-172 13 straipsnio pakeitimo Įstatymo nr. xiii...6,10,12,14,15,19,20,21,24 straipsnių pakeitimo ir...

VšĮ NVO teisės institutas, kodas 300024285

Tel. 8 696 87335, el. p. [email protected], Saulėtekio al. 9, I korp. 904 k., Vilnius

__________________________________________________________________________

Lietuvos Respublikos Seimo 2019-07-26 Nr. 19/12

Audito komitetui

Lietuvos Respublikos Seimo

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui


Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui

DĖL LABDAROS IR PARAMOS ĮSTATYMO NR. I-172 13 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1331 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO

Susipažinę su Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymo

Nr. XIII-1331 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu teikiame savo pastabas ir pasiūlymus.

Šiuo įstatymo keitimo projektu papildoma 13 straipsnio 1 dalis ir nustatoma, kad paramos

gavėjo statusas gali būti suteiktas tik tuo atveju, jei juridinio „asmens vadovas nėra arba nebuvo

kito asmens, kuriam už šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytą bent vieną pažeidimą [...] buvo

panaikintas paramos gavėjo statusas, vadovu.

Toks reikalavimas neatitinka proporcingumo principo, nes priėmus šį įstatymo pakeitimą

galimos tokios situacijos, kai juridinio asmens vadovo vadovavimo laikotarpiu jokie

pažeidimai nebuvo padaryti, tačiau jei pažeidimai buvo padaryti kito vadovo, atsako visi buvę,

esami ir būsimi juridinio asmens vadovai, taip sukeliant netiesioginę atsakomybę ir pasekmes

kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Atsižvelgiant į tai, būtina įstatymo projektą patobulinti taip, kad paramos gavėjo statusas galėtų

būti nesuteiktas tik tuo atveju, jei pažeidimai būtų padaryti konkretaus juridinio asmens vadovo

vadovavimo metu. Siūlytina 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip:

„3) asmens vadovas nėra arba nebuvo kito asmens, kuriam už šio straipsnio 5 ir 6 dalyse

nurodytą bent vieną pažeidimą, kuris buvo padarytas vadovavimo asmeniui laikotarpiu,

arba dėl to, kad jis neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, ne anksčiau

kaip prieš vienerius metus buvo panaikintas paramos gavėjo statusas, vadovu.“

Pagarbiai

Direktorius Rytis Jokubauskas



__________________________________________________________________________

Teisingumo ministerija 2019-07-23 Nr. 19/11

Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius

DĖL ASOCIACIJOS VADOVO AMŽIAUS

Analizuodami Jūsų 2019-02-15 raštą Nr. (1.11E) 7R-962, atsakantį į mūsų 2019-01-25 raštą

Nr. 19/04 „Dėl asociacijos prezidento amžiaus“ norime pasitikslinti dėl dar kelių aspektų,

susijusių su asociacijos prezidento amžių apibūdinančiomis Asociacijų įstatymo bei Civilinio

kodekso nuostatomis.

Jūsų atsakyme teigiama, kad: „Asociacijų įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtintas draudimas

jaunesniems kaip 18 metų asmenims būti asociacijos vienasmeniu valdymo organu, kai

jaunesnis kaip 18 metų asmuo apskritai pagal įstatymą gali būti asociacijos nariu.“ Taigi

suprantame, kad asociacijos vadovu gali būti jaunesnis nei 18 metų asmuo, jei asociacijos

veikla susijusi su vaikų ir jaunimo poreikiais. Tačiau, nors imperatyvaus draudimo asociacijos

vadovui būti nepilnamečiu nėra, kai kurie Registrų centro skyriai atsisako tokius vadovus

registruoti kaip pilnateisius juridinio asmens – asociacijos – atstovus. Taigi, ar jūsų nuomone

Registrų centras privalo registruoti nepilnamečius asociacijų, kurių veikla susijusi su vaikų ar

jaunimo poreikiais, vadovus?

Toliau, atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas, teigiama, kad nepilnamečiai nuo 14 iki 18

metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą (išskyrus emancipacijos atvejus).

Tai lyg ir reikštų, kad kiekvieną nepilnamečio asociacijos vadovo sandorį turėtų įvertinti tėvai

ar rūpintojai ir pateikti savo sutikimą.

Tačiau vis tiek nėra aišku kaip toks modelis turėtų veikti realioje situacijoje. Jeigu kiekvienam

nepilnamečio asociacijos vadovo sudaromam sandoriui reikalingas tėvų ar rūpintojų sutikimas,

tada kyla klausimas, ar sutikimas gali būti absoliutus, pavyzdžiui, duodamas visiems

sandoriams tos organizacijos vardu? Taip pat, ar jau kandidatuodamas į vadovo pareigas

nepilnametis neturėtų pateikti tėvų ar rūpintojų sutikimo? Jeigu tėvai ar rūpintojai gali pateikti

tokį sutikimą jau nepilnamečiam asmeniui kandidatuojant į asociacijos vadovo pareigas, ar toks

sutikimas gali reikšti, kad tėvai ar rūpintojai sutinka ir su būsimais sandoriais?

Pastebėtina, kad asociacijos vadovu tapus nepilnamečiui asmeniui, trūksta teisinio aiškumo jo

civilinio veiksnumo atžvilgiu. Keliami klausimai yra ne teoriniai, o net labai praktiniai.

Asociacijos, kurių veikla susijusi su vaikų ar jaunimo poreikiais, nuolat susiduria su šiais

klausimais. Taigi prašome pateikti savo vertinimą, kaip Asociacijų įstatymo ir Civilinio

kodekso nuostatos turėtų būti pritaikomos konkrečioje situacijoje:

1. Ar Registrų centras privalo registruoti nepilnamečius asociacijų, kurių veikla susijusi su

vaikų ar jaunimo poreikiais, vadovus?

2. Ar kiekvienu atveju nepilnametis asociacijos vadovas turėtų gauti tėvų ar rūpintojų sutikimą,

norėdamas sudaryti sandorį asociacijos vardu?

3. Ar sutikimas gali būti absoliutus, pavyzdžiui, duodamas visiems sandoriams tos

organizacijos vardu?

4. Ar jau kandidatuodamas į vadovo pareigas nepilnametis neturėtų pateikti tėvų ar rūpintojų

sutikimo?

5. Jeigu tėvai ar rūpintojai gali pateikti tokį sutikimą jau nepilnamečiam asmeniui

kandidatuojant į asociacijos vadovo pareigas, ar toks sutikimas gali reikšti, kad tėvai ar

rūpintojai sutinka ir su sandoriais?

Atsakymą prašome pateikti el.paštu [email protected]

Pagarbiai


mailto:[email protected]



__________________________________________________________________________

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai 2019-08-06 Nr. 19/13

Kopija:

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 19, 25, 82 ir 95 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO

Susipažinę su Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 25, 82 ir 95 straipsnių pakeitimo

įstatymo projektu teikiame savo pastebėjimus.

Šiems įstatymo pakeitimams iš esmės pritariame. Tačiau norime pastebėti, kad projekte pateikti

pakeitimai iki galo neišsprendžia nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) problemų,

susijusių su viešųjų pirkimų vykdymu. Manytina, kad NVO turėtų būti taikomos supaprastintos

ir aiškiai pateiktos viešųjų pirkimų taisyklės, parengtos atsižvelgiant į NVO sektoriaus

specifiką.

Pagarbiai




__________________________________________________________________________

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai 2019-09-14 Nr. 19/14

DĖL KULTŪROS POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO PROJEKTO

Susipažinę su parengtu Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo

projektu (toliau - Projektas), teikiame šias pastabas bei siūlymus:

Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje išvardinama kultūros įstaigų sistema, kurią

sudaro:

1) kultūros įstaigos, kurių savininkė yra valstybė;

2) kultūros įstaigos, kurių savininkės yra savivaldybės;

3) kiti kultūros paslaugų teikėjai.

12 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama, kad kultūros įstaigų tinklo paskirtis visoms

visuomenės grupėms sudaryti sąlygas ir galimybes susipažinti su materialiuoju ir

nematerialiuoju kultūros paveldu, kultūros raiškos įvairove, skatinti asmenų kūrybinę ir

kultūrinę raišką bei dalyvavimą kultūros veiklose.

Tačiau šio straipsnio 3 dalis užkerta kelią prisijungti prie šios siūlomos sistemos

nevyriausybinėms kultūros įstaigoms, jeigu kultūros srityse ar teritorijose jau yra kultūros

įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė. Akivaizdu, kad įtvirtindamas šią nuostatą

įstatymo leidėjas siekia optimizuoti kultūros įstaigų tinklą, prioritetą suteikdamas valstybinėms

įstaigoms. Visgi Lietuvos Respublikos strateginiuose dokumentuose, Vyriausybės programos

įgyvendinimo plane, bei kitose teisės aktuose įtvirtinta kita kryptis, kuri orientuota į paslaugų

perdavimą nevyriausybinėms organizacijoms. Pavyzdžiui, 2014-2020 m. Nacionalinės

pažangos programoje iškeltas tikslas perduoti bent 15 procentų savivaldybių teikiamų paslaugų

teikti nevyriausybinėms organizacijoms. Manome, kad ši projekto nuostata apsunkins siekiamų

tikslų įgyvendinimą.

15 straipsnyje apibrėžiamos nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) funkcijos

įgyvendinant kultūros politiką. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekte

įtvirtintos formos, kuriomis norima įgyvendinti NVO ir valdžios institucijų partnerystę.

Siekiant praplėsti bei užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą, siūlome įtvirtinti nuostatą, kuri

įpareigotų valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas konsultuotis su NVO visais kultūros

klausimais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome pakeisti Lietuvos Respublikos kultūros

politikos pagrindų įstatymo projekto 12 ir 15 straipsnių nuostatas sekančiai:

12 straipsnio 3 dalis:

Valstybė šio straipsnio 2 dalyje numatytą tikslą įgyvendina per kultūros įstaigas, kurių

savininkės yra valstybė ar savivaldybės, ir per kitus kultūros paslaugų teikėjus. Kultūros

srityse ar teritorijose, kuriose nėra veikiančių kultūros įstaigų, kurių savininkės yra valstybė ar

savivaldybės, šio straipsnio 2 dalyje numatytas tikslas įgyvendinamas pasitelkiant kitus

kultūros paslaugų teikėjus.

15 straipsnio 2 dalis: Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, formuodamos ir įgyvendindamos

kultūros politiką privalo konsultuotis su nevyriausybinėmis organizacijomis,

bendradarbiauti informuojant ir konsultuojant jas bendradarbiauja su nevyriausybinėmis

organizacijomis, informuodamos ir konsultuodamos teisės aktais priskirtų funkcijų

klausimais, įtraukiant įtraukdamos nevyriausybinių organizacijų atstovus į tarybas, komisijas

ar darbo grupes.

Pagarbiai




__________________________________________________________________________

Lietuvos Respublikos finansų ministerijai 2019-09-20 Nr. 19/15

DĖL LABDAROS IR PARAMOS ĮSTATYMO PAKEITIMŲ

Atsakydamas į 2019-08-06 paskelbtą kvietimą teikti pasiūlymus dėl Labdaros ir

paramos įstatymo nuostatų atnaujinimo VšĮ „NVO teisės institutas“ teikia šiuos pastebėjimus.

1. Ar pritariate, kad Labdaros ir paramos įstatyme nustatyta paramos gavėjų ir jų

veiklos aprėptis būtų derinama (su tam tikrais pakeitimais) su Lietuvos Respublikos valstybės

ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5,

6,10,12,14,15,19,20,21,24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios

įstatyme XIII-2281 nustatyta valstybės turto panaudos subjektų aprėptimi? Pagrįskite savo

atsakymą.

Tokiam aprėpties derinimui nepritariame. Manome, kad valstybės turto panaudos

subjektų negalima prilyginti paramos gavėjams. Galimybę gauti paramą turėtų turėti platesnis

ratas subjektų, nei galimybę gauti turtą panaudai. Kadangi panaudos dalyką, šiuo atveju

valstybės ar savivaldybių turtą, galima perduoti visiškai neatlygintinai (panaudos gavėjas gali

neturėti jokių įsipareigojimų panaudos turto davėjui), panaudos gavėjų ratas turėtų būti

siaurinamas iki viešąją naudą teikiančių subjektų. Taip pat, kalbant apie paramos gavėjų

veiklos aprėptį, manome, kad baigtinis veiklų sąrašas neturėtų būti nustatytas – nors šiuo metu

siūlomas sąrašas gana išsamus, neišvengtina situacija, kai galimo paramos gavėjo veikla

nepatenka į šį sąrašą ir taip yra ribojama galimybė gauti paramą.

2. Ar pritariate, kad Labdaros ir paramos įstatyme reikia nustatyti baigtinį sąrašą

asmenų, galinčių įgyti paramos gavėjų statusą? Pagrįskite savo atsakymą.

Pritariame. Baigtinis sąrašas asmenų turėtų užtikrinti aiškumą sprendžiant kurie

juridiniai asmenys gali tapti paramos gavėjais.

3. Ar pritariate, kad Labdaros ir paramos įstatyme reikia nustatyti baigtinį

visuomenei naudingų tikslų sąrašą? Pagrįskite savo atsakymą.

Nepritariame. Baigtinis visuomenei naudingų tikslų sąrašas gali nepagrįstai apriboti

paramos gavėjų ratą. Manome, kad nėra įmanoma apibūdinti visų įmanomų visuomenei

naudingų sričių, kuriose gali veikti paramos subjektai, todėl turi būti paliekama galimybė skirti

paramą kitas visuomenei naudingas veiklas vykdantiems subjektams.

4. Jeigu į prieš tai pateiktus 2 ir 3 klausimus atsakėte teigiamai:

a) Ar pritariate pasiūlyme nustatytam paramos gavėjų sąrašui? Jeigu pritariate iš

dalies, nurodykite, kokių asmenų išbraukimui nepritariate ir (arba) siūlote praplėsti iš sąrašo

išbrauktinų asmenų ratą. Pagrįskite savo atsakymą.

Nustatytam paramos gavėjų sąrašui pritariame iš dalies. Siūlome iš šio sąrašo

išbraukti fizinius asmenis, kuriems Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo

nustatyta tvarka yra suteiktas meno kūrėjo statusas (Labdaros ir paramos įstatymo 7 str. 2 d.)

Iki fizinių asmenų, kuriems yra suteiktas meno kūrėjo statusas, atsiradimo tarp galimų paramos

gavėjų buvo aišku, kad parama skiriama juridiniams asmenims, o labdara – fiziniams

asmenims. Galimybė skirti paramą meno kūrėjams griauna esamą sistemą ir įneša sumaišties į

labdaros ir paramos reguliavimą.

b) Ar pritariate, kad Labdaros ir paramos įstatyme būtų detaliau sureguliuota

paramos teikėjo teisė ir pareiga užtikrinti, kad jo teikiama parama skiriama konkretiems

tikslams, ir kontroliuoti paramos panaudojimą? Pagrįskite savo atsakymą.

Nepritariame. Pagal dabartinį reguliavimą, paramos sutartyje paliekama laisvė

paramos gavėjui ir teikėjui susitarti dėl paramos teikimo tikslų ir paramos panaudojimo.

Manome, kad sutarčių laisvės principo įgyvendinimas turi būti užtikrinamas, todėl šalys yra

laisvos susitarti kaip bus disponuojama parama ir to nereikia papildomai įtvirtinti įstatyme.

Įstatymu sureguliavus paramos sutarčių sudarymą didelė tikimybė, kad galimi atvejai, kai toks

reguliavimas nebus priimtinas nei paramos teikėjui, nei paramos gavėjui, t.y. abiems sandorio

šalims. Šiuo metu sutartyje šalys gali nusimatyti joms labiausiai tinkančias nuostatas, sutarties

vykdymo kontrolės mechanizmą, todėl papildoma subjektų apsauga įstatymo nuostatomis nėra

būtina.

c) Jeigu į prieš tai pateiktą klausimą atsakėte teigiamai, ar pritariate, kad Labdaros

ir paramos įstatyme turėtų būti nurodyti esminiai paramos teikimo sutarties elementai.

Nepritariame.

5. Ar turite kokių nors kitų siūlymų, kaip patobulinti paramos reglamentavimą?

Jeigu turite, prašome juos pateikti.

Šiuo metu jau darosi problema, kai kuriami labdaros ir paramos fondai konkretiems

asmenims, pvz. sunkia liga sergančiam vaikui. Tokie labdaros ir paramos fondai renka paramą,

bet ji nebūtinai panaudojama vaiko gydymo išlaidoms, neretai tampa tėvų pragyvenimo

šaltiniu. Tokie labdaros ir paramos fondai vėliau tampa nebegyvybingi arba jų veikla (paramos

panaudojimas) kelia didelių klausimų dėl skaidrumo. Vienas iš problemos sprendimo būdų

galėtų būti įgalinti valstybinę instituciją (pvz. Valstybinę mokesčių inspekciją) atidaryti

tokiems asmenims sąskaitas, į kurias galėtų būti pervedama parama nesteigiant naujo juridinio

asmens.

Pagarbiai




__________________________________________________________________________

Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai 2019-10-02 Nr. 19/16

DĖL TVARKOMŲ ASMENS DUOMENŲ SAUGUMO PRIEMONIŲ IR RIZIKOS

VERTINIMO GAIRIŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYTOJAMS IR

TVARKYTOJAMS

Susipažinę su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos paruoštu „Tvarkomų asmens

duomenų saugumo priemonių ir rizikos vertinimo gairių asmens duomenų valdytojams ir

tvarkytojams“ projektu teikiame savo pastabas ir pasiūlymus.

Sveikintinas siekis parengti gaires, kuriuos padėtų asmens duomenų valdytojams ir

tvarkytojams įvertinti riziką ir tinkamai pasiruošti saugoti asmens duomenis, atsižvelgiant į

rizikos veiksnius.

Dėl gairių taikymo nevyriausybinėse organizacijose

Tokio pobūdžio gairės nors ir yra naudingos įvertinant riziką, tačiau šiose gairėse trūksta

priemonių, kurių galėtų imtis Lietuvoje veikiančios mažos nevyriausybinės organizacijos

(toliau – NVO).

Tokių organizacijų pavyzdys galėtų būti žmogaus teisių organizacija, veikianti seksualinių

mažumų teisių apsaugos srityje. Be jokios abejonės tokio pobūdžio organizacijos tvarko

specialių kategorijų asmens duomenis (pvz. lytinė orientacija, lytinė tapatybė), tačiau neturi

galimybių imtis specialių kategorijų asmens duomenų apsaugai rekomenduojamų priemonių,

pvz.:

1. 11 punkte numatoma „Nesuderinamos pareigybės (funkcijos) ir atsakomybių sritys,

pavyzdžiui, 10 saugos specialisto pareigybė, saugos auditoriaus pareigybė ir duomenų

apsaugos pareigūno pareigybė, turi būti atskirtos, siekiant sumažinti neleistino ar

netyčinio asmens duomenų keitimo ar netinkamo naudojimo galimybes“. Tokios

priemonės įgyvendinimas NVO apsunkintas dėl darbuotojų trūkumo.

2. 73 punkte numatoma „Prisijungimas prie interneto neturi būti leidžiamas serveriams ir

darbo vietoms, naudojamoms asmens duomenims tvarkyti.“. Tokia ir panašios

rekomendacijos reikalauja papildomų ir gana žymių išlaidų informacinių technologijų

infrastruktūrai.

Esant galimybei rekomenduotina numatyta rekomendacijas subjektams, kurie neturi didelių

resursų įgyvendinti apsaugos priemones, tačiau privalo tvarkyti itin jautrius asmens duomenis

dėl savo veiklos pobūdžio.

Dėl gairių prienamumo

Atkreiptinas dėmesys, kad gairėse vartojama nemažai informacinių technologijų srities sąvokų,

kurios gali būti neaiškios ne tik NVO, tačiau ir kitiems subjektams, kuriems šios gairės yra

skirtos, todėl rekomenduotina prie gairių kaip priedą paruošti informacinių technologijų

sąvokų paaiškinimą.

Kitos pastabos

Gairių 3 puslapyje esančiame 2 žingsnyje, aprašant aukštą lygį skliaustuose nevartojamas žodis

„pvz.“, kai tai daroma kituose punktuose, todėl gali kilti pavojus dėl neteisingo poveikio

vertinimo.

Taip pat manytina, kad 5 puslapyje pateikti grėsmių ir jų atsiradimo tikimybės įvertinimo

klausimai nėra tinkamai suformuluoti ir neleidžia kokybiškai įsivertinti grėsmių, todėl

rekomenduotina juos peržiūrėti. Pvz., 5 klausimas „Ar organizacijoje yra asmens duomenų

tvarkymui naudojamų IT sistemų, kurios sukurtos ar įdiegtos nesilaikant gerosios praktikos?“

nėra aiškus, nes nėra nurodoma kokios gerosios praktikos turimos omenyje arba kas būtų

laikoma „blogosiomis“ praktikomis.

Pagarbiai




__________________________________________________________________________

Lietuvos Respublikos Seimo 2019-01-04 Nr. 19/01

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui


Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui

DĖL LOBISTINĖS VEIKLOS IR TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMŲ

Susipažinę su Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu

Nr. XIIIP-3051 ir Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5(1), 5(2) ir 5(3)

straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-3052 teikiame savo pastabas ir pasiūlymus.

Šie įstatymo projektai sudaro sąlygas norintiems tinkamai dalyvauti teisėkūros procesuose.

Siekiama įtvirtinti sistema (t.y. darančių įtaką teisėkūrai asmenų sąrašas, kuris įtvirtintas

Teisėkūros pagrindų įstatymo papildymo projekte) yra panaši į Europos Sąjungos struktūroje

taikoma Skaidrumo registro sistemą, kuri jau yra išbandyta ir veikianti. Todėl laikytina, kad

projektuose siūloma įtvirtinti sistema taip pat bus pakankamai efektyvi siekiant užtikrinti

įstatymų pakeitimų tikslus.

Dėl lobistinės ir advokacinės veiklos atskyrimo

Pažymėtina, kad remiantis Europos tarybos rekomendacija dėl nevyriausybinių organizacijų

teisinio statuso Europoje (CM/Rec(2007)14), NVO veikla, daranti įtaką teisės aktų priėmimui

ar nepriėmimui, nėra laikoma lobistine. Rekomendacijose teigiama, kad „NVO indėlis

pasireiškia per labai įvairią veiklą, taip pat ir tada, kai NVO veikia kaip skirtingų visuomenės

segmentų ir valdžios institucijų tarpusavio bendravimo priemonė, advokataudamos už teisės ir

viešosios politikos pokyčius, teikdamos pagalbą tiems, kam jos reikia, rengdamos techninius

ir profesinius standartus, stebėdamos, kaip laikomasi galiojančių įsipareigojimų pagal

nacionalinę ir tarptautinę teisę.“

Rekomendacijos 12 d. numato, kad „NVO turi turėti laisvę atlikti tyrimus, imtis švietimo ir

advokacijos viešųjų diskusijų klausimais, neatsižvelgiant į tai, ar pozicija, kurios jos laikosi,

atitinka vyriausybės politiką ir į tai, ar dėl jos būtina pakeisti įstatymus.“

Taigi NVO veikla darant įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui oficialiame Europos

tarybos dokumente apibrėžiama kaip advokacija, o ne lobizmas, nes NVO advokacija vykdoma

viešojo intereso gynimo ir visuomeninės naudos, o ne privačių interesų tenkinimo tikslais.

Rekomendacijos 77 d. taip pat numato, kad su NVO turėtų būti tariamasi rengiant pirminės ir

antrinės teisės aktus, susijusius su jų statusu, finansavimu ar veiklos sritimis. Tokią pačią

pareigą numato NVO plėtros įstatymo 3 str. 4 d.

Pagarbiai




__________________________________________________________________________

Teisingumo ministerija 2019-01-25 Nr. 19/04

Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius

DĖL ASOCIACIJOS PREZIDENTO AMŽIAUS

Pagal Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį asociacijos nariais gali būti 18 metų sulaukę

veiksnūs fiziniai asmenys, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytą išimtį. Asociacijų

įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai asociacijų veikla yra susijusi su vaikų ir

jaunimo poreikiais, nariais gali būti ir jaunesni kaip 18 metų asmenys.

Dėl jam asociacijos dokumentuose priskiriamų funkcijų pobūdžio, asociacijos vienasmenis

valdymo organas turi būti veiksnus.

Pagal Civilinio kodekso 2.8 straipsnio 1 dalį nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos

metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą. Galioja ir be atstovų pagal

įstatymą sutikimo sudaryti sandoriai, jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po

sandorio sudarymo.

Prašome atsakyti, ar asociacijos vienasmeniu valdymo organu galėtų būti išrenkamas

nepilnametis asmuo (ne jaunesnis nei 14 metų amžiaus) ir ar toks asmuo galėtų atlikti visus

asociacijos vadovo kompetencijoje esančius veiksmus, jeigu jo atliekami veiksmai būtų

tvirtinami tėvų sutikimu.

Atsakymą prašome pateikti el.paštu [email protected]

Pagarbiai


mailto:[email protected]



__________________________________________________________________________

Pasvalio rajono savivaldybės tarybai 2019-02-10 Nr. 19/06

Pasvalio rajono merui

Savivaldybės administracijos direktoriui

Pasvalio nevyriausybinių organizacijų tarybai

DĖL SAVIVALDYBĖS TARYBOS SPRENDIMO NR. T1-63 PAKEITIMO

PROJEKTO

NVO teisės institutas – ekspertinio bei konsultacinio pobūdžio nepriklausoma, nepolitinė,

nevyriausybinė organizacija, kuri veikia ne pelno teisės srityje ir siekia prisidėti prie

nevyriausybinio sektoriaus stiprinimo bei skatinti visuomeninei veiklai palankios teisinės

aplinkos kūrimą.

Susipažinę su Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. T1-63

„Dėl Pasvalio rajono nevyriausybinių organizacijų projektų rėmimo iš savivaldybės biudžeto

lėšų tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektu teikiame savo pastabas ir pasiūlymus.

Siekiant teisinio aiškumo rekomenduojame pakeisti 29.1 papunktį, nes šiuo metu visos

Lietuvoje veikiančios NVO (t.y. labdaros ir paramos fondai, viešosios įstaigos, asociacijos)

vadovaujasi įstatais. Tai numato Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo 3

straipsio 4 dalis, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos

Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis. Nuostatais paprastai vadovaujasi

valstybės/savivaldybių įstaigos. Todėl minėtą papunktį siūlome išdėstyti taip:

„29.1 NVO įstatų kopija;“

Projekto 29.2 papunktyje numatytas reikalavimas pateikti NVO registracijos pažymėjimo

kopiją užkirstų kelią visoms NVO dalyvauti projektų rėmimo konkurse. Juridinio asmens

registravimo pažymėjimai nuo 2010 m. sausio 1 d., pasikeitus Civilinio kodekso 2.65 str.,

neišduodami, o nuo 2012 m. spalio 7 d., įsigaliojus Juridinių asmenų registro nuostatų

pakeitimams, juridinių asmenų, jų filialų ir atstovybių, užsienio juridinių asmenų ir kitų

organizacijų filialų ir atstovybių registravimo pažymėjimai ir jų dublikatai pripažinti

netekusiais galios. Todėl toks reikalavimas yra visiškai neproporcingas, nes reikalauja pateikti

juridinės galios neturinčius dokumentus. Siūlytina iš aprašo išbraukti papunktį 29.2 atitinkamai

pakeičiant kitų papunkčių numeraciją.

Pagarbiai


NVO teisės institutas – ekspertinio bei konsultacinio pobūdžio nepriklausoma, nepolitinė,

nevyriausybinė organizacija, kuri veikia ne pelno teisės srityje ir siekia prisidėti prie

nevyriausybinio sektoriaus stiprinimo bei skatinti visuomeninei veiklai palankios teisinės

aplinkos kūrimą.



__________________________________________________________________________

Lietuvos Respublikos finansų ministerijai 2019-06-04 Nr. 19/08

DĖL LOTERIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1661 PAKEITIMO ĮSTATYMO

Susipažinę su Lietuvos Respublikos Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 pakeitimo įstatymo

projektu Nr. 17-9227(2) teikiame savo pastabas ir pasiūlymus.

Šis įstatymo pakeitimas nustato nevienodas sąlygas paramos gavėjams gauti paramą iš loterijų

organizatorių, nes šiuo metu projekte yra numatyta, kad paramą gali gauti tik sporto srityje

veikiantys subjektai. Siekiant suvienodinti sąlygas paramai, rekomenduojame atsižvelgti į tai,

kad planuojama steigti Nevyriausybinių organizacijų fondą1 ir dalį Lietuvos Respublikos

Loterijų įstatymo pagrindu surenkamų lėšų skirti šiam fondui.

Siekiant suvienodinti visų paramos gavėjų sąlygas gauti paramą Lietuvos Respublikos Loterijų

įstatymo pagrindu siūlome 16 straipsnio 1 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„1. Loterijų organizatorius 8 procentus nominaliosios išplatintų loterijos bilietų vertės privalo

skirti paramai Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems paramos

gavėjams, iš jų bent 4 procentus skiriant paramos gavėjams, kurie veikian sporto srityje, ir bent

1 procentą skiriant Nevyriausybinių organizacijų fondui, kaip jis apibrėžtas Lietuvos

Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme.“

Pagarbiai


1 Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projektas

<https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/2302f3d05d0011e99684a7f33a9827ac>

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/2302f3d05d0011e99684a7f33a9827ac



__________________________________________________________________________

Valstybinei mokesčių inspekcijai 2019-07-22 Nr. 19/10

Prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Vasario 16-osios g. 14, LT-01514 Vilnius

DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS

FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO ĮSAKYMO NR. V-45

Susipažinę su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų

ministerijos viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. V-45 „Dėl Prašymo pervesti pajamų

mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms FR0512 formos, papildomo

lapo FR0512P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektu,

nurodome, kad šiam įsakymo projektui pritariame.

Šie pakeitimai sumažins galimybę gauti paramą paramos gavėjams piktnaudžiaujant padėtimi

ir naudojant spaudimą bei sudarys mokesčių mokėtojams galimybę paskirstyti paramos

gavėjams savo pajamų mokesčio dalį laisva valia.

Pagarbiai


-172 13 straipsnio pakeitimo Įstatymo nr. xiii...6,10,12,14,15,19,20,21,24 straipsnių pakeitimo ir...

Documents