ანდრაშ შაიო - "ხელისუფლების...

382
andraS Saio xelisuflebis TviTSezRudva konstitucionalizmis Sesavali

Upload: levan-jgerenaia

Post on 27-Jul-2015

4.504 views

Category:

Documents


5 download

DESCRIPTION

ანდრაშ შაიოს წიგნი - "ხელისუფლების თვითშეზღუდვა".

TRANSCRIPT

andraS Saio

xelisuflebis

TviTSezRudva

konstitucionalizmis Sesavali

iii

andraS Saio

xelisuflebis TviTSezRudva

konstitucionalizmis Sesavali

Targmani inglisuridan

mecnieruli redaqcia da winaTqma

Tevdore niniZisa

gamocemulia aSS saerTaSoriso ganviTarebis saa-

gentos (USAID) da merilendis universitetis

IRIS Center-is finansuri mxardaWeriT (kontraqti

#114-C-00-01-11136-00). gamocemaSi gamoTqmuli mo-

sazrebebi ekuTviniT mis avtorebs da SesaZloa ar

gamoxatavdes USAID-is Tvalsazriss.

Published with the financial support of the United States Agency for International Development (USAID) through the IRIS Center at the University of Maryland (contract #114-C-00-01-11136-00). Any opinions expressed in this publication are those of author(s) and do not necessarily reflect the views of the USAID

v

András Sajó

LIMITING GOVERNMENT

An Introduction to

Constitutionalism

Foreword by

Stephen Holmes

© 1999 by András Sajó English Translation © 1999 by Central European University Press

ISBN 963-9116-25-4

Central European University Press

Október 6. utca 12 400 West 59th Street H-1051 Budapest New York, NY 10019

Hungary USA

vi

andraS Saio

xelisuflebis TviTSezRudva

konstitucionalizmis Sesavali

stiven holmsis winaTqmiT

Targmani inglisuridan

mecnieruli redaqcia da winaTqma

Tevdore niniZisa

mTargmneli marina maisuraZe

redaqtori maia menaRariSvili

ISBN 99928-0-748-2 © airis saqarTvelo, 2003

wigni daibeWda gamomcemloba “sezanis” stambaSi

Tbilisi

2003

Sinaarsi

qarTuli gamocemis winaTqma – Tevdore niniZe

winaTqma – stiven holmsi

Sesavlis magier – andraS Saio

Tavi pirveli

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 1

1.1. SiSis qmnilebani 1

1.2. SiSis saxeobani 6

1.2.1. korporativizmis SiSi 6

1.2.2. ungruli SiSi 7

1.2.3. vinaoba 8

1.3. odisevsi Tavs anZas miajaWvavs 9

1.4. saSiSroeba cnebebis ganmartebebSi 11

1.4.1. konstitucionalizmis koncefcia 11

1.4.2. konstituciis koncefcia 18

1.5. konstituciis Seqmnis uflebamosileba 21

1.6. ra uZRvis win konstitucias? wesrigi da aRiareba 28

1.6.1. usafrTxoebis moTxovnileba 28

1.6.2. sazogadoebis erTgvarovneba 30

1.6.3. moqalaqeoba: miReba da Cabma 31

1.6.4. Tanaarsebobis garantia 33

1.7. konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu saerTo miznebi? 36

1.8. konstituciis samarTlebrivi buneba 48

1.8.1. konstituciis uzenaesoba: konstituciis dacva

Sesworebebis Setanis garTulebis gziT 48

1.8.2. konstituciis Sesworeba 49

1.8.3. savaldebulo xasiaTi da pirdapiri moqmedebis Zala 53

viii

Tavi meore

demokratiis moTviniereba 61

2.1. xalxis wyalwyala suvereniteti da susti demokratia 61

2.2. umravlesobis Zalaufleba 68

2.3. demokratiis konstituciuri SezRudva 70

2.4. referendumi da destabilizacia 79

Tavi mesame

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba 87

3.1. balansirebis xelovneba 87

3.2. gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba formirebisa da

daSlis etapebze 98

3.2.1. formireba 98

3.2.2. erTmaneTze damokidebuleba 109

3.3. damoukidebeli saqmianoba da erToblivi gadawyvetilebebi 113

3.4. damatebiTi gamawonasworebeli faqtorebi 119

3.4.1. sasamarTlos roli xelisuflebis dabalansebaSi 119

3.4.2. xelisuflebis federaluri (vertikaluri)

gamijvna 120

3.5. rodis xdeba sapirwone zedmetad mZime? 123

3.6. gamijvna da Tavisufleba 125

Tavi meoTxe

parlamentarizmi da sakanonmdeblo ganStoeba 131

4.1. parlamentis transformacia 131

4.1.1. parlamentis ganviTareba da misi transformacia

sakanonmdeblo sistemad 131

4.1.2. xalxis uzenaesobis SezRudva saparlamento

sistemebSi: Tavisufali mandati 136

4.1.3. parlamenti _ daxvewil jentlmenTa klubi 142

ix

4.1.4. klasikuri parlamentarizmis kritika. partiuli

mmarTveloba da korporaciuli asambleebi 146

4.2. parlamentis struqtura da muSaoba 152

4.2.1. parlamenti, rogorc instituti 152

4.2.2. Tavisufali debatebis da gadawyvetilebis miRebis

pirobebi 161

4.2.3. parlamentis TviTgamorkveva 168

4.2.4. koleqtiuri monawileni 174

4.3. erTpalatiani da orpalatiani sistemebi 184

4.4. sakanonmdeblo procesi 191

4.4.1. pirveladi samarTalSemoqmedeba 191

4.4.2. sakanonmdeblo funqciis delegireba 198

Tavi mexuTe

aRmasrulebeli xelisufleba 211

5.1. efeqtianobis diskretuli xibli 211

5.2. vin an ra miiCneva aRmasrulebeli xelisuflebis meTaurad? 214

5.2.1. mefeebi da prezidentebi 214

5.2.2. mTavrobebi da premier-ministrebi 220

5.3. aRmasrulebeli xelisuflebis prerogativebi 223

5.3.1. prerogativebi parlamentis prerogativebTan

SedarebiT 223

5.3.2. mTavrobis dacva: undoblobis votumis gamocxadeba

gaZnelda 225

5.3.3. sakanonmdeblo iniciativa da kanonis Secvla 229

5.3.4. biujeti 231

5.4. pasuxismgeblobis miTi 235

5.5. aRmasrulebeli xelisuflebis Sinagani struqtura 240

x

Tavi meeqvse

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni 249

6.1. samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo 249

6.2. marTlmsajulebis ganxorcieleba 266

Tavi meSvide

sakonstitucio sasamarTlo 275

7.1. vin icavs mcvelebs? 275

7.1.1. medisoni agebs saqmes da igebs uflebebs 275

7.1.2. sasamarTlo kontrolis triumfi 284

7.1.3. konstituciis ganmarteba da misi gadasinjva 291

Tavi merve

ZiriTadi uflebebi 301

8.1. Tavisufleba da adamianis uflebebi 301

8.2. ZiriTadi uflebebis gansazRvra 313

8.2.1. SeiZleba Tu ara ZiriTadi uflebebis gansazRvra

miendos sakanonmdeblo organos? 313

8.2.2. romeli ZiriTadi uflebebi unda daicvas

konstituciam? 317

8.3. ras gulisxmobs ZiriTadi uflebebi? 332

8.3.1. saxelmwifo xelisuflebis SezRudva 332

8.3.2. ZiriTad uflebaTa gavlena arasaxelmwifoebriv

urTierTobebze 334

8.4. ZiriTadi uflebebis SezRudva: saxelmwifosa da

Tavisuflebis Serigeba konstitucionalizmis farglebSi 340

8.4.1. ZiriTadi uflebebis SezRudva 340

8.4.2. uflebaTa SezRudvis farglebi 344

8.5. ras emsaxureba ZiriTadi uflebebi, roca maTi borotad

gamoyeneba xdeba? 347

8.6. gansazRvris sizuste 351

qarTuli gamocemis winaTqma

konstitucionalizmis gakveTilebi

winamdebare gamocema uTuod miiqcevs iurisprudenciis da politolo-

giis sakiTxebiT dainteresebuli qarTveli mkiTxvelis yuradRebas.

wignis Temaa konstitucionalizmi. es cneba Tanamedrove mecnie-

rebaSi aRiarebuli gansazRvrebis Sesabamisad, gulisxmobs mravalas-

peqtian politikur-iuridiul movlenas, romelic moicavs, erTi

mxriv, konstituciur doqtrinebs, ideebs da Teoriebs da meore

mxriv, sazogadoebriv-politikur moZraobas da saxelmwifo-samar-

Tlebriv praqtikas. konstitucionalizmis arss avtoris koncef-

ciis mixedviT, xelisuflebis TviTSezRudva Seadgens.

sajaro samarTlis mecnierebaSi xelisuflebis TviTSezRudvis

kategoriis Semotanis damsaxureba germanel mecniers georg elineks

ekuTvnis. misi sagnis da sazrisis aRmoCeniT samarTlis mecnierebis

istoriaSi bunebiTi samarTlis klasikuri epoqa dasrulda da sa-

fuZveli daedo sajaro samarTlis Tanamedrove mecnierebas [geseni].

elinekis monografia `Tanamedrove saxelmwifos samarTali~ Tavis

droze Sefasda rogorc XIX saukunis angariSi sajaro samarTlis

mecnierebaSi. elinekis debulebebi winamdebare wignis erT-erT Teo-

riul wyarod mimaCnia, amitom saWirod vTvli, SevCerde xelisuf-

lebis TviTSezRudvis elinekiseul gagebaze.

`saxelmwifoebrivi marTlwesrigi aris samarTali maTTvis, vinc

saxelmwifo xelisuflebas eqvemdebareba, magram warmoadgens ki es

marTlwesrigi samarTals Tavad saxelmwifosTvis?~ am kiTxvaze

erTmniSvnelovani pasuxi, romelic dRes TiTqos TavisTavad cxadi

gveCveneba, XIX saukuneSi ar arsebobda.

elinekis azriT [arsebiTad es Tvalsazrisia gatarebuli andraS

Saios monografiaSic], xelisuflebis TviTSezRudvis problema ar

aris wminda iuridiuli problema, igi metaiuridiulia. saxelmwi-

fos aqvs ormagi buneba: saxelmwifo ara mxolod samarTlebrivi

institutia, aramed socialuri movlenac. saxelmwifo samarTlis

ii

mecnierebas ar SeuZlia Caswvdes saxelmwifos mTlianobaSi, ar

SeuZlia Caswvdes saxelmwifos yofierebas, rogorc socialur

faqts. calmxrivi dogmatika, romelic cdilobs saxelmwifos

mTlianobis Cawvdomas, verasdros miaRwevs mizans. saxelmwifoebri-

vi movlenebi mravalferovania da ver Tavsdeba iuridiuli katego-

riebis SablonSi. saxelmwifo samarTlis mecniereba normatiuli

mecnierebaa. samarTlis mecnierebasTan erTad, elinekis azriT, sa-

xelmwifo unda Seiswavlebodes sazogadoebis da politikis Sesaxeb

mecnierebaTa mier [saqmeSi Caxedul mkiTxvels aq ar SeiZleba ar

gaaxsendes qarTveli Teoretikosebis irodion surgulaZis da

giorgi naneiSvilis polemika iuridiuli meTodologiis problemeb-

ze. es diskusia iuridiuli mecnierebis sagnis da meTodis Sesaxeb

gasuli saukunis dasawyisSi arsebuli saerTo Teoriuli interesis

erT-erTi gamovlineba iyo].

dogmatikosisTvis samarTlSi igulisxmeba saxelmwifos neba,

brZaneba, romelic uzrunvelyofilia organizebuli iZulebiT [sa-

dac ar aris Jandarmi, iq arc samarTalia]. dogmatikosTan uaryofi-

lia samarTlis ideaSi CaRrmavebis aucilebloba. elineki ki

miiswrafoda saxelmwifosa da samarTlis ideis filosofiuri dasa-

buTebis, rogorc dogmaturi konstruqciebis aucilebeli wanam-

ZRvrisaken.

elinekis azriT, sajaro samarTlis ZiriTadi postulati aris

saxelmwifos SezRudva anu boWva samarTliT. Tu saxelmwifo ar

aris samarTliT SeboWili, maSin individs saxelmwifos mimarT ar

gaaCnia da arc SeiZleba hqondes uflebebi, radganac saxelmwifos

individis mimarT ar gaaCnia da arc SeiZleba hqondes movaleobebi.

Tu ar arsebobs samarTliT boWva, xelisuflebis mimarTeba individ-

Tan aris Zalis da ara samarTlis mimarTeba. sajaro samarTali, Tu

igi moklebulia xelisuflebis mimarT imperatiul xasiaTs, saer-

Tod ar aris samarTali. imisaTvis, rom daamtkicos saxelmwifos

samarTlebrivi SezRuduloba, elineki, samarTals ganixilavs, ro-

gorc adamianuri gonis kategorias, rogorc `Sidakacobriul mov-

lenas~ [innermenschliche Erscheinung]. samarTlis norma aris hete-

ronomiuli norma; igi Seigneba, ganicdeba individis mier, rogorc

saxelmwifo xelisuflebis samarTalSemoqmedebis aspeqti. magram sa-

marTlis bolovadi safuZveli mdgomareobs samarTlisadmi rwmenaSi.

es rwmena ar eqvemdebareba Semdgom dasabuTebas. aseTi rwmenis wya-

iii

lobiT samarTali iZens normatiul Zalas, iqceva adamianuri moqme-

debis stimulad [am ideis Semdgomi ganviTarebaa kelzenis fuZemdeb-

luri normebi _ Grundnormen, rogorc samarTlis safuZveli].

saxelmwifo qmnis samarTals, magram amave dros xdeba saxelmwi-

fos ~TviTSezRudva~ samarTliT, radgan saxelmwifoebrivi abstraq-

tuli nebis gamovlinebani, saxelmwifos mier Seqmnili samarTlis

normebi boWavs da avaldebulebs sakuTriv mis nebas. samarTalSe-

moqmedebis, rogorc saxelmwifos Tavisuflebis Taobaze gavrcele-

buli Sexedulebis miuxedavad, dRes ukugdebulia Teoriuli war-

modgena absoluturad SeuzRudav saxelmwifo xelisuflebaze.

saxelmwifos samarTlebrivi TviTSezRudvis Teoria, ganviTarebu-

li da daculi elinekis yvela naSromSi, aris filosofiuri sa-

fuZveli, romelzedac man aago sajaro samarTlis sistema da samar-

Tlis calkeuli institutebi.

sakuTari samarTliT saxelmwifos boWvis ideam, elinekis Tval-

sazrisiT, umniSvnelovanesi roli iTamaSa konstituciuri qarti-

ebis Seqmnisas. es qartiebi mowodebulia, gansazRvruli farglebi

dauwesos saxelmwifos Zlierebas. kanonmdeblobis sferoSi TviT-

SezRudva vlindeba ara mxolod sakanonmdeblo proceduris dawese-

biT, aramed, upirveles yovlisa, individis garantirebuli uflebe-

bis aRiarebis gziT. yvela kulturuli xalxis samarTalSi arse-

bobda da axla meti moculobiT arsebobs uflebaTa ZiriTadi komp-

leqsi, romlis mimarT uZluria kanonmdeblis Zalaufleba. adamianis

uflebebi, _ wers elineki, _ xalxis istoriuli evoluciis is da-

naleqia, romelic myarad aRibeWdeba samarTlebriv institutebSi,

rogorc xalxis mTeli istoriuli yofierebis aucilebeli piroba.

winamdebare gamocemis gacnobisas mkiTxveli naTlad dainaxavs xeli-

suflebis TviTSezRudvis ideis fuZemdeblur mniSvnelobas konsti-

tucionalizmis praqtikaSi. am TvalsazrisiT gansakuTrebiT STam-

beWdavia naSromis is nawili, romelic demokratiis da umravleso-

bis samarTlebriv SezRudvebs exeba.

saxelmwifos Sesaxeb marqsistul doqtrinaSi xelisuflebis

TviTSezRudvis ideam gansazRvruli metamorfozi ganicada, sruli

uaryofidan nawilobriv aRiarebamde. Tumca es aRiareba elinekise-

uli meTodologiisagan gansxvavebul wanamZRvrebs emyareboda. bol-

Sevikuri doqtrinis mixedviT, saxelmwifo, rogorc gabatonebuli

klasis nebis gamomxatveli mmarTveli aparati, ar SeiZleboda raime

iv

kanoniT SezRuduliyo. Sesabamisad, doqtrina laparakobda ara sa-

marTlebriv, aramed kanonierebis saxelmwifoze. gasuli saukunis

miwuruls am problemisadmi midgoma Seicvala. bulgareli mecni-

eris neno nenovskis monografiaSi, romelic saxelmwifosa da samar-

Tlis erTianobas da urTierTzemoqmedebis problemas eZRvneba, erT-

maneTisagan gansxvavebulia saxelmwifos, rogorc suverenuli xeli-

suflebis da saxelmwifos, rogorc aparatis samarTlebrivi boWva.

samarTlebrivi boWva, am terminis zusti iuridiuli gagebiT,

vrceldeba saxelmwifoze mxolod maSin, roca igi gvevlineba apara-

tis, gansazRvruli kompetenciis mqone Tanamdebobis pirebis saxiT.

rac Seexeba saxelmwifos, rogorc suverenul xelisuflebas, ro-

gorc klasobrivi batonobis iaraRs, igi formalur-iuridiuli sa-

marTliT SeboWili ar aris [n. nenovski]. am debulebas mohyva avto-

ris daskvna: ar arsebobs seriozuli safuZveli, socialisturi sa-

xelmwifo samarTlebriv saxelmwifod ar miviCnioT, Tumca aq saqme

ar gvaqvs `samarTlis ideis~ batonobasTan, am terminis kantiseuli

an hegeliseuli gagebiT.

Tu geografebis msgavsad, saerTod mecnierebs, maT Soris samar-

Tlis Teoretikosebs, orgvarad _axali kontinentebis aRmomCenebad

da aRmoCenili kontinentebis mkvlevarebad gavyofT, am wignis mi-

xedviT, andraS Saio meore gvars ganekuTvneba. Tumca wignSi ara

erTi mecnieruli mignebaa, romelic Teoriuli da praqtikuli

TvalsazrisiT uaRresad sayuradRebo novaciad unda CaiTvalos.

mTavari idea, romliTac monografia principulad gansxvavdeba

marqsistuli doqtrinebis gavleniT konstituciis problemebze Seq-

mnili naSromebisagan, aris samarTlis avtonomiurobis idea. Tu mar-

qsistuli doqtrinis Tanaxmad, konstitucia arsebuli socialur-po-

litikuri realobis mxolod asaxvaa, Saios monografiis mixedviT,

TvalsaCinoa konstituciis realuri Zala. konstitucia arc progra-

maa da arc dekoratiuli rekviziti. misi normebi da institutebi

ganpirobebulia konkretuli istoriuli safuZvlebiT da asrulebs

konkretul fuqciebs. Tu poperis terminologias davesesxebiT, kon-

stitucia gvevlineba, rogorc `socialuri inJineriis~ gamovlineba.

am ideis konkretizacias warmoadgens konstitucionalizmis ka-

nonzomiereba, romelic avtoris metad sayuradRebo mignebad SeiZ-

leba CaiTvalos: konstituciebSi yovelTvis winamorbedi politiku-

ri reJimis pirobebSi warmoqmnili, winamorbed reJimebTan dakavSi-

v

rebuli safrTxeebi aisaxeba. es kanonzomiereba adgils ar tovebs

konstitucionalizmis abstraqtuli principebis meqanikuri gadmo-

RebisaTvis. konstitucia ara abstraqtuli ideebis, aramed avtori-

seuli xatovani fraziT rom vTqvaT, `SiSis pirmSoa~.

konstitucionalizmis abstraqtuli ideebis meqanikuri gadmoReba

safrTxes uqmnis samarTlebrivi sistemis sicocxlisunarianobas.

cnobilia, rom xelisuflebis danawilebis is urTierTgansxvavebu-

li koncefciebi, romlebic saqarTvelos demokratiuli respubli-

kis da amJamad moqmed konstituciebSi aisaxa, ufro avtorebis Teo-

riuli ganwyobis Sedegi iyo, vidre saxelmwifoebrivi cxovrebis

gamocdileba. aq saqarTvelo gamonaklisi ar aris. cnobilia saxel-

mwifo organoebis Camoyalibebis ori meTodi: amerikuli _ qvemodan

zemoT da franguli _ zemodan qvemoT. amerikuli gulisxmobs sa-

xelmwifo mmarTvelobis organoebis Camoyalibebas jer Statebis,

Semdeg _ federalur doneze. frangulSi, piriqiT, jer xelisufle-

bis centraluri organoebi yalibdeba, Semdeg _ regionaluri. Ti-

Toeuli gza aseve istoriuli ganviTarebis Sedegia. istoriulad

pirveli varianti ufro sicocxlisunariani aRmoCnda. mosaxleobam

igi jer praqtikulad gamoscada, Semdeg aRiara. meore gzam naklebi

mxardaWera pova. saqarTveloSi adgilobriv da regionul doneze

xelisuflebis centralurisagan gansxvavebuli sistemaa. jer ar

momxdara am sistemebis mecnieruli analizi, Tumca misi aucileb-

loba TvalnaTelia.

qarTuli samarTlebrivi cnobierebis winaSe cxovrebam ukve daa-

yena umniSvnelovanesi amocana _ sistemurad gaiazros qarTuli sa-

marTali. am amocanis gadasawyvetad winamdebare gamocema bevr sagu-

lisxmo gakveTils iZleva.

ramdenime sityva wignis avtorze. andraS Saio cnobili ungreli

mecnieria. sakonstitucio samarTlis garda, misi Teoriuli intere-

sebis sfero moicavs sabazro ekonomikis, sainformacio saSualebaTa

saqmianobis, ekologiis samarTlebriv problemebs. amJamad profeso-

ri Saio ganagebs SedarebiTi sakonstitucio samarTlis kaTedras

budapeStis centraluri evropis universitetis iuridiul fakul-

tetze. igi aris ungreTis mecnierebaTa akademiis da amerikis samar-

Tlis institutis wevri. avtoris maRali profesiuli Rirsebis

dasturia isic, rom igi iyo ungreTis konstituciis SemmuSavebeli

komitetis wevri, ungreTis garemos dacvis da presis Sesaxeb kanon-

vi

proeqtis ZiriTadi avtori, ungreTis prezidentis mrCeveli samarT-

lebriv sakiTxebSi.

qarTveli mkiTxvelisTvis gansakuTrebiT saintereso unda iyos

erTi garemoeba: andraS Saio aqtiurad TanamSromlobda saqarTve-

los sakonstitucio komisiis erT jgufTan. avtoris pirovnebis

Sesaxeb albaT bevris mTqmelia isic, rom Saiom daaarsa sikvdiliT

dasjis gauqmebis ungreTis liga da iyo am ligis spikeri.

winamdebare monografia ungrul enaze gamoqveynda 1995 wels, oTxi

wlis Semdeg igi gamoica inglisur da rusul enebze. saWiroa, aqve

xazi gaesvas erT garemoebasac _ inglisuri da rusuli Targmanebis

Sedarebam mTargmnelTa koleqtivi daarwmuna, rom faqtobrivad saqme

gvaqvs erTi naSromis or sxvadasxva versiasTan. TiToeul versiaSi

gaTvaliswinebulia mkiTxvelTa auditoriis inteleqtualuri da praq-

tikuli interesebi.

qarTuli gamocema warmoadgens wignis inglisuri versiis Tar-

gmans, Tumca saWirod vcaniT ar dagvekarga rusul versiaSi ganvi-

Tarebuli zogierTi debuleba Cveni sinamdvilisaTvis maTi aqtu-

alobis gaTvaliswinebiT.

Tevdore niniZe

vii

winaTqma

cnobili ambavia, arqiteqtorebs ar uyvarT xolme maTi proeqtiT

agebuli saxlebis monaxuleba imis SiSiT, rom mobinadreebs oTaxe-

bisa da derefnebis proeqtiseuli wyoba raRac ise ar hqondeT ga-

moyenebuli, winaswar rom aravis ufiqria da gauTvaliswinebia. kon-

stituciis didad pativcemul Semqmnelebsac, albaT, aseTive damci-

rebis gancda gauCndebodaT saflavebidan rom wamomdgariyvnen da ma-

Ti naxelavis moqmedeba sinamdvileSi enaxaT. rogori ostaturic

unda yofiliyo wesebisa da rolebis, institutebisa da procedu-

rebis maTeuli Canafiqri, es gegma sinamdvileSi sxvagvarad muSaobs

da ara ise, rogorc Teoriulad iyo moxazuli. mizezi isaa, rom

maT ar SeuZliaT konstituciis monaxazis saSualebiT gaakontro-

lon yvela is mZlavri faqtori, romelic aucileblad gadaikveTeba

politikuri Zalauflebis gamoyenebasa Tu borotad gamoyenebasTan.

partiebis sistemis evolucia mxolod erTi magaliTia im mravali

sxva, konstituciis gare faqtorebisa, romlebic siRrmiseulad

cvlian qveynis "realuri konstituciis" Sinaarss, Tanac iseTi mi-

marTulebebiT, romlebsac winaswarmetyvelebis araCveulebrivi ni-

Wis mqone avtorebic ki ver gaiTvaliswinebdnen an dagegmavdnen.

am maxvilgonivrul da saazrovno wignSi andraS Saio – centra-

luri da aRmosavleT evropis wamyvani Teoretikosi konstitucio-

nalizmis dargSi – realistisa da skeptikosis TvalsazrisiT mi-

moixilavs konstitucionalizmis istoriasa da Teorias. konstitu-

cionalizmis viwro CarCoebidan Cvens gamosayvanad, igi Segvaxsenebs,

rom samoqalaqo Tavisuflebebi, met-naklebad, iseve garantirebulia

did britaneTSi, rogorc amerikis SeerTebul StatebSi da eWvis

safuZvels aRgviZravs, rom (magaliTad) Tavisufleba ganuyoflad

aris damokidebuli xelisuflebis danawilebaze an sasamarTlo kon-

trolze. magram Saios skepticizms, romelic erTgvarad istoriul

konteqstzea damyarebuli, saerTo araferi aqvs cinizmTan. diaxac,

konstitucia sxva araferia, Tu ara qaRaldis furceli, magram ase-

Tive furcelia bankis mier garantirebuli aTi milioni dolaris

Rirebulebis Ceki. qaRaldis furclebs marTlac aqvs mniSvneloba –

da zrdasrul adamianebs xandaxan xtunvasac awyebinebs – garkveuli

doziT da konkretul viTarebaSi. SedarebiTi konstitucionalizmis

viii

specialistma ki am SekiTxvebze unda gasces pasuxi: rodis, rogor

da ratom xdeba ase?

ise rogorc generlebi arian ganwiruli axal omSi wina omis

msgavsad iomon, Saios Tanaxmad, konstituciis Semqmnelebi yuradRe-

bas aucileblad amaxvileben winamorbedi reJimis yvelaze ufro

mZime problemebis mogvarebaze. aRmasrulebeli xelisuflebis tira-

niis periodis Semdeg daweril konstitucias sxva elferi eqneba

da igi sxvagvarad miudgeba xelisuflebis danawilebis sakiTxs,

vidre meryevi da paralizebuli sakanonmdeblo xelisuflebis pe-

riodis Semdeg dawerili konstitucia. am istoriul mignebas Saio

mihyavs koncefciisaken, romelsac SeiZleba vuwodoT Saios "SiSis

konstitucionalizmi".

konstituciebi erTgvari giganturi formaa sasamarTlos amkrZa-

lavi aqtisa, romlebic motivirebulia raRacis Tavidan acilebis

miswrafebiT. maTi Seqmnis mamoZravebeli Zala yovelTvis imis sur-

vilia, rom ar miviRoT konkretuli saxifaTo da arasasiamovno po-

litikuri Sedegi. magram romeli Sedegis eSinoda konstituciebis

sxvadasxva avtors sxvadasxva istoriul konteqstSi?

Saio, romelic mimoixilavs konstitucionalizmis Teoriisa da

praqtikis or saukunes, naTlad gviCvenebs, rom nebismieri naxevrad

stabiluri konstitucia mravalfunqciuri iqneba, anu Seecdeba

erTdroulad gadawyvitos problemebis wyeba (an Tavidan aicilos

mTeli rigi negatiuri Sedegebi). "ukanaskneli omi", romelSic xe-

laxla brZola TviTon “general” Saios, rogorc komunistur

blokSi dabadebul da ganaTlebamiRebul adamians, yvelaze metad

surs, tiraniasTan brZolaa, rac savsebiT bunebrivia. Tumca, amasTan

erTad, igi mkafiod acxadebs, rom mdgradi liberaluri konstitu-

cia ara marto tiraniisgan unda icavdes qveyanas, aramed dacvis me-

qanizmi unda iyos anarqiis, paralizebulobis, korufciisa da po-

litikosebis sisulelis (da ara ubralod maTi piradi mankieri in-

teresebis) winaaRmdeg. erT instituciur meqanizms mniSvnelovanwi-

lad SeuZlia Seasrulos am funqciebidan erTze meti da sxva fun-

qciebic. magaliTad, sasamarTlos damoukideblobas SeuZlia xeli

Seuwyos ufro maRali kvalifikaciis mosamarTleTa mozidvas samu-

Saod da amave dros daexmaros marTlmsajulebis miukerZoeblobis

SenarCunebas. Saio aseve amaxvilebs yuradRebas zeumravlesobis im

meqanizmebis Tanamdev saSiSroebaze, romlebmac (umciresobisaTvis

ix

vetos uflebis miniWebis gziT) SeiZleba safrTxe Seuqmnas reJimis

stabilurobas imiT, rom Seaferxebs krizisul viTarebaSi sasicoc-

xlo gadawyvetilebebis miRebis process. aleqsandr hamiltoni

swored am momentze amaxvilebda yuradRebas, rodesac xsnida, Tu

rogor SeiZleba zedmetad mkacrma konstituciam sinamdvileSi ti-

ranias Seuwyos xeli:

brZeni politikosebi frTxilad moekidebian sakiTxs, raTa Seusruleba-

di akrZalvebiT ar SeboWon mTavroba, radgan ician, rom fundamenturi

kanonebis yoveli darRveva, Tundac aucileblobiT gamowveuli, Zirs

uTxris im wmidaTawmida mowiwebas, romelic xelisufalTa gulebSi

aucileblad unda arsebobdes qveynis konstituciis mimarT, da qmnis

precedents sxva iseTi darRvevebisaTvis, romlebisTvisac aucileblo-

bis msgavsi argumenti an saerTod ar arsebobs, anda naklebad aqtua-

luri da xelSesaxebia (The Federalist Papers No. 25).

raki simkacre myife ram aris, xolo moqniloba _ drekadi, ami-

tom mkacrad Camoyalibebuli, amkrZalavi xasiaTis konstitucia

realur cxovrebaSi, romelic savsea moulodneli da saxifaTo po-

litikuri krizisebiT, SeiZleba arakonstituciuri mmarTvelobis

winapirobad iqces.

demokratiuli konstitucia aucileblad dauwesebs SemzRudav

barierebs Tanamdebobis pirebs, romlebic, Tundac arCevnebis gziT

iyvnen mosuli, yovelTvis ar arian sando, rom mTeli xalxis inte-

resebis mixedviT imoqmedeben. magram Saio svams kiTxvas: rogor

SeiZleba "demokratiulma" konstituciam TviTon xalxs legitimu-

rad dauwesos SemzRudavi barierebi? amaze erTi, Tumca sakamaTo,

pasuxi aseTia: ganaTlebul sazogadoebas ecodineba sakuTari poten-

ciuri nakli Secdomebis daSvebis kuTxiT da amitom moisurvebs,

ise moawyos gadawyvetilebebis miRebis koleqtiuri procesi, rom

gaizardos TviTkoreqciis Sansi da minimumamde Semcirdes sakuTari

impulsuri an gauazrebeli arCevanis Sedegad gamowveuli ziani.

es migneba gvexmareba, avxsnaT, Tu ratom SeuZlia demokratiul

sazogadoebas, romelsac ar awuxebs sakuTari politikuri "eli-

tis" zebunebrivi sibrZnisa Tu Rirsebebis iluziebi, Seqmnas da

SeinarCunos iseTi konstituciuri wesrigi, romelic zRudavs xal-

xis nebas. konstituciis legitimuroba mis SedegebSia da ara mis

wyaroebSi. sazogadoeba mxars dauWers konstitucias ara imitom,

rom igi im "ukvdavma" winaprebma daweres, romlebsac brmad unda

x

vendoT, aramed imitom, rom igi SesaZlebels xdis Rirseul mmar-

Tvelobas. legitimurobis Sedegobrivi Teoriis mixdviT, konstitu-

cionalizmi ara marto saxelmwifos mowyobis sakiTxs exeba, aramed,

ufro metad, saxelmwifosa da sazogadoebas Soris urTierTobis

mowyobas. jeims medisonisa da aleqsandr hamiltonisaTvis SezRu-

duli xelisuflebis ZiriTadi instituti iyo perioduli arCevne-

bi, rasac isini "xalxze damokidebulebas" uwodebdnen. Saioc imaves

ambobs, rodesac xazs usvams konstitucionalizmis warmoSobis wya-

ros – es iyo britaneTis parlamentis unari qcevis normebi daewe-

sebina mefisaTvis gadasaxadebis argadaxdis damuqrebiT. aqedan SeiZ-

leba davaskvnaT, rom efeqtiani konstitucia ara marto xelisuf-

lebas SezRudavs, aramed xels Seuwyobs imis uzrunvelyofasac,

rom politikur sistemas sakmarisi mxardaWera hqondes koleqtiu-

ri problemebis gadasawyvetad. yvela mniSvnelovani socialuri Za-

lis mxridan mxardaWeris mobilizebis saWiroeba aseve gvexmareba

gavigoT, Tu ratom aris sakuTrebis uflebebisa da socialuri uz-

runvelyofis uflebebis erToblioba yvela Tanamedrove liberalu-

ri reJimis damaxasiaTebeli niSani. Tavisuflebebisa da miniWebuli

uflebebis es universaluri kombinacia gvafiqrebinebs, rom uZvele-

si "Sereuli reJimi" kvlav arsebobs: ubralod, uari iTqva xeli-

suflebis urTierTgamawonasworebel ganStoebebze (tribunebi da

senati) yovlismomcveli uflebebis palatis sasargeblod.

Saio amtkicebs, rom xelisuflebis danawileba unda gulisxmob-

des ara hermetulad izolirebuli ganyofilebebis Seqmnas fun-

qciur sazRvrebSi, aramed "nawilobriv warmomadgenlobas". xeli-

suflebis ganawilebaze dafuZnebul sistemaSi xelisuflebis Ti-

Toeuli ganStoeba wilobrivad monawileobs sxva ganStoebis ufle-

bamosilebaSi, anu nawilobriv warmoadgens maT. amis klasikuri ma-

galiTebia sasamarTlo kontroli da aRmasrulebeli vetos ufleba,

anu sasamarTlo da aRmasrulebeli xelisuflebebis monawileoba

sakanonmdeblo xelisuflebis uflebamosilebaSi. kidev erTi maga-

liTia Tanamdebobaze daniSvnis erToblivi uflebamosileba, romlis

mixedviTac, or, organizaciulad damoukidebel uwyebas SeiZleba

konstituciurad daevalos TanamSromloba savaldebulo gadawyve-

tilebebis miRebaSi. amgvari funqciuri gadafarvis an moqmedebis

sferoebis Tanxvedris erT-erTi mizani is aris, rom daexmaros xe-

lisuflebis erT ganStoebas daicvas misi moqmedebis sfero sxva

Tanabrad Zlier ganStoebaTa savaraudo Semotevisagan. Zalauflebis

xi

gakontroleba mxolod ZalauflebiT SeiZleba. amitom, uflebamosi-

lebaTa Soris sazRvrebis SenarCuneba mxolod maT Soris xazebis

gavlebiT, rac ginda daxvewili formiT moxdes es, SeuZlebelia; es

amocana mxolod maSin Sesruldeba, Tu Seiqmneba "Zalaufleba, ro-

melic sapasuxo mwvave reaqcias moaxdens" masze Setevisas.

amgvari midgomiT, konstituciuri Teoriis fokusi xelisufle-

bis borotad gamoyenebis sawinaaRmdego wminda iuridiuli bariere-

bidan politikur barierebze gadadis: magaliTad, fokusireba xdeba

arCevnebsa da opoziciur partiebze da ara sasamarTloebze. am mniS-

vnelovan sakiTxs exeba agreTve, Saios mier gamoZiebisa da zedam-

xedvelobis sakanonmdeblo komitetebis ganxilva, romlebic cudad

muSaoben, Tu aRmasrulebeli xelisufleba akontrolebs Tanamde-

bobrivi winsvlis SesaZleblobebs saparlamento umravlesobis wev-

rebisaTvis. xelisuflebis danawilebaze dafuZnebul kargad gamar-

Tul sistemaSi mudmivi saparlamento komitetebi SesaZlebelia

aramarto ministrTa pasuxismgeblobis sakiTxebze muSaobdnen, ara-

med asrulebdnen daqiravebisa da gadamzadebis banakis rols aRmas-

rulebeli xelisuflebis momavali liderebisaTvis. garda amisa, am

komitetebma SeiZleba Seasrulon is, rasac zogierTi optimisti

liberaluri konstituciis umaRles da yvelaze mniSvnelovan fun-

qciad miiCnevs – inteleqtisaTvis Zalauflebis miniWeba. magram,

rogorc profesori Saio ityoda, es, albaT, ufro imedia, vidre

savaraudo molodini.

stiven holmsi

xii

Sesavlis magier

Tanamedrove politikuri sazogadoebebi demokratiis saxeliT

moqmedeben. dRes Cvens cxovrebas Tanasworobis jadosnuri sityva

marTavs. aki, komunisturi reJimebic acxadebdnen, rom isini saxalxo

demokratiebs – "demokratiis erTaderT WeSmarit formas" – war-

moadgendnen. demokratia akmayofilebs yvela adamianis survils, rom

mas moeqcnen rogorc Tanaswors. adamians SeiZleba egonos, rom igi

Tavis Tanamemamuleebze maRla dgas an maTze ukeTesia, magram igi gai-

ziarebs da iZulebulicaa gaiziaros Tanasworobis piroba. sxvagva-

rad man SeiZleba bevri dakargos, radgan misi Tanasworobac SeiZle-

ba eWvqveS dadges. Tu ar iqna daSvebuli, rom sazogadoebis yvela

wevri Tanasworia da adamianuri Rirseba yvelas Tanabrad aqvs, amas

SeiZleba Sedegad mohyves devnis gauTavebeli da gamanadgurebeli po-

litika. amis TvalsaCino demonstrireba xdeba iq, sadac eTnikuri

wmenda mimdinareobs. politikuri demokratia, ramdenadac viciT, ag-

reTve misaRebi pirobaa imaTTvis, vinc faqtobrivad sxvebis Tanaswo-

ri ki ar aris, aramed sxvebze meti Zalauflebis mqonea. demokra-

tiuli procesebis gamoyenebiT aseT adamianebs, faqtobrivad, SeuZ-

liaT SeinarCunon da gaiZlieron kidec sakuTari poziciebi. poli-

tikis demokratiuli formebi da arCevanis Tanaswor uflebaze dam-

yarebuli, drodadro gamarTuli arCevnebis gziT miRebuli kanon-

mdebloba akmayofilebs xelisufalTa saWiroebebsac. demokratia sa-

Sualebas aZlevs politikaSi gamarjvebulebs, ise moixveWon TavianTi

nadavli, rom sxvebsac ar waarTvan samomavalod ukeTesi ganawilebis

SesaZlebloba. naklebad cinikurad Tu vityviT, demokratia, Tundac

principulad, saSualebas aZlevs saxelmwifos yvela moqalaqes, ukeT

moagvaros sajaro saqmeebi civilizebuli procesis gamoyenebiT.

damarcxebuli faSisturi reJimebisa da sabWoTa totalitarizmis

narCenebze aRmocenebuli axali mTavrobebi Cafiqrebulni da dakano-

nebulni iyvnen, rogorc demokratiebi. samwuxarod, da es gardauva-

lic iyo, demokratia mxolod legitimurobis iafi da advilad da-

sakmayofilebeli meTodi aRmoCnda am axali reJimebisaTvis. bevr maT-

ganSi demokratiulad arCeuli mTavrobebi sakmaod xSirad ise iq-

ceodnen, TiTqos maTi Tavisufali arCevnebis gziT mosvla amarTleb-

da saxelisuflebo uflebamosilebis usazRvrod, amoralurad da

borotad gamoyenebas. aRmosavleT evropis demokratiulad arCeuli

xiii

mTavrobebis arakeTilsindisieri qcevis uaxloesi istoriis fonze

aucilebelia im meTodebis, institutebisa da principebis ganxilva

da Seswavla, romlebic efeqtianad zRudaven yvelanair xelisufle-

bas, iqneba es demokratiulad arCeuli da kontrolirebadi Tu ara.

TviT demokratia SesaZloa, xelisuflebis SezRudvis elementi iyos,

magram misi ganxorcielebisas igi xSirad mxolod umravlesobis ti-

raniis instrumentad iqceva xolme (an iseTi myvirala umciresobis

tiraniis instrumentad, romelic acxadebs, rom romeliRac demokra-

tiuli umravlesobis saxeliT moqmedebs).

konstitucionalizmi aris principebis, moqmedebis meTodebisa da

instituciuri mowyobebis erToblioba, romelic tradiciulad xe-

lisuflebis SesazRudavad gamoiyeneboda. magram yovelive es Tavis-

Tavad cxadad aris miCneuli da Zalian iSviaTad Tu xdeba (yovel

SemTxvevaSi, dRes asea) konstitucionalizmis raime sistematuri

ganxilva. es arc aris gasakviri. konstitucionalizmi mWidrodaa

dakavSirebuli tradiciul, XIX saukunis liberalizmTan, romelic

arasodes yofila saxelmZRvaneloebSi ganmartebebisa Tu pozitiuri

aRweris sagani. erTi SexedviT, liberalizmica da konstituciona-

lizmic ZiriTadad raRacis uaryofis formiT arseboben. miuxedavad

amisa, axali politikuri, socialuri an saxelmwifoebrivi struq-

turebis Seqmnis unikalur epoqaSi cxadi xdeba, Tu ramdenad mniS-

vnelovania fundamenturi arCevanis gakeTebis problemuri xasiaTi.

mas Semdeg, rac mTeli ormoci weli imedic ki ar mqonia aseTi

cvlilebisa, me gamimarTla (an ar gamimarTla) da momiwia amgvari

cvlilebebis periodSi mecxovra. konstituciuri dafuZneba 1989

wels daiwyo, rodesac aRmosavleT evropaSi komunizmma kraxi gani-

cada. swored am dafuZnebis momentisaTvis gaxda konstituciona-

lizmi uSualod aqtualuri. swored am momentSi gaxda saWiro Zve-

li, naxevrad daviwyebuli debulebebis xelaxla, safuZvlianad gan-

xilva da ara ubralod gaxseneba. amave procesis dros gaxda saWi-

ro dagvenaxa, Tu ramdenad advilad SeiZleboda konstituciuri

kulturis ararsebobis pirobebSi formaluri demokratiis gadaqce-

va korumpirebulad. imis qadageba, rom demokratia yvelanair poli-

tikur moqmedebas amarTlebs, mcdaria da mxolod iaffasian gasa-

marTlebel sabuTs gvTavazobs. saWiroa gavacnobieroT, rom ar aris

marTali, TiTqos demokratiuli gadawyvetilebebi misaRebi formaa

nebismier viTarebaSi. konstitucionalizmi imisTvis aris gaTvalis-

winebuli, rom ,,gadareul” demokratiaze zRvris dadebis funqcia

xiv

ikisros. konstitucionalizmi monomaniakis saxeobaa. igi mudmivad

svams SekiTxvebs: es samTavrobo mowyoba an xelisufalTa es gadaw-

yvetileba xels xom ar uSlis Tavisuflebas? uSlis igi xels Ta-

visuflebis CarCoebSi moqcevas?

1992 wels stenli kacma da irena grudzinska-grosma, romlebic

maSin amerikul organizaciaSi ganaTlebuli sazogadoebebis ameri-

kul sabWoSi (American Council of Learned Societies) muSaobdnen, mirCies damewera wigni aRmosavleTevropeli auditoriisaTvis, raTa

konstitucionalistis (garkveulwilad gamorCenili) pozicia gamo-

mexata konstituciebis Seqmnisas mimdinare diskusiaSi. amis Semdeg

momzadda Sesavali kursis versia ungrul da rusul enebze. miuxe-

davad amisa, vfiqrobdi, rom sakiTxi aseve aqtualuri iyo ufro

damkvidrebuli demokratiebisaTvisac. magram, rogorc aRmoCnda, ara-

nairi Sesavali saxelmZRvanelo iuridiuli, politologiis, isto-

riuli an samTavrobo marTvis fakultetebis studentebisaTvis ar

arsebobda. zogadad, am Temaze Zalian mwiri literatura arsebobda,

romlis gamoyenebasac farTo sazogadoeba SeZlebda. amerikis kongre-

sis biblioTekis katalogSi Setanili wignebidan bolo wlebSi da-

werili arc erTi wignis saTaurSi ar yofila moxseniebuli "kon-

stitucionalizmi". amrigad, arsebobda inteleqtualuri vakuumi da

saWiro iyo misi Sevseba. me, rogorc paskalis erTgul mimdevars,

maSinebs sicariele, gansakuTrebiT maSin, rodesac inteleqtualuri

sicariele TavisuflebisaTvis Ziris gamoTxris saSualebas iZleva.

es sicariele unda Sevsebuliyo yvela im sakvanZo principiT, rom-

lebic me konstitucionalizmis ZiriTad Semadgenel nawilebad mi-

viCnie. amrigad, wigns viwyeb konstituciuri winapirobebiT, romle-

bic sazogadoebis Seqmnis ganmapirobebeli damfuZnebeli SiSiT aris

nakarnaxebi. konstituciebi, dawerilic da pirobiTad aRiarebulic,

ganxilulia rogorc damfuZnebeli SiSis qmnilebebi. konstituci-

ebis funqciaa moaTvinieros demokratia, xalxis suvereniteti da

saxelmwifos suvereniteti. magram konstitucionalizmi da misi msa-

xuri konstitucia ufro metia, vidre ubralo dapireba. igi moiT-

xovs instituciuri mowyobebis nakrebs, magram iseTi samTavrobo

struqtura, romelic akmayofilebs erTi pirovnebis an organos

xelSi Zalauflebis centralizacias, erTze meti arsebobs. Semdeg,

grZeldeba msjeloba xelisuflebis danawilebis da kontrolisa da

balansirebis meqanizmebis sxvadasxva formis Sesaxeb, rodesac mimo-

vixilavT sakanonmdeblo da aRmasrulebel ganStoebaTa cvlad Sida

xv

da uwyebaTaSoris urTierTobas, romlebic erTmaneTs epaeqrebian. xe-

lisuflebis danawileba jer kidev 1789 wlis safrangeTis dekla-

raciaSi iyo gaazrebuli, rogorc konstitucionalizmis winapiroba.

magram Tanamedrove konstitucionalizms sxva damatebiTi komponen-

tebic aqvs. es damatebebia kanonis uzenaesoba da sakonstitucio

marTlmsajuleba. dabolos, wigni mimoixilavs ZiriTadi (individua-

luri) uflebebis rols Tavisuflebis uzrunvelyofis saqmeSi.

wignis am versiaSi datovebulia bevri Tavdapirveli ungruli da

sxva aRmosavleTevropuli magaliTi, radgan isini Tanamedroveobis

konteqstSi da uaRresad dramatulad aRweren fundamentur kon-

stituciur konfliqtebs. amrigad, es magaliTebi marto adgilobri-

vi mniSvnelobis ar aris. amasTan, am wignis didi nawili, ra Tqma

unda, im klasikur gadawyvetebsa da damfuZnebel momentebs exeba,

romlebic amerikis SeerTebuli Statebis, britaneTisa da kontinen-

turi evropis konstituciebis istoriaSi moxda.

mxardaWerisaTvis madlobas movaxseneb ganaTlebuli sazogadoebe-

bis amerikul sabWos (ACLS), budapeStis kolejs, reuben klarkis

saxelobis samarTlis skolas (brighem iangis universiteti, provo),

ungreTis mecnierebaTa akademiis samarTlis instituts, centraluri

evropis universitets da Ria sazogadoebis instituts. duait sem-

lerma fasdaudeblad iSroma da gamarTuli inglisuriT aametyvela

am wignis uxeSi Targmani. JuJa kovaCma, kinga petervarim da renata

uitcma didi Sroma gaswies redaqtirebisas. Cemma megobrebma, romle-

bic mxars miWerdnen am wamowyebaSi, kargad ician, rogori davalebu-

li var maTgan, magram am wigns maT ar vuZRvni. amis magivrad, am

wigns vuZRvni imaT, vinc am patara traqtats imsaxurebs: aRmosavleT

evropasa da sxvagan xelisuflebaSi myof im adamianebs, romelTa am-

partavnobam da uvicobamac maiZula am wignis dawera.

andraS Saio

Tavi pirveli

konstitucia rogorc SiSis da

aRiarebis Sedegi

ra xifaTi emuqreba adamians, romelsac

ceremoniebis meSveobiT SeuZlia qveynis

marTva? raSi argia kacs ceremoniebi, Tu

maTi saSualebiT qveynis marTva ar xele-

wifeba?

konfuci

1.1. SiSis qmnilebani

postkomunistur qveynebSi sazogadoebrivi azri savsea warsulis

"konstituciuri" iluziebis ablabudiT _ ungreTSi saRvTo taxtis

moZRvrebiT dawyebuli, iakobinur-komunisturi saxalxo suverenite-

tiT damTavrebuli. dRevandeli "konstituciuri Teoretikosebi",

marqsistul-leninisturi Ramis skolebis yofili dauswrebeli

studentebi udanaSaulo arian TavianTi uTavbolo azrovnebisaTvis.

aseve umanko arian universitetebis is profesorebi, erTmaneTisagan

rom ver gaurCeviaT xelisuflebis ganStoebebad dayofa da danawi-

leba. am areulobaSi damnaSave aravinaa – garda istoriisa. ungre-

Tis warumatebeli istoria, rumineTis xelmocaruli istoria da,

saqme saqmeze Tu midga, aRmosavleT Tu aRmosavleT-centraluri ev-

ropis nebismieri sxva qveynis istoriaa mizezi uamravi saxis kon-

stituciuri ideisa. xalxis azrovnebaSi istoriam uamravi sxvadas-

xva politikuri ideis dabudeba ganapiroba, garda klasikuri kon-

stitucionalizmis ideisa.

komunistebis ideebi konstituciebis Sesaxeb isaa, rom konstitu-

cia momavlis xedva, programa unda iyos. igi mimzidveli, magram ab-

straqtuli cnebebiT unda aRwerdes "momavlis" sazogadoebas. amis

Semdeg ki komunistur konstituciaSi Cadebul dapirebebs xorcs

Seasxams im muyaiTi "mSromelebis" brZeni nakrebi, romelsac parla-

mentSi gaiwveven, anda am mSromelebis sabWo. kanonmdebloba, socia-

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 2

lur-ekonomikuri mecnierebis kanonebis Sesabamisad, uzrunvelyofs

socialur arqiteqturas. Cven vnaxeT (Tumca, SeiZleba ukve dagvaviw-

yda kidec komunizmis kraxis Semdeg periodSi), rom aseTi, momavlis

halucinaciuri xedviT datvirTuli konstitucia sruliad uZluria,

Seasrulos rame saxis instituciuri roli an daicvas sazogadoeba

saxelmwifos Zalauflebisagan. momavlis Senebis am macdurma Teoriam

sazogadoeba saxelmwifos nebaze damokidebulad aqcia, sadac komu-

nisturi partia dominirebda mTavrobis meqanizmebis marTvisas.

konstituciebis sazrunavi, berZnuli qalaq-saxelmwifoebis Ziri-

Tadi kanoniT dawyebuli dRemde, aris saxelmwifos ZiriTadi orga-

noebisa da dawesebulebebis urTierToba. Tu am sabaziso mowyobis

Seqmnis procesSi gaTvaliswinebuli iqneba konstitucionalizmis

principebi, maSin es urTierToba warmoqmnis barierebis iseT siste-

mas, romelic uzrunvelyofs moqalaqeTa Tavisuflebis upirates

uzrunvelyofas. konstituciebi saxelmwifo xelisuflebis Sesaxeb

aris dawerili, konstitucionalizmis ideebiT ganayofierebuli

konstituciis sagani ki SezRuduli xelisuflebaa:

konstitucia... aris sistema, romelic aerTianebs ZiriTad saxelmwifo

dawesebulebebs, awesebs mmarTveli Tanamdebobebis moqmedebis sfe-

roebs, maTi dakavebis samarTlian rigiTobas da Zalis gamoyenebis uf-

lebamosilebas. anda, maRalfardovneba rom gverdze gadavdoT da uxe-

Sad vTqvaT, konstitucia adgens Tu "vin ras, rodis da rogor mii-

Rebs" (lasveli). konstitucia saxelisuflebo urTierTobis avto-

biografiaa, materialuria da sulieri, adamianTa nebismieri jgufi-

saTvisaa da yvela sxva avtobiografiis msgavsad auxdenel fantazieb-

sac Seicavs da gandevnis zogierT iseT borotebasac, romelic, piri-

qiT, zedmetad sicocxlisunarianic kia.1

xelisuflebis konstituciuri biografia es aris biografia, rom-

lis werac konstituciis dabadebisTanave iwyeba. es aris jer gauvle-

li cxovrebis biografia da dawerilia mimdinare saWiroebaTa karnaxiT

am cxovrebis dawyebis momentisaTvis. igi gamomdinareobs misi Seqmnisa

da miRebis praqtikuli moTxovnebidan, igi ar aris bedisweriT nakarna-

xebi. saxelmwifom, Tavis mxriv, am biografiis mixedviT unda icxovros.

konstituciis yvelaze bejiTi mkiTxvelebi mosamarTleebi arian, rom-

1 Herman Finer, Theory and Practice of Modern Government (1949; Westport:

Greenwood Press, 1970), gv.12.

3

lebic imis mixedviT, Tu ramdenad swamT konstituciisa, cdiloben

aiZulon saxelmwifo icxovros winaswar gawerili cxovrebiT.

konstitucionalizmis principebis mimdevari konstituciebi arc

imisaTvis iqmneba, rom vinme iluziebiT an revoluciuri utopiebis

dapirebebiT gaerTos, da arc imisaTvis, rom momavali sazogadoebis

Seqmna daigegmos. am konstituciebis sazrunavi ar gaxlavT naTeli

momavali. piriqiT, am konstituciebSi winamorbedi politikuri re-

Jimis pirobebSi warmoqmnili an masTan dakavSirebuli SiSi aisaxeba.

Tu konstituciaSi momavlis xedvaa Cadebuli, maSin es xedva swo-

red am SiSis Tavidan acilebas unda emsaxurebodes.

damfuZnebel mamebs SeerTebuli Statebis 1787 wlis konstitu-

ciis proeqtis SemuSavebisa da miRebisas amoZravebdaT paranoiduli

survili, Tavidan aecilebinaT rogorc monarqia, ise saxalxo de-

mokratia, magram paranoikebsac hyavdaT mtrebi.

1787 wels StatebSi xma gavrcelda, rom zogierTebs filadel-

fiaSi monarqiis aRdgena surdaT. sadiskusio darbazidan, sadac mo-

laparakeba mimdinareobda, mis damTavrebamde araviTar cnobas ar

gauJonavs, magram damswreebma sazogadoebisaTvis gagzavnil weri-

lebSi xazi gausves, rom miuxedavad imisa, rom ver iwinaswarmetyve-

lebdnen molaparakebis saboloo Sedegs, erT rameSi darwmunebulni

iyvnen: maT ar surdaT, saxeldobr, mefis uRlis aRdgena.

meore msoflio omis Semdeg germaniis konstituciis avtorebs

ar asvenebdaT nacisturi mmarTvelobis SiSi da vaimaris respubli-

kis umarTavobis kargad nacnobi saSineleba. 1958 wels Sarl de

gols surda arasodes gameorebuliyo safrangeTis meoTxe respub-

likis paralizebuli parlamenti. SiSi da uaryofis gziT TviTdam-

kvidreba Tan sdevda didi konstituciebis Seqmnas.

imis aRiareba, rom konstituciis Semqmnelebis gonebasa da ka-

lams SiSi amoZravebs, aRiareba adamianuri sisustisa, arcTu sa-

siamovnoa im xalxisTvis, romlebsac surT mSromelTa klasebs an

sulac nebismier moqalaqes konstitucia warudginon da misi av-

torobis pretenzia ganacxadon. SiSisa da masTan erTad mmarTve-

SiSis Qqmnilebani 3

lebic imis mixedviT, Tu ramdenad swamT konstituciisa, cdiloben

aiZulon saxelmwifo icxovros winaswar dawerili cxovrebiT.

konstitucionalizmis principebis mimdevari konstituciebi arc

imisaTvis iqmneba, rom vinme iluziebiT an revoluciuri utopiebis

dapirebebiT gaerTos, da arc imisaTvis, rom momavali sazogadoebis

Seqmna daigegmos. am konstituciebis sazrunavi ar gaxlavT naTeli

momavali. piriqiT, am konstituciebSi winamorbedi politikuri re-

Jimis pirobebSi warmoqmnili an masTan dakavSirebuli SiSi aisaxeba.

Tu konstituciaSi momavlis xedvaa Cadebuli, maSin es xedva swo-

red am SiSis Tavidan acilebas unda emsaxurebodes.

damfuZnebel mamebs SeerTebuli Statebis 1787 wlis konstitu-

ciis proeqtis SemuSavebisa da miRebisas amoZravebdaT paranoiduli

survili, Tavidan aecilebinaT rogorc monarqia, ise saxalxo de-

mokratia, magram paranoikebsac hyavdaT mtrebi.

1787 wels StatebSi xma gavrcelda, rom zogierTebs filadel-

fiaSi monarqiis aRdgena surdaT. sadiskusio darbazidan, sadac mo-

laparakeba mimdinareobda, mis damTavrebamde araviTar cnobas ar

gauJonavs, magram damswreebma sazogadoebisaTvis gagzavnil weri-

lebSi xazi gausves, rom miuxedavad imisa, rom ver iwinaswarmetyve-

lebdnen molaparakebis saboloo Sedegs, erT rameSi darwmunebulni

iyvnen: maT ar surdaT, saxeldobr, mefis uRlis aRdgena.

meore msoflio omis Semdeg germaniis konstituciis avtorebs

ar asvenebdaT nacisturi mmarTvelobis SiSi da vaimaris respubli-

kis umarTavobis kargad nacnobi saSineleba. 1958 wels Sarl de

gols surda arasodes gameorebuliyo safrangeTis meoTxe respub-

likis paralizebuli parlamenti. SiSi da uaryofis gziT TviTdam-

kvidreba Tan sdevda didi konstituciebis Seqmnas.

imis aRiareba, rom konstituciis Semqmnelebis gonebasa da ka-

lams SiSi amoZravebs, aRiareba adamianuri sisustisa, arcTu sa-

siamovnoa im xalxisTvis, romlebsac surT mSromelTa klasebs an

sulac nebismier moqalaqes konstitucia warudginon da misi av-

torobis pretenzia ganacxadon. SiSisa da masTan erTad mmarTve-

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 4

lobis safrTxeebis aRiareba ar aris sasurveli inteleqtualu-

ri memkvidreoba. magram, gana SiSi ar aris motivi maTTvis, vinc

uaryofs SiSis mamoZravebel Zalas? ra SiSi amoZravebT konsti-

tuciur sakiTxebze msjelobaSi Cabmul adamianebs? Tu es motivi

ucodinarobaa? bunebrivia, Znelia uaryofiTi ideebi xalxisaTvis

misaRebi gaxado. magram SiSis faqtoris aRiarebis ufro kom-

pleqsuri mizezebic arsebobs. Tavdapirveli SiSi, romelic sti-

muls aZlevs konstituciis Seqmnas, exeba mTlianad socialuri

wesrigis garSemo arsebul fundamentur ganusazRvrelobas, imis

SesaZleblobas, rom TviT is brZola SeiZleba ganaxldes, romel-

mac konstituciis Seqmnis procesi ganapiroba. uZvelesi crur-

wmenis Tanaxmad, sjobs adamiani mudmivad ar axsenebdes borot

sulebs. meore mxriv, konstituciis, rogorc racionaluri wes-

rigis damyarebis saSualebisa da saxelmwifos mSeneblobis in-

strumentis, imiji ganmanaTleblobis tradiciazea damyarebuli,

romelic gvpirdeba, rom daamarcxebs SiSis magvar iracionalur

tendenciebs. ganmanaTleblobis Tanamedrove buneba SiSis raciona-

lur CaxSobazea damyarebuli, magram WeSmariti racionalizmi Si-

Sis CaxSoba ki ara, misi gacnobiereba da gaazrebaa.

komunizmidan gardamaval periodSi dawerili konstituciebi, 1989

wels ungreTsa da poloneTSi miRebuli SesworebebiT dawyebuli,

aseve asaxavda unikalur SiSs. miuxedavad imisa, rom SiSi erTaderTi

kargi mrCevelia konstituciis dawerisas, problemaTa 1989-90

wlebSi arCeul gadawyvetis gzebs mainc etyoboda ufro adreuli,

komunizmis dros miRebuli Tavdajerebuli modelebis gavlena. xeli-

suflebis ganStoebebad dayofa ucxo ar aris gardamavali periodis

im konstituciebisaTvis, romlebic aSkarad uaryofen xelisuflebis

monopolizacias. da mainc, ungreTis konstituciam (da, analogiurad,

bulgareTis konstituciamac) erTpalatiani parlamenti gamoacxada

xelisuflebis erT calkeul ganStoebad, xalxis suverenitetidan

gamomdinare Zalauflebis kuratorad. ungreTis parlaments axla

zustad iseTive uzenaesoba aqvs miniWebuli, rogorc yovlisSemZle

britanul parlaments, magram aklia am ukanasknelis orsaukunovani

TviTSezRudvis gamocdileba da susti kontroli lordTa palatis

mxridan. kargad daakvirdiT [Nota bene]: britaneTis parlamentis

uzenaesobisaTvis sazRauri iqna gadaxdili, roca mis sijiutes ame-

rikuli koloniebis dakargva mohyva Sedegad. britanulma parlamen-

5

tarizmma evolucia ganicada da iqca demokratiuli ministrTa kabi-

netis diqtaturad; da axla aRmosavleT evropis arasaprezidento

demokratiebis umravlesoba [ungreTi, slovakeTi, CexeTis respublika

da bulgareTi (1996-97 wlebis quCis gamosvlebamde mainc)] swrafad

mieqaneba amave mimarTulebiT.

roca parlaments yvelafris gakeTeba SeuZlia (garda adamianis

uflebebis arsze gavlenis momxdeni akrZalvebis SemoRebisa), sabo-

lood igi mainc zedmetad susti aRmoCndeba xolme. postkomunistur

qveynebSi sazogadoebrivi azri jer kidev mTavrobisagan elodeba

axal iniciativebs, radgan aRmasrulebeli xelisufleba "profesiu-

lad" aris miCneuli. wina reJimisagan memkvidreobiT miRebuli es

tradicia kargad aris morgebuli partiuli meqanizmebis marTvasTan,

igi aseve mosaxerxebelia sxvadasxva parlamentis wevrebisTvisac. ga-

remoebebis gaTvaliswinebiT, anu drois, fulisa da saeqsperto cod-

nis naklebobis pirobebSi da imis gamo, rom TviTmarqvia eqspertebis

mier mowodebuli kargi momsaxureba avsebs am xarvezebs, parlamenta-

rebi fiqroben, rom bunebrivi iqneba iniciativis mTavrobis moxelee-

bisaTvis gadacema. amasve moiTxovs partiuli disciplinac, romelic

Tanamedrove masobriv demokratiebSi tradiciuli konstituciona-

lizmis erT-erTi umniSvnelovanesi SezRudvaa (Tumca, aqedan sru-

liadac ar gamomdinareobs, rom mravalpartiuli diqtatura auci-

leblad arRvevs konstitucionalizms). ungreTis msgavs konstitu-

ciur sistemaSi, sadac sakonstitucio sasamarTlos garda sxva ara-

feri arsebobs saparlamento umravlesobis Zalauflebis dasabalan-

seblad da, sadac maJoritarizmi SecdomiT aris miCneuli demokra-

tiad, gardauvalia evolucia ministrTa kabinetis diqtaturisaken.

amgvar sistemaSi mxolod garemoebebzea damokidebuli, gaxdeba Tu

ara lideri erTi, Tumca ki demokratiuli zedamxedvelobis qveS

myofi, pirovneba. da Tu am erT pirovnebas mxolod imdenive Tana-

grZnoba eqneba demokratiisa Tu eTnikuri umciresobebis mimarT, ro-

goric margaret tetCers hqonda, maSin ungreTSi, poloneTSi da Ce-

xeTis an slovakeTis respublikebSi konstitucionalizms ufro me-

tad gauWirdeba gauZlos am "TanagrZnobis deficits", vidre tole-

rantizmis tradiciebiT gawonasworebul inglisSi.

SiSis Qqmnilebani

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 6

1.2. SiSis saxeobani

1.2.1. korporativizmis SiSi

raki konstitucionalizmis konteqstSi SiSze vlaparakobT, aRsaniS-

navia, rom TviT axali konstituciis dawerac SeiZleba safrTxes

warmoadgendes. xom ar moxdeba ise, rom konstituciis SesworebiT

Cven jins gamovuSvebT boTlidan? bevri adamianisaTvis axali konsti-

tucia SiSis momgvrelia, radgan maTTvis miuRebelia "am xalxis" (am-

Jamad proeqtze momuSaveebis) mier warmodgenili konstitucia.

postkomunisturi qveynebis umravlesobaSi konstituciebi komuniste-

bis an yofili komunistebis monawileobiT iwereboda. Tu xelisuf-

lebaSi staJiani komunistebi arian, maSin xalxSi gavrcelebuli azri

iqneba, rom "amaTgan" araviTari konstitucia ar iqneba misaRebi. es

frazebi – "am xalxisgan" an "amaTgan" – mniSvnelovania. magram rea-

luri safrTxe isaa, rom "es xalxi", vinc ginda iyvnen "isini", nebis-

mier momentSi, ver uZlebs korporaciul an biurokratiul zegavle-

nas. "momxibvleli" sisulelea is azri, TiTqos demokratia Cvengan,

xalxisagan moiTxovs gadawyvetilebebis miRebis mindobas saxelmwifo

biurokratiisa da sxva eqspertebisaTvis. is, rasac am dros xalxi

saeqsperto daskvnis saxiT iRebs, xSirad sxva araferia, Tu ara ker-

Zo interesi. xolo raki eqspertebi ase Tavazianad dagvTanxmdnen mie-

RoT saeqsperto gadawyvetilebebi, maSin maTve SeiZleba mivandoT am

gadawyvetilebebis aRsruleba-ganxorcielebac, xom asea?

am sakmaod TvalSisacemad mcdari interpretaciis arsi aseTia:

miCneulia, rom sazogadoebis keTildReobaze zrunva maSin xdeba

yvelaze ukeT, roca eqimebi ("janmrTelobis eqspertebi") iReben ga-

dawyvetilebas, Tu rogor unda ganawildes xarjebi jandacvis sfe-

roSi. rogorc zogierTi "demokrati" acxadebs, albaT, kargi iqne-

boda pacientebsac "mieRoT monawileoba" am saqmeSi, radgan es uf-

ro demokratiuls gaxdida process. analogiurad, Teatrebis di-

reqtorebi gadawyvetdnen, Tu ra formis subsidiebi unda miiRon

Teatrebma. dRevandel eqspertebiT gajerebul samyaroSi yvelas Ta-

visi Sesaferisi roli aqvs miniWebuli: gadasaxadis gadamxdeli

fuls ixdis biujetSi, auditoria ki sanaxaobas uyurebs an Tavzar-

dacemulia. es "saeqsperto" partikularizmi aris swored is, risi

Tavidan acilebac unda SeZlos xalxis suverenitetma – masSi Cade-

7

buli saerTo nebis ideiT da am saerTo nebis warmomadgeneli de-

mokratiuli institutebis meSveobiT. anu unda gamoiricxos eqsper-

ti mewaReebis interesi maTi azrebis saTvalavSi Cagdebisa maSin,

roca fexsacmlis xarisxis Sefaseba xdeba. es xom Cemi mtkivani fe-

xia da Cemi gaxvretili fexsacmelia, da mTeli es tanjva mewaRis

im "saeqsperto azris" bralia, romelic misive interesebs emsaxure-

ba! korporativizmi aris mewaReebis diqtatura. eqsperti im gil-

diis wevria, romelic sargeblobas iRebs "saeqsperto rekomenda-

ciebze" damyarebuli mowyobidan.

1.2.2. ungruli SiSi

daiwereba Tu ar daiwereba konstitucia, ungreTis norCi respublika

sami sazareli safrTxis winaSe dgas. pirveli isaa, rom socialuri

valdebulebebiT zedmetad gadatvirTuli saxelmwifo gakotrdeba. es

gakotreba Tavs iCens sul ufro gaberil da amis Sedegad sul uf-

ro dauZlurebul aRmasrulebel xelisuflebaSi. dinozavri saxel-

mwifo daingreva; igi anarqiuli konvulsiebis viTarebaSi mokvdeba da

Tan Caiyolebs sazogadoebis uzarmazar nawils. igi mokvdeba ara mis

mxrebze akidebuli tvirTis gamo, aramed imitom, rom misi patiosani,

sklerotikuli xerxemali, romelic erT dros moqnil xvlikad iyo

Cafiqrebuli, ver gauZlebs amxela datvirTvas. meore saSiSroeba

karl Smitis antiparlamentarizmia, romelic populisturi mcire

cvlilebebis saxiT gvevlineba. dideba erovnuli Tanxmobis warmomad-

genel diqtators! gaumarjos martiv gadawyvetilebebs! xolo mesame

saSiSroeba ki aris eqsperti mewaReebis neokorporativistuli wes-

rigi: "aravin ar unda Caerios iseT saqmeSi, romelic mas ar exeba".

amis mokrZalebuli magaliTi konstituciebis SeqmnaSi instituciuri

"korporativizmia" – sistema, romelSic saxelmwifo institutebis

xelmZRvanelebi axerxeben Sefarulad Cadon sakuTari interesebi

axal konstituciaSi sruliad gamWvirvale ileTis gamoyenebiT, anu

imis mtkicebiT, rom isini arian eqspertebi, romlebmac yvelaze ukeT

ician sakuTari institutebis marTva.

Tu es isaa, radac konstituciis Seqmna SeiZleba gadaiqces, maSin

aRar aris gasakviri, rom Wkvian da arcTu Wkvian adamianebs ufro nak-

SiSis saxeobani

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 8

lebad awuxebT axali konstituciis mier mosavleli problemebi da

SiSi, vidre TviT kodifikaciis Tanmxlebi saSiSroeba. magram Tu es is

aris, rac ungreTis sazogadoebas an, modiT gulwrfelad vTqvaT,

mmarTvel elitas xels aZlevs, maSin konstituciis Seqmna mxolod im

mizans emsaxureba (da amrigad, imis saSualebaa), rom zemoxsenebuli

mRvrie naxarSi ZaliT Caasxan qveynis WiqaSi. amrigad, konstituciis

Seqmna RmerTTan dadebuli sanaZleoa, magram ara paskalis RmerTTan.

1.2.3. vinaoba

risi eSinia konstituciuri wesrigis mosurne damfuZnebel Zalas?

konstitucia igiveobas, koleqtiur identifikacias gvTavazobs, mag-

ram SeiZleba identifikacia SeuZlebelic iyos. Cven varT xalxi,

magram vin SegviZlia ganvdevnoT Cvengan? da Tu yvelaze saSiS Se-

saZleblobas gavaxmovanebT, rodis SeiZleba Cveni gandevna moxdes?

maincdamainc Tanaswori unda viyoT? vaSaa! magram "isinic" Cveni Ta-

naswori arian? rogor SegviZlia amis Tavidan acileba? rogor avi-

ciloT Tavidan permanentuli samoqalaqo omi? ra sakiTxebze dums

konstitucia? ris damalvazea damyarebuli Cveni koleqtiuri vinao-

ba? yvelaze Znelia aRiaro sakuTari Tavis SiSi. ra moxdeba, Tu

Cven movipovebT Zalauflebas? "xelisufleba ryvnis, xolo absolu-

turi xelisufleba absoluturad ryvnis adamians," Tqva lordma

aqtonma. es WeSmaritebaa Cveni sakuTari Zalauflebis mimarTac.

"xalxs erTi seriozuli mteri hyavs – Tavisi sakuTari mTavroba,"

aRniSna sen-Jiustma 1791 wlis safrangeTis konstituciis Taobaze

mimdinare diskusiisas. Tu gavixsenebT, ramdenad warmatebuli iyo

sen-Jiustis, rogorc saxelmwifo moRvawis, saqmianoba, maSin iZule-

buli viqnebiT vaRiaroT, rom igi marTali iyo.

da ra moxdeba, Tu ver movipovebT xelisuflebas? Cven mier dag-

rovil mTel Zalauflebas Cveni mtrebi gamoiyeneben da, SesaZloa,

Cven winaaRmdegac! Cven (megobrebic da mtrebic) ukeTesad vicxov-

rebT, Tu saxelmwifos Zalaufleba da yvelanairi Zalaufleba, ro-

melic SeiZleba absoluturi gaxdes, SezRudulia. igi SezRuduli

unda iyos, raTa sakuTari wesebi daicvas da es wesebi Teoriulad

mainc yvelasaTvis misaRebi iyos. swored am SezRuduli meqanizmi-

saTvis iqneba konstitucionalizmiT nakarnaxebi principebis mixed-

9

viT dawerili konstitucia Rirebuli, romelic uzrunvelyofs uf-

ro mets, vidre saxelmwifo mowyobis mocemuli sqemis aRmweri ub-

ralo iuridiuli normebia (am TvalsazrisiT, SesaZlebelia qveyanas

konstituciuri xelisufleba hyavdes dawerili konstituciis ga-

reSec). arsebobs saxelmwifoebi, romlebsac ar SeuZliaT organize-

buli tiraniis aRmocenebis SesaZleblobis gamoricxva imis miuxe-

davad, rom sakuTar daweril konstituciebTan sruli Sesabamiso-

biT moqmedeben. arsebobs sxva saxelmwifoebi, romlebsac sxvadasxva-

nairi konstitucia aqvT, magram maTi konstituciebi wvimis dros

saxlSi darCenil qolgaze metad Rirebuli arafriT arian.

1.3. odisevsi Tavs anZas miajaWvavs

SiSis daZlevas eSmakoba Svelis. ion elsteris homerosiseul meta-

foras Tu visesxebT, konstituciis avtori, moxerxebuli odisevsis

msgavsad, anZas miajaWvavs sakuTar Tavs, radgan surs, mousminos

(iZulebulia mousminos) sirinozebis simReras, magram icis, rom

ver SeZlebs cdunebas gauZlos da maTken ar gaeSuros, Tu anZaze

ar iqneba mibmuli.

sajaro politikaSi aris momentebi, rodesac raRac araordinaruli

gancdis gamo an ukanono sargeblis miRebis surviliT aRtacebuli,

anda dainteresebuli jgufis mier daxvewili fandebiT motyuebuli

xalxi iTxovs iseTi RonisZiebebis gatarebas, romelTac SemdgomSi

TviTonve gulianad dagmobs. am kritikul momentebSi... SesaZloa gan-

kurnebis efeqti hqondes... xalxis mier sakuTari TavisaTvis miyenebu-

li dartymis SeCerebas manam, sanam goniereba, samarTlianoba da simar-

Tle daibruneben avtoritets sazogadoebaSi.2

konstituciebsa da konstitucionalizmTan dakavSirebuli ideebi

gansxvavebulia da damokidebulia imaze, Tu rodis da sad veliT

Cven, odisevsis xalxi, sirinozebis simReris gagonebas; xolo kon-

stitucionalizmi damokidebulia imaze, Tu rogor mivajaWvavT Tavs

anZas. daimaxsovreT, rom demokratia integrirebulia konstituci-

onalizmSi, ase rom sirinozebis simRera TviTon Cvengan modis;

2 The Federalist Papers No. 73; Hamilton (New York: Mentor Books, 1961), gv.443.

odisevsi Tavs anZas miajaWvavs

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 10

Zlieri xelisuflebis survili Cveni sakuTari survili iqneba (an

axlandeli umravlesobis survili).

konstituciuri TviTSezRudvis pirveli mizania mimdinare momen-

tiT nakarnaxebi saWiroebis mimarT winaaRmdegobis gaZliereba. Tu

Cveni xomaldi sirinozebis kunZuls gascda da viRacas ukan gacur-

va unda, maSin es sul sxva saqmea. SeuZlebelia mudam anZaze mijaW-

vulma icxovro. Tu vinmes eqsperimentebi surs, dae, Caataros. yve-

laze uares SemTxvevaSi, adamiani daixrCoba, magram es sakuTari ga-

dawyvetileba iqneba.

SeerTebul StatebSi arsebuli respublikuri mmarTveloba gagebu-

lia, rogorc sazogadoebis mSvidi zemoqmedeba sakuTar Tavze

(tranquil rule of the majority)... es aris SemTanxmebluri mTavroba, rom-

lis mmarTvelobis pirobebSic gadawyvetilebebs sakmao dro eTmoba

mosamwifeblad, maT auCqareblad ganixilaven da mxolod saTanado

drois Semdeg aRasruleben... magram TviTon umravlesobis Zalaufle-

ba ar aris SeuzRudavi. masze maRla, moralis samyaroSi, humanizmi,

samarTlianoba da goniereba dgas, xolo politikur samyaroSi – ga-

nuyofeli uflebebi. umravlesoba aRiarebs am or bariers; Tu xan-

daxan umravlesoba arRvevs am barierebs, es imitom xdeba, rom ada-

mianis msgavsad, umravlesobasac aqvs grZnobebi da zogjer usamar-

Tlod iqceva, Tumca ki icis ra aris swori.3

amgvari mSvidi mmarTvelobisaTvis tokvilma uaryo "Tanamedro-

veobis", saxeldobr, iakobinelebisa da utilitaristebis aRmoCena:

umravlesobis absoluturi Zalaufleba. tokvili amtkicebda, rom

umravlesobis Zalaufleba ar SeiZleboda SeuzRudavi yofiliyo,

radgan moralis samyaroSi humanizmi, samarTlianoba da goniereba

dgas umravlesobaze maRla, xolo politikur samyaroSi – ganuyo-

feli uflebebi. tokvili gvafrTxilebs im naCqarevi gadawyvetile-

bebis Sesaxeb, romelTa miRebasac eswrafvian xolme demokratiuli

arCevnebis latariaSi SemTxveviTi gamarjvebulebi, sakuTari misiis

mcodneni an isini, visac ubralod gamdidreba surs arCevnebSi mo-

povebuli gamarjvebis Sedegad. tokvili XIX saukunis pirvel naxe-

varSi cxovrobda. Tanamedrove demokratiam unda mouaros saxelmwi-

foebs, romlebic ufro didi da socialurad ufro kompleqsurebi

3 Alexis de Tocqueville, Democracy in America (New York: Vintage Books, 1945),

gv.433-434.

11

arian, vidre maSindeli saxelmwifoebi. axla saxelmwifoebis winaSe

dgas socialuri problemebi, romlebic imaze ufro dinamikuria da

ufro marjve pasuxebs moiTxovs, vidre tokvilisaTvis iyo cnobi-

li. eleqtronuli bazrebis epoqaSi safondo birJam SeiZleba aT

wuTSi ganicados kraxi da Tan gadaiyolos ara marto saxelmwi-

foebis ekonomika, aramed msoflio ekonomikac. TavisTavad cxadia,

rom konstituciuri gadawyvetilebebis miRebac unda pasuxobdes

efeqtianobis axal moTxovnebs.4

1.4. saSiSroeba cnebebis ganmartebebSi

1.4.1. konstitucionalizmis koncefcia

konstitucionalizmi aris saxelmwifo xelisuflebis SezRudva sa-

zogadoebrivi simSvidis SenarCunebisaTvis, romelic mowodebulia

daacxros mimdinare vnebebi ise, rom safrTxe ar Seuqmnas mmarTve-

lobis efeqtianobas. es gansazRvreba mkafio ar aris, magram misi

dauxvewaoba sanugeSoa: yvelaferi, rac konservatiulia, ewinaaRmde-

geba definiciebis tiranias. Tu odnav macdur logikas gamoviyenebT,

SeiZleba iTqvas, rom radgan konstitucionalizmis gansazRvra niS-

nebis amomwuravi CamoTvliT ver moxdeba, cxadia, igi ufro konser-

vatiuli RirebulebiTi koncefciaa.

XIX saukunis dasawyisSi, rodesac am koncefciis moxsenieba daiw-

yes, konstitucionalizmi SedarebiT mkafiod gamokveTili inteleq-

tualuri tendencia iyo. magram, cxadia, rom mas arasodes hqonia da

arc SeiZleba hqonoda erTmniSvnelovani qrestomaTiuli ganmarteba.

konstitucia da konstituciis safuZvelze moqmedi xelisuflebis

saqmianoba yvela aspeqtiT SeiZleba Seesabamebodes raRac kriteriums,

romelic sadRac moxseniebulia, rogorc konstituciuri. da mainc,

yvelaferi es ubralod ar "modis SesabamisobaSi". konstitucionaliz-

mi gemovnebis saqmea, xolo gemovneba RerZis aqeT-iqiT ixreba. konsti-

4samwuxarod, konstituciis dacva ara prevenciuli, aramed darRvevis Semdgomi

koreqtirebis xasiaTisaa. Tu kanonis konstituciurobis sasamarTlo kontroli

misi ZalaSi Sesvlidan ori wlis mere moxda, konstituciis darRveva SesaZloa

ukve gamousworebeli iyos.

saSiSroeba cnebebis ganmartebaSi

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 12

tucionalizmi ar aris ubralo iuridiuli direqtiva an instruqciis

rangSi ayvanili keTilgoniereba. kanoni ver Secvlis morals, tradi-

cias an saR azrs. rogorc amas didi moazrovneebi _ monteskieTi daw-

yebuli, tokviliT damTavrebuli _ naTlad aRniSnavdnen, konstitu-

cionalizms aqvs kanons miRma arsebuli samuSao elementebi. "kanonmde-

beli kapitans hgavs. mas SeuZlia xomaldisaTvis mimarTulebis micema,

magram ar SeuZlia xomaldis konstruqciis Secvla, qaris gamowveva an

garSemo aqafebuli talRebis dawynareba..."5

yvela am elements SeiZleba vuwodoT xalxis genia an eris in-

teleqti, anda samarTlianoba, an gonivruli tradicia, romlis ga-

reSec dawerili konstitucia ubralod sityvebis nakrebia da sxva

araferi. magram ar iqneboda swori, rom aqamde naTqvamze dayrdno-

biT is daskvna gamogvetana, TiTqos konstitucionalizmis iuridiu-

li mxare umniSvnelo sakiTxia da rom samarTals araviTari mniS-

vneloba ar hqondes iq, sadac epoqis suli mZlavrobs. epoqis suls

SeiZleba formaluri mxardaWera dasWirdes, xolo iuridiuli faq-

tori gansakuTrebiT mniSvnelovania iq, sadac "epoqis suli" jer

kidev ar aris sabolood Camoyalibebuli, iq, sadac ubralod ar

arsebobs araviTari konstituciuri praqtika an samarTlianoba.

problema es aris: rogor SegviZlia "avagoT politikuri wesrigis

gamZle formebi? revoluciuri liberalizmis bedi, garda konsti-

tuciuri Semoqmedebisa, bevr sxva rameze iqneba damokidebuli; kul-

tura, ekonomika da geopolitika uzarmazar zemoqmedebas moaxdenen.

miuxedavad amisa, Znelia saTanadod ar Sefasdes konstituciona-

lizmis SemoqmedebiTi roli".6 samarTali da samarTalSi Cadebuli

konstitucionalizmi ver Secvlis sazogadoebis makonsolidirebel

Zalas, magram isini mniSvnelovan damatebiT elementebs warmoadge-

nen. rac ufro metad asrulebs saxelmwifo konsolidaciis fun-

qcias, miT ufro meti Rirebuleba aqvs am sagans.

britanuli konstitucionalizmi dawerili konstituciis gare-

Sec iolad gadis. iq mosamarTleebs ar SeuZliaT statutebis gada-

sinjva, samoqalaqo TavisuflebaTa didi nawili ar aris fiqsirebu-

li maT damcav mkacr kanonebSi da parlaments, roca moisurvebs, ma-

5 Tocqueville, gv.171.6 Bruce Ackerman, The Future of Liberal Revolution (New Haven: Yale University Press,

1992), gv.3 (xazgasma avtorisaa).

13

Sin SeuZlia Secvalos politikuri sistema. britanuli sistemis

idealizebas ar vapireb, magram unda aRiniSnos, rom laparakic zed-

metia inglisSi konstituciuri Tavisuflebis Selaxvaze, zustad

iseve, rogorc im qveynebSi, sadac konstitucionalizmi samarTleb-

rivi debulebebis bastioniT aris daculi. britaneTSi sazogadoebis

didi umravlesoba miiCnevs, rom konstitucionalizmis SezRudva an

gauqmeba ver moxdeba. arc samefo kari da arc parlamenti izams

raime amdagvars da arc ministrebi an saidumlo samsaxurebi. xeli-

suflebaSi myofnic, albaT, am azrs iziareben. Tavisufleba, gansa-

kuTrebul SemTxvevaSi, kidec rom SeizRudos, arsebuli institu-

tebis sistema axerxebs politikosebi daarwmunos, rom isini aras-

worad moiqcnen: amas mohyveba gadadgoma an Secdomebis gamosworeba.

xelisuflebis ganxorcieleba damyarebulia ndobaze, gadamdeb ndo-

baze. xelisuflebaSi myofebma ician, rogori saxis patiosan qcevas

elian maTgan da asec iqcevian. zogjer maT SeiZleba borotad ga-

moiyenon Zalaufleba, hyavdeT ZviradRirebuli manqanebi da sayvar-

lebi an Tanaklasels daexmaron msuye samTavrobo SekveTis mopove-

baSi, magram isini ar uqmnian safrTxes Tavisuflebas.7 Tu TamaSis

wesebis mixedviT gadadgoma gaxda saWiro, maSin isini Tanamdebobas

toveben. es politikuri sistema, romelic ndobasa da imis rwmena-

zea damyarebuli, rom nagulisxmebi SeTanxmebebi Sesruldeba, sxva-

gan versad imuSavebs, radgan es Zalian saxifaTo iqneba. aba, sxvagan

sad SeiZleba arsebobdes parlamentarizmis imgvari atmosfero, sa-

dac ministrebi da parlamentarebi erTian Tems warmoadgenen, anu

erTi socialuri erTobis wevrebi arian da Wirsa Tu lxins erTad

iziareben? swored amitomaa, rom mTavrobis wevrebi piradad arian

dainteresebuli maTTvis dasmuli SekiTxva upasuxod ar darCes da

amitom cdiloben yvela pasuxi saqmiani iyos, Tundac es mkacri sas-

kolo procedurebis msgavsad xdebodes. imis mizezi, rom sakiTxis

7SeiZleba isic iTqvas, rom amgvari Tavisufleba, cota ar iyos, Zvelmoduri da

avtoritarulia; Tumca, mTlianobaSi, etalons patiosani da xSirad tolerantuli

Cinosnebi warmoadgenen. sxva qveynebs yvelaferi es xSirad arasakmarisad miaCniaT, Tu

evropis adamianis uflebaTa strasburgis sasamarTloSi miRebuli gadawyvetilebebiT

vimsjelebT. am sasamarTlom sxva sakiTxebTan erTad daadgina, rom miuRebelia didi

britaneTis praqtika, roca patimrebis disciplinisa da gamosacdeli vadebis sakiT-

xebi maTi cixis zedamxedvelebis gadasawyveti iyo ise, rom patimrebs ar hqondaT

sasamarTlosTvis mimarTvis saSualeba. miuRebeli iyo ara patimrebisadmi mopyroba,

aramed sasamarTlo ganxilvis SesaZleblobis ararseboba.

saSiSroeba cnebebis ganmartebaSi

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 14

gadasawyvetad ministris ubralo gancxadebac ki sakmarisad iTvle-

ba, isaa, rom am gancxadebas igi akeTebs (aseTia rwmena) yvela auci-

lebeli garemoebis bejiTi da miukerZoebeli Seswavlis Semdeg.

Cveni saqme ar aris ganvsajoT ityueben Tavs britanelebi Tu

ara; maTi modeli aris efeqtiani miTi, romelmac civilizaciis ga-

mocda Caabara istoriuli evoluciis Sedegad. sxva qveynebSi SeuZ-

lebeli iqneboda igive Tvalsazrisis safuZvelze moqmedeba. avto-

ritaruli sistemis an mTavrobis warsuli gamocdilebiT damZimebu-

li (postkomunisturi qveynebis SemTxvevaSi), an avtoritaruli

sistemis CrdilSi myofi qveynisaTvis ZiriTadi da wamyvani princi-

pia eWvi. postkomunisturi qveynis moqalaqeTa varaudi is aris, rom

xelisuflebaSi myofi adamianebi korumpirebuli iqnebian ara imi-

tom, rom yovelTvis korumpirebuli xalxi modis xelisuflebaSi,

aramed imitom, rom aseTia cxovreba. Cven ver gavriskavT da ver da-

vuSvebT veranair sapirispiro varauds. rac ginda Zviri iyos kon-

stituciuri wesrigi da rac unda arabunebrivi da nawilobriv wa-

rumatebeli iyos politikuri sferos samarTlebrivi regulireba,

adamiani aucileblad eWviT unda uyurebdes saxelmwifos da xeli-

suflebaSi myofT. is faqti, rom amJamad xelisuflebaSi myofni

uaRresad sando arian, "isini Cven mxares arian" an "Cven varT maT

mxares" da regularuli Tavisufali arCevnebis instituciuri ga-

rantiebi didi veraferi nugeSia. politikosebi midian da maT sxva

politikosebi cvlian, anda rCebian – oRond zedmetad didi xniT.

amitomac Tqva jefersonma:

nu SegacdenT maTi miznebis siwminde, arasodes ar unda gvjerodes,

rom SeuzRudavi Zalaufleba arasodes iqneba borotad gamoyenebuli,

mxolod imitom, rom TviTon isini ar arian ganwyobili borotad ga-

moiyenon xelisufleba. maT unda gaiTvaliswinon, rom mova dro, da

sakmaod male, roca am qveyanaSi, iseve rogorc im qveyanaSi, saidanac

Cven varT warmoSobiT, mTavrobis meTauri korufciis klanWebSi aR-

moCndeba... adamianis buneba atlantikis orive mxares erTnairia.8

8 Thomas Jefferson, Notes on the State of Virginia, ed. William Penden (Chapel Hill:

University of North Carolina Press, 1954), gv.121.

15

konstitucionalizms, ufro zustad – mis darRvevas, Cven Ziri-

Tadad gamocdilebaze dayrdnobiT SevicnobT. gamocdileba gvaswav-

lis, rom garkveuli pirobebisa da praqtikis ararsebobas, droTa

ganmavlobaSi an didi gansacdelis Jams, Sedegad moaqvs Tavisufle-

bis SezRudva da tirania. zogadad, aseT rameze yuradRebis gamaxvi-

lebas erTi raime niSani ki ara, ramdenime niSani iwvevs.

konstitucionalizmi gamocdilebiT, maT Soris warumatebeli anu

despoturi mmarTvelobis gamocdilebiT, savse skivria, magram igi ar

aris mza receptebis koleqcia. mas ar SeuZlia romelime konstitu-

ciis da masSi Caqsovili saxelmwifo praqtikis Sesaxeb mza rekomen-

daciebis mowodeba, magram SeuZlia mZafri siZulvilis gamowveva.

konstitucionalizmisadmi Cveni damokidebuleba waagavs netari av-

gustines damokidebulebas RmerTis mimarT. wmindanobis pretendentma

am episkoposma Tqva, rom mas ar SeuZlia ganmartos, ra aris RmerTi,

magram icis ra aris uRmerToba. konstituciuri wesrigis rame damak-

mayofilebeli ganmarteba ar arsebobs, magram roca igi darRveulia,

maSin amis ara marto SegrZneba, aramed damtkicebac SeiZleba. xeli-

suflebis garkveuli moqmedebis mimarT am TiTqmis instinqturi an-

tipaTiis gamomwvevi mizezebi gansxvavebulia sxvadasxva qveyanasa da

sxvadasxva droSi. konstitucionalizmis doqtrina iyo pasuxi saf-

rangeTis revoluciis dros da mas Semdeg gatarebuli represiebis

sapirispirod da igi Zalauflebis borotad gamoyenebisa da uzurpa-

ciis konkretul formebs exeboda. konstituciuri moZRvrebebi da

konstitucionalizmi yvela epoqaSi xelisuflebis borotad gamoye-

nebis SemTxvevebs exmianeba, radgan isini koleqtiur mexsierebaSi ar-

sebobs. konstituciis teqsti, Tu aseTi arsebobs, SeiZleba dagvexma-

ros SevicnoT Zalauflebis borotad gamoyeneba. SedarebiT advilia

gamocnoba im interpretaciebisa, romlebic teqstis savaraudo azri-

dan gadaxvevas warmoadgens da im praqtikisa, romelic am azrs ar-

Rvevs. frederik Saueri konstituciis teqstis interpretacias su-

raTis CarCos amsgavsebs. interpretaciidan SesaZlebelia dadgindes,

ra aris gasuli CarCos miRma, maSinac ki, Tu TviTon CarCoSi moq-

ceul suraTis tilos ver vxedavT.9

9 Frederick Schauer, "An Essay on Constitutional Language," UCLA Law Review 29

(1982), gv. 797, 828.

saSiSroeba cnebebis ganmartebaSi

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 16

konstituciebi wina despoturi xelisuflebis SiSis gamo iwere-

ba, magram Semdeg isini sakuTar cxovrebas iwyeben. am momentis Sem-

deg Tavdapirvel SiSs axali krizisebi daemateba da Zveli da axa-

li konsensusebisaTvis gacemuli pasuxebi Seadgenen imas, rac kons-

tituciurad iqneba miCneuli. dRes frangebi msjeloben iseT kons-

tituciur sistemaze, romelSic aRmasrulebel xelisuflebas ga-

morCeuli roli aqvs, radgan maT axsovT parlamentarizmis impo-

tencia da daaviwydaT aRmasrulebeli xelisuflebis is usaqmuroba

da zedmetobebi, ris winaaRmdegac 1789 wels maTma winaprebma saka-

nonmdeblo xelisuflebis gasaZliereblad daiwyes brZola.

tiraniisa da erTpartiuli diqtaturebis Semdeg aRmocenebuli

konstituciebi gansakuTrebuli sifrTxiliT ekidebian erTpartiul

sistemebs da xelisuflebis monopolizacias. Tavisufleba gagebu-

lia, rogorc axlaxan gadatanili represiebis instituciuri uar-

yofa. xSirad aseT konstituciebSi mxolod am represiuli insti-

tutebis sapirispiro, piruku institutebia Cadebuli. ungreTsa da

zogierT sxva yofil socialistur qveyanaSi parlamenti manamde

mxolod aCrdilis saxiT arsebobda, amitom, 1989 wlis Semdeg par-

lamenti iseT uzenaes sakanonmdeblo organod gadaaqcies, romlis

uflebamosilebis sxvisTvis delegireba Znelad Tu SeiZleba.10

xelisuflebis yvela is instrumenti, romelic represiebisaTvis

iyo gamoyenebuli, eWvqveS dgeba. konstitucionalizmi am eWvis sa-

fuZvelze cudi TvaliT uyurebs yvelafer imas (imasac, rac mosawo-

nia), rac yofil reJims aZlierebda da TiTqmis iviwyebs, rom realu-

rad represiebis teqnikuri baza samTavrobo instrumentebis unika-

luri kombinireba da mowyoba iyo. safrangeTis 1986 wlis antite-

roristulma kanonmdeblobam daawesa meqanizmebis seria, romelTa

konstituciuroba saeWvoa (gansakuTrebuli sasamarTloebi, teroris-

10

ungreTSi istoriis axirebam an biurokratiis maradiulobam migviyvana erTi

iuridiuli kazusis permanentul gagrZelebamde. saxelmwifo socializmis mimdev-

rebic iwonebdnen parlamentis uzenaesobas, radgan komunistebi acnobierebdnen, rom

parlamenti yvelaze ufro morCili instrumenti iqneboda faruli Zalauflebis

xelSi. 1987 wlis kanonma kanonmdeblobis Sesaxeb [Act on Legislation] daadgina sa-kanonmdeblo uflebamosilebis eqskluziuroba mTel rig SemTxvevebSi. magram imave

1987 wels saxalxo respublikis saprezidento sabWos kvlav SeeZlo parlamenti

nebismier dros Caenacvlebina. socialisturi kanonmdeblobis swored es uzenaeso-

ba da eqskluziuroba miiRo ungerTis respublikam memkvidreobiT.

17

tuli ganzraxvis dasjadoba, eWvmitanilTa dakavebis pirobebis Sem-

subuqeba), Tumca arc erTi es praqtika ar gavrcelebula farTo mas-

StabiT. magram axalgamoCekil konstituciur saxelmwifoSi yvela-

nairma calkeulma gadacdomam da yvela gamonaklisma SeiZleba Seqmnas

represiebis dabrunebis SesaZlebloba, gamonaklisebis daSveba ki maTi

farTomasStabian praqtikad gadaqcevis uSualo saSiSroebas qmnis.

meore magaliTs moviyvanT imis sailustraciod, Tu rogor SeiZ-

leba uaxloesi warsulis gamocdilebam (romelmac cudi zegavlena

moaxdina axlad aRmocenebuli konstituciuri wesrigis formireba-

ze) gamoricxos iseTi instituciuri meqanizmebis Camoyalibeba,

romlebic savsebiT misaRebia sxva iseT qveynebSi, romlebSic ar ga-

nucdiaT an ukve gadaaviwydaT msgavsi istoriuli gamocdileba. sa-

xelmwifo socializmis dros parlamentis uflebamosileba sapre-

zidento sabWos (prezidiums) hqonda gadacemuli. amrigad, politi-

kuri angariSvaldebulebis formaluri SesaZlebloba ar arsebobda.

Sesabamisad, posttotalitarul epoqaSi uflebamosilebis delegi-

reba, cota ar iyos, saeWvod gamoiyureba. hitleri xelisuflebas

axorcielebda uflebamosilebaTa rwmunebiT gadacemis kanonis Sesa-

bamisad, amitom delegireba uvargisi ram unda iyos. analogiurad,

amerikelebi mTeli asormocdaaTi weli ewinaaRmdegebodnen sakanon-

mdeblo uflebamosilebis delegirebas, magram axla saxelisuflebo

uflebamosilebis delegirebas eqspertTa didi umravlesoba aRar

ganixilavs problemur sakiTxad. frangebma ubralod moaxdines sis-

temis konstitucionalizacia aRmasrulebeli xelisuflebis mier

pirveladi sakanonmdeblo aqtebis gamocemis meqanizmis SeqmniT, xo-

lo italielebi msjeloben aRmasrulebeli xelisuflebis mier ise-

Ti droebiTi sakanonmdeblo aqtebis gamocemis meqanizmze, romlebic

formalur saparlamento ganxilvas daeqvemdebareba.

represiebis gamocdileba Taobidan Taobamde memkvidreobiT gada-

dis. rac unda gamaRizianebeli iyos es patiosani germanelebisaTvis,

nacizmis uaryofa kvlav konstituciuri wesrigis mTavari orienti-

ria.11 magram droTa ganmavlobaSi kargad gansazRvruli konstitu-

11bundestagis (qveda palatis) prezidenti, romelic cnobili iyo demokratii-

sadmi erTgulebiT, iZulebuli gaxda gadamdgariyo misi erTi gancxadebis gamo,

saSiSroeba cnebebis ganmartebaSi

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 18

ciuri SiSic ki uferuldeba da icvleba. mSvidobisa da demokra-

tiis pirobebSi mcxovrebi adamianebisaTvis konstitucionalizmi

SeiZleba iqces TavisTavad cxad, sasiamovno codnad; konstituciu-

ri saxelmwifos rutinuli funqcioba mudam ganaxlebadi TviTrwme-

nisa da praqtikuli morCilebis wyaroa.

1.4.2. konstituciis koncefcia

lorens sternis ukvdavi nawarmoebi `cxovreba da Sexedulebebi

tristram Sendisa, jentlmenisa~ iwyeba gmiris CasaxviT, romelic

novelis momdevno furclebze gazrdas TiTqmis ver aswrebs, Tumca

viciT, rom Cveni gmiri arsebobs da mas raRacebi daemarTeba. asea

konstituciac. igi iqceva imad, radac Tavisi cxovreba aqcevs. mag-

ram Tu gvinda mas gansazRvreba mivceT, unda vaRiaroT, rom gansa-

kuTrebuli mniSvneloba aqvs Seqmnis periods, xolo yvelaze sain-

tereso isaa, rac mas win uZRoda.

aris konstituciebi, romlebic aravis Seuqmnia, isini ubralod

arseboben – rogorc britaneTis, israelisa da axali zelandiis

dauwereli konstituciebi. analogiurad, avstria-ungreTis monar-

qiis SemadgenlobaSi Semaval ungreTis samefos ar hqonia dawerili

konstitucia, magram Tavis droze igi savsebiT Seesabameboda kon-

stituciuri saxelmwifos standartebs. meore mxriv, amerikulis

msgavsi konstituciebis naxva sagamofeno darbazSi SeiZleba, sasko-

lo eqskursiis dros Tu gagimarTlebs kacs da Sesabamis stends

ipovi muzeumSi. TavisTavad cxadia, rom amerikis SeerTebuli Sta-

tebis konstitucia gacilebiT metia, vidre yviTel pergamentze

amotvifruli lamazi xelnaweri. konstitucia, ufro metic, kon-

stitucionalizmi savaldebulo rodia daukavSirdes werilobiT

formas, Tumca, Tanamedrove saxelmwifoebis umravlesobas swored

dawerili konstituciebi aqvs.

dawerili konstituciis elementebi, garkveulwilad, iseT rames-

Tanaa dakavSirebuli, rac konstitucionalizmis TvalsazrisiT upi-

romelic SeiZleboda arasworad gaegoT da faSisturi ideis misaRebad gamocxade-

bad CaeTvalaT.

19

ratesobad iTvleba (magaliTad, xelisuflebis SezRudva). garkveul

sabaziso sakiTxebSi, saTanado debulebebis wyalobiT, dawerili

konstituciis Sesworeba ufro Znelia. rodesac konstitucia weri-

lobiTi iuridiuli dokumentia, maSin misi gamoyeneba mosaxerxebe-

lia sasamarTlo-iuridiuli praqtikisaTvis, rac SesaZlos xdis

konstituciis muxlebis realizacias.12

konstituciebi, romlebmac kacobriobis istoriaSi mniSvnelovani

roli iTamaSes, imitom Seiqmna, rom daegvirgvinebinaT da daesrulebinaT

socialuri revolucia. isini Seicavdnen gamarjvebuli Zalebis mier

mniSvnelovnad miCneul sakiTxebs da stabilurobas amkvidrebdnen, rom

xalxs aRar efiqra socialuri da politikuri wesrigis kidev da ki-

dev Secvlaze. sxva konstituciebi imisTvis Seiqmna, rom Tavidan aeci-

lebinaT revolucia da aRdgeniliyo winarevoluciuri mdgomareoba.

aSS-is konstitucia pragmatuli instrumenti iyo: mas konfedera-

ciuli xelSekrulebis funqciuri Secdomebi unda gamoesworebina. da

mainc, igi Seicavda saxelmwifoebrivi da socialuri mowyobis safuZ-

vlebs, romlebic, hana arendtis azriT, "uzarmazari, uaRresad didi

mniSvnelobisa" iyo, radgan "konstituciis realuri Sinaarsi iyo ara

samoqalaqo Tavisuflebebis dacvis meqanizmebis Seqmna, aramed xeli-

suflebis sruliad axleburi sistemis damkvidreba".13 amave dros, man

daasrula revolucia; man britanelebis winaaRmdeg ajanyebis miRweve-

bic SeinarCuna da amave dros akrZala "eqstremistuli respublikur-

demokratiuli" wyoba, romelic instituciurad iyo gaformebuli

pensilvaniaSi 1787 wlis revoluciuri aRtyinebis fonze.

12

dauwereli konstituciebis momxreTa Tanaxmad, qartiis saxiT arsebuli kon-

stitucia zedmetad mkacria, xolo tradiciebis formiT arsebuli konstitucia uf-

ro moqnili midgomis SesaZleblobas iZleva. is, rom mosamarTleebs ara aqvT saSua-

leba muxlebis citireba moaxdinon, ufro sasargebloa, radgan es xels uwyobs xe-

lisuflebis ganStoebaTa gamijvnis SenarCunebas, radgan es gamoricxavs SesaZleblo-

bas, rom mosamarTle erTdroulad kanonebsac qmnides da mmarTvelic iyos.13 Hannah Arendt, On Revolution (New York: Viking Press, 1963), gv.146. arendtis az-

riT, konstituciis mamebis winaSe mdgari problema is ki ar iyo, rogor SeezRudaT

xelisufleba, aramed is, Tu rogor SeeqmnaT xelisufleba, romelic Tavidan aici-

lebda axal damoukidebel StatebSi arsebuli socialuri wesrigis moSlas.

saSiSroeba cnebebis ganmartebaSi

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 20

bazisuri konstituciebi imisTvis iqmneba, rom axal mdgomareoba-

Si myofma saxelmwifom xmamaRla ganucxados sakuTar moqalaqeebs,

iseve rogorc danarCen msoflios, rom igi arsebobs. axaldabadebu-

li bavSvi tiris, _ ese igi, icocxlebs. sxva konstituciebi sazo-

gadoebis mosatyueblad iwereba; 1936 wlis "didi" stalinuri kon-

stitucia msoflios gasabriyveblad daiwera. msoflios, an mis na-

wils mainc, surda gabriyvebuli yofiliyo da garkveuli droiT

ase motyuebuli darCa. bevr qveyanaSi yofila gamocxadebuli mrava-

li sxvadasxva uflebis Semcveli konstituciebi. SesaZloa maT av-

torebs keTili survilebi amoZravebdaT, magram micemuli dapirebe-

bi Tavidanve Seusrulebadi iyo. mokled, dapirebebis deficiti ara-

sodes yofila, gansakuTrebiT maSin, rodesac isini saerTaSoriso

aRiarebisaTvis iyo micemuli.

erT konstituciaSi SeiZleba sxvadasxva da urTierTsapirispiro

politikuri saWiroeba iyos Cadebuli: germaniis ZiriTadi kanoni

iniciirebuli iyo rogorc gaerTianebuli Zalebis mier Tavsmoxveu-

li sistema, radgan am Zalebs momavali, damoukidebeli saxelmwi-

foebriobis mqone partniori esaWiroebodaT. germanelebic werdnen

konstitucias, erTi mxriv _ kontrrevoluciurs, radgan igi uar-

yofda hitlerul revolucias anu araadamianurobas, meore mxriv _

pragmatikas, radgan axali konstitucia asworebda vaimaris konsti-

tuciis xarvezebs. postsocialisturi konstituciebi uaryofdnen

xelisuflebis yofil komunistur formebs, magram bolomde ver be-

davdnen kontrrevoluciurobas. isini Tavs aridebdnen komunistebam-

de arsebuli struqturebis aRdgenas da aseve Tavs aridebdnen

uaris Tqmas socialistur socialur uflebebze. ufro metic, gar-

da moqalaqeobis Sesaxeb ramdenime debulebis (ruseTi da baltiis

saxelmwifoebi) da yofili saidumlo policiis agentebis mimarT

SezRudvebisa yofil aRmosavleT germaniasa da CexeTis respublika-

Si, araviTari seriozuli RonisZiebebi ar SemoRebula yofili ko-

munisturi reJimebis mxardamWerTa winaaRmdeg. mosaxleobis did na-

wils ganuyofeli interesi hqonda damxobil reJimebSi. meore

mxriv, postkomunisturi konstituciebis didi nawili axalSeqmnili

saxelmwifoebis deklaraciebis rols asrulebda.

21

1.5. konstituciis Seqmnis uflebamosileba

yvelaferi, rac zemoT iTqva, konstituciebis warmomavlobis ubra-

lo istoriaa. ufro zustad rom iTqvas, Seqmnis realuri procesi

SesamCnev gavlenas axdens imaze, rac Seiqmna. Tu bavSvi qirurgiuli

maSebis daxmarebiT daibada, mas naiarevi darCeba. Tu deda alkoho-

lizmiT an sifilisiT iyo daavadebuli, maSin bavSvs SeiZleba xan-

grZlivi mkurnaloba dasWirdes da, rogorc wesi, kidev didxans

Seawuxebs narCeni movlenebi.

vis aqvs ufleba Seqmnas da waradginos konstitucia? da visi

saxeliT? vis ekuTvnis damfuZnebeli xelisufleba? an, sxvagvarad

Tu vityviT, visi konstitucia iqneba miRebuli? klasikuri konsti-

tucionalizmis Tanaxmad, romlis istoria jer kidev rusos sazo-

gadoebrivi xelSekrulebis Teoriebze adre iwyeba, konstitucia

Cveulebrivi kanonisagan imis gamoa gansxvavebuli, rom mas mxars

uWers da eTanxmeba mTeli xalxi, da igi, faqtobrivad, an Teoriu-

lad mainc, misaRebi SeTanxmebaa sazogadoebis Semadgeneli mTeli

xalxisaTvis.14 gacilebiT mkacri da odnav metafizikuri formuli-

14

Cveulebriv kanonSi xalxis saerTo neba SeiZleba gacxaddes xelisuflebis

warmomadgenlobiTi organos meSveobiT, magram praqtikulad xalxis nebis amgvari

realizacia ar aris uSualo da umravlesobis mier gadawyvetilebebis miRebis ga-

mo Cveulebriv jgufur interess an SemTxveviT partiul interess warmoadgens,

Tundac maSin, roca sxva jgufebis interesebi maqsimalurad aris gaTvaliswinebu-

li. magram konstitucias, rogorc es bolingbrokma aRniSna, yvela iwonebs. praq-

tikulad aseTi konstitucia ar arsebobs da es Teoria marTlac popularuli iyo

maSin, roca ar iyo saWiro konstituciis Seqmna da SeiZleboda misi ukve arsebu-

lad cnoba. aseTi konstituciis mimarT marTlac SeiZleboda Tqma, rom mas zogadi

konsensusi an SeTanxmeba umagrebda zurgs. problemebi maSin wamoiWra, rodesac

daiwyo cda faqtobrivi konstituciis legitimacia WeSmaritad demokratiuli me-

TodebiT momxdariyo.

sayovelTao konsensusTan dakavSirebuli Semdegi problema faqtobrivi SeTan-

xmebis TariRs exeba. es SeTanxmeba konstituciis miRebis momentSi unda arsebob-

des Tu mudmivad, sanam konstitucia ZalaSia? am ukanaskneli Tvalsazrisis dacvac

SesaZlebelia samarTlebrivi usafrTxoebis seriozuli darRvevis gareSe, Tu iar-

sebebs varaudi, rom konstitucia sayovelTaod aris mowonebuli da es varaudi

mxolod im saxalxo referendumis gziT SeiZleba gauqmdes, romelic konstitucia-

Si Sesworebas Seitans. rodesac konstituciis normebis radikalurad axleburi

interpretacia xdeba konstituciuri ganxilvis gziT, xSirad esec axali sazoga-

doebrivi konsensusis gamoxatulebad miiCneva.

konstituciis Seqmnis uflebamosileba

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 22

rebis Tanaxmad, konstituciuri wyoba es iseTi (upirvelesad sa-

xelmwifoebrivi) organizaciaa sazogadoebisa, romelic Seesabameba

gansazRvrul zogad moTxovnebs, rogoricaa "Tanasworoba", "saarse-

bo minimumis doneze arsebobis garantia" da Tavisufleba. am Sem-

TxvevaSi ar aris aucilebeli yvela moqalaqis faqtobrivi Tanxmo-

bis mopoveba. sakmarisia damtkicdes, rom axali socialuri wyobis

Tavdapirvel stadiaze aravin iqneba gaWirvebaSi. realuri konsti-

tuciebis Seqmnisas orive es midgoma Tavis rols asrulebs.

revoluciuri konstituciebis dabadeba "ukanonoa". revoluciur

epoqaSi Seqmnili konstituciis avtorebi amas xSirad formaluri uf-

lebamosilebis gareSe akeTeben. iSviaTad xdeba, ararevoluciur viTa-

rebaSic ki, rom sruliad axali konstitucia Zveli konstituciis

debulebebis mixedviT Seiqmnas, anu axali konstitucia legitimurad

Seiqmnas Zveli konstituciis Sesrulebis pirobebSi. 1787 wlis ameri-

kis konstitucia ukanonod SeimuSava organom, romelsac sruliad

sxva amocanis Sesrulebis uflebamosileba hqonda miniWebuli. delega-

tebi filadelfiaSi kontinenturma kongresma gaagzavna, raTa moemza-

debinaT konfederaciuli xelSekrulebis reforma – swored aseTi

uflebamosileba mianiWes TavianT delegatebs Statebma. konfederaciu-

li xelSekrulebis debulebebis darRveviT Catarebuli proceduris

meSveobiT delegatebma saidumlod gadawyvites, rom axali konstitu-

cia SeeqmnaT. es axali proeqti arasodes miuRia oficialurad dele-

gatebis gamgzavn kongress, magram igi, kongresis arakonstituciuri

Tanxmobis meSveobiT, ar ewinaaRmdegeboda dokumentis mier dadgenili

demokratiuli ratifikaciis proceduras (momavali kavSiris wevri

Statebis demokratiulad arCeulma warmomadgenlobiTma organoebma da

specialurma saStato ratifikaciis kongresebma miiRes gadawyvetileba

axali konstituciis ratificirebis Sesaxeb.)15

rogoric unda iyos konstituciis avtorTa uflebamosileba da

mandati, maTi samuSaos legitimacia SemdgomSi SeiZleba xalxis ne-

15 aSS-is konstitucia mTeli xalxis saxeliTaa miRebuli, erTaderTi proble-

ma iyo StatebSi mcxovrebTa 95 procenti, romlebsac ar miscemiaT saSualeba mo-

nawileoba mieRoT ratifikaciis procesSi.

23

biT moxdes.16 axali konstituciebis aseTi saxalxo legitimaciis

gzaa makonsolidirebeli referendumi. 1958 wels SeiaraRebuli Za-

lebis zemoqmedebiT de gols mieca mTavrobis formirebis mandati.

man SemoTavazebuli mandati im pirobiT miiRo, rom mis mTavrobas

neba miecemoda axali konstitucia Seeqmna, romelic Semdeg refe-

rendumze unda gaetanaT. es procedura ar Seesabameboda 1946 wlis

konstituciiT gansazRvrul debulebebs konstituciis Sesworebis

Taobaze. de gols mandati pirvel ivliss mieniWa im pirobiT, rom

igi garkveul principebs daicavda. 28 seqtembers referendumis mo-

nawileTa 80-ma procentma – xmis uflebis mqone mosaxleobis orma

mesamedma – proeqts mxari dauWira.

saxalxo suverenitetis epoqaSi formaluri legitimaciis ararse-

boba, anu konstituciis aramarTlzomieri warmomavloba, araviTar se-

riozul problemas ar iwvevs. legitimurobis miznebisaTvis sakmarisia

gacxaddes, rom is, rac moxda, gakeTda xalxis saxeliT da Semdeg

xdeba damamtkicebeli sabuTis warmodgena – roca xalxi ama Tu im

formiT (Cveulebriv, referendumis gziT) daamtkicebs konstitucias.

SeiZleba isec moxdes, rom, Tu saxelmwifos suvereniteti Sez-

Rudulia, konstituciam Seasrulos suverenitetis gamTlianebis

funqcia. legitimuroba momdinareobs suverenitetis ganmaxorciele-

beli xelisuflebis mxridan, romelic gansazRvrul procedurebs

adgens da Semdeg sabolood iwonebs proceduras. germaniis ZiriTa-

di kanoni ase miiRes. Tavdapirvelad misi iniciireba moaxdina gaer-

Tianebuli Zalebis xelisuflebam, xolo damtkiceba samxedro oku-

pantebis mier uflebamosil institutebs unda ganexorcielebinaT

mas Semdeg, rac TviTon CaTvlidnen ZiriTad kanons misaRebad. sa-

parlamento asambleis mier miRebuli dokumenti moiwones federa-

luri mxareebis demokratiulad arCeulma parlamentebma; amrigad,

saxeze iyo demokratiuli legitimacia. analogiurad, ramdenime yo-

16es Tvalsazrisi, sxvebTan erTad, gaiziara safrangeTis sakonstitucio sabWo-

mac, rodesac de golma konstituciaSi (romelic misi piradi zegavleniT iyo da-

werili) Sesworeba Seitana pirdapiri saprezidento arCevnebis sakiTxis referen-

dumze, araordinaruli wesiT, gatanis gziT. Catarebulma referendumma moiwona de

golis winadadeba, xolo sakonstitucio sabWom es konstituciurobis sakmaris

mtkicebulebad CaTvala.

konstituciis Seqmnis uflebamosileba

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 24

fili koloniis, magaliTad ceilonis (Sri-lankis), konstitucia

SezRuduli suverenitetis pirobebSi Camoyalibda, rac SemdgomSi

eWvis safuZveli gaxda da delegitimaciis efeqti gamoiwvia.

klasikuri da Teoriulad yvelaze damakmayofilebeli gadawyve-

taa, rodesac damfuZnebeli kreba, romelic konkretulad am mizniT

aris arCeuli, axdens konstituciis formulirebas (da, SesaZloa,

miRebasac). es praqtika pirvelad 1780 wlis masaCusetsis Statis

konstituciis miRebisas gamoiyenes. 1945 wels safrangeTSi moiw-

vies damfuZnebeli kreba, raTa meoTxe respublikis konstitucia Ca-

moyalibebuliyo. misi arCevis Sedegad damfuZnebelma organom uSua-

lod xalxisagan miiRo legitimuroba. xandaxan isec xdeba, rom

specialuri damfuZnebeli kreba uflebamosilia Sesworeba Seitanos

swored im (Zvel) konstituciaSi, romelic damfuZnebel krebas am-

gvar mandats aZlevs an nebas rTavs SeimuSaos referendumze gasa-

tani Sesworebis proeqti.

damfuZnebeli krebis ideebi yovelTvis ar emTxveva xalxis nebas.

saratifikacio referendumze maT SeiZleba ver moizidon eris nebis

gamomxatveli xmebi (Tumca jer kidev sakiTxavia, aris Tu ara, faq-

tobrivad, referendumSi mopovebuli umravlesoba suverenitetis

saukeTeso gamoxatuleba). 1945-46 wlebSi safrangeTis konstitu-

ciis Seqmnis procesSi misi avtorebi cdilobdnen rac SeiZleba mas-

Staburi sajaro mowonebisaTvis mieRwiaT. amitom safrangeTis dam-

fuZnebelma krebam mxolod proeqti moamzada da referendumze gai-

tana; proeqti uaryves. meore krebis proeqtma xmebis SedarebiTi um-

ravlesoba moipova, magram, de faqto, safrangeTis mosaxleobis TiT-

qmis orma mesamedma mxari ar dauWira mas, radgan 31-ma procentma

Tavi Seikava. miuxedavad amisa, axali konstitucia erovnuli suvere-

nitetis legitimuri gamoxatuleba iyo. magram iyo ki igi is, rac

ers namdvilad surda? 1958 wels, roca konstituciurma wyobam

kraxi ganicada, frangulma sazogadoebam mkveTrad gailaSqra maTive

suverenitetis am produqtis winaaRmdeg. marTalia, ar arsebobs arc

erTi moqmedi konstitucia, romelic mTel ers daakmayofilebda. mag-

ram, miuxedavad imisa, rom arc erT calkeul partias ar SeuZlia

erTi teqstis mimarT mosaxleobis umravlesobis mxardaWeris mopo-

veba, xalxs mainc SeuZlia demokratiis pirobebSi icxovros im kon-

stituciis Tanaxmad, romelic maT TiTqos ZaliT moaxvies Tavs.

25

zogjer damfuZnebeli krebis wevrobisaTvis SeuTavseblobis spe-

cialuri wesebia SemoRebuli. ufro metic, Teoriulad, damfuZne-

bel krebas ar SeuZlia mimdinare sakanonmdeblo sakiTxebze msje-

loba.17 meore piroba isaa, rom damfuZnebeli krebis wevri ar SeiZ-

leba gaxdes axali konstituciis mixedviT arCeuli parlamentis

wevri, sul cota, erTi saarCevno ciklis dasrulebamde. es piroba

mowodebulia imisTvis, rom konstituciis avtorebma sakuTari po-

tenciuri Tanamdebobebis gaTvaliswinebiT ar Camoayalibon axali

debulebebi. es wesi safrangeTSi gamoiyenes 1791 wels. Sedegebi

tragikuli iyo, radgan kvalificiuri da zomieri reformatorebis

umravlesoba erovnuli asambleis wevri iyo, da amitom pirveli

konventis wevrebi maT magier gaxdnen meorexarisxovani adamianebi,

maT Soris meorexarisxovani provincieli iuristebi, romlebic Za-

lian advilad iqcnen radikalebad (robespieris gundi).18

istoriuli gamocdilebisa da winaaRmdegobrivi Teoriuli moTxov-

nebis gaTvaliswinebiT, mainc ramdenad demokratiuli unda iyos kon-

stituciis Seqmnis procesi? da raki demokratiuli procesi yovel-

dRiuri politikis zemoqmedebis obieqtad aqcevs konstituciis

proeqtis SemuSavebas, ramdenad unda gaiTvaliswinon demokratiulobis

saWiroeba, Tu igi TviT procesis warmatebulobas uqmnis safrTxes?

unaklod mowveuli damfuZnebeli krebis da saxalxo demokra-

tiis moTxovnebis Sesrulebis kombinacia iSviaTi movlenaa. teqsti,

romelic sazogadoebisTvisac misaRebia da Tanac efeqtiani xeli-

suflebis praqtikulad momuSave struqturas gvTavazobs, ufro

171789 wlis safrangeTis erovnuli asamblea ar akmayofilebda konstituciuri

organosaTvis wayenebul Teoriul moTxovnebs. asamblea ar yofila arCeuli damfuZ-

nebeli krebis funqciis Sesasruleblad. konstituciis Seqmnis mandatis sakuTari

TavisaTvis miniWebis idea TviTon asambleis pirmSo iyo. rac Seexeba konstituciebis

Seqmnis process postkomunistur samyaroSi, damfuZnebeli kreba bulgareTSi Seikri-

ba, magram misi muSaobis didi nawili sakanonmdeblo saqmianobas mieZRvna.18xelaxla arCeviTobis uflebis Teoriuli SezRudvis sawinaaRmdego es praq-

tikuli ilustracia Zalas dakargavs, Tu damfuZnebeli kreba erTi aseTi wesis

mixedviT Seikribeba: bolos da bolos, politikosebs Tavisuflad SeuZliaT Tavi

aaridon krebis wevrobas da, Tu damfuZnebeli kreba SedarebiT mcirericxovani iq-

neba, albaT, sakmao raodenobis pirvelxarisxovani politikosebi darCebian gareT,

rom axali sakanomdeblo organo maT Seavson.

konstituciis Seqmnis uflebamosileba

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 26

xSirad mcirericxovani elitis warmomadgenelTa saidumlo Sexved-

raze yalibdeba (magaliTad, amerikis SeerTebuli Statebi, 1787;

germania, 1918 da 1948; safrangeTi, 1958; espaneTi, 1978; ungreTi,

1989 da 1990; ruseTi, 1993).19

imTaviTve, rodesac amerikis SeerTebuli Statebis pirveli eli-

turi, erovnuli konstituciis ratificireba moxda, wina planze

gamoitanes misi sawinaaRmdego pretenzia (romelic SemdgomSi bana-

luri gaxda): konstitucia aristokratiuli elitis Rirebulebebsa

da miznebs asaxavda. patrik henris, "xalxis uflebebis" TviTmarqvia

"damcvels", sruli ufleba hqonda virjiniis saratifikacio konven-

ciisTvis ekiTxa: "ra ufleba hqondaT maT, rom konstitucia daew-

yoT fraziT Cven, xalxi?... vin mianiWa maT ufleba, rom Cven, xalxi

eTqvaT da ara Cven, Statebi?... maTTvis aravis miucia xalxis saxe-

liT laparakis mandati".20

rasakvirvelia, konstituciis Seqmnis amerikuli procesi ar yofi-

la erTaderTi SemTxveva, romlis mimarTac wayenebuli pretenziebi

demokratiulobis deficitis Sesaxeb ase Tu ise viwro provinciuli

xasiaTisa aRmoCnda. konstituciebis miRebisas demokratiuli, wvril-

mani, erTmaneTTan mokinklave an adgilobrivi Tvalsazrisebi ar iyo

istoriis ganmsazRvreli faqtorebi. zogadad, konstituciebi – gan-

sakuTrebiT ki istoriis gansazRvreli konstituciebi – yovelTvis

yofiT mosazrebebsa da masebis mcdar Sexedulebebze maRla idgnen.

rogori daJinebiTac unda icavdes umravlesoba konstituciidan amo-

Rebul sakuTar mcdar Sexedulebas, viwro provincializmi, fanatiz-

mi da demokratiuli umravlesobis konservatizmi ar warmoadgens

(rogorc wesi) xalxis azrs. ufro xSirad, es im mdare politiko-

sis azria, romelic arCevnebSi gamarjvebis da xelaxla arCevis monaa

da fiqrobs, rom mxars ver dauWers Rirebulebas, romelsac amom-

rCevlebi sakuTar interesad ar CaTvlian arCevnebis dRes.

19 konstituciis proeqtis SemuSaveba ungreTSi imdenad saidumlo viTarebaSi

xdeboda, rom teqstis daxvewis Sansic ki ar arsebobda; saqmeSi Cauxedavi monawi-

leebi ki daJinebiT moiTxovdnen TavianTi SeTxzuli teqstis miRebas. 20 Page Smith, The Constitution: A Documentary and Narrative History (New York:

William Morrow, 1978), gv.248.

27

albaT, swored es, viwro provincializmis mxridan momdinare

opoziciaa imis mizezi, rom istoriis ganmsazRvreli konstitucie-

bis Seqmnisas avtorebi eridebodnen uflebebis detalur aRweras.

konstituciis fundamenturi sakiTxia saxelmwifo mowyoba. moqala-

qe, romelic tradiciuli Rirebulebebis (an antiRirebulebebis)

momxrea da referendumis dros sakuTar partias an sulier moZ-

Rvars ujerebs imas, rom despotur xelisuflebas represiebis Sem-

zRudavi xelisufleba sjobs, gansakuTrebiT maSin daeTanxmeba, Tu

TviTon ar yofila despotiiT mosargebleTa Soris.

dasamalavi an samarcxvino araferia imaSi, Tu iqneba umravle-

sobis nebisagan konstituciis erTgvari izolirebis cda, maSinac

ki, Tu es umravlesoba demokratiuli gziT aris dadasturebuli.

Tanamedrove epoqaSi konstituciis ratifikacia, Cveulebriv, kom-

promisia partiul elitebs Soris. igi aris unikaluri elituri

produqti, romelic demokratiuladaa SefuTuli. magram Tanamed-

rove demokratiuli konstitucia samarTlebrivi saxelmwifos

konstituciac iqneba, Tu xalxis winaaRmdeg ar aris mimarTuli,

Tu saSualebas utovebs xalxs (individualur amomrCevels) Tvi-

Ton moawesrigos sakuTari yoveldRiuri cxovreba da Tu igi

amomrCevlebs saSualebas aZlevs dablokon konstituciis miReba

an Sesworeba Seitanon masSi, roca kategoriulad ar eTanxmebian

konstitucias.

aseTi ram arasodes dawerila, magram faqtia, rom ar arsebobs

politikosi, romelic parlamentis derefanSi xmadabla mainc ar

etyoda Tavis kolegas, rom farTo sazogadoebam arc ki icis ras

aZlevs xmas an ras uaryofs referendumis dros. roca sazogadoeb-

rivi azri Tavisufalia da ar aris damZimebuli damaxinjebuli

ideebiT, maSin, magaliTad, iseTi mTavroba, romelic xalxs arCeva-

nis uflebas da piradi usafrTxoebis uflebas arTmevs da SesaZle-

bels xdis erTpirovnul mmarTvelobas, ver Caabarebs referendumis

gamocdas. hitleris represiuli reJimi referendumiT iqna damtki-

cebuli ara marto imitom, rom ekonomikuri krizisi da masebSi

gaRviZebuli instinqtebi uzrunvelyofdnen mis farTo mxardaWeras,

aramed imitomac, rom arCevnebis momentisaTvis sazogadoebrivi azri

teroris, devnisa da masobrivi fsiqozis msxverplad iyo qceuli.

konstituciis Seqmnis uflebamosileba

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 28

konstituciis proeqtis warmatebis Sansi Zalian mcirea maSinac,

roca konstituciis SemuSavebis procesi `arasarwmunoa~. aq rwmena

imiT ki ar miiRweva, rom proeqtis SemuSavebis procesi Ria gavxa-

doT, aramed igi proeqtis avtorTa mimarT ndobidan, anu im faqti-

dan gamomdinareobs, ramdenad avtoritetiani arian es adamianebi sa-

zogadoebisaTvis, xom ar ganicdian piradi interesebis zegavlenas

da scemen Tu ara maT pativs rogorc patiosan xalxs. amave mosaz-

rebidan gamomdinare, yovelTvis rodi mTavrdeba kargad konstitu-

ciis proeqtis SemuSavebaSi sakmaod cnobili politikosebis uSua-

lod Cabma, radgan aseTi xalxi umravles SemTxvevaSi zogadad ar

aris zemoaRniSnuli Tvisebebis matarebeli.

referendumis gziT miRebuli konstitucia "ufro maRali ran-

gis" rodia, vidre sakonstitucio asambleis mier miRebuli konsti-

tucia. orive SeiZleba gaxdes partiuli politikis da institute-

bis wvrilmani interesebis zemoqmedebis obieqti, gansakuTrebiT mas

Semdeg, rac revoluciuri an eris axlad dafuZnebis enTuziazmi

dacxreba.21 erovnuli suverenitetis saxeliT qadagebis meSveobiT

rogorc umravlesobis, ise umciresobis warmomadgenel partiebs

SeuZliaT xalxis nebaSi viwro provincializmi Canergon da amiT

gaaniavon iseTi socialuri paqtis kodifikaciis SesaZlebloba, ro-

melic mTeli TaobebisaTvis iqneboda misaRebi SeTanxmeba.

1.6. ra uZRvis win konstitucias? wesrigi da

aRiareba

1.6.1. usafrTxoebis moTxovnileba

ra aris is, rac win uZRvis konstitucias? romelia is siRrmiseuli

socialuri funqcia, romelic aiZulebs revolucionersac, kontrre-

volucionersac, nacionalistsac da, albaT, diqtatorsac ki, daeTan-

xmos fundamentur wesrigs an aRiaros igi? ras niSnavs es "funda-

menturi wesrigi"? es aris xelisuflebis Sedegad warmoqmnili fun-

21

ix., magaliTad, 1994 wels SveicariaSi Catarebuli referendumis Sedegi,

romelmac uaryo qveynis evrokavSirSi gaerTianebis winadadeba.

29

damenturi wesrigi; igi exeba saxelmwifos da xalxs Soris urTier-

Tobas, romelic, garkveul SemTxvevebSi, SesaZloa aseve moicavdes

moqalaqeebs Soris saxelmwifos meSveobiT Camoyalibebul urTierTo-

bas (am SiSis momgvreli iuridiuli ganmartebis SinaarsisaTvis ix.

saxelmwifos mier gaweuli momsaxurebisadmi miZRvnili Tavi.)

msjelobas saxelmwifo xelisuflebisagan moqalaqis dacvaze da,

analogiurad, msjelobas misi wilis Sesaxeb saxelmwifos mier uz-

runvelyofil SeRavaTebSi mxolod maSin eqneba azri, Tu gvecodine-

ba, risTvis arsebobs saxelmwifo, ras emsaxureba socialuri orga-

nizaciis esoden saxifaTo forma?

roca saxelmwifoze vfiqrobT, paralelurad warmovidgenT, rom

mis arsebobas win uZRoda anarqia da uwesrigoba, arseboba mudmivi

gaurkvevlobis pirobebSi. uwesrigoba ara marto win uZRvis saxel-

mwifos, aramed nebismier dros SeiZleba warmoiSvas Tanamedrove,

politikurad marTuli sazogadoebis cxovrebaSic. qveyanas SeiZleba

Tavs daesxan, xalxi monebad aqcion. SesaZloa quCaSi Tavs dagves-

xan. im bankis direqtorTa sabWoSi, sadac adamianebi anabarze sim-

wriT naSovn fuls inaxaven, SesaZloa qurdebi dasxdnen. konstitu-

ciuri teqstebi saxalxo SiSis arqeologiur monacemebs warmoad-

gens. istoria gviCvenebs _ im eWvis miRma, rom mfarvelma saxelmwi-

fom SeiZleba mzakvrulad mogvatyuos, dgas ufro fundamenturi

SiSi – saerTod usaxelmwifod darCenisa, SiSi bunebis stiqiis wi-

naSe, SiSi, romelic, hobsis sityvebiT rom vTqvaT, “yvelaze uare-

sia, mudmivi SiSi ZaladobiT sikvdilis safrTxisa; da kacis miusa-

fari cxovreba, Raribi, sazizRari da xanmokle."22

konstituciebi savsea nebis damrTavi debulebebiT, romlebic

aucileblobadaa miCneuli kanonierebisa da wesrigis, agreTve samo-

qalaqo mSvidobis SesanarCuneblad. uwesrigobis Tavidan acilebis

sanacvlod, xalxi SedarebiT advilad egueba uflebebis SezRudvas

(gansakuTrebiT – sxvisi uflebebis SezRudvas) da Tavis Sekavebas

sazogadoebis cxovrebaSi demokratiuli monawileobisagan. samoqa-

laqo mSvidoba da usafrTxoeba is sakiTxebia, romelTa gamoc xal-

22 Thomas Hobbes, Leviathan (Cambridge: Cambridge Univeristy Press, 1991), gv.89.

ra uZRvis win konstitucias? wesrigi da aRiareba

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 30

xi mzadaa gauZlos imgvar xelisuflebasac ki, romelic ukanonod

an Tundac represiebiT xorcieldeba arsebuli qaosis aRmosafxvre-

lad. sxva faqtorebTan erTad, esec xsnis, Tu ratom daeTanxma

germanelTa umravlesoba xelisuflebaSi hitleris mosvlas.

sazogadoebebSi, sadac jerovani solidaroba vlindeba, xelisuf-

lebis realuri saWiroeba arc arsebobs, radgan iq urTierToba ar-

sebuli tradiciebiT, rwmeniT da sxva arasamTavrobo normatiuli

molodiniT imarTeba. maS, rodis xdeba xelisufleba saWiro? maSin,

roca wesrigis uzrunvelmyofi wesebis formalurad Camoyalibeba

xdeba aucilebeli, gansakuTrebiT maSin, rodesac wesrigis miRwevis

umTavresi saSualebis – kanonis aRsasaruleblad Zalis gamoyeneba

xdeba saWiro.

1.6.2. sazogadoebis erTgvarovneba

saxelmwifos da samarTlis SemakavSirebeli Zala – kanoni da ka-

nonis Sesrulebis uzrunvelmyofi iZuleba sulac ar aris usama-

no. politikuri sazogadoebis pirobebSi cxovrebisaTvis, sul co-

ta, koleqtiuri identurobis imgvari minimumi maincaa saWiro, ro-

melic ver iarsebebs homogenurobis, anu gansazRvruli erTobis

suliskveTebis, anu erTgvarovnebis sazogadoebrivi Segnebis gare-

Se. adamianebs Soris erTgvarovnebis minimumia saWiro, raTa Tavi-

dan aviciloT permanentuli konfliqti da adamianebi Semwynareb-

lurad moekidon erTmaneTs. sazogadoebrivi Tanaarsebobis minimumi

aris is, rasac amerikeli indieli fiqrobda mis miwaze moxvedri-

li "fermkrTali xalxis" Sesaxeb: isini TeTrkanianebs gzaze day-

ril iseT uintereso kenWebad Tvlidnen, romelTan Sexeba da

gverdze gadagdebac ki ar Rirda.

rusos azriT, garda homogenurobisa, "saerTo nebis" arsebobi-

saTvis agreTve saWiroa erTgvari memkvidreobiTobac. ufro metic,

xalxi sacxovreblad sakuTar saxlTan axlos an, sul cota, saku-

Tari Temis farglebSi mainc unda rCebodes.23 Tu adamians advilad

23

Tanamedrove msoflios mzardi mobiluroba axasiaTebs. es konstituciuri

wesrigis seriozuli problemaa, radgan mobiluroba Tavs uyris iseT kulturebsa

da koleqtiur vinaobebs, romlebic drois simciris gamo ver aswreben erTmaneTTan

31

SeuZlia Tems mowydes, sazogadoebas destabilizaciis safrTxe

emuqreba, urTierToba uferuldeba da erTmaneTze damokidebulebac

wyvets arsebobas.

1.6.3. moqalaqeoba: miReba da Cabma

konstitucia fundamentur wesrigTan dakavSirebul ormag prezum-

fciazea dafuZnebuli. orive prezumfcia bundovani da bolomde ga-

nusazRvreli Sinaarsisaa. pirvelis Tanaxmad, saxelmwifo mSvidobis

garantia misi moqalaqeebisaTvis, anu maTTvis, visTvisac gvsurs

mSvidi cxovrebis saSualebis micema imitom, rom isini CvenTan

arian identificirebuli. meore prezumfcia aris homogenuroba,

romlis ganusazRvreloba im faqtidan gamomdinareobs, rom Cven ve-

rasodes gvecodineba, Tu ra aris is, rasTanac Cveni identificireba

unda movaxdinoT, ris Sesabamisad unda moviqceT, raTa politikur

sazogadoebaSi migviRon, vis aqvs ufleba gansazRvros es identifi-

kacia da ra saxis mSvidobaa is, risTvisac iZulebuli varT sakuTa-

ri Tavis mniSvnelovan nawilze vTqvaT uari.24 msjelobis am momen-

Seguebas da, amrigad, SeiZleba SeuTavseblad iqcnen. safrangeTis konstituciuri

wesrigi sirTuleebs awydeba muslimanur umciresobasTan SeTanxmebis miRwevis gza-

ze. analogiurad, safrangeTis saero saxelmwifo da misi konstitucia kaToli-

cizms (saero saqmeebSi) ucxo, Znelad mosavlel nairsaxeobad miiCnevda.

amave dros, mobiluroba aiZulebs mTavrobebs, im qveynebSi mainc, sadac mobi-

luroba "bunebrivad" iTvleba, gamoexmauron msoflio moqalaqeTa saWiroebebs.

msoflio moqalaqe ara marto sakuTar samSobloSi, aramed yvela qveynis xelisuf-

lebisagan moelis, rom eqneba personaluri usafrTxoebis minimaluri done. dasav-

lel moqalaqeTa eqsperimentuli mogzaurobebi sabWoTa kavSirSi amaRelvebeli ga-

mocdileba iyo, radgan mogzaurs ar SeeZlo darwmunebuli yofiliyo, rom es

principi komunisturi qveynis SemTxvevaSic moqmedebda.

evrokavSiri (da evropis adamianis uflebaTa konvencia) akmayofilebs msoflio

moqalaqeobis molodins. kavSiris wevr-saxelmwifoTa moqalaqeebs maT sacxovrebel

adgilas ufleba aqvT xma miscen evropis parlamentis arCevnebisas da, umetes Sem-

TxvevaSi, adgilobrivi arCevnebis drosac. sacxovrebel adgilas gacemuli socia-

luri SeRavaTebic ki Tanabrad unda ganawildes wevr-saxelmwifoTa moqalaqeebs

Soris, miuxedavad maTi moqalaqeobisa. 24nacistebi xalxs erovnebas arTmevdnen iracionaluri argumentebis moSvelie-

biT da amave dros maT mtrebad acxadebdnen. stalinmac igive uqna zogierT eTni-

kur jgufs (germanelebs, yirimel TaTrebsa da kavkasiel xalxebs), magram, garda

amisa, sabWoTa sistema sakuTari moqalaqeebisagan politikur identifikaciasac iT-

ra uZRvis win konstitucias? wesrigi da aRiareba

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 32

tSi iZulebuli varT SevexoT saxelmwifosa da konstituciona-

lizmis kidev erT farul amosaval winapirobas. vis exeba homoge-

nurobis saWiroeba? Cvens xalxs – anu Cven. da ra daemarTeba ada-

mians, romelic ver akmayofilebs pirobebs anu "sxvanairia"? aseTi

piri ver gaxdeba moqalaqe da ver moipovebs Sesabamis uflebebs.

moqalaqeoba aris sakvanZo sakiTxi, garkveuloba, romelzec konsti-

tuciaa damyarebuli. magram xSirad am sakiTxze pasuxi mogvianebiT

gaicema xolme, mas Semdeg, rac xelisuflebis konstituciuri wes-

rigi ukve damyarebulia.25

XIX saukunis evropaSi ama Tu im qveynis binadris samarTleb-

rivi statusi ar warmoadgenda seriozul sakiTxs: es binadari

iyo moqalaqe an taxtis qveSevrdomi mainc.26 xalxis [populus]Suasaukuneebiseuli kontinenturi koncefcia iyo politikuri xa-

siaTis: amgvari politikuri cnobierebis safuZvelze SesaZlebeli

iyo Rataki an gaunaTlebeli TanamemamuleebisaTvis politikuri

uflebebis ayra. moqalaqeobis miniWebis sakiTxis fesvebi isev ho-

mogenurobis moTxovnaSia. lord-kancleri eldoni swored homoge-

nurobis saWiroebaze miuTiTebda, roca ewinaaRmdegeboda kaToli-

keTaTvis Tanaswori uflebebis aRiarebas. eldonis azriT, brita-

nuli konstitucia dafuZnebuli iyo ara ganurCevlad yvela ada-

mianisTvis Tanaswori uflebebis miniWebis principze, aramed prin-

cipze, romlis Tanaxmadac Tanaswori uflebebi aqvs yvelas, vinc

Seesatyviseba da eqvemdebareba im moTxovnebs, romelTac konsti-

tucia adgens sakuTari usafrTxoebisaTvis.27

marTlac, ramdenad marTali yofila arendtis SeniSvna, rom mo-

qalaqeoba – saxelmwifosadmi mikuTvneba – adamianis yvelaze uf-

xovda, raTa maT mSvidi cxovrebis saSualeba moepovebinaT; Tumca, kaci bolomde

darwmunebuli verasodes iqneboda, sakmarisad uyvarda Tu ara mas qveyana da brZeni

beladi, anu sakmarisad mZafrad gamoxatavda Tu ara saTanado identifikacias. 25belgiis 1831 wlis konstituciiT, moqalaqeobis mopovebas da dakargvas kano-

ni awesrigebs.26amerikis SeerTebul StatebSi emigrantebi, monebi da indielebi ufro serio-

zul praqtikul problemebs "iwvevdnen". am sakiTxisadmi adreuli amerikuli mid-

goma eris Semadgenlobidan gamoricxavda im jgufebs, romlebsac politikuri kla-

si gansxvavebulad miiCnevda, ZiriTadad rasobriv niadagze.27 Joseph Charles Heim, "The Demise of the Confessional State and the Rise of the Idea of a

Legitimate Minority," Majorities and Minorities eds. John W. Chapman and Alan Wertheimer, Nomos 32 (New York: New York University Press, 1990), gv.11, 18-19.

33

ro mniSvnelovani uflebaa. am uflebis gareSe adamiani socialuri

mSvidobidan aris gandevnili. moqalaqeobis armqone pirs ayrili

aqvs dacvisa da xelSeuxeblobis uflebebi. amgvari gandevnis Sede-

gebi TvalnaTliv gviCvena nacisturma reJimma. aseTi devnis SiSma

da germaniis teritoriis radikalurma cvlilebam 1945 wels (ra-

sac milionobiT ltolvili mohyva) ganapiroba is, rom germaniis

ZiriTad kanonSi sakmaod detaluradaa aRwerili visi miCneva SeiZ-

leba germanelad da krZalavs germaniis moqalaqeobis CamorTmevas

nebismieri adamianisaTvis.28

1.6.4. Tanaarsebobis garantia

konstituciebi winapirobad miiCneven da xels uwyoben erTgvarovne-

bas, zogjer gaZevebis fasadac ki, magram sazogadoebebi arasodes

yofila srulyofilad erTgvarovani. konstitucia an axSobs (an,

meti rom araferi vTaqvaT, uaryofs) gansxvavebas erTgvarovnebis

xelSesawyobad, anda garantias iZleva, rom gansxvaveba gansazRvrul

farglebSi SenarCundeba, Tu daculi iqneba es farglebi.

erTgvarovnebis saxeliT yvelas aqvs Sansi gaxdes safrangeTis an

rumineTis WeSmariti moqalaqe da iyos am statusis mqoneTa Tanas-

wori. neitralur, Tumca, mainc erovnul konstituciasTan identi-

fikacia an erovnuli konstituciis CarCoebSi adamianebis erTmaneT-

Tan gaigiveba, aris arsebobis konstituciuri pirobebi. 1791 wlis

franguli principis Tanaxmad, romelic eri-saxelmwifos koncef-

ciis wamyvan principad iqca, konstituciis debulebebis safuZvelze

yvelas SeuZlia gaxdes WeSmariti frangi moqalaqe, oRond auci-

leblad frangi moqalaqe. 1791 wels erTaderTs, rasac safrangeTis

saxelmwifo Tanasworobis sanacvlod iTxovda axlad emansipirebu-

li ebraelebisagan, iyo eris mimarT erTgulebis ficis dadeba. da

roca Rrmadmorwmune ebraelebi Tavs ikavebdnen xolme "ufali

RmerTis" saxeli warmoeTqvaT ficis dadebis ceremoniisas, maTTvis

Tavisuflebis mimniWebeli patriotebi gancvifrebuli da aRSfoTe-

28 ZiriTadi kanonis Tanaxmad, moqalaqeobis dakargva SesaZlebelia mxolod ma-

Sin, Tu adamiani amis Sedegad ar iqceva moqalaqeobis armqone pirad.

ra uZRvis win konstitucias? wesrigi da aRiareba

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 34

buli iyvnen. moqalaqeobis guluxvad miniWeba gulisxmobs, rom yve-

la moqalaqe valdebulia Tavi gaaigiveos "mimRebi" umravlesobis

saerTo-erovnul vinaobasTan. moqalaqeobis sanacvlod, pirovneba

frangi da mxolod frangi unda yofiliyo. am principis kidev erTi

ilustracia bretanel bavSvebs ukavSirdeba. XIX saukunis meore

naxevarSi bretanel bavSvebs sastikad wkeplavdnen, Tu isini skola-

Si bretanulad laparaks gabedavdnen (sxva ena ki maT ar icodnen)

imis magivrad, rom bejiTi swavliT gamoexataT madliereba safran-

geTis respublikisaTvis maTi ase keTilad SefarebisaTvis.

amerikelebi, ufro xSirad, naklebad pretenziulebi iyvnen. ame-

rikis xelisufleba neitralurad ekideba erovnuli gansxvavebis

umetes nawils. paradoqsia, magram faqtia, rom saxelmwifo Sekru-

li rCeba swored imitom, rom saxelmwifo ar aZlevs upiratesobas

romelime fundamentur socialur Tu kulturul sxvaobas.29 amgva-

ri "Semguebluri" konstituciebiT daSvebulia Zalian gansxvavebuli

identifikaciis mqone erTobebis erTmaneTTan SeTavsebuloba; isini

dasaSvebi gansxvavebis mxolod ukidures zRvars moniSnaven. magali-

Tad, ramdenime konstitucia acxadebs, rom zogierT erovnebas, zog-

jer konstituciaSi pirdapir CamoTvlils, SeuZlia sakuTari enis

gamoyeneba (uflebebisa da Tavisuflebebis kanadis qartia, 1982,

muxli 23); an (TiTqmis) yvela gavrcelebuli ena SeiZleba oficia-

luri iyos (indoeTi), anda, gansxvavebul magaliTs Tu moviyvanT,

konstitucia SeiZleba acxadebdes, rom yvela religiur konfesias

aqvs Tavisuflad funqciobis ufleba sakuTari eklesiis sazRvreb-

Si. saxelmwifo neitralitets inarCunebs, rac SeiZleba imas niS-

navdes, rom igi an ar ereva eklesiis saqmianobaSi (magaliTad, roca

eklesia saxelmwifosagan gancalkevebulia aSS-is konstituciis Ta-

naxmad), anda xelisufleba sakuTar funqciebs asrulebs TiToeuli

ZiriTadi jgufis gansakuTrebuli Tvisebebis mxedvelobaSi miRebiT

(anu saxelmwifo yvela enaze uzrunvelyofs ganaTlebas, oficialu-

ri dokumentebis gacemas da sxva msgavs momsaxurebas).

29sxva saqmea, uwyobs Tu ara xels es pasiuroba an neitraloba romeliRac er-

Ti kulturis batonobas. SeerTebul StatebSi TiTqmis yovel oc weliwadSi er-

Txel mwvavdeba sakiTxi "mxolod inglisuri enis" moTxovnasTan dakavSirebiT, rac

Cveulebriv ltolvilebisa da emigrantebis axali talRis Semosvlas mohyveba

xolme.

35

konstituciaSi adamianuri gansxvavebis daSveba anda Tundac ga-

rantireba imis maniSnebelia, rom konstituciuri wesrigis pirobeb-

Si cxovreba marto imas rodi niSnavs, rom moqalaqe daculia sa-

xelmwifos xelisuflebisagan. amas garda, konstitucionalizmi gu-

lisxmobs, rom moqalaqeebi da maTi ZiriTadi pirveladi dajgufebe-

bi daculi arian umravlesobis batonobisagan an uZlieresi dajgu-

febis dominirebisagan.30 umravlesobis batonobisagan dacvis garan-

tiebi gansakuTrebiT mniSvnelovania maSin, roca saxelmwifo demok-

ratiulia da mis konstituciaSi instituciurad aris gaformebuli

iseTi warmomadgenlobiTi xelisufleba, romelic sxva SemTxvevaSi

sasurveli mowyoba iqneboda moqalaqeTa dacvis TvalsazrisiT da

maTi politikuri nebis uzenaesobisaTvis.

umciresobaTa dacvis wesebi SesaZloa sakmaod neitraluri xasia-

Tisa iyos, magram zogjer aucilebeli xdeba mxareebs (eTnikuri

jgufebs, wevr-saxelmwifoebs da sxva amgvar mxareebs) Soris deta-

luri SeTanxmeba. saxelmwifosagan eklesiis gancalkevebis zemoaR-

niSnuli magaliTi aris tipuri neitraluri gadawyveta, xolo de-

taluri SeTanxmeba Cveulebriv federalur sistemebSi gvxvdeba. ma-

galiTad, flamandia-valoniis problema gadawyda belgiis konsti-

tuciuri mowyobis etapobrivi regionalizaciis gziT, kerZod, bel-

giis parlamentis sakanonmdeblo uflebaTa gadacemiT flamandiis,

valoniisa da briuselis saTemo asambleebisaTvis.

ueWvelia, rom konstitucia, romelic individualur da jgufur

gansxvavebas ganixilavs rogorc erTis meorisaTvis daqvemdebare-

buls, uaryofiT gavlenas moaxdens socialur stabilurobaze. igi

mavne iqneba mCagvrelebisTvisac da CagrulebisTvisac, Tumca, cxa-

dia, mkafiod gansxvavebuli doziT. "interesTa konfliqtebis Serbi-

30 fijis da malaiziis konstituciebSi mocemulia umciresobis an ucxouri

eTnikuri jgufis ekonomikuri batonobis sawinaaRmdego garantiebi, xolo amis sa-

nacvlod uzrunvelyofilia umciresobis Tanaswori samoqalaqo uflebebi (amis

alternativa iqneboda privilegiebis mospoba samoqalaqo omis xarjze). ruandasa

da burundiSi bolo aTwleulebSi araerTxel momxdari sisxlisRvra cxadyofs am

sakiTxis did mniSvnelobas. samxreT afrika da zimbabve ukiduresobis magaliTebs

warmoadgenen. zimbabveSi TeTrkanian umciresobas miRebuli aqvs garkveuli garan-

tiebi, magram bolo dros saTuo gaxda maTi qonebrivi uflebebis dacva.

ra uZRvis win konstitucias? wesrigi da aRiareba

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 36

lebasa da interesebis harmonizacias, rac SeiZleba swrafi tempiT,

usafrTxoebis moTxovnebis gaTvaliswinebiT, mudmivi yuradReba un-

da mieqces" (bentami).31

1.7. konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu

saerTo miznebi?

nebismier Tanamedrove saxelmwifoSi moqalaqeebi saxelmwifo xeli-

suflebasTan struqturulad arian dakavSirebuli sami ZiriTadi mi-

marTulebiT. moqalaqeebi erToblivad arian saxelmwifo xelisufle-

bis suverenuli Semoqmedi, isini potenciurad imyofebian saxelmwi-

foebrivad organizebuli Zalisa da iZulebis safrTxeSi da damoki-

debuli arian saxelmwifos mier organizebul momsaxurebasa da do-

taciebze.32

XVIII saukunis dasasrulidan konstituciebi aq naxsenebi meore

problemis mosagvareblad iwereboda. magram imisTvis, rom adamiani

saxelmwifosagan daculi yofiliyo (garkveul farglebSi mainc),

saWiro iyo konstituciiT dadgeniliyo, Tu rogor ganisazRvreba

saxelmwifos neba moqalaqeTa erTobis mier. saxelmwifo ar fun-

qciobs vakuumSi. moqalaqeebs emuqrebaT ara marto marTva-gamgeobis

arastabiluroba, aramed umravlesobis an iseTi mcire jgufebis ti-

raniac, romlebic cdiloben xelyon sxvaTa uflebebi. konstitu-

ciuri SezRudvebis gareSe saerTo keTildReoba uyuradRebod iqne-

boda migdebuli jgufebs Soris ZalauflebisaTvis brZolaSi.

medisoni jgufebis tiranias iseve gausaZlisad miiCnevda, ro-

gorc saxelmwifos tiranias:

jgufebad miviCnev moqalaqeTa imgvar nawils, romlebic imis miuxeda-

vad saerTo odenobis umravlesobas Seadgenen Tu umciresobas, gaer-

31 Bentham quoted in Frederick Rosen, "Majorities and Minorities: A Classical Utilitarian

View," Majorities and Minorities, gv.26.32 Claus Offe, "Democracy Against the Welfare State? Structural Foundations of

Neoconservative Political Opportunities" Responsibility, Rights and Welfare: The Theory of the Welfare State, ed. J. Donald Moon (Boulder: Westview Press, 1988), gv.189.

37

Tianebuli da stimulirebuli arian saerTo grZnobis an interesis

raRac iseTi impulsiT, romelic sxva moqalaqeebis uflebebs an mTe-

li sazogadoebis mudmiv da saerTo interesebs upirispirdeba.

...

gavafarTooT es wre da miviRebT met partiasa da interess; amiT Sem-

cirdeba imis Sansi, rom umravlesobas eqneba saerTo motivi SezRu-

dos danarCeni moqalaqeebis uflebebi an, Tu aseTi motivi iarsebebs,

maSin yvelas, vinc am motivs igrZnobs, gauWirdeba sakuTari Zalis

gamoCena.33

samarTlis normebi, romlebic saxelmwifos exeba, ise unda Camo-

yalibdes, rom saxelmwifo sakuTar moqalaqeebs icavdes dajgufebe-

bisagan da amasTan ar iqces iaraRad dajgufebebis xelSi. Tavi rom

davaneboT qonebis usamarTlo ganawilebas, rogorc es winaT iyo,

sazogadoebaSi ganxeTqilebis Camovardnis yvelaze saSiS faqtors

religiuri konfesiebi warmoadgendnen. aSS-is konstituciis pir-

velma Sesworebam, romelic dajgufebaTa winaaaRmdeg iyo mimarTu-

li, sruliad ganacalkeva eklesia saxelmwifosagan, miuxedavad imi-

sa, rom maSindeli politikuri elitac da mosaxleobis umravle-

sobac religiurobas sakuTar moralur valdebulebad miiCnevda.34

SeerTebuli Statebis uzarmazar teritoriaze sxvadasxva jgufi

SeiZleboda geografiuli mizezebiTac gancalkevebuli yofiliyo. me-

disonis respublikuri konstitucionalizmi emyareboda xelsayrel

geografiul faqtors. Tumca, warmomadgenlobiT organoSi iqmneboda

droebiTi koaliciebi saWiro xmebis mosagroveblad, rasac Sedegad

mosdevda zogjer umciresobis sawinaaRmdego (da aranakleb xSirad –

umciresobis mxardamWeri) dajgufebebis Seqmna. evropaSi medisonis

ideas ganxorcielebis SedarebiT naklebi Sansi hqonda. aq, erTi

mxriv, gansxvavebuli socialuri, religiuri da nacionaluri jgufe-

bi iZulebuli iyvnen "gacilebiT axlos" ecxovraT erTmaneTTan, xo-

33 The Federalist Papers No. 10: Madison 78. 341789 wels Svid wevr-StatSi arsebobda dakanonebuli saxelmwifo eklesiebi.

gancalkevebis moTxovna federalur doneze politikuri neitralitetis uzrun-

velyofas emsaxureboda. jefersonisa da medisonis mier gamoxatuli gancalkevebis

idea gulisxmobda, rom Statebi nebas darTavdnen yvela konfesias, hqonodaT saku-

Tari skolebi da rom arc erT qristianul konfesias ar unda daefinansebina sxva

konfesia gadasaxadebis meSveobiT.

konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu saerTo miznebi?

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 38

lo, meore mxriv, izolirebulma fraqciebma ver moaxerxes Tavi See-

narCunebinaT socialuri jgufebis politikuri warmomadgenlobis

sistemaSi. Tanamedrove partiuli organizaciebi da saarCevno siste-

mebi saSualebas iZleva dajgufebebi permanentulad SekavSirdnen da

partiebis saxiT Camoyalibdnen. saerTo interesis safuZvelze Seqmni-

li SemTxveviTi erTianoba SeiZleba gadaiqces permanentul struqtu-

rad. kenWisyris saparlamento sistema idealuri saSualebaa umcire-

sobis sawinaaRmdego koaliciebis formirebisaTvis, radgan saqme exeba

kenWisyraTa seriebs. Tu A partia gulgrilia umciresobasTan dakav-

Sirebuli x sakiTxis mimarT, xolo B partiisTvis mniSvnelovania

umciresobis daCagvra x sakiTxSi, maSin B partia siamovnebiT miscems xmas A partiis winadadebas y da z sakiTxebze A partiis mxridan xsakiTxze sapasuxo mxardaWeris sanacvlod.

orpartiuli, mkafio umravlesobis warmomqmneli sistema, rac

unda Tqvan medisonis msjelobaze dayrdnobiT efeqtiani mTavrobis

momxreebma, xels ar uwyobs konstitucionalizms rogorc umcire-

sobis damcvel programas. monoliTuri umravlesoba SeiZleba umow-

yalod sastiki gaxdes umciresobis mimarT yvela sakiTxSi, xolo

Tu sakanonmdeblo organoSi ori partiaa, maSin am or jgufs SeuZ-

lia saerTod uyuradRebod miagdos isini, visac parlamentSi war-

momadgeneli ara hyavs. amitom orpartiuli an orpolusiani siste-

mis formirebis SesaZleblobis SezRudva SesaZloa gamarTlebuli

iyos mcire partiebis gamoricxvis konstituciurad akrZalvis

gziT. Tumca, amJamad gabatonebuli tendencia, romelic umarTavobis

problemebisa da efeqtianobis sakiTxebze amaxvilebs yuradRebas,

sapirispiro mimarTulebiT midis. saarCevno barierebi konstituciu-

rad dgindeba da gamoricxavs parlamentSi eleqtoratis ufro mci-

rericxovani jgufebis warmodgenas. magram xelisuflebis efeqtia-

nobis uzrunvelyofa sxva, alternatiuli xerxebiTac SeiZleba.35

35

arastabiluri saparlamento fraqciebis gamo warmoqmnili umarTavobis gav-

rcelebuli magaliTia safrangeTis mesame mravalpartiuli respublika, sadac um-

ravlesobis ararsebobam mTavrobis muSaobis sruli paralizeba gamoiwvia. magram am

sistemaSi ar arsebobda arc erTi saSualeba, romelic parlamentis wevrebs Tanam-

Sromlobis stimuls gauCenda. aRmasrulebel xelisuflebas ar hqonda parlamen-

tis daTxovnis ufleba da amitom mTlianad iyo damokidebuli anarqiul asambleeb-

ze, romelTac araviTari partiuli disciplina ar gaaCndaT. ministrTa sabWo iyo

saparlamento uTanxmoebis zusti anasaxi. ministrebs aranairi valdebuleba ar

ekisrebodaT ministrTa sabWos gadawyvetilebis mixedviT emoqmedaT, maSinac ki,

39

XX saukuneSi saxelmwifo xelisuflebis borotad gamoyenebis

faqtebis gamo avtoritaruli sistemebis kraxis Semdeg socialuri

jgufebis mier politikuri xelisuflebis monopolizaciis Tavidan

acilebis sakiTxma axali konstituciuri azri da mniSvneloba Sei-

Zina. swored amitom gaaforma instituciurad mebrZoli demokra-

tiis principi germaniis ZiriTadma kanonma. komunisturi sistemebis

moSlisTanave imave ideam ganapiroba isic, rom yvela moqmed kon-

stituciaSi saswrafod Seitanes Sesworebebi da akrZales erTi

partiis an organizaciis mier eqskluziuri samTavrobo Zalaufle-

bis xelSi Cagdeba. igive principi gameorda TiTqmis yvela axal

konstituciaSic.

klasikuri konstitucionalizmis Tanaxmad, konstituciuri re-

gulireba niSnavs saxelmwifo institutebis samarTlisadmi imgva-

rad daqvemdebarebas, rom saxelmwifo organoebi ver iWrebodnen Ta-

visuflebis sferoSi. konstitucionalizmi moiTxovs Tavisuflebis,

rogorc TviTmmarTvelobis, instituciurad gaformebas moqalaqee-

bis winaSe pasuxismgebeli xelisuflebis ganStoebaTa Camoyalibebis

gziT. XX saukuneSi, roca saxelmwifos dotaciebi mniSvnelovan

saxelmwifo, sazogadoebrivi da ekonomikuri cxovrebis faqtorad

iqca, mizanSewonili gaxda saxelmwifos mier gasawevi momsaxurebis

Sesaxeb ZiriTadi normebis konstituciebSi Setana. amis mizezi mar-

tivi da logikuri iyo – cxadad unda garkveuliyo, ramdenad Se-

Tavsebadia, erTi mxriv, saxelmwifo dotaciebis dakanoneba da, meo-

re mxriv, xelisuflebis SezRudva, anu is, rac konstituciis Ziri-

Tadi amocanaa. radgan XIX saukunis Sua wlebamde veravin warmoid-

genda, rom saxelmwifos SeeZlo Tavis Tavze aeRo aseTi masStaburi

socialuri funqciebi, konstituciebma kveri daukres am siaxles

imis gaTvaliswinebiT, rom ZiriTadi uflebebis minimaluri dacva

sakmarisi iqneboda Tavisuflebis uzrunvelsayofad. magram, meore

mxriv, axali konstituciuri moTxovnebis Camoyalibeba saxelmwi-

fos axali samoqmedo sferoebis gaCenasac gulisxmobda. am axali

funqciebiT dainteresebuli socialuri jgufebi cdilobdnen kon-

stituciuri movaleobebisa da uflebebis rangSi aeyvanaT isini. am-

roca sakiTxebi parlamentSi iyo Sesuli kenWis sayrelad (rac gasagebia, radgan

ministrebs individualurad ekisrebodaT piradi pasuxismgebloba).

konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu saerTo miznebi?

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 40

rigad, konstitucia da konstitucionalizmi gzajvaredins miadga.

Tu saxelmwifos saqmianobis SezRudvas da xelisuflebisaTvis ba-

rierebis dawesebas zedmetad seriozulad mivudgebiT, maSin samTav-

robo Carevebsa da regulirebaze dawesebuli akrZalvebi (romlebic

uzrunvelyofs saxelmwifos neitralitets da icavs adamianis uf-

lebebs) ewinaaRmdegeba axal moTxovnebs, xolo samarTlebrivi uf-

lebebis dacvis institutebi gadaulaxav dabrkolebad iqceva socia-

luri uzrunvelyofis gzaze. amitom, XX saukunis konstituciebi

iZulebuli iyvnen gamoenaxaT iseTi formebi, romlebic xels Seuw-

yobs socialuri saxelmwifos saqmianobis konstituciur kon-

trols da, amave dros, socialur uflebebs SeuTavsebs im klasi-

kur samoqalaqo uflebebsa da Tavisuflebebs, romlebsac safrTxes

uqmnis socialuri moTxovnebi. marTlac, SeRavaTebsa da sargebelze

damokidebuleba, romelic socialur uflebadaa miCneuli, axali

safrTxea adamianis damoukideblobisaTvis: man SeiZleba moSalos

pirobebi, romlebic uzrunvelyofs sazogadoebis monawileobas de-

mokratiuli saxelmwifo organizaciebis damkvidrebisa da maTi de-

mokratiuli funqciebis gansazRvris saqmeSi. bolos da bolos, sa-

xelmwifos mimarT ra gadawyvetilebas unda velodeT maTgan, moqa-

laqeebisagan, romlebic saxelmwifoze arian damokidebuli?

Tu Tanamedrove konstituciebs gadavxedavT, Segveqmneba STabeWdi-

leba, rom maTi yuradReba sulac ar aris gamaxvilebuli saxelmwi-

fos ZiriTad principebsa da xelisuflebisaTvis dawesebul institu-

ciur barierebze. es konstituciebi TiTqos ufro mets zrunaven so-

cialuri mowyobis fundamenturi institutebis organizebasa da ga-

rantirebaze. Tanamedrove konstituciebi savsea specialuri meqaniz-

mebiT, romlebic saxelmwifos saqmianobas da mis mier SeTavazebul

momsaxurebas, agreTve garkveuli jgufebis privilegiebs exeba. so-

cialistur konstituciebSi sakmaod prevalirebda gansazRvruli so-

cialuri mowyoba. konstituciebi warmoadgenda naTeli momavlis

asaxvas da potiomkinis soflebis msgavsad saxelmwifo organoebis

funqciobis winaswar, eskizur monaxazs. pragmatuli buneba socia-

listuri konstituciuri koncefciis erT-erTi ZiriTadi dogma iyo.

rogorc saxelmwifo socializmis sistemam aCvena, aseTi damaxinjebu-

li xedva Tavisi arsiT safrTxis Semqmnelia TavisuflebisaTvis.

klasikuri konstituciuri wesrigisaTvis sakmarisia, Tu saxel-

mwifos funqciobis fundamenturi safuZvlebi samarTlebrivad aris

41

damagrebuli. es safuZvlebia minimaluri simSvidis uzrunvelyofa

da umciresobaTa dacvis garantia, romlis gareSe TviT umravleso-

bac safrTxes igrZnobda Tavisi misamarTiT. magram es ar unda agve-

rios konstituciaSi gansakuTrebuli socialuri Rirebulebebis an

miznebis SetanasTan. klasikuri liberaluri konstituciebi sulac

ar miiCnevdnen amas TavianT amocanad. garda Tavisuflebis universa-

luri uflebisa, rac bunebriv mocemulobad iyo miCneuli, klasiku-

ri konstituciebis avtorebi sulac ar miiswrafodnen moraluri

erTianobisaken da arc gansazRvrul amocanebs uyenebdnen saxelmwi-

fos. saxelmwifos amocanebis gansazRvras isini yoveldRiuri po-

litikis saqmed tovebdnen, radgan es scdeboda konstituciis Car-

Coebs, radgan konstitucia mxolod xelisuflebis struqturas

gansazRvravda. am liberaluri Sexedulebis Tanaxmad, saxelmwifo

mTlianobaSi neitraluria, konstituciur doneze mainc. saxelmwi-

fo ar unda Caerios yoveldRiur urTierTobaSi an ekonomikis for-

mirebaSi da ar unda ganusazRvros miznebi ers. saxelmwifo sfero

hermetulad daxuruli samyaroa. sxva saqmea, rom saxelmwifos

neitraliteti xels Seuwyobs arsebuli saxelisuflebo status

kvos SenarCunebas; mdidrebi ufro gamdidrdebian, xolo Raribebi,

ukeTes SemTxvevaSi, imas moaxerxeben, rom Zalian ar CamorCnen maT.

sazogadoebaSi politikisa da politikuri sistemis am zomieri ro-

lis sapirispirod politikuri filosofiebi, romlebic mxars uWeren

socialur inJinerias, saxelmwifosa da xelisuflebas garkveuli so-

cialuri miznebis miRwevis an ganmtkicebis saSualebad miiCneven.36

am konstruqciaSi saxelmwifos erTianobis uzrunvelmyof mTavar faq-

torad gvevlineba ara samarTlis batonoba, aramed saerTo miznisadmi

sayovelTao erTguleba; am miznis misaRwevad ki ufro Sesaferisia

gankargulebebi da dadgenilebebi, vidre kanonebi; xolo administra-

ciuli, sazedamxedvelo da arasasamarTlo organoebi, sagegmo SeTan-

xmebebi da sxvadasxvagvari "Suamavloba" interesTa jgufebs Soris

ufro sasargebloa, vidre damoukidebeli sasamarTloebi da poli-

cia.37

36arsebobs mosazreba, rom racionaluri ekonomikuri miznebis garda, saxelmwi-

fos SeiZleba sulieri mizanic amoZravebdes.37 Noël O'Sullivan, "The Political Theory of Neo-corporatism," The Corporate State:

Corporatism and the State Tradition in Western Europe, eds. Andrew Cox and Noël

konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu saerTo miznebi?

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 42

am dros qreba gamijvna kerZo da sajaro sferoebs Soris, aseve

uCinardeba saparlamento institutebi da parlamentarizmis Tan-

mxlebi politikuri pasuxismgebloba, romelic saqmis araefeqtiani

warmoebis niSnad da integraciis gzaze dabrkolebad aris miCneuli.

sazogadoebis marTvis amgvarma cdam, Tu isini konstituciuradaa

aRiarebuli an konstitucia Tu ver uzrunvelyofs maTgan dacvas,

SeiZleba mospos konstitucionalizmi, romelic Cveulebriv ar iZ-

leva moklevadiani da xelSesaxebi sargeblis dapirebebs. saxelmwi-

fos, rogorc amocanebis gadamwyveti manqanis, fsevdo gulubryvilo

logikis mixedviT unda avirCioT problemis mogvarebis mokle, Se-

sabamisad, efeqtiani gzebi. am logikas surs da, samwuxarod, SeuZ-

lia saqmeSi Cauxedavi xalxic daajeros, rom saxelmwifos nawi-

lobriv korporaciuli gadawyvetilebebiT Seswevs unari upasuxos

sazogadoebriv moTxovnebs. uSualo interesebis warmomadgenlobis

sqemiT miRebul am "martiv" da spontanur gadawyvetebTan Sedare-

biT, klasikuri konstituciuri da saparlamento msjeloba da mo-

laparakeba borZikiT siaruls hgavs. klasikuri warmomadgenlobiTi

xelisufleba da kanonmdebloba ubralo formalobebad miiCneva,

romlebic droisa da fulis fuWad flangvas iwvevs.

bolos da bolos, ratom unda Seferxdes privatizaciis procesi

sasamarTlo ganxilvebiT, ratom unda imsjelos am saqmeebze parla-

mentma, romelsac maTi araferi gaegeba? garda amisa, arseboben ax-

lomaxlo CrdilSi mimaluli, arcTu dauinteresebeli organizacie-

bi, palatebi, profkavSirebi, profesiuli gaerTianebebi, eklesiebi

da filatelistTa klubebi, romlebsac erTmaneTSi SeuZliaT "pro-

fesionalebis doneze" gaarkvion, ra iqneba problemis mogvarebis

O'Sullivan (Aldershot, Hants, England: Edward Elgar, 1988), gv.23. o' salivenis Tanaxmad,

konstitucia da instrumentuli (mizanze orientirebuli) politika SeTavsebadia,

Tu politikis administraciuli aspeqti ar aris gadamwyveti faqtori; Tumca ad-

ministraciuli midgoma yovelTvis neitralurad ekideba kanonis uzenaesobaze da-

fuZnebul saxelmwifoebriobas. Tanamedrove konstitucionalizmma SesaZloa moa-

xerxos administraciuli politikuri kursis garkveul CarCoebSi moqceva, Tu mka-

fiod korporaciuli gadawyvetebi gamoricxulia da Tu RirebulebaTa sistemaSi

arsebobs socialuri jgufi, romelic klasikuri konstituciuri Rirebulebebis

da maTi samarTlebrivi dacvis momxrea.

43

"saukeTeso" gza "dainteresebuli" mxareebisaTvis. imis gansazRvra-

ze, Tu romeli mxare CaiTvalos dainteresebulad gadawyvetilebaTa

miRebis procesSi da interesebis warmomadgeneli organizaciebis

SerCevasa Tu konkurent warmomadgenelTa Soris romelimes arCeva-

ze, gavlenas axdens xelisuflebis mikerZoebebi. "socialuri Tana-

monawileobis" momxreebi advilad iviwyeben xolme interesTa war-

momadgenlobis Sesaxeb amgvari gadawyvetilebebis SesaZleblobas,

zustad ise, rogorc aviwydebaT xolme, rom interesTa warmomadge-

neli organizaciebi SesaZloa sulac ar iyvnen demokratiulad uf-

lebamosili, Tundac mocemuli interesTa jgufis farglebSi. neo-

korporativizmis samyaroSi daqiravebul muSakTa warmomadgenlobis

ufleba xSirad mTavrobis favorit profkavSirs eniWeba, xolo ka-

noni gansazRvravs, rogor unda airCion profkavSirebma warmomadge-

neli TavianTi rigebidan. "socializaciis" momxreebma didi enTu-

ziazmiT xelaxla aRmoaCines faSizmis dros gavrcelebuli wesri-

gis koncefcia (Ordnungsddenken) da gvpirdebian, rom yvela is,

vinc mkafiod warmodgenili ar aris warmomadgenlobiT demokratia-

Si, uSualo da warmatebul warmomadgenlobas moipovebs interesTa

warmomadgeneli organizaciebis meSveobiT. SeuzRudavi warmomadgen-

loba yvelas! interesTa deklarirebis amgvari cdebi advilad aR-

wevs gamarjvebas iq, sadac konstituciurma struqturam jerjero-

biT ver moaswro mtkiced damkvidreba. interesTa warmomadgenlobis

momxreebi, ra Tqma unda, uaryofen, rom interesTa jgufebs Soris

miRweuli da saxelmwifos mier sanqcirebuli garigebebi mTeli sa-

zogadoebis interesTa xarjze ideba xolme. zogi aseTi interesTa

jgufi sakuTar Tavs miiCnevs erTaderTad, romelmac kargad icis

Tavisi sfero da am navaraudebi codnis gamo – erTaderTad, visac

cxovrebis am sferos regulirebis ufleba aqvs. rasakvirvelia, ase-

Ti jgufebis codna da interesebi maTi sakuTari mosazrebebiT Se-

moifargleba; xolo uSualo dainteresebis gamo maT mier gaweuli

didi dabandebebis Sedegad, interesTa amgvar warmomadgenlobebs

zogjer SeiZleba mniSvnelovani roli mieniWoT gadawyvetilebaTa

miRebis procesSi, rac spobs politikur pasuxismgeblobas da po-

litikisgan Camoacilebs farTo sazogadoebas.38 is faqti, rom prob-

38wminda politologiuri TvalsazrisiT, aseTi struqturebi ar aris neokor-

poraciuli, radgan neokorporaciuli struqturisaTvis Cveulebriv damaxasiaTebe-

lia gadawyvetilebebis miRebis procesis samkuTxedi (mag. damqiraveblebi – prof-

konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu saerTo miznebi?

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 44

lemis gadawyveta, erTi SexedviT, gavrcelebuli praqtikaa an rom

igi kargad ergeba dainteresebuli mxareebis yofiT logikas – anu

"umartivesia" – sulac ar aris sakmarisi argumenti mis sasargeb-

lod. loyaSi silis gawvnac umartivesi ramea, magram aseTi martivi

meTodebi sulac ar aris socialuri inJineriis warmatebis garan-

tia. korporativistuli modelebis mixedviT saxelmwifos mowyoba

SeuTavsebelia demokratiasTan da Tanamedrove konstitucionaliz-

mSi Caqsovil saxalxo warmomadgenlobasTan.

mas Semdeg, rac saxelmwifom Tavis Tavze aiRo uamravi sazoga-

doebriv-ekonomikuri amocanis Sesruleba, sabolood dainaxa, rom

ar gaaCnia maTi ganxorcielebis unari. amitom, igi regulirebis sa-

muSaos nawils "gadascems" interesTa warmomadgenel im jgufebs,

romlebsac nawilobriv Tavadve akontrolebs. magram Tu es warmo-

madgenlobebi xelisuflebis konstituciurad aRiarebul organoe-

bad iqca, maSin xelisuflebis gamijvnis mTeli sistema moiSleba.

zemoaRniSnuli ar niSnavs, arc Teoriulad da arc praqtikulad,

rom konstituciaSi ar SeiZleba CairTos garkveuli sazogadoebrivi

Rirebulebebi, romlebic, savaraudod, sazogadoebis homogenurobasTan

aris dakavSirebuli da romlebic konstituciis formirebis dros

safrTxeSi iyos. aseTi damaxasiaTebeli SemTxveva iyo irlandiis res-

publikis konstituciis debuleba ganqorwinebis akrZalvis Sesaxeb.

mogvianebiT, saxelmwifos rolis mudmiv zrdasTan erTad, konstitu-

ciaSi Seitanes saxelmwifoebrivi miznebi, ramac arsebiTi safrTxe

Seuqmna neitralurobis princips, radgan ase saxelmwifos saqmed iqce-

va garkveuli adamianebis sasargeblod garkveuli amocanebis Sesrule-

kavSirebi – saxelmwifo). Tumca, cdilobs ra faSizmisagan gamijvnas, neokorpora-

tivizmi amtkicebs, rom am SemTxvevaSi ar arsebobs saxelmwifos mier arCeuli

korporacia savaldebulo wevrobiT. Smiteris Tavdapirveli ganmartebiT, korpora-

tivizmi SeiZleba aRiweros rogorc interesTa warmomadgenlobis iseTi sistema,

romlis Semadgeneli erTeulebic SezRuduli raodenobis calkeul, savaldebulo,

arakonkurentul, ierarqiulad mowesrigebul da funqciurad gancalkevebul kate-

goriebad aris organizebuli; xolo es kategoriebi saxelmwifos mier aris aRia-

rebuli da nebadarTuli (Tu misi Seqmnili ara) da maT Segnebulad aqvT miniWebu-

li warmomadgenlobis monopolia Sesabamisi kategoriis CarCoebSi imis sanacvlod,

rom xdeba kontrolis garkveuli wesebis dacva maTi liderebis SerCevasa da moT-

xovnebisa Tu mxardamWeri mowodebebis gaxmaurebaSi. ix. Philippe C. Schmitter, "Still the Century of Corporatism?," Review of Politics 36 (1974), gv. 93-94.

45

ba da, rogorc wesi, viRacis sasargeblod. aman ki SesaZloa ganxeTqi-

leba gamoiwvios sazogadoebaSi. aseTi miznebis dasaxvam da garkveuli

Rirebulebebisadmi pativiscemis savaldebulod gamocxadebam SeiZleba

safrTxe Seuqmnas socialur mSvidobas, gansakuTrebiT maSin, rodesac

sazogadoebaSi sapirispiro poziciebi arsebobs konstituciaSi Setani-

li Rirebulebebis mimarT. am amocanebis gamo uTanxmoebis wamoWris

albaToba Zalian didi iqneba maSin, rodesac konstituciurad dadgeni-

li Rirebulebebi politikis sarbielze gamarjvebulTa moTxovnebs

warmoadgens. meore mxriv, konstituciaSi sikeTeTa konstitucionali-

zaciis gasamarTleblad xSirad is argumenti moaqvT, rom sazogadoe-

baSi arsebulma ganxeTqilebam kritikul zRvars miaRwia da saxelmwi-

fos mier garkveuli socialuri momsaxurebis SeTavazebis gareSe es

ganxeTqileba kidev ufro gaRrmavdeba.

saxelmwifo amocanebis konstituciaSi SetaniT konstitucia po-

litizirdeba.39 amis xarjze politikuri sakiTxi marTlac SesaZ-

loa gadawydes ara marto xelisuflebiTi Zalebis urTierTobis

safuZvelze da sanacvlod mas konstituciuri ganzomileba mieni-

Wos, rac SesaZlebels xdis ufro dabalansebul, politikuri kon-

fliqtebis samarTlebriv CarCoebSi momqcev, gadawyvetas. magram es

Zalian saxifaTo TamaSia, radgan konkretul situaciebTan iuridiu-

li formebis adaptacia advili saqme rodia.

ra aris cudi imaSi, rom konstitucia Seicavdes socialuri sa-

marTlianobis moTxovnebs? gana amerikis konstituciac imitom ar

Seiqmna, rom sazogadoebis keTildReobisTvis Seewyo xeli? pasuxi

aseTia: arsebobs fundamenturi sxvaoba, erTi mxriv, imis molodins

Soris, Tu risi stimulireba surT konstituciis daxmarebiT da,

meore mxriv, im dakanonebul mizans Soris, romlis realizaciasac

konstitucia kanonmdeblobis da sxva saxelmwifo moqmedebebis sa-

39meqsikis 1917 wlis konstituciam, romelic cdilobda kaTolikuri eklesiis

mier mxardaWeril konservatorebze SeiaraRebuli Setevis Sedegad mopovebuli ga-

marjvebis permanentulad dafiqsirebas, radikalurad SezRuda eklesiis damouki-

debloba (magram ar Sexebia religiuri rwmenis Tavisuflebas). samarTlianobis sa-

xeliT, konstituciam permanentulad daakanona miwis reforma, xolo xelisufle-

baSi movida instituciuri revoluciuri partia. amis Sedegad, faqtobrivad moxda

arsebuli socialuri ganxeTqilebis (da, garkveuli doziT, ekonomikuri CamorCeni-

lobisac) instituciuri gaformeba.

konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu saerTo miznebi?

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 46

SualebiT apirebs. Tu konstitucias seriozulad viRebT, maSin miz-

nis dakanonebas Sors mimavali Sedegebi aqvs, Tumca, Znelia serio-

zulad aRiqva konstitucia, romelic miznebisa da Rirebulebebis

ubralo deklarirebas axdens. Rirebulebebis sistemisa da miznebis

deklarirebam adamianebs, romlebsac konstitucia Tavisuflebas

hpirdeba, SeiZleba damawynarebeli perangi Camoacvas. Tumca xdeba

xolme, rom zogierTma es damawynarebeli perangi sasiamovno Tbil

tanisamosad CaTvalos (kvlav gavixsenoT homogenuri Rirebulebebis

irlandiuri magaliTi, sadac amkrZalavi RirebulebiTi deklaracia

socialuri mxardaWeriT sargeblobda manam, sanam arsebobda am Ri-

rebulebis upirobo dadastureba sazogadoebaSi).

magram konstituciaSi formulirebuli saxelmwifoebrivi miznebi

aferxebs sazogadoebis moqmedebas, radgan aseT dros xdeba sazoga-

doebrivi iniciativis Tavisuflebis daqvemdebareba centralizebu-

lad gansazRvruli miznebisa da saSualebebisadmi da safrTxe eqmne-

ba im Tavisuflebas, romlis dacvasac konstitucia isaxavda upir-

veles miznad. am miznebma SeiZleba arsebiTad gansazRvron sajaro

movaleobebis Sinaarsi. miznebisa da Rirebulebebis sanacvlod moqa-

laqeebs sul ufro meti tvirTi da valdebuleba awveba.

am mosazrebebis sapirispirod SeiZleba iTqvas, rom isini ubra-

lod sababi, samyaroze liberaluri Tvalsazrisidan gamomdinare

kaprizebia. saxelmwifos SeiZleba sxva, ufro maRali mowodeba

hqondes, ufro mniSvnelovani, vidre moqalaqis pirovnuli Tavisuf-

lebisTvis zrunvaa. liberalebi gamoyofen mxolod arsebul miker-

Zoebul da usamarTlo socialur Sedegebsa da dayofas. saxelmwi-

fos neitralitetis Sesaxeb maTi Tvalsazrisis Tanaxmad, ar aris

swori, rodesac saxelmwifo konstituciuri mandatiT moqmedebs

samarTlianobis an sxva abstraqtuli koleqtiuri Rirebulebis, an-

da miznis Sesabamisad. magram vin misca neba liberalebs miiTvison

swori socialuri wesrigis gansazRvris ufleba? saxelmwifos

neitralitetis daJinebuli mtkiceba ara marto dausabuTebeli

moTxovnaa, aramed fataluri Secdomac, radgan laparakia mosananie-

beli RirebulebebisaTvis kanonieri Zalis miniWebaze.

saqme isaa, rom is, rac erTi sazogadoebrivi jgufisaTvis WeSmarit

Rirebulebas warmoadgens da dasaxul mizans aRniSnavs, sulieri simSvi-

47

disaTvis SeiZleba safrTxes qmnides. nebismieri WeSmaritebis saxelmwi-

foebriv sinamdviled gadaqceva zegavlenas axdens konstituciuri wes-

rigis arsebobaze, romelic Semwynareblobas da erTmaneTisTvis mSvidad

cxovrebis saSualebis micemas emyareba. aseT farglebSi saxelmwifos

neitraliteti sasurvelia, igi ar aris damokidebuli imaze, arsebobs

Tu ara sinamdvileSi raRac ufro Rrma urTierTsimpaTiac klasikur

liberalizmsa da konstitucionalizms, rogorc saxelmwifo interven-

cionizmis SemzRudvel koncefcias, Soris. yvela liberali rodi miiC-

nevs, rom nebismieri saxelmwifoebrivi miznis konstituciaSi CarTva

konstitucionalizmis principebs arRvevs. socialuri uzrunvelyofis

garkveuli momsaxurebis garantireba da "samarTlis uzenaesobaze da-

fuZnebuli socialuri saxelmwifos" koncefcia SeiZleba mivusadagoT

konstitucionalizms. garkveul CarCoebSi socialuri uzrunvelyofis

konstituciuri gaformeba SeiZleba SeTavsebadi iyos Tavisuflebis

dacvasTanac. bevri liberali adrec aRiarebda adamianis uflebas uz-

runvelyofili iyos cxovrebis minimaluri (saarsebo) doniT. aRiarebda

ara imitom, rom maT es qristianul movaleobad miaCndaT an imedi hqon-

daT, rom es socialuri simSvidis garantia iqneboda. sxva mosazrebeb-

Tan erTad, liberalebi miiCnevdnen, rom es ufleba pirdapir gamomdina-

reobs arsebobis uflebidan. arsebobis doneze cxovrebis samarTlebrivi

garantireba, cxadia, ar aris igive, rasac 1993 wlis ruseTis konsti-

tucia gvTavazobs: ufaso sauniversiteto ganaTleba, ufaso bina da

saxlis SesaZenad SeRavaTiani kreditis miRebis ufleba. saxelmwifos

iseTi miznebic, rogoricaa "aT weliwadSi unda aSendes CineTis axali

didi kedeli" – da kanonmdebloba, romelic adgens, Tu ra samuSao un-

da Seasrulos xalxma am miznisaTvis – namdvilad ar jdeba liberalu-

ri konstitucionalizmis koncefciaSi.

sakmaod riskiani wamowyebaa, roca konstitucia cdilobs moZeb-

nos da daakanonos adamianis ZiriTad uflebebze (romelTa universa-

lizacia SesaZlebelia) ufro farTo socialuri konsensusi da so-

cialuri mSvidobis pragmatuli pirobebi. amgvari ambiciuri proeq-

tebi mxolod mikerZoebuli Tvalsazrisebis dakanonebas uwyobs

xels. konstituciebis istoria gviCvenebs, rom socialuri sisteme-

bi xSirad arsebobas ganagrZoben RirebulebaTa Soris arsebuli

konfliqtebis dafarvis gziT da ara rame sagangebo orientaciis

dadasturebiT. zogierT SemTxvevaSi es konfliqtebi mogvarda, xo-

konstituciis Sinaarsi: neitraloba Tu saerTo miznebi?

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 48

lo sxva SemTxvevebSi aTwleulebis manZilze xdeboda samoqalaqo

omis Sekaveba. ase moxda amerikis SeerTebul StatebSi 1787 wels.

monobis sakiTxze miRweuli kompromisi gulisxmobda, rom es sakiT-

xi ar ganixileboda konstituciis doneze manam, sanam axali Taoba

mzad ar iqneboda mis gadasawyvetad. TviTon konstitucia Seicavda

1808 wlamde dadgenil moratoriums am sakiTxze. xolo roca miCu-

maTebis wesma veRar imoqmeda, atyda saSineli samoqalaqo omi.40

1.8. konstituciis samarTlebrivi buneba

1.8.1. konstituciis uzenaesoba: konstituciis dacva

Sesworebebis Setanis garTulebis gziT

konstitucia, upirveles yovlisa, maSin aris efeqtiani, roca da

Tu Sesasruleblad savaldebuloa. ubralo gancxadeba, Tu igi rame

religiur rwmenas ar ukavSirdeba, ver moaxdens gavlenas adamianis

moqmedebaze. konstituciebi, rogorc Tanamedrove saxelmwifoTa

qmnilebebi, realizdebian samarTlis sferoSi, maSin rodesac socia-

listuri konstituciis propagandistebi mniSvnelovnad miiCnevdnen

maT programul-deklaraciul xasiaTs.

TavisTavad, konstituciis normatiuli buneba da is faqti, rom

igi iuridiulad savaldebuloa Sesasruleblad, bevrs arafers

gveubneba. imisaTvis, rom konstitucias samarTlebrivi sistemis gan-

sazRvris unari hqondes, igi yvela sxva samarTlebriv normaze maR-

la unda idges. konstitucia aris nebismieri samarTlebrivi siste-

mis sawyisi punqtic da bolo, gadamwyveti sabuTic.41

40 Stephen Holmes, Passions and Constraint (Chicago: University of Chicago Press,

1995), gv.202-234. analogiurad, belgia mTeli saukunis ganmavlobaSi uvlida

gverds religiuri konfesiebis skolebis sakiTxs (radgan misi gamwvaveba mTlianad

gaxleCda qveyanas). rodesac sakiTxi sabolood mainc gamovida wina planze, aRmoC-

nda, rom misi mogvareba (TiTqmis) SeuZlebeli iyo.41 aSS-is konstitucia (muxli VI, nawili me-2) acxadebs, rom igi da SeerTe-

buli Statebis kanonebi (kongresis mier ratificirebul saerTaSoriso SeTanxme-

bebTan erTad) warmoadgenen qveynis uzenaes kanonebs. es principi exeba federalu-

ri kanonis uzenaesobas wevr-Statis kanonTan SedarebiT da ara urTierTobas kon-

stituciasa da sxva samarTlebriv normebs Soris. Tumca, damfuZnebeli mamebi eTan-

49

inglisSi konstitucionalizmis principebis uzrunvelmyofi ka-

nonebi, Tu es principebi saerTod Seitanes kanonSi, nebismier

dros SeiZleba Seswordes sxva kanonebiT. sxvagvari politikuri

kulturis pirobebSi aseTi ram SeuZlebels gaxdida konstitu-

cionalizmis arsebobas. amitom konstituciis, rogorc samarTleb-

rivi normis, uzenaesoba iuridiuli, teqnikuri saSualebebiT unda

iyos garantirebuli.

1.8.2. konstituciis Sesworeba

rogor wminda teqnikur sakiTxadac unda gveCvenebodes konstitu-

ciis Sesworeba, es aris TviT dokumentis da konstitucionalizmis

arsebiTi elementi. amis naTeli dadasturebaa ungreTis konstitu-

cionalizmis mimdinare da faruli krizisi. Tu konstituciis Ses-

woreba iseve SeiZleba, rogorc nebismieri sxva kanonisa, rogorc

es ungreTSia SesaZlebeli (zekvalificiuri umravlesobiT), maSin

samarTlebriv sistemaSi konstituciis uzenaesobis veraviTari ga-

rantia ver iarsebebs. Sesworebis mkacri procedurebis gareSe kon-

stitucia SeiZleba nebismier dros aRmoCndes SemTxveviTobis

msxverpli, Tu misi nebismieri debuleba xels SeuSlis mimdinare

sakanonmdeblo improvizacias an gabatonebul sakanonmdeblo inte-

ress. aseT SemTxvevaSi TviTSezRudvac gaqreboda, maSin roca misi

garantireba konstituciis amocanaa. advilad Sesworebadi konsti-

tuciis pirobebSi yvela misi garantia Sewyvetda arsebobas. aseve

Sewydeboda pirdapiri kavSiri xalxis suverenitetTan, romelic ase

mniSvnelovania konstituciis Seqmnisas. Tu konstituciis Sinaarsi

savaWro garigebebis sagani gaxda, mTeli politikuri sistemis le-

gitimacias safrTxe Seeqmneba.42

xmebodnen imas, rom konstitucia yvela sxva kanonze maRla dgas. swored es prin-

cipi ganaxorciela aSS-is uzenaesma sasamarTlom.42

teqnikuri TvalsazrisiT, swored esaa ungreTis unikalurad orazrovani

konstituciis mTavari problema. garda misi debulebebis "moqnilobisa", am sakiT-

xTan dakavSirebuli Teoriuli problema isaa, rom ar arsebobs TviT Sesworebis

Sesaxeb normis damcveli mkacri wesi; Sesworebis Sesaxeb normas ar gaaCnia Tavis-

Tavad savaldebulo (self-binding) Zala (konstituciis Sesworebis Sesaxeb norma

kidev ufro mkacri unda iyos, vidre TviT Sesworebis procedura). amitom, advili

konstituciis samarTlebrivi buneba

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 50

es, ra Tqma unda, ar niSnavs, rom konstituciebi ucvleli da

gaqvavebulia. Tomas jefersoni kategoriulad amtkicebda, rom

konstituciis demokratiuli gaZlierebis niSniT yovel Taobas

unda mieces saSualeba cvlileba Seitanos masSi, radgan memkvid-

reobiT miRebuli es teqsti maTi monawileobiT ar Seqmnila, xo-

lo winamorbed Taobebs ar hqondaT ufleba ganesazRvraT, rogor

unda icxovron momavalma Taobebma. aSkaraa, rom jefersonis ideeb-

ma ver gaimarjva: SeerTebuli Statebis konstitucia erT-erTi

yvelaze stabiluri teqstia samarTlis istoriaSi. axali Taobebi

ubralod Seezrdebian cxovrebis am neitralur wesrigs, romelsac

cxovrebis cvlilebebTan Segueba sasamarTlo da administraciuli

praqtikis wyalobiT (kongresis dasturiT) SeuZlia teqstSi Ses-

worebis Setanis gareSe.

1787 wlidan dRemde aSS-is konstitucia mxolod 17-jer Seswor-

da. kidev ufro aRsaniSnavia faqti, rom Tavdapirveli teqsti, garda

senatisa da saprezidento arCevnebis Sesaxeb debulebebisa, ar Sec-

vlila, mxolod ubralod Sesworda masSi damatebebis Setanis xar-

jze (ra Tqma unda, damatebam SeiZleba masStaburi cvlileba gamoiw-

vios, magaliTad, qalebisaTvis saarCevno uflebis miniWebam). meore

mxriv, bolo ormociode wlis ganmavlobaSi germaniis ZiriTadma ka-

nonma ramdenime mniSvnelovani cvlileba ganicada da mis teqstSi,

sul cota, asoci punqti gadakeTda. avstriis konstituciaSi bolo

samocdaaTi wlis ganmavlobaSi Sesworebebi da damatebebi gasaocari

raodenobis, eqvsasi konstituciuri kanoniT iqna Setanili.

Tu arsebobs sayovelTao socialuri da politikuri konsensusi,

konstituciis Sesworebis teqnikuri mxare ar warmoadgens realur

dabrkolebas. magram ueWvelia, rom Sesworebebis didi raodenoba

SesamCnevia, rom SemTxveviT warmoqmnil politikur koalicias SeuZlia advilad

Seasworos konstitucia ise, rogorc TviTon CaTvlis saWirod. axali demokra-

tiis pirveli rva wlis ganmavlobaSi amis mkafio magaliTebs wavawydiT. 1989

wlidan 1994 wlamde konstitucis, sul cota, aTi procenti Seicvala an damate-

bebiT daitvirTa; Sesworebebis gareSe arc erTi weli ar gasula (1993-is garda).

xanmokle moratoriumis Semdeg, 1997 wels miiRes Sesworebebis axali wyeba. yve-

la am SemTxvevaSi, gamonaklisebis gareSe, Sesworebebi dakavSirebuli iyo im axali

kanonebis miRebasTan, romlebic ewinaaRmdegeboda mimdinare konstitucias an ubra-

lod pirad interesebs emsaxureboda.

51

Sesworebis proceduris sisustis niSania. mTlianad germaniis kon-

stitucis Sesworeba advilad SeiZleba, Tumca masSi aris ramdenime,

adamianis ZiriTadi uflebebis da federaluri mxareebis uflebebis

ganmsazRvreli debuleba, romelTa Sesworebac TiTqmis SeuZlebe-

lia. am gamonaklis SemTxvevaSi konstituciis Sesworebas mxolod

ori mesamedis umravlesoba sWirdeba orive palataSi. es, erTi Se-

xedviT, ar aris ungreTis konstituciiT dadgenili Sesworebis

proceduraze bevrad ufro mkacri wesi, magram germaniaSi konsti-

tucis SesworebisaTvis aseve saWiroa federaluri mxareebis (maTi

mTavrobebis) umravlesobis Tanxmobac.

maSinac ki, rodesac Sesworebis uflebamosileba mxolod parla-

ments aqvs, mainc SeiZleba Sesworebis proceduris garTuleba. nor-

vegiul da holandiur sistemebSi, roca Sesworebis winadadeba mo-

wonebulia, maSinve xdeba sakanonmdeblo organos daTxovna da mxo-

lod axlad arCeul parlaments aqvs mowonebuli Sesworebis dam-

tkicebis ufleba. es wesi arCevnebs kvazireferendumis msgavs pro-

cedurad aqcevs. cxadia, rom politikosebi da parlamentarebi sa-

kuTari uflebamosilebis vadis SuaSi ar gariskaven mandatebis da-

kargvas antikonstituciuri kanonis gamo, rac ginda Zvirfasi iyos

es kanoni maTTvis.

referendumi, erTi SexedviT, ufro "demokratiuli" proceduraa,

vidre norvegiuli da holandiuri praqtika, radgan sinamdvileSi,

umetes SemTxvevaSi, igi ufro aadvilebs konstituciis Sesworebas.

referendumis meTodi gamoiyeneba amerikis kontinentis ramdenime sa-

xelmwifoSi, SveicariaSi, avstraliaSi, safrangeTSi da yvelgan, sa-

dac (safrangeTis) mexuTe respublikis konstitucia models war-

moadgens (magaliTad, ruseTis axlandeli konstitucia). magram fran-

gebic ki frTxilad ekidebian referendumebs. safrangeTis kanonmdeb-

lobis Tanaxmad, konstituciis Sesworebis iniciirebisaTvis saWiroa

orive palatis mier erTxmad miRebuli gadawyvetileba, xolo refe-

rendumis Tavidan acileba SesaZlebelia, Tu orive palata erTobli-

vad, "kongresis" saxiT moqmedebs prezidentis rekomendaciiT. aseT

SemTxvevaSi konstituciis SesworebisaTvis sakmarisia "kongresis"

xmaTa sami mexuTedi. amiT safrangeTis konstitucia msoflios erT-

erT yvelaze ufro advilad Sesworebad konstituciad aris qceuli

konstituciis samarTlebrivi buneba

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 52

im SemTxvevaSi, rodesac saprezidento arCevnebs saparlamento umrav-

lesobis kandidati igebs (rogorc es 1995 wels moxda).

Sveicariis konstituciis Sesworebis iniciireba sazogadoebasac

SeuZlia (risTvisac saWiroa aranakleb asi aTasi xelmoweris Seg-

roveba Tvramet TveSi). Sveicariis federalurma sakanonmdeblo or-

ganom asze metjer wamoayena konstituciis Sesworebis iniciativa

bolo asocdaaTi wlis ganmavlobaSi da am SemTxvevebis daaxloebiT

70 procenti Sesworebis SetaniT damTavrda. amis sapirispirod, sa-

zogadoebis mier wamoyenebuli iniciativebi mxolod rvajer gan-

xorcielda warmatebiT bolo asi wlis ganmavlobaSi, rac imis ma-

niSnebelia, rom am formiT konstituciis Sesworeba realurad per-

speqtiuli ar aris.

bevr federaciul saxelmwifoSi SesworebisTvis saWiroa referen-

dumis dadebiTi Sedegi wevr-saxelmwifoTa umravlesobaSi. konstitu-

ciis Sesworebis rekomendaciis miReba SeuZlia aSS-is kongress (xmaTa

ori mesamediT orive palataSi) an wevr-Statebis or mesameds _ aseTi

rekomendaciis SesamuSaveblad asambleis mowveviT. amis Semdeg winada-

deba unda moiwonon Statis sakanonmdeblo organoebma an specialurad

am mizniT Sekrebilma konventebma wevr-Statebis sam meoTxedSi (am

SemTxvevaSi moqmedebs wevri-Statebis samarTlebrivi normebi). amrigad,

ar aris gasakviri, rom 1787-88 wlebSi, winaswar dagegmili pirveli

aTi Sesworebis (uflebaTa deklaracia) gamoklebiT, sxva Sesworeba

praqtikulad ar yofila; xolo samoqalaqo omis Semdeg Setanili

Sesworebebis gamoklebiT (romlebic maSin ganxorcielda, roca Tanas-

worobis mowinaaRmdegeebs ar hyavdaT politikuri warmomadgenloba),

dRemde Setanili sxva Sesworebebi mTavrobis teqnikur mowyobas exe-

boda. kidev erTi gamonaklisia alkoholis akrZalvis Sesaxeb Seswore-

ba, romelic "zneobriv" safuZvelze miiRes.

advilad miRebuli Sesworebebi konstituciis prestiJis dakar-

gvas iwvevs. ase rom, mxolod mizanSewoniloba ar aris erTaderTi

sabuTi imisaTvis, rom adamianis ZiriTadi uflebebis struqturireba

moxdes ise, rom maTi Sesworeba praqtikulad SeuZlebeli iyos (im

azriT mainc, rom SeuZlebeli iyos maTi Sekveca). aseTia germaniis

ZiriTadi kanonis midgoma federaluri sakonstitucio sasamarTlos

interpretaciiT. Sesworebis referendumis meSveobiT Setanis meTod-

53

Tan SedarebiT, ufro met usafrTxoebas uzrunvelyofs holandiuri

meTodi, romelic parlamentis savaldebulo daTxovnas iTvaliswi-

nebs. Sesworebis referendumis gziT Setana SesaZloa mainc Sesaferi-

si iyos iseT sakiTxebSi, rogoricaa erovnuli suvereniteti da xe-

lisuflebis struqtura. aris iseTi konkretuli sakiTxebic, ro-

melTa mimarTac SesaZloa mizanSewonili iyos ufro martivi da ad-

vili meTodebi. magaliTad, ruseTis 1993 wlis konstitucia cnobs

Sesworebis Setanis sxvadasxva proceduras da met dacvas iTvalis-

winebs adamianis ZiriTadi uflebebis sakiTxSi. gamartivebuli da

gaadvilebuli procedurebis amoqmedeba ara marto nebadarTuli, ara-

med sasurvelic SeiZleba iyos maSin, roca konstituciis Sesworeba

exeba ekonomikuri kanonmdeblobis sakiTxebze suverenitetis gadace-

mas saerTaSoriso organizaciisaTvis da momdevno Sesworebebs, rom-

lebic organizaciis wevrobidan gamomdinareobs. aseTi piroba aris

mkafio, winaswari sakonstitucio dadastureba, romelic miuTiTebs

mocemul organizaciasTan mierTebas da iTvaliswinebs nebismieri kon-

kretuli winadadebis winaswar sakonstitucio ganxilvas. amgvari me-

qanizmi aucilebelia evropis kavSirSi gawevrianebisaTvis. am kavSir-

Tan SeerTebis saratifikacio procedurebi konkretuli saxelmwifos

konstituciaSi unda ganisazRvros.

1.8.3. savaldebulo xasiaTi da pirdapiri moqmedebis Zala

ZiriTadi kanonis xasiaTi _ Taviseburi uzenaesoba _ jer kidev ar

aris sakmarisi imis gasarkvevad, visTvis unda iyos konstitucia sa-

valdebulo. mxolod sakanonmdeblo organos exeba igi Tu yvela

saxelmwifo organos? misi savaldebulo Zalidan gamomdinare, SeiZ-

leba Tu ara konstituciis debulebebis gamoyeneba yvela sasamar-

Tlos winaSe? ramdenad aqvs konstituciis debulebebs pirdapiri

moqmedebis iuridiuli Zala?

socialisturi Teoria konstitucias programul dokumentad

miiCnevda. konstitucia iyo programa da sakanonmdeblo gzamkvlevi,

rac gulisxmobda, rom ar SeiZleboda konstituciis pirdapir ga-

moyeneba sasamarTloSi.

konstituciis samarTlebrivi buneba

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 54

samarTlis uzenaesobaze dafuZnebul Tanamedrove saxelmwifoebSi

konstitucia, rogorc qveynis uzenaesi kanoni, savaldebuloa misi

miRebis an ratifikaciis gansakuTrebuli formis gamo. adamianebi,

romlebic pasuxs ageben konstituciis SeqmnisaTvis an ratifikaciis

Semdgomi procedurebisaTvis, konstitucias aqceven xalxis nebis

yvelaze ufro sayovelTao gamoxatulebad, yvelaze maRali rangis

erovnul iuridiul normad. magram es saxalxo-sazogadoebrivi

aRiareba, Tanxmoba aRiaro konstitucia da daemorCilo mas, uprob-

lemo rodia. jefersonis mosazrebis sapirispirod, konstituciis

gamoyeneba droTa ganmavlobaSi ufro ganamtkicebs mas. maSinac ki,

roca ar xdeba Zveli konstituciis saxalxo revizia, konstitu-

cias sWirdeba mimdinare gamoyeneba da praqtika (sasamarTlo gadaw-

yvetilebebi), raTa simtkice da Tanamedrove Sinaarsi SeiZinos.

samarTlis uzenaesobaze dafuZnebuli saxelmwifo aRiarebs Tavi-

si konstituciis savaldebulo normatiul Zalas, magram, samar-

Tlebrivi sistemisa da sasamarTlos funqciebis Sesaxeb arsebuli

gansxvavebuli mosazrebebis gamo, konstituciis normatiul mxares

sul sxvadasxva Sinaarss miaweren xolme. qveynebSi, romlebSic sa-

samarTlo kontroli miRebuli praqtikaa, konstituciis amoqmedeba

zogadad imas niSnavs, rom sasamarTloSi mocemuli saqmis ganxilvi-

sas SeiZleba Semowmdes Seesabameba Tu ara konstituciur debule-

bebs am saqmeSi gamosayenebeli kanoni. metic, Tu saqmeze ar arse-

bobs sxva konkretuli da Sesaferisi samarTlebrivi normebi, xolo

konstitucias pirdapiri moqmedebis Zala aqvs, maSin konstituciis

Sesabamisi debulebebi gamoyenebuli iqneba rogorc sasamarTlos ga-

dawyvetilebis safuZveli.43 ufro konservatiuli mosazrebis Tanax-

mad, pirdapiri moqmedebis Zala mxolod specialurad Camoyalibe-

bul konstituciur debulebebs unda hqondes:

konstitucia, upirveles yovlisa, fuZemdebluri kanonis deklaraciaa.

misi debulebebi, Cveulebriv, an mxolod miTiTebebia, romlebic kanon-

mdeblebs avalebs kanonebi miiRon konstituciis Semqmnelebis mier

dasaxuli miznebis Sesasruleblad, anda ubralod SezRudvebi saka-

nonmdeblo organos kompetenciaze kanonebis miRebis sakiTxSi; Tumca

43

Tu samarTlebrivi normis pirdapir gamoyeneba SeiZleba, maSin anglosaqsuri

terminologiiT mas TavisTavad ganxorcielebadi norma (self-executing rule) ewodeba. evropis kavSirSi aseT normas pirdapiri moqmedebis efeqts (direct effect) uwodeben.

55

imaT, vinc konstitucias iRebs da amtkicebs, SeuZliaT misi romelime

debuleba uSualod ganxorcielebadi gaxadon.44

es mosazreba SesaZloa swori iyos, magram klasikuri konstitu-

ciuri debulebebis umravlesoba an mkafiod axdens uflebis dekla-

rirebas, an adgens uflebamosilebas, da am SemTxvevaSi isini Seica-

ven sruliad gansazRvrul valdebulebebsac. rac Seexeba konstitu-

ciur akrZalvebs, maTi interpretaciac SedarebiT advili saqmea.

konstituciuri akrZalvis samarTlebrivi Sedegi pirdapiria, rac

niSnavs, rom gankarguleba, miRebuli konstituciuri danawesis sa-

winaaRmdegod, unda iyos ugulebelyofili im pirobiT, rom moce-

mul konstituciur wyobaSi arsebobs sasamarTlo kontroli. gan-

sxvavebuli viTareba iqmneba, rodesac qveynis konstituciaSi CamoT-

vlilia xelisuflebis zogadi amocanebi. konstituciis amgvari Ta-

vebi mxolod fsalmuniviT wasakiTxad Tu SeiZleba gamoviyenoT,

radgan, gabatonebuli azris Tanaxmad, arc erT sasamarTlos, Tun-

dac srulyofili sasamarTlo kontrolis mqone qveyanaSi, gansakuT-

rebuli SemTxvevebis garda, ar SeuZlia aiZulos saxelmwifo kon-

stituciis debulebebis Sesabamisad Seasrulos saxelmwifos mizne-

bi da amocanebi. am erTi SexedviT wminda teqnikur problemas fra-

zeologiis sakiTxSi SeuZlia seriozulad Selaxos konstituciis

da sasamarTlos avtoriteti.

magaliTisTvis ganvixiloT pensilvaniis Statis konstituciis

27-e Tavis I muxli:

xalxs aqvs sufTa haeris ufleba, sufTa wylis ufleba da bunebri-

vi landSaftis, istoriuli da esTetikuri Rirebulebebis dacvis

ufleba. pensilvaniis sajaro bunebrivi resursebi Seadgens mTeli

xalxis, maT Soris momavali Taobebis saerTo sakuTrebas. Tanamegob-

robam [the Commonwealth, e. i. pensilvaniis Statma], rogorc am

resursebis kuratorma, unda daicvas da SeinarCunos isini mTeli

xalxis sakeTildReod.45

44 O'Neill v. White, 22 A. 2d 25 (Pa. 1941). 45pensilvaniis Statis konstituciis 27-e Tavi referendumis gziT miiRes.

konstituciis samarTlebrivi buneba

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 56

ra samarTlebrivi Zala aqvs aseT normas? SeuZlia ki pensilva-

niis sasamarTlos uSualod gamoiyenos igi konkretuli gadawyveti-

lebis misaRebad? Tu ar arsebobs kanoni istoriuli Zeglebis dac-

vis Sesaxeb, SeuZlia Tu ara sasamarTlos konstituciis safuZvel-

ze ganacxados, rom sakanonmdeblo organos braliT moxda daudev-

roba? SeuZlia sasamarTlos aiZulos sakanondeblo organo da Se-

sabamisi kanoni miaRebinos? sakonstitucio sasamarTloebs aqvT ase-

Ti uflebamosileba, magram Cveulebriv sasamarTlos _ ara. sasamar-

Tlos Tundac rom hqondes aseTi uflebamosileba, ris gakeTebas

SeZlebda am SemTxvevaSi sakonstitucio an nebismieri sxva, sasamar-

Tlo kontrolis uflebis mqone sasamarTlo? sasamarTlos SeuZ-

lia daadginos daudevroba, magram kanons TviTon ver miiRebs.46 da

rac ufro mniSvnelovania, Tu sasamarTlo metismetad xSirad isar-

geblebs am SesaZleblobiT, igi dakargavs avtoritets.

pensilvaniis erTma pirveli instanciis sasamarTlom zemoaRniS-

nuli konstituciuri muxlis safuZvelze iuridiuli Zalis mqoned

gamoacxada samSeneblo nebarTva, radgan nafic msajulTa azriT, ne-

barTva ar arRvevda moqalaqeTa konstituciur uflebas istoriuli

Zeglebis saxelmwifoebrivi dacvis Sesaxeb. umaRlesi instanciis sa-

samarTlom daadgina, rom, raki ar arsebobda konkretuli kanoni

istoriuli Zeglebis dacvis Sesaxeb, Sesafardebelic mocemul Sem-

TxvevaSi araferi yofila. pensilvaniis uzenaes sasamarTlos SeeZ-

lo daedgina, rom igi konstituciis muxlis gamoyenebiT TviTon

adgens, xelyofs Tu ara daproeqtebuli Senoba istoriuli Zeglis

ansambls da iers. magram sasamarTlom uari Tqva am SesaZleblobaze

im motiviT, rom, Tu sasamarTlo aRiarebs konstituciis pirdapir

moqmedebas, maSin aRmasrulebeli xelisufleba aRniSnul sakiTxebze

gankargulebas gamoitans yovelgvari Semdgomi miTiTebis gareSe.47

46 Sveicariis samoqalaqo kodeqsis Tanaxmad, samarTlebrivi normis ararsebobis

SemTxvevaSi mosamarTles SeuZlia kanonmdeblis roli Seasrulos. safrangeTis ka-

nonmdebloba kategoriulad ukrZalavs mosamarTles uari Tqvas saqmis gansjaze

Sesabamisi samarTlebrivi normis ararsebobis motiviT.47 Commonwealth v. National Gettysburg Battlefield Tower, Inc. 302 A. 2d 886 (Pa.

Commw.) Aff'd 311 A. 2d 588 (Pa. 1973). SeerTebul StatebSi federalur doneze, rogorc wesi, ar xdeba imis dadgena,

rom sakanonmdeblo organo valdebulia rame konkretul sakiTxze kanoni miiRos,

radgan, konstituciis teqstis Sesabamisad, Statebs ara aqvT pozitiuri valdebu-

leba xeli Seuwyon samarTalSemoqmedebas an msgavsi amocanebis Sesrulebas.

57

amgvarad, saxelmwifo amocanebis konstituciuri gansazRvra spe-

cifikurad daZabul viTarebas qmnis, radgan amiT Cndeba konstitu-

ciuri valdebulebebi, romelTa iZulebiTi aRsrulebac sasamar-

Tloebs ar SeuZliaT. Tu sasamarTlo Tavis Tavze aiRebs imis gadaw-

yvetas, ra moqmedeba unda ganaxorcielos mTavrobam sakuTari kon-

stituciuri mandatis pirobebis Sesasruleblad, maSin sasamarTlo

iqneba sakanonmdeblo an aRmasrulebeli xelisuflebis uflebamosi-

lebaTa uzurpatori – rogorc is amerikeli mosamarTle, romelmac

erTi skolisaTvis saxelmwifo dafinanseba daadgina, raTa am skola-

Si moswavle Raribi bavSvebisaTvis uzrunvelyofili yofiliyo kon-

kurentunariani ganaTleba da maT ganaTlebis iseTive saSualebebi

hqonodaT, rogorc ufro mdidar raionebSi mcxovreb moswavleebs.

Tu sasamarTlo ver moaxerxebs saqmeze gadawyvetilebis gamotanas,

magram gamoacxadebs da daavalebs, rom konstitucia konkretulad

unda ganaxorcielos sakanonmdeblo organom, maSin sasamarTlo faq-

tobrivad brals sdebs sakanonmdeblo organos, magram, albaT, uSede-

god. miuxedavad imisa, rom mosamarTleebi yuradRebas uTmoben kon-

stituciis principebs, realuri saqmeebis ganxilvisas isini ar axde-

nen konstituciis debulebebis iZulebiT ganxorcielebas da ar mia-

kuTvneben kompensaciebs imaT, visac konstituciaSi Cawerili dapire-

bebis imedi aqvs. es mTeli samarTlebrivi sistemis, maT Soris sasa-

marTlos, avtoritetis dakargvas niSnavs.48

konstituciis ganxorcieleba TiTqos ufro advili xdeba maSin,

rodesac konstitucia miuTiTebs, rom saWiroa mocemuli sakiTxis

Semdgomi samarTlebrivi regulireba (magaliTad, "am sakiTxs moa-

wesrigebs kanoni" an "detalebi ganisazRvreba kanoniT"). aseTi nor-

ma, cxadia, ufro mets ambobs, vidre iseTi zogadi formula, rogo-

ricaa "ungreTis respublika pativs scems ojaxis instituts". mag-

ram, rogorc es ungreTis konstituciis SemTxvevaSi xdeba, delegi-

rebis am xerxma SeiZleba sapirispiro Sedegebi moitanos. konsti-

48 am uxerxulobas garkveulad amsubuqebs SemTxvevebi, rodesac sasamarTlos

SeuZlia saxelmwifos daakisros kompensaciis gadaxda zaralisaTvis, romelic sa-

kanonmdeblo organos daudevrobiT iqna miyenebuli, rogorc es amerikis SeerTe-

bul StatebSia SesaZlebeli. 1991 wlis precedentis (frankoviCis saqmis) Semdeg,

Tu evropis kavSiris wevri-saxelmwifo ar gadaitans kavSiris normas sakuTar sa-

marTlebriv sistemaSi, maSin igi pasuxismgebeli iqneba nebismieri SesaZlo indivi-

dualuri zaralisaTvis [Francovich v. Italy (1991) ECR].

konstituciis samarTlebrivi buneba

konstitucia, rogorc SiSis da aRiarebis Sedegi 58

tucia bevr SemTxvevaSi, TiTqosda ramdenime ZiriTadi uflebis da-

sacavad – sxva SemTxvevebSi ki TiTqos imisaTvis, rom gamoiricxos

sakanondeblo uflebamosilebis delegireba da ganmtkicdes parla-

mentarizmi – iyenebs frazas "(am sakiTxs) gansazRvravs kanoni". ma-

galiTad, ungreTis konstituciis muxli 57(5) ambobs: "kanonis Se-

sabamisad, yvelas SeuZlia moiTxovos samarTlebrivi kompensacia...".

aq rom ar yofiliyo miTiTeba kanonisa, maSin konstituciis am de-

bulebas pirdapiri moqmedebis Zala eqneboda da ganmarteba mxolod

imas dasWirdeboda, rogor unda SeirCes kompetenturi ganmxilveli

organo. magram aq, saTanado "nebadamrTveli" kanonis ararsebobis

SemTxvevaSi, saCivris Setanis araviTari saSualeba ar arsebobs.

saukeTeso SemTxvevaSi, sakonstitucio sasamarTlos SeuZlia ga-

moacxados, rom parlamentma dauSva sakanonmdeblo xarvezi (rac an

iqneba mxedvelobaSi miRebuli, an ara).

paradoqsia, rom zemoaRniSnuli frazeologia Cveulebriv ver as-

rulebs uflebis iZulebiT ganxorcielebis amocanas da, piriqiT,

saSualebas aZlevs sakanondeblo organos gaaufasuros konstitu-

cia (aseTi boroti Canafiqris uaryofa Znelia, roca bevr konsti-

tuciaSi vxedavT "kanoniT ganisazRvreba" frazas TavSesafris miRe-

bis uflebasTan dakavSirebiT). rodesac adamianis ZiriTadi uflebis

an fundamenturi institutis samarTlebrivi regulirebis neba eZ-

leva kanons, maSin aRmasrulebel xelisuflebas erTmeva pirdapiri

regulirebis saSualeba. amiT marTlac ikveceba aRmasrulebeli xe-

lisuflebis gardauvali, uflebis SemzRudveli miswrafebebi. mag-

ram es siamovneba msxverpls moiTxovs: ra moxdeba, Tu sakanonmdeb-

lo organo ver miiRebs saWiro kanonebs? zogjer sakanonmdeblo

organo politikurad aris dauZlurebuli. bevr SemTxvevaSi, dama-

tebiTi garantiebisaTvis, garkveuli kanonebis miRebisTvis xmaTa

ori mesamedis umravlesobaa dawesebuli. Tu daJinebiT ar vamtki-

cebT, rom saxelmwifos gareSe Tavisuflebac ar iqneboda, maSin

aRar dagvWirdeboda konstituciis frazebis iseTi interpretacia,

romelic gvaiZulebs vifiqroT, rom yoveli TavisuflebisaTvis

calke kanonis daweraa saWiro, radgan amgvari yavarjnis gareSe Ta-

visufleba koWlobiT ivlida.

magaliTad, ungreTis konstitucia acxadebs: "masobrivi informa-

ciis saSualebebze monopoliis aRkveTis Sesaxeb kanonis misaRebad

59

saWiroa sxdomaze damswre parlamentarebis xmaTa ori mesamedis um-

ravlesoba". ungreTis sakonstitucio sasamarTlom, romelic zemoaR-

niSnuli akviatebuli ideis msxverplia (TiTqos konstituciurad

dadgenil Tavisuflebebs sakanonmdeblo gaformeba sWirdeba), daadgi-

na, rom aseTi kanoni aucileblad unda yofiliyo miRebuli, Torem sxvagva-rad monopolia mudmivad iarsebebda. es logikurad gamomdinareobda

im faqtidan, rom mTavrobas arasodes gaunZrevia xeli, rom es mdgo-

mareoba sakuTari iniciativiT gamoesworebina (saxeldobr, mTavrobam

ar gaanawila sixSireebi komerciuli mauwyeblobisaTvis); amasTan,

"arapirdapiri moqmedebis" logikis mixedviT, mTavrobis umoqmedoba

Cveulebriv sasamarTloSi ver gasaCivrdeboda. meore mxriv, licen-

ziis gareSe mauwyebloba ukanonod iTvleboda.49 Teoriulad, masob-

rivi informaciis saSualebebis monopolia martivad Sewyvetda arse-

bobas mTavrobis ubralo gancxadebisa da sixSireebze auqcionis ga-

marTvis Sedegad. ra Tqma unda, Tu yvela Tavisuflebas saxelmwifo-

sagan, misi wamaxalisebeli da dacviTi moqmedebebisgan moveliT, maSin

amis Sedegi, saTanado sakanonmdeblo aqtis ararsebobis SemTxvevaSi,

antikonstituciuri viTarebis ganmtkiceba iqneba. ukeTesi iqneboda,

rom mTavrobas sakuTari nebiT (da konkretuli gadawyvetilebebis

miRebisagan kvlav Tavis SekavebiT) daeSva kerZo samauwyeblo saSua-

lebebi. ufro martivi gadawyveta iqneboda konstitucias rom aekrZa-

la masobrivi informaciis saSualebebis monopolia. aq an saerTod

ar arsebobs sakanonmdeblo amocana da yvelas SeuZlia mauwyebloba

(rogorc rumineTSi 1989 wlis revoluciis Semdeg) manam, sanam pro-

cesis monawileebi SeTanxmebis miRwevas moaxerxeben, anda, qaosis

dasrulebisaken mowodebebis zemoqmedebis pirobebSi, sakanonmdeblo

organo ikadrebs da amoqmeddeba, miuxedavad imisa, konstituciiT

ekisreba mas es valdebuleba Tu ara. sakanonmdeblo organos Sinagani

motivebi politikuria, konstituciuri ki mxolod misi SezRudvis

meqanizmebia.

49 analogiuri faqtobrivi viTareba gaxda imis mizezi, rom evropis adamianis

uflebaTa sasamarTlom msjavri dasdo avstrias saqmeSi Informationsverein Lentia and others v. Austria [ser. A 276 (1993)].

konstituciis samarTlebrivi buneba

Tavi meore

demokratiis moTviniereba

amJamad yvelaze did safrTxes

kanonmdebelTa tirania warmoadgens.

Tomas jefersoni

2.1. xalxis wyalwyala suvereniteti da susti

demokratia

konstituciebis amocana saxelisuflebo Zalauflebis SezRudvaa.

Tanamedrove saxelmwifos evoluciis dasawyisSi saxelisuflebo Za-

laufleba iseT Zalad iTvleboda, romlis verc SezRudva da verc

misTvis winaaRmdegobis gaweva ver moxdeboda. bodenis Tanaxmad,

qveynis xelisufals aravin da araferi zRudavs. saxelmwifosa da

mmarTveli xelisuflis erTmaneTisagan gancalkevebis pirveli cde-

bis dros saxelmwifom "memkvidreobiT miiRo" aseTi xelisuflis

SeuzRudavi da uzenaesi Zalaufleba. saxelmwifos suvereniteti

niSnavs, rom teritoriuli saxelmwifos Zalaufleba eqskluziurad

dominirebs da vrceldeba mis sazRvrebs SigniT mcxovreb adamianeb-

ze. sxva saxelmwifos an gareSe Zalebs ar SeuZliaT Caerion moce-

muli saxelmwifos qveSevrdomTa cxovrebaSi an mocemul terito-

riasTan dakavSirebuli gadawyvetilebebis miRebaSi.

demokratiis principebis mixedviT, xelisufleba marTva-gamgeobas

mxolod marTulTa TanxmobiT unda axorcielebdes. am Tanxmobis

yvelaze srulyofili formaa, rodesac moqalaqeebi TviTon axor-

cieleben TviTmmarTvelobas da emorCilebian maTive Seqmnil kano-

nebs. "TviTmmarTvelobam" SeiZleba warmomadgenlobiTi an uSualo

demokratiis forma miiRos. xalxisaTvis arsebuli demokratiuli

xelisufleba realizebulia xalxis mier xalxis survilebis gamom-

xatveli kanonebis TanxlebiT.

rusom monarqis suverenitetis idea Seatriala da igi xalxis

suverenitetis idead Camoayaliba. es mSvenieri Tvalsazrisia, Tu

igi niSnavs, rom xalxis marTva aravis SeuZlia da moqalaqeebma

demokratiis moTviniereba 62

mxolod TviTon SeiZleba marTon sakuTari Tavi. magram xalxis su-

vereniteti zedmetad msuye lukma iyo; amxela ZalauflebisaTvis

Tavis garTmeva mxolod maSin iqneba SesaZlebeli, Tu igi nawilebad

daiyofa. magram totaluri ZalauflebiT moxiblul rusos ar sur-

da yuradReba mieqcia xelisuflebis danawilebis mniSvnelobisaTvis.

saxalxo suverenitetisaken Semobrunebamde saxelmwifos an mo-

narqis xelisufleba gamomdinareobda im Tavdapirveli xelisufle-

bidan, romelic ers an xalxs hqonda sakuTar Tavze ise, rom mmar-

Tvel xelisufals xalxis marTva TviTon xalxis mier xelSekru-

lebiT hqonda davalebuli. lokis mixedviT, es xelSekruleba ar

niSnavs sakuTar uflebebze srulad uaris Tqmas. xalxi, sul cota,

imden xelisuflebas mainc inarCunebs, romelic saSualebas miscems

mas ukan daibrunos sxvisTvis gadacemuli uflebebi, Tu xelisuf-

leba ver gaamarTlebs miniWebul ndobas da daarRvevs Tavdapirvel

xelSekrulebas. ruso erTi nabijiT ufro win wavida. misi azriT,

SeuZlebelia xalxma sakuTari Tavisufleba sazogadoebrivi xelSek-

rulebis gamo dakargos. moqalaqeebi maSinac agrZeleben sakuTari

uflebebis ganxorcielebas, roca saxelmwifod arian organizebuli.

am momentSi, nawilobriv imis gamo, rom xalxis nebis pirdapiri

gamoxatva gadaulaxav teqnikur dabrkolebebs gamoiwvevda qalaq-sa-

xelmwifoze ufro did teritoriaze, rusos msjelobam ucnauri

mimarTuleba miiRo. saxelmwifoebrivad organizebul sazogadoebaSi

Tavdapirveli Tavisufleba, romelic xasiaTdeba rogorc bunebrivi

mdgomareoba, kargavs mniSvnelobas, radgan mas Semdeg, rac politi-

kuri sazogadoeba damyardeba, Tavis srul ganviTarebas poulobs

individis moraluri arseba da, Sesabamisad, samoqalaqo sazogadoe-

baSi, sayovelTao nebis gamomxatveli iqneba Tavad sazogadoeba.

mcdari iqneboda gveTqva, rom xalxis nebas gamoxatavs umravleso-

bis neba, Tumca bevr konstituciaSi miTiTebulia, rom yovelgvari

xelisuflebis wyaro aris xalxi.

amis Semdeg rusom "saerTo nebis" mistikuri interpretacia ga-

moacxada kanonis wyarod da erTmaneTTan daakavSira saxalxo war-

momadgenloba da sakanonmdeblo funqcia, riTac safuZveli Cauyara

Tavis mcdar Teorias xalxis nebis gamomxatveli kanonmdeblobis

uzenaesobis Sesaxeb. rusos moZRvrebis Tanaxmad, romlis ideebis

63

interpretacia sxvadasxvagvarad SeiZleba, kanonSi unda iyos gamo-

xatuli sayovelTao neba. umciresobam ubralod ver SeZlo saerTo

nebis aRiareba, umciresobis wevri moqalaqe ki madlieri unda iyos,

roca mas Tavs axveven umravlesobis nebas, radgan aseT dros mas

aTavisufleben Tavisive Secdomebisagan.1

is, rom moqalaqisaTvis SeiZleba misi ZiriTadi uflebebic ki

waerTmiaT zemoxsenebuli "Secdomis" gamo, rusos ar awuxebda. meo-

re mxriv, benjamin konstanma ganacxada, rom safrangeTis revolu-

ciis miznebis – ganmanaTlebelTa programis – ganxorcieleba swo-

red xalxis nebis Sesaxeb rusos ideebma CaSala. igi miiCnevda, rom

rusos TiTqmis ar ainteresebda, rogor unda gamoxatuliyo saerTo

neba. xalxisTvis ar aris aucilebeli xelisuflebis ganxorciele-

ba, radgan xalxi ar aris is, vinc mudmivad gansazRvravs da ayali-

bebs suverenitets.

radgan rusos ideebis Tanaxmad xalxi da saxelmwifo erTmaneTs

erwymis, igi ar miiCnevs aucileblobad mijnas individebs (romlebic

xalxs qmnian) da saxelmwifos Soris. metic, zog SemTxvevaSi igi

amas kategoriulad ewinaaRmdegeba, raTa xeli ar SeeSalos erTiani

nebis Camoyalibebas. xalxis suverenitetis gadacema SeuZlebelia,

amitom ar arsebobs warmomadgenlobis saWiroeba. magram, raki abso-

luturi da monoliTuri xelisuflebis gamoxatvis sakiTxs pasuxi

ara aqvs, sabolood mniSvneloba aRara aqvs rogor gamoixateba xal-

xis neba, radgan warmomadgenlobis saSualebiT gamoxatuli nebismie-

ri neba damaxinjebulia. rusos paTologiurad aSinebda misi favori-

tis – xalxis – amboxeba; amitomac Tqva man, rom xalxis saqme mxo-

lod isaa, rom mianiSnos, ras fiqrobs, gansakuTrebiT maSin, roca

aRmoaCens, rom mmarTveli xelisufali arRvevs konstitucias.

1udavod, xSir SemTxvevaSi xalxi garkveuli drois Semdeg eTanxmeba da saku-

Tar nebasTan harmoniulad miiCnevs xolme imas, ris winaaRmdegac adre xma misca.

amrigad, erT dros sakamaTo kanonproeqti xdeba kanoni, iqceva pativsacem realo-

bad da umravlesobis gamoxatul nebas uaxlovdeba kargad cnobili fenomenis –

faqtebis normatiuli Zalis gamo. normatiuli azriT, "nawilobrivi" neba marTlac

xdeba erTaderTi miRebuli, ganxorcielebuli da, am azriT, "saerTo" neba, rome-

lic yvela adamianisaTvis savaldebuloa.

xalxis wyalwyala suvereniteti da susti demokratia

demokratiis moTviniereba 64

aq ruso CixSi aRmoCnda: xalxs rom SeeZlos saerTo nebis Se-

satyvisi kanonebis Seqmna, maSin xalxi unda iyos iseTi, rogoradac

igi Tavisi Seqmnili kanonis Sedegad gadaiqceoda. ruso iaffasian

gamosavals gvTavazobs – misi kanonmdebeli gangebis mier gamogzav-

nili mesiaa. anu msjeloba, romelic marTvaSi sayovelTao monawi-

leobis ideiT daiwyo, erTi kacis mmarTvelobis ideiT dasrulda.

raRa gasakviria, rom rusos fraza gangebis warmogzavnili kacis

Sesaxeb, romelmac kanoni – an iqneb winaswarmetyveleba? – unda

misces xalxs, napoleonis sayvareli citata iyo rusos Txzulebe-

bidan. arc isaa gasakviri, rom xalxis suvereniteti didxans iyo

mimzidveli idea politikosebisaTvis. Tu politikosi imarjvebs,

anu xdeba xalxis suverenitetis warmomadgeneli, maSasadame, igi

totalur Zalauflebas moipovebs.2

roca abatma seiesma "empiriuli" xalxi eriT Caanacvla, man mxo-

lod forma Seucvala im fundamentur farul Secdomas, romelic

saxalxo suverenitetis rusoseul koncefciaSi iyo Cadebuli. am

Canacvlebam xalxs waarTva uSualo zemoqmedebis ufleba; magram

xalxis cnebis Semcvleli eris abstraqtuli idea im formiT, ro-

gorc igi 1789-1815 wlebSi da Semdegac gamoiyeneboda, nacionalis-

tur lozungad aris gadaqceuli. imaTi mmarTveloba, vinc Tavs

eris warmomadgenlad acxadebs, zustad iseve despoturia, rogoric

imaTi, vinc sakuTari Tavis garda aravis warmoadgens.

xalxis suverenitetisa da eris (romliTac xalxia Canacvlebu-

li) suverenitetis ideis Tanaxmad, saxelmwifo da sazogadoeba er-

Ti, Serwymuli cneba xdeba. an iqneb xdeba maTi erTmaneTSi areva?

maT erTgvarovnebasa da Tanxmobas xels uSlis marto saZageli li-

beralebis mier naqadagebi antidemokratiuli idea xelisuflebis

danawilebis Sesaxeb da konstitucionalizmis moTxovna xelisuf-

lebis SezRudvisa. es Sepasuxeba karl Smitis naSromebSic gvxvdeba.

magram saxelmwifo xelisuflebis ganuyofeli erTianobis idea rea-

lobasTan yvelaze axlos saxelmwifo-socialisturma wyobam miiyva-

na. es wyoba muSaTa da glexTa erTobas (wminda samebaSi samadlod

inteligencis CarTviTac) emsaxureboda da qmnida harmoniuli sazo-

gadoebis iluzias.

2 Benjamin Constant, Political Writings, trans. and ed. Biancamaria Fontana (Cambridge:

Cambridge University Press, 1988), gv.175.

65

demokratiuli elementebis (maT Soris, saxalxo warmomadgenlo-

biTi demokratiis) gaTaviseba da despotizmis SemzRudvel sakuTar

sistemaSi CarTva konstitucionalizmma mxolod xangrZlivi evolu-

ciuri procesis Sedegad moaxerxa. liberaluri azrovneba rusos

ideebs saxifaTod miiCnevda. liberaluri konstitucionalizmis mom-

xreTa azriT, ganuyofeli suvereniteti adamians saxelmwifos neba-

survilze damokidebulad aqcevs, radgan igi iluzoruli socialuri

erTianobisaTvis spobs xelisuflebis gamijvnis im meqanizmebs, rom-

lebic mas icavs. liberaluri konstitucionalizmis koncefcia im

adamianebma Camoayalibes, romlebmac safrangeTis revoluciis dros

iwvnies totalitarizmis devna. konstituciuri saxelmwifos ufro

gviandeli momxreebic iziarebdnen am tanjuli adamianebis antipaTias

saxalxo nebis mimarT. maqs veberi saxalxo nebas fiqciad miiCnevda,

xolo demokratiul TviTmmarTvelobas – SeuZleblad. "es igivea,

rom fexsacmlis yidvis msurvel momxmarebels davabraloT imis

codna da gadawyveta, Tu rogori kvalifikacia unda hqondes mewaRes.

momxmarebelma icis sad uWers fexsacmeli, magram arasodes icis,

rogor Sekeros kargad morgebuli fexsacmeli".3

da mainc, saxalxo suverenitetis erTi demokratiuli interpre-

tacia, kerZod is, rom mTeli Zalaufleba xalxisgan da xalxis

SuamdgomlobiT modis, daukavSirda konstitucionalizmis ideas. es

kavSiri jer kidev masobrivi revoluciebis epoqamde arsebobda. aSS-

is konstitucia erTdroulad uWers mxars xelisuflebis gamijvna-

sac da xalxis nebasac.4 sxva saqmea, sinamdvileSi es realisturi

SesaZleblobaa Tu miTiuri qorwineba da ramdenad sjera amis

xalxs. yovel SemTxvevaSi, Tundac amerikis SeerTebul StatebSi

miRebuli TvalsazrisiT, xelisuflebis danawilebac da saxalxo

nebac Tavisuflebas emsaxureba, Tanac, savaraudod, saxalxo neba

aris TviTmmarTvelobis forma:

3 Weber's letter to Michels, 4 August, 1908, quoted in Wolfgang J. Mommsen, Max

Weber and German Politics: 1890-1920 (Chicago: University of Chicago Press, 1984), gv.395.

4 Tavis "sazogadoebriv xelSekrulebaSi" (II.2) rusom gaafTrebiT gaakritika

monteskie, radgan es ukanaskneli SesaZleblad miiCnevda suverenitetis dayofas.

ix. Jean-Jacques Rousseau, The Social Contract and Discourses (New York: A. A. Knopf, 1993).

xalxis wyalwyala suvereniteti da susti demokratia

demokratiis moTviniereba 66

Cven, amerikelebi, sakuTar Tavs politikurad Tavisufal xalxad mi-

viCnevT. Cven gvwams TviTmmarTvelobisa. Cven vacxadebT, rom, Tu ada-

mianebi imarTebian, maSin es mmarTveloba sxvebma ki ara, TviTon am

adamianebma unda ganaxorcielon. amitom, roca sakiTxi Cvens sakuTar

saqmeebs exeba, Cven jer arasodes dagviSvia ucxoTa kontroli... Cven

daJinebiT vamtkicebT, rom mTavrobis samarTliani Zalaufleba mar-

TulTa Tanxmobidan unda gamomdinareobdes.5

konstitucionalizmi eWvis TvaliT uyurebs demokratias, magram

es ar niSnavs, rom damokidebuleba aucileblad mtrulia. Tu mis

calkeul warmomadgenelTa gancxadebebs saxalxo Zalauflebis Sesa-

xeb gverdze gadavdebT, konstitucionalizmi am sakiTxSi ZiriTadad

neitraluria; mTavaria, ar iyos demokratiis despotizmad gadaqce-

vis safrTxe. zogadad, Tanamedrove konstituciebi upirobod aRia-

reben, rom politikuri sistemisa da politikuri Zalauflebis

legitimuri ganxorcielebis safuZveli aris Tanaswori da univer-

saluri saarCevno ufleba. amerikis konstituciis damfuZnebel ma-

mebs erisa swamdaT (mas Semdeg, rac Seaviwroves im pirTa wre, rom-

lebic, maTi azriT, ers miekuTvnebodnen). cxadia, konstituciona-

lizmi da konstituciebi uyuradRebod ver datoveben xelisufle-

bis legitimaciis yvelaze popularul Teorias Cvens epoqaSi – de-

mokratias. da mainc, demokratiuli Zalauflebis ganxorcielebam

SeiZleba safrTxe Seuqmnas Tavisuflebas da ZiriTad uflebebs. ami-

tom, miuxedavad imisa, rom konstitucionalizmma SeiTvisa Tanamed-

rove pirobebSi demokratiuli politikuri procesis zogierTi

elementi, igi mainc cdilobs moaTvinieros saxalxo demokratiis

Zalaufleba. konstitucionalizmi gvTavazobs Zalauflebis ganxor-

cielebis iseT institutebs, romlebic garkveulwilad xels uS-

lian demokratiis despotizmisken gadaxras. amiT konstituciona-

lizmi demokratiis mteri ar xdeba, magram arc misi brma Tayvanis-

mcemelia. leo strausis ar iyos, "...mizezi imisa, rom Cven ver miv-

cemT Tavs uflebas demokratiis winaSe daviCoqoT isaa, rom Cven

misi megobrebi da mokavSireebi varT".

xalxis suverenitetidan gamomdinare, umravlesobis principis

sapirispirod, romelic umravlesobis mier miRebuli kanonebis uze-

5 Alexander Meiklejohn, Political Freedom: The Constitutional Powers of the People

(New York: Harper, 1960), gv.9.

67

naesobas qadagebs, konstitucionalizmi xelSeuxeblad miiCnevs ada-

mianis garkveul ZiriTad uflebebsa da Rirebulebebs. konstitucia,

xalxis suverenitetis deklarirebis magivrad, amjobinebs saTanado

SemzRudveli institutebis damkvidrebas.

miuxedavad rusos TxzulebebSi arsebuli bevri Sinagani winaaR-

mdegobisa, mas mgznebare mimdevrebi gamouCndnen demokratiis mom-

xreTa banakSi. demokratia da konstitucionalizmi veranairad ver

gaigivdeba erTmaneTTan. saukeTeso SemTxvevaSi, maTi urTierToba

SeiZleba aRiweros rogorc mtrobis zRvarze arsebuli daZabulo-

ba. magram demokratiis ideali imdenad efeqtiani aRmoCnda, rom Ta-

namedrove konstituciuri sistema ver iarsebebs demokratiuli le-

gitimaciis gareSe. amitom, konstitucionalizmis Tanamedrove idea-

li ar uaryofs xalxis suverenitets. amis nacvlad igi sakuTar

sistemaSi nergavs demokratiis garkveul molodinsa da principebs.

saWiroa radikalurad Seicvalos rogorc liberaluri, ise demokra-

tiuli azrovnebisaTvis damaxasiaTebeli perspeqtivebi. legitimurobis

wyaro aris ara adamianebis winaswar gansazRvruli neba, aramed, ufro

metad, legitimuri gadawyvetilebis SemuSavebis procesi: msjeloba

da diskusia. legitimuri gadawyvetileba ar warmoadgens yvela ada-

mianis nebas, magram igi aris sayovelTao diskusiis Sedegi, romelSi

monawileobis uflebac yvela moqalaqes aqvs. yvela adamianis nebis

Camoyalibebis procesi aris is, risganac legitimurobis Sedegi ga-

momdinareobs da es ar aris winaswar Camoyalibebuli sxvadasxva ne-

bis ubralod erTad Sekreba. msjelobis principi erTdroulad indi-

vidualisturicaa da demokratiulic... Cven mkafiod vacxadebT, Tun-

dac es Zvel tradiciasTan dapirispirebas niSnavdes, rom legitimuri

kanoni aris sayovelTao msjelobis Sedegi da ara saerTo nebis gamo-

xatuleba. amrigad, mtkicebis tvirTi Camoscildeba moqalaqeTa mo-

rals da gadadis nebisa da mosazrebebis formulirebis procedureb-

ze, romlebmac gonivruli Sedegis miRwevis mtkice SesaZlebloba un-

da uzrunvelyos.6

am gagebiT demokratia konstituciuri anu xelisuflebis Sem-

zRudveli xdeba, swored imitom, rom xalxia suverenuli da sxvas

6 Bernard Manin, "On Legitimacy and Political Deliberation," 1987, Political Theory 15

(1987), gv. 351.

xalxis wyalwyala suvereniteti da susti demokratia

demokratiis moTviniereba 68

aravis da arc erT instituts ar SeuZlia suverenuli xelisufle-

bis pretenzia ganacxados. mTeli is Zalaufleba, romelic konsti-

tuciur institutebs aqvT, xalxma mianiWa maT. meore mxriv, xal-

xis suvereniteti sulac ar niSnavs, rom maT, vinc am suverenitets

axorcielebs, SeuZliaT suverenulad ganagon yoveli adamianis bedi

da moqmedeba.

rusom es WeSmariteba ver SeamCnia da es Secdoma misi "sazogadoeb-

rivi xelSekrulebisa", romelic xSirad mohyavT xolme Tavisufle-

bis mxardamWer sabuTad, umZlavres argumentad iqca yvelanairi des-

potizmisaTvis.7

suverenulobis iurisdiqcia mTavrdeba iq, sadac damoukidebloba da

individualuri arseboba iwyeba... yovel SemTxvevaSi, umravlesobis

Tanxmoba ar aris sakmarisi imisTvis, rom misi moqmedeba gamarTlebu-

lad CaiTvalos...8

2.2. umravlesobis Zalaufleba

roca xalxis umravlesobis neba xorcieldeba, yovelTvis arsebobs

safrTxe, rom igi umciresobas daCagravs. ufro metic, demokratiis

wesebi, warmomadgenlobiT sistemaSic ki, ar iZleva imis garantias,

rom xelisuflebas umravlesoba ganaxorcielebs. umravlesobis

principidan gamomdinare, saparlamento warmomadgenlobiT sistemeb-

Si parlamentSi warmomadgenlis asarCevad saWiroa xmebis maqsimum

50 procenti. Semdeg, warmomadgenelTa xmebis 50 procenti (magali-

Tad, belgiis konstituciiT) an 50 procentis naxevaric ki (ro-

gorc ungreTSia) sakmarisia kanonis misaRebad. amrigad, savsebiT Se-

saZlebelia ise moxdes, rom Tundac umkacres (belgiur) pirobebSi

miRebuli kanonic ki xmis uflebis mqone mosaxleobis mxolod erT

meoTxeds warmoadgendes. zogierT sxva qveyanaSi mosaxleobis 5

procentis warmomadgeneli deputatebis xmebi praqtikulad sakmari-

sia im kanonis misaRebad, romelic, viTomda, xalxis suverenitetis

7 Constant, gv.177.8 Constant, gv.177.

69

da saerTo nebis gamoxatulebaa. anu saWiroa dakmayofildes mxo-

lod demokratiuli legitimaciis pirobebi.9

konstituciebis umetesoba kanonmdeblobis wyarod cnobs xmis

uflebis mqoneTa umravlesobis warmomadgenelTa umravlesobas. an-

da, ukeTesia iTqvas, rom konstituciebis umetesoba, zogadad, Cumad

uvlis gverds am sakiTxs, radgan konstitucionalizmis Tvalsazri-

siT demokratia Tavis Tavs ise gansazRvravs, rogorc mas surs.

magram arsebobs mxolod erTi piroba, kerZod is, rom yvelas unda

hqondes Tanaswori SesaZlebloba monawileoba miiRos gadawyveti-

lebebis miRebis demokratiul procesSi. es Zalian mokrZalebuli

pirobaa, Tanac misi Sesruleba mxolod grZelvadian perspeqtivazea

gaTvlili. sxvagvarad Tu vityviT, axlandel umravlesobas SeuZlia

gansazRvros, rogor unda Sedges momavali umravlesoba, im piro-

biT, rom ase Seqmnili umravlesoba kvlav SeZlebs gansazRvros mi-

9arCevnebis Catarebulad cnoba an sul ar aris damokidebuli arCevnebSi monawi-

le minimumze, an wesdeba monawileTa minimaluri zRvari. mxolod gamonaklis Sem-

TxvevebSia arCevnebSi monawileoba savaldebulo. erTi aseTi gamonaklisi belgiaa.

SedarebiTi umravlesoba sakmarisia parlamentSi adgilis mosapoveblad; xolo

barierebi da sxva saarCevno ileTebi ki ufro met gadaxrebs iwvevs xolme. 1987

wels margaret tetCeris gamarjveba (saparlamento adgilebis 58 procenti amom-

rCevelTa xmebis 42 procentis Sedegad) sulac ar aris unikaluri SemTxveva.

Tumca cota ucnauri kia, rom 1978 wels man naklebi saparlamento adgilebi, mag-

ram amomrCevelTa meti xma moipova; xolo 1974 wels harold vilsonma parlamen-

tSi konservatorebze meti adgili moipova amomrCevelTa ufro cota xmis wyalo-

biT, vidre mis konkurent konservatorebs hqondaT.

1994 wels ungreTis socialisturma partiam saparlamento adgilebis 53 pro-

centi moipova amomrCevelTa xmebis arasruli erTi mesamedis wyalobiT. arCevnebze

misulTa ricxvi daaxloebiT 60 procenti iyo, rac imas niSnavs, rom amomrCevel-

Ta 20 procentis neba umravlesobis nebis da suverenuli xalxis nebis "tolia".

es faqtebi aucileblad ar niSnavs proceduris antidemokratiulobas, radgan

procedura umravlesobis warmomadgenlobis saSualebas iZleva. magram aseTi faq-

tebis fonze sasaciloa kvlav saerTo nebasa da xalxis suverenitetze laparaki.

didad gansxvavebuli arc saprezidento sistemebia, saprezidento arCevnebisas

xalxis nebis pirdapiri gamoxatvis miuxedavad. Cveulebriv, prezidentis asarCevad

micemuli xmebis 32-35 procentia sakmarisi.

individualuri saarCevno olqebis SemTxvevaSi, arCevnebis or turad Catareba

ufro realisturs xdis umravlesobis warmomadgenlobas. magram es imis xarjze

xdeba, rom asarCevi variantebi SezRudulia.

umravlesobis Zalaufleba

demokratiis moTviniereba 70

si momdevno umravlesobis Seqmnis wesi.10 Tanamedrove konstitucie-

bi zogadad mxolod imas moiTxoven, rom ganxorcieldes politika-

Si monawileobis Tanaswori ufleba da agreTve adgenen umravleso-

bis formirebis wesebs.

2.3. demokratiis konstituciuri SezRudva

roca xelisuflebis warmomadgenlobiT formaze, arCevnebSi gamoxa-

tul saerTo nebasa da xalxis suverenitetze vlaparakobT, Cven

faqtobrivad vaRiarebT amomrCevelTa umravlesobis nebas. ufro me-

tic, yvela politikur sistemaSi es umravlesoba warmoadgens "ga-

damravlebuli" umciresobis xelisuflebas _ umravlesobis princi-

pi aq imdenad xorcieldeba, ramdenadac yvelas Tanabrad SeuZlia

arCevnebSi monawileoba im wesebis Tanaxmad, romlebic msgavs dama-

xinjebul Sedegs iwvevs. arsebiTad, yvelas aqvs Sansi Tavisi wili

zemoqmedeba moaxdinos demokratiul sistemaze, sadac Teoriulad

SeiZleba ricxobrivi umravlesobac gabatondes. magram, rodesac

vambobT, rom yvelas aqvs saSualeba piradi monawileobis saSuale-

biT cnos sistema, imasac vaRiarebT, rom moqalaqes, rogorc indi-

10samarTlebriv saxelmwifoSi umravlesobas arCevnebis Semdeg ar SeuZlia Sec-

valos saparlamento adgilebis is raodenoba, romelic amomrCevelTa xmebis moce-

mul procentul raodenobas ergeba (sul es aris, rasac konstituciuri kontro-

li am SemTxvevaSi moiTxovs). arCevnebis Semdeg ar SeiZleba saarCevno barieris

cifris gazrda an ukve arCeuli deputatebis gandevna da maTi adgilebis sxvebis-

Tvis gadanawileba. aseTi maqinaciebi farTod gamoiyeneboda 1947 wels ungreTSi,

komunistebis mier xelisuflebis aRebis dros. TiTqmis axlaxan _ 1994 wels,

slovakeTSi Catarebuli arCevnebis Semdeg saparlamento umravlesoba Seecada uka-

nonod gamoecxadebina arCevnebSi monawile erTi partia da misi saparlamento adgi-

lebi TviTon gadaenawilebina. maT rom warmatebisTvis mieRwiaT, Sedegad umravle-

sobis koalicias miviRebdiT. es magaliTi cxadyofs, Tu ramdenad sakvanZo sakiTxia

xelisuflebis ganStoebaTa gamijvna. dauSvebelia, rom parlaments hqondes aseTi

mcire "operaciebis" Catarebis uflebamosileba. meore mxriv, es Zalian saxifaTo

Temaa, radgan zedmetma SezRudvebma SeiZleba safrTxe Seuqmnas parlamentis damou-

kideblobas, Tu igi veRar gansazRvravs sakuTari pirveli Sekrebis sakiTxs da ar

iqneba pasuxismgebeli sadeputato mandatebis damtkicebisaTvis. albaT, sasamar-

Tlos amocana unda iyos imis gadawyveta, kanonieria Tu ara kandidatis wardgine-

ba, magram marto maSin, roca Sesabamisi saCivari arCevnebis Catarebamde iqneba Se-

tanili da misi ganxilvac arCevnebis dawyebamde dasruldeba.

71

vids, zogadad ara aqvs saSualeba uaryos is sistema, "romelSic

daibada". garda sayovelTao da Tanaswori monawileobis principebi-

sa, demokratiuli politikis sxva normebi praqtikulad scildeba

moqalaqeTa mier gadawyvetilebis miRebis kompetencias, maSinac ki,

roca fundamenturi wyobis ganmsazRvreli konstitucia referendu-

mis gziT aris damtkicebuli. maTi politikuri mniSvnelobidan ga-

momdinare, demokratiis normebi Cveulebriv ar aris konstituciiT

mowesrigebuli; Tumca, konstituciis amocana politikurad mniSvne-

lovani sakiTxebis gadawyveta rom yofiliyo (rac, saukeTeso Sem-

TxvevaSi, mxolod nawilobriv aris marTali), maTi adgili konsti-

tuciaSic moinaxeboda. saarCevno sistema aris politikosebis kuT-

vnili, mkacrad daculi teritoria, sadac isini gareSe pirebs ar

uSveben da ar Careven normebis gansazRvraSi.

maS ris safuZvelze SegviZlia ganvacxadoT, rom umravlesobis

nebis gamoxatuleba, referendumisa Tu eris nawilis mier arCeuli

saparlamento umravlesobis meSveobiT, mTeli xalxis nebaa da ami-

tom yvelasaTvis savaldebuloa?11 am kiTxvaze loki da ruso Za-

lian praqtikul pasuxs iZleodnen: umravlesobis neba misaRebia,

radgan SeuZlebelia absoluturi erTsulovnebis miRweva.12 umrav-

lesobis principis mxardamWeri kidev erTi argumenti isaa, rom igi

11 rusos pirobebis dakmayofileba maSinac ki SeuZlebeli iqneboda, kanons yve-

la adamianis xmac rom umagrebdes zurgs (da ara marto ubralo umravlesoba),

radgan, rusos TvalsazrisiT, saerTo neba, romelic kanons yvelasaTvis savalde-

bulod aqcevs, ar aris ubralod yvela adamianis neba. rusos metafizikaSi mniSvne-

lovania argumentis meore mxare, anu is, rom saerTo nebis Sesadgenad ar aris

aucilebeli yvela neba erTmaneTs emTxveodes.12 John Locke, "Second Treatise of Government." In Two Treatises of Government, ed.

Peter Caslett (Cambridge: Cambridge University Press, 1991), § 140. Rousseau, gv.278-279.namdvilad gasaocaria, rom socialuri wyobis iseT sabaziso normas, rogoricaa

maJoritarizmi, aseTi Raribi Teoriuli safuZveli aqvs.

hans kelzenmac SemogvTavaza sakuTari praqtikuli axsna naSromSi Vom Wesen und Wert der Democratie (Tübingen: J. C. B. Mohr, 1929): umciresobis batonoba miuRe-belia, radgan, ricxvebis safuZvelze SeiZleba ganisazRvros, vin aris umravleso-

ba, maSin, rodesac SesaZlebelia arsebobdes erTdroulad ramdenime (an bevri) um-

ciresoba. aseTi ganusazRvreloba angrevs sazogadoebriv integracias.

arsebobs SemecnebiTi argumentic: rac ufro meti xalxi eTanxmeba rames, miT

ufro cotaa Secdomis daSvebis albaToba (Tumca, es argumenti marto faqtebis

mimarT SeiZleba gamoviyenoT da ara Rirebulebebis mimarT).

demokratiis konstituciuri SezRudva

demokratiis moTviniereba 72

sazogadoebis wevrebs ufro naklebad ayenebs xelisuflebis neba-

survilze damokidebul mdgomareobaSi, vidre gadawyvetilebebis mi-

Rebis nebismieri sxva principi. bolos da bolos, leninma umcire-

sobis avangardis diqtatura moiTxova da moipova kidec. hitleris

Mein Kampf-Si umravlesobis principi "kompetenturi xalxis" mier

gadawyvetilebebis miRebiT iyo Canacvlebuli. es idea, romelsac

dRes "eqspertTa gadawyvetilebas" uwodeben, jer kidev platonis

droidan arsebobs. magram Tu platons brZenTa mmarTveloba surda

(romlebic mbrZanebelze moaxdendnen gavlenas), hitleri "umaRlesi

rasis" arCeuli lideris batonobas qadagebda.

erTi SexedviT, umravlesobis principis upiratesobis dasamtki-

ceblad TiTqos moxda Tanasworobis principis dakavSireba sazoga-

doebrivi xelSekrulebis Teoriidan gamomdinare TezisTan. konsti-

tuciur demokratiebSi warmomadgenlebi (da amomrCevlebi) Tanaswo-

ri arian. maT Tanaswori saarCevno ufleba aqvT da SeTanxmebuli

arian Tanasworobaze damyarebuli reglamentis mixedviT imoqmedon

da aRiaron saboloo Sedegi. imis mizezi, rom arCevnebSi upirate-

soba umravlesobis princips eniWeba isaa, rom umravlesobis wesi

yovelTvis uzrunvelyofs gadawyvetilebaTa miRebis procesis arao-

razrovan Sedegs. umravlesobis wesis gamoyenebis pirobas Seadgens

is, rom yvela gadawyvetilebis Camoyalibeba unda moxdes binaruli

alternativis pasuxis formiT – an ki, an ara.13 es samarTliani we-

sia, radgan, Tanaswori SesaZleblobebis gaTvaliswinebiT, SeuZlebe-

li iqneba imis gansazRvra, Tu vin Seadgens umciresobas. ufro me-

tic, gadawyvetilebaTa miRebis nebismieri sxva proceduris SemoRe-

ba xelyofda Tanasworobis princips.

Zalian sainteresoa is faqti, rom is saarCevno sistemebi, rom-

lebic miznad isaxaven umravlesobis principiT momuSave, sakanon-

mdeblo sistemis marTvis unaris mqone saparlamento umravlesobis

Seqmnas, an erTi mandatiT mainc SedarebiTi umravlesobiT kmayo-

fildebian, anda cdiloben xolme umravlesobis principi mxolod

sakmaod xelovnur geografiul sazRvrebSi moqceul ubnebze gamoi-

yenon. xmebis imave saerTo raodenobis sxvagvarad, qveynis masStabiT

daTvlis SemTxvevaSi ki saparlamento adgilebis ganawileba sru-

13mdgomareoba ufro rTulia, roca arsebobs arCevanis ramdenime varianti, ro-

gorc es saparlamento an municipaluri arCevnebisas aris xolme.

73

liad gansxvavebuli iqneboda. SeiZleba isec moxdes, rom ori kon-

kurenti partiis SemTxvevaSi A partiam mcire upiratesobiT moi-

gos saarCevno olqebis naxevars plus erT olqSi, danarCen olqeb-

Si ki B partiis kandidatebma gadamwyveti umravlesobiT gaimar-

jvon. ase rom, A partia saparlamento umravlesobas moipovebs, ma-

Sin rodesac yvela olqis masStabiT xmaTa umravlesoba B partias aqvs mogebuli.

realurad, umravlesobis principisaTvis upiratesobis miniWeba

umciresobis Sesaxeb arsebuli garkveuli varaudidan gamomdina-

reobs. rogorc jefersoni aRniSnavs:

yvelam unda gaiTvaliswinos, rom am wminda principis, anu umravle-

sobis nebisaTvis yvela SemTxvevaSi upiratesobis miniWebis principis

samarTlianobisaTvis saWiroa igi gonivruli iyos: anu mxedvelobaSi

unda iqnes miRebuli, rom umciresobasac Tanaswori ufleba aqvs, ro-

melsac yvelasTvis saerTo kanonebi icavs da romlis darRvevac um-

ciresobis daCagvra iqneboda.14

umravlesobis xelisufleba, saparlamento fraqcia iqneba igi Tu

sazogadoebrivi jgufi, romelic mosaxleobis umravlesobas war-

moadgens, mxolod maSin iqneba misaRebi, Tu umravlesobis batono-

bis pirobebSi umciresobasac eqneba Sansi TviTonac Sevides umrav-

lesobaSi, maSin mainc, roca amas moisurvebs, da Tu umravlesobaSi

yofna ar gamoiwvevs umciresobis daCagvras. Tu umciresobas warma-

tebis araviTari Sansi ar eqneba grZelvadian perspeqtivaSi, maSin

sistema miuRebelia. da Tu umciresobis mdgomareoba autanelia, sa-

zogadoebrivi simSvidis miuxedavad, amboxeba ifeTqebs, radgan umci-

resobas dasakargavi araferi eqneba. konstitucia saWiroa, rom uz-

runvelyos socialuri mSvidobis garantiebi, rac amave dros kon-

stituciis winapirobac aris. sxva rom araferi, konstituciebi

Tundac mxolod mSvidobis SesanarCuneblad unda icavdnen umcire-

sobas. amrigad, konstituciam nawilobriv saarCevno normebis saSua-

lebiTac unda uzrunvelyos garantiebi imisa, rom umciresobis

mdgomareoba asatani iyos da, arsebiTad, droebiTi.

14 First Inaugural Address. In Thomas Jefferson, Writings, ed. Merrill D. Peterson (New

York: Viking Press, 1984), gv.492-493.

demokratiis konstituciuri SezRudva

demokratiis moTviniereba 74

magram Tu umravlesobis principi mxolod SeTanxmebisa da ur-

TierTdaTmobis (dadgenili tradiciebis Sesabamisad) sakiTxia, ga-

dawyvetilebaTa miRebis am principis Sesabamisad, monawileebs SeuZ-

liaT daeTanxmon imas, rom gadawyvetilebaTa miRebis Semdgomi fa-

zebi ukve sxva wesebis mixedviT Catardeba.15 Sesabamisad, konstitu-

ciam SeiZleba instituciurad gaaformos umravlesobis principidan

nebismieri gadaxra manam, sanam es misaRebia arsebuli konstituciu-

ri normebis mixedviT da Tan im pirobiT, rom sul pirveli gadaw-

yvetileba mainc demokratiuli (maJoritaruli) principebis Sesaba-

misad iqna miRebuli. SemzRudveli pirobis saxiT, Tanasworobis

normebze dayrdnobiT SeiZleba dadgindes, rom gadawyvetilebaTa mi-

Rebis nebismieri fazidan ar SeiZleba monawileTa calmxrivad da

TviTneburad gamoricxva.

mas Semdeg, rac Tanasworoba XX saukunis wamyvani mimarTuleba

gaxda, yvela moqalaqes, maTi konstituciebis Tanaxmad, mieca Tanas-

wori SesaZlebloba monawileoba miiRos gadawyvetilebebis miRebis

demokratiul procesSi.16 magram konstitucia arafers ambobs im

wesebis Sesaxeb, romelTa mixedviTac moqalaqis demokratiul pro-

cesebSi monawileoba unda ganxorcieldes da demokratiuli monawi-

leobis Sedegebi Sefasdes. amis magivrad, konstitucionalizmis gan-

xorcielebis mizniT, konstitucia zRudavs moqalaqeTa demokratiu-

li monawileobis meSveobiT misaRebi gadawyvetilebebis sferosa da

Sinaarss. am sakiTxSi gansakuTrebiT mniSvnelovania, rom konstitu-

ciam umciresoba umravlesobisagan daicvas. aseTi dacvis meqanizmebi

15 amgvari argumentacia sakmaod problemuria, radgan igi ar pasuxobs SekiT-

xvas: ras niSnavs "daTanxmeba"? es yvelas mxridan daTanxmebas niSnavs Tu umravle-

sobis principis mixedviT daTanxmebas? an iqneb konstituciis miRebaze daTanxmeba

imas niSnavs, rom yvelaferi is, rac konstituciis Seqmnis procesSi umravlesobis

mier aris ratificirebuli, SeiZleba konstituciurad miRebulad miviCnioT Tan-

xmobis faqtobrivi masStabis miuxedavad?16 demokratiulobis principi TiTqmis yvelanairi koleqtiuri samTavrobo ga-

dawyvetilebis mimarT moqmedebs. demokratia imdenad aris Caqsovili konstitucio-

nalizmSi, ramdenadac konstituciebi da maTi ganmaxorcielebeli da dacvis orga-

noebi SeZleben SeewinaaRmdegon antidemokratiul organizaciebs (anu iseT organi-

zaciebs, romlebic ar funqcioben "erTi pirovneba - erTi xma" principis da umrav-

lesobis principis Tanaxmad da amis magier liderobis "fiurerul princips"

["Führerprinzip"] irCeven). ix. saqme socialisturi raixspartiis Sesaxeb germaniaSi

[Socialist Reich Party Case 2 BverfGE 1 (1952)].

75

kidev ufro metad mniSvnelovania maSin, roca is, rasac umravleso-

bis tituli aqvs miniWebuli, sinamdvileSi umciresobis batonobas

niSnavs. amrigad, es paradoqsulad JRers, magram umravlesobis ba-

tonobis SemzRudveli meqanizmebi garkveulwilad TviTon umravle-

sobas da demokratias icavs umciresobis legitimuri batonobisa-

gan, romelic advilad SeiZleba aRmocendes warmomadgenlobiT de-

mokratiaSi. rogorc es azris gamoTqmis TavisuflebasTan dakavSi-

rebul SeerTebul StatebSi ganxilul erT-erT gaxmaurebul saqme-

Si aRiniSna, garkveuli sakiTxebis Camocileba gadawyvetilebebis mi-

Rebis umravlesobaze damyarebuli procesidan pirdapir aris dakav-

Sirebuli konstitucionalizmis arsTan:

uflebaTa deklaraciis mTavari mizani swored is iyo, rom momxdari-

yo garkveuli sakiTxebis amoReba politikuri ganxeTqilebebis Caketi-

li wridan, maTi gatana umravlesobaTa da Cinovnikebis gavlenis sfe-

ros gareT da iseT samarTlebriv principebad Camoyalibeba, romlebic

gamoiyeneba sasamarTloSi ... adamianis ZiriTadi uflebebi ar SeiZleba

kenWisyris sagani gaxdes; isini ar aris damokidebuli arCevnebis Se-

degebze.17

ricxobrivi umravlesoba bevrs verafers gveubneba imis Sesaxeb,

ramdenad mniSvnelovania esa Tu is gadawyvetilebaNromelime jgufi-

saTvis. amitom, Teoriulad aseve mniSvnelovania am kenWisyris ukan

mdgomi nebis simZafre. savsebiT SesaZlebelia, rom 20-procentiani

umciresobis TiToeuli wevri mzad iyos aTi dolari gadaixados sa-

surveli SedegisaTvis, xolo 80-procentiani indiferentuli umrav-

lesobis TiToeuli wevri mxolod erTi dolaris dakargvas daTan-

xmdeboda sxva SedegisaTvis. Tambaqos moweva nebadarTulia ara mar-

to imitom, rom misi akrZalva, albaT, xelyofda adamianis ZiriTad

uflebebs, aramed imitomac, rom mweveli umciresobis neba gaagrZe-

los Tambaqos moweva ufro mZafria, vidre aramweveli umravlesobis

neba hqondes Tambaqos kvamlisagan Tavisufali garemo. analogiurad,

umciresobaSi myofi religiuri konfesiis iseTi skolis arseboba,

romelSic maTi tradiciebis mixedviT mimdinareobs swavleba, SeiZle-

ba nebadarTuli iyos, radgan am umciresobis wevrebi mzad arian si-

17 West Virginia State Board of Education v. Barnette, Jackson, J., 319 US 624, 638

(1943).

demokratiis konstituciuri SezRudva

demokratiis moTviniereba 76

cocxle gawiron TavianTi rwmenis gamo, maSin, rodesac umravlesobi-

saTvis es sakiTxi ar aris esoden mniSvnelovani.

umciresobis nebis simZafris mxedvelobaSi miRebam SeiZleba tra-

gikuli sirTuleebic gamoiwvios maSin, roca umciresobasa da um-

ravlesobas Soris nulovani jamis [zero-sum] TamaSi mimdinareobs, anu rodesac TiToeuli jgufis neba mxolod meoris nebis xarjze

SeiZleba ganxorcieldes. magaliTad, umravlesobas SeiZleba swam-

des, rom igi dawyevlili iqneba, Tuki dauSvebs garkveuli ritua-

lebis Sesrulebas umciresobis mier. balkaneTSi enis sakiTxi nu-

lovani jamis TamaSis formas iRebs, roca eris ena oficialurad

cxaddeba saxelmwifo enad. am SemTxvevaSi fatalur Sedegs "Tama-

Sis" sabaziso wesebi ganapirobebs. gamosavali mxolod urTier-

TdaTmobis ZiebaSi SeiZleba moinaxos.

konstitucia unda uzrunvelyofdes umciresobebis dacvas. gar-

kveuli doziT am amocanas adamianis ZiriTadi uflebebis dacva as-

rulebs, rasac SeiZleba daematos garkveuli jgufuri uflebebi da

umciresobis damcveli privilegiebi. magram SeuZlebelia sruliad

gamoiricxos umravlesobis batonobis yvelanairi nakli _ umravle-

sobis Zalauflebis yvelanairi gamoyeneba Tu borotad gamoyeneba.

Sesabamisad, umciresobebis dasacavad konstitucia instituciur da

procedurul meqanizmebs gvTavazobs. amgvari instituciuri dacva

SeiZleba uzrunvelyofili iyos sakonstitucio marTlmsajulebis

meSveobiT, Tu sakonstitucio sasamarTlos SeuZlia sakanonmdeblo

organos mier miRebul normebSi Seitanos umciresobasTan dakavSi-

rebuli iseTi damatebebi, romlebsac sakanonmdeblo umravlesobam

yuradReba ar miaqcia. amitom ar aris gasakviri, rom, rodesac sa-

konstitucio marTlmsajulebis dafuZneba xdeba, umravlesobis

warmomadgenlobis principi ar aris xolme mxedvelobaSi miRebuli

an ubralod irRveva. amerikis SeerTebul StatebSi uzenaesi sasa-

marTlos wevrebs prezidenti niSnavs. sxva qveynebSi sakonstitucio

sasamarTloebis wevrobis kandidatebs xelisuflebis sxvadasxva

ganStoeba sxvadasxva kvotis mixedviT waradgens. magram, albaT, ki-

dev ufro mniSvnelovania proceduruli garantiebi:

(amerikis konstituciis) avtorebis upirvelesi Canafiqri iyo umrav-

lesobis batonobisaTvis xelis SeSla. mxolod ramdenime sxva demok-

77

ratiul qveyanaSi Tu arsebobs amdeni barieri saarCevno Tu sakanon-

mdeblo umravlesobis mier Seqmnili xelisuflebis winaaRmdeg.18

umravlesobis SemzRudvel konstituciur saSualebebs Soris SeiZ-

leba movixsenioT Tavad xelisuflebis danawilebac, ramdenadac xeli-

suflebis samive ganStoebaSi ara erTaderTi umravlesobis gadawyveti-

leba xorcieldeba. Tumca, Cveulebriv, sakanonmdeblo organos miiCne-

ven xolme umravlesobis batonobis gamoxatulebad, parlamentariz-

msac SeuZlia maJoritaruli zedmetobis SezRudva, Tu parlamentare-

bis Tavisufali mandati saSualebas miscems maT ise gadauxvion amom-

rCevelTa umravlesobis nebas, rom moxdes am nebis zomierad Sesuste-

ba. es aris erT-erTi yvelaze winaaRmdegobrivi sakiTxi konstituciu-

ri suverenitetis SezRudvis Sesaxeb msjelobisas, radgan Tuki sapar-

lamento umravlesoba CamoSorda amomrCevelTa umravlesobas, maSin

aman umciresobis despotizmis damyarebasac SeiZleba xeli Seuwyos.

metic, umciresobebis dacva gamomdinareobs warmomadgenelTa droSi

SezRuduli mandatebidan (medisonis argumenti). umciresobis tiraniis

safrTxe imiTac mcirdeba, rom saparlamento umravlesoba iZulebulia

molaparakeba awarmoos xelisuflebis sxva gaStoebebTan an ganyofi-

lebebTan (magaliTad, meore palatasTan). dacvis kidev erTi SesaZleb-

lobaa, rodesac saxalxo iniciativiT SeiZleba saparlamento umrav-

lesobis gadawyvetilebis gadaxedva, Tu erT-erT kanonSi saparlamen-

to umravlesobam umciresobis azri moaxvia Tavs sazogadoebas.

umciresobisaTvis potenciuri safrTxis Semcveli umravlesobis ba-

tonoba, iseve rogorc umciresobis antimaJoritaruli xelisufleba,

romelsac saparlamento umravlesoba aqvs mopovebuli, SeiZleba ga-

neitraldes erToblivi gadawyvetilebis ramdenime meqanizmiT (maT So-

ris vetos meqanizmiT) da araproporciuli warmomadgenlobiT. magali-

Tad, aSS-is TiToeul Stats ori warmomadgeneli hyavs senatSi, miu-

xedavad Statebis araTanabari zomebis da mosaxleobis raodenobisa,

18 Robert Dahl, Dilemmas of Pluralist Democracy: Autonomy vs. Control (New Haven:

Yale University Press, 1982), gv.190. dalis azriT, es barierebi ewinaaRmdegeba demok-

ratias da maTi mTavari mizani umciresobis privilegiebis SenarCunebaa, amitom da-

li saprezidento vetos uflebis gauqmebis rekomendacias iZleva da mxars uWers

parlamentis erTpalatianobas, raTa demokratia ufro farTod gavrceldes. ix.

"On Removing Certain Impediments to Democracy in the United States," in Democracy,Liberty and Equality, ed. Robert Dahl (Oslo: Norwegian University Press, 1982), gv.133.

demokratiis konstituciuri SezRudva

demokratiis moTviniereba 78

rac damatebiT uflebebsa da dacvis meqanizmebs uzrunvelyofs mcire-

mosaxleobiani StatebisaTvis. am iniciativis gatana sakmaod Zneli iyo

filadelfiaSi amerikis konstituciis miRebisas. analogiurad, germa-

niis ZiriTadi kanonis mixedviT, mcire federaluri mxareebis xeli-

suflebebs araproporciulad didi warmomadgenloba hyavT bundesrat-

Si. igive viTarebaa evropis kavSiris ministrTa sabWoSi, sadac mcire

saxelmwifoebisaTvis xmis ufleba araproporciulad aris miniWebuli.

umciresobis dacvis funqcias aseve asrulebs kvalificiuri umravle-

sobis moTxovna da saprezidento vetos ufleba.19

konstitucionalizmis saqme xelisuflebis SezRudvaa, rac imas

niSnavs, rom konstitucionalizmi gamoricxavs politikuri konku-

renciis iseT formebs, rogorSic "gamarjvebuli iRebs yvelafers"

(am TvalsazrisiT, konstitucionalizmisaTvis saSiSia nebismieri

iseTi politikuri wyoba, romelic stimuls aZlevs gamarjvebulebs

uTofo yaCaRebad iqcnen, iqneba es Tanamdebobebis politikuri dari-

geba-ganawileba Tu partiis dafinansebis iseTi wesebi, romelTa mi-

xedviTac, gamarjvebuls SeuZlia kanonierad aavsos partiis yulaba

saxelmwifo subsidiebis xarjze).

xelisuflebis konstituciuri danawileba zRudavs iseT demokra-

tias, romelic zedmetad keTilganwyobilia arCevnebSi gamarjvebulTa

mimarT, xolo kontrolisa da balansirebis meqanizmebi xels uwyobs

demokratiis funqciobas. aSS-is kongress kvalificiuri umravlesoba

sWirdeba imisTvis, rom gaauqmos prezidentis veto da daamtkicos ka-

nonproeqti. amgvari zeumravlesobis moTxovna aris iZulebiTi miax-

loeba "saerTo nebasTan". Tu kongresis ubralo umravlesobis gadaw-

yvetileba prezidentis an uzenaesi sasamarTlos winaaRmdegobas ga-

moiwvevs, es amomrCevlisaTvis imis maniSnebeli iqneba, rom umravleso-

bis mier xelisuflebis ganxorcieleba saeWvo Rirebulebisaa.

Tu parlamentarizmi nulovani jamis TamaSi iqneba, maSin is gamar-

jvebuli, romelic ricxobrivi umravlesobis Sekowiwebas moaxer-

xebs, miiRebs yvelafers, miuxedavad sakuTari gamarjvebis procentu-

19

aSS-is prezidentebma, jorj vaSingtonidan dRemde, 2500-jer gamoiyenes ve-

tos ufleba da am SemTxvevebis marto 6 procentis dros moxda vetos gauqmeba

xelmeore kenWisyriT.

79

li wonisa. magram konstitucionalizmi warmoadgens im Rirebule-

bebs, romlebsac SeuZlia gamarjvebuli sxva gziT waiyvanos da ara

zemoxsenebuli logikiT. Tu konstitucionalizmi xelisuflebis

stabilurobas emsaxureba, maSin TviT gamarjvebuli SeiZleba imiT

iyos dainteresebuli, rom ar Seiqmnas sruli damarcxebis viTareba.

totaluri ganadgurebis SesaZleblobam mtrebad SeiZleba aqcios po-

litikuri an socialuri TamaSis monawileni, maSin roca isini er-

TmaneTTan TanamSromlobas da erTad cxovrebas unda swavlobdnen.

gadawyvetilebaTa miRebis garkveul viTarebaSi SesaZlebelia (po-

litikuri azrovnebis Sedegad iqneba es Tu Cveulebis pativsacemad)

moxdes umciresobis an umciresobis didi nawilis miwveva gadawyveti-

lebis miRebaSi monawileobis misaRebad da misTvis ufro meti mniSvne-

lobis miniWeba, vidre es ricxobrivad SeiZleba ekuTvnodes. amis kar-

gi magaliTia erovnuli Tanxmobis mTavroba omianobis dros. Tu saer-

To neba logikurad ver iqneba umravlesobis nebis analogiuri, auci-

leblad unda moiZebnos umciresobisaTvis misaRebi gadawyvetilebebic.

procesSi CarTvis saWiroebas da konsensusis Ziebas mivyavarT konsen-

susis formis (consociational) demokratiamde. aseTi ram jerjerobiT

mxolod konstituciur doneze Tu yofila gaformebuli instituciu-

rad da isic xSirad parlamentSi arsebuli permanentuli ganxeTqile-

bis gamo – rogorc holandiasa da belgiaSi. SveicariaSi mTavrobis

formirebas axdens yvela partia, romelsac ki damajerebeli warmo-

madgenloba hyavs erovnul sabWoSi. garda konsensusis maZiebeli erov-

nuli xasiaTisa, aseTi sistemebis kargad muSaobisaTvis, sul cota,

kidev ori pirobaa saWiro: arc erTi jgufi ar unda iyos bevrad

Zlieri sxva jgufebze, xolo yvelaze Zlieri jgufi mxolod odnav

ufro Zlieri unda iyos siZlieriT meore jgufze.

2.4. referendumi da destabilizacia

konstituciebma moaTvinieres saxalxo suvereniteti (iseve rogorc

demokratia) da organulad CarTes igi konstitucionalizmis kon-

cefciaSi. xalxis xelisuflebis wyarod aRiarebiT konstituciebi

gamoricxaven imis SesaZleblobas, rom vinme sxvam gamoacxados Tavi

suverenitetis pirvelwyarod. zogierTi konstitucia specialurad

referendumi da destabilizacia

demokratiis moTviniereba 80

usvams xazs am ideas. germaniis ZiriTadi kanonis Tanaxmad, mTeli

saxelmwifo xelisuflebis wyaro aris xalxi, xolo ungreTis kon-

stituciis Semqmnelebma 1989 wels sakmarisad CaTvales SemzRudve-

li zedsarTavis – "mSromelis" – amoReba 1949 wlis konstitucii-

dan. Zveli versiiT konstituciaSi ewera: "ungreTis saxalxo res-

publikaSi mTeli Zalaufleba ekuTvnis mSromel xalxs". germaniis

ZiriTadi kanonis teqsti gansazRvravs, rom xalxi saxelmwifo xe-

lisuflebas axorcielebs arCevnebis gziT da gansazRvruli saka-

nonmdeblo, aRmasrulebeli da sasamarTlo organoebis meSveobiT.

amis sapirispirod, ungreTsa da bevr sxva qveyanaSi xalxi suvereni-

tets axorcielebs maTi arCeuli deputatebis meSveobiT da agreTve

uSualod (referendumis meSveobiT).

Tumca faqtobrivi instituciuri gadawyvetilebebi amsubuqebs

demosis batonobis safrTxes, ungreTis konstitucia qmnis STabeW-

dilebas, rom saxalxo suverenitets ganasaxierebs deputatebisagan

Semdgari saxelmwifo kreba. qedmaRluri me-19 muxli kidev ufro

amZafrebs am STabeWdilebas: "parlamenti aris saxelmwifo xeli-

suflebisa da saxalxo warmomadgenlobis uzenaesi organo ungre-

Tis respublikaSi", rac arTulebs xelisuflebis ganStoebaTa So-

ris balansis damyarebis amocanas. ungreTis konstituciaSi refe-

rendumi, rogorc saxalxo suverenitetis gamoxatvis alternatiu-

li saSualeba, aris sapirwone, romelic warmomadgenlobiT saxal-

xo suverenitets abalansebs. Tumca, konstitucia ar gansazRvravs

referendumis Catarebis teqnikur pirobebs, rac saSualebas aZlevs

sakanonmdeblo organos ise SezRudos referendumebis Catareba, ro-

gorc Tavad moexasiaTeba.20 cxadia, rom amgvari SezRudvac saWiroa.

20 Tu konstitucia ar gansazRvravs referendumis Catarebis sabaziso wesebs,

maSin igi advilad SeiZleba sakanonmdeblo organos msxverplad iqces. referendu-

mis Sesaxeb kanonebi Seicavs procedurebs referendumis iniciirebisa da dadastu-

rebisaTvis, rac didebuli SesaZleblobaa iseTi adamianisaTvis, romelsac marto

destabilizacia surs da imis gulwrfeli survili ar amoZravebs, rom referen-

dumi sakanonmdeblo organos rame seriozuli kontrolisaTvis Catardes. konsti-

tuciuri debulebebis ararsebobis pirobebSi kanonmdebels SeuZlia an iniciirebis

Zalian advilad dasakmayofilebeli pirobebi gaaformos instituciurad, anda

daadginos, rom referendumis Sedegis kanonierebisaTvis amomrCevelTa 50 procen-

tis monawileobaa savaldebulo, rac, warumateblobis SemTxvevaSi, demokratiis

diskreditacias gamoiwvevs.

81

referendumi SeiZleba destabilizaciis faqtorad gadaiqces, Tu

konstitucia ar gansazRvravs misi gamoyenebis receptebs – anu ar

gamoaclis mas im sawamlavs da iluzias, rom referendumis dros

xalxi suverenuli da Seucdomelia, radgan referendumi maTi nebis

uSualo gamoxatulebaa. amitom, ar aris gasakviri, rom amerikis da

germaniis konstituciebi ar cnoben referendums federalur done-

ze (garda erTi Zalian konkretuli SemTxvevisa – teritoriis

cvlilebis Sesaxeb – germaniaSi), xolo italiis konstitucia mxo-

lod gamauqmebel referendums uSvebs (ese igi, SesaZlebelia eris

winaSe apelacia miRebuli kanonis winaaRmdeg).

zogjer konstituciebi xalxis sareferendumo uflebebs imiT

zRudaven, rom referendumis iniciativis eqskluziur uflebas an mi-

si dasaSvebobis gansazRvris uflebamosilebas xelisuflebis rome-

lime ganStoebas aniWeben. safrangeTSi, magaliTad, referendumis ini-

ciativis ufleba prezidents aqvs. de goli, romelic mniSvnelovani

saxalxo mxardaWeriT sargeblobda, xSirad mimarTavda eleqtorats

parlamentis winaaRmdegobis gadasalaxavad an mis gasakicxavad.

Zalian saxifaToa saxalxo suverenitetis eqskluziur kurato-

rad vinmes gamocxadeba. yofili sabWoTa kavSiris respublikebSi

uSualod arCeuli prezidentebi, romlebic acxadeben, rom frangu-

li modelis mimdevrebi arian, ar emorCilebian parlaments imis mo-

mizezebiT, rom isini uSualod warmoadgenen saxalxo suverenitets.

rac unda mimzidvelad gamoiyurebodes referendumi demokratiuli

lozungebis fonze, sinamdvileSi misi gamoyeneba ver moxerxdeba verc

xelisuflebis SesazRudavad da verc xelisuflebis aramarTvadi sa-

xalxo kontrolis gansaxorcieleblad. am mosazrebis sapirispirod,

xSirad mohyavT xolme Sveicariis magaliTi, sadac TiTqos es SeiZ-

leba.21 SveicariaSi referendumi pirvelad frangebma Seitanes (1798),

rodesac Sveicarielebs xma unda miecaT safrangeTis samxedro oku-

paciis pirobebSi Seqmnili sakuTari konstituciisaTvis. maT mxari

dauWires konstitucias, rogorc Cveulebriv xdeba xolme aseT viTa-

rebaSi (rogorc, magaliTad, breJnevis konstitucias misca xma xal-

21 Sveicariul referendumebze msjelobisas veyrdnobi wyaros: Olivier Duhamel,

Les Démocraties, Régimes, Histoire, Exigences (Paris: Éditions du Seuil, 1993), gv.68-74.

referendumi da destabilizacia

demokratiis moTviniereba 82

xma), Tumca frangebs mainc mouxdaT maqinaciebis moSveliebaÉ– yvela

im amomrCevlis xma, vinc Tavi Seikava, "dadebiTad" CaiTvala. cota

ufro metad rom gasWirvebodaT, frangebi, albaT, yvela gamoucxade-

beli amomrCevlis xmasac "dadebiTad" CaTvlidnen.

droTa ganmavlobaSi SveicariaSi referendumis rva sxvadasxva

forma iyo instituciurad gaformebuli. garda amisa, zogierT kon-

kretul sakiTxTan mimarTebaSi, mosaxleobam referendumis gziT xma

misca imas, rom garkveuli sakiTxebi referendumze ar gaetanaT (maga-

liTad, arasavaldebulo referendumi samxedro xarjebis Sesaxeb).22

mimomxilvelebi aRniSnaven, rom Sveicarielebi sakmarisi aqtivobiT

(daaxloebiT 40 procenti) monawileoben referendumebSi, miT ufro,

Tu mxedvelobaSi miviRebT imas, ramdenad xSirad uxmoben maT saar-

Cevno yuTebTan. monawileobis procenti stabilurad klebulobs

(omamde igi daaxloebiT 60 procents Seadgenda). Tumca Sveicarie-

lebi naxevarze odnav met kanons uaryofen. kanonmdeblobis Tvalsaz-

risiT, albaT, referendumis mowvevis SesaZlebloba ufro mniSvne-

lovania, vidre TviT referendumi. imis gamo, rom kanonmdeblebi iZu-

lebuli arian gaiTvaliswinon referendumis SesaZlebloba, isini ec-

debian rac SeiZleba meti xalxi CarTon kanonproeqtebis SemuSaveba-

Si. Sveicariuli saxalxo iniciativebis did miRwevebs Soris aRniS-

vnis Rirsia absentis aryis akrZalva da "maRalzneobrivi" kenWisyra

pirutyvis sajarod dakvlis winaaRmdeg. dReisaTvis saxalxo inicia-

tivebs ZiriTadad garkveuli interesTa jgufebi mimarTaven xolme,

raTa sakuTari korporaciuli interesebi daakanonon. es xerxi Cveu-

lebriv maSin ixmareba, roca parlamentarebi iviwyeben specialur in-

teresebs sazogado interesebis sasargeblod. saxalxo iniciativa ga-

riyuli politikuri jgufebisa da moZraobebis ukanaskneli TavSesa-

faria: maTi wminda miznebi dRis wesrigSi Semodis, xalxi maT Sesa-

xeb laparakobs, magram, rogorc wesi, praqtikulad araviTari xel-

Sesaxebi SedegiT. Tumca, uaryofili winadadebebis nawili politi-

22

arasavaldebulo referendumis moTxovna SeiZleba kanonis miRebidan mxolod

90 dReSi da (federaluri kanonis SemTxvevaSi) saWiroa 50 000 xelmoweris Seg-

roveba. amaSi ar Sedis sagangebo viTarebasTan dakavSirebuli, konstituciuri an

saxelmwifo xarjebTan dakavSirebuli sakiTxebi (vaimaris konstituciac cnobda

arasavaldebulo referendums, magram zemoaRniSnuli SezRudvebis gareSe).

83

kosebma SeiZleba "regularul" sakanonmdeblo procesSi CarTon, ro-

gorc es ucxoeli muSebis uflebaTa SezRudvasTan dakavSirebiT

moxda mas Semdeg, rac referendumma uaryo ramdenime kacTmoZule wi-

nadadeba. amrigad, ra daskvna SeiZleba gavakeToT?

SveicariaSi 1874-idan 1939 wlamde Catarebulma referendumebma aCve-

na, rom Sveicarieli xalxi: SiSobs ar dakargos liberaluri poli-

tikuri uflebebi, sastikia mkvlelebis mimarT, cudi TvaliT uyurebs

centralizaciis process, mxars uWers satarifo begaras, zogjer an-

tisemitur miswrafebebs amJRavnebs, ar moswons saxelmwifos Careva

mrewvelobis marTvaSi, mxars uWers mSobliur Rirebulebebs (qorwi-

nebis da spirtiani sasmelebis Sesaxeb kanonebSi), stabilurad mom-

Wirnea sajaro Cinovnikebis xelfasis sakiTxSi (gansakuTrebiT kanto-

nebis doneze) da mwiri warmodgena aqvs jandacvis RonisZiebebis Sesa-

xeb. mTlianobaSi, SeiZleba iTqvas, rom Sedegi nel-nela iqna miRweu-

li an, sxva sityvebiT, erovnuli asambleebi win uswrebdnen xalxs.

ufro metic, xalxi namdvilad ar moqmedebda impulsurad. piriqiT,

sinamdvileSi politikuri partiebi xalxs gamalebiT aqezebdnen, mie-

rekebodnen da informacias awvdidnen zustad igive meTodebiT, ro-

gorc saarCevno kampaniebSi... iseve, rogorc im qveynebSi, sadac demok-

ratia uSualo saxalxo kanonmdeblobis gareSec arsebobs.23

Tu amas im tendenciasac davumatebT, romelic amerikis ramdenime

Statma sakuTar Tavze gamoscada, kerZod is, rom garkveuli jgu-

febi referendumis saSualebiT cdilobdnen sakuTari antikonsti-

tuciuri miswrafebebis dakanonebas (aralegaluri imigrantebis, ho-

moseqsualistebis sawinaaRmdego da sxva msgavsi winadadebebi), ma-

Sin gasagebi unda gaxdes konstitucionalizmis TavSekavebuli damo-

kidebuleba referendumisadmi, Tundac misi madestabilizebeli po-

tencialis mxedvelobaSi miRebis gareSe. radgan xalxis azriT mani-

pulireba advilia, referendumi politikuri elitis (da im kon-

stituciuri Rirebulebebis, romelTac elita warmoadgens) mteria.

poets SeiZleba epatios xalxis naklovanebaTa ignorireba. yve-

laze uares SemTxvevaSi igi, albaT, waagebs arCevnebs da Semdeg

cxovrebaze gulgatexili paTosis poemas dawers. magram politiko-

23 Herman Finer, Theory and Practice of Modern Government (1949; Westport:

Greenwood Press, 1970), gv.562.

referendumi da destabilizacia

demokratiis moTviniereba 84

si, romelic uaryofs imas, rom "xalxi" araSorsmWvreteli, emo-

ciurad advilad damyoli da, gasagebi mizezebis gamo, arakompeten-

turia kanonmdeblobis bevr sakiTxSi da romelic ar aRiarebs amas,

gansxvavebiT sakanonmdeblo procesisagan, romelic, arsebiTad, sapi-

rispiro mosazrebebisa da rwmenebis racionalur gansjas emyareba,

albaT, swored imaze fiqrobs, rogor gamoiyenos es naklovanebebi

Tavis sasargeblod. Cveni msjelobis am etapze, ukve SeuZlebelia

ar vaRiaroT, rom konstitucionalizmSi aris elituri TviTSegne-

bis garkveuli elementi. am eliturobis gamarTleba SeiZleba mora-

luri an utilitaruli argumentebiT, magram Znelad Tu moxerxde-

ba saxalxo grZnobebis an demokratiuli egalitarianizmis safuZ-

velze. Tu referendumze gamoxatuli eris suliskveTeba demagoge-

bis mier waqezebuli konservatizmiTa da radikalizmiT aris gaJ-

RenTili, maSin konstitucionalizmSic iqneba elituri azrovnebis

diqtaturis marcvali, miuxedavad imisa, ramdenad arakompetenturia

referendumis Sedegi da ramdenad upirispirdeba Cagvras konstitu-

cionalizmi, romelsac marTlac aqvs elitizmis elferi.

roca vambobT, rom arsebobs universaluri da yvelasaTvis sasike-

To elituri Rirebulebebi, amave dros ar uarvyofT pirovnebis, ro-

gorc brbos wevris, Rirsebasac. gavbedavT da vityviT mxolod imas,

rom brboSi yofnisas pirovneba yovelTvis ar dgas sakuTari Rirsebis

simaRleze. am konkretul SemTxvevaSi, konstitucionalizmis mxardam-

WerTa rigebSi rusos CarTvac ki SeiZleba: "Cveni neba yovelTvis Cveni

keTildReobisken aris mimarTuli, magram Cven yovelTvis ver varCevT,

ra aris CvenTvis kargi; xalxi arasodes aris korumpirebuli, magram

igi SeiZleba motyuebuli darCes, moatyuo; aseT SemTxvevebSi mxolod

gveCveneba, rom mas TiTqos is surs, rac cudia".24

savaraudod, raki arCevnebi sakmaod iSviaTad da xangrZlivi pe-

riodebis Semdeg tardeba, xalxisTvis mimarTva im sakanonmdeblo

organos winaaRmdeg, romelic daSorda xalxs da xSirad korumpi-

rebuli da calmxrivia, SeiZleba xelisuflebis SezRudvis saSua-

lebadac miviCnioT. SeiZleba isic iTqvas, rom, Tu referendumi da

saxalxo iniciativa konservatiuli da/an radikaluria, maSin es

garkveul politikur an eTikur RirebulebiT arCevanze miuTiTebs.

24 Rousseau, gv.203.

85

magram aseTi kritika, konstitucionalizmis TvalsazrisiT, uadgi-

loa. upirveles yovlisa, moqalaqeTa politikur kulturazea da-

mokidebuli, SeiZleba Tu ara mocemul politikur sistemaSi refe-

rendumis integrireba konstitucionalizmisTvis zianis miuyeneb-

lad. hitlerma referendumi samjer gamoiyena. samive SemTxvevaSi

referendumi mTavrobis mier iyo iniciirebuli, maT Soris anSlu-

sis damtkiceba [(Anschluss) - okupirebuli avstriis germanisaTan

mierTeba], da samive es iniciativa gadamwyveti umravlesobiT iqna

mowonebuli. meore mxriv, demokratia referendumebis gareSec kar-

gad muSaobs.

konstitucionalizmis TvalsazrisiT gadamwyveti mniSvneloba

aqvs imas, risTvis gamoiyeneba referendumi. igi ar SeiZleba iyos

samarTalSemoqmedebis Cveulebrivi meTodi, magram igi SeiZleba iyos

konstituciuri kontrolis erTi meqanizmi da, agreTve, sakanon-

mdeblo Cixidan gamosvlis saSualeba (magaliTad, dasaSvebi gamosa-

vali iqneba "xalxs" mivandoT gadawyvetilebis miReba maSin, rode-

sac parlamentis ori palata ver axerxebs SeTanxmebas).

referendumi da destabilizacia

Tavi mesame

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da

balansirebis meqanizmebi da

xelisuflebis danawileba

gana nawils SeuZlia mTelis Secnoba?

paskali*

3.1. balansirebis xelovneba

konstituciis mizania SezRudos saxelmwifo da xalxi, romelic

saxelmwifos Seadgens. TavisTavad, calke aRebuli konstitucia me-

ti araferia, Tu ara uqmi, daxavsebuli kanoni an umniSvnelo tra-

dicia. mainc ra saxis dacvas gvTavazobs konstitucia? SeuZlia ki

mas Zalauflebis SemzRudveli roli iTamaSos, Tu xalxs misi ar

swams an Tu ZlierTa ama qveynisaTa interesebi masze maRlaa dayene-

buli? imis miuxedavad, Tu ramdenad mniSvnelovani da aucilebelia

konstituciisadmi rwmena, konstitucionalizms, rogorc despotiz-

mis antiTezas, instituciuri garantiebic sWirdeba. amgvari garan-

tiebis uzrunvelsayofad xelisuflebis sxvadasxva ganStoeba ise

unda iqnes organizebuli, rom maT erTmaneTi SezRudon.

ai, ra weria 1789 wels safrangeTSi miRebuli adamianisa da mo-

qalaqis uflebaTa deklaraciis me-16 muxlSi, romelic ramdenime

konstituciaSi ucvlelad gadaitanes: "sazogadoebas, romelSic xe-

lisuflebis danawileba gansazRvruli ar aris, saerTod ar gaaCnia

konstitucia"1. rac Seexeba TviT gamijvna-ganawilebas, am Tvalsaz-

risiT sxvadasxva mTavroba da maTi konstituciebi mniSvnelovnad

*"azrebi", baCana bregvaZis Targmani, gv. 204.

1 franguli da germanuli originalebis inglisuri Targmanis wyaroebi miTiTe-

bulia albert blausteinisa da jei sigleris [Albert P. Blaustein & Jey A. Sigler]redaqtirebul krebulSi Constitutions That Made History (New York: Paragon House, 1988), gv. 359-387.

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba

88

gansxvavdeba. erTi zusti recepti an saboloo pasuxi am kiTxvaze

ar arsebobs.

maTTvis, vinc "Zalaufleba erTianobaSia" principis momxrea, ga-

mijvna ar aris bunebrivi movlena da isini gamijvnis princips uar-

yofen rogorc usargeblo struqturul garTulebas, romelic

tyuilubralod aWianurebs aucilebel gadawyvetilebebs da afer-

xebs mTavrobis efeqtian muSaobas. es idea jer kidev rusos droin-

delia da mas mxari dauWires 1776 wlis pensilvaniis konstitu-

ciis revolucionerma avtorebma da 1792 wlis frangma revolu-

cionerebma. robespieris kvaldakval, markiz de kondorsem mkacrad

gaakritika dabalansebuli, magram gamijnuli xelisuflebis sistema

da mxari dauWira erTianobis princips, romlis saWiroebac mwvaved

igrZnoboda maSindel safrangeTSi.2 kondorse amtkicebda, rom misa-

Rebi iqneboda mxolod funqciuri dayofa-danawileba.

yovelTvis, roca diqtaturis instituciuri gaformeba xdeba, ma-

Sinve xelisuflebis erTianobis sakiTxi wamoiWreba xolme. magram,

rogorc es hitleris mTavrobis araefeqtianma muSaobam cxadyo, xeli-

suflebis calkeuli nawilebi sulac ar Cqaroben Seerwyan erTmaneTs

xelisuflebis erTianobis preistoriuli "sawyisi" formiT. nacizmis

fuZemdebeli Teoretikosebi miiCnevdnen, rom raixsprezidentis diqta-

tura iyo eris SenarCunebisa da germaneli xalxis (da ara individis)

suverenitetis miRwevis saSualeba. "diqtatura aris wminda mTavroba,

imperia [IMPERIUM] am sityvis Tavdapirveli mniSvnelobiT, rac niS-

navs saxelmwifo xelisuflebis mTlianad gamgeblobas".3

komunistebi monoliTuri saxelmwifo xelisuflebis momxre iy-

vnen. proletariatis diqtatura martivi koncefciaa da swored si-

martive aqcevs mas ase mimzidvelad: igi gulisxmobs siZlieres da

ar moiTxovs tvinis did Wyletas. is, rom saxelmwifo komunistu-

ri partiis diqtaturas iyo daqvemdebarebuli (stalinis SemTxveva-

Si ki, erTi pirovnebis diqtaturas), Zalian aadvilebda saqmes. uf-

2 Plan de constitution, presenté a la Convention nationale, vol. 18, Oeuvres (Paris, 1804),

gv.185, 201. 3 Johannes Heckel, "Archiv des öffentlichen Rechts" in Clinton Rossiter, Constitutional

Dictatorship: Crisis Government in the Modern Democracies (Princeton: Princeton University Press, 1948), gv.62.

89

ro zustad, es saqmes aadvilebs, magram yovelTvis ar aris ukeTe-

sobisken gadadgmuli nabiji.

ueWvelia, aris sagangebo mdgomareobebi da krizisebi, romelTa

drosac saWiroa saxelmwifos mxridan dauyovnebeli, mtkice da

uSualo moqmedeba. Tanamedrove saxelmwifo Tavdapirvelad absolu-

tizmis formiT arsebobda da swored igi iyo mmarTvelobis despo-

turi forma, romlis winaaRmdegac monteskiem kontrolisa da ba-

lansirebis meqanizmebis SemoRebis idea wamoayena.

diqtaturis Tavidan asacileblad xelisuflebis damabalansebe-

li sapirwone isev xelisufleba unda iyos. amitom, sasurvelia sa-

xelmwifo uflebamosilebis rame formiT dayofa-ganawileba. am

TvalsazrisiT, konstitucionalizmiT nakarnaxebi konstitucia ar-

sebiTad ufro metia, vidre saxelmwifo organoebs Soris xelisuf-

lebis danawileba. mxolod uflebamosilebis sademarkacio xazebis

gavleba ar aris sakmarisi.

"ambicias ise unda moevlos, rom mas ambicia awonasworebdes"4.

moxetiale pirutyvs gavlebuli sazRvari ki ar aCerebs, aramed

ZaRlis yefa mezobeli nakveTidan. xelisuflebis TiToeuli gan-

Stoebis liders unda mieces Sesabamisi berketebi imisaTvis, rom

SezRudos garedan Careva misi uflebamosilebis sferoSi. gana arse-

bobs ufro macduri ram, vidre aseTi berketebis flobaa? da gana

cduneba zedmetad didi araa pirovnebisTvis, vinc gabedavs isurvos

an gabedavs imoqmedos da gaxdes sakuTari survilebisa da moqmede-

bebis msajuli? vin iqneba sakuTari saqmis Sesaferisi mosamarTle?

SeuZlia ki pirovnebas, romelsac kanonis SemoRebis ufleba aqvs

miniWebuli da, amdenad, SeuZlia xalxi mdidrad da gavlenianad aq-

4 The Federalist Papers, No. 51: Madison (New York: Mentor Books, 1961), gv.322.monteskiec amave azrs iziarebda: "...mudam ase iyo, rom ZalauflebiT mosil

kacs misi borotad gamoyenebisaken hqonda da aqvs midrekileba da ase grZeldeba

manam, sanam bariers ar waawydeba. raTa ar moxdes Zalauflebis borotad gamoyene-

ba, saqme ise unda moewyos, rom Zalaufleba unda akontrolebdes Zalauflebas".

Charles Secondat, Baron de Montesquieu, The Spirit of the Laws, trans. and ed. Anne M. Cohler, Basia Carolyn Miller, and Harold Samuel Stone (Cambridge: Cambridge University Press, 1992), XI. gv.4.

balansirebis xelovneba

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba

90

cios, gauZlos aseT cdunebas? SeuZlia ki mas gauZlos cdunebas

da upiratesoba sakuTar survilebs ar mianiWos?

sakuTari interesebis sxvaze maRla dayenebis riski mxolod na-

wilobriv aris Serbilebuli konstituciuri principiT, romelic

adgens, rom kanoni kanonmdebelsac exeba. kanonmdebeli, mefisagan

gansxvavebiT, kanonze maRla ar dgas, magram kanonis Tanaxmad mas

mainc SeiZleba upiratesoba hqondes miniWebuli.

Zalauflebisaken miswrafebis SeCereba mxolod maSin SeiZleba,

rodesac am survilis mqone piri erTdroulad ar aris isic, vinc

am survilis miRwevisaTvis saWiro saSualebebs akontrolebs. amri-

gad, Zalauflebis msurvelis ambicia gakontrolebulia imiT, rom

mas ara aqvs saSualeba imoqmedos yovelgvari dafiqrebis an ufle-

bamosilebis Semdgomi gadacemis gareSe da imitomac, rom igi ar

gansazRvravs moqmedebis Sedegs. garda amisa, radgan is, vinc moqme-

debs, ar aris is, visac survili aqvs, survilis "aRmsrulebels"

aqvs saSualeba garkveul farglebSi gaakontrolos piri, romelic

survilis "CamoyalibebisTvisaa" pasuxismgebeli. bolos da bolos,

"aRmsrulebelma" unda Seasrulos mxolod is, rac Seesabameba wi-

naswar dadgenil pirobebs. miuxedavad imisa, Tu vin flobs im sa-

Sualebebs, romlebiTac moqmed subieqts fizikurad SeuZlia cxov-

rebis pirobebis Secvla (Tundac ZaliT), am saSualebebis gamoyeneba

ver moxdeba saTanado sanqciis gareSe.

xelisuflebis dayofa-danawilebis Tanamedrove forma xelisuf-

lebis klasikur – sakanonmdeblo, aRmasrulebel da sasamarTlo –

ganStoebebs Soris pirvelad inglisSi gaCnda. da mainc, XVIII sau-

kuneSi am ganStoebebs Soris urTierTobis sakiTxi miCneuli iyo

ara imdenad moqmedebis sferoebis an funqciebis mixedviT gadanawi-

lebul saxelisuflebo ganStoebebs Soris urTierTobis sakiTxad,

aramed ufro metad qveynis Semadgeneli socialuri Zalebis daba-

lansebis problemad.

parlamentis zeda palata iyo aristokratiis warmomadgenlobiTi

organo, qveda palata ki gadasaxadis gadamxdelebs warmoadgenda;

xolo gadawyvetilebebis mimRebi oficialurad iyo "mefe parlamen-

tSi" ["King in Parliament"]. sxva sityvebiT, qveynis sam socialur Za-

91

las gadawyvetilebebis miReba an kanonebis SemoReba mxolod erTob-

livad SeeZlo. droTa ganmavlobaSi dadga samoqmedo sferoebSi

Sromis ganawilebis sakiTxic.5 aRmasrulebeli ganStoeba, romelic

nawilobriv samefo privilegiebze iyo dafuZnebuli, gamoeyo parla-

ments da am xelisuflebas mefis "msaxurebi" axorcielebdnen.

monteskiem inglisuri sistema aRwera rogorc sistema, romel-

Sic xalxis Tavisufleba garantirebulia: sadac xelisuflebis gan-

Stoebebi da dainteresebuli xalxi mkafiod arian gamijnuli er-

TmaneTisagan da amdenad ganStoebebi erTmaneTs abalanseben.6 sinam-

dvileSi, gamijvnis wyalobiT, aRmasrulebeli xelisufleba damou-

kidebeli gaxda, ramac SesaZlebeli gaxada mis mier Zalauflebis

despoturad gamoyeneba, magaliTad, koloniebTan mimarTebaSi. brita-

neTis batonobis winaaRmdeg brZolisas amerikeli revolucionerebi

monteskies principebis mimdevrebi iyvnen.7

5 am droisaTvis marTlmsajulebis ganxorcieleba ar iyo miCneuli xelisufle-

bis calke ganStoebad, miuxedavad imisa, rom inglisis saerTo samarTali, rome-

lic mosamarTleTa mier Seqmnili samarTlis memkvidre iyo, sakanondeblo ganStoe-

bisagan damoukideblad arsebobda. ufro adreuli iuridiuli Teoriis Tanaxmad,

TviT mefec ki SezRuduli iyo saerTo samarTlis wesebiT.6 miuxedavad imisa, rom lokTan erTad monteskie konstitucionalizmis yvelaze

TvalsaCino eqsperti iyo XVIII saukuneSi, misi moZRvreba (rogorc es axla gaxda

cxadi) srulad ar akmayofilebs konstitucionalizmis moTxovnebs. monteskie mar-

Tlac ukavSirebs erTmaneTs Tavisuflebasa da saxelisuflebo uflebamosilebis ga-

mijvnas, magram misi Sexedulebebi Tavisuflebis Sesaxeb sakmaod winaaRmdegobrivia.

xandaxan Tavisuflebis koncefcia misTvis mxolod imas niSnavs, rom cxovreba harmo-

niaSia kanonis debulebebTan (ar arsebobs despotizmi, xolo kanonis uzenaesoba, mi-

si formaluri gagebiT, yvelaferze maRla dgas); zogjer es niSnavs, rom adamianebs

erTmaneTis ar eSiniaT; xolo zogjer ki niSnavs, rom mTeli xalxi marTavs sakuTar

Tavs. swored am ukanaskneli gaazrebis gamoa saWiro warmomadgenloba. magram mon-

teskie mxars uWers warmomadgenlobiT mandats zogad sakiTxebze da aristokratiis

mravalferovan warmomadgenlobas xalxis dasabalanseblad. aRmasrulebeli ganStoeba

ZiriTadad sagareo saqmeebiTa da omebis warmoebiTaa dakavebuli. sakanonmdeblo gan-

Stoebas SeuZlia es saqmeebi mxolod SemdgomSi ganixilos, maSin roca aRmasrule-

bel ganStoebas SeuZlia nebismier dros Caerios sakanonmdeblo procesSi. dabolos,

sasamarTlo ganStoeba despoturia, Tu igi gamijnuli ar aris, magram, rogorc xe-

lisuflebis ganStoebas, mas umniSvnelo gavlena aqvs.7 1789 wlis damfuZnebeli krebis frangi wevrebi, zustad iseve, rogorc ame-

rikelebi ori wlis Semdeg, TavdadebiT ibrZodnen saxelisuflebo uflebamosile-

baTa gamijvnisaTvis. maT miaCndaT, rom gamijvna Tavisuflebis garantia iyo.

balansirebis xelovneba

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba

92

medisons imedi hqonda, rom xelisuflebis ZiriTadi organoebi

ise imuSavebdnen, rom maTi gaZliereba mxolod erTmaneTis xarjze

iqneboda SesaZlebeli. amrigad, isini isedac gaakontrolebdnen er-

TmaneTis saqmianobas. saxelmwifo moxeleebis antagonisturi inte-

resebi Suris grZnobiT gaJRenTavda saxelmwifo institutebs da

radgan sxvadasxva uwyebis moxeleebi maT institutebze arian damo-

kidebuli, xolo maTi piradi Zalaufleba _ maTi organizaciis Za-

lauflebaze, amitom isini neitraluri ver iqnebian imis mimarT, Tu

ramdenad Zlieria xelisuflebis maTi ganStoeba. sistema isea mow-

yobili, rom moxeleebi realurad unda iyvnen damokidebuli xeli-

suflebis im calkeul ganStoebebze, romelsac isini miekuTvnebian.

konstitucionalizmis TvalsazrisiT, Tanamdebobaze daniSvnis uf-

lebisa da piradi SeuTavseblobis mniSvneloba swored am sakiTxi-

dan gamomdinareobs. xelisuflebis sxvadasxva ganStoeba zemoqmede-

bas axdens erTmaneTze, raTa gamoasworon kanonis SesaZlo darRve-

vebi da Tavi Seikavon aseTi darRvevebisagan erTmaneTisadmi saTana-

do pativiscemis pirobebSi.

xelisuflebis danawilebisa da mowyobis mravali sxvadasxva gza

arsebobs. sakiTxis nebismier gadawyvetas arsebobis ufleba aqvs, Tu

Tavisuflebis SezRudvis saSualebebi gamoricxuli an Tavidan aci-

lebulia. konstitucionalistis TvalsazrisiT, xelisuflebis saq-

mianobis demokratiuli buneba meoradi mniSvnelobisaa. es gulis-

xmobs, rom demokratia niSnavs sazogadoebis mosazrebebisaTvis upi-

ratesobis miniWebas institutebis mosazrebebTan SedarebiT. gar-

kveul garemoebebSi xelisuflebis efeqtianobac meoradi mniSvnelo-

bisaa, Tumca, saxelmwifos uunaroba mis sxvadasxva organos Soris

uTanxmoebaTa aRmofxvris saqmeSi sabolood safrTxes Seuqmnis

usafrTxoebas da, amdenad, Tavisuflebasac. miuxedavad amisa, ameri-

kis konstitucias arasodes ucdia Tavidan aecilebina konfliqtebi

xelisuflebis ganStoebaTa Soris:

xelisuflebis gamijvna-danawilebis doqtrina 1787 wlis konvenciam

aRiara ara imisTvis, rom efeqtianoba waexalisebina, aramed imis-

Tvis, rom gamoricxuliyo xelisuflebis TviTneburi gamoyeneba. miza-

ni iyo ara is, rom Tavidan yofiliyo acilebuli uTanxmoeba, aramed

is, rom xalxi daculi yofiliyo avtokratiisagan saxelisuflebo

93

uflebamosilebis sam seqciad gadanawilebis Tanmxlebi gardauvali

uTanxmoebis saSualebiT.8

cxadia, rom uTanxmoebisa da konfliqtebis bunebrivad miCneva

Semzaravad JRers wesrigisa da gadawyvetilebaTa miRebis konsocia-

luri erToblivi procesis mxardamWerebisaTvis.9 magram iqac ki,

sadac Tanaziar socialur procesebs saarsebo mniSvneloba aqvs, ga-

dawyvetilebaTa miRebis konsocialuri procesis saWiroebisa da

sferos ganmsazRvreli prekonstituciuri gadawyvetilebebi momdi-

nareobs yvelas mier gaziarebuli im mosazrebidan, rom es calkeu-

li qveyana ver gauZlebs da ver gadaitans garkveuli saxis kon-

fliqtebs. konsocialuri struqturebi, Cveulebriv, potenciurad

fataluri konfliqtebis CrdilSi warmoiqmneba10 (belgiaSi, magali-

8 Myers v. United States, 272 U.S. 293 (1926) (J. Brandeis, dissenting). 9konfliqtebis dasaSvebad miCneva ar niSnavs gadawyvetilebaTa miRebis procesSi

Cixuri viTarebis daSvebas. konstitucia, romelic tovebs amgvari Cixis SesaZleblo-

bas, teqnikuri TvalsazrisiT araadekvaturia, radgan igi dasaSvebad miiCnevs desta-

bilizacias. sakanonmdeblo saqmianobis garkveul sferoebSi kvalificiuri umravle-

sobis moTxovnam SeiZleba gamoiwvios amgvari, destabilizaciis momtani Cixuri viTa-

rebis warmoqmna. es aris ungreTis konstituciis kargad cnobili fenomeni. kvalifi-

ciuri umravlesobis moTxovnis nakli isaa, rom ramdenime SemTxvevaSi igi ar iZleva

sakiTxis gadawyvetis saSualebas (ris Sedegicaa is, rom ver viRebT gadawyvetile-

bas, romelic aucileblad ar niSnavs kategoriul uaryofas). roca xmaTa ori mesa-

medi saWiroa ZiriTadi uflebebis SezRudvis SemTxvevaSi, maSin problema ar arse-

bobs, radgan kenWisyris uaryofiTi Sedegi ubralod uaryofas niSnavs. ZiriTadi uf-

lebis SezRudva ar SeiZleba. amrigad yvelaferi ise rCeba, rogorc iyo, gaumarjos

Tavisuflebas! (garTulebebi warmoiqmneba maSin, Tu kanonproeqti ZiriTadi uflebis

gaZlierebiskenaa mimarTuli; magram yoveli aseTi gamaZlierebeli winadadeba mainc

Seicavs cotaoden SemzRudvel elements, amitom sanerviulo araferia), magram, ro-

desac mizani organos Camoyalibeba an piris Tanamdebobaze daniSvnaa, maSin advilad

SeiZleba warmoiqmnas destabilizaciis gamomwvevi Cixi.10 konsensusis saWiroeba SesaZloa socialuri tradiciebidan gamomdinareobdes.

ase magaliTad, iaponiaSi umravlesobisaTvis gansakuTrebiT mniSvnelovan sakiTxebze

parlamentis mier miRebuli gadawyvetileba aucileblad misaRebi unda iyos umci-

resobisTvisac (opoziciisTvisac), imis gaTvaliswinebiT, rom opoziciac wava gar-

kveul daTmobaze. rodesac premier-ministr satos surda gaefarToebina iaponia-ame-

rikis Tavdacvis xelSekruleba, socialisturma opoziciam protestis niSnad da-

tova palatis sxdomaTa darbazi. satom sakiTxi kenWisyraze mxolod mas Semdeg

daayena, rac socialistebi gavidnen darbazidan da misma partiam moaxdina xelSek-

rulebis ratifikacia. amis Sedegad sato iZulebuli gaxda gadamdgariyo [wyaro:

profesori maikl iangi (Michael Young), Columbia University, New York].

balansirebis xelovneba

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba

94

Tad, yvela partia iziarebs imas, rom religiuri da eTnikuri da-

yofis ukontrolo konflqtisaken eskalaciis daSveba katastrofa

iqneboda).

saxelmwifo xelisuflebis danawilebis zemoaRniSnuli formis

sailustraciod ori modeli arsebobs. erTi maTgani uflebamosile-

bis gamijvnazea dafuZnebuli, xolo meore _ sxvadasxva saxelmwifo

organos Soris uflebamosilebis gadanawilebaze. pirvel modelSi

xelisuflebis ganStoebaTa gamijvna, Teoriulad, dasrulebuli

formisaa. xelisuflebis ganStoebebi erTmaneTisagan gancalkevebu-

li, anu erTmaneTisagan damoukidebeli, magram araavtonomiura, rad-

gan maT ar SeuZliaT mxolod TviTon, izolirebulad imoqmedon.

SeerTebul StatebSi miRebuli gamijvnis modeli, Cveulebriv,

Zlier prezidentializmTan asocirdeba. sakiTxisadmi amgvari poli-

tologiuri stiliT midgoma ZiriTadad imis ganxilvas gulisxmobs,

Tu xelisuflebis rogori gadanawileba emsaxureba yvelaze ukeT

(anu yvelaze efeqtianad da Cavardnebis gareSe) politikuri siste-

mis funqciobas krizisebis gareSe, amomrCevlebis mier "mxardaWeri-

li" politikuri tendenciebis realizacias da rame saxis koleq-

tiuri programis ganxorcielebas.11

sruli gamijvna, TavisTavad, aseve bundovani terminia da, albaT,

verc erTi politikuri sistema ver iarsebebda mis safuZvelze. uf-

11 termini "prezidentializmi" bundovania, Tu mas amerikis SeerTebul Stateb-

Tan dakavSirebiT viyenebT. aSS-is prezidents "Zlierad" miiCneven marto isini,

vinc ar icnobs laTinuri amerikis qveynebis konstituciebs. Tu am sakiTxs Teo-

riul doneze ganvixilavT, cxadi gaxdeba, rom aSS-is prezidents ar gaaCnia ramde-

nime mniSvnelovani uflebamosileba. magaliTad, prezidents ara aqvs sakanonmdeblo

iniciativis ufleba (da amitom ara aqvs sagangebo sakanonmdeblo procedurebis

moTxovnis privilegiebi aRmasrulebeli xelisuflebis sakanonmdeblo iniciative-

bisaTvis an aRmasrulebeli xelisuflebis mier sagangebo viTarebaSi gamocemuli

aqtebisaTvis), mis mier ganxorcielebuli daniSvnebi senatis Tanxmobazea damokide-

buli da mas ara aqvs droebiTi sakanonmdeblo aqtebis gamocemis ufleba. aSS-is

konstitucia prezidents arc sagangebo mdgomareobis gamocxadebis uflebas aZ-

levs. Sdr. yvela es ufleba perus konstituciaSi aRweril saprezidento ufle-

bebs, Tundac imdroindelSi, vidre iq fuximoris mier iniciirebuli putCi moxde-

boda. ix. Cynthia McClintock, "Presidents, Messiahs and Constitutional Breakdown in Peru," The Failure of Presidential Democracy: The Case of Latin America, eds. Juan Linz and Arturo Valenzuela (Baltimore: Johns Hopkins University Press, 1994).

95

ro metic, Tu organos neba daerTo imoqmedos SezRudul sferoSi

yovelgvari Semdgomi kontrolis gareSe, SeiZleba stimuli mieces

avtokratiis warmoqmnas. jer isedac Znelia Segueba Tundac xeli-

suflebis "yvelaze naklebad saxifaTo ganStoebasTan" – sasamar-

TlosTan, romelic naklebi xarisxiT aris dabalansebuli sxva gan-

Stoebis mier, xolo misi demokratiuli kontroli mcirea. mosa-

marTlis Zalauflebis wonas mxolod gasaCivrebis SesaZlebloba

Tu amsubuqebs.

sruli gamijvnis SemTxvevaSi, xelisuflebis erTi ganStoebis

SigniT momuSave pirebis SerCevaSi, marTvaSi, kontrolsa da maTTvis

pasuxismgeblobis dakisrebis saqmeSi sxva ganStoebebi veraviTar

rols ver Seasrulebdnen. dRes arsebul sistemebSi, maSinac ki,

rodesac aRmasrulebeli xelisufleba TviTon agvarebs yvela ze-

moaRniSnul sakiTxs, am ganStoebisaTvis direqtivebis micema mainc

SesaZlebelia kanonebisa da biujetis cvlilebis muqariT. magram

ueWvelia, rom kontrolisa da balansirebis meqanizmebis mqone sis-

temebSi naklebi yuradReba eqceva xelisuflebis pirovnul doneze

dayofas: aRmasrulebel da sakanonmdeblo ganStoebaTa Soris inte-

resTa konfliqti ar aris principuli sakiTxi. xelisuflebis gan-

StoebaTa Soris arsebobs garkveuli donis funqciuri diferencia-

cia: TiToeuli ganStoebis ZiriTadi saqmianoba gansxvavdeba sxva

ganStoebis ZiriTadi saqmianobisagan. sakuTar saqmianobaSi TiToeu-

li ganStoeba upiratesobas aniWebs sakuTar ZiriTad funqciebs. da

mainc, ganStoebaTa Zalauflebis SemzRudveli farglebi im faqtma

warmoSva, rom erT ganStoebas ar SeuZlia moqmedeba meoresTan Ta-

namSromlobis gareSe.

gamijvnaze dafuZnebul sistemebSi kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi arsebobs dominanti mWidro urTierTkavSiris wyalo-

biT.12 aSS-is konstitucia, sinamdvileSi, am ori principis narevia.

12medisoni iZulebuli gaxda Semwynareblurad mokideboda mWidro urTierTkav-

Sirs am or princips Soris (erTi mxriv, gamijvna da, meore mxriv, kontrolisa da

balansirebis meqanizmebi). amis Semdeg, dualizmis Sedegad, aSS-is uzenaesi sasamar-

Tlos gadawyvetilebebSi amerikis konstituciis ganmarteba orgvarad xdeba (for-

malisturad da funqciurad). aseTive praqtikas iyenebs sxva ramdenime qveyanac.

formalisturi midgomis Tanaxmad, romelic teqstis sityvasityviT ganmartebas

gulisxmobs, konstitucia mkafiod adgens, vin ra unda akeTos. es midgoma SemoiRo

balansirebis xelovneba

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba

96

Sedegad gvaqvs "mTavroba, romelSic gayofili institutebi wilob-

rivad monawileoben xelisuflebis ganStoebebSi".13

am etapze saWiroa erTi SeniSvna balansis Sesaxeb. balansi Tavi-

si bunebiT dinamikuria da amitom, Sesabamisad, drois nebismier mo-

mentSi igi ar aris srulyofili. dinamikuri balansi niSnavs, rom

ganStoebaTa Soris arsebuli wonasworobidan gadaxra konstitu-

ciurad dasaSveb farglebSia moqceuli. dinamizms politikuri sis-

temis funqcioba warmoSobs. konstituciaSi Cawerili, warmodgeni-

li an daSvebuli wesrigi SeiZleba Seswordes arCevnebis Sedegebis

meSveobiT an sasamarTloebma xelaxla ganmarton.

aq mTavari yuradReba mipyrobilia balansze sakanonmdeblo da aR-

masrulebel ganStoebebs Soris. am urTierTobaSi xelisuflebis

"ufro uSualod" arCeuli ganStoeba sakuTar Tavs miiCnevs zogadi

politikuri kursis warmarTvis mandatis mqoned Tavisi "ufro de-

mokratiuli" legitimurobis gamo. Sesabamisad, parlamentsac unda

TviTon gansazRvros politika, maSin rodesac pirdapiri gziT ar-

Ceul prezidents surs, rom parlamentma daamtkicos is politika,

romelic xalxma moiwona misi pirdapiri arCevis gziT. "aiwona-dai-

wonas" am TamaSSi balansi myardeba, roca Tamasa gawonasworebulia.

Tu erT-erTi moTamaSe ufro mZimea, maSin Tamasa balansidan gamodis

da mZime moTamaSisken ixreba. problemebi grovdeba, Tu zeda mxares

myofi moTamaSe Tamasidan Camovarda, xolo Tamasis qveda mxare miwas

daenarcxa da gaWylita iqve moseirne Tavisufleba. amasobaSi, sasa-

ungreTis sakonstitucio sasamarTlomac. magram arsebobs erTi mcire xarvezi: si-

namdvileSi ungreTis konstitucia, iseve rogorc sxva konstituciebi, yovelTvis

mkafiod ar adgens, vin ra unda akeTos. maSinac ki, Tu fraza erTi SexedviT ar

aris bundovani, ganmartebam SeiZleba azri Tavdayira daayenos. magaliTad, ungre-

Tis konstitucia acxadebs, rom ungreTis respublikis prezidenti aris SeiaraRe-

buli Zalebis umaRlesi mTavarsardali. sardals aqvs daniSvnis uflebamosileba

mis qvemdebare danayofSi. magram, ungreTis sakonstitucio sasamarTlos Tanaxmad,

es ase ar aris, rodesac saqme prezidents exeba. sakonstitucio sasamarTlom

daadgina, rom daniSvnis sakiTxis ganmarteba "funqciurad" unda moxdes. funqciona-

listebis Tanaxmad, ar aris aucilebeli funqciebis interpretacia konstituciis

mier SemoTavazebuli "meorexarisxovani" gadawyvetebis mixedviT moxdes (romlebic

moZvelebulia Tanamedrove saxelmwifos pirobebSi). funqciebi funqciurad unda

gadanawildes da swored es unda iyos kriteriumi.13 "...divided institutions share the branches of power" – Richard E. Neustadt, Presidential

Power: The Politics of Leadership (New York: Wiley, 1960), gv.33.

97

marTlo ganxilvis feria cdilobs or ukiduresobas Soris balansi

SeinarCunos aiwona-daiwonas Tamasis SuaSi aqeT-iqiT sirbiliT.

saparlamento uflebamosilebis sistemasa da gamijvnis (saprezi-

dento sistemebi da konstituciuri monarqiebi) sistemas Soris gan-

sxvavebis gaubraloebis survilis gareSe, mainc xazi unda gavusvaT,

rom, rac unda paradoqsulad JRerdes, gamijvnis ara marto ameri-

kul sistemaSi arsebobs gadawyvetilebaTa erToblivad miRebis saWi-

roeba. britanul parlamentarizmsa da germanul kancleris demokra-

tias Sedegad mohyva aRmasrulebeli xelisuflebis mier gadawyveti-

lebebis miRebis ufro centralizebuli procesi, maSin rodesac qa-

Raldze aRmasrulebeli xelisufleba parlaments eqvemdebareba.

realuri urTierTobis gaazreba SesaZlebeli iqneba mxolod or

ganzomilebaze erTdrouli dakvirvebiT. nebismieri calkeuli gan-

Stoebis uflebamosilebis interpretacia unda moxdes rogorc

organizaciuli struqturebis dakompleqtebis Sesaxeb miRebuli

gadawyvetilebebis doneze, ise realuri funqciebis ganxorciele-

bis TvalsazrisiTac. es ori ganzomilebaa: (1) organizaciuli (maT

Soris personaluri) damokidebuleba sxvaze, da (2) damoukideb-

loba gadawyvetilebebis miRebaSi. xelisuflebis erTi ganStoeba

misi formirebis sakiTxSi SesaZloa damoukidebeli iyos meorisa-

gan, magram, miuxedavad amisa, mainc damokidebuli iyos am meore

Stoze, Tu mas ar SeuZlia sakuTari funqciis Tavad ganxorciele-

ba. miuxedavad imisa, rom erT ganStoebas SeuZlia "saboloo ga-

dawyvetilebis" miReba sakuTari politikis Sesaxeb, es gadawyveti-

leba damokidebulia sxva ganStoebasTan dakavSirebul pirobebze.

amrigad, realurad, Zalauflebis SemzRudveli balansi ar aris

damyarebuli TvalsaCino gamijvnaze.

xelisuflebis ganStoebebs Soris urTierTobaSi swored zemoaR-

niSnul or ganzomilebaSi naxsenebi damokidebuleba an damoukideb-

lobaa realuri gansxvavebis niSani. politologiis Sesaval kursebsa

da mTavrobis moxeleTa mosamzadebel programebSi gamoyenebuli ori

ZiriTadi modeli – saprezidento da saparlamento sistemebi – am

ori zemoaRniSnuli ganzomilebis konkretul kombinaciebs asaxavs.

mkafio zogadi warmodgenis Seqmna maT Sesaxeb Znelia, radgan xeli-

balansirebis xelovneba

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba

98

suflebis ganStoebis gamijvnaSi nagulisxmebi iqneboda, rom yovel

funqcias sakuTari organizaciuli sistema aqvs. sinamdvileSi, fun-

qciebic da organizaciebic SesaZlebelia daiyos da ganawildes. maga-

liTad, sakanonmdeblo ganStoebis erTi saorganizacio erTeuli an

funqcia SeiZleba aRmasrulebelma xelisuflebam aiRos xelSi an, pi-

riqiT, sakanonmdeblo ganStoebas SesaZloa mieniWos ufleba ganaCeni

gamoutanos aRmasrulebeli ganStoebis calkeul erTeulebs (mag. im-

piCmenti).14 marTlac, sakanonmdeblo ganStoebas SeuZlia TviTon Ca-

moayalibos sakuTari aRmasrulebeli organizaciebi, romlebic ar Se-

va aRmasrulebeli ganStoebis SemadgenlobaSi.

3.2. gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba

formirebisa da daSlis etapebze

3.2.1. formireba

organizaciis (xelisuflebis ganStoebis) arsebobis sxvadasxva

etapze mas SeiZleba sxvadasxvanairi damokidebuleba hqondes sxva

ganStoebebTan.

inglissa da sxva adreuli konstituciuri monarqiebis umeteso-

baSi aRmasrulebeli xelisuflebis formireba sakanonmdeblo gan-

Stoebisagan damoukideblad xdeboda, magram ara piriqiT. aRmasru-

lebeli xelisufleba (mefe) ara marto damoukidebeli iyo sakanon-

mdeblo organosagan, aramed aseTad rCeboda arsebobis yovel etap-

ze, radgan mefis pirovneba wmidaTawmidad iyo miCneuli; amasTan,

monarqiis Cveulebriv (Tumca ara yovelTvis) memkvidreobiTi xasia-

Ti ar iZleoda parlamentis Carevis saSualebas aRmasrulebel gan-

StoebaSi vakansiis gaCenis SemTxvevaSi.15 1848 wlis revoluciebis

Semdegac ki, mefes kvlav SeeZlo daeniSna da SeenarCunebina minis-

trebi; kidev mravali aTwleuli dasWirda imas, rom mbrZaneblebs

14 1958 wlis safrangeTis konstituciis Tanaxmad, aRmasrulebeli xelisufle-

ba garkveul sakanonmdeblo funqciebs axorcielebs.15 Tanamedrove parlamentarizmis politikuri pirobebi "brwyinvale revolu-

ciis" (Glorious Revolution, 1688-1689) Sedegad Camoyalibda – amis Semdeg monarqi

taxtze ojaxuri memkvidreobis gamo ki aRar adioda, aramed parlamenti iwvevda

taxtze garkveuli pirobebis Sesrulebis moTxovniT.

99

parlamentis iniciativebi da neba gaeTvaliswinebinaT ministrebis

daniSvnisa Tu moxsnis sakiTxebSi.

britaneTis mefis (rogorc aRmasrulebeli xelisuflebis meTau-

ris) gadayeneba SeuZlebeli iyo. magram, Tavis mxriv, mefes, XVIII

saukunis doqtrinis Tanaxmad, maSin SeeZlo parlamentis daTxovna,

roca TviTon inebebda, im pirobiT, rom igi axal parlaments ara

ugvianes sami wlis vadaSi moiwvevda. Tumca, raki parlamentis wev-

rebi sakmaris sifrTxiles iCendnen da gadasaxadebs mxolod mom-

devno erTi wlisaTvis amtkicebdnen xolme, amitom parlamentis

mowveva, aucileblobis gamo, ufro xSirad xdeboda.

britanuli sistemis sapirispirod, amerikis SeerTebul StatebSi

xelisuflebis yvela ganStoeba Tavisi formirebis sakiTxSi, Teoriu-

lad, sxva ganStoebisagan damoukidebelia, maT Soris mosamarTleebis

umetesobac, radgan maTi arCeva saxalxod xdeba (garda federaluri

mosamarTleebisa).16 amerikul sistemaSi sakanonmdeblo xelisufleba-

sac da, arsebiTad, aRmasrulebel xelisuflebasac (prezidents)

uSualod xalxi irCevs. XVIII saukunis inglisuri doqtrinis sapi-

rispirod, amerikelebma mxari dauWires gamijnul institutebs xe-

lisuflebis TiToeul ganStoebaSi. prezidents ar SeuZlia kongre-

sis daTxovna, iseve rogorc kongress ar SeuZlia prezidentis gada-

yeneba (garda impiCmentis SemTxvevisa). kongress ar SeuZlia sakuTari

Tavis daTxovna, xolo prezidentis moSoreba mxolod misi mokvliT

Tu SeiZleba. erTaderTi instituciuri ufleba, romelic prezi-

dents kongresis mimarT aqvs isaa, rom prezidents SeuZlia sagangebo

viTarebaSi misi mowveva. aRmasrulebeli xelisufleba uSualod ar

aris Cabmuli sakanonmdeblo procesSi. Tumca, sagangebo SemTxvevaSi,

rodesac amomrCevelTa mier micemuli xmebi arasakmarisia, kongress

SeuZlia prezidentis arCeva, xolo impiCmentis uflebis gamoyenebis

SemTxvevaSi – misi gadayeneba.17 meore mxriv, arsebobs imis preceden-

16 naklebad xisti saxelmwifo struqturis mxardamWeri konfederalistebi

sxva sakiTxebTan erTad imasac amtkicebdnen, rom 1787 wels miRebuli gadawyveti-

leba arasakmarisad Tanamimdevruli iyo, radgan am gadawyvetilebis Tanaxmad, maga-

liTad, federalur mosamarTleebs aRmasrulebeli xelisuflebis meTauri niSnavda

(sasamarTlos gamijvnis srulyofili modelisaTvis ix. meSvide Tavi).17 impiCmenti aris arCeuli Tanamdebobis pirisaTvis an federaluri mosamar-

TlisaTvis pasuxismgeblobis dakisreba maT mier kanonis an konstituciis uxeSad

gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba

formirebisa da daSlis etapebze

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba

100

tebi, rom gamonaklis SemTxvevaSi saparlamento sistemebSic SesaZle-

belia aRmasrulebeli xelisuflebis damoukideblad formireba. Tum-

ca mTavroba (kabineti) mainc damokidebulia xolme parlamentze –

ndobis votumis principis Sesabamisad. israelSi 1996 wlidan aRmas-

rulebeli xelisuflebis meTauris anu premier-ministris arCeva sa-

xalxod xdeba.18 ministrTa kabineti ki, rogorc pasuxismgebeli in-

stituti, kvlav parlamentis ndobazea damokidebuli. amrigad, Cven

winaSea konstituciurad gaformebuli patis situacia. ra moxdeba,

Tu ministrTa sabWo gadadga, xolo premier-ministri ver gadadgeba

Tavisi saxalxo mandatis gamo?

aqamde ganxilul SemTxvevebSi aRmasrulebeli da sakanonmdeblo

ganStoebebis formireba erTmaneTisgan damoukideblad xdeba; anu ma-

Ti urTierTdamokidebuleba formirebis procesTan mimarTebaSi si-

metriulia. XVIII saukunis inglisur modelSi asimetria Seaqvs

parlamentis daTxovnis uflebas. mefes hqonda parlamentis daTxov-

nis ufleba, magram ara piriqiT. naxevrad gamijvnis am konkretuli

SemTxvevis Sedegi iyo struqturuli daZabuloba (romelic socia-

lur-politikuri mizezebiT ufro iyo gamowveuli, vidre ubralod

xelisuflebis disbalansiT). parlamentis daucveli mdgomareoba

miuRebeli gaxda. am problemis "mogvarebis gza" gamoiZebna struq-

turuli wonasworobidan meorenairad gadaxris saSualebiT (rome-

lic nawilobriv revoluciuri cvlilebebis, nawilobriv ki neli,

organuli procesis Sedegi iyo), romlis amosaval debulebad saka-

nonmdeblo ganStoebis uzenaesoba iqca. XVIII saukunis inglisSi es

koncefcia emyareboda arguments, rom qveynis politikuri Zalebi

da xelisuflebis mqone Zalebi Tavs iyridnen parlamentSi da iqve

darRvevis SemTxvevaSi. impiCmentis procedura iwyeba warmomadgenelTa palatis

dadgenilebis Sedegad, xolo proceduris bolo etapze, romelic senatSi tardeba,

xdeba Tanamdebobis piris gadayeneba.18 israelis knesetma es ucnauri kanoni miiRo im sazogado aRSfoTebis Sede-

gad, romelic mTavrobis gadadgomas mohyva (rac imis gamo moxda, rom knesetis

ori wevri sakuTari sulieri moZRvris _ rabinis rCevas daemorCila, roca es

ukanaskneli moulodnelad ganudga mTavrobas). umravlesobam CaTvala, rom miuRe-

beli iyo is mdgomareoba, rodesac umravlesobis azriT eqstremistad miCneuli

rabinis neba-surviliT SesaZlebeli iyo mTavrobis iZulebiT gadadgoma.

es idea axali ar aris. TviT markiz de kondorse iyo is adamiani, romelmac

1792 wlis konstituciis proeqtis SemuSavebisas wamoayena xalxis mier uSualod

arCeuli da parlamentis winaSe pasuxismgebeli mTavrobis idea.

101

xdeboda gadasaxadebis Sesaxeb gadawyvetilebebis miReba. swored

amis safuZvelze gamocxadda parlamenti yovlisSemZle da uzenaes

organod. safrangeTis revoluciis Semdeg ki, rusos doqtrinis Ta-

naxmad, wamyvani roli mieniWa sakanonmdeblo organos rogorc xal-

xis nebis gamomxatvel instituts.

sakanonmdeblo ganStoebis uzenaesad gamocxadebis Semdeg aRmas-

rulebeli xelisuflebis nawili (romelsac samefo taxtis ufle-

bebis sabuTad moyvanis Semdeg TviTon surda uzenaesoba) sakanon-

mdeblo kontrols daeqvemdebara da masze damokidebuli gaxda. pa-

radoqsia, magram es procesi TviT samefo karis iniciativiT gan-

xorcielda. saerTaSoriso konfliqtis gamo parlamentis mier tax-

tze mowveuli vilhelm oraneli gansakuTrebiT mniSvnelovnad

Tvlida parlamentis mxardaWeris mopovebas, xolo parlamenti, sxva

sakiTxebs Soris, gadasaxadebsac gansazRvravda. Sesabamisad, vil-

helmma oTxi jentlmeni daniSna da ase Seadgina sakuTari piradi

mrCevlebis gundi, anu, sxva sityvebiT rom vTqvaT, sakuTari minis-

trTa kabineti, radgan fiqrobda, rom maT SeeZloT TemTa palataSi

mefis ideebisaTvis mxardaWeris mopoveba. SemdgomSi viTareba Seic-

vala da, ukve tradiciad qceuli uflebis Tanaxmad, ministrTa ka-

binetis wevrad mxolod is adamiani SeiZleboda daniSnuliyo, ro-

melsac parlamenti dauWerda mxars (am droisaTvis ki kabinets uk-

ve realuri aRmasrulebeli Zalaufleba hqonda).

im respublikebSi, sadac mefis Zalaufleba pirdapir ar gadasce-

mia saxelmwifos axal meTaurs, premier-ministris vinaobas mTlia-

nad parlamenti gansazRvravs, xolo zogierT SemTxvevaSi parlamen-

ti kabinetis wevrebsac aZlevs xmas. safrangeTis mesame da meoTxe

republikebSi miRebuli praqtikis mixedviT, mTavroba parlaments

warudgenda sakuTar programas, xolo parlamenti kenWs uyrida

programas.19 am wesis Sedegad, safrangeTis mTavrobebis umetesoba

19 standartuli komunisturi praqtika ki aseTi iyo: parlamenti irCevda mTav-

robas, magram yovelgvari problemis Tavidan asacileblad marto parlamentis pre-

zidiumis rekomendaciiT akeTebda amas. xolo parlamentis sesiebs Soris periodSi

(rac realurad weliwadSi 360 dRes Seadgenda xolme), mTel sakanonmdeblo xe-

lisuflebas axorcielebda yvelaze ufro sando komunistebiT dakompleqtebuli

prezidiumi.

gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba

formirebisa da daSlis etapebze

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba

102

mxardaWeris deficitis gamo TiTqmis programis wardgenisTanave

xdeboda iZulebuli gadamdgariyo.20

gadawyvetilebis miRebis zemoaRniSnuli uflebamosileba moicavs

agreTve mTavrobis mandatis Sewyvetis uflebas. saparlamento sis-

temebSi es saxelisuflebo upiratesoba, qaRaldze mainc, gadamwyve-

tia imdenad, ramdenadac igi xelisuflebis ganStoebis TviT arse-

bobas exeba.

Tumca, rac Seexeba mandatis Sewyvetas, aRmasrulebel xelisuf-

lebasac SeiZleba hqondes kontrmanevris mZlavri saSualebebi. zo-

gierTi modelis mixedviT, Tu parlamentma undobloba gamoucxada

mTavrobas, maSin aRmasrulebeli xelisufleba "kvdeba", magram sabo-

loo aRsasrulamde mainc SeuZlia parlamentis daTxovna. ramdenime

qveyanaSi da zogierT garemoebaSi aRmasrulebel xelisuflebas ara

aqvs daTxovnis amgvari ufleba, magram Tu drois ufro xangrZliv

periodSi ver moxerxdeba axali mTavrobis formireba, maSin parla-

mentis daTxovna rame avtomaturi meqanizmiT xorcieldeba da iniS-

neba axali arCevnebi.

kontinentur saparlamento sistemebSi es logikuri modelebi

amave dros ganviTarebis sxvadasxva etaps warmoadgenda. viTareba

ufro garTulda, rodesac parlamentebma daiwyes iseTi ministrTa

kabinetebis arCeva, romlebic mefis gverdiT idgnen, rac garkveul-

wilad aRmasrulebeli xelisuflebis dublirebas niSnavda.21

XIX saukunis dasawyisSi konstituciuri problema iyo, Tu ro-

gor unda momxdariyo mefis gakontroleba – romlis pasuximgeblo-

bis sakiTxic verc pirovnul da verc misi, rogorc aRmasrulebeli

20 mexuTe respublikis pirveli sami mTavroba agrZelebda am tradicias – pre-

mier-ministri parlamentis winaSe kiTxulobda programas, magram kenWisyra aRar

tardeboda, radgan mTavroba, formalurad, ZiriTadad respublikis prezidents eq-

vemdebareboda. 1980-iani wlebis dasawyisSi socialisturma mTavrobam scada aRed-

gina mTavrobis pasuxismgeblobis praqtika da daubrunda sainauguracio kenWisyris

tradicias. 1958-idan 1993 wlamde moqmedi 25 mTavrobidan cxram moiTxova aseTi

kenWisyra.21 britanul sakonstitucio samarTalSi dResac arsebobs samefo karis privi-

legiebi. parlaments ara aqvs am privilegiebis kontrolis ufleba, anu maT mimarT

SeuZlebelia undoblobis votumis gamoyeneba.

103

xelisuflebis meTauris, rangSi ver dgeboda. swored am mizniT

Seiqmna parlamentis winaSe pasuxismgebeli saministroebi. swored

aseTi saministroebis Seqmnas moiTxovda ase daJinebiT liberaluri

opozicia XIX saukunis pirvel aTwleulebSi.22 TiTqmis meore

msoflio omis dasasrulamde evropuli monarqiebis umravlesobaSi

aRmasrulebeli xelisuflebis meTaurad kvlav mefe rCeboda. magram

mefes, safrangeTis 1791 wlis konstituciis Tanaxmadac ki, ar

SeeZlo emoqmeda im ministris Tanxmobis gareSe, romelsac parla-

mentma gamoucxada ndoba.

holandiuri da belgiuri modelebi, romlebic am ukanaskneli me-

TodiT cdiloben problemis mogvarebas, gansakuTrebiT sainteresoa

xelisuflebis ganStoebis Tavdapirveli gamijvnis konstituciuri

moTxovnis TvalsazrisiT. niderlandis samefoSi monarqia daarsda

safrangeTis mier qveynis okupaciis (1813) Semdeg. manamde am qveyanas

respublikuri tradiciebi hqonda. 1814 wlis konstituciis Tanax-

mad, mefe kanonebs parlamentTan erTad qmnida, magram, garda amisa,

mefes sakanonmdeblo privilegiebic hqonda. ministrebi ki mefis

mrCevlebi iyvnen.

religiisa da enis Sesaxeb Sexla-Semoxlam belgielebi damouki-

debeli saxelmwifos daarsebamde miiyvana 1830 wels. 1831 wlis

belgiis konstitucia liberalebisaTvis sanimuSod iqca, radgan igi

ubralod adgenda ministris Tanxmobis aucileblobas yvela samefo

aqtisaTvis. konstituciis teqstSi CarTuli iyo ministrebis pasu-

xismgeblobis principic, magram igi marto imas niSnavda, rom Tu

mefis brZanebis Sesrulebisas ministri kanons daarRvevda samar-

Tlebriv dokumentze xelis moweriT, maSin mas sisxlis samarTlis

pasuxismgebloba daekisreboda da mefes ar SeeZlo misi Sewyaleba.23

22 "Tu gsurT sruli ndoba arsebobdes ersa da mTavrobas Soris, mieciT neba

ungrelebs daafuZnon konstituciuri, anu, sxva sityvebiT, pasuxismgebeli aRmas-

rulebeli xelisufleba..." – József Eötvös, Reform [1846], Reform és hazafiság, vol. 1 (Budapest, 1978), gv.524.

23 bolo 164 weli ver gamoinaxa dro, rom belgiis konstituciis 90-e mux-

lis Sesabamisad miRebuliyo kanoni ministrebis pasuxismgeblobis Sesaxeb. ufro

detaluri ganxilvisaTvis ix. qveTavi 5.4. "pasuxismgeblobis miTi".

gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba

formirebisa da daSlis etapebze

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba

104

dReisaTvis politikuri da samTavrobo pasuximgeblobis niSanwya-

lic ki ar arsebobs. metic, ar arsebobs TviT mTavrobac, arian mxo-

lod ministrebi, romlebic damoukideblad da individualurad ageben

pasuxs sisxlis samarTlis wesiT. ministrebis daniSvnisa da moxsnis

ufleba kvlav mefis xelSia, xolo saparlamento umravlesobis mier

mTavrobis daniSvnisa da "ukan gamowvevis" idea arc ki wamoWrila.

arasodes yofila rame debuleba, romelic miuTiTebda, rom, Tu mTav-

robis winadadeba uaryofil iqna, mTavroba unda gadadges. mefes ki ma-

Sin SeuZlia parlamentis daTxovna, roca TviTon inebebs.24

1848 wlamde holandielebi mtkiced inarCunebdnen Tavdapirvel,

1814 wlis sistemas: konstituciaSi saerTod ar iyo naxsenebi mi-

nistrebis pasuxismgebloba. 1848 wels momxdari revoluciebis ze-

moqmedebis Sedegad, instituciurad dafuZnda parlamentis meore,

uSualod arCeuli palata, magram mTavrobas kvlav SeeZlo parla-

mentis daTxovna (ar unda dagvaviwydes, rom am reorganizaciis mi-

zezi iyo aRmasrulebeli xelisuflebis parlamentisagan gamijvna

da maT Soris arsebuli Seurigebeli konfrontacia). 1866 wels me-

fem kabinetis moTxovniT Tanamdebobidan gaaTavisufla Tavisi erTi

ministri, ramac meore (qveda) palatis saprotesto dadgenileba ga-

moiwvia. aRmasrulebelma xelisuflebam es dadgenileba antikonsti-

tuciurad da revoluciurad miiCnia da amitom daiTxova qveda pa-

lata. axali parlamenti, romlis Tavzec misi daTxovnili winamor-

bedis aCrdili trialebda, cota xans Cumad iyo. magram, erTi wlis

Semdeg mTavrobis poziciam luqsemburgis sahercogos Sesaxeb kvlav

aiZula parlamenti mieRo dadgenileba, romelSic igi ministrTa ka-

binets akritikebda da amis gamo kabineti gadadga.25

24 dRevandeli viTareba ZiriTadad gabatonebul Cveulebazea damyarebuli. me-

fes, formalurad, SeuZlia nebismieri piris daniSvna im pirobiT, rom ministris

Tanxmoba eqneba miRebuli (erTi ministri yovelTvis aris Tanamdebobaze). Tumca,

sinamdvileSi, mefe partiuli koaliciis kandidats niSnavs. rodesac parlamenti

undoblobis votums acxadebs, maSin an mTavroba gadadgeba, anda axali arCevnebi

tardeba. ix. "belgia" krebulSi International Encyclopaedia of Laws, Constitutional Law,ed. André Allen (Deventer: Kluwer, 1991).

25 aRmasrulebeli xelisuflebis im Tavdapirveli sakanonmdeblo uflebamosi-

lebis SesazRudavad, romelic ar efuZneboda xelisuflebis delegirebas, saWiro

gaxda uzenaesi sasamarTlos gadawyvetileba merenbergis saqmeze (1879) da kidev

erTi Sesworeba konstituciaSi (1887).

105

parlamentis Zalaufleba aRmasrulebel ganStoebaze ufro Zlie-

ri mxolod respublikebSi iyo, yovel SemTxvevaSi, sawyis etapze

da revoluciur garemoebebSi mainc.26 bevr SemTxvevaSi, respublikis

prezidents swored parlamenti aniWebda mandats.27

amrigad, xelisuflebis ganStoebis formirebis sakiTxSi sapar-

lamento sistema asimetriulia: aRmasrulebel ganStoebas parlamen-

ti qmnis. da mainc, parlamentze amgvari damokidebuleba sxvadas-

xvagvarad aris xolme Serbilebuli uflebamosilebis Sewyvetis

mravalferovani meTodebis gamoyenebiT. maSin, rodesac parlaments

SeuZlia undoblobis gamocxadebiT aiZulos mTavroba gadadges,

xSirad ministrTa kabinetis nebazea damokidebuli, moindomebs Tu

ara igi samagieros gadaxdas parlamentis daTxovniT.

evropul saparlamento sistemebSi ministrTa kabinetsa an pre-

mier-ministrs parlamenti irCevs da ar SeuZlia am ukanasknelis

mxardaWeris gareSe funqcioba maSinac ki, Tu daniSvna respublikis

prezidentma ganaxorciela. Tu parlamenti kabinets undoblobas ga-

moucxadebs, kabineti unda gadadges.

aRmasrulebelma xelisuflebam unda miiRos parlamentis ndoba,

Sesabamisad, damokidebulia masze. magram ra miiCneva xolme ndobis

votumad? orpalatian sistemebSi, magaliTad safrangeTis mesame

26 frankfurtis germanuli saimperio konstituciis Tanaxmad, romelic 1848

wlis revoluciis periodSi SemuSavda, magram arasodes Sesula ZalaSi (Tumca di-

di avtoritetiT sargeblobda), ministrTa kabineti parlamentis qveda palatas un-

da aerCia, xolo qveda palata unda arCeuliyo saxalxo arCevnebis gziT. 1918

wlis vaimaris konstituciis mixedviT, kanclers (premier-ministrs) respublikis

prezidenti niSnavda; Tumca, parlamentis mier undoblobis gamocxadebis SemTxveva-

Si premier-ministri unda gadamdgariyo.27 Sveicariis 1848 wlis konstituciis Tanaxmad (muxli 84), federalur sab-

Wos, romelic federalur aRmasrulebel xelisuflebas axorcielebs, sami wlis

vadiT irCevs erovnuli sabWo (uSualod arCeuli palata).

safrangeTis mesame respublikis prezidenti Svidi wlis vadiT airCies ori pa-

latis gaerTianebul sxdomaze (ubralo umravlesobiT).

germaniis amJamad moqmedi ZiriTadi kanonis Tanaxmad, prezidents xuTi wlis

vadiT irCevs orive palata gaerTianebul sxdomaze; xolo ungreTis konstituciiT

prezidents irCevs erTi palata, umravlesobiT, xuTi wlis vadiT.

gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba

formirebisa da daSlis etapebze

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba

106

respublikaSi, orive palata cal-calke iRebda undoblobis vo-

tums. magram kabineti mainc Tavis adgilze rCeboda. undoblobis

gamocxadebad axla ar iTvleba kabinetis winadadebis uaryofa, Tum-

ca, XIX saukunis bolomde inglisSi ase miiCnevdnen.28 amJamad mdgo-

mareoba Secvlilia. kabinetis winadadebis uaryofa aucileblad ar

niSnavs, rom igi unda gadadges da axali arCevnebi dainiSnos. dRes

samTavrobo partiis wevrebs Segnebuli aqvT, rom ar SeuZliaT axa-

li arCevnebis riskze wavidnen, rom mTavrobisaTvis, romelic umniS-

vnelo umravlesobas emyareba, yoveli xma Zvirfasia.29

italiis konstituciis Tanaxmad, TavisTavad kabinetis winadade-

bis uaryofa ar niSnavs undoblobis gamocxadebas; undoblobis vo-

tumis gamotana calke proceduriT unda moxdes. safrangeTis mexu-

Te respublikis konstitucia ki, iseve rogorc germaniis konsti-

tucia, garkveul SezRudvebs awesebs undoblobis votumisaTvis.30

konstituciuri wyoba, romelic xelisuflebis mkacr CarCoebSi

moqcevas aRmasrulebel da sakanonmdeblo ganStoebaTa Soris kavSi-

ris damyarebiT cdilobs, sadReisod, cota ar iyos, moZvelebulia

da amJamad wminda Teoriul xasiaTs ufro atarebs. tipur kontinen-

tur saparlamento sistemaSi, rogorc wesi, erTmaneTs opoziciaSi

aRmasrulebeli da sakanonmdeblo xelisuflebebi ki ar udganan, ara-

med partiebi. xelisuflebis dayofas da struqturirebas politiku-

28 1960-iani wlebis dasawyisSic ki farTod iyo gavrcelebuli mosazreba, rom,

Tu mTavrobis winadadeba uaryofili iqneba, kabineti unda gadadges. amis gamo, par-

lamentis is wevrebi, romlebic samTavrobo umravlesobas Seadgendnen, did sif-

rTxiles iCendnen da partiul xazs emorCilebodnen. magram, roca erTxel leibo-

ristuli mTavrobis winadadeba, romelsac mcire upiratesoba hqonda parlamentSi,

uaryves da mTavroba mainc ar gadadga, partiuli disciplina Sesustda.29 1994 wels parlamentis konservatori "evroskeptikosi" wevrebi mxars ar

uWerdnen britaneTis wilis gadaxdas evrokavSiris biujetSi evrokavSiris avtoma-

turi meqanizmis Tanaxmad. premier-ministrma jon meijorma, romelic Seecada gan-

dgomilTa mxardaWeris mopovebas, gamoacxada, rom kenWisyris wagebis SemTxvevaSi

mTavroba gadadgeboda. maSin umravlesobis wevrma skeptikosebma xazgasmiT aRniSnes,

rom maTi pozicia Zalian principul sakiTxs exeboda da sabolood aiZules mTav-

roba garkveul pirobebze daTanxmebuliyo maTi mxardaWeris sanacvlod.30 undoblobis votumis proceduruli SezRudvebisa da amis Sedegad aRmasru-

lebeli xelisuflebis gazrdili damoukideblobis Sesaxeb diskusiisaTvis ix.

meoTxe TavSi moyvanili SeniSvnebi undoblobis konstruqciuli votumis Sesaxeb

aRmasrulebeli ganStoebis prerogativebTan dakavSirebiT.

107

ri partiebi axdenen. marto kontrolisa da balansirebis konstitu-

ciur meqanizmebze dayrdnobiT ki Zalian Znelia warmatebiT gawonas-

wordes partiul-politikur safuZvelze damyarebuli is urTier-

TkavSiri, romlis Camoyalibebac TiTqmis iZulebiT xdeba parlamenta-

rizmis pirobebSi. amrigad, rogorc Cans, parlamentarizmis "suli"

Cakvda da xelisuflebis balansirebac warsuls bardeba.31

Teoriulad, aRniSnuli problemis mogvarebis gza gamijvnis ise-

Ti modeli iqneboda, romelSic xelisuflebis ganStoebaTa formi-

reba erTmaneTisgan damoukideblad moxdeboda. es partiebs Soris

garigebebis SesaZleblobas minimumamde daiyvans, xolo ganStoebebis

arseboba da saqmianoba iqneba kvlav urTierTdamokidebuli. es mode-

li awonasworebs erTnairi Zalis mqone ganStoebebs da am mizniT,

isini ahyavs damoukidebel da uSualo demokratiul wyaroebamde,

rac imiT xorcieldeba, rom odesRac samefo Zalauflebis raRac

nawili gadadis xangrZlivi vadiT arCeul prezidentze.32

xalxis mier arCeuli respublikis prezidenti, romelic niSnavs

aRmasrulebeli xelisuflebis organoebsa da Tanamdebobis pirebs,

xels uwyobs xelisuflebis balansis Cixidan gamoyvanas. de golis

konstitucia, romelic 1971 wels referendumze miiRes, am mode-

lis mixedviT iyo Sedgenili. am konstituciis mixedviT, respubli-

kis prezidenti uSualod airCeva; igi niSnavs mTavrobas, romelic

SeiZleba parlamentma Caagdos; magram, meore mxriv, prezidents ne-

bismier dros SeuZlia erovnuli krebis daTxovna.33

31 Robert Redslob, Die parlamentarische Regierung in ihrer Wahren und in ihre unechten

Form (Tubingen: J.C.B. Mohr, 1918) 179, quoted in Mommsen, gv.350.32 am ideis erT-erTi mamamTavari maqs veberi arc malavda, rom Svidi wlis va-

diT arCeuli respublikis prezidenti unda yofiliyo erTdroulad germaniis im-

peratorisa da kancler bismarkis memkvidre. mefis samarTalmemkvidre prezidentis

yvelaze naTeli magaliTia sicocxlis bolomde arCeuli prezidenti. sanam impera-

tori gaxdeboda, napoleoni safrangeTis samisdReSio konsuli iyo. simon bolivar-

ma samxreT amerikis mTeli rigi qveynebisaTvis ramdenime konstituciis proeqti

Seqmna, romelTa mixedviTac igi samudamo prezidenti xdeboda Sesabamis qveyanaSi,

magram erT-or weliwadSi igi iZulebuli iyo am respublikebidan gaqceuliyo.33 aseTive sistema iyo germaniaSi, vaimaris konstituciis moqmedebis periodSi

(1919-1933). analogiuri modeli SemoiRo ruseTmac boris elcinis konstituciiT.

gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba

formirebisa da daSlis etapebze

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba

108

amgvari modelis demokratiuli xasiaTis (yvela ganStoebis sa-

xalxod arCevis) Sedegad gamowveuli arastabiluroba imiT aris

Serbilebuli, rom ministrTa kabineti bornis rols asrulebs aRmas-

rulebeli xelisuflebis uSualod arCeul meTaursa da aseve uSua-

lod arCeul parlaments Soris. rac Seexeba amgvari kabinetis for-

mirebasa da daSlas, es sakiTxebi SesaZloa prezidentis gadasawyve-

tic iyos da parlamentisac. magaliTad, kabineti SeiZleba preziden-

tma daniSnos, Tumca misi daSlis ufleba parlaments hqondes. maqs

veberis warmodgeniT, kabineti umjobesia parlamentma airCios, rome-

lic amave dros pasuxismgebeli iqneba kabinetis saqmianobis kontro-

lisaTvis; xolo saxalxod arCeuli prezidenti, romelic referen-

dumebs daeyrdnoba, aRmasrulebel uflebamosilebas nawilobriv par-

lamentisagan damoukideblad ganaxorcielebs. aseTi mowyoba xalxis

uSualo legitimacias miiRebda. veberis es ideebi, romlebic dro-

dadro xelaxla aRmocendeba xolme, im politikuri saWiroebidan ga-

momdinareobs, rom qveyanas hyavdes qarizmuli lideri, romelic

xalxis mier "dadasturebul" programas axorcielebs, da parlamen-

ti, romelic xels uwyobs partiebis mmarTvelobis ganxorcielebas.34

xelisuflebis ganStoebaTa urTierTSemzRudveli wonasworoba

ara marto iq warmoiSoba, sadac xelisuflebis danawileba arse-

bobs. aseTi balansi SeiZleba damyardes "gaTanasworebis" da dayo-

fis saSualebiTac, ris Sedegadac xelisuflebis ganStoebebs eqne-

34 aseT modelSi parlamentis roli aris administraciuli Zalauflebis kon-

troli. maqs veberma uaryo amerikuli saprezidento sistema, radgan igi Tvlida,

rom amerikul modelSi ar iyo aravin, vinc mudmivad gaakontrolebda administra-

cias. veberi 1920 wels gardaicvala. mas Semdeg mudmivi administraciis idea da

praqtika SeerTebulma Statebmac SemoiRo. amiT Semcirda "nadavlis datacebis sis-

temis" (anu administraciuli Tanamdebobebis arCevnebSi gamarjvebulTaTvis ganawi-

lebis) moqmedebis saSiSroeba. zomierebis Semomtani efeqti aqvs agreTve adminis-

traciuli procedurebis pirdapir demokratiul kontrolsac (mosmenas). garda

amisa, mniSvnelovnad gaizarda sasamarTloebis roli administraciis kontrolis

saqmeSi. yvelaferi es sakanonmdeblo xelisuflebis, rogorc makontrolebeli or-

ganos, mniSvnelobis Sesustebaze miuTiTebs. meore mxriv, veberis gardacvalebis

Semdgomma gamocdilebam qarizmul liderebTan dakavSirebiT cxadyo, rom umjobesia

gamoiricxos qarizmuli mamris kidev erTxel aRmoceneba. swored cezarizmis mid-

rekileba da "nadavlis sistemis" SesaZleblobebi aqcevs am models ase mimzidve-

lad postsabWoTa sistemebSi. da mainc, anticezarizms SeiZleba naklovanebebic

hqondes. saparlamento partiul sistemebSi SeiZleba isic moxdes, rom liderma,

romelsac aranairi qarizma ar gaaCnia, kidev ufro didi Zalaufleba Caigdos xel-

Si, vidre prezidentma.

109

baT erTmaneTis sapirispiro, formirebisa da daSlis simetriuli

uflebebi. Teoriulad es gulisxmobs, rom aRmasrulebeli xeli-

suflebac da sakanonmdeblo xelisuflebac erTnair mdgomareobaSi

unda iyvnen. Tu ministrTa kabinets parlamenti irCevs, maSin Cven

winaSea "saparlamento absolutizmi".

germaneli mecnieris redslobis azriT, romelmac vaimaris konsti-

tuciis avtorebze gansakuTrebuli gavlena moaxdina, "wminda" sapar-

lamento sistema mxolod iqaa, sadac arsebobs xelisuflebis meqani-

kuri wonasworoba.35 gamijvnis amerikuli modeli ar cnobs balansire-

bis amgvar teqnikas, radgan iq xelisuflebis ganStoebebs Soris ur-

TierToba ar aris mWidro kavSiri. "realuri" (qrestomaTiuli) wo-

nasworoba maSin myardeba, rodesac parlaments SeuZlia mTavrobis ga-

mowveva da mTavrobasac SeuZlia parlamentis daTxovna. ministris pa-

suxismgebloba (ministris gadayeneba) SeiZleba gawonaswordes imiT,

rom mTavrobas nebismier dros SeuZlia parlamentis daTxovna. xeli-

suflebis orive ganStoebas unda hqondes wonasworobis wyaro. aRmas-

rulebeli xelisuflebis meTauri, iseve rogorc parlamenti, xalxis

arCeulia an, rogorc es konstituciur monarqiebSia miRebuli, RvTis

nebiT aris legitimebuli. roca xalxi xelisuflebis orive ganStoe-

bis warmomadgenlebs irCevs, maSin mas aqvs saSualeba xelisuflebis

erTi ganStoebisadmi mimarTviT aiZulos meore ganStoeba xalxis neba

ganaxorcielos. Tu es ar iqna garantirebuli, maSin parlamentis ar-

Cevis Semdeg xalxi veranairad veRar uzrunvelyofs sakuTari sawi-

naaRmdego mosazrebis ganxorcielebas, radgan parlamenti iqneba xeli-

suflebis erTaderTi umaRlesi instancia.

3.2.2. personaluri damokidebuleba

im pirTa Tanamdebobaze daniSvna, kontroli, pasuxisgebaSi micema,

romlebic xelisuflebis calkeul ganStoebas Seadgenen, organiza-

ciuli urTierTobis sferos miekuTvneba. magram, xelisuflebis

personaluri xasiaTis gamo es urTierToba erT-erT yvelaze mwvave

problemas warmoadgenda kontinenturi konstitucionalizmis ganvi-

35 Redslob.

gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba

formirebisa da daSlis etapebze

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba

110

Tarebis adreul etapebze. SesaZloa, aqedanac modiodes is gadaWar-

bebuli mniSvneloba, romelic xelisuflebis danawilebisa da ga-

mijvnis sistemaTa gansxvavebebs eniWeba. xelisuflebis ganStoebaTa

kompetenciebis mkveTrad gammijnavi konstituciebi kategoriulad

uaryofen erTi piris mier xelisuflebis or ganStoebaSi Tanamde-

bobebis erTdroulad dakavebas, xolo saparlamento sistemebis

umetesoba am sakiTxs mniSvnelovnad ar miiCnevs.

xelisuflebis danawilebis sistemaSi arsebobs wesi, rom piri,

romelic warmoadgens xelisuflebis erT ganStoebas, ar SeiZleba

iyos meore ganStoebis Semadgeneli nawili. SeerTebuli Statebis

konstitucia [muxli I, nawili 6(2)] senatisa da warmomadgenelTa

palatis wevrebs ukrZalavs nebismieri anazRaurebadi saxelmwifo

Tanamdebobis dakavebas. safrangeTis 1791 wlis konstitucia [kari

III, Tavi me-2, muxli 4(2)] seriozul mniSvnelobas aniWebda xeli-

suflebis danawilebas, Tundac personalur doneze (holandiis moq-

medma konstituciam jer kidev 1815 wels gadaiRo 1791 wlis fran-

guli modeli).

amgvari akrZalva saparlamento sistemebSic sasargeblo iqneboda,

radgan aq interesTa konfliqtis SemzRudveli wesebis deficiti

saSualebas aZlevs administracias "iyidos" deputatebi, rac admi-

nistraciis interesebis prevalirebas ganapirobebs. avstria-ungre-

Tis monarqiaSi, Teoriulad, saxelmwifo krebis wevrs ar SeiZle-

boda daekavebina anazRaurebiTi Tanamdeboba, romelze daniSvnac sa-

mefo karis an mTavrobis kompetencia iyo (1901 wlis XXIV kano-

ni). gamonaklisi marto ministrebisTvis arsebobda.

personaluri SeuTavseblobis principi SesaZloa kidev ufro

Sors wavides da dadgindes, rom ar SeiZleba aRmasrulebeli xeli-

suflebis warmomadgenlis daswreba an sityviT gamosvla xelisuf-

lebis sxva ganStoebebis saqmianobis ,,teritoriaze”. mefeebi da ame-

rikis prezidentebi, TavianTi Zalauflebis zenitSic ki parlamen-

tis sxdomebs mxolod sadResaswaulo viTarebaSi Tu eswrebodnen.

sxva dros parlamentis SenobaSi yofna "ekrZalebodaT", raTa saka-

nonmdeblo organos saqmianobaSi maTi Careva gamoricxuliyo. magram

saparlamento sistemebSi, rogorc amas TanamSromlobis principebi

moiTxovs, ministrebs yovelTvis eZleodaT sxdomebze daswrebis da

111

sityviT gamosvlis saSualeba.36 zog SemTxvevaSi, maTi sxdomebze

daSvebis safuZveli is iyo, rom ministrebi parlamentis privilegi-

rebul rwmunebulebad iTvlebodnen, ufro xSirad ki imis gamo,

rom ministrebi mefis specialuri warmomadgenlebi iyvnen. zogierT

saparlamento sistemaSi (gansakuTrebiT britanuli tradiciebis mi-

xedviT) uaRresad didi mniSvneloba eniWeba imas, rom aRmasrulebe-

li xelisuflebis wevrebi parlamentis wevrTa rigebidan iyvnen

amorCeuli, radgan aseT SemTxvevaSi ministrebi personalurad uf-

ro xelmisawvdomi iqnebian da maTze zegavlenisa da maTi kontro-

lis meti saSualeba iarsebebs. ueWvelia, rom aseTi midgoma pirda-

pir ewinaaRmdegeba xelisuflebis gamijvnis dogmatur Teorias. sa-

parlamento praqtikaSi orive modelis magaliTebi moipoveba. aris

saparlamento qveynebi (magaliTad, norvegia da holandia), sadac mi-

nistrTa kabinetis wevri ar SeiZleba parlamentis wevri iyos, xo-

lo sxvagan (magaliTad inglisSi) praqtikulad aucilebeli moT-

xovnaa, rom mTavrobis wevri TemTa palatis wevri iyos.37

belgiis 1831 wlis konstitucia nebas rTavda ministrebs parla-

mentis wevrebi yofiliyvnen. bulgareTis konstituciis Tanaxmad,

ministris mTavrobis wevrad damtkicebisTanave misi sadeputato

uflebamosileba SeCerebulia. sxva kontinenturi konstituciebis

umetesoba Tavs ikavebs am sakiTxze rame poziciis gamoxatvisagan.

xelisuflebis danawilebis principidan unda gamomdinareobdes,

rom xelisuflebis ganStoebas Tavad hqondes sakuTari struqturi-

sa da organizaciuli mowyobis gansazRvris, agreTve Tanamdebobebis

pirTa daniSvnis ufleba. magram aRniSnulis sapirispirod, amerikis

konstituciis erTi sakmaod bundovani debulebis Tanaxmad, amerikis

prezidents ara aqvs aRmasrulebeli xelisuflebis Tanamdebobis

pirTa daniSvnis eqskluziuri ufleba. prezidents umaRlesi Tanam-

36 Tanamedrove saparlamento demokratiebSi, romlebSic parlamentis makontro-

lebeli roli wamyvani unda iyos, problema ufro isaa, rom ministrebi xSirad ar

cxaddebian parlamentis sxdomebze. xandaxan specialuri normis SemoReba xdeba sa-

Wiro, rom maT sxdomaze daswreba aiZulon. aseTi normebi ZiriTadad "samTavrobo

kiTxva-pasuxis saaTs" exeba.37 radgan ministri parlamentis wevri unda iyos, xolo parlamentis wevri er-

Tdroulad orive palatis wevri ver iqneba, amitom lord houms sakuTar titul-

ze uaris Tqma mouxda premier-ministris postis dasakaveblad.

gamijvna da erTmaneTze damokidebuleba

formirebisa da daSlis etapebze

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba

112

debobis pirTa daniSvna senatis "rCeviTa da TanxmobiT" SeuZlia,

rac Seexeba saSualo donis Tanamdebobis pirebs ("inferior officials"),maTi daniSvnis ufleba SeiZleba kongresma kanoniT gadasces prezi-

dents da sasamarTloebs an "departamentebis meTaurebs". amerikis

konstitucia arafers ambobs imaze, rogor unda gaTavisufldes am

wesiT daniSnuli Tanamdebobis piri. aSS-is uzenaesi sasamarTlo

miiCnevs, rom, Tu pirs mxolod aRmasrulebel xelisuflebaSi uka-

via Tanamdeboba, maSin misi gaTavisufleba SeuZlia mxolod prezi-

dents, miuxedavad arsebuli kanonebisa, konstituciis CarCoebSi.38

prezidents aseTi ufleba ara aqvs sakanonmdeblo organos mier

Seqmnili administraciuli postis mimarT an iseTi Tanamdebobis mi-

marT, romelze daniSvnac sakanonmdeblo organos monawileobiT

moxda da romlis mqone piric Cabmulia kvazisakanonmdeblo an kva-

zisasamarTlo saqmianobaSi.39

principi, Sesabamisad, isaa, rom mocemuli amocanis Semsrulebe-

li Tanamdebobis piri xelisuflebis im ganStoebas ganekuTvneba,

romelsac SeuZlia igi gaaTavisuflos Tanamdebobidan im safuZvel-

ze, romelic mis kompetencias ganekuTvneba (da cdeba danaSaulis

Cadenis sferos). marTlac, konkretuli gadawyvetilebis miRebis

TvalsazrisiT daniSvnis uflebas araviTari mniSvneloba aRara aqvs.

amasTan SedarebiT, Sesrulebuli funqcia meoradia. Tumca, gansxva-

vebaTa Sedegad, SesaZloa xelisuflebis erTi ganStoeba SeiWras

meoris kompetenciaSi. es tipuri viTareba iqmneba, rodesac sakanon-

mdeblo organo kanonis aRsrulebas avalebs im Tanamdebobis pirs,

romlis gadayenebac TviTon SeuZlia.

Sedegebi paradoqsulia. saparlamento sistemaSi mTavrobis daniS-

vna damokidebulia parlamentze, magram mTavrobas, Tavis mxriv, saku-

Tari surviliT SeuZlia nebismieri piri daniSnos administraciaSi

im pirobiT, rom aseTi piri akmayofilebs sakanonmdeblo organos

mier dadgenil pirobebs. amerikul sistemaSi ki, romelic xelisuf-

lebis gamijvnaze amaxvilebs yuradRebas, prezidents sakuTar aRmas-

rulebel ganStoebaSic ki ara aqvs daniSvnis ufleba xelisuflebis

meore ganStoebis Tanxmobis an sanqciis gareSe. daniSvna, romelic

moiTxovs ganStoebaTa erTmaneTTan SeTanxmebas, konstituciuria ma-

38 Myers v. United States, 272 U.S. 52 (1926). 39 Humphrey's Executor v. United States, 295 U.S. 602 (1935).

113

namde, vidre safrTxe ar daemuqreba im amocanis Sesrulebas, rome-

lic konstituciiT xelisuflebis ama Tu im ganStoebas ekisreba.

3.3. damoukidebeli saqmianoba da erToblivi

gadawyvetilebebi

miuxedavad imisa, rom xelisuflebis mocemuli ganStoebis organiza-

ciuli mowyobisa da misTvis mikuTvnebuli Tanamdebobis pirebis gan-

sazRvra mniSvnelovani sakiTxia, igi TavisTavad ar ganapirobebs xeli-

suflebis ganStoebebs Soris urTierTobas. xelisuflebis realuri

SezRudva an gadaWarbebuli uflebamosileba gamomdinareobs Semdegi

ori faqtoris urTierTqmedebidan: arsebobis avtonomiuroba da avto-

nomiuroba gadawyvetilebebis miRebaSi. maSinac ki, roca sakanonmdeblo

ganStoeba gamijnuli da damoukidebelia, bevrs arafers niSnavs, Tu

mas sakuTari nebis ganxorcieleba kanonis ZaliT ar SeuZlia, Tu aR-

masrulebeli xelisufleba konstituciur saSualebebs iyenebs, raTa

sakanonmdeblo ganStoebas sakuTari neba moaxvios Tavs an, Tu ubra-

lod aRmasrulebel xelisuflebas konstituciuri privilegia aqvs

miniWebuli kanonmdebloba ganaxorcielos garkveul sferoebSi.

gamijvnis principis Tanaxmad, xelisuflebis TiToeul ganStoe-

bas SeuZlia garkveul, winaswar dadgenil farglebSi imoqmedos.

mocemuli ganStoebis Semadgeneli organizacia asrulebs misTvis

dakisrebul amocanas da mxolod am amocanas. aRmasrulebeli xeli-

suflebisTvis direqtivebis micema SeiZleba mxolod kanonebiT da

igi kanonis darRvevisaTvis pasuxs mxolod sasamarTlos winaSe

agebs (Tu ar CavTvliT "politikuri pasuxismgeblobis saqmes", ro-

melic arCevnebis saSualebiT irCeva) da ara TviTon aRmasrulebeli

xelisuflebis SigniT arsebuli romelime danayofis winaSe.

xelisuflebis gamijvnis TvalsazrisiT, realurad arc aSS-is sap-

rezidento sistemaa mTlad "hermetuli". amerikis prezidents SeuZlia

negatiurad Caerios sakanonmdeblo procesSi: vetos uflebis moSve-

liebiT mas SeuZlia nebismieri mizeziT uari Tqvas kanonze xelis mo-

weraze (rogorc amas monteskie gvirCevda). prezidentis vetos gadasa-

laxavad saWiroa kongresis xmaTa ori mesamedi. magram TviT kongresis

damoukidebeli saqmianoba da erToblivi gadawyvetilebebi

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba

114

Zalauflebac ar aris zustad Semofargluli. kongresi regularulad

iRebs kanonebs, romelSic igi konkretul sakiTxebze sakanonmdeblo

saqmianobis uflebis delegirebas sxvaze axdens, miuxedavad imisa, rom

amerikis konstituciis formaluri interpretaciiT, kongresis garda

arc erTma sxva organom ar SeiZleba es uflebamosileba ganaxorcie-

los. mravalTa azriT, kongresis sagamoZiebo komitetebi, specialuri

mrCevlis instituti da kanonmdebelTa mier Seqmnili administraciu-

li organoebi (magaliTad, federaluri rezervebis sabWo) realurad

axorcieleben sasamarTlo da aRmasrulebel funqciebs. magram xeli-

suflebis ganStoebaTa gamijvnis umTavresi problema sxvadasxva gan-

Stoebas Soris urTierTobis ganusazRvrelobiT ki ar aris gamowveu-

li, aramed gamijvniT rogorc aseTiT: drodadro sakanonmdeblo da

aRmasrulebel ganStoebas Soris Cndeba uZiro ufskruli, romelic

qmnis gadawyvetilebaTa miRebis procesis paralizebis saSiSroebas.

aRmasrulebeli xelisufleba erTpirovnuli kontrolis Zalauf-

lebas iRebs mxolod sagangebo viTarebaSi (samoqalaqo omi, msoflio

omi, ekonomikuri krizisi) da isic mxolod garkveuli vadiT. magram

aseT sagangebo garemoebebSic ki amgvari kontroli imas niSnavs, rom

sakanonmdeblo xelisufleba praqtikulad ukomentarod iRebs aRmas-

rulebeli xelisuflebis iniciativebs. magaliTad, sakanonmdeblo or-

gano iRebs kanonebs, romlebic zogad da farTo miznebs isaxavs. am ka-

nonebze dayrdnobiT aRmasrulebel xelisuflebas faqtobrivad SeuZ-

lia normatiuli aqtebis gamocema, romlebiTac Sinaarsobrivi proce-

durebi gaiwereba. magram aseT SemTxvevaSic ki SeiZleba garkveuli ba-

lansis SenarCuneba. aRmasrulebeli ganStoebis (da mis ukan mdgomi

partiis) dominanturi roli SeiZleba kvlav SezRuduli iyos, radgan

sasamarTlo inarCunebs avtonomias da garkveul farglebSi SeuZlia

saqmeSi Caerios, Tu erTi romelime ganStoebis xelSi Zalauflebis

koncentrireba iseT formas miiRebs, romelic safrTxes Seuqmnis samo-

qalaqo Tavisuflebebsa da umciresobaTa uflebebs.40

40 aSS-is konservatiulma uzenaesma sasamarTlom Zaladakargulad gamoacxada

ori kanoni, romlebic prezident franklin ruzveltis "axali xelSekrulebis"

ekonomikuri politikis safuZveli iyo. Tumca, es kanonebis miRebidan ori wlis

Semdeg moxda da am droisaTvis axali ekonomikuri politikis miznebis didi nawi-

li ukve realizebuli iyo. garkveul momentSi, roca uzenaesi sasamarTlo umZlav-

resi politikuri zemoqmedebis obieqti gaxda, igi danebda da uari Tqva brZolis

gagrZelebaze.

115

kontrolisa da balansirebis meqanizmebis kombinaciebi gansxvavebulia

qveynebisa da drois mixedviT. Tu yuradRebas xelisuflebis ganStoeba-

Ta formirebis momwesrigebel normebze gavamaxvilebT, SeiZleba Seiqmnas

STabeWdileba, rom saparlamento reJimebSi arsebul kontrolisa da ba-

lansirebis sistemebSi wamyvani roli sakanonmdeblo organos ekuTvnis.

es dominanturi roli kidev ufro Zlierdeba im sakanonmdeblo da sxva

(magaliTad, finansuri) instrumentebiT, romlebiTac mTavrobaze SeiZ-

leba zemoqmedebis moxdena. parlamenti marto ministrTa kabinetis

formirebas rodi axdens. ufro mniSvnelovani isaa, rom parlamentze

arsebiTad aris damokidebuli kabinetis Semdgomi funqcioba. undoblo-

bis votumis kenWisyraze dayenebiT parlaments SeuZlia sakuTari poli-

tikuri neba ganaxorcielebinos kabinets. magram undoblobis votumi Za-

lian saxifaTo meTodia; es aris bombi, romelic (Tu mas axali arCevne-

bis daniSvnac mohyva) mis amwyob inJinrebs SeiZleba xelSi aufeTqdeT.

amis magivrad, zedamxedvelobis ukeTesi, maT Soris konstituciurad

dadgenili institutebi arsebobs, romlebic arsebiTad politikuri xa-

siaTisaa. mTavrobis kontrolisaTvis aqtiurad gamoiyeneba sazogadoeb-

rivi azris Zala. mTavrobis wevrs SeiZleba oficialuri SekiTxva gaeg-

zavnos da, sabolood, kenWisyra Catardes imisaTvis, misaRebia Tu ara

mTavrobis (wevris) mier gamogzavnili pasuxi, magram undoblobis vo-

tumis formaluri Sedegebis amoqmedebis gareSe. saparlamento komite-

tebs SeuZliaT aRmasrulebeli xelisuflebis faqtobrivi saqmianobis

gamoZieba, ramac SeiZleba skandali, samarTlebrivi procedurebis dawye-

ba an politikuri pasuximgeblobis sakiTxis dasma gamoiwvios.

da mainc, zemoT aRwerilma suraTma SeiZleba mcdari warmodgena

Segviqmnas. kontrolisa da balansirebis sistemebSi (saparlamento

sistemebSi) aRmasrulebelma xelisuflebam moaxerxa mniSvnelovani da-

moukideblobis mopoveba da daikava dominantis mdgomareoba, romelic

ar imarTeba parlamentis instruqciebiT. garda amisa, aRmasrulebel

xelisuflebas SeuZlia zegavlena moaxdinos parlamentis rogorc sa-

kanonmdeblo, ise sxva saqmianobaze, romelic Teoriulad aRmasrulebe-

li xelisuflebis marTvas unda emsaxurebodes. sxva sityvebiT, aRmas-

rulebeli xelisufleba parlaments iyenebs sakuTari saqmianobis

formalur warmmarTvelad – anu "kudi" samagieros uxdis "ZaRls".

damoukidebeli saqmianoba da erToblivi gadawyvetilebebi

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba

116

ministrTa kabineti ara marto warmatebiT aneitralebs sakanonmdeb-

lo organos formalur uflebamosilebas, aramed mis gamoyenebas sapi-

rispiro mimarTulebiTac axerxebs xolme.41 aRmasrulebel xelisuf-

lebas privilegirebuli mdgomareoba aqvs miniWebuli kanonproeqtebis

wardgenisa da biujetis proeqtis momzadebis sakiTxebSi. safrangeTis

konstituciis Tanaxmad, garkveul garemoebebSi SesaZlebelia mTavro-

bis iniciirebuli axali kanonis miReba ise, rom erovnulma asambleam

kenWisyra saerTod ar gamarTos. aRmasrulebeli xelisufleba rame

specialuri sanqciis gareSe Tavdapirveli kanonmdeblis rols asru-

lebs. safrangeTis konstitucia kidev ufro Sors midis da im Sem-

Txvevebis CamonaTvalsac ki gvTavazobs, romelSic kanonebis miReba

parlaments SeuZlia. yvela sxva SemTxveva mxolod aRmasrulebelma

xelisuflebam unda moawesrigos, xolo "xalxis warmomadgenel" or-

ganos pirdapir akrZaluli aqvs am sakiTxebSi Careva.42

aRmasrulebeli xelisuflebis kontroli, erTi SexedviT, kidev uf-

ro SezRuduli xasiaTisaa xelisuflebis gamijvnaze damyarebul siste-

maSi, magaliTad, SeerTebul StatebSi. aq aRmasrulebeli xelisuflebis

formireba ar Sedis sakanonmdeblo ganStoebis kompetenciaSi. ufro me-

tic, mZlavr saprezidento sistemebSi sakanonmdeblo organo, rogorc

wesi, udrtvinvelad iRebs aRmasrulebeli xelisuflebis mier Semota-

nili kanonproeqtebis umetesobas.43 am wesis iSviaT gamonakliss ameri-

41 amis gakeTeba parlamentSi dasmuli SekiTxvis mimarTac ki SesaZlebelia. bri-

taneTis parlamentSi gavrcelebuli praqtikaa, rodesac ministri sazogadoebisaT-

vis sakuTari mosazrebebis asaxsnelad iyenebs umravlesobis wevri deputatis mier

specialurad dasmul SekiTxvas.42 paradoqsia, magram safrangeTis parlamenti axla ufro met yuradRebas uT-

mobs mis darCenil, SezRudul sakanonmdeblo uflebamosilebebs, vidre amas adre,

meoTxe respublikis dros akeTebda, roca parlaments SeuzRudavi sakanonmdeblo

uflebebi hqonda da maTi delegireba "oficialurad" ar SeiZleboda. meore mxriv,

mTavroba daJinebiT ar moiTxovs sakanonmdeblo uflebebis misTvis gadacemas, ra-

sac mexuTe respublikis pirvel wlebSi xSirad akeTebda.43 David M. Olson, The Legislative Process: A Comparative Approach (New York:

Harper and Row, 1980). "realuri" saprezidento sistemis muSaoba perus magaliTze SeiZleba ganvixi-

loT. 1980-idan 1990 wlamde ori saprezidento vadis ganmavlobaSi yvela kanon-

proeqtis 50-70 procenti aRmasrulebeli xelisuflebis iniciativiT Sevida saka-

nonmdeblo organoSi da maTi 65-75 procenti damtkicda (McClintock, 383). ameri-kis SeerTebul StatebSi yvela miRebuli kanonproeqtis 30 procenti prezidentis

mier aris iniciirebuli (formalurad – misi ndobiT aRWurvili kongresmenis Se-

117

kis SeerTebuli Statebi warmoadgens, radgan am qveyanaSi ar arsebobs

aRmasrulebeli xelisuflebis pirdapiri iniciativis praqtika, xolo

prezidentis partiis wevrebs yovelgvari negatiuri Sedegis (magali-

Tad, partiidan garicxvis) gareSe SeuZliaT prezidentis sawinaaRmdego

pozicias dauWiron mxari. magram "realur" saprezidento sistemaSi, xe-

lisuflebis ganStoebaTa gamijvnis miuxedavad, sakanonmdeblo organo

ar sargeblobs ufro meti damoukideblobiT da mas iSviaTad Tu SeuZ-

lia prezidentis Zalauflebis gawonasworeba. meore mxriv, aRmasrule-

beli xelisuflebis kanonmdeblobaSi Carevis sawinaaRmdego damabalanse-

beli meqanizmebis Seqmna administraciis saqmeebSi Carevis gziT praqti-

kuli TvalsazrisiT rTuli amocanaa. aRmasrulebel xelisuflebas aqvs

kanonmdeblobaze zemoqmedebis konstituciuri privilegiebi da amis ga-

keTebis politikuri SesaZleblobebic, xolo kongress ar SeuZlia gan-

sazRvros aRmasrulebeli xelisuflebis ganmaxorcielebeli piris an

organizaciis konkretuli gadawyvetilebebi, radgan es kongresis mier

aRmasrulebeli gadawyvetilebebis miRebas gautoldeboda.44

konstituciam ar gaiTvaliswina kongresis aqtiuri roli im Tanamde-

bobis pirTa kontrolis saqmeSi, romlebsac kongresis mier miRebuli

kanonebis ganxorcieleba evalebaT... Tu kanonebis aRsrulebis ufleba

marto kongresis winaSe angariSvaldebul Tanamdebobis pirebs daekis-

rebodaT, maSin, praqtikuli TvalsazrisiT, kongress darCeboda kano-

nebis Sesrulebis kontrolis ufleba.45

motanili), xolo 20 procenti aRmasrulebeli xelisuflebisa da kongresis ram-

denime wevris erTobliv iniciativas warmoadgens xolme.44 aSS-is konstitucia krZalavs kanonis miRebas konkretuli msjavrdebuli piris

qonebis konfiskaciisa da uflebebis ayris Sesaxeb (bill of attainder). miuxedavad amisa, zog SemTxvevaSi kongress SeuZlia konkretuli gadawyvetilebebis miReba. britaneTSi

ki kerZo kanoni, romelic erT dros kanonmdeblobis yvelaze farTod gavrcelebuli

forma iyo, kvlav inarCunebs mniSvnelobas rogorc adgilobrivi xelisuflebis specia-

luri uflebis uzrunvelyofis saSualeba. avstria-ungreTis monarqiaSi amgvari saka-

nonmdeblo aqtebi rkinigzis xazebis mSeneblobis dros gamoiyeneboda.45 Bowsher v. Synar, 478 U.S. 714, 726-727, 732 (1986). grem-radmen-holingsis ka-

noni biujetis dabalansebisaTvis SemuSavda, romlis Tanaxmadac, aSS-is generalur

kontroliors ufleba eqneboda prezidentisTvis waredgina biujetis deficitis

Semcirebis garkveuli rekomendaciebi, prezidenti ki valdebuli iqneboda mieRo es

rekomendaciebi. problema is iyo, rom am kanonis Tanaxmad, generalur kontro-

liors prezidenti niSnavda senatis TanxmobiT, magram amis Semdeg kongresi inar-

Cunebda uflebas kontroliori impiCmentis gziT an erToblivi rezoluciis sa-

SualebiT gadaeyenebina araefeqtiani muSaobis an msgavsi mizezis safuZvelze. amri-

damoukidebeli saqmianoba da erToblivi gadawyvetilebebi

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba

118

sakanonmdeblo organos sakontrolo funqciebi mTavrdeba Tanamde-

bobis pirTa (senatis TanxmobiT) daniSvniT; amrigad, sakanonmdeblo

organo ver iqceva mmarTvelobis mudmiv elementad. qvemoT moyvanil

cxrilSi warmodgenilia aqamde ganxiluli sakiTxebis safuZvelze Se-

muSavebuli ramdenime SesaZlo modeli. xuTi ganxiluli sakiTxis yve-

la SesaZlo kombinacia ocdaxuT variants iZleva. Tumca, naklebad sa-

varaudoa, rom sadme marTla moiZebnos mkveTrad gamijnuli an mkafio

subordinaciis (1-li da me-8) faqtobrivad moqmedi sistemebi.

aRmasrulebel (saprezidento) da sakanonmdeblo ganStoebebs Soris

SesaZlo urTierTkavSiris realuri modelebi

modelebi

problemis mogvarebis gza

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.

aRmasrulebeli xelisuflebis uSualod

arCeuli meTauri

+ + + + + – – –

samTavrobo daniSvnebi parlamentisagan

damoukideblad xdeba

+ – + – – – – –

mTavroba ar aris pasuxismgebeli parlamentis

winaSe (ar arsebobs undoblobis votumi)

+ + – – – – – –

aRmasrulebel xelisuflebas nebismier dros

SeuZlia parlamentis daTxovna

+ – + + – + – –

aRmasrulebel xelisuflebas aqvs sakanon-

mdeblo iniciativis ufleba

+ – + + + + + –

1. absoluturi prezidentializmi; 2. aSS; 3. safrangeTis mexuTe respublika;

4. vaimaris respublika; 5. bulgareTi (1991); 6. inglisi;

7. safrangeTis mesame respublika; 8. absoluturi saparlamento respublika.

gad, Tu Tanamdebobis piris gaTavisuflebisaTvis kongresia pasuxismgebeli, maSin

es Tanamdebobis piri sakanonmdeblo ganStoebas miekuTvneba da mas ar SeiZleba

miendos aRmasrulebeli funqciebis ganxorcieleba. am saqmis gansjisas uzenaesma

sasamarTlom ar ganixila sakiTxi, SeiZleba Tu ara kongress hqondes masze damo-

kidebuli organizaciebi.

zemoaRniSnuli kanonis Sinaarsobrivi principi is iyo, rom yvela saboloo ga-

dawyvetilebas biujetis Sesaxeb kongresi unda iRebdes. prezidentis brZanebuleba

biujetis sekvestris Sesaxeb sabolood ZalaSi mxolod garkveuli pirobiTi va-

dis Semdeg Sevidoda, Tu manamde kongresi ar miiRebda deficitis Semcirebis sxva

zomebs. Sesabamisad, aRmasrulebel xelisuflebas marto sawyisi nabijebis gadad-

gma SeeZlo, xolo generalur kontroliors ar hqonda saboloo gadawyvetilebis

damoukideblad miRebis ufleba.

119

3.4. damatebiTi gamawonasworebeli faqtorebi

3.4.1. sasamarTlos roli xelisuflebis dabalansebaSi

roca ,,Sekavebisa da sapirwonis” sistemas vaanalizebT, vxedavT,

rom sasamarTlo organoebi aseve damoukidebel struqturas qmnian.

xSirad mosamarTleTa daniSvnisa da marTlmsajulebis organizacie-

bis dafuZnebis Sesaxeb gadawyvetilebebs xelisuflebis sxva gan-

Stoeba iRebs; magram sasamarTlos garda sxva romelime ganStoebas

iSviaTad Tu aqvs ganaCenis gamotanis ufleba. analogiurad, xeli-

suflebis sxva ganStoebebs ara aqvT sasamarTlo organoebis kon-

kretul saqmeebSi Carevis an rame formiT maTi kontrolis ufleba.

umaRlesi sasamarTlo organoebis wevrebs xSirad parlamenti

irCevs, xolo sxva mosamarTleebs, rogorc wesi, niSnavs aRmasru-

lebeli xelisufleba, romelsac garkveul SemTxvevaSi SeuZlia mo-

samarTlis karieraze moaxdinos gavlena.46

magram yvelaferi es ar aris erTaderTi da upirobo logikuri mo-

deli. arsebobs sistemebi (magaliTad, italiis magistraturis uzenae-

si sabWo), romlebSic zemoaRniSnul sakiTxebze gadawyvetilebebs mo-

samarTleTa TviTmmarTvelobis organoebi iReben. sxva qveynebSi aseTi

gadawyvetilebebis miRebisas xelisuflebis danarCen ganStoebebs Ta-

namSromloba moeTxovebaT. roca aSS-is prezidenti uzenaesi sasamar-

Tlos wevrs niSnavs, kandidatura senatmac unda moiwonos.

sasamarTlo organoebi TavianT saqmianobaSi arsebiTad ar arian

damokidebuli xelisuflebis danarCen ganStoebebze (Tu ar Cav-

TvliT sasamarTlos biujetis damokidebulebas sxva ganStoebebze).

sasamarTlo organoebi sxva ganStoebaTa mier dawesebuli normebis

46 zustad es aris imis mizezi, rom mosamarTlis sxva samuSao adgilze gaday-

vana (an dawinaureba) marto misi TanxmobiT SeiZleba. es agreTve cxadyofs mosa-

marTlis Tanamdebobisa da xelfasis stabilurobis konstituciur mniSvnelobas.

damatebiTi gamawonasworebeli faqtorebi

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba

120

Tanaxmad moqmedeben,47 magram, amave dros, sasamarTlos gadawyveti-

lebas SeuZlia gavlena moaxdinos sxva ganStoebis saqmianobaze.

tradiciul saparlamento sistemebSi sasamarTlos gadawyvetile-

ba ar moqmedebs sakanonmdeblo xelisuflebaze, magram SeiZleba gav-

lena moaxdinos aRmasrulebeli xelisuflebis saqmianobaze. meore

msoflio omis Semdgom epoqaSi gaCnda axali tendencia, romelic

cxadyofda, rom politikur samyaros aRar akmayofilebda sasamar-

Tlos tradiciuli, ubralod kanonebis Semfardebeli roli. imis

gamo, rom uaryofil iqna monteskies moZRvreba, romlis mixedviTac

mosamarTle mxolod kanonis ruporia da romelic mosamarTleebs

sakanonmdeblo xelisuflebaze ufro dabal doneze ayenebs, aRmo-

cenda sakonstitucio marTlmsajulebis sxvadasxva forma, romleb-

mac eWvqveS daayena sakanonmdeblo ganStoebis uzenaesoba. axla mo-

samarTleebi kanons mxolod precedentebis saSualebiT aRar qmnian

(Tumca, TviTon kvlavac amtkiceben, rom Tavs ikaveben amisagan).

garda amisa, maT axla mniSvnelovani gavlena aqvT sakanonmdeblo

saqmianobis tendenciebsa da konstituciis Sinaarsis ganmartebaze.

3.4.2. xelisuflebis federaluri (vertikaluri)

gamijvna

garkveul SemTxvevaSi xelisuflebis SezRudva xorcieldeba kidev

erT _ vertikalur donezec, imis miuxedavad, Tu ra xdeba hori-

zontalur doneze, anu imis miuxedavad, arsebobs Tu ara xelisuf-

lebis danawileba erT doneze myof xelisuflebis ganStoebebs So-

ris. saxelmwifo nawevrdeba ,,centri_periferiis” RerZis mixedviT.

amas federalizmis principebze damyarebuli kompetenciebis gamij-

vnis modeli uzrunvelyofs. zogierTi calkeuli teritoriis adgi-

lobriv warmomadgenlobiT organos centralur adgilobriv orga-

nosTan SedarebiT SeiZleba pirveladi uflebebi mieniWos, rac Sez-

Rudavs centralur xelisuflebas. centralur (federalur) saka-

nonmdeblo organos marto konstituciiT dadgenil sakiTxebze

SeeZleba gadawyvetilebebis miReba, xolo yvela sxva SemTxvevaSi

47 am debulebis erTi gamonaklisia im saqmeTa ganxilvis wesi, romelTa ganxil-

visasac sasamarTloebi Tavad adgenen saproceso normebs.

121

prioriteti provinciebs, regionebs an wevr-saxelmwifoebs eqnebaT.

sxva modeliT, centris sakanonmdeblo uflebebi moicavs yvela-

fers, garda imisa, rac pirdapir miekuTvneba federaciis wevrebis

kompetencias; anda SeiZleba wevrebma mxolod federaciaSi gaerTia-

nebis Semdeg darCenili uflebamosilebani gankargon. realurad mra-

vali sxvadasxva modeli arsebobs.

SeerTebuli Statebis konstitucia [muxli I, nawili 8(18)]

cnobs kongresis uflebamosilebas miiRos kanoni mxolod konsti-

tuciaSi miTiTebul sakiTxebze da im SemTxvevebSi, roca kanonmdeb-

loba am CamoTvlili sakiTxebis ganxorcielebisaTvis ,,saWiro da

saTanadoa". bolo orasi wlis ganmavlobaSi 1787 wlis konstitu-

ciaSi Camoyalibebuli mokle CamonaTvali sagrZnoblad gafarTovda;

imis mtkicebac ki xdeboda, rom Statebs Soris komerciuli ur-

TierToba federaluri sakiTxia (ase SeiZleba centralizebuli gax-

des SromiTi urTierTobac).

germaniis ZiriTad kanonSi CamoTvlil calkeul sakiTxebSi, ro-

melTa mimarTac federalur kanonmdeblobas aqvs gansakuTrebuli

uflebebi da am CamonaTvalSi xsenebul sxva sferoebSi laparakia

,,konkurirebis uflebebze” (Tu federacias kanoni ar miuRia, fede-

ralur mxareebs SeuZliaT amis gakeTeba). federacias ufleba aqvs

miiRos kanoni konkurentul sakiTxze mxolod maSin, rodesac am

sakiTxis gadawyveta federalur doneze ukeTesad SeiZleba (albaT,

zedmetia imaze laparaki, rom bolo dromde TiTqmis yvela sakiTxi

aseTad iyo miCneuli). dabolos, federalur sakanonmdeblo orga-

nos ara aqvs ufleba gadawyvetileba miiRos iseT sakiTxze, rome-

lic federalur konstituciaSi naxsenebi ar aris an mkafiod aris

mikuTvnebuli federaciis subieqtis kompetencias.

ruseTi cdilobs SemoiRos sistema, romlis mixedviTac, gar-

kveul sakiTxebze federaluri kanonis miRebisaTvis aucilebeli iq-

neba federaciis "subieqtebis" Tanxmoba. ruseTis konstituciis mi-

xedviT, im sakiTxebze, romlebic mikuTvnebulia centris gansakuT-

rebul kompetencias, prioriteti federaciis subieqtebis kanon-

mdeblobas ekuTvnis.

damatebiTi gamawonasworebeli faqtorebi

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba

122

federaciebis wevrebs, rogorc administraciul erTeulebs, ro-

melTac aqvT realuri Zalaufleba da sakuTari resursebi (Semosav-

lis wyaroebi, mmarTvelobis aparati da sxv.), garkveul farglebSi

SeuZliaT sakuTari uflebebis dacva centraluri sakanonmdeblo da

aRmasrulebeli xelisuflebisagan. zog SemTxvevaSi aRmasrulebeli

xelisuflebis CarCoebSi xdeba gamijvna: federalur olqebSi cal-

keuli sakiTxebis gadawyvetaSi aRmasrulebeli xelisufleba cen-

tralurze aRmatebulia anda centralur mTavrobas ar SeuZlia mi-

TiTebebi misces adgilobriv aRmasrulebel organoebs. magaliTad,

germaniis ZiriTadi kanonis mixedviT, imisaTvis, rom sxva mxriv

Zlier centralur mTavrobas zedmetad dominanturi mdgomareoba

ar daekavebina, centralur aRmasrulebel organoebs, rogorc wesi,

araviTari aparati ar gaaCniaT – anu, federaluri saministroebis

umetesobas ar gaaCnia arc erTi daqvemdebarebuli organo. Tu

centrs surs xelisuflebis erT-erTi ganStoebis politikis gan-

xorcieleba, maSin, mcire (da mniSvnelovani) gamonaklisebis garda,

igi iZulebulia provincias (Länder-s) sTxovos daxmareba. centrSi SemuSavebuli politikis ganmaxorcielebeli Cinovnikebi mxareebis

mTavrobaTa saministroebis daqiravebuli muSakebi arian.

provinciis an Statis, rogorc centraluri xelisuflebis sa-

pirwonis, realuri mniSvneloba epoqebisa da sistemebis mixedviT

icvleboda. amerikis federaciuli saxelmwifoebriobis pirveli aT-

wleulebi daCrdiluli iyo Statebis gamudmebuli ZalisxmeviT

daemtkicebinaT, rom federalur kongress ar SeeZlo maTi Tanxmo-

bis gareSe mieRo kanoni, romelic maT exeboda. bolos da bolos,

prezidentma endriu jeqsonma "anulirebis krizisTan" dakavSirebiT

kategoriulad da araorazrovnad ganacxada, rom federaluri mTav-

roba mzad iyo sakuTari moqalaqeebis winaaRmdegac ki eoma saxel-

mwifoebrivi erTobis SesanarCuneblad.48 jeqsonma aseTi mimarTva

gaugzavna im samxreT karolinelebs, romlebic uars ambobdnen fe-

deraluri xelisuflebis aRiarebaze maT StatSi:

gadaeciT maT Cemgan, rom SeuZliaT ramdenic undaT imdeni ilapara-

kon, weron rezoluciebi da beWdon muqaris werilebi. magram, Tu

48 "anulirebis krizisi" – zogierTi Stati uars ambobda federaluri dadgeni-

lebebis Sesrulebaze: 1832 wels samxreTis ramdenime Stati sabaJo uflebebis ga-

mo daupirispirda kavSirs da separatistuli moTxovnebi wamoayena.

123

SeerTebuli Statebis kanonebis darRveviT erTi wveTi sisxli mainc

daiRvara, me TviTon Camovkideb pirvelive xeze imas, visac xelSi Ca-

vigdebT.49

aqedan cxadia, rom federaluri xelisuflebis SezRudvis meTo-

debi, albaT, TviTonac SezRuduli unda iyos.

saxelmwifos socialuri rolis zrdasTan erTad izrdeboda cen-

traluri xelisuflebis rolic. visac germania WeSmarit federa-

ciad warmoedgina 1948 wels, dRes, albaT, veRar icnobdnen saku-

Tar naxelavs. igive SeiZleba iTqvas amerikis SeerTebul Stateb-

zec. magram es tendencia sayovelTao ar aris. bolo ori aTwleu-

lis ganmavlobaSi belgiam Tavisi gaerTianebuli centraluri xeli-

sufleba warmatebiT gardaqmna federaciad an konfederaciad, riTac

mSvidobiani sivrce Seuqmna erovnul separatistul moZraobebs.

3.5. rodis xdeba sapirwone zedmetad mZime?

evropis kontinentze, mas Semdeg rac parlamentsa da aRmasrulebel

xelisuflebas Soris antagonizmi warsuls Cabarda, xolo aRmasru-

lebeli xelisuflebis arseboba da organizaciuli mowyoba kvlav

upirobod iyo damokidebuli parlamentze, aRmasrulebeli xeli-

sufleba nel-nela sul ufro met Zalauflebas iZenda, Tumca es

konstituciebSi yovelTvis ise mkafiod ar asaxula, rogorc 1958

wlis safrangeTis konstituciaSi aisaxa. aRmasrulebeli xelisuf-

lebis gaZliereba nawilobriv saarCevno sistemebSi Setanili cvli-

lebebis Sedegia (romlebic partiuli Zalauflebis damkvidrebas

uwyoben xels) da nawilobriv – cvlilebisa partiebis saqmianobasa

da maT gavlenaSi (razec, Tavis mxriv, didi gavlena iqonia masme-

diis rolma arCevnebis Sedegebis gansazRvraSi). rac ufro naklebad

uWeren mxars partiebi aRmasrulebel xelisuflebas, miT ufro

arastabiluria samTavrobo umravlesoba da miT ufro uWirs aRmas-

49 George Fort Milton, The Use of Presidential Power (Boston: Little Brown, 1944),

gv.91.

rodis xdeba sapirwone zedmetad mZime?

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba

124

rulebel xelisuflebas Tavisi kursis ganxorcieleba. magram es

yvelaferi scdeba konstitucionalizmis CarCoebs.

xelisuflebis ganStoebaTa Soris Zalauflebis ganawilebaze kidev

ramdenime sxva faqtori axdens gavlenas, magaliTad, partiebis siste-

ma, saarCevno sistema da sajaro mmarTvelobis roli saxelmwifoSi.50

aq sakmarisi iqneba aRiniSnos, rom xelisuflebis ganStoebaTa erTma-

neTze damokidebuleba zRudavs TiToeulis Zalauflebas.

Tanamedrove partiebma da saarCevno sistemebma SeiZleba gadam-

wyveti roli iTamaSon xelisuflebis ganStoebaTa Soris urTier-

TobaSi. parlamentSi warmodgenili partiebis ricxvi mniSvnelovnad

aris damokidebuli saarCevno sistemaze. Tu parlamentSi warmodge-

nili partiebis ricxvi izrdeba, Sesabamisad, matulobs sakanonmdeb-

lo organos damoukideblobis xarisxic, Tumca garkveul SemTxveva-

Si es qveynis marTvadobis xarjze xdeba xolme. diuverJes klasiku-

ri Tezisis Tanaxmad, erTturian arCevnebSi maJoritaruli (first-past-the-post) saarCevno sistema xels uwyobs orpartiuli sistemis

Camoyalibebas, xolo proporciuli (proportional) warmomadgenloba

xelsayrelia mravalpartiuli sistemebisaTvis. miuxedavad amisa,

konstituciebi ZiriTadad dumils inarCuneben saarCevno sistemis

Sesaxeb, rac imas niSnavs, rom faqtobrivi politikuri Zalaufle-

bis formireba (romelic udides gavlenas axdens kontrolisa da

balansirebis meqanizmebze) ZiriTadi kanonis farglebs gareT rCeba.

Tu davuSvebT, rom politikuri partiebi mkacrad disciplinebu-

li arian, maSin xelisuflebis rame saxiT gamijvna konstituciona-

50 olsonma da mezim sxvagvari hipoTezebi gamoTqves imis asaxsnelad, Tu ro-

gor viTardeba xelisuflebis ganStoebebs Soris urTierToba. Tu aRmasrulebeli

xelisufleba centralizebulia, deputatebs damoukidebeli sakanonmdeblo inicia-

tivebis gatanis naklebi Sansi aqvT. Tu aRmasrulebeli xelisuflebis iniciativa

SedarebiT dabali rangis organizaciis mier aris Semotanili, sakanonmdeblo or-

ganos misi uaryofis meti Sansi aqvs. zogierTi ministris winaaRmdeg samTavrobo

umravlesobis wevrebic SeiZleba gamovidnen, nawilobriv imitomac, rom amis gamo

maT statuss uSualo safrTxe ar Seeqmneba. xolo iq, sadac mTavrobas sakanon-

mdeblo iniciativis ufleba oficialurad aqvs miniWebuli, am iniciativebis gata-

nis meti Sansi arsebobs, radgan yovelgvari uari mTavrobis sawinaaRmdego moqme-

debad CaiTvleba. ix. David M. Olson and Michael L. Mezey, eds., Legislatures in the Policy Process: The Dilemmas of Economic Policy (Cambridge: Cambridge University Press, 1991).

125

lizmis dasamkvidreblad SeiZleba unayofo mcdelobad mogveCvenos.

xelisuflebis gamijvnisaTvis xelsayrelia, roca deputatebi par-

tiaze ki ar arian damokidebuli (kandidaturebis wardgenis wesis

da saarCevno kampaniis dafinansebis gamo), aramed mudmivad arian da-

mokidebuli amomrCevelTa xmebze da Tu sxvam araferma gaWra, maTi

ukan gamowvevac SesaZlebelia. magram amis SeTavseba Znelia gaerTia-

nebuli eris ganuyofeli warmomdgenlobis principTan, stabiluro-

basa da sxva konstituciur RirebulebebTan.

Tu Tanamedrove partiam arCevnebis Sedegad moaxerxa sakuTari gav-

lenis sferoSi erTdroulad moeqcia xelisuflebis sakanonmdeblo da

aRmasrulebeli ganStoebebi, maSin partiis xelmZRvanelobam SeiZleba

"gaaerTianos" orive ganStoeba da iarsebebs gadawyvetilebebis mimRebi

mxolod erTi centri. aseTi viTarebis Semsubuqeba marto xelisufle-

bis konstituciur ganStoebaTa gamijvniT aris SesaZlebeli. magali-

Tad, SemzRudveli efeqti eqneba imas, Tu aRmasrulebeli xelisufle-

bisaTvis, konstituciuri procedurebis mixedviT, saWiro iqneba gar-

kveuli vada partiis politikis realizaciisaTvis saWiro kanonieri

uflebamosilebis mosapoveblad. aseT garemoebebSi gansakuTrebul

mniSvnelobas iZens konstituciuri sistemis is elementebi, romlebic

umciresobebs aniWebs politikur uflebebs, radgan isini xels uSlis

sakanonmdeblo organos erTi partiisadmi an mmarTveli koaliciisadmi

srul daqvemdebarebas. amgvari sapirwonis roli SeiZleba Seasrulos

meore sakanonmdeblo palatam, romelic pirvelisagan gansxvavebuli

principiT da sxva dros airCeva, federaciis wevrebis wonam federa-

lur mowyobaSi da sakonstitucio sasamarTlom (romlis wevrebsac

adre daniSnaven sxva politikuri jgufebi). konstituciuri balansis

aRsadgenad saparlamento umciresobebi sakonstitucio sarCelebis sa-

SualebiT sakonstitucio sasamarTlos Caabamen procesSi, ris gamoc

SeiZleba mmarTvel partias gaurTuldes aRmasrulebeli struqture-

bis meSveobiT batonoba.

3.6. gamijvna da Tavisufleba

xelisuflebis ganStoebaTa urTierTobis Sefasebis yvelaze kargi

kriteriumia is, SenarCunebulia Tu ara Tavisufleba. Tu vigulis-

gamijvna da Tavisufleba

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba

126

xmebT, rom warsulis gamocdilebaze dayrdnobiT SesaZlebelia nor-

matiuli daskvnebis gakeTeba, SeiZleba iTqvas, rom konstituciona-

lizmi, rogorc despotizmis sawinaaRmdego barieri, maSinac efeq-

tianad imuSavebs, rodesac xelisuflebis erTi ganStoeba garkveul

rols Seasrulebs meore ganStoebis personalis SerCevaSi da ro-

desac mas ufleba miecema monawileoba miiRos meore ganStoebis

amocanebis SesrulebaSi. urTierTgawonasworebis praqtikuli gamoc-

dilebidan sulac ar gamomdinareobs, rom saWiroa erToblivi ga-

dawyvetilebebis miReba. erToblivi gadawyvetilebebis miRebis mova-

leobam garkveul garemoebebSi SeiZleba saerTod gadawyvetilebebis

miuReblobamde migviyvanos. xelisuflebis danawilebas zomierebis

efeqti eqneba maSin, roca xelisuflebis sxvadasxva ganStoebis gav-

lena gavrceldeba gadawyvetilebebis miRebisa da gadawyvetilebebis

aRsrulebis procesis sxvadasxva stadiaze.

xelisuflebis fuZemdebluri danawilebis mniSvneloba iqedan

Cans, Tu rogor SeiZleba aRmasrulebeli xelisuflebisaTvis kvazi-

sakanonmdeblo uflebebis miniWebam samoqalaqo Tavisuflebebis Sez-

Rudvamde migviyvanos. 1861 wels, SeerTebul StatebSi samoqalaqo

omis dasawyisSi, prezidentma linkolnma, rogorc umaRlesma mTa-

varsardalma, gamosca konfidencialuri brZaneba, romelic armiis

sardals uflebas aZlevda nebismieri saeWvo piri daepatimrebina

saTanado samarTlebrivi proceduris (habeas corpus) dacvis gareSe. armiis sardalma, Tavis mxriv, es uflebamosileba ufro dabali

rangis oficrebs gadasca, ramac aTasobiT samoqalaqo piris dapa-

timreba gamoiwvia. raki kongresis gverdis avliT gamocemuli es

gadawyvetileba praqtikulad dainerga, mis sawinaaRmdegod ver wa-

moiWreboda konstituciis darRvevis argumenti. SemdgomSi es brZa-

neba, romelic Tavdapirvelad mxolod sabrZolo moqmedebebis raio-

nebSi gamosayeneblad iyo gamiznuli, male gavrcelda ufro farTo

"saomari operaciebis zonebze", sinamdvileSi ki igi kidev ufro

farTo masStabiT gamoiyenes. amas mohyva masobrivi deportaciebi mi-

suris StatSi.51 am SemTxvevaSi antikonstitucionalizmis wyaro ga-

mijvnis ararseboba iyo.

51 Mark E. Neely, Jr., The Fate of Liberty: Abraham Lincoln and Civil Liberties (New

York: Oxford University Press, 1991), gv. 9. es istoria meore msoflio omis drosac ganmeorda, Tumca es moxda sxva samar-

Tlebriv-teqnikur garemoebebSi, rodesac ganxorcielda iaponuri warmoSobis ameri-

127

msgavsi magaliTebis moyvana SeerTebuli Statebis garda bevri

sxva qveynidanac SeiZleba. Tumca faqtia, rom adamianis ZiriTadi uf-

lebebi da Tavisuflebebi parlamentarizmis yvelaze sanimuSo qveyana-

Sic – inglisSic – ar irRveva. mkacri gamijvnis deficits arc sxva

evropul saparlamento qveynebSi gamouwvevia (normalur viTarebaSi)

samoqalaqo Tavisuflebebis SezRudva. umetes SemTxvevaSi, samoqala-

qo Tavisuflebebis SezRudva an regulireba parlamentis gansakuTre-

buli prerogativaa. Tavisuflebebis dacva xdeba imis miuxedavad, Tu

rogori urTierToba arsebobs aRmasrulebel da sakanonmdeblo gan-

Stoebebs Soris. magram, meore mxriv, yvelaze sayuradRebo faqtori

swored saparlamento partiuli umravlesobis sakiTxia, radgan par-

tiuli zegavlena SeiZleba damRupveli aRmoCndes TavisuflebebisaT-

vis. samoqalaqo Tavisuflebebs safrTxes uqmnis partiuli diqtatu-

ra da, arapirdapiri gziT, umravlesobad miCneuli jgufis neba da

gemovneba. Tanamedrove diqtaturis saSiSroeba ar unda gavaigivoT

xelisuflebis erTi ganStoebis avtokratiul batonobasTan. realu-

ri safrTxe erTi partiis an erTi koaliciis erTpirovnul batono-

baSia xelisuflebis yvela ganStoebaSi.

garkveul garemoebaSi xelisuflebis gamijvnas mainc aqvs mniS-

vneloba, gansakuTrebiT maSin, Tu gamijvna detaluria, rac ufro

realurs xdis aRmasrulebeli xelisuflebis kontrolls. rodesac

samoqalaqo Tavisuflebebis SezRudva mxolod kanoniT aris daSve-

buli, xolo aseTi kanonis miRebas parlamentis kvalificiuri um-

ravlesoba sWirdeba, maSin Zalian xSirad amgvari SezRudvis daka-

kel moqalaqeTa deportacia. miuxedavad amisa, usamarTloba iqneboda migveCnia, rom

xelisuflebis gamijvnis amerikuli modeli ufro naklebad zrunavs samoqalaqo Ta-

visuflebebze, vidre parlamentarizmi. rogorc qvemoT iqneba axsnili, saqme swored

rom piriqiTaa. amerikuli magaliTi imisTvis movitaneT, rom igi gviCvenebs – xanda-

xan gamijvnac ar aris sakmarisi, gansakuTrebiT maSin, roca gamijvnis principis ugu-

lebelyofa umaRlesi mTavarsardlis uflebebis sabuTad moyvaniT SeiZleba. aRniSnu-

li magaliTi aSS-is konstituciis erT damaxasiaTebel xarvezzec miuTiTebs – kon-

stitucia ar cnobs sagangebo garemoebebSi specialuri wesebis SemoRebis saWiroebas.

Tumca igi axsenebs ajanyebas da qveyanaze Tavdasxmas, rodesac "sasamarTlos mier ha-

beas korpusis miTiTebis privilegia" SeiZleba SeCerdes.

ufro axali, kontinenturi konstituciebi Cveulebriv pirdapir adgenen, vis

da ra garemoebebSi aqvs sagangebo mdgomareobis gamocxadebis ufleba. amgvar Sem-

TxvevebSi aRmasrulebeli xelisufleba Tavis Tavze iRebs sakanonmdeblo organos

uflebebis umetesobas da adgens samoqalaqo uflebebis SezRudvis masStabs.

gamijvna da Tavisufleba

sabediswero kavSirebi: kontrolisa da balansirebis

meqanizmebi da xelisuflebis danawileba

128

nonebisTvis saWiroa saparlamento umciresobis anu opoziciis

mxardaWeris mopovebac, radgan mTavrobis mxardaWera da mis ukan

mdgomi partiis xmebi ar aris xolme sakmarisi.

partiuli batonobis gasawonasworeblad xelisuflebis ganStoeba-

Ta gamijvna ufro Sesaferisi instrumentia, vidre kontrolisa da ba-

lansirebis meqanizmebi.52 am TvalsazrisiT, SedarebiT pozitiuria ame-

rikis gamocdileba. Tumca, farTod gavrcelebuli azris Tanaxmad, xe-

lisuflebis gamijvna sulac ar aris imis mTavari mizezi, rom ameri-

kis partiebi gamorCeulad sust zegavlenas axdenen politikuri ga-

dawyvetilebebis miRebaze. SeerTebul StatebSi xelisuflebis gamij-

vna da demokratiuli saarCevno sistema erTad muSaobs da ase axdens

zegavlenas politikur procesze. es im faqtis gamo xdeba, rom sapre-

zidento vadis SuaSi arCeuli kongresi da mudmivad ganaxlebadi sena-

ti prezidentis arCevis momentSi arsebulisagan gansxvavebul par-

tiul Sexedulebebs gamoxataven. amiT kidev ufro meti SesaZlebloba

iqmneba imisa, rom instituciurma balansma xeli Seuwyos partiebis

urTierTSemzRudvel zegavlenas erTmaneTze. magram amerikis SeerTebu-

li Statebi gamonaklisi SemTxvevaa. rogorc samxreT amerikis qveyne-

bis ufro saprezidento da ufro "gamijnuli" sistemebis gamocdileba

gviCvenebs, iq xelisuflebis gamijvnas araviTari realuri mniSvneloba

ara aqvs, radgan politikuri partiebi ar arian sakmarisad Zlieri.

rac unda moZvelebulad da umniSvnelod gveCvenebodes xelisufle-

bis gamijvnis principi da xelisuflebis kontrolis meqanizmebiT Jon-

glioroba, bevri mimomxilveli maT kvlav uaRresad did mniSvnelobas

aniWebs konstitucionalizmis damkvidrebis TvalsazrisiT. xelisuf-

lebis gamijvnis gareSe, anu erTgvarovani xelisuflebis SemTxvevaSi,

gacilebiT advilia igi mikerZoebulad da mogvianebiT despoturad iq-

ces. garda amisa, bolo ormoci wlis ganmavlobaSi sasamarTlo kon-

troli da damoukidebeli sakonstitucio marTlmsajuleba Zalauf-

lebis koncentraciis sawinaaRmdego efeqtian barierebad iqcnen evro-

paSi. sakonstitucio sasamarTloebs SeuZliaT mtkiced dauWiron mxa-

ri xelisuflebis ganStoebaTa gamijvnas an maT dayofas mainc im fa-

ruli garigebebis winaaRmdeg, romelTac xelisuflebis danarCeni gan-

Stoebebi axorcieleben xolme maT Soris gansxvavebebis wasaSlelad.

52 Tumca, es ar niSnavs prezidentializmTan dakavSirebuli msjelobisas naxse-

nebi kontrargumentebis uaryofas.

129

sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebas SeuZlia aiZulos saka-

nonmdeblo da aRmasrulebeli ganStoebebi erTmaneTis sawinaaRmdego

realuri nabijebi gadadgan samoqalaqo Tavisuflebebis dasacavad.

Tanamedrove konstituciebisaTvis cnobilia ramdenime sxva meTo-

dic, romelTa saSualebiTac SeiZleba, xelisuflebis gamijvnidan

gamomdinare, im RonisZiebebis efeqtis gaZliereba, romlebic despo-

tizmis Semakavebel rols asrulebs. amaSi Sedis aRmasrulebeli xe-

lisuflebis dayofisa da depolitizaciis (partiebisgan damouki-

deblobis) institutebi, sakonstitucio sasamarTlos mxridan aR-

masrulebeli xelisuflebis gadawyvetilebebis kontroli da moce-

muli aRmasrulebeli institutebis demokratiuli kontroli kon-

kretul SemTxvevebTan dakavSirebiT (xalxis monawileoba gadawyve-

tilebebis miRebisas).

gamijvna da Tavisufleba

Tavi meoTxe

parlamentarizmi da xelisuflebis

sakanonmdeblo ganStoeba

Tqveni warmomadgeneli Tqven ara

marto Tavis ostatobas, aramed

gansjis unarsac unda gimadlodeT,

da, Tu mas Tqvens mosazrebas

swiravs, amiT igi ki ar gemsaxurebaT,

aramed gRalatobT kidec.

edmund berki

4.1. parlamentis transformacia

4.1.1. parlamentarizmis ganviTareba da misi transformacia

warmomadgenlobiT sistemad

Tanamedrove saparlamento sistemis gviani Sua saukuneebis

droindel winamorbedTa Soris aris inglisis parlamenti, rom-

lis gavlenac Semdgom movlenebze yvelaze xangrZliv periods

moicavs. sawyis etapze parlamenti iyo didgvarovanTa da feo-

dalTa (lordTa) araformaluri Tavyriloba. mas, upirveles yov-

lisa, sakonsultacio organos funqcia ekisreboda da, garda ami-

sa, marTlmsajulebisa da sagangebo gadasaxadis kenWisyriT Semo-

Rebis uflebamosilebac hqonda. parlamentis wevrebi TavianT

Tavs (lordTa palataSi _ TavianT ojaxebs) da qalaqebsa da

sagrafoebs warmoadgendnen, magram es xSirad qalaqis oficialur

pirTa TxovniT xdeboda da ara maTi uSualod arCevis gziT. ar-

Ceuli warmomadgenlebi parlamentis wevrebi xdebodnen, magram

ise, rom xmis ufleba mosaxleobis mxolod mcire nawils Tu

hqonda.

inglisis parlamentis WeSmariti Zalaufleba efuZneboda mis

wevrTa samxedro da ekonomikur Zlierebas da maT socialur mdgo-

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 132

mareobas. monarqis mier drodadro gamovlenili aRiareba Tavdaje-

rebulebas matebda am instituts, jer kidev karga xniT adre, vid-

re warmomadgenlobiTi sistema misTvis damaxasiaTebeli demokra-

tiuli legitimurobiT popularobas moipovebda.1

samoqalaqo omis dros inglisis parlamenti gadaiqca WeSmarit,

ufro metic, erTaderT xelisuflebad, romelmac, Teoriulad

mainc, aRmasrulebeli xelisuflebis funqciebi moipova.

es egreT wodebuli xangrZlivi parlamenti imdenad monoliTur

xelisuflebad iqca da imdenad cudi mogonebebi datova, rom ori

Taobis Semdeg momxdari cnobili revoluciis dros (1689) war-

moudgeneli iyo, kvlav esargebla uzenaesi xelisuflebiT, Tumca

ki es stiuartebis dinastiis warmomadgeneli mefis damxobis umar-

tivesi saSualeba iqneboda. saWiro gaxda isev mefe eZebnaT, radgan

gamocdileba karnaxobdaT, rom

...iq, sadac sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisufleba or

sxvadasxva organos upyria xelT, sakanonmdeblo organo cdilobs

aRmasrulebels imdeni Zalaufleba ar miandos, rom man pirvelis

damoukidebloba da amiT qveSevrdomTa Tavisufleba Selaxos.2

XVIII saukunis Sua wlebSi sakanonmdeblo xelisuflebis cen-

traluri adgili, misi uzenaesoba wamyvan idead iqca. j. lokis mo-

sazreba, rom xalxs aqvs uzenaesi ufleba _ gadaayenos an saxe uc-

valos sakanonmdeblo organos _ arasworad miiCnies. "Tavs uflebas

vaZlevT vamtkicoT, rom parlamentis Zalaufleba absoluturia da

kontrols ar eqvemdebareba."3 bleqstoni parlaments miiCnevda im

adgilad, sadac es absoluturi, despoturi xelisufleba, romelic

yoveli mmarTvelobis SemTxvevaSi sadme unda iyos Tavmoyrili, sa-

1 "parlamentis Zalaufleba da iurisdiqcia ise transcendentuli da absolu-

turia, rom misi miznebisa Tu pirovnebebis saxeliT rame farglebSi moqceva SeuZ-

lebelia". Sir Edward Coke, 4 Inst. 36. in Sir William Blackstone, Commentaries on the Laws of England, vol. 1 (Chicago: University of Chicago Press, 1979), gv. 156.

2 Blackstone, gv. 142.3 Blackstone, nawilobriv monteskies Teoriebze dayrdnobiT, xelisuflebis wo-

nasworobas inglisis konstituciis safuZvlad miiCnevda, magram amgvari wonaswo-

roba mmarTvelobis sxvadasxva formis (demokratia, aristokratia da monarqia) na-

zavia. Blackstone, gv. 157.

133

mefos konstituciiT aris mindobili. mokled, mas aqvs ufleba,

akeTos yvelaferi, rac ki SesaZlebelia.4 magram sinamdvileSi par-

lamenti mxolod mefesTan erTad gamoscemda kanonebs. bleqstonis

komentarebis gamoqveynebidan cota xnis Semdeg Tavad inglisis par-

lamentma irwmuna, rom igi Zlevamosili organo iyo, magram male am

rwmenis mcdaroba amerikelma axalmosaxleebma daamtkices. amerike-

li kolonistebis dapirispireba samSoblosadmi, sxvaTa Soris, par-

lamentis TviTSezRudvaze jiuti uariTac iyo gamowveuli. ingli-

sis parlamentis TviTmpyrobluri despotizmi (rasac monarqis des-

potizmic erTvoda) Zalian aRizianebdaT amerikelebs. am gaRiziane-

buli kolonistebisTvis (warmoSobiT ingliselebisTvis) axali

konstituciis SemqmnelTa erT-erTi ZiriTadi mizani swored sru-

luflebiani parlamentis SezRudva iyo.

parlamenti, YTiTqosda Tavisi sruluflebianobis, uzenaesobis

miuxedavad, Sinagani SezRudvebiT aRsavse organo iyo. bleqstonis

mixedviT, parlamenti Sedgeba misi udidebulesoba monarqis, lor-

dTa palatisa da arCeviTi TemTa palatisgan. saxelisuflebo gan-

Stoebebi, e.i. xalxi, lordebi da aRmasrulebeli xelisufleba

(monarqi) urTierTSeTanxmebis saWiroebis gamo awonasworeben da

zRudaven erTmaneTs. parlamentis ori palatis ufleba, awarmoon

mokvleva da impiCmenti gamoucxadon mefis mrCevlebs, kidev ufro

ganamtkicebs saxelisuflebo ganStoebaTa urTierTdamokidebulebisa

da urTierTSezRudvis sistemas. garda amisa, parlamentis, rogorc

institutis, saqmianobas axasiaTebs is, rom misi wevrebi pasuxisge-

baSi ar miecemian maT mier parlamentSi gakeTebuli gancxadebebis

gamo, anu am gagebiT maTi pirovneba xelSeuxebelia. TemTa palata

uflebamosilia Seitanos gadasaxadebsa da finansebTan dakavSirebu-

li kanonproeqtebi, romelTa uaryofac mxolod lordTa palatas

SeuZlia. ukidures SemTxvevaSi es privilegia imas emyareba, rom

xalxi TiTqos Tavadve kisrulobs sagadasaxado tvirTs. TemTa pa-

lata arCeviTi organoa "da es aris Cveni konstituciis demokra-

tiuli aspeqtebi“, radgan swored arCevnebis meSveobiT "cxaddeba

xalxis neba".5 xalxi Tavis suverenitets misive warmomadgenlebis

arCeviT axorcielebs. imisaTvis, raTa ar darRveuliyo xmis micemis

4 Blackstone, gv. 156.5 Blackstone, gv. 164.

parlamentis transformacia

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 134

Tavisufleba, igi mxolod imas eniWeboda, vinc sxvis zemoqmedebas

ar ganicdida. swored amitom, xmis ufleba qonebriv SesaZlebloba-

ze iyo damokidebuli.6

dRevandeli parlamentebi sruliad gansxvavebulia XVIII sauku-

neSi arsebuli modelisagan. Tanamedrove sakonstitucio sistemebSi

aRmasrulebeli xelisufleba ar warmoadgens sakanonmdeblo xeli-

suflebis nawils, Tumca ki, monarqiuli tradiciisamebr, mraval

saparlamento sistemaSi parlamentisadmi saprezidento kontrolis

funqcia SenarCunebulia, rac dakavSirebulia kanonebis sasamarTlo

wesiT gadamowmebis iniciirebasTan.

parlamentis meore palata _ iq, sadac aseTi arsebobs, _ ar war-

moadgens romelime socialur jgufs an wodebas da ar ukavSirdeba

qonebriv cenzs. federaciul sistemaSi es aris avtonomiuri regione-

bis, provinciebis, kantonebis, Statebis forumi, romelsac TemTa pa-

latisgan (qveda palatisgan) gansxvavebuli proceduriT irCeven. igi

xalxs sxvagvarad warmoadgens da, amrigad, saparlamento procesSi

makontrolebel da SemzRudav funqcias asrulebs, Tumca zogierT

sistemaSi igi legislaturis Tanabaruflebiani nawilia.7

parlamentis meore palatis wevrebic sargebloben imunitetiT,

xolo aRmasrulebeli xelisufleba eqvemdebareba saparlamento

mokvlevasa da impiCments. Tumca bleqstonis dros saparlamento

demokratia, rogorc aRmasrulebel xelisuflebaze zegavlenis

mZlavri berketi, jer kidev ar arsebobda. XVIII saukunis parla-

mentebi ar efuZnebodnen princips, romlis mixedviTac, aRmasrule-

beli xelisuflebis funqcioba parlamentis ndobaze, aRmasruleb-

lisadmi rwmenazea damokidebuli da, rom, sabolood, aRmasrule-

bel xelisuflebas sakanonmdeblo xelisuflebis warmomadgenlis

roli eniWeba. arc parlamentarizmis sapirispiro procesi arsebob-

da, anu aRmasrulebel xelisuflebas ar hqonda kanonproeqtebis

6 Blackstone, gv. 1657did britaneTSi lordTa palatis roli sakanonmdeblo processa da politi-

kis SeqmnaSi, gansakuTrebiT 1911 wlis reformis Semdeg, SezRudulia. yvelaze me-

ti, rac mas SeuZlia, aris ara umetes erTi Tvis vadiT TemTa palatis mier da-

dasturebuli finansebTan dakavSirebuli kanonproeqtebis Seferxeba.

135

iniciirebis ufleba da igi arc finansuri tipis kanonproeqtebTan

dakavSirebuli privilegiiT sargeblobda. dRevandeli parlamentebi

aRar warmoadgenen maTi wevrebis mier moxsenebul darRvevebTan da-

kavSirebuli saCivrebis ganxilvisa da am darRvevebis gamosworebiT

dakavebul forums. warmomadgenlobiT-demokratiuli legitimuro-

bis safuZvelze parlamenti politikis gansazRvrisken iswrafvis.

dabolos, Teoriulad yvelaze mniSvnelovani is aris, rom wev-

roba Tanamedrove parlamentSi dafuZnebulia arCevnebze (lordTa

palatis wevrobis samisdReSio vada an italiis prezidentebis sena-

toroba umniSvnelo gamonaklisad SeiZleba CaiTvalos). parlamente-

bis umravlesoba pirdapiri arCevnebis gziT yalibdeba sistemaSi,

sadac yvela zrdadasrulebul adamians xmis micemis ufleba aqvs

(federaciul sistemebSi xSiria SemTxveva, rodesac federaciuli

sabWoebi wevri Statebis mTavrobaTa wevrebisagan Sedgeba, rogorc

es germaniaSia an maT irCeven Statebis sakanonmdeblo organoebi,

rogorc es aSS-Si 1913 wlis me-17 sakonstitucio Sesworebis mi-

Rebamde xdeboda).

Tu vivaraudebT, rom danawilebuli sakanonmdeblo da aRmasru-

lebeli saxelisuflebo ganStoebebi qmediTad akontroleben da

zRudaven erTmaneTs, konstitucionalizmis TvalsazrisiT, TiTqmis

ara aqvs mniSvneloba, Tu ra urTierTkavSiri arsebobs maT Soris

an rogoria maTi Sinagani organizacia. minimaluri pirobebi Sesru-

lebulia, amitom SegviZlia mSvidad viyoT, rom verc erTi maTgani

ver moipovebs absolutur Zalauflebas, Tumca mniSvnelovania, Tu

ra tipis politikur sistemaSi gviwevs cxovreba, radgan, imisaTvis,

rom vigrZnoT, rom es Cveni saxelmwifoa, Tavs masTan unda vaigi-

vebdeT, xolo amisTvis saWiroa SegveZlos mTavrobaze gavlenis

moxdena da misi kontroli. am TvalsazrisiT, warmomadgenlobiTi

saparlamento mmarTvelobisa da liberaluri konstitucionalizmis

saWiroeba erTi da igive mizeziTaa ganpirobebuli da es ori forma

erTmaneTTanaa dakavSirebuli. ufro metic, xalxis kontroli mTav-

robisadmi ar gamoricxavs da ar xsnis saxelisuflebo ganStoebaTa

danawilebis saWiroebas.

parlamentis transformacia

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 136

parlamenti aris sajaro (saerTo-saxalxo) warmomadgenlobis

organo da swored aqedan gamomdinareobs sakanonmdeblo xelisuf-

lebis specialuri legitimuroba da calkeul saparlamento siste-

mebSi misi uzenaesoba aRmasrulebel xelisuflebasTan mimarTebiT.

rasakvirvelia, Tu aRmasrulebeli xelisuflebis meTaurs xalxi

irCevs, amiT ikargeba parlamentis damatebiTi warmomadgenlobiTi

legitimuroba. aseT dros, am or saxelisuflebo organos Soris

urTierToba ganisazRvreba Sromis danawilebis logikiTa da kon-

stituciis teqstSi asaxuli savaraudo SemTxvevebiT.

xelisuflebis sakonstitucio danawilebis SemTxvevaSi, TiTqmis

TavisTavad igulisxmeba, rom kanonebs iRebs parlamenti, rogorc

arCeviTi organo, romelic warmoadgens amomrCevlebs (xolo Tana-

medrove demokratiul saxelmwifoebSi _ mTel xalxs). ufro zus-

tad, marTalia, parlamenti umravles SemTxvevaSi xalxs warmoad-

gens, magram politikur uflebaTa mqone xalxi an eri avtomaturad

mTel sazogadoebas ar utoldeba.8

xalxs sWirdeba sakanonmdeblo da mmarTvelobis organo, romelic

maT mieraa arCeuli, raTa ar dakargos Tavisi ufleba da sakonstitu-

cio wyobaze Tvalyuris devneba sxvas ar gadaabaros. xalxis mier sa-

kanonmdeblo organos arCeva demokratiuli idealebis logikuri Sede-

gia, maSin rodesac aRmasrulebeli xelisuflebis Tu misi xelmZRvane-

lis aseve xalxis mier arCevis aucilebloba aseTive doziT TavisTa-

vad cxadi araa. xelisuflebis ganxorcielebis demokratiuli proce-

dura gulisxmobs, rom aRmasruleblebi, nawilobriv mainc, parlamen-

tis `aRmasrulebeli komitetis~ funqcias asrulebdnen.

4.1.2. xalxis uzenaesobis SezRudva saparlamento sistemebSi:

Tavisufali mandati

ityvian xolme, parlamenti Tavis sakanonmdeblo funqcias xalxis

warmomadgenlobis, misi, ase vTqvaT, saxalxoobis wyalobiT axorcie-

8magaliTad, poloneTsa da ungreTs hqondaT Zlieri saparlamento sistemebi,

romlebSic deputatebi TviTmmarTvelobasa da ers warmoadgendnen, magram 1848

wlamde didgvarovnTa mier warmodgenili eri mTel mosaxleobasTan SedarebiT mci-

rericxovani iyo.

137

lebso. mis mier aRmasrulebeli xelisuflebis politikis gansaz-

Rvrac swored parlamentis saxalxo-demokratiuli legitimaciidan

gamomdinareobs. am mtkicebaSi, romelic xalxis warmomadgenlobas

Seexeba da Tanamedrove parlamenturi demokratiis dogmatia, ar moi-

poveba elementic ki, dazustebas rom ar moiTxovdes. rac unda uc-

nauri iyos, parlamenti, rogorc konstitucionalizmis instituti,

nawilobriv xalxis nebisa da misi monawileobis SezRudvis erT-er-

Ti saSualebaa, xolo nawilobriv _ Tavad saWiroebs SezRudvas.

xelisuflebis demokratiuli mowyobis mixedviT, yvela adamiani

Tanabaruflebiani da avtonomiuria da, Sesabamisad, Tavadve ganagebs

sakuTar beds. saxalxo suvereniteti da demokratia moiTxovs, rom

moqalaqeebis neba TvalsaCinod aisaxos maT saqmeebSi da uSualod

xelmZRvanelobdes saxelmwifos. ucnauria, rom es postulati mya-

rad da jiutad inarCunebs Tavs, Tumca ki darwmunebiT veravin it-

yvis, rom xalxs surs amgvari mudmivi monawileoba saxelmwifo saq-

meebSi. teqnikuri pirobebi xels uSlis saerTo nebis formirebas,

xolo sayovelTao nebis dayvana umravlesobis nebaze saxalxo nebis

Sinaarss saeWvos xdis. konstitucionalizmi pirdapir iryeva saxal-

xo suverenitetis uSualo gamovleniT, rac, arcTu iSviaTad, vulka-

nis amofrqvevad iqceva xolme. swored am dros konstitucionalizmi

moqmedebas iwyebs saparlamento sistemasTan, romelic Suamavlebs

ayenebs xalxsa da misi nebis gamoxatvas Soris. parlamenti saerTo

nebis gamomxatvel da sakanonmdeblo organod iqceva.9 radgan saxel-

mwifo Tavisi kanonebis safuZvelze moqmedebs, misi marTva kanonebis

meSveobiTac sakmarisia. demokratiuli principebis safuZvelze sxva

organoebis arCevacaa SesaZlebeli, magram xalxis suverenitetis uz-

9nawilobriv istoriuli `SemTxveviTobaa~, rom saxalxo-warmomadgenlobiTi

suverenitetis gamoxatva parlaments daekisra. Teoriulad, umravlesobam, SesaZ-

loa, es roli erT pirovnebas daakisros (Tuki umravlesobis neba xalxis nebas

gamoxatavs), magram erTi kacis reJimi advilad iqceva absolutizmad. xalxs SeeZ-

lo aerCia diqtatori an prezidenti, romelic SemdgomSi mas saerTo nebiT nakar-

naxeb kanonebs warudgenda, rasac ruso uWerda mxars, magram, rodesac gaCnda sa-

xalxo suverenitetis saWiroeba, ukve arsebobda xalxis nebis erTaderTi gamom-

xatveli – monarqi. imis gaTvaliswinebiT, rom saxalxo nebis Teoria monarqis

mtrebma gamoiyenes, monarqi saerTo-saxalxo nebis gamomxatvelad verafriT CaiT-

vleboda.

parlamentis transformacia

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 138

runvelsayofad amis aucilebloba ar arsebobs. saerTo nebis gansa-

xorcieleblad sakanonmdeblo organos xelSi aRebac sakmarisia.

inglisis parlamentma, romelic XVIII saukunis konstituciona-

lizmis winaswarmetyvelTa ideali iyo, Tavi warmoaCina rogorc yov-

lisSemZle an, yovel SemTxvevaSi, xelisuflebis privilegirebulma

organom. j. lokma, romelmac Seajama revoluciis gamocdileba, ram-

denime Taobas gauswro saxalxo nebis dogmatis aRiarebaSi, rodesac

ambobda, rom saxelmwifo xelisufleba xalxidan momdinareobs. xal-

xi uTmobs xelisuflebas saxelmwifos xelSekrulebis meSveobiT da

am SeTanxmebiT gansazRvrul organoebsac gadascems mas. magram, lo-

kis azriT, "xalxs mainc rCeba uzenaesi xelisufleba, rom gaauqmos

an Secvalos sakanonmdeblo organo, rogorc ki CaTvlis, rom am uka-

nasknelma gamocxadebuli ndoba ar gaamarTla".10

XVIII saukunis sakanonmdeblo organom, romelsac Tavisi fesvebi

Sua saukuneebSi hqonda da masSi "delegirebul" pirTagan formir-

deboda, SeZlo Segueboda demokratiisa da demokratiuli saarCevno

sistemis moTxovnebs. aseTi Semguebloba saSualebas aZlevda poli-

tikur sistemas uSualod gamoxatuli xalxis nebisa da saxalxo

mmarTvelobis safrTxisTvis aeridebina Tavi. konstituciis miznebis

misaRwevad ganxorcielda meore qirurgiuli operaciac. adre xal-

xi Tavis xelisuflebas uTmobda saxelmwifos, magram saparlamento

warmomadgenlobis CarCoebSi, Tumca iribad, magram mainc xalxive

axorcielebda mas. Tu konstituciis damfuZnebels ar surs, rom

xalxi (Tundac igi mTeli Zalauflebis wyaro iyos) yvelaze da

yvelaferze aRzevdes da konstituciis saxeliT masebis tirania

daamkvidros, romelic tiraniis yvela saxeTagan usaSinlesia, le-

gislatura `uzenaes~ organod ar unda darCes. es principi xeli-

suflebis danawilebidan TavisTavad gamomdinareobs, saxalxo mmar-

Tvelobis CrdilSi ki damamSvideblad moCanda xelisuflebis dana-

wileba sxvadasxva, oRond Tanabaruflebian ganStoebad.

10 John Locke, “The Second Treatise of Goverment” in Two Treatises of Government, ed

Peter Laslett, (Cambridge: Cambridge University Press, 1991), $149. bleqstoni misTvis

damaxasiaTebeli legalisturi azrovnebis gamo miiCnevda, rom statuturi samarTa-

li uaryofda am ideas.

139

parlaments, misi arCeuli wevrebiT, SeuZlia sazogadoebis mra-

valferovneba warmoadginos. am mravalferovani sazogadoebis warmo-

madgenlebi sxvadasxva sakiTxze kamaToben da azrebs uziareben er-

TmaneTs, ris Sedegadac SeiZleba saerTo neba Camoyalibdes ara Sed-

genili jamis, aramed yvelasaTvis misaRebi gadawyvetilebebis saxiT.

am ideis Sesabamisad, Tavdapirvelad parlamenti virtualur saxie-

rebad miiCneoda. parlaments, rogorc sakanonmdeblo organos, swo-

red imis gamo, rom igi warmomadgenlobiT mmarTvelobas axorcie-

lebs, xelewifeba SezRudos umravlesobis demokratiuli Zalauf-

leba im mizeziT, rom igi warmomadgenlobis da ara uSualo demok-

ratiis princips efuZneba. rogorc medisoni ambobda, kanonmdebeli

dgas amomrCevelTa umravlesobasa da kanons Soris rogorc damou-

kidebeli moqmedi piri. imisaTvis, rom parlamentma SeZlos distan-

cireba moqalaqeTa umravlesobisagan, man xeli unda aiRos amomrCe-

velTa virtualur warmomadgenlobaze. amas deputatis Tavisufali

mandati uzrunvelyofs. SeboWili (imperatiuli) mandati tipuri

feodaluri, Sua saukuneebis movlenaa. rodesac frang feodalTa

savaldebulo mandatis mqone pativmoyvare delegatebma 1789 wels

feodaluri parlamenti (Estates General) damfuZnebel erovnul

krebad gadaaqcies, maT, upirveles yovlisa, provinciul warmomad-

genlobiT ganpirobebul savaldebulo mandatebze Tqves uari da

amiT mTeli eris warmomadgenlebad iqcnen. swored amitomaa esoden

warmatebuli erovnuli suverenitetis idea: pirovneba, romelic

mTeli eris warmomadgenlad airCeva (calkeuli amomrCevlisa Tu

saarCevno olqisgan), damoukideblobas iZens.

albaT, yuradRebis miRma ar darCenila abat seiesis sagulisxmo

SeniSvna: warmomadgeneli emsaxureba mTel ers da ara saxalxo suve-

renitets. radgan xalxma da amomrCevelma, romlebic xalxs an xal-

xis umravlesobas Seadgens, SeiZleba gamoxatos Tavisi sruliad em-

piruli neba da Tavis warmomadgenels mosTxovos pasuxi kiTxvebze:

"ras uSvebi Cems nebas? ras akeTeb Cemi saxeliT da rogor gankargav

Cem mier moniWebul Zalauflebas? ris safuZvelze Seunacvle Seni

neba Cemsas?" bolos da bolos, kerZo samarTlisaTvis damaxasiaTebe-

li warmomadgenlobisa da davalebebisagan gansxvavebiT, warmomadgene-

li ar aris SezRuduli amomrCevelTa nebiT, iseve, rogorc amom-

parlamentis transformacia

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 140

rCevlebs ar boWavT maTi warmomadgenlebis gancxadebebi da maT mier

ama Tu im sakiTxze kenWisyrisas micemuli xmebi.

parlamenti rodia sxvadasxva da dapirispirebul interesTa dam-

cveli elCebis kongresi, sadac damcveli movalea dabejiTebiT ga-

moxatos sakuTari interesi da daicvas Tavisi pirveloba yvela

danarCeni warmomadgenlis an mfarvelis winaSe. piriqiT, parlamen-

ti eris iseTi Tavyrilobaa, romelic molaparakebis gziT iRebs

gadawyvetilebebs erTaderTi interesis _ mTelis interesis dac-

viT. igi xelmZRvanelobs ara adgilobrivi miznebiTa da adgilob-

rivi crurwmenebiT, aramed sazogado sikeTis mosazrebebiT, rom-

lebic am mTelis saerTo gonidan gamomdinareobs.11

XVIII da XIX saukuneebSi partiuli siebi ar arsebobda. amom-

rCeveli da misi warmomadgenlebi mxolod saarCevno olqebTan iy-

vnen identificirebuli da, amitomac, Teoriulad SesaZlebeli iyo

saarCevno olqebis amomrCevelTagan miRebuli mandatisTvis specifi-

kuri mniSvnelobis miniWeba. magram, rodesac parlamentis wevri

mTel mosaxleobas an ers warmoadgens, misi mandati ar aris impe-

ratiuli. konstituciaSi ar aris ganxiluli, realurad visi fu-

li gansazRvravs warmomadgenelTa xmebs. SeuTavsebloba, Tu igi ar

axdens gavlenas xelisuflebis danawilebasa da saxelisuflebo

ganStoebaTa urTierTSezRudvis principebze, warmomadgenelTa pira-

di saqmea da ara warmomadgenlobis konstituciuri problema.12

1789 wlis Semdeg es logikuri naxtomi TavisTavad gasagebia,

radgan 1798 wels ukve cxadi gaxda, rom imperatiuli mandati po-

litikuri sistemis moqmedebas metad partikularistuls an, su-

111774 wlis 3 noembers arCevnebis dasrulebisas warmoTqmuli sityva wignidan

"Edmund Burke, The Writing and Speeching of Edmund Burke" vol. 3, eds. Paul Langford and William B. Todd (Oxford: Clarendon Press, 1996), gv. 63. XVIII saukunis inglisSi

ufro advili iyo imperatiuli mandatis ideis ukugdeba, vidre mogvianebiT saf-

rangeTis erovnul asambleaSi, romelmac saxalxo, erovnuli suverenitetis saxiT

SeimuSava da gamosca konstitucia. 12 cxadia, aq gamotovebulia Tanamedrove politikurad urTierTdamokidebule-

bebTan midgoma `konstitucionalizaciis~ TvalsazrisiT. Tanamedrove konstitu-

ciebi SemuSavebulia deputatebis an im partiuli ideologebis mier, romlebmac

deputatebis zogadmniSvnelovani kerZo interesebi unda gaiTvaliswinon. amrigad,

SeuTavseblobis mkacri ("Rirseuli") wesebis konstituciaSi asaxva naklebad Se-

saZlebelia.

141

lac, SeuZlebels xdida. 1789 wlis adamianisa da moqalaqis ufle-

baTa deklaraciaSi jer kidev igrZnoba erTgvari gaubedaoba. magram

abat seiesis genialurma, amave dros Tavisi SedegebiT sazarelma

`gamogonebam~ xalxi suverenitetis subieqtad aqcia: "suverenitetis

wyaro, arsebiTad, erSia" (deklaraciis me-3 muxli). deklaraciis

mixedviT, uSualo da warmomadgenlobiTi kanonmdebloba Tanabar-

mniSvnelovania (muxli 6). 1791 wlis safrangeTis konstitucia ki

uSualo demokratias dauSveblad miiCnevs. xalxs, romelic yovel-

gvari xelisuflebis erTaderTi wyaroa, am xelisuflebis ganxor-

cieleba mxolod warmomadgenelTa meSveobiT SeuZlia (kari III, $2),

erovnuli krebis deputatebs, rogorc mTeli xalxis warmomadgen-

lebs, ar SeiZleba mieceT davalebebi (kari III, Tavi 1, naw. 3. $7).13

13 liberaluri konstituciebi, 1791 wlis safrangeTis konstituciiT dawyebu-

li, Cveulebriv imperatiul mandatebsa da eleqtoratis davalebebs krZalavs. am-

gvar wesebs vxvdebiT, magaliTad, 1812 wlis espaneTis konstituciaSi, romlis mi-

xedviTac, arapirdapiri kenWisyriT arCeul regionalur warmomadgenlebs mTeli

espaneli eris interesebis dacva evalebaT (muxli 100). igivea 1848 wlis fran-

kfurtis konstituciaSic (muxli 96). mraval konstituciaSi Tavisufali manda-

tis koncefciis Setana liberalizmis principebiT ar iyo nakarnaxebi. 1814 wlis

holandiis konstituciam aRiara es principi, radgan wina parlamentis (asambleis)

delegatebi sinamdvileSi provinciuli parlamentebis delegatebi iyvnen da asam-

bleis (generaluri qveynebis) muSaoba realurad paralizebuli iyo, radganac de-

legatebs, TiTqosda cudad mowyobil diplomatiur konferencias eswrebiano, dava-

lebebis misaRebad Sin uwevdaT dabruneba (1983 wlis Sesworebis Semdeg es wesi

aisaxa 67-e muxlis me-3 punqtSi). zog SemTxvevaSi, konstituciebSi xazgasmiTaa

naTqvami, rom parlamentis wevrebi mTel ers warmoadgendnen da, rom maT mxolod

TavianTi sindisis karnaxiT unda imoqmedon (muxli 38, germania, 1949w.) amis

msgavsia vaimaris konstituciis 21-e muxli da safrangeTis 1958 wlis konstitu-

ciis 27-e muxli, iseve rogorc safrangeTis mesame da meoTxe respublikebis kon-

stituciebis debulebebi. erovnuli warmomadgenlobis TvalTmaqcobas gamoxatavs

is gavrcelebuli faqti, rom partiuli siiT arCeuli parlamentis wevri Tavis

partias mis mier xelmoweril partiuli Tanamdebobidan gadadgomis deklaracias

warudgens, romelic ZalaSi subordinaciis darRvevis SemTxvevaSi Sedis. sasamar-

Tloebi am dokumentebs uxalisod iReben [pirveli aseTi saqme vaimaris (germania)

sasamarTloSi parlamentis komunisturi partiis erT-erTi wevris daumorCileb-

lobisas ganixiles].

parlamentis transformacia

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 142

4.1.3. parlamenti – daxvewil jentlmenTa klubi

Tavdapirvelad, e.i. XVIII saukunis dasasrulis adreuli liberalu-

ri konstituciebis epoqaSi, rodesac saxalxo warmomadgenloba jer

kidev moTvinierebuli ar iyo, xolo dabali socialuri fenebis

warmomadgenlebs politikuri gadawyvetilebis miRebis monawileobis

unaris mqoned TiTo-orola politikosi da moazrovne Tu miiCnevda,

warmomadgenlobiTi demokratiis parlamentebs principulad ar sur-

daT xalxis warmomadgenlebi yofiliyvnen. rogor poulobda gamar-

Tlebas aseTi sistema demokratiul respublikanizmTan mimarTebaSi,

romlis mixedviTac, konstituciuri struqturebi, romlebic ar

aRiarebdnen deputatis gamowvevis princips, ubralod cdomilebas

warmoadgendnen? ra aniWebda legitimurobas parlamentis gadawyveti-

lebebs konstitucionalizmis liberalur momxreTa azriT?

saparlamento warmomadgenlobiTi mmarTvelobis Teoria efuZneba

XIX saukunis pirvel naxevarSi gavrcelebul saarCevno sistemas.

Ees Teoria gulisxmobda, rom amomrCevlebs, imis gamo, rom isini

arc ise bevria, SesaZlebloba aqvT TavianT kandidatebs kargad ic-

nobdnen. AarCeul warmomadgenels davalebebi ar eZleva da mxolod

sakuTari principebisa da gegmebis mixedviT moqmedebs. amis safuZ-

velze xdeba kandidatTa SerCeva da, saWiroebis ganviTarebis kvalo-

baze, advili xdeba imis gageba, Tu vin ras akeTebs parlamentSi. am-

rigad, amomrCevlebs momavali arCevnebis dros SeuZliaT swori ar-

Cevanis gakeTeba sakuTari kandidatis warsuli saqmianobisa da saar-

Cevno kampaniis dros micemuli pirobebis mixedviT.

Sefasebis safuZvelia konkretuli deputatis inteleqtualuri

miRwevebi, romlebsac aRiareben sakanonmdeblo organos danarCeni

wevrebi, agreTve amomrCevlebi da sazogadoebrivi azric aqeTkenaa

mimarTuli.

XIX saukunis liberali moazrovneebi saparlamento sistemis

upiratesobas xedavdnen gadawyvetilebaTa saparlamento wesiT miRe-

bis procesSi da ara imaSi, rom gadawyvetilebebSi monawileobis

miReba, Tundac warmomadgenelTa meSveobiT, SeuZliaT imaT, visac es

143

gadawyvetileba exeba.14 amiT isini gansxvavdebodnen radikaluri

respublikanizmis saxalxo warmomadgenlobis legitimaciis mxardam-

WerTagan, romlebsac mogvianebiT xalxis SeuzRudavi uzenaesobiT

gamowveuli saSiSroebis gamo sakmaod gautydaT saxeli.

dasasrul, edmund berkidan da safrangeTis revoluciis miwu-

rulidan mokidebuli, saparlamento warmomadgenloba aRar miiC-

neva amomrCevelTa mier miniWebul kerZo samarTlis tipis saval-

debulo mandatad.

parlamentarizmis da zogadad yovelgvari parlamentis arsebobis

dasasabuTeblad demokratiis kritikosebma _ gizom, tokvilma da am

cnebis liberalma interpretatorma j.s. milma _ parlamentarizmis

axal, antidemokratiul an, yovel SemTxvevaSi, demokratiis Tvalsaz-

risiT neitralur rols miagnes. maTi azriT, parlamenti organoa ara

xalxis nebis, aramed gonis. parlamenti esaa sadiskusio forumi, sa-

dac xorcieldeba gonivruli gadawyvetilebis misaRebad saWiro sazo-

gadoebrivi Semecneba.15 saparlamento debatebis meSveobiT da mis Sede-

14

respublikelTa gzneba paradoqsuli iyo, radgan mosaxleobis umravlesobas

ar hqonda xmis ufleba. ase rom, xmis micemis sayovelTao uflebis ararsebobisas

TanamedroveTa saubari saxalxo warmomadgenlobaze sakmaod ucnaurad JRers. aSS-

Si zogierTi socialuri jgufi, magaliTad, monebi da indielebi, "formaluri" mi-

zeziT moklebuli iyvnen xmis uflebas, radgan isini srulfasovan adamianebad ar

miiCneodnen (gonebrivi ganviTarebis TvalsazrisiT), magram es gamonaklisi im dro-

sac ki Zalian sakamaTo iyo. XIX saukunis konstituciur saxelmwifoebSi aRiare-

buli sakuTrebisa da gadasaxadebis SezRudvasTan SedarebiT, am sakiTxSi mdidarTa

SiSi mZlavrobda. isini amtkicebdnen, rom uqonel pirovnebas, romelic sxvisi meS-

veobiT irCenda Tavs, gadawyvetilebis da, Sesabamisad, xmis uflebac ar hqonda.

arc qalebi miiCneodnen xmis uflebis mqoned, Tumca amis gasamarTleblad erTmane-

Tisgan sruliad gansxvavebul da metad sakamaTo mizezebs asaxelebdnen.15

zomierad gamoxatuli xalxis nebis momxreebic am daskvnamde mividnen. abat

seiesis moZRvrebis mimdevari safrangeTis damfuZnebeli krebis umravlesoba mxars

uWerda sajaro da saparlamento debatebs, romelTa meSveobiTac saerTo neba ya-

libdeboda. miiCneoda, rom jerovani debatebis Sedegad Seqmnili umravlesobis neba

SeuzRudav da upirobo saerTo nebas gamoxatavda. iseve rogorc dReisaTvis, XVIII

saukunis britaneTis parlamenti partiebis mier marTul „manqanad“ gamoiyureba.

Tumca 1832 wels reformis aqtis wina da momdevno wlebSi "brZen da unarian"

adamianTa sja-baasi parlamentSi ufro gaaqtiurda. parlamentis idealur wevrad,

iseve rogorc konstituciis idealur Semqmnelad damoukidebeli, saRi azris mqone

parlamentis transformacia

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 144

gad deputatebi WeSmaritebasTan axlos aRmoCndebian. WeSmaritebis

mignebis garegani piroba aris Tavisufali presa. saparlamento warmo-

madgenlobiT sistemaSi: 1) xelisufalni iZulebuli arian erTad

eZion WeSmariteba; 2) sajaroobis wyalobiT, es Zieba xorcieldeba

moqalaqeTa Tvalwin; 3) Tavisufali presis wyalobiT ki moqalaqeni

Tavad iReben monawileobas WeSmaritebis ZiebaSi da SeuZliaT Sedegebi

xelisuflebamde miitanon. fransua gizo, vidre safrangeTis mefis

lui-filipis konstituciuri monarqiis mTavrobis wevri gaxdeboda,

miiCnevda, rom warmomadgenlobiTi sistema gulisxmobda mxolod saRi

azris mqone adamianTa warmomadgenlobas parlamentSi da, rom sakanon-

mdeblo process araferi aqvs saerTo brma nebasTan. igi inteleqtis

sferos ganekuTvneba da, Sesabamisad, liberaluri parlamentarizmi an-

tidemokratiulia.16 mas sayovelTao saarCevno ufleba absurdulad da

SeuZleblad miaCnda. gizos msgavsTa azriT, mTel frang ers 220 aTa-

si SeZlebuli adamiani Seadgenda.

jon stiuart milic parlaments politikuri Sexedulebebis ur-

TierTgaziarebis forumad miiCnevda, magram antidemokratiulad ganwyo-

bili gizosagan gansxvavebiT, mas warmomadgenlobiTi mmarTveloba ufro

farTo sazogadoebrivi programis nawilad miaCnda. mmarTvelobis es

forma ewereba saerTo sulier progresSi da Tavis Tavs amarTlebs ro-

gorc am progresis saukeTeso saSualeba. "mdgomareoba, romelic yvela-

ze mZlavr biZgs aZlevs gonierebas, aris xelisuflebis mopovebis pro-

cesi da ara misi floba".17 mili sayovelTao, magram diferencirebuli

xmis uflebas emxroboda. misi azriT, warmomadgenlobiTi krebis meSveo-

biT xorcieldeba piradi da erovnuli TviTgamorkveva.

magram, TavisTavad, warmomadgenlobiTi mmarTveloba, Tu igi kon-

stituciur SezRudvebs ar eqvemdebareba, saSiSia. Tu parlamenta-

rizmi, demokratiuli principebis Tanaxmad, umravlesobis tiranias

niSnavs, maSin saWiroa misgan Tavi davicvaT, frTxilad viyoT, rad-

adamiani miiCneoda. Samuel H. Beer, Modern British Politics: Parties and Pressure Groups in the Collectivist Age (New York: W. W. Norton, 1982 ), gv. 39.

16 Francois Guizot, Histoire du gouvernement representatif en France, vol. 1 (Paris: Didier, 1851), gv. 14. gizo Tavdapirvelad, 1820 wlidan, leqciebs kiTxulobda.

17 John Stuart Mill, Considerations on Representative Government (Buffalo, NY: Prometheus Books, 1991), gv. 190. saxalxo warmomadgenlobis kidev erTi mowinaaR-

mdege _ hegelic saparlamento debatebs did saganmanaTleblo mniSvnelobas aniWeb-

da.

145

gan umravlesobis batonobas SeiZleba umciresobis sruli daqvemde-

bareba da individis sruli daucveloba mohyves.

mili warmomadgenlobiTi mmarTvelobis sxva naklovanebebsac

xedavda. warmomadgenlobiT parlaments ar SeuZlia funqcioba

profesiuli administraciis mudmivi samsaxuris gareSe. aqedan

gamomdinare, biurokratiuli saxelmwifos SeuzRudavi Zalauf-

lebis safrTxec iqmneba. biurokratia, sabolood, anadgurebs pi-

rovnebas. igi win eRobeba individualuri unaris gaSlas imiT,

rom sayovelTaobis, erTnairobis moTxovniT gansxvavebuls dev-

nis. am viTarebaSi warmomadgenlobiTi mmarTveloba mxolod maSin

iqneba warmatebuli, Tu igi sakmarisad ganaTlebuli adamianebis-

gan Sedgeba.

parlamenti diskusiis meSveobiT Semecnebis adgilia, zogjer _

"samoqalaqo vaWrobaTa" adgilic, rac aseve racionalur azrovnebas

moiTxovs.18 saparlamento fraqciebi awonasworeben erTmaneTs, ri-

Tac miiRweva umciresobis gavlena umravlesobaze da ispoba sakiT-

xTa zedmiwevniTi ganxilvis saWiroebiT nakarnaxebi, calmxrivobiT

warmoqmnili dabrkolebebi. es ki, sabolood, mcdari gadawyvetile-

bebis miRebas uSlis xels. azrTa mravalferovneba sasikeTo gavle-

nas axdens saparlamento gadawyvetilebebze, Tumca isic xdeba

xolme, rom azrTa mravalferovnebis gamo gadawyvetilebebi Seusaba-

mo an TiTqmis Seusabamoa. amrigad, parlamentis gansakuTrebuli

roli isaa, rom igi Tavisufali debatebis forums warmoadgens.

XIX saukunis meore naxevarSi parlamentarizmis koncefcia sabo-

lood damkvidrda da swored aqedan iwyeba misi prestiJis Selaxva.

mravalpartiuli sistemis momZlavrebis kvalad, mudmivi arastabilu-

roba saparlamento mmarTvelobis Tanamdev niSan-Tvisebad iqca. par-

laments sul ufro da ufro miiCnevdnen gadawyvetilebis miRebis

unaris armqoned. Tavdapirvelad, tradiciuli, partiebze dafuZnebu-

li parlamentebi (magaliTad, XIX saukunis bolo wlebSi ungreTis

parlamenti, misi morCili wevrebiTa da politikurad erTgvarovani

amomrCevlebiT, anda inglisis premier-ministrebis, dizraelisa da

18 hamiltonic msgavs mosazrebebs gamoxatavda, magram mas ufro pragmatuli

sakiTxebi awuxebda. The Federalist Papers No. 70 (New York: Mentor Books, 1961).

parlamentis transformacia

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 146

gladstonis droindeli or- an sampartiuli parlamenti) mkveTrad

gansxvavdebodnen XIX saukunis safrangeTis saparlamento asambleebi-

sagan maTTvis damaxasiaTebeli partiuli arastabilurobiTa da Ta-

vianTi fraqciebis mimarT parlamentarTa umniSvnelo morCilebiT.

4.1.4. klasikuri parlamentarizmis kritika.

partiuli mmarTveloba da korporaciuli asambleebi

XX saukunis dasawyisisaTvis parlamentarizmma, TiTqosda, Zala da-

karga. misi adrindeli naklovanebebis gamosworeba, kerZod imisa,

rom igi moqalaqeTa mcire jgufs warmoadgenda, sayovelTao saar-

Cevno uflebebis SemoRebiT gaxda SesaZlebeli. magram am "mkurna-

lobam", Tumca igi daavadebaze mZime ar iyo, axali delegitimacia

gamoiwvia. saqme isaa, rom TiTqmis SeuZlebeli gaxda gonivrul

msjelobaze dafuZnebuli parlamentis, anu debatebis klubis sapar-

lamento modelis SeTavseba parlamentis realur saqmianobasTan. be-

dis ironiiT, gansxvaveba debatebis forumis principebze damyarebul

parlamentsa da mis realur saqmianobas Soris srulad swored sa-

yovelTao saarCevno uflebebis da, Sesabamisad, saxalxo warmomad-

genlobis damkvidrebis Semdeg gacxadda. xmis micemis sayovelTao

uflebis SemoRebas Tanamedrove masobrivi partiebis aRmoceneba

mohyva.19 aman da, garda amisa, proporciulma saarCevno sistemam

(belgia _ 1899, SvedeTi _ 1907) zust partiul Targze gamoWra

parlamenti. partiebi TandaTanobiT efeqtian meqanizmebad gadaiqcnen.

iq, sadac, Tanamedrove partiulma sistemam mtkice saparlamento

19 1870 wlis safrangeTis komunis Semdeg, frangulma burJuaziulma jgufebma mu-

Sebs saarCevno ufleba mianiWes, riTac provinciebSi xmis uflebisa da sakuTrebis

mqone monarqistulad ganwyobil glexebs daupirispirdnen. bismarkma glexebs xmis

ufleba im mizniT mianiWa, rom parlamentSi iunkrebis warmomadgenlobisaTvis SeeSa-

la xeli. jer kidev safrangeTis revoluciis dros gauqmda sxvaoba aqtiur da pa-

siur xmis uflebebs Soris (1791 wlis 10 agvisto), rac omiTa da "erovnuli Tav-

dacviT" iyo nakarnaxebi. 21 welze meti xnis yvela mamakacma (mosamsaxureTa garda),

vinc ki erTgulebis fics dadebda, xmis ufleba miiRo. igive principi ganxorcielda

mraval sxva qveyanaSic. pirveli msoflio omis dros da mis Semdeg, mSvidobian

dros, azris gamoxatvis ufleba ar misces adamians, romelic valdebulia daicvas

Tavisi saxelmwifo da mokvdes kidec misTvis. pirveli msoflio omis dasrulebisas,

yvela met-naklebad konstituciur saxelmwifoSi xmis ufleba mamakacebs mainc mieni-

WaT. `sazarbazne xorcs~ Tavganwirvis sanacvlod raRac xom unda mieRo.

147

umravlesobis Seqmna ganapiroba, demokratiul zedamxedvelobaSi

myofi partiuli mmarTveloba damkvidrda. am konteqstSi demokra-

tia TiTqmis diqtatoruli uflebebiT aRWurvili mTavrobis anga-

riSvaldebulebasa da xalxis mier mis yovel oTx-xuT weliwadSi

Secvlas niSnavda. demokratiuli partiuli diqtaturis damkvidreba

gansakuTrebiT im SemTxvevaSia SesaZlebeli, rodesac xelisuflebis

danawilebisa da urTierTSezRudvis principi konstituciurad ar

aris daculi da xelisufleba SeuzRudavia. swored ase xdeba ves-

tminsteris tipis yvela sistemaSi.

"jon stiuart milma wigni "warmomadgenlobiTi mmarTvelobis

Sesaxeb" ise dawera, rom partiebi ar uxsenebia. britaneTis konsti-

tuciis realisturi kvleva dRes partiebis rolis dawvrilebiT

ganxilvas unda efuZnebodes."20 garkveulwilad ingliss dResac

partiuli parlamenti aqvs, magram mravali sxva qveynis msgavsad,

iqac partiis sawevroebis gadamxdelTa da partiul krebebze dam-

swreTa ricxvi Semcirda, partiisadmi tradiciuli erTguleba ki _

Sesustda. masobrivi informaciis saSualebebis gavlenis matebam

axali tipis inteleqtualuri manipulirebis saSualeba warmoSva.

uwindelisagan gansxvavebiT, Tu adre partiebi klubebs xelmZRvane-

lobdnen da azrTa gaziarebisaTvis TavianTi wevrebis krebebs awyob-

dnen, axla isini sareklamo klipebiTa da gancxadebebiT cdiloben

mxardaWeris mopovebas. isini masaze zemoqmedebis mizniT organiza-

ciebs ki aRar ukavSirdebian, aramed sazogadoebrivi azris uSua-

lod manipulirebisTvis TavianTi organizaciuli struqturis far-

glebs gareT moqmedeben.21

20 Ivor Jennings, The British Constitution (Cambridge: Cambridge University Press,

1962), gv. 29.21 partiuli demokratiebi ganasaxiereben yvelafer imas, risic liberaluri

parlamentarizmis mesveurT esoden eSinodaT: es iyo demokratiuli gziT arCeuli

lideris keisruli mmarTveloba. liberaluri konstitucionalizmis momxre maqs

veberi miuReblad miiCnevda klasikur parlamentarizms. keisruli mmarTvelobis

damcvelma 1917 wels ganacxada, rom parlamentisagan gansxvavebiT, demokratia niS-

navda uzenaes xelisufalTa pirdapir arCevas, rac WeSmaritad keisris Sesafer ma-

sobriv aRfrTovanebas gamoiwvevda. mas undoda saparlamento sistemis Secvla sa-

yovelTao kenWisyriT damkvidrebuli demokratiiT, Tundac amas erTi kacis despo-

turi mmarTveloba mohyoloda. „Tuki parlamenti CixSi moeqceva, liderma xalxs

unda mimarTos. saparlamento krizisis daZleva oTx an xuTpartiul parlamentSi

prezidentis gareSe SeuZlebelia“. Max Weber, Parliament und Regierung im

parlamentis transformacia

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 148

parlamenturma sistemam mis ganuyofel nawilad miCneuli cxadi da

"bunebrivi" konstitucionalizmi dakarga. parlamentarTa jgufebsa da

partiul fraqciebs Soris mimdinare garigebani ar Seesabameboda sade-

bato forumis principsa Tu saparlamento proceduris tradiciul

qmedunarianobis moTxovnas. meore mxriv, axali, partiul principebze

agebuli warmomadgenlobiTi demokratiis saxalxooba ar iZleva mosa-

lodnel, legitimur Zalauflebas. ra azri aqvs saxalxo warmomadgen-

lobaze laparaks iq, sadac warmomadgeneli partiuli CarCoebiTaa

SezRuduli da ver imoqmedebs sakuTari sindisis karnaxiT. sadReisod,

saparlamento saxalxo suverenitetis miTma _ TiTqos parlamentis

wevrebi xalxs da ers warmoadgenen _ partiuli sistemisa da pro-

porciuli warmomadgenlobis gamo Zala dakarga. amJamad warmomadge-

nelTan daSoreba, warmomadgenlobis tradiciuli gagebiT, sruliad

TvalsaCinoa; eris warmomadgenlis miTi aRar moqmedebs, radgan warmo-

madgeneli, romelic misTvis amomrCevelTa mier miniWebul mandatze

maRla idga, axla partiis neba-survils unda daemorCilos, Tuki mas

meored arCeva unda. rasakvirvelia, arsebobs partiuli mmarTvelobis

Semarbilebeli faqtorebic: Tavad saarCevno sistema gansazRvravs, Tu

ramdenad mniSvnelovania partiul siaSi dasaxeleba. iq, sadac calkeu-

li saarCevno olqebi partiuli siebiT ar aris Secvlili an siaSi

dasaxeleba partiis adgilobrivi warmomadgenlobis saqmea, partiuli

centris gavlena, SesaZlebelia, naklebi iyos da arc saparlamento

fraqciebi arian partiis centrze mudam damokidebuli.

XX saukunis dasawyisSi, maSin, rodesac sayovelTao saarCevno

ufleba axali SemoRebuli iyo, vinmes rom Seeswavla, Tu ra xde-

boda evropis romelime konstituciuri saxelmwifos parlamentSi,

umal aRmoaCenda, rom XIX saukunis saTaTbiro parlamentarizmis

Rirebulebebi TiTqmis aRar arsebobda. saparlamento debatebma

mniSvneloba dakarga, xolo sazogadoebis dayolieba maSinac da ax-

lac parlaments gareT xdeba. argumentebze dafuZnebuli kamaTi

propagandam Secvala. parlamentis sxdomaze gamomsvleli misi wevri

sxva wevrebis darwmunebas ar cdilobs. parlamentSi adgilebi ca-

rielia, garda im droisa, roca mis wevrebs kenWisyra evalebaT.

mokled, politikuri darwmunebis unari amomrCevelTa gadmobirebam

Secvala, `radgan, marTalia, kanonis mixedviT sityvis ufleba aqvs

neugeordneten Deutschland, zur politischen Kritik des Beamtentmus und Parteiwesen(München-Leipzig: Duncker und Humblot, 1918), gv. 114.

149

yvelas, magram sinamdvileSi laparakis ufleba mxolod partiis me-

saWes eniWeba. aman mospo parlamentis ZiriTadi mizani, daamsxvria

misi teqnika da farsamde daiyvana misi saqmianoba.”22

sagulisxmo diskusiebi, Tuki aseTi saerTod tardeba, saWiro

aRaraa _ isini komitetebSi mimdinareobs da, saerTodac, is, rasac

marTla muSaoba hqvia, axla komitetebis saqmea. rogorc parlamen-

tarizmis kritikosebi amtkiceben, parlamentis wevrebze sazoga-

doebrivi gavlena minimumamdea dayvanili, radgan isini TavianTi par-

tiebis msaxurebad iqcnen, radgan mxolod partiuli mxardaWeriTaa

SesaZlebeli maTi Tavdapirveli an xelaxali arCeva. aRar arsebobs

damokidebuleba amomrCevlebze. proporciul saarCevno sistemaSi es

formaluradac ki asea, radgan igi ar gulisxmobs calkeul saar-

Cevno olqebsa da konkretul amomrCevlebs. amis nacvlad, amomrCe-

veli partiul siaSi warmodgenil yvela wevrs aZlevs xmas.

masobrivi demokratiis epoqisaTvis parlamenti, rogorc sadisku-

sio forumi – ucxoa. amomrCevlis uflebebiT aRWurvili damlageb-

lisaTvis debatebi parlamentSi, anu "mmarTveloba diskusiis meS-

veobiT" bevrs arafers niSnavs.23 maincdamainc mimzidveli arc par-

tiebze dafuZnebuli demokratia Canda. "me msurs monarqia, _ werda

Tomas mani 1917 wels, _ minda met-naklebad damoukidebeli mTavro-

ba, radgan mxolod igi uzrunvelyofs politikur Tavisuflebas

inteleqtualur da ekonomikur sferoebSi. ar msurs partiuli po-

litikuri garigebebi, mTel ers rom politikiT abinZurebs... ar

minda politika, minda profesionalizmi, wesrigi da patiosneba".24

arc Cveulebrivi, rigiTi adamianebi iyvnen kmayofili, Tumca isini

politikuri kursis ganmsazRvrel amomrCevel moqalaqeebad iTvlebod-

nen. XX saukunis dasawyisidan, rodesac adamianebs amomrCevlis ufle-

ba uboZes, daaskvnes, rom arc erTi maTi problema parlamentSi ar

wydeboda da saparalamento debatebi mxolod farsi iyo. igrZnoboda

22 Joseph Schumpeter, „Sozialistische Möglichkeiten von Heute“, Archiv fur

Sozialwissenschaft und Sozialpolitik 48 (1922), gv. 329-330.23 Harold Laski, The Foundations of Sovereignty (New York: Harcourt, Brace and Co.,

1921).24 Thomas Mann, Reflections of a Nonpolitical Man, trans. Walter D. Morris (New York:

F. Ungar, 1983), gv. 188-189.

parlamentis transformacia

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 150

saerTo uunaroba, ar arsebobda Zlieri mTavroba, ar gamoicemoda sa-

Wiro kanonebi, veravin grZnobda Zalasa da gambedaobas. antiparlamen-

tur ganwyobas aRvivebdnen marqsistuli da sxva radikaluri Tu mo-

narqistuli moZraobebic maT mimdevar muSaTa klass, wvril burJua-

ziasa Tu inteleqtualebs Soris. parlamentarizmi mmarTveli klase-

bis garTobad da Zalad miiCneoda. drodadro parlamentis dapyrobis

gziT muSaTa klasis mmarTvelobis ideac iCenda xolme Tavs. magram

leninma, romelic am TvalsazrisiT WeSmariti avtoritetia, pirveli

SesaZleblobisTanave daSala revoluciurad ganwyobili saTaTbiro,

romelSic bolSevikebs absoluturi umravlesoba ar hqondaT. nacvlad

amisa, man daamkvidra `warmomadgenlobiTi” sistema, romelic sruliad

gamoricxavda parlamentarizms:

parlamentarizmidan gamosvla, rasakvirvelia, warmomadgenlobiTi in-

stitutebisa Tu arCeviTobis gauqmebas ki ar gulisxmobs, aramed

warmomadgenlobiTi institutebis samusaifo dawesebulebidan momu-

Save dawesebulebad gadakeTebas niSnavs. parizis komuna ara parla-

menturi, aramed `momuSave~ dawesebuleba unda yofiliyo, romelic

`kanonebs gamoscemda da imavdroulad aRasrulebda kidec~.25

leninizmis garda gamoCndnen sxva totalitaruli Zalebic, rom-

lebic parlamentarizmis mospobas cdilobdnen, radgan isini partiu-

li politikis mZlavr zegavlenas ganicdidnen da saWiro umravleso-

bis ararsebobis gamo gadawyvetilebis miRebis uunaro aRmoCndnen. am

totalitaruli Zalebidan aRsaniSnavia karl Smitis "decizionizmi"

(gadawyvetilebis miReba), romelmac garkveulwilad faSizms gaukva-

la gza. dResac ki mis antiparlamentarizms parlamentebisa da maTi

wevrebis SezRudulobiT, sixarbiTa da uunarobiT ukmayofiloTa So-

ris bevri damcveli hyavs. Smitis azriT, xalxs qmedunariani, mtkice

diqtatori sWirdeba, radgan liberaluri debatebis forumi _ par-

lamenti _ veraviTar gadawyvetilebas ver iRebs.26

25v.i. lenini, "saxelmwifo da revolucia" (londoni, gamomc: P“Penguin Books“,

1992), gv. 42 (citata marqsidan).26

ueWvelia, arsebobs aranormaluri, ukiduresi da krizisuli viTarebebi, ga-

daudebel arasaparlamento gadawyvetilebebs rom moiTxovs. magram amgvari insti-

tutebis konstituciuri kontroli SesaZlebelia mTeli krizisuli periodis gan-

mavlobaSi. Smitis diqtatoruli Teoriisgan gansxvavebiT, konstituciuri saxel-

mwifos mizani sagangebo mdgomareobaSi misi marTva da konstituciuri wyobis uz-

runvelyofaa. vaimaris konstituciis problema is ki ar iyo, rom raixis preziden-

ti sagangebo viTarebaSi gamoscemda sakanonmdeblo aqtis Zalis mqone brZanebule-

151

"liberalizmi misTvis damaxasiaTebeli winaaRmdegobebiTa da kom-

promisebiT mxolod im xanmokle, gardamavl periodSi arsebobda,

rodesac SesaZlebeli iyo pasuxi kiTxvaze: "qriste Tu baraba?" da,

roca parlamentarebi sakiTxis ganxilvis gadadebis an sagamoZiebo

komisiis daniSvnis iniciativiT gamodiodnen.”27

didwilad karl Smitis ideebis zegavleniT, parlamentiT ukma-

yofilebam gamoiwvia is, rom nacistur germaniaSi sakanonmdeblo

organo ar Seikriba, xolo faSisturma italiam korporaciuli

alternativa wamoayena. korporaciul sistemaSi parlamenti, mar-

Talia, arsebobas gangrZobda, magram igi saxalxo warmomadgenlo-

bas ki aRar emyareboda, aramed sxvadasxva saqmianobisa da profe-

siis delegatebisgan Sedgeboda. profesiuli gaerTianebebi ZiriTa-

dad Tavad karnaxoben kanonebs. am sakmaod paTetikuri azris lo-

gika, romelic dResac Tavs iCens xolme, isaa, rom piri, romelic

ama Tu im profesiuli saqmianobiTaa dakavebuli, am sferos zedmi-

wevniT kargad icnobs. amitomac man yvelaze ukeT icis, ra wesebis

miRebaa saWiro. eqspertTa mier wesebis SemuSavebis principi imis

klasikuri magaliTia, rodesac kaci TviTon amzadebs kerZs da

TviTonve miirTmevs kidec. wesebis gansazRvrisas WeSmaritad saRi

azri da codna ki ar Warbobs, aramed profesiuli "WeSmaritebis"

samoselSi gaxveuli, daundobeli da veluri jgufuri interesi

mZlavrobs.

1945 wlidan, diqtatoruli reJimebis antiparlamenturi ganwyo-

bis sapasuxod, konstituciuri wyobis saxelmwifoebi parlamentur

sistemas daubrundnen, magram uwindeli uunaroba, Sinagani dapiris-

pireba da dayofa uyuradRebod ar dautovebiaT da Seecadnen par-

lamenti ufro racionalur organod eqciaT. momdevno TavebSi swo-

red es racionalizebuli meqanizmia ganxiluli.

bebs, aramed is, rom maT premier-ministris xelmowerac sWirdeboda. sagulisxmoa,

rom swored aman Seuwyo xeli pirveli msoflio omis Semdgom stabilizacias. um-

Tavresi problema is iyo, rom vaimaris konstituciis 48-e muxlis debuleba rai-

xis prezidentis uflebebis dawvrilebiT ganmsazRvreli kanonis Taobaze ar Ses-

rulda da aseTi kanoni arc SeuqmniaT.27 Carl Schmitt, Political Theology: Four Chapters on the Concept of Sovereignty

(Cambridge, Mass.: MIT Press, 1988), gv. 62.

parlamentis transformacia

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 152

4.2. parlamentis struqtura da muSaoba

4.2.1. parlamenti rogorc instituti

a) uwyvetoba

parlamenti aris konstituciuri saxelmwifo wyobis ZiriTadi in-

stituti da ara marto imitom, rom mis wevrebs xalxi irCevs. misi

aranakleb mniSvnelovani niSan-Tviseba is aris, rom sakanonmdeblo

organo, rogorc instituti, mis dafuZnebasa da legitimaciaze rom

aRaraferi vTqvaT, garegani Zalebisa da sxva saxelmwifo institu-

tebisgan damoukideblad arsebobs. konstituciaSi naTqvamia, rom

parlamentma Tavisi sesiebi garkveul adgilas da drois garkveul

monakveTSi unda gamarTos. drois es monakveTi ar unda iyos metis-

metad mcire da, Tu parlamenti Tavis samuSaos ver Seasrulebs,

igi mainc unda Seikribos, radgan verc erTi sxva instituti mis

movaleobebsa da pasuxismgeblobebs (gadasaxadebi, biujeti, kanon-

mdebloba da specialuri an sagangebo saqmianoba) ver ikisrebs. Tu

romelime sxva instituti sakanonmdeblo movaleobebis Sesrulebas

gadawyvets, misi gadadgmuli nabijebi da gadawyvetilebebi baTili

iqneba. amrigad, konstituciis debulebebi parlamentis damoukide-

bel arsebobas gansazRvravs. iq, sadac es wesebi ar arsebobs, sapar-

lamento konstitucionalizmze laparakic ki zedmetia.

Tavdapirvelad sakanonmdeblo organos uwyvetoba sakonstitucio

konvenciebiT, britaneTis saparlamento praqtikiTa da sxva politi-

kuri tradiciebiT iyo nebadarTuli. tradicia mefis mier, saWiroe-

bis SemTxvevaSi, saCivrebis gansaxilvelad da saqmianobis droulad

Sesasruleblad parlamentis yovelwliur mowvevas iTvaliswinebda.

saWiro ar iyo yovel wels axali sakanonmdeblo organos Sekreba.

Tu monarqi parlamentis mowvevas saWirod ar miiCnevda, mas SeeZlo

ar moewvia igi. yvelaze meti, rasac `didma revoluciam~ miaRwia,

iyo monarqis piroba, rom yovel sam weliwadSi erTxel axal par-

lamants moiwvevda, Tu am xnis manZilze sakanonmdeblo organo ar

iqneboda mowveuli.

153

Tanamedrove parlamentebi mudmivi institutebia, romlebic xan-

gamoSvebiT mTlianad an nawilobriv ganaxldeba xolme da sesiebic

gansazRvrul periodSi imarTeba. es niSnavs, rom deputatebi, rom-

lebic parlamentis wevrebi arian, TiTqmis yoveldRiurad unda

Seikribon da mzad iyvnen gadawyvetilebis misaRebad. Tu parlamenti

Tavs daSlilad gamoacxadebs an mas daSlian, konstituciiT gansaz-

Rvrul vadaSi axali parlamenti unda Seikribos. es instituti ver

"mokvdeba" an gauCinardeba. konstituciebi, Cveulebisamebr, parla-

mentis mowvevisa da sesiebis gamarTvis procedurul wesebs Seica-

ven. holandiis konstitucia 1983 wlidan gansazRvravs, rom parla-

mentis sesia misi mTeli vadis ganmavlobaSi unda mimdinareobdes.

sxva qveynebSi ufro tradiciuli midgomaa gamoyenebuli. kerZod is,

rom parlamenti misi arCevidan ramdenime kviraSi unda Seikribos.

yovelwliuri sesiebi gansazRvrul dros iwyeba da gansazRvrul

dromde grZeldeba.28 Tanamedrove konstituciuri parlamentis se-

siebi da misi dRis wesrigi aRmasrulebel xelisuflebaze ar aris

damokidebuli. konstituciebi Seicavs debulebebs, romelTa mixed-

viTac, parlamenti avtomaturad ikribeba, Tu monarqi, prezidenti

an maRali Tanamdebobis sxva piri, romelsac parlamentis mowveva

evaleba, ver Seasrulebs am movaleobas. am SemTxvevaSi parlamenti

misgan damoukideblad ikribeba.

rac Seexeba parlamentis daSlas, es sxvadasxva qveyanaSi sxva-

dasxvagvarad xdeba. Tanamedrove konstitucionalizmis minimaluri

moTxovnaa, rom parlamentis daSlis Semdeg misi xelaxali arCeva

da Sekreba avtomaturad, drois mcire monakveTSi moxdes. Tu par-

lamentis arCevis TariRs qveynis monarqi an prezidenti gansaz-

Rvravs, mas mcire arCevani aqvs. parlamentis, rogorc institutis,

uwyveti da damoukidebeli arsebobis mniSvneloba cxadi gaxdeba,

Tu gavixsenebT, ra SeiZleba moxdes sxva SemTxvevaSi. Tu qveynis

mmarTvels Tavisi neba-surviliT SeuZlia moiwvios da daSalos

parlamenti, da Tu parlamentis sesiis gamarTvis dro maszea damo-

kidebuli, sakanonmdeblo organo faqtobriv uflebamosilebebs kar-

28magaliTad, ungreTis konstituciis mixedviT, axali parlamenti wina parla-

mentis mandatis gasvlis vadidan sam TveSi unda Seikribos. igive xdeba parlamen-

tis daSlis an TviTdaSlis SemTxvevaSic. prezidenti axali parlamentis sesias

arCevnebidan ara ugvianes 30 dRis Semdeg iwvevs.

parlamentis struqtura da muSaoba

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 154

gavs an misi mniSvneloba minimumamde daiyvaneba. antiparlamenturi

proletariatis diqtatoruli reJimebis konstituciebi parlamen-

tis sesiis vadas ukiduresad amcirebdnen da sesiis dReebis xan-

grZlivobac ar iyo gansazRvruli, Tumca aseT parlaments libera-

luri parlamentisTvis damaxasiaTebeli klasikuri uflebebi eniWe-

boda. aseTi diqtatoruli reJimebi gansakuTrebiT ewinaaRmdegebod-

nen parlamentis uwyvet sesias, radgan am SemTxvevaSi parlamentare-

bi CamoSordebodnen da gauucxovdebodnen muSebs, romelTac isini

warmoadgendnen.

ungreTis 1989 wlis dasawyisis socialisturi samarTlebrivi

saxelmwifos moklevadiani praqtikis mixedviT, socialisturi par-

lamentis sesia weliwadSi saSualod rva dRes grZeldeboda, rac

sakmarisi iyo imisaTvis, raTa mis marionet wevrebs imdroindeli

panegirikebi warmoeTqvaT da socialisturi kanonierebis pativsace-

mad SemoRebuli kanonproeqtebisaTvis eyaraT kenWi.29

b) uflebamosilebaTa vadebi

parlamentis, rogorc xelisuflebis institutis, arseboba uzrun-

velyofilia misi uwyveti funqciobiT da mudmivi ganaxlebiT. ganax-

leba da perioduli arCevnebi parlamentis demokratiul legitima-

ciasTan isevea urTierTdakavSirebuli, rogorc xelisuflebis dana-

wilebasa da SezRudvasTan. perioduli arCevnebi umravlesobis kon-

kretuli nebis gamoxatvis saSualebaa, Tumca gaugebaria, ratom

ifargleba wevrTa mandati 2, 3, 4, 5, 6 wliT, rogorc es amerikis

(1787w.), Sveicariis (1848w.), ungreTis (1989 wlis oqtombramdel),

29komunisturi parlamentis amocanebi sakmaod SezRuduli iyo, radgan misi sa-

kanonmdeblo funqciebi gadaecemoda kidev ufro sando partiul instituts, maga-

liTad, ungreTSi saxalxo respublikis saprezidento sabWos. saxalxo demokra-

tiis wyobis qveynebSi kanonebi Zalian mniSvnelovan rames rodi warmoadgenda. 1987

wels socialistTa cdas, "SeeqmnaT kanoniT marTuli saxelmwifo", ungreTSi saka-

nonmdeblo saqmeebis mkacri aRnusxva mohyva. prezidiumis mier Seqmnili kanonmdeb-

loba akmayofilebda socialisturi kanonierebis mcire moTxovnebs imis Taobaze,

rom kanonebis Semqmnel organoebSi wesrigi da ierarqia yofiliyo gabatonebuli.

mefis ruseTma da ssr kavSirma isic ver moaxerxes, rom standartuli ierarqia

daemkvidrebinaT da postsabWour ruseTsac es naklovaneba memkvidreobiT gadaeca.

socialistebisaTvis Cveuli saparlamento sesiebis ugulebelyofa parlamentis

saqmianobis ganmsazRvreli teqnikuri wesebis (dReebis raodenoba, sesiis xangrZli-

voba da sxv.) konstituciur mniSvnelobaze miuTiTebs.

155

britaneTis (1911 wlis saparlamento aqti) da 1787 wlis amerikis

konstituciis senatTan dakavSirebul paragrafSia mocemuli. 1911

wlamde inglisSi saparlamento arCevnebi Svid weliwadSi erTxel

tardeboda, Tumca, mTeli XIX saukunis ganmavlobaSi inglisis mxo-

lod erTma parlamentma imuSava Svidi wlis manZilze, rodesac

premier-ministri iyo gladstni (1867-1873).

parlamentis perioduli ganaxleba ganpirobebulia SemdegiT:

parlamentis wevrebi samisdReSiod rom irCeodnen da rom ar SeiZ-

lebodes amomrCevelTa mier maTi ramenairi kontroli, isini sru-

liad damoukidebeli gaxdebodnen da maTi xelisufleba TiTqmis

absoluturi iqneboda. mudmivoba aRviraxsnil TavkerZobas gamoiw-

vevda. savaldebulo ganaxleba xelisuflebis SezRudvis Sinagani

meqanizmia. rac ufro demokratiuladaa ganwyobili amomrCeveli da

rac ufro meti angariSi eweva mas, miT ufro mZlavri unda iyos

parlamentis xelisuflebis SezRudvis Sinagani meqanizmi. am gage-

biT, saparlamento arCevnebi emsaxureba ara marto da ara imdenad

xalxis nebis gamoxatvas, ramdenadac sazogadoebrivi kontrolisa

da kavSirebis SenarCunebas, raTa sazogadoebrivi sajarooba

SeuerTdes saparlamento sajaroobas.

saparlamento uflebamosilebaTa vada ganpirobebulia mmarTve-

lobis TviTSezRudvis saWiroebiT. rac ufro didia parlamentis

xelisufleba, da rac ufro naklebadaa igi misi xelisuflebis

sxva ganStoebiT gawonasworebuli, miT ufro mcire vadiT unda

irCeodnen parlamentis wevrebi. britaneTis TemTa palata, romel-

sac Tavdapirvelad Svidi, xolo SemdgomSi xuTi wlis vadiT ir-

Cevdnen, sxvagvari logikiT moqmedebs. am SemTxvevaSi sazogadoeb-

rivi azrisadmi pativiscema misi cvlilebisadmi parlamentis myi-

sier reaqcias moiTxovda.30

30mTavroba, Tuki igi britaneTSi kargad moqmedad miiCneva, Sualeduri arCevne-

bis Sedegebs sulmouTqmelad elis. Tavis politikas sazogadoebis moTxovnebs

ufardebs, radgan Sualedur etapze marcxi da gansakuTrebiT mmarTveli partiis

amomrCevelTa xmebis dakargva miiCneva mTavrobiT mTeli mosaxleobis ukmayofile-

bis gamoxatvad.

parlamentis struqtura da muSaoba

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 156

XX saukunemde britaneTis premier-ministri politikis nebismie-

ri mniSvnelovani cvlilebis SemTxvevaSi "xalxSi gasvlas" (anu va-

damde arCevnebis Catarebas) amjobinebda, radgan Zalian erideboda

micemuli pirobis Seusruleblobas da amomrCevelTa nebarTvis ga-

reSe moqmedebas. 1910 wels, rodesac lordTa palatis reforma

gaxda saWiro, premier-ministrma loid jorjma arCevnebi Caatara

miuxedavad imisa, rom parlamenti arcTu didi xnis arCeuli iyo da

premieri TemTa palataSi umravlesobiT sargeblobda, rac mas kon-

stituciuri reformis ganxorcielebis saSualebas aZlevda. meore

mxriv, rodesac axalma arCevnebma misi programisadmi xalxis ndoba

daamtkica, lordTa palata daTanxmda.

demokratizmis mosazrebebiT (rac xalxis nebisadmi damorCilebis

surviliT iyo nakarnaxebi), 1787 wels filadelfiaSi konstitu-

ciis damfuZneblebi TiTqos daTanxmdnen kidec parlamentis qveda

palatis yovelwliur arCevas. im dros popularuli iyo gamoTqma:

"rodesac yovelwliuri arCevnebi ar tardeba, tirania ikidebs

fexs".31 sagulisxmoa, rom maSin zogierT StatSi, magaliTad pen-

silvaniaSi, arCevnebi, sul cota, weliwadSi erTxel tardeboda.

praqtikulma mosazrebebma da xalxis batonobisadmi filadel-

fiel delegatTa SiSma ukarnaxa konstituciis damfuZneblebs qveda

palatis orwliani mandatisTvis daeWiraT mxari. maTi argumenti

iyo is, rom parlamentarebs TanamdebobasTan dakavSirebul movaleo-

baTa gaTavisebisTvis dro sWirdebodaT, sakanonmdeblo winadadebe-

bis SemuSavebasa da ganxilvas ki erTi weli ar eyofoda.

evropuli tradiciiT, parlamenti, Cveulebriv, oTxi wliT irCe-

va.32 magram xazgasmiT unda aRiniSnos, rom es ar aris standartu-

li modeli, radgan zog saxelmwifoSi oTx weliwadSi erTxel Ca-

tarebuli arCevnebi xalxis nebis gamoxatvis erTaderTi saSualebaa

da xelisuflebis sxva arc erTi ganStoeba sakanonmdeblo organos

ar awonasworebs. oTxi weli Cvens swrafad cvalebad msoflioSi

31citata moyvanilia The Federalist Papers No. 53: Madison, gv. 330.

32am konteqstSi evropis moxsenieba SeiZleba mTlad mizanSewonili ar iyos,

radgan evropis mravali saxelmwifo federaciulia da parlamentis oTxwliani va-

dis manZilze regionaluri arCevnebi tardeba. adgilobriv parlamentebs mravali

sakiTxis gadawyvetis ufleba aqvT.

157

SesaZloa metismetad xangrZlivi periodi iyos. gansakuTrebiT maSin,

rodesac partiuli elita sazogadoebis ganwyobas arad dagidevs.

amgvar viTarebaSi parlamenti xalxTan kavSirs kargavs da misi de-

mokratiuli legitimaciac (kanonieri statusi) mkveTrad sustdeba.

ufro xSiri arCevnebi mudam destabilizacias rodi iwvevs. piriqiT,

iSviaTi ganaxleba demokratiuli gadawyvetilebebis moTxovnas aZ-

lierebs da sazogadoebis madestabilizebeli iniciativis SesaZleb-

lobac ufro savaraudo xdeba, Tumca parlamentis xangrZliv man-

dats damcvelebic hyavs. "kompetenturi mTavrobis" mxardamWeri

jgufebi amtkiceben, rom ekonomikuri politikis ganxorcielebas

dro sWirdeba. garda amisa, mTavrobas, misi warmatebuli politikis

sanacvlod, xelaxla arCevis ufleba aqvs. warmatebis miRweva or-

sam weliwadSi SeuZlebelia. magram, unda iTqvas, rom es mTavrobis

problemaa da konstruqciul argumentad ver gamodgeba. is, rom

xSiri arCevnebi mTavrobisagan saWiroze meti fulis xarjvas moiT-

xovs, mniSvnelovani araa, radgan arCevnebisTvis gaTvaliwinebuli

xarjis Semcireba SesaZlebelia (magaliTad, Tanxis konstituciaSi

gansazRvra). postkomunisturi saxelmwifoebis – ungreTis, slova-

keTisa da bulgareTis naklebad SezRuduli erTpalatiani parla-

mentebis amerikuli modeliT orwliani vadiT arCeva, albaT, ufro

mizanSewonili iqneboda. parlamentis ganaxleba yovel sam weliwad-

Si erTxel sakmarisia iq, sadac parlamentis meore palata fun-

qciobs da arapirdapiri kenWisyriT arCeuli, SezRuduli uflebe-

bis mqone prezidentebia. magram amis ganxorcieleba ungreTis an

sxva postkomunisturi qveynebis erTpalatiani parlamentebis siste-

maSi nakleb savaraudoa, radgan sakanonmdeblo procesSi Cabmul

profesional politikosebs maTi saqmianobis xSiri Sefaseba ar

surT. xelisuflebis SezRudvac da demokratiuli legitimaciac

parlamentis wevrTa ufro xanmokle mandats moiTxovs.

g) parlamentis daTxovna

parlamentma SeiZleba vadamde Sewyvitos funqcioba da, garkveul

SemTxvevaSi, misi daTxovna an TviTdaSla moxdes. aseTi SemTxvevebi

konstituciurad aris gaTvaliswinebuli da amis ramdenime meqaniz-

mi arsebobs. zogadad, saparlamento sistemaSi parlamenti SeiZleba

daiTxovon ministrebis mier parlamentis ndobis dakargvisas, rode-

parlamentis struqtura da muSaoba

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 158

sac isini ndobis votums kargaven. xSirad es tradiciiTaa nakarna-

xebi da, Tu daTxovna SesaZlebelia, saboloo gadawyvetilebas aR-

masrulebeli xelisufleba iRebs. arsebulma saparlamento umrav-

lesobam an parlamentSi umravlesobis mqone partiis xelmZRvane-

lobam, SesaZloa, axali mTavrobis Camoyalibeba moisurvos an

xalxs mimarTos, anda saxelmwifos meTaurs (prezidents an mefes)

parlamentis oficialurad daTxovnisa da axali arCevnebis daniS-

vnis moTxovniT. Tu rogor moxdeba daTxovna (Tuki arCevani arse-

bobs), isev politikuri tradiciiTaa ganpirobebuli. holandiaSi,

sadac sistema politikuri garigebebis Sedegad miRweul farTo

konsensuss efuZneba, monarqma 1815 wlidan parlamentis qveda pala-

ta 11-jer, xolo zeda palata 3-jer daiTxova. daTxovna SeiZleba

SeizRudos tradiciiT an konstituciiT (rac, albaT, saxalxo su-

verenitets ukavSirdeba). Cveulebisamebr, erTi da imave mizeziT

parlamentis orjer daTxovna SeuZlebelia (niderlandSi es wesi

1868 wlidan damkvidrda, xolo vaimaris konstituciis 25-e mux-

lSi igive debuleba xazgasmiTaa aRniSnuli).

radgan parlamentis funqciobaSi dainteresebulia saxelmwifo

da partiuli politikosebis mier gaTavisebuli saxelmwifoebrivi

rezoni moiTxovs saqmianobis rac SeiZleba farTo sivrces, e.i. ma-

nevrirebisa da garigebebis SesaZleblobas (ufro mets, vidre maSin,

rodesac parlamentis daTxovnis meqanizmi konstituciiTaa gansaz-

Rvruli), parlamentis daTxovnis wesebi sakmaod moqnilia. konsti-

tuciur praqtikaSi arsebobs SemTxvevebi, rodesac arCeviTi organo

mxolod TviTon iRebs gadawyvetilebebs Tavisi daTxovnis Sesaxeb

an, roca parlaments iTxovs sxva instituti (maT Soris aRmasru-

lebeli xelisufleba), anda roca parlamentis daTxovna saerTod

ar SeiZleba. XVIII saukunis inglisSi monarqs parlamentis daSla

nebismier dros SeeZlo. amis sapirispiro viTarebas vxvdebiT aSS-Si

_ kongresis daSla an TviTdaTxovna SeuZlebelia da igi gansaz-

Rvruli vadiT irCeva. Teoriulad, Tanamedrove inglisuri parla-

mentarizmi efuZneba princips, romlis mixedviTac, rogorc aRmas-

rulebel, ise sakanonmdeblo xelisuflebas erTmaneTis daTxovnis

ufleba aqvT. daSla an undoblobis gamocxadeba emuqrebaT saxeli-

suflebo ganStoebaTa warmomadgenlebs, riTac srulad xorcielde-

ba xelisuflebis danawilebisa da mis ganStoebaTa urTierTSez-

Rudvis principi. aSS-is xelisufleba isea danawilebuli, rom sa-

159

xelisuflebo ganStoebebi erTmaneTis arsebobaze gavlenas ar axde-

nen. germaniis ZiriTadi kanoni parlamentis – bundestagis TviTdaS-

las ar iTvaliswinebs, Tumca 1982 wels parlamentis yvela wevris

TanxmobiT raRac amis msgavsi faqti mainc moxda.33

pirdapir, sruliad sapirispiro wess Seicavs holandiis kon-

stituciis teqsti: kerZod, mefes (anu mTavrobas) SeeZlo yovel-

gvari SezRudvis gareSe daeTxova parlamenti, magram 1958 wlidan

holandiis sazogadoebrivi azri miiCnevs, rom mTavroba parlamentis

daTxovnis iniciativiT ar unda gamovides. holandiis mTavrobas

parlamentis daTxovnis ufleba rom hqondes, es ufleba, praqtiku-

lad, parlamentis qveda palataSi myofma im partiam unda ganaxor-

cielos, romelic mTavrobaSi monawileobs. amis nacvlad, aucilebe-

lia saparlamento partiebis Tanxmoba, anu partiebis ukan mdgomi

saparlamento umravlesobis Tanxmoba, raTa nabiji swori mimarTu-

lebiT gadaidgas.

1989 wlis ungreTis konstituciam parlaments TviTdaSlis uf-

leba mianiWa.34 es maSin, rodesac prezidents parlamentis daTxovna

12 Tvis manZilze SeuZlia, Tu mTavrobas sakanonmdeblo organo un-

doblobas gamoucxadebs an mTavrobis dakompleqteba 40 dReSi ver

moxdeba35 (mTavrobisa da mis mier Sedgenili programis uaryofa).

33

partiebis SeTanxmebis Tanaxmad, federaluri asambleas xmaTa umravlesobiT

ganTavisuflebuli kancleris nacvlad axali ar dausaxelebia da prezidentma kar-

stensma parlamentis arCevnebi daniSna. sakonstitucio sasamarTlom es faqti kon-

stituciurad cno (62BVerfGE1 (1984), vinaidan, miuxedavad imisa, rom undoblobis

konstruqciuli votumis konstituciur debulebaTa darRveviT arCevnebis daniSvna

konstitucias ewinaaRmdegeba, saxelmwifo ganStoebaTa Soris miRweulma konsen-

susma sakonstitucio sasamarTlos sxvagvari gadawyvetileba SeuZlebeli gaxada.

konstituciis teqsti, mis upirveles damcvelTa azriTac ki, yovlisSemZle ar

aris, gansakuTrebiT maSin, roca antikonstituciur ganmartebas mTeli politiku-

ri elita eTanxmeba.

34 gardamavali demokratiisTvis es tipuri SemTxvevaa. komunistur mmarTvelo-

baze reaqciis saxiT parlamentma sruli avtonomia moiTxova, imis gaTvaliswine-

biT, rom komunistebis dros qveyanas mxolod aRmasrulebeli xelisufleba mar-

Tavda.35

prezidentma, romelsac parlamentis mxardaWeriT meored arCeva surs, SeiZ-

leba daiTxovos igi, radgan xmebis gansazRvruli raodenobiT undoblobis votu-

mis gamocxadebis gamo, parlamenti mas, savaraudod, xelaxla ar airCevs. unda aRi-

parlamentis struqtura da muSaoba

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 160

parlamentisTvis Tavdapirvelad miniWebulma gadametebulma

rolma aRmosavleT evropis postkomunistur qveynebSi uamravi

problema warmoSva, radgan sakanonmdeblo organo zogjer gardau-

val arapopularul zomebs mimarTavda an Sinaganad susti iyo. yo-

fili sabWoTa kavSiris axal, damoukidebel qveynebSi parlamentebi

dayofili, paralizebuli da qaosuria. isini TiTqos dasavluri

parlamentarizmis uunarobis marqsistul-leninuri doqtrinis praq-

tikulad damtkicebas cdiloben. ruseTis parlamentis Sturmma am

TvalsazrisiT yovelgvari iluzia gaaqarwyla. arsebuli ukmayofi-

lebis gamo mravali qveynis konstituciiT parlamentis kompetencia

SeizRuda da yofili sabWoTa qveynebis prezidentebs parlamentis

daTxovnis TiTqmis SeuzRudavi uflebebi mieniWaT. amas xSirad imi-

Tac xsnidnen, rom uTanxmoeba da sizarmace "gansakuTrebiT aseT

mZime dros", qveynis cxovrebis paralizebas iwvevda. Tu deputatebi

ver gamoimuSaveben maTTvis gadaxdili sazRauris ekvivalents, isini

unda daiTxovon. prezidentis mier parlamentis daTxovnis uflebis

TvalsaCino magaliTia safrangeTis mexuTe respublika, radgan saf-

rangeTis prezidents, garkveuli konsultaciebis Semdeg, parlamen-

tis axali arCevnebis nebismier dros daniSvnis ufleba aqvs. aRmas-

rulebeli xelisuflebis uflebebis ganxilva cxadyofs, rom par-

lamentis daTxovnis ufleba mis wevrebs ukeT muSaobisken ar ubiZ-

gebs, magram imas ki aiZulebs, rom kenWisyris dros ufro discip-

linebuli iyvnen.

parlamentis daTxovnis zemoT ganxiluli variantebi Seesabameba

konstitucionalizms, Tu SezRudulad viwro droSi Seikribeba

axali parlamenti da erTi saxelisuflebo ganStoeba ar imZlav-

rebs meoreze (rac safrangeTSi TiTqmis xdeba xolme, magram prezi-

dent de golis mmarTvelobidan moyolebuli, aRmasrulebeli xeli-

sufleba am upiratesobiT saparlamento umravlesobis sazianod

niSnos, rom konstituciaSi araferia naTqvami imaze, Tu bolo undoblobis votu-

midan ra periodSi SeuZlia prezidents am uflebis gamoyeneba. britanuli da ger-

manuli modelebis Serwyma am SemTxvevaSi Teoriuladac da praqtikuladac Seufe-

rebeli iqneba. britanuli modelis gamoyenebisas mTavrobaze an parlamentzea damo-

kidebuli Uundoblobis votumis SemTxvevaSi gamoiyeneben isini kidev erT Sanss,

Tu xalxs mimarTaven. garda amisa, gaugebaria, Tu ris safuZvelze zRudavs parla-

mentis uflebebs mis mier arCeuli prezidenti, rodesac saqme mis xelaxla arCe-

vas exeba.

161

aRar sargeblobs). rac mTavaria, yvela konstituciaSi gaTvaliswi-

nebuli unda iyo efeqtianoba, rom qveyana marTvadi darCes. efeqtia-

noba am konteqstSi asabuTebs parlamentis daTxovnasTan dakavSire-

bul sanqciebs, Tumca verc erTma sanqciam verc erTi uRimRamo da

danawevrebuli parlamenti ver aiZula SeTanxmebulad emuSava.

parlamentis daTxovnis SesaZlebloba konstitucionalizmis

TvalsazrisiT udavod saSiSia. 1932 wels vaimaris respublikaSi

prezidentma hindenburgma ramdenjerme daiTxova parlamenti da Se-

sabamis gardamaval periodSi saprezidento brZanebulebebiT marTav-

da qveyanas. parlamentis mravaljer daSlam xeli Seuwyo xelisuf-

lebaSi hitleris mosvlas. konstituciuri moTxovnebiT, parlamen-

tis daTxovna ramdenime pirobis SesrulebiT unda xdebodes. samar-

Tlebriv saxelmwifoSi saWiroa, SeZlebisdagvarad, konkretuli

terminebiT ganisazRvros, Tu rodis SeiZleba parlamentis daTxov-

na. TviTdaSlis SezRudva gavlenas axdens parlamentis damoukideb-

lobaze. magram parlamentis mdgomareoba gaumjobesdeba, Tu sxva sa-

xelisuflebo ganStoebis mier misi daSla garkveul aradiskretul

pirobebs eqvemdebareba.

4.2.2. Tavisufali debatebis da gadawyvetilebis miRebis

pirobebi

a) `kaligulas cxeni~: deputatTa piradi uflebebi da imuniteti

parlamentarizmis ZiriTadi wesebi nawilobriv parlamentis wevrebs,

nawilobriv ki am institutis funqciobas exeba. 1629 wlis ufle-

baTa peticiam inglisis parlamentarebis sityvis Tavisufleba uz-

runvelyo parlamentSi. sityvis Tavisufleba, naTqvamia peticiaSi,

niSnavs, rom deputatebi ar SeiZleba pasuxisgebaSi miecen sxdomis

darbazSi naTqvamisaTvis.36 es wesi aRiarebulia sityvis Tavisufle-

361689 wlis uflebaTa bilis me-9 muxlis mixedviT, sityvis Tavisufleba da

saparlamento debatebi, Tu saqmianoba impiCments, sasamarTlo an nebismier sxva

arasaparlamento ganxilvas ar eqvemdebareba. daniis, irlandiis, iaponiisa da ho-

landiis konstituciebis mixedviT, parlamentarebi sityvis SeuzRudavi Tavisuf-

lebiT parlamentis SigniT sargebloben.

parlamentis struqtura da muSaoba

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 162

bis pirvel gamovlinebad. zogierT saxelmwifoSi, magaliTad saf-

rangeTSi, parlamentarTa imuniteti maT mier TavianT saqmianobasTan

dakavSirebiT gamoTqmul yvela gancxadebaze vrceldeba, miuxedavad

imisa, Tu sad gakeTda esa Tu is gancxadeba.

XVIII saukuneSi farTod gavrcelebuli saparlamento praqtikis

mixedviT, parlamentis wevris dapatimreba Amxolod gansakuTrebul

SemTxvevaSi – danaSaulze waswrebis dros – iyo SesaZlebeli. sis-

xlis samarTlis saqme mis mimarT SeiZleboda aRZruliyo mxolod

parlamentis nebarTviT (xelSeuxeblobis ufleba).37 rom ara es imu-

niteti, aRmasrulebeli xelisufleba ubralod `aiyvanda~ yvela Ta-

vis oponents. amitomac, gasagebia xelSeuxeblobis fuZemdebluri

mniSvneloba iseT droSi, rodesac parlamenti an mis wevrTa romeli-

me jgufi mefesTan mudmivad dapirispirebulia. swored amgvari ga-

mocdileba aiZulebda parlaments dabejiTebiT moeTxova, rom Tavisi

wevrebi mxolod TviTon mas gaesamarTlebina. mraval qveyanaSi xel-

Seuxeblobis uflebis sakiTxi, anu is sakiTxi, wauyenon Tu ara de-

putats braldeba (an daapatimron igi), parlamentis uflebaa Tavisi

deputatis mimarT (am gagebiT hqvia xelSeuxeblobis uflebas privi-

legia).38 magram parlamentis wevris es privilegia misTvis SesaZloa

sazianodac iqces. parlaments ar SeuZlia parlamentaris moxsna an

garicxva parlamentarTa rigebidan, radgan igi warmomadgenlobiT da

sxva samarTlebriv safuZvelze moqmedebs. disciplinuri mizezis gamo

parlamentSi misi uflebisa da kenWisyris uflebis SezRudva (re-

galmentis darRvevis gamo) erTmniSvnelovnad konstituciuri rodia.

Tumca saparlamento umravlesobam xelSeuxeblobis ufleba SeiZleba

gamoiyenos imisaTvis, rom opozicias pasuxi mosTxovos.39

37 zog qveyanaSi parlamenti Tavisi wevris winaaRmdeg saqmis aRZvraze uars ac-

xadebs maSinac ki, rodesac es wevri sasamarTloSi gamarTlebis imediT, TxovniT

mimarTavs Tavis kolegebs.38dapatimrebas danaSaulis Cadenis adgilze, Cveulebriv, sagangebo nebarTva ar

sWirdeba. inglisur-amerikuli tradiciisamebr, saparlamento sesiis dros parla-

mentaris dapatimreba ar SeiZleba. britaneTis tradiciis mimdevar Tanamegobrobis

zogierT qveyanaSi impiCmentis sakiTxs sasamarTlo ki ara, parlamenti wyvets. ze-

moaRniSnuli midgomidan gamomdinare, Jurnalisti parlamentisadmi Seuracxmyofe-

li mimarTvisaTvis SeiZleba parlamentSi gamoiZaxon axsna-ganmartebisaTvis. 39italiis parlamentis reglamentiT (me-60 muxlis me-2 punqti), parlamentis

wevrs iq gamoCena SeiZleba 2-15 dRiT aekrZalos. TiTqmis asea safrangeTis saka-

nonmdeblo organoSic.

163

saparlamento umravlesobam imuniteti SesaZloa opoziciis Sesa-

viwroeblad an mis wevrTa Tavidan mosaSoreblad gamoiyenos. 1946-

1947 wlebis ungreTSi saSualo fenis warmomadgenelTagan Semdgar-

ma saparlamento umravlesobam, romelic jer farul, xolo Semdeg

aSkara SantaJs daemorCila, jer opoziciis wevrebs mouxsna imuni-

teti (komunisturi policiis, anu aRmasruleblis braldebis sa-

fuZvelze), Semdeg ki, SeTiTxnil braldebebze dayrdnobiT, Tavissa-

ve wevrebsac zustad iseve moeqca, ris Sedegadac SeSinebuli sapar-

lamento umravlesoba mTlianad danebda.40

mraval saxelmwifoSi danergili Tanamedrove praqtikis mixed-

viT, deputatis sityvis ufleba, arsebiTad, fraqciis xelmZRvane-

lobazea damokidebuli. inglisis parlamentis reglamenti jer ki-

dev inarCunebs tradicias, romlis Tanaxmadac, parlamenti, upirve-

les yovlisa, aris forumi sajaro diskusiebisaTvis. amitomac aq

gulmodgined uTvalTvaleben, rom opoziciis oratorma SeZlos

momzadeba nebismier kiTxvaze winaswari gancxadebis safuZvelze, ma-

Sin rodesac mmarTveli partiis warmomadgenelTa mimarT es ufleba

maqsimalurad izRudeba. umravlesobis wevrebi ama Tu im sakiTxze

gamosvlis uflebis mosapoveblad kenWisyras mimarTaven, samagierod

opozicias ar SeuZlia kanonproeqtebis Setana.

partia yvelaferia, individi – araferi, _ aseTia parlamentis,

am yvelaze demokratiuli institutis istoriuli karieris fina-

li. miuxedavad imisa, rom imunitetis, privilegiebis, prerogative-

bisa da sibejiTis gamo parlamentarebi mniSvnelovan figurebad

gveCvenebian, isini politikur procesebSi WanWikebs emsgavsebian.

401946-48 wlebSi ungrelma komunistebma parlamenti franguli receptiT Zex-

viviT daWres. swored ase movida xelisuflebaSi robespieri da misi partia saf-

rangeTis revoluciis dros. parlamentis wevrTa imunitetTan dakavSirebuli

gaurkvevloba, anu is, rom isini SeiZleba xelisuflebas gadascen, jer daexmara,

Semdeg daRupa iakobinelebi. "Zexvis" teqnika sayovelTao Cans. 1913 wlis 3 noem-

bers CineTis konstituciis saboloo varianti imave wlis rva aprils arCeul

erovnul asambleas gadaeca gansaxilvelad. parlamentis funqciobis Svidi Tvis

manZilze "Zexvis daWris" taqtikis farTod gamoyenebis Sedegad, parlamentis wev-

rTa raodenoba konstituciisaTvis kenWis sayrelad arasakmarisi aRmoCnda, radgan

uwindeli saparlamento umravlesobis wevrebi SeTqmulebis braldebiT rigrigobiT

gadasces policias.

parlamentis struqtura da muSaoba

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 164

parlamentis wevrTa saxalxo warmomadgenlobis Taobaze XVIII sau-

kuneSi gavrcelebuli miTebisgan gansxvavebiT, parlamentarebi da-

moukideblad gadawyvetilebebs ver iReben, radgan amis ufleba mxo-

lod fraqcias aqvs. 'is, rom parlamentis wevrebi saerTod rame

uflebiT sargebloben, mxolod sakanonmdeblo meqanizmis funqcio-

bis interesiTaa nakarnaxebi. kanonebs qmnis parlamenti da ara misi

calkeuli wevrebi. deputati da misi sadeputato korpusi erTmane-

Tis sawinaaRmdegod moqmedeben, ramac kanonproeqtebis Setanis, uf-

lebis gansazRvris, dRis wesrigis Sedgenis, ministrebis gamoZaxebis

Tu debatebis dros, anu yvela im SemTxvevaSi, rodesac pirovnul

monawileobasa da iniciativas gadamwyveti mniSvneloba eniWeba, SeiZ-

leba mwvave dapirispireba gamoiwvios.

parlamentis calkeul wevrTa raindoba Tu pirovnuli pasuxis-

mgebloba kacis guls eameba. ungreTis parlamentSi mxolod endre

baiCi Jilinskim aRimaRla xma germanelTa winaaRmdeg da amiT mTeli

ungreli eris prestiJi gadaarCina. ra moxdeboda, rom ara es erTa-

derTi protesti, romelmac, marTalia, parlaments moqmedebisken

ver ubiZga da verc xalxis gamosvlebi gamoiwvia, magram simarTle

iTqva da es cotas rodi niSnavs. Tumca parlamentis Rirsebas erTi

kaci mainc ver gadaarCenda. WeSmaritebis momentSic ki angariSi

eweva mTlianad parlamentsa da misi umravlesobis azrs. opoziciac

ara pirovnebebad, aramed saerTo interesebis mqone adamianTa usa-

xur jgufadaa miCneuli. individs ar ZaluZs parlamentSi gamosvla

da winadadebis wamoyeneba, es umravlesobis, opoziciis an fraqcie-

bis prerogativaa, xolo parlamentis rainduli sulis, misi gambe-

daobis matarebeli opoziciaa. amiT aixsneba parlamentis debatebSi

calkeul pirTa monawileobis SezRudva (Tanamedrove parlamentebSi

wevrTa gamosvlebis raodenoba da xangrZlivoba SezRudulia).

udavoa, rom mravali qveynis konstituciaSi saxalxo wargzavni-

lis tradiciul rols xarks uxdian da win aris wamoweuli depu-

tatis roli. am SemTxvevaSi calkeul parlamentarebs kanonproeq-

tebis Setanis konstituciuri ufleba aqvT.41 magram es ufleba ar-

41

Tu yoveli calkeuli deputati warmoadgens saarCevno olqs, SexedulebaTa

sxvadasxvaobac bunebrivia. magram, rodesac romelime partiis wevri Tavis kanon-

proeqts warudgens plenums, es mxolod sazogadoebrivi yuradRebis mipyrobas isa-

165

sebiTad SezRudulia reglamentis wesebiT, magaliTad debulebiT,

romlis mixedviTac, vinmes individualuri winadadeba dRis wesrig-

Si ar Sedis; Tu mas romelime komiteti ar uWers mxars, aseTi ka-

nonproeqtebi komitetebsac ki ar egzavnebaT gansaxilvelad. parla-

menti kanonebis samTavrobo fabrikaa, Tu, ra Tqma unda, mTavrobas

stabiluri umravlesoba hyavs. magram iq, sadac umravlesoba ar

aris, parlamenti gafuWebul firfitas emsgavseba. aqve unda iTqvas,

rom aSS-is kongresSi, sadac arsebobs saxelisuflebo ganStoebaTa

urTierTdamokidebuleba da XVIII saukunis tradiciebs pativs sce-

men, calkeul kongresmenTa mier Setanili kanonproeqtebi ufro

mniSvnelovan rols TamaSobs, vidre evropul an britaneTSi axla-

xan danergili praqtikis mimdevar parlamentebSi, radgan partiuli

disciplina aSS-is sistemaSi naklebmniSvnelovania. magram kongresis

saproceduro wesebis Tanaxmad, komitetebis azrs mainc gadamwyveti

mniSvneloba eniWeba. wamoyenebul winadadebas araviTari Zala ara

aqvs, Tu mas kompetenturi komiteti ar uWers mxars.

germaniis ZiriTadi kanoni kidev ufro Sors midis da partiebis

arsebobas demokratiis kriteriumad acxadebs, im realisturi prin-

cipebidan gamomdinare, rom partiuli mxardamWeris gareSe wamoyene-

buli winadadeba ganwirulia da drois uqmad flangvas niSnavs.

germaniis konstituciaSi naTqvamia, rom winadadebebi federaluri

asambleidan [aus der Mitte _ Suagulidan] unda modiodes, rac parla-

mentis wevrTa 10 procentis mxardaWeras niSnavs. ase rom, germanel

parlamentarTa uflebas _ wamoayenon winadadeba _ sul sxva mimar-

Tuleba aqvs da mcirericxovan partiebs winadadebis wamoyenebis Se-

saZleblobas ukargavs.42

parlamentSi acxadeben, rom isini TavianTi amomrCevlebis winaSe

arian angariSvaldebuli da, Tu ver daamtkiceben, rom amomrCevelTa

interesebis dasacavad moqmedeben, amiT isini maTTvis micemul piro-

bas arRveven da amomrCevelTa ndobas kargaven. delegatTa uflebeb-

Tan dakavSirebiT es argumenti mudmivad arsebobs. Tavisufali man-

xavs miznad. roca partiis mier daniSnuli warmomadgeneli da ara popularobis

maZiebeli misi urCi wevrebi aqtiuroben, gaugebroba naklebad xdeba xolme.42

aseve iaponiaSic calkeuli winadadebis parlamentSi dasmas misi 20 wevris

(sabiujeto winadadebis SemTxvevaSi ki – 50 wevris) mxardaWera sWirdeba.

parlamentis struqtura da muSaoba

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 166

datebis SemTxvevaSi parlamentis calkeul wevrTa uflebebis gamar-

Tleba amomrCevelTa winaSe aRebuli valdebulebebiT sakmaod rTu-

lia. garda amisa, maTi xelaxla arCeva umravles sistemaSi romeli-

me popularuli partiis wevrobasa da partiis mier maT dasaxele-

bazea damokidebuli. Tu es ori piroba arsebobs, delegatebs imedi

aqvT, rom `kaligulas cxenis~ beds gaiziareben.

b) sajarooba parlamentSi

Tu parlamenti sadiskusio forumia da, amdenad, xels uwyobs sa-

zogadoebrivi interesebis gamovlinebas, sayovelTao nebis formi-

rebasa da politikur ganaTlebas, maSin saparlamento reglamenti,

Tavis mxriv, xels unda uwyobdes diskusiisa da argumentaciis xe-

lovnebis ganviTarebas. debatebis warmarTvisa da gadawyvetilebis

miRebis wesi iSviaTad Tu figurirebs konstituciebSi. gamonakli-

sia parlamentis wevrTa interpelaciis, mTavrobisadmi SekiTxvis

ufleba, anu aRmasrulebeli xelisuflebis warmomadgenelTa mova-

leoba upasuxon parlamentarTa SekiTxvebs.43 konstituciebSi fi-

gurirebs iseTi sakiTxebi, rogoricaa, magaliTad, sakiTxi imis Se-

saxeb, YTu ramdenjer unda waikiTxon esa Tu is kanonproeqti ken-

Wisyraze dayenebamde, rac TavisTavad sifxizlis institucionali-

zacias warmoadgens. debatebisaTvis damatebiTi garantiebi asaxu-

lia parlamentis struqturasTan dakavSirebul konstituciis or-

ganizaciul debulebebSi. saparlamento diskusiis wesebi parlamen-

tis reglamentiTa da tradiciiTaa mowesrigebuli. sajaro deba-

tebsa da presasTan dakavSirebulma saparlamento wesebma debatebi

xalxisTvis xelmisawvdomi gaxada da isini sazogadoebis yuradRe-

bis centrSi moaqcia, ramac parlamentarizmi Zireulad Secvala.

1834 wlamde inglisis parlamentSi sesiaze damswre sazogadoe-

bas ramis Cawera ekrZaleboda. presam gamosavali mainc ipova: am

akrZalvisaTvis gverdis avlis mizniT, gazeTma "morning qroniq-

lma" daiqirava fenomenuri mexsierebis mqone kaci, romelsac gaze-

43

SekiTxvebis dasma da interpelacia aRmasrulebeli xelisuflebis zedamxed-

velobis instrumentia da TavisTavad mxolod parlamentis mier debatebisa da Se-

mowmebis dros gamosayenebel inteleqtualur instrumentad ar unda CaiTvalos.

ix. mexuTe Tavi.

167

Tis 16 svetze moTavsebuli moxsenebis sityvasityviT gameoreba

SeeZlo.44

saparlamento debatebis sajaroobam SesaZlebeli gaxada parla-

mentarTa qcevis Sefaseba da amgvarad mopovebuli informaciis ga-

moyeneba ama Tu im wevris xelaxali arCevisas. saparlamento ken-

Wisyra inglisis parlamentis TemTa palataSi sajaro gaxda 1836

wels, xolo safrangeTSi – 1885 wels.

sajarooba sazRaurs moiTxovs. swored amis safuZvelze amocno-

bili da deportirebuli iqnen safrangeTis konvenciis is delegate-

bi, romlebmac mefe lui XVI-is sikvdiliT dasjas misces xma. ro-

gorc Cans, sajaroobasac aqvs Tavisi Crdilovani mxareebi, roca

Tavad xelSeuxeblobis uflebac ki verafers Svelis.

sxdomebis sajaroobam parlaments axali perspeqtivebi dausaxa.

deputatTa amomrCevlebis winaSe "pasuxismgeblobam" meti praqtiku-

loba SeiZina. Sesabamisad, gaZnelda saerTo azris miRweva da kole-

gebis darwmuneba, xolo parlamentarTa qceva metwilad sazogadoeb-

riv azrsa da amomrCevlebze zegavlenis surviliT iqna nakarnaxebi.45

rodesac partiuli politikisa da qmediTi saxelmwifo mmarTve-

lobis epoqaSi parlamentis funqciebi da legitimuroba Seicvala,

saproceduro wesebi konstituciebis rame mniSvnelovani modifika-

ciis gareSe SeuTavsda axal saparlamento uflebamosilebebs. es

yvelaferi emsaxureboda imas, rom parlamentis muSaobis raciona-

lizaciis mizniT SeezRudaT gamosvlebis uflebiT borotad sargeb-

loba, Sesabamisad, _ TviTon gamosvlebi da diskusiebi.

44 Jürgen Habermas, The Structural Transformation of the Public Sphere: An Inquiry into

a Category of Bourgeois Society (London: Polity Press, 1989).45

ix. zemoaRniSnuli partiuli politikis naklovaneba da masobrivi informa-

ciis saSualebaTa epoqa.

parlamentis struqtura da muSaoba

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 168

4.2.3. parlamentis TviTgamorkveva

a) reglamenti (saparlamento proceduris wesebi)

parlamentis erT-erTi privilegia, romelsac gansakuTrebuli Tavga-

modebiT icaven, isaa, rom parlamentis saqmianobaSi Carevis ufleba

arc erT sxva saxelmwifo organos ara aqvs.46 parlamentis fun-

qciobis ZiriTadi principia is, rom parlamenti Tavis saproceduro

wesebs, xSirad tradiciaze dayrdnobiT, Tavad gansazRvravs.

saparlamento wesebis damtkiceba romelime sxva, parlamentsgare

organos Suamavlobas ar saWiroebs. amisaTvis arc prezidentis xel-

mowera da arc monarqis dasturia saWiro da sasamarTlos mier Sida

wesebisa Tu Sida proceduris gamoyenebis gamoZieba dauSvebelia. sa-

samarTlos iurisdiqcia parlamentis Sida saqmeebze ar vrceldeba.

germaniis kanoni sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb krZalavs par-

lamentis reglamentis ganxilvas, garda im SemTxvevebisa, romlebic

adamianis ZiriTad uflebebs exeba47 da, roca mocemuli saparlamen-

to proceduris CarCoebSi miRebuli gadawyvetilebebi laxavs depu-

tatis, rogorc saxelmwifo organos warmomadgenlis, uflebebs.

am principis mniSvneloba gansakuTrebiT misi darRvevis SemTxve-

vaSi warmoCndeba xolme. 1958 wels safrangeTis konstituciam par-

lamentis disciplinisken moxmobis mizniT am princips gadauxvia,

roca reglamentis namdvilobis pirobad sakonstitucio sabWos

mier misi damtkiceba gamoacxada.48

46umravlesobis mier marTvis garda, konstituciebi metwilad parlamentis Si-

da funqciebis ganmsazRvrel wesebsac Seicavs, romlebSic parlamentis palatebs

Soris kompetenciebis Taobaze warmoqmnil konfliqtebsa da partiebis mier maTi

gadaWra-gadauWrelobis gzebzea laparaki.47

mesame (paralmentis arawevris) mxaris uflebebiT saparlamento imuniteti

tradiciulad izRudeba. ix. Stockdale v. Hansard (1839, 9 & A.E.I).48 CC 59-2. magaliTad, saparlamento wesi, romlis mixedviTac, mTavrobis wev-

rTa moxsenebebis xangrZlivoba (reglamenti) unda SezRuduliyo, antikonstitu-

ciurad CaTvales da uaryves. konstituciis debuleba, romelic aseTi savaldebu-

lo Semowmebis moTxovnas Seicavda, de golma parlamentis SiSiT misi avtonomiis

SesazRudavad SemoiRo.

169

gadawyvetilebaTa miRebisas parlamentis damoukideblobis prin-

cipi sruliad logikuria, magram, ramdenad xelmZRvaneloben am

principiT, Tu praqtika iTxovs sxva fuZemdeblur pirobebs, vidre

es am principiTaa gaTvaliswinebuli? ra moxdeba, Tu parlamenti

ar imoqmedebs Tavisive reglamentiT, umravlesoba ugulebelyofs

mis wesebs, magaliTad, kenWs uyris kvorumis ararsebobis dros? ka-

nonis teqstis amgvarad miRebis magaliTia erTi deputatis mier

ramdenime Rilakze TiTis daWera, ris uflebac mas ara aqvs. gamoT-

qmul protests parlamenti, ra Tqma unda, ganixilavs da xmis um-

ravlesobiT daaskvnis, rom darRveva ar yofila. gana amgvari reg-

lamentis damtkiceba gamoasworebs aseT Secdomebs?49

TviTgamorkvevis principisagan gansxvavebiT, sxva principis mixed-

viT, ar SeiZleba vinme Tavisi saqmis mosamarTle iyos. am Tvalsazri-

siT, safrangeTis sakonstitucio sasamarTlos kompetencia parlamen-

tis reglamentis gadasinjvis sakiTxebze mTlad usafuZvlo ar Cans.

Tu kontrolis procedura sakonstitucio princips emyareba, proce-

duris dakavSireba konstitucionalizmis cnebasTan SesaZlebelia.

parlamentarizmis konstutuciuri uzrunvelyofa, parlamentis

arsebobis damoukideblobis uzrunvelyofa moiTxovs, rom parlamen-

ti yovelgvari Carevis gareSe Camoyalibdes. swored amitom, XIX

saukunis konstituciebi sakmaod dawvrilebiT ganixilavda, Tu ro-

gor unda daadasturos parlamentma arCeuli parlamentarebis man-

datebi. saarCevno sistemebis Secvlisa da profesiuli teqnikuri

personalis mier sazogadoebrivi (sinamdvileSi ki partiuli) kon-

trolis zedamxedvelobiT xmebis daTvlis gaTvaliswinebiT da ki-

dev imis gamo, rom saarCevno sistemebi konstituciebSi ar aris aR-

49

TviTgamorkvevisadmi miswrafebam, SesaZloa, parlamentis TviTdegradacia

(daknineba) gaamarTlos. magaliTad, rodesac rame kanonis miRebas kvalificiuri

umravlesoba sWirdeba, parlamentis Tavmjdomare ambobs, rom kanoni miRebulia,

Tumca saWiro kvalificiuri umravlesoba ar yofila. am kanonis iuridiul Zalas-

Tan dakavSirebul kamaTze ubralo umravlesobaa saWiro, radgan es saproceduro

sakiTxia, magram ubralo umravlesoba sakmarisi ar iqneba, Tu vixelmZRvanelebT

wesiT, rom saproceduro sakiTxebTan dakavSirebuli gadawyvetilebebis miRebisas

iseTive mkacri wesebis gamoyenebaa saWiro, rogoricaa gansaxilvel gadawyvetile-

basTan dakavSirebuli pirobebi.

parlamentis struqtura da muSaoba

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 170

werili, parlamentebma garkveulwilad daTmes TavianTi privilegie-

bi da saarCevno davis gadawyveta sasamarTlos miandes.

parlamentis saqmeebi xSir SemTxvevaSi didtanian tomebadaa akin-

Zuli, magram Cveulebriv, parlamenti Tavis saqmianobaSi sul ramde-

nime principiT xelmZRvanelobs, sqeltaniani wignebi ki gamonaklise-

bis aRwerasa da saproceduro detalebs Seicavs. es principebi ram-

denime Zireul SekiTxvaze pasuxis gasacemadaa gamiznuli: rogori

mxardaWeraa gadawyvetilebis misaRebad saWiro? ra organizaciuli

formiT xorcieldeba parlamentis saqmianoba? ra moculobiT xdeba

igi sajaro? vin aris saparlamento proceduris subieqti?

b) gadawyvetilebebis miReba parlamentSi

pirvel kiTxvaze pasuxs konstituciebi gvaZlevs _ parlamentis ga-

dawyvetilebebi unda miiRon umravlesobis principiT. am gagebiT,

parlamenti icavs TamaSis demokratiul wesebs, radgan Tanasworo-

bis demokratiuli principis Tanaxmad, yoveli xma erTnairad Rire-

bulia, magram xmaTa umravlesoba gadamwyvetia. sinamdvileSi regla-

menti, misi funqcioba da organizacia, garda personaluri da saka-

nonmdeblo gadawyvetilebebisa, xSirad ugulebelyofs am princips

proporciebisa da umciresobebis dacvis sasargeblod. magaliTad,

vaimaris respublikis konstituciaSi araferi iyo naTqvami imaze,

Tu ramdeni xma sWirdeba kanonis miRebas da es parlamentis damou-

kideblobasTan dakavSirebulad miCneuli sakiTxi (muxli 32) Tavad

sakanonmdeblo organos unda gadaewyvita. sxva, magaliTad, 1989

wlis ungreTis konstituciaSi (muxli 26), naTqvamia, rom kvorumis

Sesadgenad yvela arCeuli deputatis saerTo raodenobis 50 pro-

centia saWiro, kanonis misaRebad ki parlamentis sxdomaze damswre

deputatTa umravlesobis mxardaWeraa aucilebeli. belgiis konsti-

tuciis mixedviT, parlamentarTa saerTo raodenobis 50 procents

+ 1 xma – absoluturi umravlesobaa saWiro, raTa kanoni miRebu-

lad CaiTvalos. rac Seexeba Tanamdebobaze daniSvnas, mas damswre

deputatTa umravlesoba wyvets.

konstituciebi, zog SemTxvevaSi kanonebic ki, garkveul Tanamde-

bobaze daniSvnisas, specifikuri sakiTxebis gadawyvetisas an kanonis

miReba-Sesworebisas kvalificiur umravlesobas iTxovs. rac Seexeba

171

sakiTxs, unda iTxovdes Tu ara kanoni kvalificiur umravlesobas,

Tu es konstituciiT ar aris gansazRvruli da Tu saqme Tavad am

kanonis cvlilebas exeba, es kvlav sadavoa. amasTanave, sakiTxavia,

konstituciuria Tu ara, rom kanonis baTilad cnobisaTvis umcire-

soba iyos sakmarisi?50

saparlamento umravlesobis principi ayenebs kanonmdeblobis

konstituciurobis ZiriTad sakiTxs. SesaZlebelia ki yvelafris ga-

dawyveta dawesebuli saparlamento umravlesobis safuZvelze?

umravlesobis principi parlamentis, rogorc institutis, mTeli

arsebobis manZilze moqmedebs. Sua saukuneebis parlamentis warCine-

buli pirebi, saerTo interesebidan gamomdinare, erTmaneTs Zmebad,

e.i. Tanasworebad miiCnevdnen. swored amitom, saparlamento `demok-

ratizmma~ gansazRvra umravlesobis principis moqmedeba arCevnebis

Catarebisas da saxalxo suverenitetis uzrunvelyofaSi. arsebobs

sapirispiro magaliTic. polonuri liberum veto sruliad samarTlia-

nad moiTxovda erTsulovnebas kenWisyrisas, magram amgvar erTsu-

lovan kenWisyrasTan dakavSirebuli uaryofiTi gamocdileba umrav-

lesobis princips amarTlebs.

parlamentSi gadawyvetilebis miRebis praqtika imaze rodi met-

yvelebs, rom ar SeiZleba zogierTi sakiTxis saerTod amoReba par-

lamentis kompetenciidan da arc imas gulisxmobs, rom umravleso-

bis principi kvalificiuri umravlesobis moTxovniT ar Seicvalos.

iq, sadac kanoni zeumravlesobas moiTxovs, umravlesobisaTvis mniS-

vneloba ara aqvs, 50 procentze ramdeniT meti xmaa saWiro, magram

umciresobisaTvis es Zalian mniSvnelovania.51

50

1995 wlis dasawyisSi aSS-is kongresma ganacxada, rom gadasaxadis momate-

basTan dakavSirebuli nebismieri kanonis miRebisaTvis sami mexuTedis umravlesoba

iyo saWiro. konstituciuri kontrargumentebi, kerZod, is, rom kanonis misaRebad

ubralo umravlesoba kmaroda, uaryves imis safuZvelze, rom es mxolod procedu-

ruli wesi iyo. kvalificiuri umravlesobis SemTxveva, kvorumis pirobebi ganmar-

tebas saWiroebs.51

absoluturi umravlesobis mier gadawyvetilebis miRebis sasargeblod ara

erTi Teoriuli argumentis moyvanaa SesaZlebeli, magram damswre parlamentarTa-

gan TavSekavebulTa xmebis daTvla jerac sakamaToa. umravlesobis mkacri gansaz-

Rvra mTavrobis umravlesobis Zalisxmevas moiTxovs. kanoni miRebulad mxolod im

parlamentis struqtura da muSaoba

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 172

g) kvalificiuri umravlesoba

kvalificiuri umravlesobis (zeumravlesobis) moTxovna, albaT, umci-

resobaTa dacvisTvisac aris gamiznuli.52 sxvaTa azriT, kvalificiuri

umravlesobis instituti sruliad miuRebelia53 da mas samTavrobo

wreebSi xSirad akritikeben, magram yvelaferi, rac Zalauflebis mqo-

neTaTvis usiamovnoa, konstituciurobis TvalsazrisiT Rirebulia.

iseT sistemaSi, sadac saxelisuflebo ganStoebaTa urTierTdamokide-

bulebisa da urTierTSezRudvis principi sakmarisad ar xorcieldeba,

kvalificiuri umravlesobis moTxovna umravlesobis mmarTvelobis

SezRudvis erTaderTi saSualebaa. vestminsteris tipis parlamenta-

rizmma, romelic tradiciamac ki ver `gaakeTilSobila~, zogierT bri-

tanuli parlamentarizmis mimdevar britaneTis koloniaSi avtokra-

tiuli mmarTveloba gamoiwvia.54 maJoritarulma tradiciam britane-

SemTxvevaSi CaiTvleba, Tu mas arCeul deputatTa umravlesoba dauWers mxars.

safrangeTis konstitucia mTavrobis poziciis gansamtkiceblad am wesis sapirispi-

ros gvTavazobs. mTavrobis gakicxvis Semcveli saparlamento winadadeba maSin iT-

vleba miRebulad, Tu mas parlamentis wevrTa 50 procenti uWers mxars (anu par-

lamentarTa 50 procenti mTavrobis winaaRmdegia). "umravlesobis naklebad mkacri

gansazRvra, rac parlamentarTa sxdomebze dauswreblobas iTvaliswinebs, parla-

ments ufro qmediTi funqciobis saSualebas miscemda. es niSnavs, rom zog SemTxve-

vaSi (magaliTad, undoblobis gamocxadeba an axalarCeuli mTavrobisaTvis ndobis

gamocxadeba, an kidev mTavrobis mier SemoTavazebuli programis miReba) absolu-

turi umravlesoba iqneba saWiro. garda amisa, mkacri midgomis Sedegad miRebuli

kanoni absoluturi umravlesobis saWiroebis sxva SemTxvevebsac warmoaCens, mkac-

rad gansazRvruli umravlesobis wesi ki konsensusis miRwevas aadvilebs. es so-

cialuradac gamarTlebulia, Tu igi mTavrobis paralizebas ar gamoiwvevs. 52kvalificiuri umravlesoba formaluri umravlesobis princips ewinaaRmdegeba

imiT, rom umciresobas umravlesobis winaaRmdeg vetos uflebas aniWebs. Tu gadaw-

yvetilebis miRebas xmaTa ori mesamedi sWirdeba, 50 procents + 1 da or mesameds

Soris sxvaobas sxva xmebze meti wona aqvs. kontrargumentad imis moyvana SeiZle-

ba, rom kenWisyramde yvela xma Tanasworia da, amrigad, Tanasworobis principi ar

darRveula.53am azrs 1989 wlis konstituciasTan mimarTebaSi ungreTis mmarTvel polo-

tikosTa umravlesoba uWerda mxars. 54

lifharTi vestminsteris tipis parlamentarizms erTgvarovani sazogadoebebi-

saTvis sasargeblod miiCnevs da mas ase aRwers: (1) aRmasrulebeli xelisuflebis

koncentracia _ erTpartiuli an mcire umravlesobiT Sedgenili kabinetebi; (2) Za-

lauflebisa da ministrTa kabinetSi dominirebis Serwyma; (3) asimetriuli orpala-

tianoba; (4) orpartiuli sistema; (5) erTganzomilebiani partiuli sistema; (6)

pluralizmze dafuZnebuli saarCevno sistema; (7) unitaruli da centralizebuli

mmarTveloba; (8) dauwereli konstitucia da parlamentis suvereniteti; (9)niSan-

doblivad warmomadgenlobiTi demokratia. Arend Lijphart, Democracies: Patterns of

173

Tis yofil koloniebSi afrikis kontinentze diqtatoruli reJimis

damyarebas Seuwyo xeli. ase rom, yvela saSualeba, rac zemoaRniS-

nuls Tavidan agvacilebs, aucileblad gasaTvaliwinebelia. ori mesa-

medis umravlesobis moTxovna mxolod saparlamento umciresobisaTvis

sasargeblo rodia. gadawyvetilebebi, romlebic deputatTa ori mesa-

medis mxardaWeras moiTxovs, socialur umciresobaTa da saerTod um-

ciresobaTa dacvas isaxavs miznad. saparlamento opozicia Tavisi ar-

siT mTavrobis gadawyvetilebebs, maT Soris umciresobis sawinaaRmde-

go gadawyvetilebebsac, unda ewinaaRmdegebodes.

zeumravlesobis moTxovna, romelic klasikur parlamentarizms zRu-

davs, Tanamedrove konstitucionalizmis gariJraJze warmoiSva da misi

mizania sakonstitucio sistemis fuZemdebluri institutebis dacva.

aSS-is konstituciis me-5 muxli konstituciaSi cvlilebis Sesatanad

kongresis orive palatis ori mesamedis mxardaWeras moiTxovs.

1831 wlis belgiis konstituciis Semqmnelebs eSinodaT roialis-

turad ganwyobili momavali saparlamento umravlesobisa, romelsac

mefis antiparlamenturi saqmianobisaTvis SeeZlo daeWira mxari. ami-

tomac, amgvari umravlesobisaTvis xelis SeSlis mizniT, belgiis

konstitucia moiTxovs, rom misi udidebulesobis sxva qveynis mo-

narqadac gaxdomas parlamentis orive palatis ori mesamedis mxarda-

Wera sWirdeba (muxli 62). amis Semdeg ara erTi qveynis konstitu-

ciaSi aRiniSna, rom zogierT mniSvnelovan sakiTxTan dakavSirebuli

kanonis miRebas kvalificiuri umravlesoba sWirdeba. gasagebia, rom

orpalatian parlamentebSi aseTi midgoma arcTu xSirad gamoiyeneba.

safrangeTis praqtika gviCvenebs, rom mniSvnelovani sakiTxebis gadaw-

yvetisas e.w. organul kanons mimarTaven, radgan organuli kanoni

parlamentis meore palatis Tanxmobasac moiTxovs. Tu Tanxmobas ver

miaRwies, maSin warmomadgenelTa palatis absoluturi, anu kvalifi-

ciuri umravlesobis mxardaWera xdeba saWiro.55

Majoritarian and Consensus Government in Twenty-One Countries (New Haven: Yale University Press, 1984), gv. 4-9. postkomunisturi saxelmwifoebis erTpalatiani sa-

parlamento sistemebi konsocialurze metad am ideals uaxlovdebian.55safrangeTis konstituciis mixedviT (muxli 46), organul kanonebs sakonsti-

tucio sabWos winaswari ganxilva sWirdeba. organul kanonebs miekuTvneba kanonebi

sasamarTlos, sakonstitucio sabWos procedurisa da safinanso saqmianobis Sesaxeb.

parlamentis struqtura da muSaoba

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 174

4.2.4. koleqtiuri monawileni

a) komisiebi: arsebobis ufleba da uflebamosilebani

klasikuri parlamenti niSnavda fizikur sivrces _ did darbazs

parlamentis SenobaSi, sadac deputatebi ikribebodnen. amasTanave,

farTobis miuxedavad, parlamentis wevrTa raodenoba TandaTan ma-

tulobda. inglisis TemTa palataSi yvelasaTvis sakmarisi dasajdo-

mi adgilic ar darCa. vestminsteri, mas Semdeg, rac nacistebma da-

bombes, CerCilis moTxovniT, ucvlelad aRadgines. istoriuli Zeg-

lis aRdgeniT politikuri tradicia SenarCunda. es elitaruli

forumi, sadac adgenen WeSmaritebas da marTaven ganmanaTleblur

diskusiebs, Tu mxedvelobaSi ar miviRebT mTavrobisadmi SekiTxvebi-

sa da politikuri gancxadebebis SemTxvevebs, umeteswilad sru-

liad carielia. palatis wevrebi cariel darbazSi gamodian da ma-

Ti sityvebi, ukeTes SemTxvevaSi, sazogadoebiskenaa mimarTuli. ad-

gilze maT mxolod uerTgulesi megobrebi Tu usmenen. saparlamen-

to muSaoba TiTqmis mTlianad komitetebSi mimdinareobs.

parlamentebi mravalricxovani dawesebulebebia.56 saxelmwifosa

da kanonis socialuri rolis zrdasTan erTad, parlamentebic

rTul organoebad gadaiqcnen, rac maT mier winaaRmdegobrivi da

mravalmxrivi sakiTxebis gadawyvetisaTvis iyo saWiro. saxelmwifos

daekisra sazogadoebrivi keTildReobis uzrunvelyofa, ramac ur-

TierTobebis mogvareba sul ufro gaarTula. saparlamento debate-

bisa da gadawyvetilebebisaTvis gamoyofili dro SeizRuda. arasta-

biluri mTavrobis dros mis Seqmnas parlamentis ramdenime sxdoma

germaniis ZiriTad kanonSi es koncefcia moxseniebuli ar aris, magram im kano-

nebis misaRebad, romlebic germaniis calkeuli mxareebis administraciebma unda

Seasrulon, saWiroa konsensusi federalur sabWosTan. dReisaTvis es procedura

germaniis federaluri kanonmdeblobis 60 procents exeba. 56

ama Tu im qveynis sidides misi parlamentis raodenobriv SemadgenlobasTan

aranairi kavSiri ara aqvs. 2250-wevriani sabWoTa sakanonmdeblo organo msoflio

istoriaSi, albaT, udidesi sakanonmdeblo organo (saxalxo deputatTa yriloba)

iyo. britaneTis lordTa palataSi 1200 wevria, xolo TemTa palataSi – 650.

italiis parlamentis qveda palataSi 630 wevria, safrangeTisa da germaniis qveda

palatebSi, Sesabamisad – 500 da 600. ungreTis parlamenti Tavisi 386 wevriT Ce-

xeTis (200), avstriis (183), holandiis (150) da avstraliis (125) warmomadge-

nelTa palatebTan SedarebiT mravalricxovnad gamoiyureba, Tumca eseni orpala-

tiani parlamentebia (cifrebi miaxloebiT aris moyvanili).

175

sWirdeba. mTavrobis saqmianobis kontrolsac dro miaqvs. amgvari

kontrolis yvelaze efeqtiani saSualeba mTavrobis wevrebis er-

TsaaTiani an erTdRiani gamokiTxva _ politikuri debatebia. Sro-

mis ganawileba gardauvalia da, meti kompetenturobis gamo, samu-

Sao komitetebSi amas mcirericxovani jgufebi uZRvebian. ismis kiT-

xva: plenaruli sxdomis uflebebis komitetebisTvis delegireba

konstituciuria? konstituciuri sistemebis arsebobis dasawyisSi

amasTan dakavSirebiT sruli dabneuloba sufevda.

1789 wels Tavis pirvel sxdomaze safrangeTis erovnulma asam-

bleam daadgina, rom debatebi komitetebSi gamarTuliyo, xolo es

ukanasknelni SemdgomSi winadadebas SesTavazebda asambleas. magram

sul ramdenime dReSi sxva daskvnamde mividnen. ganacxades, rom

xalxs mxolod plenumi warmoadgenda, amitom mxolod plenumze

naTqvami iyo angariSgasawevi. bolos kompromiss miaRwies da gadaw-

yvites debatebi yovelkvireul plenarul sxdomaze gaemarTaT. 1791

wels am principis aRiarebis Semdeg, safrangeTis konstituciaSi

aRiniSna, rom sakanonmdeblo organo erovnuli warmomadgenlobis

instituti iyo. magram, amave dros, konstituciam erovnul asam-

bleas nebismier dros komitetad Camoyalibebis ufleba mianiWa.

fuWsityvaobam parlamentSi da efeqtianobis saWiroebam komitetSi

warmoebuli samuSao mniSvnelovani gaxada.57

saparlamento komitetebis muSaoba fizikurad ver iqneba bolomde

sajaro, amitom misi kontroli sakmaod rTulia, Tanac, konstitu-

ciis debulebis Tanaxmad, maTi sxdomebis sajarooba aucilebeli ar

aris. paradoqsulia, magram swored sazogadoebrivi yuradRebis sim-

ciris wyalobiT SeZles komitetebma Tavdapirveli saparlamento de-

batebis arsis nawilobriv SenarCuneba. sazogadoebaSi saxelis moxve-

Wa aq nakleb mniSvnelovania da amas arc cdiloben. vudro uilsoni

werda: "umarTebulo ar iqneba vTqvaT, sesiaze myofi kongresi gamo-

fenaze gamotanili kongresia, sakomiteto oTaxebSi ganTavsebuli

57Tu ar CavTvliT aSS-is kongresis qvekomitetebs, meqsikis parlamentSi, sul

cota, 50-ze meti qvekomitetia. mravalkomitetiani sakanonmdeblo organos gamoc-

dilebaze dayrdnobiT, 1958 wels safrangeTis konstituciam (muxli 43) mudmivi

komitetebis raodenoba eqvsamde Seamcira. Philip Laundy, Parliaments in the Modern World (Dartmouth: Gower: 1989), gv. 120.

parlamentis struqtura da muSaoba

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 176

kongresi ki – muSa kongresi."58 mudmivi komitetebi saparlamento

sesias saqmes uadvileben da amis gamo parlaments politikuri deba-

tebisa da mTavrobis zedamxedvelobisaTvis meti dro rCeba.

britaneTis parlamentarizmis mimdevrebi ki kvlav miiCneven,

rom debatebi parlamentis plenarul sxdomaze unda imarTebodes.

TandaTan komitetebma konstituciuri aRiareba da saproceduro

uflebebi moipoves. vaimaris konstituciiT, komitetebs kancle-

risa da imperiis yrilobis mowvevis ufleba hqondaT (muxli 33).

kanonproeqtebis wardgena-ganxilva komitetebis prerogativaa.

zogierTi parlamentis SinaganawesiT komitetSi Seqmnili kanon-

proeqtebi daCqarebuli tempiT ganixileba.

Zlier partiul sistemebSi komitetis azri Cveulebriv par-

tiaTa Soris miRweul SeTanxmebas an amgvari SeTanxmebis miRwe-

vis SeuZleblobas asaxavs. swored amiT aixsneba komitetebis az-

risadmi gulisyuri da, Sesabamisad, parlamentis plenaruli

sxdomis meorexarisxovneba. parlamentsa da mis komitetebs So-

ris urTierTobaSi sakanonmdeblo urTierTobis delegirebis sa-

kiTxi konstitucionalizmis qvakuTxedia. partiul sistemaSi, sa-

dac komitetebis Semadgenloba parlamentis plenumis Semadgen-

lobas asaxavs,59 debatebi mimdinareobs imaT Soris, visac kvali-

fikacia komitetis wevrobis SesaZleblobas aniWebs da, amrigad,

parlamentma, wesiT, kanonebi swrafad unda miiRos. maSasadame,

partiuli sistemis pirobebSi sakanonmdeblo uflebebis komite-

tebisaTvis konstituciurad gadacemis cduneba sakmaod didia.60

bolos da bolos, Tu zogierT sistemaSi aRmasrulebeli xe-

lisufleba sakanonmdeblos rolsac asrulebs da, Tu yvela sis-

temaSi aRmasrulebeli xelisufleba uflebamosilia damoukidebe-

li aRmasrulebeli piri marTos, uflebis zemoaRniSnuli gadace-

ma sapatio darRvevad SeiZleba CaiTvalos. italiis parlamentis

58 Woodrow Wilson, Congressional Government: A Study in American Politics

(Gloucester, Mass,: P. Smith, 1973), gv. 69.59britaneTis parlamentSi zogierT komitets opoziciis warmomadgenlebi xel-

mZRvaneloben. asevea ungreTSic. aSS-Si komitetebis Tavmjdomareebi umravlesobis

partias warmoadgenen.60italiis konstituciiT es nebadarTulia (muxli 72).

177

warmomadgenelTa palataSi mis Tavmjdomares am mizniT winadade-

bis wamoyeneba SeuZlia, magram warmomadgenelTa 10 procentisa

Tu ministrTa kabinetis uaris SemTxvevaSi, kanons parlamentis

plenaruli sxdoma iRebs.

paradoqsia, rom parlamentis sazedamxedvelo funqcias misi sa-

gamoZiebo komiteti asrulebs, rogorc es XX saukuneSi Seqmnil

konstituciebSia asaxuli. 1832 wels inglisis parlamentma same-

fo sagamoZiebo komiteti qalaqis administraciis Sesamowmeblad

gaagzavna. komitetis mTavari amocana sakanonmdeblo reformisaTvis

saWiro informaciis Segroveba iyo. swored amitom, damoukidebeli

eqspertebi mniSvnelovan rols asrulebdnen.61 britaneTis yofilma

koloniebma, romlebmac metropoliis saparlamento tradicia Sei-

narCunes, gadawyvetilebis miRebamde aseTi informaciis SegrovebiT

warmatebas miaRwies. es meTodi saxelmwifo administraciuli or-

ganoebidan wamosuli calmxrivi winadadebebis ukugdebisTvisaa sa-

Wiro. faqtebis mompovebeli komitetebis muSaoba sxvadasxva inte-

resis mqone jgufebis Tvalsazriss amJRavnebs, oRond ise, rom es

jgufebi gadawyvetilebis miRebaze gavlenas ver axdenen. erTi

sityviT, rogorc evropul, ise amerikul saparlamento praqtikaSi

mudmivma saparlamento komitetebma samefo sagamoZiebo komitetis

funqciac unda SeiTavson.62 radgan am komitetebis saqmianoba mim-

dinare sakanonmdeblo sakiTxebs exeba da moqmedi parlamenti

drois simciris gamo administraciuli organoebis winadadebebs

amuSavebs, SeuZlebelia yovelTvis dadebiTi Sedegis miRweva, maSi-

nac ki, rodesac faqtebis momZiebeli damoukidebeli komitetebi

qmediTad muSaoben, rogorc es xdeba germaniasa da aSS-Si saxeli-

suflebo ganStoebaTa urTierTdamokidebulebis da urTierTSez-

Rudvisa da Zlieri lobirebis wyalobiT.

61

britaneTis parlamentis mudmivi komitetebi xSirad faqtebis mompoveblis

rols asruleben. ramdenime sagamoZiebo, faqtebis mompovebeli da politikuri wi-

nadadebebis SemmuSavebeli komiteti lordTa palataSic aris.62sainteresoa, rom aSS-Si damoukidebel komitetebs xSirad prezidenti qmnis.

zogjer kongresi Sereul komitetebsac ayalibebs, romlebSic aRmasrulebeli xe-

lisuflebis warmomadgenlebic monawileoben.

parlamentis struqtura da muSaoba

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 178

sxvadasxva mosazrebis damoukideblad gacnobis SesaZlebloba

gansakuTrebiT iqaa mniSvnelovani, sadac saxelmwifo biurokratia

kanonebis momzadebaSi wamyvan rols TamaSobs. postkomunisturi

parlamentarizmi sul ufro ususuri imitom xdeba, rom maSin,

rodesac politikosebi vestminsteris tipis parlaments uWeren

mxars da im rolis Sesrulebaze ocneboben, romelsac maTi ko-

legebi gasul saukuneSi (XIX s-Si) asrulebdnen (mogexsenebaT,

ocneba muSaobaze advilia), maT vestminsteris meore – gulmod-

gine gamomZieblis _ rolis aRiareba ar surT; arc XIX saukunis

liberalur ungreTis premier-ministris iStvan toStas parla-

ments miubaZavs britaneTis saparlamento saqmianobisaTvis da er-

TaderTi, rac britanelebisagan gadmoiRes, sigaris kvamliT gam-

Wvartluli kabinetebi iyo.

sagamoZiebo komitetebi opoziciis survils, miipyros sazoga-

doebrivi yuradReba, zedmiwevniT esadagebian da maTi funqcia aR-

masrulebeli xelisuflebis warmomadgenelTa uSualo zedamxed-

velobaa (magaliTad, skandalis SemTxvevaSi). zogjer sagamoZiebo

komitetebi umciresobis TxovniT yalibdeba.63Aidealur viTareba-

Si sagamoZiebo komitetis wevrTa naxevari da/an misi Tavmjdomare

opoziciis warmomadgenlebi arian. Tavisi politikuri xasiaTidan

gamomdinare, konkretuli sakiTxebis Semswavleli nebismieri ko-

miteti saparlamento komitetia da mxolod parlamentis wevre-

bisagan Sedgeba.

logikuria, rom sagamoZiebo komitetebis saproceduro ufle-

bebi konstituciaSi aisaxebodes, rogorc es germaniis ZiriTad

kanonSia (Tu gvinda, rom amgvari komitetebis saqmianoba nayofie-

ri iyos, maTi proceduruli uflebamosilebebi unda ganisaz-

Rvros sisxlis samarTlis saqmeebiT dakavebuli mosamarTleebis

Tanabrad). garda amisa, mkafiod unda ganisazRvros (Tumca ara

uTuod konstituciaSi) gamoZiebis sagani da misi xangrZlivoba.

es sruliad gasagebi moTxovnaa, magram mTavrobis momxre umrav-

63

vaimaris konstituciis mixedviT (muxli 34), aseTi komitetebis Seqmna par-

lamentis wevrTa 20 procentis TxovniT SeiZleboda. zustad asevea 1994 wlis

ungreTis parlamentis reglamentiTac. germaniis ZiriTadma kanonma zRvari 25 pro-

centamde gazarda, xolo 1831 wlis belgiis konstitucia moZiebis warmoebis uf-

lebas parlamentis orive palatas aniWebs (muxli 40).

179

lesoba logikas arad dagidevs. Tu sagamoZiebo komitetebis Seq-

mna aucilebelia, ministrTa kabinetisadmi loialuri saparlamen-

to umravlesoba dainteresebulia, rom komitetma rac SeiZleba

cota ram gamoiZios da mopovebuli informaciis sandooba eWvs

iwvevdes. konstitucionalizmi politikaSi TavisTavad cxads sa-

valdebulod aqcevs, radgan politikurad cxadisagan gamomdina-

reobs misi sruliad sapirispiro. rac unda gamoiZios sagamoZie-

bo komitetma an misma umciresobam, darRvevebis gamosworeba mxo-

lod saparlamento umravlesobas SeuZlia. parlamentis zneobriv

saxes swored gamomJRavnebuli problemebis mougvarebloba war-

moaCens, danarCeni ki sazogadoebrivi azris saqmea.

b) partiuli fraqciebi

komitetebisa da komisiebis garda, saparlamento reglamenti da

axalSeqmnili konstituciebis teqstebi sxva koleqtiur monawi-

leebsac miuCenen TvalsaCino adgils.64 esenia partiuli fraqcie-

bi, anu garkveul partiasTan dakavSirebuli saparlamento jgu-

febi. partiul fraqciebs proceduruli privilegiebi parlamen-

tis individualur wevrTa (anu fraqciebSi gauerTianebel wev-

rTa) xarjze mieniWaT.

64 ramdenime axalSeqmnili, magaliTad, 1958 wels safrangeTis an 1983 wels

Sesworebuli holandiis konstitucia partiul fraqciebs ar cnobs, miuxedavad

imisa, rom isini parlamentis saqmianobaSi mniSvnelovan rols TamaSoben. fraqcia

mniSvnelovania, Tumca politikosebi xSirad partiul disciplinas arRveven da

fraqciebs dausjelad toveben, rac imas niSnavs, rom fraqciis wevri, romelmac

misi datoveba arCia, ar kargavs xmis uflebas. ise rom xdebodes, rom partiis

fraqciidan garicxuli an Tavisi nebiT wasuli misi wevri saparlamento mandats

kargavdes, partiuli marTva parlamentSi sruliad gabatondeboda da sakanonmdeb-

lo organo mTlianad daemorCileboda partiul interesebs, rac partiis lidere-

bis ocnebaa. amis arcTu mTlad obieqturi axsna isaa, rom es uzrunvelyofda par-

lamentis stabilurobas, rac specialuri saarCevno debulebebiTa da saparlamento

teqnikiT XX saukunis meore naxevarSi ase gaZnelda. roca piri parlamentis wev-

ri xdeba partiuli siiT, anu amomrCevlebma parlamentSi is "kaligulas cxenis"

nacvlad Seiyvanes, gamodis, rom igi an fraqciis "TavlaSi" unda darCes, an gasayid

cxenad iqces.

1994 wels ungreTis parlamentis reglamenti konstituciis debulebaTa gamo

ase Sors ver wavida, magram fraqciidan garicxuli an Tavisi nebiT gasuli wevri

imiT isjeba, rom 6 Tvis ganmavlobaSi sxva fraqciis wevroba ekrZaleba da, amde-

nad, igi gankicxulis rolSia.

parlamentis struqtura da muSaoba

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 180

Tanamedrove partiaTa warmoqmnamde didi xniT adre, parlamen-

tis wevrebi, romlebic erTnairad aZlevdnen xmas da SeTanxmebu-

lad moqmedebdnen, parlamentSi gverdigverd isxdnen. XIX sauku-

neSi am jgufebs arCeuli lideri xelmZRvanelobda, magram gadam-

wyvet faqtorad partiuli fraqciebi mxolod Tanamedrove par-

tiul sistemaSi iqcnen.

gamonaklisebic garkveul logikas eqvemdebareba. aSS-Si, sadac Ta-

namedrove tipis mudmivi wevrebisgan Semdgari masobrivi partia ar

arsebobs, warmomadgenelTa palatis wevrebma da gansakuTrebiT sena-

torebma TavianTi damoukidebloba mniSvnelovnad SeinarCunes. isini

xSirad "partiuli xazis"' sawinaaRmdegod aZleven xmas an TavianTi

xmebis sanacvlod partiuli xazis (Tuki aseTi arsebobs) Secvlas

iTxoven. amerika adreuli saarCevno partiuli politikisa da parla-

mentarizmis relikviaa. dRevandel parlamentul sistemebSi partiu-

li fraqciebi xSirad wamyvan rols TamaSoben.

saerTod, fraqciebisa da komitetebis uflebebi, saparlamento

reglamentebis msgavsad, individualur wevrTa uflebebs zRu-

davs. es SezRudvebi SeiZleba konstituciis debulebebs Seesaba-

meba kidec, radgan maT parlamentarebma reglamentis miRebisas

misces xma, magram sakiTxavi isaa, Tu ramdenad Seesabameba isini

konstitucionalizmis idealebs. gana parlamentarizmis arsi ar

Seilaxeba imiT, rom wevrTa CamoqveiTeba jgufur warmonaqmnebs

eqvemdebareba? magram am kiTxvaze pasuxis gasacemad saWiroa jer

meore kiTxvas vupasuxoT: ramdenad gulisxmobs parlamentarizmi

parlamentis wevrebs? parlamentarebi TavianT saarCevno olqebze

rom iyvnen mijaWvuli, wevrTa uflebebis SezRudva komitetebisa

da fraqciebis sasargeblod, anu parlamentis wevris fraqciisad-

mi daqvemdebarebis dakanoneba, albaT, miuRebeli iqneboda. magram,

radgan imperatiuli mandati ar arsebobs, am argumentis gabaTi-

leba advilia. gana parlamentSi arsebul ZalTa subieqtebi erT

mTels (plenums) da mis qvekomitetebs ar unda warmoadgendnen,

gansakuTrebiT iseT sistemebSi, sadac parlamentSi partiuli

siebiT anu proporciuli warmomadgenlobis principiT xvdebian?65

65 avstriis parlamentSi (bundesrati), iseve rogorc portugaliaSi, espaneTSi,

braziliasa da samxreT amerikis sxva qveyanebSi, arsebobs "daxuruli siis"' anu

"proporciuli warmomadgenlobis" sistema, romelic parlamentis erT an orive pa-

181

Cndeba kiTxva: deputati samSeneblo agurs xom ara hgavs, romelic

mTelis nawilis funqcias asrulebs da es funqcia da, Sesabamisad, mi-

si uflebebic mxolod am konteqstSi arsebobs? calkeuli pirovnebis

mniSvnelobis dakninebas Zalian niSandoblivi Sedegi SeiZleba mohyves.

kenWisyrisas dakanondeba xmis gadacema sxvisTvis. dRevandel evropaSi

Tavisi mandatis sxva deputatisaTvis gadacema farTod aris gavrcele-

buli, rac mudmivi wesi gaxda. fraqciisaTvis azris gamoTqmisa da

sxva uflebebis miniWebiT, misi wevrebis mniSvneloba klebulobs da

fraqciis daSlas Znelad Tu SeZleben. amgvari midgoma parlamentSi

partiuli warmomadgenlobis gaZlierebas emsaxureba. zemoaRniSnuls

amtkicebs, magaliTad, germaniis saparlamento logika, romlis mixed-

viTac, partiebi konstituciuri institutebia. vaimaris respublikis

gamocdilebiT, germaniis ZiriTad kanonSi gaTvaliswinebulia, rom par-

lamenti partiuli da ara individualuri saqmianobis asparezia. kon-

stitucia am realobis saxalxo warmomadgenlobasTan Sexamebas cdi-

lobs.66 partiebi is instrumentebia, romelTa meSveobiTac sazogadoe-

ba arCevnebis dros Tavis nebas gamoxatavs.

xalxis nebis gamoxatva saxelmwifo nebis Camoyalibebas mxolod ma-

Sin emsaxureba, rodesac xalxi, rogorc konstituciuri da Semoqme-

debiTi organo, saxelmwifo xelisuflebas arCevnebiT ganaxorcie-

lebs. politikuri partiebi Sualeduri rgolia individsa da sa-

xelmwifos... instruments Soris, romlis meSveobiTac moqalaqis ne-

ba xorcieldeba arCevnebs Soris periodSic ki. partiebi xalxis

lataSi moqmedebs. iaponiis parlamentis zeda palataSi (mrCevelTa palata) da, ag-

reTve paragvaiSi, sistema mTlad proporciuli araa da upiratesoba did partiebs

eniWebaT.

zog saxelmwifoSi (italia, holandia, israeli, belgia) "partiuli siebis sis-

temas" garkveuli upiratesoba eniWeba. skandinaviis zog qveyanaSi partiis warmo-

madgenlobis umravlesoba proporciulad partiuli siebis mixedviT aris ganawi-

lebuli, sakompensacio adgilebs ki ufro mcire partiebi inawileben. ix. Laundy,gv. 14-22.

66 partiebis konstituciuri rolis aRiarebis germanulma modelma jerjero-

biT popularoba ver moipova. 1958 wels safrangeTis konstituciaSi (romelic

SeiZleba SemTxveviT vaimaris konstitucias baZavs) partiuli fraqciebi moxsenie-

buli ar aris, Tumca misi me-4 muxli aRiarebs da uzrunvelyofs partiebis rols

saarCevno sistemaSi, romelic axasiaTebs maT rogorc "amomrCevelTa nebis" gamo-

xatvisaTvis sasargeblos.

parlamentis struqtura da muSaoba

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 182

ruporia. Tanamedrove masobriv demokratiaSi... saxelmwifo arCevnebs

politikuri partiebis gareSe ver Caatarebs.67

Sesabamisad, partiebi ara marto konstituciurad arian daculi,

aramed saparlamento saxelmwifos gamokveTili funqciebis mqone

monawilenic arian. swored amitom, partiebi an, yovel SemTxvevaSi,

maTi saarCevno kampaniebi rame konstituciuri darRvevis gareSe

biujetidan SeiZleba dafinansdes.68

g) opozicia

konstituciuri saparlamento dialogi ar gulisxmobs misi wevre-

bis sityvisa da winadadebis wamoyenebis Tanabar uflebas, igi opo-

ziciuri partiebis uflebebisadmi pativiscemas efuZneba. dialogis

sawarmoeblad opozicias Tavisi raodenobis proporciuli koleq-

tiur-proceduruli uflebebi unda mieniWos, xolo zog SemTxveva-

Si (gansakuTrebiT orpartiul sistemaSi) maTi proceduruli uf-

lebebi umravlesobisas unda utoldebodes. amas reglamenti an ko-

mitetis wevrobasa da ierarqiasTan dakavSirebuli saparlamento

tradiciebi uzrunvelyofs. zog SemTxvevaSi, magaliTad aSS-Si, yve-

la komitetis Tavmjdomare arCevnebSi gamarjvebuli partiis wev-

ria.69 sxva, magaliTad, israelis parlamentSi, qneseTSi, Tanamdeboba

ZalTa gadanawilebazea damokidebuli; ungreTis parlamentis 1994

67 20 BverfGE (1966). Quoted in Donald P. Kommers, The Constitutional Jurisprudence

of the Federal Republic of Germany (Durham and London: Duke University Press, 1997), gv.204-208.

68unda iTqvas, rom aseTma midgomam didi iuridiuli kamaTi gamoiwvia. es nawi-

lobriv imitom moxda, rom biujeti konstituciur zedamxedvelobas eqvemdebareba,

xolo, meore mxriv, imitom, rom germaniis sakonstitucio sasamarTlos gadawyve-

tilebam mxolod nawilobriv gansazRvra dafinansebis daSvebuli zRvari. jerje-

robiT mTlad naTeli araa, romeli partia eqvemdebareba dafinansebas. axali pos-

tkomunisturi demokratiebi uSualo mxardaWeras mimarTaven. aseTi midgoma gamar-

Tlebulia, Tu demokratia "axali an ganviTarebulia", magram partiis dafinansebis

sistemis dakanoneba, rasac yvela partia uWers mxars, konstituciurad sakamaToa.

es sistema partiebis kerZo kreditorebze damokidebulebas ver spobs. misi meSveo-

biT arc partiebis saxelmwifosagan gamoyofa xerxdeba. amrigad, partiebi saxel-

mwifos xarjze arseboben da miaCniaT, rom arCevnebi da ara konstituciuri prin-

cipebia erTaderTi socialuri gamocda, romelic maT unda Caabaron.69zog komitetSi, aSS-ic ki, opoziciasa da mmarTvel fraqcias adgilebis Tana-

bari raodenoba eniWebaT (gansakuTrebiT maSin, rodesac komiteti imunitetis sa-

kiTxebze muSaobs).

183

wlis reglamenti opoziciisaTvis Tanamdebobebis ganawilebis sakiT-

xSi kidev ufro guluxvi aRmoCnda. debatebisaTvis gansazRvruli

dro germaniis parlamentSi konkretul fraqciis wevrTa raodeno-

bazea damokidebuli.70

saparlamento umciresobisadmi konstituciuri da, amasTanave, Ta-

vad umciresobisTvisve misaRebi midgomis SesamuSaveblad saWiroa,

rom parlamenti debatebis forums warmoadgendes. dialogi ver Sed-

geba, Tu opozicias azris gamoTqmis saSualeba ar miecema an umrav-

lesobis kenWisyriT gamoxatuli xma vinmesas axSobs. dialogisaTvis

opozicia iseve saWiroa, rogorc umravlesobisaTvis _ isini xom er-

Tsa da imave mdgomareobaSi arian da, amdenad, erTnairi uflebebi un-

da hqondeT. magram es opoziciis calkeul wevrebs ar gulisxmobs,

romelTa azris gamoTqmis SezRudvac, iseve rogorc umravlesobis

calkeuli warmomadgenlebisa, didi aurzauris gareSec SeiZleba.

komitetebis Seqmnisas an debatebis wesebis gansazRvrisas opozi-

cias, anu saparlamento umciresobas, xSirad damatebiTi uflebebi

eniWeba. erTi SexedviT, TiTqos ise gamodis, rom parlamentis wese-

bi an tradicia Tanasworobis princips arRvevs. ratom unda eniWe-

bodes umciresobas SeRavaTi? magram es argumenti sruliad usafuZ-

vloa, radgan, arsebiTad, laparaki ar aris xmaTa erTnair mniSvne-

lobaze. saqme isaa, rom arCevnebis Semdeg, umravlesoba, rogorc ar

unda iyos igi gansazRvruli, umciresobis pirispir dgas. am ori,

erTnair pirobebSi Camoyalibebuli jgufis uflebebi, Tu isini ka-

nonierad Camoyalibda, mainc araTanabaria. gadawyvetilebis miRebis

Semdeg Tavdapirveli proporciuloba qreba da raodenobrivi sxvao-

ba xarisxobriv sxvaobaSi gadadis. umravlesoba moipovebs yvela-

fers, xolo umciresoba – verafers. magram, radgan saparlamento

umciresoba droebiTi movlena ki ara, mudmivi viTareba da institu-

tia, anu mudam iqnebian umciresobaSi myofni (xSirad am rolSi

dRevandeli umravlesobis wevrebi aRmoCndebian xolme), da imito-

70ara erTi qveynis parlamentSi gamosvlebis droisa da, garkveul viTarebaSi,

sakomiteto adgilebis ganawileba mkacri wesebis dacviT xdeba. britaneTis parla-

mentis tradicia am mxriv sakmaod lmobieria. drois ganawileba aq Cveulebrivi

arxebiT miRweul saparlamento partiaTa Soris SeTanxmebiT mimdinareobs. amiT ka-

nonproeqtis meored wakiTxvasTan dakavSirebuli kamaTi erTi dRiT Semoifargleba.

parlamentis struqtura da muSaoba

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 184

mac, rom demokratiis mixedviT, umciresoba saparlamento dialo-

gisTvisaa saWiro, mas damatebiTi uflebebi unda mieniWos, raTa

dialogSi wonasworoba aRdges.71

samTavrobo umravlesoba da opozicia Tvisebrivad gansxvavdebian

erTmaneTisagan da am sxvaobis gasawonasworeblad opozicias dama-

tebiTi uflebebi SeiZleba mianiWon. radgan es ori jgufi erTnair

viTarebaSi ar aris Cayenebuli, maTi erT sibrtyeze dayeneba da maT

mimarT erTnairi damokidebuleba gaumarTlebelia, magram gadawyve-

tilebis miRebisas es maT urTierTdamokidebulebas ar cvlis.72 um-

ravlesobis "xisti principi ki sul sxvas gulisxmobs – umravle-

soba da umciresoba erTnair mdgomareobaSi ar arian, amitomac maT

mimarT damokidebulebac sxvadasxvagvari unda iyos."73

4.3. erTpalatiani da orpalatiani sistemebi

feodaluri xanis mravalpalatiani sistemebi Tavdapirvelad feoda-

lur samTavroTa Soris arsebul dapirispirebas asaxavda. magram,

unda iTqvas, rom es modeli Tanamedrove, federalur, saxalxo

warmomadgenlobiT sistemebSi konstituciur tradiciad advilad

iqca. Tumca, magaliTad, aSS-Si senatis Seqmna mxolod Statebis

warmomadgenlobiT ar iyo ganpirobebuli. konstituciis SemqmnelTa

71

es ar exeba umciresobis (opoziciis) wevrTa Tanasworobas kanonis winaSe,

magaliTad, umciresobis warmomadgenlobiTi jgufebi uflebamosili arian isargeb-

lon koleqtiuri momsaxurebiT (maTi wevrobis proporciulad). komitetebSi Ta-

namdebobebi adgilebis raodenobis mixedviT SeiZleba ganawildes, Tumca, es sak-

maod rTuli sakiTxia, radgan Tanasworobis principi meqanikur ganawilebaze xSi-

rad ar moqmedebs. am mxriv umravlesobisa da umciresobisadmi midgoma sxvadasxva

standarts eqvemdebareba. 72saparlamento umciresobis saproceduro uflebaTa saWiroeba ufro gasagebi

gaxdeba, Tu amas ori sxvadasxva enaze mosaubre Temis saganmanaTleblo moTxovni-

lebebs SevadarebT. Tu ganaTleba yvelasaTvis erTnairi da xelmisawvdomia, maSin

igi umravlesobis enaze ganxorcieldeba. mas Semdeg, rac mSobliur enaze swavlis

umciresobis uflebas vaRiarebT, amiT imasac vgulisxmobT, rom miznis misaRwevad

araTanabari damatebiTi xarjebic unda gaviRoT.73mosamarTle qerensis azriT [Mahe v. R 33 C.R.R. 239 (1987)], "radgan umravle-

sobisa da umciresobis mdgomareoba erTmaneTisagan gansxvavdeba, maT sxvadasxvagva-

rad SeiZleba movepyroT. es rom ase ar iyos, umravlesobis mmarTveloba antikon-

stituciuri iqneboda".

185

eWvi SeuzRudavi demokratiis mimarT, romelsac gansakuTrebiT er-

Tpalatiani parlamentis SemTxvevaSi araferi awonasworebda, safuZ-

vliani iyo. medisons warmomadgenlobiTi palatis naklovanebaTa ga-

mosworeba undoda da senatis myar institutad CamoyalibebiT mas

surda, warmomadgenelTa palatis wevrTa gamoucdelobas dapirispi-

reboda, rac arCevnebs Soris mcire periodSi mkveTrad warmoCnda.

Tavdapirveli modelis mixedviT, aSS-is senati federaciis wevri

Statebis kvazidelegatebisagan Sedgeboda da, amrigad, wevri State-

bis warmomadgenlobiTi organo iyo. 1913 wlidan TiToeuli Statis

mcxovrebni, Statis sididis miuxedavad, or senators pirdapiri

kenWisyriT irCeven. 1848 wlis Sveicariis konstitucia aSS-is kon-

stituciis pirvel models uaxlovdeba. kantonebi TavianT warmo-

madgenlebs kantonTa sabWoSi Tanabrad waradgenen. 1848 wlidan

germaniaSi maT federaciul sabWoSi Semadgeneli Statebis (mxaree-

bis) kabinetebi waradgenen (1848 wels warmomadgenelTa erTi naxe-

vari mTavrobis, meore naxevari ki parlamentis wardgenili iyo).

TiToeuli Statis (mxaris) sidides wargzavnil delegatTa raode-

nobasTan saerTo araferi aqvs. saxelisuflebo ganStoebaTa ur-

TierTdamokidebulebisa da urTierTSezRudvis principis momxreni

SuriT ucqeren federalur sistemebs, sadac dublireba struqtu-

ruli aucileblobaa. federaciisaTvis damaxasiaTebeli orpalatia-

noba SeiZleba did bednierebad ar CavTvaloT, magram amiT parlamen-

tis SigniT wonasworoba da garkveuli SezRudva myardeba. rac See-

xeba monoliTur saxelmwifo struqturebs, parlamentis orad ga-

yofa saxalxo suverenitetTan (uzenaesobasTan) dakavSirebul Teo-

riulad gadauWrel sakiTxebs wamoWris. parlamentis romeli pala-

ta warmoadgens xalxis nebas? zogjer meore palatas arapirdapiri

kenWisyriT irCeven, rac mis saxalxo legitimacias amcirebs.74 swo-

red am mizeziT, igi pirdapiri kenWisyriT arCeuli parlamentis

warmomadgenelTa palatas Znelad Tu daupirispirdeba.

74qveynebSi, romlebic britanul tradiciebs misdeven, parlamentis meore pala-

tis wevrTa daniSvna ucxo araa. kanadaSi senatis wevrebs premier-ministri niSnavs,

amdenad, senati, romelsac formalurad arCeuli warmomdgenelTa palatis msgavsi

uflebebi aqvs, Tavis uflebebs Tavadve zRudavs. iamaikaSi senatorTa umravleso-

bas premier-ministri niSnavs, umciresobis adgilebs ki opoziciis lideri gansaz-

Rvravs.

erTpalatiani da orpalatiani sistemebi

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 186

feodaluri epoqis warmomadgenlobiT sistemebSi feodaluri

samTavroebi sxvadasxva organoSi iyridnen Tavs.75 safrangeTis revo-

luciam am wess bolo mouRo. 1791 wels safrangeTis konstituciam

(kari III, $1) erTpalatiani sistema daakanona, imitom, rom "eri

mTliani iyo" da moqalaqeebs erTnairi uflebebi hqondaT.76 Tu es

ori yriloba erTsulovania, meore palata saWiro aRaraa, xolo

Tu maT Soris azrTa sxvaobaa, meore palata – saSinelebaa. es ar-

gumentebi logikuria, magram sibrZne, logikis sapirispirod, poli-

tikuri dapirispirebis Sesamsubuqeblad da gardamavali periodi-

saTvis damaxasiaTebeli qaosis dasaZlevad, meore palatas moiTxov-

da. ufro gviandel da gonier xanebSi, roca logikas esodeni mniS-

vneloba ar eniWeboda, politikosebi gamudmebiT ubrundebodnen or-

palatian sistemas. jon stiuart mili amtkicebda, rom parlamentis

erTi palatisaTvis meti uflebebis miniWeba mis gayoyoCebas gamoiw-

vevda. arafederaciul saxelmwifoebSi inglisis saparlamento sis-

temidan orpalatianobis sagangebo forma wamoiSva, romelmac feo-

daluri privilegiebi dRemde SeinarCuna. orpalatiani parlamenti

unitarul saxelmwifoebSi TiTqmis wesad iqca. senatebis arsebobis

mizezi, albaT, istoriul tradiciebsa da interesebis pragmatizmSi

unda veZeboT. iq, sadac zeda palatas axali sakonstitucio wyobis

75inglisis parlamentSi aseTi dayofa ar iyo. ix: Albert Frederick Pollard, The

Evolution of Parliament (London-New York: Longmans, Green, 1920).yvelaze Zlevamosil lordebs mefe sagangebo privilegiebs aniWebda da isini

mmarTvelobaSi monawileobasac iTxovdnen. amrigad, maTi mdgomareoba gansxvavdebo-

da sxva didgvarovanTa mdgomareobisagan. XIV saukunis dasasruls qalaqebis war-

momadgenlebi gancalkevebiT ikribebodnen xolme. swored es fizikuri dayofa da

mis miRma arsebuli saziaro interesebi ganapirobebda am ori organos damoukide-

bel saqmianobas.

76 zogierTi respublikeli erTpalatian warmomadgenlobas ar eTanxmeba. 1826

wlis bolos xalxis warmomadgenlobaze dafuZnebuli konstitucia sampalatian

parlaments uWerda mxars. mesame _ zedamxedvelTa palatis wevrebi aRmasrulebel

xelisuflebas akontrolebdnen. 1826 wlis konstituciam mxolod erTi weli iar-

seba, magram mis mier dawesebuli sampalatiani parlamenti da ganusazRvreli vadiT

arCeuli prezidenti siaxle rodia. simon bolivaris am qmnilebam didi gavlena

iqonia samxreT amerikis kontinentze. masSi is dilemebi gansaxierda, romlebic

liberali saxelmwifo moRvaweebis winaSe wamoiWreba xolme. kerZod, konstitu-

ciiT gansazRvruli maTi movaleoba dahyolodnen xalxis nebas maSinac ki, roca

xalxs, politikosTa azriT, politikuri simwife aklda.

parlamentis rekorduli – xuTi palata iugoslaviis prezidentis iosip broz

titos droindeli 1974 wlis konstituciiT iyo dadgenili, xolo, Tu ra intere-

siT – mniSvneloba ara aqvs. is, rom es idea uvargisi aRmoCnda, dResaviT naTelia.

187

Camoyalibebaze gavlena aqvs, igi sakuTar gauqmebas Znelad Tu uy-

ris kenWs.77 1911 wlis reforma, romelic lordTa palatas gauqme-

biT emuqreboda, britaneTis konstituciis moqnilobis wyalobiT,78

tradiciis erTguli darCa. sxvagan tradiciebis aseT interpreta-

cias revoluciad miiCnevdnen.

holandia-belgiis magaliTi parlamentis meore palatis SenarCu-

nebis “organul” process adasturebs. 1831 wlis belgiis konsti-

tuciiT, warmomadgenlebsa da senatorebs erTi da igive amomrCev-

lebi ar irCevdnen. senatorTa saarCevno olqi provinciebis toli

iyo, magram isini provinciebs ar warmoadgendnen. senatorebi rva

wlis vadiT irCeodnen, magram im droSi kaci Zalian mdidari unda

yofiliyo, senatori rom gamxdariyo. 1848 wlidan holandiaSi,

belgiis senatis msgavsad, zeda palatis wevrebs provinciebi irCev-

dnen, magram arCevnebi pirdapiri iyo. amrigad, sxvaoba holandiis

ori palatis warmomadgenlobaTa Soris mxolod saarCevno olqebs

Soris sxvaobiT aixsneba. tradiciulad, orive palatas TiTqmis er-

Tnairi uflebebi hqonda. rogorc zemoT aRvniSneT, parlamentis

orpalatianobis gauqmebis idea drodadro iCens xolme Tavs. magram

pirvelma (zeda palatam) TandaTan specifikuri konstituciuri uf-

lebebi miiRo, kerZod, Tavisi moqmedebiT igi meore palatis saqmia-

nobas awonasworebs, romlis legitimaciac ufro uSualoa.

zeda palatis SenarCuneba reformis meSveobiT XIX saukunisaT-

vis damaxasiaTebeli movlenaa. amis upiratesoba iyo is, rom poli-

tikosebs, SfoTis gamowvevis gareSe, adrindeli institutebis de-

mokratiulad Camoyalibebis saSualeba eZleodaT.

77 Cexoslovakiis federaluri parlamentis zeda palata mxolod mas Semdeg da-

Tanxmda ori respublikis gancalkevebas, rac imis garantia miiRo, rom respublike-

bis senatebSi erTi vadiT mainc yofili delegatebi SeinarCunebdnen adgils. es pi-

roba CexeTis konstituciaSi aisaxa, magram arCevnebi 1997 wlamde ar Catarebula. 78 1830 wlidan lordTa palatis momxreni amtkicebdnen, rom igi warmomadgen-

lobiTi principiT moqmedebs, radgan TemTa palatis mier gagzavnil mxolod im ka-

nonproeqtebs ar uWers mxars, romlebic sazogadoebis erTsulovan mxardaWeras

ar imsaxurebs. sxva mxriv, lordTa palatis rekomendaciebi Semdgomi ganxilvis

sagania. es, albaT, ufro dRevandel dRes exeba, roca lordTa palata, XIX sau-

kunisagan gansxvavebiT, TiTqmis uufleboa.

erTpalatiani da orpalatiani sistemebi

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 188

am principze dayrdnobiT, safrangeTis parlamenti Tavdapirvelad

erTpalatiani iyo, magram 1875 wlidan respublikuri wyobis Semo-

Rebis safasurad igi orpalatiani gaxda. 1875 wels respublike-

lebs, zemoaRniSnuli principuli mosazrebidan gamomdinare, roia-

listebis mier SeTavazebuli senatis miReba ar surdaT. gambetam

meore palatas "parlamenturi mmarTvelobis safuZveli" uwoda,

radgan meTodis SerCevasTan dakavSirebuli sifrTxilidan gamomdi-

nare, igi (meore palata) warmomadgenelTa mier (erovnuli asam-

blea)79 naCqarevi gadawyvetilebebis miRebas uSlida xels.

1954 wels daniaSi da 1971 wels SvedeTSi parlamentis meore

palata gauqmda, radgan mas Tanasworobis demokratiul principTan

Seusabamod miiCnevdnen.80 istoriuli tradiciidan gamomdinare, am

qveynebs naklebad aSinebT Zalauflebis borotad gamoyeneba da maT-

Si social-demokratiuli Rirebulebebi Zalian Zlieria. paradoqsu-

lia, rom es nabiji monarqiulma saxelmwifoebma gadadges. parla-

mentis meore palatis konstituciuroba arafederaciul qveynebSic

ki ar aris sakamaTo. parlamentis dayofa sakanonmdeblo organos

Zalauflebas awonasworebs da kanonproeqtis mravaljeradi wakiT-

xvis msgavsad, sifrTxilesa da dakvirvebulobas uwyobs xels. gar-

da amisa, dayofiT naCqarevi gadawyvetilebis albaToba mcirdeba.

1911 wlis reformis Semdegac ki britaneTis lordTa palatas

sakanonmdeblo procesis ori wliT Seferxeba SeeZlo, Tu saqme fi-

nansebTan dakavSirebul kanonproeqtebs ar exeboda.

parlamentis orpalatianoba partiebis gavlenas amcirebs, gansa-

kuTrebiT im SemTxvevaSi, roca palatebis wevrebs ori sxvadasxva

79 James Bryce, Studies in History and Jurisprudence (New York: Oxford University

Press, 1901), gv. 239.80erTpalatian sistemebs evropaSi vxvdebiT fineTSi, saberZneTSi, portugalia-

Si, ungreTSi, slovakeTSi, bulgareTSi, baltiis qveynebsa da sloveniaSi. israel-

sac Tavisi daarsebisas socialur-demokratiuli gavlenis gamo, erTpalatiani par-

lamenti aqvs. axal zelandiaSi meore palata 1950 wels gauqmda. rogorc Cans,

erTpalatiani saparlamento sistema ufro mcire saxelmwifoebSia gavrcelebuli.

amave dros CineTSic parlamenti erTpalatiania, maSin rodesac karibis zRvis pata-

ra qveynebSi daniSnuli meore palata muSaobs. norvegia da islandia erTi arCevne-

bis Sedegad arCeul Tavis warmomadgenlebs or palataSi anawileben.

189

sistemiT irCeven.81 palatebis wevrTa vadebi unda gansxvavdebodes,

raTa erT palataSi romelime partiis dominirebas sxva partiis

dominireba daupirispirdes, rac federaciul saxelmwifoebSic ki

parlamentis or palatad dayofis mizania.82

parlamenti xalxis warmomadgenelTagan Sedgeba, magram orpala-

tian sistemaSi verc erTi palata ver ganacxadebs, rom xalxis

suverenitetis erTaderTi kuratoria. mainc ra aris am sistemis

naklovaneba? procedura xangrZlivia da dayofam, SesaZloa, saka-

nonmdeblo procesis paralizeba gamoiwvios, rac meore palatis

uflebebzea damokidebuli. amrigad, ismis kiTxva: rogoria parla-

mentis or palatas Soris arsebuli urTierToba? udavoa, rom es

urTierToba maT saarCevno legitimaciazea damokidebuli. amasTan,

gaaCnia ras vgulisxmobT, federalur sistemas Tu sakanonmdeblo

funqciis ubralo dublirebas. federaciuli sistemebis umravle-

sobaSi federaciis asambleis statusi meore palatisas mxolod

federaciis wevrTa sakiTxebSi utoldeba (magaliTad, germaniis

federaluri sabWo). magram aSS-is senats, romlis erT-erTi fun-

qciaa warmomadgenelTa palatis saqmianobis gawonasworeba, misi

Tanabari uflebebi aqvs (zog SemTxvevaSi, magaliTad sagareo po-

litikaSi, ufro metic ki).

1831 wlis belgiur da 1848 wlis holandiur saparlamento sis-

temebSi (romlebzec inglisurma modelma didi gavlena moaxdina)

orive palata Tanasworuflebiania im pirobiT, rom biujeti mxo-

lod qveda palatas waredgineba.

81senatis arCevis yvelaze gavrcelebuli modeli mocemuli teritoriuli er-

Teulis amomrCevelTa yrilobis an saarCevno olqebis (regionebis) mier misi arCe-

vaa. qveda palatas sxva saarCevno olqebi irCeven. zog SemTxvevaSi senatorTa arCe-

vis wesebi erTmaneTisgan gansxvavdeba, esenia: xmis mimcemis asaki, nawilobrivi, da-

nawilebuli rotacia, romelmac senatorobis vada SeiZleba gaaxangrZlivos. 82irlandiis konstitucia korporatizmis popularobis periodSi Seiqmna. amis

Sedegia is, rom irlandiis konstituciiT, senatSi sxvadasxva socialuri intere-

sis mqone jgufis uSualo gamoCenaa daSvebuli. zog senators premier-ministri

niSnavs, magram umravlesobas irCevs parlamentis, adgilobrivi mmarTvelobisa da

daniSnul senatorTagan Seqmnili saarCevno sabWo.

erTpalatiani da orpalatiani sistemebi

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 190

safrangeTis mesame respublikaSi parlamentis orive palata mxo-

lod qaRaldze iyo Tanasworuflebiani, magram senati biujets ar

ganixilavda – igi an iRebda, an uaryofda mas. amis gamoZaxiliT,

meoTxe respublikaSi organos, romelsac maSin sabWo erqva, mxo-

lod maSin SeeZlo erovnuli asambleis gadawyvetilebis uaryofa,

roca igi mis konstituciurobaSi Seitanda eWvs. prezidentma de

golma erovnuli asambleis uflebebis SezRudva scada da senats

TiTqmis Tanabari uflebebi mianiWa.

italiis parlamentis ori palata Tanabaruflebiania. holandiis

konstituciis mixedviT, marTalia, or palatas TiTqmis Tanabari

uflebebi aqvs, magram realurad pirveli palata (sadac winaT did-

gvarovnebi ikribebodnen) xelisuflebis sakanonmdeblo da aRmasru-

lebel ganStoebas zedamxedvelobs. zogjer igi meore palatis mier

miRebul kanonproeqts uaryofs da am SemTxvevaSi kanons ver miiRe-

ben, radgan amgvari dapirispirebis mogvarebis wesi ar arsebobs.

pirveli palata holandiis mTavrobis SedgenaSi ar monawileobs da

mxolod meore palatas aqvs undoblobis gamocxadebis (undoblo-

bis votumi) ufleba. imis gamo, rom mTavrobis Semadgenloba meore

palatis partiul Semadgenlobas emTxveva (rac pirvelSi ar xdeba),

holandiis parlamentis pirveli palata mTavrobisgan ufro damou-

kidebelia. amrigad, parlamentis Tavdapirveli funqcia – saxalxo

kontroli – aq, albaT, grZeldeba, maSin rodesac sxva qveynebis

parlamentebSi partiebis momZlavrebam es funqcia formalobamde

daiyvana. radgan kanonproeqtebis Setana meore palatis prerogati-

vaa, pirvel palatas kvazikonstituciuri zedamxedvelobis ganxor-

cieleba SeuZlia.83

83albaT, es aris imis mizezi, rom holandiaSi sakonstitucio sasamarTlo sa-

kiTxis ganxilvas ase iSviaTad iTxovs.

191

4.4. sakanonmdeblo procesi

4.4.1. pirveladi samarTalSemoqmedeba

laTinuri sityva "parliamentum" Tumca `laparaks~ niSnavs, parlamen-

tSi ara marto azrebs uziareben erTmaneTs, aramed saqmesac akeTeben.

zogierT sistemaSi mTavrobas parlamenti qmnis da zedamxedvelobs

kidec. igi politikaSia Cabmuli da qveynis politikis warmarTvis,

oficialur pirTa arCeva-daniSvnis saqmeSic ereva. sxva sistemebSi es

an ar xdeba, an sxvagvarad xorcieldeba. magram yvela parlamentis

saerTo niSan-Tviseba isaa, rom yvelaze mniSvnelovan sakanonmdeblo

aqtebs SeimuSavebs da sakanonmdeblo funqcias asrulebs.

klasikur parlamentur sistemaSi Tavdapirveli kanonmdeblobis

SemuSaveba parlamentis prerogativaa. zogjer am funqcias igi sxva

organoebsac uyofs. 1958 wlidan safrangeTis ministrTa kabinets

(ministrTa sabWos) pirveladi samarTalSemoqmedebis ufleba aqvs,

garda im sakiTxebisa, romlebic, 1958 wlis konstituciis mixed-

viT, parlamentis prerogativaa. wminda saparlamento sakanonmdeblo

sakiTxebs Sorisac ki, romlebic uwinaresad ZiriTad uflebebsa da

institutebs exeba, aris iseTebic, romelTa Taobazec parlamenti

mxolod miTiTebebs iZleva.

konstituciebis umravlesobaSi ubralod naTqvamia, rom parla-

menti kanonmdeblobisTvisaa pasuxismgebeli. amasTan, umravles Sem-

TxvevaSi imazec miuTiTeben, rom kanoni vrceldeba yvela saxelmwi-

fo organosa da moqalaqeze.84 arCeuli [saxalxo warmomadgenlobi-

84

federaciul sistemebSi sakiTxebi, romlebsac federaluri sakanonmdeblo

organo da Semadgeneli Statebis parlamentebi wyveten, mkveTrad aris gamijnuli.

zogadi wesis mixedviT, im SemTxvevebSi, romlebic federalur kanons exeba, igi

uzenaesia. federaciuli kanonebis damaxasiaTebeli naklovaneba isaa, rom isini fe-

deracias Tavisi rolis Sesasruleblad unda sWirdebodes. amerikis konstitucia-

Si naTqvamia, rom federaluri sakanonmdeblo organo kanonebs mxolod konstitu-

ciaSi CamoTvlil sakiTxebTan dakavSirebiT iRebs.

germaniis ZiriTadi kanonis mixedviT, kanonmdebloba sagangebod CamoTvlil sa-

kiTxebTan mimarTebaSi mxolod federaciis prerogativaa. sxva agreTve gansaz-

Rvrul sakiTxebSi sakanonmdeblo ufleba aqvT rogorc federalur, ise calkeuli

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 192

Ti] organosaTvis sakanonmdeblo uflebis gadacema demokratiis Zi-

reuli Tvisebaa, radgan am gziT moqalaqeebi, Tumca arapirdapir,

magram mainc Tavad qmnian TavianT kanonebs.

sakanonmdeblo procesis konstituciurobis TvalsazrisiT, par-

lamentis namdvil faqtobriv samarTalSemoqmedebiT unars principu-

li mniSvneloba aqvs (unda hqondes). safrangeTis revoluciis

droidan, mraval konstituciaSi fundamenturi konstituciuri uf-

lebebis regulireba da SezRudva parlamentis prerogativadaa miC-

neuli, radgan iTvleba, rom swored aRmasrulebeli xelisuflebis-

ganaa mosalodneli adamianis uflebebis darRveva.85 garkveul Sem-

TxvevebSi, ZiriTadi uflebebis regulireba mxolod kvalificiuri

saparlamento umravlesobis pirobebSia SesaZlebeli.

parlamentis ufleba _ miiRos kanonebi, TavisTavad, TiTqmis ar

mianiSnebs, Tu ramdenad gansazRvravs parlamenti kanonis Sinaarss.

erTi mxriv, kanonmdeblis Tavisuflebas SeiZleba konstitucia zRu-

davdes, magram, meore mxriv, konstitucia SesaZloa imasac iTxovdes,

rom esa Tu is sakiTxi mxolod parlamentis mier miRebuli kanoniT

gadawydes. iq, sadac sakonstitucio sasamarTlo Zlieria, konstitu-

ciis am debulebis Sesruleba mudmivad mowmdeba. yvelaze xSirad

parlamentis sakanonmdeblo uflebamosilebebs zRudavs moqalaqeTa

ZiriTadi uflebebisa da Tavisuflebebis uzrunvelyofis aucileb-

loba. zogierTi SezRudvis mizezi Tavad am uflebebis ganuyofloba-

Sia saZiebeli. garda amisa, XVIII saukunis konstituciuri kanonie-

rebis ideis ganmarteba asec SeiZleba: saxelmwifos mxolod im sfe-

roebSi aqvs kanonis Seqmnis ufleba, romlebSic amis SesaZleblobas

konstitucia araorazrovnad iZleva, xolo sxva danarCeni ganekuT-

mxareebis parlamentebs (72-e muxlis me-2 punqti). es e.w. Tanmxvedri sakanonmdeb-

lo sakiTxebia, rac praqtikulad mTel ekonomikur kanonmdeblobas moicavs. sakiT-

xebSi, romlebic sagangebod araa aRniSnuli, mxareebs eqskluziuri sakanonmdeblo

uflebebi eniWebaT (Teoriulad aSS-is StatebSic asevea).

Tanmxvedr (SeTanxmebul) sakiTxebSi (Teoriulad mainc), federacias sakanon-

mdeblo ufleba mxolod garkveul pirobebSi aqvs, magaliTad maSin, rodesac sa-

kiTxi individualuri kanonmdeblobiT efeqtianad ver gadawydeba, mxareebis arsebo-

ba, anu sakanonmdeblo ekonomikuri mTlianoba, federaluri kanonmdeblobis arse-

bobas moiTxovs. germaniis sakonstitucio sasamarTlo mudam miiCnevda, rom ze-

moaRniSnuli pirobebis arsebobas federaluri kanonmdebloba gansazRvravs. 85mizezebisa da amasTan dakavSirebuli problemebis Taobaze, ix. merve Tavi.

193

vneba `Tavisuflebis samefos~. Tavisuflebis siyvaruliT ganmsWvalu-

li es koncefcia cxadad Cans adam smitis naSromebSi. misi azriT,

sakanonmdeblo procesi (saxelmwifos aqtiuroba) mxolod sakiTxTa

mcirericxovan jgufs unda exebodes (xelSekrulebebis dacva, saxel-

mwifoebrivi momsaxureba, magaliTad, gzebis mSeneblobis da sazoga-

doebrivi uSiSroebisa da Tavdacvis uzrunvelyofa). magram Tanamed-

rove socialuri saxelmwifos amocanebi da misia gacilebiT rTulia.

imis gamo, rom sazogadoeba ver iarsebebs saxelmwifos ekonomikuri

regulirebis funqciisa da momsaxurebis gareSe, saxelmwifoebrivi

regulirebis aucilebloba arsebobs TiTqmis yvela sferoSi. gamonak-

lisia konstituciaSi mkafiod gamoxatuli ZiriTadi uflebebi da

aranakleb naTlad asaxuli akrZalvebi.

bunebrivia, Tu adamianis uflebaTa xelSeuxeblobas seriozulad

ekidebian an Tuki swamT, rom saxelmwifos imdeni ufleba aqvs, ram-

denic mas xalxma sazogadoebrivi xelSekrulebiT gadasca, kanon-

mdebloba ver iqneba uflebamosili yvela es sakiTxi moawesrigos

(rusos sayovelTao nebis Teoria aqac ewinaaRmdegeba xelisuflebis

SezRudvis princips da mosaxleobas uqvemdebarebs kanonmdebels,

romlis xelSic mTeli Zalaufleba gadadis).

Tanamedrove msoflioSi Tavisufleba, Tu igi ar konkretdeba da

ar iqceva ZiriTad uflebad, niSnavs imas, rom saxelmwifos mxolod

maSin SeuZlia Caebas Tavisuflebis sferoSi, rodesac es aucilebe-

lia romelime, mis funqciobasTan gonivrulad dakavSirebuli mize-

zis gamo. am gagebiT, Tavisuflebis SezRudva TviTneboba ar aris.

garda amisa, parlamentma unda gaiTvaliswinos sxva saxelmwifo

organoebis konstituciiT gaTvaliswinebuli samarTalSemoqmedebiTi

kompetenciac, gansakuTrebiT federaciul sistemebSi federaciis su-

bieqtebis samarTalSemoqmedebiTi kompetencia. rogorc davrwmundiT,

aSS-Si federaluri kanonmdebloba saWiro da aucilebeli unda iyos

konstituciaSi miTiTebuli konkretuli miznebis misaRwevad.

mTavroba gadasaxadis gadamxdelTa fuls xarjavs imaSi, raSic sa-

Wirod miiCnevs. liberaluri ideebi, romlebic ase mWidrod ukavSir-

deba konstitucionalizms, upiratesobas aniWebs saxelmwifos neit-

sakanonmdeblo procesi

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 194

ralobas. liberaluri midgomisaTvis sazogadoebrivi saxsrebiT sa-

xelmwifos mier romelime jgufis an specialuri interesis mxarda-

Wera miuRebelia. magram, unda iTqvas, rom neitraloba (miukerZoeb-

loba) fulis xarjvisas ar ganekuTvneba konstituciuri kanoniere-

bis principebs. sityvis Tavisuflebac ki ar zRudavs saxelmwifos:

aSS-is kongresi mxars uWers iseT publikaciebs, romlebic kanonmde-

belTa droebiT favorSia. mTavroba SerCeviT afinansebs ama Tu im

Tvalsazrisis gamomxatvel saqmianobas. magram aSS-is uzenaesi sasa-

marTlo amas Tvalsazrisze dafuZnebul diskriminaciad ar miiCnevs.86

parlamentis zogadi Tavisuflebis mimarT germaniis midgoma aSS-

is midgomis msgavsia. germaniis ZiriTad kanonSi arsebul konstitu-

ciur SezRudvaTa miuxedavad, 1953 wlis sakonstitucio sasamar-

Tlom mcire yoymanis Semdeg gadawyvita, rom xarjvis saWiroebas

parlamenti gansazRvravda da rom es sasamarTlos kontrols ar

eqvemdebareboda. Tu konstituciuri kontroli dawesdeba, es dafi-

nansebis Tanasworobas unda Seexos da ara mis mizansa Tu saWiroe-

bas. ungreTis sakonstitucio sasamarTloc uaryofs parlamentis

mier SerCeuli instrumentebis Semowmebas. SerCeuli RonisZiebis

mizanSewoniloba parlamentis gadasawyveti saqmea. sasamarTlo kon-

troli mxolod maSin amoqmeddeba, rodesac saqme ZiriTadi ufle-

bis an kanonmdeblis mier misi diskreciuli uflebis borotad ga-

moyenebas exeba. es ufro axloa uflebis borotad gamoyenebis ak-

rZalvasTan, vidre kanonierebis SemowmebasTan.

mocemul SemTxvevaSi kanonmdeblis TviTnebobis akrZalva samar-

Tlebrivi saxelmwifos principebis safuZvelze SeiZleba niSnavdes

86 Rust v. Sullivan, 500 U.S. 173 (1991). aSS-is uzenaesma sasamarTlom mxari dauWira

kanons, romelic federaluri saxsrebiT dafinansebul saavadmyofoebs im pirobiT

sTavazobda mxardaWeras, Tu isini arc ki axsenebdnen abortis msurvel qalTa momsa-

xurebas. germaniasa da ungreTSi abortTan dakavSirebuli konstituciuri kriteriu-

mebi moiTxovs, rom abortis msurveli qalis yuradReba am proceduris uaryofiT

mxares miepyros. es Canasaxis uflebaTa dasacavad xdeba da ara xarjvasTan dakavSi-

rebuli iuridiuli Tavisuflebis gamo. magram, rodesac germaniis sakonstitucio

sasamarTlom miiRo gadawyvetileba, rom abortis uSualo xarjebis dafarva socia-

luri usafrTxoebis fondidan antikonstituciuria, amiT man biujetis im saqmiano-

bisaTvis gamoyeneba akrZala, romelic adamianis ZiriTad uflebas _ sicocxlis uf-

lebas arRvevs. samarTlebriv saxelmwifoSi ZiriTadi uflebis dacvis mizniT saka-

nonmdeblo organos Tavisuflebis SezRudva mizanSewonilia.

195

kanonebis Sinaarsis Sors mimaval kontrols, rogorc es gadasaxa-

debis SemoRebis sakiTxebze SeiniSneba xolme, rac, TavisTavad, para-

doqsia. Teoriulad gadasaxadis SemoReba sakanonmdeblo organos

yvelaze naklebad SezRuduli sferoa. garda amisa, es sfero agebu-

lia sakuTrebis uflebis konstituciurad gamarTlebul ignorire-

baze. bolos da bolos, gadasaxadi xom sakuTrebis usasyidlo gas-

xvisebaa, Tanac kanonmdebeli valdebuli ar aris daasaxelos gada-

saxadis amoRebis mizani. amis miuxedavad, parlamentarizmis Zireuli

principia is, rom misi warmomadgenlebis meSveobiT gadasaxadis ga-

damxdeli monawileobas iRebs parlamentis saqmianobaSi, romelic

uflebamosilia gadasaxadis SemoRebisaTvis, anu kompensaciis gareSe

sakuTrebis amoRebisaTvis. gadasaxadis SemoReba da misi sabiujeto

gamoyeneba Teoriulad samTavrobo politikis sferos ganekuTvneba

da proceduruli SezRudvebis garda, kanonmdebelTa Tavisuflebas

gulisxmobs. magram kanonis bunebidan gamomdinare, barierebi kvla-

vac arsebobs. Tavisi arsiT kanoni zogadi, anu zogadad gamosayene-

beli unda iyos. sazogadoebrivi gadasaxadi, romelic mxolod mci-

re jgufs Seexeba, SesaZloa antikonstituciurad swored imitom

CaiTvalos, rom kanoni zogadi araa.87 88Ggarda amisa, gadasaxadi an

misgan gaTavisufleba SesaZloa antikonstituciurad gamocxaddes,

Tu igi Tanasworobis darRvevad, diskriminaciulad CaiTvleba.89DA

yvela es sakanonmdeblo SezRudva gamonaklisia, anu sakanonmdeb-

lo xelisuflebis SezRudvis Sedegia, romelic gamomdinareobs

konstituciuri kanonierebis Tezisidan. am ukanasknelis Tanaxmad,

yoveli xelisufleba SezRuduli unda iyos. magram sakanonmdeblo

regulirebis TavisuflebasTan mimarTebiT sasamarTlos konstitu-

ciuri kontroli SezRudulia, sasamarTlos konstituciur rol-

Tan SeuTavsebelia, bolos da bolos, mas sakanonmdeblo uflebamo-

87 2 BVerfGE 213, 224 (1953). 88

germaniis sakanonmdeblo aqti saxlis aSenebisaTvis kontribuciis (mosakreb-

lis) dawesebis Taobaze antikonstituciurad miiCnies. es gadasaxadi mTel mosax-

leobas unda gadaexada, magram mxolod sakuTari saxlis amSeneblebi isargebleb-

dnen amiT (67 BVerfGE 256, 274–280 (1984). es mosakrebeli mxolod erT jgufs

rom dakisreboda, kanoni konstituciurad CaiTvleboda, radgan igi am SemTxvevaSi

ekonomikur kanonmdeblobas ganekuTvneboda, romlis saWiroebasac sasamarTlo ar

iZiebs.89 55 BVerfGE 274, 302-304 (1980); Norwood v. Baker, 172 U.S. 296 (1898).

sakanonmdeblo procesi

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 196

sileba ar gaaCnia. sasamarTlos movaleoba sakanonmdeblo procesSi

kanonis uzenaesobisa da konstitucionalizmis principebis dacvaa.

Tu konstituciis avtorebi miiCneven, rom kanonmdeblobis Tavisuf-

leba unda SeizRudos, amis gamoxatva maT ubodiSod, kategoriuli

formiTac SeuZliaT. am mimarTulebiT gadadgmuli yvela nabiji

marTlmsajulebis politikur procesad gadaqcevis saSiSroebas

zrdis. mosamarTleebi politikaSi ar unda iyvnen Cabmuli da nebis-

mieri partiis politikis mimarT miukerZoeblobas unda iCendnen.

sxva sakiTxia, Tu ramdenad SesaZlebelia es. miuxedavad imisa, rom

formalurad konstituciaTa umetesobaSi kanonmdebloba parlamen-

tis movaleobadaa miCneuli, kanonebis Sinaarsis gansazRvra gadasu-

lia aRmasrulebel xelisuflebaSi myofi biurokratiis xelSi.90

aman SeiZleba `teqnikur doneze~ daarRvios sakanonmdeblo fun-

qciis damoukidebloba da, Sesabamisad, _ saxelisuflebo ganStoe-

bebs Soris wonasworoba. es niSandoblivia vestminsteris tipis

sistemebisaTvis, gansakuTrebiT maSin, rodesac ar arsebobs specifi-

kuri saparlamento eTika, romelsac, magaliTad, germaniaSi udidesi

mniSvneloba eniWeba. parlamenti, rogorc kanonmdebeli, mxolod da

mxolod kontrolis funqcias axorcielebs, saerTod ki ufro par-

tiuli miTiTebiT moqmed kenWismyrel manqanas hgavs.

vestminsteris tipis sistemebis ZiriTadi sisuste is aris, rom

ministrTa kabineti parlaments Tavisi SeuzRudavi da faruli saka-

nonmdeblo Zalauflebis wyarod aqcevs, rac saxelisuflebo gan-

StoebaTa urTierTgamijvnisa da urTierTSezRudvis principis dar-

Rvevaa. am SemTxvevaSi, uflebamosilebis miniWebis zogadi wesebi

damWknari leRvis foTlis rols asruleben da swored amiTaa gan-

pirobebuli parlamentis WeSmariti ufleba Zireulad gansazRvros

sakanonmdeblo procesi.

swored procesiT ukmayofileba iyo erT-erTi faqtori, romel-

mac Selaxa vaimaris respublikisa da safrangeTis meoTxe respub-

90saparlamento sistemebSi ministrTa kabinets sakanonmdeblo iniciativis gan-

sakuTrebuli ufleba aqvs. specialuri prioritetuli wesebiT SesaZloa minis-

trTa kabinetis mier Setanili winadadebebis kenWisyris procedurac iyos gansaz-

Rvruli. mTavrobiseul winadadebebs mTavrobis TxovniTa da, zog SemTxvevaSi, par-

lamentis mxardaWeris gareSec, upiratesoba eniWeba. profesionalizmi da gabatone-

buli interesebi ministrTa kabinetis mxarezea.

197

likis reputacia. meore mxriv, am konstituciurma sistemebma mar-

cxi, sxvaTa Soris, imitomac ganicades, rom parlamenti jerovnad

ver akontrolebda administracias.

xelisuflebis danawileba aq cota rames Tu cvlis. Sereul (na-

xevrad saprezidento) da samxreTamerikul saprezidento respubli-

kebSi aRmasrulebel xelisuflebas sakanonmdeblo iniciativis uf-

leba aqvs. aSS-Sic ki prezidents Tavisi winadadebis realizaciis

SesaZlebloba maSin eZleva, rodesac igi da kongresis umravlesoba

erTi da imave partiis warmomadgenlebi arian. aSS-Si 1890-1942

wlebSi 90 umniSvnelovanesi kanonis 20 procenti prezidentis

mier iyo SeTavazebuli, danarCeni 30 procenti ki prezidentma da

kongresma erToblivad wamoayenes.

cvlilebebi sakanonmdeblo xelisuflebaSi kanonis Sinaarsze mi-

si gavlenis matebisaTvis, mmarTvelobis formaze metad, albaT, uf-

ro partiuli struqturis sferos miekuTvneba. aSS-Si partiuli

disciplina “CamorCenilia”, xolo aRmasrulebel xelisuflebas

tradiciulad undoblobiTa da mtrulad ekidebian, rac xelisuf-

lebis danawilebiTaa ganpirobebuli. konsensusisaken mimarTul sa-

parlamento politikur sistemebSi opoziciis mxardaWeras didi

mniSvneloba aqvs, rasac, ase Tu ise, saparlamento komitetebSi Se-

Tanxmebuli moqmedebis meSveobiT aRweven xolme. kompromisebi aR-

masrulebeli xelisuflebis mier SeTavazebul kanonproeqtebs saxes

ucvlis. mTavrobisagan damoukidebelma eqspertebma komitetebSi

SeiZleba gadamwyveti roli iTamaSon. saparlamento komitetebis

mier SeTavazebul winadadebebs (Sesworebebs) ufro meti Zala aqvs,

Tu maT eqspertebis mosazrebaTa saxiT wamoayeneben, radgan profe-

sionalTa mier maTi ganxilva da Sefaseba maT prestiJs matebs. ase

xdeba magaliTad, germaniaSi da swored amitomaa, rom parlamenti

sakanonmdeblo procesis wamyvan faqtorad iTvleba.91

91

germaniis parlamentSi kabinetis mier SemuSavebuli winadadebebis proeqtebi

administraciaSi arsebuli brZolis dapirispirebis Sedegs asaxavs. ministrebi sa-

parlamento komitetebisaTvis wardgenili TavianTi winadadebebis kompensacias, maT

"gadarCenas" cdiloben, rac komitetebis kanonSemoqmedebiT rols kidev ufro

zrdis.

sakanonmdeblo procesi

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 198

4.4.2. sakanonmdeblo funqciis delegireba

klasikuri konstitucionalizmi (xelisuflebis danawileba) moiT-

xovs, rom arsebobdes specialuri samTavrobo organo, romelic ga-

naxorcielebs kanonSemoqmedebas. es niSnavs imasac, rom aRmasrule-

beli xelisuflebis aqtebiT mniSvnelovani sakanonmdeblo sakiTxe-

bis (Sinaarsis mixedviT) regulireba ar unda SeiZlebodes. amave

niSniT, aRmasrulebeli xelisuflebis warmomadgenels Tavisi Sexe-

dulebisamebr konkretuli viTarebis Sefasebis ufleba ara aqvs.

amasTan, unda iTqvas, rom konstituciebSi es sakiTxi xSirad ar ga-

nixileba saTanado sizustiT. amasobaSi, aRmasrulebeli xelisuf-

lebis mier miRebuli sakanonmdeblo aqtebis ubralod raodenobis

gacnobac ki metyvelebs sakiTxis mniSvnelobaze. 1890 wels inglis-

Si ministrTa kabinetma mxolod 106 aqti miiRo. mas Semdeg saxel-

mwifo administraciis uflebamosileba gafarTovda da socialur

sakiTxTa farTo speqtri moicva. amrigad, aRmasrulebeli xelisuf-

lebis sxvadasxva departamentis mier gamocemuli samarTlebrivi aq-

tebis raodenobam weliwadSi ramdenime aTass miaRwia.

saxelmwifos mzardi Carevisa da sxvadasxva saxelmwifo samsaxu-

ris simravlis gamo es procesi gardauvali gaxda, magram es imas

rodi niSnavs, rom aRmasrulebeli xelisufleba Tavad gansazRvravs

regulirebis ZiriTad mimarTulebebsac. Tu arsebiT sakiTxebze ga-

dawyvetilebebi aRmasrulebeli xelisuflebis gankargulebebisa da

sxva normatiuli aqtebis doneze miiReba, es konstituciuri kano-

nierebis darRvevis tolfasia, radgan parlaments erTmeva sakanon-

mdeblo funqcia, rac misi konstituciuri amocanaa, da saxelmwifo

amocanebis gansazRvrac da aRsrulebac Tavs iyris xelisuflebis

erTaderT ganStoebaSi.92 problema isaa, Tu ramden uflebas miscems

92

sagangebo mdgomareobis dros saxelisuflebo ganStoebaTa droebiT Serwyma

da aRmasrulebeli xelisuflebis mier ZiriTadi uflebebis SezRudva daSvebulia.

Smitis garkveuli mniSvnelobis mqone naxevarsimarTle rom moviSvelioT, suvereni

– umaRlesi xelisufali is aris, vinc sagangebo mdgomareobas acxadebs. ix. CarlSchmitt, Die Diktatur (München-Leipzig: Duncker and Humblot, 1921), gv. 194. es gansa-kuTrebiT maSin xdeba, rodesac sagangebo mdgomareobis damwesebeli da aRmasrule-

beli erTi da igive organoa, anu, roca sagangebo mdgomareobas aRmasrulebeli ac-

xadebs da axorcielebs kidec. sagangebo mdgomareobis SemTxvevaSi, sakanonmdeblo

funqcia konstituciurad aRmasrulebel xelisuflebas gadaecema. magram saxelmwi-

foebSi, sadac konstitucionalizms seriozulad ekidebian, sagangebo xelisufle-

199

Tavs sasamarTloTi SeuzRudavi aRmasrulebeli xelisufleba um-

niSvnelovanesi sakiTxebis gadawyvetisas da sad gadis zRvari ka-

nonmdeblobasa da politikas Soris. 1934 wels aSS-is kongresma

miiRo erToblivi rezolucia Cakos konfliqtTan dakavSirebiT, ro-

melSic naTqvami iyo:

prezidents SeuZlia akrZalos iaraRis miyidva meomari qveynebisaT-

vis, Tu es xels Seuwyobs mSvidobas. iaraRis gayidva ukanono iqneba

garda im raodenobisa, ris gacemasac prezidenti daawesebs gamonak-

lisis saxiT.93

gamodis, rom prezidentma mSvidobis damyarebis mizniT SeiZleba

iaraRis gayidva akrZalos, magram aseve mSvidobis saxeliT SeiZleba

gamonaklisic dauSvas. sxvagvarad rom vTqvaT, mSvidobis damyarebis

mizniT prezidentma SeiZleba Tavisi Sexedulebisamebr gamosces

brZanebuleba.94

uzenaesma sasamarTlom miiCnia, rom prezidents am uflebamosile-

bis safuZvelze pirveladi kanonmdeblis ufleba rom ganexorciele-

bina, igi antikonstituciuri iqneboda. magram aq sxva viTarebaa, rad-

gan kanonmdeblobam aseTi gamoTqmis _ `xels Seuwyobs mSvidobas~ _

meSveobiT mizanSewonil politikur kursze mianiSna, xolo danarCeni

sagareo politikis xelmZRvanelobis kompetenciis sferos ganekuT-

vneboda da, amdenad, aRmasrulebeli xelisuflebis gamgeblobis sfe-

ros warmoadgenda. marTlac, kanonmdebelma politikis principuli

mimarTuleba gansazRvra, radgan sul sxva iqneboda gancxadeba, rom

prezidentma iaraRis eqsporti qveynis vaWrobisa (gansakuTrebiT,

iaraRiT vaWrobisa) da uSiSroebis interesebis gaTvaliswinebiT unda

areguliroso. radgan am uflebamosilebis safuZvelze prezidents

SeeZlo ise moqceuliyo, rogorc miiCnevda saWirod, nakleb savarau-

bas erTi ki ara, aramed Sereuli organo axorcielebs. droebiT SeCerebuli uf-

lebebi da am SezRudvis masStabi winaswar ganisazRvreba, risTvisac sagangebo

mdgomareobis gamocxadebamde an mis dadasturebamde sagangebo xelisuflebis ganma-

xorcielebeli organosagan damoukidebeli organos dasturia saWiro. ix. germanii-

sa da ungreTis konstituciebi.93Cako aris argentinis, boliviisa da paragvais iurisdiqciaSi moqceuli daax-

loebiT 100 aTasi kvadratuli milis teritoria samxreT amerikaSi. 94 United States v. Curtiss-Wright Export Corp., 299 U.S. 304 (1936).

sakanonmdeblo procesi

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 200

doa misi gadawyvetileba, rogorc mizanSeuwoneli, sasamarTlos wi-

naSe sacilo gamxdariyo, Sesabamisad, mocemuli norma warmoadgens

kompetenciisa da ara mimarTulebis gansazRvras, romlis Sedegadac

es uflebaaRmWurveli kanoni sinamdvileSi kongresis mier preziden-

tisadmi sakanonmdeblo prerogativis gadamisamarTebaa.95 roca lapa-

rakia ara sagareopolitikur sakiTxebze, aramed garantirebul kon-

stituciur samarTalze, sakiTxs ufro mkacrad udgeba uzenaesi sa-

samarTloc. koreis omis dros prezidentma ufleba misca vaWrobis

ministrs aSS-is metalurgiuli qarxnebis umetesoba saxelmwifo

kontrols daeqvemdebarebina.96 es brZanebuleba kongresis sakanon-

mdeblo uflebamosilebis darRvevad miiCnies. gadawyvetileba kerZo

sakuTrebas exeboda, rac kongresis sakanonmdeblo sferos warmoad-

gens. amgvari sakanonmdeblo uflebamosilebis ganxorcielebis iuri-

diuli safuZveli prezidents ar hqonda.

Tu aRmasrulebeli xelisufleba parlamentis gadawyvetilebebs

partiuli batonobisa da partiuli disciplinis meSveobiT akon-

trolebs, advilad SeuZlia iseTi gadawyvetilebebis miReba aiZu-

los mas, romlebic moqmedebis srul Tavisuflebas mianiWebs, zog-

jer imdenad, rom igi Tavisi gadawyvetilebebisaTvis formalur pa-

suxismgeblobasac ki moixsnis, rogorc es inglisSi xdeba, sadac,

parlamentis nebarTviT, aRmasrulebeli xelisufleba Tavisi Sexe-

dulebebisamebr iRebs gadawyvetilebebs. pasuxismgeblobisgan parla-

mentic gaTavisufldeba, radgan ganacxadebs, rom sakiTxebis mogva-

rebis ufleba aRmasrulebel xelisuflebas konstituciis safuZ-

velze miando. aseT SemTxvevaSi sakanonmdeblo organos pasuxismgeb-

lobaze laparakic ki zedmetia. parlamentis mier aRmasrulebeli

95

evropis zog qveyanaSi cdiloben sagareo politika parlamentis kontrol-

qveS datovon, magram, garkveulwilad, is aRmasrulebeli xelisuflebis xelmZRva-

nelobiTac xorcieldeba. amgvari kontroli miT ufro saWiroa, rodesac sagareo

politika SeiaraRebul Zalebze axdens gavlenas. amas winaT, germaniis sakonstitu-

cio sasamarTlom daadgina, rom jaris nawilebis samSvidobo operaciis gansaxor-

cieleblad sazRvargareT gagzavnas parlamentis dasturi sWirdeba. qveynis ZiriTa-

di kanoni amgvari gadawyvetilebis miRebis uflebas ar iZleva da es mmarTveli

partiisa da opoziciis Tvalsazrisis Sejerebas asaxavs. 96 metalurgiuli qarxnebi gaficvas apirebdnen. prezidentis azriT, muSaobis

Sewyveta samxedro operaciisaTvis saziano iqneboda. qarxnebis uSualod mTavrobis

kontrolSi moqceviT, gaficvis Tavidan acileba SeiZleboda, rac kerZo qarxnebis

SemTxvevaSi SeuZlebeli iyo. Youngstown Sheet & Tube Co. v. Sawyer, 343 U.S. 579 (1952).

201

xelisuflebisaTvis gadawyvetilebis uflebis miniWeba, ara marto

partiul zegavlenaSi myofi ministrTa kabinetis sakanonmdeblo uf-

lebamosilebas aZlierebs, aramed saxelmwifo biurokratiasac, ro-

melic partiul mmarTvelobas an ewinaaRmdegeba, an sxva, arapartiu-

li moTxovnebisa da interesebis gamomxatvelia. aseT viTarebaSi,

SesaZlebelia, saxelisuflebo ganStoebaTa Taviseburi urTierTSez-

Rudva warmoiSvas, romelic konstituciuri debulebebis fargleb-

Si mosalodneli ar iqneboda. Cndeba kiTxva: samarTlebrivi saxel-

mwifos principze dayrdnobiT, ra SeiZleba daupirispirdes ufleba-

mosilebis amgvar gadacemasa da aRmasrulebeli xelisuflebis "Tav-

dapirvel" sakanonmdeblo uflebaTa amgvar gagebas? Tu parlamenti

kanonis Sinaarsis gansazRvras aRmasrulebel xelisuflebas mian-

dobs, aman SeiZleba misi konstituciuri amocanebis principi daar-

Rvios (Tumca, unda iTqvas, rom es principi isedac bundovania),

magram uflebis amgvari delegireba SeiZleba Tavad parlamentis

uzenaesobisa da misi SeuzRudavi sakanonmdeblo kompetenciidan ga-

momdinareobdes. TavisTavad, xelisuflebis danawileba sakanonmdeb-

lo uflebamosilebis gadacemis problemis gadaWras ver uzrunvel-

yofs. aSS-is konstituciis Tanaxmad, prezidents SeuZlia adminis-

traciuli aqtebis gamocema kanonebis jerovnad Sesrulebis mizniT.

igi aRWurvilia pirveladi kanonmdeblis uflebiTac misi konsti-

tuciuri amocanebis Sesasruleblad. garda amisa, prezidents da

aRmasrulebeli xelisuflebis gansazRvrul organoebs SeuZliaT

samarTlebrivi normebi gamoscen kanonis pirdapiri moTxovniT. maga-

liTad, garemos dacvis Sesaxeb sxvadasxva kanoni sistematurad aZ-

levs miTiTebas bunebis dacvis amerikis sammarTvelos administra-

tors kanoniT gaTvaliswinebuli miznebis misaRwevad miiRos dadge-

nilebebi da uzrunvelyos am amocanaTa ganxorcieleba. amis magali-

Tia, miTiTebul mdinareebSi Tevzis 5 wlis vadaSi dabruneba.

prezidentis konstituciiT gaTvaliswinebuli movaleobis Ses-

rulebisas mis mier gamocemuli brZanebulebebi, xelisuflebis da-

nawilebis principidan gamomdinare, kongresis kontrols ar eqvem-

debareba.97 sasamarTloebs ki kontrolis amocana maSin ekisrebaT,

97aRmasrulebeli xelisuflebisa da misi sakanonmdeblo uflebamosilebis gasa-

kontroleblad kongresma mTeli rigi sagangebo zomebi miiRo. man Seqmna mareguli-

rebeli organoebi, magaliTad, rogoricaa komunikaciebis (kavSirgabmulobis) fede-

sakanonmdeblo procesi

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 202

rodesac mesame pirebi aRZraven sasamarTlo saqmes administraciuli

aqtebis ukanonobasTan dakavSirebiT. uflebamosilebis gadacemis am-

krZalavi doqtrinisadmi damokidebulebas konstituciuri urTier-

Tobebi, aRmasrulebeli xelisuflebisadmi frTxili da eWvneuli

damokidebuleba, Tavad aRmasrulebeli xelisuflebis siZliere da

misi TviTaRqma gansazRvravs. sakanonmdeblo organom SeiZleba miiC-

nios, rom konstitucionalizmis farglebSi amgvari gadacemis miu-

xedavad, mas aRmasrulebeli xelisuflebis kontrolis sxva saSua-

lebebic aqvs da, Tu aRmasrulebeli xelisuflebis normatiuli aq-

tebi arasrulyofili aRmoCnda, mas Sesworebis Semcveli kanonis

gamocema SeuZlia. arc administraciuli aqtebis sasamarTlo wesiT

gadamowmebisagan unda velodeT saswaulebs. mosamarTle gadauWrel

amocanas mohkidebs xels, Tu aRmasrulebeli xelisuflebisaTvis

kanoniT miniWebuli im Tavisuflebis SezRudvas Seecdeba, romelic

mas normatiuli aqtebis miRebis SesaZleblobas aZlevs.

uflebaaRWurvis, anu delegirebuli kanonmdeblobis eqstrema-

lur SemTxvevas wamoadgens germaniis 1933 wlis kanoni, romelmac

teqnikurad hitleris xelisufleba SeuzRudavi gaxada Semdegi

formulirebiT: "raixis konstituciaSi miTiTebuli procedurisagan

gansxvavebuli proceduris safuZvelze kanonebis miRebis ufleba

raixis mTavrobasac aqvs." imiT, rom kanonebis Secvla administra-

ciuli aqtebiT gaxda SesaZlebeli, kanonma aRmasrulebel xelisuf-

lebas Tavis gankargulebaSi gadasca Seuvsebeli xelmowerili Ceki.

demokratiuli vaimaris konstituciiT krizisis daZlevisaTvis ga-

miznuli es meqanizmi - normaSemoqmedebis uflebis delegireba, ro-

melmac am gagebiT Tavisi Tavi gaamarTla - aRmoCnda maxvili, ro-

melmac demokratias sasikvdilo dartyma miayena.

`ganviTarebuli socializmis~ samarTali nacisturi germaniis sa-

marTalTan SedarebiT odnav ufro umanko iyo, radgan kanonis namdvi-

lobis eWvqveS damyenebeli es administraciuli normaSemoqmedeba man

parlamentis specifikur organos _ ungreTSi, magaliTad, saprezi-

raluri komisia F(FCC), romelic mxolod kongresis winaSea pasuxismgebeli. para-

doqsia, magram xelisuflebis danawilebis samSobloSi es organoebi erTdroulad

administraciuli, kvazisasamarTlo da sakanonmdeblo organoebi arian. kongresis

mier aRmasruleblisadmi jerovani kontrolis dawesebas e.w. "daisis kanonebic"

isaxavs miznad.

203

dento sabWos (prezidiums) gadasca. aseTi uflebaaRWurvis Semdeg

parlaments araviTari sazedamxedvelo funqcia aRar rCeboda. yvela-

ze meti, risi gakeTebac sesiis dros parlaments SeeZlo, es iyo de-

legirebuli uflebamosilebis ukan gamoTxova. magram nacistur ger-

maniaSi es ver moxdeboda, socialistur saxelwifoebSi ki, Tundac

parlamentis regularulad Sekreba, ubralod, warmoudgeneli iyo.

xelisuflebis delegirebidan gamomdinare, krizisis daZlevis

radikalur saSualebad gamodgeboda (samarTlebrivi saxelmwifos

aRdgenis Semdeg) rusos klasikur TeoriasTan dabruneba da admi-

nistraciuli organoebis mxriv yovelgvar pirvelad samarTalSemoq-

medebaze uaris Tqma. aseT SemTxvevaSi aRmasrulebel xelisuflebas

mxolod kanonis aRsrulebis detalebis SemuSaveba daekisreboda.

Tumca saswaulmoqmed saSualebad verc es gamodgeboda, radgan Zne-

li dasadgenia, sad gadis zRvari "detalebsa" da delegirebas So-

ris. kanonSi yvela teqnikuri detalis mowesrigeba fizikurad

SeuZlebelia; Tu parlaments amis unari aqvs, e.i. moiwonebs erTa-

derT dokumentSi ganzogadebul administraciul gadawyvetilebas,

am SemTxvevaSic araviTari SesaZlebloba ar arsebobs. magaliTad,

parlaments fasebis gansazRvra rom evalebodes, maSin rodesac fa-

sebis regulirebaa saWiro, fasebis regulireba saerTod SeuZlebe-

li gaxdeboda.

rac Seexeba pasuxismgeblobas, romelic uSualod sazogadoebas

exeba, samarTlis uzenaesoba moiTxovs, rom delegirebis pirobebi

mkveTrad iyos gansazRvruli da rom isini, visac qvemdgomi orga-

nos brZaneba exeba, delegirebis aqtebSi iqnen moxseniebuli.98

98magaliTad, Tu ar aris naTeli, vis exeba delegirebuli sakanonmdeblo uf-

lebiT aRWurvili organos mier gamocemuli administraciuli aqti, germaniis sa-

konstitucio sasamarTlo mas antikonstituciurad cnobs. rodesac "vertikalu-

rad integrirebul" kompaniebs gadasaxadi daekisraT, kanonma Tavdapirvelad aRmas-

rulebel xelisuflebas am administraciuli aqtiT dazaralebulTaTvis kompensa-

ciis dawesebis ufleba misca, magram sasamarTlos gadawyvetilebiT, samarTlebrivi

saxelmwifosaTvis miuReblad iqna miCneuli is, rom aseTi mniSvnelovani koncefcia

("vertikalurad integrirebuli kompania") gansazRvruli ar iyo. isic unda iTqvas,

rom germanelebi delegirebasTan dakavSirebuli kanonebis metismet gansazRvrulo-

bas ar iTxoven.

sakanonmdeblo procesi

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 204

konstituciuri sistema uflebebis dacvas moiTxovs, radgan Zi-

riTadi uflebebis SezRudva mxolod kanoniT SeiZleba. ufro me-

tic, uflebebis “regulireba” maTi SezRudvis saSiSroebas Seicavs

da swored amitomacaa saWiro, rom ZiriTadi uflebebi sakanonmdeb-

lo aqtiT mowesrigdes.

germanelebi zusti konstituciuri danawesebiT Seecadnen vaima-

ris tragikuli Secdomis gameoreba Tavidan aecilebinaT da sakanon-

mdeblo uflebis delegireba SezRudes [muxli 80 (1)], aRmasrule-

beli xelisufleba uflebamosilia yvelasaTvis savaldebulo kanon-

qvemdebare aqtebi gamosces, mxolod kanoniT gansazRvruli Sinaar-

siT, mizniT da moculobiT.99 antikuri xanis iuridiuli principe-

bis mixedviT, organo, romelsac delegirebuli xelisufleba aqvs,

sxva organos am xelisuflebas ver gadascems. magram germaniis Zi-

gansazRvris sizustis saWiroebas administraciul aqtebSi sasjelis dawesebis

aucileblobamde mivyavarT. samarTlis uzenaesobaze dafuZnebul sistemaSi moqmedi

zogadi moTxovnis mixedviT, rodesac saqme Tavisuflebis SezRudvas exeba, miuxe-

davad imisa, Tu rogoraa es gansazRvruli, amis gakeTeba marto saparlamento aq-

tiTaa SesaZlebeli. germaniaSi miRebuli interpretaciiT, sisxlis samarTlis pa-

suxismgeblobis farglebis Secvla marto parlamentis mier gamocemuli sakanon-

mdeblo aqtiTaa SesaZlebeli [78 BVerfGE 374 (1988)]. ekonomikuri danaSaulis

Camden pirs mxolod sisxlis samarTlis debulebiT miesjeba patimroba im SemTxve-

vaSi, Tu misma moqmedebam kanoni daarRvia. magaliTad, Tu vinme yalb Ceks dabeW-

davs, rac Sesabamis administraciul aqtebs ewinaaRmdegeba, amgvari Cekis gamcemi

piris dapatimreba ar SeiZleba, magram Tu vinme manqanis tarebisas siCqaris zRvars

gadaaWarbebs, mas jarimis gaprotestebis ufleba ara aqvs, miuxedavad imisa, rom

siCqaris daSvebuli zRvari sakanonmdeblo aqtis farglebSi Seqmnili administra-

ciuli aqtiTaa gansazRvruli. am SemTxvevaSi gaprotesteba SeuZlebelia, radgan

sanqcias Tavisuflebis SezRudvasTan araferi aqvs saerTo (problema maSin warmoi-

Soba, rodesac jarima dapatimrebiT icvleba).

amerikelebi sasjelis gansazRvrisas ufro "guluxvi" arian. uzenaesma sasamar-

Tlom kongresis mier komisiis Seqmna, romelsac sasjelis dakisrebis savaldebu-

lo wesebis gamocxadeba daevala, konstituciurad miiCnia (Mistretta v. United States,488 U.S. 361 (1989)). am gadawyvetilebam cxare kamaTi gamoiwvia. gansaxilveli kano-

niT, sxvadasxva danaSaulis kategoriebisa da damnaSaved cnobilTa damaxasiaTebeli

niSan-Tvisebebis mxolod zogadi wesebi ganisazRvra. 99italiis konstituciaSi vadasTan dakavSirebuli pirobacaa mocemuli (muxli

76). samarTalSemoqmedebis uflebis gadacema mxolod garkveuli droiT xdeba. uf-

ro metic, gamonaklis SemTxvevaSi, roca es metad saWiro da saSuria, mTavroba

Tavisi pasuxismgeblobiT adgens droebiT, Tumca kanonis Zalis mqone wesebs, rom-

lebic dauyovnebliv parlaments gadaecema gansaxilvelad. Tu parlamenti 60 dRe-

Si maT ar daamtkicebs, isini dadgenis dRidanve baTilad CaiTvleba (muxli 77).

205

riTadi kanonis Tanaxmad, aseTi uflebamosileba kanoniT SeiZleba

ganisazRvros.

safrangeTis konstituciis wesebi (muxli38) uzrunvelyofs sa-

marTalSemoqmedebis uflebamosilebas mxolod gansazRvruli drois

ganmavlobaSi. droSi SezRudvasTan erTad, delegirebuli kompeten-

ciis CarCoebSi miRebuli normebis namdviloba SeiZleba damokidebu-

li gaxdes maT parlamentSi wardgenasa da parlamentis mier ukana

ricxviT pirdapir damtkicebaze. safrangeTis konstituciis mixed-

viT, delegirebis pirobaa mTavrobis mier SemuSavebuli programis

saparlamento dadastureba. germaniis praqtikaSi aseve SeimCneva

elementebi, romlebic mowmobs, rom, roca kanoni gansazRvravs gar-

kveul programas administraciuli aqtebis gamosacemad, es ukve

sakmarisia. inglisSi garkveuli administraciuli aqtebi waredgine-

ba parlamentis Sesabamis komitets, magram wardgenis Semdeg zedam-

xedvelobis saSualeba aRar arsebobs resursebis simwiris gamo.

administraciuli aqtebis Seswavla formalobaa, magram parlamen-

tis wevrebma SeiZleba isini waikiTxon da usiamovno SekiTxvebic

dasvan parlamentSi, rasac sabolood ministris pasuxismgeblobis

dasmis sakiTxic mohyveba. es procedura departamentebis "kanonmdeb-

lebs" sasurveli TviTcenzurisaken ubiZgebs. germaniis sakonstitu-

cio sasamarTlo delegirebis SezRudvas saxelisuflebo ganStoeba-

Ta urTierTSekavebisa da urTierTSepirispirebis sistemaSi xeli-

suflebis danawilebis saSualebad miiCnevs. SezRuduli delegireba

saxelisuflebo ganStoebaTa urTierTSekavebisa da urTierTSepiris-

pirebis sistemaSi, SesaZlebelia, ufro mniSvnelovani iyos, vidre

xelisuflebis danawilebis sistemaSi, sadac kavSiri sustia; Sesaba-

misad, aRmasrulebeli xelisuflebisaTvis sakanonmdeblo uflebamo-

silebis miRebis SesaZlebloba mcirdeba. ufro zustad, delegire-

bis amkrZalavi normis ararseboba saxelisuflebo ganStoebaTa ur-

TierTSekavebisa da urTierTgawonasworebis sistemaSi ufro saxifa-

Toa. am normis ararsebobis SemTxvevaSi, sakanonmdeblo organom Ta-

visi konstituciuri amocanis Sesrulebas SeiZleba Tavic aaridos,

xolo aRmasrulebelma xelisuflebam parlamentis funqcia Tavis

gadawyvetilebebze pasuxismgeblobis gareSec miiRos, ris Sedegadac

samarTali SeiZleba veRarc ganWvrito.

sakanonmdeblo procesi

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 206

parlaments xalxis nebis gamoxatvis udidesi pasuxismgebloba

ekisreba. magram, Tu samarTalSemoqmedebis delegireba SesaZlebelia,

warmomadgenlobiTi organoebi aRar iqnebian is erTaderTi institu-

tebi, romlebic umniSvnelovanes socialur da politikur gadaw-

yvetilebebs iReben. aRmasrulebeli xelisuflebisaTvis ukontro-

lo samarTalSemoqmedebis funqciis miniWeba demokratiis principebs

ewinaaRmdegeba.

rasakvirvelia, SezRuduli delegirebis moTxovnas praqtikuli

zRvaric aqvs. delegirebis gavrcelebuli forma gulisxmobs, rom

aRmasrulebelma xelisuflebam konkretul, kanonier mizans profe-

siuli praqtikis dacviTa da Tavisi drois samecniero moTxovnebis

gaTvaliswinebiT miaRwios. es zogadi debulebebi gamosayenebelia

maSinac ki, rodesac kanoni ZiriTadi uflebis dacvas isaxavs miz-

nad. kalkaris atomuri sadguris saqmesTan dakavSirebiT,100 germa-

niis sakonstitucio sasamarTlom daadgina, rom `iq, sadac lapara-

kia ZiriTadi uflebebis ganxorcielebaze, yvela arsebiTi gadawyve-

tileba unda miiRon kanonis formiT".101 Tumca imis gansazRvra, Tu

rodis SeiZleba CaiTvalos es moTxovna Sesrulebulad, kanonmde-

belma, konstituciis Sesabamisad, aRmasrulebel organoebs miando.

kalkaris saqmis logikaze dayrdnobiT, qmediTi administrirebis

momxreni sakanonmdeblo organos mier aRmasruleblis ase mkacr

kontrols energiulad ewinaaRmdegebian. aSS-Si axali kursis Semo-

Rebamde delegireba mkacri wesebiT regulirdeboda. magram 1935

wlidan krizisis daZlevisaTvis, aRmasrulebeli xelisuflebis Se-

saZleblobebis uzrunvelyofis mizniT, sakanonmdeblo organom de-

legirebis SezRudvebi Searbila.102 garkveuli winaaRmdegobis Sem-

100

ix. The Kalkar case, 49BVerfGE 89, gv. 126 (1978).101

49BVerfGE 89, 127 (1978). Quoted in Kommers, gv. 139. atomuri energiis Sesa-xeb aqtiT atomuri sadguris licenzia mxolod im pirobiT SeiZleba gaices, Tu

ganmcxadebeli arsebuli mecnieruli codnisa da teqnologiis gaTvaliswinebiT

`yvela Rones ixmars, rom sadguris mSeneblobam da funqciobam zarali ar gamoiw-

vios~. `saWiro mecnieruli codna~ `ganusazRvreli iuridiuli terminia~, romlis

gamoyenebac, miuxedavad amisa, samecniero da teqnikuri cvlilebis gaTvaliswinebiT

konstituciuria. termini arsebuli da socialur-profesiuli praqtikis fonze,

mkafio mniSvnelobis gansazRvris saSualebas iZleva. 102

amis sapirispirod, klasikuri evropuli midgomiT, sagangebo mdgomareobis

SemTxvevaSi specialuri delegireba xdeba, radgan aq konstituciaze dafuZnebuli

207

deg uzenaesma sasamarTlom zogadi formiT gadawyvita, rom aRmas-

rulebeli xelisuflebis samarTalSemoqmedebiTi uflebamosilebiT

aRWurva dasaSvebia. uflebaaRmWurveli kanoni gansazRvravda mxo-

lod miznebs, xolo aRmasrulebel xelisuflebas Tavis adminis-

traciul aqtSi SeiZleboda ganesazRvra maTi miRwevis aucilebeli

saSualebebi da aucilebeli valdebulebani. "sakanonmdeblo xeli-

suflebis erTi xelis mosmiT gadacema" antikonstituciuria, magram

konstituciuria kanonieri delegirebis Semdegi gadawyveta: adminis-

traciam unda gansazRvros standartebi, romlebic imis garantias

iZleva, rom arc erTi muSakis janmrTelobas ziani ar miadgeba im

SemTxvevaSi, Tu isini garkveuli saxifaTo masalebis gamoyenebiT

regularulad imuSaveben.103 germaniaSi birTvul usafrTxoebasTan

dakavSirebuli saqmis msgavsad, sakanonmdeblo tendencia naTelia –

igi arsebuli samecniero informaciis gaTvaliswinebiT, janmrTelo-

bis dacvis mkacri wesebis gamoyenebas iTxovs.

delegireba zemoaRniSnul SemTxvevaSic ki, yovel SemTxvevaSi sa-

samarTlos azriT, arc mTlad ise sruli da Riaa, rogorc erTi

SexedviT Cans. jerovani proceduris principi, Tu SinaarsiT ara,

procesualurad mainc zRudavs delegirebuli samarTalSemoqmedebis

SesaZleblobas, romelic ar SeiZleba TviTneburad ganxorcieldes

maSinac ki, roca kanonSi amis uSualo akrZalva ar arsebobs. admi-

nistraciuli aqtebis miRebaSi uzrunvelyofili unda iyos imaTi

monawileoba, visac es dadgenilebebi uSualod exeba, xolo saxel-

deliqturi kanonmdebloba wina planzea wamoweuli, magram amisaTvis sagangebo

mdgomareobis gamocxadebaa saWiro, romlis dasrulebis uflebac parlaments eni-

Weba.103 Industrial Union Department v. American Petrolium Insitute, 448 U.S. 607 (1979).

`termini "saqmianobis usafrTxoeba da standarti" gulisxmobs iseT pirobebsa da

meTodebs, romlebic usafrTxo da jansaRi dasaqmebisa da samuSao adgilebisTvisaa

saWiro da Sesaferi.~ 84-e sakanonmdeblo aqti, 1591, 29, aSS-is konstitucia,

$652 (8).

mosamarTle renkvistis azriT, kanoni delegirebis SeuZleblobis doqtrinas

ewinaaRmdegeboda, radgan politikuri gadawyvetilebis miRebis ufleba aRmasrule-

bels eniWeboda da agreTve imitom, rom kanoni gamokveTil wesebs ("gasageb prin-

cips") ar Seicavda.

sakanonmdeblo procesi

parlamentarizmi da xelisuflebis sakanonmdeblo ganStoeba 208

mwifo organoebma unda daamtkicon, rom maTi dadgenilebebis proeq-

tebi kanoniT gansazRvrul danawesebs Seesabameba.104

TvalSisacemia urTierTdapirispireba delegirebis SezRudvis

germanul da amerikul meTodebs Soris. danawilebuli xelisufle-

bis sistemaSi aRmasrulebel xelisuflebas Tavisi, pirveladi le-

gitimacia aqvs; radgan prezidents praqtikulad uSualod irCeven,

konstitucia mas pirvelad amocanebs akisrebs. swored amitomac,

uflebamosilebaTa delegireba, zog sferoSi mainc, iSviaTad xdeba.

magram saxelisuflebo ganStoebaTa urTierTgamijvnisa da urTier-

Tgawonasworebis sistemaSi sakanonmdeblo uflebebis delegireba

konstituciurad SesaZlebelia, yovel SemTxvevaSi, akrZaluli ar

aris da delegirebas xels araferi uSlis. magram amiT parlamenti

Tavisi upirvelesi konstituciuri funqciis Sesrulebas aridebs

Tavs. kontinenturi evropis sasamarTloebis bunebidan gamomdinare,

delegirebisaken midrekilebas ver Seupirispirdeba aSS-is sasamar-

Tlo praqtikidan aRebuli gadasinjvis elementebi.

postkomunistur konstituciur sistemebSi zogjer aSkarad iT-

xoven TiTqmis SeuzRudav delegirebas, politikuri gagebiT es ar-

gumentirebulia myisieri moqmedebebiT ekonomikis gardaqmnisa da sa-

meurneo dabrkolebaTa gadalaxvis mizniT, xolo amgvar dauyovneb-

liv moqmedebebs swored aRmasrulebeli xelisuflebisagan unda

movelodeT.

poloneTsa da ruseTSi ekonomikuri gardaqmnebis ganxorcielebas

prezidentis brZanebulebebis institucionalizaciiT cdiloben.

1992 wels estoneTis prezidenti gadadga, roca mas aseT moTxov-

naze uari uTxres. cxadia, safiqrebelia, arsebobs Tu ara droebiTi

delegirebis Sualeduri formebi, romelTa meSveobiTac aRmasrule-

beli xelisuflebis swrafi da qmediTi reaqciisa da saparlamento

monawileobis an Semdgomi kontrolis Sexameba gaxdeba SesaZlebeli.

104

dadgenilebis avtorma aRmasrulebelma organom unda daamtkicos, rom Sro-

mis usafrTxoebis wesebis SemuSavebisas man arsebuli informacia gaiTvaliswina.

britaneTisgan gansxvavebiT, aSS-is sasamarTloebi administraciis gadawyvetilebe-

bis gasakontroleblad Zal-Rones ar iSureben. Tumca isini faqtebis Sejerebis

Sedegebis kontrols ar kisruloben, magram imis damamtkicebel sabuTs kiTxulo-

ben, rom yvela mniSvnelovani aspeqti da faqti gaTvaliswinebulia.

209

magram unda iTqvas, rom amgvar sistemebSi delegirebis mkacri kon-

stituciuri SezRudva, sakanonmdeblo xelisuflebis delegirebis

gadacemis komunisturi tradiciis gaTvaliswinebiT, gansakuTrebiT

mniSvnelovania. komunisturi samarTlebrivi tradiciebi saqmeTa

msvlelobas mimarTaven delegirebis gziT. amasTan, ar arsebobs sa-

kanonmdeblo politikis gamarTlebis principuli gansazRvreba. aR-

masrulebeli xelisufleba, konstituciuri Taviseburebidan gamom-

dinare, metismetad Zlieria da partiuli sistema mas kidev ufro

aZlierebs. sasamarTloebi ar kisruloben administraciuli samar-

TalSemoqmedebis kontrols, ar arsebobs delegirebuli samarTal-

Semoqmedebis uSualo `sazogadoebrivi kontroli~. e. i. kontroli

monawileobis meSveobiT, romlis dakanoneba, cxadia, SesaZlebeli

iqneboda, magram es, albaT, xels Seuwyobs korporaciuli gavlene-

bis gaZlierebas. ufro metic, am saSiSroebas, ZiriTad uflebebTan

dakavSirebiT, delegirebis gamomricxavi sakanonmdeblo aqtiTac ver

daupirispirdebi.105

105

ungreTis sakonstitucio sasamarTlom erTmaneTisgan gamijna adamianis Ziri-

Tadi uflebebis mniSvnelovani aspeqtebis "meoreuli" da "pirveladi" regulireba.

axla saqme isaa, Tu ramdenadaa SesaZlebeli ZiriTadi uflebebis mowesrigeba meo-

reuli aspeqtebis aRmasrulebeli xelisuflebis mier gamocemuli dekretebiT.

sakanonmdeblo procesi

Tavi mexuTe

aRmasrulebeli xelisufleba

"aRmasrulebeli xelisuflebis tiraniac dadgeba"

Tomas jefersoni

5.1. efeqtianobis diskretuli xibli

termini ,,aRmasrulebeli xelisufleba” erTob SecdomaSi Semyvania.

TiTqos gvgonia, rom aRmasrulebeli xelisufleba raRac erTi,

umaRlesi da erTiani xelisuflebis ubralo instrumentia. xeli-

suflebis danawilebis amerikul sistemaSi, Teoriulad, TiToeul

mis ganStoebas Tavisi iurisdiqciis sferoSi gansakuTrebuli uf-

lebebi aqvs. saparlamento sistemebSi sakanonmdeblo da aRmasrule-

beli xelisuflebebi erTmaneTTan Tanaarseboben ucnauri gadaxlar-

TulobiT im SemaSfoTebeli viTarebis CaTvliT, roca "kudi ZaRls

aqicinebs", e.i. mTavroba (rogorc evropaSi uwodeben aRmasrulebe-

li xelisuflebis birTvs) xelmZRvanelobs parlaments. zog saxel-

mwifoSi "ZaRli" saerTod ar arsebobs, aris mxolod "kudi" da

aseT SemTxvevaSi mTavroba parlaments arc ki ekiTxeba, Tu rogori

politikuri kursi unda gaataros.

saxelisuflebo ganStoebebze dakvirvebisas aRmovaCenT, rom Tana-

medrove konstituciur sistemebSi meTauri an zogan aRmasrulebe-

li xelisuflebis xelmZRvanelebi garkveulwilad sakanonmdeblo

xelisuflebaze arian damokidebuli. es damokidebuleba SeiZleba

momdinareobdes iqidan, rom aRmasrulebeli xelisufleba movalea

daicvas da xorci Seasxas kanonebs. aRmasrulebeli xelisuflebis

saqmianobas biujetic zRudavs. konstituciis SesaZlo darRvevis

SemTxvevaSi parlamentma damrRvevs pasuxi unda mosTxovos an, sul

cota, kanonmdeblobiT gaTvaliswinebuli impiCmentis iniciativa ga-

moiyenos. magram sakanonmdeblo organo rodi gansazRvravs, Tu vin

da ramdeni xniT uxelmZRvanelebs aRmasrulebel xelisuflebas.

aRmasrulebeli xelisufleba 212

siZneleebi warmoiSoba ukve aRmasrulebeli xelisuflebis cne-

bis gansazRvrebisas. romeli institutebi ganekuTvnebian aRmasru-

lebel xelisuflebas? sakonstitucio samarTali, Cveulebriv,

awesrigebs aRmasrulebeli xelisuflebis meTauris saqmianobas da

swored es warmoqmnis potenciur gaugebrobas. SeiZleba Seiqmnas

STabeWdileba, rom aRmasrulebeli xelisufleba cixesimagrea, ro-

melSic misi meTauri Tavis nebaze iqceva. konstituciebSi, metwi-

lad, sakanonmdeblo xelisuflebasTan dakavSirebuli organoebi

arian moxseniebuli. aseTi midgoma emyareba princips, rom sakanon-

mdeblo xelisufleba karnaxobs aRmasrulebels, Tu ra gaakeTos

da, agreTve, gansazRvravs aRmasrulebeli xelisuflebis im orga-

noebs, romlebsac kanonis debulebebis Sesruleba da maTi konkre-

tizeba evalebaT. konstitucia aRmasrulebel xelisuflebas mxo-

lod kanonebiTa da ZiriTadi uflebebiT zRudavs, xolo danarCeni,

Teoriulad, aRmasrulebeli xelisuflebis saSinao saqmea, maT So-

ris aRmasrulebeli xelisuflebis sruli Tavisufleba da Seuz-

Rudavi subordinacia saorganizacio mowyobis sakiTxSi. magram aq

mniSvnelovan da RirsSesaniSnav gamonaklisebsac vxvdebiT. germa-

niis ZiriTadi kanoni, ramdenime gamonaklisis garda, federalur

aRmasrulebel xelisuflebas administraciul xelisuflebad ga-

daqcevas ukrZalavs (saxelmwifo administrireba calkeuli mxaree-

bis prerogativaa). magram sxvagan da sxva dros (magaliTad, XIX

saukunis britaneTSi), adgilobriv mTavrobebs erovnuli aRmasru-

leblis administraciul-organizaciuli saqmianobis SezRudvis

ufleba hqondaT. xelisuflebis aRmasrulebeli ganStoeba mniSvne-

lovani institutia, radgan iZuleba mxolod mis funqciebSi Sedis

da agreTve, fizikuri resursebis kontrolsac swored igi axor-

cielebs. amasTan dakavSirebiT, ramdenime kiTxva wamoiWreba: ramde-

nad Tavisuflad SeuZlia aRmasrulebel xelisuflebas am resur-

sebis gankargva? ra uflebamosileba eniWeba aRmasrulebeli xeli-

suflebis xelmZRvanels maTi gankargvis (maTze uaris, gasxvisebis)

SemTxvevaSi? ra pirobebiTaa gansazRvruli mTavari aRmasruleblis

xelmZRvaneloba da mTeli aRmasrulebeli saxelisuflebo gan-

Stoebis kontroli?

konstitucionalizmi moiTxovs, rom aRmasrulebeli xelisufle-

bis Sina urTierTobebi konstituciuri principebiT imarTebodes,

gansakuTrebiT maSin, rodesac es principebi exeba mis kontrolire-

213

bas, romlis pirobaa sajarooba, saidumloebaTa SezRudva, adminis-

traciuli aqtebis sasamarTloSi gasaCivreba da saxelmwifos mova-

leoba _ aanazRauros ziani.

samarTlis uzenaesoba unda gavrceldes aRmasrulebeli xeli-

suflebis funqciobasa da Sina urTierTobebze. aRmasrulebeli xe-

lisufleba unda moqmedebdes samarTlebriv sivrceSi. swored ami-

tom iyo mniSvnelovani konstituciuri sistemebis Camoyalibebisas

ministrebis pasuxismgebloba _ mefes xom ver miscemdnen pasuxisge-

baSi, Tundac mas kanoni daerRvia?! sxva saqmea, Tu ramdenad icvle-

ba kanoniereba iseT organizaciul sistemaSi, romelic xelmZRvane-

lobs an romelzec gavlenas axdens mizanSewoniloba an saxelmwi-

foebrivi interesebi.

tradiciulad aRmasrulebel xelisuflebas gadawyvetilebebis

arademokratiulad miReba axasiaTebda: im organizaciul sistemaSi,

romelsac aRmasrulebeli xelisufleba marTavda (saxelmwifo admi-

nistracia), moqmedebda ierarqia, arsebobda xelmZRvanelobis da

daqvemdebarebis mimarTeba, subordinaciuli urTierToba.

amitom sakmarisi iyo mxolod aRmasrulebeli xelisuflebis

xelmZRvanelTan hqonodaT saqme, romelsac, Tavis mxriv, kanonis

farglebSi SeeZlo sakuTari neba SeuzRudavad gaevrcelebina mTel

administraciaze. daqvemdebarebuli organoebi (demokratiul) legi-

timacias ar saWiroebdnen. aRmasrulebeli xelisuflebis xelmZRva-

nels hqonda daniSvnis, dasjis, gadawyvetilebebis miRebaze gavle-

nis ufleba (kvlav kanonis farglebSi, uflebamosilebis CamorTme-

vaze akrZalvis dacviT).1 amiT mas miaCnda, rom emsaxureboda poli-

tikur kurss (neitralobis pativiscema, saxelmwifo administra-

ciis loialoba). Sesabamisad, aRmasrulebeli xelisuflebis aseTi

struqtura, parlamentisagan gansxvavebiT, umaRles doneze uSualo

Tu gaSualebul demokratiul legitimacias ukavSirdeba.

1konstituciebis umravlesobaSi araferia naTqvami saxelmwifo samsaxuris

neitralobaze. XX saukunemde saxelmwifo mmarTveloba da saxelmwifo moxele ar

warmoadgenda konstituciis Temas.

efeqtianobis diskretuli xibli

aRmasrulebeli xelisufleba 214

xelisuflebis aRmasrulebeli ganStoeba ar aris, ufro sworad,

SeuZlebelicaa organizebuli iyos demokratiulad, gadawyvetilebe-

bis xmaTa umravlesobiT miRebis principis safuZvelze, radgan dis-

kusiebi safrTxes uqmnis mmarTvelobis efeqtianobas. xelisuflebis

sxvadasxva ganStoeba sxvadasxva principze dayrdnobiT moqmedebs da

sxvadasxva TvalsazrisiT xelmZRvanelobs. monteskies mier ukve ga-

moyenebuli es funqciuri argumenti kidev ufro aZlierebs xeli-

suflebis danawilebis doqtrinas. koleqtiuri administraciuli

gadawyvetilebebi, rasac mimarTavdnen safrangeTisa da ruseTis re-

voluciebis epoqebSi, administraciis paralizebiT damTavrda.2

5.2. vin an ra miiCneva aRmasrulebeli

xelisuflebis meTaurad?

5.2.1. mefeebi da prezidentebi

aRmasrulebeli xelisuflebis Sesaxeb sakiTxis ganxilvisas kon-

stituciebi yuradRebas amaxvileben aRmasrulebeli xelisuflebis

meTaurze da mis urTierTobaze sakanonmdeblo organosTan. konsti-

tuciur monarqiaSi igulisxmeba, rom aRmasrulebel xelisuflebas

Tavis TavSi asaxierebs monarqi; xolo monarqia imitomaa, upirveles

yovlisa, konstituciuri, rom misi mmarTveli ministrebi pasuxis-

mgebeli arian mefis brZanebebisaTvis (brZanebebs Zala ara aqvT mi-

nistris kontrasignaciis gareSe). monarqi xSirad iwvevda minis-

trebs saTaTbirod, magram kabinetis Zalaufleba mxolod xangrZli-

vi evoluciis Sedegad Camoyalibda. amerikaSi mefis Aadgili daikava

respublikis prezidentma, romelic mokle vadiT irCeva. aSS-Si ar

arsebobs mTavroba, rogorc koleqtiuri organo. calkeuli saminis-

troebis (departamentebis) saTaveSi dganan xelmZRvanelebi (mdivnebi

anu mmarTvelebi), romlebsac niSnavs prezidenti da romelTa gaTa-

visuflebis ufleba mxolod mas aqvs, nebismier dros. prezidentis

2koleqtiuri gadawyvetilebis miRebis es disfunqciuri wesi centraluri xe-

lisuflebis, misi avtokratiuli Zalauflebis dakargvis udidesi SiSiTaa nakarna-

xebi, radgan, Tu erT pirs mocemul administraciul doneze gadawyvetilebis mi-

Rebis SeuzRudavi ufleba aqvs, maSin saxelmwifo organoTa xelmZRvanelebs (maga-

liTad, ministrebs) avtokratiuli mmarTvelis an aRmasrulebeli xelmZRvanelis

sawinaaRmdego SeuzRudavi ufleba eqnebaT.

215

ndobis wyalobiT, es xelmZRvanelebi saSualod ori wlis ganmav-

lobaSi damoukideblad marTaven TavianT departamentebs (evropaSi

ministrTa mmarTvelobis vada ufro xangrZlivia).

evropa sxva gziT viTardeboda. respublikuri saxelmwifo mar-

Tva-gamgeobis saboloo ganmtkicebis periodSi, ganmtkicda parlamen-

tis uzenaesobac monarqis mimarT. amdenad, ama Tu im qveyanaSi, sa-

dac respublikaze gadasvla xdeboda, unda Secvliliyo ukve Sesus-

tebuli monarqi. amitomac, safrangeTis mesame respublikaSi (1875),

monarqistebis survilis sawinaaRmdegod, parlamentis mier arCeuli

respublikis prezidentis kompetencia didwilad SeizRuda. aRmas-

rulebel xelisuflebas xelmZRvanelobdnen premier-ministri da mi-

si ministrebi. marTva-gamgeobis es forma TandaTan saparlamento

monarqiebSic damkvidrda (didi britaneTi, belgia, holandia da

skandinaviis samefoebi).

iq ki, sadac respublikis gamocxadebamde SedarebiT Zlieri mo-

narqiebi iyo, saqme sxvagvarad warimarTa. 1918 wels, germaniis impe-

riis damxobis Semdeg, mravali politikosi aSS-is modelis gadmo-

Rebas emxroboda. maqs veberi pirdapiri kenWisyriT arCeuli prezi-

dentis momxre iyo, romelsac xalxisadmi mimarTvis, arCevnebis da-

niSvnis, parlamentTan konsultaciebisa da misi daSlis ufleba eq-

neboda da, Tanac ise, rom daSlis brZanebas arc erTi ministri ar

moawerda xels. parlamentis xelaxla Sekreba amomrCevelTa, sul

cota, 10 procentis moTxovniT gamarTuli referendumiT iqneboda

SesaZlebeli. miuxedavad imisa, rom vaimaris konstituciis teqstSi

ar iyo CarTuli pirdapiri kenWisyriT arCeuli, damoukidebeli Za-

lauflebiT aRWurvili prezidentis principi, misi uflebamosile-

bebis Sedareba SeiZleboda kaizeris ZalauflebasTan.3 xalxis mier

arCeuli prezidentisa da warmomadgenlobiTi organos _ parlamen-

tis urTierTsapirispiro legitimuroba, erTi mxriv, xelisuflebis

danawilebas uwyobs xels, magram, meore mxriv, igivem SeiZleba sa-

fuZveli Seuryios konstitucionalizms. orxelisuflebianobas des-

tabilizacia moaqvs, rogorc es moxda ruseTSi 1993 wels an 1917

3aseTive ideebi gamodis wina planze, rodesac diqtators legitimacia surs

(magaliTad, 1919-1944 wlebSi admiral horTis gubernatorobis dros).

vin an ra miiCneva aRmasrulebeli

xelisuflebis meTaurad?

aRmasrulebeli xelisufleba 216

wels, roca orxelisuflebianoba oqtombris revoluciis Sedegad

komunistebis mier Zalauflebis xelSi CagdebiT damTavrda.

xalxis mier arCeuli mxsneli, romelic xalxs eyrdnoba, angrevs

saparlamento konstitucionalizms. es Sexeduleba ekuTvnis ara maqs

vebers, aramed karl Smits, germanel iurists, romelic sajaro sa-

marTlis specialisti iyo da romelmac veberis naazrevze aago Tavi-

si koncefcia.4 Smitma veberis qarizmuli prezidentis Zalaufleba

uZluri parlamentis winaaRmdeg warmarTa ise, rom prezidentis uf-

lebamosilebebi konstituciaze ki ara, aramed xalxTan mis uSualo

kavSirze daafuZna. Smitis azriT, xalxis erTianobis maCvenebeli sap-

rezidento arCevnebi parlamentis arCevnebze ufro mniSvnelovania,

radgan es arCevnebi partiuli biurokratiis danawevrebas asaxavs.5

prezidenti, rogorc eris meTauri, ganasaxierebs neitralur Zalas

da, imavdroulad, politikuri xelmZRvanelia. xalxis politikuri

gaerTianebis amocana parlamentidan prezidentze gadavida.

Tavdapirvelad parlamenti "xalxis damoukidebel warmomadge-

nelTa mier Ria molaparakebis mizniT miRweuli SeTanxmebisa da

partiuli interesebis zepartiul nebad gadaqcevis adgili iyo".

SemdgomSi parlamenti im adgilad gadaiqca, sadac sxvadasxva orga-

nizebuli socialuri jgufi Zalauflebas pluralizmis safuZvel-

ze iyofda. respublikis prezidenti konstitucias partiebis plu-

ralisturi TavkerZobisagan icavda da, amitom, igi "damcvelad" ga-

daiqca, oRond ara ise, rogorc amas vaimaris konstitucia moiT-

xovda, aramed germaneli xalxis konstituciuri erTianobiTa da

mTlianobis suliskveTebiT.6

erTpirovnul xelisuflebasTan gaigivebuli konstitucionaliz-

mi namdvil saSiSroebas warmoadgens. Tu prezidenti rame "absolu-

tur, saxalxo erTianobas" icavs da ganasaxierebs, xolo misi Za-

laufleba damoukidebeli da mtkicea da Tavadac erTiani Zalis

41933 wels Smiti nacisti gaxda ise, rom mis azrovnebaSi didi Zvra ar mom-

xdara, amitomac misi naazrevi totalitarizmis damkvidrebis xelSemwyob faqto-

rad SeiZleba CaiTvalos.5 Carl Schmitt, Verfassungslehre (München-Leipzig: Dunckler and Humblot, 1928), gv.

50.6 Carl Schmitt, Der Hüter der Verfassung (Tübingen: J.C.B. Mohr, 1931), gv. 89, 159.

217

simboloa, konstitucionalizmze, rogorc totalitarizmis uaryo-

faze, laparakic zedmetia.

"konstitucionalizmi“, romelic gaigivebulia erTpirovnul xe-

lisuflebasTan, namdvil safrTxes warmoadgens da iseve saxifaToa,

rogorc nebismieri sxva martivi gadawyveta.7 de golis sistemaSi,

veberis modelTan SedarebiT, prezidents meti Zalaufleba eniWeba,

radgan 1958 wlis safrangeTis konstituciiT parlamentis zogier-

Ti sakanonmdeblo uflebamosileba mTavrobas gadaeca da Tavad sa-

kanonmdeblo xelisuflebac ki konstituciuri sabWos kontrols

daeqvemdebara, romelic, Tavis mxriv, 1960-iani wlebis dasawyisSi,

de golis gavlenas ganicdida. ufro metic, man konstituciis dar-

RveviT referendumic ki gamoiyena Tavisi miznebis misaRwevad. amiT

igi konstitucionalizmis zRvars miuaxlovda, magram mis farglebs

gareT ar gasula, saxalxo suverenitets ara marto pativi miago,

aramed kidec aamoqmeda, anu gaakeTa is, rasac veberi saxalxo-qa-

rizmuli prezidentisagan moiTxovda. xolo roca man amomrCevlebze

Zalaufleba dakarga, _ gadadga (zustad iseve, rogorc 1946

wels). mis momdevno liderebs qarizmuli ZalauflebisaTvis ar

miumarTavT _ maT tradiciuli saparlamento sistema akmayofileb-

daT, miT ufro, rom im droisTvis saparlamento partiuli discip-

lina ganmtkicda da maT xalxis mxardaWera saparlamento anarqiis

winaaRmdeg an Zalauflebis mosapoveblad ar sWirdebodaT. safran-

geTis parlamentSi saxelisuflebo urTierToba met-naklebi sizus-

tiT asaxavs mosaxleobaSi ZalTa Tanafardobas. miuxedavad amisa,

gaorebuli aRmasrulebeli xelisufleba ZalaSi rCeboda, yovel

SemTxvevaSi im gagebiT, rom prezidents aRmasrulebeli xelisuf-

lebis saqmianobaSi garkveuli Carevis SesaZlebloba hqonda da, zog

SemTxvevaSi, wamyvan rolsac TamaSobda. frangul modelSi erTsa da

imave aRmasrulebel organizacias ori damoukidebeli legitimaciis

lideri SeiZleba hyavdes: sagareo politikis warmarTva SeiZleba

7mcdar, magram naTelsa da zust cnebas amqveynad, rogorc wesi, meti Zala

aqvs, vidre WeSmarit, magram bundovan da rTul princips. Alexis de Tocqueville, Democracy in America (New York: Vintage Books, 1945), gv.172.

vin an ra miiCneva aRmasrulebeli

xelisuflebis meTaurad?

aRmasrulebeli xelisufleba 218

daekisros pirdapiri kenWisyriT arCeul prezidents, zustad ise,

rogorc amas parlamentis dasturiT mTavroba axorcielebs.8

Teoriulad aRmasrulebeli xelisuflebis movaleobebi SeiZleba ise

iyos ganawilebuli, rom naTlad ganisazRvros, Tu risTvis aris pasu-

xismgebeli prezidenti (mefe) da risTvis _ mTavroba. radgan preziden-

ti saxelmwifos meTauria, mas pirdapiri kenWisyriT irCeven da zogier-

Ti aRmasrulebeli funqcia, gansakuTrebiT is, romelic zogadnaciona-

luria da, Teoriulad, partiul politikaze maRla dgas, misi uSualo

prerogativaa, sxva (nawilobriv Tanmxvedri an paraleluri) saqmianoba

ki mTavrobis kompetenciaSi Sedis. mTel mTavrobas an mis wevrebs sa-

xelmwifos meTauri niSnavs, magram parlamentarizmis principze day-

rdnobiT, mTavroba parlamentis ndobis gareSe ver imoqmedebs.

saerTo-saxalxo arCevnebis gziT arCeuli prezidentis iuridiu-

li statusisa da xelisuflebis aRmasrulebel ganStoebasTan misi

urTierTobis gaTvaliswinebiT, saxelmwifo moRvawis pirad Tvise-

bebsa da qarizmas, mis rols ufro didi mniSvneloba aqvs, vidre es

konstituciaSia aRniSnuli. iq, sadac konstitucionalizmi qarizmu-

li liderebis an naklebad qarizmuli, magram Zlieri diqtatorebis

SiSiTaa ganmsWvaluli, prezidenti mxolod sazeimo RonisZiebebze

gamodis sityviT, rogorc es germaniasa da ungreTSi xdeba xolme.

iq parlamenti prezidents irCevs da misi movaleobebi mxolod gan-

sakuTrebuli RonisZiebebiT Semoifargleba.

faSizmis damxobis Semdeg momZlavrda antiqarizmuli tenden-

cia da, Teoriulad, swored am rwmeniT unda xelmZRvanelobdnen

posttotalitaruli reJimebi.9 magram zogi postkomunisturi

konstitucia mwvave socialur-ekonomikuri krizisis pirobebSi

8poloneTis konstituciaSi 1992 wels Setanili Sesworebis mixedviT, Tav-

dacvisa da sagareo saqmeTa saministroebis saTaveSi prezidentis ndobiT aRWurvi-

li piri unda idges, radgan prezidents am sferoebSi gansakuTrebuli pasuxismgeb-

loba ekisreba.9vaimaris modelis mimzidvelobas is amtkicebs, rom misi konstituciis sagan-

gebo mdgomareobasTan dakavSirebuli araadekvaturi debulebebiT prezidentma hin-

denburgma ususuri da ukiduresad dapirispirebuli parlamentis daSla SeZlo,

ris Semdegac qveyanas Tavisi kancleris (premier-ministris) meSveobiT marTavda, am

ukanasknelma ki parlamentis mxardaWeris mopoveba ver SeZlo. teqnikurad swored

aman Seuwyo xeli hitleris mosvlas xelisuflebaSi.

219

daiwera, aseTi sagangebo viTareba ki diqtators moiTxovs. bedis-

weriT naboZebi prezidentis idea jer kidev mZlavrobs, rogorc

amas prezident de goliseuli saprezidento koncefcia gviCve-

nebs, romelmac mexuTe respublikisa Tu 1993 wels prezident

boris elcinis droindel konstituciebze met-naklebad gadam-

wyveti gavlena iqonia. erTi kacis mmarTveloba iq Canda mimzid-

veli, sadac konstituciuri "ganaxleba" yofili komunisti, axla

ki "demokrati" liderebis pirovnuli pativmoyvare zraxvebiT iyo

nakarnaxebi. perestroikidan dawyebuli, ise Canda, rom saprezi-

dento sistemas komunisturi partiis saxelisuflebo privile-

giebi da misi liderebi unda SeenarCunebina. garda amisa, 1989

wlis Semdeg arCeuli parlamentarebi Sinaganad dapirispirebuli

da uZluri aRmoCndnen, ise rom saprezidento mmarTveloba sul

ufro mimzidveli gaxda.10 swored amiT aixsneba is, rom meore

msoflio omis Semdgomi antiqarizmuli, erTi kacis mmarTvelobis

winaaRmdeg mimarTuli tendencia sruliad Seicvala, ris Sedega-

dac iseTi kompromisi miviReT, romlidanac gamosavali ar arse-

bobs: aRmasrulebeli da sakanonmdeblo saxelisuflebo ganStoe-

baTa urTierToba zogjer konstituciurad mouwesrigebeli rCe-

ba, rac samomavalod dapirispirebisa da gaurkvevlobis mizezi

SeiZleba gaxdes.

mraval yofil sabWoTa respublikaSi konstituciurma cvlile-

bebma ormagi aRmasrulebeli xelisuflebis lideris pozicia mniS-

vnelovnad ganamtkica (ruseTi, yazaxeTi, saqarTvelo, belorusi).

1989 wlis poloneTis konstituciaSi prezidentis xelisufleba

komunistebma gansazRvres. maT imedi hqondaT, rom misi axali

101989 wels dawyebuli gardamavali procesis debatebi ZiriTadad sust, Seda-

rebiT Zlier da Zlier prezidents exeboda. amgvari dayofis ZiriTadi problema

misi gamartivebuli formalizmi rodia. rogorc Cans, aviwydebaT, rom es dayofa

konstituciuri wyobis mxolod erT elements exeba da imas ki ar iTvaliswinebs,

rom prezidentis Zalaufleba mxolod xelisuflebis danawilebis konteqstSi

moiazreba, maSin rodesac swored danawileba gamoiricxa parlamentis mtkice le-

gitimuri moTxovniT da saparlamento kanonmdeblobiT. saparlamento sistemaSi

"SedarebiT Zlierma an Zlierma" prezidentma, romelic saxelisuflebo ganStoeba-

Ta danawilebis gareSe moqmedebs, SeiZleba aRmasrulebeli xelisuflebis Sinagani

struqtura daarRvios da paraleluri aRmasrulebeli ganStoebis warmoqmnis rea-

luri safrTxe gaCndes.

vin an ra miiCneva aRmasrulebeli

xelisuflebis meTaurad?

aRmasrulebeli xelisufleba 220

forma TavianT mmarTvelobas gaaxangrZlivebda (igive, Tumca waru-

matebeli cda ungreTSic iyo). parlamentSi Sina dapirispirebis

gamo poloneTSi demokratizebuli saprezidento xelisufleba

darCa, rac qarizmuli lideris xelisuflebaSi mosvlis SesaZleb-

lobas qmnida. winaaRmdegobaTa miuxedavad, 1996 wlis poloneTis

konstituciiT prezidentis Zalaufleba SeizRuda. albaT, amgvari

dualizmis gamo moxda, bulgareTSi "metad Taviseburi midgoma"

rom SearCies. 1991 wlis bulgareTis konstituciiT prezidents,

romelsac TiTqmis aranairi formaluri Zalaufleba ara aqvs, pir-

dapiri kenWisyriT arCeuli 5-wliani legitimuroba mieniWa, sinam-

dvileSi Zlieri legitimacia konstitucionalizmis dacvis sapre-

zidento funqcias ganamtkicebs, rac arc zedmeti da arc madesta-

bilizebelia. marTlac, xalxis mier arCeul prezidents 1997

wlis politikuri krizisis gadaWrisaTvis saWiro legitimacia

aRmoaCnda. mas, visac xalxis saxeliT laparaki SeuZlia, magram

moqmedeba _ ara, saxelisuflebo ganStoebaTa urTierTgamijvnisa

da urTierTgawonasworebis sistemis darRvevis ufleba ara aqvs.

5.2.2. mTavrobebi da premier-ministrebi

aqamde Cven aRmasrulebel xelisuflebas, Cveulebriv, erTi adamia-

nis xelmZRvanelobiT marTul calke saxelisuflebo ganStoebad

ganvixilavdiT. magram, unda iTqvas, rom saparlamento sistemaSi

aRmasrulebel xelisuflebas mTavroba (ministrTa sabWo) xelmZRva-

nelobs, romelic formalurad parlamentzea damokidebuli. sapar-

lamento mmarTveloba erT pirovnebasa da koleqtiur xelmZRvane-

lobas aerTianebs, Tumca marto koleqtiuri mmarTvelobac sakmaod

xSiria. arsebobs direqtoratis tradiciac da mraval saxelmwifo-

Si mTavroba koleqtiuri organoa, sadac premier-ministri pirvelia

TanasworTa Soris, xolo mTavroba umravlesobis principiT an kon-

sensusiT iRebs gadawyvetilebebs. isec xdeba, rom ministrebi ga-

dawyvetilebebs damoukideblad iReben da maT gamgeblobaSi myofi

sakiTxebisaTvis pasuxismgeblobas kisruloben. qvemoT moyvanili

oTxi tipis urTierToba premier-ministrsa da mTavrobas Soris ti-

puri da advilad SesamCnevia (rac Seexeba konkretul gadawyveti-

lebebsa da praqtikas, sxvadasxva models Soris unda veZeboT).

221

(1) parlamenti irCevs premier-ministrs, xolo igi ministrebis

sakuTar gunds qmnis. parlamenti ministrebs ar amtkicebs (Tumca,

prezidentis mier daniSvna minimaluri kontrolis garantias iZ-

leva). inglisSi SerCeuli ministrebis jgufebi ayalibeben kabi-

nets, xolo premier-ministri wyvets, Tu romeli ministri gaxde-

ba kabinetis wevri. mTavrobis politikur Tanamdebobebs premier-

ministri gansazRvravs. ministrebi xelmZRvaneloben saministroebs

da TavianTi saqmianobisaTvis ageben pasuxs. mTavrobis gadawyveti-

lebebi mxolod formaluradaa koleqtiuri, radgan premier-minis-

tris neba ganmsazRvrelia. Tu premier-ministris mier SerCeuli

ministrebi mis politikas mxars ar uWeren, igi maT Tavisi momxre

ministrebiT Secvlis. Tumca formalurad premier-ministris ga-

dawyvetilebebi mTavrobisas ver cvlis. es imas niSnavs, rom pre-

mier-ministri mTavrobis nacvlad dadgenilebas ver miiRebs, Tu

saamisod miniWebuli specialuri uflebamosileba ara aqvs. minis-

trTa Soris warmoqmnil konfliqtebs mTavroba wyvets, magram

zog SemTxvevaSi premier-ministri SeiZleba Caerios, maSin ki misi

sityva gadamwyvetia.11

(2) premier-ministri, ubralod, pirvelia TanasworTa Soris.

parlamenti mTavrobis, rogorc mTliani organos, wevrebs irCevs.

zogierT modelSi parlamenti mTel mTavrobas gadaayenebs, xolo

zogSi – ministrebis gadayeneba individualuradaa SesaZlebeli.

premier-ministri samTavrobo sxdomebis momzadebaSi gansakuTrebu-

li uflebamosilebiTaa aRWurvili, magram mTavroba gadawyvetile-

bebs marTlac koleqtiurad iRebs.12 am stadiaze premier-ministrs

ministrebisaTvis miTiTebebis micemis ufleba ara aqvs, ukeTes Sem-

11germaniis ZiriTadi kanonis 65-e muxlis mixedviT, "zogad politikur kurss

federaluri kancleri gansazRvravs da pasuxs agebs misTvis. amis farglebSi Ti-

Toeuli federaluri ministri damoukideblad da Tavisi pasuxismgeblobiT mar-

Tavs Tavisi dargis saqmeebs. federaluri ministrebis azrTa sxvadasxvaobas fede-

raluri mTavroba awesrigebs. federaluri kancleri federaluri mTavrobis saq-

meebis warmoebas mTavrobis mier miRebuli da federaluri prezidentis mier da-

dasturebuli proceduruli wesebiT ganagebs".12

bulgareTis konstituciaSi mkacradaa gansazRvruli, rom premier-ministro-

bis kandidati yvelaze didi saparlamento fraqciis mier wamoyenebuli kandidati

unda iyos. premier-ministri SearCevs, xolo parlamenti maTgan Semdgar mTavrobas

uyris kenWs.

vin an ra miiCneva aRmasrulebeli

xelisuflebis meTaurad?

aRmasrulebeli xelisufleba 222

TxvevaSi igi koleqtiuri gadawyvetilebebis ganxorcielebas

Tvals adevnebs.

(3) 1792 wels kondorsem, safrangeTis monarqiis damxobis Sem-

deg, winadadeba wamoayena, rom moqalaqeebs pirdapiri kenWisyriT

aerCiaT Svidi wevrisgan Semdgari erovnuli aRmasrulebeli komi-

teti, oRond es modeli saxelisuflebo ganStoebaTa danawilebas

gulisxmobs. Tumca, SeiZleba ase arc iyos. Sveicarielebma Tavian-

Ti federaluri konstituciis 95-e muxliT, franguli direqto-

ratis modeli SeinarCunes. Sveicariis konfederaciis saTaveSi

dgas 7-wevriani federaluri sabWo, romelic asrulebs saxelmwi-

fos meTaurisa da mTavrobis funqciebs. konstitucia mas gansaz-

Rvravs rogorc umaRles aRmasrulebel da xelmZRvanel organos.

direqtoratis wevrebs parlamenti irCevs, magram isini mis winaSe

pasuxismgebeli ar arian. ar dgeba ndobis sakiTxi da arc wevrTa

gawvevaa SesaZlebeli, Tumca isini parlamentis mier dadasturebu-

li politikuri kursis gatarebisaTvis arian pasuxismgebeli. sab-

Wos wevrebs oTxi wlis vadiT individualurad irCeven da maT

gansazRvruli movaleobebi akisriaT; SesaZlebelia maTi xelaxla

arCevac. 1848 wlidan sabWos sesia uwyvetad tardeba, radgan misi

wevrebis mandatebi erTdroulad ar wydeba.13

(4) naxevrad saprezidento sistemebSi mTavrobis meTaurs, Cveu-

lebriv, respublikis prezidenti asaxelebs an niSnavs, masve aqvs

ufleba amasTanave premier-ministris rekomendaciiT daniSnos da

gaaTavisuflos mTavrobis wevrebi. parlamentma mTavrobas SeiZleba

undoblobis votumi gamoucxados, magram amas, SesaZloa, Tavad par-

lamentis daTxovna mohyves Sedegad. respublikis prezidenti SeiZ-

leba mTavrobis sxdomebs Tavmjdomareobdes.

13federaluri sabWos Semadgenloba sxvadasxva regionalur, politikur da re-

ligiur gansxvavebas asaxavs, radgan verc erTi saparlamento partia umravlesobiT

aRmasrulebeli xelisuflebis xelmZRvanelebad TavianT xalxs ver irCevs. gadaw-

yvetilebebis miRebisas sabWos wevrebma konsensuss unda miaRwion, misi Tavmjdoma-

re ki yovel wels icvleba.

223

5.3. aRmasrulebeli xelisuflebis prerogativebi14

5.3.1. prerogativebi parlamentis prerogativebTan

SedarebiT

XIX saukunis liberalur konstituciebSi mefis ramdenime prero-

gativa xeluxlebladaa SenarCunebuli; es prerogativebi TandaTan

miisakuTra axalma aRmasrulebelma xelisuflebam, anu parlamen-

tis ndobiT aRWurvilma mTavrobam. am prerogativebs Soris mniS-

vnelovania sakanonmdeblo iniciativis ufleba, romelic ucnobia

xelisuflebis danawilebis sistemisaTvis. aqve unda movixsenioT

kanonebis damtkicebisa da kanonebis gamocemis prerogativac. am

mxrivac aRmasrulebelma xelisuflebam garkveuli prerogativebi

mefis prerogativebidan miiRo. kanonis namdvilad aRiarebas mefis

xelmowera da misi erT-erTi ministris kontrasignatura sWirde-

boda. am proceduris gaTvaliswinebis gareSe parlamentis an aSS-

is kongresis gansakuTrebuli sakanonmdeblo ufleba sakmaod bun-

dovani rCeba. ratom xdeba, rom aRmasrulebeli xelisufleba ka-

nonproeqtebs waradgens da, sabolood, proceduris Sedegs daa-

dasturebs, misi sakanonmdeblo ganxilva ki sxva, damoukidebel

organizacias evaleba?

ufro metic, tipur parlamentur sistemebSi aRmasrulebeli

xelisuflebis warmomadgenlebi TiTqmis mudam sargebloben sa-

parlamento debatebSi monawileobis prerogativiT. parlamentis

sxdomebs ministrebic eswrebian, maT sityviT gamosvlis uflebac

aqvT. parlamentis reglamentiT isini TavianT rigs arc ki elo-

debian.

14mTavrobis pozicia SeiZleba ganmtkicdes, Tu, magaliTad, ise rogorc safran-

geTis parlamentis orpalatian sistemaSi, mas parlamentis palatebs Soris warmo-

Sobil davaSi arbitris roli ekisreba. mas eZleva saSualeba gverdze gadados is

kanonproeqtebi, romlebzec deputatebi ver Tanxmdebian. es viTareba, parlamenta-

rizmis TvalsazrisiT, saxifaToa. magram germaniis ZiriTadi kanonis mixedviT, same-

diatoro komitetis dawesebam mTavrobas kanonproeqtebis ugulebelyofis saSua-

leba mouspo.

aRmasrulebeli xelisufleba 224

miuxedavad amisa, saparlamento arastabilurobis SiSiT da

mTavrobis efeqtianobasTan dakavSirebuli problemebis gaTvalis-

winebiT, Tanamedrove konstituciebi am tradiciul prerogati-

vebze Sorsac wavidnen. cota sxva kuTxidan Tu SevxedavT, davi-

naxavT, rom samTavrobo praqtikam tradiciuli institutebi

efeqtianobis TvalsazrisiT axleburad gaiazra. es advili ar

yofila. mTavrobis aRmasrulebeli saxelisuflebo uflebamosi-

lebis ganmtkicebis cda sapirispiro moTxovnebis dakmayofilebis

saWiroebas gulisxmobs. erTi mxriv, parlamentur sistemaSi

mTavroba parlamentzea damokidebuli, rac saparlamento kontro-

lis mizniT keTdeba, magram, meore mxriv, saxelmwifo samsaxure-

bis gazrdili mniSvneloba mTavrobisa da saxelmwifos efeqtia-

nobas moiTxovs, rac, Tavis mxriv, administraciul damoukideb-

lobasa da stabilurobas saWiroebs. politikurma pasuxismgeb-

lobam da misma gamovlinebam, anu undoblobis votumis insti-

tutma, rac xSirad parlamentis wevrTa samsaxurebriv miswrafe-

basa da maT pirovnulsa Tu partiul interesebs Seesabameba, Se-

saZloa, mTavrobis muSaobis uwyvetoba daarRvios. 15

151875-1914 wlebis safrangeTis mesame respublikaSi 48 mTavrobam imuSava (ma-

Ti muSaobis xangrZlivoba 22 dResa da 9 Tves Soris meryeobda). meoTxe respub-

likaSi mdgomareoba am mxriv kidev ufro gauaresda. 12 weliwadSi 22 premier-mi-

nistri Seicvala, xolo TiToeulma mTavrobam xelisufleba saSualod 6 Tve Sei-

narCuna. mexuTe respublikaSi mTavrobebma saSualod orweliwad-naxevari iarsebes.

1946 wlis konstituciis miRebidan, italiaSi mudmivi samTavrobo krizisi iyo.

1867-1918 wlebSi avstria-ungreTis monarqistul saxelmwifoSi 20 premier-mi-

nistri Seicvala, rac, daaxloebiT, orwlian xelisuflebas niSnavs da SedarebiTi

stabilurobis maCvenebelia. 1875-1890 wlebSi premier-ministri kalman tisCa iyo,

Tumca yoveli arCevnebis Semdeg igi odnav cvlida Tavisi kabinetis Semadgenlobas.

1918 wlamde sistema britaneTis saparlamento sistemis stabilurobas baZavs imiT,

rom premier-ministrebi xSirad icvlebodnen, radgan isini TavianTi partiis poli-

tikur kursze ambobdnen uars. magaliTad, 1890 wels kalman tisCam arCevnebi moi-

go, magram dakarguli xmebis raodenoba imdenad didi iyo, rom aman misi pozicia

liberalur partiaSi sakmaod Searyia. amitomac, tisCa umniSvnelo (simboluri) sa-

kiTxis gamo formalurad gadadga (monarqma uari ganacxada xeli moewera kanonze,

romelic laioS koSuts, 1848 wels antihabsburguli revoluciis liders, ungre-

Tis moqalaqeobas SeunarCunebda). tisCas momdevno premieri – giula sapari gadad-

ga, radgan misi partiis sxva liderebisagan gansxvavebiT, igi qorwinebis savalde-

bulo samoqalaqo registraciis winaaRmdegi iyo. umetes SemTxvevaSi samTavrobo

krizisi axali saparlamento arCevnebis gareSe gadailaxa.

225

5.3.2. mTavrobis dacva: undoblobis votumis gamocxadeba

gaZnelda

saparlamento sistemaSi mTavrobis arseboba parlamentzea damokide-

buli. Tu parlamenti arastabiluria, aRmasrulebeli xelisufleba

SeiZleba xelmZRvanelobis gareSe darCes, rac, Tavis mxriv, saxel-

mwifos funqciobas uqmnis safrTxes. mTavrobisa da misi meSveobiT

aRmasrulebeli xelisuflebis sandoobis gasaZliereblad, gansakuT-

rebiT meore msoflio omis Semdeg, undoblobis votumis borotad

gamoyenebis garTuleba scades, ris Sedegadac mTavroba gacilebiT

ufro stabiluri gaxda. germaniis ZiriTad kanonSi konstruqciuli

undoblobis votumis gamoyeneba damkvidrda. imisaTvis, rom parla-

mentSi undoblobis votumis sakiTxi dadges, mas wevrTa 10-ma pro-

centma unda dauWiros mxari, xolo kancleri mxolod im SemTxve-

vaSi gadadgeba, Tu wevrTa umravlesoba undoblobas gamoucxadebs

mas da axali kancleris Taobaze SeTanxmdeba. mravalpartiuli opo-

ziciis SemTxvevaSi, axali kancleris arCeva mxolod Zvelis gadaye-

nebiTa da arCevnebis daniSvniT ar Semoifargleba.16 ueWvelia, rom

germaniis konstituciis avtorebi mTavrobisa da parlamentis sta-

bilurobas udides mniSvnelobas aniWebdnen. mTavrobis damblis Si-

SiTaa ganpirobebuli is, rom konstitucia federaluri asambleis

mier kanonisa da undoblobis votumis uaryofis SemTxvevaSi da ma-

Sin, rodesac federaluri asamblea daSlili ar aris, prezidenti-

sagan 6 TviT sakanonmdeblo sagangebo mdgomareobis gamocxadebas

iTxovs, rasac federaluri sabWos dasturi sWirdeba. es niSnavs,

rom federaluri asambleis mier uaryofili samTavrobo kanon-

proeqtebi, federaluri sabWos dasturiT, kanonebad yalibdeba.17

16

1982 wlisagan gansxvavebiT, germaniaSi 1972 wels undoblobis votumi ver

ganxorcielda. igi SeiZleba kanclermac moiTxovos (rogorc es social-demokrat-

ma helmut Smitma gaakeTa 1982 wels, radgan undoda, rom mokavSire Tavisufal

demokratebs umuSevrobis winaaRmdeg mimarTuli misi politikisaTvis daeWiraT

mxari mmarTvel partiaTa gaZlierebis mizniT). zog SemTxvevaSi ndobis sakiTxi

riggareSe arCevnebis Catarebis mizniT dgeba. Tu mTavrobas ar endobian da axali

kancleric arCeuli ar aris, prezidents SeuZlia Sexedulebisamebr daSalos par-

lamenti (ix. meoTxe Tavi). 17

mravali SezRudvis mqone aseTi midgoma vaimaris konstituciaSi aRbeWdil

sistemas arRvevs. vaimarSi sagangebo mdgomareobis gamocxadebis Semdeg, risi sa-

aRmasrulebeli xelisuflebis prerogativebi

aRmasrulebeli xelisufleba 226

konstruqciuli undoblobis votumi, romelic ungreTis konsti-

tuciaSi 1990 wlis SesworebiT damkvidrda, imdroindeli koali-

ciis partniorebis disciplinirebis mizniT, Teoriulad, mTavrobi-

sadmi parlamentis gavlenas zRudavs.18

mTavrobis klasikuri pasuxismgeblobis modelidan gadaxvevis

kidev ufro mkafio magaliTia safrangeTis mexuTe respublikis

konstitucia, romelmac, rogorc ukve iTqva, kanonmdebels isedac

CamoarTva misi sakanonmdeblo uflebamosilebis garkveuli nawili.

franguli midgoma undoblobis instituts da parlamentisa da

mTavrobis urTierTobas Tavdayira ayenebs. safrangeTis mexuTe

respublika am mxrivac ufro agebulia Zveli, warumatebeli sapar-

lamento sistemis uaryofaze. mTavrobis programisaTvis kenWisyra

ufro moqmedi mTavrobis iaraRia, vidre parlamentis winaSe misi

pasuxismgeblobis gamovlineba. am iaraRs safrangeTis mTavroba im

SemTxvevaSi iyenebs, rodesac misi politika sazogadoebaSi sakama-

To xdeba. safrangeTis konstituciis 49-e muxlis me-3 punqtis

mixedviT, ndobis sakiTxi konkretul kanonproeqtebs SeiZleba

daukavSirdes. Tu mTavroba kanonproeqts ndobis sakiTxad miiCnevs

da Tavs misi teqstisaTvis pasuxismgeblad Tvlis, kanonproeqti,

im SemTxvevis garda, Tu mas parlamentis wevrTa 10 procenti

uaryofs, kanonad kenWisyris gareSec cxaddeba. kenWisyra 48 saa-

Tis ganmavlobaSi unda Catardes, es ki sakmarisi droa imisaTvis,

rom mTavrobam Tavis momxreebs mxardaWerisken mouwodos. undob-

lobis votumTan dakavSirebuli kenWisyris dros TavSekavebulTa

raodenoba ar iTvleba. mas absoluturi umravlesoba sWirdeba.19

fuZvelic gaurkveveli darCa, prezidentsa da mTavrobas dekretebiT kanonSemoqme-

debis konstituciuri ufleba mieniWaT, rasac parlamenti ar daeTanxma. 18 ungreTis konstitucia mTavrobis stabilurobis uzrunvelsayofad metad

mkacr, magram cota araTanamimdevrul wesebs Seicavs. undoblobis winadadebas par-

lamentis wevrTa, sul cota, 20-ma procentma unda moaweros xeli. am Tvalsazri-

siT, ungreTis konstitucia ufro icavs mTavrobas, vidre safrangeTisa da germa-

niis konstituciebi. amave dros, imis ugulebelyofiT, rom aman SeiZleba sazoga-

doebis TvalSi diskreditacia gamoiwvios, undoblobis votumi obstruqciis miz-

niTac SeiZleba gamoiyenon, rac imas niSnavs, rom parlamentis erTsa da imave wev-

rebs gamudmebuli undoblobis votumis gamocxadebis saSualeba eZlevaT.

19 undoblobis votumze xelis momweri deputati, im SemTxvevaSi, Tu am faqts

mTavrobis gadadgoma ar mohyveba, parlamentis im sesiaze meored aseT winadadebas

veRar daayenebs. Tu mTavrobas, vTqvaT, 51 procentze meti uWers mxars, es niSnavs,

227

am sistemiT jer verc erTi mTavrobis gadayeneba ver moxerxda.

kanonproeqti kanonad SeiZleba maSinac ki iqces, roca parlamen-

tis wevrTa umravlesobam mis winaaRmdeg misca xma an, rac xSirad

xdeba, kenWisyra saerTod ar Catarebula. kanonproeqtis teqstTan

mTavrobis pasuxismgeblobis dakavSirebis sakiTxi 35 weliwadSi,

sul cota, 40-jer mainc dadga, gansakuTrebiT premier-ministris

miSel rofaris socialisturi mTavrobis mmarTvelobis periodSi.

im dros mxolod socialistebi umravlesobas ver qmnidnen, magram

1958 wels SemoRebuli mastabilizebeli meqanizmi Tavis sasargeb-

lod gamoiyenes, riTac koaliciis partniorebis mier mis datove-

bas aRudgnen win. am meqanizmis gamoyeneba, albaT, ufro naTeli

perspeqtivis SemTxvevaSia gamarTlebuli, rodesac umravlesobis

mqone mTavroba mas misive partiis disciplinirebis mizniT iyenebs,

kerZod,Dim wevrebis mimarT, romlebic arapopularuli zomebis mi-

RebaSi monawileobas arideben Tavs. cxadia, rom am „disidentebs“

mTavrobis gadadgoma ar surT.20

zemoaRniSnuli konstituciuri meqanizmebis gaTvaliswinebiT, ga-

sakviri ar aris, rom Tanamedrove germaniisa da safrangeTis mTav-

robebi ase mtkiced inarCuneben xelisuflebas.21 1958 wlidan saf-

rangeTSi mxolod erTi mTavroba gadaayenes. es maSin moxda, rode-

rom erTi saparlamento sesiis ganmavlobaSi aseTi winadadeba mxolod 4-jer SeiZ-

leba daayenon. 20

germaniaSi undoblobis votumis Semdeg, Tu mas axali mTavroba ar mohyva,

prezidents SeuZlia mcire xanSi (21 dRe) daiTxovos federaluri asamblea (mux-

li 68). samkviriani vada sakmarisad aris miCneuli imisaTvis, rom parlamentma, Tu

mas daSla ar surs, axali mTavroba gamoZebnos. safrangeTis konstitucia, (muxli

49) undoblobis votumis Semdeg mTavrobis gadadgomas moiTxovs. respublikis

prezidentma SeiZleba erovnuli asamblea daSalos, ris uflebac mas undoblobis

votumis gareSec aqvs. 21

im uZlieresi iaraRebis msgavsad, romlebsac yofili sardlebis Secdomebis

Tavidan asacileblad iyenebdnen, es mastabilizebeli meqanizmebi TiTqmis arasdros

gamocdila. politikosebi amtkiceben, rom safrangeTis mexuTe respublikis parla-

mentisa da mTavrobis stabiluroba SesaZlebeli gaxda ara imdenad am meqanizmebis

meSveobiT, aramed es de golis popularobam ganapiroba da, mogvianebiT, safrange-

Tis partiuli sistemis transformaciis wyalobiT, anu danawevrebis procesis

dasrulebiT iqna miRweuli. Zneli saTqmelia, ra uwyobs xels stabilurobas ger-

maniaSi – orpartiuli sistema da koaliciebis Seqmnis saSualeba, Tu mtkice par-

tiuli struqtura, romelic ZiriTadi kanonis debulebebsa da saarCevno sistemas

efuZneba.

aRmasrulebeli xelisuflebis prerogativebi

aRmasrulebeli xelisufleba 228

sac prezidentma urCi erovnuli asamblea daSliT dasaja. amgvari

stabiluroba 60-ze meti undoblobis votumisa da wina reJimebis

dros mTavrobis gadayenebis martivi meqanizmis gaTvaliswinebiT,

udavod RirsSesaniSnavia.22

germaniaSic partniori partiis mier koaliciis mitovebas marto

erTxel mohyva mTavrobis gadadgoma. ruseTis 1993 wlis konstitu-

ciam safrangeTis mexuTe respublikis institutebi vaimaruli tra-

diciis farglebSi "kidev ufro ganaviTara". unda iTqvas, rom, Tu

undoblobis votumis siZneleebsa da saSiSroebas gaviTvaliswinebT,

es zomebi mTavrobis stabilurobas uzrunvelyofs. magram es saTuo

monapovaria, radgan am SemTxvevaSi, susti parlamentis diqtaturis

safrTxe ikveTeba.23 iq, sadac xelisuflebis sakanonmdeblo da aRmas-

rulebel ganStoebaTa Soris Zlieri dapirispirebaa, ndobis votumi

is bolo saSualebaa, romlis gamoyenebiTac mTavrobas Tavisive mom-

xreebis marTva SeuZlia. is, rom mdgomareobam SeiZleba kulminacias

miaRwios, aixsneba disciplinasa da, saerTod, partiul struqturaSi

momxdari cvlilebebiT. arseboben saxelmwifoebi, sadac partiebi da

parlamentebi danawevrebulia, magram, amis miuxedavad, sakanonmdeblo

organo undoblobis votums ar mimarTavs. holandiis danawevrebul

mravalpartiul sistemaSi, sadac gamokveTili umravlesoba ar arse-

bobs, kompromisis miRwevas didi mniSvneloba eniWeba (konsocialuri

tipis demokratia). koaliciuri mTavrobis gadadgomis SemTxvevaSi

mTavroba axal arCevnebs saparlamento partiebis Sina umravlesobis

mxardaWeris gareSe ver Caatarebs.24

221962 wels de golma parlamentis gverdis avliT konstituciaSi cvlileba

referendumis meSveobiT Seitana, rac prezidentis pirdapir arCevnebs akanonebda.

amis pasuxad, ganawyenebulma erovnulma asambleam, romelic misi impiCmentisaTvis

saWiro zeumravlesobas ar flobda, mTavroba gadaayena. 231993 wlis ruseTis konstituciis Tanaxmad, premier-ministrsa da mTavrobas

(premier-ministris rekomendaciiT) prezidenti niSnavs. marTalia, kabinetisTvis un-

doblobis votumis gamocxadeba SesaZlebelia, magram es prezidents ar avaldebu-

lebs. Tu undobloba 3 Tvis ganmavlobaSi ramdenjerme gamocxadda, prezidenti

mTavrobas aTavisuflebs an parlamentis qveda palatas – saTaTbiros _ Slis. am

SemTxvevaSi, ndobadakargulma mTavrobam SeiZleba muSaoba ise gaagrZelos, rom ami-

saTvis xelaxali daniSvnis proceduris Catareba ar gaxdes saWiro. radgan saTaT-

biros daSla arCevnebidan erTi weli ar SeiZleba, prezidents qveynis marTva mou-

wevs parlamentisadmi dapirispirebuli mTavrobis pirobebSi. 24formalurad axali arCevnebis Casatareblad mTavroba monarqs mimarTavs.

229

sabolood, konstitucia nakleb gavlenas axdens imaze, Tu rogor

iyenebs parlamenti ndobis instituts mTavrobis kontrolis mizniT.

holandiaSi ndobis Taobaze kenWisyra bolos 1939 wels moewyo, xo-

lo biujeti ukanasknelad 1919 wels uaryves. magram italiaSi, sa-

dac holandiis msgavsad ar arsebobs dominanti partia, da, amdenad,

undoblobis votumis gamocxadebas konstituciuri dabrkoleba ar

uSlis xels, es meqanizmi xSirad da "warmatebiT" gamoiyeneba.

5.3.3. sakanonmdeblo iniciativa da kanonis Secvla

mTavroba, Cveulebriv, sargeblobs kanonproeqtebis wardgenis ufle-

biT. es konstituciurad dadasturebuli wesi Teoriulad Znelad

gasamarTlebelia. Tu kanonmdeblobisaTvis parlamentia pasuxismgebe-

li, xelisuflebis danawilebis principidan gamomdinare, parlamentis

privilegia mTel sakanonmdeblo procesze unda vrceldebodes. 1791

wlis safrangeTis konstitucia (kari III, Tavi 3, naw. 1, $ 1.1) monar-

qis sakanonmdeblo iniciativas kategoriulad gamoricxavda. magram

sakanonmdeblo saqmianoba naklebad efeqtiani iqneba, Tu sakanonmdeb-

lo iniciativa waerTmevaT Tanamedrove mTavrobebs, romlebsac, Cveu-

lebriv, eqvemdebarebaT profesiuli aparati da, amasTan, axorciele-

ben parlamentis mier mowonebul programas. monarqs mxolod ama Tu

im sakiTxis ganxilvis SeTavazeba SeeZlo. dRes ki, rodesac mTavro-

bas hyavs profesiuli aparati da moqmedebs damtkicebuli programis

mixedviT, miRebuli kanonproeqtebis umravlesoba mTavrobisagan mo-

dis. am mxriv, kidev erT gamonakliss gvTavazobs amerikis SeerTebu-

li Statebi, radgan prezidents winadadebis wardgenis formaluri

ufleba misi partiis mxardaWeris gareSe ara aqvs. im pirobiT, Tu

isini umravlesobas qmnian, kanonproeqts partiis gavleniani wevri

waradgens. sakanonmdeblo iniciativa mxolod SesaZleblobis micemaa

mTavrobisaTvis. Zalaufleba namdvilia maSin, rodesac SeiZleba ka-

nonproeqti daixsna saparlamento wisqvilis dolabidan an daicva sa-

parlamento Sesworebebisagan.25

25

aRmasrulebeli xelisuflebis mier SemuSavebuli kanonmdebloba, upirveles

yovlisa, delegirebul sakanonmdeblo uflebebTan kavSirSi ganixileba.

aRmasrulebeli xelisuflebis prerogativebi

aRmasrulebeli xelisufleba 230

kanonmdebloba safrangeTis mesame da meoTxe respublikebSi iqmne-

boda mTavrobis inicirebuli, magram Zireulad Secvlili sakanon-

mdeblo winadadebebisgan, maT Soris, sabiujeto sferoSic ki. minis-

trebsa da maT TanamSromlebs mouwodebdnen Sexvedrodnen saparla-

mento komitetebs, romlebic maT winadadebebze muSaobdnen da mTav-

robas umetesad sxvadasxva kompromisze daTanxmeba uwevda. mTavro-

bis sakanonmdeblo privilegiebis momxreni amtkiceben, rom parla-

mentis Tavisuflad motivtive sakanonmdeblo procedurebis Sedegad

iqmneba Sinagani winaaRmdegobebiT aRsavse kanonebi, romlebic mxo-

lod kerZo SeTanxmebebs gamoxatavs. rodesac biujeti ar aris da-

kavSirebuli mTavrobis ekonomikuri politikis sxva saSualebebTan,

biujeti gamosayeneblad uvargisi xdeba. mTavrobas am dros pasu-

xismgebloba iseTi ramisaTvis ekisreba, razec gavlenas ver moax-

dens. albaT, es aris xelisuflebaTa urTierTSepirispirebisa da

urTierTgawonasworebis, agreTve xelisuflebis danawilebis gau-

marTavi sistemebis yvelaze TvalsaCino winaaRmdegoba.26

parlamenti aRmasrulebeli xelisuflebis winaSe ayenebs amoca-

nebs, akisrebs mas pasuxismgebloba da, amasTan, ar uzrunvelyofs

mas kanonis realizaciis aucilebeli saSualebebiT da arc TviTon

agebs pasuxs.

xelisuflebaTa urTierTSepirispirebisa da urTierTgawonaswo-

rebis principis am da sxva aspeqtebma Tanamedrove konstituciebSi

gamoiwvia mTavrobis prerogativebis, gansakuTrebiT biujetTan da-

kavSirebuli prerogativebis garantiebis asaxva. mTavrobis sakanon-

mdeblo iniciativebs emateba proceduruli privilegiebi (kenWis-

yris wesi, saSuri saqmeebisaTvis upiratesobis miniWeba).27 saxel-

mwifoebSi, sadac xelisufleba danawilebulia _ nawilobriv poli-

26aSS-Si, sadac saxelisuflebo ganStoebebi danawilebulia, xarjvasTan dakav-

Sirebul kongresis aqtebs aRmasrulebeli xelisufleba akontrolebs. konstitu-ciurad sakamaTo muxlebrivi wesebis SemoRebamde prezidents masTan dapirispire-

bis ufleba ar hqonda.27

radgan ruseTis xelisufleba am privilegiebiT uzrunvelyofili ar aris,

sakanonmdeblo proceduras reglamenti gansazRvravs. aRmasrulebel xelisuflebas

prerogativebi ar gaaCnia. es ara marto ruseTis aRmasrulebeli xelisuflebis

finansur efeqtianobasa da racionalurobas vnebs, aramed Tavad saTaTbiros saka-

nonmdeblo saqmianobasac aferxebs, rac mravalricxovani fraqciebisa da individua-

luri wevrebis kanonproeqtebis Setanis uflebiT isedac sakmaod Selaxulia.

231

tikuri sistemis araadekvaturi funqciobis, nawilobriv ki _ par-

lamentis sijiutis, rogorc misi damoukideblobis Sedegis, gamo,

didia aRmasrulebeli xelisuflebis miswrafeba Secvalos arasakma-

risi da arasrulyofili kanonebi administraciuli aqtebiT. sam-

xreT amerikis saprezidento sistemebSi es movlena aisaxa terminSi

"decretismo". braziliis prezidentis fernando kolor de mulos

mmarTvelobis periodSi yovel meore dRes axal-axali sakanonmdeb-

lo aqtis Zalis mqone dekreti gamoicemoda.28

5.3.4. biujeti

saxelmwifo xelisuflebis WeSmariti arsi yvelaze TvalnaTliv im

sakonstitucio debulebebSi Cans, romlebic biujetsa da finanseb-

Tanaa dakavSirebuli. 1812 wlis qadizis espaneTis konstitucia

erT-erTi pirvelia, sadac biujetis kanonproeqtis wardgenis mTav-

robiseuli privilegiaa asaxuli. vaimaris konstituciis (muxli

85) Tanaxmad, saxelmwifo biujetis proeqtis ganxilva raixstags

(qveda palata) raixsratis (zeda palata) mier damtkicebis Semdeg

SeeZlo. rac Seexeba germaniis dRevandel konstitucias, igi moiT-

xovs biujetis xarjviTi nawilis gazrdasa da misi Semosavlebis

SemcirebasTan dakavSirebiT wardgenili kanonproeqtebis federalu-

ri mTavrobis mier dadasturebas.29

28 Giovanni Sartori, Comparative Constitutional Engineering: An Inquiry into Structures,

Incentives and Outcomes (Baskingstone-Hampshire: New York University Press, 1994), gv.170. braziliis konstituciis mixedviT, aseTi dekretebi "ukiduresi saWiroebis"

SemTxvevaSi unda gamoices da isini parlamentma 30 dReSi unda daadasturos. am-

gvar saWiroebas prezidenti adgens (rogorc Cans, es saWiroeba mudmivia). mas dek-

retis 30 dRiT gagrZelebis ufleba aqvs. 29SemTxveviTi araa, rom am sakiTxs eTmoba germaniis konstituciis 46 grZeli

paragrafi. konstituciis mixedviT, gadasaxadebTan dakavSirebul saqmianobas fede-

racia da provinciebi inawileben. safrangeTisagan gansxvavebiT, germaniis ZiriTadi

kanoni mTavrobas biujetis sakiTxSi gadamwyvet privilegiebs ar aniWebs, radgan

gaTvaliswinebulia, rom biujeti SeiZleba ver damtkices, amitom germaniis kon-

stitucia mizanSewonilobis debulebebs Seicavs, romlebic saxelmwifo adminis-

traciisa da samsaxuris wina biujetis farglebSi funqciobas uzrunvelyofen. sa-

Wiro emisiebis usafrTxoebis uzrunvelsayofad, mTavroba uflebamosilia isesxos

biujetis menejmentisaTvis saWiro fondebi. biujetis dasacavad, damatebiT fon-

debTan dakavSirebul saparlamento winadadebebis kenWisyras mTavrobis dasturic

aRmasrulebeli xelisuflebis prerogativebi

aRmasrulebeli xelisufleba 232

safrangeTSi biujetTan dakavSirebul mTavrobis winadadebas sa-

parlamento kenWisyra saerTod ar sWirdeba, Tu kenWisyra dakavSi-

rebuli ar aris ndobis sakiTxTan. albaT, SemTxveviTi ar aris, rom

fiskaluri konstitucionalizmi an, yovel SemTxvevaSi, konstitu-

ciis biujetTan dakavSirebuli Tavi postkomunistur konstitu-

ciebSi praqtikulad ar gvxvdeba. am konstituciebSi mxolod isaa

naTqvami, rom "saxelmwifos xarjebs parlamenti gansazRvravs da

biujetsac parlamenti amtkicebs da akontrolebs" (ungreTis kon-

stitucia, me-19 muxlis me-3 punqtis ,,d“ qvepunqti). mxolod ru-

mineTis konstituciaSia ganxiluli SemTxveva, rodesac biujeti

damtkicebuli ar aris. danarCeni konstituciebis avtorebma, ro-

gorc Cans, am savaraudo viTarebis aRiareba ar isurves. rasakvirve-

lia, parlamentarizmi, tradiciulad, ufro Semosavlebs exeboda.

parlamentebi imitom iqmneboda, rom maT gareSe mefes (xelisufle-

bas) Semosavlis miReba ar SeeZlo. ar arsebobs biujeti, romelic

gadasaxadebTan dakavSirebul Semosavlebs ar emyarebodes, xolo ga-

dasaxadebis daweseba parlamentis gansakuTrebuli privilegiaa. aR-

masrulebel xelisuflebas am mxriv araviTari SeRavaTi ar eniWeba.

biujetis Sesaxeb kanonproeqtis wardgenis samTavrobo funqcia

SenarCunda britaneTSi, maSin rodesac sxva qveynebi iZulebuli gax-

dnen konstituciiTa da sxva kanonebiT SeezRudaT deputatTa ini-

ciativis uflebebi, radgan saparlamento uflebebs destabiliza-

ciisa da obstruqciis garda arafris motana ar SeeZlo. biujetTan

dakavSirebulma debatebma parlamentarTa sruli upasuxismgebloba

gamoavlina. parlamentarebi aiZuleben qveyanas popularul proeq-

tebze daixarjos fuli an cdiloben TavianTi amomrCevlebisaTvis

biujetidan finansebis mopovebas, rac maTi rolis gaTvaliswinebiT,

bunebrivia. magram, Tu konstitucia xelisuflebis SezRudvis miz-

niTaa Seqmnili, es SezRudva im deputatebsac unda SeexoT, rom-

lebsac fulis xarjva Cvevad aqvT qceuli. is, ris SezRudvac da

gakontrolebac konstituciebis umravlesobam ver SeZlo, mTavro-

bis xarjebia.

sWirdeba. konstituciis germanuli modeli parlamentis calkeuli wevrebis ini-

ciativebisagan biujetis dacvas ar gulisxmobs imitom, rom maT sakonstitucio

Sesworebebis plenumisaTvis wardgena ekrZalebaT.

233

sabiujeto sakiTxebSi mTavrobis privilegia, albaT, yvelaze uf-

ro inglisSi SeinarCunes, rac, nawilobriv. parlamentis reglamen-

tis debulebebiTaa ganpirobebuli. sabiujeto winadadebebis wardge-

nis ufleba mxolod mTavrobas aqvs, biujetis proeqti ki finansTa

ministris saidumloebaa. deputatebs rTuli, kompleqsuri winada-

debebis Seswavlis dro ara aqvT. am SemTxvevaSi plenaruli sxdome-

bi sakomiteto Sekrebebs emsgavseba da deputatebsac mxolod biu-

jetis SemcirebasTan dakavSirebuli winadadebebis gamoTqma SeuZ-

liaT. lordTa palatis kompetencia finansebTan dakavSirebul ka-

nonproeqtebze praqtikulad ar vrceldeba.30

1958 wlis safrangeTis konstituciis mixedviT, dadgenilia e.w.

safinanso kanonproeqtebis, maT Soris gadasaxadebTan, baJebsa da

mosakreblebTan dakavSirebuli kanonproeqtebis ganxilvis gansakuT-

rebuli procedura. biujets mTavroba waradgens. parlamentarTa

winadadebebi Semosavlebis Semcirebas an xarjvis zrdas miznad ar

unda isaxavdes. xarjviTi nawilis gansazRvra aRmasrulebeli xeli-

suflebis uzenaesi uflebaa, radgan biujetis dagegmvisaTvis saWi-

ro monacemebs swored misi administracia warmoadgens. am mxriv

safrangeTi gamonaklisia.

mTavrobis mier sabiujeto winadadebebis Setanis Semdeg, parla-

mentma biujetTan dakavSirebuli sakanonmdeblo aqti SedarebiT

swrafad unda aamoqmedos (safrangeTis parlamentma 70 _ dReSi, in-

glisSi ki debatebisaTvis gamoyofili vada 30 dReze naklebia).

sxva saxelmwifoebSi sabiujeto winadadebas mTavrobis TxovniT

upiratesoba eniWeba. Tu biujetis miRebas parlamenti aferxebs,

xarjvasTan dakavSirebuli tradiciuli wesis mixedviT, igi wina

wels damtkicebuli biujetis Tanxis proporciuli unda iyos. Tu

parlamentarebi sabiujeto winadadebas uaryofen, mTavroba gadadge-

ba. mTavrobis upiratesobisa da efeqtianobis principebis erTguli

safrangeTis konstituciis mixedviT, "Tu parlamenti 70 dRis gan-

mavlobaSi gadawyvetilebas ver miiRebs, kanonproeqtis debulebebi

kanonqvemdebare aqtiT Sedis ZalaSi" (muxli 47). magram praqtiku-

30 C.J. Boulton et al., Erskine May`s Treatise on the Law, Privileges, Proceedings and

Usage of Parliament (London: Butterworths, 1989), gv. 733-734.

aRmasrulebeli xelisuflebis prerogativebi

aRmasrulebeli xelisufleba 234

lad, garTulebis SemTxvevaSi, biujeti undoblobis votums ukav-

Sirdeba da parlamenti mas amgvarad amtkicebs.

sabiujeto winadadebebis ganxilva, Cveulebriv, or an sam etapad

xdeba. pirveli exeba Semosavlebisa da gasavlebis jams, meore _ am

jamis ganawilebas sabiujeto ganyofilebebis mixedviT. fondebis

danawileba emsaxureba udeficito balansis uzrunvelyofas da wo-

nasworobis SenarCunebas.31

calkeuli saministroebi ZiriTadad TviTon wyveten, rogor unda

gamoiyenon maTTvis biujetiT gaTvaliswinebuli Tanxa, magram fon-

debis saministroebisaTvis xelaxla asignireba finansTa ministris

gadasawyvetia (biujetis Tavebi). ai, am sferoSi aRmasrulebeli xe-

lisufleba sruli TavisuflebiT sargeblobs.

saparlamento kontroli da zedamxedveloba biujetis xarjviTi

nawilisadmi mxolod meoreulia da miznad isaxavs fondebis amTvi-

seblis kanonieri moqmedebisa da dafinansebis gamarTlebulobisa da

sargeblianobis Semowmebas. radgan TviTon parlaments aseTi zedam-

xedvelobis unari ara aqvs, konstituciebi am rolis Sesasruleb-

lad gansakuTrebuli organoebis dafuZnebas iTvaliswinebs, romle-

bic, Cveulebriv, saparlamento organoebis funqciebs an parlamen-

tis saxeliT moqmedi sasamarTloebis rols asruleben (magaliTad,

saaudito ofisi ungreTSi, aSS-is kongresis mier daniSnuli genera-

luri kontroliori an auditoruli sasamarTlo safrangeTSi).32

britaneTSi audits umaRlesi sasamarTlos centraluri kancela-

riis ganyofileba niSnavs. igi aRmasrulebeli xelisuflebisagan da-

moukidebelia, sasamarTlos funqcias asrulebs da parlamentis wi-

31

germaniis konstitucia am sakiTxs Taviseburad udgeba. Semosavlebi da xar-

jebi gawonasworebuli unda iyos. dabalansebuli biujetis konstituciuri prin-

cipi, im amerikeli politikosebis sayvareli proeqti, romlebic mis danergvas

konstituciaSi Setanis gziT cdiloben, TavisTavad bevrs ar metyvelebs, radgan

sesxi SeiZleba Semosavals warmoadgendes, xolo mTavrobis gavlenaSi myofi sa-

xelmwifo an kerZo bankic sesxebs gascems. 32ungreTis konstituciis 32-e muxlis `g~ qvepunqtSi araferia naTqvami saau-

dito ofisis damoukideblobis Sesaxeb da isic gaugebaria, awarmoebs Tu ara igi

gamoZiebas parlamentis sagangebo TxovniT.

235

naSea pasuxismgebeli.33 mTlad naTeli ar aris, Tu ra xdeba im Sem-

TxvevaSi, rodesac parlamenti sabiujeto angariSs Caagdebs. es,

biujetisagan gansxvavebiT, inglisSic ki mTavrobisadmi ndobis sa-

kiTxs ar ukavSirdeba.

5.4. pasuxismgeblobis miTi

aRmasrulebeli xelisufleba erTgvar kentavrs waagavs: misi sxeulis

qveda nawils biurokratia, saxelmwifo administracia warmoadgens, xo-

lo zeda nawils _ partiuli politikosi, romelic misi amomrCevlis,

parlamentis da, upirveles yovlisa, misi partiis yvelaze gavleniani

wevris wyalobiT, saxelmwifo interesebs gamoxatavs. sxeulis mZlavri

qveda nawili aRmasrulebel xelisuflebas aqcevs uZlieres ganStoe-

bad, romelsac misi miznebis miRwevis yvelaze didi Sansi aqvs. codna

Tavmoyrilia qveda nawilis profesiul ostatobaSi. profesiul biu-

rokratias, yovel SemTxvevaSi, SeuZlia ganacxados, rom kentavris gan-

kargulebaSi uzarmazari informaciaa. codnis garda, igi aRWurvilia

iZulebis saSualebebiT, uxeSi brZanebis uflebiT, maTraxiT, `damawyna-

rebeli perangiTa~ da cremlmdeni airiT. gasagebia, rom postkomunis-

tur sistemaSi es saxelisuflebo ganStoeba konstitucionalizms yve-

laze did safrTxes uqmnis, albaT, ara imitom, rom Zalauflebis xel-

Si Cagdebis didi potenciali aqvs, aramed imitom, rom igi, ubralod,

Tavisi bunebidan gamomdinare, konstitucionalizmis Selaxvis midreki-

lebas amJRavnebs. konstituciuri wyobis dacvas Tu davesesxebiT, igi

demokratiul Riaobas da kontrols uSlis xels imis momizezebiT,

rom isini misi xelisuflebis efeqtian aRsrulebas abrkoleben. arcTu

iSviaTad aRmasrulebeli xelisufleba ministrebis pasuxismgeblobas

misi privilegiebis gamamarTlebel argumentad iyenebs. ministrebisaTvis

dakisrebuli pasuxismgebloba maTTvis SeuzRudavi Zalauflebis miniWe-

bas iTxovs. mTavroba Tavisi misiis Sesrulebas ver SeZlebs, Tu parla-

mentis wevrebi, romlebsac kanonis Sinaarsis gansazRvraze miuwvdebaT

33

saparlamento komitetebis biujetis momzadebaSi Careva sakmaod warumatebe-

li aRmoCnda. britaneTSi amas bolo mouRes. britanuli tradiciis mixedviT, saau-

dito komitetis Tavmjdomare opoziciis wevria. meore mxriv, aSS-is kongresis

uflebebi aRmasrulebeli xelisuflebis departamentebis mimarT biujetisadmi kon-

gresis kontrols eyrdnoba.

pasuxismgeblobis miTi

aRmasrulebeli xelisufleba 236

xeli, efeqtian aRmasrulebel programebs daamaxinjeben. magram antipar-

lamentarizmis qadageba saWiro ar aris. rac mTavaria, mTeli adminis-

traciuli struqtura premier-ministrsa da mTavrobas unda eqvemdeba-

rebodes. partiuli organizaciis uSvelebeli hidrocefalusi moulod-

nelad mokavSires poulobs, xolo aRmasrulebeli xelisuflebis li-

derebi administraciuli organizaciis damcvelebad warmoCndebian. mag-

ram, unda iTqvas, rom patroni mis msaxur-damcvelze imdenad damokide-

buli xdeba, rom am organizaciis interesebs kanonmdeblobis saSuale-

biT amkvidrebs.

mainc ras niSnavs ministrTa pasuxismgebloba? misi didebuleba mis

mokrZalebulobaSia. pasuxismgebeli mTavroba "britaneTis konstitu-

ciis uCveulo damsaxurebaa".34 "pasuxismgebeli ministrebi" 1831 wels

belgiel liberalTa sabrZolo yiJina iyo, xolo 1848 wels ungreT-

Si es erovnuli TviTgamorkvevisaTvis brZolis yvelaze gmiruli epi-

zodis daufarav moTxovnas warmoadgenda.35 termini "pasuxismgebeli

saministro" niSnavda mxolod imas, rom, radgan monarqs, romelsac

verc veravin SezRudavda da verc pasuxisgebaSi miscemda, gverdiT

edga viRac, vinc saqmisaTvis pasuxs agebda personalurad.

rogorc Cans, partiuli disciplinis epoqaSi xSirad laparako-

ben ministrebis pasuxismgeblobasa da maT angariSvaldebulebebze,

rac sruliad uvnebeli miTia (parlamentis mier undoblobis gamoc-

xadebas konstruqciuli undobloba da daSlis SiSi seriozulad

uSlis xels).

albert daisi (1835-1922) darwmunebuli iyo, rom ministrTa so-

lidaroba maTi pasuxismgeblobis princips koleqtiur pasuxismgeb-

lobad aqcevda, magram TviT britaneTSic ki, mxolod partiis Sig-

niT momxdari gadatrialeba amxobs ministrebsa da maT mTavrobebs.

Tanamedrove britaneTsa da vestminsteruli tradiciis mimdevar

sxva iseT saxelmwifoebSi, rogoric kanadaa, ministrebi maSinac

34 Ivor Jennings, The British Constitution (Cambridge: Cambridge University Press,

1962), gv. 143.351848 wels dawerili ungreTis istoriis am Tavis sazareli daskvna da minis-

trTa pasuxismgeblobis tragikuli Sesavali is iyo, rom pirveli ungreli pre-

mier-ministris pasuxismgeblobas gamarjvebuli kontrrevolucionerebi, antiparla-

menturad ganwyobili absolutizmis momxreni imdenad seriozulad moekidnen, rom

igi sikvdiliT dasajes.

237

axerxeben Tanamdebobis SenarCunebas, roca maT formalur kon-

trols daqvemdebarebuli administraciuli organoebi kanons arRve-

ven an Secdomebs uSveben, Tu ministrs imis gancxadeba SeuZlia,

rom am Secdomis Sesaxeb araferi icoda. es, TavisTavad, ministrTa

pasuxismgeblobis Tavdapirvel arss ewinaaRmdegeba. amis Sedegad

Wkviani ministri cdilobs, rac SeiZleba naklebi icodes da acxa-

debs, rom Tavisi eqspertebis armias unda endobodnen.

pasuxismgeblobaze laparakic ki sasaciloa, Tu Tanamedrove sa-

xelmwifoebriv amocanebs SevadarebT nacionaluri sakanonmdeblo

organoebis SesaZleblobebs. arCeuli organo ubralod ar imyofeba

im viTarebaSi, rom mTeli administraciis kontroli SeZlos. amri-

gad, im SemTxvevis garda, rodesac ministri politikuri xazis sa-

winaaRmdegod moqmedebs an, roca igi ukanono moqmedebas sCadis, ar-

Ceul organos misi impiCmentis safuZveli ara aqvs. SesaZloa

srulyofili kontrolis gaweva sasurveli arc ki iyos.

pasuxismgeblobas angariSvaldebuleba enacvleba, rac uxerxul

SekiTxvebze orWofuli pasuxebis sajarod gacemis movaleobas gu-

lisxmobs (saparlamento SekiTxva mTavrobis kontrolis saukeTeso

saSualebaa). is, rac amis Semdeg pasuxismgeblobisagan rCeba, pre-

mier-ministris erTpirovnul mmarTvelobas mxolod ganamtkicebs.

Tu, sabolood politikuri pasuxismgebloba premier-ministrs ekis-

reba, mTavrobis danarCeni wevrebi ukve mis xelqveiTebad iqcevian,

romelTa gaZevebac mas yovelTvis SeuZlia. sxvanairad rogor unda

Seasrulos premierma misTvis dakisrebuli amocanebi? SesaZlebelia,

rom ministrebis pasuxismgebloba da amisaTvis aucilebeli xeli-

sufleba niRbavs gadatrialebis SiSs, romelmac SeiZleba liderTa

damxoba gamoiwvios, Tu isini TavianT momxreebs parlamentSi "gem-

riel lukmas" ar miscemen. Tumca ministrTa pasuxismgeblobis mqa-

dagebelni amas ar aRiareben. amis nacvlad, gamudmebiT figurirebs

saxelmwifos bedze zneobrivi pasuxismgeblobis idea (rac, TavisTa-

vad, qebis Rirsia) da avis momaswavebeli azri, rom momaval arCev-

nebSi dadgeba politikuri pasuxismgeblobis sakiTxi, radgan xel-

fexSekrul mTavrobas ar aRmoaCnda efeqtiani moqmedebebis unari da

amitomac mosaxleoba mas zurgs Seaqcevs. amrigad, mTeli Zalauf-

leba unda gadaeces mTavrobas, raTa man arCevnebi moigos! da, saer-

pasuxismgeblobis miTi

aRmasrulebeli xelisufleba 238

Tod, Tu vinme xelisuflebisaTvis brZolaSi gamarjvebuli gamovi-

da, ratomac ar unda mieces mas xelisufleba? es mimzidveli an,

yovel SemTxvevaSi, gasagebi adamianuri reaqcia, konstitucionaliz-

mis principebs ar eTanxmeba. erT konkretul arCevnebSi mopovebuli

gamarjveba yvela momdevno arCevnebSi warmatebas ar gulisxmobs da

gamarjvebuli Tavis Zalauflebas am miznisaTvis ver gamoiyenebs.

miuxedavad amisa, Zalauflebam administraciaze, miT ufro, Tu is

gansakuTrebulia, SeiZleba sagangebo mniSvneloba moipovos im sazo-

gadoebaSi, romelsac TviTorganizebis naklebi gamocdileba aqvs, arc

resursebis simwire uwyobs xels da saxelmwifos – rogorc mesa-

kuTres da samuSao adgilebis ZiriTad mimwodebels _ sakvanZo adgi-

li eniWeba. ar unda dagvaviwydes, rom postkoloniur da postkomu-

nistur sazogadoebebSi ekonomikur berketebs saxelmwifo adminis-

tracia flobs. 1995 wels ungreTSi dasaqmebulTa 20 procenti

mainc saxelmwifo moxeleebi iyvnen, xolo samuSao Zalis 50 procen-

tze mets saxelmwifo seqtorSi dasaqmebulebi warmoadgendnen.

amgvar viTarebaSi saxelmwifo administraciuli aparatis mxarda-

Weris mopovebas cdilobs, romelic SeiaraRebulia ori konstitu-

ciuri TezisiT _ pirveli: "vinc Tanamdebobaze niSnavs, xsnis ki-

dec", xolo meoris mixedviT, "mTeli aRmasrulebeli xelisufleba

emorCileba mTavrobas", radgan mTavroba aRmasrulebeli xelisuf-

lebis meTauria (am ukanasknel TezisSi naTlad Cans, rom xelisuf-

lebis danawilebis pirobebSi sruliad bunebrivi principi misTvis

ucxo niadagSia gadanergili da iqac ki SeiZleba dairRves). am ori

Tezisis erTobliobas administracia parlamentis uSualo zegavle-

nisagan gamohyavs da, amave dros, axdens mis centralizebas. samTav-

robo an mTavrobas daqvemdebarebuli brZanebebis Sesabamisi rgoli

gansazRvravs, Tu rogor ganawildeba administraciis postebi. yove-

li damniSvnelis Zalaufleba daniSnulze srulad xorcieldeba.

daniSvna-gaTavisuflebis am mkacr erTianobas Tavisi azri mar-

Tla aqvs iq, sadac sruli daqvemdebarebaa saWiro.36 vTqvaT, udab-

36daniSvnisa da gaTavisuflebis principi ver gamodgeba, Tu daniSvna sxva saxe-

lisuflebo ganStoebas exeba. prezidenti parlaments premier-ministris kandida-

turas sTavazobs, magram igi konstruqciuli undoblobis votumis gamocxadebisas

premiers ver gaaTavisuflebs da verc axlis daniSvnaSi miiRebs monawileobas. sa-

239

noSi amas gadamwyveti mniSvneloba eniWeba. magram Cven aq saxeli-

suflebo ganStoebaTa wonasworobis Semcvel konstituciur siste-

mebze vlaparakobT. saxelisuflebo ganStoebaTa urTierTSepirispi-

rebisa da urTiergawonasworebis principis mixedviT, arc Tanamde-

bobaze daniSvnis saxelisuflebo ganStoebaTa mier erToblivad gan-

xorcielebuli ufleba da arc maT Soris Tanamdebobebis ganawile-

ba, rac personalis kontrolis kanoniTaa nakarnaxebi, ara Tu anti-

konstituciuria, aramed _ piriqiT. Tu imasac vaRiarebT, rom sa-

xelmwifo administraciaSi (im SemTxvevaSi, roca kanoni gamonak-

liss ar iTvaliswinebs) `moucilebadobis~ zemoaRniSnuli principi

amosavali wertilia, arsebobs garkveuli Tanamdebobebi da saxel-

mwifo administraciis garkveuli tipis saqmianoba, sadac politi-

kuri damokidebuleba arasasurvelia. im SemTxvevaSi, rodesac mTav-

robas maTi daniSvnis Semdeg saxelmwifo moxeleebis marTvis an ma-

Ti Tanamdebobidan moxsnis ufleba aqvs, politikuri zegavlena ar

klebulobs. Tu Tanamdebobaze damniSvnels daniSnulTa moxsna ar

SeuZlia an, Tu Tanamdebobidan gaTavisufleba mxolod sxva orga-

nos, magaliTad, sasamarTlos gadawyvetilebiTaa SesaZlebeli, es

ukanaskneli administraciisagan garkveulwilad damoukidebeli xde-

ba, Tumca kanonis ZaliT misi marTva da misi pasuxismgebloba uc-

vlelia. emisiuri bankis damoukideblobis Taobaze konstituciaSi

araferia naTqvami. emisiur bankTan dakavSirebul gadawyvetilebas

ekonomikuri ganviTarebis garkveuli stadia ganapirobebs. magram,

Tu banki damoukidebelia, imis mtkiceba, rom damoukidebeli bankis

(anu misi mudmivi prezidentis) mier mTavrobis gegmebisa da ekono-

mikuri politikisaTvis dabrkolebebis Seqmnis gamo mTavroba je-

rovnad ver imuSavebs, _ Secdomaa. aq swored konstitucionaliz-

mTan gvaqvs saqme. Tavisufali moqmedeba mTavrobas (gasagebi mize-

ziT) sWirdeba da SeuZlia kidec, magram es mxolod micemuli pi-

robebiTa da institutebiT aris gansazRvruli. zogjer mas daniS-

vna-gaTavisuflebis uflebaze uaris Tqma an misi gaziareba uwevs.

xelisuflebis danawilebis swored es azri ganapirobebs im

principis usafuZvlobas, romlis mixedviTac, "yvela aRmasrulebe-

konstitucio sasamarTlos mosamarTleebs parlamenti irCevs da, moqmedi kanon-

mdeblobis Tanaxmad, maTi gawveva SeuZlebelia. ungreTSi mxolod sakonstitucio

sasamarTlos SeuZlia Tavisi wevris garicxva.

pasuxismgeblobis miTi

aRmasrulebeli xelisufleba 240

li organo mTavrobas unda eqvemdebarebodes" (1958 wlis safrange-

Tis konstituciaSic ki arsebobs aseTi SezRudva administraciis

mimarT: mTavrobas ar SeuZlia axali tipis instituti daafuZnos.

germaniis ZiriTadi kanonis mixedviT, mTavrobis administraciuli

aqtis namdvilobis aRiarebisaTvis bevr SemTxvevaSi saWiroa maTi

damtkiceba bundesratis mier). konstitucionalizmi mxolod moniS-

navs saTamaSo sivrcis sazRvrebs: Tu parlamenti an misi komitete-

bi miiReben konkretul administraciul gadawyvetilebebs, am moqme-

debis konstituciuroba saeWvoa, radgan sxva rom araferi, amgvar

SemTxvevebSi kanonis farglebSi mdgomareobis gamosworebis perspeq-

tiva bundovania.

aRmasrulebeli xelisuflebis sifrTxile "konstituciuri Teo-

riis" mimarT rodia nakarnaxebi parlamentisa da parlamentarebisad-

mi mikerZoebuli TayvaniscemiT. saparlamento umravlesoba, iseve

rogorc mTavroba, politikur kurss atarebs. magram is, rom par-

tiis politikas "centraluri komitetis" viwro wre ar SeimuSa-

vebs da igi opoziciasTan mudmivi kavSiriT formirdeba, angariSga-

sawevi faqtoria.37

5.5 aRmasrulebeli xelisuflebis Sinagani

struqtura

xelisuflebis danawilebam xeli ver SeuSala aRmasrulebeli xe-

lisuflebis gaZlierebas, saparlamento sistemaSi ki igi aRmasru-

lebeli xelisuflebis da mis ukan mdgomi partiis diqtaturis sa-

SiSroebas qmnis, romelsac Secvlis an, ukeTes SemTxvevaSi, gaawo-

nasworebs (samomavlod) sxva politikuri mimarTulebis sxva mTav-

robis diqtatura. inglisis parlamentis saproceduro komitetis

moxsenebaSi aris aseTi daskvna:

problemis arsi isaa, rom konstituciis yoveldRiur moqmedebaSi

parlamentsa da mTavrobas Soris upiratesobaTa sasworis pina mTav-

robis sasargeblod imdenad ixreba, rom es ewinaaRmdegeba saparla-

37 R. A. Butler, 609 HC Deb.13 July, 1959, col. 37 as quoted in Anthony H. Birch, „The

Theory and Practice of Modern British Democracy,“ The Changing Constitution, eds. Jeffrey Jowell and Dawn Oliver (Oxford, Clarendon Press, 1985), gv. 86.

241

mento demokratiis sworad funqciobas da sayovelTao SeSfoTebas

iwvevs.38

aRmasrulebeli xelisuflebis upiratesobaTa Sesamcireblad

msoflioSi mravali, xSirad konstituciebSi ausaxavi, midgomaa

gamoyenebuli.39 zogierTi aseTi midgoma konstituciaSi kidec

aRibeWda, magram umeteswilad, maTi SeTavseba tradiciul midgo-

mebTan ver xerxdeba. xSirad maT mxedvelobaSi arc konstituciu-

ri kontroli iRebs.

gawonasworebis pirveli, Tanamedrove konstituciebSi asaxuli

meTodia ormagi aRmasrulebeli xelisufleba.40 zogjer saWiroa

arasaprezidento respublikis prezidenti, magram igi mudmivi saf-

rTxis Semcvelia. parlamentis mouqnelobam SeiZleba STaagonos vin-

me da daZras saxelmwifo manqana mkvdari wertilidan, magram, vidre

es moxdeba, Tavad Cixis arsi unda gairkves, mkveTrad unda ganisaz-

Rvros mkvdari wertili, raTa xelisuflebis borotad gamoyenebas

avaridoT Tavi. arsebobs, amave dros, saxelmwifo amocanebi, rom-

lebzec partiebis politikuri dapirispireba gavlenas ar unda ax-

dendes. isini SeiZleba daekisros prezidentis kontrols daqvemde-

barebul damoukidebel organoebs. dabolos, aucilebelia konsti-

tuciis dacva parlamentisa da mTavrobisagan, romelTa interesebic

gadajaWvulia partiul-politikuri mizezebiTac.

38 First Report from the Select Committee on Procedure (1977-78) HC 588 par. 1.5.

quoted in Gavin Drewry, „Select Committees and Back-Bench Power,“ in Jowell and Oliver, eds., gv. 136.

39magaliTad, aSS-is kongresSi Seiqmna kongresis organoebi (komisiebi), romle-

bic aRmasruleblis saqmianobaze saorganizacio gavlenas isaxaven miznad. 40

ormag aRmasrulebel xelisuflebas, upirveles yovlisa, naxevrad saprezi-

dento sistemebSi axseneben, Tumca, rogorc amas jon blondeli gvTavazobs, orma-

gi xelmZRvanelobis ganxilva am sistemebTan dakavSirebiT ufro swori iqneboda.

blondelis mixedviT, "ormagi mmarTvelobis sistema iseTi sistemaa, sadac zogadi

mmarTvelobis saqmeebs faqtobrivad da cnobierad mxolod ori adamiani asrulebs".

Jean Blondel, „Dual Leadership in the Contemporary World: A Step Towards Executive and Regime Stability,“ in Comparative Government and Politics: Essays in Honor of S.E. Finer,eds. Dennis Kavanagh and Gillian Peele (London: Heinemann-Boulder: Westview Press, 1984), gv. 75.

aRmasrulebeli xelisuflebis Sinagani struqtura

aRmasrulebeli xelisufleba 242

maqs veberma vaimaris konstituciis momzadebisas, albaT pirvel-

ma, saxeldaxelod moxaza Tavisi warmodgenebi ormagi aRmasrulebe-

li xelisuflebis Sesaxeb. imis SiSiT, rom ukontrolo adminis-

traciuli biurokratia did Zalauflebas igdebda xelT, man mTav-

roba parlamentis kontrols dauqvemdebara (undoblobis votumis

institutis CaTvliT), magram amave dros prezidents gansakuTrebu-

li uflebebi dautova. saerTo-saxalxo kenWisyriT arCeuli prezi-

denti mowodebulia, upirveles yovlisa, samTavrobo biurokratia

gaakontrolos; igi parlamentisagan damoukidebeli politikis gan-

saxierebaa, im parlamentisgan, romelic, ZiriTadad, partiuli Ci-

nosnebisagan Sedgeba. prezidents aqvs garkveuli Zalaufleba par-

lamentze, radgan saxalxo kenWisyris Sedegad is saxalxo legiti-

macias iZens. es lideri-demagogi uflebamosilia rogorc saxelmwi-

fo moRvawe, saxelmwifo marTos manam, sanam warmatebiT sargeb-

lobs. Tu is xalxis mxardaWeras dakargavs, rac marcxis tolfa-

sia, _ unda gadadges (am mxriv veberis sistema demokratiis far-

glebSi rCeba). am sistemaSi xalxs ori erTmaneTis moqiSpe warmo-

madgeneli hyavs, maSinac ki, roca prezidenti parlamentis ,,CixSi

Sesvlis“ an krizisebis periodSi gamoCndeba.

am gadawyvetas yvela mxridan Tavs esxmodnen (Tumca vaimaris

konstituciur sistemaSi prezidenti damoukidebel politikur Za-

lad mxolod sagangebo mdgomareobis regulirebaSi daSvebuli Sec-

domis Sedegad iqca). saqme isaa, rom ormagoba SeiZleba dakavSire-

buli iyos pasuxismgeblobis saSiS sakiTxTan.41 prezidentma kan-

41

ix. Wolfgang J. Mommsen, Max Weber and German Politics: 1890-1920 (Chicago: The University of Chicago Press, 1987), gv. 379. imave dros momzeni, romelmac erT-er-

Tma pirvelma SeniSna kavSiri 1958 wlis de goliseul konstituciasa da veberis

Teorias Soris, sxvagvari Sefasebis SesaZleblobasac aRiarebs. prerogativebis aR-

revam da destabilizaciam, agreTve, saprezidento xelisuflebis borotad gamoye-

nebam vaimaris konstituciis tragikuli aRsasruli gamoiwvia, rac veberis siste-

mas Rirsebas ver matebs, magram am sakiTxs sxvagvari logikiTac SeiZleba mivud-

geT. vaimarSi prezidentis figura win ver wamoiweoda kanclersa da mis mTavrobas

TavianTi movaleobebi ukeT rom SeesrulebinaT, parlamentSi kvorumi rom Semdga-

riyo da gaborotebul, qarizmadakargul, partiul xelmZRvanelTa nacvlad nam-

dvil politikosebs rom eTamaSaT roli. im pirobebSi prezidentis Zalaufleba

parlamentisa da mTavrobis arakompetenturobiT gamowveuli Cixis dasaZlevad iyo

saWiro. vaimaris respublikis damxoba misma konstituciam ki ar ganapiroba (Tumca

arc uamisobaa), aramed sazogadoebaze eqstremistuli, totalitaruli partiebis

zegavlenam gamoiwvia.

243

cleri, SeiZleba, xalxis TvalSi ukana planze gadaanacvlos, Tumca

kancleris politikuri pasuxismgebloba ufro uSualoa.42

ormagi xelmZRvanelobis pirobebSi, aRmasrulebel xelisuflebas

kidev erTi arCevani aqvs, razec vebers yuradReba ar gaumaxvilebia,

Tumca vaimaris konstituciis teqstSi es naTlad Cans. esaa araer-

Tdrouli ormagi xelmZRvaneloba, romelic warmoiSoba, upirveles

yovlisa, rodesac saxelmwifoebrivi cxovreba paralizebulia. roca

aRmasrulebeli xelisuflebis Cveulebriv funqciobas saparlamento

pati SeuZlebels xdis an, roca mwvave krizisi droebiT diqta-

tors moiTxovs. rasakvirvelia, aseTi diqtatori SeiZleba premier-

ministric iyos. prezidentis sasargeblod am dros metyvelebs misi

uSualo, ufro farTo legitimacia, romelic uSualo saxalxo ar-

CevnebiT, partiul-politikuri distanciiT aixsneba da misi ,,zoga-

derovnuli~ rolidan gamomdinareobs, xolo, rac Seexeba premier-

ministrs, igi partiul politikas ver daSordeba.43

42marTlac, ungreTis sakonstitucio sasamarTlom prezidents premier-minis-

tris (mTavrobis) sawinaaRmdegod uari ganucxada, ris mizezadac prezidentis po-

litikuri pasuxismgeblobis nakleboba dasaxelda. ungreTis prezidents parlamen-

ti irCevs, magram is mxolod impiCmentiTaa pasuxismgebeli.43aRmasrulebel xelisuflebasa (respublikis prezidenti) da parlaments So-

ris Zalauflebis wonasworobasTan dakavSirebuli Teoriebi. ix. András Sajó, „Prelude to Future Constitutional Crises,“ (in Hungarian) 34 Vilagossag 7 (1993), gv. 17-25. sakonstitucio sistema bolo arCevnebis Sedegebs zedmiwevniT unda iTvaliswineb-

des. parlamentSi mtkice umravlesobis arsebobisas, arCevnebi mtkice parlamenta-

rizmis mxardamWer referendumad SeiZleba iqnes miCneuli. magram, Tu saparlamen-

to umravlesoba arc ise mtkicea, rom prezidenti, magaliTad, kvalificiuri um-

ravlesobiT "moicilos" an Tanamdebobaze gadamwyveti umravlesobiT daamtkicos,

anu, Tu eleqtoratSi ar arsebobs konstituciurad gansazRvruli parlamentariz-

mis farglebSi mtkice parlamentarizmis mosurne didi umravlesoba, maSin prezi-

dentis xelisufleba, mTavrobis stabilurobis SesanarCuneblad, momdevno arCevne-

bamde unda gagrZeldes. miuxedavad zemoaRniSnulisa, saparlamento mmarTvelobis

drosac ki prezidentis xelisufleba neitralur da depolitizaciisaTvis gamiz-

nul ZalebTan mimarTebaSi unda gagrZeldes. 1994 wels jovani sartorim Teoria

gamoaqveyna, romelic "cvalebad prezidentobad" saxeldebul models exeboda. am

Teoriis mixedviT, saparlamento sistema misi funqciobisas arsebobas ganagrZobs.

Tu igi funqciobas wyvets, sistema saTadarigo Zravasa da saprezidento mmarTve-

lobis modusSi gadadis. Tu parlamenti, magaliTad, orwliani mandatis manZilze

mTavrobis Sesaqmnelad saWiro umravlesobis mxardaWeras ver moipovebs, sistema

darCenili vadis ganmavlobaSi mtkice saprezidento modeliT imuSavebs, rac pirve-

live undoblobis votums mohyveba. darCenili vadis ganmavlobaSi prezidenti qve-

aRmasrulebeli xelisuflebis Sinagani struqtura

aRmasrulebeli xelisufleba 244

Tu prezidenti rame mistikuri mTlianobis (eri, xalxi da sxv.)

gansaxiereba ki ar aris, aramed cdilobs daicvas konstituciiT

gaTvaliswinebuli distancia, mas da imaT Soris, vinc xelisufle-

bis ganxorcielebis yoveldRiuri saqmeebiT arian dakavebuli, da

Tu misi amocana ,,xalxis“ gansaxiereba, winamZRoloba ki ara, ara-

med zogjer xalxis konkretuli nebis sawinaaRmdegod, konstitu-

ciis dacvaa, maSin mis kontrols, da ara mmarTvelobas, SeiZleba

daeqvemdebaros amocanebi, romelTa neitralizebac, mimdinare par-

tiuli politikis sferodan gamorCeva surT konfliqtebis acile-

biT dainteresebul konstitucias da politikur Zalebs. am gage-

biT, aRmasrulebeli xelisufleba SeiZleba formalurad orad gai-

yos, Tu aRmasrulebeli xelisufleba mTeli Tavisi sisruliT ar

emorCileba erTaderT xelmZRvanels, romelic pasuxismgebelia mTav-

robis winaSe. prezidenti, rogorc neitraluri xelisuflebis mqo-

ne, karl Smitis mtkicebis sawinaaRmdegod, gansakuTrebul Zalauf-

lebas iZens. neitraloba ar zrdis prezidentis Zalauflebas; kon-

kretul "saqmeebTan" dakavSirebiT, sagangebo mdgomareobis garda,

igi piradad ar iRebs gadawyvetilebebs. prezidents ara aqvs aravi-

Tari uflebamosileba im sferoebSi, romlebSic, mocemul viTare-

bebSi, saerTo Tanxmobis miRweviT pasuxismgebloba ekisrebaT damou-

kidebel pirebs. amgvari damoukidebeli moqmedeba, sxvaTa Soris,

emisiuri bankis prezidentisganacaa mosalodneli.44

kanonmdebeli SeiZleba TviTon Seecados aRmasrulebeli xeli-

suflebis meTauris saqmianobis sferodan calkeuli aRmasrulebeli

organoebis amoRebas ise, rom es organoebi formalurad parlamen-

tis uSualo kontroliT funqciobdnen an maTi daniSvnis kvalobaze

_ sruliad damoukidebladac. zog SemTxvevaSi, aRmasrulebel xe-

yanas parlamentis mxardaWeriT, mis mier daniSnuli mTavrobis meSveobiT marTavs,

rogorc es aSS-Si xdeba xolme. prezidenti da parlamenti xelisuflebas erTi da

igive drois ganmavlobaSi inarCuneben. parlamenti Tavis sakanonmdeblo funqcias

asrulebs, magram prezidentis iniciativebs upiratesoba eniWeba da parlamentSi

dabrkoleba ar xvdeba. prezidentis romelime winadadebis uaryofis SemTxvevaSi

sakanonmdeblo xelisuflebis ganxorcieleba SesaZlebelia dekretebiT. ix. Sartori,gv. 94.

44magram es ar aris fuZemdebluri konstituciuri Tezisi; es aris iseTi viTa-

reba da ekonomikuri koncefciebi, romelTa mixedviTac, emisiuri bankis xelmZRva-

nelis damoukidebeli pozicia sazianoa. ix. Jon Elster, „Constitutional Courts and Central Banks: Suicide Prevention or Suicide Pact,“ 3 East European Constitutional Review3-4 (1994): gv. 66-71.

245

lisuflebas daqvemdebarebul am organoebs formalur damoukideb-

lobas parlamenti ki ara, tradicia aniWebT. zogjer isec xdeba,

rom kanonmdebeli aRsrulebas gankuTvnili funqciebis mqone uwye-

bas acalkevebs aRmasrulebeli organos xelmZRvanelisagan. pirveli

variantis sailustraciod gamodgeba safrangeTis saxelmwifo sab-

Wo, xolo meoris –prokuraturis organizacia.45

yvela am SemTxvevaSi, Teoriulad mainc, aRmasrulebel orga-

noebs kanonmdebeli qmnis, igi aRmasrulebel xelisuflebaSic ereva,

raTa es organoebi depolitizebuli da sruliad damoukidebeli

iyos. swored am mizans isaxavs, magaliTad, sxvadasxva iseTi orga-

nos Seqmna, romlebic uflebamosili arian moawesrigon komunika-

ciis masobrivi saSualebebis sistema da amave dros miiRon konkre-

tuli gadawyvetilebebi. swored amas cdilobdnen frangi da polo-

neli kanonmdeblebi samauwyeblo sabWoebis Seqmnisas, sabWoebisa,

romelTa wevrebsac, nawils _ prezidenti, nawils ki parlamentis

palatebi niSnaven. britaneTis damoukidebeli televiziis komisiis

wevrebs niSnavs kompetenturi ministri, magram, tradiciis Tanaxmad,

mas ar SeuZlia diskreciul safuZvelze gaaTavisuflos isini. aSS-

Si mravali momwesrigebeli (maregulirebeli) organo arsebobs,

romlebsac kanonmdeblebi qmnian an irCeven arCeviTi damoukidebeli

organoebi, romlebsac calkeul konkretul saqmeebTan dakavSirebu-

li gadawyvetilebebis miReba SeuZliaT (licenziebis gacema, jari-

mis dakisreba an auqcionis mowyoba). am principis winaaRmdegi uze-

naesi sasamarTlo arasodes yofila. did britaneTSi kvazisaxelmwi-

foebrivi organizaciebi [“quango“ quasi-non-governmental organisetion] sxvadasaxvagvarad iqmneba _ rogorc kanonis, ise aRmasrulebeli xe-

lisuflebis sxvadasxvagvari administraciuli aqtis meSveobiT. ma-

galiTad, radiosadguri `bibisi~ 1927 wels mefis brZanebulebis

safuZvelze daarsda, xolo misi mmarTvelTa sabWo

45aSS-is damoukidebeli sabWo, romelic prezidentis, vice-prezidentisa da ge-

neraluri prokuroris mier savaraudod Cadenil danaSaulebebs iZiebs, aRmasrule-

bel (sagamoZiebo) funqcias asrulebs. igi kanonmdeblobiT sasamarTlo xelisuf-

lebis sferoSia moqceuli da uzenaesi sasamarTlos mier konstituciuradaa miC-

neuli. (ix. Morrison v. Olson, 487 U.S. 654 (1988); Scalia, J., dissenting).

aRmasrulebeli xelisuflebis Sinagani struqtura

aRmasrulebeli xelisufleba 246

nominalurad iniSneba dedoflis brZanebiT. Tumca faqtobrivad es

ufleba premier-ministrs ekuTvnis. tradiciulad, am daniSvnas win

uZRvis SeTanxmeba mTavrobasa da opozicias Soris, agreTve, yovel

SemTxvevaSi, premier-ministr ,,m. tetCeris epoqamde“ Tavad `bibisis-

Tan~ konsultaciebi.46

dasaSvebi iqneboda, rom SemoqmedebiTi sferos subsidirebis sa-

kiTxebze gadawyvetilebebs parlamenti, misi erT-erTi organo an

parlamentarTagan Semdgari saparlamento komitetebi iRebdnen? Cven

ar SegviZlia rame sikeTes movelodeT arc politikosebis miuker-

Zoebeli mxatvruli gemovnebidan, arc fuls daxarbebuli artiste-

bis politikuri TamaSebidan. vin icis, politikuri TvalsazrisiT,

ukeTesia ki, roca fuls erTmaneTSi ramdenime SeWirvebuli warmo-

madgenlobiTi persona inawilebs? albaT, umjobesi gamosavali iqne-

boda iseTi samxatvro sabWos Seqmna, romelSic Sevlen politikisa

da piradi dainteresebisagan Sors mdgomi saqmis mcodne adamianebi.

parlaments SeuZlia kanonSi miuTiTos mxolod safuZvelmdebi

idea, Tu ra Tvalsazrisis gaTvaliswinebaa saWiro subsidiebis ga-

danawilebisas (magaliTad, patriotuli Tematikis, umciresobaTa

warmomadgenlebis, qalTa nawarmoebebis mxardaWera). konstitucio-

nalizmi, am SemTxvevaSi, mxars uWers damoukidebel organos, rome-

lic ,,aRmasrulebel“ amocanebs asrulebs. damoukideblobis uzrun-

velyofis aseT elementad gamodgeba, magaliTad, organos avtomatu-

ri TviTganaxleba, misi finansuri damoukidebloba an misi wevrebis

xelaxali arCevnebiT daSantaJeba, rac imas niSnavs, rom maTi xe-

laxla arCeva an SeuZlebelia, an isini ganusazRvreli vadiT irCe-

vian. magram politikuri realizmi damoukideblobasa da damoukide-

beli organoebis SesaZleblobebs saeWvos xdis. igive politikurma

realizmma SeiZleba neitraluri organoebis gadawyvetilebebs Seuw-

yos xeli. mmarTvel politikur Zalebs, zogis azriT, arapopula-

ruli gadawyvetilebebiT TavianTi popularobis Selaxva sulac ar

surT da, swored amitom, garkveuli Zalauflebis gadacemas SeiZ-

leba daTanxmdnen kidec.

46 Wolfgang Hoffmann-Riem, Regulating Media (New York-London: Guilford Press,

1996), gv. 69.

247

aRmasrulebeli xelisuflebis SezRudvis kidev erTi gza aRmas-

rulebeli xelisuflebis organoebs Soris kompetenciebis ganawi-

leba ki ar aris, aramed SezRudvaa nawilobriv demokratiuli

principebidan gamomdinare. SeiZleba kanoniT dadgindes, rom zo-

gierT aRmasrulebel organos aRmasrulebeli xelisuflebis meTau-

ri ki ar qmnis, aramed gansazRvruli dainteresebuli (magaliTad,

regulirebuli) wreebi an erTobebi qmnian. es, ra Tqma unda, korpo-

raciuli TviTregulirebis SesaniSnavi SesaZlebloba SeiZleba aR-

moCndes. meore mxriv, holandiasa Tu norvegiaSi, gansakuTrebiT

aSS-Si, aRmasrulebeli xelisuflebis organoebi gadawyvetilebebs

unda iRebdnen gansazRvruli proceduris Sesabamisad, sajaroobisa

da monawileobis principis safuZvelze. es arsebiTad awonasworebs

xelisuflebis meTauris gankargulebebs, Tuki Sesabamisi sasamar-

Tlo kontroli uzrunvelyofs im administraciuli gadawyvetile-

bebis baTilobas, romlebic miRebulia monawileobis wesebis dar-

RveviT. monawileobis am kontrols mniSvneloba aqvs gansakuTrebiT

maSin, rodesac aRmasrulebeli xelisuflebis amocanas akisreben

damoukidebel organos, romelic sxvanairad SeiZleba sruliad

ukontrolo aRmoCndes. aq ki kontroli xorcieldeba sajaroobiT,

rac kidev ufro aZlierebs gadawyvetilebis miRebis procesSi mona-

wileobis wesebis dacvisadmi sasamarTlo zedamxedvelobas.

aRmasrulebeli xelisuflebis Sinagani struqtura

Tavi meeqvse

samarTlebrivi saxelmwifo da

misi megzurni

mosamarTles... TiTqmis araviTari mniSvneloba ara aqvs.

monteskie

6.1 samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi

saxelmwifo

konstituciuri saxelmwifos SeqmnaSi samarTali gadamwyvet rols

TamaSobs. demokratiul qveynebSi sakanonmdeblo aqtebi sazogadoe-

bis mTlianobis da kidev imis sawindaria, rom ar imZlavros arc

kerZo da arc sajaro despotizmma. amasTan, samarTlis potencialis

Sefasebisas ukiduresobaSi ar unda gadavvardeT _ saukeTeso Sem-

TxvevaSi, samarTali Zalauflebas asatans xdis. faqtobrivad, igi

yovelgvar Tavisuflebas sxvebisaTvis misaReb CarCoSi aqcevs imiT,

rom Cven Tavad mxolod imden Tavisuflebas gvaniWebs, rac sxvebi-

saTvisaa misaRebi, es ki xSirad ar gvakmayofilebs.

samarTlis SemakavSirebel Zalas, mis despotizmisa da tiraniis

SemzRudvel rols britanul-amerikul iuridiul praqtikaSi Ruleof Law (samarTlis uzenaesoba), xolo evropaSi Rechtsstaat da état de droit (samarTlebrivi saxelmwifo) ewodeba. es terminebi sxvadasxva

tradiciaSi arsebul saxelmwifos mowyobas (organizacias), struq-

turasa da funqciobasTan dakavSirebul, nawilobriv msgavs Sexedu-

lebebsa da sakanonmdeblo moTxovnebze migvaniSneben. sxvadasxva kon-

cefcia erTi ideiTaa ganmsWvaluli _ rom saxelmwifo organoebi

kanonis moTxovniT xelmZRvaneloben da rom Tavad kanoni, Tavisi

arsiT, TviTnebur moqmedebas zRudavs.

XIX saukuneSi samarTlis uzenaesobam did britaneTSi, safrange-

Tisa da germaniis msgavsad, konstitucionalizmis SezRuduli sis-

tema daamkvidra. gadaWriT unda iTqvas, rom konstituciuri siste-

ma samarTlis uzenaesobis gareSe SeuZlebelia. es ori cneba mWid-

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni250

rodaa urTierTdakavSirebuli da, amrigad, arsebuli sakonstitu-

cio sistemebi samarTlis uzenaesobisagan ganuyofelia.

samarTlis uzenaesoba sakanonmdeblo saqmianobas aniWebs azrs. j.

loks miaCnda, rom uzenaesma xelisufalma qveyana gamocemuli, dam-

kvidrebuli, mudmivmoqmedi da xalxisTvis cnobili kanonebiT unda

marTos.

sakanonmdeblo an uzenaesi xelisuflebis mpyrobeli valdebulia sa-

xelmwifo damkvidrebuli, mudmivmoqmedi, gamocemuli da xalxisaT-

vis cnobili kanonebiT da ara droebiTi da naCqarevad Seqmnili dek-

retebiT marTos. garda amisa, saWiroa miukerZoebeli da samarTlia-

ni mosamarTleebi, romlebic yovelgvar dapirispirebasa Tu davas am

kanonebis gamoyenebiT wyveten. qveynis mmarTvelma sazogadoebis mTe-

li Zala mxolod kanonebis aRsrulebisaken, agreTve, qveynisTvis ga-

redan SesaZlo zianis Sesamcireblad Tu asacileblad da saxelmwi-

fos Tavdasxmebisa da dapyrobebisagan dasacavad unda mimarTos.1

konstituciurma sistemam amas sxvadasxva, specifikuri funqcie-

bis mqone, erTmaneTisagan gancalkevebuli organoebi daumata. loki

kanonis aRsrulebisa da sakanonmdeblo organos gancalkevebis Se-

saZlo saWiroebaze arafers ambobs.

demokratiis rusoseul modelSi kanonis uzenaesoba sakanonmdeb-

lo xelisuflebasa da suverenul xalxs Soris arsebuli urTier-

TobiTaa gamarTlebuli. samarTlis uzenaesobaze dafuZnebul siste-

maSi saxelisuflebo ganStoebaTa Soris arsebuli sagangebo ur-

TierToba uzrunvelyofilia ise, rom aRmasrulebeli xelisufleba

sakanonmdeblos mier Seqmnil kanonebs icavs da, amrigad, verc erTi

maTgani meoreze ver mZlavrobs. ubralod, kanons yvela unda emor-

Cilebodes, rac samarTlis da ara adamianebis mier dadgenili wese-

biT cxovrebas gulisxmobs.

1791 wlis safrangeTis konstitucia samarTlis uzenaesobas, anu

kanonis uzenaesobis princips eyrdnoboda, rac imas niSnavda, rom

mefe (anu saxelmwifo organo) kanonisadmi morCilebiT asrulebda

1 John Locke, “Second Treatise of Government”, in Two Treatises of Government

(Cambridge: Cambridge University Press, 1980), § 131.

251

Tavis movaleobebs. `safrangeTSi kanonze aRmatebuli xelisufleba

ar arsebobs. mefe misi meSveobiT marTavs da mxolod kanonis saxe-

liT aqvs mas morCilebis moTxovnis ufleba.”2

saxelmwifosa da mis warmomadgenelTa TviTneburi gadawyveti-

lebebi akrZalulia. magram, samarTlis uzenaesobaze damyarebul

sistemebSi aRmasrulebel xelisuflebas diskreciuli uflebebi

aqvs, rac imas niSnavs, rom is gadawyvetilebis miRebis Tavisufle-

biT sargeblobs.3 sakiTxavia, "gadawyvetilebis miRebis Tavisufle-

ba" avtokratiuli Zalauflebis Selamazebis mosurne uzenaes xe-

lisufalTa mier SemoTavazebuli lingvisturi TamaSi xom ar aris

mxolod?

aRmasrulebeli xelisuflebis ufleba, anu damoukidebeli ga-

dawyvetilebebis miRebis saprezidento ufleba imas rodi niSnavs,

rom amerikis sakonstitucio praqtikaSi administraciuli organoe-

bis moqmedebis kanonierebis uzrunvelyofisa da aRmasrulebeli xe-

lisuflebis borotad gamoyenebis daTrgunvis tradicia ar arse-

bobs. aRmasrulebeli xelisuflebis mier gadawyvetilebis Tavisuf-

lad miRebis ufleba, upirveles yovlisa, SezRudulia amerikis

konstituciiT aRiarebuli ,,jerovani proceduris” moTxovniT. Teo-

riuli da praqtikuli mizezebiT, samarTlis uzenaesobis amJamin-

del evropul koncefciaSi ,,jerovani proceduris” mravali elemen-

tia gadmoRebuli.

,,jerovani procedura” masSi im pirTa monawileobas gulisxmobs,

romlebsac esa Tu is gadawyvetileba SeexebaT. am saziaro gadawyve-

2 kari III, Tavi 2, naw.1,§ 3.

3 Marbury v. Mdison, 5 U.S. [(1 Cranch) 137 (1803)], metad gaxmaurebuli saqmis

ganxilvisas, uzenaesi sasamarTlos Tavmjdomare mosamarTle marSali amtkicebda,

rom aRmasrulebeli xelisuflebis xelmZRvanelis _ prezidentis winaaRmdeg sasa-

marTloSi sarCelis Setana mis mier Tavisi uflebamosilebis aRsrulebis gamo,

SeuZlebelia. amave arguments iSveliebda prezidenti niqsonic uotergeiTis skan-

dalis dros, roca man makomprometirebeli magnitofiris specialuri prokuro-

risTvis gadacemaze uari ganacxada, ris Sedegadac, magnitofiris mosapoveblad sa-

samarTlom prezidenti oficialuri SetyobinebiT gamoiZaxa.

samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni252

tilebis miRebaSi CabmulT TavianTi mosazrebebis samarTlian piro-

bebSi gamoTqmis saSualeba unda mieceT4.

Tu jgufs socialuri SeRavaTebi eZleva, jgufis wevrebi ufle-

bamosili arian ama Tu im, maTTvis miniWebuli, SeRavaTis Semdgomi

bediT dainteresdnen (magram maT ufro meti SeRavaTis miRebis Uuf-

leba ara aqvT). es proceduruli wesi da kompensaciis SesaZleblo-

ba (rac, uTuod, sasamarTlo ganxilvas ar gulisxmobs), xelisu-

falTa TviTnebobas zRudavs.5

samarTlis uzenaesoba, iseve rogorc konstitucionalizmi, abso-

luturi Rirebuleba ar aris. saWiroa gaviazroT misi naklovanebe-

bi, raTa, Tundac mis gamo gamowveuli darRvevebis SemTxvevaSic ki,

samarTlis uzenaesobis uzrunvelyofa SevZloT. miuxedavad imisa,

rom samarTlis uzenaesoba, anu xelisufalTa, Zalis gamomyenebelTa

Tu SeRavaTebis mimniWebelTa nebis SezRudva, moqalaqeTa uflebebs

uzrunvelyofs, igi, amave dros, mmarTvelobis im upirovno, meqani-

kur formebs uqvemdebarebs maT, romlebmac avtokratiis adgili

daikaves. samarTlis uzenaesobis mkacrad da ganuxrelad gamoyeneba

samarTlianobisa Tu wminda adamianuri faqtoris gaTvaliswinebis

4 aSS-is uzenaesi sasamarTlo am uflebas specifikuri interesebis arsebobis

SemTxvevaSi uzrunvelyofs. jerovani procedura, rogorc sakanonmdeblo krite-

riumi, aSS-is konstituciis me-14 Sesworebas efuZneba. am Sesworebis mixedviT:

"arc erT Stats ara aqvs aSS-is moqalaqeTa privilegiebisa Tu imunitetis Sem-

zRudavi kanonis miRebisa Tu aRsrulebis ufleba. arc erT Stats ara aqvs pirov-

nebis sicocxlis, misi Tavisuflebis an sakuTrebis marTlwesrigis gareSe xelyo-

fis ufleba" (termini `samarTlebrivi wesrigi~ 1791 wlis me-5 SesworebaSic, Tav-

dapirvelad ki, sisxlis samarTlis saqmis konteqstSi gamoiyenes). magram sakuTre-

ba, romlis xelyofac "jerovani samarTlebrivi proceduris" gareSe ikrZaleba,

zogadi, farTo mniSvnelobiTaa gamoyenebuli (rac sakanonmdeblo perspeqtivas, ma-

galiTad, Semdgomi sargeblis perspeqtivas moicavs). magram kanoni, romelic saka-

nonmdeblo perspeqtivasTan dakavSirebul samomavlo sargebels sruliad gamoric-

xavs, antikonstituciuri ar aris [Board of Regents v. Roth, 408 U.S. 564 (1972)]. er-Ti wliT dasaqmebuli maswavleblisTvis kontraqtis gaugrZelebloba antikonsti-

tuciuri ar aris maSinac ki, Tu am gadawyvetilebas molaparakeba ar uZRvis win;

im SemTxvevaSi, Tu amas kanoni ar iTxovs, erTwliani kontraqti qonebis perspeq-

tivas ar ukavSirdeba.

5 ingliseli mosamarTleebi amas `bunebiT samarTlianobas" uwodeben da jer

kidev gasul saukuneSi ((XIXs-Si) jerovnad afasebdnen mas. maTi TqmiT, edemidan

gandevnamde RmerTma adamsa da evas mousmina.

253

saSualebas ar iZleva, rac imas niSnavs, rom tanjva, xeibroba an

sxva ram, rac ver gaizomeba, mxedvelobaSi ar miiReba. saSualebebi

miznebisgan, xolo procedura Sedegisganaa gamocalkevebuli da,

Tumca ukanasknelis gaTvaliswineba sasurveli iqneboda, pirvels

mudam upiratesoba eniWeba. mTavari ar aris TanamSromloba, mTavari

dapirispireba da gamarjvebaa. es didwilad sabazro efeqtianobis

princips hgavs da amiT socialur Rirebulebebs, SesaZloa, safrTxe

Seeqmnas6. konstitucionalizmis msgavsad, samarTlis uzenaesoba arc

absoluturi kategoriaa da arc xisti wesi. saxelmwifo xelisuf-

lebis SezRudva epoqebTan erTad icvleba, iseve rogorc xelisuf-

lebis SemzRudavi kanonis roli, romelic xSirad dasaSvebis odnav

SesamCnev mijnaze migvaniSnebs.

konstitucionalizmi garkveulwilad amcirebs samarTlis uzenae-

sobis calmxrivobiT warmoqmnil sixistesa da cxovrebisagan mis

daSorebulobas imiT, rom igi xelisuflebis SezRudvis ara marto

kanoniT gaTvaliswinebul saSualebebs, aramed iseT ZiriTad Rire-

bulebebsac iyenebs, rogoric Tavisuflebaa.

konstituciurobis da samarTlianobis elementebi Tavad samar-

Tlis uzenaesobaSi SeiZleba CaerTos, magaliTad, maSin, rodesac ka-

noni daucvelTa procedurul SeRavaTebs iTvaliswinebs (xeibarTa

specialuri momsaxureba), riTac maT procedurul uflebebs uz-

runvelyofs. es yovelive samarTlis uzenaesobis Tanasworobis

elementze migvaniSnebs, rac rogorc formaluri, ise Sinaarsobrivi

Tanasworobis ganxorcielebis saSualebas iZleva.

aucilebelia yvela mimarTebaSi saxelmwifos neba iuridiul

formaSi gamoewyos, rac samarTlis saxelmwifo organoebze gavrce-

lebas gulisxmobs. ufro metic, saxelmwifo organoebi mxolod ka-

6 Cf. M. Horwitz rev. of Whigs and Hunters, by E.P. Thompson, Yale Law Review 86

(1986): gv. 561,566. ,,samarTlis uzenaesoba xelisuflebas, udavod, zRudavs, magram

igive xelisuflebis sasikeTo ganxorcielebasac uSlis xels. igi formalur Ta-

nasworobas qmnis, rac umniSvnelo rodia, magram igive sakmao uTanasworobasac uw-

yobs xels – saproceso samarTlis damkvidrebiT samarTlis uzenaesoba gamWriax,

angariSian da mdidar adamianebs misi formebiT TavianT sasargeblod manipulirebis

saSualebas aZlevs”.

samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni254

nonis debulebebiT unda xelmZRvanelobdnen, anu isini kanonebiT

arian SezRuduli ara marto imitom, rom mxolod kanonis far-

glebSi unda imoqmedon, aramed imitomac, rom Sesabamisi uflebamo-

silebis gareSe moqmedebis ufleba ara aqvT. samarTlebrivi saxel-

mwifos kanonierebis donis Sesaxeb msjeloba SeiZleba imis mixed-

viT, Tu ramdenad erTmniSvnelovania normebi, romlebic saxelmwifo

organoebis saqmianobas Seexeba, ra zomiT sargebloben isini sakuTa-

ri Tavisufali mixedulebiT saqmianobis uflebiT, gansakuTrebiT

maSin, roca esa Tu is saxelmwifo organo adamianis uflebebis

sferos ganagebs. magram, TavisTavad, saxelmwifos saqmianobis samar-

Tlebrivi gansazRvra da regulireba ar uzrunvelyofs konstitu-

ciur Tavisuflebas. iq, sadac yvelaferi saxelmwifos danawesis mi-

xedviT keTdeba, mouqneloba da winaswarganWvretadoba cxovrebas

gausaZliss xdis. metismetad cota an metismetad bevri iuridiuli

danawesi _ amgvarive Sxamia, xolo batoni saxelmwifo ministris

goeTes gamonaTqvams, rom organizebuli daTrgunvis wesrigi ukeTe-

sia, vidre moulodnelobani, albaT, bevri ar daeTanxmeba.

samarTlisa da kanonebis TviTnebobisa da anarqiis SezRudvis, sa-

marTlis ganWvretadobis uzrunvelsayofad saWiroa formaluri xa-

siaTis garkveuli moTxovnebis dacva. radgan erTsa da imave cxovre-

biseul urTierTobas, uTuod, ramdenime wesi miesadageba, saWiroa ga-

nisazRvros, Tu romeli wesis gamoyeneba ajobebs mocemul viTareba-

Si. es ki wesebisa da saxelmwifo organoebis ierarqias gulisxmobs.

Tanamedrove parlamentarizmSi parlamenti privilegirebuli sa-

kanonmdeblo organoa. amitomac, suverens parlamentTan erTad kano-

ni unda mieRo rogorc umaRlesi donis gadawyvetileba. mogvianebiT

aRmasrulebel xelisuflebas sakanonmdeblo xelisufleba pirvela-

di normaSemoqmedebis uflebiT ajildoebda, arsebiTad, TandaTano-

biT Semcirebadi samefo privilegiebis farglebSi7. ruso normebis

ierarqias ukavSirebda samarTlis wyaroebs: xalxis mier miRebuli

kanoni, rogorc sayovelTao nebis gamoxatuleba, warmoadgens samar-

Tlis umaRles da amave dros erTaderT wyaros. amrigad, kanonis

uzenaesoba iqca konstituciur moTxovnad.

7 inglisis amJamindeli kanonmdeblobiT aRmasrulebeli xelisuflebis uflebe-

bi sagareo saqmeebiTa da SewyalebiT Semoifargleba [Lord Parmoor, A-G v. De Keyser's Royal Hotel (1920) A.C. 508, gv. 575-576].

255

samarTlis wyaroTa ierarqia asaxavs saxelmwifo organoebis

ierarqias. arsebiTad, samarTlebriv normebs aqvs Tavisi doneebi da

ierarqiiT dabla mdgomi normis mimarT unda gamoviyenoT ufro ma-

Rali donis norma. kanonmdebloba aRmasrulebeli xelisuflebis

saqmianobaze gavlenas axdens da gansazRvravs kidec mas, pirvel

rigSi, maSin, rodesac kanonebi administraciul aqtebTan SedarebiT

uzenaesobiT sargeblobs.8

samarTlis wyaroTa ierarqia yvela samarTlis sistemis struq-

turaSi imdenad mniSvnelovania, rom sabWoTa kanonierebaSic ki Zi-

riTad moTxovnad iTvleboda. lenini Zal-Rones ar iSurebda, raTa

xalxs eRiarebina, rom kalugis olqSi moqmedi kanonebi yazanis

olqSi moqmedTagan ar gansxvavdeboda. misi centralizaciis SesaZ-

leblobis miuxedavad, sabWoTa samarTalma am problemis gadaWras

Tavi ver moaba da ruseTis 1993 wlis konstituciam gaagrZela

uwesrigobis tradicia.9

samarTlis wyaroTa ierarqiis moqmedebis princips emateba oTxi

uZvelesi samarTlebrivi Tezisi: (1)samarTlis norma, romelic igive

donisaa, magram miRebulia ufro gvian, abaTilebs wina normas, e.i.

yovelTvis namdvilia bolo brZaneba; (2)Tu arsebobs specialuri da

zogadi norma, gamoiyeneba specialuri, imis miuxedavad, Tu rodisaa

miRebuli es ukanaskneli; (3)kanons ar SeiZleba hqondes ukuZala,

winaaRmdeg SemTxvevaSi samarTlebriv normebs saerTod savaldebu-

lo Zala ar eqnebodaT (yvelaferi da yovelTvis SeiZleboda Seg-

vecvala wina ricxviT); (4)kanonebi sayovelTao gamoyenebisaa, e.i.

isini ar SeiZleba Seexebodes gansazRvrul pirs an saqmes (samoqa-

laqo uflebaTa CamorTmevis Sesaxeb kanonproeqtis akrZalva).10

8 ix. meoTxe Tavi. "parlamentarizmi da sakanonmdeblo ganStoeba."

9 kanonsa da prezidentis brZanebulebas (ukazs) Soris urTierToba bundovania.

rogorc Cans, prezidents Tavdapirveli sakanonmdeblo aqtebis gamocemis ufleba

parlamentis mier Sesabamisi kanonis gamocemamde unarCundeba. gaugebaria, agreTve,

Tu ramdenadaa uflebamosili erovnuli parlamenti gaauqmos wevri Statebis ("fe-

deraciis subieqtebis") sakanonmdeblo organoTa mier miRebuli kanonebi.

10 j. racis azriT, kanoni momavalze orientirebuli, Ria, naTeli, da met-nak-

lebad stabiluri unda iyos. kanonebis gamocema Ria, cxadi, mudmivi da zogadi we-

sebiT unda xdebodes. uzrunvelyofil unda iyos sasamarTlos damoukidebloba,

dacul unda iqnes bunebiTi samarTlis principebi, risi zedamxedvelobac sasamar-

samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni256

amerikel konstituciis SemmuSaveblebs zogierTi es principi

ise mniSvnelovnad miaCndaT, rom konstituciaSi Seitanes ara imde-

nad ZiriTadi uflebis, ramdenadac kanonmdeblis movaleobis saxiT.

sxva saqmea, rom ,,ukuZalis” akrZalva, romelic amerikelebma kon-

stituciis miRebidan 10 wlis Semdeg mxolod sisxlis samarTliT

Semofargles, mniSvnelovania ZiriTad uflebaTa dacvis Tvalsazri-

siTac. es rom ara, araswori iqneboda debuleba, romlis mixedvi-

Tac, saRi azris mqone adamiani kanons maSin icavs, rodesac icis

mis Sesaxeb an Tavs valdebulad miiCnevs daicvas igi mxolod maSin,

Tu kanoni zogadia da, amdenad, yvelas exeba.

germaniaSi jer kidev XIX saukuneSi samarTlis uzenaesoba sa-

xelmwifo administraciisTvis iyo konstituciuri moTxovna, rom-

lis moqmedebis arealic SemdgomSi konstituciiT gafarTovda da

sakanonmdeblo organoc moicva. germaniis konstituciis me-20 mux-

lis me-3 abzacSi naTqvamia, rom ,,kanonmdebloba SezRudulia kon-

stituciuri wyobilebiT, aRmasrulebeli xelisufleba da mar-

Tlmsajuleba _ kanoniT da samarTliT.~ amgvarad, kanonmdebeli

SezRudulia mxolod konstituciuri wyobilebiT, maSin roca sa-

marTlis uzenaesobis principebi (,,kanonis da samarTlis” dacva)

movaleobebs akisrebs administracias (aRmasrulebeli xelisufle-

ba) – da sasamarTlo organoebs, agreTve konstituciis 28-e mux-

lis mixedviT, _ miwebs (mxareebs). magram miRebuli kanonebis axsna-

ganmartebisas samarTlebrivi saxelmwifos moTxovnebi xorcieldeba

kanonmdeblobis mimarTac; ufro metic, amerikis konstituciis

msgavsad, germaniis ZiriTadi kanonic samarTlis uzenaesobasTan da-

kavSirebul mraval mkafiod Camoyalibebul moTxovnas uSualod

Seicavs. aRniSnulis Sesabamisad, Tavisuflebis SezRudva mxolod

kanoniTaa SesaZlebeli. calkeuli ZiriTadi uflebebis SemTxvevaSi,

kanoni moTxovnebs unda akmayofilebdes formiT da SinaarsiT. Ziri-

Tadi kanoni moiTxovs im procedurebis institucionalizacias,

romlebic gaTvaliswinebulia samarTalSi momavali cvlilebebis

SemTxvevebisaTvis (aq kvlav amotivtivdeba kanonis ukuZalis, ret-

roaqtiuri moqmedebis akrZalvis Tema, magram ara fundamenturi uf-

lebis, aramed marTlmsajulebis ganxorcielebasTan dakavSirebuli

Tlos movaleobaa, xolo samarTaldacvis organoebis diskreciuli uflebebi kano-

nis obstruqcias ar unda axdendes. Joseph Raz, “The Rule of Law and its Virtue,” Law Quarterly Review 93 (1977), gv. 198.

257

danawesis saxiT). kanoniT dadgenil procedurebSi aucileblad un-

da iyos uzrunvelyofili mosmenis ufleba. magram yvelaze meti

saproceso garantia sasamarTlom gamoiyvana uSualod samarTlis

uzenaesobis zogadi principebidan (es gansakuTrebiT dacvis ufle-

bas exeba). ZiriTadi uflebebis regulirebisas unda ganxorcieldes

proporciulobis (Verhältnismaessigkeit) principi, romelic jer

kidev fridrix didis dros warmoiSva. prusiis sayovelTao kanonis

mixedviT (II, 17, $10), dawesebuli iyo policiis uflebamosilebaTa

iseTi gamoyeneba, iseTi RonisZiebebis gamoyeneba, romlebic aucile-

belia sazogadoebrivi wesrigis, simSvidisa da usafrTxoebisaTvis

(unda gavigoT: mxolod aucilebeli zomebis gamoyeneba).

frangebi amgvar Sinagan SezRudulobas aRniSnaven ,,kanonierebis”

cnebiT (termini ,,kanoniereba” aq gamoiyeneba specialuri gagebiT da

aRniSnavs saxelmwifo administraciis SezRudulobas gansazRvruli

principebiT).

kanonebisa da samarTlebrivi normebis zemoaRwerili gansazRvru-

li rolis gansaxorcieleblad saxelmwifos saqmianobis Sesabamiso-

ba samarTlebriv normebTan unda gadawyvitos damoukidebelma fo-

rumma. franguli koncefciis mixedviT, moqalaqes, romelmac ziani

ganicada imis gamo, rom xelisuflebis moqmedeba ar Seesabameboda

samarTlis normas, ufleba aqvs zianis anazRaurebis moTxovniT mi-

marTos saerTo kompetenciis sasamarTlos. swored aseve saxelmwi-

fos SeuZlia saerTo sasamarTlos CarCoebSi sisxlis samarTlis

pasuxisgebaSi misces kanonis damrRvevi Cinovniki. oRond franguli

samarTlebrivi koncefcia xelisuflebis danawilebis gaTvaliswine-

biT uaryofs aRmasrulebeli xelisuflebis sasamarTlo kontro-

lis ganxorcielebas. kanonierebis, samarTlebriv normebTan Sesabami-

sobis Sefaseba evaleba, marTalia, damoukidebel, magram formalu-

rad aRmasrulebeli xelisuflebis farglebSi arsebul saxelmwifo

administraciis organos _ saxelmwifo sabWos. germanelebma am miz-

niT calke administraciuli sasamarTlo Seqmnes.

did britaneTSi XIX saukunis viqtorianuli Sexedulebebi yu-

radRebis centrSi aqcevda saxelmwifo xelisuflebis iuridiul

samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni258

sanqcirebas da SezRudvas. albert daisis mixedviT, kanonis uzenae-

sobis principidan gamomdinareobs Semdegi:

pirveli, adamiani ver daisjeba im kanonis darRvevis garda, ro-

melic miRebulia kanoniT gaTvaliswinebuli proceduriT, xolo

darRvevas saerTo sasamarTloebi ganixilaven. am TvalsazrisiT, sa-

marTlis uzenaesoba upirispirdeba yvela im sistemas, romlebic xe-

lisufalTa farTo, TviTnebur an diskreciul SezRudvis uflebas

efuZneba.11

meore, kanonze maRla aravin dgas, "yoveli adamiani, misi Tanamde-

bobisa Tu mdgomareobis miuxedavad, Sesabamisi saxelmwifos kanonsa

da saerTo sasamarTlos iurisdiqcias eqvemdebareba. CvenSi, yvela

oficialur pirs, dawyebuli premier-ministriT da damTavrebuli

postze mdgomi policieliT Tu gadasaxadis amkrefiT, iseTive pasu-

xismgebloba ekisreba mis mier Cadenili kanoniT gaumarTlebeli

moqmedebebisaTvis, rogorc danarCen moqalaqeebs"12.

kanonis uzenaesobis britanuli koncefciis mesame niSan-Tviseba

is iyo, rom konstituciis zogadi principebi, rogoricaa pirovnu-

li Tavisufleba, sasamarTlos gadawyvetilebis Sedegia.

daisis mosazrebebi mraval qveyanaSi damkvidrda, xolo misi kon-

cefcia iseTive politikur kredod iqca, rogorc monteskies erTi

saukuniT adre SemuSavebuli koncefcia. misi gavlenis mizezic igi-

ve iyo: daisi, iseve rogorc monteskie, mcdarad axasiaTebda ingli-

sur sistemas.13

11 Albert Venn Dicey, Introduction to the Study of the Law of Constitution (London and

New York: Macmillan, 1959), gv. 188.12iqve, gv. 193.

13 magaliTad, 1947 wlamde, saxelmwifo administraciis mier gamowveuli zia-

nis kanonieri anazRaureba ar arsebobda. ufro metic, daisi jiutad ayalbebda

safrangeTis administraciul samarTals. jer kidev gasul saukuneSi (XIXs.) fran-

gebi administraciuli aRmasrulebeli xelisuflebis pasuxismgeblobas ar uaryof-

dnen. marTalia, Cveulebrivi sasamarTlo kontroli ar arsebobda, magram frangu-

li sistema xelisufalTa gadawyvetilebebis savaldebulo kontrols gulisxmob-

da, ris meSveobiTac SesaZlebeli xdeboda iseTi gadasinjva, romelic administra-

ciis moTxovnebs gaiTvaliswinebda.

259

saxelmwifos socialur momsaxurebaTa moculobis gafarToebasTan

erTad socialistebma, romlebic axlos idgnen keinsis TvalsazrisTan

da romlebsac saxelmwifos diskreciuli uflebamosilebis gafarToe-

ba surdaT, brZola gamoucxades administraciisadmi sasamarTlo kon-

trolis daisiseul miTs. parlamenti, romelSic leiboristebi umrav-

lesobas Seadgendnen, iswrafoda win aRdgomoda aristokratiisadmi

mikerZoebuli damokidebulebis mqone sasamarTlos kontrolis gan-

xorcielebas, radgan leiborist-socialistebi saxelmwifos ufro ar-

sebiT rols aniWebdnen, vidre torebi da vigebi, gaZlierda sakanon-

mdeblo organos roli aRmasrulebeli xelisuflebis mimarT. amrigad,

sakanonmdeblo wesiT mowesrigda kontrolis Sinaarsic da procedu-

rac. magram mTavrobas akontrolebdnen garkveulwilad ufro kvali-

ficiuri, kvazisasamarTlo organoebi, romlebsac sasamarTloebze meti

kompetencia hqondaT (e. biveni, ministri, romelmac Tanamedrove bri-

tanuli jandacvis sistema Seqmna, am organoebs politikuri Tvalsaz-

risiT sasamarTloebze ufro saimedod miiCnevda, radgan, misi azriT,

es ukanasknelni politikuri sabotaJisTvis emzadebodnen). mas aqeT

administraciis samarTlebriv SezRudvas mravali kritikosi hyavs, ro-

melTa mtkicebiTac, "legalizmi" administraciis SezRudvis sferoSi

paTologiuri xdeba.14 magram bolo aTwleulebSi, yovel SemTxvevaSi

kontinentze, yuradReba kvlav miipyro Tavdapirvelma (ra Tqma unda,

didi xnis winaT cnobilma, maT Soris inglisSic) daisiseulma samar-

Tlebrivma boWvam. saxelmwifo organoebis moqmedebebi, ramdenadac es

SesaZlebelia, unda SeiboWos samarTlebrivi normebiT (es saxelmwifo

administracisaTvis mTlad araxelsayreli ar unda iyos, radgan swo-

red ase Tavisufldeba igi ganuWvreteli politikuri da iuridiuli

pasuxismgeblobisagan). samarTlebrivi saxelmwifosaTvis damaxasiaTebe-

li konstituciuri boWva winaaRmdegobas uwevs neokorporaciul mis-

wrafebebs, romlebic mTavrobisaTvis kanoniT specialuri interesebis

mqone jgufebis warmomadgenlebTan molaparakebisas meti Tavisuflebis

miniWebas iTxoven. aseTebi arian, magaliTad, Semrigebeli komisiis wev-

ri mosamsaxureebi, romlebic dasaqmebasTan dakavSirebul sakiTxebs ga-

nixilaven, an mrewvelobis ganviTarebisaTvis saWiro subsidiebiT sava-

raudo mosargebleni (beneficiarebi).

14 R. Titmus, “Walfare Rights”, Political Quarterly 42 (1971): gv. 113.

samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni260

yvela modelSi samarTlis uzenaesobis principi gulisxmobs, rom

saxelmwifos moqmedeba, romelic kanons arRvevs, eqvemdebareba sasa-

marTlo gasaCivrebas: gadawyvetileba unda gauqmdes, SesaZlo ziani

anazRaurdes, uzrunvelyofil iqnes darRveuli uflebis aRdgena da

dacul iqnes Selaxuli interesebi. es Tvalsazrisi arsebiTia agreT-

ve im SemTxvevaSic, Tu kanoni ganviTarebul konstituciur sistema-

Sic ki iTvaliswinebs mTavrobisaTvis gamarTlebis SesaZleblobas.

did britaneTSi oficialurad dResac moqmedebs prezumfcia: ,,mefe

ar SeiZleba Secdes”.15 jer kidev 1968 wels rasebs Soris urTier-

Tobis kanonproeqtTan dakavSirebiT, Sinagan saqmeTa ministri amtki-

cebda, rom mTavroba arakanonieri rasobrivi diskriminaciisaTvis pa-

suxismgeblobisagan mTlianad unda gaTavisuflebuliyo, radgan, misi

azriT, sakmarisi iyo parlamentis winaSe ministrebis pasuxismgeblo-

ba. Tu naklebad savaraudo SemTxvevaSi mainc aRmoCndeba, rom mmar-

Tvelobis romelime organom mimarTa diskriminacias, mas waredgineba

moTxovna aanazRauros ziani ,,samarTlianobis” mixedviT, konstitu-

ciur midgomas _ ministrebis pasuxismgeblobas _ iTvaliswinebdnen

samarTlis batonobis SesazRudavad (Tumca saparlamento diskusiebis

wyalobiT mTavroba daTmobaze wavida).

unda iTqvas, rom konstitucionalizmisa da kanonis konstitu-

ciuri dacvis gareSe, mxolod samarTlis uzenaesobis principze

dayrdnobiT, despotizmisagan efeqtiani dacva SeuZlebeli iqneba.

bolos da bolos, samarTlis uzenaesobis dacva xom maSinac xde-

ba, rodesac kanoniT saxelmwifo organoebis SezRudva sruliad

formaluria. parlamenti kanonis uzenaesobis pirobebs maSinac akma-

yofilebs, Tu igi miuTiTebs, romeli saxelmwifo organoa ufleba-

mosili Tavis Sexedulebisamebr aRasrulos rame farTod moxazuli

amocana. amis Semdeg, aRmasrulebeli xelisufleba Tavisufalia Seq-

mnas nebismieri, misTvis sasurveli organo. marTlac, konstituciuri

SezRudvis ararsebobis SemTxvevaSi, ,,regulirebis” mosazrebiT, mas

15 1947 wlamde, administraciis mier miyenebuli zianis anazRaurebasTan dakav-

SirebiT sasamarTloSi saqmis aRZvra Sinagan saqmeTa ministris keTil nebaze iyo

damokidebuli, magram monarqis winaaRmdeg sarCelis Setana kontraqtiT gauTva-

liswinebeli saqmianobiT miyenebuli zianis gamo, amgvari pirobis arsebobis Sem-

TxvevaSic SeuZlebeli iyo. sarCelis Setana im moxelis winaaRmdeg, romelic pira-

dad iyo pasuxismgebeli ama Tu im darRvevis gamo, SeiZleboda, magram kompensaciis

gadaxdis saSualeba mas, Cveulebriv, ar hqonda.

261

SeuZlia moawesrigos yvelaferi, rasTan dakavSirebiTac parlaments

kanoni ar miuRia. amrigad, mas SeuZlia miiweros pirveladi kanon-

mdeblis funqcia da, am SemTxvevaSi, aRmasrulebeli xelisufleba

sruliad SeuzRudavi xdeba. samarTlis uzenaesobis ZaliT, aRmasru-

lebeli xelisuflebis mier Seqmnili samarTlebrivi normebi, romle-

bic misTvis savaldebuloa Sesasruleblad, aRmasrulebel xelisuf-

lebas SeuZlia nebismier dros Secvalos, imis miuxedavad, samarTal-

Semoqmedeba pirveladia Tu meoradi. am mimarTulebiT mxolod samar-

Tlebrivi aqtis ukuZalis akrZalvas Tu SeiZleba hqondes erTgvari

efeqti. sxva sityvebiT rom vTqvaT, aRmasrulebel xelisuflebas ar

SeuZlia gamoiyenos axali wesebi im faqtebis mimarT, romlebic mox-

da adre miRebul aqtebSi cvlilebebis Setanamde.

konstitucionalizmis TvalsazrisiT SeiZleba ori xerxiT Seiz-

Rudos kanonSemoqmedeba aRmasrulebeli xelisuflebis mxriv. pirve-

li moiTxovs, rom saxelmwifo organoebis yoveli administraciuli

aqti mibmuli iyos parlamentis sakanonmdeblo aqtebTan an SeiZleba

dadgindes, rom saxelmwifo organos, an organoTa garkveul tips

mainc, afuZnebs mxolod sakanonmdeblo organo. meore, SesaZloa

SeizRudos saxelmwifo organoebis saqmianobis regulireba Tavad

am organoebis da, miT ufro, mesame pirTa mimarT, gansakuTrebiT Zi-

riTadi uflebebis sferoSi, meoradi regulirebis akrZalviT an mi-

si mxolod pirdapir uflebamosilebebTan dakavSirebiT. Tavad uf-

lebamosilebebi unda Seesabamebodes gansazRvrul pirobebs. magram

imisTvis, rom am sistemam imoqmedos, isev da isev, saWiroa samar-

Tlebrivi aqtebis ,,adekvaturoba”. am pirobis darRvevisas gaTva-

liswinebuli unda iyos samTavrobo aqtebis gasaCivrebis SesaZleb-

loba. Cveulebrivi sasamarTlo kontroli an sakonstitucio sab-

Wos kontroli (nawilobriv winaswari) amas mxolod gansazRvrul

farglebSi aRwevs.

evropis sasamarTloebi Tavad uflebaaRmWurvel kanonebs ar

amowmeben. inglisis sasamarTloebi, romlebic xelmZRvaneloben sa-

marTlis uzenaesobis principebiT, dResac ver kisruloben im kano-

nis gamoyenebis akrZalvas, romelic uflebamosilebas iZleva. kano-

nis moqmedeba ar Cerdeba im SemTxvevaSic ki, roca misi erT-erTi

debuleba samarTlis uzenaesobis principTan SeuTavseblobis gamo

samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni262

SeiZleboda gauqmebuliyo (bunebiTi samarTlis principebidan mainc),

Tu es danawesi miRebulia administraciuli aqtiT.16

samarTlis uzenaesobis principis Tanaxmad, kanonSi rogorc saka-

nonmdeblo organos produqtSi, igulisxmeba is, rom masze dafuZne-

buli regulireba administraciuli aqtebis meSveobiT unda iyos

logikuri, samarTliani, sasamarTlo gasaCivrebas daqvemdebarebuli

da ar uSvebdes diskriminacias; am pirobebis Seusruleblobis Sem-

TxvevaSi. aseT aqtebs sasamarTlo auqmebs. amiT sasamarTlos TiT-

qmis SeuzRudavi SesaZlebloba eniWeba. britanul samarTalSi, maga-

liTad, TavisTavad nagulisxmebia administraciuli aqtis mimRebi

ministris racionaloba. sasamarTlo uyoymanod iRebs ministris

gancxadebas imis Sesaxeb, rom gadawyvetilebis miRebamde man saqmes-

Tan dakavSirebuli yvela aspeqti Tu viTareba gaiTvaliswina, anu

gulwrfelad swams, rom misi gadawyvetileba "gonivruli mizeziT"

iyo STagonebuli.17

samarTlis uzenaesoba samarTlebrivi normebis dacvis sasamar-

Tlo kontrolis SesaZleblobas gulisxmobs. magram, naTqvamidan

mxolod is rodi gamomdinareobs, rom kanonis danawesTa dacva sa-

valdebuloa. ,,jerovani proceduris” amerikul cnebas SezRuduli

ganmarteba aqvs. magaliTad, renkvisti, SeerTebuli Statebis uze-

naesi sasamarTlos Tavmjdomare, am mosazrebas emxroba, rac, ra

Tqma unda, moxerxebuli Tvalsazrisia qveyanaSi, romelSic kanonebi

awesrigeben Sesabamisi samarTlebrivi proceduris gamoyenebas.

16 Sesabamisad, sasamarTlom saxelmwifo mdivnis gankarguleba imis Taobaze,

rom sastatuto komisiis gadawyvetilebis gasaCivrebis mizniT sasamarTlosaTvis

mimarTva gamoricxuli iyo, bunebiTi samarTlianobis dauSvebel darRvevad miiCnia

im saqmesTan dakavSirebiT, romlis garkveuli aspeqtebis, kerZod, sazRvargareT na-

cionalizaciis sakiTxis gadawyveta parlamentma ministrs miando. magram saapela-

cio sasamarTlos mier xelisufalTa gadawyvetilebebis ganxilva, SesaZloa, kano-

niT ar iyos gaTvaliswinebuli. gamoTqma: "amoRebulia sasamarTlos Cveulebrivi

iurisdiqciidan" SezRuduli mniSvnelobiT unda iqnes gagebuli, rac, Cemi azriT,

imas niSnavs, rom, Tu sakanonmdeblo aqts orgvari gageba aqvs, gamoyenebul unda

iqnes is, romelic sasamarTlos Cveulebriv uflebamosilebas iTvaliswinebs.

Anisminic Ltd. v. Foreign Compensation Commission [1969] 2 A.C. gv. 147, Lord Reid.17 Liversidge v. Anderson [1942] A.C. gv.206.

263

magram arsebobs samarTlis uzenaesobis ufro farTo, ase vTqvaT,

didsulovani gansazRvrebac, romlis mixedviTac, sasamarTlo kon-

troli SeiZleba ganxorcieldes mxolod specifikuri pirobebis

arsebobisas, imis miuxedavad, naTqvamia Tu ara amis Sesaxeb gamosa-

yenebel kanonSi. frangebTan kanonierebis moTxovnaSi Sejamebulia

Sinaarsobrivi moTxovnebi, romlebic xels uwyobs administraciis

samarTalSemoqmedebis kontrols da gadawyvetilebaTa kontrols.

etournement de pouvoir-is SemTxvevaSi, anu xelisuflebis ara

delegirebis mizniT gamoyenebis SemTxvevaSi, administraciuli aqti

baTilia. aseve inglisur samarTalSi baTilia aRmasrulebeli xeli-

suflebis normatiuli aqti, romelic Tavisi uflebamosilebis

farglebs ametebs (ultra vires). rasakvirvelia, formalurad Zne-

lia standartuli inglisuri uflebamosilebebis SerCeva, iseTis,

magaliTad, rogoricaa adgilobrivi xelisuflebis ufleba boSebs

misces nebarTva gaSalon karavi, Tu mTxovneli asrulebs yvela pi-

robas, romelsac sasurvelad an aucileblad miiCnevs adgilobrivi

xelisufleba.18

samarTlis uzenaesobis franguli da germanuli koncefciebi ar

kmayofildebian administraciuli procesis logikurobis da samar-

Tlianobis dadgeniT; maTi gavleniT, evropuli sasamarTlos praq-

tikis wyalobiT, samarTlis uzenaesobis princips sul ufro met

pativs miageben da mas axla konstituciuri principis statusi eni-

Weba.19 Sesabamisad, samarTlis uzenaesobis konstituciuri principe-

18 furgonebis dasayenebeli adgilebis kontrolis da ganviTarebis aqti 1960

(C62), naw. 24, 1961 weli. umaRlesi sasamarTlos mosamarTlem miiCnia, rom kano-

niT miniWebuli ufleba, romlis mixedviTac, sabaJosa da aqcizebis komisrebs neba

eZlevaT gascen gankargulebebi "nebismier saqmesTan dakavSirebiT, romelTa mimar-

TebaSic kanonis debuleba aqtis gansaxorcieleblad maT saWirod miaCniaT, metis-

metad viwro iyo maTi gadawyvetilebis gasamarTleblad. saqme exeboda komisiis

wevrebis mier Sesyidul saqonelze gadasaxadis odenobis gansazRvras yovel cal-

keul SemTxvevaSi. Customs and Excise Commissioners v. Cure & Deely Ltd. (1962) I.Q.B. gv. 340. ix. Stanley A. De Smith, Constitutional and Administrative Law (Harmondsworth, Engl.; Baltimore, Md.: Penguin Education, 1973), gv. 350.

19 radgan evrokavSiris wevri qveynebi konstituciurad Tanamegobrobis samar-

Tals eqvemdebarebian, misi principebi (evropis sasamarTlos mier aRiarebuli prin-

cipebis CaTvliT), calkeul saxelmwifoTa konstituciebis Tanaxmad, erovnul ka-

nonmdeblobebzec vrceldeba.

samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni264

bis ilustrireba im minimaluri moTxovnebis magaliTze SeiZleba,

romlebic aRiarebulia evropuli Tanamegobrobis samarTalSi. evro-

puli sasamarTlos zogadsamarTlebriv principebs Soris figuri-

rebs jerovani samarTlebrivi proceduris da bunebiTi samarTlia-

nobis uzrunvelyofis principebi. am principebis Tanaxmad, xelisuf-

lebas mxolod Sesabamisi uflebamosilebis farglebSi SeuZlia

garkveuli zomebis miReba da maSin SeuZlia imoqmedos, roca igi

uflebamosilia an SeuZlia Tavisi gadawyvetilebis dasabuTeba. imas,

vis uflebebsac exeba es saqmianoba, unda mieces azris gamoTqmisa

da Tavis dacvis SesaZlebloba (audiatur et altera pars _ mousmineT

meore mxaresac).

Tanasworoba, albaT, kanonierebis umniSvnelovanesi elementia,

romelic amave dros mosamarTleebs moqmedebis met Tavisuflebas

aniWebs. Tanasworoba warmoadgens Tanamedrove samarTlebrivi siste-

mis agebis Tavisebur moTxovnas. Tu kanonmdebloba ar miiCnevda Ta-

nasworebad imaT, visac is exeba, samarTlebriv wess moakldeboda

sayovelTaoba; sayovelTao regulirebis moTxovna _ romelic yvela

Tanaswors erTnairad exeba, adamianTa Tanasworobis principis rea-

lizaciis formaa, principisa, romelic Tanamedrove saxelmwifoeb-

riobis ganuyofeli nawilia. feodaluri samarTlisagan gansxvave-

biT, romelic adamianebs gansxvavebulad udgeboda da, amdenad, maT

sxvadasxva uflebas aniWebda, Tanamedrove sazogadoebas miaCnia, rom

adamianebi, yovel SemTxvevaSi, saxelmwifosa da kanonis winaSe, Ta-

naswori arian. Tanasworoba xelisufalTa mxriv Tanaswor mopyro-

bas gulisxmobs. kanonis farglebSi Tanasworoba sxvadasxva sfero-

Si gamoiyeneba, magram maSinac ki, rodesac Aadamianebi Tanasworuf-

lebianebad miiCnevian, isini erTmaneTisagan mainc gansxvavdebian. ka-

nonSi es gansxvavebac unda ganisazRvros, anu aisaxos damnaSaved

cnobilTa "sicude" da muyaiTTa "Rirsebebi". aqedan gamomdinareobs

Tanasworobis teqnikuri mniSvneloba, anu adamianebisadmi erTnairi

damokidebulebis zRvari. magram germaniis konstituciis ZarRvian

frazas Tu moviSveliebT: adamianuri Rirseba yvelas aqvs.

zusti iuridiuli gagebiT, Tanasworoba niSnavs, rom erTnairi

pirebi, e.i. samarTlebrivi regulirebis TvalsazrisiT Tanaswori

pirebi, romlebsac erTi da igive saqme Seexeba, erTnair mopyrobas

265

imsaxureben. am principis Tanaxmad, dacvas imdenive ufleba ekuT-

vnis, ramdenic braldebas.20

samarTlebrivi norma momavliskenaa mimarTuli da samomavlo ur-

TierTobebs awesrigebs. swored amas emyareba misi ukuZalis akrZal-

va. aqedanvea iuridiuli saimedoobis moTxovna da SeZenili uflebe-

bisa da molodinebis dacva.21

im samarTlis normebis gamoyenebis (Sefardebis) aucilebel pi-

robas, romlebsac ukuZala aqvs, warmoadgens ukuZalis gansazRvru-

loba. adamianebi samarTlebriv sistemas rom endon, samarTali cno-

bili unda iyos. am ndobis Sefasebas samarTali SeZenili uflebebis

da kanonieri molodinebis dacviT gamoxatavs.22

20 saerTo bazris qveynebSi erTi da igive kategoriis saqmeebisadmi erTnairi

midgomis klasikur magaliTs warmoadgens izoglukozis saqme [SA Roquette Fréres v. Council (1982), ECR 3159]. Saqris miwodebis Sesamcireblad sabWom izoglukozaze

(izoglukoza Saqris Semcvlelia) damatebiTi sabaJo gadasaxadi – kontribucia

daawesa. damatebiTi gadasaxadi izoglukozis warmoebas ise gaaZvirebda, rom mas

azri ekargeboda. Tanasworobis principis dacvis mizniT, evropis samarTlis sasa-

marTlom damatebiTi sabaJo gadasaxadi kanonis ukuZalis principiT gaauqma.

21 samarTlis uzenaesobis aRiarebuli principebia agreTve is, rom mxare ke-

Tilsindisierad unda moqmedebdes, xelisufleba samarTliani unda iyos da rom

stiqiuri ubedurebis SemTxvevaSi gadasaxadis gadamxdelebs es valdebuleba exsne-

baT. proporciuloba Tanasworobaze aranakleb mniSvnelovania, rac imas gulis-

xmobs, rom gadasaxadi sazogadoebis wevrebs maTi SesaZleblobis mixedviT daekis-

rebaT (am SemTxvevaSi, proporciuloba aristoteleseuli gagebiT ixmareba). meore

mxriv, es gadasaxadi pirs sazogadoebis interesebis gaTvaliswinebiT mxolod im

zomiT ekisreba, ra zomiTac es konkretuli miznis misaRwevadaa saWiro.

22 magaliTad, saerTo bazris agraruli politikis mixedviT, imisTvis, rom qe-

ri qceuliyo adamianebisTvis gamousadegar produqtad, evropis Tanamegobrobis ko-

misia kompaniebs premias uxdida. magram 1970 wlis 1 ivniss evropis Tanamegobrobam

premiebis gacema Sewyvita. kompania "doikam" mis mier maisSi Sesyiduli qeris dena-

turalizacia 1 ivnisis Semdeg gamocemuli aqtis mixedviT moaxdina, radgan mas

amis ufleba im dros hqonda. amis Semdeg, kompaniam kompensacia moiTxova da sasa-

marTlom, marTalia, administraciuli aqti ar gaauqma, magram moTxovna marTebu-

lad cno. amrigad, kompanias saTanado kompensacia gadauxades (Deuka Deutsche Kraftfutter GmbH B.J. Stolp v. Einfuhr- und Vorratsstelle für Getreid und Futtermittel [1975]ECR 759).

samarTlis uzenaesoba da samarTlebrivi saxelmwifo

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni266

6.2. marTlmsajulebis ganxorcieleba

marTlmsajulebis ganxorcielebis mizani calkeuli davis miuker-

Zoebeli ganxilvis da samarTaldarRvevis gamosasworeblad xeli-

suflebis sxva ganStoebis mier SemuSavebuli wesebis asrulebaa.

Tavad sityva ,,marTlmsajuleba” aris wyaro pativmoyvare da araiS-

viaTi gawbilebis, ganxiblvis, amitomac ufro swori iqneboda, Tu

am saqmianobas ,,samarTlis asruleba” daerqmeoda.

XIX saukunemde kanonmdebloba da marTlmsajuleba erTmaneTisgan

esoden mkveTrad gamijnuli ar iyo. gviani Sua saukuneebis inglisu-

ri samarTlis erT-erTi fuZemdebluri doqtrinis mixedviT, mosa-

marTleebs SeeZloT SeeqmnaT, yovel SemTxvevaSi, ,,eZiaT da epovaT”

samarTali. es principi da misi Sesabamisi praqtika xorcieldeboda

inglisSi maSinac, roca kanonmdebloba Tavisi struqturiT, Sinaar-

siT da formiT sasamarTlos samarTalSemoqmedebas gamoeyo da

daiwyo Camoyalibeba statuturi samarTlis saxiT.

sasamarTloebis mier dadgenili samarTlis normebisagan gansxvave-

biT, parlamentis mier miRebuli kanonebi gansazRvraven principebsa da

normebs, romlebiTac unda ixelmZRvanelon ara warsuli sasamarTlo

saqmeebis Sesabamisad. kanonebi wyveten problemebs, romlebic airekle-

ba politikur procesSi, wyveten zogadad, momavlis ganWvretiT.

ormagi (sasamarTlo da saparlamento) kanonmdebloba ara erTi mi-

zezis gamo uvargisi aRmoCnda. safrangeTis revoluciis periodSi mo-

samarTleebi, albaT, yvelaze saZulvel socialur jgufs Seadgendnen.

Tumca isini damoukidebeli, zogis azriT, metismetad damoukidebelic

iyvnen sxva saxelisuflebo ganStoebebisagan, aman samarTlis asrule-

baze dadebiTi gavlena rodi iqonia. mosamarTleebis damoukidebloba

gamoyenebul iqna maTi gamyidvelobis tarifis asamaRleblad da amiT

samarTalSi arsebuli areul-dareuloba kidev ufro gaZlierda.

frangi revolucionerebi amtkicebdnen, rom saZulveli mosamar-

Tleebi ver iTamaSebdnen samarTalSemoqmedebiT rols, radgan xal-

xis saerTo nebasTan maT araferi esaqmebodaT. kanonmdeblis monopo-

liuri rolis interesebis uzrunvelsayofad, mosamarTleebisa da

sasamarTloebis amocanebi dayvanil iqna samarTlis mxolod ubra-

267

lo gamoyenebaze. magram sul sxva rols TamaSobdnen mosamarTleebi

inglisSi. tradiciulad Tanamdebobebis yidva aq SeuZlebeli iyo.

mosamarTleebad xdebodnen an moqalaqeebi, romlebic uSualod sar-

geblobdnen sayovelTao pativiscemiT (momrigeblebi, msajulebi an

romelime maRali reputaciis mqone advokatTa kolegiis wevrebi,

romlebsac kolegebis sruli ndoba hqondaT). britanul-amerikuli

iuridiuli koncefciis mixedviT, sasamarTlo aRmasrulebeli xeli-

suflebis sapirwoned miiCneoda.

istoriul konteqstSi marTlmsajulebis ganxorcielebis, ro-

gorc saxelisuflebo ganStoebis, roli sxvadasxvagvarad fasdeba.

franguli midgoma ubralod iRebs am saqmianobas xelisuflebis

ori danarCeni ganStoebis sferodan da, rogori paradoqsulic un-

da iyos, es modeli yvelaze metad uaxlovdeba xelisuflebis dana-

wilebis ideals. amis sapirispirod, inglisuri da germanuli tra-

diciebi dasaSvebad miiCneven, rom sasamarTloebi, yovel SemTxvevaSi,

garkveul farglebSi, akontrolebdnen aRmasrulebeli xelisufle-

bis saqmianobas. dabolos, amerikuli koncefciis mixedviT, sasamar-

Tlo xelisufleba aRmasrulebeli xelisuflebis namdvili sapir-

wonea, radgan sasamarTloebs konkretul saqmeebSi kanonmdeblobis

aqtebis gadasinjvac SeuZliaT konstituciurobis TvalsazrisiT.

rac Seexeba yvela models, dReisaTvis maT erTi sayovelTaod aRia-

rebuli saerTo niSan-Tviseba axasiaTebT _ SeTanxmeba imis Taobaze,

rom kanonis aRmsrulebeli da misi Semoqmedi erTi da igive organo

ar unda iyos, radgan es praqtikulad SeuZlebeli, xolo miuker-

Zoeblobis TvalsazrisiT, miuRebelia. sakanonmdeblo organo metis-

metad mikerZoebulia politikuri TvalsazrisiT. marTlmsajulebis

asruleba imave mizeziT arc aRmasrulebeli xelisuflebis saqmea,

Tumca ki samarTals konfliqtebis mosawesrigeblad didwilad swo-

red aRmasrulebeli xelisuflebis organoebi an am xelisuflebis

mier Seqmnili damoukidebeli gaerTianebebi iyeneben.

samarTlebrivi sistemis konstituciuri moqmedebisaTvis (samar-

Tlebrivi saxelmwifosaTvis) aucilebelia marTlmsajuleba iyos miu-

kerZoebeli: amisaTvis samarTals uzrunvelyofili unda hqondes or-

ganizaciuli pirobebi da mosamarTleTa damoukidebloba. monteskies

marTlmsajulebis ganxorcieleba

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni268

mtkicebiT, marTlmsajulebas es moTxovna maSin SeuZlia daakmayofi-

los, Tu is xelisuflebis damoukidebel ganStoebas warmoadgens.

ar arsebobs Tavisufleba, Tu sasamarTlo xelisufleba gamocalke-

vebuli ar aris sakanonmdeblo da aRmasrulebel saxelisuflebo

ganStoebaTagan. Tu is mierTebulia sakanonmdeblo xelisuflebasTan,

Zalaufleba moqalaqeTa sicocxlesa da Tavisuflebaze TviTneburi

xdeba, radgan mosamarTle iqceva kanonmdeblad. Tu is mierTebulia

aRmasrulebel xelisuflebasTan, mosamarTle mCagvrelis Zalaufle-

bas iZens.23

sxva saxelisuflebo ganStoebaTagan damoukidebloba imas niS-

navs, rom xelisufalni sasamarTlos gadawyvetilebebze gavlenas

ver axdenen. miukerZoebloba, am mxriv, cota mets niSnavs, radgan

aucilebelia fuZemdeblurad gamoiricxos imis moCvenebiTobac ki,

rom mosamarTle mocemul saqmeSi mxareebs mikerZoebiT ekideba.

sainteresoa, rom tradiciebisa da teqnikur siZneleTa gamo, perso-

nalis daniSvnisas sxva saxelisuflebo ganStoebaTagan gamoyofa mu-

dam srulyofilad ver xerxdeba. aSS-Si Statebis mosamarTleebs,

kanoniT gaTvaliswinebuli gamonaklisebis garda, xalxi pirdapiri

kenWisyriTa da garkveuli vadiT irCevs, xolo uzenaesi sasamar-

Tlos wevrebs aRmasrulebeli xelisuflebis meTauri – prezidenti

senatis TanxmobiT niSnavs. konstituciis Tanaxmad, ufro dabali

rangis (saolqo) federalur sasamarTloebs kongresi qmnis. kon-

gresSi damkvidrebuli istoriuli tradiciisamebr, dabali rangis

federaluri mosamarTleebis daniSvnis procedura uzenaesi sasamar-

Tlos analogiuri proceduris msgavsia.

britaneTis parlamentma misTvis tradiciuli marTlmsajulebis

ganxorcielebis funqcia SeinarCuna da, Teoriulad, lordTa pala-

ta sasamarTlos rols asrulebs. marTlmsajulebis ganxorcielebi-

sas lordebi kvlav, Teoriulad, samarTalSemoqmedebas ewevian.

germaniaSi, sadac sistema profesiul mosamarTleebs eyrdnoba,

sakonstitucio sasamarTlos wevrebs aRmasrulebeli xelisuflebis

23 Charles Secondat, Baron de Montesquieu, The Spirit of the Laws, and ed. Anne M.

Cohler, Basia Carolyn Miller, and Harold Samuel Stone (Cambridge: Cambridge University Press, 1992), XI. gv 6.

269

(provinciebis iusticiis ministrebis) da parlamentis mier daniS-

nuli wevrebisagan Semdgari Sereuli komiteti irCevs. safrangeTSi

sakanonmdeblo xelisufleba daniSvnis procesSi ar monawileobs,

magram prezidenti sasamarTlo organoebis umaRles sabWos Tav-

mjdomareobs, romlis kompetenciaSic mosamarTleebTan dakavSirebu-

li saqmeebi Sedis. am sabWos Tavmjdomaris moadgile iusticiis mi-

nistria, xolo mis wevr-mosamarTleebs prezidenti niSnavs. sasamar-

Tlo xelisuflebis srul gancalkevebasa da TviTgamorkvevas, da-

niSvna-gaTavisuflebis TvalsazrisiT, yvelaze ukeT italiis kon-

stitucia uzrunvelyofs. albaT, SemTxveviTi ar aris, rom iq saka-

nonmdeblo da aRmasrulebel saxelisuflebo ganStoebebis sasamar-

Tlo kontroli Zalian Zlieria da politikuri zedamxedvelobis

saSualebas warmoadgens, radgan tradiciul sakonstitucio mar-

Tlmsajulebas ki ara, aramed politikosTa winaaRmdeg sisxlis sa-

marTlis saqmeebis aRZvras mimarTaven.

mosamarTleTa daniSvnis Semdeg sxva saxelisuflebo ganStoebaTa

gavlena sasamarTlo xelisuflebaze erTbaSad wydeba. mosamarTleebi

mxolod kanons eqvemdebarebian, brZanebebs ar iReben da sxva saxeli-

suflebo ganStoebebSi rame Tanamdebobis dakaveba ekrZalebaT. maTi

Tanamdebobidan gaTavisufleba SeuZlebelia. isini Tanamdebobas (garda

xalxis mier maTi arCevis SemTxvevisa) "rigiani saqcielis" mTel pe-

riodSi an sapensio asakamde inarCuneben. zogjer mosamarTleTa fi-

nansuri damoukideblobac ki konstituciiTaa gansazRvruli.24

unda iTqvas, rom marTlmsajulebis ganxorcieleba saxelisuf-

lebo ganStoebaTa urTierTobas ar exeba da mas moqalaqeTa ufle-

bebis (maT Soris) sakonstitucio ZiriTadi uflebebis dacvis saq-

meSi udidesi mniSvneloba eniWeba. uflebebze laparaks mxolod ma-

Sin aqvs azri, rodesac arsebobs forumi, romelic kanonieri sarCe-

lis dakmayofilebis SesaZleblobas uzrunvelyofs. aseTi SesaZleb-

loba samarTlian ganxilvas anu samarTlis formaluri moTxovnebis

damakmayofilebel proceduras gulisxmobs. amgvari samarTlianoba,

sul cota, ori gziT miiRweva: pirveli, sadavo sakiTxis samar-

24 "TavianTi samsaxurisaTvis mosamarTleebi kompensacias miTiTebul dros mii-

Reben, romelic Tanamdebobaze maTi yofnis ganmavlobaSi ar Semcirdeba", aSS-is

konstitucia, muxli III, naw. 1.

marTlmsajulebis ganxorcieleba

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni270

Tliani sasamarTlos mier gadawyveta (forumis principi) da meore,

Tavad am sasamarTlos samarTlianoba (kanonis dacva, anu jerovani

proceduris principi).

samarTlebriv saxelmwifoSi, sasamarTlos arsebobis moTxovnebi-

dan, maTi konstituciuri mniSvnelobis da rolis mixedviT, SeiZle-

ba gamovyoT is, rom: mxolod sasamarTlos SeuZlia pasuxisgebaSi

micema da gansakuTrebiT danaSaulisaTvis Tavisuflebis aRkveTiT

dasja; yoveli ufleba unda iyos sasamarTloSi realizebadi; garan-

tirebuli unda iyos yoveli samarTaldarRvevis gasaCivrebis SesaZ-

lebloba miukerZoebeli sasamarTlos winaSe.25

sasamarTlo ganxilvis ufleba niSnavs, rom sasamarTlo saqme

SeiZleba aRiZras nebismieris winaaRmdeg, rame privilegia ar SeiZ-

leba iyos sasamarTlo pasuxismgeblobisagan ganTavisuflebis sa-

fuZveli, sxvagvarad rom vTqvaT, kanonis gamoyenebis TvalsazrisiT

yvela Tanasworia. meore mxriv, sasamarTlo ganxilvis principi gu-

lisxmobs, rom yoveli adamianis winaaRmdeg sarCelis Setana SeiZ-

leba mxolod im sasamarTloSi an misi pasuxisgebaSi micema SeuZ-

lia im sasamarTlos, romelsac jer kidev saqmis ganxilvis dawye-

bamde hqonda ganxilvis kompetencia. esaa ufleba ,,bunebiT”, anu ka-

nonier mosamarTleze.

25 germaniis konstitucia xelisufalTa mier ZiriTadi uflebebis nebismieri

darRvevis sasamarTlo wesiT gamosworebas iTvaliswinebs, rac imas niSnavs, rom

kanoni mocemul uflebasTan dakavSirebiT, kanonieri kompensaciis debulebebs Sei-

cavs (rac samarTlis uzenaesobidan gamomdinare, TiTqmis yovelTvis romelime do-

neze sasamarTlo kontrols mainc niSnavs). adamianis uflebebisa da ZiriTadi Ta-

visuflebebis dacvis evropis konvenciis me-6 muxlis pirveli nawili _ samoqala-

qo uflebebis gansazRvrisas an sisxlis samarTlis braldebis SemTxvevaSi miuker-

Zoebeli sasamarTlos mier drois misaReb monakveTSi sajaro da samarTlian gan-

xilvas iTvaliswinebs. strasburgSi ganxilul saqmeTa didi nawili am muxls,

uwinares yovlisa, imitom exeba, rom "sasamarTloSi ganxilvis ufleba" gansjis

(msjavris gamotanis) uflebad miiCneva, xolo es ukanaskneli mudam gviandeba xol-

me. meore mizezi isaa, rom strasburgSi "samoqalaqo uflebebs", Sida samarTalTan

SedarebiT, gacilebiT ufro farTod ganmartaven da sasamarTlo kontroli uz-

runvelyofilia im saqmeebis SemTxvevaSi, rodesac Sida samarTali samoqalaqo uf-

lebebisa da movaleobebis gansazRvris mizniT, mxolod kvazisasamarTlo process

iTvaliswinebs. amis Sedegad, belgiis ramdenime kanonSi Sesworeba Seitanes.

271

am uflebis logikuri gagrZeleba sagangebo sasamarTloebis Seq-

mnis akrZalvaa. sruliad dauSvebelia vinme gaasamarTlos sasamar-

Tlom, romelic Seiqmna ukve dawyebuli saqmis ganxilvis dros. sa-

gangebo sasamarTloebSi igulisxmeba ara is sasamarTloebi, romle-

bic saqmis sagnis mixedviT gamoiyofian, _ specializacia SeiZleba

sasargebloc iyos samarTlebrivi dacvisaTvis. kidev ufro misaRe-

bia, Tu specializacia iTxovs gansakuTrebul midgomebs sasamar-

Tlo proceduris an sasamarTlos Semadgenlobis mimarT. magram

dauSvebelia sagangebo sasamarTlo erTi da igive tipis im saqmeeb-

ze, romlebic erTmaneTisagan mxolod braldebulTa piradi Tvisebe-

biT an maTi gulzraxvebiT gansxvavdeba. es Seqmnida sasamarTlo

procesis damoukideblobis da ZiriTadi principebis darRvevis did

safrTxes. swored amitomac, konstitucionalizmis TvalsazrisiT,

gansakuTrebiT saeWvoa samxedro sasamarTloebis instituti. maT mi-

saRebad verc is garemoeba xdis, rom isini moqmedeben samarTlebriv

saxelmwifoebSi, romlebic konstituciurobis principebis dacvas

sifrTxiliT ekidebian. sagangebo sasamarTloebis TiTqmis eWvmiuta-

neli da damkvidrebuli arseboba imas metyvelebs, rom dResac ki

konstituciurobis farglebs saxelmwifos uSiSroebis mosazrebebi

gansazRvravs. arc samxedro (saxelmwifo) saidumloebebi26 da arc

SeiaraRebuli adamianebis wodebrivi privilegiebi (,,jariskacis ga-

samarTleba mxolod jariskacs SeuZlia”) amgvari sasamarTloebis

arsebobisTvis sakmarisi argumenti ar aris.27

samxedro sasamarTlo iseTive mimarTebaSia sasamarTlosTan, ro-

gorc samxedro musika musikasTan. Tu samxedro mosamarTleebi,

26 saxelmwifo uSiSroebasTan dakavSirebuli sakiTxebi SeiZleba nebismieri

procesis dros wamoiWras da, Sesabamisad, am SemTxvevaSi, sasamarTlos sxdoma da-

xurulia. meore mxriv, Tu aratradiciuli midgomaa saWiro, es saqmis Tavisebure-

biT da ara im piris gamo unda iyos gamowveuli, romelsac amgvari sasamarTlo

ganxilva exeba.

27 terorizmTan brZolis mizniT, 1986 wels safrangeTis parlamentma xma mis-

ca e.w. pasuas aqts, romlis mixedviTac, sasamarTloebi, romlebic terorizmTan

dakavSirebuli sisxlis samarTlis saqmeebs ganixilavdnen teroristuli Tavdas-

xmebis Tavidan asacileblad, mxolod profesiuli mosamarTleebisgan Sedgeboda.

sakonstitucio sabWom es faqti antikonstituciurad ar cno, radgan terorist

eWvmitanilTa diskriminacia usafuZvlo ar iyo. amrigad, gansxvavebuli sasamarTlo

warmoeba danaSaulis gansakuTrebulobiT iyo nakarnaxebi.

marTlmsajulebis ganxorcieleba

samarTlebrivi saxelmwifo da misi megzurni272

formalurad mainc, saerTo kompetenciis sasamarTloebis sistemaSi

Sevlen, rogorc ungreTSi, rac ar SeiZleba ar daafaso, yvelaze

didi is SeiZleba moxdes, rom samxedro orkestrs franc legari

udiriJorebs.

sagangebo sasamarTlo tradiciulad uflebaTa antikonstitu-

ciuri SezRudvis klasikuri formaa: despoturi aRmasrulebeli xe-

lisufleba mudam ipovis ganaCenebis ramdenime iseT avtors, romle-

bic aasruleben an mixvdebian politikur guliszraxvebs. mware ga-

mocdilebam (ingliselTa mier sasamarTlos borotad gamoyeneba)

amerikel revolucionerebs nafic msajulTa sasamarTlos SemoReba

ukarnaxa. swored nafic msajulTa sasamarTlom gaamarTla tipogra-

fiis mosamsaxure cengeri, romelic kanonis mixedviT, sasamarTlos

cixeSi unda gaeSva inglisel gubernatorze cilismwamebluri Tav-

dasxmebisaTvis.28

miukerZoebeli da damoukidebeli sasamarTlo mxolod im Sem-

TxvevaSi miuaxlovdeba faqtobriv WeSmaritebas da gaaadvilebs uf-

lebaTa ganxorcielebas, Tu saqmis ganxilvisas gaixsneba dasabuTe-

bis SesaZlebloba da sasamarTloSi gadacemuli daqvemdebarebul

mdgomareobaSi ar aRmoCndeba. swored amitom, erT-erTi konstitu-

ciuri moTxovna isaa, rom konstitucia uzrunvelyofdes mxareTa

uflebebs sasamarTlos winaSe da braldebulis uflebebs sisxlis

samarTlis saqmeebis ganxilvisas, raTa ganxorcieldes braldebu-

28 naficma msajulebma dacvis argumentebi marTebulad cnes. hamiltoni amtkiceb-

da, rom nafic msajulebs ufleba hqondaT ganexilaT Seefereboda Tu ara simarTles

wardgenili faqtebi da gakeTebuli gancxadebebi, anu maT unda gadaewyvitaT, efuZne-

boda Tu ara britaneli gubernatoris winaaRmdeg mimarTuli kritika realur faq-

tebs. britanuli saerTo samarTali mTavrobis kritikas kvlav danaSaulad miiCnevda.

prezident adamsis dros, 1798 wels, SemoRebul iqna cilismwamebluri xmebis Zirga-

momTxreli mizniT gavrcelebis sawinaaRmdego aqti, romlis mixedviTac, mTavrobis

kritika, britanuli kanonis msgavsad, danaSaulad iTvleboda. Tu es konstituciis

pirveli Sesworebidan 7 wlis Semdeg kvlav SesaZlebeli iyo, ra gasakviria, rom

komunizmis damxobis Semdeg, aRmosavleT evropis arCeul mTavrobaTa umravlesoba,

romlebsac wina reJimebisagan SemorCenili daTrgunvis aRmofxvris mandati mieniWaT,

Seecada mTavrobis kritika danaSaulad gamocxadebuliyo.

nafic msajulTa sasamarTlo amerikelebisaTvis imdenad mniSvnelovani iyo, rom

amgvar sasamarTloSi gasamarTleba 1791 wlis uflebaTa bilSi sxva "damatebiT"

uflebebTan erTad ar asaxula, igi jer kidev Tavdapirveli konstituciis III mux-

lis me-2 nawilSi aRibeWda.

273

lis interesebis dacvis ZiriTadi garantiebi.29 germaniis sakonsti-

tucio sasamarTlom sxva saproceso uflebebic (advokatisa da

Tarjimnis yolis) samarTlebrivi saxelmwifos koncefciaze day-

rdnobiTa da adamianuri Rirsebis principebidan gamomdinare gansaz-

Rvra. sasamarTlo mosmenis uflebac erT-erTi ganmsazRvreli prin-

cipia evropuli sasamarTlos koncefciaSi. adamianis uflebebisa da

ZiriTadi Tavisuflebebis Sesaxeb 1950 wlis evropis konvenciaSi

saproceso uflebebi iseve dawvrilebiTaa CamoTvlili, rogorc sap-

roceso kodeqsis ZiriTadi principebi.

29 konstituciebi sxvadasxva terminologias iyeneben. 1791 wlis safrangeTis

konstitucia, ubralod, acxadebs, rom dauSvebelia piris braldeba, dapatimreba an

dakaveba, Tu ara kanoniT dadgenil SemTxvevebSi da kanoniT dadgenili formiT,

magram es 1789 wlis deklaraciasTan erTad unda iqnes wakiTxuli, romelSic uda-

naSauloTa dacvaa moxseniebuli: "braleulobis dadgenamde yvela adamiani udana-

Sauloa". am adreul dokumentebSi gasamarTleba moxseniebuli ar aris. germaniis

konstituciam, romelic safrangeTisaze ufro mkafio ar aris, acxadebs, rom yve-

la adamians sasamarTlo mosmenis ufleba aqvs (rogorc samoqalaqo, ise sisxlis

samarTlis saqmeebis SemTxvevaSi).

marTlmsajulebis ganxorcieleba

Tavi meSvide

sakonstitucio sasamarTlo

namdvili kanonmdebeli is iqneba,

visac aqvs absoluturi ufleba ganmartos kanoni.

episkopos hodlis qadagebidan,

warmoiTqva misi udidebulesobis

TandaswrebiT 1717 wels.

7.1. vin icavs mcvelebs?

7.1.1. medisoni agebs saqmes da igebs uflebebs

xelisuflebis SezRudvisaken miswrafeba konstitucionalizmis Ca-

moyalibebis procesSi parlamentis suverenitetis da kanonmdeblis

uzenaesobis doqtrinis mimarT raRac ucnauri daZabulobis velSi

imyofeboda. konstitucionalizmi emyareba konstituciis uzenaeso-

bas, Sesabamisad, sakanonmdeblo xelisuflebis aqtebi konstitucias

unda Seesabamebodes, magram ra moxdeba, Tuki parlamenti konstitu-

ciis moTxovnebs ar gaiTvaliswinebs da maT sawinaaRmdego kanons

miiRebs? radgan kanonis miRebis ufleba mxolod parlaments aqvs

da parlamenti uzenaesi kanonmdebelia, aravis SeuZlia imsjelos

kanonmdeblis aqtebis antikonstituciurobis Sesaxeb. maSin vin dgas

konstituciis sadarajoze, vin adevnebs Tvalyurs mis dacvas?

cxadia, rom saxelisuflebo ganStoebaTa urTierTSekavebisa da

urTierTSepirispirebis sistemiT uzrunvelyofili kontroli sak-

marisi ar aris. yvelaze meti, rac am sistemaSi SeiZleba moxdes,

isaa, rom, roca erToblivi gadawyvetilebis miRebaa saWiro, erT-

erTi mxare meores antikonstituciurobaSi daadanaSaulebs da Ta-

namSromlobaze uars ganacxadebs. im qveynebSi, sadac erT-erTi saxe-

lisuflebo ganStoeba Tavisi kompetenciis farglebSi gadawyveti-

lebebs damoukideblad iRebs, sxva saxelisuflebo ganStoebebma

SeiZleba iuridiul an politikur sanqciebs – undoblobis votums,

daSlas, impiCmentsa da gamowvevas (magaliTad, prezidentis impiCmen-

sakonstitucio sasamarTlo 276

ti) mimarTon. magram verc erTi es nabiji ver awesrigebs konsti-

tuciis darRveviT warmoSobili normis sakiTxs, gansakuTrebiT im

kanonebis sakiTxebs, romlebic konstituciuri samarTlis an poli-

tikuri sanqciebis miuxedavad, mainc ZalaSi rCeba. cotaa simSvidis

momgvreli konstituciis mcvelad xelisuflebis romelime gan-

Stoebis daniSvnaSi, romelic pirvelad gadawyvetilebebs iRebs, an

romelime saxelmwifo organos daniSvnaSi, radgan isini: (a) ver uz-

runvelyofen konstituciis dacvas maTive gadawyvetilebebisagan da

(b) sxva ganStoebebTan an saxelmwifo organoebTan SedarebiT iseT

uflebamosilebebs iZenen, rac daarRvevs saxelisuflebo wonaswo-

robas. ufro metic, romeli organoc unda iqces konstituciis

mcvelad, igi uTuod sakanonmdeblo xelisuflebis uzenaesobis

doqtrinas Seejaxeba.

aravin gvikrZalavs ase msjelobasac: aRmasrulebeli xelisufle-

ba dae nu miaqcevs yuradRebas antikonstituciur kanons, mosamar-

Tles ki SeuZlia ar gamoiyenos igi. pirvel SemTxvevaSi SeiZleba

anarqia warmoiSvas, radgan aRmasrulebel xelisuflebas miecema Se-

saZlebloba nebismieri kanoni antikonstituciurad miiCnios. Tu mo-

samarTleebi ar gamoiyeneben antikonstituciurad miCneul kanons,

samarTlebrivi usafrTxoeba kvlav eWvqveS dadgeba, radgan is, rac

konstituciuria erT sasamarTloSi, meoreSi konstituciuri ar iq-

neba. amasTan, sxvadasxva samarTlebrivi sistema da konstituciuri

koncefcia marTlmsajulebas urTierTgansxvavebul rols aniWebs.

klasikuri franguli koncefcia miiCnevs _ mosamarTleebi imitom

arseboben, rom kanoni gamoiyenon, da ara imitom, rom igi gadasin-

jon. saerTo samarTlis anglosaqsuri koncefcia, eWvgareSea, meti

moqnilobiT gamoirCeva, radgan aq mosamarTleebisagan, Sua saukunee-

bis tradiciis mixedviT, ,,konstituciis” gamoyeneba moiTxoveba.

aucileblobis SemTxvevaSi konstituciaze dayrdnobiT, mosamarTles

SeeZlo uari eTqva kanonis, anu suverenuli nebis gamoyenebaze.

tradiciulad, kanonebis konstituciurobis Sefaseba mosamar-

TleTa rolis Sesaxeb SexedulebiT ganisazRvreba. jer kidev ko-

lonializmis epoqaSi amerikis kontinentze arsebobda tradicia,

romlis mixedviTac, mosamarTleebi uSualod iyenebdnen calkeuli

koloniebis konstituciebs da inglisur konstituciur tradicias

adgilobrivi kanonmdeblobis winaaRmdeg. am mxriv, isini misdevdnen

277

inglisuri revoluciis wina drois saerTo samarTlis koncef-

ciebs.1 albaT, swored am tradicias misdevdnen aSS-is konstitu-

ciis filadelfieli damfuZneblebi. hamiltoni werda:

mosamarTleebi konstitucias unda miiCnevdnen ZiriTad kanonad da

es marTlac asea. amitomac, swored maTi saqmea gansazRvron konsti-

tuciis Sinaarsi. Tu konstituciasa da kanons Soris Seurigebeli

winaaRmdegoba aRmoCndeba, konstitucias upiratesoba unda mieniWos

kanonis winaSe, xalxis ganzraxvas _ misi warmomadgenlebis ganzrax-

vis winaSe...

magram es daskvna sasamarTlo xelisuflebis sakanonmdeblo xe-

lisuflebaze aRmatebulobas rodi gulisxmobs. es mxolod imas

niSnavs, rom, rodesac kanonebSi gacxadebuli parlamentis neba kon-

stituciiT gamoxatul xalxis nebas upirispirdeba, mosamarTleebma

am ukanaskneliT unda ixelmZRvanelon.2

miuxedavad amisa, aSS-is konstituciis Seqmnidan ukve 25 welze

meti iyo gasuli, rodesac uzenaesma sasamarTlom erT-erTi fede-

raluri kanoni antikonstituciurad miiCnia.3 dramatizmiT aRsavse

am saqmem sakonstitucio marTlmsajulebasTan dakavSirebul Sem-

dgom davas mohfina Suqi – davas, romelic konstituciis dacvasa

da respublikur demokratias da maT Soris, ase Tu ise, harmoniu-

li urTierTobis damyarebas Seexeboda.4

1801 wlis arCevnebSi federalistebi damarcxdnen da jefersoni

prezidenti gaxda. jefersons, safrangeTis revoluciis dros aSS-

is elCs safrangeTSi, mtkiced swamda, rom yvela mTavroba mokle

1 bonemis saqmeSi sasamarTlom daadgina: "oqmebidan Cans, rom mraval SemTxveva-

Si, parlamentis kanonebi saerTo samarTlis safuZvelze kontroldeba da zogjer

amis gamo baTilad cxaddeba, Tu kanoni CveulebiT samarTals da saR azrs ewinaaR-

mdegeba an misi Sesruleba SeuZlebelia, igi saerTo samarTals eqvemdebareba, xo-

lo saerTo samarTlis mixedviT, aseTi kanoni baTilia. Dr. Bonbam's Case, 8 Co. Rep. 113.b. 114.a., "jer kidev XVII saukuneSi, kanonebi, romlebic saerTo samar-

Tlis logikas ar Seesabameboda, baTilad cxaddeboda”. Sir D.L. Keir and F.M. Lawson, Cases in Constitutional Law (Oxford: Clarendon Press, 1979), gv. 1.

2 The Federalist Papers No. 78: Hamilton (New York: Mentor Book, 1961), gv. 467-468.

3 Marbury v. Madison 5 U.S. (1 Cranch) gv. 137 (1803).4 SemdgomSi me veyrdnobi feij smitis wigns: “The Constitution: A Documentary

and Narrative History” (New York: Morrow Quill Paperbacks, 1980).

vin icavs mcvelebs?

sakonstitucio sasamarTlo 278

xanSi korufciisa da tiraniisken gadaixreba xolme, rac safrangeT-

Si miRebulma misma gamocdilebam daadastura. rusos Tayvanismceme-

li jefersoni yvela sakiTxSi xalxis nebis Tavisuflad gamoxatva-

sa da saerTo-saxalxo nebis moqmedebas emxroboda, romelic, misi

rwmeniT, mTavrobis nebaze ufro mniSvnelovani iyo. es `yvela saxis

despotizmis~ gaafTrebuli mowinaaRmdege aRmoCnda saTaveSi qveyni-

sa, romelic prezidentad mis arCevamde TxuTmeti wliT adre misi-

ve aqtiuri monawileobiT aSenda da romelic kanoniT da ara ada-

mianebiT marTvis princips efuZneboda. jefersonis undobloba sasa-

marTlos, maT Soris uzenaesi sasamarTlos mimarTac marTebuli

iyo, radgan es ukanaskneli savaraudod miukerZoebeli parlamentis

SezRudviT xalxis nebas zRudavda.5

sakvirveli araa, rom jefersons – demokratiis mgznebare qo-

mags, sasamarTlo miaCnda aristokratiis gansaxierebad da demokra-

tiis umTavres mtrad, gansakuTrebiT imitom, rom federalistTa

mier daniSnuli mosamarTleebi Zveli reJimis momxre iyvnen.

jefersonis arCevis Semdeg konstituciis dacva da saxalxo

warmomadgenlobis uzenaesoba mkveTrad daupirispirda erTmaneTs.

prezidenti adamsi arCevnebSi damarcxda da Tanamdebobidan wasvlam-

de Tavisi momxreebi daniSna Tanamdebobebze, romlebic im droisaT-

vis vakanturi iyo; maT Soris _ uiliam marberi, romelic mosamar-

Tled dainiSna. adamsis saprezidento vada damTavrda, vidre marbe-

ri Tanamdebobaze faqtobrivad ganwesdeboda. jefersonma gankargu-

leba gamosca adamsis mier daniSnuli pirebisaTvis rwmunebaTa sige-

lebis gadacemis Sewyvetis Sesaxeb da adamsis moqmedebas `keTili

znis Seuracxyofa~ uwoda. marberim Tanamdebobaze daniSvnis mizniT,

sasamarTlos mimarTa, raTa am ukanasknels werilobiTi brZanebiT

daevaldebulebina aRmasrulebeli xelisufleba (saxelmwifo mdiva-

ni jeims medisoni) daniSvnis procedura Seesrulebina. 1789 wels

5 1818 welsac ki, roca jefersoni prezidenti aRar iyo, igi aRaSfoTa niu-

hemfSairis Statis warmomadgenel, Tavisufali kenWisyriT arCeul kanonmdebelTa

mier im kanonis gauqmebam, romelic darmuTis kolejis damfuZnebeli qartiis Ses-

worebas exeboda. sasamarTlos gadawyvetileba sakuTrebis uflebis dacviT iyo na-

karnaxebi. jefersonma ki es gadawyvetileba aristokratiuli tendenciis gamovli-

nebad miiCnia da, albaT, arc Semcdara.

279

sasamarTlo aqtiT uzenaes sasamarTlos amgvari werilobiTi brZa-

nebis gacemis ufleba mieniWa.

mosamarTle marSalma, prezident adamsis droindelma saxelmwi-

fo ministrma, romelmac marberi, ase vTqvaT, federalisturi uze-

naesi sasamarTlos saxmeleTo naRmis saxiT, mosamarTled daniSna,

miiCnia, rom uzenaes sasamarTlos am saqmis ganxilvis kanonieri

ufleba hqonda. respublikelebi, romlebic 1803 wels kongresSi

umravlesobas qmnidnen, uzenaesi sasamarTlos poziciiT aRSfoTdnen

da gadawyvites, radac unda dasjdomodaT, sasamarTlos mmarTvelo-

bas win aRsdgomodnen. jon rendolfma, respublikuri partiis wev-

rma virjiniis Statidan, TanapartielTa SiSi ase gamoxata: "droa

bolo moeRos mosamarTleTa Zalauflebas! Cven ver moviTmenT, rom

federaluri sasamarTlo mbrZaneblobdes aRmasrulebel xelisuf-

lebas mandamusebis meSveobiT."6 kongresis umravlesoba Tanaxma iyo

1789 wlis kanoni gaeuqmebina.

uzenaesi sasamarTlo TiTqmis gadauWreli problemis winaSe dad-

ga. cxadi iyo, rom medisoni, kompetenturi saxelmwifo mdivani, da

prezidenti jefersoni sasamarTlos brZanebas ar daemorCilebodnen,

xolo sasamarTlo xelisuflebas maT mosaTviniereblad jari ar

hyavda. iseTi brZanebis gamocema ki, romelic ZalaSi ver Sevidoda,

sasamarTlos aRsasruls uqadda.7

marSali, albaT, mixvda, rom mandamusis instituti sasamarTlos

metismet Zalauflebas aniWebda. es Zalaufleba sasamarTlos kidec

daRupavda, Tu mas ar eqneboda am Zalauflebis realizaciis SesaZ-

lebloba. vidre uzenaesi sasamarTlo mandamusis (werilobiTi brZa-

nebis) Sesaxeb davobda, kongresma saolqo sasamarTlos gamsvleli

sesiis Sesaxeb kanoni gaauqma. magram ra moxdeboda, es gauqmeba an-

6 citirebulia Smith, gv. 317.7 kongresidan wamovida muqara saolqo sasamarTlos Sesaxeb 1801 wlis kanonis

gauqmebisa, rac uzenaesi sasamarTlos mosamarTleebs piradad mZlavr dartymas

miayenebda, radgan es kanoni maT aTavisuflebda olqebSi gamsvleli procesebis Ca-

tarebisagan, sadac wlis umetes dros atarebdnen, olqebamde Casvla ki cxenebiT

uxdebodaT. gauqmeba federalistTa momxreebiT savse uzenaes sasamarTlos pozi-

cias mniSvnelovnad Seasustebda (mogzaurobas yvela sasamarTlo saCoTiro sakiT-

xad miiCnevs. ix. magaliTad, kompaniis manqanebi).

vin icavs mcvelebs?

sakonstitucio sasamarTlo 280

tikonstituciurad uzenaes sasamarTlos rom gamoecxadebina? kano-

nis miRebasTan erTad, kongresma uzenaesi sasamarTlos ori momdev-

no sesia ganusazRvreli vadiT gadado, rac uTuod antikonstitu-

ciuri iyo. ToTxmetTviani gadavadebis Semdeg, sasamarTlom marbe-

ris peticia ganixila. respublikelebi gadamwyveti brZolisaTvis

moemzadnen. "uzenaesi sasamarTlos wevrebi unda daamxon mTavrobam

da warmomadgenelTa palatam. isini jiuti da autaneli adamianebi

arian. maT adgilas sxvebi moiZebneba, ufro moqnili xasiaTebiT."8

roca sasamarTlo, bolos da bolos, Seikriba, marSalma Tavisi

gamosvla imiT daiwyo, rom marberis daniSvna iyo kanonieri da ar

SeiZleboda gauqmebuliyo, aRmasrulebeli xelisufleba valdebuli

iyo igi oficialurad daemtkicebina Tanamdebobaze. imave dros, uze-

naes sasamarTlos ar SeeZlo mandamusis gamocema, radgan sasamar-

Tlo wyobilebis Sesaxeb kanoniT misTvis miniWebuli es uflebamo-

sileba antikonstituciuri iyo. konstituciis mixedviT werilobi-

Ti brZanebis gacema uzenaes sasamarTlos SeeZlo mxolod rogorc

saapelacio sasamarTlos. amitom, sasamarTlo wyobilebis Sesaxeb

kanonis me-13 muxli antikonstituciuri da baTili iyo.

amis Semdeg mosamarTle marSali akeTebda daskvnas sakanonmdeblo

xelisuflebis SezRudvis Sesaxeb. konstitucia am SezRudvebis Se-

saxsenebladac daiwera. Tu es winaaRmdegobebi gadailaxeba, bolo

moeReba mTavrobis SezRudvebsac.

is, rom yoveli kanoni, romelic konstitucias ewinaaRmdegeba, mainc

konstitucias eqvemdebareba da rom parlaments Cveulebrivi kanoniT

konstituciaSi cvlilebis Setana ar SeuZlia, `Zalian martivi ra-

mea saimisod, rom sakamaTo gaxdes~.

8 warmomadgeneli uiliam flageri Stat niu-hemfSairidan. citirebulia Smith,

gv. 319. maleve jefersonma mosamarTle semuel Ceizi senatSi impiCmentisTvis ga-

moaZaxebina. magram manamde Ceizma, romelic wina reJimis mgznebare momxre iyo, na-

fic msajulTa did sasamarTloSi merilendis Statis konstitucia gaasaCivra. Ta-

vis saCivarSi igi acxadebda, rom sayovelTao saarCevno uflebis miniWebam qveyana

brbos Caugdo xelSi da sakuTrebis dacva SeuZlebeli gaxada, miuxedavad imisa,

rom mxareebi konstituciisa da konstitucionalizmis urTierTsapirispiro xedvas

ganasaxierebdnen, samarTlis uzenaesobam gaimarjva da respublikelTa ori mesame-

dis umravlesobisa da, aqedan gamomdinare, Ceizis msjavrdebis realurobis miuxe-

davad, igi gaamarTles.

281

sxva arCevani ar arsebobs. kanoni, romelic ewinaaRmdegeba kon-

stitucias, baTilia. es boWavs rogorc sasamarTloebs, ise xeli-

suflebis sxva ganStoebebsac.9

uzenaesma sasamarTlom TiTqmis politikuri kapitulacia gamoac-

xada. daniSvnebi ar unda momxdariyo, amiT arseboba Sewyvita erTma

wyarom, romelic mocemul momentSi sasamarTlo xelisuflebas

emuqreboda. ramdenime kviris Semdeg konstituciurad iqna cnobili

saolqo sasamarTlos Sesaxeb kanonis gauqmebac. uzenaes sasamar-

Tlos kidev erTxel mouwia ukan daxeva. magram principis Tvalsaz-

risiT, sakanonmdeblo organomac, uzenaesi sasamarTlos imJamindeli

mtrebis forpostma, damamcirebeli marcxi ganicada da konstitu-

ciur kontrolsa da uzenaesi sasamarTlos mier konstituciis

dacvas daeqvemdebara. rogorc Cans, tkbil-mware Sedegis miReba

orive mxares erTnairad bedad ewera.

sasamarTloze Tavdasxmebi droebiT Sewyda. male jefersoni rig-

rigobiT yvela mosamarTlis sisxlis samarTlis wesiT gasamarTle-

bas Seecada. Semdeg konstituciis Sesworeba moindoma, rac axali

mosamarTleebis daniSvnis uflebas mianiWebda. es cda warumatebeli

aRmoCnda, magram or gaTavisuflebul Tanamdebobaze "misi xalxi"

daniSna. Tumca daniSvnis ufleba gamowvevis uflebamosilebis gare-

Se – araferia. vis unda vendoT damoukidebel xelisuflebaSi misi

mosvlis Semdeg? pirveli, rac jefersonis mier daniSnulma saolqo

mosamarTlem gaakeTa, prezidentis im gankargulebis gauqmeba iyo,

romlis mixedviTac, Statebis uflebebis SelaxviT meomari qveyne-

bisTvis tvirTis dakaveba iyo dawesebuli. amis sapirispirod, fede-

ralistTa da kongresSi opoziciis mtkice momxre mosamarTlem

konstituciurad miiCnia kanonebi embargos Sesaxeb (romlebsac je-

fersonis gankarguleba eyrdnoboda). embargos Sesaxeb kanonebi Sta-

tebis uflebebs zRudavda da federalistTa mimdevarma, Tavisi par-

tiis xazis erTgulma mosamarTlem, isini konstituciurad cno, ra-

mac prezidenti Zalian gaaxara (Tavisi maRali Tanamdebobis dakave-

bamde prezidenti Statebis uflebebisTvis ibrZoda).

9 Smith, gv. 321, quoting Mrbury v. Madison, 5 U.S. (1 Cranch) gv. 137 (1803) et al.

vin icavs mcvelebs?

sakonstitucio sasamarTlo 282

am urTierTsawinaaRmdego gadawyvetilebebsa da mosamarTleTa

politikuri kavSirebis miuxedavad, sasamarTlom Tavisi damoukideb-

loba daamtkica, ramac igi gadaarCina. da Tumca igi niadag amtki-

cebda antikonstituciuri kanonebis gauqmebis sakuTar uflebas,

uzenaesi sasamarTlos Tavmjdomaris marSalis Tanamdebobaze yofnis

xangrZliv periodSi Statebis ramdenime kanoni gauqmda, gansxvavebiT

federaluri kanonebisagan, romelTagan arc erTi, marberis saqmis

Semdegi Taobebis ganmavlobaSi, baTilad ar yofila cnobili. marbe-

ris saqmis SemTxvevaSi, uzenaesi sasamarTlos mier gamovlenili

TviTSezRudva (anu konkretuli uflebis daTmoba) gamWriaxi poli-

tikuri svla gamodga. man aRmasrulebeli xelisuflebis imJaminde-

li moTxovnebi daakmayofila da uzenaes sasamarTlos mowinaaRmde-

geTa vnebebi daacxro. sasamarTlo, albaT, acnobierebda, rom mis

mier konstituciis primatis aRiareba politikurad da konstitu-

ciuradac sarisko saqme iyo.

marSalma da misma Tanamosangreebma, rogorc es uaRresad poli-

tikuri xasiaTis saqmeebis ganxilvidan Cans, SeZles SerCenodnen

viwro biliks, romlis gavlac SeeZloT umravlesobis mier warmod-

genil xelisuflebis sxva ganStoebebs. amave dros, maT SeZles See-

narCunebinaT konstituciis damoukidebeli mcvelis roli. radgan

uzenaes sasamarTlosa da sakanonmdeblo organos Soris dapirispi-

reba iSviaTi iyo, amiT pirvelma am ukanasknelis kontrolis ufle-

ba SeinarCuna. konfliqtis Tavidan asacileblad sasamarTloebma sa-

kuTari xelisuflebac SeizRudes. isini ar sargeblobdnen kanoniT,

rom SeenarCunebinaT uflebamosileba. XIX saukunis 20-ian wlebSi

sasamarTlos ufleba konstituciur kontrolze, amasTan erTad,

konstitucionalizmis gamarjveba wminda saxalxo respublikanizmze

ucilobel principad iqca.

amerikuli modeli emyareba imas, rom kanonis antikonstituciu-

roba SeiZleba gansazRvros nebismierma mosamarTlem, Tu igi ganixi-

lavs ama Tu im saqmes da es kanoni mocemul saqmeSi unda gamoiye-

nos. ganaCeni SeiZleba gasaCivrdes sxvadasxva instanciaSi, uzenaesi

sasamarTlos CaTvliT. am ukanasknels ufleba aqvs ganixilos es

saqme an uari Tqvas ganxilvaze. es uari gulisxmobs konstituciis

qvemdgomi sasamarTloseuli interpretaciis mxardaWeras, magram es

nagulisxmebi mxardaWera ar warmoadgens precedents uzenaesi sasa-

283

marTlosTvis. Tu saqmis ganxilvisas uzenaesi sasamarTlo ama Tu

im kanons antikonstituciurad miiCnevs, es kanoni momavalSi ar ga-

moiyeneba. Sesabamisad, aSS-is sistema dakavSirebulia konkretul

saqmeebTan, romelTa ganxilvis procesSic kanonebis konstituciu-

robis kontrols saerTo sasamarTloebi axorcieleben.10

keTili dasasrulis mqone es CaxlarTuli istoria im safrTxis

dasturia, romlebic aRiarebuli avtoritetis mqone sakonstitu-

cio sasamarTloebsac ki usafrdeba. rodesac udavo avtoritetis

mqone uzenaesi sasamarTlo prezident T. ruzveltis "axali kur-

sis" kanonebs daupirispirda, prezidentma jefersonis Zveli idea

amoqeqa da amiT sasamarTlos Semadgenlobis Secvla daapira. saqmeSi

ki kvlav bediswera Caeria: marTalia kongresi gajiutda, magram

ramdenime mosamarTlis uecari sikvdilis da cocxlad darCenili

mosamarTleebis mier TavianT Sexedulebebze uaris Sedegad, kanonSi

Sesworebis Setana saWiro aRar gaxda.

magram politikasTan kardinalur sakiTxebSi Riad dapirispire-

buli konstituciuri samarTalwarmoeba Tavis samwuxaro xvedrs

ver ascdeba. rodesac gasuli saukunis 50-iani wlebis dasawyisSi

samxreT afrikis uzenaesma sasamarTlom feradkanianTa saqmis gan-

xilvisas antikonstituciurad aRiara rasobrivi diskriminaciis da-

mamkvidrebeli kanonebi, mTavrobam konstituciaSi mTeli rigi Ses-

worebebis Setanis gziT uzenaes sasamarTlos misi kompetenciebi Ca-

moarTva. zustad amgvaradve Tanamdebobidan gadaayenes ruseTis sa-

konstitucio sasamarTlos Tavmjdomare (1993 wels) mas Semdeg,

rac igi prezidentsa da parlaments Soris konfliqtSi Caeria.

10 samxreT amerikis qveynebis sakonstitucio sakiTxebis Sefasebas aseve uzenae-

si sasamarTlo iZleva. asevea irlandiis uzenaesi sasamarTlos SemTxvevaSic, rome-

lic saapelacio sasamarTlos rols asrulebs [irlandiis konstitucia, muxli

34, naw. 3(2)]. am qveynebSi ufro dabali instanciis Cveulebriv sasamarTloebsac

aqvT sakonstitucio sakiTxebis ganxilvis ufleba. mimoxilvisTvis ix. ChesterJames Antieau, Adjudicating Constitutional Issues (London - New York: Oceana, 1985).

vin icavs mcvelebs?

sakonstitucio sasamarTlo 284

7.1.2. sasamarTlo kontrolis triumfi

evropuli da, pirvel yovlisa, britanuli samarTlisaTvis, ameriku-

li koncefcia TiTqmis miuRebelia.11 britaneTis konstituciuri de-

bulebebis mixedviT, ar SeiZleba eWvqveS dadges parlamentis ufle-

ba miiRos kanonebi. ufro metic, mosamarTleebi didi xani rodia,

rac ministrebis dadgenilebebs akontroleben, gansakuTrebuli ga-

monaklisis garda.

safrangeTis sakonstitucio tradicia sasamarTloebis samarTal-

Semoqmedebis da mosamarTleTaAxelisuflebis SiSiT didi xnis gan-

mavlobaSi uaryofda konstituciur kontrols. mosamarTles gansa-

kuTrebuli daeWvebis gareSe konstituciurad unda mieCnia yvela

Sesafardebeli kanoni.12 msoflio omebs Soris periodSi, konstitu-

cionalizmis dacva is iyo, rom umaRlesi instanciis sasamarTloebi

cdilobdnen kanonebisaTvis konstituciuri JReradoba miecaT, sa-

xelmwifo sabWos SeiZleboda gaeca daskvna, romelsac mTavrobis

kanonproeqtebisaTvis konstituciurobis TvalsazrisiT parlamen-

tis winaSe savaldebulo Zala ar gaaCnda. magram amgvari kontroli

bevrs arafers niSnavda, radgan safrangeTis mesame respublikis

konstitucias uflebebis amsaxveli nawilebi aklda (anu isini ar

moipoveboda konstituciis Semadgenel ZiriTad kanonebSi).

kanonis uzenaesobaze gabatonebuli Sexedulebis sapirispirod,

ukve pirveli msoflio omis Semdeg avstriaSi Cndeba sakonstitu-

cio sasamarTlo, romelic mowodebulia Tvalyuri adevnos konsti-

tuciis dacvas. es sakonstitucio sasamarTlo hans kelzenis daxu-

11 norvegiis sasamarTlo praqtika, romelic amerikuls Seesabameba, evropaSi ga-

monakliss warmoadgens, Tumca ramdenime aTwleulis ganmavlobaSi antikonstitu-

ciurad arc erTi kanoni ar gamocxadebula. saberZneTis 1927 wlis konstituciiT,

sasamarTloebs antikonstituciuri kanonebis ugulebelyofis ufleba mieniWaT,

Tumca unda iTqvas, rom amgvar gadawyvetilebebs jer kidev XIX saukuneSi iReb-

dnen da mas Semdeg es praqtika garkveuli wyvetilebiT mainc xorcieldeba.

12 XIX saukunis bolos, frangma mosamarTle magnom gaamarTla qali, romelmac

Tavisi mSieri SvilisTvis puri moipara. mosamarTlem kanonis araorazrovani debu-

lebebi ugulebelyo ara imitom, rom igi antikonstituciurad miiCnia, aramed imi-

tom, rom arsebuli moTxovnebi usamarTlod CaTvala, radgan es moTxovnebi gamo-

nakliss ar iTvaliswinebda. apelaciis Sedegad ganaCeni gauqmda da mosamarTle mag-

no Tanamdebobidan maleve gadadga.

285

ruli sistemis "samarTlis esTetikis" moTxovnebs Seesabameboda.

hans kelzeni iyo iuristi-mecnieri, romelmac gadamwyveti roli

iTamaSa avstriis konstituciis SemuSavebaSi. kelzenma wamoayena sa-

mi argumenti, romlebic konstitucionalizmis TvalsazrisiT asabu-

Tebs sakonstitucio sasamarTlos arsebobis aucileblobas:

pirveli, konstituciuri samarTlebrivi wesrigis piroba _ lo-

gikuri erTianoba, romlis uzrunvelyofac xdeba konstituciasTan,

rogorc umaRles kanonTan, mimarTebiT.13 1920 wlis Cexoslovakiis

konstituciis pirveli muxlis pirvel abzacSi (es konstitucia

kelzenis gavleniT Seqmnil avstriis konstitucias mxolod ramde-

nime TviT uswrebda win) naTqvamia: "baTilia yvela kanoni, romelic

ewinaaRmdegeba konstitucias, mis nawilebs an kanonebs, romlebiTac

cvlileba da damateba Sevida konstituciaSi";

meore, kelzenis azriT, sxvadasxva konstituciuri organo Tavi-

si amocanebis Sesrulebisas SeiZleba erTmaneTs daupirispirda, da

maTi aqtebi, kanonebis CaTvliT, SesaZloa, ar Seesabamebodes kon-

stitucias. romelime sferos regulirebisaTvis pasuxismgebeli sa-

xelmwifo organo sacilod gaxdis sxva saxelmwifo organos aqtis

kanonierebas iurisdiqciis daucvelobis safuZvelze (avstriis kon-

stituciaSi saguldagulodaa ganxiluli centraluri organoebis

urTierToba erTmaneTTan da urTierToba maTi provinciebis orga-

noebs Soris, magram konstituciaSi araferia naTqvami ZiriTadi uf-

lebebis Sesaxeb). konstituciur organoebs Soris dava romelime

organom unda gadawyvitos. aseT forums warmoadgens sakonstitu-

cio sasamarTlo, igi avsebs sakanonmdeblo organos konstituciur

funqciebs da, kelzenis azriT, negatiuri kanonmdebelia, radgan

anadgurebs antikonstituciur kanonebs, maSin rodesac pozitiuri

kanonmdebeli eweva samarTalSemoqmedebas pozitiuri gagebiT. kel-

13 konstitucia, romelic antikonstituciuri aqtebis sawinaaRmdego garan-

tiebs ar Seicavs, teqnikurad sruliad savaldebulo araa... konstitucia, romel-

Sic antikonstituciuri kanonebi ZalaSi rCeba imitom, rom antikonstituciurobas

maTi baTilad cnoba ar mosdevs, iuridiuli TvalsazrisiT, aucilebeli Zalis ar-

mqone survils waagavs. Hans Kelsen,”La Garantie jurisdictionelle de la Constitution (la justice constitutionelle)”, Revue du Droit Public et de la Science Politique en France et á l'Etranger (1928), gv. 250, quoted in Allan R. Brewier-Carias, Judicial Review in Comparative Law (New York-cambridge: Cambridge University Press, 1989), gv. 124.

vin icavs mcvelebs?

sakonstitucio sasamarTlo 286

zenis azriT, konstituciis funqciobisaTvis aucilebelia Cveuleb-

rivi sasamarTloebisgan gansxvavebuli saxelmwifo organo – sakon-

stitucio sasamarTlo.14 ermakoris azriT, romelic nawilobriv

kelzenis mimdevaria, sakonstitucio samarTalwarmoeba warmoadgens

konstituciis efeqtian dacvas.15 "efeqtianoba", mocemul SemTxveva-

Si, damokidebulia sami pirobis Sesrulebaze, esenia gamoyenebadoba,

legitimuroba, garantirebuloba;

mesame, konstituciis mesame funqcia – daicvas umciresobaTa uf-

lebebi, xorcieldeba im SemTxvevaSi, rodesac arsebobs forumi, ro-

melic mijnebs aRumarTavs saparlamento umravlesobis TviTnebobas:

Tu demokratiis arss Zlevamosil umravlesobaSi ki ara, saparla-

mento umravlesobisa da umciresobis mier warmodgenili socialu-

ri jgufebis mudmiv kamaTsa da amiT ganpirobebul socialur Tan-

xmobaSi davinaxavT, konstituciuri kontroli amis miRwevis gansa-

kuTrebiT Sesaferis instrumentad warmogvidgeba. sakonstitucio

sasamarTloSi sarCelis Setana umciresobis xelT arsebuli qmediTi

iaraRia umravlesobis mier kanoniT daculi interesebis darRvevis

Tavidan asacileblad da, amrigad, igive iaraRi umravlesobis diqta-

turisagan dacvasac uzrunvelyofs, diqtaturisagan, romelic so-

cialur mSvidobas umciresobis diqtaturaze nakleb safrTxes rodi

uqmnis."16

avstriis konstituciis xasiaTidan gamomdinare, SezRuduli iyo

konstituciurobis dacvis kontroli: procesis iniciireba mxolod

gansazRvrul saxelmwifo organoebs SeeZloT17 da adamianis ZiriTa-

di uflebebis darRvevisas SeuZlebeli iyo antikonstituciurobis

dadgena, radgan konstitucia ar miiCneoda im dokumentad, romelic

adamianis uflebebs da bunebiT samarTals realurs gaxdida.18ÁÊ

14 Hans Kelsen, ”Wer soll der Hüter der Verfassung sein?” In Die Wiener

Rechtstheoretishe Schule, vol. 2, (Wien: Europa –Verlag, 1968), gv. 1873.15 Felix Ermacora, Grundriss der Menschenrechte in Österreich (Wien: Manzsche

Verlag, 1988), gv. 30.16 Kelsen, gv. 253.17 1975 wlidan wevrTa erT mesameds _ mniSvnelovan opozicias _ SeuZlia sa-

samarTloSi aRZras saqme.

18 im droidan avstriaSi mtkiced swamT, rom konstituciis teqstis interpre-

taciaa mxolod SesaZlebeli.äËÊãÂ

287

kelzenis midgomam, misi yovelgvari SezRudvis miuxedavad, cxare

kamaTi gamoiwvia. maTTvis, vinc amerikul praqtikas icnobda, naTeli

iyo, rom vinc sasamarTlos kanonebis kontrolis SesaZleblobas

aZlevs, gzas uxsnis sasamarTlo samarTalSemoqmedebas, ufro me-

tic, konstituciis Seqmnis saqmeSi xsnis pandoras yuTs. sxvaTa az-

riT, konstituciis saTanado dacva ar daekisra adekvatur saxel-

mwifo organos. radgan kelzenma es amocana daakisra sasamarTlos,

romelic Tavisi bunebiT, dakavSirebulia winadadebebTan (gamoxatos

an ar gamoxatos undobloba) da ar gaaCnia `fizikuri~ Zala gana-

xorcielos Tavisi gadawyvetileba politikur sivrceSi, amitom

konstituciis dacva susti da usistemo iqneba. amitom karl Smiti

konstituciis mcvels ufro prezidentSi xedavda. prezidents, _

werda Smiti 1929 wels, _ sagangebo mdgomareobisas, konstituciis

dacvis uSualo ufleba unda hqondes. ufro metic, referendumis

Catarebis gziT, mas mudam unda hqondes iseTi Zalebis mobilizebis

SesaZlebloba, romlebic mas konstituciis sawinaaRmdego nebismie-

ri kanonis gauqmebaSi daexmareba.19

meore msoflio omis Semdeg, nacizmis araadamianurobis sapasu-

xod, konstituciebSi adamianis uflebebi Seitanes (es umravleso-

bis mmarTvelobis ufro mkafiod gamoxatuli SezRudvaa, radganac

gulisxmobs ara procedurul, aramed Sinaarsobriv zRudes). magram

konstituciuri uflebebisaTvis qmediTobis miniWeba, am uflebebis

da sxva konstituciuri principebis gavlena samarTalSemoqmedebaze

kvlav gadauwyveteli rCeboda. Canda, rom axali wesrigis Semqmnel-

ni TavianT mosamarTleebs mTlad ver endobodnen. germaneli mosa-

marTleebi, gansakuTrebiT isini, visac 1945 wels Tanamdebobebi eka-

vaT, adamianis uflebaTa darRvevebs, meti rom ar vTqvaT, gulgri-

lad uyurebdnen. garda amisa, isini iseT sakanonmdeblo tradiciaSi

Camoyalibdnen, romelic mosamarTleTa mier kanonebis kontrols

19 miuxedavad imisa, rom vaimaris konstitucia sasamarTlos mier arsebuli ka-

nonmdeblobis konstituciurobis Semowmebas, rogorc Cans, iTvaliswinebda, res-

publikis winaaRmdeg ganwyobili mosamarTleebi amas faqtobrivad ver bedavdnen.

istoriulad mxolod erTxel gamoiyena imperiulma sasamarTlom es ufleba. sasa-

marTlom gadaxeda prezidentis brZanebulebas, romlis Tanaxmadac, prusiis admi-

nistracia, policiis CaTvliT, centralur mTavrobas unda daqvemdebareboda. sasa-

marTlom kontrolis Tavisi ufleba TiTqmis ganacxada, magram aqti ZalaSi darCa.

aman (Preußenshlag) nacistebs berlinis quCebis dakavebis saSualeba misca.

vin icavs mcvelebs?

sakonstitucio sasamarTlo 288

dauSveblad miiCnevda. 1948-1956 wlebSi italiaSi (sakonstitucio

sasamarTlos daarsebamde), aSS-is msgavsad, Cveulebriv sasamar-

Tloebs kanonebis antikonstituciurobis Semowmebis ufleba hqon-

daT. magram aseve advilad, isini jer kidev ZalaSi myof faSistur

kanonmdeblobasac iyenebdnen da amiT axal konstitucias arRvevdnen.

gamosavali aRmoCnda kelzenis tipis centralizebuli sakonsti-

tucio sasamarTlo individualuri uflebebis ufro Zlieri dac-

viT. centralizeba sabuTdeboda sakadro politikis martivi mosaz-

rebebiT. ramdenime aTeuli demokratiulad ganwyobili mosamarTlis

povna, romlebic axal konstitucias uSualod gamoiyenebdnen, Zne-

li ar iyo.

swored am princips daefuZnen jer germaniis da SemdgomSi ita-

liis sakonstitucio sasamarTloebi. im saxelmwifoebSi, sadac sa-

marTlebrivi saxelmwifos konstitucia xangrZlivi avtokratiuli

mmarTvelobis adgils ikavebda, es modeli uTuod povebda mxardaWe-

ras. swored ase moxda espaneTsa da postkomunistur saxelmwifoTa

umravlesobaSi. iq, sadac mosamarTleebi konstitucionalizmis dar-

RvevaSi ar monawileobdnen an sadac antikonstituciuri diqtaturis

mier miyenebuli Wrilobebi mosaSuSebeli ar iyo, kanonebis konsti-

tuciuri kontrolis procedura mxolod SemTxveviT an nawilobriv

damkvidrda ise, rom amisTvis calke sasamarTlo arc ki Seqmnila.

germaniis sakonstitucio marTlmsajuleba kelzenis models er-

Ti nabijiT win swevs. garkveul saxelmwifo organoebs (mTavrobas,

wevr-mxareebs, parlamentis erT-erT palatasa da, kanonSi cvlile-

bebis Setanis Semdeg, delegatTa erT mesameds) konkretuli kanonis

konstituciurobis Semowmebis moTxovna SeuZliaT. es abstraqtuli

kontrolia, romelic ar exeba konkretul iuridiul SemTxvevas.

igi kompetenciasTan dakavSirebuli konfliqtebis sasamarTloSi

ganxilvis farglebs mkveTrad scildeba, radgan aq saqme exeba kon-

kretuli kanonis Sesabamisobas adamianis ZiriTad konstituciur

uflebebTan. garda amisa, mas Semdeg, rac amowurulia saerTo sa-

marTalwarmoebis yvela SesaZlebloba, moqalaqeebs ufleba aqvT mi-

marTon sakonstitucio sasamarTlos im gadawyvetilebaTa gadaxed-

vis mizniT, romlebic konkretul saqmeebze arRvevs maT ZiriTad

289

uflebebs, rac, Tavis mxriv, miRebuli kanonebis konstituciurobis

Semowmebis gaSlis saSualebasac iZleva.

evropis qveynebs Soris kanonis uzenaesobisa da kanonebis gada-

sinjvis SeuZleblobis tradiciuli koncefcia yvelaze Zlieri saf-

rangeTSi iyo, rasac istoriuli mizezi ganapirobebda. sabolood

1958 wlis konstituciam gansazRvrulwilad dauSva kanonmdeblo-

bis konstituciuri gadamowmeba, magram principuli winaaRmdegobe-

bisa da tradiciuli SiSis gamo sakonstitucio sabWos kompetencia

erTob Taviseburad Camoyalibda.

prezidenti de goli sakonstitucio sabWos daarsebiT erovnuli

krebis Zalauflebis SezRudvas cdilobda. sakonstitucio sabWos

erT-erTi funqcia parlamentis im sferoebSi SeRwevis SezRudvaa,

sadac pirveladi samarTalSemoqmedeba mTavrobis konstituciuri

prerogativaa. garda amisa, sabWos oficialuri movaleoba aris or-

ganuli kanonebis winaswari kontroli (Tavdapirvelad es xdeboda

mTavrobis, respublikis prezidentis an saparlamento palatebis

spikerebis sarCeliT). sakonstitucio sabWo akontrolebs miRebuli

kanonebis konstituciurobasac. saamisod sabWos aqvs erTob SezRu-

duli vada _ 30 dRe sarCelis miRebidan.

Tavdapirveli CanafiqriT, sakonstitucio sabWo kanonmdebelze

damiznebuli zarbazani unda yofiliyo. de golis prezidentobis

xanaSi igi missa da misi mTavrobis mosazrebebs mudam konstitu-

ciurad miiCnevda. 1971 wels sakonstitucio sabWom ara erT Tavis

gadawyvetilebaSi 1789 wlis adamianisa da moqalaqis uflebaTa

deklaracia da 1946 wlis konstituciis preambula konstituciaSi

moaqcia. adamianis uflebebis konstituciur uflebebad amgvari ga-

daqceviT sakonstitucio sabWos kanonebiT gaTvaliswinebuli wesebi

araerTxel gauuqmebia. konstituciurma cvlilebam, romlis Tanaxma-

dac, sarCeliT mimarTvis ufleba 60 deputats (e.i. saparlamento

opozicias) hqonda, sabWos roli kidev ufro gaaZliera.

bolo aTwleulebSi ama Tu im formiT ganxorcielebuli konsti-

tuciuri kontroli mTels evropaSi Cveulebrivi movlena gaxda

(zogan, kerZod, belgiaSi, kompetenturi sasamarTlo iwyebs Tanaswo-

vin icavs mcvelebs?

sakonstitucio sasamarTlo 290

robis Sesaxeb sakonstitucio debulebebis ganvrcobiT ganmartebas

da kanonmdebeli amas egueba). konstituciurobis dacvis sasamarTlo

kontrols xels uwyobs agreTve evropis saxelmwifoTa mier adamia-

nis uflebaTa da ZiriTad TavisuflebaTa dacvis Sesaxeb 1950 wlis

evropis konvenciis miReba, romlis safuZvelzec konvenciis dacvas

akontrolebs adamianis uflebaTa strasburgis sasamarTlo.

sasamarTlo akontrolebs calkeuli saxelmwifoebis kanonebsac

konkretul saqmeebTan dakavSirebiT. es Tavis gavlenas axdens bri-

tanul sasamarTlozec ki, romelic dRemde uaryofs sasamarTlo

kontrols. did britaneTSi gavrcelebuli praqtikis mixedviT, sa-

marTlis norma, romelic ewinaaRmdegeba adamianis uflebebisa da

Tavisuflebebis dacvis Sesaxeb evropis konvencias, konkretul saq-

meebSi ar gamoiyeneba, xolo parlamenti konvenciasTan dapirispire-

bul kanons, Cveulebisamebr auqmebs, Tumca Tavad konvencia mTlia-

nobaSi uSualod ar gamoiyeneba. kanonmdeblobisadmi konstituciuri

kontrolis gavrcelebis miuxedavad, mTlad naTeli araa, Tu ramde-

nad uwyobs xels es instituti tradiciuli konstituciuri Rire-

bulebebis damkvidrebas. rogorc es safrangeTis sakonstitucio

sabWos arsebobis adreulma periodma gviCvena, SesaZloa, aRmoCndes,

rom saqme gvqondes mxolod xelisuflebis erT-erTi Stos gan-

StoebasTan. yvelaze xSiri argumentebi sakonstitucio samarTal-

warmoebis winaaRmdeg sakonstitucio sasamarTlos politizebaa,

rac SeiZleba mTeli marTlmsajulebis politizebas niSnavdes. nawi-

lobriv amis gamo, mosamarTleebma, romlebsac sadeputato legiti-

macia ar gaaCniaT, SesaZloa, Tavad mihyon xeli kanonebisa da kon-

stituciis Seqmnasac ki, rac marTlmsajulebis funqcias ara Tu

ewinaaRmdegeba, aramed safrTxesac uqmnis.

sawinaaRmdego azri nawilobriv sakonstitucio samarTalwarmoe-

bis organizaciebis Semadgenlobasa da proceduras, nawilobriv, ma-

Ti saqmianobis praqtikul Sedegebs exeba. sakonstitucio sasamar-

Tloebi Tumca damoukidebelia, mosamarTleebis daniSvnebi aSkarad

politikuri xasiaTisaa (Tundac garkveul profesiul kriteriumebs

saWiroebdes). amerikul sistemaSi moqmedi prezidentis partiul-

politikuri Sexedulebebi xorcieldeba, germaniaSi sakonstitucio

sasamarTlos mosamarTleTa nawili parlamentSi ZalTa Tanafardo-

bis mixedviT irCeva, safrangeTSic gadamwyvetia prezidentis, sena-

291

tis umravlesobis da erovnuli krebis neba. Tumca daniSvnebis po-

litikurma xasiaTma, ganaxlebis wesis wyalobiT, savaldebulo ro-

dia gavlena moaxdinos am organos saqmianobaze.

Cveulebrivi sakanonmdeblo organosagan gansxvavebiT, sakonsti-

tucio sasamarTlos Semadgenlobas Soris Zveli partiul-politi-

kuri simpaTiebi SeimCneva. amrigad, sakonstitucio sasamarTlo ar

aris homogenuri organo, rac mosamarTleebs urTierTkompromisis

miRwevaSi xels ar uSlis – erTianoba kompromiss moiTxovs, rac

legitimurobas ganamtkicebs. sasamarTloebi upiratesobas aZleven

warsulis precedentebs. dabolos, raki Teoriulad mosamarTleebi

da sasamarTlos Semadgenloba sxvadasxva saxelmwifo organoebisa-

gan damoukidebelia, amas SeuZlia Seamciros amwuTieri politikis

zegavlena. magram, rasakvirvelia, mocemuli garemoebis absolutize-

ba ar SeiZleba. iq, sadac mosamarTleebis xelaxla arCevaa SesaZle-

beli (aRmosavleT evropis sistemaTa umravlesoba), pirovnuli da-

mokidebulebis SesaZlebloba ar aris gamoricxuli. magram iq, sa-

dac xelaxla arCeva akrZalulia (magaliTad, italiaSi), mosamar-

Tleebs vadis gasvlis Semdeg, SesaZloa, mmarTveli partiisgan mo-

salodnel sargebelze eWiroT Tvali, radgan samsaxuris vadis gas-

vlis Semdeg maT finansuri uzrunvelyofa sWirdebaT. gasagebia, rom

isini maT mimarT gamovlenil pativiscemasa da uzrunvel cxovrebas

eCvevian. magram unda iTqvas, rom damniSvnelTagan instituciuri da-

moukidebloba sul ufro sagrZnobi xdeba. yovel SemTxvevaSi, aseTi

daskvnis SesaZleblobas iZleva sasamarTlos damoukidebeli samar-

TalSemoqmedebiT gamowveuli politikosebis gaRizianeba.

7.1.3. konstituciis ganmartebaAda misi gadasinjva

iq, sadac samarTlis normebis abstraqtuli, gansakuTrebiT winaswari

kontroli xorcieldeba, sasamarTlo, eWvs gareSea, politikur sa-

kiTxebsac wyvets. rodesac saparlamento opozicia an federaciis

subieqti (federaciul saxelmwifoebSi), romelic mimarTavs sakon-

stitucio sasamarTlos da ama Tu im kanonis gauqmebas iTxovs, amiT

igi sakanonmdeblo doneze wagebuli brZolis gagrZelebas cdilobs.

vin icavs mcvelebs?

sakonstitucio sasamarTlo 292

magram saCivris politikuri motivebi, erTi mxriv, ar ganapirobebs

sasamarTlos gadawyvetilebis politikur mimarTulebas, meore

mxriv, es motivebi moqmedi kanonebis depolitizaciiT da legitima-

ciiT politikur brZolas konstituciur, samarTlebriv xasiaTs ani-

Webs. am mimarTulebiT, konstituciuri samarTalwarmoeba xels uw-

yobs kanonmdeblobis da xelisuflebaTa danawilebis ganmtkicebas.

kanonebSi gamoxatul saxelmwifo nebas adamianebi ara marto imitom

unda daemorCilon, rom es neba formirebulia uflebamosili orga-

nos mier dadgenili normebis mixedviT, aramed imitomac, rom uSua-

lo dadasturebis Tanaxmad, neba uSualod Seesabameba konstitucias.

antikonstituciuri kanonebis baTilad gamocxadeba sruliad eT-

viseba konstituciis dacvis funqcias, kelzeniseul negatiur ka-

nonmdeblobas. magram sakonstitucio samarTalwarmoeba kanonTa

mxolod baTilad gamocxadebas an maTi konstituciurobis dadastu-

rebas rodi gulisxmobs. sasamarTloebs SeuZliaT agreTve gansaz-

Rvron, Tu rogori unda iyos misaRebi kanoni formis Tvalsazri-

siT an ubralod mza gadawyvetileba miuTiTon iseTi formiT, rome-

lic Semdgom sakanonmdeblo Carevas aRar saWiroebs, raki dadgeni-

lia konstituciuri samarTlebrivi moTxovnebi.

rogorc ukve iTqva, es yvelaferi SesaZloa konstituciis gada-

sinjvamde mivides. cxadia, yvela sasamarTlo sargeblobs konstitu-

ciisadmi midgomis garkveuli TavisuflebiT, rac gamowveulia misi

teqstis ganmartebis saWiroebiT, magram praqtikulad xSirad sxva

ramec xdeba. rogorc davinaxeT, safrangeTis sakonstitucio sabWom,

rogorc Zil-buranidan gamosulma mzeTunaxavma, konstituciis teq-

sti daaxloebiT 20 procentiT gazarda. amerikis uzenaesi sasamar-

Tlos zogi wevri pirad cxovrebaSi Caurevlobas miiCnevs konsti-

tuciur uflebad, Tumca konstituciaSi amis Taobaze araferia

naTqvami. germaniis federalur sakonstitucio sasamarTlos Ziri-

Tad kanonSi ararsebuli cnebebisa da koncefciebis safuZvelze ga-

moaqvs gadawyvetileba imis Sesaxeb, Tu rogoria federalur orga-

noebsa da mxaris organoebs Soris regulirebis sasurveli kavSiri.

igive sakonstitucio sasamarTlo ganmartavs, Tu ra pirobebis Se-

sabamisad miiCnevs misaRebad abortebis Sesaxeb kanons, Tu misi mi-

Reba aucilebeli gaxda. safrangeTis sakonstitucio sabWom erT-

erT Tavis gadawyvetilebaSi daadgina, Tu konkretulad ra Seswo-

293

rebebis miRebis SemTxvevaSi aRiarebda igi konstituciurad kanons

socialisturi nacionalizaciis Sesaxeb20 (1982w.). sakonstitucio

samarTalwarmoebis gavlena kidev ufro mniSvnelovania, roca kanon-

mdebloba (mTavrobis winadadeba) efuZneba konstituciis sakonsti-

tucio sasamarTloseul ganmartebas (da ara konstitucias, rome-

lic, ra Tqma unda, arsebobs rogorc teqstobrivi nawarmoebi

araerTmniSvnelovani mocemulobis saxiT).21

sakonstitucio sasamarTlos msgavsi saqmianobis gamo usafuZvlo

ar Cans is mRelvareba, romelic, yovel SemTxvevaSi, konstituciu-

ri kanonierebis Sesaxeb tradiciul mosazrebebs emyareba. roca fe-

deralistis CanawerebSi ( 78) hamiltoni konstituciasTan dakav-

SirebiT mosamarTleTa mier miRebul gadawyvetilebebs gansaz-

Rvravs, rogorc savaldebulos sxva saxelisuflebo ganStoebebi-

saTvis, igi am Zalas maT miawers, radgan umaRlesi donis normebs

mosamarTleebi ganmartaven, rogorc Suakacebi xalxsa da kanonmdeb-

lobas Soris.

magram hamiltons azradac ar mosvlia, rom mosamarTleebs kon-

stituciis xelaxla dawera da kanonebis Sinaarsis gansazRvraSi aq-

tiuri monawileoba SeuZliaT. kanonmdebelTaTvis xelisuflebis Ca-

morTmeva azianebs xelisuflebaTa danawilebas, Tanac es xdis orga-

nos demokratiulad legitimaciis armqoned, pasuxismgeblobis aRu-

Wurvelad. rac Seexeba ganmartebis sababiT konstituciis Secvlas,

igi rCeba ara marto uflebamosilebis gareSe, aramed eWvqveS aye-

nebs konstitucionalizmis safuZvlebs, radgan konstitucias ac-

lis damfuZneblis Zalauflebidan amosul legitimacias, myar

mTlianobas da uapelaciobas, xolo mTlianad samarTlebrivi siste-

ma xdeba ganuWvreteli da daucveli.

20 es SemTxveva adasturebs, rom sakonstitucio samarTalwarmoeba yoveldRiu-

ri partiuli politikiT ar aris SezRuduli. 1987 wels sakonstitucio sabWos

yvela wevri Tanamdebobebze wina mTavrobebma daniSnes. nacionalizaciis ganxorcie-

lebis Semdeg, opoziciaSi gadasulma maTma "damniSvnelebma" mas Seuties. mTlianad,

sakonstitucio sabWos, mcire gamonaklisis garda, socialisturi parlamentis mu-

SaobisTvis xeli ar SeuSlia.

21 safrangeTSi kompaniebis nacionalizaciiT gamowveuli debatebisas, erovnul-

ma krebam, sakonstitucio sasamarTlos mosalodneli reaqciis gaTvaliswinebiT,

sakanonmdeblo winadadebebi ramdenjerme Secvala.

vin icavs mcvelebs?

sakonstitucio sasamarTlo 294

Tumca, SesaZloa, rom saqme exeba konstituciuri kanonmdeblobis

axal formas. es forma uTavsdeba SedarebiT rTul pirobebs da ar

exeba ZiriTad konstituciur Rirebulebebs, piriqiT, xels uwyobs

kidec maT ganxorcielebas; laparakia xelisuflebis SezRudvasa da

adamianis ZiriTadi uflebebis ganxorcielebaze. rac Seexeba saka-

nonmdeblo organoebs, sasurveli aRmoCnda parlamentis ori pala-

ta; amasTan, meore palata amowmebs konstituciasTan kanonebis Sesa-

bamisobas da zRudavs kanonmdeblis TviTnebobas. Tumca ki warmo-

madgenlobiTi demokratiis TavalsazrisiT, es sakmaod sakamaTo

Cans. Tu asea, SesaZloa ki, sakanonmdeblo procesis damatebiT Seq-

mnilma monawilem _ organom, romelic Seqmnilia gansxvavebuli we-

siT, Sors dgas mocemul momentSi gabatonebuli politikuri mo-

sazrebebisagan, gansxvavebulia Tavisi SemadgenlobiT, ixelmZRvane-

los parlamentisagan gansxvavebuli logikiT da mihyvebodes, upir-

veles yovlisa, konstituciur argumentacias? miuxedavad imisa,

rom am organos gadawyvetilebebi gadis negatiuri kanonSemoqmede-

bis CarCoebidan, igi warmoadgens sakanonmdeblo procesis kvalifi-

ciur monawiles, radgan ar gaaCnia sakanonmdeblo iniciativis uf-

leba. es TiTqmis upirobod marTalia franguli tipis normaTa wi-

naswari kontrolis mimarT. iq ki, sadac konstituciuri samarTal-

wamoeba konkretul saqmeebTan kavSirSi xorcieldeba, samarTalSe-

moqmedebis Tavisufleba farTovdeba, radgan konkretul saqmeebTan

dakavSirebuli Careva SezRudulia. amdenad, sakonstitucio gadasin-

jvis sagani nakarnaxebia Tavad SerCeuli viTarebiT da ara kanon-

mdeblis mosazrebiT, Tu risi mowesrigebaa saWiro. amerikis uzenae-

si sasamarTlo arCevans akeTebs SeTavazebuli ramdenime aTaseuli

iuridiuli davidan da, SesaZloa, iseTi saqme ipovos, romlis ga-

dawyvetac (ZiriTadad sakonstitucio sasamarTlos azriT) im mo-

mentSi kanonmdeblobaSi sakiTxadac ar dasmula.

rac Seexeba sakonstitucio samarTalwarmoebis meSveobiT kon-

stituciis gadasinjvas, xelaxla daweras (rasac sasamarTloebi,

umeteswilad, uaryofen, uwodeben ra TavianT saqmianobas axsna-gan-

martebas; amayi madiarebis sasamarTloebis garda), amasac SeiZleba

gamarTleba moeZebnos, rac Seesabameba konstitucionalizmis farTo

koncefcias. ar unda daviviwyoT, rom sakonstitucio samarTalwar-

moeba umetes SemTxvevaSi xorcieldeba im fonze, romelsac Cveu-

lebrivi kanonmdebloba ver Seexeba. meore msoflio omamde miRebu-

295

li konstituciebisagan gansxvavebiT, omis Semdgom kanonmdeblobas

arc germaniaSi da arc safrangeTSi ar SeeZlo ubralod da advi-

lad konstitucia kanonisTvis Seefardebina. teqnikurad swored

aqedan modis konstitucionalizmisTvis aucilebeli ZiriTadi kano-

nis uzenaesoba: Sesworebebisagan konstituciebis mometebuli dacu-

loba kanonebTan SedarebiT.22

magram konstituciis ganviTareba da xelisuflebis ganStoebaTa

Soris davaTa gadawyveta aucilebelia konstituciuri sistemis fun-

qciobisaTvis. Tu konstituciis ganviTarebis amocanas axorcielebs

gansxvavebuli politikuri gavlenebis qveS myofi, piradi da poli-

tikuri dainteresebis mqone sakanonmdeblo organos nacvlad ,,nakle-

bad saSiSi” sasamarTlo ganStoeba, SeiZleba cvlileba iyos nakleb

mikerZoebiTi, gadaxra Zveli konstituciuri koncefciidan _ nakleb

radikaluri, vidre konstituciis formaluri cvlilebebis dros.23E

didi tradiciebis mqone konstituciis ,,gardamqmneli" uzenaesi

sasamarTlo ar qmnis axal konstitucias an kanons. is arc imaze

fiqrobs, Tu ra aris an ar aris xelsayreli amwuTieri xelisuf-

lebis SenarCunebisa Tu ganxorcielebis TvalsazrisiT. sasamar-

Tlos ar ainteresebs misi gadawyvetilebebis Sedegad vin ras mii-

Rebs. rogorc Tavis droze sasamarTlos Tavmjdomare hiuzma Tqva:

"konstituciis debulebebis miRma SemzRudavi da warmmarTveli pos-

tulatebi imaleba."24

22 albaT, SemTxveviTi araa, rom qveynis konstituciaze dayrdnobiT, romelic

mxolod ori sakanonmdeblo ciklis periodSi SeiZleba Seicvalos, norvegiis uze-

naesi sasamarTlo kanonebs antikonstituciurad jer kidev XIX saukuneSi aRiareb-

da. ungreTSi konstituciis kanonebTan misadagebis saSiSroeba ar arsebobda. un-

greTis ukanasknelma komunisturma parlamentma Sesworeba 1990 wlis dasawyisSi

axalSeqmnili sakonstitucio sasamarTlos mier xmis micemis uflebasTan dakavSi-

rebuli kanonis garkveuli paragrafebis gauqmebis sapasuxod Seitana.

23 magram unda iTqvas, rom cvlilebebi, sabolood, mainc radikaluri iqneba.

aSS-Si, ekonomikis marTvasTan dakavSirebuli aqtebis saxelmwifo ufleba jer

uaryves (loxneri), magram erTi Taobis Semdeg, prezident T. ruzveltis mmarTve-

lobis periodSi daamtkices [Lochner v. New York, 198 U.S. 45 (1905)].24 Principality of Monaco v. Mississippi, 292 U.S. 313, 322 (1934). citirebulia

Herbert Wechsler, ”Toward Neutral Principles of Constitutional Law”, Harvard Law Review73 (1959): gv. 15-17. ueqsleri agreTve neitraluri principebis mokle mimoxilvas

gvTavazobs.

vin icavs mcvelebs?

sakonstitucio sasamarTlo 296

sasamarTlo gadawyvetilebas iRebs neitraluri da zogadi

principebis safuZvelze, romlebic dadasturebulia sakonsti-

tucio tradiciebSi. zogjer germaniis sakonstitucio sasamar-

Tlo kanonebs qveynis ZiriTadi kanonis obieqtur Rirebulebebze

dayrdnobiT afasebs. centralizebul sakonstitucio samarTal-

warmoebaze msjelobisas amave azrs gamoTqvams profesori erma-

kora. misi azriT, konstituciis is dacvaa legitimuri, rome-

lic wina sakonstitucio principebs Seesabameba. Tu gamotanili

gadawyvetileba winare gadawyvetilebas acdenilia, normebi

mainc unda ewerebodes konstituciis sistemaSi. axleburad

gaazrebuli konstitucia aris konstitucia, mxolod Sevsebuli

masSi adre arsebul principebTan SedarebiT, rac, samwuxarod,

xSirad mis teqsts amaxinjebs.

arsebobs Tvalsazrisi, romelic sakonstitucio samarTal-

warmoebas da masTan dakavSirebul konstituciis srulyofas

legitimur politikur saqmianobad miiCnevs, sasamarTlos gadaw-

yvetilebebis miRebas ki _ samarTalSemoqmedebis demokratiuli

procesis politikuri mimarTebiT demokratiulad legitimire-

bul nawilad. jon hart elis mixedviT, es aris amerikuli kon-

stituciuri wyobilebis kvintesencia. misi azriT, umravlesoba

sakanonmdeblo organoSi konstitucionalizmis gamtarebelia,

radgan umravlesoba arasdros Tavis uflebebs safrTxes ar

Seuqmnis da arc imaT uflebebs moepyroba arsebiTad sxvagvarad,

vinc umravlesobas ar warmoadgens. umravlesoba Tavis gadawyve-

tilebebSi umciresobis interesebsac gamoxatavs da ar dauSvebs

diskriminacias samarTalSefardebaSi individualur doneze. mo-

samarTlis roli aris kontroli am demokratiulad dasabuTe-

buli procesisa, romelic umravlesobis interesebs efuZneba.

mosamarTleebs Tvali unda eWiroT, raTa saxalxo rCeulni mar-

Tlac TavianT amomrCevlebs warmoadgendnen. "sasamarTlo arse-

biT Sedegebs ar gansazRvravs, igi saqmeSi mxolod maSin ereva,

roca "bazari", ufro zustad, politikuri bazari cudad mu-

Saobs".25 umciresobas konstituciis saxeliT sasamarTlos dac-

va maSin sWirdeba, rodesac umravlesoba Tavis sakanonmdeblo

25 John Hart Ely, Democracy and Distrust (Cambridge, Mass.: Harvard University Press,

1980), gv. 102, 103.

297

mandats ver acnobierebs da umciresobis interesebsa da yvela-

saTvis Seqmnil uflebebs ver iTvaliswinebs. demokratiis eli-

seul koncefcias maSin aqvs azri, Tu sakanonmdeblo warmomad-

genloba marTlac mTel sazogadoebas da ara marto umravleso-

bas moicavs.

perspeqtivaSi es kontroli SeiZleba misaRebi gaxdes xeli-

suflebis sxva, ufro demokratiuli legitimaciis mqone gan-

StoebebisaTvis mxolod sakonstitucio sasamarTlos TviTSez-

Rudvis pirobiT. demokratiebSi sazogadoebrivi problemebis ga-

dawyvetis tipur adgils amomrCevlis kabina warmoadgens da ara

sasamarTlo. yvela sapirispiro mtkicebis miuxedavad, amerikis

uzenaesma sasamarTlom Tavisi socialuri aqtivobis gafurCqvnis

periodSi (1937 wlidan 1967 wlamde) kongresis mxolod 12 ka-

noni gaauqma.26 Tu sasamarTlo umciresobis interesebs marTlac

icavs, es dacva mizanSewonilia maSin, roca umciresobas aravi-

Tari Sansi an xerxi ar gaaCnia, raTa Tavisi Tvalsazrisi asa-

xos umravlesobis kanonmdeblobaSi.

amerikuli modelis ganxilvis dros daismis kiTxva: iqneboda

ki saxelisuflebo ganStoebebis danawileba esoden qmedunariani,

rom ar yofiliyo sasamarTlo xelisufleba, romelmac didi Za-

laufleba konstituciaSi cvlilebebis wyalobiT miiRo? saka-

nonmdeblo xelisuflebas xelisuflebaTa danawilebis gamo ar

ZaluZs aRmasrulebeli xelisuflebis seriozuli kontroli

ganaxorcielos. aRmasrulebeli xelisuflebis kontrolis gaZ-

lierebisaTvis saWiro gaxda marTlmsajulebis xelisuflebis

gaZliereba. evropaSi konstituciis dasacavad sakonstitucio

samarTalwarmoeba unda gamoyofiliyo damoukidebel xelisuf-

lebad swored xelisuflebis ganStoebaTa ,,piris Sekvris” gamo,

rac amerikasTan SedarebiT, maTi ufro mWidro urTierTdamoki-

debulebiT iyo gamowveuli.

26 Charles L. Black, Structure and Relationship in Constitutional Law (Baton Rouge:

Louisiana State University Press, 1969), gv. 67-76. gauqmebuli kanonebis umravlesoba

Statebis mier iyo miRebuli. Sdr. yvelaze aqtiuri ungreTis postkomunisturi

sakonstitucio sasamarTlo, romelmac Tavisi arsebobis pirvel sam weliwadSi

(1990-1992) parlamentis mier miRebuli 40 aqti gaauqma.

vin icavs mcvelebs?

sakonstitucio sasamarTlo 298

kontinenturi sakonstitucio samarTalwarmoeba energiulad

moqmedebs adamianis ZiriTadi uflebebis gafarToebis mimarTu-

lebiT. imis gaTvaliswinebiT, rom saqmeTa umravlesoba italia-

Si, germaniasa da espaneTSi konkretul samarTlebriv davaTagan

warmodgeba da sakonstitucio samarTalwarmoeba erTgvar saka-

sacio sasamarTlo warmoebas warmoadgens sakonstitucio samar-

Tlis sferoSi, igi Tavis mniSvnelovan nawilSi, uwinares yov-

lisa, ara kanonmdeblobas, aramed Cveulebriv sasamarTlo war-

moebas Seexeba da praqtikulad (pirvel rigSi, ZiriTadi ufle-

bebis dacvis meSveobiT), konstitucionalizms sisxlis samar-

Tlis sferoze, saxelmwifo mmarTvelobaze da kerZo samarTal-

ze ganavrcobs.

SemoqmedebiTi saqmianobis gareSe sakonstitucio samarTal-

warmoeba ver SeZlebda umciresobaTa dacvis funqciis ganxor-

cielebas, rac konstitucionalizmis iseTive nawilia, rogorc

gansakuTrebul uflebaTa winaaRmdeg mimarTuli politika. um-

ciresobis es dacva niSnavs saparlamento umciresobis dacvas

da maT mier warmodgenili jgufebis dacvas (roca sasamarTlo

umciresobis winadadebiT ganixilavs miRebul kanons). es dacva

niSnavs agreTve socialur umciresobaTa jgufebis dacvasac um-

ravlesobis nebisagan. sakonstitucio sasamarTlo aris konsti-

tucionalizmis erTgvari axali kulturis gamtarebeli, iseTi

kulturisa, romelic umravlesobis batonobis demokratiul

ideaze damyarebul konstituciebSi asaxuli ar aris. es kul-

tura fexs moikidebs mxolod umravlesobis batonobis princi-

pebze dafuZnebuli demokratiuli sistemis farglebSi mimdinare

xangrZlivi procesebis Sedegad.27

marTva-gamgeobis saparlamento sistemaSi mmarTveli partia an

partiaTa koalicia Tanabrad ikavebs rogorc sakanonmdeblo, ise

aRmasrulebel xelisuflebas da yovlisSemZle xdeba. sasamar-

Tlo kontrolisadmi xalxis rwmenis wyalobiT, sasamarTlo,

erTi mxriv, im safuZvelmdebi konsensusis garantia, romelzec

igeba demokratia; meore mxriv, rwmena xdis maT arCeviT mosa-

27 ix. Tavi 2.2. umravlesobis mmarTveloba.

299

marTleebad, romlebic mowodebuli arian gadawyviton, Tu ram-

denad Seesabameba am konsensuss reformebi kanonmdeblobisa, ro-

melic gansazRvravs sazogadoebriv, ekonomikur da kulturul

cxovrebas.28

28 citirebulia Louis Favoreu, ”Constitutional Review in Europe” in

Constitutionalism and Rights: The Influence of the United States Constitution Abroad, eds. Louis Henkin and Albert J. Rosenthal (New York: Columbia University Press, 1992), gv. 56; da E. Spiliotopoulos, ”Judicial Review of Legislative Acts in Greece”, Temple Law Quarterly, 56 (1983), gv. 501.

vin icavs mcvelebs?

sakonstitucio sasamarTlo 300

Tavi merve

ZiriTadi uflebebi

"imas raRa surs, visac gagonebac ki ar unda

arc saTnoebis, arc tiraniis?"

sen-Jiusti

8.1. Tavisufleba da adamianis uflebebi

konstitucionalizmisaTvis saxelmwifo gadawyvetilebebis miRebisa

da Sesrulebis garTuleba TviTmizani rodia. konstitucionalizmi

adamianebs Tavisuflad cxovrebis an, yovel SemTxvevaSi, TviTnebobi-

sagan gaTavisuflebis saSualebas aZlevs. konstitucionalizmis moT-

xovnebis Sesabamisi konstitucia ubralo ZiriTadi kanonebisagan imiT

gansxvavdeba, rom pirveli Tavisuflebis uzrunvelyofas cdilobs,

maSin rodesac, meore saxelmwifoebriv struqturebs gansazRvravs

mxolod. saxelmwifoebrivi wyobis yvela sxva mizanma (socialuri

keTildReoba, wesrigi da progresi) da saerTod saxelmwifos mier

sakuTari Tavis winaSe dasaxulma yvela sxva amocanam SeiZleba Tavi-

sufleba safrTxeSi Caagdos. Tavisufleba, rogorc TviTnebobis uar-

yofa, emyareba individualistur gulvebas, romlis Tanaxmadac, sa-

survelia Seiqmnas iseTi viTareba, romelSic individi TviTon SeZ-

lebs gadawyvitos rogor moiqces da ra aris misTvis sasikeTo.

ar aris aucilebeli, Tavisufleba saxelmwifoebrivi wyobis saqme-

Si prioritetad CaiTvalos.1 saerTod, arsebobs mosazrebani, romel-

Ta mixedviTac Tavisuflebas efeqtianad konstitucionalizmi ki ara,

sxva institutebi uzrunvelyofen – wminda parlamentarizmi, uSua-

lo demokratia, korporativizmi. sxvebi cdomilebad miiCneven saqmi-

sadmi saerTod yovelgvar liberalur midgomas. saxelmwifom, maTi

azriT, unda uzrunvelyos socialuri keTildReoba an Seasrulos

1 aris sazogadoebebi, sadac individis Tavisuflebas didi mniSvneloba ar eni-

Weba. amis nacvlad, "socialur miznebad" bedniereba an keTildReobaa dasaxuli.

magram bednierebisa da keTildReobis arss ara individi, aramed, ukeTes SemTxveva-

Si, damkvidrebuli gaugebroba gansazRvravs.

ZiriTadi uflebebi 302

raRac sxva, ufro didi misia. magram benJamen konstani da misi mim-

devrebi daJinebiT moiTxoven iseTi konstituciis arsebobas, rome-

lic damyarebuli iqneba konstituciur principebze, radgan zemoxse-

nebul alternativebs sazogadoeba Zalian male monobamde mihyavs.

XVIII saukuneSi ganmanaTleblobis idea miiswrafoda uflebebSi

aRedgina adamianis goneba.2 Tavisuflad mihyvebodes gonebis diq-

tats _ kacobriobis simwifis programad iqca. goneba aTavisuflebs

crurwmenebisagan, xolo sxvadasxva wyarodan codnis SeZena damou-

kideblad moqmedebis saSualebas iZleva. rakiRa goneba yvelaSia, am-

denad yvelas aqvs damoukidebeli moqmedebis SesaZleblobis ufle-

ba, anu Tavisufleba.3 damoukidebeli moqmedebis unaris mqone ada-

mianebis calkeuli Tavisuflebebi saxelmwifoebriv aRiarebaze da-

mokidebuli ar aris da ekuTvnis yvelas, yovelTvis. miRebulia, es

Tavisuflebebi miCneul iqnes adamianis uflebebad. umniSvnelovanesi

uflebebi saxelmwifom upirobod unda daicvas. aseTi koncefcia,

romelic emyareba bunebiTi samarTlis bazas, sakanonmdeblo regu-

lirebisaTvis (saxelmwifos Seqmnis) amosavali wertilia. konsti-

tucia, rogorc saxelmwifoebrivi TviTnebobis SezRudvis sistema,

mowodebulia adamianTa Tavisuflebis uzrunvelsayofad. "samarTlis

mizani Tavisuflebis ara gauqmeba an SezRudva, aramed SenarCuneba

da gafarToebaa"...4

adamianis uflebaTa moTvinierebis, maTi pozitiur samarTlad

gardaqmnis procesSi am radikaluri sawyisi punqtidan cota ram

Tu SemorCa. bunebiTi uflebebis sakonstitucio bazisad aRiareba,

2 am interpretaciiT, diskusiaSi, amerikelebsa da frangebs calmxrivad upira-

tesoba mxolod imitom eniWebaT, rom maT pirvelad Seitanes es uflebebi TavianT

konstituciebSi maSin, roca yvela sxva liberaluri konstitucia am ori modelis

variacias warmoadgenda mxolod. magram, unda iTqvas, rom principi "ar arsebobs

danaSauli kanonis gareSe" jer kidev 1787 wels miRebul avstriis sisxlis samar-

Tlis kodeqsSi aisaxa.

3 marTalia, goneba yvelaSia, magram igi yvela adamianSi ar aris erTnairad gan-

viTarebuli. amitomac, ganmanaTleblobis epoqaSi Tavisuflebisa da TviTgamorkve-

vis aRiarebasTan erTad "arcTu mTlad gonieri" adamianebis, finansurad sxvebze

damokidebul pirTa (romlebsac amis gamo damoukidebeli gadawyvetilebebis miReba

ar SeeZloT) uflebebi SeizRuda. erTi sityviT, sruli politikuri Tavisufleba

mxolod mdidrebs mieniWaT.

4 John Locke, ”The Second Treatise of Government” in Two Treatises of Government,ed. Peter Laslett (Cambridge: Cambridge University Press), §57.

303

rogorc amas safrangeTis erovnuli krebis am mimarTulebiT abat

seiesis nakarnaxebi saqmianoba gviCvenebs, SeuzRudavi da ukompromi-

so ar yofila. arsebobs bunebiTi samarTlis, albaT, erTaderTi mi-

TiTeba, romelic upirobodaa miRebuli yvela samarTlebriv saxel-

mwifoSi, rogorc absoluturi akrZalva _ esaa wamebis akrZalva. am

akrZalvasac droebiT ugulebelyofen xolme.

bunebiTi samarTlis argumentis aRiareba TavisTavad cxadi ro-

dia. Tuki vaRiarebT Tundac imas, rom saxelmwifo unda emsaxure-

bodes Tavisuflebas, adamianis TviTgamorkvevas da masSi Cadebuli

SesaZleblobebis ganviTarebas, es sulac ar aris saerTo Tanxmoba

imis Sesaxeb, Tu ras niSnavs Tavad Tavisufleba. morwmunisaTvis

miuRebelia moqmedeba, romelic mis rwmenas Seuracxyofs, magram mas

TavisuflebasTan araferi aqvs saerTo, aseTi gamovlinebani, rogorc

is miiCnevs, dauSvebelia da ufro metic, sasjels imsaxurebs. aris

religiebi, romelTa mixedviTac, vinc Tavis uflebas sxvaTa mosaq-

cevad, maTi codvisagan gadasarCenad ar iyenebs, sakuTari sulis

xsnas saeWvos xdis. cxadia, Tavisuflebis aseTi gageba Zireulad

gansxvavdeba Tavisuflebis urwmuno adamianiseuli gagebisagan. saWi-

roa ki Tavisuflebis saxeliT adamians TviTganadgurebamde ,,srul-

yofis” neba mieces? am kiTxvaze j. s. milis klasikuri liberalu-

ri pasuxis mixedviT, Careva mxolod maSinaa gamarTlebuli, Tu

TviTgamanadgureblis Tavisufleba sxvas uqmnis safrTxes.5

am dilemaTa konstituciis CarCoebSi gadawyvetisas sacnauri xde-

ba Tavisuflebis Taviseburi urTierTSemwynarebluri gageba. saxel-

mZRvanelo principia TavisuflebaTa SeTavsebiTobis uzrunvelyofa.

Tu Tanaxma viqnebiT da sxvebsac vaiZulebT Tanaxma iyvnen, rom

Cven gvaqvs uflebebi, romlebic saxelmwifom (da nebismierma sxva-

mac) unda daicvas, arsebiTad SegviZlia Tavisufali viyoT, im gage-

biT mainc, rom ar viqnebiT iZulebuli vakeToT is, ris keTebac ar

gvinda. saxelmwifo movalea daicvas es uflebebi maSin, roca aiZu-

lebs raRac masze zemoT mdgomi, romeliRac umaRlesi brZaneba; ro-

ca Tavisuflebis Semadgeneli uflebebi saxelmwifoze maRla idge-

5 John Stuart Mill, On Liberty (London: Penguin Books, 1987).

Tavisufleba da adamianis uflebebi

ZiriTadi uflebebi 304

ba. es warmodgena Cvens gonebaSi bavSvobidanve SeWrili samyaros

ierarqiul suraTs Seesabameba. mSoblebi Cvenze amaRlebuli arian,

rogorc sikeTisa da mfarvelobis gansaxierebani, Cven vaRiarebT maT

brZanebebs, radgan isini zemodan modian. bunebiTi samarTlis sxva-

dasxva koncefcia gvTavazobs saxelmwifoze maRla mdgomi da moqa-

laqis Tavisuflebis uzrunvelmyofi brZanebebis sistemas. magram ra

iqneba, Tu, rogorc es Cveulebriv xdeba xolme, saxelmwifos es

danawileba ar swams an Tuki bunebidan, RvTiuri kosmosidan Tu go-

nebidan gamosul epistoleebs Tavisuflebis SezRudvad miiCnevs.

rogorc ki bavSvi mamas kiserze moajdeba, zemodan wamosuli miTi-

Tebebis rwmena ukve Cvevis zegavleniT moqmedebs.

konstitucionalizmi, romelic fxizlad aRiqvams am vertikalu-

ri, aRma apyrobili samyaros suraTis ususurobas, cdilobs daar-

Rvios sworxazovani daqvemdebarebuloba da amitomac, Tavisuflebis

dacvas akavSirebs `Sekavebis da urTierTSepirispirebis~ sistemas-

Tan. es imas rodi niSnavs, rom konstitucionalizmi yvela SemTxve-

vaSi uars ambobs bunebiTi samarTlis upiratesobebze. magram kon-

stitucionalizmis ganviTarebis procesSi bunebiT samarTalTan da-

kavSirebuli SeuTanxmeblobis da revoluciuri destabilizaciis

gamo, bunebiTi uflebebis konstituciuri asaxva arcTu iSviaTad

ukana planze gadadioda, xolo konstituciebi ZiriTadad mimarTu-

li iyo saxelmwifo xelisuflebis SezRudvasTan `Sekavebis da sa-

pirwonis~ sistemis gamoyenebiT.

rwmena imisa, rom arsebobs adamianis garkveuli uflebebi, rom-

lebic ar aris damokidebuli saxelmwifos ama Tu im gadawyvetile-

baze, xelisuflebas individis sasargeblod zRudavs:

adamianis pirovnebas uflebebi aqvs imis ZaliT, rom igi mTliani pi-

rovnebaa, Tavadaa sakuTar qmedebaTa batoni da, Sesabamisad, saSuale-

ba ki ar aris rame miznis misaRwevad, aramed TavisTavad mizania da

aseTad unda ganixilebodes. adamianuri Rirseba! es gamoTqma arafers

niSnavs, Tu ara imis miTiTebas, rom bunebiTi samarTlis Sesabamisad,

adamians aqvs ufleba pativiscemaze, imaze, rom iyos uflebebis su-

305

bieqti da rom hqondes uflebebi. es yvelaferi adamians ekuTvnis

imis gamo, rom is adamiania.6

Tanamedrove konstitucionalizmis pirveli mercxali, damouki-

deblobis amerikuli deklaracia (1776 w.) acxadebs:

Cven migvaCnia, rom TvalnaTlivia Semdegi WeSmaritebebi: yvela ada-

miani dabadebiT Tanasworia da Semoqmedisagan yvela dajildoebulia

garkveuli ganuyofeli uflebebiT – sicocxlis, Tavisuflebisa da

bednierebisken swrafvis uflebebiT. da kidev is, rom mTavrobebi

adamianebs Soris am uflebaTa uzrunvelsayofad iqmneba...

ratom gaxda saWiro konstituciis gamyareba bunebiTi uflebe-

biT? amerikeli revolucionerebi ebrZodnen TviTdamtkicebis mudmiv

kriziss. analogiuri problemebi daudgaT maT frang mimdevrebs

1789 wels. Jiu-de-pomis ficis miRebis Semdeg, riTac safrangeTis

erovnulma krebam gamoxata neba, rom safrangeTis konstitucias

Seqmnida, TviTmarqvia warmomadgenlebis am saqmianobis raRac Car-

CoebSi moqceva mxolod bunebiTi uflebebiT Tu SeiZleboda. Tu ga-

moiyeneba yvelasaTvis mocemuli, yvelasaTvis naTeli adamianuri sa-

marTlebrivi principebi, maTi praqtikuli ganxorcielebisaTvis mis-

wrafeba samarTliani da kanonieria. isRa darCeniaT, gamarTlebis es

principebi moiZion da misdion maT. konstituciis SemuSavebis yo-

velgvari revoluciuri procesi adamianis uflebebs ubrundeba,

radgan isini naTelia yvelasaTvis da damtkicebuli. amitom konsti-

tuciebis postkomunisturi SemmuSaveblebic adamianis uflebebs

miubrundnen, radgan `normalurisaken dabrunebis~ gzad miiCnies.

rasakvirvelia, sakamaToa, ramdenad bunebrivia adamianis uflebe-

bi, anu maTi arseboba ramdenad damokidebulia samarTlebriv siste-

masTan. ieremia bentami miiCnevda, rom:

uflebamosilebani kanonis pirmSoa; namdvili kanonebidan warmoiSoba

namdvili uflebebi, warmosaxviTi "bunebis kanonebidan" _ warmosax-

viTi uflebebi... bunebiTi uflebebi ubralod Seusabamobaa, bunebiTi

6 Jacques Maritain, The Rights of Man and Natural Law (London: G. Bles, Centenary

Press, 1944), gv., 37.

Tavisufleba da adamianis uflebebi

ZiriTadi uflebebi 306

da ganuyofeli uflebebi _ amerikuli gamoTqma rom vixmaroT, ,,ri-

torikuli, abdaubda, oCofexebiani nonsensia.7

pirvelsawyisi adamianuri anu bunebiTi uflebebis nacvlad kon-

stituciaSi Setanil iqna universaluri xasiaTis piradi uflebebi;

ufro zustad, uflebebi romelTa universalurad qcevac SeiZlebo-

da. ama Tu im uflebis universaloba imas rodi niSnavs, rom is

yvelgan moqmedebs, Tumca civilizaciis mocemul safexurze igi yve-

las unda exebodes; ama Tu im uflebis universaloba niSnavs, rom

es ufleba gamoiyeneba yvelas mimarT, vinc mocemul viTarebaSi aR-

moCndeba, samarTlis subieqtis piradi Tvisebebis, poziciebis an

rolis miuxedavad. es ufleba vrceldeba ufliswulsa Tu maTxo-

varze, udanaSaulosa Tu damnaSaveze; da yvelas sikeTes emsaxureba.

albaT, yvelasTvis misaRebia Tavisufleba, romelic SeTavsebadia

sxvebis TavisuflebasTan.

sakuTrebis ufleba rodi niSnavs mxolod saxelmwifos uunaro-

bas _ wamarTvas is, rac maqvs. saxelmwifo unda SeewinaaRmdegos

yvelas, vinc xels SemiSlis Cemi qonebis gamoyenebaSi. es norma uni-

versaluria maSin da imdenad, roca da ramdenadac mesakuTris mdgo-

mareobaSi SeiZleba nebismieri adamiani aRmoCndes. iyo mesakuTre _

am gamoTqmas mniSvneloba aqvs mxolod xsenebuli azriT.

roca sakuTrebis, rogorc adamianis erT-erTi ZiriTadi uflebis,

dacvis aucileblobasTan dakavSirebiT vambobT, rom "mesakuTris

mdgomareobaSi nebismieri adamiani SeiZleba aRmoCndes", Cven mxedve-

lobaSi gvaqvs abstraqtuli adamiani, magram radgan, Cven abstraq-

tuli arsebebi ara varT, am sistemis miReba winaswar arCevans gu-

lisxmobs. Tuki amosaval konstituciur poziciad miviCnevT winas-

warmetyvelebas, rom mesakuTre verasodes gavxdebiT, am amosavali

poziciidan ar SevudgebiT iseTi saxelmwifo wyobilebis agebas,

romelic mowodebuli iqneba daicvas sakuTrebis ufleba. Semdeg,

Tu adamianis cdomilebaTa mTavar wyarod Tavisuflebas miviCnevT an

Tu vinme sulis xsnas sagangebo ritualiT eswrafvis, maSin Tavi-

sufleba saxelmwifo organizaciis amosaval wertilad ver gamog-

7 Jeremy Bentham, The Works of Jeremy Bentham: published under the superintendence

of his executor John Bowring, vol. 1, Anarchical Fallacies (Edinburgh, W. Tait; London, Simpkin Marshall, 1843), gv. 501.

307

vadgeba. da mainc, burJuaziuli sazogadoeba da Tanamedrove saero

konstituciebi mxars uWeren universalur Tavisuflebasa da sakuT-

rebas. am saerTo arCevanis sasargeblod is garemoeba metyvelebs,

rom arCevani misaReb Sedegs imis miuxedavad iZleva, mwams Tu ara

es amosavali wertili. masac ki, vinc xsnas an socialur keTil-

dReobas sazogadoebis saqmianobaSi xedavs, SeuZlia "burJuaziuli"

wyobiT isargeblos, radgan keTildReobis miRwevisa da xsnis SesaZ-

leblobas xels araferi uSlis. magram Tu sistema gaiZulebs su-

lis xsnas, aseTi sistema misaRebi iqneba ZaldatanebiT xsnis mxar-

damWerTaTvis. sistemebi RirebulebaTa safuZvelze araTanazomadia,

Sedegebis safuZvelze _ Tanazomadi.

konstituciebSi, Tu isini neitraluria, ZiriTadi bunebiTi uf-

lebebis saxiT im moqmedebaTa SesaZleblobebi Sevida, romlebic,

rogorc nebismieri adamianis moqmedeba SeTavsebadia nebismieri sxva

piris msgavs moqmedebebTan. moqmedebaTa SesaZleblobani, romlebsac

sakuTari TavisTvis visurvebdiT, universalobis principis mixed-

viT, CvenTvis maSinac misaRebi unda iyos, roca sxvebsac am moqmede-

baTa SesaZleblobebiT sargebloba surT. moqmedebis Cveneuli maqsi-

ma, Sesabamisad aseTia _ misaRebia Tavisufleba, romelic misaRebia

yvela danarCenisTvisac gareSe damkvirveblis TvalsazrisiT.

mkiTxvelis gadasawyvetia, akmayofilebs Tu ara iseTi wyoba, ro-

ca misTvis kargi, arc sxvisTvisaa cudi; Tu akmayofilebs, saWiro

xdeba darwmuneba, rom naTqvami TvalsazrisiT ZiriTadi uflebebis

konstituciaSi Setana namdvilad gamarTlebulia; darwmuneba, maga-

liTad, imaSi, rom Tavisufleba, anu mdgomareoba, romelic Ti-

Toeuls SesaZleblobas aZlevs garantirebulad eweodes cxovrebis

wess, romelic moswons _ yvelasaTvis, mkiTxvelis CaTvliT, xel-

sayrelia (im pirobiT, rom misi cxovrebis wesi sxvebs ar vnebs da

saxelmwifos uSiSroebas ar emuqreba). sulis xsnis zemoT xsene-

bul maZiebels es ar daakmayofilebs, radgan misi mcnebebiT, marTa-

li cxovreba pirad arCevanze ar aris damokidebuli. misi rwmeniT,

yvelam ise unda icxovros, rom safrTxeSi ar Caagdos sulis (Cemi,

Tqveni an maTi) xsna. aseT adamians ZiriTad uflebaTa universalo-

baSi ver daarwmuneb, Tumca sulieri xsnis maZiebels aseve SeuZlia

misaRebad miiCnios neitraluri konstituciis samarTlebrivi dacva

Tavisufleba da adamianis uflebebi

ZiriTadi uflebebi 308

im mosazrebiT, rom, misive logikis mixedviT, igi SeiZleba Tavad

aRmoCndes konstituciuri dacvis sferoSi, radgan sulis xsnis

sxva maZieblebma sxva kanonebis mixedviT misi cxovrebis wesi SeiZ-

leba miuReblad CaTvalon. erTi sityviT, Semwynarebluri Tanaarse-

boba yvelaze brZnuli konstituciuri poziciaa. Tuki sulis xsnis

miseuli Tvalsazrisi ver ganxorcieldeba, yovel SemTxvevaSi, is

ganwiruli ar iqneba maradiuli satanjvelisTvis sxvaTa Carevis

wyalobiT. am etapze kvlav unda aRvniSnoT, rom konstitucia gvTa-

vazobs yvelasTvis minimalurad misaReb wesrigs, romelic yvelas

aZlevs arsebobis garantias.

kacs, romelic umravlesobis cxovrebis wess iziarebs, umravle-

sobis nebisagan yoveli gadaxra, cxadia, gaaRizianebs. is garemoeba,

rom piradi cxovreba Tavisufalia, sulac ar niSnavs, rom am Tavi-

suflebis gamo aRSfoTeba ar SeiZlebodes. am kerZo gadawyvetile-

bebSi saxelmwifos Careva ar ZaluZs. es rodi niSnavs, rom aRSfo-

Tebuli mezobeli mTlianad sxva mezobelzea damokidebuli. Tu am

mezoblis cxovrebis wesi mTlianad xelyofs, arRvevs mis sakuTar

cxovrebis wess, Teoriulad man SeiZleba samarTlebrivi dacva

moiTxovos; Tuki zarali ganicada, aseve ufleba aqvs iuridiulad

daculobaze, sxva Sesabamisi pirobebis arsebobis SemTxvevaSi. meore

mxriv, is, rom Tavisuflebisadmi didi pativiscemis miuxedavad, so-

cialur normaTa damrRvevs, vTqvaT, ar esalmebian, antikonstitu-

ciuri rodia. magram, roca mimarTeba eqscentruli anu gansxvavebu-

li pirovnebisadmi am ukanasknelis ubedurebas, daSavebas an damci-

rebas iwvevs, es SeiZleba danaSaulad an samoqalaqo deliqtad

CaiTvalos ara marto imitom, rom gansxvavebuloba adamianis ufle-

baa, aramed imitom, rom usafrTxo cxovreba saxelmwifos mier

usafrTxoebis uzrunvelmyofi kanonebis Seqmnas gulisxmobs.

magram, radgan universaluri xasiaTis sayovelTao (yvelas mom-

cveli) Tavisuflebebi da uflebamosilebani saxelmwifoSi mcxov-

rebi adamianis neba da uflebaa, Tavisufleba rogorc moqalaqisaT-

vis kuTvnili ufleba uzrunvelyofili unda iyos samarTlebriv

sistemaSi da am sistemis uzrunvelmyof konstituciaSi. es, Tavis

mxriv, gulisxmobs pasuxs Semdeg kiTxvebze konstituciur sistema-

Si: adamianis romeli uflebebia (ZiriTadi uflebebi) Setanili kon-

stituciaSi? sxvagvarad rom vTqvaT, ra uflebebia aucilebeli

309

konstituciuri sistemis mixedviT sasurveli TavisuflebisaTvis?

ra mohyveba imas, roca esa Tu is moTxovnileba warmoadgens ,,Ziri-

Tad uflebas”? vis avaldebulebs es? _ mxolod saxelmwifos Tu

moqalaqeebsac? ras niSnavs es "valdebuleba"? ubralo pativiscemas,

Caurevlobas Tu uflebamosili piris SeuzRudav moqmedebebs? Tu

agreTve dacvas, xelis Sewyobas (sxva pirTa moqmedebebisadmi Sewi-

naaRmdegeba, pasuxisgebaSi micema; Tavisuflebis wanamZRvrebis Seqmna

da Tavisuflebis organizacia)?

Tavisufleba aRmoCnda absoluturi pirvelSobili ufleba. Tum-

ca saxelmwifoSi cxovreba da aq ZiriTadi uflebebis funqcioba

iseT viTarebas ukavSirdeba, roca Tavisuflebis arseboba ejaxeba

sxva mraval Tavisuflebas da saxelmwifos funqciobis moTxovni-

lebas. romel sferoSi SeiZleba SeizRudos ZiriTadi uflebebi?

es kiTxvebi ganapirobebs iuridiul gansazRvrebaTa aucileblo-

bas. yovelgvari gansazRvra uaryofaa: amdenad, gadamwyveti mniSvne-

loba aqvs, Tu vin iZleva gansazRvrebas, anu vin gansazRvravs uar-

yofebs da gamonaklisebs. ai, swored aq iZens mniSvnelobas konsti-

tucionalizmis moTxovna _ ,,urTierTSekavebisa da sapirwoneTa”

sistemis SemoRebis Sesaxeb. daformuleba rodia erTaderTi piris

an organos prerogativa. igi danawevrebuli procesia. TavisTavad,

demokratiuli legitimaciis mqone gansazRvrac ki Tavisuflebis

uzrunvelsayofad sakmarisi ver iqneba, Tu igi mxolod erTi orga-

nos kompetencias ganekuTvneba.

samarTlebrivi gansazRvrebis procesis kontroli konstitucio-

nalizmisaTvis imdenad mniSvnelovania, rom konstituciaSi Sesatani

uflebebis ufro dawvrilebiT CamoTvla, yovel SemTxvevaSi, Tavi-

dan, konstitucionalizmis dasawyisSi, konstituciur amocanad ar

miiCneoda. revoluciaSi gamarjvebuli amerikeli kolonistebis ho-

mogenuri elita gulisxmobda, albaT, arcTu usafuZvlod, rom po-

litikur erTobaSi Tanxmobaa imis Taobaze, Tu romeli uflebebi

,,jer ars” adamianebisaTvis rogorc TavisTavad cxadi. am Tanxmobam

amosavali poziciis saxiT dadastureba pova damoukideblobis dek-

laraciis pirvel frazebSi. konstitucionalizmis TvalsazrisiT,

Tavdapirveli SexedulebiT, mniSvnelovania samarTlebrivi SezRud-

Tavisufleba da adamianis uflebebi

ZiriTadi uflebebi 310

vis gansazRvris procesi, kerZod, is garemoeba, rom arc erT saxe-

lisuflebo ganStoebas am procesSi gansakuTrebuli uflebebi ar

gaaCnia. 1789 wlis franguli deklaraciis me-16 muxlis mixedviT,

"nebismier” sazogadoebas, sadac uflebebiT sargebloba uzrunvel-

yofili ar aris da arc xelisuflebaTa danawileba gatarebula,

konstitucia ar gaaCnia".

Tumca konstitucionalizmi mowodebulia iuridiulad gaamyaros

Tavisuflebebi, saxelmwifo Sesabamisi uflebebis CamonaTvals TiT-

qmis TviTneburad arCevs da zogi konstituciuri saxelmwifos kon-

stituciebSi uflebaTa CamonaTvali saerTod ar aris, an arasru-

lia. uflebaTa dacva TiTqmis mTlianad xelisuflebis namdvil da

efeqtian danawilebazea damokidebuli. aseTi stili XIX saukunis

konstituciebisaTvis iyo damaxasiaTebeli da Tavi SeinarCuna meqsi-

kisa da vaimaris konstituciebamde. kelzenmac ki pirveli msoflio

omis Semdeg avstriis konstitucia am tradiciis mixedviT Seqmna.

dRemde arseboben (SenarCunebulia) saxelmwifo sistemebi, ro-

melTa konstituciebSi adamianis uflebebi ganmtkicebuli ar aris

an mocemulia esoden arasruli saxiT (magaliTad, belgiis an av-

striis konstituciebi).8 amJamad moqmedi konstituciebisaTvis ada-

mianis (an mxolod moqalaqis) uflebebis dadgena tipurad SeiZleba

CaiTvalos. uflebaTa CamonaTvali gansxvavebulia, rogorc gansxva-

vebulia is, Tu ra mniSvneloba eZleva uflebebs TiToeul konsti-

8kanadis konstitucias ZiriTadi uflebebi mxolod 1967 da 1982 wlebSi dau-

mates. britaneTSi "uflebaTa bilis" saWiroeba, romelsac parlamentisagan gaZlie-

rebuli dacva mieniWeboda, drodadro igrZnoba xolme, magram 1998 wlisaTvis es

dro jer ar damdgara. istoriuli ganviTarebis garkveuli etapis farglebSi, po-

litikur elitaSi ZiriTad uflebaTa da maTi ganxorcielebis sakanonmdeblo, so-

cialuri kontrolis meqanizmebis mimarT rwmenidan Tu tradiciidan gamomdinare

imdenad mtkice Tanxmoba arsebobs, rom ZiriTad uflebaTa konstituciaSi Setana

saWirod ar miiCneva, magram es viTareba SesaZloa Seicvalos. ZiriTadi uflebebi

avstraliis konstituciaSi Setanili ar aris, magram, yvelas gasaocrad, 1992

wlis uzenaesma sasamarTlom ganacxada, rom avstralia, rogorc warmomadgenlobi-

Ti demokratia, sityvis Tavisuflebas uzrunvelyofda. zustad aseve, 1958 wlis

safrangeTis konstituciaSic ZiriTad (samoqalaqo) uflebebze araferia naTqvami.

1971 wels sakonstitucio sabWom es uflebebi konstituciaSi Seitana, riTac ga-

nacxada, rom 1789 wlis deklaracia da 1946 wlis konstituciis preambula moq-

medi konstituciuri teqstebia.

311

tuciaSi an imis gaTvaliswinebiT, Tu ramdenad SeuzRudavad arian

isini miCneuli, an rogoria SezRudvis pirobebi.

imis miuxedavad, vinmes swams Tu ar swams, rom adamianis ufle-

baTa ganxorcieleba pozitiuri samarTlis safuZvelze gansazRvru-

lia saganTa moraluri, bunebrivi, RvTiuri wesrigiT, man gansaz-

Rvrul uflebebs upirobod unda dauWiros mxari Tavisuflebis

siyvarulis an sxva adamianebis Rirsebis pativiscemis mosazrebebis

anda, ubralod, sakuTari interesebidan gamomdinare. es Tavisufle-

bebi da uflebebi konkretul pirobebSi unda ganisazRvros ise,

rom isini mocemul sazogadoebaSi Tanaarsebobis pirobebs Seesabame-

bodes. maSinac ki, roca konstituciis teqsti asaxavs imas, rac mo-

cemul momentSi mniSvnelovnad gveCveneba, abstraqtulad gagebuli

adamianis TavisuflebisTvis Tavisufleba da ZiriTadi uflebebi

mainc viTarebas da istorias eqvemdebareba. strasburgis sasamar-

Tlosac ki, romelic mowodebulia saxelmwifoze maRla mdgomi

adamianis uflebebi daicvas, ,,ar SeuZlia uyuradRebod datovos ev-

ropis sabWos wevr-qveynebSi mimdinare movlenebi da samarTlebrivi

politikis sayovelTao kriteriumebi."9

aqve upriania iTqvas saerTaSoriso samarTlis eqspertTa sayvare-

li fantaziis _ daformulebuli, iuridiulad ,,aRiarebuli” ada-

mianis uflebebis Sesaxeb, ,,romlebsac savaldebulo Zala aqvT.”

ueWvelia, am SeTanxmebebs, romlebic xSirad bundovan da aravisTvis

savaldebulo debulebebs Seicavs, raRac wona aqvs, radgan konsti-

tuciebs TavianTi legitimacia (ramdenadac maTi realuri dadastu-

rebis roli didi ar aris) saerTaSoriso aRiarebamde ahyavT.10

gansakuTrebiT meore msoflio omis droidan, adamianis uflebe-

bis aRiareba saerTaSoriso Tanamegobrobis wevrobis minimalur pi-

robad iqca, ramac Sina moTxovnebsa da ideologiur mosazrebebTan

9 Tirer v. U.K., Ser. A 26 (1978), par. 31.10

amgvari aRiareba zogjer sruliad formaluria. magaliTad gamodgeba aSS-is

konstituciis debuleba, rom upiratesi SeRavaTis mqone qveynis statusi imas mie-

niWeba, sadac adamianis uflebaTa dacva uzrunvelyofilia (am kriteriumze Tvalis

daxuWva sruliad SesaZleblad miaCniaT, roca saqme erovnul usafrTxoebasa da

sagareo politikis interesebs exeba da upiratesi SeRavaTis mqone qveynis statu-

si, am SemTxvevaSi, megobar da mokavSire diqtatorul reJimebs eniWebaT).

Tavisufleba da adamianis uflebebi

ZiriTadi uflebebi 312

erTad, konstituciaTa SemqmnelT maTi, sxva qveynebisTvis misaReb

doneze mainc, gaTvaliswineba ukarnaxa. saerTaSoriso organizacie-

bis wevroba SeiZleba mimzidvelia, magram es ramdenime pirobis Ses-

rulebas, kerZod, adamianis garkveuli uflebebis dacvas gulis-

xmobs. adamianis uflebebTan dakavSirebuli minimaluri moTxovnebi

saerTaSoriso politikur arenaze moqmed mniSvnelovan qveynebSi

aRiarebul (adamianis) ZiriTad uflebaTa siidanaa aRebuli. es mini-

maluri moTxovnebi aRbeWdilia adamianis uflebaTa sayovelTao

nusxebSi, romlebic, maTi mcire moculobis miuxedavad, eqspertTa

gacxovelebul kamaTs iwvevs. saerTaSoriso aRiareba konstitucio-

nalizms garkveul Sina dinamikas aniWebs, rasac saerTaSoriso or-

ganizaciebi da sasamarTloebic ganamtkiceben. saxelmwifos axla

gauZneldeba ar mianiWos Tavis moqalaqeebs is uflebebi, romlebic

maTTan kulturul-ekonomikuri urTierTobiT dakavSirebul sxva

saxelmwifoTa moqalaqeebs aqvT, winaaRmdeg SemTxvevaSi, igi TviTi-

zolaciaSi aRmoCndeba, saerTaSoriso gankicxulad iqceva.

samarTlebrivi sistemis sxva elementebis msgavsad, ZiriTadi uf-

lebebi SeTanadebas saWiroebs sazogadoebis sxva, iseT sakmaod bun-

dovan moTxovnebTan, rogoricaa sazogadoebrivi simSvide, saerTo

sikeTe da interesebi. Tavisuflebis sazrisi da mniSvneloba kul-

turasTan erTad icvleba.

gansxvaveba, SesaZloa, sazogadoebaTa cvalebadma teqnologiurma

pirobebma da agreTve Tavisuflebis arsebuli, garkveulwilad, so-

cialur-politikuri realobebiT ganpirobebuli zneobrivi moTxov-

nebis mixedviT ganmartebamac warmoSvas. magaliTad, qalTa uflebeb-

ma mniSvnelovani cvlileba ganicada imis mixedviT, Tu ra roli

miekuTvneboda qals samuSao bazarze da ra mniSvnelobas aniWebda

esa Tu is sazogadoeba biologiur aRwarmoebas. sxvanairad, vulga-

rulad, gamartivebuli formiT rom vTqvaT, Tu sazogadoebis aR-

warmoebisaTvis aucilebelia, rom qalebi oci wlis ganmavlobaSi

bavSvebs aCendnen da zrdidnen, aseT qalTa uflebebi imaTgan, vinc

iZulebulia damoukideblad Tavi irCinos, rasakvirvelia, gansxvave-

buli iqneba. sxvagvarad, sazogadoeba maTTvis politikuri Tu qo-

nebrivi uflebebis miniWebas saerTod miuReblad CaTvlis. meore

msoflio omamdeli feministebi abortis winaaRmdegi iyvnen, dRes ki

maTi umravlesoba Tavisufali arCevanis momxrea.

313

8.2. ZiriTadi uflebebis gansazRvra

8.2.1. SeiZleba Tu ara ZiriTadi uflebebis gansazRvra

miendos sakanonmdeblo organos?

adamianis romel uflebebs unda aRiarebdes konstitucia? samar-

Tlis Sesaxeb adamianurma cnebebma, samarTlis ,,dazustebisaken” de-

mokratiuli kanonmdeblobis mizidviT TiTqos gafanta adamianis

uflebaTa Sinaarsis ganusazRvreloba da amasTan maTi dacvisTvis

izruna. gana Cvenze – moqalaqeebze ukeT vinmem icis, Tu romelia

Cveni ganuyofeli, Tandayolili, bunebiTi uflebebi? Cveni axlo

kavSiri sakanonmdeblo organosTan am uflebebis gamoxatvis da

dacvis saSualebas gvaZlevs. amitomac, yovel SemTxvevaSi, revolu-

ciis droindel amerikaSi, adamianis bunebiTi uflebaTa dacvis sau-

keTeso garantad miiCneva TviT adamianTa mier TavianT uflebebTan

da TavisuflebebTan dakavSirebuli gadawyvetilebebis miReba.11 Sesa-

bamisad, konstitucia unda Seicavdes miTiTebebs mxolod imis Sesa-

xeb, Tu rogor ganxorcieldes marTlmsajuleba, anu iseT rameebze,

romlebiTac sakanonmdeblo organo dakavebuli, albaT, ver iqneba.

amitomacaa, rom adrindeli konstituciebi saguldagulod piradi

Tavisuflebis swored saTanado saproceso aspeqtebs gansazRvrav-

dnen. amis ,,damxmare” praqtikuli mizezi isaa, rom, magaliTad,

frangebi marTlmsajulebas ar endobodnen, radgan, TanamedroveTa

azriT, britanel da frang monarqTa TviTnebobis yvelaze mZime ga-

movlinebani swored sasamarTlo procesebze SeiniSneboda. mTeli

cxovrebis manZilze rogorc volteri, ise ruso Tavs sisxlissa-

marTlebrivi devnis msxverplad miiCnevdnen da amaSi sxvaTa darwmu-

11 es midgoma mkveTrad sacnauria Tomas feinis gavleniT Seqmnil 1776 wlis pen-

silvaniis konstituciaSi, romelic SeerTebuli Statebis yvelaze revoluciuri

deklaracia iyo. pensilvaniis konstituciis preambula am princips ase ajamebs: "rad-

gan yoveli mTavroba xalxis usafrTxoebisa da dacvis mizniT unda iqmnebodes da

uzrunvelyofdes maT, igi am xalxis (sazogadoebis) Semadgenel individebs maTi bu-

nebiTi uflebebiTa da Semoqmedis mier adamianebisaTvis naboZebi sxva wyalobiT sar-

geblobis saSualebas unda aZlevdes. da roca ki mTavrobis es miznebi ver miiRweva,

xalxs, saerTo TanxmobiT, misi Secvlisa da iseTi zomebis miRebis ufleba aqvs,

romlebic misi usafrTxoebisa da bednierebis misaRwevad saWirod miaCnia."

ZiriTadi uflebebi 314

nebasac cdilobdnen. burJuaziuli revolucionerebis sizmrebi ci-

xis koSmarebiTaa savse.

saxalxo kanonSemoqmedebis `Taflobis TveSic~ ki, konstituciis

SemqmnelebSi Cndeba garkveuli eWvi. sakanonmdeblo organo ganasa-

xierebs mTel xalxs. mTel xalxs (an, yovel SemTxvevaSi, SeZle-

bul adamianebs mainc) sakuTari nebis gamoxatvis saSualeba eZleva.

magram, ra moxdeba, Tu umravlesobaSi myofi jgufi sakuTar nebas

Tavs moaxvevs sxva jgufs da adamianis uflebebs misi mixedulebiT

SezRudavs an ganaxorcielebs? dazusteba kanonmdeblobaSi usaf-

rTxo rodia. pensilvaniis magaliTma gviCvena, rom, rac ufro sru-

lia saxalxo demokratia, miT ufro mosalodnelia, rom umravle-

sobis diqtaturidan gamomdinare, gansazRvruli uflebebi TviTnebu-

rad SeizRudos.12 es varaudi mogvianebiT daadastura iakobinelTa

mier sisxlianma manipulirebam ZiriTadi uflebebiT; iakobinelebi

Seecadnen am uflebebis SeTanxmebas movaleobebsa da saTnoebasTan.

Tu adamianis uflebebi gaxdeba kanonmdeblobis erTaderTi safuZve-

li, anarqia gardauvalia.

1776 wlis virjiniis konstitucia pensilvaniuri modelis al-

ternativas gvTavazobs.13 virjinielebi xelisuflebisA SedarebiTi

danawilebis safexurze cdilobdnen im uflebebis uzrunvelyofas,

romlebsac Zaldautaneblad mimarTavdnen da romlebic virjiniis

keTil xalxs da maT STamomavlobas ekuTvnoda da rac mmarTvelo-

bis safuZvlad miaCndaT. amisgan gansxvavebiT, pensilvania demokra-

tizmis yovlismomcveli, centralizebuli ganxorcielebisaken ixre-

boda. magram politikurma realobam da, SesaZloa, ufro mniSvnelo-

12 fraqciaTa gabatoneba Tanamedrove konstitucionalizms Tavidanve seriozul

safrTxes uqmnida. adamianis uflebebis garantireba realurad arsebul politikur

da religiur jgufebs Soris saerTo enis gamonaxvisTvis iyo saWiro. radgan pen-

silvaniaSi mravali seqta arsebobda, garda religiis Tavisuflebisa, aucilebeli

iyo, rom mis konstituciaSi mocemuli yofiliyo iseTi, saguldagulod SemuSave-

buli wesebi, romlebic seqtebis wevrTa samoqalaqo uflebebs uzrunvelyofda. am-

rigad, oficialuri fici ideboda RvTis winaSe; RvTisa, romelic konkretulad

arc erT aRmsareblobas ar ganekuTvneboda, nebismieri RvTisadmi rwmena ki samoqa-

laqo da politikuri uflebebiT sargeblobisaTvis sakmaris faqtorad miiCneoda.

13 virjiniis 1776 wlis konstitucia efuZneboda Tvalsazriss, romlis mixed-

viTac, tiraniis acileba SesaZlebelia xelisuflebis danawilebiT. amitomac, kon-

stituciaSi sityvis Tavisuflebis an habeas corpus-is principis Setanas didi mniS-vneloba ar mianiWes.

315

vanma mizezebmac, radikaluri demokratiis ki ara, virjiniuli mo-

delis warmateba ganapiroba.14 saxalxo suverenitetis uSualo da

mudmivi ganxorcieleba uvargisi aRmoCnda bunebiTi uflebebis dac-

visaTvis im dros ,,TavisTavad cxadad” rom miiCneoda; da uvargisi

aRmoCnda, upirveles yovlisa, mmarTvelobis stabilobis uzrunvel-

yofisaTvis. magram iluziebi jiutia da drodadro isev amocurde-

bian xolme.15 Tuki arsebobs rame, rac arasasurvelia konstitucio-

nalizmisaTvis, es uSualo saxalxo suverenitetia.16 konstitucio-

nalizmi uSualod xalxis mier SemuSavebul kanonebs ar emyareba,

rac gansakuTrebiT ZiriTadi uflebebis ganmsazRvrel kanonebs exe-

ba.17 maS, vin gansazRvravs adamianis uflebebs? unda miviCnioT, rom

gansazRvra (da amiT SezRudva) ar xdeba an amis ufleba aqvs isev

kanonmdebels, magram konstituciis CarCoebSi, es aris saxelmwifo

organoTa uflebamosileba konstituciuri gamijvnis wesebis mixed-

viT, rasac emateba sasamarTlo kontrolic.

gamoricxuli arc sxvagvari midgomebia. aSS-is respublikelTa

tradiciiT, demokratiuli kanonmdebloba ZiriTadi uflebebis dasa-

cavad swored imitomaa saWiro, rom am uflebaTa ganxorcielebis

Sinaarsi, farglebi da Sedegebi bolomde garkveuli ar aris. kanon-

14 1776 wlis pensilvaniis konstituciam erTpalatiani parlamenti daamkvidra,

xolo aRmasrulebeli sabWo da sasamarTlo organoebi am warmomadgenlobiT or-

ganoze pirovnulad iyvnen damokidebuli. es yovelive, adamianis uflebaTa damcve-

lis Tom feinis gavleniT, farTo privilegiebs (SeRavaTebs) da saxalxo kon-

trols efuZneboda.

15 miuxedavad amisa, demokratiasTan dakavSirebuli iluziebi mdgradi da gan-

meorebadia. 1920 wlis estoneTis konstituciam xalxs TiTqmis yvela sakanonmdeb-

lo sakiTxis gadawyvetis ufleba mianiWa, rac, parlamentis gadawyvetilebaTa sa-

winaaRmdegod, referendumis gziT unda ganxorcielebuliyo. es mudmivi saxalxo

suvereniteti (Sveicariis msgavsi, magram konstituciiT SezRuduli referendumis

sistemis msgavsad) adamianis uflebebs xalxis nebas dauqvemdebarebs.

16 xalxis uSualo sakanonmdeblo nebas rusoc ki uaryofda. Tumca, rogorc

cnobilia, igi didad ar afasebda inglisur parlamentarizms, romlis kanonmdeb-

lobasTan dakavSirebiT ambobda, rom xalxi mxolod arCevnebis dRes aris Tavisu-

falio. misi azriT, xalxi valdebulia ukmayofileba gamoTqvas, Tu Tavisuflebis

garantiis Semcvel konstitucias ar icaven. amgvari ukmayofileba xalxis warmo-

madgenlobis funqcias asrulebs, magram imas, Tu ramdenad safuZvliania ukmayofi-

leba, sazogadoebis viwro wris mier arCeuli organo wyvets.

17 zogierTi konstitucia an sakanonmdeblo aqti am sakiTxTan dakavSirebiT sa-

gangebo SezRudvebs Seicavs.

ZiriTadi uflebebis gansazRvra

ZiriTadi uflebebi 316

mdeblis amocanaa ara imdenad am uflebaTa dacva, ramdenadac maTi

Sinaarsis gansazRvra adamianTa Tanxmobis gamoxatvis demokratiuli

formebis gamoyenebiT. sabolood, adamianis uflebebi ar qmnis kon-

kretul mdgomareobas (`ufleba~) qveyanaSi mcxovrebi moqalaqisaT-

vis. es, ubralod, mxolod Sepirebaa, rom samoqalaqo mdgomareobis

kanonismieri gansazRvris periodSi mxedvelobaSi miiReben sxvadas-

xva Tvalsazriss.18 swored, es ,,mxedvelobaSi miReba” gamoacxada

savaldebulod, maT Soris TavisTvisac, safrangeTis damfuZnebelma

krebam 1789 wels.19

adamianis uflebebi rom kanonmdebels miendo, demokratiuli

respublikanizmis TvalsazrisiT, sruliad gasagebia. es marTebulia

yvela im qveynisTvis, sadac revolucia mimarTuli iyo aRmasrule-

beli xelisuflebis winaaRmdeg da gamarjvebulebma xelSi Caigdes

parlamenti, saidanac surdaT SeezRudaT aRmasrulebeli xelisuf-

leba – rogorc adamianis uflebaTa uxeSi darRvevis wyaro. maga-

liTad, 1831 wlis belgiis konstitucia holandiis mefis tiranu-

li da ZalmomreobiTi religiuri da enobrivi politikis sapasu-

xod Seiqmna. konstituciis SemqmnelTa amosavali wertili is mo-

sazreba iyo, rom mefe, rogorc xelisuflebis yvelaze uZlieresi

faqtori, adamianis uflebebs momavalSic daarRvevda da amitomac,

samoqalaqo uflebaTa nebismieri aucilebeli SezRudvis safuZvlad

sakmarisi Canda kanoni, romelsac revoluciiT gamarjvebuli bur-

Juaziis warmomadgenlebi miiRebdnen.

magram es garantiac fuWi aRmoCnda, radgan aRmasrulebeli xe-

lisufleba yvelaferSi gadawnulia sakanonmdeblo xelisuflebas-

Tan da sakanonmdeblo xelisufleba aRmasrulebeli xelisuflebis

gavlenis qveS moeqca. am SemTxvevaSi, sakanonmdeblo xelisuflebis-

Tvis adamianis uflebaTa dacvis funqciis dakisreba swored imas

18 Jeremy Waldron, “Rights and Majorities: Rousseau Revisited in Majorities and

Minorities”, in Majorities and Minorities, eds. John W. Chapman and Alan Wertheimer, Nomos XXXII (New York: New York Univesity Press, (1990)), gv. 52.

19 mogvianebiT Sesaqmneli konstituciisa da damfuZnebeli krebis kanonmdeblo-

bis saxelmZRvanelo dokumenti swored adamianisa da moqalaqis uflebaTa dakla-

racia unda gamxdariyo. masSi mocemuli direqtivebi Tanamedrove (liberalur) Zi-

riTad uflebebTan mimarTebaSi umniSvnelovanesi gadawyvetilebebia, Tumca ki isini

drois karnaxiT – praqtikuli politikuri mosazrebebiTa da krebaSi ZalTa ur-

TierTobis gavleniT miiRes.

317

hgavs, melas rom wiwilebi miabaro. garda amisa, adamianis uflebaTa

winaSe sasoeba XIX saukunis Sua wlebSi ganelda. pozitivizmis

epoqaSi, zebunebrivis normatiuli Zalisadmi rwmena gaqra da, ro-

gorc Cans, adgili bentamis radikalur skepticizms daeTmo. XIX

saukunis bolos iuridiulma pozitivizmma imZlavra; samarTali

warmoadgens pozitiuri kanoniT dawesebul xelisuflebis SezRud-

vas an (germanuli dogmatikis mixedviT) pozitiuri samarTaldar-

Rvevis sasamarTloseuli gasworebis refleqss.

inglisSi viqtorianuli Tavdajerebuloba dedofal viqtorias

gardacvalebidan kidev naxevar saukunes SemorCa. istoria da tra-

dicia TavisuflebaTa garantad britanul parlamentarizms da ara

adamianis uflebebze damyarebul sakonstitucio wyobas saxavda.

britaneTis saparlamento demokratiis siZliere adamianis ufle-

baTa darRvevis iSviaTobiT ki ara, misi mZlavri kabineturi siste-

miTa da erTguli da damoukidebeli saxelmwifo moxeleebis mTeli

armiiT aixsneba, moxeleebisa, romlebic ZiriTadi uflebebiT an am

uflebebis uzrunvelyofis rTuli, xelisuflebis SemzRudavi meqa-

nizmebiT ar iyvnen xelfexSekruli.

magram sxva qveynebSi daTrgunvis araadamianuri formebis, revo-

luciuri afeTqebebis Tu tragikuli erovnuli krizisebis Semdeg

isev dainaxes kanonmdeblisagan ramdenadme damoukideblad adamianis

uflebaTa dacvis saWiroeba. amis miRwevas cdilobdnen konstitu-

ciebSi adamianis uflebebis SedarebiT zusti aRnusxviT da sakanon-

mdeblo organosagan maTi dacviT. am dacvas emsaxureboda konsti-

tuciuri sasamarTlo warmoeba, romelic, upirveles yovlisa, ka-

nonmdeblebs akontrolebs; ufro adre am gzas SeerTebuli Statebi

daadga misi organuli istoriuli ganviTarebis Sedegad.

8.2.2. romeli ZiriTadi uflebebi unda daicvas konstituciam?

(a) klasikuri CamonaTvali

ramdenicaa avtori, ramdenicaa sazogadoebrivi mdgomareoba da epo-

qa, imdenia adamianis uflebac. Tanxmoba ar arsebobs Tundac im uf-

ZiriTadi uflebebis gansazRvra

ZiriTadi uflebebi 318

lebaTa Sesaxeb, romlebic yvelaze ufro mniSvnelovnad miiCneva; ar

aris Tanxmoba konstitucionalizmis ,,winaswarmetyvelTa” Sorisac

ki. loki aRiarebda sakuTrebis uflebas, magram aRiarebda imasac,

rom am uflebis SezRudva qmnis upovarTa uflebas miiRon sakuTre-

bis meSveobiT Seqmnili zedmeti Rirebulebis nawili.20 amave azrs,

marTalia, sxvadasxva Tvalsazrisis safuZvelze, iziarebdnen gro-

ciusi, hobsi da monteskiec.21 maTgan gansxvavebiT, bleqstoni mesa-

kuTreebs icavs, Tumca miiCnevs, rom sakuTreba bunebiTi samarTli-

dan ar aris warmoSobili. sakuTrebis uflebas saxelmwifos kano-

nebi qmnis.22

konstituciebis SemuSavebis gariJraJze adamianis, anu bunebiTi

uflebebis CamonaTvali gavrcelda lokiseul sam iseT moTxovnaze,

rogoricaa sicocxle, Tavisufleba da sakuTreba. rac ufro sa-

guldagulod gawerda vinme germaneli mTavruka Tavis qveSevrdomTa

moqmedebebs da wodebriv mdgomareobebs, adamianis uflebaTa miT

ufro didi nusxiT gamodioda TavisuflebisTvis vinme adgilobrivi

mebrZoli (vTqvaT, gankveTili moZRvari). bunebiTi uflebebis aseT

xvavriel CamonaTvalze dacinviT traqtatebic dawerila, vTqvaT,

frCxilebis daWris Tavisuflebaze. 1776 wlis virjiniis konsti-

tuciac ki mraval iseT konkretul Tavisuflebas Seicavs, romle-

bic Znelad Tu moeqceva "Tavi daanebes" cnebaSi.

Tavad bunebiT samarTals, misi xelSeuxebeli, SeuzRudavi da

upirobo uflebamosilebebiT ar Seswevs unari mogvces funqciobi-

saTvis vargisi, e. i. ganWvretadi gadawyvetileba. amisaTvis saWiroa

20 John Locke, “Second Treatise of Government”, in Two Treatises of Government,

(Cambridge: Cambridge University Press, 1980), §37.21 Raribebze zrunvis sazogadoebriv valdebulebas haiekic aRiarebs da am miz-

niT sazogadoebrivi fondebis gamoyenebas iTxovs. magram igi RaribTa uflebebs ar-

sad moixseniebs. Friedrich August von Hayek, The Constitution of Liberty (Chicago: Chicago Univrsity Press, 1960), gv. 285-286.

22 RaribTa uflebebis ganmarteba SeuZlebelia, radgan gaugebaria, Tu vinaa

valdebuli maT winaSe. piradi usafrTxoeba, kerZod, sakuTrebiT sargeblobis uw-

yveti siamovneba da TviTneburi dapatimrebisagan dacvis imuniteti, martivi Sem-

Txvevebi, rogorc Cans, am uflebaTa safuZvelze, maTdami uflebamosili piri xel-

Seuxebelia. magram aris ki Raribebze zrunva saxelmwifos valdebuleba? anu sazo-

gadoebam amaSi SeZlebisdagvarad Tavisi finansuri wvlili unda Seitanos?

319

ganisazRvros is uflebebi da Tavisuflebebi, romlebic gansakuTre-

bul dacvas saWiroebs.

konstitucia, romelic cdilobs ganeridos Cixs, kanonSi ZiriTa-

di uflebebis gansazRvrebis arasistemurobas, iZulebulia Segnebu-

li, Tumca erTgvarad TviTneburi arCevani gaakeTos: Seadginos ada-

mianis ZiriTad uflebaTa CamonaTvali SeboWvis imediT. konstitu-

ciam unda gansazRvros im uflebaTa wre, romelTac Tavadac pativs

scems da maT pativiscemas sxvebsac aiZulebs. Teoriulad, rac uf-

ro Zlieria konstituciis legitimacia, Tu igi sazogadoebis mona-

wileobidan modis, miT ufro savaraudoa, rom misi arCeuli Rire-

bulebebi nakleb sakamaTo iqneba. konstituciis Seqmnis erTgvari

elituri procesis gaTvaliswinebiT, rac xSirad zemodan wyalobis

saxes iRebs, uflebaTa nusxa realurad gamoxatavs moqmedi insti-

tutebis moTxovnebs da wyalobas, romelic saWiroa sazogadoebrivi

TanaarsebobisaTvis.23

adamianis uflebaTa Sesaxeb calkeuli programuli revoluciuri

konstituciebis miTiTebebSi asaxulia konstituciis damfuZnebeli

elitis is Rirebulebebi, romlebisganac sazogadoebis Secvlas

elodebian. neitralur-individualisturi gagebis SedarebiT mniS-

vnelovani uflebebis RirebulebaTa ierarqia emyareba im Zireul

warmodgenas, rom regulirebis farglebSi abstraqtul pirTa Tavi-

sufleba, konstituciis damfuZnebelTa azriT, SeTavsebadi unda

iyos konkretul pirTa TavisuflebasTan an Teoriulad misaRebi

unda iyos yvelasaTvis _ perspeqtivaSi mainc. jon rolsis warmod-

23 magaliTad, aRmsareblobis Tavisufleba moqalaqeTa jgufebis mSvidobian Ta-

naarsebobas emsaxureba. amerikis konstituciis pirveli Sesworeba kongress saxel-

mwifo religiis gansazRvras ukrZalavs. amis mizezi sxvadasxva aRmsareblobis da-

pirispirebiT gamowveuli uTanxmoebis Tavidan acilebaa. amis sapirispirod, sxva

qveynebSi, sadac erTi aRmsarebloba udavod Warbobs sxvebs, igi konstituciaSi

"damkvidrebul eklesiad", saxelmwifo religiadaa aRiarebuli. swored ase iyo

did britaneTSi, skandinaviis qveynebSi, saberZneTsa da, 1972 wlamde, irlandiaSic.

zogierTi radikaluri muslimanuri qveynis konstitucia maT islamur qveynebad

acxadebs. meore mxriv, safrangeTi konstituciaSi saero respublikadaa dasaxele-

buli. indoeTi, romelic XVIII saukuneSi aSS-is msgavsad, seqtantobis problemis

winaSe idga, TviTmkvlelobas amjobinebda, vidre konstituciaSi sakuTar identifi-

kacias moaxdenda romelime religiasTan an msoflmxedvelobasTan.

ZiriTadi uflebebis gansazRvra

ZiriTadi uflebebi 320

geniT, magaliTad, `misaRebSi~ unda igulisxmebodes, roca nebismie-

ri adamiani, romelic uzrunvelyofili uflebiT Seqmnil viTareba-

Si aRmoCndeba, unda idges, arc met, arc nakleb, magram mainc xel-

sayrel mdgomareobaSi.24

ras moicavs adamianis ZiriTad uflebaTa CamonaTvali? aSS-is

konstituciis Tavdapirvel teqstSi calkeul uflebaTa institu-

ciuri elementebi (magaliTad, habeas korpusi) moxseniebulia sa-

xelmwifo organoebs Soris kompetenciebis gamijvnasTan dakavSire-

biT. 1789 wels konstitucias garkveuli ZiriTadi uflebebi daema-

ta. 1791 wels miRebuli sakonstitucio damatebebi iseT uflebebs

exeba, rogoricaa sityvisa da aRmsareblobis Tavisufleba; iaraRis

tarebis Tavisufleba (miliciis TanamSromlebisaTvis); zianis samar-

Tliani anazRaureba saxelmwifos mier gasxvisebuli sakuTrebisaT-

vis, e. i. sakuTrebis dacva; Tavisufleba binebSi jariskacTa Cayene-

bisagan; piradi Tavisuflebis gansazRvruli sisxlis saproceso ga-

rantiebi: Cxrekis orderis gacemis pirobebi, braldebis wardgena

da saqmis ganxilva nafic msajulTa sasamarTloSi, braldebulis

sxvadasxva saproceso garantia, magaliTad, sakuTari Tavis winaaR-

mdeg Cvenebis micemis akrZalva, dacvis ufleba, sasamarTloSi je-

rovani procedura.25

samoqalaqo omis Semdeg am CamonaTvalSi Seitanes piradi Tavi-

suflebebic (monobis gauqmeba), kanonis winaSe Tanasworoba da si-

cocxlis, Tavisuflebisa da sakuTrebis dacvis dros jerovani sa-

samarTlo proceduris saerTo uzrunvelyofa. dabolos, konstitu-

ciuri aRiareba pova sayovelTao saarCevno uflebam, xolo 1920

wels me-19 Sesworebam es ufleba qalebs mianiWa. es CamonaTvali

didi ar aris, zogjer igi istoriuli momentis problemebs asaxavs

(magaliTad, binebSi jariskacTa Cayenebisagan Tavisufleba); amasTan,

sayovelTao saarCevno ufleba aRiarebuli klasifikaciis mixedviT,

politikuri uflebaa da ara adamianis ufleba.

24 John Rawls, A Theory of Justice (Cambridge, Mass.: Harvard University Press, 1970). 25 1689 wels inglisis uflebaTa bilma nafic msajulTa mier gasamarTleba,

Tavdebobis ufleba da sastiki da Seusabamo sasjelis akrZalva daadastura. ameri-

kelma axalmosaxleebma am uflebebis Tandayolil uflebad aRiareba moiTxoves ma-

Ti britanuli moqalaqeobis gamo da ara am uflebebis adamianis ganusxvisebeli da

bunebiTi xasiaTisaTvis. am institutTa umravlesoba inglisis saerTo samarTliT

ukve iyo uzrunvelyofili.

321

Tavdapirvelad, es CamonaTvali ase mokle imis gaTvaliswinebiT

iyo, rom es uflebebi amerikis Statebis konstituciebSi Sedioda,

romlebic im dros federalur konstituciaze ufro mniSvnelovnad

iTvleboda. mogvianebiT, am lakonurobam uzenaesi sasamarTlo aiZu-

la dasaxelebul uflebebSi mravali sxva ufleba ,,Caetena”, eRia-

rebina konstituciis teqsts miRma myofi mravali sxva uflebis

arseboba (magaliTad, piradi cxovrebis xelSeuxeblobis ufleba).

konstituciaSi am "naZaladevi Setanis" Sedegad yvela sakiTxi, ro-

melic saarCevno uflebas, gaerTianebis uflebas Seexeba, aRiqmeba

rogorc sityvis Tavisuflebis sakiTxi.

1789 wlis franguli deklaracia adamianis uflebaTa ufro mci-

re CamonaTvals moicavs da zogjer uxerxulobis gareSe, zogjer

kidev sakmaod uxeSad miuTiTebs uflebaTa SezRudvis, misi forme-

bis da safuZvlis Sesaxeb, anu igi naklebad absolutisturia.26

adamianis ganuyofel (Tandayolil) uflebebs deklaracia uwodebs

Tavisuflebis, sakuTrebis, usafrTxoebisa da Cagvrisadmi winaaRmde-

gobis uflebebs.27 Tavisuflebis (adamianis uflebebis) erTaderTi

mijnaa sxvaTa igive ufleba, oRond, kanoniT SeiZleba sazogadoebi-

saTvis saziano moqmedebebi maSinac ki aikrZalos, roca isini

msxverplis momtani ar aris. ganuyofel uflebebs CamonaTvalSi

mosdevs piradad an warmomadgenlebis meSveobiT kanonebis SemuSave-

bis ufleba. sisxlis saproceso samarTlis sferoSi zogierTi Zi-

riTadi garantiis CamoTvlis Semdeg modis aRmsareblobis Tavisuf-

leba da sityvis Tavisufleba. religia da mosazrebis gamoTqma das-

jadi ar aris, Tuki maTi gamoxatva ar arRvevs kanoniT dadgenil

sazogadoebriv wesrigs (mux. 10). kanonis Tanaxmad, azris gamoxat-

vis uflebis borotad gamoyeneba pasuxismgeblobas eqvemdebareba.

1791 wlis safrangeTis konstitucia samoqalaqo da politikur

uflebaTa ufro srul da mavaldebulebel CamonaTvals Seicavs da

26 kamaTi imaze, iyo Tu ara safrangeTis deklaracia ori wliT masze adre da-

weril aSS-is uflebaTa bilis asli, mTeli saukune gagrZelda.

27 sityva "ganuyofeli" uflebebis SeuzRudaobas rodi gulisxmobs. es ubra-

lod imas niSnavs, rom adamiani am uflebebs ver daTmobs. magaliTad, adamiani Ta-

visi nebiT monad ver iqceva.

ZiriTadi uflebebis gansazRvra

ZiriTadi uflebebi 322

aSS-is konstituciasTan SedarebiT kanonis winaSe TanasworobisaT-

vis ufro gabedulad gamodis. Tanasworoba gadasaxadebis tvirTis

tarebaSi niSnavs Tanazomierebas moqalaqeTa SesaZleblobebTan, xo-

lo kanonis gamoyenebis mimarT _ upirobobas. yvela Tanabari poli-

tikuri uflebebiT sargeblobs, Tumca abat seiesis naazrevis karna-

xiT, deklaraciaSi xmis micemis aqtiuri da pasiuri uflebebi er-

TmaneTisganaa gamijnuli. sakanonmdeblo organo arapirdapir warmo-

madgenlobas efuZneba, rac didad CamorCeba amerikel revolucio-

nerTa da rusos frang mimdevarTa Soris popularul respublikur

demokratias, romelic bolos aqa-iq mainc SeizRuda.

Tavisuflebebi rogorc konstituciuri uflebebi, Tavdapirvelad

niSnavda usafrTxoebas da/an ganTavisuflebas; piradi Tavisufleba,

rogorc usafrTxoeba, niSnavda, rom ar SeiZleba vinme TviTneburad

daapatimron an gaasamarTlon, agreTve vinmes SeuzRudon gadaadgile-

bis SesaZlebloba.28 safrangeTis revoluciis dasrulebamde usaf-

rTxoeba gulisxmobda adamianTa arsebobis garkveul simyaresac anu

adamianis uflebas "SimSiliT ar momkvdariyo."29 uflebebis da Tavi-

28

piradi Tavisuflebis garantiebi mocemulia 1791 wlis konstituciis me-3

karis me-5 TavSi, romelic marTlmsajulebas exeba. es uflebebi ganisazRvra ro-

gorc pirovnebis uflebebi da zogadi akrZalva da ara rogorc mmarTvelobasTan

dakavSirebuli specialuri saproceso uflebebi. uflebebis saxiT figurirebda

sisxlis samarTlis devnis SezRudvis problemis gadaWrasTan dakavSirebuli mid-

gomebi, rac piris Tavisuflebas uzrunvelyofda. magaliTad, am pirobebs Soris

aris is, rom adamianis dapatimreba an dakaveba mxolod policiis oficris mier

wardgenili orderiT SeiZleba. (naw. 10), romelic ara ugvianes 24 saaTisa unda

Semowmdes (naw. 11). patimrobis adgili mxolod kanoniT gansazRvruli sapatimro,

sasamarTlo an satusaRo SeiZleba iyos (naw. 13). konstituciaSi Sevida sisxlis

samarTlis saproceso ZiriTadi uflebebi, braldebis wayenebis wesebis (naw. 9)

dacvis (9) da giraoTi ganTavisuflebis uflebaTa CaTvliT (naw. 12). braldebuls

kanoniT uflebamosili mosamarTlis mier mosmenis (naw. 40) da nafic msajulTa

sasamarTlos mier gasamarTlebis uflebebi aqvs (naw. 9), rasac nafic msajulTa

acilebis ufleba (naw. 9) da sajarod gasamarTlebis uflebebic daemata (naw.9).29

1791 wlis safrangeTis konstituciaSi gansazRvrulia saxelmwifos iseTi

movaleobebi, romlebic uflebebis dRevandel gagebas ar ukavSirdeba, rac imas

niSnavs, rom maTi ganxorcieleba ar SeiZleba uzrunvelyofili iyos iZulebiT.

magram es konstituciuri movaleobebi gavlenas axdenda individTa mdgomareobasa

da maT uflebebze (Tumca Tavisuflebis xarisxs mudam rodi zrdian). saxelmwifo

movaleobebs Soris iyo ufaso ganaTlebac [kari I, $3.13. 1791 wlis safrangeTis

konstitucia da 1776 wlis pensilvaniis konstitucia (naw. 44)].

323

suflebebis SezRudva mxolod konstituciis Tanaxmad SeiZleba.30

sityvisa da azris gamoTqmis ufleba uzrunvelyofilia cenzuris ak-

rZalviT. 1791 wlis safrangeTis konstituciis avtorebi cenzuraze

yuradRebas amaxvileben, radgan igi wina reJimis yvelaze saSiS in-

stitutad iqna miCneuli. peticiisa da mSvidobiani, SeuiaraRebeli

Sekrebis ufleba, 1789 wlis adamianisa da moqalaqis uflebebis dek-

laraciasTan SedarebiT, siaxle iyo. es uflebebi yovelTvis ganimar-

teba sazogadoebrivi wesrigis dacvis regulirebis farglebSi. maTi

Sinaarsi ganisazRvreba kanoniT. kanons, sxvaTa Soris, ar SeuZlia

rame dabrkoleba Seqmnas bunebiTi da samoqalaqo uflebebis ganxor-

cielebaSi, magram uflebebis borotad gamoyeneba dasjadia.31

marTalia, adamianis uflebaTa franguli CamonaTvali liberalur

epoqaSi arsebiTad ar gafarToebula, magram meti sizuste ki SeiZi-

na. mogvianebiT, kriteriumad miCneulma belgiis konstituciam 1791

wlis safrangeTis konstituciaSi aRnusxuli adamianis uflebaTa

CamonaTvalis SekumSuli varianti moicva (gamonakliss warmoadgens

umuSevrebisaTvis samuSaos SeTavazeba).32 Tanasworoba erTmniSvne-

lovnad kanonis winaSe Tanasworobas niSnavs, e. i. kanonis yvelas

mimarT erTnairad gamoyenebas. CamonaTvali Seivso gaerTianebaTa Seq-

mnis uflebiT, romelsac safrangeTis revoluciis dros sastikad

uaryofdnen da krZalavdnen im motiviT, rom yovelgvari gaerTianeba

30franguli koncefciis gavleniT, profesiul literaturaSi ganasxvaveben uf-

lebaTa kanonismieri SezRudvis ramdenime saxes: preventuls, maregulirebels da

sisxlissamarTlebrivs. belgiis konstituciis mixedviT, daxurul adgilas Tavyri-

loba cis qveS Sekrebisagan gansxvavebiT, romelic garkveul wesebs eqvemdebareba,

srulad dasaSvebi da Tavisufalia. es kvalifikacia SemdgomSi Ria cis qveS yvela

sazogadoebrivi Sekrebis ganxorcielebaze gavrcelda.31

sityvis Tavisuflebis ganxorcieleba dasjadia mxolod konstituciaSi aR-

niSnuli darRvevebis SemTxvevaSi, kerZod, kanonisadmi daumorCileblobisaken, kon-

stituciur xelisufalTadmi dapirispirebisaken an danaSaulis Cadenisaken mowode-

ba, an saxelmwifo moxelis Seuracxyofa. am tradiciis mimdevari saberZneTis amJa-

mindeli konstitucia dawvrilebiT gadmoscems presis SezRudvis sxvadasxva SesaZ-

leblobas. Tu konstituciuri uflebebis SezRudvebi konstituciaSi CamoTvlilia,

es yovel SemTxvevaSi, formalurad mainc, maT savaldebulobas niSnavs.32

1831 wlisaTvis samoqalaqo, formalurad, politikur TavisuflebaTa sia

praqtikulad Seivso. SemdgomSi masSi mxolod teqnikuri xasiaTis damatebebi Sei-

tanes. magaliTad, mimoweris xelSeuxebloba Tanamedrove telekomunikaciebsac See-

xo, presis Tavisufleba ki masobrivi informaciis yvela saSualebaze gavrcelda.

ZiriTadi uflebebis gansazRvra

ZiriTadi uflebebi 324

maxinji Suamavalia moqalaqes da saerTo nebas Soris. es ukanaskne-

li ki sicocxlis mimniWebelia politikuri nebis, e. i. kanonmdeb-

lisaTvis.33 sacxovrebeli adgili da mimowera xelSeuxebelia. es

akrZalva absoluturia da swored amiT aixsneba is, rom belgiaSi

dResac dauSvebelia satelefono saubrebis mosmena; rac Seexeba

sacxovrisis xelSeuxeblobas, gamonaklisi keTdeba kanonis Sesabami-

sad gacemuli Cxrekis orderis safuZvelze. swavleba Tavisufalia.

beWdviTi sityvis Tavisufleba Sevsebulia winaswari giraos ak-

rZalviT.34 dabolos, sxva revoluciuri konstituciebis msgavsad,

mocemulia revoluciamdeli tiraniis mier Cadenil adamianis ufle-

baTa ramdenime, yvelaze miuRebeli darRvevis akrZalvac. amitomac,

saxelmwifos ufleba ara aqvs Caerios saeklesio Tanamdebobebze

daniSvnaSi. amitomaa gamoricxulia samoqalaqo sikvdili (yvela sa-

moqalaqo uflebis CamorTmeva). amitomac cxaddeba, rom enebiT sar-

gebloba uzrunvelyofilia, magram kanoniT SeiZleba dawesdes ofi-

cialur saqmeTa warmoebis ena.

b) pozitiuri uflebebi: ekonomikuri da socialuri uflebebi da

samarTlebrivi institutebis dacva

samoqalaqo uflebaTa umravlesoba saxelmwifos winaaRmdeg mimar-

Tuli Caurevlobis moTxovnebia, romlebic zogjer warsulSi Cade-

nil darRvevebze amaxvilebs yuradRebas (magaliTad, cenzuris an

eklesiisTvis investituris akrZalva). liberalur epoqaSi saxel-

mwifos ZiriTad uflebebTan TiTqmis araferi esaqmeboda, garda imi-

sa, rom igi marTlmsajulebis ganxorcielebasa da ufaso ganaTle-

bas uzrunvelyofda.

1789 wlis safrangeTis adamianis da moqalaqis uflebaTa dekla-

racia socialur uflebebze arafers ambobs.35 liberaluri konsti-

33ix. Le Chapelier's Act (1791), romelic muSaTa TviTorganizebis cdas katego-

riulad ewinaaRmdegeba.34

belgiis konstituciis me-18 muxlis mixedviT: "mwerlebs, gamomcemlebsa da

mbeWdavebs girao ar ekisrebaT".351789 wlis zafxulSi damfuZnebeli krebis komitetis mier SemuSavebuli wi-

nadadebebi RaribTa uzrunvelyofis Taobaze sxvadasxva mosazrebas Seicavda, magram

imis gamo, rom deklaracia maSin gamocxadda, rodesac es dokumenti jer mzad ar

iyo (mas konstituciis saCqarod daweram SeuSala xeli), sakamaTo socialuri uf-

lebebi am ukanasknelSi ar aisaxa.

325

tucionalizmi ar gahyva 1791 wlis safrangeTis konstituciis so-

cialur tradicias. man ,,daamtkica” anu principad gaixada is, rac

,,gamotovebuli iqna” 1789 wels.

safrangeTis revoluciis bolos adamianis uflebebis bunebis ar-

si ganisazRvra sakuTrebis, erTi SexedviT sruli, gamarjvebis pi-

robebSi mflobelobaze damyarebuli uflebebis da koncefciebis in-

dividualuri cnebis Sesabamisad. gadasaxadebis `Sewera~ da gadasa-

xadebi viwrod iyo gagebuli da amodioda saxelmwifoze, rogorc

,,Ramis guSagze”, warmodgenidan. sxvaTa Soris, saxelmwifo gadasa-

xadebi mxolod mesakuTreTa mcire jgufs ekisreboda.

1917 wlamde, mcire gamonaklisis garda, konstituciuri indivi-

dualuri da ZiriTadi uflebebi saxelmwifosa da mis organoebs

ubralod ukrZalavda garkveul moqmedebebs; saxelmwifos unda

gaegrZelebina kanonebis Seqmna, raTa zemoxsenebuli akrZalvebi Cam-

dgariyo Tavisuflebis dacvis sistemaSi. ufro zustad, rakiRa sa-

xelmwifo imisTvis arsebobs, rom sazogadoeba daicvas Tavisufle-

bis borotad gamoyenebisagan, rom erTis mier uflebaTa dacva ar

laxavdes sxvaTa Tavisuflebas, Sesabamisad, man unda miiRos ufle-

bis dasacavad kanonebi da am sistemaSi Caayenos akrZalvebi (gansa-

kuTrebiT, sisxlis samarTali), romlebic dadgenilia konstitu-

ciiT samoqalaqo uflebaTa uzrunvelsayofad.

XIX saukunis bolos daiwyo axleburi gaazreba Zveli, ZiriTa-

dad negatiuri, konstituciuri Tavisuflebebis, e. i. im Tavisuf-

lebebis, romlebic saxelmwifos Tavis Sekavebas avaldebulebda,

amave dros uqonelTa da mSromelTa sasargeblod kanonebis Seqmnis

cdiT. XX saukunis dasawyisSi am mimarTulebiT avangardSia meqsi-

kis (1917w.) da vaimaris (1919w.) konstituciebi. saxelmwifo fun-

qciebis gadasinjvas zogjer sasamarTloebi ewinaaRmdegebodnen (ro-

gorc 1935 wlamde amerikaSi), formaluri Sesworebebis tradi-

ciul konstituciebSi Setana ki xSirad Zneldeboda.

Termidorma da liberalizmma RaribTa Sesaxeb kanonebis gauqme-

biT moaxdines saxelmwifos neitralizeba; axla Tavisi almebi an-

tiliberaluri konstitucionalizmis koncefciam aafriala. igi sa-

ZiriTadi uflebebis gansazRvra

ZiriTadi uflebebi 326

xelmwifos usaxavda miznebs sazogadoebrivi simSvidis uzrunvelyo-

fis imediT. es konstitucionalizmisaTvis sariskoa, radgan saf-

rTxeSi aRmoCnda adamianis ZiriTadi uflebebi, romlebic saxelmwi-

foebriv regulirebas ar eqvemdebareba da konstituciurobis erT-

erTi burjia. sazogadoebaSi saxelmwifos gazrdilma rolma aRmas-

rulebeli xelisuflebis, anu im ganStoebis sasargeblod daarRvia

xelisuflebaTa wonasworoba, romelsac samoqalaqo uflebebi tra-

diciulad naklebad ainteresebs. amasTan, kanonmdebeli sakuTar po-

litikur kontrols dauqvemdebara.

haieki, nobelis premiis laureati da Tavisufali bazris apolo-

geti, Tavis 1960 wels gamosul wignSi am safrTxes ase ajamebs:

mTavroba, romelsac iZulebiTi saSualebebis gamoyeneba mxolod zo-

gadi wesebis dasacavad SeuZlia, uZluria gansazRvros konkretuli

adamianebis materialuri mdgomareoba da ganaxorcielos ganawilebi-

Ti anu ,,socialuri” samarTlianoba. Tu mTavrobas konkretul ada-

mianTa mdgomareobis gansazRvra surs, mas individualur Zalisxmeva-

Ta mimarTulebis gansazRvris unaric unda hqondes. ganawilebiTi sa-

marTlianoba mTeli resursebis erTiani centraluri xelisuflebi-

sadmi daqvemdebarebas moiTxovs, e. i. imis gansazRvras, Tu ra miz-

nebs emsaxuron adamianebi. roca sazogadoebis azri gadawyvets, Tu

ra unda iqonios sxvadasxva adamianma, imave xelisuflebam unda ga-

dawyvitos isic, Tu ra unda akeTon maT.36

konstituciiT gaTvaliswinebuli samsaxurebi negatiur uflebebs

safrTxes socialuri areulobis dros socialuri mSvidobis "yid-

vis" cdisas uqmnian. politikuri uflebebiT uzrunvelyofa Tavda-

pirvelad axalwarmoSobil socialur moZraobaTa saWiroebebis dak-

mayofilebis gareSe moxda.

radgan politikur uflebaTa gafarToeba sakmarisi ar aRmoCnda

socialuri mSvidobisa da demokratiisaTvis, mravalwliani revolu-

ciuri qaosis bolos mosaRebad, 1917 wlis meqsikis konstituciis

Semqmnelebma misi erTi Tavi muSaTa uflebebs miuZRvnes. rvasaaTiani

samuSao dRe, minimaluri xelfasi, Tanabari anazRaureba sqesisa da

erovnebis miuxedavad da gaficvis ufleba garantirebuli iyo. dam-

36 Hayek, gv. 231-232; is, rom iZuleba umravlesobis nebas Seesabameba, iZulebis

arss ar cvlis.

327

qiraveblebs muSebisaTvis usafrTxo samuSao pirobebis Seqmna da

kviraSi erTi uqme dRis micema daekisraT. konstituciis mixedviT,

samuSaoze daqiravebis wesebs, romlebsac am uflebebis ganxorcie-

leba unda uzrunveleyo, parlamenti adgenda. parlamentmave konsti-

tuciis sawinaaRmdego ara erTi SeTanxmeba gaauqma.

pirvel msoflio omSi marcxiT gamowveuli areulobisas miRe-

bulma vaimaris konstituciam zogierTi iseTi siaxle daamkvidra,

romlebmac uflebaTa dacvis tradiciuli safuZveli kidev ufro

Searyia. axla konstituciuri dacvis garantia ara marto calkeul

pirT, aramed institutebsa da jgufebsac eZleodaT. amas Sedegad

konstituciuri dacviT uzrunvelyofil institutTa arseboba moh-

yva da wina planze jgufTa uflebebi wamowia. vaimaris konstitu-

ciis 119-e muxlSi swored institutebis dacvazea laparaki:

ojaxi, rogorc ojaxuri cxovrebis, eris SenarCunebisa da zrdis

safuZveli, sargeblobs konstituciis gansakuTrebuli dacviT. oja-

xi orive sqesis Tanabaruflebianobas emyareba.

wminda da jansaRi ojaxis dacva, misTvis sazogadoebrivi mniSvne-

lobis miniWeba saxelmwifos (mxaris) da adgilobriv xelisufleba-

Ta amocanaa. mravalSvilian ojaxebs aqvT proporciuli mxardaWeris

ufleba. dedoba sargeblobs mxareebis mxriv mxardaWeris da zrun-

vis uflebiT.

119-e muxlSi asaxuli doqtrina, gansakuTrebiT, gadmocemuli uf-

lebebisadmi miZRvnil TavSi, uSedegod ar darCeba, Tu mTlianad kon-

stitucias seriozulad ekidebian. gasakviri araa, rom 1920-ian

wlebSi germanelebma gaafarToves institutebis dacvis doqtrina.

Tavisuflebis konkretulad ganxorcielebadi uflebis nacvlad am

doqtrinas Semoaqvs Taviseburi saxelmwifo da sasamarTlo paterna-

lizmi. am doqtrinis mixedviT, konstitucia icavs ara imdenad kon-

kretuli adamianebis uflebebs, ramdenadac emsaxureba Tavisuflebas

rogorc sazogadoebriv Rirebulebas an sazogadoebriv wyobas, an ki-

dev, ganamtkicebs institutebs, romlebic emsaxurebian Tavisuflebi-

sagan, agreTve sazogadoebrivi wyobisagan damoukidebel sazogadoeb-

riv Rirebulebebs. laparakia ara calkeuli adamianebis uflebaze

gansazRvros Tavisi saojaxo mdgomareoba, e. i. daqorwindes an gan-

qorwindes, aramed ojaxis, qorwinebis stabilobis dacvaze. amgvarad-

ZiriTadi uflebebis gansazRvra

ZiriTadi uflebebi 328

ve daculia ara calkeuli mosazrebebis gamoTqma, aramed beWdviTi

sityvis Tavisufleba (kerZod, calkeuli azris gamoTqmis sazianod,

iseT SemTxvevebSi, roca beWdviTi sityvis funqciobis uzrunvelsayo-

fad saWiro ar aris uaryofis gamoqveyneba an roca beWdviTma sit-

yvam didi jarima unda gadaixados, raTa aanazRauros sityvis Tavi-

suflebis borotad gamoyenebisaTvis miyenebuli zarali).

socialur uflebaTa ganviTarebisaTvis xelSewyoba SeiZleba

CaiTvalos pasuxad tradiciuli negatiuri ZiriTadi uflebebis

kritikaze saxelmwifo socializmis mxriv. socialisturi samar-

Tlebrivi koncefcia emyareboda imas, rom burJuaziuli Tavisufle-

bebi carieli da uSinaarsoa da ar uzrunvelyofs faqtobriv Tavi-

suflebas. risi maqnisia ganaTlebis da TviTrealizaciis ufleba,

Tu kacs swavlis fuli ar gaaCnia? ra fasi aqvs beWdviTi sityvis

Tavisuflebas, Tu gazeTebis gamocema mxolod mdidrebs SeuZliaT?

ra azris gamoTqmis Tavisuflebazea laparaki, Tu televizia aCve-

nebs mxolod imas, risi reklamirebac SeiZleba?

ukve sabWoTa _ ruseTiseuli 1918 wlis konstitucia da masze

dafuZnebuli dekretebi zRudaven beWdviTi sityvis Tavisuflebas

swored uflebaTa realuri ganxorcielebisa da maTi "WeSmariti

arsebobis" saxeliT. qaRaldiT momarageba iqca saxelmwifo monopo-

liad, raTa gazeTebi, romlebic aSkara propagandistul rols as-

ruleben, mSromelebis gankargulebaSi yofiliyo. gazeTebs mTlianad

saxelmwifo afinansebda, risi meSveobiTac gazeTi "pravda" da mxo-

lod "pravda" yvelasTvis xelmisawvdomi iyo. gamomcemlobaTa na-

cionalizaciis Semdeg, gamocemis sakiTxs mxolod saxelmwifo

wyvetda. am viTarebaSi formaluri cenzura saWiro ar iyo. eWvga-

reSea, rom kapitalistur sazogadoebaSic gazeTis mflobelma an

misi survilebis gamomxatvelma redaqtorma dasabeWd an gadasacem

masalaze SeiZleba iqonios gavlena. magram saxelmwifo socializmis

SemTxvevaSi, saxelmwifos mier uflebaTa "ganmtkiceba" Sinagan cen-

zuraze politikur SexedulebaTa dominirebas uzrunvelyofda. ker-

Zo mesakuTreobiT ganpirobebuli TviTcenzura mxolod ramdenime

gazeTsa da satelevizio arxze vrceldeba, magram azrTa sxvadas-

xvaoba masobrivi informaciis saSualebaTa oligopoliebSic SeiniS-

neba. saxelmwifo socializmis pirobebSi ki, erTi centraluri neba

mTels beWdur Tu eleqtronul mediaze vrceldeboda.

329

socialuri uflebebis saxiT maTTvis nasroli xelTaTmani, nawi-

lobriv, socialisturi samarTlebrivi zemoqmedebis pasuxad, socia-

listurma saxelmwifoebma aiRes. maT xeli mohkides am uflebaTa

gafarToebis momsaxurebaTa ganviTarebas, zog SemTxvevaSi isini

,,konstituciur" uflebebadac aqcies. Sesabamisi kontrzomebis

ararsebobis pirobebSi, es iwvevs socialisturi samarTlebrivi Se-

xedulebebisaTvis damaxasiaTebel xifaTs. Tu saxelmwifos amocanaa,

materialuri momsaxurebis SeTavazebiTac ki, uflebaTa ,,namdvili

ganxorcielebis” xelSewyoba, man amisTvis axali saxelmwifo gada-

saxadebi unda daawesos. amis Semdeg matulobs saxelmwifos survi-

li TviTon gansazRvros piradi uflebebis realizaciis meTodebi.

warmoiSoba sxva saSiSroebebic. beWdviTi sityvis Tavisufleba SeiZ-

leba ganxorcieldes ara marto saxelmwifo dotaciis meSveobiT

gansazRvrul publikaciebsa da programebze, aramed, magaliTad, beW-

dviTi sityvis sferoSi monopoliebisaTvis saxelmwifo SewinaaRmde-

gebis gziT an politikuri winasaarCevno kampaniis dros gawonaswo-

rebuli politikuri informaciis Seqmnis SesaZleblobiT, e. i. Tum-

ca pozitiuri regulirebis gziT, magram mainc im pirobebis srul-

yofis mizniT, romlebSic negatiuri uflebebi realizdeba.

saxelmwifos mier socialuri amocanebis Tavis Tavze aRebis auci-

lebloba kidev ufro Zlierdeba Tanasworobis Tanamedrove moTxov-

niT. XIX saukunis liberaluri Sexedulebebi da Tavad vaimaris kon-

stituciac ki, Tanasworobis sakonstitucio miTiTebas sityva-sit-

yviT ganmartavdnen, e. i. mxedvelobaSi hqondaT Tanasworoba mxolod

"kanonis winaSe", samarTalSefardebiTi Tanasworoba. XX saukunis

konstituciaTa teqstebis an maTi gviandeli variantebis kiTxvisas,

nawilobriv, adamianis uflebaTa Sesaxeb romis konvenciis, nawilob-

riv, albaT, demokratiuli legitimaciis avtoritetis zrdis Sede-

gad, igrZnoba, rom kanonmdebloba verc erT ZiriTad uflebaSi ver

gaatarebs gansxvavebas adamiansa da moqalaqes Soris.37

37ix. 1831 wlis belgiis konstituciis axali redaqcia. konstituciur ufle-

baTa germanuli koncefcia imave daskvnamde midis, Tumca amosavali wertili aq

sxvaa. radgan adamianuri Rirsebis ufleba yvelas aqvs da adamianebs ZiriTadi uf-

lebebi swored maTi Rirsebidan gamomdinare aqvT, ZiriTadi uflebebis mixedviT

adamianebis dayofa antikonstituciuria.

ZiriTadi uflebebis gansazRvra

ZiriTadi uflebebi 330

socialur uflebaTa legitimaciis "tradicia" gaagrZela ita-

liis konstituciam, romelic miRebulia meore msoflio omis Sem-

deg, socialisturi da komunisturi partiebis monawileobiT, 1946

wlis franguli konstituciis preambulam (romelic moqmedi kon-

stituciis nawilia). amave suliskveTebiTaa ganmsWvaluli 1948

wlis gaeros adamianis sayovelTao uflebaTa deklaraciac. am dek-

laraciis Tanaxmad, yvela adamians aqvs socialuri dacvis da eko-

nomikuri, socialuri da kulturuli uflebebis gaxorcielebis

ufleba, misi pirovnebis Tavisuflad ganviTarebis interesebisaTvis

(22-e muxli). konvencia acxadebs Sromis uflebas, Sromis samar-

Tliani anazRaurebis da fasiani Svebulebis uflebebs,38 _ ufro

metic, deklaraciis mixedviT, yvela adamians aqvs "Tavisi da Tavisi

ojaxis arsebobisaTvis aucilebeli cxovrebis donis" uflebebi,

socialuri da umuSevrobis daxmarebis, jandacvis da pensiis ufle-

bebi. yvela es ekonomikuri da socialuri ufleba mniSvnelovnad

gansxvavdeba tradiciuli adamianis uflebebisagan, e. i. ZiriTadi

uflebebis da Tavisuflebebisagan. meore mxriv, maTi universaloba

sakamaToa, radgan zogi maTgani erTmniSvnelovnad exeba samuSaos

mimRebTa mdgomareobas. cxadia, samuSaos mimRebi SeiZleba aRmoCndes

yvela, ise rogorc braldebuli. magram aseTi midgomis dros wa-

moiWreba ufro bundovani da problemuri momentebi: magaliTad, vin

ikisra am uflebaTa uzrunvelyofis valdebuleba? da saerTod, ro-

goria maTi iuridiuli buneba?

SromiT urTierTobebTan dakavSirebuli uflebebis mimarT SegviZ-

lia vivaraudoT, rom Tanamimdevruli kanonebis safuZvelze valde-

buli mxarea samuSaos mimcemi, magram gaugebaria, rogor unda dge-

bodes socialuri dazRvevis fondebi _ mxolod damqiravebelTa Se-

natanebiT Tu samuSaos mimRebTa Semosavlebidan? iqneb saxelmwifoa

valdebuli es fondebi sagadasaxado Semosavlebidan Seavsos? Tu es

asea, saxelmwifom es unda qnas Tavisi, sakuTari saxelmwifoebrivi

momsaxurebis saxiT Tu sakmarisia kanonis miReba aseTi institute-

38sazogadoebis yvela wevrs aqvs socialuri dacvis ufleba da uflebamosile-

ba, rom misi Rirsebisa da pirovnebis Tavisuflad ganviTarebisaTvis aucilebelia

ekonomikuri, socialuri da kulturuli uflebebi erovnuli Zalisxmevisa da

saerTaSoriso TanamSromlobiT, agreTve TiToeuli saxelmwifos organizaciisa da

resursebis mixedviT ganxorcieldnen. adamianis uflebaTa sayovelTao deklaraciis

22-e muxli.

331

bis funqciobis Sesaxeb? maSin rogorRa dgeba sxva uflebaTa su-

bieqtis sakiTxi da misi socialuri uflebis darRvevis SemTxvevaSi

aqvs ki SesaZlebloba sasamarTlos mimarTos? minimaluri socialu-

ri uflebebis mimarT es yovelive saeWvo xdeba.

im konstituciebSi, romlebic ar miekuTvnebian saxelmwifo-socia-

listur rigs, socialuri uflebebi, antiliberaluri mobrunebis miu-

xedavad, samoqalaqo da politikuri uflebebisagan gansxvavebiT iZenen,

rogorc wesi, naklebad maRal aRiarebas. amas Teoriuli da istoriuli

mizezebis garda, praqtikuli axsnac aqvs. zogjer es uflebebi gulis-

xmobs gauTvaliswinebel xarjebs. meore mxriv, es ar aris universalu-

ri uflebebi, anu mikerZoebuli uflebebia. gabatonebuli Tvalsazri-

siT, laparakia ara klasikur uflebebze, romlebic sasamarTlos meS-

veobiT realizdeba, aramed saxelmwifoebriv miznebsa da saxelmwifoeb-

riv amocanebze. dawyebuli vaimaris konstituciidan, vidre Tanamedrove

espaneTis konstituciamde, maT SemqmnelTa yuradReba uflebaTa am kate-

goriebisadmi konstituciebis saguldagulod SerCeuli frTxili ga-

moTqmebiT vlindeba. socialur uflebebs Seesabameba saxelmwifos uda-

vod konstituciuri da materialuri movaleobebi, am uflebaTa gan-

xorcieleba ar SeiZleba moTxovnil iqnes sasamarTlo wesiT. individs

ar SeuZlia sasamarTlos mimarTos, Tu misi socialuri uflebebi ar

xorcieldeba. Tu saxelmwifo amocanaTa ganxorcielebisaTvis socialu-

ri kanonmdebloba saerTod ar gamoiyeneba, sul didi, konstituciis

xarvezia, magram ar SeiZleba amiT kanonmdeblobis efeqtianobis Semowme-

ba. saxelmwifos saqmianoba konstituciurad gamarTlebulia im SemTxve-

vaSi, Tu igi socialur uflebebTan dakavSirebul kanonebs gamoscems

da socialuri saWiroebebisaTvis fuls xarjavs.

rogorc Cans, niadagi sakmaod aramyaria. socialur da kulturul

uflebaTa kulti mTel msoflioSi ara marto socialisturi propa-

gandis, aramed kapitalizmis bunebidan gamomdinarec, momZlavrda. Sina

saxelisuflebo urTierTobaTa cvlilebebma da socialur-demokratiu-

li solidarobis gavlenam msoflio sabazro ekonomikaSi garkveuli

daTmobebi gamoiRo Sedegad. magram am uflebaTa adamianis ZiriTad kon-

stituciur uflebebad miCneva saeWvoa. albaT, nawilobriv am mizezi-

Taa, rom germaniis konstituciaSi ZiriTad socialur da kulturul

uflebebze araferia naTqvami, Tumca konstitucia germanias "socia-

ZiriTadi uflebebis gansazRvra

ZiriTadi uflebebi 332

lur" saxelmwifod acxadebs. ZiriTadi kanoni, iuridiuli praqtikisa-

gan gansxvavebiT, sakuTrebas mxolod nawilobriv icavs da mrewvelo-

bis dargebis socializaciis uflebas iZleva. socialur dacvaze da-

fuZnebulma samagaliTo saxelmwifoebma – holandiam da SvedeTmac ki

socialuri momsaxureba konstituciaSi ar Seitanes. bunebrivia, rac

ufro didia socialuri SeRavaTebis Sewyvetis saSiSroeba, ufro

mniSvnelovania am SeRavaTebis konstituciuri deklarireba maTTvis,

visac maTi dakargvis saSiSroeba elis.

8.3. ras gulisxmobs ZiriTadi uflebebi?

8.3.1. saxelmwifo xelisuflebis SezRudva

roca konstituciebis Seqmnis revoluciuri procesi bunebiTi sa-

marTlis safuZvlebs daukavSirda, konstituciebis mkiTxvelTa da

SemfardebelTa winaSe Semdegi SekiTxvebi wamoiWra: ras niSnavs ada-

mianisTvis konstituciur uflebaTa qona da ra gamomdinareobs am

uflebebidan? klasikuri negatiuri uflebebis SemTxvevaSi, konsti-

tuciuri dacva mxolod is rodia, rom adamianebs uzrunvelyofili

aqvT SesaZlebloba raRac akeTon. bolos da bolos, Tu Tavisuf-

leba warmoadgens amosaval mdgomareobas, pirvel mocemulobas, sa-

xelmwifo moklebulia safuZvels Seasrulos iseTi moqmedebebi,

romlebic am SesaZleblobas mospobda.

amosavali wertilia moqalaqeTa Tavisufleba. moqalaqe inarCu-

nebs Tavisuflebas saxelmwifoSi. rogorc paternalisturi Cagvri-

sagan ganTavisuflebuli zogi saxelmwifos konstitucia acxadebs

_ nebadarTulia yvelaferi, rac akrZaluli ar aris. saxelmwifoeb-

rivi wesiT rames regulireba, SezRudva, akrZalva, rac TavisTavad

sxvas aravis vnebs, SesaZlebelia mxolod sagangebo uflebamosile-

bis SemTxvevaSi.

1789 wlis deklaraciaSi abat seiesis winadadebiT Sevida debu-

leba, romlis Tanaxmadac, politikuri sazogadoeba, konstituciu-

ri saxelmwifo ar niSnavs Tavisuflebis saxelSekrulebo SezRud-

333

vas; masSi SenarCunebulia bunebiTi Tavisuflebebi, ufro metic, Ta-

vianT sisrules isini uflebebis pirobebSi aRweven.

konstituciuri uflebebi mowodebuli iyo xelisuflebis Sez-

RudvisaTvis. amerikuli konstituciis pirveli Sesworeba ar miu-

TiTebda imas, rom adamianis nebaa isargeblos sityvis da aRmsareb-

lobis TavisuflebiT, radgan amerikelTa umravlesobas es TavisTa-

vad cxadad miaCnda. magram gasarkvevi is iyo, Tu ras niSnavda es

Tavisufleba saxelmwifos TvalsazrisiT. pirveli Sesworebis Ta-

naxmad, kongresma ar unda miiRos kanonebi, romlebic zRudavs sit-

yvis, beWviTi sityvis, aRmsareblobis Tavisuflebas; saxelmwifos

ar SeuZlia daadginos religia.

uflebaTa CamonaTvali icvleba; icvleba isic, rasac Sedegad

mohyveba CamonaTvalSi Setana. magram, Tu vaRiarebT, rom konstitu-

cia warmoadgens samarTlebriv normas, romlisganac valdebulebebi

gamomdinareobs, e. i. mas aqvs normatiuli Zala, maSin samarTlebriv

saxelmwifoSi konstituciaSi uflebaTa Setana uflebebs norma-

tiul xasiaTs aniWebs.

ZiriTadi uflebebis aRiareba saxelmwifos gansazRvrul mova-

leobebs akisrebs. magram ras niSnavs saxelmwifos movaleoba? yove-

live amas konstituciaSi aRnusxuli uflebebis uSualo dacvis

myari birTvis da am uflebis uSualo iuridiuli efeqtis sakiT-

xamde mivyavarT. ZiriTadi uflebebis an Tavisuflebebis Setana kon-

stituciaSi niSnavs valdebulebaTa aRiarebas; pirveli, valdebule-

bas, rom Tavad ar daarRvevs am uflebebs; magram sakamaTod rCeba

sakiTxi, avaldebulebs Tu ara konstitucia saxelmwifos uzrun-

velyos am uflebaTa ganxorcieleba sxvaTa mimarT. saxelmwifom,

cxadia, gansazRvrulwilad unda uzrunvelyos TavisuflebasTan da-

kavSirebuli uflebebis ganxorcieleba. am gagebiT ZiriTadi ufle-

bebi ufro mets niSnavs, vidre konstituciurad aRiarebuli Tavi-

sufleba, rogorc moqmedebis SesaZlebloba. magram ras niSnavs sa-

xelmwifoebrivi uzrunvelyofa anu garantia saxelmwifos mxriv?

egebis Tu ara zianis anazRaureba konstituciaSi aRnusxuli ufle-

bebis darRvevis SemTxvevaSi, Tu mimdinare kanonmdeblobas es ufle-

bebi ar dauzustebia? ra xdeba, Tuki uflebebs arRvevs is organo,

ras gulisxmobs ZiriTadi uflebebi?

ZiriTadi uflebebi 334

romelic saxelmwifos an kerZo piris saxeliT moqmedebs? SeerTe-

bul StatebSi ki, sadac nebismieri mosamarTle konstitucias mzao-

biT furclavs, konstitucia mxolod xangrZlivi ganviTarebis Sem-

deg gaxda zianis anazRaurebis Sesaxeb gadawyvetilebis iuridiuli

safuZveli. konstitucionalizmis evropuli gagebisaTvis, romelic

gansakuTrebiT fesvgadgmulia ungreTSi, damaxasiaTebelia anazRau-

rebis an konstituciis safuZvelze kerZo samarTlis mixedviT gasa-

Civrebis legitimacia, Tu sxva pirTa ZiriTadi uflebebi irRveva im

saqmianobis Sedegad, romelic akrZaluli ar aris.39

8.3.2. ZiriTad uflebaTa gavlena arasaxelmwifoebriv

urTierTobebze

saxelmwifom Tavi unda Seikavos im moqmedebebisagan, romlebic ro-

melime uflebis ganxorcielebasTan dakavSirebiT akrZalulia. uf-

lebaTa SezRudvis procesSi, Tu konstituciaSi SezRudvis SesaZ-

lebloba mierTebulia ZiriTad uflebasTan, saxelmwifos SeuZlia

moiqces mxolod gansazRvruli saxiT.

garkveuli uflebebis ganxorcieleba saxelmwifos aqtiuri saq-

mianobis gareSe warmoudgenelia. Tumca konstituciebi amis Sesaxeb

Cveulebriv duman, saxelmwifos aqvs konstituciamdeli Zalaufleba

sazogadoebriv wesrigze; es Zalaufleba demokratiulma legitima-

ciam SeiZleba aRiaros kanonmdeblobaze, rogorc suverenul saxal-

xo nebaze miTiTebiT. magram valdebulia ki saxelmwifo iseTi sa-

zogadoebrivi pirobebi da garemoebebi Seqmnas, romlebic uflebaTa

da TavisuflebaTa WeSmarit ganxorcielebas uwyobs xels? aris Tu

ara konstituciis darRveva imis dausjeloba, vinc sxvas tusaRad

amyofebs? Tu saxelmwifo aseT SemTxvevebSi sasjels mxolod imi-

tom mimarTavs, rom miiCnevs, TiTqos ase SeZlebs SeinarCunos Tavi-

si privilegia Tavisuflebis SezRudvaze; unda uzrunvelyos Tu

39gamonaklisis saxiT, germaniis sakonstitucio sasamarTlom pirovnebis ufle-

baTa dasacavad moaxdina institucionalizacia zianis anazRaurebisa, romelic ka-

noniT miTiTebuli ar iyo, ufro metic, kanoniT akrZaluli iyo. iranis Sahis yo-

fil cols dedofal soraias saxelis Semlaxav statiasTan dakavSirebiT araqoneb-

rivi zianis kompensacia mieca. konstituciis uSualo gamoyenebis principisTvis

(zianTan dakavSirebiT) mas Semdeg aRar miumarTavT [34 BVerfGE 269 (1973)].

335

ara saxelmwifom is, ris molodinsac ayalibebs ZiriTadi ufleba?

misi konstituciuri movaleoba moqalaqeTa ZiriTadi uflebebis

darRvevis SemTxvevaSi dacvis uzrunvelyofaa Tu am darRvevis Ta-

vidan acileba? am safuZvelze SesaZlebelia gavrcelebamde konfis-

kacias daeqvemdebaros mTeli tiraJi gazeTisa, romelic vinmes pa-

tivisa da Rirsebis Semcvel masalas aqveynebs.

am kiTxvebze pasuxi unda veZeboT saxelmwifos rolis konsti-

tuciur aRqmaSi, agreTve imis garkveviT, Tu ramdenad saWiroebs sa-

zogadoeba da ekonomika saxelmwifos momsaxurebas. sabazro ekono-

mikis Sesaqmnelad XIX saukunis dasawyisSi aucilebeli iyo Seeviw-

roebinaT saxelmwifo, romelic Sobs privilegiebs da inarCunebs

maT monopolias; im periodSi formirebuli konstituciebi sakmaod

mkveTrad ewinaaRmdegebian imas, rom saxelmwifo, gansakuTrebiT

sul axlaxans damarcxebuli aRmasrulebeli xelisufleba, metisme-

tad ereodnen ekonomikaSi da moqalaqeTa kerZo cxovrebaSi. ameri-

kis uzenaesi sasamarTlos pozicia isaa, rom saxelmwifos ar gaaC-

nia aqtiuri movaleobebi adamianis uflebaTa dacvaSi.

"jerovani proceduris" dacvis aucileblobis Sesaxeb klauzie-

lis formulirebaSi araferia, rac Statebs daavaldebulebda moqa-

laqeTa sicocxle, Tavisufleba da sakuTreba daecva kerZo pirTa

SeWrisagan.40

magram mdgomareoba yvelgan erTnairi rodia. im qveynebSi, sadac

saxelmwifos ekonomikuri roli istoriulad ufro mniSvnelovani

iyo, vidre aSS-Si, sazogadoeba saxelmwifo samsaxurebis gareSe ve-

rafers gaxdeba. swored es ganapirobebs saxelmwifos konstitu-

ciur rols da igi uflebebs ufro aqtiurad icavs da aviTarebs.

40 DeShaney v. Winnebag County Department of Social Services, 489 U.S. 189, 195

(1989). am SemTxvevaSi socialuri samsaxuris deparetamentma garkveul zomebs mi-

marTa, roca Seityo, rom mama mxecurad epyroboda Svils, magram mas, mamisTvis

mSoblis uflebis CamorTmevis mizniT sasamarTloSi saqme ar aRuZravs. bavSvma sas-

tiki mopyrobis gamo tvinis travma miiRo. dedam Statis winaaRmdeg sasamarTloSi

sarCeli Seitana, radgan am ukanasknelma bavSvis sicocxle ver daicva. saqme aq Se-

sabamisi kanonmdeblobis arsebobas an Zalmosilebas ki ara exeboda, aramed miRebu-

li zomebis sakmarisobasa da Statis konstituciuri movaleobis arsebobas (an

ararsebobas) gulisxmobda.

ras gulisxmobs ZiriTadi uflebebi?

ZiriTadi uflebebi 336

aseTi saxelmwifo valdebulia daicvas uflebebi, miuxedavad imisa,

Tu vin emuqreba maT. es koncefcia ar kmayofildeba saxelmwifo

organoebis im CarevaTa Tavidan acilebiT, romelTa Sedegadac uf-

lebebi irRveva.41 Canasaxis sicocxlis dacvis cdisas, germaniis sa-

konstitucio sasamarTlo im daskvnamde mivida, rom sicocxlis

dacva sisxlis samarTlis sferos ganekuTvneba. 1975 wels abor-

tTan dakavSirebiT saqmis ganxilvisas gansakuTrebul azrze darCe-

nili mosamarTleebic ki eWvobdnen Seesabameba Tu ara ZiriTadi uf-

lebis dacvas sisxlis samarTlis meSveobiT dacvis forma. Tumca

maTi arseboba da kanonmdeblobiT da saxelmwifos momsaxurebiT

dacvis aucilebloba eWvqveS ar unda mdgariyo.

1989 wlis Semdeg aRmosavleT evropis qveynebma saxelmwifos ga-

damwyveti rolis ugulebelyofa ar moisurves, Tvalsawier momavalSi

arc Canda rame, rasac saxelmwifos momsaxurebis Secvla SeeZlo. sa-

xelmwifos uflebadacviTi `momsaxurebani~ umravles SemTxvevaSi Se-

narCunda rogorc konstituciuri moTxovna. ungreTis konstitucia

[$8 (1)] ZiriTad uflebaTa dacvas acxadebs saxelmwifos upirveles

movaleobad, ise rogorc germaniis ZiriTadi kanoni ($1, me-3 abzaci),

romelic gamoirCeva saxelmwifo-centristuli tradiciebiT, rom ka-

nonmdebloba, aRmasrulebeli xelisufleba da sasamarTlo adamianis

ZiriTad uflebebs unda miudgnen rogorc uSualod moqmed samarTals.

yovelive amas mivyavarT ZiriTadi uflebebis sferos ganxorcie-

lebis problemebTan, kerZod, sakiTxTan _ unda uzrunvelyofdes

Tu ara saxelmwifo ZiriTadi uflebebis realizacias kerZo ur-

TierTobebSi? moicavs Tu ara konstitucia kerZo samarTlis ur-

TierTobebis sferos?

klasikuri liberaluri konstituciebi efuZnebodnen mosazrebas,

romlis Tanaxmadac, konstitucia namdvilia mxolod saxelmwifos

mimarT, anu konstitucia saxelmZRvaneloa saxelmwifosaTvis da

ara uSualod kerZo sferosaTvis. am Cinur kedels amagrebda samar-

Tlis dargebis tradiciuli evropuli dayofac, romlis Tanaxma-

41germaniam gamoacxada saxelmwifos movaleoba daicvas uflebebi (sicocxlisa

da Rirsebis ufleba) birTvuli sadgurebisa da qimiuri iaraRis usafrTxoebasTan

dakavSirebiT. magram dRemde germaniis sakonstitucio sasamarTlo parlamentis

mier uzrunvelyofil dacvas misaRebad miiCnevs.

337

dac, kerZo damoukideblobis samyaro xasiaTdeba imiT, rom masze

vrceldeba mxolod kerZo samarTlis gansazRvruli kodeqsebi,

sxvagvarad, am samyaroSi piradi arCevanis Tavisufleba mefobs. Cvens

droSi sxva mizezebTan erTad, oRond, pirvel yovlisa, germaniis

sakonstitucio sasamarTlos mzardi gavleniT, romelic konstitu-

cias obieqtur RirebulebaTa gamoxatulebad miiCnevs, mraval qveya-

naSi konstituciis iuridiuli uzenaesobis srulyofis sababiT,

aRiarebulia, rom konstituciis debulebebi unda ganxorcieldes

kerZo urTierTobebis sferoSic. Tu vaRiarebT, rom kanonmdebelsa

da mTavrobas adamianis ZiriTad uflebaTa aqtiuri dacvis sferoSi

konstituciuri movaleobebi akisriaT, saWiroa ZiriTadi uflebebi

da konstituciuri Rirebulebebi gamoyenebul iqnes kerZo urTier-

TobebSic rogorc uSualod, kerZo samarTlis sferoSi Sesabamisi

kanonmdeblobis gziT uSualo Sedegebis miRwevis (magaliTad, im

xelSekrulebaTa baTilad cnoba, romlebic antikonstituciur dis-

kriminacias Seicavs), ise kerZo samarTalSi konstituciis Sesabami-

si sasamarTlo gamoyenebis gziT.

yovelive es im axal siZneleTa wyaroa, romlebmac, SesaZloa,

adre Tu gvian, safrTxe Seuqmnas Tavisuflebas, romlis konstitu-

ciaSi uzrunvelyofac aucileblad miiCneoda. arRvevs Tu ara po-

litikuri Sexedulebebis Tavisuflebas da amiT kidev konstitu-

cias, samuSaos mimcemi, romelic uars eubneba vinmes samuSaod miRe-

baze politikuri Sexedulebebis gamo? safuZvliania Tu ara saxel-

mwifos mxriv samsaxurSi adamianis ar miReba misi politikuri Se-

xedulebebis gamo, magaliTad, uari uTxras Tanamdebobaze maswavle-

bels, romelic akritikebs saxelmwifo wyobas, kanonmdeblobas an

im politikuri jgufis wevria, romelic akritikebs konstituciis

principebs.42 SeiZleba daiTxovo moqalaqe saxelmwifo samsaxuri-

dan (rogorc es perlustraciis Sesaxeb kanonidan gamomdinareobs),

42

1970-ian wlebSi, q-ni glazenapi – saSualo skolis maswavlebeli, rogorc

germaniis saxelmwifo moxele, samsaxuridan im mizeziT daiTxoves, rom mxars

uWerda kompartiis adgilobrivi organizaciis iniciativas aeSenebina sabavSvo baRi.

saparlamento umravlesobis kenWisyriT miRebuli (10:9) gadawyvetilebis sawinaaR-

mdegod, strasburgis sasamarTlom miiCnia, rom samsaxuridan gaTavisufleba, Sexe-

dulebidan gamomdinare, diskriminacias ar warmoadgenda, radgan q-n glazenaps Ta-

visi azris gamoTqmas aravin uSlida. saxelmwifo samsaxuri piradi Sexedulebebis

gamoxatvis sferosgan damoukideblad iqna miCneuli. Glasenapp, Ser. A 104 (1986).

ras gulisxmobs ZiriTadi uflebebi?

ZiriTadi uflebebi 338

imis gamo, rom Tavis droze kanonier organizaciebs ekuTvnoda?43

axla ki davubrundeT kerZo samuSaos mimcems, romelic gamyidvels

samuSaos micemaze uars misi im Sexedulebebisa da rwmenis gamo

eubneba, romlebic am ukanasknelma gasaubrebis dros gamoTqva. erT

SemTxvevaSi, uari dasabuTebulia imiT, rom arSemdgari gamyidvelis

eqstremistulma Sexedulebebma, SesaZloa, potenciuri momxmareble-

bi daafrTxos. meore SemTxvevaSi, sawarmos mflobels ubralod ar

moswons misi Sexedulebebi. mflobelma SeiZleba ifiqros, visi ra

saqmea, Tu rogor gankargavs igi Tavis sakuTrebas. ratom unda iT-

minos mesakuTrem yoveldRe sakuTar Tvalwin im adamianis fiziono-

miis yureba, visi Sexedulebebic masSi zizRs iwvevs?

konstitucionalizmis cnebebis Tanaxmad, amJamad mravali samar-

Tlebrivi saxelmwifosaTvis akrZalulia iseTi diskriminaciia, ro-

melic emyareba diskriminirebuli adamianis bunebriv Tvisebebs (ra-

sa, sqesi, seqsualuri midrekileba, asaki, fizikuri naklovanebani).

ar iTvleba diskriminaciad gansxvaveba, romelic dgindeba im Tvise-

baTa safuZvelze, romlebic warmoadgens dabrkolebas mocemuli

amocanis Sesasruleblad. konstituciuri daculoba ukve arc ise

erTmniSvnelovania da istoriuli TvalsazrisiT cvalebadia, Tuki

negatiuri diskriminaciis safuZvelia rwmena an piradi wevroba. rac

Seexeba uaRresad privatul urTierTobebs, aq SeiZleba diskrimina-

ciis `Tavisufleba~ gamovlindes. yvelas SeuZlia sakuTar saxlSi

rasisti iyos da stumrad is moiwvios, vinc surs.44 adamiani,

43CexeTis respublikaSi lustraciis kanoniT im pirebs, romlebic "adrindeli

reJimis" damsjel organoebTan TanamSromlobdnen, saxelmwifo samsaxurSi Tanamde-

bobis dakaveba SeezRudaT.

1945 wlis Semdeg germaniaSi nacisturi partiis wevrTa uflebebi koleqtiu-

rad SeizRuda. konstituciis Tanaxmad, es SezRudvebi sasamarTlo kontrols ar

eqvemdebareba da konstituciis ZalaSi Sesvlamde samxedro administraciis mier

gamocemuli wesebis konstituciurobas sasamarTlo ver gadasinjavs. yofili Sta-

bis agentebisTvis saxelmwifo samsaxuris akrZalva 1990 wels germaniis gaerTia-

nebis Semdeg politikuri jgufis wevrobisaTvis ki ara, aramed policiaSi dasme-

nisTvis sasjelad iqna miCneuli.44"adamiani damoukideblad cxovrebisTvisaa gaCenili. yvela kacs unda hyavdes

kargi coli, janmrTeli da Zlieri Svili. Raribebi da mdidrebi saWiro ar

arian." Saint-Just, L'Esprit de la Révolution suivi de Fragments sur les Institutions Républicaines (Paris: Union Generale d'Editions, 1963), gv. 12. radikaluri egalita-

rianizmis Tanamedrove magaliTi, romelsac Sedegad, SesaZloa, piradi urTierTo-

339

ojaxs rom qmnis da uars eubneba pretendents, romelic ar mos-

wons, ukanonod rodi iqceva, Tumca revoluciuri Tanasworobis

mimdevrebi aqac samarTlianobis Setanas moindomebdnen.45

ungreTis konstitucias metad Taviseburi antidiskriminaciuli

pozicia uWiravs. mas Tanasworoba ahyavs umniSvnelovanes principam-

de, romelic mTel samarTals moicavs da warmoadgens zesamarTals.

amis ganxorcielebas igi saxelmwifos aqtiur movaleobad miiCnevs:

(1) ungreTis respublika Tavis teritoriaze myof yovel adamians

uzrunvelyofs adamianisa da moqalaqis uflebebiT rasis, feris,

sqesis, enis, religiis, politikuri Tu sxva Sexedulebebis, erovnu-

li Tu socialuri warmomavlobis, qonebis, dabadebis an sxva safuZ-

velze diskriminaciis gareSe.

(2) (1) abzaciT gaTvaliswinebulTan dakavSirebuli nebismieri dis-

kriminacia mkacrad isjeba kanoniT.

rogor Sefasdeba zemoaRniSnuli diskriminacia ungreTis konsti-

tuciis mixedviT? masSi adamianisa da moqalaqis imdeni uflebaa,

swrafad verc ipovi kerZo cxovrebis iseT aspeqts, romelic Ziri-

Tad uflebasTan ar iyos dakavSirebuli. konstituciis teqsti

farToa. Tu diskriminaciis daudasturebloba aris `samoqalaqo sa-

marTali~, maSin, udavoa, saxelmwifo miiRebs kanons, romlis Tanax-

madac, samuSaos mimcems ver moaqcev diskriminaciaSi samuSaos mim-

Rebis mimarT. magram es samoqalaqo samarTalic rom ar iyos, dis-

kriminacia mainc akrZaluli iqneboda, radgan dasjadia yovelgvari

diskriminacia, maT Soris, piradi xasiaTis diskriminaciac. sisxlis

samarTalSi sagangebo normebis ararsebobis gamo madiskriminebeli

samuSaos mimcemi ar daisjeba, magram konstituciis uSualo gamoye-

nebis CarCoebSi zianis anazRaureba daekisreba.

bebis konstituciuri Semowmeba mohyves, ix. ungreTis postkomunisturi konsti-

tuciis 70(a) muxli.45

amis Sedegi, Tu kanonis am debulebas vinme seriozulad miiRebs, isaa, rom

Tanasworobis sistema adamianis yvela ZiriTad uflebaze maRla dgas, anu viRebT

raRac iakobinur antidiskriminaciul tiranias. sazogadoebis yvela fenaSi, piradi

cxovrebis CaTvliT, Cveni uflebebis ganxorcielebiT sxvebis daculi Tvisebebis

diskriminacia did danaSaulad iTvleba.

ras gulisxmobs ZiriTadi uflebebi?

ZiriTadi uflebebi 340

8.4. ZiriTadi uflebebis SezRudva:

saxelmwifosa da Tavisuflebis Serigeba

konstitucionalizmis farglebSi

8.4.1. ZiriTadi uflebebis SezRudva

bleqstons miaCnda, rom samoqalaqo Tavisufleba igivea, rac buneb-

rivi Tavisufleba, oRond mxolod im zomiT, ra zomiTac mas ada-

mianuri kanonebi zRudaven da ra zomiTac igi aucilebeli da saWi-

roa sazogado sikeTisaTvis.46

Tavisufleba, Sesabamisad, SeiZleba SeizRudos Tumca mxolod

imdenad, ramdenadac es sazogadoebis TvalsazrisiTaa saWiro. bune-

biTi samarTlis eniT formirebuli es koncefcia im iuristis dama-

xasiaTebel pozitivistur Tvalsazriss gamoxatavs, romelic pozi-

tiuri samarTlis sferoSi specialdeba. kanoni uzrunvelyofs ara

arsebul uflebebs, aramed mas ainteresebs, romel sferoSi daadgi-

nos movaleobebi, aucileblobis SemTxvevaSi SezRudos moqmedebis

SesaZleblobani. uflebebi warmoiSoba, ukidures SemTxvevaSi, sa-

xelmwifo regulirebis wyalobiT. es sruliad gasagebia iseT samya-

roSi, sadac yvela arsebiTi instituti, maT Soris, bleqstonis sa-

kuTrebis ufleba, sabolood, warmoadgens saxelmwifos an adamianis

tradiciis, an mosamarTleebis qmnilebas.

SezRudvis am SesaZleblobas ar uaryofdnen adamianis uflebaTa

revoluciuri deklaraciebi, romlebic miuTiTebdnen uflebebisa da

Tavisuflebebis regulirebis prioritetulobaze. klasikuri kon-

stitucionalizmi cdilobs Tavisufleba SeaTanxmos sazogadoebrivi

simSvidis aucileblobasTan, romelic saxelmwifoSi cxovrebas

ukavSirdeba. revoluciuri bunebiTi samarTlis pozitivaciis, e.i.

konstituciuri aRiarebisa da konstituciebSi Setanis dros sazo-

gadoebrivi wesrigisa da mSvidobianobis am moTxovnas, erTi Sexed-

viT, mxedvelobaSi naklebad iReben, vidre amas bleqstonis poziti-

vizmi akeTebda. mxolod daTqmebiT aRiares, rom sazogadoebriv in-

teresebze miTiTebiT, SeiZleba uari iTqvas adamianis uflebaTa gan-

46 Sir William Blackstone, Commentaries on the Laws of England, vol. 1 (Chicago:

Chicago University Press, 1979), gv. 125.

341

xorcielebaze. aseTi SesaZlebloba ki rusos demokratiaSi macdu-

ria: politikur procesSi monawileoba yvelas SesaZleblobas aZ-

levs moaxdinos nebis realizacia sazogadoebis `namdvil~ upirate-

sobaTa gansaxorcieleblad.47 raki sazogadoebas ase surs, adamianis

uflebebi arsebiTi aRar aris. arsebobs ki saerTod oqros Sualedi

adamianis uflebebis absolutizmsa da saxelmwifoebrivi, sazoga-

doebrivi regulirebis saWiroebebs Soris?

1789 wlis safrangeTis adamianisa da moqalaqis uflebaTa dek-

laracia Tavisuflebas, sakuTrebas, usafrTxoebas da tiraniisadmi

winaaRmdegobas uwodebs adamianis ganuyofel da bunebiT uflebebs.

magram ganuyofloba SeuzRudaobas rodi niSnavs. sagulisxmoa, rom

swored deklaracia ganixilavs sakiTxs, Tu ramdenad SeiZleba es

uflebebi SeizRudos.48

abat seiesis koncefciis Sesabamisad, bunebiT uflebaTa SezRudva

SesaZlebelia mxolod sxva pirTa msgavsi uflebebis SenarCunebis

interesebisaTvis da ara romeliRac imanenturi movaleobisaTvis. am

uflebebis SezRudva mxolod kanoniT SeiZleba dadgindes.

zemoaRniSnuli, amerikuli koncefciis msgavsad, gamoxatavs kon-

stitucionalizmsa da ZiriTad uflebebs Soris kavSiris arss. kon-

stitucionalizmi gansazRvravs, Tu ramdenad SeiZleba ZiriTad uf-

lebebad aRiarebuli uflebebis SezRudva an, piriqiT, gviCvenebs,

Tu ramdenad zRudavs es uflebebi xelisuflebebs, romlebic Sead-

genen saxelmwifos. am formulaSi ori cvladia, romlebic damoki-

debulia, erTi SexedviT, saxelmwifoze da, Sesabamisad, kanonmde-

47

miuxedavad imisa, rom adamianebis gadawyvetilebebi xSirad egoisturi araa,

da isini, SesaZloa, qvelmoqmedebis surviliT, solidarobiTa da zneobrivi moT-

xovnebiT iyvnen STagonebuli da xandaxan piradi msxverplis gasaRebadac arian

mzad, daismis logikuri kiTxva: ratom unda ainteresebdeT adamianebs (romlebic

gadawyvetilebebs kenWisyriT iReben) sazogadoebrivi keTildReoba, Tu es maT

kargs arafers uqadis?48

regulirebis problema ase dgas: raSi gvargia TavisTavad nagulisxmebi uf-

lebebi? konstituciebi ZiriTad uflebebs amosaval wertilad miiCneven, magram Tu

isini amdenad mniSvnelovania, kozirebia, rogorc amas dvorkini ityoda, maSin unda

gadavwyvitoT, rodis viTamaSoT kozirebiT da saerTod gamoviyenoT Tu ara didi

kozirebi.

ZiriTadi uflebebis SezRudva: saxelmwifosa da

Tavisuflebis Serigeba konstitucionalizmis farglebSi

ZiriTadi uflebebi 342

belze: (1) Tumca arsebobs ZiriTadi uflebebi, romlebic zRudavs

saxelmwifos, magram, YTu romeli uflebebi miiCneva aseTebad, mniS-

vnelovanwilad kanonmdeblis gadawyvetilebazea damokidebuli; (2)

Tu ramdenadaa kanonmdebeli SezRudvaSi SezRuduli, aseve ZiriTa-

dad saxelmwifos arCevanzea damokidebuli.

sakiTxs, Tu romeli uflebebis aRiarebaa saWiro, konstituciur

sistemaSi gansazRvravs sazogadoebrivi Rirebulebebi da moTxovnile-

bebi (rogorc konstituciis Seqmnis, ise mogvianebiT, misi ganmartebis

da gamoyenebis procesSi konstitucionalizmis principebi iZleva imis

farglebs, Tu ramdenad SeiZleba yuradRebis gareSe datovo SezRudva,

romelic garegnulad vlindeba rogorc negatiuri ufleba).

konstituciurma saxelmwifom misi absolutisturi samarTalwi-

namorbedisgan memkvidreobiT miiRo erTi arsebiTi SesaZlebloba:

momwesrigebeli xelisufleba, romelic aucilebelia sazogadoebri-

vi wesrigis, sazogadoebrivi simSvidis SesanarCuneblad, policiuri

uflebamosileba, romlis meSveobiT igi iWreba samarTlis sferoSi,

Tavisuflebis samefoSi.

es SeWra SeiZleba SeizRudos mxolod Sinaarsobrivi momente-

biT, Tu romelime konkretuli Tavisufleba sargeblobs dacviT,

rogorc ZiriTadi uflebiT. roca saxelmwifoebrivi regulirebis

sferos gafarToebiT konstitucionalizmis amgvari garantia ara-

sakmarisi aRmoCndeba, aucilebelia saxelmwifo xelisuflebis uf-

ro zusti SezRudva. magaliTad, Tu vinmes sisxlis samarTlis pa-

suxisgebaSi aZleven, amis ukanonobis argumentireba Tavisuflebis

darRvevis faqtiT sakmarisi ver iqneba. aq saWiroa saxelmwifos

Carevis zRvris ufro zusti dadgena. magram amgvari gansazRvru-

loba sruli ar aris. maSin, roca ZiriTadi Tavisuflebebis da

Rirebulebebis Sesaxeb Tanxmoba SesaZlebelia, ise rogorc imis

Sesaxeb, rom isini yvelas erTxmad eniWeba, amgvari SeTanxmebis po-

zitiur Sedegebs umravlesoba xSirad uaryofs. sityvis Tavisuf-

leba iSviaTadaa sakamaTo racionalur Semecnebaze damyarebul sa-

zogadoebaSi, magram amis safuZvelze pornografiis daSveba bevri-

saTvis miuRebeli iqneboda.

343

uflebebis Sinaarsis gansazRvrisas konstitucia miuTiTebs sa-

xelmwifos qmedunarianobis SenarCunebazec, rogorc Tavis pirveli

rigis amocanaze. saxelmwifos funqciobaze (da konstituciis da

konstitucionalizmis Sansebze) gavlenas axdens saxelmwifos sim-

Svidis uzrunvelyofis amocana.49 saxelmwifo unda gvTavazobdes

momsaxurebas da, Sesabamisad, upasuxebdes efeqtianobis moTxovnebs.

amitomac ZiriTadi uflebebis garantia unda ganisazRvrebodes im

absoluturi samarTlebrivi dacvisagan, romelic nakarnaxebia ada-

mianis uflebaTa logikiT. konstituciuri wyoba iZulebulia gaiT-

valiswinos sazogadoebrivi simSvidis uzrunvelyofis es moTxovna,

maT Soris saerTaSoriso uSiSroebis mxardaWeris da saxelmwifoeb-

rivi interesebis gaTvaliswinebis moTxovnac, magram mxolod Tavi-

suflebis Selaxvis fasad.

Tavisuflebis farTod dacvis SemTxvevaSic ki, Tavisuflebis da-

culobasa da saxelmwifos mier uzrunvelyofil wesrigs Soris

dapirispireba mudmivad igrZnoba. adamianis uflebebiT saxelmwifos

metismeti SeboWiloba da maTi konstituciaSi aRnusxva, sabolood,

safrTxeSi agdebs mTel politikur sistemas. konstitucionalizmi

uflebaTa dacvis iseT formas eZiebs, romelic safrTxes uqmnis mi-

sive arsebobis wanamZRvrebs. amis klasikuri gamoxatulebaa dilema:

ramdeni Semwynareblobis gamovlenaa saWiro konstituciuri siste-

mis Seuwynarebel mowinaaRmdegeTa mimarT im ZiriTadi uflebis uz-

runvelyofis aucileblobis motiviT, romlebic safrTxes uqmnis

saxelmwifos. is, rom Semwynarebloba imaT uflebaTa dacvaSi, vinc

Tavs esxmis sistemas, scdeba aucilebeli RonisZiebebis farglebs,

metismetad gulubryvilo pasuxia am kiTxvaze. saqme isaa, rom uf-

lebaTa SezRudvebma, romlebic wyobilebis dacvis almiTaa Semota-

nili, iseve SeiZleba daarRvios konstituciuri sistema, rogorc

misma mowinaaRmdegeebma.

49rogorc pirvel TavSi aRvniSneT, konstitucionalizmi da saxelmwifo insti-

tutebi imTaviTve erTgvarovnebas moiTxoven da yvelasTvis saarsebo minimums gu-

lisxmoben.

ZiriTadi uflebebis SezRudva: saxelmwifosa da

Tavisuflebis Serigeba konstitucionalizmis farglebSi

ZiriTadi uflebebi 344

8.4.2. uflebaTa SezRudvebis farglebi

kanonmdeblis uzenaesobidan gamomdinare mas, erTi SexedviT, yvela-

feri SeuZlia. magram im normebis arsebobis SemTxvevaSi, romlebic

adamianis ZiriTad uflebebs Seexeba, konstituciuri sistemebi ad-

gens kanonmdeblis Tavisuflebis sazRvrebs. am barierebis gamoyeneba

ZiriTadad im moTxovnaTa gamo xdeba saWiro, romlebic samarTleb-

riv saxelmwifos waeyeneba (saxelmwifo organoebma unda daicvan ka-

nonis miTiTebebi); gansxvaveba isaa, rom samarTlebrivi saxelmwifos

es principebi, upirveles yovlisa, mTavrobis saqmianobis mimarT ga-

moiyeneboda ufro konkretul aqtebTan, vidre dadgenilebis miRe-

basTan dakavSirebiT, maSin roca konstituciuri sistema maT kanon-

mdeblebis mimarTac axorcielebs.

Tumca konstituciebis teqstebSi es farglebi mxolod nawilob-

rivaa miTiTebuli; maTi meore nawili ki sasamarTlo praqtikis meS-

veobiT SemuSavda. uflebaTa SezRudvis sasamarTloseuli zusti

Sesrulebis upiratesoba isaa, rom SezRudvis farglebis gansaz-

Rvrisas sazogadoebriv saWiroebebs, momentis moTxovnebs da siZne-

leebs samarTalSemfardebeli ukeT iTvaliswinebs, vidre kanonmdebe-

li. ra Tqma unda, am saqmeSi arc sasamarTlos monawileobaa uxar-

vezo. safrangeTis 1789 wlis adamianis da moqalaqis uflebaTa

deklaracia ukve Seicavda princips, romlis Tanaxmadac, uflebebi

mxolod kanoniT unda SezRuduliyo, e.i. uflebaTa SezRudvas dek-

laracia sakanonmdeblo xelisuflebis privilegiad miiCnevda. Seda-

rebiT gviandeli konstituciebis teqstebi aRniSnaven gansxvavebebs

adamianis calkeul aRiarebul ZiriTad uflebebs Soris maTi Sez-

Rudvadobis mixedviT, zogierT SemTxvevaSi SemzRudav kanonebs, anu

uflebis ubralo mowesrigebas isini ukavSireben garkveul proce-

duras (kvalificiuri umravlesobis uzrunvelyofis aucilebloba,

organuli an konstituciuri kanonis miReba). zogierTi ZiriTadi

uflebis SezRudva mxolod sxva (msgavs) uflebaTa sasargeblod,

Tanac mxolod im SemTxvevaSi xdeba, roca am uflebis SezRudvis

gareSe Seilaxeboda sxva pirTa konkretuli Tanaswori uflebebi.

calkeul SemTxvevebSi konstituciebi gansazRvraven iseT zogad

interesebsa da Rirebulebebs, romelTa dacvas isini aucileblobad

miiCneven ZiriTadi uflebebis sazianodac ki. amerikuli sityvis Ta-

345

visufleba, romelic, erTi SexedviT, absoluturi moCans, SesaZloa

SeizRudos, Tu es ufleba uSualo safrTxes uqmnis sazogadoebriv

wesrigs an axdens danaSaulis provocirebas. germaniis ZiriTadi ka-

noni axalgazrdobis, agreTve adamianis pativisa da Rirsebis dacvas

iseT Rirebulebebad miiCnevs, romlebic zRudavs sityvis Tavisuf-

lebas. qvemoT moyvanilia uflebaTa SezRudvis ramdenime SesaZleb-

loba germaniis ZiriTadi kanonidan, romlebic damaxasiaTebelia sxva

qveynebisaTvisac. ZiriTadi uflebebi SeiZleba SeizRudos, Tu am

uflebebiT borotad sargebloben an maT iyeneben danaSaulis Casa-

denad. gaerTianebebis Tavisufleba SeiZleba SeizRudos, Tu gaer-

Tianeba upirispirdeba sisxlis samarTalis kodeqss an mimarTulia

konstituciuri wyobis winaaRmdeg (sisxlis samarTlis kodeqsis

muxlebis Semadgenlobas Tavisi konstituciuri sazRvrebi aqvs). sa-

xelmwifos uSiSroebis interesebisaTvis SeiZleba SeizRudos mi-

mosvlis Tavisuflebis uflebac im uSualo safrTxis Tavidan asa-

cileblad, romelic emuqreba Tavisufal demokratiul konstitu-

ciur wyobas (me-11 muxlis me-2 abzaci). es abzaci muxlis teqstSi

CarTes 1968 wels miRebuli kanonis Sesabamisad, rogorc reaqcia

teroristebis masobriv gamosvlebze. binis xelSeuxebloba SeiZleba

SeizRudos im sazogadoebrivi safrTxis Tavidan asacileblad, ro-

melic emuqreba sazogadoebriv wesrigs da sazogadoebriv usaf-

rTxoebas, agreTve axalgazrdobis morals. sakuTreba SeiZleba iZu-

lebiT gasxvisdes sazogadoebis interesebidan gamomdinare. zogjer

ufleba SeiZleba SeizRudos yovelgvari pirobis gareSe, magaliTad,

Ria cis qveS krebebis Catarebis ufleba.50

uflebaTa SezRudvis germanuli principebi saerTo evropulisa-

gan, arsebiTad, mxolod maTi diferencirebiT gansxvavdeba. am mxriv,

etalonia 1950 wlis evropis konvencia adamianis uflebebisa da Zi-

riTadi Tavisuflebebis dacvis Sesaxeb, romelic adamianis TiTqmis

yvela dacvad uflebas miiCnevs SezRudvadad erovnuli uSiSroebis,

sazogadoebrivi uSiSroebis dacvis, sazogadoebrivi janmrTelobis,

sazogadoebrivi wesrigisa da zneobis dacvis da danaSaulis Tavidan

acilebis safuZvelze, xolo sagangebo mdgomareobis SemTxvevebSi

dasaSvebad miiCnevs Semdgom SezRudvebsac. piradi cxovrebis ufle-

50sazogadoebrivi wesrigis dacvis mizniT es zomebi jer kidev 1831 wlis bel-

giis konstituciiT iqna gaTvaliswinebuli.

ZiriTadi uflebebis SezRudva: saxelmwifosa da

Tavisuflebis Serigeba konstitucionalizmis farglebSi

ZiriTadi uflebebi 346

ba SeiZleba SeizRudos qveynis ekonomikuri keTildReobisaTvis

(komentari mkiTxvelisTvis migvindvia). Tu davufiqrdebiT imas, rom

swored am dokumentma Seuwyo didwilad xeli evropis saxelmwi-

foebSi konstituciuri uflebebis ganviTarebas, naTeli gaxdeba, ra

sust dabrkolebebs warmoadgendnen konstituciur uflebebad qceu-

li ZiriTadi uflebebi.

saxelmwifoebrivi da sazogadoebrivi interesebis ganxorcieleba,

daTqmis gareSe, rogorc Cans, unda niSnavdes, rom namdvili Sez-

Rudvebi ar arsebobs: ZiriTadi uflebebic agreTve icviTeba. mdgoma-

reoba, roca uflebaTa SezRudva xdeba saxelmwifoebrivi aucileb-

lobis niSniT, bevrad ukeTesi rodia socialisturi samarTlis

koncefciaze, romelic uflebebis ganxorcielebas dasaSvebad mxo-

lod mSromeli xalxis interesisaTvis miiCnevda.

magram sinamdvileSi, uflebaTa SezRudvis SesaZlebloba moqnili

cnebebis safuZvelze, samarTlebriv saxelmwifoSi, omis Semdgom ev-

ropaSi ar iqceva sistematuri borotebis gamoyenebis wyarod. Ziri-

Tad uflebaTa Sinaarsis arsi da Tavad adamianis Rirseba, germanii-

sa da ungreTis konstituciebis Tanaxmad, ar SeiZleba SeizRudos.51

Zalauflebis demokratiuli gamoyeneba da antidespoturi sazo-

gadoebrivi kultura, romelic politikosebzec axdens gavlenas,

sazogadoebas adamianis ZiriTad uflebaTa pativiscemas STaagonebs.

sasamarTlo kontrolis gamo kanonmdebeli iZulebulia WeSmariti

mniSvneloba mianiWos im sferoebs, romelTa CarCoebSic konstitu-

cia uflebebs zRudavs. sasamarTlos SeuZlia ganixilos uflebaTa

SezRudvis sazogadoebrivi saWiroebac. aseTi saWiroebis sababiT,

igi guldagul ixilavs sakiTxs, mizanSewonelia Tu ara SezRudvis

SemoReba demokratiuli saxelmwifos funqciobisaTvis.52

51

Tanamedrove konstituciebis umravlesoba sagangebo mdgomareobisa da omis

SemTxvevaSi adamianis uflebaTa Semdgom SezRudvas iTvaliswinebs. magram germaniis

ZiriTadi kanoni am mxriv Zalian cota damatebiT SezRudvas adgens. patimrobis va-

da sasamarTlos sanqciis gareSe oTx dRemdea gaxangrZlivebuli. sxvagvarad, ada-

mianis uflebaTa mniSvnelovani SezRudva, sazogadoebrivi mSvidobis interesebidan

gamomdinare, Tavad konstituciis debulebebiTaa gansazRvruli.52es, arcTu ise gamokveTili, Tumca ki kontrolisaTvis saWiro midgoma evro-

pis adamianis uflebaTa sasamarTlosTvisaa damaxasiaTebeli, romelic amosaval

wertilad 1950 wlis adamianis uflebaTa konvenciis teqsts miiCnevs da, aqedan

347

samarTlebrivi saxelmwifos principebidan gamomdinareobs Ziri-

Tadi uflebebis SezRudvis Semdgomi gamkacreba. uflebis SezRudva

unda iyos gonivruli da Tanazomieri. uflebaTa SezRudva am moT-

xovnas maSin Seesabameba, Tu regulireba gamodgeba da aucilebelia

samarTalSemoqmedebiTi miznebis misaRwevad (sxva saSualebebiT miza-

ni miuRwevelia). sakonstitucio samarTalwarmoebis amJamindeli

mdgomareobis mixedviT, gaurkvevelia, romeli samarTalSemoqmedebi-

Ti miznebi ganapirobebs ZiriTad uflebaTa SezRudvis SesaZleblo-

bas. Tu vigulisxmebT, rom SezRudva xdeba:

_ sxva pirTa analogiuri uflebebis interesebisaTvis, sxva Zi-

riTadi uflebebis interesebisaTvis;

_ konstituciuri movaleobebis interesebSi konstituciuri

miznebisaTvis;

_ saxelmwifos da wesrigis dacvis interesebisaTvis,

maSin, sakanonmdeblo miznebidan gamomdinare, SesaZlebelia ga-

moikveTos ZiriTad uflebaTa SezRudvis sxvadasxvagvari sazRvrebi.

oRond, rac unda gaxdes SezRudvis mizezi, masTan dakavSirebuli

datvirTva "gadaWarbebuli" ar unda iyos. kanonmdebels xSirad imis

mtkiceba uwevs, rom mis mier SerCeuli regulirebis saSualebebi

dacul ZiriTad uflebebSi umcires zians iwvevs.

8.5 ras emsaxureba ZiriTadi uflebebi, roca maTi

borotad (qaosis da uzneobisTvis)

gamoyeneba xdeba?

Tavisufleba xSirad, gansakuTrebiT maSin, roca misiT sxvebi

sargebloben, SeiZleba SiSis momgvrelic iyos. Cvenive Tavisuf-

leba, romelic sxvebis miTiTebas gamoricxavs da sakuTar pasu-

xismgeblobasac gulisxmobs, gaubedaobasa da meryeobas warmo-

Sobs. Tavisufleba da misi Tanmxlebi ZiriTadi uflebebi, sam-

trod gangvawyoben, roca saqme, gansakuTrebiT or uflebas –

gamomdinare, swavlobs, Tu ramdenadaa saWiro demokratiul saxelmwifoSi adamia-

nis uflebaTa SezRudva. 1982 wlis kanadis uflebaTa da TavisuflebaTa qartia

amave princips moicavs.

ras emsaxureba ZiriTadi uflebebi

ZiriTadi uflebebi 348

sityvis Tavisuflebas da braldebulis uflebebs exeba. sazoga-

doebrivi azri am or sferoSi did Seuwynareblobas amJRavnebs.

xSirad dasmula kiTxva _ ratom sWirdeba braldebuls amdeni

da ase Zvirad Rirebuli uflebebi, romelTa mizeziTac sisxlis sa-

marTlis procesi esoden gaWianurebuli da ZviradRirebulia? ra

saWiroa amdeni formaloba? ratom aTavisufleben braldebuls

procesualuri Secdomebis SemTxvevaSi? mxolod imitom, rom man

danaSauli wnexis qveS aRiara, Tu imitom, rom mas advokati ar

hyavda? ra saWiroa sasamarTlos sanqcia iseTi umniSvnelo moqmede-

bisaTvis, rogoricaa Cxreka an satelefono saubrebis mosmena? amas

xom gamoZiebis savaraudo gaxangrZliveba SeiZleba mohyves? ratom

ar vendobiT policiis inspeqtorebs? bolos da bolos, ra uSavde-

ba adamians, romlis telefonic `ismineba~? patiosan kacs dasamali

araferi aqvs. ratom unda Tavisufldebodnen eWvmitanilni, gansa-

kuTrebiT, Tu eWvi seriozul danaSauls exeba? yvelaze uaresi,

rac SeiZleba moxdes, isaa, rom eWvmitanils danaSauli ar Caudenia.

Tuki misi udanaSauloba damtkicdeba, mas gaaTavisufleben (arafe-

ria, Tu mas iqamde patimrobaSi amyofeben). adamianTa gulgriloba

sisxlis samarTlis danaSaulSi braldebulTa da sasamarTlo pro-

cesSi Cabmul pirTa mimarT im rwmenidan gamomdinareobs, rom aseTi

ram maT ar SeemTxvevaT da rom es mxolod damnaSaveT exeba. damna-

Savis piradi uflebebi da adamianuri Rirseba TanagrZnobas ar iw-

vevs, xolo sazogadoeba braldebulsa da msjavrdebuls erTmaneTi-

sagan Znelad Tu ganasxvavebs. es, rasakvirvelia, umarTebulo mid-

gomaa. istoriuli gamocdileba adasturebs, rom Zalaufleba SeiZ-

leba saxifaTo gaxdes, xolo policiam aRviraxsnil moqmedebebs mi-

marTos, Tu igi procesualurad ar aris SezRuduli; sisxlis sa-

marTlis procesis mimdinareobisas sisxlissamarTlebrivi devnis

organoebs uzarmazari upiratesoba aqvT. zemoaRniSnuli SezRudve-

bisa da barierebis gareSe, sagamoZiebo xelisuflebaTa saqmianobam,

SesaZloa, sisxlis samarTlis procesis miznebisadmi sruliad sawi-

naaRmdego Sedegebi moitanos. Tu dakavebuls uzomo wnexis qveS

moaqceven, igi iseT danaSaulsac aRiarebs, romelic ar Caudenia. is,

rom dakavebuli piri dapatimrebidan mokle xanSi unda warsdges

mosamarTlis winaSe, Tavis advokats Sexvdes an Seityos, Tu raSi

sdeben mas brals, ubralo axireba ki ara, seriozuli fsiqologiu-

349

ri gamocdilebiT nakarnaxebi saWiroebaa; amis gareSe adamiani SeiZ-

leba sulierad gatydes.53

sityvisa da presis TavisuflebaTa winaaRmdeg gamoyenebuli mTava-

ri argumenti isaa, rom es Tavisuflebebi iseT rames icavs, rasac

samarTlis subieqti xSirad borotad iyenebs. gazeTebi cruoben an

cilismwamebloben, mepatroneTa interesebisaTvis faqtebs amaxinjeben

an malaven. arcTu iSviaTad sityvis Tavisufleba gamoiyeneba dauSve-

beli waqezebisaTvis, masebis ganwyobilebaTa manipulirebisaTvis,

axalgazrdobaze mavne zegavlenisaTvis, uzneo saqcieliT wesieri

adamianebis SokirebisaTvis. ratom unda eZleodes televizias tan-

jvis, kamaTis da gansxvavebuli azris gadacemis ufleba? mTavrobebi,

dawyebuli ucxoelebis da ZirgamomTxreli saqmianobis Sesaxeb 1798

wlis amerikis kanoniT da iakobinelebis eris damcveli cenzuriT,

zemoaRniSnuls Cveulebriv amateben, rom arakeTilsindisieri publi-

kaciebi aryevs mTavrobis saWiro avtoritets, Tesavs ganxeTqilebas,

calmxrivad warmosaxavs mxolod negatiur mxareebs.54

es Sexedulebebi, SesaZloa, nakleb sayuradRebod mogveCvenos,

Tu imas gavacnobierebT, rom mosazrebaTa gamoxatvis Tavisuflebis

garkveuli SezRudvis SemTxvevaSi, yvela Cvengani aRmoCndeba wnexis

qveS, radgan SeuZlebelia imis codna, Tu romeli mosazreba aikrZa-

leba samomavlod. rodesac ar SegviZlia vTqvaT, rasac vfiqrobT,

gverTmeva TviTgamoxatvis da TviTrealizaciis SesaZlebloba, roca

ar SegviZlia Cveni cdomilebebi gamovTqvaT, amiT sxvebs varTmevT

Cvens Secdomebze miTiTebis SesaZleblobas da jiutad, uimedod

53 maT, visac unaxavs filmi ,,mamis saxeliT”, exsomebaT, rom britaneTSi

policiam aRiarebebi imis meSveobiT moipova, rom dakavebulTa patimrobis

periodi dakiTxvis mimarT adamianis gamZleobis vadas aRemateboda. oficia-

luri pirebi antiteroristuli kanonis safuZvelze moqmedebdnen, romle-

bic SemdgomSi evropis adamianis uflebaTa konvenciis darRvevad iqna aRia-

rebuli.

54samoqalaqo uflebebis armqoneTa da meamboxeTa aqti krZalavda mTavro-

bis cru, skandalur an uxams kritikas, rac misiT ukmayofilebas iwvevda.

prezident jefersonis droindelma kongresma es kanoni (romelic Tavda-

pirvelad jefersonis partiis winaaRmdeg iyo mimarTuli) misi vadis amo-

wurvisas ar ganaaxla, xolo am aqtis damrRvevebs kompensacia gadauxades.

ras emsaxureba ZiriTadi uflebebi

ZiriTadi uflebebi 350

vrCebiT sakuTar SecdomebTan, ise rogorc yvela. arsebobs Tu ara

absoluturi WeSmariteba, faqti faqtad rCeba: istoriaSi ar arse-

bula epoqa an mecnieri, romelic srulyofil sibrZnes flobdes.

Cven WeSmaritebasTan mxolod miaxloeba SegviZlia Tavisufali dis-

kusiis meSveobiT. magram ra mniSvneloba aqvs WeSmaritebasTan miax-

loebas politikur argumentaciaSi? politikaSi WeSmariteba Tumca

sasargeblo ramea, magram yvelaze mniSvnelovani rodia axali ur-

TierTkavSiris aRmosaCenad. ar arsebobs demokratia Tavisufali

diskusiebis gareSe; xolo Tavisufali azris gamoxatvis gareSe

mTeli konstituciuri sistema daingreva.55

Tu ar aris diskusiebi, YTu presas ar SeuZlia sxvadasxva, Tun-

dac Seuracxmyofeli, Tvalsazrisi gamoaqveynos, maSin adamianebi

moklebuli arian Segnebuli politikuri arCevanis SesaZleblobas.

es ki imas niSnavs, rom xelisuflebis armqoneT ar eqnebaT Sansi

xelisuflebis mqoneni Secvalon xmis mimcemTa darwmunebis gziT;

Tu ar aris sityvis Tavisufleba, ar aris informaciac, romelze-

dac orientirebuli iqneboda saxelmwifos xelmZRvaneloba. `beW-

dviTi sityvis Tavisufleba aucilebelia rogorc mTavrobisaTvis,

ise xalxisTvisac, da am mimarTebiT misi xelyofa aris danaSauli

saxelmwifos winaaRmdeg~.56

55

sxvadasxva demokratiul qveyanaSi sityvis Tavisuflebis xarisxi sxva-

dasxvaa, radgan am uflebis mniSvneloba sxvadasxvagvarad esmiT. xSirad

sazogadoebrivi wesrigisa Tu calkeul pirTa reputaciis dacvas, sityvis

TavisuflebasTan SedarebiT, upiratesoba eniWeba. magram unda iTqvas, rom

politikur ganacxadebs sul ufro metad icaven imis gaTvaliswinebiT,

rom isini politikuri sistemis funqciobisaTvis Zalian mniSvnelovania.

germaniis sakonstitucio sasamarTloc ki, romelic adamianis Rirsebas um-

niSvnelovanes Rirebulebad miiCnevs, Tvlis, rom politikuri diskusiebi-

sas politikosebs, Cveulebriv moqalaqeebTan SedarebiT, naklebi dacva

sWirdebaT.56 Benjamin Constant, Political Writings, trans and ed. Biancamaria Fontana (Cambridge: Cambridge University Press, 1988), gv. 150. aSS-is uzenaesi sasa-

marTlos gancxadebiT, presa _ sxva uflebebisa da Tavisuflebebis mamoZ-

ravebeli Zala – demokratiul qveynebSi iseT mniSvnelovan rols asru-

lebs, rom misi dacva saWiroa TviTcenzurisganac ki. Tu reputaciis Sem-

bRalavi siyalbis gamo gazeTi iZulebulia didi konpensacia gadaixados,

SemdegSi masalis gamoqveynebisas igi met sifrTxiles gamoiCens, amas ki

TviTcenzura mohyveba. amitomac, sasamarTlo politikosTa Tu sazogado

351

8.6. gansazRvris sizuste

adamianis ZiriTadi uflebebi principebis deklaracias ufro gvago-

nebs, vidre iuridiul wesebs. bundovanebis gamo es dazustebas sa-

Wiroebs. amasTan, ZiriTadi uflebebi absoluturobas moklebulia

nawilobriv erTmaneTTan da sxva adamianebis msgavs uflebebTan da-

pirispirebis mizeziT, nawilobriv ki imitom, rom unda ganxor-

cieldes saxelmwifos funqciur sferoSi. uflebebiT uzrunvelyo-

fili Tavisuflebis garda, aucilebelia saxelmwifos da sazoga-

doebrivi simSvidis gaTvaliswinebac.

rogorc ukve davrwmundiT, SeerTebuli Statebis konstitucia

da misi Sesworebebi sityvaZunwia; isini mxolod CamoTvlian ufle-

bebs ise, rom maT Sinaarss dawvrilebiT ar azusteben. SesaZloa, es

ZiriTad iuridiul da politikur sakanonmdeblo winadadebaTa

SeerTebis Sedegi iyos, magram, cxadia, teqsti yvelasaTvis misaRebi

swored rom am uzustobis wyalobiT aRmoCnda. zogad formulire-

baSi yvela adamiani kiTxulobs misTvis keTilismyofel sazriss,

TiTqos ambobdes: vnaxoT, visi gageba Seavsebs formas SinaarsiT da

vis interesebs daicavs mocemuli norma.

istoriuli da sxva mizezebiT, adamianis ZiriTadi uflebebi mo-

wodebulia SezRudos saxelmwifo xelisuflebis TviTneboba. sa-

xelmwifos uflebamosilebaTa SezRudvas warmatebis Sansi maSin

aqvs, rodesac saxelmwifo organoebis kompetencia gamijnulia da

konstituciuri wesebis safuZvelze isini erTmaneTis winaaRmdeg ga-

modian samarTlis dasacavad. amis erT-erTi piroba isaa, rom ufle-

ba, romelic dacvas saWiroebs, jerovnad iyos gansazRvruli. meore

ki is, rom Tavad dazaralebuls SeeZlos sakuTari uflebis gan-

moRvaweTa Sesaxeb araswori Tu Seuracxmyofeli publikaciebisaTvis kom-

pensacias mxolod maSin awesebs, roca isini saxifaTod da sazianod miiC-

neva.

gansazRvris sizuste

ZiriTadi uflebebi 352

xorcieleba da dacva, ris SesaZleblobasac uzrunvelyofs mar-

Tlmsajuleba.

konstituciuri uflebebis zusti gansazRvris da ganxorcielebis

safuZvels iZleva kanonmdebloba. gansazRvrebebi, romlebic kanon-

mdeblobaSia mocemuli, uzrunvelyofs iseT mdgomareobas, romlis

drosac kanonebs administracia pativiscemiT ekideba konstituciur

uflebebs samarTlebrivi saxelmwifosaTvis damaxasiaTebeli movaleo-

bebis ZaliT. winaaRmdeg SemTxvevaSi, maTi iZuleba SeiZleba sasamar-

Tlos gadawyvetilebiT. Tumca saxelmwifo organoebis pasuxismgeb-

lobis amaRlebis mizniT, adamianis uflebaTa yvelaze tipuri dar-

Rvevebi da borotad gamoyeneba SeiZleba TviTon konstituciaSi aik-

rZalos da iqve ganisazRvros umniSvnelovanesi procesualuri Si-

naarsobrivi pirobebi, romlebic saxelmwifom unda daicvas.

uflebaTa Sinaarsis da maTi dacvis gansazRvris SemuSavebis Se-

saZlebloba, SezRudvebis aucileblobis gansazRvrasTan erTad, ka-

nonmdebels viTarebis gakontrolebis saSualebas aZlevs. magram

Cven ukve davrwmundiT iseTi mdgomareobis saSiSroebaSi, rodesac

samarTali parlamentis msaxurebaSia. sakmarisi ar aris icode, rom

konkretuli ZiriTadi ufleba kanoniT wesrigdeba da mis fargleb-

Si unda xorcieldebodes. SeiZleba iTqvas, rom am debulebaTa mniS-

vnelobis Sesabamisad, Tavisufleba mxolod iuridiuli proceduris

farglebSi izRudeba, magram samarTlebrivi usafrTxoebisaTvis es

cotaa. saWiroa dawvrilebiT mieTiTos, Tu ra xdis proceduras

`kanoniers~ (magaliTad, sasamarTlosaTvis gadacema). winaaRmdeg

SemTxvevaSi, iqmneba STabeWdileba, rom yovelgvari procesi, rome-

lic kanonier aramzadobas Seesabameba, konstituciuria, Tu proce-

sualuri aspeqti daculia. mraval konstituciaSi ixmareba `goniv-

ruli vada~. magram visTvisaa igi gonivruli? is, rac gamomZiebli-

saTvis xanmokle, mouxerxebeli vadaa, xolo sisxlis samarTlis

samZebros organoebisTvis resursebis araracionaluri xarjva, Se-

saZloa, datusaRebuli, damamcirebel pirobebSi momlodine adamiane-

bisaTvis iyos gaumarTleblad gawelili dro. raki aq saqme dakave-

bulis uflebebs exeba, gonivrulobas misi TvalTaxedviT unda Sev-

xedoT. `gonivruli~ vada SesaZloa niSnavdes `aragonivruls~ in-

stitutis miznebis TvalsazrisiT _ vadas, romlis gasvlis Semdeg

unda movelodeT dakavebulis mier sakuTari Tavis winaaRmdeg mice-

353

mul Cvenebebs. Tundac am mosazrebebis gamo saWiroa vadebis zus-

tad gansazRvra.

mcdari iqneboda gvefiqra, rom konstituciis ugulebelyofa ka-

nonmdeblis interesebs Seesabameba, igi xom konstituciis wyalobiT

iZens legitimacias. kanonmdebeli vakuumSi rodi moqmedebs, iTva-

liswinebs ra adamianis ZiriTadi uflebebis zneobriv dasabuTebas

da sayovelTaod aRiarebas, sazogadoebriv azrs, romelzec damoki-

debulia deputatebis xelaxali arCeva. kanonmdebelma ar SeiZleba

yuradRebis miRma datovos Semdegi:

ufleba sazogadoebrivi wesrigis dacvaze yovelTvis niSnavs pirad

TavisuflebaTa SezRudvas, xolo Cveni sajaro samarTlis amosavali

pozicia moqalaqis Tavisuflebaa. pirdapir Tu arapirdapir Cveni

respublikebis saxes adamianis da moqalaqis konstitucia gansaz-

Rvravs; sajaro samarTalSi yovelgvar diskusias saerTo safuZveli

rom hqondes, unda iqidan amodiodes, rom Tavisufleba zogadi we-

sia, SemzRudavi RonisZiebebi _ gamonaklisi.57

kanonmdebloba mowodebulia (franguli koncefciis mixedviT)

Seitanos jerovani sinaTle samarTalgamoyenebaSi. amas garda, mas

aqvs moqmedebebis garkveuli Tavisufleba, romelic kanonmdebels,

Tuki sariskod miiCnevs, SeuZlia Seaviwroos. ZiriTadi uflebebi

SeiZleba kanonmdeblobiT SeizRudos sazogadoebrivi wesrigis uz-

runvelyofis mosazrebebiT, amasTan, SezRudvis xarisxi damokidebu-

lia sazogadoebrivi wesrigis da im safrTxeTa mdgomareobaze, ro-

melic wesrigs emuqreba.58

57 kornei, mTavrobis komisari, 1917 weli, saxelmwifo sabWo, 1917 w. 10 agvis-

to, baldi, lab. 637.

58 magaliTad, 1981 wels frang kanonmdeblebs miaCndaT, rom moqalaqeTa usaf-

rTxoebis dacva, teroristuli aqtebis gazrdili saSiSroeba iTxovs damnaSaveTa

gaZlierebul devnas. ase rom, policias nebismieri piris dadgenis mizniT, 6 saa-

TiT dakavebis ufleba unda hqonoda. sakonstitucio sabWom es argumenti miiRo im

SesworebiT, rom sakanonmdeblo aqtis fraza: ,,dakaveba vinaobis dadgenamde,” Tavi-

suflebis ZiriTad wesad, xolo policiis mier ganxorcielebuli SezRudvis gamo-

naklisad miCnevidan gamomdinare, _ niSnavda, rom vinaobis nebismieri damadasture-

beli sabuTi miRebuli unda yofiliyo, xolo saxelmwifo prokurorisaTvis piris

dakavebis periodSi nebismier dros Setyobineba unda gaegzavnaT. 1983 wels socia-

listebis xelisuflebaSi mosvlis Semdeg, parlamentma piradi Tavisuflebis uf-

gansazRvris sizuste

ZiriTadi uflebebi 354

moqmedebis es sivrce konstituciur Rirebulebebsa da Tavisuf-

lebebs SesaZleblobas aZlevs ar mowydnen yvela droSi gabatone-

bul sazogadoebriv Sexedulebebs da sazogadoebis funqciobis Se-

saZleblobebs. roca konstituciebi akrZalaven uCveulo da sastik

an Seusabamo sasjelebs, isini, Cveulebisamebr, eyrdnobian odindel,

cvlilebebs daqvemdebarebul sazogadoebriv Sefasebas. sasjelis

aucilebeli simkacre dRes sxvanairia, vidre XIX saukunis das-

wyisSi iyo. 1972 wels SeerTebuli Statebis uzenaesi sasamarTlo

sikvdiliT dasjas uCveulo da sastik sasjelad miiCnevda, oTxi

wlis Semdeg (amis Sesaxeb kanonis cvlilebis Semdeg) uzenaesi sa-

samarTlo sazogadoebis umravlesobis nebas dahyva.59

aqedan SeiZleba davaskvnaT, rom konstituciaSi miTiTebuli uf-

lebebi mxolod sityvebia, romlebic axsna-ganmartebazea damokide-

buli. rac Seexeba maT ukan mdgom Cveulebebs, isini garemoebebs

eguebian aTasgvari Tavsatexi gziT. Cven ar SeiZleba iluziebs mive-

ceT, konstituciebs axorcielebn adamianebi da ara konstituciis

damfuZnebelTa nebiT daprogramebuli kompiuterebi. albaT, es imis

erTaderTi SesaZleblobaa, rom konstitucia adamianis mxrebs ar

awvebodes sxvisi Zalauflebis antisazogadoebriv tvirTad. konsti-

leba Semdegnairad ganmarta: dakaveba mxolod im SemTxvevaSia dasaSvebi, roca pirs

an sakuTrebas uSualo safrTxe emuqreba. mas Semdeg, xelisuflebaSi memarjveneTa

Tu memarcxeneTa mosvlisas, dakavebis sapolicio ufleba farTovdeba an, piriqiT,

izRudeba. sxva sityvebiT rom vTqvaT, uflebebTan dakavSirebuli aqtis moqmedebis

sfero mudmivad icvleba, magram individis pirad Tavisuflebas safrTxe arasodes

damuqrebia. amrigad, Tavisuflebis ZiriTadi ufleba absoluturi araa, da mainc

igi umravlesobis nebis gavrcelebis areals Semofarglavs. am arealis farglebi,

nawilobriv, konstituciis teqstebze, nawilobriv ki sazogadoebriv azrzea damo-

kidebuli. 1981 wlis kanonis erTgul memarjvene damcvelebs azradac ar mos-

vliaT, rom, magaliTad, piris vinaobis dasadgenad misi 24 saaTis ganmavlobaSi da-

kaveba SeiZleboda.

59 ,,manevrirebis saSualeba” pirad TavisuflebasTan dakavSirebuli sxvadasxva

koncefciis gverdigverd arsebobas ganapirobebs da xalxic iseT mravalferovan

samyaroSi cxovrobs, romlis RirebulebaTa gansxvavebuli sistemebi mudam rodi

esadageba erTmaneTs. rodesac germaniis sakonstitucio sasamarTlom gadawyvita,

rom aborti sisxlis samarTlis danaSauli iyo, man qals Tavis sxeulze uflebac

misca da, aqedan gamomdinare, socialuri pirobebiT nakarnaxebi abortis SesaZleb-

lobac daadgina. amrigad, TuU fexmZime qalis TxovniT eqimi gadawyvetda, rom ze-

moaRniSnuli pirobebi arsebobda, abortis gakeTebas veraferi SeuSlida xels. mag-

ram sul sxvaa, roca sakanonmdeblo organo obieqtur socialur maCveneblebs gan-

sazRvravs.

355

tuciur Rirebulebebsa da cnebebSi maTi cvalebadobis da aramdgra-

dobis miuxedavad, mainc aris birTvi, romlis gafrTxilebac auci-

lebelia, Tu gvsurs, rom sityvas da samarTals rame mniSvneloba

hqondes. iqneb, yoveli brZaneba, yoveli cneba hgavs per giuntis

niors, romelsac CenCo manam SeiZleba moacalo, vidre ar aRmoCnde-

ba, rom gulis adgilas CenCos garda araferia. magram konstitu-

cionalizmis uzrunvelsayofad centris arseboba unda virwmunoT.

Tumca es rwmena arc gafcqvnas gvikrZalavs da arc adamianis ufle-

bebis absoluturad da waruvalad gamocxadebas moiTxovs.

ZiriTadi uflebebis myar birTvs da maTi dacvis yvelaze did

Semwes saxelmwifosaTvis savaldebulo brZanebebi warmoadgens, maga-

liTad, miTiTeba imis Sesaxeb, Tu dapatimrebidan ramden saaTSi un-

da wardges tusaRi sasamarTlos winaSe. ras niSnavs `jerovani~

sisxlissamarTlebrivi procedura da ramdenad SeiZleba misi Sekve-

ca sazogadoebrivi uSiSroebis interesebisaTvis, damokidebulia sa-

zogadoebis cvalebad (zogjer isteriul) Sefasebaze. samarTlebriv

Sefasebas mocemul SemTxvevaSi SeiZleba movelodeT konstituciu-

ri miTiTebebidan (kvalificiuri umravlesoba, kanonproeqtebis ram-

denime wakiTxva da a.S.), romlebic `Sefasebas~ da sasamarTlo-dog-

matur kontrols Seexeba. Tu konstitucia acxadebs, rom wameba ak-

rZalulia, da amatebs, rom amaSi is fizikuri tkivilis miyenebas

gulisxmobs, viTareba ufro naTeli xdeba da, amdenad, daculobis

xarisxi izrdeba. magram konstitucia amaze pirdapir miuTiTebs Tu

ar miuTiTebs, `jerovani~ proceduris iseTi ganmarteba, romlis

drosac, magaliTad, diabetiT avadmyofs insulinis micemaze uars

eubnebian, miuRebelia.

ZiriTadi uflebebis gansazRvra iwvevs Sors mimaval Sedegebs.

aris Tu ara sakmarisi uflebis dasaxeleba da aRiareba? (,,azris

da aRmsareblobis Tavisufleba aRiarebulia”). Tu moqalaqis mdgo-

mareoba myari mxolod maSin xdeba, roca ufleba zustad gansaz-

Rvrulia? aqvs Tu ara sizustes Tavisi naklovanebebi?

magaliTisaTvis ganvixiloT religiasTan dakavSirebuli uflebe-

bi. umartivesi formulirebis Tanaxmad, ,,yovelgvari mrwamsi sar-

wmunoebis dogmatebis farglebSi Tavisufalia.” es viwro gagebiT

gansazRvris sizuste

ZiriTadi uflebebi 356

niSnavs, rom saxelmwifos ar SeuZlia vinmes devna religiisaTvis,

magram kultis msaxurebis nebarTvis sakiTxebSi aseTi gansazRvreba

da sinaTle ukve aRar aris. 1918 wlis ruseTis sabWoTa konstitu-

ciac religiis Tavisuflebas aRiarebda, magram es principi iTxovda

mSromelTa garantirebas WeSmariti sindisis TavisuflebiT. amis

miRwevis saSualebad konstitucia miiCnevs saxelmwifosgan ekle-

siis gamocalkevebas da yoveli moqalaqisaTvis uzrunvelyofs ag-

reTve religiuri da antireligiuri propagandis uflebas. magram

erTi sityvac ar aris naTqvami religiis asrulebis Tavisuflebis

Sesaxeb (SemTxveviTi rodia). arasocialisturi urTierTobebis pi-

robebSic ki aRmsareblobis Tavisuflebis da eklesiis saxelmwi-

fosgan gamoyofis aRiarebis kombinaciidan mTeli rigi gaugebrobebi

warmoiSoba. amerikis uzenaesi sasamarTlos Tavmjdomare bergeri

saxelmwifosagan eklesiis gamoyofis Teziss, meti rom araferi

vTqvaT, ,,bundovans” uwodebs.60

religiis Tavisufleba da eklesiis saxelmwifosagan gamoyofis

doqtrina uamrav gaugebrobas warmoSobs. aqvT Tu ara konfesiuri

Temis wevrebs ufleba sarwmunoebis Tavisuflebis safuZvelze aaSe-

non eklesia? ufro zustad: SeiZleba amis akrZalva kanoniT? ra

kavSirSia mSenebloba rwmenasTan? Tu religiuri aRmsareblobis

ganxorcielebis ufleba absoluturia, ramdenad exeba qalaqis da-

gegmarebis wesebi eklesias? ras niSnavs religiuri rwmenis ganxor-

cieleba RvTis msaxurebis garkveuli religiuri wesebiT aRsrule-

bisa da kultis pirobebis Seqmnis gareSe? konfesiuri skolebis an

saavadmyofoebis funqcioba ganekuTvneba aRmsareblobis ganxorcie-

lebas? ramdenad unda daicvan am konfesiur institutebSi profe-

siuli wesebi da zogadi dargobrivi kontroli? Tuki konfesiur

erTobebs saerTod saavadmyofoebis qonis ufleba ara aqvT, eniWeba

es ufleba im konfesias, romlis religiur doqtrinasac pirdapiri

mimarTeba aqvs avadmyofTa gankurnebasTan? da Tu saxelmwifo ekle-

siisgan damoukideblad funqciobs, SeuZlia saxelmwifos kanonis

safuZvelze an mis gareSe, ikisros eklesiis yvela msaxuris socia-

luri dazRveva (rogorc es dReisaTvis miRebulia ungreTis sakon-

stitucio praqtikaSi) an maTi Senaxva (rac eklesias mTlianad sa-

xelmwifoze daqvemdebarebuls gaxdida)? orive SemTxvevaSi reli-

60 Lemon v. Kurtzman, 403 U.S. 602 (1971).

357

giuri kultis asrulebas finansurad aTeistebi aanazRaurebdnen,

saxelmwifo gadasaxadebis gadaxdiT.

raki sityva msaxurebaze Camovarda, rogoria saeklesio SromiTi

mowyobis farglebi? aris Tu ara saeklesio msaxurTa saqme ekle-

siis Sina saqme? SeuZlia eklesias misTvis datovebuli sajaro

sportuli kompleqsis vaxtiori samsaxuridan daiTxovos rjulgan-

dgomilebis gamo?61 gana es religiur safuZvelze diskriminacia

araa? (samsaxuridan gadayeneba igive ar aris, rac samsaxuridan daT-

xovna, xolo saeklesio wesebis darRveva pozitiuri samarTlis

normebis darRveva rodia). kanonikuri samarTlis wesebi rom kerZo

samuSaos mimcemis organizaciuli wesebis igiveobrivi yofiliyo,

laparaki SeiZleboda Sromis samarTlebrivi urTierTobis `usityvo

SeTanxmebis~ darRvevaze, magram maSin, naTqvamis Tanaxmad, am organi-

zaciul wesrigze ungreTis konstituciis yovlismomcveli anti-

diskriminaciuli miTiTebebi gavrceldeboda, magram ama Tu im reli-

giis doqtrinebis gadacema konstituciuri organoebis kontrolis

qveS, saxelmwifosgan eklesiis gamoyofas ewinaaRmdegeba. da kidev:

aqvs sakanonmdeblo organos eklesiis saorganizacio, RvTis msaxu-

rebasTan dakavSirebul saqmeebSi Carevis iseTive ufleba, rogoric

mTavrobas, romelic yvela organizacias zogad wesebs uqvemdeba-

rebs? ramdenadaa SesaZlebeli RvTismsaxurebis aRsruleba samoqa-

laqo cxovrebasa da mTavrobis saqmianobaSi?

unda avukrZaloT moqalaqeebs saxelmwifo dawesebulebaSi sam-

saxuri, Tu isini garkveuli formiT ficis dadebaze uars acxa-

deben? SeiZleba Tu ara, garkveuli konfesiisadmi kuTvnileba sa-

xelmwifo an sxva dawesebulebaSi muSaobis piroba iyos? SeiZle-

ba vinmes aekrZalos saxelmwifo samsaxurSi rame Tanamdebobis

dakaveba imis safuZvelze, rom am TanamdebobiT gaTvaliswinebuli

movaleobebi garkveuli religiis moTxovnebs ewinaaRmdegeba? [ma-

galiTad, AaSS-Si samxedro uniformis erTianobis niSniT SeZles

jariskacebisaTvis aekrZalaT `ermolkis~ (qudi) tareba, magram

kanadaSi siqxebs TavianTi dolbandis tarebis ufleba aqvT].

61 Corporation of the Presiding Bishop of the Church of Jesus Christ of Latter-Day

Saints v. Amos, 483 U.S. 327 (1986). uzenaesma sasamarTlom mormonTa eklesiis pozi-

cia konstituciurad miiCnia.

gansazRvris sizuste

ZiriTadi uflebebi 358

yvelaferi es Teoriuli kiTxvebi rodia. saxelmwifosa da ek-

lesiis urTierTobebis sakiTxebze yvelgan mZafri kamaTia. bel-

giis konstituciaSi, romelSic azrisa da religiis Tavisufleba

gverdigverd moixsenieba, erTi paragrafi (muxli 15) im princips

eZRvneba, rom religiur ceremoniaSi monawileobis Zaldataneba

dauSvebelia. meore mxriv, me-16 muxli belgiis saxelmwifosagan

eklesiebis avtonomias icavs da saxelmwifos sasuliero pirTa

daniSvnaSi Carevas ukrZalavs62. aseTi sagangebo debulebebis kon-

stituciaSi Setanis saWiroeba imas niSnavs, rom isini religiis

Tavisuflebis principidan ar gamomdinareobs. magram uflebebma,

SesaZloa, sapirispiro daskvnebamde migviyvanos. 1917 wlis meqsi-

kis konstitucia agreTve uzrunvelyofda religiis SerCevisa da

RvTismsaxurebis Tavisuflebas (RvTismsaxureba sazogadoebriv

adgilebSi an Sin). 24-e muxli meqsikis kongress religiis dawe-

sebis an amkrZalavi kanonis miRebis uflebas ar aZlevda. magram

religiis Tavisuflebisa da eklesiis saxelmwifosagan gamoyofis

principis kombinaciam eklesiasTan mimarTebaSi saxelmwifos uf-

lebaTa da eklesiaze dawesebul akrZalvaTa mTeli CamonaTvali

Seqmna63.

sakiTxi arc ise martivia. uflebebi TavisTavad ar miuTiTeben

maTi realizebis gzebs da pirobebs. am xarvezis gadalaxvaSi maTi

konstitucionalizacia gvexmareba.

62 1831 wlis belgiis konstitucia xazs usvamda imasac, rom dauSvebelia aik-

rZalos mRvdlebis ufro maRali Tanamdebobis samRvdelo pirebTan mimoweris an

maTi moxsenebebis gamoqveyneba. rogorc Cans, es sagangebo wesi kaTolikeTa pativis-

cemiT iyo nakarnaxebi. Cveulebriv, es ufleba presisa da mimoweris Tavisuflebis

sakonstitucio normidan gamomdinareobs, magram uaryofiTma istoriulma gamocdi-

lebam ufro dawvrilebiT Sedgenili da zedmeti wesebis dadgena ganapiroba.

63 swored amis safuZvelze, meqsikis Statebi gansazRvraven, Tu ramdeni mRvde-

li unda hyavdes TiToeul eklesias garkveul regionSi arsebuli moTxovnis Sesa-

bamisad. magram eklesiis SezRudva bolo aTwleulSi Semsubuqda. meqsikis konsti-

tuciis msgavsad, vaimaris konstituciaSi sindisisa da rwmenis Tavisuflebis mniS-

vneloba dawvrilebiT iyo ganxiluli da misi Tanamedrove meqsikis konstituciis

sapirispiro deklaraciebs Seicavda.