კოლხეთის დაბლობის წყლის...

202
I saerTaSoriso konferencia `kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi dacva da racionaluri gamoyeneba~ SromaTa krebuli 2013 I Международная Конференция `Водные Экосистемы Колхидской Низменности Охрана и Рациональное Использование~ СБОРНИК ТРУДОВ 2013 I International Conference `Kolkhety Lowland Water Ecosystems Protection and Efficient Use~ WORKBOOK 2013

Upload: -

Post on 22-Mar-2016

383 views

Category:

Documents


30 download

DESCRIPTION

I საერთაშორისო კონფერენციის „კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები - დაცვა და რაციონალური გამოყენება“ - შრომათა კრებული

TRANSCRIPT

Page 1: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

I saerTaSoriso konferencia

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi –dacva da racionaluri gamoyeneba~

SromaTa krebuli2013

I Международная Конференция`Водные Экосистемы Колхидской

Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

СБОРНИК ТРУДОВ2013

I International Conference`Kolkhety Lowland Water Ecosystems –

Protection and Effi cient Use~

WORKBOOK2013

SromaT

a krebuli С

БОРН

ИК

ТРУ

ДО

В W

OR

KB

OO

K

201

3

ISBN 978-9941-0-5792-2

UDC (uak) 574.4(479.22)(063)T – 388

Page 2: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

saerTaSoriso konferencia

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi –dacva da racionaluri gamoyeneba~

22-24 ivlisi, 2013 Tbilisi-foTi

SromaTa krebuli

международная конференция`водные экосистемы колхидской Низменности –

Охрана и рациональное использование~22-24 июля, 2013 тбилиси-поти

сбоРник ТРудов

international Conference`kolkhety lowland Water Ecosystems –

Protection and Effi cient use~22-24 july, 2013 tbilisi-Poti

WORKBOOK

SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondi sakonferencio granti #CF48/9-180/13

Page 3: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

krebulSi warmodgenilia SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondis mxardaWer-iT dafinansebuli sakonferencio grantis `kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~ saerTaSoriso samecniero konferenciis masalebi.

saorganizacio jgufi madlobas uxdis statiis avtorebs konferenciaSi monawile-obisaTvis.

saredaqcio kolegia Редакционная коллегия editorial board

mTavari redaqtori - главный Редактор - editor in Chief

daviT kereseliZe, sruli profesoriдавид кеРеселидзе, профессор, davit Kereselidze, full professor

redaqtorebi - Редакторы - editors

vaJa trapaiZe, asocirebuli profesoriважа ТРапаидзе, асоцийрованный профессор, vazha trapaidze, associate professor

giorgi dvalaSvili, asistent-profesoriгеоРгий двалашвили, ассистент-профессор, GiorGi dvalashvili, assistant-professor (editor)

pasuxismgebeli mdivani - Ответственный Секретарь - Executive Secretary

zaza gulaSvili, doqtorantiзаза гулашвили, докторант, zaza Gulashvili, PhD Student

krebuli ibeWdeba erovnuli samecniero fondis finansuri mxardaWeriTCборник печатается при финансовой поддержки Национального Научного ФондаWorkbook is printed by financial support of National Science Foundation

ISBN 978-9941-0-5792-2

UDC (uak) 574.4(479.22)(063)T – 388

Page 4: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

The conference aims is to foundation for a broad and complex research to launch of this Colchis lowland aquatic ecosystems, as well as use the rational natural resources and environmental projects.

To achieve the objectives of the work program of Colchis lowland aquatic ecosystems and the ecological state of knowledge about the coverage.

A large river network of Colchis lowland creates the western plain zone with the other natural environ-ment, there is one very important place - wetlands areas, those are various fields and the types of ecosystems to sustain and rational use case.

In the 21th century, Rapidly increasing pace of technological development, energy independence and popu-lation’s needs for growing health food and environmental conditions , it cause of the need to expand and open up a new direction of Georgia’s development, it’s a major traffic artery connecting of Europe and Asia.

In this regard, the Colchis lowland area low hypsometrical highs and its physical - geographical condi-tions and natural resources, can be considered as a favorable geographic location with a totally new type of economic region, recreational, transportation, agriculture - agricultural and energy functions

There are published a lot of scientific reports and books around it, with the facts of Colchis Agricultural and Irrigation issues, all of these books are introductory in nature, while the broad scientific research results and conclusions. At the same time there is still the sense of a unified set of conditions caused by natural factors and the ecosystems, such as wetlands, the exact causes of the formation.

Early period of the 20th century, it is the well-known events for everyone, in fact any kind of scientific activities were halted by the scientific community does not have any fundamental data that occurred during this period of fundamental change. That is why we consider these issues in the discussion of current initiatives and the increased interest in the region is real.

A plan about a future study of Colchis lowland and recommendations for a joint action.

konferenciis mizania safuZveli Caeyaros kolxeTis dablobis wylis ekosistemebis farTo da kompleqsuri kvlevebis dawyebas, aseve arsebuli bunebrivi resursebis racio-naluri gamoyenebis Sesabamisi da garemosdacviTi proeqtebis ganxorcielebas.

miznis misaRwevad konferenciis samuSao programis amocanebia kolxeTis dablobis wylis ekosistemebis Sesaxeb arsebuli codnisa da Tanamedrove ekologiuri mdgomare-obis gaSuqeba. garda amisa, Sesaswavli regionisTvis bunebaTsargeblobis dargSi mec-nierulad dasabuTebuli winadadebebis ganxilva da samomavlod bunebrivi resursebis savaraudo cvlilebebis prognozireba.

XXI-e saukuneSi teqnologiuri ganviTarebis swrafad mzardi tempebi, saqarTvelos evrointegraciuli kursi, energetikuli damoukidebloba da mosaxleobis mzardi moTxovnilebebi jansaR sakvebsa da garemo pirobebze ganapirobebs saqarTvelos, ro-gorc evropisa da aziis damakavSirebeli mniSvnelovani satransporto arteriis rolis gafarToebas da axali mimarTulebiT ganviTarebis aucileblobas qmnis.

am mxriv kolxeTis dablobi teritoriis dabali hifsometriuli simaRleebiTa da Ta-visi fizikur-geografiuli pirobebiTa da bunebrivi resursebiT, SeiZleba ganvixiloT rogorc xelsayreli geografiuli mdebareobis mqone sruliad axleburi tipis ekonomi-kuri regioni rekreaciuli (parkebi, nakrZalebi damatebiTi farTobebiT), satranspor-to (sazRvao portebi, sagzao derefnebi), sasoflo-sameurneo (Cai, subtropikuli mcena-reebi da sxv.) da energetikuli (saTbobis mrewveloba) funqciebiT.

am sakiTxebis irgvliv ara erTi wigni gamoica da samecniero statia gamoqveynda, rom-lebSic moyvanilia faqtebi kolxeTis sasoflo-sameurneo aTvisebisa da melioraciis sakiTxebze, aseve gasul saukuneSi aq ganxorcielebuli daSrobiTi samuSaoebis Sesaxeb. magram mainc, yvela es literaturuli masalebi ufro gacnobiT da Teoriul xasiaTs atareben, vidre farTo mecnieruli kvlevis Sedegebs da daskvnebs, da amavdroulad dRemde kvlav ar arsebobs erTiani Camoyalibebuli azri aRniSnuli teritoriis bune-brivi pirobebis ganmapirobebeli faqtorebze da arsebuli ekosistemebis, kerZod, Wao-bebis, formirebis zust mizezebze.

XX-e saukunis 90-iani wlebis periodSi, yvelasaTvis cnobili movlenebis gamo ki, faq-tiurad Sewyvetili iyo nebismieri saxis samecniero aqtivobebi am mimarTulebiT da Se-sabamisad samecniero sazogadoebas ar gaaCnia araviTari fundamenturi monacemebi am periodis ganmavlobaSi momxdari Zireuli cvlilebebis Sesaxeb.

Page 5: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 20134

hidrologia / meteorologiaгидРология / МеТеоРология

hydroloGy / MeteoroloGy

g. grigolia, d. kereseliZe, v. trapaiZe, g. bregvaZeklimatis cvlilebasTan dakavSirebiT mdinareTa deltaSi wyaldidiobis

da wyalmovardnebis riskebis Sefaseba mdinare rionis magaliTze

G. Grigolia, D. Kereselidze, V. Trapaidze, G. BregvadzeASSESSmENt oF thE riSkS oF FlooDS AND FlAShFlooDS iN A rivEr DEltADEPENDiNg oN thE ClimAtiC CoNDitioNS oN thE ExAmPlE oF thE rivEr rioNiГ. Григолия, Д. Кереселидзе, В. Трапаидзе, Г. БрегвадзеОцеНка риСкОв НавОдНеНий и павОдкОв в дельтах рек в СвязиС измеНеНиями климата На примере реки риОНи .....................................................................................11

c. basilaSviliwyalmovardnebis maqsimaluri xarjebis prognozireba md. rionze

Ts. BasilashviliForECAStiNg mAximum FlooDS oN thE rivEr oF rioNiЦ. БасилашвилипрОгНОзирОваНие макСимальНых раСхОдОв павОдкОв На р. риОНи .............................................16

c. basilaSviliwylis resursebi da maTi gamoyenebis ZiriTadi sakiTxebi

Ц. БасилашвиливОдНые реСурСы и ОСНОвНые вОпрОСы их иСпОльзОваНияTs. BasilashviliWAtEr rESourCES AND thE bASiC quEStioNS oF thEir uSE .........................................................................21

m. alaverdaSvili, d. kiknaZe, n. kokaia, n. xufenia, n. cincaZemd. bzifis natanis Camonadeni, formirebis pirobebi da mimdebare

sanapiro zolis dinamika

М. Алавердашвили, Д. Кикнадзе, Н. Кокаиа, Н. Хупениа, Н. ЦинцадзеСтОк НаНОСОв реки БзыБъ, уСлОвия ФОрмирОваНия и диНамикаБлижащих пОБережъяM. Alaverdashvili; D. Kiknadze; N. Kokaia; N. Khupenia; N. TsintsadzeruNoFF oF rivEr bziPi loAD, CoNDitioNS oF FormAtioN AND DyNAmiCS oFADjACENt ShorE liNE .....................................................................................................................................................25

m. melaZe, m. tatiSvilikolxeTis dablobis teniani subtropikuli zonis klimaturi da

agroklimaturi maxasiaTeblebi

sarCevi

содеРжаниесontents

Page 6: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 5

М. Меладзе, М. ТатишвиликлиматичеСкие и агрОклиматичеСкие характериСтики влажНОйСуБтрОпичеСкОй зОНы НизмеННОСти кОлхидыM. Meladze, M. TatishviliClimAtiC AND AgroClimAtiC FEAturES oF kolkhEti loWlANDhumiD SubtroPiCAl zoNE ............................................................................................................................................29

n. wivwivaZe, g. metreveli, l. laRiZe, n. mowoneliZe, l. zazaZesaqarTvelos Savi zRvis sanapiros dacvis Tanamedrove midgomebi

Н. Цивцивадзе, Г. Метревели, Л. Лагидзе, Н. Моцонелидзе, Л. ЗазадзеНОвые пОдхОды мОрСкОй БерегОзащиты черНОмОрСкОгО пОБережья грузииN. Tsivtsivadze, G. Metreveli, L. Lagidze, N. Motsonelidze, L. ZazadzeNEW APProAChES oF gEorgiAN blACk SEA CoASt ProtECtioN ..................................................................34

l. WarelidasavleT saqarTvelos mdinareebis ganaxlebuli myari Camonadenis

monacemebis gavlena Savi zRvis sanapiro zolze

Л. ЧарелиОБНавлеННые даННые О твердОм СтОке НаНОСОв рек западНОй грузии иих влияНие На пОБережье чёрНОгО мОрьяL. CharelirENEvED DAtA oN SoliD ruNoFF oF rivErS iN WEStErN gEorgiA .............................................................40

k. korsantiasamegrelos Savi zRvispireTisa da mimdebare vake-dablobis hidroklimaturi

resursuli potenciali

К. КорсантияпОтеНциал гидрОклиматичеСких реСурСОв черНОмОрСкОгО пОБережьяСамегрелО и прилегаЮщих НизмеННОСтейK. KorsantiahyDro-ClimAtiC rESourCE PotENtiAl oF SAmEgrElo blACk SEA ArEA ANDthE SurrouNDiNg PlAiN - loWlAND .......................................................................................................................44

М. НалбандянО диНамике, СезОННых ОСОБеННОСтях и НекОтОрых завиСимОСтяхраСхОда вОды в притОках реки кураM. NalbandyanoN DyNAmiCS SEASoNAl PECuliAritiES AND SomE DEPENDENCiES oF WAtErDiSChArgE iN tributAriES oF thE rivEr kurA ..................................................................................................49

r. diakoniZe, i. iremaSvili, S. kupreiSvili, p. siWinava, T. supataSviliglobaluri daTbobis fonze kolxeTis dablobis ekologiuri

usafrTxoebis dacva mdinareTa hidrologiuri reJimis daregulirebis gziT

Р. Диаконидзе, И. Иремашвили, Ш. Купреишвили, П. Сичинава, Т. СупаташвилиохРана экологической безопасносТи колхидской низМенносТипуТёМ РегулиРования гидРологического РежиМа Рек на фонеглобального поТепленияR. Diakonidze, I. Iremashvili, Sh. Kupreishvili, P. Sichinava, T. SupatashviliProtECtioN ECologiCAl SAFEty oF ColChiS loWlAND by rEgulAtioN oFrivEr hyDrologiCAl rEgimE oN thE bACkgrouND oF globAl WArmiNg ...........................................54

d. kereseliZe, v. trapaiZe, z. gulaSvili, z. jiqiakolxeTis Warbteniani teritoriebis Seswavlis istoria da

momavali ganviTarebis perspeqtivebi

D. Kereselidze, V. Trapaidze, Z. Gulashvili, Z. JikiathE hiStory oF thE StuDy oF kolkhEtiAN WEtlANDS AND ProSPECtSFor FuturE DEvEloPmENt ...........................................................................................................................................59

sarCevi

СодержаниеContents

Page 7: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 20136

konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013Сборник Трудов Конференций 22-24 ׀ июля, 2013

Conference Workbook 22-24 ׀ July, 2013

geomorfologia / niadagmcodneobaгеоморфология / почвоведениеgeomorphology / Soil ScienceS

Tengiz uruSaZe, T. qvriviSviliyviTelmiwa-eweri niadagebis korelacia niadagis resursebis msoflio

monacemTa bazis safuZvelze

Т. Урушадзе, Т. КвривишвилиКорреляция ЖелТо-подзолиСТых почв на оСнове Mировой базыданных почвенных реСурСовT. Urushadze, T. KvrivishviliCorrelation of YeloW-podzoliC SoilS aCCording to the World referenCeBaSe for Soil reSourCeS.............................................................................................................................................63

z. janeliZe, n. CixraZekolxeTis Waobebi da maTi warmoSobis mizezebi

Z. Janelidze, N. ChikhradzeColChiS WetlandS and the reaSonS of their origin .................................................................................66

l. maWavariani, g. afciauri, e. nikolaiSvili, n. paiWaZe, i. SeliakolxeTis niadagebis hidrologiuri reJimi da daWaobebis arsi

Л. Мачавариани, Г. Апциаури, Е. Николаишвили, Н. Паичадзе, И. ШелиаГидролоГичеСКий реЖим и СуТь заболачивания КолхидСКих почвL. Matchavariani, G. Apciauri, E. Nikolaishvili, N. Paichadze, I. SheliahYdrologiCal regiMe and eSSenСe of Water logging inkolkhetY loWland SoilS ..........................................................................................................................................70

Е. Кухарик, Г. Каропао ТранСФормации почв под воздейСТвием оСуШиТельной мелиорацииe. kuxariki, g. karopadaSrobiTi melioraciis zemoqmedebiT niadagebis transformaciis Sesaxeb

Y. Kukharyk, G. KaropaSoil tranSforMation under the influenCe of aMelioration ..............................................................76

Teo uruSaZe, n. nikoleiSvili, d. xomasuriZemikroelementebis borisa da molibdenis dadebiTi gavlena soios fesvTa

sistemaze simbiozurad Tanamcxovrebi koJris baqteriebis aqtivobaze

ajameTis gaewerebul niadagebSi

Т. Урушадзе, Н. Николейшвили, Д. ХомасуридзеполоЖиТельное влияние миКроэлеменТов бора и молибдена нааКТивноСТь КлубеньКовых баКТерий Симбиозно СоСущеСТвующихна Корневой СиСТеме Сои на оподзоленных почвах адЖамеТиT. Urushadze, N. Nikoleishvili, D. KhomasuridzepoSitive influenCe of MiCroeleMentS of a Boron and MolYBdenuMon aCtivitY of the nodule BaCteria Co-exiSting in SYMBioSiS on a SoYaroot SYSteM on podzolized SoilS of adJaMeti ..............................................................................................80

g. dvalaSvili, s. yvavaZeanTropogenuri faqtoris gavlena kolxeTis dablobis sanapiro zolze

Г. Двалашвили, С. Квавадзевлияние анТропоГенноГо ФаКТора на побереЖье КолхидСКой низменноСТи ........................84

g. daraselia, n. ivaniSvili, m. gogebaSviliniadagis tenianobis gavlena mikroorganizmebis postradiaciuli aRdgenis

intensivobaze

Г. Дараселия, Н. Иванишвили, М. Гогебашвиливлияние влаЖноСТи почвы на инТенСивноСТь поСТрадиационоГо воССТановления миКроорГанизмов

Page 8: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 7

G. Daraselia, N. Ivanishvili, M. GogebashviliiNFluENCE oF Soil moiSturE oN thE iNtENSity PoStrADiAtioN rEStorAtioN oF miCroorgANiSmS .............................................................................................................................................................89

l. jorbenaZe, r. kaxaZekolxeTis dablobis niadagebis wylis reJimis Sefaseba da regulireba

(zugdidis raionis s. WiTawyaros magaliTze)

Л. Джорбенадзе, Р. КахадзеОцеНки и регулирОваНия режима пОчвеННых вОд кОлхидСкОй НизмеННОСтиL. Jorbenadze, R. KakhadzeASSESSmENt AND rEgulAtioN oF WAtEr rEgimE oF SoilS iN kolkhEti vAllEy(on example of vil Chitatskaro, zugdidi district) .....................................................................................................................92

l. jorbenaZekolxeTis dablobis centraluri nawilis agroniadaguri daxasiaTeba da

hidrologiuri reJimi

Л. ДжорбенадзеагрОпОчвеННОе райОНирОваНие цеНтральНОй чаСти кОлхидСкОйНизмеННОСти и гидрОлОгичеСкий режим пОчвыL. JorbenadzezoNiNgAgriCulturAl SoilS oF thE CENtrAl PArt oF kolkhEti vAllEy .............................................96

g. wereTeli, e. nakaiZekolxeTis dablobis murynari tyeebis qveS gavrcelebuli zogierTi

daWaobebuli niadagi

Г. Церетели, Е. НакаидзеОльхОвые леСа На заБОлОчеННых пОчвах кОлхидСкОй НизмеННОСтиG. Tsereteli, E. NakaidzeSomE boggy SoilS ExtENDED uNDEr thE AlDEr WooDS oF thE ColChiS loWlAND .........................99

ekologia / landSaftmcodneobaэкология / ландшафТоведение

eColoGy / landsCape study

n. elizbaraSvilikolxeTis dablobis Warbteniani landSaftebi - geografiuli

Taviseburebani da problemebi

Н. ЭлизбарашвилигидрОмОрФНые и СуБгидрОмОрФНые лаНдШаФты кОлхидСкОй равНиНы -геОграФичеСкие ОСОБеННОСти и прОБлемыN. ElizbarashvilihiDromorPhiC AND SubhiDromorPhiC lANDSCAPES oF ColChiS loWlAND –gEogrAPhiCAl FEAturES AND ProblEmS ...........................................................................................................103

Г. Гавардашвили, Ю. СоботаОБеСпечеНие экОлОгичеСкОй БезОпаСНОСти СельСкОхОзяйСтвеННыхугОдий На кОлхидСкОй НизмеННОСти для улучШеНия СОциальНО-экОлОгичеСких уСлОвий меСтНОгО НаСелеНияg. gavardaSvili, e. sobotakolxeTis dablobze adgilobrivi mosaxleobis socialur-ekonomikuri

pirobebis gaumjobeseba sasoflo-sameurneo savargulebis ekologiuri

usafrTxoebis uzrunvelyofis gaTvaliswinebiT

G. Gavardashvili, J. SobotaimProvEmENt oF thE SoCiAl AND ECoNomiC CoNDitioNS oF thE loCAlPoPulAtioN oN kolkhEti loWlAND CoNSiDEriNg thE ECologiCAl SAFEtyENSuriNg oF AgriCulturAl lANDS .......................................................................................................................108

sarCevi

СодержаниеContents

Page 9: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 20138

konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013Сборник трудов конференций 22-24 ׀ июля, 2013

Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013

d. nikolaiSvili, e. saluqvaZe, c. donaZekolxeTis baris landSaftebis anTropogenuri transformaciis dinamika

Д. Николаишвили, Э. Салуквадзе, Ц. ДонадзедиНамика аНтрОпОгеННОй траНСФОрмации лаНдШаФтОв кОлхидСкОй НизиНыD. Nikolaishvili, E. Salukvadze, Ts. DonadzeDyNAmiCS oF ANthroPogENiC trANSFormAtioN oF ColChiC lANDSCAPES ........................................112

T. TevzaZe, i. iremaSvili, g. omsaraSvili, m. SavlayaZesainJinro-geologiuri da geoekologiuri gamokvlevebis problemebi

saqarTvelos Savi zRvis sanapiros Selfur zonaSi didi dedveitis mqone

gemebis mimRebi portis mSeneblobisaTvis

Т. Тевзадзе, И. Иремашвили, Г. Омсарашвили, М. ШавлакадзепрОБлемы иНжеНерНО-геОлОгичеСких и геО-экОлОгичеСких иССледОваНииШельФОвОй зОНы черНОмОрСкОй приБрежНОй пОлОСы грузии цельЮСтрОителСтва пОрта для приемки кОриБлей выСтОкОгО дедвитаT. Tevzadze, I. Iremshvili, G. Omsarashvili, M. ShavlakadzethE ProblEmS oF ENgiNEEriNg gEologiCAl AND gEo ECologiCAl rESEArChESoF thE gEorgiAN blACk SEA CoASt oN thE ShElF zoNE For thE CoNStruCtioNoF big DiED WEight DEDvEitiS ShiPS rECEiviNg Port ....................................................................................118

g. melaZekolxeTis dablobis mosaxleobis dinamika da bunebrivi moZraoba

Г. МеладзедиНамика и еСтеСтвеННОе движеНие НаСелеНия кОлхидСкОй НизмеННОСтиG. MeladzeDyNAmiCS AND NAturAl movEmENt oF thE PoPulAtioN oF kolkhEti loWlAND ...........................122

И. Иашвили, Т. Догонадзе, Н. ГоргиладзепрОБлемы рациОНальНОгО прирОдОпОльзОваНия прирОдНО-территОриальНыхСиСтем НациОНальНОгО парка кОлхетиi. iaSvili, T. doRonaZe, n. gorgilaZeracionaluri bunebaTsargeblobis problemebi kolxeTis erovnul parkSi

I. Iashvili, T. Dogonadze, N. GorgiladzethE ProblEmS oF ENviroNmENtAl mANAgEmENt oF NAturAl-tErritoriAlSyStEmS oF thE kolhEti NAtioNAl PArk ...........................................................................................................126

m. alfeniZe, z. seferTelaZe, e. daviTaiakolxeTis Savi zRvispireTis bunebaTsargeblobis landSaftur-ekologiuri

problemebi (Sedegebi, perspeqtivebi)

М. Алпенидзе, З. Сепертеладзе, Е. ДавитаялаНдШаФтНО-экОлОгичеСкие прОБлемы прирОдОпОльзОваНия черНОмОрСкОгО пОБережья кОлхиды (пОСледСтвии, перСпективы)M. Alpenidze, Z. Seperteladze, E. DavitayalANDSCAPE AND ENviroNmENtAl ProblEmS NAturE mANAgEmENt blACk SEACoASt kolkhiDA (thE EFFECtS, PErSPECtivE) ...................................................................................................132

Г. Каропа, Е. Кухарикиз иСтОрии геОграФичеСкОгО изучеНия и хОзяйСтвеННОгО ОСвОеНия БОлОт БелОруССкОгО пОлеСьяg. karopa, e. kuxarikibelorusiis polesies Waobebis Seswavlisa da sameurneo aTvisebis istoriidan

G. Karopa, Y. KukharykthE hiStory oF gEogrAPhiCAl StuDiES AND ECoNomiC DEvEloPmENt oF thEbElAruSiAN PolESiE mArShES .................................................................................................................................136

Page 10: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 9

l. mzareluakolxeTis dablobis ekologiuri problemebi

Л. МзарелуаэкОлОгичеСкие прОБлемы кОлхидСкОй НизмеННОСти L. MzareluaECologiC ProblEmS oF kolkhiDA loWlAND ....................................................................................................139

m. Rvinjilia, k. korsantiapaliastomis tbis turistul-rekreaciuli Taviseburebebi

М. Гвинджилия, К. КорсантиятуриСтичеСки-рекреациОННые ОСОБеННОСти Озера палиаСтОмиM. Ghvinjilia, K. KorsantiatouriSt -rECrEAtioNAl PECuliAritiES oF PAliAStomi lAkE ....................................................................144

С. КоротунСиСтема экОлОгичеСкОгО мОНитОриНга «пОлеСье» в рОвеНСкОй ОБлаСтиS. KorotunENviroNmENtAl moNitoriNg SyStEm “PolESSyE” iN rivNE rEgioN ......................................................150

V. Moshynsky, O. Lаhodniuk, A. Lаhodniuk, V. Korbutiak, A. KucherovaiDENtiFiCAtioN oF rE-WEtlANDS ACCorDiNg to rEmotE SENSiNg DAtA ForgrEENhouSE gASES CADAStrEВ. Мошинский, О. Лагоднюк, А. Лагоднюк, В. Корбутяк, А. КучероваидеНтиФикация пОвтОрНО заБОлОчеННых территОрий за даННымидиСтаНциОННОгО зОНдирОваНия для кадаСтра парНикОвых газОв ............................................156

n. ivaniSvili, m. gogebaSviliwylis ekosistemebis mdgradobis Seswavla radiobiologiuri modelis

gamoyenebiT

Н. Иванишвили, М. ГогебашвилииССледОваНие уСтОйчивОСти вОдНых экОСиСтем С иСпОльзОваНием радиОБиОлОгичеСкОй мОделиN. Ivanishvili, M. GogebashvilirESEArCh oF StAbility oF WAtEr ECoSyStEmS With uSE oF rADio biologiCAl moDEl ..............161

r. maisuraZe, T. xarZianikolxeTis vake-dablobis landSaftebi da maTi dRevandeli mdgomareoba

Р. Маисурадзе, Т. ХардзианиНизмеННО-равНиННие лаНдШаФты кОлхиди и их СОвремеННыий СОСтОяНиеR. Maisuradze, T. KhardzianikolkhEti loWlAND lANDSCAPES AND thEir moDErN CoNDitioN ...........................................................165

melioraciaМелиоРация

aMelioration (reClaMation)

g. Caxaia, z. varazaSvili, l. wulukiZe, i. xubulava, T. supataSvili, o. oqriaSviliniadagis eroziis sawinaaRmdego geoxaliCa `EroEComAt~-is laboratoriuli kvleva

Г. Чахая, З. Варазашвили, Л. Цулукидзе, И. Хубулава, Т. Супаташвили, О. ОкриашвилилаБОратОрНОе иССледОваНие прОтивОэрОзиОННОгО геОкОвра “EroEComAt”G. Chakhaia, Z. Varazashvili, L. Tsulukidze, I. Khubulava, T. Supatashvili, O. OkriashvilithE lAborAtory rESEArCh oF Soil EroSioN AgAiNSt gEo mAt “EroEComAt” ................................172

z. WarbaZe, n. niblaZe, n. suxiSvilisadawneo milsadenebis dazianebis riskis Semcireba

З. Чарбадзе, Н. Нибладзе, Н. СухишвилисокРашение Риска вЫхода из сТРоя напоРнЫх водопРоводов

sarCevi

СодержаниеContents

Page 11: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201310

Z. Charbadze, N. Nibladze, N. SukhishviliREDUCING OF THE PIPELINE DAMAGIN RISK ...........................................................................................................178

m. varTanovikolxeTis damSrobi sistemebis eqspluataciis ekonomikuri

efeqtianobis amaRlebis ZiriTadi gzebi

M. ВартановОснОвные пути пОвышения экОнОмическОй эффективнОстиэксплуатации Осушительных систем кОлхидыM. VartanovTHE MAIN wAyS OF ECONOMICAL EFFECTIvITy RAISING OF COLCHIS DRAINAGESySTEMS ExPLOATATION ..............................................................................................................................................182

l. maisaia, x. kiknaZedaSrobiTi melioracia da garemos ekologiuri usafrTxoeba

Л. Маисая, Х. КикнадзеОсушительная мелиОрация и экОлОгическая безОпаснОстьОкружающей средыL. Maisaia, Kh. KiknadzeDRAINAGE RECLAMATION AND ECOLOGICAL SAFETy OF ENvIRONMENTAL ..............................................188

Л. Итриашвили, И. Иремашвили, Т. ТевзадзеагрОмелиОративный метОд ОсвОения тяжелых пОчвОгрунтОв кОлхидыl. itriaSvili, i. iremaSvili, T. TevzaZekolxeTis mZime niadaggruntebis aTvisebis agromelioraciuli meTodi

L. Itriashvili, I. Iremashvili, T. TevzadzeAGRO MELIORATION METHOD OF HEAvy SOILS ASSIMILATION FOR KOLKHETI REGION .........................191

Л. Лученок, Е. Сарасекоинтенсификация вОзделывания кукурузы на мелиОрирОванныхземлях беларуси .........................................................................................................................................................195

konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013сборник трудов конференций 22-24 ׀ июля, 2013

Conference Workbook 22-24 ׀ July, 2013

Page 12: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 11

hidrologia / meteorologia

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Кольхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

sakvanZo sityvebi: wyaldidoba, wyalmovardna, riski

saqarTvelos Savi zRvis sanapiro zona globaluri daTbobis mimarT yvelaze mowyv-ladi ekosistemaa [2]. Savi zRvis wylis donis permanentuli zrda aris msoflio okeanis Tanamedrove evstaziis Semadgeneli nawilia da igi klimatis cvlilebiT aris gamowveu-li. saqarTvelos Savi zRvis sanapiro zona moicavs 330 km-ian monakveTs, romelsac 150-ze meti didi, saSualo da patara mdinare uerTdeba. evstaziuri da geologiuri pro-cesebis erToblivi Sedegebis mixedviT saqarTvelos sanapiro zona iyofa sam ZiriTad nawilad, romelTagan centraluri, mdinare engursa da natanebs Soris moqceuli mon-akveTi yvelaze swrafad iZireba, xolo TviT centralur ubanSi foTi-sufsis sanapiro gamoirCeva CaZirvis siswrafiT 4,0-5,6 mm weliwadSi [1]. evstaziuri procesebis gaaqti-urebas moyveba pliaJebis Carecxva-degradciis procesebi, sanapiro zolis datborva da sanapiro zolis gadanacvleba xmeleTis siRrmeSi.

klimatis cvlilebis fonze Zlierdeba stiqiuri movlenebis (Stormebis da wyaldid-ioba-wyalmovardebis) sixSire da simZafre. es procesebi gansakuTrebiT mwvavea sanapiro zonis im ubnebSi sadac adgili aqvs wyalmovardnebisa da Stormebis Tanxvedras. mdina-reTa SesarTavebSi izrdeba Setborvis riskebi. Setborvis donis gazrdiT mcirdeba na-pirdamcavi nagebobebis saimedooba. sanapiro zolisaTvis mniSvnelovania mdinareebis mier myari natanis Camotana da gadanawileba, romelic garkveulwilad Semcirebulia wyalsacavebis da hesebis mSeneblobiT, garda amisa xdeba mdinareTa wyalSemkrebi auze-bidan xdeba natani masalis amoReba saamSeneblo miznebisaTvis. yovelive es ki amwvavebs plaJebis degradaciis process

SefardebiTi evstazia udidesia foTisa da rionis deltis ubanSi da is aRwevs 7,6 mm-s weliwadSi. foTis teritoria bolo 70-80 wlis ganmavlobaSi, zRvis, paliastomis tbis da mdinare rionis mimarT TiTqmis 0,52 m-iT daiwia da es procesi uaxloes momavalSic progresirebadi iqneba.

wyalmovardnis sawinaaRmdego dambebi, romlebic q. foTs icavs mdinare rionis da palistomis tbisagan veRar uzrunvelyofs qalaqis saimedo dacvas, am dambebis simaRle mdinaris da tbis zedapiris mimarT TiTqmis 0,6 m Semcirda, ris gamoc p = 3 – 5% uzrun-velyofis wyaldidobac ki katastrofuli iqneba q. foTisa da mimdebare ubnebisaTvis, amas adasturebis foTisa da mdinare rionis 1987 wlis katastrofuli wyalmovardnebi, romelmac 13 mln aSS dolaris zaralTan erTad adamainTa msxverplic gamoiwvia.

saqarTvelo yovelTvis gamoirCeoda bunebrivi stiqiuri movlenebiT, maT Soris six-Sirisa da zaralis miyenebis TvalsazrisiT wyaldidobebi da wyalmovardnebi. klimatis

klimatis cvlilebasTan dakavSirebiT mdinareTa

deltaSi wyaldidiobis da wyalmovardnebis

riskebis Sefaseba mdinare rionis magaliTze

1 saqarTvelos teqnikuri universitetis hidrometeorologiis instituti2 iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis zust dasabunebismetyvelo mecnierebaTa [email protected]; [email protected]

g. grigolia1, d. kereseliZe2, v. trapaiZe2, g. bregvaZe2

Page 13: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201312

g. grigolia, d. kereseliZe, v. trapaiZe, g. bregvaZe

globalurma cvlilebam es stiquri movlenebi kide ufro intensiuri gaxada. gansa-kuTrebiT SesamCnevia bolo wlebSi.

wyaldidobebsa da wyalmovardnebs zemoqmedebis ori gansxvavebuli saxe aqvs: sxvadasxva saxis sainJinro nagebobebis (mag. kaSxali, xidi, napirdamcavi nageboba da

sxv.) dazianeba da ngreva; mdinaris napiridan gadmosvla da Walebis, dasaxlebuli punqtebisa da sasoflo-

sameurneo savargulebis datborva. mdinareTa SesarTavebSi sanapiro zolis Setborva. wyaldidobebisa da wyalmovardnebis riskis qveS igulisxmeba maTi warmoqmnis alba-

Toba da zemoqmedeba (zarali, ukuSedegi) bunebriv da sameurneo obieqtebze, anu warmo-qmnis riski da zemoqmedebis riski. warmoqmnis riski SeiZleba Sefasdes sixSiruli-al-baTobis xerxebiT, xolo zemoqmedebis riski – zaraliTa da ukuSedegebiT. sixSire aris dakvirvebuli mniSvnelobebi warsulSi, albaToba – SesaZlebloba momavalSi. sixSire Sedegia imisa, rac ukve moxda, xolo albaToba winaswarmetyvelebaa imisa, rac unda mox-des.

globaluri daTbobis procesis mimarT saqarTvelos Savi zRvis sanapiro zonaSi yvelaze mowyvladi segmentia md. rionis delta,. md. rionis wyalSemkrebi auzis saSua-lo simaRle 1084 m, wliuri Camonadeni 12911 mln m3. sazrdoobis ZiriTadi wyaroebia mi-wisqveSa wylebi 24.5%, Tovlis – 19.0%, myinvaruli – 1.5%, wvimis – 55.0%.

mdinaris wylis reJimi xasiaTdeba gazafxul-zafxulis wyaldidobiT, romelic gamowveulia Tovlis dnobiT da wvimebiT, da mTeli wlis ganmavlobaSi wyalmovard-nebiT. mdinare rionze kolxeTis dablobis farglebSi, sadac xSirad aRiniSneba didi in-tensivobis naleqebi, periodulad adgili aqvs katastroful wyalmovardnebs. 1987 wlis 1 Tebervals, wyalmovardnis dros mdinare rionis xarjma 5000 m3/wm Seadgina, mas daemata varcixis wyalsacavis daclis Sedegad 1600 m3/wm-Si nakadi, ris gamoc gairRva marjvena sanapiros damba da daitbora mimdebare teritoria. maRali wyalmovardna iyo agreTve 1996 wlis 30 dekembers da 2008 wlis seqtember-oqtomberSi.

wyaldidobebisa da wyalmovardnebis sarisko periodebis (Tveebis) dasadgenad gamoy-enebul iqna md. rionis s. saqoCakiZesTan arsebuli hidrologiuri sadguris 1947-1986 wlebis dakvirvebis uwyveti monacemebi. wyaldidobebisa da wyalmovardnebis sarisko periodebis dasadgenad Sefasda Tvis saSualo, myisuri maqsimaluris saSualo, dRiuri maqsimaluris saSualo, dakvirvebuli myisuri maqsimaluri da dakvirvebuli dRiuri maqsimaluri wylis xarjebi, romelTa mniSvnelobebi mocemulia cxrilSi 1, 2.

cxrili 1. md. rionis h/s saqoCakiZesTan, dakvirvebis Sedegad miRebuli wylis xarjebi

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII QsaS.

Tvis saSualo 295 365 458 646 660 539 394 297 242 301 327 352 406

myisuri maqsimaluris saSualo

773 916 1086 1399 1267 1292 994 927 631 932 1080 1198 1041

dRiuri maqsimaluris saSualo

696 834 982 1261 1206 1151 909 814 570 862 947 1055 941

dakvirvebuli myisuri maqsimumi

1840 2280 2520 4650 2280 3000 2580 3520 1590 2140 3330 2780

dakvirvebuli driuri maqsimumi

1840 2210 2390 3430 2280 2580 2340 3310 1360 2040 3160 2480

cxrili 2. calkeul TveSi wlis maqs. xarjis moxvedris raodenoba dakvirvebis periodSi

Page 14: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 13

klimatis cvlilebasTan dakavSirebiT mdinareTa...

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII jami

dReTa raodenoba (1947-86)

0 6 5 7 2 4 2 2 0 4 3 5 40

% (1947-86) 0 15 13 18 5 10 5 5 0 10 8 13 100

dReTa raodenoba (1967-86)

0 4 1 2 1 3 1 2 0 0 2 4 20

% (1967-86) 0 20 5 10 5 15 5 10 0 0 10 20 100

wylis xarjebis saangariSo intervalebad SeirCa 800 m3/wm-dan 3600 m3/wm-mde mniSvn-elobebi, yoveli biji 400 m3/wm. saangariSo periodad rogorc zemoT iTqva gamoyenebu-lia uwyveti 1947-1986 wlebis periodi.

cxrili 3. maqsimaluri xarjebis (m3/wm) sxvadasxva intervalebSi moxvedris dReTa raodenoba dakvirvebis periodSi (1947-1986)

I II III IV V VIn Σ n Σ n Σ n Σ n Σ n Σ

3200-3600 0 0 0 0 0 0 1 1 0 0 0 02800-3199 0 0 0 0 0 0 1 2 0 0 0 02400-2799 0 0 0 0 0 0 2 4 0 0 1 12000-2399 0 0 2 2 2 2 0 4 1 1 6 71600-1999 1 1 3 5 4 6 11 15 14 15 8 151200-1599 3 4 17 22 21 27 53 68 32 47 15 30800-1199 23 27 42 64 73 100 218 286 198 245 81 111

VII VIII IX X XI XIIn Σ n Σ n Σ n Σ n Σ n Σ

3200-3600 0 0 1 1 0 0 0 0 0 0 0 02800-3199 0 0 0 1 0 0 0 0 1 1 0 02400-2799 0 0 1 2 0 0 0 0 1 2 0 02000-2399 3 3 1 3 0 0 1 1 5 7 5 51600-1999 2 5 3 6 0 0 7 8 5 12 7 121200-1599 4 9 4 10 3 3 14 22 20 32 15 27800-1199 39 48 21 31 7 10 32 54 36 68 54 81

cxrilSi 3 Σ aRniSnavs xarjebis dgomis xangrZlivobas, anu saangariSo periodSi dRe-Ta ricxvs, rodesac dakvirvebulia mocemul xarjze meti an toli mniSvneloba e.i. moce-mul intervalsa da mis zeda intervalebSi moxvedril dReTa raodenobis jami.

rogorc cxrili 2 da 3 gviCvenebs, I da IX TveebSi wyaldidobebisa da wyalmovardnebis warmoqmnis riski mcirea, xolo danarCen TveebSi es riskebi mniSvnelovania da daaxloe-biT erTnairi sixSire axasiaTebT. maT Soris sixSiriT gamoirCeva aprilis Tve.

wyaldidobebisa da wyalmovardnebis dinamikis dasadgenad Sefasda calkeuli Tvee-bis trendis korelaciis koeficientebi wylis maqsimalur xarjsa da mis rigiT nomers Soris 1947-1986 wlebis uwyveti periodisaTvis, cxrili 4, saidanac naTlad Cans, rom trendis tendencia fiqsirdeba mxolod VI, VII, VIII TveebSi da gansakuTrebiT wlis maqsim-aluri xarjebisaTvis (r = 0.45).

cxrili 4. md. rioni _ s. saqoCakiZe maqsimaluri xarjebis trendis korelaciis koeficientebi

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII wl.

1947-1986

0.12 0.05 0.12 0.19 0.08 0.32 0.22 0.26 0.14 0.15 0.17 0.16 0.45

Page 15: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201314

cxrili 5. naleqebis dRiuri maqsimumisa da imave dRis maqsimaluri xarjis (1), dRis maqsimaluri xarjisa da imave dRis naleqebis (2) korelaciis koeficientebi

r I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII1 0.32 0.39 0.23 0.30 0.12 0.02 0.52 0.11 0.48 0.33 0.38 0.512 0.38 0.55 0.13 0.45 0.12 0.25 0.65 0.25 0.46 0.58 0.36 0.17

( )max1− =Q f XdR dR ; ( )max2 Q f X− =dR dR

I-XII TveebisaTvis Sefasda korelaciis koeficientis mniSvnelobebi, naleqis dRiur maqsimumsa da, Sesabamisad, im dRis xarjs Soris da maqsimalur dRiur xarjsa da imave dRis naleqebs Soris, romelic mocemulia cxrilSi 5. cxrilSi moyvanili sidideebidan mniSvnelovania VII Tvis naleqebis gavlena maqsimalur xarjebze, mcirea V-VI TveebSi, rac miuTiTebs imaze, rom am Tveebis maqsimaluri xarjebisa ZiriTadi ganmapirobebeli faq-tori aris Tovlis nadnobi wylebi.

mravalwliur WrilSi Stormebis da wyaldidobis sezoni erTmaneTs ar emTxveva, Stormebi Zlierdeba mxolod wvimis maqsimumebis dros. wyalmovarnebis StormebTan dam-Txeva aris SemTxeviTi xasiaTisa da icvleba mniSvnelovan sazRvrebSi Stormebis energi-is maqsimumebi daikvirveba TebervalSi, ris Semdeg is klebulbs da minimums aRwevs maisSi, ivnisSi da ivlisSi, xolo oqtomber noemberSi aRiniSneba Stormebis meore piki [3].

cxrili 6. Stormuli energiis Sigawliuri ganawileba %-Si (a) da md. rionze 800 m3/wm-ze meti wylis xarjis dReTa raodenoba %-Si (b) 1947-1986 ww.

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XIIa 12.4 16.1 11.4 4.1 2.5 4.5 4.6 3.7 5.3 12.9 13.5 10.7b 2.4 5.7 8.9 28.4 21.8 9.9 4.3 2.7 0.9 4.8 6.0 7.2

daskvnis saxiT SesaZlebelia vTqvaT rom 800 m3/wm-ze meti ganmeorebadobis md, rionis wylis xarjisa da Stormuli movlenebis Tanxvedris maqsimumi wlis ganmavlobaSi aris Teberval-aprilSi, rac gamoiwvevs md. rionis deltaSi Carecxva-garecxvis procesebis zrdas.

saqarTvelos SavizRvispira regionisaTvis Setborvis riskebis kvleva Zalze mniSvnelovani sakiTxia gansakuTrebiT, hidrostiqiuri movlenebis gaxSirebis fonze.

gamoyenebuli literatura:

1. `saqarTvelos pirveli erovnuli Setyobinebaklimatis cvlilebis CarCo konvenciisaTvis~, Tbilisi, 1999;

2. `saqarTvelos meore erovnuli Setyobinebaklimatis cvlilebis CarCo konvenciisaTvis~, Tbilisi, 2009;

3. g. gigineiSvili, g. metreveli, T. gziriSvili, b. beritaSvili, `klimatis Tanamedrove globaluri daTbobis gavlena saqarTvelos zRvis sanapiro zonaze~;

4. Ш. джаошвили, речные наносы и пляжеобразование на черноморском побережье грузии, тб., 1986.

g. grigolia, d. kereseliZe, v. trapaiZe, g. bregvaZe

Page 16: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 15

hydrology / meteorology

G. Grigolia1, D. Kereselidze2, V. Trapaidze2, G. Bregvadze2

assessMent of the risKs of floods and flashfloods in a river delta dependinG on the CliMatiC

Conditions on the exaMple of the river rioni1 Institute of Hydrometeorology of Georgian Technical University

2 Faculty of Exact and Natural Sciences of Iv. Javakhishvili Tbilisi State [email protected]; [email protected]

Key words: flood, flashflood, riskFollowing the climatic changes, the increased frequency and severity of the natural calamities (storms,

floods and flashfloods) is observed, and the eustasy (rising level of the black Sea in respect of land) is followed by increased risks of flooding at the river mouths, what on its turn, reduces the reliability of the coast-protective structures evidenced in the mouth of the river rioni.

the risky periods (months) of floods and flashfloods were identified by using continuous observed data of the river rioni, and besides, average monthly, instant and daily water peak discharges were assessed. the risk of floods and flashfloods in the 1st and 9th months is little, while in other months it is significant with almost identical frequency.

As a conclusion, we can say that the maximum of the coincidence of the river rioni peak discharge with over 800 m3/sec reoccurrence and stormy phenomena during the year takes place in the months of February to April what will result in the intensified washout processes in the river rioni delta.

гидрология / метеорология

Г. Григолия1, Д. Кереселидзе2, В. Трапаидзе2, Г. Брегвадзе2

оценка Рисков наводнений и паводков в дельТах Рек в связи с изМененияМи клиМаТа

на пРиМеРе Реки Риони1 Институт гидрометеорологии Грузинского технического университета2 Факультет Точных и Естественных наук Тбилисского Государственного

Университета им. Ив. Джавахишвили[email protected]; [email protected]

ключевые слова: наводнения, паводка, рискНа фоне климатических изменений растет частота и суровость стихийных явлений (штормов и

наводнений и паводков), в результате эвстазии (повышения уровня черного моря по отношению к суше) в устьях рек повышается риск подтоплений, повышение уровня подтопления сокращает надежность берегоукрепительных сооружений, что заметно в устье реки риони.

для установления периодов (месяцев) риска наводнений и паводков были использованы данные непрерыного наблюдения над р. риони и оценены среднемесячный, мгновенный и максимальный дневной расходы воды. в i и ix месяцы риски возникновения наводнений и паводков невелики, а в остальные месяцы они значительные и характеризуются приблизительно одинаковой частотой.

в качестве заключения можем сказать, что максимум совпадения повторяемости расхода воды р. риони 800 м3/сек и штормовых явлений в течение года, это – с февраля по апрель, что вызовет рост процессов вымывания-промывания в дельте р. риони.

klimatis cvlilebasTan dakavSirebiT mdinareTa...

Page 17: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

16 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

hidrologia / meteorologia

sakvanZo sityvebi: dakvirvebis qseli, operatiuli prognozi, Setyobineba, prevencia.

yvelaze wyaluxvi mdinare saqarTveloSi – rioni warmoadgens wylis mTavar arterias kolxeTis dablobze. igi saTaves iRebs kavkasionis qedis 3000 m simaRlis myinvaruli zonidan da uerTdeba Sav zRvas q. foTTan. misi sigrZe 327km, auzis farTobi 13400 km2, saSualo simaRle ki 1084 m auzis 70 % tyiTaa dafaruli, romelic gamoirCeva mdidari saxeobebiT alpuri balaxebidan subtropikuli da Waobis mcenareulobamde. auzis mdinareTa ZiriTadi masazrdoebelia wvimis, Tovlis, gruntisa da myinvaruli wylebi. md. rionis ZiriTadi Senakadebia: yvirila 140 km sigrZis, xaniswyali – 57 km, cxeniswyali – 176 km, noRela – 57 km, texuri – 101 km, civi – 60 km. da sxva. hidrografiuli qselis sixSire 0,99km/km2. kolxeTis dablobze arsebuli arxebis sigrZe – 166km [1].

md. rionis wliuri Camonadenis moculoba Seadgens 12,6km3, yvirilis – 2,8km3, cxeniswylis – 2,8km3, texuris – 1,6km3, xaniswylis – 0,7km3.

md. rionis auzSi bunebrivi pirobebi (klimati, reliefi, hidrografia da sxva) xelsayrel pirobebs qmnis iseTi stiqiuri movlenebis gavrcelebisaTvis, rogoricaa wyalmovardnebi, romlebic bolo periodSi klimatis cvlilebis fonze, xSirad gamousworebel zians ayenebs calkeul regions. itboreba dasa-xlebuli punqtebi, romelTa udidesi nawili swored mdinareTa sanapiroebis zolSi mdebareobs. materialur zaralTan erTad stiqia iwvevs wylisa da miwis resursebis sagrZnob Semcirebas da gabinZurebas.

gansakuTrebiT didi simaRlisa da damangreveli energiis wyalmovardnebi mosalodnelia wlis yvela dros kolxeTis dablobze, sadac xSirad aRiniSneba intensiuri Tavsxma wvimebi. katastrofuli wyalmovardnebis dros aq wylis doneebi 2-4 -jer aRemateba Cveulebrivi wylis maqsimalur doneebs, rac did zians ayenebs qveynis ekonomikas. ziandeba xidebi, saavtomobilo da sarkinigzo gzebi, komunikaciebi, sarwyavi da damSrobi arxebi, iRupeba pirutyvi, frinveli da zogjer adamianebic. ase moxda 1987 wels, roca md. rionis qvemo welSi sanapiro soflebi 3-4 m. wylis feniT daitbora. sadReisod wyalmovardnebis mavne Sedegebis acilebis mizniT mTavar problemad iqca maTi maqsimaluri xarjebis prognozireba, romelTa drouli gaTvaliswineba Tavidan agvacilebs did materialur zarals.

md. rionze wyalmovardnebi gaedinebian ufro xSirad zafxulSi Tovlisa da myinvarebis intensiuri dnobisas. mcire zomis zRvispira mdinareebze, romle-bic ikvebeba wvimis wylebiT, wyalmovardnebi aRiniSneba wlis yvela dros.

1990 wlamde arsebuli wyalmovardnebis mravalwliuri dakvirvebis monacemebis

c. basilaSvili

wyalmovardnebis maqsimaluri xarjebis

prognozireba md. rionze

saqarTvelos teqnikuri universitetis hidrometeorologiis [email protected]

Page 18: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 17

analizis mixedviT, md. rionis maRalmTian zonaSi isini ZiriTadad Tbil sezonSi aRiricxeboda, kerZod sof. uwerasTan wyalmovardnis 24 SemTxveva iyo, q. onTan da sof. xidikarTan ki – 36, sof. alpanasTan aRricxuli 63 wyalmovardnidan 41 Semodgoma zamTris (IX-II) da 22 gazafxul-zafxulis (III-VIII) periodSi moxda. ufro qvemoT sof. namoxvanTan ki 69 aRricxuli wyalmovardnidan: 31 – Semodgomaze (IX-XI) iyo, 20 – zamTarSi (XII-II) da 28 – gazafxul-zafxulis (III-VIII) periodSi.

md. rionis qvemo welSi sof. saqoCakiZesTan 1970-dan 1982 wlamde aRricxuli 158 wyalmovardnidan, formirebis pirobebis mixedviT, gamoiyofa oTxi periodis wyalmovardnebi: 33 – Semodgomaze (X-XI), 45 – zamTarSi (XII-III), 20 – gazafxulze (IV-V) da 60 – zafxulSi (VI-IX).

wyalmovardnis simZlavre da xangrZlivoba damokidebulia mosuli naleqe-bis raodenobaze, maT intensivobaze, ganawilebasa da mosvlis kanonzomierebaze drosa da sivrceSi, agreTve Tovlisa da yinulis dnobis Taviseburebebze, maT danakargebze da sxva. amitom mosalodneli maqsimaluri pikis sididis saprognozod mravali monacemia saWiro, risTvisac unda iyves dakvirvebis kargad ganviTarebuli hidrometeorologiuri qseli da maTi drouli informacia, romelic Cvens rTul mTian pirobebSi Zalian SezRudulia.

Cvens SemTxvevaSi wyalmovardnebis maqsimaluri xarjebis prognozire-bisaTvis gamoyenebul iqna dRe-Ramuri monacemebi: wylis xarjebis (q m3/wm), atmosferuli naleqebis (r mm.), haeris saSualo θ (°C) da maqsimaluri θ (°C) temperaturebi, agreTve sinotivis deficiti (D mm). Sedgenil iqna mravalfaqtoriani saprognozo modeli:

Qmax = f (Qc, Rc, θ n-1, rn-1 , qn-1 , un-1 , rn , qn , Dn) (1)

sadac indeqsebiT aRiniSneba monacemTa aTvlis dRe: c (sawyisi) – wyalmovar-dnis dawyebis dRe, (n-1) – maqsimaluri xarjis wina dRe, n – maqsimaluri xarjis gavlis dRe.

calkeuli sezonisaTvis saprognozo modelis kvlevis yvela etapis reali-zacia Catarda Cven mier Sedgenili saTanado [2, 3] kompiuteruli programebiT. calkeuli sezonisaTvis gamokvleul iqna maformirebeli faqtorebis kavSiri maqsimalur xarjebTan (cxrili 1). optimaluri saprognozo modelis SerCeva moxda mravalbijiani gamoricxvis meTodis [4] gamoyenebiT.

md. rionis zemo welSi wyalmovardnebis formirebas ganapirobebs ZiriTadad Tovlis dnoba, romlis yoveldRiuri monacemebis Sesaxeb informacia ar gagvaCnia, amitom danarCen faqtorebTan wyalmovardnebis maqsimaluri xarjebis kavSiri (cxrili 1) Zalian sustia (r = 0,02 ÷ 0,30). amitom miuxedavad mravalmxrivi kvlevisa ver iqna miRebuli xelsayreli saprognozo variantebi.

cxrili 1. korelacia wyalmovardnis maqsimaluri xarjebisa mis faqtorebTan

mdinarerionishidro-kveTebi

periodisawyisixarji

QQc

haeris temperatura

saSualo maqsimumi

θ n-1 θ nθn-1 θn

sof.uwera V -VIII 0,59 - 0,12 - 0,14 - 0,23 - 0,15sof.alpana IX - II 0,48 0,03 - 0,04 0,01 - 0,02sof.alpana III -VIII 0,74 0,02 0,06 0,07 0,06sof.namoxvani IX - XI 0,60 - 0,48 - 0,46sof.namoxvani XII - II 0,72 0,12 0,11 - 0,04 0,04sof.namoxvani III -VIII 0,78 - 0,11 - 0,07 - 0,15 - 0,07

wyalmovardnebis maqsimaluri xarjebis...

Page 19: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201318

mdinarerionishidro-kveTebi

periodi

sinotivisdeficiti

atmosferuli naleqebi

sawyisiwinadRes

pikisdRes

D Dn-1 Dn rs rn-1 rn

sof.uwera V -VIII - 0,02 0,12 0,13 0,35 0,25sof.alpana IX - II - 0,26 - 0,19 0,21 0,21 0,27sof.alpana III -VIII 0,04 - 0,24 - 0,03 - 0,09 0,53sof.namoxvani IX - XI - 0,39 0,16 0,29sof.namoxvani XII - II - 0,41 0,06 0,17 0,43 0,11sof.namoxvani III -VIII - 0,01 - 0,19 0,27 0,34 0,04

miRebuli saprognozo gantolebebi mocemulia 2 cxrilSi. operatiuli prognozebis Sedgenis dros saangariSo formula SeirCeva sezonebis mixedviT, garda hidrokveTisa sof. uwerasTan, sadac wyalmovardnebi ZiriTadad wlis Tbil sezonSia. sof. alpanasTan Semodgoma-zamTris (IX-II) sezonSi gavlili wyalmovardnebis prognozebi gamoirCeva da-bali SefasebiT, amitom isini gaicema konsultaciis saxiT. gazafxul-zafxulis (III-VIII) sezonSi ki prognozebis Sefaseba s/σ = 0,69-0,70-s Seadgens. sof. namoxvanTan miRebulia dadebiTi Sefasebis (roca s/σ < 0,80) prognozebi, romelTa gamarTleba 80 %-ia, rac metad mniSvnelovania, radgan mdinareze swored gazafxul-zafxulis sezonze xdeba maqsimal-uri wyalmovardnebi.

md. rionis qvemo welSi sof. saqoCakiZesTan prognozebi (cxrili 2) mniSvnelovnad umjobesdeba maqsimaluri xarjis gavlis dRes mosuli naleqebis gaTvaliswinebiT. gan-sakuTrebiT rTulia prognozireba gazafxulze, rodesac mimdinare naleqebis gaTval-iswinebiTac ver xerxdeba dasaSvebi kriteriumebiT prognozebis miReba. danarCeni se-zonebisaTvis ki miRebulia dadebiTi Sefasebis saprognozo gantolebebi.

cxrili 2. maqsimaluri xarjebis (Qm3/wm) saprognozo gantolebebi

saprognozo gantolebebi

Sefasebis kriteriumebi

s/σ p% r

md. rioni – uwera, gazafxuli – zafxuli (V-VIII)

1 q = 0,78 qc + 47,5 0,83 50 0,562 qmax = 0,79 qc - 0,38 θn-1 - 0,24 rc + 0,82 r n-1 + 47,1 0,80 63 0,613 qmax = 0,80qc +1,4θn-1 - 0,2θn-1 + 6,9 D n-1 - 0,2rc + 1,1 r n-1 + 43,1 0,77 67 0,69

md. rioni – sof. alpana, Semodgoma – zamTari (IX – II)

5 qmax = 1,25 qc + 5,4θ n-1 + 4,3θ n-1 - 39,9Dn-1 + 116 0,83 75 0,60md. rioni – sof. alpana, gazafxuli – zafxuli (III – VIII)

6 qmax = 1,20 qc + 132 0,69 68 0,757 qmax = 1,20 qc + 1,30 θn-1 – 111 0,70 82 0,74

md. rioni – sof. namoxvani, Semodgoma (IX – XI)

8 qmax = 0,70 qc - 14,0 θn-1 + 373 0,77 68 0,64md. rioni – sof. namoxvani, zamTari (XII – II)

9 qmax = 1,01 qc + 166 0,71 65 0,7110 qmax = 0,79 qc - 3,1θn-1 + 24θn-1 - 77,5 Dn-1 + 127 0,66 80 0,75

md. rioni – sof. namoxvani, gazafxul – zafxuli (III – VIII)

11 qmax = 0,71 qc + 269 0,63 75 0,78

c. basilaSvili

Page 20: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 19

12 qmax = 0,73 qc + 2,08 θ n-1 + 233 0,63 79 0,7713 qmax = 0,71 qc + 1,90 θ n-1 + 1,34 rc + 231 0,68 80 0,7714 qmax = 0,74 qc + 14 θ n-1 - 13,8 θ n-1 + 12,3 rc + 296 0,61 79 0,7915 qmax = 0,71 qc + 7,5 θn-1 - 9,2 θn-1 + 13,9 rc + 1,73 r n-1 + 283 0,60 79 0,80

md. rioni – s. saqoCakiZe, gazafxuli (IV – V)

1 qmax = 1,11 q12 + 0,49 qod + 28,4 1,71 60 0,80

2 qmax = 0,93 q12 + 0,54 qod + 8,06 rmax - 95,0 1,70 60 0,82

3 qmax = 0,66 q24 + 0,51 qod + 14,8 rmax + 244 1,29 56 0,70

md. rioni – s. saqoCakiZe, zafxuli (VI – IX)

4 qmax = 1,40 q24 + 231 0,78 73 0,82

5 qmax = 1,27 q24 + 0,73 qod + 62,7 0,75 73 0,83

6 qmax = 0,93 q24 + 1,0 qod + 8,33 rmax - 264 0,69 73 0,87

md. rioni – s. saqoCakiZe, Semodgoma (X – XI)

7 qmax = 1,14 q12 + 123 0,69 76 0,97

8 qmax = 1,05 q12 + 3,78 rmax + 14,3 0,64 76 0,98

md. rioni – s. saqoCakiZe, zamTari (XII – III)

9 qmax = 1,16 q24 + 1,02 qo. + 79,2 0,76 71 0,83

10 qmax = 1,99 q12 + 0,87 qod - 25,0 0,76 67 0,94

11 qmax = 0,59 q24 + 1,50 qod + 12,7 rmax - 305 0,64 87 0,89

SeniSvna: s/σ - prognozebis saSualo kvadratuli cdomilebis Sefardeba maqsimaluri xarjebis saSualo kvadratul gadaxrasTan: P % - prognozebis gamarTleba, r – korelaciis koeficienti faqtiursa da prognozul mniSvnelobebs Soris.

amrigad SemuSavebulia mdinare rionis wyalmovardnebis maqsimaluri xarjebis moklevadiani prognozebi erTiani dakvirvebis rigebis gamoyenebiT, romelime SemTxve-vis ignorirebis gareSe, rac aris maTi saimedoobis garantia. calkeuli hidrokveTisaT-vis sezonebis mixedviT miRebul saprognozo ganto-lebebSi prediqtorebis monacemTa urTierTdamatebiT xdeba prognozebis dazusteba. maT safuZvelze Sedgenili opera-tiuli prognozebiT mosalodneli saSiSroebis SemTxvevaSi misi drouli SetyobinebiT, SesaZlebeli iqneba mkveTrad Semcirdes is materialuri zarali da msxverpli, rac Sei-Zleba mohyves did wyalmovardnebs. prognozebis winswreba saSualebas iZleva operati-ulad Catardes mosaxleobisa da materialuri faseulobebis usafrTxoebis RonisZie-bebi, agreTve wyalsacavebis drouli dacla wyalmovardnis maRali wylis misaRebad.

gamoyenebuli literatura:

1. ресурсы поверхностных вод СССр, т. 9, вып. 1, л, гидрометеоиздат, 1974, 578 с.2. ц. Басилашвили, Статистический анализ переменных и выбор предикторов для прогностических

зависимостей. в кн.: аннотированный указатель алгоритмов и программ. Обнинск, вНиигми – мцд, 1977, с. 43.

3. ц. Басилашвили, плоткина и, Определение многофакторных зависимостей с развёртыванием уравнения, оценка их качества и расчёт вероятностных прогнозов. в кн.: аннотированный перечень новых поступлений в ОФап госкомгидромета. Обнинск, вНиигми – мцд, 1985, с. 21.

4. Н. дрейпер, г. Смит, прикладной регрессионный анализ, москва, Статистика, 1973, 392 с.

wyalmovardnebis maqsimaluri xarjebis...

Page 21: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201320

гидрология / метеорология

Ц. Басилашвили

пРогнозиРование МаксиМальнЫх Расходов паводков на Р. Риони

ключевые слова: Сеть наблюдений, оперативный прогноз, уведомление, превенция.Резюме. Составлены методы краткосрочного прогнозирования максимальных расходов паводков р.

риони, которые можно использовать для проведения превенциальных мероприятий против негативных результатов вызванных катастрофическими паводками.

hydrology / meteorology

Ts. Basilashvili

foreCastinG MaxiMuM floods on theriver of rioni

Key words: Observation network, operative forecast, report, preventive.summary. Forecasts have been made for high water flows on rioni river with their maximum short-term

discharge. the forecasting methods can be useful for preventive measures against the damage caused by disa-strous floods and high waters.

c. basilaSvili

Page 22: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 21

hidrologia / meteorologia

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

sakvanZo sityvebi: mtknari wyali, wyalmoxmareba, myinvarebi, mdinareTa Camonadeni.

wylis gareSe sicocxle ar arsebobs. amas adasturebs Zveli qarTuli andaza `sadac wyalia, sicocxle iqaa~. sxva bunebrivi resursebisagan gansxvavebiT, wyali mravalmxriv moixmareba adamianTa cxovrebaSi. wylis gareSe SeuZlebelia meurneobis nebismieri dargis ganviTareba, amitom wyali ekologiur-ekonomikuri ganviTarebis mniSvnelovani berketia. wyals ZiriTadad moixmaren mosaxleoba, sarwyavi miwaTmoqmedeba da mrewveloba.

saukuneebis manZilze gavrcelebuli iyo azri, rom wylis resursebi amouwuravia da SeiZleba misi gamoyeneba nebismieri wyarodan nebismieri raodenobiT. mosaxleobis matebasTan, mrewvelobisa da soflis meurneobis ganviTarebasTan erTad gaizarda wyalmoxmareba, ramac gamoiwvia wylis resursebis potencialis SesamCnevi Semcireba.

qveynis mdgradi ganviTarebis erT-erTi mniSvnelovani faqtori aris ekologiurad sufTa mtknari wylis resursebi. gaeros monacemebis Tanaxmad yvela saxis wylis resursebis saerTo msoflio maragi 1400 mln.km3-s Seadgens da misi mxolod 2,5% anu 35 mln.km3, miekuTvneba mtknar wylebs. msoflioSi 1km2 farTobze modis saSualod 0,263 m3 mdinareuli wylis resursi, xolo erT sul mosaxleze – 7056 m3, evropaSi es maCvenebeli Seadgens: 0,318-sa da 3954 m3-s, saqarTveloSi ki 0,9-sa da 12314 m3-s Sesabamisad.

sadReisod msoflios mtknari wylis saerTo maragebidan gamoiyeneba mxolod 12% anu 4,2 mln. km3. wyalmoxmarebis zrdis gamo dedamiwaze arsebuli wylis resursebi yvelgan da yovelTvis ver uzrunvelyofen maTze gazrdil moTxovnilebebs. XX saukunis 90-ian wlebSi daaxloebiT 80-mde saxelmwifo, sadac msoflios mosaxleobis 40% cxovrobs, ukve ganicdida wylis mwvave naklebobas. dRes mosaxleobis 1/3 cxovrobs im qveynebSi, sadac wyalmoxmareba wylis ganaxlebad marags 10%-iT aRemateba. gaeros prognozebis Tanaxmad, msoflio wyalmoxmareba 2025 wlisaTvis 40%-iT gaizrdeba da klimatis globaluri daTbobis fonze mosaxleobis 2/3 aRmoCndeba mtknari wylis deficitis pirobebSi.

rac ufro ganviTarebulia qveyana, miT ufro gaWuWyianebulia misi garemo. qimiuri mrewvelobis ganviTarebam gamoiwvia zRvebis, mdinareebis, tbebis, wyalsacavebis gaWuWyianeba. adamiani Tavisi saqmianobis Sedegad aWuWyianebs wyals, rogorc komunaluri momsaxurebis, aseve sxvadasxva tipis narCenebis, pesticidebisa da sxvaTa saSualebiT.

amJamad garemos ekologiuri dacvis sferoSi umwvavesia swored mtknari wylis resursebis gaWuWyianeba, romelic intensiurad mimdinareobs samrewvelo sawarmoebis,

wylis resursebi da maTi gamoyenebis

ZiriTadi sakiTxebi

saqarTvelos teqnikuri universitetis hidrometeorologiis instituti [email protected]

c. basilaSvili

Page 23: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201322

mecxoveleobis fermebis, sasoflo-sameurneo mindvrebisa da dasaxlebuli punqtebis Camdinare wylebiT.Ees ki did safrTxes uqmnis adamianebis fizikur da reproduqciul janmrTelobas. bevrma mdinarem da tbam dakarga TviTgawmendis unari da amis gamo mosalodnelia maTi mkvdar wyalsatevebad gadaqceva. amrigad gaWuWyianeba wylis resursebis Semcirebis erT-erTi mizezia da wylis Zieba aucilebeli xdeba ara marto udabnoebSi, aramed ganviTarebuli raionebisaTvisac. amitom Tanamedrove etapze msoflioSi mwvaved dgas mosaxleobis ekologiurad sufTa sasmeli wyliT stabiluri momaragebis sakiTxi. wylis problema globalur problemad iqca. sadReisod metad aqtualuria sakiTxebi wylis resursebis, maTi prognozirebisa da wyalmoxmarebis racionaluri strategiis Sesaxeb.

saqarTveloSi mtknari wylis ZiriTad wyaros warmoadgenen kavkasionis mTebidan Camomavali mdinareebi, romlebic dasavleTiT Sav zRvaSi da aRmosavleTiT kaspiis zRvaSi Caedinebian. mtknari wylis resursebia agreTve myinvarebSi, miwisqveSa wylebSi, tbebSi, WaobebSi da wyalsacavebSi. maTi wylis jamuri resursi 100km3 –s Seadgens.

saqarTveloSi 26060 mdinarea 60 aTasi km. saerTo sigrZis, romlebSic weliwadSi formirdeba 65 km3 moculobis wyali. 786 myinvarSi 556 km2 farTobze akumulirebulia 30 km3 wyali. miwisqveSa wylis maragi 18 km3. 87 WaobSi 1080 km3 farTobze 1,9 km3 wyalia. 44 wyalsacavSi daregulirebulia 3,32 km3 wyali. 856 tbaSi 0,72 km3 wyalia [1]. 2300 mineraluri samkurnalo wyaros dRe-Ramuri debiti 130 mln. litria. 1500 miwisqveSa karstul mRvimeSi ki mravali uxilavi tba da mdinarea. yvela am obieqtebis erToblioba qmnian saqarTvelos wylis simdidreTa mSvenier saganZurs.

fizikur-geografiuli da klimaturi pirobebi saqarTvelos teritoriaze ganapiro-bebs did hidrologiur mravalferovnebas da mdinareTa Camonadenis araproporciul ganawilebas farTobiT Tanabar dasavleT da aRmosavleT saqarTvelos Soris. saqarT-velos yvela mdinaris Camonadenis jamis 77% - 50km3 dasavleT saqarTveloSia da Sav zR-vaSi Caedineba, danarCeni 23% - 15 km3 aRmosavleT saqarTveloSi kaspiis zRvisken miedine-ba. Camonadenis fenis simaRle dasavleT saqarTveloSi 1300 mm, aRmosavleTSi ki 400 mm [2].

uxvwylianobiT gamoirCevian kavkasionis dasavleT nawilSi mdebare mdina-reebi, sadac wliuri Camonadeni 4000 mm, xolo mcirewylianoba aRiniSneba saqarTvelos samxreT-aRmosavleTSi, sadac mdinareTa Camonadeni mxolod 50 mm.

saqarTvelos mdinareTa Camonadenis saSualo xvedriTi maCvenebeli Seadgens 28 l/wm 1 km3 farTobze da weliwadSi saSualod 810 aTasi m3 moculobis wyali formirdeba. dasavleT saqarTveloSi 1340 aTasi m3 (78%) da aRmosavleT saqarTveloSi 370 aTasi m3 (22%). aRmosavleT da dasavleT saqarTvelo teritoriulad (33 da 37 aTasi km2) da mosaxleobiT (2,3 da 2,9 mln. kaci) TiTqmis erTnairia, magram wylis raodenoba erT sul mosaxleze weliwadSi 4-jer metia dasavleT saqarTveloSi (21600 m3), vidre aRmosavleT saqarTveloSi (5750 m3) [3].

mdinareTa saTaveebSi arsebuli mTis lamazi myinvarebiT mosazrdove gaToSili wylebi swrafi dinebiT erTvian Savi zRvis Tbil wylebs, nivalur zonaSi myinvarebi warmoadgenen wylis bunebriv akumulatorebs, Tavisebur wyalsatevebs, romlebSic wyali dagrovilia yinulis saxiT. am wyals myinvarebi gascemen zafxulis cxel dReebSi, roca wyalze moTxovnileba didia. es wyali yovelmxriv sasargebloa, rogorc maRali xarisxis mtknari sasmeli wyali da mdinareTa sazrdoobis wyaroa.

aRsaniSnavia, rom alpebisa da kavkasionis myinvarTa dinamikas urTierT msgavsi daRmavali trendi gaaCniaT, romelic daiwyo XIX s. bolodan. 1960 – 1970-ian wlebSi maTze aRiniSna myinvarTa win waweva, roca haeris temperatura 0,4°C-mde Semcirda. amJamad Tanamedrove globaluri daTbobis fonze, roca saqarTveloSi bunebrivi zonebis 100-150 m-iT maRla aweva SeimCneva, mosaxleobis mier xdeba subalpuri da alpuri zonebis aTviseba, rac zrdis myinvarebze anTropogenur datvirTvas. XXI saukuneSi prognozis mixedviT 2030, 2050 wlebSi myinvarebis farTobi Semcirdeba 20% da 40%-iT da Sesabamisad myinvarebSi wylis maragi daiklebs 10% da 30%-iT. mTis myinvarebis arsebuli moZraoba mWidrod ukavSirdeba mtknari wylis deficitis problemas. aRsaniSnavia,

c. basilaSvili

Page 24: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 23

rom saqarTvelos myinvarebis raodenobis 67% da farTobis 81% mdebareobs dasavleT saqarTveloSi, aRmosavleT saqarTveloSi ki mxolod 28 myinvaria [4].

sarwyavi miwebis fondidan dasavleT saqarTveloSi, sadac uxvi naleqebia irwyveba mxolod 65 aTasi ha miwa, razec ixarjeba wylis resursuli potencialis 2%. amitom aq mdinareebs arc resursuli da arc xarisxobrivi gamofitva ar emuqrebaT. aRmosavleT saqarTveloSi ki, sadac mSrali klimatia, aris mTeli saqarTvelos sarwyavi miwebis fondis 85%, risTvisac gamoiyeneba aq arsebuli wylis resursebis 30%, rac wyliT sargeblobis donis daqveiTebas gamoiwvevs [5].

sadReisod saqarTvelos wylis resursebis gamoyenebis dargSi bevri problemaa: aq ar xdeba wylis gamoyenebis saTanado aRricxva, mwvaved igrZnoba gamwmend nagebobaTa nakleboba, rTulia wyaldacviTi RonisZiebebis gatareba, wyalsameurneo sistemebSi wylis didi danakargebia da sxva.

saqarTveloSi wylis resursebis optimaluri gamoyenebisaTvis meurneobis sxvadasxva dargSi aucilebelia wyalmoxmarebisa da Camdinare wylebis aRricxva, maTi kontroli da marTva Tanamedrove teqnikis doneze. wylis danakargebis likvidaciis mizniT saWiroa gatardes Semdegi saxis RonisZiebebi: sarwyavi sistemebis teqnikuri srulyofa – Zvelis rekonstruqcia da axali ufro srulyofili sistemebis mSenebloba; morwyvis Tanamedrove progresuli meTodebis danergva (dawvimeba, wveTovani an niadagqveSa rwyva da sxva); samrewvelo sawarmoebsa da mecxoveleobis fermebis Camdinare wylebis gamoyeneba mosarwyavad; morwyvis normebis Secvla rwyvis axali meTodebis danergvasTan dakavSirebiT.

samrewvelo sawarmoebSi aucilebelia unarCeno teqnologiebis – wyal-momaragebis ganmeorebiTi da brunviTi sistemebis gamoyeneba. qalaqebSi saWiroa: wyalsadenebisa da kanalizaciis sistemebis modernizacia da gafarToeba, mosaxleobis mier ekonomiurad xarjvis danergva, qalaqebis Camdinare wylebis gawmendis uzrunvelyofa da maTi gamoyeneba samrewvelo sawarmoebSi. mTavari ki aris wyalsadenebis saTave nagebobaTa teqnikuri da sanitaruli mdgomareobis gaumjobeseba da wyaroebis zonebis dacvis uzrunvelyofa [5, 6].

sadReisod izrdeba ra mosaxleobis raodenoba da sameurneo obieqtebi, mdinareebs aWuWyianebs samrewvelo da sayofacxovrebo Camdinare wylebi, agreTve soflis meurneobaSi gamoyenebuli Sxamqimikatebi da sasuqebi, mwvaved igrZnoba gamwmend nagebobaTa nakleboba. saWiroa aigos aseTi obieqtebi, magram es jer-jerobiT ver sruldeba.

garda amisa, klimatis daTbobam mTel rig regionebSi gamoiwvia ukve wylis mwvave deficiti, rac aferxebs meurneobis mTeli rigi dargebis ganviTarebas. am mxriv aRsaniSnavia is, rom klimatis Tanamedrove globaluri daTbobis fonze kavkasiaSi intensiurad mimdinareobs myinvarebis dnoba, ukan daxeva da Sedegad mosalodnelia mtknari wylis mniSvnelovani Semcireba. amitom aq aucilebelia mdinareTa Camonadenis daregulireba da wylis resursebis kompleqsuri gamoyeneba.

gamoyenebuli literatura:

1. водные ресурсы закавказья. гидрометеоиздат, л., 1988, 264 с.2. природные ресурсы грузии и проблемы их рационального использования. “мецниереба”,

тбилиси, 1991, 684 с.3. k. beTaneli, m. CijavaZe, q. maxaraZe, saqarTvelos sasmeli wylis resursebi. `mec-

niereba da teqnologiebi~, #1-3, 2002.4. d. mumlaZe, r. gobejiSvili, n. lomiZe, myinvarTa dinamika klimatis Tanamedrove

cvlilebis fonze. geografiis institutis SromaTa krebuli. 2008, axali seria # 2 (81), 254-260.

wylis resursebi da maTi gamoyenebis...

Page 25: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201324

5. i. Jordania, e. nakaiZe, g. gobeCia, wylis resursebis mdgomareoba da problemebi. `mecniereba da teqnika~, # 10-12, 1999, gv. 63-65

6. g. jabniZe, n. jiblaZe, S. gorgilaZe, g. xalvaSi, ekologiurad sufTa mtknari wy-lis resursebi – qveynis mdgradi ganviTarebis erT-erTi mniSvnelovani faqtori. saqarTvelos teqnikuri universitetis Sromebi, Tbilisi, 2010, 411-414.

гидрология / метеорологияЦ. Басилашвили

воднЫе РесуРсЫ и основнЫе вопРосЫ их использования

Институт гидрометеорологии Грузинского технического университета[email protected]

ключевые слова: Пресная вода, водопотребление, ледники, сток реки.Резюме. ресурсы чистой пресной воды один из важнейших факторов устойчивого развития страны.

в работе даётся анализ основных показателей природного потенциала и состояние использования ресурсов пресных вод грузии.

hydrology / meteorology

Ts. Basilashvili

Water resourCes and the basiC questions of their use

Institute of Hydrometeorology of Georgian Technical [email protected]

Key words: Fresh water, water use, glaciers, river flow.summary. Clean fresh water resources as one of the most important factors of sustainable development

of the country. Analysis of main indices of natural potential and condition of using fresh water resources of georgia is given in the article.

c. basilaSvili

Page 26: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 25

hidrologia / meteorologia

iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo [email protected]

sakvanZo sityvebi: Camonadeni, energetikuli kriteriumi, natanis Camonadenis norma

mdinareTa natanis Camonadenis Seswavlas didi samecniero da praqtikuli mniSvneloba aqvs. natanis moZraobis reJimis, Semadgenlobisa da Camonadenis moculobis codna saSualebas gvaZlevs gadavwyvitoT saxalxo meurneobis rigi mniSvnelovani problemebi. magaliTad, am sakiTxis codnas didi mniSvneloba aqvs wyalsacavebis proeqtirebisa da eqspluataciisaTvis, radgan masSi natanis daleqvis arasworma gaTvlam SeiZleba did Secdomamde migviyvanos wyalsacavis muSaobis periodis gaTvlis sakiTxSi, sarwyavi arxebis amosilvis periodis gaTvlaSi; natanis gadaadgilebis reJimis da maTi daleqvis Seswavlas didi mniSvneloba aqvs gemTsvlisTvis, hidroeleqtrosadgurebis da sxva hidroteqnikur nagebobaTa proeqtirebisaTvis, gansakuTrebiT, mdinareTa natanis Camonadeni warmoadgens erT-erT mTavar faqtors zRvis sanapiro zolis formirebisa da ganviTarebis pirobebisTvis.

natanis Camonadenis formireba, aseve naSali masalis raodenoba, romelic grovdeba xeobaSi da SesarTav raionebSi, damokidebulia mdinareTa auzebis fizikur-geografiuli pirobebis rTul kompleqsTan. amas emateba adamianis sameurneo zemoqmedeba, romelic ukanasknel aTwleulebSi sul ufro da ufro Zlierdeba.

dedamiwis zedapirze mimdinare wyali simZimis Zalis moqmedebiT ganuwyvetliv asrulebs muSaobas, romlis sidide damokidebulia wylis masis moculobasa da gansaxilveli ubnis daxrilobis sidideze, rac gansazRvravs mdinaris energiis sidides. natani masalis formirebaSi arsebiTi mniSvneloba aqvs ara marto mdinaris energias, aramed auzis fizikur-geografiul pirobebsac, radgan wyali kalapotisa da xeobis gadarecxvis garda awarmoebs zemoqmedebas mdinaris auzis zedapirzec, sadac gvxvdeba mcenareuli safaris sxvadasxva xarisxi, gamofitvis produqtebi da sxva amgebi qanebi.

swored am mimarTulebiT gansakuTrebul interess iwvevs mdinare bzifis natanis Camonadenis codna da misi formirebis pirobebi.

md. bzifis wylis Camonadenze dakvirvebebi warmoebda jer kidev 1913-17 wlebSi, sistematuri Seswavla ki daiwyo 30-iani wlebidan. am periods ekuTvnis mdinaris energe-tiukuli gamoyenebis sqemis pirveli mcdeloba, xolo Semdeg ki saqarTvelos energeti-kis institutis (1958 w) da Tbilhidroproeqtis (1961 w) mier damuSavebuli proeqtebi.

energetikis institutis sqemis mixedviT mdinare bzifze unda yofiliyo hesebis oTxsafexuriani kaskadi 345 aTasi kilovatis simZlavrisa da 2.16 mlrd.kvt-sT energiis gamomuSavebiT. kaskadebTagan sami iqneboda derivaciuli safexuri, xolo erTi md. bavius SesarTavTan 647 mln.m3 moculobis wyalsacavis saxiT.

md. bzifis natanis Camonadeni, formirebis

pirobebi da mimdebare sanapiro zolis dinamika

m. alaverdaSvili, d. kiknaZe, n. kokaia, n. xufenia, n. cincaZe

Page 27: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201326

aRniSnuli proeqtebiT, 1960 wels SveicariaSi vizitis Semdeg, dainteresda yofili sabWoTa kavSiris centraluri komitetis pirveli mdivani n. s. xruSCovi, radgan md. bzi-fis ulamazesi xeoba Seadara SveicariaSi nanax mdinareTa xeobas, sadac wyalsacavebis kaskadi unikaluradaa Serwymuli bunebriv silamazesTan. magram am proeqtis ganxor-cieleba gamoiwvevda biWvinTa-gagris da masTan axlomdebare sanapiro zolis nataniT deficits. zustad 60-iani wlebis dasawyisSi n. s. xruSCovis Tanamdebobidan gadayenebis gamo es proeqti ganuxorcielebeli darCa. amave periodSi, biWvinTis koncxis samxreT sanapiroze, sadac unikaluri pliaJia, aSenda 11 TxuTmetsarTuliani evropuli stan-dartis dasasvenebeli korpusebi, romelic CvenTan maSindeli samSeneblo proeqtebis mixedviT iSviaTobas warmoadgenda. igi ZiriTadad gankuTvnili iyo ucxoeli tur-istebisaTvis. imis gamo, rom aRniSnul teritoriaze iyo ulamazesi reliqturi tye-mce-nereuloba, nagebobebis kompleqsi aSenda pliaJis Semdeg daaxloebiT 10 metris siganis savali gzisa da gamwvanebis viwro zolis Semdeg.

1969 wels moxda samxreTis mimarTulebidan iSviaTi uzrunvelyofis Zlieri Stor-mi, romlis Sedegadac zRvam arsebuli pliaJis 100-120metriani zolidan waritaca 60 metramde siganis sanapiro pliaJis masala, romelic Cayara koncxis irgvliv arsebul wyalqveSa kanionebSi, ris Sedegadac Seiqmna sanapiro zolis amgebi natani masalis defi-citi (talRebi mivida korpusebamde, daamtvria pirveli sarTulis sqelkedliani minebi da misi Sxefebi meoTxe sarTulamde aRwevda). swored amis Semdeg gaxda saWiro biWvin-Tisa da gagris sanapiro zolis Seswavlis sakiTxi, romelic rogorc ukve aRvniSneT da-kavSirebulia md. bzifis natanis Camonadenze da mis gadanawilebaze sanapiro zolze.

unda aRiniSnos, rom biWvinTis koncxis modamoebSi 11 wyalqveSa kanionia, romelTagan md. bzifis SesarTavidan samxreTiT, daaxloebiT or kilometrSi, inkiTis tbis mopirda-pire mxares, pirveli kanioni yvelaze didia da romelsac okeanologebma ,,akula” Searqves, kanionis Seswavla moxda wyalqveSa gemiT 250 metr siRrmemde. sxvaTa Soris, aRniSnuli samuSaoebis dros, okeanologebis eqspediciam 1975 wels profesor zenkoviCis xelmZ-RvanelobiT “akulis” midamoebSi zRvis fskerze aRmoaCines samamulo omis droindeli aviabombebi, romlebic iyo saaTis meqanizmze da romelTa amoqmedebac mosalodneli iyo garkveuli wlebis Semdeg. 1975-76 wlebSi ruseTis specdazvervis myvinTavebis mier said-umlod amoRebul iqna sul 56 aviabombi, romelTa transportireba da afeTqeba xdeboda Rrmad mdinareTa xeobebSi. amis Sesaxeb presaSi daiwera mxolod ori wlis Semdeg.

mdinare bzifidan zRvaSi Semosuli natani, romelic zRvis dinebebis Sedegad gadaadg-ildeboda biWvinTisaken da gagrisaken, biWvinTis nakadis nawili gadioda inkiTis tbis mopirdapire mxares napiridan aRniSnul 150 metris farglebSi kurort biWvinTisaken, nawili ki iyreboda kanion “akulaSi”, romelic dadginda md. bzifSi SesarTavTan axlos Cayrili msxvili luminoforuli natanis Ziebis Sedegad, romelTa nawilic aRmoCenili iyo kanionebis fskerze 240 metr siRrmeze.

akvalangistebis da wyalqveSa gemiT eqspediciuri samuSaoebiT gamokvleul iqna bi-WvinTis koncxis garSemo arsebuli TerTmetive kanioni, romelTa fskeri dafarulia qviSis da kenWebis nareviT. sakurorto zonis korpusebis sanapiro zolis maxloblad me-Tevzeebma ramdenjerme dakarges badeebi, romlebic 20 metris siRrmeze hqondaT Cagebu-li. akvalangiT kvlevisas am badeebis didi nawili aRmoCnda 40 metr siRrmeze, romlebic gavsebuli iyo xreSis masaliT, rac miuTiTebs sanapiro zolidan xreSis masalis kanio-nis fskerisaken gadaadgilebaze. swored zemoT aRniSnuli 1969 wels momxdari Stormis Sedegad watacebuli 60 metramde sanapiro zolis masala Caitana zRvis talRebis ukusv-lam aRniSnul kanionebSi.

Savi zRvis sanapiro zolis (saqarTvelos farglebSi – 315km.) mdinareTa natanis Camonadenze 60-iani wlebis bolodan did samuSaoebs awarmoebdnen moskovis lomono-sovis saxelobis universitetis, leningradis mTavari hidrometeorologiuri insti-tutis, hidroproeqtis, amierkavkasiis hidrometeorologiuri institutisa da vaxuSti bagrationis saxelobis geografiis institutis kvleviTi ganyofilebebi. xolo 1972 wlidan 1990 wlamde aRniSnul samuSaoebSi CaerTo Tbilisis saxelmwifo universitetis

m. alaverdaSvili, d. kiknaZe, n. kokaia...

Page 28: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 27

md. bzifis natanis Camonadeni, formirebis pirobebi da...

xmeleTis hidrologiisa da niadagmcodneobis kaTedra, romelTa mier miRebuli mo-nacemebi (18 wl) mdinare bzifis rogorc Txevad, aseve natanis Camonadenze unikaluri mniSvnelobisaa. natanis raodenobrivi maCveneblis garda xdeboda misi granulometri-uli Semadgenlobis Seswavla.

1972-90 wlebis dakvirvebaTa Sedegad miRebul iqna md. bzifis rogorc Txevadi, aseve natanis Camonadenis norma, romelic Sesabamisad tolia 3261 mln. m3 da 940 aTasi tona wliurad.

aRniSnuli 18 wliani periodi aRsaniSnavia imiTac, rom 1987 wels, rogorc md. bzifze, aseve kavkasionis samxreT ferdobidan Camodenil mdinareebze, moxda iSviaTi uzrunve-lyofis wyaldidoba zeddarTuli Zlieri wyalmovardniT, gamowveuli uecari daTbo-biT, Tovlis dnobiTa da Tavsxma wvimebiT. Sedegad 1987 weli gamoirCeva rogorc Txeva-di, aseve natanis Camonadenis rekorduli maCvenebliT – 3,23 mln. tona.

gansakuTrebiT aRniSvnis Rirsia, isic rom md. bzifisaTvis gakeTda natanis raode-nobrivi maCveneblis gadaangariSeba e.w. `energetikuli principis” gamoyenebiT, rac md-gomareobs mdinaris wylis energiis mixedviT natanis Camonadenis gadaangariSeba auzis mdinare analogis mixedviT. Cvens SemTxvevaSi moxda md. bzifis energiis SefardebiT md. laSifsis auzis energiasTan. md. laSifsis natanis Camonadeni moculobiTi meTodiT riwis tbaSi gaangariSebul iyo aRniSnuli kaTedris mier, romelic tolia 56 aT. t/wl. aRniSnuli meTodis mixedviT energiebis fardoba md bzifisa da md. laSifsis tolia 15,4-0,85/0,85=17,1, ris mixedviTac gavigeT md. bzifis natanis Camonadeni energetikuli principis gamoyenebiT, romelic tolia: 17.1•56•103 = 958 aT tonisa, romelic sakmaod axlosaa md. bzifis eqspediciuri kvlevebis Sedegad miRebuli Camonadenis normisa – 940 aT. t/wl. es ki miuTiTebs energetikuli principis gamoyenebis saimedoobaze, romelic gamoyenebul iqna Savi zRvis sanapiro zolis sxva mdinareebzec.

amJamad afxazeTis teritoriaze arsebuli mdinareebi ekologiuri katastrofis zR-varzea.

soWSi dagegmili 2014 wlis zamTris olimpiadis infrastruqturis mSeneblobisaTvis intensiurad xdeba okupirebuli regionidan inertuli masalis eqsporti, rac ekolo-giuri TvalsazrisiT metad sazianoa sanapiro zolisaTvis. al. anqvabis ganmartebiT, am mizniT mxolod md. kodoria gamoyenebuli da iqidan mxolod 2 mln.m3 masalis gatana unda moxdes (albaT orjer da samjer da metic), es ki sakmaod xangrZliv periodSi moaxdens zRvasa da mdinares Soris arsebuli balansis darRvevas da sanapiro zolis Semcirebas.

amasTan dakavSirebiT saqarTvelom mimarTa saerTaSoriso sazogadoebas Sesabamisi Sefaseba mieca ruseTis ukanono qmedebisaTvis. sagareo saqmeTa saministros specialur gancxadebaSi aRniSnulia, rom inertuli masalebis eqsporti mimdinareobs ekologiuri usafrTxoebis normebis sruli darRveviT, rac gamousworebel zians miayenebs Savi zR-vis sanapiro zols, gansakuTrebiT afxazeTis unikalur bunebas, rac kavkasiis regioni-saTvis ekologiuri katastrofis tolfasia.

gamoyenebuli literatura:

1. m. alaverdaSvili, o. xmalaZe, d. qoCiaSvili, j. qerdiyoSvili. axali monaceme-bi md. bzifis natanis Camonadenis Sesaxeb. Tsu-s daarsebis 75-e wlisTavisadmi miZRvnili mesame respublikuri konferencia, programa da masalebi, Tbilisi, 1993 (rusul enaze).

2. v. peSkovi. wyalqveSa kanionis `akula~-s reliefis dinamikaze dakvirveba. Tbilisi 1977 (rusul enaze).

3. v. peSkovi. akumulirebuli napiris dinamikis zogierTi Taviseburebani wy-alqveSa kanionebis maRlobTan kavSirSi, Tbilisi, 1977 (rusul enaze).

4. g. Svanidze, m. AlaverdaShvili, D. qochiashvili, o. khmaladze. Application of the Energy test method on sediment load Calculation. melioracia xxxix, Wroslav, 1991.

5. г. Сванидзе, м. алавердашвили и др.. гидрология реки Бзыбъ, изд. тгу, тбилиси, 1981.

Page 29: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201328

гидрология / метеорология

М. Алавердашвили, Д. Кикнадзе, Н. Кокаиа, Н. Хупениа, Н. Цинцадзе

сТок наносов Реки бзЫбъ, условия фоРМиРования и динаМика ближащих

побеРежъя

Тбилисский Государственный Университет им. Ив. Джавахишвили[email protected]

ключевые слова: Сток, Энергетицеский критериюм, Норма стока наносовРезюме. На реке Бзыбь (пицундский мост) кафедрои гидрологии суши и почвоведения тбилисского

гос. университета в 1972-90 годах были произведени гидрометрические работы. в результате получена норма стока наносов (взвешенный и влекоммый) , которая ровна 940 ты. тон в году. также были произведены расчёты нормы стока наносов т. н. “энергетическим принципом” который равен 958 тыс. тон. полученные результаты довольно близки и даёт возможность использования энергетического метода расчёта стока наносов и на других реках.

Были представлены сущуствующие энергетические проекты для реки Бзыбь. Было обсуждена динамика побережья мысса пицунды в связи с конионами, которые находятся

вокруг мыса, т.е. воздействие конионов на количественных характеристик реки Бзыбь и материалов наносов побережья.

hydrology / meteorology

M. Alaverdashvili; D. Kiknadze; N. Kokaia; N. Khupenia; N. Tsintsadze

runoff of river bzipi load, Conditions of forMation and dynaMiCs of adjaCent shore line

Iv. Javakhishvili Tbilisi State [email protected]

Keywords: run off, energy principle, loaded materialssummary. According to hydrometric works executed by tSu Chair of land hydrology and soil sciences

in 1972-90 at river bzipi (Pitsunda bridge), the norm of runoff of load (suspended and bottom) has been estab-lished, which equals to 940 thousands tones annually. has been held using of so called “energy principle” as well which equals to 958 thousands tones. the obtained results almost coincides with each other and enables us to use the mentioned “energy method” at other rivers as well. the projects regarding the power potential of riv. bzipi have been presented.

the dynamics of shore line of the adjacent territory to Pitsunda cape, or the influence of canyons on quan-titative characteristics of the loaded materials, building of riv. bzipi and shore line, has been examined in con-nection with the underwater canyons around the cape.

m. alaverdaSvili, d. kiknaZe, n. kokaia...

Page 30: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 29

hidrologia / meteorologia

sakvanZo sityvebi: teniani subtropikuli zona, klimaturi da agroklimaturi maxa-siaTeblebi, aqtiur temperaturaTa jami, hidroTermuli koeficienti (hTk), agrokul-turebi.

kolxeTis dablobi moicavs vake dablobebs zRvis donidan 200 m simaRlemde, romelic odnav daxrilia Savi zRvisaken da ikveTeba mcire siRrmis xeobiT, romelic viwro zolad vrceldeba aWarisa da afxazeTis teritoriebze. igi moqceulia zRvis notio klimatis olqSi. gorakborcviani zoli gamoirCeva notio Tbili klimatiT _ mcire Tovliani za-mTriT da cxeli zafxuliT. klimatwarmomqneli ZiriTadi faqtorebidan pirvel rigSi misi geografiuli mdgomareoba unda aRiniSnos, is subtropikuli da zomieri sarty-elebis sazRvarze mdebareobs, ris Sedegadac mzis radiaciis sakmaod maRali maCvene-blebiT xasiaTdeba. klimatis xasiaTze did gavlenas axdens zRvis siaxlove. aRniSnul teritoriaze gamoiyofa teniani subtropikuli zona, Sesabamisi teniani subtropikuli klimatiT. niadagebis tipebidan gavrcelebulia teniani subtropikebisaTvis damaxasi-aTebeli niadagis tipebi. kerZod, eweri, aluviuri, Waobiani da torfian-Waobiani niad-agebi, aseve yviTelmiwa da wiTelmiwebi. kolxeTis dablobs ekuTvnis mdinareebis _ kodoris, sufsis, natanebisa da enguris qvemo dinebebi, xolo mTavar mdinares warmoad-gens rioni Tavisi SenakadebiT [1]. teritoriaze naleqebis wliuri ganawileba sakmao sir-TuliT xasiaTdeba. aq aRiniSneba naleqebis wliuri svlis rogorc xmelTaSuazRviuri (maqsimumi zamTarSi, minimumi zafxulSi), ise zRviuri (maqsimumi Semodgomaze, minimumi gazafxulze) da gardamavali (maqsimumi zamTarSi an zafxulSi, minimumi gazafxulze) ti-pebi.

regionaluri klimatis cvlilebis Sefasebis saimedoba damokidebulia meteorolo-giuri qselis sixSireze da dakvirvebaTa rigze. rac ufro xSiria qseli da grZelia dak-virvebaTa rigi, miT saimedoa Sesabamisi daskvnebi.N

naxazze 1 mocemulia kolxeTis dablobis teritoriaze ganlagebuli meteosad-gurebis da saguSagoebis qseli, romelic moicavs sakvlev periods (1940-2005 ww).

haeris temperaturis da atmosferuli naleqebis 1940-2005 wlebis monacemTa masivis

Sesaqmnelad gamoyenebuli iqna Semdegi monacemTa bazebi: klimatis cvlilebis konven-

ciis pirveli erovnuli SetyobinebisaTvis momzadebuli monacemTa baza (1936-1995 ww);

arsebuli meteorologiuri sadgurebis dakvirvebaTa monacemebi (1995-2008 ww); hidro-

meteorologiuri qselis SerCeuli sadgurebisa da saguSagoebis sakadastro monacemebi

(redaqtori z. cqvitiniZe).

saqarTvelos teqnikuri universitetis hidrometeorologiis [email protected]; [email protected]

m. melaZe, m. tatiSvili

kolxeTis dablobis teniani subtropikuli zonis

klimaturi da agroklimaturi maxasiaTeblebi

Page 31: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201330

m. melaZe, m. tatiSvili

naxazi 1. meteosadgurebisa da saguSagoebis qseli

kolxeTis dablobis teritoriaze

monacemTa bazebSi uxeSi Secdomebis (gamotovebuli monacemebis) aRdgenisaTvis gam-

oyenebuli iyo klimatologiaSi aprobirebuli klasikuri meTodebi: 1. Sesabamisi sxvao-

bebis meTodi; 2. Sesabamisi Sefardebebis meTodi. miRebulma monacemebma gaiara standar-

tuli Semowmeba homogenurobaze.

meteorologiuri sadguris monacemebis mixedviT saSualo wliuri temperaturis

zrda fiqsirdeba Semdeg adgilebSi: mwvane koncxi, gagra, zugdidi, foTi, senaki, samtre-

dia, mcire zrdis tendencia aqvs Semdeg sadgurebs: quTaisi, sairme, soxumi, baTumSi tem-

peratura TiTqmis ucvlelia (naxazi 2).

naxazi 2. saSualo mravalwliuri temperatura (1940-2005 ww.)

kolxeTis dablobze haeris wliuri temperatura 1940-2005 wlebis ganmavlobaSi iz-

rdeboda yovel 10 weliwadSi saSualod siCqariT 0.04ºC.

naleqebis ryevadobis xasiaTi da prognozi kolxeTis dablobze ganxilulia mono-

grafiaSi [2]. naleqebis wliuri jamebis svlas dadebiTi trendi aqvs, cvlilebis siCqare

sanapiro zolSi metia, vidre vakis aRmosavleT nawilSi. Tbili periodis naleqebSi mniS-

vnelovani cvlileba ar fiqsirdeba.

meteorologiuri sadguris monacemebiT wliuri naleqebis zrda fiqsirdeba Semdeg

sadgurebze: foTi, gudauTa, gali, soxumi, oCamCire, wyaltubo, samtredia, xoni. kleba

fiqsirdeba baTumi, lanCxuTi, Coxatauri, quTaisi, umniSvnelo cvlileba fiqsirdeba

senaksa da qobuleTSi (naxazi 3).

sasoflo-sameurneo kulturebis zrda-ganviTareba da produqtiuloba ZiriTadad

damokidebulia savegetacio periodSi aqtiur temperaturaTa jamebisa da atmosferuli

naleqebis ganawilebaze. amitom, axali teritoriebis aTvisebisas, gasaTvaliswinebelia

Page 32: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 31

kolxeTis dablobis teniani subtropikuli zonis...

mecnierulad dasabuTebul safuZvelze, agrokulturebis racionalurad ganlageba,

maTi agroklimaturi faqtorebis moTxovnilebis mixedviT.

naxazi 3. saSualo mravalwliuri atmosferuli naleqebi (1940-2005 ww.)

naxazze 4 mocemulia Tbil periodSi (IV-X) aqtiur temperaturaTa jamebisa da atmos-

feruli naleqebis ganawileba kolxeTis dablobis teniani subtropikuli zonis teri-

toriaze.

naxazi 4. 1) aqtiur temperaturaTa jami (≥10ºC);

2) atmosferuli naleqebis jami Tbil periodSi (mm)

Tbil periodSi (IV-X) kolxTis teniani subtropikuli zonis (200 m simaRlemde zR.

donidan) dasavleT nawilSi (afxazeTi, samegrelo) haeris aqtiur temperaturaTa jami

(>10°C) Seadgens saSualod 4350°C, atmosferuli naleqebis jami 690-1030 mm (afxazeTi,

samegrelo, Sesabamisad). mocemuli teritoriis wylis balansis indeqsi _ hidroTermu-

li koeficientia (hTk) 1.6-2.3, xolo uyinvo periodis xangrZlivobis dReTa ricxvi Sead-

gens saSualod 291-260 dRes (afxazeTi, samegrelo, Sesabamisad) [3].

kolxeTis dablobis aRmosavleT nawilis teniani subtropikuli zona moicavs imere-

Tis teritoriis nawils zestafonis raionamde. Tbil periodSi (IV-X) mocemul terito-

riaze haeris aqtiur temperaturaTa jami (>10°C) Seadgens saSualod 4420°C, atmosferu-

li naleqebis jami 800 mm. hidroTermuli koeficientia (hTk) 1.8, xolo uyinvo periodis

xangrZlivobis dReTa ricxvi Seadgens saSualod 274 dRes.

Tbil periodSi (IV-X) kolxeTis samxreT nawilis teniani subtropikuli zona moicavs

aWarisa da guriis teritoriebis nawils. zemoganxilul kolxeTis teniani subtropikul

Page 33: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201332

zonasTan SedarebiT aqtiur temperaturaTa maCvenebeli naklebia da Seadgens saSua-

lod 4220-4120°C, atmosferuli naleqebis jami 1390-1160 mm (aWara, guria, Sesabamisad).

rac Seexeba hidroTermuli koeficients (hTk) igi SedarebiT metia zemoganxilul teri-

toriebTan SedarebiT da Seadgens 3.3-2.8, xolo uyinvo periodis xangrZlivobis dReTa

ricxvi Seadgens saSualod 304-290 dRes (aWara, guria, Sesabamisad).

zemoaRniSnuli kolxeTis dablobis dasavleT nawilis (afxazeTi, samegrelo) teniani

subtropikuli zonis klimaturi da agroklimaturi maxasiaTeblebi sruliad uzrun-

velyofs Cais, citrusovani kulturebis (limoni, mandarini, forToxali, greipfruti)

tungis, kivis (aqtinidia), feihoas, Txilis, subtropikuli xurmis, vazis, xexilovanebis,

eTerzeTovani, agreTve marcvleuli (simindi, xorbali) da bostneul-baRCeuli kul-

turebis ganviTarebas. unda aRiniSnos, rom citrusovani kulturebidan limonis warmoe-

ba garda siTboTi uzrunvelyofisa damokidebulia zamTris minimalur temperaturaze,

radgan -5, -6°C ziandeba misi 1-2 wliani nazardebi (yinvebisagan dacvis gareSe).

aRniSnuli klimaturi da agroklimaturi maxasiaTeblebi aseve xelsayrelia aR-

mosavleT tenian subtropikul zonaSi (imereTi) marcvleulis, vazis, Cais, mandarinis,

limonis (yinvisagan dacviT) kivis (aqtinidia), feihoas, subtropikuli xurmis, eTerze-

Tovanebis, Txilis, tungis, kontinentaluri xexilovanebis, bostneul-baRCeulis da

sxva kulturebisaTvis. Tumca aq zemoganxilul teritoriasTan SedarebiT aRiniSneba

gvalvianobis meti SemTxveva. rasac aZlierebs aRmosavleTis qarebi (fionebi). amitom,

calkeul wlebSi marcvleuli kulturebis mosavalis dabali maCvenebeli aRniSneba. aqe-

dan gamomdinare, saWiroa mcenareebis damatebiTi raodenobiT teniT uzrunvelyofa (me-

lioraciuli RonisZieba).

kolxeTis dablobis subtropikuli zonis samxreT nawilSi (aWara, guria) klimaturi

da agroklimaturi pirobebi xelsayrelia zemoaRniSnuli kulturebis warmoebisaTvis.

Tumca, calkeul wlebSi forToxalis da greipfrutis sruli simwife ar aris uzrunve-

lyofili aqtiur temperaturaTa jamis naklebobis gamo (Semodgomis periodSi momate-

buli Rrublianobis gamo).

klimaturi da agroklimaturi resursebis efeqturad gamoyeneba mniSvnelovania

fermeruli da kerZo seqtoris miwaTmoqmedTa meurneobebisaTvis. maT rentabelobas

ganapirobebs mocemul teritoriaze agrokulturebis agroklimaturi pirobebisadmi

moTxovnilebis mixedviT ganlageba. klimaturi da agroklimaturi maxasiaTeblebis

mixedviT unda gamoiyos Sesabamisi agroklimaturi zonebi soflis meurneobis sxvadasx-

va dargebis ganviTarebisaTvis (memarcvleoba, meCaieoba, mecitruseoba, mevenaxeoba,

mexileoba, mebostneoba, mekartofileoba, mecxoveleoba da sxva). mxolod arsebuli

klimaturi da agroklimaturi parametrebis gaTvaliswinebiT aris SesaZlebeli aRniS-

nuli dargebis warmatebiT ganviTareba.

gamoyenebuli literatura:

1. maruaSvili l., saqarTvelos fizikuri geografia, naw. I, II, Tbilisi, 1969-19792. прогноз гидрометеорологических условий колхидскои низменности после осушения, 1983 л;

гидрометеоиздат, 1983, ст. 2473. melaZe g., melaZe m. saqarTvelos dasavleT reginebis agroklimaturi resursebi.

gamomcemloba `universali”, Tbilisi, 2012, gv. 435.

m. melaZe, m. tatiSvili

Page 34: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 33

hydrology / meteorology

M. Meladze, M. Tatishvili

CliMatiC and aGroCliMatiC features of KolKheti loWland huMid subtropiCal zone

Institute of Hydrometeorology of Georgian Technical [email protected]; [email protected]

Key words: humid subtropical zone, climatic and agriclimatic charachteristics, active temperatures sum-mary, hydrothermic coefficient (htc).

summary. the 1940-2005 year period data of hydrometeorological observation net have been used in presented article. based on this temperature and precipitation variation regime also agroclimatic character distribution in warm period have been ascertained in kolkheti lowland subtropical zone with possible spread of agricultures.

М. Меладзе, М. Татишвили

клиМаТические и агРоклиМаТические хаРакТеРисТики влажной субТРопической

зонЫ низМенносТи колхидЫ

Институт Гидрометеорологии Грузинского Технического Университета Грузии[email protected]; [email protected]

ключевые слова: субтропическая зона, клыматические и агроклыматические характеристики, сумма активных температур, гидротермический коеффициент

Резюме. в представленной статье использованы данные наблюдений гидрометеороло-гических сети периода 1940-2005 гг. На основе которого установлено изменение режима температуры и осадков. а также, распределения агроклиматических характеристик за теплый период в колхидской низменности субтропической зоны с возможным распространением агрокультур.

kolxeTis dablobis teniani subtropikuli zonis...

Page 35: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

34 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

hidrologia / meteorologia

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

sakvanZo sityvebi: xelovnuri kunZulebi da pliaJebi, bunebi, talRmtexebi, sanapiro zona, rekreaciuli zona, xelovnuri kveba, napirgaswvrivi nakadi.

msoflios sazRvao qveynebis ekonomikuri ganviTareba maT Soris saqarTvelos pirda-pir kavSirSia sanapiros ekologiur mdgomareobasTan da iq mimdinare bunebriv Tu te-qnogenur procesebTan, romelnic ganapirobeben mis mdgradobasa da eqsploataciis Ses-aZleblobebs. uSualod zRvis sanapirosTanaa ganlagebuli urbanizebuli teritoriebi da sasoflo sameurneo savargulebi, satransporto magistralebi da rekreaciuli kom-pleqsebi.

gasuli saukunis Sua wlebidan mTeli rigi bunebrivi da anTropogenuri faqtorebis zemoqmedebis Sedegad mkveTrad gauaresda sanapiro zonis da napirdamcavi nagebobebis mdgomareoba, maT Soris: a) Semcirda plaJebis sigane, rac ar Seesabameba talRebis Caqro-bisa da rekreaciis moTxovnebs; b) napiris mTel rig monakveTebze ar aris talRebis dam-cavi da mewyer Semakavebeli nagebobebi; g) napirdamcav nagebobebis Sesabamisi teqnikuri movlis deficiti iwvevs maT deformaciasa da ngrevas; d) sanapiroze uaresdeba zRvis wylis sanitarul-higienuri da ekologiuri mdgomareoba; e) mdinareTa daregulirebis gamo sanapiroze warmoiqmna plaJamgebi masalis deficiti, romlis Sevsebac ver xerxdeba Cveulebrivi wyaroebidan. amitom arsebuli plaJebis aRdgenis, gafarToebisa da sta-bilizaciis problema, SeiZleba gadaiWras axali xelovnuri plaJebis Seqmnis gziT, ro-gorc Tavisufali saxiT, aseve damcav nagebobebTan erTad, axali midgomebis Sesabamisad, Tanamedrove teqnologiebisa da ekologiurad usafrTxo masalebis gamoyenebis gziT [1].

napirdacvis gamocdilebis analizma gviCvena, rom yvela realizebuli meTodi sak-maod araefeqturia. gansakuTrebiT es exeba napirgamagrebis xist sistemebs (bunebi, talRmtexebi, dezebi, talRamrekvli kedlebi da a.S) [2,3,4]. plaJebisa da xelovnuri ter-itoriebis Seqmnis napirdacvis, dRemde moqmedi tradiciuli sqemebis garda sxva gadaw-yvetilebebic arsebobs, romlebic SemuSavebulia hidravlikur modelebze da farTo gamoyeneba hpova sazRvargareT [5]. mag. zRvis ubismagvari akumulatiuri formebi, rom-lebic bunebrivis analogebs warmoadgenen. napirdacvis es meTodi pasuxobs <geonikis> principebs, anu hidroteqnikuri nagebobebis maqsimalur Sesabamisobas da msgavsebas bunebriv napirdamcav elementebTan [6].

zRvis napirebis „bunebrivi“ dacvis sxvadasxva meTodi bolo aTwleulis ganmavloba-Si sakmaod farTod gavrcelda. zRvis napirebis wyvetili dacva espaneTSi, italiaSi da safrangeTSi jer kidev 60-ani wlebis meore naxevarSi daiwyo. talRebis wyvetili tal-Rmtexis efeqturoba ganisazRvreba misi unariT Seamciros talRebis energia Relvis sivrceSi. wyvetili talRmtexis gamoyeneba plaJebis stabilizaciis dadebiTi efeqtebis miRebis SesaZleblobis iZleva sanapiro zolis grZel monakveTebze [7].

napiris dacvis analogiuri principi gamoiyeneba xelovnuri kunZulebis Seqmnisas. amasTan paralelurad zRvisaTvis warTmeuli axali teritoriebis aTvisebis sakiTxi

saqarTvelos Savi zRvis sanapiros dacvis

Tanamedrove midgomebi

n. wivwivaZe, g. metreveli, l. laRiZe, n. mowoneliZe, l. zazaZe

iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti

Page 36: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 35

saqarTvelos Savi zRvis sanapiros dacvis...

wydeba. es meTodi Cveulebriv gamoiyeneba sanapiros im monakveTze, sadac ama Tu im mizeziT sanapiroze sakurorto kompleqsis mSenebloba SezRudulia.

unda aRiniSnos, rom yoveli sanapiro zona xasiaTdeba garkveuli TaviseburebebiT (hidrodinamikuri, liTodinamikuri, orografiuli, morfodinamikuri da a.S.), romelTa gaTvaliswineba aucilebelia ara marto napirdacvis, aramed qalaqdagegmarebisa da ga-naSenianebis-urbanizaciis, geopolitikuri da demografiuli problemebis gadawyvetis da sxva mizniTac.

amitom, Cvenis azriT, sanapiro teritoriebis daproeqtebisa da dacvis arqiteqtu-ruli ierisa da sainJinro infrastruqturis arCevisas gansazRvrul da dacul unda iq-nas Semdegi principebi:

1. mSenebare sanapiro, qalaqis formirebis erT-erTi elementia, romelic qmnis rek-reaciul zonas;

2. xelovnurad Seqmnili axali, arqiteqturuli landSafti organulad unda moergos tradiciul, Tanamedrove da perspeqtiul arqiteqturul da sainJinro gadawyvetilebe-bze dafuZnebul qalaqmSeneblobis istoriul situacias;

3. napirdacvis nagebobebma aqtiurad unda gaaneitralon talRebis zemoqmedeba nage-bobebze da dacul teritoriebze, plaJebis, rogorc rekreaciuli zonis mTavari ele-mentis, erTdrouli stabilizaciis e.i. dinamiuri wonasworobis mdgomareobis miRwevis, optimluri sainJinro gadawyvetilebis Catarebis gziT;

4. sanapiros obieqtebi, rekreants unda uqmnidnen maqsimalur komfortsa da saservi-so momsaxurebis mTel speqtrs. amisaTvis aucilebelia arsebuli reliefisa da Seqmnili xelovnuri teritoriebis ufro efeqturad gamoyeneba;

5. yvela sainJinro obieqti unda iyos mravalfunqciuri. es SesaZleblobas mogvcems racionalurad gamoviyenoT teritoriebi da Tavidan aviciloT iseTi monofunqciuri, ekonomiurad dabalefeqturi nagebobebis gamoyeneba, romlebic naklebad mimzidvelia investiciebisaTvis;

6. rekonstruirebuli teritoria aqtiurad funqcionirebad rekreaciul urban-izirebul kompleqss unda warmoadgendens, amitom aucilebelia gaviTvaliswinoT Se-qmnili urbanuli situacia da rekonstruqcia etapobrivad, qalaqisa da teritoriis momxmareblebis interesebis gaTvaliswinebiT, obieqtis eqsploataciidan mTlianad gamoyvanis gareSe vawarmooT;

7. aucilebelia Seiqmnas maqsimalurad komfortuli da usafrTxo garemo rekrean-tebisTvis, rac satransporto momsaxurebis gareSe SeuZlebelia. Sesabamisad unda gan-calkevdes qveiTad mosiaruleTa da saavtomobilo nakadi, erTdroulad gaizardos maTi xarisxobriv-saeqsploatacio SesaZleblobebi, rac ase SemWidroebul teritoriaze erT doneze ver gadawydeba. amas garda aucilebelia plaJebis teqnikuri momsaxurebis zoni-dan gamotanil iqnas sacurao saSualebebi da nagebobebi, romlebic arRveven plaJebis rekreaciuli kompleqsebis mTlianobasa da safrTxes uqmnian rekreantebis janmrTelo-bas;

8. sainJinro nagebobebisa da ganaSenianebis arqiteqturuli ieri stilisSemqmnel obieqtebsa da ladSaftTan harmoniul damokidebulebaSi unda iyos. amisaTvis saWiroa SevcvaloT an gardavqmnaT sainJinro nagebobebi, romlebic „xleCen plaJebis“ kom-pleqsebis mTlianobas, amasTanave arqiteqturasa da reliefTan aSkara disonansSi imy-ofebian;

9. yvelaze popularuli da Sesabamisad mimzidveli rekreaciuli plaJebis deficitis gaTvaliswinebiT dauSvebelia maTi farTobebis Semcireba mTeli napiris xazis gaswvriv;

10. sanapiro zonaSi ferdobebisa da sxva teritoriebis aTvisebisas napirdamcavi da SemomsazRvreli nagebobebi da sainJinro RonisZiebebi unda aumjobesebdnen sanapiro akvatoriisa da mimdebare teritoriebis ekologiur mdgomareobas;

zemoT CamoTvlili principebi gansakuTrebiT, urbanizaciis istoriuli situa-ciis gaTvaliswinebiT, sanapiros sakurorto qalaqebis ganviTarebisa da landSaftis formirebis koncefciis axali midgomebis SemuSavebisas unda iyos gamoyenebuli.

Page 37: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201336

n. wivwivaZe, g. metreveli, l. laRiZe...

mocemul principebs yvelaze ufro metad Seesabameba am miznebiT xelovnuri, Tavisu-fali plaJebis Seqmna, misi amgebi masalis diametris farTo diapazonis gamoyenebis gziT [8]. aseTi plaJebis gamoyeneba SeiZleba, rogorc Cveulebriv sanapiroze, aseve xelovnu-rad Seqmnil zRis ubismagvar sanapiro formebze, sadac xdeba natanis Caketili cirku-lacia- napirgaswvrivi da siRrmiTi baipasingis gamoyeneba. xelovnuri koncxebi SeiZleba sxvadasxva konstruqciisa iyos. garkveul SemTxvevebSi xelovnuri plaJebi SeiZleba na-tandamWer nagebobebTan kompleqsSi Seiqmnas.

napirdacviTi RonisZiebebis SemuSavebas, zemoCamoTvlili principebis Sesabamisad, win unda uswrebdes napiris daculi monakveTis mdgomareobis Sedareba misi dinamiuri wonasworobis mdgomareobasTan, zRvis saangariSo talRebisa da donis, agreTve misi ganviTarebis tendenciis, maT Soris napirdamcavi nagebobebis zemoqmedebis gaTval-iswinebiT.

zRvis napirdacvis RonisZiebebis SemuSavebisas mxedvelobaSi misaRebia, rom dacvis nebismieri kompleqsis efeqturoba ganisazRvreba plaJebze wyalzeda zolis siganiT, romelic Caaqrobs talRebis energias. mxolod Tavisufali plaJebis Seqmnis pirobebis ararsebobis SemTxvevaSi dasaSvebia napirdacvis sxvadasxva tipis nagebobis gamoyeneba.

napirdacvis RonisZiebebi kavSirSi unda iyos zvav-da mewyer sawinaaRmdego RonisZie-bebTan, romelic Tavidan agvacilebs saSiS geologiur procesebs. amisTvis Semdegi ZiriTadi amocanebi da RonisZiebebi unda xorcieldebodes:

Sefasdes napirdacvis obieqtebis Tanamedrove mdgomareoba da efeqtoroba; ganisazRvros napirdacvis prioritetuli mimarTulebebi, obieqtebi da napirdac-

vis ubnebi, socialur-ekonomikuri da ekologiuri pirobebis gaTvaliswinebiT; gamovlindes sanapiros ubnebi pirveli rigis napir da mewyer sawinaaRmdego dacvis

gadaudebeli RonisZiebebis organizebisa da CatarebisaTvis; ganisazRvros ZiriTadi bunebrivi da anTropogenuri faqtorebis raodenobrivi da

xarisxobrivi maxasiaTeblebi, romelnic zemoqmedebas axdenen zRvis sanapiro zonis din-amikasa da napirdacvis obieqtebis muSaobaze;

yvela ZiriTadi bunebrivi da anTropogenuri faqtorebis gaTvaliswinebiT ganisaz-Rvros napirdacvis RonisZiebebis optimaluri variantebi;

ganxorcieldes zRvis sanapiro zonis ekologiuri mdgomareobis gajansaRebaze mimarTuli garemodacviTi RonisZiebebis kompleqsis realizeba;

napirdacvis RonisZiebebis Sesrulebis xarjze SenarCundes an gaizrdos zRvis sana-piro zonis rekreaciuli potenciali;

SemuSavdes SemorCenili reliqturi plaJebisa da maTi kvebis wyaroebis dacviTi RonisZiebebi; .

ganxorcieldes plaJwarmomqmneli masalebis arsebuli karierebis ganvi-Tareba da/an moZiebul iqnas maTi axali miwiszeda an wyalqveSa wyaroebi.

rogorc zemoT aRiniSna napirdacvis yvelaze ufro optimalur nagebobas Tavisufa-li xelovnuri plaJi warmoadgens, magram zogierT geomorfologiur, hidrodinamikur da ekonomikur pirobebSi xelovnuri plaJis Seqmna SeuZlebelia. aseT SemTxvevaSi gamoi-yeneba zRvis napirdacvis tradiciuli, sxvadasxva daniSnulebisa da tipis nagebobebi.

napiridacvis nagebobebis arCevisas gaTvaliswinebul unda iqnas liTo-dinamikuri sistemis bunebrivi pirobebi. imavdroulad aucilebelia daculi iqnas SezRudvebi, ro-melic ganpirobebulia ekologiisa da garemos dacvis moTxovnebiT, akvatoriaSi, nagebo-bis ganlagebis adgilas, sanitarul-higienuri normebisa da wylis mimocvlis uzrunve-lyofiT, damkveT da samSeneblo organizaciis teqnikur-ekonomikuri Sesa-Zleblobebis gaTvaliswinebiT.

napirdacvis RonisZiebebi rogorc wesi, yvela liTodinamikuri sistemisaTvis mTlianobaSi unda Catardes. napirdacvis meTodis arCeva Relvis mdgomareobis saSualo eqstremalur pirobebze da natanis biujetis kvlevis Sedegebze unda iyos dafuZnebu-li, ekonomikisa da RonisZiebebis garemoze zemoqmedebis gaTvaliswinebiT. napirdacvis RonisZiebebma awmyosa da momavalSic bunebrivi faqtorebis liTodinamikuri sistemis

Page 38: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 37

esTetikis fizikuri da ekologiuri aspeqtebis minimaluri darRvevebi unda uzrunve-lyon. liTodinamikur sistemaSi napirdamcavi nagebobis ganlagebis, zomis da tipis ar-Cevisas gaTvaliswinebul unda iqnas ara mxolod sanapiros dacul monakveTze miznis miRweva, aramed proeqtirebadi napirdamcavi nagebobebisa da RonisZiebebis zemoqmedeba sanapiros mimdebare teritoriaze.

napirdamcavi RonisZiebebis Catarebis dros mxedvelobaSi unda iqnas miRebuli is faqti, rom napirebis patara abraziuli monakveTebis individualuri dacva, didi abra-ziuli zonis SigniT friad rTuli, Zvirad Rirebuli da dabal efeqturi RonisZiebaa, radgan napirebis mimdebare daucveli adgilebi agrZeleben ukan daxevas. amasTanave napirdacvis nawilobrivma RonisZiebebma kidevac SeiZleba daaCqaron mimdebare napir-ebis warecxva. liTodinamikur sistemaSi napirebis mdgomareobis Sefasebisas gaTval-iswinebul unda iqnas masSi arsebuli bunebrivi dacvis gamoyenebis SesaZlebloba da SenarCundes misi mTlianobis mdgomareoba. amavdroulad aucileblad gasaTvaliswine-belia is piroba, rom arsebuli plaJis wyalqveSa da wyalzeda nawilebi warmoadgenen dacvis gare zRvars, romelzec qreba talRuri energiis didi nawili.

napiris warecxvebis an am procesebis ar arsebobis SemTxvevaSi napirdacva sxvadasx-va xelovnuri saSualebebiTa da plaJSemkavebeli nagebobebiT unda ganxorcieldes, romelnic xels Seuwyoben plaJebis aRdgenasa da stabilizacias.

plaJis xelovnuri aRdgenis problemebis Seswavlisas aucilebelia davadginoT pla-Jamgebi masalis abraziul monakveTebze miwodebis meTodebi da satransporto saSuale-bebis maTdami miRwevadobis SesaZlebloba. napirdacvis RonisZiebebi unda SemuSavdes mocemuli regionis napirdacvis RonisZiebebis generaluri sqemis safuZvelze, romelic Seesabameba teqnikur-ekonomikur mizanSewonilobas da akmayofilebs ekologiur da garemos dacvis moTxovnebs.

napirdacvis RonisZiebebis SemuSavebis stadiaze gaTvaliswinebul unda iqnas, rom Casatarebeli RonisZiebebi garkveuli xarisxiT Secvlian bunebriv garemos sanapiros daculi da masTan miyrdnobili teritoriebis farglebSi. napirdacvis RonisZiebebis Sinaarsi da sirTulis xarisxi adgilis bunebriv pirobebzea damokidebuli.

zemoTqmulidan gamomdinare sCans, rom napirdacviTi RanisZiebebis ganxorcieleba moiTxovs samecniero kvlevebis sistematur da meTodurad ki yovelmxrivad daxvewili Ziebis Catarebas. kvlevebis pirveli moTxovna Seicavs napirdacvis problemebisa da miznebis miRwevis zust gansazRvras. amasTan yvela meTodis efeqturoba detalurad unda iyos gamokvleuli hidravlikuri modelirebis gziT. meTodis arCevisas mxedv-elobaSi unda iyos miRebuli yvela- rogorc dadebiTi, aseve uaryofiTi faqtori, gan-sakuTrebiT sanapiros dasacavi monakveTis ekologiur mdgomareobasTan mimarTebaSi, garemoze zemoqmedebis xarisxis Sefasebis gziT. napirdacvis RonisZiebebis sqemaSi aseve dadgenil unda iyos:

liTodinamikuri sistemis sazRvrebi; yoveli liTodinamikuri sistemis farglebSi zRvis sanapiro zonis qaris, talRebi-

sa da doneebis reJimebi; sanapiro ferdebis wyalqveSa da wyalzeda nawilebis geologiuri agebuleba; nata-

nis ruka plaJze da wyalqveSa ferdebze; napirisa da wyalqveSa ferdis warecxvis intensivoba mravalwlian periodSi; natanis napir gaswvrivi da ganivi gadaadgilebis raodenobrivi da sivrcobrivi xa-

siaTeblebi; plaJebis nataniT kvebis wyaroebi; plaJebis natanis simtkice da granulometriuli Semadgenloba; liTodinamikur sistemebSi natanis balansi da maTi dakargvis ZiriTadi mizezebi; arsebuli napirdamcavi nagebobebis efeqturoba da maTi zemoqmedeba sanapiros mo-

mijnave monakveTebze da garemoze; napirdamcavi nagebobebisa da saZirkvlebis tipebi, maTi ganlagebis adgilis grun-

tebis daxasiaTebidan gamomdinare;

saqarTvelos Savi zRvis sanapiros dacvis...

Page 39: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201338

nagebobebis ganlageba da ZiriTadi zomebi napirdacvis rekomendirebul variantis Sesabamisad;

plaJis masalis karierebi da misi granulometriuli Semadgenloba, da agreTve am masalis maragebi;

plaJis natanis balansi napirdamcavi RonisZiebebis realizaciis Semdeg yoveli liTodinamikuri sistemisaTvis;

napirdacvis RonisZiebebis moculoba da saerTo Rirebuleba, maT Soris mSene-blobis rigiTobis mixedviT.

amavdroulad gaTvaliswinebul unda iyos iseTi RoniZiebebi implementacia, romeln-ic Tavidan agvacileben napirebis Crdilovani mxaris warecxvas da napirdamcavi kom-pleqsis zemoqmedebis uaryofiT Sedegebs garemoze da zRvis sanapiro zonis dinamikaze, sanapiros daculi da mosazRvre monakveTebis farglebSi.

napirdamcavi nagebobis tipi da konstruqcia xels ar unda uSlides wylis mimocvlas sanapiro akvatoriaSi, ramac mTlianad unda gamoricxos e.w. „mkvdari“ zonebis Seqmna da yvela saxis dabinZurebis gazrda. napirdamcavi nagebobebis mSeneblobisas ar unda iq-nas gamoyenebuli iseTi masalebi, romelic gamoiwvevs akvatoriis qimiur, radiaqtiul Tu biologiur dabinZurebas- Sesabamisad rekreantis janmrTelobis Seryevas, sanapiro wylebis ekologiuri mdgomareobis gauaresebasa da misTvis damaxasiaTebeli biomra-valferovnebis- ixtio faunisa Tu floris warmomadgenelTa saxeobriv da raodenobriv Semcirebas.

gamoyenebuli literatura:

1. Свод правил «проектирование морских берегозащитных сооружений», Сп 32-103-97. м. корпорация «трансстрой». 1998.

2. в. лаговский, а. луханин, к. макаров, «bБерегозащитные мероприятия на побережье Большого Сочи», материалы 4-й международной научно-практической конференции «Строительство в прибрежных курортных регионах». Сочи. 2006.

3. инженерные изыскания на континентальном шельфе. вСН 51.2-84- м., 1985 г. 4. инженерно-гидрометеорологические изыскания на континенталь- ном шельфе. м.,

гидрометеоиздат. 1993. 5. h. kunz, (2008), “Spatial coastal protection as tool for sustainable development of coastal zones”.

Dynamics of Coastal zone of Non-tidal Seas. kaliningrad, terra baltica, p. 87; http://www.coruna.coastdyn.ru/iczm08/day1/kunz.pdf

6. С. macaskili, reflection of water waves by a permeable barrier, j. Fluid mech., 95 (1979) 1.7. i. Podymov, h. kunz, r. kos’yan, N. Pykhov, P. vorobyev, (1997), “Sand bottom erosion in the surf

zone of Norderney island”. Proc. of the international Conference on the mediterranean Coastal Envi-ronment, mEDCoASt, malta.

8. N. tsivtsivadze, (1986), “methods of beach Protection in use Along the black Sea Coastline “ j. Shoreline management” 0266-3503/86/$03-50 Elsevier Applied Science Publishers ltd, England, 1986. p. 55-64.

n. wivwivaZe, g. metreveli, l. laRiZe...

Page 40: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 39

гидрология / метеорология

Н. Цивцивадзе, Г. Метревели, Л. Лагидзе, Н. Моцонелидзе, Л. Зазадзе

новЫе подходЫ МоРской беРегозащиТЫ чеРноМоРского побеРежья гРузии

Факультет Точных и Естественных Наук ТГУ им. Ив. Джавахишвили

ключевые слова: Исскусственные острова и пляжи, буны, волноломы, береговая зона, рекреационная зона, исскуственная подпитка, вдольбереговой поток.

Резюме. значительная часть черноморских берегов грузии расположена в уникальной природной среде, являющейся местом массового отдыха людей и имеющей повышенную социальную ценность. важной составляющей для любого приморского региона является собственно морской берег, особенно пляжи. Нехватка пляжей, особенно в наиболее востребованных рекреационных регионах существенно ограничивает возможности увеличения емкости курорта. Например на участке побережья абхазия-аджария ситуация осложнена наличием каньонов и отсутствием вдольберегового потока наносов. поэтому наиболее перспективным направлением решения проблемы нехватки пляжей в регионе является создание их искусственным путем. в работе рассмотрены новые подходы и требования учитывающие получение дополнительной полезной площади для размещения тех или иных объектов и выполнение функций берегозащиты. мировой опыт показывает, что эффективность проводимых берегозащитных мероприятий во многом определяется соблюдением принципов многофункциональности и «экологичности». На современном этапе развития при создании искусственных пляжей следует уделять внимание повышению рекреационной аттрактивности, эстетической выразительности и экологической устойчивости изменяемых ландшафтов. при этом ландшафтный дизайн должен сочетать в себе не только эстетическую, но и регулирующую функцию активности природных процессов.

hydrology / meteorology

N. Tsivtsivadze, G. Metreveli, L. Lagidze, N. Motsonelidze, L. Zazadze

neW approaChes of GeorGian blaCK sea Coast proteCtion

Faculty of Exact and Natural Sciences of Iv. Javakhishvili Tbilisi State University

Key words: Artificial islands and beaches, groynes, breakwater, coastal zone, recreational zone, along-shore current.

summary. A largest part of the black Sea coast of georgia is situated in a unique natural environment, at a place of people mass rest, having high social value. An important component to any seaside region is the coast, particularly the beaches. the lack of beaches, especially in the most claimed recreational regions (Abkhazia and Adjara) severely limits the possibility of the resort’ increasing capacity. For example, on a stretch of coast-Adzharia, Abkhazia, the situation is complicated by the existing canyons and absence of alongshore sediments drift. therefore, the most promising direction of the beaches shortage problem solution in the region is to create them artificially. the new approaches and requirements take into account the receipt of additional living space to allocate the number of objects and functions of coast protection constructions. the world experience shows that the effectiveness of implemented coast protection measures depends on the observance of the principles of sustainability and multi-functionality. At the present stage of artificial beaches development’ particular atten-tion should be paid to improving recreational attraction, aesthetic expressiveness and ecological sustainability of the changing landscape. the landscaping must combine not only aesthetic, but also the regulatory function of natural processes’ activity.

saqarTvelos Savi zRvis sanapiros dacvis...

Page 41: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

40 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

hidrologia / meteorologia

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

sakvanZo sityvebi: Txevadi Camonadeni, myari Camonadeni, mdinare.

dasavleT saqarTvelos mdinareebi imyofebian rTuli bunebrivi da anTropogenuri faqtorebis zegavlenis qveS, ris gamoc SeiniSneba didi cvlilebebi kontinentur meCeCze, zRvis sanapiro xazis gadarecxvaSi, natanis akumulaciaSi, auzebis tyianobaSi da sxva. am procesebis mavne Sedegebis Semarbilebel RonisZiebaTa dasadgenad SemuSavebulia sxvadasxva meTodebi mdinareebis natanis Sesafaseblad. es meTodebi gamoyenebulia mkvlevarTa mier monografiebSi, kerZod, m. alaverdaSvilis [1], l. gvelesianis [2], g. svaniZis [6], i. xerxeuliZis [7] da sxvaTa SromebSi. myari Camonadenis dinamikam da Sedarebam gviCvena rom SeimCneva jamuri myari Camonadenis Semcireba. es gamowveulia bolo 50–60 wlis ganmavlobaSi Savi zRvis q. foTTan 1 km–iT SeWriT xmeleTSi. amas emateba karierebis, wyalsacavebis mSenebloba mdinareeebze (md. Woroxi) mniSvnelovnad amcirebs myari Camonadenis raodenobas, ris gamoc ufro aqtualuri xdeba misi Seswavla. mocemul statiaSi gamaxvilda yuradReba dasavleT saqarTvelos mdinareebis myari Camonadenis ganaxlebul maxasiaTeblebze. dakvirvebis masala moyvanil iqna hidrologiuri cnobarebidan, kadastrebidan, warmodgenili cxr.1-is saxiT. masSi mocemulia wylisa (Qm3/wm) da myari (rkg/wm) Camonadenis mravalwliuri da saSualo mniSvnelobebi dakvirvebis wlidan 1962, 1970, 1975, 1980, 1985 da 1990 wlebamde. arsebuli monacemebiT 11 mdinaris Camketi hidrologiuri kveTbisaTvis, romlebic uSualod erTvian Sav zRvas. maTi wyalSemkrebi auzis farTobi meryeobs 120km2 (md. Caqviswyali) 22000 km2-mde (md. Woroxi). jamuri sidide Seadgens md. Woroxi-s. erges CaTvliT 43724 km2-s, xolo mis gareSe md. aWarisyali – s. qedas CaTvliT 23074 km2. es aris dasavleT saqarTvelos teritoriis daaxloebiT 70%. mdinareebis ganaxlebuli Txevadi Camonadeni Seadgens 10.3 m3/wm (md. Caqviswyali – s. xala) – 470 m3/wm–mde (md. rioni – s. saqoCakiZe), jamuri 1962 wlis doneze 1070m3/wm md. Woroxi – s. erges CaTvliT, mis gareSe 888m3/wm. myari Camonadenic aseTive ganawilebiT xasiaTdeba 0.2–0.4 kg/wm-dan 240 kg/wm-mde, jamuri 515 an 265kg/wm Seadgens (md. Woroxis gareSe). miRbul Sedegebze gavlenas axdens didi da saSualo mdinareebis rionis, Woroxis, kodoris, enguris farTobebis Txevadi da myari Camonadenis jamuri sidideebi rolebic Seadgnen Sesabamisad 90%, 80%, 96%-s. marto im 35 mdinaridan, romlebic uSualod Sav zRvaSi Caedinebian zemoT moyvanili 4 mdinaris wilze modis wyalSemkrebTa mTliani farTobidan Txevadi da myari Camonadenis 80–90%. aq araa gaTvaliswinebuli patara mdinareebis Txevadi da myari Camonadenis cvalebadobis xasiaTi. aRniSnuli cxrilis safuZvelze Sedgenilia nax.1, romelic gvaZlevs saSualebas gamoviTvaloT wliuri da sezonuri myari Camonadeni dasavleT saqarTvelos mTel

l. Wareli

dasavleT saqarTvelos mdinareebis ganaxlebuli

myari Camonadenis monacemebis gavlena Savi zRvis

sanapiro zolze

saqarTvelos teqnikuri universitetis hidrometeorologiis [email protected]

Page 42: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 41

dasavleT saqarTvelos mdinareebis ganaxlebuli...

teritoriaze da SevafasoT am Camonadenis dinamika. sididem Sedagina Sesabamisad 1070 m3/wm da 523 kg/wm., e.i. 1 m3/wm Txevadi Camonadeni Seicavs 0.49kg/wm myar natans. 1970 w-dan 1999 wlebis saSualo wliuri doneebisaTvis miviReT Sesabamisad Txevadi da myari Camonadenis mniSvnelobebi 1036 m3/wm da 515 kg/wm, 1126 m3/wm da 511 kg/wm, 1142 m3/wm da 532 kg/wm, 1186 m3/wm da 495 kg/wm, 1237 m3/wm 608 kg/wm. naTlad Cans, rom CamonadenTa normebis cvlileba wrfivi damokidebulebis xasiaTs atarebs, magram 1985-1990 wlebis doneebisaTvis myari Camonadenis dinamika darRveulia. mizezi aixsneba gazomvebis cdomilebiT, saguSagoebis gadaadgilebiT, wyalsacavebis mSeneblobiT, karierebis mowyobiT da sxva. magaliTad md. rioni – s. saqoCakiZe 1983 da 1985 wlebSi myari xarjebi Seadgenda 150 m3/wm-s da150 kg/wm, maSin rodesac q. foTTan (md. rions arcerTi Senakadi ar aqvs) Camonadeni TiTqmis 1.4–1.6-jer metia. miRebuli metoba gaurkvevelia.

amrigad, 4 didi mdinaris wliuri jami Seadgens 575 kg/wm, anu 18.1 mln. tonas weliwadSi maTi 31.4 km3 wylianobis dros. g. xmalaZis monacemebiT igive wylianobis SemTxvevaSi (30.9 km3) myari Camonadeni Seadgens 16,0 mln. tonas. cxrili 2-is Tanaxmad Txevadi da myari Camonadenis dadgenili cvlilebebi naklebia dasaSveb sidideebze. amitom SeasaZlebelia am Sedegis gamoyeneba praqtikaSi.

cxrili1. mravalwliuri saSualo Txevadi (q/m3wm) da myari (r/kg/wm) Camonadeni dakvirvebis dawyebidan 1990 wlamde

mdinare punqti

farTobi, km2

auz

is

saS

. sim

aRl

e

dakvirvebis dawyebidan gansazRvrul wlamde (misi CaTvliT) periodis

Sesabamisi q/r

wya

lS

emkr

ebi

au

zis

myin

var

ebis

1962

1970

1975

1980

1985

1990

md. bzifi-s.jirxva 1410 7.22 169096.68.4

98.610

95.810

96.212

96.911

98.213

md. gumisTa-s. aCadara 556 107028.6(4.0)

29.43

29.53

31.16.1

32.43.4

344.2

md. kodori-s. varCa 2020 64.54 191012224

12730

12525

13531

13726

14036

md. enguri – s. xaiSi 2780 320.5 2320106(20)

10814

10824

11137

11423

11829

md. rioni –s. sakoCakiZe

13300 72.1 950398110

402190

399180

399177

433(210)

470250

md. sufsa –s. xidmaRala

1100 97045.24.2

45.16

45.46

45.65.8

47.29.5

50.86.6

md. natanebi –s. natanebi

237 88024.3(1.8)

24.11.6

23.91.9

242.6

24.15.6

24.83.6

md. kintriSi – s. koxi 191 112012.2(0.5)

120.1

12.20.4

12.40.6

12.61.6

12.92.4

md. Caqviswyali –s. xala

120 88010.2(0.4)

10.40.3

10.40.3

9.90.4

9.770.92

9.650.5

md. Woroxi –s. erge

22000227240

281260

177260

278260

276218

279250

Page 43: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201342

l. Wareli

md. aWariswyali –s. qeda

1360 147045.2(10)

44.9(10)

44.320

44.111

45.529

46.116

jami s. erges gareSe 23074888293

801265

893261

908283

952306

2004368

jami s. qedas gareSe 437241070523

1036515

1126511

1142532

1183495

1237608

r/Q s. erges gareSe 0.34 0.43 0.29 0.31 0.32 0.37

r/Q s. qedas gareSe 0.49 0.48 0.45 0.46 0.42 0.49

naxazi 1. wlis (mrudi 1), zamTris (2), gazafxulis (3), zafxulis (4) da Semodgomis (5) jamuri Camonadenis (r) damokidebuleba Sesabamisad Txevad Camonadenze (q) dasavleT

saqarTvelos 11 ZiriTadi mdinarisaTvis

cxrili 2. Txevadi da myari Camonadenis maxasiaTeblebi sxvadasxva avtorebis SefasebaTa mixedviT

maxasiaTebelig. xmalaZe [5]

m.alaverdaSvili da sxva [1]

mocemuli Sromis

avtorebi

1962 1971 1987 1990

wylis xarji, km3/wm 29.6 30.1 29.1 31.4

cdomileba, % 1990 w-dan 5.7 1.6 7.3

myari xarji, mln.t. 18.8 21.916 16 18.1

cdomileba, % 3.9 17.3 13.1

gamoyenebuli literatura:

1. алавердашвили м. Ш., кочиашвили д. п., хмаладзе О. г., материалы республиканской научной конф., посвященной 70-летию тгу, 1988, с. 26-32.

2. водные ресурсы закавказья. под редакцией г.г. Сванидзе и в.Ш. цомaя, л., гидрометеоизда,т 1988, 264 с.

3. гвелесиани л. г., Шмельцель Н. п. заиление водохранилищ. м.,“ энергия“1968, 86 с.

Page 44: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 43

dasavleT saqarTvelos mdinareebis ganaxlebuli...

4. Сванидзе г. г .“ водохазяйственный кадастр СССр, методика составления“ изд. аН СССр, м., 1956 с. 132-144.

5. хмаладзе г. Н. выносы наносов реками чернаморского побережья кавказа. л., гидрометеоиздат, 1978, 167 с.

6. халатян О. Н.“ метеорология и гидрология“, 1970, №8, с. 76-79.7. херхеулидзе г. Н. тр. закНигми ,вып .30 (35), л., гидрометеоиздат, 1969 С. 79-87.8. херхеулидзе и. и., рухадзе Н .в .Сб.“ движение наносов в открытых руслах „ м., изд.’ Наука“,

1970, с. 135-143.

гидрология / метеорология

Л. Чарели

обнавленнЫе даннЫе о ТвеРдоМ сТоке наносов Рек западной гРузии и их влияние на

побеРежье чёРного МоРья

Институт гидрометеорологии Грузинского технического университета, [email protected]

ключевые слова: Жидкий сток, твёрды сток, река.Резюме. реки западной грузии находятся под более сильным войздействием природных

антропогенных факторов .Наблюдаются большие изменения материковой отмели размыва морской береговой линии, аккумуляции наносов, лесистости бассейнов и др. для устанавления мероприятий по смягчению негативных последствий этих процесов разработаны разные методы изучения твёрдого стока. проведена обработка материалов по стоку наносов для рек, подсчитаны их твёрдый и жидкий сток от начала наблюдений до 1960, 1975, 1980, 1985, и 1990 годов, а также проведены сравнения с расчетными характеристиками, установленными в ранние годы разными исследователями. динамика и сравнения твердога стока, показали что наблюдаются уменьшение общего твердого стока но это уменьшение находится в пределах точности измерений и расчетов. рис. 1 ,таб, 2 лит .8

hydrology / meteorology

L. Chareli

reneved data on solid runoff of rivers in Western GeorGia

Institute of Hydrometeorology of Georgian Technical University, [email protected]

Key words: Washing runoff, solid runoff, river.summary. it has been noted that rivers of Western georgia are more affected bу complicated natural

and Anthropogenic factors . Significant changes in marine shallow,washing out sea coastal line, Sediment accumulation and woodlands in a drainage basins have been observed.various methods of investigation of runoff alluvium have been worked out tomitigate these dangerous consequences. Processing of data on runoff and alluvium for 11 rivers has been conducted and solid and water runoff have been calculated since the starting of observetions till 1960,1970, 1975, 1980, 1985, and 1990, comparing them with the characteriristics established earlier bу various investigators. Dу namics and comparison jf the solid runoff showed the decrease of a total solid runoff, being within the error values of measurement and calculation.Fig.1,tab.2, ref.9.

Page 45: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

44 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

hidrologia / meteorologia

sakvanZo sityvebi: klimati, hidrologia, kadastri, potenciali, ekologia

saqarTvelos bunebis da bunebrivi resursebis Seswavlas xangrZlivi istoria gaaCnia. saqarTvelos hidroklimatur Taviseburebebs mravali wlis ganmavlobaSi ikvlevdnen m. korZaxia, k. gogiSvili, r. samukaSvili, n. begaliSvili, n. beruCaSvili, m. alfeniZe, e. elizbaraSvili, m. elizbaraSvili l. qarTveliSvili g. svaniZe, v. gagua, e. suxiSvili, v. comaia, i. vladimirovida sxv. Catarebuli gamokvlevebis safuZvelze sakmarisad srulad aris gaSuqebuli saqarTvelos hidroklimaturi resursebis potenciali, Tumca saqarTveloSi aucilebelia, rom TiToeul regions gaaCndes Tanamedrove mecnierul doneze Sefasebuli klimatiuri da hidrologiuri resursebis sruli kadastri. klimaturi da masTan dakavSirebuli hidrologiuri resursebis sruli kadastris arseboba aucilebeli piroba saqarTvelos SavizRvispireTis aRorZinebisaTvis. swored amitom kvlevis obieqtad SerCeul iqna samegrelos SavizRvispireTi da misi mimdebare vake-dablobi (0-200 m), romlis hidroklimaturiresursebis gamokvleva aqtualuri da Tanamedrovea.

naSromis mizani: 1. samegrelos SavizRvispireTisa da mimdebare vake-dablobebis maRali Rirebulebebis mqone hidroklimaturi resursebis warmoCena; 2. hidroklimaturi resursebis potencialis Cveneba sakurorti-turistuli miznebisaTvis; 3. klimatur ekologiuri da hidroekologiuri problemebis kompleqsuri kvleva.

kvlevis periodSi gamoyenebuliqna Semdegi meTodebi: 1. kvlevis obieqtis sazRvrebis gansazRvra da dasaTvalierebeli punqtebis moniSvna (0-200M m), 2. samecniero literaturuli wyaroebis moZieba, interdisciplinaruli kvleva. maT Soris klimatologebis, hidrologebis, ekologebis masalebis gacnoba da gamoyeneba; 2. Eeqspediciuri gasvla, raionis vizualuri daTvaliereba, monacemebis Segroveba da qselis Seqmna; 3. kameraluri meTodi-mopovebuli informaciis SerCeva da dajgufeba hidroklimaturi potencialis gansazRvris mizniT.

samegrelos dasavleTi sazRvris gaswvriv gadaWimulia kolxeTis dablobis

centraluri nawilis Savi zRvis sanapiro zona (akumlaciuri dablobi), romelic

saqarTvelos Savi zRvis morfodinamikuri daraionebis mixedviT, foTis dinamikur

sistemaSi Sedis. foTis dinamikuri sistema moicavs md. md. engurisa da natanebis

SesarTavebs Soris mdebare zRvis sanapiro zonas da Tavis mxriv sam nawilad iyofa _

enguris, rionis, da natanebis qvesistemebad. samegrelos SavizRvispireTis zonaSi Sedis

enguris qvesistema (md. md. engurisa da xobis SesarTavebs Soris mdebare sanapiro, sigrZe

k. korsantia

samegrelos Savi zRvispireTisa da mimdebare

vake-dablobis hidroklimaturi resursuli

potenciali

soxumis saxelmwifo [email protected]

Page 46: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 45

15 km) da rionis qvesistemis Crdilo ubani (foTis portidan md. xobis SesarTavamde,

sigrZe 20 km). SavizRvispireTis aRmosavleTi teritoria ukavia zRvisken mcired daxril

vake-dablobs, romelic aseve kolxeTis dablobis centralur nawils miekuTvneba.

sakvlev teritoriaze gavrcelebulia notio subtropikuli eqstrahumiduri hava

cxeli zafxuliTa da civi zamTriT. regionis klimaturi resursebis potencialis

Sefasebas didi mniSvneloba aqvs sakurorto-turistuli meurneobis ganviTarebis

TvalsazrisiT. sakurorto-turistuli klimaturi resursebi aq ZiriTadad ganlagebulia

vake-dablobebis zonaSi, romelic Tavis mxriv iyofa or qvezonad _ Savi zRvis sanapiro

zolis qvezonad, romlis sigrZe 4-7 km-is sazRvrebSi cvalebadobs da notio da zomierad

notio sakurorto qvezonad, romelic sanapiro qvezonis aRmosavleTiT mdebareobs

da gacilebiT meti farTobi ukavia. sanapiro zolis sakurorto-turistuli qvezonis

ZiriTad samkurnalo pirobebs warmoadgens zRva, haeri, zRviuri warmoSobis qimiuri

mikroelementebi da mzis sxivebis siuxve. Aam zonaSi mdebareobs anakliis kurorti. Kkargi

balneoklimaturi pirobebiT gamoirCeva sofeli yulevi da misi mimdebare teritoria.

vake-dablobebis notio da zomierad notio qvezonaSi balneologiuri profilis

kurortia menji, caiSi, noqalaqevi, qvaloni, xorga, bia. Bbalneoklimaturia WkaduaSi,

xolo klimaturi urTa, jixaSkari, muxuri da sxva.

samedicino klimatologiaSi atmosferos siTburi mdgomareobis dasaxasia-

Teblad xSirad mimarTaven sxvadasxva kompleqsur obieqtur maCvenebels. erTerTi

aseTi maCvenebelia haeris siTboSemcveloba. is gamoisaxeba kkal/kg-Si da gamoxatavs

siTbos im raodenobas, rasac obieqturad Seicavs realuri haeri. siTboSemcveloba

praqtikulad ganisazRvreba specialuri nomogramebidan, rogorc haeris temperaturis

da SefardebiTi sinotivis funqcia (e. elizbaraSvili, 2007). warmodgenili midgomis

safuZvelze davadgine, rom Savi zRvis sanapiroze da vake-dablob raionebSi zafxuli

Zalian Tbilia da zamTari Zalian rbili. Aam gamokvlevebis Tanaxmad siTburi komforti

SeigrZnoba maSin, rodesac siTboSemcveloba haerSi uaxlovdeba 10kkal/kg-s (9-11 kkal/

kg). siTbos komfortuli SegrZnoba aRiniSneba aprilis Sua ricxvebidan ivlisis pirveli

naxevaris CaTvliT da seqtembris dasawyisidan oqtombris Sua ricxvebamde. Cvens

mier gamoangariSebuliqna (k. korsantia, 2011) haeris siTboSemcvelobis wliuri svla

regionis sxvadasxva punqtebSi, romelic warmodgenilia cxrilSi (cxrili 1).

cxrili 1. haeris siTboSemcvelobis wliuri svla (kkal/kg)

punqti sim. m.

Tve

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII

foTi 3 4. 2 4. 9 6. 0 9. 0 12. 0 13. 8 14. 8 14. 8 12. 7 9. 2 7. 8 5. 2

abaSa 28 3. 9 4. 7 6. 0 9. 0 12. 0 13. 6 14. 5 14. 6 12. 6 9. 2 7. 7 5. 1

samegrelos Savi zRvispireTisa da mimdebare...

Page 47: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201346

senaki 40 3. 8 4. 6 5. 9 9. 0 11. 9 13. 5 14. 1 14. 5 12. 4 9. 2 7. 6 5. 0

zugdidi 117 3. 6 4. 4 5. 8 8. 9 11. 8 13. 2 13. 4 14. 0 12. 1 9. 1 7. 2 4. 8

anaklia 3 4, 5 5, 0 5, 9 9, 2 12, 1 13, 7 14, 9 14, 7 12, 8 9, 3 7, 9 5, 3

xobi 30 3, 5 4, 3 5, 8 9, 1 11, 8 13, 1 13, 8 14, 1 12, 2 9, 0 7, 2 4, 9

sakvlevi teritoriis did nawilze havis arsebiTi daTboba ar SeiniSneba, piriqiT, misTvis acieba ufroa damaxasiaTebeli. gansakuTrebiT es iTqmis kolxeTis baris Sida raionebze, Tumca Tanamedrove daTbobis calkeuli kerebi aReniSneba mxolod Savi zRvis sanapiroze. aRniSnuli procesebi Zirfesvianad aris dakavSirebuli klimatur-ekologiur problemebTan. Aavtoris mier dadgeniliqna regionis calkeul punqtebSi temperaturis cvlilebis monacemebi yovel 10 weliwadSi, romelic mocemulia cxrilSi (cxrili 2).

cxrili 2. temperaturis cvlilebis siCqare (yovel 10 weliwadSi)

punqti weli civi periodi Tbili periodi ianvari ivlisi

anakliazugdidifoTisenakixobiabaSa

-0,010,01-0,01-0,01

00,01

-0,03 -0,02 -0,03 -0,04 -0,02 -0,01

00,040,020,020,010,03

0,02-0,010,02

00,030,02

-0,010,03

-0, 010, 01

00,03

am monacemebis Tanaxmad, sakvlev teritoriaze haeris saSualo wliuri temperaturis cvlileba umniSvneloa. wlis civ sezonSi ZiriTadad acieba mimdinareobs, xolo Tbil sezonSi – daTboba. Tu arsebuli tendenciebi ar Seicvala, maSin regionSi axlo momavalSi arsebiT daTbobas adgili ar eqneba.

saerTod, klimatis cvlilebis prognozireba rTuli problemaa, miT umetes, iseTi mcire teritoriisaTvis, rogoric sakvlevi teritoriaa. am problemis gadawyveta upirveles yovlisa, unda moxdes globalur masStabSi. amisaTvis saWiroa atmosferoSi sxvadasxva saxis energiebis gardaqmnis meqanizmis axsna. amasTan erTad, saWiroa agreTve mzis sxivuri energiis cvlilebis Sefaseba geologiur da istoriul warsulSi.

samegrelos SavizRvispireTi da mimdebare vake-dablobebi gamoirCeva mdinareTa hidrografiuli qselis kargi ganviTarebiT. aq aRricxulia 1500-ze meti didi da mcire mdinare. hidrografiuli qselis simWidrove did farglebSi meryeobs _ 0,26 km/km2-dan _ 2,25 km/km2-mde. saSualo simWidrove Seadgens 1,2 km/km2-ze. qselis ganviTarebaze did gavlenas axdens bunebrivi pirobebi da anTropogenuri faqtorebi. sayuradReboa regionSi arsebuli daWaobebuli vakis zona, sadac XX saukunis 30-iani wlebidan hidrografiuli qseli erTi-orad gaizarda arxebis gayvanis xarjze. maTi jamuri sigrZe Seadgens 3736 km-s da amiT qseli 1,9-jer gaizarda bunebriv mdinareTa qselis sigrZesTan SedarebiT. kolxeTis dablobze samegrelos yvela mdinare dablobi tipisaa. maT aqvT ganieri kalapotebi, datotvili dineba, dabali siCqareebi (0,3-0,6 m/wm), ganieri QWalebi (150-200 m), safexurebrivad ganlagebuli ganieri terasebi. zRvispira dablobebze mdinareTa kalapotebis daxriloba 2-3%-ze naklebia (ресурсы поверх. вод…, 1974). mdinareTa Camonadeni aq mxolod 500-1000 mm-ia, amitom sakvlev teritoriaze gamdinare

k. korsantia

Page 48: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 47

samegrelos Savi zRvispireTisa da mimdebare...

mdinareebis hidroenergetikuli potenciali umniSvneloa. amitom sakvlev teritoriaze mcire da didi hesebis mSenebloba avtoris rekomendaciiT ar aris sasurveli, radganac es energia iqneba umniSvnelo simZlavreebis.

sakvlevi teritoriis tbebidan mniSvnelovania paliastomi, romelic mniSvnelovani turistul-rekreaciuli Taviseburebebis matarebelia. igi kolxeTis erovnuli parkis Semadgeneli daculi teritoriuli sistemaa, romelic ekoturizmiT dainteresebul mogzaurTa interesebis dakmayofilebas SeZlebs. am mxriv tbis resursuli potenciali udavod maRalia.

sakvlevi regionis qselis erT-erT umniSvnelovanes nawils Waobebi warmoadgens. maT sakvlevi teritoriis FfarTobis 20% ukavia. Waobebi da daWaobebuli miwebi aq TiTqmis yvelgan gxvdeba. maT Soris yvelaze didia fiCora-paliastomis (farTobi _ 191 km2), Waladidi-foTis (144 km2) da Tiqori-Wuriis (90 km2) masivebi. daWaobebis process xels uwyobs zRvispira zolSi uxvi atmosferuli naleqebis mosvla, xmeleTis sustad danawevrebuli da umniSvnelod daxrili zedapiri. aseT reliefur pirobebSi zedapiruli wylebis drenaJi Seferxebulia. samegrelos zRvispira nawilSi mdebare Waobebi (anakliis, Wuriis, nabadas, Savwyalas, fiCoris) tipiuri torfiani masivebia, romlebSic torfis horizontis sisqe saSualod 4-6 metrs, xolo zogan 8-12 metris sazRvrebSi meryeobs. samegrelos Waobebi sxva Waobebis msgavsad did bunebisdacviT funqcias asruleben. isini mdgradi wylis resursebis kategorias ganekuTvnebian da Seicaven daaxloebiT 1,625 km3 moculobis wyals da amiT xels uwyoben wylis reJimis regulirebas, misi myari balansis SenarCunebas.

amrigad, samegrelos SavizRvispireTis da mimdebare vake-dablobis ekologiuri pirobebi mkveTrad ukavSirdeba wylis reJims, atmosferoSi mimdinare klimatur procesebs. klimatis globaluri cvlilebebi am regions umniSvnelod Seexo, magram hidroekologiuri procesebis gauaresebis tendencia SeiniSneba, rogoricaa mravalwliur WrilSi mdinareebis Camonadenis ciklurobis dacemisa da matebis mkveTrad gamoxatuli fazebi, calkeul wlebSi da sezonebSi hidrometeorologiuri movlenebis gamZafreba, wyalmovardnebis, gvalvebis gaxSireba. Ees ki gamoiwvevs adamianis Carevas bunebriv procesebSi, romelic upirveles yovlisa gamoixateba wyaldidobebTan da wyalmovardnebTan brZolaSi, romelic dResac grZeldeba. upirvelesi RonisZieba aris miwayrilebis, dambebis, ganmtvirTavi da gadamgdebi arxebis mSenebloba, WaobdamSreli arxebis gayvana da sxva. Hhidroresursebze klimatis SesaZlo zemoqmedebis SerbilebisaTvis saWiroa Sesabamisi RonisZiebebi. igi unda Catardes wylis resursebis Sevsebis, dazogvis da daregulirebis gziT. saWiroa gaZlierdes samuSaoebi meoradi daWaobebis Tavidan acilebis mizniT, risTvisac sistematurad unda Catardes wvimisa da gruntis wylebis gasayvani sawreti arxebis da mdinareTa kalapotebis perioduli gawmenda.

gamoyenebuli literatura:

1. m. alfeniZe, e. daviTaia, kolxeTis SavizRvispireTis racionaluri bunebaTsar-geblobis regionalur-geografiuli sakiTxebi. `mecnierebada Tanamedroveoba~, Tb. 2003.

2. e. elizbaraSvili, saqarTvelos klimaturi resursebi, Tb., 2007. 3. k. Kkorsantia, samegrelos bunebrivi pirobebis resursuli potenciali, Tb., 2012.4. samegrelo (m. ardiasa da W. janeliZisredaqciiT), Tbilisi-zugdidi, 1999. 5. m. Rvinjilia, saqarTvelos SavizRvispireTisa da mimdebare regionebis turis-

tul-rekreaciuli resursuli potenciali. avtoreferati, Tb., 2003. 6. водные ресурсы закавказья, под редакцией г. Сванидзе, в. цомая, л., 1988. 7. ресурсы поверхностных вод СССр. под редакцией в. цомая, л., 1974.

Page 49: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201348

гидрология / метеорология

К. Корсантия

поТенциал гидРоклиМаТических РесуРсов чеРноМоРского побеРежья саМегРело и

пРилегаЮщих низМенносТей

Сухумский Государственный Университет[email protected]

ключевые слова: климат, гидрология, кадастр, потенциал, экологияРезюме. втруде отображены вопросы исследования потенциала гидроклиматических ресурсов

черноморского побережья Самегрело и прилегающих низменностей, такие как выявление гидроклиматических ресурсов черноморского побережья Самегрело и прилегающих низменностей, обладающих высокой стоимостью, показ потенциала гидроклиматических ресурсов для курортно-туристических целей, комплексное исследование климатических, экологических и гидроэкологических проблем. установлен потенциал климатических и гидрологических ресурсов исследуемой территории в народном хозяйстве (курортно-туристическая индустрия и гидроэнергетика), с целью их применения. разработаны рекомендации для смягчения возможного влияния на изменение климата, экологические процессы и гидроресурсы в регионе с целью разработки необходимых соответствующих мероприятий.

hydrology / meteorology

K. Korsantia

hydro-CliMatiC resourCe potential ofsaMeGrelo blaCK sea area and the surroundinG

plain - loWland

Sokhumi State [email protected]

Key words: climate, hydrology, cadastre, potential, ecologysummary. the work reflects the hydro-climate recourse potential research issues of Samegrelo black Sea

area and surrounding plain-lowland, such as identification of high value hydro-climate recourses of Samegrelo black Sea area and surrounding plain-lowland, presenting the potential of hydro-climate recourses for the resort-travel aims, complex research of climate-ecological and hydro-ecological problems. the climatic and hydrological resource potential of study area in public agriculture is established (resort-touristic industry and hydro-energetic) for their usage. the recommendations for the possible impact mitigation of climate changes in region, ecological processes and on hydro-recourses are necessary in order to take the proper measures.

k. korsantia

Page 50: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 49

гидрология / метеорология

ключевые слова: расход воды, сезонные колебания, корреляционный анализ

введениеза последние 10-15 лет в условиях резкого изменения климата наблюдения за

гидрологическими характеристиками рек и их бассейнов приобретают особую актуальность и важность. эти изменения оказывают воздействие как на общий водный баланс в водосборах рек, так и на сезонные особенности распределения стока рек. изучение и анализ тенденций изменения расхода воды в реках и стока в целом представляет интерес с точки зрения гидрологии, климатологии, водохозяйственных позиций, и способствует совершенствованию планирования и управления водосборами.

МаТеРиалЫ и МеТодЫОбьектами исследования являются притоки реки кура на территории армении - река

дебед с притоком памбак и река агстев. в статье использованы данные ежемесячных замеров расхода воды, а также ежемесячные данные по тяжелым металлам (12 элементов), полученные в рамках проекта НатО/ОБСе наука для мира «mониторинг рек Южного кавказа» (2002-2008) за период 2004-2008.

кура - самая большая река в западном закавказье. длина реки 1364 км. площадь водсбора 188 000 км2. река берет начали в пределах турции и впадает в каспийское море. Средний годовой сток реки в каспийское море составляет 29 км3.

река памбак – один из основных притоков реки дебед – берет начало у джаджурского тоннеля и сливается с рекой дзорагет у станции туманян, образуя реку дебед. длина реки 92 км, площадь водсборного бассейна – 1370 км2. Среднегодовой расход воды состовляет 11,7 м3/с. питание реки дождевое, талое (63%) и подземное (37%). полноводна с марта по июнь, когда и формируется 64% годового стока. воды реки используются для орошения.

река дебед образуется от слияния двух главных притоков: рек памбак и дзорагет. река является самой многоводной среди рек Северной армении. длина реки -178 км, площадь водосборного бассейна - 4050 км3. Среднегодовой расход реки состовляет 35,8 м3/с. питание реки смешанное, коэффициент подземного питания составляет 34-56 %.

о динаМике, сезоннЫх особенносТях и некоТоРЫх зависиМосТях Расхода водЫ в пРиТоках Реки куРа

М. Налбандян

Институт геологических наук НАН, Армения[email protected]

Page 51: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201350

М. Налбандян

в пределах водосборного бассейна реки дебед с притоками расположен 21 населенный пункт, в том числе города Спитак, ванадзор, алаверди. в пределах бассейна реки дебед находятся ахтальская горнообогатительная фабрика и алавердийский медеплавильный комбинат.

река агстев. Берет начало на северном склоне памбакского хребта на высоте 2985 м и впадает в реку куру. длина реки - 113 км, площадь водосбора- 2500 км2. река имеет питание преимущественно талых вод и дождевое (65%), и подземное (35 %. ) полноводна весной и в начале лета. в среднем и нижнем течении бассейн реки покрыт густыми лесами. воды реки используются для орошения.

в выше указанных реках измерения количества воды проводились гидрометрической вертушкой, оснащенной калькулятором акуа 5000. полевые измерения физико-химических параметров проводились переносным мультианализатором horiba u-10 (япония). измерения концентраций аналитов проводились в соответствии с разработанными СОп на основе международных методов иСО (1). анализ тяжелых металлов выполнялся на приборе Aa-nalist 800 методом атомной абсорбции с графитовым атомизатором иметодом пламенной фотометрии.

Статистический анализ данных проводился с использованием непараметрической корреляции Спирмана (статистическая программа Statistica 6.0), с учетом требований анализа рядов с малой выборкой.

РезульТаТЫ и обсуждение

2. 1. Динамика изменения среднегодовых расходов воды рек. анализ динамики среднегодовых расходов воды в реке памбак в станциях мониторинга

Ширакамут и ванадзор за наблюдаемый период указывает на тенденцию уменьшения расхода от 2004 к 2008 году. значения расхода воды в реке памбак колебались в пределах 2,54-9,57 м3/сек. а для реки дебед характерна относительная стабильность расходов за исключением 2007 года, когда река была достаточно полноводной и расход воды существенно превышал значения расходов предшествующего и последующего годов (рис. 1). величины расхода воды в реке дебед колебались в пределах 25,9-37,5 м3/сек. для реки агстев была свойственна динамика с минимальным значением стока в станцииФиолетово, наблюдаемом в 2004, а в станции иджеван – в 2008 году. величины расхода в реке агстев колебались в пределах 1,48 -10,83 м3/сек (рис. 1).

2. 2. Сезонная динамика расхода воды реканализдинамики сезонных изменений позволяет заметить некоторые тенденции. так,

для реки памбак в станции Ширакамут характерно некоторое уменьшениерасходов в летний период к 2007 году, и увеличение в 2008, несмотря на значительное уменьшение годового стока, характерное для данного года. в станции ванадзор также наблюдается сохранение довольно высоких летних расходов при снижении весеннего и осеннего стока в реке. для реки дебед наблюдается изменение сезонного распределения стока в сторону увеличения летнего за счет уменьшения осеннего стока к 2008 году (рис. 2).

Page 52: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 51

О динамике, сезонных особенностях и некоторых зависимостях...

Рисунок 1. Среднегодовая динамика расхода воды, м3/сек рек Памбак (в станциях Щиракамут и Ванадзор), Дебед (в станции Айрум) и Агстев (встанциях Фиолетово и Иджеван) за 2004-2008 годы

реке агстев в станции Ширакамут свойственна тенденция стабильного роста летнего расхода вплоть до превышения летнего расхода над весенним в 2008 году. также примечательно незначительное снижение осеннего расхода в реке. а в станции иджеван, несмотря на резкие колебания весеннего расхода,складывается картина стабильности значений летнего расхода в течение всего наблюдаемого периода, вплоть до выравнивания летних и весенних расходов в 2008 году. На этой станции четко вырисовывается также тенденция снижения осеннего расхода (рис. 2).

таким, образом, обобщая, можно сделать вывод, что в балансе годового распределения стока в реках памбак, дебед и агстев наблюдается закономерность сглаживания сезонных колебаний весной и летом за счет роста летних и уменьшения осенних расходов.

Page 53: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201352

Рисунок 2. Сезонная динамика расхода воды, м3/сек рек Памбак (в станциях Щиракамут и Ванадзор), Дебед (в станции Айрум) и Агстев (в станциях Фиолетово и Иджеван) за 2004-2008 годы

2. 3. Корреляционные зависимости между расходом воды рек и физико-химическими и химическими параметрами.

в результате коррелационного анализа выявлена достоверная положительная корреляция между расходомводы и некоторыми гидрохимическими параметрами. из таблицы 1 явствует, что зимой, летом и осенью- в периоды относительногогидрохимического равновесия, наблюдается связь между расходом и такими тяжелыми металлами,как медь и кадмий. весной же обнаружена положительная корреляция между расходом и мутностью, что свойственно горным рекам в данное время года в связи с резким увеличением склоновых стоков, а также обьема и скорости потока реки.

аналогичные корреляции выявленымежду расходом воды и растворимыми формами меди и кадмияв исследованных реках центральной Норвегии ругла и Наустебекен (2), загрязняемых деятельностью горнорудной промышленности.

М. Налбандян

Page 54: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 53

Следует отметить, что обнаружены также положительные корреляционные зависимости между расходом воды и макрокомпонентами, которые будут представлены в последующих публикациях.

Таблица 1. Корреляционные зависимости, выявленные между расходом водырек бассейна реки Кура и рядом гидрохимическихпараметров

сезон параметры Репрезентативный ряд Kспирманa p-уровеньзима q & Cd 55 0. 509770 0. 000070

q & Cu 55 0. 534326 0. 000026

весна q & мутность 55 0. 660497 0. 000000

лето q & Cu 45 0. 697331 0. 000000

осень q & Cu 45 0. 511992 0. 000324

список лиТеРаТуРЫ:

1. Стандартные операционные процедуры определения тм в поверхностных водах. иСО-8288, иСО-9174, иСО-5961.

2. Pal gundersen, Pal A. olsvik, E. Steinnes. variations in heavy metal Concentrations and Speciation in two mining-polluted Streams in Central Norway. Environmental toxicology and Chemistry, vol. 20, No. 5, pp. 978-984,2001

гидрология / метеорология

M. Nalbandyan

on dynaMiCs seasonal peCuliarities and soMe dependenCies of Wa-ter disCharGe in tributaries of the river Kura

Institute for Geological Research of NAS RA, Yerevan, Armeniamarinen3@yahoo. com

Key words: water consumption, seasonal fluctuations, correlation analysissummary. in the article annual and seasonal changes of water discharge as well as correlational

relationships between water discharge and qualitative parameters in rivers Pambak, Debed and Agh-stev are investigated. Smoothing out of the seasonal oscillation regularities over spring and summer at the expense of growth of the summer and autumn discharges are revealed. Credible positive cor-relations between the water discharge and some heavy metals were identified.

О динамике, сезонных особенностях и некоторых зависимостях...

Page 55: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

54 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

hidrologia / meteorologia

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

sakvanZo sityvebi: mdinare, zRvis sanapiro, daZirva, myari Camonadeni abrazia, wyal-gamyofi kvanZi.

dRevandeli msofliosaTvis metad mniSvnelovan problemas war moad gens globaluri daTboba, ris Sedegadac dedamiwaze mravali ekologiuri prob le maa dafiqsirebuli. me-tad aqtualuria okeanis donis momatebis sakiTxi, rac zRvis sanapiro zolis abraziuli procesebis daCqarebis indikators warmoadgens. atmosfe ros temperaturis zrda aCqa-rebs myinvarebis da yinulebis dnobis temps, ris Sedegadac matu lobs msoflio okeanis done, icvleba mdinareebis hidrologiuri reJimi da mravali sxva. aucilebelia aRiniS-nos isic, rom 21-e sau kunisaTvis, mecnierTa prognozebis mixedviT, mosalodnelia hi-drosferos mniSvnelovani dabinZureba. yovelive zemoT aRniSnuli, cxadia, didi alba-TobiT aisaxeba Savi zRvis mimdebare sanapiro zolze - kolxeTis dablobze, radganac Savi zRva msoflio okeanis Semadgeneli nawilia.

kolxeTis dablobi saqarTvelos regionebs Soris, Tavisi geostrategiuli mdebare-obis gamo, erT-erTi mniSvnelovani raionia, romelic, ekonomikuri TvalsazrisiT, fo-Tis industriul zonad Camoyalibebis Semdeg metad daitvirTa da ufro mniSvnelovani gaxda. wina planze wamoiwia foTis industriuli zonis ekologiuri usafrTxoebis SenarCunebis sakiTxma, iq arsebuli infrastruqturis saimedoobisa da foTis mimde-bare teritoriebis, maT Soris, foTis portis, yulevis terminalisa da daculi terito-riebis (kolxeTis nakrZali) ekologiuri usafrTxoebis dacvam, zRvis sanapiro zolis garecxvis problemebi, romlebic okeanis donis matebis produqts warmoadgens da plan-etis globaluri daTbobis Sedegia.

kolxeTis, maT Soris, foTis industriuli zonis ekologiuri problemebis gadawyve-ta uSualodaa dakavSirebuli regionSi ganviTarebul hidrografiul qselze, upirve-lesad, mdinare rionisa da misi Senakadebis, aseve, md. xobiswylis hidrologiur reJimze, am mdinareebis wyaldidobebiT gamowveuli garemos dacvis sakiTxebze, raTa SesaZlebe-li gaxdes regionSi melioraciuli RonisZiebebis Catareba, axali meliorilebuli miwis farTobebis aTviseba, mosaxleobisa da aq ganviTarebuli infrastruqturis, kolxeTis daculi teritoriebis ekologiuri usafrTxoebis dacva. yovelive zemoaRniSnulma ga-napiroba mdinareTa kalapotebis Semozvinvis aucilebloba, raTa ar momxdariyo wylis gadadineba q. foTisa da mimdebare teritoriebze, Tumca dReisaTvis mdinare rionis garkveul, ufro sworad, umetes nawilze napirdamcavi dambebi garecxilia da mcire wy-aldidobebis drosac ki sofel sagviCiodan dawyebuli zRvis SesarTavamde mdinare rio-ni kalapotidan gadmodis da ikargeba myari natanis mniSvnelovani nawili, romelic ase

r. diakoniZe, i. iremaSvili, S. kupreiSvili, p. siWinava, T. supataSvili

globaluri daTbobis fonze kolxeTis dablobis

ekologiuri usafrTxoebis dacva mdinareTa

hidrologiuri reJimis daregulirebis gziT

saqarTvelos teqnikuri universitetis wyalTa meurneobis [email protected]

Page 56: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 55

globaluri daTbobis fonze kolxeTis dablobis...

saWiroa Savi zRvis kolxeTis dablobis sanapiro zonis zRvis abraziuli procesebisagan dasacavad. nadgurdeba kolxeTis dablobis unikaluri flora da fauna.

qalaq foTisa da mimdebare teritoriis ekologiuri usafrTxoebisaTvis da wyal-didobebis dros misi datborvisagan dasacavad mdinare rionze, qalaq foTidan me-7 km-ze, Cveni institutis (yofili saqarTvelos hidroteqnikisa da melioraciis samecniero kvleviTi instituti) rekomendaciebis safuZvelze 1948-49 wlebSi daproeqtda wyalga-myofi kvanZi, romlis mSenebloba 1952 welSi daiwyo da saeqspluataciod 1959 wels ga-daeca. aRniSnuli Senoba unikaluria da Cvens qveyanaSi analogi ar gaaCnia (sur. 1).

suraTi 1. wyalgamyofi kvanZis saerTo xedi

drois garkveul periodebSi hidrokvanze Seqmnili mravali sirTulis miuxedavad, man mainc SeZlo dRemde Seesrulebina masze dakisrebuli movaleoba. wyalgamyof kvanZ-ze monitorings DdResac Cveni instituti axorcielebs. 2009-2011 wlebSi rusTavelis erovnuli samecniero fondis egidiT, qalaq foTis industriuli zonis dacvis mizniT, am statiis erT-erTma avtorma daamuSava sagranto proeqti da gamocemulia samecniero Sroemebi [1,2]. maTSi warmodgenilia wyalgamyofi kvanZis funqcionirebis ganaxlebuli axali rekomendaciebi, romlebic saSualebas iZleva davicvaT qalaqi foTi da misi mim-debare teritoriebi datborvisagan.

foTis wyalgamyofi kvanZi Tavisi daniSnulebiT warmoadgens qveynisaTvis strategi-uli mniSvnelobis obieqts. misi mwyobridan gamosvlis SemTxvevaSi mosalodnelia q. fo-Tisa da misi mimdebare teritoriebis datborva, xolo Tu amas daemTxva mdinare rionze katastrofuli xarjebis formireba, SesaZlebelia mosaxleobis msxverplic.

dadgenilia, rom md. rionis ZiriTadi kalapotis (ormxrivi) Semozvinvis Sedegad Sesa-Zlebeli gaxda wlis ganmavlobaSi daax loe biT 2 miliardi kuburi metri wylis gadadenis aRkveTa mimdeba re teritoriebze.

kolxeTis problemebi ekologiuri da ekonomikuri TvalsazrisiT rTul urTierT-kavSirSi imyofeba da sxva faqtorebTan erTad uSualod ukavSirdeba md. rionis wylisa da myari natani xarjebis optimalur ganawilebas qalaqis arxsa (samxreTis Sto) da md. rionis ZiriTad kalapotSi nabadas mimarTulebiT (CrdiloeTis Sto). am viTarebis da-regulireba dReisaTvis SesaZlebelia wyalgamyofi kvanZis kaSxlisa da rab-regulato-ris farebis manevrirebiT, misi sworad eqspluataciiT, ris safuZvelzec SesaZlebelia wylis xarjebi ise gadanawildes qalaqis arxsa da mdinaris ZiriTad kalapotSi (nabadas mimarTulebiT), rom arxis zRvasTan SeerTebis mimdebared qalaqSi ganviTardes plaJi, xolo nabadas mimarTulebiT, mdinaris zRvasTan SeerTebis adgilas, sagrZnoblad Sem-cirdes portis akvatoriis mosilva.

saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros, garemos erovnu-li saagentos hidrometeorologiis departamentSi moZiebuli iqna md. rionis samxreT

Page 57: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201356

r. diakoniZe, i. iremaSvili, S. kupreiSvili...

da CrdiloeT ganStoebis wylisa da Setivnarebuli myari natanis xarjebi da am (1971-1986 ww.) monacemebis safuZvelze gamoTvlil iqna maTi saSualo wliuri sidideebi (cxr. 1, 2).

cxrili 1. md. rionis samxreT ganStoebis wylisa daSetivnarebuli natanis saSualo wliuri xarjebi

# wlebi

wylis saS. wliurixar jebi,

q m3/wm

Setivnarebuli na tanis saS.

wliuri xarjebi, Rkg/wm

# wlebi

wylis saS. wliurixar jebi,

q m3/wm

Setivnarebuli natanis saS.

wliuri xarjebi, Rkg/wm

1 1971 137 120 9 1979 100 362 1972 140 84 10 1980 138 1303 1973 101 32 11 1981 108 214 1974 111 40 12 1982 69.1 585 1975 106 52 13 1983 130 1806 1976 110 64 14 1984 177 1207 1977 89.2 39 15 1985 223 2108 1978 104 69 16 1986 200 74

cxrili 2. md. rionis CrdiloeT ganStoebis wylisa daSetivnarebuli natanis saSualo wliuri xarjebi

# wlebi

wylis saS. wliurixar jebi,

q m3/wm

Setivnarebuli na tanis saS.

wliuri xarjebi, Rkg/wm

# wlebi

wylis saS. wliurixar jebi,

q m3/wm

Setivnarebuli natanis saS.

wliuri xarjebi, Rkg/wm

1 1971 332 110 8 1978 293 1902 1972 307 130 9 1979 229 763 1973 291 69 10 1980 262 744 1974 260 84 11 1981 342 745 1975 296 96 12 1982 304 1106 1976 268 130 13 1983 201 677 1977 257 96 14 1984 131 20

kolxeTis teritoriidan Sav zRvaSi Camdinare mdinareebis wylisa, Setivnarebuli, fskeruli da jamuri myari natanis saSualo mravalwliuri xarjebis cvalebadobas moni-toringis ori periodisaTvis – 1971 wlamde da 1971-1991 ww.periodisaTvis Semdegi saxe aqvs (cxrili 3).

savele-samecniero kvlevebisa da moZiebuli hidrologiuri dakvirvebebis masalebis safuZvelze ZiriTad (CrdiloeTis ganStoeba) da damxmare arxze (samxreTis ganStoeba) kvlevis am etapze dadginda arxebis wyalgamtarianobis unari. mdinaris mosalodneli 0.1 % uzrunvelyofis xarjis _ 4010 m3/wm gavlis SemTxvevaSi proeqtiT gaangariSebu-lia, rom CrdiloeTis ganStoebaze, anu md. rionis ZiriTadDkalapotSi mosalodnelia gatardes 3500 m3/wm xarji, xolo damxmare arxze, anu samxreTis ganStoebaze aucilob-lobis SemTxvevaSi SesaZlebelia gatarebuli iqnas 500 m3/wm [2].

md. rionze hidrologiuri dakvirvebis masalebis mixedviT wylis maqsimaluri xarji dafiqsirda 1987 wels, roca Camonadenis sidide 4000 m3/wm-is toli iyo, rac miaxloebiTi sizustiT emTxveva mo salodneli 0.1 %-iani uzrunvelyofis xarjis gaangariSebul si-dides.

kolxeTis dablobis mdinareTa Soris, zRvis abraziuli procesebisagan dacvis mizniT, mxolod mdinare rions SeuZlia Seitanos mniSvnelovani wvlili transportire-buli myari natanis TvalsazrisiT. mdinare rionze bolo wlebSi myari natanis matebis garkveuli tendencia SeimCneva, rac gamowveulia imiT, rom md. rionis auzSi wyalsacave-bi molamulia da mdinare TiTqmis udanakargod axorcielebs myari natanis transpor-

Page 58: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 57

tirebas. meore mizezi ki is aris, rom garkveuli sididiT moimata mdinaris wylis xarjma, romelic Cveni azriT, globalur daTbobas ukavSirdeba da myinvarebis swrafi dnobiTaa gamowveuli. saSualo mravalwliuri wylisa da myari natanis (Setivnarebuli) xarjebis monacemebis analizma agreTve gamoavlina, rom Setivnarebuli natanis saSualo xarji md. rionze, sof. WaladidTan ufro metia, vidre Savi zRvis SesarTavTan, rac gamowveu-lia imiT, rom sofel WaladidTan walekilia napirsamagrebi, mdinare wyaldidobis dros gadadis kalapotidan da myari natanis garkveuli nawili ileqeba kalapotis mimdebare teritoriaze (cxr. 3).

cxrili 3. mdinareebis rionisa da xobis, Setivnarebuli fskeruli da jamuri natani xarjebis mravalwliuri saSualo monacemebi (mricxvelSi sidideebi warmodgenilia da-kvirvebis dawyebidan 1971 wlis CaTvliT, xolo mniSvnelSi 1971-1991 ww. periodisaTvis)

# mdinare-punqti

saSualo mraval-wliuri

wylisxarji,q, m2/wm

saSualomraval-wliuri

Setivnare-buli natanis

xarji,r , kg/wm

saS. mraval-wliuri

fskerulinatanis xarji−

G , kg/wm

saS. mraval-wliuri

myari natanis xarji,

)(−−

+∑ CR ,kg/wm

1 xobi - sof. yulevi 42.8/- 3.3/- 0.66/- 3.96/-

2 rioni - sof. Waladidi 402/442 189/204 37.8/40.8 227/245

3 rioni- Crd. ganStoeba 292/286 103/98.9 20.6/19.8 124/119

4 rioni-samxr. ganStoeba 118/123 65.0/81.1 13.0/16.2 78.0/97.3

dadgenilia, mdinareebis: rionisa da xobis mier transportirebuli myari natanis moculobebi [3] (cxr. 4).

cxrili 4. Sav zRvaSi transportirebuli myari natanis moculobebi (mricxvelSi si-dideebi warmodgenilia dakvirvebis dawyebidan 1971 wlis CaTvliT,

xolo mniSvnelSi 1971-1991 ww. periodisaTvis)

# mdinarewylis xarji

mln m3

Setivnarebulimyari natani,

aTasi t

fskeruli natani,aTasi t

jamuri myari natani, aTasi t

1 rioni 12677.5/13938,9 5960.3/6433,3 1192.1/1286.7 7152.4/7720.0

2 xobi 1349.7/- 104.1/- 20.8/- 124.9/-

rogorc cxrili 4-idan Cans, bolo wlebSi mdinare rionis mier transportirebuli myari natanis zrdam stabiluri gaxada sanapiro zolis (q. foTi da misi mimdebare teri-toriebi) deformaciuli movlenebi da SenarCunebulia wonasworoba zRvismieri talRu-ri garecxvisa da mdinaris mier zRvaSi Setanili natanis daleqvas Soris.

yovelive zemoaRniSnulidan SegviZlia gavakeToT Semdegi daskvnebi:• globaluri daTbobis pirobebSi kolxeTis dablobisa da SavizRvispireTis

ekologiuri usafrTxoebis dacvaSi erT-erTi mniSvnelovani roli akisria kolx-eTis dablobis mdinareebis, gansakuTrebiT, mdinare rionis hidrologiuri reJi-mis daregulirebas;

• vinaidan zRvis sanapiro zolis abraziuli procesebisagan dasacavad yovelgvari hidroteqnikuri nageboba droebiTi xasiaTisaa, aseTi SemTxvevisaTvis am proce-sebis dasaregulireblad umniSvnelovanesi pirobaa mdinareebis mier transpor-tirebuli (ZiriTadad md. rioni) myari natanis daregulireba iseTi saxiT, romlis

globaluri daTbobis fonze kolxeTis dablobis...

Page 59: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

58 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

drosac damyardeba wonasworoba garecxvasa da myari natanis daleqvas Soris;• kolxeTis dablobisa da misi zRvispireTis, gansakuTrebiT, q. foTis mosaxleo-

bisa da foTis industriuli zonis datborvis sawinaaRmdegod gansakuTrebuli mniSvneloba akisria md. rionze q. foTidan me-7 km-ze aSenebul wyalgamyof kvanZs, romlis warmatebiT funqcionirebis SemTxvevaSi daculi iqneba zemoaRniSnuli teritoriebi da aq arsebuli infrastruqturis obieqtebi.

gamoyenebuli literatura:

1. r. diakoniZe, p. siWinava, g. Caxaia, l. wulukiZe _ q. foTTan md. rionze arsebuli wyalgamyofi kvanZis Tanamedrove teqnikuri mdgomareobis Sefaseba. saqarT-velos mecnierebaTa erovnuli akademiis yovelTviuri samecniero-referirebu-li Jurnali „mecnierebaTa teqnologiebi“, #7-9, Tbilisi, 2010, gv. 49-55.

2. r. diakoniZe, g. Caxaia, l. wulukiZe _ SavizRvispireTis ekologiuri usafrTxoe-bis dacva zRvismieri abaraziuli procesebisgan mdinareTa myari natanis dare-gulirebis gziT. saqarTvelos teqnikuri universitetis samecniero-teqnikuri Jurnali „hidroinJineria“ #1-2 (11-12) Tbilisi 2011, gv. 12-26.

3. r. diakoniZe da sxva _ q. foTidan me-7 kilometrze md. rionze arsebuli wyal-gamyofi kvanZis eqspluataciis droebiTi rekomendaciebi. J. “mecniereba da te-qnologiebi” #10-12, Tbilisi 2010, gv. 71-76.

гидрология / метеорология

Р. Диаконидзе, И. Иремашвили, Ш. Купреишвили, П. Сичинава, Т. Супаташвили

охРана экологической безопасносТи колхидской низМенносТи пуТёМ РегулиРования гидРологического РежиМа Рек на фоне

глобального поТепления

Институт Водного Хозяйства Грузинского Технического Университета, [email protected]

ключевые слова: Река, Морское побережия, подтопления, твёрдый сток, Абразия, Вододелительный узел.

Резюме. Статья посвящена вопросам охраны экологической безопасности колхидской низменности, в том числе индустриальной зоны г. поты, путём регулирования гидрологического режима реке.

hydrology / meteorology

R. Diakonidze, I. Iremashvili, Sh. Kupreishvili, P. Sichinava, T. Supatashvili

proteCtion eColoGiCal safety of ColChis loWland by reGulation of river hydroloGiCal reGiMe on the baCKGround of Global

WarMinG

Water Management Institute of Georgian Technical University, [email protected]

Key words: river; sea coastline; flooding; solid sediment; abrasion; watershed unit.summary. Article dedicated to issues of protection ecological safety of Colchis lowland, among

them industrial zone of Foti by regulation of river hydrological regime.

r. diakoniZe, i. iremaSvili, S. kupreiSvili...

Page 60: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 59

hidrologia / meteorologia

sakvanZo sityvebi: Waobi, kolxeTis dablobi, `satoiama~.

kolxeTis dablobis Warbteniani teritoriebis garkveuli nawili saerTaSoriso mniSvnelobis adgilebadaa miCneuli. 1997 wlidan isini ramsaris saerTaSoriso konven-ciis wevri teritoriebia. maT garda ramsaris konvencia mTeli msoflios masStabiT kidev 2129 teritorias iTvlis. es ricxvi xazs usvams Warbteniani teritoriebis udides mniSvnelobas rogorc ekologiuri wonasworobis, aseve biomravalferovnebis SenarCu-nebis saqmeSi. ramsaris konvencia saqarTveloSi vrceldeba kolxeTis dablobze arse-buli erovnuli parkis da qobuleTis daculi teritoriebis farglebSi. maTi farTobi daaxloebiT 627 km2-ia, daWaobebuli teritoriebi ki gacilebiT did farTobs moicavs da Sesabamisad dReisaTvis naklebad Seswavlil teritoriebs warmoadgenen.

Waobebi kolxeTis dablobze iyofa ramdenime masivad, romelTagan SeiZleba gam-ovarCioT anaklia-Wuriis, rioni-xobis, paliastomi-fiCoris, imnaTis, sufsis, natanebis, ispanis da sxva. qvemoT mocemulia zogierTi Waobis morfometruli monacemebi:

cxrili 1. ZiriTadi cnobebi kolxeTis dablobis zogierTi Waobis Sesaxeb

Waobi adgilmdebareoba

sima

Rl

ez

.d-d

an m

-Si

saS

ual

o s

iRr

me, m

far

To

bi, k

m2

wyl

is m

oc

ul

oba

mln.

m3

fiCora-qviSonasmd. isareTasa da gagidas Soris

4,0 2,0 13,2 21,1

Wuriismd. engurisa da xobs Soris

3,0 0,8 90,0 64,8

Waladidi-foTismd. rionsa da xobs Soris

12,5 1,5 144 194

fiCora-paliastomismd.fiCoras orive mxares

0,5-1,8 8,0 191 1365

Tsu zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis geografiis [email protected]

d. kereseliZe, v. trapaiZe, z. gulaSvili, z. jiqia

kolxeTis Warbteniani teritoriebis Seswavlis

istoria da momavali ganviTarebis perspeqtivebi

Page 61: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201360

d. kereseliZe, v. trapaiZe, z. gulaSvili, z. jiqia

ispanis 1-li da me-2md. Coloqis da oCxamuris auzebi

1,5 2,0 19,0 103

natanebi-sufsismd. natanebsa da sufsas Soris

0,5-1,5 7,0 15,0 202

rogorc cxrilidan Cans, wylis yvelaze didi resursebiT gamoirCevian fiCora-pa-liastomis, qobuleTis da Waladidi-foTis Waobiani masivebi.

am teritoriebis mecnieruli Seswavla jer kidev XIX saukunis miwurulidan daiwyo calkeuli mecnierebis mier. am saqmeSi Tavis droze mniSvnelovani wvlili Seitanes mec-nierebma: r. papisovma, v. filosofovma, g. kostavam, a. mowereliam da sxvebma. maT mier wlebis ganmavlobaSi muSavdeboda kolxeTis Warbteniani niadagebis sameurneo aTvisebis sakiTxebi. maTi samuSao Tematika gulisxmobda kolxeTis niadagebis daSrobas da sasof-lo-sameurneo miznebiT gamoyenebas. Waobebis daSrobis saqmeSi 1920-iani wlebidan Caer-To organizacia `kolxidmSeni~, romelic aRiWurva damSrobi samelioracio teqnikiTa da traqtorebiT. `kolxidmSenis~ mier mobilizebuli iqna samuSao Zalebi saqarTvelos sxvadasxva kuTxidan da daCqarebuli wesiT mimdinareobda Waobebis daSroba.

daSrobis RonisZiebebi nawilobriv mimarTuli iyo aq arsebuli epidemiuri mdgo-mareobis winaaRmdegac. istoriul warsulSi aqauri mosaxleobisTvis udides problemas warmoadgenda malaria, rac did sikvdilianobas iwvevda. Waobebis daSrobiT es problema ramdenadme aRmoifxvra da mZime foni gamosworebis gzas daadga.

sasoflo-sameurneo miznebiT gamosayeneblad Waobebis daSrobis warmoebisTvis Seiqmna kolxeTis sacdel-samelioracio sadguric, sadac testirebas gadioda da praq-tikaSi inergeboda daSrobis sxvadasxva meTodebi. erT-erTi ZiriTadi RonisZieba iyo sadrenaJo da kvalis sistemebis mowyoba. Sesabamisad, es sistemebi xels uwyobda grun-tSi CaJonili wylis gamotanas niadagidan da simSralis SenarCunebas. daSrobil teri-toriebze gaTvaliswinebuli iyo subtropikuli kulturebis plantaciebis gaSeneba da sasoflo produqciis gazrda, navaraudevi iyo, rom kolxeTis dablobis miwebis sab-olood daSrobisa da aTvisebis Semdeg moyvanili produqcia mniSvnelovan rols Seas-rulebda qveynis sursaTiT uzrunvelyofaSi.

misasalmebelia is faqti, rom yvela es RonisZieba qveynis ekonomikuri Semosavlebis gazrdisken iyo mimarTuli, magram unda aRiniSnos rom paralelurad sasicocxlod aucilebelia adgilobrivi unikaluri ekosistemebis bunebrivi pirobebis SenarCu-nebisTvis saWiro RonisZiebebis gatarebac. garda amisa am ekosistemebis mTlianad sam-rewvelo miznebiT gamoyeneba da Sesabamisad maTi gaqroba aunazRaurebel katastrofe-bamde migviyvans. aq gamavali mravalricxovani mdinareebi da gansakuTrebiT md. rioni, hidrologiuri reJimis sezonuri pikuri movlenebis gaTvaliswinebiT stiqiurad sa-SiS obieqtebs warmoadgenen. amis naTeli magaliTebia 1895 da 1987 wlis wyaldidobebi, rodesac Sesabamisad daitbora q. foTi da mimdebare soflebi da md. rionis auzis didi farTobebi, ramac udidesi zarali miayena mosaxleobas, soflis meurneobas da a.S. es ori faqtic mowmobs, rom iseve rogorc 100 wlis win, axlac ar varT saTanadod mzad stiqiuri movlenebis Semxvedri an stiqiis damangreveli Zalis Semarbilebeli RonisZiebebis gasa-tareblad. am mxriv Waobebs gaaCniaT unikaluri unari moaxdinon wylis didi moculobis akumulacia da SeiZleba iTqvas, rom ualternativo saSualebaa stiqiuri movlenebis da aseve zRvisgan gamomyofi bunebrivi barieris – diunebis saSualebiT zRvis Semotevis Se-sakaveblad. stiqiebis Tavidan acilebas ki udidesi mniSvneloba eniWeba kolxeTis teri-toriaze ekonomikuri saqmianobis usafrTxod warmarTvisTvis.

Waobebi sainteresoa turistul-rekreaciuli TvalsazrisiTac. aq arsebuli kolxe-Tis erovnuli parki kargi saSualebaa aqauri bunebrivi landSaftebis gasacnobad, reli-qturi tyeebis dasaTvaliereblad, adgilobriv da gadamfren frinvelebze dasakvirve-blad da dasasveneblad. savaraudod didi ekonomikuri potenciali gaaCnia aq arsebul torfis maragebsac qveynis soflis meurneobis sasuqebiT momaragebis kuTxiT, romleb-

Page 62: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 61

kolxeTis Warbteniani teritoriebis Seswavlis...

sac, rogorc varaudoben danaleqis minimum 30 santimetriani sisqe gaaCniaT. aRsaniSna-via sanapiro zoli sastumro turizmis ganviTarebisTvis. amgvarad, kolxeTis dablobis wylis obieqtebis, kerZod Waobebis, hidrologiuri reJimis Seswavla sxva bunebriv faq-torebTan erTad kompleqsSi da wylis Camonadenis optimaluri regulirebis sqemis Se-muSaveba gadaudebel amocanas warmoadgens.

problematuri sakiTxia kolxeTis Waobebis dRevandeli situaciac, romelic arcTu saxarbielo mdgomareobaSi unda iyos im faqtze dayrdnobiT, rom tardeba iSviaTi da araregularuli gamokvlevebi erovnuli parkis mcire monakveTze da samwuxarod parkis teritoriac araa Seswavlili bolomde. Seswavlis es survilic albaT ganpirobebulia am teritoriis saerTaSoriso statusis gamo. ar xdeba dakvirveba bunebrivi faqtorebis cvalebadobis yoveldRiur dinamikaze. daculi teritoriebis gareT arsebuli daWao-bebuli masivebi ki sruliad uyuradRebodaa mitovebuli, sinamdvileSi ki maT Seswavlas aseve didi mniSvneloba aqvs kolxeTis dablobis potencialis srulad aTvisebis saqmeSi da axali samrewvelo proeqtebis dagegmvaSi.

rac Seexeba demografiul mdgomareobas, garTulebuli socialuri da ekologiuri pirobebis gamo TandaTan rTuldeba mosaxleobis yofa-cxovreba da TandaTanobiT mim-dinareobs sasargeblo potenciuri adamianuri resursis gadineba teritoriidan. es faqti TavisTavad aferxebs sakvlevi regionis swraf ganviTarebas.

suraTi 1. `satoiamas~ Warbteniani landSafti. iaponia.

msoflioSi arsebobs Warbteniani teritoriebis mowyobis sxvadasxva forma. kolxeTis Waobebi bunebrivi pirobebiT SeiZleba SevadaroT iaponiaSi sayovelTaod cnobil `sa-toiamas~ bunebriv landSaftebs – `socialur-ekologiuri produqtiuli landSaftebi~. es gulisxmobs Warbtenian teritoriebze adamianis gansaxlebas da amavdroulad am teri-toriebis gamoyenebas maTi yovelgvari formis Tu sxva maxasiaTeblebis cvlilebis gareSe. es Tanacxovreba dafuZnebulia bunebasTan harmoniul urTierTobaze, iaponiaSi amgvar teritoriebze iTeseba brinji, rac soflis meurneobis Semosavlis garda xels uwyobs wy-lis amgvari obieqtebis saSualebiT wyaldidobebis Tavidan acilebas, radgan wylis masa moqceulia erTgvar bunebriv sazRvrebSi SedarebiT mcire nakveTebis saxiT da ar xdeba wy-lis ukontrolo gavrceleba da damatebiTi teritoriebis daWaobeba. rogorc istoriuli cnobebidan vigebT, adreul warsulSi, kolxeTis dablobzec msgavsi tipis teritoriebze adamianebi cxovrobdnen daaxloebiT igive cxovrebis stiliT, gadaadgildebodnen mcire

Page 63: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201362

zomis navebiT, cxovrobdnen ximinjebian saxlebSi, eweodnen soflis meurneobis tradiciu-li dargebis ganviTarebas da wyalmovardnebs ebrZodnen bunebrivi barierebis xelovnurad SeqmniT. magram samwuxarod maTi garja sabolood uSedego aRmoCnda imis gamo, rom Seicavda teqnikuri gadawyvetis primitiul elementebs da droTa ganmavlobaSi ar tardeboda safuZ-vliani gamagrebiTi samuSaoebi.

ase rom safuZvliani samecniero Seswavlis Semdeg SeiZleba vifiqroT kolxeTis Warbte-niani teritoriebis axali urbanuli mowyobis gegmaze imgvarad, rom ar dairRves arsebuli bunebrivi mravalferovneba, amaRldes am landSaftebis ekologiuri mdgomareoba, raTa ufro meti farTobi iyos gamoyenebadi adgilobrivi da stumari habitatebisTvis rogorc komfortuli sacxovrebeli garemo.

kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi saqarTvelosTvis unikaluri da mniS-vnelovani wylis obieqtebia, romelTa dacvasa da racionalur gamoyenebas udidesi mniS-vneloba aqvs qveynis ganviTarebisaTvis.

gamoyenebuli literatura:

1. g. xmalaZe, `saqarTvelos wylis resursebi~. Tbilisi, 2009.2. o. Ciqovani, `kolxeTis dablobis amoSrobis istoria~. Tb., 1982, 184 gv.3. `sabWoTa saqarTvelos soflis meurneobis ganviTarebis istoriidan~. gamomcem-

loba `mecniereba~, Tb., 1979, 136 gv.4. а. моцерелия. преобразование колхиды. изд. аН СССр, м., 1954, 88 с.

hydrology / meteorology

D. Kereselidze, V. Trapaidze, Z. Gulashvili, Z. Jikia

the history of the study of KolKhetian Wetlands and prospeCts for future developMent

Faculty of Exact and Natural Sciences of Iv. Javakhishvili Tbilisi State [email protected]

Key words: Swamp, Kolkhety Lowland, “Satoyama“.summary. Part of wetlands of kolkhety lowland is granted an international importance. intensive an-

thropogenic influence on wetlands started in the twenties of the previous century. the utilization of kolkhety wetlands ought to serve one important purpose – using the territory for settlement purposes without altering the form or any other important characteristic of wetlands.

the water ecosystems of kolkhety wetlands is a unique and essential water supply units. its preservation and rational utilization is vitally important for georgia.

d. kereseliZe, v. trapaiZe, z. gulaSvili, z. jiqia

Page 64: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ July, 2013 63

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

geomorfologia / niadagmcodneoba

sakvanZo sityvebi: akrisoli, albiki, stagniki, hiperferiki.

yviTelmiwa-eweri niadagebi gavrcelebulia dasavleT saqarTvelos humidur sub-tropikul zonaSi, zRvis donidan 30-dan-200 m-mde. klimati teniania; saSualo wliuri temperatura meryeobs 14-19 °C farglebSi. aqtiur temperaturaTa jami 4000-dan 4500°C-mdea. zamTari Tbilia, ianvris saSualo temperaturaa 4,4-6,8 °C; zafxuli cxelia, ivli-sis saSualo temperatura 22,5-24,5 °C Seadgens. Nnaleqebis wliuri raodenoba sakmaod maRalia _ 1500 mm-mde. fardobiTi tenianoba 90% aRwevs. yviTelmiwa-ewerebi formird-ebian Zvel zRviur terasebze, romelTac gaaCniaT daxriloba periferiuli nawilidan Savi zRvis mimarTulebiT. niadagwarmomqmneli qanebi warmodgenilia qvamrgvalebiT, Tixnari da Tixiani nafenebiT. bunebrivi mcenareuloba-kolxeTis tipis tyeebi- ZiriTa-dad darRveulia gaCexvis da intensiuri Zovebis Sedegad, farTobebi aTvisebulia saso-flo-sameurneo kulturebiT. yviTelmiwa-eweri niadagebis ZiriTadi elementaruli niadagwarmomqmneli procesebia: gaewereba, lesivireba, alitizacia da gamotutva [1].

yviTelmiwa-eweri niadagebis savele kvleva ganxorcielda dasavleT saqarTvelos, kerZod, imereTis teritoriaze, e.w. profiluri meTodiT. aRwerili iqna calkeuli horizontebis morfologiuri niSnebi saerTaSoriso standartebis mixedviT [2;3]. anal-izuri kvlevebis Sedegad ganisazRvra: niadagebis meqanikuri Sedgeniloba (natriumis pirofosfatis meTodiT), aqtualuri reaqcia (wylis gamonawurSi 1:2,5), gacvliTi mJa-vianoba (1n KCl gamonawurSi 1:2,5), organuli naxSirbadis da humusis Semcveloba (v. ti-urinis meTodi, v.simakovis modifikacia), gacvliTi fuZeebis jami (kapen-gilkovicis meTodi), hidrolizuri mJavianoba (ZmarmJavanatriumis meTodi), gacvliTi kaTionebis tevadoba da fuZeebiT maZRrobis xarisxi (gacvliTi fuZeebis jamis da hidrolizuri mJavianobis maCveneblebis mixedviT) [4 ;5].

yviTelmiwa-eweri niadagebi saerTaSoriso klasifikaciaSi Seesabamebian akrisolebs. genezisurad es korelacia ganpirobebulia gamofitvis procesis intensivobiT, romelic am niadagebSi ar aris maqsimalurad gamoxatuli, gansxvavebiT feralsolebisgan, feral-itizaciis niSnebi minimaluria akrisolebSi [6].

akrisolebi warmoadgenen fao-s sistematikis erT-erT jgufSi gaerTianebul niad-agebs, romlebic gavrcelebulia subtropikul regionebSi. maTTvis damaxasiaTebelia: mJave reaqcia, fuZeebiT aramaZRroba, gacvliTi kaTionebis dabali tevadoba, qimiurad dabalaqtiuri Tixebis (kaolinitis) akumulacia. niadagebis profilebSi gamovlenilia diagnostikuri niSani – stagniki. zedapiridan 100 sm-is sazRvrebSi SeimCneva aRdgeniTi procesebi, rac vlindeba Fe-is da Mn-is Jangebis arsebobiT [7]. diagnostikuri ferik

saqarTvelos agraruli universiteti, mixeil sabaSvilis niadagmcodneobis,agroqimiisa da melioraciis [email protected]; [email protected]

Tengiz uruSaZe, T. qvriviSvili

yviTelmiwa-eweri niadagebis korelacia niadagis

resursebis msoflio monacemTa bazis safuZvelze

Page 65: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201364

horizontis arseboba dafiqsirda niadagis zedapiridan 100 sm-is sazRvrebSi. am hori-zontis erT-erTi maxasiaTebelia ≥ 2 mm zomis calkeuli laqebis (mowiTalo Seferilo-bis) da konkreciebis (Savi feris) arseboba [8]. aseve aRsaniSnavia diagnostikuri krite-riumi – hiperferiki, romelic gulisxmobs ≥ 25 sm-iani sisqis mqone erTi an meti fenis arsebobas. isini Seicaven ≈ 40% Fe/Mn-is Jangian konkreciebs niadagis zedapiridan 100 sm sisqeSi [7]. niadagebis profilebSi humusovani horizontebiT gadafarulia albiki – Ria Seferilobis horizonti, romlis feris intensivoba manselis skalis mixedviT aris 5 da feris simkveTre ki ≤ 3 (notio mdgomareobaSi), sisqe minimum 1 sm [7]. siRrmiTi horizon-tebi SesaZlebelia iyos arjiki – horizonti Tixis iluviaciiT, rac morfologiurad dgindeba agregatebis zedapirze Tixis kutanebis arsebobiT [8]. B horizontSi SeimCneva transformaciis niSnebi. mag: prizmuli struqtura. yviTelmiwa-ewerebis B metamor-fuli horizontis formirebaSi ufro arsebiTia struqturuli gardaqmna, vidre ilu-viacia, amave dros, es horizonti, gacvliTi kaTionebis dabali tevadobis gamo, ikavebs Sualedur mdgomareobas kambik da arjik horizontebs Soris [9].

Ggamoyenebuli literatura:

1. T. uruSaZe. saqarTvelos ZiriTadi niadagebi. gamomc.: „mecniereba~, Tbilisi 1997, 267 gv.

2. niadagebis savele kvlevis saxlmZRvanelo. Tbilisi, 2006, 34 gv;3. T. uruSaZe, e. sanaZe, T. qvriviSvili. niadagis morfologia. gamomc.: „mwignobari~,

Tbilisi 2010, 168 gv.4. Практикум по почвоведению. Изд-во.: «Агропромиздат», Москва 1986, 335 с.5. Ганжара Н.Ф; Борисов Б.А; Баибеков Р.Ф. Практикум по почвоведению. Изд-во.: «Агроконсаль»,

Москва 2002, 279 с.6. М.И. Герасимова, И.В.Губин. Микростроение желтоземов на плотных осадочных породах и их

дериватах: педогенные и литогенные черты (на примере дендрария г.Сочи). Почвоведение №1, 2012, с. 32-43.

7. niadagis resursebis msoflio monacemTa baza, #84. Tbilisi, 2005, 126gv.8. Мировая коррелятивная база почвенных ресурсов: основа для международной классификации

и корреляции почв. Составители и научные редакторы: В.О.Таргульян, М.И.Герасимова. Перевод М.И.Герасимовой. Товарищество научных издании КМК. Москва 2007, 278 с.

9. World reference base for soil resources 2006. World soil resources reports 103. FAO, Rome 2006, 128 p.

Геоморфология / Почвоведение

Тенгиз Урушадзе, Т. Квривишвили

Корреляция Желто-подзолистых почв на основе Mировой базы данных почвенных

ресурсов

Грузинский аграрный университет, Институт почвоведения, агрохимии имелиорации имени М. Н. Сабашвили

[email protected]; [email protected]

резюме. Были изучены морфологические, физические, химические, физико-химические особенностей желто-подзолистых почв распространенных в влажном субтропической зоне Западной Грузии и было установлено их соответствие Мировой базы данных почвенных ресурсов.

T. uruSaZe, T. qvriviSvili

Page 66: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ July, 2013 65

yviTelmiwa-eweri niadagebis korelacia niadagis...

Корреляция исследуемых почв была осуществлена на основе макроморфологических особенностей и анализных данных диагностических горизонтов и признаков. Желто-подзолистые почвы, согласно исследователънных данных и мировой коррелятивной базы почвенных ресурсов, относяются Акрисолям.

Geomorphology / Soil Sciences

Tengiz Urushadze, T. Kvrivishvili

Correlation of Yelow-podzoliC SoilS aCCording to the world referenCe BaSe for

Soil reSourCeS

Agriucutural University of Georgia, Mikheil Sabashvili Institute of Soil [email protected]; [email protected]

Summary. Morphological, physical, chemical features of Yelow-podzolic Soils spread in a humid sub-tropical zone of West Georgia have been studied. It was established the conformity of Yelow-podzolic soils with soil groups of the World Reference Base for Soil Resources. Correlation of studied soils has been realized on a basis of macromorphological features and of the analysis data of the diagnostic horizons. According to World Reference Base for Soil Resources Yelow-podzolic soils are classified as Acrisols.

Page 67: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

66 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

geomorfologia / niadagmcodneoba

sakvanZo sityvebi: kolxeTis Waobebi, sanapiro zoli, axalSavzRviuri transgresia, napirgaswvrivi sanapiro zvinulebi.

Waobebi saqarTvelos teritoriaze umTavresad warmodgenilia kolxeTis dablobze, sadac maT warmoqmnas araerTi bunebrivi faqtori ganapirobebs (zedapiris mcire daxri-loba, uxvi atmosferuli naleqebi, gruntis wylis donis mdebareoba, niadagis gruntis mZime Tixnari Sedgeniloba, Waobidan wylis umniSvnelo gadineba, intensiuri teqtoni-kuri daZirva, romelic intensiurad mimdinareobs kolxeTis dablobze, q. foTis midam-oebSi ki 6 mm-s aRwevs yovelwliurad; mcenareTa iseTi saxeobebis aqtiuri gavrceleba, romlebic xels uwyoben Waobwarmoqmnis procesebs da a.S.).

Waobebi kolxeTis dablobze ZiriTadad, warmodgenilia mdinareebis qvemo dinebaTa Soris arsebul farTobebze. maTi farTobi daaxloebiT 225000 ha-s Seadgens, wylis mar-agi – 1.9 km3-s.

gamoiyofa Waobebis sami didi masivi: CrdiloeTis – md. RaliZgadan md. enguramde, centraluri – md. enguridan md. natanebamde da samxreTis – md. natanebidan cixisZiris koncxamde.

Tavis mxriv, es masivebi iyofa 21 ubnad. Tavis farTobiT, siRrmiTa da wyalSemcvelo-biT yvelaze didia fiCori – paliastomis ubani, romelic amave dros yvelaze dabal niS-nulebzea ganlagebuli (z. d. 0.3-2.0 m), saero farTobi 490 km2-ia, wylis Semcveloba – 1328 mln m3, xolo siRrme da torfis simZlavre 12 m-s aRwevs (imnaTis Waobi). md. rionisa da xobis qvemo dinebebs Soris moqceulia Waladidi – foTis ubani, romlis farTobia 144 km2. Waobis simaRle 0.3-0.5 m-ia, siRrme – 1.5 m. wylis Semcveloba daaxloebiT 190 mln m3. es Waobi TiTqmis gauvalia. md. md. erswyalsa da oqvinores Soris ganlagebulia gagidis Waobebi maT 117 km2 uWiravs, zedapiris simaRle 0.3-5.0 m-ia, zogjer 10 metric, siRrme 1 metrs ar aRemateba, xolo wyalSemcveloba 21,1 mln m3-ia.

kolxeTis Waobebis mniSvnelovani monakveTia Tiqora-Wiauris ubani md. md. engursa da xobs Soris. misi farTobi 90,0 km2-ia, siRrme – 1,5 m, adgilis simaRle – 0-5 m, wylis Sem-cveloba – 64,8 mln m3.

kolxeTis Waobebis genetur arss gansazRvravs Semdegi faqtorebi: atmosferuli naleqebis siWarbe, miwis zedapiris umniSvnelo daxriloba, adgilobrivi mdinareebis klakniloba, miwisqveSa wylebis maRali done da gruntis susti gamtaroba. kolxeTis Waobebis warmoqmnas xels uwyobs kolxeTis dablobis ZiriTadi (75%) nawilis agebule-ba, romlis SemadgenlobaSi mravladaa mZime wyebebi – Tixebi da Tixnarebi, romlebic gamoirCevian susti filtraciis unariT. gansakurTrebiT gruntis Rrma fenebi, rac aq

kolxeTis Waobebi da maTi warmoSobis mizezebi

1 ilias saxelmwifo universiteti,[email protected];2 Tsu vaxuSti bagrationis geografiis [email protected]

z. janeliZe1, n. CixraZe2

Page 68: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 67

iwvevs wylis dagubebas. kolxeTis dablobze gruntis wyali 0,5-1 m siRrmezea, zogjer ki miwis zedapirzec amodis. daWaobebis procesze mniSvnelovani gavlena aqvs Savi zRvis donis cvalebadobas, rodesac gazafxul-zafxulSi zRvis done 25 sm-iT maRla iwevs da wyliT ifareba kolxeTis dablobis garkveuli nawili. Stormis dros donem SeiZleba 1,5 m-iT aiwios da datboros ramdenime aseuli metris siganis xmeleTi. zogierT monakveTze xelovnuri jebirebi xels uSlis datborvas. aseve sayuradReboa, rom dablobis didi nawili umniSvnelod aris daxrili zRvisken anu TiTqmis idealurad brtyelia, rac zeda-piruli wylebis moZraobas sakmaod aferxebs.

kolxeTis WaobebSi Rrmad mdebareobs torfis mniSvnelovani sabado, romlis uZvele-si fenebis absoluturi asaki 5800-6200 wliT TariRdeba (radiokarbonuli daTariRebiT). horizontebi monoliTuri agebulebisaa. isini torfis fenebis garda ar Seicavs sxva na-leqebis fenebs (Tixebi, lami, qviSebi). es ukanaskneli detali miuTiTebs bolo 6000 wlis manZilze kolxeTis zRvispira vakeze daWaobebis procesis intensivobaze. swored aq aris ganviTarebuli md. md. engurisa da kintriSis torfiani Waobebis masivebi. aseve, anaklia, Wuria, nabada, imnaTi, malTayva, grigoleTi da qobuleTi (saqarTvelos geografia, naw. I, 2000).

struqturuli agebulebisa da floristuli Sedgenilobis TvalsazrisiT, kolxeTis dablobis zRvispira zolSi ganviTarebulia Wilian-isliani, balaxovan-sfagnumiani, lelian-laqaSiani da buCqnarian-balaxovani Waobebi. yvelaze vrclad warmodgenilia Wilian-isliani Waobebi, romlebic gvxvdeba zRvispira qviSiani diunebis gaswvriv, pa-liastomis, imnaTis, farTowylisa da xakalus tbebis mimdebare teritoriaze, Waobis mdinareebis (muxunjina, civa da sxva) kalapotispira teritoriebze. am tipis Waobebis mcenareuli safaris ZiriTadi edifikatorebia isli (Carex acutiformis; C. vesicaria; C. pseud-cyperus) da Wili (Juncus effuses; J. inflexsus).

identurad sxva mxaris Waobebisa, kolxeTis Waobebi bunebis dacviT funqcias asru-lebs. isini iwoven didi raodenobiT wyals, xangrZlivi droiT ikavebs mas da xels uwyobs wylis reJimis regulirebas, xmeleTis zedapirs icavs eroziisagan, bunebrivi filtra-ciiT asufTavebs wyals mavne qimiuri da biologiuri elementebisagan da sufTa wyliT asazrdoebs mdinareebsa da tbebs; aseve miwisqveSa wylebis horizontebs.

kolxeTis Waobebi daWaobebul tyeebTan, Waobis mdinareebTan da tbebTan erTad, saimedo TavSesafars warmoadgens mcenareTa da cxovelTa iSviaTi saxeobebisaTvis. am TvalsazrisiT kolxeTis Waobebi gansakuTrebuli daniSnulebis regionia, radganac masze gadis azia-afrikis wylisa da Waobebis gadamfreni frinvelebis erT-erTi gza. gadaSenebis pirzea misuli da dacvas saWiroebs iseTi iSviaTi saxeobis frinvelebi ro-goricaa: Savi yaryati, myivana da sisina gedebi, TeTrSubla gedi da sxva; iSviaTi mcena-reuloba, romelic reliqtur da endemur saxeobebTan erTad Seicavs subtropikuli ganedebisaTvis ucxo – borealuri (tundrisa da taigis) floris elementebs (sfagnumis xavsebi, drozera, CrdiloeTis isli da sxva). wiTel wignSia Setanili drozera, samefo gvimra da sxva. aris maRali mTisaTvis damaxasiaTebeli saxeobebic (ieli, Sqeri).

ekologiuri TvalsazrisiTa da ganlagebis TvalsazrisiTac Zalzed sainteresoa md. natanebis qvemo dinebasTan arsebuli Waobi, romelsac kolxeTis Waobebis sxva ubnebisa-gan gansxvavebiT gansakuTrebuli ganlageba aqvs, rac ganpirobebulia anTropogenuri faqtorebis mkveTri zemoqmedebiT.

miuxedavad imisa, rom kolxeTis Waobebi gamoirCeva mecnieruli da esTetikuri Tval-sazrisiT, gasuli saukunis Sua xanebSi moxda misi intensiuri daSroba adamianis sameur-neo saqmianobis gafarToebis mizniT. es ganpirobebuli iyo garda sasoflo-sameurneo miznebisa, mosaxleobaSi e.w. `cieb-cxelebis~ (malaria) gavrcelebis mizeziT, magram miuxedavad amisa, kolxeTis Waobebs Savi zRvis mTel sanapiroze analogi ara aqvs da maTi geografiuli Tu ekologiuri mniSvneloba bevrad scildeba saqarTvelos farglebs. amis gamo uamravi saerTaSoriso organizacia, rogorebicaa: bunebis dacvis msoflio fondi (WWF), garemos dacvis msoflio fondi (gEF), msoflio banki (Wb) da sxva, cdi-lobs ufro safuZvlianad Seiswavlos kolxeTis dablobze mimdinare daWaobebis pro-

kolxeTis Waobebi da maTi warmoSobis mizezebi

Page 69: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201368

cesi, romlis mniSvnelobis gacnobiereba saqarTveloSi jer kidev saTanado doneze ar mimdinareobs. amrigad, kolxeTis Waobebi metad saintereso obieqts warmoadgens, ro-melic Seicavs mdidar da saintereso biogeografiul da paleogeografiul masalas, romlis analizi saSualebas mogvcems, gairkves kolxeTis Tanamedrove floris Tavise-bureba, ganviTarebis istoria da a.S. romelic aramarto saqarTvelos, aramed msoflios geografiuli mecnierebisaTvis saintereso monacemebs warmoadgens.

kolxeTis Waobebze, maT warmoSobasa da ganviTarebaze msjelobisas aucileblad unda SevexoT ukanaskneli 5000 wlis ganmavlobSi Savi zRvis donis cvalebadobas, radgan swored am procesis Sedegadaa warmoSobili Savi zRvis sanapiro qvSiani zvinulebi da masTan mimdebare kolxeTis Waobebi.

Savi zRvis donis cvalebadobis sakiTxi, miuxedavad imisa, rom ukanaskneli 5-6 aTeu-li wlis ganmavlobaSi mkvlevarTa didi dainteresebis obiets warmoadgens, dRemde sa-surveli sizustiT ar aris Seswavlili. Uukanakneli 4000- 4500 wlis ganmavlobaSi Savi zR-vis ganviTarebis istoriaSi eWvmiutanlad dadgenilia misi donis saukuneobrivi ryevis ori faza – axalSavzRviuri transgresia da fanagoriuli regresia.

kamaTs ar iwvevs is faqti, rom axalSavzRviuri transgresiis faza daiwyo saSualod 4000-4200 wlis win da dasrulda 3500-3600 wlis win. Ees faqti dadasturebulia arqeolo-giuri da radionaxSirbaduli monacemebiT. dRemde zustad ar aris gansazRvruli, Tu TanamedrovesTan SedarebiT ramdenad iyo aweuli zRvis done axalSavzRviuri trans-gresiis fazaSi. mkvlevarTa umravlesobis (fedorovi, ostrovski, wereTeli, janeliZe W., kaplini, selivanovi, svitoCi da sxv.) mtkicebiT axalSavzRviuri transgresiis dros Savi zRvis done TanamedrovesTan SedarebiT 2-3 m-iT maRla iyo aweuli.

axalSavzRviuri transgresiis faza 3500-3600 wlis win TandaTanobiT SecvalaFfana-goriulma regresiam. Aam regresiis masStabebze mkvlevarebs gansxvavebuli mosazrebebi aqvT. mkvlevarTa erTi jgufis (fedorovi, ostrovski, silik, arslanovi) mtkicebiT, fanagoriuli regresiis fazaSi Savi zRvis done, TanamedrovesTan SedarebiT, 5-13 me-triT dabla iyo daweuli. mkvlevarTa meore jgufi (blagovolini, Selgovi, nikonovi, janeliZe W., kaplini da selivanovi) Tvlis, rom Savi zRvis donis daweva fanagoriuli regresiis dros TanamedrovesTan SedarebiT 2-3 m-s ar aRemateboda. kolxeTis dablobis sanapiro zonis amgebeli naleqebis liTologiur-stratigrafiuli Seswavlis Sedegebi am ukanaskneli mosazrebis sasargeblod metyvelebs. amasTan erTad, sagulisxmoa is faq-ti, rom msoflio okeanis sanapiroebisaTvis zRvis donis ryevis masStabebi ukanaskneli 4000-5000 wlis manZilze, rogorc es mravalricxovani gamokvlevebiT aris dadasture-buli, ar aRemteba 2-3 metrs. Savi zRva, rogorc cnobilia, okeanis nawilia da misi donis ryevis reJimi okeanis donis cvalebadobis xasiaTiT aris limitirebuli. fanagoriuli regresiis dawyebis dro Tu metnaklebad zustad aris gansazRvruli (3500-3600 wlis wi-nandeli dro), amas ver vityviT misi finaluri etapis droze. MmkvlevarTa erTi jgufi Tvlis, rom fanagoriuli regresia dasrulda Zveli da axali welTaRricxvebis mijnaze, an axali welTaRricxvis pirvel saukuneebSi. zogierT mkvlevars (fedorovi, janeliZe W. da izmailovi) ki miaCnia, rom nimfeuri transgresia, romelmac Secvala fanagoriuli regresia, 1300-1500 wlis win daiwyo umniSvnelo oscilaciuri ryeviT da dRemde grZel-deba.

zRvis donis ryeva sanapiro xazTan uSualod mimdebare teritoriebis geomorfolo-giuri ganviTarebis erT-erTi mniSvnelovani faqtoria. igi bevrad gansazRvravs sana-piro xazis gaswvriv hidrodinamikuri da liTodinamikuri procesebis xasiaTs, razec aris ZiriTadad damokidebuli zRvis napiris morfodinamikuri wonasworobis Senar-Cuneba. AaxalSavzRviuri transgresiis wina periodSi, Zveli SavzRviuri transgeresiis (9000-6000 wlis winandeli dro) bolo etapze, sanapiroze zvirTcemis moqmedebis Sedegad TandaTanobiT daiwyo da axalSavzRviuri transgresiis pirvel etapze (6000-5500wlis winandeli dro. es droa axalSavzRviuri transgresiis wina faza, romelsac moyva mci-redi regresia, rac win uZRoda axalSavzRviuri transgresiis ZiriTadi fazis dawyebas). sabolood Camoyalibda qviSiani da qviSa-kenWovani napirgaswvrivi zvinulebi. Savi zR-

z. janeliZe, n. CixraZe

Page 70: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 69

vis donis TandaTanobiT matebam da zvinulebis warmoqmnam misi aRmosavleT ferdobebis mimdebare vrcel vake teritoriebze gamoiwvia miwisqveSa wylebis donis aweva da zRvaSi Camavali mdenareebis Segubeba, ramac gadamwyveti roli iTamaSa kolxeTis Tanamedrove sanapiros Waobebis CamoyalibebaSi.

gamoyenebuli literatura:

1. saqarTvelos enciklopediuri cnobari. 1981;2. saqarTvelos geografia naw. I gam. `mecniereba~. Tb., 2000;3. saqarTvelos geografia. avt. koleqtivi. Tsu gam., 2000;4. janeliZe z. _ kolxeTis Waobebis ekologiuri miSvneloba da dacvis problema. sta-

tia Jurnalidan: “kavkasiis geografiuli Jurnali”, #2, 2003.

geomorphology / Soil Sciences

Z. Janelidze1, N. Chikhradze2

ColChis Wetlands and the reasons of their oriGin

1 Ilia State University

[email protected]; 2 TSU Vakhushti Bagrationi Institute of Geography;

[email protected]

Key words: Colchis wetlands, coastline, New Black Sea transgression, coastal hillocks.summary. the emergence of Colchis wetlands was stipulated by the black Sea level fluctuation in the

second half of holocene (last 5000 years) and created by its morphodynamic processes the geomorphological formations, namely, the sandy and sandy – gravel hillocks.

As a result of the alternation of New black Sea transgression, Phanagorian regression and Nymphetic (modern) transgression the Colchis wetland landscapes have been formed.

kolxeTis Waobebi da maTi warmoSobis mizezebi

Page 71: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

70 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

geomorfologia / niadagmcodneoba

sakvanZo sityvebi: niadagis tenianoba; daWaobeba; Waobiani niadagebi; notio subtropikebi.

niadagi aris landSaftis iseTi komponenti, romelic gansakuTrebiT swrafad re-agirebs daWaobebis procesis gamovlenaze. igi am procesis sxvadasxva stadiebis markire-bas axdens Tavisi dinamikuri da konservatuli Tvisebebis cvlilebiT, romelTa nawils ZaluZs procesebis aRdgena.

dedamiwis daWaobebuli teritoriebi (40 sm-mde simZlavris torfiani feniT) 150 mln heqtars Seadgens. aseTi teritoriebis TiTqmis naxevari ruseTze modis, fineTze – saer-To farTobis 12%, kanadaze – 9%, aSS-ze (alaska) _ 5% da a.S.

niadagebis daWaobebis genetikur-geografiuli arsis garkvevaSi saTanado wvlili Seitana n. karavaevam [7], romlis mixedviTac cneba “daWaobeba” gulisxmobs datenianebisa da hidromorfulobis gaZlierebas droSi, rac iwvevs maT ganviTarebas organogenul da organogenul-lebian niadagebamde, an maT kombinaciamde. igi aRniSnavs, rom “dResdRe-obiT masalebi daWaobebul niadagebze sakmaod farToa, da ramdenime hipoTezacaa Se-muSavebuli, magram am movlenis meqanizmi, romelic ganapirobebs niadagebis daWaobebas, aseve niadaguri procesebis evoluciisa da morfo-qimiuri Tvisebebis kanozomierebebi, praqtikulad Seuswavlelia~.

fizikur-geografiuli gagebiT, daWaobeba realizebas hpovebs sxvadasxva sawyisi landSaftebis gardaqmnaSi torfiani Waobis landSaftad.

niadagmcodneobaSi arsebul hitoTezebze dayrdnobiT, gamoiyofa niadagebis avto-qtonuri da aloqtonuri daWaobeba [8]. avtoqtonuri daWaobeba, niadaguri hipoTezis Tanaxmad, viTardeba mkvrivi iluviuri genetikuri horizontebis zemoT Warbtenianobi-sas, romlebic niadagis TviTganviTarebis Sedegad formirdeba. aloqtonuri daWaoeba ki iqmneba da viTardeba zegnebze Waobidan damatebiTi tenis moxvedrisas misi horizon-taluri zrdis Sedegad.

niadagebis metamorfozi, Tavis mxriv, iyofa or tipad – diskretul da permanentu-lad. diskretuli metamorfozi ganpirobebulia niadagwarmoqmnis faqtorebis SecvliT drois SezRudul diapazonSi, ris Semdegac faqtorebi stabilizdeba. permanentuli metamorfozi ki vlindeba niadagwarmoqmnel faqtorTa mimarTuli uwyveti da arsebiTi cvlilebiT drois farTo diapazonSi.

iv. javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo [email protected]

kolxeTis niadagebis

hidrologiuri reJimi da

daWaobebis arsi

l. maWavariani, g. afciauri, e. nikolaiSvili, n. paiWaZe, i. Selia

Page 72: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 71

torfian-Waobiani niadagebi

zegnis niadagebis daWaobeba (maTi metamorfozi) SeiZleba Seiqmnas bunebrivi piro-bebbis nebismieri cvlilebisas, romlebic iwveven teritoriis drenaJis gauaresebas. am SemTxvevaSi daWaoebba SeiZleba iyos rogorc Seuqcevadi, ise Seqcevadi.

kolxeTis dablobisaTvis gansakuTrebiT sainteresoa: niadagebis TviTganviTareba – maTi ganviTareba droSi regionis dinamikurobasTan kavSirSi; da niadagebis metamor-fizmi – maTi ganviTareba niadagwarmoqmneli faqtorebis cvlilebis Sedegad.

kolxeTis niadagebis aTvisebis problema ganpirobebulia ara marto niadagur-hi-drologiuri pirobebiT, aramed orTSteiniani horizontis mqone hidromorfuli jir-jvadi niadagebis genetikuri arsiTac, romlebic subtropikuli meurneobis ZiriTad miwis fonds Seadgenen.

kolxeTis dablobis niadagebis kvleva jer kidev XX sukunis 20-iani wlebidanaa dawye-buli da dadgenilia niadagwarmoqmnis ZiriTadi tipebi da pirobebi, Waobiani niadagebis Semadgenloba da agromelioraciuli Taviseburebebi. araerTgzis Seiswavleboda daWao-bebis mizezebi da niadagwarmoqmnis procesebze maTi gavlena, gruntis wylebis roli, wy-lis balansi sxvadasxva savargulebSi; muSavdeboda RonisZebaTa kompleqsi, niadagebis wyalmarTvi Tvisebebis gaumjobesebisa da nayofierebis amaRlebis kuTxiT, romlebic dRemde inarCuneben aqtualurobas. es sakiTxebi mravali wlis manZilze aisaxeboda araerTi qarTveli mecnieris SromebSi [5, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 15].

al. mowerelia [14] kolxeTis niadagebs aerTianebs sam jgufSi: eluviur, eluviur-hidromorful da hidromorfulSi. eluviur jgufSi warmodgenilia niadagebi, romleb-Sic atmosferuli tenianobis pirobebSi Warbobs daRmavali niadaguri xsnarebi. eluvi-ur-hidromorfuli jgufi warmodgenilia im niadagebiT, sadac xsnarebis daRmavali da aRmavali procesebia gabatonebuli, anda garTulebulia xsnarebis gadaadgileba qveda horizontebSi atmosferul-niadagqveSa datenianebisas. hidromorfuli niadagebi ki formirdeba Warbtenianobis pirobebSi da daRmavali xsnarebis ararsebobisas. Sesabam-isad, es jgufebi xasiaTdebian fazebis Semdegi kombinaciebiT: I jgufi _ samfaziani sistemiT mTel profilSi (myari faza, wyali, haeri); II jgufi _ profilis zeda nawilSi periodulad samfazianiT, xolo qvedaSi _ orfazianiT (myari, wyali); III jgufi _ mTel profilSi orfaziani sistemiT (myari, wyali). swored es unda iyos gaTvaliswinebuli melioraciuli RonisZiebebis SemuSavebisas, meqanikur da mineralogiur Sedgenilobasa da geomorfologiuri poziciasTan erTad.

i. janeliZis monacemebi kolxeTis stratigrafiasa da daTariRebaze, cxadyobs nafenebis monacvleobis ciklurobas maTi Semdgomi progresirebadi daWaobebiT [6].

kolxeTis dablobze warmodgenilia notio subtropikuli klimatis pirobebSi zon-alurad gavrcelebuli Waobiani (bog Soils), ewer-lebiani (gley-Podzols), subtropikuli eweri (Subtropical Podzols) da azonalurad gavrcelebuli aluviuri niadagebi (Alluvial Soils). Waobian niadagebs, kerZod, lamian-Waobian da torfian-Waobians, sakmaod farTo

kolxeTis niadagebis hidrologiuri reJimi...

Page 73: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201372

gavrceleba aqvT kolxeTSi, 201 aTas heqtar teritoriazea warmodgenili. mineralur-Waobian (lamian-Waobian _ Silty bog Soils) niadagebs orjer meti farTobi ukaviaT (130.400 ha) organul-WaobianTan (torfian-WaobianTan _ Peat bog Soils) SedarebiT (70.600 ha) [8]. aRniSnuli niadagebi xasiaTdebian Semdegi ZiriTadi morfoqimiuri maCveneblebiT [1, 2].

subtropikuli eweri niadagebi, romlebic gavrcelebulia sustad SemaRlebul zR-viur da mdinareul terasebze, xasiaTdebian profilis teqsturuli diferencirebiT, rkinis konkreciebis siWarbiT zeda horizontebSi, zogjer Secementebuli orTSteini-ani fenis arsebobiT profilis Sua nawilSi [1, 4, 13], mZime meqanikuri Sedgenilobis qve-fenili horizontiT, mJave reaqciiT, fulvaturi humusis dabali da saSualo Semcvelo-biT, dabali STanTqmis tevadobiTa da oqsidebis araTanabari ganawilebiT.

kolxeTis niadagebis genetikuri profilebi

ewer-lebiani niadagebi subtropikuli ewerebis arealis dadablebul adgilebSia warmodgenili da xasiaTdebian profilis teqsturuli diferencirebiT, intensiuri galebebiT, konkreciebis monawileobiT mTel profilSi, zogjer orTSteiniani fenis saxiTac, mJave reaqciiT, fulvaturi humusis zomieri da Rrma gavrcelebiT, fuZeebiT aramaZRrobiT, Tixnari da Tixiani meqanikuri SedgenilobiT.

Waobiani niadagebi, romlebic gavrcelebulia reliefis yvelaze dadablebuli ele-mentebis zRvipira, sustad drenirebul monakveTebze, xasiaTdebian mZlavri profiliT, humusis maRali SemcvelobiT, susti neitraluri reaqciiT, mZime meqanikuri Sedgenilo-biT mTel profilSi, maRali dispersulobiT, ZiriTadi oqsidebis araTanabari ganawile-biT da rkinis formebis momatebuli SedgenilobiT.

aluviuri niadagebi xasiaTdebian gansxvavebuli SenebiTa da TvisebebiT, rac gan-pirobebulia im auzebis reJimiTa da bunebiT, sadac isini warmoiSvnen. gamoirCevian pro-filis SreobriobiT meqanikuri Sedgenilobis mixedviT da susti diferencirebiT gene-tikur horizontebad, susti struqturulobiT, xirxatianobiT, mJave, an neitraluri reaqciiT (regionis substratidan gamomdinare), Rrma humusirebiT, humusis saSualo an dabali SemcvelobiT.

niadaguri resursebis msoflio monacemTa bazasTan mimarTebaSi [3], aRniSnuli niad-agebi erTiandeba Semdeg niadagur jgufebSi: subtropikuli eweri niadagebi miesadageba akrisolebis (Acrisols) jgufs, ewer-lebiani da Waobiani niadagebi _ gleisolebs (gleysols), aluviuri niadagebi ki fluvisolebis (Fluvisols) jgufs.

saqarTvelos notio subtropikuli zonis niadagebis zogadi mikromorfologiuri maxasiaTeblebia [12, 13]: araerTgvarovani mikroSeneba, profilis Sreobrioba plazmisa da xirxatis ganawilebis mixedviT, susti humusireba, plazmis optikuri orientireba da rkinis kontrastuli ganawileba, rac vlindeba rkinis hidroqsidebiT gaJRenTili masis fonze gauferulebuli mtvrian-plazmuri mikrozonebis arsebobiTa da mravalferovani Fe-konkreciebis siWarbiT.

kolxeTis dablobis pirobebSi zedapiruli da gruntis wylebis genezisi da maTi urT-

l. maWavriani, g. afciauri, e. nikolaiSvili...

Page 74: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 73

ierTkavSiri, hidrogeologebsa da niadagmcodneebs Soris azrTa sxvadasxvaobas iwvev-da. dablobis centraluri nawilis niadagebSi adgili aqvs hidravlikur mTlianobas, rac atmosferuli naleqebis mosvlis pirobebSi gansazRvravs niadag-gruntis wylebis donis Secvlas. Cveulebriv, rogorc kolxeTis dablobze, ise borcviani reliefis piro-bebSi, gruntis wylebis dgomis simaRles ZiriTadad mosuli atmosferuli naleqebis in-tensivoba ganapirobebs. mis reJimze did gavlenas axdens reliefis pirobebi, niadagebis Sedgeniloba da maTi warmoqmneli qanebi.

m. daraselias [5] dakvirvebebiT, subtropikuli eweri niadagebis gavrcelebis raionebSi gruntis wylebi 3-5 metris siRrmezea. zogierT SemTxvevaSi ki maTi dgomis siRrme imdenad maRalia, rom adgili aqvs maT kontaqts zedapirul wylebTan.

niadagebisa da niadagwarmoqmneli qanebis mravalferovneba apirobebs mosuli na-leqebis ganawilebas rogorc horizontuli, ise vertikaluri mimarTulebiT. daxrili reliefis pirobebSi, naleqebis umetesi nawili zedapirulad Camoedineba da gavakebul an Cadablebul farTobebze grovdeba, rac iwves daWaobebas.

rogorc ukve aRiniSna, naleqebis garkveuli nawili zedapirul Camonadens qmnis, nawili ki niadagSi iJoneba. daxril reliefze zedapiruli Camonadeni im SemTxvevaSi vlindeba, rodesac mosuli naleqebis intensivoba aRemateba niadagSi misi filtraciis unars. zedapiruli wylebis filtraciis intensivoba damokidebulia adgilis mikrore-liefze, niadagis morfologiur agebulebaze (Secementebuli orTSteinis da Tixiani fenebi).

borcviani reliefis pirobebSi, gruntis wylebis Rrmad mdebareobis gamo, niadagis wylis balansSi maTi monawileoba SezRudulia, maSin, rodesac vake reliefis pirobebSi, sadac gruntis wylebis done maRalia, mniSvnelovan rols asrulebs niadagis wylis re-Jimze , rasac xels uwyobs zedapiruli wylebi.

g. kostavasa [9] da a. mowerelias [14] gamokvlevebiT, niadaguri da gruntis wylebi sus-tad mineralizebulia, rac gamowveulia Warbi atmosferuli naleqebis Sedegad qanebis intensiuri gamotutviT. niadag-gruntis wylebis donis meryeobis amplitudis farTo diapazoni did gavlenas axdens niadagSi mimdinare procesebze da maT sezonurobaze. Rrma fenebis Warbi tenianoba apirobebs niadagis daWaobebul saxesxvaobebs, xolo zeda-pirTan axlos Warbi tenianoba ganapirobebs ewer-lebiani niadagebis ganviTarebas.

kulturul mcenareTa fesvTa sistemis rogorc horizontuli, ise siRrmiTi ganviTa-reba damokidebulia niadagis hidrologiur reJimze. naTelia, rom zedapiruli wylebis dgomis simaRle da maTi kavSiri gruntis wylebTan damokidebulia atmosferuli na-leqebis intensivobaze, rac ganapirobebs Cais buCqis fesvTa sistemis ganviTarebas da niadagSi maT gavrcelebas [5].

kolxeTis niadagebis daWaobebis ZiriTad mizezebad Cveulebriv miiCnevdnen: Warb atmosferuli naleqebs, mimdebare teritoriebidan niaRvrebisa da wyaldidobebis Sede-gad moxvedril wylebs da, teritoriis umetes nawilze, niadag-gruntovani wylebis mo-qmedebas [8]. Tumca daWobebis process mniSvnelovnad ganapirobebs aseve niadagis gran-ulometriuli Sedgeniloba, rac aferxebs wylis filtracias profilSi da reliefis dadablebuli pirobebi, misi umniSvnelo daxriloba, rac damatebiT zedapiruli wylis moxvedrisa da dgomis pirobebs iwvevs.

gamoyenebuli literatura:

1. matchavariani l. time Factor in Soils of georgia – mirror or memory of landscapes? journal of Environmental biology. Special issue of jEb “Environment & geography in the mediterranean”, 33(2), 2012, 393-400

2. Nikolaishvili D.A., matchavariani l.g. humus reserves and their Distribution in the landscapes of georgia. Eurasian Soil Science, 2010, vol. 43, #1, 39-48

3. World reference base for Soil resources. (1998). World Soil resources report no. 84, FAo uNES-Co, rome.

kolxeTis niadagebis hidrologiuri reJimi...

Page 75: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201374

4. водяницкий Ю.Н., мачавариани л.г. влияние гидроморфизма подзолисто-желтозёмных почв на содержание лепидокрокитаю почвоведеение, м., 1992, №12, 81-92

5. дараселия м.к. материалы по водному режиму субтропических подзолистых почв. москва, пищепромиздат, 1947, 120с.

6. джанелидзе ч.п. погребенные торфяники колхидской низменности. Сообщения аН грузии, 1979, т.93, №2

7. караваева Н.а. заболачивание и аэрация почв. москва, Наука, 19828. колхидская низменность. природные условия и социально-экономические аспекты (под

редакцией г.г.Сванидзе). ленинград, гидрометеоиздат, 1989, 374с.9. костава г.а., рамишвили т.д. процесс почвообразования и мелиорация заболоченных земель

колхидской низменности. тб., 1987, 200с.10. лежава в.в., турсина т.в., Скворцова е.Б., мачавариани л.г. микроморфометрические

особенности ортштейновых почв западной грузии. Сообщения аН грузии, 133, №2, 1989, 373-376

11. мачавариани л.г., апциаури г.в,, пипиа ц.и. геохимический мониторинг субтропических подзолистых почв естественных и антропогенных ландшафтов. мат., респ. научно-технич. конф. «проблемы наук о земле», тб., 1983, с.128-129

12. мачавариани л.г. микроморфология огленных почв колхиды. Субтропические культуры, 1986, №5 (205), 34-37

13. мачавариани л.г. географические парадигмы микростроения основных почв грузии. тб., универсал, 2008, 300 с.

14. моцерелия а.в. мелиорация и сельскохозяйственное освоение колхидской низменности. м., колос, 1974, 303с.

15. Самаргулиани г.э, лежава в.в., тотибадзе в.в. типы строения корневой системы чая в отртштейновых почвах. грузНииНти, 1985, вып.6(70), 3-5

geomorphology / Soil Sciences

L. Matchavariani, G. Apciauri, E. Nikolaishvili, N. Paichadze, I. Shelia

hydroloGiCal reGiMe and essenсe of Water loGGinG in KolKhety loWland soils

Iv. Javakhishvili Tbilisi State University,[email protected]

Key words: Soil moisture; Water logging; Bog Soils; Humid Subtropics.summary. there are estimated the theory of genetic and geographical meaning, reviewed the soil hypoth-

esis of over wetting and types of water logging in paper. the main characteristics of the hydrological regime and water-physical properties of bog soils, gley-Podzols Subtropical Podzols and Alluvial soils of kolkhety lowland (West georgia) formed under the conditions of humid subtropical climate of Western georgia have been given. Special attention was paid to issues relating to the circumstances causing excessive humidification of kolkhety soils and its influence on the processes of soil formation, the development of complex measures, improvement of soil water-physical properties and increase of soil fertility, etc. the main cause of water-logging the kolkhety lowland soils, in addition to the excess of atmospheric precipitation and the impact of groundwater, are also: granulometric composition of the soils, which prevents the water filtration in profile; and low terrain of relief, its slight slope, creating additional conditions for entering and standing of surface water.

l. maWavriani, g. afciauri, e. nikolaiSvili...

Page 76: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 75

геоморфология / почвоведение

Л. Мачавариани, Г. Апциаури, Е. Николаишвили, Н. Паичадзе, И. Шелиа

гидРологический РежиМ и суТь заболачивания колхидских почв

Тбилисский государственный университет им. Ив. Джавахишвили,[email protected]

ключевые слова: Влажность почв; Заболачивание; Болотные почвы; Влажные субтропики.Резюме. в статье оцениваются теории генетико-географическлого смысла процесса заболачивания,

рассматриваются почвенные гипотезы переувлажнения и типы заболачивания почв. дается характеристика гидрологического режима и водно-физических свойств болотных, подзолисто-глеевых, субтропических подзолистых и аллювиальных почв колхидской низменности, формируюшихся в условиях влажного субтропического климата западной грузии. Особое внимание уделяется вопросам, касающихся обстоятельств, обусловливающих избыточное увлажнение колхидских почв и его влияния на процессы почвообразования, разработки комплекса мероприятий, улучшения водно-физических свойств и повышения плодородия. Основной причиной заболачивания почв колхиды, помимо избытка атмосферных осадков и влиния почвенно-грунтовых вод, являются также: гранулометрический состав почв, что препятствует фильтрации воды в профиле; и пониженные условия рельефа, его незначительный уклон, что создает дополнительные условия попадания и стояния поверхностных вод.

kolxeTis niadagebis hidrologiuri reJimi...

Page 77: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

76 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

геоморфология / почвоведение

трансформация почв – это процесс, который происходит под влиянием многих экзо- и эндогенных факторов, приводящий к изменению всех основных характеристик почвы. к таким характеристикам можно отнести микрорельеф почвы, агрохимические и химические показатели, содержание органических веществ, гумуса, водный и воздушный режимы и др. в контексте данной статьи осушительная мелиорация является примером антропогенного фактора трансформации почв [1, 2].

трансформация (в отличие от динамического изменения свойств почвы) характеризуется устойчивым изменением почвенного покрова территории. динамическое изменение свойств почвы (колебания содержания микроэлементов, увлажненности, степени аэрации и др.) является частью эволюционного развития и протекает под воздействием факторов природной среды (осадки, температура, увлажнение и т.д.). другими словами, это закономерные колебания, происходящие в почве посезонно. а трансформация – это процесс комплексный и необратимый. при трансформации происходят коренные изменения характеристик почвы, которым будет соответствовать новообразованный почвенный покров, отличный от первоначального.

Степень трансформации почвы под воздействием осушительной мелиорации определяется не только характером и интенсивностью хозяйственного использования мелиорированных земель, но и комплексным набором свойств, от которых зависит устойчивость ландшафта.

понятие устойчивости ландшафта базируется на представлениях о динамичном равновесии как формы его существования. в оценке устойчивости используются свойства пластичности, буферности, инертности, то есть способность ландшафта сохранять структурно-функциональное ядро в изменяющихся условиях окружающей среды и возвращаться в исходное состояние.устойчивость обеспечивают обратимые процессы, проявляющиеся в способности к восстановлению после снятия нагрузок.критерии оценки устойчивости различны (в зависимости от природныхгеосистем).

интегральным показателем устойчивости геосистемможет служить стабильная биопродуктивность, отвечающая уровню плодородия конкретных почв как компонентов определенных ландшафтов. чем устойчивее геосистема, тем ниже степень ее трансформированности, даже при сильном хозяйственном прессинге. поэтому под трансформацией мелиорированных земель следует понимать изменения их свойств в сравнении с исходным состоянием (естественный ландшафт) при неспособности к полному восстановлению этих свойств после прекращения нагрузок. при этом также учитывается степень отклонения качества мелиорированных земель от оптимального варианта культурного ландшафта, в котором минимальны проявления негативных почвенных процессов.

при осушении заболоченных почв изменяется направление почвообразовательного процесса: происходит минерализация органического вещества, возрастает аэрация почвы. процесс торфообразования полностью прекращается, накопление торфа сменяется процессом его минерализации и гумификации. в осушенной, аэрируемой почве резко увеличивается активность почвенной

о ТРансфоРМации почв под воздейсТвиеМ осушиТельной МелиоРации

Е. Кухарик, Г. Каропа

Гомельский государственный университет им. Ф. Скорины, г. Гомель, Беларусь[email protected], [email protected]

Page 78: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 77

О трансформации почв под воздействием...

микрофлоры, которая более интенсивно разлагает органическое вещество, при этом происходит увеличение мощности плодородного слоя, пригодного для использования корнями растений. Благодаря улучшению аэрации и умеренному водному режиму усиливаются дыхательные и всасывающие функции корней, интенсивность обмена веществ между растениями и почвой возрастает.

почвы, введенные в хозяйственный оборот путем их осушения, как правило, интенсивно используются человеком. такие почвы наиболее подвержены эрозии. при частой распашке земель и уничтожении естественного растительного покрова осушенные почвы начинают подвергаться интенсивной водной и ветровой эрозии.

эрозия мелиорированных почв – это один из важнейших факторов, оказывающий мощное влияние на трансформацию почв. ветровая эрозия развивается в местах с особыми климатическими условиями и оказывает негативное влияние на почвенный покров вследствие выдувания и переноса песка и частиц почвы, что приводит к уменьшению мощности плодородного слоя, а также отложение продуктов эрозии на новых, не подверженных эрозии, почвах. кроме того, эрозия почв приводит к формированию новых форм рельефа: промоин, рытвин, балок, эоловых форм рельефа.

при определении степени деградированности осушенных земель (с учетом их последующей трансформации) следует руководствоваться следующими показателями (критериями):

1) изменение (уменьшение) содержания гумуса в почве;2) обеднение почвы важнейшими микроэлементами;3) уменьшение мощности плодородного слоя;4) специфика реального использования почв в сельскохозяйственном производстве (луговодство,

распашка и др.);5) изменение морфологических свойств почв (плотности, влажности, структуры);6) динамика изменения бонитета почв;7) образование новых микроформ рельефа.ярким примером трансформации почв можно считать деградацию торфяно-болотных почв

Белорусского полесья, происходящую вследствие тотальной осушительной мелиорации. их общая площадь до начала массового осушения составляла примерно 2 940 000 га, осушению подверглось не менее 50% их площади. из них 17% приходится на выработанные и разрабатываемые торфяные месторождения. проведенная в 50-60-х гг. хх в. широкомасштабная гидротехническая осушительная мелиорация с глубоким понижением уровня грунтовых вод привела к необратимым почвенно-экологическим и географическим изменениям почв и ландшафтов.

по состоянию на 1 января 2012 г. на территории Беларуси мелиорировано 16,6% территории, или 3444,9 тыс. га, из них сельскохозяйственные земли составляют 86%, лесные и лесопокрытые – 10%, остальные земли – около 4%. Структура осушенных земель Беларуси по типу хозяйственного использования представлена на рисунке 1.

Рисунок 1. Структура осушенных земель Беларуси

Сегодня в зоне Белорусского полесья происходит значительное сокращение и полное исчезновение ранее плодородных почв. в настоящее время общая площадь осушенных земель в Белорусском полесье составляет около 2 млн. га. мелиорация негативно влияет на незадренированные пески, лесные массивы

Page 79: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201378

Е. Кухарик, Г. Каропа

и сельскохозяйственные угодья на песчаных почвах, которые широко распространены на полесье. выращивание пропашных культур на торфяниках приводит к максимальной потере торфа (6-7 т сухого торфа с гектара за год). На некоторых площадях тонкая прослойка торфа очень быстро срабатывается, что ведет к выклиниванию песка и формированию низкоплодородных почв [2, 7].

разрушение органогенных горизонтов, превращение почвенных горизонтов в обедненные и малопродуктивные новые почвы, расширение очагов дефляции, ухудшение агропотенциала земель, обострение экологической обстановки – очевидные свидетельства трансформации осушенных почв Белорусского полесья. при водной эрозии в пахотном слое дерново-подзолистой слабосмытой почвы потери гумуса составляют 35%, среднесмытой – до 50% по сравнению с несмытой почвой. мощность органогенного слоя на торфяных почвах уменьшается в среднем на 1-2 см в год.

при сохранении современного интенсивного характера использования земель и современной системе севооборотов в будущем следует ждать нарастание темпов эрозионных процессов, исчезновения крупных болотных массивов, начнут проявляться черты остепнения и опустынивания.

по данным министерства природных ресурсов и охраны окружающей среды республики Беларусь, общая площадь земель, подверженных эрозии составляет 479,5 тыс. га, из которых на полесский регион приходится примерно 115 тыс. га, из них пахотных – около 90 тыс. га [2, 3, 6].

На осушенных торфяниках полесья в последнее время наблюдаются признаки солончакового почвообразующего процесса. переносимый песок и взвеси пыли осаждаются в понижениях рельефа, происходит накопление водорастворимых солей в верхних горизонтах почвы. такие почвы совершенно не характерны для территории Беларуси. Солончаки по большей части непригодны для использования в сельском хозяйстве. токсическое влияние водорастворимых солей в почве обуславливает угнетение или гибель сельскохозяйственных культур.

Осушительная мелиорация является мощным фактором антропогенного воздействия на почвенный покров и специфически влияет на трансформацию почв. Она имеет как положительные, так и отрицательные стороны. к положительным можно отнести улучшение состояния почв и возможностьих сельскохозяйственного использованиячеловеком. Однако при непродуманном и нерациональном использовании осушенных почв в хозяйстве возникает острая экологическая проблема, которая заключается в усилении процессов деградации почв.коренное и полное изменение почвенного покрова на огромных территорияхприводит к ухудшению экологической обстановки [6].

Сегодня в сфере географических и сельскохозяйственных наук назревает необходимость «нового» подхода к оценке состояния почв и прогнозированию степени их трансформации. в качестве такого подхода может быть использована теория нелинейных процессов (теория хаоса), которая основывается не столько на жестких причинно-следственных связях, сколько на мягкой системной детерминации, комплексном изучении всех факторов и особенностей непрерывно изменяющейся среды. такой системно-эволюционный подход дает возможность более полно изучать почвенно-экологические процессы трансформации почв и делать прогнозное планирование использования земель более обоснованным [4, 5].

список лиТеРаТуРЫ:

1. Сайт болотоведения [электронный ресурс] – минск, 2013. – режим доступа: boltorf.ru. – дата доступа: 24.06.2013.

2. почвенно-земельные ресурсы: оценка, устойчивое использование, геоинформационное обеспечение: материалы междунар. науч.-практ. конф., 6-8 июня 2012 (отв. ред.) [и др.]. – минск: изд. центр Бгу, 2012. – 366 с.

3. гомельская область: научное издание / г.Н. каропа, е.Н. михалкина, г.г. ермакова [др.]; под ред. г.Н. каропы; мин-во образования рБ, гомельский гос. ун-т им. Ф. Скорины. – гомель: ггу им. Ф. Скорины, 2008. – 195 с.

4. каропа, г. Н. Общая теория хаоса: нелинейные процессы, самоорганизация, морфогенез, фракталы и некоторые проблемы географии и географического образования / г. Н. каропа, е. а. кухарик [и др.] // Непрерывное географическое образование : новые технологии в системе

Page 80: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 79

высшей и средней школы // материалы iv международной науч.-практической конф. (25 – 26 апр. 2013 г., г. гомель): / редкол.: г. Н. каропа (гл. ред.) [и др.]. – гомель: ггу им. Ф. Скорины, 2011. – С. 15-22.

5. кухарик, е. а. Ольманские болота как эталон уникальных природных комплексов Белорусского полесья / е. а. кухарик // Непрерывное географическое образование : новые технологии в системе высшей и средней школы // материалы iv международной науч.-практической конф. (25-26 апр. 2013 г., г. гомель): / редкол.: г. Н. каропа (гл. ред.) [и др.]. – гомель: ггу им. Ф. Скорины, 2011. – С. 196-198.

6. аношко, в. С. мелиоративная география Белоруссии: учебн. пособие / в. С. аношко. – минск: вышэйшая школа, 1987. – 254 с.

7. Состояние природной среди Беларуси: экологический бюллетень 2012 г.; под ред. в. Ф. логинова. – минск: минсктиппроект, 2012. – 363 с.

geomorfologia / niadagmcodneoba

e. kuxariki, g. karopa

daSrobiTi melioraciis zemoqmedebiT niadagebis

transformaciis Sesaxeb

f. skorinis saxelobis gomelis saxelmwifo universiteti, q. gomeli, [email protected], [email protected]

reziume. statiaSi dazustebulia cneba `niadagebis transformacia~, ixsneba belo-rusSi warmoebuli daSrobiTi melioraciis gamocdileba, miTiTebulia daSrobili niad-agebis ekologiuri mdgomareobis sistemur-evoluciuri midgomis zogadi monaxazi.

geomorphology / Soil Sciences

Y. Kukharyk, G. Karopa

soil transforMation under the influenCe of aMelioration

The Universityof Gomel, Gomel, [email protected], [email protected]

summary. the authors of the article clarify the concept of “soil transformation”, analyze the practice of amelioration in belarus, and point out the common features of the system-evolutionary approach to defining the ecological state of ameliorated lands.

О трансформации почв под воздействием...

Page 81: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

80 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

geomorfologia / niadagmcodneoba

parkosani kulturebis movla-moyvanis periodSi, upirveles yovlisa, didi praqtiku-li mniSvneloba aqvs am mcenareebis fesvTa sistemaze, simbiozurad Tanamcxovreb koJris baqteriebs. maT mier fiqsirebuli azoti mniSvnelovan adgils ikavebs azotis saerTo ba-lansSi. koJris baqteriebis mier atmosferuli azotis fiqsaciis intensivoba uSualo damokidebulebaSi imyofeba maTi virulentobisa da aqtivobis TvisebebTan.

mikroelementebis _ boris da molibdenis _ dadebiTi gavlena koJris baqteriebis ganviTarebis procesebze aixsneba maTi fiziologiuri roliT. bori mcenareSi Sedis borismJavas anionis (BO3³¯) saxiT da misi saSualo Semcveloba aRwevs 0.0001%-s. Bbori ar Sedis fermentebis SemadgenlobaSi, misi mniSvneloba ganisazRvreba imiT, rom igi war-moqmnis kompleqsur naerTebs, romlebic did rols asruleben membranis struqturis CamoyalibebaSi [1].

molibdeni Sedis mcenareSi MoO4²¯ saxiT da misi Semcveloba Seadgens 0.0005-0.002%-s. molibdeni Sedis 20-mde fermentis SedgenilobaSi, sadac igi asrulebs katalizatoris rols. molibdeni, rkinasTan erTad, Sedis iseTi aqtiuri fermentuli kompleqsis Semad-genlobaSi, rogoricaa nitrogenaza (Mo+Fe+cila)-s saxiT da monawileobs atmosferuli azotis fiqsaciis procesSi [2].

am elementebis Semcveloba sxvadasxva niadagebSi gansxvavebulia. SedarebiT metia bori gaewerebul yviTelmiwebSi, torfian-Waobian da ewer-lebian niadagebSi. moZravi molibdenis Semcveloba saerTod mcirea yviTelmiwa, sust ewer da yomral niadagebSi. misi maRali SemcvelobiT gamoirCeva mdelos karbonatuli niadagebi [3].

ewersa da gaewerebul niadagebs dasavleT saqarTveloSi didi masivebi ukavia. aja-meTis dablobis ewer niadagebs 7000 heqtari farTobi ukavia da teritoriulad moicavs zestafonis, quTaisis da Terjolis dablob raionebs [4].

ajameTis eweri niadagebi zedafenebSi xasiaTdebian susti mJave reaqciiT, romelic siRrmiT horizontebSi neitralur areSi gadadis.

nimuSis aRebis siRrme

sm

pH hum. %

N P2O5 K2O B Mo

saer.%

hidr.mg/100g

saer.%

SesaTv.mg/100g

saer. %

gacv.mg/100g

moZr.mg/kg

moZr.mg/kg

0-20 6.1 2.75 0.17 6.88 0.10 2.10 0.61 11.35 0.51 0.25

20-40 6.7 1.24 0.11 5.93 0.08 1.31 0.59 10.22 0.43 0.32

cxrili 2. ajameTis gaewerebuli niadagis agroqimiuri daxasiaTeba

Teo uruSaZe, n. nikoleiSvili, d. xomasuriZe

mikroelementebis borisa da molibdenis dadebiTi gavlena soios fesvTa sistemaze simbiozurad Tanamcxovrebi koJris baqteriebis aqtivobaze ajameTis gaewerebul niadagebSisaqarTvelos agraruli [email protected]; [email protected]; [email protected]

Page 82: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 81

me-2 cxrilidan Cans, rom ph-is maCvenebeli 0-20 sm fenaSi susti mJavea da ar aRemateba 6.1-s, xolo 20-40 sm fenaSi misi maCvenebeli uaxlovdeba neitralurs - 6.7-s. 0-20 sm fenaSi humusis Semcveloba 2.75 %-ia, misi raodenoba siRrmiT klebulobs. aRniSnuli niadagi N, P, k-s, rogorc saerTo, ise moZravi formebiT Raribia. wyalxsnadi boris Semcveloba 0-20 sm fenaSi 0.51 mg/kg-ia, xolo moZravi molibdeni _ 0,25 mg/kg, 20-40 sm fenaSi boris Semcveloba odnav mcirdeba, xolo molibdenis piriqiT izrdeba.

Seswavlili iqna mikroelementebis borisa da molibdenis gavlena soios rizosfer-oSi mimdinare zogierT mikrobiologiur procesze, kerZod, koJris baqteriebis aqtivo-ba da virulentoba. es ori ZiriTadi maxasiaTebeli gansazRvravs molekuluri azotis fiqsaciis process. koJris baqteriebis virulentoba krebsiTi cnebaa da masSi igulisx-meba ara mxolod baqteriebis unari, SeaRwios mcenaris fesvebSi, aramed is Tvisebac, rom gamravldes da gamoiwvios koJrebis warmoqmna parkosan mcenareTa fesvebze, simbiozuri Tanacxovrebis pirobebSi [5].

Cveni dakvirvebebidan SeimCneoda, rom soios fesvTa sistemaze koJrebis warmoqmna-ganviTarebaze dadebiTi gavlena moaxdina mikroelementebis, borisa da molibdenis dabalprocentuli marilxsnarebiT soios Teslis Tesviswina damuSavebam. gacilebiT ufro efeqturi iyo soios saTesle masalis b-isa da mo-is xsnarebiT erTdrouli da-muSaveba. saTesle masalis dalboba xdeboda borismJavas 0.03%-iani da molibdenmJava amoniumis 0.25%-iani xsnarebiT (cxrili 3).

# variantebi

aRmocenebidan30-e dRe

masiuri yvaviloba masiuri daparkeba

koJrebis raodenoba

koJrebis wona

koJrebis raodenoba

koJrebis wona

koJrebis raodenoba

koJrebis wona

1. usasuqo 34 0.12 132 0.75 115 0.66

2. P90K90 43 0.15 124 0.91 130 0.97

3.P90K90+b-0.03%xsnari

44 0.30 135 1.07 143 1.58

4.P90K90+mo-0.25%xsnari

39 0.36 133 2.23 130 2.21

5.P90K90+b-0.03% +mo-0.25% xsnari

34 0.30 141 2.37 133 2.30

cxrili 3. saTesle masalis b-isa da mo-is dabalprocentuli marilxsnarebiT damuSavebis gavlena koJrebis raodenobasa da wonaze

me-3 cxrilidan Cans, rom yvavilobis fazaSi koJrebis wona usasuqo da P90K90 variante-bze 0.75-0.91 gr Seadgens, koJrebis wona izrdeba P90K90+b-0.03% + mo-0.25% xsnari Setanis variantze da 2.37 grams Seadgens.

bori da molibdeni dadebiTad moqmedeben ara marto fesvTa sistemaze koJrebis war-moqmna-ganviTarebaze, aramed TviT mcenaris zrda-ganviTarebaze kerZod, mwvane masa da fesvebi matulobda wonaSi (cxrili 4).

me-4 cxrilidan Cans, rom yvavilobis fazaSi mwvane masis wona (50.8 g), matulobs P90K90+mo-0.25% xsnariT damuSavebis variantze, magram yvelaze maRali wona (56.1g) im vari-antze dafiqsirda, sadac xdeboda Teslis damuSaveba. yvavilobis fazaSi P90K90+B-0.03% xsnariT damuSavebis variantze ufro maRalia fesvebis wona (4.4 g), vidre molibdenian variantze. masiuri daparkebis fazaSi rogorc mwvane masis, ise fesvebis wonebi, yvelaze metia mikroelementebis xsnarebiT damuSavebul variantze da Sesabamisad Seadgens 66.3 - 5.7 g.

mikroelementebis borisa da molibdenis dadebiTi...

Page 83: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201382

# variantebi

aRmocenebidan30 dRe

masiuri yvaviloba masiuri daparkeba

mwvane masis

wona g.

fesvebis wona g.

mwvane masis

wona g.

fesvebis wona g.

mwvane masis

wona g.

fesvebis wona g.

1 usasuqo 2.4 0.5 25.5 3.0 31.4 3.7

2 P90K90 2.7 0.7 33.3 3.6 38.7 3.0

3P90K90+b-0.03%xsnari

2.3 0.7 39.8 4.4 44.1 4.3

4P90K90+mo-0.25%xsnari

4.3 0.9 50.8 3.1 53.5 5.0

5P90K90+b-0.03%+mo-0.25% xsnari

4.8 1.2 56.1 4.5 66.3 5.7

cxrili 4. borisa da molibdenis gavlena soios vegetatiuri organoebis zrdaze

daskvna:1. ajameTis sustad gaewerebul niadagSi arsebuli simbiozuri azotfiqsatorebi

anu koJris baqteriebi xasiaTdebian maRali virulenturi da aqtiuri bunebiT.2. mikroelementebis b-isa da mo-is dabalprocentuli marilxsnarebiT, soios

saTesle masalis Teslis Tesviswina damuSaveba, zrdis mcenaris fesvTa sistemaze koJrebis raodenobasa da wonas.

3. mikroelementebi b da mo SesamCnevad zrdian koJris baqteriebis aqtivobis un-ars, rac gamoisaxeba mcenaris vegetatiuri organoebis wonis zrdaSi. yovelive es ki dadebiTad aisaxeba mcenaris zrda-ganviTarebaze.

gamoyenebuli literatura:

1. o.i. zardaliSvili, i.i. qarTveliSvili. mikroelementebis gamoyeneba miwaTmoq-medebaSi. Tbilisi. 1982.

2. мишустин к.Н., Шильникова в.к., усвоение молекулярного азота бобовыми растениями в симбиозе с бактериями. агрохимический вестник, #4, 2006. С.23-26.

3. Pieta D. the role of the organic substance in the formation of communities of microorganisms / Pieta D., Pastucha A., Pastkowska E // Ann.agr.Sc.Ser.E-paint Protect. 1999. –vol.28-#2.-p.81-92.

4. m. n. sabaSvili - saqarTvelos respublikis teniani da subtropikuli zonis niad-agebi, Tbilisi, 1936.

5. тишков Н.м., михайлюченко Н.т., дряхлов а.а. продуктивность сои при некорневой подкормке растении микроудобрениями и обреботке регуляторами роста на черноземе вышелоченной //масличние культуры. 2007.#2 (137) с.91-97.

T. uruSaZe, n. nikoleiSvili, d. xomasuriZe

Page 84: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ July, 2013 83

mikroelementebis borisa da molibdenis dadebiTi...

Геоморфология / Почвоведение

Тео Урушадзе, Н. Николейшвили, Д. Хомасуридзе

Положительное влияние микроэлементов бора и молибдена на активность

клубеньковых бактерий симбиозно сосуществующих на корневой системе сои

на оПодзоленных Почвах аджамети

Аграрный университет Грузии[email protected]; [email protected]; [email protected]

резюме. Клубеньковые бактерии симбиозно сосуществующие на корневой системе сои осуществляют фиксацию атмосферного азота. Процесс азотфиксации находится в прямо пропорциональной зависимости от их вирулентности и активности.

Предпосевная обработка семян сои процентными растворами микроэлементов бора и молибдена оказывает положительное влияние на вес и количество клубеньковых бактерий на всех фазах развития растения. Активность клубеньковых бактерий значительно отражается на процесс роста и развития вегетативных органов растений, в частности увеличивается вес зеленой массы и корней.

Geomorphology / Soil Sciences

Teo Urushadze, N. Nikoleishvili, D. Khomasuridze

Positive influence of microelements of a boron and molybdenum on activity of the

nodule bacteria co-existing in symbiosis on a soya root system on Podzolized soils of

adjameti

Agricultural university of [email protected]; [email protected]; [email protected]

summary. Nodule bacteria co-existing in symbiosis on a soya root system carry out atmospheric nitrogen fixing. Process of fixing of nitrogen is in direct- proportional dependence on their virulence and activity.

The pre sowing processing of seeds of a soya by percentage solutions of microelements of a boron and molybdenum makes positive impact on weight and quantity of nodule bacteria during all phases of the develop-ment of a plant. Activity of nodule bacteria is considerably reflected on the process of growth and development of vegetative organs of plants, in particular, the weight of green mass and roots increases.

Page 85: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

84 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

geomorfologia / niadagmcodneoba

zRvis napiris ganviTarebis procesebze mniSvnelovan gavlenas axdens misi daxri-loba da zRvis siRrme, qanebis Semadgenloba da simtkice, teqtonikuri moZraobebis xa-siaTi, sanapiro xazis konturis konfiguracia da a.S. atmosferuli zemoqmedeba qarism-ieri talRebis warmoqmniT gamoixateba, Tumca qviSian sanapiroebze isini TviTon qmnian sanapiro formebs zvinulebisa da diunebis saxiT.

sxva gare faqtorebs (egzogenuri) atmosferuli naleqebi, moqcevebis, yinulis, mdi-naris myari natanis moqmedeba da sxvadasxva biogenuri faqtorebi warmoadgenen. napir-ebis xangrZlivi ganviTarebis procesSi (evolucia), aseve mniSvnelovani wvlili SeaqvT Sida (endogenur) faqtorebs, ZiriTadad dedamiwis qerqis SedarebiT nel, vertikalur moZraobas da msoflio okeanis wylis moculobis cvlilebas (donis evstaturi ryeva).

samwuxarod, xSirad, adamianis mier napirdamcav saqmianobas ara warmateba, aramed sa-pirispiro, didi zaralis momtani Sedegebi moaqvs, rodesac is bunebriv procesebSi Rrma codnisa da mecnierulad dasabuTebuli meTodebis gareSe iwyebs Carevas. amis magaliTi Zalian bevria.

suraTi 1. abraziuli procesebi Savi zRvis sanapiroze

kolxeTis dablobi warmoiSva Savi zRvis aRmosavleTi yofili yuris mdinareuli nataniT amovsebiT, romlebic didi da patara kavkasionebidan moedinebodnen. Semdeg etapze teritoria ganicdida zRviuri da kontinenturi fazebis monacvleobas. es peri-odi kolxeTis dasavleTi nawilisaTvis holocenSi iyo. gorak-borcviani SemogarenisT-vis es periodi ufro adre _ neogenSi iyo. dablobis dasavleT nawilSi ganlagebulia burRviTi WaburRilebi, isini gamokveTilni arian carcul-kainozouri asakis zRviur danaleqebSi. meoTxeuli sistema mTlianadaa warmodgenili: Cauda (45-15-25 m. sisqe),

g. dvalaSvili1, s. yvavaZe2

anTropogenuri faqtoris gavlena

kolxeTis dablobis sanapiro zolze

1 Tsu zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis geografiis departamentis [email protected] ssip grigol wulukiZis samTo [email protected]

Page 86: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 85

anTropogenuri faqtoris gavlena kolxeTis...

Zvelevqsinuli horizonti (85-100 m), yaraganti (25-30 m), axalevqsinuri (85-100 m), Zvel-SavzRviuri (25-30 m). holocenuri wyebis zRvisqveSa wyebis sisqe 40-50 m-mde aRwevs. zeda-piridan 41, 37 da 10 m. siRrmeze torfiani horizontebi gvxvdeba. zedapiroli sizrqis ga-burRvis Sedegad aRmoCenilia ganamarxebuli struqturebi _ antiklinuri (samtrediis, fiCoris, kvalonis, aRmosavleT-Waladidis, dasavleT-Waladidis, yulevis, dasavleT yulevis da malTayvis) da sinklinuri (xobis, foTis, grigoleTis da foTi-nabadis). es nafenebi dablobis Tanamedrove reliefSi aranair gamovlinebas ar poveben.

kolxeTis dablobis reliefi brtyeli xasiaTisaa, romelic erTi SexedviT erT-gvarovania, Tumca aq gvxvdeba sxvadasxva tipis reliefi: fluvio-akumulaciuri, aku-mulaciu-eroziuli da zRviur akumulaciuri. pirvel maTgans dakavebuli aqvs cen-traluri nawili. dablobis ufro Cadablebuli nawili ar aRemateba z.d. 20 metrs da gamoyofilia gorak-borcviani SemogareniT.

kolxeTis dablobis sanapiro zoli, SeiZleba iTqvas erT-erTi yvelaze metad aT-visebadi regionia saqarTveloSi, kolxeTis dablobis sanapiro zolis saxalxo meurneo-brivi aTviseba jer kidev brinjaos xanaSi 4000-4500 wlis win daiwyo. arqeologiuri masa-lis analizi mowmobs, rom mdinareebis engurisa da kintriSis SesarTavebs Soris mdebare sanapiro zolSi, brinjaos xanis adreuli, Sua da gvian etapebze ukve arsebobda myari dasaxlebebi, sakmaod maRal doneze ganviTarebuli materialuri kulturiT.

berZnebis mier Savi zRvis aRmosavleT sanapiros aTvisebam garkveulwilad ganapiroba kolxeTis dablobis sanapiro zRvispira zolis ladSaftebze anTropogenuri faqtoris gaZliereba gansakuTrebiT mdinareTa SesarTavebTan da zRvispira monakveTebis gaswvriv.

XIX saukunis 60-iani wlebidan iwyeba kolxeTis dablobis zRvis intensiuri aTviseba, daiwyo foTis navsadguris mSenebloba da amierkavkasiis rkinigzis foTis Stos gayvana (1869 w.). saqarTveloSi rkinigzis funqcionireba daiwyo foTi-zestafonis ubniT, aqe-dan moyolebuli zRvis sanapiro zolis teritoria sul ufro da ufro eqceva anTro-pogenuri datvirTvis qveS. q. foTis swrafma zrdam, misi komunaluri, wyalsameurneo da sxva saxis praqtikuli RonisZiebebis ganxorcielebam jer kidev gasuli saukunis bolo-saTvis gamoiwvia md. rionis SesarTavis raionis bunebrivi ekosistemebis Zlieri Secvla.

mdinareebis rionisa da enguris SesarTavebs Soris mdebare sanapiro zonaze anTro-pogenuri faqtoris gavlena SedarebiT naklebia da morfodinamikuri procesebis ganvi-Tareba ZiriTadad bunebriv pirobebSi mimdinareobs, zRvis sanapiro aq mdgradia.

SedarebiT myari morfodinamikuri reJimiT gamoirCeva mdinareebis rionisa da na-tanebis SesarTavebs Soris mdebare zRvis sanapiro zona, Tumca inertuli masalis nebad-aurTveli mopovebis Sedegad iqmneba plaJwarmomqmneli masalis deficiti, rac iwvevs napirebis intensiur garecxvas. md. raionis bunebriv kompleqsebze anTropogenuri faqtoris gavlena gansakuTrebiT gaaqtiurda XX saukunis 20-iani wlebidan. kolxeTis dablobis dasavleT nawilSi ganxorcielda farTo masStabis samelioracio da sxva saxis samuSaoebi, gaiCexa Waobebis, tyeebis vrceli masivebi. rig ubnebze mimdinareobda tor-fis intensiuri amoReba da a. S. yovelive amis Sedegad sanapiros mTel rig ubnebze, bune-brivi ekologiuri wonasworoba Zlier dairRva da kritikul zRvars miuaxlovda.

Sav zRvaze, q. foTSi agebulma portma, gadaketa natanis samxreT -aRmosavleTiT gadaadgilebis (migraciis) gza, ris gamoc drois mokle periodSi portis Crdilovan mx-ares, talRebma napiris 900 metriani siganis zoli gadarecxes da zRva xmeleTSi Semoi-Wra. meore magaliTi _ Sav zRvaze q. oCamCireSi, porti warumateblad iqna aSenebuli. Savi zRvis kavkasiis sanapiros gaswvriv, talRebis zemoqmedebiT, qva-RorRis narevis nakadi samxreT-aRmosavleTiT miemarTeba. napiris nebismieri wertilis gaswvriv mas yovel wels 30 aTasi tona myari masala gadaaqvs. portis molis mSeneblobis gamo am naka-dis masalam dagroveba daiwyo erT mxares da gaafarTova mimdebare pliaJi, xolo meore, Crdilovan mxares, zRvam jer arsebulis ganadgureba, xolo Semdeg ZiriTadi napiris qa-nebis gamorecxva daiwyo. aman gamoiwvia napirdamcavi nagebobebis mSeneblobis aucile-bloba, rasac mxolod pirvel etapze mohyva SesamCnevi cvlilebebi, Semdgom ki napirma isev ukusvla daiwyo.

napirebis mdgomareobis Semswavleli komisiis daskvniT im napirebis 70%, romelic farTovdeboda okeanis mier motanili natanis xarjze, weliwadSi 10 sm. siCqariT dai-wyebs ukandaxevas, xolo qviSa-RorRiani napirebis 20% erTi metriT weliwadSi siCqariT. yvelaze did usiamovnebas aramarto okeanis donis aweva, aramed misi Tanmdevi procesebi- moqcevebi da Stormebi gamoiwvevs. rac ufro maRla aiwevs haerisa da wylis temperature,

Page 87: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201386

g. dvalaSvili, s. yvavaZe

miT ufro mZvinvare gaxdeba haerisa da wylis stiqiis gavlena xmeleTze. imisTvis rom win aRvudgeT donis erTi metriT awevis SesaZlo katastroful Sedegebs da SevinarCunoT arsebuli napirebi dedamiwis mosaxleobas, didi raodenobis damcavi nagebobebis ageba mouwevs. pirveladi gaTvlebiT maTi Rirebuleba miaxloebiT trilionebs aRwevs.

anTropogenuri faqtoris uaryofiTma gavlenam, ekologiuri wonasworobis mkveTri darRveva gamoiwvia, kolxeTis dablobis sanapiroze anTropogenuri datvirTva izrdeba, rasac gardauvlad mohyveba unikaluri, bunebrivi landSaftebis sruli degradacia. Ax-olo momavalSi rogorc cnobilia, kolxeTis dablobze da gansakuTrebiT mis zRvispira nawilSi gaTvaliswinebulia: foTis navsadguris rekonstruqcia, satransporto komuni-kaciebis qselis gazrda, md. sufsis SesarTavidan axali navsadguris aSenebas, “trasekas” didi deltis SeqmniT, romelic erT mZlavr sistemaSi gaaerTianebs baTumis, sufsis, fo-Tis, da sxva navsadgurebs.

cxadia yovelive es did saSiSroebas Seuqmnis garemo pirobebis sasicocxlo fun-qciebis SenarCunebas.

sanapiro zolis Seswavlas, garda samecniero interesisa, sameurneo mniSvnelobac aqvs. am mimarTulebiT Catarebuli samuSao saSualebas gvaZlevs dadgenil iqnas da ga-keTdes prognozi sanapiro zolis mosalodnel deformaciaze da RonisZiebaTa pro-eqtebis damuSavebisas. yovelive mniSvnelovnad Seuwyobs xels sakvlevi teritoriis turistul-rekreaciuli meurneobis ganviTarebas.

napiris dinamikis erT-erT maCvenebels warmoadgens uZvelesi qalaqebis, yorRanebis da sxva arqeologiuri Zeglebis nangrevebis axlandeli mdebareoba. amitom erTi-ori sityva im uZveles xalxzec unda iTqvas, romlebisganac dagvrCa aRniSnuli naSTebi. an-tikur epoqaSi Sav da azovis zRvebSi SeiWrnen berZnebi da sanapiroebze Seqmnes mraval-ricxovani koloniebi, romlebic arsebobdnen TiTqmis mTeli aTaswleuli (VI s. Cv. w. aR.-mde _ IV s. Cv. w. aR.-iT).

bunebriv pirobebSi sanapiro zonis formireba damokidebulia dedamiwis qerqis teq-tonikur moZraobaze, msoflio okeanis donis evstatikur cvlilebaze, eolur proces-ebze, mdinareebis hidrologiur reJimze da terigenuli naleqebis sanapiro zonaSi mox-vedris pirobebze, talRebze, dinebebze da sxva. Aamitom napirebis dinamika warmoadgens ekologiur, globalur da multidisciplinarul problemas. Mmiuxedavad amisa, arsebu-li kvlevebis Sedegebis analizi gviCvenebs, rom mimdinare procesebis sivrcisa da drois masStabebis SezRudva saSualebas iZleva mniSvnelovnad gavamartivoT sanapiro zonis Seswavlis sakiTxi. kerZod, saqarTvelos zRvispireTis formirebas ZiriTadad gansaz-Rvravs mdinareebis mier zRvaSi gamotanil plaJSemqmnel natanze gravitaciuli tal-Rebis zemoqmedeba. AaseT sanapiroebze eoluri da biologiuri procesebi umniSvnelo gavlenas axdenen. miuxedavad imisa, rom drois geologiur periodSi napirformirebis pirobebisaTvis gadamwyveti mniSvneloba eniWeba teqtonikur moZraobebs da msoflio okeanis donis evstatikur ryevebs, sainJinro periodSi maTi roli meorexarisxovania.

Savi zRvis sanapiro zonis reliefis formireba-ganviTareba ZiriTadad mimdinareobs mdinareebis mier Semotanili nataniT. am zonis reliefi da napiri dinamiur wonasworoba-Sia, rodesac talRebis deformaciisa da daSlis Sedegad warmoSobili energia ixarjeba mxolod Semosuli mdinareuli natanis mTliani moculobis gadaadgilebaze. am moculo-bis simciris SemTxvevaSi narCeni talRuri energia xmardeba napiris da wyalqveSa ferdis warecxva–degradacias, xolo natanis siWarbis SemTxvevaSi adgili aqvs akumulacias da zRvispira xmeleTis zrdas.

plaJebidan Tu zRvaSi Camdinare mdinareebidan xreSis mopovebiT gamowveuli zRvisa da mdinaris napirebze mavne zemoqmedebisagan gansxvavebiT, dasavleT saqarTvelos didi mdinareebis daregulireba ganekuTvneba garemoze Seuqcevadi anTropogenuri zemoq-medebis kategorias.

sanapiros stabilizaciis SenarCunebis erTaderT saSualebad rCeba sazRvao-sana-piro natanis mosalodneli deficitis, rac 200 aTas m3/w Seadgens, xelovnurad dafarva. amisaTvis saWiroa gonios, adliisa da maxinjauris ubnebze Sesabamisi kondiciis xreSis transportireba Semodgoma-zamTris yoveli Stormis dawyebamde. Tumca, aseTi RonisZie-ba ar aris bunebrivis alternatiuli. aRsaniSnavia, rom natanisaTvis saWiro xarisxobri-vi maCveneblis mqone nedleuli daZiebulia sof. axaSenTan. ra Tqma unda, nedleulis da-muSavebisa da transportirebis xarjebi gaTvaliswinebuli unda iyos derineris hes-is mSeneblobis xarjTaRricxvaSi.

Page 88: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 87

sanapiro procesebSi anTropogenuri Carevisas dinamiuri sistema iwyebs axal, adre ar-sebulisagan raodenobrivad da Tvisobrivad gansxvavebul reJimze gadasvlas. faqtiurad, adre arsebuli sistema ganicdis degradacias da xSir SemTxvevaSi diferenciacias. mis farglebSi xdeba natanis gansxvavebuli biujetisa da transportirebis reJimis mqone qve-sistemebis Camoyalibeba. es cvlilebebi, rogorc wesi, xdeba drois mokle, sainJinro peri-odSi da mniSvnelovnad gansxvavdeba napirebis bunebrivi, evoluciuri ganviTarebisagan.

suraTi 2. qalaqi foTi

sanapiro zolSi Warbi natanis dagrovebis Sedegad Camoyalibdnen msxvili akumulaci-uri warmonaqmnebi adleris, biWvinTis, soxumis, kodoris, anakliis da baTumis koncxebis saxiT. Aam koncxebma da maTTan Seqmnilma xmeleTSi SeWrilma yureebma daarRvies napir-ebis adre arsebuli erTferovani konfiguracia da Sesabamisad natanis napirgaswvrivi gadaadgilebis reJimi. sawyisi mieca 5-6 aTasi wlis winaT arsebuli erTiani nakadebis diferenciaciis process. CrdiloeTi da samxreTi raionebis gaswvriv Camoyalibda ram-denime mokle, mniSvnelovnad garTulebuli avtonomiuri nakadi.

saqarTvelos gasasvleli Sav zRvaze ekonomikis dargebis axali mimarTulebebis formirebis aucileblobas qmnis, rasac dagegmarebis procesSi adgilobrivi bunebrivi pirobebis gauTvaliswineblobis SemTxvevaSi mniSvnelovani zianis miyeneba SeuZlia am tipis ekolandSaftebisTvis da uares SemTxvevaSi SeiZleba maTi gaqrobac gamoiwvios. es ar niSnavs, rom Warbteniani teritoriebis dacva regionSi ekonomikis dargebis ganvi-Tarebis Sewyvetas gulisxmobs, piriqiT, teqnikuri progresi unda viTardebodes bune-basTan harmoniul damokidebulebaSi da fundamenturi kvlevis Sedegebze dayrdnobiT.

miuxedavad Waobebis mniSvnelobisa, dRes maTi Seswavlis mxriv samecniero aqtivoba ar SeiniSneba da ufro metic, daculi teritoriebis farglebs gareT moqceuli Warbte-niani teritoriebi yuradRebis gareSea darCenili, rac TavisTavad bunebrivi proces-ebis ukontrolod mimdinareobas uwyobs xels. amas emateba isic, rom adre daSrobili teritoriis didi nawili kvlav daWaobebis procesebs ganicdis.

gamoyenebuli literatura:

1. informaciuli biuleteni (miwisqveSa hidrosferos ekologiuri mdgomareobis da saSiSi geologiuri procesebis Seswavlis da prognozirebis Sesaxeb). saqarT-velos geologiis saxelmwifo departamenti, Tb., 2010.

2. maruaSvili l. saqarTvelos fizikuri geografia. Tsu, Tb., 1964, gamocema I, 242 gv.3. mesxia j., Savi zRvis qvabulis kavkasiis mimdebare mTianeTis reliefis morfos-

truqturuli analizi (dasavleT saqarTvelos farglebSi). avtoref. geogr. mecn. doqtoris samecn. xarisxis mosapoveblad. Tb., 1999, gv. 102.

anTropogenuri faqtoris gavlena kolxeTis...

Page 89: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201388

4. saqarTvelos geografia. nawili I, fizikuri geografia, `mecniereba~, Tb., 2000.5. геоморфология грузии. «мецниереба», тб.,1971, 605 с.

геоморфология / почвоведение

Г. Двалашвили1, С. Квавадзе2

влияние анТРопогенного факТоРа на побеРежье колхидской низМенносТи

1ТГУ, департамент географии[email protected]

2ЮЛПП Горный институт им. Г. Цулукидзе[email protected]

На процессы развития морских берегов большое влияние имеет его наклон и глубина моря, состав пород и прочность, характер тектонических действии, конфигурация линии берегового контура и т.д. атмосферное влияние выявляется в происхождении ветровых волн, но на песочных берегах они сами создают береговые формы в лице дюн.

Формирование и развитие рельефа побережной зоны черного моря в основном производится речным осадком. рельеф и побережье этой зоны находится в динамическом равновесии тогда, когда возникшая энергия из-за деформации и разрушения волн приходит только на передвижение речных осадков всего объема. при маленьком объеме оставшаяся энергия волн используется на отмывание и деградацию побережья и подводного склона, но если объем осадка большой, то происходит аккумуляция и увеличение побережной части.

вмешательство в побережных процессах, при антропогенных воздействиях, динамическая система начинает переходить на новый режим, который отличается от раннего количественно и характеристический. Фактический, раннее существующая система подверглась деградации и в большинстве случаев дифференциации. в его рамках происходит формирование подсистем осадков, которые имеют различный бюджет и режим транспортировки. эти изменения, как обычно, происходят в краткий период времени и значительно отличаются от природного, эволюционного развития берегов.

На побережий в результате накопления многочисленного осадка сформировались мощные аккумулятивные образования в лице мыс адлера, Бичвинти, Сухума, кодора, анаклии и Батума. эти мыси и образовавшиеся вторгнутые в сушу заливы нарушили ранее существующую однообразную конфигурацию берега и, соответственно, режим перемещения осадка вдоль побережья. Существующий процесс дифференциаций единых потоков начался 5-6 тысяч лет назад. вдоль северных и южных районов преобразовались несколько короткие, значительно усложненные автономические потоки.

в изучении береговой линии, кроме научного интереса, есть и хозяйственное значение. проведенные работы в этом направлении дают возможность заранее прогнозировать ожидаемую деформацию побережья и обрабатывать проекты мероприятия. все это значительно для развития туристическо-рекреационного хозяйства на изучаемой территории.

Несмотря на значительность болот, сегодня, с точки зрения их изучения, не наблюдается научная активность, более того существующие за пределами заповедных территории сильно влажные территории находятся без присмотра, что однозначно дает возможность природным процессам развиваться бесконтрольно. к этому прибавляется то, что ранее высохшая большая часть территории снова обречена на процессы заболачивания.

g. dvalaSvili, s. yvavaZe

Page 90: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 89

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

geomorfologia / niadagmcodneoba

sakvanZo sityvebi: radiacia, niadagi, mikroorganizmebi

niadagi warmoadgens mTavar rezervuars da bunebriv garemos mikroorganizmebisT-vis, romlebic monawileoben niadagis gawmendisa da formirebis procesebSi, agreTve nivTierebaTa wrebrunvaSi [1]. mikroorganizmebis cxovelmyofeloba niadagSi, maTi ra-odenobrvi da Tvisobrivi maxasiaTeblebi ganisazRvreba niadagobrivi pirobebiT: sakve-bi nivTierebebis arsebobiT, tenianobiT, aeraciiT, aris reaqciiT, temperaturiTa da a.S. niadagis tipi did zegavlenas axdens rogorc mikoroorganizmebis saerTo ricxobrio-baze, ise calkeuli sistematikuri jgufebis Tanafardobaze. am debulebidan gamomdi-nare, gasagebia, Tu raoden mniSvnelovani gavlena SeiZleba moaxdinos saerTo ekolo-giur situaciaze sxvadasxva biogeocenozebis niadagebis mikrobiologiuri aqtiurobis bunebrivi balansis cvlilebebma da daqveiTebam. niadagis mikroflora gansakuTrebiT icvleba anTropogenuri faqtorebis zemoqmedebisas, rac, Tavis mxriv, bioindikaciur kvlevebSic aris gamoyenebuli. mravalricxovani naSromebiT naCvenebia, rom niadagis mikroorganizmebis sicocxisunarianoba SeiZleba ganisazRvros rogorc zemoqmedi faqtoris simZlavriTa da dazianebis doniT, ise niadagis Tvisobrivi maxasiaTeblebiT [2]. gansxvavdebian ra fizikuri da qimiuri TvisebebiT, niadagebi aseve gansxvavebul saarsebo garemos qmnian mikroorganizmebis cxovelmyofelobisTvis. am TvalsazrisiT saqarTvelos teritoria, romelic niadagebis mravalferovnebiT xasiaTdeba, sain-tereso kvlevis obieqts warmoadgens [3]. amasTanave globaluri katastrofebis dros (mag. Cernobilis atomuri eleqtrosadguris avaria) xSirad iqmneba situacia, rodesac manZilis miuxedavad binZurdeba konkretuli biogeocenozebis mqone landSaftebi. amis TvalsaCino magaliTia dasavleT saqarTvelos teritoriebis radiaciuli dabinZureba aRniSnuli teqnogenuri katastrofis dros [4]. cxadia, konkretuli regionisTvis radi-aciuli zemoqmedebis Sedegad miyenebuli zianis dadgenis mizniT aucilebelia bioce-nozis Semadgeneli TiToeuli calkeuli elementis mdgradobis Seswavla, raTa SesaZle-beli gaxdes mosalodneli riskebis prognozireba. biocenozebis erT-erT mniSvnelovan rgols niadagis mikroorganizmebi warmoadgenen, romelTa aqtiuroba damokidebulia ara marto niadagis fiziko-qimiur struqturaze, aramed misi tenianobis maCveneble-bzec [5]. aqedan gamomdinare, winamdebare samuSao iTvaliswinebda sxvadasxva tenianobis pirobebSi niadagis mikroorganizmebis postradiaciuli aRdgenis sakiTxebis kvlevas.

Cvens cdebSi gamoyenebul iqna saqarTveloSi farTod gavrcelebuli yavisferi niadagi, romelic sxivdeboda gama-radiaciis dozebiT 0-16 kilogreis farglebSi. te-nianobis modelireba xorcieldeboda aRniSnuli tipis niadagisTvis damaxasiaTebeli tentevadobis maCveneblebis gaTvaliswinebiT, anu niadagis mSral wonasTan mimarTe-baSi am maCveneblis minimaluri mniSvneloba Seadgenda 36,3%-s, maqsimaluri _ 51,8%-s;

g. daraselia1, n. ivaniSvili2, m. gogebaSvili2

niadagis tenianobis gavlena mikroorganizmebis

postradiaciuli aRdgenis intensivobaze

1 saqarTvelos agraruli universiteti 2 saqarTvelos agraruli universitetis radiologiisa da ekologiis [email protected]

Page 91: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201390

xolo niadagis moculobaze gadaangariSebiT igive parametri utoldeboda, Sesabamisad: 39,9%-s da 57,0%-s [6]. niadagebis dausxivebeli (sakontrolo) da dasxivebuli variantebi iTeseboda saburos sakveb areze [7,8,9]. niadagis mikroorganizmebis zrda-ganviTarebis radiaciuli daTrgunva fasdeboda, sakveb areze ganviTarebuli koloniebis raodenobis mixedviT, kultivirebidan erTi kviris Semdeg. miRebuli monacemebis safuZvelze age-bul iqna doza-efeqtis mrudi (1-I). amasTanave dafiqsirda doza lD50 (4,2 kilogrei). mik-roorganizmebis postradiaciuli aRdgenis procesebze dakvirveba, rogorc ukve aRin-iSna, sxvadasxva tenianobis pirobebSi mimdinareobda. rogorc suraTidan Cans (sur.1), minimaluri tenianobis SemTxvevaSi, koloniebis postradiaciuli aRdgenis koeficient-ma kontrolTan mimarTebaSi 25% Seadgina maSin, rodesac igive maxasiaTebeli, maqsimal-uri tenianobis dros 75%-s gautolda.

suraTi 1. Ggama-radiaciis gavlena niadagis mikroorganizmebispostradiaciuli aRdgenis intensivobaze

I–dasxivebis gavlena mikroorganizmebis koloniebis formirebis dinamikaze; II–koloniebis postradiaciuli aRdgena niadagis sxvadasxva tenianobis pirobebSi

1-kontroli (dausxivebeli); 2-postradiaciuli aRdgena niadagis maRali tenianobis pirobebSi; 3-postradiaciuli aRdgena niadagis dabali tenianobis pirobebSi

amgvarad, Cven mier Catarebuli eqsperimentebis safuZvelze SeiZleba gakeTdes daskvna, rom niadagis tenianoba warmoadgens erT-erT gadamwyvet faqtors mikroor-ganizmebis postradiaciuli aRdgenis procesebis ganviTarebaSi. niadagis tenianobis minimizacia aqveiTebs ra mikrofloris aRdgeniTi procesebis mimdinareobas, asustebs biogeocenozis aRniSnuli rgolis (niadagi) mdgradobas, rac Tavis asaxvas povebs or-ganizaciis SedarebiT maRal doneze myofi organizmebis araspecifikur cvlilebebSi. cxadia, aRniSnulTan mimarTebaSi mniSvnelovan amocanas warmoadgens maRali teniano-bis mqone landSaftebis SenarCuneba, raTa Tavidan iqnas acilebuli konkretuli tipis niadagisTvis damaxasiaTebeli sabazo mikrobiologiuri struqturis cvlilebebi da misi aRdgeniTi unaris daqveiTeba.

gamoyenebuli literatura:

1. Scheu S. Soil Ecology and management, j.k. Whalen, l. Sampedro. CAbi, Wallingford basic and Applied Ecology, volume 12, issue 4, june 2011, Pages 384-385.

2. heger t.j., imfeld g, mitchell A.D. Special issue on “bioindication in soil ecosystems”: Editorial note European journal of soil biology, volume 49, march–April 2012, Pages 1-4.

3. uruSaZe T., saqarTvelos ZiriTadi niadagebi. Tbilisi, `mecniereba~, 1997.

g. daraselia, n. ivaniSvili, m. gogebaSvili

Page 92: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 91

niadagis tenianobis gavlena mikroorganizmebis...

4. цицкишвили м.С. и др. Основные результаты радиогеоэкологического мониторинга закавказья. радиационные исследования, тбилиси 1986, т.vii, с.197-220

5. mcNamara N.P., black h.i.j, beresford N.A., Parekh N.r. Effects of acute gamma-irradiation on chemical, physical and biological properties of soils. Applied Soil Ecology, vol. 24, issue 2, 2003, Pages 117–132

6. Накаидзе э.к. коричневые и лугово-коричневые почвы грузии. “мецниереба”, тбилиси, 1977,с 304.

7. дараселия г.я. микробиология, гигиена и безопасность питания, россия, астрахань, 2008, с.5048. ларионов м. в., Смирнова е. Б., ларионов Н. в., кабанина С. в. микробиологические

исследования окружающей среды. Наука, 2010,с.110.9. методы почвенной микробиологии и биохимии. под ред. д.г. звягинцева. – м.: изд-во мгу,

1991. 304 с.

геоморфология / почвоведение

Г. Дараселия1, Н. Иванишвили2, М. Гогебашвили2

влияние влажносТи почвЫ на инТенсивносТь посТРадиационого воссТановления

МикРооРганизМов

Институт Радиологий и Эеологий[email protected]

ключевые слова. Радиация, почва, микроорганизмы.Резюме. в работе показана динамика пострадиационного восстановления почвенных

микроорганизмов при различных значениях влажности почвы. интенсивность восстановления определяли по количеству жизнеспособных колоний, развившихся на питательной среде. в варианте с различным содержанием почвенной влаги был зафиксирован 75%-ый рост колоний при высоком содержании влаги и 25% - при минимальных значениях этого фактора. Сравнение проводили при дозах вызывающих 50% гибель колоний (lD50)

geomorphology / Soil Sciences

G. Daraselia, N. Ivanishvili, M. Gogebashvili

influenCe of soil Moisture on the intensity postradiation restoration of MiCroorGanisMs

Institute of Radiology and [email protected]

summary. in work dynamics of postradiation restoration of soil microorganisms at various level of soil moisture is shown. intensity of restoration defined by quantity of viable colonies developed on the nutrient medium. in a variant with the various contents of a soil moisture it has been fixed in comparison with the con-trol 75 %-s’ level - at high moisture content and 25 % - at the minimum values. Comparison spent at doses of causing 50 % destruction of colonies (lD50).

Page 93: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

92 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

geomorfologia / niadagmcodneoba

sakvanZo sityvebi: gruntis wyali, haeracia, daWaobeba, forianoba, gajirjveba.L

kolxeTis dablobi teniani subtropikuli havis gamo metad problemur sameliora-cio obieqts warmoadgens. aq farTod gavrcelebul Warbtenian da daWaobebul niadagebs mkveTrad gamoxatuli uaryofiTi fizikuri da wyalmarTvi Tvisebebi axasiaTebs [1; 2; 3; 4]. swored am Tvisebebis gamovlinebasa da Seswavlas ar mieqca jerovani yuradReba daS-roba-aTvisebis proeqtis Sedgenisas da saWiro RonisZiebebis SemuSavebisas.

niadagis wyalgamtarobis da sxva wyalmarTv-fizikuri Tvisebebis konstantebis dasadgenad, Cvens mier savele pirobebSi Cavatarda dakvirveba zugdidis raionis sof. WiTawyaros teritoriaze. cdebi dayenebuli iyo wyalgamtarobaze mindorSi kaCinskis da nestorovis CarCoebis meTodiT sam wertilze.

am niadagebis samive Wrilis moculobiTi masa 0-50 fenaSi meryeobs 1,09-1,40 gr/sm3 xolo xvedriTi masis maCvenebeli samive Wrilis monacemebiT mcired gansxvavdeba erT-maneTisgan (2,61-2,75 gr/sm3-mde). ramac ganapiroba saerTo forianobis kargi Tvisebebi, romelic meryeobs 54-60% farglebSi. hidrologiuri maxasiaTeblebidan: maqsimalur higroskopulobas, Wknobis koeficients, zRvrul tentevadobas da aqtiuri tenis dia-pazons samive WrilSi maRali aqvT hidrologiuri maCveneblebi. produqtiuli tenis maragebis Sefasebidan gamoirkva, rom 0-20 sm fenaSi maragebi kargia samive WrilSi, xolo 0-100 sm fenisaTvis 187-224,9 mm-is tolia. samive Wrilis niadags aqvs sruli, kapilaruli da zRvruli tentevadobis kargi maCveneblebi, ramac ganapiroba aqtiuri tenis maRali diapazoni (18-37%).

Wrili #1 niadagis wyalgamtaroba (yviTelmiwa-kordian-lebiani gayamirebuli niada-gi) pirveli saaTis eqvs aTwuTian intervalis saSualo monacemebi Seadgens 97 mm/saaTSi. saerTo eqvsi saaTis SeJonvis, dasvelebis da filtraciis SemTxvevaSi ki is 447 mm/saaTis tolia. amgvarad n. kaCinskis klasifikaciis mixedviT kargia. gruntis wyali am wertilSi 1,20-1,50 m-Sia.

meore Wrilis pirvel saaTSi wyalgamtaroba 19,8 mm-ia rac aradamakmayofileblad unda CaiTvalos, magram es mdgomareoba ganapiroba am niadagis Zlierma kordma, ramac Seasusta wyalgamtaroba. meore saaTSi wyalgamtarobam Seadgina 43,2 mm - xolo 6 saaTis Semdeg Seadgina 508 mm/saaTSi. Wr #2 is gakeTebidan ori saaTis Semdeg Surfi gaivso wy-liT niadagis zedapiridan 0-80 sm-mde. rodesac wyalma erTi da igive done SeinarCuna erTi saaTis Semdeg, wyali avrwyeT da gamovida 350 l. es niadagi xasiaTdeba kargi wyal-gamtarobiT, miuxedavad drenaJis umoqmedobisa.

rac Seexeba mesame Wrils is gakeTebulia Txilis plantaciis Tavisufal gayamirebul

saqarTvelos agraruli universitetis m. sabaSvilis saxelobis niadagmcodneobis, agroqimiis da melioraciis [email protected]; [email protected]

kolxeTis dablobis niadagebis wylis reJimis

Sefaseba da regulireba

(zugdidis raionis s. WiTawyaros magaliTze)

l. jorbenaZe, r. kaxaZe

Page 94: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 93

kolxeTis dablobis niadagebis wylis reJimis...

adgilze, romelic warmoadgens mcire sisqis torfian-lamian niadags, romelsac Wri-lis gakeTebisas naTlad etyoba torfis fenibrivi ganlageba profilSi, rac aferxebs wyalgamtarobas, romelic asaxulia dakvirvebis pirvel saaTSi _ 8 mm, eqvsi saaTis gan-mavlobaSi sul gaatara 40 mm, romelic damakmayofilebelia; magram aq Rrma 0-80 sm gafx-vierebis da mudmivad damuSavebis Semdeg misaRwevia wyalgamtarobis gadideba. gruntis wyali am masivze Rrmad 1,5-2 m-ze mdebareobs.

kolxeTis dablobis dasaSrobi niadagebis erT-erT arasasurvel agrofizikur Tvise-bas misi granulometruli Sedgeniloba warmoadgens, igi saSualo da mZime Tixiania, wvr-ildispersiuli da lamis fraqciis didi SemcvelobiT gamoirCeva. Tixis (0,01 mm) fraq-ciis raodenobac aseve maRalia 75-85%, granulometruli fraqciebis aseTi Sefardebis gamo es niadagebi didi gaTixebiT da dispersiulobiT xasiaTdeba, rac wyalmarTvi Tvise-bebis arasasurveli reJimis Seqmnas uwyobs xels.

amave niadagebis daSrobis Sedegad gruntis wyali iwevs dabla da Sesabamisad niadagi Tavisufldeba Warbi tenisagan, umjobesdeba aeracia. wyalmarTv-haerovani Tvisebebis reJimis cvlileba swrafad aisaxeba niadagis Tvisebebze, niadagwarmoqmnis procesebi mimdinareobs axali mimarTulebiT. daSroba ara mxolod acilebs zedmet tens niadags, aramed niadagwarmoqmnis procesze aisaxeba dadebiTad.

daSrobili, daxuruli materialuri drenaJi, kvali da maTi SeTanawyoba uzrunve-lyofen miwis zedapiridan da niadagis aqtiuri fenidan Warbi gravitaciuli wylebis gayvanas. daxuruli drenaJis moqmedebiTa da zegavleniT, icvleba gruntis wylebis re-Jimi. drenirebul teritoriaze gazafxulze SedarebiT swrafad izrdeba gruntis wylis daweva, vidre udrenaJoze. fizikuri Tvisebebis cvlilebebi mimdinareobs sxvadasx-vagvarad imasTan dakavSirebiT Tu rogori tipis niadagia. daSrobis Semdeg Cqardeba min-eralizacia, organuli nivTierebebis gaxrwna, gamkvriveba da dajdoma. daSrobis Sede-gad mineralur niadagebSi mimdinareobs gastruqtureba.

iliuviur-galebebuli horizontSiUMumjobesdeba haeracia, matulobs forianoba da wyalgamtaroba.

niadaguri koloidebis hidrofobizaciis gamo mcirdeba niadagis unari gajirjvebi-sadmi, niadagi mcirdeba moculobaSi, warmoiqmneba Sreebi da bzarebi, romelic aseve api-robebs mis gastruqturebas da forianobis momatebas.

daSrobil niadagebis intensiur dajdomas aqvs adgili aTvisebis pirvel weliwads. torfian da sxva niadagebSi dajdomis xarisxi aRwevs 10-30%; xolo mineralur niadageb-Si 5-15%; dajdomis mizezia – Semcirebuli hidratacia da koagulacia koloidebis, or-ganuli nivTierebebis mineralizacia da wylis mocileba forebidan.

ნიად

აგი,

ჭრ

.№

სიღ

რმე

, სმ

მოც.

მასა

, გრ

/სმ3

ხვედ

. მას

ა, გ

რ/ს

მ3

საერ

თო

ფო

რია

ნობა

, %

მაქსიმ.ჰიგრ. ტენიანობა

ჭკნობის კოეფიციენტი

ზღვრული ტენტევადობა

აქტ.ტენის დიაპაზონი

საერთო ტენიანობა

ჰაერ

ით დ

აკავ

. ფო

რებ

პროდუქტიული ტენის მარაგის

შეფასება

%ц მმ % მმ %ц მმ % მმ % მმ

0–20

სმ

0–10

0 სმ

მარ

აგკა

რგი

მარ

აგებ

ჭრ №

1ყვი

თელ

მიწა

კორ

დ. ლ

ებია

ნი,

გაყა

მირ

ებუ

ლი

საძო

ვარ

გ.წ.

1–1

,20

მ 0–10 1,09 2,65 58,86 14,60 14,91 18,52 20,18 32,15 35,05 13,55 14,76 30,02 32,72 26,14

>40მ

მ 65

,86

>160

მმ–

ზე

ძალ

იან

კარ

გი 1

87

10–20 1,14 2,64 56,81 16,35 18,64 19,02 21,67 35,31 40,25 16,29 18,57 29,07 33,14 22,67

20–30 1,30 2,68 51,49 18,81 22,62 21,94 28,18 30,62 39,80 8,88 11,28 29,12 37,85 13,64

30–40 1,40 2,65 47,16 19,30 26,33 22,57 31,59 28,52 39,92 6,25 8,75 29,08 40,71 6,45

40–50 1,28 2,73 53,11 19,96 24,70 23,16 29,63 35,40 45,31 10,70 13,69 33,57 42,96 10,15

0–50 107,20 131,25 200,33 67,05 187,38

Page 95: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201394

l. jorbenaZe, r. kaxaZe

ჭრ №

2 ყვ

ითელ

მიწა

კორ

დ.ლ

ებია

ნი,

გაყა

მირ

ებუ

ლი

ყოფ

.ჩაი

ს პლ

ანტ

. გ.წ

0–

80 ს

მ0–10 1,19 2,64 54,92 13,51 16,07 15,78 18,77 42,62 50,71 26,84 31,93 40,18 47,08 7,84

88,8

9

224,

92 2

10–20 1,22 2,66 54,30 12,80 15,61 15,36 18,73 38,02 46,38 22,66 27,64 33,68 41,08 13,22

20–30 1,22 2,67 53,93 14,30 17,44 17,16 20,93 38,13 46,51 29,35 35,80 36,71 44,78 9,15

30–40 1,23 2,68 53,93 15,18 18,67 18,21 22,39 38,85 47,78 28,56 35,12 39,16 44,16 9,77

40–50 1,29 2,71 54,61 15,40 19,86 18,49 23,85 31,40 40,50 22,01 28,39 34,18 44,09 10,52

0–50 87,65 104,67 230,88 127,88 224,92

ჭრ.№

3მც.

სის

ქ. ტ

ორ

ლებ

იანი

თხი

ლის

პლ

ანტ

. გ.

წ. 1

,5–2

0–10 1,05 2,61 59,77 12,11 12,71 14,53 14,53 41,35 43,41 26,82 28,18 28,46 29,88 28,89

70,1

0

188,

64

10–20 1,11 2,66 58,27 12,75 14,15 15,39 17,08 42,35 47,00 26,96 29,92 36,21 40,22 18,05

20–30 1,16 2,69 56,87 12,60 14,61 15,60 18,09 38,47 44,62 22,87 25,52 33,76 39,09 17,78

30–40 1,24 2,78 54,31 13,05 16,18 16,20 20,08 33,63 41,70 17,43 21,61 33,57 41,62 12,69

40–50 1,28 2,79 53,11 13,50 17,28 16,20 20,73 31,32 40,08 15,12 19,35 29,53 37,83 15,28

0–50 1,29 74,93 90,31 216,81 113,56 188,64

subtropikuli zonis niadagebis hidrologiuri konstentebi sxvadasxva ganzomilebaSi

mdelos Waobian niadagebis daSrobamde 40 m fenaSi moculobiTi masa 0,04-0,98 g/sm3–is tolia, Sesabamisad tenianobac igive fenaSi (49-60%) maRalia. moculobiTi masis (1,31-1,77 g/sm3) gazrda iwvevs Sesabamisad tenianobis Semcirebas 10-19%-mde, amave niadagis moculobiTi masis kidev ufro zrda 1,36-1,78 g/sm3-mde iwvevs dajdomis Sedegad teniano-bis Semcirebas. mudmivad am niadagebis damuSavebiT da dajdomiT, TavisTavad icvleba am niadagebis buneba, gastruqturebis mimarTulebiT.

ewer-lebiani niadagis 0,4 m fenaSi moculobiTi masa 1,0-1,08 g/sm3-ia, tenianoba (49-60%) gazrdilia; moculobiTi masis gadidebiT (1,25-1,71 g/sm3) tenianoba Semcirda – 9,0-30%-mde; kidev ufro Semcirebuli moculobiTi masis matebam (1,43-1,72 g/sm3) gamoiwvia tenianobis Semcireba, dajdomis Sedegad tenianoba Seamcirda 6,9-10,9%-mde (cxrili).

amgvarad kolxeTis dablobis meliorirebuli da dauSrobeli niadagis tenis re-Jimze da sxva agrofizikur Tvisebebze dakvirveba, rogorc gvalvian ise tenian periodSi gviCvenebs, rom am regionis Warbtenianoba da daWaobeba ZiriTadad gruntis wylisa da atmosferuli naleqebis siWarbiTaa gamowveuli. daWaobebas aZlierebs agreTve niadag-gruntebis gajirjveba dajdomis da wyalSekavebis unari, romelic misaRwevia mxolod maSin, rodesac Ria an daxuruli drenaJi, kvali da maTi SeTanawyoba uzrunvelyofen mi-wis zedapiridan gravitaciuli wylebis gayvanas.

gamoyenebuli literatura:

1. v. CxikviSvili, r CxikviSvili - kolxeTis dablobis niadagebis agrofizikuri Tvisebebi. niadagmcodneobis institutis Sromebi, tomi 12, Tbilisi, 1966.

2. v. amiraniZe – saqarTvelos zogierT niadagSi diferencialuri forianobis gansazRvris Sedegebi. niadagmcodneobis institutis Sromebi, tomi 12, Tbilisi, 1966.

3. l. jorbenaZe – meliorirebuli niadagebis agrofizikuri Tvisebebis da reJimis Seswavla. niadgamcodneobis, agroqimiis da melioraciis institutis samecniero SromaTa krebuli, Tbilisi, 2003.

4. чачава Ю. – Некоторые особенности аллювиално-лугових почв в связи с их исспользованием под цитрусы. вопросы повышения плородия почв. сб. Н.т. тбилиси, 1988.

Page 96: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 95

геоморфология / почвоведение

Л. Джорбенадзе, Р. Кахадзе

оценки и РегулиРования РежиМа почвеннЫх вод колхидской низМенносТи

Аграрный Университет ГрузииИнститут Почвоведения, агрохимии и мелиорации Михаила Сабашвили

[email protected]; [email protected]

Резюме. из водно-физическых свойств, особого внимания заслуживают влагоемкост, водоудерживающия способность, водопронисаемость. филтрация и др. эти почвы находятся почты постоианно в переулажнёном состоиании. Следует указать, что исследования водного режима на участках (под чаиными и ореховими плантациями) влажность почвы держится на высоком уровне, приближаясь к величине водоудерживающей способности почвы. водопронисаемость этих почв колеблётся 43-97 мм./час; диапазон активной влаги в профиле, состовляет 13,5-26,0 %; удельнии и обёмни вес этих почв високая, также как общая порозност (54-58%).

таким образом, во все сезони года на всех глубинах почва обеспечена доступной для растений влагой.

geomorphology / Soil Sciences

L. Jorbenadze, R. Kakhadze

assessMent and reGulation of Water reGiMe of soils in KolKheti valley

(on example of vill. Chitatskaro, zugdidi district)

Georgian Agricultural UniversityMikhail Sabashvili Institute of Soil Science, Agrichemistry and Melioration

[email protected]; [email protected]

summary. the most of important water-physical properties of soil are moisture capacity, water holding capacity, water infiltration, filtration, etc. these soils almost all times are under permanent overwetting condi-tions.

it must be stated that study of water regime on the plots under tea and walnut has shown a high capacity of moisture maintenance reaching a water holding capacity value of the soil. Water infiltration of these soils varies between 43-97 mm/h; active moisture range within the soil profile is 13.5-26%; specific gravity and specific weight of these soils is high as well as total porosity (54-58%).

thus, during all seasons and at whole depth of the soil plants are supplied with enough water.

kolxeTis dablobis niadagebis wylis reJimis...

Page 97: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

96 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

geomorfologia / niadagmcodneoba

sakvanZo sityvebi: hidrologiuri reJimi, Warbtebianoba, dawreta.

kolxeTis dablobi tenian subtropikul zonaSia moqceuli. Ddablobis daSroba-aT-visebis problema dRemde gadauWrel amocanad rCeba.Aam mimarTulebiT ukanaskneli 50 wlis manZilze ukve Sesrulebulia rigi samuSaoebi, romelTa Sedegad warmoebas sae-qsplotaciod sxvadasxva dros ukve gadaeca saTanado hidroteqnikuri nagebobebi.

reliefuri pirobebis mixedviT kolxeTis dablobi, aluviur-akumulaciuri genezi-sis gamo, vake-Walis niSanTvisebebiT xasiaTdeba.

kolxeTis dablobis bunebrivi pirobebis gardaqmna da Waobiani niadagebis meliora-cia-aTviseba agroRonisZiebaTa saSualebiT SeuZlebelia, amitom sainJinro da agrome-lioraciuli RonisZiebaTa sistemis saSualebiT SesaZlebelia teritoriis dawreta Warbi tenisagan. dReisaTvis mdinareebis Semodambavi, mTispira damWeri arxebis gayva-nam da sakoleqtoro-wyalSemkrebi qselis mowyobam mTeli rigi daWaobebis procesebi nawilobriv mospo, nawili ki saWiroebs damatebiT sainJinro samuSaoebis Catarebas. mce-naris zrda-ganviTarebisaTvis aseTi uaryofiTi pirobebis gaumjobesebas ver axdens ar-sebuli damSrobi qselebi. misi dabali efeqti imiTac aixsneba, rom daproeqtebis dros mxedvelobaSi ar yofila miRebuli calkeuli melioraciuli raionebis niadag-grun-tebis Tvisebebi.

v. CxikviSvilis mixedviT kolxeTis dablobze sami tipis – Waobis, mdelos da ewerebis niadagwarmoqmnis procesebia ganviTarebuli. niadagwarmoqmnis es sami tipi apirobebs Semdegi saxis da saxesxvaobebis niadagebs:

• mdelos-aluviuri silnar-qviSnari da Tixnari niadagebi, ganviTarebuli mdi-narispira, Walisa da Waliszeda terasaze;

l. jorbenaZe

kolxeTis dablobis centraluri nawilis

agroniadaguri daxasiaTeba da hidrologiuri

reJimi

saqarTvelos agraruli universitetim. sabaSvilis niadagmcodneobis, agroqimiis da melioraciis [email protected]

am statias vuZRvni im udides mecniereTa xsov-nas, romelTac didi amagi da Rvawli aqvT gaweuli 60-ian wlebSi kolxeTis dablobis Waobiani niad-agebis agroniadaguri daraionebis (v. CxikviS-vili) da niadagebis hidrologiuri reJimis Ses-wavla-ganviTarebisaTvis (g. kostava, a. risina, r. papisovi da i. CaCavas), romelTa gamokvlvebis masalebi Semoklebuli teqstiT mocemulia am naSromSi.

Page 98: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 97

• lamian-Waobiani da torfian-Waobiani niadagebi ganviTarebuli md. rionis da xo-biswyalis deltur nawilSi;

• mdelos-kordiani, sxvadasxva xarisxiT daWaobebuli niadagebi, ganviTarebuli terasul da deltur nafenebze;

• ewer-lebiani, ewer-Waobiani da kordian-karbonatuli niadagebi ganviTarebuli SedarebiT Zvel terasebze.

kolxeTis dablobis centraluri nawili dayofilia sam agroniadagur raionad, romelSic gaerTianebulia 9 mikroraioni. Esadac niadagebi urTierTSoris niadaguri da hidrologiuri reJimiTac gamoirCevian. amis safuZvelze Sedgenilia (v. CxikviSvili 1961) agrodaraionebis sqema.

v. CxikviSvilis (1930, 1956) mier Sesrulebul agroniadaguri daraionebis da ufro gvian sxva mecnierTa mier Sesrulebuli niadagebis kvlevis masalebi (g. kostava, a. ro-sina 1929, 1931, 1933, 1935; b. filosofovi da r. papisovi 1955, a. mowerelia 1946, 1952 da sxva) saSualebas iZleva warmodgena viqonioT droTa ganmavlobaSi Catarebuli samelio-racio RonisZiebaTa Sedegad momxdar cvlilebebze.

Uukanaskneli wlebis manZilze kolxeTis dablobze aRniSnul avtorTa mier stacio-nalur pirobebSi Sesrulebul eqsperimentul kvlevebSi, romlebic miznad isaxavda niadagwarmoqmnis procesebSi dReRamuri da wliuri ciklebis dadgenas, gansakuTrebu-li yuradReba Hhqonda daTmobili niadagis hidrologiur da genetikur-hidrologiuri reJimis Seswavlas.

Nniadagis hodrologiuri reJimis Seswavlis aucilebloba ganpirobebuli iyo agreTve arsebiTi mniSvnelobis sakiTxis sabolood dazustebis aucileblobiT. saqme exeba kolxeTis dablobis daWaobebis mizezebSi garkvevis aucileblobas. rigi mkvleva-rebi geomorfologiur, hidrologiur da agreTve mdinareTa deltebSi niadagwarmoqm-nis procesebis Sesaxeb literaturaSi sakmaod damkvidrebuli Teoriis miuxedavad da-JinebiT ugulvebelyofdnen gruntis wylis gavlenas daWaobebaze. (d. gedevaniSvlili 1930, 1957; a. mowerelia 1955) da erT-erT mizezad miiCnevdnen zedapirul wylebs. niadag-Si aRdgeniTi procesebis mTavar mizezad, meore mxriv g. kostava (1957) Tvlida niadag-gruntis wylis gavlenas.

g. kostavas Sroma exeba kolxeTis dablobis centraluri nawilis niadagebSi hi-drologiuri reJimis dasadgenad Sesrulebuli xangrZlivi eqsperimentuli kvlevis Sedegebs.

tenbrunvis Seswavlis mTavar elements warmoadgenda: niadag-gruntis wylis donis dinamika sxvadasxva xe-mcenareebis safaris pirobebSi; atmosferuli naleqebis mosvlisa da wylis zedapiridan aorTqleba; tye-mcenareebis mier wylis transpiraciuli xarji da niadagis bunebrivi tenianobis dinamika; sxvadasxva siRrmis WaburRilebSi niadag-grun-tis wylis donis meryeoba.

Ggamoyenebuli literatura:

1. v. CxikviSvili--kolxeTis dablobis centraluri nawilis agroniadaguri dara-ioneba misi aTvisebasTan dakavSirebiT. Nniadagmcodneonis institutis Sromebi. tomi 10, 1961.

2. гедеванишвили д. - почвы колхидской низменности. труды совешания опитной станции. тбилиси, 1930.

3. костава г. - почвы колхидской низменности, тбилиси, 1955.4. моцерелия а.-к вопросу о классификаци почв колхидской низменности Бюлетень вНиич и

Ск, 1946. №3.5. Философов Б,паписов р. почвы колхидской низменности. труды почвенного сектора.

грузиского филиала аНСССр, том 1, 1955.6. g. Kkostava, a. rosina – kolxeTis dablobis centraluri nawilis niadagebis hi-

drologiuri reJimi, Tbilisi, 1935.

kolxeTis dablobis centraluri nawilis...

Page 99: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 201398

геоморфология / почвоведение

Л. Джорбенадзе

агРопочвенное РайониРование ценТРальной часТи колхидской низМенносТи и

гидРологический РежиМ почвЫ

Грузинский аграрный университетИнститут почвоведения, агрохимии и мелиорации им. М.Н. Сабашвили

[email protected]

ключевые слова: Гидрологический режим, водно-болотные угодый, дренажРезюме. работы проведенные институтом почвоведения показали иссключительно высокое

значеные дренажных мероприятий в мелиорации и освоеныи заболоченых почв колхиды. из етих работ выдно, что непременным условыем высокой эффективности закрытом дренажной сети следует считать неглубокую их закладку с уклоном в сторону водоприомников.

На основе водно-фмзмческых свойств основных почвенных типов, подтипов и разновидностей, вся центральная часть низменности, в пределах риони-хоби, разделена на три агропочвенных район объединяющих девять микрораионов.

результати выполненных исследовании обосновывает необходимость в колхидской низменности дренажных мероприятии. правильность этого вывода мотивируется не только рассмотренным в статье показательями гидрологического режима, но что самое главное, полученным в полевых опитах удовлетворительными данными испитания кротового и гончарного дренажа.

geomorphology / Soil Sciences

L. Jorbenadze

zoninGaGriCultural soils of the Central part of KolKheti valley

Agricultural University of GeorgiaMikheilSabashvili Institute of Soil Science, Agrochemistry and Melioration

[email protected]

Key words: the hydrological regime, wetlands, drainagesummary. Studies of the institute of Soil Science, Agrochemistry and melioration have shown the great

importance of drainage system on boggy soils of kolkheti valley.these studies proofed, that the installation depth of closed drainage network with inclination towards water

intake is the main indispensable condition for its high effectivity.based on water-physical properties of the main soil types, subtypes and varieties, whole central part of the

lowland within the districtkhobi is dividedinto three agricultural soil zones uniting nine microzones.results of conducted research indicate thenecessity of creationadrainage network in kolkheti valley the

validity of proposed measures is stipulated not only by the results presented in the article but also by the field experimental data from testing mole andpotter type drainages.

l. jorbenaZe

Page 100: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 99

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

geomorfologia / niadagmcodneoba

sakvanZo sityvebi: niadagi, tyis tipi, daWaobeba, muryani

kolxeTis dablobi saqarTveloSi yvelaze dabali adgilmdebareobiT xasiaTdeba. aq niadagebi sxvadasxva xarisxis daWaobebiT gamoirCeva.

kolxeTis dablobis niadagebi ganxiluli aqvT d. gedevaniSvils [1], m. sabaSvils [2], T. uruSaZes [3], vrclad Seswavlili aqvs a. mowerelias [4], niadagmcodneebs daWaobebis xarisxTan dakavSirebiT gamoyofili aqvT: hidromorfuli, aluviur-hidromorfuli da eluviuri tipis niadagebi.

Cveni kvlevis mizani iyo Segveswavla kolxeTis dablobis daWaobebuli niadagebi da maszed gavrcelebuli murynari tyis tipebi.

daWaobebul niadagebze da torfian WaobebSi muryani wminda koromebis saxiTaa gavrcelebuli. maTi dabali produqtiuloba gamowveulia niadagSi anaerobuli pirobe-biT.

1. Zlier daWaobebul niadagebidan Seswavlili iqna aluviur-Waobiani, lamian-Wao-biani da ewer-Waobiani niadagebis meqanikuri da zogierTi qimiuri Sedgeniloba. rogorc gamokvlevebma gviCvena niadagebi mZime Tixebs miekuTvneba. fizikuri Tixis fraqciis Sem-cveloba profilis mixedviT 77.2-86.6 %-is farglebSi meryeobs, xolo leqis fraqcia – 18.8-26.7 %-is farglebSia.

niadagebi mJave reaqciisaa – ph=5.2-5.4; humusis mixedviT saSualod humusirebulia, zeda fenaSi 6.5-6.6 %-is farglebSia, profilis mixedviT mkveTrad klebulobs da qveda fenaSi 0.8-1.0%-ia; saerTo azoti korelaciur kavSirSia humusTan (0.32-0..04%); fosfori da kaliumi mcire raodenobiTaa fosfori – 7.0-2.0 gr/ekv. 100 gram niadagze, kaliumi – 6.8-2.1 gr/ekv. 100 gram niadagze.

2. saSualod daWaobebul niadagebidan Seswavlili iqna mdelos galebebuli, mdelos aluviuri galebebuli da ewer-lebiani niadagebi.

saSualod daWaobebuli niadagebi ZiriTadad Tixebs ganekuTvneba. fizikuri Tixis fraqciis Semcveloba profilis mixedviT 64.2-78.1 %-is farglebSi meryeobs, xolo leq-is fraqcia –15.2-32.3%-is farglebSia. 45-65 sm-is siRrmeze SeimCneva momwvano-molurjo CanarTebi, rac galebebis procesis gagrZelebis maCvenebelia.

niadagebi mJave reaqciisaa – ph=5.3-6.0; humusis Semcvelobis mixedviT saSualod hu-musirebulia, zeda fenaSi 5.4-5.8 %-is farglebSia, profilis mixedviT mkveTrad kle-bulobs da qveda fenaSi 0.8-1.2 %-ia; saerTo azoti korelaciur kavSirSia humusTan da profilis mixedviT mkveTrad klebulobs (0.32-0..04%); fosforiTa da kaliumiT Raribia: fosfori – 7.0-2.0 gr/ekv. 100 gram niadagze, kaliumi – 6,0-2.0 gr/ekv. 100 gram niadagze.

1 saqarTvelos agraruli universitetis m. sabaSvilis niadagmcodneobis, agroqimiisa da melioraciis instituti, [email protected];2 saqarTvelos agraruli universitetis v. gulisaSvilis satyeo [email protected]

kolxeTis dablobis murynari tyeebis qveS

gavrcelebuli zogierTi daWaobebuli niadagi

g. wereTeli1, e. nakaiZe2

Page 101: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013100

g. wereTeli, e. nakaiZe

3. sustad daWaobebul niadagebidan Seswavlili iqna mdelos aluviuri, mdelos kord-iani da neSompala karbonatuli niadagebi: es niadagebi ZiriTadad Tixebs ganekuTvneba. Tixa niadagebSi fizikuri Tixis fraqciis Semcveloba profilis mixedviT 62.5-79.4 %-is farglebSi meryeobs, xolo leqis fraqcia –16.3-27.4 %-is farglebSia. Tixnar niadagebSi Sesabamisad – 50.2-53.6 % da 14.8-22.6 %. neSompala karbonatuli niadagebi Seswavlili iqna urTas mTis ZirSi, sadac niadagebi ganviTarebulia kirnar qanebze, amitom niadagebi sakmaod karbonatulia (12.6-29.5 %); niadagebis umravlesoba mJave reaqciisaa – ph=5.8-6.4, xolo neSompala-karbonatuli susti tutea ph=7.2-7.4; humusis Semcvelobis mixedviT saSualod humusirebulia, zeda fenaSi 4.5-5.8 %-is farglebSia, profilis mixedviT mkve-Trad klebulobs da qveda fenaSi 0.2-0.6 %-ia, neSompala karbonatul niadagebSi humusi 8.5 %-s Seadgens, siRrmiT ki - 1.0 %-ia: saerTo azoti korelaciur kavSirSia humusTan da profilis mixedviT mkveTrad klebulobs (0.30-0.01%); Raribia fosforiTa da kaliumiT: fosfori – 7.0-1.8 gr/ekv. 100 gram niadagze, kaliumi – 7.6-1.0 gr/ekv. 100 gram niadagze.

amrigad, ganxiluli Zlier, saSualod da sustad daWaobebuli niadagebi meqanikuri Sedgenilobis mixedviT ZiriTadad Tixebia, mJave reaqciis, humusis saSualo Semcvelo-biT, agreTve dabali Semcvelobisaa fosfori da kaliumi.

gamoyofili iqna Zlier, saSualod da sustad daWaobebul niadagebze arsebuli murynari tyis tipebi:

Alnetum-irisoso-sphagnosum – murynaris es tipi Seswavlilia md. fiCoris marjvena napir-ze, arsebul torfian WaobebSi.

Alnetu- irisoso-pseudacorosum-is tipi Seswavlilia torfian WaobebSi.Alnetum-carexosum – gavrcelebulia kolxeTis dablobis TiTqmis yvela niadagze. Alnetum-juncosum – aRniSnuli tyis tipi kolxeTis dablobis, TiTqmis yvela xarisxis

daWaobebul niadagebze gvxvdeba. Alnetum-Sparganoso-tiphosum – dafiqsirebulia lamian-Waobian Tixa niadagebze. Alnetum-carexoso-juncosum – gvxvdeba yvela tipis niadagebze.Alnetum-polygonoso-hydropiperosum - gvxvdeba yvela tipis Tixa niadagebze.Alnetum-sambucosi-ebulosum - gvxvdeba yvela tipis Tixa niadagebze.Alnetum-rubosum – warmoebuli tyis tipia, gvxvdeba kolxeTis dablobis yvela tipis

Tixa da Tixnar niadagebze.Alnetum-paspalumosum - gvxvdeba yvela tipis niadagebze.Alnetum-menthosum – gvxvdeba yvela tipis niadagebze.Alnetum-epquisetosum - gvxvdeba yvela tipis niadagebze.Alnetum-oplismenosum – sakmaod gavrcelebuli tyis tipia, gvxvdeba yvela tipis niad-

agebze.Alnetum-oxalidosum – aRniSnuli tyis tipi makrofarTobebis saxiT vrceldeba, gvxvdeba

yvela tipis niadagebze.

gamoyenebuli literatura:

1. гедеванишвиги д.п. – почвы колхидской низменности. тр. совещ. по орган. колхид. оп. станц. тбилиси, 1929.

2. sabaSvili m. – saqarTvelos niadagebi, gamomcemloba “mecniereba”, Tbilisi, 1965.3. uruSaZe T. – saqarTvelos ZiriTadi niadagebi, gamomcemloba “mecniereba”,

Tbilisi, 1997.4. моцерелия а.в. – мелиорация и сельскохозяйственное освоение колхидской низмености. изд.

“колос” , м. 1974.

Page 102: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 101

kolxeTis dablobis murynari tyeebis qveS...

геоморфология / почвоведение

Г. Церетели1, Е. Накаидзе2

ольховЫе леса на заболоченнЫх почвах колхидской низМенносТи

1 Аграрный Университет Грузии, Институт Почвоведения, агрохимии и мелиорацииМихаила Сабашвили, [email protected];

2 Аграрный Университет Грузии, Институт леса Вассилия Гулисашвили[email protected]

ключевые слова. Почва, тип леса, заболачивание, ольха.Резюме. целью исследования было изучение заболоченных почв колхидской низменности,

распространенных под ольховым лесом. На заболоченных почвах и торфяных болотах ольховые леса распространены в виде чистых древостоев. их низкая продуктивность вызвана почвенными анаэробными условиями.

рассмотрены сильно, средне и слабо заболоченные почвы. по механическому составу почвы в основном глинистые, с кислой реакцией, со средним содержанием гумуса, с низким содержанием фосфора и калия.

в результате исследований были выделены типы ольховых лесов на сильно,средне и слабо заболоченных почвах колхидской низменности.

geomorphology / Soil Sciences

G. Tsereteli1, E. Nakaidze2

soMe boGGy soils extended under the alder Woods of the ColChis loWland

1 Agricultural University of Georgia, Mikhail Sabashvili Institute of Soil Science,Agrichemistry and Melioration, [email protected];

2 Agricultural University of Georgia, Vasil Gulisashvili Forest Institute, [email protected]

summary. Soil, forest type, waterlogging, alder.summary. research objective was the studying of boggy soils of the Colchis lowland, and the types of

alder woods extended on them. on boggy soils and peat bogs the alder woods are widespread in pure stands. their low efficiency is caused by soil anaerobic conditions.

Are considered heavily, medium and poorly boggy soils.According to the mechanical structure of the soil they are generally clay, with sour reaction, and the average maintenance of a humus, also differ with the low content of phosphorus and potassium.

As a result of the recearch, the ypes of the alder woods existing on heavily, medium and poorly boggy soils of the Colchis lowland were allocated.

Page 103: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013102

g. wereTeli, e. nakaiZe

murynari tye WaobSi

Page 104: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 103

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

ekologia / landSaftmcodneoba

sakvanZo sityvebi: landSafti, dagegmareba, vakeebi, geografia, geoekologiuri problemebi

kolxeTis dablobis Warbteniani landSaftebis Seswavla da ekologiurad orien-tirebuli teritoriuli dagegmareba qarTuli geografiuli skolis aqtualuri sa-mecniero-praqtikuli mniSvnelobis amocanaa. XX saukunis ukanasknel aTwleulebSi Warbteniani landSaftebis da maTi Semadgeneli geografiuli komponentebis Seswavlas ramdenime mniSvnelovani samecniero gamokvleva mieZRvna, romelTa Soris koleqtiuri monografia: колхидская низменность: научные предпосилки освоения [1] - gamoirCeva. masSi de-taluradaa ganxiluli kolxeTis dablobis Warbteniani landSaftebis mdgomareobis da gamoyenebis araerTi aspeqti, rac efuZneba aRniSnuli landSaftebis geografiuli Ta-viseburebebis mravalwaxnagovan analizs da geografiul sinTezs. monografiaSi ganxi-luli sakiTxebi amJamadac exmianeba kolxeTis dablobis Warbtenian landSaftebTan da-kavSirebul ekologiur, ekonomikur da socialur problemebs. aRsaniSnavia isic, rom amgvari landSaftebis ekologiuri mdgomareoba garkveulwilad gaumjobesda mas Sem-deg, rac mis farglebSi Seiqmna kolxeTis erovnuli parki, rac warmoadgens saerTaSor-iso konvenciis (ramsaris) saits.

kolxeTis dablobis Warbteniani landSaftebis `aradaculi~ monakveTebi kvlav rCeba qarTuli saxelmwifos ekonomikuri interesebis sferoSi, rac warmodgenil re-gionSi msxvilmasStabian infrastruqturul proeqtebsac ukavSirdeba. regionis mdgra-di socialur-ekonomikuri ganviTareba SesaZlebeli aseve gaxdeba kolxeTis dablobis Warbteniani landSaftebis jerovan doneze gaTavisebuli fenomenis analizis safuZvel-zec, raSic arsebiTi roli geografiul mecnierebebs ekuTvnis.

Waobi, rogorc bunebrivi fenomeni – Waobiani landSaftebis ekologia or ZiriTad process: mdgari wylis cvlas da torfis fenis warmoqmnas ukavSirdeba. erTis mxriv, WaobebSi mudmivad icvleba wyali, rac gruntis wylebis Semodineba – gadinebas (agreTve aorTqlebas) ukavSirdeba. meores mxriv, aq organuli masis gaxrwnis Sedegad formird-eba torfis fena (romelic 30 sm unda aRematebodes). Tu amgvari procesebi da maCvene-blebi naklebi intensivobisaa, saqme gvaqvs datboril an daWaobebad teritoriasTan. Waobebis formirebas ganapirobebs TiTqmis yvela geografiuli komponenti: geologi-uri agebuleba, reliefis forma, hava, wylebi da maTi urTierTqmedebiT formirebuli mcenareuli safari, adamianis sameurneo saqmianoba da ekologiuri viTareba. amis gamo, Waobebis ekologiuri da geografiuli Taviseburebebis Seswavla erTiani midgomis anu landSaftmcodneobis prerogativadac SeiZleba CaiTvalos.

n. elizbaraSvili

kolxeTis dablobis Warbteniani landSaftebi -

geografiuli Taviseburebani da problemebi

iv. javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo [email protected]

Page 105: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013104

cnobilia, rom Waobebi viTardeba reliefis zedapiris xangrZlivi datborvis an wy-alsatevebis evtrofikaciis Sedegad. aq Warbi wylis raodenoba aseve ukavSirdeba ro-gorc wylis brunvis (aorTqlebadobis) uaryofiT maCveneblebs, ise reliefis daxri-lobas da qvefenili zedapiris agebulebas. Tanamedrove pirobebSi daWaobebis bunebriv process daemata anTropogenuli faqtoric – araerTi wyalsacavis wyalSemkreb auzSi mcenareTa degradacia xels uwyobs eroziuli procesebis gaaqtiurebas, naSali masalis da biologiuri narCenebis wyalsatevebSi Sedinebas. yovelive zemoTaRniSnuls emateba kolxeTis Warbteniani teritoriebis intensiuri daZirvis procesi, rac maqsimaluria qalaq foTis midamoebSi da weliwadSi 4-6.5 mm-s Seadgens [1]. warsulSi daZirvis kompensa-cia mdinare rionis mier wyaldidobisas motanili naSali masaliT kompensirdeboda, rac amJamad praqtikulad aRar mimdinareobs.

kolxeTis dablobis Waobebi miekuTvneba vake-dablobis hidromorful da subhi-dromorful landSatTa tips, romelic warmodgenilia murynarebiT, torfian-xavsiani da leSqaSiani mcenareulobiT. misi saerTo farTobi 2 aTas km2-s aRemateba, rac saqarT-velos teritoriis 3% aRwevs. Waobebis raodenoba 21 aRwevs, Tumca maTi umravlesoba fragmentuli xasiaTis da mcire farTobisaa. mxolod sami maTganis (gagidis, Waladidis, piCora-paleastomis) farTobi aRemateba 100 km2-s. Tumca sainteresoa is, rom Waobebis udides nawilSi wylis siRrme 1-1.5 metria, rac maTi kolmataJis saukeTeso winapirobaa.

Waobebis gavrcelebis arealSi naleqebis raodenoba 2.4-jer aRemateba aorTqleba-dobas. amgvari Tanafardoba gansakuTrebiT mkveTria zamTris TveebSi, rasac maRali Rrublianoba da SedarebiT dabali temperaturebi ganapirobebs.

Waobebis gavrcelebis arealSi gvxvdeba mcenareulobis 10 tipi, romelTa Soris 2 tyis ekosistemebs miekuTvneba. amgvari mravalferovneba metyvelebs kolxeTis Warbte-niani teritoriebis bunebriv unikalobasa da mravalferovnebaze, rac samecniero da sa-ganmanaTleblo turizmis ganviTarebis arsebiTi winapirobaa.

Waobis landSafti ZiriTadad mcenareuli safaris da torfis erTgvarovani verti-kaluri struqturuli fenebisgan Sedgeba. aq, zogierTi mecnieri [1], landSaftis 2 tips gamoyofs, Tumca arafers ambobs sxva ierarqiul erTeulebze (qvetipi, gvari, saxe). amis gamoa, rom kolxeTis Warbteniani landSaftebis funqcionaluri da eTologiuri Ta-viseburebebis kvleva saintereso samecniero amocanaa, rac saqarTveloSi dRemde ar ganxorcielebula. amgvari kvlevis Sedegebi landSafturi dagegmarebis (Tanamedrove mdgomareoba, potenciali, mdgradoba, bunebrivi da anTropogenuli konfliqtebi, fun-qciuri zonireba, dargobrivi da integrirebuli dagegmareba) da mis Sedegad unikaluri ekosistemebis SenarCunebis, gaumjobesebisa da ganviTarebis safuZveli unda gaxdes.

Warbteniani landSafti, rogorc ekologiuri fenomeni – Waobebis ekologiuri mniS-vneloba Zalze didia. cnobilia, rom isini xels uSlian saTburis efeqtis ganviTarebas, ris gamoc maT ekologiuri mniSvnelobiT tyeebs an `dedamiwis filtvebs~ adareben. amas-Tanave, isini tenis akumulaciis da wylis filtraciis xelsayreli garemoa. Waobebidan araerTi mniSvnelovani mdinare iRebs saTaves.

Waobebs, umetes SemTxvevaSi, saxelmwifo icavs. Warbteniani teritoriebis dacvis yvelaze gavrcelebuli forma erovnuli parki da aRkveTilia. saqarTveloSi warmodge-nilia orive forma – kolxeTis dablobze erovnuli parkis, da javaxeTis vulkanur pla-toxe – xuTi aRkveTilis saxiT. aq gadamfren frinvelTa sabinadro garemo da TavSesafa-ria SenarCunebuli. kolxeTsa da javaxeTSi zomieri da arqtikuli sartylis ramdenime aseuli saxeobis ramdenime milioni frinveli `isvenebs~ samxreTis qveynebisken mimaval migraciis gzaze. amis gamoa, rom orive SemTxvevaSi daculi teritoriebi ramsaris saits warmoadgens. kolxeTis erovnuli parki, damatebiT, Warbteniani ekosistemebis SenarCu-nebis mizniTacaa Seqmnili.

kolxeTis Warbteniani teritoriebi reliqturi, tropikuli Waobis naSTia dedamiwa-ze. gvxvdeba zomieri da sartylis WaobebisTvis damaxasiaTebel mcenareulobasac. isini miekuTvneba Waobis, Walis tyeebis, sanapiro diunuri zolis da wyalqveSa floris eko-sistemebs [4]. amis gamo, isini samecniero kvlevis `laboratoriebadac~ SeiZleba CaiT-

n. elizbaraSvili

Page 106: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 105

valos. samwuxaroa, rom maTi geografiuli kvleva arastacionalur, aramed fragmentul xasiaTs atarebs, rac publikaciaTa intensivobaSic aisaxeba.

Warbteniani landSafti, rogorc ekonomikuri (resursuli) fenomeni – Warbtenian teritoriebs kolxeTis dablobis arsebiTi nawili anu TiTqmis 1/4 ukavia. mciremiwiani saqarTvelosTvis es mniSvnelovani resursia. arada, vaxuSti bagrationi, Tavis wignSi `aRwera samefosa saqarTvelosi~ saerTod ar axsenebs amgvar teritoriebs – arc ro-gorc bunebriv warmonaqmns, arc rogorc sameurneo moqmedebis areals. gamodis, rom is-toriulad saqarTveloSi Warbteniani landSaftebi saerTod ar gamoiyeneboda. arada, resursebi sakmaodaa. magaliTad, torfis saerTo maragi Seadgens 8 mlrd m3-s, xolo mis sam aTeulze met sabados samrewvelo daniSnulebac gaaCnia. maT Soris ramdenime (imna-Tis, Wuriis, fiCoris, anakliis) gamoirCeva arsebiTi maragebiT (5-35 mln tona) da `eqsp-loataciis istoriiT~ gamoirCeva [3]. torfis gamoyeneba ramdenime mimarTulebiTaa Ses-aZlebeli: rogorc organuli sasuqi, rogorc cila-vitaminebis koncentrati da sakvebi mecxoveleobaSi, SesafuTi masala, qimiuri produqciis nedleuli da sxv.

dadgenilia, rom kolxeTis dablobi navTobisa da gazis mniSvnelovani maragebis Tav-moyris arealia. igi energetikuli resursebis mopovebis erT-erTi perspeqtiuli re-gionia samxreT kavkasiaSi [1].

cnobilia kolmataJis efeqturi gamocdileba (naSali masalis xelovnuri Setana, riTic kompensirdeba bunebrivi procesi), ramac warmatebuli subtropikuli meurneo-bis ganviTareba ganapiroba. igive meTodiT SesaZlebelia tyis `fabrikebis~, bambukis da Saqris lerwmis gaSeneba. samive SemTxvevaSi, xelsayreli vegetaciis pirobebSi, fitoma-sis produqtiulobis maqsimaluri maCveneblebi dafiqsirdeba. arada, Saqris lerwmidan miRebuli spirtis saavtomobilo sawvavad gamoyenebis ramdenime aTwliani gamocdileba arsebobs samxreT amerikis qveynebSi. igive SeiZleba iTqvas bambukze, romlisganac qa-raldis miRebis ramdenime aTaswlovani gamocdileba arsebobs CineTis da samxreT-aR-mosavleT aziis qveynebSi.

kolxeTis Warbteniani teritoriebi mniSvnelovani da `saintereso~ rekreaciuli daniSnulebisaa. specifikur efeqtze gaTvlili turistuli infrastruqturis ganvi-Tarebis SemTxvevaSi, isini saganmanaTleblo da samecniero turizmis mniSnelovani kera SeiZleba gaxdes. amas emateba isic, rom kolxeTis Warbteniani teritoriebi rekreaciuli obieqtebis `centrSia~ moqceuli. mis siaxlovesaa ramdenime mniSvnelovani arqeologi-uri da istoriuli Zegli (arqeopolisi, martvilis samonastro kompleqsi, xobis monas-teri, caiSis eklesia da sxv.), cnobili Termuli wylebis gamosavlebi (wyaltubo, menji, caiSi, squri, naqalaqevi, lebarde, xobi da sxv.) da sazRvao kurortebi (ureki, qobuleTi, anaklia da sxv.), rac zrdis regionis rekreaciul daniSnulebas. amJamad praqtikulad ar xorcieldeba mdinare rionis satransporto daniSnulebiT gamoyeneba, rac saeqskursio saqmis ganviTarebaSi misi `CarTva~, Cveni azriT, saintereso da warmatebuli iqneba.

nebismieri prognoziT, uaxloes aswleulSi kolxeTis Warbtenian landSaftebs ar `emuqreba~ klimatis cvlilebasTan dakavSirebuli procesebis intensiuri ganviTareba. amis gamo, regioni kvlav SeinarCunebs intensiuri soflis meurneobis ganviTarebis maRa-li potencialis statuss.

Warbteniani landSafti, rogorc eTnogeografiuli fenomeni – Warbteniani garemo araerTi xalxis sacxovrebeli garemo da eTnokulturuli cnobierebis safuZvelia. es gansakuTrebiT exeba baltiispireTis, skandinaviis da Crdilo-aRmosavleT evropis teritoriaze mcxovreb xalxebs. ufro metic, saxelwodeba `baltika~ slavuri warmoSo-bisaa da Waobs (блато, балто, болото) ukavSirdeba. Waobebis mravalferovneba, mcenareuli safaris mixedviT, araerTi toponimiTa da terminiTaa `ganmtkicebuli~. amgvari termi-nebi gansakuTrebiT sWarbobs rusul da belorusul enebSi, sadac Waobis aRsaniSnavad or aTeulamde sityva gamoiyeneba. terminis Sinaarsi ukavSirdeba rogorc Waobis mcena-reulobis, ise niadagis Sedgenilobas, torfis da wylis dgomis simZlavresac.

rogorc msoflios TiTqmis mcxovrebis, ise qarTveli xalxis cnobierebaSi, Waobi cud, damTrgunav, uwmindur da saxifaTo garemos ukavSirdeba. magaliTad, Zvel slavebs

kolxeTis dablobis Warbteniani landSaftebi...

Page 107: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013106

miaCndaT, rom amgvar garemoSi cxovrobs Waobis adamiani, romelsac SeuZlia gza aubnios mzavrs. germanelebi, ingliselebi da finelebi miiCnevdnen, rom WaobebSi borotmoqmed an dasjil adamianTa sulebi `binadroben~. keltebis miTologiaSi Waobebs `sulebis WiS-kars~ uwodebdnen - gansakuTrebiT im adgils, sadac erTi SexedviT myari niadagi swrafad ecleba adamians fexqveS da sadac ixsneba kari bunebisa da RmerTebis amoucnobi sulebis samyaroSi.

Tanamedrove msoflio sxvagvarad aRiqvavs Warbtenian teritoriebs da mis mniSvn-elobas. cnobilia, rom yoveli 1997 wlidan moyolebuli yoveli wlis 2 Tebervals Ta-namedrove kacobrioba aRniSnavs `wyal-Waobiani savargulebis msoflio dRes~. swored am dRes iranis qalaq ramsarSi moewera xeli amgvari savarguleebis da aq sabudaris mqone frinvelebis dacvis saerTaSoriso konvencias. mas msoflios 150-ze meti saxelmwifo miuerTda. konvenciis mxare SeiZleba gaxdes saxelmwifo, romelsac Tundac erTi msgavsi teritoria aqvs daculi.

amgvarad, Warbteniani teritoriebis Seswavla da racionaluri gamoyeneba mec-nierebisa da praqtikis aqtualuri amocanaa. isini saqrTvelos meurneobis araerTi dar-gis Semdgomi ganviTarebis garkveuli safuZvelic SeiZleba gaxdes, raSic arsebiTi wv-lili geografiul mecnierebasac SeiZleba Seitanos.

gamoyenebuli literatura:

1. колхидская низменность: научные предпосылки освоения – м.: Наука, 1990. – 248 с.2. vaxuSti bagrationi. aRwera samefosa saqarTvelosa – Tb., ̀ mecniereba~, 1997. – 371 gv.3. природные ресурсы грузии и проблемы их рационального использования. – тб., «мецниереба»,

1991. -703 с.4. n. elizbaraSvili, b. kupataZe. saqarTvelos 100 RirsSesaniSnaoba – Tb., gamomc.

`klio~, 2011. – 129 gv.

экология / ландшафтоведение

Н. Элизбарашвили

гидРоМоРфнЫе и субгидРоМоРфнЫе ландшафТЫ колхидской РавнинЫ -

геогРафические особенносТи и пРоблеМЫ

Тбилисский Государственный Университет им. Ив. Джавахишвили[email protected]

ключевые слова: ландшафты, планирование, равнина, география, экологические проблемы.Резюме. изучение и планирование водно-болотных ландшафтов колхидской низменности важная

научно - практическая задача грузинской географической школы. в последние десятилетия хх века изучению водно-болотных ландшафтов и их составляющих компонентов посвяшены несколько важных научных исследований, среди которых отличается коллективная монография: колхидская низменность: научные предпосилки освоения [1]. Она содержит наиболее подробные описания состояния и использования различных аспектов водно-болотных ландшафтов колхидской низменности, которые основаны на географическом анализе и синтезе. из обсуждаемых в монографии вопросов все еще остаются отголоски о геоэкологических проблемах и использования водно-болотных угодий колхидской низменности, связанных с экологическими, экономическими и социальными проблемами. у грузинского государства остаются важные экономические интересы в этом регионе, устойчивое развитие которого, также зависит коплексного географического анализа природного, экологического и экономического феномена водно-болотных ландшафтов колхидской низменности.

n. elizbaraSvili

Page 108: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 107

Ecology / landscape Study

N. Elizbarashvili

hidroMorphiC and subhidroMorphiC landsCapes of ColChis loWland – GeoGraphiCal features

and probleMs

Iv. Javakhishvili Tbilisi State [email protected]

Key words: Landscape, planning, Lowland, geography, geoecological problems.summary. Studying and planning of hidromorphic and subhidromorphic landscapes of the Colchis low-

land important scientifically - a practical task of the georgian geographical school. in the last decades the xx centuries are devoted to studying of water and marsh landscapes and their components some important scientif-ic researches among which the collective monograph differs [1]. it contains the most detailed descriptions of a condition and use of various aspects of hidromorphic and subhidromorphic landscapes of the Colchis lowland which are based on the geographical analysis and synthesis. From questions discussed in the monograph still there are echoes about geoecological problems and uses of water and marsh grounds of the Colchis lowland connected with environmental, economic and social problems. the georgian state still has important economic interests in this region which sustainable development, also depends the geographical analysis of a natural, eco-logical and economic phenomenon of hidromorphic and subhidromorphic landscapes of the Colchis lowland.

kolxeTis dablobis Warbteniani landSaftebi...

Page 109: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

108 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

экология / ландшафтоведение

ключевые слова: Кольхидская низменность, сельскохозяйственные угодый, экологическая безопасность.

1. ведение

колхидская низменность представляет собой равнину треугольной формы, простирающуюся между берегом черного моря, отрогами кавквсиони и Южно-грузинского нагорья(см. рис. 1). вершина триугольнтка достигает г. зестафони. в ширикой части, вдоль р.риони, протяженность низменности составляет 120-130 км.

колхидская низменность – полого наклоненная к морю поверхность со средным уклоном 0,5°. в продольном направлении отметки поверхности мало меняются, за исключением территорий, расположенных вблизи крупных рек, текущих в приподнятых руслах, сложенных речными наносами. здесь наблюдается чередование повышений в виде при русловых валов и понижений, приуроченных к пространством между ними, с общим уклоном в сторону моря. Наиболее понижена и относительно выровнена центральная часть нижнего течения рек кодори, ингури, риони, хоби и Супса, которая расположена на отметках от 0,5-0,7 до 18-20 м. это часть занято в основном массивами болот и переулажненными землями общей площадью 2250 км2.

гидрографические особенности. речную сеть колхидской низменности составляют собственные реки и нижные течения транзитных рек. здесь насчитывается 5913 рек; общая длина речной сети достигает 12900 км, из них 5669 рек общей длиной 10497 км составлают реки длиной менее 10 км. рек длиной более 26 км всего 26; общеая их длина 1117 км. эти реки создают густую речную сеть колхидской низменности, составляющую в среднем 1,2 км/км2. выделяется при ченроморская полоса колхидской низменности, где густота речной сети составляет 0,3-0,4 км/км2 и резко возрастает в направлении повышения местности: в пределах высотной зоны – 100-250 м достигает 1,8-2,2 км/км2. Наиболее значительными являются транзитные - р. риони (327 км), р. ингури (213 км), р. кодори (84 км), р. цхенисцкали (176 км) и местные – р. Большая эрисцкали (73 км), р. абаша (66 км), р. джуми (61 км) и р. цива (60 км).

почвенная характеристика. Формирование почв низменности протекало в условиях влажного субтропического климата. избыток отмосферных осадков и равнинный рельеф местности обусловили развитие двух главнейших почвообразовательных процессов – подзолообразовательного и болотообразовательного, которые протекали то независимо друг от друга, то одновременно.

в результате господства подзолообразовательных и болотообразовательных процессов в низменности распространены почвы элувиального, элувиально-гидроморфного и гидроморфного рядов.

1 Институт водного хозяйства Грузинского технического университета (Грузия)2 Институт охрана окружающей среды Вроцлавского университета (Польша)[email protected]

Г. Гавардашвили1, Ю. Собота2

обеспечение экологической безопасносТи сельскохозяйсТвеннЫх угодий на колхидской низМенносТи для улучшения социально-экологических условий МесТного населения

Page 110: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 109

Рис. 1. Карта мелиоративного районирования колидской низменности

в почвам элувиального ряда принадлежат почвенные образования, формировании которых протекает в условиях атмосферного увлажнения и господства нисходящего тока почвенного раствора. в этом ряде обьединены пять почвенных разностей, которые залегают на древных террасах и в приморской песчаной полосе, вдоль крупных речных артерий, а также на отдельных мелких возвещениях, разбросанных по всей низменности, где блогодаря рельефным условиям местность не находится под избыточным увлажнением. в почвам элувиального ряда занимают 88,57 тыс. гектаров или 40,2% всей территории низменности.

в почвам элувиально-гидроморфного ряда, формировании которых протекало в условиях атмосферно-подпочвенного увлажнения и нисходящего и восходящего токов почвенного раствора, относятся три почвенные разности, занимающие 75,6 тыс. гектаров, или 34,4% всей низменности, где болотообразовательный и подзолообразовательный процессы протекают совместно, в результате чего образуются почвы переходного типа, именуюмые также «полуболотными» почвами.

2. основная цель и сущносТь пРоекТаОсушенная территория региона была освоена под сельскохозяйственные угодья и животноводство,

что является основными источниками жизнеобеспечения и доходов местного населения. На сегодняшний день в связи с выходом из строя осушительных систем и их заиления на большинстве территорий происходить вторичное заболачивание их зарастание сорной травой и кустарниковой растительностью, что сопровождается выходом из сельхозоборота этих территорий. в результате резко ухудшилось социально-экономические условия местного населения и, как следствие, экономика всего региона и страны в целом.

С учётом вышеизложенного, основной целью проекта является содействие проблеме преодоления

Обеспечение экологической безопасности сельскохозяйственных угодий...

Page 111: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013110

Г. Гавардашвили, Ю. Собота

бедности в регионе путём восстановления вышедших из строя переувлажнёных сельхозугодий, что будить осуществлено реабилитацией осушительных систем с применением современных высокоэффективных приемов, технологий и технических средств.

3. РешаеМЫе задачидля достижения поставленной целый в пределах проекта предусмотрено решение следующих задач.

1. Будет проведена инвентаризация переувлажнённых сельхозугодий и прилегающих осушительных систем на основе проектных данных, результатов полевых исследований и установление инженерно-мелиоративного состояния территорий и эффективности осушительных мероприятий. 2. Определены необходимые реабилитационные мероприятия и объём проводимых работ. 3. выбраны современные землеройные и каналоочистительные машины и механизмы, эффективные технологии восстановления и устройства дренажно-осушительных систем. 4. Будут установлении ориентировочные сроки проведения реабилитационных работ, уточнении объёмы необходимых инвестиций. 5. проведена переподготовка занятого на реабилитационных работах инженерно-технического персонала с привлечением местных кадров.

4. пРедпосилки успеха пРоекТа и ожидаеМЫе РезульТаТЫ Реализацииуспешная реализация проекта обеспеченно высокой квалификацией и многолетним опитом работы

польских консультантов и грузинских специалистов участвующих в проекте.партнёр проекта с польской стороны – вроцлавский университет агрокультуры, который известен

в мире как центр по вопросам изучения, проектирования и эксплуатации иригационно-дренажных систем и гидродинамики.

руководитель польской экспертной группы профессор иржи Собота является постоянным председателем международной конференции «твёрдый наноси и седиментация». Очередное 15-е заседание этой конференции было проведено в 2011 г. в г. вроцлаве(полша) под сопредседательством профессоров иржи Собота.

С грузинские стороны партнерами проекта является – институт водного хозяйства (руководитель проф. гиви гавардашвили) и институт горной механики.

Основные исполнители проекта (проф. е. Собота, г. гавардашвили, а. махарадзе, в. Силагадзе, т. гочитеишвили) связанны многолетними личными контактами, что наряду с международным признанием их квалификации, является значительной предпосилькой успешной реализации проекта.

кроме вышеизложенного будет обеспеченно максимальной участие в проекте местного населения и муниципального руководства.

С целью договоренности по составлению рабочего партнёры проекта имели предварительные встречи с руководством потийского, Сенакского, хобского муниципалитетов, а также с руководителем оперативной службы магистральных и коллекторных систем ООО «колхети»). в последующем, в процессе выполнения проекта будет осуществлена перманентная координация с местными службами, а непосредственно для проведения вспомогательных работ максимально будут привлечены местные кадры, для которых намечена организация целевых тренингов в с целью изучения предложенных технологи и оперирования машинами и механизмами кроме того одной из задачи проекта является приобретенные современных машин и механизмов европейского (при возможности польского) производства которые после окончания проекта или этапа безвозмездно будут переданы местным органам самоуправления.

реализация проекта может стать основой значительного экономического и позитивного социального результата и помощь в решении важнейшей государственной задачи-преодоление бедности, а также в создание дополнительных рабочих мест.

по существующим статистическим данным на осушенных землях при соответствующих агрокультурных мероприятиях средний погектарный урожай кукурузы составляет 10-15 тонн. в настоящее время эти показатели снизились почти в два раза, часть же сельхозугодий полностью вышли из оборота из-за переувлажнения и выхода из строя подъездных дорог.

Соответственно, практического восстановления осушительной и вспомогательной инфраструктуры появится возможность вновь ввести в сельхозоборот большие площади высокопродуктивных угодий, а погектарная урожайность возрастёт в два раза, что в сваю очередь значительно увеличить денежные доходы населения региона, дополнительно же трудоустроит значительную часть животноводов.

Page 112: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 111

Обеспечение экологической безопасности сельскохозяйственных угодий...

5. вРеМя Реализации пРоекТа и пРедположиТельнЫе заТРаТЫреализация проекта предусмотрена в течение одного года. в случае успеха будет рассмотрено

продолжение проекта ещё на один год. предварительные затраты на проект составляют 179 тыс. эвро, из них на приобретение машин и механизмов – 125 тыс. эвро, а на зарплату, транспортные и командировочные польских консультантов и грузинских специалистов – 47 тыс. эвро.

ekologia / landSaftmcodneoba

g. gavardaSvili1, e. sobota2

kolxeTis dablobze adgilobrivi mosaxleobis socialur-

ekonomikuri pirobebis gaumjobeseba sasoflo-sameurneo

savargulebis ekologiuri usafrTxoebis uzrunvelyofis

gaTvaliswinebiT

1 saqarTvelos teqnikuri universitetis wyalTa meurneobis instituti (saqarTvelo)2 vroclavis universitetis garemos dacvis instituti (poloneTi)

[email protected]

sakvanZo sityvebi: kolxeTis dablobi, sasoflo sameurneo savargulebi, ekologi-uri usafrTxoeba

reziume. naSromSi ganxilulia sapilote proeqtis momzadeba saqarTvelos te-qnikuri universitetis wyalTa meurneobis institutsa da vroclavis universitetis garemos dacvis instituts Soris, romelic exeba kolxeTis dablobze adgilobrivi mo-saxleobis socialur-ekonomikuri pirobebis gaumjobesebas sasoflo-sameurneo savar-gulebis ekologiuri usafrTxoebis uzrunvelyofis gaTvaliswinebiT.

Ecology / landscape Study

G. Gavardashvili1, J. Sobota2

iMproveMent of the soCial and eConoMiC Conditions of the loCal population on KolKheti loWland

ConsiderinG the eColoGiCal safety ensurinG of aGriCultural lands

1 Water Management Institute of Georgian Technical University (Georgia)2 Environmental Protection Institute of Wroclaw University (Poland)

[email protected]

Keywords: Kolkheti lowland, agricultural fields, ecological safetysummary. the project discusses the pilot project preparation process between Water management insti-

tute of georgian technical university and Environmental Protection institute of Wroclaw university(Poland), which refers to the improvement of the social and economic conditions of the local population on kolkheti lowland, considering the ecological safety ensuring of agricultural lands.

Page 113: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

112 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

ekologia / landSaftmcodneoba

sakvanZo sityvebi: landSafti, anTropogenuri transformacia, kolxeTis bari.

landSaftTa anTropogenuri transformaciis dadgenas samecniero-Teoriuli mniS-vnelobis garda, konstruqciuli daniSnulebac aqvs. igi iZleva teritoriis bunebriv-resursuli potencialis, Tanamedrove mdgomareobis, mimdinare tendenciebis dadgenis SesaZleblobas, ris safuZvlezec unda SemuSavdes teritoriuli dagegmarebis sqemebi da warimarTos bunebrivi resursebis marTva. kolxeTis baris am TvalsazrisiT kvlevas udidesi mniSvneloba aqvs ori umniSvnelovanesi garemoebis gamo. jer erTi, igi didi bunebriv-resursuli potencialis mqone regionia, xolo meores mxriv, mniSvnelovnadaa gardaqmnili sameurneo zemoqmedebis Sedegad.

kolxeTis bari metad mravalferovani landSafturi speqtriTaa warmodgenili. aq gvxvdeba sanapiro diunebi, torfiani Waobebi, reliqturi kolxuri tyeebi. daWao-bebuli ubnebi iSviaTi, originaluri floriTa da fauniT gamoirCeva. aq mTeli rigi endemuri da reliqturi saxeobebi gvxvdeba. yuradRebas ipyrobs aqaur Warbtenian landSaftebSi subtropikuli ganedebisTvis ucxo _ tundrisa da taigis floris el-ementebis, maRalmTisTvis damaxasiaTebeli saxeobebis, agreTve CrdiloeTis boreal-uri elementebis arseboba. mecnierTa azriT aq moxvda myinvaruli periodis reli-qtebic, vinaidan gamyinvarebis epoqaSi igi uZvelesi floris refugiumi iyo [гросгейм, 1936; колаковский, 1961].

kolxeTis Warbtenian ubnebze gadis afrikidan evraziis zomieri da polaruli sar-tylebisaken frinvelebis gadafrenis erT-erTi ZiriTadi gza da qmnis adgilobrivi da gadamfreni frinvelebis dasasvenebel, an gamosazamTrebel adgils.

aTaswleulebis manZilze, garemo pirobebis cvalebadobam mravali saxeobis gadaSene-ba da landSaftebis cvlileba gamoiwvia, rac dakavSirebuli iyo rogorc bunebriv, ise anTropogenur faqtorebTan. saqarTveloSi arc erT regions ar ganucdia iseTi anTro-pogenuri cvlileba, rogoric kolxeTis bars. erT-erTi mniSvnelovani cvlileba daka-vSirebuli iyo kolxeTis dablobis Waobebis amoSrobasTan. kerZod, 2.2 aTasi km2 daWao-bebuli arealidan 1925-1936 wlebSi amoaSres 58.2 km2, xolo 1936-1978 wlebSi 840 km2, e.i. kolxeTis Waobebis TiTqmis naxevari gaqra [колхидская низменность, 1990].

kolxeTis bari, rom warsulSi tyiT iyo Semosili, es mravali faqtiT dasturdeba _ tyis fragmentebi, tyis ganamarxebuli naSTebi, niadagis horizontebi, damaxasi-aTebeli tyis landSaftebisaTvis, toponimebi da a.S. sxvadasxva istoriul wyaroSi kolxeTi da maT Soris misi dasavleTi, daWaobebuli adgilebi TiTqmis mTlianad gauvali tyeebiT iyo dafaruli. Zveli swavlulebi straboni, herodote, hipokrate,

d. nikolaiSvili1, e. saluqvaZe2, c. donaZe1

kolxeTis baris landSaftebis anTropogenuri

transformaciis dinamika

1 Tsu zust da sanunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti, geografiis [email protected]; [email protected] Tsu vaxuSti bagrationis geografiis [email protected]

Page 114: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 113

qsenofonte kolxeTis dablobis Zvirfasi jiSebiT garemocul teritoriad asaxele-ben [TargamaZe, CixraZe, 1976]. gabatonebuli iyo notio subtropikuli havisaTvis damaxasiaTebeli tyiani da balaxovani Waobebi, mravalgvari foTlovnebiT warmodge-nili dablobis kolxuri tye.

kolxeTis baris landSaftebis umetesoba ama Tu im xarisxiT aris gardaqmnili adamia-nis mier. maTi mdgomareoba asaxavs adamianis moqmedebis Sedegebs ara mxolod bolo aT-wleulebis mixedviT, aramed masSi erTgvarad “Senaxulia” is cvlilebebic, romlebic xan-grZlivi drois manZilze mimdinareobda. yovelgvari landSaftis modifikacia SeiZleba gansazRvruli iyos: a) mxolod bunebrivi procesebiT, b) mxolod anTropogenuri proce-sebiT g) Sepirobebuli bunebriv-anTropogenuri procesebiT. rogorc fiqroben, kolx-eTis baris farglebSi landSaftTa modifikaciis mxolod bolo or procesTan gvaqvs saqme [уклеба, 1983]. magaliTad, akumulaciuri vake-dablobis landSafti Znelad gasavali Waobebi islian-Wiliani mcenareulobiT, torfian-Waobiani niadagebiTa da torfnarebiT Seicvala notio mdeloebis landSaftiT mdelos kordian Tixian niadagebze. amrigad, Wao-bwarmoSobis procesebi Seicvala mdelos warmoqmnis procesebiT da sakmaod vrcel teri-toriaze Camoyalibda mdelos tipis landSaftebi.

kvlevis meTodi da sawyisi monacemebi.kolxeTis baris landSaftebis anTropogenuri transformaciis dinamikis dasad-

genad sxvadasxva kartografiuli wyaro iqna gamoyenebuli:_ saqarTvelos aRdgenili mcenareuli safaris ruka [kecxoveli, 1959], asaxavs mcena-

reuli safaris gavrcelebas sazogadoebis ganviTarebis adreuli periodidan dRemde (masStabi 1:600,000);

_ saqarTvelos landSafturi ruka [beruCaSvili, 1983] _ asaxavs bunebriv-teri-toriuli kompleqsebis (btk) vertikaluri struqturis tipebis gavrcelebas 1980-iani wlebisaTvis (masStabi 1:500,000);

_ saqarTvelos topografiuli rukebi (masStabi 1:200,000);_ google Earth-is rukebi (masStabi 1: 300,000).fitomasebis saSualo raodenobebi (t/ha) da maragi (t) ganisazRvra samecniero lit-

eraturaSi [nikolaiSvili, 2009; Беручашвили, 1995; тедиашвили, 1984] arsebul monacemTa safuZvelze.

landSaftebze demografiuli zemoqmedebis Sefaseba ganxorcielda saqarTvelos 1989 da 2002 wlebi mosaxleobis sayovelTao aRwerebis monacemebis safuZvelze, rac da-muSavda eleqtruli cxrilisa da geoinformaciuli sistemis meSveobiT. Tavdapirvelad moxda dasaxlebuli punqtebis landSaftis gvarebze mikuTvnebulobis gansazRvra da amis safuZvelze statistikuri monacemebis damuSaveba-analizi.

kvlevis obieqti. kolxeTis baris farglebSi warmodgenilia landSaftTa 3 qvetipi: 1. vakeebisa da mTiswineTis borcviani subtropikuli humiduri kolxuri tyis (land-

Saftebis 10 gvari). 2. vakeebisa da mTiswineTis borcviani subxmelTaSuazRviuri semihumiduri kolxuri-

saken gardamavali, tyis (2 gvari). 3. vake-dablobis akumulaciuri landSafti torfian-xavsiani da lelqaSiani Waobe-

biT hidromorfuli Waobis (1 gvari).tyis farTobisa da tyianobis dinamika. regionis teritoriaze gansakuTrebiT Zl-

ieri anTropogenuri zemoqmedeba ganicada mcenareulma safarma. swored mcenareuli safaris, gansakuTrebiT ki tyeebis anTropogenuri transformacia SeiZleba bunebrivi pirobebis cvalebadobis indikatorad ganvixiloT. adre arsebuli gauvali kolxuri ty-eebis nacvlad bevrgan sasoflo-sameurneo savargulebia gadaWimuli. dRemde SemorCe-nili bunebrivi mcenareuloba ki mniSvnelovnad aris saxecvlili tyis Wris, amoSrobisa da Zovebis gavleniT. Camoyalibebulia axali mcenareuli Tanasazogadoebebi: meoreuli mdelo–buCqnarebi, mdelosebri mcenareuloba da Waobiani mdelo [Сохадзе, 1988].

tyis farTobebis da tyianobis Semcirebis tendencia ara marto Soreuli warsulis Sedegia, aramed igi XX saukunis II naxevarSic sakmaod intensiurad mimdinareobda. am cv-

Page 115: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013114

lilebebs adgili hqonda yvela landSaftSi (cxr. 1). sainteresoa, rom tyis farTobis Semcirebis TiTqmis erTnairi tendencia daikvirveba yvela landSaftSi.

cxrili 1. kolxeTis baris landSaftebis tyis farTobebis dinamika

landSaftis gvarebi1

topografiuli rukebi 1953-59

(1976-86)

google Earth

cvlilebis xarisxi

1 547.7 538.3 1.02 130.2 116.3 1.13 18.0 16.0 1.14 593.8 544.2 1.15 304.0 280.0 1.16 107.0 91.0 1.27 368.8 321.8 1.18 135.6 131.5 1.09 96.3 82.1 1.2

10 171.7 171.3 1.013 45.9 43.5 1.114 55.9 53.5 1.048 22.3 22.0 1.0

jami 2597.3 2411.5 1.1

1 landSaftTa gvarebis numeracia mocemulia kavkasiis

landSafturi rukis [Беручашвили, 1979] mixedviT

naxazi 1. fitomasebis maragi landSaftebis mixedviT(sazogadoebis ganviTarebis adreuli periodidan dRemde)

fitomasebis maragis dinamika. kolxeTis baris landSaftebis horizontuli struq-tura mniSvnelovnadaa Secvlili sazogadoebis ganviTarebis adreuli periodidan dRemde. kerZod, 1980-ian wlebamde sakvlev regionSi fitomasebis maragi 211.2 mln toni-dan 104.9 mln tonamde Semcirda (e.i. 2-jer Semcirda, rac sakmaod maRali maCvenebelia). cvlilebebi mkafiodaa gamoxatuli rogorc calkeuli landSaftebis, ise regionebis mixedviT. kolxeTis baris farglebSi warmodgenil landSaftTa 3 qvetipidan tyianobisa da Sesabamisad fitomasebis maragis yvelaze didi danakargi aRiniSneba dablobis akumu-laciur hidromorful landSaftebSi (# 3), sadac fitomasebis maragi 13-jer Semcirda _ 14.2 mln tonidan 1.1 mln tonamde (nax. 1). marTalia, vakeebisa da mTiswineTis borcvi-

d. nikolaiSvili, e. saluqvaZe, c. donaZe

Page 116: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 115

kolxeTis baris landSaftebis anTropogenuri...

an subtropikul humidur (kolxuri tyis) landSaftebSi fitomasebis maragi Semcirda 1.6-jer, magram saerTo danakargma aq gacilebiT meti Seadgina _ 74.0 mln tona, rac wina landSaftis danakargs 5-jer aRemateba.

sazogadoebis ganviTarebis adreul periodSi kolxeTis baris farglebSi fito-masebis maragis saerTo maragi Seadgenda 211.238 mln tonas, rac qveynis imdroindeli saerTo maragis 18 %-ia. fitomasebis es maragi 2-jer da ufro metadaa Semcirebuli. am maragis udidesi nawili (TiTqmis 1/3) modioda afxazeTze. fitomasebis maragi yvelaze mniSvnelovnad (3.5-jer) Semcirda imereTSi, xolo mcired _ guriaSi (nax. 2).

1980-iani wlebis Semdgomi periodidan tyianobis (gansakuTrebiT ki mZlavri tyee-bis farTobebis) Semcirebis xarjze kidev ufro Semcirda fitomasebis maragi, ramac mTeli kolxeTis regionisaTvis Seadgenda 95.4 mln tona, rac 1980-iani wlebTan Sedar-ebiT 1.3-jeraa Semcirebuli. yvelaze did Semcirebas (2-jer da meti) adgili hqonda landSftebis 3 gvarSi _ naqeralisa da samguralis qedebis samxreT, agreTve lixis qe-dis dasavleT mTiswineTSi (mTiswineTis borcviani karstuli landSafti jagrcxilnar-muxnari, rcxilnar-muxnari da polidominanturi foTlovani tyeebiT, mTiswineTis bor-cviani eroziul-denudaciuri landSafti rcxilnar-muxnari, muxnar-wablnari tyeebiT da maradmwvane qvetyiT da plato eroziul-denudaciuri landSafti rcxilnar-muxnari, muxnar-wiflnar-wablnari tyeebiT da maradmwvane qvetyiT).

demografiuli zemoqmedeba. landSaftebze demografiuli zemoqmedeba SeiZleba Se-fasdes iseTi maCveneblebiT, rogoricaa dasaxlebuli punqtebis raodenoba, mosaxleobis ricxovnoba da simWidrove. 1989 wlis monacemebiT sakvlev regionSi 2.107 mln kaci cxov-robda, mosaxleobis simWidrove 3,28.3 kaci iyo 1 km2-ze. 2002 wels mcxovrebTa raodenoba 300 aTasze metiT Semcirda da mosaxleobis simWidrovem 1,76.2 kaci Seadgina 1 km2-ze.

dasaxlebuli punqtebis meti raodenoba (1,572) Tavmoyrilia kolxeTis subtropikul humidur landSaftebSi, xolo umciresi raodenoba (11) _ subxmelTaSuazRviur semihu-midur, kolxurisaken gardamaval landSaftebSi (biWvinTis vake da miuseris maRlobi). es aixsneba, pirvel SemTxvevaSi, am landSaftebis didi, meore SemTxvevaSi ki _ mcire far-TobiT [nikolaiSvili, 2009].

naxazi 2. fitomasebis maragi regionebis mixedviT(sazogadoebis ganviTarebis adreuli periodidan dRemde)

mosaxleoba landSaftebis mixedviT metad araTanabradaa ganawilebuli. mosaxleo-bis yvelaze meti raodenoba aRiniSneba vake-dablobis farglebSi. aq warmodgenilia

Page 117: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013116

saqalaqo aglomeraciebi (quTaisi, baTumi-qobuleTi, samtredia-abaSa-senaki) da soflis mosaxleobis didi arealebi. 1989 welTan SedarebiT, 2002 wels mosaxleobis ricxovno-ba TiTqmis yvela landSaftSia Semcirebuli. gamonaklisia mxolod vake-dablobis aku-mulaciuri landSafti imeruli muxis tyeebiT, zogan maradmwvane qvetyiT (# 2), rac ltolvilTa gansaxlebiT unda aixsnas. mosaxleobs yvelaze maRali simWidrovea zo-mierad Tbilisaken gardamaval landSaftebSi semihumiduri, tyisa da Sibliakis mcena-reulobiT (# 13) da saSualod igi Seadgens 630 kaci 1 kv. km-ze (nax. 3).

kvlevis Sedegebi. kartografiuli, statistikuri, savle-eqspediciuri da sxva sa-mecniero wyaroebis gamoyenebiT gamovlinda:

kolxeTis baris landSaftebis istoriuli transformaciebis zogierTi Tavisebureba;dadginda sakvlevi regionis landSaftebis anTropogenuri transformaciis xarisxi

sxvadasxva maCveneblis mixedviT (tyis farTobi, tyianoba, fitomasebis maragi, dasaxle-buli punqtebis raodenoba, mosaxleobis simWidrove da sxv.);

Seiqmna kolxeTis baris landSaftebis geoinformaciuli sistema da Sedga Tematur rukaTa seria.

naxazi 3. kolxeTis baris mosaxleobis gavrceleba landSaftebis mixedviT

gamoyenebuli literatura:

1. beruCaSvili n. saqarTvelos landSafturi ruka. bunebriv-teritoriuli kom-pleqsebis vertikaluri struqturis tipebi. Tbilisi, 1983. masStabi 1:500,000. safondo masala.

2. TargamaZe k., CixraZe v. saqarTvelos ssr tyis resursebi. Tbilisi: sabWoTa saqa-rTvelo, 1976. 103 gv.

3. kecxoveli n. saqarTvelos aRdgenili mcenareuli safaris ruka. Tbilisi, 1959. masStabi 1:600,000.

4. nikolaiSvili d., saqarTvelos landSaftebis sivrce-droiTi analizi. Tbilisi, 2009. 431 gv.

5. Беручашвили Н.л. кавказ: ландшафты, моделы, эксперименты. тбилиси: ЮНеп, грид, 1995. 310 с.

d. nikolaiSvili, e. saluqvaZe, c. donaZe

Page 118: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 117

6. Беручашвили Н.л. ландшафтная карта кавказа. тб.: тгу, 1979. масштаб 1:1,000,000.7. гроссгейм а. а. анализ Флоры кавказа. Баку, 1936.8. колаковский а. а. растительный мир колхиды. москва, 1961.9. колхидская низменность. тбилиси, 1990.10. Сохадзе е., растительность колхидской низменности, в кн., колхидская Низменность, москва:

«Недра», 1990, стр. 92-96.11. тедиашвили а.г. исследование фитомассы как ландшафтно-географического показателя

природно-территориальных комплексов и их состояний. дисс. на соискание уч. ст. к.г.н. тбилиси., 1984.

12. уклеба д. антропогенные ландшафты грузии. тбилиси, 1983.

экология / ландшафтоведение

Д. Николаишвили, Э. Салуквадзе, Ц. Донадзе

динаМика анТРопогенной ТРансфоРМации ландшафТов колхидской низинЫ

Факультет точных и естественных наук ТГУ, департамент Географии[email protected]; [email protected]

Институт Географии ТГУ[email protected]

ключевые слова: Ландшафт, Антропогенная трансормация, Колхидская низина.Резюме. На основе статистических, картографических и экспедиционных данных выявлена

динамика антропогенной трансформации ландшафтов колхидской низменности и предгорья. С использованием карт растительности и ландшафтных, а также топографических карт, отражающие разные исторические периоды, разработана методика определения изменений ландшафтов. анализ данных показал, что антропогенные трансформации ландшафтов исследуемого региона имеют очень разнообразный характер и это разнообразие связано с многими факторами. Были проанализированы различные параметры, такие как как площадь лесов, запас фитомасс, численность и плотность населения и т.д. все данные были обработаны с помощью гиС-технологий.

Ecology / landscape Sciences

D. Nikolaishvili1, E. Salukvadze2, Ts. Donadze1

dynaMiCs of anthropoGeniC transforMation of ColChiC landsCapes

1 Faculty of Exact and Natural Sciences of Iv. Javakhishvili Tbilisi State [email protected]; [email protected]

2 Institute of Geography of Iv. Javakhishvili Tbilisi State [email protected]

Key words: Landscape, Antropogenic transformation, Colchic plain and foothills.summary. on the base of statistical, cartographical, filed data the dynamics of anthropogenic transforma-

tion of landscapes of Colchic lowland and foothills are revealed. using the vegetation and landscape maps, also topographic maps, expressing the different historical periods, a methodology for determination of the landscapes changes has been elaborated. Data analysis has shown that the anthropogenic transformation of landscapes of study area has very diverse character and this diversity is related to many factors. So, the degree of landscape changes was completed. the different parameters were analysed, such as forest area, supply of phytomass, population size, populations density and etc. Data processing and visualization was implemented through giS technologies.

kolxeTis baris landSaftebis anTropogenuri...

Page 119: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

118 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

ekologia / landSaftmcodneoba

dResdReobiT saqarTveloSi yvelaze msxvili samgzavro-satvirTo navsadgurs foTis porti warmoadgens, romlis saSualebiTac xorcieldeba qveynis integracia msoflio ekonomikaSi. unda aRiniSnos, rom foTis porti, misi bunebrivi pirobebidan ga-momdinare (dalamvis maRali xarisxi, farvateris sistematiuri gawmendis aucilebloba, cocxali gruntebiT agebuli meCeCi da a.S.) ver emsaxureba didi datvirTvis mqone saoki-ano gemebs, romelTa daZirvis siRrme 28-29 metrs Seadgens. am mxriv igi bevrad aRemateba foTis portis arsebul farvateris SesaZleblobebs, romlis siRrme gawmendis Semdeg mxolod 15 metrs aRwevs [1].

ukve dRes Cveni saxelmwifosaTvis, misi ekonomiuri ganviTarebisaTvis, warmoqmnilia maRali investiciebis mozidvis problema. am fonze misi gadaWris erTerTi yvelaze pri-oritetuli saqmianobaa iaffasiani sazRvao gadazidvebi msoflios nebismier wertilSi, rasac maRali dedveitis gemebi sWirdebaT. 500 aTas tonamde dedveitis mqone tankerebi da sayreli balkerebi sazRvari msoflio flotSi 10-12%-s Seadgens, xolo 200-300 aTasi tona dedveitis mqone 15-20 m jdomis masiuri da generaluri tvirTebisTvis gankuTvni-li gemebi 60%-s. aseTi gemebis miReba xorcieldeba mxolod 40-45 navsadgurSi [1].

portebi warmoadgenen wylis transportis sakvanZo punqtebs. amitom maTi sakvanZo hi-droteqnikuri nagebobebis produqtirebisas aucilebelia zustad SevafasoT yvela bune-brivi faqtori, romelic gavlenas axdens nagebobasa da mis safuZvelze, swored SevarCioT nagebobis tipi da samSeneblo masalebi, davadginoT SerCeuli konstruqciis mdgradobisa da simtkicis angariSis meTodebi da bolos, davadginoT muSaobis meTodebi, romelic uz-runvelyofs nagebobis swraf agebas minimaluri kapitaldabandebebis pirobebSi.

nagebobaze moqmedi faqtorebis zusti Sefaseba emyareba xangrZliv stacionalur dakvirvebebs, agreTve yvelaze Tanamedrove Teoriebze Seqmnili specialuri gamokv-levebis Sedegebs, romelic xsnis movlenaTa arsisa da maT zemoqmedebas hidroteqnikur nagebobaze. [2]

navsadguris hidroteqnikuri nagebobebi iyofa sam ZiriTad jgufad: gare Semosaz-Rvruli nagebobebidan (Soli, talRasamsxvrevi, yinulsaWreli), misadgomebad (sanapiro, specialuri tipis misadgomi, pirsi), saeqspluatacio saremonto (elingi, doki da a.S.), xolo saeqspluatacio moTxovnilebebisa da muSaobis xangrZlivobis mixedviT – mudmivi da droebiT funqcionirebis sazRvao nagebobebad [2]. droebiTi nagebobebi umTavresad gamoiyeneba ZiriTadi nagebobebis mSeneblobisas. esenia zRudarebSi – asagebi nagebo-bebis nawilebis qvabulisaTvis, droebiTi mosadgomebi –samSeneblo masalebis misaRebad, elingebi – konstruqciebis rkina-betonis garsis giganturi masivebis wyalSi CasaSvebad da xva [3].

T. TevzaZe, i. iremaSvili, g. omsaraSvili, m. SavlayaZe

sainJinro-geologiuri da geoekologiuri

gamokvlevebis problemebi saqarTvelos Savi

zRvis sanapiros Selfur zonaSi didi dedveitis

mqone gemebis mimRebi portis mSeneblobisaTvis

Page 120: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 119

sainJinro-geologiuri da geoekologiuri...

Tavis mxriv, mudmivi hidroteqnikuri nagebobebi iyofa ZiriTad da meorexarisxovan nagebobebad. ZiriTads ganekuTvneb is nagebobebi (SemomzRudavi nagebobebi, satvirTo da sarkinigzo, satransporto gemebis wamyvani kategoriebi da sxva, romelTa mwyobridan gamosvla, arsebiTad arRvevs mTeli obieqtis (porti, gemsaSeni qarxna da a.S.) an misi nawilis muSaobisas.

meorexarisxovans ki ganekuTvneba misadgomebi da gemTasawevi nagebobebi, romlebic emsaxureba adgilobriv Setyobinebas, samomsaxuro da teqnikur flots: napirsamagri nagebobebi, romelTa nawilobrivi Camongreva ar aferxebs ZiriTadi nagebobebis muSao-bas.

sazRvao nagebobebs, miuxedavad maTi mravalferovnebisa, aerTianebs mTeli rigi Ta-viseburebebi, rac ganasxvavebs maT sxva sainJinro nagebobebisagan, kerZod samdinaro nagebobebis hidrokvanZisagan, rac SemdegSi mdgomareobs:

_ sazRvao nagebobebis umetesobs ageben uSualod sazRvao akvatoriaSi droebiT Se-momsazRvreli zRudarebis gamoyenebis gareSe, ufro metic, gare SemomsazRvreli nage-bobebis misadgomebis Ria sanapiroze ageba xorcieldeba uSualod akvatoriaSi, romelic ganicdis talRebisa d dinebis zemoqmedebas. swored es ganapirobebs konstruqciebis ZiriTad tipebs da samuSaoTa warmoebis xerxebs.

moyvanili magaliTebidan Cans ramdeni gansxvavebuli funqcionaluri daniSnulebis obieqtebia saporto meurneobaSi. aRniSnuli gnapirobebs TiToeuli obieqtebisaTvis gansxvavebul sainJinro-geologiuri maxasiaTeblis kompleqsur gamokvlevebs, grun-tebis sxvadasxva parametrebis (Semadgenlobis, fizikuri Tvisebebis, deformaciuli da simtkicis maxasaTeblis) normatiuli da saangariSo sidideebis dadgenas.

sainJinro-geologiuri samuSaoebis Sesrulebisas –rTuli geologiuri procesebis (karsti, ferdobuli procesebi, seismuroba, Setborva) ganviTarebis pirobebSi, teri-toriebze sadac ganviTarebulia specifikuri gruntebi (dajdomadi, gafuebadi da sxva) da raionebSi gansakuTrebuli pirobebiT (zRvis Selfuri zona, samTo gamonamuSevrebi, romlebic daniSnulia obieqtebis kvlevisaTvis da sxv.) damatebiT gaTvaliwinebuli unda iqnas debuleba, sainJinro-geologiuri gamokvlevebis gansaxorcieleblad aRniS-nul pirobebSi.

aseTi debuleba TviToeuli portis individualuri maxasiaTeblebidan gamomdinare, iqmneba rogorc mTlianad nagebobaTa kompleqsisaTvis, ise calkeuli nagebobisaTvis [4].

sainJinro-geologiur gamokvlevebi unda uzrunvelyofdes raionis saproeqto mSeneblobis sainJinro-geologiuri pirobebis (moednis, ubnis, trasis) kompleqsur Ses-wavlas. maT Soris gaTvaliswinebuli unda iyos akvatoriuli nawilis fskeris reliefis Seswavla, rac moiTxovs baTiometriuli samuSaoebis ganxorcielebas da reliefuri ru-kis Sedgenas. es aucilebelia erTi an ramodenime ZiriTadi da damxmare farvaterebis gansazRvrisaTvis.

saporto nagebobebis mSeneblobisaTvis aucilebelia geologiuri agebulebis, seis-moteqtonikuri, geomorfologiuri da hidrogeologiuri pirobebis Seswavla, rac safuZvlad unda daedos portis akvatoriasa da sanapiro zolSi mosalodneli negati-uri procesebis Casaxvis SesaZleblobas da damcavi RonisZiebebis SerCevasa da SemuSave-bas. Seswavlili unda iqnas saporto mSeneblobis raionSi gavrcelebuli gruntebis (rogorc inertuli masalebis – kaWar-kenWnar-xreSnari, lodnar-xvinWnari. qviSebis da wvrili dispersiuli Tixa-Tixnari-qviSnari) mopovebis da samSeneblo masalad gamoy-enebis SesaZleblobebi.

detalur Seswavlas moiTxoven portis, rogoc akvatoriul nawilSi, ise sanapiro zolSi gavrcelebuli sainJinro-geologiuri procesebi, gruntebis mdgomareoba da Tvisebebi, SesaZlo sainJinro-geologiuri cvlilebebis prognozi saproeqto obi-eqtebis bunebriv garemosTan urTierTmoqmedebisas. aseve wamyvan negatiur movlenad SeiZleba Camoyalibdes sanpiro zolis garecxvis problema, Semotanili mdinareuli my-ari akvatoriul nawilSi daleqvisa da gadarecxvis disbalansis Seqmna.

danaxarjebi saporto nagebobebze da mis calkeul elementebze did saxsrebs

Page 121: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013120

T. TevzaZe, i. iremaSvili, g. omsaraSvili, m. SavlayaZe

moiTxovs. amitom mSeneblobis da damproeqteblis mier isini unda iyvnen uzrunve-lyofili mRali simtkiciTa da simdgradiT.

saimedo proeqtirebisaTvis aucilebelia normatiuli dokumentebis Seqmna saerTaSoriso gamocdilebis gaTvaliswinebiT.

mSeneblobisas gamoyenebuli unda iqnes yvelaze mdgradi, koroziulobisa da agresi-ulobisadmi medegi Semdegi masalebi.

portis eqspluataciisas ki gaTvaliswinebuli unda iqnas portis mimdebare terito-riis, zRvis kidisa da farvateris yovelwleuli baTiometruli gazomvebi, agreTve unda xorcieldebodes nagebobaTa akvatoriul nawilSi zRvis wylis qimiuri zemoqmedebis xarisxi da dauyovnebliv Sesruldes Sesabamisi damcavi RonisZiebebi [5, 6].

gamoyenebuli literatura:

1. n. varazaSvili, T. TevzaZe, v. Jordania, T. cagareli. ̀ navsadgurebis mSeneblobisa da rekonstruqciebis teqnikur-ekonomiuri da ekologiuri problemebi saqarT-velos SavizRvispireTSi~. J. `mecniereba da teqnologiebi~ #10-12, 2000 gv. 138-143;

2. T. TevzaZe, m. varTanovi, d. focxveria, v. SurRaia – `navsadguris mSeneblobis geoekonomiuri pirobebis ekonomiuri aspeqtebi~. J. mecniereba da teqnologiebi #4-6, 2010 gv. 75-78;

3. Н. Н. жуковский. порты и портовые сооружения г. ii 19684. инженерно-геологические изыскания для строительства Сп-11-10598, г.1, 19975. порты и портовые сооружения. г. ii 1967 г6. морские гидротехнические сооружения, г ii

Ecology / landscape Sciences

T. Tevzadze, I. Iremshvili, G. Omsarashvili, M. Shavlakadze

the probleMs of enGineerinG GeoloGiCal and Geo eColoGiCal researChes of the GeorGian

blaCK sea Coast on the shelf zone for the ConstruCtion of biG died WeiGht dedveitis ships

reCeivinG port

summary. the problems of engineering geological and geo ecological researches of the shelf zone of georgian black Sea coast for deep water ports are discussed in this article. Specifically, the defining faces and methods of regulatory and reporting features in the different construction foundation of the port are mentioned.

Page 122: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 121

экология / ландшафтоведение

Т. Тевзадзе, И. Иремашвили, Г. Омсарашвили, М. Шавлакадзе

пРоблеМЫ инженеРно-геологических и гео-экологических исследовании шельфовой зонЫ чеРноМоРской пРибРежной полосЫ

гРузии цельЮ сТРоиТелсТва поРТа для пРиеМки коРиблей вЫсТокого дедвиТа

Резюме. в статье рассматриваготся основные проблемы инженерно-геологических и

геоэкологических исследовании для глубоководных портов в шельфовой зоне прибрежной польсы черноморья грузии. приводятся виды и методи определении нормативных и расчетных характеристик основании различных сооружении порта.

sainJinro-geologiuri da geoekologiuri...

Page 123: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

122 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

ekologia / landSaftmcodneoba

sakvanZoO sityvebi: kolxeTi, mosaxleobis raodenoba, Sobadoba, mokvdaoba.

kolxeTis dablobi uZvelesi droidan warmoadgenda adamianebis gansaxlebis areals, romelic miuxedavad misi mniSvnelovani nawilis daWaobebisa, sameurneo TvalsazrisiT kargad iyo aTvisebuli. aRniSnul faqts xels uwyobda ori umniSvnelovanesi bunebriv geografiuli faqtori: teritoriis zRvispira mdebareoba da xelsayreli klimati [2, gv. 127]. saqarTvelos mier damoukideblobis mopovebis Semdgom kolxeTis dablobze mde-bare municipalitetebis ganviTarebis axali perspeqtivebi gaCnda.

Cvens mier, saanalizod SerCeul iqna kolxeTis dablobze mdebare is administraci-uli erTeulebi, romelTa sazRvrebSiac moqceulia daWaobebuli teritoriebi, esenia: oCamCiris, galis, zugdidis, xobis, senakis, abaSis, samtrediis, lanCxuTis, ozurgeTis, qobuleTis municipalitetebi da q. foTi.

saanalizo drois monakveTSi (1926-2012 ww.) sakvlev regionSi 1.8-jer gaizarda mo-saxleobis absoluturi raodenoba. aRniSnuli procesi 1926-1989 ww. permanentul xas-iaTs atarebda, xolo 1989-2012 ww. adgili hqonda mosaxleobis raodenobis – jer klebas (1989-2002 ww.), Semdgom ki (2002-2012 ww.) mcire matebas (ix. cxrili 1).

cxrili 1. kolxeTis dablobis qalaqisa da soflis mosaxleobis dinamika 1926-2012 ww.

wlebi

a T a s i p r o c e n t i

mTelimosaxleoba

qalaqismosaxleoba

soflismosaxleoba

qalaqismosaxleoba

soflismosaxleoba

1926 409.2 53.7 355.5 13.1 86.9

1939 516.6 102.9 413.7 19.9 80.1

1959 607.6 197.6 410.0 32.5 67.5

1970 677.9 240.9 437 35.5 64.5

1979 702.0 267.9 434.1 38.2 61.8

1989 783.6 241.1 542.5 30.8 69.2

iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo [email protected]

g. melaZe

kolxeTis dablobis mosaxleobis dinamika da

bunebrivi moZraoba

Page 124: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 123

kolxeTis dablobis mosaxleobis dinamika da...

2002 727.6 219.8 507.8 30.2 69.8

2012 750.5 230.2 520.3 30.7 69.3

wyaro: 2, gv. 128; saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuri.

aRsaniSnavia, rom mosaxleobis mateba umTavresad ganpirobebuli iyo afxazeTidan iZulebiT gadaadgilebuli mosaxleobis xarjze da ara bunebriv moZraobaSi momxdari pozitiuri ZvrebiT. saqarTvelos ltolvilTa da gansaxlebis saministros monaceme-biT, 2009 wlis Sua periodisaTvis gansaxilvel regionSi registrirebuli iyo 72.0 aTasi iZulebiT gadaadgilebuli piri, maTgan daaxloebiT 65% zugdidis municipalitetis teritoriaze iyo gansaxlebuli.

mosaxleobis dinamikis TvalsazrisiT v. jaoSvilis mier, 1926-1988 ww. drois monakve-TisaTvis gamoyofil iqna 3 periodi [2, gv. 127], romlebic mniSvnelovnad gansxvavdebod-nen erTmaneTisagan. 1926-1939 ww. ZiriTadad emTxveoda omamdel xuTwledebs. aRniSnuli drois monakveTSi mosaxleobis saSualo wliuri mateba maqsimaluri iyo da 1.78%-s Sead-genda. meore periodi moicavda 1939-1959 ww. aRniSnuli drois monakveTSi mkveTrad – 0.81%-mde Semcirda mosaxleobis saSualo wliuri matebis maCvenebeli. mesame periodSi (1959-1988 ww.) SeiniSneboda zemoganxiluli maCvenebelis kidev ufro kleba (0.60%), rac umTavresad gamowveuli iyo mosaxleobis bunebrivi matebis klebiT. saqarTveloSi 1990-ian wlebSi ganviTarebuli dramatuli movlenebis zegavleniT, mniSvnelovnad Seicvala mosaxlebis raodenoba, romlis dinamikaSiac SesaZlebelia ori erTmaneTisagan radikal-urad gansxvavebuli drois monakveTebi gamoiyos. 1988-2002 ww. rodesac mosaxleobis sa-Sualo wliuri mateba uaryofiTi iyo da -0.57%-s Seadgenda da 2002-2012 ww. es ukanaskneli mosaxleobis saSualo wliuri matebis dabali maCvenebeliT xasiaTdeboda (0.31%).

Cvens mier saanalizo drois monakveTSi (1926-2012 ww.), sagrZnoblad Seicvala mosaxle-obis gansaxlebis sistema (ix. cxrili 1). 1926-1979 ww. intensiurad mimdinareobda qalaq-is mosaxleobis raodenobrivi matebis procesi. 1979 wels qalaqebis mosaxleobis wilma 38.2% Seadgina. Semdgomi aTwleulis bolos igi Semcirda da 1989 wels 30.8%-is toli iyo. ukanaskneli TiTqmis meoTxedi saukunis manZilze, qalaqis mosaxleobis wili daaxloebiT 30%-is farglebSia. aRniSnuli maCvenebeli 2012 wels mniSvnelovnad CamorCeboda saqarT-veloSi arsebul sidides (53.2%).

dabadebulTa raodenoba mosaxleobis yovel aTas sulze, yovelTvis naklebi iyo sa-Sualo respublikur maCvenebelTan SedarebiT. 1959-2011 ww. TiTqmis ganaxevrda Soba-dobis zogadi koeficientis mniSvneloba, romelmac 2011 wels 11.4‰ Seadgina (ix. cxrili 2). es ukanaskneli sagrZnoblad dabalia aRniSnuli koeficientis mosaxleobis martivi aRwarmoebis doneze (14‰).

cxrili 2. kolxeTis dablobis da saqarTvelos mosaxleobis bunebrivi moZraobis zogadi koeficientebi 1959, 1970, 1990 da 2011 wlebSi

wlebi

Sobadobis zogadi

koeficienti

mokvdaobis zogadi

koeficienti

bunebrivi matebis

zogadi koeficienti

kolxeTis

dablobisaqarTvelo

kolxeTis

dablobisaqarTvelo

kolxeTis

dablobisaqarTvelo

1959 21.8 24.2 6.9 7.0 14.9 17.2

1970 18.6 19.2 7.1 7.3 11.5 11.9

1990 14.3 17.1 9.5 9.3 4.8 7.8

2011 11.4 12.9 11.3 11.1 0.1 1.8

wyaro: 2, gv. 130-131; 1990 da 2011 wlebi gaangariSebulia avtoris mier, saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuris monacemebis safuZvelze.

Page 125: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013124

g. melaZe

rac Seexeba mokvdaobas, misi maCveneblebi 1990 da 2011 wlebSi aWarbebda saqarTvelo-Si arsebul identur sidideebs. mosaxleobis bunebriv moZraobaSi mimdinare negatiuri procesebis Sedegad katastrofulad Semcirda mosaxleobis bunebrivi mateba mosaxle-obis yovel aTas sulze, 2011 wels igi TiTqmis nulis toli iyo.

2011 wlis monacemebiT sakvlev regionSi Semaval municipalitetebis umravlesobaSi gardacvlilTa raodenoba sWarbobda dabadebulTa raodenobas, rac Sesabamisad aisaxa bunebrivi matebis koeficientebSi. yvelaze dabali bunebrivi matebis koeficienti aba-Sisa (-4.7‰) da xobis (-2.7‰) municipalitetebSi dafiqsirda. q. foTSi da zugdidis munici-palitetSi mosaxleobis bunebrivi mateba nulTan axlos imyofeboda (Sesabamisad 0.6‰ da 0.2‰), erTaderTi municipaliteti sadac ganxiluli maCvenebeli dadebiTi niSniT xasiaT-deboda iyo qobuleTi (5.5‰).

rac SeexebaT galisa da oCamCiris municipalitetebs, informacia mosaxleobis bune-brivi moZraobis Sesaxeb ar gagvaCnia. Tumca amJamindeli afxazeTis mZime socialur-ekonomikuri mdgomareobidan gamomdinare da sxvadasxva eqspertuli Sefasebebis safuZ-velze SesaZlebelia vivaraudoT, rom iq _ miuxedavad separatistuli xelisuflebis mcdelobisa, Sealamazos demografiuli viTarebis amsaxveli statistika, mosaxleobis bunebrivi mateba uaryofiTi unda iyos. aRniSnuli varaudis safuZvels iZleva is faqti, rom 1989-2011 ww. katastrofulad Semcirda oCamCirisa da galis mosaxleobis raodenoba (Sesabamisad 67.0 da 61.9%-iT), aRniSnuli municipalitetebidan mimdinareobs emigraci-uli procesebi, romelSiac umTavresad axalgazrda, reproduqciuli asakis mosaxleoba monawileobs. 2011 wels afxazeTSi dabadebuli bavSvebis raodenobam sul 2143 axalSo-bili Seadgina [1, gv. 25], maSin rodesac 1990 wels, saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuris monacemebiT, mxolod galisa da oCamCiris municipalitetebSi ufro meti bavSvi ibadeboda (2195).

Tuki gaviTvaliswinebT Cvens mier ganxiluli, kolxeTis dablobze mdebare munici-palitetebSi arsebul mZime socialur-ekonomikur mdgomareobas, rac xels uwyobs emi-graciul procesebs da mosaxleobis migraciisadmi mzaobas, SesaZlebelia iTqvas rom mimdinareobs depopulaciis procesi.

gamoyenebuli literatura:

1. абхазия в цифрах за 2011 год. Сухуми, 2012.2. колхидская низменность. Научные предпосылки освоения. м., 1990.

экология / ландшафтоведение

Г. Меладзе

динаМика и есТесТвенное движение населения колхидской низМенносТи

Тбилисский государственный университет им. И.Джавахишвили[email protected]

Резюме. колхидская низменность издревле представляло ареал размещения людей. Несмотря на заболоченность значительной части с хозяйственной точки зрения оно было хорошо освоено. Отмеченному факту способствовало два важнейших естественно-географических фактора: приморское положение территории и благоприятный климат. после приобретения грузией независимости, наметились новые перспективы развития муниципалитетов расположенных на колхидскую низменность.

Page 126: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 125

в анализируемой отрезок времени (1926-2012 гг.) в исследуемом регионе на 1.8 раз увеличилась абсолютная численность на селения. в 1926-1989 гг. отмеченный процесс имел перманентный характер а в 1989-2012 гг. сначало имело место сокращение населения, а затем (2002-2012 гг.) незначительное увеличение. по данным 2011 года в большинстве муниципалитетах входящих в исследуемом регионе численность умерших преобладало над численностью родившихся.

если учесть существующую тяжелую социально-экономическую ситуацию, которая способствует развитию негативных тенденции естественного движения и миграции населения, можно заключить что в регионе идет процесс депопуляции.

Ecology / landscape Sciences

G. Meladze

dynaMiCs and natural MoveMent of the population of KolKheti loWland

I.Javakhishvili Tbilisi State [email protected]

summary. Since ancient times kolkheti lowland represented an area of human settlement. Despite the marshiness of its considerable part, from the economic point of view it was well mastered. the above noted fact was conditioned by two major natural-geographical factors: coastal position of the territory and favorable climate. After acquisition of independence by georgia, there were outlined new prospects of development of the municipalities located on kolkheti lowland.

in the analyzed time period (1926-2012), an absolute number of the population in the investigated region has increased 1.8 times. in 1926-1989 process was marked by the permanent character. in 1989-2012 popula-tion initially was declined but after (in 2002-2012) it increased slightly. According to the data of 2011 in the majority of municipalities on the territory of the investigated region the number of the dead prevailed over the number of the born.

if we consider existing heavy social and economic conditions, that support negative tendencies of natural movement and migration, it is possible to conclude that in the region there is running a process of depopulation.

kolxeTis dablobis mosaxleobis dinamika da...

Page 127: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

126 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

экология / ландшафтоведение

ключевы слова: Колхидский Национальны Парк, конфликты природопользования, охраняемые территорий, Рамсарская конвенция.

введение. в 1990 году, пнакануне ожидавшегося натиска широкомасштабной приватизации государственных земель, при помощи всемирного Фонда дикой природы (WWF) и других организаций, грузия приняла меры по планированию и основанию современной системы охраняемых территории, а в 1994 году присоединилась к соглашению о биоразнообразии [1].

министерство охраны окружающей среды грузии (мООС) в сотрудничестве с программой ООН по окружающей среде (uNEP), в 1996 году приступил к выполнению программы ,,изучение биоразнобразия грузий”. всемирный банк (Wb) финансировал разработку стратегии и плана действий. в том же году парламент грузии принял закон об охраняемых территориях [2].

в связи с компанией ,,планета жизни WWF-2000”, в 1997 году президент грузии заявил, что ,,грузия выражает готовность к 2000 году выделить 20% своей площади под охраняемые природные территории различного рода и распространить высокие законодательные стандарты охраны природы и стабильного развития на всю территорию страны” [1].

в 1996 году грузия присоединилась к рамсарскому Соглашению о водно-болотных угодьях, имеющих международное значение в особенности как местообитания водоплавающих птиц [3].

грузинское природоохранное законодательство содействует выполнению требований рамсарского Соглашения. в частности, в 1997 г., с целью охраны и рационального использования водных ресурсов был принят новый закон о воде. в законе указано на огромное значение всех типов водно-болотных угодий. закон запрещает их осушение. землевладельцы обязаны уменьшить или не допустить вовсе, влияния сельскохозайственной деятельности на водно-болотных угодий и должны препятствовать загрезнению удобрениями и иными химикатами [2].

выполнению рамсарских Соглашений в значительной степени поспособствовал закон о ,,Создании и управлении охраняемых территорий в колхети (колхиде)”, введенный в действие с 1 января 1999г. Основная цель закона состоит в охране и восстановлении естественных или вторично измененных территорий колхидской низменности. Система охранных зон в колхети полностью охватываает рамсарские территории [2].

постановка проблемы. Основной целью данной работы является, изучение двухсторонного влияния колхидского Национального парка, на благосостояние местного населения и наоборот - выявление тех визуальных антропогенных факторов, которые противоречат установленным нормам функционирования парка. под этими факторами нами подразумеваются как источники, объекты и формы конфликта, также степень, проявление, динамика и интенсивность этих действии.

в классификации такого рода, мы пользуемся схемой, доцента мгу алексеенко Н. а., о типизации

И. Иашвили, Т. Догонадзе, Н. Горгиладзе

пРоблеМЫ Рационального пРиРодопользования пРиРодно-ТеРРиТоРиальнЫх сисТеМ национального паРка колхеТи

Тбилисский Государственный Университет им. Иване Джавахишвили Государственный Университет Акакия Церетели[email protected]

Page 128: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 127

конфликтов природопользования для целей их картографирования на особо охраняемых природных территориях [4]. кроме того, нами использован метод визуально-эмпирического полевого исследования, метод интервью с экспертами парка (в г. поти) и представителями агенства Охраняемых территории мООС грузии.

вопросы природопользования в Национальном парке колхети из-за сложности и обширности проблем требуют довольно долгого и многогранного изучения со стороны географов, биологов, природоохранников, инженеров, социологов, политиков. На следующем этапе работы мы не исключаем заняться картографированием конфликтов. для выявления как способствующего, так и лимитирующего взаимовлияния конкретных природно-антропогенных систем, на сей раз, ограничимся лишь доступной нам информацией.

из истории изучения проблемы. план экономического развития Советской грузии в 20-ых и 30-ых годах хх века предусматривал создание в причерноморской зоне республики интенсивного сельскохозяйственного производства субтропического направления - разведения весьма ценных культур - чайного куста, цитрусов, благородного лавра, тунга и других [5].

Создание высокоразвитого субтропического хозяйства имело важное значение для всего СССр -- давало возможность экономить валюту на закупки за границей чая и других продуктов и прогресс для местного населения, получающего большие выгоды в результате интенсификации всего земледелия. Опыты создания чаеводства и цитрусоводства в колхиде начались ещё со второй половины xix века, но мелкие крестьянские хозяйства не способствовали созданию высокотоварного производства [5].

для осуществления грандиозного проекта, главным резервом оказались заболоченные и переувлажненные земли колхети, которые после осуществления широкомасштабных мелиоративных работ успешно можно было использовать под ценные сельскохозяйствение культуры. для Советской власти главной задачей стала разработка методов и способов заболоченных земель и их далнейшее освоение.

Осушение территории в основном проводилось методом кольматации, который вполне удался. На этих землях были созданы прекрасные цитрусовые хозяйства. в результате осушения и других мероприатии, полностью была ликвидирована малария, повысился уровень жизни людей, улучшились санитарно-гигиенические условия. в 1966 году 64,4% общей площади насаждений чайного куста и 58,8% общей площади занятой под цитрусовыми в республике, находились на осушенных землях колхиды [5,с.126]. в колхиде всего было осушено около 100 тыс. га земли [5,с.122]. пoсле 70-ых годов осушительные мероприятия полностю прекратились.

Научные изучения колхиды многократно проводились экспертами и исследовательскими институтами грузии. в 1987 году появилась монография института географии им. вахушти Багратиони ,,колхидская низменность. Научные предпосылки освоения”, где наряду с позитивными результатами перестройки колхидских переувлажнённых земель, было указано и на те негативные экологические процессы, которые уже тогда имели место; прогнозировались и те неблагоприятные изменения, которые возникли бы с продолжением масштабных осушительных работ. ,,в результате полного осушения колхидских болот ожидаются ... изменения микроклиматического режима. минимальная температура на поверхности осушенных почв снизится на 3-4° [минимальная температура ожидается 15-14°], а повышение максимальной температуры до 43-44°... уменьшится относительная влажность воздуха на 3-4%... Следует ожидать увеличения вероятности наступления более низких абсолютных минимумов, что жизненно важно для перезимовки ценных субтропических культур» [5, с.218].

после 1990-ых изменилис подходы к природоползованию, были пересмотрены критерии. всеобъемлющий процесс глобализации коснулся и природных экосистем. ещё в 1992 году сотрудники природоохранной программы WWF указали на колхидскую низменность, как на место подходящее для создания одного из семи предполагаемых национальных парков в грузии. в 1999 году был введен в действие закон об образовании охраняемой территории колхети.

к обширной части колхидской низменности (общая плошадь 45459 га) был дан статус националь-ного парка с плошадью 28940 га.

национальный парк колхети расположен в западной грузии, в прибережной равнине черного моря, на территории административных районов хоби, ланчхути и города поти, между устьями рек тикури и Супса. включает болота чуриа, Набада и пичора-палиастоми, озеро палеостоми вместе с

проблемы рационального природопользования...

Page 129: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013128

прилежащими территориями и частью морской акватории. парк находиться на большой природной заболоченной территории, идеальной для туристов, желающих наблюдать за птицами. прибрежная зона парка является одним из основных миграционных маршрутов африканских и евразийских водоплавающих и болотных пернатых. в этом регионе наблюдаетсья более 194 различных видов птиц, включая 21 вид перелетных. такие живописные заболоченные территории, редко встречаются где-нибудь еще в черноморской прибережной зоне [6].

в составе национального парка входят государственный заповедник колхети, основанный в 1947 году (500 га) и прилегающие заболоченные территории, включая озеро палеостоми. Национальный парк обладает тропическими и субтропическими ландшафтными зонами, сохранившимися со времен третичного периода. Обладая богатой биогеографической и палеогеографической информацией, эти уникальные заболоченные местности являются одним из ценнейших и необыкновенных природных сокровищ грузии. в третичном периоде, 65 миллионов лет назад вымерли динозавры, сформировались тропические леса европы. когда 1,8 мллионов лет назад началось оледенение, тропики исчезли по всей европе, льды дошли до крыма, образовались ледяные шапки кавказа. тропические леса удержались только в колхидской низменности [6].

колхидская низменность характерна своими торфяными отлажениями, высокой влажностью, полноводными реками и озерами, богатыми реликтовыми и эндемичными элементами флоры и фауны. Среднее возвышение территорий над уровнем моря составляет 1.2 м, годычное количество осадков 1500-1700 мм, среднегодовая температура 14°С. Флора представлена растительными сообществами на песчано-галечных прибрежних почвах, травяно-сфагновыми и тростниковыми болотами забалоченными ольшаниками, влажными грабово-ольховыми зарослями и др. часто присутствует Белая кувшинка (Nymphaea alba) [5].

заболоченные лиственные леса водно-болотных угодий в основном состоят из бородатого ольха (Alnus barbata), ясеня обыкновенного, нескольких ендемичных видов ивы и дуба - дуб имеретинский (Quercus imeretina), дуб гартвиса (Quercus hartwissiana).

в болотах и заболоченных лесах парка наблюдаютсья ряд находящихся под угрозой исчезновения видов растении (чистоуст величавый (Osmunda Regalis), росянка круглолистная (Drosera Rotundifolia)), птиц (колхидский фазан (Phasianus Colchicus) и животных таких как косуля, кабан, выдра. Национальный парк колхети является домом для кавказского подвида озерной лягушки и многочисленных вид змей. встречаются европейская болотная черепаха, древесные ящерицы и хохлатые тритоны. Несколько видов дельфинов, в том числе Delphinus Delphis обитают в морской среде обитания парка [8].

парк был открыт для туристов в 2000 году.палеостоми, самое большое озеро колхидской низменности, расположено к югу от дельты р. риони.

до 1924 года озеро было пресноводным. в него впадает р. пичора и вытекает р.капарчина, которая соединяет озеро с морем. в виду того, что русло капарчины не могло пропустить весь сток из озера, уровень палеостоми быстро поднимался при ливневых дождях и затоплялось около 40 км² территории, в том числе и часть г. поти. для спасения города в 1924 году, с озера был прорыт соединительный канал с морем. Сильные штормы, скоро размыли канал и озеро превратилось в открытую пазуху черного моря. постепенно озерная вода по химическому составу стала ближе к морской и соленость озера (до образования пролива 1‰) поднялась до 12-13‰ [5,с.59]. Озеро палеостоми относилось к числу высокопродуктивных озер, где ежегодно вылавливали 2500ц. ценных рыб. из-за осоления воды, в 1970-их улов составлял лишь 40-50ц. На сегодня из 39 ценных видов, в озере осталось только 15 [9]. для восстановления экологического равновесия, многие эксперты считают целесообразным засыпку искусственного канала, очистку и углубление русла капарчины, хотя не все ученные с этим согласны.

Обсуждение результатов. Основание Национального парка колхети, безусловно считаеться важнейшим решением в деле охраны природы. хотя, из-за малого опыта менеджмента в этой сфере, с самого начала не все параметры были предусмотрены. в законе «О создании и управлении заповедника колхети» не была выделена зона традиционного пользования, где локальное население из близлежащих 33 сел, могло пользоваться восстанавливающими природными ресурсами. Ситуация обострялась и тем фактом, что национальный парк находитсья в зоне густого расселения множество равнинных сёл и города поти, где ведутся активные сельскохозяйственные работы.

закон запрещал всякую хозяйственную деятельность на территории парка, которые были доступны

И. Иашвили, Т. Догонадзе, Н. Горгиладзе

Page 130: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 129

проблемы рационального природопользования...

до его функционирования (рыбалку, охоту, заготовку древесины, использование пастбищ для скота). это негативно настраивало сельчан к новой структуре.

1-го июля 2005 года была принята поправка в законе «О создании и управлении заповедника колхети». в национальном парке была выделена зона традиционного пользования. в этой зоне, уже допускается лимитированная хозяйственная деятельность при постоянном мониторинге. представители министерства охраны окружающей среды грузии в интервью с нами заявили что, в целях поддержки местного населения допущена рыбалка удочками и сетками не более 200 метров; в той же зоне разрешена заготовка древесины для исспользованния в личных целях только из ольхи. На всей территории парка запрещается охота всякого типа.

при изучении негативных антропогенных влияний на конкретные экосистемы, при полевых исследованиях, мы воспользовались визуально обнаруженными процессами, а также информацией от администрации парка о штрафовании граждан при нарушениях установленных норм в национальном парке.

С 2009 года до апреля 2013 года, на этих территориях выявлено 348 случаев нарушения, порождающие конфликты природопользования. Наиболее уязвимыми экосистемами являются леса, водные экосистемы и орнитофауна. источником всех нарушений является местное население, и население близлежащих районов.

Нами изучены и класифицированы 6 основных типов нарушений: 1) Незаконная заготовка древесины – всего 179 случаев, с динамикой уменьшения. Объектом

конфликта являются лесные массивы национального парка; степень сложности – множественный; проявление – реально существующий; длительность развития – сезонный (нарастающий в холодный период года).

2) рыбалка с нарушением допустимых норм (более 5 кг улова на одного рыболова; сеть для рыболовства более 200 метров) – выявлено всего 7 случаев. Объект конфликта озеро палиастоми, в сезонные периоды с четко выраженной динамикой нарастания (май-июнь, период икрометания); степень сложности – множественный; проявление – реально существующий; общая динамика – уменьшающаяся.

3) Охота на зимующих и перелётных птиц – выявлено всего 35 случаев в 2009-2011 г.г. С 2011 года не зафиксировано ни одного случая (в том числе и в зоне традиционного пользования), так как охота всякого типа категорически запрещена на всей территории парка. Степень конфликта – множественный; проявление потенциальное; длительность развития – сезонный, с динамикой резкого уменьшения, вплоть до исчезновения.

4) Нарушение режима в национальном парке – 152 случаев. потенциальным объектом является орнитофауна. конфликт характеризуется динамикой нарастания (всего 16 случаев в 2009-2010 г.г. и 109 случаев в 2011-2012 г.г.). под нарушением режима подразумеваются те потенциальные незаконные действия, которые были обнаружены на территории парка до их совершения (охотники с оружием без дичи).

5) единичный случай незаконного использования пастбищ для скота; 6) единичные случай возгорания травы. заключение. предлагаемая методика классификации конфликтов природопользования в

колхидском Национальном парке, для изучения антропогенных влияний на природные экосистемы, нами испробована впервые. Несмотря на то, что в процессе исследования мы воспользовались официальной информацией предоставленной нам специалистами Национального парка колхети и министерством охраны окружающей среды грузии, a также визуально обнаруженными нарушениями на местах, всё же считаем, что опрос местных жителей и приграничных сел парка, даст более объемную информацию и точную картину природопользования. С той же методикой можно изучать аналогичные конфликты в других национальных парках страны.

Page 131: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013130

список лиТеРаТуРЫ:

1. Охраняемые территории. Новые подходы url: http://enrin.grida.no/biodiv/ru/national/georgia/response/protect.htm?imageField5.x=228&imageField5.y=146 (дата обращения 10.02.2013).

2. законодательство и международные соглашения.Соглашение о биоразнообразии. url: http://enrin.grida.no/biodiv/ru/national/georgia/response/legisl.htm (дата обращения 10.02.2013).

3. Охраняемые территории. Национальный парк колхети url: http://enrin.grida.no/biodiv/ru/na-tional/georgia/response/protect.htm?imageField5.x=228&imageField5.y=146 (дата обращения 10.02.2013).

4. алексеенко Н. а. карты конфликтов природопользования при проектировании особо охраняемых природных территорий регионального и местного уровней. вестник московского университета.Сер. география. 2012. №2 ст.54-58.

5. колхидская низменность. Научные предпосылки освоения. институт географии им. вахушти Багратиони. тбилиси, 1987.

6. Национальный парк колхети url: http://www.naturelifepark.com/zapovedniki/zapovedniki.php?id=55 (дата обращения 20.02.2013).

7. Национальный парк колхети. 8. url: http://reservetour.com/National-parks/16-kolkheti-National-Park.html?language=ru (дата

обращения 21.02.2013).9. Охраняемые территории. колхидская низменность url: http://enrin.grida.no/biodiv/ru/na-

tional/georgia/response/protect.htm?imageField5.x=228&imageField5.y=146 (дата обращения 21.02.2013).

10. заргинава л. волнующее озеро. reziume, April 2009. url: http://www.biodiversity-reporting.org/article.sub?docid=30037&c=Caucasus%20region&cref=Caucasus%20region&year=2009&date=April%202009 (дата обращения 01.03.2013).

ekologia / landSaftmcodneoba

i. iaSvili, T. doRonaZe, n. gorgilaZe

racionaluri bunebaTsargeblobis problemebi

kolxeTis erovnul parkSi

iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetiakaki wereTlis saxelmwifo universiteti

[email protected]

reziume. naSromis mizania aCvenos Tu ra gavlenas axdens kolxeTis erovnuli parkis arseboba lokaluri mosaxleobis sameurneo saqmianobaze da piriqiT, rogoria bunebaTsargeblobis konfliqtis masStabebi, romelsac adgili aqvs axlo mdebare soflebis Tu qalaqebis mkvidrTa mxridan.

anTropogenur faqtorTa zemoqmedeba ganxilulia rusi geografis n. a. aleqseenkos sqemis mixedviT, romelic gulisxmobs bunebaTsargeblobis konfliqtis masStabebis gansazRvras anTropogenuri zemoqmedebis wyaros, obieqtis, konfliqtis formis mixedviT; aseve, gavlenis xarisxis, dinamikis, gamovlinebis formis da intensivobis dadgenas.

kvlevisas gamoyenebulia vizualuri dakvirvebisa da savele kvlevis meTodebi. aseve, siRrmiseuli interviuebi eqspertebTan (erovnuli parkisa da garemos dacvis saministros TanamSromlebTan).

migvaCnia, rom bunebaTsargeblobis srulyofili suraTis SeqmnisaTvis aucilebelia adgilobriv mosaxleobasTan Sexvedra da siRrmiseuli interviuebis Catareba.

И. Иашвили, Т. Догонадзе, Н. Горгиладзе

Page 132: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 131

Ecology / landscape Study

I. Iashvili, T. Dogonadze, N. Gorgiladze

the probleMs of environMental ManaGeMent of natural-territorial systeMs of the Kolheti

national parK

Iv. Javakhishvili Tbilisi State UniversityAkaki Tsereteli State University

[email protected]

summary. the main purpose of this work is to study the two-sided influence of kolheti National Park on the welfare of the local population and vice versa - to identify those visual human factors, which are contrary to the established norms of functioning of the park. under these factors, we mean the source, destination and forms of the conflict, as well as the extent, manifestation of the dynamics and intensity of the action.

in the classification of this type, we use the scheme, suggested by Alekseenko N.A., a professor of moscow State university, typing on conflicts for the purpose of mapping in protected natural areas. in addition, to iden-tify as promoting or limiting specific interaction of natural and human systems, we used the method of visual and empirical field research, interviews with experts of the park (in the city of Poti) and representatives of the Agency of Protected Areas at the ministry of Environment Protection of georgia.

проблемы рационального природопользования...

Page 133: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

132 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

ekologia / landSaftmcodneoba

sakvanZo sityvebi: landSafti, bunebrivi kompleqsi, Waobi, bunebaTsargebloba

saqarTvelos zRvispira zolis racionaluri aTvisebis mecnierulad dasabuTebuli proeqtebis SemuSaveba-realizacia mniSvnelovani geoekologiuri problemaa, romlis kompleqsur–geografiuli TvalsazrisiT gadawyvetis sakiTxebiT avtorebi (alfen-iZe, daviTaia, 2003; alfeniZe, seferTelaZe, daviTaia, 2009; Бондырев и. в., микадзе и.п., Сепертеладзе з. х. da sxv.) adrec iyvnen dainteresebulni da Rirebuli kompleqsur-geo-grafiuli Sedegebic (галанов и Сафьянов, 1972; зенкович, 1976; ломинадзе и др., 2006; кикнадзе, 1977; колхидская низменность, 1990; tataSiZe, wereTeli da sxv., 1995) iqna miRebuli. amjerad, regionis landSaftur-ekologiuri problemiT Cveni daintereseba imiTacaa gamowveu-li, rom zRvispira zolis mosalodnel aTvisebasTan dakavSirebiT, irRveva bunebriv kompleqsebSi Camoyalibebuli dinamikuri wonasworoba, romelic e. w. uaryofiTi uku-kavSirebiTaa Sepirobebuli (alfeniZe m. da sxv., 2003) da nebismieri rangis landSaftis impulsebze reagirebis unariT ganisazRvreba. amasTan, dadebiTi ukukavSirebi – mov-lenaTa gaZlierebas, xolo uaryofiTi darRveuli wonasworobis aRdgenasa da TviT-regulirebas (Сочава, 1978) iwveven. am koncefciidan gamomdinare, nebismieri bunebrivi sistema wonasworobis SenarCunebas lamobs, Tumca gare zemoqmedebis mimarT, SedarebiT „axalgazrda“ sistemebs (Waobebi, plaJebi da sxv.) mxolod mcire datvirTvebis mogerie-ba ZaluZT, vidre „simwifis“ stadiaSi myof mdgrad kompleqsebs. aSkaraa, rom „zRva-na-piris“ sistemaSi damyarebuli wonasworobis darRvevas (natanis deficitis xelovnuri gamowveva) misi funqcionirebis moSlisa da negatiuri gardaqmnisaken mivyevarT.

dasaxuli amocanis gadawyveta mizanSewonilia landSaftebis calkeuli komponentis Tanamedrove mdgomareobis geografiuli aspeqtebis mecnieruli SefasebiT. kolxeTis dablobis zRvispira regionis sanapiro zolis formirebaSi umTavresi roli md. enguris aluviuri masalis dagrovebam Seasrula. md. engurze kaSxlis agebis (1978 w) Semdgom etapze, am mdinaris aluvionis mkveTrad Semcirebis (daaxloebiT 19-20-jer) gamo, mis SesarTavis ubanze generirebuli akumulaciuri sxeuli - sakmaod mozrdili cela, mcire zomis kun-Zulad gadaiqca da wyalqveSa kanionis saTavidan 70 m daSorebiT ganicada lokalizeba. amave dros, mas aSkara Semcirebis tendencia daetyo da sabolood gaqra kidec. am movle-nam napirisgaswvrivi natani masalis wyalqveSa kanionSi aSkara gadasvla (колхидская..., 1990) daadastura. cxadia, rom am movlenas md. enguris myar CamonadenSi ativnarebuli natani masalis (alevritis) xarjis wliurma matebamac (2,7 mln t) Seuwyo xeli.

klimaturi da hidrogeologiuri pirobebis gavleniT, kolxeTis zRvispira zolis mimdebare ubnebi Waobis fragmentebs aqvs dakavebuli (fiCori-qviSonis Waobis ukidure-

m. alfeniZe1, z. seferTelaZe2, e. daviTaia2

kolxeTis Savi zRvispireTis bunebaTsargeblobis

landSaftur-ekologiuri problemebi (Sedegebi,

perspeqtivebi)

1 soxumis saxelmwifo universitetihttp://sou.edu.ge2 iv. javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo universitetihttp://www.tsu.edu.ge/

Page 134: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 133

kolxeTis Savi zRvispireTis bunebaTsargeblobis...

si samxreT-aRmosavluri nawili, ganmuxuris midamoebisa da nakarRalis Waobis aRmosav-luri ubani, Tikori-Wuriis farTo Waobi da sxv.) aRniSnuli Waobebis ubnebi umTavresad sanapiros gaswvriv gawolilan da misgan zRviuri generaciis qviSis zvinulebiT arian gam-oyofilni. maTi siRrmeebi 1-1,5 m-s, xolo wylis moculoba 14-15 mln m3 aRwevs. teritori-is umetesi nawili murynar–lafnari tyeebiTaa dafaruli. saqarTvelos mciremiwianobis fonze, kolxeTis miwebis aTviseba sakmaod mniSvnelovani problemaa. regionis miwis fon-dis (741 aTasi ha) mxolod mcire (27%) nawilia vargisi damuSavebisaTvis. bunebaTsarge-blobis TvalsazrisiT, TvalSi sacemia teritoriis aTvisebadobis maRali xarisxi, nega-tiuri Sedegisaa tyisa da buCqnarebis farTobis 19-20%-iT Semcireba. miwis resursebis aTvisebis problemas ukavSirdeba aseve daSrobili miwebis yovelwliuri namatis sakmaod dabali (1,6 aTasi ha) maCvenebeli, rac regionis meoradi daWaobebiT aixsneba.

cxrili 1. talRis elementebis maqsimaluri sidideebi sezonebis mixedviT

talRis elementebi

s e z o n e b iwliuri, maqs.

IV-VIII IX-III

simaRle (m) 2,5–4,0 5,0–8,5 8,5

sigrZe (m) 54–75 70–90 90

periodi (T wm) 7,2–8,6 8,6–9,4 9,4

napirebis formirebis mTavar faqtorebs zRva da misi elementebi warmoadgenen. isi-ni aq arasakmarisadaa Seswavlili da maT Sesaxeb msjeloba mxolod interpolaciiT Tu SegviZlia. am mxriv, yvelaze reprezentatulia foTis hidrometeorologiuri sadguris (hms) dakvirvebis (cxrili 1) masala. talRebis maqsimaluri parametrebi (h=8.5 m; l=90 m; T=9,4 wm) ZiriTadad zamTris sezonSia damaxasiaTebeli. gabatonebuli mniSvneloba samxreT-dasavluri (33 %) da dasavluri (25 %) mimarTulebis talRebs gaaCniaT. sana-piros mimdebare zRvis akvatoriis fskeri sakmaod damrecia da, amitomac, talRebis re-fraqciac napiridan Sors iwyeba. am pirobebSi talRis frontebi izobaTebis paralelur mdgomareobas Rebuloben da gzadagza energiasac TandaTanobiT kargaven. talRebis sxivebi (orTogonalebi) ki sanapiro xazTan normalis mimarTulebiT (φ=900) lagdebian da mxolod SedarebiT mcire simZlavris natanis napiris gaswvrivi nakadis formirebas axerxeben.

rogorc kolxeTis bunebrivi pirobebisa da regionis aTvisebis geografiuli anal-izi gviCvenebs, bunebaze Tavs moxveuli anTropogenuri zemoqmedebis masStabebi aq bune-briv garemosTan sakmaod did winaaRmdegobasTan movida da SeiZleba iTqvas, maT Soris konfliqturi situaciac ki Seiqmna. warmoiqmna sruliad axali tipisa da modifikaciis (aqvaluri, teqnogenuri, seliteburi, rekreaciuli da sxv.) anTropogenuri landSafte-bi, romlebmac gaiares ganviTarebis ramdenime modifikaciuri stadia: a) bunebrivi pro-cesebiT ganpirobebuli, b) bunebriv-anTropogenuri procesebis zemoqmedebiT formire-buli da g) anTropogenuri procesebis dominirebiT gamowveuli.

saqarTvelos rekreaciuli resursebis saerTo mravalferovan fonTan SedarebiT, kolxeTis bunebrivi SesaZlebloba udaod mokrZalebulia da es bunebrivicaa, gamomdi-nare iqidan, rom regions ar gaaCnia mTianeTisaTvis damaxasiaTebeli mravalferovani resursebi, xolo klimaturi resursebis aTviseba aq ZviradRirebul samelioracio RonisZiebebs moiTxovs. miuxedavad amisa, kolxeTs sakmaod maRali sakurorto-rekre-aciuli gamoyenebis perspeqtiva gaaCnia, mdidari balneologiuri da sanapiro-plaJis resursebis TvalsazrisiT.. rac Seexeba klimatur resursebs (Zlieri da xSiri qarebi, maRali SefardebiTi tenianoba) _ isini aq sakmaod diskomfortuli amindebis (гвасалия Н., 1986) araiSviaT ganmeorebaTa mizezebad gvevlineba. am mxriv, SedarebiT komfortu-lia zRvispireTis samxrul (qobuleTis midamoebi) da Crdilo-dasavluri sanapiro (oCamCiris raioni). aqve unda aRiniSnos, rom kolxeTis Savi zRvispira zolis aTvisebisa da ganviTarebis perspeqtiva (tataSiZe, 1995) pirvel rigSi, misi plaJebis aTvisebaSi md-

Page 135: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013134

m. alfeniZe, z. seferTelaZe, e. daviTaia

gomareobs, rac mxolod maTi stabilurobis miRweviTaa SesaZlebeli, am ukanasknels sa-SiSroeba gansakuTrebiT gasul saukuneSi daemuqra da naTlad gamoikveTa sanapiroebis ukan daxevis istoriuli tendencia, romlis raodenobrivi maCvenebeli 0,1-0,3 m/ww-iT iyo gansazRvruli. Tumca, kolxeTis Savi zRvispireTis sakmaod SesamCnevi cvlilebebis mTa-var mizezad mainc anTropogenuri faqtoria miCneuli (tataSiZe, wereTeli da sxv., 1995).

amgvarad, kolxeTis zRvispireTis sakmaod farTo zolis Tvisobrivad sakmaod gan-sxvavebuli monakveTebi, bunebrivi pirobebisa da kompleqsebis araerTgvarovan reJimSi imyofebian da anTropogenur zemoqmedebis Tanamedrove masStabebi imdenad didia, rom bunebriv reJimSi an masTan miaxloebul mdgomareobaSi maTi gadayvana sakmaod gaZneleb-ulia. miuxedavad amisa, regionis gonivruli aTvisebis programebis dasaxva da maTi geo-grafiuli TvalsazrisiT gadawyvetis aucilebloba qveynis ganviTarebis Tanamedrove etapis moTxovnilebas emsaxureba, romelTa praqtikaSi danergva, Cveni qveynis amJamin-deli ekonomiuri SesaZleblobidan gamomdinare, mxolod saerTaSoriso donis daxmare-biTa da SeTanxmebaTa Sedegadaa SesaZlebeli.

gamoyenebuli literatura:

1. alfeniZe m., daviTaia e. kolxeTis Savi zRvispireTis racionaluri bunebaTsarge-blobis regionul-geografiuli sakiTxebi. `mecniereba da Tanamedroveoba~, Tb., mecniereba, 2003. g.135-142.

2. alfeniZe m. , seferTelaZe z., daviTaia e., aleqsiZe T., ruxaZe n. kolxeTis anaklia–ganmuxuris SavizRvispira zolis racionaluri bunebaTsargeblobis probleme-bi. saqarTvelos geografiis aqtualuri problemebi. Sr. kreb. #3 (82). Tsu. 2011.

3. alfeniZe m., cicqiSvili m., frangiSvili i. Savi zRvis auzis resursebis ekolo-giurad usafrTxo aTvisebis saerTaSoriso kompleqsuri programa. iunesko, saq. mecn. akad. samecn. konf. `zRva da adamiani“, Tb, 1995. gv. 186-187.

4. tataSiZe z. wereTeli e. da sxv. saqarTvelos Savi zRvispireTis geoekologiuri optimizaciis strategia. krebuli: „zRva da adamiani“, Tb., 1995, gv. 176-180.

5. Бондырев и. в., микадзе и.п., Сепертеладзе з. х., природные ресурсы колхидской Низменности. гкНт. вып. 21. iii. 1985.

6. галанов л.г., Сафьянов г.а. Отложения, рельеф и литодинамика верховьев ингурского подводного каньона. докл. симпозиума по инженерно-геологическим условиям шельфовой зоны чепного моря (Батуми, 1971), тбилиси, 1972.

7. гвасалия Н. в. тепловой баланс грузии. «мецниереба», тб. 1986. 8. зенкович в.п. Ожидание изменения морского берега на севере колхиды. Сообщ. аН гССр 83,

№3, 1976. 9. кикнадзе а.г. динамические системы и бюджет наносов вдоль черноморских берегов грузии.

в сб.: человек и окружающая среда, “алашара”, Сухуми, 1977. 10. колхидская низменность. Научные предпосильки и освоения. м., 1990.- 248 с.11. Сочава в.в. введение в учение о геосистемах. Новосибирск, Наука, 1978. - 318 с.12. http://www.szs.gov.ge/cgi-bin/admin/show_menu_geo.pl?prfile=39.db

Page 136: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 135

экология / ландшафтоведение

М. Алпенидзе1, З. Сепертеладзе2, Е. Давитая2

ландшафТно-экологические пРоблеМЫ пРиРодопользования чеРноМоРского

побеРежья колхидЫ (последсТвии, пеРспекТивЫ)

1 Сухумский Государственный Университетhttp://sou.edu.ge

2 Тбилисский Государственный Университет им. Ив. Джавахишвилиhttp://www.tsu.edu.ge/

ключевые слова: Ландшафт, Естественный комплекс, Болота, ПриродопользованиеРезюме. в статье рассматривается морфодинамические особенности береговой зоны черноморского

побережья грузии и формирования природно-антропогенных факторов на примыкающей к ней избыточно влажной зоне.

заинтересованность географическими проблемами региона обусловлены: 1. Ожидаемыми изменениями микроклиматического, почво-водно-теплового и др. режимов побережья, в результате его освоения в целях развития туристическо-рекреационной и прибрежно-морской инфраструктуры. 2. Созданием дефицита наносов в береговой зоне в связи с вывозом инертного материала из черноморской пляжной полосы и с пойм рек.

Ecology / landscape Study

M. Alpenidze1, Z. Seperteladze2, E. Davitaya2

landsCape and environMental probleMs nature ManaGeMent blaCK sea Coast KolKhida (the

effeCts, perspeCtive)1 Sokhumi State University

http://sou.edu.ge2 Iv. Javakhishvili Tbilisi State University

http://www.tsu.edu.ge/

Key words: Landscape, Natural complex, Swamp, using of Naturesummary. the article deals with the morpho-dynamic peculiarities of kolkheti black Sea Coast and natu-

ral- anthropogenic factors of adjacent zone formation.the interest in geographical problem is caused by following statements: 1. the changes in investigated

touristic-recreational region’s and development of infrastructure which caused changes in microclimate, soil water regimes. 2. building from researched coastal line territory, which caused problems for carrying out inert materials. the authors present several projects of economic utilization of the region and geographical scenario of the expected changes that will have an impact on the natural conditions, economic development, social in-frastructure and recreational-tourism aspects.

kolxeTis Savi zRvispireTis bunebaTsargeblobis...

Page 137: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

136 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

экология / ландшафтоведение

история изучения и хозяйственного освоения болот Белорусского полесья начитается с xvi в., то есть с того времени, когда королева польская и великая княгиня литовская Бона Сфорца обратила внимание своих подданных на необходимость расширения пахотных угодий за счет осушения заболоченных земель. по происхождению Бона Сфорца была итальянкой и обладала опытом и знаниями, необходимыми для организации процесса осушения заболоченных территорий. в xviii в. осушение земель продолжалось под руководством короля польского и великого князя литовского Станислава августа понятовского, который успешно использовал опыт предыдущих мелиоративных компаний. помимо короля, магнат михаил казимир Огинский и представители белорусского рода Сапегов и радзивиллов занимались строительством мелиоративных каналов. Некоторые из каналов того времени используются сегодня в туристско-рекреационных целях (например, канал Огинского) [1, 2, 3].

Начало системному подходу к изучению и освоению белорусских болот было положено работами западной экспедиции под руководством и. и. жилинского, длившейся около 25 лет. этот проект не имел аналогов в мировой истории. Основные задачи экспедиции заключались в том, чтобы изучить и провести изыскания территории площадью около 9 млн. га, а впоследствии, на основании полученных результатов, освободить заболоченные пространства Белорусского полесья от излишков воды [3].

С деятельностью западной экспедиции были связаны такие крупные ученые, как в. в. докучаев, а. и. воейков, г. и. танфильев и др. [2, 4].

в. в. докучаев, анализируя результаты западной экспедиции, пришел к выводу о том, что образование полесских болот есть результат взаимодействия различных факторов и сил природы: геологического строения, рельефа, климата, гидрогеологии, растительного и животного мира. в работе «по вопросу об осушении болот вообще и в частности об осушении полесья» (1875 г.) в. в. докучаев утверждал, что «… прежде чем затрачивать миллионы на осушение болот, необходимо положительно доказать, что реки, берущие свое начало в торфянистых болотах, могут обойтись и без них. иначе нам придется еще больше затратить и труда и средств, чтобы обводнить осушенную местность».

а. и. воейков, принимавший непосредственное участие в работе западной экспедиции, в научных трудах «климат полесья» (1987 г.) и «пинское полесье и результаты его осушения» (1893 г.) раскрыл ряд закономерностей между стоком рек, выпадением атмосферных осадков и образованием болот, подчеркнул возможность негативных изменений климата вследствие проведения крупномасштабных осушительных мелиораций на территории Белорусского полесья.

г.и. танфильев по результатам полевых работ западной экспедиции разработал географическую классификацию болот и дал подробное описание болотной растительности Белорусского полесья. по мнению ученого, именно растительность является важнейшим признаком для индикации и классификации болот. в последующие годы выделение контуров болотных массивов в полесье и других регионах российской империи проводилось на основании такого критерия, как «растительность».

в 1911 г. в Беларуси была открыта минская болотная станция, сыгравшая большую роль в комплексном изучении болот и болотных массивов. минская станция считалась уникальной для своего времени и была первой в российском государстве. в 1912-1915 гг. станция издавала журнал «Болотоведение», в котором публиковались статьи о генезисе болот, их классификации, печатались методические рекомендации по рациональному использованию природно-ресурсного потенциала белорусских болотных комплексов.

в 1930 г. в г. минске был создан всесоюзный Нии болотного хозяйства, основной целью которого

из исТоРии геогРафического изучения и хозяйсТвенного освоения болоТ белоРусского полесья

Г. Каропа1, Е. Кухарик2

Гомельский государственный университет им. Ф. Скорины, г. Гомель, Беларусь[email protected]; [email protected]

Page 138: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 137

являлось изучение гидрологии и культуры болот. институт занимался также разработкой схем мелиорации болот и трансформации их в сельскохозяйственные угодья.

в 1933 г. был учрежден институт торфа аН БССр. Основными направлениями института были следующие: 1) изучение генезиса торфяных и сапропелевых месторождений, их эволюции и трансформации при интенсивном антропогенном воздействии; 2) анализ химического состава торфа, сапропелей и горючих сланцев; 3) исследование процессов массопереноса и структурообразования и др.

в 2008 г. (в результате реорганизации) на базе института был создан институт природопользования НаН Беларуси. в настоящее время исследования ведутся в направлении изучения свойств болот, заболоченных территорий и болотных массивов Беларуси. институт природопользования имеет филиал в г. Бресте – полесский аграрно-экологический институт НаН Беларуси.

Согласно современным научным представлениям, основным процессом формирования болотных систем является заболачивание (болотообразование). различают 2 типа заболачивания: 1) заболачивание суши; 2) заторфовывание водоемов. На территории Беларуси болота образовались в основном путем заболачивания лесов, вырубок, гарей и лугов [1, 5].

Рисунок 1. Карта торфяно-болотных областей Беларуси

Широкомасштабная осушительная мелиорация на территории Беларуси началась в 1965 г. Сегодня болота занимают около 6 % территории страны, а до начала широкомасштабной мелиорации, проведенной в советские годы, заболоченность страны составляла 14,2 % (2939 тыс. га). Общая площадь осушенных болот составляет 1505 тыс. га, из которых 1085 тыс. га используется в сельском хозяйстве. в советский период много болот было осушено с целью увеличения площади пашни. Однако ожидаемых экономических результатов это не принесло, так как оказалось, что не на всех бывших болотах рационально выращивать прибыльные виды сельскохозяйственных культур.

Существенным вкладом белорусских ученых в науку о болотах является разработка принципов торфяно-болотного районирования территории страны. в соответствии с особенностями развития и торфообразования на территории Беларуси выделено 5 торфяно-болотных областей (рисунок 1).

в настоящее время белорусские географы и экологи занимаются повторным заболачиванием выработанных торфяных месторождений. в числе первых в мире Беларусь приступила к восстановлению их гидрологического режима и вышла в мировые лидеры по количеству и площади реанимированных болот. при поддержке международных организаций (ООН, глобальный экологический фонд и др.) удалось восстановить более 20 торфяников, что составляет примерно 1 % от общей площади водно-болотных угодий в стране.

из истории географического изучения и хозяйственного...

Page 139: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013138

Сегодня проблемы осушения болот интенсивно обсуждаются в Беларуси. анализируются вопросы охраны дикой природы и бережного использования богатств болотных массивов. Создается комплекс мероприятий, направленных на рациональное использование, сохранение и восстановление природных ресурсов [6, 7].

список лиТеРаТуРЫ:

1. аношко, в. С. мелиоративная география Беларуси / в. С. аношко. – минск: выш. школа, 1987. – 254 с.

2. каропа, г. Н. история и методология географии: курс лекций / г. Н. каропа. – гомель: ггу им. Ф. Скорины, 2006. – 278 с.

3. Белорусский сайт болотоведения [электронный ресурс] // url.: http://www.boltorf.ru – дата доступа: 24.06.2013.

4. каропа, г. Н. Физическая география Беларуси : курс лекций / г. Н. каропа. – гомель: ггу им. Ф. Скорины, 2010. – 164 с.

5. гомельская область: научное издание / г. Н. каропа, е. Н. михалкина, г. г. ермакова [и др.]; под ред. г. Н. каропы. – гомель: ггу им. Ф. Скорины, 2011. – 165 c.

6. кухарик, е. а. Ольманские болота как эталон уникальных природных комплексов Белорусского полесья / е. а. кухарик // Непрерывное географическое образование: новые технологии в системе высшей и средней школы / материалы iv межд. научн.-практич. конф., 25-26 апр. 2013 г., г. гомель; гл. ред. г. Н. каропа. – гомель: ггу им. Ф. Скорины, 2013. – С. 196 – 198.

7. каропа, г. Н. теоретические основы экологического образования / г. Н. каропа. – минск: НиО, 1999. – 188 с.

ekologia / landSaftmcodneoba

g. karopa, e. kuxariki

belorusiis polesies Waobebis Seswavlisa da sameurneo aTvisebis istoriidan

f. skorinis saxelobis gomelis saxelmwifo universiteti, q. gomeli, [email protected]; [email protected]

reziume. statiaSi ganxilulia belorusiis polesies Waobebis Seswavlis istoriisa da sameurneo aTvisebis ZiriTadi etapebi da mniSvnelovani movlenebi, gaanalizebulia agreTve v. dokuCaevis, a. voeikovisa da g. tanfilievis Sexedulebebi daSrobiTi melio-raciis sakiTxebis Sesaxeb, aRniSNulia belorusi geografebis da ekologebis Taname-drove Waobebis mecnierebaSi Setanili wvlili.

Ecology / landscape Study

G. Karopa1, Y. Kukharyk2

the history of GeoGraphiCal studies and eConoMiC developMent of the belarusian polesie Marshes

F. Skorina Gomel State University, Gomel, [email protected]; [email protected]

summary. the authors of the article point out the basic stages and the most important events from the history of research and economic development of the belarusian Polesie marshes, analyze the views of v. v. Dokuchayev, A. i. voyeykov and g. i. tanfilyev on amelioration issues, and mark the contribution of belaru-sian geographers and ecologists to modern studies of swamps.

Г. Каропа, Е. Кухарик

Page 140: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 139

ekologia / landSaftmcodneoba

sakvanZo sityvebi: kolxeTi, dablobi, anTropogenuri, bunebrivi, Waobebi, ekologia

Tanamedrove periodSi civilizaciis tempis zrdis da samecniero teqnikuri pro-gresis wyalobiT, dedamiwis endogenuri da egzogenuri Zalebis gverdiT gaCnda mesame, anTropogenuri faqtori, romlis gamovlinebis efeqti xSirad aRemateba bunebriv Za-lebs.

anTropogenuri faqtori gaxda erT-erTi mTavari landSaftwarmomqmneli Zala, rom-lis gavlena naTlad aris gamoxatuli bunebriv-teritoriuli kompleqsebis yvela kom-ponentSi.

kolxeTis dablobSi bunebrivi da anTropogenuri faqtorebis urTierTzemoqmedebis Sedegad gamowveul umTavres landSaftur-ekologiur problemebs Soris mniSvnelova-nia Semdegi problemebi: 1. kolxeTSi arsebuli katastofuli movlenebis gaaqtiureba (mewyeri, datborva, napirebis gamorecxva); 2. kolxeTSi tyisa da miwis resursebis anTro-pogenizacia.

kolxeTSi miuxedavad idealuri brtyeli dablobisa farTodaa gavrcelebuli geo-dinamikuri procesebi, mogexsenebaT es is movlenebia, romelTa Sedegad adgili aqvs ara marto geologiuri garemos xasiaTis cvalebadobas, aramed xdeba reliefis Tanamedrove formebisa da calkeuli elementebis formireba. am procesebis xasiaTisa da tendeciis Seswavla aucilebeli winapirobaa imisa, raTa gaverkveT bunebrivi garemos cvlilebebSi da gamoviangariSoT landSaftis SesaZlo zRvruli datvirTva, garda amisa davsaxoT is RonisZiebebi da rekomendaciebi, romlebic uzrunvelyofs kolxeTis bunebis dacva-aR-dgenisa da misi dinamikuri komponentebis monitorings.

saSiSi geologiuri procesebis gamovlinebis intensivobis, maTgan gamowveuli zara-lis sididisa da saxeobebis mixedviT, kolxeTSi gamoyofilia aqtiuri eroziis (mTebi da mTiswineTi) umetesad eroziis (gorak-borcvebi), Walebispira akumulaciis (zRvispira vake-dablobi), sanapiros akumulaciis da fskeruli daleqvis zonebi.

zemoTxsenebuli sami ZiriTadi geomorfologiuri zonis erT-erTi Semadgeneli nawilia kolxeTis SavizRvispireTi, sadac geodinamikuri procesebis ganviTarebaSi ZiriTadi adgili ukavia mdinareTa napirebis garecxvas, datborvas da daWaobebas, amasTan sagrZnobi ziani moaqvs mdinareTa gverdiT erozias, ris Sedegad xdeba saa-vtomobilo gzebis, xid-bogirebis, sasoflo-sameurneo savargulebis sagrZnobi da-zianeba-garecxva. mdinareTa napirebis garecxva dafiqsirebulia 166 ubanze, romelTa sigrZe 148km-ia. tranzituli akumulaciis zonaSi moqceuli xeobebis farTo fskerze mdinareTa `xetiali“ iwvevs kalapotebis xSir monacvleobas, napirebis intensiur garecxvas da deformaciebs, ris Sedegad nadgurdeba aTasobiT heqtari nayofieri miwis savargulebi. ase magaliTad, md. sufsis Wala da Waliszeda I terasa, sof. mei-danis midamoebSi, mTlianad gadarecxilia da dawyebulia 10-12 m simaRlis II terasis gadarecxvac.

l. mzarelua

kolxeTis dablobis ekologiuri problemebi

soxumis saxelmwifo [email protected]

Page 141: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013140

l. mzarelua

ase, rom mdinareebis natanebisa da sufsis qvemo dinebebSi kalapotebis da napirebis deformaciis procesma axlo momavalSi SeiZleba Seuqcevad xasiaTi miiRos, Tu ar iqneba gatarebuli saTanado RonisZiebebi, upireles yovlisa – mdinareTa gasworxazovneba da napirebis gabionebiT gamagreba.

bolo periodSi gaxSirda saqarTvelos SaviZRvispireTis plaJebis garecxvis in-tensiiuroba. gasul saukuneSi napirebis wliuri ukan daxeva 1-3-dan 5-7-mde Soris meryeobda. zRvipira warecxvis wliurma tempma ki 12-15 metrs (alfeniZe, 2003) miaR-wia, amdenad zRvispira sanapiro zolis gaswvriv abraziiT 1400 ha xmeleTis farTobi aRmoCnda STanTqmuli, es yvelaferi aixsneba anTropogenuri mizezebiT: mdinareebze hidroeleqtrosadguris mSenebloba da Sesabamisad maTi myari Camonadenis Semcire-ba, plaJis masalis samSeneblo miznebisTvis gazidva, sanavsadguro infrastruqtu-ris (gansakuTrebiT jebirebis) mSenebloba da aragonivruli napirdacviTi politi-kis xangrZlivi realizacia.

mogvianebiT,saqarTveloSi SemuSavda sanapiro plaJis regulireba-marTvis mecnier-ulad dasabuTebuli principi da misi ganxorcielebis meqanizmi, romlis danergviT miR-weul unda iqnes zRvispireTis bunebriv-esTetikuri ieris SenarCuneba.

sagzao mSeneblobis drosac viTardeba egzodinamikuri procesebi, mag. kolxeTSi rkinigzis mSeneblobam daWaobebis procesis gaaqtiureba gamoiwvia, Waobis dasaSrobi arxebis araefeqturobaze miuTiTebs arxis kedlebis mkveTri deformaciebi, rac grun-tis Tvisebebis gauTvaliswineblobiT aixsneba, ris gamoc kidev ufro gaaqtiurda am ub-nebis daWaobeba.

kolxeTSi mewyruli movlenebi gavrcelebulia samegrelos, guriis, imereTis gorak-borcvebian zolSi, romlis ganviTareba mTeli rigi bunebrivi da anTropogenuri faq-torebiT aris ganpirobebuli.

qvemoT mogvyavs (cxr.1) im ZiriTadi dasaxlebuli punqtebisa da savargulebis nusxa, romlebic moqceulia gansakuTrebiT saSiSi geologiuri procesebis gaaqtiurebis zo-naSi da saWiroebs gadaudebeli RonisZiebebis gatarebas

saSiSi geodinamikuri procesebis gaaqtiurebis zonebi (guriis regionSi) (saq. geologiis sax. departamenti) (cxr.1)

raioni,obieqtis dasaxeleba

saSiSi geologiuri procesebi

moqceuli saSiS zonaSi obieqtebi

operatiuli RonisZiebebi

ozurgeTisof. gurianTasof.xvarbeTisof. natanebisof.jumaTilanCxuTi sof. CoCxaTisof.acanasof.meidanisof.mamaTisof.ninoSviliCoxataurisof.erkeTisof.dablacixesof.buknari

mewyerinapirebis gamorecx.

Walis datborva

mewyeri

napirebis gamorecx.

Walis datborva

sakarmidamo nakveTebi, Sida sasoflo gzebi,citrusebis baRebi

sacxovrebeli saxlebi, sakarmid. nakveTebi

el. gadamc. xazebi

saxnav-saTesebi

1. zedap. Camonadenis regulireba

2. ferd. dagegmareba

3. drenaJebis mowyoba

4. mewyersaawinaRmdego meq. winaRobebi

1. zedap. Camodinebis regulireba

1. jebirebis mowyoba

garda mewyrebisa da napirgarecxvis procesebisa kolxeTis SavizRvispira regioneb-Si, gansakuTrebiT bolo periodSi, gaaqtiurda Rvarcofebi, klde-zvavebi, Tovl-zvave-

Page 142: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 141

kolxeTis dablobis ekologiuri problemebi

bi da a.S. maRali saSiSroebis riskis zonaSi zemoaRniSnuli procesebis intensivoba naT-lad Cans qvemoT moyvanil cxrilSi

stiqiuri geodinamikuri procesebis maRali saSiSroebis riskis zonebi (saq. geologiis sax. departamenti, 2000) (cxr.2)

administraciuliraioni

mewyeriRvarcofuli

xevimdin. napir.

garecxvadatborva

samegreloabaSa zugdidimartvilisenakixobi

-

48663121

-4-1-

km-Si25102

1418

10041018

15002500

imereTisamtredia wyaltubozestafoni

6067

304

-8

10

955880

1584560

guriaozurgeTilanCxuTi

10179

4-

7-

58,843,2

rac Seexeba kolxeTis dablobis mcenareulobis anTropogenuri cvalebadobis sura-

Ti aseTia: kolxeTis dablobis gauvali tyiani da balaxovani Waobisa da kolxuri dablobi tyeebis nacvlad, romelic arc Tu didi xnis winaT iyo gabatonebuli, amJamad ara Tu kul-turuli savargulebi Warbobs, aramed SemorCenili bunebrivi mcenareulobis calkeuli ubnebic ki mniSvnelovnad saxeSecvlilia. cxadia, rom is gamowveulia tyis gaCexvis, amoS-robisa da cxovelTa zedmeti Zovebis gavleniT. amave mizeziT dablobis tyeebSi Semci-rebulia lafnis, Telisa da ifnis raodenoba, samagierod farTod gavrcelda meoradi wminda muryanis koromebi, gauaresda xeebis boniteti, farTod gavrcelda lianebi.

kolxeTis dablobze adamianis zemoqmedebiT warmoebs bunebrivi mcenareuli safaris mkveTri anTropogenuri cvalebadoba, romelic udaod migviyvans adventur da sarevela mcenareTa Tavdasxmamde, meoradi balaxeuli Tanasazogadoebis upiratesobiT. amitom avtoris azriT aucilebelia am procesebis SeCereba an Seneleba da mecnierulad dasab-uTebuli praqtikul RonisZiebaTa drouli dasaxva da realizacia.

saqarTvelos mcire miwianobis fonze kolxeTis miwebis aTviseba sakmaod mimzidveli saqmianobaa. regionis miwis fondis (751 aTasi ha) mxolod mcire (27%) nawilia vargisi damuSavebisTvis. (alfeniZe, daviTaia, 2003) gasuli saukunis meore naxevarSi miwis sav-argulebis struqturaSic didi cvlilebebi momxdara saxnavi miwebis farTobi 22%-iT Semcirda, Tumca SesamCnevi yofila mravalwliani nargavebisa (63%) da saZovrebis (29%) xvedriTi wilis zrda. miwis resursebis aTvisebis problemas ukavSirdeba agreTve daS-robili miwebis yovelwliuri namatis sakmaod dabali (1.6 aTasi ha) maCvenebeli, rac kolxeTis vrceli meoradi daWaobebiT aixsneba.

cxrili 3. kolxeTis dablobis daSrobili miwebis farTobiadministraciuli raionebis mixedviT

raioni Waobi(farTobi km2)

daWaobebuli miwebi (km)

daSrobilimiwebi (km)

galiszugdidixobissenakis

324342322176

229,6938

204,2112,2

Page 143: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013142

abaSislanCxuTisozurgeTis

16812436,6

113,171,728,7

amrigad, kolxeTis erT-erTi mniSvnelovani ekologiuri problemaa regionSi ganvi-Tarebuli saSiSi geologiuri procesebi da bunebrivi mcenareulobis anTropogenuri transformacia, romelic indikaciurad asaxavs bunebrivi pirobebis cvalebadobas. es procesebi iseTi Cqari tempiT mimdinareobs, rom aucilebelia Tanamedrove mdgomareo-bis cvalebadobis mniSvnelobis Sefaseba da perspeqtivebis prognozireba.

gamoyenebuli literatura:

1. alfeniZe m., seferTelaZe z. geoekologiuri mamoZravebeli Zalebi. konf. Mmasa-lebi saqarTvelos aqtualur sakiTxebze, Tbilisi 2005

2. alfeniZe., daviTaia e.kolxeTis SavizRvispireTis racionaluri bunebaTsarge-blobis problema.Tbilisi, 2009

3. beruCaSvili n., saqarTvelos potenciurad SesaZlebeli xeluxlebeli land-Saftebi. saqarTvelos landSafturi mravalferovneba, Tbilisi, 2000

4. mzarelua l. monografia `kolxeTis SavizRvisireTis landSaftebis racional-uri bunebaTsargeblobis problema”. Tbilisi, 2009

5. saqarTvelos geologiis sax.departamentis masalebi6. колхидская низменность Научные предпосылки освоения м.1990

экология / ландшафтоведение

Л. Мзарелуа

экологические пРоблеМЫ колхидской низМенносТи

Сухумский Государственный Университет[email protected]

ключевые слова: Колхидa, низменности, антропогенный, природный, водно-болотные угодья, экологический.

Резюме. в статье показаны значительные экологические проблемы, существующие в колхидском регионе, которые вызваны антропогенным влиянием, эффект выявления которого часто превыше природных сил.

автор заостряет внимание на такие следующие экологические проблемы колхиды как активизация катастрофических явлений (оползни, наводнения, лавины) и антропогенизация лесных и земельных ресурсов.

по интенсивности выявления опасных геологических процессов, по величине и разновидности ущерба вызванного из этих процессов, в колхиде выделяются зоны активной эрозии (горы и предгорья), большинства эрозийные (холмы и возвышения) и долинные накопления (прибрежные равнины - плато). в статье даны таблицы зон активизации опасных геодинамических процессов в регионе гурия и зоны рыска высокой опасности стихийных геодинамических процессов.

автор также указывает, что в исследуемом регионе под влиянием человека происходит резкое антропогенное изменение натурального растительного покрова, что по сегодняшний день беспощадно

l. mzarelua

Page 144: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 143

уничтожаются редкие и уникальные компоненты колхидской уникальной экосистемы. к проблемам, связанным с использованием земельных ресурсов, также относятся довольно низкие показатели (1,6тыс. га) ежегодных прибавлений осушенных земель, что объясняется обширным вторичным заболачиванием колхиды.

итак, одной из важнейщей экологической проблемой колхиды являются опасные геолгогические процессы, развивающиеся в регионе и антропогеннная трансформация природного растительного мира, которая индикативно выражает изменение природных условий. эти процессы проистекают таким быстрим темпом, что обязательно оценить значимость изменения современного состояния и прогнозировать перспективы.

Ecology / landscape Study

L. Mzarelua

eColoGiC probleMs of KolKhida loWland

Sokhumi State [email protected]

Key words: Kolkheti, lowland, anthropogenic, natural, wetlands, ecologysummary. in the above article are shown the considerable environmental problems existing in Colcheti

region, which are caused by the anthropogenous influence, the effect of identification of which is often above natural powers.

the author focuses attention to such following environmental problems of Colcheti as activization of the catastrophic phenomena (landslides, floods, avalanches) and an antropogenization of forest and land resources.

on intensity of identification of dangerous geological processes, in size and a version of damage caused from these processes, in Colcheti zones of an active erosion (the mountain and the foothills), the majority erosive (hills and eminences) and valley accumulation (coastal plains - a plateau) are allocated. in the article tables of zones of activization of dangerous geodynamic processes in guria region and zones of roaming of high danger of spontaneous geodynamic processes are given.

the author also specifies that in the studied region under the influence of human beings there is a sharp anthropogenous change of a natural vegetable cover that till today rare and unique components of Colcheti unique ecosystem are ruthlessly destroyed. to the problems connected with use of land resources, are given quite low indicators (1,6 thousand hectare) annual additions of the drained lands that is explained by extensive secondary bogging of Colcheti lowland.

So, one of the most important environmental problem Colcheti region is the dangerous geologic process de-veloping in the region and anthropogenous transformation of natural flora which indicatively expresses change of an environment. these processes are moving so rapidly, that it is obligatory to estimate the importance of such changes , its current state and to predict further prospects.

kolxeTis dablobis ekologiuri problemebi

Page 145: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

144 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

ekologia / landSaftmcodneoba

sakvanZo sityvebi: atraqtivi, biogeocenozi, marSruti, birdvoCingi, ekoturizmi.

bunebis mimarT mzrunveli damokidebuleba turizmisa da mogzaurobis erT-erT mimzidvel elements warmoadgens. bunebriv-rekreaciul resursTa kategorias gane-kuTvneba tbaTa sistemebi. tbebi TavianTi fizikur-geografiuli monacemebiTa da biT mniSvnelovan interess iwvevs turistTa Soris. saqarTvelos teritoriaze warmodge-nilia 850 tba, romelTa farTobi 169 kv. km-s Seadgens (sul saqarTvelos teritoria 69, 7 aTasi kv. km-ia, anu tbebs sul 0,025 % ukavia). miuxedavad imisa, rom aRniSnuli tbebi didi farTobebiT ar gamoirCevian, isini mniSvnelovani turistuli Rirebulebebis matare-belia. gansakuTrebiT sainteresoa is tbebi, romlTa napirebze arsebuli landSaftebi unikalur warmoadgens da Sesabamisad daculi teritoriuli sistemis SemadgenlobaSi arian. swored amitom kvlevis obieqtad SerCeul iqna paliastomis tba, romelic kolx-eTis erovnuli parkis teritoriaze mdebareobs.

kvlevis ZiriTadi sakiTxebi:paliastomis tbis maRali Rirebulebebis mqone turistul-rekreaciuli resursebis

warmoCena;dacul teritoriul sistemaSi paliastomis tbis turistuli da ekologiuri fun-

qciebis gamijnva;paliastomis tbis optimaluri dagegmva da miznobrivi turistuli menejmenti.kvlevis meTodebi:1. kartografiuli (rukebis, atlasebisa da geoinformaciuli sisitemebis (giS) saSu-

alebiT kvlevis obieqtis sazRvrebis gansazRvra da dasaTvalierebeli punqtebis moniS-vna);

2. sagnobrivi (obieqtis Sesaxeb samecniero literaturuli wyaroebis moZieba, inter-disciplinaruli kvleva, maT Soris limnologebis, botanikosebis, ixtiologebis, sivr-cobriv-dagegmarebiTi saproeqto organizaciebis masalebze dayrdnobiT);

3. eqspediciuri (obieqtze gasvla, misi vizualuri daTvaliereba, fotomasalis Seg-roveba, marSrutebis markireba da qselis Seqmna);

4. kameraluri (mopovebuli informaciis SerCeva da dajgufeba turistul-rekreaci-uli Rirebulebebis mixedviT).

kvlevis obieqti. kvlevis obieqtad SerCeul iqna paliastomis tba, romelic dasavleT saqarTvelos SavizRvispira zolSi mdebareobs. zedapiris farTobi - 18,2 kv. km-ia, auzis farTobi - 547 kv. km, maqsimaluri siRrme - 3 m, wylis moculoba - 52 mln kub.m . sididiT igi mesame tbaa saqarTveloSi (faravnisa da karwaxis tbebis Semdeg). Soreul geologiur

soxumis saxelmwifo [email protected], [email protected]

paliastomis tbis turistul-rekreaciuli

Taviseburebebi

m. Rvinjilia, k. korsantia

Page 146: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 145

warsulSi paliastomis tba Savi zRvis ube iyo, istoriul periodSi ki igi gamoeyo mas da tbad qceula. amJamad tba zRvisagan 2 km siganis qviSiani zoliTaa gamoyofili. arsebobs mosazreba, rom zRvis am ubeSi Caedinebodnen mdinareebi: rioni, enguri, xobi, sufsa da sxv.

toponimi. berZnulad „paleo“ niSnavs „Zvels“, xolo „stoma“ - „pirs“, „SesarTavs“. es miuTiTebs imaze, rom warsulSi igi zRvis ube yofila.

legenda. „... exla rom tbaa, im adgilas uwin, Turme, xmeleTi iyo, zed xalxi idga da am xalxs „pavlias toms“ eZaxdnen. erT dRes xmeleTma Zirs daiwia erT adgilas miwa gairRva, ucbad wyali amovarda dedamiwidan da mTeli sofeli dafara“. meore legenda ~oqros sawmisis~ maZiebel berZeni argonavtebis saqarTveloSi Semosvlis Sesaxeb swored am mim-debare teritoriidan moxda. amJamadac md. rionis gaswvriv gadis egzotikuri marSruti “Zveli argonavtebis kvaldakval”-q.foTidan sof. isulamde.

paliastomis tba kolxeTis Warbteniani ekosistemis Semadgeneli nawilia. tbaze ZiriTadad ekoturistTa nakadebi moedineba. maT xiblavT mogzauroba, warmoebuli ada-mianTa civilizaciisagan xeluxlebel, bunebis iSviaTi fenomenebis mqone adgilebSi. aq ZiriTadad ekologiurad gaTviTcnobierebuli da momzadebuli turistebi Camodian.

tbas ZiriTadad sanaosno da TevzWeriTi funqcia gaaCnia. saqarTvelos tbebs Soris paliastomis tba yvelaze mdidaria ixtiofauniT, Tumca dRes misi produqtiuloba Sem-cirebulia. aq cxovrobs 50-mde saxeobis Tevzi, romelTagan sarewao mniSvneloba aqvs: fargas, kobrs, kefals da sxv. mtacebeli Tevzebidan aq gamoirCeva loqo da qariylapia.

Ggadaadgileba xorcieldeba motoriani navebiT. SerCeulia gadaadgilebis 5 marSru-ti. TevzWera xorcieldeba specialurad gamoyofil akvatoriebSi ankesis gamoyenebiT.

vinaidan paliastomis tba daculi teritoriuli sistemis Semadgeneli nawilia, misi funqcionaluri daniSnulebaa mocemuli akvatoriisa da mimdebare teritoriis farg-lebSi xelsayreli ekologiuri balansis SenarCuneba. Aaq warmodgenilia ubnebi, rom-lebic nakrZalis funqciebs Seasrulebs: iSviaTi, wiTel wignSi Setanili an unikaluri bunebis etalonebs icavs anTropogenuli zemoqmedebisagan.

kolxeTis Warbteniani landSaftebi iSviaTi mesameuli periodis subtropiku-li zonis biogeocenozebis naSTia, romelSic anTropogenuli zemoqmedebis Sedegad mesameuli reliqtebisa da endemebis areali mkveTrad Semcirda (torfis mopoveba, arxebis gayvana, tyeebis gaCexva da a.S.).

kolxeTis erovnuli parkis teritoriaze arsebuli Waobebi frinvelTa uiSvia-Tesi jiSebis TavSesafars warmoadgens. kolxeTis dablobis zRvispira nawilze ga-dis wylis da Waobis frinvelTa migraciis erT-erTi ZiriTadi gza afrikidan evra-ziis centraluri da CrdiloeTi raionebisken. aq warmodgenilia frinvelTa bazrebi, romelsac qmnis 194-mde saxeoba, romelTagan 21 saxeoba gadamfrenia. maT Sorisaa saqarTvelos wiTeli wignisa da evropis wiTeli wignis nusxaSi Sesuli saxeobebi: Savi yaryati, TeTrkuda arwivi, Savi, ruxi wero, didi TeTri yanCa, patara TeTri yanCa, sisina da myivana gedebi, xoxobi da sxv.

paliastomis tbis mimdebare teritoriaze mowyobilia frinvelebze dakvirvebisaT-vis saWiro saTvalTvalo koSkebi aq vizitorebs SeuZliaT daakvirdnen frinvelTa ba-zrebs, maT qcevebsa da yofiT pirobebs.

paliastomis tbaze naviT gadaadgilebisas, vizitorebi aTvaliereben marSrutze Waobis borealuri saxeobebis-sfagniumis xavsebis, torfis islis, wylis mcenareulo-bis: TeTri da yviTeli dumfaris, reliqtur wylis kaklis, aseve wyalmcuravi fr-invelebisa Tu wylis ZuZumwovrebis daTvaliereba.

turistTa gansakuTrebul interess iwvevs suroebiT, lianebiTa da ekalRijiT, Ta-visi qvetyiT, gauvali baZgisa da bzis buCqnarebi, romlebic gauvali junglebis asoci-acias qmnis. am asociacias ki amZafrebs wylidan amoSveril xis morebze mokalaTebuli Waobis kuebi da wyalmcuravi frinvelebi, romlebic lelianebSi gadafrindebian xolme.

ukan dabruneba gansakuTrebiT sainteresoa mzis Casvlis (daisis) periodSi, roca mzis disko nel-nela eSveba zRvaSi da lamaz peizaJebs hqmnis.

paliastomis tbis turistul-rekreaciuli...

Page 147: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013146

m. Rvinjilia, k. korsantia

infrastruqtura. kolxeTis erovnuli parkis funqcionirebisaTvis warmodgenilia administraciis DSenoba da vizitorTa centri; frinvelebze dakvirvebisaTvis TavSesa-fari qoxebi; navmisadgomebi TavianTi navebiTurT; turistuli bilikebi; stendebi; xidebi mdinareebze.

turistuli bilikebi gayvanilia im adgilebSi, romlebic mdidar ekologiur-vi-zualur informacias Seicaven da Tan drodadro icvleba sxvadasxva bunebriv-teri-toriuli kompleqsebiT, raTa mobezrebis faqtori gamoiricxos. amasTanave gayvanil-ia e.w. “asaqcevi marSrutebi”, raTa ekoturizmis ZiriTadi principi-pirvelad garemoSi yofna ar iqnas darRveuli SemTxveviT Sexvedrili sxva turistis an turistTa jgu-fis mier.

turistuli bilikebis organizaciisas saintereso ekologiuri informaciis mqone daWaobebuli ubnebis calkeul monakveTebze marSrutis gayvanisas gamoyenebulia xis ximinjebi, xolo wyalze gadasvlelad waqceuli xeebi. bilikis sawyis da saboloo pun-qtebSi daidgmulia sainformacio stendebi, romlebzec miniSnebulia marSrutebze gzad Semxvedri obieqtebis nusxa da SeCerebis adgilebi. turistTa ganTavsebis obi-eqtad miTiTebulia q. foTsa da malTayvaSi arsebuli sastumroebis gamoyeneba.

sezonuroba. sezonuroba xSir SemTxvevaSi turizmis funqcionirebis xangrZlivobis Semaferxebel garemoebas warmoadgens. rac Seexeba paliastomis tbis dacul terito-riul sistemas es momenti maT mxolod nawilobriv exeba. Aaq potenciur ekoturistul marSrutebze Semxvedri mcenareuli safari atraqtivobiT, mxolod zafxul-Semodgo-maze gamoirCeva. amave periodSia mizanSewonili tbebsa Tu mdinareebze sacuravi saSu-alebebiT gadaadgileba. rac Seexeba frinvelTa bazrobebze dakvirvebebs, TavSesafari saTvalTvalo qoxebidan SesaZlebelia es ukanaskneli da sainteresoa kidec, vinaidan aqaur WaobebSi Savi zRvis CrdiloeT napirebidan sxvadasxva gadamfreni frinveli izamTrebs, romelTa naxvac mxolod Aam sezonzea SesaZlebeli.

Sedegebi:_ paliastomis tba kvlevis Sedegebidan gamomdinare mniSvnelovani turistul-rek-

reaciuli Taviseburebebis matarebelia; _ limnologiuri elementis optimaluri SeTanawyoba unikalur biomravalferovne-

basTan erTad obieqts mimzidvels xdis turistebisaTvis;_ rbili hava, zRvispira mdebareoba, tbis wylis Termuli reJimi dadebiT zemoqmede-

bas axdens obieqtis eqspluataciisaTvis;_ biomravalferovnebis siuxve da gamomzamTrebel frinvelTa bazrobebis arseboba

daTvalierebis sezons axangrZlivebs;_ seliteburi savarguli karg SesaZleblobebs iZleva masze sanasosno mcire wyalwy-

vis navebiT gadadgilebisaTvis;_ tbis wylis ixtiofaunis mravalferovneba TevzWeris moyvarul turistTaTvis

saukeTeso pirobebs qmnis;_ optimaluradaa SeTanawyobili ekologiuri da turistuli resursebi, ekologi-

uri wonasworobis SesanarCuneblad;_ miznobrivi menejmenti da vizitorTa zonisaTvis SerCeuli marSrutebi kon-

trastulad asaxavs aq arsebuli biogeocenozebis unikalur da atraqtiul mxares. rekomendaciebi:paliastomis tbisa da mimdebare teritoriis unikaluri biomravalferovnebis tur-

istuli TvalsazrisiT optimaluri eqspluataciis mizniT saWiroa:1. kombinirebuli turistuli marSrutebis gatareba, romelSiac gadaadgilebebi

ganxorcieldeba, rogorc navebiT, aseve cxenebiTa da qveiTad;2. paliastomis tbaze unda SeizRudos motoriani navebiT gadaadgileba, vinaidan

xmauri afrTxobs aq binadar ornitofaunas. aseve gamonabolqvi airebi abinZureben eko-sistemebs;

3. prioriteti mieniWos niCbiani an afriani navebiT seirnobas;4. mimdebare teritoriaze mizanSewonilia Seiqmnas aRkveTilis sistemis Sesabamisi

Page 148: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 147

paliastomis tbis turistul-rekreaciuli...

Page 149: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013148

mcire ubani. saWiroa gadaSenebis piras misuli calkeuli endemuri saxeobebis kvalwar-moebisaTvis Sesabamisi pirobebiT uzrunvelyofa;

5. aucileblia momzaddes da konkursis wesiT SeirCes specialuri kadrebi, romelT-ac maRalprofesiul doneze ecodinebaT berdvoCingi da gidobas gauweven dainterese-bul turistebs;

6. paliastomis tbis optimaluri menejmentis uzrunvelsayofad da usafrTxoebis normebis dasacavad saWiroa teritoriaze momuSave yvela rgolis aRWurva komunikaciis saSualebebiT (maT Soris GPS sistemebiT);

7. paliastomis tbis gamlaSebis problemis gadawyvetisaTvis qmediTi RonisZiebebis gatareba (arxis gauqmeba, arxis saTavesTan wyalgamanawileblis mowyoba da sxva);

paliastomis tba, rogorc kolxeTis erovnuli parkis Semadgeneli daculi terito-riuli sistema, momavalSic mravali birdvoCingisa da ekoturizmiT dainteresebul mog-zaurTa interesebis dakmayofilebas SeZlebs.

gamoyenebuli literatura:

1. kolxeTis Warbteniani daculi teritoriebis menejmentis saxelmZRvanelo dokumenti, Tb., 1995 w.

2. v. neiZe, b. barkalaia, erovnuli parkebi da turizmi,F Tb., 1993w.3. m. Rvinjilia, saqarTvelos SavizRvispireTSi ekoturizmis mdgradi ganviTa-

rebis problemebi. “saqarTvelos geografia”. t. I, Tsu, 2002.4. W. janeliZe, paliastomis tba. monografiuli krebuli “samerelo”, Tbilisi-

zugdidi. 19995. е. котляров, рекреационное использование заповедников и заказников. география отдыха

и туризма, м, 1978.

экология / ландшафтоведение

М. Гвинджилия, К. Корсантия

ТуРисТически-РекРеационнЫе особенносТи озеРа палиасТоМи

Сухумский Государственный Университет[email protected], [email protected]

ключевые слова: аттрактив, биогеноценоз, маршрут, бирдвочинг, экотуризмРезюме. в работе «туристически-рекреационные особенности озера палиастоми» объектом

исследования авторами выбрано озеро палиастоми, расположенное на территории колхидского Национального парка. Основные вопросы исследования: представление обладающего высокими ценностями озера палиастоми в качестве туристически-рекреационного объекта, разделение туристических и экологических функций в охраняющейся территориальной системе, оптимальное планирование озера и целевой туристический менеджмент. в работе также отображены различные методы исследования Озера палиастоми и пути развития современной инфраструктуры. исходя из результатов исследования, озеро является важным носителем туристически-рекреационных особенностей. также разработаны рекомендации с целью оптимальной эксплуатации озера палиастоми и его близлежащей территории с туристического аспекта и уникального биологического разнообразия. установлено, что озеро палиастоми, как составляющая колхидского Национального парка, охраняемая территориальная система сможет удовлетворить интересы многих путешественников, заинтересованных бордвочингом м экотуризмом

m. Rvinjilia, k. korsantia

Page 150: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 149

Ecology / landscape Study

M. Ghvinjilia, K. Korsantia

tourist -reCreational peCuliarities of paliastoMi laKe

Sokhumi State [email protected], [email protected]

Key words: attraction, biogeocenosis, route, bird watching, ecotourism.summary. Authors of the work “tourist-recreational peculiarities of Paliastomi lake”, chose Paliastomi

lake, located on the territory of kolkheti national park, as the subject of inquiry. research deals with the following questions: depicting Paliastomi lake as resort object with the appreciated value, differentiating its tourist and ecologic functions in tourist system, optimal planning of the lake and target tourism management.

the work also deals with different methods of research of Paliastomi lake and ways of development of contemporary infrastructure. According to results of research the lake has important tourist-recreational pecu-liarities. Also, recommendations have been elaborated from the tourist point of view regarding uniqueness of biologic variety of Paliastomi lake and nearby territory. it has been determined that Paliastomi lake, as pre-served territorial system of kolkheti national park, in the future will be able to comply with interests of many bird watchers and people interested in eco tourism.

paliastomis tbis turistul-rekreaciuli...

Page 151: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

150 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

экология / ландшафтоведение

ключевые слова: охрана окружающей среды, глобальный мониторинг, национальный мониторинг, система экологического мониторинга, система радиационного мониторинга.

разработка эффективных программ управления качеством природной среды нуждается в первую очередь в адекватной оценке существующего состояния окружающей среды, а также прогнозе изменения этого состояния в будущем. получение такой информации и является основной задачей экологического мониторинга (англ. monitoring – наблюдение, слежение), то есть системы наблюдений, оценки и прогноза состояния естественной среды, которая находится под действием антропогенных факторов, и в первую очередь – загрязнений.

Наличие подробной объективной информации о состоянии окружающей среды позволяет правильно ориентировать хозяйство, рационально использовать различные природные ресурсы, обеспечивать сохранение и развитие естественной возможности воспроизведения этих ресурсов, другими словами – оптимизировать отношения человеческого общества и природы. таким образом, обязательным условием обеспечения устойчивости эколого-экономических систем является введение в них контура обратной связи (на основе мониторинга) для оперативного управления этими системами в зависимости от степени антропогенных влияний и их последствий с использованием достижений научно-технического прогресса. понимание и осознание настоящего и будущего состояния окружающей среды на базе объективной информации, оценок и экологических знаний, которые дает научно-обоснованная система мониторинга, является основным залогом обеспечения экологического постоянства окружающей среды, и, в первую очередь, биосферы [1, 2, 3, 10, 12].

информация о состоянии окружающей среды и её изменениях, которые обусловлены главным образом естественными факторами, используется человечеством уже давно (данные о погоде и ее изменениях, состоянии поверхности морей и океанов, климат разных регионов и тому подобное) [7]. естественные изменения состояния окружающей среды, как кратковременные, так и долгосрочные, уже давно регистрируются существующими в разных странах геофизическими службами – метеорологической, гидрологической, агрометеорологической, сейсмической, ионосферной и другими. в последнее время, в связи с широким развитием промышленного и сельскохозяйственного производства, дополнительно к существующим службам геофизического мониторинга в мире началось создание системы наблюдений и контроля уровней загрязнения естественной среды, как в местах интенсивного антропогенного влияния, так и в глобальном масштабе, которая и получила название системы экологического мониторинга (Сэм). главными элементами этой многоцелевой системы является наблюдение за состоянием окружающей естественной среды, факторами и источниками влияния на него, оценка и прогноз состояния окружающей среды, а также разработка научно обоснованных рекомендаций, для принятия эффективных управленческих решений. таким образом, мониторинг является неотъемлемой частью системы экологического управления. Система экологического мониторинга может охватывать

Национальный университет водного хозяйства и природопользования, г. Ровно, Украина[email protected]

С. Коротун

сисТеМа экологического МониТоРинга «полесье» в Ровенской обласТи

Page 152: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 151

система экологического мониторинга «полесье»...

отдельные регионы (региональный мониторинг), территории отдельных стран (национальный мониторинг), а также земной шар, в целом (глобальный мониторинг).

глобальный мониторинг практически был создан в конце 60-х годов хх в., когда стала очевидной необходимость осуществления наблюдений за глобальным состоянием естественной среды и его изменениями под воздействием естественных, и особенно антропогенных, факторов. вполне понятно, что глобальные оценки состояния окружающей среды, проблемы перенесения загрязняющих веществ, на значительные расстояния, глобальные изменения климата и тому подобное, могут быть решены только в масштабах международного сотрудничества, совместными усилиями разных государств и специалистами разных стран (заметим, что и построение национальных систем мониторинга также включает международный аспект, поскольку они основаны на стандартных и общепринятых принципах организации и унифицированных методах наблюдений и анализа). Основные элементы системы глобального мониторинга были в свое время описаны в работах г.манна, а юридически зафиксированные материалы появились после Стокгольмской конференции ООН по окружающей среде (1972 год), когда перед отдельными органами ООН (вОз, ФаО, ЮНеСкО но др.) были поставлены конкретные задания по созданию международной системы мониторинга состояния окружающей среды. в развитие идей Стокгольмской конференции, в 1974 г. в Найроби (кения) состоялось первое межправительственное совещание по мониторингу, где и были разработаны основные положения проекта создания глобальной системы мониторинга окружающей среды (гСмОС) в рамках программы ООН по проблемам окружающей среды (ЮНеп). главная цель гСмОС - предоставлять информацию, необходимую для обеспечения в настоящем и в будущем защиты здоровья, благосостояния, безопасности и свободы людей и разумного управления окружающей средой и ее ресурсами [2, 3, 5].

Национальный мониторинг отличается от глобального не только масштабами, но и тем, что основным его заданием является получение информации и оценка состояния окружающей среды в интересах определенного государства. конечно, глобальная система мониторинга должна базироваться на подсистемах национального уровня, но нет потребности включать в глобальную систему эти подсистемы полностью, поскольку в интересы последних входят также исключительно национальные вопросы. первая попытка создания национальной системы мониторинга была сделана еще в рамках бывшего Союза ССр: в конце 1972 г. на базе наблюдательных, оперативных и научных органов госгидромета, государственного агентства водных ресурсов, минаграпола и других министерств и ведомств, была создана Общегосударственная служба наблюдений и контроля за уровнем загрязнения окружающей среды. Однако единой службы, которая осуществляла бы настоящий комплексный контроль за всеми видами загрязнения окружающей среды с позиций единой методической базы, не существовало.

в настоящее время в украине существует несколько независимых сетей наблюдений разных компонентов природной среды, которые принадлежат разным министерствам и ведомствам [2, 4, 5, 9, 11]. в большей мере, они проводят ведомственный мониторинг состояния окружающей среды, направленный на решение своих специальных задач, что значительно усложняет получение единой картины загрязнения окружающей среды. именно поэтому в украине возник вопрос о разработке и внедрении единой государственной системы экологического мониторинга (Сэм “украина”), юридическим обоснованием которой стал принятый в 1991 г. закон украины “Об охране окружающей природной среды” (статья 22).

Сэм «украина» начала создаваться (на стадии научно-исследовательских и проектных работ) в конце 1992 г. Согласно предложениям Национальной академии наук, Сэм «украина» представляет собой автоматизированную информационную систему, которая на современном научно-техническом уровне обеспечивает сбор, обработку, сохранение и анализ экологической информации, комплексную (многофакторную) оценку и прогноз состояния естественной среды и здоровья населения, разработку рекомендаций, для принятия эффективных природоохранных, экономических, социальных и других решений на всех уровнях исполнительной власти. в 1993 г. кабинетом министров украины было утверждено «положение о государственном мониторинге окружающей природной среды», которая определила порядок создания и функционирования Сэм «украина» [5, 8, 9, 10, 11, 12]. Составными частями Сэм “украина” выступают региональные системы экологического мониторинга, и среди них – Сэм “полесье”, положение о которой разработано государственным управлением экологической безопасности в ровенской области и утверждено специальным распоряжением представителя президента в области (в 1994 г.).

Page 153: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013152

С. Коротун

Сэм «полесье» создана как организационная структура, которая использует современные информационные технологии: компьютерные сети, и банки данных, а также передовые научные методы для реализации расширенной модели мониторинга в регионе. в структуре Сэм «полесье» включает несколько видов мониторинга [9, 10]: оперативно-технологический (непосредственное наблюдение за состоянием экологических объектов с использованием стационарных и передвижных технических средств, включая авиационные и космические наблюдения), статистический (непрямое наблюдение за объектами с использованием ретроспективной и оперативной статистической информации), аудиовидеомониторинг (наблюдения за экологическими объектами с использованием аудио- и видеотехники), социологический (проведение социологических исследований влияния деятельности человека на состояние окружающей среды и уровень экологической культуры общества), научно-публицистический (наблюдение за экологическими проблемами путем изучения научных и публицистических изданий).

Среди основных задач (направлений деятельности) Сэм «полесье» отметим: наблюдение за состоянием окружающей природной среды в области (минеральные, органические и биологические ресурсы, почвы, подземные и поверхностные воды, атмосферный воздух, излучения), наблюдение за состоянием трансграничного переноса загрязняющих веществ в атмосфере и в водных объектах, анализ состояния и прогнозирование изменения окружающей природной среды и здоровья населения, оценка качества жизни в регионе и тому подобное. важное место в функционировании Сэм «полесье» занимает разработка санитарных нормативов и стандартов экологической безопасности в регионе, проектирование и маркетинг рынка природоохранных технологий, разработка научно-обоснованных рекомендаций для принятия эффективных управленческих решений на всех уровнях исполнительной власти, контроль выполнения областных экологических программ и др.

Сэм «полесье» предусматривает информационную деятельность на четырех организационных уровнях – областном (региональном) (рис.1), местном (локальном), объектном (хозяйственном) и аварийном. в соответствии с этим система областного экологического мониторинга состоит из четырех подсистем:

1. ведомственной, созданной на базе областных управлений и организаций (охраны окружающей природной среды, здравоохранения, сельского хозяйства и продовольствия, жилищно-коммунального хозяйства, земельных ресурсов, глхО «ривнелис», областного центра по гидрометеорологии, геологоразведывательной экспедиции, производственного управления водными ресурсами, и водного хозяйства, радиологической лаборатории днепровского бассейнового водохозяйственного объединения);

2. локальных, созданных на базе использования ретроспективной и оперативной экологической информации в административных районах, городах и наиболее сложных техногенных узлах области (примером такой подсистемы может быть описанная ниже система «gAmmA-1» в зоне ровенской аэС);

3. объектных, формирующихся на всех предприятиях, учреждениях и организациях (независимо от форм собственности), деятельность которых приводит или может привести к ухудшению состояния окружающей среды (выбросы и сбросы, образование, использование и размещение отходов, и тому подобное);

4. быстрого реагирования – создается на областном, локальном и хозяйственном уровнях в случаях возникновения аварийных ситуаций.

Стратегическое и оперативное управление Сэм «полесье» выполняется межведомственным центром, созданным при государственном управлении охраны окружающей природной среды в ровенской области.

Сэм «полесье» создана не на пустом месте – в области уже существовала достаточно разветвлена сеть ведомственных пунктов наблюдения за состоянием и загрязнением отдельных компонентов окружающей естественной среды (рис.1). понятно, что особую ценность с позиций экологического мониторинга представляют материалы, полученные на базе общепризнанных методик при наличии долгосрочных рядов наблюдений. в таком понимании следует особенно выделить исследования, которые проводятся в области системой гидрометеорологической службы. если взять во внимание длительность («длину рядов») метеорологических и гидрологических наблюдений, то можно без преувеличения рассматривать гидрометеослужбу как один из главных фундаментов экологического мониторинга.

Page 154: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 153

система экологического мониторинга «полесье»...

объекты наблюдения

организации

гидро-метео-центр

«азот» станция химизации

геолого-разведка

управл. охр.

окруж. прир. среды

другие

воздух- весь комплекс- состояние загрязненияпочвы- изменение свойств- содержание гумуса- влияние удобренийподземные воды- четвертичных - коренных пород (k-Pr)поверхностные воды- режим- загрязнениеРадиация

Рис.1. Ведомственные пункты наблюдения СЭМ “Полесье” в Ровенской области (фрагмент) [10].

высокой надежностью и обоснованностью методической базы отличаются систематические наблюдения, осуществляемые областным управлением охраны окружающей природной среды (главным образом на поверхностных вод ных объектах) и ровенской геологоразведочной экспедицией (преимущественно по подземным водоносным горизонтам). значительный объем наблюдений за изменениями водно-физических, химических и других свойств почв, содержанием гумуса и трансформацией почвенного покрова, под воздействием минеральных удобрений и средств защиты растений на ровенщине выполняется областной станцией химизации. в этот перечень не были включены пункты наблюдений, созданных ведомствами и организациями для выполнения узкоспециальных контролирующих функций, где сами наблюдения ведутся по своим методиками (глхО “ривнелес”, областные управления коммунального и водного хозяйства и т.д.) [9,10].

Page 155: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013154

Рис.2. Система радиационного мониторинга «GAMMA-1»

в области разработана и создана экспериментальная, а ныне действующая, пилотная система радиационного мониторинга «gAmmA-1», которая создана в рамках внедрения системы раннего оповещения о радиационной опасности в украине и Беларуси при участии министерства экологии и природных ресурсов, госгидромета, Штаба гражданской обороны и других организаций и ведомств украины при технической помощи комиссии европейских содружеств.

эта система предусматривает создание регионального информационного и аналитического центра на базе государственного управления охраны окружающей природной среды в ровенской области, куда специальными каналами связи поступает непрерывная информация от датчиков, размещенных в 30-километровой зоне вокруг ровенской аэС (рис.2).

список лиТеРаТуРЫ:

1. директива ради Європи про небезпеку значних аварій, притаманну деяким видам промислової діяльності, від 24 червня 1982 р. № 82/501 ЄеС.

2. концепція державної програми проведення моніторингу навколишнього природного середовища. / постанова кму від 31 грудня 2004 р. N 992-р.

3. державна цільова екологічна програма проведення моніторингу навколишнього природного середовища / постанова кму від 5 грудня 2007 р. №1376.

4. закон україни «про об’єкти підвищеної небезпеки» від 18 січня 2001 р.5. положення про державну систему моніторингу довкілля / постанова кму від 30 березня 1998

р. N 391.6. варламов Є.м., квасов в.а., катріченко г.м. та ін. правила створення та експлуатації

автоматизованих систем екологічного контролю і моніторингу об’єктів підвищеної екологічної небезпеки / к.: мінприроди, 2009. – 24 с.

7. варламов Є.м., квасов в.а., катріченко г.м. та ін. регламент створення та функціонування автоматизованих систем екологічного контролю і моніторингу об’єктів підвищеної екологічної небезпеки / к.: мінприроди, 2009. – 46 с.

8. конвенція про транскордонний вплив промислових аварій від 17 березня 1992 р., ООН , Нью-йорк – женева, 1994.

9. коротун С.І. коріння сучасних екологічних проблем західного полісся та перспективи їх вирішення. – Історія української географії. всеукраїнський науково-теоретичний часопис. - тернопіль: підручники і посібники, 2009. – випуск 19, С.35-40

С. Коротун

Page 156: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 155

10. коротун С.и. Организация системы экологического мониторинга в ровенской области. – экологические проблемы природных и антропогенных территорий: Сборник научных статей i международной научно-практической конференции / под ред. а.в. димитриева, е.а. Синичкина. – чебоксары: типография «Новое время», 2011. – С.134-137

11. коротун С.и. проблемы сохранения экосистем бассейнов рек украины в условиях избыточной антропогенной загрузки. – эколого-географичсекие исследования в речных бассейнах / мат-лы междунар. научно-практич. конференции. – воронеж: вгпу, 2009. – С.213-218

12. материалы рабочей группы еэк ООН по мониторингу окружающей среды . приложение 1. Одобрены пятой министерской конференцией «Окружающая среда для европы». 2005.

Ecology / landscape Study

S. Korotun

environMental MonitorinG systeM “polessye” in rivne reGion

National University of Water Management and Nature Resources Use, Rivne, [email protected]

Key words: environment protection, global monitoring, the national monitoring, system of environmental monitoring, radiation monitoring system.

summary. in the article theoretical bases are considered global and national ecological monitoring, orga-nization of the system of the ecological monitoring «Polesye» in the rivne area. the organizational levels of informative activity of SEm are exposed, the chart of the radiation monitoring of «gamma-1» is presented in the district of the rivne nuclear power plant.

система экологического мониторинга «полесье»...

Page 157: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

156 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

Ecology / landscape Study

Keywords: re-swamped territories, remote sensing data, greenhouse gases balance

identification of the re-swamped territories is a part of greenhouse gases cadastre supporting and globally runs into the scientific problem as for estimation of their emission from the specific territorial systems.

in humid regions of ukraine (Polissia, Carpathians, transcarpathia, Western Forest-steppe) swampy and marshy soils with specific fauna and flora are widespread. together they formed hydromorphic biogeocoenoses with various soils and vegetation. the total area of hydromorphic soils in ukraine is 4.5 million hectares, about 3 million hectares of which are drained.

the processes of re-swamping of drained hydromorphic soils began immediately after the reclamation, but over the last decades these trends were observed at all drainage areas.

As a process and as the geographic component the re-swamping is insufficiently studied and therefore there is a need to develop an integrated scientific approach to their analysis and to design the principles of modern research and modeling. in such context, re-swamping has increasingly come to the attention of science and the public. this becomes important question, what role they play in the general balance of greenhouse gases emis-sion, and what steps should be taken to minimize negative consequences [6].

large-scale reclamation work and intensive farming that occurred during the 1964-1990 in Polissia area of ukraine and belarus, have led to significant changes in natural balanced cycles of chemicals, including carbon. use of drainage and intensive tillage on large areas negatively affected to gas exchange functions of soils.

hydromorphic soils from the acceptor of carbon dioxide transformed almost in its donator to the atmo-sphere, which in turn is associated with an increasing of mineralization processes of organic matter as a result of drainage reclamation and cultivation.

research on greenhouse gas emissions from hydromorphic soils showed that the amount of Co2 eq strongly depends on the ground water level in the areas [1, 2]. therefore, an important task is to determine location of swampless, swampy, re-swampy hydromorphic soils.

monitoring of gas emissions from wetlands is usually possible from practical and methodological reasons only on small areas of the surface. in this case to assess the significance of bog or bog complex for the climate we can only use indirect methods. one of such methods is the method gESt, by which the balance of green-house gas emissions are calculated through indirect release of bog vegetation gas emissions. this uses the concept of vegetative forms (forms of vegetation) [1-3].

this concept is based on the fact that specific species and plant communities within a single gradient of area (eg, from wet to dry) can occur only under appropriate soil and hydrogeological conditions. For determining the differences in the forms of vegetation the vegetative units that are to a great extent representative narrowly limited area with its characteristic features are composed. Ecosocial groups of species are their basis. here there are species that found together with high statistical significance (social group). After scientific research

V. Moshynsky, O. Lаhodniuk, A. Lаhodniuk, V. Korbutiak, A. Kucherova

identifiCation of re-Wetlands aCCordinG to reMote sensinG data for Greenhouse Gases Cadastre

National University of Water Management and Nature Resources Use, Rivne, [email protected]

Page 158: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 157

idenfication of re-Wetlands According to remote Sensing Data...

the territories with relevant gradients which typically used by these communities are defining. resistant level of abiotic conditions of territory is a prerequisite for such an approach, so that vegetation have time for adapta-tion to these conditions.

if attached the amplitudes of these areas to social communities of species plant species ecosocial groups are getting.

the authors of the method assert that this methodological approach can be applied to all peatlands in Cen-tral and Eastern Europe after the regional calibration.

in Agroecology and land management institute of National university of Water management and Nature resources use on the base of research laboratory of land management the concept of principles, based on the method of gESt worked out, but for the calculation the greenhouse gases balance using geoinformation modeling based on remote sensing data.

in general, the proposed concept is based on the following main stages:Selection and justification data of remote sensing.geoinformatical modeling of areas: delineating areas bounds, synthesis of channels [5, 7].uncontrolled classification.Selection of reference areas: field hydrogeological, geobotanical and soil observations; identification of

water classes.Controlled classification.Estimation of the greenhouse gases balance by macromodel.Field studies is proposed to carry out according to the original method proposed by a group of authors from

NuWmNru [4].For giS software is proposed to use satellite data of high and medium resolution systems from quickbird

and rapidEye (0,61 m - 5 m) to landsat (30 m), depending on the area of the object and precision to be obtained by calculating balance of greenhouse gases.

Classification model of re-swamped territories (wetlands) represented using conceptual modeling language iDEF0 in Fig. 1.

being guided by methods of calculating vegetation indexes (NDvi, Pvi2) the index images based on or-topfoto- and satellite images are created.

Further it is necessary to fulfill uncontrolled classification (eg, algorithms CluStEr, iSoCluSt and iSoDAtA) based on the index images, and synthesize channels to identify peculiar features.

using images of identified classes by surface type the places of sampling outlined and field geobotanical, hydrogeological and soil observations carried out under the relevant methods, defining the required soil and vegetation characteristics and the relative groundwater level.

the results of field observations, uncontrolled classification, and original ortopfoto- and satellite images are used by experts for selecting of the ecosystem reference areas.

Features of selected reference areas with typical vegetation used for controlled classification (using hard and soft classifiers) and for definition size of the area by vegetation types.

Fixed in field observations groundwater level and vegetation type used further in identification of water classes by the gESt method.

Specified water class, vegetation type and size of the area with a certain vegetative type used in estimation of global warming potential (gWP).

to estimate balance of greenhouse gases the macromodel was developed (Fig. 2), by which all calculations are carried out automatically, using field observations at the reference areas where water classes were identified.

At the first level the controlled classification of satellite images occurs. the figure shows an example for the classifier using Fisher method (linear discriminant analysis). As an input file - file of reference areas and images landsat. it is recommended to use all available classifiers in order to obtain the best results. the basic validation of results - field researches or the data of spectral libraries. before controlled usually carried uncon-trolled classification to obtain a homogeneous classes, on which reference areas further selected. the boundar-ies of reference areas define more precisely on the locality. Note that when using data of remote

sensing of medium resolution (eg, landsat) we get the problematic classified classes coniferous forests and cannels that are recognized as a single class, or shrubs around the canals and can-

nels. to clarify these data recommended to use the soft classifiers.

Page 159: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013158

V. Moshynsky, O. Lаhodniuk, A. Lаhodniuk, V. Korbutiak, A. Kucherova...

Page 160: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 159

Figure 2. Macromodel of satellite images analysis for greenhouse gases balance estimation

then, the reclassification of the image occurs to unite classes in the ecosystem. result - file Classification of ecosystem.

the following three blocks are the same. their number corresponds to identified water classes.it is necessary to reclassify input data “classification by ecosystems” and “water classes” in such a way to

leave on each of them only one class of ecosystem and one water class. images would represent an boolean images that will be only two values 0 and 1.

through overlay analysis using multiply procedures (multiplying images) boolean images where pixels with value 1 - is appropriate ecosystem on the desired class of soil water are obtained. After calculating the squares used image calculator to move to the emission of greenhouse gases by gESt.

this procedure is done as many times as many water classes are identified.testing of the developed concept will be done on the drainage system “ikva” Dubno district, rivne region

(an area of about 8 hectares) under the state research theme “Development of methodology for assessing the balance of greenhouse gases on re wetlands and hydromorphic soils “ (state registration 0113u001992). the work will be completed by 2014.

thus, based on the main factors affecting the genesis of greenhouse gases on re-swamped soils: the relative ground water level (including seasonal variations), the concept of plant forms that developed by koska [3] and adapted to peat bogs of belarus and russia, soil type, soil acidity and land use,- the concept method of unique identification the re-swamped areas to estimate the gWP and assessment balance sheet items of greenhouse gas emissions using remote sensing data were developed.

referenCes:

1. john Couwenberg, Annett thiele, Franziska tanneberger, jurgen Augustin, Susanne barisch, Dimi-try Dubovik, Nadzeya liashchynskaya, Dierk michaelis, merten minke, Arkadi Skuratovich, hans joosten. Assessing greenhouse gas emissions from peatlands using vegetation as a proxy. hydrobio-logia. Springer Science+business media b.v. 2011

2. greenhouse gas emissions of peatlands. methodology for the assessment of climate relevance – case study zehlau peatland. greifswald, 2010

3. koska, i. (2001): Standortskundliche betrachtung und bioindikation. in: Succow, m & joosten, h. (eds): landschaftsökologische moorkunde. Schweizerbart, Stuttgart. 128-143.

idenfication of re-Wetlands According to remote Sensing Data...

Page 161: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013160

4. звіт за науково-дослідною роботою за 2013 рік за темою: «розробка методики оцінки балансу парникових газів на вторинно-заболочених та гідроморфних ґрунтах» (номер державної реєстрації 0113u001992). – Нувгп, 2013 – 174 с.

5. использование данных дистанционного зондирования для мониторинга экосистем ООпт. методическое пособие / лабутина и.а., Балдина е.а.; всемирный фонд дикой природы (WWF россии). проект прООН/гэФ/мки «Сохранение биоразнообразия в российской части алтае-Саянского экорегиона» – м., 2011. – 88 с.

6. Национальный кадастр антропогенных выбросов из источников и абсорбции поглотителями парниковых газов в украине за 1990-2010 гг. государственное агентство экологических инвестиций украины. киев: - 2012. – 729 с.

7. красовський г.я. космічний моніторинг безпеки водних екосистем із застосуванням геоінформаційних технологій. – к.: Інтертехнологія, 2008. – 480 с.

экология / ландшафтоведение

В. Мошинский, О. Лагоднюк, А. Лагоднюк, В. Корбутяк, А. Кучерова

иденТификация повТоРно заболоченнЫх ТеРРиТоРий за даннЫМи дисТанционного

зондиРования для кадасТРа паРниковЫх газов

Национальный Университет Водного Хозяйства и Природопользования, г.Ровно, Украина[email protected]

ключевые слова: повторно заболоченные территорий, данные дистанционного зондирования, баланс парниковых газов

Резюме. рассмотрены вопросы использования данных дистанционного зондирования для инвентаризации земель с целью ведения кадастра парниковых газов. предлагается методика обработки спутниковых снимков и соответствующая макромодель, позволяющая автоматизировать процесс идентификации территорий.

V. Moshynsky, O. Lаhodniuk, A. Lаhodniuk, V. Korbutiak, A. Kucherova...

Page 162: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 161

ekologia / landSaftmcodneoba

sakvanZo sityvebi: bioindikacia, wulis mcenare, radiacia

bioindikaciis ZiriTad amocanas warmoadgens iseTi meTodebisa da kriteri-umebis damuSaveba, romlebic dabinZurebis kompleqsuri xasiaTis gaTvaliswinebiT adekvaturad asaxaven anTropogenuri zemoqmedebis dones da bioturi Tanasazoga-doebis SedarebiT mgrZnobiare komponentebisadreuli darRvevebis diagnosti-kis saSualebas iZlevian [1]. bioindikacia, iseve rogorc monitoringi, xorcieldeba biosferos organizaciis sxvadasxva doneze, saxeldobr: makromolekulebis, ujre-debis, qsovilebis, organoebis, organizmebis, populaciebisa da fitocenozebis doneebze. cxadia, rom cocxali organizmebis sirTule da maTi gare faqtorebTan urTierTqmedebis xasiaTi icvleba organizaciis donis zrdis paralelurad. organiza-ciis dabal doneze ganxorcielebuli bioindikacia iZens ra axal Tvisobriobas maRal organizaciis donesTan mimarTebaSi, SeiZleba gamoyenebul iqnas SedarebiT maRalor-ganizebul sistemaSi mimdinare procesebis axsnisTvis. miCneulia, rom bioindikaciis meTodebze dayrdnobiT SesaZlebelia ekologiuri monitoringis amocanebis gadaw-yveta maSinac ki, rodesac biocenozze zemoqmed anTropogenur faqtorTa datvirTvis erTobliobis uSualod gazomva garkveul sirTuleebTan aris dakavSirebuli an praq-tikulad SeuZlebelia [2]. am TvalsazrisiT gansakuTrebul Zlier damazianebel faq-tors maionizebeli radiacia warmoadgens, romlis zemoqmedebis dros dazianebas eqvem-debareba mcenaris organizaciis yvela struqturul-funqcionaluri done [3,4,5]. mcenareSimimdinare radiobiologiuri reaqciebis Seswavlam aCvena, rom SesaZlebelia maTi gamoyeneba rogorc radiaciis zemoqmedebiT gamowveuli dazianebis donis gansaz-RvrisTvis, ise sxva damabinZurebeli faqtorebiT ganpirobebuli garemos dabinZurebis SefasebisTvis. am poziciis sasargeblod metyvelebs is faqtic, rom zemoaRniSnuli mid-goma sxvadasxva dazianebis donis adekvaturobis dadgenis saSualebas iZleva. mcenaris negatiuri cvlilebebis adreuli diagnostikisa da prognozirebis meTodur safuZvels testuri reaqciebi warmoadgenen. es meTodologiuri midgoma gansakuTrebul mniSvn-elobas iZens mcenaris radiaciuli sindromis ganviTarebis dros, vinaidan radiaciis ze-moqmedebiT gamowveuli integraluri reaqciebis gansazRvra mxolod test-reaqciebis meSveobiT aris SesaZlebeli. mxolod testuri reaqciebiT SeiZleba mcenaris adapta-ciis unaris diferencirebuli kvleva, rac saSualebas mogvcems CamovayaliboT sruli suraTi mcenaris zogadi gamZleobis Sesaxeb sxvadasxva tipis eqstremaluri faqtorebis zemoqmedebisas [6,7].

imdenad, ramdenadac mcenareuli organizmebi didi mravalferovnebiT xasiaTdebi-

n. ivaniSvili, m. gogebaSvili

wylis ekosistemebis mdgradobis Seswavla

radiobiologiuri modelis gamoyenebiT

saqarTvelos agraruli universitetis radiologiisa da ekologiis [email protected]

Page 163: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013162

n. ivaniSvili, m. gogebaSvili

an, SesaZlebelia moiZebnos biomodelad gamosayenebeli iseTi obieqtebi, romlebic populaciur efeqtebs gamoavlenen maSinac ki, roca maTi reaqcia dazianebis donis ad-ekvaturi ar iqneba. am tipis biomodelad Cven mier SerCeuli iqna wylis mcenare Lemna minor L. lemnebi, yvavilovan mcenareTa Soris, mTeli mcenaris ukiduresi reduqciis unikalur magaliTs warmoadgenen, aqvT Zalian gamartivebuli aRnagoba da mcire zoma, ris gamoc SesaZlebelia maTi kultivireba sterilur pirobebSi, kargad izrdebian min-eralur sakveb areebze, advilad kontrolirdebian da icvlebian kultivirebis piro-bebis mixedviT.

lemnas kultivirebas vawarmoebdiT steinbergis sakveb areze petris finjnebSi [8]. dasxivebas vaxorcielebdiT gama-fitotronze, sadac dasxivebis wyaros warmoadgenda izotopi 137Cs. postradiaciuli aRdgenis specifikurobas vikvlevdiT reproduqciuli potencialis realizaciis gamoTvlis meTodiT. meTodi emyareba damazianebeli faq-toris zemoqmedebisas populaciis komponentebis ricxobriobis gaormagebis drois dadgenas, romelic gamoiTvleba populaciis myisieri zrdis koeficientis meSveobiT. am ukanaskneli sididis cvlileba asaxavs garemos winaaRmdegobas, e. i. axasiaTebs gare-mos im yvela malimitirebel faqtorTa jams, romlebic aferxeben reproduqciuli po-tencialis realizacias.

vinaidan modelis parametrebis Seswavlisas zemoqmedebis ZiriTad faqtors gama-radiacia warmoadgens da es ukanaskneli ki miCneulia “universalur” damazianebel faqtorad, miznad davisaxeT imis dadgena, Tu ramdenad SesaZlebelia am kriteriumis gamoyeneba garemos uaryofiTi zemoqmedebis jamuri efeqtis SefasebisTvis.Cven mier warmodgenili biomodelis parametrebis Seswavlis mizniT kvleva mimdinareobda radi-aciuli zemoqmedebis or doneze; kerZod, 10 santigrei/sT da 15 santigrei/sT (sur. 1). rogorc suraTidan Cans, 10 santigrei/sT dasxivebis pirobebSi populaciis ricxobri-obis gaormagebis drois dinamikis amsaxveli mrudi sakontrolo (dausxivebeli) vari-antis mrudis identuria, Tumca misgan raodenobrivi maxasiaTeblebiT gansxvavdeba. rac Seexeba Zlieri daTrgunvis dozas, 15 santigrei/sT am maCveneblis mixedviT sakon-trolo variantisagan gansxvavdeba rogorc raodenobrivad, ise Tvisobrivad; saxel-dobr, populaciis ricxobriobis gaormagebis drois aRmniSvneli parametri 9-dRiani latenturi periodis gasvlis Semdeg iCens Tavs, Tanac mkveTrad gazrdilia misi ra-odenobrivi mniSvneloba (sur. 1-A). es imaze miuTiTebs, rom adgili aqvs reproduqci-uli potencialis realizaciis praqtikulad Seuqcevad daTrgunvas, rac, Cveni azriT, SesaZlebelia gamoyenebuli iqnas rogorc populaciis sicocxlisunarianobisa da re-produqciis dinamikis kriteriumi radiaciis zemoqmedebisas.

suraTi 1. lemnas biomodelis populaciuri parametrebis cvlilebebis dinamikaA- gama-radiaciis gavlena populaciis ricxobriobis gaormagebis droze;

b - gama-radiaciis gavlena populaciis myisieri zrdis koeficientis maCvenebelze1 –kontroli (dausxivebeli), 2 –10 santigrei/sT, 3 –15 santigrei/sT

Page 164: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 163

wylis ekosistemebis mdgradobis Seswavla...

Cvens cdebSi populaciis ganviTarebas ori malimitirebeli faqtori ganapirobebs: 1) sakvebi aris kvebiTi elementebi (dadebiTi faqtori) da 2) radiacia (damTrgunveli faqtori); swored am ori kriteriumis urTierTsawinaaRmdego zemoqmedebis pirobebSi formirebul reaqcias asaxavs suraTi 1-b, romelic populaciis myisieri zrdis koefi-cientis gamoTvlis safuZvelzea agebuli. pirvel mrudze naCvenebia populaciis norm-aluri ganviTarebis dinamika dausxivebel variantSi, sadac mrudis xasiaTi unda miewe-ros sakvebi aris elementebis SezRudvas drosTan mimarTebaSi (sur. 1-b1). populaciis saSualo daTrgunvis doned miCneulia doza 10 santigrei/sT; mocemul dozaze popula-ciis myisieri zrdis koeficientis cvalebadobis dinamika gamoxatulia meore mrudiT…(sur. 1-b2). Tu gavaanalizebT pirvel da meore mrudebs, davinaxavT, rom 10 santigrei/sT dasxivebis dros mrudis ganviTarebis xasiaTi dausxivebeli variantis analogiuria da sxvaoba radiaciis zemoqmedebiT aris gamowveuli. aqedan SeiZleba davaskvnaT, rom dasxivebul variantSi myisieri zrdis koeficientis mniSvnelobis Semcireba radiaciis damTrgunveli zemoqmedebis siZlieris adekvaturia. miRebuli Sedegebidan gamomdin-are, SeiZleba vivaraudoT, Cven mier SemoTavazebuli biomodelis meSveobiT, sxvadasxva bunebis damazianebel faqtorebTan mimarTebaSi SedarebiTi analizis Catarebis Sesa-Zlebloba. amave dros am modelis parametrebis cvalebadoba kritikuli dozis Semdeg principulad gansxvavebulia. aRniSnul fenomenze SegviZlia vimsjeloT 15 santigrei/sT dasxivebisas miRebuli myisieri zrdis koeficientis maCveneblebiT (1-b3);B Tu 10 san-tigrei/sT dasxivebisas saqme gvaqvs populaciis adaptaciuri Tvisebebis gamovlenas-Tan, 15 santigrei/sT dozis gamoyenebisas populaciis calkeuli organizmebis post-radiaciuli gadarCenis movlena aRiniSneba. SemoTavazebuli modelis mravaljeradi gamoyenebiT SesaZlebelia wylis mcenareTa populaciis rogorc ganviTarebis, ise mik-roevoluciuri procesebis msvlelobis xasiaTis Seswavla, rac, Tavis mxriv, wylis eko-sistemebis mdgradobis Sefasebis kriteriums SeiZleba warmoadgendes.

gamoyenebuli literatura:

1. markert b.A., breure A.m., zechmeisteh. g. Definitions, strategies and principles for bioindica-tion/biomonitoring of the environment. trace metals and other Contaminants in the Environ-ment, vol.6, 2003, Pages 3-39.

2. Friberg N at all. biomonitoring of human impacts in Freshwater Ecosystems: the good, the bad and the ugly Advances in Ecological research, vol.44, 2011, Pages-1-68.

3. гудкови.Н. клеточные механизмы пострадиационного восстановления растений. издательство «Науковадумка». киев, 1985, 222.

4. микеладзе м.О.,чадунели а.а., гогебашвили м.э., математический способ прогнозирования результатов взаимоотношений растений в фитоценозе при радиационном воздействии. Сборник научных трудов “проблемы окружающей среды и природных ресурсов” N11, издательство виНити, москва, 2000, с. 39-43.

5. gogebashvili m. E. ivanishvili N. i. the importance of integration level of plants for formation of their radioresistance international workshop- «Distant transfer of radionuclides in mountainous re-gion», tbilisi, georgia, 2006, p. 29-30.

6. gogebashvili m.,. ivanishvili, N., Pkhaladze, l. Popiashvili, E.PopiashviliN.the specificity of chroni-cal gamma-radiation and heavy matals influence on growth reaction of duckweed. the 35th Annual meeting of the European radiation research Society and the 4th Annual meeting of the ukrainian Society for radiation biology, 22nd to 25th August 2006, kyiv, ukraine, p.142

7. ivanishvili N.i., gogebashvili m.E. the biological model of postradiation restoration of plants on the organismic and population levels of organization. the v international conference- “Perspectives of Peaceful use of Nuclear Energy”. 2012, Azerbaijan, baku, p.142.

Page 165: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013164

экология / ландшафтоведение

Н. Иванишвили, М. Гогебашвили

исследование усТойчивосТи воднЫх экосисТеМ с использованиеМ Радиобиологической Модели

Институт радиологии и экологии грузинского аграрного университета

ключевые слова: Биоиндикация, wulis растение, радиацияРезюме. в работе показана возможность использования культуры ряски (lemna minor.l) в качестве

биомодели при исследовании восстановления растительных популяций. Отличительным свойством модели является простота культивирования и возможность из-за малых размеров объекта получение статистически достоверных данных в ограниченном пространстве. используя такие критерии, как время удвоения численности и коэффициент мгновенного роста популяции, возможно получение результатов при характеристике интегральных параметров всех лимитирующих факторов среды, препятствующих реализации репродуктивного потенциала популяции. предлагается использование данной модели для определения уровня устойчивости водных биосистем.

Ecology / landscape Study

N. Ivanishvili, M. Gogebashvili

researCh of stability of Water eCosysteMs With use of radio bioloGiCal Model

The Institute of Radiology and Ecology of Georgian Agriculturular University

Key words: Bioindication, wulis grass, radiationsummary. in the work the possibility of application of duckwood (lemna minor l.) as a biomodel is

shown for investigation of reparation of plant populations. the object is distinguished by extremely small size that makes easy its cultivation and getting statistically reliable data in a limited space. using criteria such as the duration of quantity doubling and the coefficient of instantaneous growth of the population it is possible to get the results during the characteristic of integral parameters of all limiting environmental factors inhibit-ing realization of the reproductive potential of the population. use of the given model for definition of level of stability of water biosystems is offered.

n. ivaniSvili, m. gogebaSvili

Page 166: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 165

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

ekologia / landSaftmcodneoba

sakvanZo sityvebi: landSafti, geostatistika, landSafturi analizi

kolxeTis dablobi, rogorc fizikur-geografiuli erTeuli moicavs sakuTriv kolxeTis dablobs da mis mimdebare, mTiswina gorak-borcvebs da dabal serebs, aseve struqturul platoebs da talRisebr vakeebs. warmodgenili naSromi Seexeba uSualod vake-dablobis landSaftebs da maT amJamindel mdgomareobas. naSromi efuZvneba uax-loes wlebSi Catarebul kvlevebs da Sedgenil geoinformaciul sistemas, romlis mo-nacemTa bazebis geostatistikuri da kartometriuli analizis Sedegad miviReT sain-tereso Sedegebi, romelic qvemoTaa warmodgenili.

kolxeTis dablobi Zlier saintereso teritoriuli erTeulia ramodenime Tvalsaz-risiT: 1. warmoadgens unikaluri Warbteniani geosistemebis refugiums, romelic Tavis mxriv mraval saintereso floristuli Tu faunisturi formaciis habitatia. 2. kolx-eTis dablobi warmoadgens frinvelTa migraciis erT-erT sakvanZo monakveTs, erT-erT SeCerebis adgils, sadac mravali saintereso saxeoba iyris Tavs da udidesi sasicocx-lo mniSvneloba gaaCnia. 3. kolxeTis dablobi saukuneebis ganmavlobaSi warmoadgenda tradiciuli da Zlier harmoniuli, mdgradi bunebaTsargeblobis zonas, romelic sau-kuneebis manZilze Tavis TviTmyofadobas inarCunebda, Tumca XX saukuneSi es harmonia mniSvnelovnad iqna darRveuli. 4. kolxeTis dablobi warmoadgens sakmaod mowyvlad zo-nas, wyaldidobebis da wyalmovardnebis TvalsazrisiT, rac moasaxleobas da meurneo-bas mniSvnelovnad azianebs. 5. kolxeTis dablobi warmoadgens aqtiur daZirvis zonas da aseve mowyvladia mosalodneli zRvis Semotevisadmi, rac rig monakveTebSi didi in-tensivobiTac mimdinareobs. 6. kolxeTis dablobi mdidaria rogorc miwis resursebiT, ise saTbob-energetikuli resursebiT (navTobi, torfi, Termuli wylebi), Tumca ener-getikuli resursebiT sargebloba arcTu iSviaTad dakavSirebulia garemoze mkveTrad uaryofiT zegavlenasTan, rac aucileblad damafiqrebelia. 7. kolxeTis dablobze mde-bareobs kolxeTis erovnuli parki, sadac daculia Zlier saintereso da unikaluri eko-sistemebi da bunebis Zeglebi, romelic gansakuTrebiT mofrTxilebas saWiroebs.

Cvens mier Catarebuli kvlevis Sedegad Sedgenil iqna kolxeTis vake-dablobis land-Safturi ruka da geoinformaciuli sistema. kolxeTis vake-dablobebis landSaftebi moicavs 4882.971 km2 gamoiyofa landSaftebis 3 tipi, 3 qvetipi, 5 gvari da 52 saxe.

a. vakis da gorak borcvebis subtropikuli humiduria1. kolxuri tyises landSaftebi sakvlevi teritoriis udides nawils moicavs da mis 97.416% Seadgens. b. vakis da gorak borcvebis subxmelTaSuazRviuri semihumidurib1. kolxurTan gardamavali tyisaRniSnuli landSaftebi vrceldeba biWvinTis koncxze da unikaluri, reliqturi ty-

iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis zust da

sabunebismetyvelo mecnierebaTa [email protected]; [email protected]

kolxeTis vake-dablobis landSaftebi da maTi

dRevandeli mdgomareoba

r. maisuraZe, T. xarZiani

Page 167: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013166

r. maisuraZe, T. xarZiani

eebiT xasiaTdeba. Tumca mcire farTobs moicavs da misi teritoria sakvlevi regionis mxolod 0.392% Seadgens.

f. hidromorfuli da subhidromorfulif1. Waobiani, mlaSobiani, mdelos da tugaises landaftebi warmodgenilia 1 gvariT (24) da 4 saxiT, moicavs sul sakvlevi terito-

riis 2.19% (106.976 km2).

naxazi 1. kolxeTis vake dablobis landafturi ruka (gvarebis mixedviT, 2012 w.)

kolxeTis dablobi gamorCeulia misi Warbteniani ekosistemebiT, teritoria garda maRali Camonadenis qselisa, xasiaTdeba atmosferuli naleqebis maRali maCvenebliT, landSafturi erTeulebis (landSaftis saxeebi) Seswavla naleqebis raodenobis mixed-viT karg warmodgenas gviqmnis maTi SesaZlo, potenciuri da faqtobrivi ganestianebis TvalsazrisiT SefasebisaTvis.

naxazi 2. kolxeTis vake dablobis landaftebi atmosferulinaleqebis raodenobis mixedviT.

Zlier saintereso iyo sakvlevi teritoriis landSaftebis Sefaseba niadagebis Tval-sazrisiT, radganac sakvanZo erTeuls landSaftis saxe warmoadgens, romelTac Tavis mxriv axasiaTebT Zlieri mozaikuroba da rTuli struqtura, TiToeul landSaftur er-

Page 168: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 167

kolxeTis vake-dablobis landSaftebi da...

TeulSi gvxvdeboda niadagis 1, 2 an meti tipic, romelTa amsaxveli cxrilic Cvens mier qvemoTaa warmodgenili, aRsaniSnavia, rom aRniSnul teritorias axasiaTebs niadagebis sakmaod maRali mravalferovneba.

cxrili 1. sakvlevi regionis niadagebi da maTi farTobebi

niad

agis

tip

i

alu

viu

r-

kar

bona

tu

li

alu

viu

ri

alu

viu

ri,

l

amia

n-W

aobi

ani

alu

viu

ri,

yviT

elmi

wa

ewer

-leb

iani

lam

ian-

Wao

bian

i

qviS

iani

farT, km2 59.73 816.77 13.415 407.01 8.804 871.605 49.971

xvedriTi wili %

1.22 16.73 0.2747 8.335 0.18 17.849 1.023

cxrili 1. sakvlevi regionis niadagebi da maTi farTobebi (gagrZeleba)

niad

agis

tip

i

to

rf

ian-

Wao

bian

i

yviT

elmi

wa-

ewer

i,al

uvi

ur

i

yviT

Yelmi

wa-e

wer

-leb

iani

yviT

Yelmi

wa-e

wer

i

sust

ad g

anvi

Tar

ebu

li,

pr

imit

iul

i

niad

agu

r s

afar

s mo

kleb

ul

i

farTobi km2

528.835 1593.38 431.55 42.82 12.688 46.399

xvedriTi wili %

10.83 32.63 8.84 0.877 0.26 0.95

sakvlevi regionis landSaftebis geoinformaciulma da geostatistikurma analizma aseve saintereso Sedegi mogvca mcenareuli safaris Sefasebis TvalsazrisiT. kolxeTis dablobis landSaftebs, misi pirvandeli saxiT Seesabameboda daWaobebuli an Warbte-niani, aseve kolxuri polidominanturi tyeebi, Tumca dRes pirvandeli mcenareuli sa-fari naklebad an fragmentaluradaa SemorCenili.

cxrili 2. sakvlevi regionis mcenareuli safari da maTi farTobebi

mcen

areu

li

saf

aris

tip

i

das

axl

ebeb

i,sa

var

gul

ebi,

meo

rad

i md

elo

ebi

das

axl

ebeb

i,sa

var

gul

ebi,

meo

rad

i md

elo

ebi,

mur

ynar

ebi

daW

aobe

bul

i l

eSam

bian

i ko

lxu

ri

tye

da

mdel

o,W

aobe

bi

fiW

vnar

i t

ye

kol

xur

i po

lid

omi

nant

ur

i,mu

xnar

-rc

xil

nar

i t

ye

mcen

areu

l s

afar

s mo

kleb

ul

i

farTobi km2

2370.83 1439.42 510.754 4.301 118.383 146.821

xvedriTi wili %

48.553 29.478 10.46 0.0881 2.424 3.007

Page 169: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013168

cxrili 2. sakvlevi regionis mcenareuli safari da maTi farTobebi (gagrZeleba)mc

enar

eul

i sa

far

is t

ipi

meo

rad

i md

elo

, Wao

bebi

mur

ynar

i t

ye, m

del

o,

sava

rgu

leb

i, d

asax

leb

ebi

muxn

ari

da

jag

rc

xil

nar

-mu

xnar

i d

eriv

ateb

i,

Sibl

iaki

, md

elo

, d

asax

leb

ebi

muxn

ari,

mu

xnar

-r

cxi

lna

ri

da

rc

xil

nar

-mu

xnar

i t

ye,s

avar

gul

ebi,

so

fl

ebi

muxn

ari,

muxn

ar-Z

elqv

nar

i d

a Ze

lqv

nar

i t

ye

sava

rgu

leb

i, m

eor

adi

mdel

oeb

i, m

ur

ynar

i t

ye

farTobi km2

5.268 176.984 8.3843 34.4324 53.9751 13.4151

xvedriTi wili %

0.108 3.625 0.172 0.705 1.105 0.275

mcenareuli safaris msgavsad, tyis tipebis mdgomareobac mniSvnelovnadaa Secv-lili, Tumca jer kidev ikveTeba pirvandeli suraTi, rac tyis tipebis sakmao mraval-ferovnebaSi, Zvirfasi jiSebis da reliqturi tyis masivebis gavrcelebaSi gamoixateba.

cxrili 3. sakvlevi regionis landSaftebi tyis tipebis mixedviT da maTi farTobebi

tyi

s t

ipi

daW

aobe

bul

i l

eSam

bian

i ko

lxu

ri

der

ivat

ebi

fiW

vnar

i

kol

xur

i po

lid

omi

nant

ur

i,

muxn

ar-r

cxi

lna

ri

mur

ynar

i

muxn

ari,

muxn

ar-r

cxi

lna

ri

da

rc

xil

nar

mu

xnar

i

muxn

ari,

muxn

ar-Z

elqv

nar

i d

a Ze

lqv

nar

i

tyi

s sa

far

s mo

kleb

ul

i

farTobi km2

510.754 8.384 4.301 118.383 1629.821 34.432 53.975 2522.920

xvedriTi wili %

10.4599 0.172 0.088 2.424 33.378 0.705 1.105 51.668

xangZlivvadiani bunebaTsargebloba kolxeTis dablobze harmoniul xasiaTs atareb-da, mosaxleoba sameurneo TvalsazrisiT ZiriTadad, amaRlebul, SedarebiT naklebad Warbtenian miwebs iyenebda, xolo Warbteniani bunebriv-teritoriuli kompleqsebi, Te-vzWeris, nadirobis da sxvadasxva eqstensiuri bunebaTsargeblobisTvis gamoiyenebida, maT Soris samSeneblo masalebis (mag. isli) mosapoveblad da a.S. Tumca 20 saukuneSi Wao-bebis intensiurma daSrobam aq marTalia gazarda damuSavebuli miwebis farTobi, magram gamoiwvia rigi uaryofiTi zegavlenac, moxda mosaxleobis gadaadgileba sacxovreblad ufro Warbtenian zolSi, ramac gazarda malariis da sxva daavadebebis riski, gaizarda mosaxleobis riski wyaldidoba-wyalmovardnebTan dakavSirebiT. drenaJis sistema moiTxovda mudmiv monitorings da periodul SekeTebas, moxda mwyobridan gamosvla da meoradi daWaobeba, moispo pirveladi, kolxuri reliqturi leSambiani tye, maT Soris iSviaTi dablobis bzianebi da lafnari tyis masivebi. xolo periferuiul zolSi gaiz-arda datvirTva Zvirfasi jiSis, muxis da Zelqvis tyeebze, romlebic Zlier ganadgurda.

r. maisuraZe, T. xarZiani

Page 170: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 169

sakvlevi teritoriis nawili dRes sruliadaa gardaqmnili, xolo sakmaod did farTo-bze transformaciis xarisxi mniSvnelovnad maRalia, xolo SedarebiT xeluxlebeli an pirvandel saxSenarCunebuli landSaftebi, mcire fragmentebis saxiTRa SemorCa. aRniS-nul viTarebaze warmodgenas gvaZlevs sakvlevi regionis landSaftebis anTropogenuli transformaciis ruka da Sesabamisi cxrili.

cxrili 4. sakvlevi regionis landSaftebi anTropogenulitransformaciis xarisxis mixedviT

tr

ansf

or

mac

iis

xar

isxi

umn

iSvn

elo

d t

ran

sfo

rmi

reb

ul

i,

xel

uxl

ebel

i d

a kv

azix

elu

xleb

eli

fr

agme

nteb

iT

umn

iSvn

elo

d t

ran

sfo

rmi

reb

ul

i

mcir

ed t

ran

sfo

rmi

reb

ul

i

saSu

alo

d t

ran

sfo

rmi

reb

ul

i

mniS

vnel

ovn

ad

tr

ansf

or

mir

ebu

li

Zlie

r t

ran

sfo

rmi

reb

ul

i

sru

lia

d g

ard

aqmn

ili

farTobi km2

14.262 530.571 434.031 42.817 1487.348 2067.955 305.987

xvedriTi wili %

0.292 10.866 8.889 0.877 30.46 42.35 6.266

naxazi 3. sakvlevi regionis landSaftebi anTropogenulitransformaciis xarisxis mixedviT

kolxeTis dablobis landSaftebi, rogorc cnobilia, xasiaTdeba swori da iSvia-Tad datalRuli reliefiT, rbili da Tbili klimatiT, aseve mdinareuli da zRviuri nafenebiT, romelzedac lamis fena da nayofieri niadagebia ganviTarebuli. Sesabamisad miwis fondis TvalsazrisiT sakmaod mdidaria, Tumca xSir SemTxvevaSi, miwis fondis struqturas gansazRvravs rigi garemo-pirobebi, romelic malimitirebel faqtorebad iqceva, aseve adamianis zemoqmedeba. XX saukunis farglebSi, gansakuTrebiT gaizarda

kolxeTis vake-dablobis landSaftebi da...

Page 171: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013170

mosaxleobis dawola dablob zolze, sasoflo-sameurneod vargisi miwebis nawili dai-kava saqalaqo dasaxlebebma, ramac sameurneo miwebis fondze uaryofiTi gavlena moax-dina, aseve Tavisi uaryofiTi wvlili Seitana meoradma daWaobebam, xolo tradiciulad, kolxeTis dablobis zRvispira, daWaobebuli zolo SedarebiT naklebad miekuTvneooda sameurneo TvalsazrisiT maRali kategoriis miwebs. qvemoT warmodgenili cxrili da ruka gvaCvenebs TuU ra suraTia am mxriv, dResdReobiT kolxeTis vake-dablobis land-SaftebSi

cxrili 5. sakvlevi regionis landSaftebi sameurneod vargisi miwis fondis mixedviT

same

ur

neo

d

var

gisi

mi

wis

fo

ndi

Zal

ian

maR

ali

maR

ali

saSu

alo

dab

ali

umn

iSvn

elo

miwi

s f

ond

s mo

kleb

ul

i

farTobi km2

1737.68 1606.502 935.708 459.133 81.702 62.2458

xvedriTi wili %

35.587 32.9 19.163 9.403 1.673 1.275

naxazi 4. sakvlevi regionis landSaftebi sameurneod vargisi miwis fondis mixedviT

gamoyenebuli literatura:

1. Н.л. Беручашвили, ландшафтная карта кавказа. тб. 1979.2. Н.л. Беручашвили, кавказ, ландшафты, модели, эксперименты. тб. 1995.3. saqarTvelos axali landSafturi ruka da geoinformaciuli sistema, kedlis

ruka, TanaavtorobiT: n. jamaspaSvilTan, z. seferTelaZesTan, n, beruCaSvilTan, n. inaSvilTan da T. xarZianTan

4. saqarTvelos axali landSafturi ruka da geoinformaciuli sistema, wigni-kata-logi, TanaavtorobiT: n. jamaspaSvilTan, z. seferTelaZesTan, n, beruCaSvilTan, n. inaSvilTan da T. xarZianTan

5. d. nikolaiSvili, landSaftebis sivrciT-droiTi analizi, Tb. 2009

r. maisuraZe, T. xarZiani

Page 172: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 171

экология / ландшафтоведение

Р. Маисурадзе, Т. Хардзиани

низМенно-Равнинние ландшафТЫ колхиди и их совРеМеннЫий сосТояние

Факультет Точных и Естественных наук ТГУ им. Ив. Джавахишвили[email protected]; [email protected]

ключевые слова: ландшафт, геостатистика, ландшафтный анализРезюме. колхидская низменность состойт из собственно низменностьи и предгорно-холмыстых

территорий. Наш тезис касается собственно низменных ландшафтов и обоснованно ландшафтной картой грузий, опубликованного 2012 (р. маисурадзе и др.). в тезисе представленно геостатистический и картометрический анализ ландшафтов исследованного региона. уровень исследований едыниц – вид ландшафтов, на котором уровне оцененно их современное состояние, количество осадков, почвы, растительности, выд лесов, уровен трансформаций и земельний фонд. тезис имеет осеночний характер и является как и научной, так и практической работой.

Ecology / landscape Study

R. Maisuradze, T. Khardziani

KolKheti loWland landsCapes and their Modern Condition

Faculty of Exact and Natural Sciences of Iv. Javakhishvili Tbilisi State [email protected]; [email protected]

Key words: landscape, geostatistics, landscape analysissummary. kolkheti plain consists of kolkheti lowland itself and nearby foothills. this work is dedicated

to the kolkheti lowland landscapes and is based on landscape map and giS of georgia, which was published in 2012 (maisuradze, r. and others). the work contains geostatistical analysis of kolkheti lowland landscapes, which are evaluated at the level of landscape species. in this work is given the review of modern conditions of the area, such as distribution of precipitation, soil, vegetation, forest types, anthropogenic transformation and land fund. the work is evaluative in nature and has as scientific as practical importance.

kolxeTis vake-dablobis landSaftebi da...

Page 173: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

172 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

melioracia

saqarTvelos teqnikuri universitetis wyalTa meurneobis [email protected]

sakvanZo sityvebi: erozia, mowyvladoba

bunebrivi garemos degradaciis gamomwvevi mizezebidan erT-erTi mniSvnelovani ad-

gili uWiravs niadagis erozias, romelic ZiriTadad formirdeba mowyvlad mTis fer-

dobebze, naxanZral teritoriaze, saavtomobilo, sarkinigzo da energo derefnebis

mimdebare bunebriv-teqnogenur ferdobebze da provocirebas uwevs Rvarcoful da

mewyrul movlenebs, aqedan gamomdinare mniSvnelovan zians ayenebs qveynis ekologiur

usafrTxoebas da ekonomikas.

zemoaRniSnulidan gamomdinare, sensitiur ubnebze mosalodneli bunebrivi kata-

strofebis riskis Semcireba Tanamedrove ekologiuri mecnierebis aqtualur amocanas

warmoadgens, amdenad eroziuli procesebis sawinaaRmdego Tanamedrove inovaciuri

RonisZiebebis SemuSaveba metad prioritetuli sakiTxia, miTumetes dRemde ar aris Se-

muSavebuli ekologiuri disbalansis aRdgenis iafi _ efeqturi RonisZieba [1, 3, 4].

aRniSnulTan dakavSirebiT, degradirebuli ferdobebis stabilizaciis misaRwevad

da biomravalferovnebis aRsadgenad Cven mier Seiqmna niadagis degradaciis sawinaaRm-

dego, Tanamedrove, iafi, efeqturi geoxaliCa `Eroecomat~, romelic Sedgeba naturaluri

bambis, niadagis Txeli fenisa da marlis Srisagan. aRniSnul Sreebs Soris, niadagis Txel

fenaSi, Tavsdeba dasacav ferdobze arsebuli endemuri jiSis balaxovani da xe-buCqovani

mcenareebis gaRvivebuli Teslebi. montaJamde geoxaliCa `Eroecomat~ iJRinTeba mineral-

uri da organuli gamanoyiereblebiT (biostimulatori) gamdidrebuli wyliT.

geoxaliCa `Eroecomat~-is muSaobis dasadgenad, Cven mier ganxorcielda mcire masSta-

bis laboratoriuli kvlevebi (ix. sur. 1, 2), romlis drosac gamWvirvale 0,5 m2 farTo-

bis mqone yuTSi Cayrili iqna erozirebuli ferdobidan aRebuli niadag-grunti (niadag

gruntis simkvrive miaxloebuli iqna bunebriv mdgomareobaSi arsebul niadag-gruntis

simkvrivesTan), romelzec dafenili iqna geoxaliCa `Eroecomat~ da masSi CaTesili iqna

mcenare koindaris Teslebi. gamWvirvale yuTze geoxaliCa `Eroecomat~-is montaJidan 3

kviris ganmavlobaSi, 3 dRiani intervaliT, xdeboda misi morwyva.

g. Caxaia, z. varazaSvili, l. wulukiZe, i. xubulava,T. supataSvili, o. oqriaSvili

niadagis eroziis sawinaaRmdego geoxaliCa

`eroeCoMat~-is laboratoriuli kvleva

Page 174: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 173

niadagis eroziis sawinaaRmdego geoxaliCa `Eroecomat~...

suraTi 1. geoxaliCa `Eroecomat~-ze ganxorcielebuli

laboratoriuli eqsperimenti

suraTi 2. geoxaliCa `Eroecomat~-s zedxedi

eqsperimentis dawyebidan damTavrebamde (24.04.2013-14.05.2013) izomeboda labora-

toriaSi arsebuli haeris temperaturis da tenianobis maCveneblebi, romelTa saSualo

dRiuri mniSvnelobebisa da mcenareTa amonayaris saSualo simaRlis drosTan damokide-

bulebis grafikebi mocemulia sur. 3, 4, 5-is saxiT.

eqsperimentis dawyebidan 21 dRis Semdeg geoxaliCa `Eroecomat~-ze amosuli mcenare

koindaris miwiszeda da miwisqveSa biologiuri masis dinamikis Sesaswavlad Cven mier yu-

Tidan amo Rebuli iqna geoxaliCis fragmenti (ix. sur. 6).

Page 175: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013174

g. Caxaia, z. varazaSvili, l. wulukiZe...

24.04.2013-14.05.2013suraTi 3. mcenareTa amonayaris saSualo simaRlis drosTan damokidebulebis grafiki

24.04.2013-14.05.2013suraTi 4. haeris saSualo temperaturis drosTan damokidebulebis grafiki

24.04.2013-14.05.2013suraTi 5. haeris saSualo tenianobis drosTan damokidebulebis grafiki

miRebulma Sedegma dagvanaxa, rom eqsperimentis periodSi, geoxaliCa `Eroecomat~-ze

amosuli mcenareebis miwiszeda da miwisqveSa biologiuri masis dinamika damakmayofile-

belia, rac iZleva safuZvels misi rogorc niadagis eroziis sawinaaRmdego RonisZiebad

gamoyenebisaTvis.

Page 176: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 175

suraTi 6. geoxaliCa `Eroecomat~-is fragmentis gverdxedi (Wrili)

aqve unda aRiniSnos, rom mowyvlad ferdobebze ekologiuri wonasworobis aRdgenis

mizniT geoxaliCa `Eroecomat~-is samomavlo gamoyenebis perspeqtiulobas ganapirobebs

misi Semdegi dadebiTi Tvisebebi:

• igi SesaZlebelia gamoyenebuli iqnas 200_600 qanobis mowyvladi ferdobebis sta-

bilizaciis misaRwevad.

• geoxaliCa “Eroecomat~ ekonomiuria, 1m2-is TviTRirebuleba Seadgens 1 evros, anu

msoflioSi aprobirebul geoxaliCa “Secumat~-Tan SedarebiT 8-jer iafia [2], rac war-

moadgens mniSvnelovan faqtors aramxolod adgilobrivi bazris, aramed saerTaSoriso

bazrebzec misi konkurentunarianobisa da popularizaciisaTvis.

• geoxaliCa “Eroecomat~-is biostimulatorebis Semcveli wyliT gaJRenTili ru-

loni ankerebis saSualebiT magrdeba degradirebul ferdobze, romelic ganapirobebs

geoxaliCis qveda SreSi arsebuli dasvelebuli bambis zedapirisa da dasacavi ferdo-

bis niadagis zedapiris mWidro kontaqts, rac damatebiT uzrunvelyofs geoxaliCa

“Eroecomat~-is saimedoobas.

• degradirebul ferdobze geoxaliCa “Eroecomat~-is montaJis Semdgom yoveli mosu-

li naleqis dros xdeba sxvadasxva gamanoyiereblebiT gaJRenTili geoxaliCis SreebSi

wvimis wylis zomieri infiltracia, rac ganapirobebs dasacavi ferdobis aqtiuri 2-10

sm-iani Sris etapobrivad ganoyierebas da xels uwyobs aRdges iq arsebuli biomraval-

ferovneba.

• erozirebul ferdobze geoxaliCa “Eroecomat~-is montaJis Semdgom mas damatebiT

gaaCnia mulCirebis efeqti, romelic xels uwyobs dasacav ferdobze niadagSi ukve arse-

buli mcenareebis Teslebis gaRvivebas da aRmocenebas, rasac emateba geoxaliCis Sreebs

Soris arsebul niadagis Txel fenaSi moTavsebuli mcenareebis aRmocenebis realuri

SesaZlebloba, rac gamoixateba erozirebul ferdobebze biomravalferovnebis myisier

aRdgenaSi.

• bunebrivi masalisagan damzadebuli geoxaliCa “Eroecomat~ droTa ganmavlobaSi

(erozirebul ferdobze biomravalferovnebis aRdgenis Semdeg) lpeba rogorc organu-

niadagis eroziis sawinaaRmdego geoxaliCa `Eroecomat~...

Page 177: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013176

li sxeuli da gadaiqceva mcenareebisaTvis sakveb nivTierebad, rac xels uwyobs mcenari-

saTvis saWiro sakvebi nivTierebebiT Rarib erozirebul ferdobebze biomasis ganviTa-

rebis SesaZleblobas.

geoxaliCa “Eroecomat~-is zemoaRniSnuli Tvisebebi gvaZlevs SesaZleblobas

davaskvnaT, rom is warmoadgens samomxmareblo bazrisaTvis konkurentunarianobis, upi-

ratesobis da unikalobis ganmsazRvrel mniSvnelovan indikatorebs, aqedan gamomdinare

migvaCnia, rom bunebriv pirobebSi masze damatebiT farTomasStabiani savele kvlevebis

ganxorcielebis Semdeg miRebuli Sedegebi mogvcems saSualebas davazustoT misi efeq-

turoba, raTa igi realurad gamoyenebuli iqnas mowyvlad ferdobebze niadagis eroziis

sawinaaRmdegod da biomravalferovnebis aRsadgenad.

gamoyenebuli literatura:

1. g. Caxaia, S. bosikaSvili, z. varazaSvili, r. diakoniZe, i. xubulava, T. supataSvili, l. wulukiZe, m. SavlayaZe, f. lorTqifaniZe _ niadagis eroziis sawinaaRmdego gaoxaliCa `nesfile~-s da `nesgeo~-s laboratoriu-likvleva. wyalTa meurneobis institutis samecniero SromaTa krebu-li #67, Tbilisi, 2012, gv. 204-208.

2. http://www.bitbau.at/preislisten/pdf/pr_bitbau_geotex_5.pdf3. g. Caxaia, z. varazaSvili, r. diakoniZe, l. wulukiZe, i. xubulava, T. su-

pataSvili _ mTis ferdobebze mimdinare niadagis degradaciis proce-sebis sawinaaRmdego Tanamedrove RonisZiebebi. wyalTa meurneobis in-stitutis samecniero SromaTa krebuli, #66, Tbilisi, 2011, gv. 204-208.

4. г. чахая, з. варазашвили, р. диаконидзе, цулукидзе л.Н., хубулава и.в. Совре-менные мероприятия по боръбе с эрозионными процессами, протекающими на гор-ных склонах. институт водного хозяйства, cборник научных трудов № 65, тбили-си 2010, ст. 244-248.

мелиорация

Г. Чахая, З. Варазашвили, Л. Цулукидзе, И. Хубулава,Т. Супаташвили, О. Окриашвили

лабоРаТоРное исследование пРоТивоэРозионного геоковРа “eroeCoMat”

Институт Водного Хозяйства Грузинского Технического Университета[email protected]

ключевые слова: эрозия, уязвимостьРезюме. На фоне глобальных изменений климата и развития транспортной инфраструктуры,

протекающих на земле в последнее время отмечаются процессы деградации почвы на горных склонах, что способствует провоцированию селевых и оползневых процессов.

в мире широко применяются различные мероприятия по борьбе с эрозией почвы (гидротехнические, фитомелиоративные, лесомелиоративные), которые характеризуются более или менее эффективными.

g. Caxaia, z. varazaSvili, l. wulukiZe...

Page 178: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 177

в последнее время в мире созданы из синтетического материала геоковры по борьбе с эрозией почвы различного вида, себестоимость которых довольно высокая, в среднем колеблется в пределах 8-12 евро.

С учетом вышесказанного, в лабораторных условиях нами был испытан геоковер «Eroecomat», изготовленный из экологически чистого материала, который состоит из слоев технической ваты, почвы и марли. в тонком слое почвы помещаются проросшие семена эндемичных для защищаемого склона растений – трав, деревьев и кустарника. в результате лабораторного исследования была установлена его эффективность, в частности, на геоковре интенсивно прорастает биомасса. его преимущества заключаются также в том, что он изготовляется из натурального материала, легко монтируется и дешев (себестоимость приблизительно 1 евро). имея данные исследования мы получили основание испытать геоковер «Eroecomat» в естественных условиях, в случае успешного испытания будет возможна защита эрозированного склона и восстановление биомногообразия на нем.

проведенные нами лабораторные исследования являются попыткой осуществить иновационное противоэрозионное мероприятие, которое даст возможность защитить уязвимые территории с помощью геоковра «Eroecomat», изготовленного из дешевого и экологически чистого материала.

Amelioration (reclamation)

G. Chakhaia, Z. Varazashvili, L. Tsulukidze, I. Khubulava, T. Supatashvili, O. Okriashvili

the laboratory researCh of soil erosion aGainst Geo Mat “eroeCoMat”

Water Management Institute of Georgian Technical University

Key words: erosion, vulnerabilitysummary. recent period on the background of climate global change running in Earth and development

of transport infrastructure often observe soil degradation processes on the mountain slopes, which promote of debris flow and landslide phenomena provoking.

in World spacious use various measures against soil erosion (hydro technical, phyto reclamation, forest reclamation), which characterized more or less affectivity.

lately in World are created many type of erosion against geo mats prepared by synthetic materials, which cost is high and average fluctuated of 8-12 Euro range.

taking into account the above in the laboratory conditions has been examined geo mat `Eroecomat~ pre-pared by ecological clean materials, which contains technical cotton, thin lay of soil and lay of marlene. in the soil thin lay placed stir seeds of endemic grass and trees-bushes existing defensible slope. the result of laboratory research estimated its affectivity, particularly, on the geo mat grow biomass intensively. Also, the advantage of its is that it is made of natural materials, it is easily its installation and is cheap (cost of 1 m3 is about 1 Euro). on the base of research data created background of examination of `Eroecomat~ in the natural conditions. in case of successfully implemention will be able protect of erosion slopes and restore of biodiver-sity on them.

the laboratory research implemented by us is attempt to create innovation measure against soil erosion, which will enable us to protect vulnerability territories by using geo mat `Eroecomat~ made cheap and ecologi-cal clean materials.

niadagis eroziis sawinaaRmdego geoxaliCa `Eroecomat~...

Page 179: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

178 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

melioracia

sakvanZo sityvebi: milsadeni, riski, sarwyavi sistemebi, dawneviani milsadenebi, saimedoba.

saqarTvelos morwyvis sistemebi dablobebis da mTiswina zolebSia ganlagebuli da sainJinro TvalsazrisiT rTul sistemaTa ricxvs miekuTvneba. maTi teqnologiuri sqema warmoadgens TanmimdevrobiT funqcionirebad nagebobebs, romelTa daniSnule-baa wylis aReba, misi xarisxis gaumjobeseba, transportireba saWiro raodenobiT da morwyvis grafikis dacviT da momxmareblebs Soris ganawileba; mTeli es sistema Sei-cavs danadgarebiT, meqanizmebiT, gamzom-maregulirebeli mowyobilobebiT aRWur-vil hidroteqnikur nagebobebs. maTi normaluri funqcionirebisaTvis mniSvnelovania droulad SevafasoT TviToeuli kvanZis saimedoobis darRvevis albaToba da obieqtis usafrTxoeba, romelic damokidebulia uamravl gare da Siga faqtorebis erTobliv zemoqmedebaze. teqnikuri mdgomareobis, deformaciis xasiaTis, maTi xarisxis, mize-zebis da dazianebis safuZvelze hidroteqnikuri nagebobebis gaangariSebis meTodebis srulyofisaTvis mopovebul iqna mravalwliani naturuli dakvirvebaTa masalebi, Ses-wavlili, damuSavebuli da gaanalizebuli iqna hidroteqnikur nagebobaTa mtyunebaTa mravalwliuri statistikuri monacemebi, raTa mecnierul doneze gadaWriliyo uaRres-ad rTuli da mniSvnelovani problema, rogoricaa hidromelioraciuli sistemebisa da nagebobebis saimedoobis gazrda (problemis damuSavebas xelmZRvanelobda akademikosi c. mircxulava).

morwyvis meqanikur sistemebSi sadawneo milsadeni sakmaod Zvirad Rirebuli nagebo-baa. mas esaWiroeba gansakuTrebuli usafrTxoeba da maqsimalurad unda iqnes uzrun-velyofili misi Seuferxebeli funqcionireba morwyvis grafikis gaTvaliswinebiT. igi Tanmimdevrul elementTa rTuli kompleqsia ( mili, milis detalebi, armatura, Camket-damcavi mowyobiloba da sxv. sistemaSi Semavali yoveli elementis mtyuneba iwvevs wy-lis transportirebis Sewyvetas. amitom misi saimedoobis problema mraval faqtorzea damokidebuli.

saqarTvelos sarwyav sistemebSi dReisaTvis sruli moculobiT ver tardeba hi-droteqnikur nagebobaTa movla-Senaxvisa da saeqspluatacio RonisZiebani. amotom maT umetes nawils muSaoba uxdeba kritikul situaciaSi, zogierTi maTgani cveTis zR-varze imyofeba, zogi saWiroebs rekonstruqcias, xelaxal teqnikur gadaiaraRebas da teqnologiuri procesebis daxvewas. imisaTvis, rom sworad ganisazRvros milsadenis dazianebis albaToba da mosalidneli riskis sidide, saWiroa yuradRebiT ganvixiloT masze bzaris warmoqmnisa da misi Semdgomi ganviTarebis procesi. bzaris sidide K gan-

saqarTvelos teqnikuri universitetis wyalTa meurneobis [email protected]

z. WarbaZe, n. niblaZe, n. suxiSvili

sadawneo milsadenebis dazianebis riskis Semcireba

Page 180: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 179

sadawneo milsadenebis dazianebis riskis Semcireba

isazRvreba [1] Semdegi formuliT:

K = Qσ π⋅ (1)

sadac Q uganzomilebo parametria; σ - masalis saangariSo Zabva; ℓ - bzaris sigrZis nax-evari.

milsadenis dazianebis riski warmoiqmneba maSin, Tu K uaxlovdeba mis kritikul mniS-vnelobas. amitom zustad rom ganisazRvros is dro, roca moxdeba milsadenze warmoqm-nili ℓ bzaris gazrda ℓ

kr-mde, visargebloT formuliT:

ℓn(ℓkr./ℓ) = (Δσ)2 (10/E2) ℓ2N (2)

E masalis drekadobis modulia; σ - masalis saangariSo Zabva; I - bzaris sigrZis nax-evari.

milsadenis dazianebis riski mosalodnelia maSin, Tu K uaxlovdeba K kritikuls. ami-tom zustad rom ganvsazRvroT dro, roca moxdeba I bzaris gadazrda I

kr-mde. visarge-

bloT formuliT:

In(Ikr./I) = ((ΔΔσ)2 (10/E2) I2N (3)

sadac E masalis drekadobis modulia; N – ciklTa raodenoba; Tu dauSvebT, rom rwyvis sami sezonis ganmavlobaSi sadawneo milsadenis CarTva

moxds 100-jer, e.i. ciklTa raodenoba N = 200; Δ/σ E = 3; ΔIn / I = 3.3%, maSin SesaZlebelia gamovTvaloT bzaris gazrdis SesaZlebloba yoveli ciklis gavlis Semdeg.

cxrilSi gansazRvrulia ΔIn / Ikr. erTi ciklis dro foladis milisaTvis.

foladiK

maqs. / KsaS.

0.4 0.5 0.8 1

foladis mili

1.9·103 9.7·103 5·102 1.9·102

dauSvaT, rom sistemis rekonstruqciamde da teqnikur gadaiaraRRebamde sadawneo milsadenis mocveTis albaToba iyo 0.9670, rekonstruqciisa da teqnikuri gadaiaraRebis Semdeg ki albaToba 0.9015 gaxda. maSin obieqtis umtyuno funqcionirebis albaToba [2] iqneba:

P(t) = 1 – (1 – 0.9670 × (1 – 0.9025) = 1 – 0.0031 = 0.9979, xolo riski ki: r = 1 – p (t) = 1 – 0.9979 = 0.0021. aqedan gamomdinare morwyvis sistemis rekonstruqciisa da teqnologiis daxvewis Semdeg morwyvis sistemis riski 0.21%-ia.

morwyvis meqanikur sistemaSi sadawneo milsadenebisaTvis dasaSvebi riskis a da eqspluataciis periodis dadgenis sakmaod dasaSvebi riskisa da eqspluataciis peri-odis dadgenis sakmaod didi mniSvnelobaeniWeba. igi metad sapasuxismgeblo procesia, romlis sworad gadawyveta SesaZlebelia mxolod da mxolod mtyunebata Rrma da safuZ-vliani statistikuri analizis Sedegad. riskis sididis mateba iwvevs milsadenis Rireb-ulebis Semcirebas, rac zrdis mosalodnel mogebas, magram mogebis zrdam SesaZlebelia milsadenis eqspluataciis drois Semcireba gamoiwvios.

sadawneo milsadenze SemCneuli dazianebis aRricxvam, maTma klasifikaciam, deta-lurma Seswavlam da analizma migviyvana Semdeg daskvnamde: sadawnevo milsadenebis eqspluatacia ganisazRvreba sami periodiT: eqspluataciis pirveli wlebi, normaluri periodi da dabereba. milsadenis muSaobis aseTi dayofa saSualebas iZleva, rom Rrmad iqnes gaanalizebuli sadawneo milsadenebis mtyunebaTa warmoqmnis pirobebi da daisaxos

Page 181: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013180

z. WarbaZe, n. niblaZe, n. suxiSvili

misi saimedoobis gazrdis gzebi misi funqcionirebis calkeuli periodebisaTvis. dadg-inda, rom sadawneo milsadenis muSaobis TiToeuli etapi xasiaTdeba mTeli rigi Tavise-burebebiT, razedac did gavlenas axdens milis maxasiaTeblebi (qanobi, xarji, dawneva, milis masala) da garemo, romelSic gayvanilia mili (reliefi, grunti).

eqspluataciis aRniSnuli periodebis xangrZlivobis dasadgenad gamoyenebul iqna saimedoobis TeoriaSi kargad cnobili eqspertTa gamokiTxvis meTodi. [3,4,5]. aRniS-nuli meTodiT SesaZlebeli gaxda specialistTa gamocdilebis ganzogadoeba da maTi Sedegebis damuSaveba, ris Sedegadac moxda dasmuli amocanis gadawyveta.

naTeli gaxda, rom sadawneo milsadenis eqspluataciis pirveli periodi moicavs xuT wels. normaluri eqspluataciis periodi 17 wlamde meryeobs, xolo Semdgomi periodi nagebobis daberebad unda CaiTvalos. mesame periodi ukve didi riskis zonaSi xvdeba da ar aRemateba 5-7 wels. sadawneo milsadenis funqcionirebis periodi saSualod 25-30 wels moicavs.

rTul mTagorian reliefze agebuli meqanikuri morwyvis sistemebisaTvis sadawneo milsadenis muSaobis optimaluri drois dadgenas uaRresad didi mniSvneloba eniWeba, radganac saWiroa gatardes ekonomiuri reformebi, romlebic am dargSi gulisxmobs sarwyavi sistemebis ekonomikur-organozaciuli, teqnikuri da teqnologiuri Tvalsaz-risiT Secvlas.

yovelive zemoaRniSnulis gaTvaliswinebiT saqarTvelos wyalTa meurneobis insti-tutiSi SemuSavda sadawneo milsadenebis qmediTunarianobis gaxangrZlivebisa da cveTis sawinaaRmdego kompleqsuri RonisZiebebi, romelTa drouli ganxorcieleba mogvcems did ekonomiur efeqts, xolo SesaZlo riskis winaswar gansazRvra da maTi Tavidan ac-ileba gvaZlevs saSualebas miviRoT maqsimaluri sargebeli SesaZlo uaresi Sedegidan. yovelive amis safuZvelze SegviZlia mniSvnelovnad gavzardoT sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwebis gamoyenebis efeqtianoba, gavaumjobesoT melioraciuli siste-mebis marTva da maTi momsaxurebis xarisxi.

gamoyenebuli literatura:

1. а. п. Синисин. расчёт конструкции на основе теории риска. м. «Стройиздат», 1985.2. c. mircxulava, riski. Tbilisi, 1998.3. ц. е. мирцхулава. О надёжности крупных каналов. м.»колос»,1981.4. а. е. евланов, в. а.кутузов. экспертные оценки в управлении экономики . м.»экономика».5. v. nikolaiSvili. Rarovani sarwyavi sistemebis efeqtianobis gazrda. J. “mecniere-

ba da teqnologiebi”. #1-3, 2002. gv. 93- 98.

Amelioration

Z. Charbadze, N. Nibladze, N. Sukhishvili

reduCinG of the pipeline daMaGin risK

Georgian Technical University, Institute of Water Management of Georgian Technical [email protected]

Key words: pipeline, noun stand pipis, amelioration system, risk, reliabilitysummary. on the base of collecting resching and analysing the statistic data of the damage in accordance

of the matematical statistics method, on the ground of drainage sistem was distinguished avereage period of exploitation, as well usual phases and acceptable value of risk for pipelines. After analysing process of pipe-line, s wear and tear was accepted measures for reducing risks of damage and ruin of pipeline,which helps us to heighten an effect in use of agricultural lands, to improve melioration system and its facilities.

Page 182: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 181

мелиорация

З. Чарбадзе, Н. Нибладзе, Н. Сухишвили

сокРашение Риска вЫхода из сТРоя напоРнЫх водопРоводов

Институт Водного Хоъяйства Грузинского Технического Университета[email protected]

ключевые слова: напорные, водопроводы, мелоративные смстеми, риск, надёжность.Резюме. На основании собранных статистических данных, их изучения и анализа с помощью

метода математической статистики установлен средный период водопроводов, характеризующие этапы и допустимые значения риска выхода их из строя. На основе аннализа просесса износа водопровода разработаны мероприятия по сокрашению риска разрушения, что даёт возможность значительно увеличить эффективность использования сельскохозяиственных угодий, улучшить управление и качество обслуживания мелиоративных систем.

sadawneo milsadenebis dazianebis riskis Semcireba

Page 183: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

182 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

melioracia

sakvanZo sityvebi: sadrenaJo sistema

kolxeTis dablobi saqarTvelos soflis meurneobis ganviTarebisa erT-erTi mniS-vnelovani rezervia. magram am rezervis aTvisebisaTvis saWiroa ganxorcieldes sakmaod farTo melioraciuli programa. unda gaviTvaliswinoT, rom aq ganxorcielebuli me-lioraciuli RonisZiebebis daniSnulebaa: Warbteniani miwebis wyal-haerovani reJimis regulireba, kultur-teqnikur da maRal agroteqnikur RonisZiebebTan kompleqsSi, mcenareTa zrda-ganviTarebisaTvis saWiro niadagis tenis racionaluri ganawileba droSi, aeraciisa da niadagSi mimdinare JangviTi procesebis intensivobis, gazrda niadagwarmoqmnisa da agrobiologiuri procesebis saWiro mimarTulebiT warmarTva.

daSrobil miwebze mcenaris zrda-ganviTarebisaTvis saWiro melioraciuli fonis Seqmna-SenarCunebis mizniT, kolxeTis dablobis da saqarTveloSi sxva damSrobi siste-mebis efeqturi funqcionirebisaTvis daculi unda iyos Semdegi pirobebi:

• dasabuTebuli saproeqto gadawyvetilebebis ganuxrelad dacva;• wyalSemkrebi da wyalgamyvani damSrobi qseliT daSrobili farTobebidan Warbi

wylis, Setborvebisa da Segubebebis gareSe Seuferxebeli gayvanisa;• wyalmimRebisa da wyalgamyvani arxebis kalapotebSi mcenareulobis, daleqili

natanis, mcenareTa fesvebis da gareSe sagnebis (romlebic xels uSlian arxebis normaluri reJimiT funqcionirebas) dagrovebis ardaSveba;

• damSrobi arxebis mdgradi ganivi da grZivi saproeqto profilebis SenarCuneba; • damSrob sistemaze arsebuli nagebobebis, saeqspluatacio gzaTa qselis, Semomz-

Rudavi dambebis, Sida infrastruqturis normaluri teqnikuri mdgomareobis SenarCuneba;

• dambebsa da arxebze arsebuli gadasasvlelebis gamarTuli mdgomareobis uz-runvelyofa;

• ar daiSveba mTisZira da Semkrebi arxebis zeda (qanobis) mxridan, kavalierebisa da nayarebis arseboba, romlebic xels uSlian wylis zedapiruli Camonadenis arxSi moxvedras;

• arxebSi kavalierebis da im ubnebze, sadac arsebobs Sida sameurneo qseli calkeu-li miwis Rrmulebis arseboba.

damSrobi sistemebis teqnikuri eqspluataciis Semadgenel ZiriTad RonisZiebebs mie-kuTvneba damSrobi sistemebis movla-Senaxva, sistemebis magistraluri, sxvadasxva ri-gis koleqtorebis da wyalSemkrebi arxebis danaleqisagan da mcenareulisagan gawmenda, wyalmovardnis da wyaldidobis sawinaaRmdego RonisZiebebi, Catareba avariul-aRdgen-

saqarTvelos teqnikuri universitetis wyalTa meurneobis instituti v.martin.hm.@mail com

m. varTanovi

kolxeTis damSrobi sistemebis eqspluataciis

ekonomikuri efeqtianobis amaRlebis ZiriTadi

gzebi

Page 184: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 183

kolxeTis damSrobi sistemebis eqspluataciis...

iTi da aRdgena-sareabilitacio remontebis, hidrometriis samuSaoebi, saeqspluatacio gzebis eqspluatacia.

damSrobi sistemebis movla-Senaxva warmoadgens mTlianad damSrobi sistemebisa da misi calkeuli hidroteqnikuri kvanZebis da nagebobebis dacvis, sistemis teqnikur md-gomareobaze zedamxedvelobis, wvrilmani da mimdinare remontebis Catarebis da movlis RonisZiebebis erTobliobas.

damSrobi sistemebis dacvas miekuTvneba Semdegi RonisZiebebi: samelioracio infra-struqturis qonebis dacva dazianebisa da datacebisagan; arxebze TviTneburad mowyo-bili fexiT mosiaruleTa da avtomobilebis gadasasvlelebis, Setborvebisa da Semoz-Ruduli adgilebisa da sxvadasxva saxis nayarebis mowyobis, arxebSi saqonlis tarebis, damSrobi sistemebis funqcionirebis normaluri reJimis darRvevis ardaSveba_likvi-dacia.

damSrobi sistemebis dacva xorcieldeba: momsaxure personalis mier sistemis regu-laruli Semovlis meSveobiT; samelioracio infrastruqturis qonebis dazianebasa an datacebaSi SemCneuli pirebis mimarT kanoniT dadgenili RonisZiebebis gatarebiT.

damSrobi sistemebis calkeuli hidroteqnikuri kvanZebis da nagebobebis teqnikur mdgomareobaze sistematurma meTvalyureobam, unda uzrunvelyos, im naklovanebaTa da dazianebebis droulad gamovlena, romlebic aferxeben damSrobi qselis normalur fun-qcionirebas da eqspluatacias SeuZliaT gamoiwvion damSrobi sistemis calkeul kvan-ZebSi, mniSvnelovani arasasurveli cvlilebebi da ngrevebi; damSrobi sistemis Semovla da mdgomareobis daTvaliereba unda ganxorcieldes saxazo saremonto personalis mier aranakleb 1-2-jer kviris ganmavlobaSi da yoveli kokispiruli wvimis Semdeg.

damSrobi sistemebis Semovlisa da daTvalierebis procesSi tardeba “wvrilmani mc-ire remonti”, romlis daniSnulebaa arxebidan, maTSi moxvedrili yvela saxis zedmeti nivTebis (romelTac SeiZleba gamoiwvion arxSi wylis moZraobis Setborva) mocileba, arxis calkeuli monakveTebis, perimetris, fskeris da ferdebis intensiurad wamosuli mcenareulobisagan gawmenda-ganadgureba, TviTneburad mowyobili gadasasvlelebis daSla, arxebsa da nagebobebze warmoqmnili mcire dazianebebis aRmofxvra, diukerebis, xidebis, milxidebis da wyalgamtari xvretebis gasufTaveba natanisa da sxvadasxva saxis nagavisagan.

wvrilman remonts aseve miekuTvneba: mcire masStabis avariuli remontebi da damS-robi sistemis wyalmovardnis nakadis gasatareblad Casatarebeli mcire moculobis mosamzadebeli samuSaoebi.

damSrobi sistemis movla-Senaxvis samuSaoebis farglebSi, sistematiurad tardeba, mimdinare (profilaqtikuri) remonti im sistemebze da nagebobebze romelTa cveTa ar aRemateba 20%-s, mimdinare remonti tardeba aranakleb 1-2-jer wlis ganmavlobaSi.

mimdinare remonti moicavs Semdeg ZiriTad samuSaoebs:• damSrobi qselis normaluri funqcionirebis Semaferxebeli yvela saxis adgilo-

brivi dazianebebis aRmofxvra;• yvela nagebobis gawmenda daleqili natanisagan, buCqnarisa da mcenareulobisa-

gan;• arxebis hidroteqnikur nagebobebze arsebuli defeqtebis aRmofxvra, arxebis

ferdebisa da fskeris gamagreba;• sistemebis momzadeba wyalmovardnis xarjebis gasatareblad (didi moculobis

Casatarebeli samuSaoebis dros).• damSrobi sistemis saespluatacio saxlebis, sawarmoo da damxmare nagebobebis

remonti.mimdinare remontis samuSaoTa Semadgenloba da moculoba ganisazRvreba TiToeu-

li sistemisa da nagebobis teqnikuri mdgomareobis daTvalierebis (inventarizaciis) safuZvelze Sedgenili defeqturi uwyisebis dros, romlebic warmoadgens mimdinare remontis samuSaoebis dagegmvis ZiriTad dokuments.

damSrobi sistemebis mimdinare remontis normatiuli sidideebi moyvanilia cxrilSi #1.

Page 185: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013184

m. varTanovi

cxrili 1. damSrobi sistemebis nagebobebis da mowyobilobebisyovelwliuri mimdinare remontis xarjebis normebi

# samelioracio sistemebis elementebis dasaxeleba

mimdinare re-montis xarje-bi, sabalanso Rirebulebi-

dan %-Si

1 samrewvelo Senobebi

1.1. qvis Senobebi, msubuqi wyobis qvis Senobebi 3,2

2 hidroteqnikuri nagebobebi

2.1napirgamagrebis hidroteqnukuri nagebobebi, rkinabetonis, betonis da qvis konstruqciebi

2,0

2.2 qvis, betonis, gabionis dambebi da nakadmimmarTveli dezebi 1,2

2.3

miwis dambebi, wyalmimRebi mdinareebis daregulirebuli ubnebi, sameurneobaTaSoriso damSrobi magistraluri, mTsiZira da wyalSemkrebi arxebi, wyalSemkreb-wyalsagdebi da sakoleqtoro-sadrenaJe qselis arxebi

1,0

2.4 xidebi da milxidebi, betonis da rkinabetonis 1,8

2.5Sidasameurneo damSrobi arxebi miwis kalapotSi da mopirkeTebuli: rkinabetonis filebiT, mobeltviT, arxis ferdebze balaxis daTesviT

4,0

2.6 daxuruli drenaJi damSrob sistemebze

2.6.1 Tixis drenaJi mineralur gruntebSi 0,8

2.6.2 Tixis drenaJi torfian niadagebSi 1,5

2.6.3 polieTilenis drenaJi 0,4

2.7 daxuruli sakoleqtoro-sadrenaJe qseli

2.7.1 arxebi azbestocementis milebisagan 0,5

2.7.3 arxebi polieTilenis milebisagan 0,3

2.8vertikaluri drenaJi daSrob sistemebze (WaburrRili, satumbo-Zalovani mowyobiloba

4,5

3wylis aRricxvis saSualebebi – hidrometriuli da wyalmzomi mowyobiloba (wyalmzomi lartyebis gareSe)

2,2

4.stacionaluri satumbi sadgurebis meqanikuri da eleqtro mowyobiloba

6,0

5stacionaluri satumbi sadgurebis avtomaturi da telemeqanikuri mowyobiloba

5,0

6 saespluatacio gzebi

6.1.1 asfaltobetonis, Savi RorRiani da Savi xreSovani 4,0

6.1.3 gruntis 2,0

Page 186: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 185

saeqspluatacio samsaxuris saxazo-saremonto personalis ZiriTad funqcia-mova-leobaSi Sedis:

• damSrobi sistemis infrastruqturis, mowyobilobebisa da sxva qonebis dacva da-zianebebisa da datacebisagan;

• damSrobi sistemis arxebisa da maTze mowyobili hidroteqnikuri nagebobebis te-qnikur mdgomareobaze sistematiuri meTvalyureoba;

• zereuli wvrilmani remontis samuSaoebis Catareba;• damSrobi sistemis hidroteqnikuri ubnis ufrosis drouli informireba gamov-

lenili dazianebebis, deformaciebis, avariuli situaciebisa da sistemis funq-cionirebasa da saimedoobaze SesaZlo zegavlenis mqone nebismieri mosalodneli cvlilebebis Sesaxeb;

• dakvirvebebi saeqspluatacio wyalmzom kvanZebze, saTvalTvalo Websa da Wabur-Rilebze, gruntis wylis dgomis doneeebis dasadgenad.

kolxeTis dablobis damSrobiTi sistemebis mravalwlianma dakvirvebam aCvena, rom erT saxazo remontioris datvirTvis optimaluri norma Seadgens:

a) dambebi da wyalmimRebebi - 6÷10 km;b) magistraluri arxebi - 7÷10 km-;g) pirveli da meore rigis wyalSemkrebi arxebi – 10÷12 km.rodesac SeuZlebelia yvela arxTan da hidroteqnikur kvanZebTan transportiT mis-

vla, moyvanili datvirTvis normebi unda ganaxevrdes.damSrob sistemebze Casatarebeli teqnikuri eqspluataciis erT-erT yvelaze Sro-

matevad da mniSvnelovan RonisZiebebs miekuTvneba arxebis mcenareulobisagan da dan-aleqi natanisagan gawmenda.

arxebSi mcenareulobis ganviTarebis winaaRmdeg brZolis RonisZiebebs miekuTvneba:• profilaqtikuri RonisZiebebi _ arxis fskeris amaRlebuli da Cadablebuli

adgilebis moSandakeba da arxebidan Camodinebuli wylebis swrafad gayvana, rom-lebic garkveuli xarisxiT aferxeben arxis perimetrze da bermebze mcenareulo-bis ganviTarebas.

• arxebSi ukve amosuli mcenareulobis ganadgureba, romelic xorcieldeba: meqa-nikuri (mcenareulobis zedapirulad moTibviT) an qimiuri wesiT (speciluri preparatebis gamoyenebiT).

damSrobi sistemis arxebis danaleqi natanisagan wmendiTi samuSaoebis Catarebisas saWiroa maqsimaluri sifrTxile, radgan arxis daleqvis procesebs, rogorc wesi Tan axlavs arxis ganivi kveTis formis darRveva, arxis trasis calkeul ubnebze mimdinare deformaciebis gamo.

arxebis natanisagan wmendis samuSaoebis dawyebamde unda dadgindes is mizezebi da Se-muSavdes RonisZiebebi, ramac gamoiwvia mocemul ubanze arxis deformaciebi da defor-maciebis warmoSobis ganmeoreba.

saeqspluatacio samsaxuris moveleobaa saxazo da inJiner-teqnikuri specialiste-bis meSveobiT uzrunvelyos arxebis sxvadasxva saxis deformaciebis Sefaseba, analizi da maTi salikvidacio RonisZiebebis SemuSaveba.

arxebis gawmenda natanisagan unda daiwyos am arxebis SesarTavis kveTidan, qano-bis sawinaaRmdego mimarTulebiT. amoRebuli grunti unda moswordes arxis mimdebare zolSi buldozeris gamoyenebiT. amoRebuli gruntis mosworeba unda ganxorciel-des maSinve, wmendiTi samuSaoebis Catarebis Semdeg _ Tu wmendiTi samuSaoebi tardeba Semodgoma-zamTris periodSi an gadadebuli unda iqnes SemodgomisaTvis _ Tu wmendiTi samuSaoebi tardeba gazafxuli-zafxulis periodSi.

wmendiTi samuSaoebis dawyebamde unda moxdes arxis faqtiuri ganivi kveTis zomebis Sedareba saproeqto monacemebTan. im SemTxvevaSi roca, saWiroa arxis gamtarunariano-bis gazrda, mimarTaven: arxis saproeqto profilis nawilobriv Secvlas, arxisaTvis mdgradi ganivi kveTis micemiT, rac sasurvelia ganxorcieldes SedarebiT aramdgradi erTi ferdis CamoWriT. im SemTxvevaSi, rodesac ar arsebobs arxis saproeqto dokument-

kolxeTis damSrobi sistemebis eqspluataciis...

Page 187: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013186

acia, arxis mdgradi kalapotis konfiguracia da ganivi kveTis gabaritebi ganisazRvreba teqnikur literaturaSi rekomendirebuli saangariSo damokidebulebebiT.

damSrobi sistemebis arxebis wmendiTi samuSaoebis moculobis winaswari prog-nozirebisaTvis, arxebis fenis daleqvis saSualo wliuri sidide SeiZleba miRebuli iqnes: magistraluri arxebisaTvis – 3-5 sm/weliwadSi; I da II rigis wyalSemkrebi arxebi-saTvis – 5 sm/weliwadSi.

damSrobi sistemis arxebis deformirebul ubnebze, mcenareulobisagan da natanisa-gan gawmendis da avariul samuSaoTa moculobebis winaswari prognozuli gaangariSe-bebisaTvis SeTavazebulia saSualo wliuri prognozuli normebi (cxrili 2).

cxrili 2. damSrobi sistemis arxebis deformirebul ubnebze, mcenareulobisagan da natanisagan gawmendis da avariul samuSaoTa moculobebis saSualo wliuri

prognozuli normebi

#

ZiriTadi saaeqspluatacio samuSaoebis dasaxeleba

gan

zo

m. e

rT

eul

i samuSaoTa moculobebi

saerTo

maT Soris

magistraluri arxebi

I da II rigis koleqtorebi

wyalSemkrebebi

1mcenareulobisagangawmenda

m3/ha 308 53 105 150

2natanisagan gawmenda

m3/ha 2,91 0,75 1,36 0,80

3avariuli samuSaoebi

m3/ha 0,15

damSrobi sistemebis saremonto ZiriTad samuSaoebs miekuTvneba: periodul-aRdgen-iTi remonti; aRdgeniT-sareabilitacio remonti; avariuli-aRdgeniTi samuSaoebi.

aRdgeniT-sareabilitacio remonti tardeba periodulad, drois garkveuli inter-valebiT. aRdgeniTi-sareabilitacio remontebs Soris drois rekomendirebuli inter-valebi damSrobi sistemis calkeul elementebis mixedviT Seadgens:

wyalmimRebebi koleqtorebis da didi magistraluri arxebisaTvis – 6-7 wels;• wyalgamtari arxebisaTvis – 4-6 wels;• daxuruli saregulacio qselisaTvis _ 20-25 wels;• Ria saregulacio qselisaTvis _ 4-6 wels;• arxebze gadasasvleli nagebobebisaTvis – 10-12 wels;• sxva nagebobebisaTvis _ 15-20 wels. avariul–aRdgeniT samuSaoebs miekuTvneba sagangebo situaciebiT warmoSobili da-

zianebebi romlebic saWiroeben dauyovnebliv ganxorcielebas _ sistemis fargleb-Si Zlieri wyalmovardnis xarjebis gavliT, an arxebis mniSvnelovani deformaciebiT gamowveuli dazianebebi.

CamoTvlili rekomendaciebis gaTvaliswineba praqtikaSi mniSvnelovnad aamaRlebs damSrobi sistemis eqspluataciis xarisxs, sasoflo-sameurneo kulturebis mosav-lianobas da mTlianad daSrobiT melioraciaSi kapitaldabandebebis efeqturobas.

m. varTanovi

Page 188: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 187

mелиорация

M. Вартанов

основнЫе пуТи повЫшения эконоМической эффекТивносТи эксплуаТации осушиТельнЫх

сисТеМ колхидЫ

Институт Водного Хозяйства Грузинского Tехнического Университета

ключевые слова: осушительные системы, эксплуатация, мероприятия по уходу и содержанию, текущий и периодический- восстановительный ремонт.

Резюме. С целью создания необходимого мелиоративного фона для нормального развития сельскохозяйсивенных растений на осушаемых землях колхиды и других регионов грузии, имеющих переувлажненные земли, сформулированы необходимые требования для технической эксплуатации осушительных систем. Составлен список мероприятий по уходу и содержанию осушительных систем, определены понятия текущего и периодического- восстановительного ремонтов. для предварительных расчетов предложены среднегодовые прогностические нормы очистки деформированных участков осушительных каналов от растений и наносов, а также объемы аварийных работ.

reclamation

M. Vartanov

the Main Ways of eConoMiCal effeCtivity raisinG of ColChis drainaGe systeMs

exploatation

Water management institute of georgian technical university

Key words: drainage system, exploatation, maintenance-back-up, current and periodic restoration re-pairs.

summary. in order to create and maintain necessary reclamation background for plant grow –development on the drainaged lands, for effective functioning of drainage systems of Colchis lawland and georgia formulat-ed necessary conditions. it is determined list of maintenance-back-up measures, the essence of current and peri-odic restoration repairs. it is proposed average annual forecasting norms for premilinary forecast calculating of emergency work volume and cleaning from plants and sediments in the deformed sections of drainage systems.

kolxeTis damSrobi sistemebis eqspluataciis...

Page 189: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

188 © konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

melioracia

dasabuTebulia, rom melioracia, romelic sazogadoebis cxovrebis materialur moTxovnad iqca, mimarTuli unda iqnas garemos gaumjobesebisaken, adamianebisaTvis maTi mate rialuri da esTetikuri mniSvnelobis amaRlebisaken, kulturuli landSaftebis Seqmnisaken da igi SeiZleba iyos yovelmxrivi, Tu is damyarebuli iqneba im kanonebis codnaze, romlebic marTavs rTul urTierTkavSirebs bunebaSi, romlis erT-erT aqti-ur rgols adamiani warmoadgens.

rogorc cnobilia, melioraciis Sedegad icvleba ara marto ekonomika, aramed mTeli regionis buneba. daSrobiTi melioraciis farTo ganviTareba, rasac Tan sdevs teri-toriebis gawmenda tye-buCqebisagan, mTeli rigi kultur -teqnikuri da melioraciuli RonisZiebe bi cvlis landSaftebs. amasTan dakavSirebiT ukanask nel xanebSi sazRvarga-reTis mTel rig qveynebSi (aSS, safrangeTi da sxv.) gaCnda publikaciebi melioraciis uaryofiTi Sedegebis Sesaxeb da eWvic ki aris gamo Tqmu li daSrobiTi samuSaoebis gagrZelebis mizan Sewonilobaze. am publikaciebis udidesi nawili, rasakvirvelia, age-bulia mcdar debulebebze, magram maT garkveul nawilSi simarTlec aris. mizezi unda veZeboT ara daSrobis uaryofiT gavlenaSi, ara med arasworad Catarebul melioraciaSi.

samwuxarod, jer kidev bevri daSrobili miwebi gamoiyeneba bunebrivi saxiT da ami-tom maTi produqtiu loba mcirea. daSrobasa da aTvisebas Soris garRvevis likvidacia, daSrobil miwebze miwaTmoqmedebis kultu ris amaRleba uzrunvelyofs am naklovane-bebis aRmo fxvras [1]. daSrobili samuSaoebis dabali efeqturoba xSir SemTxvevaSi gamowveulia meliorirebuli miwebis araswori gamoyenebiT, rogorc es moxda, magali-Tad, CvenTan, kolxeTis dablobis pirobebSi, sadac sauke Teso pirobebia daSrobili mi-webis erTwliani da mra val wliani sakvebi balaxebiT asaTviseblad, rac Cvens qveyanaSi mecxoveleobis ganviTarebis mZlavri sakvebi bazis Seqmnis garantad gamodgeba, magram kolxeTis dablobis daSroba-aTvisebis generalur sqemaSi, rome lic ramdenime aTeuli wlis win iqna damtkicebuli, ZiriTadi aqcenti Cais kulturaze iqna gamaxvilebuli, ra-mac aSkarad ar gaamarTla da am saqmeSi daban de buli aTeuli milionobiT maneTi, SeiZle-ba iTqvas uqmad daikarga [2].

Waobis daSroba, tye-buCqnaris amoZirkva da gakafva aZlierebs qarismier erozias. es gansakuTrebiT aRiniS neba iseT adgilebSi, sadac torfis safens warmoad gens qviSa da monokulturas – saToxni kul tu rebi. am SemTxvevaSi deflaciis Tavidan asaci leblad aucile belia gamoyenebuli iyos maRali agroteqnika, niadagis gamdeloeba (balaxebis Tesva, raTa Seiqmnas mkvrivi kordi), satyeo-samelioracio da organizaciuli Ronis-Ziebebis gatareba. tyis zolebis gaSeneba amci rebs qaris moqmedebas, icavs niadags ga-

l. maisaia, x. kiknaZe

daSrobiTi melioracia da garemos ekologiuri

usafrTxoeba

saqarTvelos teqnikuri universitetis wyalTa meurneobis [email protected]

Page 190: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 189

daSrobiTi melioracia da garemos ekologiuri...

datanisagan. samwuxarod, aris SemTxvevebi, rodesac melioraciis dros tye-mcena-reuloba mTlianad nadgurdeba, ris Sedegadac daSrobili masivebi stepad iqceva xolme. xSir SemTxvevaSi is xeebic ki nadgurdeba, romlebic xels ar uSlis miwaTmoqmoqmedebas. deflaciis Tavidan acilebis mizniT da amave dros landSaftebis esTetikuri gaumjobe-sebisaTvis, melioraciis dros aucilebelia SevinarCunoT tyis garkveuli nawili.

arsebobs azri imis Sesaxeb, rom ukanasknel aTwle u leb Si SeimCneva samonadireo resursebis TiTqos da Semcireba. melioracia, cvlis ra biocenorozs, iwvevs, rasak-virvelia, nadir-frinvelis adgilsamyofelis Secvlas. garda amisa, daSrobili miwebi advili misawv domia adamianisaTvis, rac uaryofiTad moqmedebs gareuli cxovelebis gamravlebasa da zrdaze. Waobis cxovelebisa da frinvelebis Semcireba da zog SemTx-vevaSi gaqroba kanonzomieri movlenaa, magram samona di reo resursebis produqtiulo-bis Semcirebaze lapara ki ar SeiZleba. ise, rogorc mcenareul safarSi, am SemTxvevaSic xdeba ara gaRaribeba, aramed faunis erTi saxis Secvla meoreTi. melioracia da Semdgomi sasoflo-sameurneo aTviseba xels ki ar uSlis, ara med, piriqiT, xels uwyobs samonadir-eo resursebis ganviTarebas, gareuli nadir-frinvelis gamravlebas.

Waobebis daSroba nawilobriv uaryofiTad moqme debs Tevzis mopovebaze. mdinareTa regulirebis dros, rac aucilebelia imisaTvis, rom maT, rogorc wyal mimRebebma, damS-robi sistemidan Seuferxeblad miiRos wyali, xdeba maTi gasworeba, daRrmaveba, daklak-ni lo bis likvidacia, meCeCebis mospoba, iWreba xe-mcena reu loba mdinaris kalapotSi; amis Sedegad mcirdeba saqviriTe farTobi da sakvebi baza TevzebisaTvis da, Sesabamisad, mcirdeba Tevzis maragi. garda amisa, sasoflo-sameurneo miznebisaTvis gamoyenebuli mdina ris pira daSrobiT farTobebze mineraluri sasuqebis gamoyeneba iwvevs mdinaris wylis gaWuWyianebas, rac xels uwyobs Tevzis daRupvas [3,4].

mdinareTa wylebis sisufTavis dasacavad, mosax leobis interesebisaTvis (dasveneba, banaoba, esTe tikuri mniSvneloba) da meTevzeobis ganviTarebisaTvis aucilebelia mdi-nareTa regulirebis proeqtebis gansakuTrebuli analizi, am pirobebis SenarCunebis gaTvaliswinebiT.

Waobebi da daWaobebuli teritoriebi Zalian mdida ria mcenareulobiT, romelTa mravali saxe, mecnieru li TvalsazrisiT, did interess warmoadgens. imisaT vis ki, rom isini SevinarCunoT saWiro da aucilebelia moewyos specialuri nakrZalebi, Senar-Cundes Waobebis calkeuli masivebi daSrobiTi samuSaoebis Catarebis gareSe. amas didi mniSvneloba aqvs turizmis ganviTa re bisaTvisac. dasavleTis qveynebSi, sadac turizmi did Semosavals iZleva, rig SemTxvevebSi adre daSro bil da asaTvisebel farTobebs xelmeored aWaobeben da am adgilebSi qmnian nakrZalebsa da nacionalur parkebs da sxv.

amrigad, melioraciuli samuSaoebis Catarebisas ekonomikur interesebTan erTad gaTvaliswinebuli unda iqnes esTetikuri da mecnieruli problemebi. SeuZlebelia me-lioraciis sikeTiT gamowveuli sikeTis Sefaseba mxolod fulad gamosaxulebaSi.

gamoyenebuli literatura:

1. Cxenkeli i. – sasoflo-sameurneo melioracia. Tbili si: ganaTleba, 1970.2. моцерелия а.в. – мелиорация и сельскохозяйственное освоение колхидской низменности.

м.: колос, 1974.3. Denton, john bailey – land Drainage And Drainage Systems. bibliolife, 2009.4. loucks, Daniel P.; beek van, Eelco. Water resources Systems Planning and management: An intro-

duction to methods, models and Applications. uNESCo Publishing, 2005. 5. mays, larry W. – Water resources Engineering. Printed in the united State of America, 2005.

Page 191: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013190

l. maisaia, x. kiknaZe

мелиорация

Л. Маисая, Х. Кикнадзе

осушиТельная МелиоРация и экологическая безопасносТь окРужаЮщей сРедЫ

Институт Водного Хозяйства Грузинского Технического Университета[email protected]

Резюме. Обосновано, что мелиорация, которая стала материальной потребностью общественной жизни, должна быть направлена на улучшение окружающей среды, на повышение материальной и эстетической значимости людей, на создание культурных ландшафтов и она может быть всесторонняя, если будет основана на знании тех законов, которые управляют сложными взаимосвязями в природе, активным звеном которой является человек.

Amelioration

L. Maisaia, Kh. Kiknadze

drainaGe reClaMation and eColoGiCal safety of environMental

Water Management Institute of Georgian Technical [email protected]

summary. it is justified, that reclamation which became material demand of society life, must be directed to environmental improve, to increase material and esthetic importance for people, to create cultural landscape and it may be comprehensive, if it will be based on the knowledge of laws, which manage difficult interaction in nature, which one active ring present human.

Page 192: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

© Conference Workbook 22-24 ׀ July, 2013 191

Мелиорация

Многолетние исследования почвогрунтов центральной части Колхидской низменности и анализ мелиоративных условий послужил обоснованием для разработки агромелиоративного приема, предназначенного для интенсификации окультуривания этих почв и повышения их плодородия путем исскуственного регулирования водно-воздушного, теплового и биологического режимов [1, 2]. .

На основе этих исс ледований предложен новый мелиоративный прием, предназначенный для интенсивного сельскохозяйственного освоения избыточно-увлажненных глинистых почв Колхиды

Способ заключается в том, что в целях создания оптимального водно-воздушного режима корнеобитаемой толщи, растения высаживается в дренированные траншея глубиной 0,8-1,0 м. На дно этих траншей отсыпается слой фильтруищего материала толщиной 0,2-0,3 м, а остальное пространство, служащее корнеобитаемой толщей, заполняется смесью местной почвы с добавкой 15-20% отощающего материала (песок, шлак, агроруда и др.) в пропорции, обеспечивающей нужное улучшение агрофизических своиств мелиорируемой почвы. Одновременно с этим в искусственно образуемую почвенную засыпку траншей можно вносить удобрения, подкислители, известь и др. стимулирующие вещества.

Рис 1. Схема дренированных траншеиОбеспечение оптимального водно-воздушного режима в предлагаемом способе достигается

искусственным улучшением водно-физических свойств мелиорируемых почв и оперативным удалением избыточных атмосферных осадков.

Л. Итриашвили, И. Иремашвили, Т. Тевзадзе

АГРОМЕЛИОРАТИВНЫЙ МЕТОД ОСВОЕНИЯ ТЯЖЕЛЫХ ПОЧВОГРУНТОВ КОЛХИДЫ

Институт Водного Хозяйства Грузинского технического университета[email protected]

Page 193: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013192

Л. Итриашвили, И. Иремашвили, Т. Тевзадзе

производственные испытания метода были проведены на территории бывшего субтропического совхоза «гантиади» хобского р-на с предварительным моделированием методом электрогидродинамических аналогий [2, 3]. постановка произведственного опыта преследовала цель установить агромелиоративную эффективность дренированных траншей по показателям водно-воздушного режима и реакции использованных в качестве фитоиндикаторов растений – чая, мандарина, лавра и хурмы.

дренированные траншей, заложенные на опытном участке и рекомендуемые к производственному использованию, имели следуюшие технические параметры: глубина траншеи, м - 0,8 – 1,2; ширина по дну, м – 0,8; продольный уклон дна – 0,005-0,01; толшина фильтрующего слоя, м – 0,2 – 0,3; материал для фильтрующего слоя, м3 – 16 – 24 (на 100 м/п); отощающие добавки, м3 – 6,4 – 12,8 (на 100 м/п). посадка культур была произведена через 6 месяцев после строительства траншей с учетом осадки почвогрунта. разрабоьанная схема закладки траншей вписывается в существующую осушительную сеть и обеспечивает все процессы механизированных сельскохозяйственных работ. участок оборудован отвором из 28 наблюдательных скважин, установленных в полости дренированных траншей, межтраншейных пространствах и на целине.

Наблюдения показали, что в межтраншейных пространствах , на контрольном варианте и на целине уровень почвенно-грунтовых вод преимущесивенно залегал в верхных горизонтах корнеобитаемой толщи 0-30 см от поверхности.

в дренированных траншеях уровень почвенно-грунтовых вод наблюдался лишь кратковременно в нижнем горизонте почвенной засыпки в течение 2-6 суток только в периоды затяжных или интенсивных дождей.

Баланс осадков и стока из дренированных траншей иллюстрируемая данным на таблицы 1.

Таблица 1. Баланс осадков и стока в мм

период,месяц

кол-во осадков

Сток из траншец в пересчете

на 1 га

в том числе

испарение и остаток в

почве

Сток в % к осадкам

приток. из

стенок

приток. с поверхности

обший

в том числе через

стенки

vi - vii 26,2 17,6 1,0 16,1 8,6 67,2 5,7x - xi 51,0 37,0 5,2 31,8 14,0 72,6 10,2

Сопоставление водно-физических показателей исходней исходней почвы с почвенной засыпкой траншей приведено в таблице 2.

Таблица 2. Водно-физическиу характеристики почв

вариантывлажность,

%

уд. масса, г/см3

Об. масса, г/см3

пористность, %

Фракция менее

0,001%

ммв, %

коэф. фильтрации,

см/секисходная

почва, целина

42,8 2,68 1,25 53,4 37,6 31,2 1,2 × 10-7

траншея (шлак 15%)

48,5 2,64 0,87 63,9 29,5 22,3 4,7 × 10-2

траншея (доломит

20%)34,2 2,66 1,13 57,5 30,1 22,5 2,7 × 10-2

траншея (известняк

23%)36,8 2,65 1,09 58,8 28,9 22,0 4,1 × 10-2

Page 194: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 193

агромелиоративный метод освоения тяжелых почвогрунтов...

Состояние водно-воздушного режима приводится в таблице 3

Таблица 3. Водно-воздушный режим

пер

иод,

меся

ц

Объ

емна

я ма

сса,

г/

см3

пор

исто

сть,

%

вла

жно

сть,

%

(объ

емн)

аэр

ация

, %

запа

с не

дост

упно

й во

ды,%

(мм

в)

Нал

ичие

до

ступ

ной

воды

,%

(объ

емн)

Нал

ичие

пр

одук

тивн

ой

воды

,% (о

бъем

н)

Сто

яние

поч

венн

о-гр

унто

вых

вод

в см

от

пове

рхно

сти

iv

0.99 62.4 35.7 26.7 22.1 13.6 7.6 нет1.10 58.7 38.5 20.2 24.7 13.8 7.8 нет1.00 62.6 41.9 20.7 22.0 19.9 13.9 нет1.30 51.2 48.5 2.7 35.7 12.8 6.8 59

vii

0.92 68.1 32.4 32.7 20.5 11.9 5.9 нет1.15 56.8 38.9 17.9 25.9 13.0 7.0 нет1.08 59.6 41.7 17.9 23.8 17.9 11.9 нет1.28 52.3 47.7 4.7 35.2 12.5 6.5 54

x

1.06 59.7 51.6 8.1 23.6 28.0 22.0 700.97 63.6 56.2 7.4 31.8 24.4 28.4 801.10 58.9 46.7 12.2 24.2 22.5 16.5 651.18 55.7 56.3 0 32.4 23.9 17.9 4

из таблицы 2 видно, что добавка отощающих материалов (агроруды, котельного шлака) существенно изменила пористость и водопроницаемость в разрыхленной пчвенной засыпке, обеспечив этим значительное улучшение водно-воздушного режима аерации, показатель доступной воды и др.

Сказанное подтверждается данными таблицы 3, в которой представлены результаты наблюдений для трех сроков при наиболее глубоком залегании почвенно-грунтовых вод на целине, а также в междренных пространствах, при средней глубине залегания воды и при наиболее высоком стояния уровня почвенно-грунтовых вод – 4 см от поверхности.

анализ таблицы 3 свидетельствует об удовлетворительном водно-воздушном режиме в дренированных траншеях как в толще почвенной засыпки 0-20 см. так и на глубине 40-60 см во все рассмотренные сроки. это, в частности, подтверждают показатели аэрации и обеспеченности доступной и особенно продуктивной водой.

в то же время на целине во влажные периоды при наличии значительных запасов доступной и продуктивной воды наблюдается отсутсвие аэрации, а в засушливые периоды наоборот, при удовлетворительной аэрации продуктивная вода практически отсутствует. Отмеченные существенные различия водно-воздушного режима в дренированных траншеях и на целине полностью подтверждают наблюдения за ростом и развитием высаженных культур.

так, на дренированной траншее в первый же год чайный куст после весенней подрезки достиг высоты 48 см, образовал крону диаметром 42 см, дал сезонный прирост побегов на 284 см при четырех порядках ветвления; корневая система углубилась до 35 см, при весе 41 гр. На контрольном варианте сезонный прирост побегов – 67 см, т.е. в 4 раза меньше, вес корневой системы 12 гр, при углублении до 16 см крона не образовалась. урожайность мандарин на опытном участке на шестой год вегетация составила 19,3 ц/га против плановых 7,5. а на седьмой год – 40,5, против 15,0 ц/га. это обусловливает возможность получения дополнительной продукции, объем которой до наступления плановой полновозрастности плантаций на одиннадцатый год ориентировочно составляет: для чая 120 ц/га, цитрусовых 200 ц/га, лавра 30 ц/га. Стоимость этой продукции в 2,4-3,6 раза превышает сметную стоимость строительства систем дренированных траншей.

выполненные исследования и накопленный производственный опыт свидетельствют, что конструкция дренированных траншей способствует интенсивному окультуриванию болотно-глеевых почв, обеспечивает устойчиво благоприятный водно-воздушный, тепловой и биологический режимы, благодаря чему ускоряется наступление полновозврастности плантаций и повышается их урожайность.

дренированные траншеи в качестве способа окультурования избыточно-увлажненных тяжелых почв с неурегулированным водно-воздушным режимом могут быть использованны для выращивания субтропических культур, плодово-ягодных насаждении при закладке питомников, ветрозашитных полос и в других случаях.

Page 195: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013194

список лиТеРаТуРЫ:

1. итриашвили л. а. исскуственное управление свойствами грунтов. монография, тб., «мецниерева», 2005, 362 стр. на груз. яз.

2. абелишвили г. в., тевзадзе т. в., итриашвили л. а. дренированные траншей как прием для интенсивного освоения глинистых переувлажненных почв колхиды. труды грузНиигим, тб., 1982, стр. 48-53.

3. абелишвили г. в., хамзаев м. м. итоги исследований нового агромелиоративного приема окультуривания глинистых почв колхидской низменности. труды грузНиигим, тб., 1980, стр. 26-31.

melioracia

l. itriaSvili, i. iremaSvili, T. TevzaZe

kolxeTis mZime niadaggruntebis aTvisebis

agromelioraciuli meTodi

saqarTvelos teqnikuri universitetis wyalTa meurneobis [email protected]

sakvanZo sityvebi: mZime niadaggruntebi, drenirebuli Txrilebi, wyal-haeris re-Jimi, aTviseba.

reziume. ganxilulia kolxeTis mZime Warbteniani niadaggruntebis aTvisebis prob-lemebi, SemoTavazebulia am problemebis gadawyveta drenirebuli Txrilebis mowyobis gziT, romlebic Sevsebulia adgilobrivi gruntebisa da gamamWlevelebis narevebiT, maTSi mcenareebis dargviT. moyvanilia sawarmoo gamocdebis Sedegebi, romlebmac uCve-na meTodis perspeqtiuloba.

Amelioration

L. Itriashvili, I. Iremashvili, T. Tevzadze

aGro Melioration Method of heavy soils assiMilation for KolKheti reGion

Water Management Institute of Georgian Technical [email protected]

Key words: heavy soils, drained trenches, water – Air mode, assimilationsummary. the using problems of heavy wetland soils for kolkheti region are discussed, the problem re-

solving methods by arrangement the drained trenches are proposed, which are filled by the local inert additive and ground mixtures with planting the plants in them. the production test results are given, that have shown the perceptiveness of the method.

Л. Итриашвили, И. Иремашвили, Т. Тевзадзе

Page 196: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~`Водные Экосистемы Колхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

`Kolkhety Lowland Water Ecosystems – Protection and Efficient Use~

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 195

мелиорация

в республике Беларусь около 3 млн. га мелиорированных земель, представленных рядом почв (легкие и тяжелые суглинистые, супесчаные, песчаные, торфяные различных стадий трансформации) и расположенных в различных гидролого-климатических условиях. продуктивность этих земель не зависимо от почвенно-гидрологических условий полей должна быть на высоком уровне и достигать до 10 т /га к.ед. Одной из перспективных культур является кукуруза, возделываемая на зеленую массу и зерно. в регионе Белорусского полесья можно получать урожайность зеленой массы на уровне 100 т /га, зерна – до 12 т /га. Однако, достичь такого уровня на мелиорированных землях возможно только за счет применения ряда агротехнологических приемов. кроме того, кукуруза, при получении высоких урожаев зерна, очень требовательна к обеспечению всеми необходимыми макро- и особенно микроэлементами, в первую очередь – цинком, которыми мелиорированные земли, особенно песчаные и торфяные различных стадий трансформации, обеднены. Некорневые подкормки растений микроэлементами (мэ) проводят не всегда в оптимальные сроки (что снижает эффективность) и не во всех сельхозпредприятиях, т.к. этот прием осложнен или невозможен из-за погодных или почвенно-гидрологических условий. в результате растения не могут полностью реализовать свой продукционный потенциал, что приводит не только к недобору зерна кукурузы, но и урожайности последующих культур связанного со значительным отрицательным балансом всех микроэлементов, который с годами увеличивается.

таким образом, исследования направлены на разработку различных агротехнологических приемов, обеспечивающих повышение уровня продуктивности кукурузы и получения из нее качественного зерна и зеленой массы. эксперименты проводили на опытных участках и в производственных посевах в южных регионах республики Беларусь (Брестская и гомельская области).

Одним из приемов повышения и получения стабильной урожайности зерна кукурузы является предпосевная подготовка семян, включающая их обработку семян композицией различных микроэлементов и биологически активных веществ (Бав) [1].

Опыты проводили на дегроторфяных минеральных остаточно-торфяных почвах с содержанием органического вещества (Ов) ~10%, рНkCl – 5.5-6.0, содержание р2О5 ~200 мг/кг почвы, к2О ~250 мг/кг почвы, Cuo ~1,19 и znО ~4,6 мг/кг почвы. Фон минерального питания: N0р0к0 – контроль, N60+60+60P135K150+90, 50 т/га навоза+N25+25+25P80. Одним из эффективных приемов повышения урожайности зерна является внекорневая обработка кукурузы в фазе 7-8 листьев раствором цинка и биологически активных веществ. поэтому для оценки влияния композиционного состава на фоне N60+60+60P135K150+90, 50 т/га навоза+N25+25+25P80 в фазе 7-8 листьев растения обрабатывали раствором zn (100 г/га) и экосила (из расчета 100 мл/га) – позитивный контроль. Объем рабочего раствора 200 л/га.

Оценку влияния композиционного состава для предпосевной обработки семян кукурузы проводили в лабораторных экспериментах по массе корней и проростков на 15 день после начала эксперимента.

инТенсификация возделЫвания кукуРузЫ на МелиоРиРованнЫх зеМлях белаРуси

удк 631.81

1 РУП «Институт мелиорации», г. Минск, Беларусь, [email protected] РНИУП «Институт радиологии», г. Гомель, Беларусь, [email protected]

Л. Лученок, Е. Сарасеко

Page 197: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013196

Л. Лученок, Е. Сарасеко

предварительно семена были обработаны связующим и композиционным составом (связующее, мэ, Бав). в качестве позитивного контроля использовали семена обработанные раствором карбамида. Семена на чашках петри (2-х кратная повторность по 10 семян/чашку петри) обработали 10 мл соответствующих растворов и инкубировали при 26°С в термостате. На 15 день после начала эксперимента чашки на 4 часа вставили на свет.

в лабораторных экспериментах установлено, что уже на стадии прорастания семян само связующее является ростостимулятором. композиционный состав на его основе усиливает этот эффект. так связующее и его композиционный состав оказывали стимулирующее действие на рост проростков по сравнению с обработкой семян раствором азота и смесью азота, мэ и Бав и увеличивали массу корешков в 2,5 раза и в 1,5 раза массу проростков (таблица 1). увеличение массы корешков произошло за счет увеличения их количества и стимулирования развития.

Таблица 1. Морфологические параметры проростков кукурузы в зависимости от различных способов предпосевной обработки семян

вариант Масса корешков, г Масса проростков, гкарбамид – контроль 1 0,006 0,144карбамид+ мэ + Бав – контроль 2 0,016 0,111Связующее 0,041 0,150Связующее + мэ + Бав 0,047 0,167НСр05 0,003 0,013

в полевых опытах установлено, что предпосевная обработка семян кукурузы привела к повышению урожайности зерна на варианте без удобрений и без внекорневой обработки вегетирующих растений на 0,41 т/га в 2011 г., а в неблагоприятный по погодным условиям 2012 г. (весенние заморозки) – 2,66 т/га. На вариантах с применением минеральной системы удобрений прибавки составили 0,68 и 1,90 т/га соответственно в 2011 и 2012 г. в среднем за 2 года прибавка составила 1,54, 1,29 и 2,03 т/га на вариантах без удобрений, минеральной и органоминеральной системах удобрений (таблица 2).

Таблица 2. Урожайность зерна кукурузы (ц/га)

вариант

урожайность зерна кукурузы, т/га

2011 г. 2012 г. среднее за 2 г.

без

инкр

уста

ции

инкр

усти

рова

нны

е

приб

авка

без и

нкру

стац

ии

инкр

усти

рова

нны

е

приб

авка

без и

нкру

стац

ии

инкр

усти

рова

нны

е

приб

авка

N0р0K0 6,97 7,39 0,41 1,87 4,53 2,66 4,42 5,96 1,54

N180р135к230 10,11 10,79 0,68 3,36 5,25 1,90 6,73 8,02 1,29

50 т/га навоза+N75р80

- - - 3,40 5,43 2,03 3,40 5,43 2,3

затраты на производство композиции для предпосевной обработки семян кукурузы и проведение обработки составляют 30 $/т семян. при возделывании кукурузы на зерно норма высева составляет 25 кг/га, т.е. затраты составят 0,75 $/га. при оптимальных погодных условиях прибавка урожайности к лучшему варианту составляет 0,4-0,7 т/га, т.е. прибыль может составить 100-160 $/га. в среднем за 2 года прибыль может составить 375-500 $/га при сопоставимых затратах на производство зерна кукурузы.

в условиях республики Беларусь кукурузу широко возделывают на зеленую массу для приготовления

Page 198: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© Conference Workbook 22-24 ׀ july, 2013 197

интенсификая возделывания кукурузы на мелиорированных...

силоса. экономически целесообразным является получение урожайности зеленой массы более 300-350 ц/га. Одним из приемов её повышения является посев с шириной междурядья 35 см. этот прием в среднем за 5 лет обеспечивает урожайность зеленой массы более 80,0 т/га (таблица 3). в благоприятные по погодным условиям годы она составила 100 т/га.

Таблица 3. Влияние минеральных и органических удобрений на урожайностьзеленой массы и продуктивность кукурузы

фон минерального питанияурожайность,

т/гапродуктивность,

т к.ед./га

выходобменной энергии,

гдж/га

N0р0K0 52,23 10,75 91,8

N120р90к135 83,83 17,53 148,5

N120р90к135+50 т/га навоза крС 86,00 15,99 152,3

НСр0,05 6,33 2,46 12,3

этот прием также эффективен при позднем севе кукурузы на площадях с подтопленными с весны участками или при 2 кратном высеве для использования зеленой массы на подкормку для молодняка.

важным направлением исследований является качество получаемой зеленой массы кукурузы и силоса. Оно определяет уровень молочной продуктивности ко ров и себестоимость молока. таким образом, целью наших исследований была оценка макроэлементного состава, содержания тяжелых металлов, качественного состава кукурузы, возделываемой на кормовые цели на различных типах почв, загрязненных 137Cs и 90Sr, в сельскохозяйственных организациях гомельской области. в качестве объектов исследования были выбраны сельскохозяйственные организации кСуп «коммунист» и кСуп «Скороднянский» ельского района, имеющие в своем наличии агроторфяные низинные почвы и ф-л «Советская Белоруссия» речицкого района, рСуп эБ «Стреличево», кСуп «Судково» хойникского района, кСуп «им. жукова» Брагинского района с дерново-подзолистыми супесчаными почвами. анализ результатов исследования 2012 года показал, что в сельскохозяйственных организациях, как с повышенной плотностью загрязнения почв 137Cs и 90Sr, так и менее загрязненных радионуклидами, агрохимические показатели почв различных типов подвержены большой степени вариабельности по содержанию макро- и микроэлементов в пределах полей (элементарных участков). данный фактор отражается на качественном составе кукурузного силоса, производимого на данных территориях.

кукуруза, возделываемая на силос, на агроторфяных низинных почвах по содержанию нитратов превышает установленные пдк для силосных культур (500 мг/кг натурального вещества) в 2,2-4,1 раза. Содержание клетчатки в кукурузном силосе превышает среднестатистические справочные данные (75,0 г/кг натурального вещества) в 1,2 раза. Содержание сырого жира в силосе меньше среднестатистических данных (10 г/кг натурального вещества) в 2,3-2,6 раза. Содержание кадмия и свинца не превышает установленные значения пдк для силоса, соответственно, 0,2 и 0,8 мг/кг натурального вещества. Содержание калия в кукурузе превышает среднестатистические справочные данные (2,9 г/кг натурального вещества) в 2,1-2,8 раза. кукурузный силос по содержанию 137Cs составляет 0,7-4,4 Бк/кг, то есть может использоваться в фуражных целях (рду-99 137Cs – 240 Бк/кг). по содержанию 90Sr кукурузный силос также может использоваться для фуража (рду-99 90Sr – 50 Бк/кг) и составляет 1,1-3,1 Бк/кг.

кукуруза, возделываемая на силос, на дерново-подзолистых супесчаных почвах содержит в 1,3-4,1 раза меньше калия по сравнению со среднестатистическими данными. Содержание кадмия и свинца в растениях кукурузы не превышает установленные значения пдк для силосных культур, соответственно, 0,8 и 0,2 мг/кг натурального вещества. кукурузный силос по содержанию нитратов не превышает установленные пдк для силоса, соответственно, 500 мг/кг натурального вещества. Содержание жира в силосе ниже среднестатистических данных (10 г/кг натурального вещества) в 2,2-3,1 раза. кукурузный силос по содержанию 137Cs составляет 0,4-3,4 Бк/кг, то есть может использоваться в фуражных целях

Page 199: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

© konferenciis SromaTa krebuli | 22-24 ivlisi, 2013198

(рду-99 137Cs – 240 Бк/кг). по содержанию 90Sr кукурузный силос также может использоваться для фуража (рду-99 90Sr – 50 Бк/кг) и составляет 1,7-18,5 Бк/кг.

таким образом, кукурузный силос, произведенный на почвах разных типов с различной плотностью загрязнения 137Сs и 90Sr в сельскохозяйственных организациях, по содержанию клетчатки, сырого жира, нитратов варьирует относительно установленных среднестатистических данных от min до max содержания [2]. по содержанию свинца и кадмия в сочных кормах, кукурузный силос не превышает установленные пдк содержания тяжелых металлов [2]. кукуруза, возделываемая на силос, на почвах различных типов соответствует рду-99 по содержанию 137Cs, 90Sr и может использоваться в фуражных целях [3].

список лиТеРаТуРЫ:

1. лученок, л. Н. заявка на патент «композиционный состав для предпосевной инкрустации семян кукурузы» №а 20121406 от 08.10.2012 (рБ).

2. Справочник нормативов трудовых и материальных затрат для ведения сельскохозяйственного производства / Нац. акд. наук Беларуси; ин-т экономики; центр аграрной экономики; под ред. в.г. гусакова; сост. я.Н. Бречко, м.е. Сумонов. – минск: Бел. наука, 2006. – 709 с.

3. рекомендации по ведению сельскохозяйственного производства в условиях радиоактивного загрязнения земель республики Беларусь на 2012-2016 годы // д-т по ликвид. последствий катастрофы на чаэС м-ва по чрезвычайным ситуациям респ. Беларусь; м-во сельского хоз-ва и продовольствия респ. Беларусь; сост.: Н.Н. цыбулько, г.в. анципов, в.С. аверин [и др.]. – минск: департамент по ликвид. последствий катастрофы на чаэС, рНиуп «институт радиологии», 2012. – 121 с.

Л. Лученок, Е. Сарасеко

Page 200: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები
Page 201: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

saerTaSoriso konferencia `kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi – dacva da racionaluri gamoyeneba~

SromaTa krebuli

Международная Конференция `Водные Экосистемы Кольхидской Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

СБОРНИК ТРУДОВInternational Conference `Kolkhety Lowland Water Ecosystems –

Protection and Effi cient Use~

WORKBOOK

Tbilisi ТБИЛИСИ TBILISI2013

Page 202: კოლხეთის დაბლობის წყლის ეკოსისტემები

I saerTaSoriso konferencia

`kolxeTis dablobis wylis ekosistemebi –dacva da racionaluri gamoyeneba~

SromaTa krebuli2013

I Международная Конференция`Водные Экосистемы Колхидской

Низменности – Охрана и Рациональное Использование~

СБОРНИК ТРУДОВ2013

I International Conference`Kolkhety Lowland Water Ecosystems –

Protection and Effi cient Use~

WORKBOOK2013

SromaT

a krebuli С

БОРН

ИК

ТРУ

ДО

В W

OR

KB

OO

K

201

3

ISBN 978-9941-0-5792-2

UDC (uak) 574.4(479.22)(063)T – 388