ur dingus Vytauto Didziojo akmenimis nusetas dirzas i

} auksuotas, brangiais ir auksu inkru^uotas

Sekmes kardas? Ant auksines apsaugos isreztas Sirijos mei^ro is Damasko

zenklas. Ne melyna, ne zalia, ne silko ^alvos bulatinio'^plieno

gelezte, o saltai balta. Ant kardo - zmogaus be galvos tarsi kraujo lasais nusetas

rainas piesinys. Nukaltas labai atsargiai, lengvais kujo smUgiais. Uzgrudintas zmogaus riebaluose, perdurus belaisvio

kuntf. Ausintas letai, kaskart vis maziau kaitria ugnimi tol, kol plienas nurim§s.

Ant kriauny - asmenif kietumo bandymy. uzrasas, kiek sukapota zmoniy.

Kardo smaigalys, silpnuma, taip uzlenkta i virsy, kad smogiant sulenkta ranka ne tik kir^ly, bet ir pjautif.

Kardo smaigalys, silpnuma, - dviejy asmenif, kad kir^y griztamuoju smUgiu.

Zalsvo bulatinio plieno maksties ziotys - su auksiniu apkau^u. Tokiu, kadgaletum patogiai suimti. Numovus kardo maksties galo auksini apkau^q,, kario rankose

* Bulatas (persij k. pulad - plienas) - kietas, tamprus, nerudijantis, stiprus ginklij plienas.

7

makstis vercias smailiu durklu. Ir visa makstis tam tikra tvarka nuseta brangiais akmenimis, kad turety gydomq.jq. galiy.

Juosmens dirzas, prie kurio prisegta kardo makstis ir kardas, - suvytas is plieno siuly. Ir juosmens dirzas - ne-papra^as, o tarnauja kaip makstis dar vienam kardui -urumi. Vos colio plocio ir tokiam lanksciam, kad laisvai apsivyty juosmen}. Ir tokio ilgio, kad issketus rankas bitty nuo vienos rankos pirsty iki kitos rankos pirsty.

Urumi skirtas kautis priesy apsuptyje. Gyvatiskas kardas. Ir musa, ir kerta, ir pjauna. Ir ant

prieso kuno palieka kruvinos gyvates sliuzes pedsaky. Trys ginklai viename. Ir smilkyti paslaptingy zoleliy dumuose. Irguldyti, islaikyti, subrandinti ant zemes, paslaptin-

goje energetineje vietoje ir paeiliui vartyti ant abiejy pusiy, ant ty vienos ir kitos maksties brangiyjy akmeny.

Ir daugel nakty laikyti pries Menulio pilnati. Tam, kad prisisiurbty paslaptingos jegos. Tam, kad karys nepail^y, o sotintysi ginklo jega. Ir toki kardy lietuviai vadin§ kei^u vardu - SVERDU*.

O juosmens dviasmeni kardy dar keisciau - URUMI. Ir tokio trijy ginkly derinio joks lietuvis dar nebuvo nei

mat^s, nei apie toki girdej§s. Kurding§s?

Dega rukas, tvojas saule. Vejas debesis gainioja. Penkerge kunigaikstyte Ona tarp zirgy paikioja. Is guoto augaloty pasirinko berj erzil^, Nubalnot^, alkan^, prie maiso avizy, kur zarde, Eiklun^, pikt^, trypiantj, suskliaustom ausim, gauruot^, Prakaituot^, nugaroj - zaizda, kur kailine pabalne. Rykste caizo kojas, slaunis. Skaudi, jkyri strapalioja,

* Swer - suzeisti, zeisti.

8

Stringa zirgui aviza, rimtis. Rykst^ uodega gainioja. Ir nieks ne neuztemijo, kaip ten buvo: Gal zirgas pasigr^ziojo, kai toki% maz^ uzmate? Gal sen ten pasisukiojo? Gal piktai trype, suprunkste? Gal skliaute ausis, grasiojo? Tik staiga drigantas sokteli, visa jega trenkia uzpakaliniij kojy

kanopomis. Gal suzeide pilvuk^, gal sulauze krutinel^? Nezinia. Merguze umai siaubinga jega pakyla, nusvilpia, pasiplaiksto

nuplasnojus ir - znekteli ant suminto kietzemio. Be amo. Issidrebia. Skaudziai issidraiko. Aklu zvilgsniu jremia j dangy. Kraupiai nurimsta. Tikrasis praradimas - netiketa mirtis.

Kai kunigaikscio Eiksos pilyje pilna pasalieciy, kai aplink pilj tai sen, tai ten spalvotom kupetom sustojusios pirkliy vilkstines pa-keliui i Gardin^, Vilniy, Trakus, Kaun^, Ryg^, kai molio rudos plutos nutryptu traku nuo ausros iki tamsos siuruoja zmones. Kai aplink stukso nuo arkliy kalnais nukilnoti sunkus nesuliai, daug sargybos, riksmo, selsmo, barnio ir trankios kalbos, kai ke-liose vietose smiiksta pusryciy, piety ar vakaro dumas, kai po vis^ pilies kalv^ be paliovos gaudzia alasas, kai skubrus zygunai is Palenkes, Mozury, Krokuvos, Podoles ir is tolimy silty krasty, net Kafos ar Paryziaus, taip skuba, kad bemaz nusigaluoja. Tai stoja, tai soka ant zirgy, tai atlekia, tai zovada islekia. Tai kaz-kuriam sviete karas, o kitur - ramuma...

... kas ta vienisa jaunute mirtis? Pripuole prasalietis. Skubriai priglaude ausj prie mergiukstes krutineles. Suriko,

kad dar gyva, dar kosia or^! Umai pasoko, suriko, sumosikavo maluninemis rankomis:

9

- Ei , zmones, sion! K§ daryt?! Subego pasalionys. Suskubo rekt, kad te kas nors pakvies patj

kunigaikstj, gal motus?, gal k^ nors! Po gaisaties lyg staiga su-sitar? grobia mergiot?, atplesia nuo zemes, kelia ir tekini nesa j aikstes vidurj, prie Gyvybes %zuolo.

M I N I A S U K U Z D E J O !

Kaip tik nuo siojo mirksnio pasklido aiskaus bludo gandas, kad vos padejo josios kunelj prie tojo Svento senmedzio, stora-puzio marginio ^zuolo:

tik sudrebejo Eiksos pilies apsupties liekniniai smailiavirsu-niai r^stai,

tik sulingavo vejo nusukuotos placiasakes pusys, tai giliai po zemem suurzge Pikulis ir paleido is po tojo Gy­

vybes medzio sakny versmes vandenj! Ir suplazdejo iki dangaus tojo medzio nutjsusios sakos! Ir sujudejo aplink visa zeme: sukrutejo, nusivyniojo, nusiko-

ciojo, nusiraiciojo palei vis^ zem^ storagumbes saknys. Ir is po tyjy sakny j Varsakos pelkyn^ nuvingiavo naujos sro-

ves Gyvybes paversmis. Toks ^zuolas kitoks ne but negalej^s - tik T I K R A I sventas! Paguld? kunigaikstyt? prie tojo saltinio, viens per kit^ riesku-

ciomis pyle skaidry vandenj ant veiduko, ant rankeliy, ant basy kojeliy, ant galveles, ant issidraikiusiy juodyjy plaukuciy.

O keli is siaudastogio kaimo suskubf zemionys puole glostyt t^jj 4zuol§, jo grubletais guzais nuset^ kamien^ ir ziiiredami pro sakas j Dangy melde Dievo palaimos. Prase, kad uztarty ir Per-kunas, ir deive Laima, ir Dalia, ir visi Dievai.

Kazkas jau nuskuode pranesti apie baisi^ nelaim? paciam ku-nigaiksciui Eiksai.

Ir sielvarto zini^ paciai kunigaikstienei. Tik dabar, kai suslap? plaukai atidenge skaidry mergaites veid^,

visi pamate ant kaktos dem?, panasi^ j issiliejusj krauj^. Ir nu-tare, kad erzilo kanopa jsireze j veidelj.

Zmonems kiekvienas medzio gumbas, keistesnis akmuo, vejo suoras ar debesy spalva vis kazk^ baugiai reiskia - Z E N K L A S !

l O

Umai visi skvarbiais zvilgsniais suskato ieskot dievybes reiski-niy: toks zenklas ant kunigaikstytes kaktos kelia N E R I M ^ . . Viens per kit^ pasilenke, pasistebeiliojo, ogulnai nuziurejo, sutiko:

- Panasus j penkialapj dobil^. - Blogai! - Gimus nuziureta! - Krapliuota! Kanapeta! Neliko nepastebeta ir slaple, bemaz juoda kraujosruva ant de-

sines rankos plastakos virs nykscio. Tarsi susiliej?, uztisk? der-vos laseliai. Viena per kit^ pakumpusios, palinkusios isversta-kes adatziures, tarsi neislukstentos dygles tokios kreivai riestai rukslos senes sliukina prie kunigaikstytes ir pasilenkusios, su-laikiusios kveples sunkiais pirstais bando nudreksti kazk^ nuo tos rankos, bet nesiseka!

- Ne sasai. Ir dar: ausy speneliai glotniai prilip§ prie t^)^ merguzes

skruosty - tikriausias, nuo gimties kunigaikstytei duotas raga-nos zenklas. Bet ar raganos? Gal net blogiau nei raganos?!

- Ziu! Gal prakeikta? Umai dideliausia baime persivercia i laim?. Mergaite por^ karty meslungiskai kvepteli ir atmerkia akis. Ir visi vos ne sugul§ virs tos mergaites staiga dziaugsmingai

ukteli: pagaliau! Ir staiga suklusta, nusciuva, issig^sta, lyg pirm^ kart^ toki^

pamatf! Aikteli: pernelyg juodos akys! Blogos akys! Is tokiy islenda bedos! Kur tokia tik paziures - lauk nelaimes. Jei tokios akys supyks, kazkam - mirtis! Palinkusiy, suziurusiy zmoniy, atrodo, ir pati atbudusi kuni­

gaikstyte andai taip virpulingai issig^sta, taip stipriai, kad dar la-biau isplecia, atidaro, atlapoja tas savo M I R T I N O B L O G I O A K I S !

Ir visi umai isvysta juodos pragaisties, o ne! -M I R T I E S G E L M ? !

11