Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 2322 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7

1. Visos gyvalazdës panaðios áaugalø ðakas

Tiesa, dauguma gyvalazdþiø pui-kiai imituoja augalø ðakeles, taèiau da-lis gyvalazdþiø vis dëlto prisitaikë mëg-dþioti ne ðakas, o augalø lapus. Ðiøgyvalazdþiø pilvelis labai praplatëjæsir visiðkai plokðèias, todël ðie vabzdþiaivadinami lapapilviais. Lapapilviø ðei-mai priklauso þaliasis (Phyllium biocu-latum), filipininis (P. philippinicum), di-dysis (P. giganteum) ir daugybë kitølapapilviø (ið viso apie keturias deðim-tis rûðiø).

Prof. habil. dr.Jonas Rimantas STONIS,

doc. dr. Arûnas DIŠKUSVilniaus pedagoginis universitetas,

Biosistematikos tyrimø grupëÞ emëje nëra në vienos or-ganizmø grupës, kuri prilygtø vabz-dþiams savo ávairove ir rûðiø gausa.Tûkstanèiai rûðiø gyvena Lietuvoje, odar daugiau egzotiniuose kraðtuose(paatogràþiuose ir ypaè atogràþose).

Tarp egzotiniø vabzdþiø gyvalazdësyra bene vienos ádomiausiø ir keisèiau-siø. Paprastai tai lëtai judantys, ilgi vabz-dþiai, kurie puikiai imituoja augalø ða-keles arba lapus (kûno spalva daþniau-siai yra slepiamoji). Visi jie – augalëdþiai.Paprastai ðie vabzdþiai aktyvûs naktá,dienà slepiasi nuo plëðrûnø. Paliesti arkitaip sutrikdyti jie daþniausiai ir toliaulieka nejudrûs, o kojas laiko priglaus-tas iðilgai kûno. Nuo prieðø gali gintis iriðskirdami aitrø sekretà.

Gyvybinis ciklas trunka nuo keliømënesiø iki keleriø metø. Gyvalazdëmsypaè bûdingas lytinis dimorfizmas(skirtingumas), todël, nemaèius jø po-ravimosi arba neturint ið kiauðinëliø ið-augintø egzemplioriø, daþniausiai bû-na labai sunku nustatyti, ar patinai irpatelës priklauso tai paèiai rûðiai, arskirtingoms. Beveik visada patelësdaug didesnës uþ patinus. Kai kuriørûðiø patinai yra labai reti arba jø visainëra aptikta, o patelës gali daugintispartenogenetiškai.

Šie nepaprasti vabzdþiai veisiasi in-sektariumuose ir yra plaèiai naudoja-mi laboratorijose fiziologiniams tyri-mams arba þmoniø auginami namuo-se kaip egzotiniai augintiniai. Gyvalaz-dës gyvena miðkuose, pievose ir sa-vanose, taèiau daugiausiai paplitusiosatogràþø ir paatogràþiø regionuose.Keleto rûðiø atstovai gyvena pietinëjeEuropoje, taèiau negyvena nei Lietu-voje, nei mums artimuose kraðtuose.

Ið viso pasaulyje apraðyta apie 3000gyvalazdþiø rûðiø. Visos ðios rûðys yrajungiamos á vienà bûrá (Phasmatodea),kuris skirstomas á kelis pobûrius ir ant-ðeimius bei daugybæ ðeimø.

Gyvalazdës yra specifiniai vabz-dþiai, matyt, giminiðki tiesiasparniams(þiogams ir skëriams). Gyvalazdþiø fo-silijø rasta ir Baltijos gintare. Taèiauapie gyvalazdes þmonës (nespecialis-tai) þino palyginti nedaug. Þemiau pa-teiksime kai kuriø nevisiðkai tiksliø ási-vaizdavimø („mitø“) apie gyvalazdes irpasistengsime juos pakomentuoti.

gyvalazdes2. Gyvalazdës visiðkai nepavojin-

gos þmoguiGyvalazdës ið tikrøjø yra taikûs pa-

darai. Visos gyvalazdës yra augalë-dës (fitofagai), tarp jø nëra nei parazi-tø, nei skaudþiai gelianèiø atstovø (jøburnos organai griauþiamieji). Taèiautai nereiðkia, kad gyvalazdës negaliapsiginti ir sukelti jokio pavojaus þmo-gui, jeigu su jomis elgiamasi neatsar-giai. Kai kurios gyvalazdës savo gy-nybai turi specialiø priemoniø. Ðtai,pavyzdþiui, gvinëjinës gyvalazdës(Eurycantha calcarata) kûnas ginkluo-tas aðtriais dygliukais. Ypaè dideli, ið-lenkti ir aðtrûs dygliai (pentinai) augaant ðios gyvalazdës patinø uþpakali-niø kojø ðlaunø, kurios, palyginti sukitomis kojomis, yra labai iðdidëjusiosir turi stiprø raumenynà. Kartais ðiosgyvalazdës muðasi tarpusavyje arbakovoja su prieðu – stipriai kerta kojo-mis. Jeigu elgiamasi neatsargiai, þmo-gaus odà gvinëjinës gyvalazdës dyg-liai gali nesunkiai suþeisti – padarytigana gilià þaizdelæ. Ne tokiø dideliø,taèiau aðtriø dygliø turi ir daug kitø gy-valazdþiø rûðiø: spyglianugarë, dygiojiir kitos gyvalazdës.

Daugelis ávairioms ðeimoms priklau-sanèiø gyvalazdþiø turi efektyvià chemi-næ gynybà. Pavojaus metu jos iðskiriaaitriø nuodingos hemolimfos laðeliø.Marganugarë vikrialazdë (Anisomorphabuprestoides) ir kai kurios kitos gyvalaz-dþiø rûðys iðpurðkia aitrø sekretà, kuristuri labai stiprø, nemalonø kvapà ir galilaikinai sulaikyti prieðà. Tyrimai parodë,kad ðiø gyvalazdþiø ekskretas yra veiks-mingas ginklas prieð skruzdëles, plëð-

rius vabalus, peles (kai kada net ir þiur-kes) ir vabzdþialesius paukðèius. Beje,paprastai gyvalazdës gynybiná ekskre-tà iððvirkðèia paukðèiui ar kitam prieðuidar net neprisilietus. Þmogui, kuris ne-atsargiai stebi marganugares gyvalaz-des net iš pusmetrio atstumo, šievabzdþiai gali áðvirkðti aitraus ekskretotiesiai á akis. Tai sukelia ypaè dideláskausmà, kuris pradeda maþëti tik pokeliø valandø. Be stipraus skausmo, galipasireikšti ir kiti simptomai, kurie trunka

10 mitø apie

Dvispalvës gyvalazdës tiek patinai, tiekpatelës yra besparniai. Jeigu patelësdauginasi partenogenetiniu bûdu,sumaþëja kiauðinëliø gyvybingumas,palikuonys tampa silpnesni, galiausiaitaip besidauginanti kultûra gali iðnykti(nuotraukoje – poravimosi momentas,kurá uþfiksavo dr. A.Diškus, kurispirmasis aptiko ðià iki ðiol moksluineþinomà gyvalazdþiø rûðá)

Visame gvinëjinës gyvalazdës kûne styrotamsûs aštrûs dygliukai, taèiau ypaèdideli, iðlenkti ir aðtrûs – ant ðiosgyvalazdës patinø uþpakaliniø kojø

Ilgakojës gyvalazdës kûnoilgis (matuojant su iðtiestomiskojomis) – iki 46–55 cm. Savotëvynëje (Malaizijoje)maitinasi indiniu mangu irkitais egzotiniais augalais, opas mus (laikoma insektariu-muose) mielai ëda àþuolo iravietës lapus

Filipininis lapapilvis mëgdþioja (imituo-ja) gysloto augalo lapà

Gana didelë gyvalazdë uþropojo þmogui antkojos... Taèiau patys didþiausi atstovai(matuojant su iðtiestomis kojomis) siekianet iki 55 cm

iki 48 val. (akys smarkiai parausta, pa-sidaro jautrios šviesai ir spaudimui, la-bai susilpnëja regëjimas, o kai kadaþmogus ir laikinai apanka). Atsitikus ne-laimei, patariama paþeistas akis gausiaipraplauti tekanèiu vandeniu.

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 2524 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7

Indinë gyvalazdë –besparnis vabzdys.

Patinai labai reti, rûðiaibûdingas partenogeneti-

nis dauginimasisNors gyvalazdë vadinama madagaskarine,ji aptinkama daug plaèiau: ne tik Madagas-kare, bet ir Indostano pusiasalyje beiNaujojoje Gvinëjoje, þinoma Australijoje

Atogràþø miðkas – tipiðka gyvalazdþiø buveinë. Andø kalnøatogràþiniuose miðkuose straipsnio bendraautoris dr. A.Diðkusaptiko naujà gyvalazdþiø rûðá – dvispalvæ gyvalazdæ, kuriàneseniai apraðë vokieèiø kolegos F.H.Hennemannas irO.V.Conle‘is (nuotraukoje – vaizdas iš 2008 m.ekspedicijos Peru, Amazonijos miške)

Eukaliptinësgyvalazdës patinai

yra laibi ir sparnuoti(galintys skraidyti).

Nuotraukoje –gyvalazdës nimfa

Apgaulingojigyvalazdë gyvena

Pietryèiø Azijoje.Jos gyvenimo

trukmë – maþdaug6 mënesiai

Kabanèioji gyvalazdëypaè puikiai pamëgdþiojaaugalø ðakeles. Ramybësmetu ji kojas priglaudþia

labai arti kûno, tikpriekines iðtiesia á prieká,todël atrodo labai panaðiá medþio ðakà (pabandy-

kite nuotraukojeatpaþinti, kur ðaka, o kur

gyvalazdë)

3. Visos gyvalazdës þalios arba rudosspalvos

Daug kas mano, kad gyvalazdës – vientik þalios arba rudos spalvos vabzdþiai, nesjos juk mëgdþioja augalø ðakas arba la-pus. Tai nëra visiðka tiesa, nes kai kuriosgyvalazdës yra labai spalvingos arba netraðtuotos. Pavyzdþiui, marganugarë vikria-lazdë (Anisomorpha buprestoides) yraypaè iðmarginta, puošnioji (Necroscia an-nulipes) yra ávairiaspalvë, dvispalvës kû-nas yra juodas su geltonomis (arba rau-donomis) dëmelëmis, o juodoji vikrialaz-dë (Peruphasma schultei) – visiðkai juo-da, bet su ryðkiais raudonais sparneliais.Beje, gyvalazdþiø uþpakaliniai sparnai (jei-gu yra) daþniausiai yra ryðkiø spalvø arbaraðtuoti, nes, be visa ko, jie skirti ir prieðuipagàsdinti (jeigu vabzdys yra ramybës bû-senos, uþpakaliniai sparnai nematomi).

4. Gyvalazdës labai nejudrûsvabzdþiai

Tai ne visai tiesa. Nors daugelis gyva-lazdþiø atstovø ið tiesø yra gana lëti gy-vûnai ir didþiàjà laiko dalá praleidþia tupë-dami ant augalø, kai kurios gyvalazdþiørûðys yra gana vikrios, be to, dar gali irskraidyti. Pavyzdþiui, puoðniosios gyva-lazdës (Necroscia annulipes) tiek patinai,tiek patelës bet kurià akimirkà gali neti-këtai pakilti nuo substrato. Ekvadorinë vik-rialazdë (Pseudophasma bispinosum),nors ir lëtesnë uþ puoðniàjà, bet taip patgerai skraido (tiek patiniai, tiek patelës,taèiau patelës daþniausiai mëgsta „patin-giniauti“ ir pakyla nenoriai). Tiesa, gyva-lazdþiø skraidymo atstumai nëra dideli –mûsø stebëjimais, madagaskarinë gyva-lazdë vienu skrydþiu áveikia porà metrø,kai kurios kitos – daugiau.

5. Gyvalazdës neturi sparnøDaugelio gyvalazdþiø sparnai ið tikrø-

jø yra ið dalies ar visiðkai redukuoti, ta-èiau tai nereiðkia, kad visos gyvalazdësneturi funkcionuojanèiø sparnø. Jie tik ne-pastebimi, nes kai vabzdys yra ramybësbûsenos, sparnai glotniai prispausti priekûno (ryðkesni uþpakaliniai sparnai pa-slëpti po kûno spalvos priekiniais spar-nais). Ekvadorinës vikrialazdës (Pseu-

dophasma bispinosum) ir puoðniosiosgyvalazdës tiek patinai, tiek patelës turidvi poras gana gerai iðvystytø sparnø. Di-delius sparnus taip pat turi eukaliptinë (Ex-tatosoma tiaratum), madagaskarinë, cina-moninë gyvalazdës, filipininio lapapilviopatinai ir kai kurios kitos gyvalazdës.

6. Gyvalazdës yra labai didelivabzdþiai (vabzdþiai gigantai)

Iš tiesø dauguma gyvalazdþiø yra di-deli vabzdþiai, o tarp jø yra ir dydþio rekor-dininkø. Pavyzdþiui, milþiniðkoji gyvalaz-dë (Phobaeticus chani) yra pats ilgiausiaspasaulio vabzdys (pateliø kûno ilgis su ið-tiestomis kojomis siekia iki 567 mm). Ta-èiau bûtø neteisinga manyti, kad visos gy-valazdës – vien tik vabzdþiai gigantai. Kaikurios suaugusios gyvalazdës yra gero-kai maþesnës nei 30 mm. Afrikos þemyneviena maþiausiø bûtø Kenijoje gyvenanti ke-ninë gyvalazdë (Clonaria parva), kuriø pati-nai siekia tik 30 mm. Indijos vandenyno sa-lose gyvenantis spygliuotasis lapapilvis(Microphyllium spinithorax) yra dar maþes-nis – jo kûno ilgis siekia tik apie 24 mm. Ne-didelës yra ir Pietø Amerikoje, centriniameEkvadore, aptinkamos andinës vikrialazdës(Grylloclonia papallacta), kuriø pateliø kû-no ilgis bûna tik apie 23 mm. Pietryèiø Azi-joje paèios maþiausios yra pigmëjinë gy-valazdë (Ommatopseudes harmani) beikeistoji gyvalazdë (Ommatopseudes para-doxus); pirmosios patinai, o antrosios pa-telës siekia tik apie 18 mm ilgio. Vienos ma-þiausiø ið visø ðiuo metu þinomø gyvalaz-dþiø yra maþosios vikrialazdës (Grylloclo-nia minima) patinai, kurie bûna tik 17,5 mm.Ði rûðis gyvena Andø kalnuose, pietiniuo-se Ekvadoro rajonuose. Pati maþiausia, kogero, bûtø Ðri Lankoje gyvenanti ceiloninëgyvalazdë (Miniphasma prima), nes ðios rû-ðies patelës taip pat yra tik 17,5 mm ilgio, opatinai, matyt, turëtø bûti dar maþesni (jiedar neaptikti).

7. Gyvalazdes lengva augintiinsektariumuose

Tiesa, kad kai kurias gyvalazdes gali-ma bûtø rekomenduoti net pradedan-

tiems augintojams. Tai vietnaminë gyva-lazdë (Medauroidea extradentata), gvinë-jinë gyvalazdë (Eurycantha calcarata),madagaskarinë gyvalazdë (Sipyloidea si-pylus). Taèiau kai kurias gyvalazdes la-bai sunku auginti nelaisvëje dël jø reiklu-mo auginimo sàlygoms. Pavyzdþiui, aust-ralinæ gyvalazdæ (Acrophylla wuelfingi),þaliàjà gyvalazdæ (Diapherodes gigantea)yra itin sunku auginti nelaisvëje, o ðtaididþiojo lapapilvio (Phyllium giganteum)nimfos paprastai išgaišta nesulaukusiosbrandos. Gaišimo prieþastys daþniausiailieka neaiðkios, taèiaujos gali bûti ávairios:drëgmës trûkumas,per þema arba peraukðta oro temperatû-ra ir kt. Uþtat didþiojolapapilvio maitinimasaugintojams nekeliadideliø rûpesèiø (ne-laisvëje laikomos nim-fos ëda àþuolo ir avie-èiø lapus). Kai kuriøgyvalazdþiø mûsø sà-lygomis tiesiog neáma-noma laikyti nelaisvë-je, nes nëra mitybiniøaugalø. Pavyzdþiui, cinamoninë gyvalaz-dë (Marmessoidea rosea) minta tik ceilo-ninio cinamono lapais.

8. Daugelis gyvalazdþiø dauginasi tikpartenogenetiðkai

Iš tikrøjø gyvalazdës daþnai daugina-si partenogenetiðkai. Kai kuriø gyvalaz-dþiø rûðiø patinai iki ðiol yra dar moksluineþinomi arba apie juos itin maþai þino-

ma, jø aptinkama labai retai. Pastebëta,kad kai kurios rûðys, pavyzdþiui, mada-gaskarinë (Sipyloidea sipylus), kabanèio-ji (Phaenopharos khaoyaiensis) arba in-dinë gyvalazdës puikiai apsieina be pa-tinø ir yra tipiðki partenogenetinio dau-ginimosi pavyzdþiai. Taèiau bûtø netei-singa manyti, kad gyvalazdës daugina-si vien tik partenogenetiniu bûdu. Vis dël-to daugumos gyvalazdþiø rûðiø patinaiyra þinomi (nors jie ir retesni uþ patelesarba reti). Be to, pastebëta, jeigu po dvi-lyèio dauginimosi dël kokiø nors prieþas-

èiø gyvalazdës pereina vien prie parte-nogenetinio dauginimosi, laikui bëgantauginama kultûra iðnyksta.

9. Gyvalazdës minta tik augalø lapaisPaprastai manoma, kad gyvalazdës

minta tik augalø lapais. Bet, pasirodo, ne-laisvëje auginamos gyvalazdës gali misti ir

morkomis, obuoliais, javø ûgliais. Pavyz-dþiui, vietnaminæ gyvalazdæ galima ðerti ja-vø ûgliais, o gvinëjinë gyvalazdë (Eurycant-ha calcarata) minta ir papjaustytais obuo-liais, kriauðëmis, salotomis bei javø ûgliais.

10. Gyvalazdës, kaip ir kiti didiejivabzdþiai, yra jau gana gerai iðtirtos ir

beveik visos pasaulio faunos rûðysyra þinomos ir aprašytos

Tai nëra tiesa. Gyvalazdës dar nepa-kankamai iðtirtos ir apraðytos, atogràþøkraðtuose nuolatos aptinkama vis naujømokslui rûðiø. Naujos mokslui rûðys skel-biamos mokslo þurnaluose arba monog-rafijose. Pastaruoju metu kasmet naujørûðiø, aptiktø Pietryèiø Azijoje arba PietøAmerikoje, paskelbia F. H. Hennemannasir O. V. Conle‘as (Vokietija) bei kai kuriekiti tyrinëtojai.

J. R. STONIO ir A. DIŠKAUSnuotraukos

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 25