001 gk

1

balandis – birželis 2015

2015 m. balandis-birželis Nr. 1(1)

2NESPĖJAI perskaityti

?

Skaityk žurnalą nemokamai internete,

adresu www.zurnalasgk.lt

3


VEIDAI7 Žmonės – pagrindinė planetą keičianti jėga

NUOMONĖ11 Mažos šalies patriotai

VIDINIS BALSAS13 Kelias į laimę –asmens vidinio ir išorinio

pasaulio harmonija18 Kur slypi žmogaus galia?

SANTYKIAI. TU IR AŠ21 Kaip susirasti svajonių partnerį?25 Kur riba? Sveikas ir patologinis pavydas28 Žudantis vienatvės amžius30 Gyvenimo meilė iš interneto, arba kaip rasti

antrąją pusę per virtualias pažintis?

MOTERS PASAULIS35 SOS – mažieji keikūnai!36 Stipri moteris | Atėnės kompleksas40 Šešios paprastos taisyklės, kaip apsirengti į darbą

VYRO PASAULIS43 Vyro drabužių spintos pagrindai pavasarį ir vasarą48 Pervargimo pinklės – azartiniai lošimai

MANO DARBAS51 Reikia laiko? Laiko yra!54 Kaip kasdien motyvuoti save dirbti56 Kas atsitiks, kai robotai pakeis darbuotojus?

SVEIKA GYVENSENA59 Valgyti prieš ar po sporto?61 Sportas keliaujant! Įmanoma? Taip!62 Kaip tinkamai gerti vandenį ir kiek jo reikia?64 Greičiausias būdas sužinoti, ar esi sveikas66 Išsimiegoti, kad būtum kaip naujai gimęs68 Saulė – naudinga ar žalinga?

SPECIALISTAS PATARIA71 Kaip ir nuo ko pradėti planuoti vestuves

NAMŲ ŪKIS73 Kur dingsta pinigai, arba kaip teisingai

stebėti asmeninį biudžetą?

2015 m. balandis-birželis Nr. 1(1)

TURINYS

JAUKU77 Dažyti sienas ar rinktis baldus, ką daryti pirmiau

VIRTUVĖS PASLAPTYS81 Žalieji kokteiliai. Kas tai?83 Labas sveikas rytas! Geriam sultis ir žalius kokteilius!

ARTI/TOLI85 Karališkasis Birštonas – sveikatos

ir harmonijos kurortas

LAISVALAIKIS90 Knygos92 Kryžiažodis94 Anekdotai

Atenės kompleksas – stiprios moters kompleksas

Palikti pėdsakus – nieko blogo, svarbu, kad jie būtų gražūs

367

1113

18

Meilė sau nėra egoizmas

Patriotiškumo paieškos

Žmogaus galia – žinojime ko jis nori

4Kurkime žurnalą kartu!

Turite kuo pasidalinti?

Tuomet rašykite mums el.paštu [email protected]

5


Gyvenimo būdo žurnalas „Gero kelio“ išvydo dienos šviesą, tad pristatome jums pirmąjį numerį. Sim-boliška, jog žurnalas nemokamai platinamas keliaujantiesiems tam, kad kelionės laikas neprailgtų.

Kiekvienas gimdamas pradėjome savo ilgiausią kelionę– gyvenimą. Ir „Gero kelio“ linkėjimas tiesiog simboliškai mus lydi visose gyvenimo kelionėse. Kasdien renkamės kelią, kuriuo eiti: meilės, laimės, sveikatos, dvasingumo, turtų, džiaugsmo, laisvės... ir kaskart tikimės pasisekimo savo pasirinktame kelyje.

Keliaudami išgirstame save, sutinkame žmonių, liečiamės prie gamtos. Tad kyla klausimas, kokį pėdsaką paliksime žmonių atmintyje, žemei? Ir vis prisimenu, kad pokyčiai įvyksta tik tuomet, kai pokyčius pradedame nuo savęs, užkrėsdami savu pavyzdžiu aplinkinius ir nebūtinai garsiai rėkiant (tylūs darbai– dideli darbai).

Šiame numeryje rasite daug temų apie santykius: su vidiniu „aš“, žmonėmis, gamta, darbu, laisvalai-kiu, namais, stiliumi, pomėgiais...Visa tai sudaro mūsų visumą.

Tad paklauskime savęs, ar prisiimate atsakomybę už kiekvieną pasakytą žodį, mintį ir veiksmą? Juk visa tai kuria mus ir mūsų pasaulį.

Gero gyvenimo kelio Jums! Vyr. redaktorė Renata

AutoriaiAgnė ZinkevičiūtėAldona SteponavičiūtėAlgirdas GriciusAndrius KaluginasAndrius PilipuitisAurelija VeršininėDiana PlečkaitienėGenovaitė PetronienėGiedrius RadžiusGražina GumIlona SubotinaitėIveta GaldauskaitėJurijus Clavas

2015 m. balandis-birželis Nr. 1(1)ISSN 2424-3426

Vyriausioji redaktorėRenata Burbulienė

Leonora BlekaitytėNatalija StunžėnienėPovilas KoropRamunė Pajuodytė-MilašienėRinalda GermanienėŽydrūnas DrungilasVaida KurpienėViktorija Prokofjeva

Kalbos redaktorėSandra Balžekaitė

Dizainerė-maketuotojaVeronika Olšauskaitė

LeidėjasVšĮ „Sumani“Tel. 8-656 77 724Faks. 8-5 278 42 12 [email protected]

DirektorėJurgita Vaitkevičienė

ReklamaTel. +370 685 [email protected]

SpausdinoSpaustuvė UAB Agentūra „Jungtinės Spaudos Paslaugos“,

Žurnalo nuotraukosDreamstime

Už reklamos turinį ir jos kalbą redak-cija neatsako. Be raštiško leidėjo sutiki-mo, bet kurį tekstą ar jo dalį, iliustraci-jas, perspausdint draudžiama.

Interneto svetainė www.zurnalasgk.lt

6Veidai

Veidai

7


„Šiandien 97 proc. visų Že-mės stuburinių gyvūnų bio-masės sudaro žmonės ir jų auginami gyvūnai. Esame

dominuojanti rūšis“

Aldona Steponavičiūtė(nuotrauka iš autoriaus asm. archyvo)

Kauno technologijos universitete (KTU) viešėjęs vo-kiečių žurnalistas, knygų autorius, biologas Christianas Schwägerlis teigia, jog atėjo laikas pripažinti žmones pagrindine planetos veidą keičiančia jėga. „Šiandien 97 proc. visų Žemės stuburinių gyvūnų biomasės sudaro žmonės ir jų auginami gyvūnai. Esame dominuojanti rūšis“, –teigė C. Schwägerlis.

Provokuojančią antropoceno – periodo, kai žmogaus vei-kla tampa esmine planetoje vykstančių pokyčių priežas-timi – idėją pristatęs vokiečių autorius siūlo susirūpinti

žinutėmis, kurias siunčiame į ateitį.– Kaip susidomėjote antropoceno idėja?

– Nuo 1990-ųjų dirbau žurnalistu: rašiau aplinkosaugos, politikos, mokslo temomis. Keliavau į Amazonės ir Indo-nezijos džiungles, nardžiau prie Koralinio rifo – mačiau ir turtingą, ir išnaikintą rifo dalį – leidausi į urano kasyklas. Kaip politinis žurnalistas dalyvavau daugelyje Jungtinių Tautų konferencijų apie klimatą.

Pats antropoceno terminas, jo idėja buvo sukurta 2000-aisiais, bet man prireikė septynerių metų, kad apie jį išgirsčiau. Per porą metų parašiau knygą (ji pasirodė 2010-aisiais). Tiesa, į pavadinimą niekam nežinomo ter-mino „antropocenas“ įrašyti nedrįsau – knyga vadinasi „Žmonių amžius“. Tuo metu buvo visiškai neaišku, ar idėja gyvuos, ar nunyks. Šiandien apie ją šneka nemažai žmonių, antropocenas tampa globaliu terminu.

– Taigi, žmonės yra pagrindinė planetą keičianti jėga. Ir kas iš to?

– Išgyvename aplinkos, ekonominę, politinę krizę. Dau-gelis Europos regionų išgyvena demografinę krizę. Be to, vyksta labai spartūs technologiniai pokyčiai. Mūsų visuo-menei reikia krypties, o antropocenas – tai idėja, kuri ap-žvelgia pati save.

Antropocenas veikia daugelyje lygmenų – jis susieja žmo-nes ir gamtą, ši idėja teigia, kad turime išmokti gyventi harmoningai. Galima būtų sakyti: „tvariau“, tačiau tvaru-mas lyg ir teigia, kad turėtume daryti viską taip pat, tik mažiau, lėčiau ir atsargiau. Antropoceno idėja neduoda atsakymų, bet ji provokuoja, kelia klausimus. Manau, kad antropocenas tarsi papildo tvarumą.

Kai žmonės pirmą kartą susiduria su antropocenu, jie truputį susinervina, bet vėliau ateina tarsi nušvitimas: „Oho, tai mes darome pokyčius! Vadinasi, galime juos daryti ir teigiamus, ir neigiamus.“

– Paskaitoje pateikėte žmogaus įtakos planetai pavyz-džių: rodėte, kaip atrodo paukščio, prisirijusio plasti-

Žmonės - pagrindinė planetą keičianti jėga

Žmonės – pagrindinė planetą keičianti jėga

8Veidai

ko, griaučiai, teigėte, jog plastiko plėvele būtų galima apjuosti Žemės rutulį, o aliuminio folija užkloti Ame-rikos žemyną. Žmogaus veiklos pavyzdžiai neįkvepia.

– Norėdami įrodyti biologinį žmonių rūšies antspaudą, dažnai atsiremiame į nelabai gražius pavyzdžius, tai – di-delė problema. Tačiau, pavyzdžiui, gražūs, kultūriškai ir gamta turtingi miestai – geologinė žmonių intervencija – teigiamas antropoceno pavyzdys.

Biologiniame lygmenyje tokių teigiamų pavyzdžių reikė-tų atidžiau paieškoti, bet, manau, kad jų rasčiau net ir jūsų šalyje – mane labai domina pelkių turtingos ekosistemos išnaudojimas. Cen-trinėje Europoje yra nemažai žemės ūkio praktikų, kurias tai-kant buvo ne tik produktyviai išnau-dota dirva, pratur-tintas gamtovaizdis, bet ir rūšių įvairovė.

Tiesa, grįžimas prie XVIII a. žemdirbys-tės metodų nėra ke-lias į priekį, mums reikia derinti senąją išmintį su naujausio-mis technologijomis. Turime ne tik rūpin-tis tuo, kad išliktų laukinė gamta (tokiu atveju, mums teks tenkintis vis mažė-jančiais jos plotais), bet ir formuoti savo gamtovaizdį. Reikia atsikovoti dideles teritorijas, kurios, paverstos monokultūri-nėmis, yra išnaudojamos, atstatyti jose gamtinę įvairovę.

– Minėjote, jog mobilieji telefonai mus priartina prie kalnų ir kasyklų, kuriose buvo išgauti telefone naudo-jami mineralai. Technologijos mus nukelia į gamtą – koks neįprastas palyginimas.

– Mūsų kultūra nėra linkusi skirti dėmesio naudoja-miems daiktams. Pavyzdžiui, mobilųjį telefoną naudoja-me skambinti ar išsiųsti žinutę. Tačiau, tai – daiktas, tu-rintis daug socialinių ir ekologinių sąsajų. Prieš 150 metų, kai naudojami daiktai buvo pagaminti kaimyno – kalvio ar batsiuvio, kai lauke matei karvę, iš kurios pagamintas tavo sūris, buvo kitaip. Nemanau, kad reikėtų grįžti prie šios praktikos, tačiau joje yra labai daug išminties: mums reikia pradėti galvoti apie tai, su kuo – kokiais žmonėmis, vietomis, istorijomis – mus susieja kasdien naudojami daiktai. Pavyzdžiui, pirkdamas pigų drabužį, jame gali rasti raštelį apie tai, kaip mažai moka jį pasiuvusiam dar-bininkui Bangladeše.

Kai kurios istorijos tikros, kai kurios – ne. Tačiau jos pa-deda suprasti. Iš kokių kasyklų išgauti telefone esantys mineralai? Kokios jose darbo sąlygos? Šie klausimai pa-deda vystyti sąmoningumą.

– Kartais atrodo, kad tokį sąmoningumą gali sau leisti tik tos šalys, ir tos visuomenės, kuriose nebelikę kitų spręsti-nų problemų. Tai yra – turtingos Vakarų valstybės.

– Ir taip, ir ne. Taip, tie, kas gali, investuoja į naujas tech-nologijas. Pavyzdžiui, Vokietija turi pakankamai išteklių, kad galėtų pereiti nuo iškastinės ir branduolinės energi-jos į atsinaujinančią energetiką. Perėjimas yra brangus,

bet mes galime sau tą leisti. Galiausiai, galime šias techno-logijas gaminti ma-siškai, kad jos būtų pigios. Tada jos gali būti naudojamos ir ne tokiose turtingo-se šalyse.

Tačiau tai, jog tik turtingi žmonės są-moningai suvokia aplinkos krizę, yra netiesa – neturtin-gieji nuo jos kenčia labiausiai. Kenčia smulkūs ūkinin-kai, kai dėl klimato sukeltos erozijos prarandama dirvos drėgmė. Kenčia

milijonai kinų, kurie moka savo ir savo vaikų sveikata už užterštumą, kenčia žvejai, prarandantys savo pajamas dėl industrinės žvejybos, kuri tarnauja tik industrinių šalių poreikiams.

– Nuo aplinkos krizės labiausiai kenčia ne tie, kas ją sukėlė?

– Vaizdas tikrai iškreiptas, nes šalys, kurios sukėlė dau-giausiai pokyčių, tokios, kaip JAV, tikriausiai mažiausiai nukentės. Manau, kad Vokietijai klimato kaita didelio poveikio neturės – galbūt mes netgi pradėsime auginti vynuoges Šiaurės Vokietijoje, vasara bus ilgesnė, o žiema – trumpesnė.

Afrikoje – visai kas kita. Žuvys jau pradėjo judėti iš sub-tropinių vandenų į arktinius, jos jau jaučia globalų at-šilimą. Žmonės, kurie niekuo neprisidėjo prie klimato kaitos, praranda savo pajamas – žuvys juda į Šiaurę. Yra daugybė pavyzdžių, kai neturtingieji moka už klimato pokyčius, kuriuos sukėlė Vakarai.

– Vakarai ketina sumokėti savo skolas?

9


– Manau, tai yra būtina. Klimato kaitą tyrinėjantys moks-lininkai teigia, kad iki 2050-ųjų per metus žmogui galima „pagaminti“ tik apie 2 tonas anglies dioksido. Tai – savotiš-kas biudžetas, visa, kas viršys normą, išbalansuos klimato sistemą. Vidutinis vokietis „pagamina“ apie 8–9 tonas, vi-dutinis amerikietis – 16 tonų, Europos vidurkis yra 7 tonos. Mes keliaujame auto-mobiliais ir lėktuvais, perkame maistą, ku-ris buvo pagamintas naudojant iškastinę energiją... Tarsi imame kreditą iš anglies ban-ko, negalvodami, kaip jį atiduosime. O juk matėme, kas atsitiko finansinei sistemai, kai žmonės gyveno virš savo galimybių ribos.

Neturtingos šalys, to-kios, kaip, pavyzdžiui, Indija dabar išskiria lygiai 2 tonas anglis dioksido; yra šalių, kur išskiriama dar mažiau. Teisinga būtų mokėti toms šalims, kurios yra žemiau išnaudojamos normos, kad jos netaptų iškastinio kuro vartotojomis, kad jos imtų var-toti atsinaujinančiąją energiją, kuri neišskiria anglies, kad jos taptų modernesnės, ekonomiškai turtingesnės, bet ne žalingesnės aplinkai.

– Šiuo metu vyksta mokslinės diskusijos ir renkami įro-dymai tam, kad antropocenas būtų paskelbtas geologi-niu periodu. Kas toliau?

– 2016-aisiais bus paskelbtos mokslininkų išvados apie tai, ar antropoceną galima laikyti geologiniu periodu, įtraukti terminą į vadovėlius, mokymo programą ir panašiai. Idėja tampa globaliai matoma per kitus projektus – per parodas „Deutche museum“, „Smithsonian Museum“ Vašingtone ir kitur, terminą oficialiai vartoja Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-Moonas.

Nemanau, kad įvyks stebuklas, bet pamažu žmonės ima su-prasti, kad aplinka nėra vien tik tai, kas aplinkui mus, bet ir mes patys. Pamažu pradedame matyti, kad Žemėje darome pokyčius – ne vos pakrapštome paviršių, o veikiame giliai ir iš esmės, ir jau seniai. Pradedame žiūrėti į gamtą jos nenu-vertindami. (Geras nuvertinimo pavyzdys – pelkės, kurios daugelį metų buvo laikomos vieta, kurią tereikia nusausinti. Ateityje jos turėtų gelbėti mus nuo klimato atšilimo suke-liamų pokyčių – potvynių, perkaitimo.) Žinoma, požiūrio pasikeitimas neįvyksta per naktį.

– O kas bus po antropoceno?

– Noriu tikėti, kad antropocenas tęsis labai ilgai – man patinka žmogiškoji gyvybės forma, norėčiau, kad ji išlik-tų. Tačiau, galbūt ateityje kas nors norės aiškiau išreikšti mūsų simbiozės, darnaus sugyvenimo su kitomis rūšimis

idėją? Nemanau, kad turėtume eiti plane-tos dominavimo, jos projektavimo linkme, man artimesnė ben-dradarbiavimo, kuris sujungia visas gyvybės formas, tema. Galbūt bus simbiocenas, o gal pancenas, kuriame vi-sos rūšys bus vienodai svarbios? Bet kokiu atveju, manau, kad antropocenas tęsis dar ilgai – man rodos, kad mums liko mažiausiai 100 tūkstančių metų.

– Koks laikmetis lai-komas antropoceno pradžia?

– Dėl to mokslininkai kol kas nesutaria. Siūloma atskaitos taš-ku laikyti 1950-uosius, kai Žemės paviršiuje buvo susprogdin-ta pirmoji atominė bomba. Tai – lengvai išmatuojamas stiprus geologinis signalas – planetoje atsirado rūšis, kuri gali paga-minti naują elementą. Be to, šie metai yra ir modernizacijos pradžia, maždaug tuo metu globaliai išplito plastiko vartoji-mas. Kita alternatyva yra antropoceno pradžia laikyti industri-alizacijos laikmetį – 1800-uosius – kai visoje planetoje padidė-jo išmetamų anglies dujų kiekiai. Tačiau yra faktų, kad Žemė buvo pradėta keisti dar anksčiau – pirmieji ryžių augintojai į atmosferą išleido metano dujas, o Viduržemio regione buvo iškirsti miškai, kurie labai paveikė klimatą.

Riba, nuo kurios galėtume pradėti skaičiuoti geologinį periodą turi būti aiški; branduolinės energijos išsiverži-mas šį kriterijų atitinka. Kita vertus, tai – nėra gražus simbolis. Antropoceno iššūkis – sukurti gražias žinutes ateities kartoms: „buvome čia, matote mūsų pėdsakus“. Palikti pėdsakus – nieko blogo, svarbu, kad jie būtų gra-žūs.

________________________________

Žmonės – pagrindinė planetą keičianti jėga

10

Nuomonė

Nuomonė

11


Čiurlenant ir žaismingai vilni-jant bangoms, šokinėjant jomis per akmenis pavasariškai patvi-nusi Vilnelė patyrė tikriausiai skaitlingiausią Lietuvos nepri-klausomybės dienos minėjimo

plaukimą. Ši žiema nebuvo dosni šalčio, sniego, o pavasario ledo-nešis nepavertė Vilnelės riau-mojančia norvegiška baltojo

vandens deive. Tačiau šią kovo 11-ąją Vilnelę skrodė apie 200

ekstremalų baidarėmis, pasida-binusių tautine simbolika.

Andrius Pilipuitis

Pastaraisiais metais pastebėjau vis daugiau aktyvių, spor-tuojančių žmonių: bėgimo manija, atgimstantis dviračių sportas, dvikovės sporto šakos, netradicinės mankštos. Visas šis pliuralizmas, judėjimo ir pasirinkimo laisvė, rėk-te rėkia, kad nebesame sukaustyti jungo, tie, kurie sportą suvokė kaip tyliąją rezistenciją, kaip būdą iškelti aukštyn savąją vėliavą, didžiuotis ir švęsti su tauta.

Prieš 25-erius metus atsikovojome laisvę: laisvę judėti, mąstyti, keliauti, emigruoti, grįžti, apsispręsti. Ir mes tai darome. Kur tik mūsų nėra: nuo Didžiosios Kinų sienos iki Pietų Amerikos atogrąžų miškų. Man visa tai primena Lie-tuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, kai kunigaikštystę sudarė daug tautų, nuomonių. Bet visus tuomet vienijo vie-na vėliava, vienas Vytis raudoname fone.

Ir dabar mes keliame savo vėliavą, nerėkdami „Lietuva lie-tuviams“, o atiduodami visą save Dakaro ralyje, kovoje ant tatamio, bėgdami trail trasoje, krepšinio ar beisbolo aikštė-je, programavimo eilėdaroje ar lazerio konstravime... Pasa-kysite, čia juk jų darbas, jie pasirinko šį kelią sąmoningai ir tikisi už jį atlygio. Taip, bet jie tai daro taip, kaip Rūta

Meilutytė irdamasi baseino takelyje spindėdama trispalve, ar kaip Deividas Taurosevičius ar Rose Namajunas žengda-mi į mišrios kovos aštuoniakampį ringą visada pabrėždami savo šaknis, savo kilmę. Ar teko matyti, kaip regbio žaidėjai tvirtai susikabinę, iš susijaudinimo giedodami šalies him-ną išspaudžia ašarą. Ar nesididžiavote ir nesigerėjote, kai „Apple“ įmonės viceprezidentas Philipas W. Schilleris ant scenos pirmą pakvietė „Pixelmator“ įkūrėjus, brolius Aidą ir Saulių Dailides, kai už jų nugaros suplevėsavo trispalvė? Ar kai mokslus baigę užsienio universitetuose broliai Do-minykas, Kristijonas ir Augustinas Vizbarai grįžo tėvynėn ir įkūrė aukštųjų technologijų įmonę, auginančią bene ge-riausius pasaulyje kristalus. Ir kaip jų nevadinti patriotais, Lietuvos vėliavos nešėjais? Kai tikrai galėjo pasirinkti kitą alternatyvą nei dalytis patirtimi, auginti darbuotojus, verslą ir kurti Lietuvos gerovę. Kas gali pasakyti, kokio dydžio spyrį šiknon davė grįžęs Ilja Laursas vietiniams startuolių kūrėjams? Keliems jis padėjo ir dar padės? Ir kaip nepava-dinti jo patriotu, tam juk nereikia būtinai stoti į savanoriš-kas krašto pajėgas ar remti Šaulių sąjungą finansiškai. Juk sparčiai populiarėjantis pomėgis – žaisti karą laisvu metu, ne tik mados tendencija grėsmės akivaizdoje, bet ir pilietiš-kumas, visuomenės brandumas, o pirmiausia sveiko proto požymis: norint tinkamai reaguoti į ekstremalią situaciją, reikia būti jai pasiruošus. Ir tai gerai... Mes suvokiame ne-išvengiamybę, situacijos sudėtingumą ir prisiimame atsa-komybę. Juk pirmiausia mes patys turėsime ginti save, savo šeimą, savo artimą taip, kaip galime ir kuo galime. Suvoki-mas, kad viskas mūsų rankose, daro mus stipresnius, savo likimo kalviais. O iš pranašiškų ženklų suprantu, kad mes tikrai pasiruošę kalti savo tautos, šeimos likimą.

Bet ar būtina grėsmė, kad susitelktume? Ar kai į dangų kyla trispalvė per olimpiados apdovanojimus? Kai apim-ta euforijos šalis bičiuliaujasi ir be suvaržymų didžiuojasi savimi, savo kilme. Aš puikiai suprantu, kad kaimyno žolė žalesnė ir mes visada rasime priežasčių paburbėti, bet ar ne laikas sustoti, ištiesti nuoskaudų ir kompleksų prislėgtą nugarą, apsidairyti, juk aplink tiek žmonių kuria Lietuvą tau, savo vaikams. Tiesiog reikia prasikrapštyti akis ir paga-liau suvokti, kad ne tik tėvynę ginti reikia, bet ir ją auginti, skiepyti meilę jai savyje... Ir tai daryti darbais, įvairiomis plotmėmis, ne tik sporte, bet ten, kur esi kiekvieną dieną. Kelti savo vėliavą aukštyn: aukojant save, ieškant iššūkių ir įveikiant juos. Kaip atpildą gaunant dėmesį, naudą sau, šeimai ir nepamirštant iškelti savo vėliavos aukštyn. Taip priversdami suklusti, atsisukti ir gerėtis mumis, mažos ša-lies patriotais.

________________________________

Mažos šalies patriotaiMažos šalies patriotai

12

Vidinis balsas

Vidinis balsas

13


Vienas pagrindinių tikslų žmogaus gyvenime-laimės, harmonijos, pasireiškiančių daugybe formų, paieškos ir

puoselėjimas. Norint tai atras-ti-pirmiausia reikia susitelkti į save patį ir suvokti– ko aš ieškau? Geriausiai atsakyti

į tokį, tik iš pirmo žvilgsnio nesudėtingą klausimą, padeda savo kelią jau atradę žmonės. Apie tai mintimis pasidalinti pakvietėme koučingo special-istę Aušrą Bijaminienę ir rašy-

toją Jurgą Adomo.

Iveta Galdauskaitė

Kiekvienas pasirinkimas – nukreiptas į savePradedant galvoti apie asmeninę laimę, verta prisiminti seną, ne kartą girdėtą posakį, jog kiekvienas esame savo likimo kalvis. Tada nesudėtinga suvokti, jog visi, kasdi-en patiriami išgyvenimai ir emocijos kyla tik iš mūsų pačių vidinio pasaulio, kuris yra asmenybės pasirinkimų atspindys kasdienėje būtyje. „Visas žmogaus gyvenimas yra pasirinkimų visuma. Mes nuolat kažką renkamės. Kai kurie pasirinkimai būna mažiau sudėtingi ir mažiau reikšmingi, kaip šiandien rengsiuosi arba kelintą val-andą eisiu sportuoti. Kiti - iš esmės keičiantys žmonių gyvenimus, pavyzdžiui, gyvenimo partnerio ar profesijos pasirinkimas. Kiekviename pasirinkime yra vienas svar-biausias elementas - žmogus turi nuspręsti pats, įsiklausy-damas į asmenines vertybes, prioritetus gyvenime, at-eities viziją, tai - kas svarbu jam. Aplinkiniai žmonės turi unikalų požiūrių, patirčių, vertybių pasaulį, jie gali patarti, pasidalinti mintimis, tačiau nuspręsti visada turi pats suaugęs žmogus“, - sako Aušra Bijaminienė, vadovų gyvenimo kokybės strategė, sertifikuota vadovų koučingo (Executive Coach), gyvenimo koučingo (Life Coach) ir karjeros koučingo (Career Coach) specialistė.

Dažniausiai sprendimų priėmimą apsunkina nežinia, ar pasirinktas kelias yra teisingas. Tokiais atvejais koučingo specialistė ragina atrasti savo vidinį „kompasą“, padedantį sprendimus priimti vadovaujantis savo galva ir intuicija. Visi sprendimai, išskyrus visuomenės moralės ir dorovės normas, yra subjektyvūs. Jie teisingi tik tam žmogui as-meniškai ir nėra absoliutūs. Pasirinkimo vykdymas, atsi-gręžiant ir įsiklausant į save, sąlygoja vidinės ramybės ir

Kelias į laimę – asmens vidinio ir išorinio pasaulio harmonija

Kelias į laimę – asmens vidinio ir išorinio pasaulio harmonija

14Vidinis balsas

gyvenimo džiaugsmo būseną. Būtent tai yra pagrindinis indikatorius, žymintis teisingą pasirinkimą.

„Žmogus, kryptingai einantis pasirinktu gyvenimo ke-liu, visų pirma turi besąlygiškai save mylėti ir rūpintis savimi kiekviename gyvenimo lygmenyje. Lygiai taip pat svarbus pasitikėjimas savimi, savo jėgomis, idėjomis, as-menybės autentiškumu, drąsa eiti savu, galbūt niekada nepramintu keliu. Dar vienas elementas - atsparumas stresui. Neįmanoma staiga pakeisti pasaulio ir sustabdy-ti visą į žmogų nukreiptą kritiką, agresiją, negatyvumą, tačiau galima susikurti savo asmeninį filtrą, kuris neleis susiurbti viso pasaulio blogio į širdį. Negana to, kryptin-gas žmogus yra autentiškas žmogus. Jis nesiblaško dėl aplinkos kritikos ir spaudimo, streso ir neapibrėžtumo, jis neturi agresijos, nesidomi destruktyvia informacija iš įvairiausių informacijos sklaidos kanalų, nes tai nesusi-ję su jo ir jo šeimos gerove. Toks žmogus - harmoningai tvirtas. Jis viską apsvarsto, įvertina, perleidžia per savo gyvenimo kokybės suvokimo filtrus ir keliauja toliau tvir-tais žingsniais“, - tvirtina A. Bijaminienė.

Gyvenimo kokybės strategės teigimu, asmenybė turi pasinaudoti jai svarbiomis, su individualiais prioritetais rezonuojančiomis gyvenimo galimybėmis. Tik laimingi ir veiklūs žmonės turi daugiau energijos, yra laimingesni, o nuovargis aplanko užsiimant neįdomia veikla, joje

nematant prasmės, „maudantis“ neigiamose emocijose. Dėl to, asmeninių prioritetų nustatymas tiesiogiai kore-liuoja su meile sau ir pasitikėjimu savimi.

Laimingas gyvenimas, kaip jį susikurti?Susitelkimas, norų ir tikslų žinojimas bei supratimas – nemenkų pastangų reikalaujantis procesas, kurio „re-ceptą“ kiekvienas suranda kantriai dirbdamas su savimi. „Anksčiau žmonės žinojo ir taikė visatoje egzistuojanči-us dėsnius, dabar didelė dalis jų tiesiog užmiršta. Vienas pagrindinių dėsnių, kuriuos reikia suvokti ir taikyti yra tai, jog viskas, kas vyksta kiekvieno žmogaus gyvenime, yra jo vidinės būsenos atspindys, veidrodis. Pavyzdži-ui, staiga kaimyno aprėktas žmogus turi ne audringai reaguoti, o pasižiūrėti į to kaimyno sukeltą neigiamą emociją ir viską apgalvodamas ją „išvalyti“. Kaimynas tave aprėkė tik todėl, kad tu vaikščioji užspaudęs pyktį. Puolimas į išorę ir tokiomis pat priemonėmis kovoji-mas su pasipiktinusiu, rėkiančiu žmogumi – tik gilins tavo generuojama vidinę agresiją. Taip elgtis reikia kiekvienoje situacijoje – nesvarbu bendraujama darbe, šeimoje ar su vaikais. Jeigu visi suvoktų šį dėsnį ir juo vadovautųsi, mano nuomone, gyventi būtų labai papras-ta“, - pasakoja kardinaliai savo gyvenimą pakeitusi kny-gos „AŠ+MB=AŠ“ autorė Jurga Adomo.

15


16

Kaip teigia rašytoja, negatyvių jausmų „valymas“ iš savęs, kitaip nei materialinės vertybės – vienas kertinių, kasdien augančiai asmenybei reikalingų aspektų.

„Mirdamas žmogus nepaisant to, kokia filosofija besiva-dovaudamas gyveno, su savimi pasiima tik vieną dalyką – tai, ką sugebėjo suformuoti viduje. Materialūs daiktai nekeliauja kartu su juo, todėl dvasinis tobulėjimas, kasdi-enis mokymasis, bandant save nuvesti į meilę, harmoni-ją, ramybę, taiką yra tai, dėl ko gyvename“, - sako Jurga Adomo.

Harmonijos ir pusiausvyros suradimas gyvenime dažniausiai yra jungtinis psichologinių, emocinių ir dvas-inių praktikų propagavimo rezultatas. Šis

derinys – unikalus kiekvie-nai asmenybei, atrandamas ne iš karto, o vykdant dvas-inius ieškojimus. Vieniems efektyviausia būna med-itacija, kitiems gali padė-ti psichoterapijos seansai, praeities įvykių ir santykių analizė, harmonijos dėsnių studijos ar atsigręžimas į re-ligiją.

„Nežinau ar žmonės pasi-rengę tai išgirsti, bet mano praktika rodo, jog pats un-ikaliausias, labiausiai priein-amas ir lengviausias būdas pasiekti dvasinę ramybę, yra malda. Nesvarbu kokios tai maldos, kokie šventieji, nes viskas bet kokiu atveju kyla aukštyn, į tą patį šaltinį. Nu-silenkus kažkam, didesniam už tave, kūrėjui, į kurį tu-rime visi atsigręžti, viskas pradeda dėliotis į savo vie-tas. Malda man atrodo svar-biausia, tačiau daugiausiai efektyvumo, visgi, suteikia rinkinys, todėl galima ne tik melstis, bet ir užsiimti med-itacija, prižiūrėti savo kūną atsisakant alkoholio, mėsos ir kita“, – patirtimi dalinasi moteris.

Harmoningas žmogus išsiskiria iš minios?„Kiekvienas žmogus gimė tam, kad būtų gražus, laisvas, kuriantis, judantis pirmyn ir besidžiaugiantis gyvenimo akimirkomis. Kai mes ignoruojame savo

natūralios prigimties esmę, sulaukiame pasipriešinimo iš savo kūno, kuris galų gale baigiasi įvairiais negalavimais

ir ligomis, nuo psichologinių iki fizinių. Gavus tokį sig-nalą privalu sustoti ir suprasti, ką turėtum keisti gyveni-me“, - teigia A. Bijaminienė.

„Dvasiniu keliu pradėjęs eiti žmogus gyvenimą orien-tuoja į savo vidų, ne į išorę. Kasdien bent keletą minučių žvilgsniui į save skirianti asmenybė pradeda tobulėti ne tik kaip individas, pokyčiai tampa akivaizdžiai matomi ir jo išorėje. Žinoma, galima meluoti sau ir stengtis slėpti savo giliausius vidinius išgyvenimus. juos užspausti vidu-je ir apsimetinėti prieš kitus žmones, kad viskas mūsų viduje yra puiku, nuostabu, tobula.

Nemažai žmonių šiandien taip elgiasi, užuot sprendę savo problemas ir dėl to labai kenčia“, - atskleidžia Jur-

ga Adomo. A. Bijaminienės teigimu, tiesiog neįmanoma nepastebėti save mylinčio ir gyvenimu besidžiaugiančio asmens, jie jaučiasi lyg ant sparnų. Jie spinduliuoja gyvenimo džiaugsmą, en-ergiją, išmintį, meilę, vidinę ramybę, harmoniją.

„Labai svarbu suvokti, kad meilė sau nėra egoiz-mas. Net lėktuve kiekvieną kartą girdime instrukci-jas, kad pirmiausia turime padėti sau, o tada galime pasirūpinti aplinkiniais. Vienas iš Dievo įsakymų moko „Mylėk savo artimą, kaip pats save“. Jeigu nemy-li savęs, reiškia, nemyli kitų žmonių. Kaip mylėti save? Kiekvienas tai daro savaip, bet iš esmės, tai reiškia skirti laiko ir dėmesio gyvenimo kokybei. Tikiu,

kad kiekvienas žmogus turi savitą meilės sau ir gyveni-mo džiaugsmo elementų sąrašą, svarbiausia, jog tai būtų šiandienos įprotis, laiko tam reikia skirti čia ir dabar“, - pabrėžia vadovų gyvenimo kokybės strategė. Būtinybei susitelkti į save šią akimirką pritaria ir Jurga Adomo.

„Einant dvasiniu keliu mokoma, jog jeigu kažkoks šventasis nenorės su tavimi bendrauti – apie jį ir neišgirsi, o jeigu išgirsi – tiesiog nesuvoksi ir nesigilinsi į tą infor-maciją. Jeigu žmogus yra kviečiamas atsigręžti į save jis susidomi – tai reiškia, jog atėjo laikas pokyčiams, tereikia tuo patikėti“, – užbaigia rašytoja Jurga Adomo.

________________________________

Vidinis balsas

17


„Vienas pagrindinių dėsnių, kuriuos reikia suvokti ir taikyti yra tai, jog viskas, kas vyksta kiekvieno žmogaus gyvenime, yra jo vidinės būsenos atspindys, veidrodis.“

Jurga Adomo

18Vidinis balsas

Kiekvienas mūsų turi galimybę būti tuo, kuo nori, daryti ir turėti viską, ko trokšta, nes galia siekti tikslų slepiasi mumyse. Tai kas ta milžiniška jėga, išjudinanti

mūsų galias? Kur ją rasti ir kaip ja pasinaudoti?

Rinalda GermanienėPsichologė, psichoterapeutė, sporto psichologė

(nuotraukos autorius Paulius Gasiūnas)

Pažvelkime į „galinguosius“. Vieni savo galią apibrėžia pi-nigų kiekiu ar formalios valdžios turėjimu. Kiti– atvirkš-čiai. Dar kiti mato savo galią nuolat raudodami ir verkš-lendami. Pilna tokių televizijos laidų ir tokių personažų. Vienas mano esąs galingas, nes be jokios sąžinės grau-žimo gali viešai demonstruoti savo cinizmą, kitas – nes sutalžė savo žmoną ir vaikus, dar kitas galingas tuo, kad, prarasdamas savigarbą, savo vertės jausmą skelbia viešai.

Nemalonu? Galima pritarti E. Eriksono nuomonei, jog žmonių gerosios tendencijos greičiau ŠNABŽDA, o ne RĖKIA, todėl sunku juos išgirsti.

Savo galias platesne prasme galėtų atrasti tas, kuris siekia žmogiškosios pilnatvės.

Tai atradimas savyje dalykų, kurių mes visi turime. Tai reiškia gyventi ir keistis naudojantis tuo, ką turime savo viduje, tuo, kas sudaro mūsų galią.

Pirmiausia – tai Meilė – aukščiausias pajėgumo, galios pa-sireiškimas. Tai sudėtingas ir intymus jausmas, kurį lydi

švelnumo, susižavėjimo, pavydo, pykčio, nerimo, džiaugs-mo, sielvarto emocijos ir būsenos. Bet kokiu atveju meilė turėtų būti aktyvi veikla, kuri reiškiasi sugebėjimu duoti, o ne imti. Ką reiškia „duoti“? Žmogus, kurio kultūra orien-tuota tik kaupti, veiksmą „duoti“ supranta kaip ko nors at-sisakymą ar praradimą dėl ko nors. Šiandieniniame meilės kontekste dažnas tiesiog „turi“ žmogų, vyrą, žmoną, „rė-mėją“ ar meilužę. Tas amžinas E. Fromo klausimas „Turėti ar būti?“ Lengviau yra turėti, nes mylėti – sunkus darbas. Tai nėra aukojimasis dėl kito. Tai yra davimas kitam to, kas mumyse yra tikro ir gyvo: savo liūdesio, džiaugsmo, proto, humoro, juoko, supratimo ir t. t. Sugebėjimas mylėti pri-klauso nuo žmogaus brandumo. Atsitinka ir taip, jog žmo-gus niekada nepatiria tikro meilės jausmo, nes jam malo-niau, pavyzdžiui, visą gyvenimą būti narcizu ar priklausyti nuo kitų. Meilė neišvengiamai susijusi su atsakomybe, pa-garba, kito žmogaus pažinimu, rūpesčiu. Anot K. Džibrano meilė turi vieną troškimą – išsipildyti. Todėl, jei esame čia buki, šį jausmą būtina puoselėti įgyjant tikrąsias galias.

Kitas svarbus dalykas yra tas, kaip mes gyvename su ti-krovės daiktais ir reiškiniais. Kaip mes valdome savo jaus-mus? Kas lemia mūsų emocijų turinį ir dinamiką?

Kaip jau buvo užsiminta, Lietuvoje paplitusi tendenci-ja skųstis ir verkšlenti. Didžioji publicistinių laidų dalis pateikia būtent tokį gyvenimo būdą. Galima teigti, kad verkšlenimas – tai savo galios jei ne praradimas, tai susil-pninimas. Svarbus aspektas, kad visuomenė orientuojasi į rezultatus bei konkurenciją.Vienas pasmerktas laimėti, kitas – pralaimėti. Taigi emocinė įtampa ir stresas tampa nuolatine daugelio šeimų ir televizijos žiūrovų būsena. Kad ir kaip būtų keista, žmonės patys renkasi tokią bū-seną. Tai ne savo, o kito jausmų pasirinkimas. Gyvenimo realybė parodo, kad dėl to dauguma žmonių nemoka val-dyti ir įvardyti savo savijautos.

Jie neišjungia televizoriaus, skaito įvairias apgailėtinas is-torijas, su jomis susisiedami, įsijaučia į tai ir aukoja savo vienintelio gyvenimo laiką dėl kitų gyvenimo. Kiekvieną dieną po truputį mirštame. Tad norisi, kad žmonės nuo-širdžiai džiaugtųsi, jog gyvena, nuoširdžiai pyktų, juok-tųsi ar verktų. Tai žmogaus jausmams galėtų padėti tapti tikresniems. Nereiškia, kad jie turi būti tik pozityvūs, juk liūdesys, pyktis, bjaurėjimasis, išsiskyrimas, nusivylimas irgi yra gyvenimas. Emocinę inteligenciją reikia ugdyti. Šiandienė visuomenė labai vertina intelekto koeficientą. Tačiau tyrimai rodo, kad IQ garantuoja tik dvidešimt pro-centų sėkmės – visa kita emocinis intelektas. Ar moko-mės to? Nepamirškime, kad jausmai padeda išskleisti kitą mūsų galią – protą.

Kur slypi žmogaus galia?

19



Žmogui galios suteikia tai, kad jis tikrai žino, ko nori iš gyvenimo. Kitaip tariant, jis turi gyvenimo tikslą ir moka pamatuoti savo sugebėjimus jį pasiekti.Čia pravartu savęs paklausti, kas man yra gyvenimo prasmė?

Kaip atrasti šias galias, dėl kurių tampame brandžia as-menybe? A. Maslow pateikia žmogiškąją pilnatvę pasie-kusių asmenybių charakteristiką:

1. Realistiškesnis požiūris į pasaulį. Nei nepagrįstas op-timizmas, nei pesimizmas, nei burtai, nei prietarai. Jie pasižymi sugebėjimu skirti tai, kas yra iš tikrųjų, ir tei-singai vertina žmones.

2. Savęs ir kitų priėmimo lygis. Jie yra tolerantiški ki-tiems, sau ir savosioms silpnybėms.

3. Daugiau spontaniškumo ir geresnis savęs pažinimas. Jie spontaniškesni, natūralesni, suvokiantys savo mo-tyvus, jausmus, gabumus bei potencijas.

4. Labiau koncentruojasi ties problemomis. Jie domisi tuo, kas vyksta šalia jų, išorėje, ne tik jų viduje. Jie ne-kreipia dėmesio į smulkmenas, todėl gyvenimas jiems lengvesnis, ir jie patys labiau sugyvenami.

5. Jiems labiau reikia vienumos ir privatumo viską pa-tiems apmąstyti.

6. Didesnė autonomija ir atsparumas išorinėms įtakoms. Kitaip tariant, šie žmonės vadovaujasi savo protu. Jie turi savo nuomonę, jų pažiūras formuoja ne pardavė-jai, reklama, propaganda, televizija, laikraščiai ir pan.

7. Nuoširdesnis džiaugsmo reiškimas ir įvairesnės emo-cinės reakcijos. Save realizuojantys žmonės nuolat džiaugiasi pasiektais laimėjimais ir kaskart iš naujo


mėgaujasi žmogiškosios egzistencijos stebuklais. Jiems šiandien saulėtekis yra lygiai toks pat nuostabus kaip kadaise, kiekviena gėlelė juos žavi taip pat kaip visada, tūkstantasis pamatytas vaikas yra toks pat gamtos ste-buklas kaip ir pirmasis.

8. Dažniau patiria nepaprastų įspūdžių. Juos ištinka mis-tinės akimirkos, ekstazės. Jie stipriai išgyvena tas ver-tybes, kurios teikia prasmę gyvenimui.

9. Didesnis visuomeninis aktyvumas. Subrendę asmenys moka užjausti ir noriai padeda kitiems.

10. Brandesni ir kupini meilės tarpusavio santykiai: su-geba mylėti neegoistiškai, tik su nedaugeliu palaiko glaudžius kontaktus, moka džiaugtis ir didžiuotis savo laimėjimais, seksą sieja tik su meile, o ne akimirkos afektu.

11. Demokratiškesnis charakteris. Jie sugeba užmegzti draugystę su įvairių socialinių sluoksnių, rasių, tauty-bių, religijų žmonėmis.

12. Tokie žmonės geriau skiria gera nuo blogo, priemones nuo tikslų.

13. Neįprastas humoro jausmas.14. Kūrybiškumas. Labai gaivus, nešabloniškas, kūrybiš-

kas požiūris į gyvenimą.Ką daryti? Ieškoti struktūros, autoritetų, grandiozinių projektų, magijos, astrologinių prognozių – kažko dides-nio negu mes patys esame, t. y. bandyti bėgti nuo savęs, o gal prisiminti save vaikystėje ir išgirsti save tikrą. Gal tuomet atsiras prielaidos sugrąžinti tikrąjį savęs pajauti-mo džiaugsmą.

________________________________

www.sportopsichologija.lt

20

Santykiai. Tu ir aš


21


Statistika rodo, kad pasaulyje daugėja žmonių, neturinčių an-trosios pusės. Ką daryti, jei tokią norisi turėti, o jos kaip nėra, taip nėra? Leidykla „Alma littera“ ir asmeninių pokyčių konsultan-tė Leonora Blekaitytė, neseniai išleidusi saviugdos knygą „Sie-los aritmetika. Praktinis gidas teigiamų pokyčių link“, dalijasi patarimais, kaip susirasti gyve-nimo partnerį.Viena esminių

ir daug ką santykiuose paaiški-nančių tiesų: gauname ne tai, ko

norime, o kas esame. Leonora Blekaitytė

(nuotrauka iš autorės asm. archyvo)

Fantazuokite Pirmas ir pats svarbiausias žingsnis į svajonių materiali-zavimąsi – išsiaiškinkite, ko iš tikrųjų norite. Pasidarykite svajonių nuotakos ar jaunikio savybių aprašą. Tam, kad svajonė virstų tikrove, abstraktaus noro nepakaks. Jei no-rime kažko, tai ir gausime neaišku ką. O kai išsikeliame tikslą ir, geriausia, jį ranka užrašome ant popieriaus lapo, mūsų pasąmonė ima koncentruotis į jau suformuotą už-duotį. Ji susisieks su jumis, vos tik TAS žmogus pasirodys horizonte.

Kaip norite jaustis šalia mylimo? Jei sunku aiškiai įsivardyti, kokios antrosios pusės nori-me, pradėkite nuo to, kokio žmogaus nenorite matyti šalia savęs. Nepageidaujamų bruožų priešingybės gali būti tos jūsų geidžiamos savybės, kurių ieškosite svajonių partne-ryje. Bandant išsiaiškinti, kokios antrosios pusės norite, itin taiklu savęs paklausti: o kaip aš noriu jaustis šalia savo išrinktojo ar išrinktosios?Atsakymas į šį klausimą, matyt, bus svarbesnis už plaukų ar akių spalvą...

Užaukite savo svajonių partneriuiJau turite susikūrę ar net nusižiūrėję savo svajonių partne-rį? Tuomet pamėginkite įsivaizduoti, kokia antroji pusė jam prilygtų? Kas tinka į porą jūsų susikurtam idealui? Ar esate kaip tik toks / tokia? Jeigu patiems iki to gražaus pa-veikslėlio toli, pats laikas pasiraitoti rankoves. Tapkite tokiu žmogumi, kokį įsivaizduojate šalia savo svajonių partnerio.

Kaip susirasti svajonių partnerį?


22

taurę, kurioje, deja, dar ir daug pykčio bei pagiežos, įpilti bent lašelį švaraus vandens? Padėkokime savo praeičiai už pamokas, paleiskime ją ir visą savo dėmesį skirkime dabar-čiai. Leiskime į savo taurę, kaip sielos indą, įpilti švaraus vandens.

Ką kiti sako apie mus pačius? Ką daryti, jei horizonte pasirodė ne visai toks žmogus, kokio laukėte? Paklauskite savęs: kodėl kaip tik tokiomis savybėmis pasižymintis žmogus atsirado jūsų gyvenime? Paradoksas, bet greičiausiai turite vienas kitą traukiančių, taigi panašių, papildančių, lūkesčius pateisinančių savybių arba yra situacijų, prie kurių abiem naudinga padirbėti ir išmokti savo pamoką. Juk gauname ne tai, ko norime, o tai, kas esame. Kaip tik dėl šios priežasties aukos vaidmenį pri-siėmusios moterys prisitraukia jas kankinančius vyrus, o spindinčios karališka ramybe ir komfortu – itin patikimus, savo moteris ant rankų nešiojančius partnerius.

Mokykimės vieni iš kitų Kol svajonių partnerio nėra, mokykimės iš tų, kurie rodo mums dėmesį. Jei labai stipriai nepatinka kokia nors kito žmogaus savybė, tai požymis, kad greičiausiai ta pačia savybe pasižymime ir mes. Kiekvienas šalia esantis žmo-gus mums yra mokytojas ir turime būti labai dėmesingi. Galbūt šįkart dar NE TĄ žmogų siunčianti tikrovė suteikia mums progą užaugti ligi TO žmogaus, tai yra ko nors iš-mokti iš sutiktojo dabar? Sieti gyvenimo su mums netin-kančiais žmonėmis nebūtina. Bet pasistenkime iškart ne-nurašyti, o įprasminti susitikimą ir paanalizuoti silpnąsias bei stipriąsias savo ir kito savybes. Tai leis geriau suprasti, kokie esame mes patys. Juk aplinka, situacijos ir žmonės,

Dirbkite su savimi. Užaukite savo svajonių porai taip, kaip galbūt ir kitas žmogus šiuo metu auga jums.

Mokėkime jaustis laimingi ir vieniBet ką daryti, jeigu jūsų užsakymas pasimetė tarp siuntų ir jau akeles pražiūrėjote belaukdami savo artimo žmogaus? Pasitaiko ir toks variantas, kad nė pusė savybių jūsų susi-kurto svajonių mylimojo neatitinka.Visi tikrovės ženklai rodo, kad šiuo etapu pakaks dairytis aplinkui alkanu žvilgs-niu ir metas užsiimti savimi – savo augimu ir kita svarbia veikla. Pirmiausia išmokime gyventi visavertį gyvenimą patys su savimi, nedėdami vilčių į išsvajotąjį partnerį, tar-si visas mūsų gyvenimas ir laiminga ateitis priklausytų tik nuo jo. Tarsi vos tik horizonte pasirodys jis ar ji, gyvenimas pasikeis it burtų lazdele mostelėjus. Ar įsivaizduojate, ko-kia „dovanėle“ tampame, jei atsakomybę už savo gyvenimą sukrauname kitam? Mūsų ateitis ir laimė priklauso nuo mūsų pačių ir to, kaip gyvename šiandien. Ir jei svajonių partnerio horizonte kol kas nematyti, galime džiaugtis, nes tikrovė dovanoja patį brangiausią dalyką – laiką su pačiu savimi. Išnaudokime jį tinkamai!

Neapsikraukime sunkiausiu bagažu –nuoskaudomisŽmonės vieni lieka ir dėl to, jog patys, dažniausiai nesąmo-ningai, nusprendžia, kad viską savo gyvenime jau patyrė ir žino, jog visi vyrai ar moterys vienodi, ir pan. Taip patys uždarome duris, pro kurias galėtų įeiti naujos galimybės. Padėtį pasunkina ir tai, kad nešiojamės savo blogą patirtį, praeitį ir jomis dalijamės su visais, jų nepaleidžiame ir taip neleidžiame į gyvenimą ateiti naujai energijai. Kaip į pilną


23


kuriuos prisitraukiame, yra mūsų pačių atspindžiai arba mums svarbios pamokos, kurias verta išmokti. Moterys atsiskleidžia šalia vyrų. Vyrai – šalia moterų. O su niekuo nebendraudami mes kur kas ilgiau užtruktume besisteng-dami susipažinti iš arčiau su pačiu savimi ar įgyti tam tikrų savybių.

Ką sakome aplinkai ją atstumdami?Kartais atrodo, kad antrosios pusės ieškantys žmonės tarsi žaidžia televizijos žaidime „Kitas“. Na, viskas būtų gerai su juo ar ja, bet be aukštojo išsilavinimo ar sąskaitos banke, todėl kitas! Bet taip elgdamiesi primename žmogų, kuris per gimtadienį gautą dovaną sukritikuoja ją dovanotojo akivaizdoje. Manote, kad dovanotojas pasistengs „pasitai-syti“ ir kitą kartą atneš geresnę dovaną?

Greičiausiai jis daugiau niekada jums nieko nebedovanos. Todėl ir su dovanas teikiančia tikrove elgtis reikia pagarbiai ir visus vyrus ar moteris, pasirodančius kelyje, priimti dė-mesingai ir dėkingai – kaip didžiausias dovanas. Juk labai dažnai, kai jau sulaukiame mums skirto žmogaus, suvokia-me, kad jei nebūtume turėję, tarkime, su kitu įgytos patir-ties, tai ir su šituo greičiausiai mums nebūtų kas nors išėję. Mes mokomės vieni iš kitų. Esame reikalingi vieni kitiems, kad padėtume išaugti iš savo silpnybių ir išlavintume gra-žiausias savo savybes.

Kuo greičiau įsijungia skaičiuotuvas–ar verta čia su tokiu žmogumi būti, ar išeis kas ir pan., tuo sunkesni tampame. Sunkesni net patys sau. Ir tuo mažiau variantų veikti turi-me. Galime tik laukti. O jei esame atviri ir gebame priimti, stebėti, kas ateina į mūsų aplinką, tikrovė dirba ir siunčia pamokas įvairiais variantais. Nes tai, kas ateina, yra mūsų dabarties atspindys. Norime kitko? Keiskimės patys.

________________________________


25


Pavydas, ko gero, neišvengia-mas meilės palydovas. Vien

abejonė, kad mūsų meilė part-neriui gali būti išduota, nepa-prastai skausminga, jau neka-lbant apie patį neištikimybės

faktą. Kai mylime, visada (bent jau slapčiausioje savo širdies kertelėje) daugiau ar mažiau

bijome prarasti mylimąjį.

Ramunė Pajuodytė-MilašienėPsichoterapeutė


Per visą savo santykių istoriją, ko gero, esame bent kartą nejaukiai pasijutę, kai mylimojo dėmesys nukrypo į žav-ingą pašnekovą (-ę), arba suabejojome, ar tikrai mylima-sis išskiria mus iš visų kitų.

Tai visiškai natūralu, juk mums brangus mylimasis, tad norime būti jam svarbiausi. Kartais pavydo jausmu net „pasitikriname“ savo arba partnerio meilę: pastebėję, kad nusiminėme, kai jo žvilgsnis nukrypo kažkur kitur, suprantame, kaip stipriai jis mums rūpi, o mylimojo klausimai, kur taip ilgai užtrukome, maloniai paglosto savimeilę, kad tikrai esame jam svarbūs. Neįkyrus pavy-das patvirtina meilę partneriui ir gali net sustiprinti poros ryšį, nes priverčia labiau stengtis dėl kito ir nepasiduoti santykių rutinai.

Taigi, kai mylime, nesame abejingi, kam mylimas žmo-gus skiria savo dėmesį, ir kartais pavyduliaujame, tačiau reikėtų skirti „sveiką“ pavydą, kuris tik pakursto meilės ugnį, ir liguistą pavydą, kuris gesina meilę ir griauna san-tykius. Toks pavydas perauga į panišką baimę ir agresi-ją partnerio atžvilgiu ir tampa tikra kančia bei pragaru abiem. Nevaldomas pavydas, griaunantis poros gyven-imą, kartais tampa manija, obsesija. Įtarimai ir įsikalbėti įkalčiai neduoda ramybės nei pačiam pavyduliautojui, nei jo aukai. Iškreipta liguistai pavyduliaujančio žmogaus vaizduotė sugeba sukurti neįtikėtinas istorijas, visur įžiūrėti įkalčius ir savo įtarinėjimų patvirtinimus. Toks žmogus visur įžvelgia neištikimybę, apgaulę, kiekvienas kitas vyras / moteris atrodo kaip potencialus meilužis.

Kas gi maitina pavyduolio pavydą? Ar įmanoma jo išvengti? Deja. Partnerio elgesys čia dažniausiai niekuo dėtas, o įtarimai neturi jokio realaus pagrindo. Pavydo priežastys slypi pačiame pavyduliaujančiame žmoguje.

Kur riba? Sveikas ir patologinis pavydas


26

Pavydas paprastai kyla iš nesaugumo jausmo ir nepa-sitikėjimo savimi. Liguistai pavyduliaujantis žmogus yra žemos savivertės, labai lengvai pažeidžiamas, nuolat jaučiasi nesaugus ir bijo būti paliktas.

Pavydūs žmonės yra patyrę skausmingą vaikystę, pers-melktą tėvų dėmesio trūkumo ir / ar baimės juos prarasti. Jie nejautė savo išskirtinumo jų gyvenime, dažnai jautėsi nemylimi, atstumti, atskirti, tad atsiranda labai palanki dirva formuotis pavydui. Labiau už viską pasaulyje tam-pa baisu būti paliktam, nes vaikui gyvybiškai reikia tėvų. Toks vaikas negali suaugti ir užsifiksuoja savo vaikiškoje baimėje. Vėliau, sukūrus kitus santykius, jį vėl užvaldo ta pati baimė, nes giliai viduje jis jaučiasi nevertas meilės, neįdomus, nepasitiki savimi, abejoja savo asmenybės vertingumu ir patrauklumu. Taigi viduje kyla nuolatinių abejonių dėl santykio, nes manoma, kad išrinktasis gali pamilti kitą, vertesnį, geresnį žmogų.

Tuo tarpu emociškai brandus žmogus, mylėdamas ir žinodamas, kad yra mylimas, paprastai jaučiasi ramus ir lengviau toleruoja nerimą, kai horizonte atsiranda kažkas trečias, tarkime, buvęs ar naujas gerbėjas (-a). Jis nėra taip lengvai išmušamas iš vėžių ir jaučiasi esąs stipresnis už savo „varžovą“, nes žino, kad yra mylimas, o ir pats myli savo partnerį.

Pavyduolis, jausdamasis nesaugus, seka kiekvieną part-nerio žvilgsnį, pokalbį, neleidžia jam turėti kitų emocinių ryšių, nes baiminasi prarasti savo išskirtinumą. Jis part-nerį pasąmoningai suvokia kaip motiną / tėvą, todėl kaip vaikai pavydi mamos dėmesio kitiems, nes dar yra visiškai nuo jos priklausomi, taip ir pavyduolis, pajutęs, kad jo išrinktasis rodo dėmesį kažkam kitam, jaučiasi nustumtas į šalį, paliktas, nereikalingas. Pavyduolis negeba dalytis partnerio dėmesiu su kitais. Jis kaip mažas vaikas, įsika-binęs į mamos sijoną, nepaleidžia jos nė per žingsnį. Taip


27



pat neretai jis apriboja ir savo gyvenimą, bijo įsitraukti į naują veiklą, prisiimti daugiau darbų, nes baiminasi, kad dėl to negalės nuolat stebėti savo partnerio.

Šis nepasitikėjimas savimi, savo vyriškumu / moteriš-kumu verčia visur ir visada kontroliuoti savo partnerį, o kartais net primesti kitam tironišką savo valdžią, apribo-ti jo ar jos laisvę. Kilus įtarimų, kad partneris nesielgia taip, kaip reikalaujama, pavyduolis jaučia siaubingą įsiūtį, kuris ima reikštis kaip jo žeminimas, šaipymasis, niekini-mas, kankinimas. Įtariamasis galų gale virsta persekiotojo auka.

Pavyduolis labai trokšta būti mylimas, bet dažnai nesug-eba mylėti pats. Juk mylime ne savindamiesi kitą, o gerbdami jo erdvę, stengdamiesi, kad mylimas žmogus jaustųsi laimingas su mumis. Kai mylime, gerbiame ir pa-sitikime savo partneriu. Mylėdami nenorime skaudinti ar

kankinti. Tuo tarpu pavyduliautojas nepasitiki savo part-neriu, nes nepasitiki pats savimi.

Partneris neretai pavargsta nuolat save stebėti, kad tik nesupykdytų pavydaus išrinktojo, nuolat teisintis, muštis į krūtinę, kad tikrai taip nėra, kaip jis galvoja, įrodinėti, kaip stipriai ir beprotiškai jį myli, kol galų gale jo meilė išblėsta, jis nebegali jaustis savimi ir dūsta dėl tokių san-tykių. Beje, kraštutiniais pavyduliavimo atvejais, įtikinti pavyduolį, kad jis klysta, beviltiškas reikalas: jokie ra-cionalūs argumentai nepadeda, jis vis tiek įtarinės toliau, ieškos įkalčių ir, be jokios abejonės, anksčiau ar vėliau jų ras. Tokiu atveju geriausia neeikvoti energijos ir laiko bei nutraukti destruktyvius santykius, nes galima ne juokais susirgti ir pačiam. Žinoma, visada lieka viltis, kad pavyd-uolis, bijodamas netekti santykių, prisiims atsakomybę už savo pavydą, pradės psichoterapiją ir ilgą darbą su savimi.

________________________________

www.psichoterapeutas.com | http//:porosterapija.lt

28

Vienatvė yra tapusi viena di-džiausių šio laikotarpio pro-

blemų, nuo kurios kenčia labai didelis procentas tiek jaunų, tiek pagyvenusių žmonių. Ji prilygsta ligų epidemijoms. Apie vienatvę ir jos formas šiuolaikinėje visuo-menėje rašo George’as Monbio-tas dienraščio „The Guardian“ straipsnyje „Vienatvės amžius

mus žudo“Žydrūnas Drungilas

Kaip pavadinti šiuos laikus? Tai nėra informacijos amžius: populiarių švietimo judėjimų išsekimas paliko vakuumą, už-pildomą rinkodaros ir konspiracijos teorijomis. Panašiai kaip akmens, geležies ar kosmoso, taip ir skaitmeninis amžius daug pasako apie mūsų artefaktus, tačiau mažai ką – apie pačią vi-suomenę. Antropoceno laikotarpiu, kuriame žmonija daro didžiausią poveikį biosferai, nėra įmanoma atskirti šio am-žiaus nuo dvidešimt praėjusių. Kuris ryškus socialinis pokytis atskiria mūsų laikotarpį nuo prieš tai buvusių? Man tai aki-vaizdu. Šis amžius – Vienatvės amžius.

Kai Thomas Hobbesas paskelbė, kad gamtos prieglobstyje, prieš atsirandant nuolat mus kontroliuojančiai valdžiai, buvo-me įsitraukę į karą „žmogus prieš žmogų“, buvo labai neteisus. Nuo pat pradžios mes buvome socialiniai padarai, bitės-žin-duoliai, visiškai vienas nuo kito priklausomi. Rytų Afrikos ho-mininai atskirai po vieną nebūtų išgyvenę nė nakties. Taip jau esame sukurti, daug labiau nei kurios kitos rūšys, bendrauti su kitais. Amžius, į kurį žengiame, kuriame egzistuojame atski-rai, nepanašus į jokį kitą prieš tai buvusį amžių.

Vienatvė yra tapusi epidemija tarp jaunų žmonių. Tai ne ką mažesnis ir vyresnio amžiaus žmonių skausmas. „Indepen-dentAge“ studija atskleidė, kad nuo žiaurios vienatvės Angli-joje kenčia 700 000 vyrų ir 1,1 milijono moterų, kuriems dau-giau nei 50 metų, ir tie skaičiai auga įspūdingu greičiu.

Šiuo metu įsismarkavusi Ebola vargu ar kada pražudys tiek žmonių. Socialinė izoliacija yra lygiai tokia pat galinga anks-tyvos mirties priežastis kaip ir surūkytos 15 cigarečių per die-ną; vienatvė, tyrimo duomenimis, du kartus dažnesnė mirties priežastis nei nutukimas. Silpnaprotystė, aukštas kraujo spau-dimas, alkoholizmas ir nelaimingi atsitikimai – visa tai, kaip ir depresija, paranoja, nerimas ir savižudybės, plinta daug smarkiau, kai nutraukiami ryšiai. Vieni pakelti gyvenimo ne-galime.

Žinoma, žmonės dažniau keliauja automobiliais nei autobu-sais, renkasi „Youtube“, o ne kino teatrą. Tačiau vien šie pasi-keitimai negali paaiškinti taip sparčiai yrančios visuomenės. Su šiais struktūriniais pokyčiais pagrečiui ėjo gyvenimą nei-gianti ideologija, kuri socialinę izoliaciją primeta ir ją garbina. Žmogaus prieš žmogų karas – konkurencija ir individualiz-mas, kitais žodžiais tariant, tai mūsų laikų religija, pagrįsta

Žudantis vienatvės amžiusSantykiai. Tu ir aš

29


Žudantis vienatvės amžius

vienišų klajūnų, atsiskyrėlių prekeivių, sau dirbančių, pasieku-siųjų savo jėgomis mitologija, kai viskas daroma savarankiš-kai. Socialiausioms būtybėms, negalinčioms tarpti be meilės, nebėra tokio dalyko kaip visuomenė, liko tik herojiškas indi-vidualizmas. Svarbiausia – laimėti. Visa kita tėra atsitiktinės aukos.

Britų vaikai nebenori būti traukinių mašinistais ir seselėmis – daugiau nei penktadalis sako „norintys būti turtingi“: turtas ir šlovė yra vienintelės ambicijos. Valdžios birželio mėnesį at-liktas tyrimas atskleidė, kad Didžioji Britanija yra vienišiausia Europos valstybė. Mažiau nei kiti europiečiai jie turi artimų draugų ir pažįstamų kaimynų.

Kad atspindėtume šį perėjimą, pakeitėme ir savo kalbą. Di-džiausias įžeidimas yra būti „nevykėliu“. Nebekalbame apie žmones. Dabar vadiname juos individais. Šis nutolinantis, atskiriantis terminas taip išplito, kad net labdaros organizaci-jos, padedančios gintis nuo vienatvės, vartoja jį apibūdinamos dvikojes būtybes, anksčiau žinomas kaip žmones. Beveik ne-begalime užbaigti sakinio ko nors neįžeidę.

Viena iš tragiškiausių vienatvės pasekmių yra ta, kad žmo-nės paguodai įsijungia televizorių: du penktadaliai vyresnio amžiaus žmonių atskleidė, kad šis vienaakis dievas yra pa-grindinis jų kompanionas. Tokia savigyda pasunkina ligą. Ekonomistų iš Milano universiteto tyrimas atskleidė, kad tele-vizorius padeda siekti konkurencinių tikslų. Tai tik patvirtina atlyginimo-laimės paradoksą: faktas, kad kylant šalies viduti-niam atlyginimui, laimė kartu su juo nekyla.

Televizija pagreitina hedonistinį bėgimo takelį, versdama mus dar labiau stengtis išlaikyti tą patį pasitenkinimo lygį.

Žudantis vienatvės amžiusKokia viso to esmė? Ką laimime šiame kare prieš visus? Kon-kurencija skatina augimą, bet augimas daugiau nebepadaro mūsų turtingų. Neseniai paskelbti skaičiai rodo, kad kom-panijų direktorių atlyginimai padidėjo daugiau kaip penk-tadaliu, o darbuotojų atlyginimai per pastaruosius metus sumažėjo. Viršininkai uždirba – atsiprašau, turėjau galvoje, pasiima – 120 kartų daugiau nei vidutinis visą darbo dieną dirbantis darbuotojas. Ir net jei konkurencija mus padaro tur-tingesnius, laimingesni nebūsime, nes veikiant konkurencijai atsiranda nauji troškimai, tad pasitenkinimas pakilusiu atlygi-nimu prapuls.

1 procentas turtingiausiųjų valdo 48 procentus pasaulio turto, bet net ir jie nėra laimingi. Bostono koledžo surengta apklausa tų, kurių turtas vidutiniškai sudaro 78 milijonus dolerių, pa-rodė, kad juos taip pat kamuoja nerimas, nepasitenkinimas ir vienatvė. Daugelis iš jų atskleidė, kad jaučiasi finansiškai ne-saugūs, o kad pasiektų saugią teritoriją, jų manymu, reikėtų vidutiniškai 25 procentais daugiau pinigų. (O jeigu juos gau-tų? Be abejonės, reikėtų dar 25 procentų). Vienas responden-tas atsakė, kad nesijaus saugus, kol neturės banke 1 milijardo dolerių.

Dėl šito mes sugriovėme žemišką gyvenimą, pasunkinome gyvenimo sąlygas, atidavėme savo laisves ir galimybes būti pa-tenkinti tam kompulsyviam, griaunančiam, bedžiaugsmiam hedonizmui, dėl kurio, viską suvartoję, pradėsime medžioti save. Dėl šito sunaikinome žmonijos esmę – tarpusavio ryšį.

Jeigu norime suardyti šį ciklą ir dar kartą susivienyti, turime stoti prieš mums primestą pasaulį ėdančią, kūnus ryjančią sistemą.

________________________________

30

Jau daug metų pastebiu liūdną lietuvišką tendenciją – mūsų ša-lyje labai daug vienišų ir dėl to labai nelaimingų žmonių. Ypač moterų. Vienišų vyrų taip pat

nemažai, bet jie dažniausiai asme-ninių santykių taip smarkiai kaip moterys nesureikšmina, todėl šį straipsnį daugiau skiriu dailiajai lyčiai. Taigi, dažnai žiūrėdamas į moterį galvoji – atrodo ir puikiai atrodanti, ir protinga, ir linksma,

ir išsilavinusi, ir šeimyniška, ir ištikima, o gyvenimo vyro kaip neranda, taip neranda. Kur gi čia

tas šuo pakastas?

Aurelija Veršininė(nuotrauka iš autorės asm. archyvo)

Dažnai iš tokių vienišių tenka girdėti, kad „visi dėmesio verti vyrai jau seniai užimti kitų moterų“, kad „su vis ma-žėjančiu skaičiumi vyrų Lietuvoje šansų susirasti rimtą mylimąjį praktiškai nėra“ ( pagal 2013 metų statistiką 1 171 moteriai tenka vos 1 000 vyrų, o kai kuriuose di-dmiesčiuose persvara dar didesnė). Bet ar tikrai taip yra?Manau, kad randa tas, kas ieško. Svarbiausia tai daryti protingai ir kantriai ir pastangos būtinai pasiteisins. O kur gi tą išrinktąjį rasti?

Gerai, jei su dėmesio verta antrąja puse supažindina drau-gai arba tokį žmogų sutinki darbe. O ką daryti, jei draugų ratas, darbas ir lankomos vietos daugelį metų nesikeičia, o prieš akis sukasi vis tie patys veidai? Ką, jei pažindintis viešajame transporte ar tiesiog gatvėje atrodo nepriimti-na ar nedrąsu? Ką, jeigu laisvo laiko su intensyviu darbo grafiku lieka taip mažai, kad naujoms vietoms lankyti jo tiesiog nėra, o trumpalaikės pažintys naktiniuose klubuo-se ir baruose, kurie iš principo neskirti gyvenimo partne-rio paieškoms, jau seniai nuvylė?

Manau, kad lieka trys variantai. Pirmasis – ieškojimas pa-našius pomėgius ir vertybes turinčio žmogaus įvairiuose laisvalaikio renginiuose. Jeigu ieškote dvasingo, rimto ir įdomaus partnerio, būtinai dažniau lankykitės meno ir garso terapijos, psichologijos, savęs ieškojimo ir tobulė-jimo seminaruose, išbandykite jogos, dvasinės ir kultū-rinės veiklos bei sveiko gyvenimo būdo stovyklas ir fes-tivalius. Nors vis dėlto daugiausia tokiuose renginiuose dalyvauja moterys arba vedę vyrai, atvykę su šeima, tarp jų pasitaiko ir laisvų bei dėmesio vertų vyrų. Jeigu do-mitės kokia nors sporto ar meno šaka, atitinkamai turite daugiau šansų sutikti savo mylimąjį sporto klube, dina-miškuose ar kultūriniuose renginiuose ir panašiai.

Pastaruoju metu vis labiau populiarėja vadinamieji „dva-singų pažinčių klubai“ („Meilės harmonija“, „Dharma-caffe“ ir kt.), kuriuose nei anketos, nei nuotraukos viešai nerodomi, o žmonės į porą atrenkami remiantis psicho-loginiu, astrologiniu ir kt. suderinamumu. Šių klubų paslaugos, siekiant išlaikyti rimtus ketinimus, yra moka-mos. Tokių pažinčių asmeniškai išbandžiusi nesu, todėl apie jas išsamiau papasakoti negaliu, bet esu tikra, kad tai dėmesio vertas dalykas, kurį derėtų išbandyti.

Gyvenimo meilė iš interneto, arba kaip rasti antrąją pusę per virtualias pažintis?


31



Vis dėlto mėgstamiausias ir man asmeniškai bei daugeliui kitų labiausiai pasiteisinęs pažinčių būdas – internetas. Didžiąją dalį savo antrųjų pusių ir dabartinį vyrą suti-kau būtent jame. Tą patį gali pasakyti ir kai kurie mano šeimos nariai bei draugai, tokiu būdu sėkmingai sukūrę harmoningas ir gražias šeimas. Yra keletas užsienietiškų populiarių svetainių, tačiau bendravimas su žmogumi, gyvenančiu kitoje šalyje, turi rimtų trūkumų ir trukdžių dėl geografinio atstumo, todėl tokios pažintys dažniausiai ilgai netrunka. Tuo tarpu lietuviškuose rimtuose pažin-čių portaluose šansas sutikti antrąją pusę tikrai yra, jei tik moki tinkamai ieškoti.

Kodėl verta pažindintis internetu?Dažnai tenka girdėti, kad internetinės pažintys ir pažinčių portalai „yra nesąmonė“, nes:• jie skirti tik trumpalaikiams santykiams arba pramogai• ten registruojasi tik nesubrendėliai, keistuoliai ir nevy-

kėliai• tai nesaugu, nes gali tapti pavojingų tipų auka• daugelis anketų yra išgalvotos, o nuotraukos – pasisko-

lintos iš aktorių ir modelių

Kiekvienas iš išvardytų argumentų turi dvi puses. Iš tie-sų pažinčių portaluose nemažai nerimtų ir keistų žmo-nių ar išgalvotų anketų, pasitaiko ir net ne visai stabilios psichikos asmenų. Vis dėlto juose registruojasi ir rimti, dėmesio verti bei įdomūs, ilgalaikių santykių ieškantys žmonės. Pasitelkiant intuiciją, budrumą, psichologinius

įgūdžius, loginį mąstymą ir kantrybę visas šias kliūtis ga-lima nesunkiai apeiti, išnaudojant visas gerąsias virtualių pažinčių savybes:• tai labai taupo laiką, nes vienu metu gali bendrauti ne

su vienu žmogumi, be to, norint susipažinti, nereikia net išeiti iš namų

• tai lavina bendravimo įgūdžius, praplečia akiratį ir duoda gerą psichologinę patirtį

• bendraujant raštu išsamiau ilgesnį laiką, galima suži-noti apie žmogų daug daugiau nei per pirmą pasima-tymą bare – tuomet daug lengviau nuspręsti, ryžtis tikram susitikimui ar ne. Gyvai bendraudami pir-miausia susižavime žmogaus išore, kuri dažnai yra apgaulinga. Tuo tarpu bendraudami virtualiai mes turime šansą pažinti vidinį žmogaus pasaulį, nuspėti jo išsilavinimo lygį, raštingumą, humoro jausmą. Tai daug vertingiau.

Pradžių pradžia – Svajonių Vyro savybių sąrašasNoriu pabrėžti, kad pirmas dalykas, mano manymu, ieš-kant antrosios pusės bet kokiame pažinčių kanale, yra tikslus žinojimas, ko nori.

Tokie apibūdinimai kaip „geras ir protingas“ arba „kad mane mylėtų ir ant rankų nešiotų“ yra neišsamūs, to-dėl visiškai netinkami. Susidarykite raštišką jo išorinių ir ypač vidinių savybių sąrašą. Atidžiai „pasimatuokite“

32

visus surašytus bruožus, pamąstydami, ar tikrai norėtu-mėte ir galėtumėte gyventi su tokiu žmogumi ir kokią kiekviena iš tų savybių turi kainą. Prisiminkite, kad cha-rizmatiškas, komunikabilus ir išvaizdus vyras bus itin populiarus tarp moterų; savybės „stipraus charakterio“ ir „savimi pasitikintis“ dažniausia reiškia ir vadovavimą santykiuose, o kartais net aroganciją, kas jus gali nustum-ti į šešėlį; o tokie bruožai kaip „nepavydus“ ir „geras“ gali reikšti abejingą ir per daug minkštą asmenybę, iš kurios galima minkyti, ką nori. Jums svarbu, kad žmogus būtų ambicingas, kūrybingas, išsilavinęs ar dvasingas? Įrašyki-te tai ir visa kita, kas tik šaus į galvą. Vis dėlto pasverkite kiekvieną savo žodį, nes vėliau gali tekti gailėtis, kad ga-vote būtent tai, ką „užsisakėte“.

Kitas žingsnis – internetinė pažin-čių portalo anketaSako, kad sutinkame žmogų pagal rūbą, o išlydime pagal protą. Internetiniuose portaluose mūsų rūbu tampa an-keta ir nuotraukos, todėl jos turi būti tokios, kad mus iš tiesų tinkamai atspindėtų.

Pradėkime nuo nuotraukų. Joms negailėkite nei laiko, nei pinigų. Manau, kad nuotraukos anketai yra būtinos. Veidas ir kūno pozicijos atskleidžia labai daug asmeni-nės informacijos, iš kurios galima spręsti, norime labiau pasigilinti į žmogaus anketą, ar ne. Paslaptingumas yra gerai, vis dėlto mažai kas nori skirti laiką susirašinėjimui su „rože“, „saulėlydžio vaizdu“ ar „pėdomis“. Idealiai an-ketai sukurti atidžiai parinkite bent tris savo nuotraukas:• portretinę iš arti – ne darytą prieš dešimt metų su

prastos kokybės telefonu

• visu ūgiu ar bent iki pusės• tokią, kurioje atsispindi jūsų gyvenimo būdas ar po-

mėgiai

Ieškant rimto gyvenimo partnerio labai svarbu ir tinkamai užpildyti anketą. Jei į kiekvieną punktą apie pomėgius ir po-reikius įrašėte vos po žodį, spinduliuojate žinutę, kad jums šios pažintys nelabai svarbios, dėl to joms ir neskyrėte daug laiko. Jei jūs žiūrite nerimtai, į jus žiūrės taip pat. Manau, kad žmogus, kuris sąžiningai, atidžiai, išsamiai, kūrybingai ir su humoru užpildė savo anketą, sulauks ne tik daugiau susidomėjimo, bet ir atsijos dalį nerimtų kandidatų, kurie išsamių anketų tiesiog neskaito. Pildydami anketą būkite originalūs – nėra nieko nemalonesnio nei būti pagautam dėl frazių, kurias iš kažkur nusirašėte. Taip pat spinduliuo-kite pasitikėjimą savimi, nes kompleksuoti žmonės, kurie apie save negali pasakyti nieko gero, nėra patrauklūs. Žino-ma, nepamirškite saiko – arogancija ir tuščiažodžiavimas nepadeda ieškant tikro gyvenimo draugo.

Kaip bendrauti toliau?Visuomet sakau, kad pažindinimasis virtualiuose portaluo-se yra ir darbas, ir žaidimas. Jei norite rasti dėmesio vertą žmogų, nusiteikite tam skirti ir laiko, ir kantrybės. Jeigu vos susikūrę anketą tikitės, kad būsite užpilta tūkstančiais svajo-nių princų laiškų, teks greitai nusivilti. Čia teks gerokai pa-dirbėti, atskiriant pelus nuo grūdų, bet rezultatas gali iš tiesų pranokti jūsų lūkesčius.

Kita vertus, virtualios pažintys yra žaidimas. Žiūrėkite į jas su humoru ir nepulkite „isterikuoti“ ar trinti anketos, jei gausite laiškų su keistais ar net nepadoriais pasiūlymais. Vi-sokių žmonių yra, bet neprivalote į juos kaip nors reaguoti.


33



Tam, kad susirašinėjimas pažinčių portaluose būtų mak-simaliai naudingas ir smagus, rekomenduoju laikytis tam tikros efektingumą didinančios sistemos, kurią noriu pri-statyti išsamiau.

Atsakinėjimas į laiškusNeprivalome atsakyti kiekvienam parašiusiam. Vis dėlto, jei laiškas patiko, atsakykite į jį kuo išsamiau, taip pa-rodydami susidomėjimą ir užmegzdami pokalbį. Neat-metinėkite laiškų vien todėl, kad nuotraukoje rašantysis jums pasirodė nelabai gražus. Yra nemažai nefotogeniškų žmonių, kurių charizma, seksualumas ir spinduliuojan-tis charakteris nuotraukoje neatsispindi. Duokite jiems šansą, bet galimybėmis nesišvaistykite. Jei žmogus jomis nepasinaudoja – čia jo problemos.

Kitas svarbus dalykas, ieškant rimto partnerio, abipusių poreikių išsiaiškinimas, negaištant laiko. Žinoma, pir-muose laiškuose dažniausiai šnekamės apie pomėgius ir gyvenimo būdą, bet vis dėlto manau, kad jau pačioje pradžioje verta pasidalyti lūkesčiais iš būsimo gyvenimo partnerio – kokie vyrai/moterys patinka, koks šeimyni-nio gyvenimo modelis yra priimtinas ir panašiai. Kitaip gali pasirodyti, kad ilgą laiką susirašinėjome su žmogu-mi, kurio moralinės ar dvasinės vertybės mums visiškai nepriimtinos. Pasidalykite požiūriu į pinigus, vaidmeni-sir darbus šeimoje, tikėjimą ir Dievą, jei tai svarbu jums, laisvalaikio leidimo pomėgius, vaikus. Kad sutaupytumė-te laiko, visus šiuos dalykus verta aptarti dar prieš einant į pirmąjį pasimatymą.

Kartais pažinčių portale užsiregistravusios merginos skundžiasi, kad joms niekas iš dėmesio vertų vyrų nerašo. O kas sakė, kad būtinai reikia laukti, kol parašys tau? Juk visada galima parašyti pačiai.

Nuo seno priimta, kad pradinę pažinties iniciatyvą paro-do vyras, bet manau, kad subtiliai pakalbinti įdomios an-ketos savininką – tikrai nieko blogo, jei po to iniciatyvos vadeles perduodame stipriajai lyčiai.

Svarbus kriterijus sėkmingam bendravimui portale – jūsų anketos populiarumas (t. y. reitingai, pagal kuriuos anketa rodoma pirmiau negu kitos). Galbūt jūsų anketa neįtikėtinai patraukli, bet dėl didelio narių skaičiaus yra nukeliavusi į šimtąjį puslapį – tokiu atveju jūs tiesiog lik-site nepastebėta. Tikrai verta susimokėti ir pasinaudoti visomis privilegijuotų narių galimybėmis būti tikrai ma-tomam.

Dar vienas dalykas, didinantis jūsų populiarumą, – jūsų aktyvumas portale. Kuo daugiau peržiūrite anketų, kuo daugiau dalyvaujate įvairiuose žaidimuose, tuo dažniau esate matomas, taigi turite daugiau šansų būti pastebėtas savo gyvenimo meilės iš interneto glūdumos. Kada laikas eiti į pasimatymą?

Internetinės pažintys iš tiesų taupo laiką, tačiau bėgti į pasimatymą vos gavus laiškelį, kviečiantį kavos, ne pats racionaliausias sprendimas, jei iš tiesų ieškote rimto gy-venimo partnerio, o ne šiaip pramogų. Jūsų palankumą, vadinasi, ir susidomėjimą, būtiną gyvam pasimatymui, reikia pelnyti! Taigi, šiek tiek patempkite gumą, gaukite kuo daugiau informacijos apie susirašinėjimo draugą ir, jei susidomėjimas neatvės, pereikite prie kito žingsnio.

Manau, kad labai naudingas pereinamasis laiptelis, skiriantis virtualų susirašinėjimą ir tikrą susitikimą – pabendravimas gyvu laiku, naudojant įvairius „Messenger “, t. y. „Skype“, „Facebook“, „What’sup“ ir kt. Rašydami laiškus, kai kurie keistuoliai įsigudrina naudotis kūrybingų draugų paslau-gomis arba gali kurpti jums patikusius sakinius valandų va-landomis, kažkur juos nusirašinėdami. Tuo tarpu „Skype“ programoje mintis tenka reikšti čia ir dabar – taip iš karto patikrinate gebėjimą susikalbėti bei humoro jausmo atitiki-mą, kurie yra svarbūs bendraujant toliau. Jei tokie pokalbiai ir toliau kursto abipusį jūsų susidomėjimą – atėjo laikas pa-simatyti!

Pirmas pasimatymasTrumpam grįžkime prie virtualių pažinčių minusų. Nie-kuomet nežinome, kas yra kitoje monitoriaus pusėje, to-dėl čia, kaip ir bet kuriose kitose pažintyse, pirmiausia, pasirūpinkite savo saugumu. Susitarkite susitikti dieną. Pasirinkite vietą, kurioje daug žmonių. Apsirenkite pa-traukliai, bet ne įžūliai, nes atitinkamai ir spinduliuosite tokią žinutę. Nevažiuokite su pirmą ar antrą kartą mato-mu žmogumi jo mašina ir nekvieskite sėstis į savąją. Jei vis dėlto ryžtatės sėstis, užsirašykite mašinos numerį ir dar sėdėdami automobilyje jį persiųskite draugei ar šeimos nariui, kuris, negavęs iš jūsų žinios per valandą, žinotų, kur jūsų pradėti ieškoti. Galbūt tokie nurodymai kai kam gali skambėti juokingai, bet jei yra nors kažkas, kas gali suteikti jums daugiau saugumo, tuo reikėtų pasinaudoti.Kitas virtualių pažinčių ir iš dalies aklo pasimatymo mi-nusas – į susitikimą atėjęs žmogus gali visiškai neatitikti apie jį susidariusio įspūdžio bei lūkesčių. Tokiu atveju verta prisiminti, kad tai tėra smagus žaidimas ir bendra-vimo įgūdžių tobulinimas, todėl dėl kelių nenusisekusių pasimatymų nusivilti tikrai neverta. Juk kiekvienas nevy-kęs susitikimas jus dar labiau priartina prie to, kurio metu galbūt susipažinsite su savo gyvenimo meile.

Taigi, žinokite, ko norite, būkite su kitais tokie, kokie no-rėtumėte, kad su jumis būtų kiti žmonės, būkite pasiruošę blogiausiam, bet nusiteikę geriausiam, pasitelkite kantry-bę ir tikėjimą, ir prisijungsite prie vis didėjančios šeimos žmonių, susipažinusių ir sėkmingai sukūrusių harmonin-gas šeimas padedant internetiniams portalams.

________________________________

www.sielosnamai.lt

34Moters pasaulis

Moters pasaulis

35


SOS – mažieji keikūnai!

Buvau tikra, kad mano vaikas niekada nesikeiks. Na, bent jau kol nepradės eiti į mokyklą. Galite įsivaizduoti save mano vietoje, kai vos dvejus perkopusi atžalėlė, nulūžus mašinėlės ratukui, riebiai nusikeikė.

Trumpas ir kiekvienam gerai žinomas rusiškas keiksmas lipte prilipo prie mano kūdikio lūpų – keiksnodavosi, kai kas nors nepasisekdavo, nukrisdavo ant žemės, kai apimda-vo pyktis... Suglumau. Nei namuose, nei pas senelius tokie žodžiai nevartojami, taigi, pakako kapstantis smėliadėžėje nugirsti šalia esančių paauglių kalbas ir mano angelėlis tapo tikru keikūnu.

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psicholo-gė Vita Čioraitienė ramina, kad net inteligentiškiausių tėvų vaikai, jei neauga izoliatoriuje, anksčiau ar vėliau „parneša“ namo keiksmažodžių. O parsineštą naujovę juk taip norisi parodyti artimiesiems, – štai ir atsitinka tai, kad prosenelės jubiliejuje Jonukas, užlipęs ant kėdės, užuot deklamavęs ei-lėraštį, netikėtai išpyškina triaukštį keiksmažodį, priversda-mas raudonuoti gimines ir stebindamas aplinkinius. Bet ko gi mes stebimės? Nejau iš tiesų patys nežinome šių žodžių? Žinome. Maža to, daugelis mūsų retkarčiais jais pasinaudoja, na, kai emocijos užplūsta labai staigiai. Taigi, ir vaikai, ne-svarbu, – dvejų ar šešerių, išgirdę vyresnius sakant negirdė-tą, tačiau didžiulį emocinį krūvį turintį žodį, natūraliai juo susidomi ir nusprendžia išbandyti, kokią reakciją šie abra-kadabros sukelia artimiesiems. Abrakadabra plūdimąsi va-dinu dėl to, kad neretai vaikai nesuvokia tariamo keiksmo reikšmės. Jiems svarbiausia šiame žodyje telpantis emocinis krūvis (būtent juo vadovaudamiesi mažieji žino, kada „rei-kia“ keiktis) ir, be abejo, aplinkinių reakcija. Psichologė V. Čioraitienė pabrėžia, kad apsisaugoti nuo keiksmų neįma-noma, tačiau galima tinkamiau sureaguoti. Pirma, išgirdę vaiką keikiantis pasistenkite nenustebti (ar bent neparodyti, kad nustėrote), nesišypsokite ir nesijuokite, nes vaikui atro-dys, kad plūsdamasis gali jus pralinksminti. Nereikia rodyti smarkaus pykčio, moralizuoti, nedera mažajam girdint tarsi nuotykį perpasakoti jo veiksmus draugams ar kaimynams. Nepulkite klausinėti, iš kur atžala parnešė baisųjį žodį – taip tik paskatinsite vaiką teisintis, pabrėšite, kad jis pasakė kažką „ypatingo“. Ne kas kita, kaip mūsų reakcija keiksmažodžius vaiko sąmonėje iškelia aukščiau už kitus žodžius, tad jei ap-sišarvuosime kantrybe – juk būtų naivu tikėtis, kad keiks-mažodis iš vaiko žodyno išnyks iš karto – ir nereaguosime perdėtai stipriai, dings įdomumas ir malonumas mėgautis suaugusiųjų reakcija. Tinkama reakcija – ramiai pasakyti, kad šį žodį žinote ir neišgirdote nieko nauja. Vyresniam vai-kui galima paaiškinti žodžio prasmę, pabrėžti, kad kai kurie žmonės keiksmais reiškia emocijas – kai ko nors nekenčia, pyksta. Tačiau šie žodžiai yra nepadorūs ir skirti pažeminti kitą. Būtinai pasakykite, kad tokius bjaurius žodžius vartoja ne visi. Pasakykite vaikui, kad daugelis žmonių šiuos negra-žius žodžius žino, tad nustebinti jais nieko nepavyks, tačiau

SOS – mažieji keikūnai!„kaip mes (tėvai, šeima) ir mūsų draugai taip nekalba su ta-vimi, taip ir tu neturėtum taip kalbėti, nes liksi nemaloniai išsiskiriantis, nesuprastas“. Tokie paaiškinimai tinka jau nuo 6–7 metų. Kalbantis apie keikimąsi reikia įvardyti ir savo emocijas – pasakyti, kad nenorite tokių žodžių girdėti savo namuose, kad keiksmai jus įžeidžia ir liūdina. Dažniausiai keiksmažodžiai atkeliauja į namus iš kiemo ar darželio. Dvi-mečių plūdimąsi galima tiesiog ignoruoti arba mokyti įvar-dyti emocijas kitaip: „Jurgi, tu turbūt pyksti? Aš suprantu, tu nori dar pabūti lauke, tačiau dabar laikas namo, todėl, kad ir kaip pyktum, turėsime eiti.“ Mažiesiems keikūnams geriau paaiškinti paprasčiau nei vyresniems: „Aš pykstu, man nemalonu, kai tu taip kalbi, nes šie žodžiai negražūs.“ Žinoma, paaiškinimai nėra panacėja, tad nesitikėkite labai greito rezultato. Kad keiksmažodis užsimirštų, „nemaitinki-te“ jo smarkia reakcija ir emocijomis, nepaverskite jo vaiko „paslaptimi“ ar manipuliacijos tėvais įrankiu, stenkitės, kad vaikas kuo rečiau girdėtų plūdimąsi, pasiūlykite jam alterna-tyvų, pavyzdžiui, „Ot, rūpuže!“

Keikdamasis vaikas žiūri, kiek jam leidžiama. Tai jo būdas provokuoti tėvus, pareikšti, kad jis jau didelis. Tačiau nors ir veiksmingas būdas – nusikeikus išsiplauti burnytę muiluotu vandeniu – toks, ar kiti tėvų jėga paremti metodai tinka ne visiems. Žinoma, jei vaikas atkakliai bando ribas ir keikiasi, galima apriboti pramogas, tačiau neverta įsivelti į karą „galiu tau neleisti to ir ano“. Kai kurie vaikai iš tiesų geriau suvoks, jei kantriai aiškinsite, kad jūsų aplinkoje keiksmai nevarto-jami, paklausite, kaip jaustųsi vienaip ar kitaip pavadintas vaikas ir panašiai. Svarbu vaiko elgesio nesusieti su vaiko as-menybe. Vaikas nėra blogas, tačiau gali blogai elgtis. Atskirti šiuos du dalykus svarbu dėl vaikystėje besiformuojančio po-žiūrio į save, savivertės. Žmonės linkę pagrįsti savo įvaizdį, tad tikintis, kad yra niekam tikęs vaikas, bus linkęs taip ir elgtis, kaskart lyg patvirtindamas savo „netikšiškumą“.

Jei pastebėjote, kad vaikas keikiasi tik kieme ar mokykloje, gali būti, kad keiksmažodžius jis vartoja kaip būdą pritapti prie bendraamžių. Deja, šį reiškinį stiprina ir iš kompiute-rinių žaidimų ar televizorių ekranų sklindantys keiksmai, kurių poveikio išvengti tikrai sudėtinga. Psichologė teigia, kad tėvams palengvės, jei nusistatys ribas, ką gali, kad vaikas nesikeiktų, tačiau neturės iliuzijos, jog pavyks visiškai vai-ką apsaugoti. Plūdimasis – ne tinkamiausias būdas išreikšti emocijas, bet toks būdas yra ir bus. Žinoma, tėvai turi prisi-imti atsakomybę už vaiko auklėjimą. Tačiau nesate kalti dėl visko, ką daro ar sako jūsų atžala. Na, o sulaukę aplinkinių kaltinimų dėl vaiko auklėjimo, galite pasiteirauti, kaip, jų nuomone, užklijuoti vaikui burną. Kita vertus, juk už pa-daužos išdaužtą langą irgi tenka atsakyti, tad susitaikykime ir mėgaukimės tėvyste!

________________________________

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras

36

Andrius KaluginasPsichologas-psichoterapeutas, kognityvinės ir elgesio

terapijos bei kūno psichoterapijos specialistas(nuotrauka iš asm. archyvo, aut. E.Mironovičius)

Tikros istorijos ir laiškų fragmentai:Agnė, 31 metai, išvaizdi, pasitempusi verslininkė. „Taip, aš stipri moteris. Kas iš to? Man lengva bendrauti su vyrais, patinka jiems vadovauti. Su moterimis man neįdomu ir nuobodu. Jos kudakuoja apie visokias nesąmones.Nuo jaunystės žinojau, kad pati pasirinksiu vyrą. Iki san-tuokos taip pat pati pasirinkdavau, su kuo būti, su kuo my-lėtis. Vyrai mane gerbia, gal kiek prisibijo. Ar esu nemote-riška? Nežinau. Man tai netrukdo. Žinau, ko noriu iš vyrų ir gyvenimo, o visa kita tėra detalės“.

Teresė, 37 metai, buvusi garsi sportininkė, išsiskyrė po 11 metų santuokos. „Vyrai kažkokie liurbiai. Man nuobodu su nežinančiais, ko patys nori. Nesu labai ryžtinga ir drąsi, bet trokštu, kad vyras dėl manęs kovotų, siektų, užkariautų. Patinka tik konkurencingi vyrai, kiti – kaip medūzos plau-kia pasroviui. Fui. Su tokiais mylėtis – vienas vargas. Mano vyras pirmus porą metų buvo tikrai įdomus, pasitikintis, tvirtas, aktyvus. Mylėjomės daug ir visur. Paskui jis apsi-leido, nustojo kovoti dėl manęs. Aš seniai jį psichologiškai peraugau. Atrodo, jam nieko nebereikia. Tarp mūsų liko tik seksas“.

Ramunė, 28 metai. Nuo pat kūdikystės Ramunės mama sunkiai sirgo, todėl tėvas ją auklėjo griežtai ir vyriškai. Mergaitė turėjo atitikti visus berniukui keliamus reikala-vimus ir augo kaip berniūkštis. Kieme ir mokykloje rinkosi tik berniukų kompaniją, žaidimuose ir išdaigose būdavo

vadeiva, su mergaitėmis bendravo mažai. Nuo vaikystės sportavo. Po mokyklos pasirinko vyrišką inžinierės speci-alybę. Vieni ją vadindavo „tikra lydere“, kiti šnibždėjosi, kad „charizmatiška kalė“. Vyrai ją domino ir jų dėmesio nestokojo, tačiau nuolat pasitaikydavo vis „ne tas“. Sumišę jie dingdavo vos po kelių bendravimo savaičių. Stipriosios lyties atstovus gąsdino jos ryžtingumas, energija, noras vadovauti net lovoje. Prieš porą metų ištekėjo už pirmojo, nespėjusio pabėgti. Iš pradžių viskas buvo gerai. Vyras pri-žiūrėjo namus, nepriekaištavo dėl komandiruočių, neregu-liavo laisvalaikio. Lovoje taikydavosi su jos aktyvumu. Ta-čiau po truputį jį tai pradėjo varginti. Prasidėjo priekaištai dėl jos moteriškų funkcijų, išvaizdos, dominuojančio seksu-alumo. Dėl to kildavo konfliktų. Lytinis gyvenimas pašlijo, o po metų visai dingo. Dabar jie ties skyrybų slenksčiu.

Visose istorijose matome moteris, turinčias vyriškumo, stiprios moters kompleksą. Jis vadinamas Atėnės kom-pleksu.

LegendaGraikų mitologijoje Atėnė – išminties, strategijos ir karo deivė. Vėliau meno, amatų, mokslo globėja. Pasak legen-dos, Dzeusas pagimdė ją iš savo galvos – proto ir sme-genų. Su kovos šauksmu ir kratydama ietį, ji išsiveržė iš nemirtingosios pasaulio valdovo Dzeuso galvos, kad net dangus ir žemė sudrebėjo, jūros sujudo ir pasišiau-šė purpurinėmis bangomis. Visas Olimpas pašiurpo nuo tamsiaakės deivės galios. Ji gimė su šarvais ir ginklais. Atėnė – Dzeuso mintis, jo sumanymų vykdytoja, ji viena svarbiausių graikų mitologijos dievybių. Buvo laikoma valstybės įkūrėja, karo vežimo ir laivo išradėja. Išmokė graikus verpimo, audimo ir kulinarijos paslapčių. Be to, Atėnė įsteigė įstatymus ir aukščiausią teismą. Atėnė glo-bėjiškai padėdavo tik tinkamiems kariams. Ji pagelbėjo Prometėjui ir Herakliui, globojo argonautus. Atėnė pri-lygsta Dzeusui, o kartais jį net pranoksta, nes jos kulto šaknys glūdi matriarchate. Ji – Didžioji Motina, lemties nešėja, išminties, žinojimo, tiesos ir taikos deivė. Švento-jo Atėnės medžio – alyvmedžio – šakelė ir šiandien te-belaikoma taikos simboliu. Vėlyvosios antikos kultūroje Atėnė - kosminio proto, pasaulio išminties sergėtoja. Kai senovės dailininkai personifikuodavo metų laikus, Atėnei skirdavo kovo mėnesį.

Stipri moteris | Atėnės kompleksas

Moters pasaulis

37



AprašymasPsichologijoje Atėnės kompleksu vadinamas toks moters elgesys, kai bendraudama ir mylėdamasi ji imasi vyro funkcijų. Apie tokias liaudiškai sakoma: ne moteriškė, o vyras su sijonu, boba su kiaušiniais, geležinė ledi ir pan. Kompleksas dažnai pasireiškia moters socialinio lytišku-mo neatitikimu: ji siekia atlikti vyrams, o ne moterims būdingesnius vaidmenis. Komplekso esmė – moteris po-zicionuoja, aplinkiniams save pateikia kaip itin stiprią as-menybę.

Atėnės kompleksą turinti mergaitė jau vaikystėje ima pastebėti, kad yra panašesnė į tėvą nei į motiną. Mer-gaitė puikiai jaučiasi aug-dama tarp berniukų ir palaiko glau-dų ryšį su tėvu. Jos vi-dinis pasaulis a r t i m e s n i s stipriajai ly-čiai. Moterys, turinčios tokį kompleksą, n e s u n k i a i užmezga da-lykinius ir d r au g i šku s santykius su vyrais, gerai supranta jų psichologi-ją, lengvai s u s i k a l b a , vadovauja jiems, sprendžia reikalus. Tačiau romantiški pasimatymai, pasivaikščiojimai be tikslo, svajingi žvilgs-niai ir bučiniai ant suoliuko joms atrodo beprasmis laiko leidimas. Deja, ne visoms moterims sekasi tapti verslinin-kėmis ar vadovėmis, o noras dominuoti niekur nedingsta. Todėl visos nerealizuotos ambicijos palengva persikelia į šeimą, kur moteris siekia vadovauti, kontroliuoti ir kelti reikalavimus namiškiams. Dažnai šie reikalavimai nepa-grįsti arba tiesiog nerealūs. Dėl to kyla konfliktų. Blogėja santykiai, prastėja lytinis gyvenimas, kol visiškai išnyksta.

Atėnės galva – protas, racionalumas, pragmatizmas – geba atakuoti, menkinti ir slopinti tiek savas, tiek kitų žmonių emocijas ir jausmus. Galva veikia tarsi atskirta nuo kūno. Šis tik vykdo proto įsakymus. Ji vadovaujasi ne emocijomis, intuicija, jausmais, aistra, o protu. Todėl moteris atėnė įsimylės tinkamą vyrą veikiau užprogra-muotai, ramiai, protingai, o paskui taip pat apgalvotai, pasvertai, pagal išskaičiavimą ištekės, nei pasiduos staiga užplūdusiai aistrai. Tokios moterys moka susiimti, susi-valdyti ir žaisti pagal vyriškas taisykles, vengdamos įpras-


tų moteriškų gudrybių. Jos nelabai vertina tradicinius moteriškus susižavėjimo objektus: meilę, vaikus, šeimos židinį, maistą ir pan. Tokia dama elgiasi sąmoningai, ap-galvotai, be rožinių emocijų akinių, tiksliai žino, ko nori ir kaip to pasiekti. Jinai visada pasiruošusi užslopinti net menkiausią jausmų ir instinktų bangą, atidėti juos kitai, tinkamesnei akimirkai.

Šaltas protas tampa jos šarvu, už kurio nuo aplinkinių slepia savo ryškias, stiprias ir malonias emocijas, susiža-vėjimą, aistrą ar beprotišką ekstazę. Kartais tokius išgyve-nimus slepia net pati nuo savęs, racionaliai juos slopina,

ilgai ir kantriai n e d e m o n s -truoja aplin-kiniams savo tikrųjų norų ir jausmų. Gar-sioji geležinė ledi Margaret Tečer yra tai-kliai pasakiusi: „Esu nepa-prastai kantri, su sąlyga, kad galiausiai vis-kas susiklostys, kaip to noriu.“ Savisauga ir savitvarda – du pagrindiniai atėnės instink-tai.

Asmeninia-me gyvenime moteris atėnė „auklėja herojų“. Ji stengia-si įžvelgti ir susikurti savo svajonių vyrą iš to, kuris yra šalia. Tačiau susitelkti tik į vyrą ir šeimą jai yra svetima. Vyrai gerbia arba prisibijo tokių moterų, žavisi jomis. Todėl idealus tokios moters partneris – subtilus, ramus, infantilus, nesavarankiškas vyras. Atėnė imasi jį globoti, vadovauti, spręsti problemas ir reguliuoti jo gyvenimą, kartais pratrūkdama pretenzijomis dėl jo nevyriškumo. Santykiai su tokiu vyru ilgiau trunka tik tada, kai ji jau-čiasi viršesnė. Tokie vyrai randa atėnes ir būna su jomis, kol žavėjimasis natūraliai išblėsta. O pačios atėnės ieško lygiaverčio partnerio, stipraus, valdingo, protingo ir sa-varankiško vyro. Gerai gali sugyventi su viena, tačiau esmine sąlyga – jis visada turi atitikti jos reikalavimus ir lūkesčius, nuolat stengtis ir tobulėti, būti toks kaip jinai ar net pranašesnis, atlaikyti konkurenciją ne tik su kitais vyrais, bet ir su ja pačia. Vyrui dažnai tokia sąlyga lieka nepakeliamu iššūkiu. Dramatizmo esmė – abu santykių variantai (kuomet atėnę randa silpnas vyras arba ji randa lygiavertį) dažniausiai pasibaigia abipusėmis pretenzijo-mis, konfliktais, nesutarimais ir išsiskyrimu.

38

Dar vienas šio komplekso ypatumas – moteris perdėtai jaučiasi atsakinga, todėl stengiasi viską atlikti pati, nepa-tikėti darbų kitiems. Jai tinka posakis: „Jei nori, kad būtų padaryta gerai, daryk pati.“ Toks perdėtas atsakingumas yra tiesus kelias į perfekcionizmą. Tad Atėnės komplek-sas, padaugintas iš perfekcionizmo, smarkiai stiprėja, to-dėl sukelia žmogui dar daugiau problemų.

Komplekso priežastysDažniausia ir pagrindinė Atėnės komplekso formavimosi priežastis yra griežto auklėjimo ir vaikystės raidos ypatu-mai. Dvasinis bendrumas su tėvu (kartais ir identifikavi-masis su jo figūra), „berniukiški“ reikalavimai ir lūkesčiai dukrai, nuo mažens skiepijamas savarankiškumas, fizinės baus-mės, švelnumo ir šilumos sty-gius, paprasta berniukiška ap-ranga, vyriškos sporto šakos daro savo. Atsiranda vyriški pomėgiai, berniukų kompani-ja ir žaidimai. Mergaitė tampa savu biču, pradeda vadovautis protu, tampa griežtesnė, nelin-kusi į sentimentus ir romantiką, galinti drąsiai atsikirsti skriaudi-kui ar pašaipūnui, pati pakovo-ti už save. Vaikinai joje nemato trapios, silpnos, negalinčios ap-siginti mergaitės, nes ji pati ne-nori jiems nusileisti ir stengiasi laikytis užkeltos kartelės.

Užaugusi tokia „bernmergė“ renkasi vyrišką bendravimo sti-lių, aprangą ir saikingą makiažą. Elgesys tampa funkci-onalus ir griežtas, be ypatingų sentimentų, teikia pirme-nybę vyrų draugijai, užsisklendžia – jausmai, emocijos, nuotaikos valdomos ir retai demonstruojamos.

Kita galima priežastis – despotiškas partneris, vyras. Ilges-nį laiką gyvendama su šiurkščiu, valdingu, autoritariniu, racionaliu, pragmatišku vyru, moteris, siekdama atitikti jo lūkesčius ir reikalavimus, supanašėja. Pamažu ji nuslopina savo moteriškumą, pasidaro uždaresnė, o emocijos tampa skurdesnės. Dar viena svarbi priežastis – nesugebėjimas „persijungti“ iš darbo į namų režimą. Psichologijoje tai va-dinama hiperkontrolė

Šiuolaikinės moterys tapo sėkmingomis darbuotojomis, vers-lininkėmis, politikėmis, vadovėmis ir dirba atsakingą darbą, kur reikalinga logika, išmintis, aktyvumas, kartais – agresyvu-mas, elgesys, kuris taip pat būdingas sėkmingai dirbantiems vyrams. Kai kurios profesijos iš moterų reikalauja ypatingos atsakomybės, gebėjimo kontroliuoti, valdyti žmones ir situa-cijas. Didžiąją dienos dalį praleidusi darbe ir grįžusi į šeimą, moteris ima manyti, kad ir čia jos žodis yra lemiamas ir galuti-nis. Ginčo metu moteris pasitelkia žinias, faktus, logiką, kalba

pakeltu balsu, visa kūno kalba (poza, veido mimika, išraiška) rodo, kad ji pasirengusi pulti, susikauti už savo teisybę. Dėl to dažnai kyla konfliktų.

Šį kompleksą formuoja ne tik auklėjimo ir raidos ypatu-mai. Jo atsiradimą gali lemti paveldėtas hormonų fonas – padidėjęs vyriškųjų lytinių hormonų (androgenų) kiekis.

Komplekso pasekmėsAuklėjimo ir raidos ypatumai užkoduoja vyriškuosius modelius. Moteris tarsi užprogramuojama būti stipri, elgtis ir jaustis vyriškai. Tuomet natūraliai užslopinamas moteriškasis pradas, užsiblokuoja subtilių jausmų išraiš-

kos galimybės. Atsiranda rigidiš-ki mąstymo, elgesio ir vertinimų (savęs ir aplinkinių) šablonai. Formuojasi klaidingos nuostatos, įsitikinimai ir schemos, kurios sukelia įkyrių minčių srautus ir prieštaringus jausmus. Mintys ima prieštarauti jausmams ir atvirkščiai. Prasideda nevaldomi, partnerystės santykius griaunan-tys procesai.

Dėl vyriškumo šarvo stiprėja sa-vitvardos ir aplinkinių kontrolės būtinumas. Nuolatinė emocinio budrumo ir savikontrolės būsena neleidžia atsipalaiduoti ir kelia dvasinę bei fizinę įtampą. Dėl to atsiranda raumenų tonuso pa-kitimų – nuolatinis nevalingas raumenų tempimas. Moteriškam

kūnui psichologiniai vyro šarvai yra nelengva našta, jie vargina. Todėl ilgainiui (maždaug nuo 30 -ies metų) daž-nai jaučiamas fizinis ir psichologinis nuovargis, irzlumas, išsekimas ir padidėjęs nerimastingumas. Pamažu vidinis nuovargis gali tapti lėtiniu. Tada moteris nesijaučia pa-ilsėjusi net gerai išsimiegojusi ar pasimylėjusi, grįžusi iš poilsinės kelionės ar streso įveikos programų sanatorijoje. Bando ieškoti atsipalaidavimo intensyviai sportuodama arba medituodama, tačiau tai nepadeda arba teikia trum-palaikę naudą.

Bene dažniausios šį kompleksą turinčių moterų proble-mos yra dvi: kaip iš kelių kandidatų pasirinkti partnerį ir kur rasti lygiavertį, tinkamą vyrą.

Ką darytiVisų pirma reikia drąsiai prisipažinti sau pačiai: „Taip, esu sijonuota despotė, brangaus laiko nešvaistau senti-mentams ir romantikai.“ Toks prisipažinimas nelengvas, pradėti reikia būtent nuo jo. Jei atsibodo nuolatinės ne-sėkmės meilės reikaluose, vadinasi, atėjo laikas keistis. Niekas Jums nedraudžia būti stipria moterimi, tačiau rei-

Moters pasaulis

39


kia būti ne tik griežta, bet ir išmintinga. Todėl nereikia apleisti savo moteriškumo.

Kompromisas. Akivaizdu, kad vyrams sunku būti šalia sti-prios moters. Su tokia partnere ilgesnį laiką gali išbūti arba suaugęs ,,mamyčiu-kas“, pripratęs visada ir visur klausyti mo-ters, arba stiprus vy-ras, taip pasitikintis savimi, kad moters karjera, ambicijos, ke-tinimai, jos protas ir autoritetas negąsdin-tų ir nekeltų vidinės įtampos. Tokių nėra daug. Todėl ieškant kompromiso, mote-riai naudinga stengtis viešai nedemonstruo-ti savo charakterio ir ambicijų. Ypač pra-vartu susilaikyti nuo to būnant kur nors kartu su savo vyru, kad nekristų jo savi-vertė. Nebūtinai visur ir visada privalote būti protinga, pakan-ka likti moteriškai išmintingai. Vaizdžiai tariant, būti ne galva, o kaklu. Verta suvok-ti, kad nereikia nuo-lat kariauti su vyru (aiškintis santykius, ginčytis, spausti, kal-tinti, bausti seksu) jį gniuždant, o bandyti tapti pakantesne, kan-tresne, kokia ir turi būti stipri moteris. Psichologai pataria įveikti hiperkontrolę, pasitelkus šiuos pata-rimus:

• Grįžusios namo, skirkite 10–30 min. persiprogramuo-ti. Šios pauzės metu kartu su darbo drabužiais į spintą padėkite ir užimamą statusą. Namuose jūs ne teisėja, gydytoja ar viršininkė. O Jūsų vyras – ne mokinys, tei-siamasis, pavaldinys ar pacientas.

• Namus paverskite oaze, kurioje be vėjų ir audrų galima abejoti ar tartis. Jeigu esate dėl ko nors susinervinusios, pavargusios, neišsimiegojusios ar alkanos, nepradėkite

• aiškintis santykių ir dalytis pareigų. Pirmiausia pail-sėkite, nusiraminkite, pasiruoškite pokalbiui.

• Paklauskite savęs: kokia pati sau labiausiai patinku, kokio. Jūsų savybės, ypatumai žavi vyrą, artimuosius?

• Įvairių ne-sutarimų metu vie-toj logikos ir faktų kalbos pabandykite pasitelkti emocijas, jausmus ir intuiciją. Pasistenkite išsakyti žodžiais, apibūdinti vaizdiniais savo jaus-mus, kurie kyla dėl vieno ar kito įvykio, fakto.

• Įsakymus, paliepimus ir nuro-dymus, tokius kaip nupirk, parvesk, bandykite pakeisti prašymais klausimo forma: gal galėtum, ar būtų įmanoma.

• Nesistenki-te tik dominuoti ir kalbėti, pabandykite trumpam sustoti ir nevertindamos klau-sytis, išgirsti, ką sako vyras ar kiti šeimos nariai. Pasitikrinki-te, ar tikrai išgirdote, supratote.

• Agresyvu-mas gal ir padeda daryti karjerą, tačiau kurdamos namų oazę daugiau pasiek-tumėte pasitelkusios švelnumą, grožį, seksualumą, atjautą,

kūrybiškumą, lankstumą, žavesį, humorą ir vaizduotę.

Jeigu iš šių pasiūlymų vienas ar keli pasirodys tinkami, pabandykite pritaikyti jį praktiškai ir skirkite tam dvi sa-vaites.

________________________________

Ištrauka iš knygos apie psichologinius ir seksualinius kompleksus „Com-plexus Amoris“. Alma Littera, Vilnius, 2015


40

Kai darbovietėje aprangos kodo reikalavimai aprašyti iki smul-kiausių aprangos detalių, apsi-rengti į darbą paprasta. Na, o

jei nėra aprašyta, bet darbdavys vis dėlto reikalauja, kad apranga būtų griežta ir dalykinė, tai mo-teris dažniausiai apsiriboja visai menku aprangos asortimentu: dažniausiai tik klasikiniu mėly-nos arba juodos spalvos kosti-umu su baltais arba spalvingais

marškiniais arba palaidine.

Natalija StunžėnienėAprangos stilistė, dizainerė

Taigi nors vadovybė leidžia aprangą formuoti iš to, ko tik pa-geidauji, tik kad bendras darbuotojos vaizdas būtų dalykiškas, vis dėlto dauguma moterų gana didelę savo pasirinkimo lai-vę stipriai apriboja. O tokio apsiribojimo pasekmė – moteris savo darbovietėje atrodo kaip nuobodi ir neįdomi asmenybė.

Štai šešios paprastos taisyklės, kurios padės sukurti dalykinį stilių ir tapti patrauklia bei elegantiška.

1. Atskirkite įprastus dalykinius kostiumus.

Švarkelį ir kelnes ar sijoną dėvėkite atskirai. Pavyzdžiui, švarkelį dėvėkite su džinsais, o kelnes ar sijoną – su įdomiu petiniu drabužiu.

Šešios paprastos taisyklės, kaip apsirengti į darbą

Moters pasaulis

41


2. Nusipirkite įliemenuotą, elegan-tišką, gražaus atspalvio suknelę.

Vilkėkite ją su papuošalu arba kardiganu ar švarkeliu.

3. Džinsus pateikite elegantiškai.

Klasikiniai, tamsiai mėlynos spalvos džinsai su švarkeliu „Chanel“ – puikus sprendimas kiekvienai dienai. Papildykite įvaizdį aukštakulniais ir elegantiška rankine.

4. Derinkite sijoną pieštuką su gra-žios faktūros megztiniu.

Faktūrų kontrastas suteiks įvaizdžiui originalumo. Užbaiki-te komplektą aksesuarais, pavyzdžiui, efektingu žiedu arba kaklo papuošalu.

5. Įsigykite suknelę iš elegantiško trikotažo.

Su šia suknele jūs atrodysite taip pat elegantiškai, tik ne taip griežtai. Įvaizdis bus lengvesnis ir gaivesnis.

6. Atskirkite papuošalų komplektus.

Prie kiekvienos papuošalų komplekto dalies priderinkite kitą papuošalą. Tokiame komplekte esantys papuošalai gali ir neturėti ko nors bendro, tačiau kiekvienos dalies papuoša-las turi harmoningai įsilieti į komplekto visumą. Papuošalai turi žavėti įdomiu žaidimu, o ne būti tiesiog vienodi.

________________________________

Aprangos stilistė ir dizainerė Natalija Stunžėnienė, kiekvienai moteriai grei-tai randa ir labai tiksliai išrenka ir suderina aprangą. http://natalijastun.com

Šešios paprastos taisyklės, kaip apsirengti į darbą

42

Vyro pasaulis

Vyro pasaulis

43


Vyro drabužių spintos pagrindai pavasarį ir vasarą

Jeigu tamsiai mėlyną, pa-siūtą iš vilnos švarką savo spintoje jau turite, tuomet šiltajam sezonui galite įsigyti laisvesnį, nekie-tintais pečiais ir pasiūtą iš medvilnės. Nors vilna –„kvėpuojanti“ medžiaga, šiltomis vasaros dienomis vis dėlto vėsiau jausitės su medvilniniu švarku.

Kaip ji dėvėti? Bet kaip – galite kombinuoti visus

sąraše esančius drabužius, o ant viršaus užsivilkti šį švar-ką. Jeigu trūksta idėjų, visuomet galite paskaityti apie tai, kaip galima vilkėti tamsiai mėlyną švarką.

Tamsiai mėlynas medvilninis megztinis

Jeigu turite tokios spalvos ir modelio iš vilnos pa-siūtą megztinį, vasarai jis tikrai netiks, nes bus tie-siog per karšta. Tad šiuo atveju puikia alternatyva tam tampa iš medvilnės pasiūtas tamsiai mėlynas megztinis.

Vilkėkite šį megztinį ant šviesiai mėlynų marškinių. Jeigu derinsite prie švie-siai pilkų kelnių, dar galite

pasirišti ir mėlyną margą kaklaraištį. Jei dėvėsite su mė-lynais džinsais, nepamirškite prasisegti vienos ar dviejų viršutinių marškinių sagų, kad suteiktumėte savo deriniui kasdieniškumo ir laisvumo.

Balti marškiniaiNuo mėlynos spalvos keliaujame prie baltos, ir pirmasis dra-bužis, kurį randame šiame sąraše, yra balti marškiniai. Tai ypač universalus drabužis, kuris gali būti dėvimas visais metų laikais ir bet kokiu oru.

Prasidėjęs pavasaris ir artėjanti vasara pamažu džiugins šiltais ir saulėtais orais, kuriems ati-

tinkamai reikia paruošti ir savo drabužių spintą. Tad šios savaitės straipsnis apie pagrindinius pa-

vasario ir vasaros sezonui skirtus drabužius ir batus, kuriuos priva-

lo turėti kiekvienas vyras.Algirdas Gricius

Vyrų stiliaus apžvalgininkas, www.vyrostilius.lt tinklaraštininkas(nuotraukos iš autoriaus asm. archyvo)

Pagrindinis dalykas formuojant tokį sąrašą– kuo didesnis tar-pusavio suderinamumas tarp skirtingų aprangos dalių. Tai lei-džia suformuoti įvarius šiltiems orams skirtus aprangos deri-nius – nuo visiškai kasdienių iki labiau formalių – pasitelkiant nedaug drabužių.

Taigi, šis sąrašas galėtų atrodyti taip:• tamsiai mėlynas medvilninis švarkas • mėlynas medvilninis megztinis • balti marškiniai• balti marškinėliai• mėlynas kaklaraištis su raštais• šviesiai pilkos medvilninės kelnės • mėlyni džinsai• mėlyni šortai• nematomos kojinės• rudi loafer batai• balti sportiniai bateliai

Tamsiai mėlynas medvilninis švarkas Tamsiai mėlynas švarkas apskritai yra vienas tų aprangos ele-mentų, kurie, nepriklausomai nuo to, koks yra sezonas, turėtų kabėti kiekvieno vyro drabužių spintoje. Be abejonės, ne išim-tis šis švarkas yra ir pavasario bei vasaros sezonui.

Vyro drabužių spintos pagrindai pavasarį ir vasarą

44

Suprantama, kad balta spalva labai greitai tepasi ir tokių marškinių nere-komenduojama dėvėti daugiau nei 2 kartus iš eilės prieš tai jų neišskalbus. Todėl savo spintoje pravartu turėti bent jau kelis baltos spalvos marški-nius. Jeigu jų neturite apskritai, būtinai įsigykite bent jau vienus.

Sakoma, kad apetitas atsiranda beval-gant, taip ir dėl baltų marškinių– noras

juos dėvėti atsiranda tuomet, kai jie kabo jūsų spintoje. Ypač kai jie dera prie visko: mėlynų džinsų, šviesiai pilkų kelnių ar mėlynų šortų.

Balti marškinėliaiDar vienas ypač universalus drabužis, kuris taip pat privalo būti kiekvieno vyro spintoje. Vis dėlto labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar marškinėliai jums tinka pagal kūno sudėjimą. Jeigu esate siaurų pečių, geriausiai marškinėlius yra pirkti cre-wneck kaklo tipo. Jeivis dėlto jūsų itin platūs pečiai, įsigykite

su V formos kaklu, kas padės vizualiai susiaurinti jūsų pečius.

Kaip dėvėti baltus marškinėlius, gal-vos sukti nereikia, nes jie tinka beveik prie bet kokios aprangos. Kadangi jie taip pat, kaip ir balti marškiniai, gana greitai tepasi, o kainuoja dar mažiau, pravartu spintoje turėti juos dvejus ar trejus.

Beje, nepamirškite, kad balti apatinio trikotažo marškinėliai, kad ir kaip patraukliai atrodytų, vis dėlto nėra skirti vilkėti vieni.

Mėlynas kaklaraištis su raštaisNa, bent vieną kaklaraištį juk reikia turėti ir vasarai, ar ne? Geriausias ir universaliausias variantas, ko gero, būtų mėlynas kaklaraištis su raštais.

Be abejo, mėlynos yra daug atspalvių, tad rinkitės tokią, kuri jums labiausiai patiks. Svarbiausia, kad mėlyna spalva derėtų prie jūsų turimo tam-siai mėlyno švarko spalvos, nes marškinių, kaklaraiščio ir švarko spalvos sukurs puikiai atrodančią kombinaciją.

Beje, jeigu norite tikrai vasariš-ko kaklaraiščio, įsigykite tokį, kuris yra pasiūtas iš lino, me-dvilnės ar jų abiejų mišinio. Šis kaklaraištis nebus per daug blizgus ir formalus ir gražiai derės prie kitų jūsų turimų me-dvilninių drabužių.

Šviesiai pilkos medvilninės kelnės Kadangi tamsų švarką jau turite, kelnes įsigykite šviesias, pa-vyzdžiui, šviesiai pilkos spalvos. Be abejo, jūsų turimos mėly-nos ar pilkos kelnės, kurias mūvite visais metų laikais, vasarai irgi tiks, bei jei norite ko nors išskirtinesnio, įsigykite šviesiai pilkas.

Pasistenkite kelnes įsigyti labiau kos-tiuminio tipo, su kantu. Taip drabužis gražiai derės su švarku ir kaklaraiščiu. Medžiagą pasirinkite medvilnę ar me-dvilnės ir lino mišinį. Su iš vilnos pasiū-tomis bus per daug karšta, o lininės labai greitai susiglamžys.

Kodėl būtent šviesiai pilkos? O todėl, kad, apsimovę jas, apsiavę rudus loafer batus, apsivilkę baltus marškinius, pasi-rišę kaklaraištį, užsimetę tamsiai mėlyną švarką irpažiūrėję į veidrodį suprasite, jog atrodote fantastiškai.

Mėlyni džinsaiNa, kaipgi be džinsų. Tai klasika tapusi aprangos dalis, kurios yra begalė įvairiausių spalvų ir modelių. Ko gero, bent vieną porą džinsų savo drabužių spintoje turi kiekvienas vyras.

Tad kokius mėlynus džinsus reikėtų įsigy-ti vasarai? Na, vienintelis patarimas būtų toks, kad jie nebūtų per daug nutrinti ar apiplėšyti, nes sunkiai priderinsite prie tamsiai mėlyno švarko.

Geriau pasirinkite ne ypač šviesią mėlyną spalvą, vidutinį nutrynimą (jeigu jo aps-kritai norite), apsiaukite baltus sportinius batelius, apsivilkite baltus marškinius ir užsimeskite tamsiai mėlyną švarką. Arba tiesiog baltus marškinėlius.

Mėlyni šortaiKai su bet kokiomis kelnėmis yra per karšta, situaciją gelbsti šortai. Be abejo, šortų irgi yra įvairiausių rūšių ir spalvų, ta-čiau universaliausias variantas, ko gero, būtų mėlynos spalvos, slimfit šortai.

Tokie šortai atrodys stilingai, spal-viškai derės prie kitų šiame sąraše esančių aprangos dalių ir, jeigu iš-drįsite, netgi leis prie jų priderinti tamsiai mėlyną švarką. Tokiu atve-ju žiūrėkite, kad šortų spalva būtų šviesesnė nei švarko.

Vyro pasaulis

45


Jeigu norėsite suteikti savo šortams papildomo akcento, nepamirškite jų šiek tiek atraitoti. Vieno ar dviejų kartų visiškai pakaks.

Nematomos kojinėsNa, pačios kojinės puikiai matomos, tačiau jos yra tiek daug iškirptos, kad visiškai nesimato. Taip sukuriamas įspūdis, kad kojinės nėra mūvimos apskritai.

Kam to reikia ir kur tai galima panau-doti? Na, paprasčiausia jas yra mūvėti

su šortais, nes, kad ir kokios spalvos kojinės būtų, jeigu jos yra mūvimos su šortais, neatrodys gražiai. Be abejo, išimtis yra baltoms kojinėms, kai jos yra naudojamos pa-gal paskirtį – sportuojant.

Karštomis vasaros dienomis nematomas kojines galima mūvėti ir su trumpesnėmis ar atraitotomis kelnėmis. Taip, tokiu atveju matysis plikos kulkšnys, kas galbūt nėra daugeliui priimtina, tačiau su tinkamai parinktomis kel-nėmis tai atrodys tikrai stilingai, be to, ir kulkšnims bus vėsiau.

Rudi loafer bataiPriešpaskutinis sąra-šo elementas – rudi loafer batai. Reikėtų pasirinkti vidutinio rudumo atspalvio, nes jie tiks beveik prie bet kokios spalvos kelnių.

Ar rinktis verstos odos, ar paprastos, čia jau asmeninis jūsų sprendimas. Šiuos batus galima avėti tiek su nema-

tomomis, tiek su ryškesnių spalvų kojinėmis. Juos galima derinti ir prie šviesiai pilkų kelnių, ir prie džinsų, ir net prie mėlynų šortų. Kitaip tariant, prie visų sąraše esančių aprangos dalių.

Balti sportiniai bateliaiBalti vyriški sportiniai bateliai suteiks kasdie-niškumo ir laisvumo bet kuriam aprangos deriniui, kuriam jie bus parinkti.

Šiame sąraše esančios šviesiai pilkos kelnės, mėlyni džin-sai ir mėlyni šortai patenka į šiuos aprangos derinius, todėl prie jų galima drąsiai avėti šiuos baltus sportinius batelius.

Be abejo, balta spalva turi vieną trūkumą – ji labai greitai tepasi, todėl šiuos baltus batelius teks nuolatos prižiūrė-ti. Priklausomai nuo batų modelio, gali šiek tiek skirtis jų priežiūra, todėl parduotuvėje nepamirškite paklausti, kaip jais reikėtų rūpintis.

ReziumėGerai parinktos šiame sąraše esančių drabužių spalvos leis nesudėtingai kombinuoti juos tarpusavyje, tad, turint tik keletą skirtingų drabužių, galima sukurti visai nema-žai įvairių stilių aprangos derinių.

Be abejonės, tai nėra vienintelis įmanomas sąrašas pava-sario ir vasaros sezonui. Galbūt turite susikūrę saviškį ir lygiai taip pat derinate jame esančius drabužius tarpusa-vyje. Tačiau tiems, kas norėtų turėti atskaitos tašką artė-jančiai vasarai, šis sąrašas tikrai turėtų padėti.

________________________________

Vyro drabužių spintos pagrindai pavasarį ir vasarąN

uotra

ukos

iš w

ww.

man

go.co

m

46

Firmenich – vieni didžiausių ir įtakingiausių pasaulio kvapų namų. Jų legendiniai parfumeriai vienos garsiausių pasaulio sėkmės istorijų dalyviai. Kada bendram darbui vienijasi talentai, neišvengiamai susitinka ir dideli protai. INCC grupė nutarė sukurti visiškai naują, išskirtinį darinį, jungiantį Mercedes-Benz Perfume su Firmenich. Šio neeilinio susitikimo rezultatas – unikali kvepalų kolekcija. Penki aromatai, penki parfumeriai ekspertai, kiekvienas savo srities garsenybė. Penki aromatai, nukreipiantys spindulį į savo kūrėjus ir suteikiantys jiems teisę pasirašyti. Šiai profesijai tai pirmas kartas.Mercedes-Benz VIP Club sveikina parfumerijos žvaigždes

Po dienos įtampos – atsipalaidavimas. Po veiklos – šventimas. Nakties metas. Miestas nerimsta. Ore tvyro vakarėlio nuotaika. Būvimas drauge ir nepakartojamos akimirkos. Džiaugsmas dalytis tuo kas geriausia.Šiandien Mercedes-Benz Perfume pasiekė naują aukštumą, peržengė privilegijuoto privataus ratelio slenkstį.Ir Jus kviečia jungtis prie VIP Club.Įspūdingo bendradarbiavimo dėka Mercedes-Benz Perfume išleido pirmą kvepalų kolekciją, kurią sukūrė penki Firmenich parfumeriai ekspertai: Mercedes-Benz VIP Club.Kvapų autoriai – pasaulyje pripažinti meistrai, jau sukaupę gausias jiems sėkmę atnešusių kūrinių kolekcijas. Jie ištikimi tiems, kas vertina grožį, tobulumą ir savitumą, kas nebijo išsiskirti ir visuomet renkasi tai, kas geriausia.Penki kvapai, virtuoziškai ir subtiliai perteikiantys nakties jaudulį.Po Mercedes-Benz Club – Mercedes-Benz VIP Club.Išskirtinių pojūčių kolekcija, šviečianti naktyje lyg tūkstantis spindinčių žvaigždžių.

Kai susitinka žvaigždės...

Geriausieji. Kartu.

Vyro pasaulis

retai pasitaikančių smilkalų ir kvapiųjų šalavijų derinys, su žaviais pačiulių medžio akcentais. Pagrindinę natą sudaro įmantrus ladano sakų ir geidu-lingas ambros dvelksmas, kurį gaubia gilus odos kvapas.„Išskirtinis kūrinys, kurio pagrindas – naujas „juodos odos“ akordas, ypač vyriškas ir modernus.

Infinite spice Autorius Olivier CrespParfumeris ekspertasPirmiausia atsiskleidžia aštrus egzotiškų Sičuano pipirų derinys, kurį susti-prina anyžiaus žvaigždės ir kalendrų sėklų dvelksmas. Širdies natą įžiebia pikantiška imbiero ir kardamono gaiva ir subtili kadagio uogų elegancija. Pagrindinę natą sudaro įmantrus kašmyro medžio derinys su ambroksu ir egzotišku tiko medžiu, kuris suteikia savitumo visam aromatui.„Veržlus, pikantiškas aromatas, unikalus kokybės ženklas, ilgai išliekantis toks pat intensyvus.“

Addictive orientalAutorius Alberto MorillasParfumeris ekspertasPirmiausia suskamba gaivinančios citrinos žievelės ir žalios, kvapnios mėtų esencijos kaskada, o ją sustiprina grakščios, rafinuotos paradisono natos. Širdies natoje atsiskleidžia lengvas, gaivus levandų ir kvapiųjų šalavijų aro-matas. Pagrindinę natą sudaro sodrūs, geidulingi kašmyro medžio akcentai, kreminis santalo medis ir gaubiantis tongapupių dvelksmas.„Geidulingo kvapo esmių esmė. Hipnotizuojantis rytietiškas aromatas, pra-turtintas modernumu.“

Energetic aromaticAutorė Annie BuzantianParfumerė ekspertėŠio kūrinio viršutinė nata atsiskleidžia tyru, gaivinančiu ir sodriu bergamo-čių ir greipfrutų deriniu, kurį sustiprina vaisinis juodųjų serbentų dvelks-mas. Geidulingą širdies natą sudaro žaliųjų gebenių lapų aromatas persi-pynęs su retai pasitaikančiu, įmantriu galbanų ir rafinuotu, sausu kedro medžio dvelksmu. Išskirtinai vyriškoje pagrindinėje natoje stiprius geidu-lingus tongapupių akcentus gaubia įmantrus ambros ir galantiškas kreminis santalo medžio dvelksmas.„Energizuojanti gaiva, amžinas, rafinuotas ir autentiškas aromatas“

Pure woodAutorius Harry FremontParfumeris ekspertasŠio kūrinio viršutinė nata atsiskleidžia rafinuotu ir originaliu šviežių obuo-lių, gaivaus kardamono NP ir sodriu, ryškiu imbiero akordu.Širdies natą sudaro kvapiųjų šalavijų dvelksmas, kurį sustiprina saldi, žalsva žibuoklių lapų ir snapučių gaiva. Šiuolaikišką vyriškumą simbolizuojanti pagrindinė nata laisvai skamba prabangiu retai sutinkamo Chachalox akordu, kurį gau-bia įmantrus ambros ir santalo dvelksmas. Ilgai išliekantis aromatas...„Absoliuti elegancija, medžio kvintesencija, tikro klasikinio skonio simbolis“.

Black leatherAutorė Honorine BlancParfumerė ekspertėRyškus, sodrus, gyvybingas, galantiškas dvelksmas, kurį sukuria bergamo-čių derinys su geidulingais našlaičių akordais. Širdyje netikėtai atsiskleidžia

Rekl

amos

pro

jekt

as

47


MBPFMVC_AdMan_215x295.indd 1 23/03/15 11:07

48

Kazino. Šis žodis daugumai primena ne tik žymųjį LasVe-gaso miestą, kuriame gyveni-mas ir pramogos verda ištisą parą, bet ir vis dažniau mini-mą diagnozę – lošėjas. Lošėju

šiame straipsnyje vadinsime tą, kurio potraukis žaisti azarti-nius žaidimus, pasak psichia-

trų, yra patologinis, t. y. nekon-troliuojamas.

Žmogui svarbūs du dalykai – saugumo jausmas (o gal, tiksliau sakant, iliuzija?) ir pripažinimas. Jei trūksta šių dalykų – jaučiamės blogai: prastai miegame, esame blo-gos nuotaikos, nervingi, imame save nuvertinti ir t. t. Štai tuomet, pasak Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovo, psichiatro Raimundo Aleknos, mirgančio-mis ir blyksinčiomis lemputėmis, „draugiškais“ žaidimų automatais ir krupjė rankose šiurenančiomis kortomis masinantis kazino tampa pavojingas. Kodėl? Ogi dėl to, kad azartiniai žaidimai, kaip ir visos kitos priklausomybės formos, suteikia saugumo iliuziją. Lošdami atsiribojame nuo mus nepripažįstančio pasaulio, nejaučiame pavojaus, patiriame teigiamų emocijų, keičiasi savęs vertinimas, be to, pabėgame nuo... nesibaigiančių darbų. Taip. Liguistas potraukis lošti, pasak psichologų, visada susijęs su per-vargimu: psichologiniu, dvasiniu ir fiziniu. Kai nebeturi-me jėgų ilsėtis, pasąmonė pakužda tą poilsio būdą, kuris anksčiau garantuodavo emocijas, naują endorfinų dozę ir pasitenkinimo jausmą. Jį patologiniai lošėjai nori patirti kuo ilgiau, todėl kazino žaidimai jam tampa lyg narkoti-kas. Ir pinigai – nesvarbu, laimėti ar pralošiami, čia tikrai

Pervargimo pinklės – azartiniai lošimai

Vyro pasaulisRe

klam

os p

roje

ktas

49


Pervargimo pinklės – azartiniai lošimai

atlieka antraeilį vaidmenį. Tas prisiminimas iš pasąmonės taip „spaudžia smegenis“, kad žmogus sąmoningai nebevaldo situacijos: „nieko negaliu padaryti, einu, nes man tą akimirką to norisi“, – pasakoja jie vėliau.

Įdomu, kad daugelis patologinių lošėjų pri-pažįsta, jog jei pakeliui į kazino patenkin-davo savo fiziologinius poreikius – sočiai pavalgydavo, išsimiegodavo, pailsėdavo– neretai iki jo ir nebenueidavo. Kitaip tariant, lošimas prarasdavo savo poilsio pakaitalo funkciją.

Būtent todėl drįstu teigti, kad tai, jog nuo lošimo priklausomybės sunku pasveikti, –MITAS. Remdamasis savo praktika galiu patikinti, kad, lošėjui supratus anksčiau iš-vardytus dėsningumus, pakeitus gyvenseną, daugiau dėmesio skiriant poilsiui ir reguliariai maitinantis, nuo priklausomybės pasveiksta-ma arba labai sumažinama patologijos rizika, o kazino tampa tokia pačia są-moningo laiko praleidimo vieta kaip baras, kino salė ar vakarėlis.

Užėję į kazino rasite įvairių žmonių. Vieni jų lošia, tačiau nėra patologiš-kai priklausomi nuo azartinių lošimų. Kiti turi priklausomybę nuo „viena-rankių banditų“ ar ruletėje šokčiojančio ka-muoliuko. Kodėl? Polinkį į priklausomybęturi tie žmonės, kuriems sunku įsisąmoninti savo jausmus, pojūčius, linkusiems „pražiopsoti savo pervargimą“. Tokiems žmonėms reikia ekstremalesnio atsipalaidavimo. Būtent dėl to daugelis patologinių lošėjų – intelektualai, įmonių vadovai, darboholikai. Kazino gali būti pavojingas tiems, kas dažniau vadovaujasi pro-tu nei jausmais. Dažniausiai, į priklausomybę labiau linkę asmenys, vaikystėje buvę labai uždari. Tam įtakos galėjo turėti nesutarimai šeimoje ar nepakankamas tėvų dėmesys, todėl žmonės neišmoko naudotis savo jausmais, kal-bėti neverbaline kalba. Jie nemoka jos perteik-ti, nemoka priimti, o juk didžioji pripažinimo dalis gaunama ne žodine forma...

Koks lošėjas „serga“ kazino liga? Ne, ne tas, kuris azartinių žaidimų karalystės duris varsto

tris kartus per savaitę ir pažįsta visus krupjė. Svarbu ne apsilankymo dažnis. Anot psicho-logų, patologine priklausomybė vadinama tuomet, kai žmogus nebekontroliuoja situa-cijos. Būdinga, kad lošėjas spontaniškai už-simano eiti žaisti, nekontroliuoja to žaidimo, nes įsitraukia visa savo esybe, nesuvokia laiko, pinigai tampa nebesvarbūs. Visa tai, kas yra socialinis statusas – gyvenimas, darbas, šeima, viskas nueina į antrą planą. Vienas svarbiausių priklausomybės požymių – iš kazino išėjus ap-imantis kaltės jausmas. Tokias moralines pagi-rias pakeičia susitaikymas, trumpas ramybės laikotarpis ir vis stipriau kirbantis noras vėl eiti lošti. Jei nesate priklausomi nuo azartinių lošimų, šių dėsningumų nėra. Sveikas žmogus gali sąmoningai nuspręsti eiti į kazino (kad ir keliskart per savaitę), tačiau jis žino, kiek laiko ten bus, kokią pinigų sumą ketina pralošti, jis nebando karštligiškai atsilošti, o kitą dieną aiš-kiai suvokia, kad tiesiog gerai praleido laiką ir dėl to nejaučia jokios graužaties.

Tegul mane lai-ko bepročiu, tačiau sakiau ir sakysiu, kad atsikratyti pri-k l au s o my b ė s įmanoma, ir pakankamai pa-prasta. Svarbu suprasti, kad priklausomybė nuo azartinių ar kompiuterinių

lošimų – tai pirmas signalas, kad peržengei darbo ir poilsio ribą sau pavojinga linkme. Jei tokiu atveju bandoma priverstinai vengti ka-zino, tai tik paaštrina priklausomybės simp-tomus, juk draudžiamas vaisius – saldžiau-sias. Taip sureikšminamas draudimas kelia įtampą, kurią ir taip jaučiame dėl nepakanka-mo poilsio ar pan. O pervargimas – neatsie-jamas lošėjo atributas. Tad visiems, kas nori padėti sau ar savo artimiesiems, įnikusiems į lošimą, patariu – išsiaiškinkite, kokiais atve-jais kazino jūsų „neužkabina“, – pamatysite, kad pailsėję, pavalgę, atsipalaidavę azartinius žaidimus vertinsite visai kitaip. Pakeiskite gyvenimo būdą – sureguliuokite darbo ir po-ilsio santykį, ir nei kazino tviskesys, nei auto-matuose viliojamai mirgančios neva laimėtos sumos, nei prie pokerio ar ruletės praleisti vakarai jums nebus pavojingi.

________________________________

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras

50

Mano darbas

Mano darbas

51


Kaip kasdien motyvuoti save dirbti

Nuolat trūksta laiko? Visur bėgi ir niekur nespėji? Jauti nuola-

tinę įtampą? KĄ DARYTI, kad spėtum laiku atlikti reikiamas užduotis ir turėtum pakanka-mai laiko poilsiui? Turi būti

pasiruošęs keisti savo įpročius. O tai nėra lengva. Bet rezultatas

tikrai vertas Tavo pastangų! Agnė Zinkevičiūtė

Nepriklausoma verslo konsultantė, sertifikuota koučingo specialistė

(nuotraukos autorė Dovilė Jakštaitė)

Nuo ko turėtum pradėti? Pirmiausia užsirašyk viską, ką darai per dieną. Taip, Tu gerai perskaitei – rašyk viską! Kiek laiko praleidi vonioje, pusryčiauji, vyksti į darbą, kalbi telefonu, praleidi susirin-kimuose, skiri elektroniniams laiškams skaityti, rašyti, il-siesi darbe ir t. t. Ir taip daryk kiekvieną dieną visą savaitę. Atsižvelgdamas į tai, ar nori rasti daugiau laiko darbui, ar poilsiui, rašyk laiką, praleistą darbe dirbant ar po darbo ilsintis, o dar geresnių rezultatų pasieksi, jei užsirašysi vi-sus savo ištisos paros veiksmus.

Pakaks skirti savaitę šiam eksperimentui, kad labai aiškiai pamatytum, kaip leidi savo laiką. Pažadu, Tu nustebsi! Pa-matysi, kiek daug laiko skiri nereikšmingiems dalykams. Bus lengviau motyvuoti save keisti tam tikrus įpročius tam, kad savo dienotvarkėje atrastum daugiau laiko ma-loniai veiklai.

Laikykis planoKitas žingsnis – dienos planavimas. Neretai išgirstu: „Aš negaliu suplanuoti savo dienos, nes mano toks neapibrėž-tas darbas, kad niekuomet nežinau, kas laukia“ arba: „Ką jūs, aš toks užimtas, kad planuoti visai neturiu kada!“ Žinoma, Tu gali ir toliau gyventi taip, kaip gyvenai, bet ar esi patenkintas rezultatais? Jei ne, laikas keistis.

Tyrimais nustatyta, kad 5–10 minučių, skirtų laikui pla-nuoti, leidžia sutaupyti apie 2 val. Tavo dienos! Ar vis dar manai, kad neverta planuoti?

Tiesa, prieš pradėdamas planuoti savo laiką, turi aiškiai turėti tikslą: ką nori pasiekti per tam tikrą laiką – mėnesį, savaitę ar dieną? Jei planuosi neturėdamas aiškaus tikslo, nauda bus minimali arba jos visai nebus. Juk nepradedi planuoti kelionės tiksliai nežinodamas, kur nori nuvykti? Tik turėdamas aiškų tikslą, imkis planavimo. Pirmiausia gali surašyti viską, ką nori padaryti per dieną. Rašyk at-sitiktine tvarka. Paskui būtinai nuspręsk, ką tą konkrečią dieną būtinai turi padaryti, ir užrašyk tai sąrašo pradžio-je. Tai labai svarbu! Patikėk, žinau, kad dažniausiai svar-biausia užduotis nėra pati maloniausia, ir Tau kils noras ją atidėti, bet juk nori keisti įpročius dėl geresnio gyvenimo?

REIKIA LAIKO? LAIKO YRA!

52Mano darbas

Atidėlioti svarbius darbus – įprasta žmogiška silpnybė: dangstaisi menkaverčiais darbeliais, kad tik pateisintum save, o viduje kyla nerimas, kad pagrindinė užduotis taip ir liko neatlikta. Kuo ilgiau atidėlioji, tuo daugiau streso ir nepasitenkinimo kyla. Ar Tau šito reikia?

Prioritetų galiaNorint valdyti laiką, svarbiausia – nusistatyti prioritetus. Reikėtų prisiminti Pareto dėsnį, kuris teigia, kad 20 pro-centų Tavo atliekamų darbų duos 80 procentų norimo re-zultato. Tai kodėl taip dažnai skiri laiką tiems 80 procentų darbų, kurie duoda tik 20 procentų rezultato? Leisk spė-ti: tie 80 procentų darbų paprastai yra lengvai atliekami, nereikalauja ypatingo Tavo dėmesio, o juos nuveikęs ap-gaulingai jautiesi daug padaręs. Bet rezultatai kažkodėl ne-džiugina...

Taigi, kai skirstysi darbus pagal prioritetus, nepamiršk, kas Tau svarbiausia, ir imkis to iš pat ryto.

Nesiblaškyk! Vienu metu dėmesį koncentruok į vieną užduotį. Taip nuveiksi kur kas daugiau nei puldinėdamas nuo vieno darbo prie kito. Dirbk neatsitraukdamas po 1–1,5 val. ir tik tuomet daryk pertrauką.

Išmok svarbius darbus skirti nuo skubių. Svarbūs darbai yra tie, kurie padeda kuo greičiau pasiekti tikslą. Skubūs darbai paprastai tik gaišina ir jokiu būdu nepadeda priar-tėti prie tikslo. Prieš imdamasis skubaus darbo pamąstyk, ar būtina jį atlikti tuoj pat? Kas atsitiks, jei jį atliksi po poros valandų, o gal kitą dieną? O gal gali skubius darbus patikėti kam nors kitam?

Darbo perdavimas kitam itin padeda taupyti laiką. Siūlau atiduoti ne pačias svarbiausias užduotis, nes jas, ko gero, norėsi atlikti pats, kad būtum garantuotas dėl rezultato.

Neatidėliok! Žinau, kad dažnai, jei tik gali atidėti darbus, taip ir padarai. Tačiau tai lyg uždelsto veikimo bomba. Kasdien atsiranda vis naujų užduočių, o ta, kurią atidėjai, laukia savo eilės, kol vieną dieną visi kaip susitarę ima iš Tavęs reikalauti rezulta-to, o Tu nespėji. Pyksti ant aplinkinių, gal ir savęs, atsiranda įtampa, prastai miegi, sutrinka virškinimas, skauda galvą. Nekontroliuoji padėties, o tai itin nemalonu. Paprastai žmonės linkę atidėti tas užduotis, kurios yra di-delės apimties, kai neaišku, nuo ko pradėti. O reikėtų kas-dien bent po šiek tiek atlikti jos. Galbūt gali rasti žmogų, kuris Tau paaiškins, kaip pradėti, galbūt informaciją pats gali rasti internete ar knygose? Veik. Nelauk, kol užduo-

53


Reikia laiko? Laiko yra!

tis prirems Tave prie sienos! Jei išsiugdysi įprotį svarbias užduotis atlikti laiku, išloši laiko, išvengsi įtampos, atsiras pasitenkinimas darbu.

Išmok pasakyti NEJei Tau nuolat trūksta laiko, o kolegos visuomet laiku baigia darbą ir švilpaudami eina namo, apsidairyk, gal Tu atlieki jų darbus? Esi tas geruolis, kuris niekuomet neatsisako pa-dėti? Taip, Tu geras kitiems, tačiau kankini save. Kam Tau to reikia? Bijai pasakyti „ne“, nes manai, kad neturi tam teisės? Tu klysti. Visi turime teisę pasakyti „ne“. Vengi pa-sakyti „ne“, nes bijai prarasti kolegų pagarbą? Be reikalo. Atmink, jei žmogus nenori daryti tam tikro darbo, jis vi-suomet ras kitą, kuris už jį tą darbą padarys. Ar tai būtinai turi būti Tu? Blogiausiu atveju, jei žmogus neranda, kas už jį atlieka užduotį, jis tą užduotį atlieka pats. Taigi išeitis vi-suomet yra. Tu neprivalai dirbti kitų darbą. Na, nebent turi laisvo laiko ir tikrai nori padėti.

Daug metų nemokėjau pasakyti „ne“, bet išmokusi atradau neįtikėtinai daug laiko sau. Ir nepraradau nė vieno draugo.

Dabar prieš sutikdama padėti paklausiu savęs: ar žmogus manęs prašė padėti? Ar aš galiu padėti? Ar aš noriu padėti?

Jei atsakymas į nors vieną klausimą – „ne“, mandagiai at-sisakau padėti. Tai nereiškia, kad tapau egoiste, galvojančia tik apie save. Aš paprasčiausiai ėmiau gerbti savo laiką.

Dar vienas patarimas: „ne“ sakyk trumpai ir aiškiai. Ne-reikia išsisukinėti ar aiškintis, kodėl Tu negali padėti. Taip išvengsi ilgų įkalbinėjimų ir sutaupysi savo bei prašančiojo laiką.

Dabar Tu žinai bent kelis būdus, kaip sutaupyti laiko. Me-tas pamąstyti, kam jį skirsi.

________________________________

www.aztraining.lt

Taip Ne

54Mano darbas

Kodėl apskritai kyla motyvaci-jos klausimas? Iš esmės, žmo-nės nemėgsta ir nenori dirbti. Juk kur kas maloniau kaitintis

saulėje ar drybsoti prie TV, žiūrint mėgstamą serialą. Taigi,

išeina, kad visada reikia kaž-kokio botagėlio, kuriuo prisi-

verčiame pajudinti minkštąsias vietas ir ką nors veikti.

Povilas Korop

Bet palaukite – juk ne visi žmonės tokie tinginiai: yra ir tokių, kuriems patinka jų darbas arba kurie gerai dirba iš pareigos jausmo. Juk tikrai yra tokių, kurie su džiaugsmu iš ryto keliasi į darbą, nes išaušo dar viena diena nuveikti ką nors reikšmingo! Taigi, kas skiriasi šiuose pasauliuose?

Motyvacija būna dviejų rūšių – vidinė ir išorinė. Paprastes-niais žodžiais tariant, išorinė – kai reikia dirbti, o vidinė – kai nori dirbti. Iš esmės visas motyvacijos menas susiveda į tai, kad kiek įmanoma būtų padidintas tas vidinis „kabliukas“.

Taigi, paprasčiausias būdas save motyvuoti – tiesiog dirbti malonų darbą arba imtis jums patiems įdomaus verslo. Jukbū-ta milijonai atvejų, kai žmogus imdavosi verslo dėl uždarbio perspektyvų, bet išsikvėpdavo, nes pati projekto tema svetima, neįdomi, varginanti, kas galiausiai paskatina bankrotą. Nėra ir vidinės motyvacijos.

O dabar pakalbėkime apie išorinę motyvaciją versle. Net jeigu idėja patinka ir degi noru judėti į priekį, vis tiek būna daug rutininio, nesmagaus ir neįdomaus darbo, kurį neišvengiamai reikia padaryti. Ir tada vėl grįžtame prie klausimo – kaip save motyvuoti? Štai penki patarimai:

1. Vizualiai matykite galutinį tiksląNiekada nepamirškite ir visada sau priminkite, dėl ko visa tai darote. Ar tai būtų tiesiog geras uždarbis ir namas užmiestyje, ar tai būtų dėl pasaulio gerovės, ar tai būtų dėl noro padėti ki-tiems žmonėms – turi būti galutinis tikslas. Ir, kas svarbiausia, jis turi būti matomas ir apčiuopiamas – geriausias variantas yra ant sienos (arba ant kompiuterio darbastalio) pakabinti nuotrauką, nusakančią galutinį tikslą. Nuolat žiūrėkite į ją, primins tikrąsias vertybes.

2. Skaidykite darbą mažomis por-cijomisJei dirbate po 4 valandas prie kompiuterio be jokio poil-sio – nesistebėkite, kad būsite ne tik pavargę, bet ir nebe-turėsite noro pratęsti darbo po pertraukos ar kitą dieną. Turi būti apčiuopiamos ir gana paprastos darbo porcijos, tada visuma neatrodo tokia varginanti ir griozdiška, ir atitinkamai kyla motyvacija. Dažyti tvorą „nuo čia ir iki pietų“– pasenusi sovietinė metodika.

3. Nuolat ilsėkitėsKeistas patarimas, ar ne? Kaip galima nuveikti daugiau ilsin-tis? Ogi pažiūrėkite plačiau – poilsis atstato jėgas ir darbą at-liekame efektyviau nei būtume sėdėję ir knapsėję prie nesibai-giančių užduočių. Pasinaudokite patarimu įvairiais masteliais: nuolat darykite pertraukas darbe (rūkyti neskatinu, jau geriau išgerkite arbatos ar pažaiskite stalo futbolą), gerai pailsėkite savaitgalį (darykite tai, ką mėgstate), būtinai turi būti bent vie-nos ilgesnės atostogos per metus.

Ir, beje, jei kas nors sakys, kad darbe reikia uždrausti socialinių tinklų naudojimą ar kitas pramogas – pasiųskite juos velniop. Socialiniai tinklai – vienas iš poilsio būdų, leidžiančių atitrūkti nuo rimtų darbų ir grįžti prie jų tarsi persikrovus. Aišku, jeigu tai daroma su saiku.

4. Maži apdovanojimai, mažos pergalėsTrumpai tariant, švęskite. Jei esate darbdavys ar vadovas ir ga-vote naują svarbų klientą – pakvieskite kolektyvą pietų. Laiku


55



užbaigėte numatytą planą – išleiskite darbuotojus namo viena valanda anksčiau. Gavote diplomą ar sertifikatą – pakabinki-te matomoje vietoje, kad visi pasidžiaugtų. Gavote padėkos laišką – persiųskite jį kolektyvui, kad pasijustų įvertinti. Versle neturi būti aplinkos „dirbam–dirbam–dirbam–savaitgalis“.

5. Suvalgykite varlęYra tokia metodologija „Eat that frog“, teigianti, kad darbus reikia pradėti nuo pačių sudėtingiausių. Iš pat ryto reikia atlik-ti pačius nemaloniausius ir nekenčiamiausius punktus. Vaiz-džiai tariant, suvalgyti varlę. Taip, tai psichologiškai sunku, bet įvyksta keli dalykai: visų pirma, likusią dieną jaučiatės numetę naštą nuo pečių, galite laisviau ir su malonumu atlikti kitus darbus. Ir galiausiai didžiuojatės savimi, kad padarėte tai, ką galbūt seniai atidėliojote ar kas atrodė neįmanoma. Negi tas jausmas nepakels motyvacijos?

6. Galvokite apie savo klientus ir kolegasKad ir koks būtų verslas ar darbas, tai vis tiek yra darbas su žmonėmis. Ar tai būtų jūsų klientai, ar kolegos, ar pavaldiniai, ar vadovai, ar investuotojai – jūs nesate vienas. Tai ir mąstyki-

te šiek tiek plačiau ir kartais pagalvokite – ką jūsų atliekamas darbas gero atneš kitam žmogui. Pastatykite save į jo vietą – ar jis apsidžiaugs, jei viską atliksite tinkamai ir laiku? O kaip ap-sidžiaugs, jei atliksite greičiau ir geriau nei numatyta? O gal tai yra gyvybiškai svarbus klausimas, nuo kurio priklauso kažkas labai reikšmingo to žmogaus gyvenime?

Išvada – bet koks darbas turi prasmęLabai maža dalis darbų yra beprasmiai ir rutininiai, dažniau-siai nešame naudą kitiems, tik apie tai nesusimąstome. Kiem-sargis nuvalo sniegą nuo kiemo ir padeda žmonėms išvengti kritimų bei traumų, parduotuvės kasininkė leidžia žmonėms sutaupyti brangaus laiko ir nusipirkti kažką galbūt labai svar-baus, „Facebook“ kūrėjai padeda žmonėms pamatyti seniai nematytų draugų nuotraukas ir taip vėl suartėti. Jau nekalbant apie tokias profesijas kaip gydytojas ar policininkas – nuo jų tiesiogiai priklauso gyvybės.

Taigi, ar to užtenka, kad pasikrautumėte motyvacijos? Tad pirmyn prie darbų – nuverskite kalnus!

________________________________

56

Pakeisdamos žmogaus raumenų jėgą praeities technologijos kėlė

žmogiškųjų pastangų vertę ir taip spartino ekonominę pažan-gą, rašoma „Harvard Business

Review“. Perimdamos žmogaus jutimus ir protą ateities techno-logijos šiuos procesus tik pagrei-tins, tačiau kils rizika, kad dau-gelis žmonių tiesiog nebegalės dalyvauti ekonominiame gyve-nime, o tai dar labiau pakenks sparčiai nykstančiai vidurinei

klasei.

Žydrūnas Drungilas

Nėra taip paprasta apskaičiuoti, kokiu greičiu vystosi tech-nologijos, tačiau galima teigti, kad praeityje technologijų progresas buvo daug lėtesnis. Istorikas Henry Adamsas, technologinę pažangą skaičiuodamas pagal iš anglies gami-namą energiją, nustatė, kad energijos galia kas dešimt metų tarp 1840 ir 1900 padvigubėdavo, per metus tai sudarė 7 procentų augimą. Realūs skaičiai, ko gero, buvo mažesni. Pavyzdžiui, 1848 metais pasaulio traukinio greičio rekordas buvo 60 mylių per valandą. Praėjus šimtui metų, keleivinis lėktuvas galėjo pasiekti iki 600 mylių per valandą greitį – tik 2 procentų vystymosi tempas per metus.

Šiais laikais pažanga daug spartesnė. Paimkime kompiute-rio atminties duomenų įrašymo tankį. Tarp 1960 ir 2003 metų šio tankio augimo koeficientas buvo 5 milijonai, arba 60 procentų, augimas per metus. Tuo pačiu metu puslai-dininkių technologijos vystymosi rodiklis daugiau nei 50 metų buvo 40 procentų per metus. Panaši sparta būdinga ir kuriant protingas mašinas: robotus, automobilius ir dronus,

kurie visai netrukus dominuos globalioje ekonomikoje ir stebėtinai greitai sumažins žmogaus darbo vertę.

Dėl šios priežasties netrukus atsiras daugybė žmonių, netu-rinčių jokios ekonominės vertės. Šio amžiaus laisvosios rin-kos ekonomikai bus didžiausias iššūkis sugalvoti, ką daryti su tokiais vystymosi padariniais.

Jeigu kyla abejonių dėl darbuotojus pakeičiančios techno-logijos pažangos, galima pažvelgti į „Foxconn“ – didžiausią pasaulyje užsakomosios gamybos bendrovę, kurios Kinijos padalinyje dirba daugiau nei 1 milijonas darbuotojų. 2011 metais ši kompanija įrengė 10 000 robotų, vadinamų „fox-botais“. Šiuo metu „Foxconn“ įrengia po 30 000 robotų per metus. Kiekvienas toks robotas kainuoja maždaug po 20 000 JAV dolerių ir yra naudojamas monotoniškiems darbams, tokiems kaip purškimas, suvirinimas ir surinkimas, atlikti. 2013 metų birželio 26 dieną Terry Gou, „Foxconn“ kom-panijos prezidentas, per metinį susirinkimą pasakė: „Turi-me daugiau nei 1 milijoną darbuotojų. Ateityje pridėsime 1 milijoną robotų.“ Tai, žinoma, reiškia, kad kompanija vengs samdyti tuos papildomus 1 milijoną žmonių.

Galima tik įsivaizduoti, ką „foxbotas“ greitu metu sugebės atlikti, jeigu ir toliau matysime 40 procentų metinius augimo šuolius (pagal Mūro dėsnį). Per metus pagaminama po 500 robotų „Baxter“, kurių vienas kainuoja 22 000 JAV dolerių. Po kelerių metų daug išmanesni „baxteriai“ bus gaminami po 10 000 per metus ir kainuos galbūt mažiau nei 5 000 JAV dolerių. Su tokia kaina net ir mažiausiai apmokami darbi-ninkai mažiausiai išsivysčiusiose valstybėse negalėtų varžy-tis, rašo „Harvard Business Review“.

Kaip rašoma portalescottsantens.com, tai visai kitokio po-būdžio automatizavimas, nes automatizuojamas ne tik rau-menų, bet ir smegenų darbas. Technologijų vystymasis jau paveikė darbą, pakanka pažvelgti į seną „Ford“ gamyklos nuotrauką ir palyginti ją su šių dienų automobilių kompa-nijos „Tesla“ vaizdu.

Šiuo metu 100 robotų nudirba kur kas daugiau nei 100 dar-bininkų, juolab kad robotai gali dirbti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir jiems nereikia mokėti atlyginimų. Daugelis žmonių dėl to praranda darbą, tačiau sistema ver-čia dirbti tam, kad išgyventume, nors darbą susirasti darosi vis sunkiau. Tobulėjant technologijoms, greitu laiku šalia 1000 dirbančių robotų turėsime 40 dirbančių žmonių ir 60

Kas atsitiks, kai robotai pakeis darbuotojus?

Mano darbas

57


nerandančių darbo. Kai šitiek daug darbo bus padaroma ne žmonių rankomis, kodėl vis dar turime dirbti tam, kad pra-gyventume? – klausia straips-nio autorius. Jo nuomone, pats tinkamiausias problemos sprendimo būdas būtų įvesti universalias bazines pajamas, kurios kiekvienam užtikrintų minimalų pragyvenimo lygį.

Šiuo metu Šveicarijoje, Da-vose, vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume vienas įtakingiausių pasaulio ekono-mistų, Nobelio premijos lau-reatas Robertas Shilleris teigia, kad visuomenė panikuoja dėl dirbtinio intelekto ir ta pani-ka pagrįsta. „Ateina dirbtinis intelektas, kuris perims jūsų darbą“, – teigia jis.

Tuo tarpu portalas TechCrun-chrašo, kad, atsiradus rizikos kapitalo investicijoms į ro-botiką, robotų dominavimas pasiekė naują etapą. „iRobot“ kompanija, daugiausia žinoma kaip automatinių dulkių siur-blių gamintoja, įkūrė rizikos kapitalo įmonę ir planuoja kasmet investuoti nuo 100 000 iki 2 milijonų JAV dolerių į naujų technologijų įmones.

Šiuo metu jau parduota 13 milijonų automatinių dulkių si-urblių „Roomba“, tai sudaro 18 procentų visų parduodamų dulkių siurblių.

Be abejo, vystantis technologijoms žmogaus darbo jėga nuolat išstumiama. Tačiau tuo pat metu būdavo sparčiai ku-riamos naujos žmogaus darbo galimybės. Šiuo metu viskas gali būti kiek kitaip – ypač Daiktų internetui naikinant žmo-giškąjį faktorių iš daugelio operacijų ir sprendimų, rašoma minėtame „Harvard Business Review“ straipsnyje. Ateina „Antroji ekonomika“ (terminas, kurį vartojo ekonomistas Brianas Arthuras, apibūdindamas tokią ekonomikos dalį, kur kompiuteriai tvarkys reikalus tik su kitais kompiute-riais). Paprastai kalbant, virtuali ekonomika ir vienas pa-grindinių jos neigiamų faktorių yra darbininkų pakeitimas protingomis mašinomis. Straipsnio autorių manymu, ši sparčiai besivystanti Antroji ekonomika, auginanti naują milijardierių kartą, ateinančiais dešimtmečiais paskatins ekonomikos augimą.

2025 metais Antroji ekonomika gali būti tokia pat didelė kaip 1995 metais buvo „pirmoji“ ekonomika. Ji sudarys apie 7,6 trilijono JAV dolerių. Jeigu Antroji ekonomika pasieks tokį augimo rodiklį, ji likviduos maždaug 100 milijonų dar-bo vietų. Kad šis skaičius būtų aiškesnis, šiuo metu dirban-

čių civilių gyventojų darbo jėga sudaro apie 146 milijonus. Nemaža dalis tų likviduotų darbo vietų Antrojoje ekonomi-

koje bus pakeistos naujomis. Tačiau ne visos. Be darbo vien JAV liks apie 40 milijonų pilie-čių, neturinčių jokios ekono-minės vertės.

Sakykime, kad šiandien ro-botai ir protingos Antrosios ekonomikos mašinos gali dirbti tik vidutinio žmogaus sumanumo – maždaug 100 IQ – reikalaujantį darbą. Įsi-vaizduokite, kad tokių mašinų technologija dabartiniu tempu vystosi toliau ir kad mašinų in-telektas pagal šį rodiklį padidė-ja 1,5 balo per metus. Iki 2025 metų šios mašinos turės dides-nį IQ nei 90 procentų JAV gy-ventojų. Tad per dešimt metų intelektui padidėjus 15 balų, mašinos sugebės įveikti dar 50 milijonų šiuo metu žmonių dirbamo darbo vietų.

Neįmanoma? Beje, tokį 115 IQ ekvivalentą turinčios maši-nos jau pasirodė. Tam tikroms

procedūroms atlikti jau nebereikia labai išsilavinusių gy-dytojų. 2013 metais FDA patvirtino „Johnson&Johnson’s“ kompanijos „Sedasys“ aparatą, kuris įleidžia raminančiuo-sius vaistus pacientams be anesteziologo pagalbos.

Politikai, ekonomistai ir mokslininkai gali nesutikti su šiais konkrečiais skaičiavimais, bet tai darydami, jie nepamatytų pagrindinio dalyko. Mašinų išmanumas jau dabar daro di-delę įtaką darbo vertei ir didžiausiems gyventojų segmen-tams, o žmogaus vertė dabar nustatoma pagal mašinų su-manumo ekvivalentą.

Paprasčiausias atsakymas galėtų būti – reikia geresnio švie-timo, tačiau žmogui ką nors išmokti užtrunka ilgus metus, be to, švietimo sistemos pagerinimo nuolat būtų per mažai ir jis nuolat ateitų per vėlai, o technologijos tuos pačius daly-kus gali įsisavinti per kelias sekundes. Lygiai taip pat dirbti-nis minimalios algos padidinimas tik dar labiau pagreitintų darbuotojų pakeitimą išmaniomis mašinomis.

Pasak „Harvard Business Review“, reikia naujo, individua-lizuoto, kultūrinio požiūrio į darbo supratimą ir gyvenimo tikslą. Kitaip žmonės, kaip visada, suras išeitį, tačiau toji išei-tis gali būti ne tokia, dėl kurios pradėjome šią technologinę revoliuciją.

________________________________

Kas atsitiks, kai robotai pakeis darbuotojus?

58Sveika gyvensena

Sveika gyvensena

59


Valgyti prieš ar po sporto?

Ar turi kisti mityba priklauso-mai nuo to, kada mes sportuoja-me? Vieni sportuoja tik atsikėlę,

kiti – dienos metu, o treti gali skirti tam laiko tik grįžę iš darbo.

Vaida KurpienėSveikos mitybos specialistė

(nuotrauka iš autoriaus asm. archyvo)

Rytas – pirmiausia sportuoti ar pavalgyti? Jei atsikėlėte nusiteikę pasportuoti – nuostabu. Pirmiausia tai ir padarykite: atsigerkite šilto vandens, persirenkite ir sportuokite. Mankštinkitės nors 15 minučių 5 kartus per sa-vaitę ir jau pajusite rezultatus. Po mankštos valgykite savo įprastus pusryčius, pavyzdžiui grūdų košę ar visadalių grūdų duonos sumuštinį su avokadu, druska ir paprika.

Sportas ryte – pats efektyviausias. Nakties metu jūs jau išnau-dojote glikogeną (gliukozės sandėliuką), taigi po pirmų 5–10 minučių imsite deginti riebalus. Žinoma, jei treniruotės inten-syvumas yra tinkamas: ne per didelis ir ne per mažas.

Diena. Ar sportas vietoje pietų ge-ras pasirinkimas?Dalis dienos darbų nuveikta, pats laikas pasportuoti vidur-dienį. Atminkite, kad skrandis sporto metu turi būti tuščias. Sportuoti pavalgius – blogas sprendimas. Gali pradėti py-kinti ar svaigti galva, be to, jėgų sportuoti tikrai nebus. Taigi pirmiausia pasimankštinkite, geriausia valandą–pusantros, ir tik tuomet pasiruoškite pietus.

Kartais moterys sumano sportuoti vietoje pietų. Atrodo, kad toks variantas idealus: sudeginote kalorijų ir „sutaupėte“ ne-valgydamos. Tai klaidingas pasirinkimas, kuris jau tą pačią dieną privers sumokėti didelę kainą. Vakare būsite taip pe-ralkusios, kad negalėsite susivaldyti ir per trumpą laiko tar-pą, beveik nekramtydamos, suvalgysite didžiulį kiekį maisto. Pietūs turi išlikti pagrindinis dienos valgis.

Po darbo grįžote namo – pavalgyti ar pasportuoti? Rekomenduojama po pietų nesportuoti apie 2,5–3 valandas. Tiek laiko reikia maistui susivirškinti skrandyje. Dėl šios priežasties pavakarys – puikus laikas mankštintis ar spor-tuoti. Jei pietaujate anksti, tuomet likus pusantros, dviem valandoms iki sporto lengvai užkąskite. Vakarienę valgykite jau pasportavę, tik ilgai nelaukite, ypač po intensyvesnės tre-niruotės, nes galite peralkti, o susivaldyti bus ypač sudėtinga.

Mankšta vėlyvą vakarą – ar reikia valgyti pajudėjus? Sportuojantys namuose kartais pasirenka vėlyvą laiką mankštintis. Prieš treniruotę reikėtų būti suvalgius lengvą vakarienę, geriausia porą valandų iki mankštos. Tokiu atveju treniruotė turėtų būti mažo intensyvumo, kitaip bus sunku užmigti.

Vakarienę drąsiai galite valgyti ir po sporto, jei sportuojate apie 18–19 val. Po vėlyvos vakarinės mankštos, kai iki miego liko tik valanda–pusantros, reikėtų valgyti tik vaisių, nes or-ganizmas ruošiasi miegui, o poilsio metu skrandis turi būti tuščias.

Sportuojantys turėtų nepamiršti, kad būtina vartoti skysčius mankštos metu ir po jos.

________________________________

www.sulieknek.lt

Valgyti prieš ar po sporto?

61


Sportas keliaujant! Įmanoma? Taip!

Kelionės transporto priemo-nėse verčia ilgiau išbūti ne-judant sėdimoje pozicijoje.

Tačiau keliaudami galime ne tik grožėtis vaizdais pro lan-

gą, skaityti, klausytis muzikos, pažiūrėti filmą ar nusnūsti,

bet ir atlikti fizinius pratimus, sustiprinančius organizmą bei padedančius išvengti įvairių sveikatos sutrikimų, atsiran-dančių dėl ilgai trunkančio

sėdėjimo vienoje vietoje. Diana Plečkaitienė

Kineziterapeutė(nuotrauka iš autoriaus asm. archyvo)

Ilgą laiką praleidus sėdint dažnai pradeda varginti kojų skausmai, kuriuos sukelia suprastėjusi veninė kraujotaka apatinėje kojų dalyje. Ilgalaikis nejudrumas sėdint skatina veninio kraujo sąstovį kojose, o tai savo ruožtu gali sukel-ti kojų patinimą, jautrumą, sąstingį ar netgi skausmą. Il-gainiui toks dažnas kraujo sąstovis gali išsivystyti į giliųjų venų trombozę. Pasaulio sveikatos organizacijos duome-nimis, rizika susirgti giliųjų venų tromboze padidėja daž-nai keliaujantiems asmenims, kurių kelionės trunka ilgiau negu keturias valandas.

Kojų raumenų susitraukimas yra labai svarbus veiksnys, padedantis veniniam kraujui grįžti atgal į širdį. Todėl daž-nai keliaujant autobusu ilgais atstumais yra naudinga atlikti pėdų pratimus. Šie pratimai ne tik gerina kojų kraujotaką,

taip padėdami išvengti giliųjų venų trombozės rizikos, bet ir mažina nuovargį, skausmą bei suteikia žvalumo. Taigi, jei tik įmanoma, nusiaukite batus ir pirmyn.

• Palankstykite pėdas į viršų ir žemyn stipriai įtempda-mi blauzdos raumenis. Pakartokite 5–8 kartus.

• Pasukite pėdas ratu per čiurnos sąnarį į vieną ir į kitą pusę. Pakartokite 3–5 kartus kiekvienai pėdai.

• Įtempdami raumenis pastatykite pėdą ant pirštų galų, po to ant kulnų. „Pavaikščiokite“ išoriniu ir vidiniu pėdos kraštu. Kiekvieną pėdos padėtį pakartokite po 5 kartus.

• Stipriai sugniaužkite ir išskėskite kojų pirštus. Pakar-tokite 8–10 kartų. Šis pratimas ne tik stiprina pėdos rau-menis ir gerina kraujotaką, bet tinka ir pilnapadystės profilaktikai.

• Prispauskite pėdas prie grindų. Dabar pabandykite pakelti kojų nykščius, tada po vieną kelkite likusius pirš-tus. Grįžkite į pradinę padėtį pradėdami nuo mažylio piršto. Pakartokite po 5 kartus kiekvienai kojai.

• Įsimeskite į lagaminą teniso kamuoliuką, dar geriau – nedidelį masažo kamuoliuką su dygliukais, ir švelniai ant grindų paridinėkite jį padais. Pratimas ne tik sti-prina ir atpalaiduoja pėdos raumenis, bet ir stimuliuoja įvairius refleksinius taškus, esančius pėdose, taip gerin-damas ir vidaus organų veiklą.

Siekiant išvengti kojų sąstingio ilgai važiuojant transporto priemone, pratimus geriausia atlikti kas 1–1,5 val.

Svarbu užtikrinti, kad ilgos kelionės metu kojoms ir pė-doms būtų patogu ir užtektų erdvės judėti, todėl pasirūpin-kite, kad jūsų lagaminas ar krepšiai neužimtų vietos tarp sėdynių. Taip pat nepamirškite gerti pakankamai vandens ir esant galimybei išnaudokite kiekvieną progą išlipti iš transporto priemonės ir pasivaikščioti, kai tik šis sustoja.

Įsimintinos kelionės!________________________________

Sportas keliaujant! Įmanoma? Taip!

62

Apie vandens gėrimą ir jo porei-kį girdėti bene daugiausia ginčų: kiek jo reikia gerti, kada, kokį? Rodos, būtų taip paprasta, kai

nori – geri, nenori – negeri. Ko-kios gi vandens gėrimo taisyklės?

Vaida KurpienėSveikos mitybos specialistė

Šiltas ar šaltas vanduo geriau?Kokios temperatūros vandenį geriame, dažnai priklauso nuo sezono. Vasaros metu norisi vėsesnio, o žiemą atrodo, kad nėvieno lašo šalto vandens nepavyks praryti. Visi kraš-tutinumai nėra gerai, kaip ir vanduo iš šaldytuvo įkaitus, taip ir labai karšta arbata kenkia mūsų organizmui.

Geriausia gerti +20–50 ˚C vandenį. Jei geriate kambario temperatūros vandenį, Jūsų skrandis jį pasišildo iki kūno temperatūros. Viena vertus, sudeginame kelias kalorijas. Kita vertus, tai šiek tiek užtrunka, be to, kūnas atiduoda savo šilumą ir dėl šios priežasties šaltuoju metų laiku sunku gerti kambario temperatūros vandenį.

Atvėsus orams gerkite šiltą (+40–50 ̊ C) vandenį. Termome-tras nebūtinas. Tinkamiausia vandens temperatūra tokia, kai ranka jaučia malonią šilumą (ne karštį!). Du paprasti būdai pašildyti vandenį. Pirmas – iš vandentiekio čiaupo, jei gyve-nate ten, kur vanduo yra puikios kokybės, pavyzdžiui, Vil-niuje. Tik atsiminkite, kad, jei čiaupu nesinaudota pusdienį ar ilgiau, reikia šiek tiek nuleisti vandens. Jei labai seni vamz-dynai, galbūt šis variantas nelabai geras, nes karštas vanduo daugiau į save pritraukia vamzdynų turinio.

Antras būdas – labai greitai vandenį galima pašildyti arbati-nyje. Įpilkite, paspauskite mygtuką, kad imtų kaisti, ir laukite pridėję ranką prie arbatinio, kai pajusite šilumą, išjunkite, įsipilkite. Šaltuoju periodu pravers ir termopuodeliai. Jie tinka ne tik kavai, bet ir maloniai vandens šilumai palaikyti.

Jei nejaučiu troškulio, man pakan-kavandens?Teiginys, kad troškulys yra pagrindinis skysčių trūkumo signalas, yra klaidingas. Troškulį mes jaučiame, jei orga-nizmui trūksta 0,5–1 litro vandens. Jeigu vandens trūksta daugiau – šį jausmą prarandame. Taigi manyti, kad „man skysčių nereikia, nes organizmas neprašo“, klaidinga.

Kada gerti skysčius: prieš, per ar po valgio?Dieną pradėkite stikline ar dviem šilto vandens. Vandenį ge-riausia išgerti per 5–10 minučių atsikėlus. Taip pažadinsite savo virškinimo sistemą ir pasiruošite pusryčiams. Pirmą kar-tą valgyti vertėtų maždaug per valandą nuo atsikėlimo.

Net patys nustebsite, kaip pasidarys paprasta išgerti visą dienos skysčių normą. Valgyti, įskaičiuojant užkandžius, rekomenduojama penkis kartus per dieną. 20–30 minu-čių iki valgio rekomenduojama išgerti po stiklinę (300 ml) vandens. Dar pora puodelių arbatos tarp valgių ir du litrai vandens išgerti.

Sklando prieštaringų nuomonių, galima gerti skysčius val-gio metu ar ne. Mano manymu, reikėtų pasikliauti savo savi-jauta. Jei maisto metu troškina – būtinai atsigerkite nedidelį kiekį šiltos arbatos arba vandens. Jei troškulio nejaučiate, o taip ir bus, jei gersite pagal rekomendacijas – tik iš įpročio valgio metu negerkite. Vienintelis gėrimas, kuriam šis pata-rimas negalioja, – kava, nes ji kitaip veikia. Ją kaip tik reikėtų vartoti su maistu arba netrukus po jo.

Kiek reikia išgerti skysčių per dieną?Žmogaus organizme yra ~ 60 proc. skysčių ir kiekviena ląstelė turi būti aprūpinama vandeniu. Taigi skysčių norma žmogui, sveriančiam 60 kg ir 120 kg, bus visiškai skirtinga. Kaip ap-skaičiuoti, ar geriate pakankamai? Formulė paprasta – Jūsų kūno svoris (kg) dauginamas iš 0,03 (30 ml) = x l jūsų dienos teorinė norma.

Žinoma, šis skaičius tik teorinis, apskaičiuota vidutiniškai nejudriam piliečiui, valgančiam daug mėsos ir pieno pro-duktų. Jei valgote daug termiškai neapdorotų daržovių ir mažai gyvūninės kilmės produktų, ši norma jums bus per didelė ir pats geriausias šiuo atveju rodiklis bus jūsų šlapi-mo spalva – ji turi būti švelniai gelsva. Jei šlapimas bespal-vis – skysčių geriate per daug ir plaunate mineralus iš savo organizmo. Jei skysčių per mažai, šlapimas aiškiai geltonas. Išimtis, jei geriate B grupės vitaminus, kurie nudažo šlapimą skaisčiai geltona spalva.

________________________________

www.sulieknek.lt

Kaip tinkamai gerti vandenį ir kiek jo reikia?

Sveika gyvensena

63


Kaip apskaičiuoti, ar geriate pakankamai vandens?Formulė paprasta – Jūsų kūno svoris (kg) dauginamas iš 0,03 (30 ml) = x l jūsų dienos teorinė geriamo vandens norma.

64

Ar girdėjote, kaip ištobulėjo kraujo tyrimai? Jie gali per-spėti apie tik prasidėjusias baisias ligas, kai jokie kiti ap-aratai dar nieko negali parodyti. „Laiku atliktas tyrimas gali išgelbėti gyvybę“, – paklausta apie kraujo tyrimus, atsako medicininės diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ direktorė medicinai Dangira BABENSKIENĖ.Su gydytoja kalbamės apie tai, ką galime sužinoti atlikę išsamius šiuolaikiškus kraujo tyrimus.

Kraujas – tarytum veidrodisMedicinos srityje besidarbuojantys specialistai žino, kokia svarbi diagnostikos sritis yra laboratoriniai tyrimai. „Visada sakau, kad laboratorijų paslaugos, kuriose atliekami įvairūs tyrimai, yra labai naudingos. Juk organizme nuolat vyksta tam tikros fiziologinės reakcijos, o kiekvienas organas iš-skiria į kraują tam tikras medžiagas. Jei organizmas veikia gerai, į kraują išskiriamų medžiagų kiekis atitinka normas, tačiau, sutrikus kuriai nors funkcijai, kraujyje atsiranda po-kyčių. Kraujas – tarytum veidrodis, jis iš tiesų atspindinti viską, kas vyksta mūsų organizme“, – teigia gydytoja.

„Norint sužinoti, kas iš tikrųjų vyksta organizme, reikia atlikti išsamų kraujo tyrimą, atspindintį daugiau kaip 70 kraujo parametrų, – pasakoja D. Babenskienė, – ben-drasis kraujo tyrimas, kuris poliklinikose atliekamas nemokamai, parodo tik mažą dalį tų parametrų: ar nėra mažakraujystės ir uždegimo. Tačiau iš šio tyrimo nieko

Kiekvienas žinome, kad reikia rūpintis sveikata. Juk tiesa, kad geriau būti sveikam ir laimin-

gam nei paniurėliui ir ligotam? Žinome ir tai, kad tikrintis svei-katą reikia tada, kol dar nesergi. Tačiau esame taip užsiėmę, kad tiesiog nelieka laiko savimi pa-sirūpinti. Tačiau reikia! Laukti

eilėse ir minti gydytojų kabinetų slenksčius? Ne, tai – ne mums.

Kaip šiuolaikiniam žmogui grei-tai, kokybiškai ir viską iš karto

pasitikrinti sveikatą?

Greičiausias būdas sužinoti, ar esi sveikas

Rekl

amos

pro

jekt

as

Sveika gyvensena

65


Greičiausias būdas sužinoti, ar esi sveikas

nesužinosime nei apie inkstų, kepenų ar skydliaukės veiklą, nei apie cukraus kiekį kraujyje, nei apie cholesterolio – ge-rojo ar blogojo – koncentraciją.“ Beje, iš tiesų ne kiekvie-noje laboratorijoje tyrimai yra atliekami kokybiškai. Pa-cientai, norintys kokybiškų tyrimų, turėtų pasidomėti, ar laboratorija yra akredituota pagal ISO 15189 reikalavimus. Laboratorijos gautas akreditaciją liudijantis pažymėjimas – tai įrodymas, kad laboratorija yra kompetentinga.

Kaip tyrimai gelbsti gyvybes D. Babenskienė aiškina, kaip kraujo tyrimas padeda at-skleisti dar pačią ligos užuomazgą. Ji sako tada ir suvo-kianti savo pašaukimą ir tikrąją darbo prasmę – padėti žmogui. Žinoma, dar daugiau džiaugsmo, kai sužinai, kad žmogus yra visiškai sveikas.

„Kartą į mūsų tyrimų centrą atėjo 44 metų moteris, – pasa-koja vienos ligonės istoriją gydytoja, – ji buvo labai išblyšku-si, skundėsi silpnumu. Atlikę išsamų kraujo tyrimą radome gerokai padidėjusį žarnyno vėžio žymenį. Paaiškinome mo-teriai, ką daryti toliau, kur kreiptis. Diagnozė pasitvirtino – jai iš tiesų buvo žarnyno vėžys. Tuomet pagalvojau – o kas būtų buvę, jei ji būtų kreipusis ne į mus, o į savo polikliniką? Šeimos gydytoja būtų paskyrusi bendrą kraujo tyrimą, kuris parodytų anemiją. Lieptų gerti geležies preparatų. Gerai, jei būtų pradėjusi aiškintis, dėl ko kilo anemija, o jei ne? Būtų sugaišta daug laiko, ir nežinia, kaip viskas būtų pasibaigę...“

Gydytoja prisimena ir dar vieną atvejį, kai jaunai moteriai rado ligą pačioje pradinėje stadijoje – žirnio dydžio augliuką krūtyje. Ji pasveiko, net krūtys liko išsaugotos. O juk tokių „žirniukų“ apčiuopti neįma-noma, liga išaiškėja tik tada, kai atsiranda metastazės limfmazgiuose. „Sužinoję apie tokius sėkmės atvejus, – pasakoja gydytoja, – ateina tikrintis ištisos šeimos, kaimynai ir pažįstami. O tada jau vaikšto reguliariai – kartą per metus. Juk kraujo tyrimas yra pirmasis, ga-lintis parodyti ligą, jai dar nė neprasidėjus. Žinoma, vėliau reikia pamatyti ir vaizdą, tačiau kraujo tyrimas yra ankstyvoji diagnostika, tarytum pirmasis žings-nelis į savęs pažinimą. O būna ir juokingų atvejų, pacientų, kurie pyksta, kad... nieko neradome! Sako, pinigus sumokėjau, o nieko nerado! Argi ne geriau žinoti, kad šiuo metu esi sveikas?“

Brangiausias tyrimas – tai laiku neatliktas tyrimas„Lankydamasi poliklinikose kartais klausiu žmo-nių: ar jūs einate tikrintis profilaktiškai? – pasako-ja gydytoja D. Babenskienė, – dalis jaunų žmonių sako, kad tikrinasi. Vieni gydytojai iš karto pati-krina, o kiti pirmiausia klausia, kuo skundžiasi? Jeigu niekuo, klausia, ko atėjo? O jeigu atėjo pro-filaktiškai, tai pasižiūrėk, kiek tau metų, esi dar

jaunas ir negali sirgti!“

Tad kokio amžiaus žmonėms reikėtų pradėti tikrintis profilaktiškai? „Nuo pirmojo įkvėpimo iki paskutinio atodūsio. – sako gydytoja. – Kol žmogus gyvas, kol vyksta reakcijos, kol gali atsirasti liga, reikia atlikti tyrimus. Sirg-ti gali kiekvienas, tiek jaunas, tiek mažas. Juk negalime koreguoti to, ko nežinome. Tiesą pasakius, man labai ne-ramu dėl lėtinių ligų, kad ir hepatitų, todėl ir sakau, kad brangiausias tyrimas – tai laiku neatliktas tyrimas.“

„Jei asmuo – jaunas, dar nereiškia, kad jis neturi kokios nors lėtinės ligos, – tęsia gydytoja, – statistika liudija, kad lėtinės ligos prasideda vis anksčiau. Atrodo, ir diagnosti-ka gerėja, ir žmonių sąmoningumas didėja, bet ligos vis tiek jaunėja.“

Gydytoja primena, kad kraujo tyrimas – lyg vizitinė svei-katos kortelė. Kartą per metus privaloma atlikti ir, pagei-dautina, visą paketą (pvz., tyrimo rinkiniai moterims, vyrams ir kt.). Tuos tyrimus reikia saugoti, o kitais metais atsinešti pas gydytoją. Taip gydytojas geriau mato poky-čius, kurie, net ir būdami geri, gali rodyti beprasidedan-čią patologiją. Kraujo tyrimas – greičiausias ir tiksliausias būdas pasitikrinti sveikatą.

66

Kiek laiko reikia miegoti? Apie 8 valandas. Aišku, būna ir išimčių. O kas bus, jei miegosi trumpiau? Kai kurie žmo-nės gali savaitėmis miegoti tik po penkias ar keturias va-landas, bet tyrinėtojai nustatė, kad net jei neišsimiegojęs jaučiatės gana žvalus, smegenų veikla lėtėja, lėčiau atlie-kate užduotis, darote daugiau klaidų.

Yra du nemigos tipai. Jei neužmiegama vakare, tai susiję su per daug aktyvia veikla prieš atsigulant. Jeigu atsibun-dama per anksti ryte – tai ženklas apie depresiją. Nemiga gali kilti ir dėl per mažos kūno temperatūros pakilimo dieną, ypač sunkiai užmiega ligoniai, kurie dieną daug guli, o sportuojantys žmonės miega gerai.

Miegojimas dviese blogina miego kokybę. Bendro gyveni-mo pradžioje artumas svarbiau už miegą, norisi ištirpti vie-nas kito glėbyje, miegama labai susiglaudus. Miegojimas liečiantis tik kojomis ar rankomis leidžia išsimiegoti koky-biškiau. Beje, miegojimo būdas informatyvus: tas žmogus, kuris pirmas atsuka nugarą, labiau nori nusišalinti. Nemi-ga gali sietis su blogomis miegojimo sąlygomis – nepatogia lova, triukšmu. Juk tiek laiko praleidžiame miegodami! Tai gal verta gerai įsirengti miego sąlygas?

O ką daryti, kai nesimiega? „Kai naktį atsibundu, nesike-liu, kad visai neišsibudinčiau, bet dažnai prasivartau iki ryto, sapnas pusiau akyse matosi. Lyg miegu, lyg ne, bjau-rus jausmas, iš ryto jaučiuosi kaip visai nemiegojusi.“Kai nesimiega, svarbiausia atsikelti ir bent pusvalandį ką nors nuveikti, kas pavargtumėte, pavyzdžiui, skaityti. Prarasite valandą, tačiau, greičiausiai, išlošite visą likusią naktį.

„Man miegas – pats svarbiausias dalykas. Gerai išsimiegojau – dar-bas rankose tirpsta, gerai jaučiuosi būdama tarp žmonių, o nemiegojus bjauri savijauta. Jei neišmiegojau kelias dienas, peršąlu, ima skaudėti galvą. Kai vakare neužmiegu, daž-nai persivalgau, toks bejėgiškumas, nors galvą į sieną daužyk. Artėjant nakčiai, jau su baime laukiu: ar pavyks užmigti? Paguliu, jaučiu, nesimiega, tada taip susinervinu, kad visai išsibudinu.“Baimė neužmigti gali tapti priežastimi, dėl kurios neuž-miegama. Psichologai siūlo: užuot kamavęsi lovoje, atsi-

Gydant darboholikus arba depre-siškus žmones dažnai tenka kal-bėti apie miegą. Nuo vienokių ar kitokių miego problemų kenčia beveik pusė žmonių, perkopusių per penkiasdešimtmetį. Bet dau-

gelis nenori rūpintis savo mie-gu: „Visada buvau stipri. Niekada negalvojau kaip kokia pensininkė anksčiau eiti miegoti.“ O juk tiek nuo nervinio išsekimo, tiek nuo

fizinių ligų sveikstama būtent išsimiegant.

Genovaitė PetronienėPsichologė, psichoterapeutė


Išsimiegoti, kad būtum kaip naujai gimęs

Sveika gyvensena

67


Išsimiegoti, kad būtum kaip naujai gimęs

kelkite ir bent valandą atlikite darbus, kuriuos seniai ati-dėliojate, o po to gulkitės. Jei kas nors galėtų tokį žmogų priversti dirbti naktį, matyt, užmigtų ir dešimtį metų ne-migos kamuojamas žmogus.

Kartais blogą miegą lemia blogi sapnai. Žmonės, turin-tys daugiau psichologinių išgyvenimų, sapnuoja daugiau. Sapnai atskleidžia giluminę jūsų būseną. Norėdami su-prasti, ką jie reiškia, pagalvokite: ką jautėte sapnuodamas, kas jūsų gyvenime sukelia tokius jausmus? Prisiminkite sapne buvusius daiktus, vietą, kurioje vyko sapnas, sapno veikėjus. Ką jie jums primena? Susidarykite sapno sche-mą, suskirstydami sapno įvykius į keletą veiksmų: iš pra-džių, tada, po to.

Pvz., sapnuoju, kad turiu pereiti per upę, bet nėra tilto. Tolumo-je išvystu tiltą, bet kai prieinu, pamatau, kad tiltas veda į upės viduryje esančią salą. Sapno sche-ma: iš pradžių nėra išeities, po to

ji atsiranda, tačiau tai – tik da-linė išeitis. Kas mano gyvenime primena šią schemą?Intuityviai bandykite pajusti, ar atsakymas yra teisingas. Kai kurie žmonės neatsimena sapnų. Atsimename juos tik tada, jei atsibundame sapnų fazės metu, kitų fazių metu neatsimename. Bet atsiminimas labai greitai blun-ka. Norint atsiminti sapną, būtina vaizdinę informaciją paversti žodine, perpasakoti sapną balsu.

Daugelis blogo miego priežasčių vis dėlto yra psichologi-nės. Ypač retai miegas nukenčia dėl biologinių smegenų sutrikimų, kurie yra tiriami „Miego klinikoje“. Gydytis vaistais nuo nemigos labai pavojinga. Jie tinka tik trum-pam, kol atsistatys fizinė ir psichinė būklė, toliau var-tojant prie jų psichologiškai ir biologiškai priprantama, neretai dozes tenka didinti ir organizmas nustoja pats gaminti migdančias medžiagas. Taigi daugiau galvokime apie savo jausmus dieną ir sapnai bus saldūs.

________________________________

www.psichologas.info

68

spinduliai skatina odą gaminti vitaminą D, kuris yra bū-tinas normaliam kaulų formavimuisi, augimui ir atsinau-jinimui. Jei organizmui stinga vitamino D, kaulai netenka kalcio ir susilpnėja, suplonėja. Daugelis žmonių negauna pakankamai vitamino D su maistu arba neabsorbuoja jo iš žarnyno, todėl saulės stimuliacija yra reikalinga norma-liam vitamino D kiekiui palaikyti. Be to, UVA spinduliai stimuliuoja odoje esančias ląsteles, vadinamas melanoci-tais, gaminti daugiau rusvos spalvos pigmento melanino. Padidėjęs jo kiekis padeda odai toleruoti didesnį spindu-lių kiekį, taip apsaugodamas nuo žalingų pokyčių odoje. Saulė taip pat stimuliuoja viršutinio odos sluoksnio storė-jimą, todėl apsauga nuo žalingo spindulių poveikio būna dar stipresnė.

Saulės spindulių žala Akimi matoma saulės žala odai yra nudegimas, lemtas UVB spindulių. Šis poveikis pasireiškia daugiausia dėl imuninių ląstelių, išskiriančių biologiškai aktyvią medžia-gą histaminą. Histaminas sukelia kraujagyslių išsiplėtimą ir kitus ūmaus uždegimo simptomus. Dalis pažeistų ląs-telių miršta ir atsisluoksniuoja. Didelis saulės spindulių kiekis skatina pigmentinių dėmių atsiradimą, todėl odos spalva atrodo netolygi. Liūdna, tačiau saulė lemia ne tik kosmetines problemas, tačiau sukelia ir vėžinius odos su-sirgimus. Vienas iš odos vėžio tipų, vadinamas bazalinių ląstelių karcinoma, atsiranda dėl UVA ir UVB spindulių poveikio. Šis vėžio tipas atrodo kaip pleiskanojanti rausvo atspalvio plokštelė ir dažniausiai atsiranda ant veido. Nors šis navikas retai plinta į kitus organus, gali peraugti aplinkinius audinius. Bazalinių ląstelių karcinomą galima supainioti su piktybiškesniu naviku – plokščiųjų ląstelių karcinoma, esančia pradinės stadijos. Šis odos navikas atrodo kaip negyjanti žaizda, kuri laikui bėgant didėja ir gilėja. Plinta į kitus organus retokai, tačiau linkęs peraug-ti gilesnius audinius, tokius kaip raumenis, kaulus. Kitas, piktybiškiausias navikas, vadinamas melanoma. Dėl di-delės suminės saulės spindulių dozės iš melanocitų ląste-lės pakinta ir susiformuoja vėžinės ląstelės. Dažnai melo-noma išsivysto iš apgamų. Melanoma iš pradžių pažeidžia paviršinį odos sluoksnį, tačiau vėliau ima skverbtis į giles-nius odos sluoksnius ir plinta į kitus organus. Šis navikas

Kartu su pavasariu mus pasitinka kaitresni saulės spinduliai, ku-

riais, pavargę nuo šalnų, puolame mėgautis nė nepagalvodami apie jų žalą sveikatai. Oda – didžiau-sias mūsų kūno organas, kuris,

turėdamas tiesioginį kontaktą su saule, nukenčia labiausiai. Tačiau saulė turi ir naudingų sveikatai

savybių, tereikia mokėti džiaugtis ja atsakingai ir protingai. Žalin-ga yra suminė saulės spindulių dozuotė, todėl, lepinantis saule

saikingai, mūsų organizmas gali gauti daugiau naudos nei žalos.

Ilona SubotinaitėGydytoja dermatovenerologė – rezidentė (nuotrauka iš autoriaus asm. archyvo)

Odą veikia ultravioletiniai (UV) saulės spinduliai, skirsto-mi į tris rūšis pagal bangos ilgį: UVA, UVB ir UVC spindu-lių bangas. Ilgiausios yra UVA bangos, trumpesnės – UVB bangos, o pačios trumpiausios UVC yra sugeriamos ozono sluoksnio, todėl nepasiekia mūsų odos.

Saulės spindulių naudaSaulė teigiamai veikia psichinę mūsų būklę ir lemia gerą savijautą dėl šiluminio poveikio ir regimos šviesos. UVA

Saulė – naudinga ar žalinga?

Sveika gyvensena

69


Saulė – naudinga ar žalinga?

atrodo tarsi neaiškių ribų netolygaus atspalvio mazgas ar dėmė. Didesnis saulės sukeltų nudegimų skaičius ir didesnė suminė saulės spindulių dozė ženkliai padidina riziką susirgti melanoma. Anksčiau buvo manoma, jog odos vėžį gali sukelti tik natūralios kilmės UVB bangos, tačiau tiesa ta, jog prie vėžio išsivystymo prisideda visas bangų spektras, todėl rizika susirgti vėžiu didina ne tik saulė, bet ir soliariumai, kuriuose vyrauja UVA spindu-liuotė. Ilgalaikis saulės poveikis pagreitina odos senėjimo procesą ir lemia negrįžtamus kosmetinius defektus. UVB spinduliai skatina ne tik raukšlių pagausėjimą ir pagilė-jimą, bet ir nuolatinį odos kraujagyslių išsiplėtimą bei netolygų odos sustorėjimą. Dėl to oda atrodo paraudusi, nelygios spalvos. Ypač pavojingus UVC saulės spindulius turi sulaikyti ozono sluoksnis, tačiau jis plonėja.

Kaip išvengti žalingo saulės poveikio ir protingai mėgautis saule?Tam, kad saulė teiktų tik naudą ir išvengtume žalos, rei-kia jos atokaitoje praleisti tik tam tikrą ribotą laiką, o kitą laiko dalį būnant lauke vilkėti drabužius. Laikas, kurį re-komenduojama praleisti saulėje, kinta priklausomai nuo odos tipo. Tamsiaodis žmogus lauke gali praleisti kur kas ilgesnį laiką nei šviesiaodis. Saugios ekspozicijos saulėje trukmė taip pat priklauso nuo individualaus odos storio.Šviesiaodžiams žmonėms reikėtų vengti būti saulės ato-kaitoje ilgiau nei 10–15 minučių. Privalu visuomet einant į lauką teptis apsauginiais kremais nuo saulės su apsau-giniu faktoriumi. Apsaugos faktorius byloja apie tai, kiek

kartų ilgiau galima būti saulėje pasitepus kremu negu be jo. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tikrasis apsaugi-nis faktorius gali būti mažesnis, nei nurodyta ant kremo pakuotės. Jeigu Jūs toleruojate buvimą saulėje be odos paraudimo 30 minučių, tai nereiškia, jog pasitepę kremu su apsauginiu faktoriumi 20 galėsite būti saulėje 10 va-landų be jokių odos pažeidimo požymių. Reikėtų vengti buvimo saulėje nuo 10 iki 14 valandos ir teptis apsauginiu kremu bent kelis kartus per dieną. Dažniau reikėtų teptis būnant prie vandens telkinių ir maudantis. Būtina pati-krinti, ar tinkama apsauginio kremo galiojimo data, nes, vartojant pasenusį produktą, prarandamos apsauginės kremo savybės, galimos alerginės odos reakcijos. Ypač svarbu apsauginiu kremu dažnai tepti veidą, kuris ne-dengiamas rūbais ir yra nuolat tiesiogiai veikiamas saulės

spinduliuotės. Reikėtų nepamiršti ir akinių nuo saulės, apsaugančių akių tinklaines nuo pažeidimo. Galiausiai reikėtų atsakingiau teptis apsauginiais kremais žinant, kad ozono sluoksnis yra susilpnėjęs. Šie patarimai turėtų padėti išvengti pražūtingo saulės spindulių poveikio ir iš saulės „išpešti“ daugiau naudos nei žalos.

Kada kreiptis į gydytoją dermatologą?Pastebėję atsiradusių pleiskanojančių dėmių, negyjančių žaizdelių, pakitusių ar didėjančių apgamų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją dermatologą, kuris atliks tyrimus, patikslinančius diagnozę, ir skirs gydymą užkirsdamas kelią ligos progresavimui.

________________________________

70

Specialistas pataria

Specialistas patariaRe

klam

os p

roje

ktas

71


Kai nuo ištarto „Taip“ praėjo šiek tiek laiko, atsigavote po

malonaus šoko ir jau grįžote į realybę, laikas pagalvoti ir apie vestuves. Kuo anksčiau apie tai pradėsite galvoti – tuo didesnė

tikimybė, kad bus mažiau streso planuojant šventę.

Štai pirmieji penki žingsniai, ku-riais galite pradėti savo didžiosios dienos planavimą. 1. „Brainstorm“, arba minčių lietus, su sužadėtiniu arba

didesnėje kompanijoje. Susėskite dviese ar su artimais žmonėmis, kuriais pasitikite, ir apkalbėkite viską, kas Jūsų galvoje. Apie vestuves, santuoką, kokiose vestuvėse yra tekę dalyvauti, kas patiko ar nepatiko, kaip įsivaiz-duojate savo vestuves, kaip norite jaustis tą dieną, kas Jums ir kitiems atrodo svarbiausia vestuvių dieną. Net nepatikėsite, kiek puikių minčių kyla ne bandant kažką sugalvoti, o tiesiog dalijantis savo mintimis! Tokio po-kalbio metu pamatysite, ar sutampa Jūsų prioritetai.

2. Nutarkite, kiek svečių kviesite. Paskaičiuokite, kiek žmonių norėtumėte pasikviesti į savo šventę ir kiek re-aliai galėtų joje dalyvauti. Kuo anksčiau pranešite, kad bus šventė, tuo daugiau svečių suspės susiplanuoti laiką taip, kad joje dalyvautų. Turėsite apytikslį skaičių, kuris vėliau padės orientuotis ieškant vietos vakarienei, pla-nuojant biudžetą.

3. Nustatykite savo vestuvių biudžetą. Nuspręskite, kiek pinigų esate pasiruošę išleisti šventei. Galite apytiks-liai suskaičiuoti pridėdami maisto kainą žmogui, kitas pagrindines išlaidas, pasitarkite su jau organizavusiais

vestuves draugais, kiek už ką teko mokėti. Ir, be abe-jo, prie biudžeto dar pridėkite apie 30% viso biudžeto nenumatytų išlaidų, nes jų tikrai atsiras, kai pradėsite smulkiai viską planuoti bei organizuoti, o jei neatsiras, tai bus smagu sutaupyti!

4. Nuspręskite, kokios santuokos ceremonijos norite. Ar ceremonija turėtų vykti bažnyčioje, ar tai bus tik civili-nė santuoka. O gal norėsite susituokti lauke ar kokioje kitoje vietoje. Juk šiuo metu tai leidžia šalies įstatymai. Anksčiau buvo įprasta, kad per vieną dieną jaunieji „sulaksto“ ir į Santuokų rūmus, ir į šventovę. Pastaruoju metu vis daugiau porų vestuvių dieną santuoką renkasi tik vienoje vietoje (dažniausiai bažnyčioje), o Santuokų rūmuose santuoką teisiškai sutvirtina vėliau.

5. Nuspręskite, kokio pobūdžio šventės norite. Ar sva-jojate apie santuokos ceremoniją, po kurios tik taurė šampano su artimiausiais žmonėmis, ar ištaigingą va-karienę restorane, ar šėlsmą per naktį kaimo sodyboje. Taip pat pagalvokite, ar nakvindinsite svečius ir pratę-site šventę antrą dieną, ar pakaks vienos – tai irgi turės įtakos vietos pasirinkimui, biudžetui bei kitiems svar-biems dalykams.

Na, svarbiausius dalykus jau aptarėte! Dabar tiesiog reikia „užkurti“ visą aparatą ir pradėti planuoti šventę: nustatyti datą, ieškoti vietos, talentingų fotografų, dekoratorių, vir-tuvės meistrų ir kitų žmonių, kurie visi kartu padarys Jūsų šventę tokią, apie kokią svajojate.

O jei pradėjus planuoti kai kas keisis ar norėsis padaryti kitaip, nei nusprendėte, tai irgi gerai – juk šventė viena, o norų daug! Svarbiausia pasistengti juos visus įgyvendinti!Sėkmės kuriant šventę!

________________________________

www.viktorijosvestuves.lt

Kaip ir nuo ko pradėti planuoti vestuvesklausiame šios srities specialistės – vestuvių planuotojos Viktorijos Prokofjevos

Kaip ir nuo ko pradėti planuoti vestuves

72

Namų ūkis

Namų ūkis

73


Turbūt daugeliui mūsų ne kartą yra kilęs šis klausimas: „Kur dingsta pinigai?“. Es-ame įsitikinę, kad per daug neišlaidaujame ir tikrai ge-

bame gana protingai leisti pini-gus, tačiau šie vis tiek kažkur išgaruoja ir mėnesio gale jų arba visai nelieka, arba lieka kur kas mažiau, nei norėtųsi.

Jurijus ClavasVerslininkas, koučeris, mokymų lektorius


Žinoma, įvertinus tai, kad 90 procentų žmonių iš viso netvarko savo asmeninio ar šeimos biudžeto, nėra nuos-tabu. Tačiau net ir tie, kurie tai daro, dažnai susiduria su problema, kad išlaidos vis tiek daug didesnės nei planuo-ta, taip pat niekaip nepavyksta rasti tų rezervų, kur būtų galima išlaidas mažinti.

Iš tikrųjų tokių rezervų yra! Reikia tik mokėti juos ras-ti. Tad pateiksiu Jums patarimus, kuriais naudodamiesi galėsite efektyviau valdyti savo išlaidas ir rasti rezervų taupyti.

Iš patirties galiu pasakyti, kad daugiausia išlaidų, kurios tikrai gali būti mažinamos, slepiasi kategorijoje „Kitos išlaidos“, kur sudedama viskas, kas nepatenka kitur.1. Nedarykite labai didelių biudžeto eilučių. Sudarę savo biudžetą peržiūrėkite visas išlaidų eilutes, išanalizuokite išlaidas, kurios jas sudaro. Jeigu Jūsų suplanuotos eilutės gana didelės, pvz., Maistas arba Transportas, galimas daiktas, kad išlaidų eilutėse slepiasi gana didelės išlaidų grupės.Jas surašius detaliau būtų galima atrasti tokių, kurias tikrai galima mažinti (pvz., Alkoholis arba Maitini-masis kavinėse ar restoranuose). Žinoma, eilutės neturėtų būti ir labai smulkios, nes tuomet bus gana sudėtinga jas sekti ir analizuoti.

Kur dingsta pinigai, arba kaip teisingai stebėti asmeninį biudžetą?

Kur dingsta pinigai, arba kaip teisingai stebėti asmeninį biudžetą?

74

2. Analizuokite eilutes. Peržiūrėję išlaidas, kurios patenka į vieną ar kitą išlaidų eilutę, tikriausiai rasite tokių, kuri-as aš vadinu „parazitinėmis“, bet jos per ilgesnį laikotarpį sudaro gana nemažas sumas.

Tarkime, išanalizavęs išlaidas, kurias rašydavau į maisto kategoriją, pastebėjau, kad gana dažnai susigundau nu-sipirkti kavos iš aparato, stovinčio biure, nors viršuje yra aparatas, kur galiu gerti ją ir nemokamai. Taip pat dažnai mėgdavau pačiupti mažą mineralinio buteliuką parduotu-vėje. Nors kavos puodelis ar mineralinis vanduo kainuoja vos 0,30–1,00 eurą, perkant kas dieną po keletą puodelių, per mėnesį susidaro 15–30 eurų! O tai jau verta dėmesio suma. Todėl vietoj kavos iš aparato darausi ją nemoka-mai, o pastaruoju metu renkuosi arbatą – sveikiau. Radus dar keletą tokių „parazitinių“ išlaidų, jau galima sutaupyti ir keletą dešimčių eurų, ko tikrai pakaks, kad galėtume atidėti juos taupyti.

Analizuokite ir sutaupysite nemažas sumas, tiesiog šiek tiek pakeitę kai kuriuos savo įpročius.

3. Planuokite nuosekliai ir apgalvoję. Planuodami mėne-sio išlaidas, pirmiausia surašykite visas „fiksuotas“ išlai-

das. Tokios išlaidos kaip paskolų įmokos, išlaidos mais-tui, telefonui ir panašiai dažnai būna pastovios ir nekinta arba kinta nedaug, todėl jas suplanuoti yra lengviausia. Permąstykite visus numatomus papildomus šio mėnesio pirkinius (pvz., gal tai bus naujas televizorius, buto drau-dimas ar suknelė dukters išleistuvėms) ir papildykite ši-omis sumomis fiksuotas išlaidas. Tam labai pasitarnaus metinis išlaidų planas, kuriame galite numatyti didesnes išlaidų sumas per metus ir įtraukti jas atėjus laikui, kai planuosite mėnesio biudžetą.

Nuosekliai ir apgalvotai planuodami išlaidas, išveng-site daugelio nenumatytų, neplanuotų išlaidų, kurių neįtraukę būtumėte priversti viršyti suplanuotas išlaidų eilučių sumas.

Manau, kad, atlikdami šiuos aprašytus veiksmus, su laiku sugebėsite pereiti prie subalansuoto ir teigiamo biudžeto! Sėkmės!

________________________________

www.clavas.eu

Namų ūkis

75


76

Jauku

jauku

77


Jeigu turite įsigiję įspūdingą minkštą dalį, esate numatę ir

tikrai nekeisite savo apsispren-dimo dėl gėlėtų užuolaidų, ku-rias matėte salone, ar turite dar senelio suremontuotą medinę

komodą, be kurios negalite įsivaizduoti savo virtuvės, sve-tainės ar miegamojo interjero, tuomet tampa akivaizdu, – sie-

nų, lubų spalvas teks derinti prie Jūsų interjero senbuvių

ar numylėtinių.

Giedrius Radžius

O ką daryti, jei neturime jokių spalvinių ir stiliaus įsipa-reigojimų, galime pirkti vienokį ar kitokį baldą, negrauš ir sąžinės, jei ant sienos nekabės mėgstamo menininko pa-veikslas? O gal keliamės į naujus namus, pradedame naują gyvenimo etapą ir norėtume, kad tai taip pat atsispindėtų mūsų interjere? Ir jei mūsų kambarys yra „baltas ar beveik baltas lapas“, ką piešti ir spalvoti pirmiausia? – smulkesnes interjero detales, užuolaidas, baldus, šviestuvus ar didesnes kambario plokštumas – sienas, lubas ar grindis?

Atrodytų, paprasčiau nudažyti sienas, lubas; iškloti ki-limine danga, parketlentėmis ar plytelėmis grindis ir pradėti baldų, šviestuvų, žaliuzių ar užuolaidų paieškas parduotuvėse ir salonuose. Tačiau kas laukia mėgėjo ar optimisto, bandančio eiti šiuo keliu? – „Gražios gelsvos sienos, bet niekaip nerandu užuolaidų, atspalviai netin-ka… fotelių ir sofos gobelenas irgi nelabai…“ – kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Galiausiai žmogus supyksta

Dažyti sienas ar rinktisbaldus, ką daryti pirmiau

ant savęs, kaimynų, dizainerių, viso pasaulio ir nuleidžia rankas arba kreipiasi pagalbos į dizainerius. Dažniau-siai, ypač „susiprojektuosiu interjerą pati/pats“, interjero konstravimo procesas taip ir vyksta.

Tarp profesionaliai suprojektuoto interjero (tai gali būti atlikta ir savo jėgomis, ir padedant profesionaliam dizaineriui) ir mėgėjiško interjero (taip gali atsitikti ir profesionalui, ir neprofesionalui) yra vienas esminis skirtumas – jaukioje, estetiškoje ar įspūdingoje erdvėje būna mažiau atsitiktinių detalių (ar jų visai nėra).

Interjeras, tai seka – nuo vinuko ar segtuko iki sienų plokštumų ir erdvinės kambario, buto ar namo visumos, ir atvirkščiai – nuo visumos iki smulkiausių detalių. Ir dar kartą pasikartosime, „išėjo“ geresnis ar prastesnis in-terjeras, priklauso nuo to, kuo mažiau atsitiktinių detalių atsirado aukščiau minėtoje sekoje. Ši seka iš tiesų yra ne

Dažyti sienas ar rinktis baldus, ką daryti pirmiau

78

viena, jų daugiau: spalvų, medžiagų paviršių, formų, mas-telių, proporcijų ir kt. sekos. Ir interjeras – tai lyg erdvinis modelis, kuriame materializuojasi, lyg tiesės ar kreivės, interjero erdvėje susitinka šios sekos. Tai ypač svarbu, norint išvengti tokių klaidų kaip:

– kambario interjere net nosį kutena medžio kvapas, bet iš kur atsirado ši plastmasinė lentyna ant sienos;– jaukus namo interjeras, tik puodukai vis dūžta ant grin-dinių plytelių,– bute smagu ir šilta, tik labai jau sunkios užuolaidos.

Tai detalės, kurios nebuvo sužiūrėtos. Interjero erdvėje jos atsirado daugiau ar mažiau atsitiktinai: dėl nežino-jimo, laiko ar lėšų trūkumo. Pagrindinis skirtumas tarp interjero dizainerio ir žmogaus, siekiančio savo jėgomis skoningai ir stilingai įsirengti kambarį ar visą butą, yra tas, kad interjere, kurį projektavo intuityvią „interjero

klausą“ turintis žmogus, profesionalus interjero dizaine-ris ar architektas, atsitiktinių detalių paprastai būna ma-žiau. Iš esmės, už tai ir yra mokami pinigai.Taigi, kartais turimi ar numatomi įsigyti baldai, šviestu-vai ar kitos detalės jau diktuoja, kad sienų, lubų spalvas derinsime prie kai kurių jau pasirinktų interjero detalių.Jei iš pradžių pasirinksime sienų spalvas ir nudažysime kambario ar buto sienas, nepagalvoję apie beveik visas kitas kambario detales: baldus, šviestuvus, užuolaidas ir kt., mes galime susidurti su netikėtumais ir problemomis.

Skandinavų interjeruose ši problema sprendžiama sienas, lubas ir grindis dažant ar paliekant baltas. Tai tikrai vie-nas iš galimų sprendimo variantų.

________________________________

www.namudizainas.lt

Dvidešimt du dizainerių sukurtus akrilo vonių modelius. Tarp jų – įvairiausios vonios: įprastos ir kampinės, skirtos maudytis dviese, pritaikytos mažam vonios kambariui ir kt.

Šešių serijų dušo padėklus. Tai patikimi, tvirti klasikiniai padėklai iš akrilo, taip pat efektingo dizaino plokšti padėklai iš lieto dirbtinio marmuro.

Aštuonių serijų praustuvus ir penkių serijų vonios kambario baldus, puikiai derančius su įvairiomis voniomis ir dušo kabinomis. RAVAK vonios kambario baldai pagaminti iš ypač atsparių drėgmei medžiagų ir užsakovui pristatomi jau surinkti.

Konceptualų Keramika WC komplektą, kurį sudaro praustuvai, baldai, unitazas, bidė, vandens maišytuvai ir aksesuarai. Visus šiuos gaminius sieja bendras ovalios formos dizainas.

Funkcionalius, dailaus dizaino penkių serijų vandens maišytuvus, kuriems suteikiama net penkerių metų trukmės garantija, taip pat įvairius maišytuvų priedus ir vonios kambario aksesuarus.

RAVAK įrangos priežiūrą garantiniu laikotarpiu ir jam pasibaigus, kvalifikuotai atliekamas gaminių montavimo paslaugas.

Aštuonių serijų dušo kabinas ir duris. Iš jų kiekvienas tikrai išsirinks elegantišką, patvarią ir modernią dušo kabiną. Net ir prireikus nestandartinio dydžio gaminių, neteks nusivilti pasiūla − pagaminsime Jums norimo dydžio gaminį.

Ką RAVAK siūlo?

UAB "Ravak Baltic" Butrimonių g. 5, LT-50203 KaunasTel.: +370 37 32 80 13Faks. +370 37 32 80 16El. p. [email protected]

RAVAK - čekų santechnikos įmonė, įkurta 1991 metais. Ji – viena didžiausių vonios kambario įrangos gamintojų Centrinėje ir Rytų Europoje.RAVAK kuria ir gamina vonios kambario įrangą jau daugiau nei 20 metų. Šios įmonės darbų kokybei ir sprendimams didžiausią įtaką daro ilgametė praktinė patirtis. RAVAK naudoja tik kokybiškiausias medžiagas ir savo gaminiams suteikia net iki 10-ties metų garantiją. Įsigijus RAVAK gaminių netenka dvejoti dėl vonių tvirtumo, dušo kabinų sandarumo, sklandaus dušo durelių varstymo.UAB “Ravak Baltic” - įmonė, kuri RAVAK prekės ženklą Lietuvoje atstovauja nuo 2000 metų ir tiekia Baltijos šalims šiuolaikines dizaino tendencijas atitinkančią, itin kokybišką bei saugią ir lengvai prižiūrimą vonios kambario įrangą. Įmonė siekia, kad visus joje įsigytus gaminius būtų galima naudoti iš tikrųjų ilgai ir vartotojai liktų visiškai jais patenkinti. Dėl to visus montavimo ir priežiūros darbus įmonė patiki atlikti tik savo profesionaliems specialistams.

Ravak Baltic rinkodaros specialistė Ingrida Razutienė

Jauku

79


Dažyti sienas ar rinktis baldus, ką daryti pirmiau

Dvidešimt du dizainerių sukurtus akrilo vonių modelius. Tarp jų – įvairiausios vonios: įprastos ir kampinės, skirtos maudytis dviese, pritaikytos mažam vonios kambariui ir kt.

Šešių serijų dušo padėklus. Tai patikimi, tvirti klasikiniai padėklai iš akrilo, taip pat efektingo dizaino plokšti padėklai iš lieto dirbtinio marmuro.

Aštuonių serijų praustuvus ir penkių serijų vonios kambario baldus, puikiai derančius su įvairiomis voniomis ir dušo kabinomis. RAVAK vonios kambario baldai pagaminti iš ypač atsparių drėgmei medžiagų ir užsakovui pristatomi jau surinkti.

Konceptualų Keramika WC komplektą, kurį sudaro praustuvai, baldai, unitazas, bidė, vandens maišytuvai ir aksesuarai. Visus šiuos gaminius sieja bendras ovalios formos dizainas.

Funkcionalius, dailaus dizaino penkių serijų vandens maišytuvus, kuriems suteikiama net penkerių metų trukmės garantija, taip pat įvairius maišytuvų priedus ir vonios kambario aksesuarus.

RAVAK įrangos priežiūrą garantiniu laikotarpiu ir jam pasibaigus, kvalifikuotai atliekamas gaminių montavimo paslaugas.

Aštuonių serijų dušo kabinas ir duris. Iš jų kiekvienas tikrai išsirinks elegantišką, patvarią ir modernią dušo kabiną. Net ir prireikus nestandartinio dydžio gaminių, neteks nusivilti pasiūla − pagaminsime Jums norimo dydžio gaminį.

Ką RAVAK siūlo?

UAB "Ravak Baltic" Butrimonių g. 5, LT-50203 KaunasTel.: +370 37 32 80 13Faks. +370 37 32 80 16El. p. [email protected]

RAVAK - čekų santechnikos įmonė, įkurta 1991 metais. Ji – viena didžiausių vonios kambario įrangos gamintojų Centrinėje ir Rytų Europoje.RAVAK kuria ir gamina vonios kambario įrangą jau daugiau nei 20 metų. Šios įmonės darbų kokybei ir sprendimams didžiausią įtaką daro ilgametė praktinė patirtis. RAVAK naudoja tik kokybiškiausias medžiagas ir savo gaminiams suteikia net iki 10-ties metų garantiją. Įsigijus RAVAK gaminių netenka dvejoti dėl vonių tvirtumo, dušo kabinų sandarumo, sklandaus dušo durelių varstymo.UAB “Ravak Baltic” - įmonė, kuri RAVAK prekės ženklą Lietuvoje atstovauja nuo 2000 metų ir tiekia Baltijos šalims šiuolaikines dizaino tendencijas atitinkančią, itin kokybišką bei saugią ir lengvai prižiūrimą vonios kambario įrangą. Įmonė siekia, kad visus joje įsigytus gaminius būtų galima naudoti iš tikrųjų ilgai ir vartotojai liktų visiškai jais patenkinti. Dėl to visus montavimo ir priežiūros darbus įmonė patiki atlikti tik savo profesionaliems specialistams.

Ravak Baltic rinkodaros specialistė Ingrida Razutienė

80

Virtuvės paslaptys

Virtuvės paslaptys

81


Žalieji kokteiliai. Kas tai?

Tokie kokteiliai labiausiai tinka kelio į sveiką mitybą pradžioje. Blenderis itin smulkiai sumala žalėsius, to-dėl padidėja maistingiausių medžiagų pasisavinimas. Žalėsiuose ypatingai daug organizmui reikalingų me-džiagų: enzimų, chlorofilo, vitaminų, mineralų. Mūsų dantys negali taip susmulkinti žalumynų kaip blende-ris. Nepamirškite! Kokteilį reikia gerti mažais gurkšne-liais – virškinimas prasideda burnoje.

DilgėlėGeriausias metas rinkti dilgėles yra pavasaris. Skiname jaunus (10-15 cm aukščio) dilgėlių ūglius su lapais – tai maistingiausia ir ver-

tingiausia žalumyno dalis, o ir ne-sibado savo dygliukais dar :) Dilgėles

mėgstu, nes jos ne tik teikia energijos ir žvalina, bet valo bei gerina kraujo sudėtį, gydo mažakraujystę, švarina or-ganizmą ir odą.

1 bananas, 1 obuolys, sauja uogų (tinka ir šaldytos: avie-tės, braškės ar kt.), 1 kivi, kelios vynuogės, sauja dilgelių. Papildomai galima dėti ir kitus lauko žalumynus:Ti-kra atgaiva geriant kokteiliukus su šiomis žolelėmis. Tiek garšvos, tiek kiaulpienės įprastas augalas Lietuvos pievose, sodų patvoriuose ir miškuose :) Tad sezonui atėjus kviečiu išbandyti ir nusiskynus saują kitą, susiplakti kokteilį.

Trumpai apie šiuos žalumynus:

Garšvavienas iš naudingiausių maistinių augalų, turintis daug vitamino C,

mineralinių medžiagų (kalcio, ka-lio), eterinių aliejų. Taip pat minimos

reu- matą, artritą gydančios, šlapimo pūslės, žarnyno sutrikimus šalinančios, šlapimą varančios bei kraujo spaudimą mažinančios garšvų savybės. Tinka: žaliesiems kokteiliams plakti, dėti į salotas, žaliai sriubai.

KiaulpienėDidžioji organizmo valytoja – kiaul-pienių lapai. Pienių lapuose yra ne-mažai vitaminų A ir C, pasižymin-čių antioksidaciniu poveikiu, šiek

tiek vitamino E, folio rūgšties, B gru-pės vitaminų. Iš mineralinių medžiagų

daug kalio, kalcio, fosforo. Pienių lapuose aptinkama ir retų mineralų – vario, molibdeno svarbių organizmo medžiagų apykaitai. Juose esantys kartumynai aktyvina

skrandžio veiklą ir gerina virškinimą. Kiaulpienės gerina me-džiagų apykaitą, valo organizmą, ypač atgaivina civilizacijos nuodų pakenktos kepenys bei kasą.

1 bananas, 1 obuolys, sauja vynuogių, sauja garšvų ir (arba), kiaulpienių lapų. Papildomai: 1 a. š. maistingieji dumbliai – spirulina arba chlorela (super maistas), medus, mirkytos datu-lės ar razinos (pasaldinimui, pagal skonį).

Gaminimas:Į plaktuvą dedame visus išvardintus ingredientus. Patartina pirmiausia sudėti žalėsius, o ant viršaus dėti uogas ir vaisius. Pradžiai įpilame nedaug vandens, kad plaktuvas galėtų su-plakti viską kuo smulkiau, o po to pilame vandens iki norimos konsistencijos.

________________________________Gražina Gum

Žalieji kokteiliai.Kas tai?

Mišinys „Jauni lapai“Šiame spalvingame mišinyje yra net 7 rūšių įvairiausių žolelių tinkamų salotoms gaminti. Visas daržas vienoje pakuotėje!

NAUJIENA!

SĖKLOS LIETUVIŠKAM KLIMATUI

www.aseja.lt


82

Išbandykite unikalią mitybos programa, kuri detoksikuoja, jaunina, lieknina pagal Gražinos Gum „3 dienų mitybos programa“ knygą

Tai – ne dieta. Ši aukštos maistinės vertės programa, paremta gyvu augaliniu maistu, detoksikuoja ir šarmina organiz-mą, jaunina bei lieknina. Po detoksikacijos greičiau krinta svoris, grįžta energija, atjaunėja ir lygesnė bei švaresnė tampa oda, pagerėja protinė veikla, sulėtėja senėjimo procesai ir pašalinamos iš organizmo kenksmingos medžiagos.

Kadangi detoksikacijos mitybos planas sudarytas itin kruopščiai, suteikia visų reikalingų maisto medžiagų ir energijos, nejusite alkio ir diskomforto kaip kad laikantis alinančių, mažą maistinę vertę turinčių dietų. Paklausite, kodėl reikia valyti organizmą? Detoksikacija padeda ne tik pašalinti toksinus iš virškinimo trakto, bet ir iš organizmo audinių bei ląstelių. Dėl to žmogaus kūne įvyksta svarbių pokyčių – atkuriama šarmų ir rūgščių pusiausvyra, prislopinamas grybelių ir bakterijų augimas, sumažėja gleivių, kurios metų metus kaupėsi ant gaubtinės žarnos sienelių ir dabar trukdo pasisavinti naudin-gąsias medžiagas. Be to, organizmas gauna daugiau deguonies ir gerėja bendra organizmo būklė.

Šios programos metu gausite visaverčio, organizmą šarminančio maisto, kuriame gausu fermentų. Daugelis smagiai nustebs, kad toks žaliavalgiškas maistas gali būti gardus, sotus, maistingas ir itin lengvai paruošiamas. Svarbiausia – pa-rinkti produktai padeda atkurti ir pagerinti virškinimo fermentų veiklą bei žarnyno mikroflorą, kuri yra geros medžiagų apykaitos, puikios savijautos, energijos, grožio, ilgo, be ligų gyvenimo pagrindas. Augalinis žalias arba trumpai (iki 42–45 laipsnių temperatūros) pakaitintas maistas yra gyvas ir gerina ne tik virškinimą, bet ir valo organizmą, suteikia reikalingų vitaminų bei mineralų.

Knyga parduodama visuose Lietuvos knygynuose.

83


„Energijos“ sultys:3-4 obuoliai,0,5 citrinos arba 2-3 svarainiai,2-3 apelsinai arba 2 greipfrutas,0,5 burokėlio,imbiero šaknies pagal skonį.Plakame iki vientisos konsisten-cijos.

Žalias kokteiliukas:1 obuolys,1 kriaušė,vynuogių 10-15 vnt. (gali būti ir su sėklomis),špinatų 50 g, arba saulėgrąžų daigų. Kad dar būtų žalesnis galima įpil-

ti 30 ml želmenų sulčių. Sudėjus į blenderį, pilame vandens iki apsėmimo. Plakame iki vientisumo.

„Gaivusis‘‘ žalias glotnutis1 stiklinė juodų serbentų,1 obuolys,burokėlių lapai,1 a.š. medaus,

mėtų šakelė, vanduo, kad apsemtų.Plakame iki vientisos konsistencijos.

Labas sveikas rytas! Geriam sultis ir žalius kokteilius!

Paprastosios morkosAnkstyvos morkos, išsiskiriančios savo neįprasta forma - apvalios, pa-našios į ridikėlius. Šios morkos valgomos šviežios ir tinka trumpam lai-kymui. Jas tinka virti, kepti, troškinti, naudoti salotoms bei šaldyti.

NAUJIENA!

SĖKLOS LIETUVIŠKAM KLIMATUI

Kokteiliukas „Vasaros braškytė“1 stiklinė braškių,1 bananas,1 l migdolų pieno,(geriau gaminti patiems ir laikyti šaldy-

tuve, kad kokteilis būtų vėsus). Saldinti galit 0,5 v.š. me-daus. Visus komponentus suplakame blenderiu-kokteiline.

Kokteilis „Bazilikų serbentai“Į kokteilinę-blenderį dedame:200 ml migdolų pieno,1 bananas,1 kriaušė,0,5 juodų serbentų,šakelė šviežių bazilikų.

Visus komponentus suplakame blenderiu/kokteiline iki vientisos konsistencijos.

________________________________

Gražina Gum

Labas rytas! Geriam sultis ir žalius kokteilius!

84

Arti / Toli

Arti / Toli

Nuotraukos autorius Ramutis Gustaitis

85


Birštonas yra nepakartojamas savo unikalia, autentiška gam-ta ir Nemuno kilpų vingiais.

Kurortas ambicingai stengiasi konkuruoti Lietuvos ir tarp-

tautinėje turizmo rinkoje, sve-čiams siūlydamas unikalias

sveikatinimo, SPA ir aktyvaus laisvalaikio pramogas.

Tai vienas seniausių ir gražiausių Lietuvos balneologi-jos kurortų, garsėjančių karališkomis šaknimis. Kurorti-nio gydymo Birštone pradžia siejama su 1846 m., todėl ši vieta nuo seno apdovanota natūralios gamtos turtais: trykštančiais mineralinio vandens šaltiniais, gydomuoju purvu, švariu oru ir palankiu sveikatai klimatu. Kurortas didžiuojasi Europoje pripažintu ir vertinamu mineraliniu vandeniu, kurio sudėtyje yra daug bromo. Šiandien Birš-tonas svečius vilioja moderniomis gydyklomis ir sanato-rijomis, svetingais viešbučiais, restoranais, aktyvaus lais-valaikio galimybėmis ir įsimintinais renginiais. Daugiau nei 30 metų Birštone vyksta tradicinis, seniausias Lietu-voje, tarptautinis džiazo festivalis „Birštonas“. Birštono kurortas įsikūręs pačiame šalies centre ir yra ideali vieta pailsėti, kūnui bei sielai harmonizuoti, aukštos kokybės

Karališkasis Birštonas – sveikatos ir harmonijos kurortas


Nuotraukos autorius Vytautas Daraškevičius

86

gyvensenai. Tai – kompaktiškas miestas, kuriame saugu, gera ilsėtis, patogu dirbti ir gyventi.

Kurortas kasmet gražėja – atstatyti medinės architektū-ros pastatai: Kurhauzas, Turizmo informacijos centras; atnaujintas Centrinis miesto parkas, tiesiami dviračių takai. Puikiose, geros akustikos salėse vyksta klasikinės, džiazo muzikos koncertai, rengiamos menininkų paro-dos, plenerai. Dvigubai padidėjęs apgyvendinimo vietų skaičius, naujiena Lietuvoje – mineralinio vandens gari-nimo paviljonai, gintaro ir Kneipo terapijos sveikatinimo paslaugos – tai tik keletas naujovių, kurias siūlo kurortas.Birštono kurorte siūlomos išskirtinės sveikatinimo paslaugos tiesiog po atviru dangumi – šiuo metu bai-giami įrengti įvairūs mineralinio vandens panaudojimo objektai, Kneipo terapijos kompleksas. Mineralinio van-dens garinimo paviljonai – naujiena Lietuvoje. Centrinia-me Birštono parke jau įrengtas originalios architektūros mineralinio vandens garinimo bokštas, kurio sienomis tekantis mineralinis vanduo, veikiamas saulės ir vėjo, garuos savaime ir pačiame bokšte bei 50–80 metrų spin-duliu aplink jį leis kvėpuoti sveikatai naudingų mineralų prisodrintu oru. Vytauto parke kyla mineralinio vandens gėrimo ir garinimo paviljonas. Originalus mineralinio vandens panaudojimas kurorte sudarys galimybių nemo-kamai stiprinti sveikatą sergantiesiems įvairiomis kvėpa-vimo takų ligomis, grūdinti organizmą, maloniai praleisti laisvalaikį visiems norintiems.

Dviračių sporto mėgėjams parengtos naujos dviračių tra-sos, siūlomi pažintiniai, edukaciniai, degustaciniai marš-rutai, kuriais keliaudami turistai kviečiami sustoti stovy-klavietėse, vaišinantis „zuikio“ pyragu, kepti kepsnius ant laužo. Baidarių mėgėjams, plaukiantiems Verknės upe, siūloma naujovė – molio ir šiaudų namelis, kuriame gali apsistoti baidarių žygių dalyviai. Aktyvaus poilsio mėgė-jams Birštone siūlomi nauji ekskursijų maršrutai naujose dviračių ir pėsčiųjų trasose, turistai kviečiami dalyvauti

tradicinėse dzūkiškų bandų kepimo edukacijose amatų centre Nemajūnuose.

Tradiciškai kurortas lankytojus pasitiks ir pristatydamas naują turistinį sezoną su gausybe tradicinių ir išskirti-nių renginių – pavasarį vyks muzikiniai-literatūriniai vakarai Birštono kurhauze, birželio mėnesį – tradicinė,

daugiausia svečių sulaukianti kurorto šventė, o liepos mėnesį Birštone vyks Pasaulio moterų karšto oro balio-nų prieščempionatis ir dar daug kitų kultūros bei sporto renginių.

Siekiama, kad Birštonas įsitvirtintų kaip modernus, eu-ropinio lygio karališkasis kurortas.

________________________________

Birštono turizmo informacijos centrasB. Sruogos g. 4, 59209 Birštonas

Tel. +370 319 65740Mob. +370 698 22387www.visitbirstonas.lt

Arti / Toli

Nuotraukos autorė Sandra Nagdasova

Nuotraukos autorius Ramutis Gustaitis

87



Nuotraukos autorius Alius Koroliovas

Nuotraukos autorė Eglė Jaškūnienė

88Arti / toli

Lietuvoje apstu maršrutų, kuriais galima važiuoti ir daug ką pama-tyti, pasigrožėti gamta. „Reikia tik atsiversti Lietuvos žemėlapį, išsirinkti kokį nors nacionalinį

ar regioninį parką ir ten važiuoti. Garantuotai neapsiriksite“

Mindaugas Sakalauskas

Dviratininkas pastebėjo, jog kelionės dviračiais po saugomas teritorijas tarp dviratininkų tampa vis populiaresnės.

„Manau, jog pats geriausias būdas praleisti savaitgalį – pasi-imti dviratį, nusigauti iki kokio nors regioninio parko ir jame pasivažinėti. Daugelyje saugomų teritorijų yra suformuoti dviračių maršrutai. Nacionalinių, regioninių parkų direkci-jos yra išleidusios lankstinukų apie dviračių maršrutus. Tad siūlau atvykus į parką nueiti į lankytojų centrą ir jame tikrai bus pasiūlyta, kur nuvažiuoti, ką pakeliui pamatyti“, – patarė Lietuvos dviratininkų bendrijos vienas vadovų Linas Vainius.

Anot Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovo, pati geriausia dviračių trasa yra pajūryje. Ji išsiskiria specialiai dviračiams įrengta infrastruktūra ir driekiasi palei Baltijos jūrą. Pajūrio dviračio trasa galima nuvažiuoti nuo Nidos iki Palangos ar Šventosios. Kitų trasų, maršrutų infrastruktūra gerokai ku-klesnė, tačiau gausu akį veriančių gamtos vaizdų, įspūdingų architektūrinių pastatų.

„Taip pat siūlyčiau apvažiuoti Druskininkus. Dviračių tin-klas yra gerai išplėtotas, tiesiami vis nauji ruožai. Malonus sutapimas, kad Druskininkų mieste dviratį vežtis galima ir miesto autobusais“, – kalbėjo L. Vainius.

Dviračių entuziastas taip pat siūlė neaplenkti ir Zarasų krašto, o jame užsukti į Gražutės regioninį parką, kuriame įrengtas didysis dviračių žiedas. Vartydamas populiariau-sius ir gražiausius dviračių maršrutus Lietuvoje jis išskyrė Kurtuvėnų regioninį parką, Platelių ežero apylinkes.

Nors pasivažinėjimai dviračiais regioniniuose parkuose vis labiau populiarėja, dviratininkams tenka pasukti gal-vą kaip iki norimos vietos nusivežti savo dviratį. „Vienas variantas – automobilis, tačiau ne visi jį turi, o ir prie mašinos tvirtinami specialūs dviračių laikikliai kainuo-ja nemažai. Tad ieškome įvairių alternatyvų – geriausiai tarp dviratininkų atsiliepiama apie dviračių pervežimą „Kautros“ autobusais. Visuomet malonu po ilgos dienos ir numintų keliasdešimties kilometrų namo grįžti ištiesus kojas autobusu“, – sakė L.Vainius.

„Tarpmiestiniais autobusais keleivių dviračius nemo-kamai vežame jau nuo 2010 metų. Tiek patys dažnai keliaudami dviračiais, tiek bendraudami su keleiviais, dviratininkų bendruomenės atstovais pastebėjome, kad dviratininkams nebuvo galimybių keliauti toliau savo miesto. Išvažinėjus visas miesto dviračių trasas norisi keliauti toliau, pažinti naujus kelius. O tokių galimybių anksčiau nelabai būdavo – ne vieną keliauti toliau at-baidydavo ir dviračio laikiklio kaina“, – sakė „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas, kuris taip pat laisvalaikiu renkasi keliones dviračiu.

Dviratininkas, įsigijęs keleivio bilietą važiuoti „Kautros“ tarpmiestiniu autobusu, dviratį gali vežtis visiškai nemo-kamai. Ir tai gali daryti nemokamai ištisus metus – ne se-zono metu, kai nėra užkabinti dviračių laikikliai, dviračiai vežami bagažo skyriuje. Sezono metu dviračių laikikliai užkabinami ant autobusų, važiuojančių populiariausiais dviratininkų maršrutais. Kitais maršrutais taip pat galima pervežti savo dviratį bagažo skyriuje.

„Nesiekiame uždirbti iš šios paslaugos. Tiesiog norime su-teikti savo keleiviui papildomą naudą, paskatinti jį keliauti ir aplankyti dar nematytus Lietuvos kraštus. Nemažai ir mūsų įmonės darbuotojų mielai renkasi šią ekologišką ke-liavimo priemonę. Juk taip smagu savaitgalį autobusu nu-vykti, pavyzdžiui, iki Klaipėdos ir persikėlus per Smiltynę dviračiu numinti iki Juodkrantės ar netgi Nidos“, – įspū-džiais dalijosi L. Skardžiukas.

Aplink Lietuvą dviračiu ir autobusu

Rekl

amos

pro

jekt

as

89


„Kiekvieną vasarą vežame vaikus atostogauti pas senelius į Šilutę. O kokia vasara kaime vaikui be dviračio? Neturi-me automobilinio laikiklio, tad dviračiai vis likdavo namie. Labai apsidžiaugiau tiek aš, tiek vaikai, sužinoję apie ga-limybę vežtis dviračius autobusu. O ir vaikams, pasirodo, kur kas įdomiau keliauti į kaimą dideliu autobusu nei jau atsibodusiu automobiliu“, – kalbė-jo dviejų berniukų mama Audra.

„Kautros“ autobusais dviračius gali vežti ir keliaujantys asmeniniu transportu. Jų dviračiai už mokestį nuvežami į pageidau-jamą stotį, naudojantis „Siuntos autobusų“ paslaugomis. Populiariausios kryptys išlieka tos pačios – pajūrys, Druskininkai, Birštonas. Dviratininkų pageidavimu buvo įdiegta dvira-čių vežimo autobuse rezervacijos paslauga. Nauja paslauga įvertinta labai pozityviai. Taip keleiviai gali iš anksto rezervuoti vietą dviračiui ir nesijau-dinti, ar jis tilps autobuse. Tai ypač aktualu vasaros sezono metu, kai ypač pagausėja keliaujančių dvi-ratininkų.

„Nežinau, kuo labiau džiaugiuosi – ar nemokamu dviračio vežimu, ar galimybe rezervuoti jam vie-tą. Anksčiau vis svarstydavome, ar atvažiavę į autobusų stotį tilpsime su visais dviračiais, ar nereikės važiuoti kitu autobusu ar panašiai. Tai šiek tiek erzindavo. Dabar galime rezervuoti vietą dviračiui pirk-dami bilietą iš anksto ir ramiai planuoti kelionę. Man labai pa-tinka“, – atviravo keleivis Simonas.

„Kiekvienais metais įsigyjame vis daugiau dviračių laikiklių. Taip no-rime dar labiau išplėsti geografiją, pagerinti pa-sirinkimo galimybes ir paskatinti dviratininkus dar daugiau keliauti bei rinktis ne tik populiariausius pajūrio maršrutus. Pastebėjome, kad nemokamas dvira-čių pervežimas keleiviams – smagi nemokama paslauga, be kurios neįsivaizduojami mūsų autobusai“, – džiaugėsi „Kautros“ generalinis direktorius.

Tomas Salasevičius (keliautojas, tinklaraštininkas)Kartą draugai pasiūlė savaitgalį praleisti dviračiu keliaujant Vakarų Lietuva. Maršrutas Priekulė–Ventės ragas–Šilutė. Nors iš pradžių nebuvau per daug optimistiškai nusiteikęs, kelionė nustebino. Užsikabinę dviračius Kauno autobusų sto-tyje anksti ryte pradėjome kelionę Priekulės link. Visi kompa-

nijoje turime automobilius, bet kartais smagu nevairuoti ir bendrai keliauti kartu – pasikalbėti, pasiplanuoti kelionę. Autobusu atvykę į Priekulę

sėdome ant dviračių ir pradėjome minti Ven-tės rago link. Įspūdį paliko senasis Drevernos žvejų

kaimas. Dreverna – gražus, tvarkingas miestelis su fantastiška prieplauka. Keliaujame toliau, gėrimės

gamta, Kuršių mariomis. Pasiekę Ventės ragą aplan-kėme ornitologijos stotį, tikrai įdomi vieta su įspūdinga gam-ta. Kai kas prisiminė vaikystės laikus, kai pastarąjį kartą čia lankėsi dar su tėvais. Pamojavę kitoje marių pusėje esančiai Nidai iš Ventės rago patraukėme nakvynės į Mingės kaimą, lietuviškąją Veneciją. Ir ne veltui, Mingė – gražus, tvarkingas miestelis su tipiškais pajūrio namukais. Smagiai ir šiltai pra-

leidome vakarą prie laužo aptardami kelionės įspūdžius. Vieni, kuriems tai buvo pirma tokia kelionė, greitai

„nulūžo“. :) Pernakvoję Mingėje, keliavome Rusnės link – vienintelio Lietuvos miestelio, įsikūrusio saloje. Kompanijai labai patiko neįprastos išvaizdos Rusnės bažnyčia. Iš Rusnės jau jausdami nuovargį patrau-kėme į paskutinį savo kelionės tašką – Šilutę. Reikėjo

ir greičiau paminti, kad spėtume į autobu-są, tad Šilutės šįkart nepavyko apžiūrėti, atidedame kitam kartui. Šilutės autobu-sų stotyje prisitvirtinome dviračius prie autobuso ir pradėjome kelionę

K a u n o link. Kelionė autobusu atgal buvo

t y l i ir rami – visi buvo pavargę.

Per dvi dienas dvi-račiu nuvažiavome

beveik 70 kilometrų. Šiais metais kartosime. :)

______________________



90

Audronė URBONAITĖMANO DIDŽIOJI NUODĖMĖ, ŽURNALISTIKA

Ketvirtoji Audronės Urbonaitės knyga – re-trospektyvus pripažintos romanų rašytojos žvilgs-nis į savo daugiametę

žurnalistinę veiklą. Požiūris į skirtingiems leidi-niams rašytus tekstus ne tik atskleidžia įvairialypę tris dešimtmečius apimančią Lietuvos tikrovę, bet sutelkia dėmesį ir į pačią žiniasklaidą, kur ta tikrovė ne tiek atspindima, kiek sukuriama. Sąjū-džio laikai, vėliau susiklosčiusi aukštuomenės ir provincijos gyvenimo atskirtis, svarbių Lietuvos kultūrai žmonių portretai, žiniasklaidoje pama-žu įsigalėjusio bulvarinio požiūrio analitika – tai pagrindinės rašinių temos. O autorės komenta-rai padės skaitytojui suvokti knygos antraštėje „nuodėme“ įvardijamus sąlygiškumus, tarp kurių nuolatos privalo balansuoti pats sąžiningiausias reporteris, ateinantis ten, kur dažnai būna nelau-kiamas.

Knygoje publikuojami originalūs tekstai ir pa-gal straipsnius savaitraštyje „Atgimimas“, dienraš-tyje „Lietuvos rytas“ ir jo žurnaluose „TV antena“, MM („Mes – moterys“), internetinėje svetainėje lrytas.lt, žurnale „Moteris“, savaitraščiuose „Lite-ratūra ir menas“ bei „Šiaurės Atėnai“ parengta publicistika.

Leidykla „Alma littera“

Helen FIELDING BRIDŽITA DŽOUNS. PAMIŠUSI DĖL MEILĖS

„Nėra knygos, kurią re-komenduočiau su dides-niu džiaugsmu... Iki ašarų juokinga, stebuklingai įžvalgi, be galo jaudinan-ti“, – Jilly Cooper

Bridžita Džouns pagaliau sugrįžta! Subtili, jau-dinanti, tokia pat neįtikėtinai įdomi, sąmojinga, išmintinga ir velniškai juokinga. Ilgai lauktoje trečioje knygoje „Bridžita Džouns. Pamišusi dėl meilės“ žavioji herojė išgyvena naują etapą. Nors keičiasi jos kūno formos ir drabužių dydžiai, o kova su nesuvokiamai sudėtingais nuotolinio valdymo pulteliais tik įgauna pagreitį, ji išlieka ta pati neį-veikiama ir jaudinanti būtybė, kurią prisimename iš ankstesnių romanų. Bridžitai tenka susidoroti su vienišos motinos vaidmeniu, įveikti tviterį, SMS susirašinėjimą ir kitas technologijas, iš naujo atrasti savo seksualumą, net būnant – atsargiai, tuoj bus labai baisūs, pasenę žodžiai! – vidutinio amžiaus.


Ursula POZNANSKIPENKI

Zalcburgo policijos biure rytas prasideda įprastai: tyrėjų monitoriai nusags-tyti lipdukais su skubiomis užduotimis, viršininkas siautėja, o rytinį kavos gė-rimą nutraukia pranešimas apie naują nusikaltimą:

karvių ganykloje rasta negyva moteris. Panašu, ji nužudyta.

Atskubėję į įvykio vietą tyrėjai Beatrisė Kaspa-ri ir Florinas Veningeris supranta, kad šįkart jų laukia ypatinga užduotis. Ant moters pėdų išta-tuiruotos paslaptingos koordinatės. Nurodytoje vietoje Beatrisė ir Florinas aptinka šiurpų radinį ir mįslę, kurią įminę gauna naujas koordinates, o ten – naujas radinys ir nauja mįslė. Akivaizdu, kad žudikas nusiteikęs pažaisti su tyrėjais neseniai išpopuliarėjusį žaidimą – geografines ieškynes. Tik šįkart geolobių ieškotojų laukia ne malonios staigmenos, o tai, kas gali nulemti būsimos nusi-kaltėlio aukos likimą.

Žudikas veikia žaibiškai, tyrėjų apklausti liu-dytojai vienas po kito dingsta. Beatrisė ir Florinas nespėja suktis, bet nutuokia, kad tik paskutinė jų įminta mįslė leis aptikti svarbiausią dėlionės dalį...

PUIKUS PASIRINKIMAS GEOLOBIŲ ENTUZIAS-TAMS IR TIESIOG GERŲ PSICHOLOGINIŲ TRILERIŲ SKAITYTOJAMS.


Romain PUÉRTOLASNEĮTIKĖTINA KELIONĖ IKEA SPINTOJEBestseleris Nr. 1 Prancūzijoje

Kas gali sieti apsukrų fakyrą iš Indijos užkampio, sukčių Paryžiaus taksistą, įspūdingą ne pirmos jau-nystės blondinę, visą būrį

spalvingų keistuolių, išsibarsčiusių po visą Europą, ir IKEA spintą?

Indui fakyrui Ažatašatrui Lavašui Pateliui sku-biai reikia naujos triukų lovos su vinimis. Tokią turi IKEA: modelis Vinilånda, iš tikros švediškos pušies, 15 000 vinių, spalva – pumos raudona. Artimiau-sia parduotuvė – Paryžiuje. Ažatašatrus pasisko-lina blizgančio šilko kostiumą, užsideda turbaną, pasiraito milžiniškus ūsus ir išvyksta į lovos paieš-kas. Bet vos išlipusį iš lėktuvo jį užgriūna nuoty-kiai: iš pradžių jis įsipainioja į neaiškią istoriją su čigoniškos išvaizdos taksistu (ši istorija jam dar atsirūgs), paskui parduotuvės kavinėje netikėtai pasiduoda nuobodžiaujančios gražuolės apža-vams ir galiausiai apsižiūri, kad išsvajota spinta kainuoja šiek tiek daugiau, negu tikėjosi. Taupy-damas pinigus jis sugalvoja pernakvoti parduo-tuvėje. Pasislepia spintoje ir atsibunda... pakeliui į Angliją. Taip prasideda beprotiška kelionė, kuri neleis atsikvėpti nei Ažatašatrui, neiskaitytojams.

Anglija, Barselona, Roma, Tripolis ir vėl Par-yžius... Kažin ar Ažatašatrui bus lemta pamatyti garsius lankytinus objektus, bet jo tikrai laukia pažintis su visu būriu naujų priešų ir draugų, ir nuotykiai (taip pat ir meilės), kurie gerai pakaitins kraują.


Susanna KUBELKAPAGALIAU PER 40. PASAULIS PRIKLAUSO SAVIMI PASITIKINČIAI MOTERIAI

Garsaus bestselerio „Šiandien madam pareis vėliau“ autorė Susanna Kubelka žinoma daugiau nei 29 pasaulio šalyse. Jos

romanai pavergia subtiliu humoru, nepaliaujamu optimizmu ir išmintingu požiūriu į gyvenimą, meilę.

Knygoje „Pagaliau per keturiasdešimt“ asme-ninėmis autorės įžvalgomis bei kelių kartų mo-terų patirtimi paneigiama įsišaknijusi nuomonė, kad laimingas ir visavertis gyvenimas priklauso tik jauniems.

Rašytoja atskleidžia, kaip brandžiame amžiuje mėgautis meile, turėti tinkamą požiūrį į šeimą, vaikus, saviraišką, darbą, mokėti priimti save to-kią, kokia esate – žavi, išmintinga ir kupina gyve-nimo džiaugsmo.


90Knygos

91


Jolita HERLYN

TRYS MANO VIENINTELIAI

„Trys mano vieninteliai“ – tai nuoširdus, intymus ir labai gyvenimiškas pasa-kojimas apie moterį ir jos pasirinkimus, apie meilės trikampius ir daugiakam-pius, apie tai, kad gyveni-

mas be meilės yra tuščias ir beprasmis.1994-ieji metai. Užsieniečiai „atranda“ Lietuvą

ir jos moteris, o lietuvės – pasaulį. Jauna klaipė-dietė Kamilė, kaip ir visos šio pasaulio moterys, ilgisi ir ieško tikros meilės. Dėl šio jausmo ji pasi-ruošusi atvira širdimi nerti į gyvenimo sūkurius, atsiduoti nuotykiams ir tikėti stebuklais. Taip Ka-milės gyvenime atsiranda Ali iš Jordanijos, kuris pakviečia jauną moterį į Stambulą švęsti Naujųjų metų ir atveria jai nepažįstamą ir viliojantį pasau-lį. Trys Kamilės gyvenime atsiradę vyrai kartu yra ir jos moteriškos brandos etapai.

Kartu su Kamile apsilankysite Graikijos salose, Rio de Žaneiro karnavale ir net už poliarinio rato. Tik po daugelio įvykių Kamilė supras, kad tai buvo kelionė į save, per vingiuotus, duobėtus ir visada nenuspėjamus meilės ir aistros kelius.


Vaiva RYKŠTAITĖVIENA INDIJOJE

Žmonės kalba, kad tiems, kurie nukeliavo į Indiją, kažkas atsitinka. Vieni ten veržiasi ieš-koti prasmės, kiti rinkti nuotraukų savo feis-buko kolekcijai, kartais grįžta susiraukę – „ten nešvaru...“, o kartais –

visam gyvenimui susirgę šia šalimi.

Šios knygos autorė matė ir tradicinį, amžių glūdumas menantį kraštą, ir ties pamišimo ar nušvitimo riba atsidūrusius vakariečius. Ji lankėsi madingiausiuose Mumbajaus baruose ir garsiau-siose šventyklose, ragavo Bolivudo aktorės darbo ir praktikuodama jogą ar kartodama šventas mantras braukė džiaugsmo ašaras, išmėgino įvairias alternatyviosios medicinos atšakas, gydėsi už pasakišką kainą įsigytu lydytu sviestu, nėrė į ezoteriką, žavėjosi sitaro melodijomis ir vėl grįžusi prie jogos juto bundančią Kundalini jėgą. Išmaišė visą šalį – nuo prieskoniais bei ajurvedos aliejais kvepiančio Trivandrumo iki „Mėnulio žemės“ La-dake...

Leidykla „Baltos lankos“

Laimonas Briedis VILNIUS SAVAS IR SVETIMAS

Nedažnai atsiranda knygų, kurios sudrums-čia nusistovėjusias tie-sas, papasakodamos jau pažįstamą istoriją labai nepažįstamu balsu. „Vil-nius savas ir svetimas“, parašyta Laimono Brie-

džio, yra kaip tik tokia knyga. Ji atskleidžia Vilniaus istoriją žvelgdama svetimųjų akimis. Autorius meistriškai laviruoja gyvoje miesto istorijoje nuo pat jo legendinės pradžios – Didžiojo kunigaikščio Gedimino sapno, iki šiuolaikinių problemų – gy-ventojų migracijos, tačiau nesirenka tradicinių istorijos tyrinėjimo būdų. L.Briedžio knygoje Vil-niaus istoriją pasakoja klajūnai – keliautojai, kurie užklydo į miestą savo gyvenimo kelionių metu. Panaudodamas kitataučių balsus, Briedis iškelia Vilnių iš tradicinio nacionalinės istorijos konteksto ir perneša prie Europos širdies. Šis netikėtas požiū-ris atskleidžia dar neregėtus miesto veidus, ir iš-plaukia revoliucinga Europos istorijos ir atminties interpretacija: Vilnius yra slenkstis, vieta, galinti padalyti ar suvienyti žemyną.


Charles DUHIGGĮPROČIO GALIA

Kaip vienas reklamos paslaptis perpratęs žmo-gus dantų valymą paver-tė kasdieniu kone viso pasaulio žmonių įpročiu?

Kaip kariuomenės generolas įstengė nu-raminti įtūžusią minią, perpratęs ryšį tarp riau-

šių ir greitojo maisto?Kaip plaukikas Michaelis Phelpsas pasiekė pa-

saulio rekordą, nieko nematydamas pro vandens prisisunkusius akinius?

Kaip prekių reklamuotojai nustato, kurios kli-entės nėščios, ir ima reklamuoti joms prekes, nors apie nėštumą dar nežino net jų šeimos? Atsaky-mas yra įpročiai.

Dauguma mūsų kasdienių pasirinkimų gali at-rodyti kaip gerai apgalvoti sprendimai, bet tokie nėra. Jie tėra įpročiai. Ir nors kiekvienas įprotis pats savaime reiškia labai mažai, ilgainiui valgiai, kuriuos užsisakome, žodžiai, kuriuos kasnakt pa-sakome vaikams prieš miegą, tai, ar taupome, ar leidžiame pinigus, ar dažnai sportuojame, minčių ir darbotvarkės susidėliojimas turi milžinišką įtaką mūsų sveikatai, darbo našumui, finansiniam sau-gumui ir laimei.

<...>Daugelį šimtmečių žmonės stengėsi perprasti,

kodėl egzistuoja įpročiai. Bet tik per pastaruosius du dešimtmečius mokslininkai ir rinkodaros speci-alistai pradėjo iš tiesų suprasti, kaip įpročiai veikia – ir dar svarbiau: kaip jie keičiasi.

Šioje knygoje New York Times žurnalistas Char-lesas Duhiggas priveda mus prie šiurpinančio mokslinių atradimų bedugnės krašto. Šie atradi-mai paaiškina, kodėl egzistuoja įpročiai ir kaip ga-lima juos pakeisti – kad pasikeistų verslo įmonių, bendruomenių ir mūsų pačių gyvenimai.

„Čia dera naujausi moksliniai tyrimai ir įdomios istorijos. Perskaitęs šią knygą, į pasaulį jau žiūrėsi kitaip.“

Daniel H. Pink, geriausias ir populiariausias

New York Times autorius

„Įtraukianti... pateikia daugybę būdų, kaip mūsų įpročiai apibrėžia mūsų gyvenimą. Perskai-tykite šią knygą.“

Jonah Lehrer


Leonora BLEKAITYTĖ Elena NIKONOVAITĖSIELOS ARITMETIKA

Šioje knygoje žais-mingai ir subtiliai, jau-triai ir be egzaltacijos aptariami universalūs nematomi gyvenimo dėsniai, kuriuos žinant

bus galima pasiekti pilnatvę visose gyvenimo srityse. Knygos autorė Leonora Blekaitytė, as-meninių pokyčių konsultantė, tekstą grindžia savo darbo, padėjusio jai pačiai sutvirtinti gyve-nimo pamatus, patirtimi ir iliustruoja įtikinamais gyvenimiškais pavyzdžiais. Knyga įkvėps veikti, „supurtys“, paskatins įsiklausyti ir pažinti save, užves ant kelio, padės lavinti įgūdžius harmo-ningai gyvenant su savimi, o svarbiausia, privers imtis gyvenimo pokyčių DABAR. „Sielos aritmeti-ka“ papildyta praktikomis, kurios ypač rekomen-duojamos siekiant prisijaukinti permainas, plėsti sąmoningumą, įsiklausyti į savo, o ne primestus norus, mėgautis mums duota dovana – gyveni-mu ir žingsnelis po žingsnelio žengti laimės link.


91Knygos

92

4

1

7

2

3

8

6

5

Elektro–technikosgamintoja

Natris

Valgys(niek.)

Brangiakai–lis þvërelisIðkastasupelis

Plëðruspaukðtis

KalnaiVietname

„Anksti“rusiðkai

Atmosferosslëgio vnt.

Atmuðëmekelias

prieðø ...

VidurinësAzijoseþeras

...portomuitas

... maðina(garu

varoma)

Þadas,balsas

Aukðèiau–sioji Taryba

MiestasAlþyre —

al ...

ValstybëAzijoje

Ausiesuþdegimas

Italijospilietis

Graikøfilosofas,matema–

tikas

DykumaAfrikoje

KaimasKaiðiadoriø

rajone

Vos prað–neka

Ðv. islamoknyga

Sprogmuo

Firmosvadovas

EþerasAfrikoje

Dumblingøvandenø

þuvis

Arabøtautø

grupësþmogus

„Bûti... nebûti?“

Verslasarba ...

Veþa(kroviná)Afrikos

valstybë

Airijosmiestas

... kalvagûb–ris Komijoje

MiestasTunise —... Susas

... Vegas

Grupës„BIX“

lyderis

„Taika“antonimas

Kibo,klijavosi

Lygiøjøpadëtisðach–

matuose

» 3,14„Associated

Press“

Dainininkas... Choðnau

Galis

„Kaip s...miðke

vasaroslaike“

Muzikosgarsas

Rusijosupë

Viskà ...,viskà þino

Venesuelossostinë

Þmogausimuno–deficitovirusas

Sinusas ir...inusas

... tau yra?

„Seras“angliðkai

Kasdaminuþërë

„...garës“likeris

Skalavimopriemonë

RusiðkasvisureigisMiðrusisdvigarsis

Mums ið...ginèai

nutrûko

1 2 3 4 5 6 7 8

ATSAKYMAS — MARGUTIS

ISSN 2029-6363

panoraminiaiNr. 4, balandis

kryžiažodžiai

maxi! net 64 puslapiai!

Kaina 0,72 € / 2,49 Lt

Mėn

esio

Kon

Kurs

as

kavavirė

Kryžiažodįsudarė

Atsakymą siųskite el. paštu [email protected] iki š.m. birželio 20 d. Su prizo

laimėtoju bus susisiekta asme-niškai el. paštu.

Keptuvė indukcinėms viryklėmsKepimo apsauga

Vertė 80,70 Eur

„Fiskars“ sukūrė 4 skirtingų tipų keptuves, kurios yra optimaliai pritaikytos indukcinėms, elektrinėms, dujinėms ir viryklėms su ketaus kaiti-nimo elementais. Keptuvė indukcinėms viryklėms turi tolygiai ir efektyviai įkaistantį magnetinį ne-rūdijančiojo plieno dugną bei yra pagaminta iš nerūdijančio plieno.

Daugiau informacijos: http://lt.fiskars.com/c/perfectpan

Kryžiažodis92

93


Kryžiažodįsudarė

AtvAizdAsBENAsdAUGiABUtisKiNEsKOPAssAUsAiNiAiENErGijAKOvAsLAimėmOKyKLA

NArCizAsOPErAPAdėKLAsrAtUKAssAULėLydistrAUKiNystvArtELisviLKAsŽvirBLis

ISSN 2029-4859Kaina 0,72 € / 2,49 Lt

išbraukymasnet 64puslapiai!

+ surašymas

Nr. 4, balandis

maxi!

Mėn

esio

Kon

Kurs

as

kavavirė

C

D

I

S

E

R

S

A

N

Û

T

O

A

J

T

A

L

I

E

J

U

O

D

T

A

C

R

I

S

R

B

I

A

E

H

O

R

B

E

R

V

A

R

I

J

A

A

T

I

N

B

G

I

N

K

E

K

I

D

Z

N

I

S

Ë

T

S

Y

O

M

E

S

A

Ë

S

O

S

I

A

L

A

N

Y

K

Ð

K

I

A

V

K

E

N

N

I

A

J

K

O

V

I

M

E

T

S

Ë

N

O

I

L

O

Y

T

M

U

R

S

A

E

A

N

Ë

G

I

T

K

A

N

M

I

S

T

A

G

P

E

S

S

Ë

N

O

S

Y

Ð

E

N

R

O

T

R

S

Ë

K

L

T

A

S

N

O

R

B

I

L

A

P

A

I

A

S

S

O

J

A

J

I

G

E

V

R

U

S

L

E

I

R

S

L

U

P

I

C

A

E

T

N

E

E

I

S

K

D

A

O

L

A

R

A

K

T

R

L

J

A

Þ

T

R

F

N

I

È

N

A

A

L

I

U

S

I

M

I

B

D

A

E

O

I

A

V

A

I

U

I

R

O

S

N

E

Z

R

L

S

I

R

G

U

A

I

È

K

A

K

S

T

Ë

N

I

A

K

O

N

M

S

D

S

A

I

Ð

T

A

I

A

T

A

V

E

R

M

Þ

U

A

U

H

O

R

O

K

U

L

S

Ë

S

S

A

R

E

A

L

R

L

Y

S

I

Z

O

N

T

A

L

S

I

R

A

V

L

I

A

K R A I T E L I S

ATSAKYMAS

Eidami nuo vienos raidës prie kitos (tik ne ástriþai), iðbraukite pateiktus þodþius. Atsakymas — þodis ið likusiø neiðbrauktø raidþiø.

ANYKÐTËNASAUKÐTAKROSNËBATALIONASBRAKONIERIUSCERBERISÈIAUDULYSDISERTACIJADÞENTELMENASEKONOMISTAS

FORMULIARASGINKLANEÐYSGRUMTYNËSHEGEMONIJAHORIZONTALËILIUSTRACIJOSJUODVARNISKARALAIÈIAIKELIONËS

KOVASLAZDIJAILIBRETASMERASMIESTASNAKTIGONËNORVEGIJAOKULISTASORBITA

PELKËPULSASREVIZIJARISTÛNASSAVANORIAITORPEDAVAIKYSTËÞALVARIS

Atsakymą siųskite el. paštu [email protected] iki š.m. birželio 20 d. Su prizo

laimėtoju bus susisiekta asme-niškai el. paštu.

„Functional Form“ salotų džiovyklė„Functional Form“ skustukas fiksuotais ašmenimis„Functional Form“ daržovių pjaustyklė

Vertė 58,00 Eur

Joks pavasariškas stalas neįsivaizduojamas be gaivių salotų. „Fiskars“ turimą virtuvės įrankių ko-lekciją papildė naujais „Functional Form“ įrankiais salotoms ruošti: salotų džiovykle, padažo plak-tuvu, daržovių pjaustykle, plaktuvu, skustukais, spaustuku česnakams, ir įrankiais salotoms maišy-ti. Šie įrankiai puikiai dera tarpusavyje ir virtuvėje sukuria harmoniją.

Daugiau apie naujuosius įrankius čia: http://lt.fiskars.com/c/perfectsalad

Kryžiažodis93

94

Pakvietė studentas merginą į pasimatymą. Vaikštinėja jie po miestą ir čia jie praeina pro tokį prestižinį restoraną.– Oi, kaip skaniai kvepia!– Sušunka mergina.– Tau patiko? Nori, dar kartą praeisime?

_________

Meilužis barasi su moterimi: – Tu vis kalbi ir kalbi apie savo vyrą. Man nusibodo vis būti antruoju smuiku! – Džiaukis, kad iš viso esi orkestre!

_________

Vyras su žmona žiūri siaubo filmą. Žmona išsigandusi ir pamačiusi pabaisą sako: –O, mama!!!Vyras sako: –Panaši, panaši...

_________

Jaunoji sako būsimam vyrui:– Po vestuvių aš leisiu tau pabučiuoti mane ten, kur dar niekas manęs niekada nebučiavo.– Ir kur gi?– Havajuose.

_________

Pora draugų kalbasi: – Žinai, aš išmatavau savo žmonos greitį, kai ji vaikšto po parduotuves. – Ir koks jis? –100 eurų per valandą!

_________

Užeina žmona į kambarį ir sako:– Brangusis, išnešk šiukšles.Vyras, sunkiai atsidusęs:– Aš ką tik prisėdau...Žmona (supratingai ir užjaučiamai):– O ką veikei?– Gulėjau!

_________

Ką vyrai veikia naktimis: 1) 17% eina į šaldytuvą; 2) 21% – į tualetą; 3) kiti 62% eina namo..._________

Vyras (peržiūrinėdamas sąskaitas):– Tau reikėjo ištekėti už milijonieriaus.Žmona (švelniai):– Jeigu aš tai būčiau padariusi, dabar jis niekuo nesiskirtų nuo tavęs, mielasis..._________

Policininkas sustabdo greitį viršijusį vairuotoją: – Sakykit, kur taip skubate? – Namo. Mes su draugais šventėm Naujuosius Metus, vat ir užsilaikėm... – Pala, pala, bet juk dabar birželis?! –Vat todėl ir skubu!_________

Jis:–Brangioji, kur mano pietūs?Ji:

–Receptų knyga – 124 puslapis._________

Duktė nesutaria su sužadėtiniu ir skundžiasi motinai:– Mama, ką daryti? Kai mudu susitinkame,

Justinas visada man įteikia nuvytusių gėlių.– Liaukis vėluoti į pasimatymus.

_________

Knygyne Ji: –Aš ieškau knygos:„Moteris – stiprioji lytis“. Pardavėja: –Paieškokite ten, fantastikos skyriuje.

_________

Salės, kurioje vyksta pokylis, pakraštyje ant fotelio sėdi grafienė. Prieina grafas ir klausia:– Ar šoksite kitą šokį? – Aišku, kad taip, grafe.– Puiku. Pagaliau turėsiu kur atsisėsti._________

– Ir aš, ir žmona buvome laimingi 25 metus.– O kas po to įvyko?– Mes susipažinome._________

Supykęs sūnus tėvams:–Man nusibodo nuolat būti su jumis, visada grįžti nuro-dytu laiku. Aš noriu romantikos, laisvės, alaus, merginų, aš to noriu ir nebandykite manęs sulaikyti.Sūnus ryžtingai eina prie durų, kur jį pasiveja tėvas.–Tėve, aš gi sakiau nebandykite manęs sulaikyti...–Aš, sūnau, tavęs nestabdau, aš su tavimi...

Anekdotai94

95


96

Nori žurnalą gauti

Į NAMUS?Visas prenumeratos sąlygas rasi adresu www.zurnalasgk.lt arba rašyk mums [email protected] ir sužinok visas sąlygas.

001 gk

Documents