jVADAS

M e z g i m o i s t o r i j a g a n a m i g l o t a ,

n o r s m a n o m a , l < a d m e z g i m o i s t a -

k o s g l u d i T o l i m u o s i u o s e R y t u o s e i r

s i e k i a g a i b u t v i e n u o l i k t ^ a m z i L j . M u s

p a s i e k e n e g a u s u s s i o s e n o v i n i o a m a t o

p a v y z d z i a i , k u r i e , a n o t j u o s t y r u s i q

s p e c i a l i s t g , b u v o n u m e g z t i n a u d o j a n t

p a p r a s t ^ t e c l i n i k ^ , v a d i n a m ^ r i s i m u .

P a t y s a n k s t y v i a u s i m e g z t i g a m i n i a i , k o

g e r o , b u v o numegzti g r y n a i p r a k t i n i a i s

s u m e t i m a i s , b e t , k a d a n g i s u s i d e v e j o ,

b u v o t i e s i o g i s m e s t i . S i e m e z g i n i a i

b u v o p a g a m i n t i i s d u l a n d o p l u o s t o .

i s l i k o t i k t a i k e l e t a s J14 f r a g m e n t L j ( n e t g i

n e v i s a d e t a l e ) , t o d e l i t i n s u n k u n u s t a -

t y t i , k a i p j i e b u v o pagaminti .

Islik§ a u t e n t i s k i g a m i n i a i , p a p r a s -

t a i s k i r t i s p e c i f i n e m s p r o g o m s ( y p a c

r e l i g i n e m s a p e i g o m s ) , y r a p u i k u s

s i o a m a t o p a v y z d z i a i . A m a t i n i n k q

s ^ j u n g o s n a r i a i t a i p p a t g a m i n o i r k i t q

d i r b i n i q , k u r i e b u v o i s s a u g o t i . J i e t u r e j o

b u t i gaminami l a i k a n t i s k o n k r e c i q

instrukciJLj - p a v y z d z i u i , k o j i n e s t u r e j o

b u t i d e k o r u o j a m o s d a i l i o m i s p y n u -

t e m i s , o m e g z t a b e r e t e t u r e j o b u t i

s u v e l t a . B e t p a g r i n d i n i s p r o d u k t a s , k u r j

t u r e j o p a g a m i n t i m o k i n y s p r i e s t a p d a -

m a s meistru, - j v a i r i a s p a l v i s k i l i m a s . J i s

turbut b u v o s k i r t a s k a b i n t i a n t s i e n o s .

Y p a c m a z a i i s l i k o k a s d i e n i q m e z g i ­

m o pavyzdziLj, p a g a m i n t t j i k i d v i d e -

s i m t o a m z i a u s . T i e s a , k e l e t a s g a m i n i q .

islikusiLj is d e v y n i o l i k t o i r d v i d e s i m t o

a m z i a u s p r a d z i o s , p a s i z y m i l a b a i a u k s t u

m e i s t r i s k u m u . K o g e r o , j i e i s l i k o t o d e l , k a d

b u v o s k i r t i b u s i m o m s k a r t o m s . K r i k s t o

s k a r o s b e i a p d a r a i y r a p r i s k i r i a m i j s i a i

k a t e g o r i j a i gaminlLj p a v y z d z i a i . Siuo m e t u

s i e k i a m a i s s a u g o t i k u o d a u g i a u m e g z t q

g a m i n i L j , n e s j i e y r a s v a r b i m u s q k u l t u r o s

p a v e l d o d a l i s .

I k i p a t d e v y n i o l i k t o a m z i a u s n e b u v o

j o k i L j r a s y t i n i i j m e z g i m o i n s t r u k c i j q . A n k s -

c i a u m e z g e j a i m o k e s i m e g z t i s t e b e d a m i

i r p e r d u o d a m i z i n i a s z o d z i u v i e n a s k i t a m .

J e i p a t y r i n e s i m e k a i k u r i u o s a n k s t y v u o -

s i u s p a v y z d z i u s , k o g e r o , p a s t e b e s i m e

t a m t i k r u s b e n d r u s b r u o z u s , k u r i e b u v o

z i n o m i v i s i e m s . B e t o , b e a k i v a i z d a u s m o -

d e l i u o t o j o i r a m a t i n i n k o ( d a z n i a u s i a i t a i

b u d a v o v i e n a s i r t a s p a t s a s m u o ) m e i s -

t r i s k u m o , s i e p a v y z d z i a i d a r i r p a l i u d i j a

s e n i a i u z m i r s t a s a r i s n y k u s i a s t e c h n i k a s .

R a s y d a m a s i q k n y g q , s t e n g i a u s i

s u p a z i n d i n t i s u k a i k u r i o m i s t e c h n i k o m i s ,

k u r i q i s m o k a u p e r d a u g e l j rnetg, i r a i s k i a i

p e r t e i k t i k a i k u r i u o s v a r t o t u s t e r m i n u s .

M e z g i m o k a l b a p r a d e d a n t j j j g a l l s i e k

t i e k t r i k d y t i , o z i n o j i m a s , k a d t u r e s t i k s l i a i

v a d o v a u t i s i n s t r u k c i j o m i s , d a u g e l j n e t

a t b a i d o n u o z a v e j i m o s i s i u o a m a t u . V i s

d e l t o a p r a s y t i m e t o d a i n e r a t a i s y k l e s ,

k u r i g r e i k i a g r i e z t a i l a i k y t i s . T i e s i o g t a i

p a p r a s t a s s k i r t i n g s m e z g i m o t e c h n i k q

p r i s t a t y m a s . D a u g e l i s d a r b o m e t o d i i

^ 1 5 ^ :

• • 11

I • n

L a •

•

I i

1

b u v o t o b u l i n a m i i s t i s u s m e t u s , 0 j e i

s t e b e s i t e , k a i p f o r m u o j a m a s m e z g i n i o

r a s t a s , k a i j d e m i a i j s i z i u r e s i t e , j g y s i t e d a u ­

g i a u p a s i t i k e j i m o s a v o j e g o m i s i r , k o g e r o ,

n o r e s i t e i s b a n d y t i s a v o p a c i g i d e j a s .

Si k n y g a s k i r t a m e z g e j a m s , t u r i n -

t i e m s j v a i r i ^ p a t i r t j . P r a d e d a n t i e s i e m s

m e z g e j a m s a i s k i n a m a , n u o k o r e i k i a

p r a d e t i , k a r t u s u p a z i n d i n a m a s u s i u l q

b e i v i r b a l t i j v a i r o v e . P r a d z i o j e a p r a s o m i

p i r m i e j i a k i q a p m e t i m o i r m e z g i m o

z i n g s n i a i , k u r i u o s p a p i l d o m a z i a u z i n o m q

a k i i 4 a p m e t i m o b u d q i l i u s t r a c i j o s b e i

r e k o m e n d a c i j o s , k a i p g e r i a u t a i pritaikyti, k a d I s e i t L j tvarkingas i r i s v a i z d u s g a m i n y s .

K i t a m e s k y r i u j e aiskinama, k a i p m e g z t i

d v i e m pagrindiniais g e r g j i j ir isvirksciqJLj akiL) r a s t a i s , k a i p j u o s d e r i n t i t a r p u s a v y j e ,

k a d b u t t ) i s m e g z t i s k i r t i n g ! r a s t a i . T o l i a u

p a t e i k i a m i s k i r t i n g i akiq n u l e i d i m o b u d a i ,

k u r i e p a d e s j u m s s u p r a s t i , k a i p u z b a i g t i

p i r m q j q j u s q m e z g i n i o d a l j .

K a i b u s i t e j v a l d ^ s i a s t e c h n i k a s ,

n o r e s i t e i s m o k t i i r d r ^ s e s n i q m e z g i m o

b u d q . T o d e l , k i e k tik j m a n o m a , s i e k t a

p a t e i k t i k u o d a u g i a u d a r b o m e t o d q ,

k u r i e p a d r ^ s i n s m e z g a n t j j j ir p a d e s a t s i -

k r a t y t i s u s t a b a r e j u s i q r a s t q i n s t r u k c i j q b e i

p a s i r i n k t i t o k i ^ m e z g i m o t e c h n i k ^ , k u r i

p a t i n k a l a b i a u s i a i . K i t u o s e s k y r i u o s e r a s i t e

j v a i r i q p a t a r i m q , kaip u z d e t i i r n u l e i s t i a k i s

m e z g a n t v i r b a l a i s s u v a l u , k a i p p e r e i t i

p r i e p a z a n g e s n e s t e c h n i k o s m e t o d q .

t o k i q k a i p m e z g i m a s j v a i r i a s p a l v i a i s

s i u l a i s , p y n i q i r k i a u r a r a s c i o m e z g i m a s .

T i k i u o s i , j o g p a t e i k t i p a t a r i m a i p a r o d y s ,

j o g s i e m e z g i m o b u d a i n e r a s u d e t i n g e s n i

n e i m e z g i m a s l y g i u o j u r a s t u . B e t o , j u s is

t i e s q p a t i r s i t e , j o g d a r o t e p a z a n g ^ , k a i t i k

u z b a i g s i t e j d o m e s n j m e z g i n j .

B a i g u s m e g z t i , m e z g i n i o d a l i s r e i k i a

s u j u n g t i , t a d p a t e i k i a m i i r j v a i r u s b u d a i ,

k a i p t a i p a d a r y t i , k a r t u p a t a r i a m a , k a i p

s u r i n k t i a k i s n u o m e z g i n i o k r a s t o b e i

s u k u r t i j v a i r i a u s i q f o r m q k i l p a s s a g o m s .

K n y g o s p a b a i g o j e p a t e i k i a m a d a u g i a u

p r a k t i n i q p a t a r i m q , a t s i r a d u s i q p e r i l g u s

m a n o m e z g i m o p r a k t i k o s m e t u s , b e t o ,

p a t e i k i a m i i r d r a u g q b e i k o l e g q ( t a i p p a t

m e z g e j q ) p a t a r i m a i . D a r y r a s k y r e l i s a p i e

m e z g i m ^ l a i s v a f o r m a b e i k i t u s d e k o r a -

t y v i u s m e z g i m o b u d u s . A p s i g i n k l a v u s s i a

t e c h n i n e i n f o r m a c i j a - b e l i e k a z e n g t i t i k

m a z 4 z i n g s n e l j , k a d p r a d e t u m e t e k u r t i

s a v o p a c i q s u g a l v o t o d i z a i n o g a m i n i u s . B e

t o , p a t e i k i a m a k e l e t a s p a t a r i m q , k a i p s i a m

t i k s l u i s u s i k u r t i s c h e m a s i r j o m i s n a u d o t i s .

N e s v a r b u , a r e s a t e t i k p r a d e d a n -

t i s m e z g e j a s , a r j a u m e z g a t e k e l e t q

m e t q , v i l i u o s i , j o g s i k n y g a p a s k a t i n s j u s

p r a k t i k u o t i , e k s p e r i m e n t u o t i , a t r a s t i b e i

k u r t i , M e z g i m a s y r a n u o s t a b u s a m a t a s ,

n e s v a r b u , k o k i u m e i s t r i s k u m o l y g m e n i u

d a r b u o j a t e s . J u k m e z g i m a s n e r a v i e n d i -

d z i u l j p a s i t e n k i n i m ^ t e i k i a n t i s u z s e m i m a s

- j i s s k a t i n a m u s d a r i r p a s i t e l k t i v a i z d u o t ? .

10 Kas yra siulas?

11 Kokie siulai tinkamiausi?

12 Kaip reikia laikyti siul^?

13 Kasyragi ja?

13 Kodel kai kurie dvieJLj gijLj siulai storesni nei kiti?

14 Kas tai yra „Z" ir „S" sukrumas?

14 Kokius virbalus geriausia pasirinkti?

16 Ar kai kuriuos virbalus geriau naudoti tam tikriems siulams?

17 Kaip galiu nustatyti virbalq dydj, jei jis neuzrasytas?

18 K^ tureciau daryti , jei pasitaiko siulas su mazgu?

18 Ar man uzteks siCilLi eilutei uzbaigti?

19 Koks yra pagalbinis virbalas pynems megzti?

20 Kuo skiriasi daugiaspalviai , intervalais dazyti ir margi siulai?

21 Kaip isvengti nepageidaujamo rasto mezgant daugiaspalviais siulais?

22 Kas yra kontrolinis pavyzdys arba mezginio tankumas?

23 Kokiomis akimis tureciau megzti savo kontrolinj pavyzdj?

24 Kaip ismatuoti kontrolinj pavyzdj?

26 Jeigu pakeisiu virbalus j kito dydzio virbalus pagrindinei mezginio daliai, a r ta ip pat turesiu pakeisti virbalus ir stulpelio mezgimui?

26 Kiekapytikriai siulq reikes moteriskam megztiniui?

r i :

REIKMENYS IR MEDZIAGOS

Viskas, ko jums reikia norint pradeti megzti, - tai virbalai ir siulai. Kuo daugiau apie juos zinosite, tuo

jums bus lengviau. Siame skyriuje taip pat paaiskinti kai kurie jprasti techniniai terminal.

6 k l a u s i m a s Kas tai yra „T' ir „S" sukrumas? Pradinis siulo sukrumas gaunamas sukant pluostq ir priklauso nuo sukrumo krypties. Paprastai gauna­mas „Z" sukrumas - siulo sukrumo kryptis, kai zlurint \j vertikaliai, vijq kryptis atitinka Z raides vidu-rines dalies kryptj. Todel kad siulas neissivytLi, kaip tai paprastai nutinka sukant siul^ is dviejq gijq, jis turi buti sukamas priesinga kryptimi nei buvo susuktos gijos - kitaip tarlant, „S" sukrumu.

„Z" sukrumo „S" sukrumo siulas (su- siulas (su-

suktas pries suktas pagal laikrodzio lajkrodzio rodykl^)

„S" sukrumo i r „ Z " sukrumo gijos susuktos

kartu i „S" sukrumo mezgimo siul^. 7 k l a u s i m a s

Kokius virbalus geriausia pasirinkti? Geriausi virbalai yra tie, kurie netrikdo j u s L j mezgimo tempo, jals smagu ir patogu megzti. Siais laikais galima jslgyti ivairiausio tipo vlrbalq, yra netgi tokiq, kuriq galai svlecia, kad gale-tumete megzti tamsoje! Virbalq asorti-mentas (pagal storj) jvairus, pradedant labai plonais virbalais minlatiurinlams mezginlams ir baigiant storals, pagal uzsakym^ pagamintais virbalais, ku-rlais galite megzti ypatingus mezgi-nius is daugello gijq suvytq slulq.

Daznesni JAV virbalq dydzio

numeriai nuo 0 dydzio numerio (plo-nlausiq) iki storesniq. Virbalq dydzio numeris zenklina virbalo skersmenj nuo 2mm Iki 10mm. Virbalq taip pat buna irjvairaus ilgio, pradedant 15cm ir baigiant 40,5cm ilglo virbalais.

Parduodami virbalai buna paga­minti is jvairiausiq medziagq: metalo, bambuko, medzio, plastmases arba pagaminti Is sintetinlq medziagq. Per visq ilgijie paprastai buna vienodo storumo, skiriasi tik smalgallq storis. Virbalai parduodami komplektals

po du, galuose turi galvutes, todel vadinami virbalais su vienu nusmai-lintu galu. Tokie virbalai naudojami jvalriems gaminlams lygiuoju rastu megzti, o kuo jie lygesni, tuo lengviau jais slysta akys.

Apvalusis mezgimas arba mez­gimas ratu atliekamas virbalais, kuriq abu galal nusmailinti arba virbalais su valu. Virbalai abiem nusmailintais galais parduodami 4-5 virbalq, paga-mintq is jvairiausiq medziagq, kom-

plektais. Virbalai su valu - tai tiesiog du virbalai, kuriq bukieji galal sujungti valu. Sie virbalai buna jvairiausio Ilgio ir gall Islaikyti atitinkam^ akiq skaiciq. Geriau daug akiq surinkti ant trumpo virbalo nei meginti Istempti kelet^ akiq ant ilgq virbalq. Taciau labai trumpi virbalai gall buti nepatogus, todel geriau naudoti virbalus su abiem nusmailintais galais, kai reikia apmesti nedaug akiq.

3 3 k l a u s i m a s Kaip megzti gerqsias akis? Geroji akis ir isvirkscioji akis yra dvi pagrindines akys, kuriomis mezgami (vairiausi rastai. Geroji akis, ziurint is gerosios mezginio puses, panasi j ap-verst^ „V" raid?, o isvirksciojoje panasi j mazgelj. Isvirkscioji akis gerojoje puse-je suformuoja mazgelj, o isvirksciojoje raid? „V". Skirtingai derinant sias akis sukuriama daugybe jvairiausiq rastq.

S P E C I A L I S T O P A T A R I M A S

„Kai mezgate akis, siulo per daug nejtemplcite. Akys turi

lengval slysti virbalu taip, kad jas lengva butq ismegzti kitoje

eiluteje. Jei pastebite, kad jos darosi vis labiau prigludusios prie virbalo, pameginkite siuiq laikyti kitaip."

1 Apmet? reikiam^ akiq skaiciq, siul^ laikykite uzpakalineje mezginio

puseje, 0 tada verkite desinj virbalq j pirm^ ant kairiojo virbalo esanciq akj (is priekio [ uzpakalj).

2Desiniuoju virbalu paimklte slul^ tarp dviejq virbalo smaigaliq.

i i

i i

1 1 1 1 1

1

3Svelniai istraukite desiniojo virbalo smaigalj, uzkablndami kq tik

suformuoto siulo kilp^ ant desiniojo virbalo; tuo pat metu nuimkite ismegzt^ akj nuo kairiojo virbalo. Veiksmei kartokite su kiekviena akimi tol, kol baigslte ismegzti vls^ ellut?. Mezginj apsuklte taip, kad ismegztos akys vel atsldurtq ant kairiojo virbalo, tada toliau megzkite kitq eilut?. Taip megzkite kelet^ eiluciq, kol pajusite ritmiskum^, o jusq mezgimas taps lygus ir sklandus.

Cia pavalzduoti pirmieji du gerosios Sis pavyzdys parodo, kaip istraukiama akies mezgimo etapal, siul^ prilaikant nauja kilpa pries nuleidziant ismegzt^ kaire ranka. Siuo atveju tai butq akj nuo virbalo. europinis metodas.

8 4 k l a u s i m a s Kokie apvalaus mezgimo privalumai?

Apvalusis mezgimas arba mezgimas apskritimu turi tam tikrq privalumq.

Vienas is p a g r i n d i n i L | privalumq, anot daugello mezgejij, yra tai, kad uzbaigus mezginj nereikia jo susiuti, o jei ir prireikia, tai tik nedideles siules.

Toks mezgimas nevargina ranky, nes svoris pasiskirsto tolygiai, nors pati detale baigiant megzti gali tapti gana sunki.

Geroji mezginio puse visuomet buna atsukta j jus, o tai labai patogu, kai reikia megzti pagal schemas, nes galite matytl tokj plesinio motyvq, koks pavaizduotas ant popieriaus lapo, tad jums nereikia papildomai sifruoti schemq Isvirkscioms eilutems.

Jei mezgate bet kokio ilgio mezginj virbalais su valu, akys neissikraipys, jei jas pastumsite ant valo vidurlo link.

Galite Ismegzti vienos ellutes juostas arba nelyginj eiluciti skaiclLj skirtlngomis spalvomls.

Virbalais su valu galima megzti detales, sudarytas is daugello akiq.

Deja, virbalai su valu turi ir tam tikrq trukumq.

Sudetlnga Ismatuoti mezginio ilgj, kol jis yra ant virbalq.

Nejmanoma megzti rasto apskritimu.

Virbalais su valu nepatogu ismegzti trumpas eilutes.

S P E C I A L I S T O P A T A R I M A S

„Jei mezgate juostuotq salikq, imkite nelyginj siulq kamuoliq skaiciq. Apmeskite dvigubai daugiau akiq nei nustatytas galutinis saliko plotis, o tada megzkite apskritimu, is akies jungdami ir derindami jvairiq

spalvq siulus. Siulq galq nereikes priadyti, nes jie bus

paslepti saliko viduje."

8 5 k l a u s i m a s j Kaip apmetus akis virbalais su valu, _̂ sujungti mezginio galus?

Pries apmesdami akis, kiek galite la­biau istiesinkite virbalq valq. Pakuoteje nailoninis virbalq valas buna sustan-dintas specialia medziaga. Atidar? pakuot?, panardinklte jj j karst^ van-denj keletui minuciq, o tada kiek galite Istempkltejjtarp pirstq.

Apmet? relklam^ akiq skaiciq, patlkrinkite, ar akiq pynute nera persi-sukusi per virbalq. Jei pradesite megzti ant persuktos eilutes, veliau nebegale-site atstatyti padeties, todel teks liautis mezgus.

Jei jau esate tikri, kad akiq eilute ant valo gull tiesial, virbalq suim-

kite apskritimu taip, kad mezgimo siulas butq ant desiniojo smaigalio ir ismegzkite geruoju budu plrm^j^ kilp^ nuo kairiojo virbalo smaigalio. Taip gausite pirmqjq pradines eilutes akj. Patraukite slul^ gana tvirtai, tokiu budu uzdarykite ratq sios eilutes pradzioje. Tada megzkite toliau pagal laikrodzio rodykl? neapsukdami mezginio.

/IP/l(!/OJ£;apmestos akys paruostos jungti i apskritimq.

' . 5 9 k l a u s i m a s Kokiq dar yra krastq dekoravimo budq? Tokiq drabuziq krastq ir rankogaliq apdailos budq, kurie ne taip greit nusidevetq, nera daug. Taciau daugelj subtiliq mezginiq krastq galinna deko-ruoti kiaurarasciu. Galima krastus pri-megzti taip, kaip mezgamos Setlendo skaros, arba prisiuti prie jau numegzto drabuzio.

Primezgama tokiu budu:

KAIP MEGZTI Apmeskite 25 akis.

1 eilute. Megzkite iki paskutines akies ir sumegzkitej^ kartu su atitinkama akimi nuo apmestq akiq eilutes. 2 eilute. 1 nukelkite, megzkite iki galo. 3 eilute. Kaip 1 eilute. 4 eilute. 1 nukelkite, 3 gerosios (siulas permetamas per virbalq, 2 sumezgamos kartu geral) taip Iki paskutines akies, 1 gera. 5 eilute. Kaip 1 eilute. 6 eilute. 1 nukelkite, 4 gerosios (siulas permetamas per virbalq, 2 sumezgamos kartu geral) taip Iki 2 paskutiniq akiq, 2 gerosios. 7 eilute. Kaip 1 eilute.

8 eilute. 1 nukelkite, 5 gerosios (siulas permetamas per virbalq, 2 sumezgamos kartu gerai) taip Iki 2 paskutiniq akiq, 2 gerosios.

Megztas geles, sagas arba karo-liukus galima prisiuti, arba apatinius drabuzio krastus galima dekoruoti megztais bumbuliukais, kamuoliukais ar varpeliais.

Jei norite numegzti varpelj, apmeskite mazdaug 12 akiq ir ismegzkite „dantu-kq" krastelj (zr. p. 39). Kitoje eiluteje su-megzkite kartu po dvi akis geral. Dar kitoje eiluteje sumegzkite kartu po dvi akis Isvirksciai, uzverzkite, palik? Ilgq siulo galq sonlniams krastams susiuti. Uzsiuv? krastus, siulo galq perverklte per varpello galvut? ir prisiukite varpe­lj prie drabuzio krasto.

1 6 0 k l a u s i m a s Kaip siuvineti pagal mezginio akis? Siuvinejimas pagal mezginio akis, dar vadinamas sveicariskuoju adymu, pradzioje buvo naudojamas kojiniq kulnams, kurie greit susldevedavo, su-tvirtinti, o kadangi siuvinejama buvo pagal mezginio akis, nuo to ir kilo sis pavadinimas.

Dabar daug dazniau pagal mezginio akis siuvinejama sklrtingos spalvos siulais, uzbaigus mezginj. Ypac daznai tenka siuvineti nedi-delius spalvotus plotelius zakardo rastuose, kuomet nepatogu megzti vienq ar dvi akis kitu siulu.

[verkite relkiamos spalvos siulq j adatq buku galu ir, siuvlnedami is desines j kalr^, atkartokite gerqjq mez­ginio akiq formq istraukdami adatq per vidurj is desines j kair^ aplink uzpa-kalin^ akies pus?, tada ties virsumi is­traukite Ir vel durklte zemyn per vidurj. Toliau eikite prie kites akies ir velksmq pakartokite. Kitq eilut? siuvinekite is kaires j desin? arba verskite mezginj aukstyn kojomis, jei taip jums lengviau siuvineti. Jei siuvinejate vertikaliq linljq, pradekite nuo apacios ir kllkite j virsq.