I tomas A -Ar von Aachen Hans (Hansas fn chenas) 1552 Kln - 1615 m. kovo 4 d. Praha, vokiei tapytojas. Manieristas. Nuo 1574 tapybos moksi Venecijoje (studijavo Tintoretto, Correggio kryb), vliau Romoje. Apie 1588 gro Vokietij. Nuo 1592 Prahoje buvo imperatoriaus Rudolfo II rm tapytojas. Sukr mit. kompozicij (Maudymasis), portret. Aleksandras Indriulailis Aachen (chenas), miestas Vokietijos vakaruose, iaurs Reino -Vestfalijos emje, Belgijos ir Olandijos pasienyje. 241 400 gyv. (2001 m. . Elektrotechnikos pramon ( elektros varikli, kineskop, kaitinamj lemp gamyba), metalo apdirbimas, main (stakli, vagon) gamyba. Maisto (okolado fabrikas), tekstils, chemijos (daugiausia gumos), stiklo pramon. Prie A kasamos akmens ir rusvosios anglys. Kurortas (kartosios miner, versms); gydomos reumatins, odos ligos. Turizmas. Kasmet vyksta tarpt, jojimo varybos. Meno, spaudos muziejai. Auktoji techn. mokykla ( universitetas; nuo 1880 m. , auktoji muzikos mokykla. ARCHITEKTRA. VIII- IX a. katedra (Pasaulio paveldo paminklas) su vlyvojo bizantikojo stiliaus atuonkampe koplyia (793-apie 800, statytojas Odas Mecietis, Odo von Metz) ir gotikiniu choru (1414 m. ; gotikin rotu (apie 1376, perstatyta 1902 m. su restauruotomis imperatori salmis; XV- XVI a. v. Pauliaus ir v. Mikalojaus banyios (per Antrj pasaulin kar apgriautos, vliau restauruotos) bei miesto tvirtinim fragmentai. ISTORIJA. Nuo I a. p.m.e. kelt ir romn gyvenamas gydomj versmi kurortas Akvisgranas, 470 nukariautas frank. Nuo 788 ar 789 Karolio Didiojo rezidencija; Karoling kultros centras. 936-1531 Aachene karnuota dauguma Vokietijos karali. 1165 ir 1215 gavo miesto teises. Nuo 1250 laisvasis imperijos miestas. Perklus imperatori karnacij Frankfurt prie Maino, po rel. kar ir 1656 gaisro nyko. Naujaisiais laikais daugelio taikos konferencij (1668 po Devoliucinio karo, 1748 po Austrijos pdinysts karo), kt. tarpt, susitikim vieta. 1792 uimtas prancz, 1815 perduotas Prsijai. Per Antrj pasaulin kar labai sugriautas; iki 1966 atstatytas. Aacheno kongresas (Acheno kongresas), pirmasis T ventosios sjungos kongresas. ai Aaiun (ai Aain) f ai Ajun. Jeppe Aakjaer (Jep Okeris), tikr. Jensen 1866 m. rugsjo 10 d. Aakjaer, Jut1andija - 1930 m. balandio 22 d. Jenle, Jut1andija), dan raytojas. Kaimo buities tematikos romanuose auktinama senoji valstiei kultra, publicistiniu agitaciniu stiliumi reikiamos sd. idjos. Rom. Rstybs vaikai (Vredens b0m 1904 m. apie sunki samdinio dali sukl visuomens diskusij. Vertingiausia krybos dalis - neoromantin poezija (rink. Rugio dainos /Rugens sange 1906 m. . Eilraiams dan kompozitoriai sukr muzikos, kai kurie tapo liaudies dainomis. Ieva Steponaviit Aalen (Alenas), miestas Vokietijos pietuose, Badeno -Wrttembergo emje, vabijos Albo kalnuose, prie Kocherio ups (Neckaro deinysis intakas). 66 000 gyv. (2001 m. . Juodoji metalurgija, main gamyba, metalo apdirbimas. Poligrafijos, medio apdirbimo,

popieriaus, optikos, tekstils, maisto, chemijos pramon. Kurortas. Geologijos ir paleontologijos muziejus. Rotu (1636 m. , barokin banyia (1765 m. . A vietoje buvo romn gyvenviet. 1360-1803 m. laisvasis miestas. Aalsmeer (Alsmeris), miestas Olandijos vakaruose, pietvakarius nuo Amsterdamo, prie Westeinderplasseno eero. 23 200 gyv. (2001 m. . Gli auginimo centras; didiausia pasaulyje gli bira. iemos sportas. Turizmas (nuolatin tulpyn paroda). Aalst (f1amand.; Alstas), prancz Alost, miestas Belgijoje, prie Denderio ups, Briuselio -Gento geleinkelio ir plento. 75 800 gyv. (2001 m. . Tekstils, gumos, chemijos, odos ir avalyns, maisto (alaus) pramon. Tekstils pramons main gamyba. A apylinkse didels apyni plantacijos. Apyni ir gli prekyba. Turizmas. Rotu (XIII - XV a. ; dab. muziejus), gotikin v. Martyno kolegija (XV - XVI a. ), skerdyklos pastatas ( XVII a. ), v. Juozapo banyia ( XVIII a. ). Miestas inomas nuo 870. Alvar Aalto Hugo Henrik (Alvaras Hugas Henrikas Altas) 1898 m. vasario 3 d. Kuortane (Suomija) - 1976 m. gegus 11 d. Helsinkis, suomi architektas, urbanistas. Nuo 1955 m. Suomijos akademijos narys, 1963-1968 m. prezidentas. Vienas ymiausi XX a. architekt. 1916-21 studijavo Helsinkio politechnikos institute. Nuo 1928 buvo Tarptautini iuolaikins architektros kongres (CIAM) narys. Dst Masasetso technologijos institute Kembride (JAV), Helsinkio universitete; profesorius (1940 m. . Daugiausia projektavo Suomijoje (iki 1949 su mona archit. A. Marsio): Viipuri (1935, dab. Vyborgas, Rusija) miesto bibliotek, Paimio sanatorij (1933, t.p. jos baldus), vil Mairea prie Noormarkku (1939 m. , Saynatsalo municipalin centr (1952 m. , Jyvaskyla pedagoginio instituto pastat (1957 m. , kultros rmus Helsinkyje (1958 m. , Vuoksenniskos banyi (1958 m. , Otaniemi politechnikos instituto pastat (1966 m. , Rovaniemi bibliotek ir teatr (1972 m. , kongreso rmus Finlandia Helsinkyje (1971, iplsti 1974 m. , Jyvaskyla muziej (1973, dabar A muziejus). Suprojektavo pastat JAV (Masasetso technologijos instituto bendrabut Kembride 1948 m. , Vokietijoje (operos teatr Essene 1964, su archit. E. Makiniemi), Danijoje (dails muziej Alborge 1972 m. , Irake, Suomijos paviljonus pasaulinse parodose Paryiuje (1937 m. ir Niujorke (1939 m. . Savitai derino funkcionalizmo ir organins architektros principus su nacionalinmis tradicijomis, racionalum su plastikumu. Iradingai naudojo vietines statybines mediagas, medines konstrukcijas; pastat fasadus ir laisv vidaus erdvi planavim derino prie kratovaizdio. Pareng Rovaniemi (1945 m. ir Imatros (1953 m. miest bendruosius planus, Laplandijos regiono (1955 m. plan, Helsinkio naujojo centro (1964 m. projekt. Sukr sluoksniuoto medio bald, interjero element, skulptr i bronzos, marmuro. A kryba turjo takos pasaulio, taip pat ir Lietuvos architektrai. 1957 m. Karalikojo brit architektros instituto ir 1965 m. Amerikos architektros instituto aukso medaliai. L: F. Gutheim Alvar Aalto New York 1960; Alvar Aalto: Architektra i gumanizm Moskva 1978. Vladas Stauskas Aaltonen Erkki (Erkis Altonenas) 1910 m. rugpjio 17 d. Hameenlinna - 1990 m. kovo 8 d. Helsinkis, suomi kompozitorius, smuikininkas, dirigentas. Nuo 1935 grie v.

orkestruose, vliau vadovavo simfoniniam ir kameriniams orkestrams. 1947 baig Helsinkio J. Sibelijaus muzikos akademij. Staavo Didiojoje Britanijoje, Italijoje, ekoslovakijoje, Rumunijoje. Nuo 1958 Kuteno choro vadovas. Krybos pagr. sritis -instr. muzika. Sukr balet, 5 simfonijas (1947-64; antroji Hirosima 1949 m. , 2 koncertus fortepijonui ir orkestrui, chor, romans, kino film muzikos. Bronius Ambraziejus Aaltonen Waino (Vein Altonenas) 1894 m. kovo 8 d. Marttila (prie Turku) - 1966 m. gegus 30 d. Helsinkis, suomi skulptorius, tapytojas, scenografas. 1910-15 Turku moksi Meninink skatinimo draugijos mokykloje (pas V. Westerholm), 1923 -Italijoje, Pranczijoje ir Didiojoje Britanijoje. Kr paminklus, portretinius biustus, kamerines skulptras i granito, marmuro, medio, terakotos, bronzos. Kriniai: J. Sibelijaus portretas (1935 m. , suomi emigrant paminklas Delavere (JAV, 1938 m. , 5 skulptros Darbas ir ateitis Suomijos parlamento rmuose (1938 m. , Draugysts paminklas Turku (1950-52 m. . Kryboje rmsi neoklasicistine tradicija. Turku yra W. Aaltonen. muziejus. Nijol Tumnien Aamulehti" (Rytinis laikratis), Suomijos dienratis, einantis nuo 1881 Tamperje. Vienas seniausi alies laikrai. Reikia Nacionalins koalicijos partijos (konservatori) nuostatas. Tiraas apie 140000 egz. (1999 m. . Domas Smukus A apygarda, Algirdo apygarda, Lietuvos partizan junginys, 1945-46 Dzkijoje kovojs prie sovietin okupacin reim. A suformuota i Marcinkoni, Rudnios, Merkins, Alovs, Seirij, Druskinink, Kapiamiesio, Leipalingio, Veisiej valsiuose (Alytaus ir Lazdij apskritys) veikusi partizan, prisijungusi prie 1945 m. gegus 7 d. kurtos Dzk grups. 1945 m. lapkriio 18 d. ios grups vado J. Vitkaus (slap. Kazimieraitis) sakymu pavadinta A, pats jis tapo vadu. tab sudar operatyvinis, mobilizacinis ir propagandos skyriai. A leido laikrat Laisvs varpas (jo 1945-52 m. . 1945 m. gruodio 31 d. J. Vitkaus sakymu prie A buvo priskirta T Dzk rinktin, veikusi Alytaus apskrityje ir Prien bei Marijampols apskrii Simno, Miroslavo, Alytaus, Balbierikio, Gudeli, Jiezno, Butrimoni, Stakliki, Birtono valsiuose, taiau jos vadas D.Jys (slap. uolis) i pradi io sakymo nepripaino ir A veikloje kur laik nedalyvavo. 1945 pab. A sudar T arno rinktin (su ja vliau sujungta Algimanto rinktin; veik Lazdij apskritis; vadas V. Stepuleviius, slap. Mindaugas), f Merkio rinktin (veik Varnos apskritis ir dalyje Alytaus apskritis; vadas A. Ramanauskas, slap. Vanagas) ir T Geleinio Vilko rinktin (veik dalyje Trak apskritis; vadas L. Taraseviius, slap. Aras). 1946 m. balandio 9 d. J. Vitkaus iniciatyva A su Tauro apyg. sudar bendr P. Lietuvos partizan tab, kuris gegus 5 paskelb Lietuvos partizan vad suvaiavimo I polit. deklaracij. 1946 m. balandio 23 d. A buvo traukta ir Dzk rinktin, o arno rinktin Tauro ir A vad sutarimu buvo priskirta Tauro apygardai. J. Vitk balandio 23 d. irinkus P. Lietuvos partizan srities vadu, A vadu buvo paskirtas D. Jys, kuris liko ir Dzk rinktins vadu. Po i pertvarkym nuo 1946 m. gegus 15 d. A veik kaip f Dainavos apygarda.A vadovyb pareng partiz. veiklos organizacinius ir mobilizacinius, partizan mokymo ir kt. norminius dokumentus, naudotus visoje P. Lietuvos srityje. Vienos svarbesni A apygardos kautyni - 1945 m. gruodio 15 d. Merkins puolimas

(partizanai sunaikino valsiaus pastat su sovietins valdios dokumentais). Nijol Gakait-emaitien Aarau (Arau), miestas veicarijos iaurje, vakarus nuo Ciuricho, prie Aars ups (Reino kairysis intakas); Aargau kantono centras. 15 300 gyv. (2001 m. ; aglomeracijoje 73 700 gyv. (1990 m. . Main gamyba, elektrotechnikos, tiksliosios mechanikos ir optikos, metalo ir medio apdirbimo, poligrafijos, tekstils, avalyns, chemijos pramon. Varp liejykla. Zoologijos sodas. Vlyvosios gotikos banyia (1471-1478 m. , rotu (1520; perstatyta 1762 m. , pilis (XI- XIV a. dabar istorijos muziejus), vlyvosios gotikos ir barokiniai gyvenamieji namai (16- XVIII a. ). A pradjo kurtis 1250.1264 atiteko Habsburgams, 1415 m. - laisvajam Berno miestui. 1798 buvo Helvetijos Respublikos sostin. Nuo 1803 m. -Aargau kantono centras. Aare (Ar), up veicarijoje; Reino kairysis intakas. Ilgis 295 km, baseino plotas 17 800 km2. Prasideda Berno Alpse, teka per Brienzo, Thuno, Bielio eerus, emiau - Juros kaln papd. Vidutinis debitas 560 m-'/s. Patvinsta pavasar, vasar, danai ir iem. Laivuojama nuo Thuno miesto. Didiausi intakai: Emme, Reussas, Limmatas (deinieji). Daug HE. Pakrani miestai: Thunas, Bernas, Solothurnas, Oltenas, Aarau. Aarestrup Emil (Emilis Orestrupas) 1800 m. gruodio 4 d. Kopenhaga - 1856 m. liepos 21 d. Odense, dan poetas. Gydytojas. Pltojo H. Heine's romantins meils lyrikos tradicij. Poezijoje (rink. Eilraiai l Digte 1838, Pomirtiniai eilraiai /Efterladte digte 1863 m. gausu erotini motyv. Ieva Steponaviit Aargau (Argau), kantonas veicarijos iaurje, prie Vokietijos sienos. Plotas 1404 km2. 562 000 gyv. (2001 m. . Centras -Aarau (15 300 gyv., 2001 m. . Oficiali kalba -vokiei. Didesnij dal paviriaus uima veicarijos plokiakalnis, pietvakariuose - Juros kaln dalis. Main (stakli), tikslij prietais gamyba, metalo apdirbimas, elektrotechnikos, elektronikos, tekstils, siuvimo, cemento, chemijos pramon. Prie Aars ir Reusso yra hidroelektrini. Trys atomins elektrins. Auginama darovs, vaismediai, vynmediai, javai, veisiami pieniniai galvijai. Turizmas. Badeno kurortas. Per A eina geleinkeliai ir automobili keliai, jungiantys Vokietij su Italija ir Pranczija. ISTORIJA. Seniausi gyventojai - keltai, kuriuos II a. nukariavo romnai. V a. A teritorij um frankai. -861 padalytas Auktutin Argau (priklaus Bernui) ir emutin Argau (graf Lenzburg, Kyburg, nuo 1264 ir Habsburg vald dalis). 1415 m. Argau pasidalijo Bernas ir Liucerna. 1798 Bernui priklausanti dalis paskelbta Argau kantonu Helvetijos Respublikos sudtyje, nuo 1803 m. sujungus su Badeno kantonu - veicarijos konfederacijos dalis. Aarlen f flamand.; Arlenas), Belgijos miestas TArlon. Aarne Antti Amatus (Antis Amatus Arne) 1867 m. gruodio 5 d. Pori (ved. Bjorneborg) 1925 m. vasario 5 d. Helsinkis, suomi folklorininkas. 1911-25 dst Helsinkio universitete. Dalyvavo tarptautins Folklorinink draugijos veikloje. Folkloro istorinio geografinio tyrimo metodo (suomi mokykla) vienas pradinink. io metodo pagrindus 1913 m. idst darbe Lyginamojo pasak lyrinio metodo vadovas (Leitfaden der

Vergleichemlen Marchenforsehung . Paskelb serij pasak, dain, msli lyginamj tyrinjim (vokiei kalba ), greta kit taut folkloro pavyzdiu pateik ir lietuvik tekst. Remdamasis Europos taut pasak motyv lyginamaisiais tyrinjimais pareng Pasak tip rodykit; (Verzeichnis der Mdrchentypcn 1910 m. , kurioje kiekvienas pasak tipas turi savo numeri; pagal i klasifikacij sudaryti daugelio pasaulio taut pasak katalogai (lietuvi -J. Balio Lietuvi pasakojamosios tautosakos motyv katalogas 1936, B. Kerbelyts Lietuvi pasakojamosios tautosakos katalogas d.I 1999 m. . A rodykle iplt ir 1928 angl kalba ileido S. Thompsonas (papildytas leid. 1961 m. . Kazys Grigas Aaronas, Biblijos personaas. Pirmasis izraelitu kunigas, Mozs brolis ir pagalbininkas. Pasiymjo ikalba. Reikalavo, kad Egipto faraonas paleist izraelitus i nelaisvs. Prie Sinajaus kalno pakluss be vado likusi moni reikalavimams padirbdino jiems stab aukso ver ir leido j garbinti vietoj tikrojo Dievo. i nuodme Dievas jam atleido ir padar j vyriausiuoju kunigu. Mir Arabijoje sulauks 123 met; palaidotas ant Horo kalno. Vaizduojamas kaip senas yd dvasininkas, dvintis skraist, papuot varpeliais, turban arba galvos apdangal - popieiaus tiaros prototip, laikantis smilkytuv ir gimins vado enkl - ydini lazd. Daniausiai minimas I 4,14; 5-12; 28; 29; 32, 1-5. Aarschol (Arschotas), miestas Belgijoje, iaurs vakarus nuo Briuselio, prie Demero ups. 12 200 gyv. (2001 m. . Baterij gamyba. Alaus darykla. Siuvimo pramon. Viduramiais A buvo gelumbs audimo centras. XIII- XV a. gotikin banyia. Aasen Ivar (Ivaras Osenas) 1813 m. rugpjio 5 d. Sunnm0re (M0re og Romsdalio fiulk) - 1896 m. rugsjo 23 d. Oslas, norveg kalbininkas, poetas. norveg raomosios kalbos (landsmal), nuo 1929 vadinamos naujja norveg kalba (nynorsk), krjas. Veikale Apie ms raomj kalb (Om v art Skriftsprog 1836 m. pasil sukurti raomj kalb, pakeisiani 400 met vartot dan kalb. Rinko tautosak, tyr tarmes, remdamasis jomis sukr bendrins raomosios kalbos norminimo principus. Svarbiausi veikalai: Norveg tautins kalbos gramatika (Dt norske Folkesprogs Grammatik 1848 m. , Norveg liaudies kalbos odynas (Ordbog over dt norske Folkesprog 1850 m. , Tautins norveg kalbos pavyzdiai (Pr0ver af Landsmaalet i Norge 1853 m. , Norveg patarls (Norske ordsprog 1856 m. , Norveg kalbos gramatika (Norsk Grammatik 1864 m. , Norveg kalbos odynas (Norsk Ordbog 1873 m. . Ileido eilrai rinkini. Evald Jasaitien Aasiaat (Osiotas), dan. Egedesminde, miestas Grenlandijos vakaruose, Saqqardlito saloje, prie Disko lankos (Baffino jra). 3000 gyv. (2001 m. . vejybos ir prekybos uostas. uv perdirbimas. Kateri statyba. Aav Evald (Evaldas Avas) 1900 m. kovo 7 d. Talinas - 1939 m. kovo 21 d. ten pat, est kompozitorius, choro dirigentas. 1926 baig Talino konservatorij (A. Kappo kompozicijos klas). Vertingiausias krinys - herojin opera Vikingai (Vikerlased, past. 1928 m. . Dar sukr simfonij (1939 m. , simfonin poem Gyvenimas (Elu 1935 m. , kamerins instrumentins muzikos krini, chor, dain. Vaclovas Juodjntsii

Aavik Juhan (JuhanasAvikas) 1884 m. sausio 29 d. Holstrs valsius - 1982 m. lapkriio 27 d. Stokholmas, est kompozitorius, dirigentas. 1911 baig Sankt Peterburgo konservatorij (trimito ir kompozicijos klases). 1911-23 Tartu Vanetnuim; 1925-33 Talino Estonia teatr vyr. dirigentas. Nuo 1925 dst Talino konservatorijoje, 1933-44 direktorius; profesorius (1928 m. . Nuo 1944 gyveno vedijoje. Sukr oper Rudens svaja (Sgisunelm i939 m. , 2 simfonijas (1946. 1948 m. , tetralogij Met laikui simf. orkestrui (Aastaajad 1945 m. , simfonini poem , fantazij, siuit, koncert fortepijonui (1943 m. , smuikui (1945 m. , violonelei (1949 m. , kontrabosui (1950 m. , krini fortepijonui, daugiau, kaip 200 dain. Kryba lyrika, grindiama est muzikos folkloru. Dirigavo Estijos dain ventse. Para Est muzikos istorij (Eesli muusika ajalugu 4 t. 1965-1969 m. . Vaclovas Juodpusis ab, slapta Lietuvos pasiprieinimo sov. okup. reimui spaustuv-leidykla, nuo 1981 veikusi Sali kaime prie Kauno). J 1978-1981 m. reng V. Andziulis savo sodyboje po gyvenamuoju namu; jam padjo J. Baceviius. A pavadinimas -i steigj pavardi pirmj raidi. A inventori i nurayt rengim surinko ir trkstamas detales pagamino valstybinse spaustuvse dirbs V. Andziulis. spaustuvs patalpas (12 m2, vliau 22 m2 m. jimas buvo i iltnamio, po slankiojaniu vandens baseinu. 1981 m., kai buvo spausdinamas pirmas leidinys -K. Paltaroko Tikybos pirmamokslis (5000 egz.), A turjo vien tiglin ranka leidiam spaudos main, apie 200 kg keli ri rankomis renkamo rifto, rinktuv ir form voleliams lieti. 1989 sigijo kit tiglin, t.p. pjovimo main, pres, kit rengim. 1981-1990 m. leido antisovietin religin, politin, istorin ir groin literatr: ispausdino 9 knygas, 14 broir, 16 smulki spaudini. Tikybos pirmamoksl 1981-1989 m. ispausdino 11 kart (32 000 egz.), maldynl Garb Tau, Viepatie - 32 kartus (55 500 egz.). A pirm kart ispausdino J. Urbio kn. Lietuva ir Taryb Sjunga lemtingais Lietuvai 1934-1940 m. (1987 m., 1000 egz.; 1988 m., 4000 egz.), kalba Genio poezijos kn. Ugnies kryius (1989, 2000 egz.), Lietuvos partizan dainas Kov aidai (1990,2000 egz.), A. Damuio Lietuvos gyventoj aukos ir nuostoliai 1939-1949 m. (2 patais, leid. 1990, 2000 egz.; I - JAV). 1991 A registruota kaip V. Andziulio mon. Nuo 1997 ji yra VDKM filialas. Domas Akstinas Aba, miestas Nigerijos rytuose, Imos valstijoje, iaurs rytus nuo Port Harcourto. 331 000 gyv. (2000 m. . Pro A eina Port Harcourto -Enugu geleinkelis ir automobili kelias. Maisto (alaus, aliejaus), chemijos (vaist, muilo, plastik), tekstils pramon, medio apdirbimas. Abadan (Abadan, Abadanas), miestas Irano pietvakariuose, Chuzestano ostane, -50 km iaurs rytus nuo Persijos l., prie Irako sienos. 241 500 gyv. (2001 m. . Per A uost iveama nafta ir jos produktai. Su naftos verslovmis, Teheranu, Isfahanu ir Charku A jungia naftotiekiai. Oro uostas. Naftos perdirbimo mon. A kurtas VIII a. Dl jo ilg laik varsi Persija ir Osman imperija. 1847 galutinai atiteko persams. XX a. pr. atradus gausi naftos telkini tapo naftos perdirbimo pramons miestu ir uostu. Per 1980-1988 m. Irako -Irano kar buvo sugriautas.

Abadas Klaudijus T C. Abbado. d'Abadi Antuanas TA. d'Abbadie. Abadidai ('Abbadid), ispan musulmon dinastija P. Ispanijoje, Sevilijoje (1023-1091 m. . Pradininkas kadis (rel. teisjas) Abu ai Kasimas Muchamedas ibn Abadas 1023 paskelb Sevilijos nepriklausomyb nuo Kordobos kalifato. Jo snus Abadas ai Mutadidas (vald 1042-1068 m. ir vaikaitis Muchamedas ai Mutamidas (vald 1069-1091 m. ukariavo aplinkini kunigaiki emes, 1068 - Kordob. Kastilijos ir Leono karaliui Alfonsui VI Drsiajam umus Toledo (1085 m. A pasikviet pagalb Almoravidus i iaurs Afrikos, bet jie nutrauk sjung su A ir 1091 um Sevilij. Abadie Paul (Polis Abadi) 1812 m. lapkriio 9 d. Paryius - 1884 m. rugpjio 3 d. Chatou (prie Paryiaus), prancz architektas. Suprojektavo romanins bizantins architektros form 1874 m.v. Jzaus irdies bazilik Paryiuje, Montmartre 1865 m. restauravo rotu ir 1884 m. v. Petro katedr Angouleme. Abadijev Dordi (DordisAbadljevas) 1910 m. spalio 7 d. Doiran - 1963 m. rugpjio 2 d. Skopj, makedon raytojas, istorikas. Istorins tematikos pradininkas makedon literatroje. 1918 emigravo Bulgarij, vliau - Graikij. Sofijoje studijavo teis, suorganizavo makedon lit. brel. Per Antrj pasaulin kar dalyvavo Bulgarijos pasiprieinimo judjime. 1948 grs Makedonij sitrauk polit. veikl. Debiutavo bulg. kalba paraytais vaizdeliais, reportaais. Para istorini roman, apysak. ymiausias istorinis rom. -Dykuma (Pslina 1961 m. . Siasys Sabonis Abaelardus Petrus T P. Abelardas. Abahai 1592 m. lapkriio 28 d. Mandirija - 1643 m. rugsjo 21 d. ten pat, Mandu valdovas (1636-43 m. . Po tvo Nurhati mirties (1626 m. nugaljo brolius ir um sost. 1636 ukariavo Vidin Mongolij, 1637 - Korj ir pavert jas vasalinmis valstybmis. Pradjo Kinijos ukariavim. Abaiango atolas (Abaiang Attol, Abajango atolas), Apia, yra Kiribatyje (Okeanija), Gilberto salyne; apima 6 iaurines saleles. 5310 gyv. (1990 m. . Admin. centras -Taburao. Lagna tinkama stovti laivams. Iveama kopra. A 1788 atrado angl jrininkas T. Gilbertas. Abaja l Abaya), Margaritos eeras, yra Etiopijos pietuose. Plotas 1256 km:, didiausias gylis apie 13 m. Eeras tektonins kilms, telko Ryt Afrikos li zonoje. Paviriaus altitud 1285 m. Abaj Kunanbajev (Abajus Kunanbajevas) "1845 m. rugpjio 10 d. prie Semipalatinsko (kaz. Smei) - 1904 m. liepos 6 d. ten pat, kaz. raytojas, kompozitorius. Naujosios kaz. literatros pradininkas. Poezijoje ryku Ryt poezijos, kaz. tautosakos motyvai. Eilraiams kr muzik. A kryba turjo takos kazach tautins savimons formavimuisi. Ivert rus raytoj krini. A eilrai iversta lietuvi kalb.

Abakaliki (Abakalikis), miestas Nigerijos p. rytuose, Enugu valstijoje. 80 000 gyv. (2000 m. . emdirbysts rajono (auginama valgomieji batatai, maniokai, alyvpalms) prekybos centras. Netoli A yra cinko, alavo rd, klinties telkini. Abakan (Abakanas): 1. Up Rusijoje (Chakasijoje); Jenisiejaus kairysis intakas. Prasideda dviem itakomis (D. ir M. Abakano) V. Sajano kalnuose, teka Krasnojarsko tvenkin. Ilgis 514 km (nuo Didiojo A versmi), baseino plotas 32 000 km2. Vidutinis debitas 381 m'/s. Laivuojamas. Plukdoma mediena. Minusinsko duboje A vanduo naudojamas drkinimui. Prie ioi - Abakano miestas. 2. Miestas Rusijoje, 275 km pietvakarius nuo Krasnojarsko, prie Jenisiejaus ir Abakano santakos; Chakasijos sostin. 170 200 gyv. (2001 m. . Oro uostas. Trikotao, siuvimo, avalyns, medio apdirbimo, Statybini mediag, maisto pramon. Prie A kasama akmens anglys ir geleies rda. universitetas, Chakas istorijos , kalbos ir literatros, politechn. institutai. 3 teatrai. Dendrariumas. Zoologijos sodas. 1823 sikr Ust Abakanskojs gyvenviet, 1925 pavadinta Chakassku. Miesto teiss ir dab. pavadinimas nuo 1931. Mindaugas Paemys LIETUVIAI. XVIII a. pab. ir XIX a. A i Lietuvos buvo tremiami 1794, 1830-31,1863 sukilim dalyviai, knygneiai, kiti kovotojai prie carizm. XX a. 5-6 deimtmetyje veik lageri grup. Kaliniai dirbo akmens angli kasyklose. Po Stalino mirties i gretim maesni gyvenviei buvo atsiklusi tremtini i Lietuvos. Aldona Juodvalkyt Abakano kalnagbris (Abakanskij chrebet) yra Rusijoje, Altajuje. Ilgis -300 km. Didiausias auktis 1984 m. Sudaro Abakano, Toms ir Lebedio upi vandenskyr. Susidars i metamorfini uolien, gabro, granito, diorito intruzij. Abakanoviius Brunonas (Brunon Abakanowicz) 1852 m. spalio 6 d. Ukmerg - 1900 m. rugpjio 29 d. Parc St. Maur (prie Paryiaus), matematikas, fizikas, iradjas, konstruktorius. 1863-64 sukilimo dalyvio snus. Baigs Rygos politechn. institut (keli ir tilt ininieri specialyb) jame dst privatdocento teismis, vliau buvo pakviestas Lvovo politechn. institut. 1881 persikl Paryi, kur steig elektrotechnikos laboratorij, tapo Compagnie franaise du procede Thompson-Houston gamykl direktoriumi. Sukonstravo integratori (apie j 1886 ileido knyg prancz kalba; ileista vokiei kalba 1889, lenk kalba 1907 m. . Tyr ir tobulino planimetrus, elektros taisus (nuolatins srovs generatori, elektromagn. skambut), sukr naujo tipo kaitinamj lemp; tyrim ivadas skelb Paryiaus moksl akademijos ataskaitose. Pranczijoje rm kratieius emigrantus ir j veikl. Apdovanotas Garbs Legiono kryiumi. J.T. AbakanoVicz Magdalena (Magdalena Abakanovi) 1930 m. birelio 20 d. Falenty (prie Varuvos), lenk dailinink. Berlyno dails, Amerikos dails ir literatros akademij garbs nar, Karalikojo dails koledo Londone, Rod Ailendo dizaino mokyklos (JAV) garbs daktar. 1950-54 studijavo Varuvos dails akademijoje. 1965-1990 m. dst Poznans dails mokykloje; profesor. Tapo, kuria netradicine tekstilin skulptr, instaliacijas. 6 deimtmeio vid. jos didiulius ipintus savitos stilistikos tekstils krinius

imta vadinti abakanais. Nuo 1970 kryboje naudoja rupi, guma impregnuot drob. Kryboje ryku emocinis, iek tiek teatralikas santykis su praeities (ypa karo) bei dabarties spdiais, kurie kratutinai abstrahuojami ir monumentalizuojami. A krini yra Lietuvoje (Europos parke). 1965 San Paulo bienals pagr. prizas. Helmutas aba.tevifius abakas (graik abax, kilm. abakos - skaiiavimo lenta): 1. Senovinis skaiiavimo taisas skaitytuv prototipas. Tai lenta su grioveliais; skaiiuojant jais buvo stumdomi rutuliukai, kauliukai. A naudotas senovs Egipte, Graikijoje, Romoje, vliau V. Europoje (iki XVIII a. ). 2 (archit.). Kvadratins plokts pavidalo virutin kapitelio dalis. A laiko architrav, arkos galus. Bna masyvus, lygus (dornikojo ir jonnikojo orderi), ilenktas, profiliuotas (korintikojo orderio). Abaklija Tamara 1905 m. rugpjio 19 d. Choni (Kutaisi rj.) - 1953 m. gegus 14 d. Tbilisis, gruzin grafik, skulptor, teatro ir kino dailinink. 1923-29 studijavo Tbilisio dails akademijoje, nuo 1938 joje dst. Sukr akvareli, pieini, kartono raiini, kn. iliustracij ( ota Rustaveli Karygys tigro kailiu mi, Dovydas Sasunietis 1939, D. Guramivili Davitijani 1950 m. , L. Ukrainkos paminkl Surami (1952 m. . Nuo 1930 kr scenografij teatr spektakliams, Gruzijos kino studijos filmams. Krybai bdinga nac. tematika, didingumas, patosas. Ramut Rachlmuit Abakumov Viktor (Viktoras Abakumovas), tikr. Aba Kum 1908 Maskva - 1954 m. gruodio 19 d. Leningrad, sov. ekistas. Armnas.-Generolas pulkininkas (1945 m. . 1941-43 SSRS vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojas. 1941 m. birelio 11-17 SSRS NKVD galiotinis Rygoje, vadovavo okupuot Baltijos valstybi gyventoj trmimams okupavusi al -SSRS. 1943-46 SSRS Gynybos liaudies komisariato Vyr. kontrvalgybos valdybos Smer virininkas. 1946-51 SSRS valstybs saugumo ministras. A vadovaujant buvo fabrikuojamos bylos prie auktus sov. pareignus, karikius. Pagal A patvirtintas instrukcijas ir direktyvas 1948 m. gegus ir 1949 m. kovo - balandio mn. vykdyti didiausi okup. Lietuvos gyventoj trmimai. Remdamasi A sakymais MGB kariuomen iauriai slopino Lietuvos pasiprieinim sov. okupacijai. 1951 apkaltintas globojs vad. sionistinius smokslininkus (sov. pareign gydytojus ydus), atleistas i pareig, suimtas ir suaudytas. Eugenijus Gnmskis Abalkin Leonid (Leonidas Abalkinas) 1930 m. gegus 5 d. , rus ekonomistas. Rusijos moksl akademijos narys (1987 m. , profesorius. Nuo 1986 Rusijos moksl akademijos Ekonomikos instituto direktorius. 1989-1991 m. SSRS MT pirm. pavaduotojas, Ek. reformos valst. komisijos pirmininkas. Tarptautinio ek. ir soiai, reform fondo valdybos narys (1991 m. . Tarptautinio N. Kondratjevo fondo prezidentas (1992 m. . urnalo Ekonomieskie voprosy vyr. redaktorius. Abancay (Abankajus), miestas Peru, vakarus nuo Cusco, 2400 m auktyje; Apun'maco departamento centras. 51 200 gyv. (2001 m. . Cukranendri perdirbimas, likerio, romo

gamyba. Dailieji amatai. Prie A auginamos cukranendrs, kasama vario rda. Miesto teiss nuo 1874. Abanjanas Nikola tN.Abbagnano. Abarius Gintautas 1959 m. kovo 28 d. Vilnius, pianistas, kompozitorius. L. Abariaus snus. 1983 baig Lietuvos konservatorij (J. Karnaviiaus fortepijono klase), 1977-1979 m. jos, 1981-1987 m. ir 1994-1999 m. Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos koncertmeisteris. Sukr Diazo miias chorui, solistams ir orkestrui (1991 m. , diazo, pramogins, kamerins instrumentins, teatro, TV spektakli, kino muzikos, giesmi, dain vaikams. Kaip diazo trio pianistas (trio koncertuoja nuo 1993; su saksofonininku A. Fedotovu, bgnininku A. Gotesmanu, vliau A. Jofe) koncertavo Europoje, iaurs Amerikoje, Afrikoje, dalyvavo diazo festivaliuose. 1987 estrados artist konkurse Maskvoje A vadovaujamas diazo kvartetas (veik 1987-1990 m. laimjo Didj priz. Birut alalien Abarius Lionginas 1929 m. rugpjio 8 d. Maniuliks (Zaras apskritis), choro dirigentas, kompozitorius. Nuo 1946 vargonininkavo Avili parapijos banyioje (Zaras apskritis). 1948-56 skuduiavo ir dainavo J. vedo kurtame dain ir oki ansamblyje (dab. Lietuva). 1956-62 dst Vilniaus J. Tallat-Kelpos muzikos mokykloje. 1958 baig Lietuvos konservatorij (A. Budrino klase). 1959-1972 m. ir nuo 1981 dsto LMA, 1988-1995 m. Choro dirigavimo katedros vedjas; profesorius (1991 m. . Nuo 1960 Lietuvos dain veni vyr. dirigentas. 1963-1981 m. Lietuvos TVR miraus choro vadovas. Sukr miias Dieve, globok Lietuv (1991 m. , Dieve, globok jaunim (1994 m. , Gedulingsias miias (1996 m. , solo ir choro dain, giesmi, harmonizavo lietuvi liaudies dain. Ileistas A giesmi ir mii rink. I Tavo rankos, Dieve (1997 m. . Gedimino 3 laipsnio ordinas (1995 m. . Vloiaa Tumasonien Abas (ved. Abo), Suomijos miestas T Turku. Aba Samuel t Aha Samuelis. Abasas Chvada Ahmadas f C. A Abbas. Abasas Farchatas T E Abbas. Abasas l Didysis ('Abbas) 1571 m. sausio 27 d. - 1629 m. sausio 19 d. Mazanderano provincija (Iranas), Persijos achas (1588-1629 m. . Sefevid dinastijos. Tahmaspo I ankas. Rmsi kurd, lur, pers diduomene, pirkliais ir islam primusiais vergais. 1598 perkl sostin i Kazvino Isfahan. A valdant buvo statomi nauji miestai, tiesiami keliai, kasami kanalai. auktini kariuomene pakeit reguliarija. 1598 um Chorasan, Bahreino salas (1601-02 m. , Kandahar (1621 m. . Per karus su Turkija (1603-23 m. ugrob Irak, Ukaukaz. Stiprino alies ekonomik apipldamas pavergtas tautas armnus, azerbaidanieius, gruzinus, kurdus ir tremdamas juos valstybs gilum.

Umezg polit. ir prek. santykius su Rusija ir daugeliu V. Europos ali. A valdant Persija pasiek didiausi polit. galyb. Abasas II Chilmi Paa ('Abbas II Hilmi Pasha) 1874 m. liepos 14 d. Aleksandrija - 1944 m. gruodio 20 d. eneva, Egipto chedivas (1892-1914 m. . Siek valdyti al savarankikai, nepaisydamas brit generalini konsul. Rm panislamikas jgas. Prasidjus I pasauliniam karui kviet egiptieius ir sudanieius kovoti su britais. 1914 m. gruodio 19 d. Didioji Britanijai paskelbus Egipt savo protektoratu, nualintas nuo valdios. Gyveno tremtyje, daugiausia veicarijoje. ai Abasas ibn Abd ai Mutalibas Tai Abbas ibn Abd ai Muttalib. Abasidai CAbbasid), 37 arab kalif dinastija, valdiusi Bagdado (Abasid) kalifat (7491258, lent.). Kildinosi i Mahometo dds ai Abbaso ibn Abd ai Muttalibo. Dinastijos pradininkas Abu ai Abasas a Safachas. 762 kr Bagdad, kuris tapo valstybs sostine. ymiausi A: ai Mansras, Karnas ar Raidas, ai Mamnas. Jiems valdant kalifatas sutvirtjo, suklestjo menai ir mokslai. Nuo VIII a. pab. A valdia pro valstijose silpnjo. IX- X a. pr. Persijoje, Vid. Azijoje, Ukaukazje, iaurs Afrikoje ir Ispanijoje krsi nepriklausomos valstybs. 945 Persijos Bujidai um Bagdad ir i A atm polit. valdi, kalifai liko tik sunit rel. vadovais. 1258 A dinastij nutrauk mongolai, ukariav Bagdad. Abasidai Abu ai Abasas a Safachas ai Mansras ai Mahdijus ai Hadijus 749-754 754-775 775-785 785-786 ai Kahyras ar Radijus ai Mutakijus alMustakfijus ai Mutis at Tajis ai Kadyras ai Kaimas ai Muktadijus ai Mustazhyras ai Mustaridas 932-934 934-940 940-944 944-946 946-974 974-991 991-1031 1031-1075 1075-1094 1094-1118 1118-1135

Karnas ar Raidas 786-809 ai Aminas ai Mamnas ai Mutasimas ai Vatikas ai Mutevakilis 809-813 813-833 833-842 842-847 847-861

ai Muntasyras ai Mustainas ai Mutazas ai Muhtedijus ai Mutemidas ai Mutadidas ai Muktefijus ai Muktedyras

861-862 862-866 866-869 869-870 870-892 892-902 902-908 908-932

ar Raidas ai Muktefijus ai Mustandidas ai Mustadijus an Nasyras az Zahyras ai Mustansyras ai Mustasimas

1135-1136 1136-1160 1160-1170 1170-1180 1180-1225 1225-1226 1226-1242 1242-1258

Abaslyanik Sait Faik (Saitas Faikas Abasljanikas) 1906 m. lapkriio 23 d. Adapazan 1954 m. gegus 11 d. Stambulas, turk raytojas. Studijavo Pranczijoje, veicarijoje. Dirbo mokytoju. Daugiausia kr apsakymus: rink. Virdulys (Semaver 1936 m. , Nereikalingas mogus (Luzumsuz adam 1948 m. , Kompanija (Kumpanya 1951 m. , Gyvat ant Alemdago kalno (Alemdada var bir yilan 1954 m. . Krini veikjai mokytojai, darbininkai, amatininkai, vejai; veiksmo vieta - Stambulas. Krybai bdinga humanistinis pasaulio suvokimas, impresionizmo bruoai. Dar para roman, eilrai. Halina Kobeckait Aba Samuelis (Aba Samuel) t!044, Vengrijos karalius (1041-44 m. . Vienintelis IX- XIII a. Vengrijos valdovas, nepriklauss Arpad dinastijai. Sost um nuverts karali Petr. is, remiamas v. Romos imp. Henriko III kariuomens, 1044 gro Vengrij. Pralaimjs jiems kar A uvo. Abaevo kultra, bronzos amiaus archeologin kultra . Plito 2 tkstantmeio p.m.e. vid. nuo Dniepro kair. kranto iki Tobolo ups P. Urale. Pavadinta pagal Abaevo kapinyn (iuvaija). Tyrinta Bakirijoje, iuvaijoje ir Mari Respublikoje. Skiriami 3 A periodai: protoabaevo, ankstyvasis ir vlyvasis. mons gyveno netvirtintose ir tvirtintose gyvenvietse. Vertsi gyvulininkyste, i dalies emdirbyste. Mokjo apdirbti metal (rasta alvarini iei antgali, durkl, pentinini kirvi, pjautuv, peili), naudojo akmens, kaulo dirbinius. Gausu lipdytos keramikos su geometriniu ornamentu, papuoal. Mirusiuosius laidojo kapinynuose ir pilkapynuose nedegintus. Algimantas Merkeviius Grigol Abaidze (GrigolasAbaidz) 1914 m. rugpjio 1 d. iatura - 1994, gruzin raytojas, visuom. veikjas. 1979 m. Gruzijos moksl akademijos narys. Poemoje Georgijus etasis (1942 m. vaizduojama gruzin tautos kova dl nepriklausomybs, auktinamas pilietikumas, patriotizmas. Para istorini roman (Laarela 1957, Ilga naktis 1963, Cotn 1975 m. . Romane Kelion tris laikus (1961 m. parodytas mogaus

ryys su gyv. epocha, pabriama jo moralin pareiga ir atsakomyb. Dar sukr eilrai. Su R. Margiani ivert kalba Donelaiio Metus (1968 m. . Dalia Juodiien Abaidze Irakli (IraklisAbaidz) 1909 m. lapkriio 29 d. Choni (Kutaisio rajonas) - 1992 m. sausio 14 d.) gruzin poetas. 1960 m. Gruzijos moksl akademijos narys. Vertingiausia krybos dalis - peizainiai eilraiai. Juose auktino gimtojo krato gamtos gro, istorin praeit, reik patriotinius jausmus. Para eilrai apie Tbilis. Krybai bdinga lyrikumas, romantizmas, giedra nuotaika. Lietuvi kalba ileistas A eilrai rink. Poezija (1966 m. . DaliJuodiien abatas (lot. abbas, kilm. abbatis < aram. abba -tvas), abatijos virininkas. I pradi buvo renkamas vienuoli ir tvirtinamas vyskupo. Didjant vienuolyn valdoms A tapo tiesiogiai pavalds popieiui. A turi privilegij per liturgines apeigas ir ban. ikilmes neioti vyskupo insignijas. dl'Abatas Nikolas tNiccolodell'Abbate. abatija, kat. vienuoli senesnij ordin (benediktin, cisters ir kt.) vienuolynai, valdomi abato. Kelios A sudaro fedraugij, kuriai vadovauja abatas pirmininkas, o fedraugijos kongregacij (jai vadovauja abat pirminink renkamas abatas primas). Pavaldi popieiui. Abava, up Latvijoje; Ventos deinysis intakas. Ilgis 129 km, baseino plotas 2042 km2. Iteka i Lesiens eero Auktupys teka iaurs , o nuo Kandavos A pasuka vakarus. Didiausi intakai: Amula, Imula, Viesata (visi kairieji). abazai (abaz), abazinai, Azijos tauta. Gyvena Rusijos federacijos Karaiaj ir erkes Respublikoje (-27 500 m. , Adygjos rytuose (-5500 m. , Turkijoje, Sirijoje ir Libane (-10 000 m. . I viso -44 000 m. (1998 m. . Kalba kaukaziei kalb eimai priklausania abaz kalba, kabardin, erkes ir rus kalbomis. Dauguma musulmonai sunitai. Skiriamos tapant ir kuraj etn. grups. Iki XIV a. gyveno prie Juodosios jros rytini krant. abazas, abaz (pagal Persijos acho Abaso I Didiojo vard), sidabrin moneta. Pradtas kaldinti 1620 Persijoje (i pradi mas - 7,7, vliau - 4,66 g). Naudotas ir Gruzijoje bei Afganistane. Gruzijoje abazas i pradi svr 8,5, XVIII a. - 3 gramus. XIX a. l pusje Gruzij prijungus prie Rusijos prilygintas 20 kp, kaldintos (iki 1883 m. 0,5 ir 2 abaz verts monetos. Afganistane 1895-1925 kaldinta sidabrin ir varin moneta buvo lygi 20 Tpai. Vytautas Smilgeviius ABB, ABB Asea Brown Boveri Ltd., tarptautinis elektrotechnikos ininerinis koncernas. Projektuoja ir gamina elektros gamybos ir paskirstymo renginius, elektros montavimo, ventiliacijos, kuro paskirstymo, pram. proces automatizavimo, mobiliojo ryio sistemas, variklius, robotus, projektuoja ir diegia nepertraukiam proces technol. linijas, teikia fin. paslaugas. A sudaro apie 1000 bendrovi ( daugiau, kaip 140 ali; ir Lietuvoje), daugiau, kaip 220 000 darbuotoj. Bendroji apyvarta 30,1 mlrd., bendrasis pelnas 1,3 mlrd. JAV

dol. (1998 m. . Centrin bstin Ciuriche. Ik. 1988 susijungus vedijos elektrotechn. bendrovei Allmanna Svenska Elektrika Aktiebolaget (ASEA, kurtas 1883, bstin Vasterase, nuo 1997 tapo ABB AB, bstin Stokholme) ir veicarijos elektrotechn. ir elektronikos koncernui Brown Boveri & Cie AG (BBC, kurtas 1891, nuo 1997 ABB AG, bstin Badene). Abiem bendrovms priklauso po 50% A akcij. ABBA (pagal atlikj vard Agnetha, Benny, Bjornas, Anni - Frid inicialus), ved vokalinis instr. ansamblis. Gyvavo 1973-82. Nariai: A. Faltskog (vokalas), A.-F. Lyngstad-Fredriksson (vokalas), B. Ulvaeusas (gitara, vokalas; ansamblio vadovas, vadybininkas ir dain autorius) ir B. Anderssonas (vokalas, klaviiniai; dain autorius). A kriniai melodingi, paprasti, skaidrios harmonijos, interpretacija muzikali, intonacikai tiksli. ymiausios dainos: Waterloo (I vieta 1974 Eurovizijos konkurse Brightone), Ring Ring, Mamma mia,Dancing Queen, Knowing Me Knotving You. 1977 sukurtas filmas ABBA: The Movie (nufilmuota A gastrols Australijoje). Audron Jurnait 'Abbadid TAbadidai. d'Abbadie Antoine (Antuanas d'Abadl) 1810 m. sausio 3 d. Dublinas - 1897 m. kovo 19 d. Abbadia pilis (Pranczijos Baskija), prancz keliautojas. 1838-39 ir 1840-48 A su broliu Arnauld d'Abbadie (1815-1893 m. vadovavo geogr. tyrimams ir geod. matavimams Etiopijoje, nuo Massavos iki Kaffos. Para Etiopijos geografijos, geodezijos veikal. Abbado Claudio (Klaudijus Abadas) 1933 m. birelio 26 d. Milanas, ital dirigentas, pianistas. Baig Verdi konservatorij Milane. Tobulinosi Vienoje pas H. Swarowsky. 1958 S. Kusevickio (Tanglewoode, JAV) ir 1963 D. Mitropulo tarpt, konkurs laureatas. 1968-1979 m. La Scala teatro dirigentas, 1972-1977 m. muzikos direktorius. Dirigavo Vienos, Londono, Clevelando, Filadelfijos, ikagos simf. bei kt. orkestrams. 1986-1991 m. Vienos operos ir baleto teatro muzikos direktorius. 1989-1998 m. Berlyno filharmonijos simf. orkestro dirigentas. Originaliai interpretuoja klasikines ital operas ir iuolaikin muzik. Rimas Genimas Abbagnano Nicola (Nikola Abanjanas) 1901 m. liepos 15 d. Salerno - 1990 m. rugsjo 9 d. Milanas, ital filosofas egzistencialistas, filos. istorikas. Nuo 1936 Turino universiteto profesorius. Pairos artimos M. Heideggeriui, kalba Jaspersui. Pagr. veikalai: Filosofijos istorija (Storia della filosofia). Filosofijos odynas (Dizionario di filosofi), Egzistencijos struktra (La struttura dell'esistenza 1939 m. , vadas egzistencializm (Introduzione al/'esistenzialismo 1942 m. . Pozityvusis egzistencializmas (Esistenzialismo pasiuvo 1948 m. , Galimyb ir laisv (Possihilita e libena 1956 m. , Ui ar prie mog (Per o contro l'uomo 1968 m. , Ta nutrktgalvika filosofija (Questa pazza filosofia 1979 m. , Gyvenimo imintis (La saggezza della vila 1985 m. , filosofuos imintis (La saggezza della filosofia 1987 m. . Nagrinjo laisvs ir pasirinkimo, likimo ir mirties problemas. Kr vad. pozityvj egzistencializm. Man, kad reikia velgti ne anapus savs, o save. Pasak A, mogaus egzistencija yra tik santykis su btimi, judjimas bties link (daugiau negu niekis, bet maiau negu btis). Bti A apibdino kaip privalomyb arba vertybe, kuri nra duotyb (t.y. gatav vertybi pasaulis). Btis mogui duota kaip galimyb, kuri gali

laisvai priimti arba atmesti, todl yra u j atsakingas. A turjo takos hermeneutikos pltotei Italijoje (Turino mokykla, G. Vattimo, L. Pareysonas). Rita crpriyt 'Abbas T Abasas l Didysis. Abbas Ferhat (Ferhat Abbas, Ferhatas Abasas) 1899 m. rugpjio 24 d. Taher - 1985 m. gruodio 24 d. Alyras, Alyro valstybs veikjas. 1938 (kr Alyro nac. sjung, kovojusi u lygias vietini gyventoj ir prancz teises. 1943 pareng Alyro liaudies manifest, kuriuo reikalavo Alyrui suteikti autonomij. 1956-58 vienas Nacionalinio isivadavimo fronto (NIF) vadov. 1958-61 laikinosios vyriausybs usienyje pirmininkas. Atgavus nepriklausomyb 1962-63 Nac. susirinkimo pirmininkas. Nepritardamas NIF ir vyriausybs pasirinktai vienpartinei valdymo sistemai i polit. veiklos pasitrauk. Para kn.: Jaunasis alyrietis: Nuo kolonijos iki provincijos (LeJeune Algrien: de la co/onie versl province 1931 m. , Kolonijin naktis (La Nuit Coloniale 1962 m. , Karo autopsija (Autopsie d'une guerre 1980 m. . Abbas Chvada Ahmad (Chvada Ahmadas Abasas) 1914 m. birelio 7 d. Panipat - 1987 m. birelio 1 d. Bombjus, ind kino reisierius, scenaristas, urnalistas. 1935 baig Aligarho musulmon universitet. Nuo 1935 polit. apvalgininkas ir kino kritikas Bombjuje. 1943 Indijos liaudies teatr asociacijos vienas krj. Kr indikojo soc. realizmo maniera. Pirmajame filme ems vaikai (1946 m. analizuojamos 1943 bado Bengalijoje prieastys. Pagal savo scenarijus sukr film: Gang (1952 m. , Maylis (1954 m. , Keturios irdys - keturi keliai (1959 m. , Septynetas ind (1969 m. , Du laai vandens (1971 m. , Naksalitai (1979 m. . Neorealistinis filmas Tkstantis nakt akmeniniame guolyje (1963 m. tvirtino ind kine sentimental soiai, nelygybs vaizdavim. Para scenarij (Valkata 1951; Ponas 420 1955 ir kt.). roman, pjesi, apsakym. Danguol Zalyt 'Abbas II Hilmi Pasha T Abasas II Chilmi Paa. ai Abbas ibn Abd ai Muttalib (al-'Abbas ibn Abd al-Muttalib, ai Abasas ibn Abd ai Miitalibas) 565 Meka t653 Medina, pranao Mahometo dd, turtingas Mekos pirklys. I pradi prieinosi snno skleidiamai religijai. Islamo alininku tapo musulmonams umus Mek (630 m. . Abasid dinastijos protvis. 'Abbasid T Abasidai. dell' AbbateNiccolo TNiccolodell'Abbate. Abbe Ernst (Ernstas Ab) 1840 m. sausio 23 d. Eisenach - 1905 m. sausio 14 d. Jena, vokiei fizikas. 1870-1896 m. Jenos universiteto profesorius (1877-1901 -observatorijos direktorius). 1866 pradjo bendradarbiauti su C. Zeissu, vliau tapo jo partneriu ir vadovavo optikos dirbtuvms. Svarbiausi darbai i optikos teorijos (suformulavo Abbe's sinus slyg, sukr vaizdo sudarymo mikroskopu teorij) ir optini prietais krimo. Sukr optin mikroskop, Abbe's refraktometr, achromatin objektyv, Abbe's

kondensori ir kit optiniu prietais. Patobulino interferencin Fizeau metod (1884 m. . A iniciatyva Jenoje steigta optinio stiklo gamykla Schott ttnd Genossen. Abbey Theatre" (pagal Dublino gatvs Abbey pavadinim), airi dramos teatras. Ik. 1904 m. Dubline susijungus Airi lit. teatrui ir Airi nacionalins dramos draugijai, krjai airi dramaturgai W. B. Yeatsas, I. A. Gregory ir aktoriai broliai W. G. ir F. Fay. 1904 m. pastatyti pirmieji spektakliai angl kalba (pagal airi dramaturg I. A. Gregory, J. M. Synge'o krinius). Airi sukilimo metu (1916 m. A buvo udarytas. 1924 tapo pirmuoju valstybs remiamu teatru Airijoje. Nuo 1935 reng vaidinimus ir airi kalba. 1950 sudegus teatro pastatui trup 15 m. dirbo Queen Theatre. Naujas pastatas past. 1966. ymiausi reisieriai: J. DoVling, T. MacAnna, L. Robinsonas, A. Simpsonas, kviestiniai H. Huntas, M. J. Knebelis. Aktoriai: S. Allgood, B. Fitzgeraldas, C. Cusackas, S. McKenna, R. Mooney, A. Sinclairis. Vitalija Tmskauskait Abbeville (Abvilis), miestas Pranczijos iaurje, Pikardijos admin. regione, iaurs vakarus nuo Ammiens'o, prie Somme'os emupio, netoli ioi. 24 600 gyv. (2001 m. . Ma laiv uostas. Main gamyba, elektrotechnikos, maisto, tekstils pramon. Turizmas. Varpin ( XIII a. ), banyios (15- XVII a. ). Prie A yra XVIII a. pilis. A gyvenviet inoma nuo III a. (tada buvo vadinama Abbatis vila). Nuo 1184 - miestas. Nuo XV a. pab. priklauso Pranczijai. Per Antrj pasaulin kar A centras buvo labai sugriautas. Abbeville'io kultra (Abvilio kultra), ankstyvojo paleolito archeologin kultra . Pavadinta pagal Abbeville'io miest (Pranczija). Datuojama Mindelio ledyniniu laikotarpiu (prie 555-475 tkst. met), plito Europoje, Azijoje, Afrikoje. Kartais A laikoma Acheulio (Aelio) kultros ankstyvuoju periodu arba ikiaclinio rankinio kirtiklio ankstyvuoju gamybos laikotarpiu. Kirtikliai grubs, naudoti pjauti, kirsti, skaldyti, kaip ginklas, taip pat naudota medins ietys, kauliniai, raginiai ir titnaginiai rankiai. mons vertsi mediokle, rinko augalin maist. Abbeville'io kultros mogus vadinamas Homo erectus. Algimantas Merkeviius Abbot Charles Greeley (arlzas Grilis Abatas) 1872 m. gegus 31 d. Wilton (N. Hampyro valstija) - 1973 m. gruodio 17 d. Riverdale (Merilando valstija), JAV astrofizikas. JAV nacionalins moksl akademijos narys. 1895 baigs Masasetso technologijos institut pradjo dirbti Smithsono institute; 1928-44 sekretorius. 1907-44 iam institutui priklausanios astrofizikos observatorijos Vaingtone direktorius. Nuo 1915 tyr Sauls spinduliavimo kintamum, atrado jo tak ems klimatui (1953 m. . Imatavo Sauls konstant. Sukonstravo prietais Sauls spinduliuote! matuoti pirheliometr ir piranometr. Abbott Berenice (Berenais Abot) 1898 m. liepos 17 d. Springfield (Ohajo valstija) - 1991 m. gruodio 9 d. Monson (Meino valstija), JAV fotograf. 1918-21 studijavo tapyb ir skulptr Niujorke, skulptr - Berlyne. 1925 atidar Paryiuje fot. studij, sukr ia gyvenusi garsi moni (aristokrat, dailinink, raytoj) portret: P. Guggenheimo, J. Joyce'o, L. teino, J. E. A. Atget ir kt. Po fot. J. E. A. Atget mirties 1927 isaugojo jo

archyv. 1929 gro Niujork. Sukr Niujorko (daugiausia architektros) dokumentini fotografij cikl; kn. Besikeiiantis Niujorkas (Chating New York 1939; naujas leidimas Ketvirtojo deimtmeio Niujorkas / New York in the Thirties 1973 m. . ABC T American Broadcasting Company. abchazai (apsua), Azijos tauta. Gyvena Abchazijoje (-93 000 m.), t.p. Rusijoje (6000 m. , Turkijoje (6000 m. , arab alyse. I viso apie 115 000 (1998 m. . Kalba abchaz kalba. Tikintieji daugiausia musulmonai sunitai, yra staiatiki. Skiriamos gudaut, abuj ir samurzakan etn. grups. A -viena pirmj raytiniuose altiniuose (asir, vliau senovs graik ir romn) minim prie Juodosios jros gyvenani taut. Po 1866 sukilimo Rl valdia apie 200 000 (madaug puse) A deportavo Turkij. Abchazija (Apsny), Abchazijos Respublika (Arespublika Apsny), Gruzijos dalis prie Juodosios j., tarp Psou ir Inguri upi. iaurje ribojasi su Rusija, pietuose - su Gruzijos Svanetijos ir Megrelijos sritimis. Plotas 8660 km-. 254 200 gyv. (2001 m. . Kalba abchaz. Sostin - Suchumi (62 700 gyv.; 2001 m. . Suskirstyta 6 rajonus (Gagros, Gudautos, Suchumi, Gulripi, Oamyros, Gali). 74% teritorijos - kalnai ir priekalniai. iaurs dalyje driekiasi D. Kaukazo p. akos Abchazijos, Bzybs, Gagros, Kodori klng. Auk. kalnas - Dombai Ulgenas (4046 m). Svarb. perjos - Kluchori (2782 m) ir Marucho (2746 m). Kalnuose daug ledyn. Yra Anakopo (3,3 km ilgio) ir Abrskilos urvai. P. dalyje kalvoti priekalniai pereina pelkt Kolchids emum. Pakrant maai vingiuota, daug papldimi. Klimatas pajryje subtropinis, iltas ir drgnas, kalnuose -vidutinis ir altas. Sausio vidutin temperatra pajryje 4-7 C, kalnuose nuo 2 iki -2 "C, liepos pajryje 22-24 C, kalnuose 16-18 C; emumose per metus ikrinta 1300-1500 mm krituli, kalnuose 2000-2400 mm. Ups (Bzyb, Gumista, Kelasuri, Kodori) sraunios ir vandeningos, teka Juodaj jr Yra ma eer: Amtkeli, Rica. Dirvoemiai subtropiniai jauriniai, kaln rudemiai, pasitaiko raudonemi ir geltonemi. Mikingumas -55%. Pakrantse -vels subtropiniai plaialapi (uolai, skroblai, katonai) mikai. Kalnuose vyrauja bukai, kniai ir egls. Auktikalnse alpins pievos. Mikuose yra ern, li, stirn, taurij elni, auktikalnse - Kubans oi, kaukazini tetervin, emumose - akal, upse ir eeruose - uptaki, lai, starki, karpi. Gumistos, Picundos ir Ricos rezervatai. Gyventoj skaiius dl 1992-1993 m. vykusio karo sumajo nuo 516 600 (1993 m. iki 245 000 (2001 m. , vidutinis tankumas - nuo 60 iki 29 m./km2. Tankiausiai gyvenama pajryje. Miesto gyventoj 48% (1996 m. . Iki karo gyventoj daugum sudar gruzinai (megrelai, svanai; 46%), abchazai (18%), rusai ir ukrainieiai (16%), armnai (15%). Per kar daug gruzin i A pasitrauk; Gruzij atvyko apie 200 000 pabgli. A -agrarin alis. Auginama tabakas ( iaurs vakar ir vid. priekalniuose), arbatmediai (daugiausia pietryiuose), citrusai (priekalniuose), vynmediai. Veisiama galvijai, kiauls, avys, okos. Yra geleies, gyvsidabrio rdos, barito telkini. Tkvareli kasamos akmens anglys. Maisto (arbatos, tabako, vyno, eterini aliej, msos, pieno, uv konserv), lengvoji (odos ir avalyns, ilkini audini), Statybini mediag, medio apdirbimo, main gamybos pramon. Dauguma pram. moni yra Suchumi ir Tkvareli. Inguri HE (40% elektros energijos ji tiekia Gruzijai), Tkvareli, Suchumi HE. Transporto svarb. magistrals: Tuapss -Samtredijos geleinkelis (elektrifikuotas), Novorosijsko -Batumi

automobili kelias. Suchumi jr ir oro uostai. Vidmantas Daugirdas ISTORIJA. A teritorijoje mons apsigyveno 3 tkstantmetyje p.m.e. Jie vertsi emdirbyste, gyvulininkyste, amatais, apdorojo var, alvar, vliau gele. VII- VI a. p.m.e. pradjo irti pirmykt bendruomen. Nuo 1 tkstantmeio p.m.e. vid. A priklaus Kolchids karalystei. Juodosiosj. pakrantje krsi graik kolonijos. IV a. A priklaus Lazikos valstybei. IV- VI a. ukariauta Bizantijos. VI a. vesta krikionyb. VIII a. pab. A valdovas Leonas II ivadavo V. Gruzij (abchaz, megrel ir svan emes) i Bizantijos valdios ir sukr Abchazijos karalyste. X a. suvienijus Gruzij A tapo jos dalimi. XVI a. 2 pusje atsiskyr nuo Gruzijos, bet atiteko Turkijai. 1725,1728,1733,1771,1806 m. sukilimus turkai numalino. 1810 m. A prisijung Rusija. Dalis abchaz pasitrauk Turkij. 1866 vyko sukilimas prie Rusijos valdi. 1870 panaikinus baudiav paspartjo krato ek. pltra. XX a. pr. suaktyvjo tautinio bei socialinio isivadavimo judjimas. lugus RI (1917 m. valdi perm menevikai. 1921 A um bolevikai sukr soviet respublik (Gruzijos sudtyje). 1922 kaip Gruzijos dalis jo Ukaukazs SFSR, o kartu su ja - SSRS. Nuo 1931 Gruzijos SSR auton. respublika. Per Antrj pasaulin kar Vokietijos kariuomen 1942 trumpam um A dal. Yrant SSRS A vadovyb pasinaudojo Gruzijos ir Rusijos nesutarimais ir 1990 paskelb alies nepriklausomyb (jos nepripaino n viena valstyb). 1992-1993 m. kariavo su Gruzija. Rusijos kariki remiama A 1993 m. rugpjio istm Gruzijos kariuomen i savo teritorijos ir faktikai tapo priklausoma nuo Rusijos. 1994 Abchazijoje dislokuotos NVS taikos palaikymo pajgos, JT stebtojai. Albinas Visockis abchaz ir adygej kalbos, t kaukaziei kalb iaurs vakar grup. ABC kariuomen, Vokietijos kar. daliniai, skirti saugoti kariuomen nuo branduolinio (atominio), biol. ir chem. ginklo poveikio. A udavinys - po masinio naikinimo ginklo panaudojimo vykdyti f biologin valgyb bei t radiacin ir chemin valgyb, specialiai varinti karius bei j aprang, ginkluot, kovos technik ir kt. materialines vertybes. EugenijusKisinas Abd Alahas eikas Muchamedas f S. M. Abdullah. ABC alys, madaug nuo 1900 vartojamas trij P. Amerikos did. valstybi - Argentinos, Brazilijos, ils - pavadinimas. A buvo laikomos atsvara JAV viepatavimui. Abd Alahas II ('Abd Allah II), Abdulchanas, Abdulahas 1533 11598, Bucharos chanas (1583-1598 m. . Paskutinis ir ymiausias eibanid dinastijos valdovas. Faktikai vald nuo 1557, kai perkl valstybs sostin i Samarkando Buchar. Suvienijo daugum eibanid anksiau valdyt emi: Balch, Fergan, Takent, Chorasan, Chorezm. Nunuodytas. Albinas Visockis Abd Alahas ibn Chuseinas ('Abd Allah ibn al-Husayn) 1882Meka - 1951 m. liepos 20 d. Jeruzal, Jordanijos karalius (1946-51 m. . Haimit dinastijos. Mekos erifo (valdytojo) ir Chidazo karaliaus Chuseino snus. 1916-18 vienas antiturkiko arab sukilimo vad. 1920-21 Irako karalius. Nuverstas brolio Feisalio 1.1921-46 brit mandatins teritorijos

Transjordanijos (nuo 1949 Jordanija) emyras. Britams atsisakius mandato teisi pasiskelb karaliumi. Vienintelis i arab ali vadov neprotestavo prie Izraelio valstybs susikrim. kr Arab legion, kuris per Arab - Izraelio kar (1948-49 m. um dal Palestinos (Vakar Krant). Nuudytas palestiniei nacionalisto. Abd Alahas ibn Chuseinas ('Abd Allah ibn al-Husayn) 1962 m. sausio 30 d. Amanas, Jordanijos karalius (nuo 1999 m. vasario ). Haimit dinastijos. Karaliaus Chuseino ibn Talalo snus. 1980 moksi Didiosios Britanijos karalikojoje karo akademijoje Sandhurste. 1984 Oksfordo universitete baig arab kalba ir tarpt, politikos kursus. Nuo 1984 tarnavo Jordanijos kariuomenje; 1998-1999 m. pr. jos spec. pajg vadas. Us. politikoje orientuojasi JAV ir V. Europ. Egdnas Raius Abd Alahas ibn Muchamedas ('Abd Allah ibn Muhammad) 1845 ar 1846Darfur - 1899 m. lapkriio 24netoli Kosti, Sudano kalifas (1885-1898 m. . Mahdi bendraygis ir pdinis. Sukr stipri kariuomen. Per karus su Etiopija ir Egiptu iplt valstyb. 1898 prie Omdurmano pralaimjo britams. Sudanui tapus Didiosios Britanijos ir Egipto kondominiumu (1898 m. vadovavo partiz. karui. uvo myje. Abd ai Azizas ('Abd al-Aziz) 1878 m. vasario 24 d. ar 1881 m. vasario 18 d. Marrake f 1943 m. birelio 10 d. Taneras, Maroko sultonas (1894-1908 m. . Filalid dinastijos. Chasano I snus. Iki 1900 u A faktikai vald d. viziris Ba Ahmedas (Ahmadas ibn Mua). Siek V. Europos pavyzdiu reformuoti al. Tai sukl ek. nuosmuk ir musulmon nepasitenkinim; Pranczija ir Ispanija sikio Maroko vidaus reikalus (tMaroko krizs). Per brolio Abd ai Chafido vadovaujam 1907-08 m. sukilim nuverstas. Abd ai Chafidas ('Abd al-Hafid) 1875 ar 1880 Fes - 1937 m. balandio 4 d. Enghien-les -Bains (Pranczija), Maroko sultonas (1908-12 m. . Pasinaudojs musulmon nepasitenkinimu vakarietikomis brolio sultono Abd ai Azizo reformomis sukilo ir 1908 m. j nuvert. 1912 pripaino Marok Pranczijos protektoratu. Abd ai Kadyras ('Abd al-Kadir, Abd el-Kader) 1808 m. rugsjo 6 d. prie Maskaros - 1883 m. gegus 26 d. Damaskas, arab emyras (1832-47 m. . 1832 didesnje V. Alyro dalyje kr emyrat ir vadovavo 1832-47 alyriei sukilimui prie pranczus. 1847 j ukariavus pranczams paimtas nelaisve. 1847-52 internuotas Pranczijoje. Po to gyveno Bursoje, nuo 1855 Damaske. Para rel. ir kar. veikal, poezijos. Per 1860 krikioni pogrom Damaske igelbjo apie 1500 moni; u tai Pranczijos vyriausybs apdovanotas Garbs Legiono kryiumi. Abd ai Karim ('Abd al-Karim, Abd ai Karimas, Abd ai Kerimas) 1881 ar 1882 - 1963 m. vasario 7 d. , Maroko polit. veikjas. Rif genties vado snus. 1921-26 T Rif respublikos prezidentas (emyras). Pasiprieinimo ispanams, nuo 1925 ir pranczams vadovas. 1926 prancz paimtas nelaisv ir itremtas Runiono sal. 1947 gavo leidim persikelti Pranczij. Pakeliui pabgs apsigyveno Kaire. 1948-56 vadovavo Magribo isivadavimo komitetui.

Abd Allah Ibn Abbas ('Abd Allah ibn 'Abbas, Abdalachas ibn Abasas) 619 t686, pranao Mahometo pusbrolis. Korano egzegezs pradininkas, teiss klausim aikintojas, pasakojim apie Arabij iki islamo atsiradimo, Mahometo ygius (tchadisai) skelbjas. Abd ai Malikas ('Abd al-Malik) apie 646 Medina 1705 m. Damaskas, Omejad dinastijos kalifas (685-705 m. . 683-702 sumu savo prieininkus Mekoje, Damaske ir Irake. Nuslopino charidit (rel. judjimas) sukilimus Irake (692-697 m. . Reorganizavo valstybs administracij. Arab kalba padar kanceliarin (vietoj graik ir pers), ileido monet su arab. raais (vietoj bizantiko ir sasanidiko trafareto). Sutvark mokesi sistem. Fundavo Jeruzals Kubat a Sachros ir ai Aksos meei statyb. Abd ai Muminas ('Abd al-Mu'min) 1094 prie - 1emseno - 1163 m. gegus Rabatas, Almohad kalifas (1130-63 m. ir dinastijos pradininkas. Ibn Tumartos, almohad rel. judjimo pradininko, mokinys ir pasekjas; nuo 1130 vadovavo sukilimui prie Almoravidus. 1147 sulugd j valstyb ir sigaljo Maroke bei P. Ispanijoje. Iki 1159 um Alyr, Tunis ir Tripolitanij. Abdalvadidai ('Abd al-Vadid), Zajanidai, berber geni dinastija irvalstyb Alyro iaurs vakaruose (1236-1554 m. . Ikilo susilpnjus Almohad valstybei. Dinastijos pradininkas Jagmursanas ibn Zajanas (vald 1236-1283 m. suvienijo dal berber ir arab geni, sostine paskelb - 1emsen. ymiausias atstovas - Abu Hamu Mua II (vald 1359-1389 m. . Prekiavo su ispanais. Nuolat kovojo su Marinidais (1298-1306, 1337-48, 1352-59 ie buvo um - 1emsen). XV a. pr. A buvo Chafsid vasalai. lugo valstyb ukariavus Osmanams. Abd ar Rachmanas ('Abd ar-Rahman) 1789 ar 1790 - 1859 m. rugpjio 24 d. Meknes, Maroko sultonas (1822-59 m. . Filalid dinastijos. Stiprino centr. valdi, malino feodal ir geni sukilimus (1824,1828,1831,1843,1849,1853 m. . Viduremio j. skatino piratavim. 4-5 deimtmetyje atrm D. Britanijos, Ispanijos, Austrijos puolimus. Dl A paramos Abd ai Kadyro sukilimui 1844 kilo karas su Pranczija. J A pralaimjo ir pasira Tanero sutart, nustaiusi Marokui nepalanki sien su Alyru. Europos valstybi buvo priverstas sudaryti joms nauding prek.sutari. Abd ar Rachmanas l ('Abd ar-Rahman I) 731 Damaskas t788 m. rugsjo 30 d. Kordoba, Kordobos emyras (756-788 m. . Ispanijos Omejad dinastijos pradininkas. Abasidams nuvertus Sirijos Omejadus (750 m. pabgo iaur Afrik, i kur su kariuomene isikl Andalzijoje. 755-56 um Sevilij, Kordob, kitas musulmon valdas Pirn pusiasalyje ir pasiskelb emyru. Sukr pirm nepriklausom nuo Kalifato islamo valstyb. 788 prie Ronccsvalleso atrm Karolio Didiojo puolim. Pradjo statyti Kordobos Didij meet. Abd ar Rachmanas II ('Abd ar-Rahman II) 792 Toledo t852 m. rugsjo 22 d. Kordoba, Kordobos emyras (822-852 m. . Omejad dinastijos. Abd ar Rachmano I proankis. Abasid pavyzdiu pertvark admin. valdym. Padidino mokesius, kad gaut l

statyboms. Mokslo ir meno globjas. Pasiymjo rel. tolerancija. Reng kar. ygius Astrij. Abd ar Rachmanas III ('Abd ar-Rahman III) 891 m. sausio 7 d. - 961 m. spalio 15 d. Kordoba, Kordobos emyras (912-929 m. ir kalifas (929-961 m. . Omejad dinastijos. Po 30 met kovos su srii valdytojais atkr valstybs vienyb (913 um Sevilij, 932 Toledo, paskutiniuosius opozicijos centrus). Kovojo su krikionikomis Leono ir Navaros karalystmis (nuo 955 jo duoklininks). iaurs Afrikoje rm pasiprieinim Fatimidams. 931 um Ceut. Umezg dipl. santykius su v. Romos ir Bizantijos imperijomis. Pastat galing Viduremio j. laivyn; siek rel. tolerancijos krikionims ir ydams. A valdant Kordoba tapo (ir apie 200 met buvo) V. Europos kultros centru. Abd ar Rahmanas ('Abd ar-Rahman), Abdur Rahman Chanas apie 1844 Kabulas - 1901 m. spalio 1 d. ten pat, Afganistano emyras (1880-1901 m. . Dost Mohammado vaikaitis. 1866-1868 m. kovojo dl valdios su pusbroliu emyru ir Alijumi. Po pralaimjimo iki ir Alijaus mirties (1879 m. gyveno Samarkande. 1880 gro Afganistan ir pasiskelb emyru. Pagal 1880 susitarim pripaino britams teis kontroliuoti alies us. politik. 1893 patvirtino sien su Brit Indija (f Durando linija) ir Rusija Pamyre. Laiksi izoliacins us. politikos. Sustiprino centr. valdi, sukr reguliarij kariuomen. Reformavo admin. valdym ir mokesius, band vesti bendr pinig sistem. Skatino prekybos, amat pltot, kr manufaktr, pirmj ligonin. Abd ar Rachman ibn Abd Allah ('Abd ar-Rahman ibn 'Abd Allah, Abd ar Rachmanas ibn Abd Alahas) 1732 10, arab karvedys, Ispanijos valdytojas. 732 siver Akvitanij ir um Bordeaux. Vadovavo arab kariuomenei Poitiers myje, kuriame uvo. Abd a Sabur Salach (Salah 'Abd as -Sabr, Salachas Abd a Saburas) 1931 m. gegus 3 d. Zagazig - 1981 m. rugsjo 14, Egipto poetas. Vienas ymiausi arab poet modernist. Para eilrai (rink. mons mano alyje 1957, A sakau jums 1961, Seno riterio sapnai 1964, Mintys apie sueist laik 1970, Nakties mediai 1973 m. , eiliuot dram (Halado tragedija 1964 m. . Poezijoje vyrauja dabarties filosofiniai apmstymai, pesimistin pasauljauta. Abdrai (graik Abdera), senovs graik uostas prie Neto ioi Trakijoje (dab. Avdhiros vietoje). kurtas -656 p.m.e.jonn i Klazomen, prie dab. Izmiro lanka.Turkija). Po pers karaliaus Kyro III Didiojo siverimo M. Azij (~543 m. tapo jonn pabgli i Teoso (dab. Anatolijos provincijos vakar dalyje) kolonija. Klestjo i prekybos su vietinmis gentimis, V a. - IV a. p.m.e. pradioje priklaus Delo jr sjungai. Smuko dl Trakijos geni puldinjim. Nors A pilieiai buvo Demokritas, Leukipas, Protagoras, senovs Graikijoje abderieiai - provincial sinonimas. Abderhalden Emil (Emilis Abderhaldenas) 1877 m. kovo 9 d. OberuzVil (veicarija) 1950 m. rugpjio 5 d. Ciurichas, vokiei biochemikas ir fiziologas. 1904-45 dirbo Berlyne, nuo 1946 Ciuriche. 1916 i 19 aminorgi susintetino polipeptid. Paskelb apie 1000 straipsni apie baltym struktr ir j biol. svarb, pagrind modernios mitybos teorij, atrado organizmo apsauginius fermentus. Veikalai: Fiziologins chemijos

vadovlis (Lehrbuch der physiologische Chemie 1906 m. , Ms mitybos pagrindai (Die Grundlagen unserer Emahrung 1917 m. , Fiziologijos vadovlis (Lehrbuch der Physiologie 4 1.1925-27 m. , Vitaminai ir vitamin terapija (Vitamine und Vitamintherapie 1948 m. . AbdijO knyga, ST knyga, pavadinta maojo pranao Abdijo vardu. eina Prana knyg rinkin. Trumpiausia Biblijos knyga (21 eilut), parayta, spjama, V a. p.m.e. Joje rsiai grasinama edomitams, apiplusiems Jeruzal, ir pranaaujamas Izraelio triumfas. KirasKimbrys abdikacija (lot. abdicatio - atsisakymas), formalus valstybs vadovo, daniausiai monarcho, atsisakymas valdios, pareig arba laipsnio ir su tuo susijusi teisi. Tam tikros garbs teiss ar pareigos gali ilikti. Valstybs vadovui priesaik dav pareignai ir kareiviai po A nuo priesaikos atleidiami. Abdiulazizas (Abdiilaziz) 1830 m. vasario 9 d. Stambulas - 1876 m. birelio 4 d. ten pat, Turkijos sultonas (1861-1876 m. . Machmudo II snus, Abdiulmedido I brolis. Iki 1871 d. viziri M. Fuad Paos ir M. Ali Paos veikiamas ts T Tanzimato reformas: 1864 pertvark admin. valdym (sudar vilajetus), 1868 kr Valstybs taryb, prim civ. kodeks. Pirmasis sultonas, aplanks V. Europ. Po M. Ali Paos mirties (1871 m. nutrauk reformas ir ved absoliutin valdym. 1875 vyriausybs paskelbtas valstybs bankrotas, sukilimai Bosnijoje ir Hercegovinoje (1875 m. bei Bulgarijoje (1876 m. nusmukd A autoritet. 1876 m. kovo nuverstas f Naujj Osman ir nuudytas. Abdiulchamidas I (Abdulhamid I) 1725 m. kovo 20 d. - 1789 m. balandio 7 d. , Turkijos sultonas (1774-1789 m. . Osman dinastijos. 1774 pasira Turkijai nenauding Kuk Kaynarcos (Kiuiuk Kainardios) taikos sutart su Rusija dl karo nutraukimo. 1775 prarado Bukovin (atiteko Austrijai), 1784 Krym (Rusijai). Reform ir centralizuotos valdios alininkas. Abdiulchamidas II (Abdulhamid II) 1842 m. rugsjo 21 d. Stambulas - 1918 m. vasario 10 d. ten pat, Turkijos sultonas (1876-1909 m. . Abdiulmedido I snus. Atjo valdi remiamas TNaujtj Osman. 1876 m. gruodio 23 d. patvirtino j parengt konstitucij. sitvirtins valdioje 1878 paleido parlament ir ved despotin reim TZulium. A laikais Turkija tapo priklausoma nuo V. Europos valstybi. Pranczijai umus Tunis (1881 m. , Didioji Britanijai Egipt (1882 m. A suartjo su Vokietija, 1889 leido jai tiesti Bagdado geleinkel. Sukr pr. irvid. mokykl tinkl, steig auktj mokykl (vliau Stambulo universitetas). Rmsi panislamizmo idjomis. 1894-1897 m. suorganizavo armn ir graik udynes, dl to pramintas Kruvinuoju. 1908 m. priverstas fjaunaturki sugrino 1876 konstitucij. 1909 m. po neskmingo mginimo atkurti absoliutizm nuverstas ir itremtas Salonikus (iki 1912 m. . Mir kaljime. Abdiulmedidas l (Abdulmecid I) 1823 m. balandio 25 d. - 1861 m. birelio 25 d. Stambulas, Turkijos sultonas (1839-61 m. . Mahmudo II snus. Ts tvo provakarietikas reformas. Pertvark kariuomen, teissaug, vietimo sistem. Siek

sulyginti pavaldini teises nepriklausomai nuo j religijos ir tautybs (sutrukd konservatyviosios jgos). Per Krymo kar (1853-56 m. A sudar koalicij su Pranczija, Didioji Britanija ir Sardinija. Paveiktas Europos valstybi 1861 suteik Libanui autonomij. Abdraitov Vadim (Vadimas Abdraitovas) 1945 m. sausio 19 d. Charkovas, rus kino reisierius. 1974 baig Kinematografijos institut (pas re. M. Rom ir L. Kulidanov). Nuo 1974 dirba Mosfilmo kino studijoje. Kryboje gvildena iuolaikines problemas, teisinius bei moralinius visuom. konfliktus. Ankstyviesiems filmams bdinga realistinis tikrovs vaizdavimas, psichologizmas: odis suteikiamas gynjai (Slovo dlja zaity 1976 m. , Lapi mediokl (Ochota na lis 1978 m. , Traukinys sustojo (Poezd ostanovilsja 1982 m. . Vlesnje kryboje (Planet paradas l Parad planel 1984; Pliumbumas, arba Pavojingas aidimas ! Pljumbum, iii opasnaja igra 1986; Tarnas/ Sluga 1988, A. Bauerio prizas Berlyno kino festivalyje; okjo metas l Vremja tancora 1997 m. atsirado tikrovs sukeistinimo elementu, filosofins parabols forma. ivil Pupinyt Abduh Muchammad ('Abduh Muhammad, Abdo Muchamedas) 1849Tanta - 1905 m. liepos 11 d. Kairas, islamo teologas, Egipto visuom. veikjas. Al Afghani mokinys, su juo 1884 Paryiuje kr slapt draugij, leido laikrat, propaguojant panislamizmo idjas. Um valst. postus. Vadovavo ai Azharo admin. tarybai, kuri reorganizavo universiteto mokymo sistem. Nuo 1899 Egipto vyr. muftijus. Propagavo musulmon kalifato atkrim. Tvirtino, kad religijos esm atskleista Korano tekstuose. Kl mogaus proto didingum, teig pasaulio painum ir jo raidos dsningumus. Autoritetingiausio Korano komentaro (arab. tafsir) autorius. Para darb apie ariat, vietimo sistemos reorganizavim. Abdulahas, Abdulchanas fAbdAlahas H'. Abdullah eich Muhammad (eichas Muchamedas Abd Alahas) 1905 m. gruodio 5 d. Sarou (prie Srinagaro) - 1982 m. rugsjo 8 d. Srinagar, Indijos musulmon politikas. Vadovavo judjimui prie hinduist Kamyro maharad. 1931 kr Kamyro musulmon konferencij (nuo 1938 Nac. konferencija), vien svarbiausi Kamyro polit. partij. Kamyro prijungimo prie Pakistano prieininkas. 1948-53 Kamyro ministras pirmininkas, 1975-1982 m. vyr. ministras. 6 deimtmeio pr. i Indijos vyriausybs isiderjo Kamyrui autonomij. Pradjus j mainti reikalavo nepriklausomybs, dl to kelet kart kalintas. Diana Mickeviien Abdullah Bin Utman Abu Bakr a Siddik ( Ahdullah Bin 'Utman Abu Bakr as -Siddiq) T Abu Bakras. Abdul Rahman Putra Alhaj Tunku (Tunku Abdl Rahmanas Putra Alhadas) 1903 m. vasario 8 d. Alor Setar (Kedaho valstija) - 1990 m. gruodio 6 d. Kvala Lumpras, Malaizijos valstybs veikjas. Gim Kedaho ( iaurs Malaj) sultono eimoje. Moksi Kembrido universitete. Nuo 1955 Malajos sjungos partijos pirmininkas. 1955-57 Malajos Fedraugijosvyr. ministras ir vidaus reikal ministras. Ved derybas su Didioji

Britanija dl nepriklausomybs suteikimo aliai (paskelbta 1957 m. rugpjio 31 d.) . Nuo 1957 Malajos Fedraugijos, nuo 1963 Malaizijos ministras pirmininkas ir usienio reikal ministras. Malaizijos sjungos partijos lyderis. 1970 m. kovo kilus riaums tarp kin ir malajiei atsistatydino. AbErnstas fE.Abbe. Abe Kobo (Abe Kobo, Kobo Abe), tikr. Abe Kimifusa 1924 m. kovo 7 d. Tokijas - 1993 m. sausio 22 d. ten pat, japon raytojas. Augo gydytojo eimoje Mandirijoje. 1948 baig Tokijo universiteto Med. fakultet. Nuo 1973 dirbo savo avangardistiniame teatre studijoje. Krybin keli pradjo eilraiais. Siurrealistiniuose egzistencins problematikos apsakymuose (Raudonasis kokonas 1950, Sienapono S. Karumos nusikaltimas, sibrovliai, Poeto gyvenimas, visi 1951 m. ryku F. Kafkos taka, parabols bruoai. Fantastiniame romane Ketvirtasis ledyn periodas (1959 m. pabriama mokslinink atsakomyb u monijos ilikim. ymiausi rom.: Moteris smlynuose (1962, lietuvi 1968 m. ir Svetimas veidas (1964, lietuvi 1973 m. . Juose kuriamos abstrakios ekstremalios situacijos, kuriose irykja asmenybs vieniumo, laisvs ir identikumo iekojimo motyvai, pastangos isaugoti monikum. ios temos pltojamos ir romanuose Sudegintas emlapis (1967 m. , mogus d (1973, lietuvi 1991 m. , Slaptas susitikimas (1977 m. . Dar sukr avangardistini pjesi. RioKajima abcl, alfabetas, raidynas, tam tikra tvarka idstyt fonetinio rato raidi visuma. Pradjo formuotis v. semit tautose. Ugarite i 2 tkstantmeio p.m.e. vid. inoma A paradigminiu aspektu jau galt bti vadinama garsine ( pagrindin nusistovjusia tvarka idstyt 30 enkl rinkin jo ne tik priebalss, kaip kit v. semit rate, bet ir 2 balss), taiau sintagmikai vadovautasi ne odio gars perteikimo, o priebalsiniu -skiemeniniu principu. Vien v. semit A - finikiei (i 22 priebalsi) - 2 ir l tkstantmei p.m.e. sandroje perm graikai, papild balsi enklais sukr tikrai garsin Ajau ir pagal sintagmin taikym (raids atitiko garsus). alia graik inoma ir kit giminik A: lid, lik, frig, etrusk. Vliau graik A pagrindu formavosi lotyn (t.p. kit italik), armn, gruzin, got, senovs slav ir kt. A. Garsinis ratas dabar pasaulyje labiausiai paplits, dauguma Europoje ir kitur vartojam nac. A - lotyn A modifikacijos. Lietuvi Ayra kiek pakeista ir papildyta lotyn A. 1547 M. Mavydo pateiktoji A turjo 23 raides. Iki XX a. pr. A keitsi ir vairavo. Spaudiniuose (skirtingai nuo rankrai) ilgai (iki XVIII a. pab., M. Lietuvoje dar ilgiau) vartotas gotikinis riftas. 1864-1904 m. Rusijos valdia draud Lietuvoje vartoti lot. spaudmenis ir dieg kiek modifikuot (su , j, y) rus gradank. Lietuvi A istorijoje ypa vairiai ymti garsai , , , ir kt., kuriems lot. A nebuvo raidi. Pvz., garsas i M. Lietuvoje iki D. Kleino gramatikos (1653 m. paprastai buvo ymimas raidi junginiu fch, vliau sigaljo j?; LDK i pradi vartota/!, kuri vliau pakeit 52 su variantais (plg. S. M. Slavoinskio tekstuose , s, fz, ji, f, s, fi, f, 53, , j); raids (ek pastama nuo J. Huso laik) pradta propaguoti (kartu su ) XIX a. vid., taiau plaiau imta vartoti tik XIX a. pabaigoje. Abcl, jau visikai sutampanti su dabartine, yra J. Jablonskio 1901 Lietuvilkos kalbos gramatikoje (tokia A vartota ir Lietuvikos gramatikls litografuotame konspekte 1899 m. . V. Kudirkos sudaryt raybos taisykli Statraos ramsiai (1890 m. abcl nuo dabartins tesiskiria tuo, kad

neturi . Dabartin lietuvi abcle sudaro 32 raids. L: P. Jonikas I lietuvi kalbos raybos istorijos! Archivum Philologicum t. 8 1939; J. Palionis Lietuvi raomosios kalbos istorija Vilnius 1995. Vincas Urbutis Abech (Ab), miestas ade, prie Ndamenos -Adrs automobili kelio; Waday prefektros centras. 188 000 gyv. (1993 m. . Maisto pramon, kupranugari vilnos apdirbimas. Ik. 1850. Abehian Manuk (Manukas Abehianas) 1865 m. kovo 29 d. Astapat (Nachievans sritis, Azerbaidanas) - 1944 m. rugsjo 25 d. Jerevanas, armn filologas. 1893-1898 m. studijavo Jenos, Berlyno, Leipcigo, Paryiaus universitetuose. 1920 su kitais kr Jerevano universitet. 1925-30 vadovavo Mokslo ir meno institutui. armn folkloristikos pradininkas. 1886 ura vien isamiausi epo Sasunieiai variant, pareng klasikini jo leidim (2 t. 1936-51 m. , para monografij Armn liaudies epas (1908 m. . Taikydamas lyg. metod rekonstravo armn mitologij. Tyrinjo tautosak, sudar liaudies ir vidurami daini (gusan) krybos svadus (Liaudies dainos, Gusan dainos, abu 1940 m. . Para kn. Armn eildara (1933 m. , Senosios armn literatros istorij (2 1.1944-46 m. . Jaunagramatiki pasekjas, lyg. metodo armn kalbotyroje pradininkas. Para naujosios armn bendrins kalbos gramatik (Acharabaro gramatika 1906, AScharabaro sintaks 1912 m. , veikal Armn kalbos teorija (1931 m. . Maryt Kontrimait Abehian Mher (Mheras Abehianas) 1909 m. sausio 26 d. Emiadzin, armn tapytojas, grafikas. 1928-30 moksi Auktajame meno ir technikos institute Maskvoje (pas S. Gerasimov). 1937-44 dst Jerevano meno mokykloje, 1954-59 Jerevano dails ir teatro meno institute. Sureng individuali parod (1961 ir Kaune). Sukr estamp, kn. iliustracij (Dovydas Sasunietis 1939, O. Tumaniano Ahtamar 1954 m. , nutap figrini kompozicij (Snus sugro 1933 m. , peiza, natiurmort. Peizauose ir natiurmortuose ts M. Sariano krybos tradicijas. Ramut Rachleviit abejingumo kreiv, vartotojo abejingumo kreiv (ek.), vaizduoja visus galimus dviej preki kieki derinius, kuri kiekvienas vartotojui teikia vienod bendr naud arba pasitenkinim (pav.). Bet kuriame A take dviej preki kieki naudingum suma yra vienoda, todl vartotojui neturi reikms, ar preki krepelyje buvo C rinkinys (A preks 2 vnt. ir B preks 3 vnt.), ar D rinkinys (A preks l vnt. ir B preks 5 vnt.). Skirtingus vartotojus charakterizuoja tik jiems bdingos A, nes skiriasi poreikiams tenkinti reikaling preki ir paslaug kiekiai. Petras Mikuionis Abel Carl Friedrich (Karlas Frydrichas Abelis) 1723 m. gruodio 22 d. Kothen (Anhaltas) - 1787 m. birelio 20 d. Londonas, vokiei kompozitorius, gambininkas. 1746-58 Dresdeno karalikosios kapelos, nuo 1759 karaliens Karolinos kamerinio orkestro Londone gambininkas. 1765-1781 m. su J. C. Bachu reng pirmuosius vieus koncertus Londone. Pirm kart atliko kai kurias F. J. Haydno simfonijas. Sukr daugiau, kaip 20 simfonij, 2 koncertines simfonijas, daugiau, kaip 20 uvertir, 6 koncertus klavesinui, 7 koncertus - 1eitai, 2 koncertus violonelei, 18 stygini kvartet, -30 pjesi,

30 sonat viola da gamba, daugiau, kaip 40 solo sonat kt. instrumentams, -40 v. sudties trio. Kriniai Mannheimo mokyklos stiliaus. A kryb tyrs vokiei muzikologas W. Knape 1958-1974 m. paskelb 16 t. A krini. Adeodatas Tauragis Abel Frederick Augustus (Frederikas Augustas Eibelis) 1827 m. liepos 17 d. Woolwich (prie Londono) - 1902 m. rugsjo 6 d. Londonas, angl chemikas, sprogstamj mediag tyrintojas. Seras (1883 m. . Su J. DeVaru 1889 atrado kordit (bedm parak). Tyr angli dulki sukeliamus sprogimus kasyklose, atrado bd piroksilinui apsaugoti nuo savaiminio sprogimo. Abel Niels Henrik (Nilsas Henrikas Abelis) 1802 m. rugpjio 5 d. Find0 - 1829 m. balandio 6 d. Froland, norveg matematikas. Gim kunigo eimoje, moksi Kristianijos (dab. Oslo) universitete. 1825-27 keliavo po Europ, susipaino su ymiausiais matematikais. 1824,1826 skelbtuose darbuose rod, kad auktesnio negu 4 laipsnio alg. lygtys bendruoju atveju radikalais neisprendiamos, apibr kai kuriuos radikalais isprendiam lygi tipus. Ityr alg. funkcij integralus, neireikiamus elementariosiomis funkcijomis. A - vienas elipsini funkcij teorijos krj. Abelio darbai dar didel tak mat. kryptims: Galois, algebrini funkcij, kompleksini funkcij teorijoms ir kt.; tai atsispindi ir mat. terminijoje: Abelio grup, Abelio integralas, Abelio daugdara. Abel Othenio (Otenijus Abelis) 1875 m. birelio 20 d. Viena - 1946 m. liepos 4 d. Mondsee, austr paleonlologas. Nuo 1907 m. dirbo Vienoje, 1935-40 Gottingene; profesorius Paskelb darb apie stuburini fosilijas, paleobiologini tyrinjim metodik. Veikalai: Svarbiausi stuburini paleobiologijos bruoai (Gntndzge der Palaobiologie der Wirbeltiere 1912 m. , Paleozoologijos vadovlis (Lehrbuch der Paliiozoologie 1920 m. , Prieistorini laik gnybs pdsakai (Vorzei - 1iche Lebensspuren 1935 m. . Abelardas Petras (lot. Petrus Abaelardus, prancz Pierre Ablard), Pjeras Abelaras 1079 Pallet - 1142 m. balandio 21 d. v. Marcelio vienuolynas (Cluny). prancz filosofas scholastas ir teologas. 1099 atvyko Paryi. - 113 kr mokykl ir m dstyti filosofij. Jo mokiniai - Petras Lombardas, Arnoldas Breietis. A buvo pripaintas didiausiu vidurami dialektiku. Sprend tikjimo ir proto santyk, reikalavo protu tikrinti tikjimo dogmas. Dialektik suprato kaip abejojim, laisv, kritik poir teol. problemas. Pasisak prie realizm, nominalizm. Yra vienas scholastinio metodo pagrindj, kur veikale Taip ir ne (Sic et non -l 122 m. formuluoja kaip login prieing teigini kokiu nors klausimu analize. Protas i dalies atskiriamas nuo tikjimo ir supratimas tampa tikjimo prielaida. A para painimo teorijos ir logikos, etikos veikal: Filosofo, Judjo ir Krikionio dialogas (Dialogus inter Philosophum, Judaeum et Christianum}, Paink pats save (Scito te ipsum 1135 m. , teol. traktatus: Teologijos vadas (Introduaio ad - 1teologiam), Krikionikoji teologija (Theologia Christiana - 123 m. . Apie dievikj vienum ir trejyb (De unitate et trinitate divina). Universalijoms nebdingas realus egzistavimas, realiai egzistuoja tik daiktai, o universaluos kaip svokos atsiranda mstymo bdu abstrahuojant tam tikras daikt savybes. Etik laik pagr. mokslu, gyn asmens teises kaip vien pagr. dorovini princip. Anot A, kiekvienas veiksmas yra dorovingas, jeigu neprietarauja sitikinimams ir sinei, kuri esanti

prigimtinis dorovinis statymas, bdingas visiems monms (todl ir pagonys, persekioj Krist, nepadar nuodms, nes veik pagal savo sitikinimus ir sin). U veikalus Adu kartus (l 121 Soissons'e ir 1140 Sense) Banyios apkaltintas erezija. Dl tragikos meils Eloizai, kuri apra autobiogr. kn. Mano nelaimi istorija (Historia calamitatum meamm), A pasitrauk vienuolyn. Paskutiniaisiais gyvenimo metais atsisak ankstesni pair. A ir Eloizos palaikai 1800 buvo perkelti Paryiaus muziej, o 1817 palaidoti Pre - Lachaise'o kapinse. Fragment lietuvi kalba paskelbta 1980. DaliusJonkus Abelio grup, f grup su komutatyvija alg. operacija. Pvz., vis sveikj skaii aib su prasta sudtimi yra A. Pavadinta norveg matematiko N. H. Abelio, (rodiusio toki grupi reikm alg. lygi teorijai, vardu. Abelio ir Dirichlet poymis (Abelio ir Dirichl poymis), taisykl, pagal kuri galima nustatyti, ar konverguoja skaii ir funkcij eiluts bei netiesioginiai integralai. Skaii eilui A: jeigu skaii seka (an) yra monotonin ir aprta, o skaii eilut '> konverguoja arba seka (o ) yra monotonin ir nykstama, o eiluts ]T/> dalini sum seka yra aprta, tai eilut /> konverguoja. Funkcij eilui A: jeigu funkcij seka (an (x)),x e X yra monotonin ir tolygiai aprta, o funkcij eilut />u), .ve X tolygiai konverguoja, arba seka (; (A')), A e X yra monotonin ir tolygiai konverguoja nul, o eiluts />u), .v e X dalini sum seka yra tolygiai aprta, tai funkcij eilut (/> ) U), A e X konverguoja tolygiai. Analogikai i i D formuluojamas netiesiogini integral \ (ab) (x)dx bei netiesiogini integral J (ofc)u, odr, priklausani nuo parametro /, su vieninteliu ypatinguoju taku j) poymis. Edvardas Miseviius Abelio Tasmano nacionalinis perkas (Abel Tasman National Park) yra N. Zelandijoje, Piet salos iaurs vakaruose bei Tatos, Tongos, Adels ir Fishermano salose. Plotas 226 knr. Itss apie 10 km iilgai Tasmano lankos kranto. Klini ir marmuro kalv laituose auga v. ri augalija, Wainui slnyje - drgnieji visaliai mikai. Gausu uvdr, garni, pingvin, audrapauki, kir, kormoran, ruoni, elni, oi, ern, oposum. Admin. centras - Totaranui. A jk. 1942. Pavadintas A. J. Tasmano, kuris 1642 atrado N. Zelandijos v. krant, vardu. Abelioteorem:jeigulaipsnin eilut su>= (.--/;)", kai - 1;i, b, 2- kompleksiniai skaiiai, konverguoja take z b, tai ji tolygiai konverguoja atkarpoje \b,z ], o jos suma S yra tolydi toje atkarpoje. Taikant A randama eiluts suma: S (;) = Iim5 (;), ;e [b, j,,). Abeliovi Lev (Levas Abelioviius) 1912 m. sausio 6 d. Vilnius - 1985 m. gruodio 8 d. Minskas, baltarusi kompozitorius. 1935-39 studijavo Varuvoje. 1941 baig Baltarusijos konservatorij. 1945-46 tobulinosi Maskvos konservatorijoje pas N. Miaskovsk. Sukr 4 simfonijas (1962-1983 m. , Simfoninius paveikslus (1958 m. , uvertir (1963 m. , koncert fortepijonui ir orkestrui (1979 m. , fort. trio (1955 m. , 3 sonatas ir Freskas fortepijonui (2 sus., 1966,1971 m. , 3 sonatas smuikui ir fortepijonui, chor, romans, dramos spektakli ir kino film muzikos. Vaclovas Juodpusis

Abelis, Biblijos personaas, antrasis Adomo ir Ievos snus, avi piemuo. Nuudytas brolio Kaino, nes Dievas prim ne pastarojo auk. Krikionys A laiko pirmuoju kankiniu, Jzaus Kristaus prototipu. Kaino ir Abelio aukos siuetas apraytas Pr 4, 2-7. Abel Kjeld (Kelis Abelis) 1901 m. rugpjio 25 d. Ribe (Ju - 1andija) - 1961 m. kovo 5 d. Kopenhaga, dan dramaturgas. Danijos karalikosios mokslo ir literatros akademijos narys (1960 m. . Dirbo teatro dailininku Paryiuje, Londone, Kopenhagoje. Para soiai, turinio fantastin komedij Dingusi melodija (Melodien, der blev vsek 1935 m. , dram Ana Sofi Hedvig (1939 m. , pjeses Ieva atlieka vaiko prievol (Eva afijener sin bamepligt 1936 m. , Judita (1940 m. , Silkeborgas (1946 m. , Dienos ant debesies (Dage pa en sky 1947 m. , auksmas (Skriget 1961 m. . Krybai bdinga simboliu ir real. vaizd derinimas, vokiei ekspresionizmo taka, eksperimentin forma, reviu stiliaus elementai. leia Steponaviit Abelis (dail. V. Let'ehvre'o Kainas indu Abel, XVII a. , Nac. biblioteka Paryiuje) Abelson Philip (FilipasEibelsonas) 1913 m. balandio 27Tacoma (Vaingtono valstija), JAV t'izikochemikas. 1939-41 ir nuo 1946 dirbo Carnegie institute, 1971-1978 m. jo prezidentas, nuo 1978 globjas. Svarbiausi darbai i brand. fizikos, brand. chemijos. Vienas pirmj m tirti transuraninius elementus, pasil urano izotopus atskirti termodifuziniu bdu. Pritaik radioindikatorin metod aminorgtims ir riebal rgtims nustatyti fosilijose bei uolienose. 1940 su E. M. McMillanu atrado chem. element neptn. 1962-1984 m. urnalo Science redaktorius. Abemamos atolas (Abemama Atoll), Apamama, yra Kiribatyje (Okeanija), Gilberto sal iaurje. 3000 gyv. (1985 m. . Admin. centras - Kariatibike (oro uostas). Iveama kopra. A 1799 atrado C. Bishopas (Didioji Britanija). Abendroth Hermann (Hermanas Abendrotas) 1883 m. sausio 19 d. Frankfurtas prie Maino - 1956 m. gegus 29 d. Jena, vokiei dirigentas. Vokietijos DR meno akademijos narys. F. Mot - 1io mokinys. Dst Kolno, Leipcigo ir kt. konservatorijose; profesorius (1919 m. . 1903-34 dirigavo Miunchene, Liubeke, Essene, Kolne. 1934-45 Leipcigo Gcviandhaus orkestro dirigentas. Nuo 1945 dirigavo Weimare, nuo 1949 Leipcigo radijo simfoninio orkestro (nuo 1953 ir Berlyno) dirigentas. A mokiniai i Lietuvos: B. Dvarionas, J. Pakalnis. Rimas Geniuas Abenra (Obenro), miestas Danijoje, Ju - 1andijos pusiasalio pietryiuose, prie Abenra fiordo (M. Beito ss.); P. Ju - 1andijos amto centras. 16 100 gyv. (2001 m. . vejybos irprek. uostas; keltas Klaipda. Main gamyba, maisto (msos, alaus, pieno) pramon. Vargon vamzdi gamyba. ems kio rajono prekybos centras. Pajrio kurortas. Muziejus. XIII a. banyia (restauruota 1949-56 m. , XV a. tvirtov (atstatyta 1807 m. . Pirmkart pamintas XII a. ; miesto teiss nuo 1335. XVII- XVIII a. tapo svarbiu uostu. 1864-1920 priklaus Vokietijai (buvo vadinamas Apenrade). Abeokuta, miestas Nigerijos pietvakariuose, Oguno valstijoje, Oguno ups slnyje. 516 700 gyv. (2001; aglomeracijoje 672 900 gyv.). Maisto (suli, alaus, kakavos, ryi,

palmi aliejaus), tekstils pramon; plastik, cemento gamyba. Kakavos, kolos rieut, vaisi prekyba. universitetas (kurtas 1984 m. . A jk. 1830. aberacija (lot. aberratio - nukrypimas): l (opt.). Optiniais prietaisais gaunam atvaizd ydos (objekto atvaizdas netikslus, kontrai spalvoti). A atsiranda dl viesos dispersijos, difrakcijos, dl to, kad spinduli pluotas negretaais arba sudaro didel kamp su prietaiso pagr. optine aimi. Skiriama fchromatin aberacija, difrakcin ir geometrin A. Difrakcin A kyla dl T viesos difrakcijos optinje sistemoje. Geometrins A rys: Tastigmazmas, atvaizdo lauko kreivis, fdistorsija, f koma, T sferin aberacija. A alinama arba mainama parenkant li ir veidrodi form, stiklo r, siaurinant viesos pluot diafragmomis. Objekto elektroninio atvaizdo aberacijas tiria T elektronin optika. 2 (astr.). Kampinis skirtumas tarp viesulio regimosios ir tikrosios padties. Atsiranda dl baigtinio viesos greiio c ir stebtojo judjimo. A kampas priklauso nuo judjimo greiio r bei kampo i> tarp krypties viesul ir greiio vektoriaus: 9 = arctan (v sin0/ (c + v cos0 m. ). Parin A (S 0,3") susidaro dl ems sukimosi apie savo a, metin A (< 20,496")dl ems orbitinio judjimo aplink Saul, imtmetin A - dl Sauls sistemos skriejimo aplink Galaktikos centr. Metine A 1728 atrado J. Bradley. 3 (biol.). Individualus organizmo sandaros ir funkcijos nukrypimas nuo tipinio atvejo. 4 (biol.). Chromosom struktros ar skaiiaus pokyiai. Struktrins chromosom A atsiranda trkus chromosomai (chromosomin A) arba chromatidei (chromatidin A). Chromosom A nustatoma lyginant lstels chromosomas su standartiniu kariotipu. Juozas Lazutka Abercrombie Leslie Patrick (Leslis Patrikas Aberkrombis) 1879 m. birelio 6 d. Ashton (eyro grafyst) - 1957 m. kovo 23 d. Aston (Berkyro grafyst), angl architektas, urbanistas, architektrologas. Vienas raj. planavimo pradinink V. Europoje. Liverpulio (1915-35 m. ir Londono (1935-46 m. universitet profesorius. Tarpt, architekt sjungos prezidentas (1946-57 m. . Sukr Dublino (1913 m. , Kento r. dalies (1922 m. , Sheffieldo (1931 m. , Plymoutho (1943; visi Didiojoje Britanijoje), Adis Abebos (Etiopija, 1956 m. rekonstravimo projektus. Doncasterio pram. rajono kompleksinio plano projekte (1923 m. numat terit. ir funkcin zonavim, bendr transporto sistem, 12 miest palydov. D. Londono projekte (1944 m. sil apjuosti miest eldynais, pastatyti 8 miestus palydovus (projektas negyvendintas). Veikalai: Kaimikosios Anglijos isaugojimas (The Preservation ofRural England 1926 m. , Miest ir kaimo vietovi planavimas (Town and Country Planning 1933 m. , Londono projekto apygarda (County of London Plan 1943, su J. H. Forshaw). Jrat Tuklyt 32 beragius vietos galvijus grynuoju veisimu ir j rimo bei laikymo slygas. Msingi, trumpakojai, juodi. Labai greitai brsta. Karvs auktis ties ketera 119, krtins plotis 45, apimtis 190, platakos apimtis 19 cm. 7-8 mn. verelio mas 200-225,15-16 mn.

prieauglio - 450-465, buliaus - 750-800, kartais iki 1000, karvs - 500-550 kg. Karv per metus duoda apie 2000 kg pieno. A skerdienos ieiga 71%. Jie auginami Didiojoje Britanijoje, Kanadoje, JAV, N. Zelandijoje, Australijoje, Afrikoje, Rusijoje. Pav. Kazimieras Pauliukas Aberdeen George Hamilton-Gordon (Dordas Hamiltonas Gordonas Aberdinas) 1784 m. sausio 28 d. Edinburgas - 1860 m. gruodio 14 d. Londonas, Didiosios Britanijos valstybs veikjas. Grafas (l801 m. . Usienio reikal ministras A. Wellingtono ir R. Peelio (1828-30, 1841-46 m. vyriausybse; padjo sureguliuoti JAV-Kanados provincijos konflikt dl sien (\Vebsterio -Ashburtono ir Oregono sutartimis 1842,1846 m. . Pasisak prie 1846 Tgrd statymus. Ministras pirmininkas (1852-55 m. . Dl neskmi Krymo kare (1853-56 m. buvo priverstas atsistatydinti. Egl Bemotnaii Aberdeen (Aberdinas), miestas Didiosios Britanijos iaurje. kotijoje, iaurs j, krante, prie Dee ir Dono upi ioi; Grampiano sritis centras. 188 500 gyv. (2001 m. . Prekybos ir vejybos uostas. Naftos verslovi iaurs jroje aptarnavimo centras. Laiv statyba, maisto (uv), chemijos, tekstils, popieriaus pramon, main gamyba. lifuojamas granitas (gaunamas prie A). universitetas, politechn. institutas (kurtas 1903 m. . Meno galerija. Vienintel Didiojoje Britanijoje granitin gotikin v. Makaro banyia su dviem boktais (1336-1522 m. , koplyia ( XVI a. ), turgaus hal (17- XIX a. ), v. Mikalojaus banyia (jos vakar dalis past. 1755,archit. J. Gibbsas; rytin apie 1838, archit. A. Simpsonas), du tiltai (1320 ir 1527 m. , neogotikinis municipalitetas (1878 m. . Iliko XIII- XIV a. gatvi. A p. dalis suplanuota pagal klasicizmo principus. Miest VI a. kr kelt misionieriai. Viduramiais buvo vyskupijos centras, XII a. - XIV a. l pusje -kotijos karali rezidencija. 1336 Anglijos karalius Eduardas III A sudegino. 1489,1498 naujajam miestui suteiktos banyios administruojamo laisvojo miesto privilegijos. 1495,1593 kurti kat. ir protestant koledai, 1860 sujungti A universitet. aberdinai - angsai, msini galvij veisl. Ivesta kotijoje, Aberdeeno ir Anguso regionuose, gerinant Aberg Nils (Nilsas Obergas) 1888 m. liepos 24 d. f 1957 m. vasario 28, ved archeologas. O. Montelijaus mokinys. Tyr archeologinius periodus (nuo eneolito iki ankstyvj vid. ami). Taikydamas tipologijos ir kryminio datavimo metodus sukr senien chronologijos sistem. Para keliolika monografij, svarbiausia - Bronzos ir ankstyvojo geleies amiaus chronologija (Bronzezei - 1iche nnd friiheisenzei - 1iche Chronologic 5 1.1935-39 m. - apima v. Europos regionus. Veikale Ryt Prsija taut kraustymosi laikotarpiu (Ostpreussen in der Volkenvanderungszeit 1919 m. A analizuoja V- VIII a. balt archeologins mediagos chronologij, tipologij, dirbini ornamentik. Aleksiejus Luchtanas AberystVyth (Aberlstvitas), miestas Didiosios Britanijos vakaruose, prie Cardigano lankos. 11 000 gyv. (1991 m. . Velso universitetas (1872 m. . Velso metodist teol. koledas (1906 m. . Velso nac. biblioteka (1907 m. . (kurtas XIII a. Normand pilis (past.

1277 m. . Velsieiai 1282 A pil sugriov, taiau 1284 Anglijos karalius Eduardas l j atstat. XV a. A pilis buvo velsiei vado O. Glendowerio tvirtov. XIX a. miestas isiplt u mrins sienos rib, tapo Velso kultros centru. Aberkrombis Leslis Patrikas T L. P. Abercrombie. Abernathy Ralph David (Ralfas Deividas Abernatis) 1926 m. kovo 11 d. Linden (Alabamos valstija) - 1990 m. balandio 17 d. Atlanta (Dordijos valstija), JAV juodaodi judjimo dl piliei teisi veikjas. Baptist dvasininkas. M. L. Kingo artimiausias padjjas. 1957 su kt. kr Krikionikojo vadovavimo Piet konferencij; 1968-1977 m. (po M. L. Kingo nuudymo) jos prezidentas. Masini neprievartini veiksm alininkas. Anydas I'aceviius AbertHermann (Hermanas Abertas) 1871 m. kovo 25 d. Stuttgart - 1927 m. rugpjio 13 d. ten pat, vokiei muzikologas. Dst Halls, Leipcigo, Berlyno universitetuose; profesorius (1918 m. . Para monografij apie W. A. Mozart (2 1.1919-21 m. , knyg apie antikin, vidurami ir XIX a. muzik, muzikos odyn (su F. Blume ir kt,, 1927 m. . Leido vokiei muzikos nat serij. Adeodatas Taumgis Abez, miesto tipo gyvenviet Rusijoje, Komijos iaurje, Usos (Peioros intakas) deinysis krante. kurta 1942. Nuo 1939 tose vietose veik lageriai, jkurti Ko - 1aso -Vorkutos geleinkeliui tiesti. Nutiesus geleinkel, Abezje buvo laikomi kaliniai, netinkami sunkiam fiz. darbui kt. lageriuose. Veik 7 punktai; juose vienu metu buvo 30100 tkst. v. tautybi kalini, tarp j daug mokslinink, v. srii specialist. Kaliniai dirbo trofjini main remonto, stali dirbtuvse, Statybini mediag gamykloje. 194457 kaljo ir polit. kalini i Lietuvos, tarp j profesorius L. Karsavinas, A. vironas, vysk. T. Matulionis, P. Ramanauskas, generolas J. Juodiius, V. ilys, kun. A. Svarinskas, A. M. Dobrovolskis (Tvas Stanislovas). 1955-56 ligoninje ir I punkte veik lietuvi kalini chorai (vadovai kun. T. Budraitis ir S. Gudaitis). 1989 ir 1990 A buvo nuvykusios Vilniaus tremtini bendrijos ekspedicijos. A kapinse 1990 pastatytas paminklas 1944-56 Abezje uvusiems Lietuvos polit. kaliniams ir tremtiniams. Aldona Juodvalkyt Abha (Abha), miestas Saudo Arabijos pietvakariuose, 80 km iaurs rytus nuo Raudonosios j.; Asiro provincijos centras. 59 300 gyv. (2000 m. . Oro uostas. Amatai. Abhidharma (skr. ypatingasis mokymas), treioji T Pali kanono dalis, pirmasis budizmo filos. ir psichol. svadas. Sudaro Thinajanosn T mahajanos pagrind. Galutinai A susisteminta -450. Dvi jos pagr. versijos atspindi hinajanos ir Tsarvastivados pairas. A tyrinjim svarb. objektai - bties elementai (Tdharma), kurie atsiranda ir inyksta, bna psichiniai ir materials. Hinajanos A susistemino Budaghoa, sarvastivados Vasubandhus. A sudaro 7 kny