PATVIRTINTA

Mažeikių rajono savivaldybės tarybos

2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr.

T1-309

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

APLINKOS ORO MONITORINGO

2015–2019 METŲ PROGRAMA

PARENGĖ:

Vilniaus Gedimino technikos

universiteto

Aplinkos apsaugos instituto

Direktorius Pranas Baltrėnas

2014 m. spalio 22 d.

SUDERINTA:

Aplinkos apsaugos agentūra

201__ m. mėn. ____ d.

Vilnius, 2014

2

VYKDYTOJŲ SĄRAŠAS

VARDAS, PAVARDĖ PARAŠAS

Temos vadovė dr. Jolita Bradulienė

Atsakinga vykdytoja dr. Vaida Šerevičienė

3

TURINYS

1. ĮVADAS......................................................................................................................................4

2. BENDRA INFORMACIJA APIE TERITORIJĄ, KURIAI RENGIAMA PROGRAMA.........5

3. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI.............................................................................8

4. APLINKOS ORO MONITORINGAS........................................................................................9

4.1. Aplinkos oro monitoringo tikslas ir uždaviniai..............................................................9

4.2. Esamos būklės analizė ir monitoringo poreikio pagrindimas.........................................9

4.2.1. Stacionarūs taršos šaltiniai................................................................................9

4.2.2. Mobilioji tarša.................................................................................................13

4.2.3. Oro kokybė Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje...................................16

4.3. Stebimi parametrai........................................................................................................17

4.4. Stebėjimų periodiškumas..............................................................................................18

4.5. Monitoringo vietų parinkimo principai ir pagrindimas................................................18

4.6. Monitoringo vietų skaičius ir jų išdėstymo schema GIS pagrindu...............................20

4.7. Metodai ir procedūros...................................................................................................21

4.8. Oro monitoringo rezultatų vertinimo kriterijai.............................................................21

4.9. Duomenų bei informacijos valdymo schema (duomenų, informacijos rinkimo,

teikimo tvarka ir periodiškumas, duomenų gavėjai).....................................................22

4.10. Aplinkos oro monitoringo programos įgyvendinimo grafikas...................................23

5. PRELIMINARUS BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIS 2015–2019 METAMS.............................23

LITERATŪRA..............................................................................................................................25

4

1. ĮVADAS

Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas (Nr. VIII-529, Žin., 1997, Nr. 112-

2824; pakeitimas Nr. IX-1613, Žin., 2003, Nr. 61-2766, pakeitimas Nr. X-595, Žin., 2006,

Nr. 57-2025) nustatė monitoringo organizacinę struktūrą, kurioje įteisinti trys aplinkos

monitoringo lygiai – valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos monitoringai.

Savivaldybių aplinkos monitoringo vykdymo tvarką reglamentuojantys nuostatai –

„Bendrieji savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatai“, patvirtinti Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-436 (Žin., 2004, Nr. 130-4680;

pakeitimas Nr. D1-380, Žin., 2007, Nr. 76-3035, pakeitimas Nr. D1-810, Žin., 2009, Nr. 159-

7262, pakeitimas Nr. D1-338, Žin., 2012, Nr. 50-2492, pakeitimas Nr. D1-129, Žin., 2014,

Nr. 1439). Juose nustatyta savivaldybių aplinkos monitoringo vykdymo, monitoringo programų

rengimo ir derinimo, duomenų kaupimo, saugojimo ir teikimo fiziniams bei juridiniams

asmenims tvarka.

Savivaldybės aplinkos monitoringą pagal specialiai paruoštas programas privalo vykdyti

pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą (paskutinio pakeitimo Nr. X-595,

Žin., 2006, Nr. 57-2025). Pagrindinis specifinis savivaldybių monitoringo bruožas, lyginant jį su

valstybiniu, yra tas, kad vykdant savivaldybių lygmens monitoringą, siekiamas detalesnis

teritorijos ištyrimas. Savivaldybių aplinkos monitoringas – aplinkos monitoringo sistemos dalis,

apimanti savivaldybių lygiu joms priskirtose teritorijose vykdomus sistemingus gamtinės

aplinkos bei jos komponentų būklės ir jų tarpusavio sąveikos stebėjimus, antropogeninio

poveikio aplinkai vertinimą ir prognozes.

Mažeikių rajono savivaldybės aplinkos monitoringo programa rengiama 5 metų (2015–

2019 m.) laikotarpiui, atsižvelgiant į Mažeikių miesto ir Mažeikių rajono bendrojo plano

sprendinius, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pasiūlymus bei galiojančius teisės

aktus.

Programos rengimą organizavo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos

apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyrius.

5

2. BENDRA INFORMACIJA APIE TERITORIJĄ, KURIAI RENGIAMA PROGRAMA

Bendrieji duomenys. Mažeikių rajono savivaldybė (2.1 pav.) yra išsidėsčiusi šiaurės

vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, prie Ventos upės. Šiaurėje ribojasi su Latvijos Respublika,

rytuose – su Akmenės, pietryčiuose – su Telšių, pietvakariuose – su Plungės, vakaruose – su

Skuodo rajono savivaldybėmis. Administracinis centras – Mažeikiai. Tolimiausias taškas

vakaruose – Petraičių kaimas, rytuose – Palnosų kaimas. Šiauriausias yra Gyniočių kaimas, o

piečiausias – Pasruojės kaimas. Rajono teritorija iš vakarų į rytus tęsiasi 43,5 km, o iš šiaurės į

pietus – 38 km (Aplinkos oro kokybės valdymo... 2001; Mažeikių rajono savivaldybės... 2013).

2.1 pav. Mažeikų rajonas Lietuvos geografiniu požiūriu

Rajono plotas yra 1220,2 km2 (1220,2 tūkst.ha). Didžiąją savivaldybės teritorijos dalį

užima žemės ūkio naudmenos (60,2 %) ir miškai (29,5 %). 3,0 % savivaldybės teritorijos užima

užstatyta teritorija, 2,1 % – keliai, po 2,6 % – vandenys ir kita žemė. Mažeikių rajono

miškingumas yra mažesnis už Lietuvos vidurkį (30,2 %).

Mažeikių savivaldybėje yra 3 miestai – Mažeikiai, Seda, Viekšniai, ir 5 miesteliai –

Laižuva, Leckava, Pikeliai, Tirkšliai, Židikai. Savivaldybės centras Mažeikiai yra įsikūręs

Ventos žemumoje, rajono centrinėje dalyje. Pirmą kartą miestas paminėtas Livonijos kronikose

1335 m., kaip Mažeikių dvaras. XVI a. minimas Mažeikių kaimas. 1868 m. pradėtas tiesti

Liepojos–Romnų geležinkelis. Mažeikiuose imtasi statyti geležinkelio stotį. Atsiradus stočiai,

ėmė formuotis Mažeikių miestas, ypač sparčiai pradėjęs augti 1873 m. nutiesus geležinkelį į

6

Mažeikių rajonas

Rygą. 1919–1950 m. Mažeikiai buvo apskrities centras, vėliau tapo rajono centru. Dabar miestas

yra svarbus Šiaurės Lietuvos pramonės ir kultūros centras. Puikūs automobilių keliai jungia su

Latvija, Klaipėda, Šiauliais, Vilniumi.

1995 m. įsteigta Mažeikių rajono savivaldybė. 1999 m. gruodžio 21 d. per savivaldybių

reformą Mažeikių rajonui atiteko vakarinė dalis Akmenės rajono – Viekšnių seniūnija

(kadastrinės vietovės Kapėnai, Pakalupis, Santekliai, Svirkančiai, Viekšniai). 2008 m. gruodžio

19 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-364 nuo 2009 m. sausio 1 d. įsteigtos

52 seniūnaitijos.

Rajone yra:

• 3 miestai – Mažeikiai, Seda ir Viekšniai;

• 5 miesteliai – Laižuva, Leckava, Pikeliai, Tirkšliai ir Židikai;

• 191 kaimas.

Rajone yra 9 seniūnijos (skliausteliuose – seniūno būstinė) (2.2 pav.):

• Laižuvos seniūnija (Laižuva),

• Mažeikių seniūnija (Mažeikiai),

• Mažeikių apylinkės seniūnija (Mažeikiai),

• Reivyčių seniūnija (Mažeikiai),

• Sedos seniūnija (Seda),

• Šerkšnėnų seniūnija (Šerkšnėnai),

• Tirkšlių seniūnija (Tirkšliai),

• Viekšnių seniūnija (Viekšniai),

• Židikų seniūnija (Židikai).

7

2.2 pav. Mažeikų rajoną sudarančios seniūnijos

Pagal seniūnijų plotą didžiausia yra Viekšnių seniūnija (211,02 km2), mažiausia –

Mažeikių miesto seniūnija (13,95 km2). Pagal gyventojų skaičių didžiausia ir tankiausiai

apgyvendinta yra Mažeikių miesto seniūnija (37 099 gyventojai, 2 659 gyventojai/km2),

mažiausia – Laižuvos seniūnija (1 115 gyventojų), mažiausiai apgyvendinta – Židikų seniūnija

(12,9 gyventojai/km2) (Mažeikių rajono savivaldybės... 2013).

Visose Mažeikių rajono savivaldybės seniūnijose veiklą vykdo kaimo bendruomenės.

Seniūnijose ugdymo paslaugas teikia ugdymo įstaigos, kultūros paslaugas – kultūros centrai ar jų

filialai, viešosios bibliotekos filialai, keliose seniūnijose veikia muziejai. Beveik visose

seniūnijose paslaugas teikia sveikatos priežiūros įstaigos ar medicinos punktai (Mažeikių rajono

savivaldybės... 2013).

Reljefas. Mažeikių rajonas išsidėstęs trijuose geografiniuose rajonuose. Didesnė rajono

dalis – centrinė, šiaurinė, rytinė ir pietrytinė plyti Ventos vidurio žemumos lygumoje. Vakarinė

ir šiaurės vakarinė dalys yra Vakarų Kuršo aukštumos pakraštyje, pietinė ir pietvakarinė – Rytų

Žemaičių plynaukštės pakraštyje. Rajono paviršiaus aukščiausia vieta aukščiau jūros lygio

pakilusi 146,9 m (apie 1 km į pietus nuo Dagių gyvenvietės). Rajono kraštovaizdžiui būdingos

lygumos, miškai, tankus upių ir kanalų tinklas. Lygumų paviršius vietomis taip pat kalvotas,

ypač rytinėje rajono dalyje. Kalvų aukštis siekia nuo 5 iki 30 metrų. Laižuvos apylinkių reljefas

lygus, be upių, tik ribą su Latvijos Respublika žymi Vadakstis. Lygus reljefas yra ir Mažeikių

bei Leckavos apylinkėse, kur teka Venta su savo giliais gausiais intakais. Sedos apylinkių

reljefas kalvotas. Čia yra daug upelių – Varduvos ir Luobos intakai, Plinkšių ir Sedos ežerai.

Židikų apylinkių reljefas šiaurėje lygus, o prieš Židikus prasideda kalvos, ir kuo toliau į pietus,

tuo labiau jos įvairuoja.

Vandenys. Šio krašto vandens telkiniai susiformavo slūgstant iš Žemaitijos didžiųjų

duburių prieledyniniam baseinui. Mažeikių rajone tankus upių ir kanalų tinklas:upės vagoja visą

rajono teritoriją, tekėdamos šiaurės vakarų kryptimi. Visi rajono vandenys priklauso Ventos

baseinui. Rajono teritorijoje yra 16 upių, kurių bendras ilgis – 372 km. Didesnės upės – Venta,

Varduva, Šerkšnė, Vadakstis, Virvyčia. Ilgiausia upė – Varduva, kuri rajone vingiuoja 74,1 km.

Rajone yra 6 ežerai, kurių bendras plotas sudaro vos 432 ha. Didžiausias ir gamtiniu

požiūriu vertingiausias yra Plinkšių ežeras (393,5 ha). Šalia Sedos tyvuliuoja seklus Sedos ežeras

(33,1 ha). Ežeras pailgas, ilgis – 2,1 km, o didžiausias plotis – tiktai 0,2 km. Medžialenkės ežero

plotas 4,3 ha, gylis – 3–5 m. Savivaldybėje taip pat tyvuliuoja Meižių, Maigų ir Balėnėlių ežerai.

Kraštovaizdį paįvairina ir gamtą praturtina tvenkiniai, kurių yra net 27 (bendras plotas –

440,5 ha). Kai kurie tvenkiniai, įrengti ant Ventos, Varduvos, Virvyčios, Šerkšnės, Vadaksties,

8

Ašvos, yra pakankamai dideli ir modernūs hidrotechniniai statiniai. Prie jų pastatytos nedidelės

hidroelektrinės (Viekšniuose, Jautakiuose, Kuodžiuose, Renave, Juodeikiuose, Šerkšnėnuose,

Kulšėnuose ir kt.).

Dirvožemiai susiformavo iš uolienų, kurias paliko ledynas arba ledyno tirpsmo

vandenys. Rajone nemažai pelkėtų vietovių. Iš viso yra 133 įvairaus didumo durpynai, kurių

bendras plotas – net 3074 ha. Žemės ūkio naudmenų našumo balas – 38,30. Taigi, dirvožemiai

našūs ir tinka įvairioms kultūroms auginti.

Miškai. Rajono miškingumas yra 29,5 %. Didžiausius miškų masyvus sudaro Sedos giria

(2744ha), Balėnų miškas (1210 ha) ir Mažeikių miškas (1179 ha). Daugiausia miškingų teritorijų

yra Sedos - Žemalės - Balėnų trikampyje. Miško fondą sudaro 42 722 ha. Daugiausia yra eglynų

(98043 ha), pušynų (7273 ha), beržynų (6015 ha).

3. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Monitoringo tikslas – valdyti savivaldybės teritorijoje aplinkos kokybę, kad atlikus

stebėjimus būtų gauta išsamesnė, negu gaunama valstybinio aplinkos monitoringo metu,

informacija apie savivaldybių teritorijų gamtinės aplinkos būklę, kuria remiantis būtų galima

vertinti ir prognozuoti aplinkos pokyčius bei galimas pasekmes, rengti atitinkamas

rekomendacijas, planuoti neigiamo poveikio mažinimo programas bei planus ir įgyvendinti jose

numatytas priemones, teikti informaciją specialistams bei visuomenei.

Galiojantys įstatymai apibrėžia monitoringo uždavinius:

1) Nuolat ir sistemingai stebėti gamtinės aplinkos ir jos elementų būklę:

• nustatyti miestų, kaimų, gyvenviečių ir žemės ūkio gamybos antropogeninį

poveikį rajono vandens telkiniams;

• nustatyti rajono pramonės, energetikos įmonių bei transporto įtaką aplinkos oro

būklei ir kokybei Mažeikių rajono savivaldybėje;

• nustatyti antropogeninio poveikio mastą rajono ekosistemoms (kurį sukėlė

pramonės įmonių oro teršimas).

2) Sisteminti, vertinti ir prognozuoti Mažeikių rajono savivaldybės gamtinėje aplinkoje

vykstančius savaiminius ir dėl antropogeninio poveikio atsirandančius pokyčius, gamtinės

aplinkos kitimo tendencijas ir galimas pasekmes.

9

3) Kaupti, analizuoti ir teikti valstybinėms institucijoms ir visuomenei informaciją apie

gamtinės aplinkos būklę, reikalingą darniam vystymuisi užtikrinti, teritorijų planavimo,

socialinės raidos sprendimams priimti, mokslo ir kitoms reikmėms.

4) Analizuoti ir vertinti vykdomų aplinkosaugos priemonių veiksmingumą.

4. APLINKOS ORO MONITORINGAS4.1. Aplinkos oro monitoringo tikslas ir uždaviniai

Oro monitoringo tikslas – gauti ir teikti sistemingą matavimais ar kitais metodais

pagrįstą informaciją, skirtą optimaliam aplinkos oro kokybės reguliavimui užtikrinti, apie dydžių

(koncentracijų ore lygiai, srautai į žemės paviršių ir kt.) pokyčius laiko ir erdvės atžvilgiu.

Pagrindiniai uždaviniai:

• kaupti ir pateikti patikimą informaciją apie aplinkos oro užterštumo lygį;

• vertinti taršos pernašų iš kitų šalių įtaką;

• nustatyti aplinkos oro kokybės pokyčių priežastis;

• vertinti aplinkos oro kokybę Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje.

4.2. Esamos būklės analizė ir monitoringo poreikio pagrindimas

4.2.1. Stacionarūs taršos šaltiniai

Statistikos departamento duomenimis Mažeikių rajono savivaldybėje 2014 m. buvo

įregistruotos veikiančios 1082 įmonės. Iš jų 819 sudarė uždarosios akcinės bendrovės (75 %),

individualios įmonės – 230 (21,26 %), kooperatinės bendrovės – 7 (0,65 %), žemės ūkio

bendrovės – 5 (0,46 %), savivaldybės įmonės – 5 (0,46 %), tikrosios ūkinės bendrijos – 4

(0,37 % ), akcinės bendrovės – 3 (0,28 %), valstybės įmonės – 1 (0,092 %).

Aplinkos oro tarša iš stacionarių taršos šaltinių 2009–2013 m. laikotarpyje Mažeikių

rajone mažėjo,išskyrus 2011 m, kai pastebėtas teršalų kiekio padidėjimas. Išmetimai 2013 m.,

lyginant su 2008 m., sumažėjo 16,4 % (4.1 pav.).

10

4.1 pav. Bendras išmestų teršalų kiekis (t/m) Mažeikių rajone 2009–2013 m. (Mažeikių aplinkos

apsaugos agentūros duomenys)

4.1 lentelė. Mažeikių r. iš stacionarių taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekis 2009–2013 m., t/metus (Mažeikių aplinkos apsaugos agentūros duomenys)Teršalai 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.Bendras išmestų teršalų kiekis, t/m.

26209,18 25321,20 26955,92 24146,12 21898,13

Lakieji organiniai junginiai, t/m. 10312,39 10043,81 10156,74 10051,38 9896,40Sieros dioksidas (A), t/m. 2157,99 1734,86 1836,67 1585,23 1647,84Sieros dioksidas (B), t/m. 3407,57 2195,38 2266,11 1964,89 1108,51Sieros dioksidas (C), t/m. 5346,63 6346,85 8500,60 7161,54 5917,84Azoto oksidai (A), t/m. 549,37 438,71 480,74 410,03 451,31Azoto oksidai (B), t/m. 1871,87 1852,81 1223,18 909,11 773,34Azoto oksidai (C), t/m. 90,92 143,00 123,41 86,99 64,40Anglies monoksidas (A), t/m. 516,48 579,93 574,87 329,92 498,01Anglies monoksidas (B), t/m. 584,62 437,44 419,89 307,52 299,00Anglies monoksidas (C), t/m. 518,52 766,96 696,21 616,32 598,76Kietosios dalelės (A), t/m. 80,85 91,26 73,90 53,13 38,74Kietosios dalelės (B), t/m. 359,00 304,65 185,24 250,19 193,58Kietosios dalelės (C), t/m. 24,08 16,01 24,27 22,00 16,26

Didžiausias sumažėjimas stebimas sieros dioksido (B) (nuo 2009 m. iki 2013 m.

sumažėjo 67,47 %), azoto oksido (B) (sumažėjo 58,69 %) ir kietųjų dalelių (A) (52,09 %).

Tačiau stebimas ir kai kurių teršalų padidėjimas nuo 2009 m. iki 2013 m.: anglies monoksido

(C) kiekis padidėjo 13,40 %, sieros dioksido (C) – 9,65 %. Kitų teršalų kiekis 2009–2013 m.

laikotarpyje sumažėjo nuo 3,58 % (anglies monoksidas (A)) iki 46,08 % (kietosios dalelės (B)).

11

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

2009 2010 2011 2012 2013

Išm

estų

terš

alų

kiek

is, t

/m

Metai

Aptariant svarbiausius pramonės ūkio objektus, turinčius įtakos aplinkos oro kokybei

Mažeikių mieste ir rajone, aptartos tik tos pramonės įmonės, kurios teikia taršos integruotos

prevencijos kontrolės paraiškas leidimams gauti.

Pagrindinės įmonės, prisidedančios prie Mažeikių rajono oro taršos, 2013 m. buvo

šios(Mažeikių aplinkos apsaugos agentūros duomenys):

AB „Orlen Lietuva“ Naftos produktų gamykla,

AB „Pieno žvaigždės“ Mažeikių pieninė ir cechas,

AB „Lietuvos geležinkeliai“ Aplinkosaugos centro Riedmenų plovimo ūkio

Bugenių plovykla,

UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ Mažeikių katilinė,

UAB „Ekovalis“ (TIPK leidimas panaikintas 2013-01-08),

UAB „Vaizga“ biokuro gamykla Rapsoila,

UAB „Western fabrication“,

UAB „Baltic bioenergy“,

UAB „Gieveta“ (TIPK leidimas panaikintas 2013-03-29),

UAB „Stronga“ (TIPK leidimas panaikintas 2013-05-13),

UAB „Taumona“,

UAB „Mažeikių vandenys“ Mažeikių NVĮ.

Pagrindinis centralizuotos šilumos tiekėjas Mažeikių rajone yra UAB „Mažeikių šilumos

tinklai“. UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ Mažeikių katilinės bendras instaliuotas šiluminis

galingumas siekia 86 MW. Pagrindinis kuras katilinėje – biokuras ir gamtinės dujos (Mažeikių

aplinkos apsaugos agentūros duomenys).

4.2 lentelė. Mažeikų r. įmonių į atmosferą išmestų teršalų kiekis 2009–2013 m., t/metus (Mažeikių aplinkos apsaugos agentūros duomenys)

Teršalas Metai2009 2010 2011 2012 2013

AB „Orlen Lietuva“ Naftos produktų gamyklaAnglies monoksidas, t 1108,5 1195,3 1112,0 918,7 894,4Azoto oksidai, t 2437,8 2348,1 1755,9 1355,3 1232,4Kietosios dalelės, t 423,7 373,4 234,5 281,1 216,5Sieros dioksidas, t 10899,4 10272,4 12598,9 10710,9 8674,1

AB „Pieno žvaigždės“ Mažeikių pieninė ir cechasAnglies monoksidas, t 18,7 11,9 12,5 12,5 13,0Azoto oksidai, t 7,6 5,1 4,5 5,1 5,3Kietosios dalelės, t 12,4 0,18 0,62 0,042 0,043Sieros dioksidas, t 0,0 0,0 0,004 0,0 0,0

AB „Lietuvos geležinkeliai“ Aplinkosaugos centro Riedmenų plovimo ūkio Bugenių plovykla

12

Teršalas Metai2009 2010 2011 2012 2013

Anglies monoksidas, t 0,074 0,002 0,0 0,0 0,0Azoto oksidai, t 0,016 0,0 0,0 0,0 0,0Kietosios dalelės, t 0,012 0,011 0,012 0,0 0,012Sieros dioksidas, t 0,005 0,0 0,0 0,0 0,0

UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ Mažeikių katilinėAnglies monoksidas, t 424,4 492,9 499,5 274,97 472,8Azoto oksidai, t 53,4 64,6 53,8 32,04 43,4Kietosios dalelės, t 4,8 4,0 8,99 6,10 5,9Sieros dioksidas, t 2,97 4,3 3,99 0,0 0,0

UAB „Ekovalis“Anglies monoksidas, t – 2,9 1,27 1,82 –Azoto oksidai, t – 0,32 0,12 0,20 –Kietosios dalelės, t – 0,54 0,22 0,34 –Sieros dioksidas, t – 0,012 0,024 0,0 –

UAB „Vaizga“ biokuro gamykla RapsoilaAnglies monoksidas, t 2,1 2,2 2,41 4,52 4,45Azoto oksidai, t 1,35 1,35 1,59 3,23 3,16Kietosios dalelės, t 0,8 0,82 1,09 1,91 1,67Sieros dioksidas, t 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

UAB „Western fabrication“Anglies monoksidas, t 1,2 1,5 1,6 1,8 1,9Azoto oksidai, t 0,58 0,77 0,72 0,65 0,68Kietosios dalelės, t 1,4 1,7 1,58 1,49 1,13Sieros dioksidas, t 0,005 0,007 0,008 0,011 0,012

UAB „Baltic bioenergy“Anglies monoksidas, t 3,0 5,4 4,5 4,9 4,0Azoto oksidai, t 2,94 4,56 2,25 3,95 2,23Kietosios dalelės, t 14,5 24,3 28,4 28,3 20,8Sieros dioksidas, t 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

UAB „Gieveta“Anglies monoksidas, t 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0Azoto oksidai, t 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0Kietosios dalelės, t 0,132 0,06 0,078 0,078 0,075Sieros dioksidas, t 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

UAB „Stronga“Anglies monoksidas, t – – 0,79 0,67 0,57Azoto oksidai, t – – 1,27 1,22 0,52Kietosios dalelės, t – – 2,33 2,00 1,19Sieros dioksidas, t – – 0,002 0,001 0,001

UAB „Taumona“Anglies monoksidas, t – – – 1,03 0,87Azoto oksidai, t – – – 0,19 0,16Kietosios dalelės, t – – – 1,23 1,22Sieros dioksidas, t – – – 0,0 0,0

UAB „Mažeikių vandenys“ Mažeikių NVĮAnglies monoksidas, t – – – 0,48 3,83Azoto oksidai, t – – – 0,15 1,22Kietosios dalelės, t – – – 0,0002 0,034Sieros dioksidas, t – – – 0,008 0,056

13

Visą 2009–2013 m. laikotarpį pagrindinis anglies monoksido, azoto oksidų, kietųjų

dalelių ir sieros dioksido šaltinis buvo AB „Orlen Lietuva“ Naftos produktų gamykla

(4.2 lentelė).

Mažeikių rajono savivaldybės ilgalaikiame strateginiame plėtros plane 2014–2020 m.

statyti stambių pramonės įmonių, kurios galėtų ženkliai prisidėti prie rajono oro taršos,

nenumatoma.

4.2.2. Mobilioji tarša

Mažeikių rajono susisiekimo sistemą sudaro krašto ir rajoniniai keliai bei geležinkelis.

Rajone yra 8 krašto reikšmės keliai (Kuršėnai–Mažeikiai, Telšiai–Seda, Ežerė–Mažeikiai,

Mažeikiai–Plungė–Tauragė, Mažeikiai–Skuodas, Mažeikių aplinkkelis, Seda–Židikai, Bugeniai–

Pikeliai) bei 40 rajoninės reikšmės kelių. Lietuvos–Latvijos sieną automobilių keliais rajone

galima kirsti Buknaičiuose, Laižuvoje ir Pikeliuose.

Mažeikių rajoną kerta dvi geležinkelio linijos: Liepoja–Šiauliai–Kaunas–Vilnius ir

Ryga–Mažeikiai–Klaipėda. Šiuo metu keleivių vežimas vykdomas tik Šiaulių kryptimi

(Mažeikių rajono savivaldybės... 2013).

4.3 lentelė. Automobilių kelių ilgis metų pabaigoje (km) (Lietuvos statistikos departamento duomenys)Vietovė 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Lietuvos Respublika 60062 60864 61653 62923 63214

Mažeikių rajono savivaldybė 1337 1337 1584 1584 1607

4.4 lentelė. Individualių lengvųjų automobilių skaičius metų pabaigoje, vnt.) (Lietuvos statistikos departamento duomenys)Vietovė 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Lietuvos Respublika 1558450 1554270 1572789 1607678 1653676

Mažeikių rajono savivaldybė 28475 28247 28626 29323 30055

Teršalai į aplinkos orą iš automobilių patenka iš trijų pagrindinių šaltinių:

išmetamojo automobilio vamzdžio, pro kurį į aplinką pašalinamos degimo

produktų liekanos (65 % visų automobilio išmestų teršalų);

variklio karterio (20 %);

angliavandeniliams garuojant iš karbiuratoriaus (9 %) bei degalų bako (6 %).

14

Automobilių vidaus degimo variklių išmetamose dujose nustatoma daugiau kaip du

šimtai įvairių cheminių junginių, kurių dauguma kenkia žmogaus sveikatai ir visų gyvųjų

organizmų vystymuisi, sukelia metalo koroziją, ardo statybines medžiagas ir kt. Degant kurui, į

aplinką išsiskiria anglies monoksidas (80 %), angliavandeniliai (15 %), azoto oksidas (5 %),

nedideli kiekiai švino, benzpireno ir kitų nuodingų medžiagų (Baltrėnas ir kt. 2008).

Dulkės susidaro dylant automobilių padangoms. Nustatyta, kad per metus vienam

automobiliui susidaro iki 1,6 kg teršalų. Taip pat į aplinką teršalai išsiskiria dylant stabdžių

kaladėlėms ir sankabai bei trinties metu įvairiuose automobilio mazguose (Priežastys lemiančios

automobilių... 2008).

Žalingų vidaus degimo variklių išskiriamų medžiagų kiekis ir jų toksiškumas priklauso

nuo automobilio variklio techninės būklės, darbo režimo, kuro rūšies, kelio važiuojamosios

dalies dangos. Nesureguliuota degimo sistema ne tik mažina variklio darbingumą, bet ir

neleidžia visiškai sudegti kurui. Daugiausiai teršalų į aplinkos orą išsiskiria automobiliui

pradedant važiuoti, stabdant ir lėtai važiuojant. Nustatyta, kad pradėjus automobiliui judėti iš

vietos teršalų išsiskiria 50 kartų daugiau nei važiuojant vidutiniu greičiu. Galima teigti, jog

didžiausia tarša susidaro prie sankryžų ir automobilių kamščiuose. Daugiausiai teršalų išsiskiria,

kai automobilis juda iki 30 km/h greičiu. Jei greitis yra padidinamas iki 90 km/h, sunaudojama

mažiau kuro ir kartu išskiriama mažiau teršiančių medžiagų. Pavojingiausi taršos židiniai

miestuose yra gatvių sankryžos (Priežastys lemiančios automobilių... 2008).

Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEI) pagrindinėse Mažeikių miesto

gatvėse (2008 m. atliktais Transporto ir kelių tyrimo instituto tyrimų duomenimis) kinta nuo 600

iki 7211 automobilių per parą, o rajone – nuo 114 iki 4 955 aut./parą (4.5 ir 4.6 lentelės).

Sunkusis transportas visiškai uždraustas Laisvės gatvės centrinėje zonoje ir senamiestyje.

4.5 lentelė. Autotransporto eismo intensyvumas (piko valandos ir vidutinis metinis per parą) pagrindinėse Mažeikių miesto sankryžose 2008 metais (Mažeikių miesto transporto... 2008)

Sankryža Kryptis

Piko valandos eismo intensyvumas, aut./val. VMPEI,

aut./parąLeng-vieji

Sunkve-žimiai

Auto-busai Kiti VISO

Algirdo–Židikų Židikų g.–pervaža 449 1 2 1 453 2833Algirdo–Gamyklos Skuodo g.–pervaža 477 25 1 1 505 3850Algirdo–Gamyklos Gamyklos g.–pervaža 625 10 2 0 637 7133Algirdo–Laisvės Algirdo g.–centras 302 4 1 0 307 4300Algirdo–Laisvės Algirdo g.–užmiestis 87 17 3 0 106 2476Laisvės–Laižuvos Laižuvos g.–pervaža 387 2 2 0 391 4767Laisvės–Laižuvos Laisvės g.–pervaža 744 11 12 0 767 7211M. Daukšos–Viekšnių Laisvės g.–M.Daukšos g. 302 2 4 0 308 3086M. Daukšos–Viekšnių Laisvės g.–Geležinkelio g. 422 2 0 0 424 5649

15

Sankryža Kryptis

Piko valandos eismo intensyvumas, aut./val. VMPEI,

aut./parąLeng-vieji

Sunkve-žimiai

Auto-busai Kiti VISO

M. Daukšos–Viekšnių Laisvės g.–Viekšnių g. 386 9 10 0 405 5000Ventos–Gamyklos Ventos g.–Gamyklos g. 410 2 0 0 412 5129Ventos–Gamyklos Gamyklos g. 408 2 0 0 410 5129Ventos–Žemaitijos Žemaitijos g. Šiaurės kryptimi 273 24 1 0 299 2833Ventos–Žemaitijos Žemaitijos g. Pietų kryptimi 152 1 1 0 154 1861Naftininkų–Žemaitijos Naftininkų g. 149 0 0 0 149 1860Naftininkų–Žemaitijos Naftininkų g. rytų kryptimi 136 0 0 0 136 1398Naftininkų–Žemaitijos Naftininkų g. vakarų kryptimi 195 3 3 0 200 2564Sedos–Žemaitijos Rytų–Šiaurės kryptimi 87 3 0 0 90 1036Sedos–Žemaitijos Rytų–Pietų kryptimi 137 7 5 1 151 1861Sedos–Žemaitijos Vakarų–Šiaurės kryptimi 51 1 0 0 52 938Sedos–Žemaitijos Vakarų–Pietų kryptimis 33 0 0 0 33 825M. Daukšos–Žemaitijos M. Daukšos g. 96 0 0 0 96 1102M. Daukšos–Žemaitijos Vakarų–Šiaurės kryptimi 363 3 13 0 379 4767M. Daukšos–Žemaitijos Rytų–Šiaurės kryptimi 25 1 0 0 26 600

4.6 lentelė. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas Mažeikių miesto prieigose 2005–2007 m. (Mažeikių miesto transporto... 2008; Mažeikių mieste pravažiavimo... 2006; Lietuvos automobilių kelių... 2005; Valstybinės reikšmės automobilių... 2006; Transporto priemonių apskaita... 2008)

Kelio Nr., pavadinimas Metai

VMPEI, aut./parąLengvosios transporto priemonės

Sunkusios transporto priemonės

Bendras transporto priemonių

skaičius

170, Mažeikiai-Skuodas2005 3042 417 34592006 3050 992 40422007 4300 592 4892

164, Mažeikiai-Plungė-Tauragė

2005 2462 311 27732006 2264 690 29542007 2859 405 3264

155, Kuršėnai-Mažeikiai2005 3611 401 40122006 3350 1016 43662007 4269 686 4955

204, Mažeikių pietinis aplinkkelis

2005 855 191 10462006 820 310 11302007 1125 250 1375

2702, Mažeikiai-Laižuva2005 – – 5622006 – – –2007 774 32 806

2710, Mažeikiai-Purpliai2005 – – 1142006 – – –2007 109 14 123

Pastaba. „–“ nėra duomenų

Remiantis 4.4–4.6 lentelių duomenimis, galima teigti, kad automobilių skaičiaus bei

transporto eismo intensyvumo didėjimas bus stebimas ir ateityje, todėl tarša, susijusi su

mobiliaisiais šaltiniais, taip pat didės.

16

4.2.3. Oro kokybė Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje

Mažeikių miesto ir rajono teritorijoje 2009–2012 metais buvo atliekami oro kokybės

matavimai, pagal 2008 metais patvirtintą oro monitoringo programą. Savivaldybės teritorijoje

stebėti trys teršalai – azoto dioksidas (NO2), sieros dioksidas (SO2) ir lakieji organiniai junginiai

(LOJ) (benzenas (C6H6), toluenas ir etilbenzenas ir ksilenai (BTEX)). Oro kokybė buvo stebėta

5 matavimų vietose Mažeikių mieste ir 8 Mažeikių rajono teritorijoje.

Nors metinė ribinė vertė nebuvo viršyta, tačiau metinė NO2 koncentracija dviejose

matavimo vietose visais matavimų metais Mažeikių mieste viršijo žemutinę vertinimo ribą

(26 μg/m3), Naftininkų/Žemaitijos gatvių bei Laisvės/Laižuvos gatvių sankryžose vidutinė

metinė koncentracija buvo atitinkamai 29,3 μg/m3 ir 27,4 μg/m3. Apie 3,8 karto didesnė NO2 ir

apie 1,5 karto didesnės C6H6 koncentracijos buvo nustatytos intensyvaus transporto zonose,

Mažeikių mieste. Tai patvirtina, kad transportas yra svarbus šių teršalų šaltinis. 2011 metais

vykusios Laisvės gatvės rekonstrukcijos metu automobilių eismas buvo ribojamas arba

nukreiptas kitomis gatvėmis. Kelio rekonstrukcijos darbų metu Laisvės g. nustatytos 36 %

mažesnės NO2 koncentracijos (vidutiniškai 14,0 μg/m3) lyginant su 2010 ir 2012 metų rezultatais

(vidutiniškai 22,0 μg/m3). Tai taip pat patvirtina didelį automobilių indelį NO2 koncentracijai

miesto teritorijoje.

Šešiose Mažeikių miesto ir rajono matavimų vietose buvo nustatytos metinės benzeno

koncentracijos (nuo 2,07 μg/m3 iki 2,54 μg/m3) viršijančios žemutinę benzeno vertinimo ribą

(2 μg/m3). Vėlyvo rudens ir žiemos sezonais, kai prasidėdavo šildymo sezonas, o meteorologinės

sąlygos (susilpnėjęs vėjo greitis, sąlyginai mažas oro drėgnis) būdavo nepalankios teršalams

išsisklaidyti, buvo stebimos apie 4,6 kartus didesnės benzeno koncentracijos, lyginant su

pavasario ir vasaros sezonais. Didesnė lakiųjų organinių junginių koncentracija žiemos metu gali

būti siejama su gaminamo kuro ypatumais. Žieminio kuro tankis yra mažesnis, todėl toks kuras

lengviau garuoja žemesnėje temperatūroje.

2009–2012 metų tyrimu metu didesnės SO2 koncentracijos, lyginant su vidutinėmis

visoje tirtoje teritorijoje, nustatytos Leckavos miestelyje esančiame 3 km į rytus nuo AB

„ORLEN Lietuva“ Naftos produktų gamyklos. Pagal daugiamečius stebėjimus Mažeikių regione

vyraujanti vėjo kryptis pietų-pietvakarių-vakarų, pernešanti emisijas iš vakaruose esančios

gamyklos teritorijos į rytus. 2010 ir 2012 metų pavasario sezonais Leckavoje buvo nustatyta SO2

koncentracija 3,5 kartus mažesnė, lyginant su kitais sezonais. Tokį koncentracijų sumažėjimą

galima būtų sieti su AB „ORLEN Lietuva“ Naftos produktų gamykloje vykusiais remonto

17

darbais, kurių metu gamyklos pajėgumai buvo sumažinti arba gamyba išvis sustabdyta (AB

„Mažeikių nafta“... 2012; Mažeikių rajono savivaldybės... 2012).

Oro užterštumas antropogeninės kilmės teršalais priklauso ne tik nuo išmetimų dydžio,

bet ir nuo to, ar teršalai kaupsis išmetimo vietose, ar bus išsklaidyti didesnėje erdvėje. Todėl oro

kokybei didelė įtaką turi meteorologinės sąlygos, teršiančių medžiagų dinamiškumas, taršos

šaltinių pobūdis, bendra foninė būklė. Antropogeninio poveikio gamtinei aplinkai mastu bei

intensyvumu Mažeikių rajonas Respublikoje yra išskirtinis. Tai lemia netoli – už 10 km į šiaurės

vakarus nuo Mažeikių miesto ribos esanti didelė naftos perdirbimo gamykla AB „Orlen

Lietuva“.

Tam, kad būtų įgyvendinti aplinkos oro kokybei keliami reikalavimai ir uždaviniai,

savivaldybei reikalinga detali informacija apie aplinkos oro kokybę ir taršą, kuri leistų parengti ir

įgyvendinti Mažeikių rajono oro kokybės valdymo programą. Tyrimai difuziniais ėmikliais

leistų detaliau įvertinti teršalų koncentracijų erdvinį pasiskirstymą Mažeikių rajono savivaldybės

teritorijoje.

4.3. Stebimi parametrai

Remiantis LR Aplinkos ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2010 m.

liepos 7 d. Nr. D1-585/V-611 „Dėl Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2001 m.

gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo pakeitimo“

(Žin., 2010, Nr. 82-4364)bei 2008 m. birželio16 d. Nr. D1-325/V-587 „Dėl aplinkos ministro ir

sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis

aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis

aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo

verčių patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2008, Nr. 70-2688), kuriuose nurodyti teršalai, kurių ribinė

vertė, leistinas nukrypimo dydis ir pavojaus slenkstis turi būti nustatomi pirmiausia: sieros

dioksidas, azoto dioksidas, kietosios dalelės, švinas, ozonas, o taip pat benzenas, anglies

monoksidas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, kadmis, arsenas, nikelis ir gyvsidabris.

Išanalizavę į aplinkos orą išmetamų teršalų iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių

turimus duomenis Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, vykdomų ūkio subjektų

monitoringo rezultatus bei remiantis nurodytais teisės aktais, rekomenduojameMažeikių rajono

savivaldybės gyvenamosios ir viešosios paskirties teritorijų aplinkoje tirti šiuos parametrus:

18

sieros dioksidą (SO2), azoto dioksidą (NO2) bei lakiuosius organinius junginius (LOJ)

(benzenas, toluenas, etilbenzenas ir orta-, meta-, paraksilenas (BTEX)).

4.4. Stebėjimų periodiškumas

Vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. D1-279 (Žin.,

2001, Nr. 106-3828; 2002, Nr. 81-3499, 2010, Nr. 42-2042; Nr.70-3496) „Dėl aplinkos ministro

2001 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“ pakeitimo“

nuostatomis, orientacinius (indikatorinius) oro kokybės tyrimus galima atlikti vykdant

matavimus, tolygiai juos paskirsčius per metus taip, kad matavimų trukmė sudarytų ne mažiau

14 % metų laiko. Tam tikslui tinka difuzinių ėmiklių panaudojimas ypač, kai reikia įvertinti

integruotą teršalo koncentracijos lygį per ilgesnį laiko periodą.

SO2, NO2, LOJ teršalų matavimai Monitoringo programos vykdymo metus, atliekami

keturis kartus per metus, siekiant įvertinti sezoniškumo įtaką.

Matavimų trukmė: SO2, NO2, LOJ koncentracijos matavimams skirti difuziniai ėmikliai

oro monitoringo vykdymo metu eksponuojami keturis kartus per metus, kiekvieną metų sezoną

po dvi savaites.

4.5. Monitoringo vietų parinkimo principai ir pagrindimas

Bendru atveju difuziniai ėmikliai teritorijoje išdėstomi pagal šiuos kriterijus:

o labiausiai užterštos miesto vietos (t.y. gatvių sankryžos, pasižyminčios didžiausiu

autotransporto eismo intensyvumu);

o tankiai apgyvendinti miesto rajonai;

o dažnai žmonių lankomos ir/arba santykinai švarios (rekreacinės) miesto teritorijos;

o būdingos vietos modeliams sertifikuoti;

o stacionariųjų oro kokybės matavimo stočių aplinka;

o užmiesčio teritorija skirtingomis kryptimis nuo miesto.

Pagal Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR aplinkos ministro

2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“, nuostatas

matuojant bet kokius teršalus, ėminio ėmimo vietos turėtų būti įrengtos bent 25 m atstumu nuo

pagrindinių kryžkelių pakraščio ir bent 4 m atstumu nuo artimiausios eismo juostos vidurio.

19

Oro užterštumo tyrimus Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje numatoma atlikti 7-iose

matavimų vietose. Siūlomos oro užterštumo tyrimo vietos Mažeikių mieste ir rajone pateikiamos

4.2 ir 4.3 paveiksluose.

4.2 pav. Oro užterštumo tyrimo vietos Mažeikių mieste

4.3 pav. Oro užterštumo tyrimo vietos Mažeikių rajone

20

Matavimo vietos Mažeikių rajono savivaldybėje parinktos skirtingose Mažeikių miesto ir

rajono vietovėse siekiant, kad rezultatai kuo objektyviau reprezentuotų transporto, pramonės

įtaką, apibūdintų užterštumo lygį gyvenamuosiuose mikrorajonuose ir miestų centruose – dažnai

ir gausiai žmonių lankomose vietose arba miestelių ar rajono foninėse vietose.

4.6. Monitoringo vietų skaičius ir jų išdėstymo schema GIS pagrindu

Oro užterštumo tyrimus numatoma atlikti 3 vietose Mažeikių mieste ir 4 vietose

Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje. Visos matavimo vietos Mažeikių rajono savivaldybėje

parinktos arčiausiai pagrindinių miesto gatvių, gyvenamųjų namų, dažniausiai lankomų vietų.

Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje oro užterštumo tyrimų vietos pateikiamos

4.7 lentelėje.

4.7 lentelė. Mažeikių miesto ir rajono aplinkos oro kokybės matavimų vietos 2015–2019 metų monitoringo metu (vietovės pavadinimas, pobūdis ir koordinatės)Vietos žymuo 4.2 ir 4.3

pav.

Vietovės pavadinimas Vietovės pobūdis Koordinatės

1 Laisvės – Laižuvos g. sankryža, Mažeikiai

Intensyvaus autotransporto zona

397837, 6243135 (LKS)56.310704, 22.348893 (WGS)

56° 18' 38.54", 22° 20' 56.01" (WGS)2 Algirdo – Gamyklos

g. sankryža, Mažeikiai

Pramoninė miesto dalis

395917, 6243886 (LKS)56.317038, 22.317593 (WGS)

56° 19' 1.34", 22° 19' 3.33" (WGS)

3 Naftininkų – Žemaitijos g. sankryža, Mažeikiai

Intensyvaus autotransporto zona; Pėsčiųjų lankymosi zona

397138, 6242368 (LKS)56.303671, 22.337908 (WGS)

56° 18' 13.22", 22° 20' 16.47" (WGS)

4 Bugeniai AB „Orlen Lietuva“ įtaka

388654, 6243677 (LKS)56.313504, 22.200343 (WGS)

56° 18' 48.62", 22° 12' 1.23" (WGS)

5 Židikai AB „Orlen Lietuva“ įtaka

377026, 6244965 (LKS)56.322197, 22.011914 (WGS)

56° 19' 19.91", 22° 0' 42.89" (WGS)

6 Pikeliai AB „Orlen Lietuva“ įtaka

383432, 6255415 (LKS)56.417632, 22.110779 (WGS)

56° 25' 3.48", 22° 6' 38.81" (WGS)

7 Leckava AB „Orlen Lietuva“ 391105, 6252524 (LKS)

21

Vietos žymuo 4.2 ir 4.3

pav.

Vietovės pavadinimas Vietovės pobūdis Koordinatės

įtaka 56.393512, 22.236269 (WGS)56° 23' 36.64", 22° 14' 10.57" (WGS)

4.7. Metodai ir procedūros

Oro kokybės vertinimui Mažeikių rajono savivaldybėje sieros dioksidą (SO2), azoto

dioksidą (NO2) bei lakiuosius organinius junginius (LOJ) (benzenas, toluenas, etilbenzenas ir

orta-, meta-, paraksilenas (BTEX)) rekomenduojama nustatyti pasyviuoju metodu (difuziniais

ėmikliais).

Siekiant, kad būtų užtikrinta oro tyrimų kokybė ir rezultatų palyginamumas oro kokybės

tyrimai privalo atitikti difuzinių ėmiklių metodui taikomus reikalavimus, nurodytus teisės

aktuose ir standartuose:

a) Lietuvos standartas LST EN 13528-1 „Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų

ir garų koncentracijoms nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai. 1 dalis. Bendrieji

reikalavimai“;

b) Lietuvos standartas LST EN 13528-2 „Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų

ir garų koncentracijoms nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai 2 dalis. Specialieji

reikalavimai ir bandymo metodai“;

c) Lietuvos standartas LST EN 13528-3 „Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų

ir garų koncentracijoms nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai 3 dalis. Parinkimo,

naudojimo ir priežiūros vadovas“;

Difuziniai ėmikliai pasirinktose vietose tvirtinami prie gatvių apšvietimo stulpų, 3,5 m

aukštyje.Siekiant užtikrinti duomenų patikimumą, kiekvienoje oro kokybės tyrimų vietoje

eksponuojama po 2 kiekvienam teršalui nustatyti skirtų difuzinių ėmiklių vienetus. Teršalų,

susikaupusių difuziniuose ėmikliuose, koncentracijos nustatomos sertifikuotoje laboratorijoje.

Rengiant informacines ataskaitas apie oro kokybę, o baigiamojoje ataskaitoje vertinant

oro kokybės kaitą monitoringo laikotarpiu, būtina įvertinti ir meteorologinius parametrus: oro

temperatūrą, drėgmę, slėgį, vėjo kryptį ir greitį.

4.8. Oro monitoringo rezultatų vertinimo kriterijai

22

Atliekant oro kokybės tyrimus ir vertinant aplinkos oro kokybę, turi būti laikomasi teisės

aktų ir ES direktyvų:

1. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. D1-

279„Dėl aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 596„Dėl aplinkos oro

kokybės vertinimo“ pakeitimo (Žin., 2001, Nr. 106-3828; 2002, Nr. 81-3499, 2010, Nr.

42-2042; Nr. 70-3496);

2. LR Aplinkos ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymas

Nr. D1-325/V-587 „Dėl aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio

30 d. įsakymo Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal

Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal

nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“

pakeitimo (Žin., 2008, Nr. 70-2688);

3. LR Aplinkos ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 7 d. įsakymas

Nr. D1-585/V-611 „Dėl Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2001 m.

gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo

pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 82-4364);

4. 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl

aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL 2008 L 152, p. 1);

Atliekant oro kokybės vertinimą siūloma SO2 koncentraciją vertinti kaip orientacinio

pobūdžio informaciją. NO2 ir benzeno koncentracijas siūloma palyginti su Lietuvos teisės

aktuose ir Europos Sąjungos direktyvoje šių teršalų koncentracijoms numatytomis užterštumo

lygio ribinėmis vertėmis.

4.9. Duomenų bei informacijos valdymo schema (duomenų, informacijos rinkimo, teikimo tvarka ir periodiškumas,

duomenų gavėjai)

Aplinkos oro monitoringo atliktų tyrimų duomenys ir ataskaita pateikiama rašytine ir

elektronine forma. Tarpinės ataskaitos teikiamos iki ateinančio pusmečio pirmojo mėnesio 15 d.,

metinė ataskaita – iki ateinančių metų sausio 15 d.

Aplinkos oro monitoringo duomenų ir ataskaitų gavėjai – Mažeikių rajono savivaldybės

administracijos Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyrius.

23

2015, 2016, 2017 ir 2018 metais, metų pabaigoje, rengiamos informacinės ataskaitos

apie oro kokybės kaitą metų bėgyje.

2019 metų pabaigoje apibendrinama visa monitoringo metu surinkta informacija apie oro

kokybės (NO2, SO2 ir LOJ) kaitą, galimos pokyčių priežastys ir išvados.

Oro monitoringo vykdymo metu nustačius tiriamų parametrų ribinių verčių viršijimą ar

kitus aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus, apie tai nedelsiant turi būti informuojamas

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės

sveikatos skyrius.

4.10. Aplinkos oro monitoringo programos įgyvendinimo grafikas

Difuziniai ėmikliai eksponuojami metų ketvirčio viduryje, ataskaitos už ataskaitinį

laikotarpį pateikiamos iki kito mėnesio 15 d. Aplinkos oro monitoringo programos Mažeikių

rajono savivaldybės teritorijoje įgyvendinimo grafikas pateikiamas 4.8 lentelėje.

4.8 lentelė.Aplinkos oro monitoringo programos įgyvendinimo 2015–2019 m. grafikasMetai 2015 2016 2017 2018 2019Ketvirtis I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IVOro užterštumo tyrimai

+ + + + + + + + + + + + + + + + + + + +

Tarpinė (pusmečio) ataskaita

+ + + + +

Tarpinė (metinė) ataskaita

+ + + +

Galutinė 2015–2019 m. ataskaita

+

24

5. PRELIMINARUS BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIS 2015–2019 METAMS

Mažeikių rajono savivaldybės oro monitoringui vykdyti reikalingos lėšos pateikiamos

5.1 lentelėje.

5.1 lentelė. Lėšų poreikis oro monitoringui 2015–2019 metams, litais ir eurais (be PVM)Eil. Nr.

Darbai, medžiagos, priemonės

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. VISO

1. Aplinkos oro (SO2, NO2, LOJ) tyrimai difuziniais ėmikliais

16000 Lt4633,92 €

16000 Lt4633,92 €

16000 Lt4633,92 €

16000 Lt4633,92 €

16000 Lt4633,92 €

80000 Lt23169,60 €

2. Darbo įkainiai, susiję su difuzinių ėmiklių eksponavimu

4000 Lt1158,48 €

4000 Lt1158,48 €

4000 Lt1158,48 €

4000 Lt1158,48 €

4000 Lt1158,48 €

20000 Lt5792,40 €

3. Išlaidos transportui 3200 Lt926,78 €

3200 Lt926,78 €

3200 Lt926,78 €

3200 Lt926,78 €

3200 Lt926,78 €

16000 Lt4633,90 €

4. Informacijos apibendrinimas, ataskaitų rengimas

5000 Lt1448,10 €

5000 Lt1448,10 €

5000 Lt1448,10 €

5000 Lt1448,10 €

5000 Lt1448,10 €

25000 Lt7240,50 €

Viso 28200 Lt8167,28 €

28200 Lt8167,28 €

28200 Lt8167,28 €

28200 Lt8167,28 €

28200 Lt8167,28 €

141000 Lt40836,40 €

* Euro kursas 3,4528 Lt

Sudarant sąmatą, numatyta, kad difuziniai ėmikliai bus eksponuojami 7 vietose (žr.

4.7 lentelę). Be to, įvertintos lėšos papildomiems ėmikliams (20 % kasmet), jei buvo prarasta

vagysčių atvejais ir kt. Žinoma, reiktų stengtis tokių atvejų išvengti ir eksponuoti difuzinius

ėmiklius saugiose vietose, pvz., seniūnijų kiemuose, privačių namų kiemuose ir kt. Difuziniams

ėmikliams eksponuoti įvertinta keturiasdešimt kiekvienos monitoringo vietos aplankymų

(4 sezonai po 2 apsilankymus kiekvienais tyrimo metais (2015–2019)).

25

Kadangi tyrimai yra ilgalaikiai, dėl infliacijos ar kitų priežasčių galutinė kaina gali

padidėti.

26

LITERATŪRA

2001 m. gruodžio 12 d. . Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. 596 „Dėl aplinkos

oro kokybės vertinimo“ (Žin., 2001, Nr. 106-3828).

2001 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“

(Žin., 2001, Nr. 106-3827, 2010, Nr. 2-87; 2010, Nr. 82-4364).

2008 m. birželio 16 d. LR Aplinkos ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. D1-

325/V-587 „Dėl aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr.

471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir

teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro

užterštumo verčių patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2008, Nr. 70-2688).

2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro

kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL 2008 L 152, p. 1).

2010 m. balandžio 6 d. LR Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-279 „Dėl aplinkos ministro 2001

m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“ pakeitimo“(Žin., 2001, Nr.

106-3828; 2002, Nr. 81-3499, 2010, Nr. 42-2042; Nr.70-3496).

2010 m. liepos 7 d. LR Aplinkos ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. D1-

585/V-611 „Dėl Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr.

591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 82-4364).

AB „Mažeikių nafta“ sąlygojamos oro taršos vertinimas. 2012. Aplinkos apsaugos institutas.

Vilnius. 155 p.

Aplinkos oro kokybės valdymo Mažeikių rajone programa ir įgyvendinimo priemonių planas

2011–2015 metams. Vilnius 2011. 38 p.

Baltrėnas, P.; Vaitiekūnas, P.; Vasarevičius, S.; Jordaneh, S. 2008. Automobilių išmetamų dujų

sklaidos modeliavimas. Journal of environmental engineering and landscape management. 16(2): 65–75.

Bendrieji savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-436 (Žin., 2004, Nr. 130-4680; pakeitimas Nr. D1-380,

Žin., 2007, Nr. 76-3035, pakeitimas Nr. D1-810, Žin., 2009, Nr. 159-7262, pakeitimas Nr. D1-338, Žin.,

2012, Nr. 50-2492, pakeitimas Nr. D1-129, Žin., 2014, Nr. 1439).

Lietuvos automobilių kelių duomenų kaupimas ir atnaujinimas 2005 metais. II tomas. 2005. VĮ

„Transporto ir kelių tyrimo institutas“, Kaunas.

27

Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas, priimtas Lietuvos Respublikos Seimo

1997 m. lapkričio mėn. 20 d. Nr. VIII-529 (Žin., 1997, Nr. 112-2824; pakeitimas Nr. IX-1613, Žin.,

2003, Nr. 61-2766, pakeitimas Nr. X-595, Žin., 2006, Nr. 57-2025).

LST EN 13528-1 „Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų ir garų koncentracijoms

nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai“.

LST EN 13528-2 „Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų ir garų koncentracijoms

nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai 2 dalis. Specialieji reikalavimai ir bandymo metodai“.

LST EN 13528-3 „Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų ir garų koncentracijoms

nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai 3 dalis. Parinkimo, naudojimo ir priežiūros vadovas“.

Mažeikių aplinkos apsaugos agentūros duomenys

Mažeikių mieste pravažiavimo per geležinkelį įrengimo galimybių studija. 2006. UAB „Tiltų

ekspertų centras“, Vilnius.

Mažeikių miesto transporto srautų optimizavimas sujungiant šiaurinę ir pietinę miesto dalis.

2008. VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas“. 81 p.

Mažeikių rajono savivaldybė. www.mazeikiai.lt

Mažeikių rajono savivaldybės oro monitoringas 2009–2012 metais. 2012. Aplinkos apsaugos

institutas. Vilnius. 99 p.

Mažeikių rajono savivaldybės ilgalaikis strateginis plėtros planas 2014–2020 m. Mažeikiai.

2013. 115 p.

Priežastys lemiančios automobilių taršos susidarymą. 2008.

http://www.vilniusforum.lt/priezastys-lemiancios-automobiliu-tarsos-susidaryma/

Statistikos departamento duomenys. http://www.stat.gov.lt/

Transporto priemonių apskaita valstybinės reikšmės keliuose. 2008. VĮ „Transporto ir kelių

tyrimo institutas“, Kaunas.

Valstybinės reikšmės automobilių kelių norminių dokumentų rengimas, duomenų surinkimas,

sutvarkymas ir įvedimas į kelių duomenų banką. Eismo intensyvumo ataskaita magistraliniuose ir krašto

keliuose. 2006. VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas“, Kaunas.

28