10 TEMA. NUSIKALSTAM VEIK DAUGETASKlausimai: 1. Paviens nusikalstamos veikos svoka, rys ir konkrei ri poymiai.2. Nusikalstam veik daugeto svoka, poymiai ir rys. Nusikalstam veik daugeto atribojimas nuo paviens nusikalstamos veikos.3. Nusikalstam veik sutapties (idealioji sutaptis) svoka, poymiai ir baudiamoji teisin reikm.4. Nusikalstam veik pakartotinumo (realioji sutaptis) svoka, poymiai ir baudiamoji teisin reikm. Nusikalstam veik pakartotinumo (realioji sutaptis) atribojimas nuo nusikalstam veik sutapties (idealioji sutaptis).1. Paviens nusikalstamos veikos svoka, rys ir konkrei ri poymiai.Norint painti nusikalstamos veikos daugeto klausim, btina isiaikinti paviens nusikalstamos veikos samprat. Apie pavien nusikalstam veik galima kalbti tada, kada konkretaus asmens elgesys atitinka kurios nors vienos baudiamajame statyme apraytos nusikalstamos veikos sudt. Kitaip tariant, statym leidjas yra sukrs formul: viena veika viena sudtis. Taiau iuo klausimu btina pastebti, kad viena vertus, viena veika neturi bti tapatinama su vienu kno judesiu, o antra vertus, gyvenime gali bti ir taip, kad norint pateikti vieno poelgio teisin vertinim, vienos baudiamojo kodekso normos nepakanka. Pastaruoju atveju kaip tik ir susiduriama su nusikalstam veik daugeto problema (vienos i form prasme), kas dar kart patvirtina, jog nusikalstam veik daugeto temos painimui paviens nusikalstamos veikos klausimas yra itin svarbus.Teisinje literatroje iskiriamos ios pagrindins paviens nusikalstamos veikos rys:- paprastas nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas;- tstinis nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas;- trunkamas nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas;- sudtinis nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas. Apie paprast pavien nusikalstam veik galima kalbti tada, kada konkreti nusikalstama veika padaroma ia ir dabar vienu kno judesiu (pvz., auka nuudoma driu peiliu ird (BK 129 straipsnis) ar esant j sistemai (pvz., grasinant peiliu i praeivio tamsiame skersgatvyje pagrobiami pinigai (BK 180 straipsnio 2 dalis). Apie tstins nusikalstamos veikos buvim tradicikai kalbama tada, kada ji susideda i tapai nusikalstam veiksm, esant vieningai tyinei kaltei ir siekiant vieno nusikalstamo tikslo. Taiau toks poiris kritikuotinas. Kritiko vertinimo pateikta svoka turt susilaukti ir susilaukia todl, kad tstin nusikalstam veik galima padaryti nebtinai tapaiais veiksmais (pvz., vienas vagysts epizodas gali bti esant sibrovimo poymiui, o kiti ne; vienas i keli numatyt nuudym (esant vienam sumanymui) gali bti padarytas panaudojant aunamj ginkl, o kiti - peil ar kitus mogui aloti pritaikytus rankius. Be to, galima ir reikia abejoti tuo, ar tstinio nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo svokoje btina formuoti tikslo poym. Juk tikslas yra tik vienas i fakultatyvi sudties subjektyvij poymi. Maa to, tstinmis nusikalstamomis veikomis gali bti ir neatsargs nusikaltimai ar baudiamieji nusiengimai.Kalbant apie tstin nusikalstam veik, gali bti keliamas klausimas dl to, ar i esms manoma pateikti jos svok. Juk nusikalstam veik vairumas orientuoja tai, kad tikslaus apibrimo negali bti, o jeigu ir gali, tai jis turi bti labai abstraktus. Kitaip, bus daromos klaidos kvalifikuojant veikas kaip tstines. Galiausiai, reikia turti omenyje, kad praktikoje, sprendiant klausim dl atitinkam veik kvalifikavimo kaip tstins, btina vadovautis objektyvi ir subjektyvi poymi visumos principu. Atiduodant prioritet kuriam nors vienam, bus padaroma klaid.Tstin nusikalstama veika baigta tada, kada atliekami visi konkreios nusikalstamos veikos sudt einantys veiksmai arba jos darymui ukertamas kelias.Trunkama pavien nusikalstama veika padaroma tada, kada asmuo vien kart atlieka nusikalstamus veiksmus, o po to yra taip vadinamoje nusikalstamoje bklje, kuri trunka tam tikr laik (pvz., asmuo prie 20 met neteistai sigyja ir iki iol laiko bei (arba) neioja aunamj ginkl).Trunkamos nusikalstamos veikos ir tstins nusikalstamos veikos panaumas yra tame, kad tiek viena, tiek kita tsiasi tam tikr laik, o skirtumas - kad esant trunkamajam nusikaltimui ar baudiamajam nusiengimui asmuo neatlieka joki papildom veiksm nusikalstamam tikslui siekti, kai tuo tarpu esant tstiniam nusikaltimui ar baudiamajam nusiengimui nusikalstama veika atliekama kartojant atitinkamus veiksmus.Trunkamos nusikalstamos veikos baigiamos tada, kada joms ukertamas kelias, jos nutrunka dl kaltininko veiksm, o esant pavojingam neveikimui inyksta pareig veikti.Sudtiniai pavieniai nusikaltimai ar baudiamieji nusiengimai taip pat turi paviens nusikalstamos veikos status. Pasitaiko atvej, kada vienoje nusikalstamoje veikoje yra keli savarankik nusikalstam veik poymiai. Taip daroma tada, kada tam tikras kaltininko elgesys savyje akumuliuoja savarankikas nusikalstamas veikas (pvz., BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta atsakomyb u nuudym dl chuliganik paskat, kai tuo tarpu tiek nuudymas (BK 129 straipsnio 1 dalis), tiek vieosios tvarkos paeidimas (BK 284 straipsnis) yra savarankikos nusikalstamos veikos).2. Nusikalstam veik daugeto svoka, poymiai ir rys. Nusikalstam veik daugeto atribojimas nuo paviens nusikalstamos veikos.Nusikaltim veik daugeto tema glaudiai siejasi su mokymu apie nusikalstam veik, jos sudt bei bausms skyrim. Lietuvoje baudiamosios atsakomybs pagrindu pripastama nusikalstamos veikos sudtis, kurios poymius teismas turi nustatyti kiekvienu atveju prie skirdamas asmeniui bausm. Maa to, kiekvienu atveju vertindamas asmens elges, teismas turi aikiai nustatyti viena ar kelios nusikalstamos veikos buvo padarytos. Dl ios prieasties svarbu isiaikinti ne tik daugeto samprat, bet ir iskirti nusikalstam veik daugeto atribojimo nuo paviens nusikalstamos veikos kriterijus. Taiau apie tai iek tiek vliau. Dabar panagrinkime nusikalstam veik daugeto svokos ir ri klausimus. Nusikalstam veik daugeto institutas yra viena i sudtingiausi baudiamosios teiss problem. Taip galima teigti dl to, kad mokslininkai ir praktikai jau senokai ginijasi dl nusikalstam veik daugeto form, j ri ir bausms skyrimo taisykli. Sutariama tik dl to, kad nusikalstam veik daugetas yra tada, kai padaromos kelios nusikalstamos veikos ir nra teisini klii kaltinink patraukti baudiamojon atsakomybn bent u dvi i j.Atsivelgiant tai, kad nusikalstam veik daugeto apibrimo problema i esms neegzistuoja, klausim labiau analizuosime daugeto form aspektu. Analizuojant baudiamj statym galima pastebti, kad jame tvirtintas kiek paangesnis poiris nusikalstam veik daugeto form sistem nei buvo iki iolei. Taiau problema ta, kad skaitytojui ar tyrjui tenka paiam iskirti baudiamajame statyme tvirtintas nusikalstam veik daugeto formas, o j svok iekoti mokslinje literatroje. Tokia padtis buvo galiojant ir 1961 m. baudiamajam statymui. Tuo tarpu kai kuriose pasaulio valstybse nusikalstam veik daugeto form, o kartais ir j ri apibrimai pateikiami baudiamj statym rinkiniuose (pvz., Pranczijos BK).Mokslinje literatroje daniausiai pripastama visiems puikiai inoma trinar nusikalstam veik daugeto sistema iskiriant ias jo formas: nusikalstam veik sutapt, nusikalstam veik pakartotinum ir nusikalstam veik recidyv (Schema Nr. 1).Taiau kiekvienas mokslininkas, nagrindamas i daugeto form ris bei mgindamas analizuoti j tarpusavio santyk, atkreipdavo dmes ak badanius trinars daugeto sistemos prietaravimus. Dl ios prieasties daugelis mokslinink prieidavo ivados, kad tikrosios nusikalstam veik daugeto formos yra dvi: idealioji sutaptis ir realioji sutaptis. Taiau buvo ir toki, kurie, pritardami, kad trinars nusikalstam veik daugeto form sistema nelogika, teigdavo, kad daugeto formos yra idealioji nusikalstam veik sutaptis bei pakartotinumas.Vertinant pastarsias pozicijas, btina akcentuoti, kad jos abi teisingos. Tai patvirtina ir galiojantis Lietuvos baudiamasis statymas (BK 63 straipsnis). Taiau problema ta, kad tiek vienos, tiek kitos teorijos pradininkai ir alininkai i esms yra Rusijos mokslininkai. Tai daugeliui Lietuvos mokslinink ir praktik neymus, bet lietuvi kalbos poiriu svarbus momentas. Esm ta, kad rus kalboje terminai ideali sutaptis ir reali sutaptis yra teisingi, logiki ir turi tinkam paaikinim. To nepasakysi apie lietuvi kalboje esania i termin prasm.Jeigu pasitelkdami lietuvi kalbos odyn bandysime aikintis realiosios sutapties termino prasm, gausime paradoksal rezultat. Lietuvi kalboje odis realus reikia atitinkantis tikrov, tikras, o odis sutaptis pasidarym tokiu paiu, sutapim. Taigi rykja labai domus termino realioji sutaptis paaikinimas prasms poiriu tikras sutapimas. Be to, net ir tuo atveju, jei realij sutapt mginsime pavelgti kitu aspektu, pastebsime, kad logikos maa ir ia.Bdami preciziki, tiesiog turime atkreipti dmes tai, kad tais atvejais, kai asmuo skirtingomis veikomis padaro dvi ar daugiau tapai, vienari ar vairiari nusikalstam veik, kokio nors sutapimo velgti nemanoma. Problema iuo atveju, matyt, yra ta, kad veriant rusik od buvo klaidingai pasirinkta jo lietuvikoji reikm sutaptis. Tuo tarpu rus kalboje jis reikia bendr kieno nors rezultat (rus. ).Kita vertus, kur kas logikesnis Vokietijos baudiamojoje teisje vartojamas terminas real Konkurrenz. Taiau net ir iuo atveju, mano manymu, odio real (liet. realus) vartojimas yra abejotinas. Juk aptariamuoju atveju mes tiesiog turime konstatuoti tik nusikalstamo elgesio pasikartojimo fakt, ir tiek. I ios trumpos analizs galima padaryti vien ivad terminas realioji sutaptis, o savo ruotu ir nagrinjamos daugeto formos ris turi inykti i teisins apyvartos.engus ingsn, btina engti ir kit atsisakyti termino idealioji sutaptis, nes jis toks pat alogikas kaip ir pirmasis. Pasidomjus, k reikia odis idealus, bei turint omenyje jau aptart odio sutapimas reikm, paaiks idealiosios sutapties turinys tobulas sutapimas. Be to, atsivelgiant pasilym, jog realioji sutaptis neturt bti nagrinjamos daugeto formos ris, pakakt vien tik formos pavadinimo, kad bt galima vardyti atvej, kai viena veika padaromos kelios nusikalstamos veikos.Vertinant pateikt informacij, bt galima klausti, ar verta abejoti ne vien deimtmet Lietuvoje pripastama ir net 2000 m. Baudiamajame kodekse tvirtinta terminija (BK 63 str. 5 d. 1 p.)? Atsakymas klausim, manau, turt bti vienareikmikas ir teigiamas. Pripainkime, kad baudiamosios teiss terminai turi bti lietuviki, logiki ir visiems suprantami be papildom komentar. Taigi nusikalstam veik daugeto sistema turi bti dvinar, o jos formomis pripaintina: nusikalstam veik sutaptis ir nusikalstam veik pakartotinumas (Schema Nr. 2).Sprendiant nusikalstam veik daugeto atribojimo nuo paviens nusikalstamos veikos klausim, pirmiausiai akcentuotina tai, kad apie nusikalstam veik dauget galime kalbti tada, kada asmens elges turime vertinti pagal dvi baudiamojo statymo normas. Tuo tarpu esant pavienei nusikalstamai veikai taikoma viena baudiamojo kodekso norma. Galiausiai, skiriasi daugeto bei paviens nusikalstamos veikos rys.3. Nusikalstam veik sutapties (idealioji sutaptis) svoka, poymiai ir baudiamoji teisin reikm.Doktrinoje ir praktikoje pripainta, kad nusikalstam veik sutaptis yra tuomet, kai asmuo viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik, kvalifikuojam pagal skirtingus BK straipsnius.Pagrindinis nusikalstam veik sutapties poymis tai vienos pavojingos veikos padarymas. Kitas svarbus momentas yra tas, kad asmens padaryta pavojinga veika kvalifikuojama bent pagal du baudiamojo statymo straipsnius. Treias, nra teisini klii asmen patraukti baudiamojon atsakomybn bent pagal du baudiamojo statymo straipsnius (asmens pavojinga veika gali bti kvalifikuojama kaip nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas, kaip nusikaltimas ir nusikaltimas, kaip baudiamasis nusiengimas ir baudiamasis nusiengimas).Teisinmis klitimis, kurios neleidia asmens patraukti baudiamojon atsakomybn bent u dviej nusikalstam veik padarym gali bti statymo reikalaujamo amiaus nesukakimas, asmens pripainimas nepakaltinamu, imuniteto nuo baudiamosios jurisdikcijos buvimas, apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties termin sujimas, amnestijos pritaikymas ir kt. Jeigu, esant ivardintoms arba kitoms prieastims, baudiamojo persekiojimo dalyku negali bti asmens padaryta pavojinga veika, kuri kvalifikuojama bent pagal du baudiamojo statymo straipsnius, tai nra ir sutapties.Esant nusikalstam veik sutapiai asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn bent u dvi nusikalstamas veikas, jam skiriamos bausms u kiekvien i j, bet galutin subendrinta bausm bna viena, t.y. ta, kuri yra grieiausia i paskirtj. Kitaip tariant, taikomas bausmi sudjimo principas (BK 63 straipsnio 2 ir 5 dalys).Rutuliojant sutapties tem, primintina, kad ji yra tuomet, kada asmuo viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik (turint omenyje ir kitus sutapties konstatavimui btinus poymius). Taiau kyla klausimas, ar tradicins nusikalstam veik sutapties svoka neveda ms aklaviet, ypa tada, kada sprendiamas klausimas dl galutini bausmi skyrimo u keli nusikalstam veik padarym? Atsakymas klausim turt bti vienareikmikas ir teigiamas!Viena i esmini naujojo baudiamojo kodekso naujovi yra ta, kad dabar bausmi subendrinimo taisykls tapo ymiai grietesns. Skirtingai nei buvo numatyta 1961 m. BK, galiojaniame baudiamajame statyme pateikiamas isamus sraas atvej, kada galima taikyti bausmi apmim, kas savo ruotu reikia, kad visais kitais keli nusikalstam veik padarymo atvejais turi bti taikomas visikas arba dalinis bausmi sudjimas. Todl Lietuvos teismai pastaruoju metu ir lauo galvas dl to kas yra sutaptis (idealioji sutaptis), o kas pakartotinumas (realioji sutaptis).Tokios bylos pavyzdiu, kuomet ikilo padaryt nusikalstam veik vertinimo kaip pakartotinumo ar kaip sutapties klausimas, neseniai buvo nagrinta Lietuvos Aukiausiajame Teisme (Kasacin byla Nr. 2K-92/2005).Vertindamas bylos faktus, pirmosios instancijos teismas, kaltininkui paskyr bausm u kiekvien nusikalstam veik atskirai, o skirdamas jam galutin subendrint bausm, taik bausmi apmimo bd. Tokio teismo sprendimo motyvas - kaltininko padaryti nusikaltimai sudaro sutapt (teismas naudoja kodekso svok - ideali nusikalstam veik sutaptis).domu tai, kad nors pirmos instancijos teismas platesni tokio sprendimo motyv nenurod, Lietuvos Aukiausiojo Teismo septyni teisj kolegija tok sprendim patvirtino. Taiau skirtingai nei pirmos instancijos teismas kasacinis teismas vardijo konkreius motyvus ir taip paneig prieing prokuroro nuomon.Lietuvos kasacinio teismo argumentai dl to, kad nagrinjamoje situacijoje yra ideali sutaptis yra ie: visi kaltininko veiksmai sek vienas paskui kit; jie buvo padaryti per labai trump laiko tarp, esant bendram sumanymui pagrobti svetim turt; automobilio dureli sugadinimas nebuvo savitiksliu dalyku; tai buvo tik tam tikras etapas siekiant konkretaus tikslo pagrobti svetim turt; BK 187 straipsnio 1 dalyje apraytos veikos padarymas buvo sudtin dalis veiksm, kuriais buvo pagrobtas svetimas turtas: ilauiant automobilio dureles buvo veikta klitis, trukdanti gyvendinti iankstin sumanym pagrobti svetim turt. Analizuojant iuos teismo motyvus, abejoti galima tik dl vieno ar teismo pateikta argumentacija visikai atitinka pripaint sutapties svok ir ypa toje dalyje, kur kalbama apie viena veika padaromas kelias nusikalstamas veikas. Tradicikai apie sutapt galima buvo kalbti tada, kada darydamas vien nusikalstam veik kaltininkas automatikai realizuoja ir kitos nusikalstamos veikos poymius. ios minties patvirtinimu galt bti kad ir nagrinjamos bylos situacija dl UAB T antspaudo pagrobimo. Nepaisant to, kad antspaudo ir turto pagrobimas kvalifikuoti pagal skirtingus BK Specialiosios dalies straipsnius, taiau ios nusikalstamos veikos, atsivelgiant tai, kad objektyvusis poymis veika yra analogikas, t.y. pagrobimas, - nevertintinos kaip pakartotinumas (reali nusikalstam veik sutaptis). Nusikalstam veik sutaptis neabejotinai yra tada, kada pagrobiamas svetimas turtas sibraunant patalp (BK 178 straipsnio 2 dalis) ir tuo paiu padaromos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 ir 165 straipsniuose.Taiau visai kita situacija yra analizuojamoje baudiamojoje byloje. Juk iuo atveju BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje aprayt nusikalstam veik poymiai galima sakyti neturi nieko bendro. Juos vienija tik prie tai pateikti teismo motyvai.Panaaus vertinimo gali susilaukti ir situacija, kada kaltininkas su nukentjusiu lytikai santykiavo (BK 149 straipsnis) ir i karto po to tenkino lytin aistr (BK 150 straipsnis) arba atvirkiai. Praktikoje yra ir toki byl, kuomet asmuo pradeda tenkinti lytin aistr oraliniu bdu arba reikalauja masturbuoti jo lytinius organus ir nebaigs tenkinti lytins aistros lytikai santykiauja. Arba asmuo baigia lytin akt ir tuoj pat imasi lytins aistros tenkinimo oraliniu ar kitu panaiu bdu (Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 49 Dl teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose bylose ).Vertinant tokias situacijas vargu, ar galima teigti, jog iaginimas ir seksualinis prievartavimas padaryti viena veika. Nepriklausomai nuo to, kad veiksmai atliekami vienas po kito, bet naudojant vienos veikos termin juos susieti sunku.Sprendiant ikilusi problem, racionaliausia bt atsisakyti sutapties svokoje vartoti termin viena veika, o vietoj jo vesti vieno poelgio termin. Galvoiau, kad poelgio terminas yra ymiai imlesnis nei terminas viena veika, todl geriau tenkint ios dienos poreik. Tuomet, kalbdami apie sutapt inotumme, kad tai situacija, kuomet asmuo vienu poelgiu padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik, numatyt skirtinguose baudiamojo kodekso straipsniuose (Schema Nr. 3).4. Nusikalstam veik pakartotinumo (realioji sutaptis) svoka, poymiai ir baudiamoji teisin reikm. Nusikalstam veik pakartotinumo (realioji sutaptis) atribojimas nuo nusikalstam veik sutapties (idealioji sutaptis).Tradicikai nusikalstam veik pakartotinumas (realioji sutaptis) suprantamas kaip situacija, kada asmuo savarankikomis skirtingomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik, kurios kvalifikuojamos pagal t pai ar skirtingas baudiamojo kodekso normas. Taiau prie tai atlikta sutapties analiz aikiai rod, kad terminas viena veika nra tinkamas ir turi bti keiiamas termin vienas poelgis. Tad padarius atitinkamas ivadas galima teigti, kad nusikalstam veik pakartotinumas yra tada, kada asmuo savarankikais skirtingais poelgiais padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik, kurios kvalifikuojamos pagal t pai ar skirtingas baudiamojo kodekso normas (Schema Nr. 4).Esant nusikalstam veik pakartotinumui, asmens padarytos nusikalstamos veikos gali bti tapaios (tai tokios nusikalstamos veikos, kurias darant ksinamasi ne tik tapat objekt, bet ir kvalifikuojamos jos pagal vien ir t pat baudiamojo statymo straipsn (pvz., BK 178 straipsnis ir 178 straipsnis), vienars (tai tokios nusikalstamos veikos, kurias darant ksinamasi t pat objekt, bet kvalifikuojamos jos pagal skirtingus baudiamojo kodekso atitinkamo skyriaus straipsnius (pvz., 178 straipsnis ir 180 straipsnis) arba vairiars (tai nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, kuriuos darant ksinamasi skirtingus objektus (pvz., 129 straipsnio 1 dalis ir 281 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju mes kalbame apie bendr pakartotinum. Taiau jeigu padarytos nusikalstamos veikos yra tapaios arba vienars, tai tuomet pakartotinumas yra specialus. Tiesa, reikia atkreipti dmes tai, kad praktin prasme ios nusikalstam veik pakartotinumo ris iandien neturi jokios reikms. J galima buvo pateisinti tik tuomet, kai galiojo 1961 m. baudiamasis statymas. Anuomet nusikalstam veik pakartotinumas buvo ir kaip baudiamj atsakomyb sunkinanti aplinkyb (1961 m. BK 41 str. 1 p.), ir kaip nusikalstam veik kvalifikuojantis poymis (pvz., 1961 m. BK 271 str. 1 d.).Apibendrinus galima teigti, kad nusikalstam veik pakartotinumas turi iuos poymius:1) padaryti ir vertinami du ar daugiau nusikaltim ar baudiamj nusiengim;2) padaryti nusikaltimai ar baudiamieji nusiengimai gali bti tiek vairiariai, tiek vienariai, tiek tapats;3) neturi bti teisini klii asmen nuteisti bent u dvi nusikalstamas veikas.Galima iskirti ir ias nusikalstam veik pakartotinumo ris:1. Bendras nusikalstam veik pakartotinumas (nusikalstam veik pakartotinumas plaija prasme);2. Specialus nusikalstam veik pakartotinumas (nusikalstam veik pakartotinumas siaurja prasme).Norint konstatuoti nusikalstam veik pakartotinum (realioji sutaptis) btina nustatyti, kad visos nusikalstamos veikos padarytos iki kaltinamojo nuosprendio primimo ir sigaliojimo. Jeigu viena ar kelios nusikalstamos veikos padaromos iki kaltinamojo nuosprendio primimo ir sigaliojimo, o kita jau po to, tai jokio nusikalstam veik pakartotinumo mes netursime. Tokiu atveju nusikalstam veik pakartotinumo klausimas bus sprendiamas tik t nusikalstam veik atvilgiu, kurios bus padarytos iki nuosprendio primimo ir sigaliojimo. Neabejotina tai, kad tokiu atveju turi bti galimyb asmen patraukti baudiamojon atsakomybn bent u dvi nusikalstamas veikas. Kitaip tariant, neturi bti teisini klii asmens poelgius kvalifikuoti bent pagal dvi baudiamojo kodekso normas. Po nuosprendio sigaliojimo padarytas nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas bus vertinamas kaip pavien nusikalstama veika ir teisin reikm ji gali turti tik tada, kada bus sprendiamas nusikaltim recidyvo klausimas. is klausimas bus nagrinjamas kitoje paskaitoje.Esant nusikalstam veik pakartotinumui bausms skiriamos u kiekvien nusikalstam veik atskirai, o vliau bendrinamos. Taiau skirtingai nei sutapties atveju pagrindinis bausmi bendrinimo bdas esant nusikalstam veik pakartotinumui yra sudjimas (visikas arba dalinis (BK 63 straipsnio 3 ir 4 dalys). Apmimas kaip bausmi subendrinimo bdas esant nusikalstam veik pakartotinu gali bti taikomas tik tada, kada padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingum ir priskiriamos skirtingoms nusikalstam veik rims arba kategorijoms pagal baudiamojo statymo 10 ar 11 straipsnius arba tada, kada u vien i padaryt nusikalstam veik paskirta dvideimt met laisvs atmimo arba laisvs atmimas iki gyvos galvos (BK 63 straipsnio 5 dalis). Kalbant nusikalstam veik pakartotinumo (realioji sutaptis) ir nusikalstam veik sutapties (idealioji sutaptis) atribojimo tema, pirmiausia reikia pasakyti, kad esant sutapiai mes vertiname vien asmens poelg, o esant pakartotinumui kelis savarankikus poelgius. Tam tikri autoriai teigia, kad atribojant sutapt nuo pakartotinumo svarbus atribojimo kriterijus yra laiko tarpas tarp nusikalstam veik. Taiau akceptavus iuolaikin poir nusikalstam veik sutapt, laiko tarpas kaip atribojimo kriterijus negali bti naudojamas. ios pozicijos argumentu gali bti atvejis, kuris ioje paskaitoje jau buvo nagrintas. Omenyje turima situacija su iaginimu ir seksualiniu prievartavimu. Juk tokiu atveju, kaip ir nusikalstam veik pakartotinume, tarp veik taip pat yra laiko tarpas, bet vedant poelgio kategorij, bes vis mogaus elges irime per sutapties prizm.

11 TEMA. NUSIKALTIM RECIDYVASKlausimai: 1. Nusikaltim recidyvo svoka ir rys. Nusikaltim recidyvo ir nusikalstam veik daugeto santykis.2. Paprasto nusikaltim recidyvo svoka, poymiai ir taka baudiamajai atsakomybei.3. Pavojingo nusikaltim recidyvo svoka, poymiai ir taka baudiamajai atsakomybei. Asmens pripainimo pavojingu recidyvistu teisiniai pagrindai ir tvarka. Asmens pripainimo pavojingu recidyvu galios netekimas.1. Nusikaltim recidyvo svoka ir rys. Nusikaltim recidyvo ir nusikalstam veik daugeto santykis.Viena i keli naujojo Lietuvos baudiamojo statymo naujovi yra ta, jog jame pateikta kitokia nei anksiau nusikaltim recidyvo samprata. iandien nusikaltim recidyv irima ne kaip nusikalstam veik daugeto form, o kaip savarankik baudiamosios teiss institut, kurio paskirtis nustatyti kriterijus, kuriais remiantis konstatuojamas paprastas arba pavojingas nusikaltim recidyvas. Tiek paprasto nusikaltim recidyvo, tiek pavojingo recidyvo paskirtis panai nustatyti atitinkam status turinio asmens baudiamosios atsakomybs pasunkinimus. i statym leidj politika visikai suprantama. Jeigu asmuo nepasimok i savo klaid ir kartoja ne bet kokius nusikaltimus, o tyinius, tai natralu, kad jo teisin padtis, lyginant su kitais asmenimis turt pasunkti. Kita vertus, tam tikrais atvejais statym leidjai teismui palieka pasirinkimo laisv. Kitaip tariant, teismui paliekama motyvuoto apsisprendimo teis netaikyti sunkesn baudiamj atsakomyb nustatani norm (pvz., recidyvistui u tyinio nusikaltimo padarym turt bti skiriama laisvs atmimo bausm, taiau esant atitinkamoms aplinkybms teismas gali to ir nedaryti (BK 56 straipsnis).Analizuojant BK 27 straipsn matyti, kad statym leidjas iskyr dvi nusikaltim recidyvo ris:- paprast recidyv;- pavojing recidyv.Tuo tarpu iki naujojo Lietuvos baudiamojo statymo primimo ir sigaliojimo nusikaltim recidyvas buvo viena i nusikalstam veik daugeto form, kurios element galima buvo aptikti ir nusikalstam veik pakartotinume. Teorijoje buvo iskiriamas recidyvinis pakartotinumas, kuris nieko nesiskyr nuo legalaus recidyvo.Legalaus recidyvo akcentas buvo ir yra svarbus ta prasme, kad nusikaltim recidyvo teorijoje inomas ir faktinis recidyvas, kuomet asmuo pakartoja nusikaltim jau po to, kai teistumas u pirmj nusikaltim panaikinamas arba inyksta. is momentas svarbus kriminologijai. Tyrinjant i fenomen, stengiamasi atsakyti klausim, kas gi asmen paskatino vl nusikalsti po to, kai sujo arba inyko nemai teistumo terminai (BK 97 straipsnis). Taigi, bendrai tariant galima sakyti, kad tiek iandien, tiek ir anksiau nusikaltim recidyvas turi dvi pirmines savo ris:- faktin recidyv;- teisin (legalj) recidyv.Kita vertus, baudiamosios teiss ir kriminologuos teorijoje buvo ir yra iskiriamas ir penitenciarinis recidyvas. Jo esm ta, kad po nuteisimo u tyin nusikaltim laisvs atmimo bausme, asmuo vl padaro tyin nusikaltim, kuris baudiamas taip pat laisvs atmimo bausme. Vertinant i nusikaltim recidyvo r reikia pasakyti, kad ji svarbi kriminologams, bet ne baudiamosios teiss specialistams. i ivad galima daryti todl, kad penitenciarinio nusikaltim recidyvo prasme joki baudiamosios atsakomybs pasunkinim baudiamasis statymas nenumato.Akcentavus legalaus recidyvo svarb, turime sugrti prie galiojanio baudiamojo statymo ir pakalbti apie legalaus recidyvo ris. Neabejotina, kad iame kontekste svarbiausias nusikaltim recidyvo skirstymas yra skirstymas jau mintus paprast recidyv (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir pavojing recidyv (BK 27 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, manomas ir kiek kitoks poiris klausim. Legal (teisin) recidyv galima skirstyti ir pagal tarp savs siejam nusikaltim santykio vertybi (objekto) aspektu. iuo pagrindu galiam iskirti ias legalaus recidyvo ris:- bendr recidyv;- special recidyv.Bendras recidyvas yra tuomet, kai po nuteisimo u tyin nusikaltim asmuo padaro kit tyin nusikaltim, kuris santykyje su pirmuoju (pirmaisiais) priskirtinas prie vairiari. Tuo tarpu specialus recidyvas yra tada, kada po nuteisimo u tyin nusikaltim asmuo padaro kit tyin nusikaltim, kuris santykyje su pirmuoju (pirmaisiais) priskirtinas prie tapai arba vienari. Tiek bendras, tie specialus nusikaltim recidyvas gali reiktis ir paprasto recidyvo, ir pavojingo recidyvo atveju. Kita vertus, pastaruoju metu, t.y. galiojant naujam baudiamajam statymui, recidyvo skirstymas i esms turi tik teorin reikm. Praktiniu aspektu tai jau nebeaktualu.Kritikai mstant, galima bt atsiriboti ne tik nuo k tik aptart nusikaltimo recidyvo ri, bet ir i esms nuo visos dabartiniu metu statymikai tvirtintos recidyvo sampratos.inoma, baudiamosios teiss specialistams bt sunku susitaikyti su mintimi, kad i j leksikos dings toks iki iol prastas terminas, bet, mano nuomone, anksiau ar vliau tai turs vykti. silym galima paremti tuo, kad terminas recidyvas reikia pasikartojim, grim (lot. recidivus), todl gali ir turi bti siejamas ir su jau inagrinta nusikalstam veik daugeto forma nusikalstam veik pakartotinumu. Kita vertus, nusikalstam veik pakartotinumo kontekste mes vertiname tik iki nuteisimo pasikartojanias nusikalstamas veikas ir neapsiribojame tyiniais nusikaltimais. Na, o visa tai, k baudiamosios teiss ir kriminologijos specialistai vadino nusikalstam veik, o tiksliau tariant, nusikaltim recidyvu, turi bti tik kaip kaltininko asmenyb apibdinantis kriterijus (BK 54 str. 2 dalies 5 punktas) ir per jos vertinim darantis tak skiriant bausm u kiekvienos nusikalstamos veikos padarym (BK 56 straipsnis) bei taikant baudiamajame statyme (BK 38 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnis, 40 straipsnis, 77 straipsnio 5 dalis ir 97 straipsnis) numatytus apribojimus (atsakomybs pasunkinimus). Taiau iandien situacija kita, tad sugrkime prie baudiamajame statyme iskirt nusikaltimo recidyvo ri ir jas detaliau panagrinkime.2. Paprasto nusikaltim recidyvo svoka, poymiai ir taka baudiamajai atsakomybei.Paprasto recidyvo arba kitaip tariant nusikaltim recidyvo svoka pateikta BK 27 straipsnio 1 dalyje. ioje normoje nustatyta, kad nusikaltim recidyvas yra tada, kada asmuo, jau teistas u tyinio nusikaltimo padarym, jeigu teistumas u j neinyks arba nepanaikintas statym nustatyta tvarka, vl padaro vien ar daugiau tyini nusikaltim. Jeigu mes nustatome visus iuos kriterijus, tai asmen galime vadinti recidyvistu (Kasacin byla Nr. 2K- 456/2004).Vertinant vardintas slygas, pirmiausiai reikia akcentuoti tai, kad nusikaltim recidyvas gali bti vertinamas tik tyini nusikaltimu prasme. i statym leidjo pozicija recidyvinio nusikalstamumo prevencijos prasme vertinama teigiamai, nes tik tyini nusikaltim padarymas gali liudyti, kad asmuo nepaiso ankstesnio nuosprendio ir akivaizdiai nenori laikytis visuomenje nustatytos tvarkos, gali liudyti apie tam tikr mogaus teisins psichologijos deformacijos laipsn, apie kalto asmens antivisuomeninio elgesio atsparum ir pan.Tuo tarpu kita aplinkyb nagrinjamu aspektu vertintina nepalankiai. statymas surdytas taip, kad recidyvistu asmuo gali bti vardintas net ir tuo atveju, jei jis yra nepilnametis. Be to, pilnametis asmuo tampa recidyvistu neatsivelgiant tai, kad pirmasis tyinis nusikaltimas, u kur asmuo buvo nuteistas, buvo padarytas jam esant nepilnameiu.Atsivelgiant tai, kad recidyvistui paprastai skiriama terminuota laisvs atmimo bausm bei atsivelgiant tai, kad nepilnametis yra besiformuojanti asmenyb, statym leidjo pasirinkimas tokiais atvejais nepilnamet vardinti recidyvistu ir grietinti jam atsakomyb yra neginytinas nusikalstam veik recidyv skatinantis veiksnys.Galiausiai, atkreiptinas dmesys ir tai, kad konstatuojant fakt, jog asmuo yra recidyvistas neturi reikms u pirmj tyin nusikaltim paskirta, o u antrj ar didesn j kiek gresianti bausm.Analizuojant nusikaltim recidyvo svok, btina atkreipti dmes tai, kad norint asmen laikyti recidyvistu, jokio teismo sprendimo nereikia. Tokiu konkretus asmuo tampa viso labo pritaikius statymo nuostat. Taps recidyvistu, asmuo neabejotinai gali patirti atitinkamus baudiamosios atsakomybs pasunkinimus. U antr nusikaltim jam gali bti skiriama laisvs atmimo bausm (Kasacin byla Nr. 2K-540/2004), jam negali bti taikomos tam tikros atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs rys (pvz., BK 38 straipsnis) ir kt.Vertinant BK 27 straipsnio 1 dalyje tvirtint norm, btina atkreipti dmes tai, kad baudiamja teisine prasme asmuo gali bti vardijamas recidyvistu tik padars vien i dviej baustin pavojing veik nusikaltim. Neabejotina, kad baudiamojo nusiengimo pavojingumas maesnis nei nusikaltimo, taiau reikia turti omenyje tai, kad kai kurie baudiamieji nusiengimai (ypa tyiniai) padaromi labai danai, todl tyinio baudiamojo nusiengimo padarymo fakto nenumatymas nustatant recidyv baudiamja teisine prasme, o tuo paiu ir skiriant bausm, galima sakyti prisideda prie recidyvinio nusikalstamumo mainimo.Taikant baudiamojo statymo 27 straipsnio 1 dal gali bti svarbu, ar norint asmen vadinti recidyvistu, reikia atsivelgti neinykusius teistumus iki naujojo BK sigaliojimo? Atsakant tok klausim, btina akcentuoti, kad sprendiant asmens pripainimo recidyvistu klausim, reikia atsivelgti visus nepanaikintus ir neinykusius teistumus u nusikaltimus, padarytus iki 2000 m. BK sigaliojimo. iuo aspektu, svarbu tik tai, kad reikia vertinti, ar iki naujojo baudiamojo statymo sigaliojimo nusikaltimu buvusi veika tokia iliko ir dabar.Baudiamojo statymo 27 straipsnio 1 dalies taikymui svarbus klausimas yra ir usienyje padaryt nusikaltim taka. iuo klausimu utikrintos teism praktikos nra, taiau galima bt pasakyti, kad iuo aspektu nustatyti atitinkam nusikaltim sudi dispozicij esmin atitikim (abipusio baudiamumo principo taikymas in abstrakto).3. Pavojingo nusikaltim recidyvo svoka, poymiai ir taka baudiamajai atsakomybei. Asmens pripainimo pavojingu recidyvistu teisiniai pagrindai ir tvarka. Asmens pripainimo pavojingu recidyvu galios netekimas.Pavojingo nusikaltim recidyvo svoka pateikta baudiamojo statymo 27 straipsnio 2 dalyje. ia i esms nustatyta, kad nusikaltim recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padars asmuo teismo gali bti pripaintas pavojingu recidyvistu, jeigu is asmuo:- turdamas neinykus teistum u labai sunk nusikaltim, padaro nauj labai sunk nusikaltim (BK 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas pripastamas labai sunkiu, jei jis yra tyinis ir statyme numatyta didiausia bausm virija deimt met laisvs atmimo. Tokiais nusikaltimais yra, pavyzdiui, Genocidas (BK 99 str.), Tarptautins teiss draudiamas elgesys su monmis (BK 100 str.), Valstybs perversmas (BK 114 str.), Ksinimasis Lietuvos Respublikos Prezidento gyvyb (BK 115 str.), Nuudymas (BK 129 str.), Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 3d.), Maameio asmens iaginimas (BK 149 str. 4d.);- bdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), padaro nauj labai sunk nusikaltim;- bdamas recidyvistas, jeigu bent vienas i sudarani recidyv nusikaltim yra labai sunkus, padaro nauj sunk nusikaltim (BK 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm virija eerius metus laisvs atmimo, bet nevirija deimties met laisvs atmimo. Tokiais nusikaltimais yra, pavyzdiui, Prekyba monmis (BK 147 straipsnio 1 dalis), Iaginimas (BK 149 straipsnio 1 dalis), Seksualinis prievartavimas (BK 150 straipsnio 1 dalis);- turdamas tris teistumus u sunkius nusikaltimus, padaro nauj sunk nusikaltim (Kasacin byla Nr. 2K-584/2001 ir Kasacin byla Nr. 2K-770/2002).Vertinant i statym leidjo pozicij ir lyginant j su anksiau buvusia (omenyje turimos galiojusios asmens pripainimo itin pavojingu recidyvistu slygos (1961m. LR BK 26 str.), galima daryti ivad, kad galiojant naujam BK asmen, pripaint pavojingais recidyvistais bus maiau. Juk anksiau asmen pripainti itin pavojingu recidyvistu (kas iai dienai prilyginama pavojingam recidyvui) galima buvo ymiai daniau ir paprasiau nei dabar. Pavyzdiui, galiojant 1961 m. BK asmuo padars bet kok plim (1961m. LR BK 272 str.) ir u tai bet kuria eile du kartus nuteistas galjo bti pripastamas pavojingu recidyvistu. Tuo tarpu galiojant naujam baudiamajam statymui asmuo gali bti pripaintas pavojingu recidyv tik tada, kada padaro kvalifikuot plim (BK 180 straipsnio 2 ir 3 dalys).Tsiant toliau pavojingo recidyvo analiz, btina atkreipti dmes tai, kad statym leidjo teismams suteikta diskrecijos teis dl sprendimo pripainti asmen pavojingu recidyvistu. Sprsdamas klausim dl asmens pripainimo pavojingu recidyvistu, teismas, priimdamas apkaltinamj nuosprend u paskutin nusikaltim, atsivelgia kaltininko asmenyb, nusikalstam ketinim vykdymo laipsn, dalyvavimo darant nusikaltimus pobd ir kitas bylos aplinkybes. Pastarosiomis gali bti nusikaltimo padarymo motyvas, atsakomyb lengvinanios ir sunkinanios aplinkybs ir kt.Neabejotina, kad asmens pripainimas pavojingu recidyvu paliktas teismo diskrecijai dl to, kad ymiai grietesni tokio sprendimo teisiniai padariniai. Teismo diskrecini gali padidinimas individualizuojant bausm teigiamai vertintinas nusikalstamumo prevencijos poiriu, nes atsivelgimas asmenybs psichologines, moralines savybes, nusikaltim padariusio asmens charakteristik, sudaro palankesnes prielaidas nepageidaujamo, nusikalstamo elgesio prognozei ir individualiai prevencijai.Pripaintas pavojingu recidyvistu asmuo negali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnio 2 dalis), jam neabejotinai gresia sunkesns laisvs atmimo bausms atlikimo slygos, jei jis tokia bausme bus vl nuteistas (BK 50 straipsnio 3 dalis), skiriant bausm u naujai padaryt tyin nusikaltim, pavojingam recidyvistui skiriama grietesn nei straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim nustatytos laisvs atmimo bausms vidurkis bausm (BK 56 straipsnis). Pastarosios taisykls iimtis, tai BK 62 straipsnis. Tiktina, kad pavojingam recidyvistui nebus pritaikytas bausms vykdymo atidjimas (BK 75 straipsnis). Be to, kaip jau buvo minta, pavojingas recidyvistas negali bti lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, neatlikt laisvs atmimo bausms dal pakeiiant velnesne (BK 77 straipsnis). Paprastai pavojingiems recidyvistams netaikoma amnestija. Galiausiai, pavojingiems recidyvistams bet kurio nuteisimo u padaryt nusikaltim atveju ilgesnis nei kitiems asmenims teistumo terminas.Neabejotina, kad kai kurie i ivardint baudiamj teisini padarini sietini ir su recidyvistais, taiau vis vien pavojingiems recidyvistams jie yra sunkesni.Kalbant apie slygas, kurios turi tak asmens pripainimui pavojingu recidyvistu, btina atkreipti dmes tai, kad, skirtingai nei recidyvo atveju, negali bti atsivelgiama teistumus u nusikaltimus, kuriuos asmuo padar bdamas jaunesniu nei atuoniolika met, taip pat usienyje padarytus nusikaltimus, u kuriuos Lietuvos Respublikos baudiamieji statymai atsakomybs nenumato (BK 27 straipsnio 4 dalis). iuo aspektu svarbu atkreipti dmes tai, kad Lietuvos ir atitinkamos usienio valstybs normos, nustatanios atitinkam veik nusikalstamum, bus lyginamos taikant veik abipusio baudiamumo slyg in abstrakto. Savaime suprantama, kad neatsivelgiama ir neatsargius nusikaltimus bei nusikaltimus, u kuriuos teistumas yra inyks ar panaikintas.Asmens pripainimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai BK 97 straipsnio nustatyta tvarka inyksta arba panaikinamas teistumas. Teistumo inykimas siejamas su BK 97 straipsnyje nustatyt teistumo termin sujimu, o panaikinti pavojingam recidyvistui (kaip ir kitiems teistum turintiems asmenims) teistum gali teismas. Nepaisant to, kad BK 97 straipsnio 7 dalyje kiti nei teismas subjektai galintys panaikinti teistum nenumatyti, bet klausim irint i teorinio tako, galima pasakyti, kad tai gali padaryti ir Lietuvos Respublikos Seimas priimdamas amnestijos akt. Apie teorin tokio dalyko galimyb kalbu todl, kad iki iolei tokios praktikos nebuvo (Kasacin byla Nr. 2K-658/2003).