– 100 dienų liko!Išeinantieji

Šimtadienis Šimtadienis - tai diena, nuo kurios pasikeis mano gyvenimas. Šimtadienis - tai šventė. Šimtadienis - tai šimtas dienų iki didžiojo mano gyvenimo išbandymo. Šimtadienis - tai galimybė abiturientams pabūti drauge. Šimtadienis - tai dienos, po kurių man bus atlyginta už visas mokymosi pastangas. Šimtadienis - tai diena, po kurios nebegalėsi atsipalaiduoti. Šimtadienis - tai džiaugsmas ir liūdesys kartu. Šimtadienis - tai jausmas, kurį sunku apibūdinti. Šimtadienis - tai šimtas dienų pagerinti savo rezultatus. Šimtadienis - tai atsakomybė, nes per šimtą dienų reiks priimti sprendimą, nuo kurio priklausys tolimesnis likimas. Šimtadienis - tai diena, kai gali prisiminti visas akimirkas, praleistas mokykloje per dvylika metų. Šimtadienis - tai diena, kai veide tik šypsena.

Rasa B. 4 aŠimtadienis

Atrodo - paprastas žodis, sudėtas iš vienuolikos raidžių, bet kiekviena iš jų reiškia daugybę jausmų ir darbų...Š-šilumaI-ilgesysM-meilėT-taikaA-atsakomybėD-darbštumasI-idėjaE-energijaN-nerimasI-išmintisS-sunkumai Darbar džiaugiuosi, kad pagaliau sulaukiau šimtadienio. Man gera, šilta, jauku ir linksma, bet susimąstau ir suprantu, kad manęs laukia sunkus darbas, nerimas, sunkumai... Širdis kupina grąžių jausmų: aš skardžiai juokiuosi, esu energinga, kupina noro šaukti ŠIMTADIENIS!!! Ir visus sveikinti. Esu laiminga, kad dar galiu pabūti mokykloje, pasidžiaugti draugais, mokytojais, nes po šimto dienų teks atsisveikinti ir bus graudu, o gal net ašaros riedės. Noriu visiems dvyliktokams palinkėti daug stiprybės ir nepalūžti, kai bus sunku... Sveikinu visus Jus... Sėkmės!!!

Kristina 4 a

PalydintiejiLaiko ženklai: šimtadienis

Atsimerkiu... Prieš mano akis iškyla daugybė vaizdų, bloga (juodas katinas) ir gera (šukės) lemančių ženklų. Tačiau svarbiausių, šiuo metu man labiausiai rūpimų - laiko ženklų - aš neišvystu. Jų išvysti ir neįmanoma. Juos galima tik pajusti, bet ne daugiau. Kodėl nei iš šio, nei iš to ėmiau mąstyti apie laiko ženklus? Atsakymo į šį klausimą nežinau. Gal todėl, kad po šiek tiek laiko vienas iš jų (šimtadienis) mane aplankys. Gal aš bijau to laiko ženklo? Gal su baime galvoju apie dar tolesnius ir svarbesnius laiko ženklus? O gal tiesiog noriu, kad šis laiko tarpsnis kuo greičiau praeitų? Nežinau... Ir tikriausiai nesužinosiu atsakymo į šį klausimą iki to momento, kai iki svarbių mano gyvenimo įvykių liks vos šimtas dienų. Taip jau yra su tais laiko ženklais – su baime (o gal su milžinišku nekantrumu) jų laukiame, o po kiek laiko pastebime, kad vienus laiko ženklus jau spėjo pakeisti kiti...

Justė Valantinaitė, 3 c

Gyventi – tai mylėti kiekvieną dieną

Kartais laikas eina taip lėtai, o kartais net nepastebi, kaip prabėgo dar viena savaitė. Turbūt lėčiausiai laikas eina tada, kai mes jo laukiame.

Šimtas dienų prabėga greitai. Gal todėl, kad atsiranda egzaminų baimė. Didelis nerimas verčia mus bijoti laiko. Kodėl taip yra? Kai mes galvojame, kada ateis ta diena, kada išauš tas nelemtas egzaminų rytas, tada mes ir pajuntame, kad bijome. Bet niekas kitas negali nugalėti tos baimės, tik mes patys. Prieš savo baimę turime kovoti vieni.

Ką daryti? Per šimtą dienų gali daug ką pamatyti, suprasti, išmokti. Juk laiko tiek nedaug duota, tad diena turi praeiti prasmingai, kaip ir visas gyvenimas. Turime suprasti, kad laiko atgal niekas sugrąžinti negali. Turime džiaugtis laiku. Mylėti kiekvieną dieną, kiekvieną minutę.

Giedrė Želvytė, 3 cLaiko nesustabdysi…

Laiko ženklai - kas jie? Gražu būtų pasakyti, kad tai - sustabdytos mūsų gyvenimo akimirkos, į kurias gali žvelgti iš šono. Bet taip nėra... Laiko mes negalime sustabdyti ir žvelgti tarsi į nuotrauką. Laiko ženklus mes pajuntame ir įsimename. Jie mus lydi nuo vaikystės (gimtadieniai, Kalėdos, nuostabios akimirkos su draugais)... Žinoma, juos galima vardinti ir vardinti, bet šiuo metu aktualiausias laiko ženklas - šimtadienis! Mūsų abiturientų šventė - tai tarsi laikrodis, skaičiuojantis dienas iki egzaminų... Šimtas dienų... Daug? O gal mažai? Kad ir kiek daug atrodytų, laikas bėga nesuvaldimai greitai, taip pat greit prabėgs ir šimtas dienų...

Reda Liepytė, 3 c

Laikas - draugas ar priešas?

Laikas - tik tam tikras matavimo vienetas. Nematomas, neapčiuopiamas, bet priverčiantis laikytis jo principų. Juk ir kiekviename iš mūsų tiksi biologinis laikrodis, neleidžiantis rinktis, kokiu tempu augti, kokiu pasenti. Taigi klausimas: žmogus ir laikas – vienas kitam priešai? Ar vis dėlto komanda, bendra jėga? Kad atsakyčiau, bandau pažvelgti į savo, mokinės, gyvenimą. Septintą nuskambėjęs žadintuvas, už valandos prasidedanti pamoka ir vis – skubu, skubu, skubu... Ir taip visą dieną. Laikas stumdo mane kaip šapelį. Visa tai rodo laiko galią, juntamą kasdien, bet ypatingai tada, kai lieka vos šimtas dienelių iki didžiųjų išbandymų - egzaminų. Neramu... Sunkiai iki tol viena kitą keitusios paros, dabar, rodos, tirpte tirpsta. Kodėl?.. Deja, ne aš valdžiau laiką, nes ir savęs nelabai gebėjau suvaldyti. Išties neretai susiviliodavau ir galimybe ilgiau pamiegoti, praleidžiant pirmąją pamoką, ir kai kuriuos darbus palikti rytojui. Vis rytojui ir rytojui, kuris taip ir neateina... Taip pamažu krauname naštą, kuri sunkesnė tampa, ypač skaičiuojant paskutines šimtą dienų. Be abejo, žmogus ir laikas čia jau tampa priešai. Manau, kitaip turi jaustis tas, kuris stengėsi padaryti viską, ką galėjo. Veiksmais neatsilikdamas nuo laiko, o dažnai ir pralenkdamas, jis šiandien gali pajusti tikrąjį šimtadienio džiaugsmą ir nepaprastą ramybę. Tad mums patiems lieka rinktis: laikas bus tavo draugas ar priešas.

Gintarė Donėlaitė, 3 cŠimtadienis – džiugi šventė

Laiko ženklai gali būti kiekvienam žmogui skirtingi. Tai priklauso nuo aplinkybių, t.y. esamos situacijos ir užimamų pareigų visuomenėje. Pavyzdžiui, žmogui, dirbančiam mokykloje, svarbus laiko ženklas - vasaros pradžia, kaip prasidedančių atostogų ženklas, taip pat vasaros pabaiga, kaip naujų darbo metų pradžia. Vienas iš tokių mokyklinių ženklų – šimtadienis. Abiturientams - tai džiugus laikotarpis, nes tai akimirka, kai belieka šimtas dienų iki egzaminų pradžios, o ir mokslai jau visai eina į pabaigą. Paskui telieka atsisveikinti su mokykla, kurioje kaip akimirka prabėgo dvylika metų. Tačiau šimtadienis yra džiugus ne tik abiturientams, bet ir kitiems mokiniams, nes juk ir jiems mokslo metai juda į pabaigą, o ir mokytojai džiūgaus, kai išleis dar vieną mokinių kartą į gyvenimą. Taigi šią dieną džiūgauja dauguma moksleivių, mokytojų, nes tai ir jų šventė, o labiausiai - abiturientai.

Tomas Rubinas, 3c

INTERVIU SU MOKYTOJAIS

- Kokių priesakų siūlote laikytis abiturientui po šimtadienio (be dešimties Dievo įsakymų)?

Tikybos mokytoja Virginija Urbonavičienė: „...Galiausiai, broliai, džiaukitės, tobulinkitės, vienas kitą guoskite, būkite vieningi, laimingi, taikiai gyvenkite, ir meilės bei ramybės Dievas bus su jumis. Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės, kad nebūtumėt tarytum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką, nes dienos yra piktos. Nebūkite tad neprotingi, bet supraskite, kokia yra Viešpaties valia. Ir nepasigerkite vyno, kuriame slypi pasileidimas, bet būkite pilni dvasios.“

- Dainos padėdavo žmonėms dirbti įvairius darbus, švęsti šventes... Kokias dainas siūlytumėte abiturientams šimtadienio metu ir kokias, kai lieka tik 100 dienų iki...?

Muzikos mokytoja Jolanta Raišutienė: „Daina dieną trumpina, dainą darbą lengvina."- sakė mūsų senoliai. Remdamasi šia išmintimi, dvyliktokams rekomenduoju kuo dažniau ir kuo daugiau dainuoti.Pamokas mokinkitės dainuodami ir išdainuodami visą tekstą – įsiminimo efektas 100%.Su draugais bendraukite dainuodami - atsipalaidavimas ir geranuotaika garantuota.Naktimis gerai išsimiegokite, kad pailsėtų protas, balsas irpasiruoštum kitos dienos dainavimui. Na, jei nesimiegos, pagelbės jums rami Mocarto muzika.Jūsų nakties sapnus lydi nuostabi melodija. Išgirskite ją, įsileiskite į savo sapną. Jai parinkite žodžius iš ŽINIŲ KREPŠELIO, kurį sukaupėte per 12 metų, - ir Jūs didžiuositės nepakartojama, SAVO GYVENIMOSIMFONIJA.Na, o kol kursite savas simfonijas, siunčiu ,,šperą". Dainuokite. Dainuokite. Dainuokite:“Šimts dėinieliu ligi egzaminieliu“(dainioutė pagal l. l. dainuos ,,Bars, bars" meluodėjė)Žuodios somėslėjė mozėkas muokėtuojė JolantaŠimts dėinieliu lėkaLig egzaminieliuVuožuojo, ka rektomVėskou prisimynt?

Skaud, skaud šėrdelėSkaud, skaud galvelėKap mon reks laikytėEgzamėna.

Nebmuoko soregztėNi vėina žuodelė,Vu svajuojau baigėsBūtė daktarelio Bars bars tėvalis, Bars, bars mamalė, Saka, je tingiesio, Bus mon šnėpšt.Muokėtuojė sakė,Nerek, bruol, tingietė,Rek pruota pamėklintė,Žėnės ė galva dietė Melsious dėinelė, Melsious naktelė, ,,Pondėivali apšvėisk Mon pruota".Muokysious aš dėina, Muokysious ė naktė, Kad po šimta dėinųVels nesvėlinto padu

Diekou tėvaliou, Diekou mamale, Diekou muokykla. Ėr SODĖIV.

Lyriškai humoristinis šiek tiek eiliuotas šiek tiek foto reportažas iš nekasdieninio cirko gimnazijoje

Stebėjo, fiksavo ir viską sueiliavo Veronika Stankūnaitė, 2 c

Kas per cirkai šiandien dėjosĮ gimnaziją atėjus!Gimnazistai ketvirtokai šiaip gan šaunūskrėtė šposus kaip kokie klounai:Kuo garsiau “šimtadienis“ šaukdami, Kojom garsiai trypdami,Patys ir iš savęs, ir iš kitų juokės –Juk ne to mokykloj mokės.

Vos į gimnaziją įžygiavo,Keletą užduotėlių gavo.Nusirengė, nusivalė batukusIr skubėjo pas savo „klasiokus“.O sustoję į didelį ratąŠoko musiakojį su savo švariais

batais.

Vėliau savo tikras mamas Jie iškeitė į klasės auklėtojas.

Su jomis vaikinai valsą šoko –Matės – jau šiek tiek pramoko.Bet greit pasijuto kaip penktokai,Kai jiems liepė šokti pagal greitą

roką. Šokti ne visi gerai mokėjo, Tad parodyti reikėjo.

O po šokių pamokos

Šimtas užduočių ne juokas bus:

Parašyti šimtą teiginių istorinių

Ir paneigti traukos dėsnį šimtu teorijų,

Parašyti rašinį iš šimto žodžių

Ir net šimtu būdų įrodyti,

Kad suklydo išradėjas alkoholio.

(tęsinys)

Visi po trečios pamokos spėliojom,Kas su mokykla bus, kai dvyliktokai taip šėlioja...Nors neturėjo nei parako, nei dinamito, Bet mokyklą jie sprogdint mėgino. Bet jų sprogmenų formulė, matyt, prasta, Nes mokykla liko visiškai sveika.Nuo mokslų, pasirodo, nei sprogimai neišvaduos, Gal tik truputį kasdienybę papuoš.

INTERVIU SU MOKYTOJAIS(tęsinys)- Tema: Šimtadienis. Interpretuokite, ką sako šis tekstas:

problemos, idėjos, kontekstas?

Lietuvių kalbos mokytoja Daiva Butkienė: Šimtadienis. Tema nesudėtinga, dažnai siejama su žodžiais ,,liko“ ir ,,šimtas dienų“. Manau, geriau ją aiškinti

lyinant su žodžiu ,,gimtadienis“. Vadinasi, tai - šventė, laimingiausia metų diena! Jeigu šimtadienis asocijuojasi su gimtadieniu, tada kyla klausimas: ko reikia, kad šventė būtų laimingiausia ar bent graži. Vienintelė gelbstinti idėja - abiturientas pats turi rasti problemos sprendimą. Dažnai, nepasitikėdami savąja išmintimi, remiamės kitų. Ne kartą gyvenime pasitariame su Antika, bet, kad ši šventė pavyktų, būtina užmiršti kasandras (senovės graikų mitų cherojė, pranašė, kurios nelaimę lemiančiomis pranašystėmis niekas netikėjo), Prokrusto lovą, Damoklo kardo grėsmę, nesibaigiantį Sizifo darbą ir net prometėjiškus žygdarbius. Tegu šią šventę įprasmina buvimas šalia žmonių: auklėtojos, klasės draugų, vienuoliktokų, mokytojų... Ir dar.

Debesys danguj tai susieina, tai išsisklaido. Vėjelis sodu prašvilpia ir vėl sugrįžta.Toks ir gyvenimas, kvėpuokime švelniai,kas gali sutrukdyti mūsų šventei?

(Christensen)

Lietuvių kalbos mokytoja Jūratė Jurkuvienė: - Šimtadienis... Šimtas dienų, šimtas žingsnių... Liko... Visą gyvenimą žmogus skaičiuoja. Pirmiausiai saldainius, žaislus, vėliau – pinigus, laiką, nes laikas brangiau už pinigus. Kodėl populiarūs tokie skaičiai, kur prie vieneto šliejasi nulis? Ir kuo nulių daugiau, tuo geriau, tuo skaičius solidesnis. Puiku, kada įvertinimai turi nulių: 10 balų, 100 procentų. Nepeikim ir vienišo vieneto: puiku būti pirmam, vienas procentas valstybiniame geriau nei dešimt balų mokykliniame. Baisiausia - nulis. Tas šimtas kiekvienais metais dvyliktokams primena, kad kuo toliau, tuo labiau teks spręsti dilemas ir skaičiuoti dienas ir valandas iki egzaminų, balus iki studento krepšelio (turbūt jau girdėjote), vėliau – litus iki stipendijos ir net centus iki siuntinio iš namų. Atėjo intensyvaus skaičiavimo metas, mielieji... Gerų jums skaičių, ištvermės ir blaivaus proto.

- Gal šimtadienis – likimo pirštas, gyvenime tarsi lazdele žemėlapyje brėžiantis vis naujus kontūrus? Tai kodėl jo taip laukiame?

Geografijos mokytoja Rima Viršilienė:Visi ko nors laukia.Tai, ko lauki, atrodo labai svarbu, suteikia

kasdienybei žavesio. Ktvirtokai gimnazistai laukia šimtadienio. Man jis irgi svarbesnis, negu pačios mokyklinis šimtadienis, likęs gyvenimo archyve sunkiai randama smulkmena.

Tai, kas bus, visada geriau už tai, kas buvo... Likime, nebūk rūstus jauniems žmonėms, kurie turi didelių svajonių,- jie nežino, kas jų laukia. Atleisk jiems, kaip ir mes atleidžiame kažko neišmokusiems.

- Šimtadienis – istorinė data? Kodėl?

Istorijos mokytoja Bronė Rušinskienė: Istorine laikoma tokia data, kada įvyko koks nors įvykis, svarbus visos valstybės, visuomenės gyvenime. Šią datą minime kasmet tuo pačiu metu. Kadangi šimtadienis švenčiamas kasmet, gal ir atrodo, kad tai išorinė data.Tačiau niekas nežino, nei kada, nei kur pirmą kartą jis pradėtas švęsti. Be to, ši šventė yra tik tais metais mokyklą baigiantiems mokiniams skirta.Todėl manau, kad šimatdienis – ne išorinė data, o tradicinė mokyklos šventė, primenanti abiturientams, kad iki brandos egzaminų liko 100 dienų. Istorijos mokytoja Irena Nomgaudienė: Manau, kad šimtadienis - istorinė data. Nes abiturientų šimtadienis - dešimtmečius gyvuojanti tradicija. Šimtadienį švenčia ne tik abiturientai. Beveik kiekvienoje Europos valstybėje vyriausybė ir net prezidentas švenčia savo darbų šimtadienį. Švenčia jį ir Lietuvos vyriausybė. Aišku, jis skiriasi nuo abiturientų šimtadienio. Vyriausybė egzaminą laiko po ketverių metų, o abiturientai po šimto dienų. Šimtadienį gali švęsti ir gyvūnai. Pavyzdžiui, pernai Kinijoje po didžiulio žemės drebėjimo gimė dvynukės pandos. Jų šimto dienų sukaktį gana triukšmingai ir iškilmingai atšventė visi Kinijos gyventojai, kurie neabejingi gyvūnų pasauliui. Šimtadienis - gražiausia, jaunatviškiausia ir linksmiausia mokyklos šventė, simbolizuojanti veržlumą, polėkį, svajones. Ši šventė turi savitą prasmę. Tai suvokimas, kad greitai reikės pasitikrinti savo brandą per egzaminus. Tai signalas, kad į mokslus turi žiūrėti rimtai kaip abiturientas, o ne kaip mokslams abejingas aštuntokas. Ši šventė turi ir kažkiek nostalgijos, nes

šimtas dienų greitai prabėga, o tada jau paskutinis skambutis, išleistuvės, atsisveikinimas su mokykla, draugais, mokytojais. Beje, šimtas nėra magiškas skaičius, astrologai jį aiškina: tai atskaitos taškas, ką žmogus sugeba padaryti ir kaip sugeba realizuoti save per šimtą dienų. Abiturientams norėčiau palinkėti, kad per šimtą dienų suspėtų sėkmingai pasiruošti egzaminams, perskaitytų puikią Algimanto Zurbos knygą „Šimtadienis“ ir žinoma, rastų laiko pasiklausyti ansamblio „Mango“ dainos „100 dienų“:

Tik šimtas dienų Tau beliko Klasėj sėdėti, išgirsti skambutį.Vienas šimtas dienų, kai jauties čia savu.Dar gali šėlti, kvailioti, Kurt sėkmingą egzaminų receptą,O gal apie ateitį rimtai pagalvot.Ir prie knygų ilgiau pasėdėt. Juk šimtas dienų Tau beliko, Kad galėtum praeiti ir išeitiIš klasės, mokyklos, vaikystės...