10.1 del priemoniu darbuotoju saugos ir sveikatos buklei gerinti 1-172

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJO VALSTYBINIO DARBO INSPEKTORIAUS NUTARIMAS

DĖL PRIEMONIŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLEI GERINTI

2003 m. birželio 20 d. Nr. 1-172Vilnius

2002 metais, patikrinę daugiau kaip 14 tūkst. įmonių, įstaigų ir organizacijų (toliau – įmonės), tai yra 9 proc. visų įregistruotų arba apie 23 proc. visų veikiančių įmonių, darbo inspektoriai nustatė per 50 tūkst. darbuotojų saugos ir sveikatos bei beveik 25 tūkst. darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Pažeidimų skaičius, palyginti su 2001 m., padidėjo 10 proc.

2002 m. įmonėse įvyko 2573 su darbu susiję nelaimingi atsitikimai, iš jų mirtini – 82, sunkūs – 152 (2001 m. atitinkamai – 2584, 86 ir 169). Nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 1000 darbuotojų 2002 m. buvo 2,28, o tai yra 7,3 proc. mažiau negu 2001 m. (2,46). Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 1000 darbuotojų liko 2001 m. lygio (0,072).

Nors traumavimo rodikliai nuo 1996 m. mažėja, būtina atkreipti dėmesį į atskirose ekonominės veiklos srityse nuolat besikartojančias nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų aplinkybes ir priežastis.

2002 m. padidėjo nelaimingų atsitikimų darbe metalo, medienos apdorojimo, tekstilės, sprogios, degios gamybos ir technologijų įmonėse, statybos bei elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonėse. Beveik dvigubai padidėjo mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe aptarnaujant potencialiai pavojingus įrenginius (pirmiausia – kėlimo mechanizmus ir slėginius indus), o vykdant pavojingus darbus tokių nelaimingų atsitikimų 2002 m. įvyko 37 proc. daugiau negu 2001 m. Gana aukštas traumatizmo lygis transporto įmonėse.

Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, susijusių su kritimais iš aukščio, skaičius 2002 m., palyginti su 2001 m., šiek tiek sumažėjo, tačiau aukšti šio traumatizmo rodikliai yra statybose, o apdirbamojoje pramonėje jie padidėjo vos ne trečdaliu.

Pabrėžtina, kad 71 proc. visų nelaimingų atsitikimų darbe, o mirtinų – 80 proc. 2002 m. įvyko statybos, apdirbamosios pramonės, transporto, žemės ūkio ir miškininkystės bei elektros, dujų ir vandens tiekimo sektorių įmonėse.

Du trečdaliai nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl pačių darbuotojų padarytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų bei blogo darbų organizavimo, kai dirbama su mašinomis, transporto priemonėmis, kitais įrenginiais, iš jų su potencialiai pavojingais. Nerimą kelia tai, kad dvigubai išaugo mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių neblaiviems darbuotojams, skaičius, t.y. kas ketvirtas mirtinas nelaimingas atsitikimas darbo vietose įvyko, kai nukentėjęs darbuotojas buvo neblaivus.

Nelaimingų atsitikimų darbe analizės duomenys rodo, kad darbuotojai dažniausiai sužalojami, kai dirba aptarnaudami transporto ir kitas mobiliąsias darbo priemones, potencialiai pavojingus įrenginius, dirba pavojingus darbus (aukštyje, iškasose), su cheminėmis ir pavojingomis medžiagomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dažnai traumuojami nepatyrę, neužtektinai apmokyti ir instruktuoti darbuotojai – tokie darbuotojai 2002 m. nukentėjo 41 proc. visų ir beveik 60 proc. – mirtinų nelaimingų

atsitikimų metu. Darbuotojai kur kas dažniau sužalojami antroje darbo dienos (pamainos) pusėje. 45 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe sudaro mirtys dėl patirtų galvos traumų.

Profesinėmis ligomis dažniausiai suserga darbuotojai, dirbantys veikiant triukšmui ar vibracijai. Šių veiksnių sukeltos ligos sudaro 81,9 proc. visų profesinių ligų. Tačiau diegiant triukšmą mažinančias priemones pažanga maža. Palyginti su 2001 m., padidėjo dėl klausos pakenkimo nustatytų profesinių ligų skaičius – jos sudaro 45 proc. visų profesinių ligų atvejų, pripažintų 2002 m., taip pat nustatyta daugiau profesinių ligų dėl cheminių medžiagų ir darbo įtampos poveikio. Profesinės ligos dažniausiai (76,1 proc. visų profesinių ligų) nustatomos 50 m. ir vyresniems asmenims, iš jų buvusiems įmonių darbuotojams, kurie kreipiasi į gydytojus paprastai tada, kai netenka darbo arba jau nebegali dirbti. Sergančių profesinėmis ligomis žmonių vidutinis amžius – apie 55 metus, iš jų daugumai nustatoma toli pažengusi profesinė liga ir profesinis invalidumas. Tai gali būti sietina su bloga profilaktinių sveikatos tikrinimų kokybe, nes šių tikrinimų metu išaiškinama ne daugiau 10 proc. profesinės patologijos atvejų. Kaip rodo tyrimai, nereti atvejai, kai darbuotojai, baimindamiesi prarasti darbą, slepia sveikatos sutrikimus.

Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės šalyje analizė rodo, kad daugelyje įmonių neišsamiai analizuojamos nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų aplinkybės, traumas ir profesines ligas lėmę veiksniai bei jų atsiradimo priežastys. Ypatingą susirūpinimą kelia statybos sektorius, kuriame mirtinai sužalotų darbuotojų skaičius sudaro trečdalį visų tokias traumas patyrusių darbuotojų. Be to, šiame sektoriuje nustatoma daugiausia darbo ir poilsio laiko režimų nesilaikymo bei nelegalaus darbo atvejų. Tai atskleidžia neefektyvų vidinės kontrolės bei naujų teisės aktų įgyvendinimo organizavimą, socialinio dialogo tarp darbuotojų ir darbdavio atstovų stoką, taip pat nepakankamą rūpinimąsi technikos ir technologijų atnaujinimu, pavojų nustatymu, rizikos tyrimo ir jos vertinimo organizavimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 15 straipsnio 9 punktu, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę šalies įmonėse, atsižvelgdamas į darbdavių pareigą sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas visais su darbuotojų darbu susijusiais aspektais ir siekdamas, kad įmonėse būtų išvengta nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių susirgimų bei darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų:

1. Nurodau:1. 1. Įmonių vadovams:1.1. 1. iki 2003 m. spalio 10 d. organizuoti papildomą įmonių darbuotojų

instruktavimą darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų laikymosi klausimais. Instruktavimo metu supažindinti darbuotojus su „Darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apibūdinančių rodiklių už 2002 metus Lietuvos Respublikoje apžvalgos“ duomenimis (1 priedas)* bei įmonėje įgyvendinamomis nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų prevencijos priemonėmis. Rengiant prevencines priemones, naudotis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais. Rizikos vertinimą atlikti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, skelbtomis metodikomis. Identifikuojant riziką (nustatant objektus, kur rizika turi būti vertinama), rekomenduojama vadovautis atmintine „Prevencijos kelias“ (2 priedas);

1.1.2. iki 2003 m. rugpjūčio 14 d. nustatyti tvarką, pagal kurią 2003–2004 metų laikotarpiu pirmaisiais naujoje darbo vietoje metais darbuotojus periodiškai instruktuoti du kartus per metus, taip pat organizuoti neapmokytų saugiai dirbti darbuotojų mokymą

(savo įmonėje, mokymo institucijoje ar kitoje įmonėje);1.1.3. iki 2003 m. rugpjūčio 1 d. patvirtinti įmonės darbuotojų pareigybių, profesijų,

specialybių ir darbų, procesų, paslaugų, kur dirbant yra didelis pavojus traumuoti galvą, sąrašą. Numatyti ir įgyvendinti apsaugos nuo šių traumų priemones, tarp kurių 2003–2004 metais nustatyti į šį sąrašą įrašytų darbuotojų bei sąraše nurodytose darbo vietose dirbančiųjų periodinį instruktavimą tris kartus per metus;

1.1.4. kartu su profesinėmis sąjungomis, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų nariais bei darbuotojų atstovais aptarti, numatyti ir įgyvendinti prevencines priemones, užkertančias kelią dirbti neblaiviems darbuotojams.

1.2. Statybos, apdirbamosios pramonės (medienos apdorojimo, metalo, maisto, tekstilės), transporto, elektros, dujų ir vandens tiekimo bei miškininkystės įmonių vadovams:

1.2.1. pavesti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistams kartu su įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariais, darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai, profesinėmis sąjungomis ar kitais darbuotojų atstovais parengti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymosi, kai dirbama su potencialiai pavojingais įrenginiais, pavojingus darbus bei darbus aukštyje, tikrinimų tvarką. Tobulinti prevencinę sistemą, numatant ir diegiant priemones efektyvesnei darbuotojų saugos ir sveikatos vidinei kontrolei organizuoti, mokymui ir instruktavimui darbuotojų saugos ir sveikatos srityje gerinti;

1.2.2. vykdant tikrinimus bei diegiant prevencijos sistemą statybos sektoriuje, rekomenduojama naudotis Europos Bendrijos šalyse vykdomos kampanijos statybose „Valstybių narių ataskaitos“ klausimynu (3 priedas).

1.3. Įmonių, kuriose fizikiniai, cheminiai, darbo įtampos ir kiti darbo aplinkos veiksniai viršija ribinius dydžius (kiekius), vadovams iki 2004 m. sausio 1 d. parengti ilgalaikius darbo aplinkos veiksnių poveikio mažinimo ir/ar šalinimo techninėmis, organizacinėmis ir kitomis priemonėmis planus, aptarti jų įgyvendinimą su darbuotojų atstovais.

1.4. Darbo inspektoriams:1.4.1. konsultuoti įmonių vadovus ir jų įgaliotus asmenis, darbuotojus ir darbuotojų

atstovus šiame nutarime numatytų priemonių diegimo klausimais, jo įgyvendinimą kontroliuoti įmonių inspektavimo metu, tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas bei avarijas, nagrinėjant darbuotojų skundus ir prašymus, taip pat šiuo nutarimu vadovautis dalyvaujant mokymuose, atestacinių komisijų darbe, seminaruose;

1.4.2. sustiprinti įmonėse vykdomų pavojingų darbų bei darbuotojų privalomųjų sveikatos tikrinimų kontrolę;

1.4.3. tikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, parengtų pagal ES teisės aktus, įgyvendinimą įmonėse, vadovaujantis šių teisės aktų nuostatomis, taip pat specialiais tikrinimo moduliais (4–18 priedai: darbo inspektoriams – privalomi, įmonėms – informaciniai).

2. Rekomenduoju:2.1. Mokymo, mokslo ir švietimo įstaigų dėstytojams, profesinių sąjungų, darbuotojų

atstovams pateikta šiame nurodyme medžiaga naudotis praktiniame darbe.2.2. Apskričių teritorinių darbuotojų saugos ir sveikatos darbe komisijų pirmininkams,

nagrinėjant darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apskrityse, vertinti priemonių, užtikrinančių mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų mažinimą įmonėse,

įgyvendinimą.3. Papildau Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo

tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 12 05 įsakymu Nr.282, 39 punktą antru ir trečiu papunkčiais:

„39.2. 2003–2004 metų laikotarpiu pirmaisiais naujoje darbo vietoje metais darbuotojai periodiškai instruktuojami du kartus per metus.

39.3. 2003–2004 metų laikotarpiu darbuotojai, dirbantys esant dideliam pavojui traumuoti galvą, periodiškai instruktuojami tris kartus per metus.“

4. Laikau netekusiais galios:4.1. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2001 m.

balandžio 13 d. įsakymą Nr.105 „Dėl priemonių nelaimingų atsitikimų dirbant aukštyje prevencijai gerinti“ (Žin., 2001, Nr.34-1148).

4.2. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2001 m. birželio 11 d. nutarimą Nr.160 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, parengtų pagal atitinkamus ES teisės aktus, įgyvendinimo“ (Žin., 2001, Nr.57-26069).

4.3. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 m. birželio 20 d. nutarimą Nr.142 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos“ (Žin., 2002, Nr.77-3321).

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS M. PLUKTAS

Lietuvos Respublikos vyriausiojovalstybinio darbo inspektoriaus

2003 m. birželio 20d. nutarimo Nr.1-172“Dėl priemonių darbuotojų

saugos ir sveikatos būklei gerinti”1 priedas (informacinis-konsultacinis)

DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĘ APIBŪDINANČIŲ RODIKLIŲ UŽ 2002 M. LIETUVOS RESPUBLIKOJE APŽVALGA

(2003 m. kovo 21 d. duomenimis)

I. NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE (N-1)

2002 m. įmonėse, įstaigose ir organizacijose įvyko 2573 nelaimingi atsitikimai darbe, iš jų: mirtinų 82, sunkių – 152 (2001 metais atitinkamai - 2584, 86 ir 169).

Skaičiuojant 1000 darbuotojų, nelaimingų atsitikimų rodiklis 2002 ir 2001 metais buvo atitinkamai 2.28 (2.46), iš jų mirtinų – 0.072 (0.072).

1. Pagal ekonominės veiklos rūšis (skaičiuojant 1000 dirbančiųjų):1.1. Statyba: šalies vidurkis viršytas 2.2 karto, o mirtinų atvejų – 4 kartus.1.2. Apdirbamojoje pramonėje (kartu su kasyba ir karjerų eksploatavimu): šalies

vidurkis viršytas 1.75 karto, mirtinų atvejų – šalies vidurkio ribose. Kasyboje ir karjerų eksploatavime rizikos žymiai didesnės, nes darbuotojai susižalojo 2.8 karto dažniau, negu palyginus pagal šalies vidurkį, o mirtinų atvejų – 4.3 karto.

Pažymėtina, kad metalo, maisto, medienos ir tekstilės veiklos srityse įvyko net 83 proc. visų apdirbamojoje pramonėje įvykusių nelaimingų atsitikimų.

1.3. Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai: šalies vidurkis viršytas 1.3 karto, mirtinų – 2 kartus.

1.4. Elektros, dujų ir vandens tiekimas: šalies vidurkis viršytas – 1.1 karto, mirtinų – 2.1 karto.

1.5. Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė: šalies vidurkis viršytas 1.06 karto, mirtinų – 1.85 karto.

1.6. Žuvininkystė: sudaro 70 proc. šalies vidurkio, bet mirtinų atvejų viršyta – 14.3 karto.

2. Pagal darbų rūšis ir aplinkybes:2.1. Kritimai iš aukščio sudaro 20 proc. visų sunkių ir 16 proc. visų mirtinų

nelaimingų atsitikimų. Daugiau kaip pusė jų įvyko statybose, penktadalis apdirbamojoje pramonėje ir dešimtadalis – transporte.

2.2. Net 40 proc. visų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyko naudojant potencialiai pavojingus įrenginius bei dirbant pavojingus darbus. Beveik pusė iš jų įvyko prie kėlimo mechanizmų.

2.3. Iš bendro skaičiaus visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe 80 proc. įvyko privačiame sektoriuje.

2.4. Iš bendro skaičiaus visų žuvusių darbe – 28 proc. buvo neblaivūs.3. Pagal įvykio vietų grupes:3.1. Nuolatinėse darbo vietose įvyko 60 proc. visų nelaimingų atsitikimų, 42 proc.

sunkių ir 37 proc. mirtinų. Po 19 proc. visų sunkių ir mirtinų įvyko kelyje vykdant užduotis ir naudojant įmonės transportą.

3.2. Transporto, žemės ūkio ir statybos įmonėse daugiau nelaimingų atsitikimų įvyksta naudojant mobiliąsias transporto priemones.

4. Pagal traumavimo veiksnių šaltinius:4.1. Apie 60 proc. visų nelaimingų atsitikimų traumavimo veiksnių šaltinis yra darbo

priemonės (mašinos, transportas, kiti įrenginiai).4.2. Pagrindinis mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų (skaičiuojant nuo visų mirtinų

ir sunkių tose šakose) šaltinis – mobiliosios darbo priemonės yra:

- transporte 92 proc.- statyboje 63 proc.

5. Pagal traumavimo veiksnius (proc. mirtinų ir proc. sunkių nuo visų mirtinų ir sunkių):

5.1. Pavojingiausi veiksniai yra:

- transporto priemonės 34 ir 26 - nukritimas iš aukščio 17 ir 21

- elektros srovė 8 ir 1- veikiantis įrenginys 5 ir 13 - žmogaus griuvimas 5 ir 4 - krentantis daiktas 7 ir 2

5.2. Apdirbamojoje pramonėje:

- lekiantys, judantys, krentantys, virstantys, pasislenkantys daiktai, skeveldros 27 ir 26 - veikiantys įrenginiai, mechanizmai 7 ir 29- žmogaus nukritimas iš aukščio 13 ir 17- žmogaus griuvimas 7 ir 1

5.3. Statyboje:

- žmogaus kritimas iš aukščio 26 ir 44 - transporto priemonė 30 ir 17- žemės ir kitų medžiagų griūtys 13 ir 1- daiktų kritimas 9 ir 11- elektros srovė 8 ir 1

5.4. Transporte:

- transporto priemonė 46 ir 52 - žmogaus kritimas iš aukščio 27 ir 19- smurtas 0 ir 10

5.5. Elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonėse:

- elektros srovė 25 ir 40- žmogaus griuvimas 0 ir 40- žmogaus kritimas iš aukščio 25 ir 0- nuodingi (gailūs) junginiai 25 ir 0

5.6. Žemės ūkio įmonėse:

- transporto priemonės 40 ir 20

- veikiantis įrenginys, mechanizmas 20 ir 60

- daiktų kritimas 20 ir 0

- gyvūnų poveikis 0 ir 20

5.7. Miškininkystėje:

- daiktų, ruošinių kritimas, virtimas, poslinkis 100 ir 66

- žmogaus kritimas iš aukščio 0 ir 17

6. Pagal pagrindines traumavimo priežasčių grupes (proc. mirtinų ir proc. sunkių nuo visų mirtinų ir sunkių):

6.1. Statyba:

- organizacinės 46 ir 66 - eismo pažeidimų 26 ir 11- techninės 4 ir 17

6.2. Apdirbamoji pramonė:

- organizacinės 55 ir 50 - techninės 20 ir 31- eismo pažeidimų 13 ir 7

6.3. Transportas:

- organizacinės 36 ir 50 - techninės 9 ir 5- eismo pažeidimų 36 ir 32

6.4. Žemės ūkis:

- organizacinės 100 ir 60- techninės 0 ir 20- eismo pažeidimų 0 ir 20

6.5. Miškininkystė:

- organizacinės 100 ir 83- techninės 0 ir 17

7. Pagal pagrindines nukentėjusiųjų profesijas (proc. mirtinų ir proc. sunkių nuo visų mirtinų ir sunkių):

- kvalifikuoti darbininkai 39 ir 44- vairuotojai ir kilnojamų įrenginių operatoriai 31 ir 21- nekvalifikuoti darbininkai 10 ir 17- tarnautojai 0 ir 2

8. Pagal nukentėjusiųjų amžių (proc. visų nelaimingų atsitikimų nuo visų sunkių ir mirtinų):

- 14-18 0

- 19-30 26- 31-40 23- 41-50 26- 51-60 21- 61 ir vyresni 4

9. Pagal nukentėjusių darbo stažą (proc. mirtinų ir proc. sunkių nuo visų mirtinų ir sunkių):

- iki 1 m. 51 ir 59- 5-10 m. 11 ir 11- 3-5 m. 11 ir 9- 10-20 m. 10 ir 5Virš 20 m. 7 ir 3- 1-2 m. 5 ir 6- 2-3 m. 4 ir 7

10. Pagal nelaimingų atsitikimų pasiskirstymą nuo darbo pradžios (proc. nuo visų nelaimingų atsitikimų):

- per pirmąsias 4 darbo valandas 36- per antrąsias 4 darbo valandas 50- daugiau kaip 8 valandas 14

11. Pagal žmogaus kūno dalių pakenkimą (proc. mirtinų ir proc. sunkių):

- galvos 45 ir 15- liemens 19 ir 9- keleto kūno dalių ( organų) 15 ir 3- kvėpavimo, kraujo apytakos organų pakenkimai 12 ir 1- apatinių galūnių 3 ir 30- viršutinių galūnių 0 ir 41

II. PROFESINĖS LIGOS

2002 metais gauti 524 pranešimai apie asmenims įtariamas profesines ligas, iš kurių 469 asmenims (89.5 proc.) patvirtinta profesinės ligos diagnozė (2001 m. – 370 asmenų dirbantiems arba buvusiems darbuotojams). Profesinių ligų valstybės registro duomenimis 2002 metais nustatytas 801 profesinės ligos atvejis, 2001 m. - 570 profesinių ligų atvejų.

1. Pagal ekonominės veiklos rūšis (proc. nuo visų profesinių ligų):

- žemės ūkis ir miškininkystė 35- statyba 24- apdirbamoji pramonė 17.2

- transportas 8.7- elektros,dujų ir vandens tiekimas 3.2- kitos 9.7

2. Pagal struktūrą (proc. nuo visų profesinių ligų):

- ausies ligos 44.6 (2001 m. buvo 38 proc.)- vibracinė liga 37.3. (41.4 )- jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos

12.4 (13.3 )

- kvėpavimo sistemos ligos 1.9 (2.3)- nervų sistemos ligos 1.6 (2.3)- kitos 2.1 (2.6)

3. Pagal veiksnius (proc. nuo visų profesinių ligų):

- fizikiniai 88.9 (88.1 )

- įtampos 8.01 (7.9 )

- cheminiai 1.5 (1.1)

- dulkės (aerozoliai) 1.1 (1.7)

- biologiniai 0.5 (1.2)

4. Pagal susirgimų amžių (proc. nuo visų profesinių ligų):

- 50-59 m. 53.8 (57.6)- 60-69 m. 22.4 (20.7)- 40-49 m 22.1 (19.3)- 30-39 m. 1.7 (2.1)- 20-29 m 0 (0.3)

5. Pagal susirgusių profesinį stažą (proc. nuo visų profesinių ligų):

- 20-29 m. 48 (33.5)- 0-9 m. 31 (42.5)- 10-19 m. 10 (13.9)- 40-49 m. 10 (5.4)

6. Pagal profesiją (proc. nuo visų profesinių ligų):

- vairuotojai ir kilnojamųjų įrenginių operatoriai 80.6 (84.0)- metalo ir mašinų ir joms giminingų profesijų darbininkai 2.2 (-)- statybos ir kitų gavybų darbininkai 4.0 (-)- mašinų operatoriai ir surinkėjai 4.0 (-)

- sprogių profesijų darbininkai 2.2 (-)- kiti 7.0 (-)

III. TEISĖS AKTŲ, PARENGTŲ PAGAL ES DIREKTYVAS, DIEGIMAS ĮMONĖSE

(atlikus tikslinį inspektavimą pagal pagrindinių reikalavimų grupes ir išvedus procentus nuo specialiai šiais klausimais patikrintų įmonių)

1. Darboviečių įrengimas:

- teisės akto reikalavimai įteisinti lokaliniuose aktuose 64 (2001 m. buvo 26.6)- pavojingų zonų apsauga atitinka reikalavimus 75 (44.1)- evakuaciniai keliai, išėjimai atitinka reikalavimus 83 (56.9)- durys ir vartai atitinka reikalavimus 92 (70.9)

2. Darboviečių įrengimas statybvietėse:

- reikalavimai įteisinti lokaliniuose aktuose 74 (36)- paskirti saugos ir sveikatos koordinatoriai 62 (44)- parengti priemonių planai 55 (40)- pastoliai ir kopėčios atitinka reikalavimus 62 (44)- darbuotojai apsaugoti nuo kritimo 74 (49)- darbuotojai apsaugoti nuo krentančių daiktų 86 (49)

3. Darbo įrenginių naudojimas:

- reikalavimai įteisinti lokaliniuose aktuose 72 (26)

- atliktas įrenginių pavojaus identifikavimas ir rizikos vertinimas

36 (29)

- apsaugos ir apsauginiai įtaisai atitinka reikalavimus 82 (44)

- įvertinta mobiliųjų darbo įrenginių keliama rizika 42 (39)

- įsigyti įrenginiai atitinka reglamentų reikalavimus 57 (38)

- yra įrenginio gamintojo dokumentai 55 (34)

4. Asmeninės apsaugos priemonės:

- reikalavimai įteisinti lokaliniuose aktuose 75 (34)- įvertinta rizika ir sudarytos rizikų įvertinimo lentelės 53 (42)- remiantis rizikų įvertinimo lentele parengti išduodamų AAP sąrašai 60 (46)- darbuotojai aprūpinti AAP 84 (49)- darbuotojai instruktuoti apie AAP ir išmokyti naudotis 80 (54)- išduodamos AAP priemonės turi atitikties žymėjimą arba sertifikatą 49 (29)

5. Darbas su asbestu:

- reikalavimai įteisinti lokaliniuose aktuose 34 (20)- turi duomenis apie statiniuose (įrenginiuose) naudotą asbestą 44 (19)- įvertinta rizika darbo vietose, kur dirbama su asbestu 65 (15)- darbuotojai aprūpinti tinkamomis AAP 93 (10)- praneša Darbo inspekcijai apie darbus su asbestu 57 (16)- medžiagos su asbestu tinkamai žymimos etiketėse 92 (92)

6. Apsauga nuo triukšmo:

- reikalavimai įteisinti lokaliniuose aktuose 73 (25)- atlikti triukšmo matavimai 58 (45)- darbo vietų, kur triukšmas didesnis negu 85 dB (A) 40 (39)- numatytos priemonės triukšmui mažinti 47 (37)- atliekamas darbuotojų klausos patikrinimas 77 (46)- naudojamos AAP (46)

7. Darbas sprogioje aplinkoje:

- reikalavimai įteisinti lokaliniuose aktuose 79 (66)

- įvertinta rizika 50 (55)

- yra priemonių planai 48 (58)

- taikoma paskyrų sistema 78 (66)

- darbo vietos suskirstytos į zonas ir pažymėtos 44 (42)

8. Ženklų naudojimas:

- reikalavimai įteisinti lokaliniuose dokumentuose 58 (19)

- pažymėtos pavojingos vietos, kliūtys, keliai 60 (38)

- aptarnaujantys kėlimo mašinas apmokyti naudoti rankų ženklus 72 (32)

- pažymėtos cheminių medžiagų saugojimo talpyklos, vamzdynai 75 (25)

9. Apsauga nuo biologinių medžiagų:

- reikalavimai įteisinti lokaliniuose dokumentuose 60 (43)- nustatytas ir įvertintas medžiagų poveikis 10 (9)- įvertinti neišvengiami rizikos veiksniai 0 (33)- darbuotojai aprūpinti AAP 100 (48)- darbuotojai pasitikrinę sveikatą 100 (52)

10. Apsauga nuo švino ir jo junginių:

- reikalavimai įteisinti lokaliniuose dokumentuose 89 (38)

- darbuotojai aprūpinti AAP 100 (65)

- tinkamai ir reguliariai matuojama švino koncentracija darbo aplinkos ore

61 (34)

- tikrinama darbuotojų sveikata 93 (65)

- vykdomi kraujo tyrimai 40 (52)

- nustatytos priemonės darbo sąlygoms gerinti 92 (55)

IV. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS PREVENCIJOS ORGANIZAVIMAS

1. Pagrindiniai VDI prevencinės veiklos rodikliai:

1.1.Patikrinta įmonių 14.6 tūkst. (2001 m. – 14.5 tūkst.)

1.2. Atlikta reaguojamųjų bei sisteminių (teminių ir specialiųjų) inspektavimų

17.9 tūkst. (18.3)

1.3. Iš bendro inspektavimų skaičiaus (2.2.):

1.3.1. Tiriant nelaimingus atsitikimus 525 (529)

1.3.2. Tiriant profesines ligas 975 (884)

1.3.3. Priimant eksploatacijon naujas įmones (jų filialus)

1568 (1425)

1.3.4. Tiriant skundus ir prašymus 2839 (2857)

1.3.5. Tiriant socialinių partnerių prašymus 267 (155)

1.4. Įteikta darbdaviams reikalavimų 10.4 tūkst. (9.8 tūkst.)

1.5. Nurodyta įgyvendinti priemonių, skirtų nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų priežastims bei nustatytiems darbo teisės pažeidimams pašalinti

74.8 tūkst. (67.6 tūkst.)

1.5.1. tarp jų – darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais


1.6. Atestuota asmenų 14.1 tūkst. (12.6 tūkst.)

1.7. Konsultuota asmenų įmonėse 53.2 tūkst. (48.9 tūkst.)

1.8. Konsultuota asmenų priėmimo VDI skyriuose metu


1.9. Konsultuota telefonu 98.6 tūkst. (103 tūkst.)

1.10. Konsultuota raštu 1150 (1364)

1.11. Atlikta kontrolinių matavimų 4243 (3494)

1.12. Dalyvauta teismuose 744 (715)

1.12.1. iš jų – dėl ATP protokolų ir nutarimų skirti baudų

532 (493)

1.13. Išnagrinėta teisės aktų projektų 309 (307)

1.13.1. pateikta pasiūlymų 1.6 tūkst. (1.3 tūkst.)

1.14. Patikrinta įmonių pateiktų lengvų nelaimingų atsitikimų tyrimo aktų

3901 (3853)

1.14.1. iš jų – grąžinta įmonei patikslinti 1042 (1153)

1.15. Nustatyta:

1.15.1. darbo sutarties sudarymo pažeidimų 9.45 tūkst. (6.87 tūkst.)

1.15.2. neteisingai įformintų darbo sutarčių 26.6 tūkst. (25.1 tūkst.)

1.15.3. koordinuojant nelegalų darbą kartu su kitomis kontroliuojančiomis institucijomis išaiškinta nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų

8.5 tūkst. (-)

Tarp jų VDI jėgomis 1.26 tūkst. (1.16 tūkst.)

1.15.4. darbo apmokėjimo pažeidimų 3.3 tūkst. (3.6 tūkst.)

1.15.4.1. iš jų – dėl darbo užmokesčio vėlavimo 1.3 tūkst. (1.2 tūkst.)

Tarp jų – kai atlyginimas nemokamas 2 ir daugiau mėnesių

141 (412)

Kai nemokamas MMA 44 (46)

1.15.5. darbo ir poilsio laiko organizavimo pažeidimų 5.9 tūkst. (4.5 tūkst.)

1.15.6. žalos atlyginimo pažeidimų 13 (35)

1.15.7. priemokų ir kitų kompensacijų mokėjimo pažeidimų

473 (561)

1.16. Išnagrinėta skundų ir prašymų 3822 (3726)

1.16.1. juose iškelta klausimų 5113 (5085)

Tarp jų – darbo teisės 4596 (4526)

1.16.1.1. iš jų – dėl darbo sutarties 1274 (954)

1.16.1.2. dėl darbo apmokėjimo 1799 (2099)

iš jų – dėl 2 ir daugiau mėn. nemokamo DU 173 (283)

1.16.1.3. dėl darbo ir poilsio laiko 679 (438)

1.16.1.4. dėl nelaimingų atsitikimų 98 (115)

1.17. Taikytos sankcijos:

1.17.1. sustabdyta įmonių (filialų) 12 (34)

1.17.2. sustabdyta padalinių 32 (40)

1.17.3. uždrausta darbo vietų ir darbo priemonių eksploatacija

759 (620)

1.17.4. įforminta ATP protokolų 1641 (1595)

1.17.5. VDI priimta nutarimų skirti baudą: 876 (893)

1.17.5.1. skirtų baudų suma (Lt) 510530 (556175)

1.17.5.2. vidutinis skirtos baudos dydis (Lt) 583 (623)

1.17.5.3. po apeliacijų patvirtintų VDI nutarimų skirti baudą skaičius

867 (882)

1.17.5.5. po apeliacijų likusių baudų suma (Lt) 484130 517475

1.17.5.6. vidutinis baudos dydis (Lt) 558 587

1.17.5.7. sumokėtų baudų suma (kartu su antstoliais) 317890 366005

1.17.6. Perduota teismams ATP protokolų 750 680

1.17.6.1. skirta nuobauda (atvejų sk.) 403 382

1.17.6.2. skirtų baudų suma (Lt) 380119 588940


1.17.6.4.įvertinus vyriausiojo administracinio teismo sprendimus po pažeidėjų apeliacijos liko Lt skirtų atvejų

401 376

1.17.6.5. liko skirtų baudų suma (Lt) 640119 488840


1.17.6.7. vidutinės baudos dydis dėl nelegalaus darbo darbdaviams (Lt)

1890 1337

- darbuotojams 33 26

2. Pagrindinės darbdavių prevencinės veiklos organizavimo priemonės (pagal VDI atliktus patikrinimus):

2.1. Įmonių skaičius (proc.), kuriose:

2.1.1.įsteigta darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų 92.1 (2001 m. buvo 81.3)

2.1.2. atestuotų darbdavių 97.3 (87.6)

2.1.3. įsteigta darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų 89.0 (84.0)

2.1.4. nustatyti rizikos pavojai 86.7 (34.2)

2.1.5. nustatyti rizikos šaltiniai 80.7 (34.8)

2.1.6. atlikti rizikos tyrimai 54.0 (35.1)

2.1.7. darbuotojai informuoti apie pavojus, rizikas 62.5 (46.6)

2.1.8. nurodyti pavojai ir priemonės jiems išvengti parengtose instrukcijose

81.1 (66.3)

2.1.9. parengti priemonių planai darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti

49.6 (28.0)

2.1.10. įdiegtos naujos darbo priemonės arba modernizuotos esamos

49.6 (23.0)

2.1.11. pavojingų darbų procesai pakeisti į nepavojingus

33.2 (nebuvo tikrinta)

2.1.12. įrengtos naujos darbo vietos, atitinkančios minimalius reikalavimus

49.4 (-“-)

2.1.13. įrengtos kolektyvinės saugos priemonės 46.5 (-“-)

2.1.14. nustatytas darbo terminas, atsižvelgiant į darbuotojų galimybes

29.8 (-“-)

2.1.15. darbuotojai pilnai aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis

62.1 (34.0)

2.1.16. darbuotojai pilnai apmokyti ir instruktuoti 66.6 (28.0)

2.1.17. atliktas darbo vietų higieninis įvertinimas 65 (56)

2.1.18. neįvykdyti darbo inspektorių nurodymai 137 (439)

2.1.19. buvo nuslėpti nelaimingi atsitikimai 4 (7)

2.2. Atlikus higieninį darbo vietų vertinimą, nustatyta darbuotojų (%) dirbančių:2.2.1. normaliose darbo sąlygose 91.7 (74.5)

2.2.2. kenksmingose darbo sąlygose 6.8 (24.2)

2.2.3. labai kenksmingomis darbo sąlygomis 1.2 (1.1)

2.2.4. neatestuotuose darbo vietose 0.3 (0.2)

2.3. Darbuotojų, kurių sveikata patikrinta, skaičius (%) 96 (96.8)

2.4. Ištirta lengvų nelaimingų atsitikimų (N-1) 3901 (3853)

2.4.1. iš jų gauta iš darbo inspektorių pataisymams (patikslinimui)

1042 (1153)

2.5. Teisės aktų, parengtų pagal ES direktyvas, įgyvendinimo organizavimo apžvalga 2.5.1. Darboviečių įrengimo nuostatai:Reikalavimų įgyvendinimas siekia vidutiniškai 78 proc., tačiau dar vienas trečdalis įmonių neįteisino reikalavimų lokaliniuose dokumentuose, vienas ketvirtadalis – neįvykdė reikalavimų, susijusių su pavojingų zonų apsauga 2.5.2. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai:Reikalavimų įgyvendinimas siekia vidutiniškai 68 proc., tačiau tik kas antroje įmonėje parengti priemonių planai, darbuotojai neapsaugoti nuo kritimo, neatitinka reikalavimų pastoliai ir kopėčios, nepaskirti saugos ir sveikatos koordinatoriai 2.5.3. Darbo įrenginių naudojimo nuostatai:Reikalavimų įgyvendinimas siekia vidutiniškai 57 proc. Ypač mažai įmonių (tik kas trečia) identifikuoja pavojus ir vertina riziką, tik kas antroje įmonėje įsigyjami įrenginiai atitinka techninių reglamentų reikalavimus.2.5.4. Asmeninių apsaugos priemonių naudojimo nuostatai:Reikalavimų įgyvendinimas siekia vidutiniškai 66 proc., tačiau kas antroje įmonėje nesudaromos rizikų lentelės, išduodamos AAP neturi atitikties žymėjimų arba sertifikatų 2.5.5. Darbo su asbestu taisyklės.Reikalavimų įgyvendinimas siekia vidutiniškai 64 proc. Dauguma įmonių neturi duomenų apie naudotą asbestą statiniuose (įrenginiuose), nepraneša Darbo inspekcijai apie darbą su asbestu, kas trečioje įmonėje neįvertinta rizika, dviejuose trečdaliuose įmonių reikalavimai neįteisinti lokaliniuose dokumentuose 2.5.6. Apsaugos nuo triukšmo nuostatai.Reikalavimų įgyvendinimas vidutiniškai siekia 61 proc. Neatliekami triukšmo matavimai, nenumatytos priemonės triukšmui mažinti, net ketvirtadalyje patikrintų įmonių nevykdomi darbuotojų klausos patikrinimai, o patys darbuotojai nenaudoja asmeninių apsaugos priemonių 2.5.7. Darbo sprogioje aplinkoje nuostatai.Reikalavimų įgyvendinimas siekia vidutiniškai 60 proc. Blogiau vykdomos priemonės, susijusios su rizikos vertinimu, priemonių planų sudarymu bei darbo vietų suskirstymu į zonas ir jų pažymėjimu 2.5.8. Ženklų naudojimo nuostatai.

Reikalavimų įgyvendinimas siekia vidutiniškai 66 proc. Beveik pusėje įmonių nepaženklintos kliūtys, keliai, pavojingos vietos, reikalavimai neįteisinti lokaliniuose dokumentuose 2.5.9. Apsaugos nuo biologinių medžiagų naudojimo nuostatai.Reikalavimų įgyvendinimas siekia vidutiniškai 54 proc. Nei vienoje iš patikrintų įmonių nebuvo įvertinti neišvengiami rizikos veiksniai, tik kas dešimtoje – nustatytas ir įvertintas medžiagų poveikis. 2.5.10. Apsaugos nuo švino ir jo junginių nuostatai.Reikalavimų įgyvendinimas siekia vidutiniškai 80 proc. Prie blogiau vykdomų reikalavimų priskirtini nereguliarios švino koncentracijos ore matavimai bei kas antroje įmonėje nevykdomi kraujo tyrimai.

3. ES vyriausiųjų darbo inspektorių komiteto sudarytos darbo grupės (Danija, Vokietija, Austrija, Ispanija) dėl Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos veiklos vertinimo išvados ir pasiūlymai.

3.1. Darbo inspekcijos veiklos organizavimas.Vertinimas:1. Lietuvoje yra ir aktyviai veikia integruota valstybinė darbo inspekcija. Profesinės

saugos ir sveikatos inspektavimo sistema sudaryta ir atitinka pagrindinius ES vyriausiųjų darbo inspektorių komiteto Bendrųjų principų reikalavimus. Pagal turimus resursus Lietuvoje per pastaruosius metus šioje srityje padaryta sparti pažanga.

2. Veiklos organizavimo sistema atitinka sistemą ES valstybėse narėse.3. Specializuoti inspekcijos skyriai neatitinka integruotumo principo.Rekomendacijos:1. Padidinti kompleksinių inspektavimų skaičių.2. Padidinti higienistų skaičių.3. Specializuotus skyrius sujungti su teritoriniais.4. Tobulinti rizikos vertinimo inspektavimą.5. Plačiau bendradarbiauti su Darbo medicinos centru, kitomis institucijomis.

3.2. Planavimas.Vertinimas:Planavimo sistema atitinka sistemą ES valstybėse narėse.Rekomendacijos:1. Priemones darbo sąlygoms gerinti planuoti taip pat remiantis sergamumo analizės

rodikliais. 2. Numatyti priemones veiklos efektyvumui įvertinti.3.3. Darbo inspektorių mokymas.Vertinimas:Mokymas vykdomas pagal numatytas programas, organizuojami kursai, seminarai

darbo teisės, darbo higienos, profesinės sveikatos, nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo, rizikos vertinimo klausimais. Parengta speciali mokymo (16 savaičių) programa.

Rekomendacijos:1. Atnaujinti esamą mokymo sistemą, įskaitant socialinių įgūdžių mokymą.2. Pagerinti inspektorių darbą komandoje.3. Analizuoti mokymo poreikius.

3.4. Informavimas.Vertinimas:1. Informavimo sistema atitinka sistemą ES valstybėse narėse.2. Dėl informacijos, kuri pateikiama elektroniniu būdu (internetas, ,,Valdybos

žinios”, ,,Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros Lietuvos ryšių punktas” ir kt.), taip pat įvertinus jos pateikimą laikraščiuose, televizijos bei radijo laidose, sistema atrodo beveik pavyzdine.

Rekomendacijos:Padidinti leidinių (brošiūrų, lankstinukų, skrajučių ir pan.) skaičių, ypač skirtų

darbdaviams ir darbuotojams, dirbantiems įvairiuose sektoriuose ir gamyboje.

3.5. Inspektavimo metodai.Vertinimas:1. Teisės aktų įgyvendinimo kontrolės sistema (organizavimas, darbuotojai, struktūra,

politika, principai ir metodai) atitinka daugumoje ES valstybių narių taikomą sistemą.2. Atliekant įmonių/darbo vietų inspektavimą, per daug laiko skiriama dokumentų

tikrinimui.Rekomendacijos:1. Daugiau dėmesio skirti darbo vietų inspektavimui, o ne darbui su dokumentais arba

atskirais asmenimis. Pabrėžti prevenciją ir nukreipti pastangas į tuos specifinius pavojus, kurie kelia realią grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai tam tikruose sektoriuose.

2. Skatinti darbuotojų atstovų dalyvavimą inspektavimuose.3. Skatinti/įtvirtinti rizikos vertinimą.

3.6. Resursai.Vertinimas:1. Nepakankami, bet turi tendenciją didėti.2. Darbo biure yra labai daug (planavimas, ataskaitų rengimas atima nemažai laiko).Rekomendacijos:Sumažinti darbo biure krūvį ir daugiau resursų nukreipti prevenciniam darbui.

3.7. Socialinis dialogas.Vertinimas:Nors socialinio dialogo struktūra bei uždaviniai nacionaliniu, regionų ir įmonių lygiu

pagal įstatymus tapatūs ES valstybėse taikomai sistemai, tačiau dabartinės sąlygos riboja praktinį jų taikymą įmonės lygiu.

Rekomendacijos:1. Įstatymuose įtvirtinti saugos atstovų teisių apsaugą ir garantijas kaip pagrindinę

socialinio dialogo sąlygą.2. Skatinti ir/arba įtvirtinti reikalavimus skirti saugos atstovus įmonėse.3. Peržiūrėti saugos atstovų skyrimo kriterijus, įskaitant darbuotojų įmonėje skaičių.4. Gerinti ir įvertinti reikalavimus dėl saugos atstovų mokymo.5. Plėtoti glaudesnį darbdavio ir darbuotojų (arba jų atstovų) bendradarbiavimą

vertinant riziką.

3.8. Priemokos už kenksmingą darbą.Vertinimas:Galiojanti sistema neatitinka ES šalyse esančios sistemos, taip pat ES pagrindinės

direktyvos dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai gerinti (89/391/EEC) reikalavimų.

Rekomendacijos:1. Pakeisti teisinę situaciją taip, kad norminiai aktai atitiktų prevencinį pagrindinės

direktyvos 89/391/EEC požiūrį, o darbdaviai netektų galimybės palikti kenksmingas darbo sąlygas ir mokėti priemokas darbuotojui, sutinkančiam šiomis sąlygomis dirbti.

2. Darbuotojų atlyginimas turi būti kolektyvinių derybų proceso dalis ir visiškai nesusietas su darbuotojų sauga ir sveikata. Priemokų už kenksmingą darbą mokėjimas turi būti pakeistas kitomis iniciatyvomis, skatinančiomis gerinti darbo sąlygas.

3.9. Įstatymdavystė.Vertinimas:Beveik visos ES direktyvos, susijusios su darbuotojų sauga ir sveikata, perkeltos į

nacionalinę teisę. Esama teisės sistema numato reikalavimus institucijoms, partnerystei, galią bei priemones, reikalingas laikytis ES teisės aktų, reguliuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei atitinka ES valstybėse narėse taikomą teisės sistemą.

Svarbu:Įgyvendinimas.

3.10. Profesinės sąjungos (kontrolės funkcijos).Vertinimas:Socialinis dialogas –vadovų ir darbuotojų arba jų atstovų bendradarbiavimas – yra

vienas iš svarbiausių pagrindinės direktyvos 89/391/EEC elementų. Tam, kad šiame dialoge partneriai būtų lygiaverčiai, jie privalo turėti tokią pačią įtaką, paremtą tokiomis pačiomis galiomis. Suteikiant profesinėms sąjungoms specifinę kontrolės funkciją darbuotojų sveikatos ir saugos srityje, socialinis dialogas nukenčia dėl šios nesubalansuotos situacijos.

Rekomendacijos:Peržiūrėti kontrolės funkcijas, įstatymu suteiktas profesinėms sąjungoms, siekiant, kad

jų veikla atitiktų socialinio dialogo koncepcijos filosofiją, numatytą pagrindinėje direktyvoje 89/391/EEC.

4. Požiūriai į profesinę saugą ir sveikatą Lietuvoje (Glazgo universiteto tyrimo pagrindinių išvadų pagrindu):

4.1.Skaudžiausios problemos – netekti darbo, laiku negauti atlyginimo arba jį gauti per mažą. Dirbantiesiems taip pat labai svarbu darbo sutarties sudarymas ir vykdymas. Tik paskiausiai įvardijamos problemos, susijusios su nelaimingais atsitikimais ir profesinėmis ligomis.

4.2. Saugos komitetų narių (darbininkų atstovų ) gebėjimai riboti, nes jie nėra specialiai mokomi darbuotojų saugos ir sveikatos, rizikos vertinimo klausimais, silpnos profesinių sąjungų organizacijos.

4.3. Didesnė pažanga užsienio kapitalo įmonėse. Privačiose įmonėse nepakankamas darbuotojų motyvavimas, mokymas ir instruktavimas.

4.4. Silpnas socialinis dialogas įmonės lygiu. Dialogo, koks jis turi būti plačiąja prasme (europinio modelio), praktiškai nėra.

4.5. Neužtektinai propaguojami geros praktikos pavyzdžiai.4.6. Darbuotojų saugos ir sveikatos aktualijos geriau turėtų būti skleidžiamos

žiniasklaidos priemonėse.

Lietuvos Respublikos vyriausiojovalstybinio darbo inspektoriaus

2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.1-172“Dėl priemonių darbuotojų saugos ir

sveikatos būklei gerinti” 2 priedas (informacinis)

PREVENCIJOS KELIAS

Nelaukite ligų ar nelaimingų atsitikimų darbe, užbėkite tam už akių !

Darbdaviai, vertinkite esamas ir galimas rizikas darbe !Rizikos vertinimo organizavimas ir nelaimingų atsitikimų prevencija yra kiekvieno

įmonės vadovo pareiga. Tai turėtų atsispindėti ir būti vienu iš pagrindinių vadybos, siekiant kokybės, elementų. Ekonominiai ir socialiniai aspektaiNelaimingų atsitikimų darbe tiesioginės išlaidos vidutiniškai vienam atsitikimui sudaro apie 5000 Lt. Po nelaimingo atsitikimo dar išlieka ypač svarbūs netiesioginiai nuostoliai, mažiausiai vienas iš trijų:- samdinių prarastas darbo laikas,- gamybos sumažėjimas,- ar išlaidos įrenginių remontui.Kiekviena pavojinga situacija apsunkina darbą. Tai destrukcijos ir gamybos mažėjimo priežastis?Tai išdava ir socialinė aplinka.Rizikos vertinimas, veiksmų prioritetų parinkimas ir sprendimas pradėti šiuos darbus leidžia užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams ir pagerina įmonės darbo našumą ir rezultatus.

Vadovaukitės šiuo vadovu

Šio vadovo tikslas padėti Jums tinkamu ir paprastu būdu organizuoti Jūsų prevencijos veiksmus.Čia parodyti trys pagrindiniai momentai.

1. Pavojų identifikavimas

Tinkamai nustatant pavojingas situacijas įmonėje ši užduotis, kaip taisyklė, atliekama apimant visus skirtingus padalinius ir konsultuojantis su asmenimis, kurie juose dirba. Jūs taip pat galite prašyti paslaugas teikiančių darbo mediko ar darbų saugos specialisto pagalbos.

2. Pavojų nagrinėjimas ir prioritetų atranka (pagal tikimybę ir(arba) jų pasekmių sunkumą)

Kad supaprastintumėte savo užduotį, Jūs privalote panaudoti visą jau žinomą informaciją apie egzistuojančius įmonėje pavojus: darbuotojų patirtį, darbo mediko ar darbų saugos specialisto nustatytus pažeidimus, įvykusius nelaimingus atsitikimus darbe ir profesinius susirgimus.Kita dalis dažniausiai pasitaikančių profesinių pavojų Jums nurodyta šiame vadove.

3. Sprendimų įgyvendinimas

Kiekvienam prioritetiniu įvardintam pavojui:· numatykite labiausiai tinkamas prevencijos priemones;·nustatykite nuoseklų jų įgyvendinimo darbo vietoje planą.

Vadovas skirtas darbdaviuiŠį vadovą sudaro kortelės, kuriose nurodomi pavojai ir lentelės jiems surašyti ir

apibūdinti.

KortelėsJose surašyti dažniausiai sutinkami pavojai. Kiekvienoje kortelėje Jūs surasite pavyzdžius:·dažniausiai sutinkamų įmonėse ir darbo vietose pavojingų situacijų apžvalgą;·pasirenkamų prevencijos priemonių rizikai sumažinti.

LentelėsNuosekliai - padalinys po padalinio ar vieta po vietos sudarius pavojų sąrašą, Jūs galėsite:·nustatyti įmonėje pavojingas vietas ir tiksliai jas lokalizuoti;·atrinkti svarbos tvarka pirmiausiai pertvarkytinas vietas (remiantis sukaupta informacija, be to: samdinių patirtimi, faktais nustatytais darbo mediko ir t.t.);·priimti sprendimus ir numatyti veiksmų planą.

Kaip užpildyti lenteles ?Pavojų nagrinėjimą reikia daryti nuosekliai -padalinys po padalinio ar darbo vieta po vietos.Kiekvieno padalinio ar vietos nagrinėjimas pareikalaus iš Jūsų nustatyti, ar pavojai, paminėti kortelėse (ir ne tik jie), egzistuoja ar ne, ir nustatytą pavojų įrašykite į lentelę.

Kitų papildomų žinių kreipkitės į darbo mediką, darbų saugos specialistą, profesines organizacijas, į specializuotas paslaugų bendroves, Respublikinį darbų saugos centrą, Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą, Valstybinę darbo inspekciją. Jie gali Jums suteikti daugelyje atskirų sričių savo pagalbą ir patirtį:·dokumentaciją atsakymams į Jūsų klausimus;·visuotinę informaciją, specialiai pritaikytą Jūsų poreikiams;·patarimus, kaip identifikuoti įmonėje esančius pavojus: jie gali peržiūrėti su Jumis sprendimus;·atlikti daugelio kenksmingų faktorių (pavojų) matavimus.

Pagalba Jūsų veiksmuosePapildyti Jūsų profesines pavojų prevencijos žinias gali kai kurie dalykai:·5 profesinės rizikos vertinimo žingsniai (Išleido VŠĮ Respublikinis darbų saugos centras) - interneto svetainės adresas:www.resp-dsc.com. ·Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai. (Žin., 1998, Nr.43-1188);·LST EN 1050 Mašinų sauga. Rizikos vertinimo principai;·LST EN 1127-1 Sprogioji aplinka. Sprogimų prevencija ir apsauga.

Labai svarbu, kad visi asmenys, susiję su pavojų nagrinėjimu, būtų prie to prisidėję.Taip pat svarbu, kad priimami sprendimai būtų lengvai įgyvendinami.

Ar Jums reikia pagalbos ?Šio vadovo tikslas palengvinti Jūsų veiksmus, kurių imatės rizikos mažinimui ir prevencijai, bet negali atsakyti į visus Jūsų klausimus.

1 dalis. Pagrindinės sąvokos ir metodika;·BS 8800 Profesinės sveikatos ir saugos vadybos sistemos;·OHSAS 18001 Profesinės sveikatos ir saugos vadybos sistemos. Reikalavimai;·OHSAS 18002 Profesinės sveikatos ir saugos vadybos sistemos. OHSAS 18001 įgyvendinimo gairės.·Valstybinės darbo inspekcijos svetainėje (adresu www.vdi.lt) skyrelyje “Konsultuojame, patariame aiškiname” pateikta metodinė medžiaga.

1 kortelė

Kritimo ant lygaus paviršiaus pavojus

Suraskite savo darbo padalinyje vaikščiojimui pavojingus ruožus (vietas).

Šią riziką Jūs sumažinsite, jei, pavyzdžiui,…

Viena iš dažnai pasitaikančio sužeidimo pavojaus priežasčių kiekvienam asmeniui yra kritimas ant lygaus paviršiaus. Sužeidimas gali kilti nukritus savaime ar užkliuvus už kokio nors daikto, mašinos dalies arba baldo.

Pavojų ir prevencijos priemonių pavyzdžiai

· slidus pagrindas: išsilieję produktai (vanduo, alyva, degalai, atliekos …), klimatinės sąlygos (lapai, sniegas, ledas …)…

· nelygus pagrindas, žemas praėjimas, pakyla, apiręs šlaitas…

· netinkamas pagrindas: danga apirusi, nelygi, duobėta, atsilupusios plytelės (plokštės)…

· praėjimas, esantis šalia pavojingų zonų: išsikišusios dalys…

· praėjimai užgriozdinti įvairiais sandėliuojamais daiktais: žarnos, elektros prailgintuvai, kartoninės dėžės, plokštės…

· ir t.t.

· organizuosite žmonių judėjimo vietų aptvėrimą savo įmonėje;

· panaikinsite vaikščiojimui pavojingas zonas: paklosite neslidžią dangą, išlyginsite dangos nelygumus, praplatinsite praėjimus…

· tvarkingai prižiūrėsite paviršius: periodiškai ir neatidėliojant valysite tais atvejais, kai remonto metu išbarstomi produktai, netinkamos detalės…

· palaikysite praėjimus laisvus, juos paženklinsite ir apšviesite…

· ir t.t.

2 kortelė

Kritimo iš aukščio pavojus

Suraskite savo darbo padalinyje vaikščiojimui pavojingus ruožus (vietas).

Šią riziką Jūs

Viena iš labai dažnai pasitaikančio sužeidimo pavojaus priežasčių kiekvienam asmeniui yra kritimas iš aukščio. Sužeidimas gali kilti nukritus savaime ar nuo aukštų mašinos ar statinio dalių. Jis yra tuo sunkesnis, kuo didesnis kritimo aukštis.


· zonos dalis, esanti šalia: laiptų, laiptelių, platformos, duobės, talpos, piltuvo, landų žemyn dangčio…

· priėjimai prie aukštų daiktų: spintos, lentynos, aukštai esančios mašinos dalies, apšvietimo, stogo, sunkvežimio cisternos ir brezentinio apvalkalo (tento)…

· panaudojimas mobilių įtaisų: kopėčių, taburetės, pastolių…

· panaudojimas netinkamų atsitiktinių priemonių: atrama, kartoninės dėžės, sukrautų į krūvą įvairių daiktų, rastų sandėliavimas…

· ir t.t.

sumažinsite, jei, pavyzdžiui…

· panaikinsite zonas su aukščių skirtumu ir priėjimus į aukštį: taigi vietoj platformos įrengsite konstrukciją apdengimui brezentu nuo žemės…

· įrengsite apsaugas: apsauginį rankinį turėklą, turėklus (su lyste, tarpine sija ir grindjuoste), sulaikančias užtvaras, tinklą…

· paskirsite atsakingus asmenis už tinkamą mobilių įtaisų naudojimą ir reguliarų jų tvirtumo patikrinimą…

· aprūpinsite asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis (diržai…);

· ir t.t.

3 kortelė

Pavojus, susijęs su krovinių kėlimu rankomis

Suraskite pastovias ar kintamas pavojingas situacijas darbo padalinyje.

Šią riziką Jūs sumažinsite, jei, pavyzdžiui…

Sužeidimo pavojus ir kai kuriais atvejais profesiniai susirgimai darbuotojui yra pasekmė per didelių fizinių pastangų, kūno dalių sutraiškymo, susitrenkimo, kūno judesių monotoniškumo, netikusios pozos pasekmė


· centralizuotas didelio kiekio krovinių paruošimas krovimui, įpakavimas;

· ritmingas ir didelio kiekio krovinių paruošimas perdirbimui;

· sunkus krovinių krovimas: dideli matmenys, aukšta ar žema temperatūra sandelyje, yra aštrių briaunų…

· yra netinkama asmeniui paėmimo poza (sulenkta nugara, kraunama toli nuo kūno…);

· ir t.t.

· organizuosite darbą taip, kad būtų panaikintas ar sumažintas krovinių kėlimas;

· panaudosite krovinių kėlimui priemones: padėklą,

vežimėlį su ratukais…

· panaudosite kėlimo į aukštį priemones: pasikeliantį stalą, krovimo platformą, elevatorių su aptvaru…

· naudositės tinkamomis krovinių ėmimo priemonėmis: rankenomis, siurbtukais, kėlikliais…

· mokysite asmenis dirbti tinkamomis pozomis ir kūno judesiais;

· aprūpinsite asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis (drabužiais, pirštinėmis, avalyne…);

ir t.t.

4 kortelė

Pavojus, susijęs su krovinių kėlimu mechanizmais

Suraskite pavojingas krovinių kėlimo priemones ir vaikščiojimui pavojingas vietas.

Sužeidimo pavojus, kuris gali būti susijęs su mobilių mašinų judėjimu (susidūrimas su jomis, jų slydimas į šoną, sutraiškymas, prispaudimas), su keliamų krovinių nešuliu (kritimas, smūgis, pasisukimas) ar kėlimo priemonėmis (nutrūkimas, atsipalaidavimas).


· nepritaikytų atliekamam darbui arba netinkamos būklės krovinių kėlimo priemonių panaudojimas;

· važiavimas dideliu greičiu, esant nepakankamam matomumui koridoriuose arba ankštose manevravimui zonose…

· nestabilus krovinio kėlimo būdas: netikusi padėtis ant žemės, krovinys blogai išdėstytas arba per daug aukštai svorio centras…

· netinkamas krovinys (netvarkingai sudėtas, įpakuotas arba silpna, galinti lūžti, aukščio (gabaritus) neišlaikanti struktūra …)

· ir t.t.

Šią riziką Jūs sumažinsite, jei, pavyzdžiui… · žinosite krovinių kėlimo priemonių ir pagalbinių kėlimo

reikmenų reglamentavimą;

· naudosite krovinių kėlimo priemones pagal gamintojo instrukcijas;

· reguliariai tikrinsite jų būklę;

· jų naudojimą paskirsite tinkamai paruoštiems asmenims;

· tinkamai įpakuosite ir krausite krovinius;

ir t.t.

5 kortelė

Pavojus, susijęs su judėjimu ir eismu

Suraskite pavojingus transporto priemonių judėjimo vidaus kelius ar zonas.


Sužeidimo pavojus asmeniui įmonėje gali kilti dėl transporto priemonės (motociklo, automobilio, sunkvežimio) smūgio, susidūrus su transporto priemonėmis, ir dažniausiai su išorinėmis, o taip pat kūnu užkliuvus už kliūties.


· buvimas judėjimo zonose pėsčiųjų ir transporto priemonių (sankryža, aikštelė prie sandėlio…);

· judėjimui pavojingas kelias: siauras, nuožulnus, užgriozdintas, bloga būklė…

· pavojinga (matomumo trūkumas…) manevravimui (pakrovimui, apsisukimui…) zona…

· bloga transporto priemonių būklė (stabdžiai, padangos, valdymas, signaliniai žibintai…);

· taisyklėmis nustatyto vairuotojų apkrovimo (vairavimo laiko, nuotolio…) apribojimų laikymasis;

· ir t.t.

· nustatysite išorinio transporto priemonių judėjimo ir

manevravimo taisykles…

· paženklinsite, apšviesite ir prižiūrėsite judėjimo kelius, manevravimo aikšteles…

· periodiškai prižiūrėsite savo transporto priemones ir, esant reikalui, neatidėliojant pašalinsite sutrikimus;

· planuosite keliones: tvarkaraštis, kelionės laikas, registruotas maršrutas, paskirties vietos tikslus privažiavimo planas…

· parinksite saugiai vairuojantį personalą;

ir t.t.

6 kortelė

Pavojus, susijęs su daiktų griuvimu ir kritimu

Suraskite sandėliavimo bare vibracijai pavojingas zonas.


Sužeidimo pavojus gali kilti dėl viršutiniuose aukštuose sandėliuojamų daiktų kritimo arba sandėliuojamų medžiagų griuvimo.


· objektai sandėliavimui aukštyje: sandėliavimo padėklai, stelažai, spintų viršus…· objektai sukrauti į didelio aukščio krūvas, netvarkingos medžiagų krūvos…· darbai tuo pačiu metu atliekami aukštai, arba skirtinguose aukščiuose (sutankinimo, pastolių, stogo…);· darbai atliekami tranšėjose, šuliniuose, galerijose…· ir t.t.

· tinkamai organizuosite sandėliavimą: aptverta vieta, sandėliavimo būdas pritaikytas objektui, praėjimų plotis suderintas su naudojamomis kėlimo priemonėmis…· apribosite sandėliavimo aukštį, paskaičiuojant pagal

objektų charakteristikas ir jų įpakavimą;· įrengsite apsaugas objektų, kurie gali griūti, medžiagų kritimui sulaikyti…· įpareigosite nešioti asmenines apsaugines priemones (šalmas…);· ir t.t.

7 kortelė

Pavojus, susijęs su mašinomis ir jų įranga

Suraskite mašinų, nešiojamos įrangos ir rankinės įrangos pavojingas vietas.


Sužeidimo pavojus dėl mašinos, mašinos dalies, rankose nešiojamo įrankio mechaninio (įpjovimas, perdūrimas, sutraiškymas, įtraukimas…) poveikio.


· judanti dalis (pavaros elementas, detalė, įrankis…), pasiekiama asmens;· srovė (skystis po spaudimu, dujos…), galinti būti išmesta medžiaga (drožlės, dulkės…);· naudojimas aštrių įrankių: peilių, kapoklių, rėžiklių, pjūklų…· raštiškai nenustatyta(1) mašinos remonto ar jos priežiūros tvarka;· ir t.t.

· laikysitės mašinų ir įrankių naudojimo atitinkamo reglamentavimo;· naudosite jas pagal gamintojo instrukcijas;· panaudosite įrankių aštrių dalių apsaugas (futliaras, sutvarkyta vieta…), kurių nenumatė gamintojas;· parinksite kvalifikuotą personalą;· įpareigosite nešioti asmenines apsaugines priemones (akiniai, pirštinės…);· ir t.t.

(1) Raštiškai nustatyta tvarka - tai patvarkymų visuma, kuri

padeda palaikyti saugią mašinos būklę, kai apart darbo yra draudžiami bet kokie savavališki veiksmai ar įsikišimai (jos atidarinėjimas veikimo metu, atidarymų išvarginimas, elektros srovės grandinės sujungimas…), kurie gali pabloginti jos techninę būklę.

8 kortelė

Pavojus ir pakenkimai, susiję su triukšmu

Suraskite pavojingas situacijas darbo vietoje.


Triukšmas yra vienas iš diskomforto šaltinių: jis trukdo žodinį bendravimą, nepatogu atlikti tikslius darbus. Ilgo periodo veikimo atveju jis gali sukelti įvairaus lygio klausos organų pažeidimus kurtumą.


· triukšmą nuolat skleidžia mašinos, kompresoriai, presai, varikliai, įrankiai, garsiakalbiai…· impulsinio ir pasikartojančio triukšmo priežastis - mašinos ir įrankiai dirbantys smūginiu režimu, suspausto oro išmetimas, skambūs signalai…· ir t.t.

· panaikinsite triukšmo šaltinius, apribosite jų intensyvumą ar poveikio dažnį asmenims;· išdėstysite triukšmingus įrenginius, prietaisus atskirose izoliuotose patalpose;· įrengsite apsaugas (gaubtą, pakeliamą skydą, kabiną, akustiniai apdorotas patalpų sienas…);· įpareigosite dėvėti asmenines apsaugines priemones (ausines nuo triukšmo, ausų kamštelius…);· ir t.t.

9 kortelė

Pavojus, susijęs su gaminamais produktais, su išmetimais ir su atliekomis

Suraskite pavojingas situacijas darbo vietoje ir sandėliavimo vietoje

Čia parodyti pavojų simboliai šiai kortelei


Tai užkrėtimo, apsinuodijimo, alergijos, nudegimo…pavojus įkvėpus, nurijus ar prisilietus odai prie darbe gaminamų ar pasklidusių dujų, kietų dalelių ar skysčio pavidalo produktų. Kai kuriais atvejais tai gali būti profesinio susirgimo priežastimi.


· naudojimas produktų, kurie turi priklijuotas čia parodytos išvaizdos etiketes;· gaminamų lakių dujų sklaida (karšta alyva…);· dulkių sklaida (cementas, miltai, medžio dulkės…);· dūmų sklaida (litavimas, dujų išmetimas…);· mikroorganizmų buvimas (bakterijos, virusai, grybeliai, pelėsiai…);· ir t.t.

· pakeisite produktą mažiau pavojingu;· apribosite manipuliavimą su produktu (apsivertimas, sumažinsite kiekius…);· surinksite pasklidusius produktus (išsiurbimas prie sklaidos šaltinio, kabinos, taros…) arba vėdinsite patalpas;· apskaičiuosite apdirbimo, sandėliavimo ir atliekų pašalinimo išlaidas;· įpareigosite dėvėti asmenines apsaugines priemones (kvėpavimo apsauginės priemones, pirštines, akinius…);· informuosite asmenį apie atsargumą naudojimo metu (saugos duomenų lapas…);· ir t.t.

10 kortelė

Gaisro, sprogimo pavojus

Suraskite pavojingas situacijas darbo vietoje ir sandėliavimo vietoje

Čia parodyti pavojų simboliai šiai kortelei


Nudegimo ar net ir žuvimo pavojus asmenims yra gaisro ar sprogimo išdava.Jie gali sukelti ir didelę materialinę žalą.


· naudojimas produktų, kurie yra paženklinti čia parodytos išvaizdos etiketėmis, ir greitai užsidegančių produktų (gamtinės dujos, mediena, popierius…);· susidarymas sprogios aplinkos su oru: gamtinės dujos, rūgimo dujos, lakūs produktai (tirpikliai, aerozolinė “bomba”…), dulkės (medienos, miltų…);· nesuderinamų produktų maišymas ar sandėliavimas gretimai;· ir t.t.

· pakeisite produktą kitu mažiau pavojingu;· panaikinsite artimus uždegimo šaltinius (kibirkštis, cigaretė, suvirinimo vieta…);· įrengsite apsaugas (atskira patalpa, karščiui atsparios sienos ir durys…);· įrengsite kontrolės ir aliarmo priemones;· įrengsite gesinimui pritaikytas priemones (purkštuvus, gesintuvus, priedangą nuo karščio…);· nustatysite veiksmų (instrukcija gaisro atvejui, pratybų su gaisrininkais…) ir evakuacijos (pagalbiniai išėjimai…) planus;· ir t.t.

11 kortelė

Pavojus, susijęs su elektra

Suraskite įrenginio, mašinos ir įrankio elektros energijos tiekimo pavojingas vietas.


Nudegimo ar ir mirties nuo elektros srovės pavojus yra išdava prisilietimo prie elektros laidininko ar metalinės dalies turinčios įtampą (kelias, atsirandantis per žemę ar per elementą, turintį ryšį su žeme) ar prisilietimas prie laidininkų, turinčių skirtingus įtampos potencialus


· laidininkai neapsaugoti ir pasiekiami asmenims (neužrakinta elektros spinta, elektros oro linija…);· sugedusi įranga (nutrauktas ryšys su įžeminimu, apgadinti nešiojamų ar sudėtinių aparatų maitinimo kabeliai…);· raštiškai nenustatyta(1) elektros įrenginių naudojimo tvarka (remonto, priežiūros, modifikavimo…)· ir t.t.

· pavesite įrengti savo elektros įrenginius kvalifikuotiems asmenims su tinkama įranga ir pagal šio amato taisykles;· periodiškai tikrinsite elektros įrenginius;· informuosite asmenis apie elektros pavojų (pavojingų zonų pažymėjimas, plakatai, kaip suteikti pagalbą nutrenktiems elektros srovės…)· ir t.t.

(1) Raštišku pavedimu turi būti numatyta, kaip atjungti įrenginio dalis nuo visų galimų elektros energijos šaltinių, užrakinti atskiras skyrių vietas užraktais ir kaip kontroliuoti įtampos nebuvimą.

12 kortelėKiti pavojai…

Padalinių lygmenyje (keletas pavyzdžių)

Apšvietimas

Vibracija

Apšvietimo lygis nepakankamas ar nepritaikytas atliekamo darbo pobūdžiui.

Svarbi tam tikrų įrenginių, mašinų ar įrankių skleidžiama vibracija.

Šiluminė aplinka

Aplinkos sveikatinimas

Srovė po spaudimu

Spinduliuotė

Ergonomika

Darbas su displėjais

Padalinyje ar darbo vietoje aukšta ar žema temperatūra.

Nepakankamas natūralus ar priverstinis vėdinimas, darbas ribotoje erdvėje (rezervuare…).

Suslėgto oro tinklo, garo slėginių įrenginių sprogimas ar tekėjimas.

Jonizuojančius (X spindulius…) ar nejonizuojančius spindulius skleidžiantys aparatai.

Asmens savybėms ir polinkiams nepritaikytos darbo vietos.Nepritaikytų darbo vietų įrengimas, apšvietimas, išdėstymas…

Įmonės lygmenyje (keletas pavyzdžių)

Saugos tikslai

Saugos koordinatorius

Saugos integravimas

Higiena

Padėties gelbėtojas

Saugos formavimas

Pirmoji pagalba

Pašalinių darbas

Neskelbiami tikslai saugos ir sveikatos apsaugos srityje.

Nei vienas asmuo nėra paskirtas atsakingu už “saugą ir sveikatą”.

Saugos naudos apskaičiavimo nebuvimas prieš perkant įrenginius.

Nepakankamos asmenų higienos priemonės (drabužinės, tualetai, prausyklos, dušai…).

Nėra darbe paskirtas asmuo vadovauti (gelbėti) nelaimės atveju.

Veiksmai formuojant naujų darbuotojų priėmimą, laikinai eiti pareigas.

Veiksmai organizuojant pirmąją pagalbą (procedūra, inventorius…).

Veiksmai nustatant bendrą dviejų įmonių darbą.

Pavojų simboliai

Tai nužudo

T+ - Labai toksiškaT – Toksiška

Tai apnuodija

Xn – Kenksminga

Tai ardo

C – Ardanti (ėsdinanti)

Tai graužia

Xi – Dirginanti

F+ - Ypač degiF – Labai degi

O – Oksiduojanti

E – Sprogstamoji

N – Aplinkai pavojinga

Tai dega

Tai gali degti

Tai sprogsta

Tai teršia

Lentelės

Padalinys/vieta:Pavojų identifikavimas

Situacijos aprašymas:

Pavojų priimti prioritetiniu Taip Ne Veiksmų programa

Prevencijos priemonės:

Įvykdyti tai:

Padalinys/vieta:Pavojų identifikavimas

Situacijos aprašymas:

Pavojų priimti prioritetiniu Taip Ne Veiksmų programa

Prevencijos priemonės:

Įvykdyti tai:

10.1 del priemoniu darbuotoju saugos ir sveikatos buklei gerinti 1-172

Documents