1

Nr. 11 2013-02-10

VU SA UKI Akcentas

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė Užsienio kalbų institute http://uki-sa.blogspot.com

Paskolos 1

Erasmus? 3

Pirmakursi, kaip pasi-

sekė pirmoji sesija?

4

ERASMUS interviu 5

Kaip UKI direktorė

apsipranta naujose

rogėse...

8

Šiame numeryje:

Mieli skaitytojai,

Prasidėjus naujam semestrui iškart suskubome pasidomėti, kaip pirmoji sesija

pasisekė mūsų mylimiems pirmakursiams. Taip pat paruošėme informaciją

apie galimas gauti paskolas, papasakojome apie Erasmus programą, o kad bū-

tų lengviau suprasti, kas yra Erasmus ir su kuo jis valgomas, pakalbinome ang-

lų-ispanų kalbų trečio kurso studentę Aureliją, kuri pasidalino savo įspūdžiais

iš pusmesčio praleisto Italijoje. Svarbiausias šio naujienlaiškio straipsnis—

interviu su mūsų gerbiama Instituto direktore, kuri papasakojo trumpai apie

savo darbą ir savo studijas.

Vieningai už studentų ateitį, Už kasdienybę idealiai.

Šiuo metu studentams yra suteikiamos valstybės paskolos ir valstybės re-miamos paskolos, kur pirmosios teikiamos iš valstybės lėšų, o pastarosios - iš kredito įstaigų lėšų. Valstybės paskolas turi teisę gauti valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų ir antrosios pakopos studentai, įstoję į aukštąsias mokyklas iki 2009 m., kurie moka Mokslo ir studijų įstatymo numatytą nusta-tyto dydžio studijų įmoką – 4 bazinės socialinės išmokos dydžius (BSI), t.y. 520 Lt. Šios paskolos prašymai-anketos pateikiami rudens ir pavasario se-mestruose. Sutartys pasirašomos Valstybiniame studijų fonde. Paskolos stu-dijų įmokai mokėti yra pervedamos į aukštosios mokyklos sąskaitą. Valstybės paskola turi būti pradėta grąžinti praėjus ne daugiau kaip 2 me-tams nuo studijų, kurioms buvo gauta paskola, baigimo, nutraukimo ar pa-skolos gavėjo išbraukimo iš studentų sąrašų. Paskolų gavėjai turi pradėti mo-kėti palūkanas ne vėliau kaip po 2 metų nuo studijų baigimo ar nutraukimo datos. Palūkanų dydis – 5 procentai.

Paskolos

2

V U S A U K I A k c e n t a s

Paskolos

Teisę gauti valstybės remiamas paskolas turi aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, ant-rosios pakopos, trečiosios pakopos studentai, taip pat studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikian-čias studijų programas. Studentai gali gauti valstybės remiamas paskolas:

Paskolą studijų kainai sumokėti (šios paskolos suma per vienerius studijų metus negali viršyti studento už

studijų metus mokamos studijų kainos ar jos dalies);

Paskolą gyvenimo išlaidoms (šios paskolos suma per vienerius studijų metus negali viršyti teisės aktų nusta-

tytos BSI 50 dydžių (papildomų paraiškų, teikiamų pavasario semestre – 25 BSI);

Paskolą dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis (šios paskolos suma per vienerius

metus negali viršyti 60 BSI dydžių (7800 Lt). Paskolos gavėjo bendra pagal Aprašą gautų paskolų suma, neįskaitant palūkanų, negali būti didesnė nei 385 BSI. Valstybės remiamas paskolas galima skolintis tiek litais, tiek eurais. Paskolos studijų kainai sumokėti yra pervedamos į aukštosios mokyk-los sąskaitą kiekvieną semestrą. Paskolos gyvenimo išlaidoms perveda-mos į asmeninę paskolos gavėjo sąskaitą lygiomis dalimis kas mėnesį. Paskolos dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis pervedamos visa suma iš karto į asmeninę paskolos gavėjo sąskaitą. Valstybės remiamos paskolos sutartyje nustato-ma paskolos rūšis, suma, palūkanų tipas ir dydis, paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarka, kitos suteikimo ir grąžinimo sąlygos. Vals-tybės remiamos paskolos palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo valsty-bės remiamos paskolos išmokėjimo datos ir skaičiuojamos nuo išmo-kėtos ir negrąžintos valstybės remiamos paskolos dalies. Palūkanos, skaičiuojamos studijų metu, gali būti apmokėtos iš Fondo disponuoja-mų lėšų. Valstybės remiama paskola pradedama grąžinti ne vėliau kaip po 12 mėnesių po studijų baigimo, nutrauki-mo ar išbraukimo, ir grąžinama ne vėliau kaip per 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios. Tais atvejais, kai lėšų valstybės remiamoms paskoloms teikti poreikis neviršija valstybės remiamos pasko-loms teikti numatytos lėšų sumos, į studentų, kuriems siūloma sudaryti valstybės remiamų paskolų sutartis, sąrašą įtraukiami visi studentai, tinkamai užpildę prašymą-anketą valstybės remiamai paskolai gauti. Tais atvejais, kai lėšų poreikis valstybės remiamoms paskoloms teikti viršija numatytą lėšų sumą, studentų, ku-riems siūloma sudaryti valstybės remiamų paskolų sutartis su kredito įstaiga, sąrašas sudaromas atsižvel-giant į prašomos valstybės remiamos paskolos paskirtį, studento socialinę padėtį, studijų pakopą, studijų formą, studentų studijų dalykų įvertinimų vidurkį per semestrą (pirmąjį studijų semestrą – stojamojo balo sumą). Visų rūšių valstybės remiamos paskolos teikiamos kasmet rudens semestre. Paskolos dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis bei paskolos gyvenimo išlaidoms papildomai teikiamos ir pavasa-rio semestre. Studentas, norintis gauti paskolą, turi registruotis Fondo interneto svetainėje užpildydamas nustatytos formos prašymą-anketą. Apie paskolų teikimo pradžią, studentų registravimo pradžios ir pabaigos datas skelbiama Fondo ir VU inter-neto svetainėse.

Paruošta pagal www.vusa.lt informaciją

3

V U S A U K I A k c e n t a s

Erasmus?

Kadangi visada stengiuosi rašyti labai žemiškai, suprantu, jog sesijos

laikas ir ilgų straipsnių neskaitysi, ketinu aptarti mainpoint‘us, ku-

riuos naudinga žinoti, jeigu nori pasinaudoti ERASMUS programa ir

studijuoti užsienyje.

1) VU puslapyje rašoma, jog ERASMUS programoje gali dalyvauti

27 ES šalių, taip pat Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, Turki-

jos, Šveicarijos ir Kroatijos aukštųjų mokyklų studentai. Tikslų

universitetų sąrašą, kurį siūlo UKI, gali rasti apsilankęs štai čia:

http://www.uki.vu.lt/lt/uki/stojantiems/atviru-duru-diena-1/.

Verta atkreipti dėmesį į tai, ar pasirinktame universitete yra galimybės suplanuoti studijų programą, ati-

tinkančią tavo studijų kryptį ir lygį. Taip pat pagalvok, ar pakankamai moki kalbą, kuria dėstomi dalykai

pasirinktame universitete.

2) ERASMUS programoje gali dalyvauti, jeigu esi baigęs 2 pirmosios studijų pakopos kursus arba 1 antro-

sios studijų pakopos semestrą ir jeigu dar nebuvai išvykęs studijoms pagal ERASMUS programą.

3) Vėl gi, VU ERASMUS programos konkursas skelbiamas du kartus per

metus – vasario ir rugsėjo mėnesiais. Vasario mėnesio konkurse atrenkami

studentai studijoms užsienyje ateinančių mokslo metų rudens semestrui ir

visiems ateinantiems mokslo metams. Jei nori dalyvauti konkurse turi užpil-

dyti elektroninę paraiškos formą, kurią rasi http://www.vu.lt/lt/

tarptautiniai-rysiai/mainu-galimybes/erasmus-programa/erasmus-

programos-studentams#universitetas

4) Žinoma, ar pateksi priklauso nuo tavo motyvacijos, tavo užsienio kalbos

žinių ir paskutinių dviejų sesijų rezultatų vidurkio, kuris turi būti ne mažes-

nis kaip 8 balai ir tai pat kitų, ne tokių reikšmingų faktorių.

5) Laimėję ERASMUS atrankos konkursą, studentai gauna ERASMUS sti-

pendiją, tačiau ji visų pragyvenimo išlaidų nepadengia.

Daugiau informacijos rasi http://www.vu.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/mainu-

galimybes/erasmus-programa/erasmus-programos-studentams. Tik nepraleisk pro akis studentų, išban-

džiusių studijas užsienyje, atsiliepimų!

Straipsnį paruošė Sigita Venckutė

Straipsnis parengtas naudojantis VU tinklalapyje esančia informacija.

Ar žinojai, kad...

Studentai turi teisę naudotis Universitete esama studijų programai vykdyti reikalinga mokymo

metodine bei moksline literatūra ir materialiaisiais bei informaciniais ištekliais; studijoms,

kultūriniam gyvenimui, sveikatos apsaugai ir poilsiui skirtomis Universiteto patalpomis,

bibliotekomis, moksline įranga, kultūros, sporto, poilsio įstaigomis. Tačiau studentai privalo

baigus studijas atsiskaityti su biblioteka ir kitais Universiteto padaliniais bei Studentų atstovybe;

4

V U S A U K I A k c e n t a s

Pasibaigus sesijai galime lengviau atsikvėpti. Vieni studentai džiaugiasi rezultatais, kiti sau prisižada daugiau

dėmesio skirti mokslams. O kaipgi UKI pirmakursiams sekėsi įveikti pir-

mąją sesiją? Studentų išpažintys:

Kaip pasisekė pirmoji sesija?

Greta Gasparavičiūtė (anglų-ispanų): Pirmoji sesija sekės labai gerai,

tikrai nesiskundžiu.:)

Vaiva Tovianskytė Požerskytė (anglų-rusų): Pirmoji sesija praėjo nespė-

jus man to pastebėti - nesu visiškai ja patenkinta, todėl nusprendžiau

perskirstyti savo laiką tam tikriems dėstomiems dalykams.

Agnė Jasiūnaitė (anglų-ispanų): Pasisekė visai neblogai, nors visada ga-

lėtų būti geriau. Kai kuriuose egzaminuose pritrūko laiko. Kadangi tai bu-

vo mano pirmoji sesija, iš pradžių nežinojau, ko tikėtis, nors dėstytojai

gana tiksliai apibūdino, kaip atrodys egzaminas ir ką jam reiktų ruoštis.

Šiek tiek nuvilia tai, kad daug dalykų reikia išmokti atmintinai. Tokiu at-

veju nesiplečia studento žinios, nes tikrinama tik kaip studentas SUGEBA

arba NE informaciją IŠKALTI. Vėliau tarsi nesvarbu, kiek ilgai jis ją prisi-

mins, ar gebės panaudoti praktikoje ir apskritai, ar viską supranta ir galė-

tų paaiškinti savais žodžiais tai, ką iškalė atmintinai prieš egzaminą.

Ar buvo sunku ruoštis egzaminams?

Greta G.: Na, nepasakyčiau, kad labai lengva, ypač tiems egzaminams, kur reikėjo išmokt labai daug teorijos.

Vaiva T.P.: Priklausomai nuo to, kokį egzaminą laikėm – vieniems pasiruošti sekėsi lengviau, o kitiems daug

sunkiau.

Kotryna S.: Iš tiesų tai daug laiko skyriau ruošimuisi, bet kartais buvo tokių akimirkų, kai mokais mokais, bet

įsiminti nieko neišeina.

Alina Plukis (anglų-rusų): Asmeniškai man, egzaminams ruoštis nebuvo labai sunku.

Agnė J.: Kadangi buvo gan dideli tarpai tarp egzaminų, ruoštis nebuvo itin sunku. Kai kurie egzaminai lemia

beveik 100 procentų galutinio balo, todėl į juos požiūris yra kitoks, jie atrodo svarbesni. Manau, daugelis stu-

dentų apskaičiuoja, kada stengtis yra labiau verta, todėl atsakingiau ruošiasi tuomet, kai egzaminas lemia

daugiau. Žinoma, visuomet yra ir tokių, kuriems pats dalykas yra įdomus ir jie visa tai mokosi dėl asmeninio

intereso, t.y. gauti žinių, kurios yra įdomios ir naudingos ateičiai.

Koks požiūris į universitetą po sesijos? Ar lūkesčiai pasiteisino?

Greta G.: Požiūris šiek tiek pasikeitė.

Vaiva T.P.: Į universitetą, kaip įstaigą, žiūriu taip pat, kaip ir iš pradžių. Apie tai ar lūkesčiai pasiteisino man

asmeniškai dar per anksti spręsti - esu patenkinta, bet tik gyvenimas parodys ar buvo verta čia studijuoti, ar

ne .

Agnė J.: Iš dalies pasiteisino. Manau, jog sesija dar nėra „tikrasis universitetas“ ir ji neaprėpia visų studijų. Ji -

tik atsiskaitymo taškas, kad parodytum, ką gavai semestro metu, ką sužinojai. Gaila, kad kai kuriuose moko-

muosiuose dalykuose tai neatsispindi. Galiu pasakyti tik tiek, kad dėstytojų vertinimas buvo objektyvus ir po-

žiūrį į universitetą labiau formuoja ne sesija, o pačios paskaitos.

Kotryna S.: Teigiamas;). Pasiteisino.

Pirmakursi, kaip pasisekė pirmoji sesija?

5

V U S A U K I A k c e n t a s

Ko tikiesi iš antro semestro?

Greta G.: Manau, jis bus žymiai įdomesnis. Jau pasirinkau BUS‘ą, tai neteks mokytis vien kalbas, o tai didelis

pliusas, leidžiantis paįvairinti kasdienybę.

Kotryna S.: Iš antro pusmečio tikiuosi galbūt įdomesnių paskaitų arba teorijos išdėstymo įvairumo, kad nebū-

tų monotoniškumo.

Vaiva T.P.: Nieko. Pagyvensiu pamatysiu. Be abejo, žinau, kad pasikeis kai kurie dėstytojai. Nebent dėl jų ga-

liu kiek pasvarstyt - tikiuosi bus geri kaip specialistai ir žmonės.

Agnė J.: Tikiuosi, kad daugiau išmoksiu naujų dalykų, nes kai kuriuos dalykus tik pakartojau. Taip pat manau,

kad bus viskas sunkiau, daugiau darbų, atsiskaitymų. Visuomet yra smagu, kai prisideda naujų dalykų, naujų

žinių, tad viso to ir tikiuosi. Taip pat norėčiau, kad teorija būtų labiau susieta su praktika.

Karolina Ancukevič (anglų-rusų): Iš antro semestro tikiuosi gauti daug naujų žinių.

Paruošė Radvilė Mikalčiūtė

Pirmakursi, kaip pasisekė pirmoji sesija?

Erasmus interviu

UKI trečiakursė anglų ir kita užsienio kalba (ispanų) kalbų studentė Aurelija Micytė pasinaudojo ERASMUS

programos suteikiama galimybe semestrą mokytis svetur. Iš ten ji parsivežė daugybe įspūdžių, kuriais mielai

sutiko pasidalinti.

Į kurią šalį buvai išvykusi? Kokiame mieste mokeisi?

Buvau Italijoje, Baryje.

Kodėl būtent pasirinkai šią šalį?

Mano pirmasis pasirinkimas buvo Oviedo universitetas Ispanijoje. Italija

tikrai nebuvo prioritetas, ypač studijuojant ispanų kalbą. Tačiau norėjau

išvažiuoti, pakeisti aplinką, pasisemti naujų įspūdžių ir “paragauti” studijų

užsienyje. Mane visuomet domino pietų šalys bei jų kultūra, todėl pama-

niau, jog jei nepavyktų išvykti į Ispaniją, Italija būtų puikus pasirinkimas.

Koks buvo pirmasis įspūdis atvykus?

Baris. Tamsu (atvykome naktį). Karšta. Labai karšta. Praregėjau tik dienos

šviesoje.

Pirmas dalykas, kritęs man į akis, buvo šiukšlės ir šunų (gal klystu) išmatos.

Miestas pasirodė pakankamai apšnerkštas, tačiau tai pietų Italijos regionams labai būdinga. Nors dabar tai

manęs taip nebestebina, vis dar manau, jog šiukšles galima išmesti ir į šiukšlių dėžę.

Vairavimas ir parkavimosi įgūdžiai. Atvykus į Italiją šie dalykai negali likti nepastebėti. Nori pereiti per gatvę?

Pagalvok, ar verta. Raudona šviesa italams – ne kliūtis. Saugus atstumas – tik nevykėliams. Signalizavimas

tinka visiems gyvenimo atvejams. Jis įaugęs į italų kraują. Net vieni važiuodami greitkeliu jie profilaktiškai

signalizuoja kas penkias minutes.

6

V U S A U K I A k c e n t a s

ERASMUS interviu

Atrodo, jog italai gimė mokėdami parkuotis. Jie sugeba įsprausti savo automobiliukus į neįtikėtino mažumo

plyšelius, tačiau net ir neradus jiems vietos italai nenuliūsta ir mašiną palieka tiesiog ant perėjos ar sankryžos

kampo.

Gestai ir kalbos ypatumai. Net ir kalbėdami telefonu italai nepamiršta gestikuliuoti, o susitikę gatvėje kalba

tokiu garsumu, jog juos girdi visi aplinkiniai. Gerai nežinant kalbos, yra pakankamai sunku nusakyti pokalbio

rimtumą. Nors gali atrodyti, jog girdi aukščiausio lygio ginčą ar skandalą, tai gali būti tik paprasčiausias drau-

giškas pašnekesys.

Išskirtiniai išvaizdos bruožai... ne tokie jau ir išskirtiniai. Dauguma italų vaikinų nešioja vienodas šukuosenas ir

netgi antakius vienodai pešiojasi. Bet gal tai būdinga tik Bario stiliukui...

Ar sunku buvo adaptuotis? Susirasti naujų draugų?

Kalbant apie naują aplinką ir italų gyvenimo būdą... Pradžioje buvo ganėtinai sunku. Italai – niekur neskuban-

tys žmonės, dirba jie ne itin nuosekliai, o mes, atvirkščiai, pripratę prie tvarkos ir sistemingumo, kurio jie sto-

koja. Kaip bebūtų, neturėjau daug laiko apie tai galvoti, kadangi pirmos savaitės buvo labai intensyvios: reikė-

jo pasirūpinti buto reikalais, susitvarkyti universiteto „popierizmus“. Tačiau mano adaptacijos periodas nebu-

vo labai sunkus, nes mes į Barį atvažiavome trise ir esant kartu įsilieti į itališkąją rutiną buvo lengviau.

Naujų pažinčių užmezgimas – ne problema.

Svarbiausia – dalyvauti ERASMUS renginiuose,

kelionėse, nebijoti ir norėti bendrauti. Didžiau-

sia klaida išvykus į ERASMUS – užsidaryti kamba-

ryje ir iš jo neišlįsti.

„Erasmusų“, gyvenančių butuose, patirtis skiria-

si nuo tų, kurie yra apsistoję bendrabutyje. Nors

aš gyvenau bute, man tai nesutrukdė susibend-

rauti su užsienio šalių studentais. Turėjau nuo-

stabią sugyventinę/kambariokę iš Estijos ir ne

tokią nuostabią buto draugę iš Vokietijos.

Kuo studijos pasirinktoje šalyje skiriasi nuo stu-

dijų VU?

O skiriasi jos labai daug kuo. Visų pirma, lanko-

mumas neprivalomas. Tačiau tai nieko nereiškia,

jokiu būdu neagituoju nelankyti paskaitų, nes

jas praleidinėjant būtų labai sunku. Čia visi lanko

paskaitas ir darosi kilometrinius konspektus, užsirašinėdami kiekvieną dėstytojo/-os žodį. Mums dar labai pa-

sisekė, kadangi paskaitos vyko ne vien itališkai, bet pusiau itališkai! Seminarų italai irgi neturi (bent jau mūsų

pasirinktose paskaitose). Taigi, paskaitos – tik dėstytojų darbas ir pastovus malimas liežuviu. O „mala“ – net

dvi valandas. Paskaitų ilgumas nebūtų toks baisus, jei studentai turėtų pertraukas. Bet, matyt, prie visko pri-

prantama...

Tik gal ne prie egzaminų, kurie čia vyksta žodžiu. Tikėjomės, kad bent jie vyks tvarkingai, tačiau devynias va-

landas išlaukus savo eilės, ši mintis akimirksniu dingo.

7

ERASMUS interviu

Skiriasi ir bibliotekų tvarka, kuri mums sukėlė nepatogumų. ERASMUS studentams biblioteka nepritaikyta,

knygų anglų kalba beveik nėra, o jei ir yra, tai jų skaičius labai nedidelis bei galimybė jomis naudotis labai ri-

bota. Knygų švietimas – ne pats geriausias sprendimas. Italijoje knygos ir jų autoriai labai gerbiami, todėl lei-

džiama atsišviesti ne daugiau kaip 15 proc. knygos. Antraip - bauda. Italijoje reikia išmokti „pergudrauti siste-

mą“.

Ar jautei kalbos barjerą? Kokia kalba daugiausia bendravai?

Nežinant kalbos, adaptuotis tikrai nėra lengva. Anglų kalba čia – ne išeitis. Net ir su vietiniu jaunimu angliškai

susišnekėti problematiška. Todėl prieš važiuojant į svečią šalį patariu pramokti bent kalbos pagrindus. Mūsų

padėtis nebuvo lengva, tačiau mokant ispanų gaudytis galima. Italų kalbos įgūdžiai labai nepatobulėjo, nes

kalbos kursai prasidėjo tik po pusantro mėnesio nuo mūsų atvykimo. Tačiau manęs tai neliūdino, nes parduo-

tuvėje sugebėdavau paprašyti pardavėjo pasverti agurkų.

Kaip bebūtų, daugiausiai teko bendrauti anglų kalba. Viena vertus dėl to, jog gyvenau su este, kita vertus dėl

to, jog dauguma „erasmusų“ bendrauja angliškai. Antra vieta atitenka ispanų kalbai, tačiau ją vartojau ne

tiek, kiek tikėjausi, jog vartosiu. Ispanai laikėsi išvien, kaip viena didelė šeima, nebuvo labai susidomėję kitų

tautų pažinimu, todėl teko brautis į jų uždarus ratus, norint su jais susipažinti.

Kuo užsiėmei laisvalaikiu?

Slapta išsinešinėjau iš bibliotekos knygas, t.y., užsiėmiau nusikalstama veika, o kai turėjau laisvo laiko nuo šio

įspūdingo užsiėmimo, keliavau, lankiausi „Gegužinėse“, įvairaus tipo vakaronėse, keliavau, pažindinausi su

kitais „erasmusais“, mėgavausi itališka virtuve ir dar truputį pakeliavau.

Ką tau davė ši patirtis?

Savarankiškumo, daug pažinčių, įvairių įspūdžių, laisvesnio kalbos valdymo, tolerancijos tiek žmonių, tiek stu-

dijų prasme. Dar davė „naglumo“ ir suktumo – savybių, kurių čia ne kartą prireikė bibliotekų ar, tiksliau pasa-

kius, bibliotekininkių atžvilgiu.

Ar patartum kitiems pasinaudoti ERASMUS programos suteikiama galimybe išvykti?

Žinoma! Kad ir kiek sunkumų čia patirtum, verta išvažiuoti, pakeliauti, susipažinti su naujais žmonėmis, su

kuriais galėsi palaikyti ryšį ir po savo ERASMUS patirties. Juk jai pasibaigus negalvosi apie neigiamus dalykus,

bet prisiminsi visas keliones, aplankytas vietas, sutiktus žmones ir tuomet, kaip K. Kerbedis dainavo savo dai-

noje: „...pasitrauks iš kelio bet kokia bėda,/ Ir taps dienelės nesibaigiančia švente.“

Kalbino Radvilė Mikalčiūtė

8

V U S A U K I A k c e n t a s

Kaip UKI direktorė apsipranta naujose rogėse...

Kam greitai, o kam nelabai prabėgo pirmasis šių mokslo metų pus-

metis. Jis buvo svarbus ne tik šviežiam pirmakursiui, bet ir naujajai

mūsų Instituto direktorei doc. dr. Romai Kriaučiūnienei. Kaip jai se-

kėsi? Beje, žemiau rasi ir porą tips‘ų naujojo semestro pradžiai. So

what are you waiting for?

Kodėl nusprendėte prisiimti šias atsakingas pareigas?

Buvo labai sudėtinga situacija ir taip nusprendžiau dėl to, kad mane

tiesiog įkalbėjo. Tokia situacija susiklostė, tarsi kitų norinčiųjų ne-

buvo, nors galinčiųjų gal ir buvo. Galvoju, tai yra didelis iššūkis ir

didelė atsakomybė.

Kokie įspūdžiai prabėgus pusmečiui?

Žinot, pirma pusė metų iš tiesų buvo sudėtinga, kadangi reikėjo

daug ko išmokti ir daug ką įsisavinti, bet dabar jau lengviau.

Su kokiais sunkumais susiduria UKI direktorė? Kas maloniausia

dirbant šį darbą?

Sunkiausia gal tai, kad visiškai pakito darbo pobūdis, nes vadovavau

katedrai, buvo mažesnė atsakomybė, o čia jos - daugiau, daugiau

įvairių santykių ne tik su darbuotojais mūsų viduje, bet ir santykių su išore, su rektoratu, su kitais aukštais

pareigūnais. Jeigu katedroje yra keturiasdešimt žmonių, o Instituto darbuotojų yra virš šimto, tai iš karto pra-

siplėtė visas spektras. Studentai dabar taip pat pilnai įsiliejo į mano akiratį, nes anksčiau, kai dirbau vedėja

katedroje, studentai man rūpėjo tiek, kiek buvau komiteto narė ir kiek dėsčiau, o dabar jau tiesiog turi žiūrėti

plačiai į viską. Žinoma, daugiau informacijos, platesnis jos srautas. Tiesiog platesnis visokių klausimų ir pro-

blemų spektras. Viskas džiugina, mėgstu bendrauti su žmonėm, man tai malonu, ir norisi, kad visi būtų pa-

tenkinti: ir dėstytojai, darbuotojai, ir studentai. Žinoma, yra visokių gerų dalykų, mes stengiamės, kokybei

užtikrinti skiriame daug dėmesio: ir posėdžiaujam, ir susitinkam su studentais, diskutuojam...

Kokių planų, sumanymų, naujovių turite ateičiai kaip instituto direktorė?

Labai ypatingų naujovių čia nesinorėtų, kaip pasakyti, nesinorėtų kelti naujų vėjų, bet man norėtųsi, kad tos

mūsų studijų programos toliau gyvuotų, egzistuotų. Mūsų naujovė yra ta, kad nuo kitų metų rugsėjo mes

skelbiame papildomą anglų-prancūzų kalbų programą ir jau šiandieną vyksta studijų mugė, kur mūsų lanksti-

nukai, informacija sklinda abiturientų tarpe. Taigi, tikimės, kad dar bent dvidešimt žmonių įsilies į mūsų insti-

tutą. Dar galvočiau apie kažkokią magistrinę studijų programą, kad ir mūsų studentams būtų suteikta galimy-

bė. Tokių planų yra. Ir dar viena naujovė, kurią mes dabar pradėjom, yra ta, jog mes norime šias mūsų pro-

gramas padaryti tarptautinėmis, t.y. pradžioje organizuoti tarptautinę studentų grupę ir padaryti mūsų turi-

mas programas atviras užsieniečiams. Manau, ir studentams būtų įdomiau turėti tą tarpkultūrinę terpę, ku-

rioje būtų galima bendrauti, ir mums, dėstytojams, tai būtų iššūkis, galbūt truputėlį reiktų daugiau pasiruošti

paskaitoms. Ši tarptautinė grupė, kitaip nei ERASMUS studentai, studijuotų pas mus visus ketverius metus.

Vienas iš universiteto tikslų yra kurti tarptautines programas, tą tarptautiškumą turi skatinti, be abejonės, ir

mūsų kalbų studijos, kurios siejasi su kitomis kultūromis. Kas kitas, jei ne mes, tai turėtume daryti?

9

Kaip sekasi bendrauti su Studentų atstovybe?

Na, normaliai. Viktorija dažnai pas mus užsuka ir jeigu kas, tai mes visada susisiekiam, taip pat bendraujame ir

elektroninėje erdvėje.

Koks, Jūsų nuomone, yra tobulas studentas?

Tobulas studentas yra tas, kuris iš tiesų studijuoja, kuris domisi tuo, ką jisai pasirinko studijuoti. Ne tas, kuris

klausia, ar nuo čia iki čia reikia paskaityti, bet tobulas studentas yra žingeidus, kuris domisi, daug pats ieško ir

pats daug ką atranda, ir mes dėstytojai galim jam tik padėti, parodyti, kur eiti, kur pasigilinti. Žinoma, jis neturė-

tų būti visai užsidaręs bendrabutyje ar tam naujam mokslo ir informacijos centre ir, pernakt ten numigęs, vėl

prie knygų prigulti... Jis taip pat turi bendrauti, dalyvauti studentų gyvenime. Jūs čia mokotės ne vien kaip įgyti

žinių, bet ir kaip socializuotis, kaip bendrauti, nes daug kas priklauso nuo to, kaip Jūs gebate bendrauti, ar turite

tą socialinę kompetenciją.

Ko aš dar tikėčiausi iš studentų ir mūsų kartu, kad būtų tokia iniciatyva kurti kokius nors savanoriškus socialinės

atsakomybės projektus kaip pamokėlių pravedimą mokyklose ir pan. Parodyti, kad mes gebame rūpintis visuo-

mene, kad mes gyvename ne tik savo gyvenimą, bet dar ir suprantame, kas mus supa aplinkui, kad mes turime

vieni kitais rūpintis.

Kokia Jūs pati buvote studentė?

Daug mokiausi, tikrai daug mokiausi, neturėjom didelių bendravimo galimybių, renginių tikrai buvo mažiau, jūs

tikrai darote daugiau. Mums to stigo, tokios veiklos tikrai nebuvo. Buvo vasaros stovyklos, kadangi buvo soviet-

metis, važiuodavom dirbti į kolūkius. Būdavo toks pabendravimas su savo kursu, su kitais kolegomis. Tai buvo

smagus periodas, bet socializacijos vis dėlto trūko. Daugiau buvo sėdėjimas, paskaitos, daug darbų. Mes nieka-

da neturėjom jokios teisės sakyti niekam, kad mums čia yra negerai, kad šitas dalykas nepatinka ar kad mums

per didelis krūvis, tik žinojom, kad mums reikėjo mokytis, kiek pasakė literatūros kūrinių perskaityti, tiek ir skai-

tėm.

Naujo semestro pradžia. Gal norite perduoti žinutę studentams?

Reikia labai mokėti planuoti savo laiką ir tada viskas yra įmanoma. Viską galima padaryti, tik reikia turėti planą,

susidėti prioritetus ir laikytis to plano, stengtis, kad niekas nenumuštų nuo tos tiesios linijos. Kartais būna įvai-

rių pagundų, bet, jei jūs turite planą ir žingsniuojate savo keliu, tada viskas yra suspėjama. Semestro metu gal-

būt reikia daugiau padirbėti, nes mes, kalbininkai, iš tiesų, kaip muzikai turime kasdien lavinti savo gebėjimus,

miklinti pirštus. Tai ne tokios studijos, pavyzdžiui, kaip fizikai galbūt sako - štai paskaičiau knygą prieš egzaminą,

mes turim lavinti gebėjimus semestro metu. Man atrodo, tokios disciplinos ir palinkėčiau. Vis gi pavasario se-

mestras, daug pagundų, paukšteliai pradeda čiulbėti (juokiasi) ir labai didelė trauka, bet yra labai gražių vietų-

mokymosi erdvių mūsų naujojoje bibliotekoje, kurioje galima užsidaryti ir kartas nuo karto pasvajoti, ir pavalgy-

ti galima, visos galimybės yra suteikiamos.

Kalbino Sigita Venckutė

Vilniaus universiteto Stundetų atstovybė Užsienio kalbų institute

Universiteto g. 5, Vilnius, Lietuva

El. Paštas info@uki.vusa.lt

Tel. nr. 865669510

http://uki-sa.blogspot.com

V U S A U K I A k c e n t a s