1946 m. rugsėjo 12 d. iš Lydžio, Žalčio, Šer-no, Vytauto Didžiojo ir Lietuvos laisvės gynėjų rinktinių įkurta Jungtinė Kęstučio apygarda, kurios vadu išrinktas Juozas Kasperavičius-Visvydas.

JUNGTINĖ KĘSTUČIO (KĘSTUČIO) APYGARDA

TeritorijaJungtinė Kęstučio apygardaDabartiniai Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Akmenės ir Joniškio rajonai, Pagėgių savivaldybė, besiribojančios Pakruojo, Radviliškio, Kėdainių ir Kauno rajonų dalys (žr. žemėlapį).

Kęstučio apygardaDabartiniai Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko ir Raseinių rajonai, Pagėgių savivaldybė, dalis Kelmės rajono (žr. žemėlapį).

Įkūrimas ir sunaikinimasJungtinė Kęstučio apygarda įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d., sujungus tose apylinkėse jau veikusius atskirus partizanų junginius. 1948 m. balandžio mėn. iš keturių apygardos rinktinių įsteigus Prisikėlimo apygardą, Jungtinė Kęstučio apygarda pavadinta Kęstučio apygarda.Sunaikinta 1953 m. Paskutiniai apygardos vadai žuvo tų metų vasarą.Paskutinis apygardos partizanas Edmundas Kmita-Evaldas žuvo1961 m. lapkričio 9 d.

StruktūraJungtinė Kęstučio apygardaŠerno (vėliau – Savanorio, Knygnešio, Gintaro) rinktinė.Žalčio (vėliau – Naro, Žuvėdros, Vaidoto) rinktinė.Lydžio (vėliau – Aukuro) rinktinė.Lietuvos laisvės gynėjų (vėliau – Trijų lelijų) rinktinė (panaikinta 1947 m. vasarą).Vytauto Didžiojo (vėliau – Atžalyno) rinktinė.Povilo Lukšio (vėliau – Maironio) rinktinė.Genio (vėliau – Voverės) rinktinė.

Kęstučio apygardaAukuro (nuo 1949 m. pr. – Butigeidžio) rinktinė, 1951 m. pab. perduota Žemaičių apygardai: Švyturio (vėliau – Nemuno, Dariaus), Marso (vėliau – Šalnos) ir Visvydo rajonai (vėliau – tėvūnijos).Gintaro (vėliau – Birutės) rinktinė: Dubysos ir Mindaugo-Daugirdo rajonai (vėliau – tėvūnijos).Vaidoto rinktinė: Dainavos, Tulpės ir Neringos rajonai (vėliau – tėvūnijos).

VadaiJuozas Kasperavičius-Šilas, Angis, Visvydas, 1946 m. rugsėjis–1947 m.balandisJonas Žemaitis-Tylius, 1947 m. gegužė–1948 m. liepaHenrikas Danilevičius-Vidmantas, 1948 m. liepa–1949 m. balandisAleksas Miliulis-Neptūnas, Algimantas, 1949 m. balandis–birželisAntanas Bakšys-Germantas, 1949 m. birželis–1951 m. gegužėKrizostomas Labanauskas-Justas, 1951 m. gegužė–1952 m. gegužėPovilas Morkūnas-Rimantas, Drakas, 1952 m. gegužė–1953 m. birželisJonas Vilčinskas-Algirdas, 1953 m. birželis–rugsėjis

prieš 65 metus įkurta

Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas, V., LGGRTC, 2010, p. 8-10, 251

1946 m. rugsėjo 12 d. iš Lydžio, Žalčio, Šerno, Vytauto Didžiojo ir Lietuvos laisvės gynėjų rinktinių įkurta Jungtinė Kęstučio apygarda, kurios vadu išrinktas Juozas Kasperavičius-Visvydas.

JUNGTINĖ KĘSTUČIO (KĘSTUČIO) APYGARDA

TeritorijaJungtinė Kęstučio apygardaDabartiniai Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Akmenės ir Joniškio rajonai, Pagėgių savivaldybė, besiribojančios Pakruojo, Radviliškio, Kėdainių ir Kauno rajonų dalys (žr. žemėlapį).

Kęstučio apygardaDabartiniai Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko ir Raseinių rajonai, Pagėgių savivaldybė, dalis Kelmės rajono (žr. žemėlapį).

Įkūrimas ir sunaikinimasJungtinė Kęstučio apygarda įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d., sujungus tose apylinkėse jau veikusius atskirus partizanų junginius. 1948 m. balandžio mėn. iš keturių apygardos rinktinių įsteigus Prisikėlimo apygardą, Jungtinė Kęstučio apygarda pavadinta Kęstučio apygarda.Sunaikinta 1953 m. Paskutiniai apygardos vadai žuvo tų metų vasarą.Paskutinis apygardos partizanas Edmundas Kmita-Evaldas žuvo1961 m. lapkričio 9 d.

StruktūraJungtinė Kęstučio apygardaŠerno (vėliau – Savanorio, Knygnešio, Gintaro) rinktinė.Žalčio (vėliau – Naro, Žuvėdros, Vaidoto) rinktinė.Lydžio (vėliau – Aukuro) rinktinė.Lietuvos laisvės gynėjų (vėliau – Trijų lelijų) rinktinė (panaikinta 1947 m. vasarą).Vytauto Didžiojo (vėliau – Atžalyno) rinktinė.Povilo Lukšio (vėliau – Maironio) rinktinė.Genio (vėliau – Voverės) rinktinė.

Kęstučio apygardaAukuro (nuo 1949 m. pr. – Butigeidžio) rinktinė, 1951 m. pab. perduota Žemaičių apygardai: Švyturio (vėliau – Nemuno, Dariaus), Marso (vėliau – Šalnos) ir Visvydo rajonai (vėliau – tėvūnijos).Gintaro (vėliau – Birutės) rinktinė: Dubysos ir Mindaugo-Daugirdo rajonai (vėliau – tėvūnijos).Vaidoto rinktinė: Dainavos, Tulpės ir Neringos rajonai (vėliau – tėvūnijos).

VadaiJuozas Kasperavičius-Šilas, Angis, Visvydas, 1946 m. rugsėjis–1947 m.balandisJonas Žemaitis-Tylius, 1947 m. gegužė–1948 m. liepaHenrikas Danilevičius-Vidmantas, 1948 m. liepa–1949 m. balandisAleksas Miliulis-Neptūnas, Algimantas, 1949 m. balandis–birželisAntanas Bakšys-Germantas, 1949 m. birželis–1951 m. gegužėKrizostomas Labanauskas-Justas, 1951 m. gegužė–1952 m. gegužėPovilas Morkūnas-Rimantas, Drakas, 1952 m. gegužė–1953 m. birželisJonas Vilčinskas-Algirdas, 1953 m. birželis–rugsėjis

Paminklas Kęstučio apygardos partizanams, jų ryšininkams ir rėmėjams atminti. Tauragė, Stoties g. Aut. skulptorius R. Midvi-kis ir architektas V. Mazurkevičius. Atidengtas 2009 m. gegužės30 d. Fotogr. J. Vaitkus, 2010 m.