1˜˜)˜˘4’*’1 %#’1 1’+ #0˜ -...
TRANSCRIPT
#205 (264) 29 ianvari _ 5 Tebervali 2013 saxalxo moZraoba „samegrelos“ organo 30 TeTri
E-mail: [email protected]
saakaSvilis gedis simRera...(2013 wlis 20 ianvridan,
saprezidento xuTwliani vadis
gasvlis gamo, mixeil
saakaSvili saqarTvelos
prezidenti aRaraa. igi,
ubralod, moqalaqe
saakaSvilia)rogorc ityvian, quTaisis akaki
wereTlis saxelobis universitetis
studentebTan Sexvedrisas moxsna piri
gudas maSin jer kidev saqarTvelos
prezidentma saakaSvilma da, Tanac ro-
gor moxsna! jer kidev axalgazrda
kaci rom ar iyos, misi gamosvlidan
gamomdinare, gaifiqrebdi _ sklerozi
moeria, aRar axsovs Tavisi axlo war-
sulis Sav-bneli saqmeebi da amitom
WikWikebs aseTi amaRlebuli gan-
wyobiTo.
am dros ki, prokurorebisa da
mosamarTleebis magidebi Cazneqilia
im politdevnilebisa Tu sxva
udanaSaulod dapatimrebuli pirebis
saprotesto gancxadebebiT, sadac isini
moiTxoven maTi sisxlis samarTlis
saqmeebis Tavidan ganxilvas.
“saqarTvelo ukve meored midis mo-
jadoebul wrezeo”, ganucxada
saakaSvilma quTaisel studentebs. an
gaugonrad utifari unda iyos adamiani,
an sulelebad unda miaCndes mTeli
qarTveli eri, amgvari gancxadeba rom
gaakeTos im politikurma avantiurist-
ma, romelmac marTlac diqtaturis mo-
jadoebul wreze gayvana moundoma
sruliad saqarTvelos, magram, saboloo
jamSi, mainc Cauvarda kovzi nacarSi.
samwuxarod, darbazSi ar aRmoCnda
studenti, romelic saTanado SekiTxvas
dausvamda am gaTavxedebul nadiqta-
torals, magram arcaa gasakviri _ stu-
dentTa auditoria xom sagangebod iyo
SerCeuli im damonebuli arsebebisagan,
romelnic garkveuli sazRauris fasad
uWeren mxars yovelgvar politikur
umsgavsoebas!
Zneli gansaWvreti araa, Tu rogori
miswrafebebis mqone “patriotebs”
miviRebT am sagangebod SerCeuli au-
ditoriisagan. gana SevardnaZemac aseTi
“rudunebiT” ar SearCia is gadajiSe-
buli axalgazrdebi, “reformatorebad”
rom mouvlina Semdeg saqarTvelos?
Tu saakaSvils Tavisi boroti ideebis
gaxmovanebis saSualeba miveciT,
ueWvelia, rom isic eduard Sevard-
naZesaviT dagvitovebs umZimes poli-
tikur memkvidreobas!
da yovelive es quTaisSi xdeboda
imis meore dRes, roca saakaSvilma,
saqarTvelos eklesiis patriarqis ilia
meoris TandaswrebiT “gulwrfelad”
gauwoda “kohabitaciis” xeli saqarTve-
los axal xelisuflebas. am faqtma
kidev erTxel daarwmuna qarTuli
sazogadoeba, rom kapikia daSnaki somexi
reaqcioneris saakaSvilis sityva, rom
avadsaxsenebeli “nacebi” da “qarTuli
ocneba” iseve ver iarsebeben erTad,
rogor erTad ver Seiyrebian dRe da
Rame. amitom, aucilebelia, rom kunapet
Ramed qceuli nacebi saswrafod
CamoSordnen qarTuli politikis
ciskidurs!
mixeil saakaSvilis sityvasa da
saqmes iseve ver endoba adamiani, ro-
gorc ver endoba Sxamian aspids! aq
ukve saubaria ara mxolod elemen-
tarul politikur kulturaze, romel-
ic saerTod ar gaaCniaT saakaSvilsa
da mis politikur damqaSebs, aramed
elementarul adamianur dadebiT Tvise-
bebze, romelic aseve ar gaaCniaT qar-
Tuli politikidan samarcxvinod
gaZevebul saakianc-darCiev-bokeriebs
Tu Ciora-xerxeuliZe-oCiaurebs... Tumca,
amaze odnav qvemoT...
Semdeg quTaisSi saparlamento um-
ravlesobis, umciresobisa da sazoga-
doebriobis aqtiuri monawileobiT
gaimarTa ganxilva sakiTxisa _ unda
darCes Tu ara saqarTvelos parlamenti
quTaisSi?
Cvenda samwuxarod da saubedurod,
parlamentis TbilisSi dabrunebas
swored saakaSvilisa da misi bandisagan
gabriyvebuli is qarTvelebi ewinaaR-
mdegebian, romelTac ar ician, saerTod,
vis mier da rodis daisva ara mxolod
saxelisuflebo struqturebis, aramed
saqarTvelos dedaqalaqis quTaisSi
gadatanis sakiTxi. Cven ukve vwerdiT
imis Taobaze, rom jer kidev 1922 wlis
maisSi (vidre lenini jer kidev
Sromisunariani avadmyofi iyo)
saqarTvelos dedaqalaqis quTaisSi
gadatanis moTxovniT lenins werilo-
biT mimarTes cnobilma somexma rev-
olucionerebma stefane Saumianma da
aRasi xanjianma: male amierkavkasiis
federacia Seiqmneba da umjobesi iqneba
amierkavkasiis dedaqalaqad swored
Tbilisi gamovacxadoTo. somexTa
Canafiqri sakmaod “Wkvianuri” da, amave
dros, sakmaod mzakvruli gaxldaT:
saqarTvelos dedaqalaqis quTaisSi
gadataniT isini iolad moaxerxebdnen
somexi mosaxleobis gadmosaxlebas aR-
mosavleT saqarTveloSi da, aqedan
gamomdinare, mis srul gasomxebas. maSin
daSnakebis am veragul Canafiqris aR-
srulebas win aRudga ioseb stalini,
romelmac SesZlo daerwmunebina lenini
am gegmis miuReblobaSi.
_ axlaxan damTavrda 1918 wels
dawyebuli somxeT-saqarTvelos omi,
swored rom axlaxan (1915 wels) Catarda
somxebis masiuri xocva-Jletva Turqe-
bis mier, amitom, didi raodenobis
somxebis, musulmanebisa da qarTvelebis
erT qalaqSi Tavmoyram SeiZleba
sisxlisRvris axal kampaniis provo-
cirebamde migviyvanoso, _ uTxra maSin
stalinma lenins, rac ar gaxldaT WeS-
maritebas moklebuli.
Tumca, maSinac iyvnen mokalaTebuli
saqarTveloSi Tu mis farglebs gareT
is gadagvarebuli qarTvelebi _
toroSeliZeebi, maxaraZeebi, orjonikiZee-
bi, cxakaiebi, mdivnebi, romlebic ar
dasjerdnen saqarTvelodan misi
ZirZveli kuTxis hereTis Camocilebas
da axla, somxur bodviT ideebs brmad
Tu SegnebiT ayoliebulni, mzad iyvnen,
rom Tbilisi amierkavkasiis
dedaqalaqad gamoecxadebinaT.
albaT amitomac gveZaxian reaq-
cioneri somxebi “giJ-vracuas” (Seu-
racxad qarTvelebs).
magram, maSin kidev erTxel gadag-
varCina maSin RmerTma!@ufro sworad,
maSin saqarTvelo gasomxebas ioseb
stalinma gadaarCina, mogvianebiT ki
lavrenti beriam kidev ufro gaaZliera
lamis erTianad gasomxebul aR-
mosavleT saqarTveloSi qarTuli suli
da, rogorc amboben, Tbilisis qarTuli
mosaxleobis ricxvi dasavleT
saqarTvelodan gadmosaxlebuli
qarTvelebiT Seavso!
swored amitom SeiZula lavrenti
beria aRmosavleT saqarTvelos aSkarad
araqarTulma mosaxleobam, romelic
saimedod aris amofarebuli qarTul
gvar-saxelebs!
arsebobs Zveleburi inglisuri
gamoTqma: “am adamians iseTi ra sikeTe
gavukeTe, aseT dauZinebel mtrad rom
meqcao”!
Cven viciT, Tu ratom moekida berias
ase mtrulad saqarTvelos araqarTuli
mosaxleoba.
imitom, rom saqarTveloSi qarTvelTa
Seviwroebis procesebi lamis 80 wliT
damuxruWda.
magram male saqarTvelos avbediTad
daawva pirwavardnili karieristisa da
politikuri avantiuristis eduard Se-
vardnaZis aCrdili, romelsac
qarTvelebi imitom ezizReboda, rom
sakuTari karieris organizebaSi, romel-
ic qarTveli xalxis politikuri da
eTnikuri Seviwroebis xarjze hqonda
dagegmili, qarTuli sazogadoeba Riad
ar ucxadebda mas ndobas!
gavixsenoT Tundac aseTi faqti:
roca SevardnaZe saqarTvelos Sinagan
saqmeTa ministris postze gaZvra, mas
ukve hqonda SemuSavebuli qarTveli
patriotis, saqarTvelos kompartiis
cekas pirveli mdivnis, udavod pa-
tiosani pirovnebis vasil mJavanaZis
diskreditirebisa da misi Tanamdebobis
dauflebis gegma, romlis ganxorciele-
ba, rogorc Ss ministrs ar gauWirde-
boda, magram komprebis Segrovebas
qarTvelebs mainc ar andobda. amitom,
man, administraciis ufrosis Tanamde-
bobidan moxsna gulmarTali qarTveli
kaci da igi somexi erovnebis marlen
uluxanoviT Secvala, romelmac wamsve
gaavso saministros kancelaria somexi
TanamSromlebiT.
mogvianebiT ki, roca SevardnaZem
banditebis xeliT daamxo zviad gam-
saxurdias kanonieri xelisufleba da
Tavad daeufla qveynis marTvis sadav-
eebs, kvlav somxebs mouyara Tavi da
erT-erTi virTxa _ moxeil saakaSvili
Tavis Semcvleladac ki mogvivlina.
swored am dRidan daatyda Tavs
saqarTvelos axali ubedurebebis tal-
Ra.
yvelaze didi ubedureba ki is
gaxlavT, rom Turme Cvens sayvarel
quTaiss kvlavac yvav-yornebad dah-
yaryaSeben axali yaidis toroSeliZee-
bi, maxaraZeebi, orjonikiZeebi da sxva
avsulebi, romlebic ver grZnoben
gadamTielTa mier Semogdebul
satyuaras da yovelgvari sicruisa
Tu yalbi patriotuli paTosis
moSveliebiT cdiloben quTaisSi
saqarTvelos parlamentisa da Semdeg
ki dedaqalaqis damkvidrebis ideis
lobirebas.
RmerTo, Sen auxile Tvalebi
uneblied Tu nebsiT dabrmavebul da
fulze sulgayidul im vai-qarTvelebs,
romlebic sakuTari yofiTi gaWirve-
bidan Tavis daRwevis erTaderT gza
mxolod quTaisis gadedaqalaqebaSi
xedaven!
es ar gaxlavT mxolod quTaislebis
problema, es sruliad saqarTvelos
problemaa, Tanac, metad safrTxilo
da sabediswero!
amasobaSi ki, kuTxeSi mimwyvdeulma
politikurma virTxam _ moqalaqe
saakaSvilma, igrZno ra saqarTvelos
mosaxleobis absoluturi umravleso-
bis saprotesto ganwyoba misi udReuri
da yovlad umsgavso mmarTvelobis mi-
marT, sajarod ganacxada Tavisi rezi-
denciis zugdidSi gadatanis Taobaze,
riTac, quTaisis politikuri krizisis
paralelurad kidev erT _ zugdidis
mosalodnel umZimes politikur
kriziss Cauyara safuZveli!
samegrelo, rogorc afxazeTis
dabrunebis erT-erTi Zlieri rgoli,
dRes, gansakuTrebiT faqiz midgomas
saWiroebs da minda gavafrTxilo Zmebi
megrelebi, rom Zalauflebis dakargvis
SiSiT gaTanguli politikuri mZoris,
moqalaqe saakaSvilis samegreloSi
SeSveba prezidentis rangSi, romelic
igi ukve aRaara 2013 wlis 20 ianvris
Semdeg, axali sisxlisRvris realur
safrTxes Seqmnis, rac SeiZleba
saqarTvelos Suaze gaxleCvis
winapirobad iqces. nuTu aRar mog-
wyindaT am crupentela mxdali avan-
tiuristisa da politikuri demagogis
ybedobis mosmena, romelic kidev ufro
gvaSorebs saqarTvelodan misive Zal-
isxmeviT Camocilebuli teritoriebis
SemoerTebis sanukvar mizans?
erTxel xom mwared movtyuvdiT,
roca SevardnaZis siZulviliT gonebaam-
Rvreulebma virwmuneT miSas da sandras
megrulad “WukWukis” da Sesrulebuli
megruli simRerebisa, gza gavukafeT
mas saqarTvelos umaRles xelisufle-
baSi, rac Semdeg mZime tvirTad eqca
sruliad saqarTvelos?
gaixseneT: “cxeli rZiT pirdamwvari
dosac ki suls uberavdao”!
erTxel motyuebulebi meoredac nu-
Rar movatyuebinebT Tavs am araraobas!
moiTxoveT, rom saxalxo moZraoba
“samegrelos” bazaze Seiqmnas axali
politikuri Zala, romelic aiRebs ara
mxolod samegrelos, aramed sruliad
saqarTvelos politikuri krizisisagan
daxsnis pasuxismgeblobas, romelsac
SeeZleba dialogis warmoeba mezobel
ruseTTan da Cvens moZme afxazebTan
da osebTan!
Tqvens xom Zalian kargad iciT, rom
saxalxo moZraoba “samegrelos” dRes
gaaCnia amis politikuri nebac, pro-
gramac da saTanado resursic!
gaixseneT Tunda saxalxo moZraoba
“samegrelos” lideris, cnobili poli-
tikosis baton aleqsandre WaWias mier
Seqmnili programa: “saqarTvelos
erovnul-saxelmwifoebrivi strategia
da erovnuli idea”.
sxva romel politikur Zalas aqvs
SemuSavebuli aseTi srulyofili da
yovlismomcveli saxelmwifo-sapro-
gramo dokumenti?
aravis!
nuTu jer kidev ver darwmundiT,
rom moqalaqe saakaSvili mxolod gva-
Sorebs saqarTvelos gaerTianebis
ideas da geografiuli daSlisaken mi-
hyavs Cveni mravaltanjuli samSoblo?
modiT, gadawyvetileba miviRoT civi
gonebiT da ara lafSmorRveuli mo-
qalaqe saakaSvilis utifari, sicruiT
uxvad gajerebuli tiradebiT
gamowveuli emociebiT, romelsac ara-
sodes moiutania sikeTe saqarTvelosa
da qarTveli erisaTvis!
roland jalaRania,“aia”-s da “fazisi”-s
akademiebis namdvili wevri
ilori2 29 ianvari _ 5 Tebervali 2013
yovelkvireuli ambebi afxazeTidan
sarwmunoeba samurzayanoel
mwyemsisa. _ miqam-gario. _
mTis wyali. _ Caquxa. _
wyalSi banaoba akrZalulia.
_ miqam-gariostoba. _ mTa da
Tayvaniscema. _ naSTi astro-
latriisa. _ juja xalxi da
adamianis gaCena.
mwyemsis fantaziam iqamdec miaRwia,
rom miqel-gabrieli xorcielhqmna, da-
iaxlova, rogorc kargi megobari da
mfarveli. aqaur mwyemsebSi daculia
erTi Tqmuleba miqel-gabrielsa da
mwyemsze. rogorc am Tqmulebidan
dainaxavs mkiTxveli, miqel-gabrieli
mwyemsTan midis, rogorc mezobeli
vinme, elaparakeba, ixsnis gaWirvebisagan,
afrTxilebs mosalodneli xifaTis
dros, saxl-kars uSenebs, fulebs aZlevs,
mis yanaSi RvTis Tvals atrialebs,
erTi sityviT aniWebs yovelive saaqao
sikeTes, ris natvrac ki SeuZlia
mwyemssa. ai, TviT Tqmulebaca.
mwyemsi vinme iyo samurzayanoSi, uT-
valavi cxvris patroni. gavida zafx-
uli, mTaSi yofnis dro. mzes siTbo
moaklda, sicive daiWira. mwyemsma Tay-
vani sca mTasa (aqauri mwyemsebi mTas
Tayvans scemen, rogorc uzenaes arse-
basa), daireka cxvari da cota ar iyos,
sixaruliT daadga baris gzasa. jer
isev SiSvelze (“SiSvels” mTaSi mwyem-
sebi iseT mTas eZaxian, sadac balaxis
meti sxva mcenare ar aris) rom
dasaRamoJamda, wamovida bolqva-bolqvad
nisli, es iyo ganuyreli amxanagi mTisa
da saSineli mteri mwyemsisa, Sig gahxvia
yvelaferi, gahxvia mwyemsebis sayvareli
cxvarica. Savi RrublebiT daixunZla
ca. ielva, quxili miemata gulSemzaravi.
cam piri moixsna, kokispiruli dauSva,
TiTqos warRvnas uqadis qveyanasao.
mwuxarebiT gaiwura guli mwyemsisa,
gansacdelSi Cavarda. kvnesiTa da
namdvili mwyemsuris, mSobliuri
gulistkivneulobiT Tavi mouyara er-
Tad, daeyrdno Tavis labaSasa (mTis
joxi mwyemsisa, bolo rkiniTa aqvs
moWedili) da Seecada farisaTvis er-
Tianad Seexedna. iqneb ukanasknelad
vxedav Cems cxvarsao, iqneba (RmerTo,
mtris gulisas nu gamxdio!) mTlad
STanTqas aboboqrebulma bunebam, erTic
ar gadamirCinoso, iqneba mec Tan gadami-
tanoso... iqneba, gadavrCe cocxali, ma-
gram raRad minda sicocxle Cemi
cxvris Semdeg, rad minda ubeduri Tavi
uimaTod, ra gemo eqneba euls sic-
ocxlesa? ara, Tu daRupva uweria Cem
cxvarsa, isev imaTTan erTad mec mim-
ibaros Cemi mTis civma arvaSebma
(xramebma). elvasaviT gaurbina am mware,
naRvelSi nalesma fiqrebma da Tavis
ukanasknel saxsarsa da nugeSs mimarTa.
Seevedra mTasa, mTis gamCen RmerTsa:
mixsen gaWirvebisgan, nu damiRupav am
wviTa da dagviT, SvilsaviT nazards
da naamagevs cxvarsao. Tu cocxals
gadagvarCen, iloris wminda giorgis
karTan mival da zvaraks Semovwirav
Sens saxelsao.
buneba boboqrobda. TiTqo ufro
umata simkacresao. saso warekveTa
mwyemssa. moeSva suliTa da xorciTa.
ukanasknelad Seevedra Tavis mfarvelsa
_ mTavarangelozs miqel-gabriels:
“erTi TeTri verZi, erTi kravi SenTvis
Semomivlia, oRond, Cemo mfarvelo, Cveno
mxsnelo, gvixsen am gaWirvebisagan Seni
saxelis sadideblad”.
ucbad, imav siswrafiT, ra siswrafi-
Tac gaavdrda, gamoisarka, Rrublebi
gadiyara cama, TiTqo arc ki yofila
rodismeo. sali kdle gaSra, umTvaro
ca moikirwyla cimcima varskvlavebiTa.
Camovida mwyemsi samSvidobos, gul-
damSvidebuli dabanakda da cxvris
kreWis Tadarigs Seudga.
meore dilas samma angelozma gaiares
mis binaze. Turme bina mwyemss an-
gelozebis savlel gzaze daedva. ewyi-
naT. wavidnen RmerTTan da SesCivles:
mwyemss moukalaTnia Cvens savlel
gzazeda da cxvris gakreWas apirebso.
RmerTma ubrZana: mosTxoveT dapirebu-
li zvarakio.
movidnen angelozebi da mwyemsTan
da uTxres:
_ RmerTi dapirebul zvaraksa gTx-
ovso.
mwyemsma Sors daiWira sityva:
_ me mTavar-angeloz miqel-gabriels
davpirdi verZsa da kravsa da kidevac
Sevwirav. venacvale mis saxelsa, verZi
da kravi ki ara, mTeli fara rom mTx-
ovos, yvelafers Tavs Semovavleb!
angelozebi xelcarieli dabrundnen.
SesCivles RmerTs mwyemsis urCoba.
RmerTma ubrZana:
_ Tu or dReSi ar aiyaros mandedan,
mouvlineT wvima, Tovli, quxili da
sul erTianad amouwyviteT fara.
miqel-gabrieli mwyemsTan mivida da
uTxra:
_ aqedan aibarge da moSorebiT
sadme daide bina.
xelaxlad movidnen angelozebi da
naxes, rom mwyemsi abargebuliyo. miqel-
gabrielma kvlav urCia mwyemssa: isev
winandel adgilas gadi da ecade, or
dReSi gahkriWo cxvario. mwyemsma bevri
mkreWavebi iSovna da or dReSi gahkriWa
fara.
mTavar-angelozma uTxra: kargi
sasaxle aageo.
_ sasaxlis asagebi fuli vinRa mom-
ca? _ uTxra mokrZalebiT mwyemsma.
_ fulis dardi nu gaqvs, _ anugeSa
miqel-gabrielma, _ sTqvi, amdeni fuli
mWiria-Tqo, da fuliTY maSinaTve jibe
gagevseba.
mwyemsma daaxvia uTvalavi xuroebi
da Svid dReze samefo sasaxle aago.
naxes angelozebma mwyemsis gakeTebuli
sasaxle da RmerTs ambavi miutanes.
“Tu erT kviraze Tavidan ar mogwydaT,
_ brZana RmerTma, _ daaqcieT mandau-
robao”. miqel-gabrielma gaafrTxila
mwyemsi, _ Tu saxli ar gahyide, cudi
dRe mogeliso.
_ viRa iyidis Cems saxls, batono? _
daekiTxa mwyemsi.
_ Sen imisi fiqri nu gaqvs. xvalve
mogiva imisi myidveli vaWari. rasac
sTxov, CarCobas ar dagiwyebs, maSinve
mogcems.
meore dRes mivida mwyemsTan erTi
mdidari vaWari da saxls SeevaWra.
_ ramdeni mogce Sens saxlSi?
_ xuTasi Tumani.
_ inebe! _ uTxra vaWarma da xuTasi
Tumani maSinve dauTvala.
movidnen angelozebi im ganzraxviT,
rom mwyemsis saxli daengriaT. magram
naxes, rom mwyemsis magier viRac vaWari
dahpatroneboda, ra Tqma unda, xeli ar
axles, radgan mwyemsis javri sWirdaT
da ara vaWrisa da ukan dabrundnen
daRonebulebi.
ewvia miqel-gabrieli mwyemssa da
uTxra:
_ vaWars guls avucrueb saxlze da
sul Calis fasad mivayidvineb
SenTvisao.
meore dRes movida vaWari mwyemsTan
da sTxova:
_ modi, Seni saxli isev Sen iyide,
iafad mogcemo.
_ ra mogce? _ hkiTxa mwyemsma.
_ rac momicia, imis naxevars dag-
jerdebi.
_ ara, mesameds mogcem. _ uTxra
mwyemsma.
morigdnen am fasze. mwyemsi imav
dRes Tavis saxlSi dabinavda. naxes es
angelozebma da SesCivles RmerTs.
“amas miqel-gabrieli miSvreba da
amitom mipativebia”, _ brZana RmerTma.
miqel-gabrielma puris daTesva urCia.
mwyemsmac daTesa puri. abibinda je-
jili. mere TavTavebi daikeTa. mkis
droc dadga. naxes angelozebma, mwyemss
yana dauTesiao da RmerTs SesCivles
misi Tavxedoba. RmerTma uTxra: roca
puri momkas da Znebi uremze daawyos,
xvavi waarTviT: TiTo urmidan TiTo
qila xorbaliRa gamouyvaneTo.
moiWra miqel-gabrieli mwyemsTan da
uTxra: TiTo urems mxolod TiTo
TavTavi daudeo. mwyemsic ase moiqca.
galewa kalo. saSinlad xvaviani Wirnax-
uli daudga: TiTo TavTavidan TiTo
qila xorbali gamouvida. puri beRelSi
arc ki eteoda.
daRondnen angelozebi, magram raRa
dros!
(gagrZeleba Semdeg nomerSi)
gverdSi gamoyenebulia afxazeTis respublikis sainformacio saagento “afsnipresis” masalebi
mogzaurobani
kapitaluri remontis Semdeg soxumSi
sazeimod gaxsnes afxazeTis mecniere-
baTa akademiis botanikis institutis
administraciuli Senoba. RonisZiebas
eswrebodnen afxazeTis prezidenti
aleqsandre anqvabi, premier-ministri
leonide lakerbaia, sxva mowveuli
stumrebi.
l. lakerbaiam aRniSna, rom botanikis
instituts mdidari samecniero istoria
gaaCnia. faqtiurad igi im botanikuri
baRis wiaRidan amoizarda, romelic
saxelmwifom gaxsna 1840 wels. dRes
am institutSi Tavmoyrilia kolxeTis
floris erT-erTi umdidresi herbari-
umi, romelsac msoflio katalogSi
unikalur fenomenad aris miCneuli. am
institutSi saqminobdnen msoflios
udidesi mecnierebi. sakmarisia davasax-
eloT didi botanikosi alfred ko-
lakovski, romlis memorialuri dafac
amSvenebs institutis krdrls.
lakerbaiam is didi saerTaSoriso
samecniero konferenciebic gaixsena,
romlebic aq warmatebiT Catarda 2006-
2011 wlebSi. msoflios mravalma wamy-
vanma mecnierma miiRo monawileoba aR-
niSnul konferenciebSi, miuxedavad
imisa, rom instituts ar gaaCnnda
Sesabamisi samuSao pirobebi. axla ki,
institutisaTvis gamoyofili sufsi-
diebi aq dasaqmebul mecnierebs da
mowveul stumrebs maRalnayofieri
analitikuri samuSaos da samecniero
kvlevebis Catarebis saSualebas mis-
cems.
premier-ministrma didi madloba
gadauxada mSeneblebs, romelTac ad-
ministraciuli Senobis maRalxarisx-
iani saremonto samuSaoebi Caatares.
da me-19 saukunis arqiteqturis Zegli
qalaqis mSvenebad aqcies.
RonisZiebas eswreboda ruseTis fed-
eraciis delegacia, romlis xelmZR-
vanelma vladimer Cernovma aRniSna,
rom afxazeTis mecnierebaTa akademiis
botanikis institutis axladgaremon-
tebuli administraciuli Senoba didi
stimuli iqneba mecnierebis am dargis
Semdgomi ganviTarebisaTvis. es ki
TavisTavad niSnavs im did mecnierTa
Sromis dafasebas, romelTac mTeli
sicocxle Sealies adamianTa yofis
gamSvenierebas. es movlena gaxlavT
afxazeTis 2010-2012 wlebis socialur-
ekonomikuri gegmis ganxorcielebis
saqmeSi. man mouloca botanikis insti-
tutis TanamSromlebs es didi gamar-
jveba da warmateba usurva momaval
saqmianobaSi.
Semdeg lakerbaiam sazeimod gaWra
wiTeli lenti, ramac saTave daudo
afxazeTis umniSvnelovanesi samecniero
dargis Semdgomi aRmSeneblobis pro-
cesebs.
botanikis institutis direqtorma
eduard gubazma stumrebs daaTvaliere-
bina garemontebuli kabinetebi, sakon-
ferencio darbaze, herbariumis sacavi,
a. kolakovskis memorialuri kabineti,
samecniero biblioTekis darbazi.
gubazma aRniSna, rom institutis mdi-
dari biblioTeka axalgazrda mec-
nierebs saSualebas aZlevs, rom, Seno-
bidan gausvlelad moipovon maTTvis
saintereso samecniero informacia.
“Cven gagvaCnia specializirebuli lit-
eratura, romlis anlogebs mxolod
moskovisa da sanqt-peterburgis bib-
lioTekebSi Tu moipovebs adamiani”, _
siamayis gancdiT aRniSna man. _
“sasixaruloa, rom axla am wignebis
saimedod Senaxvis saSualeba gveqneba,
risTvisac kidev erTxel movuxdiT
did madlobas mSeneblebs”.
Semdeg stumrebisaTvis moewyo
eqskursia botanikur baRSi, romelsac
megzurobas uwevda institutis
swavluli mdivani tatiana giulaniani.
man damswreT gaacno baRis istoria,
mouTxro im pirovnebaTa Sesaxeb, rom-
lebmac didi Zalisxmeva moaxmares
parkis Seqmnisa da misi Semdgomi gan-
viTarebis saqmes, gaacno parkSi gaxare-
buli unikaluri mcenareebi, romelTa
nawili Camotanilia iaponiidan da
taivanidanac ki. es gaxlavT maradmwvane
mcenareebis savane, romelic wlis nebis-
mier dros funqcionirebs.
eqskursiis damTavrebis Semdeg afx-
azeTis respublikis prezidentma ale-
qsandre anqvabma RonisZiebis monaw-
ileebTan erTad samaxsovro foto
gadaiRo.
kapitaluri remontis Semdeg sazeimod gaixsna afxazeTis mecnierebaTaakademiis botanikis institutis administraciuli Senoba
ilori 329 ianvari _ 5 Tebervali 2013
arTians xuj
gusworaT!
muq doryviles, jimalef!
saqme vare ojineT.
arTians xuj gusworaT,
samarTalSen mojgiremq!
irdixaSe gumorena,
arZa ganmajiSebel,
arCqilen, Cqino okona,
jgirobua ifrelner.
dapirebemq, “ferafiq”,
Te dRaS met mumomRes,
Cqinianemq Sxvado gocu,
uRel-meRelq munomles.
jveSems brel veSulebuna,
axalems koC “veCinens”...
dida iWyens orCinels.
mumas Suro mi Sinans
“uCa dRaS gorCqinels”.
ifrel jgir xes aSmodinna,
ujgurobaS vaCqu Sara,
Cqin marsxebels miTas
vorwyeT,
RoronT ginmotendan vara!
anon birava
koaliciam “erTsulovneba sazoga-
doebis erTianobisaTvis” erT milionze
meti xelmowera Seagrova mixeil
saakaSvilisaTvis prezidentobis ufle-
bamosilebis Sewyvetis moTxovniT, rasac
iTvaliswinebs saqarTvelos konstitu-
cia, sadac 70-e punqtSi garkveviT sweria,
rom saqarTveloSi prezidenti irCeva
xuTi wlis vadiT da mas mxolod
orjer SeuZlia kenWisyra am Tanamde-
bobaze.
rogorc didma qarTvelma kinore-
Jisorma rezo CxeiZem aRniSna: „მას
(სააკაშვილს) ბიბლიაზე დაფიცებული
ჰქონდა, კი არ მოევლო თავისი
ხალხისთვის, არამედ გონებრივად
დაექვეითებინა, რათა ადვილად ემართა.
ყველა ის ნაბიჯი, რაც აქამდე მისი
ხელმძღვანელობით გადაიდგა, არის
დარტყმა არა მარტო საქართველოს
სოციალურ მდგომარეობაზე, არამედ
საქართველოს სულიერებაზეც.
საქართველოს მართვა ადვილია, როცა
მას დავით აღმაშენებელს, შოთა
რუსთაველს, თამარ მეფეს წაართმევ,
რადგან აღარაფერი დაგრჩება ხელში.
პირველი, რაც სააკაშვილმა გააკეთა
და რაც ქართველმა ხალხმა და მათ
შორის, ვერც მე გავიგე, გახლდათ ის,
რომ სააკაშვილმა ერთ ღამეს მალულად,
დავით აღმაშენებლის ძეგლი ქალაქის
ცენტრიდან გაიტანა . მეგონა, მერაბ
ბერძენიშვილს მის უკეთეს ადგილას
გადატანა უნდოდა, მაგრამ აღმოჩნდა,
რომ ბერძენიშვილი საქმის კურსში არ
იყო და მისთვის არც კი შეუტყობინებიათ.
ამას მოჰყვა ქუთაისის ცენტრიდან დავით
აღმაშენებლის ძეგლის ვაგზლის
ტერიტორიაზე გადატანა. დიდგორის ომის
მომგები და „გალობანი სინანულისანის“
ავტორი დავით აღმაშენებელი მიხეილ
სააკაშვილს ქალაქის ცენტრში არ
უნდოდა, არ უნდოდა იმიტომ, რომ მასზე
თაობები იზრდებოდა”.
diax, mixeil saakaSvili avbediTi
figura gaxldaT saqarTvelos poli-
tikisaTvis, sruliad saqarTvelosaTvis,
romelic man umaRlesi xelmZRvanelis
postis dakavebisTanave gaamJRavna da
romlis Taobazec dawvrilebiT cnobebs
Cven mkiTxvela gazeTis momdevno nomer-
Si mivawvdiT.
saakaSvili rom Tavxeduri Zalado-
biT da TavnebobiT iyo gamorCeuli
(misi brZanebiT mowyobil sisxlian
darbevebsa da patimrebiT gamovsebul
cixeebSi wamebebebis dakanonebaze rom
araferi vTqvaT), iqidanac sCans, rom,
fexqveS gaifina saqarTvelos konsti-
tucia da binZuri kvali Seatova mas _
erT-erT punqtad Caawerina, rom saprezi-
dento arCevnebi unda gaimarTos 2013
wlis oqtomberSi, riTac Caidina gaug-
onari danaSauli _ TviTneburad
gaigrZela, cxra TviT, saprezidento
uflebamosileba, rac uprecendento
SemTxveva gaxlavT demokratiuli
qveynebis istoriaSi. magram mis monur
morCilebaSi myof yofil saparlamento
(nacionalur) umravlesobas gamorCa,
rom am punqtSi mieTiTebina saakaSvilis
gvari, rac imas niSnavs, rom 2013 wlis
oqtombramde, igive konstituciis Tanax-
mad qveynis prezidentis movaleobas
Seasrulebs ara vadagasuli saakaSvili,
aramed saqarTvelos parlamentis Tavmj-
domare, an premier-ministri.
ase rom, dReidan qreba mcneba
saqarTvelos prezidenti mixeil
saakaSvili da Cndeba axali mcneba _
moqalaqe mixeil saakaSvili. dReidan
aRar mogviwevs misi cofmoreuli, du-
Jiani gamosvlebisa da danaSaulebrivi
mowodebebis mosmena, ramac saqarTvelos
lamis Sua saukuneebis realobaSi amoay-
ofina Tavi. dRidan aRar gveqneba imis
SiSi, rom es marTlac Seuracxadi oms
gamoucxadebs romelime zemZlavr sax-
elmwifos, darCenil teritoriebsac
daukargavs saqarTvelos da Semdeg
gamarjvebulad gamoacxadebs Tavs. Tum-
ca, saakaSvils ras verCiT, roca Cven
Tavad miveciT mas Cveni daterorebis,
gabriyvebisa da urcxvad motyuebis
saSualeba. axla ki, swored Cvens prin-
cipulobasa da konstituciisadmi erT-
gulebazea damokidebuli, kudamoZuebu-
lad datovebs es politikuri araraoba
saprezidento rezidencias, Tu 2013 wlis
oqtombramde gaagrZelebs qveynis haeris
mowamvlas, Tundac TviTmarqvia prezi-
dentis rangSi.
Cven ki, darwmunebuli varT ra
qarTveli xalxis princi pulobaSi,
winaswar vulocavT sruliad saqarTve-
los am nanatri Jamis dadgomas!
sak. inf.
mixeil saakaSvili aRaraa saqarTvelos prezidenti
როგორცსაზოგადოებრივი
მოძრაობა „ლაზარე“საქინფორმს ატყობინებს,მოძრაობა პრეზიდენტ
მიხეილ სააკაშვილის მიერქვეყნის მართვის
ზუგდიდიდან შესაძლოგაგრძელებასგანცხადებით
გამოეხმაურა, რომელსაცუცვლელად გთავაზობთ:
„სააგენტო „პირველის“
მიერ გარცელებულიინფორმაციის თანხმად,
პრეზიდენტმა სააკაშვილმაშესაძლოა, ქვეყნის მართვა
ზუგდიდისრეზიდენციიდან
გააგრძელოს. ე.წ.ოპოზიციის –
„ნაცმოძრაობისა“ დამისი ლიდერისა და
პრეზიდენტისუპასუხისმგებლო
განცხადებების,ქმედებებისა და ქვეყნის
ბევრ რეგიონშისაბოტაჟის
მცდელობებიდანგამომდინარე, აგრეთვე,იმის გათვალისწინებით,
რომ ქვეყანა,ფაქტობრივად,
ორხელისუფლებიანობისრეჟიმში იმყოფება,ზუგდიდში მისმა
გადასვლამ, შესაძლოა,სააკაშვილის მხრიდან
ქვეყნის მორიგპროვიკაციაში ჩათრევა
და, რაც ყველაზესახიფათოა –
საქართველოს ორადგახლეჩაც გამოიწვიოს!
ქვეყანა ისედაცორხელისუფლებიანობისრეჟიმში ცხოვრობს დაშესაძლოა (მალე), თუ
პარლამენტი თბილისში
გადმოვიდა და ქუთაისში
პარლამენტის მუშაობა არ
შეწყდა – საქართველოში,
მართლაც პირველად მის
ისტორიაში,
„ორპარლამენტიანობის“
პრეცედენტიც შეიქმნას.
პრეზიდენტის
ბოლოდროინდელი
უპასუხისმგებლო
განცხადებებისა და
„ნაცმოძრაობის“
ხელისუფლებაში
დაბრუნების დიდი
სურვილის
გათვალისწინებით კი,
სააკაშვილს საქართველოს
სავალალო შედეგებამდე
მიყვანაც შეუძლია. რომ
შეუძლია, ეს საკუთარ
თავზე 2008 წელს ქვეყანამ
ერთხელ უკვე იწვნია.
ვაფრთხილებთ
ქართველ საზოგადოებასა
და ახალ ხელისუფლებას,
რომ ასეთ შემთხვევაში
(პრეზიდენტის ზუგდიდის
რეზიდენციაში გადასვლის
შემთხვევაში), დიდი
ყურადღება გამოიჩინონ
და ნებისმიერი გარედან
დაგეგმილი
პროვოკაციისთვის იყვნენ
მზად! არ წამოეგონ
პოლიტიკურად
გაკოტრებული
„ნაციონალური
მოძრაობის“ მხრიდან
ინსპირირებულ არანაირ
პროვოკაციას, რისი კარგი
დიდოსტატიც,
სამწუხაროდ, ყოფილი
ხელისუფლება ყოველთვის
გახლდათ“.
sazogadoebrivi moZraoba
“lazares” gancxadeba ase ityvian xolme enamkvaxe kax-
elebi usaqcielo da briyv vir-
glaze, romelic ara mentalurad,
aramed mxolod geografiulad
icvlis adgils da amiT cdilobs
brZenad da qveynisaTvis saWiro
pirovnebad warudginos sakuTari
pirovneba sazogadoebas. magram,
isic faqtia, rom mentalurad
saakaSvili verasodes Seicvleba
da, Tavisi karieris dasasruls,
kvlavac iseT politikurad da
zneobrivad araadeqvaturad darCe-
ba, rogoric am karieris dasawyisSi
iyo. amitomac gadawyvita man
TbilisSi mdebare prezidentis
sasaxle datovos da zugdidis
rezidenciaSi gadasaxldes.
misi es nabiji aSkarad misas-
almebelia, radgan TbilisSi poli-
tikuri hava gaumjobesdeba, magram,
ver gamigia, iseTi ra danaSauli
miuZRvis samegrelos erisa da qvey-
nis winaSe, rom biologiuri WaobiT
Sewuxebulebma axla moSxamuli
politikuri haeriTac rom isun-
Tqon!
Tanac, saakaSvils Turme isic
uTqvams: “samegreloSi nacmoZraobam
yvelaze damajerebel gamarjvebas
miaRwia 2012 wlis saparlamento
arCevnebSi da Cemi adgili
sworedac rom samegreloSiao”. aR-
niSnuli fraziT ki, am gamous-
worebelma demagogma da arc Tu
maRalzneobrivma adamianma kidev
erTxel Seayrola Sxamis orTqli
megrelebsa da samegrelos, radgan
kargad icis, rom samegreloSi ax-
alaiebisa da sxva adamianis
saxedakarguli “nacebis” wyalobiT
2012 wlis saparlamento arCevnebi
Tavxedurad gayalbda “nacTa”
sasargebloda da, aqedan gamomd-
inare, saakaSvili da misi banda
samegreloSi iseve “uyvarT”, ro-
gorc Tbilissa Tu quTaisSi, sadac
igi sami saaTis ganmavlobaSi
tualetSi emaleboda misi
danaSaulebrivi saqmianobisagan gan-
risxebul quTaTurebs!
samegrelo ki, ukve politikur
gvamad qceuli saakaSvilis maspin-
ZlobisaTvis kidev erTxel gaxdeba
mis moZuleTa da arakeTilism-
survelTa mxridan kbilis gakvris
msxverpli.
rogorc Tavad megrelebi am-
boben: marTlac “vava, samegrelo”!
netav ra codva migviZRvis aseTi
megrelebs, rom vera da ver movi-
SoreT Tavidan es “qristes Zvlis
mkvneteli” saakianci da misi pir-
sisxliani banda. axic iqneba Cvens
mimarT gamoTqmuli yoveli sayve-
duri, Tu megrelebi Cveuli Tbili
maspinZlobiT miiReben am saqarTve-
los damaqcevars da mSvidad mous-
menen sicruiTa da RvarZliT
gajerebul mis tiradebs.
ezizReba saakianci da misi mod-
gma qarTvel xalxs im uamravi ve-
ragobisaTvis, riTac CvenTvis ga-
mousworebeli zianis miyenebas
cdiloben. Tan, CvenTan erTad, xalx-
Tan gamoCenisac scxveniaT, radgan
fizikuradac da sulieradac max-
injebad mosCanan bunebiT lamazi
qarTveli xalxis fonze. Tundac
aseTi martivi magaliTi aviRoT _
samebis taZarSi, misi uwmindesisa
da unetaresis ilia meores aRsay-
drebidan 35 da dabadebidan 80
wlis iubileze mTeli msoflios
marTlmadidebluri saqristianos
mRvdelmTavrebma moiyares Tavi,
raTa am gamorCeuli saeklesio
moRvaweobisaTvis sazeimo TariRebi
mielocaT. mimlocvelebs Soris
ar Candnen mxolod somxeTis
uapelaciobiT gamorCeuli kaTo-
likosi garegini (kargad gvaxsovs,
Tu rogor daurideblad ubar-
tyunebda uwmindessa da unetares
ilia meores muxlebze xels es
saeklesio moRvawe. aseTi Tavxedoba
ki qarTvelebma aravis ar unda va-
patioT, TviT maRali rangis stu-
marsac ki, radgan Cveni mxcovani
da sicocxleSive wmindanad miC-
neuli patriarqis Seuracxyofa
sruliad saqarTvelos Seuracxy-
ofa gaxlavT) da saqarTvelos did
sircxvilad miCneuli mixeil
saakianci. an ki, ra piriT unda
gamoCeniliyvnen es antiqristeebi
qarTveli mrevlis winaSe, roca
swored maTi ZalisxmeviT,
saqarTveloSi, marTlmadidebluri
eklesia, kanoniT, lamis erT-erT
religiur seqtas gauTanaswores.
mravali aseTi gadamTielis Seteva
axsovs qarTul eklesias, magram
gagviZlia da am ujiSoTa Se-
motevasac gavuZlebT, axali xelisu-
flebis xelSi ki qarTuli marTl-
madidebluri eklesia kvlavac
daubrundeba Tavis Rirseul adg-
ils.
sainteresoa, raze unda esaubros
qarTveli xalxis mier politikur
sanagveze mosrolili saakaSvili
megrelebs. iqneb imaze, Tu rogor
undoda Caesaxlebina qalaq
“lazikaSi” siriidan wamosuli 40
aTasi somexi, an iqneb imaze, Tu ro-
gor datovebda funqciis gareSe
foTis ports axalqalaqi-erzeru-
mis rkinigzis gaxsnis Semdeg? an
iqneb is auxsnas megrelebs, Tu
Tavisi “netarRimiliani” yofili
gubernatoris zaza gorozias
xeliT rogor gaasxvisa kolxuri
miwebi ucxoelebze, samegrelos
ZirZveli mosaxleoba ki saxnav-
saTesi da saZovari miwebis gareSe
datova?
ai, upirvelesad rogori Sinaar-
sis SekiTxvebi unda dausvan
megrelebma moqalaqe saakaSvils,
roca igi zugdidis rezidenciaSi
mokalaTdeba da “samSvidoboze”
gasulad daigulebs Tavs!
gana ar dasturdeba is ambavi,
rom avadsaxsenebeli mixeil
saakaSvili, romelmac ruseTis
sasargeblod jaSuSobis braldeb-
iT 100-ze meti udanaSaulo adamiani
xangrZlivi vadiT gamoketa cixeSi,
Tavad aris ucxoeTis qveynis ja-
SuSi da swored mis damqiravebelTa
dakveTiT uTxrida Zirs saqarTve-
los mravalsaukunovan sax-
elmwifoebriobas!
amitomac aRar daedgomeba
TbilisSi da miiswrafvis
samegrelosaken, radgan hgonia, rom
aqauri mosaxleoba naklebadaa in-
formirebuli mis mavneblur saqmi-
anobaze saqarTvelosadmi.
gana esec sruliad samegrelos
da misi mosaxleobis mZime Seu-
racxyofa ar aris?
viri ginda “zabors” iqiT daabi, ginda _ aqeT
1) am 10-12 wlis win miviRe cnoba,
rom piradad CemTan satelefono
saubari surda espaneTSi mcxovreb
CemTvis ucnob qalbatons prof. n.
kobaxiZes, da, zugdidis fostaSi
misulma, yurmilidan ai ra movismine
misgan: `visTanac ki davreke TbilisSi,
saelCosa Tu saministroebSi da
vikiTxe, Tu vin aris megrulis yvelaze
kargi specialisti saqarTveloSi,
yvelam Tqven da Tqveni qaliSvili
cira dagasaxelaT, magram Tqveni
misamarTi veravin momca... netavi vicode,
ram SeaZula qarTvelebs (albaT ajo-
bebda eTqva, zog qarTvelso, _ m. Z.)
megrelebi, agrerigad? kolxuris
siZveleTa saintereso nimuSebi
gagvaCnia, amosaSifri; iqneb Camo-
brZandeT da damexmaroT~. xarjebs me
gaviRebo, _ dasZina. SevTanxmdiT, magram
gamgzavreba CaiSala im motiviT, rom
`espaneTs uraganma gadauara~.
2) gazeT `galis~ 2012 wlis agvistos
Tvis 6 (63) nomerSi gamoqveynebul n.
salayaias werilSi moxmobil ruseTis
federaciuli respublikis mecnierebaTa
akademiasTan arsebuli enaTmecnierebis
institutis direqtoris, akademiis wevr-
korespodentis, profesor v. m. alpato-
vis SefasebaSi vkiTxulobT: `megruli
samwerlobo ena mudam iyo da aris,
miuxedavad imisa, rom saqarTvelo mas
ar cnobs da krZalavs mis ganviTarebas.
megruli enis SeswavlisaTvis sakmao
mecnieruli masalebi arsebobs,
dawyebuli me-18 saukunidan (mxolod
saqarTveloSi misi miRweva akrZaluli
iyo).
3) 2011 wlis 3 ivliss internet-
gazeTSi `axali Svidi dRe~ gamoCnda
lili toklikiSvilis werili, romelic
iuwyeboda, `galSi megrelizaciis
procesi midis~-o. aseT ganacxads
avtori akeTebda Turme imitom, rom
gazeTi `gali~ samenovania. masSi iwereba
werilebi afxazur, rusul da megrul
enebze.
saqme is aris, rom, qarTuli sivrcis-
gan mowyvetil galis megrulenovan
mosaxleobas, raki afxazeTis xelisu-
fleba xels ar uSlis, megruli enis
SenarCuneba-gadarCenis mizniT, Turme,
TavianT gazeTSi megruli folkloris
nimuSebis, andazebis da misTanebis
gamoqveynebac gadauwyvetiaT. es faqti
`gamWriax~ qalbatons galeli
megrelebis `megrelizaciis procesad~
(?) warmoudgenia. aba, maTs rusizaciaze,
somxizaciasa da misTanebze xom ar
gamoxatavda SeSfoTebas?
SevadaroT: ra xdeba, amavdroulad,
saqarTveloSi?
aq, 1998 wlidan, umaRlesi sas-
wavleblebis filologiis fakultetze
isedac formalurad swavlebaSi
arsebuli kolxuri da svanuri enebi,
ganaTlebis sistemaSi mimdinare
cvlilebebis sababiT, saswavlo pro-
gramebidan amoRebul iqna. aravin
ifiqra Tundac imaze, rom amiT qarTul
enaTmecnierebaSi safuZveli gamoecala
SedarebiT–istoriul enaTmecnierebas,
uromlisodac namdvili enaTmecniereba
saerTod ar arsebobs.
miuxedavad imisa, rom ieso qristem
sulTmofenobisas brZana, biblia
Targmniliyo yvela enaze, misi Targmna
megrul enaze (aseve svanur da lazur
enebze) saqarTveloSi odiTganve
akrZaluli iyo da aris dRemde, eris-
kacTaganac da beriskacTaganac.
yovelive zemoaRniSnulis Sedegad,
uZvelesi kolxuri damwerlobiani enis
nacvlad, megrelebs, udamwerlobo
megruli ena SemogvrCa, _ gavrcelebis
ukidegano arealidan agrerigad
damcrobili da, iqidanac mudmivad
gandevnadi da Semcirebadi saxiT.
amJamindeli erT-erTi qarTuli
kanonis mixedviT Tu gamovxatavT,
savsebiT safuZvlianad ibadeba
`gonivruli eWvi~ imis Sesaxeb, rom
`mxedrionelTa~ laSqrobani
samegreloSi da Semdeg afxazeTSi, rac
iqidan megruli mosaxleobis
gamorekviT, mravalTa daxocviTa da
gaZarcva-daTrgunviT damTavrda,
sworedac damnaSave xelisufalTa
megrelTmoZuleobiT iyo ganpiro-
bebuli da winaswarve gansazRvruli,
megrulenovani mosaxleobis
maqsimalurad Semcireba-genocidisaTvis.
diax, es iyo imdroindeli moRalate
qarTuli xelisuflebis sastiki ieriSi
megrulenovani mosaxleobis fizikurad
da moralurad ganadgureba-daTrgunvis
mizniT. aki winaswar gamoacxada
televiziiT e. SevardnaZem: _ `am
megrelebs me TviTon davserav daniT
da WrilobaSi marils Cavuyri~-o, jaba
ioselianma ki ufro daakonkreta: _
`es megrelebi unda amovxocoT da maT
adgilas sxva xalxi unda davasaxloT~-
o. cda ar daukliaT, mizani bolomde
ver miiyvanes Torem!
Cndeba aseTi `gonivruli eWvic~, _
dasafuZvlianebuli Semdegze:
msoflio saistorio wyaroebis
mixedviT, kolxeTi jer kidev XVII
saukuneSi Zveli welTaRricxviT mso-
flios erT-erT uZlieres saxelmwifod
moixsenieba. III_VII saukuneebSi aq aka-
demiis arsebobis faqtic aris cnobili.
aRmosavleTi saqarTvelos, kerZod,
qarTebis Sesaxeb ki, Cv. w. III saukuneSiac
araferi, an TiTqmis araferia Tqmuli,
xolo rac Seexeba maTs mroveliseul
Sefasebas, aq mis moxmobas, Segnebulad
moveridebiT. Tu gavixsenebT imasac,
rom qarTlis saerisTavodan
gaZevebulma da kolxeTis mefe qujis
mier sruliad saqarTvelos mefed
ganmwesebulma farnaoz mefem, kolxeTis
mefes _ qujis araTu ar daufasa
amgvari amagi, aramed gamoiCina misdami
moRalateoba, sasikvdilod gametebiT.
daismis kiTxva: megrelTmoZuleoba,
rogorc aseTi, xom ar aris, yovelive
zemoaRniSnuliT ganpirobebuli da
zogTaTvis genetikurad damaxasiaTebe-
li Surianobis, Sovinizmisa da
moRalateobrivi bunebis gamovlineba,
saukuneebis manZilze, da, dRes ukve, _
tariel futkaraZis, Temur gvancelaZis,
manana tabiZis, anania jafariZis, kote
kakitaZis da sxva megrelTmoZuleTa
mxriv? arada, sxva ra danaSauli
miuZRviT, vinmes mimarT, megrelebs?
aq, raki gagvaxsenda, ai, razec unda
vTqvaT: samegreloSi dRemde
Semonaxulia gadmocema, rom odesRac
aq movida cnoba, rom aRmosavleT saq-
arTvelos asaoxreblad mtris
auracxeli laSqari daZruliyo.
megrelebi umal SeiaraRdnen da iqiTken
gaswies, Tan svaneTSi afrines macne da
maTac SemoerTeba sTxoves. magram,
macnes enguris piras fexqveS miwa
gamoecala, mdinareSi Cavarda da
engurma igi daaxrCo. es ambavi engurma
sakuTar Tavs ar apatia, _ rogor Tu
aRmosavleTeli qarTvelebisadmi
dasaxmareblad SemarTuli vaJkaci da-
vaxrCveo, giJurad gaqanda win da Tavi
Sav zRvaSi daixrCoo. asea gadmocemuli
dasavleTel da aRmosavleTel
qarTvelTa miTTaJamimdeli urTi-
erTobis Sesaxeb... da, Tqven raRa
gemarTebaT: kote kakitaZev, anania
jafariZev, tariel futkaraZev, Temur
gvancelaZev da sxvano? (bevrad ufro
namusayrilni da sawylebi `Tvistomis
damwunebeli Ramurebi~ (akakis mixedviT)
arian da maT aq, da saerTodac, Cven ar
vasaxelebT, Semdegi qarTuli andazis
gaTvaliswinebiTac: `vera kaci kacs
ver uzams, rasac kaci Tavsa uzams~).
mravalze mravali saukunis manZilze
mterTaganac da moyvareTaganac ar
dahklebiaT Zalmomreoba da daTrgunva
megrelebs, kolxebs. amitomac aris ase
sevdiani, saerTod, megruli simRerebi.
es asaxulia uZveles sasimRero
teqstSic; `vai Suri sayvareli, rina
muSi mamarda re; rinaSi neba qordas)ni,
qiana muSi mafarTa re!~
rodemde ar daexsnebian, megrel-
TmoZuleni, megrul enas, megrelebs,
samegrelos, yovelive megrulsa da
kolxurs? rodemde gaagrZeleben maTs
diskreditacia-diskriminacias? ar
gvaqvs, ufleba? _ amis Sesaxeb vikiTxoT
mainc?
bolos da bolos, ras moiTxoven
megrelebi, saerTod?
_ Zalian ubralo, magram sasi-
cocxlod aucilebel rames: ar gaqres
miwis pirisagan megruli ena da am
enis mflobeli xalxi; ar amoiZirkvos
saqarTvelos istoriidan kolxeTis
istoria da araraobad ar warmoCndes
kolxeTis diadi warsuli, rasac
iswrafvian, samwuxarod, ra xania, cru-
patrioti politikani kvazi-
enaTmecnierebi, kvaziistorikosebi da
maTsaviT Sovinisturi da faSisturi
grZnobebiT Sepyrobili qveynis uunaro
mmarTvelebi (visac es exebaT), cal-
calke Tu erTobliobaSi.
dedamiwis zurgze TiTqmis ar
arsebobs ena, monaTesave enebis gareSe.
magram arsad ar idevneba aseTi enebi
imgvarad, rogorc es saqarTveloSi
xdeba `kvalificiuri~ megrelTmoZulee-
bisgan. magaliTad, espaneTSi 5 enaze
arsebobs literatura, magram avtorebi,
Cveulebriv, espanel mwerlebad da
poetebad iwodebian. asevea safrangeTSi
da sxvaganac. CineTSi, erT saerTo
Cinur enasTan erTad, arsebobs uamravi
sxva enac. aq, xSirad ori erTmaneTis
gverdiT arsebuli soflebis
mcxovreblebis enebi erTmaneTisaTvis
gaugebaria, magram am enebs aravin
sdevnis.
savsebiT logikurad daismis kiTxva:
Tu ki araferi daiwereba megrul
enaze, arsad moxdeba misi Seswavla,
ignorirebuli iqneba is, rac ukve Ses-
wavlilia an SeiZleba momavalSi Ses-
wavlil iqnas, Tu ki megrulad laparaki
da wera CaTvlili iqneba `megruli
separatizmis~ gamovlinebad, da ase
Semdeg, riTi da rogor SeiZleba
SenarCunebul iqnas am enisa da misi
matarebeli xalxis arseboba?
10 milionamde xalxebis enebis da
TviT am enebis matarebeli xalxebis
wabiZgeba gadaSenebisaken, aseTis miRwe-
vis pirobebSi, xom mxolod masStabebSi
CamorCeba hitlereli faSistebis
zraxvebsa da mis Sedegebs?
maSasadame, Tu ara Sovinistebi da
faSistebi, ra SeiZleba ewodos
megrelTmoZuleebs, romlebic, pirdapir
Tu vityviT, yovlad usindisod, uzneod,
Tavxedurad da ampartavnulad
aterorireben megrelebs, svanebsa da
lazebs? danarCen faqtebze romc
araferi vTqvaT, sxvas ras niSnavs t.
futkaraZis mier sajarod mravalgzis
gakeTebuli amgvari ganacxadi?:
`megrelebma aRiaron, rom megruli ena
ar aris, arada aRiaron, rom megrelebi
qarTvelebi ar arian!~. vin misca amgvari
Tavxedobisa da Tavgasulobis ufleba
t. futkaraZes da mis amfsonebs?
rogorc cnobilia, evrosabWo, masSi
Semavali qveynebis mTavrobebisagan
moiTxovs evrosabWos konvenciebis Ses-
rulebas mcirericxovani xalxebis,
umwerlobo da regionaluri enebis
dacvis Sesaxeb. saqarTvelos xelisu-
flebam evrosabWoSi miRebisas (1999
wlis aprilSi) ikisra am konvenciebis
ratifikacia erTi wlis vadaSi, magram
igi dRemde ar momxdara, rac yvelafris
metyvelia.
imedi unda viqonioT, rom axali
xelisufleba, romelic qveynad
samarTlianobis aRdgenasa da
damkvidrebas eswrafvis, am sakiTxs
uyuradRebod ar datovebs da
uzrunvelyofs evrosabWos konvenciebis
ratifikacias, misi moTxovnebis Ses-
rulebas. arada, megrelebs, bolos da
bolos mouwevT, amqveyniuri satanis-
turi Zalebis _ megrelTmoZuleebis _
mZvinvarebis sakuTari ZalebiT daZleva,
saamisod saWiro yvela RonisZiebis
ganxorcielebiT, maT Soris, _ ieso
qristes nebis aRsruleba: bibliis
Targmna megrul enaze da wirva-
locvebis Catareba am enaze.
ar davmalav, im faqtis gagonebam,
rom galelma megrelebma megruli enis
SenarCunea-dacvis mizniT gazeT `galSi~
megrul enaze weras mimarTes, piradad
CemSi didi kmayofileba da imis gancda
gamoiwvia, rom am enas gaqroba ar
uweria. am mxriv, madlobis meti ra
gveTqmis im afxaz xelisufalTa mimarT,
vinc amas xels ar uSlian da, piriqiT,
_ xels uwyoben kidec.
amjerad, savsebiT bunebrivad, daismis
aseTi kiTxvac:
CemTvis (saerTod megrelebisTvis,
aseve sxva qarTvelurenovani
tomTaganTaTvis) vin aris mteri da
vin aris moyvare? _ is, vinc ebrZvis
megrul enas da ubiZgebs mas
gadaSenebisaken, Tu is, vinc ara Tu ar
ebrZvis mas, aramed zrunavs misi dacva-
gadarCenisaTvis? mkiTxvelma Tavad
gansajos.
piradad me, romelic var erT-erTi
avtor-SemdgenelTagani megruli enis
saxeobrivi leqsikonebisa, romlebSic
am enis mTeli leqsika _ 1 410 145 286
sityva aris dafiqsirebuli, amjerad
im azrze var, rom, Tavad rom SemeZlos
bibliis megrul enaze jerovnad
Targmna (mas bibliis enis zedmiwevniT
codnac sWirdeba), am saqmes erTi
dRiTac ar gadavdebdi. magram, amieridan
Sevecdebi, gavakeTo is, risi gakeTebac
SemiZlia: vwero (Sevadgino) teqstebi
megrul enaze, gamovaqveyno isini da
amiT SeZlebisamebr gavamdidro am enis
teqstebis CvenSi aqamde arsebuli metad
mwiri arsenali (literatura). amis
gakeTeba saWiroa enaTmecnierebis in-
teresebisaTvis, megruli enis Sesaxeb,
Tavis droze, cnobili enaTmecnierebis
mier gamoTqmuli Semdegi mosazrebebis
gaTvaliswinebiTac:
`megruli teqstebis aRnusxva Zalian
xels miscemda qarTul-erovnuli azris
ganviTarebas. igi qarTvelebs enis
cnobismoyvareobis sakvebavs miawvdenda,
xolo megrelebs maT samSoblo is-
toriul kalapots ara Tu qva-roxiT
gadauRobavda da winmsvlelobiT
mimdinareobas SeaCerebda an
gadaugdebda unayofod tbisaken, piriq-
iT, sifarToves da siRrmes dasZenda~
(n. mari).
`vfiqrobT, amgvari masalebis (sakiTxi
exeba zRaprebs, gamocanebs, andazebs,
Sairebs... _ m. Z.) Segroveba da
mecnierulad gamocema gadaudebeli,
ardasayovnebeli saqmea uZvelesi
qarTveli xalxis istoriisa da
kulturis Rrmad Sesaswavlad.
saidumloeba arc is aris, rom teqnikis,
civilizaciisa da erTiani kulturis
saocrad swrafi winsvla miviwyebis,
nivelirebisa da gaqrobis safrTxes
uqmnis xalxuri Semoqmedebis sxvadasxva
ubans, maT Soris zepirsityvierebasac.
dRes aravis SeuZlia, zustad gansazRv-
ros, rogor warimarTeba umwerlobo
qarTveluri enebis _ svanurisa da
megrul-Wanuris bedi ramdenime saukunis
Semdeg, magram imis Tqma ki SeiZleba,
rom am enebze dafiqsirebul masalebs
momavalSi oqros fasi daedeba~
(qarTuli xalxuri sityviereba, II, Tsu,
1991, gv. 3).
statiaSi ganxilul saerTo-
problemur sakiTxTan dakavSirebiT,
uxerxulic ki gveCveneba pirad naS-
romebze vrceli msjeloba-saubari, ma-
gram es naSromebi mxolod Cveni piradi
sakuTreba rodia. vin ar icis, enis
warmoSobis safuZvlebis warmoCeniT,
enaTmecnierebis (da ara mxolod misi)
raoden saintereso, problemuri da
sakacobrio mniSvnelobis sakiTxi iqna
gadawyvetili. am sakiTxis CvenSi
gadawyvetiT ki, praqtikulad, msoflio
enaTmecnierebis epicentrma myisierad
saqarTveloSi gadmoinacvla da
damkvidrda, samudamodac, vinaidan amaze
ufro didmniSvnelovani sakiTxi
enaTmecnierebaSi (da ara mxolod aq)
arasodes ar yofila da arc momavalSi
iqneba. saqarTvelos mecnierebaTa saero
akademia da TviT enaTmecnierebis in-
stituti, Tu ki rame darCa maTgan, aS-
karaa, amaze dRemde sduman mxolod
imitom, rom gamokvlevis obieqti
megruli enaa da warmoCenilia am enis
gansakuTrebiT didmniSvnelovani
monacemebi.
mamanti ZaZamia, kolxuri kulturuli memkvidreobis
Seswavlisa da dacvis asociaciis
prezidenti, saqarTvelos
mecnierebaTa akademia `aia~-s prez-
identi, 7 mecnierebaTa akademiis
namdvili wevri, 5 universitetis
sapatio profesori
(gagrZe4leba Semdeg nomerSi)
ilori4 29 ianvari _ 5 Tebervali 2013
`mgeli ar modis!~ da... `davZlioT erovnuli cnobierebis siRatake!~
ilori 529 ianvari _ 5 Tebervali 2013
gazeT “iloris” mkiTxvelo, TiTqmis
erTi welia ar SegxmianebivarT, magram
amas hqonda Tavisi subieqturi Tu
obieqturi mizezevi. upirvelesad, es
iyo TiTqmis minavlebuli imedis naper-
wkali, rac Tavidan nakrebis saTaveSi
Temur qecbaias gamoCeniT yvela
qarTveli gulSematkivris gulSi
Rvivoda, magram CamTavrda Cempionati
da Cven CvenTvis “Sesaferis” adgilze
aRmovCndiT. daiwyo meore cikli da,
arsebiTad, igive usaxuri SeuTamaSebeli
nakrebi SegvrCa xelSi.
tragedia is ki ar aris, rom drois
garkveul monakveTSi qveynis nakrebs
Cavardna rom hqondes. es romeli
qveynis nakrebs ar damarTnia, magram
usaxuroba, uperspeqtivoba, romelic
aTeuli wlebia grZeldeba da Sen am
wlebis ganmavlobaSi araviTari dadeb-
iTi dinamika ar getyoba, maSin yve-
laferi fundamenturad aris
Sesacvleli.
qarTvelebs aravisaTvis ar gvaqvs
dasamtkicebeli, rom Cven varT
safexburTo qveyana, fexburTis niWi
qarTvelis genSia, magram mxolod niWi
ar kmara, mas unda mieces Semdgomi gan-
viTarebisa da srulyofis saSualeba.
Cemi azriT, qarTuli fexburTis pozi-
ciebis daTmoba daiwyo 1982 wels, evro-
Tasebze, belgiis “standartTan” wagebuli
avadsaxsenebeli matCis Semdeg. swored
maSin daiwyo qarTuli fexburTis “didi
Rame”, romelic dRemde grZeldeba.
veraviTar kritikas ver uZlebs
saqarTvelos Cempionati, romlis
xarisxobrivi maCvenebelia tribunaze
mayurebelTa raodenoba. Sedare-
bisaTvis, saqarTvelos pirvelobis
turis yvela matCze Sekrebili mayure-
beli rom Seajamo, raodenobiT ver
gautoldeba Tbilisis “dinamos”
dublSemadgenlobis TamaSze mosuli
mayureblis raodenobas. sasaciloa,
satirali rom ar iyos, da aseT Cempi-
onatSi rogor ginda msoflio donis
fexburTeli rom gaizardos?
mainc raSia xsna? ra unda movimo-
qmedoT qarTvelebma, riT daviwyoT, rom
qarTul fexburTs aRvudginoT Zveli
dideba? Cemi azriT, upirveles yovlisa,
mTlianad unda Seicvalos midgoma
bavSvTa fexburTis mimarT, unda Se-
muSavdes erTiani saxelmwifo strate-
gia bavSvTa fexburTTan mimarTebaSi.
saWiroa saqarTvelos yvela regionSi
aigos Tanamedrove evropul standar-
tebze gaTvlili sawvrTneli bazebi.
amaSi lomis wili saxelmwifom unda
Seitanos, yovelmxriv unda waaxalison
kerZo biznesi am sferoSi (iqneba es
gadasaxadebis Semcireba Tu sxva SeR-
avaTebi). bazebTan erTad saWiroa kval-
ificiuri, profesionali mwvrTnelebis
mozidva, gansakuTrebiT regionebSi.
peroferiebSi aucilebelia weliwadSi
ramdenime seminaris, treningebis Catare-
ba, maTi moklevadiani mivlineba sazR-
vargareTis klubebSi, gamocdilebis
gaziarebis mizniT. aucilebelia, mwvrT-
nelebs hqondeT motivacia Rirseuli
fuladi anazRaurebis saxiT. yvela
RonosZieba unda iyos mimarTuli
iqiTken, rom saqarTveloSi ar daikar-
gos arcerTi talanti da yvela
mozards hqondes pirobebi _ maqsi-
malurad gamoavlinos bolomde saku-
Tari SesaZleblobebi.
Tu gadavxedavT dRevandel monace-
mebs, didad ar ulxinT Cvens uSualo
mezoblebs da TiTo-orola gamonakli-
sis garda, arc sxva mokavSire respub-
likebs, romlebic dRes damoukidebel
saxelmwifoebs warmoadgenen. amitom,
saWirod mimaCnia davsxdeT, gamovnaxoT
saerTo ena da SevimuSaoT erTiani
koncefcia saerTaSoriso Cempionatis
Camosayalibeblad, romelsav daerqmeva
Tunda “erTiani safexburTo liga”, ra
Tqma unda, uefas yvela iuridiuli
konsultaciebis gavlis Semdeg. sava-
raudod, es qveynebi iqnebian saqarTvelo,
azerbaijani, moldaveTi, belorusi, somx-
eTi, ukraina, ruseTi, yazaxeTi, uzbekeTi,
litva... ra Tqma unda, TiToeuli
qveynidan gundebis raodenoba Cempi-
onatze damokidebuli iqneba am sax-
elmwifoebis safexburTo tradiciebis
da am saxelmwifoSi fexburTis dRevan-
deli donis gaTvaliswinebiT.
am novaciis aucilebeli piroba
gaxlavT sportisa da politikis
mkveTri gamijvna, Cempionati unda
Catardes sufTa sportuli principebis
da suliskveTebis gaTvaliswinebiT. me
Rrmad var darwmunebuli _ am us-
astikesi konkurenciis pirobebSi gamoi-
wrTobian qarTuli klubebi, romlebic
Rirseulad waradgenen saqarTvelos
saklubo gundebs evroCempionatebze
da msoflioSi sanakrebo doneze. aR-
niSnuli RonisZiebis paralelurad
unda Catardes saqarTvelos Cempionati,
romelSic gamarjvebuli Secvlis
ligis CempionatSi bolo adgilze
gasul qarTul gunds, xolo am Cempi-
onatSi ukeTes adgilze gasuli qar-
Tuli gundi waradgens saqarTvelos
CempionTa ligaze. rac Seexeba danarCen
adgilebs evroligebze, mas warmoadgens
saqarTvelos pirvelobis Cempioni da
saqarTvelos Tasis mflobeli.
imedia, bavSvTa fexburTisadmi sru-
liad axleburi midgoma da qarTuli
gundebis monawileoba usastikes
konkurentian CempionatSi, ramdenime
weliwadSi mogvcems arnaxul Sedegs
da saqarTvelo daibrunebs Tavis
kuTvlil adgils safexburTo
msoflioSi.
winaswar vici, am ideas saqarTveloSi
bevri mowinaaRmdege gauCndeba, magram
kidev erTxel vimeoreb, sporti da
politika erTmaneTSi ar unda avurioT.
Cven, Rirseulad, rogorc Cvens
damoukidebel da Tavisufal sax-
elmwifos ekadreba, iseTi pirobebiT
unda warvsdgeT. Tu adgili eqneba,
Tundac, odnav RirsebisaTvis
Seuferebel pirobebs, ra Tqma unda,
uars vityviT, magram aucileblad gav-
agrZelebT sxva alternatiuli gzebis
Ziebas
zurab morgoSia,
walenjixa
gazeT “iloris” komentari: gamor-
icxuli ar aris, rom mkiTxvelTa naw-
ilma batoni zurabis mier mowodebuli
idea sabWoTa kavSiris aRdgenis farul
mcdelobad miiCnios, Tumca werilis
avtori winaswar dabejiTebiT ganmar-
tavs, rom saubaria erTiani sportuli
sivrcis da ara politikuri sivrcis
aRdgenaze. gavixsenoT _ Tbilisis “di-
namo” swored maSin gaxldaT uZleveli
da msoflioSi aRiarebuli gundi, roca
igi sabWoTa kavSiris CempionatSi iReb-
da monawileobas, sadac misi yoveli
matCi sabWoTa kavSiris sakmaod Zlier
gundebTan, niSnavda qarTuli gundis
fizikur Tu fsiqologiur wvrTnas.
arc is gaxlavT dasamali, rom sporti
msoflioSi mSvidobis despanad aris
miCneuli da man SeiZleba gaalxos is
politikuri yinulic, romelic dRes
aisbergebad aris aRmarTuli erT dros
marTlac moZmed aRiarebul qveynebs
Soris.
Cveni gazeTi iwyebs polemikas aR-
niSnul sakiTxze da Cven mzad varT
davbeWdoT am werilTan dakavSirebuli
yovelgvari gamoxmaureba, raodenac ar
unda ewinaaRmdegebodes igi batoni
zurab morgoSias Tvalsazriss.
“rubikoni” unda gadailaxos
საქართველოს თავდაცვის
მინისტრი ირაკლი ალასანია
ვიცე-პრემიერის პოსტიდან
გადააყენეს. მისი გადაყენების
შესახებ ბრძანებას პრემიერ-
მინისტრმა 21 იანვარს მოაწერა
ხელი და ის უკვე მთავრობის
საიტზეა გამოქვეყნებული,
თუმცა, მიზეზი მითითებული
არ არის.
„საქართველოს მთავრობის
სტრუქტურის, უფლებამო-
სილებისა და საქმიანობის წესის
შესახებ“ საქართველოს კანონის
მე-10 მუხლის შესაბამისად
საქართველოს მთავრობის წევრს
ირაკლი ალასანიას შეუწყდეს
საქართველოს ვიცე-პრემიერის
მოვალეობის შესრულება“, –
ნათქვამია საქართველოს
პრემიერ-მინისტრის №24
ბრძანებაში.
აღსანიშნავია, რომ რამდენიმე
დღის წინ ირაკლი ალასანიასა
და პრემიერ ივანიშვილს შორის
საპრეზიდენტო კანდიდატთან
დაკავშირებით „მძიმე საუბარი“
გაიმართა, რის შესახებაც თავად
ალასანიამ გუშინ, 22
იანვარს, საზოგადოებრივი
მაუწყებლის გადაცემა
„აქცენტებში“ სტუმრობისას
განაცხადა. მისივე თქმით,
პრემიერი გარკვეულწილად
შეშფოთებული იყო იმით, რომ
ამ საკითხის განხილვა მასთან
შეუთანხმებლად ხდებოდა.
„მე ვეთანხმები მას, რომ ეს
საკითხი უნდა იყოს
კოალიციასთან, მის ლიდერთან
შეჯერებული. აქედან
გამომდინარე, იყო საუბარი ამ
თემაზე. მე არ მესიამოვნა, რომ
ასეთი უხერხულობის მიზეზი
გაჩნდა“, – აღნიშნა მაშინ
ალასანიამ, რომელიც
ირწმუნებოდა, რომ ეს იყო
ჯანსაღი დიალოგი
ხელმძღვანელსა და მის გუნდს
შორის, რადგან „რომ არ იყოს
ასეთი საუბრები, ეს იქნებოდა
ძალიან ცუდი“.
სოციალურ ქსელებში
გავრცელებული ცნობებით, ეკა
კვესიტაძის გადაცემაში
სტუმრობის დროს მან ჯერ კიდევ
არ იცოდა პრემიერ ივანიშვილის
ზემოაღნიშნული ბრძანების
შესახებ.
თავის მხრივ, თავდაცვის
მინისტრი აცხადებს, რომ ვიცე-
პრემიერის პოსტის დატოვებაზე
გადაწყვეტილება ბიძინა
ივანიშვილთან ერთად მიიღო.
მისი თქმით, ხსენებულ საკითხზე
საუბარი პრემიერსა და მას შორის
2 დღის წინ გაიმართა. ალასანიამ
გამოთქვა სურვილი ვიცე-
პრემიერის პოსტის დატოვების
შესახებ, ხოლო პრემიერმა ეს
სურვილი დააკმაყოფილა.საქინფორმის მკითხველს
შევახსენებთ, რომ ამჟამად
საქართველოს მთავრობაში
მხოლოდ ერთი ვიცე-პრემიერი
– ენერგეტიკის მინისტრი კახა
კალაძე რჩება.
საქინფორმი
alasania vice-premieris postidan gadaayenes daTo guluas xsovnasvaReb urduliT gadarazul sxeulis karebs
da minda suli gamovides viT serafimi,
rom davekido varskvlavebis cimcima WaRebs,
gauwyveteli, gauxleCi wminda ZafebiT.
me vaReb mkacrad gadarazul sxeulis karebs,
minda rom iyos Cemi suli ubralo nimfa,
romelsac qaris moZraoba aaxarxarebs,
gainavardebs da RrublebSi Tavs rom daibans.
me vaReb sxeuls ufro farTod vidre
samoTxes,
me vaReb sxeuls da eSveba Cemi xelebi,
minda rom suli sunTqvasaviT ise aRmomxdes,
rom aRar iyos dasaxmari, misaSvelebi.
me vaReb sxeuls da imsxvreva misi urduli,
Tvalis SuSebi, neknebi da xelis venebi,
sxeulo Cemo sulisagan xar gaqurduli,
da samareSi bumbuliviT Cavesvenebi.
Cems qveviT mosCans didi veli saxnav-saTi-
bi,
Cems qveviT mosCans everestis sayinuleTi,
da Cemi suli frTas moiqnevs viT serafimi,
ukan damrCeba sasrulic da usasruleTic.
me vaReb sxeuls, bolo sunTqviT feTqen
filtvebi,
da ixarjeba Cemi gulis bolo jouli,
aRarasodes patimarad ar CaviTvlebi,
miviqnev frTebs da dedamiwas kvlav Semovu-
vli.
me vaReb sxeuls da gavdivar gvameTis fons,
Cems qveviT isev RiRineben zarebi dons!
sxeulo gTmob!
Tovs!
zarebi don!
zarebi don!
gio gobeCia,
zugdidi
საქართველოსკათოლიკოს-პატრიარქმა,მცხეთისა და თბილისისარქიეპისკოპოსმა,ბიჭვინთისა და ცხუმ-აფხაზეთისმიტროპოლიტმა,უწმინდესმა დაუნეტარესმა ილია მეორემრუსეთის პრეზიდენტვლადიმერ პუტინსსაქართველოს პრემიერ-მინისტრ ბიძინაივანიშვილისგან მოკითხვაგადასცა. როგორცსააგენტო “რია ნოვოსტი“იუწყება, პატრიარქისა დაპრეზიდენტის შეხვედრა23 იანვარს, ნოვო-ოგარიოვოში გაიმართა.
“მინდა გადმოგცეთმოკითხვა ჩვენი ახალიპრემიერ–მინისტრისგან.ის ყველაფერს აკეთებსრუსეთთან ურთიერთობისმოსაგვარებლად. ვფიქრობ,რომ პრობლემები,რომლებიც ჩვენ შორისარსებობს, აღმოიფხვრებადა ჩვენ უწინდებურადძმურად ვიცხოვრებთ“, _ბრძანა ილია მეორემ.
თავის მხრივ,ვლადიმერ პუტინმაპატრიარქს მიულოცა 80წლის იუბილე დააღსაყდრებიდან 35წლისთავი, აგრეთვემართლმადიდებელხალხთა ერთიანობისფონდის პრემიის მინიჭება.
“განსაკუთრებულიმადლიერება მინდაგამოვხატო იმისთვის, რომთქვენ დღევანდელ რთულპირობებში, ვგულისხმობსაქართველო-რუსეთსშორის არსებულ რთულსახელმწიფოთაშორისურთიერთობას, აკეთებთყველაფერს, რაცშესაძლებელია, ჩვენსმოძმე ხალხებს შორისჰუმანიტარული, სულიერიდა კულტურულიკონტაქტებისმხარდასაჭერად“, _განაცხადა პრეზიდენტმა.
შეხვედრაშიმონაწილეობდა მოსკოვისადა სრულიად რუსეთისპატრიარქი კირილე
saqinformi
patriarqma ilia meorem putinssaqarTvelos premierisgan mokiTxva
gadasca
ilori6 29 ianvari _ 5 Tebervali 2013
dasawyisi “ilori” #171-204
TviT pli ni u sic am bobs: ri o ni meg -
re le bis mi wa ze di o dao. sa ge og ra fio
sa xe le bis Ses wav la, maSasadame, ueW-
vels xdis, rom mTe li is mi wa-wya li,
ro me lic kol xi dis saz Rvrebs Sua iyo
moq ce u li, Tav da pir ve lad mxo lod meg -
rul-la zur Stos to mebs ekuT vno da.
ase iyo, ro gorc Cans, stra bo ni sa, pli -
ni u si sa da pto lo mis Txzu le be bi s mi -
xed viT. pir vel ors sa u ku ne Si, Sem deg
– da ax lo e biT dro is gan saz Rvra... jer -
je ro biT Se uZ le be lia _ erT-er Ti qar -
Tve li tom Ta ga ni, an aR mo sav le TiT, an
ara da sam xreT-aR mo sav le TiT Sig Su -
a gul Si SeW ri la da meg re le bi da la -
ze bi er Ti-er Tma ne Tisagan dauSorebia,
xo lo dap yro bi li ad gi le bis mac xov -
reb lebs qar Tu li Se uT vi se bi aT, amis
ga mo axlandeli gu ru le bi da imer le-
bi ga qar Tve le bu l meg rel-la ze bad un -
da Cav Tva loT.
Tu vin ip yrobs eg riss (kol xi das)
d. baq ra Ze ar mi u Ti Tebs, Cans da na Sa u -
lad mi aC nda es moq me de ba. prof. da viT
gvri tiS vils mi aC nda, rom d. baq ra Zem
es gva ri ar da a sa xe la, rad gan mis sa -
xels Seuracxyo fa ar mi a ye na da ro -
gorc Cans, Sem dgom Si es tra di ci ad
gax da; am tki ce ben, rom ira nis SahTan
Se Tan xme biT vax tang gor ga sals sa meg -
re lo un da da ep yro, mag ram mi u xe da-
vad mo u lod ne li Tavdas xmi sa, sam wli -
a ni brZo la uSe de god das ru le bu la
da ma mi so nis uRel te xi lis iqiT ver
wa su la. gor ga sals brZo la Se uw yve-
tia. wa su la spar seT Si da ja riT dax -
ma re ba uT xo via Sa hi saT vis, ro mel sac
sa nac vlod mo uT xo via aR mo sav leT-da -
sav leT sa qar Tve los ga er Ti a ne bu li
ja riT dax ma re bo da mas saber Zne Tis
wi na aR mdeg mo ma val om Si. spar se Tis
mra val ric xo va ni ja ris dax ma re biT
gor ga sals daupyria sa meg re lo _
moZ me na Te sa vi xal xi, qar Tu li qve ya na.
sa meg re los Su a gul Si Ca sax le bu li
iqna aR mo sav leT sa qar Tve lo dan iZu -
le biT gad mo sax le bu li sxva qar Tve -
lu ri to me bi. d. baq ra Ze garkve viT
wers `rom qar Tve le bi Za lad Se iW rnen
so li viT maT mxa re Si da er Tma ne Ti sa -
gan ganacalkeves isi ni, mag ram, ro dis
ra vi Ta re ba Si, ai, ra aris fa ru li, ga -
nuW vre te li wyvdi a diT~ (?!). ase ve we-
ren i. go ge baS vi li, i. ja va xiS vi li da
sxve bi, xo lo ba Tlo me sar Ta ni as naS -
rom Si `Zve li kolxe Ti~ aqvs ase Ti
qve sa Ta u ri: `v. gor ga sa lis omi sa meg -
re los Tan~.
Cven vi ciT, rom ibe rel ni, ime rel ni
meg rul-la zur Stos ekuT vno den, mag -
ram Sem deg, ro gorc ze moT iyo naT qva-
mi, `ro me li Rac, qar Tli dan Se mo sul ma
tom ma qar Tu li Se aT vi se bi na. cxa dia
ibe ri e lebs, imer lebs, meg re leb sa da
qar Tle lebs So ris un da ec xov raT.
swo red am ibe ri el toms ekuT vno da
pirvel sa u ku ne Si qr. w. upi ra te so ba,
man mi a ni Wa Ta vi si sa xe li mTel am qve -
ya nas; Se saZ le be lia mxolod, rom es
ibe rel ni am dros ga qar Tve le bul ni
ar yo fi liy vnen, Sem deg qar Tlel ni
gaZ li er dnen da yve la Ta na moZ me to me -
bis mwer lo bi sa da cxov re bis sa Ta ve-
Si Cad gnen”, _ wers di di mec ni e ri.
cno be bi qar Tve li to me bis uZ ve le-
si bi nad ro bis Se sa xeb sru li ar iq ne -
bo da, Tu urar te le bi sa da xe Te le bis
vi na o bas ar Se ve xeT. kas ke bis an kol -
xe bis aR mo sav le TiT, md. ev fra tis da
tig ro sis saTaveebze, va nis tbis, md.
araq si sa da ara ra tis (cno bi lia, rom
so mex mec ni e rebs uzo mod uy varT somxe -
Tis is to ri is usa fuZ vlo qe ba-di de ba,
ase iyo ad rec da asea dRe sac. gan sa -
kuT re biT aqe ben ararats da is zRap -
ris do nem de aqvT ay va ni li, mag ram ar-
sad ar ax se ne ben rom ara rats ad re
kar du-qar Tu er qva. ix. gaioz ma ma la Ze,
`sa qar Tve lo Si na ciz mis war mo So bas
ara so des hqo nia sa fuZ ve li~, gaz. `jor -
ji an Ta im si~, 2008w., 17-24 iv li si, #029,
gv. 9 da sxv.) mi da mo e bis (mim di na re)
qvey ne bi na i ri sa, va ni sa da sa qar Tve-
los (kol xe Tis) sa me fo e bi iyo.
`sit yve bi na i ri, bia¡ana da urar tu
mxo lod qvey ne bis sa ku Ta ri sa xe le bia,
Tvi Ton xal xi _ ki Ta vis Tavs qal-
dis anu xal dis eZax da. Cven vi ciT, rom
es sa xe li qar Tu li to me bis sa zo ga do
sa xel wo de ba iyo (qar Tu _ eli, kar du-
xi); ami tom sa fiq re be li iyo, rom es
qal de bi qar Tve le bis RviZ li Zme bi yo-
filiy vnen. mar Tlac, TiT qmis yve la
Ta na med ro ve mec ni ers urar te le bi an
qar Tve le bis wi nap re bad, an mo na Te sa ve
erad mi aC ni aT (le nor ma ni, se i si, mas pe-
ro, f. hom me li)~. (swo red msof li os
upir ve le si da uZ ve le si xal xi qald-
meg re le bi ari an. iva ne ja va xiS vi li,
qar Tve le bis sa mi Sto”, Jurn. `aia~,
2001, #9-10. gv. 15). es aris Cve u leb riv
iv. ja va xiS vi lis mi er Rrma mec ni e ru -
li ana li zis sa fuZ vel ze gakeTebu li
das kvne bi.
qris ti a no bis saw yi si – pir vel sa -
u ku ne e bi meg re lebs jer ki dev hqon-
daT Se nar Cu ne bu li te ri to ri u li
mTli a no ba, rom lis Se sa xeb di di iva ne
ja va xiS vi li dan ze moT vrce li amo na -
ri di gvaqvs mox mo bi li.
iva ne ja va xiS vi lis aR niS nu li de -
bu le bis Se sa xeb a. So nia aR niS navs:
`did iva ne ja va xiS vils la ze bi meg re -
le bad mi aC nda, rac iqi dan Cans, rom is
er Tgvar gak vir ve bas ga moT qvams, Tu
ro gor mox da megrele bis Su a wel Si
qar Tlu ri to me bis SeW ra da sam xre Ti-
sa da Crdi lo e Tis meg re le bis erTma-
neTis gan da So re ba~ (iva ne ja va xiS vi-
li, qar Tve le bis sa mi Sto, Jurn. `aia~,
2001, #9-10. gv. 15).
pav le in go roy va `gi or gi mer Cu le-
Si~ wers: `mTa af xa ze Ti (Zi ri Ta di af -
xa ze Ti) da sax le bu li yo fi la to miT,
rom lis to mob ri vi sa xel wo de ba yo -
fi la `mos xi~ igi ve mes xi. ro gorc ir -
kve va af xa zeT Sic adgi li hqo nia ise -
Ti ve te ri to ri ul Ta na me zob lo bas meg -
rul-la zur da mes xTa to me bi sa, ro -
gorc Cven gvaqvs sam xreT kol xi da Si,
sa dac sa meg re lo sa da Wa neTs Sua
zol Ta So ri sad aris SeW ri li mes xur-
Ta to mis Sto (gu ru le bi da qo bul-
aWar le bi), ro me li di a leq tze la pa ra -
kob da af xa ze Tis mes xTa es tomi, sa -
kuT riv qar Tul ze Tu ad gi lob riv eg -
ri sul di a leq tze, ga ur kve ve li rCe ba.
sa fiq re be lia, rom Tav da pir ve li ena
am to mi sa sa kuT riv qar Tu li iyo” (ra -
sac gva fiq re bi nebs mTe li ri gi geo-
grafiu li sa xe le bis sa kuT riv qar Tu-
li xa si a Ti). (pav le in go roy va, gi or gi
mer Cu le, Tb., 1954, gv. 129.)
mes xe bi meg ru li to me bi iy vnen, im pe -
ri o dis af xa ze bi ki ra Tqma un da, meg -
re le bi iy vnen da meg rul ena ze met yve -
leb dnen, uf ro zus tad sa mur za ya nos
(im kuT xis) meg rul ki lo ze. af xa zeT-
Si ge og ra fi u li sa xe le bic meg ru lia,
ma Sa sa da me, aq mcxov re bi to me bi meg -
rul (qar Tul) ena ze met yve leb dnen.
ia kob go ge baS vi li wers: `Wa ne bi Zme-
bi ari an meg re le bi sa. Zve lis-Zve lad
Wa ne bi da meg re le bi Seadgendnen erT
did er sa da gab miT eWi raT aR mo sav-
leT na pi ri Sa vi zRvi sa da sam xre Ti
na pi ri naxevro biT. Sem dgom Si qar Tve -
le bi aR mo sav le TiT mi aw vnen Sa vi zRvis
pi ras, Su a Si ga a pes meg rel-Wanebis to -
me bi, da sax ldnen ax lan del sac xov re -
bel ad gil zed da ga a cal ke ves di di
xnis er Tad mcxov re bi Zme bi. Cve ni pa -
tiv ce mu li is to ri ko sis di mit ri baq -
ra Zis az riT ki, ax lan de li gu ru le bi
meg re le bi ari an, mxo lod dro Ta vi Ta -
re ba Si sru li ad ga qar Tve le bul ni.~
(ia kob go ge baS vi li, bu ne bis ka ri, gv.
528).
ki dev er Ti ma ga li Ti: akad. ni ko
ber Ze niS vi li am bobs: `ar qe o lo gi u ri
da is to ri u li to po ni mu ri mo na ce me bi
da we ri lo bi Ti cno be bi... mow mo ben, rom
Sua da gvi an brin ja os xa na Si... awin de -
li tao-klarjeTis, sam cxis da TviT
Si da qar Tlis di di (da sav le Ti) na wi-
li meg rul-Wa nu ri to me bis sacxovriss
war mo ad gen da~.
no dar daraseliZe aR niS navs, rom
`io a ne la zi sa da pet re ibe ri e lis ax -
lo ur Ti er To ba bi zan ti is keisar Tan
da de do fal Tan, ibe ri a sa da som xeTs,
spar se Tis wi na aR mdeg brZo las uad vi -
leb da”.
es iyo vax tang gor gas li sa da mi si
Svi lis da Cis epo qa. vax tang gor ga-
s lis po li ti ka spar se Ti sa da bi zan -
ti is mi marT xan da xan ukom pa so xo mal -
di viT ir ye o da. bi zan ti is wi na aR mdeg
vax tang gor ga sa lis am xed re bis cno-
bam miT ri da te laz ze ise imoq me da,
rom ki na Ram su li ga nu te va. amis Ta o -
ba ze io a ne rufu si (pet re ibe ri e lis
mo wa fe) wers: `ma ma pet re Za li an mo te -
xi li, ga nuw yvet liv eved re bo da ufals
mi sis jan mrTelobis Se sa xeb, mas mo es -
ma xma, ro mel mac uT xra: `gam xnev di, aha,
me mi va ni Web mas janmrTelo bas Se ni
Txov nis ga mo da mis si coc xles ki dev
da u ma teb zed met Tor met wels _ rac
agreT ve marTlad Ses rul dao”.
es ze mox se ne bu li ube du re ba un da
mom xda ri yo da ax lo e biT 452-453 wleb-
Si, rad gan miT ri di te la zi 464 wels
gar da ic va la. am gva rad, 12 wliT ad re
464-12=452 w. ro gorc Cans, vax tang gor -
ga sa li bizantielebs aum xed rda.
“qar Tu li ek le si i sa da vax tang gor -
ga sa lis cxov re bi sa da is to ri is gad -
mo ce mi sas mxed ve lo ba Si un da iq nes mi -
Re bu li miT ri da te la zi sa da pet re
ibe ri e lis moR va we o ba bi zan ti a Si, ma -
Ti erov nu li Zalisxme va da a. S. Cven-
ma su li er ma ma meb ma ori ube du re bi dan
nak le bi ube du re ba, e.i. bi zan ti as Tan
axlo ur Ti er To ba air Ci es~ (no dar
xvedeliZe, som x u ri dam wer lo ba io a ne
laz ma Seq mna, Jurn. `aia~, 1998. #1, gv.
121.). _ ase Ti di di ci ta ta mi tom mo vi -
ta ne, rom aq kar gad Cans vax tang gor -
gas lis damokide bu le ba qris ti a nul
bi zan ti asTn da mu sul ma nur spar seT -
Tan.
ro gorc zo gi er Ti mkvle va ri mi u -
Ti Tebs, vax tang gor ga sa li spar se Tis
Sahs Svi di wlis gan mav lo ba Si ex ma re -
bo da max lo be li qvey ne bis dap yro ba Si,
igi Tur me cec xlTay va nis mce me li yo -
fi la (?), ag reT ve isic, rom ga maz di a ne -
bul me fes mcxe Tis epis ko pos ma mi qa -
el ma mZi me fi zi ku ri Se u rac xyo fa mi a -
ye na. rogorc aRi niS na, ima sac ki am tki -
ce ben, rom qris ti a no bis wi na aR mdeg
sab rZol ve lad ira nis Sah Tan SeTan -
xme biT, sa meg re lo un da da ep yro da
Ta vi si ja re biT da es xa mas.
ira nis Sah ma mo iT xo va vax tang gor -
ga sa li sa qar Tve los ga er Ti a ne bu li
ja riT dax ma re bo da mas saberZne Tis
wi na aR mdeg mo ma val om Si. mag ram vax-
tang gor ga sali iZu le bu li iyo ua ri
eT qva qar Tu li ja riT wa su li yo sa -
ber ZneT Si sab rZol ve lad, rad gan ico-
da, rom ase Ti ga er Ti a ne bu li, mraval-
ricxova ni ja riT, Sa hi da a mar cxeb da
sa ber ZneTs, iq ve ga a nad gu reb da mas
(gor ga sals) da amis Sem deg ga u ad vil -
de bo da mTe li sa qar Tve los dap yro ba.
amis gar da, sa qar Tve lo ar wa vi do-
da qris ti a nu li qvey nis – sa ber Zne Tis
wi na aR mdeg, qris ti a no bis dauZine bel
mters – spar seTs ar da ex ma re bo da.
miT ume tes, qar Tu li qris ti a nu li ek -
le sia mWid rod iyo da kav Si re bu li sa -
ber ZneT Tan. am pe ri od Si qar Tul qris -
ti a nul ek le si as SeT qmu le ba hqon da
mow yo bi li vax tang gor ga sa lis wi na -
aR mdeg – gad mo bi re bu li hyav daT mi si
san do me ji ni be. ase Tia mkvle var Ta er -
Ti jgu fis az ri. Tum ca vax tang gor -
ga sa lis me ma ti a ne ju an Se ri wers, rom
spar sel ma me om reb ma mas isa ri Cakres
da mo mak vdav ma vax tang gor ga sal ma
qar Tve lebs uan der Za bo lom de da ec-
vaT qris ti a no ba.
vax tang gor ga sa li me fe mir da tis
da de do fal sag dux tis va Ji iyo. va -
ran-xos ro-tan gi – qar Tu lad vaxtan-
gi. man Sua azi a sa da in do eT Si laS -
qro bi dan dab ru ne bul ma ilaS qra kav -
ka si el mTi el Ta wi na aR mdeg. me re iqi-
dan kav ka si ons dah yva, af xa ze Ti dan da
eg ri si dan bi zan ti is ja ric gan dev na,
12 axa li sa e pis ko po so da a ar sa, da a we-
sa ka Ta li ko so ba, 475 wels qar Tul ek -
le si as av to ke fa lia mo u po va, 482 wels
mo ak vle vi na ira nis mom xre pi ti ax Si
var sqe ni da ira nel Ta wi na aR mdeg aS -
ka ra brZo la da iw yo, mag ram mo Ra la -
te Ta wyalo biT da mar cxda da eg ris Si
ga da vi da. qar TlSi dab ru ne bu li me fe
si coc xlis bo lom de ib rZo da iranel-
Ta wi na aR mdeg – we ren wig nis `di di
qar Tve li me fe e bi~-s av to re bi. (di di
qar Tve li me fe e bi, teqstis av to ri va Ja
Su bi Ti Ze, gv. 14-15.).
akad. ma ri am lor Tqi fa ni Ze ki wers:
`gor ga sa li ima sac ki itan da, rom qar -
TlSi cec xlis msa xu re ba, qris ti a no bis
gver diT, sa xel mwi fo re li gi is ran-
gSia ay va ni li da Tvi Ton ki ira nis va -
sa li iyo. man mTe li sis te ma Seq mna sa -
for ti fi ka cio na ge bo be bi sa, ga a mag ra
da ri a lis ka ri, ro gorc ira nis mo xe-
lem (es ira nis sa xel mwi fos Crdi lo
saz Rva ri iyo), aa go ujar mis, xor na bu-
jis, Wer mis ci xe e bi, da ib ru na tao-
klar je Ti da ase mom za de bul ma Se u-
tia mters.~ (ma ri am lor Tqi fa ni Ze. sa -
qar Tve lo Ta vis xal xTan er Tad un da
ga dar Ces, gz. `di lis ga ze Ti~, 2000 w, 25
de kem be ri.).
2007 wlis de kem bris bo los (awe ria
#5, ian va ri, 2008) ga mo vi da ma Ral po -
lig ra fi ul do ne ze gamocemuli 90
gver di a ni (gver de bi da av tor Ta gvar-
sa xe le bi araa mi Ti Te bu li) Jur na li
`gza gamar jve bi sa ken~, meT vra me te gver -
dze (ga daT vliT) ga moq vey ne bu lia sta -
tia `me de as dab ru ne ba saqarTve lo Si~,
ro mel Sic naT qva mia: `jer ki dev an ti-
kur xa na Si me de am rom ar go nav te bis
Tav ka ci iasoni gada ria, yve lam vi ciT.
oq ros saw mi sis am ba vic mTel msof li -
os sme nia da isic vi ciT, rom medea
rogorc kol xe Tis me fe ai e tis asu li,
WeS ma ri ti qu Ta i se li iyo. mag ram yve-
lam ar icis, rom sit yva `me di ci na~
Zvel ma ber Zneb ma sam kur na lo mec ni e -
re bas swo red Cve ni me de as dam za de bu -
li makurnebe li ma la mo e bis ga mo da -
ar qves anu, Tu kar gad ga va a na li zebT
(da Tu co ta qu Ta i su ra dac gavaz vi a -
debT), Seg viZ lia Ta ma mad ga mo vac xa-
doT sa qar Tve lo me di ci nis sam Sob lod,
xo lo qu Ta i si _ msof li os me di ci nis
de da qa la qad... qu Ta Tu rebs nam dvi lad
sa a ma yod aqvT saq me... me di ci nis de dad
wode bu li me dea qu Ta i se lia~.
ra tom das Wir da, yve la fe ri es, am
sta ti is av tors?
aR niS nu li sta ti is av tor ma ar Se -
iZ le ba ar ico des, rom ai e ti sa da me -
de as dros ku ta ia (qu Ta i si) ar yo fi-
la (ar Se iZ le bo da yo fi li yo) kol xe -
Tis de da qa la qi. man ase ve ar Se iZ le ba
ar ico des ro dis daer qva qa laqs ku -
ta ia (Sem deg Si qu Ta i si), ram ga na pi ro -
ba am sa xe lis dar qme va. nu Tu ar un da
davujeroT did iva ne ja va xiS vils, Tu
ra dro i dan gax da qu Ta i si kol xe Tis
de da qa la qi. (iva ne javaxiS vi li, Txz.
t.I, gv. 314-315.). es sa kiT xi Cven gan xi -
lu li gvaqvs am naS ro mis me o re Tav Si,
`ra ena ze met yve leb dnen Zve li kol xe -
bi~. ras aR wevs av to ri imis TqmiT, rom
`me fe ai e ti WeS ma ri ti qu Ta i se li iyo~.
av to ri am bobs, rom `yve lam ar icis~,
rom `sam kur na lo mec ni e re bas~ me de as
ga mo da ar qves saxeli. – swo red es
msof li o Si TiT qmis yve lam kar gad
icis da mas sa ka ma Tod ara vin xdis;
ase ve yvelam kar gad icis, rom `sa qar -
Tve lo me di ci nis sam Sob loa, mag ram
ara vin icis, rom qu Ta i si msoflio me -
di ci nis de da qa la qia. ki dev er Txel
min da vi kiT xo: ra sa Wi roa es? amiT xe -
li suf le bas (ro me lic am saq me Si ara -
fer Su a Si ar aris!) ara ke Til So bi -
lur sam sa xurs uwe ven. ris Tvis?”
ro gorc cno bi lia, ar go nav te bis laS -
qro ba kol xeT Si da iw yo ege o sis zRvis
kun Zul ev be a dan, bo lo pun qti ki iyo
md. fa si si (ri o ni), nav sad gu ri `sun ju -
na~, e.i. `ar gom~ Ru za Ca uS va kol xe Tis
de da qa laq `aia~-s ax los mde ba re te -
ri to ri a ze. es sa yo vel Ta od cno bi li
faq tia da me de ac iqa u ria da ara
quTai se li. (ar go nav te bis kol xeT Si
laS qro bis sa kiT xi gad mo ce mu li gvaqvs
2008 wels ga mo sul naSro mis III Tav Si
`msof li os uZ ve le si mi Ti kol xe Tis
Se sa xeb~. ase ve ori o de sit yviT aR we -
ri li gvaqvs ti mi se ve ri nis, da sxva
swav lu le bis eq spe di ci e bi kol xeT Si,
rom leb mac ga ni me o res _ imogzaures
ar go nav te bis nak va lev ze.).
klimenti Selia,profesori, mecnierebis damsaxurebuli moRvawe
(gagrZeleba Semdeg nomerSi)
kolxeTi _ kacobriobis civilizaciis saTave
ilori 729 ianvari _ 5 Tebervali 2013
oqros sawmisis dabrunebaprogresi mxolod kavkasiuri rasis
gziTRa iwyeba.
hegelirani viyaviT
1990 wlis 2 maiss filarmoniis dar-
bazSi wakiTxul leqciaSi “saqarTvelos
missia” batoni zviad gamsaxurdia aR-
niSnavs, rom sabWoTa ideologiuri diq-
taturis periodSi saqarTvelos istoria,
qarTvelTa eTnogenezisi, qarTuli kul-
turis istoria miCqmaluli, damaxinjebu-
li da tabuirebuli iyo. tabuirebuli
iyo evropeli didi mecnieri ilhelm
humboldtis gamokvlevebi iberTa eTno-
genezis, maTi kulturis, enis Sesaxeb. “es
imis gamo xdeboda, megobrebo, rom surdaT
qarTveli erisTvis STaenergaT aras-
rulfasovnebis kompleqsi”.
aseTia batoni zviadis daskvna da miu-
TiTebs imas, rom Cveni mecnierebis didi
korifeebis iv. javaxiSvilis, n. maris, m.
wereTlis gamokvlevebiT, samxreT evropis:
pireneis, xmelTaSua zRvis kunZulebis,
italiis avtoqtonuri mosaxleoba iberi-
uli modgma iyo, anu sxva identuri ter-
minebiT pleokavkasiuri, mediterianuli,
xmelTaSua zRvis rasa iyo. es terminebi
identuria da erTi modgmis, iberiuli
modgmis aRsaniSnavad gamoiyeneba.
es modgma uZvelesi droidan saxlobda
pireneis naxevarkunZulze, xmelTaSua
zRvis kunZulebze, Tanamedrove saberZneT-
Si, kavkasiaSi, mcire aziaSi, indoeTSi...
am gamokvlevaTa WeSmaritebas adas-
turebs evropeli da amerikeli mecniere-
bis uaxlesi biogenetikuri gamokvlevebi.
analizebma aCvenes, rom faraonTa mumiebsa
da evropis mosaxleobis did nawils
kavkasiuri rasisaTvis damaxasiaTebeli
genebi aqvT.
sabWoTa ideologiuri diqtaturis
ararsebobis Jams da amgvari istoriuli
winapirobebis miuxedavad, qarTvel mec-
nierTa umravlesoba ratomRac kvlav
dumils arCevs. xmas ar iReben, maSin
roca maTi dumiliT gaTavxedebuli da
gulmocemuli somexi mecnierebi “Cakru-
los”, “sulikos”, “xaWapuris” gasomxebiT
ki aRar kmayofildebian, aramed kacobri-
obas lamis kolxuri samyaros kanonier
memkvidred moevlinon.
sabednierod, gvyavs qarTveli mecniere-
bi, romlebmac tabu daarRvies, icaven
qarTveli eris interesebs, naTels hfenen
kolxur samyaros, iberTa udides damsax-
urebas sakacobrio civilizaciisa da
kulturis ganviTarebaSi.
vfiqrob, maT gamokvlevebs warsulis
mxolod obieqturad danaxvisa da
dafiqsirebis funqcia ara aqvT. maT ufro
metad mniSvnelovani, ar Sevcdebi Tu vi-
tyvi, politikuri roli akisriaT dRes
damcrobili, miCqmaluli, damaxinjebuli
saqarTvelos istoriis, iberiuli modgmis
Zveli kulturis warmoCenaSi, qarTveluri
tomebis SeduRabebaSi, gansakuTrebiT, Zmebi
lazebis Zvel saxlSi dabrunebaSi da
erTWerqveS, erT keriasTan Tanacxovre-
baSi.
rani varTsaubedurod, arseboben sulgayidulni,
romlebic aramc Tu amayoben kolxuri
modgmiT, iberiuli modgmiT, Cveni uZvelesi
istoriiTa da kulturiT, Cveni sakacobrio
fuZe eniT, Cveni humanuri cxovrebis
wesiTa da tradiciebiT, aramed Tavxedu-
rad aknineben, cils swameben, sulSi
afurTxeben, lafSi svrian qarTveli kacis
Rirsebas, niWierebas, abuCad igdeben didi
ilias sam RvTaebriv saunjes: “mamuli,
ena, sarwmunoeba”... abiabrueben erovnuli
damoukideblobisaTvis brZolas, qarTvel
ers unergaven arasrulfasovnebis kom-
pleqss.
am adamianTa umravlesoba 90-ian wlebSi
daupirispirda erovnul moZraobas da
erovnuli xelisuflebis damxobis Semdeg
ucxoeTidan guluxvad dafinansebulni,
sxvadasxva arasamTavrobo organizaciebSi
mokalaTebulni dRemde agrZeleben qar-
Tuli sulierebis ngrevas.
marqsistuli filosofiis doqtori,
awgansvenebuli m. mamardaSvili, ratomRac
erovnuli moZraobis mimarT mtrulad
ganewyo. roca 1990 wlis 28 oqtombris
arCevnebSi erovnulma moZraobam didi
upiratesobiT gaimarjva, sasowarkveTilma
SesZaxa: “saqarTveloSi bolSevizmma
gaimarjva sufTa saxiT”!
am “didi moazrovnis” azriT, qarTuli
xasiaTi efuZneba “kerpTayvanismcemlobis
moTxovnilebas, yalbad gagebul patrio-
tizms, CamorCenilobas, sakuTar TavSi
Seyvarebulobas, ampartavnobas, rwmenas,
rom yvelaze kargebi, Wkvianebi varT”.
“did moazrovnes” arc wvrilfexa
filosofos-sociolog-fsiqologebi
CamorCebian qarTveli eris lanZRva-
ginebaSi.
maTi ricxvi da saxeli legionia!
“Tavisuflebis institutSi” gamoCekili
da dafrTianebuli d. zurabiSvili qar-
Tul sulierebas lanZRavs. misi azriT,
Turme qarTuli cnobiereba “totalistur
azrovnebas”, “totalistur tendenciebs
warmoSobs”. qarTulma “feodalisturma
fsiqikam” dabada ara marto “stalinis
fenomeni”, aramed iseTi “ubedureba”, ro-
goricaa “erovnuli damoukideblobis”
idea. radgan qarTuli cnobiereba “feo-
dalisturi cnobierebaa”, aqedan gamomd-
inare, igi “monuri cnobierebaa”.
am Wkuiskolofas Zalian surs
erovnul-ganmanTavisuflebeli moZraoba
monur moZraobad monaTlos.
radgan erovnuli moZraoba “feodal-
isturi”, “monuri cnobierebis” nayofia,
amitom am moZraobas “Sinagani zneobrivi
dvrita” aklia!
erovnuli moZraobis da am moZraobas
msxverplad SewirulTa zneobriv dvri-
taze laparakobs kaci, romelmac “saidum-
lo sirobis” prezentaciaze sapatio
stumrad miwveulma aseTi ram Tqva: “mar-
Talia, es Sedevri ar aris, magram ara
uSavso”!
mkiTxvels vTxov yuradReba miaqcios
zurabiSvilis logikasa da msjelobis
stils. igi, rogorc “Tavisuflebis in-
stitutSi” gamoCekili da institutis
bejiTi morCili, zedmiwevniT kargad as-
rulebs mama-marCenalis sorosis erT-
erT Segonebas: “ilaparakeT da imoqmedeT
mtkiced da gamoiyeneT lamaz-lamazi
sityvebi, ixmareT rac SeiZleba ufro
gaugebari da viTom mecnieruli terminebi.
mniSvneloba ara aqvs, ras ityviT, mTavaria,
rogor ityviT”.
axla, vnaxoT rogori diagnozi dausva
g. margvelaSvilma isedac gaubedurebul
“monuri cnobierebis” mqone qarTvel ers:
“qarTvel ers axasiaTebs gonebrivi sis-
uste, msubuqi debilobis forma... is mok-
lebulia socialur azrovnebas da pa-
suxismgeblobis grZnobas”.
aferum, ganmanaTlebelo!
vidre z. odilavaZe Tavis statiaSi
“miTologiuri cnobierebidan faSizmamde”
aviTarebs ufros TanamokalmeTa azrs
imis Sesaxeb, rom qarTul cnobierebas
faSizmamde mivyavarT. radgan qarTvelebs
miTologiuri cnobiereba gvaqvs, aqedan
oTxi ZiriTadi maCvenebeli gamodis: “1.
azrovneba-ukritiko; 2. cnobiereba-mi-
Tologiuri; 3. mentaliteti-monuri; 4.
morali-farisevluri”.
am vaJbatonma qarTveli eri TiTqmis
cxovelis doneze daiyvana. roca Cven
vambobT (sxvebic amboben): “saqarTvelo
RvTismSoblis wilxvedri qveyanaa”, “macx-
ovris saflavze somxebisTvis RvTaebrivi
cecxli ar gadmodis”, “daviT aRmaSenebel-
ma didgoris omi moigo” es Turme Cveni
ganuviTarebadi, “miTologiuri cnobiere-
bis” nayofia! “miTologiuri cnobiere-
bidan” faSizmamde ki erTi nabiji yofi-
la!
SemiZlia davifico, arc Jurnal “tab-
ulis” avtors z. odilavaZes da arc am
Jurnalis redkolegias miTologiur cno-
bierebaze da faSizmze warmodgena ara
aqvT!
garyvnili, bilwsityvaobis didostati
z. burWulaZe aRSfoTebulia qarTveli
eris sibneliT, uwignurobiT. “Cven rom
bneli xalxi varT, amaze Tundac is
faqti metyvelebs, rom Zalian bevrma
bavSvma marTlac ar waikiTxa es wigni”
(laparakia satanistur wignze “hari po-
teri”).
qarTveli fsiqologebis (gadagvare-
buli qarTvelebis) azriT, qarTuli
erovnuli moZraoba nekrofiluri xasi-
aTisaa, radgan is efuZneba “negatiuri
Tavisuflebis princips”(?!).
daukmayofilebelma vnebam ganapiroba
qarTveli qalebis aqtiuroba erovnul
moZraobaSi. qarTveli qalebis patiosneba,
moraluri sijansaRe Turme misi tragedi-
is mizezi yofila. qarTveli qali
msoflioSi yvelaze umweo da CamorCenili
arsebaa. ugrZnobi, karCaketili, SezRuduli
gonebis, ramac qarTuli sazogadoebis
ganuviTarebloba ganapiroba.
marTlac bednavsi eri varT! gvyoloda
TavaSvebuli rokapi, kaxpa, bozi qalebi,
ai, maSin naxavdiT qarTuli sazogadoebis
umaRles doneze ganviTarebas!
qarTuli sazogadoebis ganuviTare-
blobis kidev erTi mizezi qarTvel
qalebSi gabatonebuli dedobrivi siy-
varulis grZnoba yofila. dedobrivi
siyvaruli uaryofiTad moqmedebs
mozardebis fsiqikaze. am siyvarulis
gamo isini unebisyofoni, pasiurni, nakle-
bad damoukidebelni xdebian.
ras ar gaigoneb am cisqveSeTSi!
didi ilia Cveni RmerTgamwyrali
fsiqologebis Sromebs ar icnobda, Torem
oTaraanT qvrivi sayvarlebs gaiCenda,
Svils boroti dedinacvaliviT gazrdida
da Catexili xidis problemac aRar iqne-
boda.
RmerTo, mapatie idealuri qalisa da
dedis amgvar konteqstSi moxsenieba.
wverebcancara da blanJeiani filoso-
fos-sociolog-fsiqologebis risxvas
verc qarTveli mamakacebi gadaurCnen.
qarTul sufraze RviniT SemTvrali
mamakacebi erTmaneTs Zmobas da siyvaruls
rom eficebian, erTmaneTs rom kocnian, es
Turme urTierTis mimarT seqsualuri
ltolviT mosdiT. ai, ras wers “didi
fsiqologi” e. jgerenaia: “qarTuli sufra
tragikul viTarebas malavs. is malavs
heteroseqsualuri aqtis ar Semdgarobas,
Rrma ltolvas qalisken da, imavdroulad,
qarTveli mamakacebis, me vityodi, panikur
SiSs qalis, misi seqsualurobis winaSe...
SeiZleba iTqvas, rom qarTuli sufra
formiT homoseqsualisturi da SinaarsiT
tragi-heteroseqsualisturia, xolo
qarTveli mamakaci _ arSemdgari qali
anu qalis cudi SemTxvevaa”.
pativcemulo mkiTxvelo, gaixseneT erTi
qarTvelTmoZule masonis direqtiva:
“gamoiyene lamazi sityvebi... ixmareT
rac SeiZleba gaugebari terminebi...
mniSvneloba ara aqvs ras ityviT, mTavaria,
rogor ityviT”!
es qvebudanni marTlmadide-blobasac ebrZvian
e. jgerenaias azriT qarTuli kultura
imitom aris CamorCenili, rom qarTul
eklesias reformacia ar ganucdia. Tavis
droze reformebi rom gatarebuliyo,
maSin erTmaneTze nametnavad Seyvarebuli
mamakacebi sufraze ki ar daiwyebdnen
kurkurs da siyvarulis axsnas, aramed
eklesiaSi gaiqceodnen da jvars daiw-
erdnen, rogorc es xdeba dasavleTis
bevr eklesiaSi.
g. da g. mamuliebi fiqroben, rom qar-
Tuli eklesia antidasavluria. igi xels
uSlis ara mxolod erTsqesianTa gabed-
nierebas, aramed evropasTan kavSirs,
saqarTvelos socialur-ekonomikur gan-
viTarebas.
a. joxaZe amtkicebs, rom qarTulma
marTlmadideblurma eklesiam uaryofi-
Tad imoqmeda qarTvelTa buneba-xasiaTze
da daRi daasva maT moRvaweobas suli-
er-kulturul sferoSi. am eSmakSeCenilis
azriT qarTvelTa cnobierebaSi, cxovrebis
wesSi gabatonebulia RmerTze mindoba,
ramac TiTqos warmoSva antikultur-
osnoba, pasiuroba, antiaRmSenebloba. garda
amisa, maTi azriT, qarTuli marTlma-
didebluri eklesiis uaryofiTi mxare
isic aris, rom igi nacionalur, patrio-
tul Temebs win wamowevs, rac qarTuli
saxelmwifos aSenebas SeuZlebels xdiso!
ra vqna, batono elizbar, isRa damrCenia
mec TqvensaviT simwriT wamoviZaxo: “avahme,
Cemo mamulo!...”
SeiZleba vinmem Tqvas, rom yvelas aqvs
ufleba sakuTari azri gamoTqvas. amas
demokratia moiTxovs. me maT vekiTxebi,
inglisSi, yvelaze demokratiul qveyanaSi,
ratom isjeba mkacrad dedofalze damam-
cirebeli sityvis wamocdenac ki?
ra vuyoT Cvens televizias, radio, pre-
sas (zogierTi Jurnali), Sou-koncertebs,
romlebic TandaTanobiT, SeumCnevlad
wamlavs qarTul cnobierebas?
mimdinareobs “axali qarTvelis” Seqm-
nis procesi. da es mimdinareobs speqtak-
lis kanonebiT. Cven gadagvaqcies speq-
taklis sazogadoebad, iseT tvingamorecx-
il mayureblad, romelic kargavs re-
alobis gancdas da sanaxaobis aqtiur
monawiled iqceva.
XX saukunis dasawyisSi konstantine
gamsaxurdia Tavis publicistur werilSi
“qarTveloba Tu ucxoeTis genia” miu-
TiTebda maSin CvenSi axladgavrcelebul
da dRes gabatonebul mimbaZvelobas.
“mimbaZvelebi Seadgenen cxovrebis RerZs.
aq ar itanjebian, wvaloben. ki ar locu-
loben, iRriWebian. msxverpls rodi
swiraven. msxverplad ewirebian ucxo
kvarcxlbekze aRmarTul kerpebs”.
WeSmaritad DdRevandelobazea naTqva-
mi!
ucxoelebs, amerikelebsa da evropelebs
vbaZavT cxovrebis wesSi, RreWvaSi, gei-pa-
radebSi, wver-ulvaSis dayenebaSi, sayuree-
bis tarebaSi, sviringebSi, stadionze SeRe-
bili saxiT misvlaSi da qajur gulSe-
matkivrobaSi, mixvra-moxvraSi, cekvaSi, sim-
ReraSi, mowonebis niSnad “vaus” Sekivle-
baSi... Jurnalis garekanze aucileblad
saTaurebad unda daibeWdos vin vis
yvarobs, vin uTbobs logins Sorenas, vis
coli Ralatobs, vis Tvinieri da rqiani
qmari hyavs... es ukve mimbaZveloba ki ar
ara Rrma provincializmia. axal qarTul
filmebSi ucxoelebs unda mivbaZoT da
vajoboT kidec paTologiuri Zaladobis,
sisastikis, daundoblobis, gaukuRmarTe-
buli seqsis CvenebaSi...
am uniWo mimbaZvelobis ganmkiTxavi
aravin aris, arc sazogadoeba da rogorc
saWiroa, arc samRvdeloeba arisxebs
zarebs!
Toq-Souebis, komedi-Souebis, ucxoeli
momRerlebis koncertebis, lazRandarao-
bis, takimasxarobis fonze amaxinjeben,
abuCad igdeben qarTul cekvebsa da sim-
Rerebs...
rogorc vxedavT, saqarTvelos gareSe
da Sinauri mteri jerjerobiT warmatebiT
axerxebs eris gadajiSeba-gadagvarebas.
ar unda daviviwyoT didi konstantines
sityvebi: “mSvidobiani ideebi ufro male
asneulebs daCagruli eris sxeuls, vidre
saxelmwifosgan gamogonili sarepresio
wesebi”.
mamuli gagvinaxevrda, ena ibilweba,
sarwmunoebas ebrZvian!
samSoblo safrTxeSia!
“maS, raisTvis vcocxalvarT?!”
samSoblo safrTxeSia! es mowodeba
ar daZveldeba vidre arsebobs eri, sam-
Soblo, patrioti...
qarTvelma erma arCevani gaakeTa.
xelisuflebaSi “qarTuli ocneba” movida.
xelisuflebas ver moTxov wlobiT
gapartaxebuli soflis meurneobis sam
TveSi aRdgena, dangreuli mrewvelobis
ayvavebas, umuSevrobis mospobas, jandacvis
humanur sawyisze gadayvanas demografiul
da sxva socialur problemaTa mogvare-
bas... Tu gaviTvaliswinebT ucxoeTidan
marTuli mexuTe kolonis utifar
aqtiurobas, SeiZleba qarTuli ocneba
auxdenel ocnebad darCes.
es rom ar moxdes, vfiqrob, saswrafod
unda dafuZndes axali politikuri
moZraoba (partia), romelic gaaerTianebs
WeSmarit erovnul Zalebs, mxarSi
amoudgeba saxelmwifos interesebis dam-
cvel xelisuflebas, an, Tu saWirod
CaTvlis, Tavad mova xelisuflebaSi.
vin iqneba eris gadarCenisaTvis brZo-
lis medroSe? vin SesZlebs alagmos
qarTul cnobierebasTan, qarTul kul-
turasTan, cxovrebis wesTan da tradi-
ciebTan mebrZoli legioni?
vfiqrob, am saRmrTo saqmis gakeTeba
xelewifeba saxalxo moZraoba “samegre-
los”, romelsac xelmZRvanelobs
gamWriaxobiTa da mosalodneli poli-
tikuri situaciebis utyuari WvretiT
gamorCeuli, cnobili politikosi ale-
qsandre WaWia.
igi unda gadaiqces zogadqarTul
politikur moZraobad (davarqvaT mas
Tundac “oqros sawmisi”, “iberia”, “ive-
ria”...), romelic didi Wyonis fesvebidan
Seiwovs gafiltrul qarTul genebs da
SesZlebs ucxoelebis mier kolxeTidan
gatacebuli sulieri sibrZnis anu oqros
sawmisis dabrunebas, qarTuli modgmis
meored mosvlamde gadarCenas.
dae, kavkasiurma rasam sulieri
sibrZniT SesZlos sodom-gomoris codvis
morevSi gadaCexili dasavleTis mxileba
da progresis gzis Cveneba, rasac didi
germaneli moazrovne hegeli Tavis “gonis
fiolosofiaSi” gvaswavlis.
Tengiz kublaSviliP.S. amonaridebis da citatebis wyaroe-
bi miTiTebuli ara maqvs gazeTSi adgilis
ekonomiis gamo. Tu vinmes eWvi Seepareba
maT arsebobaSi an sizusteSi, SemiZlia
mivuTiTo rodis, sad, romel gverdzea
dabeWdili.
T.k.
ilori8 29 ianvari _ 5 Tebervali 2013
saocari mravalferovnebiTaa
gamorCeuli didi konstantinegamsaxurdias Semoqmedeba (mapati-
eT, magram me mis saxels sityva
“iyo”-s ver davurTav, Tundac imit-
om, rom misi nawarmoebis ganmeo-
rebiT wakiTxvisas imden siaxles
aRmoaCens adamiani, rom uneburad
gaifiqreb _ mwerlis axal nawar-
moebs vkiTxulobo). es aris uflis
mier naboZebi geniiT SemarTuli
mxatvari, romelsac SeuZlia xeli
Cahyos cariel qilaSi da iqidan
oqros zodi amoiRos. swored erT-
erTi aseTi oqros zodi gaxlavT
misi winamdebare moTxrobac, romel-
sac Cveni gazeTis mkiTxvelebs
vTavazobT.
Rame momiyvanes Sinagan cixidan bu-
tirkis saavadmyofoSi. saerTod, mudam
mZulda saavadmyofo.
vin naxavs ufro met mwuxarebas
adamianis TvalebSi, vidre cixis saavad-
myofos sarkmlebidan gadmomziralTa
SemoxedvaSi.
talanebsa da kibeebze irevian sani-
trebi, gaaqvT da gamoaqvT sakaceebze
mwolare avadmyofebi da cocxal-mkv-
drebi.
daCoCaven derefnebSi ybaSexveuli,
fexebdaRmeWili, dakutebuli, daleuli,
muqfarajiani tusaRebi.
kamera kamerazea milagebuli
yazarmuli wesiT. viwro, grZeli, nax-
evrad bneli derefani SuaSi ga-
datixruli uSvelebeli mavTulis ba-
diT; dabali, viwro rkinis rikulebiani
fanjrebi; dabali Weri da ugano
kedlebi.
yvelaze ufro autanelia: wamlebis
suni.
Cemma mxleblebma gaixmo moxuci
zedamxedveli da uCurCula raRac.
merme me mommarT:
_ isev CvenTan mogiyvanes?
_ wamiyvaneT meSvide kameraSi.
_ dakavebulia.
_ mecamete?
_ egec.
_ maS, sadac gindaT.
fexze Zlivs videqi, magram ar min-
doda, sakaceTi veTrie uxeS sanitrebs.
mivyevi zedamxedvels am gauTavebel
bnel derefanSi.
marjvniv gadauxvia, patara derefnis
bolos gamaCera. me kedels miveyrdeni,
raTa ar wavqceuliyav, igi morige eqimis
kabinetSi Sevida. daketil oTaxidan
eqimi qalis xma gavigone.
_ fafaxiani qarTveli isev moiy-
vanes?
zedamxedveli gamovida, win wasvla
mibrZana.
gamovyevi isev xelebis faTuriT vi-
wro derefans mxarmarcxniT.
win gamiswo moxucma vaxterma, fexiT
SeaRo kari...
kameraSi erTaderTi rkinis sawoli
idga.
veRirse martoobas, rbilsa da sufTa
logins.
didxans vebrZole uZilobas...
naSuaRamevi Tu iqneboda, saSinelma
grialma gamomaRviZa: viRacam kari mi-
arajguna, raRac mZime saganma gaadina
iatakze bragvani.
Cemi kameris fanjrebi azrialdnen.
azrialdnen fanjrebi da mgonia, Se-
movlen viRaceebi...
vRelav, vwrialeb, vkrTi.
merme ismoda aCqarebuli fexis xma,
iatakze fexebis rajguni da Rriali.
adamianisa? ara.
aseTi xma ar msmenia kacis piridan.
nadirisa?
arc mxecTaganisagan gamigonia aseTi
bRavili.
isev Camovarda myudroeba.
mxolod kantikuntad momesmis
Soreuli xrotini; xrotini ki ara, es
xma slokins ufro miagavda, atirebuli
mamakacis slokins.
is-is iyo Tavi wamovwie baliSidan
xelmeored, kari gaiRi RritiniT da
karis alagas moxuci zedamxedveli
aituza (papas veZaxdiT am keTil mox-
ucs).
_ asanTi xom ar geqnebaT?..
luRluRebs latiSi.
_ ra ambavia, papa, am SuaRameSi vin
Widaobs mand?
_ eh, viRac daWrili TaTari moiyvanes
sagiJeTidan. aiklo aqauroba, ori ze-
samxedveli erTimeoreze mianarcxa. me
kinaRam mklavi momtexa. fanjrebi Cale-
wa.
_ sagiJeTidan? TaTari?.. aq ra un-
doda?..
_ tyvia aqvs TirkmelSi. operacia
unda gaukeTon, eqimebs nabrZanebi aqvT,
radac unda daujdeT, gadaarCinon
sikvdils... saqmes gaaxsnevineben al-
baT.
_ gana gazeTebSi ar wagikiTxavT
banditebis beladis selim efendievis
Sepyroba?
_ ara.
_ moskovis erT-erT did banks unda
dascemodnen. saqmis mimcemma gasca,
sisxlis samarTlis policiam na-
SuadRevis sam saaTze adgilas miuswro
avtomobilSi Camsxdar yaCaRebs.
yvelaze uwin selim efendievi gad-
moxta. sroliT gaukafa gza amxanagebs,
ori iqve mohkles, sami gaiqca. efendievi
miminosaviT gadaevlo maxlobel
qviTkiris jebirs. jojoxeTuri srola
gaimarTa SeSis sawyobSi.
fsiqiatriuli komisia amowmebs, rom
yaCaRi ise aRSfoTda RalatiT, rom
Wkuaze Seirya.
xom aseT mdgomareobaSia, da oTxma
kacma Zlivs CavacviT giJis perangi.
mTeli Rame ar dameZina.
Semodgomis am uxiag Rames, am gulis
SemRonebel saavadmyofoSi, me Cemi
bedis mZime kirTebac meryofoda, rom
axali dardi amekviata.
Cems ukan etapebi...
Cems win etapebi...
modi exla da ifiqre viRac SeSlil
yaCaRze, romelmac mTeli saavadmyofo
aaforiaqa am Sua RameSi da Cemi oTaxis
fanjris minebi aazriala.
es beberi latiSic ram gaaborota,
ori Reri asanTisTvis rom gamaRviZa?
Tumca arc es berikacia gasakicxavi
(me piradad kargis meti, cudi araferi
maxsovs misgan, garda imisa, rom ori
Reri asanTi mTxova).
ra vuyoT, cixeSi yvelas aklia asan-
Ti.
gaTenebamde vebrZole uZilobas.
yovel wuTSi velodi, sadacaa, isev
aborgdeba SeSlili Cems mezobel kam-
eraSi, isev Seiqmneba karebis rajguni,
raRaca kidev daecema iatakze da Cemi
fanjrebis minebi azrialdebian.
ezoSi guSagebis fexis xmaa... mesmis,
rogor icvlebian Ramis guSagebi,
vaznebs aCxaruneben... derefanSi
mowyalebis debi da ferSlebi dadian
da daxeul flostebs miaClatuneben
da es maRizianebs.
siCumis darRvevis molodini ufro
Zneli asatania, vidre darRveuli myu-
droeba.
mowyalebis dam gamaRviZa meore di-
las.
aTasi kacis piriT naloSni kovziT
Camasxa pirSi raRac sazizRari,
gulisamrevi wamali.
waaCoCiala Tavisi daxeuli sandlebi
da gamecala.
avdeqi, derefanSi gavedi. im dRes
wiTuri riazaneli morigeobda:
_ avadmyofo, derefanSi papiross nu
swevT.
_ papirosi vin momca, me vseirnob mx-
olod.
_ arc eg SeiZleba.
* * *
RamiT gaiRo kari da papa gaCerda
karis alagze.
maS axla SeiZleba seirnoba.
derefanSi gaviare, papam kamera
gamiRo.
rkinis taxtze ocdaaTiode wlis
vaJkaci iwva, wyrTisodena gadmoscden-
oda sarecels agurisferi CabalaxiT
Sekruli fexebi.
gulmkerdi Zlier amoborcvoda,
radgan mklavebi zurgze hqonda
gakruli.
axaloxis msgavsi, sworsakinZiani
bluza SemoeglijaT. wverul-
vaSaburZgvnili, Tvalebgadmokarkluli
mrisxaneT misCereboda bnel kuTxeSi
raRacas.
SemomibRvira: eqimo!..
winadadeba ar daamTavra, raRac un-
doda SemoeCivla.
didxans, didxans miyura, daiwminda
misi amRvreuli saxe, dauwynarda
Tvalebi.
tuCebi magrad moekuma.
da im wuTSi mis mSvelisebur, giSris
Tvalebis Semyure, rogor ityodi, rom
giJi iyo, yaCaRi an kacis mkvleli.
erTbaSad zemo tuCi autokda, Tavi
wamoswia, kisris ZarRvebi daeWima, saxeze
Zlier wamowiTlda, wamodgoma scada.
xan erT mxares wamoizida, xan meore,
odnav gamarTa weli, mere Tavi veRar
Seikava da sawolis sayrdenze miaxala
Tavi.
saocrad daemanWa saxe, Tvalebi mox-
uWa, daesia naoWebi Tvalis upeebs.
Rer-Rerad mosCandnen mxolod Savi
wamwamebi da mSvildiviT daWimuli
Savi, jmuxa warbebi.
me axlos mivedi, umweo mdgomareobaSi
Cavvardi. verc erTi TaTruli sityva
ver movigone, rom sanugeSo, gasamxneve-
beli ram meTqva.
Cemi siaxloe Seicno. Tvalebi gaax-
ila, Cems maRal fafaxs Tvali Seavlo.
da pirdamwvariviT Caibutbuta ori-
ode TaTruli sityva.
ver gavarCie, veRarc gavige.
albaT qistia, leki an Cerqezi, gamiel-
va azrma.
uceb karisken gaixeda. uwmawurad
Seigina.
me yvela xalxi miyvars am qveyanaze,
magram egec bunebrivia, gansakuTrebuli
gulisxmierebiT vekidebi kavkasiis
mkvidrTa. ucxoeTSi, SeZlebisamebr, mu-
dam vSvelodi maT. azerbaijaneleb-
Tanac mimegobria ucxoeTSi, maTganac
araerTxel migemnia Zmuri Tanadgoma.
rogorc anTropologiuri tipi, es
ubeduri selimi azerbaijanels mia-
gavda. amitomac gulTan axlos mivitane
misi tragedia... me masSi upiratesad
yaCaRs rodi vxedavdi, aramed gzaareul
adamians... igi ukve sikvdilis saufloSi
imyofeboda da mxolod sikvdili
brals Camorecxavs xolme kacTagans.
saavadmyofos administraciam SeniSna,
rom am selim efendievs Cemi danaxva
ufro amSvidebda, vidre wamlebi da
eqimebis Segonebani. gviani RamiT sas-
TaulTan vuzivar avadmyofs.
dakecili gazeTiT vugerieb abezar
buzebs, romelTac egzom axelebT
sisxlis suni da sikvdilis moaxloe-
ba.
erTbaSad Tvalebi gaaxila efendiev-
ma, Tvalebi gaufarTovda, Rawvebi Seu-
faklda, erTi wamoiwia, magram veRar
SesZlo da uSverad Seagina viRacas
Turqulad.
roca Cveneba gahqra, isev daxuWa
Tvali, tuCebs acmacunebda, gaugebar
sityvebs butbutebdnen misi fergamkr-
Tali tuCebi. merme azvavda brazi mis
gulSi. kvnesoda, xvneSoda...
_ hait, hait, hait, moitaT revolveri,
Cemi revolveri.
Огонь! Огонь! _ yviroda rusulad.
* * *
RamRamobiT gadauReblad wvimda.
yurs vugdeb wvimis erTobliv tlaSuns,
xerxis gausaZlis Wrials, vbutbuteb
fsalmunis leqsebs Cems xsovnaSi Se-
morCenilT, xanac vdgebi, sasTaulidan
gamomaqvs hinduri rigvedas yda-
gacveTili wigni, xmamaRla vkiTxulob,
raTa tanjva davaxrCo Cems gulSi da
nirvanaSi gadavityuo Cemi mousvenari,
boboqari suli... RamRamobiT, dawolis
win vbutbuteb fsalmunis alogiur
leqsebs mwuxarebis dasaokeblad da
Cems Tavs veubnebi TiTqos xmamaRla:
“amaRam dedaCemi Tu vnaxe sizmarSi,
yovelive kargad iqneba”.
odnav SeRebul karebTan moxuci
zedamxedveli idga.
ginebis gagonebaze SemkrTalma papam
kari gaixura da derefanSi gaiara.
maniSna TvalebiT, davmjdariyavi mis
axlos.
saaTs davxede: Tormeti iyo, awi
eqimebi Camoivlian, gavifiqre.
kari gaiRo da wamlebiT datvirTuli
mowyalebis dai Semofratunda.
karamdis ver mivaswari, momaZaxa avad-
myofma.
_ murza, ha murza, erTi revolveri
mainc damitove.
kari gamovixure.
igi rusulad ilanZReboda da ig-
ineboda:
_ murza gamcemo, moRalate, murza.
Cemi revolveri momoitane lubiankaze.
da is Rame uaresi gamiTenda, vidre
pirveli imave saavadmyofoSi, vidre
pirveli Rame yovel axal cixeSi.
azvavda SeSlili Tu yaCaRi.
gamoiwvies morigi eqimi, eqimma saavad-
myofos gamge ixmo, Seiqmna isev rbena,
riali.
SeSlili da daWrili vefxviviT br-
dRvinavda, kedels Tavs axlida da
Rrialebda:
_ murza, Cemi revolveri momitane,
murzaaaaaa, murzaaaaaa.
moulodnelad gamomZiebeli mewvia.
_ moskovSi yofilxarT winaT?
_ ara.
_ TurqistanSi?
_ ara.
_ ukrainaSi?
_ ara.
_ Serqmeuli saxeli ara gaqvT?
_ ara.
_ selim efendievs Tu icnobdiT
winaT?
_ ara.
_ ratom giwodebdaT murzas selim
efendievi?
_ ar vici swored, egeb vinmes mimamg-
vana. cnobilia, azerbaijanelebi odnav
gvanan qarTvelebs.
axla ufro zrdilobiani toniT
daiwyo “muris” (SemoklebiT: moskovis
sisxlis samarTlis milicia) agentma.
_ Tqven, rogorc Cans, ganaTlebuli
kaci xarT da arafers dagvimalavT,
Tu raime iciT am kacze. selim
efendievi ganTqmuli yaCaRia. “murs”
sabuTi aqvs ivaraudos, rom is kaci
sxvisi gvariT cxovrobda. namdvili
vinaobis gamourkvevloba Zlier afer-
xebs banditebis am friad rTuli
qselis gaxsnas.
Cven gvacnobes, rom is kaci Tqvens
danaxvaze Zlier Tvinieri xdeba da
ratomRac Tqven murzas geZaxiT.
_ is kaci aq vnaxe pirvelad. me
murza ar mqvia da ar vici, vis mamgvanebs
suliT avadmyofi.
vgoneb, damerwmunebiT, rom yaCaRebTan
arasodes mqonia kavSiri.
vwrialeb Cems kameraSi. mousvenrad
vborgav loginSi.
ram amatrova me ubeduri, rad vinax-
ule is sacodavi, an is beberi zedamxed-
veli romelma qajma SemomiCina
SuaRameze, ori Reri asanTi rom mTxo-
va...
* * *
tangos mocekvavesaviT izniqeba Cems
fanjarasTan mdgari kviparosis xe
Crdilis zRvaurze.
wvimismieri zolebiT daisera gamu-
ruli fanjris minebi.
zRvauri wivis telefonis mavTuleb-
Si. maxlobel xerxis qarxnidan
guliswamRebi Wriali ismis.
(gagrZeleba me-9 gverdze)
jamu
ilori 929 ianvari _ 5 Tebervali 2013
(gagrZeleba me-8 gverdidan)
SuadRis 12 saaTze Cemi eqimi
mewvia.
moikiTxa Cemi janmrTeloba
da savsebiT moulodnelad aseTi
fraza Caakera saubarSi:
_ am wuTas sisxlis samarTlis
miliciis agenti Semova TqvenTan,
nu aReldebiT oRond... _ esa
sTqva da xelmeored daxeda
sicxsazoms, Cemi iRliidan
gamoRebuls.
_ sisxlis samarTlis milici-
is agents CemTan ra saqme aqvs?
eqims pasuxi ar gaucia,
sicxsazomi waiRo da imis adgi-
las dabali, frenCiani, mwvane-
Sarvliani kaci dajda danjR-
reul skamze.
muxlze portfeli daido,
portfelze _ qaRaldi da mk-
iTxavs:
_ Tqveni saxeli?
_ gvari?
_ erovneba?
_ profesia?
_ ganaTleba?
“muris” agenti meubneba:
_ Tumca Tqven amJamad tusaRi
xarT, magram me darwmunebuli
var, SesaZlo rom iyos, Cven gviSve-
lidiT banditebis winaaRmdeg
brZolaSi.
_ TavisTavad cxadia, _ mivuge
me.
gamomZiebeli friad Tavazi-
anad damemSvidoba.
am dasawvav saavadmyofoSi ax-
ali saqme gamiCnda.
yovelTvis, roca selim
efendievs zne mouvlida, me mix-
mobdnen, axla Wrilobas ise dae-
sustebina, rom SeSlilis perangi
aRar sWirdeboda, magram Tavs
axlida kedels, xel-fexs asx-
martalebda da yviroda, autaneli
xmiT Rrialebda.
mowyalebis dai CemTan moir-
benda.
Sevdiodi mis kameraSi. Tvalis
budidan mowyvetiliviT
wrialebdnen misi didroni, Savi
Tvalebi uzomod gaganierebul
Tvalis upeebSi.
wamierad raRac TeTri garsi
gadaevleboda dayviTlebul
Tvalis gugaze, saxe gaufiTrde-
boda, qreboda siwiTle loyebsa
da RvTivmSvenier saxeze.
erT saRamos gvianamde vijeqi
mis sasTumalTan.
didxans iborga, iwuxa, iwriala,
uceb dawynarda da daxuWa Tvali,
xuTiode wuTis Semdeg isev gaax-
ila, Semomxeda mSvidi, gonivruli
TvalebiT da xeliT maniSna
kedlisaken.
kedlisken gavixede, ras
uyurebda netav?
egeb Cemi saxidan mimdgar
Crdils hkida Tvali da vinme
moelanda.
_ selim, aa selim, vin iyo
mand? _ veubnebi rusulad.
mZimed amoioxra da kedlisken
Seibruna piri.
derefanSi gavedi.
cota xanSi Semovbrundi. pi-
raRma iwva.
bavSviviT eTamaSeboda Tavis
TiTebs.
marcxena xelis TiTs emuqre-
boda, uyviroda:
_ Se gamcemo, jaSuSo!
_ ra iyo selim? _ vekiTxebi.
_ Cxuboben.
_ vin?
_ es ZaRlebi.
me SevniSne: yinulis buSti
gadavardnoda, iatakze egdo.
_ me xom dagiSale Sen, yinulis
buSts nu gadaagdeb-meTqi? _
veubnebi.
_ me ar gadamigdia.
_ aba, vin gadaagdo?
_ aman, am kacma.
_ vin kacma.
_ ager rom wevs, Cems gverdiT,
ver xedav?
_ damSviddi, selim, Sens
gverdiT aravin wevs.
_ rogor ara, gana ver xedav
am aramzadas? jaSuSi, jaSuSi.
vsdumvar.
aviRe buSti, Sublze davadevi,
marcxena xeliT moixsna da
gadaagdo.
perangis sakinZe Semoifxriwa
da Tvalebi daxuWa.
me davaCerdi perangis sakinZes.
aCqarebul mowyalebis debs
ukuRma CaecmiaT perangi.
axla sakinZis ZirSi SevniSne:
qarTuli, dedabruli xeliT amo-
qarguli danjRreuli asoebiT
ewera: “jamu” (sCans moxuc dedas
dauweria), feradi ZafiT naqargi,
gaxunebuli iyo da qarTulis
armcodnes Tvali verc ki
moisazrebda, rom es batifexura
najRabni asoebi iyo.
me avdeqi da fexakrefiT gavedi
kameridan.
didxans, didxans davdiodi
aRelvebuli derefanSi.
merme riazanelis landi gamoC-
nda da Cems kameraSi davbrundi.
gavixade da davweqi, radgan
sicxem mimata.
mimata Tavis tkivilma, momeWra
muxlebi.
naSuadRevs gadasuliyo
mowyalebis dai Semovida da meub-
neba: efendievs operacia gaukeTes,
kidev mouara znem, male modiT.
sazareli suraTi damxvda se-
limis kameraSi.
Sesaxvevi Semoefxriwa, da-
sisxlianebuli xelebiT moesvara
logini da mTeli kedeli.
dawretiliyo, daleuliyo misi
saxe.
me didxans vuZaxe:
_ selim, a, selim...
xma ar gamca, mowyalebis dam
gulgrilad ganacxada: sul er-
Tia, male unda gavitanoT, eqimebma
imedi dakarges.
damtova marto da wafratun-
da.
didxan vadeqi naxevrad bnel
kameraSi momakvdavs Tavze.
mivixed-movixede, derefanSi ar-
avin iyo...
davjeqi mis sasTumalTan,
xelebi gaciveboda.
_ jamu, _ davuZaxe neli xmiT.
_ jamu, ha, jamu...
Tvalis upeebi autokda, erTi
ZarRvi SeinZra Sublze.
_ jamu, jamu, gaiRviZe.
qarTulad CavZaxe yurSi.
Tvalebi gaaxila.
_ miq giwu, jimaRureli, Cqimi
saxeli? (Tqven vin giTxraT Cemi
saxeli?)
_ damSviddi, nu geSinia.
veubnebi Cems vinaobas.
warbebi aswia.
gaocda.
damacqerda.
_ hait, jimaRureli, aq munero
moxvadiT, ma giCinenT SoriSe
(hait, Tqven me gicnobT Soridan,
aq rogor moxvdiT Tqven?).
jamum Tavisi gvari gamimxila.
ramdenime sityva iTqva kidev:
_ gaWirvebam amaRebina xeli
samSobloze da namusze. selim
efendievis gvariT vyaCaRobdi
TurqestanSi, ukrainasa da
moskovSi.
aq erTi didi saqme unda
gagvekeTebina.
merme Sin vapirebdi wasvlas,
saqmis mimcemma Cemma amxanagma
gamca.
kidev kargi, Cemi vaJkacoba ar
Sevarcxvine.
sadRac iara gaexsna.
gafiTrda.
dadumda.
didxans vadeqi Tavze. gul-
naRvliani vxedavdi, Tu rogor
ereoda sikvdili Cemi rassis
qedmaRlobas.
veZaxdi: “jamu”.
Tvali gaaxila.
Semomxeda.
Zala moikrifa, raRac undoda
eTqva.
bolos kedlisken miibruna
Tavi da amoioxra:
_ nu geSinia, me moval, deda...
_ hait, ara grcxvenia? vaJkaci
ara xar? jamu, jamu...
veZaxdi gadasul suls, magram
xna veRar miewia mimavals.
Rmuoda qarbuqi gareT, zan-
zarebdnen fanjrebis minebi.
kiafobda mciredi naTeli
Riad darCenili Tvalis quTu-
ToebSi.
ukanasknelad Setokda
Tvalebis guga, Seisruta mreSi
sinaTle da samudamod Caqra...
* * *
me mindoda, jamus dedisTvis
memcno es ambavi, Cavedi kidec im
sofelSi, sadac jamus saxlikace-
bi Sromoben da cxovroben, magram
ukanasknel wuTSi gambedaobam
miRalata, agre davaskveni: dee,
sikvdilamdis elodos-meTqi
gamwarebuli deda ukuRmarT
gzaze daRupuli Svilis mosvlas.
1927. solovkis kunZuli.
kremli.
P.S. me abaSis raionis sofel
Zvel abaSaSi davibade, didi kon-
stantines ojaxis mezoblad mde-
bare Cemi winaprebis jargvalSi,
magram bedis, ufro sworad _
ubedobis gamoisobiT (mama did
samamulo omSi daiRupa) me da
deda TbilisSi gadmovediT sacx-
ovreblad da petriaSvilis qu-
Caze, didi konstantines
mezoblad davideT bina. deda
medikosi iyo da, SeiZleba iTqvas,
rom mTeli ubnis mosaxleTa
ojaxis kari misTvis mudam Ria
gaxldaT. xSirad stumrobda igi
didi konstantines ojaxsac, mego-
brobda sulganaTlebul miranda
falavandiSvilTanac, radgan
xSirad gauwevia maTi ojax-
isaTvis pirveladi samedicino
daxmareba. swored dedasagan
gamigonia, rom jamu konkretuli
pirovneba iyo _ ladi grigolaia,
romelic, Turme, dedas naTliis
Zma gaxldaT. Sromismoyvare
ojaxis Svili yofila ladi,
fizikurad daujereblad Zlieri
da sulierad lamazi, mudam
sustebis qomagi... magram abaSis
sadgurze Cxubis Semdeg cixeSi
aRmoCnda, saidanac sul sxva ka-
cad gamovida...
ruseTis qalaqebSi yaCaRobda.
babuaCemis _ giorgi SalamberiZis
monayoli maxsovs: CemodniT
fuls Camoitanda da naxevarze
mets Turme gaWirvebul
mezoblebs daurigebda, Semdeg
ki kvlav ruseTs miaSurebda.
moskovis erT-erTi bankis day-
aCaRebisas daWrili Cauvarda
xelSi milicielebs, magram
Tanamzraxvelebi ar gasca da
wamebaSi mokles samarTaldam-
cvelebma. magram komunisturi
ideologiis Camoyalibebis gar-
iJraJze, sadac sisxls daxarbe-
bul bolSevikebs lamis an-
gelozebad gamohyavdaT sakuTari
Tavi, faqtis amgvarad gadmocemas
aravin apatiebda konstantine gam-
saxurdias, da amitomac daxata
suraTi, sadac suliT udrekma
qarTvelma vaJkacma sircxvils
TviTmkvleloba arCia. swored
es lamazi, STambeWdavi istoria
Semogvinaxa sulmnaTma konstan-
tinem, riTac kidev erTxel
gamoamzeura kolxi vaJkacis
udreki suli da uRalato bune-
ba.
roland jalaRania
jamu
Tvalsazrisi erT SesaniSnav
naSromze
sicocxle saqarTveloSi gaCnda,saqarTvelo Cveni samyaros pirveli qveyanaa.gamovida mecnierebis damsaxurebuli moRvawis, profesor
klimenti Selias wigni ,,kolxeTi (saqarTvelo) – msoflios
pirveli qveyana, kolxuri ena (qarTuli ena) – msoflios
pirveli ena, sicocxle – mcenareebi, cxovelebi, adamianebi
_ saqarTveloSi gaCnda,’’ romelsac wamZRvarebuli aqvs
gamoCenili mecnieris, profesor levan sanikiZis cnobili
debuleba: iberiada iwyeba kolxeTiT, kolxeTSia qarTuli
da msoflio civilizaciis saTave.
k.Selias winamdebare naSromi warmoadgens didi xniT
adre gamosacemad momzadebuli 850 gverdiani naSromis
erTgvar gegma-konspeqts, romlis gamocema jerjerobiT
ver xerxdeba. avtori xazgasmiT miuTiTebs rom saqarTvelo
uZvelesi droidan erTi qveyana, erTi eTnosi iyo da
qveyanaSi erT enaze molaparake xalxi cxovrobda, rom
kolxeTi igive saqarTveloa.
k.Selias naSromi 22 qveTemisagan Sedgeba da advili
gasagebi rom iyos Tu razea laparaki, CamovTvliT am
qveTemebs: 1. kolxeTi (saqarTvelo) Cveni samyaros udidesi
da upirvelesi qveyanaa, 2. iaponeli aianebi _ uZvelesi
kolxuri tomebi, 3. kolxi TaTu – nefertiti da aie –
egviptis faraonebi, 4. kleopatramde egviptis yvela faraoni
kolxi (qarTveli) iyo, 5. msoflios uZvelesi da upirvelesi
xalxebis _ qarTvelebisa da ebraelebis ocdaeqvssaukunovani
megobruli urTierTobis zogierTi sakiTxi, 6. sicocxle –
mcenareebi, cxovelebi da adamianebi kolxeTSi
(saqarTveloSi) gaCnda, 7. hotu (xotu) matua _ aRdgomis
kunZulis pirveli mefe, 8. SoTa xvedeliZem iberuli
(megruli) tabula gaSifra, 9. unaCebi (gunaCebi) _ megruli
(qarTuli) tomebi, 10. kasituri (kosebis ena) _ qarTveluri
enaa, 11. afrikaSi, ,,megreli zangebi’’ cxovroben, 12. nabuqalde
– naceri (mencari – mecnieri – winaswarmetyveli) _
saqarTvelos mefe, 13. Zv.w. XV – XIII saukuneSi qasq –
megrul tomebs gvar-saxelebi hqondaT, 14. afrikeli
berberebi megrul (qarTul) enaze metyveleben, 15. kontinent
evropas qarTulad ,,orofa’’ unda erqvas, 16. laz-megrelebs
uZveles droSi ,,efuTi’’ sibrZnis wigni hqondaT, 17. aia –
kolxeTs (saqarTvelos) warRvnamdeli civilizaciis is-
toria aqvs, 18. somxuri damwerloba ioane lazma (ieroTeosma)
Seqmna, 19. ,,amerika kolumbTan erTad kolxebmac aRmoaCines’’,
20. korsikas ,,qarTls’’ uwodeben, napoleons ki qarTvels,
21. ,,kompromati-ru’’ saqarTvelos erTianobis winaaRmdeg
da 22. sapatriarqosTan arsebuli ,,qarTuli enisa da kul-
turis samecniero sabWo’’ _ qarTveluri enebis winaaRmdeg.
k.Selia anotaciaSi wers, rom: gaivlis dro 1,3,5 Tu
kidev ramdenime weli, kacobrioba aucileblad aRiarebs,
rom Cveni samyaros istoria kolxeTiT daiwyo, sicocxle
kolxeTSi gaCnda. amaze miuTiTebdnen platoni, hesiode,
herodote, apolonios rodoseli, sxva berZeni swavlulebi,
msoflios gamoCenili mecnierebi; am saqmeSi mniSvnelovani
wvlili miuZRviT qarTvel mecnierebs.
sxva SromebTan erTad k.Selias ukanasknel peroiodSi
kolxeT-saqarTvelos istoriis sakiTxebze gamoqveynebuli
aqvs wignebi: ,,Zveli kolxeTi – kacobriobis civilizaciis
akvani’’, ,,kolxeTi _ Cveni samyaros karibWe’’, ,,kolxeTi _
qarTuli da msoflio civilizaciis saTave’’ (broSura),
,,kacobriobis istoria kolxeTiT iwyeba’’, aseve – es
winamdebare, sarecenzio naSromi.
am patara recenzis avtorebs gvjera, rom k.Selias
Sromebis gamocemiT qarTuli, erovnuli saqme gakeTdeba.P
prof. oTar Jordania, prof. iakob axuaSvili,prof. jemal jinjixaZe
ilia meore
qaldi-qarTligavixsenoT wmida ilia marTali, romelic qarTvelTa
fesvebs ukavSirebs urartul wiaRs, rasac, albaT, isic
ganapirobebda, rom urartuelTa sam mTavar RvTaebas Soris
upirveless ,,qaldi’’ erqva. ,,urartuelni qarTvelTa wina-
parni yofilan, qarTvelTa sisxl-xorcni’’, _ wers igi
,,qvaTa RaRadSi’’ da am azrs misi drois ucxoel mecnierTa
kvlevebiTac amyarebs. Tavis cnobil naSromSi, _ ,,iveriis
kulturuli roli ruseTis istoriaSi’’, _ kaTolikos-pa-
triarqi kirionic araerTxel aRniSnavs, rom qarTvelni
STamomavalni arian qaldevelTa, romelTac didi wvlili
Seitanes uZvelesi msoflio istoriisa da kulturis gan-
viTarebaSi.
sayuradReboa, rom ,,qaldi’’ dResac hqvia uZveles qarTul
kuTxes trapizonis mTebSi, sadac odiTgan cxovrobdnen
lazebi. ,,qaldead’’ lazur-Wanur sivrces moiazrebs didi
mecnieri pavle ingoroyva. am toponimTan dkavSirebiT ki
pirveli informacia Cvens werilobiT wyaroebSi leonti
mrovelTan gvxvdeba... sityva ,,qaldidan’’ unda iyos nawar-
moebi Cveni eris eTnonimi ,,qarTic’’, romelsac albaT
ufro informaciis uqonlobis gamo, mecnierTa didi jgufi
mxolod CrdiloeT-aRmosavleT saqarTvelos aRmniSvnelad
miiCnevda. sinamdvileSi ,,qaldi’’ saerTo qarTuli samyaros,
kolxeTis, centrs, mis guls erqva. gviandel periodSi ki,
ucxotomelTa zewolis Sedegad, am centrma qarTuli
tomebiTve dasaxlebul Crdilo-aRmosavleT regionSi, imave
kulturis wiaRSi, gadmoinacvla da Seiqmna qarTlis samefo,
romlis saxelwodebac, rogorc didi ilia varaudobs,
swored ,,qaldidan’’ momdinareobs. amdenad, qaldi _ qarTi
– qarTli _ qarTveli, Cveni eris istoriuli gzis, Cveni er-
Tobis gamomxatveli terminebia. .
XXX
prof. akaki uruSaZes apolonios rodoselis ,,arg-
onavtikidan’’ moaqvs aseTi adgili: iyo dro, roca is
varskvlavebi caze rom cimcimeben, ar arsebobdnen, maSin
saberZneTSi mxolod arkadielebi iyvnen, romlebic mTvaris
dabadebamde cxovrobdnen. amboben, rom aqedan gamomgzavre-
bulma erTma vinmem, uamravi qalaqi daarsa, maT Soris
qalaqi ea. mas Semdeg mravalma saukunem gaiara. am kacis
mier daarsebuli ea axlac mtkiced dgas da aq cxovroben
im xalxis (arkadielebis) STamomavalni, vinc man maSin
sacxovreblad daasaxla. maT Senaxuli aqvT mamebisagan
danaweri kirbebi, sadac wylisa da xmeleTis yvela
sazRvaria mogzaurisaTvis naCvenebi.
ilori10 29 ianvari _ 5 Tebervali 2013
ჩვენი სტუმარია მედიცინის
მეცნიერებათა დოქტორი,
პროფესორი ოთარ მარშავა.
ოთარ მარშავამ ხუთასზე მეტი
ქირურგიული ოპერაცია ჩაატარა
აფხაზეთში, სადაც ის
უსასყიდლოდ ემსახურება
პაციენტებს. ამ კეთილშობილური
მისიის შესრულებისას, მას
ხშირად უწევდა ენგურის
გადაცურვა, სუსხიან ზამთარშიც
კი.
_ ბატონო ოთარ, დევნილობამდე სად
ცხოვრობდით?
_ ჩემი ოჯახი გალის რაიონში
ცხოვრობდა, მაგრამ მე მოსკოვში
ვსწავლობდი. ვიდრე აფხაზეთში ომი
დაიწყებოდა, მედიცინაში დავიცავი
საკანდიდატო და სადოქტორო
დისერტაციები. 1992 წელს დავბრუნდი
გალში და დაიწყო კიდეც აფხაზეთის
ომი, რასაც მოჰყვა აფხაზეთის
ტერიტორიიდან ქართველთა გამოდევნა.
თბილისში ჩამოსვლის შემდეგ ამირჩიეს
თბილისის სახელმწიფო უნივერსიტეტის
პროფესორად. ექვსი წლის წინ კი
დასავლეთ საქართველოს ქირურგიული
დეპარტამენტის ხელმძღვანელობა
შემომთავაზეს და მას შემდეგ ვარ
ქუთაისში.
_ გალში ვინ გყავთ ამჟამად?
_ გალში მყავს 87 წლის დედა.
_ მარტო ცხოვრობს?
_ დიახ, მარტო ცხოვრობს და ყოველ
პარასკევს მელოდება.
_ ყოველ პარასკევს დადიხართ გალში?
_ კი, ყოველ პარასკევს ჩავდივარ, დედას
ვნახულობ მცირე ხნით და შემდეგ
ვიწყებ პაციენტების მიღებას
საავადმყოფოში, ხან გალში, ხან
ოჩამჩირეში, ხან ტყვარჩელში, იმის
მიხედვით, თუ სად მახვედრებენ
პაციენტებს.
_ პაციენტები მხოლოდ ქართველები
არიან თუ აფხაზებიც და სხვა ეროვნების
წარმომადგენლებიც?
_ პაციენტებს არა აქვთ ეროვნება.
_ მესმის, მაგრამ მაინც...
_ პაციენტებს შორის, რა თქმა უნდა,
ქართველებიც არიან აფხაზებიც, რუსებიც
და სხვა ერის წარმოამდგენლებიც.
_ დედას, როგორც ქართველს, რამე
დისკომფორტის განცდა ხომ არ აქვს
აფხაზეთში ცხოვრების გამო?
_ არავითარი.
_ როგორ ატყობთ, ყოფით დონეზე,
აფხაზეთსა და ქართველებს შორის
ურთიერთობებში გარკვეული დათბობის
პერიოდი ხომ არ დადგა?
_ რა თქმა უნდა, დადგა. დრო თავისას
აკეთებს. ადამიანებმა გადახარშეს ის, რაც
მოხდა და თანაცხოვრებას ეჩვევიან. ომის
შემდგომი ოთხი-ხუთი წელიწადი
ურთიერთობების თვალსაზრისით
ჯოჯოხეთს ჰგავდა. საზღვარს, რომ ვერ
გადავდიოდი, იძულებული ვხდებოდი
ენგური გადამეცურა და ისე
შევსულიყავი გალში. აქეთა მხარეც
მტრულად მიყურებდა და იქითა მხარეც.
ორივე მხრიდან საფრთხე მემუქრებოდა,
მაგრამ მაინც ასე ვიქცეოდი, ვინაიდან იქ
ბევრს სჭირდებოდა გადაუდებელი
ქირურგიული დახმარება.
_ გადავცურავდი რას ნიშნავს,
პირდაპირი გაგებით?
_ პირდაპირი გაგებით, ხან სად, ხან სად.
სხავდასხვა სოფლებთან _ შამგონასთან,
კოკისთან, ჭუბურხინჯთან, თაგილონთან,
ნაბაკევთან...
_ კი, მაგრამ სულ ზაფხული ხომ არ იყო,
ზამთარშიც გადაგიცურავთ ენგური?
_ ბევრჯერ. დავუჭერივართ კიდეც.
_ მხატრული ფილმის ან მოთხრობის
ფაბულაა...
_ არ ვიცი, როგორი ფილმი გამოვა,
მაგრამ როდესაც იქიდან სიგნალი
მომდიოდა, რომ ვიღაცას შველა
სჭირდებოდა, ყველა საქმეს გადავდებდი
და ჩავდიოდი. მაშინ მობილურები არ
არსებობდა. ერთხელ გაზეთის
ჩამონახევზე მიწერილი ბარათი მივიღე, _
ოთარ მიშველე, _ მაშინვე წავედი.
_ როგორ დაგიჭირეს?
_ ორჯერ დამიჭირეს. შემნიშნეს და
დამაკავეს. უშიშროების
მაღალჩინოსანთან მიმიყვანეს. ვუთხარი,
რომ ექიმი ვარ და ავადმყოფების
საშველად ჩამოვედი მეთქი. კარგად
ამათვალიერ-ჩამათვალიერა და მითხრა, _
ძალიან მინდა რომ დაგიჯერო, მაგრამ
პროფესორს არ გავხარო. _ მეორედ რომ
გადმოვალ აფხაზეთში, მედიცინის
მეცნიერებათა დოქტორისა და
პროფესორის დიპლომებს წამოვიღებ
მეთქი, ვუთხარი. _ დარწმუნებული ხარ,
რომ გაგიშვებო, _ გაეცინა. _ გაშვება
თქვენი ნებაა, მაგრამ თუ გამიშვებთ,
აუცილებლად ჩამოვალ-მეთქი ვუთხარი.
მეორედ რომ დამაკავეს, ისევ იმ კაცთან
მიმიყვანეს. _ პროფესორის საბუთი
გაქვსო, მკითხა. პირველი დაკავების
შემდეგ, დოქტორისა და პროფესორის
დიპლომების ასლები გადავიღე და თან
ვატარებდი. _ კი მეთქი, ვუთხარი და ეს
დოკუმენტები წარვუდგინე.
დაათვალიერა და ბრძანება გასცა, რომ
ჩემთვის აფხაზეთში შესვლის ნებართვა
ოფიციალურად მოეცათ.
_ თვითონ აფხაზი იყო?
_ კი, რა თქმა უნდა. ამის შემდეგ უკვე
ოფიციალურად შევდივარ აფხაზეთში
პრობლემებს არავინ მიქმნის.
_ არც რუსები?
_ არა, არც რუსები.
_ რა ქვია იმ კაცს?
_ ის დღესაც მაღალ თანამდებობაზეა და
იქნებ არ ღირდეს მისი სახელისა და
გვარის დაფიქსირება.
_ კი ბატონო. რამდენი ოპერაცია გაქვთ
აფხაზეთში ჩატარებული?
_ პირველ ეტაპზე, როდესაც
არალეგალურად გადავდიოდი და ასევე
არალეგალურად ვმუშაობდი, 41 ოპერაცია
გავაკეთე. ეს იყო არასტაციონალურ
პირობეში გაკეთებული ოპერაციები. ხან
თხილის ბუჩქებთან, ხან მანდარინის
პლანტაციებში...
_ ასეთ პირობებში გაკეთებული
ოპერაციები რა შედეგით სრულდებოდა?
_ იმ 41 ოპერაციიდან ყველა
წარმატებული იყო.
_ საკვირველია.
_ აფხაზ ახალშობილს, რომელსაც გულის
თანდაყოლილი მანკი ჰქონდა,
უნიკალური ოპერაცია გავუკეთე.
გადარჩა, ოთარი დაარქვეს, ჩემი სახელი.
ის ბავშვი თბილისში ჩამოვიყვანე და
ქაშუეთის ეკლესიაში მოვნათლე. ახლა 12
წლისაა. პირველი ეტაპი ცუდი იყო
იმით, რომ, საზღვარზე არ მიშვებდნენ და
მხოლოდ ქართველ პაციენტებს
ვეხმარებოდი.
_ აფხაზები არ გენდობოდნენ?
_ რთული ვითარება იყო, პარტიზანული
ომი მიდოდა, ნდობის ფაქტორი ძალიან
დაბალი იყო. ერთხელ გალის
საავადმყოფოში ვიყავი, როდესაც სამი
დაჭრილი აფხაზი მოიყვანეს.
სისხლდენის გამო მათი სოხუმში
ტრანსპორტირება შეუძლებელი იყო.
თანაც სოხუმში, რომ დარეკეს და საქმის
ვითარება აუხსნეს, იქ უთხრეს, რომ ამ
საქმისათვის საჭირო კვალიფიკაციის
მქონე ქირურგიც არ ჰყავდათ. როცა
გაიგეს, მარშავა გალში იმყოფებაო,
გადაწყვიტეს, რომ ოპერაცია მე
გამეკეთებინა. სამივეს აღმოვუჩინე
საჭირო ქირურგიული დახმარება. ამ
ამბის შემდეგ ხშირად მომმართავენ
აფხაზი პაციენტები დახმარების
თხოვნით. სხვათაშორის, ამ ამბის შემდეგ
საქართველოს მხარეც დაინტერესდა,
კერძოდ ჯადაცვის მაშინდელი მინისტრი
ავთანდილ ჯორბენაძე. უკვე 59 ოპერაცია
მქონდა გაკეთებული და რომ
დავბრუნდი, ხელფასიც გამომიწერეს.
ზუსტად არ მახსოვს, რამდენი იყო,
მაგრამ იმ ფულით საკმაო რაოდენობის
მედიკამენტი ვიყიდე. ის მედიკამენტები
აფხაზეთში წავიღე და 252 ოპერაცია
გავაკეთე. ვიღაცას არძინბასთვის
მიუტანია ამბავი, პროფესორი მარშავა
თბილისიდან ჩამოდის, აფხაზეთში
ოპერაციებს აკეთებს და ავკრძალოთო. მე
როგორც მითხრეს, არძინბას ასეთი
პასუხი გაუცია: ექიმი თუ
კეთილშობილურ საქმეს აკეთებს, რატომ
უნდა ავკრძალოთო. ამიტომ ჩემი
საქმიანობა ფაქტიურად ნებადართული
იყო, მაგრამ ეს ქაღალდზე გადატანილი
და ოფიციალურად გაფორმებული არ
ყოფილა. მხოლოდ 2009 წელს მივაღწიეთ
იმას, რომ აფხაზეთიდან შემოსული
თხოვნის საფუძველზე, ქართულმა მხარემ
57 ოპერაცია და 307 კონსულტაცია
დააფინანსა. ამ კონსულტაციების
საფუძველზე შეირჩა პაციენტები,
რომელთაგან ზოგი თბილისში
გადმოვიყვანეთ და ზოგი ქუთაისში.
_ თქვენ “იმედის გმირი” ბრძანდებით,
ტელეკომპანია იმედს ჰქონდა ასეთი
გალერეა, ალბათ ამ საქმიანობის გამო,
ხომ?
_ რა თქმა უნდა. მე ექიმი ვარ და სხვა
არაფერი მიკეთებია. არ ვიცი, რამდენად
არის ეს საქმიანობა გმირობა, მაგრამ
“იმედმა” ცხადია, რომ ჩემი ეს საქმიანობა
შეაფასა.
_ ბატონო ოთარ, თქვენ ხშირად ამბობთ,
რომ პოლიტიკას ემიჯნებით და
მხოლოდ თქვენი სპეციალობით
იფარგლებით, მაგრამ თუ თქვენმა
მოღვაწეობამ აფხაზეთში ქართველთა და
აფხაზთა ურთიერთობების დათბობას
შეუწყო ხელი, განა ეს პოლიტიკა არ
არის? რომელ პოლიტიკოსს გაუკეთებია
უფრო მეტი ამ მიმართულებით, ვიდრე
თქვენ შეძელით?
_ არ ვიცი, პოლიტიკა ჩემი საქმე არ
არის, მაგრამ სამედიცინო მიმართულებით
ჩემმა თავდადებამ რამე პოლიტიკური
დადებითი შედეგი თუ მოიტანა, ამას რა
სჯობს.
_ როგორ ფიქრობთ, აფხაზები
აცნობიერებენ თუ არა იმ მდგომარეობას,
რომ ვითომ დამოუკიდებლობის
მოპოვებითა და რუსეთის მიერ არ
დამოუკიდებლობის აღიარებით
თავიანთი ერი რუსეთთან სრული
ასიმილაციის საშიშროების წინაშე
დააყენეს, მაშინ როდესაც საქართველოს
შემადგენლობაში ყოფნისას მათ
თვითმყოფადობასა და კულტურას
არაფერი ემუქრებოდა?
_ მე ბევრი აფხაზი მეგობარი მყავს,
რომელთა ცნობიერებაში უკვე გაჩნდა
შეკითხვები: საით მიდის აფხაზეთი? რა
მიიღო აფხაზეთმა იმითი, რაც მოხდა? რა
ელის აფხაზეთს ხვალ? რისთვის ამდენი
მსხვერპლი? და ა.შ. დღეს აფხაზეთში
არსებობს სკოლები, რომელთაც
აფხაზური სკოლები ჰქვიათ, მაგრამ იქ
აფხაზურ ენაზე არაფერი ისწავლება. მე
ვფიქრობ, რომ ისინი მთელი სიგრძე-
სიგანით ჯერ კიდევ ვერ აცნობიერებენ
იმ პრობლემას, რომლის წინაშეც
აღმოჩნდნენ, მაგრამ ეს პროცესი
დაწყებულია. საზოგადოებრივ
ცნობიერებაში გარკვეული შეკითხვები
ტივტივებს.
_ თქვენ პოლიტიკოსი არა ხართ, მაგრამ
დაკვირვებული და პატრიოტი ადამიანი
ბრძანდებით. როგორ ფიქრობთ,
საქართველოს ტერიტორიული
მთლიანობის აღდგენის მექანიზმი
გამოჩნდება?
_ ვერც ქართველი და ვერც აფხაზი ერი
ამ პრობლემის გადაჭრას ვერ შეძლებს,
თუნდაც საამისო ორმხრივი სურვილი
არსებობდეს. ასე სახალხო დიპლომატიის
დონეს ვერ გავცდებით. ვერც
საერთაშორისო ორგანზიაციები და
დასავლეთის ქვეყნები შეძლებენ ამ
პრობლემის გადაჭრას, ვიდრე რუსეთთან
არ შევაჯერებთ ინტერესებს და, როგორც
რუსები იტყვიან, მათგან “დობრო” არ
იქნება მიღებული. ჩემთვის მთლად
მისაღები ტერმინი არ არის ტერიტორიის
დაბრუნება. მე უაფხაზო აფხაზეთის
ტერიტორია არ მინდა. მე მინდა
ქართველებსა და აფხაზებს შორის
სიყვარული დავაბრუნო. გუდაუთში
ერთ-ერთ სუფრასთან, ჩემს პატივსაცემად,
“გამარჯობა აფხაზეთო შენი”
მომასმენინეს. ქუთაისში აფხაზი
სტუმარი რომ ჩამომივა, ხუმრობით
ვამბობ, მრვალამილიონიანი აფხაზი ერის
წარმომადგენელი ჩამოვიდა, მეთქი. მე
ერთმანეთს შეხუმრებული, ერთმანეთის
მოსიყვარულე ქართველი და აფხაზი
მინდა და არა _ ტერიტორია. ეს არ არის
ლიტონი სიტყვები. ვისაც აფხაზეთში
უცხოვრია, ვისაც იმ ხალხის, იმ ცისა და
იმ მიწის მადლი ესმის, ყველა ასე
ფიქრობს.
_ ბატონო ოთარ, რამდენი ოპერაცია
გაქვთ გაკეთებული, საერთოდ?
_ ხუთი ათასამდე ვითვლიდი, მერე
მომბეზრდა და აღარ ვითვლი.
_ ადამიანის სხეულში ხელებს რომ
აფათურებთ, რა არის ის მაშინ
თქვენთვის, მხოლოდ მატერია?
_ არ მყოლია პაციენტი, ვისთვისაც
ოპერაცია გამიკეთებია და მასთან
მეგობრობა ან სულიერი
დამოკიდებულება არ გამჩენოდეს.
_ არ მოგბეზრდათ ამდენი ოპერაციის
კეთება, ხომ არ დაიღალეთ?
_ ავადმყოფის დახმარება ჩემი
ცხოვრებაა და, როდესაც ეს მომბეზრდება,
მაშინ ალბათ ცხოვრებაც მომბეზრდება.
sainformacio saagento
“iveroni”
qarTveli eqimi, romelic sicocxlis riskis fasad afxazeTSi atarebs operaciebs
ilori 1129 ianvari _ 5 Tebervali 2013
საინფორმაციო-ანალიტიკური სააგენტო
საქინფორმის სტუმარია ჟურნალისტი,
მწერალი და პოლიტიკური პარტია
„ნეიტრალური საქართველოს“ თავმჯდომარე,
ბატონი ვალერი კვარაცხელია. ბატონი
ვალერი ამჟამად ქართულ პოლიტიკაში
აქტიურად არ არის ჩართული, თუმცა,
ყურადღებით აკვირდება ქვეყანაში
მიმდინარე მოვლენებს და ჩვენი საუბარიც
სხვადასხვა აქტუალურ თემაზე შედგა.
– ბატონო ვალერი, როგორ შეაფასებთ
ქვეყანაში მიმდინარე მოვლენებს?
– მოდი, დავიწყოთ იქიდან, რომ მოხდა
ის, რასაც, ბატონი ბიძინა ივანიშვილი
ამბობდა – შუა გაიკრიფა. დარჩა ორი გუნდი
– კოალიცია „ქართული ოცნება“ და „ერთიანი
ნაციონალური მოძრაობა“. ყველა დანარჩენი
პოლიტიკური ძალა პოლიტიკის მიღმა
დარჩა. კარგია, თუ ცუდი ეს მოვლენა, ამის
შესახებ შეფასებები სხვადასხვაგვარია. ჩემი
აზრით, ეს არ არის კარგი. ვფიქრობ, რომ
„ერთიანმა ნაციონალურმა მოძრაობამ“,
რომელიც საპარლამენტო უმცირესობას
წარმოადგენს, საკმაოდ მაღალი – 40% ზე
მეტი შეინარჩუნა იმიტომ, რომ ფლობდა
სახელისუფლებო ბერკეტს, ხოლო
„ქართულმა ოცნებამ“, ცხადია, გაიმარჯვა
იმიტომ, რომ ჰქონდა დიდი კაპიტალი.
შედეგად, მოხდა ის, რომ საზოგადოებას
პოლიტიკური ცხოვრებისთვის არ დარჩა
ადგილი. ეს ორი ძალა ამტკიცებს, რომ
საზოგადოების ინტერესებს გამოხატავს. თუ
რამდენად იქნებიან ისინი საზოგადოებრივი
აზრისა და ინტერესების გამომხატველი,
ამას მომავალი გვიჩვენებს.
– იმისათვის, რომ პარლამენტი იყოს
მრავალპარტიული, ბიძინა ივანიშვილმა
გააკეთა განცხადება, რომ შესაძლოა,
კოალიცია დაიშალოს. როგორ ფიქრობთ, ეს
ხელოვნური პროცესი რამდენად ჯანსაღი
იქნება?
– თქვენ ძალიან კარგი სიტყვა ახსენეთ –
ხელოვნურობა. ხელოვნურობა არაფერში
ვარგა, მით უმეტეს – პოლიტიკაში.
ხელოვნურობა გულისხმობს, რომ პროცესი
შეიცავს თამაშის ელემენტებს. რეალურად
ეს ეტაპი ჩვენ გამოვლილი გვაქვს.
საქართველოში არავითარი ოპოზიცია არ
არსებობდა. არსებობდა ერთი პოლიტიკური
ძალა, რომელიც ხელოვნურად იყო
დაყოფილი ე.წ. ხელისუფლებად და
ოპოზიციად. ამას შესანიშნავად ახერხებენ
ამერიკელები, რომლებიც საქართველოში
პროცესებს მართავენ. მათ ხუთი ძირითადი
ბერკეტი უპყრიათ ხელთდა მათი მეშვეობით
საზოგადოებას საკუთარ ნებასა და აზრს
ახვევენ თავზე.
– კონკრეტულად, რომელ ბერკეტებს
გულისხმობთ?
– როცა ამერიკელები ზოგ ქვეყანაში
იარაღითა და ბომბებით შედიან, ეს სხვა
ვითარებაა, მაგრამ როგორც ისინი
საქართველოში არიან შემოსული, ასეთ
შემთხვევაში, ქვეყნის სათავეში მოჰყავთ მათ
მიერ მხარდაჭერილი ხელისუფლება,
ნიშნავენ თავიანთ ოპოზიციას, ქმნიან და
აფინანსებენ თავიანთ არასამთავრობო
ორგანიზაციებს, მთლიანად მათ ინტერესებს
ემსახურება მედიასაშუალებები (იშვიათი
გამონაკლისების გარდა) და, რაღა თქმა უნდა,
სპეცსამსახურები. ეს ხუთი ბერკეტი
საათივით აწყობილად მუშაობს და აკეთებენ
ყველაფერ იმას, რაც ამერიკელების
ინტერესებში შედის. თუ ხელახლა შევქმნით
ასეთ ვითარებას და კოალიცია „ქართული
ოცნება“ ხელოვნურადდაიყოფა და ქართულ
პოლიტიკურ სცენაზე თამაში გაჩაღდება, რა
თქმა უნდა, ეს არ მოიტანს იმას, რაც გვინდა.
ჩვენ გვინდა, რომ ქვეყანა იყოს
დემოკრატიული, რომელიც ხალხის
ინტერესების შესაბამის მმართველობას
ნიშნავს; რეალურად ეს არ გვექნება. ავიღოთ
ისეთი გლობალური საკითხი, როგორიც
საქართველოს საგარეო ორიენტაციაა. ჩვენ
20 წელია, დეკლარირებული გვაქვს, რომ
გვინდა, ვიყოთ დასავლეთის ნაწილი. უნდა
გადავხედოთ ამ წლებს და გავაანალიზოთ,
თუ რა მოგვიტანა ამ 20-წლიანმა
დასავლეთისკენ ლტოლვამ. მივყავართ მას
„სამოთხისკენ“, თუ პრობლემებს გვიქმნის
და სერიოზული კატაკლიზმების წინაშე
დგება ქვეყანა?
– ბატონო ვალერი, რეალურად ახალი
ხელისუფლება ქვეყნის იმ საგარეო
პოლიტიკურ კურსს იზიარებს, რომელსაც
„ერთიანი ნაციონალური მოძრაობა“
ახორციელებდა, თუმცა, ამასთან, რუსეთთან
ურთიერთობების დალაგებას ცდილობს.
როგორ ფიქრობთ, ეს ორი კომპონენტი
ერთად როგორ იმუშავებს?
– ისტორიის მოკლე მონაკვეთმა
დაამტკიცა, რომ ამ ორი მომენტის
ერთმანეთთან შეთავსება პრაქტიკულად
შეუძლებელია. იმ განცხადებების შედეგად,
რომ საქართველოუნდა გახდეს ნატოს წევრი,
ვართ ამერიკის შეერთებული შტატების
სტრატეგიული პარტნიორი და ა.შ., მივიღეთ
სამ ნაწილად დაშლილი საქართველო,
რომელიც ეკონომიკურად გაჩანაგებულია,
რომლის მოსახლეობის ერთ მესამედზე
მეტიც საზღვარგარეთ ლუკმაპურის
საშოვნელადაა გაქცეული და ყველანაირად
დაშლილ-დაქსაქსულია ქვეყანა. ამ
მიმართულებით სიარული და
პარალელურად რუსეთთან ურთიერთობების
აღდგენა, ჩემი აზრით, ერთ კონტექსტში
ვერანაირად ვერ მოვა. აქ წინააღმდეგობა
იმდენად სერიოზულია, რომ ჩვენს
სტრატეგიულ მიმართულებაში სერიოზული
კორექტივის შეტანის გარეშე რეალურად
არაფერი გამოვა. საქართველოს დაშლის
უკვე დაწყებული პროცესი გაგრძელდება
და დაკარგულ ტერიტორიებს კიდევ
მიემატება სხვა ტერიტორიები და
კუთხეები. ჩვენ ჯერ კიდევ გვაქვს
მტკივნეული ადგილები, ვგულისხმობ
ჯავახეთს (ეს დასამალი არავისთვისაა) და
ქვემო ქართლის რეგიონს. ამიტომ, თუ
რუსეთთან მტრობის გზით ვივლით, მაშინ
რუსეთიც გახდება ჩვენთვის მტერი და ის
შეეცდება რეგიონში საკუთარი ინტერესების
გატარებას. ამ კონკურენციაში ჩვენ, რა თქმა
უნდა, დავმარცხდებით და ქვეყანას
სერიოზულად დავაზიანებთ.
– რა კორექტივებს გულისხმობთ?
– მე და ჩემი თანამოაზრეები, რომლებიც
ლამის „ჯვარს გვაცვეს“ იმ პოზიციის გამო,
რომ რუსეთთან მტრობას მეგობრობა სჯობია,
მივედით იმ დასკვნამდე, რომ ყველაზე
კარგი გამოსავალი ამ ვითარებიდან არის
ნეიტრალიტეტი; არა ამერიკის შეერთებული
შტატების სტრატეგიული პარტნიორობა,
არამედ ნეიტრალური სახელმწიფოს
სტატუსის მოპოვება და, ამავე დროს, ყველა
მიმართულებით პარტნიორობა და
თანამშრომლობა. ეს ეხება ამერიკასაც,
რუსეთსაც, ევროპასაც, აზიის ქვეყნებსაც და
ა. შ.
ნეიტრალიტეტი ითვალისწინებს არა
მარტო ნატოში, არამედ ნებისმიერ სამხედრო
ბლოკში გაწევრებაზე უარის თქმას, მაგრამ
პარტნიორობა ნებისმიერი ჰუმანიტარული,
კულტურული, ეკონომიკური და სხვა სახის
ნეიტრალიტეტის პირობებში, ჩვეულებრივ,
შესაძლებელია. სამწუხაროდ, ბატონმა ბიძინა
ივანიშვილმა (მაშინ, როდესაც ჯერ კიდევ
ახალი შემოსული იყო ქართულ
პოლიტიკაში), განაცხადა, რომ ის
ნეიტრალიტეტს არ უჭერს მხარს. თუმცა,
აღსანიშნავია, რომ საკმაოდ საინტერესოდ
განვითარდა მოვლენები. პრემიერ-მინისტრმა
რუსეთთან ურთიერთობების საკითხებში
სპეციალურ წარმომადგენლად ბატონი
ზურაბ აბაშიძე დანიშნა. რატომ არ დაავალა
პრემიერმა, მაგალითად, საგარეო საქმეთა
სამინისტროს, რომ გამოეყო კონკრეტული
პიროვნება, რომელიც იმუშავებდა ამ
მიმართულებით? მე მაქვს ამ ფაქტის
ჩემეული ახსნა (შესაძლოა, მცდარიც) –
ივანიშვილი დასავლეთთან გარკვეულ
ლავირებას ეწევა. დასავლეთთან პირდაპირ
კონფრონტაციაში შესვლა რასაც ნიშნავს,
ყველამ კარგად ვიცით. სადაც ფულით და
მოსყიდვით არ გამოსდის, დასავლეთი
იარაღით მუშაობს, მაგალითად შეიძლება
მოვიყვანოთ ერაყი, იუგოსლავია, ავღანეთი,
ეგვიპტე, სირია და ა.შ. ამიტომ ერთგვარი
პოლიტიკური ხრიკი შეიძლება იყოს აბაშიძის
დანიშვნა, რადგან ივანიშვილს რუსეთთან
დაკავშირებით გარკვეული გეგმები
შესაძლოა, ჰქონდეს, მაგრამ ეს ჯერ არ
ვლინდება.
საგარეო საქმეთა სამინისტროს, რომელიც
მთლიანად დაკომპლექტებულია ე. წ.
პროდასავლური ორიენტაციის მქონე
პოლიტიკოსებით, შესაძლოა, ივანიშვილი
ვერ ანდობდა საკუთარი ჩანაფიქრის
განხორციელებას. ჩვენ ხომ არ ვიცით, რა
დააბარა ბატონმა ივანიშვილმა ზურაბ
აბაშიძეს პუტინისთვის და, ასევე, რა დააბარა
პუტინმა კარასინს საქართველოს პრემიერ-
მინისტრისთვის?! ეს შესაძლოა, მხოლოდ
მაშინ გავიგოთ, როცა ეს ოთხი ადამიანი
მემუარების წერას დაიწყებს. ფაქტი ის არის,
რომ გარკვეული მესიჯები არსებობს. ასეთ
სიგნალად შეიძლება ჩავთვალოთ
ივანიშვილის განცხადება, რომელიც მან
გააკეთა ბაქოდან ყარსამდე სარკინიგზო
მაგისტრალთან დაკავშირებით, როდესაც
მან ეჭვქვეშ დააყენა ეს უზარმაზარი
გეოპოლიტიკური მნიშვნელობის პროექტი.
ამ განცხადებას რუსეთიდან პასუხი მოჰყვა
– გახსოვთ, ალბათ, პუტინის
პრესკონფერენცია.
მე ადრეც ვთქვი და ვიმეორებ, რომ
ივანიშვილი და პუტინი რევოლუციურ
აზროვნებას იწყებენ, სადაც ვგულისხმობ,
რომ პუტინმა ფორმულა, რომელიც რუსეთს
ჰქონდა საქართველოსთან მიმართებაში,
რევოლუციურად შეცვალა. თუკი ადრე
პუტინი და რუსეთის პოლიტიკური წრეების
წარმომადგენლები ამბობდნენ, რომ
კავკასიაში შეიქმნა ახალი რეალობა
აფხაზეთისა და სამხრეთ ოსეთის
სახელმწიფოების სახით და საქართველოს
მოუწევს ამ რეალობისათვის ანგარიშის
გაწევა, ახლა რუსეთის პრეზიდენტი
აცხადებს, რომ სააკაშვილმა რუსეთ-
საქართველოს ურთიერთობები ჩიხში
შეიყვანა. რუსეთმა აღიარა აფხაზეთისა და
სამხრეთ ოსეთის დამოუკიდებლობა და ამ
აღიარებას იგი უკან არ წაიღებს, მაგრამ
საქართველოსაც არ შეუძლია ეს რეალობა
ცნოს – ჩემი აზრით, ეს ძალიან სერიოზული
გზავნილია და სწორი მიდგომაა.
მიმაჩნია, რომ ამ ცვლილებებს რაღაც
ფარული, არასაჯარო ფაქტორები
განაპირობებს. ჩემთვის, პირადად, ეს
დამაიმედებელია. თუ ჩვენ რუსეთის
ინტერესების გათვალისწინება არ დავიწყეთ,
ასეთ შემთხვევაში, საქართველოს დაშლა
გარდაუვალია.
ქართველები ვაღიარებთ, რომ ამერიკას,
რომელიც ოკეანის გაღმა არსებობს,
საქართველოში ინტერესები უნდა ჰქონდეს
და რუსეთს, რომელიც ჩვენი მეზობელია,
ინტერესები არ უნდა ჰქონდეს კავკასიის
რეგიონში – ეს აბსურდია. ჩვენ უნდა
დავიწყოთ ჩვენი და რუსეთის ინტერესების
ჰარმონიზაცია.
ივანიშვილს მოუწევს კორექტივების
შეტანა ან რუსეთთან ურთიერთობებში, ან
აშშ-თან მიმართებაში. ისიც
გასათვალისწინებელია, რომ თუ ის
გადაწყვეტს, რომ ჩვენს ჩრდილოთელ
მეზობელთან კეთილმეზობლური
ურთიერთობების აღდგენა
საქართველოსთვის პრიორიტეტულია,
სააკაშვილზე მეტად ივანიშვილს
წინააღმდეგობას საკუთარი პოლიტიკური
გარემოცვა გაუწევს. შესაძლოა, სწორედ
საკუთარი პოლიტიკური გუნდის წევრები
გახდნენ პრემიერ-მინისტრის პოლიტიკური
მესაფლავეები.
– ბატონო ვალერი, სააკაშვილის
საპრეზიდენტო ვადასთან დაკავშირებით
მინდა, გკითხოთ; როგორ ფიქრობთ,
რამდენად მართებულია, რომ პრეზიდენტი
2013 წლის ოქტომბრამდე შეინარჩუნებს
პოსტს?
– იანვარში სააკაშვილის გადადგომის
მოთხოვნით საპროტესტო აქციები დაიწყო.
შეიძლება გადადგეს ის პრეზიდენტი,
რომელსაც აქვს უფლებამოსილების ვადა,
ხოლო პრეზიდენტი, რომელსაც ეს ვადა
დაუმთავრდა, კი არ უნდა გადადგეს, არამედ,
აიღოს თავისი ბარგი და დატოვოს
თანამდებობა. კონსტიტუციაში გარკვევით
წერია, რომ საქართველოს მოსახლეობა
ქვეყნის პრეზიდენტს ირჩევს 5 წლის ვადით.
ჩვენ სააკაშვილი ავირჩიეთ 2008 წლის 5
იანვარს და მიმდინარე წლის 5 იანვარს მას
უფლებამოსილების ვადა დაუმთავრდა.
სააკაშვილმა კონსტიტუციის ფეხქვეშ
გათელვით, ეშმაკობითა და ძალადობით
კონსტიტუციაში ჩაწერა სხვა ნორმა, რომლის
მიხედვითაც, ახალი პრეზიდენტი უნდა
ავირჩიოთ 2013 წლის ოქტომბერში – ეს
ხალხის ნების უგულებელყოფაა. ის აქციები,
რომლებიც რამდენიმე დღის წინ გაიმართა
სააკაშვილის გადადგომის მოთხოვნით,
ვფიქრობ, არანაირ შედეგს არ მოიტანს.
სააკაშვილს 100 000-იანი მიტინგებიც
უნახავს, მაგრამ არ დამორჩილებია ხალხის
მოთხოვნებს. მან უნდა იგრძნოს ძალა. ამ
ძალას ის იგრძნობს იმ შემთხვევაში, თუ
ივანიშვილის ნება იქნება. მთელი პრობლემა
ის არის, რომ ამჟამად პრემიერ-მინისტრს
ამის გაკეთება არ უნდა. ის ძალიან დიდ
ზეწოლას განიცდის ამერიკელებისა და
ევროპელებისგან.
– როგორ ფიქრობთ, რა ბედი ეწევა
„ერთიან ნაციონალურ მოძრაობას“?
– ეს დამოკიდებულია იმაზე, თუ როგორ
განვითარდება მოვლენები. ჩემი აზრით,
ყველა პირობა შექმნილია იმისათვის, რომ
„ერთიანი ნაციონალური მოძრაობა“, როგორც
დანაშაულებრივი ორგანიზაცია,
გასამართლდეს. რომ არა ბიძინა ივანიშვილი,
ეს ასე მარტივად შესაძლებელი არ იქნებოდა.
იმედია, საქართველოს პრემიერ-მინისტრი
ისეთ საბედისწერო შეცდომებს არ დაუშვებს,
რომლებიც საპარლამენტო უმცირესობას
რევანშის საშუალებას მისცემს.
– ფიქრობთ, რომ მათ რევანშის ძალა
შესწევთ?
– ცხადია, „ერთიანი ნაციონალური
მოძრაობა“ ხალხის მხარდაჭერას ვერ მიიღებს
და არჩევნების გზით საქართველოს
ხელისუფლებაში ვერ დაბრუნდება, მაგრამ
ძალა შესწევს, მიიღოს დასავლეთის
დახმარება (აქვს კიდეც ამერიკული
რეაქციული ძალების მხარდაჭერა). ამიტომ,
ვფიქრობ, რომ საშიშროება ჯერჯერობით
მოხსნილი არ არის.
ესაუბრა nata wereTeli
საქინფორმი
valeri kvaracxelia: amerikelebs xuTi berketi aqvTsaqarTveloSiOsakuTari interesebis gasatareblad
12 29 ianvari _ 5 Tebervali 2013
sportuli kuTxe mihyavs Jurnalist giorgi jalaRanias
iumori
ISSN 1987-8966 “ilori” redaqciis misamarTi:Tbilisi,
baqraZis quCa #6
me-4 sarTuli
sareg. #01018002930
234-32-95
gazeT “iloris”
gacnoba SegiZliaT
“saqinformis”
vebgverdze
WWW.saqinform.ge
mTavari redaqtori: roland jalaRania
teqnikuri redaqtori: mixeil CodriSvili
gazeTis menejeri: zurab qobalia 599-34-37-27
coli ekiTxeba mixos:
_ mravalferovneba ras niSnavs?
_ es niSnavs makasa, zoiasa, irasa,
elikosa...
_ gasagebia! ese igi _ vaso, petre,ivane...
_ dedakaco, Sena mravalferovnebas
bozobaSi nu urev!
* * *_ raSi gedebaT brali? _ ekiTxeba
eWvmitanils gamomZiebeli.
_ maRaziaSi tansacmeli da
fexsacmeli aviRe._ ki magram, amaSi kanonsawinaaR-
mdego xom araferia?
_ saqme imaSia, batono gamomZiebelo,
rom es maRaziis gaRebamde gavakeTe.
* * *_ Senma gardacvlilma qmarma rom
gaigos misi gardacvalebidan erT
TveSi sayvareli gaiCine, saflavSi
gadatrialdeba, _ eubneba megobariqvriv qals.
_ racxa, eWvi mepareba, _ saflavSi
ki ara, sawolSi Zlivs vabrunebdi,
Cameqca Tirkmelebi...
* * *_ ar vici, rogor Sevatyobino
mSoblebs, qmars rom gavSordi.
_ geSinia?
_ aba ra! magaT arc ki ician, romgaTxovili viyavi!
* * *
wignis bazrobaze WiWikia ekiTxeba
gamyidvels:_ ra Rirs es wignebi?
_ erTi _ 25, meore ki 50 lari.
_ ki magram, isini xom zustad
erTnairebia, raSia gansxvaveba?
_ fasSi, batono, fasSi!
ilori
avtorebs ekisrebaT pasuxismgebloba
faqtebisa da monacemebis sizusteze
ალექსანდრე იაშვილი უკვე 16
წელია, გერმანიაში თამაშობს.
“ბოხუმამდე” იგი “ლიუბეკის”,
“ფრაიბურგისა” და
“კარლსრუეს” ღირსებას იცავდა.
დღეისთვის 35 წლის ქართველი
თავდამსხმელი “ბოხუმის”
ყველაზე ასაკოვანი მოთამაშეა.
კლუბის ოფიციალურმა
ვებგვერდმა მას ინტერვიუ
ჩამოართვა და სხვადასხვა
საინტერესო საკითხებზე
გაესაუბრა.
_ შარშან “კარლსრუეში”
თამაშობდი, ახლა კი “ბოხუმის”
ფეხბურთელი ხარ. რა განასხვავებს
ამ ორ კლუბს?
_ “ბოხუმს” უკეთესი
შემსრულებლები ჰყავს და დიდი იმედი
მაქვს, რომ ეს გუნდის შედეგებზეც
აისახება.
_ და რატომ ვერ აღწევს “ბოხუმი”
კარგ შედეგებს?
_ ამას ბევრი მიზეზი აქვს.
უპირველესად, იმას აღვნიშნავდი, რომ
ხშირად იმ მატჩების მოგებასაც კი ვერ
ვახერხებთ, სადაც აშკარა
უპირატესობას ვფლობთ. როცა
ნეგატიური შეხვედრები ერთმანეთს
ებმის, ამ სიტუაციისთვის თავის
დაღწევა ძალიან ძნელია.
_ დეკემბერში “ბოხუმმა” ზედიზედ
სამი ოფიციალური მატჩი მოიგო.
შეგიძლია თქვა, რომ ეს გარდამტეხი
მომენტია?
_ დიდი იმედი მაქვს, რომ სწორედ
ასეა. ფაქტია, რომ ბოლო დროს
თამაშის ხარისხი საგრძნობლად
გამოვასწორეთ და წარმატებული
სერიით ზამთრის პაუზას პოზიტიური
განწყობით შევხვდით.
თუ ასე გავაგრძელებთ,
აუტსაიდერთა რიგებს სულ მალე
დავტოვებთ და გაცილებით მაღალი
მიზნებისთვის ვიბრძოლებთ.
“ბოხუმს” შესწევს იმის ძალა, რომ
მეორე ბუნდესლიგაში დარჩენისთვის
ბრძოლას არ დასჯერდეს და ამაზე
ბევრად მეტზე იფიქროს.
_ “კარლსრუეს” მეორე
ბუნდესლიგიდან გავარდნამ შენზე
როგორ იმოქმედა?
_ მე გუნდის კაპიტანი ვიყავი, ასე
რომ, ეს ამბავი ჩემთვის ნამდვილი
კატასტროფა იყო. “კარლსრუეს”
გავარდნა გულშემატკივრების გამოც
განვიცადე. იმის მიუხედავად, რომ მე-
17 ადგილზე ვიყავით, ჩვენი 30-
ათასიანი სტადიონი ყოველთვის
ბოლომდე ივსებოდა.
მოხარული ვარ, რომ ჩემი ყოფილი
გუნდი ახლა აღმავლობის გზაზეა.
_ შენი ოჯახი ახლაც კარლსრუეში
ცხოვრობს. ეს იმას ნიშნავს, რომ
კარიერის დასრულების შემდეგ იქ
დაფუძნდები?
_ საერთოდ, გადაწყვეტილი მაქვს,
რომ საცხოვრებლად თბილისში უნდა
დავბრუნდე. თუმცა ჩემი სამი შვილი
სკოლაში გერმანიაში დადის, რაც იმას
ნიშნავს, რომ ჩემი ოჯახი რამდენიმე
წელიწადს აქ დარჩება.
_ შენი საფეხბურთო მომავალი
როგორ წარმოგიდგენია?
_ “ბოხუმთან” ჩემი კონტრაქტი
ზაფხულში იწურება. ჯერჯერობით,
მთლიანად იმაზე ვარ
კონცენტრირებული, რომ გუნდმა
სეზონი ღირსეულად ჩაამთავროს.
ამის შემდეგ კი კლუბის
ხელმძღვანელობას შევხვდები და ჩემს
მომავალს განვიხილავთ.
ხუთი წლის წინ ცოტა სხვანაირად
ვფიქრობდი, ახლა კი მიმაჩნია, რომ
კრიტიკულ ასაკში არ ვარ. ფეხბურთის
თამაში ძველებურად დიდ სიამოვნებას
მანიჭებს, ეს კი იმის დამსახურებაა,
რომ “ბოხუმში” იდეალური გარემოა
შექმნილი.
მოდით, ჩემს მომავალზე აპრილში ან
მაისში ვისაუბროთ.
_ ესე იგი, არც 35 წლის ასაკში ხარ
დარწმუნებული, რომ აქტიურ
საფეხბურთო კარიერას მალე
დაასრულებ?
_ დიახ, არ ვარ დარწმუნებული, რომ
ეს 2013 წელს მოხდება. ფეხბურთი
ძალიან მიყვარს და შემრჩა იმდენი
მოტივაცია, რომ ყველა ვარჯიშსა თუ
თამაშზე მაქსიმალურად დავიხარჯო.
თანაც, ტრავმა არ მაწუხებს და ეს
ჩემთვის ბევრს ნიშნავს.
ერთხელ “ფრაიბურგში” და
ერთხელაც “კარლსრუეში” მძიმედ
დავშავდი და მაშინ გაცდენილი დრო
ახლაც მწარედ მახსოვს. ასე რომ,
კარგად ვიცი, რა გემო აქვს
ფეხბურთის თამაშს.
_ ბოლო სამი მატჩი შეცვლაზე
ჩაატარე. ამას როგორ უყურებ?
_ ყველაფერი მწვრთნელის
გადასაწყვეტია და მე მის
გადაწყვეტილებას პატივს ვცემ.
თუმცა არ დაგიმალავთ, რომ
სათადარიგოთა სკამზე ჯდომა ძალიან
მიჭირს, რადგან ამას კარიერის
განმავლობაში არასდროს ვყოფილვარ
ჩვეული.
როცა ფორმაში ვიყავი, ყოველთვის
ძირითად შემადგენლობაში
ვთამაშობდი და ჩემთვის თადარიგში
ყოფნა სრულიად ახალი და უჩვეულო
როლია.
თუმცა პოზიტივი ყველაფერში
შეიძლება დაინახო და ვიტყვი, რომ ეს
ჩემთვის დამატებითი მოტივაციაა.
როგორც თავმოყვარე ფეხბურთელმა,
ვალდებული ვარ, ყველას
დავუმტკიცო, რომ სასტარტოში
თამაშის ღირსი ვარ.
თუმცა როგორც კი შევატყობ, რომ
ახალგაზრდებს კონკურენციას ვეღარ
ვუწევ, ბრძოლას შევწყვეტ და სახლში
წავალ.
aleqsandre iaSvili: sacxovreblad TbilisSi unda davbrunde
pirvelad megrul enazeაფხაზეთში მეგრულ და რუსულ ენებზე
პირველად გამოიცა 2013 წლისილუსტრირებული კალენდარი. ის გაზეთ„გალის“ რედაქციის მუშაკთა ძალებით არისშედგენილი. ამის შესახებ საქინფორმსაფხაზურმა მედიაკლუბმა „აინარმა“ დაგაზეთმა „გალმა“ აუწყა.
კალენდარში ასახულია ძირითადი ცნობებიძველი კოლხეთის, მეგრელი ხალხისკულტურისა და ენის ისტორიიდან. მეგრულიენა კავკასიის იაფეტურ ენათა ე.წ. ქართველურჯგუფს მიეკუთვნება. როგორც ფონეტიკური,
ისე მორფოლოგიური და სინტაქსურითავისებურებებით ის ყველაზე ახლოსლაზურ,
ანუ ჭანურ ენასთან დგას და მასთან ერთადქმნის იაფეტური ენების სიბილანტური შტოსსისინა ჯგუფს.
აფხაზეთში, 2003 წლის აღწერის მიხედვით,
44 ათასი მეგრელი და ქართველი (მათიუმრავლესობა მეგრულენოვანია) ცხოვრობდა,მათ შორის, გალის რაიონში – 28919 ადამიანი(რაიონის მოსახლეობის 99%), ტყვარჩელისრაიონში – 8155 ადამიანი (55%). რუსეთში,
2010 წლის აღწერის მიხედვით, მეგრულ ენაზე1529 ადამიანი ლაპარაკობდა.
1926 წლამდე მოსახლეობის აღწერის დროსმეგრელები მეგრელებად ეწერებოდნენ,
მეგრული ენა, ძირითადად, ფუნქციონირებსროგორც ურთიერთობის ზეპირი საშუალება.ძირითადლიტერატურულდა დამწერლობისენად ქართული გამოიყენება, რომელსაცმატარებელთა აბსოლუტური უმრავლესობაფლობს. მეგრელებისთვის დამწერლობის ენადკირილიცას შემოღების მცდელობებს ადგილი
ჰქონდა 1860-იან წლებში. პირველი მეგრულიგრამატიკის შემდგენელი რუსი პედაგოგიმიხაილ ზავადსკი გახლდათ. 1920-იანიწლებიდან რეგულარულად გამოიყენებოდაქართული ანბანი (რამდენიმე დამატებითიასოთი), გამოდიოდა რამდენიმე გაზეთი. ესყველაფერი 1938 წელს შეწყდა.
მას შემდეგ დამწერლობა მხოლოდ პირადმიმოწერაში გამოიყენებოდა. მხოლოდ 1990-
იან წლებში გამოჩნდა რამდენიმე წიგნიმეგრულ ენაზე (ძირითადად, ლექსიკონებიდა პოეტური კრებულები). აფხაზეთში ამჟამადგამოდის გაზეთი „გალი“ აფხაზურ, რუსულდა მეგრულ ენებზე.
საქინფორმი
gamovida pirveli tomi sergei
kremliovis wignisa “beria _
XXI saukunis saukeTeso mene-
jeri”. gamocema ganxorcielda
saxalxo moZraoba “samegrelos”
mxardaWeriT. wignis SeZena Sei-
Zleba zugdidSi, rusTavelis
q.#68-Si, saxalxo moZraoba
“samegrelos ofisSi. tel.
599.209.624
TbilisSi wignis realizacia
moxdeba yovel oTxSabaT dRes,
dilis 9 saaTze, baqraZis q.#6-
Si (didube). tel. 599.573.322.
sagamocemo jgufi