1

SOCIALINĖ APSAUGOS SISTEMA, MODELIAI

IR VYSTYMASIS.

2

Socialinės apsaugos sistema Lietuvoje

Prezidento pensija LR I ir II laipsnio pensijos Nukentėjusių asmenų pensijosPareigūnų ir karių pensijos Mokslininkų pensijos Teisėjų pensijos Artistų renta

Socialinės globos įstaigosSenelių, invalidų,našlaičių globos namaiDienos centraiNakvynės namai,Pagalba namuose,Slauga namuose

Šalpos (socialinė) pensijaŠeimos pašalposLaidojimo pašalpaSocialinė pašalpaŠildymo išlaidųkompensacijos Transporto, ryšių irkt. kompensacijos

PensijųLigos/motinystėsSveikatos NedarboDraudimas nuonelaimingųatsitikimų darbeir profesinių ligų

Socialinė paslauga Piniginė socialinė parama

Socialinė parama Socialinis

draudimas

Specialiosios socialinės teisės

Socialinė apsauga

3

Socialinė politikaLIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA (Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume)IV SKIRSNIS „TAUTOS ŪKIS IR DARBAS“ 52 straipsnis

Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.

53 straipsnis Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas

žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.

4

Socialinė politikaSocialinio aprūpinimo sistemos pagrindus reglamentuoja LR

Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymas (1993 m.).

Valstybinė socialinė politika suprantama:- Kaip piniginių išmokų ir paslaugų paskirstymas

atsižvelgiant į gaunamų pajamų dydį ar jų praradimą

- Kaip nemokamą socialinių paslaugų teikimą nepakankamai aprūpintiems piliečiams

5

Lietuvos socialinės apsaugos struktūra

Papildomos valstybinės išmokos specialioms asmenų grupėms(jėgos struktūrų,nusipelnę asmenys,nukentėjusieji nuo okupacijų asmenys, teisėjai, signatarai, kt.)

Piniginė ir ne-piniginė socialinė parama, suteikiama valstybinio, apskričių, savivaldybių administracinio pavaldumo; taip pat nevyriausybinių ir privačių institucijų

Valstybinis socialinis draudimas+ privatus socialinis draudimas

6

Istorija iki 1940 m. 1926 m. kovo mėn. įsteigta VSDF valdyba prie Vidaus reikalų ministerijos

Steigimo tikslas – tvarkyti socialinio draudimo reikalaus 1926 m. kovo 23 d. priimtas socialinio draudimo valdybos įstatymas 1928 m. pab. įvedamas ligos draudimas

Draudimas suteikė: nemokamą gydymą, ligos, motinystės ir žindymo, laidojimo pašalpasDraudžiami: visi, kurie tarnauja valstybei, savivaldybėms ar privatiems asmenimsNedraudžiami: žemės ūkio darbininkai, darbuotojai uždirbatys daugiau nei 400 Lt per mėnesį

1936 m. priimtas Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymasPrivalomai draudžiami: fabrikų, miško įmonių, statybų, kelių, uostų, telegrafo, gatvių tvarkymo darbininkai

1937 m. pradeda veikti draudimo nu nelaimingų atsitikimų darbe kasa – centrinė įstaigaKasa skyrė ir mokėjo pašalpas ir pensijas

1938 m. priimtas nukentėjusių nuo nelaimingų atsitikimų dirbančių žemės ūkiuose aprūpinimo įstatymasTeikiama: medicininė pagalba, laikino nedarbingumo ir laidojimopašalpos, invalidumo ir maitintojo netekimo pensijos

7

Istorija iki 1990 m. - 1 Sovietiniu laikotarpiu - pritaikomas sovietinis socialinio draudimo modelis Iki 1990 m. socialines funkcijas Lietuvoje vykdo profesinės sąjungos:

- vykdoma tik valstybės lėšomis- įmokas moka tik įmonės ir organizacijos, o ne darbuotojai- socialinio draudimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo įmokų mokėjimo fakto

Valstybė išimtinai atsakinga už socialinę apsaugą: kitų socialinės apsaugos instrumentų (pvz., pensijų fondų, privačių globos įstaigų ir pan.) nebuvo

Socialinės apsaugos finansavimo sistema gana sudėtinga (įnašai diferencijuoti, nuo 2.4% iki 18% darbuotojo uždarbio - tik įmonėms);

Paskirtos išmokos indeksuojamos remiantis ne įstatymais, o specialiais vyriausybės nutarimais;

Nebuvo teisinių ir administracinių instrumentų, skirtų apsaugoti žmonių socialinės apsaugos teises.

Sovietiniu laikotarpiu skiriamos:- Laikino nedarbingumo pašalpa- Nėštumo ir gimdymo pašalpa- Pensijos

8

Istorija iki 1990 m. - 2 Iki 1990 m. Lietuvoje gyvavusioje socialistinės valstybės santvarkoje pensijos visiškai buvo

garantuojamos valstybės. Bedarbystės iš esmės nebuvo, kadangi valstybė garantavo darbo vietas visiems darbingiems

asmenims. Socialinis draudimas buvo vykdomas tik valstybės lėšomis, įmokas mokėjo įmonės ir

organizacijos, patys darbuotojai jokių socialinio draudimo įnašų iš savo atlyginimo nemokėdavo. Socialinio draudimo išmokos nepriklausė nuo įmokų mokėjimo fakto.

Darbdavių įmokos iš esmės buvo vienintelis pensijų finansavimo šaltinis, taip pat egzistavo tam tikros pensijų privilegijos kariškiams, geležinkeliečiams, kitiems strateginių objektų dirbantiesiems.

Iki 1990 metų socialinio draudimo funkcijas Lietuvoje vykdė profesinės sąjungos. Jos valdė socialinio draudimo lėšas, joms priklausančias sanatorijas, profilaktoriumus, poilsio namus, kultūros ir švietimo, turizmo ir sporto įstaigas.

Lietuva savo atskiro valstybinio socialinio draudimo biudžeto neturėjo. Pensijos buvo skiriamos senatvės, invalidumo ir maitintojo netekimo atvejais, taip pat

asmenims, ėjusiems nustatytą laiką tam tikrą tarnybą. Senatvės pensijos amžius, kurį vėliau paveldėjo ir naujai sukurta nepriklausomos Lietuvos socialinio draudimo sistema, buvo 55 metai vyrams ir 50 metų moterims. Senatvės pensijai gauti buvo nustatytas 25 metų darbo stažas vyrams ir 20 metų moterims. Pensijos buvo skiriamos pagal TSRS valstybinių pensijų įstatymą, o reikalingos lėšos jų mokėjimui buvo pervedamos iš TSRS valstybinio biudžeto.

9

Socialinis draudimas nuo 1990 iki 2000 m. Nuo 1990 iki 1995 m. vykdyti SD funkcijas pavesta VSDF valdybai - Valdyba ir teritoriniai skyriai: registruoja draudėjus; renka įmokas; organizuoja ir kontroliuoja išmokų operacijas; vykdo SD biudžetą. 1990 10 23 d. priimtas Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymas - įteisinamas savarankiškas Socialinio draudimo biudžetas1991 05 mėn. įsigalioja LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymas - įtvirtina Socialinio draudimo rūšis, finansus bei valdymą.1995 01 01 įsigalioja VSD pensijų įstatymas – pakeičia iki tol galiojusį sovietinį skyrimo ir mokėjimo įstatymą - pradeda veikti pensijų indeksavimo mechanizmai: pensijos didinamos didinant bazinę pensiją bei draudžiamąsias pajamas1997 m. prasideda sveikatos reforma - sveikatos draudimo funkcijos iš ,,Sodros” pereina ligonių kasoms - įkurtas atskiras Sveikatos draudimo Fondas1999 m. priimtas Pensijų fondų įstatymas - sudaromos galimybes pensijų fondų steigimui ir veiklai

10

Socialinis draudimas po 2000 m.

2000 m. įteisinta naujo draudimo rūšis – nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimas

2004 01 01 dalį įmokų ,,Sodra” gali nukreipti savarankiškai pensijoms kaupti (įmoka kaupiamąjam draudimui yra 2,5 proc., įmokos tarifai kasmet bus didinami po 1 proentinį punktą iki 5,5, proc. 2007 m.)

2004 m. įteisinamas senatvės pensijų išankstinis mokėjimas - 5 m. iki pensinio amžiaus, 30 m. draudimo stažas, 12 mėn. registruotas darbo biržoje

11

Socialinio draudimo ligos pašalpa

1926- 1940 m.Mokama- nedarbingumo pašalpa sudarė du trečdalius nuo

algos ir buvo pradedama mokėti nuo ketvirtos nedarbingumo dienos.

Sovietinius laikotarpiuMokama - nuo pirmos nedarbo dienos iki darbuotojas

pasveiks ar bus pripažintas invalidu.Pašalpa priklauso nuo: - Atlyginimo dydžio - Nepertraukto darbo stažo - Narystės profsąjungoje

12

Socialinio draudimo pensijos Senatvės pensija - turi teisę asmenys, kurie sulaukė senatvės amžiaus (nuo

1995 m. amžius didinamas, kol pasieks 60 m. moterims ir 62,6 m. vyrams), turi atitinkamą stažą (15 m.);

Našlių ir našlaičių pensija - teisę gauti turi mirusiojo sutuoktinis bei vaikai, jei mirusysis buvo įgijęs teisę gauti VSD invalidumo ar senatvės pensiją, ar ją gavo

- Gali būti mokama su senatvės ar invalidumo pensija;- Našlių pensijos mokėjimas gali būti nutrauktas naujai susituokus;- Našlaičiams netekusiems abiejų tėvų pensija mokama už kiekvieną iš jų. Šalpos (socialinė) pensija - skiriama tiems, kurie sulaukė senatvės pensijos, bet

neturi teisės gauti didesnės pensijos.Tačiau jie turi būti :nNe mažiau 15 m. slaugę savo vaikus ar įvaikius invalidus bei I ir II gr. invalidus nuo vaikystės ar tapusiais jais iki 18 m. ir motinos, pagimdžiusios 5 ir daugiau vaikų iki 8 m.

Invalidumo pensija – mokama, kai medicininės socialinės ekspertizės komisijos (VM-Sek) pripažintas I, II, III grupės invalidu ir turi minimalų Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai gauti

1995 M. REFORMA pilno dydžio valstybinio socialinio draudimo pensija skiriama tiems asmenims, kurie

socialinio draudimo įmokas mokėjo ne mažiau kaip 30 metų; valstybinis socialinis draudimas tapo privalomas savarankiškai dirbantiems asmenims; įvesta nauja pensijos skaičiavimo formulė: vieną dalį sudaro visiems vienodo dydžio bazinė

dalis (kurios dydį tvirtina Vyriausybė), kitą dalį sudaro kintama dalis (kuri priklauso nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikotarpio, įmokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio ir vidutinio nacionalinio socialinio draudimo įmokų dydžio).

Nors ir 1995 m. reforma iš esmės sukūrė naują pensijų sistemą Lietuvoje ir sudarė prielaidas tolesniam sistemos vystymuisi, tačiau liko ir neišspręstų problemų, tokių kaip:

nemaža dalis asmenų nepateko į socialinio draudimo sistemą; pensijų dydis išliko labai nedidelis, nepaisant darbdavių mokamos santykinai aukštos

socialinio draudimo įmokų dalies; pensijos finansuojamos išimtinai einamosiomis išmokomis ir nesukurta papildoma pensijų

sistema, veikianti kaupiamuoju principu; išliko privilegijų sistema paremtos pensijos (pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos,

nukentėjusių asmenų pensijos, teisėjų pensijos, Prezidento pensija ir kt.). Išliko žymus socialinio draudimo biudžeto deficitas (iki 2001 m.).

2003 M. PENSIJŲ REFORMA 2003 m. pensijų sistemos reformos pradžia – 2004 m. sausio 1 diena. Dalyvavimas pensijų kaupimo pakopoje yra savanoriškas, maksimalus įmokų į pensijų fondus

dydis – 5,5 procento (2004 metais – 2,5 procento, 2005 metais – 3,5 procento, 2006 metais – 4,5 procento, 2007 metais – 5,5 procento) dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos.

Ši einamojo finansavimo įmokų tarifo dalis bus pervedama į privačius pensijų fondus. Taip pat numatyta:

bendras valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifas (34 procentai) nedidėja; apskaičiuojant valstybines socialinio draudimo pensijas kaupimo pakopos dalyviams už tuos

metus, kuriuos jie kaupė pensijas, valstybinės socialinio draudimo pensijos bus sumažinamos proporcingai kaupiamos pensijų įmokos dydžiui;

pensijų kaupimą atlieka gyvybės draudimo įmonės ir valdymo įmonės. Įstatymai joms numatė papildomus veiklos reikalavimus (licencijavimas, kapitalo reikalavimas, nuosavo kapitalo likvidumas, pensijų kaupimo dalyvių turto atskyrimas nuo pensijų kaupimo bendrovių nuosavo turto, investiciniai reikalavimai).

dalyviai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę, išskyrus pirmuosius trejus metus nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo. Vienu metu dalyvis gali turėti pensijų sąskaitą, kurioje kaupiama šio Įstatymo nustatyta pensijų įmoka, tik vienoje pensijų kaupimo bendrovėje;

2003 M. PENSIJŲ REFORMA dalyvių įskaitą tvarko ir pensijų įmokas į dalyvių pasirinktas pensijų kaupimo bendroves perveda

Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Pensijų fondų pensijų kaupimo veiklos valstybinę priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka atlieka Vertybinių popierių komisija. Gyvybės draudimo bendrovių pensijų kaupimo veiklos valstybinę priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka atlieka Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos;

pensijų kaupimo bendrovės privalo ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus pranešti kiekvienam dalyviui apie jo asmeninėje pensijų sąskaitoje apskaičiuoto pensijų turto dydį;

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų trūkumas, atsiradęs dėl pensijų sistemos reformos įgyvendinimo, gali būti finansuojamas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka iš lėšų, gautų pardavus valstybės turtą, taip pat valstybės biudžeto lėšų ir kitų finansavimo šaltinių.

teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų kaupimo bendrovių dalyviai įgyja sulaukę senatvės pensijos amžiaus, nustatyto Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu.

asmenys, apsisprendę dalyvauti pensijų kaupimą ateityje gaus pensijas iš dviejų šaltinių - valstybinio socialinio draudimo sistemos ir privačios, kuri tampa privalomojo draudimo dalimi.

pensijų kaupimo įstatyme nustatoma, kad dalyviui nesulaukus senatvės pensijos amžiaus visos jo sukauptos, ar jam sulaukus šio amžiaus ir sudarius pensijų išmokos sutartį bet neišmokėjus visos sumos (išskyrus paprastojo (bazinio) anuiteto mokėjimo, kuris garantuojamas tik pačiam asmeniui iki gyvos galvos, atveju), šios lėšos bus paveldėtos jo įpėdinių.

tiek valdymo įmonių, tiek gyvybės draudimo bendrovių valdomas pensijų turtas saugomas specialioje institucijoje – depozitoriume (komerciniame banke, turinčiame licenciją šiai veiklai).

16

Socialinio draudimo ligos pašalpa

Nuo 1995 m. Turi teisę, kurie draudžiami ligos ir motinystės draudimuMokama: 80 proc. iki susirgimo buvusio uždarbio dydžio, o nuo antro ligos

mėnesio 100 proc. Įteisintas darbdavio dalyvavimas, apmokant dirbančiųjų pirmąsias

nedarbingumo dienas (pirmąsias 2 nedarbingumo dienas ligos pašalpą moka darbdavys iš savo lėšų, nuo 3-osios –SoDra)

Tokios pat sąlygos taikomos slaugant sergantį šeimos narį.Nuo 2001 m.Mokama: Įteisinta minimalus draudimo stažo reikalavimas ligos pašlapai

gauti (pašalpa skiriama, jeigu apdraustasis turi ne trumpesnį kai 3 mėn per paskutinius 12 mėn. ligos ir motinystės SD stažą)

Mokama 85 proc. nu buvusio uždarbio nepriklausomai nuo ligos trukmės.

17

Socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa

Sovietiniu laikotarpiu. Mokama:1. Nėštumo ir gimdymo - 100 proc. nepriklausomai nuo nepertraukto darbo stažo ar narystės

profsąjungoje - Kūdikio gimimo pašalpa mokama vienam iš tėvų išdirbusiam įmonėje

be pertraukos ne mažiau kaip 3 mėn (30 rb už kiekvieną vaiką)

Iki 1995 m. Mokama:1. Nėštumo ir gimdymo. 70 d. iki gimdymo ir 56 d. po gimdymo 100%

uždarbio dydžio, nuo kurio buvo priskaičiuotos SD įmokos.1. Vaiko priežiūros. Motinoms, auginančioms vaikus nuo 1,5-3 m.

pašlapos dydis tik 0,5 MGL – nesusietos su darbo užmokesčiu.

Nuo 1995 m. Mokama: 1. Motinystės (tėvystės). 1995 m. pakeistas vaiko priežiūros pašalpos

mokėjimas: sutrumpinama pašalpos mokėjimo trukmė (nuo 3 m. iki 1 m.), padidinamas pašalpos dydis (nuo 0,5 – 1 MGL, atsižvelgiant į vaiko amžių, iki 60% uždarbio, o 2004 m. - iki 70%).

18

Socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa

Nuo 2000m. 2000 m. įteisinami minimalaus draudimo stažo reikalavimai motinystės pašalpai

gauti.Mokama:1. Motinystės (tėvystės) - 70 d. iki gimdymo ir 56 d. po gimdymo 100% uždarbio dydžio, nuo kurio buvo

priskaičiuotos SD įmokos.2. Motinystės pašalpa besimokančioms moterims - Pašalpas gauna iš valstybės ir savivaldybių lėšų. - Jei negauna SD motinystės pašalpos, turi teisę gauti 75 proc. MGL per mėnesį

už 70 d. iki gimdymo 3. Šeimos - Neturinčiai gauti motinystės pašalpos, nuo gimimo iki 3 m. pašalpa lygi 75

proc. MGL per mėnesį.4. Socialinė pašalpa - Skiriama šeimoms, kuriose darbingi asmenys dirba ir nepakankamai uždirba

arba nedirba dėl pateisinamų priežasčių.5. Vaiko globos pašalpa6. Pašalpa šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų

19

Socialinio draudimo laidojimo pašalpaIki 1990 m.

Mokama: Mirus mokama šeimos nariui Pašalpos dydis priklauso nuo laidojimo vietos ir mirusiojo amžiausNuo 1991-2000 m. Mokama: Pašalpos dydį sudarė 3 MGL už apdraustąjį asmenį Mirus artimiesiems išmokama 2 mėn. dydžio vienkartinė išmoka. Žuvusio šeimos nariais laikomi: - Sutuoktinis - Nepilnamečiai vaikai - Tėvas ar motinaNuo 2001 01 01 d.Laidojimo pašalpos mokėjimą perima savivaldybės.

20

Socialinio draudimo bedarbio pašalpa1919 – 1940 m. Mokama:

Suteikiamos nemokamos paslaugos ieškantiems darbo ir darbininkų Išlaiko savivaldybės savo lėšomis Bedarbiams organizuojami viešieji darbai ir teikiami pietūs varguomenės valgyklose

Nuo 1996 m. Priimtas bedarbių rėmimo įstatymasGauti pašalpą turi teisę: Bedarbiai, kurie iki užsiregistravimo Darbo biržoje turi ne mažesnį, kaip 24 mėn. SD stažą

per paskutinius 3 m. Neturintys reikiamo stažo, tą teisę įgis po to, kai su Darbo biržos siuntimu per paskutines 12

mėn. nuo užsiregistravimo Darbo biržoje dirbs viešuosius darbus, arba Užimtumo fondo remiamus darbus, baigs profesinį mokymą ir jų trukmė bus ne mažesnė kaip 180 kalendorinių dienų

Mokama:- Kas mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mė. per 12 mėn.- Keičiasi bedarbio pašalpos dydis: jis priklauso nuo bedarbio soc. draudimo stažo bei

nedarbo netekimo priežasties- Maksimali pašalpa negali būti 2 kartus didesnė nei MGL.

21

SD išmokos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų atveju

Mokama: Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinė ligos

pašalpa

Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija

Netekto darbingumo periodinė kompensacija

Laidojimo pašalpa

Apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka

22

Socialinio draudimo nedarbo pašalpa2005 m. nedarbo draudimo reforma:

Sutrumpintas būtinas bedarbio pašalpai gauti draudimo laikotarpis - nuo 24 mėn. iki 18 mėn.;

Numatytas ilgesnis pašalpos mokėjimo laikotarpis didesnį draudimo stažą turintiems bedarbiams – iki 9 mėn.;

Padidintos bedarbio pašalpos, įtraukiant į jų skaičiavimą komponentę, susietą su buvusiu bedarbio uždarbiu;

Pašalpos mokėjimas daugiau susietas su aktyvios darbo rinkos politikos priemonių vykdymu.

23

SD draudžiami asmenys

Kuriant SD sistemą, siekiama pereiti nuo valstybės teikiamo ,,aprūpinimo” negalintiems dirbti ir neturintiems nuolatinių pajamų gyventojams prie jų įmokoms įgyjamų teisių į numatytas įstatymu išmokas.

Savarankiškai dirbančių asmenų SD statuso įtvirtinimas

Nuo 1991 iki 19951.Draudžiami ne visomis SD rūšimis2.Iki 1995 m. gaunantieji mažas pajamas atleidžiami nuo SD įmokų mokėjimo

Iki 1995 m. įmokų bazė nustatoma remiantis šių asmenų deklaruotomis pajamomis, gautomis iš profesinės veiklos (įmokų suma sudarė 23 proc. nuo pasirinktos sumos, kuri negalėjo būti mažesnė, nei minimalus darbo užmokestis)

24

SD draudžiami asmenysPo 1995 m. Nustatytos fiksuoto dydžio įmokos, kurios sudarė pusės bazinės pensijos

dydžio Nuo 1996 m. valstybės lėšomis SD pradėtos drausti motinos,

auginančios vaikus iki 3 m., o nuo 1999 m. dvasininkai (draudžiami tik SD bazinei pensijai gauti)

1999 m. visiems (išskyrus ūkininkus, patentininkus, menininkus, smulkius prekiautojus) įpareigojo draustis visai (ne tik bazinei) pensijai.

Nuo 2000 m. silpnų ūkių ūkininkai turi teisę mokėti dalį įmokos, tuo tarpu kita įmokos dalis dengiama iš valstybės biudžeto lėšų.

2002 m. (išskyrus ūkininkus ir patentininkus) asmenys turi mokėti SD įmokas bazinei pensijos daliai gauti, atsižvelgiant į jų pajamas. Papildomos pensijos dalies įmokos mokamos nuo jų pačių pasirinktos SD deklaruojamų pajamų metinės sumos, kuri negali būti mažesnė nei 12 min. mėn. algų.

25

TEISĖS AKTAI KONSTITUCIJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA (Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m.

spalio 25 d. referendume) LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO N U T A R I M A S „Dėl Lietuvos

Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio antrosios dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 142 “Dėl Lietuvos Respublikos 1995 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 266 “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo” dalinio pakeitimo” 1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Vilnius, 1997 m. kovo 12 d.)

VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO APRŪPINIMO SISTEMOS PAGRINDŲ

ĮSTATYMAS (1990 M. SPALIO 23 D. NR. I-696) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO 2006 METŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMAS(2005 M. GRUODŽIO 8 D. NR. X-435 LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMAS (1991 M.

GEGUŽĖS 21 D. NR. I-1336)

26

TEISĖS AKTAI a. PENSIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO  PENSIJŲ ĮSTATYMAS (1994 m. liepos 18 d. Nr.I-549)

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMAS (1994 m. gruodžio 22 d. Nr.I-730) (Žin., 1994, Nr. 101-2018; 1995, Nr. 102-2282;  1997, Nr. 104-2622, Nr. 115-2911; 1998, Nr. 56-1546; 2000, Nr. 111-3578; 2003, Nr. 32-1314, Nr. 102-4587; 2004, Nr. 88-3209)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ IŠANKSTINIO MOKĖJIMO ĮSTATYMAS (Žin., 2003, Nr. 114-5116; 2004, Nr. 117-4373)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMAS (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2004, Nr. 146-5303)

MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINASIS ĮSTATYMAS (Žin., 1995, Nr. 1-4; 1998, Nr. 98-2711; 2002, Nr. 60-2414)

TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMAS (Žin., 2002, Nr. 73-3088) LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMAS (2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1691) LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ FONDŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS (2003 m.

liepos 4 d. Nr. IX-1692) PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS ĮSTATYMAS (2002 m. gruodžio3 d. Nr. IX-1215)

27

TEISĖS AKTAI b. LIGA, MOTINYSTĖ, PROFESINĖS LIGOS NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMAS

(2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110) LIETUVOS RESPUBLIKOS NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMAS (1999 m. gruodžio 23 d. Nr. VIII-1509)

c. SVEIKATOS DRAUDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMAS (1996 m. gegužės 21 d. Nr.

I-1343) LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMAS (1996 m. birželio

6 d. Nr. I-1367)

d. NEDARBAS LIETUVOS RESPUBLIKOS BEDARBIŲ RĖMIMO ĮSTATYMAS (1996-02-01, Nr. I-1191) LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMAS (2003 m.

gruodžio 16 d. Nr. IX-1904)

28

TEISĖS AKTAI SOCIALINĖ PARAMA IR PASLAUGOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS „SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMAS“ (2006 M. SAUSIO 19 D. NR. X-493).

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ ĮMONIŲ ĮSTATYMAS (2004 M. BIRŽELIO 1 D. NR. IX-2251)

LIETUVOS RESPUBLIKOS IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMAS (1994 m. lapkričio 3 d. Nr. I-621) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMAS (2005 m. gegužės

19 d. Nr. X-210 ) LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMAS (Nr. IX-

2228, 2004-05-11, Žin., 2004, Nr. 83-2983)