III sekcija

����������� �����������������

EL. MOKYMAS UNIVERSITETE

��������������� �����

g. 50-402c ,LT-3028 Kaunas

vadinamas el. mokymu (e-learning).

ina mokymo

1 El. mokymo privalumai

informacines technologijas (IT).

• efektyviai tobulin

• neeikvoti nei laiko, nei energijos,

• gos

[3].

• Mokytis gali bet kas, bet kada, bet kur, kur yra prieinamas internetas, namie, bibliotekoje, darbe.

•

• iai atnaujinti

mokymas.

• Mokymas lankstus, person

• • • Vienodas turinys ir reikalavimai visiems.

-

mo

Svarbiausia el. mokyme yra mokymo valdymo sistema (MVS) organizacijoje. MVS tai – mokymo -

mokinio poreikius.

46

E-

• • •

• nuolat atnaujinti bibliotekas.

• ra daug didesnes negu daugumos

•

db g

2

•

• • , kai j

• -mokyme.

1 pav. Pedagogo vaidmuo e-mokyme

Virtualiuose universitetuose, pvz., Western Governors University (http://www.wgu.edu), Šveicarijos

prie vienos auditorijos. Jis dirba prie kompiuterio virtualiai, b

El. mokymas universitete 47

peripatetic electronic teacher os brokeriai,

naudojant internetines mokymo aplinkas. Pedagogai naudoja IT bendravimui su studentais dviem

-praktiniams darbams,

3

- daygialypius dokumentus,

lokaliame intranete arba intern

Kauno technologijos universiteto (KTU) Progr

jose, specialiuose intensyviuose kursuose universitete),

ai mokymo

internete organizavimas [2].

:• ( Saugomos 3 paskuti

• , sukurtas remiant Atviros Lietuvos fondui, 1999m. (Interaktyvi aplinka,

• Distancinio mokymo kursas Atviros Lietuvos fondui, 1999m.

•

ti mokymo tobulinime.

•

kad tai veiklos transformarealiame laike, https://qos.soften.ktu.lt.

• redaguoti ir rodyti susiste

http://www.saugykla.com). Saugyklos funkcionavimo schema pateikta 2 paveiksle.

48

2 pav.

4

• • •

valdyme.

• Mokyti e-

• Kurti reikalingas interaktyvias e- mokymo modelius.

• • •

ganizacija, kurioje mokosi ne tik studentai , bet ir

[1] H.Block ,B. Dobell. The E-BangTheory. 2000. [2] V.Limanauskine, V.Reklaitis. WWW Technologies and Applications for Education. The Second International

Practical Conference Information Society’2000 and League of Investors, October 23-24,Vilnius, 2000. [3] V.Limanauskiene. Web-Based Training (E-Learning). “Courseware For Training Of Trainers And Users On The

Special Applications Of Internet-Based Services In The Fields Of Cultural Education”, UNESCO Informatics Program, Vilnius, 2000, 65-92.

[4] M.Milano, D.Ullius. Designing Powerful Training. San Francisco, USA, 1998. [5] D.Squires. Peripatetic Electronic Teachers In Higher Education. “ALT-J”, Volume 7, Number 3. 2000, 52-63.

Summary

E- LEARNING IN UNIVERSITY In a short period of time information technology has been drastically increasing its impact on the ways of teaching and learning. The use of internet-driven technology and various communication tools have become commonplace in higher education. The descriptions and general benefits of e-learning are provided in this paper. The e-learning benefits from the view of student and teacher, technological and managerial benefits are described. The pedagogical presence of the teacher is discussed. The experience of the web-based learning environment development and use is described. The keys for success of e-learning in university are provided.

������������� ����ISTEMA INTERNETE

�����������������

Kauno technologijos universitetas, informatikos fakultetas,

mikroschemos projek Šio proceso supaprastinimui yra naudojamos

–pagrindinis tokios

1

–

, kol vyksta testavimas, visi kiti projektavimo darbai stovi.

s problemos sprendimui ir yra

2

(VHSIC Hardware Description Language - prašymo

3Kaip

– apleto modeliu ir [4] modeliu.

3.1 Apleto modelis Apletas – tai Java programavimo kalba parašyta programa, kuri yra nepriklausoma nuo naudojamos

1.

2. ikti

3.

4.

50

Visa tai pavaizduota 1 pav.:

1 pav. Apleto modelis

Tokios sistemos pliusas yra tas, kad testavi

testavimai atliekami

3.2 Naudojantis a:

1.centro

2. vartotojas pasirenka norimus testus ir nurodo testavimo serveriui juos atlikti

3. testavimo serveris atlieka mikro

4.

Visa tai pavaizduota 2 pav.:

privalumus. Kadan

vartotojo saugumas, perdavimo saugumas ir serverio saugumas[4]:

1.

firewall) ir antivirusines programas.

2.

, t.y. internete. Priminsiu, kad naudojant apletovartotojo ir nereikalingas, nes duomenys nepalieka vartotojo kompiuterio.

51

3. Serverio saugumo mums reikia

nesankcionuoto jo panaudojimo.

4 Egzistuojanti sistema Šiuo metu yra veikiantis toks

http://www.soften.ktu.lt/~vacys/testg/vcastle.shtml. Šio projekto autoriai prof. R. Šeinauskas ir doc. V. Jusas.

• • • • •

prieinamoje vietoje

• Testavimo progr

•

5

– ištirti šiuolaikines

s kuriamos sistemos veikimo scenarijus:

1. -

puslapius

2. Vartotojo registravimas -

3. Vietos išskyrimas bei patvirtinimas -

4. Duo - centro

omenis registracijos blanke pasirinktu metodu.

5. - nusiuntus duomenis, vartotojas su interneto naršykle prisijungia prie testavimo serverio i:

6. Testo atlikimas -

7. - lpina rezultatus vartotojui išskirtoje vietoje iš

6 Išvados – arba

uoto paslaugomis. Pirmasis variantas yra labai

52

udotis

Nors šiame straip

[1] J.Gateley. Logic Emulation Aids Design Process. ASIC & EDA, 1994 m. liepa

[2] R.Šeinauskas, V.Jusas. Test and Test Bench Generation <http://www.elen.ktu.lt/etg/rezults/ttbga.html>

[3] http://vhdl.org/>

[4] Data Security for Web-<http://searchpdf.adobe.com/proxies/2/33/90/46.html>

[5] J.Cooley. SPY vs. SPY: the VMC Story // Integrated System Design. 1996m. gruodis, T. 8, nr. 90, p.56-64

[6] A.Homer. Alex Homer’s Professional ASP 3.0 Web Techniques. Wrox Press Ltd, 2000m.

Summary

TEST PROJECTION SYSTEMS ON THE INTERNET These days, when a single chip have millions of transistors, the design complexity of those chip grow up. To make it easier often is used the test projection systems. But to do such a tests, it is needed a high quality hardware, or testing time will take from an hour to a couple days. Here is also a solution – it may be done by using a computer center resources. All information may be sent using Internet, so we can get some extra necessities, like the centralization of the common project. Although here becomes another type of problem – data security. So, to use test projection systems on the internet, first it must be eliminated the data security problem. That’s the main problem of this system.

KTU INFORMATIKOS STU� ���������������� ������������������� ��

�������������������� �����!���"��������#���

1

. Tai

Elektrotech

Electrical and Electronics Engineers, Computer Society IEEE-rekomendacijas [1, 2].

2Svarbiausia, kad pateiktose rekomendacijose atlikta de

–turinio nuro

usi kompiuteperspektyvos atei

Nr Branduolio val.

1 s Discrete Structures 37 5 30 2 Programavimo pagrindai Programming Fundamentals 65 8 48 3 Algorithms and Complexity 31 10 65 4 Programavimo kalbos Programming Languages 5 11 56 5 Architecture 33 6 29 6 emos Operating Systems 22 8 46 7 Human-Computer Interaction 3 7 28 8 Grafika, vizualizacija ir Graphics, Visualization, and

Multimedia 0 14 114

9 Intelektikos sistemos Intelligent Systems 10 13 83 10 temos Information Management 10 8 36 11 Kompiuteriniai tinklai Net-Centric Computing 15 8 49 12 Software Engineering 30 6 41 13 Computational Science 0 5 36 14 Socialinai, etiniai ir

profesiniai aspektai Social, Ethical, and Professional Issues

16 11 48

54

modulyje. Surinkta informacija apibendrinama kaip sanklotos matrica M=(mij

CC2001 temos, o stulpeliams - ij=1, jei i-oji tema yra nagri -ajame modulyje, ir mij=0 priešingu atveju. – CC2001 temos ir 93 stulpeliai –

specialias programines priemones.

3

1. fakultete?

2.

3.

4.

Nesiekiant plate

17 jektavimas 14

Objektinis programavimas 13 12

11 11

– 16 iš 120 (t.y. 13%).

vizualiai aptikti,

modulius [4].

s

- bakalauro studijose.

55

4 Išvados

–

[1] Curriculum’78: Recommendations for the undergraduate program in computer science. Communications of the ACM,22(3): 147-166, March 1979.

[2] Computing Curricula’91. Asssociation for Computing Machinery and the Computer Society of the Institute of Electrical and Electronics Engineers, 1991.

[3] Computing Curricula 2001. The Jont Task Force on Computing Curricula. IEEE Computer Society and Asssociation for Computing Machinery. [interaktyvus] February, 2001. -01-<http://www.computer.org/education/cc2001/ironman/cc2001/index.html>.

[4] - ta 2001-01-

Summary

THE ANALYSIS OF INTERSECTION IN THE PROGRAMS OF KTU INFORMATICS STUDIES In this article is exposed the formalisation of informatics studies program. As an etalon was used recommendations of internationally recognised organizations. After the data about delivered modules in the informatics faculty was collected, the matrix of intersection have been formed, with help of it specific problems have been solved. In this article are presented analytical methodology and means, final results are discussed.

VERSLO INFORMACIJOS ��$%����� ������ �S

��&"����������&"��������'� ������(������

-215, LT-3031 Kaunas

rangai ir –

1-

verslo informa

-

ogijoms

–

- - verslo informacijos

-

tech

–

2

•

• su tomis operacijomis susijusiais metodais, valdymu ir taikymais” [2]

• -

Nors tai

–

-

šl

57

1 pav. Verslo informac

didesn

–

2 pav. Informacijos techno

daugelis Lietuvos -

3

ksploatuojami elektromechaniniai

Galima retrospektyviai atsekti

58

yta 3 pav.

Programavimo kalbos, o su jomis ir programuotojo profesija sus

reikalavimus.

Trumpai ap

klausimu buvo ir

-“draugišku” vartotojo interf – savos

– ntegravimo problemos sprendimus –

Problema visu savo aštrumu pasijaus plintant e-verslo, e-komercijos technologijoms.

– – verslo

59

info – –

4

verslo

rengiama tapti “informacijos visuomene” ir

5 pav. Verslo informa

–

.

nuomone [3], kompiuteriniam raštui išmo

– erizavimo ideologija, ekonomika, technologija, praktika, –

60

inform

[1] C. Finkelstein. Information Engineering: Strategic Systems Development. Addison-Wesley, Sydney:Australia, 1992, 660 p.

[2] C. S. French. Data Processing and Information Technology. DP Publications Aldine Place London W12 8AW, 1996, 496 p.

[3] , Moksleivis – Informaticijos technologija mokykloje, Vilnius, 2000, 75-78 p.

[4] J. Keyes. Software Engineering Productivity Handbook. McGrawhill, New York, 1993.

[5] D. S. Linthicum. Enterprise Application Integration. Addison-Wesley Longman,. 2000, 377p.

[6] T. Lucey. Management Information Systems. 6th Edition. London, 1991, 326 p.

[7] G.Tozer. Metadata Management for Information Control and Business Success. Artech House, Boston, 1999, 318p.

[8] E. Turban, E. McLean, J. Wetherbe. Information Technology for Management. Making Connections for Strategic Advantage. John Willey & Sons Inc 1999, 791 p.

[9] D. Vaskevitch. Client/Server Strategies. IDG Books Worldwide, Inc. 199

Summary

BUSINESS INFORMATION TECHNOLOGY STUDIES The Business Information Technology studies are important not for information technology specialist only. The studies goals for different specialists in universities, colleagues and secondary schools are presented in this paper.

������������ ����OGIJOS VEIKLOS REKLAMOJE

�����������������

g. 401c, 3028 Kaunas

-atstovams tenka sus

iklos reklama kompiuteriu”.

bei ateities planai.

1

-

-

kokiais pasauliniame Interneto tinkle ir išmokti tai padaryti.

2 Modulio “Veiklos reklama kompiuteriu” pristatymas 1999-2000 m.m. buvo paruoštas pasirenkamas modulis “Veiklos reklama kompiuteriu. Modulio

apimtis-

• • imo ir kt. projektavimas programa CorelDraw.

Skenavimas.

• Veiklos pristatymas kompiuterio ekrane programa Power Point.

• FrontPage.

ketingo, ir reklamos teorijos, ir dizaino ir, daugiausiai, informacijos

1. �

2. skenavimas)

3.

4.

5. http://dm.ktu.lt:5858)

62

Mokymo darbe dalyvavo ir Meninio projektavimo katedros d

Dizaino f.

Elektros f.

Fundament. f.

Telekom. f.

1 pav. Modulio klausytojai Pirmaisiais, 1999- lteto

-2001m.m. jau 106 stude

3 Apklausos rezultatai

emos studentus

(35 studentai). Buvo 4

2).

35/36 amos

elementams kurti.

2326

3

63

Klausimas Taip Ne ? 36 1

37 A 37 Ar išmokote piešti su CorelDraw ? 35 1 1 Ar išmokote kurti puslapius ? 34 3

? 36 1 ? 35 2 ? 16 15 6

sistemoje: (18*10+16*9+3*8)/37=9.4

4 Perspektyvos2001-2002m. m. šalia modulio “Veiklos reklama kompiuteriu” studentams, kurie nori pasitobulinti

•

CorelDraw, PhotoShop ir PageMaker.)

• Veiklos reklama Internete (Reikalavimai reklamai Internete bei tokios reklamos privalumai. WWW

bei reklamavimas.)

mi ir

katedra.

5

”. Jo metu buvo odymai, klausimai, testai, interneteka

ir kt.) tokiam moduliui skaityti, ir remiantis ja skaityta paskaita Vilniuje Matematikos ir informatikos institute, http://mm.mch.mii.lt/

projektas « ». Jo tikslas - kelti pedagoginio personalo

.ologinio Universiteto (Informatikos fak. ir

tmokymo centre TEMPO.

6 Reklamos studijos KTU ir kituose Lietuvos universitetuose

64

1999 – 2000m m 2000 – 2001m m 2001 – 2002m m 1. Reklamos teorija ir praktika. 2.

3. Garso ir vaizdo reklamos projektavimas. 4. Veiklos reklama kompiuteriu

1. Reklamos teorija ir praktika. 2.3. Garso ir vaizdo reklamos projektavimas. 4. Veiklos reklama kompiuteriu. 5. Modernios reklamos technologijos.6. mechanizmai.7. technologijos.

1. Reklamos teorija ir praktika. 2.3. Garso ir vaizdo reklamos projektavimas. Vietoje “Veiklos reklama kompiuteriu”: 4. 5. Veiklos reklama Internete6. Modernios reklamos technologijos. 7. mechanizmai. 8.9. Reklamos dizainas ir kompozicija.10.

• Marketinginius (Reklamos teorija ir praktika).

• ir

• Modernios reklamos technologijos. Telekomunikacijos: Garso ir vaizdo reklamos projektavimas. Meninis dizainas: Reklamos dizainas ir kompozicija).

• Internete.).

• s neaišku, kas

Naujos informacines technologijos veiklos reklamoje »

projektavi

bendro su reklamos projektavimu ir realizavimu kompiuteriu.

susijusioms studijoms.

Sando pavadinimas Programos pavadinimas Kam skirtas

Reklama Verslo administravimas ir vadyba alykas

2.50

Reklamos teorija ir praktika 2.50 Reklamos teorija ir praktika Prekyba 2.50 Prekybos reklama

vadyba (magistrantams) 2.50

r reklama 2

Knygos reklama platinimas dalykas

2

Reklama Verslo administravimas ir vadyba

2.50

65

7 Išvados1.

2. etuvos universitetais.

3. Studentus (taip pat ir “nemeniško” profilio, kaip Elektros fakulteto) domina moduliai, kuriuose randamas

teorija, meninis diz

4.

5.

6.

7.

[1] http://www.pit.ktu.lt/SMPPP/

[2] https://lapas.vu.lt/sandai/sand.home

[3] http://www.vdu.lt/

[4] VGTU studijos, http://www.vtu.lt/studijos/

[5] http://www.vpu.lt/

[6] -2001. Kaunas, Technologija, 2000.

Summary

INFORMATION TECHNOLOGIES FOR ADVERTISEMENT OF ACTIVITIES Now when Lithuania is going to be invited to EC, it is very important to reinforce the skills of SME, art and culture, science representatives and trainers to present their activities in the European dimension. With the end in view to make the acquaintance KTU students with information technologies in advertisement it was offered them the module “Computerized advertisement of activities”. This module, the opinion and wishes of students about this module, plans for future and works in this area are presented in the article.

INFORMACIJOS IR KOMUNIKACIJOS TECHNOLOGIJOS DIEGIMO LIETUVOS ŠVIETIME STRATEGIJOS YPATUMAI

���������������������&"��������)�"��

Matematikos ir informatikos institutas, Akademijos g. 4, Vilnius, LT–2600

2000 metais buvo sukurta ir patvirtinta Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo

kompiuterizavim

1

r komunikacijos technologijos (IKT) diegimo

ešimuose ir

11; 14; 16]. Išsakytos str

sukurtas dokumentas buvo oficialiai patvirtintas1.

2Pagrindinis IKT diegimo Lietuvos švietime strategijos tikslas –

Pirmojoje dalyje pateiktas teorinis IKT diegimo

atlikta situacijos analize, antrojoje dokumento dalyje pateikta IKT diegimo Lietuvos švietime vizija ir

strategijos dalyjeKetvirtojoje dokumento dalyje aptarti organizaciniai IKT diegimo aspektai ir bendrieji strategijos

nuo IKT diegimo švietime vizijos ir vertyb

2.1

zacijos ir

1 Strategija patvirtinta 2000 10 18 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nutarimu Nr. 1279.

Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime strategijos ypatumai 67

2.2

diegimo

esamas problemas i

problemos: 1) švietimo kompiuterizavimas vyksta centralizuotai, pernelyg

potencialascijos

2.3karto

aspektus. Remiantis atlikta situacijos analize nutarta, kad svarbiausios Li

ksanglauda; 7) IKT diegimo valdymas ir finansavimas.

Pagrindinis IKT diegimo Lietuvos švietime siekis ––

keliami bei gyvenimo mokykloje

taikymu mo

T integravimas bei

68

bendrojo lavinimo mokyklose vienas kompi

šv

––mokytojo vaidmens ir kvalifikacijos

priemones ir modernius metodus, o specialistams, kuriems teks išskirtinis vaidmuo diegiant IKT mokyklose

to osi formos, metodai ir

švietime ir atlikti svarbius tiriamuosius bei taikomuosius darbus. Tampresne švietimo ir mokslo sanglauda

– IKT diegimo valdymo ir finansavimo sistemos skaidrumo ir efektyvumo.

nuu

oy

2.4Siekiant veiksmingai paskirstyti IKT diegimui skirsimus finansinius ir intelektualinius išteklius ir

– s

pasirengimo etapetaikyti IKT bei suteikti švieti

pagri

kuo

–

Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime strategijos ypatumai 69

IKT diegimo aspektai. Pagrindiniai bendrieji IKT diegimo švietime principai: garan

a bei kt. Jie nusako IKT diegimo švietime vizijos vertybines, socialines ir organizacines

ministerijos,

mokykloms reikalingos r

bendrosios paskir uotai. Švietimo ir mokslo ministerijai priskirtas

atliekant

3

informatikos, kaip atskiro dalyko, mokymo tradicijos; aukštos kvalifikacijos informatikos mokytojai; didelis, bet beveik neišnaudotas mokslo ir st

atspindi dviejose strategijos srityse (mokslo ir švietimo sanglauda bei mokytojo vaidmuo ir kvalifikacija) keliami

3.1

švietimo sanglauda iškirta kaip savarankiška IKT die

o.

p ir visame

tiriamuosius ir taikomuosius darbus. Lietuvos mokslo

Strategijoje numatytas humanitar

3.2Beveik visi švietimo kaitos tyrimai rodo, kad mokytojas yra pagrindinis šios kaitos veiksnys [7]. IKT

70

gyventi in

tinkamas mokytojo profesinis pasirengimas – jis tur

IKT diegimo Lietuvos švietime strategijoje stengiamasi paisyti šio dualumo ir joje keliami tikslai bei

nuolatiniu jos atnaujinimu (tai turi garantuoti moky

s

šiems specialistams parengti.

informac

3.3

kelis pagrindinius

informacijo

–

Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime strategijos ypatumai 71

4 Išvados2000 m. parengta ir patvirtinta Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime

remia

s bei mokytojo vaidmens

prioritetai ir IKT diegimo principai.

kvali

[1] R. Ališauskas., Birštonas, 1991, p. 7–14.

[2] R. Ališauskas. Informacijos mokslai, Nr. 2, 1994, p. 47–59.[3] Informatika ir naujosios technologijos –

, Nr. 5–6, 1994, p. 12–14, Nr. 7–8, 1994, p. 34–36.[4] Communication from the Commission. E-Learning – Designing Tomorrow’s Education. Brussels, 24.5.2000. Com

(2000) 318 final. Brussels, Commission of the European Communities, 2000. [5] G. Grigas.

, Birštonas, 1991, p. 44–52.[6] G. Grigas.

, Vilnius, 1992, p. 22–27.[7] A. Hargreaves. Vilnius,

Tyto alba, 1999. [8] Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime strategija. Informacijos technologija

, Vilnius, 2000, p. 153–197. Adresas internete: http://www.ipc.lt. [9] Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. I– Leidybos centras, 1997.[10] Lietuvos švietimo koncepcija. Vilnius, Leidybos centras, 1992.[11] R. Petrauskas. Kompiuteris ir mokykla, Nr. 1, 1989, p. 3–5.[12] T. Plomp, R. E. Anderson, G. Kontogiannopoulou-Polydorides (Eds.). Cross National Polices and Practices on

Computers in Education. Dordrecht, Kluwer Academic Publishers, 1996.[13] Report from the Commission to the Council and the European Parliament. Designing Tomorrow’s Education.

Promoting Innovation with new Technologies. Brussels, 27.1.2000. Com (2000) 23 final. Brussels, Commission of the European Communities, 2000.

[14] , Vilnius, , 1995, p. 189–197.

[15] World Communication and Information Report. UNESCO Publishing, 1999. [16] G. Zlatkus. Informatika mokykloje: dabartis ir perspektyvos. ,

Vilnius, 1993, p. 156–159.

Summary

PECULIARITIES OF THE NATIONAL STRATEGY FOR IMPLEMENTATION OF INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGY INTO LITHUANIAN EDUCATIONThis article introduces the National Strategy for Implementation of Information and Communication Technology into Lithuanian Education, which have been elaborated and approved in 2000 year. Specific aspects, which are not common for the strategies of other countries, are analyzed in detail. The main attention provided for the investigation of foreseen changes in the teacher’s role and the role of scientific institutions and universities implementing ICT in education. The article substantiates these unconventional strategic decisions.

INFORMACIJOS TECHNOLOGIJOS EGZAMINO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOJE PROBLEMOS

��&"��������)�"��

Matematikos ir informatikos institutas, Akademijos g. 4, Vilnius, LT–2600

–informacijos technologijos –

1–1987

reikšmingu

–

–1995 mokslo metais buvo suprojektuotas

– privalomas informatikos kursas pradedamas mokyti –

kuriuos

technologija ir 2) programavimas.

Suformuluo

• • • suvokti darbo kompiuteriu esminius principus;

•

Kitaip yra su informacijos techno–

gijos principams išskirti.

2

,

Informacijos technologijos egzamino bendrojo lavinimo mokykloje problemos 73

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklai informacijos technologijos egzaminas projektuojamas p

• informatikos mokymo programa (bendrasis kursas);

• •

naudojimo srityje.

informacijos technologijos egzamino turinio teorines prielaidas.

2.1 s mokyklos informatikos kurso pagrindiniai aspektai

XI–

informacijos ištekliai, programavimo –

• s informacijos tvarkymas;

• • • interneto, kaip informacijos šaltinio, panaudojimas;

• elektroninis paštas –

• • • paieškos sistemos;

• informacijos šaltiniai ir saugyklos;

• Šitaip pakitus informatikos mokymo programai ir turiniui, o taip pat vis labiau akcentuojant

rmatikos

lygio kurso turinio. Be to, šio lygmens kurso turinys vienodesnis, kas labiau tinka egzaminui.

74

– ulis – programavimo pradmenys –

p moksleivis moka naudotis informacijos ir

kompiuterio veikimo pagrindais.

i kryptis viename – formuoti du atskirus informatikos

–gilesnis, profesinegzaminus: 1) informacijos technologijos ir 2) programavimo.

2.2

loje. Tam

informacijo4)

3 iInformatikos – informacijos technologijos –

– tai mokinio individualus arba kolektyvinis (nedaugiau kaip tr

informacijos technologija: mokyklos laikraštis, stendas, lankstukas, knyga, išsamus ir vaizdus referatas su pristatymu, mokyklos interneto

Teorinis klausimas pateiki

–

4Teorinis klausimas

komunikacijos technologijos samprata; Informacijos procesai; Informacijos kodavimas; Informacijos

1.

2.

Informacijos technologijos egzamino bendrojo lavinimo mokykloje problemos 75

3.

vidurkiui. Pa – pagal

4.

5.–

6.

7.

8.

5 Išvados1.

2.

3.egzaminus: 1) programavimo, 2) informacijos technologijos.

4. Informacijos technologijos egzamino pagrindinis tikslas –

5.

6.

[1] V. Informatikos brandos egzaminas. Informatika, 1991, p. 7–14.[2] Vilnius,

Leidybos centras, 2000. [3] Certificate of Achievement Basic Information Technology, Syllabus, Miland Examining Group, 1998. [4] Lietuvos švietimo koncepcija. Vilnius, Leidybos centras, 1992. [5] – –

V. , 2000. [6] Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime strategija. Informacijos technologija

, Vilnius, 2000, p. 153–197. Adresas internete: http://www.ipc.lt. [7] ,

2001.

Summary

PROBLEMS OF EXAM OF INFORMATION TECHNOLOGY IN COMPREHENSIVE SCHOOL The paper deals with the problems of the school-leaving exam in informatics. In 1994/95 the first school-leaving exam in informatics was organized. There the main attention was paid to the theoretical fundamentals of informatics: information theory, logics, and algorithms. Since the 1999/2000 schoolyear, a profiled model was implemented on all the secondary education levels. Following that the main concept of the informatics exam has been changing. The framework of a profiled exam for 2002 has been prepared. Two types of the exam in informatics are proposed: the information technology and programming. The first one is intended for students whose learning aim is to acquire skills for using computers in everyday life. The second one – for those who want to be advanced users and programmers. The basic structure and contents of information technology exam for 2002 are discussed. Some examples of exam problems are presented.

���* �������+ �����PERTEIKIMO INFORMATIKOS MOKYTOJAMS SPECIFIKA

��, &������-���"����� �������#���"(�����

tiems tapti diplomuotais

• • • Besi

tik tada, k

darbe.

Disciplinoje

Pilnai susijusi

46% Dalinai susijusi

50%

Nesusijusi 4%

Pakanka93%

Per plati

7% Kita0%

Per siaura 0%

77

60%

711% 8

11%

926%

1048%

54%

10% Pilnas

pasiruošimas 38%

Tik darbo gynimui

45%

Nesiruošiu 7%

s

besimokantieji

paaiškinti

92%

Pakanka lab

4% 4%

Pakanka

0%

55%

Svarbesnis yra kontrolinis

darbas 28%

Kita0%

Neatspindi

7%

Nereikia 10%

– tai organizuojama ginant

mokymosi gale, o ne palaipsniui viso mokymosi metu.

rocesui.

78

69%

31%

Per paprasti 0%

Kita0%

Tai paranku 47%

46%

Nereikalinga7%

8 pav. Ryšio e-paštu poreikis

-- juk kompiuterizacija Lietuvoje

-paštu atspindi 8 -

omentai, nesusiformuoja

derinant paskait

– projektus, kas yra primiršta mokymosi procese.

Laikoma,

–-

[1] J.Juran. Quality Planning and Analysis. New Yourk: McGraw – Hill, 1993.

Summary

THE SPECIFICS OF SUBJECT MATTER DELIVERING FOR INFORMATICS TEACHERSThe specifics of professional knowledge delivering for teachers who are willing to become diplomaed informatics specialists, are introduced in the article. This process is based on the experience of delivering such knowledge for several years and on the answers to the questioning carried out. The information is introduced that illustrate the importance of permanent communication with learners and constant checking of knowledge acquired.

� ������������������������.�� ������ ��

�����������!"�/'����&)������ (����/'�����0�&�"������/���������"1��

Matematikos ir informatikos institutas, Akademijos g. 4, 2600 Vilnius, Dzemyda@ktl.mii.lt

1Tyrimo pagrindas: Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) ir Atviros Lietuvos Fondo bendras

•

mokyklose, gimnazijose,

• demografiniai duomenys apie Lietuvos gyventojus;

• • • • kiti ŠMM sukaupti duomenys.

2 –– kiekvienais mokslo metais suformuojama nauja

• PB.DBF –

• PB_DALYK.DBF –

• PB_KVALF.DBF –

• PB_KURS.DBF –

kad tiek –

–u pagal kitus asmeninius

Metai 1995/96 1996/97 1997/98 1998/99 1999/2000 PB.DBF 67827 71750 74510 76801 78753 PB_DALK.DBF 91251 101059 107260 112274 114908 PB_KURS.DBF – – – 76917 129858 PB_KVALF.DBF 69522 74172 78143 82161 86098

80

Metai 1995/96 1996/97 1997/98 1998/99 1999/2000 61440 66981 70093 72476 74584

6387 4769 4417 4325 4169 -

oje teisingas 404 353 379 424 441

-– teisingas

2226 1109 646 359 –

64070 68443 71118 73259 75025 Pedagogai, kuriems sugeneruotas naujas kodas 3757 3307 3392 3542 3728

3

pav–

1c paveiksluose pateikti analogiški duomenys, kaip ir 1a pav., tik dirbusiems atitinkamai 1996/97 ir 1997/98

–

pedagogai šiek tiek lengviau meta pedag

–

−

–

81

-16%.

tarp miesto ir rajono

vinimo mokyklose: 4a pav. parodyta –

p

– 1999 metais pareikštas

82

4Tyrimo tikslas – tarpusavyje palyginti bendrojo lavinimo mokyklas pedagoginio personalo

etrai: • 1x – -

• 2x –

• 3x –

• 4x – mokyt

• 5x –

Duomenys analizei

-

. Kiekvienai mokyklai viX i ,1, =aus ),...,,( 521 iiii xxxX = . Parametrai 51,..., xx v

mastelius. Tai atlikta taip: kiekvienam parametrui jx jx ir dispersija 2jσ pagal v

kiekviena to parametro ijx transformuota naudojantis formule: ( ijx – jx )/ jσ .

– nekontroliuojamo mokymo neuroniniai tinklai [1]. Nekontroliuojamo mokymo

n- n=5). Kvadratinis m×m – n-

rezultatuose mv iX ,

n-

–

vizualumo dar stokojama): • –

• –

a) b)

×a) 1997/98 mokslo metai; b) 1999/2000 mokslo metai

83

Rezultatai– – Vytauto

didelis panašumas tarp Juozo

5Pedagoginio personalo dinamikai nusakyti

• ijx - j- i- mi ,...,1= ; nj ,...,1= .

m – n –

• iju -

• ijv -

t funkcijas ),...,( 1 pttt = . p – t

kalendoriniams metams. Tada pedagoginio personalo balanso lygtis i-tajai savivaldybei ir j-tajai specialybei: )()()( tvtutx ijijij −=Δ , o pedagoginio personalo kaitos intensyvumo rodiklis: )()()( tvtutk ijijij += .

• iky - i- mi ,...,1= ) k – k=1,…,12), kur m –

• +iky - k-1

• −iky -

tis i- k –

)()()1()()( 1, tytytytyty ikikkiikik−+

− −=−−=Δ , pttt ,...,2= , k=2,…,12,

)(tyikΔ - t-tuosius mokslo metus.

)(1 tyi

prieš 8 metus )8( −tgi )8()(1 −= tgkty igii

gik nusako, kokia i-

t

∑=

=m

iikk tyty

1

)()( , ∑=

++ =m

iikk tyty

1

)()( , ∑=

−− =m

iikk tyty

1

)()( , ∑=

=m

ii tgtg

1

)()( .

)()()( tytytm ikikik−+ += .

6

Dinamikos parametrus vertinsime pagal integralinius visos šalies duomenis. Koeficiento )(tk g ,

)8(/)()( 1 −= tgtytk g . Duomenys [5], naudoti koeficiento )(tk g

)(tk g

97.0)( =tk g

84

(duomenys – iš [6, 7]) iliustruojami 8- atskiriems mokymosi etapams: 1- - - -

- tusi per -

-

Koeficiento )(tk g

Metai 1992/93 1993/94 1994/95 1995/96 1996/97 1997/98 1998/99

)(1 ty56643 56959 57420 55175 54380 55910 54373

prieš 8 metus )8( −tg58454 57576 58454 56727 55782 56868 56219

Koeficientas )(tk g 0,97 0,99 0,98 0,97 0,98 0,98 0,97

Metai 2001/02 2002/03 2003/04 2004/05 )(1 ty 41105 39959 37894 36678

)8( −tg 42376 41195 39066 37812

a) b)

1-4 kl. 5-9 kl. 10-12kl.

4,0% 7,7% 45,2% 13,7%

96,0% 88,5% 48,5% 41,9%

1-4 kl. 5-9 kl. 10-12kl.

2,4% 6,6% 34,9% 9,0%

97,6% 91,1% 59,3% 54,0%

a) b)

10-12 kl.5-9 kl.1-4 kl.

0,4% 7,6% 39,3% 14,6%

47,7%92,0%99,6% 55,8%

1-4 kl. 5-9 kl. 10-12 kl.

7,2% 8,1% 50,4% 14,1%

92,8% 85,2% 42,3% 36,3%

a) b)

10-12 kl.5-9 kl.1-4 kl.

5,9% 3,5% 27,9% 8,7%

67,1%102,0105,9 73,5%

1-4 kl. 5-9 kl. 10-12 kl.

20,5% 16,2% 59,3% 11,0%

79,5% 66,6% 27,3% 24,3%

85

• •

• •

1997/98--

• mokymo etapuose;

• - aliausiu šaltiniu laikytinas

7

kategorijas; 2) moksleiv

MS Excel regresijos tyrimo priemones.

-

11 ir 12 paveiksluose pateikti duomenys apie vals

-- -

1)egzaminams;

2)

– antras po Visagino rezultatas. 13 pav. - –

Ignalinos

Kupiškio

86

–bet daugumoje jaunesni.

13 pav.

8 Išvados

ai. Jie rodo, kad tokiu

apie Lietuvos pedagog

tolesniems tyrimams.

[1] T.Kohonen. Self-organizing maps, 3nd ed., Springer series in information sciences, Vol. 30. Springer-Verlag, 2001.

[2] G.Dzemyda. Visual analysis of correlation matrices. Czech pattern recognition workshop 2000, Czech pattern recognition society, 2000, 145-154.

[3] P.Kleiweg. Neurale netwerken: Een inleidende cursus met practica voor de studie Alfa-Informatica, Master's thesis, Rijksuniversiteit Groningen, 1996, http://odur.let.rug.nl/~kleiweg/kohonen/kohonen.html.

[4] A.Zabulionis.

[5] , 1998, 2 (59).

[6] , 1995, 17.

[7] -99 m.m. 1997-98 m.m. , 1999, 27 (107).

Summary

ANALYSIS OF THE LITHUANIAN TEACHERS’ DATABASES In the paper we present the results of integrated analysis of data stored in the system of the Lithuanian teacher’sdatabase and of data from other sources representing the state of education system and the demographical changes in Lithuania. The research covers the estimation of data quality in the databases, the analysis of flow of teachers, the clustering of schools, the model of dynamics of pedagogical staff and pupils, and the quality analysis of teachers. The results show that such an integrated analysis of data from the Lithuanian teacher’sdatabases of different years with other data sources leads to the essential qualitative and quantitative conclusions.