66

CALIMERA projekto informacinis leidinys internete http://www.calimera.org/

67

CALIMERA PROJEKTAS IR „SËKMINGOS VEIKLOS GAIRËS“

Vienas svarbiausiø paskutiniøjø metø tarptautiniø projek-tø, skirtø atminties institucijø (muziejø, bibliotekø, archy-vø) veiklos modernizavimui, taikant naujausias informacinestechnologijas, buvo CALIMERA projektas (informacinis lei-dinys internete http://www.calimera.org/). Jis buvo ágyven-dinamas nuo 2003 m. gruodþio 1 d. iki 2005 m. geguþës31 d.). Projekte dalyvavo partneriai (vietos valdþios, nacio-naliniø valdymo institucijø atstovai, moksliniø tyrimø insti-tucijos, Europos bibliotekø, informacijos ir dokumentacijosasociacijø biuras – EBLIDA) ið 43 pasaulio ðaliø. Projektoparneriai Lietuvoje buvo Vilniaus universiteto Komunikaci-jos fakulteto Bibliotekininkystës ir informacijos mokslø ins-titutas bei Utenos A. ir M. Miðkiniø vieðoji biblioteka.

Projekto plëtra toliau rûpinasi projekto palaikymo grupë.Svarbiausias projekto tikslas buvo paskatinti inovatyvø in-

formacijos technologijø taikymà vietiniuose Europos muziejuose,bibliotekose ir archyvuose. Taip pat siekta sukurti kokybiðkàprieigà prie kultûros paveldo vertybiø visiems pilieèiams.

Svarbiausias projekto veiklos rezultatas – parengtos ir ádaugelá kalbø iðverstos, projekto informaciniame leidinyjeinternete paskelbtos CALIMERA projekto gairës („Sëkmin-gos veiklos gairës“). Ðias gaires á lietuviø kalbà iðvertë Emi-lija Banionytë, Audronë Glosienë, Zinaida Manþuch, VitaMozûraitë, Ramunë Petuchovaitë, Rasa Racevièiûtë, Jurgita

68

Rudþionienë. Ið ðio vertimo fragmentø suformuotas ir ðistekstas.

„Sëkmingos veiklos gairës“ buvo sukurtos ágyvendinant Eu-ropos Sàjungos Ðeðtosios bendros moksliniø tyrimø ir ekspe-rimentinës plëtros programos (6 BP) „Informacinës visuome-nës technologijø paprogramës“ projektà CALIMERA.

Gairiø tikslas – suteikti kultûros politikams ir praktikams,ypaè dirbantiems vietiniuose ar savivaldybiø muziejuose, ar-chyvuose ir bibliotekose, daugiau informacijos apie naujøtechnologijø taikymà kuriant skaitmenines paslaugas. Jos tu-ri atitikti ir tenkinti tikruosius gyventojø poreikius – socia-linius, kultûrinius, ekonominius – ir skatinti profesinës ben-druomenës kûrybiðkumà. Kitas Gairiø tikslas – aiðkiau api-bûdinti ir apibrëþti, kaip vietinës kultûros tarnybos gali at-likti esminá vaidmená siekdamos platesniø Europos tikslø,tarp jø ir prisidëti ágyvendinant Europos veiksmø planà (eEu-rope Action Plan http://europe.eu.int/information_society/eeu-rope/2005/all_about/action_plan/index_en.htm).

Ðios Gairës yra PULMAN (http://www.pulmanweb.org/)tinklo, veikusio BP 5 rëmuose, 2002–2003 m. sukurtø ir á26 kalbas iðverstø, gairiø tàsa. Visi vertimai ir originalus Gai-riø tekstas prieinami per CALIMERA tinklalapá (http://www.calimera.org/).

Dokumente yra 23 gairës (viso teksto apimtis – 364 pus-lapiai). Jos suskirstytos á tris pagrindines grupes: socialiniai,valdymo ir techniniai aspektai.

CALIMERA gairiø rengimà koordinavo viena ið projektopartneriø – Esekso grafystës biblioteka (Jungtinë Karalystë),redaktorë Julia Harrison, o rengiant jas dalyvavo (teikë pa-siûlymus, atsiliepimus elektroniniu paðtu) daugelis ekspertøið visos ES ir kaimyniniø ðaliø.

CALIMERA projektas baigësi 2005 m. geguþës mënesá.Ðio projekto mokslinis koordinatorius buvo Robert Davies (el.p. rob.davies@mdrpartners.com).

Publikacijoje skaitytojams iðsamiai pristatome vienà ðiøGairiø dalá – „Skaitmeninimas“.

69

SKAITMENINIMAS

Europos Sàjunga (ES) paskelbë, kad „skaitmeninimas yrapirmas esminis þingsnis á skaitmeniná turiná, kuris padës pa-matà skaitmeninei Europai. Tai yra gyvybiðkai svarbi veiklaiðsaugant bendrà Europos kultûros paveldà, teikiant prieigàprie ðio paveldo pilieèiams, stiprinant ðvietimà ir turizmà beiplëtojant elektroninio turinio industrijas.“ ES ásipareigojo ko-ordinuoti nacionalines skaitmeninimo programas ir paskelbëLundo principus, kuriø pagrindu buvo suformuluotas Lun-do veiksmø planas.

2002 m. buvo inicijuotas projektas MINERVA (MINiste-rial NEtwoRk for Valorising Activities in digitisation) [3], ku-ris turëjo paskatinti bendros kultûros paveldo skaitmenini-mo metodologijos kûrimà ir palengvinti LUNDO veiksmøplano ágyvendinimà.

Skaitmeninimo privalumai apima platesnæ ir lengvesnæ pri-eigà, originalø konservavimà, galimybes kurti rinkiniø ir vaiz-dø pridëtinæ vertæ ir generuoti pelnà. Skaitmeninimas lei-dþia vieðinti medþiagà ir pritraukti daugiau lankytojø bei var-totojø.

Skaitmeninimas yra procesas, kai, konvertavus analoginæmedþiagà, kuriamos skaitmeninës bylos. Skaitmeninë kopija,arba skaitmeninis pakaitalas, yra klasifikuojama kaip skait-meninë medþiaga, kuriai yra aktualios tos paèios prieigos ið-saugojimo problemos, kaip ir skaitmeninëje aplinkoje sukur-tiems dokumentams (skaitmeninë medþiaga, kuri neturi ana-loginio atitikmens). Bylos kokybë, formatas, skirtas informa-cijai iðsaugoti, apraðymas, skaitmeninio turinio numatomaspanaudojimas, ilgalaikis iðsaugojimas, pristatymo vartotojamsmetodas ir intelektinës nuosavybës teisiø apsauga yra tik ke-li dalykai, á kurios reikia atkreipti dëmesá pradedant darbà.Be to, priklausomai nuo skaitmeninamos medþiagos tipo, bû-tina atsiþvelgti á specifinius veiksnius, kad bûtø garantuotasviso skaitmeninio pakaitalo potencialo panaudojimas dabarir ateityje.

Bûtina atsiþvelgti á personalo komplektavimo reikðmæ. Sun-

70

ku pervertinti profesiniø saugojimo ágûdþiø, reikalingø uþ-tikrinant, kad skaitmeninant medþiagai nebûtø padaryta þa-los, svarbà. Skaitmeninimo projektas yra gera galimybë at-likti visus bûtinus konservavimo darbus. Gali prireikti ap-saugos priemoniø, tokiø kaip pirðtinës ir kaukës. Personalàreikës mokyti atlikti skaitmeninimo darbus. Net jeigu dar-bus uþsakome, tie, kas juos uþsako, turi suprasti bûsimø dar-bø procedûras. Darbuotojai taip pat turëtø bûti iðmokytinaudotis galutiniu produktu ir padëti vartotojui juo naudo-tis. Dirbant skaitmeninëje aplinkoje jiems prireiks naujø ágû-dþiø, nes uþklausos vis daþniau bus siunèiamos elektroniniubûdu ir bus pradëta aptarnauti naujas vartotojø grupes, ku-rios anksèiau tradicinëmis paslaugomis nesinaudojo. Naujiágûdþiai apims techninæ, dizaino, rinkodaros ir instruktavi-mo kompetencijà.

Skaitmeninimo projektai atveria galimybes bendradarbiautisu kitomis kultûros paveldo institucijomis ir komercinëmisorganizacijomis. Partnerystë gali apimti naujø virtualiø rin-kiniø kûrimà, kai sutelkiami bendri iðtekliai, dalinamasi pa-tirtimi arba áranga darbams su programinës árangos kûrëjaisir tiekëjais. Bendradarbiavimas su ðvietimo organizacijomisarba bendruomeniø atstovais gali paskatinti iðtekliø, sukurtøskaitmeninëje aplinkoje, atsiradimà.

SËKMINGOS VEIKLOS GAIRËSMINERVA projekto metu buvo sukurtas Sëkmingos veik-

los vadovas ir techninës gairës, kuriose suformuluotos prakti-nës rekomendacijos skaitmeninimo projektui (2008 m. pa-baigoje MINERVA patvirtino papildytas technines gaires –red. p.).

Skaitmeninimas yra procesas, kai, konvertavus analoginæmedþiagà, kuriamos skaitmeninës bylos. Skaitmeninë kopija,arba skaitmeninis pakaitalas, yra klasifikuojama kaip skait-meninë medþiaga, kuriai yra aktualios tos paèios prieigos ið-saugojimo problemos, kaip ir skaitmeninëje aplinkoje sukur-tiems dokumentams.

71

PLANAVIMAS IR SKAITMENINIMASLabai svarbu kruopðèiai suplanuoti projektà. Plane turëtø

bûti atsakyta á ðiuos klausimus:• Kokie yra skaitmeninimo tikslai? Pavyzdþiui, teikti pri-

eigà prie maþai naudojamø rinkiniø, apsaugoti trapià muzie-jinæ medþiagà nuo susidëvëjimo ir þalos padarymo jà naudo-jant, sukurti virtualø rinkiná, teikti paslaugas specifinei var-totojø grupei, prisidëti prie regioniniø, nacionaliniø ir tarp-tautiniø tinklø veiklos.

• Kas bus skaitmeninama? Tai priklausys nuo skaitmeni-nimo tikslø ir nuo to, ar intelektinës nuosavybës teisiø turë-tojai suteiks leidimà skelbti medþiagà.

• Kas atliks darbà? Tai gali bûti skaitmeninanèios insti-tucijos personalas, specialistai, pagal terminuotà sutartá pa-samdyti darbuotojai ið bendradarbiaujanèios organizacijos ar-ba komercinis partneris. Personalui, atliekanèiam skaitmeni-nimo darbus, gali prireikti apsaugos priemoniø, pvz., pirðti-niø, kaukiø ir t. t.

• Kur bus atliekami darbai? Daþniausia pageidautina at-likti darbus paèioje institucijoje, kad bûtø iðvengta prara-dimø ar þalos, transportavimo iðlaidø ir kitokios rizikos. Bû-tø idealu, jei patalpose, skiriamose darbams atlikti, bûtøsudarytos tinkamos apðvietimo, temperatûros, drëgmës ir ki-tos sàlygos. Ðie veiksniai ypaè svarbûs skaitmeninant tra-pius originalus.

• Kada darbai bus atlikti? Laikas turëtø bûti kruopðèiaisuplanuotas. Reikia atsiþvelgti á personalo uþimtumà, ðven-tes, parodas, kitus ávykius ir projektus. Bûtina sudaryti tvar-karaðtá, kuriame bûtø suþymëti svarbiausi darbø etapai.

• Kaip bus atliekami darbai? Ði plano dalis turëtø apimtiskaitmeninimo darbø detales, nes bûtina nuolat sekti, kasyra skaitmeninama ir kiek darbø atlikta. Ðiuo atveju, bûtønaudinga sistemingai sudaryti sàraðus, þymëti ir datuoti vi-sus veiksmus. Skaitmeninant kuriamos atitinkamos kompiu-terinës bylos.

• Iðsaugojimo strategija. Jà reikia suformuluoti dar plana-

72

vimo etape, kad bûtø garantuota, jog rinkinys bus tinkamasnaudoti ilgà laikà. Iðsaugojimas priklausys nuo visø techno-loginiø skaitmeninio objekto kûrimo procedûrø dokumenta-vimo. Daugelá gyvybiðkai svarbios informacijos ámanoma uþ-fiksuoti tik skaitmeninimo metu.

• Kiti klausimai, kuriuos bûtina apsvarstyti planavimo eta-pe, apima teisinius aspektus, pvz., intelektinës nuosavybësteisë, skaitmeniniø formatø pasirinkimas, techninë ir progra-minë áranga, pristatymo metodai ir iðlaidos.

FINANSAVIMASSkaitmeninimas yra brangus, todël vietinës institucijos tu-

rëtø ieðkoti galimybiø didinti savo biudþetus, pvz., kad irtokiais bûdais:

• Lobistinë veikla nacionaliniu ir vietiniu mastu.• Vieðosios nuomonës formavimas ir draugø grupiø kûrimas.• Paraiðkø teikimas paramai gauti arba tam tikrø projek-

tø, ið kuriø bûtø galima gauti pajamø skaitmeninimui, ágy-vendinimas.

Pastaraisiais metais ávairiø ðaliø muziejuose, bibliotekoseir archyvuose formuojasi paraiðkø teikimo kultûra. Vyriausy-bës, Europos Sàjunga (ES), labdaros fondai ir kitos organi-zacijos pasirenkami kaip paramos ðaltiniai. Konkursiniu bû-du varþomasi dël finansavimo. Nacionalinës profesinës orga-nizacijos turëtø bûti pasirengusios patarti institucijoms dëlgalimø papildomø finansavimo ðaltiniø. Europos tinklalapy-je yra pateiktas ES finansavimo galimybiø vadovas [6].

• Partnerystë su kitomis institucijomis uþsakant darbøatlikimà.

• Pelno generavimas. Kai kuriose ðalyse pelnas ir mokes-èiø rinkimas uþ paslaugas, tarp jø ir pasiþyminèias pridëtineverte, gali bûti ribojamas.

Skaitmenintos medþiagos rûðis ir apimtys priklauso nuoturimø lëðø, todël priimami sprendimai dël to, kam bus tei-kiama pirmenybë. Tokie sprendimai gali priklausyti nuo pro-jekto tikslø (iðsaugojimas arba pagerëjusi prieiga), originalø

73

vertës ir retumo, originalø fizinës bûklës, potencialaus nau-dojimo ir kt.

Palyginti nedideliø iðlaidø alternatyvos tinka tam tikraisatvejais, pvz., skaitmeninës kameros, skeneriai ir kt., skirtivietiniams vartotojams, pateikia pakankamai geros kokybës re-zultatus vykdant maþus bendruomenës projektus.

ATRANKAAtrankos kriterijai formuojami priklausomai nuo projekto

tikslø, bet gali apimti ir ðiuos aspektus:• Teisinius klausimus, pvz., ar prireikus ámanoma gauti

leidimà kopijuoti.• Tikslinæ auditorijà.• Medþiagos svarbà bendruomenës, regiono, ðalies, Euro-

pos ar pasaulio kultûros paveldo kontekste.• Medþiagos retumà.• Medþiagos fizinæ bûklæ ir poreiká iðsaugoti originalus

teikiant alternatyviai prieigai skaitmeninius pakaitalus.• Sàsajas su kitais projektais.• Finansinius klausimus, pvz., poreiká padidinti pelnà ap-

mokestinant naudojimà arba kompaktiniø plokðteliø parda-vimà siekiant kompensuoti iðlaidas ar gauti pelnà uþ pridëti-nës vertës paslaugø teikimà.

TECHNINË IR PROGRAMINË ÁRANGAÁranga pasirenkama planavimo etape atsiþvelgiant á patiki-

mumà, kainà, naudojimo paprastumà, personalo mokymo po-reikius, prieþiûros iðlaidas, turimà plotà árangai, nuomos gali-mybes ir kt. Áranga turëtø uþtikrinti kiek ámanoma didesnæskiriamàjà gebà skaitmeninant ir iðsaugant objektus, nes maþes-nës skiriamosios gebos vaizdas arba maþesnës apimties byla galibûti kuriama ið geresnës kokybës, didesnës skiriamosios gebosvaizdo, bet ne atvirkðèiai. Reikia atsiþvelgti á saugojimo pro-blemas, nes didesnës skiriamosios gebos vaizdai didina byløapimtá ir uþima daugiau vietos. Áranga turëtø atitikti skaitme-ninamos medþiagos rûðá. Bûtina atsiþvelgti á ðiuos dalykus:

74

SKAITYTUVAI (SKENERIAI)• Skaitytuvai, skirti plokðtiems objektams, naudojami

tik neáriðtiems spausdintiems dokumentams ar kitai medþia-gai. Skaitytuvai turëtø atitikti skaitmeninamos medþiagosdydá, kad bûtø iðvengta lankstymo ir „mozaikinio“ skait-meninimo.

• Áriðtai medþiagai prireiks atramos ar skaitmeninës kameros.

TRIMAÈIAI SKAITMENINIMO ÁRENGINIAINaudojami muziejiniams objektams ar istoriniams pasta-

tams skaitmeninti.

SKAITMENINËS KAMEROSNaudojamos muziejiniams objektams, áriðtoms knygoms

skaitmeninti, áraðant ávykius, filmuojant pastatus, istorinesvietoves ir kraðtovaizdþius.

Norint gauti geros kokybës vaizdà, svarbu atsiþvelgti á ski-riamosios gebos, spalvø sodrumo, optiniø læðiø kokybæ.

Bûtina turëti atramà skaitmeninamiems objektams laikyti.Kamerai laikyti bûtinas trikojis.Daugeliu atvejø prireikia papildomo apðvietimo.Siekiant sumaþinti spalvø iðkraipymà, bûtini filtrai.

VAIZDO KAMEROSBûtina áranga tradiciniu bûdu áraðytiems filmams ir vaiz-

dinei medþiagai skaitmeninti. Vaizdo áraðymo áranga naudo-jama kuriant judanèius vaizdus. Ðis galingas árankis yra skir-tas pateikti nenutrûkstamà visø objekto pusiø perþiûrà arbaatvaizduoti trimatæ erdvæ. Palyginti nedidëlë árangos kainayra priimtina ir maþesnëms institucijoms, ypaè muziejams irgalerijoms, kurios negali pirkti brangiø virtualios realybës kû-rimo árenginiø.

GARSO ÁRAÐYMO ÁRANGABûtina áranga, kuri skaitmenina analoginius áraðus. Ji taip

pat naudojama áraðant garsà (kalbà, muzikà ir kt.).

75

PROGRAMINË ÁRANGAReikalinga skaitmeniniams vaizdams redaguoti, pvz., spal-

voms redaguoti, kraðtams apkarpyti arba sumaþinti bylos ap-imtis, kad jà bûtø galima pateikti pasauliniame internetotinkle. Programinei árangai keliami tokie reikalavimai:

• Labai dideliø bylø atidarymas.• Skiriamosios gebos ir spalvø gylio modifikavimo gali-

mybës.• Ávairios apimties bylos versijø iðsaugojimas.• Vaizdo dalies kopijavimas ir saugojimas atskira byla.• Ávairiø bylø formatø eksportavimas.Pasirenkant programinæ árangà bûtina atsiþvelgti á skaitme-

ninamos medþiagos tipà. Pvz., jei dokumentuose yra ranka ra-ðytos medþiagos, prireiks optinio simboliø atpaþinimo árangos.

TASI (Technical Advisory Service for Images – „Techniniokonsultavimo apie vaizdus tarnyba“) tinklalapis pateikia re-komendacijas apie ávairius skaitmeninimo aspektus, susiju-sius su technine ir programine áranga [7].

BYLØ FORMATAISkaitmenintas vaizdas bus saugomas tam tikru kompiute-

rinës bylos formatu. Patartina pagrindinæ ir pristatymo ver-sijas saugoti skirtinguose formatuose.

Kuriant skaitmenintus iðteklius, pageidautina naudotis at-virojo standarto formatais, kad bûtø garantuotas iðtekliødaugkartinis naudojimas, modifikavimas ir pristatymas ávai-ria programine áranga. Tai pagerins sistemø tarpusavio sude-rinamumà ir prieigà, sumaþins priklausomybæ nuo vieno tie-këjo ir padës kovoti su árangos senëjimu. Pagrindinës kopi-jos saugomos formatu, kuris yra skirtas didelës apimties,aukðtos kokybës vaizdams (pvz., TIFF (Tagged Image File For-mat) nuotraukoms).

Pristatant iðteklius, pageidautina pateikti daugiau negu vie-nà ávairaus dydþio, skiriamosios gebos formatus, atsiþvelgiantá tai, kad vartotojai naudojasi skirtinga technine bei progra-mine áranga, jungiasi prie tinklo ávairiais bûdais, nuo kuriø

76

priklauso sparta tinkle. Pristatymo versijos yra maþesnës ap-imties bylos, tinkamos perduoti internete (pvz., JPEG, PNG(Portable Network Graphics) arba GIF (Grafical InterchangeFormat statiðkiems vaizdams). Daugiau detaliø pateikta þe-miau – poskyryje „Standartai“.

STANDARTAIÁvairioms bylø formatø rûðims, skaitmeniniams vaizdams

kurti, pristatyti ir saugoti taikomi ávairûs standartai.Laikytis standartø yra labai svarbu, nes kai negalima nau-

dotis standartiniais bylø formatais ir saugojimo laikmenomis,atsiranda tokios kliûtys:

• Neámanoma keistis vaizdo bylomis tarptautiniu mastuir kurti átinklintus (internetui skirtus) iðteklius.

• Formatø senëjimas. Standartø atitikimas rodo, kad for-matas ar laikmena bus palaikoma ir ateityje.

STANDARTAI SKAITMENINIAM TEKSTUIKURTI IR SAUGOTIÞenklø kodavimas (þr. Jukka Korpela. Þenklø kodø klausi-

mai / A tutorial on character code issues [8]).Dokumentø formatai (þr. AHDS sëkmingos praktikos vado-

vas: elektroniniø tekstø kûrimas ir dokumentavimas / Guide togood practice: creating and documenting electronic texts [9]).

Teksto pristatymas – apie þenklø kodavimà (þr. JukkosKorpelos straipsná [8]).

Ið dokumentø formatø patartina naudotis paskutinëmisXHTML arba HTML versijomis, nors patentuoti formatai,tokie kaip PDF (Portable Document Format), RTF (Rich TextFormat) arba Microsoft Word, taip pat tinkami, þr.:

• HTML 4.01 hyperteksto þenklinimo kalba / HyperTextMarkup Language [10].

• XHTML 1.0 iðplëstinë hyperteksto þenklinimo kalba / Ex-tensible HyperText Markup Language [11].

• PDF (Portable Document Format) [12].

77

STATIÐKØ VAIZDØ KÛRIMAS IRSAUGOJIMASStatiðki vaizdai yra taðkiniai (nuotraukos), vektoriniai (ge-

ometriniai objektai arba formos) ar grafiniai nevektoriniai(linijiniai pieðiniai). Þr. rekomendacijas: TASI: patarimai:skaitmeniniø vaizdø kûrimas / TASI: Advice: Creating digitalimages [13].

Kuriant taðkinës grafikos vaizdus, bûtina atsiþvelgti á erd-vinæ skiriamàjà gebà (pikseliø skaièius viename colyje) ir spal-vø skiriamàjà gebà (bitø arba spalvø gylis), pageidautini kiekámanoma didesni parametrai.

TIFF (Tagged Image File Format) [14] yra plaèiausiai pa-plitæs formatas.

Vektorinei grafikai turëtø bûti taikomas atvirasis formatasSVG (Scalable Vector Graphics) [15].

Kai kuriais atvejais taip pat tinka patentuotas formatasMacromedia Flash [16].

PNG (Portable Network Graphics) [17] yra plaèiausiai tai-komas formatas nevektorinei grafikai.

STATIÐKØ VAIZDØ PRISTATYMASFotografiniams vaizdams, pristatomiems internete, turi bûti

taikomas JPEG (Joint Photographic Expert Group) [18] arbaJPEG/SPIFF (JPEG / Still Picture Interchange File Format)formatas [19]. Þr. apie JPEG [20] ir apie JPEG 2000 [21],taip pat ISO standartà [22].

Vektoriniai vaizdai turëtø bûti pristatomi taikant:• GIF (Graphics Interchange Format) formatà [23].• PNG (Portable Network Graphics) formatà [24].• SVG (Scalable Vector Graphics) formatà [25].

VAIZDO ÁRAÐØ KÛRIMAS IR SAUGOJIMASSaugant vaizdo áraðus, taikomas nesuspaustas AVI (Audio

Video Interleave) formatas [26], taip pat galima naudotiMPEG (Moving Pictures Expert Group) [27] arba net Micro-

78

soft WMF (Windows Media Format), Microsoft ASF (Advan-ced Systems Format) ar Apple Quicktime (detalës yra pateikia-mos kompanijø gamintojø tinklalapiuose [28], standartai –MPEG tinklalapyje [29]).

VAIZDO ÁRAÐØ PRISTATYMASImantis ðio darbo reikia prisiminti, kad vaizdo áraðø pri-

eiga priklauso nuo plaèiajuosèio prisijungimo spartos, todëlpatartina pateikti daugiau negu vienà bylø formatà arba ne-pertraukiamos perþiûros kokybæ.

Vaizdo áraðai, skirti kopijuoti, turëtø bûti sukurti MPEG 1 [30]arba Microsoft WMF (Windows Media Video), AVI (Audio Vi-deo Interleave) ar Apple Quicktime formatas [28].

Nepertraukiamos perþiûros vaizdo áraðams pateikti turëtø bûtinaudojamas Microsoft ASF (Advanced Streaming Format), WMFarba Apple Quicktime [28].

GARSO ÁRAÐØ KÛRIMAS IR SAUGOJIMASGarso áraðai gali bûti saugomi:• Nesuspaustu formatu kaip Microsoft WAV ar Apple AIFF

(Garso áraðø bylø formatas / Audio Image File Format) [28].• Suspaustu formatu MP3 [31], Microsoft WMA (Win-

dows Media Audio) [28], Real Audio [32] ar Sun AU [33].Garso áraðø gamybos draugija (The Audio Engineering So-

ciety (AES) [34], Tarptautinë garso asociacija (The Interna-tional Association of Sound) ir Garso ir vaizdo archyvai (Au-diovisual Archives (IASA) [35] kuria rekomendacijas, á kuriasbûtina atsiþvelgti.

GARSO ÁRAÐØ PRISTATYMASJis yra toks pat, kaip ir vaizdo áraðø atveju. Plaèiajuos-

èio prisijungimo sparta veikia prieigà, todël bûtina pateiktiávairius bylø formatus arba ávairios kokybës nepertraukiamàperþiûrà. Bûtina laikytis Tarptautinës garso asociacijos [34]bei Garso ir vaizdo archyvø [35] rekomendacijø.

79

TRIMATËS MEDÞIAGOS KÛRIMAS IRSAUGOJIMASTrimatës medþiagos kûrimas ir saugojimas yra labai svar-

bus muziejams. Skaitmeniniai vaizdo áraðai yra pigi trimaèiømodeliø kûrimo alternatyva, taèiau vaizdo áraðai pasiþymi ri-botu interaktyvumu. Informacija apie trimatës medþiagostechnologijas yra pateikta tinklalapiuose Web 3D Consortium[36], 3dsite, inc. [37].

Trimatës medþiagos pristatymas – VRML (Virtualios rea-lybës þenklinimo kalba / Virtual Reality Markup Language) irX3D [38] yra pagrindiniai standartai, taikomi virtualiems tû-riams ir trimaèiams modeliams kurti. Shockwave 3D muziejamsgali bûti alternatyva [39], kuri leidþia matyti turiná visiems,kas turi paskutinæ nemokamo Shockwave perþiûros áskiepio ver-sijà, taèiau vis dar nepateikia tokiø galimybiø kaip VRML.

INTELEKTUALINËS NUOSAVYBËS TEISËSIntelektualinës nuosavybës teisës yra labai svarbus aspektas,

nes jei teisë kopijuoti nëra suteikiama, skaitmeninimo pro-cesas negali vykti.

Yra du intelektinës nuosavybës teisiø aspektai:• Autoriø teisiø subjektø nustatymas. Ar institucija turi

teisæ kurti skaitmenines kopijas? Kûriniø autoriø teisiø ap-sauga, ypaè jei jà ruoðiamasi skelbti interneto tinkle, yra il-galaikis ir brangus procesas. Tai svarbus atrankos veiksnys, ákurá bûtina atsiþvelgti jau planavimo etape.

• Autoriø teisiø apsauga. Kokias skaitmenintø vaizdø tei-ses institucija ketina saugoti? Ar vaizdai bus prieinami ne-mokamai arba tik maþi vaizdai bus skelbiami internete, ogeresnës kokybës kopijø prieiga bus apmokestinta? Á tai turibûti atsiþvelgta planavimo etape. Politikams ir finansuojan-èioms organizacijoms pelnas gali bûti svarbus. Medþiagos, pa-talpintos tinkle, autoriø teisiø apsauga uþtikrinama ðiomistechninëmis priemonëmis:

• Matomi vandenþenkliai.• Nematomi skaitmeniniai vandenþenkliai [40].

80

• Vaizdø ðifravimas.• Tik maþos skiriamosios gebos vaizdø skelbimas.• Tik maþø vaizdø daliø skelbimas.• Prieiga tik registruotiems vartotojams.Visi iðvardinti metodai turi privalumø ir trûkumø. Á tai

bûtina atsiþvelgti planuojant projekto tikslus ir uþdavinius.Niujorko universiteto (University of New York), Buffalo

tinklalapyje yra daug nuorodø á naudingus tinklalapius [41],rekomendacijas taip pat rasite TASI (Techninio konsultavimoapie vaizdus tarnyba / Technical Advisory Service for Images)autoriø teisiø tinklalapyje [42].

Organizacijos norëtø skatinti skaitmeninio turinio daug-kartiná naudojimà, ypaè mokslo ir ðvietimo reikmëms. Taiámanoma ágyvendinti gavus Kûrybiðkø bendruomeniø / Creati-ve Commons, licencijà [43]. Ði licencija aiðkiai iðdësto visusskaitmeninës medþiagos naudojimo bûdus. Priedo diagramailiustruoja, kaip tai gali bûti pritaikoma skelbiant internetemaþos skiriamosios gebos vaizdus.

DIZAINAS IR PATEIKIMASÁgyvendinant daugelá kultûros skaitmeninimo projektø yra

kuriami tinklalapiai [44], nors kai kurie ið jø skirti tik vidi-niam naudojimui.

Vidinio naudojimo pavyzdþiai yra:• Interaktyvios parodos muziejuose.• Skaitmeninës trapiø dokumentø ar knygø parodos ar-

chyvuose ir bibliotekose.• Skaitmeninës objektø parodos muziejuose, siekiant ap-

saugoti trapius objektus nuo þalingo ðviesos poveikio arbaparodyti objektà ávairiais pjûviais.

• Katalogai, rodyklës ir vadovai institucijos lankytojams,áskaitant garso vadovus.

• Skaitmeninimas, siekiant pagerinti prieinamumà neága-liesiems.

Skelbiant medþiagà pasauliniame tinkle, bûtina atsiþvelg-ti á ðiuos aspektus:

81

• Navigacijos paprastumà, pvz., nuoroda á tituliná pusla-pá, tinklalapio þemëlapá arba turiná, esantá kiekviename tin-klalapyje.

• Prieinamumà neágaliesiems.• Atsargø animacijos, iðskleidþiamøjø langø, ðviesos sig-

nalø ir kt. naudojimà, kai yra galimybë, jø reikëtø vengti.• Daugiakalbæ prieigà.Pasirengimas skelbti internete apima pagrindiniø bylø ap-

dorojimà, kai siekiama pritaikyti jas prie interneto reikalavi-mø. Tai daþniausiai reiðkia bylø apimties ir kokybës sumaþi-nimà, kad bûtø sutrumpintas ákëlimo laikas. Jei yra skelbia-mi didesnës apimties vaizdai, bûtina pateikti nuorodà á to-kius vaizdus su áspëjimu, kad jø ákëlimas gali bûti lëtas.

Vaizdø apdorojimo, garso ir vaizdo redagavimo programi-në áranga yra prieinama uþ mokestá arba pateikiama kartu sutechnine áranga. Perþiûros programos trimatei ir virtualios rea-lybës medþiagai nëra plaèiai paplitusios, nors asmeniniuosekompiuteriuose, skirtuose þaidimams, daþnai yra ádiegta grei-tikliø techninë áranga ir didesnë grafinë atmintis. Tai page-rina situacijà.

Kitos pristatymo sistemos apima kompaktines (CD) irskaitmenines vaizdo (DVD) plokðteles.

SAUGOJIMASKompaktinës ir skaitmeninës vaizdo plokðtelës gali bûti

naudojamos saugant skaitmeninius rinkinius. Skaitmeninë me-dþiaga yra laikoma tarnybinëse stotyse, jos kopijos turëtø bûtisaugomos atskirai maþiausiai dviejø rûðiø laikmenose.

Kompaktinës plokðtelës dar neseniai buvo áprasta atsargi-niø kopijø saugojimo laikmena, bet ðiandien jà keièia skait-meninës vaizdo plokðtelës, kurios gali talpinti didesnës ap-imties bylas. Yra naudojama dar ir skaitmeninë linijinë juosta(Digital Linear Tape, DLT). Taigi yra dvi laikmenos DLT irDVD. Ryðkëja tendencija saugoti duomenis mobiliuose kie-tuosiuose diskuose ir kartkartëmis perkelti juos á naujas tar-nybines stotis, taip maþinant laikmenos senëjimo rizikà.

82

ATEITIES PERSPEKTYVOSSkaitmeninimas ágalina muziejus, bibliotekas ir archyvus

pasiekti naujus vartotojus ir aptarnauti tradiciná vartotojø kon-tingentà naujais bûdais. Skaitmeninimas pakeièia rinkiniønaudojimo bûdus ir paèiø institucijø darbo organizavimà.Ðiais laikais skaitmeninës technologijos siûlo naujus esminiøtikslø – ðvietimo, mokslinio tyrimo, kultûrinio praturtini-mo – ágyvendinimo bûdus. Muziejai, bibliotekos, archyvai,siekdami uþtikrinti projektø tæstinumà ir iðvengti konfliktotarp misijos ir veiklos, turëtø atsiþvelgti á naujø verslo mo-deliø kûrimà.

Ateityje turëtø bûti visuotinai priimti techniniai standar-tai, uþtikrinantys rinkiniø tarpusavio suderinamumà.

Politikai turëtø dirbti autoriø teisiø klausimø sprendimøsrityje, kad ágalintø tiesioginæ skaitmeniniø iðtekliø prieigà.

Ðiuo metu laikmenos vidutiniðkai pasensta per 5 metus,todël institucijos turëtø kurti grieþtas kopijø kûrimo ir duo-menø migravimo strategijas.

Ryðkëjanti tendencija saugoti duomenis internete, didelë-se tarnybinëse stotyse, mobiliuose kietuosiuose diskuose pa-lengvina duomenø migravimà ið vienos laikmenos á kità. Tar-nybiniø stoèiø duomenø kopijoms migruojant á naujas tar-nybines stotis, priklausomybë nuo kilnojamøjø laikmenø ma-þës. Tikimasi, kad ateityje bus sukurtos laikmenos, kurioslabiau tinka ilgalaikiam skaitmeniniø rinkiniø saugojimui.

Ástaigø bendradarbiavimas skatina bendruomeniø duome-nø saugyklø kûrimà. Partnerystë prisideda prie skaitmeniniøobjektø iðsaugojimo [45].

Kai daugiau informacijos bus kuriama skaitmenine forma,institucijos bus priverstos kurti strategijas, kurios uþtikrina,kad skaitmeninë medþiaga bûtø iðsaugota ir prieinama.

Ateityje nauji paieðkos metodai leis vartotojams ieðkoti betkokio skaitmeninio objekto ar vaizdo, já perþiûrëti ir kopi-juoti neþinant, kur yra originalas, ir nekeièiant savo asmeni-nio kompiuterio nustatymø.

Ateities vizijà rasite Digicult ataskaitoje: The Digicult Re-

83

port: Technical Landscapes for tomorrow’s cultural economy: un-locking the value of cultural heritage European Commission / „Ry-tojaus kultûros ekonomikos techninis kraðtovaizdis: atskleidþiantkultûros paveldo vertæ“, 2002. ISBN 9282862658. [46]

ÐALTINIAI1. Lund Principles (Lundo principai) http://www.cordis.lu/

ist/directorate_e/digicult/lund_principles.htm2. Lund Action Plan (Lundo veiksmø planas) http://

www.cordis.lu/ist/directorate_e/digicult/lund_ap_browse.htm3. MINERVA Project (MINERVA projektas) http://www.mi-

nervaeurope.org/4. Good Practices Handbook, edited by the MINERVA

Working Group 6. Version 1.3. 3 March 2004. (Sëkmingosveiklos vadovas, red. MINERVA darbo grupë 6. Versija 1.3.3.2004 m. kovas) http://www.minervaeurope.org/structure/wor-kinggroups/goodpract/document/goodpractices1_3.htm

5. MINERVA Technical Guidelines for Digital CulturalContent Creation Programmes. Version 1.0. 8 April 2004. (MI-NERVA techninës rekomendacijos skaitmeninio kultûros turiniokûrimo programoms. Versija 1.0.8. 2004 m. balandis) http://www.minervaeurope.org/publications/technicalguidelines.htm.

6. Europa: Grants and loans (Europa: grantai ir paskolos)http://europa.eu.int/grants/

7. TASI (Technical Advisory Service for Images): Image Cap-ture: Hardware and Software / TASI (Techninio konsultavimoapie vaizdus tarnyba): Vaizdo bylø kûrimas: techninë ir progra-minë áranga) http://www.tasi .ac.uk/advice/creating/hwandsw.html

8. Jukka Korpela: A tutorial on character code issues (JukkaKorpela: Þenklø kodø vadovas) http://www.cs.tut.fi/~jkorpe-la/chars.html

9. AHDS Guide to good practice: creating and documentingelectronic texts (Sëkmingos praktikos vadovas: elektroniniø teks-tø kûrimas ir dokumentavimas) http://ota.ahds.ac. uk/docu-ments/creating/

10. HTML 4.01 HyperText Markup Language (Hiperteksto

84

þenklinimo kalba) http://www.w3.org/TR/html40111. XHTML 1.0 Extensible HyperText Markup Language

(Iðplëstinë hiperteksto þenklinimo kalba) http://www.w3. org/TR/xhtml1/

12. Portable Document Format (PDF) http://www.ado-be.com/products/acrobat/adobepdf.html

13. TASI: Advice: Creating digital images (TASI: patari-mai: Skaitmeniniø vaizdø kûrimas) http://www.tasi.ac.uk/ad-vice/creating/creating.html

14. TIFF (Tagged Image File Format) http://www.itu.int/itudoc/itu-t/com16/tiff-fx/docs/tiff6.pdf

15. SVG (Scalable Vector Graphics) http://www.w3.org/TR/SVG

16. Macromedia Flash http://www.macromedia.com17. PNG (Portable Network Graphics) http://www.w3.org

/TR/PNG/18. JPEG (Joint Photographic Expert Group) http://

www.w3.org/Graphics/JPEG19. JPEG/SPIFF (JPEG Still Picture Interchange File For-

mat) http://www.jpeg.org/public/spiff.pdf20. Daugiau informacijos apie JPEG rasite tinklalapiuose

http://www.jpeg.org arba http://www.faqs.org/faqs/jpeg-faq/21. Standartas JPEG 2000 prieinamas per http://www.

jpeg.org/jpeg2000/index.html22. ISO/IEC 1544423. GIF (Graphics Interchange Format) http://astronomy.

swin.edu.au/~pbourke/dataformats/gif/24. PNG (Portable Network Graphics) http://www.w3.org/

TR/REC-png-multi.html25. SVG (Scalable Vector Graphics) http://www.w3.org/TR/

SVG12/)26. AVI (Audio Video Interleave) formatas http://sup-

port.microsoft.com/default.aspx?id=kb.en-us.Q31699227. MPEG (Moving Pictures Expert Group) http://

www.chiariglione.org/mpeg/28. Microsoft http://www.microsoft.com/. Apple http://

www.apple.com/

85

29. MPEG http://www.chiarigl ione.org/mpeg/stan-dards.htm

30. MPEG-1 http://www.chiariglione.org/mpeg/standards/mpeg-1/mpeg-1.htm

31. MP3 http://www.mp3-tech.org32. Real Audio http://www.real.com33. Sun AU http://www.sun.com/34. Audio Engineering Society (AES) http://www.aes.org/35. International Association of Sound and Audiovisual Ar-

chives (IASA) (Tarptautinë garso ir garso bei vaizdo archyvøasociacija) http://www.iasa-web.org/

36. Web 3D Consortium (Web 3D konsorciumas) http://www.web3d.org

37. 3dsite, inc http://www.3dsite.com38. VRML (Virtualios realybës þenklinimo kalba / Virtual

Reality Markup Language) ir X3D http://www.web3d.org39. Shockwave 3D http://www.macromedia.com40. Þr. apþvalgà apie vandenþenklius: http://www. web-

reference.com/content/watermarks/41. The website of the University of New York, Buffalo,

(Niujorko universiteto, Bufalo tinklalapis) http://ublib.buf-falo.edu/libraries/units/cts/preservation/digires.html

42. TASI (Technical Advisory Service for Images / Techni-nio konsultavimo apie vaizdus tarnyba) autoriø teisiø tinkla-lapis) http://www.tasi.ac.uk/advice/managing/copyright.html

43. Creative Commons (Kûrybiðkos bendruomenës) http://www.creativecommons.org

44. Tûkstanèiai tinklalapiø pateikia informacijà apie tinkla-lapiø kûrimà ir dizainà. Þr.:

• http://www.essdack.org/webdesign/• http://www.htmlgoodies.com• http://www.iasl-slo.org/creatingweb.html45. Þr. Skaitmeninio iðsaugojimo koalicijos tinklalapá:

http://www.dpconline.org/text/index.html.46. The Digicult Report: Technical Landscapes for tomor-

row’s cultural economy: unlocking the value of cultural heritage.European Commission, 2002. Full report ISBN 92-828-

86

5189-3. Executive summary ISBN 92-828-6265-8. (Digicultataskaita: Rytojaus kultûros ekonomikos techninis kraðtovaizdis:atskleidþiant kultûros paveldo vertæ. Europos Komisija, 2002.Visos ataskaitos teksto ISBN 92-828-5189-3. SantraukosISBN 92-828-6265-8.) http://www.digicult.info/pages/re-port.php.

Tekstà pagal informacijà, skelbiamà CALIMERA projektogaires „Sëkmingos veiklos gairës“ parengë Danutë Mukienë