Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 2007m. gegužė, Nr.8

Gero vėjo!

Iškrėtę paskutinį pokštą (pavaišinę mokytojus ankstyvo ryto kava), paskutinį kartą atžingsniavę į mokyklą kasdieniu taku, pagarbiai žvilgsnių palydėti visų pasiliekančiųjų, išklausę paskutinių auklėtojų G.Miknevičienės, J.Jukštaitės ir R.Škarnienės rimtų ir linksmų linkėjimų per paskutinę pamoką, pasveikinti direktoriaus, tėvelių, pirmokėlių ir ypač trečiokų gimnazistų, paskutinį kartą paklausę skambučio, mūsų abiturientai išėjo... Dar ne visai... Kol kas jų didžiausias rūpestis – egzaminai. Rugsėjį jie atvers jau kitas duris. Kiekvienas savo. Linkime jiems sėkmės – ir per egzaminus, ir vėliau. O jie mums paliko savo mintis. Paskaitykime keletą jų – šįkart bevardžių, bet nuoširdžių.

* * * „Paskutinį kartą žengiant mokyklos taku, norisi

pajusti, kad ir tu palikai čia savo pėdsaką“.

* * * „Atsisveikinu su mokykla, nes laikas pradėti gyventi.

Išsiplėšti iš rutinos gniaužtų. Mokykloje niekas nesikeičia. O mums reikia permainų“.

* * * „Paliekame vienuoliktokams pareigą toliau mokyti

mokytojus, kurie ne visada sukalbami, bet visada geranoriški. Paliekame džiaugsmą būti su bendraklasiais. Paliekame džiaugsmą būti mokiniu ir galimybę mokytis“.

* * * „Aš tikrai nepalieku mokyklai savo pykčio, nervų,

blogos nuotaikos, žalingų įpročių, blogų darbų, pykčių su mokytojais. Norėčiau, kad ateinančios kartos ir mokykla palaikytų tik gerus santykius“.

* * *

„Ne visada tie metai man buvo malonūs, ne visada norėjosi anksti rytą keltis ir eiti į mokyklą, bet ištvėriau!!!“.

Nukelta į 8 puslapį

2

Tabakas kenkia netgi augalams!

Jau visą mėnesį 6-tų klasių moksleiviai atlieka tiriamąjį darbą „Tabako antpilo poveikis augalų augimui“.

Mokiniai kiekvieną pamoką apžiūri augalus plika akimi ir pro padidinamąjį stiklą, aprašo pastebėtus pasikeitimus, diskutuoja. Kai kurie augalai, laistomi 100% antpilu, net nesudygo, kiti auga prastai.

Tyrimą tęsime iki mokslo metų pabaigos ir padarysime išsamias išvadas, bet jau ir dabar aišku, kad tabakas augalams kenkia. (Rūkaliai, susimąstėte?).

Irenos Gronskienės informacija ir nuotrauka

Ar dažnai priekabiaujama? Pabaiga. Pradžia 7 numeryje

Manau, ne vienas sutiktų, kad tyčiojimasis vienas iš kito yra labai dažnas tarp vaikų bei paauglių. Ne vienas galėtų pasakyti: „Mūsų mokykloje kasdien vyksta tokie dalykai...“ Reiškinio dažnumas yra vienas iš rodiklių, liudijančių jo mastą.

Susidomėjimas priekabiavimo reiškiniu anksčiausiai prasidėjo Skandinavijoje 1982 m., kai laikraščio straipsnyje buvo pateikti duomenys apie trijų paauglių savižudybę Vakarų Norvegijoje dėl bendraamžių žiauraus priekabiavimo. Būtent šis įvykis paskatino atlikti nacionalinio masto tyrimą, ir buvo surinkti duomenys iš 140.000 mokinių, kurie mokėsi 715-

je mokyklų. Po keleto metų dėmesys tyčiojimuisi, jo paplitimui, pasekmėms labai išaugo ir tebeauga ne tik Skandinavijoje, bet ir kitose šalyse.1998 m. PSO atliktos apklausos duomenys rodo, kad iš 28 tyrime dalyvavusių šalių Lietuvos moksleiviai tyčiojimąsi patiria dažniausiai: 14% moksleivių teigė, kad kartą per savaitę ar dažniau iš jų tyčiojasi kiti moksleiviai mokykloje. Apie 12% visų apklaustų berniukų ir 6% mergaičių prisipažino, kad patys tyčiojasi iš kitų vaikų. (Palyginimui: Švedijoje tik 2,3% moksleivių teigė patiriantys tyčiojimąsi).

2003 m. tyčiojimosi dažnumas buvo tirtas Panevėžio miesto ir rajono, Vilniaus ir Alytaus mokyklose. Tyčiojimosi dažnumas buvo tirtas ketvirtose, penktose ir devintose klasėse. Tyrimų rezultatai rodo, kad bendraamžių tyčiojimąsi bent kartą yra patyrę apie 70% moksleivių. Tai reiškia, kad daugiau kaip du trečdaliai vaikų yra nukentėję nuo bendraamžių priekabių. Kas ketvirtas moksleivis (nuo 23% iki 27%) patyrė dažną bendraamžių priekabiavimą (bent kartą per savaitę).

Klausiami apie tai, ar patys tyčiojasi iš kitų moksleivių, apie 60% tyrime dalyvavusių vaikų prisipažino, kad retkarčiais tyčiojasi iš savo bendraamžių, o apie 17% moksleivių prisipažino, kad kartą per savaitę ar dažniau tyčiojasi iš kitų vaikų.

Kaip dažniausiai tyčiojamasi?

Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse daryti tyrimai rodo, kad dažniausiai naudojamos verbalinio tyčiojimosi formos: erzinimas, šaipymasis, pravardžiavimas, apkalbinėjimas, įžeidinėjimas. Minėtų 2003 m. tyrimų rezultatai rodo, kad dažniausiai moksleiviai yra kitų pravardžiuojami ir erzinami, kiek rečiau apkalbinėjami, dar rečiau stumdomi, ignoruojami, jiems grasinama, iš jų atiminėjami daiktai ar pinigai.

Kas dažniau priekabiauja – berniukai ar

mergaitės?

Tyčiojimasis paplitęs tiek tarp mergaičių, tiek tarp berniukų. Berniukai dažniau nei mergaitės įsitraukia į aktyvaus priekabiautojo vaidmenį. Pavyzdžiui, 2003 m. Panevėžio mokyklose atlikus tyrimą paaiškėjo, kad mergaitės dažniau nei berniukai kenčia nuo bendraamžių tyčiojimosi (26% mergaičių ir 20% berniukų), tuo tarpu berniukai dažniau patys kabinėjasi prie kitų vaikų (beveik 22% ir tik 11% mergaičių prisipažino, kad dažnai tyčiojasi iš kitų vaikų).

Pastebėta, kad berniukams dažniau yra būdingos fizinio, tiesioginio priekabiavimo formos: stumdymas, mušimas ir pan., o mergaitės dažniau linkusios taikyti ir dažniau kenčia nuo netiesioginio, verbalinio priekabiavimo, apkalbinėjimo, ignoravimo.

Ar tyčiojimasis yra susijęs su vaikų amžiumi?

Kaip jau buvo minėta apibrėžiant priekabiavimo reiškinį, vaikai, kurie patiria tyčiojimąsi, dažniausiai yra silpnesni už savo priekabiautojus ir negali patys apsiginti. Taigi tyčiojimosi aukomis pasirenkami tie vaikai, kurie yra silpnesni nei priekabiautojas ar priekabiautojai, todėl natūralu, kad dažniausiai yra kabinėjamasi prie bendraamžių arba jaunesnio amžiaus vaikų ir žymiai rečiau pasitaiko atvejų, kuomet kabinėjamasi prie vyresnių už priekabiautojus vaikų.

Jau minėtame 2003 m. tyrime dalyvavo Panevėžio miesto ir rajono 5-ų ir 9-ų klasių moksleiviai. Taigi šiame tyrime savo išgyvenimus išreiškė dviejų skirtingų amžiaus grupių vaikai – 11-mečiai ir 15-mečiai. Penktos klasės moksleiviai dažniau nei devintokai kenčia nuo kitų moksleivių tyčiojimosi. Tyrimo duomenimis, dažną tyčiojimąsi patiria 26,6% penktokų ir 19,4% devintokų.

3

Obelynėje kūkavo Gegutė

Jau septintą kartą į Obelynės parką mus pakvietė Gegutės šventė. Ši šventė rengimą norint prisiminti ir atgaivinti mūsų senolių tradicijas. Gal ne visi žinote, kaip gimė ši tradicija? Jums – truputis istorijos.

2000 m. mūsų mokykla įsijungė į PPRC (Pedagogų profesinės raidos centro) organizuojamą respublikinį projektą „Tautiškumas ir atviroji visuomenė“. Gavome užduotį – atgaminti kokią nors užmirštą lietuvių šventę. Mūsų dėmesį patraukė Gegutės šventė, kuri kasmet būdavo švenčiama trečią Velykų dieną arba kai pirmą kartą užkukuoja gegutė. Tai linksma jaunimo šventė, per kurią merginos išsirinkdavo 3 globėjus bernelius – brolelius, kurie tą merginą globodavo, su ja šokdavo iki kitos Gegutės šventės. Buvo žaidžiamas žaidimas: merginai užrišamos akys, o berneliai paeiliui jai pristatydavo.Mergina turėjo atspėti vardą. Kurio vardą atspėdavo, tas ir būdavo brolelis. Tos šventės metu paauglius „šventindavo“ į bernus ir mergas.

Kaip ir kiekvieną pavasarį taip ir šių metų gegužės 4 d. į žymaus mokslininko Tado Ivanausko sodybą susirinko nemažai folkloro ansamblių ne tik iš Kauno ar jo apylinkių, bet ir iš visos Lietuvos (šiemet atvyko daugiau nei 200 dalyvių). Ši šventė daugiau skirta jaunimui, tad ir dalyvių amžius yra ganėtinai įvairus. Čia galėjome matyti ne tik pradinių klasių mokinukų, bet ir studentų. Tiesa, pastarųjų buvo mažiau.

Pačios šventės programa beveik tokia pati. Per septynerius metus

pasikeitė tik kai kurių apeigų vieta pačioje sodyboje ir žmonių skaičius – kiekvienai metais svečių vis daugėja. Šventė prasidėjo Tado Ivanausko sodybos kiemelyje. Čia jau kelinti metai kolektyvai pristato savo atsivežtus tradicinius lietuvių valgius bei gėrimus, dėkojama šventės rengėjams bei sodybos šeiminiams, vaišinamasi beržų sula. Šiais metais pirmą kartą buvo suorganizuotas kulinarinio paveldo konkursas. Mokyklos iš įvairių Lietuvos kampelių pristatė įvairių patiekalų: grikių pyragą, kastinį, netikrą grybą, lęšių blynus ir kita.

Antroji šventės dalis vyko prie šalia sodybos augančių liepų. Dainavome, sakėme maldą deivei Laimai, kad visus metus globotų čia susirinkusiuosius, jiems padėtų visuose darbuose.

Trečioji šventės dalis vyko truputėlį giliau – parke. Kolektyvai prisistatė, padainavo atsivežtas dainas, pažaidė žaidimus, parodė išmoktus šokius.

Tikriausiai viena įdomiausių bei linksmiausių šventės dalių tai įšventinimas į bernus ir mergas. Įsišventinti galima tik vieną kartą. Jei jau pasiryžti, tai tenka iškentėti galybę visokiausių išbandymų. Visi šie išbandymai siejami su lietuvių liaudies tradicijomis ir apeigomis. Pirmiausia įšventinamieji basi, užrištomis akimis, įsikibę į storą virvę vedžiojami po įvairiausius brūzgynus, tenka jiems patirti ir kankorėžių „masažą“ bei draugų gąsdinimus. Tačiau tuo jų kančios dar nesibaigia. Vaikinai, norėdami įrodyti, jog jau yra verti jaunuolio vardo, šokinėja per suolą ir varžosi,

kuris daugiau kartų peršoks. Pasibaigus šiai rungčiai, vaikinams su angliukais yra nupaišomi ūsai, o kartais ir barzdelė – kaip ženklas, kad išaugo iš vaikystės. Merginos yra taškomos vandeniu, o apeigai pasibaigus bučiuoja nemaloniai duriančią šluotelę iš eglių šakų, kuria ir buvo „krikštijamos“ vandeniu. Tiesa, reiktų paminėti, jog krikštytis gali tik mergaitės, sulaukusios 13 metų, ir berniukai, sulaukę 14 metų.

Pasibaigus įšventinimui, pasibaigė ir oficialioji šventės dalis. Visi ėjome prie parke stovinčios klėtelės, čia toliau vyko vaišės, muzikantai grojo visiems žinomus lietuvių liaudies šokius, o visi norintieji galėjo linksmai pasiausti ir prisišokti lig valiai.

Aš pati šioje šventėje dalyvauju jau septinti metai. Man ji yra viena įdomiausių lietuvių liaudies sugalvotų švenčių. Daugelis draugų taip pat pritaria mano nuomonei, jog Gegutės šventė yra linksmesnė nei Joninės ar kitos šventės. Nereikėtų pamiršti tokių švenčių ir toliau jas puoselėti ir švęsti, nes tai mūsų protėvių palikimas mums, ateinančioms kartoms.

Vaida Gadišauskaitė, 1ga Virginijos Laužadienės nuotraukos

4

Balandžio 23–27 dienomis į mūsų gimnaziją atėję svečiai, ko gero, galėjo susidaryti įspūdį, kad mes metėme rimtu mokslus – matematiką, fiziką ir pan. – ir visa galva pasinėrėme į menų pasaulį. Iš tiesų tai buvo neeilinė savaitė – Menų ir technologijų dienos. Gimnazijos fojė puošė moksleivių darbai (drožiniai, lipdiniai, nėrimai ir t.t.), skambėjo muzika, aktų salėje vis kas nors vyko.

Šįkart išsamiau – apie du savaitės renginius.

Meno istorijos dienos Savaitės pradžia (23–24

dienos) buvo skirta meno istorijai. Pagrindinis akcentas – konferencijos. Tai „Žingsniai dabarties link“, kurioje moksleiviai bandė atkurti pirmykštės bendruomenės, upių civilizacijų ir antikos aplinką. Konferencijos dalyviai piešė piešinius (II ir III aukštų fojė), vėliau pristatė savo projektus konferencijoje „Žmonijos laimėjimai“, kuri vyko aktų salėje.

Pakalbinome vieną iš šių konferencijų organizatorių, istorijos mokytoją V.Arlauskaitę-Bulovienę.

–Kaip kilo mintis surengti konferenciją „Žingsniai dabarties link“?

–Tokia mintis kilo besitariant su dailės mokytoja S.Kaziūnaite.

–Kokiu tikslu rengėte šią konferenciją?

–Norėjome, kad mokiniai, kurie domisi istorija, meno istorija, galėtų pristatyti savo darbus viešai. Tai skatina domėtis praeitimi.

–Ar konferencijoje galėjo dalyvauti visos mūsų gimnazijos klasės?

–Galėjo dalyvauti visos, tačiau orientuota buvo į 7 klases.

–Ar daug klasių dalyvavo? –Dalyvių buvo nedaug, tik 6, bet

tai pirmas kartas. Tikiuosi, kitais metais bus daugiau.

–Ar projektų pristatymas aktų

salėje buvo sklandus? –Pristatymas nebuvo sklandus,

nes net pusę valandos nepavyko paleisti įrangos. Teko perkelti sekcijos darbą į kabinetą.

–Kuris pristatytas projektas Jums labiausiai patiko?

–Nėra tokio pristatymo, kuris nebūtų man patikęs. Visuose radau naujos medžiagos, informacijos. Buvau maloniai nustebinta, kad pranešimai labai atsakingai parengti.

–Kokių atsiliepimų girdėjote iš mokinių?

–Ypač patiko vertinimas, kurį sužinojo tik po konferencijos. Sakė, jog sužinojo naujų ir jiems įdomių dalykų.

–Dažniausiai tokiuose renginiuose mokiniai dalyvauja gana pasyviai, ar šį kartą sulaukėte didesnio susidomėjimo?

–Kadangi kviesti buvo daugiausiai 7 klasių mokiniai, tai jų buvo tikrai nemažai. Pranešimų skaitymas užtruko apie 1 val., o konferencija mokykloje galėtų trukti 2 val. Todėl, jei pakviestume iš visų klasių, tai tikrai dalyvių būtų pakankamai. Užtat klausytojų tikrai pasigedome, nebuvo visai...

Aktų salėje buvo pristatytos šios temos:

„Senovės istorijos atspindžiai“ (V.Arlauskaitė-Bulovienė)

„Septyni pasaulio stebuklai šių dienų žmogaus akimis“ (D.Rokas, S.Mikutis ,7c kl.)

„Egiptiečių hieroglifai ir jų reikšmė“ (L.Dapkutė, G.Jaciūtė, 7c kl.)

„Pirmykščių žmonių menas – piešiniai olose“ (R.Raudonius, 7d kl.)

„Kinijos civilizacijos išradimas ir Europa“ (K.Meškauskaitė, A.Paulauskaitė, 7c kl.)

„Antikos laimėjimas – architektūra“ (K.Stumbrys, 7b kl.) „Kinijos civilizacijos išradimas ir Europa“ (M.Sakalauskaitė, 7c kl.)

Pakalbinę konferencijoje dalyvavusius mokinius, sužinojome, kad konferencijos jiems buvo įdomios. Pasirinkę įvairias piešinių temas („Senovės Roma, „Graikija“..), moksleiviai vaizdavo „Triumfo arką“, „Senovės Romos karį“, „Graikijos architektūrą bei keramiką“... Vieni konferencijų dalyviai informacijos ieškojo internete, knygose, kitiems pakako turimų žinių. Dauguma jų teigė, kad dalyvavimas šiose konferencijose ir pramoga, ir pareiga. Visi tvirtino, kad tokių konferencijų tikrai reikėtų daugiau. Visos klasės savo darbus įvertino labai gerai, buvo jais patenkinti.

Dėkojame, visiems už nuoširdžius atsakymus. Džiugu, kad pirmas blynas neprisvilo. Tikimės, kad kitąmet panašios konferencijos sulauks didesnio susidomėjimo .

Inga Basevičiūtė, 2gb Autorės nuotraukos

5

Visa tiesa apie „Madų šou“

Kartu su pirmosiomis pavasario gėlėmis gimnazijoje „sužydėjo“ visų pamėgtas ir laukiamas „Madų šou“ (tai baigiamasis Menų ir technologijų savaitės renginys). Ši pramoga rengiama jau ketvirtus metus ir, pasak organizatorių, susilaukia vis daugiau žiūrovų bei dalyvių.

I-oji vieta – būrelis „Jaunieji dizaineriai“ kolekcija „Modelių agentūra „Spindesys“.

puikiai pasirodė, todėl komisijai buvo ypač sunku nuspręsti, kuriai kolekcijai turėtų būti skirta pirmoji vieta. Kol komisija (direktoriaus pav. ugdymui Jolita Jukštaitė, muzikos mokytoja – Giedrė Ūbienė, choreografijos mokytoja Giedrė Barkauskaitė, gimnazijos prezidentė Rūta Vladičkaitė, gimnazijos tarybos narė Rūta Stonytė) tarėsi ir balsavo, susirinkusiems dainavo

Austėja Žvirblytė, Ieva Vienažindytė, šoko merginų kolektyvas, vadovaujamas Giedrės Barkauskaitės. Galiausiai buvo nuspręsta, jog trečioji vieta atitenka būrelio „Jaunieji kolekcijos dizaineriai“ kolekcijai „Spalvoto sodininko svajonė“, antroji – 2ga klasės „Šokių revoliucijai“, o pirmoji – būrelio „Jaunieji dizaineriai“ kolekcijai „Modelių agentūra „Spindesys“. Deja, komisijos nuomonė nesutapo su žiūrovų nuomone.

Į keletą klausimų mums sutiko atsakyti viena iš komisijos narių, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolita Jukštaitė:

–Pagal kokius kriterijus buvo vertinami dalyviai?

–Jau ketveri metai „Madų šou“ renginio dalyviai vertinami pagal 4 kriterijus: rūbų modeliavimą, išradingą medžiagų panaudojimą, kolekcijos pristatymą ir temos atskleidimą.

–Ar visi buvo patenkinti renginiu?

–Nei šventės dalyvių, nei žiūrovų apklausos neatlikome, taigi į šį klausimą atsakyti negaliu. Manau, kad, kaip ir kiekviename renginyje, buvo visko: vieni džiaugėsi, kiti nusivylė, vieni buvo viskuo patenkinti, kiti ne...

Nukelta į 6 puslapį

Šiemet „Madų šou“ dalyviai pristatė savo kurtas drabužių kolekcijas tema „Mano svajonių profesija“. Parodytos kolekcijos buvo labai įvairios, įdomios bei išradingos. Jų buvo net 8:

7d klasės – „Gražuolių paradas“,

1gc klasės – „Naktis lėlių parduotuvėje“,

2ga klasės – „Šokių revoliucija“,

7b klasės – „Daktaras Aiskauda ir lialės“,

5c klasės – „DSM kolekcija“, Būrelio „Jaunieji

dizaineriai“ – „Spalvota sodininko svajonė“,

1gd klasės – „Welcome to the army“,

Būrelio „Jaunieji dizaineriai“ – „Modelių agentūra „Spindesys“.

Visi dalyviai ilgai ir kruopščiai ruošėsi, daug valandų praleido kurdami drabužius, įvaizdį, šokius. Tai nenuėjo veltui – publika žavėjosi pasirodymais ir drąsino dalyvius garsiais aplodismentais.

Nors dalyviai tiek užkulisiuose, tiek scenoje labai jaudinosi, visi

II-oji vieta – 2ga klasė „Šokių revoliucija“

6

Dalyviai išsirikiavo apdovanojimų paradui

Atkelta iš 5 puslapio

–Ar buvo detaliai apžiūrėti dalyvių drabužiai?

–Jeigu Jūs klausiate apie kostiumo siuvimo kokybės vertinimą, tai šito komisija nevertino, nes renginyje dalyvauja labai skirtingo amžiaus mokiniai, todėl vertinti jų siuvimo gebėjimus būtų neteisinga. Komisija kolekcijas vertino pagal aukščiau išvardytus kriterijus ir tai darė labai atsakingai.

Dalyvių fantazija buvo beribė

–Ar buvo atsižvelgta į žiūrovų nuomonę?

–Ne, į žiūrovų nuomonę atsižvelgta nebuvo, kolekcijas vertino tik komisijos nariai.

–Ar buvo dalykų, kuriuos reikėtų keisti, tobulinti kitais mokslo metais?

–Žinote, tobulėjimui ribų nėra. Todėl dalykų, kuriuos reikėtų tobulinti, atrandame kiekvienais metais. Šiemet pamatėme, kad ruošdamiesi renginiui dalyviai turėtų žinoti pagrindinius vertinimo kriterijus ir visus juos įgyvendintų savo kolekcijose. Pamatėme, kad

dalyviai daugiausia dėmesio skiria pristatymui, mažiau kreipia dėmesio į kolekcijos vientisumą, išradingą medžiagų panaudojimą bei temos atskleidimą.

–Kuo buvo apdovanoti dalyviai?

–Visi renginio dalyviai buvo apdovanoti padėkos raštais, saldainiais, o trys geriausios kolekcijos – ir įvairiomis tekstilės medžiagomis bei priemonėmis.–Sklinda gandai, jog kai kurie dalyviai ne patys ruošė drabužius. Kaip tai vertinate?

–Gandai yra gandai ir nesu linkusi juos vertinti.

Taip pat savo įspūdžiais dalijosi renginyje dalyvavusi Giedrė Kondratavičiūtė, 1gc:

Manau, kad turėjo laimėti 2ga klasė. Pasirodymas buvo super, akių

III-oji vieta – „Jaunieji kolekcijos dizaineriai“ kolekcijai Spalvoto sodininko dizaineriai“

atplėšt negalėjau! Ne taip, kaip kažkuri klasė, kuri ir vėl padarė seną „bajerį“ – pakvietė trečiokes, kad jos sušoktų... Bent jau linksma buvo . Žiūrovų gretos mažėja, o jei kas dar ir eina žiūrėti, tai daaaaaaug vaikučių pabiručių iki 7 klasės.

Dėl komisijos objektyvumo, tai pritariu daugumai – nemanau, kad ji buvo objektyvi. Matyt, kad mokytojai tikrai bus prisidėję prie rūbų kūrybinio proceso... Šiaip ar taip, pasirodymų tikrai buvo labai įvairių – šoko, vaidino, netgisavo kolekciją penktokės bandė pristatinėt... Tiesiai šviesiai sakau – mažiausiai pusę jų žiūrėdama galvojau, kad tik greičiau pasibaigtų. Tačiau buvo keletas ir tokių, kuriuos žiūrėdama akių atplėšt negalėjau.

Visas renginys labai skyrėsi nuo ankstesnių jau nuo pat pirmos minutės – visų pirma, tai žiūrovų kiekiu, antra – pasirodymų skaičiumi. Anksčiau viskas buvo matuojama daug didesniais skaičiais.

Ieva Bielinskytė, 2ga

7

Mes kartu!

Lietuvos mokinių parlamentas, prisijungdamas prie pilietinės solidarumo akcijos „Mes kartu! Laisvi ir nepriklausomi“, pakvietė visas Lietuvos mokyklų administracijas kartu su mokinių savivaldomis gegužės 8 dieną 12.00 val. sudaryti savo mokyklose gyvąsias bendruomenių grandines, taip išreiškiant Baltijos Tautų vienybę ir stiprybę sunkiausiais momentais.

Mūsų gimnazijos administracija, mokytojai ir mokiniai neabejodami prisijungė prie akcijos ir 12.05 val. susikibo rankomis į gyvąją grandinę, taip išsakydami savo pilietinę poziciją.

Akcija buvo skirta paremti Estiją ir priminti Europos sąjungos senbuvėms bei pasauliui, kad Europos tyla svarbiausiomis akimirkomis Baltijos valstybėms baigdavosi tragedija.

12.05 val. vienu metu Vilniuje, Rygoje, Taline ir pasieniuose, išreikšdami Baltijos Tautų vienybę ir stiprybę, piliečiai susikibo rankomis. Prisimindami Baltijos kelią lietuviai, latviai ir estai pareiškė, kad didžiausių išbandymų metu Baltijos Tautos visada stovės drauge.

Ingos Basevičiūtės (2gb) nuotrauka

Laimėjome konkursą – dalyvavome šventėje!

Šiemet mūsų gimnazijos aplinkotyros ir aplinkosaugos modulio mokiniai iliustruotų sentencijų konkurse „Vandens svarba žemėje“ laimėjo I vietą. Ta proga buvome pakviesti į gražią šventę UAB „Kauno vandenys“.

Žiūrėjome Vyto Juknevičiaus filmą „Vanduo ateičiai“, vykome į Eigulių vandenvietę, vandens tyrimų laboratoriją ir nuotekų valyklą Marvelėje.

* * *

Kelionė į „Kauno vandenis“ man labai pravertė. Dabar aš žinau, iš kur pas mane atkeliauja vanduo. Dar mačiau daugybę įrengimų. Tai man buvo daug įdomiau, negu žaisti su kompiuteriu ar žiūrėti televizorių.

Taip pat buvau ir laboratorijoje, kur tyrė vandenį. Ten bet kas negali įeiti, bet mums padarė išimtį.

Marvelėje buvome užlipę ant stogo, matėme baseinus. Buvo labai įdomu. Sužinojome, kur keliauja kanalizacijos atliekos ir kokio švarumo vanduo išleidžiamas į Nemuną. Kai pastatys biologinio valymo baseinus, Nemunas taps dar švaresnis. Visai neseniai į jį su kanalizacijos vandenimis patekdavo 60–70 tonų ir kitų priemaišų.

Irenos Gronskienės nuotrauka Vida Pečeliūnaitė, 6d

Skelbimai

Gimnazijos administracija praneša, kad balandžio mėn. vyks šie renginiai:

3d. – tautinių šokių būrelio koncertas tėvams.

3-4d. – veiksmo savaitės renginiai.

4d. – projektas „Gegutės šventė“.

5d. – prevencinės darbo grupės posėdis.

5d. – Kauno r. moksleivių žaidynių futbolo varžybos.

8-22d. – akcija „Mokykla – nerūkymo zona“.

8-25d. – gegužė – mėnuo be smurto prieš vaikus. Smurto prevencijos akcija „Mes stabdome smurtą“.

9-10d. – pradinio ugdymo pasiekimų patikra 4-ose klasėse.

9d. – projektas „Eurodienos minėjimas“.

10d. – Kauno r. moksleivių žaidynių lengvosios atletikos pirmenybės.

10d. – matematikos kontroliniai darbai 6, 8 klasių, 2 gimnazijos klasių mokiniams.

11d. – paskutinio skambučio šventė.

16d. – matematikos mokyklinis egzaminas.

18d. – biologijos mokyklinis egzaminas.

21-25d. – projektas 5 klasių mokiniams „Baltų tikėjimo atspindžiai šių dienų Lietuvoje“.

22d. – lietuvių gimtosios kalbos (interpretacija) mokyklinis egzaminas.

23d. – lietuvių gimtosios kalbos (testas) valstybinis egzaminas.

25d. – informacinių technologijų mokyklinis egzaminas.

28d. – klasių valandėlės. 28-31d. – miško, menų, sporto

ir turizmo dienos pradinių klasių mokiniams.

30d. – anglų kalbos mokyklinis egzaminas.

8

Laikraštį leidžia Jaunųjų žurnalistų būrelis

Atkelta iš 1 puslapio

Gero vėjo!

„Noriu palikti keletą patarimų: kartais reikia pabūti vienam ir susivokti savyje... Kartais reikia nusišypsoti, kad ir kaip ašaros skruostais tekėtų... Kartais reikia įveikti tai, kad yra neįmanoma... Kartais reikia stengtis dėl to, kas tau svarbu... Kartais reikia pakovoti... Ir visada reikia mylėti...“

* * *

„Mielieji, netikėkite, kai jums sakys, jog paskutiniai metai mokykloje yra sunkiausi. Taip, jie tikrai atsakingiausi, nes per juos sieksite svarbiausių savo tikslų, tačiau tai nėra taip sunku ir neįmanoma, kai žinai, ko nori“.

* * *

„Visi patirti išgyvenimai suformavo mano asmenybę, mano požiūrį į gyvenimą. Jeigu mokykloje nebūčiau patyrusi liūdnų akimirkų, gal aš būčiau visiškai kitokia. Drąsiai galiu pasakyti, kad džiaugiuosi viskuo, ką man teko patirti mokykloje per dvylika metų“.