2007 m. ruduo - european commissionec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/archives/eb/...2007 m....

EUROBAROMETRAS 68 VISUOMENĖS NUOMONĖ EUROPOS SĄJUNGOJE

2007 m. ruduo

ŠALIES ATASKAITA

LIETUVA

Sta

ndar

tinis

Eur

obar

omet

ras

68 /

Rud

uo 2

007

– TN

S O

pini

on &

Soc

ial

Šį tyrimą užsakė ir koordinavo Komunikacijos generalinis direktoratas Ši ataskaita buvo parengta Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje Šis dokumentas neatspindi Europos Komisijos požiūrio Jame pateiktos autoriaus interpretacijos ir nuomonės.

Standartinis Eurobarometras Europos Komisija

2

Tyrimas Lietuvoje atliktas TNS Gallup Ataskaitą parengė Dr. Mindaugas Degutis

1. Lietuva Europos Sąjungoje .................................................................... 4

1.1. Pasitenkinimas įvairiomis gyvenimo sritimis ................................................ 6 1.1.1. Esamos padėties įvertinimas ...................................................................... 6 1.1.2. Ateinančių metų lūkesčiai .......................................................................... 13

1.2. Pasitikėjimas institucijomis................................................................................ 19 1.3. Narystės Europos Sąjungoje nauda ................................................................ 21 1.4. Svarbiausios problemos .................................................................................... 23 1.5. Europos Sąjungos poveikis įvairioms gyvenimo sritims............................... 25 1.6. Lietuvos padėtis Europos Sąjungoje ............................................................... 27

2. Europos Sąjungos įvaizdis ir vertinimas ............................................ 28

2.1. Europos Sąjungos įvaizdis ................................................................................ 28 2.2. Demokratija Europos Sąjungoje ...................................................................... 29 2.3. Europos Sąjungos ateitis .................................................................................. 29

3. Europos Sąjungos veikla ...................................................................... 31

3.1. Informuotumas apie politinius reikalus............................................................ 31 3.2. Nuostatos dėl svarbiausių Europos Sąjungos reikalų .................................. 32 3.3. Sprendimų priėmimo lygmenys........................................................................ 33 3.4. Vieningos Europos Sąjungos veiksniai ........................................................... 35

4. Europos Sąjungos institucijos.............................................................. 36

5. Žiniasklaida ir Europos Sąjunga.......................................................... 37

Priedas Nr. 1. Techninė informacija........................................................ 39

Priedas Nr. 2. Klausimynas ...................................................................... 42

3

Įvadas

2007 m. rudenį visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse vykdytas standartinis Eurobarometro tyrimas. Ši ataskaita yra skirta pagrindiniams studijos rezultatams apžvelgti. Ataskaitoje yra analizuojami Lietuvos gyventojų atsakymai į pagrindinius tyrimo klausimus, taip pat šie atsakymai lyginami su visų 27 Europos Sąjungos narių atsakymų vidurkiais. Be to, yra pateikiami palyginimai su ankstesniųjų tyrimų duomenimis bei analizuojami apklausos rezultatai įvairiose socialinėse ir demografinėse respondentų grupėse. Tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo apklausta 1016 respondentų, kuriems yra 15 ir daugiau metų. Respondentų atranka buvo vykdoma taikant atsitiktinės – tikimybinės atrankos metodą ir reprezentuoja visos Lietuvos gyventojų nuomonę. Apklausa buvo vykdoma personalinio interviu būdu respondento namuose naudojant CAPI (Computer Assisted Personal Interviews) sistemą. Apklausa vykdyta nuo 2007 m. rugsėjo 24 d. iki spalio 15 d. Tyrimo klausimynas ir techninė informacija apie tyrimą pridedami kaip šios ataskaitos priedai.

4

1. Lietuva Europos Sąjungoje Pastaraisiais mėnesiais tiek Europos, tiek ir viso pasaulio žiniasklaida yra persmelkta abejonėmis dėl ekonomikos ateities. Problemos nekilnojamojo turto ir kredito rinkose, infliacijos augimas kelia nerimą dėl galimo pasaulinės ekonomikos sulėtėjimo, bei rimtas pasekmes turėsiančių regioninių krizių. Šių ekonominių problemų aptarimas sulaukia labai daug viešo dėmesio ir Lietuva šiuo atveju - ne išimtis. Ne vienas užsienio ekspertas piešia ganėtinai nestabilaus Lietuvos ūkio augimo perspektyvą, kalbėdami apie staigų ekonomikos augimo sulėtėjimą ir nevaldomą infliaciją, o kiekvienas Lietuvos pilietis atėjęs į parduotuvę gali įsitikinti kad infliacija yra ne tik statistikos departamento ataskaitose, bet ir lentynose. Dėl šių ir kitų priežasčių, kainų kilimas absoliučios daugumos gyventojų yra įvardijamas kaip pagrindinė Lietuvos problema, procentine išraiška beveik dvigubai aplenkusi ankstesnį lyderį – nusikalstamumą. Tai savo ruožtu kelia abejones dėl ateities perspektyvų. Ilgą laiką didėjęs optimizmas dėl ateities per paskutinį pusmetį gerokai (beveik 10 procentinių punktų) smuktelėjo. Lietuvos gyventojai yra mažiau optimistiški tiek šalies ekonominės padėties, tiek savo asmeninės gerovės požiūriu. Šiandien šie rodikliai artimi 2003 metų lygmeniui, kai Lietuva dar nebuvo įstojusi į ES. Tiesa, jis dar toli nuo 1998 – 2000 m. žemumų. Nepaisant nerimo dėl ateities, Lietuvos gyventojai pakankamai gerai vertina savo šiandieninę padėtį, taip pat lieka tokiais pačiais karštais Europos Sąjungos narystės šalininkais. Lietuvos piliečiai yra vieni iš palankiausiai vertinančių ES narystės naudą šaliai, mato teigiamą ES įvaizdį ir pasitiki ES institucijomis. Lietuvos piliečiai mano, kad Europos Sąjunga daro teigiamą įtaką beveik visose srityse. Vienintelės išimtys yra kainų kilimas bei mokesčiai. Brangstantis pragyvenimas ir didėjantys kai kurių prekių akcizai yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos piliečiai neigiamai vertina ES įtaką mokesčiams bei kainų augimui. Taigi belieka stebėti, ar kylančios kainos nesmogs ne tik piniginėms, bet ir Europos Sąjungos įvaizdžiui Lietuvoje. Galima manyti, kad infliacija jau sudavė stiprų smūgį pasitikėjimui Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Metų pradžioje dar kilęs pasitikėjimas šia institucija, dabar jau vėl smunka. Pasitikėjimas kitomis valstybės institucijomis taip pat lieka žemas. Gyventojų manymu, nepatenkinamas, nekonstruktyvus ir dažnai abejonių dėl skaidrumo keliantis jų darbas toliau didina valstybės ir visuomenės susvetimėjimą. Pasitenkinimo demokratijos padėtimi rodiklis šį rudenį yra vienas žemiausių per visą Lietuvos istoriją. O tai kelia ir retorinį klausimą: ar gali šalis ir jos vyriausybė, kuria nepasitiki piliečiai, turėti reikšmingą

5

įtaką Europos Sąjungoje? Lietuvos piliečiai reikšmingai mažiau tiki savo valstybės sugebėjimais atstovauti savo interesus ES nei kitų ES narių piliečiai. Lietuvos piliečiai pasisako už papildomų kompetencijų delegavimą Europos Sąjungai įvairiose politikos srityse. Tai susiję su menku pasitikėjimu valstybės institucijomis, demokratijos kokybe ir kontrastuojančiu, aukštu pasitikėjimo ES institucijomis lygiu. Dėl šių priežasčių 2007 m. gruodžio 13 d. pasirašyta Lisabonos sutartis, leisianti Sąjungai efektyviau ir skaidriau priimti sprendimus bei suteiksianti naujų galių užsienio politikos ir saugumo srityje, turėtų atitikti Lietuvos piliečių lūkesčius. Ši apklausa buvo atlikta dar prieš Lietuvai įsiliejant į Šengeno erdvę. Galbūt galimybė keliauti po Europą su dar mažiau kliūčių, paskatins lietuvius jaustis labiau europiečiais.

6

1.1. Pasitenkinimas įvairiomis gyvenimo sritimis 1.1.1. Esamos padėties įvertinimas Palyginti su 2007 m. pavasariu, Lietuvos gyventojų, teigiančių, kad jie yra patenkinti dabartiniu savo gyvenimu, dalis išliko tokia pati - šiuo metu beveik du trečdaliai lietuvių yra patenkinti savo padėtimi. Pasitenkinimo gyvenimu lygis visoje ES taipogi išliko toks pats – kaip ir pavasarį, taip ir šį rudenį vidutiniškai 80 procentų ES gyventojų yra patenkinti savo gyvenimu. Labiausiai iš visų ES narių savo gyvenimu yra nepatenkinti vengrai, portugalai bei rumunai, tuo tarpu labiausiai patenkinti – Danijos, Olandijos, Švedijos, Suomijos bei Liuksemburgo gyventojai.

1 lentelė. Pasitenkinimas gyvenimu.

Lietuva 2007 ruduo

Lietuva 2007 pavasaris

ES – 27 2007 ruduo

ES – 25 2007 pavasaris

Patenkintas 66% 65% 80% 80%

Nepatenkintas 32% 34% 20% 19%

N/N 2% 1% - 1%

KLAUSIMAS: Apskritai Jūs esate labai patenkinta(s), labiau patenkinta(s), labiau nepatenkinta(s) ar visiškai

nepatenkinta(s) gyvenimu, kurį dabar gyvenate?

Labiausiai patenkinti savo gyvenimu yra jauni žmonės – 15-24m. amžiaus Lietuvos piliečiai (žr. 1 diagramą).

7

1 diagrama

Pasitenkinimas gyvenimu

66%

59%

80%

65%

55%

57%

61%

60%

66%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Vyrai

Moterys

15-24

25-39

40-54

55+

Kaimiškos vietovės

Maži ir vidutiniai miesteliai

Dideli miestai

Patenkintųjų procentas

Lytis

Viet

ovės

dyd

isA

mži

us

8

Nors daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų bei dar daugiau visų ES piliečių yra patenkinti savo gyvenimu, kur kas mažiau jų mano, kad reikalai jų šalyje krypsta į gerąją pusę. Tačiau kalbėdami apie tai, kokia padėtis yra Europos Sąjungoje, tiek lietuviai, tiek ES piliečiai yra kur kas optimistiškesni (pvz., 66 proc. lietuvių yra patenkinti savo gyvenimu, tačiau tik 39 proc. jų nuomone, reikalai Lietuvoje krypsta į gerąją pusę; tuo tarpu, kad reikalai ES krypsta į gerąją pusę, tiki 58 proc. Lietuvos gyventojų).

2 lentelė. Bendras esamos padėties įvertinimas.

Lietuva 2007 ruduo

ES – 27 2007 ruduo

Lietuvoje Europos

Sąjungoje Savo šalyje

Europos

Sąjungoje Reikalai krypsta į

gerąją pusę 39% 58% 34% 40% Reikalai krypsta į

blogąją pusę 41% 8% 41% 23%

Nei taip, nei ne 16% 16% 20% 21% N/N 4% 18% 5% 16%

KLAUSIMAS: Bendrai kalbant, ar, Jūsų manymu, šiuo metu reikalai krypsta į gerąją pusę, ar į blogąją pusę…?

9

Lietuviai prasčiausiai vertina socialinį gerbūvį savo šalyje – šio aspekto vertinimas nuo ES vidurkio atsilieka 18 p.p (čia ir toliau – procentiniai punktai) - bei Lietuvos ekonomikos padėtį – skirtumas nuo ES vidurkio yra 17 p.p. Lietuvos darbo rinkos padėtį Lietuvos gyventojai vertina kur kas geriau negu vidutinis ES pilietis – pusės lietuvių bei 36 proc. ES piliečių manymu, šalyje padėtis šiuo aspektu yra gera. Kaip ir ES piliečiai, lietuviai geriausiai vertina Europos ekonomikos padėtį. Lietuviai palankiau į tai žiūri negu vidutinis ES pilietis – 75 proc. Lietuvos gyventojų ir 58 proc. ES piliečių nuomone, Europos ekonomikos padėtis yra gera.

3 lentelė. Padėties įvairiose srityse vertinimas.

Lietuva 2007 ruduo

ES – 27 2007 ruduo

Gera Bloga Gera Bloga Lietuvos ekonomikos

padėtis 31% 66% 48% 49%

Europos ekonomikos padėtis 75% 10% 58% 27%

Lietuvos darbo rinkos padėtis 50% 44% 36% 61%

Aplinkos padėtis Lietuvoje 49% 46% 46% 51%

Socialinio gerbūvio padėtis Lietuvoje 28% 69% 46% 49%

KLAUSIMAS: Kaip Jūs įvertintumėte esamą padėtį kiekvienoje iš šių sričių?

10

2 diagrama

11

3 diagrama

12

4 diagrama

13

1.1.2. Ateinančių metų lūkesčiai Kaip ir 2007 m. pavasarį, taip ir dabar Lietuvos gyventojai optimistiškiau prognozuoja savo ateitį negu vidutinis ES pilietis – manančių, kad metai bus geresni, Lietuvoje yra 4-5 p.p. daugiau negu vidutiniškai visoje ES, o ypač skiriasi lietuvių ir ES piliečių prognozės apie asmenines galimybes rasti darbą (+10 p.p.) bei įsidarbinimo galimybes šalyje (+19 p.p.). Lyginant rudens ir pavasario rezultatus, matyti, jog lietuvių optimizmas prognozuojant padėtį savo šalyje slūgsta – šį rudenį padaugėjo manančių, kad ateinantys metai bus blogesni, ir sumažėjo optimistų įvairiose srityse. Manančių, kad gyvenimas bendrai bus blogesnis, padaugėjo 11 p.p., kad bus blogesnė ekonominė padėtis – 12 p.p., šeimos finansinė padėtis – 12 p.p.. Nuomonė apie asmenines galimybes rasti darbą išliko beveik nepasikeitusi, tuo tarpu manančių, kad įsidarbinimo galimybės Lietuvoje pagerės, sumažėjo 8 p.p. Taigi, kaip jau buvo minėta, šie ateities prognozių rodikliai šiemet krenta ir yra panašūs į 2003m. rudens lygį, Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą (žr. 5 diagramą).

14

4 lentelė. Nuomonė apie artimiausius 12 mėnesių.

2007

ruduo

2007

pavasaris

2007

ruduo

2007

pavasaris

2007

ruduo

2007

pavasaris

2007

ruduo

2007

pavasaris

Jūsų gyvenimą bendrai

Geresni Blogesni Tokie patys N/N

Lietuva 34% 45% 21% 10% 43% 42% 2% 3%

ES - 27 30% 37% 13% 11% 54% 49% 3% 3%

Ekonominę padėtį Lietuvoje


Lietuva 29% 41% 27% 15% 38% 37% 6% 7%

ES - 27 24% 28% 26% 27% 44% 38% 6% 7%

Jūsų šeimos finansinę padėtį


Lietuva 30% 38% 23% 11% 45% 48% 2% 3%

ES - 27 25% 27% 19% 16% 53% 54% 3% 3%

Įsidarbinimo galimybes Lietuvoje


Lietuva 45% 53% 10% 7% 38% 31% 7% 9%

ES - 27 26% 31% 25% 27% 43% 35% 6% 7%

Jūsų asmenines galimybes rasti

darbą Geresni Blogesni Tokie patys N/N

Lietuva 32% 33% 14% 12% 40% 37% 14% 18%

ES - 27 22% 23% 8% 8% 61% 60% 9% 9%

Klausimas: Kokius lūkesčius Jūs siejate su artimiausiais 12 mėnesių: ar artimiausi 12 mėnesių, Jūsų

manymu, bus geresni, blogesni ar tokie pat, kalbant apie … ?

15

5 diagrama

Lūkesčių dinamika

23

3429

4035

38 37

43 45

34

17

24 24

3530 29 31

3741

2927

3439 38

30

10

5

15

3328

6

23

30

0

10

20

30

40

50

1999/2000žiema

2001ruduo

2003ruduo

2004pavasaris

2004ruduo

2005pavasaris

2005ruduo

2006pavasaris

2006ruduo

2007pavasaris

2007ruduo

Proc

enta

s m

anančių,

kad

bus

ger

esni

Gyvenimas bendrai Ekonominė padėtis Lietuvoje Šeimos finansinė padėtis

KLAUSIMAS: Kokius lūkesčius Jūs siejate su artimiausiais 12 mėnesių: ar artimiausi 12 mėnesių, Jūsų manymu, bus geresni, blogesni ar tokie patys, kalbant apie … ?

Kaip ir praėjusį pavasarį, didžiausi optimistai vertindami savo gyvenimo perspektyvas išlieka jaunesnio amžiaus bei didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai. Tačiau ekonomikos perspektyvas bei įsidarbinimo Lietuvoje galimybes beveik vienodai gerai vertina visi gyventojai: skirtumai tarp amžiaus grupių yra nedideli, o mažesnių miestų ir kaimų gyventojų nuomonė nesiskiria nuo gyvenančių didmiesčiuose (žr. 7 ir 9 diagramas).

16

6 diagrama

Artimiausius 12 mėnesių gyvenimas bendrai bus geresnis

36%

32%

57%

44%

29%

17%

29%

32%

43%

0% 20% 40% 60% 80%

Vyrai

Moterys

15-24

25-39

40-54

55+



Dideli miestai

Taip manančiųjų procentas

Lytis

Viet

ovės

dy

dis

Am

žius

7 diagrama

Artimiausius 12 mėnesių ekonominė padėtis Lietuvoje bus geresnė

30%

28%

43%

29%

31%

20%

31%

26%

33%

0% 20% 40% 60%

Vyrai

Moterys

15-24

25-39

40-54

55+



Dideli miestai


Lytis

Viet

ovės

dy

dis

Am

žius

17

8 diagrama

Artimiausius 12 mėnesių šeimos finansinė situacija bus geresnė

32%

29%

52%

37%

26%

15%

26%

28%

37%

0% 20% 40% 60% 80%

Vyrai

Moterys

15-24

25-39

40-54

55+



Dideli miestai


Lytis

Viet

ovės

dy

dis

Am

žius

9 diagrama

Artimiausius 12 mėnesių įsidarbinimo galimybės Lietuvoje bus geresnės

44%

45%

50%

50%

46%

36%

41%

45%

48%

0% 20% 40% 60% 80%

Vyrai

Moterys

15-24

25-39

40-54

55+



Dideli miestai


Lytis

Viet

ovės

dy

dis

Am

žius

18

10 diagrama

Artimiausius 12 mėnesių asmeninės galimybės rasti darbą Lietuvoje bus geresnės

37%

29%

58%

47%

28%

8%

25%

31%

42%

0% 20% 40% 60% 80%

Vyrai

Moterys

15-24

25-39

40-54

55+



Dideli miestai


Lytis

Viet

ovės

dy

dis

Am

žius

19

1.2. Pasitikėjimas institucijomis Kaip ir anksčiau, taip ir šį rudenį išlieka tendencija, jog lietuviai mažai pasitiki valstybinėmis institucijomis., 69 proc. Lietuvos gyventojų nepasitiki Lietuvos Vyriausybe (2007m. pavasarį – 67 proc.), o 81 proc. – Seimu (2007m. pavasarį 79 proc.). Palyginti su 2007m. pavasariu, sumažėjo pasitikėjimas televizija (-6 p.p.), o taip pat -- interneto žiniasklaida (-5 p.p.). Šiek tiek sumažėjo ir pasitikėjimas Europos Sąjunga (nuo 65 proc. iki 59 proc.). Valstybės institucijomis, profsąjungomis bei politinėmis partijomis lietuviai yra linkę pasitikėti mažiau negu vidutinis ES pilietis; panašiai kaip ir vidutinis europietis lietuviai pasitiki radiju ir internetu, religinėmis institucijomis, šiek tiek labiau – televizija ir spauda. Tuo tarpu Europos Sąjunga lietuviai pasitiki labiau nei ES-27 piliečiai (atitinkamai 59 proc. ir 48 proc.).

5 lentelė. Pasitikėjimas įvairiomis institucijomis.

Lietuva ES - 27

Linkęs

pasitikėti

Linkęs

nepasitikėtiN/N

Linkęs

pasitikėti

Linkęs

nepasitikėti N/N

Radiju 60% 33% 7% 60% 31% 9%

Televizija 60% 35% 5% 52% 43% 5%

Europos Sąjunga 59% 21% 20% 48% 36% 16%

Spauda 50% 45% 5% 44% 49% 7%

Internetu 35% 23% 42% 33% 35% 32% Lietuvos Respublikos

Vyriausybe 24% 69% 7% 34% 59% 7%

Lietuvos Respublikos Seimu 13% 81% 6% 35% 56% 9%

Teisingumu / Lietuvos teisėsaugos sistema 25% 66% 9% 47% 46% 7%

Policija 35% 56% 9% 64% 31% 5%

Kariuomene 53% 21% 26% 71% 19% 10%

Religinėmis institucijomis 44% 36% 20% 46% 42% 12%

Profsąjungomis 23% 38% 39% 39% 45% 16%

Politinėmis partijomis 7% 86% 7% 18% 75% 7%

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną iš šių institucijų, ar Jūs linkęs/usi ja pasitikėti, ar linkęs/usi

nepasitikėti? (SKAITYTI).

20

Išlieka tendencija, kad Europos Sąjunga labiau pasitiki tie, kurie mano, kad narystė Europos Sąjungoje yra naudinga šaliai, ir tiki, kad reikalai ES krypsta gera linkme, apibūdina Europos Sąjungos įvaizdį kaip pozityvų bei pasisako už eurą ar optimistiškai žvelgia į ES ateitį bei plėtrą: 66 procentai manančiųjų, kad narystė ES yra naudinga Lietuvai, pasitiki šia organizacija ir tik 30 procentų tų, kurie neįžvelgia naudos Europos Sąjungoje, pasitiki ja. Pasitikėjimas ES sumažėjo ir tarp tų žmonių, kurie iš principo mano, kad ES yra teigiamas dalykas – šių metų pavasarį ES pasitikėjo 72 procentai, o šį rudenį – 66 procentai manančiųjų, kad narystė ES yra naudinga Lietuvai, atitinkamai 81 proc. ir 72 proc. turinčių pozityvų ES įvaizdį, 74 proc. ir 67 proc. pasisakančių už eurą, 75 proc. ir 67 proc. žvelgiančių optimistiškai į ES ateitį. 11 diagrama

Pasitikėjimas institucijomis

26

15

65

48

66

40

24

13

59

50

60

35

0

10

20

30

40

50

60

70

80

LietuvosVyriausybe

LietuvosRespublikos

Seimu

EuroposSąjunga

Spauda Televizija Internetu

Proc

enta

i pas

itiki

2007 pavasaris 2007 ruduo

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną iš šių institucijų, ar Jūs linkęs ja pasitikėti, ar linkęs nepasitikėti? (SKAITYTI)

21

1.3. Narystės Europos Sąjungoje nauda Palankiausiai narystės ES atžvilgiu nusiteikę yra Airijos, Lenkijos, Lietuvos, Estijos ir Graikijos gyventojai – atitinkamai 87 proc., 83 proc., 81 proc. ir 80 proc. - jų mano, kad narystė ES yra naudinga šaliai. Šie rodikliai yra kur kas didesni už ES vidurkį – tik šiek tiek daugiau negu pusė visų ES piliečių (58 proc.) mano, kad narystė ES yra naudinga jų šaliai. Lietuvos gyventojai taipogi palankiau žiūri į narystę Europos Sąjungoje negu kaimynai latviai – manančių, kad narystė ES yra naudinga šaliai, Latvijoje yra vos 57 proc. Visgi tai gerokai daugiau negu tokiose šalyse kaip Kipras, Didžioji Britanija ar Vengrija, kur manančiųjų, kad narystė ES yra nenaudinga šaliai, yra apie pusę – atitinkamai 52 proc., 47 proc. ir 47 proc.

6 lentelė. Nuomonė apie narystės ES naudą.

Lietuva Latvija Estija ES - 27

Naudinga 81% 57% 80% 58%

Nenaudinga 10% 32% 14% 29%

N/N 9% 11% 6% 13%

KLAUSIMAS: Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ar, Jūsų manymu, narystė Europos Sąjungoje Lietuvai yra

naudinga, ar ne?

22

Palankumas ES šių metų rudenį išliko toks pats kaip ir praėjusį laikotarpį. (žr. 12 diagramą). 12 diagrama

Požiūris į narystę ES

4353 54

6958

7872 70 72 77 81 81

0

20

40

60

80

100

1999žiema

2001ruduo

2002ruduo

2003ruduo

2004pavasaris

2004ruduo

2005pavasaris

2005ruduo

2006pavasaris

2006ruduo

2007pavasaris

2007ruduo

Pro

cent

as m

anančių,

kad

nar

ystė

nau

ding

a

KLAUSIMAS: Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ar, Jūsų manymu, narystė Europos Sąjungoje Lietuvai yra naudinga, ar ne?

Kaip ir praėjusį pavasarį, požiūryje į ES beveik nėra jokių reikšmingų skirtumų demografinėse visuomenės grupėse. Šiek tiek palankiau į ES žiūri jauniausieji, ir ne taip palankiai – vyriausieji Lietuvos gyventojai (žr. 13 diagramą). 13 diagrama

Ar Lietuvai naudinga narystė Europos Sąjungoje

85%

79%

88%

84%

85%

73%

80%

82%

81%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Vyrai

Moterys

15-24

25-39

40-54

55+



Dideli miestai

Procentas manančiųjų, kad naudinga

Lytis

Viet

ovės

dy

dis

Am

žius

23

1.4. Svarbiausios problemos Svarbiausios problemos lietuviams kaip ir daugelį praėjusių metų susijusios su ekonomika, nusikalstamumu bei sveikatos apsaugos sistema. (žr. 7 lentelę). Kaip ir Lietuvoje, taip ir Europos Sąjungoje svarbiausios problemos --- kylančios kainos, infliacija bei nusikalstamumas. Skirtingai negu lietuviai, ES piliečiai yra labiau sunerimę dėl nedarbo lygio – šią problemą svarbia laiko apie ketvirtadalį visų ES gyventojų. Visgi nedarbo aktualumas ES nepaliaujamai mažėja – 2007m. pavasarį nedarbą kaip vieną svarbiausių problemų įvardijusių žmonių buvo 34 proc., 2006m. rudenį – 40 proc. Palyginti su praėjusiu pusmečiu, Lietuvoje sumažėjo tokių problemų kaip nusikalstamumo, ekonominės padėties bei nedarbo akcentavimas (atitinkamai 12 p.p., 8 p.p. ir 6 p.p.), tačiau smarkiai padidėjo susirūpinimas kylančiomis kainomis, infliacija (14 p.p.). Susirūpinimas šia problema padidėjo ir ES lygiu (8 p.p.). Kaip ir anksčiau, Lietuvos ir ES piliečių suvokimas apie terorizmo ir imigracijos problemas labai skiriasi: ES imigraciją kaip problemą mini 15 procentų apklaustųjų, o terorizmą - 10 procentų. Lietuvoje - atitinkamai 6 ir 1 procentas. Taip pat mažiau negu ES piliečiams lietuviams nerimą kelia aplinkos apsauga ir nedarbas, o šiek tiek daugiau – mokesčių lygis bei nusikalstamumo problemos. Visgi reikšmingiausiai skiriasi kylančių kainų/ infliacijos problemų suvokimas – šias problemas mini atitinkamai 26 proc. visos ES gyventojų ir net 62 proc. Lietuvos piliečių. Kylančių kainų, infliacijos problema dar aktualesnė Latvijos bei panašiai – Slovėnijos bei Estijos gyventojams (šią problemą paminėjo atitinkamai 77 proc., 63 proc. ir 58 proc. respondentų), tuo tarpu mažiausiai ji atrodo svarbi Turkijos, Švedijos, Danijos ir Didžiosios Britanijos piliečiams (iki 10 proc. paminėjusių šias problemas).

24

7 lentelė. Svarbiausios problemos Lietuvoje.

Lietuva

2007 ruduo

Lietuva 2007 pavasaris

ES – 27 2007 ruduo

ES – 25 2007 pavasaris

Kylančios kainos, infliacija 62% 38% 26% 18%

Nusikalstamumas 34% 44% 24% 24%

Sveikatos apsaugos sistema 20% 19% 21% 18%

Ekonominė padėtis 18% 26% 17% 20%

Mokesčiai 15% 12% 9% 8%

Pensijos 12% 12% 14% 12%

Aprūpinimas būstu 9% 7% 8% 8%

Nedarbas 7% 13% 27% 34%

Švietimo sistema 7% 5% 9% 9%

Imigracija 6% 9% 15% 15%

Energetika 5% 8% 4% 4%

Aplinkos apsauga 1% 1% 7% 7%

Terorizmas 1% 1% 10% 12%

Gynyba, užsienio politika 0% 1% 2% 2%

Kita 1% 2% 2% 1%

KLAUSIMAS: Kokios dvi svarbiausios problemos šiuo metu iškyla Lietuvai?

Jau kelerius metus išlieka ta pati tendencija, jog vyriausio amžiaus gyventojams svarbiausios problemos yra susiję su sveikatos apsauga bei pensijomis. Jaunesniems,(15 – 39 m. amžiaus) respondentams kur kas labiau rūpi problemos, susijusios su ekonomika: nedarbas, imigracija, švietimo sistema, aprūpinimas būstu, mokesčiai, tuo tarpu kylančių kainų problema yra panašiai aktuali visose amžiaus grupėse, išskyrus pačius jauniausius respondentus (15-24 m. amžiaus).

25

1.5. Europos Sąjungos poveikis įvairioms gyvenimo sritims Lietuvos gyventojų nuomone, Europos Sąjunga daro didesnį teigiamą nei neigiamą poveikį visoms sritims, išskyrus mokesčių politiką bei kainų kilimą/infliaciją (manančių, kad ES daro teigiamą poveikį šioms sritims yra atitinkamai 26 proc. ir 20 proc., o neigiamą - 29 proc. ir 50 proc.). Didžiausią teigiamą poveikį, lietuviai mano, kad ES daro gynybai ir užsienio politikai, ekonominei padėčiai, kovai su terorizmu, kovai su nedarbu bei aplinkos apsaugai. Vidutinis ES gyventojas prioritetus dėlioja šiek tiek kitaip: jis mano, jog ES teigiamą poveikį daro kovai su terorizmu, aplinkos apsaugai, gynybai ir užsienio politikai, kovai su nusikalstamumu bei ekonominei padėčiai. Lietuvos gyventojai kur kas dažniau mano, kad ES daro teigiamą poveikį kovai su nedarbu (daugiau 31 p.p.) bei ekonominei padėčiai (31 p.p.), tuo tarpu 14 p.p. daugiau lietuvių galvoja, jog ES daro neigiamą poveikį kainų kilimui/ infliacijai.

26

8 lentelė. Europos Sąjungos poveikis įvairioms sritims.

Lietuva ES - 27*

Teig

iamą

Nei

giam

ą

Nei

teig

iamą,

ne

i nei

giam

ą

N/N

Teig

iamą

Nei

giam

ą

Nei

teig

iamą,

ne

i nei

giam

ą

N/N

Gynybai ir užsienio politikai 63% 4% 21% 12% 48% 12% 27% 13%

Ekonominei padėčiai 62% 9% 20% 9% 39% 20% 29% 12%

Kovai su terorizmu 58% 6% 26% 10% 57% 11% 22% 10%

Kovai su nedarbu 56% 10% 26% 8% 25% 24% 40% 11%

Aplinkos apsaugai 53% 6% 31% 10% 52% 14% 24% 10% Kovai su

nusikalstamumu 45% 8% 39% 8% 41% 13% 36% 10%

Viešajam transportui 40% 6% 43% 11% 29% 13% 45% 13%

Imigracijai 39% 21% 27% 13% 29% 28% 31% 12%

Švietimui 36% 9% 44% 11% 26% 16% 45% 13%

Sveikatos apsaugai 35% 11% 44% 10% 22% 19% 47% 12%

Pensijoms 28% 10% 52% 10% 15% 21% 50% 14%

Mokesčių politikai 26% 29% 30% 15% 16% 27% 43% 14%

Kainų kilimui/infliacijai 20% 50% 21% 9% 21% 36% 31% 12%

Aprūpinimui būstu 20% 14% 55% 11% 17% 19% 49% 15%

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną, ar, Jūsų manymu, Europos Sąjunga daro teigiamą poveikį,

neigiamą poveikį ar nei teigiamą, nei neigiamą poveikį šiems dalykams Lietuvoje?

27

1.6. Lietuvos padėtis Europos Sąjungoje Lietuviai dažniau nei ES gyventojai mano, kad didžiosios šalys turi didžiausią galią

Europos Sąjungoje; atitinkamai mažesnė dalis Lietuvos gyventojų galvoja, kad ES

atsižvelgiama į Lietuvos nuomonę. Lietuviai išlieka optimistai , vertindami Lietuvos įtakos

didėjimą ir ateityje. Atitinkamai, tik 48 proc. lietuvių (ES – 61 proc.) mano, kad ES

atsižvelgiama į Lietuvos nuomonę.

9 lentelė. Lietuvos padėtis Europos Sąjungoje

Lietuva ES – 27*

Linkęs sutikti

Linkęs nesutikti N/N Linkęs

sutikti Linkęs

nesutikti N/N

Didžiosios šalys turi didžiausią galią Europos

Sąjungoje 82% 9% 9% 74% 17% 9%

Lietuva ateityje taps įtakingesnė Europos

Sąjungoje 54% 33% 13% 43% 39% 18%

ES atsižvelgiama į Lietuvos nuomonę 48% 37% 15% 61% 31% 8%

Aš suprantu, kaip veikia Europos Sąjunga 41% 48% 11% 40% 51% 9%

Europos Sąjunga gerai atsižvelgia į Lietuvos

interesus 36% 46% 18% 38% 46% 16%

Europos Sąjungoje atsižvelgiama į mano

nuomonę 26% 55% 19% 30% 61% 9%

Jaučiuosi labai įsitraukęs / -usi į Europos reikalus 11% 84% 5% 20% 74% 6%

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną teiginį, ar Jūs linkęs/usi su juo sutikti, ar linkęs/-usi nesutikti? * Kitų ES šalių gyventojai atsakinėja apie savo šalį

28

2. Europos Sąjungos įvaizdis ir vertinimas 2.1. Europos Sąjungos įvaizdis Kaip ir praėjusiais metais bei šį pavasarį, Lietuvos gyventojai Europos Sąjungą vertina palankiau nei kitų ES šalių gyventojai. Visgi ES įvaizdis, ilgą laiką stabiliai gerėjęs, šį rudenį šiek tiek suprastėjo tiek lietuvių, tiek ir visų europiečių akyse: 57 proc. Lietuvos gyventojų ir 49 proc. kitų europiečių vertina ES teigiamai, tuo tarpu šis santykis pavasarį buvo atitinkamai 59 proc. ir 52 proc. ( 2006m. rudenį - 53 proc. ir 50 proc., 2006m. pavasarį - 51 proc. ir 44 proc.). Latvijos gyventojai Europos Sąjungą vertina prasčiau, o Estijos – panašiai kaip ir lietuviai – manančių, kad ES turi labai teigiamą ar teigiamą įvaizdį šiose šalyse yra atitinkamai 36 proc. ir 51 proc. piliečių.

10 lentelė. Europos Sąjungos įvaizdis.

Lietuva

2007 ruduo Lietuva

2007 pavasarisES – 27

2007 ruduo ES – 25

2007 pavasarisLabai teigiamas 10% 12% 8% 11%

Pakankamai teigiamas 47% 47% 41% 41%

Neutralus 37% 34% 34% 31%

Pakankamai neigiamas 4% 5% 10% 12%

Labai neigiamas - - 4% 3%

N/N 2% 2% 3% 2%

KLAUSIMAS:Ar Europos Sąjunga Jūsų akyse turi labai teigiamą, pakankamai teigiamą, neutralų,

pakankamai neigiamą ar labai neigiamą įvaizdį? (GALIMI KELI ATSAKYMAI)

29

2.2. Demokratija Europos Sąjungoje Kalbant apie demokratijos veikimą, išlieka ta pati tendencija, jog lietuviai padėtį savo šalyje vertina kur kas prasčiau negu visoje ES – vos 24 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti tuo, kaip demokratija veikia Lietuvoje, kai tuo tarpu – 47 proc. – patenkinti demokratija Europos Sąjungoje. Tai atspindi didelį "lietuvišką" kontrastą, nes ES ši tendencija yra “atvirkščio” pobūdžio – vidutinis ES pilietis yra labiau patenkintas, kaip demokratija veikia jo šalyje, negu visoje ES. Pasitenkinimo demokratijos veikimu Lietuvoje rodiklis yra vienas žemiausių per visą Eurobarometro tyrimo istoriją.

11 lentelė. Demokratija Europos Sąjungoje.

Lietuva

2007 ruduo ES – 27

2007 ruduo

Lietuvoje Europos Sąjungoje Šalyje Europos

Sąjungoje Patenkintas 24% 47% 58% 52%

Nepatenkintas 70% 23% 39% 32%

KLAUSIMAS: Apskritai kalbant, ar jūs esate patenkintas tuo, kaip demokratija veikia Lietuvoje? Ar jūs

apskritai patenkintas tuo, kaip demokratija veikia Europos Sąjungoje?

2.3. Europos Sąjungos ateitis Vertindami ES ateitį lietuviai išlieka optimistai – net 76 proc. jų sakosi esą optimistiškai nusiteikę dėl Europos Sąjungos ateities, o tokių ES piliečių yra 66 proc.

12 lentelė. Europos Sąjungos ateitis.

Lietuva

2007 ruduo ES – 27

2007 ruduo Labai optimistiškai 14% 9%

Gana optimistiškai 62% 57%

Gana pesimistiškai 15% 21%

Labai pesimistiškai 2% 5%

N/N 7% 8%

Optimistiškai 76% 66%

Pesimistiškai 17% 26%

KLAUSIMAS: Ar Jūs esate labai optimistiškai, gana optimistiškai, gana pesimistiškai ar labai pesimistiškai

nusiteikęs dėl Europos Sąjungos ateities?

30

Europos Sąjungos ateitį optimistiškiau vertina vyrai bei jauniausi respondentai. 13 lentelė. Požiūris į Europos ateitį. Lentelėje pateikiami optimistiškai nusiteikusiųjų procentai

Lietuva ES - 27

Vyrai 79% 70% Moterys 74% 62%

15-24 84% 73% 25-39 78% 70% 40-54 76% 66%

55+ 70% 60% Kaimiškos vietovės 72% 63%

Maži ir vidutiniai miesteliai 78% 67% Dideli miestai 78% 68%

KLAUSIMAS: Ar Jūs esate labai optimistiškai, gana optimistiškai, gana pesimistiškai ar labai pesimistiškai

nusiteikęs dėl Europos Sąjungos ateities?

31

3. Europos Sąjungos veikla 3.1. Informuotumas apie politinius reikalus Tiek lietuviai, tiek kitų ES šalių gyventojai jaučiasi prastai informuoti apie Europos politinius reikalus – gerai informuoti apie juos sakosi esą vos apie ketvirtadalį lietuvių ir penktadalį visos ES piliečių.

14 lentelė. Informuotumas apie politinius reikalus

Lietuva ES - 27

Gerai informuoti 23% 18%

Blogai informuoti 74% 78%

NN 3% 4%

KLAUSIMAS: Apskritai kalbant, ar manote, kad Lietuvoje žmonės yra gerai informuoti apie Europos

politinius reikalus?

32

3.2. Nuostatos dėl svarbiausių Europos Sąjungos reikalų

Daugiau nei pusė Lietuvos bei visos ES piliečių pasisako už bendrą Europos Sąjungos narių gynybos ir saugumo politiką bei bendrą Europos Sąjungos narių užsienio politiką kitų šalių atžvilgiu. Lyginant lietuvių ir visų ES gyventojų požiūrį, matyti, kad lietuviai pozityviau žiūri į tolimesnę ES plėtrą (pozityviai plėtros atžvilgiu nusiteikusių lietuvių yra 18 p.p. daugiau negu visų europiečių), bendrą Europos Sąjungos narių gynybos, saugumo bei užsienio politiką. Antra vertus, Europos pinigų Sąjungai, turinčiai bendrą valiutą, bei spartesniam Europos kūrimo tempui vienoje grupėje šalių negu kitose pritaria mažiau lietuvių negu vidutiniškai kitų ES šalių gyventojų.

15 lentelė. Nuostatos dėl svarbiausių Europos Sąjungos reikalų. Lentelėje pateikiami pritariančių konkrečiam teiginiui procentai

Lietuva2007 ruduo

Lietuva2007

pavasaris

ES – 27 2007 ruduo

ES – 25 2007

pavasarisBendrai Europos Sąjungos narių gynybos ir

saugumo politikai 82% 84% 77% 77%

Bendrai Europos Sąjungos narių užsienio politikai kitų šalių atžvilgiu 74% 77% 70% 72%

Tolimesnė Europos Sąjungos plėtra numato kitų šalių priėmimą ateityje 67% 68% 49% 49%

Europos pinigų Sąjungai, turinčiai vieną bendrą valiutą - eurą 48% 54% 63% 63%

Spartesnis Europos kūrimo tempas vienoje grupėje šalių nei kitose šalyse 44% 51% 48% 48%

Europos Sąjungos Konstitucijai - 66% - 66%

Mokinių mokymui, kaip dirba Europos Sąjungos institucijos - 83% - 86%

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną teiginį, ar Jūs pritariate šiam teiginiui, ar ne?

33

3.3. Sprendimų priėmimo lygmenys

Nors pasitikėjimas Europos Sąjunga šiek tiek sumažėjo, Lietuvos gyventojai visų sričių, išskyrus pensijas, mokesčių sistemą bei švietimo sistemą (praėjusį pavasarį

– dar ir transportą, kovą su nedarbu bei socialinę apsaugą), klausimus yra linkę palikti spręsti Europos Sąjungai. Kiti europiečiai irgi yra linkę tikėti, kad šalies valdžia geriau

negu ES susitvarkys su tokiomis sritimis kaip pensijos, mokesčių sistema, sveikatos ir

socialinė apsauga, švietimo sistema, kova su nedarbu. Visgi tyrimas rodo, kad išlieka

tendencija pasitikėti Europos Sąjunga - visose tirtose srityse vidutiniškai 62,3 procento

Lietuvos piliečių ir 53,9 procento ES piliečių sprendimo teisę priskiria visų pirma Europos

Sąjungai. Tuo tarpu kalbant apie šalies valdžią, šis santykis yra atitinkamai 34,3 ir 41,5

procento. Lietuviai kur kas mažiau pasitiki savo šalies valdžios kompetencija nei vidutinis

europietis; be to, tiek lietuviai, tiek europiečiai vis labiau yra linkę sprendimo teisę

atiduoti ES – praėjusį pavasarį sprendimo teisę Europos Sąjungai priskyrė vidutiniškai

56,3 procento Lietuvos piliečių ir 51,4 procento ES piliečių). Tad, kaip ir pernai, Europos Sąjungos institucijų svarba vidutiniam jos piliečiui lieka didesnė nei jo šalies valdžios.

34

16 lentelė. Sprendimų priėmimas

Lietuva ES - 27

Šalies valdžios

Bendrai Europos

Sąjungoje N/N Šalies

valdžios

Bendrai Europos

Sąjungoje N/N

Pensijos 55% 42% 3% 70% 26% 4% Mokesčių sistema 54% 43% 3% 65% 30% 5% Švietimo sistema 51% 45% 4% 64% 32% 4% Kova su nedarbu 47% 50% 3% 57% 40% 3%

Transportas 46% 51% 3% 46% 49% 5% Sveikatos ir socialinė

apsauga 42% 54% 4% 62% 34% 4%

Žemės ūkis ir žuvininkystė 39% 59% 2% 42% 53% 5% Vartotojų apsauga 36% 57% 7% 42% 53% 5% Aplinkos apsauga 33% 64% 3% 24% 73% 3%

Kova su nusikalstamumu 32% 66% 2% 36% 61% 3% Ekonomika 29% 68% 3% 47% 48% 5%

Konkurencija 29% 61% 10% 34% 57% 9% Energetika 25% 71% 4% 28% 68% 4% Imigracija 24% 71% 5% 33% 63% 4%

Krašto apsauga ir užsienio politika 21% 75% 4% 28% 67% 5%

Parama regionams, susiduriantiems su

ekonominiais sunkumais 18% 78% 4% 31% 64% 5%

Moksliniai ir technologiniai tyrinėjimai 18% 78% 4% 23% 72% 5%

Kova su terorizmu 9% 88% 3% 15% 81% 4%

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną iš sričių, ar sprendimai dėl jų turėtų būti priimami šalies valdžios, ar

bendrai Europos Sąjungoje?

35

3.4. Vieningos Europos Sąjungos veiksniai Lietuvos gyventojų nuomone tam, kad ateityje Europos Sąjunga būtų stipresnė, labiausiai reikėtų pabrėžti tokius aspektus kaip socialiniai klausimai, kova su nusikalstamumu bei energetikos klausimai, tuo tarpu mažiausiai prioritetiniai turėtų būti kultūros politika, solidarumas su skurdesniais regionais bei moksliniai tyrimai. Vidutinio europiečio nuomone, siekiant stiprinti Europos Sąjungą, prioritetas turėtų būti skiriamas visų pirma kovai su nusikalstamumu, imigracijos bei aplinkos apsaugos klausimams. 17 lentelė. Vieningos Europos Sąjungos veiksniai

Lietuva ES - 27 Socialiniai klausimai 47% 26%

Kova su nusikalstamumu 41% 36% Energetikos klausimai 36% 27%

Vidaus rinka 25% 15% Europos užsienio politika 18% 17%

Imigracijos klausimai 17% 33% Europos gynybos politika 15% 15% Europos švietimo politika 15% 14%

Aplinkos klausimai 15% 33% Moksliniai tyrimai 13% 15%

Solidarumas su skurdesniais regionais 12% 20% Kultūros politika 7% 6% Nė vienas iš šių 1% 1%

Kitas 1% 1% N / N 1% 4%

KLAUSIMAS: Pastaraisiais metais Europos vienijimasis buvo sutelktas ties įvairiais klausimais. Jūsų

manymu, kuriuos aspektus Europos institucijos turėtų pabrėžti ateinančiais metais, kad ateityje Europos

Sąjunga būtų stipresnė?

36

4. Europos Sąjungos institucijos Geriausiai žinomos Europos Sąjungos institucijos - Europos Parlamentas, Europos Komisija, Europos Centrinis Bankas, Europos Sąjungos Taryba bei Europos Bendrijų Teisingumo Teismas. Jas žino daugiau nei pusė visų lietuvių bei visų europiečių (žr. 18 lentelę). Visas Europos Sąjungos institucijas, išskyrus Europos Sąjungos Regionų komitetą bei Europos Sąjungos Ekonomikos ir Socialinių Reikalų komitetą, Lietuvos gyventojai žino prasčiau negu vidutinis ES pilietis. Nepaisant to, pasitikėjimas beveik visomis institucijomis (išskyrus Europos Bendrijų Teisingumo Teismą, Europos Ombudsmeną bei Europos Audito Rūmus) tarp lietuvių yra didesnis negu visos ES lygiu (žr. 19 lentelę). 18 lentelė. ES institucijų žinomumas

Lietuva ES - 27 Europos Parlamentą 81% 88%

Europos Komisiją 70% 79% Europos Centrinį Banką 63% 71%

Europos Sąjungos Tarybą 60% 62% Europos Bendrijų Teisingumo Teismą 53% 64%

Europos Sąjungos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą 46% 34%

Europos Audito Rūmus 37% 45% Europos Sąjungos Regionų komitetą 32% 26%

Europos Ombudsmeną 12% 38%

KLAUSIMAS: Ar Jūs esate girdėjęs/usi apie?

19 lentelė. Pasitikėjimas ES institucijomis

Lietuva ES - 27 Europos Parlamentu 57% 55%

Europos Komisija 53% 50% Europos Sąjungos Taryba 47% 44% Europos Centriniu Banku 46% 47%

Europos Bendrijų Teisingumo Teismu 45% 50% Europos Sąjungos Ekonomikos ir socialinių reikalų

komitetu 36% 29%

Europos Audito Rūmais 33% 36% Europos Sąjungos Regionų komitetu 30% 27%

Europos Ombudsmenu 17% 34%

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną instituciją, ar Jūs linkęs/usi ja pasitikėti, ar ne?

37

5. Žiniasklaida ir Europos Sąjunga Lietuvių nuomone, informacijos apie ES žiniasklaidoje yra pakankamai: kad jos netrūksta televizijoje, radijuje bei spaudoje, mano daugiau nei pusė, o kad jos netrūksta interneto svetainėse – 44 proc. visų Lietuvos gyventojų. Šie rodikliai labai skiriasi nuo kitų ES šalių narių, dauguma kurių piliečių jaučia informacijos trūkumą. 20 lentelė. Informacija apie ES žiniasklaidoje

Lietuva ES - 27

Per

dau

g

Paka

nkam

ai

Per

maž

ai

N/N

Per

dau

g

Paka

nkam

ai

Per

maž

ai

N/N

Televizija 3% 55% 38% 4% 6% 39% 48% 7% Radijas 2% 53% 35% 10% 4% 35% 46% 15% Spauda 3% 61% 29% 7% 7% 45% 36% 12%

Interneto svetainės 1% 44% 11% 44% 4% 30% 19% 47%

KLAUSIMAS: Kalbant bendrai, ar manote, kad Lietuvos ... kalba per daug, maždaug tiek kiek reikia ar per

mažai apie Europos Sąjungą?

38

Lietuviai panašiai kaip ir visi europiečiai pasitiki radiju bei internetu ir dar labiau – televizija bei spauda. Lietuvos gyventojai į žiniasklaidos priemonių turinį žvelgia kritiškai: šiek tiek daugiau lietuvių nei visų europiečių mano, kad Lietuvos televizija, spauda ir radijas pristato Europos Sąjungą per daug teigiamai (žr. 22 lentelę). Tuo pačiu Lietuvos gyventojai dažniau mano, kad Europos Sąjunga žiniasklaidoje yra pristatoma objektyviai, o vidutinis ES gyventojas, kad ši informacija pateikiama per daug neigiamai.

21 lentelė. Pasitikėjimas įvairiomis institucijomis.

Lietuva ES - 27

Linkęs

pasitikėti

Linkęs

nepasitikėtiN/N

Linkęs

pasitikėti

Linkęs

nepasitikėti N/N

Radiju 60% 33% 7% 60% 31% 9%

Televizija 60% 35% 5% 52% 43% 5%

Spauda 50% 45% 5% 44% 49% 7%

Internetu 35% 23% 42% 33% 35% 32%

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną iš šių institucijų, ar Jūs linkęs/usi ja pasitikėti, ar linkęs/usi

nepasitikėti? (SKAITYTI)

22 lentelė. Informacijos apie ES žiniasklaidoje pobūdis Lietuva ES - 27

Per

dau

g te

igia

mai

Obj

ekty

viai

Per

dau

g ne

igia

mai

N/N

Per

dau

g te

igia

mai

Obj

ekty

viai

Per

dau

g ne

igia

mai

N/N

Televizija 19% 65% 4% 12% 15% 53% 13% 19% Radijas 15% 63% 3% 19% 11% 51% 10% 28% Spauda 18% 63% 4% 15% 12% 51% 13% 24%

Interneto svetainės 7% 42% 2% 49% 6% 33% 6% 55%

KLAUSIMAS: Ar manote, kad Lietuvos ... pristato Europos Sąjungą per daug teigiamai, objektyviai ar per

daug neigiamai?

39

Priedas Nr. 1. Techninė informacija EUROBAROMETER 68.1 TECHNICAL SPECIFICATIONS Between the 22nd of September and the 3rd of November 2007, TNS Opinion & Social, a consortium created between Taylor Nelson Sofres and EOS Gallup Europe, carried out wave 68.1 of the EUROBAROMETER, on request of the EUROPEAN COMMISSION, Directorate-General for Communication, “Public Opinion and Media Monitoring”. The EUROBAROMETER 68.1 covers the population of the respective nationalities of the European Union Member States, resident in each of the Member States and aged 15 years and over. The EUROBAROMETER 68.1 has also been conducted in the two candidate countries (Croatia and Turkey), in the Turkish Cypriot Community and in the former Yugoslav Republic of Macedonia. In these countries, the survey covers the national population of citizens and the population of citizens of all the European Union Member States that are residents in these countries and have a sufficient command of the national languages to answer the questionnaire. The basic sample design applied in all states is a multi-stage, random (probability) one. In each country, a number of sampling points was drawn with probability proportional to population size (for a total coverage of the country) and to population density. In order to do so, the sampling points were drawn systematically from each of the "administrative regional units", after stratification by individual unit and type of area. They thus represent the whole territory of the countries surveyed according to the EUROSTAT NUTS II (or equivalent) and according to the distribution of the resident population of the respective nationalities in terms of metropolitan, urban and rural areas. In each of the selected sampling points, a starting address was drawn, at random. Further addresses (every Nth address) were selected by standard "random route" procedures, from the initial address. In each household, the respondent was drawn, at random (following the "closest birthday rule"). All interviews were conducted face-to-face in people's homes and in the appropriate national language. As far as the data capture is concerned, CAPI (Computer Assisted Personal Interview) was used in those countries where this technique was available.

40

ABBREVIATIONS COUNTRIES INSTITUTES N°

INTERVIEWS FIELDWORK

DATES POPULATION

15+ BE Belgium TNS Dimarso 1.022 25/09/2007 21/10/2007 8.650.994 BG Bulgaria TNS BBSS 977 25/09/2007 10/10/2007 6.671.699 CZ Czech Rep. TNS Aisa 1.106 24/09/2007 15/10/2007 8.571.710 DK Denmark TNS Gallup DK 999 30/09/2007 03/11/2007 4.411.580 DE Germany TNS Infratest 1.509 24/09/2007 17/10/2007 64.361.608 EE Estonia Emor 1.012 27/09/2007 22/10/2007 887.094 EL Greece TNS ICAP 1.000 24/09/2007 17/10/2007 8.693.566 ES Spain TNS Demoscopia 1.000 25/09/2007 21/10/2007 37.024.972 FR France TNS Sofres 1.036 22/09/2007 20/10/2007 44.010.619 IE Ireland TNS MRBI 1.007 24/09/2007 21/10/2007 3.089.775 IT Italy TNS Abacus 1.045 26/09/2007 17/10/2007 48.892.559 CY Rep. of Cyprus Synovate 500 24/09/2007 22/10/2007 596.752

CY(tcc) Turkish Cypriot Comm. KADEM 500 25/09/2007 16/10/2007 157.101 LV Latvia TNS Latvia 1.006 25/09/2007 22/10/2007 1.418.596 LT Lithuania TNS Gallup Lithuania 1.016 24/09/2007 15/10/2007 2.803.661 LU Luxembourg TNS ILReS 502 24/09/2007 22/10/2007 374.097 HU Hungary TNS Hungary 1.000 27/09/2007 24/10/2007 8.503.379 MT Malta MISCO 500 24/09/2007 18/10/2007 321.114 NL Netherlands TNS NIPO 1.005 24/09/2007 22/10/2007 13.030.000 AT Austria Österreichisches Gallup-Institut 1.015 24/09/2007 15/10/2007 6.848.736 PL Poland TNS OBOP 1.000 26/09/2007 17/10/2007 31.967.880 PT Portugal TNS EUROTESTE 1.000 24/09/2007 21/10/2007 8.080.915 RO Romania TNS CSOP 1.000 24/09/2007 18/10/2007 18.173.179 SI Slovenia RM PLUS 1.009 25/09/2007 21/10/2007 1.720.137 SK Slovakia TNS AISA SK 1.126 26/09/2007 11/10/2007 4.316.438 FI Finland TNS Gallup Oy 1.033 23/09/2007 21/10/2007 4.348.676 SE Sweden TNS GALLUP 1.003 28/09/2007 21/10/2007 7.486.976 UK United Kingdom TNS UK 1.340 24/09/2007 21/10/2007 47.685.578 HR Croatia Puls 1.000 25/09/2007 21/10/2007 3.722.800 TR Turkey TNS PIAR 1.004 24/09/2007 21/10/2007 47.583.830

MK Former Yugoslav Rep. of Macedonia TNS Brima 1.009 22/09/2007 03/10/2007 1.596.267

TOTAL 30.281 22/09/2007 03/11/2007 446.002.288

41

For each country a comparison between the sample and the universe was carried out. The Universe description was derived from Eurostat population data or from national statistics offices. For all countries surveyed, a national weighting procedure, using marginal and intercellular weighting, was carried out based on this Universe description. In all countries, gender, age, region and size of locality were introduced in the iteration procedure. For international weighting (i.e. EU averages), TNS Opinion & Social applies the official population figures as provided by EUROSTAT or national statistic offices. The total population figures for input in this post-weighting procedure are listed above. Readers are reminded that survey results are estimations, the accuracy of which, everything being equal, rests upon the sample size and upon the observed percentage. With samples of about 1,000 interviews, the real percentages vary within the following confidence limits:

Observed percentages 10% or 90% 20% or 80% 30% or 70% 40% or 60% 50%

Confidence limits ± 1.9 points ± 2.5 points ± 2.7 points ± 3.0 points ± 3.1 points

42

Priedas Nr. 2. Klausimynas A

(101-105)

B(106-107)

C(108-110)

D(111-116)

E(117)

12

Q1

(138-170)1,2,3,4,5,6,7,8,9,

10,11,

TNS Gallup tyrimo numeris

EB67.3 A

Šalies kodas

EB67.3 B

Tyrimo numeris

EB67.3 C

Interviu numeris

EB67.3 D

Padalintas klausimas

AB

EB67.3 E

28 PUNKTĄ KLAUSTI TIK TURKIJOJE

29 PUNKTĄ KLAUSTI TIK KROATIJOJE

30 PUNKTĄ KLAUSTI TIK KIPRO TURKŲ BENDRUOMENĖS

31 PUNKTĄ KLAUSTI TIK BUVUSIOJE JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKOJE MAKEDONIJOJE

Kokia Jūsų pilietybė? Nurodykite valstybes (-ę), kurių piliečiais esate.

(GALIMI KELI ATSAKYMAI)

BelgijaDanijaVokietijaGraikijaIspanijaPrancūzijaAirijaItalijaLiuksemburgasOlandijaPortugalija

43

12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,

L 28,L 29,L 30,L 31,

32,33,

QA1

(171)1234

QA2

(172)12345

QA3

Jungtinė Karalystė (Didžioji Britanija, Šiaurės Airija)AustrijaŠvedijaSuomijaKipro RespublikaČekijos RespublikaEstijaVengrijaLatvijaLietuvaMaltaLenkijaSlovakijaSlovėnijaBulgarijaRumunija

Kitos valstybėsN / N

EB67.3 Q1

JEI „KITOS VALSTYBĖS" ARBA N/N, NUTRAUKTI INTERVIU

KLAUSIMUS NUO QA1 IKI QA16 KLAUSTI ES27 + TR + HR + CY(TCC) + FYROM

Kai susitinkate su draugais Jūs kalbate apie politiką dažnai, kartais ar niekada ?

DažnaiKartaisNiekadaN/N

EB67.2 QA1

Ar, turėdamas (a) tvirtą nuomonę kokiu nors klausimu, Jūs stengiatės įtikinti savo draugus, gimines ar bendradarbius savo nuomonės teisingumu? Ar Jūs tai darote ...?

(SKAITYTI)

DažnaiKartaisRetaiNiekadaN/N

EB67.2 QA2

Apskritai Jūs esate labai patenkintas (a), labiau patenkintas (a), labiau nepatenkintas (a) ar visiškai nepatenkintas (a) gyvenimu, kurį dabar gyvenate?

44

(173)12345

QA4

(174)1

(175)2

(176)3

(177)4

(178)

5

(179)

6

QA5

(180) 1

(181)2

(182)3

(183)4

(184)5

(SKAITYTI)

Labai patenkintas (a)Labiau patenkintas (a)

NN

Labiau nepatenkintas (a)Visiškai nepatenkintas (a)N/N

EB67.2 QA3

2 3

QA4: NEKLAUSTI PUNKTO 1 CY (TCC) - PUNKTĄ 2 KLAUSTI TIK CY (TCC)

Kaip Jūs įvertintumėte esamą padėtį kiekvienoje iš šių sričių?

(RODYTI KORTELĘ SU SKALE - VIENAS ATSAKYMAS EILUTĖJE)

(SKAITYTI) Labai gera Gana gera Prasta Labai bloga

4 5

1 2 3 4 5

Lietuvos ekonomikos padėtis

1

Europos ekonomikos padėtis

1 2 3

4 5

Lietuvos darbo rinkos padėtis

1 2 3

4 5

4 5

4 5

Aplinkos padėtis Lietuvoje 1

Socialinio gerbūvio padėtis Lietuvoje

1 2 3

2 3

EB67.2 QA49 (PUNKTAI 1 IR 2) - EB66.1 QA51 (PUNKTAI 3 - 6)

QA5: NEKLAUSTI PUNKTŲ 2 IR 5 CY (TCC) - PUNKTUS 3 IR 6 KLAUSTI TIK CY (TCC)

Kokius lūkesčius Jūs siejate su artimiausiais 12 mėnesių: ar artimiausi 12 mėnesių, Jūsų manymu, bus geresni, blogesni ar tokie pat, kalbant apie …?

(SKAITYTI) Geresni Blogesni Tokie patys

N / N

4Ekonominę padėtį Lietuvoje 1 2 3 4Jūsų gyvenimą apskritai 1 2 3

4

Jūsų namų ūkio finansinę padėtį 1 2 3 4

1 2 3

4Įsidarbinimo galimybes Lietuvoje 1 2 3

45

(185)6

(186)7

(187)8

QA6a

(188-203)1,2,3,4,5,6,7,8,9,

10,11,12,13,14,15,16,

L

QA6b

L(204-219)

L 1,L 2,L 3,L 4,L 5,L 6,L 7,L 8,L 9,L 10,L 11,L 12,

1 2 3 4

4

Ekonominę padėtį ES 1 2 3 4

Jūsų asmenines galimybes rasti darbą 1 2 3

EB67.2 QA4

NEKLAUSTI KLAUSIMO QA6a CY (TCC) - CY (TCC) KLAUSTI QA6b

Kokios dvi svarbiausios problemos šiuo metu aktualiausios Lietuvai?

(RODYTI KORTELĘ – SKAITYTI - NE DAUGIAU 2 ATSAKYMŲ)

NusikalstamumasEkonominė padėtisKylančios kainos / infliacijaMokesčių sistemaNedarbasTerorizmasKrašto apsauga / Užsienio politikaAprūpinimas būstuImigracijaSveikatos priežiūros sistemaŠvietimo sistemaPensijosAplinkos apsaugaKlausimai, susiję su energetikaKita (NESKAITYTI)N/N

EB67.2 QA18a

46

L 13,L 14,L 15,L 16,

QA7

(220) 1(221) 2

QA8

(222) 1(223) 2(224) 3(225) 4

(226)5

(227) 6(228) 7(229) 8(230) 9(231) 10(232) 11

(233)

12

(234) 13(235) 14(236) 15

EB67.2 QA18b

KLAUSTI VISŲ

Bendrai kalbant, ar, Jūsų manymu, šiuo metu reikalai krypsta į gerąją pusę, ar į blogąją pusę…?

(VIENAS ATSAKYMAS EILUTĖJE)

(SKAITYTI) Reikalai krypsta į gerąją pusę

Reikalai krypsta į blogąją pusę

Nei taip, nei ne

(NESKAITYTI)

N/N

4Europos Sąjungoje 1 2 3 4Lietuvoje 1 2 3

EB66.1 QA5

QA8: NEKLAUSTI PUNKTŲ 5, 7 IR 11 CY (tcc)

Norėčiau Jums užduoti klausimą apie tai, kiek Jūs pasitikite tam tikromis institucijomis. Prašau pasakyti apie kiekvieną iš šių institucijų, ar Jūs linkęs ja pasitikėti, ar linkęs nepasitikėti?

(SKAITYTI) Linkęs pasitikėti

Linkęs nepasitikėt

i

N/N

Spauda 1 2 3Radiju 1 2 3Televizija 1 2 3Internetu 1 2 3Teisingumu / Lietuvos teisėsaugos sistema 1 2 3

Policija 1 2 3Kariuomene 1 2 3Religinėmis institucijomis 1 2 3Profsąjungomis 1 2 3Politinėmis partijomis 1 2 3Lietuvos Vyriausybe 1 2 3Lietuvos Respublikos Seimu 1 2 3

Europos Sąjunga 1 2 3Jungtinėmis Tautomis 1 2 3Vartotojų asociacijomis 1 2 3

47

QA9a

(237)1

(238) 2

(239)3

(240)4

(241)5

(242)6

(243)7

L

QA9b

L

(244)1

(245)2

(246)3

(247)4

(248)5

(249)6

(250)7

EB67.2 QA16 (PUNKTAI 1-4, 11-13) - EB66.3 QA18 (PUNKTAS 10) - EB66.1 QA6 (PUNKTAI 5-9, 14, 15)

KLAUSIMĄ QA9a KLAUSTI TIK ES27 - KITŲ KLAUSTI QA9b

Prašau pasakyti apie kiekvieną teiginį, ar Jūs linkęs/usi su juo sutikti, ar linkęs/-usi nesutikti?

(SKAITYTI) Linkęs sutikti

Linkęs nesutikti

N/N

Europos Sąjungoje atsižvelgiama į mano nuomonę 1 2 3

ES atsižvelgiama į Lietuvos nuomonę 1 2 3Jaučiuosi labai įsitraukęs / -usi į Europos reikalus 1 2 3

Europos Sąjunga gerai atsižvelgia į Lietuvos interesus

1 2 3

Didžiosios šalys turi didžiausią galią Europos Sąjungoje

1 2 3

Aš suprantu, kaip veikia Europos Sąjunga 1 2 3

Lietuva ateityje taps įtakingesnė Europos Sąjungoje 1 2 3

EB67.2 QA34a KRYPTIS PAKEISTA

1 2 3

1 2 3

1 2 3

1 2 3

1 2 3

1 2 3

1 2 3

EB67.2 QA34b KRYPTIS PAKEISTA

48

QA10

(251) 1(252) 2(253) 3(254) 4

QA11a

QA11b

(255) (256)

QA12a

(257)1234

QA10: NEKLAUSTI PUNKTO 2 CY (TCC) - PUNKTĄ 3 KLAUSTI TIK CY (TCC)

Žmonės gali jausti skirtingo stiprumo sąsajas su savo kaimu, miestu ar didmiesčiu, savo šalimi ar Europos Sąjunga. Prašau pasakyti, kiek Jūs jaučiatės susijęs su...?

(RODYTI KORTELĘ SU SKALE - VIENAS ATSAKYMAS EILUTĖJE)

(SKAITYTI) Labai susijęs

Pakankamai susijęs

Nelabai susijęs

4 5Savo miestu / kaimu 1 2 3

Visiškai nesusijęs

N/N

4 5

4 5Lietuva 1

1 2 32 3

4 5

EB67.2 QA33

NEKLAUSTI KLAUSIMŲ QA11a IR QA11b CY (TCC) - ŠIOJE ŠALYJE KLAUSTI QA12

Europos Sąjunga 1 2 3

Apskritai kalbant, ar jūs esate patenkintas tuo, kaip demokratija veikia Lietuvoje?

Ar jūs apskritai patenkintas tuo, kaip demokratija veikia Europos Sąjungoje?

(RODYTI KORTELĘ SU SKALE-VIENAS ATSAKYMAS STULPELYJE)

(SKAITYTI) QA11a QA11bLietuvoje Europos

Sąjungoje

Labai patenkinta(s) 1 1Greičiau patenkinta(s) 2 2Nelabai patenkinta(s) 3 3Visiškai nepatenkinta(s) 4 4N/N 5 5

EB65.2 Q34a & b

KLAUSTI VISŲ

NEKLAUSTI KLAUSIMŲ QA12a IR QA13a TR, HR, FYROM IR CY (TCC) - FYROM, TR IR HR KLAUSTI QA12b - CY (TCC) KLAUSTI QA12c

Apskritai kalbant, ar Jūsų manymu, narystė Europos Sąjungoje Lietuvai yra …?

(SKAITYTI)

Teigiamas dalykasNeigiamas dalykasNei teigiamas, nei neigiamasN/N

49

QA13a

(258)123

L

QA12b

L(259)

L 1L 2L 3L 4

QA13b

(260)L 1L 2L 3

L

QA12c

L(261)

L 1L 2L 3L 4

EB67.2 QA9a

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ar, Jūsų manymu, narystė Europos Sąjungoje Lietuvai yra naudinga ar ne?

Taip, naudingaNe, nenaudingaN/N

EB67.2 QA10a

EB67.2 QA9b

EB67.2 QA10b

EB67.2 QA9c

50

QA13c

(262)L 1L 2L 3

QA14

(263)123456

QA15

(264) 1(265) 2(266) 3

(267)4

(268) 5(269) 6(270) 7

(271)8

(272)9

QA16

(273) 1(274) 2(275) 3

EB67.2 QA10c

KLAUSTI VISŲ

Apskritai kalbant, Europos Sąjunga Jums sukuria labai teigiamą, greičiau teigiamą, neutralų, greičiau neigiamą ar labai neigiamą įvaizdį?

Labai teigiamąGana teigiamąNeutralųGana neigiamąLabai neigiamąN/N

EB67.2 QA11

Ar Jūs esate girdėjęs/usi apie?

(SKAITYTI) TAIP NE N / N

Europos Parlamentą 1 2 3Europos Komisiją 1 2 3Europos Sąjungos Tarybą 1 2 3Europos Bendrijų Teisingumo Teismą 1 2 3

Europos Ombudsmeną 1 2 3Europos Centrinį Banką 1 2 3Europos Audito Rūmus 1 2 3Europos Sąjungos Regionų komitetą 1 2 3

Europos Sąjungos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą

1 2 3

EB67.2 QA13 (ITEMS 1-3, 6) - EB66.1 QA18 (ITEMS 4-5, 7-9)

Prašau pasakyti apie kiekvieną instituciją, ar Jūs linkęs/usi ja pasitikėti, ar ne?

(SKAITYTI) Linkęs pasitikėti

Linkęs nepasitikėt

i

N/N

Europos Parlamentu 1 2 3Europos Komisija 1 2 3Europos Sąjungos Taryba 1 2 3

51

(276)4

(277) 5(278) 6(279) 7

(280)8

(281)9

QA17

(404)1

(405)

2

(406)3

L

QA18a

(407)L 1L 2L 3

QA18b

L(408)

L 1

Europos Bendrijų Teisingumo Teismu 1 2 3

Europos Ombudsmenu 1 2 3Europos Centriniu Banku 1 2 3Europos Audito Rūmais 1 2 3Europos Sąjungos Regionų komitetu 1 2 3

Europos Sąjungos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu

1 2 3

EB67.2 QA15 (PUNKTAI 1-3, 6) - EB66.1 QA19 (PUNKTAI 4-5, 7-9)

Dabar pakalbėkime kita tema.

KLAUSIMUS QB KLAUSTI ES27 - KITŲ KLAUSTI QA17

KLAUSIMUS NUO QA17 IKI QA19 KLAUSTI ES27 + TR + HR + CY(TCC) + FYROM

Prašau pasakyti, ar kiekvienas iš šių teiginių apie Europos Sąjungą, Jūsų manymu, yra teisingas ar klaidingas?

(SKAITYTI) Teisingas Klaidingas N/N

Europos Sąjungą šiuo metu sudaro penkiolika valstybių narių

1 2 3

Kas šešis mėnesius vis kita valstybė narė perima pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai

1 2 3

Euro zoną dabar sudaro dvylika valstybių narių 1 2 3

EB67.2 QA17 (PUNKTAI 1, 2)

EB67.2 QA44a

52

L 2L 3L 4L 5

L

QA18c

(409)L 1L 2L 3

QA18d

L(410)

L 1L 2L 3L 4L 5

QA19

(411)12345

QC1

EB67.2 QA44b

EB67.2 QA44c

EB67.2 QA44d

KLAUSTI VISŲ ES27 + TR + HR + CY(TCC) + FYROM

Apskritai kalbant, ar manote, kad Lietuvoje žmonės yra gerai informuoti apie Europos politinius reikalus?

(SKAITYTI - TIK VIENAS ATSAKYMAS)

Labai gerai informuotiGana gerai informuotiNelabai gerai informuotiVisiškai neinformuotiN / N

EB67.2 QA22a (FILTRAS PAKEISTAS) - KLAUSIMĄ UŽDUOTI PUSEI ATRANKOS

Kalbant bendrai, ar manote, kad Lietuvos ... kalba per daug, maždaug tiek kiek reikia ar per mažai apie Europos Sąjungą?

53

(412) 1(413) 2(414) 3(415) 4

QC2

(416) 1(417) 2(418) 3(419) 4

QA20a

(420) 1(421) 2(422) 3(423) 4(424) 5(425) 6(426) 7(427) 8(428) 9

(429)10


(SKAITYTI) Per daug Pakankamai

Per mažai N/N

4Radijas 1 2 3 4Televizija 1 2 3

4Interneto svetainės 1 2 3 4Spauda 1 2 3

EB65.2 QA21 KRYPTIS PAKEISTA

Ar manote, kad Lietuvos ... pristato Europos Sąjungą per daug teigiamai, objektyviai ar per daug neigiamai?


N/N

Televizija 1 2 3 4

(SKAITYTI) Per daug teigiamai

Objektyviai Per daug neigiamai

4Spauda 1 2 3 4Radijas 1 2 3

4


PADALINTAS KLAUSIMAS A: KLAUSTI PUNKTĄ 10 - PADALINTAS KLAUSIMAS B: KLAUSTI PUNKTUS 11 IR 12

NEKLAUSTI KLAUSIMO QA20a CY (TCC) - CY (TCC) KLAUSTI QA20b

Interneto svetainės 1 2 3

Prašau pasakyti apie kiekvieną iš šių sričių, ar sprendimus šioje srityje turėtų priimti Lietuvos valdžia, ar kartu su Europos Sąjunga?

(SKAITYTI - KEISTI EILIŠKUMĄ) Lietuvos valdžia

Kartu su Europos Sąjunga

N/N

Kova su nusikalstamumu 1 2 3Mokesčių sistema 1 2 3Kova su nedarbu 1 2 3Kova su terorizmu 1 2 3Krašto apsauga ir užsienio politika 1 2 3Imigracija 1 2 3Švietimo sistema 1 2 3Pensijos 1 2 3Aplinkos apsauga 1 2 3Sveikatos ir socialinė apsauga 1 2 3

54

(430) 11(431) 12(432) 13(433) 14(434) 15

(435)16

(436) 17(437) 18(438) 19(439) 20(440) 21

L

L

QA20b

L

(441) 1(442) 2(443) 3(444) 4(445) 5(446) 6(447) 7(448) 8(449) 9

(450)10

(451) 11(452) 12(453) 13(454) 14(455) 15

(456)16

(457) 17(458) 18(459) 19(460) 20(461) 21

Sveikata 1 2 3Socialinė apsauga 1 2 3Žemės ūkis ir žuvininkystė 1 2 3Vartotojų apsauga 1 2 3Moksliniai ir technologiniai tyrinėjimai 1 2 3Parama regionams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais

1 2 3

Energetika 1 2 3Konkurencija 1 2 3Transportas 1 2 3Ekonomika 1 2 3Kova su infliacija 1 2 3

EB67.2 QA20a KRYPTIS PAKEISTA

1 2 31 2 31 2 31 2 31 2 31 2 31 2 31 2 31 2 31 2 3

1 2 31 2 31 2 31 2 31 2 31 2 3

1 2 31 2 31 2 31 2 31 2 3

55

QA21

(462) 1(463) 2(464) 3(465) 4(466) 5(467) 6(468) 7(469) 8(470) 9(471) 10(472) 11(473) 12(474) 13(475) 14

QA22

(476)1

(477)2

(478)3

(479)4

(480)

5

QA23

EB67.2 QA20b KRYPTIS PAKEISTA

KLAUSTI VISŲ

Prašau pasakyti apie kiekvieną, ar, Jūsų manymu, Europos Sąjunga daro teigiamą poveikį, neigiamą poveikį ar nei teigiamą, nei neigiamą poveikį šiems dalykams Lietuvoje?

(SKAITYTI) TEIGIAMĄ POVEIKĮ

NEIGIAMĄ POVEIKĮ

NEI TEIGIAMĄ

, NEI NEIGIAMĄ

N/N

4Viešajam transportui 1 2 3 4Kovai su nusikalstamumu 1 2 3

4Kainų kilimui/infliacijai 1 2 3 4Ekonominei padėčiai 1 2 3

4Kovai su nedarbu 1 2 3 4Mokesčių politikai 1 2 3

4Gynybai ir užsienio politikai 1 2 3 4Kovai su terorizmu 1 2 3

4Imigracijai 1 2 3 4Aprūpinimui būstu 1 2 3

4Švietimui 1 2 3 4Sveikatos apsaugai 1 2 3

4Aplinkos apsaugai 1 2 3 4Pensijoms 1 2 3

EB65.2 QA29

Prašau pasakyti apie kiekvieną teiginį, ar Jūs pritariate šiam teiginiui ar ne?

(SKAITYTI - ROTUOTI) UŽ PRIEŠ N/N

Europos pinigų sąjunga su bendra valiuta euru 1 2 3

Bendra Europos Sąjungos šalių narių užsienio politika kitų šalių atžvilgiu

1 2 3

Bendra gynybos ir saugumo politika tarp Europos Sąjungos šalių narių

1 2 3

Tolimesnė Europos Sąjungos plėtra, ateityje įtraukiant kitas šalis

1 2 3

Spartesnis Europos kūrimo tempas vienoje grupėje šalių, nei kitose šalyse

1 2 3


Europos Sąjunga jau turi sukūrusi bendrą saugumo ir užsienio politikos politiką bei Europos saugumo ir gynybos politiką. Šiuo metu svarstoma, kiek ši politika turėtų būti vystoma toliau. Ar Jūs linkęs/usi pritarti ar nepritarti kiekvienam iš šių teiginių?

56

(481)1

(482)

2

QA24

(483)12345

QA25

(484-498)1,2,3,4,5,6,7,8,9,

10,11,12,13,14,15,

(SKAITYTI - KEISTI EILIŠKUMĄ) Linkęs pritarti

Linkęs nepritarti

N/N

ES užsienio politika turėtų būti nepriklausoma nuo Jungtinių Valstijų užsienio politikos

1 2 3

ES turėtų turėti bendrąją imigracijos politiką, taikomą žmonėms iš ne Europos Sąjungos šalių

1 2 3


Ar Jūs esate labai optimistiškai, gana optimistiškai, gana pesimistiškai ar labai pesimistiškai nusiteikęs dėl Europos Sąjungos ateities?

(TIK VIENAS ATSAKYMAS)

Labai optimistiškaiGana optimistiškaiGana pesimistiškaiLabai pesimistiškaiN / N

EB67.2 QA37

Pastaraisiais metais Europos vienijimasis buvo sutelktas ties įvairiais klausimais. Jūsų manymu, kuriuos aspektus Europos institucijos turėtų pabrėžti ateinančiais metais, kad ateityje Europos Sąjunga būtų stipresnė?

(RODYTI KORTELĘ - SKAITYTI - KEISTI EILIŠKUMĄ - NE DAUGIAU 3 ATSAKYMŲ)

Vidaus rinkaKultūros politikaEuropos užsienio politikaEuropos gynybos politikaImigracijos klausimaiEuropos švietimo politikaAplinkos klausimaiEnergetikos klausimaiSolidarumas su skurdesniais regionaisMoksliniai tyrimaiSocialiniai klausimaiKova su nusikalstamumuNė vienas iš šių (NESKAITYTI)Kitas (NESKAITYTI)N / N

EB67.2 QA41

DEMOGRAFINIAI DUOMENYS

57

D1

(519-520)1

Kairė

2 3 4 5 6 7 8 9 10 Dešinė

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

11

12

D7

(521-522)1234

56789

10

D8

(523-524)

D10(525)

12

D11

Politikoje kalbama apie „kairiuosius“ ir „dešiniuosius“. Kaip Jūs įvertintume savo pažiūras šioje skalėje?

(RODYTI KORTELĘ) - (INT.: NEPASAKINĖTI – JEIGU RESPONDENTAS ABEJOJA, KLAUSTI DAR KARTĄ)

Atsisakė (NESKAITYTI)

N / N

EB67.3 D1

NĖRA KLAUSIMŲ NUO D2 IKI D6

Jūsų dabartinė šeimyninė padėtis

(RODYTI KORTELĘ – SKAITYTI - TIK VIENAS ATSAKYMAS)

Vedęs/ištekėjusiVedęs/ištekėjusi antrą kartąNevedęs/netekėjusi, gyvenate kartu su partneriuNevedęs/netekėjusi, niekada negyvenote su partneriuNevedęs/netekėjusi, anksčiau gyvenote su partneriu, o dabar gyvenate vienas/-aIšsiskyręs/išsiskyrusiGyvenate atskiraiNašlys/našlėKita (NESKAITYTI)Atsisakė (NESKAITYTI)

EB67.3 D7

Kiek Jums buvo metų, kai Jūs baigėte mokytis dieniniame skyriuje?

(INT.:JEIGU „TEBESIMOKO" KODUOTI '00' - JEIGU „NESIMOKĖ" KODUOTI '01' - JEIGU „ATSISAKĖ" KODUOTI '98' - JEIGU „N / N" KODUOTI '99')

EB67.3 D8

NĖRA KLAUSIMO D9

Lytis

VyrasMoteris

EB67.3 D10

Kiek Jums metų?

58

(526-527)

D15a

D15b

(528-529) (530-531)

EB67.3 D11


D15b KLAUSIMĄ KLAUSTI TIK TŲ, KURIE DABARTINIU METU NEDIRBA JOKIO APMOKAMO DARBO, KODAI 1 - 4 D15.a KLAUSIME.

Kuo Jūs dabar užsiimate?

Ar anksčiau Jūs dirbote apmokamą darbą? Koks buvo Jūsų paskutinis užsiėmimas?

D15a D15bDABARTINIS PASKUTINIS

NEDIRBAPrižiūri namus, apsiperka (namų šeimininkė) arba be jokio užsiėmimo, nedirba

1 1

Studentas 2 2Bedarbis ar laikinai nedirbantis 3 3Pensininkas ar nedarbingas dėl ligos, invalidumo 4 4INDIVIDUALI VEIKLA (pats sau darbdavys)Ūkininkas 5 5Žvejys 6 6Individualiai dirbantis specialistas (teisininkas, privačios praktikos gydytojas, buhalteris, architektas ir pan.)

7 7

Parduotuvės savininkas, amatininkas, kita individuali veikla

8 8

Verslininkas, įmonės savininkas (vienas ar su partneriais) 9 9

SAMDOMAS DARBUOTOJASSamdomas specialistas (gydytojas, teisininkas, buhalteris, architektas)

10 10

Aukščiausio lygio vadovas, direktorius (vadovaujantys direktoriai, generaliniai direktoriai, kiti direktoriai)

11 11

Vidurinės grandies vadovas, kiti vadovai (skyriaus vadovas, jaunesnysis vadybininkas, mokytojas, techninis darbuotojas)

12 12

Samdomas darbuotojas, daugiausiai dirbantis biure 13 13

Samdomas darbuotojas, daugiausiai keliaujantis (vairuotojas, prekybos agentas)

14 14

Samdomas darbuotojas, dirbantis ne biure, o paslaugų sferoje (ligoninė, viešasis maitinimas, policininkas, gaisrininkas)

15 15

Brigadininkas, meistras (prižiūrintis kitus) 16 16Kvalifikuotas darbininkas 17 17Nekvalifikuotas darbininkas 18 18

Niekada nedirbo jokio apmokamo darbo 19 19

59

D25

(532)1234

D40a

(533-534)

D40b

(535-536)

D40c

(537-538)

D41

(539)123456

EB67.3 D15a D15b


Jūs gyvenate … ?

(SKAITYTI)

Kaimo vietovėje, vienkiemyjeMažame miestelyje ar vidutinio dydžio miesteDideliame miesteN / N

EB67.3 D25


Gal galėtumėte pasakyti, kiek žmonių, 15 metų ir vyresnių, įskaitant ir Jus, gyvena Jūsų namų ūkyje?

(INT.: SKAITYTI - ĮRAŠYTI)

EB67.3 D40a

Kiek vaikų, jaunesnių nei 10 metų gyvena Jūsų namų ūkyje?


EB67.3 D40b

Kiek vaikų, kurių amžius nuo 10 iki 14 metų, gyvena Jūsų namų ūkyje?


EB67.3 D40c

Jūs gimėte … …?

(RODYTI KORTELĘ- SKAITYTI-TIK VIENAS ATSAKYMAS)

LietuvojeKitoje Europos Sąjungos valstybėje narėjeEuropoje, bet valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos narėAzijoje, Afrikoje ar Lotynų AmerikojeŠiaurės Amerikoje, Japonijoje ar OkeanijojeAtsisakė (NESKAITYTI)

EB67.3 D41

60

D42

(540)1

2

3

456

D43a

D43b(541) (542)

D46

(543-552)1,2,3,4,5,6,7,8,9,

10,

D49a

Kuri iš pateiktų situacijų yra labiausiai tinkama Jums?

(RODYTI KORTELĘ – SKAITYTI - TIK VIENAS ATSAKYMAS)

Jūsų motina ir tėvas gimė LietuvojeVienas iš Jūsų tėvų gimė Lietuvoje, o kitas gimė kitoje ES valstybėje narėje

Jūsų tėvas ir motina gimė kitoje ES valstybėje narėje

Vienas iš tėvų gimė Lietuvoje, o kitas gimė už ES ribų

Jūsų tėvas ir motina gimė už ES ribųN/N (NESKAITYTI)

EB67.3 D42

Ar turite fiksuoto ryšio telefoną savo namų ūkyje?

Ar Jūs turite asmeninį mobilaus ryšio telefoną?

D43a D43bFiksuoto ryšio Mobilaus ryšio

Taip 1 1Ne 2 2

EB67.3 D43a D43b

NĖRA KLAUSIMŲ D44 IR D45

Kuriuos iš šių Jūs turite?

(RODYTI KORTELĘ - SKAITYTI - GALIMI KELI ATSAKYMAI)

TelevizoriųDVD grotuvąMuzikinį CD grotuvąKompiuterįInterneto prieigą namuoseAutomobilįButą / namą, už kurį jau baigėte mokėtiButą / namą, už kurį mokate įmokasNė vieno (NESKAITYTI)N / N

EB67.3 D46

NĖRA KLAUSIMŲ D47 IR D48

(NEPATARTI - PERKODUOTI - GALIMI KELI ATSAKYMAI) - (ĮRAŠYTI PAGRINDINIŲ TV KANALŲ, MATOMŲ ŠALYJE + KITŲ KANALŲ SĄRAŠĄ)

Ar galėtumėte nurodyti televizijos kanalus, kuriuos Jūs reguliariai žiūrite, t.y. bent penkis kartus per savaitę?

61

30 2 (553,554-613)

D49b

30 2 (614,615-674)

D49c

30 2 (675,676-735)

TV KANALŲ KODAI (ŠALIES KODAI)

EB65.2 D49a

(NEPATARTI - PERKODUOTI - GALIMI KELI ATSAKYMAI) - (ĮRAŠYTI PAGRINDINIŲ RADIJO STOČIŲ, GIRDIMŲ ŠALYJE + KITŲ RADIJO STOČIŲ SĄRAŠĄ)

Ar galėtumėte nurodyti radijo stotis, kurių Jūs reguliariai klausotės, t.y. bent penkis kartus per savaitę?

RADIJO STOČIŲ KODAI (ŠALIES KODAI)

EB64.2 D49b

(NEPATARTI - PERKODUOTI - GALIMI KELI ATSAKYMAI) - (ĮRAŠYTI PAGRINDINIŲ DIENRAŠČIŲ, PRIEINAMŲ ŠALYJE + KITŲ DIENRAŠČIŲ SĄRAŠĄ)

Ar galėtumėte nurodyti dienraščius, kuriuos Jūs reguliariai skaitote, t.y. bent tris kartus per savaitę?

DIENRAŠČIŲ KODAI (ŠALIES KODAI)

62

D49d

30 2 (736,737-796)

P1(817-818) (819-820)

P2

(821-822) (823-824)

P3(825-827)

P4(828)

1234

EB64.2 D49c

(NEPATARTI - PERKODUOTI - GALIMI KELI ATSAKYMAI) - (ĮRAŠYTI PAGRINDINIŲ INTERNETO SVETAINIŲ, PRIEINAMŲ ŠALYJE + KITŲ SVETAINIŲ SĄRAŠĄ)

Ar galėtumėte nurodyti interneto svetaines, kuriose Jūs reguliariai lankotės, t.y. bent tris kartus per savaitę?

INTERNETO SVETAINIŲ KODAI (ŠALIES KODAI)

NAUJAS

INTERVIU PROTOKOLAS

INTERVIU DATA

DIENA MĖNUO

EB67.3 P1

INTERVIU PRADŽIA

(INT.: NAUDOTI 24 VALANDŲ MATAVIMĄ)

VALANDOS MINUTĖS

EB67.3 P2

INTERVIU TRUKMĖ MINUTĖMIS

MINUTĖS

EB67.3 P3

Asmenų, dalyvavusių interviu metu, skaičius (įskaitant interviuotoją).

Du (interviuotojas ir respondentas)TrysKeturiPenki ir daugiau

EB67.3 P4

63

P5(829)

1234

P6

(830-831)

P7

(832-833)

P8(834-841)

P9(842-849)

P10(850-857)

P11(858-865)

L

Respondento bendradarbiavimas

PuikusGerasVidutiniškasMenkas

EB67.3 P5

Vietovės dydis

(TNS Gallup kodavimas)

EB67.3 P6

Regionas

(TNS Gallup kodavimas)

EB67.3 P7

Pašto kodas

EB67.3 P8

Atrankos punkto numeris

EB67.3 P9

Interviuotojo numeris

EB67.3 P10

Svorio koeficientas

EB67.3 P11

2007 m. ruduo - european commissionec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/archives/eb/...2007 m....

Documents