Lietuva 5p. ekonomika 7p. PasauLis 10p.

Dienos citata

Šventasis tėvas Benediktas XVI per Velykas paragino pasaulį siekti taikos.

Dra bu žių ir ava ly nės kai nos Lie tu vo je vir ši ja ES vi dur kį.

„Įsi gi li nę pa ma to me val­džios ir žmo gaus dra mą. Ši dra ma ne si bai gian ti“, –

Antradienisbalandžio 10, 2012Nr. 83 (19642)Kaunodiena.lt2 Lt

Po do pin go skan da lo iš ma ra to ni nin kės Ž.Bal čiū nai tės ga li bū ti atim tas vals ty bi nis or di nas.

263 – tiek Kau ne yra įstai gų, ku rios pa val­džios sa vi val dy bei. Mies to ta ry bo je pri sta­ty ta sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos fi nan sų kont ro lės ata skai ta pa ro dė, kad nė vie nos įmo nės fi nan sų būk lė ne ver ta aukš čiau­sio įver ti ni mo „la bai ge rai“.

situacija: � ata skai tos lei džia da ry ti prie lai das, kad kai kuriose sa vi val dy bės įmo nė se pi ni gų srau tai re gu liuo ja mi ne skaid riai. Ar tū ro Mo ro zo vo nuo tr.

man tas La pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

Dau gu mo je ta ry bai pa teik tų ata­skai tų ras ta pa žei di mų: pra de dant ap lai džiai lei džia mais pi ni gais, ap­leis ta bu hal te ri ne ap skai ta, bai giant ne tin ka mai nau do tu ne kil no ja muo­ju tur tu. Kai ku rios iš jų sa vi val dy bės Fi nan sų sky riui pa tei kė ne pa ti ki mas

fi nan si nes ata skai tas. Nus ta ty tas ir ne vie nas at ve jis, kai ap lai džiai vyk­dy ti vie šie ji pir ki mai. Vie na ata­skai to je daž niau siai mi ni mų įstai gų – vie šo ji įstai ga „Au to mo bi lių sto­vė ji mo aikš te lės“, ku rios di rek to rius Al gi man tas Pui do kas ne se niai pa te­ko į Spe cia lių jų ty ri mų tar ny bos aki­ra tį. Jam pa teik ti įta ri mai pikt nau džia vus tar ny ba. 3

16p.

11p.

Į Ka čer gi nę plūs te lės pi ni gaisau lius tvir bu tass.tvirbutas@kaunodiena.lt

Vie nas gra žiau sių Kau no ra jo no mies te lių su lauks apie 10 mln. li tų in ves ti ci jų, skir tų prie plau kai, par­kui su tvar ky ti, dvi ra čių ta kams, van dent var kos dar bams, dau gia­funk ciam cent rui, ki tiems ob jek­tams.

Lau kia daug per mai nų„Ka čer gi nė il gai bu vo už mirš ta, čia daug me tų ne tvar ky tos gat­vės, ša li gat viai, par kas, to dėl ži­nia, kad bus pra dė ti ke li di de lės apim ties pro jek tai, mus nu džiu­gi no“, – sa kė vie nas iš Ka čer gi­nės se niū nai čių ir bend ruo me nės cent ro na rių Arū nas Ma­kaus kas.

taip apie sa vo re ži suo tą spek tak lį „Mi ran da“, pra de dan tį Lie tu vos teat rų pa va sa rį, sa ko Os­ka­ras­­Kor­šu­no­vas.

Sa vi val dy bės įmo nėse – finansinis chaosas

3

Me di ci nos pa sie ki mai le mia tik 10 pro c.

žmo nių svei ka tos – vi sa ki ta yra mū sų pa čių

ran ko se.

Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD

10)

Azoto dioksidas (NO2)mg/m350

Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m310

Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m3200

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

2

Miestas15 0,24 17

AntrAdienis, bAlAndžio 10, 2012

Da rius Sė le nisd.selenis@kaunodiena.lt

„Ši šven tė vi sų pir ma ski ria ma vai kams ir šei moms, – apie ren­gi nį kal bė jo Lie tu vos liau dies bui ties mu zie jaus in for ma ci jos ir mu zie ji nin kys tės di rek to riaus pa­va duo to jas, is to ri jos dak ta ras Eli­gi jus Ju ven ci jus Mor kū nas. – Per Už ga vė nių šven tes, ži no ma, su­si ren ka ir po 30 ar net 40 tūkst. žmo nių. Ta čiau jos ren gia mos jau 32 me tus.“

Ren gi nio or ga ni za to riams į pa­gal bą at sku bė jo ir gam ta: įdie­no jus oras bu vo pa va sa riš kas. Ke liems tūks tan čiams šven tės da­ly vių pra mo gų ir links my bių ne­trū ko.

„Oi, ne, suau gu sie siems do va nų ne duo siu. Ve ly kų bo bu tė prii ma tik ma žus ir ge rus vai kus, – juo­

kė si že mai čių dra bu žiais vil kin­ti ir mis ti nę Ve ly kų bo bu tę vai di­nan ti mu zie ji nin kė Da nu tė. – Jei vai kai bū da vo blo gi, ne klau sy da­vo tė ve lių, per Ve ly kas do va nų ne­gau da vo. Jei ge ri – gau da vo vie ną, jei la bai ge ri – du ar net tris mar­gu čius.“

Rum šiš kių mies te ly je vy ko ir ins ce ni zuo tos muš ty nės: nu tu kęs La ši ni nis su mu šė ir iš va rė per ka­ru sį Ka na pi nį, o dvi ko vos ve dė­ja juo kau da ma pa ra gi no mai tin tis cho les te ro liu.

Įvai rio se vie to se skam bė jo folk­lo ro mu zi ka ir dai nos, bu vo ga li ma ap si lan ky ti krau tu vė lė se, pa ro do­je, mu gė je, o tė vai ir vai kai run gė­si įvai rio se rung ty se. Pag rin di nės, be abe jo, bu vo mar gu čių da žy mas ir ri de ni mas.

Ko rei kia, kad mar gu tis bū­tų gra žus ir pre ten duo tų į per ga lę

gra žiau sio jo rin ki muo se? Šią pa­slaptį žino kiaušinių marginimo profesionalai.

„La bai svar bu tin ka mi da žai, įgū džiai ir fan ta zi ja“, – tei gė nuo vai kys tės kiaušinius mar gi nan ti dai li nin kė Ele na Kniukš tai tė, ku­riai la biau siai pa tin ka juo di, rau­do ni ir tam siai mė ly ni mar gu čiai.

Mar gu čių ri de ni mas per Ve ly kas tu ri sim bo li nę pra smę: yra su si­jęs su že me ir gy vy be. Be je, šio se var žy bo se se no vės Lie tu vo je bu vo ne priim ti na da ly vau ti mer gi noms, ta čiau mar gu čių ri de ni mą jos ga­lė da vo ste bė ti.

Šven tę vai ni ka vo bur tų trau ki­mas, o lai min giau sie siems ati te­ko pa grin di nis Lie tu vos liau dies bui ties mu zie ju je vy ku sios Ve ly­kų šven tės pri zas – ke lio nė ke tu­riems as me nims lai vu Ryga–Stok­holmas–Ryga.

Po šven tės Rum šiš kė se – ke lio nė į Šve di ją

Lie tu vos liau­dies bui ties mu­zie ju je Rum šiš­kė se va kar šur­mu lia vo Ve ly­kų šven tė. Lai­min giau sie ji na­mo grį žo su įspū din gu pri­zu – ke lio ne ke­tu riems lai vu į Stok hol mą.

Nuotaika: �� pakilę�nuo�vaišių�stalo�šventės�svečiai�noriai�žaidė�tradicinius�žaidimus.� � Evaldo�Butkevičiaus�nuotr.

Vaikams: �� pagrindinė�Velykų�pramoga�–�margučių�ridenimas.

3

MiestasAntrAdienis, bAlAndžio 10, 2012

Jo nuo mo ne, mies te lis ga lė tų tap ti mi nia tiū ri­

niu pa ne mu nio per lu. Tar pu ka riu jis tu rė jo ku ror to sta tu są. Vė liau nuo lat bu vo mi ni mas kaip gra žiau­siai be si tvar kan ti gy ven vie tė.

Nep rik lau so my bės lai ko tar piu Ka čer gi nė ta po tur tin gų jų trau kos vie ta. Skly pų kai nos čia ir da bar iš­li ko di džiu lės – už že mės arą be jo­kių sta ti nių pra šo ma apie 20 tūkst. li tų. De ja, gra žė jo tik at ski ros so­dy bos, o ne vi sas mies te lis.

Kau no ra jo no me ras Va le ri jus Ma­kū nas pri pa ži no, kad Ka čer gi nę iš­ties apė męs są stin gis, bet ža dė jo di­de lių per mai nų. „Net ru kus čia bus in ves tuo ta 10 mln. li tų iš ES fon dų, vals ty bės ir sa vi val dy bės biu dže tų. Pra dė si me įgy ven din ti ke tu ris di­de lius pro jek tus“, – sa kė me ras.

Įrengs prie plau ką ir cent rąPrie Ne mu no įsi kū ru si Ka čer gi nė grei tai ga lės priim ti lai vu ke liau­jan čius tu ris tus. Čia bus įreng ta pon to ni nė prie plau ka, au to mo bi­

lių aikš te lė, pa vė si nė. Kau no ra­jo no sa vi val dy bės Eko no mi kos sky riaus ve dė jas Ar tū ras Pu pa­lė in for ma vo, kad prie prie plau­kos ves išas fal tuo tas dvi ra čių ta­kas V.My ko lai čio­Pu ti no gat vės da ly je, bus re konst ruo ti pės čių­jų ir dvi ra čių ta kai J.Bi liū no, J.Zi­ka ro ir J.Ja no nio gat vių at kar po se, su tvar ky ta upės pa kran tė. Tam bus skir ta 2,5 mln. li tų.

Ki tas di de lis pro jek tas – 3,3 mln. li tų kai nuo sian tis dau gia funk cis cent ras. „Mies te lio kul tū ros cent­ras ne tu rė jo nuo la ti nių pa tal pų, sa lės. Ji bus įreng ta re no vuo ta me Ka čer gi nės pa grin di nės mo kyk­los bend ra bu ty je. Be to, ten įsikurs me di ci nos punk tas, bib lio te ka, vai­kų dar že lis“, – sa kė A.Pu pa lė.

Bend ruo me nės ini cia ty va bus su tvar ky tas ir Ka čer gi nės par kas.

Tu rės vie šą van den tie kįKa čer gi nė iki šiol ne tu rė jo cent­ra li zuo to van dens tie ki mo ir nuo­te kų sis te mos. Pa sak Kau no ra jo­

Kaip tei gia ma sa vi val dy­bės ata skai to je, Kont ro lės

ir au di to tar ny bai at li kus kont ro li nį pa tik ri ni mą dėl vie ti nės rink lia vos už au to mo bi lių sta ty mą, nu sta ty­ta, kad įstai go je vi daus kont ro lei nebu vo skir iama pa kan ka mai dė­me sio, nė ra jo kių vi daus kont ro­lės pro ce dū rų, ku rios už tik rin tų vi daus kont ro lės pa sto vu mą, ap­skai tos ir in for ma ci nės sis te mos bei tur to ap sau gą.

Kons ta tuo ja ma, kad įstai go je fi­nan sų kont ro lės pro ce dū ros ne­funk cio nuo ja kaip vien ti sa sis te­ma – ap lai džiai vyk dy ta fi nan sų kont ro lė, blo gai pa si ra šo mi ūki nių ope ra ci jų do ku men tai.

Pa žei di mai – ir mo kyk lo seTa pa ti tar ny ba kons ta ta vo dar vie ną pa ra dok są – vi daus kont­ro lės sis te ma, ku ria kont ro liuo ja­mi fi nan sai, „ne vei kia ar ba vei kia ne pa ti ki mai“ Kau no lop še liuo se­dar že liuo se „Tu kas“, „Žie de lis“, „Pa par čio“ pra di nė je mo kyk lo je, Ko vo 11­osios, Ta do Iva naus ko vi­du ri nė se mo kyk lo se, An ta no Mar­ti nai čio dai lės mo kyk lo je ir Po vi lo Stul gos mu zie ju je.

Tei gia ma, kad „Tu ko“ dar že ly je pa žei di nė ta vai kų priė mi mo į dar­že lį tvar ka, biu dže tas nau do tas ne pa gal pa tvir tin tus iš lai dų straips­nius.

Sa vi val dy bės Fi nan sų sky riaus ve dė jas Al gi man tas Lau cius, pri­sta tęs šią kas me tę ata skai tą, tei gė, kad Ši lai nių po lik li ni koje, Pa ne­mu nės se ne lių na muose, Sa vi val­dy bės vai kų glo bos na muose, ne­tin ka mai sau go mas įstai gos tur tas, lop še ly je­dar že ly je „Girs tu tis“ pa­

ste bė ta trū ku mų vyk dant vie šuo­sius pir ki mus.

Grįž ta sa viSkel bia ma, kad sa vi val dy bės įmo­nė je „Ka pi nių prie žiū ra“ va do­vas dir bo ne pat vir ti nęs re gist rų for mos, tu ri nio ir skai čiaus, ras ta „ope ra ci jų, ku rios nea ti ti ko sa vi­val dy bės asig na vi mų, in ven to ri­za ci jos me tu ras ta tur to nea ti ti­ki mų“.

Iki 2011 m. rug sė jo įmo nei 12 me tų va do va vo di rek to rius Val de­ma ras Ol šaus kas. Dar 2010­ai siais jį at leis ti iš pa rei gų ke ti no tuo me­tis ir da bar ti nis me ras And rius Kup čins kas, bet jį už sto jo bu vęs Kau no vi ce me ras Kęs tu tis Kriš­čiū nas, įta ria mas pikt nau džia vi­mu tar ny ba.

Vė liau į ka pi nes pri žiū rin čios įmo nės di rek to riaus kė dę at si sė­do bu vu sio sa vi val dy bės ad mi­nist ra ci jos di rek to riaus pa va duo­to jo And riaus Stan ke vi čiaus bro lis Eval das Stan ke vi čius. Ket vir ta­die nį jis at leis tas, o jo vie tą užė­mė taip pat bu vęs ad mi nist ra ci jos di rek to riaus pa va duo to jas, Tvar­kos ir tei sin gu mo at sto vas Al gir­das Ver bic kas.

Atas kai tos – tuš čias la pasMa žai ži no ma vie šo ji įstai ga „Kau­no vers lo kon sul ta ci nis cent ras“

iš vis ne pa tei kė fi nan sų kont ro lės ata skai tos sa vi val dy bei. Ki ta įstai­ga „Rek rea ci jos, tu riz mo ir spor to moks lo par kas“ ra do dar ori gi na­les nį bū dą, kaip at si skai ty ti sa vi­val dy bei – ji vie toj ata skai tos pa­tei kė tuš čią ata skai tos blan ką.

A.Lau ciaus reng ta me aiš ki na­ma ja me raš te kons ta tuo ja mas pa­ra dok sas – „fi nan sų kont ro lės sis te ma mi nė to se įstai go se ne su­kur ta“. Šios įstai gos ga vo ver ti ni­mą „silp nai“. Kaip ap skai to mos lė šos šios sa vi val dy bės įmo nė se, lie ka neaiš ku.

Kliū va ir Kau no ka me ri niam teat rui – čia esą nu sta ty ta trū ku­mų, ku rie su si ję su sa vi val dy bės biu dže to lė šų nau do ji mu mo kant dar buo to jams prie mo kas prie pa­rei gi nio at ly gi ni mo, vie šų jų ir pri­va čių in te re sų de ri ni mu vals ty bės tar ny bo je, sa vi val dy bei nuo sa vy bės tei se pri klau san čio ir pa gal pa nau­dą val do mo tur to nuo ma, vie šų jų pir ki mų vyk dy mu ir do ku men tu tvar ky mu bei ap skai ta.

Prob le mos įsi se nė ju siosMi nė tos įmo nės – tik ke lios, ku rio­se ras ta pa žei di mų. Ne pai sant gan liūd nai at ro dan čios ata skai tos, ga­lu ti nis ver ti ni mas neat ro do la bai tra giš kas: „ge rai“ įver tin ta 78,7 pro c. (207 įmo nės) vi sų sa vi val dy­bei pa val džių vie šų jų ju ri di nių as­me nų ir tik 13,3 pro c. (35) įver tin ta „pa ten ki na mai“. „Silp nai“ ver ti­na ma tik 4,6 pro c. (12) vi sų as me­nų. Li kęs pro cen tas įmo nių ne ver­tin tas, nes jos ar ba bank ru ta vu sios, ar ba lik vi duo ja mos (9).

Pak laus tas, kaip ža da spręs­ti ata skai to je mi ni mas pro ble mas,

Sa vi val dy bės įmo nėse – finansinis chaosas

1

A.Lau cius tei gė, kad ad mi nist ra ci ja teiks nu ro dy mus ir pa siū lys prie­mo nių vi soms įmo nėms, ku rių fi­nan sų kont ro lė ver ti na ma pa ten­ki na mai. Vė liau mies to ta ry bo je priim tas nu ta ri mas, ku riuo iki ge­gu žės 15 d. ad mi nist ra ci jai pa ves­

ta „priim ti siū ly mus, ku rie pa ša lins trū ku mus“. Ve dė jas ne slė pė, kad silp nai įver tin to se įmo nė se pro­ble mos tę sia si jau ne pir mus me­tus. Prie žas tis – sa vi val dy bė yra tik šių įmo nių da li nin kė ir ne ga li da­ry ti di de lės įta kos joms.

Į Ka čer gi nę plūs te lės pi ni gai

Leng vai: �� ta�ry�bos�na�riai�A.Lau�ciui�daug�klau�si�mų�ne�tu�rė�jo.�� Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Sa vi val dy bei vie toj fi nan si nės ata skai­tos pa teik tas tuš­čias blan kas.

1

Perspektyva: �� tikimasi,�kad�investicijos�padės�pažadinti�Kačerginę�ir�pa-vers�ją�kauniečių�laisvalaikio�traukos�centru.� ��Andriaus��Aleksandravičiaus�nuotr.

no sa vi val dy bės Ap lin kos sky riaus ve dė jo Egi di jaus Ka ti liaus, per po­rą me tų čia bus nu ties ti van den­tie kio vamz dy nai, įreng ta nuo te kų sis te ma. „Gau ti pa ra mą to kiems pro jek tams rei kia, kad mies te ly­je bū tų nuo 2000 gy ven to jų. To­dėl van dent var kos dar bai vyks dar dvie jo se gy ven vie tė se – Za pyš ky je ir Die vo ga lo je“, – tei gė E.Ka ti lius.

Van duo bus tie kia mas iš Za pyš­kio, o nuo te kos grįš į ša lia jo pa­sta ty tus bio lo gi nius va ly mo įren­gi nius.

– tiek investicijų artimiausiu metu

pasieks Kačerginę.

10mln. litų

4

miestasantraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012

Gal būt tai, kad per lie tu viš kiau sią mies­tą ei na re gio nų ski­ria mo ji li ni ja, ir yra vi suo me nės su si­skai dy mo prie žas tis?

Už vie ny bę – šliau ži mas pil vuDa rius Sė le nisd.selenis@kaunodiena.lt

Net ra di ci niais per for man sais gar­sė jan tis kau nie tis me ni nin kas Ra­mū nas Ja ras va kar už Lie tu vos vie­ny bę per šliau žė Vy tau to Di džio jo til tą ir po že mi nę pe rė ją.

Ab sur do per for man sas, skir tas at­kreipti dėmesį į Lie tu vos vi suo me­nės su si skal dy mą, pra si dė jo prie Vei ve rių gat vės pe rė jos ir bai gėsi ki to je Vy tau to Di džio jo til to pu sė­je, Ka ra liaus Min dau go pro spek to po že mi nė je pe rė jo je.

„Daug kas vie šai ra šė ir kal bė jo, kad lai kas nu sto ti ne kęs ti vie ni ki­tų. Ta čiau si tua ci ja ne si kei čia. Gal­būt ak ci jos ab sur diš ku mas at kreips dė me sį į har mo ni jos vi suo me nė je bū ti nu mą?“ – prieš sa vo ak ci ją tei­

gė R.Ja ras. Per per for man są R.Ja ras vil kė jo kau kę, o akis den gė sau lės aki niai. Po pil vu me ni nin kas pri si­ri šo me di nę apie 70 cm il gio len tą su ra tu kais, ant al kū nių ir ke lių už­si dė jo ap sau gus.

„Ko dėl aš su kau ke? Gy ve na me tei si nė je vals ty bė je“, – prieš per­for man so pra džią kal bė jo R.Ja ras, pri si pa ži nęs, kad tre ni ruo da ma sis

Ši lai niuo se nu šliau žė 3 ki lo met rus. Net ru kus 40­me tis R.Ja ras, ly di­mas dvie jų jam tal ki nan čių vai ki­nų, vil kin čių lie me nė mis su at švai­tais, pra dė jo šliauž ti per pės čių jų pe rė ją Vei ve rių gat vė je.

Po to šliau žė per 256 met rų il gio til tą. Au to mo bi lių vai ruo to jai, ke­lei viai ir praei viai ne slė pė nuo sta­bos dėl jiems ne re gė to re gi nio.

Pės čių jų pe rė ją ir til tą me ni nin­kas per šliau žė per 29 mi nu tes. Dar 9 mi nu tes R.Ja ras už tru ko šliauž­damas iki po že mi nės pe rė jos už til to, laip tais že myn. Ak ci ją bai gė per šliau žęs po že mi nę pe rė ją.

„La bai di de lis kai fas bu vo tai da­ry ti lė tai, – jau klū pė da mas po per­for man so su su ply šu siais džin sais tei gė R.Ja ras. – Krau jas ant ran kų? Nie kis. 1998­ai siais, kai su rep lė­mis sce no je skal džiau bu te lį bu vo

daug įdo miau. Ačiū. Da bar no riu su si vok ti, kad tai pa da riau.“

Per for man sas, kaip įpras ta šiam žan rui, ab sur diš kas, ta čiau jį me­ni nin kas iš šif ra vo taip: Kau nas yra tarp Su val ki jos ir Aukš tai ti jos, šie du re gio nai ski ria mi Ne mu no upės.

„Ši ak ci ja – tai tar si ban dy mas su vie ny ti du skir tin gus et ni nius re­gio nus. Gal būt tai, kad per lie tu viš­kiau sią Lie tu vos mies tą ei na re gio­nų ski ria mo ji li ni ja. ir yra Lie tu vos vi suo me nės su si skai dy mo prie žas­tis? – aišk i no R.Ja ras. – Kur dau­giau jos ieš ko ti? Ak ci jos pa grin di nis ak cen tas – šliau ži mas – su pran ta­mas kaip dar nuo lan kes nis, dar la­biau že mi nan tis veiks mas nei at si­klau pi mas. Tai aliu zi ja į sie kį gau ti nuo dė mių iš ri ši mą gu lint ant baž­ny čios grin dų.“

R.JaRo šLiaUžimo maRšRUtas xxxx

Pras mė: �� R.Ja�ras�vy�lė�si,�kad�ak�ci­jos�ab�sur�diš�ku�mas�at�kreips�dė­me�sį� į�har�mo�ni�jos�vi�suo�me�nė�je�bū�ti�nu�mą.�����������Eval�do�But�ke�vi�čiaus�nuo�tr.

Daugiau miestonaujienų skaitykite

kaunodiena.lt

antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012 5

lietuva

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Skir tas Ri te rio kry žiusPo to, kai Tarp tau ti nis spor to ar bit­ra žo teis mas (CAS) nu spren dė, kad ką tik sa vo 33­ią jį gim ta die nį at­šven tu si Ž.Bal čiū nai tė bu vo pa grįs­tai disk va li fi kuo ta dve jiems me tams dėl drau džia mų pre pa ra tų var to ji mo, Lie tu vo je su si rū pin ta dėl šiai spor ti­nin kei 2010­ai siais įteik to vals ty bės ap do va no ji mo ir dėl jai skir tos vals­ty bi nės pi ni gi nės pre mi jos.

Pre zi den tū ra pa tvir ti no dien raš­čiui, kad jau ne tru kus bus spren­džia ma, kaip pa sielg ti su Ž.Bal­čiū nai tei skir tu Lie tu vos di džio jo ku ni gaikš čio Ge di mi no or di no Ri­te rio kry žiu mi.

Po to, kai 2010 m. lie pos pa bai­go je Bar se lo no je vy ku sia me Eu ro­pos leng vo sios at le ti kos čem pio­na te Ž.Bal čiū nai tė iš ko vo jo auk so me da lį mo te rų ma ra to no rung ty je, Pre zi den tė pa si ra šė dek re tą, ku riuo spor ti nin kę ap do va no jo or di nu.

Bet po ga lu ti nio CAS spren di mo, jog disk va li fi ka ci ja bu vo tei sin ga ir Eu ro pos ma ra to no čem pio nės ti­tu las iš Ž.Bal čiū nai tės ati ma mas, ga li bū ti at šauk tas ir D.Gry baus­kai tės dek re tas dėl or di no sky ri mo spor ti nin kei.

At siž velgs į re ko men da ci jas„Vals ty bės ap do va no ji mų ta ry ba svars tys klau si mą dėl Ž.Bal čiū nai­tei įteik to vals ty bi nio ap do va no­ji mo ir sa vo re ko men da ci jas teiks Pre zi den tei D.Gry baus kai tei. At­siž velg da ma į re ko men da ci jas ša­lies va do vė priims spren di mą“, – dien raš čiui pra ne šė Pre zi den tės spau dos tar ny ba.

Kol kas ne skel bia ma, ka da po­sė džiaus Vals ty bės ap do va no ji mų ta ry ba ir ka da svars tys šį klau si mą. Ta čiau tai ga li įvyk ti jau ba lan dį. Nau jau sio je Lie tu vos is to ri jo je kol kas ne bu vo at ve jo, kad vals ty bės va do vas bū tų pri vers tas atim ti or­di ną iš do pin go var to ji mu ap kal tin­to ir disk va li fi kuo to spor ti nin ko.

Jei gu Pre zi den tė to kį dek re tą dėl Ž.Bal čiū nai tės vis dėl to pa si ra šy­tų, spor ti nin kės bū tų pa pra šy ta grą žin ti jai įteik tą aukš tą vals ty­bės ap do va no ji mą.

Pa kei tė pre mi jų sky ri mo tvar kąNet ru kus bus spren džia mas ir klau si mas dėl Ž.Bal čiū nai tei skir­tos vy riau sy bi nės pi ni gi nės pre mi­jos li ki mo.

Po per ga lės Eu ro pos čem pio na­te 2010 m. ma ra to no bė gi kei iš kart bu vo įteik ta 20 tūkst. li tų pre mi ja. Da bar, po ga lu ti nio CAS spren di­mo, su Ž.Bal čiū nai te bus ta ria ma­si dėl šių pi ni gų grą ži ni mo į vals­ty bės iž dą.

„Po šven čių kal bė si mės su Ž.Bal­čiū nai te. Tai ne ma lo nus po kal bis. Šiaip liūd na – žmo gus su si lau žė sau gy ve ni mą“, – dien raš čiui sa kė Kū­no kul tū ros ir spor to de par ta men to va do vas Kle men sas Rim še lis.

Anot jo, Ž.Bal čiū nai tės bus pra šo ma grą žin ti 20 tūkst. li tų. K.Rim še lis ne prog no za vo įvy kių

ei gos, jei gu ne pa vyk tų tai pa da ry ti: „Ta da ir sprę si me, svars ty si me.“

Yra ga li my bė pre mi jos grą ži ni mo klau si mą spręs ti teis me.

Per nai Vy riau sy bė pa kei tė pre­mi jų sky ri mo pa si žy mė ju siems spor ti nin kams tvar ką. Nuo šiol pi­ni gi nės pre mi jos bus skiriamos tik po tam tik ro „in ku ba ci nio pe rio­do“, tai yra įsi ti ki nus, kad spor­ti nin kai tik rai nė ra kal ti na mi ko­kiais nors ne tei sė tais veiks mais iš ko vo ję sa vo ti tu lus. K.Rim še­lis tvir ti no, kad Kū no kul tū ros ir

spor to de par ta men tas nie ko ne­re ko men duos Pre zi den tū rai dėl Ž.Bal čiū nai tei skir to vals ty bės ap­do va no ji mo. „Tai vi sai ki ta ins ti­tu ci ja, to dėl jai teik ti re ko men­da ci jų ne ga li me. Pre zi den tū ra jau do mė jo si, ar CAS spren di mas yra ga lu ti nis ir ko kios dar ga li mos tei­si nės prie mo nės skųs ti spren di mą dėl disk va li fi ka ci jos. To kią in for­ma ci ją mes su tei kė me, bet re ko­men duo ti atim ti ar pa lik ti or di­ną spor ti nin kei mes ne ga li me“, – tei gė K.Rim še lis.

Po dopingo skan da lo – klaus tu kai dėl or di noVals ty bi nių ap do va no ji mų ta ry ba svars tys, ar re ko men duo ti Pre zi den tei Da liai Gry baus kai tei atim ti iš spor ti nin kės Ži vi lės Bal čiū nai tės prieš pu sant rų me tų jai skir tą or di ną.

Bė dos: �� Ž.Bal�čiū�nai�tės�bus�pra�šo�ma�grą�žin�ti�ir�20�tūkst.�li�tų,�ku�rie�bu­vo�skir�ti�už�per�ga�lę�Eu�ro�pos�čem�pio�na�te.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja (ŠMM) dar ko vo vi du ry je krei pė si į Po li ci jos de par ta men tą (PD), kad pa rei gū nai pa dė tų su ras ti 3318 mo­kyk los ne lan kan čių vai kų, ku rių am žius iki 16 me tų.

Pa rei gū nų pra šo ma nu sta ty ti fak­ti nę šių vai kų gy ve na mą ją vie tą ir, esant ga li my bei, jų ne si mo ky mo prie žas tis. Šie vai kai ap skri tai ne­re gist ruo ti Mo ki nių re gist re, nors įra šas apie juos yra Gy ven to jų re­gist re ir ne tu ri ma duo me nų apie jų iš vy ki mą, neį ga lu mą ar ki tas prie­žas tis ne si mo ky ti.

PD at sto vas Ra mū nas Ma to nis BNS sa kė, kad toks pra šy mas yra gau tas, ta čiau dar ne nusp ręs ta, ką su juo da ry ti.

„Kol kas paieš ka ne pra si dė ju si ir ne ži nau, ar ji nai pra si dės. Toks dar­bas rei ka lau ja la bai daug iš lai dų, yra ir ki tų niuan sų. Kol kas dar nė ra nu­spręs ta, ką da ry ti su tuo mi nis te ri­jos pra šy mu“, – tei gė PD Ko mu ni­ka ci jos sky riaus vir ši nin ko pa rei gas lai ki nai ei nan tis R.Ma to nis.

Vy riau sy bei ki tą sa vai tę bus pa­teik ti prem je ro And riaus Ku bi liaus praė ju sių me tų pa bai go je su da ry­tos dar bo gru pės pa siū ly mai, kaip nu sta ty ti ne si mo kan čius vai kus ir kaip jų ieš ko ti. Dar bo gru pės ata­skai to je tei gia ma, kad 2011–2012 moks lo me tais bu vo 13 462 ne si­mo kan tys vai kai nuo 7 iki 16 me tų.

Tai to kie moks lei viai, ku rių duo­me nys yra Gy ven to jų re gist re, bet jie ne fi gū ruo ja Mo ki nių re gist re.

Sa vi val dy bėms pa tik ri nus duo­me nis apie dau gu mą (84 pro c.) ne­si mo kan čių vai kų nu sta ty ta, kad, pa vyz džiui, 64 pro c., ar ba 8593, ne si mo kan tys 7–16 me tų vai kai iš vy kę į už sie nį ir ne dek la ruo tas jų gy ve na mo sios vie tos pa kei ti mas, 85 ne si mo kė dėl neį ga lu mo.

Vie nas iš mi nė tos dar bo gru pės siū ly mų – to bu lin ti gy ve na mo sios vie tos dek la ra vi mą reg la men tuo­jan čius tei sės ak tus.

„Dek la ra vi mo sis te mo je iš si­dek la ruo jant suau gu siems žmo­nėms ne bu vo prie vo lės dek la ruo ti vai kus – tai jie tu rė tų pa da ry ti, bet da bar iš šoks ne tgi to kia len te lė apie vai kus ir jie tu rės už pil dy ti“, – BNS sa kė dar bo gru pės na rys, ŠMM Ne­for ma laus ug dy mo ir švie ti mo pa­gal bos sky riaus vy riau sia sis spe­cia lis tas Al gi man tas Ši mai tis. Jis, be ki ta ko, pa brė žė, kad duo me nys apie tą pa tį as me nį skir tin guo se re gist ruo se kar tais bū na ne vie no­di – pa si tai ko klai dų.

Be to, dar bo gru pė siū lo nu sta ty ti, kaip Švie ti mo in for ma ci nių tech no­lo gi jų cent ras, ku rian tis ne si mo kan­čių ir mo kyk los ne lan kan čių vai kų re gist rą, tu ri bū ti in for muo ja mas apie už sie ny je be si mo kan čius dip­lo ma tų ir ki tus ten mo ky tis iš vy ku­sius vai kus, ku rie esą da bar ga li pa­tek ti į ne si mo kan čių są ra šą.

A.Ši mai čio tei gi mu, in for ma ci­ja apie vi sai ne si mo kan čius ar daž­nai mo kyk los ne lan kan čius vai kus ren ka ma sie kiant už tik rin ti, kad vi si vai kai mo ky tų si pa gal pri va­lo mas švie ti mo pro gra mas, kaip yra nu ma ty ta Švie ti mo įsta ty me ir Kons ti tu ci jo je.

BNS inf.

Toks dar bas rei ka lau­ja la bai daug iš lai dų, yra ir ki tų niuan sų.

Ra mū nas Ma to nis:

Din gu sių vai kų – tūks tan čiai

6

nuomonės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Var to ji mo pi ko kars te

Užuot mąs tę apie są­jun gą su ap lin ka, jie ku­ria at gy ve nu sių tech­no lo gi jų ko lo sus ir ver­čia dar grei čiau vi sus šliauž ti į kra chą.

Kiek vie na idė ja tu­ri tu rė ti sa vo ko jas ar­ba idė jos ne šio to ją. Tas, ku ris ima si koor­di nuo ti, tvar ky ti, da ro dar bą iki ga lo.

antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.

Vyr. reDAkTorIAUS pAVADUoTojAI:Arūnas Andriuškevičius – 302 252Violeta juodelienė – 302 260

MIeSTo NAUjIeNoS: Mantas Lapinskas – 302 251Arūnas Dambrauskas – 302 268Vilija Žukaitytė – 302 266Saulius Tvirbutas – 302 262Virginija Skučaitė – 302 267jurgita Šakienė – 302 261

TeISĖTVArkA: Diana krapavickaitė – 302 243

LIeTUVA:

Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381

pASAULIS:

julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

ekoNoMIkA:

jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374

SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272

FoTokoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269

NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265

SVeIkATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Arūnas Andriuškevičius – 302 260

TV DIeNA: Agnė klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

AUkŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374

rekLAMoS pArDAVIMo SkyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

ASMeNINIAI SkeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

SkeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SkyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114

pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228

preNUMerAToS SkyrIUS: 302 244

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.

informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt

e. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Saulius Pocius

Tai, kad var to to jiš ku­mas ir as me ni niai in­te re sai pas mus už go­žė pro tą, dva sią ir svei­

ką nuo vo ką, aki vaiz džiau jau ne­be ga li bū ti. Kaip ki taip, pa vyz­džiui, rei kė tų ver tin ti to kį li ki mo akib rokš tą, kad ša lis, ku rio je mi­ni ma li al ga yra 800 li tų, gvie šia­si sta ty ti ato mi nę elekt ri nę? Esą bus la bai ge ra atei ties kar toms, nors spe cia lis tai tei gia, kad tas am žiaus pro jek tas tik rą sma gu­mą su teiks tik bū si miems bran­duo li nio cik lo po sa vi nin kams ir jų va sa lams. Tie, ku rie gy ve­ni mo die nas lei džia žvelg da mi į tuos 800 li tų, jo kios pa lai mos tik­rai ne pa tirs.

At si ža dė ti ato mi nės idė jos da bar jau ne pa dė tų nei eko no mi niai ar­gu men tai, nei aiš ki ni mai, kad pi­ni gų nė ra, nei iš plės ti nis blai vu­mo tes tas, pa ga liau nei po lig ra­fas, pa de dan tis iš ryš kin ti po li ti­nės ši zof re ni jos ana to mi ją.Dau gy bė vei kian čių jų vals ty bės as me nų taip bal tais ir auk si niais siū lais pri rai šio ti prie to klie de­sių kin ki nio, kad al ter na ty vų jau ne be su vo kia. Jiems įtin ka tik vie nas es mi nes sva jo nes pa­grin džian tis tei gi nys: ga li ma bus gau siai var to ti ne tik šian dien, bet ir dar dau giau – atei ty je.Žo džiu, ge rai bus vi sais po žiū­riais, tad kaip čia ne pa si ra šy si to kiems kil niems rei ka lams?Ne ti kė tai prieš pat šven tes bu­vo pri si min ta pro gno zė, ku ri la­biau tik tų Vė li nėms. Dar 1972­ai­siais pa reng ta pro gnos ti nė stu­di ja „The Li mits to Growth“ („Au­gi mo ri bos“) per spė jo: jei pa sau­lis ir to liau ši taip di dins var to ji­mo apim tis, 2030 m. lau kia pra­

gaiš tis. Po to bus vi suo ti nis reg­re sas, so cia li nė pa sau lio mir tis ir šiaip nu lis svei kų.Nors daug kas į vi sas tas pro sko­pi jas žvel gia pro skep ti ciz mo ra­ti lus, ta čiau sa ky ti, kad var to ji­mas ne ve da į be dug nę, ne bū tų vi sai ap dai ru.Įdo miau sia, jog fi zi kos spe cia­lis to G.Tur ne rio gau ti sta tis ti­kos duo me nų ir pro gnos ti nių prie lai dų ly gi na mo sios ana li­zės re zul ta tai ne ti kė tai iš ryš­ki no tą fak tą, kad „Au gi mo ri­bų“ pro gno zė pa leng va pil do si. Šie ty ri mai bu vo pa skelb ti Ma­sa ču set so uni ver si te to žur na le „Smith so nian Ma ga zi ne“, ku ris įspė jo: pa sau lis ju da į tik rą pra­ra ją. Ypač dė me sio ver ta įžval­ga, kad var to ji mo pi kas su taps su že mės re sur sų ga vy bos krei­vės kri ti mu.Ki taip sa kant, gel mių re sur sai ims baig tis, o pa slau gų ir mais­to po rei kis vis di dės.Pa sie kė me to kį rin ko da ros ly gį, kai žmo gus ver čia mas kas pu sę me tų keis ti sa vo mo bi lų jį te le fo­ną (vis ne be pa kan ka funk ci jų), kas me tai – kom piu te rį, kas tre ji – au to mo bi lį. Apie dra bu žius ap­skri tai ver ta pa ty lė ti, nes ma dos kei čia si grei čiau, nei nyks ta pa­sku ti nės sme ge nų raukš lės sti­lis tų pus gal viuo se. Vi sa ta var­to ji mo ka ko fo ni ja, ne si bai gian ti ma te ria li nių ženk lų kai ta iš ties tam pa sle gian ti, pa na šiai kaip oras prieš per kū ni ją.Klai pė dos Ma ri jos Tai kos Ka­ra lie nės pa ra pi jos kle bo nas Vi­lius Vik to ra vi čius pa ste bė jo, kad šiais lai kais tik mal dos na mai au ga lė tai ir nuo sek liai, o mes pa tys įpra to me gy ven ti čia, da­bar ir su pa sko la. Ki taip ta riant, au ko da mi sa vo pa čių atei tį. „Jo­kiais am žiais taip ne bū da vo“, – api bend ri no kle bo nas.Ver ta dė me sio įžval ga. Ta čiau pre ky bos cent rų ve ži mė lių rit­mu ju dė ti įpra tu sius pa ra pi jie­čius vis tiek la biau do mi na ri­tua li niai pir ki mo at lai dai. Kaip ir tuos, ku rie šian dien pla nuo ja ener ge ti nius monst rus, ve sian­čius į dar di des nio var to ji mo ir gam tos ali ni mo be dug nę. Užuot mąs tę apie są jun gą su ap lin ka, apie įdie gi mą at si nau ji nan čių ener gi jos šal ti nių, ku rie yra tik­ras iš si gel bė ji mas pa sau liui ir mums pa tiems, jie ku ria at gy­ve nu sių tech no lo gi jų ko lo sus ir ver čia dar grei čiau vi sus šliauž ti į įvar dy tą jį 2030­ųjų kra chą.

Stab džiai: �� dėl�skur�daus�fi�nan�sa�vi�mo�Lie�tu�vos�ka�riuo�me�nei�gre�sia�ato�trū­kis�nuo�NA�TO�stan�dar�tų,�ta�čiau�po�li�ti�kai�nie�kaip�ne�si�ryž�ta� iš�spręs�ti�dra­ma�tiš�ko�lė�šų�sty�giaus�klau�si�mo.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Dar nuo per nai bran di na ma idė ja pa si ra šy ti par la men­ti nių par ti jų su si ta ri mą dėl Lietuvos gy ny bos po li ti kos

iki šiol strin ga.

Prem je ras – už 2 pro c.Dar per nai vi soms po li ti nėms par­ti joms bu vo pa teik tas pro jek tas, ku­ria me bu vo siū lo ma su si tar ti kas met to ly giai di din ti kraš to ap sau gos sis­te mai ski ria mas lė šas, il gai niui siek ti, kad kraš to ap sau gos sis te mos plėt rai už tik rin ti bū tų skir ta 2 pro c. ša lies bend ro jo vi daus pro duk to.

Šiuo me tu Lie tu va gy ny bai ne ski ria nė 1 pro c. BVP, nors NA TO ša lys yra įsi pa rei go ju sios siek ti 2 pro c. ro dik­lio. Per nai spa lį in ter viu BNS nau jie­nų agen tū rai prem je ras And rius Ku­bi lius sa kė, jog „Sei me ren gia mas par ti jų su si ta ri mas, kad at si gau nant po kri zės ras tu me ga li my bių skir ti dau giau lė šų ir ar tė tu me prie NA TO nau do ja mo gink luo tų jų pa jė gų fi nan­sa vi mo ver ti ni mo kri te ri jų“.

Anot prem je ro pa ta rė jo Vir gio Va­len ti na vi čiaus, prem je ras ir da bar „pri ta ria bei pa lai ko“ to kio su si ta­ri mo pa si ra šy mą. Kraš to ap sau gos mi nist rė Ra sa Juk ne vi čie nė BNS sa­kė, kad pir mą kart per šią ka den ci ją toks su si ta ri mas Sei mo Na cio na li nio sau gu mo ir gy ny bos ko mi te tui bu vo pa teik tas dar 2009 m. ir vė liau ke­lis kart kei čia mas bei ko re guo ja mas. Pa sak jos, su si ta ri mo pro jek to teks­tas ta po daug konk re tes nis.

Pir miau sia – at gai vin ti ūkįSo cial de mok ra tų va do vas Al gir das But ke vi čius tei gia, jog susi ta ri mas iki šiol strin ga dėl to, kad trū ko dis­ku si jų tarp par ti jų va do vų.

„Bu vo ne su tar ta, ar rei kė tų dar di din ti kraš to ap sau gai fi nan sa vi mą. (...) Ne bu vo pa si ra šy ta dėl to, kad per ma žai bu vo dis ku si jų aukš čiau­siu po li ti nių par ti jų ly giu“, – BNS sa kė A.But ke vi čius.

Jo nuo mo ne, iš pra džių rei kė tų už­si brėž ti tiks lą at si gau nant eko no mi­kai fi nan sa vi mą pa di din ti iki 1,2–1,3 pro c. nuo BVP. Įver ti nus da bar ti nį kraš to ap sau gos fi nan sa vi mą, „ma­žin ti dau giau ne bė ra kur, bet rei­kia at si žvelg ti į eko no mi nę fi nan si­nę si tua ci ją“.

„Aiš ku, vals ty bės prio ri te tai pir­miau sia yra švie ti mas, svei ka tos ap­sau ga, bet ly giag re čiai kaip so li džiai vals ty bei rei kia gal vo ti ir apie fi nan­sa vi mą gy ny bos sek to riu je“, – kal­bė jo so cial de mok ra tų va do vas.

Perk laus tas, ar 2 pro c. nuo BVP gy­ny bai tu rė tų bū ti dek la ruo tas kaip tiks las, so cial de mok ra tų va do vas at­sa kė: „Žiū rint į to li mą per spek ty vą, at si ga vus eko no mi kai, pa ge rė jus žmo­nių pra gy ve ni mo ly giui, ma nau, bū tų ga li ma kal bė tis ir apie to kį ro dik lį.“

Li be ra lai no ri konk re tu moVal dan tie siems pri klau san čio Li be­ra lų są jū džio at sto vas, Sei mo Na­cio na li nio sau gu mo ir gy ny bos ko­mi te to na rys Al gis Ka šė ta BNS sa kė,

kad yra la bai svar bu, jog su tar tis bū­tų kuo konk re tes nė.

„Rei kė tų rem tis gra žes niais pa­vyz džiais, pa vyz džiui, Da ni jos, ku­ri yra iš sa miau api brė žu si, ko kie bus pir ki mai, ko kios gink luo tės. Kaip yra šian dien? Vie nas mi nist ras pri per ka sunk ve ži mių, ki tas atė jęs kons ta tuo­ja, kad tie sunk ve ži miai ne pa sit vir­ti no ir ne rei ka lin gi. Per ka mi lai vai, o po to paaiš kė ja, kad gal būt bu vo ga li­ma ir ne pirk ti. Taip ne tu rė tų bū ti“, – kal bė jo jis. Li be ra las su si ta ri mo pro­jek te įvar dy tą nuo sta tą, kad gy ny bos biu dže tas pa siek tų 2 pro c. BVP, pa­va di no dek la ra ty via.

„Per ne lyg drą su bū tų kal bė ti apie 2 pro c., kai mes ne vir ši ja me 1 pro c. Bet ga li ma dis ku tuo ti, gal būt rei­kė tų aiš kiau nu ro dy ti eta pus, ko­kiais me tais ko kį ly gį mes pa siek­si me. Aki vaiz du, kad 2 pro c. sė dint to kia me dug ne neį ma no ma nei po me tų, nei po po ros pa siek ti“, – tei­gė A.Ka šė ta.

Li be ra lų ir cent ro są jun gos ly de ris Al gis Čap li kas sa kė, kad li be ral cent­ris tai su si ta ri me pa siū ly toms nuo­sta toms iš es mės bu vo lin kę pri tar ti. Pak laus tas, ko dėl dis ku si jos apie šį su si ta ri mą nu ti lo, aiš kaus at sa ky mo jis ne tu rė jo: „Kiek vie na idė ja tu ri tu­rė ti sa vo ko jas ar ba idė jos ne šio to ją. Tas, ku ris ima si koor di nuo ti, tvar ky­ti, da ro dar bą iki ga lo. Jei idė jos ne­šio to jas nu ri mo...“

Pla nai vėl įkiš ti į stal čiusSei mo na rio Va len ti no Ma zu ro nio tei gi mu, opo zi ci jai pri klau san ti par­ti ja Tvar ka ir tei sin gu mas taip pat bu vo pa si ren gu si pa si ra šy ti to kį su­

si ta ri mą. „Aš ne la bai su pran tu, ko­dėl jis su sto jo. Ne mes bu vo me ini­cia to riai, man at ro do, ini cia to riai bu vo Tė vy nės są jun ga. Mes pa si ta­rė me, mums at ro dė, kad toks su si­ta ri mas iš prin ci po yra nau din gas. Iš prin ci po mes kaip par ti ja bu vo­me pa si ren gę pa si ra šy ti to kį su si ta­ri mą“, – sa kė jis.

V.Ma zu ro nis svars tė, kad su si ta ri­mo svars ty mą pri stab dė pa tys kon­ser va to riai, ma tant skir tu mą tarp rea lių veiks mų ir dek la ra ci jų, nes gy­ny bos fi nan sa vi mas blo giau sią ly gį pa sie kė bū tent val dant TS­LKD.

Dar bo par ti jos at sto vė Vir gi ni­ja Balt rai tie nė tei gė, kad su si ta ri mo pro jek tas par ti jai bu vo pa teik tas ir šiuo klau si mu bu vo dis ku tuo ja ma su prem je ro vi suo me ni niu kon sul tan tu Li nu Lin ke vi čiu mi.

„Jis bu vo atė jęs ir į mū sų frak ci­ją, mes bu vo me su si ti kę, bet vis kas tuo ir už si bai gė. Bu vo la bai įvai rių min čių, bu vo me su si ti kę pas Sei­mo pir mi nin kę, vie ni siū lė, kad tą rei kia da ry ti po rin ki mų, ki ti, kad kaip tik da bar, ne svar bu, ko kie ir kam bus rin ki mai. Bet vis kas su­sto jo pir mi nė je sta di jo je“, – sa kė V.Balt rai tie nė.

Pa sak jos, Dar bo par ti jos at sto vams su si ta ri mo pro jek te pir miau sia už­kliu vo įsi pa rei go ji mas siek ti 2 pro c. BVP gy ny bos fi nan sa vi mo ir punk tas dėl da ly va vi mo tarp tau ti nė se mi si jo­se. Ta čiau, anot jos, par ti jo je dėl to bu vo dis ku tuo ta la bai trum pai, nes su si ta ri mas din go iš po li ti nės dar­bot var kės.

KD, BNS inf.

Dėl gy ny bos gal vos ne skau da

Gy ny bai – vis ma žiau

Vy riau sy bės skai čia vi mu, šie met Lie tu va gy ny bai skirs 0,95–0,97 pro c. BVP.

2004 m. vie nuo li ka Lie tu vos po li ti­nių par ti jų įsi pa rei go jo 2005–2008 m. kraš to ap sau gai skir ti ne ma žiau kaip 2 pro c. BVP, taip pra tę siant ana­lo giš ką, 2001 m. pa si ra šy tą su si ta ri­mą. De ja, šis tiks las rea liai ne bu vo pa siek tas.

antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,2578 +1,0108­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1905 +0,4218­%JaV­do­le­ris 1 2,6421 +0,6399­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6612 +0,9866­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9339 +0,1136­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,3091 –0,2269­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5678 +0,1162­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,9643 +0,4775­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8743 +0,2232­%

Tri­jų­di­džiau­sių­de­ga­li­nių­tink­lų­val­dy­to­jai­praė­ju­sią­sa­vai­tę­kai­nas­ko­re­ga­vo­ne­daug.­Bend­ro­vė­„Lu­koil“­lit­rą­95­mar­kės­ben­zi­no­par­da­vi­nė­jo­po­5­li­tus,­ar­ba­1­cen­tu­ma­žiau­nei­anks­tes­nę­sa­vai­tę,­„Sta­toil“­–­po­5,01­li­to,­ar­ba­2­cen­tais­ma­žiau.­Bend­ro­vė­„Or­len“­ben­zi­no­kai­ną­per­sa­vai­tę­pa­di­di­no­3­cen­tais,­iki­5,04­li­to.­Dy­ze­li­nas­„Lu­koil“­ir­„Or­len“­de­ga­li­nė­se­per­sa­vai­tę­pi­go­2­cen­tais,­iki­4,69­li­to,­„Sta­toil“­pi­go­2­cen­tais,­iki­4,7­li­to.

Elekt­ros­per­da­vi­mo­tink­lą­val­dan­čios­bend­ro­vės­„Litg­rid“­val­dy­bos­na­rys­Va­len­ti­nas­Pra­nas­Mi­lak­nis­(nuo­tr.)­jo­je­dirbs­kaip­ne­prik­lau­so­mas­na­rys­–­jam­bus­mo­ka­mas­150­li­tų­va­lan­dos­at­ly­gis­(be­PVM),­ta­čiau­ne­dau­giau­kaip­3,5­tūkst.­li­tų­per­mė­ne­sį.­Ba­lan­džio­30­d.­įmo­nės­ak­ci­nin­kams­bus­siū­lo­ma­pa­tvir­tin­ti­su­tar­ties­dėl­ne­prik­lau­so­mo­val­dy­bos­na­rio­veik­los­stan­dar­ti­nes­są­ly­gas­ir­įga­lio­ti­ge­ne­ra­li­nį­di­rek­to­rių­pa­si­ra­šy­ti­su­tar­tį­su­juo.

De­ga­lų­kai­nos­­ki­to­ne­smar­kiai

nep­rik­lau­so­mas­­val­Dy­bos­na­rys

Li na Mra zaus kai tėl.mrazauskaite@diena.lt

Tai ko į tur tin ges niusŠiuo me tu net 90 pro c. ša ly je pa­ga min tos teks ti lės produkcijos iš­ke liau ja į už sie nį. Tai le mia ne ga­min to jų tiks las teks ti lės ga mi nius par duo ti bran giau, o tai, kad vi du­ri nės kla sės var to to jų skai čius ša­ly je pa sta ruo ju me tu su men ko. Dėl to į už sie nio gy ven to jus dai ro ma si dar ak ty viau.

Lie tu vos ap ran gos ir teks ti lės įmo nių aso cia ci jos pre zi den to Li­no La siaus ko tei gi mu, ša lies teks­ti lės įmo nės orien tuo ja si į vi du ri­nės ir aukš tes nės kla sės var to to jus, ku riems pa grin di nis kri te ri jus yra ne kai na, o ko ky bė. Kol ES ab so­liu čią pir kė jų dau gu mą ir to liau su da rys vi du ri nė kla sė, o Lie tu vo­je to kių pir kė jų bus ma žiau, ša lies ga min to jai dra bu žius esą ir to liau eks por tuos.

L.La siaus kas ne slė pė, kad ša lies ga min to jai op ti mis ti nė mis pro­gno zė mis var to to jų džiu gin ti dar ne ga li, nors kai nos dėl di de lės kon­ku ren ci jos šiek tiek su ma žė ju sios. Anot jo, ga min to jai smar kiai su si ję su ES rin ka, o ten pa ste bi mas var­to ji mo su ma žė ji mas.

Pi giau pirk ti už sie nie tiš kąL.La siaus kas pa brė žė, kad Lie tu­vo je ga mi na ma vi sa me pa sau ly­je ži no mų pre kių ženk lų, pa vyz­džiui, „Hu go Boss“, pro duk ci ja. To dėl rei ka lau ti, kad Lie tu vos ga­min to jų dra bu žiai bū tų pi gūs, esą ne są ži nin ga.

„Mėgs ta ma sa ky ti, kad Lie tu­vo je dra bu žiai bran gūs, o už sie ny­je – pi gūs, ta čiau daž nai ly gi na mi ne ta pa tūs ga mi niai. Pa vyz džiui, ir za po ro žie tis, ir mer se de sas yra au­to mo bi liai, ta čiau ne ga li me no rė ti, kad mer se de sas kai nuo tų kaip za­po ro žie tis. Lie tu viš ki dra bu žiai yra ga na aukš tos kla sės, to dėl ne tiks­lin ga juos ly gin ti su pi giais Ki ni jos ir ki tų tre čių jų ša lių ga min to jų dra­bu žiais“, – svars tė pa šne ko vas.

Jis pa brė žė, kad di des nes lie­tu viš kų ga mi nių kai nas bū tų ga­li ma su val dy ti tik rea lio mis vals­ty bi nė mis prie mo nė mis, ku rios sėk min gai tai ko mos ki to se ša ly­se. Pa vyz džiui, anot L.La siaus ko, Len ki jo je dra bu žių pro duk ci ja pa­lai ko ma ma ži nant PVM, o ki to se į eks por tą orien tuo to se vals ty bė­

se ma ži na mas eks por to mo kes tis. Kaip tei gė pa šne ko vas, ša lies ga­min to jams taip pat ne pa ran ku, kad li tas su sie tas su eu ru, kai pa sta ra­sis – ga na bran gus. Kaip pa vyz dį taip pat ga li ma pa si telk ti Len ki ją, kur zlo tas nė ra su sie tas su ki ta va­liu ta, to dėl kai no mis ga li ma tei gia­mai ma ni pu liuo ti.

„O Lie tu vo je tie siog nė ra ga li­my bės su ma žin ti kai ną“, – sa kė L.La siaus kas.

Didesnėms šalims lengviauKol ša lies ga min to jai tai ko į ge riau gy ve nan čius var to to jus ir eks por­tuo ja, lie tu viai yra pri vers ti pirk ti iš už sie nio im por tuo tus dra bu žius. Nors už sie nie tiš ki ga mi niai daž nai pi ges ni nei lie tu viš ki, ta čiau ir už juos ša lies gy ven to jai ne re tai tu­ri pa klo ti dau giau nei ana lo giš kus ga mi nius per kan tys už sie nie čiai.

Praė ju siais me tais „Swed bank“ at lik tas ty ri mas pa ro dė, kad dra­bu žių ir ava ly nės pre kių kai nos Lie tu vo je 7 pro c. vir ši ja ES vi dur­kį. „Swed bank“ vy riau sio jo eko no­mis to Ne ri jaus Ma čiu lio tei gi mu, nau jau si duo me nys ro do, kad dra­bu žių ir ava ly nės kai nos priar tė jo prie ES vi dur kio. Si tua ci ja, anot jo, iš es mės ne pa si kei tė – dra bu žiai ir ava ly nė ša ly je vis dar kai nuo ja pa­na šiai kaip ES, kai vi sų ki tų var to­ji mo pre kių kai nos Lie tu vo je yra 40 pro c. ma žes nės nei ES vi dur kis.

„La bai di de lių dra bu žių kai nų skir tu mų ša ly je ir už sie ny je bū ti ne ga li. Tar ki me, reikš min gai ma­žes nės nei ES vi dur kis mais to pro­duk tų kai nos ša ly je la bai su si ju sios su ma žes nė mis dar bo są nau do mis. O dra bu žiai, ku riais pre kiau ja ma ir ša ly je, ir ki to se ES vals ty bė se, daž niau siai ga mi na mi ne Lie tu vo­je, to dėl jų kai nos yra pa na šios“, – sa kė N.Ma čiu lis.

Ki ta ver tus, kai nų at žvil giu di­džio sios ša lys tu ri pra na šu mą – jas ga li pa siū ly ti ma žes nes. O ma žos rin kos pre ky bi nin kams, anot pa­šne ko vo, su de rė ti pa trauk lias kai­nas yra ge ro kai sun kiau: „Pa vyz­džiui, Vo kie ti jos pre ky bos tink las nu per ka ke lio li ka ir ke lias de šimt

kar tų di des nius kie kius dra bu žių nei Lie tu vos pre ky bos tink las, to­dėl de ry bų ga li my bės ne vie no­dos.“

Trūks ta kon ku ren ci josN.Ma čiu lis taip pat pa brė žė, kad ša ly je bei už sie ny je ski ria si ir pre­ky bi nin kų veik los są nau dos. Pa­vyz džiui, vie na me kvad ra ti nia me met re pre ky bos plo to Vo kie ti jo je ar Di džio jo je Bri ta ni jo je par duo­da ma daug dau giau dra bu žių nei Lie tu vo je.

„Dėl to nuo mos kai na, ku ri ten ka vie nam kvad ra ti niam met rui, tu ri daug di des nę įta ką par duo tam ga­mi nio vie ne tui“, – aiš ki no jis.

Bend ro vės „EKT gru pė“ kon­sul tan tas Jus tas Ga vė nas įsi ti ki­nęs, kad di des nėms kai noms ša­ly je įta kos tu ri san ty ki nai ne di de lė kon ku ren ci ja: „Teks ti lės pre ky bos sek to riu je yra apie 1 tūkst. spe cia­li zuo tų dra bu žių par duo tu vių. Sek­to riaus apy var ta sie kia apie 800 mln. li tų, apie 40 pro c. jos su da­ro vie na įmo nė ir jai pri klau san čios par duo tu vės.“

Ta čiau Lie tu vos pre ky bos įmo­nių aso cia ci jos vyk dan ty sis di rek­to rius Lau ry nas Vi li mas pa ti ki no, kad Lie tu vo je dra bu žių ir ava ly nės kai nos at spin di vi suo ti nes ten­den ci jas ir iš ki tų ES ša lių smar­kiai neiš sis ki ria. Ga lu ti nio pro­duk to kai nai, anot jo, įta kos tu ri įvai rūs veiks niai, pa vyz džiui, ga­my bos są nau dos, ku rias le mia ener ge ti nių iš tek lių, me džia gų bran gi mas.

Kai nų ne ma žinsPak laus tas, ar Lie tu vo je dra bu žių kai nos ar ti miau siu me tu kaip nors kis, L.Vi li mas pa kar to jo, kad ša­ly je kai nos kei sis to kia pat link me – ma žės ar ba di dės – kaip ir vi so­je Eu ro po je. Vis dėl to aki vaiz džiai brangs tant ener ge ti niams iš tek­liams, kaip ga li nu ma ny ti pa pras­tas var to to jas, di de lių tei gia mų po­ky čių ti kė tis ne ver ta.

J.Ga vė no ma ny mu, di džiau sią ga lią sa vo ran ko se tu rin tys pre ky­bos tink lai bū ti ny bės ma žin ti kai­nas ne ma to. Anot jo, kol pir kė jai ne pla nuos pir ki nių, lai ky sis pre kių ženk lų ir pirks ga na ne ra cio na liai, kai nos smar kiai ne si keis.

Vis dėl to, kaip sa kė par duo tu­vės „Man go“ di rek to rė Ais tė Pe­lio ny tė, šiais me tais, pa ly gin ti su

Dra bu žių pir kė jai įka lin ti ma žos rin kosLie tu vos teks ti lės ga min to jai pi ges niais dra bu žiais tau tie čių ap­rū pin ti ne ža da ir dai ro si į tur tin ges nius už sie nio rin kų var to to­jus. Ta čiau lie tu vių ne džiu gi na ir im por ti nių dra bu žių kai nos.

Rea ly bė: ­� gy­ven­to­jai­nė­ra­fi­nan­siš­kai­pa­jė­gūs­rink­tis­lie­tu­viš­kus­dra­bu­žius,­nes­jie­siu­va­mi­tur­tin­ges­niems­už­sie­nio­pir­kė­jams.­­ „Shut­ters­tock“­nuo­tr.

Lie tu vo je dra bu žių ir ava ly nės kai nos vir ši ja ES vi dur kį.

praė ju siais, dra bu žiai šio tink lo par duo tu vė se at pi go apie 20 pro c. Nu ro dy mą ma žin ti kai nas, anot jos, iš cent ri nės būs ti nės Is pa ni jo­je ga vo vi so se ša ly se esan čios par­duo tu vės.

„Tink las tru pu tį kei čia kon cep­ci ją, ma ži na kai nas, nors ko ky bė iš li ko ta pa ti“, – sa kė A.Pe lio ny tė.

Lau kia ma kitų prekybos tinklųL.La siaus ko ma ny mu, iš už sie nio im por tuo tais dra bu žiais pre kiau­jan čios par duo tu vės kai nų ne ma­žins, kol Lie tu vo je neat si ras pi gių pre kių ženk lų tink lų. Ta čiau pa­šne ko vas ir pa ts ste bė jo si, kad jų ša ly je iki šiol be veik nė ra.

„To kių pi gių pa sau li nių tink lų kaip H&M atė ji mas į ša lies rin ką

bū tų tei gia mas. Kuo dau giau to kių tie sio giai vei kian čių tink lų, tuo ša ly je bū tų di des nė kon ku ren ci ja ir ma žes nė kai na. Kol kas dau gu­ma už sie nio dra bu žių įmo nių Lie­tu vo je vei kia pa gal fran ši zę. O tai reiš kia, kad jos vei kia per at sto vus ir dėl to ga li neats pin dė ti bend rų rin kos ten den ci jų“, – sa kė L.La­siaus kas ir pri mi nė, kad H&M ša­ly je tu rė tų pa si ro dy ti 2013 m.

Vis dėl to, kaip pa ste bė jo pa šne­ko vas, pi gūs pa sau li niai tink lai į Lie tu vą veik ti tie sio giai ne si ver žia ir daž nai sa vo plėt rą su stab do ties Len ki jos sie na.

„Tur būt tai reiš kia, kad Lie tu vos rin ka jiems nė ra pa kan ka mai pa­trauk li dėl dy džio, per ka mu mo ir pan.“, – svars tė jis.

7

ekonomika

8

SportaSAntrAdienis, bAlAndžio 10, 2012

Kau no „Žal gi rio“ pa lai ky mo gru­pė lai mė jo Eu ro ly gos šo kė jų kon­kur są. Ge gu žės pra džio je šokėjos skris į Stam bu lą ir links mins žiū ro­vus per Eu ro ly gos fi na lo ket ver tą.

Per Eu ro ly gos in ter ne to sve tai nė je vy ku sį bal sa vi mą žal gi rie tės įvei kė praė ju sių me tų čem pio nes Gdy nės „As se co Pro kom“ šo kė jas, taip pat ir Pi rė jo „Olym pia cos“ bei Mask­vos CSKA mer gi nas.

„Kau no „Žal gi rio“ šo kė jų var du dė ko ja me vi siems ger bė jams, pa­dė ju siems mums iš ko vo ti ke lia la­pį į Eu ro ly gos fi na lo ket ver to var­žy bas Stam bu le, – en tu zias tin gai džiau gė si „Žal gi rio“ šo kė jų gru pės va do vė Dia na Gand ri mė. – Tik jū­sų vi sų dė ka ga lė si me gar sin ti ne tik „Žal gi rio“, bet ir Lie tu vos var­dą aukš čiau sio ly gio krep ši nio ren­gi ny je. Di džiuo ja mės nu ga lė ju sios

Ru si jos, Len ki jos ir Grai ki jos šo kė­jų ko man das fi na le ir esa me dė kin­gos už su teik tą ga li my bę. Ačiū už di džiu lį pa lai ky mą!“

Pa sie ku sios per ga lę „Žal gi rio“ šo kė jos ne ke ti na su sto ti. Pa pil­dy ti šo kių pro gra mą ir pa si ruoš­ti fi na lo ket ver to rung ty nėms pa­dės gar sus Lie tu vos cho reog ra fas Kęs tu tis Ba ra naus kas, ku ris mer­gi noms jau yra tal ki nęs ir se zo­no pra džio je. „Be ga lo džiau giuo si mer gi nų sėk me. Dirb ti su šia gru­pe – man di džiu lis ma lo nu mas“, – iš gir dęs nau jie nas sa kė K.Ba ra­naus kas. Į pro gra mą bus įtrauk­ti Eu ro ly gos fi na lo ket ver te da ly­vau sian čių vals ty bių na cio na li niai šo kiai.

Stam bu le „Žal gi rio“ var das skam bės ir dau giau kar tų. Eu ro­ly gos jau ni mo tur ny re, ku ris vyks per Eu ro ly gos fi na lo ket ver tą, da­

ly vaus „Žal gi rio“ jau nių ko man da. Jie į pa grin di nį tur ny rą pa te ko lai­mė ję at ran ką, vy ku sią „Žal gi rio“ are no je va sa rio 10–12 d.

Kau ne vy ku sia me Eu ro ly gos jau­ni mo at ran kos tur ny re da ly va vę Eu ro ly gos at sto vai ne gai lė jo gra­žių žo džių „Žal gi rio“ šo kė jų pa si­ro dy mams. „La bai no rė jo me, kad „Žal gi rio“ var dą iš girs tų vi sa Eu­ro pa ne tik mi nint per spek ty viau­sius krep ši nin kus, bet ir po šo kė jų pa si ro dy mų per mi nu tės per trau­kė les“, – prieš per ga lin gai pa si­bai gu sį bal sa vi mą šo kė jų kon kur­se kal bė jo D.Gand ri mė.

Ge gu žės 10–13 d. per Eu ro ly­gos fi na lo ket ver to pus fi na lius su si tiks Mask vos CSKA ir Atė­nų „Pa nat hi nai kos“ bei „Bar ce­lo nos Re gal“ ir Pi rė jo „Olym pia­cos“ krep ši nin kai.

KD, zal gi ris.lt inf.

Ma rius Bag do nasm.bagdonas@diena.lt

Juo da sis sek ma die nisCha rak te rį ir su si tel ki mą pa de­monst ra vę ir įspū din gu sti liu mi Vil niaus „Lie tu vos ry to“ krep ši­nin kus įvei kę Alek sand ro Tri fu no­vi čiaus auk lė ti niai Ru si jos pie tuo se ga vo niuk są. Kras no da ras kau nie­čius pa si ti ko ali nan čiu karš čiu – ter mo met ro stul pe lis ro dė 25 laips­nius ši lu mos.

Pui ki dvi ko vos pra džia 12:2 nie­ko blo go ne ža dė jo, ta čiau tuo met žal gi rie čių puo li mas ėmė strig ti, o Kras no da ro le gio nie rių vie nas po ki to me ti mai skro dė sve čių krep­šio tink le lį. Įpu sė jus dvi ko vai „Lo­ko mo tiv­Ku ban“ lai mė jo at kar pą 15:0 ir pra ktiš kai iš spren dė ma­čo baig tį. Kras no da ro eki pa šven tė triuš ki na mą per ga lę 72:44.

Ma čą prie Ku ba nės kran tų žal­gi rie čiai pri si mins kaip vie ną juo­džiau sių per vi są šį se zo ną. Sve­čiai nu si lei do var žo vams vi so se sta tis ti kos ka te go ri jo se, o nė vie­

nas „Žal gi rio“ žai dė jas ne su rin­ko dvi ženk lio taš kų ir nau din gu­mo ba lų skai čiaus. Ma ža to, šio je dvi ko vo je „Žal gi ris“ ne te ko sa vo vi du rio puo lė jo Mi lo va no Ra ko vi­čiaus. Įpu sė jus ant ra jam kė li niui, ser bas su si žei dė no sį.

At sa ko ma sis ma čas vyks šian­dien „Žal gi rio“ are no je, o jei gu pri­reiks tre čių jų rung ty nių – jos ry toj taip pat bus žai džia mos Kau ne.

Gink lų ne su de da„Žai dė me su vie na stip riau sių VTB Vie nin go sios ly gos ko man dų. „Žal gi ris“ tu ri daug ge rų žai dė­jų, ku rių dau gu ma at sto vau ja Lie­tu vos na cio na li nei rink ti nei. Tai daug ką pa sa ko apie šios ko man­dos ly gį. Be veik vi si žal gi rie čiai la­bai ge rai žai džia vie nas prieš vie­ną. Bū tent grei tis ir pa dė jo jiems ati trūk ti dvi ko vos pra džio je. Ta­čiau vė liau su tan ki no me gy ny bą ir tai da vė di vi den dų. Nors Kel vi nas Ri ver sas su rin ko net 21 taš ką, no­rė čiau iš skir ti la bai su ma nų Vla do Ilievs kio žai di mą. Man la bai pa ti­ko, kaip bu vo konst ruo ja mos mū sų ata kos ma ke do nui bū nant ant par­ke to“, – pa žy mė jo Kras no da ro eki­pai va do vau jan tis ser bas Bo ži da ras Mal ko vi čius.

„Ten ka pri pa žin ti, kad Kras no­da ro eki pa nu si pel nė pir mo sios per ga lės. Su ge bė jo me prie šin tis tik pir ma ja me kė li ny je. Pas ta ruo­ju me tu ten ka žais ti daug rung ty­nių iš ei lės ir tai ga liau siai at si lie pia

„Žal gi rio“ šo kė jos – Eu ro ly gos fi na lo ket ver te

Nu ga lė to jos: �� Eu�ro�ly�gos�in�ter�ne�to�sve�tai�nė�je�vy�ku�sį�bal�sa�vi�mą�lai�mė�ju­sios�„Žal�gi�rio“�šo�kė�jos�per�fi�na�lo�ket�ver�tą�ža�da�dar�dau�giau�staig�me�nų.�� Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Vi sos min tys – apie re van šąŠian dien va ka re įvyk sian čia me VTB Vie­nin go sios ly gos ant ra ja me aš tunt fi na lio ma če Kau no „Žal gi riui“ bū ti na per ga lė. Vie nas ny kiau sių šio se zo no rung ty nių Kras no da re vie tos „Lo ko mo tiv­Ku ban“ eki pai pra lai mė ję kau nie čiai se ri jo je iki dvie jų per ga lių pra lai mi 0:1.

Rea bi li ta ci ja: �� skau�dų�pra�lai�mė�ji�mą�prie�Ku�ba�nės�kran�tų�Ru�si�jo�je�pa­ty�rę�„Žal�gi�rio“�krep�ši�nin�kai�šian�dien�sieks�at�si�re�van�šuo�ti.�� vtb­lea�gue.com�nuo�tr.

Sta tis ti ka

„Lo ko mo tiv-Ku ban“ – „Žal gi ris“

2012 04 08, Kras no da ro krep ši nio ha lė, 4000 žiū ro vų.

72:44(12:15, 20:8, 22:14, 18:7)

„Lo ko mo tiv-Ku ban“: K.Ri ver sas 21 taš kas, A.Trao re 13, J.Mas­

sey 9, V.Ilievs kis 7, M.Ig ners kis, R.Blak ney ir

N.Ša bal ki nas po 5, M.Gri gor je vas 4, M.Še­

le ke tas 3.

„Žal gi ris“: T.De li nin kai tis, R.Jav to kas ir D.Ša len ga po

7, M.Kal nie tis 6, M.Po po vi čius, P.Jan kū nas

ir M.Kuz mins kas po 4, M.Ra ko vi čius ir T.Kli­

ma vi čius po 2, Ž.Ja na vi čius 1.

Ko man dų ro dik liai:dvi taš kiai – 21/36 (58 pro c.) ir 15/42 (36

pro c.), tri taš kiai – 8/21 (38) ir 3/18 (17),

bau dų me ti mai – 6/7 (86) ir 5/10 (50), at­

ko vo ti ka muo liai – 37 ir 36, re zul ta ty vūs

per da vi mai – 17 ir 7, klai dos – 10 ir 13, pe­

rim ti ka muo liai – 6 ir 6.

ko man dos žai di mui. Ta čiau to­kio pa si tei si ni mo ne ga li bū ti. Ge­rai tik tiek, kad šio je aš tunt fi na­lio se ri jo je nie ko ne le mia įmes tų ir pra leis tų taš kų skir tu mas, ka dan­gi po to kio pra lai mė ji mo at si ties­ti bū tų la bai sun ku. Da bar vi so la­bo pra lai mi me 0:1. Išs tu di juo si me var žo vų žai di mą bei sa vo klai das ir na muo se siek si me re van šo“, – kal­bė jo „Žal gi rio“ vy riau sia sis tre ne­ris A.Tri fu no vi čius.

Skri do be asis ten toĮ Kras no da rą A.Tri fu no vi čius skri­do be sa vo asis ten to tau tie čio Oli­ve rio Kos ti čiaus. Šį ma čą spe cia­lis tas pra lei do dėl itin džiu gios prie žas ties – tre ne rio žmo na Je­le na pa gim dė duk ry tę. Ma žy lės

ūgis – 52 cm, svo ris – 3400 g. Tė­vai duk rai var do dar neiš rin ko.

Skry džio iš va ka rė se per ko man­dos tre ni ruo tę O.Kos ti čių pa svei­ki no vi si žal gi rie čiai. Pa gal ser biš­kus pa pro čius yra bū ti na nuo kū no nu plėš ti ir į sku te lius su dras ky ti nau jo jo tė vo dra bu žius. Tai ve da­mi Man to Kal nie čio ir ko man dos ka pi to no Pau liaus Jan kū no žal gi­rie čiai ir pa da rė. O.Kos ti čių pa­svei ki no ir „Žal gi rio“ klu bo sa vi­nin kas Vla di mi ras Ro ma no vas.

„Duk re lė tu rė jo gim ti po ke lių die nų, ta čiau ket vir ta die nį žmo­nai ap si lan kius „Žal gi rio“ are no je, ma tyt, ma žy lė no rė jo pa si žiū rė ti, kas ten taip triukš mau ja ir pa sau lį iš vy do šiek tiek anks čiau, – juo ka­vo ir džiaugs mo ne slė pė O.Kos ti­

čius. – Ži no ma, jaus mas ta pus tė­vu yra ypa tin gas.“

Vil nie čiai pir mau jaKi ta me aš tunt fi na lio ma če svar­bią per ga lę iš ko vo jo „Lie tu vos ry­to“ krep ši nin kai. Sos ti nės eki pa sve čiuo se po la bai at kak lios ko vos 64:60 įvei kė Že mu ti nio Nau gar do „Niž nij Nov go rod“ eki pą ir prieš at sa ko mą jį ma čą, šian dien vyk­sian tį Lie tu vo je, tu ri la bai ge rus šan sus ženg ti į ket virt fi na lį.

„Vi sa da sun ku žais ti su ko man­da, ku ri ne tu ri ryš kių žvaigž džių. La bai svar bu, kad lai mė jo me ir prieš ma čą sa vo je aikš tė je tu ri me pra na šu mą“, – džiau gė si „Lie­tu vos ry to“ vy riau sia sis tre ne ris Alek sand ras Dži ki čius.

Re zul ta tas

„Niž nij Nov go rod“ – „Lie tu vos ry­tas“ 60:64 (16:23, 10:11, 18:15, 16:15). S.An to no vas 18 taš kų (11 at ko vo tų ka muo lių), P.Bre že cas 15 (9 at ko vo­ti ka muo liai), I.Pau ni čius 12 / R.Sei­bu tis 14, S.Bab raus kas ir M.Ka te ly­nas po 10.

Ge rai, kad aš tunt­fi na lio se ri jo je nie­ko ne le mia įmes­tų ir pra leis tų taš kų skir tu mas.

9

SportaSDaugiau sportonaujienų skaitykite

kaunodiena.lt

AntrAdienis, bAlAndžio 10, 2012

Da­vi­so­tau­rės­te­ni­so­tur­ny­ro­pus­fi­na­liuo­se­žais­nu­ga­lė­to­jos­ti­tu­lą­gi­nan­ti­Is­pa­ni­jos­rink­ti­nė­ir­JAV­eki­pa,­o­Ar­gen­ti­nos­var­žo­ve­bus­Če­ki­jos­ko­man­da.­Is­pa­nai­4:1­įvei­kė­aust­rus,­ame­ri­kie­čiai­3:2­pran­cū­zus,­Če­ki­ja­kiek­ne­ti­kė­tai­4:1­pa­lau­žė­Ser­bi­ją,­o­Ar­gen­ti­na­4:1­lai­mė­jo­prieš­Kroa­ti­ją.

Paaiš­kė­jo­­Pus­fi­na­li­nin­kai

Pen­kio­li­ka­me­tų­Lie­tu­vos­na­cio­na­li­nei­fut­bo­lo­rink­ti­nei­at­sto­va­vęs­ir­84­rung­ty­nes­jo­je­su­žai­dęs­gy­nė­jas­And­rius­Sker­la­(nuotr.­kairėje)­ta­po­Vil­niaus­mies­to­fut­bo­lo­drau­gi­jos­„Žal­gi­ris“­na­riu.­Net­ru­kus­35­ąjį­gim­ta­die­nį­švę­sian­tis­gy­nė­jas­į­„Žal­gi­rį“­su­grįž­ta­po­16­me­tų­per­trau­kos.­

Lie­tu­vos­te­ni­si­nin­kas­Ri­čar­das­Be­ran­kis­Te­ni­so­pro­fe­sio­na­lų­aso­cia­ci­jos­(ATP)­rei­tin­gų­len­te­lė­je­iš­176­vie­tos­pa­ki­lo­į­175­ąją.­21­ų­lie­tu­vis­tu­ri­290­taš­kų.­20­me­tis­Lau­ry­nas­Gri­ge­lis­(nuotr.)­(264­tšk.)­iš­192­osios­vie­tos­pa­ki­lo­į­185­ąją.­Tai­aukš­čiau­sia­po­zi­ci­ja­per­lie­tu­vio­kar­je­rą.

a.sker­la­žais­„žal­gi­ry­je“

l.gri­ge­lio­­šuo­lis

Pla ne tos čem pio na te sprin to rung ties si dab rą iš ko vo ju si Si mo­na Kru pec kai tė Lon do no olim­pia do je bus vie nin te lė Lie tu vos tre ko dvi ra ti nin kė.

Lie tu vos dvi ra čių tre ko rink ti­nė iš Mel bur ne vy ku sio pa sau lio čem pio na to ne grį žo tuš čio mis. Mo te rų sprin to var žy bų fi na le 29­erių ute niš kė 0:2 pra lai mė jo sprin to ka ra lie ne va di na mai bri­tei 31 me tų Vic to riai Pend le ton. Ji šios rung ties pla ne tos čem pio ne ta po jau šeš tą kar tą.

Di džio sios Bri ta ni jos at sto­vė lai mė jo pir mą jį va žia vi mą, o ant ra ja me grei tes nė bu vo lie tu­vė. Ta čiau tei sė jai nu spren dė, kad S.Kru pec kai tė iš va žia vo iš sa vo ko ri do riaus, to dėl pa žei dė tai syk les ir bu vo disk va li fi kuo ta.

Net ru kus po var žy bų lie tu vę, iš ko vo ju sią si dab ro me da lį, pa­svei ki no ša lies Pre zi den tė Da lia Gry baus kai tė. „Ši per ga lė at ne šė gar bę ir džiaugs mą ne tik jums, bet ir vi siems Lie tu vos žmo nėms. Dė ko ju, kad aukš čiau siais tarp­tau ti nė se spor to are no se iš ko vo­tais me da liais jau ne vie nus me­tus įkve pia te ki tus di džiuo tis sa vo ša li mi ir sva riais jos spor ti nin kų lai mė ji mais. Nuo šir džiai lin kiu, kad atei ty je ne prit rūk tų stip rios svei ka tos ir iš tver mės sie kiant gar bin giau sių ap do va no ji mų“, – ra šo ma Pre zi den tės svei ki ni me.

Tai bu vo jau 12­asis S.Kru pec­kai tės iš ko vo tas me da lis pa sau­lio čem pio na tuo se. Iki šiol ji bu­vo lai mė ju si 2 auk so, 4 si dab ro ir 5 bron zos ap do va no ji mus.

Prieš pas ku ti nę var žy bų die ną Lie tu vos ko man dos ly de rė dar run gė si kei ri no (8 ra tai) var žy­bo se, ta čiau jo se mū siš kei pri­trū ko sėk mės – tarp 24 dvi ra­ti nin kių lie tu vė S.Kru pec kai tė li ko aš tun ta. Pa sau lio čem pio nės

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Džiaugs mo ne bu vo„Šiek tiek ap mau du, nes pra lai mė­jo me vie nas rung ty nes ir li ko me tre čio je vie to je. Va žia vo me nu si tei­kę į Lie tu vą par vež ti auk so me da­lių, to dėl bron za šiuo me tu ne la bai džiu gi na, – po čem pio na to kal bė­jo ko man dos ka pi to nas Da nie lis Bog dziu lis. – Tai bu vo pa sku ti niai me tai, kai ga lė jau at sto vau ti jau nių rink ti nei. Per čem pio na to už da ry­mo ce re mo ni ją ne jau čiau di de lio džiaugs mo, kai ant kak lo bu vo ka­bi na mas bron zos me da lis.“

Pak laus tas, ar Ko rė jos ir Ru mu­ni jos ko man dos, ku rios tur ny ro len te lė je iš si ri kia vo aukš čiau, iš tie­sų bu vo stip res nės, D.Bog dziu lis nė kiek ne dve jo da mas at sa kė: „Ne.“

„Šia me čem pio na te bu vo me stip riau sia ko man da. Ne juo kau ju, ta čiau vis kas su si klos tė taip, kad pra lai mė jo me ru mu nams, o čem­pio nais ta pu sius ko rė jie čius juk įvei kė me. Tai ir yra skau džiau sia. Pras tas žai di mas prieš Ru mu ni­jos le do ri tu li nin kus mus nu stū­mė į tre čią vie tą“, – sa kė le do ri­tu li nin kas.

Prib loš kė Pie tų Ko rė jaĮmu šęs pen kis įvar čius ir at li kęs de vy nis re zul ta ty vius per da vi mus D.Bog dziu lis bu vo pri pa žin tas ge­riau siu čem pio na to puo lė ju. „Šis ap do va no ji mas – nie ko ypa tin go. Bū čiau kur kas lai min ges nis, jei na mo vež tu me auk so me da lius, – sa kė le do ri tu li nin kas. – Pats sa vo pa si ro dy mu čem pio na te ne su la­bai pa ten kin tas, tie siog bu vo ge­rų mo men tų, ta čiau pri si pa žin siu, kad bu vo ir pra stų aki mir kų. Nea­

be jo ju, kad ga lė jau pa si ro dy ti ir ge­riau.“ Le do ri tu li nin kas pa ti ki no, kad apie iš kri ti mą į že mes nį di­vi zio ną net ne bu vo min čių. „Ko­man dos va do vai gal ir bai minosi, bet žai dė jai tik rai apie tai net ne­gal vo jo. Sun kiau sios rung ty nės – su Pie tų Ko rė ja, ka dan gi jų ko­man dos žai dė jai bu vo la bai grei ti. Kai jie pra dė da vo su kti ra tus, sun­ku bū da vo su si gau dy ti, kas da ro si. Ki tos ko man dos ne de monst ra vo ypač ge ro le do ri tu lio“, – pa brė žė ko man dos ka pi to nas, rung ty niau­jan tis Suo mi jo je.

Ko man dos nuo pel nasGe riau siu žai dė ju Lie tu vos ko­man do je pri pa žin tas var ti nin­kas Do na tas Žu ko vas tei gė esan­tis pa ten kin tas pa siek tu re zul ta tu. „Čem pio na tas bu vo la bai įtemp­tas – su kiek vie na ko man da bu vo sun ku žais ti, tie siog mums pri trū­ko sėk mės, kad ga lė tu me na mo va­žiuo ti su auk so me da liais“, – sa kė Elekt rė nų „Ener gi jos“ var tus sau­gan tis žai dė jas.

Jis ne su reikš mi no jam įteik to spe­cia laus ge riau sio ko man dos žai dė jo pri zo – „Tis sot“ laik ro džio. „Sma­gu, kad bu vau įver tin tas, bet šis pri­zas – vi sos ko man dos dar bas. Kaž­kaip net ne sma gu bu vo jį seg tis ant ran kos, nes ži no jau, kad ma no ge­ram žai di mui įta kos tu rė jo ir ko­man dos drau gai, ku rie aikš te lė je ne­ma žai pa dė jo“, – sa kė D.Žu ko vas.

Ru si jo je rung ty niau jan tis Pau lius Gin tau tas po čem pio na to pri si pa­

Jau niai par ve žė bron zos me da lius

Lie tu vos jau nių (iki 18 me tų) le do ri tu lio rink ti nė iš Ny der lan duo se vy ku sio pa sau­lio čem pio na to į Lie tu vą par ve­žė bron zos me­da lius.

Ri kiuo tė

1. Pie tų Ko rė ja 12 taš kų. 2. Ru mu ni­ja 12. 3.Lie tu va 11. 4. Di džio ji Bri ta ni­ja 5. 5. Kroa ti ja 4. 6. Ny der lan dai 1.

ži no, kad pa sku ti nė mis pir me ny­bių die no mis ti kė jo si si dab ro me­da lių. „Ko ją pa ki šo pra lai mė ji mas ru mu nams. Pir mą die ną įvei kė me bri tus, pa ti kė jo me, kad tai – pa čios svar biau sios rung ty nės, ir min ti­mis jau ka bi no mės auk so me da lius, į aikš te lę išė jo me ne pa si ruo šę. Tai bu vo mū sų di džiau sia klai da, ku­ri kai na vo la bai daug“, – sa kė le do ri tu li nin kas.

Įgy ven din ti tiks laiLie tu vos le do ri tu lio fe de ra ci jos (LLRF) pre zi den tas Pet ras Nau sė da tei gė, kad jau nių re zul ta tai džiu gi­na. „Prieš čem pio na tą kė lė me tiks­lą – me da liai. Kiek ži nau, vi sa ko­man da bu vo nu si tei ku si ko vo ti dėl aukš čiau sios pra bos me da lių, ta čiau esa me pa ten kin ti ir bron zos me da­liais, – sa kė LLRF va do vas. – Esa me pa ten kin ti vi sos ko man dos dar bu.“

P.Nau sė da iš reiš kė pa dė ką ko­man dą tre ni ruo jan tiems tre ne riams And re jui Jad kaus kui ir Ge na di jui Chu tar co vui: „Ma nau, kad jie pui­kiai su si tvar ko su sa vo už duo ti mis tiek su jau nių, tiek su jau ni mo rink­ti nė mis – į Lie tu vą nuo lat yra par­ve ža mi me da liai. Tai džiu gi na.“

LLRF va do vas pri mi nė, kad pa­sau lio čem pio na tui jau ruo šia si ir vy rų rink ti nė. „Sto vyk lo je jau tre­ni ruo ja si ke tu rio li ka žai dė jų. Lau­kia me pa pil dy mo iš jau nių rink­ti nės ir le gio nie rių“, – in for ma vo P.Nau sė da.

Nusivylimas: ­� trečią­vietą­jaunieji­šalies­ledo­ritulininkai­įvertino­kaip­nesėk­mę.­­ Manto­Stankevičiaus­nuotr.­

Šia me čem pio na te bu vo me stip riau sia ko man da.

Lon do ne ko vos tik S.Kru pec kai tė

Ko man dų įskai ta

1. Aust ra li ja (6 auk so, 6 si dab ro, 3 bron zos, iš vi so – 15 medalių); 2. Di džio ji Bri ta ni ja (6, 4, 3,13); 3.Vo­kie ti ja (2, 2, 1, 5); 4. Pran cū zi ja (1, 2, 0, 3); 5. Ru si ja (1, 1, 0, 2); 6. Nau jo ji Ze lan di ja (1, 0, 4, 5); 7. Bel gi ja (1, 0, 2, 3); 8. Len ki ja (1, 0, 0, 1), 9. Ka na da (0, 2, 1, 3); 10–11. Lie tu va (0, 1, 0, 1); 10–11. PAR (0, 1, 0, 1).

auk so me da lį iš ko vo jo pir me ny­bių šei mi nin kė An na Mea res, pa­grin di nia me fi na le ap len ku si ru­sę Je ka te ri ną Gni den ko ir vo kie tę Kris ti ną Vo gel.

Ir per nai sprin to pla ne tos vi ce­čem pio ne ta pu si S.Kru pec kai tė tu ri du ke lia la pius į Lon do no žai­dy nes – sprin to ir kei ri no rung ty­se. Ji bus vie nin te lė Lie tu vos tre ko dvi ra ti nin kė, ko vo sian ti 2012 m. Lon do no va sa ros olim pia do je.

Pui kią ga li my bę ke liau ti į olim­pia dą tu rė jo Auš ri nė Tre bai­tė, ta čiau ji per om niu mo var žy­bas skau džiai kri to ir pa si trau kė iš ko vos. Paaiš kė jo, kad lie tu vei ski lo rak ti kau lis.

Pir mą ją pla ne tos čem pio na to die ną olim pi nis ke lia la pis iš sprū­do Lie tu vos ko man dų sprin to due tui – S.Kru pec kai tei ir Gin ta­rei Gai ve ny tei. Jos bu vo disk va li­fi kuo tos dėl tai syk lių pa žei di mo. Vil tis pa tek ti į Lon do no žai dy nes žlu go ir mū sų ša lies mo te rų 3 km ko man dų per se kio ji mo lenk ty nė­se da ly va vu siai rink ti nei – Vi li jai Se rei kai tei, Vai dai Pi kaus kai tei ir A.Tre bai tei.

Pas ku ti nę var žy bų die ną sep­tin tą ją vie tą 3 km as me ni nė se per se kio ji mo lenk ty nė se tarp 22 da ly vių užė mė V.Se rei kai tė.

KD inf.

Lyderė: ­� Melburne­S.Krupeckaitė­iškovojo­jau­12­ąjį­pasaulio­čem­pionato­medalį.­ ­ AFP­nuotr.

antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012

Pa­vy­dus­34­me­tų­Tai­va­no­pie­ti­nės­Ping­tun­go­apy­gar­dos­gy­ven­to­jas­Chou­You­huan­gas­už­puo­lė­so­cia­li­nio­tink­lo­„Fa­ce­book“­var­to­to­ją,­ku­ris­in­ter­ne­te­flir­ta­vo­su­jo­žmo­na.­Jis­su­bend­rais­ne­gy­vai­už­dau­žė­vyrą­beis­bo­lo­laz­da,­nors­tei­si­no­si­ne­no­rė­jęs­žu­dy­ti.

Pa­vo­jin­ga­sis­„Fa­ce­book“

Pie­tų­Ose­ti­jos­pa­kar­to­ti­niuo­se­pre­zi­den­to­rin­ki­muo­se­bu­vęs­re­gio­no­Vals­ty­bės­sau­gu­mo­ko­mi­te­to­pir­mi­nin­kas­Leo­ni­das­Ti­bi­lo­vas­įvei­kė­žmo­gaus­tei­sių­įga­lio­ti­nį­prie­re­gio­no­pre­zi­den­to­Da­vi­dą­Sa­na­ko­je­vą.­L.Ti­bi­lo­vas­pa­ža­dė­jo­ne­per­se­kio­ti­var­žo­vų­ir­„už­gy­dy­ti­ka­ro­žaiz­das“.

Iz­rae­lis­už­drau­dė­vo­kie­čių­ra­šy­to­jui­84­me­tų­Günte­riui­Gras­sui­at­vyk­ti­į­sa­vo­te­ri­to­ri­ją.­No­be­lio­li­te­ra­tū­ros­pre­mi­jos­lau­rea­tas­G.Gras­sas­praė­ju­sią­sa­vai­tę­pa­skel­bė­ei­les,­ku­rio­se­kal­ti­na­Iz­rae­lį­rez­gant­pla­nus­su­nai­kin­ti­Ira­ną­ir­va­di­na­žy­dų­vals­ty­bę­grės­me­pa­sau­lio­sau­gu­mui.

Pre­zi­den­tas­sau­gu­mietis

baus­mė­­už­kri­ti­ką

Įtemp ta dar bot var kėPo pie žiaus Be ne dik to XVI Ve ly­kų dar bot var kė bu vo kaip rei kiant įtemp ta.

Ne se niai po pie žius grį žo iš vi­zi to Ku bo je, o rug sė jį ke ti na vyk­ti į Li ba ną. Tai bus ant ra sis Be ne­dik to XVI ap si lan ky mas Ar ti mų jų Ry tų re gio ne – 2009 m. po pie žius lan kė si Jor da ni jo je, Iz rae ly je ir Pa­les ti no je.

Šeš ta die nį po nti fi kas va do va vo tri jų va lan dų truk mės Ve lyk nak­čio li tur gi jai Šv. Pet ro ba zi li ko je, sek ma die nį au ko jo dvie jų va lan dų šven tą sias Ve ly kų mi šias po at vi ru dan gu mi Šv. Pet ro aikš tė je, į ku­rią tra di ciš kai su gu žė jo tūks tan­čiai mal di nin kų.

Tie sa, pro ble mų Be ne dik tui XVI, ku riam ba lan džio 16 d. su­kaks 85 me tai, apei gos ne su kė lė, nors sek ma die nį po pie žius ir at­ro dė šiek tiek pa var gęs.

Po pa mal dų aikš tė je iš ba zi li kos bal ko no Šven ta sis Tė vas su tei kė iš kil min gą apaš ta liš ką jį pa lai mi­ni mą „Ur bi et or bi“.

„Žmo ni ja klai džio ja tam so je“Per Ve lyk nak čio li tur gi ją po pie­žius pa brė žė, kad „žmo ni ja klai­džio ja tam so je, ne ga lė da ma at­skir ti ge ra nuo blo ga“.

„Gy ve ni mas stip res nis už mir­tį. Gė ris stip res nis už blo gį. Mei­lė stip res nė už nea py kan tą. Tie sa stip res nė už me lą“, – ti kin tie­

siems sa kė Be ne dik tas XVI. Per sa vo ho mi li ją Šven ta sis Tė vas per spė jo: „Tam sa, ku ri ke lia rea lią grės mę žmo ni jai, ga liau siai yra tai, kad jis ga li ma ty ti ir ty ri nė ti ap­čiuo pia mus ma te ria lius da ly kus, bet ne ga li ma ty ti, kur pa sau lis ei­na ar iš kur atei na, kur ei na mū­sų pa čių gy ve ni mas, kas yra ge ra, o kas – blo ga. Ši tam sa, už den gian ti Die vą ir už tem dan ti ver ty bes, yra rea li grės mė mū sų eg zis ten ci jai ir ap skri tai pa sau liui.“

Ra gi na už tik rin ti tai kąSek ma die nį skelb da mas pa lai mi­ni mą „Ur bi et or bi“ po pie žius pa­brė žė, kad „Ve ly kų džiaugs mas pa guos dėl sa vo ti kė ji mo ken čian­čius krikš čio nis“.

Kar tu po nti fi kas pa ra gi no už tik­rin ti tai ką Ira ke, Si ri jo je ir vi suo se Ar ti muo siuo se Ry tuo se, taip pat Ma ly je bei Ni ge ri jo je.

„Pri si kė lęs Kris tus te su tei kia vil tį Ar ti mie siems Ry tams, kad vi­

sos to re gio no et ni nės, kul tū ri nės ir re li gi nės gru pės bend ra dar biau­tų bend ram la bui ir kad bū tų ger­bia mos žmo gaus tei sės, – sa kė po­pie žius. – Ypač Si ri jo je te ne bū na lie ja mas krau jas, kuo grei čiau teį­si vy rau ja pa gar ba, dia lo gas ir su si­tai ki ni mas, kaip rei ka lau ja ir tarp­tau ti nė bend ruo me nė.“

Be ne dik tas XVI pa brė žė, kad dau ge lis si rų, pa bė gu sių nuo kon­f ik to, pa ti ria sun kias kan čias, ir pa ra gi no su teik ti jiems hu ma ni­ta ri nę pa gal bą bei juos priim ti.

„Pa bė gė liai iš tos ša lies ir žmo­nės, ku riems rei kia hu ma ni ta ri nės pa gal bos, te bū nie sve tin gai prii­ma mi, so li da ru mas te pa leng vi na jų sun kias kan čias. Ve ly kų per ga lė ted rą si na ira kie čių tau tą ne gai lė ti jė gų sie kiant sta bi lu mo ir pa žan­gos“, – sa kė po nti fi kas.

Be ne dik tas XVI pa ra gi no „iz­rae lie čius ir pa les ti nie čius drą siai at nau jin ti tai kos pro ce są“.

Po pie žius taip pat mel dė Die vą pa lai ky ti krikš čio nių bend ruo me­nę Af ri ko je, kur Ka ta li kų baž ny čia pa sta rai siais me tais ne tik smar­kiai plė tė si, bet ir ta po te ro ris tų tai ki niu.

„Pri si kė lęs Jė zus te guo džia ken­čian čias Af ri kos ra go tau tas ir te­s ka ti na su si tai ki ni mą; te pa de da Di džių jų Eže rų re gio nui, Su da nui ir Pie tų Su da nui, jų gy ven to jams te su tei kia jė gų at leis ti“, – sa kė po pie žius.

„Ni ge ri jai, kur pa sta ruo ju me­tu vy ko kru vi ni te ro ris tų iš puo­liai, Ve ly kų džiaugs mas teįk ve pia ener gi jos kur ti tai kią ir sa vo pi­lie čių re li gi jos lai vę ger bian čią vi­suo me nę“, – pri dū rė po pie žius.

Kar tu jis pa smer kė Ve ly kų die ną Ni ge ri jo je įvy ku sį te ro ro ak tą, per ku rį žu vo ma žiau siai 20 žmo nių.

Be ne dik tas XVI taip pat mel­dė, kad Ma lį, „ku ria me šiuo me tu vyks ta po li ti niai ne ra mu mai, Šlo­vin ga sis Kris tus ap do va no tų tai ka ir sta bi lu mu“.

AP, AFP, BNS inf.

Ve ly ki nis tai kos pa lin kė ji mas„Už tik rin ti tai ką Ira ke, Si ri jo je ir vi suo se Ar ti muo siuo se Ry tuo se, taip pat Af ri ko je, pir­miau sia – Ma ly je ir Ni ge ri jo je“, – to kia Šven to jo Tė vo Be ne dik to XVI ži nia mies tui ir pa sau liui.

Pa lai mi ni mas: ­� po­pie­žius­Be­ne­dik­tas­XVI­dar­sy­kį­pa­ra­gi­no­pa­sau­lį­siek­ti­tai­kos­ir­ge­ro­vės.­ ­ AFP­nuo­tr.

Ni ge ri ją su krė tė spro gi mai

Pa sau liui šven čiant Kris taus pri si­kė li mą, Ni ge ri ją su krė tė te ro ro ak­tas, per ku rį žu vo ma žiau siai 20 žmo nių. Iš puo lis įvyk dy tas Ka dū­nos mies te. Per iš puo lį su sprog din ti du au to mo bi liai su sprog me ni mis. Jie bu vo pa sta ty ti prieš vie tos baž­ny čią. Per Ka lė das vir ti nę iš puo­lių prieš baž ny čias ir ki to se vie to se įvyk dė is la mis tų gru puo tė „Bo ko Ha ram“. Di džiau sias tų iš puo lių bu­vo įvyk dy tas prie baž ny čios ne to li sos ti nės Abu džos. Tuo met žu vo 44 žmo nės. Per šios gru puo tės vyk do­mą su ki li mą, ku ris pa rei ka lau ja vis dau giau krau jo, nuo 2009 m. vi du­rio jau žu vo dau giau kaip tūks tan­tis žmo nių.

Gy ve ni mas stip res­nis už mir tį. Gė ris stip res nis už blo gį. Mei lė stip res nė už nea py kan tą. Tie sa stip res nė už me lą.

Šį šeš ta die nį Stam bu le ren gia mos de ry bos dėl Ira no bran duo li nės pro gra mos.

De ry bo s vyks va di na muo ju P5+1 for matu – da ly vaus 5 nuo la ti nės Jung ti nių Tau tų Sau gu mo Ta ry bos na rės ir Vo kie ti ja.

Jo se da ly vaus Di džio ji Bri ta ni ja, Ki ni ja, Pran cū zi ja, Vo kie ti ja, Ru si ja ir JAV. Pas ta rą jį kar tą to kios de ry­bos vy ko 2011 m. sau sį. Ta čiau jos bai gė si be re zul ta tų.

ES už sie nio rei ka lų įga lio ti nės Cat he ri ne Ash ton at sto vas Mi­chae lis Man nas pa tvir ti no, kad ti­ki ma si pa žan gos.

„Mes su ta rė me ba lan džio 14 d. Stam bu le pra dė ti de ry bas, – sa­kė M.Man nas. – Ti ki mės, kad šis pir mas ra tas su kurs pa lan kią ap­lin ką konk re čiai pa žan gai. Mes, su pran ta ma, sie kia me tva raus pro ce so.“

Ira nas pa ra gi no pa sau li nes ga lias „bū ti są ži nin gas“ per de ry bas.

„Mes ti ki mės, kad vadinamosios P5+1 šalys prie de ry bų sta lo sės są­ži nin gai nu si tei ku sios, o mes ir­gi są ži nin gai siek si me, kad abi ša­lys pa siek tų abi pu siš kai nau din gą re zul ta tą“, – pa brė žė Ira no už sie­nio rei ka lų mi nist ras Ali Ak ba ras Sa le hi.

Tie sa, jis per spė jo, kad jei di­džio sios vals ty bės prieš de ry bas ke ti na kel ti išanks ti nes są ly gas, de ry bos nu trūks.

Pa sak jo, tiks las yra tas, kad „Ira­nas įgy tų sa vo tei ses, o P5+1 su ma­žin tų sa vo su si rū pi ni mą“ dėl Te he­ra no bran duo li nės pro gra mos.

„Są ly gų nu sta ty mas prieš su si ti­ki mą reikš su si ti ki mo pa bai gą. Tai yra be pras miš ka, nes nie kas iš de­ry bų na rių ne ke ti na priim ti ko kių nors są ly gų prieš de ry bas“, – sa­kė mi nist ras.

Iz rae lis, JAV ir kai ku rie Va šing­to no są jun gi nin kai nuo gąs tau­ja, kad Ira no bran duo li nė pro gra­ma yra prie dan ga su si kur ti ato mi nį gink lą, ta čiau Te he ra nas to kius įta­ri mus griež tai at me ta.

JAV ir Iz rae lis net gra si na su­reng ti ata kas prieš Ira no bran duo­li nius ob jek tus, jei ne su ta ri mų su šii tiš ka res pub li ka ne pa vyk tų iš­spręs ti dip lo ma ti nė mis prie mo­nė mis.

„Reu ters“, BNS inf.

De ry bos dėl bran duo li nės pro gra mos

Są ly gų nu sta ty mas prieš su si ti ki mą reikš su si ti ki mo pa­bai gą.

10

pasaulis

11

sveikata@diena.ltRedaktorė Marijana Jasaitienė

sveikata

Ma ri ja na Ja sai tie nėm.jasaitiene@kaunodiena.lt

– Jūs – Kau ne ži no mas svei­kuo lis, il gus me tus dės tęs bio­che mi ją stu den tams, ta po te mi ty bos ir gy ven se nos dės ty­to ju. Ko dėl pa kei tė te sa vo įsi­ti ki ni mus?– Įsi ti ki ni mų ne pa kei čiau, tik pa­gi li nau juos, priė jau prie iš va dos, kad daž niau siai li gos su si ju sios su mi ty ba ir gy ven se na. Be bio che mi­jos kur so, ve džiau gy ven se nos bio­che mi nių as pek tų, mais to sau gos se mi na rus stu den tams, šei mos gy­

dy to jams ir far ma ci jos po dip lo mi­nių stu di jų klau sy to jams. Pas ta rie­siems tai dės tau ir da bar.

Žmo gaus svei ka ta kin ta vi­są gy ve ni mą. Įvai riau si veiks niai ga li ją ne tik ža lo ti, bet ir stip rin­ti. Me di ci na daug nu vei kė gy dant ser gan čiuo sius, ta čiau la biau siai, net 50 pro c., svei ka ta pri klau­so nuo gy ven se nos ir mi ty bos. Ki­ti veiks niai – ap lin ka ir pa vel dė­ji mas, su da ro po 20 pro c. ir tik 10 pro c. mū sų svei ka tos pri klau­so nuo me di ci ni nių tech no lo gi jų. Gai la, kad dau gu ma žmo nių ši to tei gi nio ne su vo kia.

– Ar dėl to ne nu si vy lė te – juk dau gy bę me tų mo ko te vi suo­me nę svei kos gy ven se nos?– Prieš try li ka me tų pra dė jo veik­ti Kau no ap skri ties Tre čio jo am­žiaus uni ver si te tas, ku rio Svei kos gy ven se nos fa kul te to de ka nu bu­vau vi suo me ni niais pa grin dais. Fa kul te to už da vi nys bu vo teig ti klau sy to jams ži nias apie svei ka­tos iš sau go ji mą ir gy ve ni mo ko­ky bės ge ri ni mą. Jį lan ky da vo apie pu sant ro šim to klau sy to jų. Fa kul­te tas vei kė pust re čių me tų. Veik­lą te ko nu trauk ti, nes neat si ra do rė mė jų.

antradienis, balandžio 10, 2012

Nuo šir džiai dir bant su au tiz mu ser gan čiais vai kais jie ga li tap ti ge nia lūs.

14p.

No rint pa sveik ti vien ap si lan ky ti pas gy­dy to ją ne pa kan ka. Rei kia keis ti gy ven se­ną. Tuo įsi ti ki nęs il ga me tis Lie tu vos svei­ka tos moks lų uni ver si te to, da bar – Lie tu­vos kū no kul tū ros aka de mi jos pro fe so­rius, Ši lai nių po lik li ni kos Mi ty bos ir kū no svo rio cent ro kon sul tan tas Leo nar das Lu­ko še vi čius.

Pas mus yra pui kių kar­dio lo gų, on­ko lo gų, chi­rur gų, šei­mos gy dy to­jų, ku rie de­da daug pa­stan gų gy­dant li go­nius, bet ne­vyk do ma, o tik dek la ruo­ja ma pir mi­nė pro fi lak ti­ka, vi sas dė­me sys nu­kreip tas tik į skie pus.

Pro fe so riaus kredo: kokia gyvensena – tokia ir sveikata

12

Pa vyz dys: �� pro�fe�so�riaus�L.Lu�ko�še�vi�čiaus�gy�ve�ni�mo�tiks�las�–�ne�ma�te�ria�lūs�tur�tai,�o�ge�ra�svei�ka�ta.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

12

sveikataantradienis, balandžio 10, 2012

Po to man dar me tus skam bin da vo klau sy­

to jai ir pa gei da vo pa skai tų.

– Da bar tai per kė lė te į „Švie su­vos“ aso cia ci jos veik lą?– „Švie su va“ – tai aka de mi ko Jur­gio Brė di kio idė ja skleis ti vi suo me­nei ak tua lias moks lo po pu lia ri ni mo ži nias, įgy ven din ta 2009 m. „Švie­su vos“ veik lo je da ly vau ja vi sas bū­rys žy mių Lie tu vos moks li nin kų, aka de mi kų ir vi suo me nės vei kė jų. Jau įvy ko daug įdo mių ir pra smin­gų ren gi nių, ku rie or ga ni zuo ja mi ne mo ka mai, o or ga ni za to riai dir ba vi suo me ni niais pa grin dais. Pa žy­mė ti nas pa skai tų cik las apie tra­di ci nę Ry tų me di ci ną, ku rį ku ra­vo ir pa skai tas skai tė aka de mi kas J.Brė di kis. Man ten ka ku ruo ti ho­lis ti nio po žiū rio į svei ka tą pa skai­tų cik lą. Ak cen tuo ja me ci vi li za ci jos li gų ir gy ven se nos ry šį.

– Vis daž niau gir di me ci tuo jant Ry tų me di ci nos cre do: „Pa keis­ki te mąs ty mą ir pa si keis jū sų kū nas.“ Kaip jūs ver ti na te vis la biau gi ria mą ki nų me di ci ną?– Pa sau lio svei ka tos or ga ni za ci ja dar 1977 m. priė mė tra di ci nės ki nų me di ci nos in teg ra ci jos į šiuo lai ki nę me di ci ną pro gra mą ir re ko men da­vo tai ky ti jos me to dus kaip pa pil­

do mas prie mo nes. Pas ta ruo ju me tu daug kam im po nuo ja Ki ni jos fe no­me nas. Tai vie nas ci vi li za ci jos lop­šių, ku ria me su kur ta uni ka li me di­ci nos ži nių sis te ma, ge ban ti veik ti su bti lią sias žmo gaus ener gi jas. Ji atei na kaip komp le men ti nė, ar ba pa pil do mo ji, me di ci na.

Ry tų me di ci na ne prieš ta rau ja Va ka rų me di ci nai ir ga li bū ti tai ko­ma kar tu su ja. Ji tar si at sva ra pla­čiam che mi nių vais tų var to ji mui, ku rie ne pa tei si no de da mų vil čių. Ku ria mos sis te mos, kaip de rin ti Ry tų me di ci nos prin ci pus ir Va ka­rų me di ci nos pa sie ki mus, tech no lo­gi jas, moks lo po ten cia lą, įro dy mais pa grįs tą me di ci ną.

Ry tų me di ci nos fi lo so fi jos pa­grin di nė kryp tis yra pro fi lak ti­ka, jos tiks las – švies ti žmo gų, at­skleis ti jam li gos prie žas tis, leis ti pa čiam su vok ti li gos ke lią. Or ga­niz mas prie ši na si bet ko kiai in­ter ven ci jai. Va ka rų me di ci na gy do or ga nus, o Ry tų – or ga niz mą, siek­da ma sugrąžinti žmo gui svei ka tą.

– Di džiuo ja mės me di ci nos pa­sie ki mais, ku rie pri lygs ta pa­sau li niams, bet Lie tu vos vy­rų mir tin gu mas nuo šir dies ir krau ja gys lių li gų be veik tris kar tus di des nis nei ES, mo te­rų – pust re čio kar to. Lie tu vo je

Tarp­tau­ti­nė­se­grei­to­sios­me­di­ci­nos­pa­gal­bos­žai­dy­nė­se,­vy­ku­sio­se­Uk­rai­no­je,­Rov­no­prie­mies­ty­je,­Kau­no­ko­man­da­ta­po­nu­ga­lė­to­ja.­Prak­ti­nes­už­duo­tis­te­ko­vyk­dy­ti­vi­są­pa­rą­su­trum­po­mis­poil­sio­per­trau­kė­lė­mis­–­tai­priar­ti­no­prie­rea­laus­kas­die­nio­dar­bo.­Kau­no­mies­to­grei­to­sios­me­di­ci­nos­pa­gal­bos­sto­ties­ko­man­da­–­pa­ra­me­di­kas­Taut­vy­das­Bie­le­vi­čius­­ir­jo­ko­le­ga­vai­ruo­to­jas­Ry­tis­Ma­la­šaus­kas,­gy­dy­to­ja­Li­li­ja­Bui­vi­die­nė,­slau­gy­to­ja­Vir­gi­ni­ja­Gu­tie­nė­bu­vo­vie­nin­te­liai­Lie­tu­vos­at­sto­vai.­Jie­pui­kiai­at­li­ko­ne­tik­pra­kti­nes,­bet­ir­teo­ri­nes­už­duo­tis,­su­rin­ko­dau­giau­sia­ver­ti­ni­mo­ba­lų­ir­bu­vo­pri­pa­žin­ti­ab­so­liu­čiais­ly­de­riais­iš­33­žai­dy­nė­se­da­ly­va­vu­sių­ko­man­dų.

Krū­tų­mag­ne­ti­nio­re­zo­nan­so­to­mog­ra­fi­ja­yra­ver­tin­gas­diag­nos­ti­kos­me­to­das­krū­ties­li­goms­diag­no­zuo­ti,­vė­žio­iš­pli­ti­mui­nu­sta­ty­ti­ir­šis­ty­ri­mas­tu­ri­bū­ti­fi­nan­suo­ja­mas­iš­Pri­va­lo­mo­jo­svei­ka­tos­drau­di­mo­(PSD)­fon­do­biu­dže­to.­Tai­nu­spręs­ta­PDSD­ta­ry­bos­po­sė­dy­je.­Pa­sak­spe­cia­lis­tų,­to­kie­ra­dio­lo­gi­niai­ty­ri­mai­kaip­ma­mog­ra­fi­ja,­ult­ra­gar­si­nis­ty­ri­mas­yra­pi­giau­si­ir­pa­pras­čiau­si­ty­ri­mai­krū­ties­vė­žiui­ir­ki­toms­krū­ties­li­goms­diag­no­zuo­ti,­ta­čiau­daž­nai­vien­jų­ne­pa­kan­ka.­Nu­spręs­ta,­kad­2012­m.­ga­lū­nių,­są­na­rių­ir­or­ga­nų­pro­te­zams­ir­cent­ra­li­zuo­tai­ap­mo­ka­miems­vais­tams­bei­me­di­ci­nos­pa­gal­bos­prie­mo­nėms­įsi­gy­ti­iš­PSD­fon­do­biu­dže­to­ski­ria­ma­143,3­mln.­li­tų.

Kau­no­grei­to­ji­–­ge­riau­sia Dau­giau­lė­šų­ty­ri­mams­ir­vais­tams

Pro fe so riaus kredo: kokia gyvensena – tokia ir sveikata

www.parodos.lt

• Sveikatingumo naujovės

• Gydymas ir reabilitacija

• Natūrali medicina

• Konsultacijos sveikatos klausimais

• Sveikatingumo naujovės

• Gydymas ir reabilitacija

• Natūrali medicina

• Konsultacijos sveikatos klausimais

P A R O D AM E D I C I N O S I R S V E I K AT I N G U M O

Balandžio 20–22 d. PLC „Mega“ parodų salė, Kaunas

Balandžio 20–22 d. PLC „Mega“ parodų salė, Kaunas

Parodos lankymas nemokamas!

Parodos darbo laikas:Balandžio 20–21 d. - nuo 11 iki 19 val.,Balandžio 22 d. - nuo 11 iki 17 val.

Organizatorius Informaciniai rėmėjai

di dė ja mir tin gu mas ir nuo on­ko lo gi nių li gų. Kas tai le mia: gy dy to jai abe jin gai gy do ar neį­per ka me vais tų?– Pas mus yra pui kių kar dio lo gų, on ko lo gų, chi rur gų, šei mos gy­dy to jų, ku rie de da daug pa stan­gų gy dant li go nius, bet ne vyk do­ma, o tik dek la ruo ja ma pir mi nė pro fi lak ti ka, vi sas dė me sys nu­kreip tas tik į skie pus. Rei kia pa­žy mė ti, kad pro fi lak ti kos pro ble­mos ne leng vai spren džia mos ir ES ša ly se, tarp kli ni ki nės pra kti kos ir re ko men da ci jų yra ato trū kis, ky la daug neiš ku mų.

– Vis dėl to ir už sie ny je gy dy­to jai vi sų pir ma ski ria vais tus, pa vyz džiui, sta ti nus, tu rin tie­siems per ne lyg didelį cho les­te ro lio kiekį, užuo t sky rę ko­kią nors ba do die tą.– ES at lik ti ty ri mai pa ro dė, kad, ne pai sant in ten sy vaus vais tų nuo hi per ten zi jos var to ji mo, ser gan­čių jų pa di dė ju sio krau jos pū džio li­ga ne su ma žė jo. Krau jo rie ba lų ko­rek ci ja sta ti nais yra efek ty vi, ta čiau be veik pu sei pa cien tų jų kon cent ra­ci ja yra di des nė už re ko men duo ja­mą. Nuo lat di dė ja ir vais tų nuo iše­mi nės šir dies li gos var to ji mas, bet efek tas ne vi sa da pa sie kia mas. Šie fak tai įro do, kad gy dy mas tu ri bū­ti komp lek si nis, su gy ven se nos ko­rek ci ja.

– Ko dėl žmo nės ser ga ir ne­bran gi na svei ka tos?– Kai ku rie žmo nės ne su vo kia sa­vo gy ve ni mo tiks lo. Dau gu mai

svar biau sia yra tu rė ti daug ma­te ria laus tur to, pi ni gų. Bū ti svei­kam ir tur tin gam truk do tie pa tys veiks niai: pa di dė jęs ne ri mas tin­gu mas, kai ven gia ma nau jo vių, bi jo ma ne sėk mių, ka muo ja stre­sai, ku rie ska ti na rie ba lų kau pi­mą si. Ki tus žmo nes ali na per že­mas ak ty vu mas – ne no ras nie ko da ry ti, nuo la ti nis ne pa si ten kin­tas lė ti na me džia gų apy kai tą, slo­pi na skyd liau kės veik lą, kū no ma sė au ga net ir nor ma liai val gant. Šiuo at ve ju tin ka po sa kis, kad vi sos li­gos – nuo ner vų.

– Dėl li gų ne re tai kal ti na ma mi­ty ba, do mi nuo jan tys ne svei ki, rie būs mais to pro duk tai, pus­fab ri ka čiai. Ar tai, jū sų nuo­mo ne, tie sa?– Bal ti jos ša lių gy ven to jai alie­jaus su var to ja vos ne du kar tus dau giau nei Suo mi jos. Mums ne­rū pi, kad alie jai yra gry ni rie­ba lai, nors ir ne tu ri cho les te ro­lio. Duo ną svies tu te pa du kar tus dau giau lie tu vių ir es tų nei suo­mių ir lat vių. Švie žią pie ną ge ria kas ant ras lie tu vis, o suo mių – tik 3 pro c., es tai ir lat viai – ati tin­

ka mai kas ket vir tas ir kas tre čias.Kal bant apie pie ną, aš vi sa da pri­

si me nu 164 cm ūgio ir 160 kg svo rio pa cien tę, ku ri kas va ka rą iš ger da vo po pu sę lit ro pie no su ba to nu.

Dar žo vių ir vai sių Lie tu vo je su­var to ja ma du kar tus ma žiau nei Suo mi jo je, Es ti jo je ir Lat vi jo je.Be je, žie mą ir pa va sa rį dar žo vės ir vai siai tu ri daug ma žiau bio lo giš kai ak ty­vių me džia gų. Šiuo lai ki nės mais to ga my bos tech no lo gi jos su ma ži na jų kon cent ra ci ją mais to pro duk tuo se, to dėl mi ty bos eks per tai da ro iš va­dą, kad šiuo lai ki nė mi ty ba nė ra vi­sa ver tė. Ma no gal va, vie nin te lis ke­lias – kuo dau giau mais to pro duk tų ga min ti na muo se ir la bai ati džiai ste bė ti, ką per ka me.

– Kaip ver ti na te far ma ci nin­kų bruk te bru ka mus ir ne re tai spe cia lis tų skep tiš kai ver ti na­mus sin te ti nius vi ta mi nus ir mais to pa pil dus?– Ver ti nant tai, kaip mes mai ti na­mės, bū ti na pa pil do mai var to ti vi­ta mi nų ir mik roe le men tų pa pil dų, ku riuos tu ri re ko men duo ti spe cia­lis tai, o ne bet kas. Vi ta mi nai – ne vais tai, bet be jų gy vy bė neį ma no­ma: iš vi ta mi nų su si da ro ko fer men­tai, ku rie įei na į fer men tų su dė tį, o šie ka ta li zuo ja bio che mi nes reak ci­jas ir re gu liuo ja me džia gų apy kai tą. Be to, iš kai ku rių vi ta mi nų or ga niz­me su si da ro an tiok si dan tai ir hor­mo nai. Šiuo at ve ju pa pil dų skep­ti kai, ma tyt, tu ri gal vo je įvai rius ekst rak tus iš ne vi sa da ži no mų šal­ti nių su skam biais daug ža dan čiais pa va di ni mais.

11

Kai ku rie žmo nės ne­su vo kia sa vo gy ve ni­mo tiks lo. Dau gu mai svar biau sia yra tu rė­ti daug ma te ria laus tur to, pi ni gų.

Svei kuo lis: ­� pro­fe­so­rius,­ku­riam­ne­se­niai­su­ka­ko­75­eri,­kiek­vie­ną­ry­tą­po­va­lan­dą­spor­tuo­ja­svei­ka­tin­gu­mo­cent­re,­kil­no­ja­net­60­kg­svarmenis­ir­jau­čia­si­pui­kiai.­ ­ Ar­tū­ro­Mo­ro­zo­vo­nuo­tr.

13

sveikataantradienis, balandžio 10, 2012

Lun­do­uni­ver­si­te­to­moks­li­nin­kai­su­kū­rė­vak­ci­ną,­pa­dė­sian­čią­už­kirs­ti­ke­lią­šir­dies­ir­krau­ja­gys­lių­li­goms.­CVX-210­sti­mu­liuo­ja­imu­ni­nę­sis­te­mą­ir­su­stab­do­cho­les­te­ro­lio­pa­te­ki­mą­į­ar­te­ri­jas.­To­kiu­bū­du­yra­iš­ven­gia­ma­ar­te­ri­jų­su­siau­rė­ji­mo.­Anot­Šve­di­jos­moks­li­nin­kų,­pa­grin­di­nės­šir­dies­ir­krau­ja­gys­lių­li­gų­prie­žas­tys­yra­fi­zi­nio­krū­vio­trū­ku­mas,­blo­ga­mi­ty­ba,­rū­ky­mas­ir­pikt­nau-džia­vi­mas­al­ko­ho­liu.­„Rei­kia­įver­tin­ti­ir­pa­vel­di­mu­mą“,­–­pri­du-ria­moks­li­nin­kai.­Pa­sak­pro­fe­so­riaus­De­no­Nil­se­no,­nau­jo­ji­vak-ci­na­pa­pil­dys­jau­eg­zis­tuo­jan­čius­gy­dy­mo­me­to­dus.­Ti­ki­ma­si,­kad­vak­ci­na­CVX-210­far­ma­ci­jos­rin­ko­je­pa­si­ro­dys­iki­2017-ųjų,­skel­bia­zdr.ru.

Dau­giau­nei­prieš­me­tus­Lie­tu­vo­je­pa­si­ro­džiu­si­„Zum­ba“­šian-dien­tarp­mo­te­rų­yra­po­pu­lia­riau­sia­leng­vo­jo­kul­tū­riz­mo­rū­šis.­Tai­šo­kis­–­ae­ro­bi­kos­ir­links­my­bių­de­ri­nys.­Lie­tu­vo­je­šį­šo­kį­šo-ka­tūks­tan­čiai­mo­te­rų,­o­pa­sau­li­nė­„Zum­bos“­aso­cia­ci­ja­tei­gia,­kad­pa­sau­ly­je­ji­iš­po­pu­lia­rė­ju­si­100­ša­lių,­pa­ver­gu­si­dau­giau­nei­10­mln.­žmo­nių.­Šo­kant­zum­bą­ge­rė­ja­fi­zi­nė­for­ma,­stip­rė-ja­vi­sas­kū­nas,­de­ga­ka­lo­ri­jos­ir­rie­ba­lai,­ge­rė­ja­nuo­tai­ka,­dings-ta­stre­so,­dep­re­si­jos­po­žy­miai.­Zum­bos­mu­zi­ka­links­ma,­už­ve-dan­ti,­jo­je­skam­ba­įvai­riau­si­rit­mai:­sal­sa,­sam­ba,­čia­čia,­re­gi-to­nas,­me­ren­gė,­tan­go.­Zum­ba­at­si­ra­do­1980-ųjų­pa­bai­go­je­Lo-ty­nų­Ame­ri­ko­je.

Vak­ci­na­nuo­šir­dies­in­fark­to? „Zum­ba“­–­kū­nui­ir­sie­lai

Pro fe so riaus kredo: kokia gyvensena – tokia ir sveikatame di kams ne ri mo ke lia vy rų ag re­sy vu mas, sa vo svei ka tos ne sau go­ji mas ir sui ci di nis el ge sys.

– Ko dėl vy rai tra di ciš kai ne si­rū pi na sa vo svei ka ta?– Nuo se no su for muo ta iliu zi ja, kad vy ras yra stip rio ji ly tis, to dėl jam gam ta už ko da vo ge res nę svei ka tą, ta čiau taip nė ra. Ma tyt, vy rai ne vi sa da su ge ba su de rin ti sa vo svei­ka tos iš tek lius su svei ka tos ri zi kos veiks niais. Vy rai ven gia pro fi lak tiš­kai tik rin tis svei ka tą. Net ir ma no pa ty ri mas tai pa tvir ti na: iš kon sul­tuo tų as me nų vy rai te su da rė apie 3 pro c. Mo te rys tu rė tų la biau rū pin tis sa vo vy rų svei ka ta. Šiuo at ve ju tin­ka H.Bal zaco žo džiai: „Tau tos atei­tis – mo ti nų ran ko se.“

– Pa fan ta zuo ki me: ką da ry tu­mė te, jei vi suo me nei svei ka tin­ti jums duo tų 100 mln. li tų?– Im čiau si tik ro sios, o ne po pie ri nės pro fi lak ti kos. Kiek vie na me ra jo ne rei kia įsteig ti mi ty bos ir gy ven se nos ka bi ne tus, ku riuo se bū tų tei kia mos ne mo ka mos kon sul ta ci jos. Šiuo me tu mo ka mas kon sul ta ci jas tei kia pri va­čios įstai gos. Ne su tin ku su nuo mo­ne, kad gy ven to jai ne no ri svei kiau gy ven ti. Jie pa pras čiau siai ne ži no, kaip tai da ry ti. Rei ka lin gos pa kar to­ti nės kon sul ta ci jos, o tai – eko no mi­nės iš lai dos. To kias kon sul ta ci jas tu­ri teik ti tik gy dy to jai ar ba spe cia liai pa ruoš ti kon sul tan tai, ku rie su ge bė­tų mo ty vuo ti pa cien tą.

Svei kos gy ven se nos prin ci pų tu ri bū ti mo ko ma nuo lop še lio­dar že lio. Šis dar bas tu ri bū ti tę sia mas vi du­ri nė se mo kyk lo se ir uni ver si te tuo se. Te ko kon sul tuo ti vai kus, ku rie la­bai iš gy ve na dėl nu tu ki mo ir drau­gų pa ty čių. Lie tu vai rei ka lin gi svei­ki žmo nės, to dėl svei ka tos po li ti ka tu ri keis tis rea liai, nes jos va dy ba ne tin ka ma.

– Ar ži nias, ku rias su kau pė­te ir per tei kia te ki tiems, tai ko­te sau?– Ar gi ne ma ty ti, pa žiū rė jus į ma­ne? O jei rim tai – val gau sai kin gai, ren kuo si kuo svei kes nius pro duk­tus, lai kau si fi zi nio ak ty vu mo re­ži mo, kiek vie ną ry tą mankš ti nuo­si svei ka tin gu mo cent re.

– tiek mū sų svei ka tos pri klau so nuo me di ci nos

tech no lo gi jų.

10 proc.

– Ko dėl mums to neaiš ki na šei­mos gydy to jai?– Mi ty bos kon sul ta ci ja yra ga na su dė tin gas pro ce sas, už trun kan tis apie dvi va lan das. Bū ti na iš siaiš­kin ti pa cien to gy ven se nos klai das ir pa teik ti konk re čias re ko men da ci jas, at lik ti kai ku riuos ty ri mus. Šei mos gy dy to jai to kių kon sul ta ci jų teik ti ne ga li, nes vie nam pa cien tui skir ta apie 10 mi nu čių. Be to, rei ka lin gos spe cia li zuo tos ži nios, to dėl šei mos gy dy to jai ga li tik pa tar ti kreip tis į mi ty bos spe cia lis tą, o po to pa si do­me ti, kaip se ka si. De ja, kaip pa ro dė ap klau sos duo me nys, šei mos gy dy­to jai re tai pa ta ria di din ti fi zi nį ak­ty vu mą, keis ti mi ty bą, o JAV, Ang­li jo je to kių pa ta ri mų gau na be veik pu sė pa cien tų.

Ma ne la biau siai jau di na tai, kad mū sų žmo nės ne su vo kia, ko kią įta­ką li goms at si ras ti tu ri gy ven se na ir mi ty ba. Jiems trūks ta ži nių, ele­men ta riau sių gy ven se nos tai syk­lių. Ne si lai ky da mi svei kos gy ven­se nos rei ka la vi mų žmo nės grei čiau nu tun ka ir dėl to iš si vys to dau gy­bė li gų: pa di dė jęs krau jos pū dis, iše­mi nė šir dies li ga, cuk ri nis dia be tas, in sul tas, mio kar do in fark tas. To kių li gų rin ki niu – me ta bo li niu sind ro­mu Lie tu vo je ser ga dau giau kaip 40 pro c. žmo nių, jo pra di nių simp to mų jau ap tin ka ma tarp vai kų.

Ypač pra sta mū sų vy rų svei ka ta: jie gy ve na apie 10 me tų trum piau nei ES vi dur kis, o už sa vo mo te ris – net 11 me tų trum piau. Lie tu vos vy rai daž niau siai ser ga prie ši nės liau kos, kvė pa vi mo or ga nų ir žar­ny no na vi kais. Tur būt la biau siai

Svei kuo lis: ­� pro­fe­so­rius,­ku­riam­ne­se­niai­su­ka­ko­75-eri,­kiek­vie­ną­ry­tą­po­va­lan­dą­spor­tuo­ja­svei­ka­tin­gu­mo­cent­re,­kil­no­ja­net­60­kg­svarmenis­ir­jau­čia­si­pui­kiai.­ ­ Ar­tū­ro­Mo­ro­zo­vo­nuo­tr.

Gondinga Pabrinkienė Gydytoja

Atėjus pavasariui, daugelis žmo­nių įdėmiau apžiūri odą, plau­kus, nagus. Norisi, kad apsivilkus lengvesnius drabužius, apsiavus atvirą avalynę, nekiltų jokių rū­pesčių dėl odos, nagų, plaukų pa­kitimų.

Labiausiai paplitusios odos ir jos priedų ligos – dermatomikozės. Tai grybeliniai susirgimai. Nagų patologijos atveju jos sudaro net 50 proc.

Grybeliai – tai aerobiniai žemes­nieji augalai, kurie neturi chloro­filo, nesugeba sintezuoti organi­nių medžiagų iš angliarūgštės, turi jas gauti pagamintas, todėl para­zituoja naguose, plaukuose, odoje. Yra žinoma apie 40 rūšių grybe­lių, priklausančių Epidermophy­ton, Microsporum, Trychophyton rūšims, apie 10 iš jų sukelia žmo­nėms grybelinius susirgimus.

Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, infekuoti daiktai, gyvū­

nai, augalai. Apsikrečiama pirty­se, baseinuose, voniose, paplūdi­miuose, sporto salėse, per avalynę, nešvarias higienos priemones. Li­gai prasidėti reikšmės turi susti­prėjęs prakaitavimas, kraujotakos funkciniai sutrikimai, traumos, sausa oda, sumažėjęs organizmo imuninis atsparumas, nervų, en­dokrininės sistemos, medžiagų apykaitos sutrikimai.

Liga gali prasidėti nepastebimai – metų metus trunkančiu padų, tarpupirščių, raukšlių pleiskano­jimu, nedideliu niežuliu. Dažnai į tai nekreipiama dėmesio, nesigy­doma ir toliau platinamas užkra­tas. Odoje atsiradus aiškiai ribo­tų, pleiskanojančių paraudimų, nulūžusių plaukų židinių, atsira­dus įtrūkimų, gilių pūslelių, sui­tensyvėjus niežuliui, ypač pakitus nagų plokštelėms, reikėtų kreip­tis į odos gydytoją. Nagų plokš­telių pakitimai būna labai įvairūs: spalva – gelsva, ruda, juoda, balta plokštelė sustorėja, sukietėja, ne­lygi arba ištrupėjusi. Pažeidimas gali lokalizuotis visame nage ar­ba tik distalinėje ar proksimalinė­je dalyse.

Labaratorijoje mikroskopinio tyrimo metu nesunkiai patvir­tinama diagnozė, neaiškių atve­jų metu atliekami pasėliai, kurie leidžia tiksliai identifikuoti su­kėlėją.

Grybeliniai susirgimai gydo­mi ambulatoriškai. Odos pažeidi­mams paprastai užtenka vietinio išorinio gydymo prišgrybeliniais kremais, tepalais, skysčiais. Plau­kuotosios odos dalies bei nagų plokštelių pažeidimo atveju taiko­mas vietinis ir sisteminis gydymas antimikotiniais preparatais (skys­čiai, kremai, tepalai, gydomieji la­kai, geriami amtimikotiniai vaistai). Skiriamo gydymo efektyvumas ir trukmė priklauso nuo ligos išpliti­mo, įsisenėjimo. Oda pasveiksta per 2–3 sav., nagai, priklausomai nuo jų augimo greičio, per 3–9 mėn. Esant stipriai sustorėjusioms nagų plokš­telėms, taikomos valymo procedū­ros pėdos priežiūros kabinete, kai specialiai paruošus, hiperkerato­tinės nagų plokštelių masės paša­linamos mechaniniu būdu. Tai ge­rokai pagreitina sveikimo procesą.

Nereikėtų pamiršti,kad grybe­liai labai atsparūs išorės veiks­niams, todėl norint išvengti už­sikrėtimo, reikėtų dezinfekuoti avalynę, drabužius, higienos rei­kmenis, laikytis asmeninės higie­nos principų.

Tikslią diagnozę nustatys ir tin­kamą gydymą paskirs odos gydy­tojas. Mus rasite Kauno klinikinė­je ligoninėje, Josvainių g. 2, odos ir lytiškai plintančių ligų polikli­nikoje. Sėkmės.

Užs. 937633

Grybeliniai odos ir jos priedų susirgimai

Ko la – vie nas po pu lia riau sių gė ri­mų vi sa me pa sau ly je ir mums, eu­ro pie čiams, la bai sun ku bū tų ras­ti žmo gų, ku ris nė ra šio gė ri mo ra­ga vęs.

Ko los ži no vai tei gia, kad vie na stik li­nė ko los iš or ga niz mo pa ša li na dau­gy bę rei ka lin gų vi ta mi nų, ap krau na ke pe nis sun kiu dar bu ir pa di di na in­su li no kie kį. Gal būt ir nie ko bai saus, jei ko lą ge ria te itin re tai, ta čiau jei tai tam pa kas die niu įpro čiu...

Nau jie nų agen tū ra „Ria No vos­ti“ pa tei kė in for ma ci ją, kaip rea­guo ja žmo gaus or ga niz mas į stik­li nę ko los.

• Per pir mas 10 mi nu čių į žmo­gaus or ga niz mą pa ten ka 10 šaukš­te lių cuk raus (tai yra re ko men­duo ja ma pa ros nor ma). Py ki ni mo nuo sal du mo jūs ne pa ju si te, nes jį mal šins fos fo ro rūgš tis.

• Per 20 mi nu čių in su li no ly­gis or ga niz me ims kil ti. Ke pe­

nys cuk rų pra dės vers ti rie ba lais.• Per 40 mi nu čių pa si bai gia ko­

fei no įsi sa vi ni mas. Akių vyz džiai ima plės tis. Krau jos pū dis ima kil­ti, nes ke pe nys li ku sią cuk raus da­lį iš ski ria į krau jo ta ką. Su ma žė jęs cuk raus kie kis or ga niz me su ke lia al kį. Dings ta mie guis tu mas, nes jį iš vai ko blo kuo ja mi ade no zi no re­cep to riai sme ge ny se.

• Per 45 mi nu tes or ga niz me pa di dė ja do pa mi no kie kis ir to­kiu bū du sti mu liuo ja mi sme ge nų ma lo nu mų cent rai. Taip pat vei­kia ir he roi nas.

• Per 1 va lan dą fos fo ro rūgš tis žar­ny ne su jun gia kal cį, mag nį ir cin ką, ku rie vė liau pa ša li na mi su šla pi mu.

• Po 1 va lan dos pra si de da šla pi­mo iš si sky ri mą ska ti nan tis po vei­kis. Kal cis, mag nis, cin kas, ku rie yra bū ti ni kau lams, taip pat elekt­ro li tai ša li na mi iš or ga niz mo. Jūs tap si te irz lus ir mie guis tas.

KD, „Ria No vos ti“ inf.

Kola: cuk rus virs ta rie ba lais

„Shutterstock“­nuotr.

14

sveikataantradienis, balandžio 10, 2012

Li gos ko das – užau gus bū ti ge ni ju miAš tuon me tis ži no vi sas pa sau lio ša lis, jų sos ti nes ir vė lia vas, bet ne mo ka ap siau ti ba tų. Ma ža mer gai tė do mi si ne lė lė mis, o skry džiais į kos mo są. To kie yra au tiz mo li ga ser gan tys vai kai, ku riuos ug dant ga­li ma užau gin ti ge ni jus.

Vir gi ni ja Sku čai tėv.skucaite@kaunodiena.lt

Ug do mi bū si mie ji einš tei nai?Iki šiol neaiš ku, dėl ko kių prie žas­čių ku riuo nors vai ko au gi mo lai­ko tar piu ma žy lis pra de da at si ri bo­ti nuo ap lin kos, nu sto ja bend rau ti, dėl ko spar čiai menks ta jo kal bos, so cia li niai įgū džiai, au ga ag re sy­vu mas, ne ri mas tin gu mas.

Iš pir mo žvilgs nio to kie vai kai at ro do kaip ir ki ti jų bend raam žiai: žai džia kom piu te riu, pie šia, ta­po, lanks to, mankš ti na si, dai nuo­ja, ta čiau grei tai su pran ti, kad jie – ki to kie. Tas ki to niš ku mas pa si­reiš kia įvai rio mis for mo mis. Kar­tais jos iš tie sų įspū din gos. Net pri bloš kia mos.

Štai Kau no vai kų abi li ta ci jos cent ro ug dy ti nis aš tuon me tis Si­mo nas ap stul bi na kiek vie ną suau­gu sį jį sa vo geog ra fi jos ži nio mis. Ber niu kas, žiū rė da mas į di džiu­lį pa sau lio že mė la pį, ga li pa sa ky ti bet ku rios ša lies sos ti nės pa va di­ni mą ir pa ro dy ti jos vė lia vą.

Ant ro kė Ie va ge ba ne klys da­ma var dy ti ke lio ženk lus, ro dy­da ma juos pie ši niuo se ar gat vė je, o aš tuon me tis To mas, žais da mas kom piu te ri nius žai di mus, sa va­ran kiš kai iš mo ko dau gy bę ang liš­kų fra zių ir ter mi nų, ku riuos že ria kaip žir nius šios kal bos ne sup ran­tan tiems drau gams.

Gal būt šia me dvi de šimt me­tų vei kian čia me abi li ta ci jos cent­re ug do mi bū si mie ji einš tei nai ir niu to nai, ku rie, kaip da bar pri pa­žįs ta ma, ir gi bu vo au tis tai?

Mo ko si priim ti nų nor mųVis dėl to au tiz mo pa lies tų vai kų tė vai sva jo ja ne apie sa vo ypa tin­gų at ža lų pa sau li nę šlo vę, o apie ele men ta rią jų so cia li za ci ją.

Kau no vai kų abi li ta ci jos cent­ro di rek to rės pa va duo to ja ug dy­mui Rai mon da Juk ne vi čie nė pa­ty rė, kad daž nas vai kas, at vež tas į cent rą, ne mo ka pa ts ap siau ti ba­tų, ap si vilk ti, pa val gy ti, ne no­ri bend rau ti, jau čia si ne sau gus, aki mirks niu su sier zi na, ne kal ba. Cent ro spe cia lis tų pa stan go mis pa ma žu to kia vai kų būk lė, jų el­ge sys įgau na priim ti nas vi suo me­nei for mas.

„Bend ra vi mo įgū džių mū sų ug­dy ti niai gau na bend rau da mi su svei kais vai kais. Mes drau gau ja me su Ma ri jam po lės dar že lio­mo kyk­los ir Jo nu čių vi du ri nės mo kyk­los auk lė ti niais: lan ko mės vie ni pas ki tus, or ga ni zuo ja me bend rus ren gi nius. Pas ta ro sios mo kyk los moks lei viai, mu gė je par da vę pa­čių pa ga min tus at vi ru kus, nu pir­ko do va nų mū sų cent ro vai kams. Ži no ma, svar biau sia – ne do va nos, o bend ra vi mas, tai yra itin svar bu mū sų ug dy ti niams“, – įsi ti ki nu si R.Juk ne vi čie nė.

Šiek tiek ki to kie„Au tiz mo pa lies tie ji pa si žy mi ypa tin gu pe dan tiz mu: jei pa dė jo taš ką ne to je sa ki nio vie to je – tuoj pat su plė šo są siu vi nį. Kar tu to­kie vai kai mo ko suau gu sius žmo­nes tvar kos: jei ras ran ki nę, pa dė­tą neįp ras to je vie to je, ją bū ti nai iš kraus tys“, – ki to kių vai kų bruo­

žus var di ja cent re dir ban ti gy dy to­ja Dai va Sas naus kie nė.

Ji džiau gia si, kad ug dy ti niams tei kia mos fi zi nės me di ci nos ir rea bi li ta ci jos pa slau gos. Ju dė ji­mas, fi zi niai pra ti mai au tiz mu ser­

gan tiems vai kams – la bai į nau dą. Pro ti nė veik la juos vei kia kiek ki­taip nei svei kuo sius.

„Vai kai atei na į bib lio te ką pa­sklai dy ti kny gu čių, jas pa skai ty ti, nes to iš moks ta lais va for ma vyks­

tan čio se pa mo ko se. Tie sa, ma­no skai ty to jų in te re sai daž niau­siai bū na siau ri, la bai konk re tūs, nes jie daž niau siai do mi si ko kia nors vie na, re ta, te ma. Pa vyz­džiui, vie na mer gai tė do mi si skry­džiais į kos mo są ir jo kia ki ta te ma­ti ka kny gos jos ne ža vi“, – pa sa ko jo abi li ta ci jos cent ro bib lio te ki nin kė Da lia Ma ciu ke vi čie nė.

Čia mo ko si stu den taiAu tiz mo sind ro mą ir komp lek si­nių su tri ki mų tu rin čių vai kų tė­vams, ku rių at ža los dar ne lan ko abi li ta ci jos cent ro, čia įkur tas ki tas, kon sul ta ci nis cent ras „Ki­toks ma no pa sau lis“. Ja me daž­ni sve čiai yra pe da go gai, stu­den tai, kon sul tuo tis ar mo ky tis į šį cent rą at va žiuo jan tys iš vi­sos Lie tu vos.

„At vy kau su VDU Mu zi kos aka­de mi jos ma gist ran tais, ku rie da­bar gi li na spe cia lio sios pe da go­gi kos kur so ži nias. Do mi mės, kaip tai ko ma ug do mo ji mu zi kos te ra­pi ja“, – vieš na gės tiks lus pri sta tė VDU dės ty to ja so cia li nių moks lų dak ta rė As ta La pė nie nė.

Stu den tai Gin ta ras ir Do vi lė Pet raš kos sa kė, kad juos nu ste bi­no mu zi ki niai vai kų ge bė ji mai.

„Vai kai dai na vo iš šir dies, jų vi­sai ne trik dė me mes, sve ti mi žmo­nės. Tai nuo sta bu“, – ža vė jo si Gin ta ras.

Vi sa pu siš kai: �� vai�kų�įgū�džių�la�vi�ni�mo�pa�mo�kos�duoda�neįtikimų�rezultatų.

Iš va dos: �� J.Raz�gu�lin�su�D.�ir�G.Pet�raš�ko�mis�bei�A.La�pė�nie�ne�ap�ta�ria,�kaip�cent�re�tai�ko�ma�ug�do�mo�ji�mu�zi�kos��te�ra�pi�ja.� To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

•Kraujagysliųirširdiesligomissergakasketvirtassuaugęsplanetosgyventojas.Taidažniausiamirtiespriežastis.• Kraujagyslėsecholesteroliojunginiaikaupiasisulaukus25metų.Taipabloginagyvenimokokybę,išvaizdą.

„Mano diagnozė – širdies liga ir krau-jagyslių aterosklerozė, – pasakoja vil-nietė Judita S. – Tai giminės paveldas. Nejudrus gyvenimo būdas, choleste-rolis, stresai... Mano broliui pernai net operavo užsikimšusias kraujagysles. Operacija skausminga, gydymas ilgas ir brangus, bet kraujagyslės tebekal-kėja, jam teks operuoti ir dešinę koją. To sau nelinkėjau! Pradėjau domėtis, ar įmanoma sustabdyti trombų ir cho-lesterolio plokštelių atsiradimą krauja-gyslėse. Ir suradau. Viską apsvarsčiusi (esu kritiška, reklama nelabai pasitikiu) pasirinkau sau tinkamą metodą. Tai ozonoterapija.“

Gaiva kraujo indams„Žinau atvejų, kai ozonas sustiprino kraujagysles ir ištirpdė cholesterolio plokšteles, pagerino organizmo būklę, savijautą, išvaizdą. Mano pažįstamam po ozono kurso sustiprėjo kraujagyslių elastingumas, išnyko trombai, jis net liovėsi plikti ir pamiršo įtampą, nemigą. Nebūčiau moteris, bet... gera išvaizda ir savijauta man – gero gydymo rodiklis.”

Žinios iš medicinos šaltinių Vadinamasis gyvybės elementas ozo-nas (O3) skatina deguonies, reikalingo sveikatos funkcijoms, išsiskyrimą; nor-malizuoja kraujagyslių ir širdies būklę,

ozonas profilaktiškai gali apsaugoti nuo chirurginio įsikišimo; didina at-sparumą; naikina patologinius mikro-organizmus, gydo žaizdas; pagerina gyvenimo kokybę (pvz., sergant to-kiomis ligomis kaip diabetas, psoria-zė, virškinamojo trakto ir kt.); ozonas gydo tam tikrų rūšių nevaisingumą ar lytinės sveikatos sutrikimus; EU ir JAV gyventojai, besirūpinantys savo fizine, nervine, psichine sveikata, reguliariai atlieka ozonoterapijos procedūras. Daugelis pasaulio sporto, meno ir verslo įžymybių naudojasi ozonote-rapija, kad jų savijauta ir išvaizda būtų be priekaištų!

Gyvybė ir jaunystė – tavo kraujagyslėms

Iki balandžio 21 d. ozonoterapijos kursui taikoma 250 Lt nuolaida! ReGIstRuokItės dabaR!Savanorių 11A, Vilnius Tel. (8 5) 212 5566 arba 8 676 07 774;Vytauto pr. 23, Kaunas Tel. (8 37) 333 557 arba 8 606 91 120;Minijos g. 2, I korp., V a., Klaipėda Tel. (8 46) 315 111 arba 8 606 91 183.

Ozonoterapija gydoma sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, cukriniu diabetu ir jo komplikacijo-mis, širdies ir kraujagyslių ligomis, trofinėmis opomis, migrena, įvairiomis lėtinėmis infekcijomis ir kt. Konsultuoja šeimos gydytojas, pediatras, urologas, ginekologas, angiochirurgas, endokrinologas, skaus-mo gydytojas, kosmetologas.Atliekamos skydliaukės, vidaus organų echoskopijos ir kraujagyslių tyrimas „Dopler” aparatu!

www.mirameda.lt

Sveika ir gaivi“Savo būseną po ozonoterapijos pa-vadinčiau „sveika ir gaivi“. Jau po kelių procedūrų išnyko fiziškai juntami ate-rosklerozės ir širdies nepakankamumo simptomai – sunkumas kojose, dusulys, nuovargis, kraujospūdžio šokčiojimas, odos pablyškimas, galvos skausmas. Pa-sijutau energinga ir darbinga!

Gydytojas pripažino, kad kraujagys-lių būklė pagerėjo. „Žinant jūsų šeimos paveldą, tai man netikėta, – pripažino jis. – Nyksta net celiulito požymiai. Gal laikotės dietos?“ Ne, nesilaikau. Tik laiku pasirinkau ozonoterapiją! Ozoną pripaži-no ir anksčiau skeptiškai nusiteikęs mano brolis. Nes ozonas išmoko mylėti savo kraujagysles.”

Agnė TARVYDAITĖ

15

sveikataantradienis, balandžio 10, 2012

Li gos ko das – užau gus bū ti ge ni ju mi

Jam pritarė Do vi lė, at krei pu­si dė me sį į dai na vu sių vai kų ju de­sių plas ti ką.

„Tai mū sų mu zi kos pe da go gės Al do nos Venc kie nės nuo pel nas“, – ko le gę pa gy rė abi li ta ci jos cent­ro psi cho lo gas Jev ge ni jus Raz gu­li nas.

Be je, dar bą su au tiz mo pa ly­tė tais vai kais jis pa si rin ko po to, kai, bai gęs VDU psi cho lo gi jos ma gist ran tū rą, dir bo jų sto vyk­lo je.

At ra dusieji ori gi na lius rak tus„Aš ga bus, kaip ir jūs. Aš toks pat, kaip ir jūs, bet man rei kia dau giau pa stan gų ir ap lin ki nių pa gal bos. Taip, aš mėgs tu sa vo vie nat vę, ir dau ge liui at ro do, kad man ne rei kia drau gų“, – ci tuo ja dau ge lio au tis­tiš kų vai kų dva si nės bū se nos for­mu luo tę spe cia lio ji pe da go gė Auš­ra Luk šie nė.

„Ta čiau tai ne tie sa“, – for mu­luo tę už bai gia jos ko le ga Sau lius Ma ro zas, kaip ir ki ti cent ro dar­buo to jai, at ra dę rak tus į vai kų pro­tą ir šir dis.

Pas ta rą jį tei gi nį pa tvir ti na vaiz­das abi li ta ci jos cent re: du ber niu­kai, su ki šę no sis prie kom piu te rio ek ra no, drau giš kai šne ku čiuo ja si. Net ru kus su vo ki, kad tai – Kau­no vai kų abi li ta ci jos cent ro pe da­go gų ir vai kų tė vų ne vie nų me tų bend rų pa stan gų re zul ta tas.

Kas yra au tiz mas?

Au tiz mas yra sme ge nų iš si vys ty­mo su tri ki mas, ku ris pa pras tai le­mia ne pa kan ka mą vai ko so cia li­nių įgū džių, kal bos ir el ge sio iš si­vys ty mą ar šio vys ty mo si su lė tė ji­mą. Li ga pa si reiš kia skir tin gai kiek­vie nam in di vi dui – ga li bū ti su sie ta ir su švel nes niais ženk lais ir simp­to mais. Pa vyz džiui, kai ku rie vai­kai ga li kal bė ti, ki ti kal ba sun kiai ar ba vi siš kai ne kal ba.

Au tiz mas tu ri stip rų ge ne ti nį pa­grin dą, nors au tiz mo ge ne ti ka yra su dė tin ga, ir neaiš ku, ar sind ro mas yra paaiš ki na mas dau giau mul ti­ge no są vei ko mis, ar pri ski ria mas prie re tų ge ne ti nių po ky čių. Re tais at ve jais au tiz mo prie žas tis yra per gim dy mą pa tir tos trau mos.

Ki ti prie žas čių aiš ki ni mai, pa vyz­džiui, skie pi ji mas vai kys tė je, yra prieš ta rin gi, nes vak ci nų hi po te­zei trūks ta įro dy mų. Ma no ma, kad au tiz mą su ke lia ge ne ti nio pa vel dė­ji mo ir ap lin kos veiks nių de ri nys.

Au tiz mo sind ro mu ser ga apy tiks­liai 6 iš 1 000 žmo nių. Ber niu kams su tri ki mas nu sta to mas apy tiks liai ke tu ris kar tus daž niau ne gu mer­gai tėms. Au tiz mas pa vei kia dau­ge lį sme ge nų da lių; kaip tai įvyks­ta, nė ra iki ga lo iš siaiš kin ta.

Tė vai pa pras tai pir muo sius ženk­lus pa ste bi po dve jų vai ko gy ve­ni mo me tų. Jei au tiz mas ar au tiz­mo spekt ro rai dos su tri ki mas ne­gy do mas, dau ge lis au tis tų vai kų neiš vys to pa kan ka mų so cia li nių įgū džių: jie ga li neiš mok ti kal bė ti ir de ra mai elg tis. Tik la bai ne daug vai kų vi siš kai pasveiksta be jo kio gy dy mo.

Ge ra ži nia yra tai, kad eg zis tuo ja įvai rūs efek ty vios pa gal bos bū dai. Jų po vei kis vai kams skir tin gas: kai ku rie me to dai ga li lem ti di de lį pa­ge rė ji mą, o ki ti – be veik jo kio. Nė ra to kio gy dy mo me to do, ku ris pa dė­tų kiek vie nam au tis tui.

Prie šin gai, nei bu vo tvir ti na ma iki šiol, au tiz mas ga li bū ti gy do mas. Au tis tai ga li vys ty tis ir to bu lė ti. Svar bu kuo anks čiau pra dė ti teik­ti jiems efek ty vią pa gal bą, gy dy ti ir ug dy ti vai ką au tis tą. Jų pa žan­ga gy ve ni me tik riau siai bus kiek lė tes nė, bet jie tik rai ga lės gy ven­ti lai min gą ir vai sin gą gy ve ni mą, su kur ti šei mą, siek ti iš si la vi ni mo, kar je ros.

Šal ti nis „Vi ki pe di ja“

Tas ki to­niš ku mas pa si reiš­kia įvai­rio mis for­mo mis. Kar tais jos iš tie sų įspū din­gos. Net pri bloš­kia mos.

Vi sa pu siš kai: �� vai�kų�įgū�džių�la�vi�ni�mo�pa�mo�kos�duoda�neįtikimų�rezultatų.

Iš va dos: �� J.Raz�gu�lin�su�D.�ir�G.Pet�raš�ko�mis�bei�A.La�pė�nie�ne�ap�ta�ria,�kaip�cent�re�tai�ko�ma�ug�do�mo�ji�mu�zi�kos��te�ra�pi�ja.� To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

At sar giai: �� traukiant�įsisiurbusią�erkę�svarbu�jos�nesutraiškyti.� � „Shutterstock“�nuo�tr.

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@diena.lt

Vos nu tir pus snie gui, pa bu do er­kės ir jau ieš ko gro bio. Įsi siur bu­si in fe kuo ta er kė žmo gų pa vo jin­ga li ga ga li už krės ti per ke lias mi­nu tes, to dėl ne va lia pra ras ti bud­ru mo net iš si ruo šus pa si vaikš čio­ti po par ką.

Su pai nio ja su per ša li muPir mą sias pa bu du sias er kes vi­suo me nės svei ka tos spe cia lis tai jau pa ste bė jo prieš mė ne sį. Vė­liau pa kar to ti nai pa tik ri nus ta me pa čia me miš ke, ras ta jau ro po jan­čių pa vie nių suau gu sių er kių.

Vals ty bi nės vi suo me nės svei­ka tos prie žiū ros tar ny bos spe cia­lis tai pri me na, kad ypač pa vo jin­ga er kių pla ti na ma li ga – er ki nis en ce fa li tas, nuo ku rio nė ra spe­ci fi nio gy dy mo. Gy do mi tik li gos po žy miai.

Net ir pa svei kus, ne ma žai da­liai li go nių er kės įsi siur bi mą vi­są gy ve ni mą pri me na lie ka mie­ji reiš ki niai.

In fe kuo ta er kė žmo gų už kre čia per ke lias mi nu tes nuo įsi siur bi­mo, ta čiau li gos po žy miai pa si reiš­kia tik po vie nos ar dvie jų sa vai čių. Ne re tai ne ti kė tai už klu pu sį karš­čia vi mą, gal vos ar są na rių skaus­mą žmo gus su pai nio ja su per ša li­mu, tad į gy dy to jus ne si krei pia.

Bud ru mas pra ran da mas ir dėl to, kad ne tru kus sa vi jau ta pa ge rė ja.

Po ge ros sa vai tės li ga su grįž ta: vėl pa ky la tem pe ra tū ra, skau da są na rius ir gal vą, ga li py kin ti, su­trik ti kal ba, są mo nė.

Su dė tin ges niais at ve jais er ki nis en ce fa li tas ga li su kel ti neį ga lu mą ir net mir tį.

Spe cia lis tai at krei pia dė me­sį, kad žmo gus ne vi sa da pa ste bi

įsi siur bu sią er kę. Be to, už si krės­ti krau ja siur bių pla ti na ma li ga ga­li ma ir ge riant ne vi rin tą kar vių ar ož kų pie ną.

Nus ta ty tas pir ma sis at ve jisLie tu va, Lat vi ja ir Es ti ja – Eu ro­pos Są jun gos ša lys, ku rio se vie na di džiau sių ri zi kų už si krės ti er kių pla ti na mo mis li go mis.

Per nai Lie tu vo je er ki niu en ce­fa li tu su si rgo 612 žmo nių, trys jų mi rė. De vy ni iš de šim ties su si rgu­sių jų er ki niu en ce fa li tu bu vo gy­do mi li go ni nė je, o nuo lie ka mų jų li gos reiš ki nių ken čia dau giau nei pu sė per si rgu sių žmo nių.

„Ser ga mu mas šia li ga Lie tu vo je vis dar iš lie ka di de lis, nors iš veng­ti jos ga li ma pa si skie pi jus“, – tei gė Užk re čia mų jų li gų ir AIDS cent ro di rek to rius moks lų dak ta ras Sau­lius Čap lins kas.

Šiais me tais Klai pė do je už re­gist ruo tas pir ma sis Lai mo li gos at ve jis pa tvir ti na, kad bud ru­mo ne ga li ma pra ras ti net mies te. 65­erių vy rui už si krė tu si er kė įsi­siur bė par ke.

Klai pė die tis pri si mi nė, kad tai nu ti ko spa lio pra džio je, ta čiau li­ga nu sta ty ta praė jus dau giau nei dviem mė ne siams. Tad spe cia lis­tai at krei pia dė me sį, kad er kių ga­li ma par si neš ti ne tik iš miš ko, bet ir so do, ka pi nių, par kų ar ža lių jų mies to zo nų.

Er kės ypač mėgs ta aukš tą žo lę, per nykš čius la pus ir ša kų krū vas.

Užk ra tas pa ten ka iš žar ny noNuo Lai mo li gos skie pų nė ra, ta­čiau lai ku krei pu sis į gy dy to jus ji ga na sėk min gai gy do ma.

Aki vaiz džiau sias šios li­gos po žy mis – er kės įkan di­mo vie to je daž niau siai at si ra du si rau do na dė mė: vi du ry je – švie­

ses nė, o pa kraš čiuo se – ryš kes nė.To kį li go nį var gi na pa ki lu­

si tem pe ra tū ra, gal vos ir są na rių skaus mai.

Lai mo li gos su kė lė jai – bo re li­jos – daž niau siai bū na er kės žar­ny ne, tad už kra tas pa pras tai pa­ten ka į žmo gaus or ga niz mą ta da, kai jau pa si so ti nu si (daž niau siai po 24–48 val. siur bi mo) er kė at pi la žar ny no tu ri nį į įsi siur bi mo vie tą. Li gos su kė lė jai ga li pa tek ti ir tuo­met, kai ji ne tei sin gai trau kia ma – su spau džia mas jos pil ve lis.

Klas ta po per ša li mo po žy miais

Kaip iš trauk ti er kę

Er kę ge riau sia pa ša lin ti pin ce tu, lai kant jį kuo ar čiau odos ir trau­kiant at sar giai bei to ly giai. Ne rei­kė tų da ry ti stai gių ju de sių ir suk ti. Ne ga li ma er kės kū no spaus ti, kai­tin ti ar nau do ti che mi nių me džia­gų, nes ji ga li iš spjau ti skran džio tu ri nį į žaiz dą ir taip per duo ti bak­te ri jas ar ba vi ru są.

Išt rau kus er kę pin ce tu, rei kė tų ją su vy nio ti į tua le ti nį po pie rių, iš­mes ti į uni ta zą ir nu leis ti van de­nį. Nup lau ti žaiz dą šil tu van de niu su mui lu ir pa tep ti an ti sep ti ku.

Ne di de lė pa ša lin tos er kės bur nos da lis ga li lik ti žaiz do je. Ji ne pa vo­jin ga ir po ke lių die nų pra nyks ta kar tu su žaiz da. Ta čiau jei gu po ke le to die nų oda ne pra de da gy ti, rei kė tų kreip tis į gy dy to ją, nes tai ga li bū ti in fek ci jos po žy mis (taip at si tin ka re tai).

Ka len do riu je pa ta ria ma pa žy mė­ti įkan di mo die ną ir ste bė ti, ar ne­pa si reiš kia er kių su ke lia mų li gų simp to mų. Jei gu per vie ną mė ne­sį po įkan di mo su ser ga ma, gy dy­to ją rei kė tų in for muo ti apie įkan­di mo die ną.

Po ge ros sa­vai tės li­ga su grįž ta: vėl pa ky la tem pe ra tū­ra, skau da są na rius ir gal vą, ga li py kin ti, su­trik ti kal­ba, są mo nė.

16

menas ir pramogosantradienis, balandžio 10, 2012

Šį vie no veiks mo spek tak lį iš Wil­lia mo Shakespeare’o pje sės „Au­dra” ir ki tų kla si ko kū ri nių nu­lip dė re ži sie rius Os ka ras Kor šu­no vas.

Anot O.Kor šu no vo, pje sę „Audra“ ga li ma la bai įvai riai in terp re tuo ti. Daž niau siai ji sta to ma kaip pa sa­ka suau gu siesiems, fe je ri ja, ne tgi bu vo pa si ro džiu si kaip ope ra. „Bet man yra įdo mi Ja no Kot to in terp­re ta ci ja, ku ris įžiū ri „Aud ro je“ so­cia li nę dra mą apie ne si bai gian čią ir

ab sur diš ką ko vą dėl val džios. Įsi gi­li nę pa ma to me val džios ir žmo gaus dra mą. Ši dra ma ne si bai gian ti“, – sa ko re ži sie rius.

Į ne gy ve na mą sa lą žmo nės bū­da vo tre mia mi įvai riais lai kais. Val džiai ne pa to giems žmo nėms to kios sa los kur tos vi sur, ta čiau bū tent So vie tų Są jun go je ply tė­jo ne gy ve na mi sa ly nai, ku riuo se bū da vo įkur di na mi iš ki liau si kū­rė jai.

Ir kiek vie na ne gy ve na ma sa la bū da vo pil na gy ve ni mo, nes to se

Teat rų pa va sa ris pri sta to

Jau šiandien „Girs tu čio“ kul tū ros cent ro sce na trum pam virs pa grin di ne teat ro me no sce na ša ly je: čia pra si dės fes ti va lis „Teat rų pa va sa ris“.

Klasika pa gal O.Kor šu no vą

An ti de ka lo gas pa gal A.Arei mąPrieš po rą me tų pa sta tęs Fried­ri cho Schil le rio „Klas tą ir mei lę“, Ar tū ras Arei ma jau ta da iro niš kai pje sę per var di jo į „Lai min gus“. Šį­kart re ži sie rius nu spren dė be skru­pu lų iš nars ty ti pa tį kla si ką ir jo kū­ry bą.

Rim ti vy ru kai juo dais kos tiu mais. Jų žais lai – gink lai, nuo la ti nė pa­ly do vė – ža vi blon di nė, o ran­ko se – pa slap tin gi la ga mi nė liai. Gy ve ni mas ku pi nas įtam pos ir int ri gų, nes iš kreip ta me gangs te­rių pa sau ly je nė ra vie tos pa do ru­mui ir są ži nei... Ir vi sa tai tik ap­svai gu siai F.Schil le rio vaiz duo tei pa gerb ti! Spek tak lio pa grin das –

šiuo lai ki nio žmo gaus iro niš kas po­žiū ris į vis ką, kas kaž ka da bū da vo su he roi na ma, iš ke lia ma virš kas­die ny bės, lai ko ma Die vo ap si reiš­ki mu ar li ki mu.

Sce no je juo kia ma si net iš pa ties teat ro, iš jam ra šy tos pje sės, iš he­ro jus vai di nan čių ak to rių... Ta čiau iro niš ko je at mos fe ro je iš ky la da­bar ti nio žmo gaus bai mės ir ne mei­lės šmėk los, ku rios pri ver čia de ka­lo gą skai ty ti vi siš kai ki taip: „Bi jok sa vo ar ti mos kaip pa ts sa vęs.“

Ir vis gi ab sur diš kas gy ve ni mo pa veiks las pa tei kia mas kaip jau kus žai di mas­tri le ris. Re ži sie rius XVIII a. pje sę skai to jau šian die nio žmo­gaus aki mis, tad ir uni ver sa lios de­

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230,

e. paštas reklama@kaunodiena.lt,

17

menas ir pramogosantradienis, balandžio 10, 2012

Se niau sias ša ly je, tu rin tis gi liau­sias tra di ci jas teat rų fes ti va lis kaip ir kas met pa kvies su si pa žin­ti su skir tin gos sti lis ti kos sce nos meist rais, pla tų spekt rą api man­čio mis pje sė mis – nuo pra mo gi­nių ame ri kie čių kū ri nių iki ru sų kla si kos.

Fes ti va lį pra dės Vil niaus mies­to teat ro spek tak lis „Mi ran da“, vie na ti tu luo čiau sių šio se zo no prem je rų.

Os ka ras Kor šu no vas už šį ir spek tak lį „Iš va ry mas“ bu vo pri­pa žin tas ge riau siu se zo no re ži­sie riu mi ir ap do va no tas Auk si­niu sce nos kry žiu mi.

Ana lo giš kais ap do va no ji mais sa vo ka te go ri jo se įver tin ti ir šio spek tak lio kom po zi to rius An ta­nas Ja sen ka bei Mi ran dą vai di­nanti Ai ri da Gin tau tai tė.

Dar bas Klai pė dos vals ty bi­nio dra mos teat ro spek tak ly je „Šmėk lų so na ta“ Auk si nį sce nos kry žių pel nė sce nog ra fi jos au­

to riui Gin ta rui Ma ka re vi čiui. Jo ko le ga Dai nius Liš ke vi čius bu vo no mi nuo tas už „Mi ran dos“ sce­nog ra fi ją, o Ma rius Ja covs kis – už „Mo ti ną“.

Ge rų įver ti ni mų su lau kė ir ki ti fes ti va lio spek tak liai.

Mo ti ną to pa ties pa va di ni mo Vil niaus ma žo jo teat ro spek tak­ly je su vai di nu si Eg lė Gab rė nai­tė bei Ine sa Pa liu ly tė, Aga fi ja iš Pa ne vė žio Juo zo Mil ti nio teat­ro „Ve dy bų“, bu vo no mi nuo tos Auk si niam sce nos kry žiui dra mos ak to rės pa grin di nio vaid mens ka­te go ri jo je.

Leo nar das Po be do nos ce vas už Pa ve lą Že lez no vą „Mo ti no je“ ir Al bi nas Kė le ris (Že va ki nas „Ve­dy bo se“) pre ten da vo į ana lo giš­ką vy rams ak to riams ski ria mą ap do va no ji mą. Tarp no mi nan­tų mi nė ta ir kos tiu mų dai li nin­kė Jo lan ta Rim ku tė („Šmėk lų so­na ta“).

KD inf.

Tai skau di lie tu vio ir žy dės mei lės is to ri ja, ku rio je at si ve ria su dė tin gi dvie jų skir tin gų tau tų san ty kiai bei jų bend ros is to ri jos žaiz dos.

Pje sę spek tak liui pa ra šė dra ma­tur gė Dai va Če paus kai tė. Dra mos siu že tas su kur tas re mian tis is­to ri nė mis to me to ap lin ky bė mis, 1941–1945 m. ar chy vi niais do ku­men tais ir liu di nin kų pri si mi ni­mais.

Vis dėl to tai nė ra do ku men ti­nis re por ta žas ar konk re čių as me­nų iš gy ve ni mo is to ri ja. Vi si pje sės per so na žai iš gal vo ti. Neiš gal vo tas tik skaus mas.

„Ra šy da ma šią pje sę skai čiau kai ku riuos ar chy vų do ku men­tus ir kar tą akys už kliu vo už vie­no teis mo pro to ko lo. Kal ti na ma­sis, pa klaus tas, ko dėl šau dė žy dus, at sa kė: „To dėl, kad aš lie tu vis...“ Gal vo jau, kiek daug ga li tilp ti šia­me žo dy je. Juk tie, ku rie gel bė­jo žy dus, taip pat bu vo lie tu viai. To je pa čio je są vo ko je ga li sly pė­ti ir nuo šir džiau sia ko va už tau tos

lais vę, ir pa pras tas žmo giš ku mas, ir že miau si ins tink tai“, – pa sa ko­jo dra ma tur gė.

Aš taip pat esu lie tu vė, tad ir pa­ra šiau šią pje sę. To dėl, kad man ne tas pa ts, kas vy ko, vyks ta ar vyks Lie tu vo je. To dėl, kad tai mū sų vi sų is to ri ja. Pa ga liau to dėl, kad gy vy­bė ir mir tis ne tu ri tau ty bės, o ne­žmo niš ku mas – vi sų mū sų bend­ras prie šas.“

KD inf.

kas: Kau no Ka me ri nio teat ro speK taK lis

„die na ir naK tis“. kur: Kau no Ka me ri nia me

teat re. kada: ba lan džio 12 d.

Teat rų pa va sa ris pri sta to

Klasika pa gal O.Kor šu no vątrem ties zo no se bu vo di si den tiš­kai ban do ma iš sau go ti sa vo dva si­nį gy ve ni mą.

Kaip Pros pe rui ne gy ve na mo­je sa lo je ypa tin gą reikš mę tu rė jo kny gos, taip ir so vie ti nia me gy­ve ni me kny gos su teik da vo ga li­my bę iš lik ti dva si nė je re zis ten­ci jo je.

„La biau siai ma ne šio je pje sė­je do mi na Mi ran da. Daž niau siai ji trak tuo ja ma kaip nai vi prin ce sė, ta čiau Mi ran da su kur ta Pros pe­ro, ji yra Pros pe ro sie la, – ko dėl į veiks mo avans ce ną iš ve da Mi ran­dą, aiš ki na O.Kor šu no vas. – Juk ga liau siai ne gy ve na mų sa lų trem­ty se kū rė jai vis dėl to užau gin da vo sa vo mi ran das.“

KD inf.

kas: Vil niaus ma žo jo teat ro speK taK lis „mi ran da“.

kur: Girs tu čio“ Kul tū ros rū muo se.

kada: ba lan džio 10 d.

Ver ta pa ma ty ti, už ką teat ro kri ti kai spek­tak lį šie met įver ti no ne vie nu Auk si niu sce­nos kry žiu mi.

An ti de ka lo gas pa gal A.Arei mąka lo gi nės ver ty bės pri me na mos be at gra sios di dak ti kos, tik ko ke tiš kai pro vo kuo jant žiū ro vo są mo nę.

KD inf.

kas: Kau no Vals ty bi nio dra mos teat ro speK taK lis „plė ši Kai“. kur: Kau no Vals ty bi nia me

dra mos teat re. kada: ba lan džio 11 d.

Ver ta pa ma ty ti, nes spek tak lis – po ten­cia lus pre ten den tas į 2012 m. Auk si nį sce­nos kry žių.

Kai die na kei čia nak tį

Tai – ori gi na lios D.Če­paus kai tės, pa skelb­tos praė ju sių me tų To­le ran ci jos žmo gu mi, pje sės sce ni nė in terp­re ta ci ja.

Turbūt svarbiausias faktas, atskleis-tas psichologų ir sėkmės tyrinėto-jų, yra šis: 95 procentai visų minčių, jausmų, veiksmų bei pasiekimų yra įpročių rezultatas. Jūs esate susifor-mavę daugybę sąlyginių refleksų, kurie bemaž visose situacijose ver-čia Jus elgtis automatiškai.Gera žinia ta, kad įmanoma išsiugdy-ti naujus įpročius- tokius, kokių pa-norėsite. Valios jėga ir disciplina ga-lima formuoti asmenybę ir gludinti charakterį. Jei Jums nepatinka da-bartinis Jūsų gyvenimo scenarijus, suplėšykite jį ir parašykite naują.

Šią savai­tę laimė­kite Briano Tracy knygą „Įpročiai, verti mi­lijono“.

kryžiAžoDis

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.1. Frazę siųskite SMS žinute nu-meriu 1337. Siųsdami žinutę ra-šykite: DIENA (tarpas) KD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas.

Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi-me antradienį, balandžio 17 d.

kryžiažo­dį parengė „oho“ redakcija.

2

klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012

Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

18

klasifikuoti skelbimai

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18, 19Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �19, 20Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 20Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 20, 21Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21Kviečia� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 20, 21 Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21

Siūlo darbą

AB „Lytagra” siūlo darbą vadybinin-kui (-ei) – prekių pirkimas ES šalyse. Reikalavimai: išsilavinimas – aukštes-nysis (aukštasis); puikios anglų kal-bos žinios. Privalumai: darbo patirtis su metalų gaminiais. CV siųsti e. paštu r.zapustiene@lytagra.lt ar faksu (8 37) 405 441.

937659

Baldus gaminančiai įmonei reikalingos (-i) dažytų ir nedažytų baldų šlifuotojos (-ai) užbaigėjos (-ai). Tel. 8 686 58 532, e. paš-tas info@medienosera.lt.

932356

Dirbti privačiame prekybos versle reikalin-gi žmonės, mokantys lietuvių ir rusų kal-bas. Tel. 8 601 75 025.

929682

Dirbti siuvykloje reikia kvalifikuotų siuvė-jų. Tel. 8 650 68 217, 200 760.

936073

Graikijoje, Kipre – sezoniniai darbai jauni-mui – barmenėms, padavėjoms, kambari-nėms; Anglijoje – virėjams, viešbučių per-sonalui, sandėlių, gamyklų darbuotojams; Vokietijoje – elektrikams, suvirintojams, motelių valytojoms; Olandijoje – mėsinin-kams, žuvies fabrikuose, salotų skynėjams. E. formų kelionei į JAV pildymas, mo-kesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt.

938576

Įmonei reikalingas ekskavatorinin-kas, tel. 8 640 44 299. CV siųsti e. paštu vejogreitis@gmail.com.

938927

Darbo Skelbimai

Šiuo metu ieškome

WEB DIZAINERIO(-ĖS)

Skelbimas galioja iki 2012 04 23.

Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „WEB dizaineris“ siųskite e. pašto adresu:

m.rakauskiene@vilniausdiena.lt.Konfidencialumą garantuojame.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Darbo vieta Kaunas

Darbo pobūdis: kurti naujienų portalų projektus, mobiliąsias programėles, vartotojo sąsajas, rinkodaros ir reklamos projektų WEB stilistiką;

ruošti ir tikslinti dizaino specifikacijas bei reikalavimus, rengti dizaino brėžinius ir aukštos raiškos dizainą, reklamjuostes pagal pateiktas technines specifikacijas.

Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas; stiprus interneto dizaino portfolio (prašome

pridėti nuorodas prie CV); puikūs darbo įgūdžiai ADOBE Photoshop ir (ar)

ADOBE Fireworks programomis; įgūdžiai ruošti vizualiai patrauklias, interaktyvias

ir vartotojui aiškias sąsajas; patirtis sekant bei tikslinant stiliaus reikalavimus

ir technines specifikacijas.

Įmonė siūlo: įdomų ir atsakingą darbą; galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti

aukštų rezultatų; konkurencingą atlygį, susijusį su darbo

rezultatais, motyvacines priemones; visas socialines garantijas.

Įmonei reikalingas mechnikas krovininiams automobiliams remontuoti. Taip pat tarp-tautinių reisų vairuotojai, turintys CE kate-goriją, Rusijos viza būtų privalumas. Kreiptis tel. (8 37) 441 155, 441 148, 8 676 23 382.

938173

Įmonei reikalingas suvirintojas pusauto-mačiu (durims gaminti). Tel. 8 677 65 170.

935873

Įmonei reikalingi darbuotojai automobi-lių ardymo ir automobilių remonto srityse. Kaunas, tel. 8 657 54 199, e. paštas auto-mobildalys3@gmail.com.

938835

Įmonei reikalingi stogdengiai, skardininkai, darbų vadovai (dirbti Lietuvoje ir Baltarusi-joje). Tel. 8 640 44 299, CV siųsti e. paštu info@argensta.lt.

938929

Įmonei, prekiaujančiai automobilių deta-lėmis, reikalingas vadybininkas. Būtina rusų kalba, darbo kompiuteriu įgūdžiai. Kaunas, tel. 8 657 54 199.

938837

Langų ir durų gamybos įmonei skubiai reikalingas (-a) pardavimo vadybinin-kas (-ė). Tel. 8 656 39 353, CV siųsti info@roplastitus.lt.

938965

Maršrutinio taksi vairuotojui. Darbas Kaune 3-iuoju maršrutu. Tel. 352 368.

903823

Reikalinga pardavėja dirbti kebabinėje. Tel. 8 602 56 191.

937590

Reikalingas frezuotojas dirbti CNC frezavi-mo staklėmis ir koordinuotojas ištekintojas. Patirtis būtina. Tel. 8 679 34 899, e. paštas mitronas.info@gmail.com.

936489

Reikalingi: pagalbiniai, sandėlio, gamybos darbininkai, sandėlininkai, vairuotojai (B, C, D, E kat.), apsaugos darbuotojai, valyto-jai, fasuotojai. Tel. 8 674 57 008.

930042

Reikia siuvėjų. Darbas Vilijampolėje. Silpnai mokančias apmokome. Tel. 8 641 95 657.

936222

Reikia SPAUDOS PARDAVĖJŲ Partizanų g.; Raudondvario pl., prie Lampėdžių san-kr.; Savanorių pr. Lankstus darbo grafikas. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 204 293.

937991

Skardinimo ir termoizoliavimo paslaugas teikiančiai įmonei reikalingas patirties tu-rintis pardavimo vadovas. Tel. 8 652 24 040.

938758

Skubiai reikalinga (-as) moterų kirpėja (-as) dirbti grožio salone Dainavos rajone. Palan-kios darbo sąlygos. Tel. 8 613 98 091.

936304

Statybos įmonei reikalingi fasado meistrai dirbti Rusijoje. Geras atlyginimas. Tel. 8 685 19 687.

939265

UAB „Pelias“ ieško vadybininkų-technikų dirbti Kauno regione. Tel. 8 699 15 651, (8 37) 410 200, e. paštas info@pelias.lt.

938771

UAB „Tebesa“ priima į darbą lygintojas (-us)-pakuotojas (-us) ir siuvėjas (-us) siū-ti vienasiūle siuvimo mašina. Darbo patir-tis būtina. Darbas Neries kr. 16. Teirautis d. val. tel. 265 821.

938111

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į dar-bą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

933288

paSlaugoSmedikų

„Biofirst“ klinikoje konsultuoja ir gydo gyd. CHIRURGAS, natūralios med. spe-cialistas, homotoksikologas ALVIDAS DI-DŽIULIS. Organizmo atstatymas po ope-racijų, virškinamojo trakto, kraujotakos sutrikimų, sąnarių ir stuburo ligų gydy-mas natūraliais medikamentais. Nechi-rurginis išsiplėtusių kojų venų šalinimas. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

938926

Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblai-vinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Ginta-rinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.

933021

Ginekologo konsultacijos, smulkios ope-racijos. Lytiniu keliu plintančių ligų gy-dymas. Anonimiškumas garantuojamas. Č.Sasnausko g. 56, tel. 731 692.

912125

Gyd. D.Bielskienė, J.Urbštienė konsultuoja ir gydo vaikus, suaugusiuosius, sergančius odos, alerginėmis, nagų ir plaukų ligomis. Šalina karpas, papilomas. Apgamai tiriami dermatoskopu. Konsultuoja dėl lytiškai plin-tančių ligų. Gedimino klinika, Gedimino g. 34. Tel. 207 396.

932130

Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iš-kvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.

923743

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

933335

Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydy-tojai psichiatrai gydo įvairius psichi-kos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alko-holio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt.

935845

Klinikoje „Jalvita“ dirba patyrusios gineko-logės: gyd. A.Urvikienė, gyd. V.Jauniškienė ir gyd. Z.Dubickienė. Gydo įvairias moters lytinių organų ligas. Echoskopija. Pašilės g. 124, tel. 338 625 I–V 9–19 val.

938292

Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektros-timuliacija, kineziterapijos seansai su Red-Cord sistema, teipavimas, masažai. Medi-cinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

935489

Odontologijos centras ODONTEX (Gedimi-no g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.

938254

OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ate-roskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

938868

Psichiatro konsultacija, alkoholizmo gydy-mas, kodavimas, psichoterapija, medika-mentai, hipnozė. Blaivinimas. Priklauso-mybės azartiniams žaidimams gydymas. Č.Sasnausko g. 56. Tel. 731 692.

912113

Sąnarių skausmai, artritas? Osteoporo-zė? Odos problemos? Išbandykite Pol-tavos bišofitą! Vandens jonizatoriai, an-tireumatiniai įtvarai su gintaro danga, vaistažolių aliejai, kompresinės kojinės, VITAFON. V.Lašo g. 3, prie Klinikų. Tel. (8 37) 211 844.

936214

automobilininkams

Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS

ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales.Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402

Automobilio apsauga nuo korozijos. Antiko-rozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalva-rijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

928987

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Tai-some visus elektros gedimus, starterius, ge-neratorius, automatines, mechanines dė-žes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

933913

Dujų įranga automobiliams. Montavimas, remontas, lizingas, kompiuterinė diagnos-tika. Tiesioginis dujų įpurškimas. UAB „Vi-kabaltus“, Islandijos pl. 213E, Kaunas, tel. 705 862, 8 676 22 707.

933113

buitinės technikosremonto

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. auto-matinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

938878

AEG, „Beko“ ir kt. skalbyklių, šaldytuvų, mikrobangų, viryklių remontas, prijungi-mas. Atvykstu. Garantija iki 24 mėn. Taiko-me nuolaidas! Tel. 8 684 82 194.

938117

ARDO, BOSCH, HANSA, SNAIGĖ, LIEBHERR, BEKO ir kt. šaldytuvų, skalbyklių nebrangus remontas. Atvykstu nemokamai. Garantija. Nuolaidos. Tel. 8 678 87 795, 345 500.

937994

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvyks-tu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

937912

Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 896.

934615

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau-dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę tech-niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

935197

SNAIGĖS servisas (M.K.Čiurlionio g. 5). Visų šaldytuvų, skalbyklių remontas. Pre-kyba SNAIGĖS šaldytuvais, atsarginėmis dalimis. Tel. 341 876, 8 652 44 908.

936530

Taisau televizorius, garso ir vaizdo techni-ką. Iškvietimas nemokamas. Suteikiu ga-rantiją. Tel. 8 673 60 342.

936429

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.

936160

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Suteikia-ma garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

935615

kompiuterininkų

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.

928959

AD servisas taiso nešiojamuosius, stacio-narius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, ins-taliuoja programas, šalina virusus, atnau-jina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

927393

Atlieku kompiuterių priežiūrą, Windows die-gimą, virusų šalinimą, interneto tvarkymą, tvarkyklių instaliavimą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.

931490

Instaliuoju kompiuterius. Remontuoju. Su-perku sugedusius. Naujinu. Lituoju vaizdo mikroschemas. Pildau kasetes. Atvykstu į vietą. Tel. 8 614 73 014.

934553

Kompiuterių remonto paslaugos. NEMO-KAMAS atvykimas. www.pagalbakompiute-riams.lt. Tel. 8 655 88 600.

937580

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

933595

Statybos, remonto

AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai – su 30% nuolaida ir vidine apdaila. Šar-vuotos durys. Balkonų stikl. Roletai. Pra-monės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt.

938550

AKCIJA! Plastikiniai langai. Balkonų įsti-klinimas. Šarvuotos durys. Visų rūšių žaliuzės. Išsimokėjimas iki 4 metų. Ilga-laikė garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836. www.glorijoslangai.lt.

930594

Nukelta į 19 p.

3

klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012 19

Paslaugosstatybos, remonto

AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, šarvuotos ir vidaus durys, balkonų sti-klinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, Sukilėlių pr. 3. www.roplastitus.lt.

933073

Ardome WC kabinas, betonines, mūrines sienas, grindis, perdangas. Valome palė-pes. Pjauname angas, sumontuojame sąra-mas. Tel. 8 670 17 211.

936839

Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Kli-juoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dai-lylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210.

932396

Atliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

935800

Atliekame įvairius santechnikos darbus: ka-nalizacija, vandentiekis, šildymas. Keičiu WC, vonias, maišytuvus. Smulkus remon-tas. Tel. 795 508, 8 600 62 210.

904797

Atliekame lietaus kanalizacijos ir drenažo įrengimo, buitinių nuotekų valymo įrengi-nių montavimo darbus. Tel. 8 618 56 027.

935625

Atliekame šlaitinių stogų dengimą. Karkasi-nių namų montavimas. Kalame dailylentes, šiltiname. Pastolių nuoma ir montavimas. Tel. 8 678 66 421, 8 684 56 722.

938583

Atliekame vidaus ir lauko apdailą. Tel. 8 611 40 315.

932319

Atliekame visus santechnikos darbus: van-dentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanali-zacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.

935777

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

935761

Atlieku nebrangiai elektriko paslaugas (šali-nu gedimus; instaliacija, prietaisų prijungi-mas, pridavimas). Dirbu ir savaitgaliais. Tel. 8 671 34 278, 242 081.

935559

Atlieku plastikinių langų angokraščių apdai-lą. Apdailos darbai: dažymas, plytelių klija-vimas, laminatas, gipskartonis, lentelių ka-limas. Tel. 8 675 81 454.

932021

Atvežame žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio, betono gaminių. Tel. 373 894, 8 616 56 993.

934933

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

937392

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

933418

Betonuojame grindis, darome betoninius laiptus, tinkuojame, sukame gipsą, glais-tome, dažome, klijuojame plyteles. Atlie-kame visus santechnikos darbus, rengia-me šildomas grindis. Dedame parketą. Tel. 8 650 51 581.

938902

Dažytoja dažo, glaisto, tapetuoja, dekoruo-ja, dengia sienas vidaus, reljefiniu, Veneci-jos struktūriniu tinku. Aliejiniais dažais ne-dažo. Tel. 8 674 94 683.

931169

Dengiame ir remontuojame plokščiuosius stogus ir garažus prilydomąja danga. Sutei-kiama garantija iki 15 m. Tel. 459 279, 8 676 34 684 kasdien 8–22 val.

933881

Dengiame naujus ir renovuojame senus sto-gus. Skardinimo darbai. Karkasinių namų statymas. Gipskartonio montavimas. Daily-lenčių kalimas. Tel. 8 689 47 224.

937546

Dengiame stogus įvairia danga. Tel. 8 698 39 862.

935962

Dengiame stogus. Kaminų ir stogų remon-tas. Nestandartiniai skardos lankstiniai. Tel. 8 614 76 898.

937559

Drenažas, vandentiekis, kanalizacija. Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 676 14 056, 8 620 45 433.

926205

Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavi-mas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881.

938168

Drenažo, vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus kanalizacijos, siurblinių įrengimas, melioracijos darbai. Aplinkos tvarkymas, trinkelių klojimas, tvorų ir vejos įrengimas. www.henkesta.lt. Tel. 8 685 33 173.

931095

Ekskavatorių ir buldozerių nuoma. Kasa-me, valome tvenkinius, buldozeriais lygina-me žemes. Kiti žemės darbai. Tel. 8 640 26 562, 8 611 26 363.

926398

Ekskavatorių, mini krautuvų, buldozerių nuoma. Juodžemio, smėlio, grunto, statybi-nio laužo atvežimas. Aikštelių, įvažų įrengi-mas. Skylių gręžimas. Tel. 8 670 17 211.

936857

Elektros darbai. Apsaugos, videosistemos. Taupaus apšvietimo sprendimai. Nedide-lės kainos, kokybė, garantijos. Tel. 8 687 98 087.

932253

Elektros instaliacija, senos instaliacijos re-novacija, gedimų šalinimas; kitų elektros prietaisų prijungimas. Draugiškos kainos. Tel. 8 647 77 683.

931387

Greitai, pigiai ir kokybiškai dengiame sto-gus, montuojame gipskartonį, atliekame šiltinimo darbus. Medžiagomis aprūpina-me. Tel. 8 675 67 119.

932476

Griovimo darbai: pastatų išmontavimas, mūrinių, betoninių sienų ir angų pjovimas, pamatų ir stogų ardymas. Tel. 8 602 53 553, 8 610 95 056.

938265

Kalvystės darbai: metalinės laiptinių, san-dėliukų, garažų durys, turėklai, tvoros, laiptų konstrukcijos, stogeliai. Tel. 477 155, 8 699 66 111; www.vaigeda.lt.

936978

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

932057

Kasame vandens šulinius, vietinę kanaliza-ciją, surandame vandenį, valome šulinius. Pristatome ritinius. Santechnikos darbai. Tel. 8 607 63 411.

935707

Kasu šulinius, vietinę kanalizaciją. Valau ir gilinu šulinius. Surandu vandens gyslą. At-vežu šulinių žiedus. Tel. 8 606 29 150, 8 645 31 863.

936880

Klojame trinkeles, akmenis. Statau vejos, gatvės bortelius, sulyginu šulinius. Atvežu medžiagas. Akcija. Nuolaidos. Ilgametė pa-tirtis. Tel. 8 671 73 582.

932541

Klojame trinkeles, naudojame savo arba kli-ento medžiagas. Tel. 8 606 32 298.

937883

Klojame trinkeles. Drenažas, valymo įren-giniai. Betonuojame pamatus, atramines sienutes, perdangas. Technikos nuoma. www.peiveris.lt. Tel. 8 600 22 703.

934976

Kokybiški gaminiai iš metalo pagal užsaky-mą: vartai, tvoros, durys, laiptai, voljerai, grotos. Kaunas. Tel. 8 657 88 778.

937601

Langų apdaila – nebrangiai ir kokybiškai. Tel. 8 676 82 369.

935022

Medžio apdailos darbai: senų medinių namų restauracija, pavėsinės, terasos, de-koratyviniai šuliniai, malūnai, tvorelės. Tel. 8 648 86 623.

925680

Metalo gaminiai iš juodojo ir nerūdijančio plieno. Laiptai, turėklai, stogeliai, vartai, tvoros, grotos, plastikiniai šiltnamiai. Tel. 8 643 11 116; www.garsvine.lt.

934524

Metalo gaminiai: laiptai, turėklai, įvairios metalo konstrukcijos. Tel. 341 750, 8 699 15 875, e. p. metalas@zebra.lt.

927046

Montuojame gipskartonį, pakabinamąsias lubas, kalame dailylentes, glaistome, ta-petuojame, dažome. Kiti statybos darbai. Tel. 8 656 19 114.

938213

Nebrangiai, kokybiškai kloju plyteles, gips-kartonį, laminatą, smulkūs santechnikos, elektros darbai. Darbams suteikiama ga-rantija. Tel. 8 653 94 097.

937151

Nuomojame BOBCAT mini krautuvus, eks-kavatorius. Kasame, lyginame, griauna-me, gręžiame pamatams skyles, iškrau-name, pakrauname krovinius. Tel. 8 656 41 801.

930241

Pastatų šiltinimas putų polistirenu, akmens vata. Dedame struktūrinį tinką. Daugiabu-čių laiptinių remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953.

938564

Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.

939039

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

928125

PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLI-NIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška ko-kybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099. www.langvila.lt.

931777

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, bal-konų stiklinimas, apdaila. Langų regulia-vimas, taisymas. Buto remonto darbai. Sa-vanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

934031

Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir re-novacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt.

934476

Profesionalus vonių restauravimas. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.

936909

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžia-gas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.

935826

Santechnikas keičia vandentiekio, kanaliza-cijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechni-kos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garanti-ja. Tel. 8 645 22 683.

936344

Santechnikos darbai Jums patogiu laiku. Tel. 8 691 85 440, 711 659.

926301

Santechnikos remonto darbai: keičiame vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus. Vandens stovų keitimas. Nemokamai pri-statome medžiagas. Tel. 8 602 97 151.

938282

Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulė-mis. 1 kv. m kaina nuo 7 Lt. Konsultuoja-me, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.

936166

Šiltiname pastatus, dedame struktūrinį tin-ką, tinkuojame kalkiniu skiediniu. Tel. 8 685 01 565.

932772

Šiltiname sienas, stogus ir grindis, užpil-dant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767.

934204

Siurbiame nuotekas. Plauname lauko vamzdynus. Tel. 8 670 12 205.

940036

Skardinimo darbai. Stogų remontas, den-gimas, dažymas. Kaminų įdėklai, gamyba, montavimas, remontas. Kaminų valymas. Garantija. Tel. 8 677 96 297.

929952

Statome namus, darome pamatus. Atlieka-me mūro, stogų dengimo, šiltinimo darbus. Namo be vidaus apdailos 1 kv. m kaina nuo 1000 Lt. Tel. 8 656 27 767.

937776

Suvirinimo elektra darbai. Betonavimas. Pamatai. Gaminame, restauruojame tvo-ras, stulpus, vartus. Tel. 341 102, 8 614 64 490, 8 600 06 675.

933586

TRINKELIŲ KLOJIMAS. Kokybiškai kloju trin-keles, vejos bortelius, įrengiu vandens nu-tekėjimo sistemas. Kokybę garantuoju. Tel. 8 687 82 448.

932188

Vidaus įrangos

Medienos gaminiai: durys, laiptai, lauko ir vidaus baldai, sendinimas, kiti nestandarti-niai sprendimai. Visos stalių paslaugos. Tel. 8 687 52 455, 8 612 68 971.

938987

Baldžių

Aptraukiame audiniu, dirbtine ir natūra-lia oda baldus. Keičiame visas reikalin-gas medžiagas. Ilgametė darbo patirtis. Transportas nemokamas. Tel. 8 604 76 264, 730 715.

938891

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.

934632

Gaminame nestandartinius kietuosius bal-dus: virtuvės, prieškambario, komodas, sta-lus, lentynas, spintas... Atvežame, surenka-me nemokamai. Tel. 8 601 26 068.

932514

Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame spyruokles, po-roloną. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083.

935695

Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vo-nios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt.

936018

Šventėms

Ruošiame įvairius pobūvius, gedulingus pietus, metines. Yra 2 pobūvių salės (tel-pa nuo 30 iki 100 žmonių). Jauki aplinka, židinys, malonus aptarnavimas, kokybiš-kas maistas, nedidelės kainos. Savanorių pr. 266, Kaunas, „Žėručio“ banketinė salė. Tel. 315 713, 8 676 20 832.

931833

Finansų, audito

Teisinės ir buhalterinės paslau-gos Kuršių g. 7, 2 korpusas, 3 aukš-tas, Kaunas. Tel. 8 675 77 404, e. paštas teisinespaslaugosjums.lt@gmail.com.

937893

Vedame įmonių buhalterinę apskai-tą, tvarkome kitą veiklai reikalingą do-kumentaciją, konsultuojame įvairiais verslo klausimais. Kreiptis darbo die-nomis 9–17 val. tel. (8 37) 291 652, 8 698 44 772.

929419

Kitos

VERTĖJŲ PASLAUGOS„AUJAMA“

(prie Kalniečių PC), tel.

„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iš-sivežame), minkštuosius baldus, čiu-žinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiš-ka įranga. Langų valymas, grindų dan-gos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslau-gos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.

931408

Aplinkos projektavimas ir želdinimas: vejos, baseinų, gėlynų įrengimas. Konsultacijos želdinimo klausimais. Tel. 8 618 09 779.

933688

Aplinkotvarka, medžių, gyvatvorių genėji-mas, augalų sodinimas, tujų priežiūra, so-dininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922.

922538

Gaminame kalviškai pagamintus prancū-ziškus balkonus, turėklus, stogelius, vartus, tvoras, pavėsines... Komponuoju iš metalo gaminamus medžius, gamtovaizdžius. Tel. 8 645 46 891.

932878

Medžių pjovimas; genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; miško valymas; kelmų šalinimas. UAB „Aplinkos darbai“. Tel. 8 655 55 800.

923012

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalin-gą metalo laužą, buitinę techniką. Moka-mai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjau-name medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

931961

Paminklai gamintojo kainomis. Išsi-mokėtinai. Tvorelės. Pamatai. Biršto-no g. 14. Tel. 202 406, 8 612 56 001; akmensgaminiai@gmail.com.

934656

Tvarkome aplinką. Pjauname ir persodina-me didelius MEDŽIUS. Šaliname kelmus, įrengiame ir prižiūrime vejas. Įrengiame lauko ir vidaus kanalizaciją bei drenažą. Tel. 8 645 34 444.

925633

Vaismedžių genėjimas, vejų, alpinariumų įrengimas. Smaragdinių tujų, pušies žievės mulčo pardavimas. Tel. 8 616 42 833.

938848

1 kambarį 2 kambarių bute Ukmergės g. (aukcionas vyks 04 11), I a., nustatyta nau-dojimosi tvarka. Pradinė kaina 30 400 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

929416

1 kambario butą Aukštojoje g., Aleksote (iš-pirktas 2 a sklypas, yra vanduo, WC lauke, atskiras įėjimas, medinis namas). Be tarpi-ninkų. 40 000 Lt. Tel. 8 618 32 768.

927121

10,28 a sklypą Artojų g. Garliavoje. Yra projektas (b. pl. 194 kv. m), leidimas sta-tybai, pamatai, elektra. Yra privažiavimas. Komunikacijos vietinės. Kaina 72 000 Lt. Tel. 8 657 94 150.

939031

2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo V a., b. pl. 44 kv. m, nau-jai suremontuotas). Tel. 395 097, 8 614 23 050.

938674

ParduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

parduodami naujos statybos

2, 3 kambarių butai su dalineapdaila ir autonominiu šildymu.Plotas 47–72 kv. m.

1 kv. m kaina tik 2500 Lt.

Daugiau informacijos tel. 8 620 77 277

3 kambarių butą Varnių g. (5/5 a., blokinis, b. pl. 56 kv. m, balkonas, rūsys, šalia turgus, stotelė, šeimos klinika). Kaina 75 000 Lt. Tel. 8 658 85 398.

938766

1 kambario butą E.Ožeškienės g., Centre (II a. plytų name, b. pl. 35, gyv. pl. 24, virtuvė 6 kv. m, autonominis šildymas, plastikiniai langai, šarvuotos durys, signalizacija). Tin-kamas komercinei veiklai. Kaina 94 000 Lt. Tel. 425 506, 8 698 86 009.

938955

4 kambarių tvarkingą butą Fredoje, prie Bo-tanikos sodo (5/4 a., plytinis, b. pl. 76 kv. m, šarvuotos durys, plastikiniai langai, par-ketas). Tel. 8 614 55 269.

930235

8,5 a namų valdos sklypą Rokeliuose (nau-jas kvartalas, elektros dėžutė, privažiavi-mas). Tel. 8 676 22 944.

938676

DnB būstas teikia paslaugas norintie-siems parduoti ar išnuomoti savo nekilno-jamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

928760

Gerą 10 a sklypą Kleboniškyje (namų val-da, visos komunikacijos, asfaltuoti keliai). 25000 Lt už arą. Tel. 8 610 92 739, e. paš-tas kleboniskiosklypas@gmail.com.

936252

Karkasinį namą Vaišvydavoje, Reinio g. (bendr. pl. 80 kv. m, 8 a žemės sklypas). Kaina 120 000 Lt. Tel. 8 681 56 156, 8 652 21 880.

936589

Naujos statybos dviejų, trijų kambarių butus Kaune (autonominis šildymas, ži-dinys, vieta automobiliui, su visa arba daline apdaila, šalia yra PC, autoservi-sas, visuomeninis transportas). Tel. 8 698 09 808. Dirbame ir šeštadienį.

936578

Parduoda kotedžą su garažu Vytėnuose (b. pl. 105 kv. m, 2 a žemės, kotedžas su dali-ne apdaila). Kaina 230 000 Lt. Tel. 8 650 51 581.

938909

Parduodamas 2 k. butas M.Gimbutienės g. (5/4 a., mūrinis namas, bendr. pl. 34 kv. m). Kaina 46000 Lt. Tel. 8 657 63 343.

938252

Parduodami 105 kv. m kotedžai su žeme Vijūkuose (visos komunikacijos viduje, as-faltuotas kelias, trinkelės, baigtumas 85 proc.). Tel. 8 662 17 172.

938961

Parduodu 0.99 ha žemės ūkio paskirties sklypą šalia Kulautuvos, Gineitų k. Kaina pa-gal susitarimą. Tel. 0049 174 945 6943.

938524

Parduodu sodus su tinkamais žiemą gyven-ti namais Karmėlavoje ir Karčiupyje. Tel. 8 650 51 581.

938916

Parduodu tvarkingą, įrengtą namą Kaune. Tel. 8 646 46 366.

937786

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

928132

Pigiai tvarkau dokumentus namams ir kt. objektams įteisinti, keičiu paskirtį. Ren-giu detaliuosius planus. Tel. 8 676 92 771. olegasmas@mail.ru.

922384

Šiltą neįrengtą namą Ramučiuose, visos ko-munikacijos, alfaltuotas akligatvis, sufor-muotas 13 a sklypas. Tel. 8 686 34 114.

937439

Skubiai parduodamas 7 a sklypas Žaliakal-nyje. Paskirtis – gyvenamoji mažaaukštė statyba. Tel. 8 693 29 442.

937563

Sodą Lapėse, SB „Šatijai“. Yra vasarnamis, ūkinis pastatas, šulinys, sutvarkytas. Tel. 8 619 70 886.

933329

Sodo sklypą su mažu vasarnamiu SB „Aje-ras“, už Onkologijos ligoninės. Tel. 747 366, 8 673 51 695.

936552

Nukelta į 20 p.

2

klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, balanDžIo 10, 201220

Vieno aukšto plytinį namą su mansarda Ža-liakalnyje (1991 m., bendr. pl. 224 kv. m, 8,21 a žemės). Tel. 8 677 72 467.

938571

parduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

Nekilnojamasis turtaskitose vietose

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

928210

2 k. butą Jonavoje (5/1 a., atskiras įėjimas, suremontuotas, apšiltintas, didelė virtu-vė, signalizacija, plotas 50 kv. m). Kaina 52 000 Lt. Tel. 8 604 73 420.

935411

Skubiai ir pigiai parduodamas tvarkingas 4 kambarių butas tarpiniame aukšte Kaišia-doryse. Tel. 8 610 61 919.

932240

Buitinė technika

Defektuota, naudota, nauja buitinė tech-nika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328.

931695

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkai-tės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Sie-mens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821486

automobiliai ir detalės

Statybinės medžiagos

Įvairią statybinę medieną, dailylentes, tera-sines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.

936197

Maisto prekės

Bulves, morkas, burokėlius, svogūnus, švie-žius ir raugintus kopūstus, raugintus agur-kus. Pristatau į vietą, rašau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393.

925066

Gyvūnai

Parduodu nykštukinį toiterjerą 5 mėn. Be-plaukį kinų kuoduotąjį 2 m. Tel. 8 683 59 705.

938431

Kitos prekės

AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduoda-me pjuvenų briketus, durpių briketus. Atve-žame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.

937114

Beržo, uosio, ąžuolo, juodalksnio skaldytos malkos. Tel. 8 613 23 999.

937643

Įvairias malkas (skaldytas arba trinkelėmis). Tel. 8 673 10 627.

931444

Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477.

936358

Parduodame sausas ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio malkas ir atraižas. Atraižos mai-šuose. Tel. 8 610 67 001.

922461

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldy-tas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626.

936668

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

928648

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens an-glys; baltarusiški durpių briketai; me-džio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–18 val. Adre-sas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

937366

Supjautos atraižos: pušies – 300 Lt; juo-dalksnio – 380 Lt; beržo, ąžuolo – 400 Lt. Atraižos maišuose: pušinės – 6 Lt (vnt.); ąžuolo, beržo, juodalksnio – 7 Lt (vnt.). Tel. 8 670 32 999.

932682

perKa

Geromis kainomis superka automobilius, mi-kroautobusus, visureigius. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.

936318

„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spal-votųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.

936749

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame me-talą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

939354

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, el. vari-klius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

939639

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Birželio 23-io-sios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

939429

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

939190

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

939565

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

939268

Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instru-mentinį plieną, elektros variklius, ge-neratorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688.

939503

Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, nerūdi-jančio plieno ir juodųjų metalų laužą, aku-muliatorius, elektros variklius. Kreiptis Elek-trėnų g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409.

903981

Aukštomis kainomis įmonė perka įvai-rius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

938140

Automobilių supirkimo įmonė perka AUTO-MOBILIUS nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaito-me iš karto. Pasiimame patys. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

933265

Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

935952

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kaino-mis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kau-nas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

926239

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

919939

Brangiai perkame juodųjų metalų laužą, mokame iš karto. Išsivežame savo transpor-tu. Tel. 8 606 27 717.

928372

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirk-ti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

914161

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame pa-tys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

938120

Perka įvairią žemę Lietuvoje, gali būti ne-dirbama, su bendraturčiais, išnuomota. Su-tvarko dokumentus, moka geriausią kainą. Tel. 8 652 56 600.

910355

Perkame auksą, auksines dantų karūnėles, aukso laužą, auksines monetas, auksinius laikrodžius, aukso dirbinius ir sidabrą. Tel. 8 670 59 488, 8 623 47 249.

910198

Perkame auksą, aukso laužą, auksines dan-tų karūnėles, auksines monetas, auksinius laikrodžius, aukso dirbinius ir sidabrą. Tel. 8 670 59 488, 8 674 39 704.

925835

Perkame žemės ūkio paskirties žemę Pane-vėžio, Pasvalio, Biržų apskrityse. Tel. 8 618 05 112. Siūlyti įvairius variantus.

937473

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsi-skaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

911260

Skystą kurą krosnims. Dideliais kiekiais ir jo li-kučius, iki 2 Lt už l. Pasiima. Tel. 8 672 18 207.

940118

Superkame juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, senus automobilius (utilizavimo pa-žymos). Pasiimame savo transportu. Atsi-skaitome iš karto. Tel. 8 698 41 681.

938704

Superkame juoduosius, spalvotuosius me-talus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.

931845

Superkame visų markių senus automobi-lius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com.

937934

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

919851

Vieno arba dviejų kambarių butą Kaune (gali būti pirmasis aukštas). Tel. 8 678 42 261, 8 676 22 529.

Sodą su nameliu netoli Kauno marių, gra-žioje vietoje. Tel. 395 097, 8 676 22 955.

Nebrangiai pirksiu trijų arba keturių kamba-rių butą Kaune, gali būti namo dalis su au-tonominiu šildymu. Siūlyti įvairius varian-tus. Tel. 301 103, 8 609 96 655.

938672

ĮvairūSGabenimai

„IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 12 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.

938090

0–24 val. atvežame iki 9 kub. m žvyro, smė-lio, juodžemio, mėšlo, atsijų, asfalto skal-dos. Savikroviu išvežame žemes, statybinį laužą. Tel. 8 686 92 900.

936097

0–24 val. atvežame žvyro, smėlio, skaldos juodžemio, durpių, mėšlo. Savikroviu išve-žame gruntą, šakas, statybinį laužą. Rašo-me sąskaitas. Tel. 8 640 10 444.

935912

Atvežame GAZ-53 savivarčiu: juodžemio, smėlio, žvyro, atsijų, skaldos, komposti-nių, durpių. Išvežame šiukšles. Tel. 343 278, 8 699 83 319.

934566

Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, at-sijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

925939

Atvežame molio, žvyro, statybinio laužo, juodžemio. Išvežame statybinį laužą. Rašo-me sąskaitas. Tel. 8 698 25 082.

935001

Atvežame smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juo-džemio iki 5 kub. m. BOBCAT paslaugos. IŠ-RAŠOME SĄSKAITAS. Tel. 8 657 68 660.

932810

Atvežu (5–11 kub. m) žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, juodžemio. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.

938853

Atvežu pigiai GAZ-53 (1–5 kub. m) juodže-mio, mėšlo, durpių, žvyro, skaldos, smė-lio, atsijų. Ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 606 11 127.

935374

Atvežu savivarčiu su kranu juodžemio, dur-pių, žvyro, skaldos, organinių trąšų. Pasi-kraunu nebirių medžiagų. Tel. 236 801, 8 687 73 505.

937831

Baldų, pianinų perkraustymo (krauname, montuojame), krovinių gabenimo paslau-gos. Tel. 8 650 12 579, 740 666.

927142

Ekskavatoriaus-krautuvo JCB 4CX nuoma su operatoriumi. Savivarčiu vežame žvyrą, sta-tybinį laužą, smėlį, skaldą. Rašome sąskai-tas. Tel. 8 686 05 058.

929819

Gabename krovinius, perkraustome baldus, pianinus „Ford Transit“ (11 kub. m) ir MB 609 (25 kub. m). Pensininkams – nuolai-dos. Tel. 8 650 71 087, 8 605 63 146.

932284

Nebrangiai vežu krovinius mikroautobu-su iki 3 t. Vežame ir poilsio dienomis. Tel. 8 698 80 301.

936013

KelionėsNuomojame mikroautobusus ir autobusiu-kus kelionėms Lietuvoje ir užsienyje. Tel. 8 612 78 839, 8 699 25 547.

937570

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių perve-žimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.

928438

Kiti

150-ojoje garažų statybos eksploatavi-mo bendrijoje, Islandijos pl. 73, 2012 m. balandžio 16 d. 18 val. vyks bendrijos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Ben-drijos narių dalyvavimas privalomas.

938957

Balandžio, gegužės mėn. kačių ir šunų vakci-nacija prieš PASIUTLIGĘ – tik 5 Lt. V.Krėvės pr. 97A, tel. 460 002; Raudondvario pl. 184–7, tel. 330 342; Pramonės pr. 14, „Urmas“, Ža-lioji galerija, 4 salė, 17 vieta, tel. 707 723.

934222

Informuojame, kad nuo 2012 m. balan-džio 12 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nurodymu Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo dar-buotojų profesinio rengimo centras perei-na iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą.

939012

KviečiaNukelta į 21 p.

3

klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012 21

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Kelionių AgentūrA „KrAntAs trAvel“

tel. (8 37) 490 202, i.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

4 naktų kruizas iš Talino – „4 sostinės“ Pažinkite nuostabias Šiaurės Europos sostines – Taliną, Helsinkį, Stokholmą ir įspūdingąjį Rusijos miestą Sankt Peterburgą!

Kaina nuo 450 Lt asmeniui* Pažinkite dvi nuostabias Skandinavijos sostines: Kopenhagą ir Oslą mėgaudamiesi nuostabiu 2 naktų kruizų DFDS Seaways keltu! Kaina nuo 156 Lt asmeniui* 2 naktų kruizas Ryga–Stokholmas Beprotiška fiesta Baltijos jūroje!Su egzotiškais artistais iš Kubos, Brazilijos, Argentinos ir Ispanijos!Kaina nuo 95 Lt**Kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Daugiau informacijos www.krantas.lt

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia Stasio Aukštuolio (1959 04 14–2011 11 02) paroda „Grafika“.

Filharmonijos partneriai: Filharmonijos dienraštis

Balandžio 10 d., antradienį, 18 val.

PRADEDAMASIS KONCERTAS

KAUNO APSKRITIES JUOZO NAUJALIO MUZIKOS GIMNAZIJOS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir dirigentas Jonas Janulevičius

Solistai: DEIMENA PETKAUSKAITĖ (smuikas, Lietuva) VILTĖ ŽAKEVIČIŪTĖ (smuikas, Lietuva) JUSTINA MARIJA DOERUP (smuikas, Lietuva) RYTĖ BRAZAUSKAITĖ (obojus, Lietuva) AIRINĖ TAUČAITĖ (fortepijonas, Lietuva) PAULIUS BRUŽAS (fortepijonas, Lietuva) MONIKA MAŠANAUSKAITĖ (fortepijonas, Lietuva) BARBARE TATARADZE (fortepijonas, Gruzija)

Koncertmeisterė Emilija Budzemaitė

Programoje – J.S.Bacho, B.Dvariono, F.Kulau, L.van Bethoveno, K.Sen Sanso, M.K.Čiurlionio, J.Haidno, F.Šopeno, F.Listo, A.Koplando, K.Debiusi ir kitų kompozitorių kūriniai

Dirigentas JONAS JANULEVIČIUS

Bilieto kaina 10 Lt

Balandžio 11 d., trečiadienį, 18 val.

EUGENE CHEPOVETSKY (smuikas, Latvija)

KAMILĖ ZAVECKAITĖ (fortepijonas, Lietuva)

CYNTHIA SOTO (fortepijonas, Kosta Rika)

ANAHIT AROUSHANYAN (fortepijonas, Armėnija)

Koncertmeisterė Olga Chepovetsky (Latvija)

Programoje – K.Sen Sanso, B.Dvariono, J.Haidno, F.Listo, S.Rachmaninovo, R.Šumano, S.Prokofjevo, K.Debiusi, L.van Bethoveno, B.Smetanos ir kitų kompozitorių kūriniai

Bilieto kaina 10 Lt

Balandžio 12 d., ketvirtadienį, 18 val.

NACIONALINĖS M.K.ČIURLIONIO MENŲ MOKYKLOS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir dirigentas Martynas Staškus Dirigento asistentas Mantas Jauniškis

Solistai: MARIJA PRANSKUTĖ (smuikas, Lietuva) URTĖ DIDŽIULYTĖ (smuikas, Lietuva) GINTĖ GRIGAITYTĖ (smuikas, Lietuva) KILLIAN WHITE (violončelė, Airija) PAULIUS ANDERSSON (fortepijonas, Lietuva)

Koncertmeisterės: Irina Tautkuvienė, Virginija Unguraitytė, Jūratė Marcinkienė

Programoje – F.Listo, F.Davidovo, F.Bajoro, J.S.Bacho, I.Stravinskio, B.Dvariono, B.Bramso, K.Sen Sanso, F.Kraislerio ir kitų

kompozitorių kūriniai

Bilieto kaina 10 Lt

Balandžio 13 d., penktadienį, 18 val.

MARYIA AROL (akordeonas, Gudija)

KUISMA SIPPOLA (fortepijonas, violončelė, Suomija)

ALEXANDRE KANTOROW (fortepijonas, Prancūzija)

ALEXANDRA MASALEVA (fortepijonas, Rusija)

Koncertmeisteris Visa Sippola (Suomija)

Programoje – A.Repnikovo, V.Vlasovo, F.Šopeno, S.Rachmaninovo, A.Šionbergo, G.Forė, F.Listo, B.Bartoko, J.S.Bacho ir kitų kompozitorių kūriniai

Bilieto kaina 10 Lt

Balandžio 14 d., šeštadienį, 13 val.

BAIGIAMASIS KONCERTAS

KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas

Solistai: URTĖ DIDŽIULYTĖ (smuikas, Lietuva) GINTĖ GRIGAITYTĖ (smuikas, Lietuva) MARYIA AROL (akordeonas, Gudija) CYNTHIA SOTO (fortepijonas, Kosta Rika) ANAHIT AROUSHANYAN (fortepijonas, Armėnija)

Programoje – kompozitorių V.A.Mocarto, R.Galiano, D.Kabalevskio, Š.A.de Berioto, E.Grygo kūriniai

Dirigentas MARTYNAS STAŠKUS

Bilietų kaina: 10, 15 Lt

Balandžio 14 d., šeštadienį, 17 val.

BAIGIAMASIS KONCERTAS

KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas

Solistai: JUSTINA MARIA DOERUP (smuikas, Lietuva) EUGENE CHEPOVETSKY (smuikas, Latvija)KILLIAN WHITE (violončelė, Airija) HÅVARD S.NJØLSTAD (saksofonas, Norvegija) TAISIJA KUŠČENKO (fortepijonas, Lietuva) KUISMA SIPPOLA (fortepijonas, violončelė, Suomija) BARBARE TATARADZE (fortepijonas, Gruzija) ALEXANDRE KANTOROW (fortepijonas, Prancūzija) ALEXANDRA MASALEVA (fortepijonas, Rusija)

Programoje – kompozitorių V.A.Mocarto, A.Glazunovo, J.Haidno, F.Listo, S.Prokofjevo kūriniai

Dirigentas MARTYNAS STAŠKUS

Bilietų kaina: 10, 15 Lt

XXI TARPTAUTINIS JAUNŲJŲ MUZIKŲ FESTIVALIS „KAUNAS 2012“

2012 m. balandžio 10–14 d.

FESTIVALIO GLOBĖJA KAUNO MIESTO

SAVIVALDYBĖ

FESTIVALIO RĖMĖJAI:LIETUVOS RESPUBLIKOS

KULTŪROS RĖMIMO FONDAS KAUNO ROTARY KLUBAS

Kelionių AgentūrA „rM trAvel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.Tel. (8 37) 222 260,e. paštas info@rmtravel.lt

Kelionės iš Kauno gegužės mėn. Kipras 3* AI – nuo 1347 Lt (asm.), Rodas 3* AI – nuo 1262 Lt (asm.), Kosas 3* AI – nuo 1383 Lt (asm.), Maljorka 2* AI – nuo 1181 Lt (asm.), Malta 3* AI – nuo 1419 Lt (asm.).

AKCIJA! Visoms kelionėms autobusu – 12 proc. nuolaida! Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.

pramogos, šventės, laisvalaiKismokymai

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vai-kams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, ku-riuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

934181

Kauno m. 4-ajame notarų biure yra užves-ta paveldėjimo byla Nr. 19/2012 „P“ po Al-bino Praščiūno mirties. Mirusiojo dukrą Astą Praščiūnaitę prašom atsiliepti ir kreip-tis į Kauno m. 4-ąjį notaro biurą (Mituvos g. 5) dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo nuo jo iki 2012 m. gegužės 27 d. (imtinai). Priešingu atveju paveldėjimo teisės liudiji-mas bus išduotas kitiems palikimą priėmu-siems įpėdiniams.

938900

Rengiamas žemės sklypo Lazūnų g. 67, Kaune, detalusis planas. Planavimo tiks-las – parengti žemės sklypo Lazūnų g. 67, Kaune, detalųjį planą: nekeičiant pagrindi-nės žemės naudojimo paskirties ir naudo-jimo būdo, pakeisti žemės naudojimo po-būdį iš daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos į vienbučių ir dvibu-čių gyvenamųjų pastatų statybos. Padaly-ti žemės sklypą į sklypus, nustatyti teritori-jos tvarkymo, naudojimo režimą ir statybos reglamentą, neprieštaraujant Kauno mies-to savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams (numatoma vienbučių ir dvi-bučių gyvenamųjų namų statyba). Pasikon-sultuoti dėl rengiamų detaliojo plano spren-dinių galima nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. gegužės 16 d. Tunelio g. 16, Kau-ne. Viešas susirinkimas vyks 2012 m. gegu-žės 17 d. 10 val. Tunelio g. 16, Kaune. Vieša ekspozicija rengiama 10 darbo dienų iki vie-šo susirinkimo Eigulių seniūnijos patalpo-se ir Tunelio g. 16, Kaune. Detalusis planas rengiamas, derinamas ir viešai svarstomas bendrąja tvarka. Projekto rengimo termi-nas – 2012 m. II–III ketvirtis. Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento plana-vimo organizatoriui teikiami raštu iki viešo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavi-mosi metu. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta pa-rengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateik-tą pasiūlymą) gavimo dienos. Detaliojo pla-no organizatorė – UAB „2R technologijos“ (tel. 8 698 25 275). Detaliojo plano rengėja – UAB „Ateivis LT“ (tel. 8 675 47 596, e. paš-tas info@ateivis.lt).

939029

paskolos

ĮvairūsKiti

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val. „Aujama-credit“.

928085

Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta-tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do-kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.

928153

Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta-tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto-mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon-sultacijos. Tel. 315 599.

928063

Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už-statas – auksas, automobilis, nekilnojama-sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.

928043

Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekil-nojamasis turtas arba automobiliai. Konsul-tuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.

932299

Paskolos nekilnojamojo turto ir automobi-lių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.

922652

KviečiamoKytis

Kauno Rokų vidurinė mokykla, besi-rengianti tapti 1–12 kl. gimnazija, š. m. balandžio 11 d. 8–20 val. kviečia vi-sus į Atvirų durų dieną. Informacija www.rokai.kaunas.lm.lt.

937625

Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio pa-rengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo sa-vigynai – 2012 04 16, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 04 18. Informa-cija 9–16 val. tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt.

928326

Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpė-jų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, deku-pažo, vilnos vėlimo, buhalterių, darbo kom-piuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 209 698, 8 652 09 313, Gedimino g. 33–4.

934641

Kviečia

informuoja

Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tras (Vy tau to pr. 44) tę sia ren gi nių cik lą, skir tą sen jo rams. Ypač kvie čia mi ir lau kia mi sen-jo rai mo ky to jai. Ka dan gi į kai ku rias veik las ga li me pri im ti ri bo tą skai čių da ly vių, to dėl pra šom re gist-ruo tis iš anks to.Ba lan džio mė ne sį vyks: SVEIKATOS KURSAS13 d. 10.30 val. – „Pi la tes pra ti mų po vei-kis stu bu ro būk lei”. Lek to rė – doc. I.Kli zie-nė. (Tu rė ti ki li mė lius, spor ti nę ap ran gą ir

apa vą.) Re gist ruo tis tel. 324 158. 26 d. 10 val. – pa skai ta „Min čių hi gie-na. Ar mo ka me tvar ky tis su sa vo min ti-mis?”. Lek to rė – A.Si da rie nė. Re gist ruo-tis tel. 324 158. KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS18 d. 11 val. – „Pa si da ry ki te pa čios ir per-duo ki te pa tir tį ki toms: sa gės iš ka ro liu kų”. Lek to rės – mo kyt. me tod. V.Mo ro zie nė, vyr. prof. mo kyt. I.Gen drė nie nė. Bū ti na re gist-ruo tis iš anks to tel. 324 061.Vi si ren gi niai ne mo ka mi.

Kelionė autobusu į Paryžių balandžio 25–gegužės 2 d. Kaina tik 749 Lt (viešbutis „Formu-lė“, pusryčiai, išvykos į pilis). Tel. 8 686 82 818, 8 652 81 888, 222 936.

929255

DĖMESYS SENJORAMS

22

kas, kur, kadaantradienis, balandžio 10, 2012

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS

Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Ba lan džio 11 d. 17 val. – Ri char das Ro dger­sas. MUZIKOS GARSAI. 2 veiks mų miu zik las vi sai šei mai. Re ži sie rius Ne ri jus Pet ro kas, di ri gen tas Ju lius Vil no nis, dai li nin kė Vir gi ni­ja Idze ly tė. Ba lan džio 12 d. 18 val. – Gioachinas Ro ssi ni. SEVILIJOS KIRPĖJAS. 3 da lių ko miš­ka ope ra. Di ri gen tas Jo nas Ja nu le vi čius, re ži sie rius Gin tau tas Žel vys, dai li nin kė Tat ja na As taf e va (Ru si ja). Ba lan džio 13 d. 18 val. – Im rė Kal ma nas. GRAFAITĖ MARICA. 3 veiks mų ope re tė. Re ži sie rius Ale ksejus Ste pa niukas (Ru si ja), di ri gen tas Jo nas Ja nu le vi čius, sce nog ra fas Frie deras Kleinas (Aust ri ja), kos tiu mų dai­li nin kė Kot ry na Dau jo tai tė, cho re og ra fas Da vidas Av dyshas (Ru si ja). Ba lan džio 14 d. 18 val. – Jo ha nnas Strau ssas. VIENOS KRAUJAS. 3 veiks mų ope re tė. At nau ji ni mo re ži sie rius Ge di mi nas Ma ciu le vi čius, di ri gen tas Vir gi li jus Vi soc kis, at nau ji ni mo dai li nin kė Mar ta Vo sy liū tė, cho re og ra fas Alek san dras Jan kaus kas. Ba lan džio 15 d. 12 val. – Zi ta Bru žai tė. VORO VESTUVĖS. 2 veiks mų ope rė lė­ba le­tas vai kams. Cho re og ra fas Ju ri jus Smo ri gi­nas, di ri gen tas Vir gi li jus Vi soc kis sce nog ra­fė Ive ta Ci pa ry tė, kos tiu mų dai li nin kė Ana Lo rens.18 val. – El to nas Joh nas, Ti mas Rice’as. AIDA. 2 da lių miu zik las. Re ži sie rius Vy te nis Pau liu kai tis, di ri gen tas Jo nas Ja nu le vi čius, sce nog ra fas Ado mas Ja cov skis, kos tiu mų dai li nin kė Alek san dra Ja cov sky tė, cho re og­ra fas Ari kas Kru pas.

KAUNO KAMERINIS TEATRASKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt

Ba lan džio 12 d. 18 val. – fes ti va lis LIETU­VOS TEATRŲ PAVASARIS – KAUNAS 2012. D.Če paus kai tė. DIENA IR NAKTIS. Dvie jų da lių dra ma. Rež. S.Ru bi no vas.Ba lan džio 13 d. 18 val. – sve čiuo se Lie tu vos na cio na li nis dra mos te at ras. J.Jo ke la. FUN­DAMENTALISTAI. Dvie jų da lių spek tak lis. Rež. J.Vait kus.Ba lan džio 14 d. 18 val. – D.Če paus kai tė. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYSTĖ. Dvie jų da lių juo do ji ko me di ja. Rež. S.Ru bi no vas.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

Laisvės al. 87A

Ba lan džio 14 d. 12 val. – UNDINĖLĖ, rež. O.Žiugž da (pa gal H.Ch.An der se no pa sa ką), nuo 5 metų.Ba lan džio 15 d. 11.30 val. kvie čia me vai ku­čius ir tė ve lius pa si tik ti Vai kų Ve ly kė les Lė lių te at re. Su ju mis ben draus ir žais Ve ly kų Mo čiu tė. Ne pa mirš ki te at si neš ti mar gu tį!12 val. – PASAKA APIE LIETAUS LAŠELĮ, rež. O.Žiugž da (apie tai, ko kie esa me svar būs, ne pa kar to ja mi, rei ka lin gi), nuo 3 metų.

TEATRASKAUNO VALSTYBINISdRAMOS TEATRAS

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Ba lan džio 10 d. 18 val. – Gy tis Pa de gi mas. JAH. Dvie jų da lių do ku men ti nė fan tas ma­go ri ja. Rež. Gy tis Pa de gi mas. Penk to ji sa lė.Ba lan džio 11 d. 18 val. – Fried richas von Schil leris. PLĖŠIKAI. An ti de ka lo gas (N­16). Rež. Ar tū ras Arei ma. Rū tos sa lė.19 val. – To ni no Gu er ra. KETVIRTOJI KĖDĖ. Vie nos da lies ko me di ja. Rež. Ro lan das At­ko čiū nas. Ta ver nos sa lė.Ba lan džio 12 d. 18 val. – Baianas Frielas. STEBUKLINGASIS TENESIS. Rež. Gy tis Pa de­gi mas. Rū tos sa lė.18 val. – Šo lomas Alei chemas. MENDELIO MILIJONAI. Vie nos da lies ko me di ja. Rež. Al gi man tas Po ciū nas. Ma žo ji sce na.Ba lan džio 13 d. 18 val. – Yukio Mishima. MARKIZĖ DE SAD. Dvie jų da lių iro niš ka fan­ta zi ja. Rež. Ar tū ras Arei ma. Rū tos sa lė.Ba lan džio 14 d. 18 val. – LAIMINGI. Dvie jų da lių spek tak lis pa gal Fried ri cho von Schil­le rio „Klas tą ir mei lę”. Rež. Ar tū ras Arei ma. Penk to ji sa lė.Ba lan džio 15 d. 12 val. – Ag nė Sun klo dai tė. KIŠKIS PABĖGĖLIS. Vie nos da lies mu zi ki nis spek tak lis vai kams pa gal Liud vi ko Ja ki ma­vi čiaus kny ge lę „La pė ir ka lio šai”. Rež. Ag nė Sun klo dai tė. Ma žo ji sce na.18 val. – spek tak lis TOLIMA ŠALIS ne įvyks. Bi lie tai ga lio ja ba lan džio 15 d. spek tak liui MAŽUTIS DINAMITAS, ar ba juos ga li ma grąžin ti iki ba lan džio 30 d.

KAUNO MAŽASIS TEATRASM.Dauk šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma za sis te at ras.lt

Ba lan džio 13 d. 19 val. – KATYTĖ P. Pa gal E.En sler pjesę „Va gi nos mo no lo gai”. Rež. V.Bal sys.Ba lan džio 14 d. 18 val. – Ma rio Frat ti. SESUO. Rež. A.Žu kaus kas.Ba lan džio 15 d. 12 val. – spek tak lis vai­kams. KREIVOS DAIKTŲ ISTORIJOS. Rež. Aud rius Ba niū nas. 18 val. – Gre go ry Bur ke. GAGARINO GATVĖ. Rež. V.Bal sys.

KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS

M.Dauk šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Ba lan džio 14 d. 18 val. – PREMJERA. KAMASUTRA. Vie nos da lies spek tak lis tik su au gu sie siems.Ba lan džio 15 d. 14 val. – KLOUNŲ ŠOU. Nuo tai kin gas mi nia tiū rų spek tak lis vi sai šei mai.

„GIRSTUČIO“ RŪMAIKo vo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girs tu tis.lt

DOMINO TEATRASBa lan džio 12 d. 18 val. – ko me di ja 2 VYRAI 1 TIESA. Rež. Au gus ti nas Gri cius.

Fes ti va lis „LIETUVOS TEATRŲ PAVASARIS – KAUNAS 2012”

VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRASBa lan džio 13 d. 18 val. – spek tak lis LEDI MAKBET. Rež. Al gir das La tė nas.

LAIMINGI ŽMONĖSBa lan džio 14 d. 18 val. – spek tak lis KITAIS METAIS, TUO PAČIU LAIKU. Rež. Ar vy das Le be liū nas.

LIETUVOS NACIONALINIS DRAMOS TEATRASBa lan džio 15 d. 18 val. – ko me di ja CHAO­SAS. Rež. Yana Ross.

Ba lan džio 17 d. 18 val. – spek tak lis ŠVY­TURYS ne įvyks. Bi lie tus ga li ma grą žin ti iki ge gu žės 1 d.

VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS„VILKOLAKIS”

Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt

Ba lan džio 15 d. 12 val. – S.Iva naus kai tė. PIEMENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.An der­se no pa sa kos mo ty vais).

KAUNO AKLŲJŲ IRSILPNAREGIŲ CENTRAS

Sa va no rių pr. 206, sa lė je

Ba lan džio 10 d. 14 val. – kon cer tas VELYKŲ MARGUTIS.At li kė jai: D.Ma ce lis – ban do ni ja (mokyt. A.Kas pe ra vi čius), fol klo ro an sam blis „Ka­na pi ja” (vad. D.Mor kū nie nė), liau diš kos mu zi kos ka pe la „Bi čiu liai” (vad. L.Ma tu se­vi čius), Pra no Dau nio ak lų jų ir sil pna re gių ug dy mo cen tro dai ni nin kai (mokyt. R.Ur­nie nė). Ap si lan kys ir Ve ly kų Bo bu tė.

TEATRO KLUBASKau no ar chi tek tų na mai, Vil niaus g. 22

Ba lan džio 13 d. 19 val. – Ne rin gos Bu lo tai­tės mo nos pek tak lis JASEKAS pa gal An drze­jaus Ma les zkos pje sę. Rež. Jo nas Vait kus.Ba lan džio 14 d. 18 val. – Ri do Žir gu lio mo­nos pek tak lis, ko me di ja Ką GALVOJA VYRAI?

P.STULGOS LIETUVIŲTAUTINĖS MUZIKOSINSTRUMENTŲ MUZIEJUS

L.Zamenhofo g. 4, www.muzikos-instrumentu-muziejus.lt

Balandžio 11 d. 18.30 val. muziejaus Didžiojoje salėje – TRADICINIŲ ŠOKIŲ VA­KARONĖ. Dalyvauja VDU folkloro ansamblis „Linago”, Vilniaus tradicinių šokių klubo muzikantai.

J.GRUŠO MEMORIALINISMUZIEJUS

Kalniečių g. 93, tel. 330 860

Balandžio 12 d. 17 val. – literatūrinė­muzi­kinė kompozicija SUEILIUOTą ŠIRDĮ LIETUVAI PALIKĘS, skirta laisvės šaukliui, Atgimimo dainiui Kęstučiui Geniui. Bus pristatyta aktoriaus ir poeto atminimui išleista kompaktinė plokštelė „Dialogai”. Renginyje dalyvaus kompozicijos autorė Kalbos premi­jos laureatė Violeta Bakutienė.

KAUNO MOKSLEIVIŲTECHNINĖS KŪRYBOSCENTRAS STUdIJA „KAdRAS”

A.Mic ke vi čiaus g. 2, tel. 323 506

Ba lan džio 10 d. 15 val. – su si ti ki mas su re ži sie riu mi Rai mun du Ba nio niu. 16 val. – dis ku si ja „Ko dėl ki ne tiek smur to?”

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par­vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi­kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po­ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek­soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

907691

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslau­gos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslau­gas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidoja­me už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas­kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

915602

Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius... Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJIMO SALĖS (šarvojame visose Kauno parapijų salėse), platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas, kremavimas. Adresas Jonavos g. 40A (prie „Undinės“, Senamiestis), Kaunas. Tel. (8 37) 208 366, 8 677 87 160, 8 699 40 723. DIRBAME VISĄ PARĄ.

930149

PAMINKLAI – kalame raides, graviruojame portretus. Tvorelės, kapaviečių uždengimas akmens plokštėmis, senų paminklų per­dirbimas, kapaviečių užpylimas skaldele. Teirautis Jonavos g. 248, Kaunas, tel. (8 37) 330 364, 8 656 28 129.

923848

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes gra­nito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pama­tus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso­je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Taikos pr. 34A, Kaunas; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, krema­vimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.

937303

Paminklų, antkapių, tvorelių gamyba iš įvairių spalvų grani-to. Didelis pagamintų paminklų pasirinkimas. Visiškas kapavie­tės sutvarkymas, pamatų liejimas, dengimas granitine plokšte. Atvežame juodžemio, smėlio, granitinės skaldos. Nemokamai teikiame konsultacijas kapavietės sutvarkymo klausimais. Kar­mėlava, Vilniaus g. 3A, paminklų dirbtuvės, tel. 8 614 41 608. www.gransta.lt.

933956

TELELOTO

KVIEČIA

KAUNO VALSTYBINISDRAMOS TEATRAS 11 d. 19 val.

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS 11 d. 17 val.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS 15 d. 12 val.

Ba lan džio 15 d. 18 val. – A.Vo lo di nas. PEN­KI VAKARAI. Dvie jų da lių ro man ti nė dra ma. Rež. A.Po ciū nas.

RENGINIAI

Veiks mo te rų klu bo „Vi zi ja” pa reng ta ve ly­ki nė pa ro da (vad. R.Gir nie nė).

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Radastų g. 2, IV a. fojė

Balandžio 11 d. 16 val. pristatoma Vytauto ir Aurelijaus Lagunavičių TAPYBOS PARODA. Parodoje eksponuojami Vytauto Laguna­vičiaus paveikslai puikiai dera su jo sūnaus Aurelijaus Tomo Lagunavičiaus darbais. Nors abiejų autorių tapybos technika skiria­si – minkštai, pastoziškai nutapyti Vytauto Lagunavičiaus paveikslai ir dekoratyvūs, griežtesnių formų Aurelijaus Lagunavičiaus darbai, – bet juntamas jų pasaulėjautos ar­tumas, siekis pažinti esminius žmogiškosios būties klodus. Šilta, jauki tėvo ir sūnaus paroda gražiai atsiskleidžia pavasarinės šviesos pripildytose bibliotekos erdvėse. Įėjimas nemokamas.

VYTAUTO dIdŽIOJOUNIVERSITETO MENŲGALERIJA „101”

Laisvės al. 53

Balandžio 11 d. 18 val. pristatoma šiuo­laikinio medijų menininko Shauno Campo EKSPERIMENTINIŲ FOTOGRAFIJŲ PARODA. Shaunas Camas gyvena ir dirba Noridžo mieste (Didžioji Britanija). Yra Noridžo universiteto medijos menų dėstytojas, tarptautinių eksperimentinio meno parodų iniciatorius ir kuratorius, videomenininkas ir fotografas. Galerijos darbo laikas: I–V 11–17 val. Ekspoziciją bus galima aplankyti nuo balandžio 10 iki 20 d.

M. IR K.PETRAUSKŲ LIETUVIŲ MUZIKOS MUZIEJUS

K.Pet raus ko g. 31, K.Pet raus ko me mo ria li nia me bu te

Ba lan džio 12 d. 15 val. – obo jaus, flei tos ir fa go to mu zi kos kon cer tas. Da ly vaus J.Nau ja lio mu zi kos gim na zi jos abi tu rien­tai – Ak vi lė Le ke čins kai tė (mo kyt. Vy tau tas Mas tei ka), Me da Pet kaus kai tė (mo kyt. Auš ra Lu ko še vi čiū tė), Ar tū ras Ge lu se vi čius (mo kyt. Ar tū ras Mi ko liū nas), kon cert meis­te rė Auš ra Ge lu se vi čie nė.

PAVEIKSLŲ GALERIJA K.Donelaičio g. 16

Balandžio 12 d. 17 val. – Egidijaus Rudinsko parodos „GRAFIKA 1982–2012” atidarymas.

KAUNO KARTŲ NAMŲPAGYVENUSIŲ ŽMONIŲdIENOS CENTRAS

Sąjun gos a. 13A

Vei kia tau to dai li nin ko Dio ni zo Du dzins ko ta py bos dar bų pa ro da MANO KAUNAS. Pa ro dos pri sta ty mas ir su si ti ki mas su au to­riu mi ba lan džio 12 d. 11 val.

Lošimo Nr. 835, balandžio 8 d.

Keturi kampai (2 Lt): 62 75 65 45 52 01 39 20 48 25 19 38 03 71 49 47 61 23 41 54 08 67 73 18 53 44 34 50 32 58 15 37 11 68 69.Eilutė (3 Lt): 33 59 26 70 36.Įstrižainės (17 Lt): 31 40 30 05 04.Visa lentelė (100 000 (1x100 000) Lt): 21 64 43 60 51 27.Papildomi prizai: „Ford Fusion“ (TV) – Renata Petkevič; „Audi A3“ – 1092410; „Su­baru Legacy“ – 0665601; „VW Golf“ – 0843899; „Renault Thalia“ – 0583085; „Citroën C3“ – 0971311; „Fiat Grande Punto“ – 0399578; „Ford Fiesta“ – 0220032; „Škoda Fabia“ – 1077479; „Toyota Aygo“ – 0923826; „Peugeot 206+“ – 0302622; „Chevrolet Spark“ – 0393906; dviračiai „Panther“ – 127*718, 117*487, 109*274; LED televizoriai „Orion“ – 082*215, 015*879, 052*399, 085*098, 101*809, 076*631; GPS navigatoriai „Manta“ – 090*325, 050*827, 112*029; kompiuteriai „Prestigio“ – 026*565, 009*449, 118*867; 077*636, 097*618, 047*949; robo­tai valytojai „Sencor“ – 096*692, 076*649, 053*352; kavos aparatai „Electrolux“ – 034*751, 056*130, 069*676; prancūziško krištolo taurės – 101*195, 113*504, 119*268; šaldytuvai „Beko“ – 041*915; skalbimo mašinos „Beko“ – 093*052; porcelianiniai pietų servizai – 01**342; garpuodžiai „Tefal“ – 04**363; cikloninės krosnelės „LR­817E“ – 06**466; TV priedėliai „TV STAR“ – 08**436; fotokameros „Kodak“ – 09**237; keptuvių rinkiniai „Tefal“ – 02**128; muzikos centrai su DVD „Sony“ – 042*748, 08**292.Pakvietimai į TV: 049*427, 023*881, 033*257; 5 000 Lt (tel. 1634 , balandžio 2 d.) – Ilona Lankelytė iš Šalčininkų; 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 2 d.) – Vidas Banionis iš Prienų; 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 2 d.) – Kristina Šeinienė iš Ventos; 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 2 d.) – Danutė Matijošienė iš Ukmergės; 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 2 d.) – Rūta Karušytė iš Šakių; 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 2 d.) – Ona Turčinskienė iš Kauno; 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 2 d.) – Mindaugas Baltutis iš Pasvalio; 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 2 d.) – Jūratė Leitienė iš Panevėžio; 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 2 d.) – Evelina Pupeikienė iš Vilniaus; 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 2 d.) – Balys Jatkauskas iš Elektrėnų. Prognozė: Aukso puode bus 1 000 000 Lt.

23

kas, kur, kadaantradienis, balandžio 10, 2012

horoskopai

DaTos (balanDžio 10 D.)

Kino centras„ForUM cineMas“ 10 d. 13 val.

CINAMONPLc „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Amerikietiškas pyragas: klasės susitiki­mas“ – iki 12 d. 12.30, 14.45, 17.15, 19.30, 21.45 val.„Bado žaidynės“ – iki 12 d. 10.45, 15.35, 19 val.„Titanikas“ 3D (OMNI ID premjera, bilieto kaina su OMNI ID ir „Cinamon Bonus Card“ kortele 19 Lt; visiems spragėsių ir gėrimų rinkiniams – 20 proc. nuolaida) – tik 12 d. 18 val.„Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istori­ja“ (išankstiniai seansai) – 12 d. 18.45 val.„Piratai! Nevykėlių kompanija“ 3D (liet. k.) – iki 12 d. 12.05, 16, 18* val. (*išsk. 12 d.).„Piratai! Nevykėlių kompanija“ (liet. k.) – iki 12 d. 11, 13, 17 val. „Titanų įniršis“ 3D – iki 11 d. 20, 22.15 val.; 12 d. 21.45 val.„Titanų įniršis“ – iki 12 d. 15, 18.30 val. „Tas pats Karlsonas“ (liet. k.) – iki 12 d. 10.50 val. „Mes nusipirkom zoologijos sodą“ – iki 12 d. 14.20 val.„Daug vargo dėl pinigų“ – iki 12 d. 13.35, 20.35 val.„Kontrabanda“ – iki 12 d. 21.55 val.„Nevykėliai po priedanga“ – iki 12 d. 18.45*, 21.15 val. (*išsk. 12 d.).„Loraksas“ 3D (liet. k.) – iki 12 d. 10.15, 14.05 val. „Loraksas“ (liet. k.) – iki 12 d. 10.30, 12.25, 16.50 val.

kINAs

FORUM CINEMAsKa ra liaus Min dau go pr. 49, „ak ro po lis“, iii a.

„Bado žaidynės“ (premjera) – iki 12 d. 11.15, 14.30, 17.45, 21.15 val.„Amerikietiškas pyragas: klasės susitiki­mas“ (premjera) – iki 12 d. 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.„Pavojingas metodas“ (premjera) – iki 12 d. 17, 19.30, 21.45 val.„Meilė trunka trejus metus“ (premjera) – iki 12 d. 18.15, 20.30 val.„Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istori­ja“ – iki 11 d. 11.45 val.; 10 d. 17.30 val.„Titanikas“ 3D – 12 d. 11.30, 15.45, 20.15 val.COSMO VIP seansas. „Titanikas“ 3D – 11 d. 18 val. „Piratai! Nevykėlių kompanija“ (liet. k.) – iki 12 d. 11.15, 13.45, 16.15 (seansas nevyks 10 d.) val.„Piratai! Nevykėlių kompanija“ 3D (liet. k.) – iki 12 d. 10.15, 12.30, 15.15 val.„Titanų įniršis“ 3D – iki 12 d. 18, 20.45 val.„Loraksas“ (liet. k.) – iki 12 d. 10.30, 12.45, 15 val.„Mes nusipirkom zoologijos sodą“ – iki 12 d. 13, 15.30 val.„Džonas Karteris“ – iki 11 d. 14.15 val.; 10 d. 20 val.„Projektas X“ – iki 12 d. 21.30 val.„Kontrabanda“ – iki 12 d. 18.45 val.„Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – iki 12 d. 10.45 val.KITOKIO KINO KLUBAS. „Paukštis, kuris neskraido“ – 10 d. 16.45 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduo­dami. Bilieto kaina 7 Lt.

MAIRONIO LIETUVIŲLITERATŪROs MUZIEJUs

ro tu šės a. 13

Ba lan džio 12 d. 17 val. – pro fe so rės ha­bi li tuo tos dak ta rės Vik to ri jos Dau jo ty tės kny gos „Tra giš ka sis mei lės lau kas. Apie Si gi­tą Ge dą: iš po ezi jos, už ra šų, re flek si jų” su­tik tu vės. Su kny gos au to re da ly vaus ak to rė Vir gi ni ja Ko chans ky tė, VDU fol klo ro an sam­blis „Li na go” (va do vai Lau ra Lu kens kie nė, Lai mu tė Sta sė Pro šku tė, Gy tis Au či ni kas). Va ka rą ves ra šy to ja Al do na Ru sec kai tė.

LIETUVOs ENERGETIkOsINsTITUTAs

Bres lau jos g. 3, fo jė

iki ge gu žės 11 d. veikia Mil dos Sta ni nie nės per so na li nė ta py bos dar bų pa ro da KOSMO ŽUVIS PUOLA!

6.00 Labas rytas.9.00 „Komisaras Reksas“ (N­7) (k).10.00 „Ryto suktinis“ su Zita Kelmickaite (k).11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos

radijo laida.12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas

(lenkų k.).12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k).13.45 Stilius (k).14.50 Žinios.15.10 „Komisaras Reksas“ (N­7).16.00 „Meilės skonis“.17.05 „Senis“ (N­7).18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.).18.35, 21.05 Sportas. Orai.18.45 Ypatingas atvejis.19.20 „Forsaitų saga“ (5) (N­7).20.25, 22.10 Loterija „Perlas“.20.30 Panorama.20.55 Verslas.21.00 Kultūra.21.15 Dienos tema.21.30 Europos vidury.22.15 Pinigų karta.23.15 Vakaro žinios. Orai.23.30 „Senis“ (N­7) (k).

6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“.

6.50 „Tomas ir Džeris“ (k).7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k).7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (5) (N­7) (k).8.50 24 valandos (N­7).9.40 Mano vyras gali (k). 11.35 Nuotykių komedija „Baltoji dykumos

saulė“ (Rusija, 1969 m.) (N­7) (k).13.10 „Nickelodeon“ valanda. iKarli“.13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“.14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“.14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (6) (N­7).15.40 „Langai III“ (N­7).16.40 24 valandos (N­7).17.40 Būk mano meile! (N­7).18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Abipus sienos.20.25 Neišgalvoti gyvenimai (N­7).21.00 KK2 (N­7).21.30 Dviračio šou.22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N­7).22.35 Kriminalinis trileris „Ant bedugnės

krašto“ (JAV, 1984 m.) (N­14).1.00 „Teisingumo vykdytojas“ (N­7).1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo

motyvai“ (N­7).

6.40 Teleparduotuvė. 6.55, 15.10 „Simpsonai“.7.55 „Svotai“.9.00 „Meilės sūkuryje“.10.05 „Moterys meluoja geriau“.11.00 Komedija „Ponia Dautfajė“ (JAV,

1993 m.).13.40 „Būrys“ (3).14.10 „Ančiukų istorijos“.14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (6).15.40 „Likimo galia“.16.40 „Meilės triumfas“.17.40 Ką manai?18.35 Susitikime virtuvėje.18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“.19.40 Prieš srovę.20.30 Nuodėmių dešimtukas.21.00 „Vyno kelias“.21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Pabėgimo karaliai“.23.00 „Geri vyrukai“.0.00 „Melo teorija“.1.00 „Kalėjimo bėgliai“.

6.30 Televitrina.7.00 Žinios (k).7.25 „Tylos riba“ (N­7) (k).8.00 Lietuvos žinių tyrimas (N­7) (k).9.00 Sekmadienio rytas (k).10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.11.30 „Gyvenimo spalvos“ (k).12.30 Išbandymai Zambijoje (N­7) (k).13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N­7) (k).14.30 „Pragaro virtuvė“ (N­7).15.30 „Amerikos talentai“.16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N­7).17.30 „Auksarankiai“ (N­7) (k).18.00 Žinios. Sportas. Orai.18.25 „Galileo: norintiems žinoti“.19.00 Lietuvos žinių tyrimas (N­7).20.00 Žinios. Verslas. Sportas.

20.23 Orai.20.25 „Nerealu!“21.00 „Daktaras Tyrsa“ (N­7). 22.00 „Spartakas. Arenos dievai“ (N­14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N­7) (k).0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k).0.35 „Autofanai“ (k).1.05 „Bamba“. Interaktyvus šou

suaugusiesiems (S).

8.00 Tele bim­bam. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Dok. s. „Gandrai visada grįžta namo...“

(k). 12.10 Prisiminkime. Skambina Povilas

Stravinskas. 12.20 Pasaulio panorama (k). 12.45 Ryto suktinis. Ved. Zita Kelmickaitė. 13.30 „Meilės skonis“.14.30 Gintarinės batutos meistrai. Juozas

Domarkas (k). 16.10 Gyvenimas yra gražus.16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Gimtoji žemė.17.55 Tele bim­bam. 18.25 Solistės Danutės Dirginčiūtės 70­mečiui.

Kauno valstybinio muzikinio teatro spektaklis. I.Kalmanas. Operetė „Marica“. Dirigentas S.Domarkas, rež. V.Staknys, dailininkas E.Renteris, baletmeisteriai E.Eivė ir J.Šalnaitė.

20.50 Prisiminkime. Antanas Miškinis skaito prieškario lyriką.

21.00 „Giminės“.21.50 „Eurovizijos“ dainų konkurso

nacionalinės atrankos finalas (2005 m.). 0.30 Panorama (k). 0.50 Verslas (k). 0.55 Kultūra (k). 1.00 Sportas (k). 1.05 Orai (k). 1.10 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga

„Lyderiai“.

9.15, 14.30 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis.10.00, 16.00 „Išlikimas“.11.00, 15.00 „Konano nuotykiai“.12.00, 18.00 „Melo teorija“.13.00 „Trečias luitas už Saulės“.14.00 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“.17.00 „Flešas Gordonas“.19.00, 0.15 „CSI Majamis“.20.00 „Trečias luitas už Saulės“.21.00 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“.21.30 Karinė drama „Priešas už vartų“ (JAV,

Vokietija, D.Britanija, Airija, 2001 m.). 0.15 „CSI Majamis“.

8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N­7).9.10 „Supermeno nuotykiai“.9.35 „Kovotojas Reksas“.10.05 „Betmenas“.10.30 Būk mano meile! (N­7).11.30 „Meilės sparnai“.12.30 „Intrigų dvaras“.13.30 „Indiškos aistros“.14.30 „Laukinė širdis“.16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo

patarimai (N­7).17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N­7).18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N­7).19.00 „Laukinis gyvenimas“ (5) (N­7).20.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų

skyrius“ (N­7).21.00 Veiksmo f. „Mirtinas greitis 2“ (JAV,

2001 m.) (N­7).22.45 „Išrinktieji“ (N­14).23.45 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N­7).

10.25 „Linksmieji traukinukai“.10.40 Senoji animacija.11.15, 20.30 Nomeda.12.05, 17.00 Valgyk ir lieknėk.13.00, 19.00 „Visos upės teka“.14.00 „Moterys meluoja geriau“.15.00 „Žavūs ir drąsūs“.16.00 Marthos Stewart šou.18.00 „Moteris be praeities“.20.00 Labanakt, vaikučiai.21.20 „Moterys meluoja geriau“.22.20 „Moteris be praeities“.

6.14, 13.00 TV parduotuvė.6.30 Ryto reporteris.7.55, 14.30 Negaliu tylėti.8.55 „Sodo detektyvės“ (N­7).

10.00, 18.20 Super L.T.10.35 Šiandien kimba.11.05 Gongo Gangas.12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.15.30 „Padūkėlis Eliotas“.15.45, 16.10 Dok. f. „Paskutinė Pompėjos

diena“ (N­7).16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.17.20 Lietuva tiesiogiai.19.00 VTB jungtinės lygos atkrintamosios

rungtynės. Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva)– „Nižnij Novgorod“ (Rusija). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Per pertrauką – Žinios.

21.00 Reporteris. 21.52 Orai.21.55 VTB jungtinės lygos atkrintamosios

rungtynės. Kauno „Žalgiris“ (Lietuva)–Krasnodaro „Lokomotiv­Kuban“ (Rusija). Transliacija iš Kauno.

23.55 Reporteris. 0.47 Orai.0.50 Dok. f. „Paskutinė Pompėjos diena“

(N­7).

9.00 Auto­moto (k).9.30 Biografinė drama „Coco Chanel“ (2)

(N­7).11.05 Istorinė laida „Mūsų praeities

beieškant“ (k).11.35 Drama „Santuoka“ (N­7).13.05 Telelaikraštis.15.45 Drama „Žemės širdis“ (N­7).17.30 Nuoga tiesa (k).18.00 Žinios.18.20 „Nenuorama Seidė“.19.30 Pokalbių laida „Susitikimai“.20.30 Tarp mūzos ir cenzūros.21.00 Žinios. Orai.21.20 Trileris „Du už vieno kainą“ (N­7).23.25 Žinios (k).23.45 Veiksmo f. „Mafiozai“ (N­14).

7.00 Muzika.9.00 Kitokia Lietuva.10.05 „Betmenas“.10.30 „Būk mano meile“.11.30 „Meilės sparnai“.12.30 „Intrigų dvaras“.13.30 „Indiškos aistros“.14.30 „Laukinė širdis“.15.30 Teleparduotuvė.16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo

patarimai.17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“.18.00 Žinios. Orai.18.20 Kauniečių akimis.18.30 Muzika.19.00 Kitokia Lietuva (k).20.00 Žinios. Orai (k).20.20 Kauniečių akimis (k).20.30 Muzika.21.00 Veiksmo f. „Mirtinas greitis 2“.22.45 „Išrinktieji“.23.45 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (k).

8.00 Muz. drama „Muzika, suradusi mus“ (JAV, 2007 m.) (N­7).

9.55 Fantastinė komedija „Pietietiškos istorijos“ (Prancūzija, 2006 m.) (N­14).

12.20 Muz. komedija „Neatrastasis“ (Vokietija, JAV, 2005 m.) (N­14).

18.30 Fantastinis f. „Svetimšalis“ (JAV, 2008 m.) (N­14).

20.30 Romantinė komedija „Mano geriausio draugo mergina“ (JAV, 2008 m.) (N­14).

22.30 Romantinė komedija „Miego mokslas“ (Prancūzija, 2006 m.) (N­14).

9.00 Televitrina.10.00 Olimpinės žaidynės.10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Cagliari“–Milano

„Inter“.12.00 Italijos „Serie A“ lyga. Romos

„Lazio“–Neapolio „Napoli“.13.45 VTB vieningoji lyga. Krasnodaro

„Lokomotiv­Kuban“–Kauno „Žalgiris“.15.30 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno

„Žalgiris“–Vilniaus „Lietuvos rytas“.17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Caja

Laboral“–Madrido „Real“.19.00 Žinios +.19.10 VTB vieningoji lyga. Kauno „Žalgiris“–

Krasnodaro „Lokomotiv–Kuban“ (per pertrauką – Žinios+).

21.15 Sporto metraštis.21.25 Olimpinės žaidynės.21.40 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–„Milan“.

Tiesioginė transliacija (per pertrauką – Žinios+).

23.40 VTB vieningoji lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Nižnij Novgorod“.

TV pROGRAMA1911 m. mirė kompozitorius, dailinin-kas Mikalojus Konstantinas Čiurlio-nis.1912 m. iš Sautamptono uosto Anglijo-je išplaukė „Titanikas“.1949 m. gimė operos dainininkas, mu-zikos pedagogas Vladimiras Prudni-kovas.1951 m. gimė amerikiečių aktorius Ste-venas Seagalas.1976 m. gimė dainininkas, kompozito-rius, prodiuseris Linas Adomaitis.2010 m. per lėktuvo katastrofą Smo-lenske žuvo Lenkijos prezidentas Le-chas Kaczyńskis ir kiti su juo skridę aukšti Lenkijos asmenys.

avinas (03 21–04 20). Naujo ciklo pradžia. Leiskite sau šiek tiek pa-

pramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Pa-sistenkite atrasti laiko dvasiniam tobulė-jimui.

JauTis (04 21–05 20). Būsite neį-prastos nuotaikos, iš naujo perver-

tinsite savo pažiūras ir vertybes. Galite susižavėti ar net įsimylėti kitą žmogų, bet pasistenkite neįskaudinti seno draugo.

Dvyniai (05 21–06 21). Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus

planus ir juos įgyvendinti. Galbūt jums bus pasiūlytas naujas darbas ar galimy-bė palypėti karjeros laipteliu. Tikėkite sa-vo jėgomis – beveik viskas jums bus pa-siekiama ir įmanoma.

vėžys (06 22–07 22). Bus sunku su-sikaupti, gali kilti netinkamų, klaidi-

nančių minčių. Tai sunkus ir emociona-lus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis.

liūTas (07 23–08 23). Būsite sva-jingas, sieksite atitrūkti nuo savo

darbų ir rūpesčių. Bet svajodamas nepa-mirškite realių įsipareigojimų. Palanki diena dirbti komandinį darbą.

Mergelė (08 24–09 23). Koks nors netikėtas įvykis gali visiškai

pakeisti jūsų požiūrį į vertybes. Tinka-mas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus.

svarsTyklės (09 24–10 23). Su-sidursite su žmogumi, kurio planai

nesiderins su jūsų idėjomis. Bandysite kovoti ir priešintis to žmogaus veiks-mams. Stabtelėkite ir pamąstykite – spau-dimas šiandien nepadės.

skorpionas (10 24–11 22). Galimi emocijų protrūkiai, ypač bendrau-

jant su jaunesniais žmonėmis. Psicholo-ginis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku to nesuvoksite, iškils nemažai nenumatytų situacijų.

Šaulys (11 23–12 21). Esate įsitem-pęs ir šiek tiek irzlus, o tai gali tapti

nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Todėl daugiau laiko praleiskite vienu-moje ir venkite konfliktų.

ožiaragis (12 22–01 20). Teigia-mai vertinsite savo padėtį. Bus ma-

lonu padėti aplinkiniams. Nesidrovėkite savo minčių bei darbų.

vanDenis (01 21–02 19). Galite len-gvai suklysti, nes būsite kupinas

nerealių svajonių. Dėl to gali nukentėti artimi žmonės. Savo fantazijas išliekite rašydamas, piešdamas ar kitaip kurda-mas. Jokiu būdu nereikalaukite iš arti-mųjų, kad jie įgyvendintų jūsų vaizduo-tės reginius.

žuvys (02 20–03 20). Seksis ieško-ti savo idealo ir siekti svajonės. Sė-

kmingas bendradarbiavimas turės tei-giamos įtakos jūsų karjerai, galite pasira-šyti svarbią sutartį, užmegzti kontaktus su verslo partneriais.

orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

Mir ti na la vi na

Pa kis ta ne, Kaš my ro re gio ne snie go la vi na pra žu dė ma žiau siai 100 pa­kis ta nie čių ka rių. Pa sak tar ny bų, la­vi na už griu vo ka riuo me nės šta bo būs ti nę. Kaip sa kė ka riuo me nės at­sto vas ge ne ro las ma jo ras At ha ras Ab ba sas, ba zė je bu vo dis lo kuo ta 117 ka rių. Mu sul mo nų gy ve na mas Kaš­my ras yra In di jos ir Pa kis ta no prie­šiš ku mo ži di nys – dėl jo ki lo du iš tri­jų ka rų tarp šių vals ty bių. Tie sa, anot ka ro spe cia lis tų, at šiau rus kli ma tas ir daž nos la vi nos nu si ne ša dau giau ka rių gy vy bių ne gu ka ri niai su si rė­mi mai.

„Reu ters“, BNS inf., AFP nuo tr.

rytoj

poryt

0 +3+8 –2

0 +4+9 –1

0 +4+4 +5

4

4

3

įvairenybės

Šven ti nį Ve ly kų sek ma die nį paaiš kė jo, kas ta po „Cho rų ka­rų“ nu ga lė to jais. Mu zi ki nia me pro jek te dau giau sia žiū ro vų sim­pa ti jų pel nė Kau no ra jo no dai ni­nin kai.

Už Kau no ra jo no cho rą bal sa vo per 38 tūkst., už ant ro je vie to je li ku sį Vil niaus „Kaš to ni nį“ cho rą – dau giau kaip 22 tūkst. žiū ro vų. Kau nie čiai pro jek tą lai mė jo tre čią kar tą iš ei lės.

Pas kel bus lai mė to ją, cho ris­tai ne ga lė jo su lai ky ti emo ci jų ir džiaugs mo aša rų.

„Ma no šir dis da bar jau čia di­

džiu lę mei lę sa vo vai kams, – brauk da mas aša ras sa kė „Bo žo lė“ cho ro ge ne ro las Alek sand ras Iva­naus kas­Fa ra. – Nė kar to ne sua­be jo jau pa si rink tais žmo nė mis. Jų ne rei kė jo stum ti, spaus ti ar rei ka­lau ti.“

Nors anks čiau bu vo skelb ta, kad „Cho rų ka rų“ fi na lą ves Jur gi­ta Jur ku tė ir Vy tau tas Šap ra naus­kas, ta čiau sek ma die nį mu zi ki­niam pro jek tui di ri ga vo J.Jur ku tė ir Min dau gas Sta siu lis. Ko dėl V.Šap­ra naus kas ne pa si ro dė ete ry je – neaiš ku.

KD inf.

A.Ry ba ko prognozėsug nė ka ra liū nai tėu.karaliunaite@diena.lt

Šeš ta die nio va ka rą lėk tu vu iš Ry­gos į Vil nių at vy ko 2009 m. „Eu­ro vi zi jos“ dai nų kon kur so nu ga lė­to jas Alek sand ras Ry ba kas. 25­erių vai ki nas į Lie tu vą at ke lia vo vie nas. „Me ni nin kai yra la bai vie ni ši, aš – ne išim tis“, – pri si pa ži no „Fai ry­ta le“ dai nos au to rius, už ka ria vęs dau ge lio Eu ro pos mer gi nų šir dis.

Kla si ki nę mu zi ką stu di juo jan tis Nor ve gi jo je gy ve nan tis bal ta ru­sis at vi ra vo, kad, praė jus tre jiems me tams po per ga lės „Eu ro vi zi jo­je“, šlo vės spin du liuo se ne be si­mau do. At li kė jas dir ba su ne di de­liais pro jek tais, kad ir to liau ga lė tų įgy ven din ti sa vo pla nus mu zi ki­nia me pa sau ly je. A.Ry ba kas šiuo me tu ger bė jus džiu gi na kon cer­tuo da mas Skan di na vi jos ša ly se, sla viš ko je Eu ro pos da ly je. Žur­

na lis tams pa klau sus, kaip sve čias ver ti na šių me tų Lie tu vos at sto vo „Eu ro vi zi jo je“ Do na to Mont vy­do dai ną, A.Ry ba kas ne sla pu ka vo: „Dai na nė ra ori gi na li, bet nie ka da ne ga li ži no ti, kaip jai pa si seks „Eu­ro vi zi jo je“. Vo kie ti jos at sto vės Le­nos dai na „Sa tel li te“ 2010 m. man ir gi ne pa si ro dė ori gi na li, bet mer­gi na lai mė jo.“

Vai ki nas pra na ša vo, kad per ga­lę šių me tų tarp tau ti nia me dai­nų kon kur se ga li nu skin ti Ru si jos se no lių gru pė „Bu ra novs kiye Ba­bush ki“. „Ma nau, kad pa gy ros tu­ri ati tek ti ne tik dai nos kū rė jams ir pa čioms at li kė joms, bet ir pro diu­se riams. Jų kon cep ci ja la bai stip ri. Ma nau, kad jiems ga li ati tek ti auk­sas“, – pro gno za vo A.Ry ba kas.

Sekmadienio va ka re A.Ry ba ko lau kė pa si ro dy mas LNK te le vi zi­jos pro jek to „Lie tu vos bal sas“ fi­na le.

Kau no ra jo nas – dai nin giau sias

Atėnai +14Berlynas +16Brazilija +26Briuselis +12Dublinas +11Kairas +27Keiptaunas +22Kopenhaga +10

Londonas +13Madridas +20Maskva +4Minskas +6Niujorkas +13Oslas +7Paryžius +14Pekinas +18

Praha +13Ryga +9Roma +17Sidnėjus +19Talinas +8Tel Avivas +25Tokijas +17Varšuva +11

Saulė teka 6.28Saulė leidžiasi 20.13Dienos ilgumas 13.45Mėnulis (pilnatis) teka 1.32Mėnulis leidžiasi 8.14

101­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 265 dienos.Saulė Avino ženkle.

vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

+8

+9

Vilnius+7

Alytus+7

Kaunas+8

Utena+6

Panevėžys

+7ŠiauliaiTelšiai

+7

Klaipėda+9

Vėjas2–10 m/s

šiandien, balandžio 10 d.Orai Lietuvoje orai po truputį šils, bus sau-sa. Šiandien bus gana vėjuota, oras sušils iki 6–9 laipsnių. Trečiadienį bus dar šilčiau: naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną bus 8–11 laipsnių šilumos.

+7

Agna, Apolonijus, Karijotas, Margarita, Matilda, Mintautas.

pri zas: �� nu�ga�lė�to�jui�Kau�no�ra�jo�no�„Bo�žo�lė“�cho�rui�ati�te�ko�25�tūkst.�li�tų.�������������������������������������������To�mo�Ur�be�lio�nio�(BFL)�nuo�tr.