2012-11-06_128_zinios
TRANSCRIPT
Valstybės įmonė Seimo leidykla „Valstybės žinios“Oficialus leidinys2012 m. lapkričio 6 d. Nr. 128
ISSN 1392-4559, ISSN 1684-6552 (ONLINE)
Kaina 6,30 Lt
128T U R I N Y S
V skyrius. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMAI6418. Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2011 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui (2012 10 31 Nr. 1312) 36419. Nutarimas dėl viešosios įstaigos cpo Lt įsteigimo ir valstybės turto investavimo (2012 10 31 Nr. 1306) 36420. Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1333 „Dėl viešųjų pirkimų vykdymo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniu katalogu“ pakeitimo (2012 10 31 Nr. 1307) 46421. Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo“ pakeitimo (2012 10 31 Nr. 1308) 46422. Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2013 metų lėšų sąmatos patvirtinimo“ projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui (2012 10 31 Nr. 1309) 46423. Nutarimas dėl valstybės perskolinamų paskolų valstybės investicijų projektams, bendrai finansuojamiems su Europos Sąjungos fondų lėšomis, finansuoti suteikimo (2012 10 31 Nr. 1310) 56424. Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 787 „Dėl Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 31 Nr. 1311) 5
VIII skyrius. MINISTRŲ, VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGŲ, KITŲ VALSTYBĖS VALDYMO INSTITUCIJŲ VADOVŲ NORMINIAI TEISĖS AKTAI
6425. Ūkio ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 4-507 „Dėl Valstybės planuojamų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) valstybės projektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 30 Nr. 4-1048) 106426. Ūkio ministro įsakymas dėl valstybės planuojamų turizmo projektų sąrašo patvirtinimo (2012 10 31 Nr. 4-1051) 106427. Aplinkos ministro ir ūkio ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. D1-17/4-4 „Dėl veiklos vykdytojų, kurie valdo ir (ar) naudoja Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetančius įrenginius, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos, apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos nustatymo“ pakeitimo (2012 10 30 Nr. D1-884/4-1049) 126428. Aplinkos ministro ir susisiekimo ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-514/3-411 „Dėl aviacijos veiklos rūšių įtraukimo į Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų sistemą reikalavimų nustatymo“ pakeitimo (2012 10 31 Nr. D1-886/3-707) 136429. Susisiekimo ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 3-433 „Dėl pašto ženklų, pašto blokų leidybos plano 2013 metams patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 29 Nr. 3-696) 146430. teisingumo ministro įsakymas dėl teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 31 Nr. 1R-274) 156431. Švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2333 „Dėl praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 29 Nr. V-1512) 166432. Švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentų blankų išdavimo (2012 10 30 Nr. V-1513) 246433. Kultūros ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. ĮV-578 „Dėl Lietuvos kultūros ir meno tarybos sudėties patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 25 Nr. ĮV-716) 25
2012 m. lapkričio 6 d.
2
6434. Vidaus reikalų ministro įsakymas dėl papildomo finansavimo skyrimo projektui, finansuojamam pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę Vp3-1.1-VRm-01-R „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 1V-521 „Dėl finansavimo skyrimo projektui, finansuojamam pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę Vp3-1.1-VRm-01-R „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ pakeitimo (2012 10 30 Nr. 1V-771) 256435. Vidaus reikalų ministro įsakymas dėl finansavimo skyrimo projektui, finansuojamam pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę Vp3-1.1-VRm-02-R „probleminių teritorijų plėtra“ (2012 10 30 Nr. 1V-772) 266436. Vidaus reikalų ministro įsakymas dėl Valstybės projektų, finansuotinų pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę Vp1-4.1-VRm-08-V „Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimas ir partnerystė“, sąrašo Nr. 01 patvirtinimo (2012 10 31 Nr. 1V-773) 266437. Vidaus reikalų ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 1V-535 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, finansuojamiems pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę Vp1-4.2-VRm-04-R „teritorijų planavimas“ pakeitimo (2012 10 31 Nr. 1V-774) 356438. Finansų ministro įsakymas dėl finansų ministro 2007 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 1K-289 „Dėl Finansų ministerijos informacinių sistemų duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 29 Nr. 1K-362) 356439. Finansų ministro įsakymas dėl finansų ministro 2002 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 225 „Dėl Valstybės įmonės turto banko atsiskaitymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 31 Nr. 1K-363) 366440. Finansų ministro įsakymas dėl finansų ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 31 Nr. 1K-364) 376441. Finansų ministro įsakymas dėl finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 31 Nr. 1K-365) 376442. Žemės ūkio ministro įsakymas dėl žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-275 „Dėl Rekomendacijų dėl vietos projektų, pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, ir dėl projektų, pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“, teikimo komisijos sudarymo“ pakeitimo (2012 11 02 Nr. 3D-836) 386443. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas dėl Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo (2012 10 29 Nr. 1-211) 386444. muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymas dėl muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 1B-351 „Dėl muitinės įstaigų klasifikatoriaus patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 30 Nr. 1B-831) 1096445. Lietuvos kariuomenės vado įsakymas dėl Lietuvos kariuomenės vado 2012 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. V-200 „Dėl Administracinio teisės pažeidimo protokolo formos pildymo taisyklių ir administracinio teisės pažeidimo protokolo formos patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 29 Nr. V-1242) 1096446. civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymas dėl orlaivių techninės priežiūros technikų / inžinierių licencijavimo taisyklių pakeitimo (2012 10 30 Nr. 4R-267) 1116447. civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymas dėl pažymėjimų asmenims, atsakingiems už praktinį skrydžių vadovų mokymą, išdavimo taisyklių patvirtinimo (2012 10 31 Nr. 4R-268) 1116448. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. V-255 „Dėl Kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 24 Nr. VA-96) 1146449. Lietuvos darbo biržos direktoriaus įsakymas dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. V-377 „Dėl profesinio mokymo teikėjų, kurie teikia profesinio mokymo paslaugas bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbuotojams pagal formaliojo profesinio mokymo programas, sąrašo patvirtinimo“ papildymo (2012 10 31 Nr. V-546) 1156450. Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymas dėl Vežėjų prašymų tarpininkauti gaunant daugkartines vizas pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo (2012 10 31 Nr. 2B-411) 1156451. Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus įsakymas dėl vykdomos studijų programos akreditavimo (2012 10 31 Nr. SV6-51) 1166452. Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus įsakymas dėl vykdomų studijų programų akreditavimo (2012 10 31 Nr. SV6-52) 1176453. Likviduojamos Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybos Likvidacinės komisijos pirmininko įsakymas dėl socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo programų tvirtinimo (2012 10 29 Nr. V(4)-81) 1176454. Likviduojamos Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybos Likvidacinės komisijos pirmininko įsakymas dėl socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programų tvirtinimo (2012 10 30 Nr. V(4)-84) 118
Valstybės žinios nr. 128
3
6418–6419
V skyrius. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMAILIEtuVoS RESpuBLIKoS VyRIAuSyBėS
N u t A R I m A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO 2011 METŲ KONSOLIDUOTŲJŲ ATASKAITŲ RINKINIO PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI
2012 m. spalio 31 d. Nr. 1312 Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo (Žin., 2001, Nr. 91-3190; 2008, Nr. 137-5378; 2010, Nr. 81-4226; 2011, Nr. 52-2519) 15 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :
1. pritarti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2011 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniui, susidedančiam iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2011 metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2011 metų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2011 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui.
2. Įgalioti socialinės apsaugos ir darbo ministrą Donatą Jankauską, o jam negalint dalyvauti – socialinės apsaugos ir darbo viceministrą Audrių Bitiną atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytą nutarimo projektą Lietuvos Respublikos Seime.mINIStRAS pIRmININKAS ANDRIuS KuBILIuSSocIALINėS ApSAuGoS IR DARBo mINIStRAS DoNAtAS JANKAuSKAS
_________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS VyRIAuSyBėSN u t A R I m A S
DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS CPO LT ĮSTEIGIMO IR VALSTYBĖS TURTO INVESTAVIMO2012 m. spalio 31 d. Nr. 1306
VilniusVadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752; 2007, Nr. 17-631)
4 straipsnio 5 dalimi ir 13 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412; 2003, Nr. 57-2534; 2006, Nr. 87-3397; 2008, Nr. 19-673; 2009, Nr. 93-3967) 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 5, 6, 7 ir 9 punktais ir įgyvendindama Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 758 (Žin., 2007, Nr. 80-3275; 2009, Nr. 132-5743), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d.
6418
6419
6455. Generalinio prokuroro įsakymas dėl Rekomendacijų dėl prokurorų specializacijos baudžiamajame procese ir ikiteisminių tyrimų paskirstymo prokurorams patvirtinimo (2012 10 30 Nr. I-318) 1186456. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus įsakymas dėl saugiųjų dokumentų blankų naudojimo, išduodant licencijas, licencijų papildomą lapą, licencijų pirmą priedą, licencijų pirmo priedo papildomą lapą, licencijų antrą priedą, licencijų antro priedo papildomą lapą, licencijų trečią priedą, licencijų trečio priedo papildomą lapą, jas papildant, patikslinant ir išduodant licencijų dublikatus (2012 09 28 Nr. t1-277) 1226457. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus įsakymas dėl Informacijos apie įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų, užsienio juridinių asmenų atstovybių Lietuvos Respublikoje importuotus alkoholio produktus (išskyrus žemės ūkio kilmės etilo alkoholį) teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo (2012 10 30 Nr. t1-307) 124
IX skyrius. KOLEGIALIŲ INSTITUCIJŲ NORMINIAI TEISĖS AKTAI6458. Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimas dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo kultūros paveldo objektų išsaugojimui ir pritaikymui (2012 09 28 Nr. S-1(6.2.-175) 1256459. Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo (2012 10 23 Nr. 03-225) 1276460. Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo (2012 10 23 Nr. 03-226) 1336461. Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo (2012 10 23 Nr. 03-227) 1386462. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų (2012 11 04 Nr. Sp-321) 144
2012 m. lapkričio 6 d.
4
6419–6422
nutarimo Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ (Žin., 2007, Nr. 103-4218; 2009, Nr. 147-6580) 2.2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :
1. Įsteigti viešąją įstaigą cpo Lt.2. pavesti Ūkio ministerijai:2.1. atstovauti valstybei, kaip viešosios įstaigos cpo Lt steigėjai;2.2. įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos cpo Lt savininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas. 3. Nustatyti, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis finansinis turtas – 1 000 litų (vienas tūkstantis litų) iš Ūkio
ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų kaip valstybės įnašas perduodamas steigiamai viešajai įstaigai cpo Lt.mINIStRAS pIRmININKAS ANDRIuS KuBILIuSŪKIo mINIStRAS RImANtAS ŽyLIuS
_____________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS VyRIAuSyBėSN u t A R I m A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2009 M. SPALIO 14 D. NUTARIMO NR. 1333 „DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMO NAUDOJANTIS CENTRINĖS PERKANčIOSIOS ORGANIzACIJOS ELEKTRONINIU KATALOGU“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 31 d. Nr. 1307 Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :1. pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1333 „Dėl viešųjų pirkimų vykdymo naudojantis
centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniu katalogu“ (Žin., 2009, Nr. 127-5497) ir išdėstyti 1.1 punktą taip:„1.1. užtikrinti, kad prekių, paslaugų ir darbų viešieji pirkimai būtų vykdomi naudojantis viešosios įstaigos cpo Lt,
atliekančios centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas (toliau – cpo), elektroniniu katalogu cpo.lt™ (toliau – elektroninis katalogas), kai elektroniniame kataloge siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali jų atlikti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama lėšas;“.
2. Šis nutarimas įsigalioja 2013 m. sausio 1 dieną.mINIStRAS pIRmININKAS ANDRIuS KuBILIuSŪKIo mINIStRAS RImANtAS ŽyLIuS
_____________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS VyRIAuSyBėSN u t A R I m A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 M. SAUSIO 19 D. NUTARIMO NR. 50 „DĖL CENTRALIzUOTŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMO“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 31 d. Nr. 1308 Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :1. pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 50 „Dėl centralizuotų viešųjų pirkimų
vykdymo“ (Žin., 2007, Nr. 9-357; 2008, Nr. 104-3996) ir išdėstyti 2 punktą taip: „2. Suteikti teisę atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas viešajai įstaigai cpo Lt.“2. Šis nutarimas įsigalioja 2013 m. sausio 1 dieną.
mINIStRAS pIRmININKAS ANDRIuS KuBILIuSŪKIo mINIStRAS RImANtAS ŽyLIuS
_____________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS VyRIAuSyBėSN u t A R I m A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL GARANTINIO FONDO 2013 METŲ LĖŠŲ SĄMATOS PATVIRTINIMO“ PROJEKTO PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI
2012 m. spalio 31 d. Nr. 1309 Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 82-2478; 2012, Nr. 78-4017) 9 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :
6422
6421
6420
Valstybės žinios nr. 128
5
6422–6424
1. pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2013 metų lėšų sąmatos patvirtinimo“ projektui ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Seimui.
2. Įgalioti ūkio ministrą Rimantą Žylių, o jam negalint dalyvauti – ūkio viceministrą Giedrių Kadziauską atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytą nutarimo projektą Lietuvos Respublikos Seime.mINIStRAS pIRmININKAS ANDRIuS KuBILIuSŪKIo mINIStRAS RImANtAS ŽyLIuS
_____________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS VyRIAuSyBėSN u t A R I m A S
DĖL VALSTYBĖS PERSKOLINAMŲ PASKOLŲ VALSTYBĖS INVESTICIJŲ PROJEKTAMS, BENDRAI FINANSUOJAMIEMS SU EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ LĖŠOMIS, FINANSUOTI SUTEIKIMO
2012 m. spalio 31 d. Nr. 1310 Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419) 3 straipsnio 11 dalimi ir Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 667 (Žin., 2001, Nr. 49-1713; 2011, Nr. 105-4936), V skyriumi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :
Suteikti iš valstybės vardu pasiskolintų 1 132 000 000 (vienas milijardas vienas šimtas trisdešimt du milijonai) eurų Europos investicijų banko paskolos lėšų iki 24 metų laikotarpiui:
1. Akmenės rajono savivaldybei – iki 63 774,32 euro (šešiasdešimt trys tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt keturi eurai trisdešimt du centai) valstybės perskolinamą paskolą už Europos investicijų banko nustatytą palūkanų normą, padidintą 0,1 procentinio punkto, valstybės investicijų projektui „Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas Akmenės rajono savivaldybėje“ finansuoti.
2. Kaišiadorių rajono savivaldybei – iki 68 492,55 euro (šešiasdešimt aštuoni tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt du eurai penkiasdešimt penki centai) valstybės perskolinamą paskolą už Europos investicijų banko nustatytą palūkanų normą, padidintą 0,1 procentinio punkto, valstybės investicijų projektams „Kompleksinė paparčių kaimo infrastruktūros plėtra“, „Kaišiadorių rajono savivaldybės plėtros iki 2020 m. strateginio plano parengimas“, „Rumšiškių prieplaukos ir jos prieigos infrastruktūros sutvarkymas“, „teritorijų planavimo dokumentų parengimas Kaišiadorių rajone, II etapas“ finansuoti.
3. Vilniaus miesto savivaldybei – iki 377 799,18 euro (trys šimtai septyniasdešimt septyni tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt devyni eurai aštuoniolika centų) valstybės perskolinamą paskolą už Europos investicijų banko nustatytą palūkanų normą, padidintą 0,02 procentinio punkto, valstybės investicijų projektams „Vilniaus lopšelio-darželio „Želmenėliai“ patalpų ir įrangos atnaujinimas“, „Neįgaliųjų ir sutrikusio intelekto vaikų dienos socialinės globos centro įkūrimas“, „VšĮ „užupio meno inkubatorius“ plėtra“ finansuoti.
mINIStRAS pIRmININKAS ANDRIuS KuBILIuS
FINANSų mINIStRė INGRIDA ŠImoNytė_____________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS VyRIAuSyBėSN u t A R I m A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 M. LIEPOS 23 D. NUTARIMO NR. 787 „DĖL SANGLAUDOS SKATINIMO VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIEDO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 31 d. Nr. 1311 Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :pakeisti Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos
23 d. nutarimu Nr. 787 „Dėl Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 95-3720; 2009, Nr. 36-1388, Nr. 68-2773, Nr. 108-4532; 2010, Nr. 68-3408, Nr. 97-5031, Nr. 125-6427; 2011, Nr. 79-3871, Nr. 116-5467; 2012, Nr. 42-2050, Nr. 67-3393, Nr. 80-4170):
1. Išdėstyti III skyriaus „Europos Sąjungos fondų lėšų, skirtų regionų projektams, paskirstymas tarp veiksmų programos prioritetų asignavimų valdytojų ir regionų“ lentelę taip:
6423
6424
2012 m. lapkričio 6 d.
6
6424
Valstybės žinios nr. 128
7
6424
2012 m. lapkričio 6 d.
8
6424
2. IV skyriuje „prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonės“:
2.1. Išdėstyti VI skirsnio „Vp3-1.1-Am-02-V priemonė „Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas“ poskirsnio „Finansavimo planas“ lentelę taip:
„(litais)projektams skiriamas finansavimas Kiti projektų finansavimo šaltiniai
Iš viso ES fondų lėšos – iki
nacionalinės projektų lėšos Lietuvos
Respublikos valstybės biudžeto
lėšos
savivaldybių biudžetų lėšos – ne mažiau kaip
kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja
valsty bė, – ne mažiau kaip
kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos –
ne mažiau kaip
21766050 3841068 0 0 0 25607118“.
2.2. XIV skirsnyje „Vp3-1.4-Am-01-V priemonė „Vandens apsaugos ir valdymo priemonių nustatymas“:2.2.1. Įrašyti poskirsnio „priemonės aprašymas“ ketvirtojoje pastraipoje po žodžio „parengimas“ žodžius „ir atnaujinimas“.2.2.2. Įrašyti poskirsnio „priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai“ lentelės antrosios skilties trečiojoje eilutėje po
žodžio „parengti“ žodžius „ar atnaujinti“, ketvirtosios skilties trečiojoje eilutėje vietoj skaičiaus „4“ – skaičių „8“.2.2.3. Išdėstyti poskirsnio „Finansavimo planas“ lentelę taip:
„(litais)projektams skiriamas
finansavimas Kiti projektų finansavimo šaltiniai
Iš viso ES fondų lėšos – iki
nacionalinės projektų lėšos Lietuvos
Respublikos valstybės
biudžeto lėšos
savivaldybių biudžetų lėšos – ne mažiau kaip
kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja
valsty bė, – ne mažiau kaip
kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos –
ne mažiau kaip
21671600 3824400 0 0 0 25496000“.
2.3. Išdėstyti XV skirsnio „Vp3-1.4-Am-02-V priemonė „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“ poskirsnio „Finansavimo planas“ lentelę taip:
„(litais)projektams skiriamas
finansavimas Kiti projektų finansavimo šaltiniai
Iš viso ES fondų lėšos – iki
nacionalinės projektų lėšos Lietuvos
Res publikos valsty bės biudžeto
lėšos – iki
savivaldybių biudžetų lėšos – ne mažiau kaip
kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja
valstybė, – ne mažiau kaip
kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos –
ne mažiau kaip
233289049 41347050 0 0 0 274636099“.
2.4. Išdėstyti XVIII skirsnio „Vp3-1.4-Am-05-V „pajūrio tvarkymas“ poskirsnio „Finansavimo planas“ lentelę taip:„(litais)
projektams skiriamas finansavimas Kiti projektų finansavimo šaltiniai
Iš viso ES fondų lėšos – iki
nacionalinės projektų lėšos Lietuvos Res-
publikos valsty bės biudžeto lėšos – iki
savivaldybių biudžetų lėšos – ne mažiau kaip
kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja
valsty bė, – ne mažiau kaip
kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip
21615221 0 0 0 0 21615221“.
2.5. XIX skirsnyje „Vp3-1.4-Am-06-R priemonė „praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“:2.5.1. Įrašyti poskirsnio „priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai“ lentelės ketvirtosios skilties penktojoje eilutėje
vietoj skaičiaus „300“ skaičių „57“, šeštojoje eilutėje vietoj skaičiaus „40“ – skaičių „110“.2.5.2. Išdėstyti poskirsnį „Finansavimo planas“ taip:
„Finansavimo planaspriemonės finansavimo planas pagal šaltinius
(litais)projektams skiriamas finansavimas Kiti projektų finansavimo šaltiniai
Iš viso ES fondų lėšos – iki
nacionalinės projektų lėšos Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto lėšos
savivaldybių biudžetų lėšos – ne mažiau kaip
kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja
valstybė, – ne mažiau kaip
kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip
48568513 0 2556237 0 0 51124750
Valstybės žinios nr. 128
9
6424
ES fondų lėšos, dėl kurių kasmet turi būti pasirašytos projektų finansavimo ir administravimo sutartys, pagal regionus
(litais)Eil. Nr. Regionai 2007
metai2008 metai
2009 metai*
2010 metai*
2011 metai*
2012 metai
2013 metai Suma
Iš viso 0 0 5237975 13880438 7064115 13084361 9301624 485685131. Alytaus 0 0 0 1832171 0 935950 0 27681212. Kauno 0 0 0 7727119 470988 1846061 640000 106841683. Klaipėdos 0 0 0 0 0 496649 0 4966494. marijampolės 0 0 938805 0 218077 770057 0 19269395. panevėžio 0 0 0 1558292 0 1401666 0 29599586. Šiaulių 0 0 920904 750582 163437 4180087 712168 67271787. tauragės 0 0 886992 386681 3779068 423076 0 54758178. telšių 0 0 243219 0 0 344546 0 5877659. utenos 0 0 0 157043 0 933587 0 109063010. Vilniaus 0 0 2248055 1468550 2432545 1752682 7949456 15851288
*Nurodyta projektų finansavimo ir administravimo sutartyse numatyta ES fondų lėšų suma.
ES fondų lėšos, dėl kurių kasmet turi būti pateiktos išlaidų deklaracijos Europos Komisijai, pagal regionus
(litais)Eil. Nr. Regionai 2007
metai2008 metai
2009 metai
2010 metai*
2011 metai*
2012 metai
2013 metai
2014 metai Suma
Iš viso 0 0 0 2750004 5759229 13535730 13352818 13170732 485685131. Alytaus 0 0 0 130718 972773 576921 596422 491287 27681212. Kauno 0 0 0 67958 1294835 5656492 2217866 1447017 106841683. Klaipėdos 0 0 0 0 0 0 185837 310812 4966494. marijampolės 0 0 0 144374 976728 165544 250329 389964 19269395. panevėžio 0 0 0 0 64993 836239 1058726 1000000 29599586. Šiaulių 0 0 0 746140 475896 1432219 2480182 1592741 67271787. tauragės 0 0 0 1021482 688060 1483075 1260635 1022565 54758178. telšių 0 0 0 214549 0 15584 154189 203443 5877659. utenos 0 0 0 122861 114260 98526 247036 507947 109063010. Vilniaus 0 0 0 301922 1171684 3271130 4901596 6204956 15851288
*Nurodyta faktiškai panaudota ES fondų lėšų suma.“
2.6. XX skirsnyje „Vp3-1.4-Am-07-V priemonė „Aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimas“:2.6.1. Įrašyti poskirsnio „priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai“ lentelės ketvirtosios skilties antrojoje eilutėje
vietoj skaičiaus „72“ skaičių „73“, penktojoje eilutėje vietoj skaičiaus „68“ – skaičių „69“.2.6.2. Išdėstyti poskirsnio „Finansavimo planas“ lentelę taip:
„(litais)projektams skiriamas finansavimas Kiti projektų finansavimo šaltiniai
Iš viso ES fondų lėšos – iki
nacionalinės projektų lėšos Lietuvos Res publikos
valsty bės biudžeto lėšos – iki
savivaldybių biudžetų lėšos – ne mažiau kaip
kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja
valstybė, – ne mažiau kaip
kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos –
ne mažiau kaip89462397 15787482 0 0 0 105249879“.
2.7. XXI skirsnyje „Vp3-1.4-Am-08-V priemonė „Visuomenės informavimo apie aplinką sistemos sukūrimas ir plėtra“:
2.7.1. Įrašyti poskirsnio „priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai“ lentelės ketvirtosios skilties trečiojoje eilutėje vietoj skaičiaus „3“ skaičių „6“.
2.7.2. Išdėstyti poskirsnio „Finansavimo planas“ lentelę taip: „(litais)
projektams skiriamas finansavimas Kiti projektų finansavimo šaltiniai
Iš viso ES fondų lėšos – iki
nacionalinės projektų lėšos Lietuvos
Res publikos valsty bės biudžeto
lėšos – iki
savivaldybių biudžetų lėšos – ne mažiau kaip
kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja
valsty bė, – ne mažiau kaip
kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip
19000000 0 0 0 0 19000000“.
mINIStRAS pIRmININKAS ANDRIuS KuBILIuS
FINANSų mINIStRė INGRIDA ŠImoNytė__________________
2012 m. lapkričio 6 d.
10
6425–6426
VIII skyrius. MINISTRŲ, VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGŲ,KITŲ VALSTYBĖS VALDYMO INSTITUCIJŲ VADOVŲ
NORMINIAI TEISĖS AKTAILIEtuVoS RESpuBLIKoS ŪKIo mINIStRo
Į S A K y m A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO 2012 M. GEGUŽĖS 29 D. ĮSAKYMO NR. 4-507 „DĖL VALSTYBĖS PLANUOJAMŲ INTEGRUOTŲ MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRŲ (SLĖNIŲ) VALSTYBĖS PROJEKTŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 30 d. Nr. 4-1048Vilnius
p a k e i č i u Valstybės planuojamų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) projektų, siūlomų finansuoti pagal 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ Vp2-1.4-Ūm-04-V priemonę „Inogeb Lt-2“, sąrašą Nr. 03, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 4-507 „Dėl valstybės planuojamų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) valstybės projektų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 62-3143, Nr. 104-5290), ir išdėstau 2 punktą taip:
„2. MTP „Technopolis“ MTEP infrastruktūros sukūrimo, įgyvendinant slėnio „Santaka“ programą (Technopolis 2)
Viešoji įstaiga „Technopolis“
Projekto tikslas – sukurti MTP „Technopolis“ MTEP infrastruktūrą ir taip įgyvendinti slėnio „Santaka“ programą.Siektini rezultatai: rekonstruoti gamybos ir pramonės paskirties pastatą (apie 2300 kv. m.) ir pritaikyti jį eksperimentinei gamybai vystyti. Aprūpinti pastatą kompiuterine, programine ir kita įranga, įrengti inžinerinę infrastruktūrą.
13 749 633 10 831 634 0 2 917 999 2013 36 2013-05-31“
ŪKIo mINIStRAS RImANtAS ŽyLIuS__________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS ŪKIo mINIStRoĮ S A K y m A S
DĖL VALSTYBĖS PLANUOJAMŲ TURIzMO PROJEKTŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO
2012 m. spalio 31 d. Nr. 4-1051Vilnius
Vadovaudamasis Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (Žin., 2008, Nr. 95-3720), projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132; 2009, Nr. 131-5682), 6, 8 ir 9 punktais, Nacionaline turizmo plėtros 2010–2013 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 944 (Žin., 2007, Nr. 97-3939; 2010, Nr. 88-4636), Vp3-1.3-Ūm-04-V priemonės „turizmo informacinių paslaugų ir infrastruktūros plėtra ir turizmo rinkodaros skatinimas“ valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 4-519 (Žin., 2011, Nr. 96-4534), 10 punktu:
1. t v i r t i n u pridedamą Valstybės planuojamų turizmo projektų, siūlomų finansuoti pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ Vp3-1.3-Ūm-04-V priemonę „turizmo informacinių paslaugų ir infrastruktūros plėtra ir turizmo rinkodaros skatinimas“, sąrašą Nr. 10 (toliau – sąrašas).
2. p a v e d u viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai (toliau – LVpA) per 15 darbo dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo informuoti į sąrašą įtrauktus pareiškėjus, kad paraiška dėl projekto finansavimo iš 2007–2013 metų Europos Sąjungos paramos lėšų turi būti pateikta iki sąraše nustatyto paraiškos pateikimo LVpA termino pabaigos.
ŪKIo mINIStRAS RImANtAS ŽyLIuS___________________
6426
6425
Valstybės žinios nr. 128
11
6426
2012 m. lapkričio 6 d.
12
6427
LIEtuVoS RESpuBLIKoS ApLINKoS mINIStRoIR LIEtuVoS RESpuBLIKoS ŪKIo mINIStRo
Į S A K y m A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO 2010 M. SAUSIO 11 D. ĮSAKYMO NR. D1-17/4-4 „DĖL VEIKLOS VYKDYTOJŲ, KURIE VALDO IR (AR) NAUDOJA LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE ESANčIUS ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANčIAS DUJAS IŠMETANčIUS ĮRENGINIUS, ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANčIŲ DUJŲ IŠMETIMO STEBĖSENOS, APSKAITOS IR ATASKAITŲ TEIKIMO TVARKOS NUSTATYMO“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 30 d. Nr. D1-884/4-1049Vilnius
p a k e i č i a m e Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. D1-17/4-4 „Dėl veiklos vykdytojų, kurie valdo ir (ar) naudoja Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetančius įrenginius, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos, apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos nustatymo“ (Žin., 2010, Nr. 5-201) ir išdėstome jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRASLIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMASDĖL VEIKLOS VYKDYTOJŲ, KURIE VALDO IR (AR) NAUDOJA LIETUVOS RESPUBLIKOS
TERITORIJOJE ESANčIUS ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANčIAS DUJAS IŠMETANčIUS ĮRENGINIUS, ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANčIŲ DUJŲ IŠMETIMO STEBĖSENOS, APSKAITOS IR ATASKAITŲ
TEIKIMO TVARKOS NUSTATYMOVadovaudamiesi Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 87-3662)
5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą“ (Žin., 2009, Nr. 135-5884) 2.1 punktu ir įgyvendindami 2003 m. spalio 13 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios tarybos direktyvą 96/61/EB (oL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 631), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2009/29/EB (toliau – Direktyva) (oL 2009 L 140, p. 63), bei 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos parlamento ir tarybos direktyvą 2003/87/EB (oL 2012 L 181, p. 30) (toliau – Reglamentas) nuostatas:
1. N u s t a t o m e, kad:1.1. veiklos vykdytojai, išskyrus orlaivių naudotojus, kurie valdo ir (ar) naudoja Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius
šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetančius įrenginius (toliau – Įrenginiai) ir vykdo veiklą pagal Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą (toliau – Veiklos vykdytojai):
1.1.1. per 2 mėnesius nuo šio įsakymo paskelbimo oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“ parengia Šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos planus (toliau – planas) ir teikia juos tvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams (toliau – RAAD);
1.1.2. vadovaudamiesi Reglamento nuostatomis, atlieka šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėseną, vykdo apskaitą ir nuo 2014 m. kiekvienais metais iki kovo 31 d. teikia RAAD raštu ir elektroniniu paštu nepriklausomo vertintojo patikrintas praėjusių kalendorinių metų Šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ataskaitas (toliau – Ataskaita);
1.1.3. šio įsakymo 1.1.1 ir 1.1.2 punktuose nurodytas Ataskaitas ir planus rengia pagal Europos Komisijos parengtas elektronines formas bei instrukcijas, kurios yra pateiktos Europos Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/clima/policies/ets/monitoring/documentation_en.htm;
1.1.4. nedelsdami raštu informuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją apie Reglamento 47 straipsnyje nurodytų išimčių dėl mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančių Įrenginių reikalavimų taikymo;
1.1.5. vykdo kitas Reglamente Veiklos vykdytojams nurodytas funkcijas.2. p a v e d a m e:2.1. RAAD:2.1.1. vykdyti Reglamente nurodytos kompetentingos institucijos funkcijas, susijusias su Veiklos vykdytojams nustatytų
funkcijų vykdymo kontrole, išskyrus šio įsakymo 2.3 punkte nurodytų ataskaitų teikimą Europos Komisijai;2.1.2. skelbti viešai savo interneto svetainėje Veiklos vykdytojų pagal šio įsakymo 1.1.2 punktą elektroniniu paštu pateiktas
Ataskaitas;2.1.3. per 10 darbo dienų nuo sprendimo apie Veiklos vykdytojams leistas taikyti Reglamento prieduose nurodytas
priemones ir (ar) metodus priėmimo raštu informuoti apie tai Aplinkos apsaugos agentūrą.
6427
Valstybės žinios nr. 128
13
6427–6428
2.2. Aplinkos apsaugos agentūrai metodiškai vadovauti RAAD šiltnamio efektą sukeliančių dujų valstybinės kontrolės srityje;
2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriui, vadovaujantis Europos Komisijos patvirtintais Direktyvos 21 straipsnyje nurodytų ataskaitų teikimo reikalavimais, kiekvienais metais rengti ir iki birželio 30 d. teikti Europos Komisijai šias ataskaitas;
2.4. RAAD, Aplinkos apsaugos agentūrai, Nacionaliniam akreditacijos biurui prie Ūkio ministerijos ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pareikalavus teikti raštu informaciją ir duomenis, reikalingus šio įsakymo 2.3 punkte nurodytai ataskaitai rengti.
3. N u s t a t o m e , kad šis įsakymas, išskyrus jo 1.1.1 punktą, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.“
ApLINKoS mINIStRAS GEDImINAS KAzLAuSKAS
ŪKIo mINIStRAS RImANtAS ŽyLIuS
SuDERINtA SuDERINtALietuvos Respublikos energetikos ministerijos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos2012-09-14 raštu Nr. (8.2-10)-3-3462 2012-09-24 raštu Nr. 2D-5020 (12.51)
___________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS ApLINKoS mINIStRoIR LIEtuVoS RESpuBLIKoS SuSISIEKImo mINIStRo
Į S A K y m A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2009 M. RUGSĖJO 4 D. ĮSAKYMO NR. D1-514/3-411 „DĖL AVIACIJOS VEIKLOS RŪŠIŲ ĮTRAUKIMO Į EUROPOS SĄJUNGOS ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANčIŲ DUJŲ APYVARTINIŲ TARŠOS LEIDIMŲ SISTEMĄ REIKALAVIMŲ NUSTATYMO“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 31 d. Nr. D1-886/3-707Vilnius
p a k e i č i a m e Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. D1-514/3-411 „Dėl aviacijos veiklos rūšių įtraukimo į Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų sistemą reikalavimų nustatymo“ (Žin., 2009, Nr. 108-4568) ir išdėstome jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRASLIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMASDĖL AVIACIJOS VEIKLOS RŪŠIŲ ĮTRAUKIMO Į EUROPOS SĄJUNGOS ŠILTNAMIO EFEKTĄ
SUKELIANčIŲ DUJŲ APYVARTINIŲ TARŠOS LEIDIMŲ SISTEMĄ REIKALAVIMŲ NUSTATYMOVadovaudamiesi Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 87-3662; 2010,
Nr. 145-7427) 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą“ (Žin., 2009, Nr. 135-5884) 3.1 punktu, įgyvendindami 2008 m. lapkričio 19 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2008/101/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB, kad į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą Bendrijoje būtų įtrauktos aviacijos veiklos rūšys (oL 2009 L 8, p. 3) (toliau – Direktyva 2008/101/EB), bei 2012 m birželio 21 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos parlamento ir tarybos direktyvą 2003/87/EB (oL 2012 L 181, p. 30) (toliau – Reglamentas) nuostatas:
1. N u s t a t o m e, kad:1.1. per du mėnesius nuo šio įsakymo paskelbimo oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“, orlaivio naudotojas, kuris vykdo
aviacijos veiklą pagal Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 1 priede nurodytą veiklų sąrašą, atlieka skrydžius iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje esančio aerodromo ir (ar) atvyksta į tokį aerodromą iš valstybės ne Europos Sąjungos valstybės narės, privalo pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai (kopiją civilinės aviacijos administracijai) išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir tonkilometrių apskaitos planus (toliau – planas);
1.2. šio įsakymo 1.1 punkto reikalavimai netaikomi orlaivio naudotojui, kurio skrydžiai atitinka išvardytas išimtis, pateiktas 2009 m. birželio 8 d. Komisijos sprendime 2009/450/EB dėl išsamaus Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytų aviacijos veiklos rūšių išaiškinimo (oL 2009 L 149, p. 69);
1.3. šio įsakymo 1.1 punkte nurodytą planą orlaivio naudotojas rengia vadovaudamasis Reglamentu;1.4. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Aplinkos apsaugos agentūra, suderinusi su civilinės aviacijos administracija, tvirtina šio
įsakymo 1.1 punkte nurodytą orlaivio naudotojo pateiktą planą arba, jei planas neatitinka Reglamente nustatytų reikalavimų ar nepakanka duomenų planui įvertinti, Aplinkos apsaugos agentūra raštu nurodo orlaivio naudotojui trūkumus ir paskiria terminą juos pašalinti. orlaivio naudotojo pagal Reglamente nustatytus reikalavimus parengtas ir Aplinkos apsaugos agentūros
6428
2012 m. lapkričio 6 d.
14
6428–6429
patvirtintas planas prilyginamas leidimui išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Aplinkos apsaugos agentūra, vadovaudamasi Reglamento nuostatomis, gali leisti naudoti orlaivių naudotojams supaprastintą planą, prieš tai atlikus supaprastintą rizikos vertinimą;
1.5. orlaivio naudotojas pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai (kopiją civilinės aviacijos administracijai) plano pakeitimus, nurodytus Reglamento 15 straipsnio 4 dalyje. Aplinkos apsaugos agentūra, suderinusi su civilinės aviacijos administracija, patvirtina minėtus pakeitimus arba, jei pakeitimai neatitinka Reglamente nustatytų reikalavimų ar nepakanka duomenų planui įvertinti, Aplinkos apsaugos agentūra raštu nurodo orlaivio naudotojui trūkumus ir paskiria terminą juos pašalinti;
1.6. nuo 2013 m. sausio 1 d. orlaivio naudotojas, vadovaudamasis Reglamento nuostatomis, privalo vykdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėseną, apskaitą, teikti tonkilometrių duomenis ir kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai nepriklausomo vertintojo patikrintas praėjusių kalendorinių metų ataskaitas apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir tonkilometrių duomenis (toliau – Ataskaita) pagal 1.7 punkte nurodytą elektroninę pateikimo formą;
1.7. šio įsakymo 1.1, 1.5 ir 1.6 punktuose nurodytus planus ir Ataskaitas orlaivio naudotojas teikia užpildęs elektroninę plano ir Ataskaitos pateikimo formą, kuri pateikta Europos Komisijos interneto tinklalapyje http://ec.europa.eu/clima/policies/ets/monitoring/templates/index_en.htm;
1.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija organizuoja Lietuvos Respublikos, kaip orlaivio naudotojo administruojančios valstybės, prašymo pateikimą Europos Komisijai, jei dėl Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reikalavimų pažeidimų kartu su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra priimtas sprendimas dėl kreipimosi į Europos Komisiją dėl draudimo vykdyti veiklą nustatymo orlaivio naudotojui. prašyme nurodoma:
1.8.1. patvirtinantys duomenys, kad orlaivio naudotojas neįvykdė Direktyvos 2008/101/EB reikalavimų;1.8.2. išsami informacija apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos taikytas priemones orlaivio naudotojui;1.8.3. draudimo vykdyti veiklą Bendrijoje nustatymo pagrindimas;1.8.4. rekomendacija dėl draudimo vykdyti veiklą Bendrijoje, draudimo taikymo sritis ir reikalavimai, kurie turėtų būti
taikomi orlaivio naudotojui.2. p a v e d a m e:2.1. civilinės aviacijos administracijai teikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos
susisiekimo ministerijai pastabas dėl iki kiekvienų metų vasario 1 d. Europos Komisijos atnaujinamo ir teikiamo orlaivių naudotojų, kurie priskirti administruoti Lietuvos Respublikai, sąrašo ir informaciją apie orlaivio naudotojo kontaktinius ir buveinės adreso duomenis;
2.2. civilinės aviacijos administracijai teikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai išvadas apie orlaivių naudotojų pateiktus duomenis, kuriuos orlaivių naudotojai teikia Aplinkos apsaugos agentūrai ir civilinės aviacijos administracijai šio įsakymo 1.1 ir 1.5 punktuose numatytais atvejais;
2.3. Aplinkos apsaugos agentūrai skelbti savo interneto svetainėje patvirtintus orlaivio naudotojų planus;2.4. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui, vykdančiam Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų registro
tvarkymo įstaigos funkcijas, užtikrinti orlaivio naudotojo apyvartinių taršos leidimų sąskaitų administravimą ir kitų duomenų tvarkymą Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre teisės aktų nustatyta tvarka;
2.5. Aplinkos apsaugos agentūrai, civilinės aviacijos administracijai bei Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui teikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai raštu informaciją ir duomenis, reikalingus šiam įsakymui vykdyti.
3. N u s t a t o m e , kad šis įsakymas, išskyrus jo 1.1 ir 1.4 punktus, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.“
ApLINKoS mINIStRAS GEDImINAS KAzLAuSKAS
SuSISIEKImo mINIStRAS ELIGIJuS mASIuLIS___________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS SuSISIEKImo mINIStRoĮ S A K y m A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2012 M. BIRŽELIO 19 D. ĮSAKYMO NR. 3-433 „DĖL PAŠTO ŽENKLŲ, PAŠTO BLOKŲ LEIDYBOS PLANO 2013 METAMS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 29 d. Nr. 3-696Vilnius
p a k e i č i u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 3-433 „Dėl pašto ženklų, pašto blokų leidybos plano 2013 metams patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 72-3731) ir išdėstau jį nauja redakcija:
6429
Valstybės žinios nr. 128
15
6429–6430
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRASĮSAKYMAS
DĖL PAŠTO ŽENKLŲ, PAŠTO BLOKŲ IR ŽENKLINTŲ ATVIRUKŲ LEIDYBOS PLANO 2013 METAMS PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis pašto mokos ženklų išleidimo, išėmimo iš apyvartos bei apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 3-458 (Žin., 2004, Nr. 170-6285), 4 punktu,
t v i r t i n u pašto ženklų, pašto blokų ir ženklintų atvirukų leidybos planą 2013 metams (pridedama).“
SuSISIEKImo mINIStRAS ELIGIJuS mASIuLIS___________________
pAtVIRtINtALietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 3-433(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 3-696 redakcija)
PAŠTO ŽENKLŲ, PAŠTO BLOKŲ IR ŽENKLINTŲ ATVIRUKŲLEIDYBOS PLANAS 2013 METAMS
Nr. Pašto ženklo, pašto bloko, ženklinto atviruko pavadinimas Išleidimodata
Pašto ženklas, pašto blokas, pašto ženklų serija, ženklintas atvirukas
1. 600 metų Žemaičių krikštui ir Žemaičių vyskupystės įsteigimui 2013-01-05 pašto ženklas2. Žmogus ir gamta
Žuvinto biosferos rezervatas 2013-01-19 pašto blokas3. Kinų Naujieji metai 2013-02-09 pašto ženklas4. mokslo laimėjimai
Lazerių pramonė 2013-02-23 pašto ženklas5.
5.1.5.2.
Žymūs žmonėsPranas MašiotasAntanas Strazdas
2013-03-092013-03-09
pašto ženklaspašto ženklas
6. 150 metų 1863 m. sukilimui 2013-03-23 pašto ženklas7. Nacionalinis Lietuvos paukštis
Baltasis gandras 2013-04-06 pašto ženklas8. Europa
Pašto automobiliai 2013-04-20 2 pašto ženklų serija9. motinos diena 2013-05-04 pašto ženklas10. 150 metų tarptautinei Raudonojo Kryžiaus organizacijai 2013-05-11 pašto ženklas11. tėvo diena 2013-06-01 pašto ženklas12. 600 metų Kauno arkikatedrai bazilikai 2013-06-08 pašto ženklas13. Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungai 2013-06-15 pašto ženklas14. 75 metai pirmajai Lietuvos tautinei olimpiadai 2013-07-13 pašto ženklas15. 80 metų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui per Atlantą 2013-07-20 pašto ženklas16. technikos paminklai. Švyturiai
Klaipėdos švyturysVentės rago švyturys
2013-07-272013-07-27 2 pašto ženklų serija
17. Lietuvos kariuomenė 2013-08-24 pašto ženklas18. Lietuvos raudonoji knyga
18.1. Meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola) 2013-09-07 2 pašto ženklų serija18.2. Dirvoninis kalviukas (Anthus campestris) 2013-09-0719. Atvirlaiškių mainai 2013-10-05 pašto ženklas20. Šv. Kalėdos ir Naujieji metai 2013-11-09 2 pašto ženklų serija21. Šv. Kalėdos ir Naujieji metai 2013-11-09 2 ženklintų atvirukų serija
___________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS tEISINGumo mINIStRoĮ S A K y m A S
DĖL TEISINGUMO MINISTRO 2005 M. SPALIO 27 D. ĮSAKYMO NR. 1R-352 „DĖL SPRENDIMŲ VYKDYMO INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 31 d. Nr. 1R-274Vilnius
p a k e i č i u Sprendimų vykdymo instrukciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 130-4682; 2011, Nr. 137-6495):
6430
2012 m. lapkričio 6 d.
16
6430–6431
1. Išdėstau 3 punktą taip:„3. Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Vykdymo
vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie skolininką arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis.Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą antstoliui, pateikia prašymą priimti vykdomąjį
dokumentą vykdyti. prašyme aptariamas vykdymo išlaidų apmokėjimas: kada ir kokias vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. Jeigu vykdyti pateikiamas notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo, išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas prašyme taip pat privalo nurodyti savo pasirinkimą dėl hipoteka ar įkeitimu įkeisto daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių ar perdavimo išieškotojui administruoti, jeigu skolininkas per raginime nustatytą terminą neįvykdys hipoteka ar įkeitimu užtikrinto įsipareigojimo. prašymas laikomas vykdomojoje byloje.
Išieškotojo prašymu antstolis, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, gali surinkti papildomą informaciją, reikalingą vykdymo vietai patikslinti.“
2. Išdėstau 9 punktą taip:„9. Antstolis gali turtą realizuoti, jeigu pats jį areštavo, išskyrus atvejį, kai, areštavus skolininko turtą, vykdomasis
dokumentas persiunčiamas vykdyti kitam antstoliui (cpK 632 straipsnio 1 dalies 4 punktas).turtą areštavęs antstolis, persiųsdamas vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui, kartu pateikia patvarkymą, kuriame
nurodo, kokios priverstinio vykdymo priemonės yra pritaikytos, ir pateikia galiojančių turto arešto aktų ir patvarkymų, kuriais buvo taikytos priverstinio vykdymo priemonės, patvirtintas kopijas. Vykdomojo dokumento vykdymą tęsiantis antstolis naujo turto arešto akto turtui, kuriam galioja vykdomąjį dokumentą persiuntusio antstolio uždėtas areštas, nesurašo ir turi teisę šį turtą realizuoti šios Instrukcijos 11 punkte nustatyta tvarka.“
3. Išdėstau 18 punktą taip:„18. turto pardavimo iš varžytynių aktą antstolis surašo praėjus dvidešimčiai dienų nuo visos kainos už varžytynėse
nupirktą turtą sumokėjimo dienos. Jeigu cpK 704 straipsnyje nustatyta tvarka turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas surašomas praėjus dvidešimčiai dienų nuo antstolio patvarkymo atšaukti varžytynes surašymo dienos.
Jeigu varžytynes paskelbus neįvykusiomis išieškotojas sutinka paimti neparduotą iš varžytynių turtą, turto perdavimo išieškotojui aktas surašomas praėjus dvidešimčiai dienų nuo išieškotojo sutikimo paimti turtą gavimo antstolio kontoroje dienos, o tais atvejais, kai išieškotojas privalo sumokėti perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos skirtumą, – praėjus dvidešimčiai dienų nuo visos skirtumo sumos įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą dienos.“
4. pripažįstu netekusiu galios 91 punktą.
tEISINGumo mINIStRAS REmIGIJuS ŠImAŠIuS
SuDERINtALietuvos Respublikos finansų ministrėIngrida Šimonytė
__________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS ŠVIEtImo IR moKSLo mINIStRoĮ S A K y m A S
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-2333 „DĖL PRAKTINIO PROFESINIO MOKYMO IŠTEKLIŲ PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 29 d. Nr. V-1512Vilnius
p a k e i č i u praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2333 „Dėl praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-259, Nr. 147-5919; 2010, Nr. 67-3371; 2011, Nr. 34-1628, Nr.132-6290; 2012, Nr. 22-1038, Nr. 54-2681) (toliau – programa):
1. papildau programą nauju 20.2.13 punktu:„20.2.13. plėtoti pameistrystės mokymo formas.“
6431
Valstybės žinios nr. 128
17
6431
2012 m. lapkričio 6 d.
18
6431
Valstybės žinios nr. 128
19
6431
2012 m. lapkričio 6 d.
20
6431
Valstybės žinios nr. 128
21
6431
2012 m. lapkričio 6 d.
22
6431
Produkto
Pateiktos profesinio mokymo programos (ISCED 2–4 lygis), kurios buvo vertintos išoriniu vertinimu
VP skai ius 90
10. Profesinio mokymo kokyb s išorinio vertinimo vykdymas
Rezultato
Dalis mokini , kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas (ISCED 2–4 lygis), kurios buvo vertintos išoriniu vertinimu
VP procentai 30
Produkto
Mokiniai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mok si pagal formaliojo švietimo programas
VP skai ius 900
11. Pameistryst s mokymo form pl tojimas: profesinio mokymo organizavimas realiomis darbo s lygomis
Rezultato
Mokini (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo valstyb s pripaž stam kvalifikacij , dalis
VP procentai 80
“. 5. Išd stau Programos 30 punkt taip: „30. Kryžminis finansavimas galimas iki 10 proc. nuo vis Programos veikl grup ms skirt 2007–2013 m. Žmogišk j
ištekli pl tros veiksm programos 2 prioriteto „Mokymasis vis gyvenim “ l š (iki 11,1 mln. Lt).“ 6. Išd stau Programos 31 punkt taip: „31. Program sudaro vienuolika tarpusavyje susijusi veikl grupi , iš kuri aštuonios veikl grup s skirtos 2007–2013 m.
Žmogišk j ištekli pl tros veiksm programos 2 prioriteto „Mokymasis vis gyvenim “ gyvendinimui ir trys – 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksm programos 2 prioriteto „Vieš j paslaug kokyb ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialin infrastrukt ra“ gyvendinimui. Projektai apima profesinio rengimo sistemos prisitaikym prie nauj besikei ian ios aplinkos s lyg , mokytoj ir d stytoj kvalifikacijos tobulinim bei mokymo bazi b kl s gerinim . Taip siekiama užtikrinti praktinio mokymo ištekli pl tros nuoseklum , vienov ir t stinum .“
7. Išd stau Programos priedo „Veikl grupi aprašymas“ lentel s 5.3 eilut taip: „
Remiam veikl detalizavimas ir j gyvendinimo etapai Laikotarpis (ketvir iais)
Finansavimo suma, mln. Lt
1. Pedagog ir vaik globos staig aukl toj perkvalifikavimo organizavimas. 2. Pedagog kvalifikacijos tobulinimo poreiki tyrimas, modelio parengimas (modelis suderinamas su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija).
2010 m. II ketv.– 2011 m. IV ketv.
6,29
1. Pedagog ir vaik globos staig aukl toj perkvalifikavimo organizavimas (t siamas). 2. Pedagog kvalifikacijos tobulinimo organizavimas pagal patvirtint model .
2012 m. I ketv.– 2013 m. IV ketv.
13,68
5.3.
1. Pedagog ilgalaiki stažuo i vykdymas. 2. Pedagog ilgalaiki stažuo i vertinimas ir pedagog ilgalaiki stažuo i reglamentavimo suk rimas.
2012 m. IV ketv.– 2015 m. II ketv.
4,92
“. 8. Išd stau Programos priedo „Veikl grupi aprašymas“ lentel s 5.6 eilut taip:
„ 5.6. Tikslin s grup s Mokytojai, mokymosi vis gyvenim sistemos administracijos darbuotojai (mokytoj
kvalifikacijos tobulinimo institucij darbuotojai, švietimo konsultantai), švietimo pagalbos specialistai.
“. 9. Išd stau Programos priedo „Veikl grupi aprašymas“ lentel s 5.10 eilut taip:
„ 5.10. Finansavimo
intensyvumas I ir II veiklos gyvendinimo etapams – 98 proc., III veiklos gyvendinimo etapui – 100 proc.
“.
Valstybės žinios nr. 128
23
6431
10. Išd stau Programos priedo „Veikl grupi aprašymas“ lentel s 6.3 eilut taip: „
Remiam veikl detalizavimas ir j gyvendinimo etapai Laikotarpis (ketvir iais)
Finansavimo suma, mln. Lt
1. Suaugusi j švietimo institucij pl tros analiz . 2. Bendr j kompetencij mokymo program k rimas. 3. Suaugusi j mokymui adaptuot bendrojo lavinimo dalyk vadov li rengimas. 4. Metodini ir teorijos leidini , mokom j laid mokymosi vis gyvenim tematika rengimas. 5. Suaugusi j švietimo organizavimo modelio savivaldyb se k rimas. 6. Mokymosi vis gyvenim ir t stinio suaugusi j švietimo tyrimas, vykdoma steb sena. 7. Informavimo apie mokymosi vis gyvenim galimybes priemoni gyvendinimas.
8. Suaugusi j švietimo institucij s veikos stiprinimas nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu.
2010 m. I ketv.– 2012 m. I ketv.
6,75
6.3.
1. Suaugusi j švietimo institucij stiprinimo veikla ir bendradarbiavimo tinkl suk rimas. 2. Bendr j kompetencij mokym organizavimas. 3. Mokymosi vis gyvenim ir t stinio suaugusi j švietimo tyrimas, vykdoma steb sena. 4. Metodini ir teorijos leidini , mokom j laid , vaizdo klip mokymosi vis gyvenim tematika rengimas, transliavimas, leidyba. 5. Suaugusi j švietimo organizavimo modelio savivaldyb se diegimas. 6. Suaugusi j mokymui adaptuot bendrojo lavinimo dalyk vadov li rengimas. 7. Informavimo apie mokymosi vis gyvenim galimybes priemoni gyvendinimas.
8. Suaugusi j švietimo institucij s veikos stiprinimas nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu. 9. Tarptautinio suaugusi j kompetencij vertinimo tyrimo atlikimas. 10. Suaugusi j Tre iojo amžiaus universitet sistemos pl tra. 11. Aukštos kvalifikacijos andragog mokymai. 12. Bendr j kompetencij mokymai socialin s rizikos, speciali j poreiki ir socialin s atskirties asmenims.
2012 m. I ketv.– 2014 m. I ketv.
9,53
“. 11. rašau Programos priedo „Veikl grupi aprašymas“ lentel s 8.3 eilut s skiltyje „Finansavimo suma, mln. Lt“
vietoj skai iaus „30,43“ skai i „27,92“. 12. Papildau Programos priedo „Veikl grupi aprašymas“ lentel šiomis naujomis 11–11.10 eilut mis:
„
11.
Pameistryst s mokymo form pl tojimas: profesinio mokymo organizavimas realiomis darbo s lygomis
11.1. Veikl grupe gyvendinamas šis specialusis Programos tikslas: - gerinti besimokan i j asmen pasirengim praktinei veiklai. Veikl grupe gyvendinamas Programos uždavinys: - pl toti pameistryst s mokymo formas.
11.2. Remiamos veiklos: 1. Profesinio mokymo organizavimas realiomis darbo s lygomis. 2. Priemoni ir id j , kaip palengvinti efektyv pameistryst s pl tojim ir gyvendinim Lietuvos profesiniame mokyme, parengimas.
Remiam veikl detalizavimas ir j gyvendinimo etapai Laikotarpis (ketvir iais)
Finansavimo suma, mln. Lt
11.3.
1. Profesinio mokymo organizavimas realiomis darbo s lygomis: mokymai pameistryst s forma profesiniam mokymui paklausa pasižymin iuose kio sektoriuose. 2. Priemoni ir id j , kaip palengvinti efektyvu pameistryst s pl tojim ir gyvendinim Lietuvos profesiniame mokyme, parengimas: mokym
pameistryst s forma vertinimas, rekomendacij pameistryst s diegimui ir pl trai parengimas (rekomendacij suderinimas su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija).
2013 m. I ketv. – 2015 m. I ketv.
2,51
2012 m. lapkričio 6 d.
24
6431–6432
ŠVIEtImo IR moKSLo mINIStRAS GINtARAS StEpoNAVIčIuS____________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS ŠVIEtImo IR moKSLo mINIStRoĮ S A K y m A S
DĖL KVALIFIKACIJOS IR MOKYMOSI PASIEKIMŲ DOKUMENTŲ BLANKŲ IŠDAVIMO2012 m. spalio 30 d. Nr. V-1513
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. V-210 „Dėl kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentų blankų privalomųjų formų tvirtinimo ir gamybos organizavimo“ 5 punktą,
n u s t a t a u, kad, registruojant ar įtraukiant į apskaitą naujus kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentų blankus, profesinio mokymo teikėjai ir kompetencijų vertinimo institucijos:
1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-210 patvirtintos formos kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentų blankus išduoda nuo 2012 m. gruodžio 1 d., išskyrus šio įsakymo 2 punkte nurodytuosius profesinio mokymo pažymėjimų blankus.
2. Senojo pavyzdžio profesinio mokymo pažymėjimų blankai išduodami:2.1. darbų saugos pažymėjimo (kodas 1111), minimalaus profesinio pasirengimo ūkininkauti pažymėjimo (kodas 1504)
ir pažymėjimų, kurių kodai 1114, 1120, 1121, 1122, 1123, blankai išduodami iki 2013 m. gruodžio 31 d.;2.2. vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimo (kodas 1107) blankai išduodami iki 2013 m.
liepos 1 d.;2.3. pažymėjimo (kodas 1115) blankai išduodami iki 2012 m. gruodžio 31 d.
ŠVIEtImo IR moKSLo mINIStRAS GINtARAS StEpoNAVIčIuS
SuDERINtALietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos2012-10-26 raštu Nr. (12.2-54)SD-7162
SuDERINtALietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos2012-10-10 raštu Nr. 2-4549(101)
SuDERINtALietuvos Respublikos aplinkos ministerijos2012-10-12 raštu Nr. (10-1)-D8-8801
SuDERINtApolicijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos2012-10-08 raštu Nr. 5-S-3791
SuDERINtALietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos2012-10- 23 raštu Nr. 2D-5534(16.2)
__________________
6432
Valstybės žinios nr. 128
25
6433–6434
LIEtuVoS RESpuBLIKoS KuLtŪRoS mINIStRoĮ S A K y m A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2012 M. RUGSĖJO 3 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-578 „DĖL LIETUVOS KULTŪROS IR MENO TARYBOS SUDĖTIES PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 25 d. Nr. ĮV-716Vilnius
p a k e i č i u Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. ĮV-578 „Dėl Lietuvos kultūros ir meno tarybos sudėties patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 104-5303) ir patikslinu nurodytuoju įsakymu patvirtintos Lietuvos kultūros ir meno tarybos narės pavardę: vietoj „Edita Radvilavičiūtė-utarienė“ įrašau „Edita utarienė“.
KuLtŪRoS mINIStRAS ARŪNAS GELŪNAS___________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS VIDAuS REIKALų mINIStRoĮ S A K y m A S
DĖL PAPILDOMO FINANSAVIMO SKYRIMO PROJEKTUI, FINANSUOJAMAM PAGAL 2007–2013 M. SANGLAUDOS SKATINIMO VEIKSMŲ PROGRAMOS 1 PRIORITETO „VIETINĖ IR URBANISTINĖ PLĖTRA, KULTŪROS PAVELDO IR GAMTOS IŠSAUGOJIMAS BEI PRITAIKYMAS TURIzMO PLĖTRAI“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĘ VP3-1.1-VRM-01-R „REGIONINIŲ EKONOMIKOS AUGIMO CENTRŲ PLĖTRA“, IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2010 M. RUGPJŪčIO 2 D. ĮSAKYMO NR. 1V-521 „DĖL FINANSAVIMO SKYRIMO PROJEKTUI, FINANSUOJAMAM PAGAL 2007–2013 M. SANGLAUDOS SKATINIMO VEIKSMŲ PROGRAMOS 1 PRIORITETO „VIETINĖ IR URBANISTINĖ PLĖTRA, KULTŪROS PAVELDO IR GAMTOS IŠSAUGOJIMAS BEI PRITAIKYMAS TURIzMO PLĖTRAI“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĘ VP3-1.1-VRM-01-R „REGIONINIŲ EKONOMIKOS AUGIMO CENTRŲ PLĖTRA“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 30 d. Nr. 1V-771Vilnius
Atsižvelgdamas į viešosios įstaigos centrinės projektų valdymo agentūros 2012 m. spalio 12 d. projekto tinkamumo papildomai finansuoti vertinimo ataskaitą Nr. 1 ir vadovaudamasis projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132; 2009, Nr. 19-770, Nr. 131-5682), 106.2, 107 punktais, papildomo finansavimo pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos administruojamas Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemones skyrimo įgyvendinamiems projektams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1V-91 (Žin., 2011, Nr. 17-806), 18 punktu:
1. S k i r i u papildomą finansavimą pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę Vp3-1.1-VRm-01-R „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ telšių rajono savivaldybės administracijos projektui „Apšvietimo tinklų, gatvių aptvėrimų, vaizdo kamerų įrengimas telšių mieste (I etapas)“ (projekto kodas Nr. Vp3-1.1-VRm-01-R-81-014) įgyvendinti – iki 1 088 235,29 Lt (vieno milijono aštuoniasdešimt aštuonių tūkstančių dviejų šimtų tridešimt penkių litų 29 ct).
2. p a k e i č i u Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. 1V-521 „Dėl finansavimo skyrimo projektui, finansuojamam pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę Vp3-1.1-VRm-01-R „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ (Žin., 2010, Nr. 94-4976; 2011, Nr. 42-1987, Nr. 53-2571):
2.1. išdėstau dėstomąją dalį taip:„s k i r i u finansavimą regionų projektų planavimo būdu pateiktam telšių rajono savivaldybės administracijos projektui
„Apšvietimo tinklų, gatvių aptvėrimų, vaizdo kamerų įrengimas telšių mieste (I etapas)“ (projekto kodas Nr. Vp3-1.1-VRm-01-R-81-014) įgyvendinti – iki 4 262 247,11 Lt (keturių milijonų dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt septynių litų 11 ct) iš Vidaus reikalų ministerijos programos „Regionų plėtros ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų įgyvendinimo užtikrinimas“ (programos kodas 03.03) pagal priemonę „mažinti gyvenimo aplinkos ir kokybės skirtumus tarp pagrindinių ir likusių šalies miestų ir sudaryti prielaidas spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse“ (priemonės kodas 01-01-02), finansuoti:“;
2.2. išdėstau 1 punktą taip:„1. iš Europos Sąjungos lėšų (finansavimo šaltinio kodas 1.3.2.3.1) – iki 3 916 659,51 Lt (trijų milijonų devynių šimtų
šešiolikos tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt devynių litų 51 ct);“
6434
6433
2012 m. lapkričio 6 d.
26
6434–6436
2.3. išdėtau 2 punktą taip:„2. iš bendrojo finansavimo lėšų (finansavimo šaltinio kodas 1.2.2.3.1) – iki 345 587,60 Lt (trijų šimtų keturiasdešimt
penkių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt septynių litų 60 ct).“
VIDAuS REIKALų mINIStRAS ARtŪRAS mELIANAS___________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS VIDAuS REIKALų mINIStRoĮ S A K y m A S
DĖL FINANSAVIMO SKYRIMO PROJEKTUI, FINANSUOJAMAM PAGAL 2007–2013 M. SANGLAUDOS SKATINIMO VEIKSMŲ PROGRAMOS 1 PRIORITETO „VIETINĖ IR URBANISTINĖ PLĖTRA, KULTŪROS PAVELDO IR GAMTOS IŠSAUGOJIMAS BEI PRITAIKYMAS TURIzMO PLĖTRAI“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĘ VP3-1.1-VRM-02-R „PROBLEMINIŲ TERITORIJŲ PLĖTRA“
2012 m. spalio 30 d. Nr. 1V-772Vilnius
Vadovaudamasis projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132; 2009, Nr. 131-5682; 2012, Nr. 56-2785), 100 ir 101 punktais, 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonės Vp3-1.1-VRm-02-R „probleminių teritorijų plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 1V-396 (Žin., 2008, Nr. 132-5098; 2011, Nr. 148-6967), 65 punktu ir atsižvelgdamas į viešosios įstaigos centrinės projektų valdymo agentūros 2012 m. spalio 16 d. projekto paraiškos Nr. Vp3-1.1-VRm-02-R-72-001 tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitą,
s k i r i u finansavimą regionų projektų planavimo būdu pateiktam Jurbarko rajono savivaldybės administracijos projektui „Jurbarko miesto urbanistinės infrastruktūros plėtra (II etapas)“ (paraiškos kodas Nr. Vp3-1.1-VRm-02-R-72-001) įgyvendinti – iki 4 225 724,50 Lt (keturių milijonų dviejų šimtų dvidešimt penkių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt keturių litų 50 ct) iš Vidaus reikalų ministerijos programos „Regionų plėtros ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų įgyvendinimo užtikrinimas“ (programos kodas 03.03) pagal priemonę „mažinti gyvenimo aplinkos ir kokybės skirtumus tarp pagrindinių ir likusių šalies miestų ir sudaryti prielaidas spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse“ (priemonės kodas 01-01-02), finansuoti:
1. iš Europos Sąjungos lėšų (finansavimo šaltinio kodas 1.3.2.3.1) – iki 3 883 098 Lt (trijų milijonų aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų tūkstančių devyniasdešimt aštuonių litų);
2. iš bendrojo finansavimo lėšų (finansavimo šaltinio kodas 1.2.2.3.1) – iki 342 626,50 Lt (trijų šimtų keturiasdešimt dviejų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt šešių litų 50 ct).
VIDAuS REIKALų mINIStRAS ARtŪRAS mELIANAS___________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS VIDAuS REIKALų mINIStRoĮ S A K y m A S
DĖL VALSTYBĖS PROJEKTŲ, FINANSUOTINŲ PAGAL 2007–2013 M. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS VEIKSMŲ PROGRAMOS 4 PRIORITETO „ADMINISTRACINIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS IR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĘ VP1-4.1-VRM-08-V „VALDŽIOS IR NEVYRIAUSYBINIO SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS IR PARTNERYSTĖ“, SĄRAŠO NR. 01 PATVIRTINIMO
2012 m. spalio 31 d. Nr. 1V-773Vilnius
Vadovaudamasis projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132; 2009, Nr. 131-5682), 8.2 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 1V-691 „Dėl 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonės Vp1-4.1-VRm-08-V „Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimas ir partnerystė“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 115-5441; 2012, Nr. 27-1250) 5 punktą,
t v i r t i n u Valstybės projektų, finansuotinų pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę Vp1-4.1-VRm-08-V „Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimas ir partnerystė“, sąrašą Nr. 01 (pridedama).
VIDAuS REIKALų mINIStRAS ARtŪRAS mELIANAS___________________
6435
6436
Valstybės žinios nr. 128
27
6436
pAtVIRtINtALietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1V-773
VALSTYBĖS PROJEKTŲ, FINANSUOTINŲ PAGAL 2007–2013 M. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS VEIKSMŲ PROGRAMOS 4 PRIORITETO „ADMINISTRACINIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS IR VIEŠOJO
ADMINISTRAVIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĘ VP1-4.1-VRM-08-V „VALDŽIOS IR NEVYRIAUSYBINIO SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS IR PARTNERYSTĖ“,
SĄRAŠAS NR. 01
projektas Nr. 1projekto pavadinimas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos
bendradarbiavimo didinimas įgyvendinant asmens duomenų apsaugos politiką pareiškėjas Lietuvos bibliotekininkų draugijaprojekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)
Projekto tikslas – sustiprinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos bendradarbiavimą, siekiant pagerinti asmens duomenų apsaugos politikos nuostatų įgyvendinimą.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Visuomenės nuomonės ir interesų pažinimo tyrimo atlikimas bei rekomendacijų parengimas dėl valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo įgyvendinant viešąją politiką asmens duomenų apsaugos srityje (tyrimas – 1 vnt., 600 respondentų; rekomendacijų paketas – 1 vnt.).2. Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo asmens duomenų apsaugos srityje konferencijos suorganizavimas (konferencija – 1 vnt., 120 dalyvių).3. Interaktyvios duomenų bazės, skirtos valdžios ir nevyriausybinio sektorių konsultacinei veiklai vykdyti, sukūrimas (duomenų bazė – 1 vnt.).4. Lietuvos bibliotekininkų draugijos narių parengimas vykdyti gyventojų konsultacinę veiklą (konsultuoti 205 Lietuvos bibliotekininkų draugijos atstovai, įdarbinti savanoriškos darbo sutarties pagrindu, suteikta po 40 ak. val. konsultacijų; parengta gyventojų konsultavimo metodika – 1 vnt.).5. Informacinės ir metodinės medžiagos parengimas ir leidyba (parengtas ir išleistas leidinys – 30000 vnt., parengtas ir išleistas informacinis plakatas – 600 vnt.).
preliminari projekto vertė,iš jų:
459 086 Lt
Europos Sąjungos fondų lėšos 390 223,10 LtNacionalinio finansavimo(valstybės biudžeto) lėšos
68 862,90 Lt
Numatoma projekto veiklų įgyvendinimo pradžia
2013 m. vasario mėn.
preliminari projekto veiklų įgyvendinimo trukmė
18 mėnesių
paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo įgyvendinančiajai institucijai terminas*
2013 m. vasario 4 d.
projektas Nr. 2projekto pavadinimas Sąlygų savanoriškai veiklai nevyriausybinėse organizacijose gerinimaspareiškėjas Viešoji įstaiga Darnaus vystymo projektaiprojekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)
Projekto tikslas – skatinti nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų bendradarbiavimą ir partnerystę plėtojant savanorystę Lietuvoje.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Savanorystės plėtros nevyriausybinėse organizacijose koncepcijos ir rekomendacijų teisinei bazei tobulinti dėl viešosios politikos savanorystės plėtrai skatinti gerinimo parengimas (dokumentų sąvadas – 1 vnt.).2. Nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų atstovų apklausa siekiant nustatyti žinių, reikalingų skatinti bendradarbiavimą ir partnerystę plėtojant savanorystę Lietuvoje, poreikį (apklausa – 1 vnt.).3. Seminaro „Valdžios ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas savanoriškos veiklos srityje“ organizavimas (seminaras nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų 60 atstovų (suformuotos 3 mokymo grupės).4. Konferencijos „Sąlygų savanoriškai veiklai nevyriausybinėse organizacijose gerinimas“ organizavimas (konferencija – 1 vnt.).
2012 m. lapkričio 6 d.
28
6436
preliminari projekto vertė,iš jų:
87 800 Lt
Europos Sąjungos fondų lėšos 74 630 LtNacionalinio finansavimo(valstybės biudžeto) lėšos
13 170 Lt
Numatoma projekto veiklų įgyvendinimo pradžia
2013 m. vasario mėn.
preliminari projekto veiklų įgyvendinimo trukmė
12 mėnesių
paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo įgyvendinančiajai institucijai terminas*
2013 m. vasario 4 d.
projektas Nr. 3projekto pavadinimas Atvira savivalda: valdžios ir nevyriausybinio sektorių partnerystės tinklo kūrimas (Atvira
savivalda)pareiškėjas Viešoji įstaiga Šiuolaikinių didaktikų centrasprojekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)
Projekto tikslas – sukurti valdžios ir nevyriausybinio sektorių partnerystės tinklą siekiant tobulinti informavimo apie valdžios sektoriaus įgyvendinamą viešąją politiką metodus ir priemones.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Bendruomenės informavimo situacijos (poreikių) tyrimo atlikimas (tyrimas – 1 vnt., 100 respondentų).2. Bendruomenės informavimo modelių parengimas (modelis – 3 vnt.).3. Seminarų, skirtų išbandyti bendruomenės informavimo modelius, organizavimas (seminaras – 3 vnt.).4. Išbandytų bendruomenės informavimo modelių veiksmingumo tyrimas (tyrimas – 1 vnt., 100 respondentų).5. Rekomendacijų bendruomenės informavimo modelių taikymui parengimas (rekomendacijų paketas – 1 vnt.).6. Bendruomenės informavimo modelių pristatymas Lietuvos regionuose (pristatymas – 6 vnt.).7. Konferencijos organizavimas (gerosios praktikos sklaidos konferencija, kurios metu bus pristatyti ir aptarti projekto rezultatai) (konferencija – 1 vnt., 100 dalyvių).
preliminari projekto vertė,iš jų:
362 000 Lt
Europos Sąjungos fondų lėšos 307 700 LtNacionalinio finansavimo(valstybės biudžeto) lėšos
54 300 Lt
Numatoma projekto veiklų įgyvendinimo pradžia
2013 m. rugsėjo mėn.
preliminari projekto veiklų įgyvendinimo trukmė
18 mėnesių
paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo įgyvendinančiajai institucijai terminas*
2013 m. balandžio 1 d.
projektas Nr. 4projekto pavadinimas Religinių mažumų lygių galimybių užtikrinimas Lietuvoje: problemos ir galimi jų sprendimo
būdaipareiškėjas Viešoji įstaiga Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centrasprojekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)
Projekto tikslas – bendradarbiaujant valdžios ir nevyriausybiniam sektoriui gilinti viešojo sektoriaus darbuotojų žinias apie lygių galimybių užtikrinimą įvairių religijų ir įsitikinimų asmenims Lietuvoje ir gerinti valdžios sektoriaus įgyvendinamą viešąją politiką religijos laisvės srityje.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Atrinkti ir išanalizuoti 2000–2012 metais išleistus teisės aktus, susijusius su įvairių tikėjimų, religijų ir įsitikinimų asmenų lygiomis teisėmis (atlikta analizė – 1 vnt.).2. parengti rekomendacijas teisės aktams, reglamentuojantiems lygių galimybių užtikrinimą įvairių religijų ir įsitikinimų žmonėms (rekomendacijų paketas – 1 vnt.).
Valstybės žinios nr. 128
29
6436
3. Atlikti reprezentatyvią apklausą apie visuomenės požiūrį į religines mažumas ir toleranciją joms, susisteminti ir išanalizuoti apklausos duomenis (apklausa – 1 vnt., duomenų analizė – 1 vnt.).4. Atlikti kokybinį tyrimą siekiant nustatyti diskriminaciją dėl religijos ir tikėjimo patyrusių individų situaciją ir poreikius, išanalizuoti gautus duomenis (tyrimas – 1 vnt., tyrimo analizė – 1 vnt.).5. Atrinkti ir išanalizuoti žiniasklaidoje 2000–2012 metais esančius duomenis siekiant nustatyti, kaip užtikrinamos lygios galimybės įvairių religijų ar įsitikimų asmenims Lietuvoje (analizė – 1 vnt.).6. Surengti seminarus valstybės ir savivaldos institucijų atstovams (siekiant pasidalinti žiniomis ir patirtimi apie lygių galimybių užtikrinimą įvairių religijų ir įsitikinimų asmenims) (seminaras – 5 vnt.).7. parengti rekomendacijų paketą (empirinio tyrimo duomenys, žiniasklaidos turinio analizės duomenys) (rekomendacijų paketas – 500 egz.).
preliminari projekto vertė,iš jų:
103 282 Lt
Europos Sąjungos fondų lėšos 87 789,70 LtNacionalinio finansavimo(valstybės biudžeto) lėšos
15 492,30 Lt
Numatoma projekto veiklų įgyvendinimo pradžia
2013 m. sausio mėn.
preliminari projekto veiklų įgyvendinimo trukmė
18 mėnesių
paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo įgyvendinančiajai institucijai terminas*
2013 m. vasario 4 d.
projektas Nr. 5projekto pavadinimas programos „Saugi kaimynystė“ sukūrimas siekiant sustiprinti valdžios ir nevyriausybinio
sektorių bendradarbiavimąpareiškėjas Viešoji įstaiga „Bendruomenių santykių konsultantai“projekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)
Projekto tikslas – skatinti valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą ir partnerystę, siekiant užtikrinti saugumą Vilniaus mieste ir perduoti patirtį kitiems miestams, sukuriant programą „Saugi kaimynystė“.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Atlikti tyrimą, skirtą sukurti valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimo strategiją saugios kaimynystės srityje (tyrimas – 1 vnt.).2. Sukurti ir įdiegti kompleksinę saugios kaimynystės bendradarbiavimo sistemą (simuliatorius, portalas, žemėlapis) (saugios kaimynystės bendradarbiavimo sistema – 1 vnt.).3. parengti iš išplatinti informacinius elektroninius naujienlaiškius (informaciniai elektroniniai naujienlaiškiai – 12 vnt.).4. parengti ir įgyvendinti saugios kaimynystės skatinimo, metodikos perdavimo programą, skirtą stiprinti bendradarbiavimą (renginys – 10 vnt.).5. Suorganizuoti konferenciją (pristatyti planuojamą projektą, pasidalinti gerąja patirtimi, pristatyti projekto rezultatus) (konferencija – 2 vnt.).
preliminari projekto vertė,iš jų:
240 000 Lt
Europos Sąjungos fondų lėšos 204 000 LtNacionalinio finansavimo(valstybės biudžeto) lėšos
36 000 Lt
Numatoma projekto veiklų įgyvendinimo pradžia
2013 m. birželio mėn.
preliminari projekto veiklų įgyvendinimo trukmė
12 mėnesių
paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo įgyvendinančiajai institucijai terminas*
2013 m. vasario 27 d.
2012 m. lapkričio 6 d.
30
6436
projektas Nr. 6projekto pavadinimas pagalbadarbais.lt – efektyvesniam socialinių problemų sprendimuipareiškėjas VšĮ Geros valios projektaiprojekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)
Projekto tikslas – sukurti nevyriausybinio ir valdžios sektorių įstaigų bendradarbiavimo sistemą pagalbadarbais.lt efektyvesniam socialinių problemų sprendimui.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. pagalbadarbais.lt internetinio tinklalapio kūrimas (sukurtas tinklalapis – 1 vnt.).2. Nevyriausybinio ir valdžios sektorių bendradarbiavimo tinklo per pagalbadarbais.lt iniciatyvą sukūrimas (bendradarbiavimo tinklą aprašantis dokumentas – 1 vnt.).3. Informacinės-metodinės medžiagos kūrimas (skirta regioniniams susitikimams ir patirties dalijimosi seminarams) (metodinės medžiagos paketas – 800 vnt.).4. Regioninių pagalbadarbais.lt bendradarbiavimo tinklo narių susitikimų patirties dalijimuisi organizavimas (susitikimas – 10 vnt.).5. Nevyriausybinio ir valdžios sektorių bendradarbiavimo patirties dalijimosi seminarų organizavimas (seminaras – 16 vnt.).6. Konferencijos nevyriausybinio ir valdžios sektorių atstovų bendradarbiavimui organizavimas (konferencija – 1 vnt.).
preliminari projekto vertė,iš jų:
248 000 Lt
Europos Sąjungos fondų lėšos 210 800 LtNacionalinio finansavimo(valstybės biudžeto) lėšos
37 200 Lt
Numatoma projekto veiklų įgyvendinimo pradžia
2013 m. vasario mėn.
preliminari projekto veiklų įgyvendinimo trukmė
18 mėnesių
paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo įgyvendinančiajai institucijai terminas*
2013 m. vasario 4 d.
projektas Nr. 7projekto pavadinimas Nevyriausybinių ir valdžios organizacijų bendradarbiavimas kuriant vartotojų švietimo
modelįpareiškėjas Lietuvos vartotojų institutasprojekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)
Projekto tikslas – bendradarbiaujant valdžios institucijoms ir nevyriausybinio sektoriaus organizacijoms, prisidėti prie valdžios sektoriaus įgyvendinamos viešosios vartotojų švietimo politikos pagerinimo, sukuriant vartotojų švietimo modelį.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Atlikti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vartotojų švietimo srityje, apklausą (fokus grupė) (tyrimas – 1 vnt.).2. Atlikti teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų švietimo politikos įgyvendinimą, analizę (studiją) (parengta studija – 1 vnt.).3. Atlikti sociologinę valdžios institucijų apklausą (apklausa – 1 vnt.).4. parengti valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo, vykdant vartotojų švietimą, gaires (gairės – 1 vnt.).5. Suorganizuoti apvaliojo stalo diskusiją valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo, vykdant vartotojų švietimą, gairėms aptarti (diskusija – 1 vnt.).6. parengti rekomendacijas dėl teisės aktų, reglamentuojančių valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus funkcijų pasidalinimą, atsakomybę, vykdant vartotojų švietimą, tobulinimo (rekomendacijų paketas – 1 vnt.).7. parengti informacinę medžiagą, skirtą pagerinti vartotojų švietimo politikos įgyvendinimą (informacinė medžiaga – 1 vnt.).8. Suorganizuoti seminarą, skirtą pristatyti projekto metu vykdomų tyrimų rezultatus, metodinę medžiagą, nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo, vykdant vartotojų švietimą, gaires (seminaras – 6 vnt.).9. Suorganizuoti konferenciją (gerosios praktikos sklaidos konferencija, kurios metu bus pristatyti projekto rezultatai, diskutuojama apie modelio įgyvendinimo aspektus, tęstinumą) (konferencija – 1 vnt.).
preliminari projekto vertė,iš jų:
500 000 Lt
Europos Sąjungos fondų lėšos 425 000 Lt
Valstybės žinios nr. 128
31
6436
Nacionalinio finansavimo(valstybės biudžeto) lėšos
75 000 Lt
Numatoma projekto veiklų įgyvendinimo pradžia
2013 m. vasario mėn.
preliminari projekto veiklų įgyvendinimo trukmė
18 mėnesių
paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo įgyvendinančiajai institucijai terminas*
2013 m. vasario 4 d.
projektas Nr. 8projekto pavadinimas universalusis daugiafunkcis centras – nevyriausybinio ir valdžios sektorių praktinio
bendradarbiavimo laboratorija (Šeimos gerovės laboratorija)pareiškėjas VšĮ Skudutiškio akademijaprojekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)
Projekto tikslas – sukurti valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo ir partnerystės modelį, išplečiantį universaliųjų daugiafunkcių centrų (toliau – uDc) veiklos koncepciją ir pagerinantį įgyvendinamą viešąją politiką bendruomenei teikiamų paslaugų srityje.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. teisinių sąlygų bendrai valdžios ir nevyriausybinio sektorių veiklai uDc bazėje analizės atlikimas (analizė – 1 vnt.).2. Rekomendacijų dėl teisės aktų tobulinimo sprendimus priimančioms institucijoms parengimas (rekomendacijų paketas – 1 vnt.).3. Gerosios praktikos sklaidos seminarų, kurių metu valdžios ir nevyriausybinio sektorių atstovams bus pristatomi projekto metu gauti rezultatai, parengta nuolatinio uDc veiklos kokybės vertinimo / įsivertinimo metodika, tarpsektorinio bendradarbiavimo pagrindu vykdomo uDc veiklos valdymo modelis ir kt., organizavimas (seminaras – 5 vnt.).4. Bendruomenės poreikių viešosioms socioedukacinėms, sociokultūrinėms ir kasdienio gyvenimo paslaugoms ir paslaugų tiekėjų galimybių teikti tokias paslaugas analizės ir įvertinimo metodikos parengimas bei parengtos metodikos praktinis išbandymas dviejose seniūnijose (metodikos aprašas – 1 vnt., analizės ataskaita – 2 vnt.).5. tarpsektorinio bendradarbiavimo pagrindu vykdomo uDc veiklos valdymo modelio sukūrimas ir sukurto modelio praktinis išbandymas dviejose seniūnijose (modelio aprašas – 1 vnt., vertinimo ataskaita – 2 vnt.).6. Nuolatinio uDc veiklos kokybės vertinimo / įsivertinimo metodikos parengimas (metodikos aprašas – 1 vnt.).7. uDc valdymo grupės ir uDc veiklos organizatoriaus mokymo programų parengimas (mokymo programa – 2 vnt.).8. uDc valdymo grupės ir uDc veiklos organizatoriaus mokymo programų išbandymas ir įvertinimas (apmokyti asmenys – 24 asm., vertinimo ataskaita – 1 vnt.).
preliminari projekto vertė,iš jų:
440 000 Lt
Europos Sąjungos fondų lėšos 374 000 LtNacionalinio finansavimo(valstybės biudžeto) lėšos
66 000 Lt
Numatoma projekto veiklų įgyvendinimo pradžia
2013 m. vasario mėn.
preliminari projekto veiklų įgyvendinimo trukmė
18 mėnesių
paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo įgyvendinančiajai institucijai terminas*
2013 m. vasario 4 d.
projektas Nr. 9projekto pavadinimas Vietos savivaldos ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo plėtra šilumos
energetikos srityjepareiškėjas Antimonopolinis Lietuvos piliečių sąjūdisprojekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)
Projekto tikslas – prisidėti prie vietos savivaldos ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo aktualios plėtros šilumos energetikos srityje.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Galimybių mažose savivaldybėse geriau tenkinti vartotojų poreikius šilumos energetikos srityje studijos parengimas (studija – 1 vnt.).
2012 m. lapkričio 6 d.
32
6436
2. parengti rekomendacijas dėl teisės aktų tobulinimo šilumos energetikos srityje (rekomendacijų paketas – 1 vnt.).3. Lietuvos Respublikos mažųjų rajonų suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų bei vietos savivaldos administracijų supažindinimas su parengtos galimybių mažose savivaldybėse geriau tenkinti vartotojų poreikius šilumos energetikos srityje studijos rezultatais (renginys – 2 vnt.).4. Lietuvos Respublikos mažųjų rajonų savivaldybių administracijų ir nevyriausybinių organizacijų supažindinimas su parengtomis teisės aktų rekomendacijomis šilumos energetikos srityje (renginys – 2 vnt.).
preliminari projekto vertė,iš jų:
135 797 Lt
Europos Sąjungos fondų lėšos 115 427,45 LtNacionalinio finansavimo(valstybės biudžeto) lėšos
20 369,55 Lt
Numatoma projekto veiklų įgyvendinimo pradžia
2013 m. vasario mėn.
preliminari projekto veiklų įgyvendinimo trukmė
12 mėnesių
paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo įgyvendinančiajai institucijai terminas*
2013 m. vasario 4 d.
projektas Nr. 10projekto pavadinimas Švietimas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas, vykdant savižudybių prevenciją ir krizių
įveikimąpareiškėjas Viešoji įstaiga „Jaunimo psichologinės paramos centras“projekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)
Projekto tikslas – gerinti valdžios sektoriaus įgyvendinamą viešąją politiką psichologinių krizių įveikimo ir savižudybių prevencijos srityje per nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų bendradarbiavimą.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Informacinės medžiagos parengimas ir sklaida (krizių valdymo ir savižudybių prevencijos informacinė medžiaga – 600 vnt.).2. Renginių, skirtų pasidalinti valdžios ir nevyriausybinio sektorių institucijų patirtimi krizių valdymo ir savižudybių prevencijos srityje, vykdymas (renginys – 51 vnt.).3. Krizių valdymo ir savižudybių prevencijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelio sukūrimas, remiantis apibendrinta renginių dalyvių patirtimi (dokumentas, aprašantis tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelį – 1 vnt.).
preliminari projekto vertė,iš jų:
306 123,60 Lt
Europos Sąjungos fondų lėšos 260 205,06 LtNacionalinio finansavimo(valstybės biudžeto) lėšos
45 918,54 Lt
Numatoma projekto veiklų įgyvendinimo pradžia
2013 m. balandžio mėn.
preliminari projekto veiklų įgyvendinimo trukmė
18 mėnesių
paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo įgyvendinančiajai institucijai terminas*
2013 m. vasario 4 d.
projektas Nr. 11projekto pavadinimas „Lieknos Vyriausybės“ („Lean Government“) principų sklaida ir jų taikymo Lietuvos viešojo
sektoriaus institucijose ir nevyriausybiniame sektoriuje galimybių analizėpareiškėjas Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungaprojekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)
Projekto tikslas – skatinti valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą siekiant pagerinti valdžios sektoriaus įgyvendinamą politiką viešojo sektoriaus valdymo srityje, taikant „Lieknos Vyriausybės“ principus.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Suorganizuoti valdžios ir nevyriausybinio sektorių apskritojo stalo diskusijas apie konkrečių viešojo administravimo institucijų veiklos sričių optimizavimą, taikant „Lieknos Vyriausybės“ metodiką, Lietuvos ministerijose ir savivaldybėse (renginys – 24 vnt.: apskritojo stalo diskusijos 14 ministerijų ir 10 Lietuvos savivaldybių; ne mažiau kaip 360 dalyvių).
Valstybės žinios nr. 128
33
6436
2. Atlikti Lietuvos valdžios ir nevyriausybinių institucijų efektyvumo (valdžios sektoriaus institucijų procesų efektyvumas, institucijų veiklos kokybė ir jų pasirengimas potencialiems pokyčiams, ypač Lieknos vyriausybės principų diegimui ir pan.) ir tarpusavio bendradarbiavimo efektyvumui didinti skirtą tyrimą (tyrimo ataskaita – 1 vnt.).3. Vykdyti „Lieknos Vyriausybės“ principų įgyvendinimo gerosios patirties sklaidą (informacinis renginys – 2 vnt., ne mažiau kaip 220 dalyvių).4. parengti rekomendacijas dėl valdžios sektoriaus institucijų valdymo, veiklos kokybės kontrolės ir panašias sritis reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo (rekomendacijų paketas – 1 vnt.).5. parengti informacinę medžiagą „Lieknos Vyriausybės“ tematika, skirtą projekto renginių dalyviams (informacinės medžiagos paketas – 1 vnt.).6. Sukurti specializuotą gerosios praktikos tinklalapį (tinklapis – 1 vnt.).
preliminari projekto vertė,iš jų:
500 000 Lt
Europos Sąjungos fondų lėšos 425 000 LtNacionalinio finansavimo(valstybės biudžeto) lėšos
75 000 Lt
Numatoma projekto veiklų įgyvendinimo pradžia
2013 m. kovo mėn.
preliminari projekto veiklų įgyvendinimo trukmė
18 mėnesių
paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo įgyvendinančiajai institucijai terminas*
2013 m. vasario 4 d.
projektas Nr. 12projekto pavadinimas Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo skatinimas, tobulinant savivaldybių
įgyvendinamą viešąją politiką neformalaus švietimo paslaugų teikimo sritysepareiškėjas Viešoji įstaiga „Asmenybės ugdymo institutas „Rafaelis“projekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)
Projekto tikslas – skatinti Lietuvos savivaldybių ir neformalaus švietimo organizacijų bendradarbiavimą, gerinant Lietuvos savivaldybių vykdomą viešąją politiką neformalaus švietimo paslaugų teikimo srityje.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. parengti ir atlikti neformalaus švietimo organizacijų bendradarbiavimo su savivaldybių tarptautinės praktikos ir problematikos Lietuvoje tyrimą (tyrimas – 1 vnt.).2. parengti neformalaus švietimo paslaugų teikimo bendradarbiavimo modelį (bendradarbiavimo modelis – 1 vnt.).3. Sukurti gerosios patirties sklaidos interneto tinklalapį su gerosios praktikos pavyzdžių aprašais (gerosios patirties sklaidos interneto tinklalapis – 1 vnt.).4. Vykdyti gerosios valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo, įgyvendinant viešąją politiką neformalaus švietimo paslaugų teikimo srityje, praktikos sklaidą (gerosios patirties sklaidos renginys – 1 vnt.).5. pateikti rekomendacijas dėl teisės aktų, reglamentuojančių neformalaus švietimo paslaugų teikimą, tobulinimo (rekomendacijų paketas – 1 vnt.).
preliminari projekto vertė,iš jų:
499 800 Lt
Europos Sąjungos fondų lėšos 424 830 LtNacionalinio finansavimo(valstybės biudžeto) lėšos
74 970 Lt
Numatoma projekto veiklų įgyvendinimo pradžia
2013 m. vasario mėn.
preliminari projekto veiklų įgyvendinimo trukmė
18 mėnesių
paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo įgyvendinančiajai institucijai terminas*
2013 m. vasario 4 d.
projektas Nr. 13projekto pavadinimas NVo akademijapareiškėjas NVo vaikams konfederacija
2012 m. lapkričio 6 d.
34
6436
projekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)
Projekto tikslas – skatinti valdžios ir nevyriausybinio sektorių partnerystę vaiko gerovės srityje, parengiant ir adaptuojant socialine ekonomika grįstą bendradarbiavimo tobulinimo modelį.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Valdžios ir nevyriausybinio sektorių partnerystės vaiko gerovės srityje, atsižvelgiant į socialinės ekonomikos raidą, tyrimo atlikimas (tyrimas – 1 vnt.; rekomendacijų dėl valdžios ir nevyriausybinio sektorių partnerystės tobulinimo paketas – 1 vnt.).2. Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo vaiko gerovės srityje studijos parengimas: gerosios praktikos pavyzdžiai ir jų analizė (studija – 1 vnt.).3. Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo vaiko gerovės srityje modelio parengimas ir išbandymas (bendradarbiavimo modelį apibūdinantis dokumentas – 1 vnt., 200 egz.).4. Konferencijos, skirtos viešinti projekto rezultatus, organizavimas (konferencija – 1 vnt.).
preliminari projekto vertė,iš jų:
150 040 Lt
Europos Sąjungos fondų lėšos 127 534 LtNacionalinio finansavimo(valstybės biudžeto) lėšos
22 506 Lt
Numatoma projekto veiklų įgyvendinimo pradžia
2013 m. rugsėjo mėn.
preliminari projekto veiklų įgyvendinimo trukmė
12 mėnesių
paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo įgyvendinančiajai institucijai terminas*
2013 m. kovo 15 d.
projektas Nr. 14projekto pavadinimas Jaunimas mieste – jaunimas miestuipareiškėjas Asociacija „Jaunimo iniciatyvinė grupė“projekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)
Projekto tikslas – skatinti valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą ir partnerystę, siekiant pagerinti Vilniaus miesto savivaldybės teikiamų jaunimui viešųjų paslaugų kokybę, siekiant gerinti įgyvendinamą viešąją politiką jaunimo politikos srityje.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Išsamus Vilniaus miesto savivaldybės teikiamų darbo su jaunimu paslaugų (vaikų ir jaunimo klubai, moksleivių namai, mokyklos, suaugusiųjų švietimo centrai ir t. t.) tyrimas bei rekomendacijų apie galimą jaunimo ir su jaunimu dirbančių nevyriausybinių organizacijų (toliau – JNVo) įtraukimą rengimas (tyrimas – 1 vnt.; rekomendacijų paketas – 1 vnt.).2. Vilniaus mieste veikiančių JNVo galimybių ir poreikių analizė, siekiant įvertinti nevyriausybinio sektoriaus galimybes perimti dalį viešųjų paslaugų darbo su jaunimu srityje, identifikuoti nevyriausybinio sektoriaus tobulintinas vietas ir parengti rekomendacijas (analizė – 1 vnt.; rekomendacijų paketas – 5 vnt.).3. Vilniaus miesto savivaldybėje ruošiamų teisės aktų, reglamentuojančių jaunimo politiką, analizė (analizė – 4 vnt.).4. užsienio valstybių (ne mažiau kaip 3) darbo su jaunimu praktikos analizė (analizė – 1 vnt.).5. Vilniaus miesto savivaldybėje teikiamų paslaugų jaunimui kokybės vertinimo metodinės medžiagos parengimas (metodinės medžiagos paketas – 1 vnt.).6. Susitikimų, diskusijų organizavimas su institucijomis, teikiančiomis paslaugas jaunimui Vilniaus mieste (susitikimas – 23 vnt.).7. Darbo grupių, tematinių susitikimų organizavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, vykdančiomis jaunimo politikos priemones darbo su jaunimu srityje Vilniaus mieste (renginys – 6 vnt.).8. Rekomendacijų dėl jaunimo politiką reglamentuojančių teisės aktų regioniniu lygmeniu tobulinimo parengimas (rekomendacijų paketas – 17 vnt.).9. universalios partnerių ir finansavimo šaltinių duomenų bazės sukūrimas (duomenų bazė – 1 vnt.).10. mentorystės tinklo sukūrimas (tinklo veikloje dalyvaus 20 JNVo ir valdžios sektorių atstovų) (tinklą aprašantis dokumentas – 1 vnt.).11. Darbo su jaunimu paslaugų žemėlapio sukūrimas (žemėlapis – 1 vnt.).12. Konferencijos apie darbo su jaunimu galimybes ir sritis organizavimas (konferencija – 1 vnt.).
Valstybės žinios nr. 128
35
6436–6438
preliminari projekto vertė,iš jų:
249 100 Lt
Europos Sąjungos fondų lėšos 211 735 LtNacionalinio finansavimo(valstybės biudžeto) lėšos
37 365 Lt
Numatoma projekto veiklų įgyvendinimo pradžia
2013 m. vasario mėn.
preliminari projekto veiklų įgyvendinimo trukmė
18 mėnesių
paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo įgyvendinančiajai institucijai terminas*
2013 m. vasario 4 d.
* Įgyvendinančiosios institucijos ir pareiškėjo bendru sutarimu gali būti nustatytas trumpesnis paraiškų pateikimo terminas.___________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS VIDAuS REIKALų mINIStRoĮ S A K y m A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2011 M. LIEPOS 20 D. ĮSAKYMO NR. 1V-535 „DĖL FINANSAVIMO SKYRIMO PROJEKTAMS, FINANSUOJAMIEMS PAGAL 2007–2013 M. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS VEIKSMŲ PROGRAMOS 4 PRIORITETO „ADMINISTRACINIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS IR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĘ VP1-4.2-VRM-04-R „TERITORIJŲ PLANAVIMAS“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 31 d. Nr. 1V-774Vilnius
Atsižvelgdamas į Europos socialinio fondo agentūros 2012 m. spalio 18 d. rašte Nr. ESFS07-2012-10902 nurodytas aplinkybes,
p a k e i č i u Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. 1V-535 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, finansuojamiems pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę Vp1-4.2-VRm-04-R „teritorijų planavimas“ (Žin., 2011, Nr. 97-4580) ir išdėstau 1 punktą taip:
„1. finansavimą regionų projektų planavimo būdu pateiktam Švenčionių rajono savivaldybės administracijos projektui „Švenčionių ir Švenčionėlių miestų urbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų detalieji planai“ (projekto kodas Vp1-4.2-VRm-04-R-02-005) įgyvendinti – iki 272 020,50 Lt (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų tūkstančių dvidešimties litų 50 ct) iš Vidaus reikalų ministerijos programos „Regionų plėtros ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų įgyvendinimo užtikrinimas“ (programos kodas 03.03) (Europos Sąjungos lėšos, finansavimo šaltinio kodas 1.3.2.3.1) pagal priemonę „tobulinti viešojo administravimo struktūrą, gerinti veiklos valdymą, geriau įgyvendinti viešąsias ir Europos Sąjungos politikas“ (priemonės kodas 01-01-05).“
VIDAuS REIKALų mINIStRAS ARtŪRAS mELIANAS___________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS FINANSų mINIStRoĮ S A K y m A S
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2007 M. SPALIO 3 D. ĮSAKYMO NR. 1K-289 „DĖL FINANSŲ MINISTERIJOS INFORMACINIŲ SISTEMŲ DUOMENŲ SAUGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 29 d. Nr. 1K-362 Vilnius
p a k e i č i u Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacinių sistemų duomenų saugos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 1K-289 „Dėl Finansų ministerijos informacinių sistemų duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ (kartu su 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1K-419, 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1K-232 ir 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1K-093):
6438
6437
2012 m. lapkričio 6 d.
36
6438–6439
1. Išdėstau 9 punktą taip:„9. ministerijoje veikiančių IS valdytojai ir tvarkytojai:9.1. Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos (toliau – VBAmS) valdytoja – Finansų ministerija (Lukiškių g. 2,
Vilnius), tvarkytojai – Finansų ministerija ir kiti subjektai, pagal kurių pateiktas mokėjimo paraiškas, vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 (Žin., 2000, Nr. 65-1976; 2007, Nr. 90-3604), iš valstybės iždo sąskaitos pervedamos lėšos, skirtos asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų sąmatoms vykdyti;
9.2. Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos Sąjungos sanglaudos fondo kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos (toliau – SFmIS) valdytoja – Finansų ministerija, tvarkytojai – Finansų ministerija, valstybės institucijos ir įstaigos, kurioms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. IX-1667 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos auditus“ (Žin., 2003, Nr. 70-3171; 2007, Nr. 108-4402), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 „Dėl Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje“ (Žin., 2001, Nr. 74-2596; 2004, Nr. 103-3777; 2008, Nr. 87-3483) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ (Žin., 2007, Nr. 114-4637), yra suteikta teisė administruoti ES paramos lėšas;
9.3. Viešojo sektoriaus apskaitos konsolidavimo informacinės sistemos (toliau – VSAKIS) valdytoja – Finansų ministerija, tvarkytojai – Finansų ministerija ir viešojo sektoriaus subjektai, nurodyti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. kovo 17 d. įsakyme Nr. 1K-092 „Dėl Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus subjektų grupių finansinėms ataskaitoms konsoliduoti sudėties ir atsakingų už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių rengimą viešojo sektoriaus subjektų patvirtinimo“, kurie teikia ir tvirtina VSAKIS duomenis;
9.4. Stebėsenos informacinės sistemos (toliau – SIS) valdytoja – ministro pirmininko tarnyba (Gedimino pr. 11, Vilnius), tvarkytoja – Finansų ministerija;
9.5. Administracinės informacinės sistemos (toliau – AIS) valdytoja ir tvarkytoja – Finansų ministerija;9.6. Finansų ministerijos finansų valdymo ir apskaitos sistemos (toliau – FVAIS) valdytoja ir tvarkytoja – Finansų
ministerija;9.7. kitų ministerijos vidiniams poreikiams sukurtų ir naudojamų IS valdytoja ir tvarkytoja – Finansų ministerija.“2. Išdėstau 20.2 punktą taip:„20.2. prie antrosios kategorijos IS priskiriama VSAKIS, FVAIS;“.3. Išdėstau 20.3 punktą taip:„20.3. prie trečiosios kategorijos IS priskiriama AIS;“.
FINANSų mINIStRė INGRIDA ŠImoNytė___________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS FINANSų mINIStRoĮ S A K y m A S
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2002 M. LIEPOS 5 D. ĮSAKYMO NR. 225 „DĖL VALSTYBĖS ĮMONĖS TURTO BANKO ATSISKAITYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 31 d. Nr. 1K-363Vilnius
1. p a k e i č i u Valstybės įmonės turto banko atsiskaitymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 225 „Dėl Valstybės įmonės turto banko atsiskaitymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 70-2927; 2012, Nr. 31-1442), ir išdėstau 14.2 punktą taip:
„14.2 atsiskaitęs apskaičiuotą atlygį arba kompensuojamas sąnaudas ir nuo jų apskaičiuotą pVm (atlygį ir nuo jo apskaičiuotą pVm VĮ turto bankas atsiskaito iš išieškotų delspinigių, baudų, palūkanų ir pajamų, gautų administruojant paskolas), Finansų ministerijai perveda:
14.2.1. išieškotas administruojamas paskolas, palūkanas, delspinigius ir kitas įmokas pavedimo sutartyje nustatyta tvarka; 14.2.2. išieškotas skolas pagal Finansų ministerijos perleistas reikalavimo teises reikalavimo perleidimo sutartyse
nustatytais terminais;14.2.3. lėšas už VVp, skirtus neveiksniems aktyvams išpirkti, ir lėšas, gautas realizavus perimtus neveiksnius aktyvus,
pagal atskirą Finansų ministerijos nurodymą.“
FINANSų mINIStRė INGRIDA ŠImoNytė__________________
6439
Valstybės žinios nr. 128
37
6440–6441
LIEtuVoS RESpuBLIKoS FINANSų mINIStRoĮ S A K y m A S
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2011 M. GRUODŽIO 7 D. ĮSAKYMO NR. 1K-402 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS TAUPYMO LAKŠTŲ EMISIJŲ SĄLYGŲ NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 31 d. Nr. 1K-364 Vilnius
p a k e i č i u Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 150-7101), ir išdėstau 22 punktą taip:
„22. pirmalaikiai taupymo lakštų išpirkimai atliekami po paskutinės taupymo lakštų platinimo arba atkarpos išmokos dienos praėjus konkrečios taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatytam, bet ne mažesniam nei 60 dienų nuo paskutinės taupymo lakštų platinimo dienos, laikotarpiui kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną. Jeigu ši diena tampa ne darbo diena, tai išpirkimas vykdomas iš karto po jos einančią darbo dieną. pirmalaikis išpirkimas neatliekamas iki galutinio taupymo lakštų išpirkimo likus mažesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui. pirmalaikis išpirkimas gali būti atliekamas negalutinės atkarpos išmokos mokėjimo dienomis, tačiau investuotojui pasirinkus pilną atkarpos išmoką, likusi investuota į taupymo lakštus suma neišmokama.“
FINANSų mINIStRė INGRIDA ŠImoNytė___________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS FINANSų mINIStRoĮ S A K y m A S
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2009 M. GEGUŽĖS 6 D. ĮSAKYMO NR. 1K-155 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS TAUPYMO LAKŠTŲ IŠLEIDIMO IR APYVARTOS ORGANIzAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 31 d. Nr. 1K-365 Vilnius
1. p a k e i č i u Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 53-2110; 2012, Nr. 57-2886, Nr. 61-3093):
1.1. Išdėstau 2 punkto ketvirtąją pastraipą taip:„Investuotojas į taupymo lakštus – fizinis arba juridinis asmuo (individuali įmonė, ūkinė bendrija, kooperatinė bendrovė,
žemės ūkio bendrovė, viešoji įstaiga, asociacija (susivienijimas, konfederacija, sąjunga, draugija), profesinė sąjunga, labdaros ir paramos fondas, visuomeninė organizacija, religinė bendruomenė, sodininkų bendrija, daugiabučio namo savininkų bendrija, politinė partija ar šeimynos), kuris sudarė taupymo lakštų įsigijimo sutartį su taupymo lakštų platintoju arba su taupymo lakštų platinimo tarpininku ir kuriam nuosavybės teise priklauso taupymo lakštai.“
1.2. Išdėstau 45.1 punktą taip: „45.1. tokio išpirkimo data nustatoma po paskutinės taupymo lakštų platinimo arba atkarpos išmokos dienos praėjus
konkrečios taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatytam, bet ne mažesniam nei 60 dienų nuo paskutinės taupymo lakštų platinimo dienos, laikotarpiui kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną. Jeigu ši diena tampa ne darbo diena, tai išpirkimas vykdomas iš karto po jos einančią darbo dieną. pirmalaikis išpirkimas neatliekamas iki galutinio taupymo lakštų išpirkimo likus mažesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui. pirmalaikis išpirkimas gali būti atliekamas negalutinės atkarpos išmokos mokėjimo dienomis, tačiau investuotojui pasirinkus pilną atkarpos išmoką, likusi investuota į taupymo lakštus suma neišmokama.“
1.3. Įrašau 45.2 punkte vietoj skaičiaus ir žodžių „9 darbo dienas“ skaičių ir žodį „25 darbo dienas“ ir vietoj skaičiaus ir žodžių „9 darbo dienos“ skaičių ir žodį „25 darbo dienos“.
1.4. Įrašau 45.3 punkte vietoj skaičiaus ir žodžių „6 darbo dienas“ skaičių ir žodį „22 darbo dieną“.1.5. Įrašau 46 punkte vietoj skaičiaus ir žodžių „5 darbo dienas“ skaičių ir žodį „21 darbo dienų“.2. N u s t a t a u, kad šio įsakymo nuostatos taikomos nuo 2012 m. lapkričio 13 d. pradedamoms platinti naujoms Lietuvos
Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijoms.
FINANSų mINIStRė INGRIDA ŠImoNytė___________________
6440
6441
2012 m. lapkričio 6 d.
38
6442–6443
LIEtuVoS RESpuBLIKoS ŽEmėS ŪKIo mINIStRoĮ S A K y m A S
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2012 M. BALANDŽIO 20 D. ĮSAKYMO NR. 3D-275 „DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL VIETOS PROJEKTŲ, PATEIKTŲ PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS KRYPTIES „LEADER METODO ĮGYVENDINIMAS“ PRIEMONĘ „VIETOS PLĖTROS STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS“, IR DĖL PROJEKTŲ, PATEIKTŲ PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĖS „TECHNINĖ PAGALBA“ VEIKLOS SRITĮ „NACIONALINIS KAIMO TINKLAS“, TEIKIMO KOMISIJOS SUDARYMO“ PAKEITIMO
2012 m. lapkričio 2 d. Nr. 3D-836Vilnius
p a k e i č i u Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. 3D-275 „Dėl Rekomendacijų dėl vietos projektų, pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, ir dėl projektų, pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“, teikimo komisijos sudarymo“ (Žin., 2012, Nr. 48-2344) ir išdėstau 1 punktą taip:
„1. S u d a r a u Rekomendacijų dėl vietos projektų, pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, ir dėl projektų, pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“, teikimo komisiją (toliau – komisija):
mindaugas Kuklierius – žemės ūkio viceministras, komisijos pirmininkas;Jurgita Stakėnienė – Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė, komisijos pirmininko pavaduotoja (jos
nesant, Kristina Indriošienė – Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vedėja);Janina Augustinavičienė – Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė (jos nesant, Violeta Jankauskienė – Vilniaus rajono
vietos veiklos grupės pirmininkė);Donata Jėckaitė – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų
departamento Kaimo vystymo programų skyriaus vedėja (jos nesant, Lina Gaidžiūnaitė – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kaimo vystymo programų skyriaus vedėjo pavaduotoja);
mindaugas mincė – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas (jo nesant, Erika Viltrakienė – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktorė);
miglė Šarkienė – žemės ūkio ministro patarėja;Virginija Žoštautienė – Žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja.“
ŽEmėS ŪKIo mINIStRAS KAzyS StARKEVIčIuS___________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS ENERGEtIKoS mINIStRoĮ S A K y m A S
DĖL ELEKTRINIŲ IR ELEKTROS TINKLŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2012 m. spalio 29 d. Nr. 1-211Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2012, Nr. 17-752) 7 straipsnio 10 punktu ir 73 straipsnio 1 dalimi:
1. t v i r t i n u Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisykles (pridedama).2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
ENERGEtIKoS mINIStRAS ARVyDAS SEKmoKAS___________________
6442
6443
Valstybės žinios nr. 128
39
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
40
6443
Valstybės žinios nr. 128
41
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
42
6443II
I. E
KS
PL
OA
TA
VIM
AS
57.
Ene
rget
ikos
m
on t
uri
užti
krin
ti s
tati
ni i
r re
ngin
i t
vark
ing
tec
hnin
bkl
, pa
tiki
m,
efek
tyv
ir s
aug
eks
ploa
tavi
m.
58.
Kie
kvie
noje
ene
rget
ikos
mon
je tu
ri b
ti pa
skir
ti d
arbu
otoj
ai, a
tsak
ingi
už
vis
ren
gini
ir
stat
ini
bkl
bei
sau
g e
kspl
oata
vim
, ir
nust
atyt
os v
is d
arbu
otoj
par
eigo
s ši
omis
vei
klos
kry
ptim
is:
58.1
. te
chno
logi
ni p
roce
s v
aldy
mas
; 58
.2.
reng
ini
ir s
tati
ni p
riež
ira
, pri
eži
ros
sist
ema
ir te
chno
logi
ja;
58.3
. te
isin
ei m
etro
logi
jai p
risk
irt
mat
avim
o pr
iem
oni
pri
eži
ra;
58.4
. ob
jekt
sau
gaus
, pa
tikim
o ir
efe
ktyv
aus
eksp
loat
avim
o pr
iem
oni
ren
gim
as,
vykd
ymas
ir
apsk
aita
; 58.5
. re
ngin
i ir
sta
tini
dar
bo s
utri
kim
tyri
mas
ir a
pska
ita;
58
.6.
norm
ini
akt
rei
kala
vim
vyk
dym
o ko
ntro
l.
59.
Asm
enys
, at
saki
ngi
už
reng
ini
, st
atin
i b
kl i
r sa
ug e
kspl
oata
vim
, tu
ri u
žtik
rint
i, ka
d ji
ems
pris
kirt
i ob
jekt
ai b
t t
echn
iška
i tv
arki
ngi,
tikr
inam
i, re
mon
tuoj
ami,
vykd
oma
tech
nin
pri
eži
ra
ir tv
arko
mi d
okum
enta
i pag
al n
orm
ini
teis
s ak
t r
eika
lavi
mus
. 60
. re
ngin
iai
ir
stat
inia
i tu
ri
bti
ek
splo
atuo
jam
i va
dova
ujan
tis
Lie
tuvo
s R
espu
blik
os
norm
inia
is t
eis
s ak
tais
ir
Lie
tuvo
je p
ripa
žint
ais
tarp
taut
inia
is s
tand
arta
is,
kita
is s
tand
arta
is,
jei
jie
nepr
iešt
arau
ja
Lie
tuvo
s R
espu
blik
oje
gali
ojan
tiem
s te
iss
akta
ms,
re
ngin
i
gam
into
j
tech
nini
ais
reik
alav
imai
s be
i re
ngin
ir (
ar)
obje
kt e
kspl
oatu
ojan
ios
mon
s no
rmin
iais
dok
umen
tais
. 61
. E
nerg
etik
os r
engi
niai
pri
valo
tur
ti le
ntel
es s
u ši
ren
gini
var
dini
ais
para
met
rais
. 62
. V
isi
pagr
indi
niai
ir
paga
lbin
iai
reng
inia
i, sk
aita
nt v
amzd
ynus
, šy
n s
iste
mas
ir
sekc
ijas,
m
atav
imo,
aut
omat
ikos
, sau
gos
prie
mon
es, a
rmat
r, d
uj ir
ora
tieki
užs
klan
das,
turi
bti
sunu
mer
uoti.
Jei
na
udoj
ama
išre
nkam
oji
vald
ymo
sist
ema,
tai
arm
atra
vie
toje
ir
tech
nolo
gin
se s
chem
ose
num
eruo
jam
a dv
ejop
ai:
paga
l op
erat
yvin
sch
em i
r iš
renk
amj
val
dym
o si
stem
. Pa
grin
dini
ai
reng
inia
i pr
ival
o tu
rti
eil
s nu
mer
ius,
o p
agal
bini
ai –
t p
at n
umer
kai
p ir
pag
rind
inia
i, pr
ided
ant
raid
es A
, B
, C
ir
taip
tol
iau.
D
ubliu
otuo
se b
loku
ose
katil
ui s
utei
kiam
as b
loko
num
eris
, pa
pild
ant
raid
mis
A,
B.
Kur
o pa
davi
mo
sist
emos
gra
ndys
num
eruo
jam
os n
uose
klia
i ku
ro p
adav
imo
kryp
timi,
lygi
agre
iosi
os g
rand
ys –
pap
ildan
t ra
idm
is A
ir B
kur
o pa
davi
mo
kryp
timi i
š ka
irs
deš
in.
63.
Žym
enys
ir n
umer
iai s
chem
ose
ir a
nt r
engi
ni tu
ri s
utap
ti.
64.
Dar
bo
viet
ose
turi
b
ti
reik
iam
os
sche
mos
ir
in
stru
kcij
os,
suda
ryto
s va
dova
ujan
tis
norm
inia
is t
eis
s ak
tais
, re
ngin
i g
amin
toj
ins
truk
cijo
mis
ir
vert
inan
t vi
etos
sly
gas.
Jos
gal
i b
ti i
r (a
r) e
lekt
roni
nje
for
moj
e.
65.
Eks
ploa
tavi
mo
met
u en
erge
tiko
s re
ngin
iuos
e pa
dary
ti
pake
itim
ai
turi
b
ti
nede
lsia
nt
pažy
mti
sc
hem
ose
ir
brži
niuo
se.
Ats
akin
gasi
s da
rbuo
toja
s,
pada
rs
pake
itim
, tu
ri
pasi
rašy
ti,
nuro
dyti
sav
o pa
reig
as i
r pa
keit
imo
dat
. T
uri
bti
ide
ntif
ikuo
jam
as a
tsak
inga
sis
darb
uoto
jas,
kur
is
pada
r
pake
itim
us
sche
mos
e ir
br
žini
uose
, sa
ugoj
amuo
se
elek
tron
inje
fo
rmoj
e.
Jei
pake
itim
ai
atli
ekam
i br
andu
olin
i e
lekt
rini
sau
gai
svar
bios
e si
stem
ose,
kon
stru
kcij
ose
ir k
ompo
nent
uose
, ji
ems
papi
ldom
ai
taik
omi
Bra
nduo
lin
s sa
ugos
re
ikal
avim
ai
BS
R-1
.8.2
-201
1 „B
rand
uoli
ns
ener
geti
kos
obje
kto
mod
ifik
acij
kat
egor
ijos
ir
mod
ifik
acij
atl
ikim
o tv
arko
s ap
raša
s“,
patv
irti
nti
2011
m.
spal
io
7 d.
VA
TE
SI
virš
inin
ko s
akym
u N
r. 2
2.3-
99 (
Žin
., 20
11, N
r. 1
23-5
8561
).
IV
. TE
CH
NIN
PR
IEŽ
IR
A I
R R
EM
ON
TA
S
66
. K
iekv
ieno
je
mon
je b
tina
org
aniz
uoti
ene
rget
ikos
re
ngin
i i
r st
atin
i t
echn
in p
riež
ir
pr
ikla
usom
ai n
uo j
tech
nin
s b
kls,
tai
yra
gyve
ndin
ti k
ompl
eks
dia
gnos
tini
ir
kito
ki p
riem
oni
, ku
riom
is s
ieki
ama
nust
atyt
i, ar
sta
tiny
s, k
itas
ilga
laik
is m
ater
ialu
sis
turt
as b
ei jo
dal
ys p
er e
kono
miš
kai
ar k
itai
p pa
grst
nau
doji
mo
laik
otar
p a
titi
nka
num
atyt
pas
kirt
ir
bkl
, si
ekia
nt u
žtik
rint
i sa
ug
Valstybės žinios nr. 128
43
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
44
6443
Valstybės žinios nr. 128
45
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
46
6443
Valstybės žinios nr. 128
47
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
48
6443
Valstybės žinios nr. 128
49
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
50
6443
Valstybės žinios nr. 128
51
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
52
6443
Valstybės žinios nr. 128
53
6443K
uro
pada
vim
o tr
akto
pa
talp
oro
užt
eršt
umas
dul
km
is i
r pr
irei
kus
duj
kie
kis
(CO
) tu
ri
bti
kont
roli
uoja
mas
vad
ovau
jant
is m
ons
vado
vo p
atvi
rtin
tu g
rafi
ku.
330.
D
irba
nt s
u as
pira
tori
ais
turi
bti
užt
ikri
ntas
nor
min
is d
ulki
iš o
ro n
usod
inim
as.
331.
P
atal
pos
ir
reng
inia
i va
lom
i pa
gal
graf
ik
mec
hani
zuot
ai,
dulk
i
siur
blia
is
arba
nu
plau
nant
van
deni
u.
332.
S
ujun
gian
t ir
rem
ontu
ojan
t kon
veje
ri ju
osta
s, n
egal
ima
naud
oti m
etal
ini
det
ali
. 33
3.
Kur
o sa
ndli
ai
ir
kuro
pa
davi
mo
trak
to
mec
hani
zmai
te
chni
škai
pr
iži
rim
i ir
re
mon
tuoj
ami p
agal
mon
s va
dovo
pat
virt
int
gra
fik
. 33
4.
Tec
hnin
s pr
ieži
ros
tvar
ka ir
api
mti
s nu
stat
oma
paga
l tec
hnol
ogin
es in
stru
kcij
as.
II
I. S
KY
ST
OJO
KU
RO
R
EN
GIN
IAI
33
5.
Sky
stoj
o ku
ro
reng
inia
i tu
ri u
žtik
rint
i re
ikia
mo
slgi
o ir
tem
pera
tro
s be
i ku
ro k
ieki
o pa
davi
m k
atil
ams.
33
6.
Sky
stoj
o ku
ro r
ezer
vuar
ams,
vam
zdyn
ams
ir j
gar
o „p
alyd
ovam
s“ a
r es
ant
elek
trin
io
šild
ymo
rang
ai tu
ri b
ti s
udar
yti p
asai
. 33
7.
Išpy
lus
cist
erna
s, v
isas
maz
utas
iš
išpy
lim
o la
tak
tur
i b
ti iš
leis
tas
ir l
atak
ai,
kuri
uose
n
ra g
rote
li, u
žden
gti d
ang
iais
. 33
8.
Pri
mim
o ir
(a
r)
išpy
lim
o re
ngin
i
garo
tiek
yje
maz
utui
ši
ldyt
i re
ikia
pa
laik
yti
8–13
kgf
/cm
2 (0,
8–1,
3 M
Pa)
gar
o sl
g ir
nuo
+20
0 o C
iki +
250
o C g
aro
tem
pera
tr
. 33
9.
Kat
ilin
se,
kuri
ose
nra
nu
rody
tj
ga
ro
para
met
r,
gali
b
ti
naud
ojam
as
žem
esni
pa
ram
etr
gar
as.
340.
Š
ilda
nt m
azut
, 5
0–60
m3 ta
lpos
cis
tern
rei
kia
padu
oti n
e di
desn
900
kg/
h ga
ro k
iek
. 34
1.
Maz
ut
(cis
tern
ose,
la
taku
ose
ir
pri
mim
o ta
lpos
e)
reik
ia
šild
yti
iki
norm
al
perp
umpa
vim
o si
urbl
i d
arb
užt
ikri
nan
ios
tem
pera
tro
s.
342.
A
ukš
iaus
ia m
azut
o te
mpe
rat
ra p
rim
imo
talp
ose
ir r
ezer
vuar
uose
tur
i b
ti +
15 o C
že
mes
n u
ž ku
ro u
žsil
ieps
noji
mo
tem
pera
tr
, bet
ne
aukš
tesn
kai
p +
90 o C
. 34
3.
reng
inia
i (r
ezer
vuar
ai,
vam
zdyn
ai i
r ki
ta)
turi
bti
izo
liuo
ti i
r j
šil
umin
izo
liac
ija
turi
b
ti tv
arki
nga.
34
4.
Maz
uto
reze
rvua
r
tech
nin
pr
ieži
ra
vykd
oma
paga
l ga
lioj
ani
no
rmin
i
akt
re
ikal
avim
us.
345.
S
kyst
ojo
kuro
lie
kano
s, i
šval
ius
reze
rvua
rus,
lat
akus
, pr
im
imo
duob
es,
filt
rus,
maz
uto
šild
ytuv
us i
r ki
tus
tais
us, u
tili
zuoj
amos
vyk
dant
Atl
iek
sus
idar
ymo
ir t
vark
ymo
apsk
aito
s ir
ata
skai
t
teik
imo
tais
ykli
rei
kala
vim
us. D
raud
žiam
a li
ekan
as la
ikyt
i ene
rget
ikos
obj
ekto
teri
tori
joje
. 34
6.
Pag
al p
atvi
rtin
t g
rafi
k r
eiki
a at
likt
i: i
šori
n m
azut
o va
mzd
yn i
r ar
mat
ros
apži
r n
e re
iau
kaip
kar
t p
er m
etus
, pas
irin
ktin
arm
atro
s re
vizi
j –
ne
reia
u ka
ip k
art
per
4 m
etus
. 34
7.
Tie
kiam
o m
azut
o
purk
štuv
us
klam
pum
as
turi
b
ti
ne
dide
snis
ka
ip:
naud
ojan
t m
echa
nini
us i
r ga
ro m
echa
nini
us p
urkš
tuvu
s –
2,5
suta
rtin
i k
lam
pum
o la
ipsn
i (
16 m
m2 /s
), n
audo
jant
ga
ro ir
rot
acin
ius
purk
štuv
us –
6 s
utar
tini
ai k
lam
pum
o la
ipsn
iai (
44 m
m2 /s
).
348.
K
uro
filt
rus
reik
ia v
alyt
i (p
rapu
iant
gar
u, i
šval
ant r
anki
niu
arba
che
min
iu b
du),
jei
gu j
hi
drau
lini
s pa
sipr
ieši
nim
as p
adid
ja 5
0 %
, ly
gina
nt s
u pr
adin
iu (
filt
ras
švar
us),
esa
nt s
kai
iuot
ajam
na
šum
ui. 34
9.
Val
yti
filt
r i
šdeg
inan
t dr
audž
iam
a. M
azut
o ši
ldyt
uvai
tur
i b
ti v
alom
i su
maž
jus
j
šilu
min
iam
naš
umui
30
%, l
ygin
ant s
u va
rdin
iu.
350.
R
ezer
vini
ai s
iurb
liai
, šil
dytu
vai i
r fi
ltra
i tur
i bti
tvar
king
i ir
paru
ošti
dar
bui.
351.
R
ezer
vini
o si
urbl
io j
ungi
m a
utom
atin
iais
rez
ervo
ju
ngim
o (t
olia
u –
AR
) re
ngin
iais
re
ikia
ban
dyti
pag
al p
atvi
rtin
t g
rafi
k, b
et n
e re
iau
kaip
kar
t p
er m
nes
. 35
2.
Ruo
šiam
us
rem
ontu
i va
mzd
ynus
ar
ba
kitu
s re
ngin
ius
reik
ia
pati
kim
ai
atju
ngti
nu
o ve
ikia
ni
j, n
udre
nuot
i, o
num
atan
t atl
ikti
dar
bus
j v
iduj
e –
dar
ir iš
valy
ti g
aru.
2012 m. lapkričio 6 d.
54
6443
Valstybės žinios nr. 128
55
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
56
6443
Valstybės žinios nr. 128
57
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
58
644347
4.5.
ang
lies
dul
ki k
atil
e nu
stoj
us v
eikt
i pel
en g
audy
tuva
ms;
47
4.6.
sug
edus
kur
iam
nor
s di
stan
cini
o ir
aut
omat
inio
val
dym
o ta
isui
, ta
ip p
at k
ontr
ols
ir
mat
avim
o pr
ieta
isui
, dl k
urio
neg
alim
a ko
ntro
liuo
ti k
atil
o da
rbo.
VII
. GA
RO
TU
RB
IN
RE
NG
INIA
I 47
5.
Gar
o tu
rbin
as
ir
j
paga
lbin
ius
reng
iniu
s re
ikia
ek
splo
atuo
ti
paga
l ga
min
tojo
re
ikal
avim
us,
mon
s va
dovo
pat
virt
inta
s tu
rbin
eks
ploa
tavi
mo
inst
rukc
ijas
. 47
6.
Eks
ploa
tuoj
ant g
aro
turb
in r
engi
nius
rei
kia
užti
krin
ti:
476.
1. p
atik
im v
is r
engi
ni d
arb
; 47
6.2.
gal
imyb
vei
kti
visu
gam
into
jo n
umat
ytu
elek
tros
ir
šilu
mos
apk
rovo
s di
apaz
onu
ir
reik
alau
jam
ais
darb
o ag
ento
par
amet
rais
; 47
6.3.
eko
nom
išk
ene
rget
ini
res
urs
nau
doji
m.
477.
T
urbi
nos
auto
mat
inio
reg
ulia
vim
o si
stem
a tu
ri a
titi
kti š
iuos
rei
kala
vim
us:
477.
1. s
tabi
liai
išl
aiky
ti n
usta
tyta
s el
ektr
in i
r ši
lum
in a
pkro
vas
ir u
žtik
rint
i ga
lim
yb t
olyg
iai
jas
keis
ti; 477.
2.
pala
ikyt
i tu
šio
sios
ve
ikos
tu
rbin
os
roto
riau
s su
kim
osi
dažn
ir
to
lygi
ai
j
keis
ti (n
evir
šija
nt
turb
inos
va
ldym
o m
echa
nizm
o da
rbo
diap
azon
o),
esan
t ga
ro
vard
inia
ms
ir
leid
imo
para
met
ram
s;
477.
3. p
alai
kyti
tur
bino
s ro
tori
aus
suki
mos
i da
žn,
kuri
s ne
veik
t s
augu
mo
auto
mat
o es
ant
mak
sim
alia
m g
aro
debi
tui
ir v
ardi
niam
s pa
ram
etra
ms,
sta
iga
sum
ažju
s ik
i nu
lio
elek
trin
ei a
pkro
vai
(tai
p pa
t ir
tada
, kai
gen
erat
oriu
s iš
jung
iam
as iš
tink
lo).
47
8.
Po
1991
m.
saus
io 1
d.
past
atyt
ele
ktri
ni g
aro
turb
in r
egul
iavi
mo
sist
em d
arbo
ko
kyb
cha
rakt
eriz
uoja
ni
pag
rind
ini
par
amet
r d
ydži
ai t
uri
tenk
inti
Eur
opos
Sju
ngos
dok
umen
t
reik
alav
imus
. 47
9.
Vis
eks
ploa
tuoj
am t
urbi
n,
paga
min
t i
ki 1
991
m.
saus
io 1
d.,
regu
liav
imo
sist
em
darb
o pa
ram
etr
dyd
žiai
turi
ati
tikt
i šiu
os r
eika
lavi
mus
: 47
9.1.
suk
imos
i da
žnio
reg
ulia
vim
o ne
toly
gum
o la
ipsn
is (
esan
t va
rdin
iam
s ga
ro p
aram
etra
ms)
1 tu
ri b
ti 4
–5 %
; 47
9.2.
vie
tini
s su
kim
osi d
ažni
o ne
toly
gum
o la
ipsn
is p
agal
suk
imos
i daž
num
, %:
479.
2.1.
min
imal
us v
isam
e ap
krov
os d
iapa
zone
– n
e že
mes
nis
kaip
2,5
; 47
9.2.
2. m
aksi
mal
us:
479.
2.2.
1. a
pkro
v d
iapa
zone
iki 1
5 %
Nno
m –
ne
dide
snis
kai
p 10
; 47
9.2.
2.2.
apk
rov
dia
pazo
ne n
uo 1
5 %
Nno
m ik
i – n
e di
desn
is k
aip
6;
479.
3. n
ejau
trum
o la
ipsn
is2 p
agal
suk
imos
i daž
n –
ne
dide
snis
kai
p 0,
3 %
; 47
9.4.
gar
o sl
gio
atm
imuo
se ir
pri
ešsl
gio
regu
liav
imo
neja
utru
mo
laip
snis
: 47
9.4.
1. k
ai v
ardi
nis
slgi
s ju
ose
maž
esni
s ka
ip 2
,5 k
gf/c
m2 (
0,25
MP
a), t
uri n
evir
šyti
5 k
Pa;
47
9.4.
2. k
ai v
ardi
nis
slgi
s ju
ose
2,5
kgf/
cm2 (0
,25
MPa
) ir d
ides
nis
– ne
dau
giau
2 %
; 47
9.5.
ga
ro
slgi
o re
guli
uoja
muo
se
atm
imuo
se
ir
prie
šsl
gim
e re
guli
avim
o ne
toly
gum
o la
ipsn
is t
uri
tenk
inti
var
toto
j p
orei
kius
ir
turi
bti
sud
erin
tas
su t
urbi
n g
amin
toju
ir
neiš
šauk
ti
apsa
ugin
i v
ožtu
v v
eiki
mo.
48
0.
Vis
us t
urbi
n a
utom
atin
io r
egul
iavi
mo
ir s
augu
mo
sist
em t
ikri
nim
us i
r ba
ndym
us r
eiki
a at
likt
i pag
al tu
rbin
gam
into
j r
eika
lavi
mus
. 48
1.
Sau
gos
auto
mat
as t
uri
veik
ti p
adid
jus
turb
inos
rot
oria
us s
ukim
osi
dažn
iui
daug
iau
kaip
10
–12
% v
ardi
nio
arba
iki t
urbi
n g
amin
toj
nur
odyt
o da
žnio
.
1 P ti
po tu
rbin
oms
leid
žiam
as n
etol
ygum
o la
ipsn
is 4
,5–6
,5 %
. 2 T
urbi
nom
s, p
agam
into
ms
iki 1
950
m.,
leid
žiam
as n
ejau
trum
o la
ipsn
is –
iki 0
,5 %
.
Valstybės žinios nr. 128
59
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
60
6443
Valstybės žinios nr. 128
61
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
62
6443
558.
3.
jeig
u ne
tvar
king
as
oper
atyv
i
regu
liav
imo
tais
, av
arin
ms
situ
acij
oms
likv
iduo
ti na
udoj
amos
arm
atro
s di
stan
cini
s va
ldym
as;
558.
4. je
igu
nepa
ruoš
ti j
ungt
i blo
ko v
ande
ns d
rusk
os p
ašal
inim
o re
ngin
iai;
55
8.5.
jeig
u pa
žeis
tos
vam
zdyn
atr
amos
bei
spy
ruok
lin
s pa
kabo
s.
559.
B
lok
dar
bas
su
jung
tais
gar
o pr
ieš
turb
in s
lgi
o re
guli
ator
iais
, ve
ikia
nia
is t
urbi
nos
regu
liuoj
aniu
osiu
s vo
žtuv
us (
regu
liat
oria
is „
iki
sav
s“),
kai
j n
ra e
lekt
ros
sist
emos
daž
nio
ir g
alio
s re
guli
avim
o si
stem
os
sud
tyje
, dr
audž
iam
as.
Išim
ties
at
veja
is,
esan
t ge
dim
ams
arba
re
ngin
iam
s ve
ikia
nt n
esta
bili
ai,
mon
s va
dovo
ar
jo
gali
oto
asm
ens
leid
imu,
sud
erin
us s
u el
ektr
os s
iste
mos
di
spe
erin
e, la
ikin
ai g
alim
a di
rbti
su
jung
tais
reg
ulia
tori
ais
„iki
sav
s“.
560.
Je
i n
ra (
suge
do)
blok
daž
nio
ir g
alio
s au
tom
atin
io r
egul
iavi
mo
sist
emos
, o
dl
dažn
io
kiti
mo
turb
in
apkr
ova
padi
djo
(s
umaž
jo),
da
rbuo
toja
s tu
ri
nede
lsda
mas
ke
isti
ka
til
na
šum
re
guli
uoja
moj
o di
apaz
ono
ribo
se,
kad
išla
ikyt
buv
us š
viež
io g
aro
slg
. Je
i ap
krov
os k
eiti
mas
gal
i pe
rkra
uti
elek
tros
lin
ijas
, o
tai
keli
a gr
sm e
lekt
ros
sist
emos
sta
bilu
mui
, te
chno
logi
nje
ins
truk
cijo
je
turi
b
ti
nuro
dyta
, ko
kiam
da
žnio
pa
sike
itim
ui
esan
t, su
deri
nus
su
elek
tros
si
stem
os
disp
eer
e,
darb
uoto
jam
s re
ikia
pra
dti
nur
odyt
uosi
us v
eiks
mus
. 56
1.
Tec
hnol
ogin
s ap
saug
os a
rba
darb
uoto
jas
blok
ned
elsi
ant t
uri i
šjun
gti š
iais
atv
ejai
s:
561.
1. s
usto
jus
kati
lui a
rba
abie
m d
vigu
bo k
atil
o ka
tila
ms;
56
1.2.
atj
ungu
s tu
rbin
dl j
os p
ažei
dim
arb
a pa
voji
ng r
ežim
o pa
žeid
im, i
švar
dyt
Tai
sykl
i
541
punk
te
(išs
kyru
s šv
ieži
o ar
ba
tarp
inio
pe
rkai
tint
o ga
ro
tem
pera
tro
s ne
leis
tino
pa
žem
jim
o at
veju
s); 56
1.3.
atj
ungu
s ge
nera
tori
arb
a bl
oko
tran
sfor
mat
ori
dl v
idin
i g
edim
; 56
1.4.
ats
ijun
gus
visi
ems
mai
tini
mo
siur
blia
ms;
56
1.5.
ats
irad
us k
iaur
am
trki
ui a
rba
plyš
us m
aiti
nim
o va
mzd
ynui
, ga
roti
ekiu
i, de
aera
tori
aus
korp
usui
; 561.
6. d
ingu
s di
stan
cini
o ir
aut
omat
inio
val
dym
o ta
is a
rba
mat
avim
o pr
ieta
is t
ampa
i;
561.
7. k
ilus
gai
srui
, kur
is k
elia
pav
oj d
arbu
otoj
ams
arba
re n
gini
ams.
IX. D
UJ
TU
RB
IN
RE
NG
INIA
I
562.
E
kspl
oatu
ojan
t duj
turb
in r
engi
nius
(D
T)
reik
ia u
žtik
rint
i:
562.
1. p
atik
im i
r ek
onom
išk
pag
rind
ini
ir
paga
lbin
i
reng
ini
dar
b,
laik
anti
s di
spe
erin
io
apkr
ovos
gra
fiko
; 56
2.2.
gal
imyb
vei
kti v
ardi
niai
s pa
ram
etra
is, a
titi
nkan
iais
DT
tech
nine
s s
lyga
s;
562.
3. k
ompr
esor
i, t
urbi
n ir
šil
umok
aii
pra
teka
mos
ios
dali
es š
var
; 56
2.4.
kad
neb
t o
ro, d
uj, k
uro,
aly
vos
ir v
ande
ns n
uot
ki.
563.
D
uj tu
rbin
os r
engi
ni r
egul
iavi
mo
sist
ema
turi
tenk
inti
šiu
os r
eika
lavi
mus
: 56
3.1.
sta
bili
ai p
alai
kyti
par
inkt
apk
rov
; 56
3.2.
laik
yti d
uj tu
rbin
tuš
iojo
je v
eiko
je s
u va
rdin
iu r
otor
iaus
suk
imos
i daž
niu;
56
3.3.
užt
ikri
nti
pati
kim
duj
tur
bino
s re
ngin
i v
eiki
m
jung
iant
, iš
jung
iant
ir
avar
inse
si
tuac
ijos
e;
563.
4. u
žtik
rint
i tol
yg d
uj tu
rbin
os r
ežim
o ke
itim
kei
iant
is a
pkro
vai;
56
3.5.
pal
aiky
ti to
k r
otor
iaus
suk
imos
i daž
n, k
uris
nep
avei
kt s
augo
s au
tom
ato
stai
ga i
šjun
gus
mak
sim
ali
apk
rov
(D
T s
u la
isva
jgo
s tu
rbin
a ap
krov
os v
ert
nur
odom
a te
chni
nse
sly
gose
);
563.
6. l
aiky
ti p
rieš
tur
bin
(tu
rbin
as)
reik
iam
duj
tem
pera
tr
, ne
leis
ti j
ai p
akil
ti i
ki r
ibin
s,
kuri
ai e
sant
suv
eiki
a av
arin
aps
auga
; 56
3.7.
duj
tem
pera
tro
s ri
boji
mo
sist
emos
nej
autr
umas
turi
bti
ne
dide
snis
kai
p 10
°C;
563.
8. u
žtik
rint
i nep
ulsu
ojan
t k
ompr
esor
i d
arb
. 56
3.9.
DT
gen
erat
oria
us v
elen
o su
kim
osi
dažn
io r
egul
iavi
mo
neto
lygu
mo
laip
snis
tur
i b
ti
4–5%
var
dini
o; s
ieki
ant
page
rint
i ek
splo
atav
imo
sly
gas
konk
rei
mod
eli
DT
, ga
lim
as n
etol
ygum
o
laip
snio
pad
idin
imas
tur
i b
ti n
urod
ytas
tec
hnin
se s
lygo
se;
min
imal
us v
ieti
nis
stat
inio
net
olyg
umo
laip
snis
turi
bti
ne
maž
esni
s ka
ip 2
%;
563.
10.
esan
t be
t ku
riam
apk
rovi
mui
, ne
jaut
rum
o la
ipsn
is t
uri
bti
ne
dide
snis
kai
p 0,
2%
vard
inio
aps
isuk
im d
ažni
o;
563.
11.
duj
tur
bin
re
ngin
i d
arbo
nuo
kryp
i n
uo n
orm
alau
s ap
sisu
kim
daž
nio
gali
myb
ir
truk
m tu
ri r
egla
men
tuot
i DT
tech
nin
s s
lygo
s.
564.
T
empe
rat
ros
impu
ls,
naud
ojam
reg
ulia
vim
o ir
aps
augo
s si
stem
ose,
tur
i du
oti
maž
os
iner
cijo
s ju
tikl
iai (
term
oele
ktri
niai
pir
omet
rai
arba
kit
i m
atav
imo
tais
ai, j
eigu
rei
kia,
turi
ntys
din
amin
ko
rekc
ij),
tai
syti
bdi
nguo
se tr
akto
pj
viuo
se ir
tiks
liai
mat
uoja
ntys
tem
pera
tr
. 56
5.
Aps
augo
s, n
elei
džia
nio
s du
j t
empe
rat
rai
paki
lti
aukš
iau
leis
tino
sios
, už
kie
kvie
nos
degi
mo
pako
pos
turi
bti
sur
egul
iuot
os t
aip,
kad
vei
kt e
sant
DT
tec
hnin
se s
lygo
se n
urod
ytai
te
mpe
rat
rai.
566.
A
psau
gos
auto
mat
ai t
uri
bti
sur
egul
iuot
i ta
ip,
kad
veik
t p
adid
jus
roto
ri s
ukim
osi
dažn
iui 1
0–12
% d
augi
au v
ardi
nio
arba
iki v
ert
s, n
urod
ytos
DT
tech
nin
se s
lygo
se.
567.
E
kspl
oatu
ojan
t duj
turb
in r
engi
nius
rei
kia
naud
oti p
riem
ones
, maž
inan
ias
siur
biam
o
juos
oro
dul
ktu
m (
lais
vas
aikš
tele
s už
sti
žol
e, a
sfal
tuot
i ke
lius
, re
ngti
lai
stym
o pr
iem
ones
ir k
ita)
ir
kliu
dan
ias
savi
ems
arba
paš
alin
iam
s už
terš
tojo
oro
išl
eidž
iam
iem
s sr
auta
ms
pate
kti
duj
tur
bin
re
ngin
io o
ro im
tuv
. 56
8.
Oro
fil
trav
imo
sist
ema
turi
užt
ikri
nti,
kad
dulk
i k
ieki
s D
T t
ieki
amam
e or
e b
t n
e da
ugia
u ka
ip 0
,3 m
g/m
3 vi
duti
nio
liek
amoj
o m
etin
io d
ulk
tum
o. Š
iam
e or
e du
lki
, ku
ri d
alel
i
sker
smuo
did
esni
s ka
ip 2
0 m
km,
konc
entr
acij
a tu
ri b
ti n
e di
desn
kai
p 0,
03 m
g/m
3. L
eidž
iam
a tr
umpa
laik
, ne
dau
giau
100
val
. pe
r m
etus
(pa
didi
nto
dulk
tum
o pe
riod
ais)
, du
lki
kon
cent
raci
ja i
ki
5 m
g/m
3, e
sant
dal
eli
ske
rsm
eniu
i ne
did
esni
am k
aip
30 m
km.
Rei
kia
regu
liari
ai t
ikri
nti
oro
filt
r
bkl
. Nel
eidž
iam
a, k
ad a
lyva
arb
a ki
tos
med
žiag
os p
atek
t i
š fi
ltr
d
uj t
urbi
nos
reng
inio
siu
rbim
o tr
akt
. N
e re
iau
kaip
du
kart
us p
er m
nes
rei
kia
apži
rti
oro
fil
trus
ir
išva
lyti
nuo
dul
ki i
r du
mbl
o (j
ei D
T v
eiki
a ba
zini
u re
žim
u, ta
i val
yti r
eiki
a ar
tim
iaus
iu la
iku,
kai
jie
neve
iks)
. 56
9.
Oro
fi
ltra
vim
o si
stem
oje
turi
b
ti
reng
ti
abip
usio
ve
ikim
o vo
žtuv
ai
su
apva
dais
, at
sida
rant
ys a
utom
atiš
kai,
kai f
iltr
uose
sl
gio
skir
tum
as v
irši
ja v
ardi
n a
rba
kai f
iltr
kam
eroj
e su
sida
ro
pert
ekli
nis
slgi
s.
570.
N
egal
ima
leis
ti,
kad
aple
dt
oro
fil
trai
arb
a ko
mpr
esor
i p
rate
kam
oji
dali
s. J
ei b
tina
, du
j tu
rbin
ren
gini
oro
siu
rbim
o tr
aktu
ose
reng
iam
i ta
isai
, nel
eidž
iant
ys a
pled
ti.
571.
D
uj t
urbi
n
reng
in a
tker
tant
ys i
r ku
ro r
egul
iavi
mo
vožt
uvai
tur
i b
ti s
anda
rs.
Pri
eš
kiek
vien
DT
ju
ngim
rei
kia
tikr
inti
vož
tuv
jud
esio
lai
svum
pil
nja
eig
a, o
dir
bant
DT
– i
š da
lies
pr
idar
ant,
paga
l re
ngin
io g
amin
tojo
inst
rukc
ijos
rei
kala
vim
. 57
2.
Dir
bant
nep
ertr
auki
amai
ilg
iau
kaip
1 m
nes
, ne
re
iau
kaip
kar
t p
er m
nes
rei
kia
tikr
inti
vož
tuv
san
daru
m. T
ikri
nti r
eiki
a ar
tim
iaus
io D
T iš
jung
imo
met
u.
573.
A
lyvo
tiek
iuos
e pr
ieš
auši
ntuv
us i
r už
j,
reze
rvin
i b
ei a
vari
ni a
lyvo
s si
urbl
i s
iurb
imo
ir s
lgi
o li
nijo
se, t
aip
pat
avar
inio
aly
vos
nupy
lim
o li
nijo
se i
š D
T a
lyvo
s ba
k, p
rieš
re
ngtu
s fi
ltru
s ir
už
j,
gene
rato
riau
s ve
leno
san
dari
kli
sis
tem
oje
mon
tuot
os s
klen
ds
ir v
enti
liai
plo
mbu
ojam
i da
rbo
pad
tyje
. 574.
D
T g
ener
ator
iui p
rad
jus
veik
ti e
lekt
ros
vari
klio
rež
imu,
rei
kia
j n
edel
sian
t išj
ungt
i. T
am
tiks
lui
gene
rato
riuo
se
reng
iam
a ap
saug
a. Š
is r
eika
lavi
mas
net
aiko
mas
DT
su
lais
vosi
omis
jgo
s tu
rbin
omis
. 57
5.
Duj
tur
bin
re
ngin
ys
suka
mas
ir
sinc
hron
izuo
jam
as a
utom
atiš
kai,
esan
t be
t ko
kiai
jo
šilu
min
ei b
klei
. 57
6.
Pla
nuot
ai D
T iš
jung
iam
as a
utom
atiš
kai p
agal
pro
gram
. 57
7.
DT
ju
ngia
mas
dar
bui
vado
vauj
ant
pam
aino
s va
dovu
i. P
o re
mon
to v
adov
auja
pad
alin
io
vado
vas.
Valstybės žinios nr. 128
63
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
64
6443
Valstybės žinios nr. 128
65
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
66
6443
657.
E
lekt
rini
, ka
tili
ni i
r ši
lum
os t
inkl
re
ngin
i v
ande
ns c
hem
ijos
rež
im o
rgan
izuo
ja i
r ko
ntro
liuo
ja c
hem
ijos
arb
a at
itin
kam
o pa
dali
nio
darb
uoto
jas.
65
8.
Bet
kur
io
reng
inio
ju
ngim
as i
r iš
jung
imas
arb
a ga
ro i
r (a
r) v
ande
ns s
chem
os p
akei
tim
as,
jei
dl
to b
log
ja v
ande
ns i
r ga
ro k
okyb
, tu
ri b
ti d
erin
amas
su
chem
ijos
pad
alin
io d
arbu
otoj
u (l
abor
ator
ija
arba
ati
tink
amu
pada
lini
u).
659.
A
tlik
ti
reng
ini
vid
aus
apži
r,
imti
nuo
gul
ban
dini
us,
išpj
auti
vam
zdži
pav
yzdž
ius,
su
rašy
ti a
pži
r a
ktus
, at
likt
i av
arij
ar
sutr
ikim
dl
vand
ens
chem
ijos
rež
imo
tyri
m t
uri
atit
inka
mo
pada
lini
o da
rbuo
toja
i, da
lyva
ujan
t ch
emij
os
pada
lini
o (l
abor
ator
ijos
ar
ba
atit
inka
mo
pada
lini
o)
darb
uoto
jam
s. B
et k
okie
pro
jekt
o sc
hem
ar
reng
ini
kon
stru
kcij
pak
eiti
mai
, ku
rie
gali
tur
ti
tako
s va
nden
s ru
ošim
o ir
kon
dens
ato
valy
mo
reng
ini
dar
bui,
taip
pat
ele
ktri
ns,
kat
ilin
s ar
šil
umos
tin
kl
mon
s va
nden
s ch
emij
os r
ežim
ui, t
uri b
ti s
uder
inti
su
reng
iniu
s pr
ojek
tavu
sia
mon
e.
660.
N
auj
va
nden
s ru
ošim
o m
etod
ir
va
nden
s ch
emij
os
reži
m
naud
ojim
as
turi
b
ti su
deri
ntas
su
reng
iniu
s pr
ojek
tavu
sia
ar š
iai v
eikl
ai le
idim
(lic
enci
j)
turi
nia
mon
e.
661.
V
ande
ns r
uoši
mo
ir v
isi
paga
lbin
iai
reng
inia
i, sk
aita
nt i
r re
agen
t s
and
lius
, tu
ri b
ti pr
aded
ami
eksp
loat
uoti
ik
i pr
aded
ant
šilu
mos
re
ngin
i
pirm
j
chem
in
valy
m
prie
š ju
ngia
nt
reng
iniu
s.
662.
T
urbi
n,
užte
ršto
kon
dens
ato
valy
mo
reng
inia
i, ta
ip p
at v
ande
ns k
okyb
s ko
rega
vim
o re
ngin
iai
turi
bti
sum
ontu
oti
ir p
rad
ti e
kspl
oatu
oti
iki
ener
geti
nio
blok
o (k
atil
o) p
irm
ojo
leid
imo
ir
jung
ti j
leid
žian
t. 66
3.
Ben
dri
elek
trin
s su
paš
alin
ta d
rusk
a va
nden
s ir
kon
dens
ato
atsa
rgos
bak
ai t
uri
bti
su
mon
tuot
i ir
pad
engt
i an
tiko
rozi
ne d
anga
iki
pir
moj
o en
erge
tini
o bl
oko
(kat
ilo)
re
ngin
i c
hem
inio
va
lym
o pr
adži
os p
rieš
jun
gian
t re
ngin
ius.
66
4.
Van
dens
ru
ošim
o,
kond
ensa
to
valy
mo,
ta
ip
pat
vand
ens
koky
bs
kore
gavi
mo
tech
nolo
gini
pro
ces
mec
hani
zavi
mo,
aut
omat
izav
imo
reng
inia
i ir
aut
omat
ins
chem
ins
kont
rol
s pr
ieta
isai
turi
bti
jun
gti
jung
iant
ati
tink
amus
ren
gini
us ir
agr
egat
us.
665.
V
ande
ns r
uoši
mo
ir k
onde
nsat
o va
lym
o re
ngin
ius,
vam
zdyn
us i
r ar
mat
r,
taip
pat
st
atyb
ines
ko
nstr
ukci
jas,
ku
ri
pavi
rši
li
eia
ak
tyvi
oji
koro
zin
te
rp,
gali
ma
eksp
loat
uoti
ti
k pa
deng
tus
anti
koro
zine
dan
ga a
rba
jie
turi
bti
pag
amin
ti iš
kor
ozij
ai a
tspa
ri m
edži
ag.
666.
V
ande
ns r
uoši
mo,
kon
dens
ato
valy
mo
ir v
ande
ns k
okyb
s ko
rega
vim
o re
ngin
i p
lani
n
rem
ont
rei
kia
atli
kti
kart
per
3 m
etus
, fi
ltru
ojan
ij
med
žiag
lyg
dir
bant
fil
tram
s re
ikia
mat
uoti
ka
rt p
er m
etus
pap
ilda
nt k
rov
iki p
roje
kte
num
atyt
o au
kšio
. 66
7.
Vir
škri
tini
o sl
gio
ener
geti
niuo
se b
loku
ose
leid
žiam
a na
udot
i ši
uos
vand
ens
chem
ijos
re
žim
us:
hidr
azin
in
amon
iaki
n
(HA
VR
),
neut
ral
j
degu
onin
(N
DV
R),
de
guon
in
amon
iaki
n
(DA
VR
), h
idra
zini
n (
HV
R),
laik
anti
s no
rmin
iuos
e te
chni
niuo
se d
okum
entu
ose
nuro
dyt
sly
g.
668.
N
atra
lios
ios
cirk
ulia
cijo
s ka
tila
ms
reik
ia
orga
nizu
oti
vand
ens
fosf
atin
im
dozu
ojan
t fo
sfat
tir
pal
k
atil
o b
gn,
prir
eiku
s –
kore
guot
i ka
tilo
van
dens
pH
nat
rio
šarm
o ti
rpal
u. K
atil
ams,
ku
ri
slgi
s 40
–100
kg
f/cm
2 (3
,9–9
,8
MP
a),
viet
oje
kati
lo
vand
ens
fosf
atin
imo
gali
ma
naud
oti
tril
onav
im.
Kat
ilam
s, k
uri
sl
gis
ne d
ides
nis
kaip
40
kgf/
cm2 (
3,9
MP
a),
viet
oje
fosf
at g
alim
a do
zuot
i Hyd
ro-X
ir k
itus
rea
gent
us, k
ai y
ra g
auta
s L
ietu
vos
Res
publ
ikos
sve
ikat
os c
entr
o le
idim
as.
669.
K
atil
ams,
kur
i s
lgi
s ne
did
esni
s ka
ip 7
0 kg
f/cm
2 (6,
9 M
Pa)
ir
po m
aiti
nim
o va
nden
s te
rmin
s de
aera
cijo
s de
guon
ies
kiek
rei
kia
dar
maž
inti
, ga
lim
a v
ande
n p
apil
dom
ai d
ozuo
ti n
atri
o su
lfit
arb
a hi
draz
in.
670.
K
atil
ams,
kur
i s
lgi
s 70
kgf
/cm
2 (6,
9 M
Pa)
ir
dide
snis
, k
onde
nsat
arb
a m
aiti
nim
o va
nden
rei
kia
dozu
oti
tikt
ai h
idra
zin
, iš
skyr
us k
atil
us,
kuri
ems
naud
ojam
i de
guon
inia
i va
nden
s ch
emij
os r
ežim
ai ir
iš k
uri
tiek
iam
as g
aras
m
aist
o, m
ikro
biol
ogin
s, v
aist
ir k
itas
pra
mon
s m
ones
, je
igu
Lie
tuvo
s R
espu
blik
os h
igie
nos
cent
rai d
raud
žia,
kad
hid
razi
nas
bt
gar
e.
671.
R
eiki
amas
mai
tini
mo
vand
ens
pH tu
ri b
ti p
alai
kom
as d
ozuo
jant
am
onia
k.
672.
C
hem
in k
ontr
ol tu
ri u
žtik
rint
i:
672.
1. v
ande
ns r
uoši
mo,
šil
umos
re
ngin
i d
arbo
rež
imo
sutr
ikim
, ku
rie
sly
goja
kor
ozij
os,
nuov
ir ir
nuo
gul
sus
idar
ym, i
šaiš
kini
m la
iku;
67
2.2.
van
dens
, ga
ro,
kond
ensa
to,
nuog
ul,
reag
ent
, ko
nser
vuoj
ani
j i
r ch
emin
io v
alym
o ti
rpal
, kur
o, š
lako
, pel
en, d
uj, a
lyv
ir n
utek
amoj
o va
nden
s ko
kyb
s ar
sud
ties
nus
taty
m;
672.
3. g
amyb
ini
pat
alp
, bak
, šul
ini
, kan
al ir
kit
obj
ekt
užt
eršt
umo
dujo
mis
pat
ikri
nim
; 67
2.4.
gam
ybin
i p
atal
p u
žter
štum
o du
lkm
is ir
org
anin
i ti
rpik
li g
arai
s pa
tikr
inim
; 67
2.5.
išm
etam
at
mos
fer
ken
ksm
ing
j m
edži
ag k
ieki
o nu
stat
ym;
672.
6. r
ezer
ve e
san
i r
engi
ni k
oroz
in b
kl.
673.
E
lekt
rin
ar
kati
lin
lei
džia
ma
eksp
loat
uoti
tik
tin
kam
ai a
prpi
nus
eksp
res
ir c
entr
in
labo
rato
rija
s re
ngin
iais
ir
prie
tais
ais,
le
idži
ania
is u
žtik
rint
i vi
sapu
s a
ukš
iau
min
tj
che
min
ko
ntro
l. 67
4.
Vis
uose
kon
trol
iuoj
amuo
se g
aro
ir (
ar)
vand
ens
kio
ruož
uose
tur
i b
ti
reng
tos
vand
ens
ir g
aro
band
ini
m
imo
viet
os s
u ša
ldyt
uvai
s ba
ndin
iam
s at
auši
nti i
ki +
20–4
0 o C
tem
pera
tro
s.
675.
B
andi
ni
mim
o li
nijo
s ir
ša
ldyt
uv
auši
nant
ieji
pa
virš
iai
turi
b
ti
paga
min
ti
iš
ner
dija
nio
pli
eno.
67
6.
Šil
umin
se
elek
trin
se
su
200
MW
ir
di
desn
s ga
lios
bl
okai
s ir
te
rmof
ikac
inse
el
ektr
inse
su
50 M
W i
r di
desn
s ga
lios
agr
egat
ais
band
ini
m
imo
lini
jos
turi
bti
išv
esto
s s
peci
ali
ša
lia
eksp
res
labo
rato
rijo
s es
ani
pat
alp
, kur
ioje
yra
ven
tili
acij
a.
677.
E
lekt
rin
se,
kati
lin
se i
r ši
lum
os t
inkl
uose
tur
i b
ti p
aren
gtas
van
dens
che
mij
os r
ežim
o ch
emin
s ko
ntro
ls
graf
ikas
, at
itin
kant
is e
kspl
oata
vim
o s
lyga
s ir
pat
virt
inta
s m
ons
vado
vo a
r jo
ga
liot
o as
men
s.
678.
C
hem
ins
kont
rol
s gr
afik
e re
ikia
num
atyt
i:
678.
1. k
ontr
oliu
ojam
sra
ut p
avad
inim
us ir
van
dens
kok
ybs
norm
as;
678.
2. a
utom
atin
i c
hem
ins
kont
rol
s pr
ieta
is p
arod
ym r
egis
trac
ijos
tva
rk i
r j
par
odym
te
isin
gum
o ti
krin
imo
peri
odiš
kum
; 67
8.3.
labo
rato
rin
s ko
ntro
ls
met
odus
, per
iodi
škum
. 67
9.
Che
min
s ko
ntro
ls
graf
ik r
eiki
a pe
rži
rti
ne
reia
u ka
ip k
art
per
3 m
etus
ve
rtin
ant
paki
tusi
as e
kspl
oata
vim
o s
lyga
s, r
engi
ni b
kl,
dieg
us n
auju
s ko
ntro
ls
met
odus
ir p
riet
aisu
s.
680.
B
e re
ngin
i v
idin
s ap
žiro
s, p
apil
dom
ai t
uri
bti
išpj
auna
mi
vam
zdži
pav
yzdž
iai,
taip
pa
t pai
mam
os n
uogu
los
iš tu
rbin
pra
teka
mos
ios
dali
es, š
ildy
tuv
ir k
itur
. 68
1.
Vam
zdži
pa
vyzd
ži
išpj
ovim
o vi
et
ir
peri
odiš
kum
re
ikia
nu
stat
yti
vado
vauj
anti
s ga
lioj
ania
is n
orm
inia
is d
okum
enta
is.
682.
P
agal
re
ngin
i v
idin
s ap
žiro
s, n
uogu
l k
ieki
o ir
che
min
s su
dti
es t
yrim
o re
zult
atus
tu
ri b
ti s
uraš
omas
akt
as a
pie
reng
ini
vid
ini
pav
irši
bkl
, api
e b
tinu
m a
tlik
ti c
hem
in v
alym
ir
naud
oti k
itas
pri
emon
es, s
ilpn
inan
ias
koro
zij
ir n
uogu
l s
usid
arym
. 68
3.
Tie
sias
rovi
kat
il g
aro
koky
b tu
ri a
titi
kti š
ias
norm
as:
natr
io ju
ngin
i, µ
g/dm
3 , ne
daug
iau
kaip
5 si
lici
o r
gšti
es, µ
g/dm
3 , ne
daug
iau
kaip
15
savi
tasi
s el
ektr
os la
idis
, µS
/cm
, ne
daug
iau
kaip
0,3
pH n
e m
ažia
u ka
ip
7,5
684.
E
sant
neu
tral
iam
deg
uoni
niam
van
dens
che
mij
os r
ežim
ui,
pH t
uri
bti
ne
maž
esni
s
kaip
6,5
. 685.
T
iesi
asro
vi k
atil
mai
tini
mo
vand
ens
koky
b tu
ri a
titi
kti š
ias
norm
as:
bend
rasi
s ki
etum
as, µ
g-ek
v/dm
3 , ne
daug
iau
kaip
0,
2 na
trio
jung
ini
, µg/
dm3
, ne
daug
iau
kaip
5
sili
cio
rgš
ties
, µg/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip
15
gele
žies
jung
ini
, µg/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip
10
išti
rpus
io d
eguo
nies
, kai
yra
deg
uoni
niai
rež
imai
, µg/
dm3
10
0–40
0 sa
vita
sis
elek
tros
laid
is, µ
S/c
m, n
e da
ugia
u ka
ip
0
,3
Valstybės žinios nr. 128
67
6443va
rio
jung
ini
van
deny
je p
rieš
dea
erat
ori
, µg/
dm3 ,
ne d
augi
au k
aip
53 iš
tirp
usio
deg
uoni
es v
ande
nyje
po
deae
rato
riau
s, µ
g/dm
3 ,
ne d
augi
au k
aip
10
68
6.
pH, k
ai r
ežim
as:
hidr
azin
inis
am
onia
kini
s (H
AV
R)
9,
1+0,
1 hi
draz
inin
is4 (
HV
R)
8,
0-8,
4 de
guon
inis
am
onia
kini
s (D
AV
R)
8,0+
0,5
neut
ralu
sis
degu
onin
is (
ND
VR
)
7,0+
0,5
hidr
azin
o, µ
g/dm
3 , kai
rež
imas
: hi
draz
inin
is a
mon
iaki
nis
20–6
0 hi
draz
inin
is5
80
–120
le
idži
ant i
r st
abda
nt k
atilu
s
ik
i 300
0 na
ftos
pro
dukt
kie
kis
(iki
kon
dens
ato
valy
klos
), µ
g/dm
3 , ne
dau
giau
kai
p
0,1
Pa
sta
ba
. ia
ir
žem
iau
garo
ir
vand
ens
koky
bs
norm
os p
atei
ktos
pag
al n
atri
o (N
), g
elež
ies
(Fe)
, va
rio
(Cu)
jun
gini
kie
k a
titi
nkam
ai p
ersk
aiia
vus
Na,
Fe,
Cu,
am
onia
k i
r jo
jun
gini
us
pers
kai
iavu
s
NH
3,
sili
cio
rgš
t
Si
O2,
fo
sfat
us
P
O43-
, sa
vita
sis
elek
tros
la
idis
nu
rody
tas
H
-kat
ijon
uoto
jo a
rba
dega
zuot
ojo
vand
ens
mgi
nio
prie
+25
o C t
empe
rat
ros,
pH
– p
rie
+25
o C
tem
pera
tro
s.
687.
Je
i el
ektr
ins
su t
iesi
asro
viai
s 14
0 kg
f/cm
2 (13
,7 M
Pa)
sl
gio
garo
kat
ilai
s pr
ojek
te
nenu
mat
yta
valy
ti v
is i
š tu
rbin
os k
onde
nsat
oria
us s
urin
ktuv
o iš
eina
nt k
onde
nsat
, le
idži
ama,
kad
m
aiti
nim
o va
nden
yje
ir g
are
dirb
ant k
atil
ui b
t: n
atri
o ju
ngin
i n
e da
ugia
u ka
ip 1
0 µ
g/dm
3, m
aiti
nim
o va
nden
s be
ndra
sis
kiet
umas
ne
dide
snis
kai
p 0,
5 µ
g-ek
v/dm
3, g
elež
ies
jung
ini
ne
daug
iau
kaip
20
µg/
dm3.
68
8.
Lei
džia
nt e
nerg
etin
blo
k s
u ti
esia
srov
iu k
atil
u, t
erša
l š
alin
imo
iš g
aro
ir (
ar)
vand
ens
trak
to te
chno
logi
ja p
aren
kam
a at
sižv
elgi
ant
tai,
kiek
laik
o pr
ieš
tai e
nerg
etin
is b
loka
s ne
veik
, tai
p pa
t ve
rtin
ant a
nkst
esni
ojo
rem
onto
truk
m ir
dar
b a
pim
t k
atil
o ši
ldym
o pa
virš
iuos
e.
689.
L
eidž
iant
ene
rget
in b
lok
su
ties
iasr
oviu
kat
ilu
ir p
asie
kus
disp
eer
io g
rafi
ke n
umat
yt
apkr
ov a
rba
jung
iant
ant
rj
kat
ilo
korp
us,
pirm
sias
dvi
par
as l
eidž
iam
a vi
ršyt
i ne
dau
giau
kai
p 50
%:
gare
– s
avit
j e
lekt
ros
laid
, na
trio
ir
sili
cio
rgš
ties
jun
gini
kie
k;
mai
tini
mo
vand
enyj
e –
savi
tj
ele
ktro
s la
id,
bend
rj
kie
tum
, na
trio
, si
lici
o r
gšti
es,
gele
žies
ir
vari
o ju
ngin
i k
iek
. Š
iuo
atve
ju p
irm
j p
ar g
elež
ies
ir s
ilic
io r
gšti
es j
ungi
ni l
eidž
iam
a ik
i 50
µg/
dm3
kiek
vien
ai i
š ši
de
dam
j.
690.
L
eidž
iant
ene
rget
in b
lok
su
ties
iasr
oviu
kat
ilu
po r
emon
to,
virš
yti
nuro
dyt
sias
nor
mas
le
idži
ama
ketu
rias
par
as n
e da
ugia
u ka
ip 5
0%.
Be
to,
pirm
j p
ar g
elež
ies
ir s
ilic
io r
gšti
es j
ungi
ni
leid
žiam
a ik
i 100
µg/
dm3
kiek
vien
ai iš
ši
ded
amj
. 69
1.
Nat
rali
osio
s ci
rkul
iaci
jos
kati
lo v
idut
in s
oio
jo g
aro
koky
b v
isos
e m
imo
viet
ose,
tai
p pa
t per
kait
into
jo g
aro
koky
b p
o vi
s jo
tem
pera
tro
s re
guli
avim
o ta
is n
urod
yti 6
lent
elje
.
3 K
onde
nsat
o/m
aiti
nim
o va
nden
s tr
akte
sum
onta
vus
šilu
mok
aiiu
s su
vam
zdel
iais
iš n
erdi
jan
io p
lieno
ar
kit
at
spar
i k
oroz
ijai
med
žiag
, var
io ju
ngin
i g
ali b
ti n
e da
ugia
u ka
ip 2
µg/
dm3 .
4 Kai
blo
kai l
eidž
iam
i po
rem
onto
ar
ilga
i sto
vj
rez
erve
ir d
irba
per
iodi
škai
, gal
ima
didi
nti m
aiti
nim
o va
nden
s pH
iki 8
,4+
0,4
ir h
idra
zino
kie
k ik
i 100
–150
µg/
dm3 .
5 Kai
blo
kai l
eidž
iam
i po
rem
onto
ar
ilga
i sto
vj
rez
erve
ir d
irba
per
iodi
škai
, gal
ima
didi
nti m
aiti
nim
o va
nden
s pH
iki 8
,4+
0,4
ir h
idra
zino
kie
k ik
i 100
–150
µg/
dm3 .
6
lent
el. N
atra
lios
ios
cirk
ulia
cijo
s ka
tilo
vid
utin
s so
iojo
ir p
erka
itin
tojo
gar
o ko
kyb
s re
ikšm
s V
ardi
nis
slgi
s po
kat
ilo,
kgf
/cm
2 (M
Pa)
R
odik
lis
40 (
3,9)
10
0 (9
,8)
140
(13,
7)
Nat
rio
jung
ini
, µg/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip:
– ko
nden
saci
nse
ele
ktri
nse
–
term
ofik
acin
se e
lekt
rin
se
60
100
15
25
5 5
69
2.
Sil
icio
rgš
ties
70
kgf/
cm2 (
6,9
MP
a) i
r au
kšte
snio
sl
gio
kati
luos
e tu
ri b
ti n
e da
ugia
u ka
ip 1
5 µ
g/dm
3 ko
nden
saci
nse
ele
ktri
nse
ir n
e da
ugia
u ka
ip 2
5 µ
g/dm
3 te
rmof
ikac
inse
ele
ktri
nse
. 69
3.
Vis
sl
gi k
atil
ams
pH tu
ri b
ti n
e m
ažes
nis
kaip
7,5
. 69
4.
Sav
itas
is e
lekt
ros
laid
is tu
ri b
ti:
694.
1.
100
kgf/
cm2
(9,8
M
Pa)
sl
gio
kati
lam
s ne
da
ugia
u ka
ip
0,5
µS
/cm
de
gazu
otam
e
H-k
atij
onuo
tam
e m
giny
je a
rba
1,5
µS
/cm
H-k
atij
onuo
tam
e m
giny
je;
694.
2. 1
40 k
gf/c
m2 (
13,7
MP
a) s
lgi
o ka
tila
ms
ne d
augi
au k
aip
0,3
µS
/cm
deg
azuo
tam
e
H-k
atij
onuo
tam
e m
giny
je a
rba
1 µ
S/c
m H
-kat
ijon
uota
me
mgi
nyje
. 69
5.
Nat
rali
osio
s ci
rkul
iaci
jos
kati
l
mai
tini
mo
vand
ens
koky
bs
norm
os
nuro
dyto
s 7
lent
elje
. 69
6.
Nat
rio
jung
ini
14
0 kg
f/cm
2 (1
3,7
MP
a)
slgi
o ka
tila
ms
turi
b
ti
ne
daug
iau
kaip
50
µg/
dm3.
T
erm
ofik
acin
se
elek
trin
se,
tiek
ian
iose
ga
r
gam
ybai
, tu
o at
veju
, je
igu
jose
n
ra
past
atyt
kat
il,
veik
ian
i s
u sl
giu
kry
kloj
e, a
rba
kit
kat
il s
u pa
didi
ntom
is e
kran
vie
tin
mis
ši
lum
os a
pkro
vom
is i
r ku
riem
s ga
ro p
erka
itim
as r
egul
iuoj
amas
pu
rški
ant
nuos
av k
onde
nsat
, ka
tilo
ga
min
toju
i ar
šiai
vei
klai
turi
nia
i lic
enci
j m
onei
leid
us n
atri
o ju
ngin
i n
orm
gal
ima
kore
guot
i. 69
7.
H-k
atij
onuo
tojo
mgi
nio
savi
tasi
s el
ektr
os l
aidi
s 14
0 kg
f/cm
2 (13
,7 M
Pa)
sl
gio
kati
lam
s tu
ri b
ti n
e di
desn
is k
aip
1,5
µS
/cm
. Tuo
atv
eju,
jeig
u m
aiti
nim
o va
nden
yje
kore
guoj
ama
natr
io n
orm
a,
sude
rinu
s su
kat
ilo
gam
into
ju a
r ši
ai v
eikl
ai t
urin
ia l
eidi
m (
licen
cij
) m
one,
ati
tink
amai
lei
džia
ma
kore
guot
i ir
savi
tojo
ele
ktro
s la
idži
o no
rm.
698.
H
idra
zino
(hi
draz
inin
ant
vand
en)
turi
bti
nuo
20
iki
60 µ
g/dm
3; k
atil
ju
ngia
nt a
rba
išju
ngia
nt le
idži
amas
did
esni
s hi
draz
ino
kiek
is, b
et n
e da
ugia
u ka
ip 3
000
µg/
dm3.
69
9.
Am
onia
ko i
r jo
jun
gini
tur
i b
ti n
e da
ugia
u ka
ip 1
000
µg/
dm3;
ats
kira
is a
tvej
ais,
kat
ilo
gam
into
jui a
r ši
ai v
eikl
ai tu
rin
iai l
eidi
m (
licen
cij
) m
onei
leid
us, a
mon
iako
kie
k g
alim
a pa
didi
nti i
ki
dydž
i,
kuri
e už
tikr
ina
reik
alin
g g
aro
pH s
u s
lyga
, ka
d m
aiti
nim
o va
nden
yje
neb
t v
irši
jam
a va
rio
jung
ini
nor
ma.
70
0.
Lai
svoj
o su
lfit
o (s
ulfi
tina
nt v
ande
n)
turi
bti
ne
daug
iau
kaip
2 m
g/dm
3.
701.
14
0 kg
f/cm
2 (13
,7 M
Pa)
sl
gio
kati
lam
s su
min
is n
itra
t i
r ni
trit
kie
kis
turi
bti
ne
dide
snis
kai
p 20
µg/
dm3 ;
100
kgf/
cm2 (
9,8
MP
a) i
r že
mes
nio
slgi
o ka
tila
ms
nitr
it i
r ni
trat
kie
k
rem
dam
asi
eksp
loat
avim
o pa
tirt
imi,
užti
krin
ant
pati
kim
ir
ekon
omiš
k
reng
ini
dar
b,
nust
ato
šiai
ve
ikla
i tu
rint
i le
idim
(lic
enci
j)
mon
. 70
kgf
/cm
2 (6,
9 M
Pa)
ir
žem
esni
o sl
gio
kati
lam
s ni
trat
ki
ekis
nen
orm
uoja
mas
.
2012 m. lapkričio 6 d.
68
64437
lent
el. N
atra
lios
ios
cirk
ulia
cijo
s ka
til
mai
tini
mo
vand
ens
koky
bs
norm
os
V
ardi
nis
slgi
s po
kat
ilo,
kgf
/cm
2 (M
Pa)
R
odik
lis
40 (
3,9)
10
0 (9
,8)
140
(13,
7)
Ben
dras
is k
ietu
mas
, µg-
ekv/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip:
– ka
tila
ms,
kre
nam
iem
s sk
ystu
oju
kuru
–
kati
lam
s, k
rena
mie
ms
kit
rši
kur
u G
elež
ies
jung
ini
, µg/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip:
– ka
tila
ms,
kre
nam
iem
s sk
ystu
oju
kuru
–
kati
lam
s, k
rena
mie
ms
kit
rši
kur
u V
ario
ju
ngin
i
vand
enyj
e pr
ieš
deae
rato
ri,
µg/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip:
– ka
tila
ms,
kre
nam
iem
s sk
ystu
oju
kuru
–
kati
lam
s, k
rena
mie
ms
kit
rši
kur
u Iš
tirp
usio
de
guon
ies
vand
enyj
e po
de
aera
tori
aus,
µ
g/dm
3 , ne
daug
iau
kaip
N
afto
s pr
oduk
t, m
g/dm
3 , ne
daug
iau
kaip
pH
6
5 10
50
100
10
ne
norm
uoja
ma
20
0,
5 8,
5–9,
5
1 3
20
30
5 5
10
0,3
9,1±
0,1
1 1
20
20
5 5
10
0,3
9,1±
0,1
Var
dini
s sl
gis
po k
atil
o, k
gf/c
m2 (
MP
a)
Rod
ikli
s 70
–100
(7,
0–9,
8)
140
(13,
8)
Sil
icio
rgš
ties
, µg/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip:
– ko
nden
saci
nse
ir te
rmof
ikac
inse
el
ektr
inse
–
term
ofik
acin
se e
lekt
rin
se, t
ieki
anio
se g
ar
gam
ybai
80
nu
stat
oma
atli
kus
term
oche
min
ius
band
ymus
30
12
0
70
2.
Maž
esni
o ka
ip 4
0 kg
f/cm
2 (3,
9 M
Pa)
sl
gio
dm
vam
zdži
kat
il m
aiti
nim
o va
nden
s ko
kyb
po
chem
inio
van
dens
par
uoši
mo
turi
ati
tikt
i šia
s no
rmas
: be
ndra
sis
kiet
umas
, µg-
ekv/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip:
kati
lam
s, k
rena
mie
ms
skys
tuoj
u ku
ru
30
ka
tila
ms,
kre
nam
iem
s ki
t r
ši k
uru
10
0 iš
tirp
usio
deg
uoni
es v
ande
nyje
po
deae
rato
riau
s, µ
g/dm
3 , ne
daug
iau
kaip
: ka
tila
ms,
kre
nam
iem
s sk
ystu
oju
kuru
50
ka
tila
ms,
kre
nam
iem
s ki
t r
ši k
uru
10
0 P
ast
ab
a. Š
ios
norm
os n
etai
kom
os 9
kgf
/cm
2 (0,
9 M
Pa)
sl
gio
ir m
ažes
nio
kaip
0,7
t/h
naš
umo
garo
kat
ilam
s, n
audo
jant
iem
s ki
etj
kur
. 70
3.
Maž
esni
o ka
ip 4
0 kg
f/cm
2 (3,
9 M
Pa)
sl
gio
vand
ens
vam
zdži
kat
il m
aiti
nim
o va
nden
s pr
ieš
ekon
omai
zer
kok
ybs
norm
os n
urod
ytos
8 le
ntel
je.
6 P
apil
dant
gar
o ir
kon
dens
ato
nuos
toli
us c
hem
iška
i val
ytu
vand
eniu
, lei
džia
ma
pH p
adid
inti
iki 1
0,5.
8
lent
el. M
ažes
nio
kaip
40
kgf/
cm2 (
3,9
MP
a) s
lgi
o va
nden
s va
mzd
ži k
atil
m
aiti
nim
o va
nden
s pr
ieš
ekon
omai
zer
kok
ybs
norm
os
V
ardi
nis
slgi
s po
kat
ilo,
kgf
/cm
2
(MP
a)
Rod
ikli
s
14 (
1,4)
24
(2,
4)
40 (
3,9)
B
endr
asis
kie
tum
as, µ
g-ek
v/dm
3 , ne
daug
iau
kaip
: –
kati
lam
s, k
rena
mie
ms
skys
tuoj
u ku
ru
– ka
tila
ms,
kre
nam
iem
s ki
t r
ši k
uru
Gel
ežie
s ju
ngin
i, µ
g/dm
3 , ne
daug
iau
kaip
: –
kati
lam
s, k
rena
mie
ms
skys
tuoj
u ku
ru
– ka
tila
ms,
kre
nam
iem
s ki
t r
ši k
uru
Var
io ju
ngin
i, µ
g/dm
3 , ne
daug
iau
kaip
Iš
tirp
usio
deg
uoni
es, µ
g/dm
3 , ne
daug
iau
kaip
: –
kati
lam
s, k
rena
mie
ms
skys
tuoj
u ku
ru
– ka
tila
ms,
kre
nam
iem
s ki
t r
ši k
uru
pH (
t–25
°C
) N
atri
o ju
ngin
i, µ
g/dm
3 , ne
daug
iau
kaip
N
afto
s pr
oduk
t, m
g/dm
3 , ne
daug
iau
kaip
15
20
300
neno
rmuo
jam
a ne
norm
uoja
ma
30
50
8,
5–9,
5 ne
norm
uoja
ma
3
10
15
100
200
neno
rmuo
jam
a
20
50
8,5–
9,5
neno
rmuo
jam
a 3
5 10
50
100
10
20
30
8,
5–9,
5 20
0,
5
70
4.
Kat
ilo
vand
ens
koky
bs
norm
os,
nuol
atin
io i
r pe
riod
inio
pra
pti
m r
ežim
as n
usta
tom
as
vado
vauj
anti
s ka
tilo
ga
min
tojo
in
stru
kcij
a,
vand
ens
chem
ijos
re
žim
o or
gani
zavi
mo
tipi
nm
is
inst
rukc
ijom
is a
rba
term
oche
min
i b
andy
m,
kuri
uos
atli
eka
elek
trin
arb
a ši
ai v
eikl
ai t
urin
ti l
eidi
m
(lic
enci
j)
mon
, rez
ulta
tais
. 70
5.
Fos
fat
per
tekl
ius
kati
lo v
ande
nyje
turi
bti
: 14
0 kg
f/cm
2 (13
,7 M
Pa)
sl
gio
kati
lam
s:
švar
ioje
dal
yje
0,
5–6
mg/
dm3
drus
king
oje
daly
je
ne d
augi
au k
aip
30 m
g/dm
3 10
0 kg
f/cm
2 (9,
8 M
Pa)
ir ž
emes
nio
slgi
o ka
tila
ms:
šv
ario
je d
alyj
e
2–6
mg/
dm3
drus
king
oje
daly
je
ne d
augi
au k
aip
30 m
g/dm
3 . 70
6.
Kat
ilam
s be
lai
psni
nio
išga
rini
mo,
pri
klau
som
ai n
uo s
lgi
o, f
osfa
t p
erte
kliu
s (k
aip
ir k
iti
rodi
klia
i) tu
ri a
titi
kti k
atil
o šv
ario
s da
lies
nor
m.
707.
K
atil
o šv
ario
s da
lies
van
dens
pH
turi
bti
: 14
0 kg
f/cm
2 (13
,7 M
Pa)
, 100
kgf
/cm
2 (9,
8 M
Pa)
ir
žem
esni
o sl
gio
kati
lam
s ne
maž
iau
kaip
9,
3 K
atil
o dr
uski
ngos
ios
dalie
s va
nden
s pH
turi
bti
: 14
0 kg
f/cm
2 (13
,7 M
Pa)
sl
gio
kati
lam
s ne
dau
giau
kai
p 1
0,5
100
kgf/
cm2 (
9,8
MP
a) s
lgi
o ka
tila
ms
ne d
augi
au k
aip
11,
2 40
kgf
/cm
2 (3,
9 M
Pa)
sl
gio
kati
lam
s ne
dau
giau
kai
p
11,8
10
0 kg
f/cm
2 (9,
8 M
Pa)
sl
gio
kati
lam
s, k
urie
mai
tina
mi
chem
iška
i va
lytu
van
deni
u, k
atil
o ga
min
tojo
ar
šiai
vei
klai
tur
inio
s le
idim
(lic
enci
j)
mon
s su
tiki
mu,
pra
pti
mo
vand
ens
pH g
ali
bti
ne d
ides
nis
kaip
11,5
14
0 kg
f/cm
2 (13
,7 M
Pa)
, 100
kgf
/cm
2 (9,
8 M
Pa)
ir
maž
esni
o sl
gio
kati
l v
ande
nyje
šva
rioj
e ir
dr
uski
ngoj
e da
lyje
turi
bti
išla
ikyt
as š
is s
anty
kis:
Š
ff >
0,5
Šb,
ku
r: Š
b –
bend
rasi
s ša
rmin
gum
as, Š
ff –
šar
min
gum
as p
agal
fen
olft
alei
no in
dika
tori
.
Valstybės žinios nr. 128
69
6443
708.
N
eišl
aika
nt n
urod
ytoj
o ša
rmin
gum
o sa
ntyk
io i
r re
ikal
auja
m p
H,
kat
ilo
vand
en r
eiki
a do
zuot
i nat
rio
šarm
, tai
p pa
t ir
kati
lo le
idim
o m
etu.
70
9.
40
kgf/
cm2
(3,9
M
Pa)
sl
gio
kati
lam
s su
kn
iedy
tais
iais
b
gnai
s va
nden
s sa
ntyk
inis
ša
rmin
gum
as t
uri
bti
ne
dide
snis
kai
p 20
%;
su s
uvir
inta
isia
is b
gnai
s ir
su
valc
uota
isia
is a
rba
valc
uota
isia
is ir
suv
irin
ant u
žsan
dari
ntai
s va
mzd
žiai
s –
50%
. Kat
ilam
s, k
uri
bgn
ai s
uvir
inti
ir
prie
j
priv
irin
ti v
amzd
žiai
, van
dens
san
tyki
nis
šarm
ingu
mas
nen
orm
uoja
mas
. 71
0.
Kat
ilo
nuol
atin
io p
rap
tim
o va
nden
s ki
ek r
eiki
a m
atuo
ti k
iekm
aiu
ir
pala
ikyt
i ši
ose
ribo
se:
710.
1. n
orm
alia
me
reži
me,
pap
ilda
nt n
uost
oliu
s su
paš
alin
ta d
rusk
a va
nden
iu a
rba
gari
ntuv
di
stil
iatu
– n
e da
ugia
u ka
ip 1
ir
ne m
ažia
u ka
ip 0
,5%
kat
ilo
našu
mo,
o p
apil
dant
nuo
stol
ius
chem
iška
i va
lytu
van
deni
u –
ne d
augi
au k
aip
3 ir
ne
maž
iau
kaip
0,5
%;
leid
žian
t ka
til
po
mon
tavi
mo,
rem
onto
ar
ba i
š re
zerv
o, g
alim
a nu
olat
in p
rap
tim
pad
idin
ti a
titi
nkam
ai i
ki 2
–5%
; ka
tilo
dar
bo s
u pa
didi
ntu
prap
tim
u tr
ukm
nus
tato
che
mij
os p
adal
inio
pam
aino
s va
dova
s pa
gal v
ande
ns k
okyb
; 71
0.2.
jei
pir
min
is v
andu
o la
bai
min
eral
izuo
tas,
var
toto
jai
negr
žina
did
elio
kie
kio
kond
ensa
to
ir k
itai
s pa
naši
ais
atve
jais
, lei
džia
ma
prap
tim
pad
idin
ti ik
i 5%
. 71
1.
Kat
il a
paia
tur
i b
ti p
erio
dišk
ai p
rapu
iam
a ki
ekvi
en k
art
lei
džia
nt i
r st
abda
nt k
atil
, o
kati
lam
s di
rban
t –
paga
l el
ektr
ins,
kat
ilin
s ar
šil
umos
tin
kl
mon
s va
dovo
ar
jo
gali
oto
asm
ens
patv
irti
nt g
rafi
k, a
tsiž
velg
iant
vi
etos
sly
gas.
71
2.
Per
kait
into
gar
o te
mpe
rat
rai
regu
liuo
ti
purš
kiam
o va
nden
s ko
kyb
tur
i b
ti t
okia
, ka
d pe
rkai
tint
o ga
ro k
okyb
ati
tikt
nor
mas
. 71
3.
Jeig
u 25
5 kg
f/cm
2 (25
MP
a) s
lgi
o ti
esia
srov
i k
atil
gar
o ko
kyb
pab
log
ja,
savi
tasi
s el
ektr
os l
aidi
s pa
did
ja i
ki 0
,5 µ
S/c
m,
natr
io j
ungi
ni i
ki 1
0 µ
g/dm
3, r
ežim
o su
trik
imo
prie
žast
ys t
uri
bti
paš
alin
tos
ne v
liau
kai
p pe
r 72
val
anda
s; j
ei s
avit
asis
ele
ktro
s la
idis
pad
idja
nuo
0,5
iki
1,
0 µ
S/c
m,
natr
io j
ungi
ni n
uo 1
0 ik
i 15
µg/
dm3,
rež
imo
sutr
ikim
o pr
ieža
stys
tur
i b
ti p
ašal
into
s ne
v
liau
kai
p pe
r 24
val
anda
s.
714.
Je
igu
min
tosi
os p
riež
asty
s ne
paša
lint
os a
titi
nkam
ai p
er 7
2 ir
24
vala
ndas
, ta
ip p
at t
olia
u bl
ogja
nt g
aro
koky
bei
– pa
did
jus
savi
taja
m e
lekt
ros
laid
žiui
dau
giau
kai
p 1
µS
/cm
, nat
rio
jung
ini
–
daug
iau
kaip
15
µg/
dm3
arba
sum
ažju
s pH
maž
iau
5,5,
ele
ktri
ns,
m
ons
vado
vo a
r jo
ga
liot
o as
men
s sp
rend
imu
turb
in r
eiki
a su
stab
dyti
ne
vli
au k
aip
per
24 v
alan
das,
api
e ta
i pr
aneš
ant
elek
tros
si
stem
os d
ispe
eriu
i. 71
5.
Pab
log
jus
nat
rali
osio
s ci
rkul
iaci
jos
kati
l
garo
ko
kybe
i –
natr
io,
sili
cio
rgš
ties
ju
ngin
iam
s, s
avit
ajam
ele
ktro
s la
idži
ui p
adid
jus
ne d
augi
au k
aip
2 ka
rtus
už
norm
, rež
imo
sutr
ikim
o pr
ieža
stys
turi
bti
paš
alin
tos
ne v
liau
kai
p pe
r 72
val
anda
s.
716.
N
atri
o, s
ilic
io r
gšti
es j
ungi
niam
s, s
avit
ajam
ele
ktro
s la
idži
ui p
adid
jus
daug
iau,
nei
le
idži
a no
rma
nuo
2 ik
i 4
kart
, re
žim
o su
trik
imo
prie
žast
ys t
uri
bti
paš
alin
tos
ne v
liau
kai
p pe
r
24 v
al. 71
7.
Jeig
u m
into
sios
pri
ežas
tys
nepa
šali
nam
os a
titi
nkam
ai p
er 7
2 ir
24
vala
ndas
ir
toli
au
blog
ja g
aro
koky
b d
idja
nt n
atri
o, s
ilic
io r
gšti
es ju
ngin
i k
ieki
ui, s
avit
ajam
ele
ktro
s la
idži
ui d
augi
au
kaip
4 k
artu
s ar
ba s
umaž
jus
pH m
ažia
u 5,
5, e
lekt
rin
s, k
atil
ins
vado
vo s
pren
dim
u, b
loki
nse
el
ektr
inse
tur
bin
arb
a el
ektr
inse
su
sker
sini
ais
ryši
ais
kati
l r
eiki
a iš
jung
ti n
e v
liau
kai
p po
24
val
and
, api
e ta
i pra
neša
nt e
lekt
ros
sist
emos
dis
peer
iui.
718.
Je
i pab
log
jo n
atra
lios
ios
cirk
ulia
cijo
s ka
til
mai
tini
mo
vand
ens
koky
b:
718.
1. v
irši
jus
bend
rojo
kie
tum
o, s
ilic
io r
gšti
es i
r na
trio
jun
gini
nor
m n
e da
ugia
u ka
ip
2 ka
rtus
, rež
imo
sutr
ikim
o pr
ieža
stys
turi
bti
paš
alin
tos
ne v
liau
kai
p pe
r 72
val
anda
s;
718.
2. v
irši
jus
bend
rojo
kie
tum
o no
rm n
uo 2
iki
5 k
art
, si
lici
o r
gšti
es i
r na
trio
jun
gini
no
rm d
augi
au k
aip
2 ka
rtus
, re
žim
o su
trik
imo
prie
žast
ys t
uri
bti
paš
alin
tos
ne v
liau
kai
p pe
r 24
val
anda
s;
718.
3. j
eigu
min
tosi
os p
riež
asty
s ne
paša
lint
os a
titi
nkam
ai p
er 7
2 ir
24
vala
ndas
arb
a be
ndra
sis
kiet
umas
pad
idjo
dau
giau
kai
p 5
kart
us,
elek
trin
s,
mon
s va
dovo
ar
jo
gali
oto
asm
ens
asm
ens
spre
ndim
u ka
til
rei
kia
sust
abdy
ti n
e v
liau
kai
p pe
r 4
vala
ndas
, ap
ie t
ai p
rane
šus
elek
tros
sis
tem
os
disp
eer
iui.
719.
K
ol m
aiti
nim
o va
nden
s ko
kyb
s pa
blog
jim
o pr
ieža
stys
bus
paš
alin
tos,
rei
kia
padi
dint
i nu
olat
in i
r pe
riod
in p
rap
tim
us i
r da
žnia
u ko
ntro
liuo
ti g
aro
koky
b, o
pad
idju
s be
ndra
jam
kie
tum
ui,
sust
ipri
nti k
atil
o va
nden
s fo
sfat
inim
. Tok
iu a
tvej
u 14
0 kg
f/cm
2 (13
,7 M
Pa)
sl
gio
kati
lo d
rusk
ingo
sios
da
lies
van
deny
je le
idži
amas
fos
fat
per
tekl
ius
iki 3
0 m
g/dm
3 . 72
0.
Kat
ilas
ned
elsi
ant
stab
dom
as,
jeig
u ja
m d
irba
nt r
ežim
o su
trik
imo
prie
žas
i p
ašal
inti
nem
anom
a ar
ba k
atil
o va
nden
s pH
nuk
rito
žem
iau
7,5
ir jo
pak
elti
doz
uoja
nt n
atri
o ša
rm n
egal
ima.
72
1.
Ele
ktri
nse
su
140–
255
kgf/
cm2 (
13,7
–25
MP
a) s
lgi
o ti
esia
srov
iais
ka
tila
is t
urbi
n
kond
ensa
to k
okyb
po
pirm
osio
s pa
kopo
s ko
nden
sato
siu
rbli
turi
ati
tikt
i šia
s no
rmas
: 72
1.1.
be
ndra
sis
kiet
umas
ne
da
ugia
u ka
ip
0,5
µg-
ekv/
dm3 .
Kai
iš
eina
ntis
iš
tu
rbin
os
kond
ensa
to s
urin
ktuv
o ko
nden
sata
s 10
0% y
ra v
alom
as,
laik
inai
, be
t ne
ilg
iau
kaip
4 p
aras
, le
idži
ama
nuro
dyt
nor
m v
iršy
ti, l
aika
ntis
mai
tini
mo
vand
ens
koky
bs
norm
; 72
1.2.
sav
itas
is e
lekt
rini
s la
idis
ne
dide
snis
kai
p 0,
5 µ
S/c
m;
721.
3. iš
tirp
usio
deg
uoni
es p
o ko
nden
sato
siu
rbli
ne
daug
iau
kaip
20
µg/
dm3 ;
721.
4. E
lekt
rin
se s
u na
tra
lios
ios
cirk
ulia
cijo
s ka
tila
is t
urbi
n k
onde
nsat
o ko
kyb
tur
i at
itik
ti ši
as n
orm
as:
vard
inis
sl
gis
po k
atil
o,
kgf/
cm2 (
MP
a)
40
(3,9
)
100(
9,8)
140
(13,
8)
bend
rasi
s ki
etum
as, µ
g-ek
v/dm
3 , ne
daug
iau
kaip
: ka
tila
ms,
kre
nam
iem
s sk
ystu
oju
kuru
5
1
1
ka
tila
ms,
kre
nam
iem
s ki
t
rši
kur
u
1
0
3
1
iš
tirp
usio
deg
uoni
es p
o ko
nden
sato
siu
rbli
turi
bti
ne
daug
iau
kaip
20
µg/
dm3 .
722.
V
ande
ns
su
paša
lint
a dr
uska
, ku
ris
naud
ojam
as
ties
iasr
ovia
ms
kati
lam
s pa
mai
tint
i, ko
kyb
turi
ati
tikt
i šia
s no
rmas
: be
ndra
sis
kiet
umas
, µg-
ekv/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip
0,2
sili
cio
rgš
ties
, µg/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip
20
natr
io ju
ngin
i, µ
g/dm
3 , ne
daug
iau
kaip
15
savi
tasi
s el
ektr
os la
idis
, µS
/cm
, ne
daug
iau
kaip
0,5
naft
os p
rodu
kt, m
g/dm
3 , ne
daug
iau
kaip
0,
1.
723.
V
ande
ns
su
paša
lint
a dr
uska
, ku
ris
naud
ojam
as
nat
rali
osio
s ci
rkul
iaci
jos
kati
lam
s pa
mai
tint
i, ko
kyb
turi
ati
tikt
i šia
s no
rmas
: be
ndra
sis
kiet
umas
, µg-
ekv/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip
1 si
lici
o r
gšti
es, µ
g/dm
3 , ne
daug
iau
kaip
12
0 na
trio
jung
ini
, µg/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip
80
sa
vita
sis
elek
tros
laid
is, µ
S/c
m, n
e da
ugia
u ka
ip
2,
0 na
ftos
pro
dukt
, mg/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip
0,3.
72
4.
Tam
tik
rais
atv
ejai
s pr
ikla
usom
ai n
uo v
ieto
s s
lyg
(pi
rmin
io v
ande
ns k
okyb
s, v
ande
ns
ruoš
imo
sche
mos
, na
udoj
am j
onit
tip
o, v
ande
ns s
u pa
šali
nta
drus
ka d
alie
s m
aiti
nim
o va
nden
s ba
lans
e) i
r la
ikan
tis
mai
tini
mo
vand
ens
koky
bs
norm
, va
nden
s su
paš
alin
ta d
rusk
a ko
kyb
kat
ilo
gam
into
jo a
r ši
ai v
eikl
ai tu
rin
ios
leid
im (
licen
cij
) m
ons
gali
bti
pak
oreg
uota
. 72
5.
100
kgf/
cm2
(9,8
M
Pa)
ir
že
mes
nio
slgi
o b
gnin
iam
s ka
tila
ms
pam
aiti
nti
vand
ens
koky
b,
taip
pat
ele
ktri
ns
ties
iasr
ovi
ir
bgn
ini
kat
il m
aiti
nim
o va
nden
s vi
daus
ded
amj
kok
yb
(reg
ener
atyv
ini
, ti
nklo
ir
kit
šil
dytu
v k
onde
nsat
as,
dren
ažin
i b
ak i
r ap
atin
i t
ašk
kon
dens
atas
, at
sarg
inio
kon
dens
ato
bak
ir
kita
) tu
ri b
ti t
okia
, ka
d už
tikr
int
mai
tinim
o va
nden
s ko
kyb
nus
taty
t
norm
rib
ose.
Tai
s at
veja
is,
kai
elek
trin
s m
aiti
nim
o va
nden
s vi
daus
ded
amj
užt
eršt
umas
vir
šija
no
rmas
, pri
eš g
rži
nant
ci
kl ja
s re
ikia
išva
lyti
arb
a ka
nali
zuot
i.
2012 m. lapkričio 6 d.
70
6443
726.
K
ai p
irm
inio
van
dens
šar
min
gum
as m
ažin
amas
H-N
a-ka
tijo
niti
niu
met
odu
arba
pri
deda
nt
rgš
ties
, lie
kam
asis
che
miš
kai v
alyt
o va
nden
s be
ndra
sis
šarm
ingu
mas
turi
bti
0,2
–0,8
mg-
ekv/
dm3 .
727.
Je
i pi
rmin
iam
e va
nden
yje,
nau
doja
mam
e va
nden
s ru
ošim
o re
ngin
iuos
e, y
ra b
akte
rij
, dl
kuri
at
sira
nda
dvig
ubai
da
ugia
u ni
trit
, pi
rmin
io
vand
ens
vam
zdyn
us
ir
skai
drin
imo
filt
r
filt
ruoj
ani
sias
med
žiag
as r
eiki
a pe
riod
iška
i pra
plau
ti 0
,5–1
,0%
chl
orka
lki
tirp
alu.
72
8.
Gar
intu
v,
skir
t g
aro
ir k
onde
nsat
o nu
osto
liam
s pa
deng
ti,
dist
ilia
to k
okyb
tur
i at
itik
ti ši
as n
orm
as:
natr
io ju
ngin
i, µ
g/dm
3, n
e da
ugia
u ka
ip
100
lais
vosi
os a
ngli
argš
ts,
mg/
dm3,
ne
daug
iau
kaip
2 72
9.
Gar
intu
v d
isti
liat
as t
iesi
asro
viam
s ka
tila
ms
mai
tint
i tu
ri b
ti p
apil
dom
ai v
alom
as i
ki
aukš
iau
nuro
dyt
j v
ande
ns s
u pa
šali
nta
drus
ka, n
audo
jam
o ka
tila
ms
pam
aiti
nti,
koky
bs
norm
. 73
0.
Gar
intu
v,
skir
t g
aro
ir k
onde
nsat
o nu
osto
liam
s pa
deng
ti,
mai
tini
mo
vand
ens
koky
b
turi
ati
tikt
i šia
s no
rmas
: be
ndra
sis
kiet
umas
, µg-
ekv/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip
30
bend
rasi
s ki
etum
as, k
ai p
irm
inio
van
dens
dru
skin
gum
as
dide
snis
kai
p 20
00 m
g/dm
3 , µg-
ekv/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip
75
degu
onie
s, µ
g/dm
3 , ne
daug
iau
kaip
30
lais
vosi
os a
ngli
argš
ts
ne
turi
bti
. 73
1.
Mai
tina
nt g
arin
tuvu
s va
nden
iu, k
urio
ben
dras
is d
rusk
ingu
mas
did
esni
s ka
ip 2
000
mg/
dm3 ,
mai
tini
mo
vand
en le
idži
ama
fosf
atuo
ti.
732.
G
arin
tuv
ko
ncen
trat
o ko
kyb
s no
rmos
ir
pr
apti
mo
reži
mas
tu
ri
bti
nu
stat
omas
va
dova
ujan
tis
gari
ntuv
o ga
min
tojo
in
stru
kcij
a,
vand
ens
chem
ijos
re
žim
o or
gani
zavi
mo
tipi
nm
is
inst
rukc
ijom
is a
rba
term
oche
min
i
band
ym,
kuri
uos
atli
eka
elek
trin
ar
ba
šiai
ve
ikla
i tu
rin
ios
leid
im (
licen
cij
) m
ons,
rez
ulta
tais
. 73
3.
Iš g
amyb
os g
rži
nam
o ko
nden
sato
kok
yb p
rieš
val
ym t
iesi
asro
viam
s ir
did
elio
sl
gio
bgn
inia
ms
kati
lam
s (1
40 k
gf/c
m2 )
turi
ati
tikt
i šia
s no
rmas
: be
ndra
sis
kiet
umas
, µg-
ekv/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip
50
gele
žies
jung
ini
, µg/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip
100
vari
o ju
ngin
i, µ
g/dm
3 , ne
daug
iau
kaip
20
si
lici
o r
gšti
es, µ
g/dm
3 , ne
daug
iau
kaip
12
0 pH
8,5–
9,5
perm
anga
nati
n o
ksid
acij
a, m
gO2/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip
5 n
afto
s pr
oduk
t, m
g/dm
3 , ne
daug
iau
kaip
0,
5 73
4.
100
kgf/
cm2 (
9,8
MP
a) i
r že
mes
nio
slgi
o b
gnin
iam
s ka
tila
ms
iš g
amyb
os g
rži
nam
o ko
nden
sato
kok
yb tu
ri b
ti to
kia,
kad
užt
ikri
nt m
aiti
nim
o va
nden
s ko
kyb
nus
taty
t n
orm
rib
ose.
73
5.
Gr
žina
mo
kond
ensa
to s
udty
je t
uri
neb
ti p
oten
cial
iai
rgš
i a
r ša
rmin
i j
ungi
ni,
kuri
e pa
keis
t n
usta
tyt
kat
ilo
vand
ens
pH d
augi
au k
aip
0,5
vien
eto,
kor
eguo
jant
van
dens
che
mij
os
reži
m f
osfa
tais
arb
a fo
sfat
ais
ir n
atri
o ša
rmu7 .
736.
Je
igu
ele
ktri
n a
rba
kati
lin
gr
žina
mo
kond
ensa
to k
okyb
nea
titi
nka
mai
tini
mo
vand
ens
koky
bs
norm
, j r
eiki
a iš
valy
ti ik
i nor
min
i r
eikš
mi
. 73
7.
Šil
umos
tink
l p
amai
tini
mo
vand
ens
koky
b tu
ri a
titi
kti š
ias
norm
as:
lais
vosi
os a
ngli
argš
ts
netu
ri b
ti
pH š
ilum
os ti
ekim
o si
stem
oje:
7 Jei
gu g
rži
nam
o ko
nden
sato
sud
tyje
yra
rgš
i a
r ša
rmin
i ju
ngin
i, g
rži
nam
as k
onde
nsat
as iš
gar
o va
rtot
ojo
turi
bti
nep
riim
amas
.
at
viro
je
8,
5–9,
08 už
daro
je
8,5–
9,59
išti
rpus
io d
eguo
nies
, µg/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip
50
susp
endu
otj
med
žiag
, mg/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip
5 na
ftos
pro
dukt
, mg/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip
1 K
arbo
nati
nio
inde
kso10
Ik
vert
turi
bti
ne
dide
sns,
kai
p nu
rody
ta 9
lent
elje
.
9 le
ntel
. Šil
umos
tink
l p
amai
tini
mo
vand
ens
I k n
orm
in r
eikš
m
reng
ini
tipa
s T
inkl
o va
nden
s te
mpe
rat
ra,
I k(m
g-ek
v/dm
3 )2 šil
umos
tiek
imo
sist
emoj
e
o C
atvi
roje
už
daro
je
Ele
ktri
ni ir
šil
dym
o 70
–100
3,
2 3,
0 ka
tili
ni v
ande
ns
101–
120
2,0
1,8
šild
ymo
kati
lai11
12
1–13
0 1,
5 1,
2
131–
140
1,2
1,0
14
1–15
0 0,
8 0,
5 T
inkl
ši
ldyt
uvai
70
–100
4,
0 3,
5
10
1–12
0 3,
0 2,
5
121–
140
2,5
2,0
14
1–15
0 2,
0 2,
0
151–
200
1,0
0,5
738.
A
tvir
oms
šilu
mos
tie
kim
o si
stem
oms
(iš
kuri
tie
siog
iai
imam
as v
andu
o) p
amai
tini
mo
vand
ens
koky
b t
aip
pat
turi
ati
tikt
i ge
riam
o va
nden
s no
rm s
tand
arto
HN
24:
2003
„G
eria
moj
o va
nden
s sa
ugos
ir
koky
bs
reik
alav
imai
“, p
atvi
rtin
to S
veik
atos
aps
augo
s m
inis
tro
2003
m. l
iepo
s 23
d.
8
Vir
šuti
n
pH
riba
le
idži
ama
tik
laba
i m
inkš
tam
va
nden
iui,
kai
vand
ens
kiet
umas
ne
di
desn
is
kaip
30
0µg-
ekv/
dm3 ,
apat
in –
spe
cial
izuo
tos
orga
niza
cijo
s/m
ons
leid
imu
gali
bti
kor
eguo
jam
a pr
ikla
usom
ai n
uo
reng
ini
ir
ši
lum
os
tink
l
sist
emos
va
mzd
ži
vidi
ns
koro
zijo
s in
tens
yvum
o.
Užd
aros
e ši
lum
os
tiek
imo
sist
emos
e,
spec
iali
zuot
os o
rgan
izac
ijos
/mon
s le
idim
u vi
ršut
in
pH r
iba
leid
žiam
a ne
da
ugia
u ka
ip 1
0,5
(vyk
dant
van
dens
sil
ikat
inim
– n
e da
ugia
u ka
ip 9
,5).
Pad
idin
us š
ilum
os t
inkl
pam
aiti
nim
o va
nden
s pH
iki
9,0
ir
dau
giau
, 9
lent
elje
pat
eikt
os I
k re
ikšm
s 70
–150
o C t
empe
rat
ros
inte
rval
e tu
ri b
ti s
umaž
into
s ne
maž
iau
kaip
50
%.
9 V
iršu
tin
pH
ri
ba
leid
žiam
a ti
k la
bai
min
kšta
m
vand
eniu
i, ka
i va
nden
s ki
etum
as
ne
dide
snis
ka
ip
300µ
g-ek
v/dm
3 , ap
atin
– s
peci
aliz
uoto
s or
gani
zaci
jos/
mon
s le
idim
u ga
li b
ti k
oreg
uoja
ma
prik
laus
omai
nuo
re
ngin
i
ir
šilu
mos
ti
nkl
si
stem
os
vam
zdži
vi
din
s ko
rozi
jos
inte
nsyv
umo.
U
ždar
ose
šilu
mos
ti
ekim
o si
stem
ose,
sp
ecia
lizu
otos
org
aniz
acij
os/m
ons
leid
imu
virš
utin
pH
ri
ba
leid
žiam
a ne
da
ugia
u ka
ip 1
0,5
(vyk
dant
van
dens
sil
ikat
inim
– n
e da
ugia
u ka
ip 9
,5).
Pad
idin
us š
ilum
os t
inkl
pam
aiti
nim
o va
nden
s pH
iki
9,0
ir
dau
giau
, 9
lent
elje
pat
eikt
os I
k re
ikšm
s 70
–150
oC
tem
pera
tro
s in
terv
ale
turi
bti
sum
ažin
tos
ne m
ažia
u ka
ip 5
0 %
. 10
K
arbo
nati
nis
inde
ksas
I k
–
ribi
n
vand
ens
bend
rojo
ša
rmin
gum
o ir
ka
lcin
io
kiet
umo
sand
augo
s
reik
šm (
mg-
ekv/
dm3 )2 ,
aukš
iau
kuri
os k
arbo
nati
ni n
uovi
r s
usid
arym
o in
tens
yvum
as
yra
dide
snis
kai
p
0,1
g/(m
2 h).
11
Pra
mon
inse
kat
ilin
se s
umon
tuot
j v
ande
ns š
ildym
o ka
til
pam
aiti
nim
o ir
tin
klo
vand
ens
koky
b t
uri
atit
ikti
gal
ioja
nio
sta
ndar
to r
eika
lavi
mus
.
Valstybės žinios nr. 128
71
6443 sa
kym
u N
r. V
-455
„D
l L
ietu
vos
higi
enos
no
rmos
H
N
24:2
003
„Ger
iam
ojo
vand
ens
saug
os
ir
koky
bs
reik
alav
imai
“ pa
tvir
tini
mo“
(Ž
in.,
2003
, N
r. 7
9-36
06)
reik
alav
imus
. Je
igu
vand
ens,
ski
rto
atvi
rom
s ši
lum
os t
ieki
mo
sist
emom
s pa
mai
tint
i, 20
min
ui
pav
irin
to m
gini
o sp
alvo
tum
as p
adid
ja
daug
iau,
nei
lei
džia
sta
ndar
te n
urod
ytos
nor
mos
(H
N 2
4:20
03),
org
anin
ms
prie
mai
šom
s ša
lint
i re
ikia
at
likt
i pir
min
io v
ande
ns k
oagu
liac
ij.
739.
S
ilik
atin
ant
šilu
mos
tin
kl s
u at
vir
ja k
aršt
ojo
vand
ens
tiek
imo
sist
ema
pam
aiti
nim
o va
nden
, sil
ikat
o ki
ekis
jam
e, p
ersk
aiiu
otas
S
iO2,
net
uri v
iršy
ti 4
0 m
g/dm
3 . 74
0.
Sil
ikat
inan
t pa
mai
tini
mo
vand
en,
ribi
n k
alci
o ko
ncen
trac
ija
nust
atom
a ve
rtin
ant
ne t
ik
sulf
at
(CaS
O4
iškr
itim
ui
išve
ngti
),
bet
ir
sili
cio
rgš
ties
(C
aSiO
3 iš
krit
imui
iš
veng
ti)
sum
in
konc
entr
acij
nus
taty
taja
i ti
nklo
van
dens
šil
dym
o te
mpe
rat
rai,
vert
inan
t ta
i, ka
d pr
ie k
atil
o va
mzd
ži
sien
els
ji p
akyl
a da
r 40
o C.
741.
D
ti h
idra
zino
ir
kit
tok
sišk
(nu
odin
gj
) m
edži
ag p
ried
us t
iesi
ai
pam
aiti
nim
o ir
ti
nklo
van
den
dra
udži
ama.
74
2.
Tin
klo
vand
ens
koky
b tu
ri a
titi
kti š
ias
norm
as:
lais
vosi
os a
ngli
argš
ts
netu
ri b
ti
pH š
ilum
os ti
ekim
o si
stem
oje:
at
viro
je
8,
5–9,
012
užda
roje
8,
5–9,
513
gele
žies
jung
ini
šil
umos
tiek
imo
sist
emoj
e, m
g/dm
3 : at
viro
je, n
e da
ugia
u ka
ip
0,
214
užda
roje
, ne
daug
iau
kaip
0,5
išti
rpus
io d
eguo
nies
, µg/
dm3 , n
e da
ugia
u ka
ip
20
su
spen
duot
j m
edži
ag, m
g/dm
3 , ne
daug
iau
kaip
5 na
ftos
pro
dukt
šil
umos
tiek
imo
sist
emoj
e, m
g/dm
3 : at
viro
je, n
e da
ugia
u ka
ip
0,
3 už
daro
je, n
e da
ugia
u ka
ip
1
743.
Š
ildy
mo
sezo
no
prad
žioj
e ir
po
re
mon
to
per
4 sa
vait
es
užda
roje
ši
lum
os
tiek
imo
sist
emoj
e ir
per
2 s
avai
tes
atvi
roje
šil
umos
tiek
imo
sist
emoj
e le
idži
ama
virš
yti š
ias
norm
as:
gele
žies
jung
ini
iki 1
,0 m
g/dm
3 iš
tirp
usio
deg
uoni
es
iki 3
0 µ
g/dm
3 pa
kibu
si d
alel
i
ik
i 15
mg/
dm3
Kar
bona
tini
o in
deks
o I k
rei
kšm
s tu
ri b
ti n
e di
desn
s už
nur
odyt
as 1
0 le
ntel
je.
12
Vir
šutin
pH
rib
a le
idži
ama
tik l
abai
min
kšta
m v
ande
niui
, ka
i va
nden
s ki
etum
as n
e di
desn
is k
aip
300
µg-
ekv/
dm3 .
Užd
aros
e ši
lum
os ti
ekim
o si
stem
ose,
spe
cial
izuo
tos
orga
niza
cijo
s/m
ons
leid
imu
virš
utin
pH
rib
a le
idži
ama
ne
daug
iau
kaip
10,
5 (v
ykda
nt v
ande
ns s
ilika
tini
m –
ne
daug
iau
kaip
9,5
). P
adid
inus
tin
klo
vand
ens
pH i
ki 9
,0 i
r da
ugia
u 10
len
tel
je p
atei
ktos
Ik
reik
šms
70–1
50 o
C t
empe
rat
ros
inte
rval
e tu
ri b
ti s
umaž
into
s ne
maž
iau
kaip
50
%.
13 V
iršu
tin p
H r
iba
leid
žiam
a tik
lab
ai m
inkš
tam
van
deni
ui,
kai
vand
ens
kiet
umas
ne
dide
snis
kai
p 30
0 µ
g-ek
v/dm
3 . U
ždar
ose
šilu
mos
tiek
imo
sist
emos
e, s
peci
aliz
uoto
s or
gani
zaci
jos/
mon
s le
idim
u vi
ršut
in p
H r
iba
leid
žiam
a ne
da
ugia
u ka
ip 1
0,5
(vyk
dant
van
dens
sili
kati
nim
– n
e da
ugia
u ka
ip 9
,5).
Pad
idin
us t
inkl
o va
nden
s pH
iki
9,0
ir
daug
iau
10 l
ente
lje
pat
eikt
os I
k re
ikšm
s 70
–150
o C t
empe
rat
ros
inte
rval
e tu
ri b
ti s
umaž
into
s ne
maž
iau
kaip
50
%.
14 S
uder
inus
su
Lie
tuvo
s R
espu
blik
os s
anit
arij
os in
stit
ucijo
mis
, lei
džia
ma
0,5
mg/
dm3 .
10
lent
el. T
inkl
o va
nden
s I k
nor
min
rei
kšm
reng
inia
i T
inkl
o va
nden
s em
pera
tra
, °C
I k
(m
g-ek
v/dm
3 )2
Ele
ktri
ni ir
šil
dym
o
70–1
00
3,2
kati
lini
van
dens
10
1–12
0 2,
0 ši
ldym
o ka
tila
i 12
1–13
0 1,
5
131–
140
1,2
14
1–15
0 0,
8 T
inkl
šil
dytu
vai
70–1
00
4,0
10
1–12
0 3,
0
121–
140
2,5
14
1–15
0 2,
0
151–
200
1,0
74
4.
Sud
erin
us s
u L
ietu
vos
Res
publ
ikos
hig
ieno
s ce
ntra
is,
atvi
rose
šil
umos
tie
kim
o si
stem
ose
per
14 d
ien
lei
džia
mi
ši r
odik
li n
ukry
pim
ai n
uo s
tand
arto
(H
N 2
4:20
03):
spa
lva
iki
700,
gel
ežie
s ju
ngin
i i
ki 1
,2 m
g/dm
3, k
ai š
ilum
os t
ieki
mo
sist
emos
ju
ngia
mos
, pr
ijun
gus
nauj
as s
iste
mas
, ta
ip p
at
po j
rem
onto
. 74
5.
Bai
gus
šild
ymo
sezo
n a
rba
išju
ngus
re
ngin
ius,
van
dens
šil
dym
o ka
tilu
s ir
šil
umos
ti
nklu
s, r
eiki
a pa
naud
oti
reng
ini
kor
ozij
maž
inan
ias
prie
mon
es.
746.
V
idin
iai
garo
ir
kond
ensa
to n
uost
olia
i org
anin
kur
kre
nan
iose
ele
ktri
nse
(ne
skai
tant
ku
ro p
urkš
tuv
, ka
til
pra
pti
mo
ir a
pip
tim
o, p
lovi
mo
vand
eniu
, ko
nden
sato
va
lym
o re
ngin
i,
šilu
mos
ti
nkl
pa
mai
tini
mo
vand
ens
deae
raci
jos,
m
azut
o iš
krov
imo
nuos
toli
),
kai
yra
vard
inis
di
rban
i g
aro
kati
l n
ašum
as,
proc
enta
is n
uo b
endr
ojo
mai
tini
mo
vand
ens
suna
udoj
imo
turi
bti
ne
dide
snis
kai
p:
kond
ensa
cin
se e
lekt
rin
se
1,0
term
ofik
acin
se e
lekt
rin
se s
u ši
ldym
o ap
krov
a
1,
2 te
rmof
ikac
inse
ele
ktri
nse
su
gam
ybin
e ir
šil
dym
o ap
krov
a 1,
6 74
7.
Jeig
u fa
ktiš
kasi
s m
aiti
nim
o va
nden
s su
naud
ojim
as
yra
maž
esni
s už
va
rdin
, vi
dini
nu
osto
li n
orm
a at
itin
kam
ai d
idin
ama,
bet
ne
daug
iau
kaip
1,5
kar
to.
748.
S
kai
iuoj
ant
bend
ruos
ius
nuos
toli
us,
vand
ens
ir
garo
su
naud
ojim
o te
chno
logi
nm
s re
ikm
ms
kiek
iai
nust
atom
i pa
gal
gali
ojan
ias
norm
as,
vert
inan
t ci
klin
pa
kart
otin
va
nden
s pa
naud
ojim
. 74
9.
Vad
ovau
jant
is a
ukš
iau
nuro
dyta
isia
is d
ydži
ais
ir Š
ilum
os t
ieki
mo
vam
zdyn
nuo
stol
i
nust
atym
o m
etod
ika,
pat
virt
inta
ki
o m
inis
tro
2001
m. r
ugpj
io 2
3 d.
sa
kym
u N
r. 2
62 „
Dl
Šil
umos
ti
ekim
o va
mzd
yn n
uost
oli
nus
taty
mo
met
odik
os p
atvi
rtin
imo“
(Ž
in.,
2001
, N
r. 7
4-26
13),
gar
o ir
ko
nden
sato
nuo
stol
i n
orm
as k
iekv
iena
i el
ektr
inei
kas
met
tur
i pa
tvir
tint
i m
ons
vado
vas
ar j
o ga
liot
o as
men
s.
X
II. P
EL
EN
GA
UD
YM
AS
IR
ŠA
LIN
IMA
S
75
0.
Rei
kia
užti
krin
ti n
enut
rks
tam
kat
il,
dirb
ani
kie
tuoj
u ku
ru a
rba
orim
ulsi
ja,
pele
n
gaud
ytuv
dar
b.
751.
D
raud
žiam
a ek
splo
atuo
ti k
atil
us, j
ei n
evei
kia
pele
n g
audy
tuva
i.
2012 m. lapkričio 6 d.
72
6443
Valstybės žinios nr. 128
73
6443
791.
K
iekv
ieno
je
elek
trin
je
kasm
et
reik
ia
suda
ryti
ir
vy
kdyt
i pr
iem
oni
pl
anus
, ku
rie
užti
krin
t p
atik
im š
lako
ir
pele
n s
and
liav
im i
r ša
lini
mo
sist
emos
dar
b.
pla
nus
reik
ia
trau
kti
reng
ini
, nu
skai
drin
to v
ande
ns p
ulpo
s va
mzd
yno
apži
ros
ir r
emon
to g
rafi
kus,
dam
b p
aauk
štin
imo,
nu
ogul
šal
inim
o iš
vam
zdyn
o, a
psau
gos
nuo
dulk
jim
o, p
elen
yno
reku
ltiv
acij
os ir
kit
us g
rafi
kus.
XII
I. E
LE
KT
RIN
I T
ER
MO
FIK
AC
INIA
I R
EN
GIN
IAI
79
2.
Tem
pera
tr
va
nden
s ši
lum
os
tinkl
o ti
ekim
o li
nijo
je,
vado
vauj
anti
s ši
am
tinkl
ui
patv
irti
ntu
tem
pera
tro
s gr
afik
u, n
usta
to š
ilum
os ti
nklo
dis
peer
is p
agal
pro
gnoz
uoja
m 1
2–24
val
and
vi
duti
n la
uko
tem
pera
tr
, ats
ižve
lgia
nt
tink
l il
g, k
lim
ato
sly
gas
ir k
itus
fak
tori
us.
793.
N
uokr
ypia
i nu
o nu
stat
yto
šilu
mos
tin
klo
reži
mo
(šil
umos
šal
tiny
je u
ž sk
lend
s š
ilum
os
tink
lo m
agis
tral
s pu
s)
turi
bti
ne
dide
sni k
aip:
79
3.1.
van
dens
, ei
nan
io
šilu
mos
tink
l, t
empe
rat
ra ±
5 o C
; 79
3.2.
sl
gis
tiek
iam
ajam
e va
mzd
yne
± 5
%;
793.
3. s
lgi
s gr
žtam
ajam
e va
mzd
yne
± 0
,5 k
gf/c
m2 (
± 5
0 kP
a).
794.
Iš
šil
umos
tin
klo
gržt
anio
jo v
ande
ns v
idut
in p
aros
tem
pera
tra
gal
i vi
ršyt
i nu
stat
yt
graf
ike
ne d
augi
au k
aip
3 %
. G
ržt
anio
jo v
ande
ns t
empe
rat
ros
sum
ažin
imas
, ly
gina
nt s
u gr
afik
u ne
ribo
jam
as.
795.
G
aro
slgi
o ir
tem
pera
tro
s nu
okry
piai
ele
ktri
ns
kole
ktor
iuos
e tu
ri b
ti n
e di
desn
i ka
ip
± 5
% n
usta
tyt
par
amet
r.
796.
Š
io s
trai
psni
o re
ikal
avim
ai ta
ikom
i ir
kiti
ems
šilu
mos
šal
tini
ams.
79
7.
Kie
kvie
nam
šil
dytu
vui
ir š
ildy
tuv
gru
pei
paga
l pr
ojek
tavi
mo
duom
enis
ir
band
ym
rezu
ltat
us r
eiki
a nu
stat
yti:
79
7.1.
šil
umin
naš
um ir
j a
titi
nkan
ius
šild
anio
jo g
aro
ir ti
nklo
van
dens
par
amet
rus;
79
7.2.
tin
klo
vand
ens
tem
pera
tro
s sk
irtu
m ir
mak
sim
ali
šil
dym
o te
mpe
rat
r;
797.
3. r
ibin
leis
tin
j v
ande
ns ir
gar
o sl
g;
797.
4. t
inkl
o va
nden
s de
bit
ir j
ati
tink
ant
slgi
o kr
itim
. 79
8.
Be
to,
band
ymai
s re
ikia
nus
taty
ti r
ibin
ius
slgi
o nu
osto
lius
van
dens
šil
dym
o ka
tilu
ose,
va
mzd
ynuo
se ir
pag
albi
niuo
se r
engi
niuo
se, e
sant
ska
iiu
otin
am v
ande
ns ti
nklo
deb
itui
. 79
9.
Ter
mof
ikac
inia
i re
ngin
iai b
ando
mi j
uos
sum
onta
vus
ir p
erio
dišk
ai k
art
per
3–4
met
us.
800.
bra
nduo
lin
s el
ektr
ins
ter
mof
ikac
iniu
s re
ngin
ius
(šil
umok
aiiu
s) p
aduo
dam
o ši
lum
os
tink
lo v
ande
ns s
lgi
s tu
ri b
ti d
ides
nis
už v
ande
ns s
lg
tar
pini
ame
kont
re,
o re
ngin
iuos
e, k
urie
ga
min
a šv
ar g
ar,
slgi
s ta
rpin
iam
e ko
ntre
tur
i b
ti d
ides
nis
už š
ildan
iojo
gar
o sl
g.
Kai
šie
re
ikal
avim
ai
nevy
kdom
i, te
rmof
ikac
in
reng
in
reik
ia
atju
ngti
nu
o be
ndro
jo
term
ofik
acin
io
kole
ktor
iaus
. 80
1.
Van
dens
tem
pera
tra
už
tink
lo v
ande
ns š
ildy
tuv
, ta
ip p
at š
ilum
os t
inkl
o ti
ekia
moj
o ir
gr
žtam
ojo
vand
ens
mai
šym
o vi
etos
e tu
ri k
eist
is to
lygi
ai, 3
0 o C
/val
. nev
irši
jan
iu g
rei
iu.
802.
V
eiki
ant t
inkl
o va
nden
s ši
ldyt
uvam
s re
ikia
: 80
2.1.
kon
trol
iuot
i kon
dens
ato
lyg
ir jo
aut
omat
inio
reg
ulia
vim
o ta
is d
arb
; 80
2.2.
už
tikr
inti
nes
ikon
dens
uoja
ni
duj
išl
eidi
m i
š ga
ro e
rdv
s o
ro s
iurb
imo
tais
us a
rba
turb
inos
kon
dens
ator
i.
803.
Š
ilum
okai
i v
amzd
ži s
iste
m r
eiki
a ti
krin
ti i
r es
ant
reik
alui
val
yti
ne r
eia
u ka
ip k
art
pe
r m
etus
(pr
ieš
šild
ymo
sezo
n).
80
4.
Aut
omat
inia
i re
zerv
o ju
ngim
o ta
isai
vi
sada
tu
ri
bti
tv
arki
ngi,
paru
ošti
da
rbui
ir
pe
riod
iška
i tik
rina
mi.
805.
Š
ilum
os t
inkl
pap
ildy
mo
reng
inia
i tu
ri u
žtik
rint
i ši
lum
os t
inkl
pap
ildym
che
miš
kai
išva
lytu
, dea
eruo
tu v
ande
niu,
tai
p pa
t ava
rini
u at
veju
pap
ildy
m n
eval
ytu
vand
eniu
iš
kini
o ge
riam
ojo
arba
gam
ybin
io v
ande
ns v
ande
ntie
kio
sist
em.
2012 m. lapkričio 6 d.
74
6443
Valstybės žinios nr. 128
75
644388
0.
Nep
rikl
auso
mi š
ilum
os g
amin
toja
i ši
lum
p
erda
vim
o ti
nkl
tie
kia
paga
l ši
lum
os t
iek
jo
nust
atyt
as te
chni
nes
sly
gas
ir v
ykdo
per
davi
mo
tink
lo d
ispe
erio
nur
odym
us.
881.
Š
ilum
os
tink
l
šilu
mos
ir
hi
drau
lini
ai
nuos
toli
ai
tikr
inam
i ti
nkl
ek
splo
atuo
jan
ios
mon
s va
dovo
spr
endi
mu.
88
2.
Dra
udži
ama
šilu
mos
tink
l d
arbo
met
u iš
jung
ti te
chno
logi
ns
apsa
ugos
tai
sus.
88
3.
Rem
onto
arb
a av
arij
lik
vida
vim
o m
etu
šilu
mos
tin
kl t
echn
olog
ins
apsa
ugos
ta
isus
ga
lim
a iš
jung
ti t
ik š
ilum
os t
inkl
eks
ploa
tuoj
anio
s m
ons
vado
vui
ar j
o ga
liot
am a
smen
iui
leid
us.
Per
iodi
škai
tech
nolo
gin
je in
stru
kcij
oje
nuro
dyta
is te
rmin
ais
reik
ia ti
krin
ti, k
aip
šie
tais
ai v
eiki
a.
884.
J
ei y
ra k
aršt
o va
nden
s ti
ekim
o ap
krov
a, m
inim
ali
vand
ens
tem
pera
tra
tie
kiam
ajam
e ti
nklo
vam
zdyn
e tu
ri b
ti n
e že
mes
n n
ei +
65 o C
, o a
tvir
osio
se s
iste
mos
e –
nei +
600C
. 88
5.
Kas
met
rei
kia
num
atyt
i va
nden
s ši
lum
os t
inkl
o hi
drau
lini
us r
ežim
us š
ildy
mo
ir v
asar
os
peri
odam
s;
atvi
rom
s ši
lum
os
tiek
imo
sist
emom
s ši
ldym
o pe
riod
ui
reik
ia
suda
ryti
re
žim
us
esan
t m
aksi
mal
iam
van
dens
sun
audo
jim
ui i
š ti
ekia
moj
o ir
gr
žtam
ojo
vam
zdyn
, ta
ip p
at n
enau
doja
nt
vand
ens.
886.
N
aujo
s m
agis
tral
s ir
siu
rbli
ns
stat
omos
ve
rtin
ant
fakt
in t
ieki
amos
šil
umos
apk
rovo
s di
dji
m,
dl
ko š
ilum
os t
inkl
us e
kspl
oatu
ojan
ios
mon
s tu
ri p
aruo
šti
šilu
mos
tie
kim
o si
stem
hi
drau
lini
us r
ežim
us a
rtim
iaus
iem
s 3–
5 m
etam
s.
887.
Š
ilum
os
tink
l
mon
tu
ri
num
atyt
i pr
iem
ones
, ku
rios
už
tikr
int
ši
lum
os
tiek
im
vart
otoj
ams
siur
blin
i ir
ats
kir
mag
istr
ali
ruo
ž g
edim
o at
veja
is.
888.
V
ande
ns s
lgi
s va
nden
s ši
lum
os t
inkl
o ti
ekim
o li
nijo
je d
irba
nt t
inkl
o si
urbl
iam
s be
t ku
rioj
e vi
etoj
e tu
ri b
ti n
emaž
esni
s ka
ip 0
,5 k
gf/c
m2 (
49 k
Pa)
. Van
dens
sl
gis
šilu
mos
šal
tini
o, š
ilum
os
tink
lo ir
šil
umos
pun
kt v
amzd
ynuo
se ir
ren
gini
uose
ir
ties
iogi
ai p
riju
ngt
šil
umos
nau
doji
mo
sist
em
aukš
iaus
iose
vie
tose
tur
i b
ti l
aiko
mas
su
ne m
ažes
ne k
aip
0,5
kgf/
cm2 (
49 k
Pa)
ats
arga
, ka
d m
aksi
mal
ios
tem
pera
tro
s va
nduo
neg
alt
užv
irti
. 88
9.
Van
dens
sl
gis
bet
kuri
oje
vand
ens
šilu
mos
tin
klo
gržt
amos
ios
lini
jos
viet
oje,
dir
bant
ti
nklo
siu
rbli
ams
turi
bti
ne m
ažes
nis
kaip
0,5
kgf
/cm
2 (49
kP
a).
890.
V
ande
ns s
lgi
s gr
žtam
ojoj
e li
nijo
je t
uri
nevi
ršyt
i va
mzd
yn i
r ši
lum
os š
alti
ni
reng
ini
, ši
lum
os ti
nkl
ir š
ilum
os p
unkt
ir ti
esio
giai
pri
jung
t š
ildy
mo
sist
em le
idži
amoj
o sl
gio.
89
1.
Šil
umos
tie
kim
o si
stem
sta
tini
s sl
gis
turi
užt
ikri
nti
šilu
mos
tin
klo
vam
zdyn
, ta
ip p
at
kit
tie
siog
iai
prij
ungt
šil
umos
nau
doji
mo
sist
em u
žpil
dym
van
deni
u. S
tati
nis
slgi
s tu
ri n
evir
šyti
šilu
mos
šal
tini
o va
mzd
yn i
r re
ngin
i,
šilu
mos
tin
kl,
šilu
mos
pun
kt i
r ti
esio
giai
pri
jung
t š
ilum
os
naud
ojim
o si
stem
leid
žiam
o sl
gio.
89
2.
Sta
tini
s sl
gis
nust
atom
as s
lygi
nai v
ande
ns te
mpe
rat
rai n
uo +
1 ik
i +10
00C
. 89
3.
Tol
imj
šil
umos
tie
kim
o m
agis
tral
i,
dirb
ani
auk
štes
ne t
inkl
o va
nden
s te
mpe
rat
ra,
stat
in s
lg
rei
kia
nust
atyt
i ats
ižve
lgia
nt
mag
istr
als
apsk
aiiu
otj
tem
pera
tr
. 89
4.
Tuo
atv
eju,
kai
sta
tini
s sl
gis
atsk
iros
e ti
nklo
vie
tose
pak
yla
aukš
iau
šilu
mos
šal
tini
o ar
ba
šilu
mos
na
udoj
imo
sist
em
leid
žiam
ojo
slgi
o,
turi
b
ti
užti
krin
tas
auto
mat
iška
s ti
nklo
pa
dali
nim
as
hidr
auli
škai
izol
iuot
as z
onas
, kur
i k
iekv
ieno
je b
t p
alai
kom
as le
isti
nasi
s sl
gis.
89
5.
Ava
rijo
s at
veju
, ka
i nu
trks
ta
tink
lo
ir
pum
puoj
ani
j
siur
bli
el
ektr
os
tiek
imas
, ši
lum
os t
inkl
m
ons
turi
užt
ikri
nti
šilu
mos
tin
kl i
r ši
lum
os v
arto
toj
sis
tem
lei
stin
j s
lg
. Je
i yr
a s
lyg
, ga
lina
ni
vir
šyti
š s
lg
, re
ikia
num
atyt
i ir
re
ngti
spe
cial
ius
tais
us,
saug
aniu
s ši
lum
os
tiek
imo
sist
emas
nuo
hid
rosm
gi.
896.
Š
ilum
os
tink
l,
siur
blin
i
vam
zdyn
ai
ir
reng
inia
i ti
nklo
pa
skir
stym
o
hidr
auli
škai
iz
oliu
otsi
as
zona
s pu
nkta
i, ta
ip p
at
šilu
mos
pun
ktai
tu
ri
bti
apr
pint
i te
chno
logi
ns
kont
rol
s,
auto
mat
inio
val
dym
o ir
aps
augo
s pr
iem
onm
is.
897.
Š
ilum
os t
inkl
us i
r ši
lum
os p
unkt
us r
eiki
a re
mon
tuot
i va
dova
ujan
tis
diag
nost
ikos
, ged
im
anal
izs,
per
iodi
ni a
pži
r, b
andy
m ir
kas
met
ini
ban
dym
hid
raul
iniu
sl
giu
bei t
iria
mj
atk
asim
(š
urfa
vim
) re
zult
atai
s.
2012 m. lapkričio 6 d.
76
6443
Valstybės žinios nr. 128
77
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
78
6443
Valstybės žinios nr. 128
79
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
80
6443
Valstybės žinios nr. 128
81
6443 en
erge
tiko
s ob
jekt
o ek
splo
atav
imo
inst
rukc
ijoj
e nu
mat
ytus
pat
ikri
nim
us i
r pa
šali
nus
rast
us g
edim
us i
r de
fekt
us. 10
39.
Jei
išsi
jung
us t
rans
form
ator
iui
nutr
auki
amas
ele
ktro
s ti
ekim
as v
arto
toja
ms,
lei
džia
ma
vien
kar
t p
akar
toti
nai
jung
ti j
ungt
uvu
tran
sfor
mat
ori
, tu
rint
dif
eren
cin
ir
duji
n a
psau
g,
jei
j
išju
ng ti
k vi
ena
ši a
psau
g ir
nra
mat
om iš
orin
i s
užal
ojim
o po
žym
i.
1040
. Je
i tr
ansf
orm
ator
i
išju
ng
apsa
ugos
, ku
ri
veik
imas
ne
susi
js
su
jo
gedi
mai
s,
tran
sfor
mat
ori
gal
ima
vl j
ungt
i nep
atik
rinu
s.
1041
. T
rans
form
ator
iaus
ir
tam
pos
regu
liat
oria
us a
lyva
tur
i b
ti a
psau
gota
nuo
tie
siog
inio
s
lyio
su
apli
nkos
oru
. va
d a
lyva
turi
bti
aps
augo
ta n
uo o
ksid
avim
osi i
r dr
kim
o.
1042
. T
rans
form
ator
ius
reik
ia a
pži
rti
j n
eišj
ungu
s:
1042
.1. 3
30–1
10 k
V tr
ansf
orm
ator
ius
pas
tot
se ir
kit
uose
ren
gini
uose
vyk
dant
tran
sfor
mat
ori
pa
sto
i a
pži
r;
1042
.2.
330–
110
kV t
rans
form
ator
ius,
pag
rind
iniu
s ir
rez
ervi
nius
sav
j r
eikm
i t
rans
form
ator
ius
el
ektr
inse
, kur
nuo
lat b
udi d
arbu
otoj
ai –
kar
t p
er p
ar;
1042
.3.
aukš
iau
min
tuos
ius
reng
iniu
s, k
ai n
ra n
uola
t bu
din
i d
arbu
otoj
– n
e re
iau
kaip
du
kar
tus
per
met
us;
1042
.4.
6–10
kV
ski
rsto
muo
siuo
se p
unkt
uose
ir
6–10
/0,4
kV
tra
nsfo
rmat
orin
se –
re
ngin
i
savi
nink
o nu
stat
ytu
peri
odiš
kum
u.
1043
. T
rans
form
ator
iai
rem
ontu
ojam
i at
sižv
elgi
ant
tec
hnin
bkl
, nu
stat
om b
andy
mai
s,
išor
s ap
žira
ir (
ar)
jo m
onit
orin
go s
iste
mos
duo
men
ana
liz
s re
zult
atai
s (j
ei s
umon
tuot
a m
onit
orin
go
sist
ema)
. 1044
. R
emon
to te
rmin
us ir
api
mti
s nu
stat
o re
ngin
i s
avin
inka
s.
1045
. 33
0 kV
ir
aukš
tesn
s ta
mpo
s pe
rdav
imo
tink
lo g
alio
s ir
kei
tikl
i t
rans
form
ator
iam
s,
auto
tran
sfor
mat
oria
us i
r re
akto
riam
s (s
u al
yvos
izo
liac
ija)
gal
i b
ti
reng
tos
mon
itor
ingo
sis
tem
os,
leid
žian
ios
steb
ti i
r an
aliz
uoti
va
d,
atša
k p
erju
ngik
li,
auši
nim
o si
stem
bkl
ir
efek
tyvu
m,
tran
sfor
mat
oria
us a
utom
atin
s ga
isro
ges
inim
o si
stem
os b
kl b
ei p
aren
gt (
jei
ši s
iste
ma
dieg
ta),
tr
ansf
orm
ator
iaus
apk
rov
ir
term
in r
ežim
, pa
grin
dini
o ba
ko i
zoli
acin
je a
lyvo
je i
šsis
kyru
si d
uj i
r dr
gms
kiek
bei
kit
us p
aram
etru
s. P
erke
lian
t tra
nsfo
rmat
ori
k
it o
bjek
t (
viet
) ka
rtu
perk
elia
ma
ir
jo m
onit
orin
go s
iste
mos
ran
ga.
1046
. T
rans
form
ator
iam
s, k
uriu
ose
sum
ontu
ota
mon
itor
ingo
sis
tem
a, a
tsiž
velg
iant
s
tebi
m
tech
nini
par
amet
r a
pim
tis,
ren
gini
sav
inin
kas
gali
ats
isak
yti p
erio
dini
ban
dym
ir p
atik
rini
m. Š
i
tran
sfor
mat
ori
tec
hnin
i p
aram
etr
ban
dym
por
eiki
s ir
api
mty
s tu
ri b
ti n
usta
tom
os v
adov
auja
ntis
re
ngin
i s
avin
inko
nus
taty
ta tv
arka
pag
al m
onit
orin
go s
iste
mos
duo
men
ana
liz
s re
zult
atus
. 10
47.
Tra
nsfo
rmat
oria
us m
onit
orin
go s
iste
mos
kau
piam
us d
uom
enis
re
ngin
i s
avin
inka
s tu
ri
anal
izuo
ti m
onje
nus
taty
ta tv
arka
.
V. S
KIR
ST
YK
LO
S
10
48.
Ilga
laik
iam
ir
pa
tiki
mam
re
ngin
i
darb
ui
užti
krin
ti
vis
ti
p
ir
tam
p
skir
styk
l
vard
inia
i du
omen
ys t
uri
atit
ikti
dar
bo s
lyga
s ne
tik
nor
mal
iu r
ežim
u, b
et i
r tr
ump
j j
ungi
m,
virš
tam
pi b
ei le
isti
nj
per
krov
atv
ejai
s.
1049
. 3
30 k
V i
r au
kšte
sns
tam
pos
skir
styk
l d
arbu
otoj
as t
uri
tur
ti s
kirs
tykl
os t
erit
orij
os
plan
, kur
nur
odyt
as e
lekt
ros
lauk
o st
ipri
s 1,
8 m
nuo
žem
s pa
virš
iaus
lygy
je.
1050
. V
ieto
vse
, ku
r už
terš
ta a
tmos
fera
, pr
ojek
tuoj
amj
ele
ktro
s re
ngin
i i
zoli
acij
a tu
ri b
ti to
kia,
kad
jie
gal
t p
atik
imai
dir
bti b
e pa
pild
om p
riem
oni
. 10
51.
Eks
ploa
tuoj
ant u
žter
štos
atm
osfe
ros
viet
ovse
nea
tspa
rius
užt
erši
mui
ren
gini
us tu
ri b
ti:
1051
.1.
atvi
rosi
ose
skir
styk
lose
iz
olia
cija
st
ipri
nam
a,
plau
nam
a,
valo
ma,
pa
deng
iam
a hi
drof
obin
mis
pas
tom
is, s
anda
rina
mos
spi
ntos
, re
ngia
mas
aut
omat
iška
i ar
ba r
anki
niu
bdu
val
dom
as
elek
trin
is š
ildy
mas
ir v
enti
liac
ija;
2012 m. lapkričio 6 d.
82
6443
Valstybės žinios nr. 128
83
6443
1103
. E
lekt
roli
to t
empe
rat
ra
krov
os m
etu
ir p
abai
goje
tur
i b
ti n
e au
kšte
sn k
aip
nuro
dyta
ga
min
tojo
inst
rukc
ijoj
e.
1104
. E
lekt
rin
je d
l av
arij
os i
škra
uta
bate
rija
turi
bti
kr
auna
ma
ne i
lgia
u ka
ip p
er 8
val
anda
s ik
i 90%
jos
talp
os.
1105
. A
kum
ulia
tori
bat
erij
kr
auna
nt l
ygin
tuvu
, ki
ntam
osio
s ir
nuo
lati
ns
srov
s gr
andi
ns
turi
bti
ats
kirt
os s
kiri
amuo
ju t
rans
form
ator
ium
i. L
ygin
tuva
i pr
ival
o tu
rti
išs
ijun
gim
o si
gnal
izac
ij.
Pul
saci
jos
koef
icie
ntas
nuo
lati
ns
srov
s šy
nose
tur
i b
ti n
e di
desn
is n
ei l
eidž
iam
as r
elin
s ap
saug
os i
r au
tom
atik
os t
ais
mai
tini
mo
šalt
inia
ms.
11
06.
Nuo
lati
ns
srov
s šy
n,
mai
tina
ni
re
lin
s ap
saug
os,
sign
aliz
acij
os,
auto
mat
ikos
ir
tele
mec
hani
kos
reng
iniu
s,
tam
pa n
orm
alio
mis
eks
ploa
tavi
mo
sly
gom
is n
egal
i b
ti a
ukšt
esn
5%
ne
gu e
lekt
ros
imtu
v v
ardi
n t
ampa
. 11
07.
Vis
os n
uola
tin
s sr
ovs
rink
ls
ir ž
iedi
ns
mag
istr
als
priv
alo
tur
ti r
ezer
vin
mai
tini
m.
1108
. M
ažia
usio
ji a
kum
ulia
tori
bat
erij
os i
zoli
acij
os v
arža
pri
klau
som
ai n
uo v
ardi
ns
tam
pos
turi
bti
: vard
in t
ampa
, V
220
110
60 4
8 24
iz
olia
cijo
s va
rža,
kΩ
10
0 50
30
25 1
5.
1109
. Nuo
lati
ns
oper
atyv
ins
srov
s šy
n i
zoli
acij
os k
ontr
ols
reng
inys
tur
i si
gnal
izuo
ti,
jei
vien
o ku
rio
nors
pol
iaus
izo
liac
ijos
var
ža s
umaž
ja i
ki 2
0 kΩ
– 2
20V
tin
kle,
10
kΩ –
110
V t
inkl
e,
6 kΩ
– 6
0 V
tink
le, 5
kΩ
– 4
8 V
tink
le, 3
kΩ
– 2
4 V
tink
le.
1110
. Eks
ploa
tavi
mo
met
u nu
olat
ins
oper
atyv
ins
srov
s ti
nklo
izo
liac
ijos
var
ža t
uri
bti
ne
maž
esn
kai
p dv
igub
a iz
olia
cijo
s ko
ntro
ls
tais
ui n
usta
tyta
ver
t.
1111
. S
uvei
kus
sign
aliz
acij
ai,
kai
oper
atyv
ins
srov
s ti
nkle
sum
ažjo
izo
liac
ijos
var
ža ž
ems
atžv
ilgi
u, r
eiki
a ne
dels
iant
šal
inti
ged
im.
Dir
bti
neiš
jung
us
tam
pos,
išs
kyru
s at
veju
s, k
ai i
eško
ma
izol
iaci
jos
paže
idim
o vi
etos
, dra
udži
ama.
11
12.
Sum
ažju
s el
ektr
olit
o ly
giui
, ba
teri
jas
reik
ia
papi
ldyt
i di
stil
iuot
u va
nden
iu
arba
di
stil
iuot
o va
nden
s no
rmas
ati
tink
aniu
van
deni
u.
1113
. Ele
ktro
lito
gar
avim
ui s
umaž
inti
atv
iro
tipo
rgš
tini
aku
mul
iato
ri b
ater
ij i
ndai
tur
i b
ti už
deng
iam
i sti
klo
arba
kito
s el
ektr
olit
ui a
tspa
rios
izol
iaci
ns
med
žiag
os p
lokš
tel
mis
. 11
14.
Aku
mul
iato
rini
te
mpe
rat
ra
turi
b
ti
ne
žem
esn
ka
ip
00C
, je
igu
gam
into
j
inst
rukc
ijos
e n
ra n
urod
yti k
iti r
eika
lavi
mai
. 11
15.
Kad
a ak
umul
iato
ri b
ater
ijai
re
ngia
ma
atsk
ira
pata
lp a
nt a
kum
ulia
tori
ns
dur
tur
i b
ti už
raša
i „A
kum
ulia
tori
n“,
„U
gnis
pav
ojin
ga“,
„R
kyti
dra
udži
ama“
arb
a ši
uos
užra
šus
atit
inka
ntys
že
nkla
i pag
al p
rieš
gais
rin
s sa
ugos
rei
kala
vim
us.
1116
. A
tvir
o ti
po v
is b
ater
ijos
ele
men
t
tam
pa,
elek
trol
ito
tank
is i
r te
mpe
rat
ra t
uri
bti
mat
uoja
ma
kas
mne
s.
1117
. A
kum
ulia
tori
ni r
engi
nius
turi
pri
žir
ti s
peci
alia
i par
uošt
as d
arbu
otoj
as. .
11
18.
Dar
buot
ojas
tur
i b
ti a
prpi
ntas
spe
cial
iais
dra
buži
ais,
spe
cial
iu i
nven
tori
umi,
jeig
u ta
ip
nuro
dyta
ak
umul
iato
ri b
ater
ijos
gam
into
jo d
okum
entu
ose
arba
re
ngin
eks
ploa
tuoj
anio
s m
ons
tvar
koje
. V
II. K
ON
DE
NS
AT
OR
IAI
11
19.
Kon
dens
ator
i
bate
rija
tu
ri
bti
vald
oma
auto
mat
iška
i, je
i va
ldan
t ra
nkin
iu
bdu
ne
gali
ma
užti
krin
ti
reik
iam
ta
mpo
s ly
gi
tink
luos
e.
Kon
dens
ator
i
bate
rija
tur
i b
ti
jung
iam
a su
maž
jus
tam
pai
tink
luos
e m
ažia
u ne
i va
rdin
ir
išju
ngia
ma
padi
dju
s ta
mpa
i da
ugia
u ka
ip 1
,05–
1,1
vard
ins,
jei t
inkl
ope
rato
rius
nen
usta
t k
itai
p 11
20.
Kon
dens
ator
i d
arbo
ta
mpa
tur
i b
ti n
e di
desn
kai
p 1,
1 va
rdin
s, o
dar
bo s
rov
– n
e di
desn
kai
p 1,
3 va
rdin
s, v
erti
nant
ir a
ukšt
esni
j h
arm
onik
sro
vs
deda
msi
as.
11
21.
Apl
inko
s or
o te
mpe
rat
ra
turi
ne
virš
yti
leis
tino
sios
ko
nden
sato
ri
eksp
loat
avim
o in
stru
kcij
oje.
V
irši
jus
nuro
dyt
te
mpe
rat
r,
bti
na
imti
s pr
iem
oni
ve
ntil
iaci
jos
efek
tyvu
mui
pa
geri
nti.
Jeig
u pe
r va
land
tem
pera
tra
nes
umaž
ja, k
onde
nsat
ori
bat
erij
a tu
ri b
ti iš
jung
ta.
1122
. S
rov
s at
skir
ose
kond
ensa
tori
bat
erij
os f
azse
gal
i ski
rtis
ne
daug
iau
kaip
10%
. 11
23.
Išju
ngus
kon
dens
ator
i b
ater
ij,
jung
ti j
leid
žiam
a ne
ank
sia
u ka
ip p
o m
inut
s.
1124
. K
onde
nsat
ori
bat
erij
, iš
siju
ngus
i s
uvei
kus
apsa
ugom
s, l
eidž
iam
a ju
ngti
tik
iša
iški
nus
ir p
ašal
inus
išsi
jung
imo
prie
žast
. 11
25.
Nei
šjun
gtas
kon
dens
ator
i b
ater
ijas
rei
kia
apži
rti
sav
inin
ko n
usta
tyta
tvar
ka.
1126
. K
onde
nsat
ori
bat
erij
os tu
ri b
ti r
emon
tuoj
amos
ats
ižve
lgia
nt
j te
chni
n b
kl.
V
III.
OR
O I
R O
RO
KA
BE
LI
LIN
IJO
S
1127
. D
arba
i, ku
rie
turi
bti
atl
ieka
mi
oro
ir o
ro k
abel
i l
inij
tec
hnin
s pr
ieži
ros
ir r
emon
to
met
u,
turi
b
ti
išva
rdyt
i or
o ir
or
o ka
beli
li
nij
ek
splo
atav
imo
met
odin
iuos
e nu
rody
muo
se,
regl
amen
tuos
e ir
kit
ur.
1128
. E
kspl
oatu
ojan
t or
o ir
oro
kab
eli
lin
ijas
, re
ikia
vad
ovau
tis
Ele
ktro
s ti
nkl
aps
augo
s ta
isyk
li,
patv
irti
nt
ener
geti
kos
min
istr
o 20
10
m.
kovo
29
d.
sa
kym
u N
r. 1
-93
(Žin
., 20
10,
Nr.
39-
1877
) re
ikal
avim
ais
ir k
ontr
oliu
oti k
aip
j la
ikom
asi.
1129
. Ele
ktro
s ti
nklu
s ek
splo
atuo
jan
ios
mon
s iš
oro
ir o
ro k
abel
i li
nij
pro
skyn
per
iodi
škai
tu
ri iš
kirs
ti k
rm
us ir
apg
enti
šal
ia j
aug
ani
med
ži š
akas
nus
taty
tam
e pr
osky
n p
loty
je. P
rosk
ynas
re
ikia
išva
lyti
taip
, kad
jos
e ne
kilt
gai
srai
. Ne
pros
kyno
se a
ugan
tys
med
žiai
, kur
ie g
ali u
žvir
sti
ant o
ro
ir o
ro k
abel
i l
inij
, tu
ri b
ti i
škir
sti
vado
vauj
anti
s ga
lioj
ani
Ele
ktro
s ti
nkl
aps
augo
s ta
isyk
li
reik
alav
imai
s.
1130
. O
ro l
inij
ruo
žuos
e, k
uriu
ose
izol
iaci
ja g
ali
bti
ter
šiam
a, b
tina
nau
doti
spe
cial
i a
rba
sust
ipri
nt i
zoli
acij
, je
igu
reik
ia –
izo
liat
oriu
s pl
auti
arb
a ke
isti
. L
inij
ruo
žuos
e, k
uriu
ose
izol
iaci
j
terš
ia p
aukš
iai,
turi
bti
nau
doja
mos
atb
aida
nio
s pr
iem
ons,
nel
eidž
ian
ios
jiem
s t
pti a
nt iz
olia
tori
. T
erši
amuo
se li
nij
ruo
žuos
e re
kom
endu
ojam
a na
udot
i oro
kab
eliu
s.
1131
. O
ro a
rba
oro
kabe
li l
inij
san
kirt
ose
su k
itom
is e
lekt
ros
bei
ryši
o li
nijo
mis
lei
džia
ma
reng
ti n
e da
ugia
u ka
ip d
vi l
aid
jun
gtis
kie
kvie
nam
e ke
rtan
iosi
os l
inij
os l
aide
arb
a sa
ugos
tro
se.
Ker
tam
osio
s li
nijo
s la
id s
ujun
gim
ska
iiu
s ne
ribo
jam
as.
1132
. O
ro li
nija
s ek
splo
atuo
jan
ios
mon
s pr
ival
o tv
arky
ti:
1132
.1.
sign
alin
ius
ženk
lus,
re
ngtu
s pa
gal
gali
ojan
ius
norm
iniu
s te
iss
aktu
s ir
pas
taty
tus
lini
j s
usik
irti
muo
se s
u up
mis
, kan
alai
s, e
žera
is a
r ki
tais
van
dens
telk
inia
is, k
uriu
ose
vyks
ta la
ivyb
a;
1132
.2.
apsa
ugin
ap
švie
tim
, re
ngt
an
t or
o li
nij
at
ram
pa
gal
aukš
tum
ini
kl
ii
ir
ap
saug
inio
apš
viet
imo
žym
jim
o ta
isyk
les;
11
32.3
. lin
ij a
tram
nuo
lati
nius
žen
klus
, num
atyt
us n
orm
iniu
ose
teis
s ak
tuos
e.
1133
. T
uri
bti
atl
ieka
mos
per
iodi
ns
ir n
eeil
ins
eksp
loat
uoja
m o
ro i
r or
o ka
beli
lin
ij
apži
ros.
Auk
štes
ns
kaip
35
kV
tam
pos
lini
jos
paga
l en
erge
tiko
s re
ngin
io s
avin
inko
pa
tvir
tint
gr
afik
tur
i b
ti a
pži
rim
os n
e re
iau
kaip
kar
t p
er m
etus
. 35
kV
ta
mpo
s or
o li
nijo
s –
ener
geti
kos
reng
inio
sav
inin
ko p
atvi
rtin
tu p
erio
dišk
umu,
bet
ne
reia
u ka
ip k
art
per
4 m
etus
. 0,4
–10
kV
tam
pos
oro
ir o
ro k
abel
i l
inij
os, n
utie
stos
urb
aniz
uoto
se t
erit
orij
ose
(sta
tini
ais
užst
atyt
ose
mie
st, m
iest
eli
ir
kom
pakt
iška
i užs
taty
t k
aim
gyv
enam
j v
ieto
vi t
erit
orij
ose)
ir m
iški
ngos
e vi
etov
se n
e re
iau
kaip
ka
rt p
er 3
met
us, o
kit
os 6
–10
kV t
ampo
s or
o ir
oro
kab
eli
lini
jos
– ne
re
iau
kaip
kar
t p
er 6
met
us,
o 0,
4 kV
ta
mpo
s or
o ir
oro
kab
eli
lin
ijos
pri
klau
som
ai n
uo v
ieto
s s
lyg
–
mon
s va
dovo
ar
jo
gali
oto
asm
ens
patv
irti
ntu
peri
odiš
kum
u, b
et n
e re
iau
kaip
kas
6 m
etai
. 11
34. 1
10 k
V i
r au
kšte
sns
tam
pos
lini
j l
aid
ir
tros
gny
bt i
r di
stan
cini
spy
ri b
kls
virš
utin
apž
ira
pas
irin
ktin
ai tu
ri b
ti a
tlie
kam
a ne
re
iau
kaip
kar
t p
er 6
met
us.
2012 m. lapkričio 6 d.
84
6443
1135
. N
eeil
ins
oro
ir o
ro k
abel
i l
inij
apž
iro
s at
liek
amos
išj
ungu
s li
nij
rel
inei
aps
auga
i ir
po
st
ichi
ni
reiš
kini
, ku
rie
gal
jo
suke
lti
paže
idim
us
lini
jose
, en
erge
tiko
s re
ngin
io
savi
nink
o nu
stat
yta
tvar
ka.
1136
. O
ro i
r or
o ka
beli
lin
ijos
turi
bti
per
iodi
škai
apž
iri
mos
ir
jose
atl
ieka
mi
mat
avim
ai.
Apž
ir
met
u nu
stat
oma:
11
36.1
. lin
ij tr
asos
bkl
ir a
tstu
mai
nuo
laid
iki ž
eldi
ni;
1136
.2. a
tram
, pam
at, l
aid
, tro
s, i
zoli
ator
i ir
arm
atro
s b
kl;
1136
.3. o
ro k
abel
i tv
irti
nim
o ir
atš
ak g
nybt
, kit
os a
rmat
ros
ir a
psau
gini
gau
bt b
kl.
1137
. P
rire
ikus
turi
bti
tikr
inam
a:
1137
.1. m
etal
ini
ir g
elžb
eton
ini
atr
am b
ei tr
aver
s a
ntik
oroz
in d
anga
; 11
37.2
. met
alin
i p
akoj
ir a
tota
mp
inka
r b
ei j
tvir
tini
m, p
amat
ir p
ried
li b
kl;
1137
.3.
atst
umai
sua
rtji
mo
ir s
anki
rtos
vie
tose
nuo
lai
d i
r or
o ka
beli
iki
žem
s, k
it o
ro i
r or
o ka
beli
lini
j, r
yši
lini
j b
ei v
airi
sta
tini
; 11
37.4
. at
stum
ai t
arpa
tram
yje
tarp
ats
kir
lin
ij g
rand
ži l
aid
ir
oro
kabe
li,
nuti
est
ant
be
ndr
j a
tram
; 11
37.5
. oro
kab
eli
, lai
d ir
tros
lin
kiai
; 11
37.6
. at
ram
pak
rypi
mai
ir
atot
amp
te
mpi
mai
, ta
ip p
at a
tram
ban
daža
i ir
suj
ungi
mai
va
ržta
is; 11
37.7
. or
o ka
beli
izo
liac
ijos
bkl
tos
e vi
etos
e, k
ur j
ie g
ali
lies
tis
prie
med
ži,
j š
ak a
rba
kit
dai
kt ir
sta
tini
; 11
37.8
. at
ram
, tr
os i
r at
otam
p
žem
inim
o, t
aip
pat
nuli
nio
laid
o pa
kart
otin
io
žem
inim
o va
rža,
vad
ovau
jant
is 1
218
punk
tu.
1138
. V
isi
defe
ktai
ir
paki
tim
ai,
past
ebti
lin
ij a
pži
r m
etu
ir i
šaiš
kint
i m
atuo
jant
, ra
šom
i ek
splo
atav
imo
tech
nini
uose
dok
umen
tuos
e. L
inij
tra
sos
bkl
s ir
ats
tum
nuo
lai
d i
ki ž
eldi
ni
defe
ktai
bei
def
ekta
i, ke
lian
tys
grsm
žm
onm
s ar
gal
inty
s pa
žeis
ti
reng
iniu
s, t
uri
bti
šal
inam
i ne
dels
iant
. Kit
def
ekt
šal
inim
o te
rmin
ai n
usta
tom
i ats
ižve
lgia
nt
j p
obd
. 11
39.
0,4–
35 k
V o
ro i
r or
o ka
beli
lin
ijas
rek
omen
duoj
ama
rem
ontu
oti
ne r
eia
u ka
ip
kas
12
met
, ats
ižve
lgia
nt
j t
echn
in b
kl i
r je
i at
liku
s li
nij
def
ekta
vim
ir
mat
avim
us, n
usta
tom
a, k
ad
jos
yra
gero
s te
chni
ns
bkl
s tu
omet
lin
ijoj
e ša
lina
mi
tik
defe
ktav
imo
ir m
atav
im m
etu
nust
atyt
i de
fekt
ai b
ei a
tlie
kam
i kit
i pri
eži
ros
darb
ai.
1140
. A
ukšt
esn
s ta
mpo
s or
o li
nijo
s re
mon
tuoj
amos
ats
ižve
lgia
nt
j t
echn
in b
kl,
kuri
nu
stat
oma,
per
iodi
ni i
r ne
eili
ni a
pži
r m
etu,
pag
al 1
139
punk
to r
eika
lavi
mus
, ene
rget
ikos
re
ngin
io
savi
nink
o nu
stat
yta
tvar
ka.
1141
. A
tram
ir
j e
lem
ent
kon
stru
kcij
ir
j
tvir
tini
mo
grun
te b
d p
akei
sti
gali
ma
tik
pare
ngus
rei
kiam
us te
chni
nius
dok
umen
tus.
11
42.
Žem
s na
udot
oj r
eiki
a in
form
uoti
api
e li
nijo
s tr
asoj
e nu
mat
omus
atl
ikti
dar
bus,
o j
uos
baig
us t
ras
sut
vark
yti
taip
, ka
d ji
bt
tin
kam
a na
udot
i. D
arba
i, at
liek
ami
likv
iduo
jant
ava
rija
s li
nijo
se,
gali
bti
vyk
dom
i be
t ku
riuo
met
lai
ku n
ebti
nai
prie
š ta
i su
deri
nus
su ž
ems
naud
otoj
u.
Žem
s na
udot
ojui
už
pada
rytu
s nu
osto
lius
turi
bti
atl
ygin
ta.
1143
. B
endr
ojo
naud
ojim
o li
nijo
s tu
ri b
ti e
kspl
oatu
ojam
os
tik
dviš
ali
(tr
išal
i)
suta
ri
pa
grin
du,
vado
vauj
anti
s E
lekt
ros
ir
kit
li
nij
ek
splo
atav
imo
bend
rojo
na
udoj
imo
atra
mos
e re
ikal
avim
ais,
pat
virt
inta
is L
ietu
vos
Res
publ
ikos
ki
o m
inis
tro
2000
m. b
irže
lio
14 d
. sa
kym
u N
r. 2
20
(Žin
., 20
00, N
r. 5
0-14
50).
11
44.
6 kV
ir
aukš
tesn
s ta
mpo
s or
o li
nij
paž
eist
oms
viet
oms
nust
atyt
i re
kom
endu
ojam
a su
mon
tuot
i sp
ecia
lius
pri
etai
sus.
6–3
5 kV
ta
mpo
s or
o li
nijo
se,
kuri
ose
yra
atša
k,
reko
men
duoj
ama
reng
ti p
ažei
stoj
o ru
ožo
nust
atym
o pr
ieta
isus
. 11
45.
Oro
ir
oro
kabe
li l
inij
rem
ont
rei
kia
atli
kti
kom
plek
sišk
ai,
tai
yra
sure
mon
tuot
i vi
sus
vien
u m
etu
išju
ngtu
s re
ngin
ius.
IX. E
LE
KT
RO
S K
AB
EL
I L
INIJ
OS
1146
. T
uri b
ti n
usta
tyta
kie
kvie
nos
tink
amos
nau
doti
kab
eli
lini
jos
didž
iaus
ia le
isti
noji
sro
vs
apkr
ova.
Ji n
urod
oma
blog
iaus
ias
auši
nim
o s
lyga
s ar
ba a
ukš
iaus
i a
plin
kos
tem
pera
tr
turi
nia
m n
e tr
umpe
snia
m
kaip
10
m
etr
tr
asos
ru
ožui
. D
idin
ti
ši
apkr
ov
leid
žiam
a ti
k at
liku
s ši
lum
iniu
s ba
ndym
us
ir
siti
kinu
s,
kad
kabe
lio
gysl
ši
lim
as
bus
ne
dide
snis
ne
gu
gam
into
jo
nust
atyt
os
leis
tino
sios
tem
pera
tro
s.
1147
. K
abel
i
šili
mas
, j
pat
alp
oro
tem
pera
tra
ir
j v
dini
mo
reng
ini
dar
bas
turi
bti
si
stem
inga
i kon
trol
iuoj
ami.
1148
. K
abel
i tu
neli
uose
, kan
aluo
se, g
aler
ijos
e ir
šac
htos
e ap
link
os te
mpe
rat
ra v
asar
turi
bti
ne d
ides
n u
ž sk
aiiu
ojam
j,
paga
l ku
ri n
usta
tyta
did
žiau
sia
leis
tino
ji a
pkro
va.
Ska
iiu
ojam
oji
apli
nkos
tem
pera
tra
vas
ar tu
ri b
ti n
e di
desn
kai
p +
35 o C
. 11
49.
Kab
eli
pa
talp
ose
sum
ontu
otus
pr
iešg
aisr
ins
sign
aliz
acij
os
ir
auto
mat
iniu
s ga
isro
ge
sini
mo
reng
iniu
s re
ikia
eks
ploa
tuot
i vad
ovau
jant
is in
stru
kcij
omis
. 11
50.
Kab
eli
pa
talp
as
drau
džia
ma
naud
oti
kiti
ems
tiks
lam
s (
reng
ti
dirb
tuve
s,
sand
lius
, la
ikyt
i jos
e m
edži
agas
ar
reng
iniu
s).
1151
. Ik
i 10
kV
ta
mpo
s ka
beli
us
mir
kyta
pop
ieri
ne i
zoli
acij
a po
avar
iniu
rež
imu
leid
žiam
a pe
rkra
uti
30%
5 p
aras
iš
eil
s ne
ilg
iau
kaip
po
6 va
land
as p
er p
ar,
jeig
u ga
min
tojo
ins
truk
cijo
s ne
num
ato
kita
ip.
Ilgi
au k
aip
15 m
et e
kspl
oatu
ojam
ši
kab
eli
poa
vari
nio
reži
mo
apkr
ova
gali
bti
ne d
ides
n k
aip
1,1
kart
o il
gala
iks
leis
tino
sios
. 11
52.
35 k
V t
ampo
s ka
beli
pop
ieri
aus
izol
iaci
ja p
erkr
auti
nel
eidž
iam
a.
1153
. V
is 0
,4–1
10 k
V t
ampo
s ka
beli
pla
stm
ass
ir g
umos
izol
iaci
ja b
ei 1
10 k
V ir
auk
štes
ns
tam
pos
kabe
li p
opie
riau
s iz
olia
cija
poa
vari
nio
reži
mo
leid
žiam
os a
pkro
vos
nust
atom
os v
adov
auja
ntis
ga
min
toj
inst
rukc
ijom
is.
1154
. K
iekv
iena
i al
yva
auši
nam
ai 1
10 k
V i
r au
kšte
sns
tam
pos
kabe
li l
inij
ai a
r jo
s se
kcij
ai,
atsi
žvel
gian
t j
os t
raso
s pr
ofil
, tu
ri b
ti n
usta
tyto
s le
isti
nosi
os a
lyvo
s sl
gio
kiti
mo
ribo
s. J
ei n
uo j
nu
kryp
stam
a, k
abel
i l
inij
a tu
ri b
ti i
šjun
giam
a. J
ju
ngti
lei
džia
ma
tik
išai
škin
us i
r pa
šali
nus
alyv
os
slgi
o ki
tim
o pr
ieža
stis
. 11
55.
Aly
va a
ušin
am 1
10 k
V i
r au
kšte
sns
tam
pos
kabe
li l
inij
aly
vos
pavy
zdži
ai i
r ka
beli
pl
astm
asin
e iz
olia
cija
mov
sky
sio
pav
yzdž
iai
turi
bti
im
ami
prie
š ju
ngia
nt n
auj
lin
ij p
raju
s
1 m
etam
s, p
asku
i – p
o 3
met
ir v
liau
– k
as 8
met
ai.
1156
. K
iekv
iena
kab
eli
lini
ja p
riva
lo tu
rti
ope
raty
vin
num
er a
rba
pava
dini
m.
1157
. A
tvir
ai p
aklo
ti k
abel
iai k
as 5
0 m
ties
iuos
e ru
ožuo
se ir
pos
kiuo
se, t
aip
pat m
ovos
kab
eli
pr
adži
oje
ir
gale
pr
ival
o tu
rti
žy
men
is,
nuro
dan
ius
kabe
lio
mar
k,
tam
p,
sker
spj
v,
lini
jos
oper
atyv
in n
umer
arb
a pa
vadi
nim
. K
abel
iai
iš a
biej
per
jos
per
pert
var
pus
i t
uri
tur
ti ž
ymen
is,
nuro
dan
ius
lini
jos
oper
atyv
in n
umer
arb
a pa
vadi
nim
, o
ant
jung
iam
j m
ov –
mov
os n
umer
, m
onta
vim
o da
t ir
mon
tuot
ojo
pava
rd.
1158
. Ž
ymen
ys tu
ri b
ti a
tspa
rs
apli
nkos
pov
eiki
ui.
1159
. V
isos
r
dija
nio
s ka
beli
ir
ka
beli
ni
reng
ini
da
lys
turi
b
ti
apsa
ugot
os
nede
gia
anti
koro
zine
dan
ga.
11
60.
Ele
ktri
fiku
otoj
o ge
leži
nkel
io ir
che
miš
kai a
ktyv
aus
grun
to z
onos
e ka
beli
lini
jos
turi
bti
apsa
ugot
os n
uo k
oroz
ijos
. 11
61.
Ele
ktri
fiku
otoj
o ge
leži
nkel
io i
r ch
emiš
kai
akty
vaus
gru
nto
zono
se k
abel
i l
inijo
se t
uri
bti
mat
uoja
mos
kla
idži
ojan
iosi
os s
rov
s, s
udar
omos
ir
sist
emin
gai
kore
guoj
amos
kab
eli
tin
klo
pote
ncia
l d
iagr
amos
, ko
rozi
ni z
on p
lana
i, tik
rina
ma
kabe
li m
etal
ini
apv
alka
l a
ntik
oroz
ins
dang
os
bkl
. P
oten
cial
di
agra
m
suda
ryti
ne
reik
ia
ten,
ku
r yr
a be
ndra
te
rito
rijo
s po
žem
ini
ko
mun
ikac
ij a
ntik
oroz
in a
psau
ga.
Valstybės žinios nr. 128
85
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
86
644312
00.
Tai
sant
sug
edus
ius
arba
sud
uria
nt k
ontr
olin
ius
kabe
lius
met
alin
iu a
pval
kalu
, j
gys
los
turi
bti
suj
ungi
amos
her
met
iško
mis
mov
omis
arb
a sp
ecia
lios
e d
žut
se i
r gn
ybtu
ose.
Vid
utin
iška
i 50
m
kabe
lio
ruož
e le
idži
amas
ne
da
ugia
u ka
ip
vien
as
suju
ngim
as.
Mov
os
ir
džu
ts
turi
b
ti
pažy
mto
s ka
beli
žur
nalu
ose.
12
01.
Jeig
u or
o, š
vies
os a
rba
alyv
os v
eiki
ama
kont
roli
ni k
abel
i i
zoli
acij
a ga
li i
rti,
tai
kabe
li
galu
ose
išsi
šako
jusi
os g
yslo
s pr
ival
o tu
rti
pap
ildo
m a
psau
gin
dan
g.
1202
. N
enau
doja
mos
ir
išju
ngto
s sr
ovs
tran
sfor
mat
ori
ant
rin
s ap
vijo
s tu
ri b
ti u
žtru
mpi
ntos
. S
rov
s ir
ta
mpo
s tr
ansf
orm
ator
i a
ntri
ns
gran
din
s ir
auk
štoj
o da
žnio
kan
al p
riju
ngim
o fi
ltr
an
trin
s gr
andi
ns
turi
bti
žem
into
s.
1203
. E
lekt
rin
se i
r pa
stot
se
reng
ti r
egis
truo
jant
ieji
pri
etai
sai,
ir k
iti
prie
tais
ai,
naud
ojam
i re
lin
s ap
saug
os i
r au
tom
atik
os
tais
dar
bo a
nali
zei
bei
gedi
m v
ieto
ms
elek
tros
lin
ijos
e nu
stat
yti,
pere
inam
j p
roce
s r
egis
trat
oria
i vi
sada
tur
i b
ti p
aren
gti
dirb
ti.
Min
tiej
i pr
ieta
isai
pri
jung
iam
i ir
at
jung
iam
i pag
al p
arai
šk.
1204
. O
pera
tyvi
nse
sro
vs
gran
din
se t
uri
bti
užt
ikri
ntas
sel
ekty
vus
auto
mat
ini
jun
gikl
i i
r sa
ugik
li v
eiki
mas
. 12
05.
Ele
ktri
ni i
r pa
sto
i v
aldy
mo
pult
uose
ir
skyd
uose
bei
rel
ins
apsa
ugos
ir
auto
mat
ikos
sk
yduo
se
reli
ns
apsa
ugos
ir
elek
tros
aut
omat
ikos
bei
ava
rij
pre
venc
ijos
au
tom
atik
os g
rand
ini
pe
rjun
gim
o ta
isai
tur
i b
ti i
šdst
yti
vaiz
džia
i, to
pat
ies
pob
džio
ope
raci
jos
turi
bti
atl
ieka
mos
vi
enod
ai. 12
06.
Kon
trol
inia
i ka
beli
ai t
uri
neli
esti
gal
ios
kabe
li m
ov.
Tar
p ko
ntro
lini
kab
eli
ir
gali
os
kabe
li m
ov tu
ri b
ti r
engt
a ne
degi
os m
edži
agos
ski
riam
oji p
ertv
ara.
XI.
Ž
EM
INIM
O
RE
NG
INIA
I
1207
. V
isos
met
alin
s el
ektr
os
reng
ini
dal
ys,
kuri
ose
paže
idus
izo
liac
ij g
ali
atsi
rast
i ta
mpa
ir
dl t
o ga
li n
uken
tti
žm
ons,
sut
rikt
i dar
bo r
ežim
as a
rba
suge
sti
reng
inia
i, tu
ri b
ti ž
emin
tos.
12
08.
Vis
i el
ektr
os
reng
inia
i ar
ba j
ele
men
tai,
kuri
uos
reik
ia
žem
inti
, tu
ri b
ti pr
ijun
gti
prie
že
min
tuvo
arb
a že
min
imo
mag
istr
als
atsk
irai
s že
min
imo
laid
inin
kais
. N
elei
džia
ma
reng
ini
žem
inim
o gr
andi
n ju
ngti
nuo
sekl
iai.
1209
. že
min
imo
mag
istr
als
ir
laid
inin
kai
prie
po
žem
ini
že
min
tuvo
da
li
(že
min
imo
kont
ro,
žem
inam
kon
stru
kcij
) tu
ri b
ti p
rivi
rina
mi.
žem
intu
vo e
lem
enta
ms
iš s
palv
otj
arb
a ja
is
pade
ngt
met
al s
ujun
gti
turi
bti
nau
doja
mos
spe
cial
ios
jung
tys.
že
min
imo
laid
inin
kai
prie
apa
rat
, el
ektr
os m
ašin
kor
pus
, el
ektr
os k
onst
rukc
ij i
r ki
tur
gali
bti
pri
viri
nam
i, pr
iver
žiam
i va
ržta
is a
rba
pres
uoja
mi.
1210
. A
tvir
ai n
utie
sti
žem
inim
o la
idin
inka
i tur
i bti
aps
augo
ti n
uo k
oroz
ijos
. 12
11.
Nau
jai
mon
tuoj
ant
arba
per
daža
nt
žem
inim
o pe
iliu
s, j
pav
ar t
rauk
es,
atvi
rai
pakl
otas
že
min
imo
šyna
s ir
nul
inim
o la
idus
rei
kia
žym
ti:
1211
.1.
6–33
0 kV
atv
irj
ski
rsty
kl
žem
inim
o pe
iliu
s 4–
5 ža
lios
ir 4
–5 g
elto
nos
spal
vos
juos
tom
is. V
ieno
s sp
alvo
s ju
osto
s pl
otis
30–
300
mm
be
tarp
; 12
11.2
.
6–33
0 kV
že
min
imo
peil
i p
avar
tra
ukes
2 ž
alio
s ir
2 g
elto
nos
spal
vos
juos
tom
is.
Vie
nos
spal
vos
juos
tos
plot
is 5
0–10
0 m
m b
e ta
rp.
Žal
iom
is i
r ge
lton
omis
juo
stom
is ž
ymti
ir
skyr
ikli
ben
drsi
as tr
auke
s, k
urio
mis
išju
ngia
mi p
agri
ndin
iai p
eili
ai ir
jun
giam
i že
min
imo
peil
iai;
1211
.3.
sk
irst
yklo
se,
tran
sfor
mat
orin
se,
skir
stom
uosi
uose
pu
nktu
ose
ir
elek
tros
li
nij
at
ram
ose
atvi
rai
pakl
otus
že
min
imo
laid
inin
kus
žym
ti ž
alio
s ir
(ar
) ge
lton
os s
palv
os s
kers
inm
is
100
mm
plo
io j
uost
omis
be
tarp
iki
2 m
auk
šio
nuo
žem
s. N
erei
kia
žym
ti l
aidi
nink
, ju
ngia
ni
že
min
tuvu
s su
apa
tin
mis
atr
am k
onst
rukc
ijom
is,
skir
t l
aid
nu
lini
mui
atr
amos
e be
i va
dini
ap
skai
tos
spin
t ž
emin
imo
laid
inin
k (
jie
gali
bti
daž
omi j
uoda
spa
lva)
;
Valstybės žinios nr. 128
87
6443
1211
.4.
žem
inim
o be
i be
ndru
s ne
utra
ls
ir
žem
inim
o la
idin
inku
s pa
talp
vid
uje
žym
ti ž
alio
s ir
(ar
) ge
lton
os s
palv
os s
kers
inm
is 1
00 m
m p
loio
juo
stom
is b
e ta
rp;
dažo
ma
visa
atv
irai
pak
lota
šy
na;
1211
.5.
neu
tral
s ar
ba v
idur
inio
lai
do l
aidi
nink
us ž
ymti
švi
esia
i m
lyna
spa
lva
15–1
00 m
m
plo
io j
uost
omis
kie
kvie
noje
atš
akoj
e m
atom
oje
viet
oje
arba
spa
lvin
ti p
er v
is j
ilg
. Š
vies
iai
mly
na
spal
va tu
ri b
ti n
ežym
imas
bet
kur
is k
itas
laid
inin
kas,
kur
spa
lvos
gal
i sus
imai
šyti
. 12
12.
Žym
jim
pra
dti
nuo
nur
odyt
os p
ozic
ijos
ir
prad
ti ž
alia
spa
lva,
tai
yra
že
min
imo
peil
i –
nuo
tvi
rtin
imo
prie
pav
aros
, pa
var
tra
uki
– n
uo p
avar
os m
echa
nizm
o, a
tvir
os v
erti
kali
osio
s že
min
imo
šyno
s –
nuo
žem
s.
1213
. S
palv
os tu
ri b
ti le
ngva
i ski
riam
os, m
edži
agos
ar
daža
i ilg
aam
žiai
. 12
14.
Jeig
u la
idin
inka
i pa
gam
inti
iš
spal
vot
j m
etal
arb
a ja
is d
engt
i, ji
e ga
li b
ti ž
ymim
i li
pnio
mis
2 ž
alio
s ir
2 g
elto
nos
spal
vos
juos
tom
is i
š ab
iej
lai
dini
nko
pusi
, sk
irto
mis
eks
ploa
tuot
i la
uko
sly
gom
is.
1215
. K
ontr
oliu
ojan
t že
min
imo
reng
iniu
s re
ikia
: 12
15.1
. iš
mat
uoti
žem
inim
o re
ngin
i v
arž
pag
al 1
217
punk
to r
eika
lavi
mus
; 12
15.2
.
past
oi
ir
(a
r)
skir
styk
l
žem
intu
v
koro
zin
el
emen
t
bkl
pr
ie
gali
os
tran
sfor
mat
ori
neu
tral
s, tr
umpi
kli
, išk
rovi
kli
, vir
šta
mpi
rib
otuv
žem
inim
o vi
etos
e ti
krin
ama
ši
reng
ini
rem
onto
met
u. K
it p
asto
ts
ir (
ar)
skir
styk
los
lauk
o el
ektr
os
reng
ini
že
min
tuv
kor
ozin
el
emen
t
bkl
ti
krin
ama
pasi
rink
tina
i at
kasa
nt
grun
t
ir
apži
rint
že
mje
es
aniu
s že
min
tuvo
el
emen
tus
ir j
suj
ungi
mus
, ta
ip p
at n
usta
tant
ar
yra
gran
din
tar
p že
min
am
reng
ini
ir
žem
intu
vo,
tarp
dir
btin
i i
r na
tra
li
žem
intu
v,
pati
krin
us j
uos
jung
ian
i l
aidi
nink
bkl
ne
reia
u ka
ip k
as
12
met
. P
asir
inkt
inio
pa
tikr
inim
o m
etu
nust
aiu
s da
ugia
u ne
i vi
en
neti
nkam
to
lim
esne
i ek
splo
atac
ijai
že
min
tuv
, tu
ri b
ti p
atik
rint
a vi
s p
asto
ts
ir (
ar)
skir
styk
los
reng
ini
že
min
tuv
b
kl.
žem
intu
vo e
lem
enta
s tu
ri b
ti p
akei
stas
, kai
dau
giau
kai
p 50
% jo
ske
rspj
vio
paže
ista
; 12
15.3
. e
lekt
ros
reng
inio
rem
onto
met
u re
kom
endu
ojam
a iš
mat
uoti
pri
sili
etim
o ta
mp
. Jei
gu
past
ots
ir (
ar)
skir
styk
los
žem
intu
vas
buvo
sup
roje
ktuo
tas
ir
reng
tas
vert
inan
t pr
isil
ieti
mo
tam
p, t
ai
pirm
ins
kont
rol
s m
etu,
atl
ikus
že
min
tuvo
rek
onst
rukc
ij a
rba
rem
ont
, ta
ip p
at e
kspl
oata
cijo
s m
etu
ne r
eia
u ka
ip 1
kar
t p
er 1
2 m
et,
pri
sili
etim
o ta
mpa
mat
uoja
ma
kont
roli
niuo
se t
ašku
ose,
kur
iuos
e ši
e dy
džia
i nus
tato
mi p
roje
ktuo
jant
žem
intu
v.
1216
. P
atik
rint
i ju
ngi
tar
p že
min
tuvo
ir
reng
inio
že
min
am e
lem
ent
var
žas.
Pat
ikri
nim
as
atli
ekam
as p
irm
ins
kont
rol
s m
etu,
rek
onst
ravu
s ar
ba a
tlik
us r
engi
nio
rem
ont
, tai
p pa
t eks
ploa
taci
jos
met
u ne
re
iau
kaip
1 k
art
per
12
met
. 12
17.
žem
intu
v v
arža
turi
bti
mat
uoja
ma:
12
17.1
.
elek
trin
se,
past
otse
ir
or
o li
nijo
se,
sum
onta
vus,
re
kons
trav
us
ir
sure
mon
tavu
s že
min
tuvu
s;
1217
.2.
past
ebju
s 11
0 kV
ir
aukš
tesn
s ta
mpo
s or
o li
nij
su
apsa
ugos
nuo
per
kni
jos
tros
ais
atra
mos
e el
ektr
os iš
lydž
i ž
ymes
arb
a el
ektr
os la
nko
suar
dytu
s iz
olia
tori
us;
1217
.3.
6–35
kV
ta
mpo
s or
o li
nijo
se p
rie
atra
m s
u sk
yrik
liai
s ir
vir
šta
mpi
rib
otuv
ais
– ne
re
iau
kaip
kas
12
met
; 12
17.4
. 6–
10/0
,4 k
V
tam
pos
tran
sfor
mat
orin
se i
r 0,
4 kV
oro
ir
oro
kabe
li l
inij
ose
su
paka
rtot
inu
nuli
nio
laid
o že
min
imu
– ne
re
iau
kaip
kas
12
met
. 12
18.
Atk
asan
t gr
unt
pas
irin
ktin
ai, r
eiki
a ti
krin
ti 2
% o
ro l
inij
že
min
tj
atr
am
žem
intu
vus
paga
l 121
7 pu
nkto
rei
kala
vim
us. O
ro li
nij
atr
am ž
emin
tuvu
s at
kasa
nt g
runt
ruo
žuos
e, k
ur in
tens
yvi
koro
zija
, vad
ovau
jant
is m
ons
vado
vo n
urod
omuo
ju d
okum
entu
rei
kia
tikr
inti
daž
niau
.
XII
. AP
SA
UG
A N
UO
VIR
ŠT
AM
PI
. AP
SA
UG
A N
UO
ŽA
IBO
1219
. S
kirs
tykl
os,
j
reng
inia
i ir
ele
ktro
s li
nijo
s tu
ri b
ti a
psau
goto
s nu
o at
mos
feri
ni i
r ko
mut
acin
i v
irš
tam
pi.
12
20.
Kie
kvie
nai s
kirs
tykl
ai ir
oro
lini
jai t
uri b
ti:
1220
.1.
nu
stat
ytos
sk
irst
ykl
st
iebi
ni
žaib
olai
dži
, pr
ožek
tori
, bo
kšt
, m
etal
ini
ir
ge
lžbe
toni
o ko
nstr
ukci
j
ir
vis
ki
t
aukš
t
stat
ini
,
kuri
sa
ugom
te
rito
rij
pa
tenk
a sr
ovs
gran
din
s, a
psau
gos
zon
rib
os;
1220
.2. i
nfor
mac
ija
apie
žem
intu
v r
engi
m, t
aip
pat p
apil
dom
ele
ktro
d iš
dst
ym;
1220
.3.
skir
styk
l s
chem
os, k
urio
se n
urod
ytos
sau
gom
apa
rat
, nut
iest
žem
inim
o la
idin
ink
ir
žai
bola
idži
, re
ngt
ant
por
tal
, vie
tos;
12
20.4
. s
kirs
tykl
sch
emos
, ku
rios
e nu
rody
ti š
yn i
lgia
i nu
o sa
ugom
re
ngin
i i
ki a
psau
gos
nuo
virš
tam
pi t
ais
. 12
21.
Nel
eidž
iam
a ik
i 10
00 V
ta
mpo
s be
t ko
kios
pas
kirt
ies
oro
lini
j (
apšv
ieti
mo,
tel
efon
o,
radi
orel
ini
ir
ki
t)
laid
tv
irti
nti
prie
at
vir
j
skir
styk
l
kons
truk
cij
, st
iebi
ni
žaib
olai
dži
, pr
ožek
tori
, au
šini
mo
bokš
t i
r ka
min
, ta
ip p
at n
utie
sti
iki
pata
lp,
kuri
ose
gali
vy
kti
spro
gim
as.
Tok
iose
vi
etos
e že
mje
tu
ri
bti
nu
ties
ti
kabe
liai
m
etal
inia
is
apva
lkal
ais
arba
m
etal
iniu
ose
vam
zdži
uose
. 12
22.
Vir
šta
mpi
rib
otuv
ai tu
ri b
ti n
uola
t pri
jung
ti.
1223
. V
irš
tam
pi
ribo
tuv
pa
tikr
inim
ai
atli
ekam
i pa
gal
gam
into
jo
inst
rukc
ijos
, re
ngin
io
savi
nink
o nu
stat
yta
tvar
ka ir
kit
gal
ioja
ni
teis
s ak
t r
eika
lavi
mus
. 12
24.
Kai
izo
liuo
tosi
os a
rba
kom
pens
uoto
sios
neu
tral
s ti
nklu
ose
yra
žem
jim
as,
darb
uoto
jas
priv
alo
nede
lsia
nt ie
škot
i ged
imo
ir k
uo g
rei
iau
j li
kvid
uoti
. 12
25.
Kai
yra
žem
jim
as g
ener
ator
ins
tam
pos
tink
luos
e, ta
ip p
at ti
nklu
ose,
iš k
uri
mai
tina
mi
aukš
tesn
s ka
ip 1
000
V t
ampo
s va
rikl
iai,
leid
žiam
a di
rbti
pag
al 9
33–9
36 p
unkt
nur
odym
us.
1226
. 6–
35 k
V
tam
pos
elek
tros
tin
kluo
se l
anko
ges
inim
o re
ngin
iai
turi
bti
nau
doja
mi,
kai
talp
ins
srov
s di
desn
s ka
ip 1
0 A
. Lei
džia
ma
eksp
loat
uoti
nep
ilna
i kom
pens
uotu
osiu
s el
ektr
os ti
nklu
s,
kuri
tal
pin
sro
v n
evir
šija
25
A,
o es
ami
lank
o ge
sini
mo
reng
inia
i ne
paj
gia
piln
ai k
ompe
nsuo
ti ti
nkl
talp
ines
sro
ves.
12
27.
Lan
ko g
esin
imo
reak
tori
ai tu
ri b
ti r
egul
iuoj
ami.
1228
. T
alpi
nes
žem
jim
o sr
oves
, lan
ko g
esin
imo
reng
ini
sro
ves
ir n
eutr
als
posl
inki
o ta
mp
re
ikia
išm
atuo
ti p
rieš
pra
deda
nt e
kspl
oatu
oti i
r pa
kitu
s re
žim
ams.
12
29.
Lan
ko g
esin
imo
reng
inia
i tu
ri b
ti
reng
iam
i pa
stot
se,
kuri
os s
u ko
mpe
nsuo
jam
uoju
ti
nklu
suj
ungt
os n
e m
ažia
u ka
ip 2
ele
ktro
s li
nijo
mis
. N
elei
džia
ma
lank
o ge
sini
mo
reng
ini
re
ngti
ga
lin
se p
asto
tse
. 12
30.
Pri
e tr
ansf
orm
ator
i i
r ge
nera
tori
neu
tral
i l
anko
ges
inim
o ap
arat
ai t
uri
bti
jun
giam
i pe
r sk
yrik
lius
. 12
31.
Nel
eidž
iam
a la
nko
gesi
nim
o re
ngin
i
jung
ti
prie
ti
rpia
isia
is
saug
ikli
ais
saug
om
tran
sfor
mat
ori
. 12
32.
Lan
ko g
esin
imo
reng
inia
i tur
t b
ti s
uder
inti
rez
onan
sui.
1233
. L
eidž
iam
a pe
rkom
pens
uoti
, ta
iau
indu
ktyv
ioji
že
mji
mo
srov
s de
dam
oji
turi
nev
iršy
ti
5 A
, o iš
deri
nim
as tu
ri b
ti n
e di
desn
is k
aip
5%. J
ei 6
–10
kV t
ampo
s ti
nklu
ose
reng
t la
nko
gesi
nim
o re
ngin
i g
reti
mj
atš
ak s
rov
s la
bai
skir
iasi
, le
idži
ama
juos
der
inti
su n
e di
desn
e ka
ip 1
0 A
re
akty
vija
že
mji
mo
srov
s de
dam
ja. 3
5 kV
ta
mpo
s el
ektr
os t
inkl
uose
, kai
tal
pin
že
mji
mo
srov
m
ažes
n k
aip
15 A
, lei
džia
mas
išde
rini
mas
ne
dide
snis
kai
p 10
%.
1234
. T
inkl
uose
lei
džia
ma
lank
o ge
sini
mo
reng
inia
ms
laik
inai
dir
bti
nevi
sišk
ai k
ompe
nsav
us
talp
ines
sro
ves,
jei
ava
rij
met
u d
l fa
zi t
alpi
nes
imet
rijo
s (p
avyz
džiu
i, nu
trku
s la
idam
s ar
ba
perd
egus
sau
gikl
iam
s) n
eutr
als
posl
inki
o ta
mpa
nev
iršy
s 70
% f
azin
s ta
mpo
s.
1235
. T
inkl
uose
, kur
iuos
e ko
mpe
nsuo
tosi
os t
alpi
ns
žem
jim
o sr
ovs,
nes
imet
rijo
s ta
mpa
tur
i b
ti n
e di
desn
kai
p 0,
75%
faz
ins
tam
pos.
Neu
tral
s po
slin
kio
tam
pa n
eže
mju
siam
e ti
nkle
turi
bti
ne d
ides
n k
aip
15%
faz
ins
tam
pos.
2012 m. lapkričio 6 d.
88
6443
14 le
ntel
. Lei
džia
mas
tam
pos
padi
dji
mas
110
kV
ir a
ukšt
esn
s ta
mpo
s el
ektr
os
tink
l r
engi
niam
s, %
L
eist
inoj
o ta
mpo
s pa
did
jim
o
truk
m, s
reng
inia
i V
ardi
n
tam
pa,
kV
1200
20
1
0,1
Gal
ios
tran
sfor
mat
oria
i ir
aut
otra
nsfo
rmat
oria
i 11
0 kV
ir
aukš
tesn
10/1
0
25/2
5
90/5
0
100/
50
tam
pos
tran
sfor
mat
oria
i 11
0 kV
ir
aukš
tesn
15/1
5
35/3
5
100/
50
11
0/58
K
omut
avim
o ap
arat
ai,
srov
s tr
ansf
orm
ator
iai,
ryši
o ko
nden
sato
riai
ir
šyno
s
11
0 kV
ir
aukš
tesn
15
/15
60
/60
12
0/70
14
0/80
V
is ti
p v
enti
lini
ai
iškr
ovik
liai
11
0 kV
ir
aukš
tesn
15
35
38–7
0
Pa
sta
ba
. Ska
itik
lyje
nur
odyt
as le
isti
nasi
s fa
zin
s, o
var
dikl
yje
tarp
fazi
ns
tam
pos
padi
dji
mas
. 12
49. T
arpf
azin
s ta
mpo
s pa
did
jim
as
taik
omas
ti
k tr
ifaz
i
gali
os
tran
sfor
mat
ori
, šu
ntuo
jam
j r
eakt
ori
ir
elek
trom
agne
tini
ta
mpo
s tr
ansf
orm
ator
i,
taip
pat
esa
ni
vie
nam
e ba
ke
arba
ant
ben
droj
o r
mo
išd
styt
trij
pol
i a
para
t iz
olia
cija
i. 12
50.
60,
70
ir
80%
ta
mpo
s pa
did
jim
ai,
nuro
dyti
eji
14
lent
els
ketv
irto
sios
ei
lut
s va
rdik
liuo
se, t
uri b
ti ta
ikom
i 110
kV
kom
utav
imo
apar
at iš
orin
ei ta
rpfa
zine
i izo
liac
ijai
. 12
51. J
eigu
pad
idju
sios
ta
mpo
s tr
ukm
yra
tar
p dv
iej
14
lent
elje
nur
odyt
j d
ydži
, tai
tur
i b
ti p
riim
amas
ta
mpo
s pa
did
jim
as,
leid
žiam
as d
ides
nei
truk
mei
. K
ai
tam
pos
padi
dji
mo
truk
m
0,1<
t <
0,5
s, l
eidž
iam
as t
ampo
s pa
did
jim
as:
Ue.
s. =
U1s
+ 0
,3 (
U0,
1s –
U1s
),
kur
U1s
ir U
0,1s
– le
idži
ami
tam
pos
padi
dji
mai
, kai
j tr
ukm
ati
tink
amai
1 ir
0,1
s.
1252
. Jei
gu p
adid
jusi
ta
mpa
tuo
pat
met
u ve
ikia
kel
is
reng
iniu
s, t
ai l
eidž
iam
as
tam
pos
padi
dji
mas
vi
sai
reng
ini
gr
upei
tu
ri
bti
ri
boja
mas
pa
gal
leid
žiam
ta
mpo
s pa
did
jim
ta
m
reng
iniu
i, ku
riam
nur
odyt
a m
ažia
usia
leis
tino
ji t
ampa
. 12
53. 1
200
s tr
ukm
s ta
mpo
s pa
did
jim
per
met
us t
uri
bti
ne
daug
iau
kaip
50.
ta
mpo
s pa
did
jim
, ku
ri t
rukm
20
s, t
uri
bti
ne
daug
iau
kaip
100
per
ele
ktro
s re
ngin
io e
kspl
oata
vim
o st
anda
rte
nuro
dyt
lai
k a
rba
per
25 m
etus
, je
i to
ks l
aika
s ne
nuro
dyta
s. Š
iuo
atve
ju 2
0 s
trun
kan
i
tam
pos
padi
dji
m tu
ri b
ti n
e da
ugia
u ka
ip 1
5 pe
r 1
met
us ir
ne
daug
iau
kaip
2 p
er p
ar.
1254
. Lai
kota
rpis
tar
p dv
iej
120
0 ir
20
s tr
ukm
s ta
mpo
s pa
did
jim
tur
i b
ti n
e tr
umpe
snis
ka
ip 1
val
anda
. Je
igu
per
vala
nd
vyko
du
1200
s t
rukm
s ta
mpo
s pa
did
jim
ai,
tai
per
arti
mia
usia
s 24
val
anda
s tr
ei
kar
t p
adid
ti
tam
pai
leid
žiam
a ti
k ta
da,
jeig
u su
sida
r a
vari
n s
itua
cija
, be
t ne
an
ksia
u ka
ip p
o 4
vala
nd.
1255
. 0,1
ir 1
s tr
ukm
s ta
mpo
s pa
did
jim
ska
iiu
s ne
regl
amen
tuoj
amas
. 12
56. 3
30 k
V i
r au
kšte
sns
tam
pos
lini
jom
s ir
tom
s 11
0 kV
lin
ijom
s, k
ur
tam
pa g
ali
paki
lti
daug
iau
kaip
10%
did
žiau
sios
dar
bo
tam
pos,
tur
i b
ti
reng
ta a
psau
ga n
uo
tam
pos
padi
dji
mo,
arb
a nu
mat
omos
kit
os e
fekt
yvio
s ta
mpo
s m
ažin
imo
prie
mon
s.
1257
. Nor
int
išve
ngti
ta
mpo
s le
isti
nj
dyd
ži v
irši
jim
o, t
uri
bti
nur
odyt
a ki
ekvi
enos
330
kV
ir
auk
štes
ns
tam
pos,
tai
p pa
t ki
ekvi
enos
ilg
os 1
10 k
V
tam
pos
elek
tros
tie
kim
o li
nijo
s ju
ngim
o tv
arka
. 1258
. A
tsik
uria
nti
tam
pa t
arp
jung
tuvo
kon
takt
, ne
atsi
žvel
gian
t 1
4 le
ntel
je n
urod
ytuo
sius
dy
džiu
s, tu
ri b
ti a
prib
ota:
Valstybės žinios nr. 128
89
6443
1258
.1.
iki
240
% a
rba
280%
var
din
s (p
rikl
auso
mai
nuo
jun
gtuv
o m
odif
ikac
ijos
) 11
0 kV
re
ngin
iam
s ir
iki
300
% –
330
kV
ir
aukš
tesn
s ta
mpo
s re
ngin
iam
s; p
agal
lin
ijos
nep
ažei
stos
faz
s iš
jung
imo
sly
gas,
esa
nt n
esim
etri
niam
trum
paja
m ju
ngim
ui;
1258
.2.
iki
280
% v
ardi
ns
– 33
0 kV
ir
aukš
tesn
s ta
mpo
s re
ngin
iam
s pa
gal
neap
krau
tos
lini
jos
išju
ngim
o s
lyg
. 12
59.
1258
pun
kto
reik
alav
imai
lai
kina
i ta
ikom
i ti
k pr
amon
inio
daž
nio
kint
amos
ios
srov
s pa
did
jusi
ai t
ampa
i, ko
l bus
sig
ytos
rei
kiam
os te
chni
ns
prie
mon
s.
X
III.
AP
ŠV
IET
IMA
S
12
60.
Dar
bini
s ir
av
arin
is
apšv
ieti
mas
tur
i at
itik
ti p
atal
p,
darb
o vi
et
ir
atvi
r
teri
tori
j
apšv
iest
umo
norm
as.
1261
. A
vari
nio
apšv
ieti
mo
švie
stuv
ai t
uri
skir
tis
nuo
darb
inio
apš
viet
imo
švie
stuv
, tu
ri b
ti pa
žym
ti s
kiri
amai
siai
s že
nkla
is a
rba
bti
kit
okio
s sp
alvo
s.
1262
. K
amin
ir
kit
auk
št s
tati
ni,
aukš
tesn
i n
ei 4
5 m
, ap
saug
inis
apš
viet
imas
tur
i at
itik
ti
Auk
št
stat
ini
že
nkli
nim
o ta
isyk
li,
patv
irti
nt
Civ
ilin
s av
iaci
jos
adm
inis
trac
ijos
di
rekt
oria
us
2001
m. g
ruod
žio
19 d
. sa
kym
u N
r. 1
06 (
Žin
., 20
02, N
r. 9
-351
; 200
9, N
r. 3
7-14
32),
rei
kala
vim
ams.
12
63.
Ele
ktri
ni i
r pa
sto
i p
agri
ndin
io,
cent
rini
o ir
blo
kini
o va
ldym
o pu
lt p
atal
pose
, ta
ip p
at
oper
atyv
inio
val
dym
o pu
nkt
pag
rind
inio
sky
do p
anel
i f
asad
uose
ava
rini
s ap
švie
stum
as t
uri
bti
ne
maž
esni
s ka
ip 3
0 lx
, o
grin
d l
ygyj
e –
ne m
ažes
nis
kaip
0,5
lx.
Vie
na a
rba
dvi
lem
pos
turi
bti
nuo
lat
prij
ungt
os p
rie
nuol
atin
s sr
ovs
šyn
. Eva
kuac
ijos
kel
i a
pšvi
estu
mas
turi
bti
ne
maž
esni
s ka
ip 3
0 lx
. 12
64.
Ava
rin
ir
darb
in a
pšvi
etim
rei
kia
prij
ungt
i pr
ie s
kirt
ing
ele
ktro
s ša
ltin
i.
Išju
ngus
pa
grin
dini
us m
aiti
nim
o ša
ltin
ius,
ele
ktri
nse
ir
past
otse
, ku
r nu
olat
bud
i da
rbuo
toja
i, op
erat
yvin
io
vald
ymo
punk
tuos
e av
arin
is a
pšvi
etim
as t
uri
auto
mat
iška
i per
siju
ngti
pri
e ak
umul
iato
ri b
ater
ijos
arb
a pr
ie k
ito
elek
tros
šal
tini
o.
1265
. N
elei
džia
ma
prie
av
arin
io
apšv
ieti
mo
tinkl
o pr
ijun
gti
apkr
ovos
, ne
prik
laus
anio
s av
arin
iam
apš
viet
imui
. 12
66.
Ava
rini
o ap
švie
tim
o ti
nkle
turi
neb
ti r
oze
i.
1267
. K
ilno
jam
ieji
švi
estu
vai,
naud
ojam
i re
mon
to m
etu,
tur
i b
ti n
e au
kšte
sns
kaip
50
V
tam
pos
ir n
e au
kšte
sns
kaip
12
V t
ampo
s di
rban
t ypa
did
elio
pav
ojin
gum
o ap
link
oje.
12
68. 1
2–50
V t
ampo
s ša
kut
s tu
ri n
etik
ti 1
27 ir
220
V t
ampo
s liz
dam
s. G
reta
roz
ei
turi
bti
užra
šyta
s ta
mpo
s dy
dis.
12
69.
Jei
yra
reng
ta g
reit
ai v
eiki
anti
ski
rtum
ini
sro
vi a
psau
ga,
gali
bti
nau
doja
mi
127–
220
V t
ampo
s ki
lnoj
amie
ji š
vies
tuva
i, na
udoj
ami r
emon
to m
etu.
12
70.
Lem
pos
gali
a tu
ri b
ti n
e di
desn
kai
p nu
rody
ta š
vies
tuvo
tec
hnin
je c
hara
kter
isti
koje
. N
elei
džia
ma
nuim
ti š
vies
tuv
švi
esos
skl
aidy
tuv
, ekr
anuo
jan
ij
ir a
psau
gini
gro
teli
. 12
71.
Ele
ktri
ni i
r pa
sto
i v
idau
s, i
šor
s, t
aip
pat
apsa
ugin
io a
pšvi
etim
o re
ngin
iai
turi
bti
prij
ungt
i ski
rtin
gom
is li
nijo
mis
. 12
72.
Išor
s, i
šsky
rus
kuro
san
dli
ir
nuto
lusi
ele
ktri
ns
obje
kt,
darb
inis
apš
viet
imas
, ta
ip
pat a
psau
gini
s ap
švie
tim
as tu
ri b
ti v
aldo
mas
iš c
entr
inio
val
dym
o pu
lto.
12
73.
Ele
ktri
ni a
pšvi
etim
o tin
klas
tur
i b
ti p
riju
ngta
s pe
r st
abil
izat
oriu
s ar
ba p
rie
tam
ski
rt
tran
sfor
mat
ori
, kur
ie p
alai
ko r
eiki
am t
amp
. 12
74.
Lem
pos
turi
bti
mai
tina
mos
ne
dide
sne
kaip
var
din
tam
pa.
1275
. T
olim
iaus
i d
arbi
nio
apšv
ieti
mo
lem
p i
r pr
ožek
tori
ta
mpa
neg
ali
sum
ažti
dau
giau
ka
ip 5
% v
ardi
ns
tink
lo
tam
pos,
o t
olim
iaus
i i
šori
nio
bei
avar
inio
apš
viet
imo
lem
p i
r 12
–50
V
tam
pos
lem
p –
ne
daug
iau
kaip
10%
(li
umin
esce
ncin
i l
emp
– n
e da
ugia
u ka
ip 7
,5%
) va
rdin
s ti
nklo
tam
pos.
12
76.
Ski
rsty
kl k
orid
oriu
ose
su d
viem
iš
jim
ais
ir p
erei
nam
uosi
uose
tun
eliu
ose
apšv
ieti
mas
tu
ri b
ti v
aldo
mas
iš d
viej
vie
t.
12
77.
Apš
viet
imo
tink
lo
skyd
uose
ir
ri
nkl
se
gret
a vi
s
jung
ikli
(k
irti
kli
, au
tom
atin
i
jung
ikli
) tu
ri b
ti u
žraš
ai s
u ju
ngik
lio
pava
dini
mu,
o g
reta
sau
gikl
i tu
ri b
ti n
urod
yta
lydu
ko s
rov
. 12
78.
Val
yti
švie
stuv
us,
keis
ti l
empa
s ir
sau
gikl
ius
turi
ele
ktro
s ar
ba k
it p
adal
ini
spe
cial
iai
apm
okyt
i da
rbuo
toja
i. Š
vies
tuv
va
lym
o pe
riod
išku
mas
nu
stat
omas
pr
ikla
usom
ai
nuo
apli
nkos
už
terš
tum
o s
lyg
. 12
79. L
eidž
iam
a pr
iži
rti
švi
estu
vus
nuo
tilt
ini
kra
n la
ikan
tis
spec
iali
sau
gos
reik
alav
im.
1280
. A
pšvi
etim
o ti
nkl
rei
kia
apži
rti
ir ti
krin
ti:
1280
.1. d
arbi
n ir
ava
rin
apš
viet
im–
mon
s va
dovo
nus
taty
ta tv
arka
; 12
80.2
. da
rbo
viet
apš
vies
tum
mat
uoti
pri
eš p
rade
dant
eks
ploa
tuot
i ir
prir
eiku
s;
1280
.3.
kiln
ojam
j 1
2–50
V t
ampo
s tr
ansf
orm
ator
i iz
olia
cij
ban
dyti
kar
t p
er m
etus
. 12
81. P
aste
bti
def
ekta
i tur
i bti
kuo
gre
iia
u ša
lina
mi.
1282
. P
riva
lom
a ti
krin
ti
darb
o ir
av
arin
io
apšv
ieti
mo
stac
iona
rij
re
ngin
i
ir
elek
tros
in
stal
iaci
jos
bkl
, at
likt
i iz
olia
cijo
s ba
ndym
us i
r va
ržos
mat
avim
us p
rieš
pra
deda
nt n
audo
ti,
vli
au –
pa
gal e
lekt
ros
reng
inio
sav
inin
ko p
atvi
rtin
t g
rafi
k.
X
IV. E
LE
KT
RO
LIZ
S
RE
NG
INIA
I
1283
. E
lekt
roli
zs
reng
ini
ind
ai t
uri
atit
ikti
ir
bti
eksp
loat
uoja
mi
vykd
ant
slgi
ni i
nd
naud
ojim
osi r
eika
lavi
mus
. 12
84. E
kspl
oatu
ojan
t ele
ktro
liz
s re
ngin
ius
bti
na k
ontr
oliu
oti:
12
84.1
. ta
mp
ir s
rov
ele
ktro
lize
riuo
se;
1284
.2. v
ande
nili
o ir
deg
uoni
es s
lg
; 12
84.3
. sky
sio
lygi
us a
para
tuos
e;
1284
.4. s
lgi
ski
rtum
van
deni
lio
ir d
eguo
nies
sis
tem
ose;
12
84.5
. ele
ktro
lito
tem
pera
tr
cir
kuli
avim
o ko
ntre
; 12
84.6
. duj
tem
pera
tr
dži
ovin
imo
reng
iniu
ose;
12
84.7
. van
deni
lio
ir d
eguo
nies
šva
rum
apa
ratu
ose;
12
84.8
. van
deni
lio
kiek
ele
ktro
lize
ri p
atal
pose
. 12
85. N
orm
als
ir
ribi
niai
ko
ntro
liuo
jam
j
para
met
r
dydž
iai
nust
atom
i pa
gal
reng
ini
ga
min
tojo
inst
rukc
ij ir
atl
iktu
s ba
ndym
us.
1286
. Ele
ktro
liz
s re
ngin
i t
echn
olog
ins
apsa
ugos
tur
i iš
jung
ti k
eiti
kli
agr
egat
us (
vari
kliu
s-ge
nera
tori
us),
din
gus
mai
tini
mo
tam
pai i
r ka
i ats
iran
da š
ie n
uokr
ypia
i:
1286
.1. d
ides
nis
kaip
2 k
Pa
slgi
ski
rtum
as d
eguo
nies
ir v
ande
nili
o sl
gio
regu
liat
oriu
ose;
12
86.2
. did
esn
kai
p 2,
0% v
ande
nili
o ko
ncen
trac
ija
degu
onyj
e;
1286
.3. d
ides
n k
aip
1,0%
deg
uoni
es k
once
ntra
cija
van
deni
lyje
; 12
86.4
. did
esni
s ne
gu v
ardi
nis
slgi
s si
stem
ose;
12
86.5
. pol
i tr
umpi
eji j
ungi
mai
; 12
86.6
. pol
i tr
umpi
eji j
ungi
mai
su
žem
e (e
lekt
roli
zeri
ams
su c
entr
iniu
duj
nuv
edim
u).
1287
. A
utom
atiš
kai
išsi
jung
us
elek
trol
izer
iui,
pasi
ekus
+
700C
te
mpe
rat
r
elek
trol
ito
cirk
ulia
vim
o ko
ntre
, pa
did
jus
vand
enil
io k
once
ntra
cija
i el
ektr
oliz
erio
ir
duj
ana
liza
tori
dav
ikli
pa
talp
ose
iki
l%,
val
dym
o sk
yd t
uri
bti
per
duod
amas
sig
nala
s. G
av s
igna
l b
udin
tiej
i da
rbuo
toja
i tu
ri a
pži
rti
ren
gin
ne
vli
au k
aip
per
15 m
in.
1288
. T
echn
olog
inei
ap
saug
ai
išju
ngus
re
ngin
, bu
dint
ieji
da
rbuo
toja
i j
gali
ju
ngti
ti
k iš
aišk
in ir
paš
alin
išju
ngim
o pr
ieža
st.
1289
. B
e nu
olat
ins
budi
ni
j p
riež
iro
s di
rban
t e
lekt
roli
zs
reng
in r
eiki
a ap
žir
ti n
e re
iau
kaip
kar
t p
er p
amai
n v
adov
auja
ntis
eks
ploa
tavi
mo
inst
rukc
ija.
Pas
teb
ti d
efek
tai
ir s
utri
kim
ai
turi
bti
reg
istr
uoja
mi ž
urna
le (
kart
otek
oje)
ir k
uo g
rei
iau
šali
nam
i.
2012 m. lapkričio 6 d.
90
6443
Valstybės žinios nr. 128
91
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
92
6443
Valstybės žinios nr. 128
93
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
94
6443
Valstybės žinios nr. 128
95
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
96
6443
Valstybės žinios nr. 128
97
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
98
6443
Valstybės žinios nr. 128
99
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
100
6443
Valstybės žinios nr. 128
101
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
102
6443
Valstybės žinios nr. 128
103
6443
1
pave
iksl
as. D
viej
tran
sfor
mat
ori
pas
tot
s s
chem
a pa
stot
je iš
jung
iant
rem
ontu
i ir
jung
iant
tr
ansf
orm
ator
i T
-1
1632
.1.
Išj
ungi
ant r
emon
tui:
iš
jung
ti T
S-1
0 A
R;
išju
ngti
T-1
RA
; p
atik
rint
i, ka
d ta
mpo
s ab
iejo
se 1
0 kV
sek
cijo
se b
t v
ieno
dos
(ski
rtum
as n
e di
desn
is k
aip
2,
5 %
);
jun
gti T
S-1
0;
išju
ngti
T-1
1;
T-1
1 ve
žim
l iš
trau
kti
kon
trol
in p
adt
; sa
vj
rei
kmi
mai
tini
m p
erju
ngti
iš S
RT
-2 (
jei n
orm
alia
i mai
tina
ma
nuo
SR
T-1
);
T-1
atš
ak p
erju
ngik
l n
usta
tyti
pi
rmj
(an
trj
) pa
dt
; j
ungt
i T1-
Nž;
iš
jung
ti T
-101
; iš
jung
ti T
-100
-1;
išju
ngti
T-1
1 ki
štuk
in ju
ngt
; iš
stum
ti T
-11
veži
ml
rem
onto
pad
t;
išju
ngti
SR
T-1
1-1;
2012 m. lapkričio 6 d.
104
6443
Valstybės žinios nr. 128
105
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
106
6443
Valstybės žinios nr. 128
107
6443
2012 m. lapkričio 6 d.
108
6443
Valstybės žinios nr. 128
109
6444–6445
muItINėS DEpARtAmENtopRIE LIEtuVoS RESpuBLIKoS FINANSų mINIStERIJoS GENERALINIo DIREKtoRIAuS
Į S A K y m A S
DĖL MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS GENERALINIO DIREKTORIAUS 2009 M. BIRŽELIO 25 D. ĮSAKYMO NR. 1B-351 „DĖL MUITINĖS ĮSTAIGŲ KLASIFIKATORIAUS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 30 d. Nr. 1B-831Vilnius
p a k e i č i u muitinės įstaigų klasifikatorių, patvirtintą muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 1B-351 „Dėl muitinės įstaigų klasifikatoriaus patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 77-3213; 2010, Nr. 70-3528), ir išdėstau 4.1 punkto skiltį „muitinės įstaigos specialioji kompetencija“ taip:
„oIm StR mpK mSt Bt KEL“.
L. E. GENERALINIo DIREKtoRIAuS pAREIGAS RAmutė LIupKEVIčIENė____________________
LIEtuVoS KARIuomENėS VADo Į S A K y m A S
DĖL LIETUVOS KARIUOMENĖS VADO 2012 M. VASARIO 20 D. ĮSAKYMO NR. V-200 „DĖL ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO PROTOKOLO FORMOS PILDYMO TAISYKLIŲ IR ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO PROTOKOLO FORMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 29 d. Nr. V-1242Vilnius
p a k e i č i u Lietuvos kariuomenės vado 2012 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. V-200 „Dėl Administracinio teisės pažeidimo protokolo formos pildymo taisyklių ir administracinio teisės pažeidimo protokolo formos patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 25-1197):
1. Išdėstau įsakymo antraštę taip:„DĖL ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO PROTOKOLO FORMOS PILDYMO TAISYKLIŲ IR
ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO PROTOKOLO IR NUTARIMO FORMŲ PATVIRTINIMO“.2. papildau šiuo 1.3 punktu:„1.3. Administracinio teisės pažeidimo nutarimo formą.“3. papildau šiuo 3 punktu:„3. N u s t a t a u, kad krašto apsaugos sistemos institucijų vardu nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas ir
skiriant nuobaudas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 212, 213, 213¹, 213², 213³ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų Lietuvos kariuomenės vadą pavaduoja:
3.1. Lietuvos kariuomenės Karo policijos vadas – pagal administracinių teisės pažeidimų protokolus, kuriuos surašė šio įsakymo 2 punktu įgalioti Lietuvos kariuomenės Karo policijos įgulų tyrėjai;
3.2. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių vadai – pagal administracinių teisės pažeidimų protokolus, kuriuos surašė šio įsakymo 2 punktu įgalioti karo prievolės administravimo funkciją vykdantys asmenys, atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą.“
LIEtuVoS KARIuomENėS VADAS GEN. LtN. ARVyDAS pocIuS___________________
6444
6445
2012 m. lapkričio 6 d.
110
6445
Valstybės žinios nr. 128
111
6446–6447
cIVILINėS AVIAcIJoS ADmINIStRAcIJoS DIREKtoRIAuSĮ S A K y m A S
DĖL ORLAIVIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TECHNIKŲ / INŽINIERIŲ LICENCIJAVIMO TAISYKLIŲ PAKEITIMO
2012 m. spalio 30 d. Nr. 4R-267Vilnius
Atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2042/2003 dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo (oL 2011, L 298, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. spalio 21 d. Europos Komisijos (ES) reglamentu Nr. 1149/2011 (oL 2011, L 298, p. 1), nuostatas,
p a k e i č i u orlaivių techninės priežiūros technikų / inžinierių licencijavimo taisykles, patvirtintas 2006 m. balandžio 20 d. civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 4R-93 „Dėl Orlaivių įgulų ir orlaivių techninės priežiūros technikų / inžinierių licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 69-2553), ir išdėstau 1 punktą taip:
„1. Šios taisyklės nustato orlaivių techninės priežiūros technikų / inžinierių (toliau – tI) licencijų, kurioms netaikomi 2003 m. lapkričio 20 d. Europos Komisijos reglamento Nr. 2042/2003 „Dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo“ (oL 2003 L 315, p. 1) III priedo reikalavimai, išdavimo, pratęsimo, atnaujinimo ir atitinkamos kvalifikacijos suteikimo tvarką.“DIREKtoRIuS KęStutIS AuRyLA
____________________
cIVILINėS AVIAcIJoS ADmINIStRAcIJoS DIREKtoRIAuSĮ S A K y m A S
DĖL PAŽYMĖJIMŲ ASMENIMS, ATSAKINGIEMS UŽ PRAKTINĮ SKRYDŽIŲ VADOVŲ MOKYMĄ, IŠDAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2012 m. spalio 31 d. Nr. 4R-268Vilnius
Vadovaudamasis 2008 m. vasario 20 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiančio Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinančio tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (oL L 79, 2008 3 19, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. spalio 21 d. Europos parlamento ir tarybos reglamentu (EB) Nr. 1108/2009 (oL 2009 L 309 p. 51), 8c straipsnio 8 dalies reikalavimais,
t v i r t i n u asmenų, atsakingų už skrydžių vadovų praktinį mokymą ir įgūdžių vertinimą, pažymėjimų išdavimo taisykles (pridedama).DIREKtoRIuS KęStutIS AuRyLA
___________________
pAtVIRtINtAcivilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 4R-268
ASMENŲ, ATSAKINGŲ UŽ SKRYDŽIŲ VADOVŲ PRAKTINĮ MOKYMĄ IR ĮGŪDŽIŲ VERTINIMĄ, PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Asmenų, atsakingų už skrydžių vadovų praktinį mokymą ir įgūdžių vertinimą, pažymėjimų išdavimo taisyklės (toliau –
taisyklės) nustato 2008 m. vasario 20 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiančio Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinančio tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (oL L 79, 2008 3 19, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. spalio 21 d. Europos parlamento ir tarybos reglamentu (EB) Nr. 1108/2009 (oL 2009 L 309 p. 51) (toliau – Reglamentas Nr. 216/2008) numatytų pažymėjimų asmenims, atsakingiems už skrydžių vadovų praktinį mokymą ir įgūdžių vertinimą, išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo, dokumentų saugojimo bei nuolatinės priežiūros tvarką.
2. taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente Nr. 216/2008.3. taisyklėse nurodytus Asmenų, atsakingų už skrydžių vadovų praktinį mokymą ir įgūdžių vertinimą, pažymėjimus
(toliau – pažymėjimas) (1 priedas) išduoda, keičia, papildo, jų galiojimą sustabdo arba panaikina civilinės aviacijos administracijos personalo licencijavimo skyrius (toliau – cAA). Ant cAA išduodamų pažymėjimų pasirašo cAA personalo licencijavimo skyrius vedėjas arba jo įgaliotas asmuo.
4. pažymėjimas gali būti išduodamas asmeniui, turinčiam galiojančią skrydžių vadovo licenciją su joje įrašyta ir galiojančia instruktoriaus kvalifikacija, ne mažesnę kaip 3 metų darbo skrydžio vadovu patirtį bei baigusiam vertintojų kursus.
II. DOKUMENTŲ PAŽYMĖJIMUI GAUTI TEIKIMO TVARKA5. Asmuo, siekiantis gauti pažymėjimą, cAA turi pateikti šių taisyklių 2 priede pateiktos formos prašymą.6. Kartu su prašymu išduoti pažymėjimą turi būti pateikta:6.1. skrydžio vadovo licencija (jeigu licencija išduota ne cAA);6.2. vertintojų kursų baigimo pažymėjimas.
6446
6447
2012 m. lapkričio 6 d.
112
6447
7. Gautus dokumentus peržiūri įgaliotas cAA atstovas. Jei pateikti ne visi šių taisyklių 6 punkte išvardyti dokumentai, įgaliotas cAA atstovas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo privalo apie tai raštu informuoti prašymą pateikusį asmenį ir nurodyti, per kiek laiko turi būti pristatyti trūkstami dokumentai.
8. Jei per nustatytą laiką trūkstami dokumentai nepateikiami, prašymas nenagrinėjamas.III. PRAŠYMO IŠDUOTI PAŽYMĖJIMĄ NAGRINĖJIMO IR SPRENDIMO PRIĖMIMO TVARKA
9. prašymas išduoti pažymėjimą išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per 5 darbo dienas nuo visų reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo dienos. prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.
10. cAA turi teisę reikalauti, kad būtų pateikta papildomų dokumentų, duomenų ar paaiškinimų. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas, nurodytas taisyklių 13 punkte, skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ir duomenų gavimo dienos.
11. Jei prašymo nagrinėjimo metu pasikeičia prašyme ar kituose pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys, prašymą pateikęs asmuo pasikeitusius duomenis cAA privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po jų pasikeitimo dienos.
12. prašymą išduoti pažymėjimą cAA nagrinėja, kai gauti visi sprendimui priimti reikalingi dokumentai arba kai baigiasi cAA prašyme pateikti papildomus dokumentus ar informaciją nurodyti terminai.
13. Gavęs visus reikiamus dokumentus ir duomenis, įgaliotas cAA atstovas privalo per 10 darbo dienų juos patikrinti ir priimti sprendimą išduoti pažymėjimą arba atsisakyti jį išduoti.
14. cAA priima sprendimą atsisakyti išduoti pažymėjimą, jeigu pareiškėjas ir (arba) jo pateikti dokumentai ir duomenys neatitinka Reglamente Nr. 216/2008 nustatytų reikalavimų. Apie šį sprendimą cAA raštu praneša pareiškėjui, nurodydama šio sprendimo priėmimo priežastis.
15. pažymėjimo originalas perduodamas pareiškėjui ir jo kopijos bei visi su pažymėjimo išdavimu ir veiklos pagal jį priežiūra susiję dokumentai (jų kopijos) ir duomenys įdedami į asmens bylą, saugomą cAA personalo licencijavimo skyriuje.
IV. NUOLATINĖ PRIEŽIŪRA16. cAA privalo nuolat kontroliuoti, kaip asmenys, kuriems cAA pagal šias taisykles išdavė pažymėjimus, atitinka
Reglamento Nr. 216/2008 reikalavimus. patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per 3 metus.17. Kiekvienų metų pradžioje civilinės aviacijos administracijos personalo licencijavimo skyriaus vedėjas sudaro metinį
patikrinimų planą ir kontroliuoja jo vykdymą. Šiame plane yra numatomos patikrinimo datos, taip pat numatoma, kurių Reglamento Nr. 216/2008 reikalavimų atitiktis bus tikrinama.
18. patikrinimų planas turi apimti realaus praktinio mokymo ir įgūdžių vertinimo auditus.V. PAŽYMĖJIMO KEITIMO, GALIOJIMO SUSTABDYMO IR PANAIKINIMO TVARKA
19. pasikeitus tiems pažymėjime įrašytiems duomenims, kurių pasikeitimas neturi įtakos teisėms ir įsipareigojimams, t. y. pasikeitus asmens vardui, pavardei arba pareigoms, pažymėjimas turi būti keičiamas ir vietoj senų duomenų įrašomi naujieji. pažymėjimas keičiamas asmens, kuriam jis buvo išduotas, prašymu. Keičiant pažymėjimą, naujas pažymėjimas nėra išduodamas. Su prašymu pakeisti pažymėjimą pateikiama dokumento, patvirtinančio pasikeitimą, kopija. Keičiant pažymėjimą dėl šiame punkte nurodytų duomenų pasikeitimo, jokie kiti pažymėjime esantys duomenys nėra keičiami. cAA sprendimas dėl pažymėjimo keitimo priimamas per 15 dienų nuo visų reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo cAA dienos.
20. Asmuo, kuriam buvo išduotas pažymėjimas, privalo raštu informuoti cAA apie bet kuriuos pasikeitimus, galinčius turėti įtakos pažymėjimo galiojimui.
21. cAA sustabdo pažymėjimo galiojimą, jeigu yra sustabdytas skrydžių vadovo licencijos galiojimas.22. Jeigu atnaujinamas skrydžių vadovo licencijos galiojimas, cAA atšaukia pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir grąžina
pažymėjimą asmeniui.23. cAA panaikina pažymėjimo galiojimą, jeigu:23.1. cAA atlikto patikrinimo metu nustatomas Reglamento Nr. 216/2008 reikalavimų neatitikimas;23.2. pasibaigia skrydžių vadovo licencijos galiojimas;23.3. pasikeičia darbuotojo vardas, pavardė ar pareigos;23.4. asmuo, kuriam buvo išduotas pažymėjimas, pateikė prašymą.24. Sustabdžiusi arba panaikinus pažymėjimo galiojimą, cAA nedelsdama informuoja asmenį, kuriam buvo išduotas pažymėjimas,
apie jos turimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą arba panaikinimą bei nurodo šio sprendimo priėmimo priežastis.25. Gavęs cAA pranešimą apie pažymėjimo galiojimo sustabdymą ar panaikinimą asmuo, kuriam buvo išduotas
pažymėjimas, per 5 darbo dienas privalo pažymėjimą grąžinti cAA.VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
26. Išduoti pažymėjimai registruojami cAA pažymėjimų apskaitos žurnale ir elektroninėje duomenų bazėje. Registruojant pažymėjimą įrašomas asmens vardas, pavardė, pažymėjimo numeris, skrydžių vadovo licencijos numeris, galiojimo laikas, išdavimo, grąžinimo datos ir pažymėjimo panaikinimo data. pažymėjimus gavę asmenys pasirašo žurnale.
27. Jeigu praranda pažymėjimą, pažymėjimų turėtojai, nedelsdami ir ne vėliau kaip per 3 dienas, raštu informuoja cAA apie pažymėjimo praradimo faktą bei aplinkybes. cAA per 10 darbo dienų išduoda pažymėjimo dublikatą.
___________________
Valstybės žinios nr. 128
113
6447 A
smen
, ats
akin
g u
ž sk
rydž
i v
adov
pr
akti
n m
okym
ir g
dži
ver
tini
m,
pažy
mji
m iš
davi
mo
tais
ykli
2
prie
das
D
okum
ento
sud
aryt
ojo
pava
dini
mas
C
ivil
ins
avia
cijo
s ad
min
istr
acij
os d
irek
tori
ui
PR
AŠ
YM
AS
A
SM
EN
S,
AT
SA
KIN
GO
UŽ
SK
RY
DŽ
I V
AD
OV
PR
AK
TIN
MO
KY
M I
R
G
DŽ
I V
ER
TIN
IM, P
AŽ
YM
JIM
UI
GA
UT
I
__
____
____
____
_ (v
ieta
)
____
____
____
___
(dat
a)
Pra
šau
išdu
oti a
smen
s, a
tsak
ingo
už
skry
dži
vad
ov p
rakt
in m
okym
ir g
dži
ve
rtin
im, p
ažym
jim
. V
arda
s ir
pav
ard
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
S
kryd
ži v
adov
o li
cenc
ijos
Nr.
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
Su
Asm
en,
atsa
king
už
skry
dži
vad
ov p
rakt
in m
okym
ir
gdž
i v
erti
nim
, pa
žym
jim
išda
vim
o ta
isyk
lm
is s
usip
ažin
au.
____
____
____
__
_
____
____
____
____
____
____
____
____
___
(dat
a)
(as
men
s pa
raša
s)
Civ
ilin
s a
via
cijo
s a
dm
inis
tra
cijo
s d
uom
enys
:
Išdu
otas
/ n
eišd
uota
s as
men
s, a
tsak
ingo
už
skry
dži
vad
ov
gdž
i p
rakt
in m
okym
ir
gdž
i
vert
inim
, paž
ymji
mas
Nr.
___
____
__
____
____
_
___
____
____
____
____
____
____
____
____
_
____
____
____
_
(dat
a)
(ga
liot
ojo
CA
A a
tsto
vo v
arda
s, p
avar
d)
(par
ašas
)
2012 m. lapkričio 6 d.
114
6448
VALStyBINėS moKESčIų INSpEKcIJoS pRIE LIEtuVoS RESpuBLIKoS FINANSų mINIStERIJoS VIRŠININKo
Į S A K y m A S
DĖL VALSTYBINĖS MOKESčIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO 2003 M. RUGSĖJO 18 D. ĮSAKYMO NR. V-255 „DĖL KASOS APARATŲ NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 24 d. Nr. VA-96Vilnius
p a k e i č i u Kasos aparatų naudojimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl Kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 90-4096; 2011, Nr. 25-1243):
1. Išdėstau 14 punktą taip:„14. Registruojant kasos aparatą tVmI, turi būti pateikiamas tinkamai užpildytas registruojamo kasos aparato techninis pasas.
Dėl kasos aparato įregistravimo ar perregistravimo galima kreiptis į bet kurią tVmI taisyklių 15 punkte nurodytais adresais.“2. Išdėstau 16 punktą taip:„16. Jei pasikeičia kasos aparato naudotojas, kasos aparato įrengimo adresas, kasos aparato naudotojo rekvizitai, kasos
aparato paskirtis, kasos aparato techninis pasas turi būti perregistruotas tVmI, išskyrus tvarkos apraše nustatytus atvejus, kai perregistruoti kasos aparato nebūtina.
pasikeitus kasos aparato naudotojo pavadinimui aptarnaujančios įmonės specialistas turi pakeitimą įrašyti techniniame pase. tokiu atveju techninio paso perregistruoti nebūtina.“
3. papildau nauju 40.4 punktu:„40.4. Atsiskaitant vaistinėse ir jų filialuose (toliau – vaistinė), kai naudojami kasos aparatai išduodant (parduodant)
apdraustiesiems vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kurių įsigijimo išlaidos arba jų dalis kompensuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (toliau – kompensuojamieji vaistai ir mpp), pagal 3 formos receptų blankus ir 3 formos receptus išimties atvejams (toliau – 3 formos receptas ir 3 formos receptas išimties atvejams), vadovaujantis Receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 (Žin., 2002, Nr. 28-1013; 2011, Nr. 129-6122):
40.4.1. išduodant (parduodant) kompensuojamuosius vaistus ir mpp, kasos aparatu turi būti atskirai registruojama už kiekvieną kompensuojamąjį vaistą ir mpp suteikiama kompensacija iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (toliau – kompensacija). Visos vienam pirkėjui už visuose jo pateiktuose 3 formos receptuose ir 3 formos receptuose išimties atvejams nurodytus kompensuojamuosius vaistus ir mpp suteikiamos kompensacijos registruojamos viename kasos aparato kvite.
Jeigu pirkėjas grynaisiais pinigais sumoka kompensuojamųjų vaistų ir mpp nekompensuojamą jų kainos dalį arba kartu su kompensuojamaisiais vaistais ir mpp už grynuosius pinigus perka ir nekompensuojamųjų vaistų bei vaistinių prekių, visi sumokėti grynieji pinigai registruojami antrame kasos aparato kvite. Šiuo atveju kasos aparato kvite pirmiausia registruojamos už kompensuojamuosius vaistus ir mpp sumokėtos nekompensuojamos jų kainų dalys, po to – nekompensuojamųjų vaistų bei vaistinių prekių kainos;
40.4.2. kompensacija registruojama kasos aparatu pagal kasos aparato gamintojo nustatytą procedūrą, skirtą kompensuojamiems vaistams ir mpp pardavimams registruoti (toliau – specialus kasos aparatas).
Jeigu naudojamas nespecialus kasos aparatas, kompensuojama vaisto ir mpp kainos dalis turi būti registruojama naudojant atsiskaitymo negrynaisiais pinigais funkciją (klavišą). Kai vaistinėje naudojamuose kasos aparatuose numatyti keli atsiskaitymo negrynaisiais pinigais būdai (kreditan, čekiais ir panašiai), vaistinės veiklos licencijos turėtojo ar jo įgalioto asmens rašytiniu įsakymu turi būti nustatyta, kuris iš būdų turi būti naudojamas kompensacijoms registruoti. Šis įsakymas turi būti saugomas kasininko darbo vietoje kartu su techniniu pasu bei Kasos aparato kasos operacijų žurnalu;
40.4.3. kiekviename 3 formos recepte ir 3 formos recepte išimties atvejams, pagal kurį išduotas (parduotas) kompensuojamasis vaistas ir mpp, turi būti pažymėtas unikalus kasos aparato numeris ir kasos aparato kvito eilės numeris. Šie duomenys gali būti žymimi kitoje 3 formos recepto ir 3 formos recepto išimties atvejams pusėje kartu su duomenimis, kurių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka reikalaujama įforminant kompensuojamojo vaisto ir mpp išdavimą;
40.4.4. Kasos aparato kasos operacijų žurnale turi būti pildoma papildoma grafa „Ligonių kasų kompensacijos“, į kurią iš dienos ataskaitos („z“) įrašoma bendra kompensacijos suma;
40.4.5. kompensuojamuosius vaistus ir mpp išduodančių (parduodančių) vaistinių veiklos licencijų turėtojai ar jų įgalioti asmenys privalo pateikti teritorinių ligonių kasų ekspertams, atliekantiems vaistinės patikrinimą, kasos aparato kontrolinę juostą bei Kasos aparato kasos operacijų žurnalą.“
4. Išdėstau 41 punktą taip:„41. Individualia veikla besiverčiantis gyventojas gali naudoti tik tVmI jo vardu įregistruotą kasos aparatą, išskyrus
taisyklių 47 ir 48 punktuose nustatytus atvejus. Kai kasos aparatą naudoja gyventojai, veikiantys jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu, kasos aparatas registruojamas vieno iš partnerių vardu, įregistruotą kasos aparatą prekybos veikloje gali
6448
Valstybės žinios nr. 128
115
6448–6450
naudoti visi partneriai. Gyventojas dėl kasos aparato įregistravimo tVmI turi kreiptis į tą aptarnaujančią įmonę, kuriai išduotas sertifikatas, leidžiantis atlikti registruojamo kasos aparato modelio techninės priežiūros ir remonto darbus.“
VIRŠININKAS moDEStAS KASELIAuSKAS
SuDERINtALietuvos Respublikos finansų ministerijos2012 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. (14.18-03)-5K-6K-1207943
___________________
LIEtuVoS DARBo BIRŽoS pRIE SocIALINėS ApSAuGoS IR DARBo mINIStERIJoS DIREKtoRIAuS
Į S A K y m A S
DĖL LIETUVOS DARBO BIRŽOS PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2012 M. LIEPOS 23 D. ĮSAKYMO NR. V-377 „DĖL PROFESINIO MOKYMO TEIKĖJŲ, KURIE TEIKIA PROFESINIO MOKYMO PASLAUGAS BEDARBIAMS IR ĮSPĖTIEMS APIE ATLEIDIMĄ IŠ DARBO DARBUOTOJAMS PAGAL FORMALIOJO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMAS, SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ PAPILDYMO
2012 m. spalio 31 d. Nr. V-546Vilnius
p a p i l d a u profesinio mokymo teikėjų, kurie teikia profesinio mokymo paslaugas bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbuotojams pagal formaliojo profesinio mokymo programas, sąrašą, patvirtintą Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-377 „Dėl profesinio mokymo teikėjų, kurie teikia profesinio mokymo paslaugas bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbuotojams pagal formaliojo profesinio mokymo programas, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 89-4677), šiomis eilutėmis:
75. 190804742 Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras76. 111961649 Viešoji įstaiga Kauno mechanikos mokykla77. 121652188 uAB „VISAGALIS“78. 135267672 NAcIoNALINė ŠALtININKų ASocIAcIJA
DIREKtoRIuS VIDAS ŠLEKAItIS__________________
VALStyBINėS KELIų tRANSpoRto INSpEKcIJoSpRIE SuSISIEKImo mINIStERIJoS VIRŠININKo
Į S A K y m A S
DĖL VEŽĖJŲ PRAŠYMŲ TARPININKAUTI GAUNANT DAUGKARTINES VIzAS PATEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2012 m. spalio 31 d. Nr. 2B-411Vilnius
1. t v i r t i n u Vežėjų prašymų tarpininkauti gaunant daugkartines vizas pateikimo tvarkos aprašą (pridedama).2. p r i p a ž į s t u netekusiais galios:2.1. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 6 d. įsakymą
Nr. 2B-124 „Dėl Vežėjų prašymų tarpininkauti gaunant daugkartines vizas pateikimo taisyklių“ (Žin., 2004, Nr. 80 -2872);2.2. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005 m. vasario 2 d. įsakymą
Nr. 2B-33 „Dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 2B-124 „Dėl Vežėjų prašymų tarpininkauti gaunant daugkartines vizas pateikimo taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 18-593);
2.3. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 2B-502 „Dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 2B-124 „Dėl Vežėjų prašymų tarpininkauti gaunant daugkartines vizas pateikimo taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 6-282).
3. Šis įsakymas nustatyta tvarka skelbiamas „Valstybės žiniose“ ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje.
INSpEKcIJoS VIRŠININKAS VIDmANtAS ŽuKAuSKAS___________________
6450
6449
2012 m. lapkričio 6 d.
116
6450–6451
pAtVIRtINtAValstybinės kelių transporto inspekcijosprie Susisiekimo ministerijos viršininko2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2B-411
VEŽĖJŲ PRAŠYMŲ TARPININKAUTI GAUNANT DAUGKARTINES VIzAS PATEIKIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vežėjų prašymų tarpininkauti gaunant daugkartines vizas pateikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato vežėjų prašymų tarpininkauti gaunat Baltarusijos Respublikos daugkartines vizas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės laikinojo susitarimo dėl abiejų valstybių piliečių kelionių (Žin., 2003, Nr. 1-1) 5 straipsnio 2 dalies b punktą pateikimo tvarką.
2. Šiuo Aprašu privalo vadovautis vežėjai, pateikiantys Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija) prašymus tarpininkauti gaunant Aprašo 1 punkte nurodytas vizas vežėjo autobusų, vežančių keleivius su Baltarusijos Respublikos kompetentinga įstaiga suderintais tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais, ekipažų nariams.
3. Šiame Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (Žin., 1996, Nr. 119-2772).
II. PRAŠYMŲ PATEIKIMO TVARKA
4. Vežėjai, pageidaujantys autobusų ekipažų nariams gauti Baltarusijos Respublikos daugkartines vizas, Inspekcijai turi pateikti laisvos formos prašymą tarpininkauti gaunant Baltarusijos Respublikos daugkartines vizas (toliau – prašymas).
5. prašymai Inspekcijai teikiami Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje prie Susisiekimo ministerijos taisyklėse, patvirtintose Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2009 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 2B-217 (Žin., 2009, Nr. 70-2887; 2010, Nr. 119-6092), nustatyta tvarka.
6. Vežėjai prašyme turi nurodyti autobuso ekipažų narių vardus ir pavardes, gimimo datas, galiojančių pasų numerius, gyvenamąsias vietas, vežėjo įmonėje užimamas pareigas, maršruto numerį ir pavadinimą, kuriuo vyks autobuso ekipažo narys.
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
7. Inspekcija, gavusi vežėjo prašymą, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos Baltarusijos Respublikos ambasadai Lietuvos Respublikoje pateikia prašymą išduoti nurodytiems autobusų ekipažų nariams daugkartines vizas. Kitus dokumentus, reikalingus gauti vizą, ambasadai pateikia pats vežėjas. Inspekcija neatsako už tai, jei ambasada prašyme nurodytam asmeniui atsisako išduoti vizą.
8. Nustačius, kad vežėjo pateiktame prašyme trūksta reikiamos informacijos arba ji yra neteisinga, prašymas ambasadai neteikiamas. Apie tai vežėjas informuojamas raštu nurodant trūkumus per 10 darbo dienų nuo jo prašymo gavimo datos.
___________________
StuDIJų KoKyBėS VERtINImo cENtRo DIREKtoRIAuSĮ S A K y m A S
DĖL VYKDOMOS STUDIJŲ PROGRAMOS AKREDITAVIMO
2012 m. spalio 31 d. Nr. SV6-51Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. ISAK-1652 „Dėl Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 96-4083; 2011, Nr. 100-4702) 2 punktu, šiuo įsakymu patvirtinto Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo 27 punktu bei remdamasis studijų programos išorinio vertinimo išvadomis ir aukštosios mokyklos pateiktu prašymu akredituoti studijų programą:
1. A k r e d i t u o j u Vilniaus universiteto vykdomą studijų programą Edukologija (valstybiniai kodai – 62607S119, 621X20002) iki 2015 m. liepos 1 d.
2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
DIREKtoRIuS ARtŪRAS GREBLIAuSKAS__________________
6451
Valstybės žinios nr. 128
117
6452–6453
StuDIJų KoKyBėS VERtINImo cENtRo DIREKtoRIAuSĮ S A K y m A S
DĖL VYKDOMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ AKREDITAVIMO
2012 m. spalio 31 d. Nr. SV6-52Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. ISAK-1652 „Dėl Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 96-4083; 2011, Nr. 100-4702) 2 punktu, šiuo įsakymu patvirtinto Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo 27 punktu bei remdamasis studijų programų išorinio vertinimo išvadomis ir aukštosios mokyklos pateiktais prašymais akredituoti studijų programas:
1. A k r e d i t u o j u šias studijų programas (pagal priedą).2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
DIREKtoRIuS ARtŪRAS GREBLIAuSKAS__________________
Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus2012 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. SV6-52priedas
AKREDITUOTOS STUDIJŲ PROGRAMOS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ SRITISValstybiniai kodai Studijų programa Aukštoji mokykla Akredituota iki61204S109, 612L10004 Finansų ekonomika mykolo Romerio universitetas 2018 m. rugpjūčio 31 d.62404S110, 621L10009 Finansų rinkos mykolo Romerio universitetas 2018 m. rugpjūčio 31 d.62404S109, 621L10010 Viešojo sektoriaus ekonomika mykolo Romerio universitetas 2018 m. rugpjūčio 31 d.62404S103, 621L31001 Gerovės sociologija mykolo Romerio universitetas 2018 m. rugpjūčio 31 d.62404S105, 628L31001 Lyginamoji socialinė politika ir gerovė mykolo Romerio universitetas 2018 m. rugpjūčio 31 d.
__________________
LIKVIDuoJAmoS SocIALINėS GLoBoS ĮStAIGų ADmINIStRAVImo tARNyBoSpRIE SocIALINėS ApSAuGoS IR DARBo mINIStERIJoS LIKVIDAcINėS KomISIJoS pIRmININKo
Į S A K y m A S
DĖL SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ PADĖJĖJŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMO PROGRAMŲ TVIRTINIMO
2012 m. spalio 29 d. Nr. V(4)-81Vilnius
Vadovaudamasis Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92 „Dėl Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 43-1569; 2011, Nr. 2-79), 23 punktu,
t v i r t i n u:1. Socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo programą „periodiniai mokymai socialinių darbuotojų padėjėjams,
dirbantiems su proto ir psichikos negalia turinčiais asmenimis socialinės globos įstaigoje“, suteikiant kodą 296276284 (rengėjas – Jotainių socialinės globos namai).
2. Socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo programą „Efektyvaus bendravimo su skirtingomis socialinio darbo klientų grupėmis įgūdžių ugdymas“, suteikiant kodą 296276285 (rengėjas – viešoji įstaiga Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“).
LIKVIDAcINėS KomISIJoS pIRmININKAS ALVyDAS puoDŽIuKAS____________________
6452
6453
2012 m. lapkričio 6 d.
118
6454–6455
LIKVIDuoJAmoS SocIALINėS GLoBoS ĮStAIGų ADmINIStRAVImo tARNyBoSpRIE SocIALINėS ApSAuGoS IR DARBo mINIStERIJoS LIKVIDAcINėS KomISIJoS pIRmININKo
Į S A K y m A S
DĖL SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMO PROGRAMŲ TVIRTINIMO
2012 m. spalio 30 d. Nr. V(4)-84Vilnius
Vadovaudamasis Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92 (Žin., 2006, Nr. 43-1569, Nr. 86-3375; 2007, Nr. 53-2065; 2008, Nr. 134-5219; 2011, Nr. 2-79), 45 punktu, Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programų atrankos tvarkos aprašo, patvirtinto Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V(4)-33 (Žin., 2011, Nr. 38-1848), 21 punktu,
t v i r t i n u:1. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą „Viešųjų ryšių valdymo strateginiai pagrindai socialines paslaugas
teikiančiose organizacijose“, suteikiant kodą 596870849 (rengėjas – VšĮ Socialinių inovacijų studija).2. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą „tėvystės įgūdžių tobulinimo užsiėmimai“, suteikiant kodą
596870850 (rengėjas – VšĮ Socialinių inovacijų studija).3. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą „Kūrybiškumas socialiniame darbe“, suteikiant kodą 596870851
(rengėjas – Šiaulių miesto savivaldybės dienos socialinės globos centras „Goda“).4. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą „Asmenų su funkciniais sutrikimais socialinė integracija
panaudojant universalaus dizaino principus“, suteikiant kodą 596870852 (rengėjas – VšĮ Socialinių inovacijų studija).5. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą „Bendravimas su klientais socialiniame darbe: konfliktų valdymas
ir streso įveika“, suteikiant kodą 596870853 (rengėjas – viešoji įstaiga Valakupių reabilitacijos centras).6. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą „motyvacija pokyčiams: motyvuojamojo pokalbio metodas“,
suteikiant kodą 596870854 (rengėjas – viešoji įstaiga Valakupių reabilitacijos centras).
LIKVIDAcINėS KomISIJoS pIRmININKAS ALVyDAS puoDŽIuKAS____________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS GENERALINIo pRoKuRoRoĮ S A K y m A S
DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL PROKURORŲ SPECIALIzACIJOS BAUDŽIAMAJAME PROCESE IR IKITEISMINIŲ TYRIMŲ PASKIRSTYMO PROKURORAMS PATVIRTINIMO
2012 m. spalio 30 d. Nr. I-318Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (Žin., 1994, Nr. 81-1514; 2003, Nr. 42-1919; 2008, Nr. 81-3173; 2011, Nr. 91-4333) 14 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 2 dalimi:
1. t v i r t i n u Rekomendacijas dėl prokurorų specializacijos baudžiamajame procese ir ikiteisminių tyrimų paskirstymo prokurorams (toliau – Rekomendacijos).
2. N u s t a t a u, kad Rekomendacijų 13 punkte nurodyti teisės aktai turi būti parengti, o jų kopijos Generalinės prokuratūros personalo ir teisės skyriui pateiktos iki 2012 m. lapkričio 30 d.
3. p r i p a ž į s t u netekusiais galios:3.1. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. I-65 „Dėl prokurorų specializacijos
baudžiamajame procese nuostatų patvirtinimo“;3.2. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. I-181 „Dėl Lietuvos Respublikos
generalinio prokuroro 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. I-65 „Dėl prokurorų specializacijos baudžiamajame procese nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.
4. p a v e d u Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriui paskelbti Rekomendacijas prokuratūros interneto svetainėje, o Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriui – „Valstybės žiniose“.
5. Nustatyta tvarka su įsakymu supažindinti Generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų prokurorus, valstybės tarnautojus ir darbuotojus.
GENERALINIS pRoKuRoRAS DARIuS VALyS____________________
6454
6455
Valstybės žinios nr. 128
119
6455
pAtVIRtINtALietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. I-318
REKOMENDACIJOSDĖL PROKURORŲ SPECIALIzACIJOS BAUDŽIAMAJAME PROCESE
IR IKITEISMINIŲ TYRIMŲ PASKIRSTYMO PROKURORAMS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rekomendacijos dėl prokurorų specializacijos baudžiamajame procese ir ikiteisminių tyrimų paskirstymo prokurorams (toliau – Rekomendacijos) nustato Generalinės prokuratūros, apygardų prokuratūrų ir jų padalinių prokurorų specializacijas baudžiamajame procese, Generalinės prokuratūros, apygardų prokuratūrų ir jų padalinių vyriausiųjų prokurorų pareigas, susijusias su prokurorų specializacijos įgyvendinimu ir ikiteisminių tyrimų paskirstymu prokurorams, besispecializuojančių prokurorų teises ir pareigas.
2. Rekomendacijomis siekiama didinti prokurorų proceso veiklos efektyvumą, sudaryti prielaidas tikslingiau kelti kvalifikaciją, veiksmingiau formuoti bendrą praktiką ir nustatyti aiškias bylų paskirstymo prokurorams taisykles, mažinti korupcijos pasireiškimo riziką.
3. prokurorų specializacija baudžiamajame procese nustatoma prokurorui pagal kompetenciją atliekant, organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, vykdant ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų atliekamų baudžiamojo proceso veiksmų kontrolę, palaikant valstybinį kaltinimą, kontroliuojant nuosprendžių ir nutarčių vykdymą baudžiamosiose bylose pagal atskiras nusikalstamas veikas ar jų rūšis, kitas susijusias nusikalstamas veikas.
II. PROKURORŲ SPECIALIzACIJOS
4. prokurorų specializacijos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų darbo vietose (pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau – Kompetencijos nuostatai) apylinkės prokuratūros prokurorų organizuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose) yra šios:
4.1. nepilnamečių justicija (įtariamieji nepilnamečiai ir nukentėję nuo fizinio ir psichinio smurto mažamečiai);4.2. organizuoti Karo policijos pareigūnų atliekamus ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauti (prokuratūroms, kurių
veiklos teritorijoje yra Karo policijos įgulų tyrėjų darbo vietos);4.3. organizuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –
Valstybės sienos apsaugos tarnyba) pareigūnų atliekamus ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauti (prokuratūroms, kurių veiklos teritorijoje yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo vietos);
4.4. organizuoti pataisos namų pareigūnų atliekamus ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauti (prokuratūroms, kurių veiklos teritorijoje yra pataisos namai).
5. prokurorų specializacijos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros centrinėje buveinėje (pagal Kompetencijos nuostatus apylinkės prokuratūros prokurorų organizuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose) yra šios:
5.1. transporto priemonių pagrobimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalis (kai nusikalstamos veikos objektas automobilis), 3061 straipsnis);
5.2. nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui (BK 196–1982 straipsniai);5.3. nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis
ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK 259–268 straipsniai);5.4. nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei, prekių ir paslaugų ženklams (BK 191–195, 204 straipsniai);5.5. nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei (BK 169–171 straipsniai).6. prokurorų specializacijos, nurodytos Rekomendacijų 5.1–5.5 punktuose, apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros
prokurorų kitose darbo vietose paprastai nenustatomos, tačiau motyvuotu apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymu ir generalinio prokuroro sprendimu gali būti daromos išimtys.
7. prokurorų specializacija apygardos prokuratūros specializuotuose skyriuose – nepilnamečių justicija (įtariamieji nepilnamečiai ir nukentėję nuo smurto ir seksualinės prievartos mažamečiai) ir tarptautinis susižinojimas baudžiamosiose bylose.
8. Kitos prokurorų specializacijos (toliau – kitos specializacijos) nustatomos pagal Rekomendacijų 4–7 punktuose nustatytoms specializacijoms nepriskirtus BK skyrius, straipsnius ar jų dalis.
9. Kitos specializacijos nustatomos laikantis tokių principų:9.1. vienai specializacijai priskiriamos nusikalstamos veikos, turinčios kuo daugiau tų pačių nusikalstamos veikos požymių;9.2. skirtingoms specializacijoms negali būti priskiriamos tos pačios veikos;9.3. nusikalstamų veikų, priskirtų vienai specializacijai, skaičius nustatomas atsižvelgiant į nusikalstamų veikų tyrimo
sudėtingumą, prokurorų skaičių ir jiems tenkantį darbo krūvį;9.4. dviem ar daugiau prokurorų ta pati specializacija nustatoma tik tuo atveju, jeigu jai priskiriamos viename
BK straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos;9.5. apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros (jos padalinio) veiklos teritorijoje, jos dalyje ar prokurorų darbo
vietoje vienam prokurorui galima pavesti organizuoti visus kitoms specializacijoms nepriskirtus ikiteisminius tyrimus.10. Kitos specializacijos gali būti nustatomos ir pagal nusikalstamos veikos subjektą, objektą ar kitus požymius.
2012 m. lapkričio 6 d.
120
6455
11. Kitos specializacijos gali būti nustatomos visai apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros (jos padalinio) veiklos teritorijai ar jos daliai.
12. prokurorų specializacijos Generalinėje prokuratūroje yra šios:12.1. Baudžiamojo persekiojimo departamente:12.1.1. nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai;12.1.2. nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;12.1.3. nusikaltimai žmogaus gyvybei;12.1.4. nusikaltimai žmogaus sveikatai;12.1.5. nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei;12.1.6. nusikaltimai žmogaus laisvei;12.1.7. nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui;12.1.8. nusikalstamos veikos nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui;12.1.9. prekyba žmonėmis ir išnaudojimas priverstiniam darbui, įtraukimas į prostituciją ir pelnymasis iš kito asmens
prostitucijos (BK 147, 1471, 157, 307, 308 straipsniai);12.1.10. nusikalstamos veikos asmens garbei ir orumui;12.1.11. nusikalstamos veikos vaikui ir šeimai;12.1.12. nusikaltimai asmens privataus gyvenimo neliečiamumui;12.1.13. nusikalstamos veikos asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei;12.1.14. nusikaltimai asmenų rinkimų teisėms ir Lietuvos Respublikos prezidento, Seimo, Europos parlamento bei
savivaldybių tarybų rinkimų ar referendumų tvarkai;12.1.15. nusikalstamos veikos asmens socialinėms teisėms;12.1.16. sukčiavimo pobūdžio nusikalstamos veikos (BK 179, 182, 183, 184, 186 straipsniai);12.1.17. kitos veikos nuosavybei ir turtiniams interesams ( BK 178, 180, 181, 185, 187, 188 straipsniai)12.1.18. sukčiavimas neteisėtai užvaldant pridėtinės vertės mokestį;12.1.19. Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga;12.1.20. nusikalstamos veikos, susijusios su transporto priemonių pasisavinimu;12.1.21. neteisėtas praturtėjimas (BK 1891straipsnis);12.1.22. nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei;12.1.23. nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui;12.1.24. nusikalstamos veikos ekonomikai ir verslo tvarkai;12.1.25. kontrabanda, muitinės apgaulė, neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos, neteisėtas
disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis;12.1.26. nusikalstamos veikos finansų sistemai;12.1.27. netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine
mokėjimo priemone arba jos duomenimis ir neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 214–215 straipsniai);
12.1.28. nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas (BK 216 straipsnis);12.1.29. netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba realizavimas (BK 213 straipsnis);12.1.30. teisėsaugos institucijų pareigūnų įgaliojimų viršijimas panaudojant smurtą;12.1.31. nusikalstamos veikos teisingumui;12.1.32. nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar
radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga;12.1.33. nusikalstamos veikos aplinkai ir žmonių sveikatai;12.1.34. nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui;12.1.35. nusikalstamos veikos viešajai tvarkai;12.1.36. nusikaltimai valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai;12.1.37. nusikalstamos veikos valdymo tvarkai;12.1.38. nusikalstamos veikos valdymo tvarkai, susijusios su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu;12.1.39. nusikalstamos veikos dorovei;12.1.40. nusikalstamos veikos mirusiojo atminimui;12.1.41. nusikalstamos veikos krašto apsaugos tarnybai;12.1.42. nepilnamečių justicija;12.1.43. tarptautinis susižinojimas baudžiamosiose bylose;12.2. organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente:12.2.1. organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų padaryti nusikaltimai;12.2.2. korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams;12.2.3. nusikalstamos veikos viešųjų pirkimų srityje;12.2.4. nusikaltimai visuomenės saugumui;12.2.5. neteisėta narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvarta;12.2.6. nusikalstamos veikos, susijusios su įslaptinta informacija;12.2.7. operatyvinių veiksmų teisėtumo kontrolė.
Valstybės žinios nr. 128
121
6455
13. prokurorams specializacijas ne rečiau kaip kartą per metus, vadovaudamasis Rekomendacijų nuostatomis ir atsižvelgdamas į padalinio kompetenciją, organizuojamų ikiteisminių tyrimų skaičių, nusikalstamų veikų kvalifikavimą, prokurorų skaičių, nustato nurodymu Generalinės prokuratūros padalinio vyriausiasis prokuroras ir įsakymu – apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Įsakymo ar nurodymo kopija pateikiama Generalinės prokuratūros personalo ir teisės skyriui.
III. IKITEISMINIŲ TYRIMŲ PASKIRSTYMO PROKURORAMS TVARKA
14. Ikiteisminiai tyrimai prokurorams paskirstomi atsižvelgiant į:14.1. nusikalstamos veikos padarymo vietą;14.2. nusikalstamų veikų kvalifikavimą;14.3. prokurorų darbo vietą ir jų aptarnaujamą teritoriją;14.4. apygardų prokuratūrų padalinių ar prokurorų kontroliuojamas ikiteisminio tyrimo įstaigas;14.5. prokurorams priskirtas specializacijas.15. Ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, padarytų apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje, atsižvelgiant į
Kompetencijos nuostatų nustatytą apygardų prokuratūrų padalinių kompetenciją, paskiriami atitinkamam apygardos prokuratūros padaliniui.
16. Generalinės prokuratūros padalinio, apygardos prokuratūros, jos padalinio vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) ar jų įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Rekomendacijomis ir Generalinės prokuratūros padalinio vyriausiojo prokuroro nurodymu ar apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro įsakymu dėl specializacijų nustatymo, paskiria organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti prokurorui, padarydamas atitinkamas žymas Dokumentų valdymo sistemoje (DVS) ir Informacinėje prokuratūros sistemoje (IpS).
17. Jei ikiteisminis tyrimas patenka į Rekomendacijų 4.1–4.4 punktuose nurodytą specializaciją, kitą pagal nusikaltimo objektą ar subjektą nustatytą specializaciją ir kitą specializaciją, jis turi būti paskiriamas prokurorui, kuriam priskirta Rekomendacijų 4.1–4.4 punkte nurodyta specializacija, ar prokurorui, kuriam specializacija priskirta pagal nusikaltimo objektą ar subjektą. Jei ikiteisminis tyrimas patenka į Rekomendacijų 4.1 ir 7 punktuose numatytą ir kitą specializaciją, jis turi būti paskiriamas prokurorui, kuriam priskirta Rekomendacijų 4.1 ar 7 punktuose nurodyta specializacija.
18. Kai pradėjus vieną ikiteisminį tyrimą tiriamos kelios skirtingo sunkumo nusikalstamos veikos, kurios priskirtinos skirtingoms specializacijoms, organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti pavedama prokurorui, kuriam priskirta specializacija dėl sunkesnės nusikalstamos veikos.
19. Kai pradėjus vieną ikiteisminį tyrimą tiriamos dvi ar daugiau vienodo sunkumo nusikalstamos veikos, kurios priskirtinos skirtingoms specializacijoms, organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti perduodama prokurorų sutarimu arba Generalinės prokuratūros padalinio, apygardos prokuratūros, jos padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) sprendimu.
20. Kai atitinkamą apygardos prokuratūros veiklos teritorijos dalį ar ikiteisminio tyrimo įstaigą aptarnauja du ir daugiau prokurorų, kuriems nustatyta ta pati specializacija, ikiteisminis tyrimas jiems paskiriamas vadovaujantis iš anksto apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pasirinkta ir įsakymu nustatyta tvarka: kiekvienam tos pačios specializacijos prokurorui priskiriant atitinkamą iš eilės registruotų 100 ikiteisminių tyrimų numerių intervalo dalį arba nustatant, kad kiekvienam tos pačios specializacijos prokurorui būtų skiriama po vieną ar kelis iš eilės registruotus tai specializacijai priskirtinus ikiteisminius tyrimus.
21. Ikiteisminiai tyrimai dėl apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros veiklos teritorijoje padarytų nusikalstamų veikų, priskirtinų Rekomendacijų 5.1–5.5 punktuose nurodytoms specializacijoms, paskiriami atitinkamos specializacijos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros centrinės buveinės prokurorui, neatsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo vietą, paisant Rekomendacijų 6 punkto nuostatų.
22. Išimtiniais atvejais, kai priskirtasis prokuroras negali dalyvauti procese dėl atostogų, komandiruotės, ligos ar kitų priežasčių, Generalinės prokuratūros, apygardos prokuratūros ar jos padalinio vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) gali pavesti organizuoti ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauti ar palaikyti valstybinį kaltinimą kitam prokurorui.
23. Siekiant suvienodinti prokurorų darbo krūvį ar dėl kitų svarbių priežasčių, ikiteisminiai tyrimai prokurorams Generalinės prokuratūros, apygardos prokuratūros ar jos padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) motyvuota rezoliucija gali būti skirstomi neatsižvelgiant į Rekomendacijų nuostatas ir Generalinės prokuratūros padalinių, apygardų vyriausiųjų prokurorų nustatytą ikiteisminių tyrimų paskirstymo prokurorams tvarką.
IV. PROKURORŲ TEISĖS IR PAREIGOS ĮGYVENDINANT SPECIALIzACIJĄ
24. Generalinės prokuratūros padalinio, apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, įgyvendindamas prokurorų specializaciją baudžiamajame procese, pagal kompetenciją:
24.1. nustato, kiek prokurorų ir kurie specializuosis pagal Rekomendacijų 4–7 punktuose nustatytas specializacijas;24.2. nustato kitas specializacijas ir jas priskiria prokurorams vadovaudamasis Rekomendacijų 8–11 punktuose nurodytais
principais;24.3. imasi organizacinių priemonių užtikrinti, kad besispecializuojantis prokuroras, atlikęs ar organizavęs ikiteisminį
tyrimą ir jam vadovavęs, palaikytų ir valstybinį kaltinimą;24.4. užtikrina, kad besispecializuojančio prokuroro darbo krūvis atitiktų vidutinį darbo krūvį, tenkantį kitam Generalinės
prokuratūros padalinio ar apygardos prokuratūros prokurorui;24.5. nustato besispecializuojančių prokurorų laikino pavadavimo tvarką.
2012 m. lapkričio 6 d.
122
6455–6456
25. Apygardos prokuratūros prokuroras, besispecializuojantis pagal nusikalstamas veikas:25.1. nagrinėja skundus, pareiškimus ir pranešimus apie nusikalstamas veikas, atlieka, organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam
vadovauja, palaiko valstybinį kaltinimą, nagrinėja skundus dėl proceso veiksmų Kompetencijos nuostatų nustatyta tvarka;25.2. Generalinės prokuratūros padalinio ar apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavedimu teikia informaciją
apie tam tikrai specializacijai priskirtų nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo problematiką, pasiūlymus dėl proceso ir organizacinės veiklos tobulinimo, norminių teisės aktų rengimo ir keitimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo, kitais su specializacijos įgyvendinimu susijusiais klausimais;
25.3. savarankiškai kelia kvalifikaciją, domisi priskirtos specializacijos nusikalstamų veikų tyrimo ir nagrinėjimo teismuose praktika, informuoja Generalinę prokuratūrą apie kilusias ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo palaikymo problemas.
26. Generalinės prokuratūros prokuroras, besispecializuojantis pagal nusikalstamas veikas:26.1. nagrinėja skundus, pareiškimus ir pranešimus apie nusikalstamas veikas, atlieka, organizuoja ikiteisminį tyrimą ir
jam vadovauja, palaiko valstybinį kaltinimą, dalyvauja nagrinėjant skundus kasacinės ir apeliacinės instancijos teismuose dėl tam tikrai specializacijai priskirtų nusikalstamų veikų Kompetencijos nuostatų nustatyta tvarka;
26.2. bylose dėl tam tikrai specializacijai priskirtų nusikalstamų veikų vykdo aukštesniojo prokuroro funkcijas Kompetencijos nuostatų nustatyta tvarka;
26.3. organizuoja pasitarimus su besispecializuojančiais apygardų prokuratūrų prokurorais, siekiant nustatyti specializacijai priskirtų nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo palaikymo problematiką, surinkti siūlymus dėl proceso ir organizacinės veiklos tobulinimo, norminių teisės aktų rengimo ir keitimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo, kitais su specializacijos įgyvendinimu susijusiais klausimais;
26.4. kaupia, apibendrina ir analizuoja specializacijai priskirtų nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo problematiką, teikia siūlymus dėl proceso ir organizacinės veiklos tobulinimo, norminių teisės aktų rengimo ir keitimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo, kitais su specializacijos įgyvendinimu susijusiais klausimais;
26.5. teikia konsultacijas, metodinę pagalbą proceso veiklos klausimais prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams;26.6. rengia Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijų, norminių teisės aktų, aiškinamųjų raštų dėl
baudžiamojo proceso veiklos projektus, atlieka apibendrinimus;26.7. teikia išvadas ir siūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su specializacijai priskirtomis nusikalstamomis
veikomis;26.8. dalyvauja apygardų prokuratūrų prokurorų kvalifikacijos kėlimo procese (skaito pranešimus seminaruose, organizuoja
diskusijas, pasitarimus, prireikus pasitelkia atitinkamų sričių specialistus).
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
27. Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų besispecializuojančių prokurorų vardai ir pavardės skelbiami prokuratūros intranete.
28. prokurorų specializacijos kiekvienais metais peržiūrimos ir gali būti keičiamos atsižvelgiant į nusikalstamumo struktūrą ir dinamiką, kitus svarbius veiksnius, taip pat į Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintas prioritetines prokuratūros veiklos sritis.
____________________
NARKotIKų, tABAKo IR ALKoHoLIo KoNtRoLėS DEpARtAmENto DIREKtoRIAuSĮ S A K y m A S
DĖL SAUGIŲJŲ DOKUMENTŲ BLANKŲ NAUDOJIMO, IŠDUODANT LICENCIJAS, LICENCIJŲ PAPILDOMĄ LAPĄ, LICENCIJŲ PIRMĄ PRIEDĄ, LICENCIJŲ PIRMO PRIEDO PAPILDOMĄ LAPĄ, LICENCIJŲ ANTRĄ PRIEDĄ, LICENCIJŲ ANTRO PRIEDO PAPILDOMĄ LAPĄ, LICENCIJŲ TREčIĄ PRIEDĄ, LICENCIJŲ TREčIO PRIEDO PAPILDOMĄ LAPĄ, JAS PAPILDANT, PATIKSLINANT IR IŠDUODANT LICENCIJŲ DUBLIKATUS
2012 m. rugsėjo 28 d. Nr. t1-277Vilnius
Atsižvelgdamas į Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos nustatymo komisijos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 32-10 („Informaciniai pranešimai“, 2011, Nr. 70-650) „Dėl dokumentų blankų ir keleivinio transporto bilietų priskyrimo technologinės apsaugos lygiui ir polygiui“:
1. N u r o d a u:1.1. Išduodant licencijas verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, licencijas verstis didmenine prekyba alumi,
alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento, licencijas verstis didmenine prekyba nedenatūruotu etilo alkoholiu, licencijas verstis didmenine prekyba denatūruotu etilo alkoholiu, licencijas verstis didmenine prekyba etilo alkoholio turinčiomis žaliavomis, licencijas verstis didmenine prekyba nemaistiniais alkoholiniais tirpalais su kvapiųjų medžiagų priedais, licencijas verstis didmenine prekyba maistiniais alkoholiniais tirpalais su kvapiųjų medžiagų priedais, alaus, alaus ir nealkoholinių gėrimų mišinių gamybos
6456
Valstybės žinios nr. 128
123
6456
licencijas, alkoholio produktų, įskaitant alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, gamybos licencijas, alkoholio produktų, įskaitant alkoholinius gėrimus, gamybos licencijas, licencijas verstis didmenine prekyba tabako gaminiais, licencijas verstis tabako gaminių gamyba toliau – Licencija), jas papildant, patikslinant, išduodant šių licencijų dublikatus, naudoti saugiųjų dokumentų blankus.
1.2. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotos Licencijos papildomos ar patikslinamos, kai įrašomi sandėlių, gamybos vietų adresai, produkcijos kodai ir pavadinimai, vadovaujantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. t1-182 „Dėl licencijų, licencijų papildomo lapo, licencijų pirmo priedo, licencijų pirmo priedo papildomo lapo, licencijų antro priedo, licencijų antro priedo papildomo lapo, licencijų trečio priedo, licencijų trečio priedo papildomo lapo blankų privalomųjų formų, teksto ir rekvizitų patvirtinimo“(Žin., 2011, Nr. 93-4432) ir naudojant saugiųjų dokumentų blankus.
1.3. Jei Licencija pildoma ar patikslinama, kai įrašomi sandėlių, gamybos vietų adresai, produkcijos kodai ir pavadinimai, išduodamas Licencijos papildomas lapas, Licencijos pirmas priedas arba Licencijos pirmo priedo papildomas lapas, Licencijos antras priedas arba Licencijos antro priedo papildomas lapas, Licencijos trečias priedas arba Licencijos trečio priedo papildomas lapas. Licencijos papildomų lapų numeravimo eilė tęsiama.
1.4. Jei Licencija tikslinama išbraukiant sandėlių, gamybos vietos adresus, keičiant joje nurodytą įmonės buveinę, teisinę formą, pavadinimą ar įmonės kodą (kai suteikiamas naujas kodas) arba keičiant kitus tiesiogiai nuo įmonės nepriklausančius Licencijos rekvizitus (toliau – rekvizitai), iš Licencijos, Licencijos papildomo lapo, Licencijos pirmo priedo arba Licencijos pirmo priedo papildomo lapo, Licencijos antro priedo arba Licencijos antro priedo papildomo lapo, Licencijos trečio priedo arba Licencijos trečio priedo papildomo lapo, išbraukiami tikslinami rekvizitai, o kitoje Licencijos arba Licencijos papildomo lapo, Licencijos pirmo priedo arba Licencijos pirmo priedo papildomo lapo, Licencijos antro priedo arba Licencijos antro priedo papildomo lapo, Licencijos trečio priedo arba Licencijos trečio priedo papildomo lapo pusėje, nurodomas Licencijos patikslinimo pagrindas.
2. p r i p a ž į s t u netekusiais galios:2.1. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m.
balandžio 27 d. įsakymą Nr. 1S-211 „Dėl licencijos verstis tabako gaminių gamyba formos nustatymo“ („Informaciniai pranešimai“, 2004, Nr. 34-387).
2.2. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. t1-125 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1S-211 „Dėl licencijos verstis tabako gaminių gamyba formos nustatymo“ pakeitimo“ („Informaciniai pranešimai“, 2011, Nr. 44-395).
2.3. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. t1-164 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1S-211 „Dėl licencijos verstis tabako gaminių gamyba formos nustatymo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 76-3705).
2.4. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 1S-366 „Dėl alkoholio produktų gamybos licencijų formų nustatymo“ („Informaciniai pranešimai“, 2004, Nr. 53-537).
2.5. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. t1-74 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 1S-366 „Dėl alkoholio produktų gamybos licencijų formų nustatymo“ pakeitimo“ („Informaciniai pranešimai“, 2011, Nr. 39-352).
2.6. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. t1-63 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1S-210 „Dėl licencijos verstis didmenine prekyba tabako gaminiais formos nustatymo“ pakeitimo“ („Informaciniai pranešimai“, 2011, Nr. 36-325).
2.7. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. t1-66 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotų licencijų verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, licencijų verstis didmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento, licencijų verstis didmenine prekyba alkoholio produktais, išskyrus alkoholinius gėrimus, papildymo, patikslinimo ir dublikatų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ („Informaciniai pranešimai“, 2011, Nr. 37-332).
2.8. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. t1-222 „Dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. t1-66 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotų licencijų verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, licencijų verstis didmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento, licencijų verstis didmenine prekyba alkoholio produktais, išskyrus alkoholinius gėrimus, papildymo, patikslinimo ir dublikatų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ („Informaciniai pranešimai“, 2011, Nr. 66-634).
2.9. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. t1-67 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotų licencijų verstis didmenine prekyba tabako gaminiais papildymo, patikslinimo ir dublikatų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ („Informaciniai pranešimai“, 2011, Nr. 38-348).
2.10. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. t1-220 „Dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. t1-67 „Dėl
2012 m. lapkričio 6 d.
124
6456–6457
Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotų licencijų verstis didmenine prekyba tabako gaminiais papildymo, patikslinimo ir dublikatų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ („Informaciniai pranešimai“, 2011, Nr. 66-632).
2.11. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. t1-124 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotų alkoholio produktų gamybos licencijų papildymo, patikslinimo ir dublikatų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ („Informaciniai pranešimai“, 2011, Nr. 44-394).
2.12. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. t1-221 „Dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. t1-124 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotų alkoholio produktų gamybos licencijų papildymo, patikslinimo ir dublikatų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ („Informaciniai pranešimai“, 2011, Nr. 66-633).
2.13. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. t1-198 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotų licencijų verstis tabako gaminių gamyba papildymo, patikslinimo ir licencijų dublikatų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 98-4653).
3. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2012 m. spalio 9 d.
DIREKtoRIuS zENIuS mARtINKuS____________________
NARKotIKų, tABAKo IR ALKoHoLIo KoNtRoLėS DEpARtAmENto DIREKtoRIAuSĮ S A K y m A S
DĖL INFORMACIJOS APIE ĮMONIŲ, EUROPOS JURIDINIŲ ASMENŲ IR JŲ FILIALŲ, UŽSIENIO JURIDINIŲ ASMENŲ ATSTOVYBIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE IMPORTUOTUS ALKOHOLIO PRODUKTUS (IŠSKYRUS ŽEMĖS ŪKIO KILMĖS ETILO ALKOHOLĮ) TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2012 m. spalio 30 d. Nr. t1-307Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (Žin., 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548; 2012, Nr. 78-4025) 13 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 473 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą“ (Žin., 2004, Nr. 63-2265; 2012, Nr. 102-5184) 1 punktu,
t v i r t i n u Informacijos apie įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų, užsienio juridinių asmenų atstovybių Lietuvos Respublikoje importuotus alkoholio produktus (išskyrus žemės ūkio kilmės etilo alkoholį) teikimo tvarkos aprašą (pridedama).
DIREKtoRIuS zENIuS mARtINKuS
SuDERINtAmuitinės departamentoprie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos2012 m. spalio 17 d. raštu Nr. (17.2/3)3B-10791
__________________
pAtVIRtINtANarkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus2012 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. t1-307
INFORMACIJOS APIE ĮMONIŲ, EUROPOS JURIDINIŲ ASMENŲ IR JŲ FILIALŲ, UŽSIENIO JURIDINIŲ ASMENŲ ATSTOVYBIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE IMPORTUOTUS
ALKOHOLIO PRODUKTUS (IŠSKYRUS ŽEMĖS ŪKIO KILMĖS ETILO ALKOHOLĮ) TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS
1. Informacijos apie įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų, užsienio juridinių asmenų atstovybių Lietuvos Respublikoje importuotus alkoholio produktus (išskyrus žemės ūkio kilmės etilo alkoholį) teikimo tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) nustato informacijos apie alkoholio produktų, t. y. alkoholinių gėrimų (kodai pagal Europos Bendrijos Kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 1987 m. liepos 23 d. tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (oL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 2 tomas, p. 382) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. vasario 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 155/2012 (oL 2012, L 50, p.1) –
6457
Valstybės žinios nr. 128
125
6457–6458
2203, 2204, išskyrus 2204 30, 2205-2208, išskyrus 2207, 2208 20 40, ex2208 90 69, nedenatūruoto ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholio (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – ex2207 10 00, ex2208 90 91, ex2208 90 99), denatūruoto ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholio (kodas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – ex2207 20 00), maistinių alkoholinių tirpalų su kvapiųjų medžiagų priedais (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – ex2103 90 30, 2106 90 20, 3302 10 10, ex3302 10 40, ex3302 10 90), nemaistinių alkoholinių tirpalų su kvapiųjų medžiagų priedais (kodas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 3302 90 10), etilo alkoholio turinčių žaliavų (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 2204 29, 2204 30, 2205 90, 2206 00 81, 2206 00 89, 2208 20 40, 2208 20 62, 2208 20 64, 2208 20 86, 2208 20 87, 2208 20 89, 2208 30 19, 2208 30 49, 2208 30 69, 2208 30 79, 2208 30 88, 2208 40 51, 2208 40 91, 2208 40 99, 2208 50 19, 2208 50 99, 2208 60 19, 2208 60 99, 2208 70 90, 2208 90 19, 2208 90 38, 2208 90 71–2208 90 78), importą (toliau – Duomenys) Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (toliau – Departamentas) pateikimą, teikimo būdą, teikiamų duomenų saugos reikalavimus.
2. tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme (Žin., 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548); Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (Žin., 2004, Nr. 73-2517); Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (Žin., 2004, Nr. 63-2243).
3. Departamentui duomenis teikia muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – muitinės departamentas).
4. Duomenys teikiami pagal Duomenų teikimo sutartį, sudarytą tarp muitinės departamento ir Departamento, kurioje numatomos esminės sąlygos duomenų teikimui: teikiamų duomenų apimtys, jų naudojimo tikslas, teikiamų dokumentų formatas, teikimo terminai, informavimo apie klaidų ištaisymą tvarka ir terminai.
5. Duomenų teikimo klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu (2011, Žin., 163-7739), pasirašant arba keičiant esančią duomenų teikimo sutartį.
__________________
IX skyrius. KOLEGIALIŲ INSTITUCIJŲ NORMINIAI TEISĖS AKTAILIEtuVoS RESpuBLIKoS VALStyBINėS KuLtŪRoS pAVELDo KomISIJoS
S p R E N D I m A S
DĖL EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ LĖŠŲ PANAUDOJIMO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ IŠSAUGOJIMUI IR PRITAIKYMUI
2012 m. rugsėjo 28 d. Nr. S-1(6.2.-175)Vilnius
Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Komisija) 2012-09-07 išvažiuojamajame posėdyje apžiūrėjo Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lėšomis pilnai ar dalinai tvarkomas ir pritaikomas turizmui paežerių, Gelgaudiškio ir zyplių dvarų sodybas bei panemunės pilį, taip pat Daubą, vad. Velnio duobe.
Komisija, įvertinusi kultūros paveldo objektuose atliktus darbus, konstatuoja, kad šių pastatų ir jų aplinkos fizinė būklė iš esmės pagerėjo, išryškinta bei atskleista dauguma šio paveldo vertingųjų savybių. Atlikti didelės apimties avarinės būklės pašalinimo, restauravimo, konservavimo, pritaikymo, atkūrimo darbai. ypač kokybiškai restauruoti panemunės pilies rūmų fasadai ir bokštai, jų išorės sgrafitinis tinkas, zyplių dvaro rūmų interjeras. Iš esmės pasikeitė panemunės pilies, paežerių, Gelgaudiškio ir zyplių dvarų sodybų naudojimas – jose jau vyksta kultūros ir vietos bendruomenių renginiai. Kultūros vertybių registre išsamiai pateiktos Gelgaudiškio dvaro sodybos rūmų, kumetyno, oranžerijos bei kitų statinių vertingosios savybės, nurodytos dalys, detalės, elementai ir surašytos gausios ir tikslios nuorodos į kitus apskaitos bei apsaugos dokumentus. patikslinti ir papildyti panemunės pilies komplekso, rūmų, parko saugomi elementai bei vertingosios savybės.
tačiau Komisija nustatė, kad valstybės institucijos, naudodamos ES lėšas, nepakankamai atsižvelgia į paveldosauginius dvarų sodybų kompleksiškumo reikalavimus, neišspręstos jų administravimo problemos. Aplinkos ministerijoje nesprendžiama neatsiejamos dvarų paveldo dalies – parkų, jų vandenų sistemų – tvarkybos problema. pastaruoju metu tai ypač aktualu Gelgaudiškio ir zyplių dvarų sodybų kompleksiniam tvarkymui ir pritaikymui turizmo reikmėms. paežerių dvaro rūmų rūsiai drėksta dėl dirbtinai pakelto ežero vandens lygio. Nemotyvuotai 2012 m. Gelgaudiškio dvaro sodybos teritorija buvo sumažinta nuo 118,5 iki 86,1359 ha. (žr. Kultūros vertybių registrą), o valstybinėje zyplių dvaro sodybos žemėje suformuotas sklypas, siekiant įteisinti griautiną sovietmečio pastatą.
Komisija pastebėjo, kad suprojektuota ir įrenginėjama paežerių dvaro rūmų patalpų mechaninė vėdinimo sistema, iškertant ortakių pravedimui didelio diametro angas autentiškose sienose ar medinėje perdangoje, pažeidžia vertingąsias savybes: pakabinamos lubos labai sumažina didžiosios konferencijų salės aukštį, pakeičia langų angų ir sąramų ritmiką bei proporcijas. projekte nurodytuose siektinuose rezultatuose tokie statybos darbai apskritai neminimi. panemunės pilies rūmuose įrengta istoriškai nebūdinga mansarda, taip pat vakarų fasado bei stogo langai, durų detalės.
Nepatenkinama paežerių dvaro bei zyplių dvaro sodybų apskaita. Dauba, vad. Velnio duobe, yra registruota kaip mitologinio paveldo objektas, bet jos vertingosios savybės nėra nustatytos. Nepakankami visų apžiūrėtų kompleksų ir objektų taikomieji paveldosauginiai tyrimai. Komisija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad mokslinių tyrimų nefinansavimas yra sisteminė problema. Dažnai nustatomi nepagrįsti techninių projektų parengimo ir pateikimo su paraiškos dokumentais terminai, nepagrįsta projektų įgyvendinimo trukmė. Nėra visų objektų tvarkymo ir pritaikymo perspektyvinių koncepcijų, nenustatomos etapais vykdomų tvarkybos darbų tęstinumas.
6458
2012 m. lapkričio 6 d.
126
6458
Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama prasmingo bei racionalaus Europos Sąjungos lėšų panaudojimo Lietuvos kultūros paveldui išsaugoti ir jį pritaikyti kultūriniam turizmui, vietos bendruomenėms sutelkti bei stiprinti, taip pat kitiems sociokultūriniams poreikiams tenkinti, pabrėžia, kad aplankytų kultūros paveldo objektų naudotojų ir valdytojų veikla, būdų ir priemonių paieška, siekiant tvarkyti ir pritaikyti šiuos itin vertingus kultūros paveldo darinius, yra skatintina ir iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus. prasmingai ir atsakingai panaudotos ES struktūrinių fondų lėšos – tai galimybė išsaugoti ir atgaivinti Lietuvos kultūros paveldą, jį naudoti ir pažinti.
Lietuvos Respublikos Valstybinė kultūros paveldo komisija n u s p r e n d ž i a:1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlyti:1.1. siekiant racionalaus ir ekonomiško ES lėšų panaudojimo kultūros paveldo tvarkybai ir kad šie darbai atitiktų prisiimtas
Europos paveldo sutartis, panaikinti šiuo metu Lietuvoje galiojančią ir ES lėšų panaudojimą komplikuojančią nuostatą, pagal kurią taikomieji moksliniai tyrimai laikomi nepateisinamomis išlaidomis;
1.2. siekiant atsakingo ir kompetentingo ES lėšų, skirtų kultūros paveldo tvarkybai, panaudojimo, teisės aktais įtvirtinti nuostatą, kad šių lėšų naudojimą administruoja Kultūros ministerija, nes pagal LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras;
1.3. papildyti Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, įrašant į jį Gelgaudiškio dvaro sodybą ir panemunės pilį;
1.4. pripažinti prioritetiniu Gelgaudiškio dvaro sodybos ir panemunės pilies restauravimą ir skirti ES fondų ir programų lėšas restauravimui užbaigti. tiesioginiais ryšiais sujungti šiuos objektus į vieną turistinį maršrutą.
2. Ūkio ir Kultūros ministerijoms rekomenduoti:2.1. formuluojant ir rengiant aprašomąsias ES projektų dalis privalomai pasitelkti paveldosaugos specialistus bei šios
srities teisininkus ir atsižvelgti į jų rekomendacijas;2.2. nustatyti realius ES lėšomis remiamų projektų kaštus bei trukmę, taip pat jų aprašomosiose dalyse ir projektinėje dokumentacijoje
vadovautis tik kultūros paveldo išsaugojimo samprata bei vartoti teisės aktais nustatytas jo turinį atitinkančias sąvokas;2.3. tobulinti tiesioginio taikymo teisės aktus, kad jie atitiktų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioritete
nustatytą „kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo ir pritaikymo turizmo plėtrai“ tikslą, kuris iš esmės atitinka LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo bei tarptautinių paveldosaugos teisės aktų reikalavimus;
2.4. iš esmės tobulinti ir skaidrinti projektų teikimo ir vertinimo procesą, kurį reglamentuoja ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programa, kad jis atitiktų LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.
3. Aplinkos ministerijai rekomenduoti:3.1. siekiant paežerių dvaro sodybos išsaugojimo – grąžinti paežerių ežero istorinį vandens lygį;3.2 išspręsti ES finansavimo galimybę Gelgaudiškio, paežerių ir zyplių dvarų sodybų parkų ir istorinių vandens telkinių
sistemoms tvarkyti.4. Kultūros paveldo departamentui rekomenduoti:4.1. sutvarkyti ES lėšomis remiamų kultūros vertybių apskaitą; Kultūros vertybių registre nevilkinant įrašyti kultūros
paminklo – paežerių dvaro rūmų ir ledainės – vertingąsias savybes ir saugomus elementus, taip pat įrašyti valstybės saugomos kultūros vertybės – zyplių dvaro rūmų – oficinų, virtuvės, arklidės, vežiminės (ratinės) ir kitų tvarkomų bei numatytų tvarkyti II etape šios dvaro sodybos pastatų bei statinių vertingąsias savybes ir saugomus elementus, mitologinės vertybės – Daubos, vad. Velnio duobe – vertingąsias savybes;
4.2. derinant teritorijų planus, projektinę dokumentaciją (techninius projektus bei paveldosaugos dalis) reikalauti griežtesnės planuotojų bei projektuotojų atsakomybės, atidžiau tikrinti ar laikomasi galiojančių, paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, individualių apsaugos, laikinosios apsaugos ir paveldo tvarkybos reglamentų reikalavimų bei sąlygų;
4.3. vertinti ir aprobuoti parengtas objektų tvarkymo koncepcijas perspektyviniams jų tvarkybos darbų etapams ir dar nesuderintus projektus Restauravimo ir metodinėje tarybose;
4.4. įgyvendinant didelės vertės kompleksinių objektų tyrimo, projektavimo ir tvarkybos darbus, numatyti mokslinio vadovo pareigybę;
4.5. įvertinti ir ištaisyti Gelgaudiškio dvaro rūmuose paveldosaugos reikalavimus pažeidžiančius eksterjero ir interjero polichromijos bei įrangos sprendinius;
4.6. išduodant sąlygas, derinant projektinę dokumentaciją, vadovautis LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 28 dalies apibrėžimu Pritaikymas.
5. Viešuosius pirkimus paveldosaugoje organizuojančioms institucijoms siūlyti taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, kad būtų užtikrinta kokybiška ir profesionali kultūros paveldo apsauga.
6. Šakių ir Vilkaviškio rajono savivaldybėms siūloma tęsti dvarų sodybų parkų bei jų vandenų sistemų tvarkymo darbus.
KomISIJoS pIRmININKė GRAŽINA DRėmAItė___________________
Valstybės žinios nr. 128
127
6459
LIEtuVoS BANKo VALDyBoSN u t A R I m A S
DĖL STATINIO PROJEKTUOTOJO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2012 m. spalio 23 d. Nr. 03-225Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 197 straipsniu (Žin., 2003, Nr. 94-4246; 2011, Nr. 145-6816) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 37 straipsnio 8 dalimi (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2012, Nr. 76-3921), Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
1. patvirtinti Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (pridedama).2. pripažinti netekusiais galios:2.1. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdybos 2002 m. balandžio
30 d. nutarimą Nr. 78 „Dėl Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 46-1778);
2.2. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdybos 2003 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. N-242 „Dėl Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2002 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 78 „Dėl Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 61-2830).
VALDyBoS pIRmININKAS VItAS VASILIAuSKAS____________________
pAtVIRtINtALietuvos banko valdybos2012 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 03-225
STATINIO PROJEKTUOTOJO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse (toliau – taisyklės) reglamentuojamos statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) sąlygos, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – ikisutartinės ir sutartinės teisės ir pareigos.
2. pagrindinio statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas apima ir jo subrangovų civilinę atsakomybę. Įstatymų nustatytais atvejais, kai nėra pagrindinio statinio projektuotojo, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu privalo draustis visi statinio projektuotojai. Draudėjas yra atsakingas už savo subrangovų pareigų vykdymą.
3. Sudarius draudimo sutartį, taisyklėse nurodytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi. Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyvių teisės aktų reikalavimų.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
4. Draudikas – draudimo sutartį su draudiku sudariusi draudimo įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę vykdyti statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklą.
5. Draudėjas – statinio projektuotojas, kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku.6. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kuria draudžiami draudėjo turtiniai interesai.7. Draudimo įmoka – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka
draudikui už draudimo apsaugą.8. Kontrolė – tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai įsigytas arba valdomas įmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) paketas,
suteikiantis jo savininkams arba valdytojams teisę į daugiau kaip 20 procentų balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime, taip pat teisė skirti (išrinkti) ar atšaukti administracijos vadovą, daugiau negu pusę valdybos arba stebėtojų tarybos narių (juos atitinkančių valdymo organų), faktiškai kontroliuoti susijusio asmens priimamus sprendimus (dėl didesnės negu kitų asmenų akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) dalies valdymo, sudarytų sutarčių ar kitų aplinkybių).
9. Trečiasis asmuo – asmuo, kurio draudėjas nenurodo draudimo sutartyje, bet kuris taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. taisyklėse vartojama sąvoka „trečiasis asmuo“ apima ir statytoją (užsakovą). trečiuoju asmeniu laikomas:
9.1. asmuo, kurio turtui padaryta žala dėl netinkamai suprojektuoto statinio. Žala turtui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka;9.2. asmuo, kurio sveikatai padaryta žala dėl netinkamai suprojektuoto statinio ir (ar) kuris pagal įstatymus turi teisę į
žalos už asmens gyvybės atėmimą atlyginimą, kai asmens gyvybė buvo atimta dėl netinkamai suprojektuoto statinio.10. taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau –
civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.
6459
2012 m. lapkričio 6 d.
128
6459
III. DRAUDIMO OBJEKTAS
11. Draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis už civilinio kodekso 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą garantinį terminą, dėl draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai suprojektuoto statinio, kai draudimo sutartis sudaryta pagal atskirą statinio projektą, arba dėl netinkamai suprojektuoto statinio, kurio projektai ar jų dalys buvo perduoti užsakovams draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir kurių projektavimo darbų rangos sutartys buvo pasirašytos po statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimo dienos, kai draudimo sutartis sudaryta atsižvelgus į projektavimo įmonės atliktų projektavimo darbų mastą per metus.
12. Draudimo objektas nėra susijęs su draudėjo civiline atsakomybe už statinio projektavimo metu padarytą žalą jo paties ar jo darbuotojų turtui ir (ar) sveikatai, gyvybei bei už žalą jo ar jo darbuotojų šeimos narių turtui. Draudimo objektas taip pat nėra susijęs su draudėjo civiline atsakomybe už bet kokią kitą jo veiklą, nesusijusią su statinio projektavimu.
IV. DRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS
13. Draudžiamasis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu ir per tokį terminą, kurio nustatymo kriterijai nurodyti taisyklių 11 punkte, reikalavimo draudėjui arba draudikui už trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl draudėjo netinkamai suprojektuoto statinio pateikimas. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, įvykęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad dėl šio įvykio gali būti pareikšti kelių trečiųjų asmenų reikalavimai. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti nuostolius. Reikalavimo pateikimas pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu, jeigu atitinka visas šias sąlygas:
13.1. pateiktas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys;13.2. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per terminą, kurio nustatymo kriterijai nurodyti taisyklių 11 punkte;13.3. pareikštas dėl žalos, kuri padaryta draudimo sutarties galiojimo metu arba per terminą, kurio nustatymo kriterijai
nurodyti taisyklių 11 punkte, netinkamai suprojektavus statinį;13.4. pateiktas dėl netinkamai suprojektuoto statinio draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, kai draudimo sutartis
sudaryta pagal atskirą statinio projektą, arba reikalavimas, pateiktas dėl netinkamai suprojektuoto statinio, kurio projektai ar jų dalys buvo perduoti užsakovams draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir kurių projektavimo darbų rangos sutartys buvo pasirašytos po statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimo dienos, kai draudimo sutartis sudaryta atsižvelgus į projektavimo įmonės atliktų projektavimo darbų mastą per metus;
13.5. pateiktas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio statinio ir (ar) jo dalies projektavimo.14. Jei trečiajam asmeniui žala, kuri padaryta dėl netinkamai suprojektuoto statinio, padidėjo, kai trečiasis asmuo pareiškė
draudėjui taisyklių 13 punkte nustatytus kriterijus atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą, net jei jis pareikštas pasibaigus terminui, kuris nustatytas taisyklių 13 punkte, pateikimas yra draudžiamasis įvykis.
V. NEDRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS
15. Nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti šią žalą (nuostolius) pateikimas:15.1. neturtinę, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;15.2. dėl draudėjo ar kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo pagal sutartį ar įstatymą;15.3. dėl draudėjo ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;15.4. dėl kitos draudėjo veiklos, nesusijusios su Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta statinio projekto rengėjo
ir (ar) statinio projekto dalies rengėjo veikla;15.5. atsiradusią iš veiklos, kai draudėjas veikia kaip statybos rangovas, subrangovas, statinio statybos techninis
prižiūrėtojas, gamintojas ar tiekėjas, nesvarbu, ar ta veikla verčiamasi tolygiai su jo projektavimo veikla, kaip numatyta taisyklėse, ar ne;
15.6. finansinę, nesusijusią su žalos padarymu turtui, asmens sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsirandančią kaip žalos turtui, asmens sveikatai, gyvybei pasekmė;
15.7. dėl praleisto projektavimo sutarties įvykdymo termino ir viršytos išlaidų sąmatos;15.8. finansinę, atsirandančią dėl technologinio įrenginio, kitos technologinės ir (ar) inžinerinės įrangos pajėgumo,
našumo, veiksmingumo arba gaminamų produktų (teikiamų paslaugų) kokybės, kiekio, taip pat dėl negalėjimo naudotis įranga ar įrenginiais ir netekus pelno;
15.9. dėl projektavimo trūkumų taisymo;15.10. dėl sutarties neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, jeigu sutartyje nustatyta draudėjo civilinė atsakomybė viršija
Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą. Sutartyje nustatytai civilinei atsakomybei, viršijančiai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą civilinę atsakomybę, draudimo apsauga negalioja;
15.11. padarytą draudėjo tyčine veika, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
15.12. kurią draudėjas privalo atlyginti dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga pagal darbuotojų saugą reguliuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus;
15.13. dėl oro, vandens, žemės užteršimo, išskyrus, kai tai atsitinka dėl staigaus ir netikėto įvykio. Įvykis nėra staigus ir netikėtas, kai įvykio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai. Kai teršiama dėl staigaus ir netikėto įvykio, atlyginamos visos užteršimo valymo išlaidos ir tretiesiems asmenims padaryti nuostoliai;
Valstybės žinios nr. 128
129
6459
15.14. tiesiogiai ar netiesiogiai padarytą dėl jonizuojančios spinduliuotės ar radioaktyviojo užteršimo arba dėl bet kokio sprogstamo branduolinio mišinio ar komponento radioaktyviųjų, toksinių, sprogstamųjų ir kitų pavojingų savybių poveikio, įskaitant ir žalą (nuostolius), tiesiogiai ar netiesiogiai sukeltus, susijusius su arba atsiradusius dėl branduolinės reakcijos, branduolinės radiacijos, spinduliuotės ir (arba) radioaktyviosios taršos, nesvarbu, kad kiti veiksniai turėjo įtakos žalos atsiradimui ar reikalavimui;
15.15. susijusią su asbestu arba pusfabrikačiais, gaminiais ar kitomis medžiagomis, turinčiomis savo sudėtyje asbesto, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
15.16. tiesiogiai ar netiesiogiai nulemtą arba susijusią su šiais įvykiais, neatsižvelgiant į tai, kad žalai (nuostoliams) atsirasti ar jos (jų) dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės:
15.16.1. karas, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai, karinio pobūdžio veiksmai (nesvarbu, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinis karas, maištas, revoliucija, sukilimas, vidaus neramumai, pasiekę sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;
15.16.2. kiekvieno teroristinio akto (sukėlusio pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingąsias medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir panašiai, siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat ir paveikti ar įbauginti Vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį);
15.17. kai reikalavimus dėl žalos turtui reiškia su draudėju susiję asmenys, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Su draudėju susiję asmenys – juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ar yra kontroliuojami draudėjo arba kartu su draudėju yra kontroliuojami trečiosios šalies, kaip nustatyta taisyklių 8 punkte, taip pat draudėjo giminaičiai, šeimos nariai ar asmenys, turintys su juo bendrą ūkį;
15.18. dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, taip pat nesąžiningos konkurencijos ir (ar) veiksnių, ribojančių konkurenciją;
15.19. dėl informacijos, saugomos magnetinėse laikmenose ar kompiuterinėje atmintyje, bei dėl materialinių vertybių, draudėjui patikėtų saugoti ar kontroliuoti, pametimo, sunaikinimo ar praradimo, taip pat dėl draudėjui saugoti patikėtų rašytinių ir spausdintinių dokumentų praradimo, jei draudimo sutartyje nenustatoma kitaip.
VI. DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA
16. Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. minimali draudimo suma, apdraudžiant draudėjo civilinę atsakomybę už vieno statinio projektą, turi būti ne mažesnė kaip 150 000 litų vienam draudžiamajam įvykiui. minimali draudimo suma, draudžiant atsižvelgus į projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus, turi būti ne mažesnė kaip 1 000 000 litų.
17. Jei draudikas išmoka dalį draudimo išmokos, draudiko prievolė dėl likusios draudimo sumos lieka galioti iki draudimo sutarties ir draudimo apsaugos termino pabaigos, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nustatyta, kad lieka galioti draudiko prievolė dėl visos draudimo sumos, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.
18. Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į draudimo rizikos laipsnį. Draudimo įmokos dydis nurodomas draudimo liudijime.
19. Šalių susitarimu draudimo įmoka gali būti vienkartinė arba mokama dalimis. Jei draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos dalies (išskyrus pirmąją draudimo įmokos dalį), nuo nesumokėtos sumos skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis nustatomas šalių susitarimu, arba šalims nesusitarus – įstatymų nustatyta tvarka. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui ir statytojui (užsakovui) raštu, nurodydamas, kad, per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudiko prievolės įvykus draudžiamajam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik tada, kai draudėjas sumokės draudimo įmoką.
20. Atsižvelgdami į draudimo rizikos pobūdį, draudikas ir draudėjas savo susitarimu gali nustatyti besąlyginę išskaitą, kuri negali būti didesnė kaip 10 000 litų ir privalo būti nurodyta draudimo liudijime. Besąlyginė išskaita – suma, kuria draudikas įvykus draudžiamajam įvykiui sumažina draudimo išmoką, jei draudimo išmoka mokama draudėjui. Jeigu draudimo išmoka mokama trečiajam asmeniui, draudikas nesumažina draudimo išmokos besąlygine išskaita, tačiau draudėjas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po to, kai draudikas išmoka draudimo išmoką trečiajam asmeniui, privalo sumokėti draudikui besąlyginę išskaitą. Draudikas privalo nedelsdamas informuoti draudėją apie draudimo išmokos mokėjimo trečiajam asmeniui dieną.
VII. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR ĮSIGALIOJIMAS
21. Draudimo sutartis sudaroma raštu. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, kuriame privalo būti civilinio kodekso 6.991 straipsnyje nurodyti rekvizitai, taip pat įrašas „Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas“ ir nuoroda į taisykles (pavadinimas, „Valstybės žinių“ numeris ir publikacijos numeris).
22. Draudėjas, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, jei draudikas reikalauja, privalo pateikti rašytinį prašymą. Kai draudėjas pateikia rašytinį prašymą sudaryti draudimo sutartį, sudarius draudimo sutartį prašymas tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi. Rašytinio prašymo turinį ir formą nustato draudikas.
23. Sudarydamas draudimo sutartį draudėjas privalo suteikti jam žinomą ir reikšmingą draudimo rizikai įvertinti bei draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, kurią draudikas prašo nurodyti rašytiniame prašyme arba dėl kurios papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, reikšmingus draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.
2012 m. lapkričio 6 d.
130
6459
24. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas neįvykdo taisyklių 23 punkte nustatytos pareigos. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį turi būti rašytinis ir gali būti skundžiamas teismui.
25. Jei draudėjas neįvykdo taisyklių 23 punkte nustatytos pareigos ir draudikas, tai žinodamas, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas negali remtis tuo, kad taisyklių 23 punkte nustatyta pareiga neįvykdyta.
26. Draudimo sutartis laikoma sudaryta šalims susitarus ir įstatymų nustatyta tvarka išreiškus valią bei draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar pirmą jos dalį, jei šalys susitarė, kad draudimo įmoka yra mokama dalimis, iki draudimo liudijime nurodyto termino. Draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių susitarimu nustatytos datos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime, jei visa arba pirma draudimo įmoka sumokama iki draudimo liudijime nurodyto termino.
VIII. DRAUDIMO SUTARTIES TERMINAS
27. Draudimo apsaugos terminas turi apimti laikotarpį:27.1. nuo statinio projektavimo pradžios iki civilinio kodekso 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto garantinio
termino pabaigos, kai draudimo sutartis sudaroma dėl atskiro statinio projekto. Draudimo sutartis dėl atskiro statinio projekto sudaroma nuo statinio projektavimo pradžios iki statinio projektavimo pabaigos arba statinio projekto įgyvendinimo priežiūros pabaigos, jeigu su draudėju statytojas (užsakovas) sudaro atitinkamą sutartį;
27.2. nuo draudimo sutarties įsigaliojimo dienos iki civilinio kodekso 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto garantinio termino pabaigos – draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu perduotų užsakovams statinio projektų ar jų dalių, kurių projektavimo darbų rangos sutartys buvo pasirašytos po statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimo dienos, kai draudimo sutartis sudaryta atsižvelgus į projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus. Draudimo sutartis, sudaroma atsižvelgus į projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus, sudaroma vieniems metams.
28. Jei draudimo sutartis pasibaigė anksčiau, negu nustatyta taisyklių 27 punkte, draudėjas privalo sudaryti naują draudimo sutartį ir užtikrinti, kad kiekvienam iš atliekamų projektavimo darbų būtų taikoma draudimo apsauga.
29. Draudimo sutarties termino pradžia ir pabaiga nurodoma kalendorine data draudimo liudijime.
IX. DRAUDIMO RIzIKOS PADIDĖJIMAS ARBA SUMAŽĖJIMAS
30. Jei draudimo rizika padidėja po draudimo sutarties sudarymo dienos, draudėjas privalo informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą taisyklių 31 punkte nustatyta tvarka. Galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui sudarant draudimo sutartį, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.
31. Draudėjas privalo nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, draudikui raštu pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą.
32. padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką. Sudarant draudimo sutartį draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui tvarką, kuria vadovaujantis bus skaičiuojama padidinta draudimo įmoka, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad susipažino su minėta tvarka.
33. Jei draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėja, kad draudimo rizika sumažėjo, draudėjas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba sumažinti draudimo įmoką. Galimus draudimo rizikos sumažėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui sudarant draudimo sutartį, o draudėjas raštu privalo patvirtinti, kad su jais susipažino.
X. DRAUDĖJO PAREIGA PRANEŠTI APIE GALIMĄ DRAUDŽIAMĄJĮ ĮVYKĮ
34. Draudėjas privalo raštu nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, kuris yra susijęs arba, draudėjo nuomone, gali būti susijęs su statinio projektavimu, atliktu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Jeigu draudėjas raštu nepraneša draudikui arba jo atstovui apie galimą draudžiamąjį įvykį per 7 darbo dienas, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku, arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
35. Draudėjas privalo raštu nedelsdamas pranešti draudikui apie visus įvykius ar aplinkybes, kurių pagrindu draudėjui gali būti pareikštas reikalavimas, nurodytas taisyklių 34 punkte.
XI. DRAUDĖJO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDŽIAMAJAM ĮVYKIUI
36. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui duoti. Draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar jos išvengti.
37. Draudikas privalo taisyklių XVIII skyriuje nustatyta tvarka atlyginti draudėjui būtinas išlaidas, turėtas vykdant pareigą, nustatytą taisyklių 36 punkte.
38. Be rašytinio draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti arba tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.
39. Jei draudėjui pareiškiamas ieškinys teisme, draudikas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo draudėjo pranešimo apie pareikštą ieškinį dienos turi teisę reikalauti, kad draudėjas įgaliotų draudiko paskirtus asmenis atstovauti draudėjo interesams teisme. Draudėjas privalo įgalioti draudiko paskirtus asmenis atstovauti draudėjo interesams. Jei draudėjo interesams teisme
Valstybės žinios nr. 128
131
6459
atstovauja draudiko paskirti asmenys, draudikas taisyklių XVIII skyriuje nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjui turėtas ir iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atlyginimo už atstovo pagalbą teisme išlaidas.
40. Jei draudėjas nevykdo taisyklių 39 punkte nustatytos pareigos, draudikas neprivalo draudėjui atlyginti išlaidų, numatytų taisyklių 39 punkte.
XII. ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO NUOSTATOS
41. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir (ar) trečiasis asmuo.
42. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, trečiojo asmens ar kitų įstaigų bei įmonių, pagal teisės aktus turinčių teisę nustatyti žalos sveikatai dydį, išvadas.
43. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.
44. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus atvejus, nurodytus civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę į draudimo išmoką turintiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka mokama proporcingai kiekvieno asmens patirtos žalos dydžiui.
45. Išmokėjęs draudimo išmoką, draudikas atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ir jo subrangovus įgyja tik įstatymuose nustatytais atvejais. Visais kitais atvejais draudikas neįgyja atgręžtinio reikalavimo teisės į draudėją.
XIII. DRAUDĖJO KREIPIMASIS Į DRAUDIKĄ DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMO TRETIESIEMS ASMENIMS
46. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus arba jų kopijas:46.1. draudėjo užpildytą draudiko nustatytos formos prašymą išmokėti draudimo išmoką;46.2. dokumentus, paaiškinančius statinio projektavimo, dėl kurio atsirado žala, aplinkybes ir pasekmes;46.3. trečiojo asmens reikalavimą atlyginti žalą, kartu su dokumentais, pateiktais draudėjui.47. Draudikas draudimo išmoką moka konstatavus draudžiamojo įvykio faktą ir nustačius žalos dydį, bet ne vėliau kaip
per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Jei draudimo sutartyje nustatyta, kad mokamos periodinės išmokos, šios sąlygos taikomos pirmai periodinei draudimo išmokai.
48. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka draudėjui arba trečiajam asmeniui įstatymuose ar šalių susitarimu nustatytus delspinigius.
49. Jei praėjus taisyklių 47 punkte nustatytam terminui draudimo išmoka neišmokėta ar nepradėta mokėti, draudikas raštu privalo informuoti draudėją, trečiąjį asmenį ir motyvuotai nurodyti draudimo išmokos nemokėjimo priežastis.
50. Draudėjo ar trečiojo asmens reikalavimu draudikas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos, raštu pateikti išsamią informaciją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą ir leisti draudėjo ir (ar) trečiojo asmens paskirtam atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį.
XIV. TREčIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ
51. trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, sudaręs su draudėju draudimo sutartį, išmokėtų draudimo išmoką. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų kopijas:
51.1. trečiojo asmens reikalavimą išmokėti draudimo išmoką;51.2. dokumentus, paaiškinančius statinio projektavimo, dėl kurio atsirado žala, aplinkybes ir pasekmes.52. Būtinos sąlygos, kad būtų įgyvendinta tiesioginio reikalavimo teisė, yra draudžiamojo įvykio buvimas, žalos dydžio
nustatymas ir aplinkybė, kad draudėjas nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.53. Jei trečiasis asmuo pasinaudoja tiesioginio reikalavimo teise į draudiką, draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos,
nustatytos taisyklėse, išlieka.
XV. DRAUDIMO IŠMOKOS UŽ ŽALĄ SVEIKATAI MOKĖJIMAS
54. Draudimo išmoka už žalą, padarytą trečiojo asmens sveikatai, išmokama vienu kartu.55. Jei žala sveikatai dėl draudėjo atlikto statinio projekto yra tęstinė, draudimo išmoka mokama periodiniais mokėjimais
įstatymų nustatyta tvarka.56. pasikeitus žalai, padarytai trečiojo asmens sveikatai, draudimo išmoka perskaičiuojama įstatymų nustatyta tvarka.57. Jei įstatymai suteikia teisę draudėjui atlyginti žalą sveikatai vienkartine pinigų suma, draudikas gali trečiojo asmens
pageidavimu išmokėti vienkartinę draudimo išmoką už visą padarytą ar atsiradusią žalą.
2012 m. lapkričio 6 d.
132
6459
XVI. DRAUDIMO IŠMOKOS UŽ ŽALĄ, SUSIJUSIĄ SU ASMENS GYVYBĖS ATĖMIMU, MOKĖJIMAS
58. Draudimo išmoka už žalą, susijusią su asmens gyvybės atėmimu, tretiesiems asmenims išmokama periodiniais mokėjimais įstatymų nustatyta tvarka.
59. Jei įstatymai suteikia teisę draudėjui atlyginti žalą vienkartine pinigų suma, draudikas gali asmens, pagal įstatymus ir taisykles turinčio teisę į žalos už asmens gyvybės atėmimą atlyginimą, pageidavimu išmokėti vienkartinę draudimo išmoką už visą padarytą ir atsiradusią žalą.
XVII. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS DRAUDĖJUI
60. Jei draudėjas yra atlyginęs žalą, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jei draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai sutikimo nedavė.
61. Jei draudėjas yra atlyginęs dalį žalos, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jei draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai nedavė šio sutikimo, ir jei draudikas trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką už neatlygintos žalos dalį.
XVIII. DRAUDĖJO IŠLAIDŲ ATLYGINIMAS
62. Draudėjo išlaidos, nustatytos taisyklių 37 ir 39 punktuose, atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką.63. Atlyginamos išlaidos, nustatytos taisyklių 37 ir 39 punktuose, kartu su draudimo išmoka negali viršyti draudimo
sumos, išskyrus atvejus, nustatytus civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje.64. Draudėjo išlaidos, turėtos laikantis draudiko nurodymų (taisyklių 36 punktas), atlyginamos net ir tuo atveju, jei
vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis. Draudėjo išlaidos, turėtos siekiant sumažinti žalą ar stengiantis jos išvengti (taisyklių 36 punktas), neatlyginamos, jei vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis.
65. Draudėjo išlaidos, nustatytos taisyklių 39 punkte, atlyginamos tik tuo atveju, jei draudėjo interesams teisme atstovavo draudiko paskirti asmenys. Šios išlaidos atlyginamos net ir tuo atveju, jei vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis.
XIX. DVIGUBAS DRAUDIMAS
66. Įvykus draudžiamajam įvykiui ir nustačius, kad dėl tos pačios rizikos draudėjas yra sudaręs draudimo sutartis daugiau nei su viena draudimo įmone, draudimo išmoką kiekviena draudimo įmonė moka proporcingai draudimo sutartyje nurodytai draudimo sumai, tačiau draudiko ir kitų draudimo įmonių išmokamos draudimo išmokos negali viršyti žalos dydžio.
XX. DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS
67. Draudikas įstatymų nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitam ar kitiems draudikams.
68. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui, draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį per mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.
XXI. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS
69. Draudimo sutartis nutraukiama ir keičiama teisės aktų nustatyta tvarka.70. Nutraukus draudimo sutartį, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka, iš kurios draudikas turi teisę išskaičiuoti
sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (ne daugiau kaip 15 procentų visos draudimo įmokos) bei draudimo įmokos dalį už iki draudimo sutarties nutraukimo dienos suteiktą draudimo apsaugą.
71. Visi taisyklėse numatyti šalių susitarimai, draudimo sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti rašytiniai ir pasirašyti abiejų draudimo sutarties šalių.
XXII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
72. Visi draudimo sutarties šalies pranešimai kitai draudimo sutarties šaliai turi būti teikiami raštu. Draudimo sutarties šalis privalo nedelsdama informuoti kitą šalį apie buveinės ar nuolatinės gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą.
73. Draudimo sutarties sąlygas, neaptartas taisyklėse, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.74. Visi draudėjo, draudiko ir trečiųjų asmenų ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties ar susiję su ja, sprendžiami Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.75. taisyklės su vėlesniais pakeitimais ir papildymais turi būti paskelbtos draudiko interneto tinklalapyje.
____________________
Valstybės žinios nr. 128
133
6460
LIEtuVoS BANKo VALDyBoSN u t A R I m A S
DĖL STATINIO STATYBOS TECHNINIO PRIŽIŪRĖTOJO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2012 m. spalio 23 d. Nr. 03-226Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 197 straipsniu (Žin., 2003, Nr. 94-4246; 2011, Nr. 145-6816) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 37 straipsnio 8 dalimi (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2012, Nr. 76-3921), Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
patvirtinti Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (pridedama).
VALDyBoS pIRmININKAS VItAS VASILIAuSKAS____________________
pAtVIRtINtALietuvos banko valdybos2012 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 03-226
STATINIO STATYBOS TECHNINIO PRIŽIŪRĖTOJO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse (toliau – taisyklės) reglamentuojamos statinio statybos techninio prižiūrėtojo (toliau – techninis prižiūrėtojas) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) sąlygos, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – ikisutartinės ir sutartinės teisės ir pareigos.
2. pagrindinio techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas apima ir jo subrangovų civilinę atsakomybę. Įstatymų nustatytais atvejais, kai nėra pagrindinio techninio prižiūrėtojo, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu privalo draustis visi techniniai prižiūrėtojai. Draudėjas yra atsakingas už savo subrangovų pareigų vykdymą.
3. Sudarius draudimo sutartį, taisyklėse nurodytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi. Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyvių teisės aktų reikalavimų.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
4. Draudikas – draudimo sutartį su draudiku sudariusi draudimo įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę vykdyti techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklą.
5. Draudėjas – techninis prižiūrėtojas, kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku.6. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kuria draudžiami draudėjo turtiniai interesai.7. Draudimo įmoka – draudimo sutartyje nustatyti draudėjui privalomi mokėjimai už draudimo apsaugą.8. Kontrolė – tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai įsigytas arba valdomas įmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) paketas,
suteikiantis jo savininkams arba valdytojams teisę į daugiau kaip 20 procentų balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime, taip pat teisė skirti (išrinkti) ar atšaukti administracijos vadovą, daugiau negu pusę valdybos arba stebėtojų tarybos narių (juos atitinkančių valdymo organų), faktiškai kontroliuoti susijusio asmens priimamus sprendimus (dėl didesnės negu kitų asmenų akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) dalies valdymo, sudarytų sutarčių ar kitų aplinkybių).
9. Trečiasis asmuo – asmuo, kuris taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. taisyklėse vartojama sąvoka „trečiasis asmuo“ apima ir statytoją (užsakovą). trečiuoju asmeniu laikomas:
9.1. asmuo, kurio turtui padaryta žala dėl atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros. Žala turtui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka;
9.2. asmuo, kurio sveikatai padaryta žala dėl atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros ir (ar) kuris pagal įstatymus turi teisę į žalos už asmens gyvybės atėmimą atlyginimą, kai asmens gyvybė buvo atimta dėl atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros.
10. taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.
III. DRAUDIMO OBJEKTAS
11. Draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai, dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros.
6460
2012 m. lapkričio 6 d.
134
6460
12. Draudimo objektas nėra susijęs su draudėjo civilinė atsakomybe už atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros metu padarytą žalą jo paties ar jo darbuotojų turtui ir (ar) sveikatai, gyvybei bei už žalą jų ar jų šeimos narių turtui. Draudimo objektas taip pat nėra susijęs su draudėjo civiline atsakomybe už bet kokią kitą jo veiklą, nesusijusią su statinio statybos technine priežiūra.
IV. DRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS
13. Draudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą draudėjui arba draudikui už trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl draudėjo atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros pateikimas. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, įvykęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad dėl šio įvykio gali būti pareikšti kelių trečiųjų asmenų reikalavimai. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti nuostolius. Reikalavimo pateikimas pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu, jeigu atitinka visas šias sąlygas:
13.1. pateiktas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys;13.2. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį už nurodytą taisyklių
11 punkte;13.3. reikalavimas, pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą,
ne trumpesnį už nurodytą taisyklių 11 punkte, dėl atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros;13.4. pateiktas dėl statybos techninės priežiūros, atliekamos ir (ar) atliktos draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu;13.5. pateiktas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros.14. Jei trečiajam asmeniui žala, kuri atsirado dėl atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros, padidėjo
po to, kai trečiasis asmuo pareiškė draudėjui taisyklių 13 punkte nustatytus kriterijus atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą, net jei jis pareikštas pasibaigus terminui, kuris nustatytas taisyklių 13 punkte, pateikimas yra draudžiamasis įvykis.
V. NEDRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS
15. Nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti šią žalą (nuostolius) pateikimas:15.1. neturtinę, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;15.2. dėl draudėjo ar kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo pagal sutartį ar įstatymą;15.3. dėl draudėjo ar trečiųjų asmenų veiksmų, siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;15.4. dėl veiksmų, nesusijusių su statinio statybos technine priežiūra;15.5. atsiradusią iš veiklos, kai draudėjas veikia kaip statinio projektuotojas, rangovas, gamintojas ar tiekėjas, nesvarbu,
ar ta veikla verčiamasi tolygiai su jo statinio statybos technine priežiūra, kaip nustatyta taisyklėse, ar ne;15.6. finansinę, nesusijusią su žalos padarymu turtui, asmens sveikatai, gyvybei, ir (ar) neatsirandančią kaip žalos turtui,
asmens sveikatai, gyvybei pasekmė;15.7 dėl statinio statybos techninės priežiūros sutarties įvykdymo termino praleidimo ir išlaidų sąmatos viršijimo;15.8. dėl sutarties neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, jeigu sutartyje nustatyta draudėjo civilinė atsakomybė viršija
Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą. Sutartyje nustatytai civilinei atsakomybei, viršijančiai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą civilinę atsakomybę, draudimo apsauga negalioja;
15.9. padarytą draudėjo tyčine veika, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
15.10. kurią draudėjas privalo atlyginti dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga pagal darbuotojų saugą reguliuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus;
15.11. dėl oro, vandens, žemės užteršimo, išskyrus, kai tai atsitinka dėl staigaus ir netikėto įvykio. Įvykis nėra staigus ir netikėtas, kai įvykio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai. Kai teršiama dėl staigaus ir netikėto įvykio, atlyginamos visos užteršimo valymo išlaidos, tretiesiems asmenims padaryti nuostoliai;
15.12. tiesiogiai ar netiesiogiai padarytą dėl jonizuojančios spinduliuotės ar radioaktyviojo užteršimo arba dėl bet kokio sprogstamo branduolinio mišinio ar komponento radioaktyviųjų, toksinių, sprogstamųjų ir kitų pavojingų savybių poveikio, įskaitant ir žalą (nuostolius), tiesiogiai ar netiesiogiai sukeltus, susijusius su arba atsiradusius dėl branduolinės reakcijos, branduolinės radiacijos, spinduliuotės ir (arba) radioaktyviosios taršos, nesvarbu, kad kiti veiksniai turėjo įtakos žalai ar reikalavimui atsirasti;
15.13. susijusią su asbestu arba pusfabrikačiais, gaminiais ar kitomis medžiagomis, turinčiomis savo sudėtyje asbesto, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
15.14. tiesiogiai ar netiesiogiai nulemtą arba susijusią su šiais įvykiais, neatsižvelgiant į tai, kad žalai (nuostoliams) atsirasti ar jos (jų) dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės:
15.14.1. karas, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai, karinio pobūdžio veiksmai (nesvarbu, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinis karas, maištas, revoliucija, sukilimas, vidaus neramumai, pasiekę sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;
15.14.2. kiekvieno teroristinio akto (sukėlusio pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingąsias medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir pan., siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat ir paveikti ar įbauginti Vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį);
Valstybės žinios nr. 128
135
6460
15.15. padarytą draudėjui ir (ar) jo subrangovams bei jų darbuotojų turtui ir (ar) sveikatai, gyvybei, taip pat turtui, kurį draudėjas ir (ar) jo subrangovai valdo nuomos, panaudos, pasaugos ar kitos sutarties pagrindu;
15.16. kai reikalavimus dėl žalos turtui reiškia su draudėju susiję asmenys, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Su draudėju susiję asmenys – juridiniai arba fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ar yra kontroliuojami draudėjo arba kartu su draudėju yra kontroliuojami trečiosios šalies, kaip nustatyta taisyklių 8 punkte, taip pat draudėjo giminaičiai, šeimos nariai ar asmenys, turintys su juo bendrą ūkį;
15.17. dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, taip pat nesąžiningos konkurencijos ir (ar) veiksnių, ribojančių konkurenciją;
15.18. dėl informacijos, saugomos magnetinėse laikmenose ar kompiuterinėje atmintyje, ir dėl materialinių vertybių, draudėjui patikėtų saugoti ar kontroliuoti, pametimo, sunaikinimo ar praradimo, taip pat dėl draudėjui saugoti patikėtų rašytinių ir spausdintinių dokumentų praradimo, jei draudimo sutartyje nenustatoma kitaip.
VI. DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA
16. Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip 150 000 litų vienam draudžiamajam įvykiui.
17. Jei draudikas išmoka dalį draudimo išmokos, draudiko prievolė dėl likusios draudimo sumos lieka galioti iki draudimo sutarties ir draudimo apsaugos termino pabaigos, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nustatyta, kad lieka galioti draudiko prievolė dėl visos draudimo sumos, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.
18. Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į draudimo rizikos laipsnį. Draudimo įmokos dydis nurodomas draudimo liudijime.
19. Draudimo įmoką draudėjas moka grynaisiais pinigais. Šalių susitarimu draudimo įmoka gali būti vienkartinė arba mokama dalimis. Jei draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos dalies (išskyrus pirmąją draudimo įmokos dalį), nuo nesumokėtos sumos skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis nustatomas šalių susitarimu, arba šalims nesusitarus – įstatymų nustatyta tvarka. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui ir statytojui (užsakovui) raštu, nurodydamas, kad, per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudiko prievolės, įvykus draudžiamajam įvykiui, mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik tada, kai draudėjas sumokės draudimo įmoką.
20. Atsižvelgdami į draudimo rizikos pobūdį, draudikas ir draudėjas savo susitarimu gali nustatyti besąlyginę išskaitą, kuri negali būti didesnė kaip 10 000 litų ir privalo būti nurodyta draudimo liudijime. Besąlyginė išskaita – suma, kuria draudikas, įvykus draudžiamajam įvykiui, sumažina draudimo išmoką, jei draudimo išmoka mokama draudėjui. Jeigu draudimo išmoka mokama trečiajam asmeniui, draudikas nesumažina draudimo išmokos besąlygine išskaita, tačiau draudėjas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po to, kai draudikas sumoka draudimo išmoką trečiajam asmeniui, privalo sumokėti draudikui besąlyginę išskaitą. Draudikas privalo nedelsdamas informuoti draudėją apie draudimo išmokos mokėjimo trečiajam asmeniui dieną.
VII. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR ĮSIGALIOJIMAS
21. Draudimo sutartis sudaroma raštu. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, kuriame privalo būti civilinio kodekso 6.991 straipsnio 1–12 punktuose nurodyti rekvizitai, taip pat įrašas „Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas“ ir nuoroda į taisykles (pavadinimas, „Valstybės žinių“ numeris ir publikacijos numeris).
22. Draudėjas, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, jei draudikas reikalauja, privalo pateikti rašytinį prašymą. Kai draudėjas pateikia rašytinį prašymą sudaryti draudimo sutartį, sudarius draudimo sutartį prašymas tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi. Rašytinio prašymo turinį nustato draudikas.
23. Sudarydamas draudimo sutartį draudėjas privalo suteikti jam žinomą ir reikšmingą draudimo rizikai įvertinti bei draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, kurią draudikas prašo nurodyti rašytiniame prašyme arba dėl kurios papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, reikšmingus draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.
24. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas neįvykdo taisyklių 23 punkte nustatytos pareigos. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį turi būti rašytinis ir gali būti skundžiamas teismui.
25. Jei draudėjas neįvykdo taisyklių 23 punkte nustatytos pareigos ir draudikas, tai žinodamas, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas negali remtis tuo, kad taisyklių 23 punkte nustatyta pareiga neįvykdyta.
26. Draudimo sutartis laikoma sudaryta šalims susitarus ir įstatymų nustatyta tvarka išreiškus valią bei draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar pirmą jos dalį, jei šalys susitarė, kad draudimo įmoka yra mokama dalimis, iki draudimo liudijime nurodyto termino. Draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių susitarimu nustatytos datos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime, jei visa arba pirma draudimo įmoka sumokama iki draudimo liudijime nurodyto termino.
VIII. DRAUDIMO SUTARTIES TERMINAS
27. Draudimo sutartis sudaroma terminui, kuris apima laikotarpį nuo vieno statinio statybos techninės priežiūros pradžios iki pabaigos (statytojo objekto statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos). Draudimo apsaugos terminas negali būti trumpesnis, nei nustatyta taisyklių 11 punkte.
2012 m. lapkričio 6 d.
136
6460
28. Jei draudimo sutartis pasibaigė anksčiau, negu nustatyta taisyklių 27 punkte, draudėjas privalo sudaryti naują draudimo sutartį.
29. Draudimo sutarties termino pradžia ir pabaiga nurodoma kalendorine data draudimo liudijime.
IX. DRAUDIMO RIzIKOS PADIDĖJIMAS ARBA SUMAŽĖJIMAS
30. Jei draudimo rizika padidėja po draudimo sutarties sudarymo dienos, draudėjas privalo informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą taisyklių 31 punkte nustatyta tvarka. Galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui sudarant draudimo sutartį, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.
31. Draudėjas privalo nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, draudikui raštu pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą.
32. padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką. Sudarydamas draudimo sutartį, draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui tvarką, kuria vadovaujantis bus skaičiuojama padidinta draudimo įmoka, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad susipažino su minėta tvarka.
33. Jei draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėja, kad draudimo rizika sumažėjo, draudėjas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba sumažinti draudimo įmoką. Galimus draudimo rizikos sumažėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui sudarant draudimo sutartį, o draudėjas raštu privalo patvirtinti, kad su jais susipažino.
X. DRAUDĖJO PAREIGA PRANEŠTI APIE GALIMĄ DRAUDŽIAMĄJĮ ĮVYKĮ
34. Draudėjas privalo raštu nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, kuris yra susijęs arba, draudėjo nuomone, gali būti susijęs su statinio statybos technine priežiūra, vykdyta draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Jeigu draudėjas raštu nepraneša draudikui ar jo atstovui apie galimą draudžiamąjį įvykį per 7 darbo dienas, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku, arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
35. Draudėjas privalo raštu nedelsdamas pranešti draudikui apie visus įvykius ar aplinkybes, kurių pagrindu draudėjui gali būti pareikštas reikalavimas, nurodytas taisyklių 34 punkte.
XI. DRAUDĖJO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDŽIAMAJAM ĮVYKIUI
36. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui duoti. Draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar jos išvengti.
37. Draudikas privalo taisyklių XVIII skyriuje nustatyta tvarka atlyginti draudėjui būtinas išlaidas, turėtas vykdant pareigą, nustatytą taisyklių 36 punkte.
38. Be rašytinio draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies arba visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.
39. Jei draudėjui pareiškiamas ieškinys teisme, draudikas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo draudėjo pranešimo apie pareikštą ieškinį dienos turi teisę pareikalauti, kad draudėjas įgaliotų draudiko paskirtus asmenis atstovauti draudėjo interesams teisme. Draudėjas privalo įgalioti draudiko paskirtus asmenis atstovauti draudėjo interesams. Jei draudėjo interesams teisme atstovauja draudiko paskirti asmenys, draudikas taisyklių XVIII skyriuje nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjui turėtas ir iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atlyginimo už atstovo pagalbą teisme išlaidas.
40. Jei draudėjas nevykdo taisyklių 39 punkte nustatytos pareigos, draudikas neprivalo draudėjui atlyginti išlaidų, numatytų taisyklių 39 punkte.
XII. ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO NUOSTATOS
41. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir (ar) trečiasis asmuo.
42. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, trečiojo asmens ar kitų įstaigų bei įmonių, pagal teisės aktus turinčių teisę nustatyti žalos sveikatai dydį, išvadas.
43. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.
44. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus atvejus, nurodytus civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę į draudimo išmoką turintiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka mokama proporcingai kiekvieno asmens patirtos žalos dydžiui.
Valstybės žinios nr. 128
137
6460
45. Išmokėjęs draudimo išmoką, draudikas atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ir jo subrangovus įgyja tik įstatymuose nustatytais atvejais. Visais kitais atvejais draudikas neįgyja atgręžtinio reikalavimo teisės į draudėją.
XIII. DRAUDĖJO KREIPIMASIS Į DRAUDIKĄ DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMO TRETIESIEMS ASMENIMS
46. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus arba jų kopijas:46.1. draudėjo užpildytą draudiko nustatytos formos prašymą išmokėti draudimo išmoką;46.2. dokumentus, paaiškinančius statinio statybos techninės priežiūros, dėl kurios atsirado žala, aplinkybes ir pasekmes;46.3. trečiojo asmens reikalavimą atlyginti žalą, kartu su dokumentais, pateiktais draudėjui.47. Draudikas draudimo išmoką moka konstatavus draudžiamojo įvykio faktą ir nustačius žalos dydį, bet ne vėliau kaip
per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Jei draudimo sutartyje nustatyta, kad mokamos periodinės išmokos, šios sąlygos taikomos pirmai periodinei draudimo išmokai.
48. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka draudėjui arba trečiajam asmeniui įstatymuose ar šalių susitarimu nustatytus delspinigius.
49. Jei praėjus taisyklių 47 punkte nustatytam terminui draudimo išmoka neišmokėta ar nepradėta mokėti, draudikas raštu privalo informuoti draudėją, trečiąjį asmenį ir motyvuotai nurodyti draudimo išmokos nemokėjimo priežastis.
50. Draudėjo ar trečiojo asmens reikalavimu draudikas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos, raštu pateikti išsamią informaciją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą ir leisti draudėjo ir (ar) trečiojo asmens paskirtam atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį.
XIV. TREčIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ
51. trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, sudaręs su draudėju draudimo sutartį, išmokėtų draudimo išmoką. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų kopijas:
51.1. trečiojo asmens reikalavimą išmokėti draudimo išmoką;51.2. dokumentus, paaiškinančius techninės priežiūros, dėl kurios atsirado žala, aplinkybes ir pasekmes.52. Būtinos sąlygos, kad būtų įgyvendinta tiesioginio reikalavimo teisė, yra draudžiamojo įvykio buvimas, žalos dydžio
nustatymas ir aplinkybė, kad draudėjas trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.53. Jei trečiasis asmuo pasinaudoja tiesioginio reikalavimo teise į draudiką, draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos,
nustatytos taisyklėse, išlieka.
XV. DRAUDIMO IŠMOKOS UŽ ŽALĄ SVEIKATAI MOKĖJIMAS
54. Draudimo išmoka už žalą, padarytą trečiojo asmens sveikatai, išmokama vienu kartu.55. Jei žala sveikatai dėl draudėjo vykdytos statinio statybos priežiūros yra tęstinė, draudimo išmoka mokama periodiniais
mokėjimais įstatymų nustatyta tvarka.56. pasikeitus žalai, padarytai trečiojo asmens sveikatai, draudimo išmoka perskaičiuojama įstatymų nustatyta tvarka.57. Jei įstatymai suteikia teisę draudėjui atlyginti žalą sveikatai vienkartine pinigų suma, draudikas gali, trečiojo asmens
pageidavimu, išmokėti vienkartinę draudimo išmoką už visą padarytą ar atsiradusią žalą.
XVI. DRAUDIMO IŠMOKOS UŽ ŽALĄ, SUSIJUSIĄ SU ASMENS GYVYBĖS ATĖMIMU, MOKĖJIMAS
58. Draudimo išmoka už žalą, susijusią su asmens gyvybės atėmimu, tretiesiems asmenims išmokama periodiniais mokėjimais įstatymų nustatyta tvarka.
59. Jei įstatymai suteikia teisę draudėjui atlyginti žalą vienkartine pinigų suma, draudikas gali asmens, pagal įstatymus ir taisykles turinčio teisę į žalos už asmens gyvybės atėmimą atlyginimą, pageidavimu išmokėti vienkartinę draudimo išmoką už visą padarytą ir atsiradusią žalą.
XVII. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS DRAUDĖJUI
60. Jei draudėjas yra atlyginęs žalą, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jei draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai sutikimo nedavė.
61. Jei draudėjas yra atlyginęs dalį žalos, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jei draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai nedavė šio sutikimo, ir jei draudikas trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką už neatlygintos žalos dalį.
XVIII. DRAUDĖJO IŠLAIDŲ ATLYGINIMAS
62. Draudėjo išlaidos, nustatytos taisyklių 37 ir 39 punktuose, atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką.63. Atlyginamos išlaidos, nustatytos taisyklių 37 ir 39 punktuose, kartu su draudimo išmoka negali viršyti draudimo
sumos, išskyrus atvejus, nustatytus civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje.
2012 m. lapkričio 6 d.
138
6460–6461
64. Draudėjo išlaidos, turėtos laikantis draudiko nurodymų (taisyklių 36 punktas) atlyginamos net ir tuo atveju, jei vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis. Draudėjo išlaidos, turėtos siekiant sumažinti žalą ar stengiantis jos išvengti (taisyklių 36 punktas), neatlyginamos, jei vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis.
65. Draudėjo išlaidos, nustatytos taisyklių 39 punkte, atlyginamos tik tuo atveju, jei draudėjo interesus teisme atstovavo draudiko paskirti asmenys. Šios išlaidos atlyginamos net ir tuo atveju, jei vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis.
XIX. DVIGUBAS DRAUDIMAS
66. Įvykus draudžiamajam įvykiui ir nustačius, kad dėl tos pačios rizikos draudėjas yra sudaręs draudimo sutartis daugiau nei su viena draudimo įmone, draudimo išmoką kiekviena draudimo įmonė moka proporcingai draudimo sutartyje nurodytai draudimo sumai, tačiau draudiko ir kitų draudimo įmonių išmokamos draudimo išmokos negali viršyti žalos dydžio.
XX. DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS
67. Draudikas įstatymų nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitam ar kitiems draudikams.
68. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui, draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį per mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.
XXI. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS
69. Draudimo sutartis nutraukiama ir keičiama teisės aktų nustatyta tvarka.70. Nutraukus draudimo sutartį, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka, iš kurios draudikas turi teisę išskaičiuoti
sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (ne daugiau kaip 15 procentų visos draudimo įmokos), draudimo įmokos dalį už iki draudimo sutarties nutraukimo dienos suteiktą draudimo apsaugą.
71. Visi taisyklėse numatyti šalių susitarimai turi būti rašytiniai ir pasirašyti abiejų draudimo sutarties šalių.
XXII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
72. Visi draudimo sutarties šalies pranešimai kitai draudimo sutarties šaliai turi būti teikiami raštu. Draudimo sutarties šalis privalo nedelsdama informuoti kitą šalį apie buveinės ar nuolatinės gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą.
73. Draudimo sutarties sąlygas, neaptartas taisyklėse, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.74. Visi draudėjo, draudiko ir trečiųjų asmenų ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties ar susiję su ja, sprendžiami Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.75. taisyklės su vėlesniais pakeitimais ir papildymais turi būti paskelbtos draudiko interneto tinklalapyje.
____________________
LIEtuVoS BANKo VALDyBoSN u t A R I m A S
DĖL RANGOVO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2012 m. spalio 23 d. Nr. 03-227Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 197 straipsniu (Žin., 2003, Nr. 94-4246; 2011, Nr. 145-6816) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 37 straipsnio 8 dalimi (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2012, Nr. 76-3921), Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
1. patvirtinti Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (pridedama).2. pripažinti netekusiais galios:2.1. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdybos 2002 m. balandžio 30 d.
nutarimą Nr. 79 „Dėl Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 46-1779);2.2. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdybos 2003 m. birželio
16 d. nutarimą Nr. N-234 „Dėl Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2002 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 79 „Dėl Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 58-2634).
VALDyBoS pIRmININKAS VItAS VASILIAuSKAS____________________
6461
Valstybės žinios nr. 128
139
6461
pAtVIRtINtALietuvos banko valdybos2012 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 03-227
RANGOVO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLĖSI. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse (toliau – taisyklės) reglamentuojamos statinio rangovo (toliau – rangovas) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) sąlygos, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – ikisutartinės ir sutartinės teisės ir pareigos.
2. Generalinio rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas apima ir jo subrangovų civilinę atsakomybę. Įstatymų nustatytais atvejais, kai nėra generalinio rangovo, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu privalo draustis visi rangovai. Draudėjas yra atsakingas už savo subrangovų pareigų vykdymą.
3. Sudarius draudimo sutartį, taisyklėse nurodytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi. Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyvių teisės aktų reikalavimų.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS4. Draudikas – draudimo sutartį su draudiku sudariusi draudimo įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę vykdyti
rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklą.5. Draudėjas – rangovas, kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku.6. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kuria draudžiami draudėjo turtiniai interesai.7. Draudimo įmoka – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka
draudikui už draudimo apsaugą.8. Kontrolė – tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai įsigytas arba valdomas įmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) paketas,
suteikiantis jo savininkams arba valdytojams teisę į daugiau kaip 20 procentų balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime, taip pat teisė skirti (išrinkti) ar atšaukti administracijos vadovą, daugiau negu pusę valdybos arba stebėtojų tarybos narių (juos atitinkančių valdymo organų), faktiškai kontroliuoti susijusio asmens priimamus sprendimus (dėl didesnės negu kitų asmenų akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) dalies valdymo, sudarytų sutarčių ar kitų aplinkybių).
9. Trečiasis asmuo – asmuo, kuris taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. taisyklėse vartojama sąvoka „trečiasis asmuo“ apima ir statytoją (užsakovą). trečiuoju asmeniu laikomas:
9.1. asmuo, kurio turtui padaryta žala dėl atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų. Žala turtui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka;
9.2. asmuo, kurio sveikatai padaryta žala dėl atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų ir (ar) kuris pagal įstatymus turi teisę į žalos už asmens gyvybės atėmimą atlyginimą, kai asmens gyvybė buvo atimta dėl atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų.
10. taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.
III. DRAUDIMO OBJEKTAS11. Draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe už žalą, padarytą tretiesiems
asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai, dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų.
12. Draudimo objektas nėra susijęs su draudėjo civiline atsakomybe už atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų metu padarytą žalą jo paties ar jo darbuotojų turtui ir (ar) sveikatai, gyvybei bei už žalą jų arba jų šeimos narių turtui, taip pat draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą draudėjo (taip pat jo pavedimu ir sąskaita – trečiųjų asmenų) pagamintai ar patiektai produkcijai ir (ar) atliktų statybos darbų rezultatui. Draudimo objektas taip pat nėra susijęs su draudėjo civiline atsakomybe už dėl bet kokią kitą jo veiklą, nesusijusią su statinio statybos darbais.
IV. DRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS13. Draudžiamasis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu ir per tokį terminą, kuris nustatytas taisyklių 11 punkte,
reikalavimo pateikimas draudėjui arba draudikui už trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl draudėjo atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų pateikimas. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, įvykęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad dėl šio įvykio gali būti pareikšti kelių trečiųjų asmenų reikalavimai. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti nuostolius. Reikalavimo pateikimas pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu, jeigu atitinka visas šias sąlygas:
13.1. pateiktas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys;13.2. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį, nei nurodyta taisyklių
11 punkte;13.3. pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį,
nei nurodyta taisyklių 11 punkte, dėl atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų;13.4. pateiktas dėl statinio statybos darbų, atliekamų ir (ar) atliktų draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu;13.5. pateiktas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų.14. Jei trečiajam asmeniui žala, kuri atsirado dėl atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų, padidėjo po to, kai
trečiasis asmuo pareiškė draudėjui taisyklių 13 punkte nustatytus kriterijus atitinkantį reikalavimą, vėlesnis pateikimas
2012 m. lapkričio 6 d.
140
6461
reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą, net jei jis pareikštas pasibaigus terminui, kuris nustatytas taisyklių 13 punkte, yra draudžiamasis įvykis.
V. NEDRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS
15. Nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti šią žalą (nuostolius) pateikimas:15.1. neturtinę, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;15.2. dėl draudėjo ar kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo pagal sutartį ar įstatymą;15.3. dėl draudėjo ar trečiųjų asmenų veiksmų, siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;15.4. dėl veiksmų, nesusijusių su rangovo veikla;15.5. atsiradusią iš veiklos, kai draudėjas veikia kaip statinio projektuotojas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas,
gamintojas ar tiekėjas, nesvarbu, ar ta veikla verčiamasi tolygiai su jo statybos darbų veikla, kaip numatyta taisyklėse, ar ne;15.6. finansinę, nesusijusią su žalos padarymu turtui, asmens sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsirandančią kaip žalos turtui,
asmens sveikatai, gyvybei pasekmė;15.7 dėl rangos sutarties įvykdymo termino praleidimo ir išlaidų sąmatos viršijimo;15.8. finansinę, atsirandančią dėl įrenginio, kitos įrangos pajėgumo, našumo, veiksmingumo arba gaminamų produktų
(teikiamų paslaugų) kokybės, kiekio, taip pat dėl negalėjimo naudotis įranga ar įrenginiais ir netekus pelno;15.9. dėl statybos darbų trūkumų taisymo;15.10. dėl sutarties neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, jeigu sutartyje nustatyta draudėjo civilinė atsakomybė viršija
Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą. Sutartyje nustatytai civilinei atsakomybei, viršijančiai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą civilinę atsakomybę, draudimo apsauga negalioja;
15.11. padarytą draudėjo tyčine veika, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
15.12. kurią draudėjas privalo atlyginti dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga pagal darbuotojų saugą reguliuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus;
15.13. dėl oro, vandens, žemės užteršimo, išskyrus, kai tai atsitinka dėl staigaus ir netikėto įvykio. Įvykis nėra staigus ir netikėtas, kai įvykio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai. Kai teršiama dėl staigaus ir netikėto įvykio, atlyginamos visos užteršimo valymo išlaidos ir tretiesiems asmenims padaryti nuostoliai;
15.14. tiesiogiai ar netiesiogiai padarytą dėl jonizuojančios spinduliuotės ar radioaktyviojo užteršimo arba dėl bet kokio sprogstamo branduolinio mišinio ar komponento radioaktyviųjų, toksinių, sprogstamųjų ir kitų pavojingų savybių poveikio, įskaitant ir žalą (nuostolius), tiesiogiai ar netiesiogiai sukeltus, susijusius su arba atsiradusius dėl branduolinės reakcijos, branduolinės radiacijos, spinduliuotės ir (arba) radioaktyviosios taršos, nesvarbu, kad kiti veiksniai turėjo įtakos žalos atsiradimui ar reikalavimui;
15.15. susijusią su asbestu arba pusfabrikačiais, gaminiais ar kitomis medžiagomis, turinčiomis savo sudėtyje asbesto, jeigu draudimo sutartyje nesusitarta kitaip;
15.16. kuri atsirado eksploatuojant motorines transporto priemones, išskyrus savaeigių sausumos darbo mašinų ir mechanizmų eksploatavimą bei motorinių transporto priemonių bazėje sumontuotų statybinės ir specialiosios paskirties mechanizmų naudojimą stacionarioje darbinėje padėtyje;
15.17. tiesiogiai ar netiesiogiai nulemtą arba susijusią su šiais įvykiais, neatsižvelgiant į tai, kad žalai (nuostoliams) atsirasti ar jos (jų) dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės:
15.17.1. karas, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai, kariniai veiksmai (nesvarbu, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinis karas, maištas, revoliucija, sukilimas, vidaus neramumai, pasiekę sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;
15.17.2. bet koks teroristinis aktas (sukėlęs pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingąsias medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir pan., siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat ir paveikti ar įbauginti Vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį);
15.18. padarytą draudėjui ir (ar) jo subrangovams bei jų darbuotojų turtui ir (ar) sveikatai, gyvybei, taip pat turtui, kurį draudėjas ir (ar) jo subrangovai valdo nuomos, panaudos, pasaugos ar kitos sutarties pagrindu;
15.19. kai reikalavimus dėl žalos turtui reiškia su draudėju susiję asmenys, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Su draudėju susiję asmenys – juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ar yra kontroliuojami draudėjo arba kartu su draudėju yra kontroliuojami trečiosios šalies, kaip nustatyta taisyklių 8 punkte, taip pat draudėjo giminaičiai, šeimos nariai ar asmenys, turintys su juo bendrą ūkį;
15.20. padarytą sausumos transporto priemonėms ir (ar) konteineriams jų pakrovimo ir (ar) iškrovimo metu, kai žala atsirado dėl jų pakrovimo ir (ar) iškrovimo;
15.21. padarytą vandens ir oro transporto priemonėms, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;15.22. draudėjui vykdant sprogdinimo darbus, kai žala padaroma turtui, aplinkui esančiam mažesniu nei 150 m spinduliu,
jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;15.23. dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, taip pat nesąžiningos konkurencijos ir (ar) veiksnių, ribojančių
konkurenciją;15.24. padarytą vykdant savavališkos statybos darbus, arba žalą (nuostolius), atsiradusią vėliau kaip savavališkos statybos
darbų pasekmė.
Valstybės žinios nr. 128
141
6461
VI. DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA16. Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. minimali draudimo
suma negali būti mažesnė nei 150 000 litų vienam draudžiamajam įvykiui.17. Jei draudikas išmoka dalį draudimo išmokos, draudiko prievolė dėl likusios draudimo sumos lieka galioti iki draudimo
sutarties ir draudimo apsaugos termino pabaigos, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nustatyta, kad lieka galioti draudiko prievolė dėl visos draudimo sumos, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.
18. Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į draudimo rizikos laipsnį. Draudimo įmokos dydis nurodomas draudimo liudijime.
19. Draudimo įmoką draudėjas moka grynaisiais pinigais. Šalių susitarimu draudimo įmoka gali būti vienkartinė arba mokama dalimis. Jei draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos dalies (išskyrus pirmąją draudimo įmokos dalį), nuo nesumokėtos sumos skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis nustatomas šalių susitarimu, arba šalims nesusitarus – įstatymų nustatyta tvarka. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui ir statytojui (užsakovui) raštu, nurodydamas, kad, per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudiko prievolės įvykus draudžiamajam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik tada, kai draudėjas sumokės draudimo įmoką.
20. Atsižvelgdami į draudimo rizikos pobūdį, draudikas ir draudėjas savo susitarimu gali nustatyti besąlyginę išskaitą, kuri negali būti didesnė kaip 10 000 litų ir privalo būti nurodyta draudimo liudijime. Besąlyginė išskaita – suma, kuria draudikas įvykus draudžiamajam įvykiui sumažina draudimo išmoką, jei draudimo išmoka mokama draudėjui. Jeigu draudimo išmoka mokama trečiajam asmeniui, draudikas nesumažina draudimo išmokos besąlygine išskaita, tačiau draudėjas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po to, kai draudikas išmoka draudimo išmoką trečiajam asmeniui, privalo sumokėti draudikui besąlyginę išskaitą. Draudikas privalo nedelsdamas informuoti draudėją apie draudimo išmokos mokėjimo trečiajam asmeniui dieną.
VII. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR ĮSIGALIOJIMAS21. Draudimo sutartis sudaroma raštu. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas rangovo civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, kuriame privalo būti civilinio kodekso 6.991 straipsnio 1–12 punktuose nurodyti rekvizitai, taip pat įrašas „Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas“ ir nuoroda į taisykles (pavadinimas, „Valstybės žinių“ numeris ir publikacijos numeris).
22. Draudėjas, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, jei draudikas reikalauja, privalo pateikti rašytinį prašymą. Kai draudėjas pateikia rašytinį prašymą sudaryti draudimo sutartį, sudarius draudimo sutartį prašymas tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi. Rašytinio prašymo turinį nustato draudikas.
23. Sudarydamas draudimo sutartį draudėjas privalo suteikti jam žinomą ir reikšmingą draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, kurią draudikas prašo nurodyti rašytiniame prašyme arba dėl kurios papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, reikšmingus draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.
24. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas neįvykdo taisyklių 23 punkte nustatytos pareigos. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį turi būti rašytinis ir gali būti skundžiamas teismui.
25. Jei draudėjas neįvykdo taisyklių 23 punkte nustatytos pareigos ir draudikas, tai žinodamas, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas, negali remtis tuo, kad taisyklių 23 punkte nustatyta pareiga neįvykdyta.
26. Draudimo sutartis laikoma sudaryta šalims susitarus ir įstatymų nustatyta tvarka išreiškus valią bei draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar pirmą jos dalį, jei šalys susitarė, kad draudimo įmoka yra mokama dalimis, iki draudimo liudijime nurodyto termino. Draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių susitarimu nustatytos datos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime, jei visa arba pirma draudimo įmoka sumokama iki draudimo liudijime nurodyto termino.
VIII. DRAUDIMO SUTARTIES TERMINAS27. Draudimo sutartis sudaroma terminui, kuris apima laikotarpį nuo vieno statinio statybos darbų pradžios iki pabaigos.
Draudimo apsaugos terminas negali būti trumpesnis nei nustatytas taisyklių 11 punkte.28. Jei draudimo sutartis pasibaigė anksčiau, negu nustatyta taisyklių 27 punkte, draudėjas privalo sudaryti naują draudimo
sutartį.29. Draudimo sutarties termino pradžia ir pabaiga nurodoma kalendorine data draudimo liudijime.
IX. DRAUDIMO RIzIKOS PADIDĖJIMAS ARBA SUMAŽĖJIMAS30. Jei draudimo rizika padidėja po draudimo sutarties sudarymo dienos, draudėjas privalo informuoti draudiką apie
draudimo rizikos padidėjimą taisyklių 31 punkte nustatyta tvarka. Galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui sudarant draudimo sutartį, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.
31. Draudėjas privalo nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, draudikui raštu pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą.
32. padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką. Sudarydamas draudimo sutartį, draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui tvarką, kuria vadovaujantis bus skaičiuojama padidinta draudimo įmoka, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad susipažino su minėta tvarka.
33. Jei draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėja, kad draudimo rizika sumažėjo, draudėjas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba sumažinti draudimo įmoką. Galimus draudimo rizikos sumažėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui sudarant draudimo sutartį, o draudėjas raštu privalo patvirtinti, kad su jais susipažino.
2012 m. lapkričio 6 d.
142
6461
X. DRAUDĖJO PAREIGA PRANEŠTI APIE GALIMĄ DRAUDŽIAMĄJĮ ĮVYKĮ34. Draudėjas privalo raštu nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pranešti draudikui apie kiekvieną
reikalavimą atlyginti žalą, kuris yra susijęs arba, draudėjo nuomone, gali būti susijęs su statinio statybos darbais, atliktais draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Jeigu draudėjas raštu nepraneša draudikui arba jo atstovui apie galimą draudžiamąjį įvykį per 7 darbo dienas, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku, arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
35. Draudėjas privalo raštu nedelsdamas pranešti draudikui apie visus įvykius ar aplinkybes, kurių pagrindu draudėjui gali būti pareikštas reikalavimas, nurodytas taisyklių 34 punkte.
XI. DRAUDĖJO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDŽIAMAJAM ĮVYKIUI36. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti,
laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui duoti. Draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar jos išvengti.
37. Draudikas privalo taisyklių XVIII skyriuje nustatyta tvarka atlyginti draudėjui būtinas išlaidas, turėtas vykdant pareigą, nustatytą taisyklių 36 punkte.
38. Be raštiško draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti arba tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.
39. Jei draudėjui pareiškiamas ieškinys teisme, draudikas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo draudėjo pranešimo apie pareikštą ieškinį dienos turi teisę reikalauti, kad draudėjas įgaliotų draudiko paskirtus asmenis atstovauti draudėjo interesams teisme. Draudėjas privalo įgalioti draudiko paskirtus asmenis atstovauti draudėjo interesams. Jei draudėjo interesams teisme atstovauja draudiko paskirti asmenys, draudikas taisyklių XVIII skyriuje nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjui turėtas ir iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atlyginimo už atstovo pagalbą teisme išlaidas.
40. Jei draudėjas nevykdo taisyklių 39 punkte nustatytos pareigos, draudikas neprivalo draudėjui atlyginti išlaidų, numatytų taisyklių 39 punkte.
XII. ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO NUOSTATOS41. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. teisę kreiptis
dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir (ar) trečiasis asmuo.42. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant
į civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, trečiojo asmens ar kitų įstaigų bei įmonių, pagal teisės aktus turinčių teisę nustatyti žalos sveikatai dydį, išvadas.
43. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.
44. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus atvejus, nurodytus civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę į draudimo išmoką turintiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka mokama proporcingai kiekvieno asmens patirtos žalos dydžiui.
45. Išmokėjęs draudimo išmoką, draudikas atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ir jo subrangovus įgyja tik įstatymuose nustatytais atvejais, taip pat tada, kai draudikas atlygina žalą, padarytą vykdant statybos darbus, kai žalą padarė darbuotojai, apsvaigę nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių, toksinių, kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po žalos padarymo iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Visais kitais atvejais draudikas neįgyja atgręžtinio reikalavimo teisės į draudėją.
XIII. DRAUDĖJO KREIPIMASIS Į DRAUDIKĄ DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMO TRETIESIEMS ASMENIMS
46. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus arba jų kopijas:46.1. draudėjo užpildytą draudiko nustatytos formos prašymą išmokėti draudimo išmoką;46.2. dokumentus, paaiškinančius statinio statybos darbų, dėl kurių atsirado žala, aplinkybes ir pasekmes;46.3. trečiojo asmens reikalavimą atlyginti žalą kartu su dokumentais, pateiktais draudėjui.47. Draudikas draudimo išmoką moka konstatavus draudžiamojo įvykio faktą ir nustačius žalos dydį, bet ne vėliau kaip
per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Jei draudimo sutartyje nustatyta, kad mokamos periodinės išmokos, šios sąlygos taikomos pirmai periodinei draudimo išmokai.
48. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka draudėjui arba trečiajam asmeniui įstatymuose ar šalių susitarimu nustatytus delspinigius.
49. Jei praėjus taisyklių 47 punkte nustatytam terminui draudimo išmoka neišmokėta ar nepradėta mokėti, draudikas raštu privalo informuoti draudėją, trečiąjį asmenį ir motyvuotai nurodyti draudimo išmokos nemokėjimo priežastis.
50. Draudėjo ar trečiojo asmens reikalavimu draudikas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos, raštu pateikti išsamią informaciją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą ir leisti draudėjo ir (ar) trečiojo asmens paskirtam atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį.
Valstybės žinios nr. 128
143
6461
XIV. TREčIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ51. trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, sudaręs su draudėju draudimo sutartį, išmokėtų draudimo
išmoką. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų kopijas:51.1. trečiojo asmens reikalavimą išmokėti draudimo išmoką;51.2. dokumentus, paaiškinančius statinio statybos darbų, dėl kurių atsirado žala, aplinkybes ir pasekmes.52. Būtinos sąlygos, kad būtų įgyvendinta tiesioginio reikalavimo teisė, yra draudžiamojo įvykio buvimas, žalos dydžio
nustatymas ir aplinkybė, kad draudėjas trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.53. Jei trečiasis asmuo pasinaudoja tiesioginio reikalavimo teise į draudiką, draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos,
nustatytos taisyklėse, išlieka.XV. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS UŽ ŽALĄ SVEIKATAI MOKĖJIMAS
54. Draudimo išmoka už žalą, padarytą trečiojo asmens sveikatai, išmokama vienu kartu.55. Jei žala sveikatai dėl draudėjo vykdytos statinio statybos veiklos yra tęstinė, draudimo išmoka mokama periodiniais
mokėjimais įstatymų nustatyta tvarka.56. pasikeitus žalai, padarytai trečiojo asmens sveikatai, draudimo išmoka perskaičiuojama įstatymų nustatyta tvarka.57. Jei įstatymai suteikia teisę draudėjui atlyginti žalą sveikatai vienkartine pinigų suma, draudikas gali, trečiojo asmens
pageidavimu, išmokėti vienkartinę draudimo išmoką už visą padarytą ar atsiradusią žalą.XVI. DRAUDIMO IŠMOKOS UŽ ŽALĄ, SUSIJUSIĄ SU ASMENS GYVYBĖS ATĖMIMU, MOKĖJIMAS58. Draudimo išmoka už žalą, susijusią su asmens gyvybės atėmimu, tretiesiems asmenims išmokama periodiniais
mokėjimais įstatymų nustatyta tvarka.59. Jei įstatymai suteikia teisę draudėjui atlyginti žalą vienkartine pinigų suma, draudikas gali asmens, pagal įstatymus
ir taisykles turinčio teisę į žalos už asmens gyvybės atėmimą atlyginimą, pageidavimu išmokėti vienkartinę draudimo išmoką už visą padarytą ir atsiradusią žalą.
XVII. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS DRAUDĖJUI60. Jei draudėjas yra atlyginęs žalą, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jei draudėjas buvo gavęs draudiko
sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai sutikimo nedavė.61. Jei draudėjas yra atlyginęs dalį žalos, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jei draudėjas buvo gavęs
draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai nedavė šio sutikimo, ir jei draudikas trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką už neatlygintos žalos dalį.
XVIII. DRAUDĖJO IŠLAIDŲ ATLYGINIMAS62. Draudėjo išlaidos, nustatytos taisyklių 37 ir 39 punktuose, atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką.63. Atlyginamos išlaidos, nustatytos taisyklių 37 ir 39 punktuose, kartu su draudimo išmoka negali viršyti draudimo
sumos, išskyrus atvejus, nustatytus civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje.64. Draudėjo išlaidos, turėtos laikantis draudiko nurodymų (taisyklių 35 punktas) atlyginamos net ir tuo atveju, jei vėliau
paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis. Draudėjo išlaidos, turėtos siekiant sumažinti žalą ar stengiantis jos išvengti (taisyklių 35 punktas), neatlyginamos, jei vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis.
65. Draudėjo išlaidos, nustatytos taisyklių 39 punkte, atlyginamos tik tuo atveju, jei draudėjo interesams teisme atstovavo draudiko paskirti asmenys. Šios išlaidos atlyginamos net ir tuo atveju, jei vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis.
XIX. DVIGUBAS DRAUDIMAS66. Įvykus draudžiamajam įvykiui ir nustačius, kad dėl tos pačios rizikos draudėjas yra sudaręs draudimo sutartis daugiau
nei su viena draudimo įmone, draudimo išmoką kiekviena draudimo įmonė moka proporcingai draudimo sutartyje nurodytai draudimo sumai, tačiau draudiko ir kitų draudimo įmonių išmokamos draudimo išmokos negali viršyti žalos dydžio.
XX. DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS67. Draudikas įstatymų nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitam ar kitiems
draudikams.68. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui,
draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį per mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.
XXI. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS69. Draudimo sutartis nutraukiama ir keičiama teisės aktų nustatyta tvarka.70. Nutraukus draudimo sutartį, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka, iš kurios draudikas turi teisę išskaičiuoti
sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (ne daugiau kaip 15 procentų visos draudimo įmokos), draudimo įmokos dalį už iki draudimo sutarties nutraukimo dienos suteiktą draudimo apsaugą.
71. Visi taisyklėse numatyti šalių susitarimai turi būti rašytiniai ir pasirašyti abiejų draudimo sutarties šalių.
2012 m. lapkričio 6 d.6461–6462
Valstybės žiniosGynėjų g. 8, Lt-01109 Vilnius„Redakcijai pateikiami teisės aktai turi būti suredaguoti. Pateikti skelbti teisės aktai „Valstybės žinių“ redakcijoje neredaguojami“ – Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-119 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 12-296).VĮ Seimo leidykla „Valstybės žinios“ neatsako už skelbiamos informacijos turinį ir taisyklingumą.Vyriausiasis redaktorius Jonas Lionginas (tel. 239 6300)periodinių leidinių skyriaus vedėja Irena milaknytė Šukevičienė (tel. 239 6308, mob. tel. +370 682 49 099)Redaktorių tel.: 239 6305, 239 6306, 239 6542, 239 6970, maketuotojų tel. 239 6308Komercijos skyriaus tel.: 239 6511, 239 6310, 239 6825, 239 6998. Vyr. finansininkės tel. 239 6302 Faks. 239 6304, el. paštas: [email protected], tinklalapio adresas http://www.valstybes-zinios.ltIndeksas: 0129. ISSN 1392-4559. Apimtis 18 sp. l. Tiražas 1236 egz.Spausdino akcinė bendrovė „Spauda“, Laisvės pr. 60, Lt-05120 Vilnius
XXII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
72. Visi draudimo sutarties šalies pranešimai kitai draudimo sutarties šaliai turi būti teikiami raštu. Draudimo sutarties šalis privalo nedelsdama informuoti kitą šalį apie buveinės ar nuolatinės gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą.
73. Draudimo sutarties sąlygas, neaptartas taisyklėse, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.74. Visi draudėjo, draudiko ir trečiųjų asmenų ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties ar susiję su ja, sprendžiami Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.75. taisyklės su vėlesniais pakeitimais ir papildymais turi būti paskelbtos draudiko interneto tinklalapyje.
____________________
LIEtuVoS RESpuBLIKoS VyRIAuSIoSIoS RINKImų KomISIJoSS p R E N D I m A S
DĖL 2012 M. SPALIO 14 D. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ GALUTINIŲ RINKIMŲ REzULTATŲ
2012 m. lapkričio 4 d. Nr. Sp-321Vilnius
Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (Žin., 1992, Nr. 22-635; 2000, Nr. 59-1760; 2012, Nr. 44-2148) 88, 90 ir 93 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:
1. Nustatyti Seimo rinkimų 2012 m. spalio 28 d. pakartotinio balsavimo rezultatus 67 vienmandatėse rinkimų apygardose (1 priedas)*.
2. Nustatyti 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje galutines kandidatų į Seimo narius sąrašų eiles (2 priedas)*.
3. pagal rinkimų rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose nustatyti asmenis, kurie išrinkti į Lietuvos Respublikos Seimą (3 priedas)*. Išrinktiems Seimo nariams Seimo nario pažymėjimus įteikti 2012 m. lapkričio 7 d. 11 val. Lietuvos Respublikos Seimo konferencijų salėje.
4. Konstatuoti, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis vyriausi pagal amžių Seimo nariai yra:Vida marija čIGRIEJIENė – gimė 1936 m. spalio 4 d.;Juzef KVEtKoVSKIJ – gimė 1939 m. kovo 25 d.;Arimantas DumčIuS – gimė 1940 m. sausio 4 d.5. Galutinius rinkimų rezultatus paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje ir artimiausiame „Valstybės
žinių“ numeryje.
pIRmININKAS zENoNAS VAIGAuSKAS_________________
* Su sprendimo priedais galima susipažinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje www.vrk.lt.___________________
6462