2013 m. sausio 11 d. / Penktadienis / Nr. 8 (13 433)

ORAI

Debesuota,visame kraštesnigs, pustys.Temperatūra dieną 2-3 laips-niai šalčio.

19p.

Po mėnesio baigiasi Seimokontrolieriaus ir šios įstaigos vadovo Romo Valentukevičiauskadencija.

Valdančiajai koalicijai teks spręs-ti dar vieną kadrinį galvosūkį. Kaspakeis 14 metų šiame poste dirban-

tį 69 metų valstybės pareigūną, kolkas neatskleidžiama. “Kandidatūrossvarstomos”, - LŽ vakar tikino Sei-mo pirmininko Vydo Gedvilo sekre-toriatas. Ekspertai įsitikinę, kad per-mainos Seimo kontrolierių įstaigojepribrendo jau seniai. Be kita ko, jaspaskatintų naujo vadovo skyrimas.

Seimo kontrolierius, kurių pagal įs-tatymą yra du, penkerių metų ka-dencijai parlamento pirmininko tei-kimu skiria Seimas. Naująjįžmogaus teisių gynėją ir kovotoją subiurokratais planuojama patvirtintipavasario sesijos pradžioje.

3p.

Skelbiamos ombudsmeno paieškos

UŽSIENIS

Stulbinamos Kataro ambicijos

Kataras - maža Persijos įlankosvalstybė, žemėlapyje atrodanti kaipdidžiosios kaimynės Saudo Arabijosapendiksas, puoselėja dideles ambi-cijas. Ji ruošiasi surengti pasauliofutbolo čempionatą, aktyviai remiaarabų revoliucijas ir daug investuo-ja į šalies infrastruktūros plėtrą beišvietimą. Joje vienas po kito dygstadangoraižiai, šalies turtuoliai perkagalingiausius pasaulio futbolo klu-bus, į Katarą keliauja meno kūri-nių lobynas. Kai regiono lyderėSaudo Arabija nenorėjo įsileistiamerikiečių, Kataras juos priėmė iš-skėstomis rankomis. Amerikiečiųkarinė bazė tapo saugumo garantuir pačiam Katarui.

9p.

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Kitą savaitę teismas skelbsnuosprendį korupcijos byloje,trunkančioje ne vienus metus,tačiau tik dabar sulaukusiojeišskirtinio visuomenės dėme-sio, kai vienos kaltinamųjų,buvusios AB “Miestprojektas”direktorės Editos Pavalkienėsvyras Dainius tapo švietimo ir mokslo ministru.

Savo versiją apie staiga kilusįskandalą, savivaldybės rengtą kon-kursą LŽ išdėstė įmonėje “CowiLietuva” pastatų padalinio projek-tų vadove šiuo metu dirbanti E.Pa-valkienė.

- Kauno prokurorai prašo jus pri-pažinti kalta didelės vertės sukčia-vimo byloje ir nubausti realia trejųmetų laisvės atėmimo bausme. Kuoesate kaltinama?

- Situacija, į kurią patekau, manomanymu, kurioziška. 2008 metaisAB “Miestprojektas”, kuriai tuo me-tu vadovavau, laimėjo Kauno mies-to savivaldybės konkursą. Pagal jį tu-rėjome parengti Taikos ir Pramonėsprospektų sankryžos rekonstrukci-jos ir viaduko projektą. Pasirašėmesutartį, reikiamiems darbams pa-samdėme subrangovus.Tačiau su-projektavę konstrukcijas ir atlikęinžinerinius skaičiavimus pakliu-vome į aklavietę.

5p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

XVI Vyriausybė užsimojo refor-muoti mažiausiai penkias skirtin-gas valstybės valdymo sritis. Norsdaugumos jų įgyvendinimo planaibent kol kas skendi migloje, tačiaupirmi žingsniai jau žengti.

3p.

Keliolika viešųjų konsultacijų su-rengusi Vyriausybė sulaukė šimtųgyventojų siūlymų, kaip spręstiįvairias valstybės problemas

4p.

13p.

DIENOS TEMOS

LKF prezidentasA.Sabonis: “Buriamės į kumštį” 4p.

KELIONĖS

Burkina Fasovaikainematębaltaodžių

Kris

tino

s Ku

čins

kait

ės n

uotr

auka

VERSLAS

Rekordinisderlius užpylė cukrumi

EditosPavalkienės

versija

E.Pavalkienė: “Dabartinį bylos

eskalavimą vertinčiaukaip politinę kovą.

Man gaila, kad turiu joje dalyvauti.”

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

+ TV programos

10p.

Apie vaiko teisių apsaugos siste-mą ir jos laukiančias reformas LŽkalbasi su Seimo nare socialde-mokrate Rimante Šalaševičiūte.

- Seime ėmėtės iniciatyvos suburtiVaiko gerovės parlamentinę grupę, odabar ir jai vadovaujate. Kokių darbųketinate imtis?

- Šią grupę subūriau ne viena, o pa-dedama parlamentarės Rimos Baškie-nės. Sukviečiau visų frakcijų Seimo na-rius, tuos, kuriems rūpi vaiko gerovė.Dauguma Seimo narių vieningai išsakėsavo priekaištus, kad šiuo metu vaikoteisių apsaugos sistema veikia netinka-mai. Dar per pirmą mūsų posėdįnuspręsta išsamiai susipažinti su teisėsaktais, kurie reglamentuoja vaiko teisiųapsaugos sistemos funkcionavimą, per-žiūrėti per praėjusias Seimo kadencijaspriimtus įstatymus, atlikti reviziją. Jukdažnai priėmus naują teisės aktą ar jįpataisius paaiškėja, kad jis negali funk-cionuoti, nes kertasi su kitais įstatymais.Mūsų parlamentinės grupės svarbiau-sia užduotis - labai gerai susipažinti susituacija šioje srityje.

- Kaip įstatymų leidėjai gali prisidė-ti prie vaikų gerovės ir apsaugos už-tikrinimo?

- Seimo vaidmuo labai svarbus. Pa-sikartosiu, jeigu įstatymas priimamasnekreipiant dėmesio į visumą - teisės

aktų kompleksą, kuris reglamentuojatam tikrą vaiko teisių apsaugos sritį, jisnetinkamai veiks. Tikiu, kad šis Seimasbus pajėgus per ketverius metus sudė-lioti visą teisinę sistemą. Aktyvumasburiantis į Vaiko gerovės parlamenti-nę grupę rodo, kad padėtis tikrai tu-rėtų keistis.

- Manote, kad iki šiol mūsų valstybė-je vaiko apsaugai nebuvo skiriamapakankamai dėmesio?

- Tai ne mano vienos nuomonė, betnuo 2008 metų viskas, kas buvo pasiek-ta, vaiko teisių apsaugos srityje arba su-stojo, arba tik pablogėjo. Girdėjau tik

vieną paaiškinimą - atėjo ekonomikoskrizė, trūkstą lėšų. Sunkmetis praėjo,tačiau tai, kas buvo paimta iš šios srities,taip ir nebuvo skubama grąžinti.

2004-2008 metus lyginu su praėjusiaSeimo kadencija. Praėjusios parlamen-to kadencijos metu dauguma įre-gistruotų teisės aktų, paliktų dar iki tolbuvusios valdančiosios daugumos, nė

nebuvo svarstomi. 2008-2012 metaispriimtų įstatymų - vienetai.

- Įvardykite, kokias matote didžiau-sias problemas vaiko teisių apsaugossrityje. Kaip jas spręsti?

- Pirmiausia, būtina peržiūrėti visąsistemą, taip pat teisės aktus. Juk, kaipminėjau, viskas turi būti sprendžiamakompleksiškai. Taip pat turime didžiu-

lę socialinės atskirties ir paslaugų pro-blemą. Dar viena svarbi problema -žmonių, kurie dirba su vaikais, kvalifi-kacija. Net nežinau, kaip ji dabar turė-tų būti sprendžiama, nors šiuo metujau svarstoma.

- Vis dėlto kokių problemų sprendi-mo žadate imtis jau ateinančią sesiją?

- Negalime nepasirengę ir nesusida-

rę bendro vaizdo iš karto pateikti atski-rų įstatymų papildymus ar pakeitimus.Ten, kur epicentre yra vaikas, niekadanegalima skubėti. Skubėti reikia tik ta-da, kai jo gyvybei ir sveikatai gresia pa-vojus. Visi kiti klausimai, susiję su vai-ku, negali būti skubiai sprendžiami.

- Tik praėjusių metų pabaigoje išaiš-kėjo Garliavos istorijos atomazga. Kaipšis įvykis atskleidė mūsų vaiko teisių ap-saugos sistemą? Kokią pamoką gavome?

- Tikiuosi, šis įvykis pamokė politi-kus, kad jie neturėtų kištis ten, kurvyksta teismai. Politikai pasimokė, kadgeriau dirbti savo darbą, o ne populis-tiškai reikšti savo mintis ir atitinkamaiveikti visuomenės nuomonę. Ši istori-ja turėjo ir teigiamų aspektų. Tik tada,kai žiniasklaida ir žmonės sujudo, bu-vo atmerktos atsakingų institucijų, po-litikų akys, esą pas mus gali būti sek-sualiai išnaudojami vaikai.

Tačiau dar 2008 metais mano ini-ciatyva buvo atliktas tyrimas dėl vaikųseksualinio išnaudojimo globos na-muose. Garliavos įvykiams pasiekusapogėjų, buvo pradėti registruoti įvai-rūs teisės aktų pakeitimai. Seksualinisvaikų išnaudojimas ir kitos vaiko teisiųapsaugos problemos pradėtos griež-čiau vertinti, nors to buvo galima imtiskur kas anksčiau.•Seimo narę kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Seimo tribūna

Šis Seimas pajėgus užtikrinti vaiko gerovę

2013 01 11Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

VYTAUTAS DUMBLIAUSKAS

Rugsėjo mėnesį, kai prasidėjo nau-jas politinis sezonas, pažymėtas artė-jančių Seimo rinkimų, vargu ar kas ga-lėjo prognozuoti tokius svarbiausiųmūsų politikų populiarumo visuome-nėje pokyčius. Prezidentė Dalia Gry-bauskaitė tuo metu buvo nepavejamapopuliarumo apklausų lyderė, kuriąteigiamai arba palankiai vertino beveikketuri penktadaliai apklaustųjų. Social-demokratų partijos pirmininkas Algir-das Butkevičius šioje populiarumo ri-kiuotėje tuo metu buvo maždaugketvirtas.

Gruodžio mėnesį atliktos net keliosapklausos parodė tą patį - pagal palan-kų vertinimą (arba pagal pasitikėjimą)pirmą kartą per savo prezidentavimąD.Grybauskaitė užleido lyderės vietąkitam politikui, juo tapo būtent A.But-kevičius. Kas įvyko viešajame gyvenimeir kaip pasikeitė žmonių mąstymas?Viešojoje erdvėje aiškinimų yra įvairių,čia drįstu pateikti savąjį.

Pirmoji tokių populiarumo pokyčiųpriežastis yra sena kaip pasaulis - žmo-nės myli nugalėtojus. Labiausiai tai pa-aiškina socialdemokratų lyderio popu-liarumą - rugsėjo mėnesį jis buvovienos iš opozicinių partijų vadovas, oasmeniniu populiarumu nusileido ne

tik visose televizijose žibėjusiam Darbopartijos (DP) lyderiui Viktorui Uspas-kichui, bet ir gerajai konservatorei Ire-nai Degutienei. Gruodžio mėnesįA.Butkevičius jau - daugiausia manda-tų Seime laimėjusios partijos vadovas iršalies ministras pirmininkas. Čia būtųgalima pridurti, kad žmonės ne tik my-li nugalėtojus, bet ir gerbia postus - tu-rimas postas iškart pakelia žmogausvertę. Taigi galima spėti, kad jei dau-giausia mandatų Seime būtų laimėjusiDP, meilė nugalėtojams būtų atitekusikukliajam verslininkui iš Kėdainių. Ti-kiuosi, dar nepamiršome, kaip per rin-kimų kampaniją V.Uspaskichas ne kar-tą gyrėsi, kad būtų geras ministraspirmininkas.

Meilė nugalėtojams paaiškina irD.Grybauskaitės populiarumo kriti-mą - daugelio žmonių akyse šalies va-dovė trukdė rinkimų nugalėtojamsformuoti Vyriausybę ir imtis tų darbų,kuriuos jie žadėjo per rinkimus. Iš pir-mo žvilgsnio prezidentė pasisakė tikprieš DP dalyvavimą valdančiojojekoalicijoje ir turėjo užpykdyti tik šiospartijos elektoratą, tačiau realiai josžodžiai pykdė ir socialdemokratų, ir“tvarkiečių” rinkėjus, besidžiaugian-čius, kad jų rinktos partijos tapo val-dančiosios. Nugalėtojų liesti negalima- šią tiesą norėdami patirti savo kai-liu, pabandykite viešai pakritikuoti

mūsų sportininkus, laimėjusius ko-kius nors medalius, ir iškart tapsitetautos priešu.

Politika, kaip žmonių veiklos forma,yra kupina paradoksų. Jie reiškiasi tuo,kad siekdami savųjų tikslų politikai su-laukia visai ne tų pasekmių, kurių tikė-josi. Ryškus tokio politinio paradoksopavyzdys, kad populiarumo A.Butkevi-čiui pridėjo ir šalies vadovė, pati visai tonesiekdama. Kai po rinkimų ji pareiš-

kė, kad teisiamųjų suole sėdinti DP ne-gali dalyvauti valdančiojoje koalicijoje,socialdemokratų pirmininkas buvo pa-tekęs tarp kūjo ir priekalo - be “darbie-čių” socialdemokratai trokštamos val-džios gauti nebūtų galėję niekaip, o čiaprezidentė reikalauja lyg ir atsisakytitos valdžios. Toje situacijoje socialde-mokratų pirmininkas iš visuomenėssulaukė tam tikros užuojautos, nes vi-si, kas bent kiek domisi politika, supra-to, jog be DP valdančioji koalicija yraneįmanoma.

Yra ir kitas politinis paradoksas. Ša-lies vadovė negalėjo garsiai nepasakyti

to, ką ji pasakė apie DP. Politikoje, kaipir, pavyzdžiui, versle ar kitose veiklossrityse, yra toks dalykas, kuris vadina-si reputacija. Prezidentė būtų pada-riusi daug blogiau, jei būtų tylėjusi,matydama, kaip vieno verslininkoreikalams sukurta partija veržiasi įvaldžią, nesibodėdama naudotis ne-aiškios kilmės pinigais. Tačiau politi-ka tuo ir paradoksali, kad padariusi,ką ir privalėjo padaryti, D.Grybaus-

kaitė dabar moka savo sumažėjusiupopuliarumu. Tai nėra maža kaina -politikui populiarumas labai svarbus,ir ypač tuo atveju, jei jis ruošiasi da-lyvauti artėjančiuose prezidento rin-kimuose.

Paskutinė priežastis, kuria aiškin-čiau A.Butkevičiaus populiarumokilimą ir D.Grybauskaitės populia-rumo kritimą, yra piliečių viltys, kadnaujoji valdžia bus geresnė už bu-vusiąją. Sociologai jau yra pastebėjępopuliarumo kilimą avansu, kadapolitikas teikia vilčių, kad kas norskeisis į gera. Tačiau ministro pirmi-

ninko postas nėra tas, kurį užimda-mas būsi populiarus vien todėl, kadjį turi. Vyriausybės vadovas ganagreitai tampa atpirkimo ožiu, ku-riam suverčiamos visos kaltės už val-džios sprendimus. Tuo šis postas irskiriasi nuo valstybės vadovo posto,kuriame esantys politikai per nau-jausiąją Lietuvos valstybės istorijąvisada pirmaudavo populiarumoreitingų lentelėse.

Tačiau supykdydama socialde-mokratų, “darbiečių” ir “tvarkiečių”rinkėjus D.Grybauskaitė jų akyse ta-po kadenciją baigiančios valdžios rė-mėja. Prezidentė nesiejama su vilti-mis, kad naujoji valdžia bus geresnėuž buvusiąją, nes, šių rinkėjų akimis,ji net trukdė jų partijoms sudarytivaldančiąją koaliciją. Kad ir kaip bū-tų keista, bet per pastaruosius du de-šimtmečius mūsų piliečių sąmonėjesusiformavo vaizdinys, kad prezi-dentas yra aukščiau, virš partijų, jųtarpusavio kovos ir neišvengiamųrietenų. Nors blaiviai žiūrint joks po-litikas negali veikti vienas pirmiau-sia todėl, kad politika yra komandi-nis žaidimas.

Jei D.Grybauskaitė ketina dalyvau-ti kituose prezidento rinkimuose, jituri kuo skubiau susigrąžinti savo,kaip virš partinės kovos esančios vals-tybės vadovės, įvaizdį.•

Populiarumo kreivių zigzagai

Nugalėtojų liesti negalima - šią tiesą norėdamipatirti savo kailiu, pabandykite viešai pakritikuoti

mūsų sportininkus, laimėjusius kokius norsmedalius, ir iškart tapsite tautos priešu.

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Ten, kur epicentre yra vaikas,

niekada negalima skubėti. Skubėti reikia

tik tada, kai jo gyvybei irsveikatai gresia pavojus.

R.Šalaševičiūtės nuomone, vadinamieji Garliavos įvykiai privertė politikus atkreipti dėmesį į galimą vaikų seksualinį išnaudojimą. Romo Jurgaičio nuotrauka

TADAS VALANČIUS

XVI Vyriausybė užsimojo reformuoti mažiausiai penkiasskirtingas valstybės valdymo sritis. Tiek jų pavyko rasti įvai-riausiais epitetais apipintoje josprogramoje. Nors daugumos jųįgyvendinimo planai bent kol kasskendi migloje, pirmi žingsniaijau žengti.

Sveikatos sistemos, žemės ūkio val-dymo, aukštųjų mokyklų tarybų refor-mos, pertvarka, susijusi su nusikaltimųir išlaikytinių laisvės atėmimo vietosemažinimu, taip pat valstybės įstaigųpertvarkymas, stiprinant kovą su kont-rabanda ir šešėline ekonomika - tokiasskirtingų valstybės sektorių reformaspabrėžia Vyriausybės programos au-toriai.

LŽ pasidomėjo, kada naujieji mi-nistrų kabineto nariai imsis šių skam-bių užmojų įgyvendinimo ir kaip pošių reformų galėtų pasikeisti jų kom-petencijai priskirtos valdymo sritys.

Sveikatos apsaugos reformaKaip LŽ aiškino sveikatos apsaugos

ministras Vytenis Povilas Andriukai-tis, sveikatos, o ne ligos, sektorius šiuometu yra bene labiausiai neišplėtotasvisoje valstybėje. “Pasaulinė sveikatosorganizacija aiškiai apibrėžia, kad svei-kata - tai fizinė, dvasinė ir socialinėžmogaus gerovė. Jei tarp šių veiksniųnėra balanso, žmogus nėra sveikas. Lie-tuvoje nėra institucijų sistemos, kurisektų žmogaus rizikos veiksnius ir pro-filaktiškai kiekvieną jų tikrintų. Nėravisuotinai privalomo sveikatos patikri-nimo, nors tuos pačius automobiliustikriname kas dvejus metus”, - dėstė jis.

Sveikatos apsaugos ministras prime-na Konstitucijoje įtvirtintą valstybės pa-reigą rūpintis žmonių sveikata. Tad, jomanymu, turi būti imtasi aktyvios svei-katos - sveikos gyvensenos, mitybos,aktyvaus judėjimo, sveikatai žalingųveiksnių valdymo - politikos įgyvendi-nimo. “Visuomenės sveikatos biuraigalėtų išduoti sveikatos pasą. Už visuo-menės sveikatinimą galėtų būti atsa-

kinga Nacionalinė sveikatos taryba.Reikalingos kompleksinės visų valdžiosinstitucijų pastangos. Esu čia vos keliassavaites, tačiau jau dirbame ta kryptimi.Vakar įsteigta Vyriausybės sveikatos rei-kalų komisija. Artimiausiu metu reikiaparengti nemažai teisės aktų pataisų, osvarbiausia - rasti politinės valios suta-rimą”, - patikino V.P.Andriukaitis.

Suteiks galią regionamsVyriausybės programos skyriuje

“Viešieji finansai - šalies gerovei irūkio plėtrai” užsimenama apie gali-mas kai kurių valstybės įstaigų refor-mas, stiprinant kovą su šešėline eko-

nomika ir kontrabanda. Tvarkantis sušiuo iššūkiu, pasak Ministro pirmi-ninko spaudos tarnybos, turėtų būtiužtikrintas kontrolės ir teisėsaugosinstitucijų veiklos koordinavimas.“Kompleksinis šešėlinės ekonomikoskontrolės priemonių planas jau ren-giamas ir netrukus bus pristatytas. Ins-titucijoms bus keliami konkretūskompleksiniai uždaviniai”, - teigiamaLŽ atsiųstame atsakyme.

Taip pat esą būtina atsakingų ins-titucijų veiklą užtikrinti pabrėžiantregioninių padalinių svarbą. “Iki šiolregioninių padalinių koordinavimasdaugiau vyko per centrinę instituci-

ją, o dabartinė situacija aiškiai rodo,kad reikalingas labai glaudus institu-cijų bendradarbiavimas. Regioniniųpadalinių vadovai turi detaliai žino-ti, kokios tam regionui būdingos pro-blemos, savo darbą organizuoti at-sižvelgdami į regiono specifiką”, -pažymima Ministro pirmininko spau-dos tarnybos atsakyme.

Aukštųjų mokyklų laukia pokyčiai

Programos “Aukštojo mokslo poli-tikos pertvarkos” dalyje akcentuojamabūtinybė reformuoti aukštųjų mokyk-lų tarybas. LŽ apie tai pasiteiravus nau-jojo švietimo ir mokslo ministro Dai-niaus Pavalkio šis pažymėjo, kadaukštosios mokyklos išlaikomos iš mo-kesčių mokėtojų, tad turėtų atlikti tasfunkcijas, kurių reikia visuomenei. Sa-vo ruožtu aukštosios mokyklos turėtųbūti atskaitingos visuomenei, o jų ta-rybų veikloje turi dalyvauti visuome-nės atstovai ir socialiniai partneriai, ku-rie galėtų turėti įtakos jų veiklai, studijų

programų ir specialistų rengimo klau-simams. Ministras priminė, kad šiuometu tarybos sudaromos atsižvelgiantį Konstitucinio Teismo išaiškinimą, ku-riame aptariama aukštųjų mokyklų sa-vivalda. Atitinkami pokyčiai, jo nuo-mone, galėtų atsirasti jau po keletometų, kai bus galima įvertinti jų efekty-vumą.

Kalinimas taps kraštutine priemone?

“Teisėsaugos” dalyje minima “es-minė viso sektoriaus (teisės aktų ir inf-rastruktūros) reforma”, kuri turėtųsudaryti galimybes mažinti nusikalti-mų ir išlaikytinių laisvės atėmimo vie-tose skaičių. Teisingumo ministrasJuozas Bernatonis LŽ atskleidė pla-nus pakeisti bausmių vykdymo poli-tiką - nuo “baudimo” pereiti prie “pe-rauklėjimo”. “Visuomenei asmuo yranaudingesnis laisvėje, nei būdamas

įkalinimo įstaigoje. Būtina spręsti įka-linimo įstaigų perpildymo, netinka-mų gyvenimo sąlygų laisvės atėmimovietose klausimus”, - sakė jis.

Anot teisingumo ministro, taikyti sulaisvės atėmimu nesusijusias priemo-nes skatina ir Europos Taryba. Nacio-nalinės baudžiamosios justicijos siste-mose laisvės atėmimas esą turėtų būtilaikomas kraštutine priemone. “Šiuometu rengiamas Vyriausybės progra-mos prioritetinių priemonių įgyvendi-nimo planas, kurį patvirtinus bus pra-dėtos įgyvendinti jame numatytospriemonės”, - lakoniškai apie artimiau-sius planus užsimena J.Bernatonis.

Vienas gina, kitas kritikuojaŽemės ūkio ministerijos atstovai že-

mės ūkio valdymo pertvarkos LŽ ne-komentavo. Tačiau Vyriausybės vado-vas Algirdas Butkevičius tikina, kad visitikslai - tai visuomenės išryškintų pro-blemų atspindys ir valdančiųjų ryžtaskeisti esamą situaciją. “Laukia irkompleksinė mokesčių sistemos per-

žiūra. Ją reikia pertvarkyti taip, kad su-mažėtų mokestinė našta darbo paja-moms, tačiau pajamos į biudžetą,palyginti su bendruoju vidaus produk-tu, artimiausiu metu nemažėtų. Bustariamasi ir dėl pajamų progresyvumo,PVM lengvatų, pelno mokesčio leng-vatos investicijoms”, - LŽ premjero žo-džius perdavė jo patarėja Evelina But-kutė-Lazdauskienė.

Ekspremjeras konservatorius And-rius Kubilius minėtus Vyriausybėsužmojus LŽ pavadino “gerų norų”sąvadu. “Visa programa yra labai ne-konkreti, padrika. Tokį “gerų norų”sąvadą yra labai sunku rimtai nag-rinėti, kol visi šūkiai nėra sukonkre-tinti kokių nors “darbo grupių”.Nėra tikslinga nagrinėti tariamų re-formų tikslingumą ar jų galimą turi-nį, kol pati valdančioji koalicija nė-ra sukonkretinusi savo ketinimų”, -kirto jis.•

Dienos temos 32013 01 11Lietuvos žinios

RAIMONDA RAMELIENĖ

Valdančiajai koalicijai teks spręs-ti dar vieną kadrinį galvosūkį. Po mėnesio baigiasi Seimo kontrolieriaus ir šios įstaigos vadovo Romo Valentukevičiauskadencija.

Kas pakeis 14 metų šiame poste dir-bantį 69 metų valstybės pareigūną, kolkas neatskleidžiama. “Kandidatūrossvarstomos”, - LŽ vakar tikino Seimopirmininko Vydo Gedvilo sekretoria-tas. Ekspertai įsitikinę, kad permainosSeimo kontrolierių įstaigoje pribrendojau seniai. Be kita ko, jas paskatintųnaujo vadovo skyrimas.

Seimo kontrolierius, kurių pagal įs-tatymą yra du, penkerių metų kaden-cijai parlamento pirmininko teikimuskiria Seimas. Naująjį žmogaus teisiųgynėją ir kovotoją su biurokratais pla-nuojama patvirtinti pavasario sesijospradžioje.

Kvietimo likti nesulaukėR.Valentukevičius, paklaustas, ar su-

tiktų dirbti ir ketvirtą kadenciją, prisi-pažino dar negalįs atsakyti į šį klausimą.

“Sveikata leidžia, bet amžius - pensi-nis. Todėl neturiu pagrindo rodyti ini-ciatyvos, kad likčiau tarnyboje”, - LŽaiškino pareigūnas. Jis tikino, kad dėltolesnės veiklos naujoji valdžia su juodar nekalbėjo. Pasak R.Valentukevi-čiaus, į Seimo kontrolierių žmonėskreipiasi dėl savo bėdų, skausmo ir rū-pesčių, tikėdamiesi sulaukti konkrečiospagalbos. “Tvarkyti reikalus su biurok-ratais neretai gana sudėtinga”, - neslė-pė Seimo kontrolierių įstaigos vadovas.

LŽ šaltinių teigimu, teorinių galimy-bių likti dabartinėje kėdėje R.Valentu-kevičius vis dėlto turi. Tradiciškai jį vi-suomet palaikydavo socialdemokratai.1992-1999 metais R.Valentukevičiusbuvo Seimo (kai rinkimus laimėjo Lie-tuvos demokratinė darbo partija), vė-liau prezidento Algirdo Brazauskopriimamojo vedėjas.

Rotacija būtinaPraėjusios kadencijos Seimo Žmo-

gaus teisių komiteto pirmininkas Ar-minas Lydeka įsitikinęs, kad atsinau-jinti reikia kiekvienai institucijai, neišimtis ir Seimo kontrolierių įstaiga.Pasak buvusio parlamentaro, parei-gūnų ar viešosios administravimo įs-taigos nuskriaustam žmogui Seimo

kontrolieriai - vienintelė instancija,kuriai galima pasiskųsti. “Stiprus, ne-priklausomas ombudsmenas - žmo-

gaus teisių garantas bet kurioje, netpačioje demokratiškiausioje EuroposSąjungos valstybėje”, - teigė buvęs ko-miteto vadovas.

A.Lydekos nuomone, tai, kadR.Valentukevičius dirba seniai ir nu-veikė daug gerų darbų - šaunu. “Ta-čiau per ilgą laikotarpį, kai žmogus

nėra rotuojamas, neretai nebeliekanoro pažvelgti į sistemą iš šalies, pra-dedama samanoti ir kerpėti. To leistitokiai svarbiai institucijai tikrai nega-lima”, - teigė buvęs Seimo narys. Tam,kad būtų užtikrintas tęstinumas, nau-juoju įstaigos vadovu galėtų būti pa-skirtas antrasis Seimo kontrolieriusAugustinas Normantas, mano A.Ly-deka.

Eksparlamentaras priminė, kadSeime svarstymo laukia naujas “rim-tos darbo grupės” parengtas Seimo

kontrolierių įstatymo variantas. Pro-jektas, kurio nespėta pateikti iki ka-dencijos pabaigos, gerokai išplečia šiųvalstybės pareigūnų funkcijas. “Ma-nau, kad šis Seimas grįš prie įstatymo.Anksčiau ar vėliau reformos toje ins-titucijoje neišvengiamos”, - progno-zavo A.Lydeka.

Turi būti teisininkasSeimo kontrolierius - valstybės pa-

reigūnas, ginantis žmogaus teises irlaisves, tiriantis pareiškėjų skundusdėl pareigūnų piktnaudžiavimo arbiurokratizmo bei siekiantis gerintiviešąjį administravimą. Seimo kont-rolieriumi skiriamas nepriekaištingosreputacijos Lietuvos pilietis, turintisteisės bakalauro ir teisės magistro ar-ba vienpakopį teisinį universitetinį iš-silavinimą ir ne mažesnį kaip 10 me-tų teisinio ar teisinio pedagoginiodarbo stažą. Vienas kontrolierius tiriavalstybės institucijų ir įstaigų parei-gūnų veiklą, kitas - savivaldybių ins-titucijų ir įstaigų pareigūnų veiklą.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovoalga šiuo metu siekia 5,6 tūkst. litų,kontrolieriaus - 5,3 tūkst. litų. Parei-gūnams dar mokamas priedas už sta-žą valstybės tarnyboje. •

Skelbiamos ombudsmeno paieškos

Seime svarstymo laukia naujas “rimtos

darbo grupės” parengtasSeimo kontrolierių įstatymo variantas.

Pasak R.Valentukevičiaus, į Seimokontrolierių žmonės kreipiasi dėlsavo bėdų, skausmo bei rūpesčiųir tikisi konkrečios pagalbos.Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Reformų planai skendi miglose

A.Kubilius minėtus Vyriausybės užmojus LŽ pavadino “gerų norų” sąvadu.

Sveikatos apsaugą ketinančio reformuoti V.P.Andriukaičio teigimu, visuomenės sveikatos biurai žmonėms galėtų išduoti sveikatos pasus.Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

2013 01 11Lietuvos žinios4 Dienos temos

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Keliolika viešųjų konsultacijųsurengusi Vyriausybė sulaukėšimtų gyventojų siūlymų, kaipspręsti įvairias valstybės proble-mas. Tačiau ekspertai pabrėžia,kad tokios konsultacijos žmo-nėms kol kas mažai žinomos.Pasigendama ir informacijos, argauti siūlymai įgyvendinami.

Viešąsias konsultacijas Vyriausy-bė pradėjo rengti 2010 metais. Nuotada įvyko 19 tokių pasitarimų, darketuri vyksta dabar.

Stiprina ryšiusMinistro pirmininko tarnybos

(MPT) Piliečių ir atviros Vyriausybėsskyriaus vedėjos Vidos Nagurnaitėsteigimu, viešosios konsultacijos pradė-tos rengti siekiant visuomenę įtrauktiį visiems svarbių sprendimų priėmi-mo procesą. Tokios konsultacijos esąsuteikia galimybę piliečiams bei orga-nizacijoms išreikšti savo nuomonęsvarstomais klausimais ir prisidedaprie ryšių tarp valdžios institucijų ir pi-liečių stiprinimo. “Viešai pateikiantkuo daugiau reikalingos informacijos,visuomenės nariams suteikiama gali-mybė objektyviau įvertinti priimamussprendimus. Viešosios konsultacijosdažniausiai skiriamos bendriems, o neindividualiems klausimams aptarti”, -aiškino V.Nagurnaitė.

Anot jos, pasibaigus konsultacijomsvienu ar kitu klausimu, gauti pasiūly-mai apibendrinami ir panaudojamitobulinant tam tikrą politikos kryptį,rengiant įstatymų projektus. “Tokiainformacija neabejotinai yra naudin-ga Vyriausybės nariams priimant vi-suomenei aktualius sprendimus. Daž-niausiai į racionalius pasiūlymus yraatsižvelgiama, ir jie vienokia ar kitokia

forma atsispindi jau priimtuose teisėsaktuose”, - tvirtino V.Nagurnaitė.

Siūlė stabdyti kontrabandąPer šiuo metu vykstančias konsulta-

cijas gyventojai kviečiami teikti siūly-mus dėl elektroninių sąskaitų naudo-jimo viešuosiuose pirkimuose, viešųjųpirkimų ir koncesijų reguliavimo, Ke-lių eismo taisyklių pakeitimo, pareikš-ti nuomonę dėl socialinio draudimo irpensijų sistemos reformos.

Ankstesnėse konsultacijose visuome-nė kviesta pasisakyti dėl Europos Są-jungos (ES) piliečių teisių, valstybės pa-ramos būstui įsigyti ar išsinuomoti,Nacionalinės aplinkos apsaugos strate-gijos projekto. Be to, gyventojų prašytateikti pasiūlymus dėl verslo liudijimų,energinių produktų apmokestinimo,konsoliduotos pelno mokesčio bazės.

Per konsultaciją “Kaip stabdytikontrabandą ir nelegalių prekių apy-vartą?” gauta 80 pasiūlymų. Juos teikėgyventojai, taip pat Laisvosios rinkosinstitutas. Siekiant šalinti kontraban-dos priežastis siūlyta mažinti akcizusprekių, kurias patogu gabenti nelega-liai, gerinti žmonių galimybes užsiim-ti ekonomine veikla legaliai, kelti šaliesekonomiką, mažinti mokesčius, di-dinti užimtumą.

Rašo ir užsienio lietuviaiĮ Vyriausybės klausimą, kokiomis

priemonėmis mažinti nedarbą ir ska-tinti naujų darbo vietų kūrimą, atsaky-mus pateikė studentai, verslininkai,

darbdaviai, ūkininkai, užsienyje gyve-nantys lietuviai, taip pat įvairios orga-nizacijos. Iš viso gauti 196 pasiūlymai.Dėl priemonių jaunimo nedarbui ma-žinti sulaukta 100 siūlymų. Tarp jų -patarimai gerinti sąlygas smulkiajamverslui, keisti mokesčių politiką, dar-bo santykių reglamentavimą.

V.Nagurnaitės nuomone, konsul-tavimasis su visuomene ir ekspertaispasiteisino, - tai naudinga ne tik Vy-riausybei, bet ir visuomenei bei so-cialiniams partneriams, padeda iš-siaiškinti poreikius. “Dar galimapaminėti, kad tokiu būdu didėja pi-liečių pasitikėjimas vykdoma veikla,geriau suprantami ir įvertinami pi-

liečių poreikiai. Sprendimus priim-dama Vyriausybė turi galimybę pasi-naudoti kolektyvine piliečių eksper-tize ir informacija. Taip pat atsirandagalimybė optimaliai įvertinti galimassprendimų pasekmes”, - sakė MPTatstovė.

Geri norai nepasiteisinoPolitologas Algis Krupavičius pa-

žymi, kad demokratinės valstybėsrengia viešąsias konsultacijas. Mūsųšalyje jos atsirado kaip reakcija į Vy-riausybės uždarumą, nesikalbėjimąsu visuomene. “Prisimename 2009metų žiemą, kai visuomenės nepasi-tenkinimas buvo reiškiamas protes-

tais. Paskui kaip vienas iš ryšių su vi-suomene būdų pasirinktos viešosioskonsultacijos”, - aiškino ekspertas.

A.Krupavičius teigia, kad viešosioskonsultacijos mūsų šalyje vykdomosnetinkamai. Didžiausia tokių pasita-rimų problema - viešumo trūkumas.“Paradoksalu, bet viešosios konsul-tacijos yra per mažai žinomos visuo-menei. Antra, akivaizdžiai trūkstagrįžtamojo ryšio - informacijos apietai, kokią naudą turėjo įvykusioskonsultacijos, kokios idėjos jose pa-reikštos, ar pasiūlymai pasiekė mi-nistrą pirmininką, ministerijas. Kolkas viešosios konsultacijos nepasitei-sina”, - dėstė politologas.•

Valdžia patarimų prašo tik “dėl paukščiuko”

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Prokurorų sulaikytas piktnaudžiavimu tarnyba ir sukčiavimu stambiu mastu įtariamas Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinissekretorius Mindaugas Balčiūnas apie tai, kad jį palaikodarbdaviai ir kolegos, sužinostik tuomet, kai jį aplankys žmona ir tai papasakos.

Vakar LKF prezidentas ArvydasSabonis buvo įsitikinęs, jog apie tai,kad federacija jį remia, M.Balčiū-nas nežino. A.Sabonio teigimu, su-laikytajam neleidžiama bendrautine tik su kolegomis, bet ir su šeima.

Tačiau palaikymas yra tikrai stip-rus - LKF vykdomojo komiteto na-riai, vakar posėdžiavę Kaune, vienin-gai pritarė tam, kad įtariamuoju tapęsM.Balčiūnas liktų generalinio sekre-toriaus poste. Kadangi jis nebuvo nu-šalintas, naujojo laikino kandidatoneieškota. Po posėdžio neskubėtaapie sprendimą informuoti M.Bal-čiūno advokatų ar žmonos, mat tiki-masi, kad, sužinoję apie tai per ži-niasklaidą, suinteresuoti asmenyspraneš gerą naujieną už grotų esan-čiam LKF generaliniam sekretoriui.

A.Sabonis vakar tvirtino esąs įsi-tikinęs M.Balčiūno nekaltumu ir nėakimirkos nesvarstęs kitokių prie-laidų. “Visi buriamės į kumštį, vie-nijamės, pasidalijome M.Balčiūno

darbus ir juos vykdome. Prasidėjosutarčių pratęsimo metas. Turimeveikti”, - trumpai sakė LKF prezi-dentas. Jo teigimu, dėl generaliniosekretoriaus, pareigas einančio nuo

2007 metų, sulaikymo federacijosveikla buvo sustojusi vos dieną, nes“visus kolegas ištiko šokas”.

A.Sabonio nuomone, niekam netį galvą nebūtų šovę, kad daug sykių

viešai aptarinėta LKF sutartis suPanevėžio miesto savivaldybe galisukelti bent kokių dvejonių praėjusbeveik dvejiems metams. Anot jo,ji baigsis dar po dvejų metų, o fede-

racija Panevėžyje vykdė krepšiniorenginius ir toliau ketina vykdyti.“Pusė darbų padaryta. Kaip parei-gūnai gali sakyti, jog sutartis tarpdviejų institucijų pasirašyta iš anks-to žinant, kad ji nebus vykdoma?” -vakar viešai stebėjosi A.Sabonis.

Tyrimą atlikusiems pareigūnamsužkliuvo tai, kad krepšinio rengi-niams viešinti skirti pinigai galėjoatitekti privataus viešbučio “Ro-mantic” rekonstrukcijai. “Niekuonetikiu. Per daug viešumo buvo.Nežinau, ką ten ir bepaslėpti buvogalima”, - sakė A.Sabonis ir pridū-rė, jog M.Balčiūnas yra fanatiškaikrepšinį mėgstantis žmogus, nė sy-kio nenusižengęs principams ar tai-syklėms. Jį papiktino tai, jog LKFgeneralinis sekretorius yra sulaiky-tas trims savaitėms, tarsi “koks nar-kotikų prekeivis”. Federacijos va-dovo nuomone, du mažamečiusvaikus turintis M.Balčiūnas nebū-tų pakenkęs tyrimui, nes privalo rū-pintis ir darbu, ir šeima. Jis įsitiki-nęs, kad skandalas, nuskambėjęsper visą sporto pasaulį, padarė di-delę žalą šaliai, ant jos vardo esą“užridentas akmuo”. Kol kas neaiš-ku, kas sausio 17 dieną M.Balčiūną,kuriam įgaliojimus yra suteikusios27 krepšinio federacijos, pakeis“FIBA Europe” teisme. “Aiškina-mės, ar siųsime kitą žmogų, ar teis-mas bus atidėtas”, - sakė A.Sabo-nis. Vakar jis vylėsi, kad situacijagreitai bus išspręsta ir M.Balčiūnasgrįš į darbą.•

Vyriausybė su gyventojais konsultuojasi nuo 2010 metų. / Eltos nuotrauka

Apie LKF palaikymą išgirs tik iš žmonos

A.Krupavičius teigia,kad viešosios

konsultacijos mūsųšalyje vykdomos

netinkamai.

A.Sabonio teigimu, sulaikytajam neleidžiama bendrauti ne tik su kolegomis, bet ir su šeima.Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

Dienos temos 52013 01 11Lietuvos žinios

Atkelta iš•1 p.

Paaiškėjo, kad viaduko šioje vie-toje Kaune pastatyti neįmanoma,nes savivaldybės turimas sklypas yraper mažas. Iš anksto to numatytibuvo neįmanoma dėl vietovės spe-cifikos. Savivaldybei ne tik žodžiu,bet ir raštu siūlėme įvairius varian-tus ir atlikome jų ekonominio nau-dingumo skaičiavimus. Alternaty-viai toje vietoje galima būtų planuotiiškasą arba tunelį. Nesulaukę atsa-kymo iš Kauno miesto savivaldybės,savo iniciatyva sustabdėme projek-tavimo darbus. Pagal sutartį savival-dybei buvo pateiktos sąskaitos uždalį atliktų darbų, suma - 763 tūkst.litų. Iš jos buvo sumokėti privalomimokesčiai valstybei, atsiskaityta susubrangovais ir partneriais.

Ne sykį raštu ir žodžiu kreipėmėsį Kauno miesto savivaldybę dėl re-konstrukcijos sprendimo priėmimo,tačiau atsakymas nebuvo gautas.Kauno miesto savivaldybės admi-nistracija iki šiol nėra nutraukusišios projektavimo darbų sutarties irnei raštu, nei žodžiu nėra pareišku-si jokių pretenzijų bendrovei dėl at-liktų darbų apimties ir jų kokybės.Tiesą pasakius, nuo 2008-ųjų gruo-džio savivaldybė nebeatsako ir į jo-kius mūsų siunčiamus raštus.

2010 metų spalį gavau Kaunoapygardos prokuratūros pranešimąapie man pareikštus įtarimus dėldokumentų klastojimo ir svetimodidelės vertės turto iššvaistymo.Aiškinant paprasčiau, iš esmės yradiskutuojama apie tai, ar mes 2008-aisiais atlikome sutartyje numaty-tus darbus ar jų neatlikome.

- Kauno apygardos prokuratūratikina, kad šie darbai buvo neatlikti.

- Nuo 2008-ųjų kovo iki liepos at-likome tokius darbus: sankryžos skly-po toponuotrauką, sklypo ir požemi-nių inžinerinių tinklų geodeziniustyrinėjimus, sankryžos projektą,viaduko konstrukcijų skaičiavimus,viaduko konstrukcijų projektiniussprendinius, techninių statinio ro-diklių skaičiavimą, bendrąsias tech-nines specifikacijas. Tai nebuvo vienmūsų darbai, prie projekto kartu supartneriais dirbo apie 20 žmonių ko-manda, sklypo tyrinėjimams buvosamdomi subrangovai. Yra dviejų ne-priklausomų ekspertų išvados, pat-virtinančios, kad darbai buvo atlikti.Labai gaila, kad Kauno miesto savi-valdybės tarybos Antikorupcijos ko-

misija, pradėjusi tyrimą, mūsų nein-formavo ir neklausė jokių paaiškini-mų dėl darbų atlikimo. Darbai buvosustabdyti mūsų iniciatyva, tačiau nedėl mūsų kaltės. Projektavimo dar-bus būtų galima atnaujinti, jeigu sa-vivaldybė priimtų sprendimą, ką to-liau daryti su minėta sankryža.

- Kodėl AB “Miestprojektas” buvovienintelis dalyvis Taikos ir Pramo-nės prospektų sankryžos rekonstruk-cijos ir naujo viaduko statybos tech-ninio projekto konkurse?

- Konkursas buvo keturių dalių.Tik antrai konkurso daliai buvo pa-teiktas mūsų vienų pasiūlymas, ki-toms dalims buvo daugiau siūlymų.Man sunku spręsti, kodėl taip atsi-tiko, galbūt buvo tokie metai, kaiprojektavimo įmonėms darbų ne-trūko, todėl ir konkurentų susido-mėjimas buvo mažesnis.

- Ar numatytas terminas atlikti dar-bus per vieną mėnesį buvo realus?

- Konkurso skelbime buvo nuro-dytas terminas - vienas mėnuo tu-rint galimybę pratęsti sutartį dar še-šiems mėnesiams. Remdamasi savopatirtimi galiu pasakyti, kad pusėmetų yra realus terminas tokiam te-chniniam projektui parengti. Todėlabejonių, kad projektą bus galimatęsti, kai tai paskelbta net oficialiai,nekilo. Beje, tokie patys terminaibuvo nurodyti visose keturiosekonkurso dalyse, tačiau kažkodėlužkliuvo tik vienos mūsų laimėtosdalies terminas.

- AB “Miestprojektas” laimėjokonkursą, nors projektą pasiūlė pa-rengti už aštuonis kartus didesnękainą, nei buvo numatyta. Kodėlbuvo pasiūlyta tokia didelė kaina?

- Įprasta, kad techninio projektoparengimas sudaro nuo 3 iki 5 proc.statybos darbų vertės. Šio objekto pre-liminariai įvertinta statybos darbų kai-na - apie 60-64 mln. litų. AB “Miestp-rojektas” pasiūlyta kaina buvo 2,36mln. litų, remtasi panašių projektųvykdymo patirtimi ir rinkos kainomis.Mano žiniomis, labai panašaus Jakųžiedo projektavimo paslaugos atsiėjoper 4 mln. litų. Kauno miesto savival-

dybės pirkimui numatyta kaina mannebuvo žinoma. Tai, kad Kauno mies-to savivaldybė šiam objektui buvo nu-mačiusi tik 300 tūkst. litų, sužinojauvėliau, susipažinusi su baudžiamosiosbylos dokumentais. Tokia suma užšiuos darbus yra neatitinkanti rinkoskainų. Jokiuose konkurso dokumen-tuose nebuvo nurodyta savivaldybėsketinama skirti suma. Pasiūlėme to-kią kainą, už kokią matėme galį atlik-ti užduotį. Jei būtume ją žinoję, nebū-tume net dalyvavę šiame konkurse.

- Kas kaltas, kad projektas nebu-vo baigtas vykdyti?

- Užuot susėdus prie bendro stalo

ir konstruktyviai ieškojus sprendimo,buvo pasirinktas raganų medžioklėskelias. Kauno miesto savivaldybės ta-rybos Antikorupcijos komisija spren-dimą, kad darbai neatlikti, priėmė užuždarų durų. Mes nebuvome pa-kviesti ir neturėjome galimybės pris-tatyti AB “Miestprojekto” atliktų dar-bų. Beje, Kauno miesto savivaldybėsadministracija iki šiol nėra nutrau-kusi šios projektavimo darbų sutar-ties ir nei raštu, nei žodžiu nėra pa-reiškusi jokių pretenzijų dėl atliktųdarbų apimties ir jų kokybės.

- Paaiškėjus, kad viaduko tojevietoje pastatyti neįmanoma, kiekkartų kreipėtės į Kauno miesto sa-vivaldybę dėl sutarties vykdymo?

- Žodžiu kreipėmės dešimtis kartų,o raštu - tris kartus. Tačiau nuo 2008-ųjų gruodžio savivaldybė į mūsų siun-čiamus raštus nebeatsakinėjo.

- Kokius matote alternatyviussprendimus?

- Būtų galima parengti naują de-talųjį planą ir suformuoti didesnįsklypą. Kitas variantas - vietoj via-duko rinktis iškasą arba tunelį. Ga-lima planuoti viaduką virš Pramo-nės pr., bet norint išlaikyti troleibusųeismą reikėtų Pramonės prospektąpagilinti iškasa. Visa iniciatyva yratik Kauno miesto savivaldybės ran-kose. Mes savo darbus atlikome,jiems beliko nuspręsti, ką miestasnori toliau daryti su šia sankryža.

- Kodėl jūsų vyras, pretenduoda-mas į švietimo ir mokslo ministropostą, neinformavo apie jums iškel-tą bylą?

- Teisminiai procesai vyksta nuo2010-ųjų. Žiniasklaidoje ši istorijabuvo aprašyta ne kartą, ji yra viešaiprieinama visiems besidomintiesiems.Todėl dabartinį bylos eskalavimą ver-tinčiau kaip politinę kovą. Man gaila,kad turiu joje dalyvauti.•

Ministro žmonos E.Pavalkienės versija

KAUNO MIESTO MERAS ANDRIUS KUPČINSKAS:“Dabar galima kalbėti įvairius dalykus.Tačiau situaciją įvertinkime realiai - pini-gai sumokėti, o darbo rezultato nėra. Te-chninio projekto, pagal kurį būtų galimavykdyti darbus, nėra. Jokiu būdu neteisi-nu buvusių savivaldybės darbuotojų, ku-rie yra įtariamieji šioje byloje, tačiau biu-džeto lėšos išeikvotos, o darbai neatlikti.Dabar svarbu, kad nuostolis būtų atlygin-tas ir miestui grįžtų tai, kas buvo neteisė-

tai išleista. Su “Miestprojektu” asmeniškai nesusirašinėjau, tad neži-nau, kodėl nebuvo atlikti vieni ar kiti darbai.”

“Mano žiniomis, labaipanašaus Jakų žiedo

projektavimo paslaugos atsiėjo per4 mln. litų”, - LŽ sakė

E.Pavalkienė.

KREIPĖSI Į PROKURORUS

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komi-teto pirmininko pavaduotojas Sta-sys Šedbaras kreipėsi į Generalinęprokuratūrą dėl rusiškoje ži-niasklaidoje padažnėjusių pasaky-mų, neigiančių Lietuvai ir jos gy-ventojams padarytus nusikaltimus.S.Šedbaro nuomone, sunkūs nusi-kaltimai, padaryti 1991 metų sau-sio sovietinės agresijos metu, yraakivaizdūs, šių nusikaltimų faktaiyra galutinai nustatyti. PasakS.Šedbaro, Baudžiamojo kodekso6 straipsnyje nustatytas baigtinissąrašas nusikaltimų, už kuriuos at-sako užsienyje juos padarę užsie-niečiai. Tačiau į jį turėtų būti įt-raukti ir Baudžiamojo kodekso170` 2 straipsnio numatyti nusi-kaltimai: pritarimas tarptauti-niams nusikaltimams, SSRS ar na-cistinės Vokietijos nusikaltimamsLietuvos Respublikai ar jos gyven-tojams, jų neigimas ar šiurkštus

menkinimas. Generalinei proku-ratūrai siūloma apsvarstyti ir pa-teikti nuomonę dėl Baudžiamojokodekso 6 straipsnio nuostatos pa-keitimo, įtraukiant Baudžiamojokodekso 170`2 straipsnyje įtvirtin-tą nusikalstamą veiką.

SUSKAIČIAVODP MILIJONUS Darbo partija (DP) 2004-2006 me-tais netraukė į apskaitą daugiau nei24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litųišlaidų. Šią specialisto išvadą Vil-niaus apygardos teismas paviešinovakar, skelbdamas medžiagą parti-jos vadinamosios juodosios buhal-terijos byloje. Teismas paskelbė spe-cialisto išvadą dėl partijos ūkinės irfinansinės veiklos 2004-2006 me-tais. Iš bylos matyti, kad Finansiniųnusikaltimų tyrimo tarnyba(FNTT) 2007 metais pranešė siun-čianti prokurorui Sauliui Verseckui

išvadą pagal jo prieš metus sufor-muluotą užduotį. Prokurorui buvopateiktas 129 lapų dokumentas supriedais. Paskelbta, kad neoficialipartijos buhalterė Nijolė Steponavi-čiūtė viename laiške Vitalijai Von-žutaitei rašo, kad iš V.U. (spėjama,kad tai DP lyderis Viktoras Uspas-kichas) gavo 480 tūkst. litų. Taip patgauta daugiau sumų - kitą kartą 340tūkst. JAV dolerių. DP per keleriusmetus iš rėmėjų yra gavusi 3 mln. li-tų netrauktų į apskaitą pajamų.

RADO POETO KŪNĄ

Varėnos rajono laukuose aptiktasmiręs poetas Stasys Stacevičius, din-gęs praėjusių metų pabaigoje. Vakarrytą Gudakiemio kaimo gyventojaspranešė pasėlių lauke, apie 200metrų nuo savo sodybos, aptikęsS.Stacevičiaus kūną. Per pirminęapžiūrą smurto žymių nenustatyta.Mirties priežastį tirs Valstybinės

teismo medicinos tarnybos Alytausposkyrio ekspertai. Apie dingusįVarėnos krašte žinomą poetą, žur-nalistą, eseistą vietos policijai pra-nešta gruodžio 22 dieną. S.Stacevi-čiaus artimieji sakė, kad vyrasgruodžio 18 dieną iš namų Merki-nės viensėdyje išėjo ir negrįžo. Ga-vus šį pranešimą, tą pačią dieną bu-vo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėldingusiojo be žinios ir paskelbtapaieška. S.Stacevičius yra dirbęs ko-respondentu Varėnos, Šalčininkų irTrakų rajonų laikraščių redakcijosebei “Valstiečių laikraštyje”. 1990metais poetas išleido pirmąją eilė-raščių knygą “Vienkiemio valanda”.Už 1999 metais pasirodžiusį ketvir-tąjį poeto rinkinį “Toli kriokliai”S.Stacevičius 2001 metais gavo “Po-ezijos pavasario” premiją. 2006 me-tais kūrėjui skirta Kultūros ministe-rijos premija už ryškiausiaspublikacijas kultūros temomis.

BNS, LŽ

E.Pavalkienė: “Kauno miesto savivaldybės administracija iki šiol nėra nutraukusi šios projektavimo darbų sutarties.” / Kristinos Kučinskaitės ir Eltos nuotraukos

Trumpai

Poetas S.Stacevičius.Laikraščio “Giružis” nuotrauka

VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

Svarbiausi Lietuvai praėjusiųmetų klausimai, kurie buvo analizuojami Europos Parlamente(EP) ir kurių sprendimas, akivaizdu,bus aktualus ir 2013-aisiais, - taiIgnalinos atomonės elektrinės (AE)uždarymas, energetinė Lietuvosnepriklausomybė, parama žemdirbiams bei Europos Sąjungos (ES) finansinė perspektyva 2014-2020 metais.

Apie juos ir Lietuvos interesų gyni-mą kalbamės su EP nare RadvileMorkūnaite-Mikulėniene.

- Energetinis saugumas ir savaran-kiškumas - senas ir vienas pagrindiniųLietuvos siekių. Žinote situaciją visojeES. Kaip manote, kokiu laipsniu ir ko-kio laikotarpio perspektyvoje įmano-ma šį siekį įgyvendinti? Kokią įtakątiems siekiams daro ir kaip juos kore-guoja globalizacijos realijos?

- Jau 22 metus esame laisvi, atkūrė-me demokratinę valstybę, tačiau visdar nesame visiškai nepriklausomi.Energetikos sritis glaudžiai susijusi sunacionaliniu saugumu ir interesais.Energija yra tarsi kuras ekonomikosplėtrai, o jei energija brangi ar jos tie-kimas nėra užtikrintas - valstybės ge-rovės kūrimas yra apsunkinamas. Tadneabejotinai vienas svarbiausių šian-dienos strateginių uždavinių - didin-ti energetinį saugumą ir savarankiš-kumą. Šis Lietuvos siekis ES lygmeniuyra suprantamas ir remiamas tiek po-litiškai, tiek finansiškai. Nuo Lietu-vos sėkmės šioje srityje priklauso irbendros ES energijos rinkos kūrimosėkmė.

Svarbu suprasti, kad norėdamiužtikrinti pigios energijos tiekimąsavo šalyje negalime pasikliauti viendujomis ar vien atsinaujinančiaisištekliais ir visiškai atmesti atomi-nės energetikos.

Lietuvoje tuo pat metu reikia ne-pamiršti daugelio energetikos kom-ponentų: kurti laisvąją energijos rin-ką, įsijungti į europinius tinklus,panaikinti priklausomybę nuo vie-nintelio išorės tiekėjo, statyti trūksta-mas jungtis, kurti naujus energijosgeneravimo pajėgumus, užtikrintibazinę energijos gamybą, sudarytigalimybes plėtoti alternatyvias ener-gijos gamybos rūšis. Atominė energi-ja yra pakankamai saugi, kad galėtųtapti vienu svarbiausių, be to, pigiu irstabiliu energijos komponentu mū-sų krašte. Tokiomis aplinkybėmis,kokiomis gyvename Lietuvoje, deja,pasirinkimo laisvės turime labai ma-žai ir vargu ar atrasime kitą realistiš-ką ir konkurencingą alternatyvą bran-duolinei energijai.

Andriaus Kubiliaus Vyriausybėnuveikė daug svarbių parengiamų-jų darbų, ir dabartiniam ministrųkabinetui tenka atsakomybė juosįgyvendinti. Tikiu, kad sprendžiantdėl pradėtų projektų ateities, viskągerai apsvarsčius, bus pasirinktastęstinumas ir dedamos pastangos,kad neilgai trukus energetikos sek-toriaus reformos naudą pajustų vi-si vartotojai.

- Ignalinos AE uždarymas - vienasvarbiausių ir sunkiausių Lietuvosproblemų. Kokia jo finansavimoperspektyva, kaip ji gali keistis2013-aisiais?

- Šiuo metu klausimas dėl para-mos uždarant Ignalinos AE svarsto-mas EP komitetuose. Svarbiausiapasiekti, kad EP nariai, kurie pri-ims sprendimą, pakoreguotų Euro-pos Komisijos pasiūlymą, atskirda-mi Lietuvos ir kitų dviejų ESvalstybių narių atominių elektriniųuždarymo teisinius pagrindus. ESįsipareigojimas yra tęsti paramą Ig-nalinos AE uždarymui ir naujuojudaugiamečio biudžeto laikotarpiu.Svarbu, kad šio įsipareigojimo bū-

tų laikomasi. Kita vertus, Lietuvataip pat turi atlikti namų darbus,neleisti sabotuoti uždarymo proce-so, jei reikia, pasitelkti ir paramą iššalies.

Galutinis sprendimas dėl finan-savimo teisinio pagrindo ir apim-ties bus priimtas Taryboje. Dar tu-rime laiko sutelktomis pastangomissiekti palankiausio įmanomo spren-dimo.

- Ignalinos AE uždarymo finansa-vimo klausimas - ne vienintelis, kurjaučiami akivaizdūs skirtumai. Ma-tyti, kad ES nevienodai vertina seną-sias ir naująsias ES nares. Kitas labaiaktualus dalykas - išmokos Baltijosvalstybių žemdirbiams. Juk jos yragerokai mažesnės nei senųjų ES na-rių ūkininkams. Kokios diskusijosverda EP šiais klausimais? Kas lemiatokius sprendimus ir ar pakanka ga-limybių juos paveikti? Ką šiais klau-simais veikia europarlamentarai,atstovaujantys Lietuvai, kad sušvel-nintų tuos skirtumus?

- Visa ES finansinė perspektyvayra tapusi tebetrunkančios ekono-mikos krizės įkaite - niekaip nepa-

vyksta susitarti ne tik dėl finansavi-mo 2014-2020 metais, bet net ir dėl2013 metų biudžeto. Gaila, Lietuvataip pat yra tapusi situacijos “pini-gų yra tiek, kiek yra” įkaite. O bū-dami viena mažiausių ES valstybiųturime ypač mažai politinių svertųšią situaciją pakreipti savo naudai.

Nors Lietuvoje yra išrinkta tik 12iš 754 EP narių (o tai - tik 1,6 proc.),tačiau aktyviai kalbėdamiesi su ko-legomis ir remiami Lietuvos lobistųmažais žingsneliais judame Lietu-vai palankesnių rezultatų link. 2013metų antrąjį pusmetį, kai Lietuvapirmininkaus ES Tarybai, Lietuvosinstitucijų pastangos ir EP narių pa-galba šioje srityje bus ypač svarbi.

Jeigu kalbėsime apie žemės ūkiofinansavimą - tai viena iš ES politi-kos sričių, kurią reformuoti sekasiišties vangiai. Ypač skaudu, jog se-nosios ES valstybės savo ūkininkųproblemas sprendžia tokių šaliųkaip Lietuva sąskaita. Kartu su ko-legomis iš Baltijos valstybių (ku-rioms siūloma finansavimo tvarkataip pat yra nepalanki) ir aktyviaibendradarbiaudami su savo šaliųūkininkais bei jų organizacijomis,stengiamės informuoti kiek įmano-ma daugiau kolegų apie siūlomąneteisingą išmokų skaičiavimo tvar-ką. Džiugina tai, kad sulaukiame visdaugiau palaikymo. Tai teikia vil-čių, kad situacija keisis.

- Esate ne kartą minėjusi, kad Eu-ropoje trūksta žinių apie nesenąEuropos žemyno istoriją. Ir tai yra

viena iš problemų, kodėl kartaiskalbėtis su kolegomis sekasi su-nkiai. Ar todėl savo veikloje skiriatetiek daug dėmesio istorinės atmin-ties klausimui?

- Džiaugiuosi, kad ES yra pripa-žinusi, jog atminties apie totalitari-nių režimų nusikaltimus išsaugoji-mas ir sklaida yra europinės svarbosuždavinys.

Laikausi nuomonės, kad gyven-dami vienoje Europos šeimoje turi-me geriau vieni kitus pažinti, tuo-met ir kalbėti apie šiandieniniųproblemų sprendimą seksis geriau.Istorija yra neatsiejama mūsų tapa-tybės dalis, ji daro įtaką ir mūsųšiandienai. Neretai bendraujant sukolegomis iš sovietinio totalitariz-mo nepatyrusių šalių tenka susi-durti su tam tikromis takoskyromis,vis dar egzistuojančiomis dėl nepa-kankamo net ir labai nesenos isto-rijos žinojimo. Mano įsitikinimu,geriausiai suvokti šias realijas gali-ma per akistatą su liudininkais, to-dėl didelę dalį veiklos skiriu knygųir dokumentikos pristatymui Euro-pos Parlamente. Renginiuose daly-vauja ir žmonės, išgyvenę sovieti-nes represijas.

Ne tik Europos institucijose, betir čia, Lietuvoje, stengiuosi savoveikla prisidėti prie istorinės atmin-ties įtvirtinimo, ypač jos perdavimojaunajai kartai. Kartu su VšĮ Ber-nardinai.lt išleidome vaizdo pasa-kojimų rinktinę, skirtą mokykloms.Kiek leidžia galimybės, per savofondą ar asmeniniu dėmesiu sten-giuosi paremti istorinės atmintiestemoms skirtas visuomenines ini-ciatyvas, kurių atsiranda vis dau-giau - o tai reiškia, kad jos reikalin-gos. Taip pat labai tikiuosi, kad peršiuos metus Seime bus priimti labaireikalingi įstatymų pakeitimai, ku-rie leistų valstybei geriau pasirūpin-ti privačia iniciatyva įsteigtais trem-ties ir rezistencijos muziejais.

Nesustabdomai nykstant gyvajaiatminčiai, nebegalime ilgiau gaišti,turime suformuoti valstybinę isto-rinės atminties išsaugojimo ir sklai-dos politiką, kuri suvienytų paski-ras iniciatyvas, numatytų finansinėsparamos galimybes ir užtikrintų,kad jaunoji karta augs žinodamasavo tautos ir valstybės istoriją,puoselėdama vertybes ir suvokda-ma aukas, kuriomis buvo grįstas ke-lias į šiandieninę nepriklausomąLietuvą. Manau, kad tai - valstybi-nės svarbos uždavinys.

2013 01 11Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Lietuvos interesus turime apginti patys

R.Morkūnaitė-Mikulėnienė įsitikinusi, kad gyvendami vienoje Europos šeimoje turime geriau vieni kitus pažinti, tada ir problemas spręsti seksis geriau. / Mindaugo Mikulėno nuotraukos

Bendraujant su kolegomis iš sovietinio totalitarizmo nepatyrusių šalių tenka

susidurti su tam tikromis takoskyromis, kurios egzistuoja dėl nepakankamo

net ir labai nesenos istorijos žinojimo.

Tai - istorinio teisingumo klausimas Ignalinos programa turi būti nenutrūkstamai tęsiama

Nors Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP)šiemet mini 50-metį, ir ši politika svarbi tiek Baltijos, tiek Nyder-landų ar Italijos žemdirbiams, bet Baltijos šalys gauna mažiausiasEuropoje tiesiogines išmokas. Baltijos šalys, kovodamos dėl lygiųišmokų visų ES valstybių žemdirbiams, privalo būti vieningos.

Mūsų žemdirbiai nori dirbti sąžiningos konkurencijos sąly-gomis, bet dabartinė BŽŪP jiems to neleidžia. Valstybių nariųgamybos sąnaudos nelabai skiriasi. Kuro ar įrangos kainos yrapanašios. Skiriasi tik darbo sąnaudos, bet ir jos po truputį vie-nodėja. Baltijos šalių žemdirbiai klausia, kodėl jie turi laikytistokių pačių sąlygų ir reikalavimų, kaip ir kitų šalių žemdirbiai,bet gauna tik 1/4 tiesioginių išmokų.

Pavyzdžiui, 2004 metais Latvijos ūkininkai gaudavo 24 eurusuž hektarą, o kitų šalių ūkininkai - daugiau nei 400 eurų. 2013metais, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, Latvijos ūkinin-kai vis tiek gaus tik 30 proc. visų ES tiesioginių išmokų vidurkio.

Todėl konvergencijos klausimas yra vienas svarbiausių mū-sų prioritetų. Ir tai ne tik ekonominis klausimas. Baltijos vals-tybėms, lygiateisėms ir lygiavertėms ES narėms, tai - visų pir-ma istorinio teisingumo klausimas.

Europos Parlamente verda aštrios diskusijos dėl finansinės paramosskyrimo uždarant Ignalinos AE. Lietuvos europarlamentarė Radvilė Morkū-naitė yra išreiškusi nerimą, jog EK pamiršo įsipareigojimus Lietuvai ir ban-do taikyti reikalavimus, kurie nebuvo numatyti 2003 metais vadinamojojeStojimo į ES sutartyje. Kaip manote, kokio sprendimo gali tikėtis Lietuva?

Europos Komisija ir Taryba laikosi skirtingos nuomonės dėl Sąjun-gos paramos atominių elektrinių Bulgarijoje, Lietuvoje ir Slovakijojeuždarymo programoms teisinio pagrindo. Komisija norėtų, kad visomstrims šalims būtų taikomas tas pats “Euratom” sutarties 203 straipsnis,o Taryba gina poziciją, kad egzistuoja dvi skirtingos teisinės bazės - vie-na Slovakijai ir Bulgarijai (“Euratom” sutarties 203 str.), o kita - Lietuvai(Lietuvos stojimo sutarties 4 protokolas).

Parlamente šis klausimas analizuojamas Pramonės, tyrimų ir ener-getikos komitete bei Teisės reikalų komitete. Pats būdamas pirmojokomiteto nariu gyniau dviejų teisinių bazių poziciją. Mano manymu, 4 protokolas gali būti panaudotas pagrindžiant ES paramos IgnalinosAE uždarymui pratęsimą, nes jame teigiama, kad “(..) Ignalinos pro-grama bus nenutrūkstamai tęsiama po 2006 metų”. Manau, jog yranemažai galimybių, kad būtent šį požiūrį palaikys Europos Parlamen-tas 2013 metais. VJ-3666

Sandra KALNIETE (EPP, Latvija), Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto (AGRI) narė

Alejo VIDAL-QUADRAS (ELP, Ispanija)Europos Parlamento vicepirmininkas,Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikoskomiteto narys

Pasaulis 72013 01 11Lietuvos žinios

Sparčiai didėjant akmens angliųvartojimui, Europoje jau kalba-ma apie “anglių aukso amžių”.Kai kuriose Europos valstybėseelektros energijos kiekis, gauna-mas deginant anglis, kasmetpadidėja apie 50 procentų.

“Anglys - didžiausią taršą sukeliantisir didžiausią šiltnamio dujų kiekį kiek-vienai kilovatvalandei garantuojantiselektros šaltinis, todėl iš Europos jauima tyčiotis pasaulis”, - rašo savaitraš-tis “The Economist”.

Anglių renesansą nulėmė skalūnodujos. Kai Jungtinių Valstijų jėgainėsėmė naudoti šias dujas, Amerikos ang-liakasiai pradėjo dairytis naujų rinkų,be to, mažėjantis anglių poreikis Kini-joje numušė jų kainas. Nuo 2011 metųrugpjūčio iki 2012-ųjų to paties mėne-sio anglių kaina sumažėjo trečdaliu irdabar mokama vos 100 dolerių už toną.

Tai negalėjo likti nepastebėta Euro-poje. Taigi per pirmąjį 2012 metų pus-metį Europa ėmė pirkti iš Amerikostrečdaliu daugiau anglių, nors, palygin-ti su juokingai maža dujų kaina JAV,anglys nėra tokios jau pigios. Bet jos tik-rai pigios, palyginti su dujų kaina Euro-poje. Nors dujas galima suskystinti irgabenti, tai brangu ir tam būtina išplė-tota infrastruktūra. Todėl dažniausiaidujos keliauja dujotiekiais ir siekiama,kad jos būtų vartojamos kuo arčiau iš-gavimo vietų. Be to, anglių kaina - pa-saulinė, o dujų - regioninė, dažnai vie-naip ar kitaip susieta su naftos kaina.

Dauguma Europos sutarčių su Rusi-jos dujų milžinu “Gazprom” pasirašy-tos prieš daugelį metų ir, nors įvairiaisbūdais stengiamasi išsiderėti mažesnękainą, dujos Europoje tebekainuojabrangiai. 2012-ųjų vasarą jos kainavotris kartus brangiau nei Amerikoje irbuvo brangesnės už anglis. Nors šiaismetais “Gazprom” pažadėjo kainas su-mažinti apie 10 proc., to nepakanka.Anglys Europoje lieka pigesnės už du-jas ir pokyčių nematyti. Iš dalies taip yratodėl, kad Europos skalūnų dujų pra-monė nuo Amerikos atsilieka daugeliu

metų ir gali niekada jos nepasivyti. MatEuropai reikia laiko sukurti infrastruk-tūrą suskystintoms dujoms importuotidideliais kiekiais.

Santykinė anglių ir dujų kaina gyvy-biškai svarbi Europos bendrovėms.Lapkričio pradžioje, “Bloomberg NewEnergy Finance” agentūros duomeni-mis, Vokietijos bendrovėms vieno me-gavato elektros energijos gamyba da-vė vidutiniškai 11,7 euro nuostolį, oėmusios deginti anglis jos gavo 14,22euro pelno.

Lemia ne vien skirtinga įvairių ener-gijos šaltinių kaina. Vokietija kuria am-bicingus planus pereiti nuo iškastinių

energijos šaltinių ir branduolinės ener-gijos prie atsinaujinančių šaltinių - sau-lės ir vėjo - energijos. Kintant energijosšaltinių prioritetams kompanijos patirianuostolių. Agentūra “Moody’s” įspėja,kad jau iškilo grėsmė viso sektoriaus pa-tikimumui.

Savo ruožtu kompanijos kaip įma-nydamos greičiau stengiasi pereiti nuodujų prie anglių, tad faktiškai atsinau-jinantys energijos šaltiniai išstumia du-jas, bet ne anglis. Didžiausia Europosanglių vartotoja, Vokietijos bendrovėRWE per pirmuosius devynis 2012 me-tų mėnesius 72 proc. elektros pagami-no iš akmens ir rusvųjų (prastesnės ko-kybės, nešvaresnė atmaina) anglių (pertą patį 2011 metų laikotarpį 66 proc.).Nauji pajėgumai Vokietijai būtini, nesji stabdo branduolinius reaktorius, to-dėl energijos gamintojai skubiai statonaujas anglis deginančias jėgaines.

Net ir ten, kur tokios jėgainės nesta-tomos, anglių sunaudojama vis dau-giau. 2012-ųjų balandį pirmą kartąnuo 2007 metų gaminant energiją ang-lys dominavo ir Jungtinėje Karalystė-je - deginant anglis pagaminamos

elektros kiekis praėjusių metų trečiąjįketvirtį buvo 50 proc. didesnis nei me-tais anksčiau.

Bendrovės renkasi anglis ne tik dėljų pigumo. Jas skatina ir grėsmingi po-litikos pokyčiai. 2016 metais įsigalio-sianti Europos Sąjungos (ES) direktyvanumato, kad anglis deginančios jėgai-nės, neatitinkančios naujų ES aplinko-saugos standartų, turi būti arba uždary-tos, arba sumontuota daugybė brangiųtaršos mažinimo įrenginių. Jau šį mė-nesį bendrovės turi apsispręsti, kurį ke-lią pasirinks. Jei bendrovė jėgainęnuspręs uždaryti, jai bus suteiktas mak-simalus valandų, per kurias tai reikiapadaryti, skaičius (atsižvelgiant į suke-liamą taršą), o tai didelė paskata kuogreičiau sudeginti daug anglių.

Ar šis svaiginamai padidėjęs angliųporeikis - trumpalaikis? Hagoje esantinevyriausybinė Europos klimato fon-do organizacija mano, kad taip. 2008metais Europos bendrovės ketino pa-statyti 112 naujų anglis naudojančių jė-gainių. Nors didžiosios dalies projek-tų buvo atsisakyta, apie 20 naujųjėgainių bus pastatyta. Be to, pridėjus

naujus prašymus leisti statyti anglis de-ginančias jėgaines, jų bus net 69. Jų pa-jėgumas turėtų siekti 60 gigavatų -maždaug tiek pat, kiek pagamina 58branduoliniai reaktoriai, tiekiantysPrancūzijai didžiausią jai būtinos elekt-ros dalį.

Tad bent jau kai kuriose Europosšalyse kurį laiką bus suvartojama dau-giau anglių. “Bloomberg” įvertino ESaplinkosaugos standartų įtaką Jungti-nės Karalystės, Vokietijos ir Lenkijosenergetikos politikai ir nusprendė, kadDidžiosios Britanijos anglis naudo-jančių jėgainių pajėgumas tikrai mažės- nuo 33 gigavatų šiuo metu iki 14 gi-gavatų įsigaliojus naujosioms taisyk-lėms. Bet vargu ar padėtis keisis Vokie-tijoje, nes ji stato naujas anglimiskūrenamas elektrines, atitinkančiasnaujus standartus.

Toks anglių paklausos didėjimas nie-kais verčia ES aplinkosaugos politiką,kurią jos atstovai rodo pavyzdžiu visamlikusiam pasauliui. Europos valstybėstikėjosi palengva išstumti nešvarias ang-lis iš elektros gamybos pramonės, bet,užuot mažėjusi, jų dalis rinkoje didėja.

Iki 2020 metų ES siekia sumažinti įaplinką išmetamo anglies monoksidokiekį iki 80 proc. 1990 metų lygio. Iki2009-ųjų jį pavyko sumažinti kiek dau-giau nei 17 proc., tačiau jau 2010 me-tais anglies monoksido vėl ėmė daugė-ti. “Bloomberg” teigia, kad 2012 metaisjo buvo išmesta 3 proc. daugiau nei2011-aisiais.

Jei viskas vyktų taip, kaip planuojapolitikai, iš atsinaujinančių energijosšaltinių gaunamos elektros vis daugė-tų, ir Europa pereitų prie aplinkai pa-lankios energijos. Bet dabartinė ESenergetikos politika labiau skatina var-toti aplinką teršiančius šaltinius, todėl įatmosferą išmetamo anglies monoksi-do kiekis didėja, o Europos bendrovėsimasi investuoti į energijos projektus ki-tose pasaulio dalyse. Tad ko vertas ESklimato komisarės Connie Hedegaardkartojimas, kad Europa “rodo pavyz-dį” visam pasauliui?•Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

Nelauktas anglių renesansas

VILJAMA SUDIKIENĖ

Italija pirmoji pradeda Europo-je rinkimų sezoną. Kampanijažada būti įdomi ir spalvinga -pagrindiniai kandidatai varžosine dėl premjero, o dėl finansųministro posto.

Italija išgyvena nuosmukį, josskola Europoje nusileidžia tik Graiki-jos, o griežtos taupymo priemonės, ku-rias taikė technokratų vyriausybė, su-laukė vien neapykantos. Esant tokiaipadėčiai, Italija rengiasi vasario 24-25dienomis vyksiantiems rinkimams.

Jau triskart Italijos premjeru buvęsSilvio Berlusconi paskelbė, kad jo Lais-vės tautos partija susitarė su Šiaurės ly-ga suvienyti jėgas, bet nei jis pats, neiŠiaurės lygos vadovas Roberto Maro-ni nepretenduoja į ministro pirminin-ko kėdę. S.Berlusconi pareiškė mieliaubūsiąs finansų ministru.

Pasitraukiančios vyriausybės prem-jeras Mario Monti pranešė kampani-joje nedalyvausiantis, bet vadovausian-tis centristų koalicijai. Apklausosepirmaujant kairiesiems ir M.Montikoalicinėje vyriausybėje gali preten-duoti nebent į finansų ministrus. Jaukelis mėnesius apklausos prognozuo-

ja sėkmę Piero Luigi Bersani vadovau-jamiems centro kairiesiems - jie gali lai-mėti 38-39 proc. balsų. Laisvės tautospartijos ir Šiaurės lygos aljansas gali ti-kėtis maždaug 28 proc., M.Monti cent-ristai - 14-15 proc. balsų.

S.Berlusconi jau užsipuolė M.Mon-ti bei jo naujausią nepopuliarų sprendi-mą taikyti nekilnojamojo turto mokes-tį ir pirmajam būstui. Apžvalgininkaisako, kad žiniasklaidos magnato koali-cija gali rimtai kliudyti kairiesiems suda-ryti stabilią vyriausybę ir net primestisavo programines nuostatas.

Pagal smarkiai kritikuojamą Italijosrinkimų įstatymą P.L.Bersani užsitik-rins patogią daugumą parlamento že-muosiuose rūmuose, bet Senate vietospaskirstomos regioniniu pagrindu irdaug gyventojų turintys šiauriniai re-gionai gauna daugiau senatorių vietų.P.L.Bersani pakanka nelaimėti Lom-bardijoje ir Venete, kad prarastų dau-gumą Senate, net jei laimės visuose ki-tuose regionuose. Todėl S.Berlusconiplanai smarkiai supančioti centro kai-riųjų vyriausybę visiškai realūs.

Šiaurės lyga jau tris kartus valdėS.Berlusconi koalicijoje, tačiau jos san-tykiai su šiuo politikos veteranu visuo-met buvo itin keblūs - ankstesnes S.Ber-lusconi vyriausybes Šiaurės lyga kaiptik ir sugriovė.

Šiaurės lyga reikalauja griežtintiimigracijos kontrolę ir suteikti daugiauautonominių galių dvidešimčiai Itali-jos regionų. R.Maroni vadovaujamapartija siekia, kad daugiau mokesčiųatitektų tiesiogiai regionams, nes tur-tinga šiaurė išlaiko nuskurdusius pie-tus, kurie yra korumpuoti ir ekonomiš-kai atsilikę.

Siekdama sumažinti didesnę nei1,9 trln. eurų Italijos valstybės skolą,M.Monti vyriausybė padidino mokes-

čius, atleido dešimtis tūkstančių viešo-jo sektoriaus darbuotojų ir sumažinosocialines išmokas. Daugybė žmoniųšalyje negali rasti darbo. Visuomet pro-blemų turėjusi Pietų Italija tai pajutodar skaudžiau. Pakanka nuvažiuotinuo Romos apie 190 km link Neapo-lio, vieno skurdžiausių Europos mies-tų su 5 mln. gyventojų, ir patenki į vi-sai kitą pasaulį.

Valdžiai siekiant priversti kuo dau-giau žmonių mokėti mokesčius, visdaugiau verslo traukiasi į šešėlį. Mano-ma, kad mokesčių vengimas valstybeikasmet atsieina daugiau nei 200 mlrd.eurų. Dar blogiau, kad italams tai ne-atrodo nepriimtina, jie tai priima kaipneišvengiamybę. Kai kurie sako, kadmokesčių nemokėjimas padeda išsilai-kyti smulkiems barams ir parduotuvė-lėms. “Arba moku mokesčius, arbamaitinu šeimą”, - mėgsta kartoti smul-kieji savininkai.

Finansų krizė didina ir organizuotąnusikalstamumą. Silpni bankai atsisa-ko skolinti, dažnai tik mafija turi pini-gų į bėdą pakliuvusioms bendrovėms,todėl vis daugiau verslininkų prašo ma-fijos pinigų vien tam, kad išgyventų.

Visuotinis nusivylimas iškėlė į po-litinį gyvenimą “5 žvaigždžių” judė-jimą, kurį įsteigė satyrikas, kome-diantas Beppe Grillo. Jo partija itmagnetas traukia įpykusius rinkėjusir jau sulaukė sėkmės regionuose.Apklausos rodo, kad “5 žvaigždės”gali tikėtis 15 proc. balsų, tad nėmažnenusileidžia M.Monti centristams.“Senosioms partijoms atėjo galas. Pi-liečiai turi tapti institucija”, - paskel-bė B.Grillo.

Kad ir kaip būtų, Italijos rinkėjai ne-gali ignoruoti reformų būtinybės. Jei lai-mės politikai, kurie bus linkę nuspaus-ti reformų stabdį, ir jei finansų rinkomsnepatiks rinkimų Italijoje rezultatai, ša-lis gali tapti naujos didžiausios dramosEuropoje pagrindine scena.•

Nors, palyginti su juokingai maža dujų

kaina JAV, anglys nėratokios jau ir pigios, bet

jos tikrai pigios, palyginti su dujų

kaina Europoje.

Europos energijos politika lemia tokią ateitį. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Šįkart S.Berlusconi pasitenkintų finansų ministro portfeliu. /SI/Scanpix nuotrauka

Italijos rinkėjai negali ignoruoti reformų

būtinybės, kitaip šalyjegali įsiplieksti nauja

didžiausia drama Europoje.

Grįžta kaišioti pagalių kairiesiems

2013 01 11Lietuvos žinios8 Pasaulis

SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Organizacija “The HeritageFoundation”, bendradarbiau-dama su dienraščiu “The WallStreet Journal”, paskelbė pa-saulio laisviausios ekonomikosindeksą. Jau 19 metus iš eilėsHonkongo ekonomika pripažįstama laisviausia.

Honkongo finansų sekretoriusJohnas C.Tsangas džiaugiasi tokiuįvertinimu ir teigia, kad Honkongovyriausybė pasiryžusi toliau išlaikytiekonominę laisvę, kuri ilgus metusyra ekonominio stabilumo, ekono-mikos augimo ir gerovės pagrindas.“Vyriausybė aktyviai prisideda prieto, kad Honkongo ekonomika būtųlaisviausia pasaulyje. Sukuriameverslui palankią aplinką, kurioje vi-sos įmonės gali konkuruoti vienodo-mis sąlygomis. Stengiamės užtikrin-ti rinkos vientisumą ir sklandumą.Taip pat siekiame pašalinti kliūtis beiatvirai ir nešališkai teikti paramą, ku-ri palengvintų pramonės šakų skver-bimąsi į naujas rinkas ir padėtų aug-ti naujoms pramonės šakoms”, -sakė J.C.Tsangas.

Ekonomikos laisvės indekso ska-lėje Honkongas surinko 89,3 balo iraplenkė Singapūrą, Australiją, Nau-jąją Zelandiją ir Šveicariją. Į dešim-tuką taip pat pateko Kanada, Čilė,Mauricijus, Danija ir JungtinėsAmerikos Valstijos.

Ekonomikos laisvės indeksas nu-statomas pagal 10 kategorijų: darbo

laisvę, verslo laisvę, prekybos laisvę,fiskalinę laisvę, viešojo sektoriaus iš-laidas, pinigų laisvę, investicijų laisvę,finansų laisvę, nuosavybės teises irlaisvę nuo korupcijos. Aukščiausiąįvertinimą Honkongas pasiekė vers-lo laisvės srityje surinkęs 98,9 balo.

Honkongo komisaras JungtinėmsAmerikos Valstijoms Donaldas Tan-gas džiaugdamasis savo šalies pasieki-mais teigė, kad jau daugelį metų Hon-kongas laikosi laisvosios rinkosfilosofijos. “Verslui palankūs įstatymai

bei sklandžiai dirbančios valstybėsinstitucijos - mūsų sėkmės pagrindas.Džiaugiamės, kad 19 metus iš eilėsHonkongo ekonomika - laisviausiapasaulyje, tačiau turime neužmigti antlaurų. Stengsimės dar labiau didintišalies konkurencingumą ir išlaikytiHonkongą pasaulio verslo, finansų irlogistikos centru”, - sakė D.Tangas. Jistaip pat didžiuojasi Honkongo teisi-ne sistema, kuri “suteikia veiksmingąnuosavybės teisių apsaugą ir neleidžiasuklestėti korupcijai”.

Lietuva pagal ekonomikos laisvėsindeksą užima net 22 vietą. Ji surinko72,1 balo ir rikiuojasi greta Vokietijos,Taivano, Gruzijos, Islandijos, Japoni-jos ir Austrijos. Aukščiausius įvertini-mus Lietuva gavo už prekybos, fiska-linę, investicijų ir finansų laisvę,žemiausius - už laisvę nuo korupcijos,viešojo sektoriaus išlaidas bei darbolaisvę. Palyginti su praėjusiais metais,Lietuvos bendras balas pakilo 0,6 dėlVyriausybės pastangų suvaldyti viešo-jo sektoriaus išlaidas. Lietuva užima

12 vietą tarp 43 Europos valstybių, ojos bendras balas gerokai viršija pa-saulio ir regiono vidurkį.

Pažymima, kad Lietuva įgyvendinosvarbias ekonomikos reformas dau-gelyje sričių ir stengėsi kurti bei išlai-kyti gyvybingą privatų sektorių, kurissparčiai augo. Valstybė supaprastinoverslo įkūrimo procedūras ir išlaikėmažą pelno mokesčio tarifą. Lietuvospalyginti tvirta teismų sistema palai-

kė teisinės valstybės principus ir už-tikrino nuolatinę nuosavybės teisiųapsaugą, kuri lėmė ekonomikos stabi-lumą ir konkurencingumą. Valstybėtaip pat stengėsi sumažinti biudžetodeficitą ir vykdė fiskalinį konsolidavi-mą viešųjų finansų sektoriuje.

Net 13 vietą pagal ekonomikos lais-vės indeksą užėmė 75,3 balo surinku-si Estija. Ji lenkia Lietuvą beveik viso-se srityse, nusileidžia tik nuosavybėsteisių ir fiskalinės laisvės kategorijose.Šiaurinė Lietuvos kaimynė Latvija su-rinko 66,5 balo ir užėmė tik 55 vietą.Lietuva aplenkė Latviją visose srityse.Prastai pagal ekonomikos laisvės in-deksą vertinama Rusija, Baltarusija irUkraina. Rusija yra 139-a, Baltarusi-ja - 154-a, o Ukraina - 161-a.•

Honkongo ekonomika - laisviausia pasaulyje

Honkongas stengsisdar labiau didinti

šalies konkurencingu-mą bei išlaikyti

pasaulio verslo ir finansų centro statusą.

Honkongas kuria verslui palankią aplinką, kurioje visi konkuruoja vienodomis sąlygomis. / AFP/Scanpix nuotrauka

Vykdydama savo, kaip EuroposSąjungos narės, prisiimtus įsipareigojimus, Lietuva privaloužtikrinti saugią ir sklandžią Rusijos piliečių kelionę geležinkelio maršrutu Kena-Vilnius-Kaunas-Kybartai.

Viena vertus, visi Europos Sąjun-gos išorės sienos pažeidėjai, neteisė-tai išsilaipinę iš tranzitinio traukinioKena-Vilnius-Kaunas-Kybartai ge-ležinkelio ruože, turi būti sulaikyti,kita vertus, būtina užtikrinti saugiaseismo sąlygas turint omenyje, kadegzistuoja teroro aktų galimybė.

Tai nelengvas uždavinys, nestranzitinė linija Kena-Vilnius-Kau-nas-Kybartai yra specifinė. Dėl ke-leto aplinkybių joje susidaro palan-kios sąlygos sienos pažeidėjams -asmenims neteisėtai išsilaipinti ištranzitinio traukinio. Šioje linijojeyra 36 geležinkelio stotelės, 34 ne-prižiūrimi ir neapšviesti tiltai, 1 tu-nelis, 7 pėsčiųjų tiltai, 13 viadukų,149 pralaidos ir 37 sankryžos. Dėlto tam tikrose linijos vietose trau-kinių greitis ribojamas iki 25 kilo-metrų per valandą.

Diegiamos efektyvios priemonės

Kaip efektyviai spręsti tokias pro-blemas, parodė praktika. Pagal Spe-cialiąją Kaliningrado tranzito 2006metų programą penkiuose linijos ob-jektuose - Vilniaus, Kauno, Palemo-no, Kybartų ir Lentvario geležinkeliostotyse bei ant Vokės upės tilto buvoįdiegtos vaizdo stebėjimo sistemos,leidžiančios operatyviai užfiksuotitranzito tvarkos pažeidimus. Būtentvaizdo stebėjimo sistemų ruože nuovalstybės sienos su Baltarusija iki Ke-nos pasienio kontrolės punkto įren-

gimas pasirodė esanti viena efekty-viausių priemonių, leidžiančių suma-žinti sienos pažeidimų atvejų.

Todėl pagal Išorės sienų fondo2010 metų metinę programą buvopradėtas įgyvendinti projektas “Įdieg-ti vaizdo stebėjimo sistemą tranziti-nės linijos Kena-Vilnius-Kaunas-Ky-bartai ruože Kaunas-Kybartai”.Projektas atitinka Išorės sienų fondodaugiametės 2007-2013 metų progra-mos 1 prioriteto “Parama tolesniamlaipsniškam bendros integruotos sie-

nų valdymo, susijusio su asmenų pa-tikrinimais ir išorės sienų priežiūra,sistemos diegimui” 6 tikslą “Geležin-kelio tranzito ruožo saugos didinimasplečiant strateginių objektų vaizdostebėjimo sistemą ir stiprinant jų ap-saugą”. Jam skirta daugiau kaip 2 mln.litų Europos Sąjungos lėšų. Dėl para-mos skyrimo tarp AB “Lietuvos gele-žinkeliai”, VšĮ Centrinės projektų val-dymo agentūros ir LietuvosRespublikos vidaus reikalų ministe-rijos buvo pasirašyta sutartis.

Tarp Kauno ir Kybartų tranzito kontrolė pagerėjo

Įgyvendinant projektą iki 2012metų birželio pabaigos sėkmingaiįdiegtos ir veikia vaizdo stebėjimobei perimetro kontrolės sistemos, išviso - 52 vaizdo kameros. Jos su-montuotos keturiuose objektuose:Jiesios geležinkelio tiltų komplek-sas (3 tiltai) stebimas 18 vaizdo ste-bėjimo kamerų; Kazlų Rūdos gele-žinkelio stotyje sumontuota 12vaizdo stebėjimo kamerų, stotis ap-tverta tvora, įrengta perimetrokontrolės sistema; ant geležinkeliotilto per Šešupę sumontuotos 6

vaizdo stebėjimo kameros; Paneriųgeležinkelio stotyje veikia 16 vaizdostebėjimo kamerų.

Įdiegtos priemonės leido parei-gūnams kur kas efektyviau kontro-liuoti tranzitinę liniją. Tapo įmano-ma stebėti didesnį jos perimetrą,operatyviau reaguoti į neleistinosevietose išsilaipinančius asmenis irkitus tranzito tvarkos pažeidimus.Naujoji įranga taip pat padeda grei-čiau reaguoti į traukinių eismo įvy-kius, pastebėti ant geležinkelių bė-gių atsiradusius daiktus, taip patužfiksuojamos geležinkelių įrangosvagystės. Užs. V-2056

Pasieniečiams į pagalbą - nauja technika

Pro vaizdo stebėjimo kameras nepraslysta nė vienas pažeidėjas.

Įdiegtos modernios vaizdo stebėjimo kameros. / AB “Lietuvos geležinkeliai” archyvo nuotraukos

Pasaulis 92013 01 11Lietuvos žinios

Kataras puoselėja dideles ambicijas. Jis ruošiasi surengtipasaulio futbolo čempionatą,aktyviai remia arabų revoliucijasir daug investuoja į šalies inf-rastruktūros plėtrą bei švietimą.

Kataras - maža Persijos įlankosvalstybė, žemėlapyje atrodanti kaipdidžiosios kaimynės Saudo Arabi-jos apendiksas. Katarą valdo AlThani šeimos nariai, kurie prieš ke-lis dešimtmečius į didžiąsias arabųvalstybes žvelgė su baime ir pavy-du. Turtinga naftos ir dujų šalisskurdo, nes stigo darbo jėgos, o Ka-taro žmonių raštingumas buvomenkas. Valstybės kariuomenė bu-vo per silpna, kad galėtų apginti sa-vo šalį nuo galingiausių regionovalstybių.

Tačiau laikai pasikeitė. Pastarai-siais metais Katarą ėmę drebinti di-deli pokyčiai pakeitė šalies vidaus iružsienio politiką. Menkoje Arabi-jos pusiasalio valstybėje pradėjodygti dangoraižiai, šalies turtuoliainusipirko galingiausius pasauliofutbolo klubus, į Katarą nukeliavomeno kūrinių lobynas. Negana to,šalis ėmė remti arabų pasaulio suki-limus, sustiprėjo Kataro diplomatųvaidmuo pasaulio politikoje.

Saugumo garantasJau beveik septyniolika metų Ka-

tarą valdo emyras Hamadas binKhalifa Al Thani, paveldėjęs sostą išsavo tėvo Khalifa, kuris pastaruojumetu dienas leidžia Prancūzijos Riv-jeroje. Senasis Khalifa nepuoselėjotokių didelių ambicijų kaip dabarti-nis Kataro monarchas. Jis vengė re-formų ir stengėsi ramiai valdyti vals-tybę. Tačiau Saddamo Husseinoinvazija į Kuveitą stipriai išgąsdinoKatarą. Iš tėvo valdžią perėmęs Ha-madas iškart ėmėsi permainų. Jis su-prato, kad Kataras nebegali būti ty-lia Persijos įlankos valstybe, o šaliaiapsaugoti vien kariuomenės neuž-tenka. Kataro valdovas suvokė, jogšalis turi būti naudinga pasauliui,kad kitos valstybės iš tikrųjų norėtųją saugoti.

Jungtinės Amerikos Valstijos - ga-lingiausia pasaulio valstybė ir dau-gelio mažųjų šalių saugumo garan-

tas. Kai regiono lyderė Saudo Ara-bija nenoriai sutiko įsileisti ameri-kiečius, Kataras juos priėmė išskės-tomis rankomis. Po Persijos įlankoskaro 1992 metais JAV Katare įkūrėkarinę bazę, iš kurios buvo koordi-nuojamos operacijos Afganistane irIrake. Amerikiečių karinė bazė tapo

saugumo garantu ir pačiam Kata-rui, todėl šalis milžiniškas lėšas ga-lėjo skirti dideliems infrastruktūrosprojektams ir garsinti šalies vardąpasaulyje.

Reformos ir transformacijaKataro valdovas suprato, kad ge-

riausias būdas šaliai garsinti - globaliostelevizijos sukūrimas. H. bin KhalifaAl Ihani 1995 metais įkūrė “Al-Jazee-ra” - visame arabų ir net Vakarų pa-saulyje populiarų televizijos tinklą,transliuojantį svarbiausias pasaulionaujienas. Naujasis monarchas neap-leido ir savo šalies gyventojų. Jis refor-

mavo Kataro švietimo ir sveikatos ap-saugos sistemą, atnaujino infrastruk-tūros objektus. Padidėjusios naftos irdujų kainos paskatino prabangių vieš-bučių, verslo centrų, dangoraižių sta-tybą. Šalis skyrė dideles lėšas ir spor-to renginiams organizuoti. Kataras2006 metais surengė Azijos žaidynes,

o visai neseniai laimėjo teisę 2022 me-tais suorganizuoti Pasaulio futboločempionatą. Taip uždara ir rami vals-tybė atsivėrė pasauliui.

Išėjimas į pasaulį paskatino irkultūrinę bei mokslo revoliuciją.Katare kaip grybai po lietaus pra-dėjo dygti mokslo institutai, menogalerijos ir mokslinių tyrimų cent-rai, atsirado nemažai nevyriausybi-nių organizacijų, naudingų pilieti-niam ir kultūriniam dialogui.Akademiniai centrai nuolat rengiadiskusijas apie vidaus ir užsieniopolitikos problemas, su kuriomissusiduria Kataro valstybė.

Liberalus jaunimasIlgus metus Kataro gyventojai bu-

vo apatiški ir pasyvūs sprendžiantpolitinius klausimus. Jie nepriešta-ravo senojo valdovo politikai ir no-vatoriškas idėjas retai skleidė viešo-joje erdvėje. Tačiau pasikeitė karta,ir šiuo metu Kataro jaunimas akty-viai įsitraukia į kultūrines bei politi-nes diskusijas ir perima iš Vakarųateinančias vertybes. Taigi Katarasyra atviras įvairioms kultūroms, ša-lyje susipina modernizmas ir tradici-nės islamo vertybės.

Kataro jaunoji karta užaugo kurkas liberalesnėje aplinkoje nei jostėvai. Jaunimas raštingesnis, supra-tingesnis, liberalesnis ir labiau išsi-lavinęs. Senoji karta vis dar išliekakonservatyvi ir uoliai laikosi tradi-cinių islamo vertybių, o jauni žmo-nės jau laužo socialines normas.Kataro sostinėje Dohoje galima iš-vysti nemažai už rankų susikibusių,o parke ir besibučiuojančių jaunųporų. Tai piktina tradicines ir reli-giškai konservatyvias šeimas, kuriosnet ir pučiant permainų vėjams visdar sudaro Kataro visuomenės pa-grindą, o ir islamas katariečių gy-venime išlieka nepaprastai svarbus.

Besimėgaujantys globalizacijos pri-valumais Kataro gyventojai piktaižvelgia į vakarietiškas ydas, ryškiaimatomas kaimyniame Dubajuje.

Etniškai marga valstybė2012 metais arabai sudarė 40

proc. šalies gyventojų. Likusieji Ka-taro gyventojai - indai, pakistanie-čiai, iraniečiai. Taigi tai etniškai la-bai marga valstybė. Į Katarą nuolatplūsta užsieniečiai ne tik iš arabųvalstybių bei musulmoniškos Azijos,bet ir iš Vakarų, todėl vietiniams Ka-taro gyventojams tampa svarbu gin-ti savo kultūrą užsieniečių antplū-džio akivaizdoje. Jie tikisi išsaugotikultūrinį savitumą ir neleisti valsty-bei tapti antruoju Dubajumi.

2022 metų Pasaulio futbolo čem-pionatas neabejotinai dar labiau išgar-sins Katarą pasaulyje ir pritrauks į ša-lį milijonus futbolo aistruolių. Tačiaualkoholį vartojančių turistų antplūdisjau dabar kelia susirūpinimą šaliesmonarchui ir paprastiems katarie-čiams. Baiminamasi, kad uolūs mu-sulmonai gali netoleruoti šalia jų gat-vėse besišlaistančių girtų užsieniečių.

Remia arabų revoliucijasKataras ėmėsi ir aktyvios užsienio

politikos. Kilus Arabų pavasariui ša-lis parėmė revoliucinius, prieš dik-tatorius nukreiptus judėjimus Libijo-je, Sirijoje ir kitose arabų valstybėse.Kataras šiuos judėjimus šelpė pini-gais ir net ginklais bei gynė juos dip-lomatinėje arenoje. Savo kieme Ka-taras žaidžia demokratiją. Norsvalstybė - absoliutinė monarchija, ta-čiau šalį valdantis Hamadas pasiūlėšiais metais surengti rinkimus.

Taigi Kataras į regiono valstybiųelitą veržiasi sparčiais žingsniais.Šalies valdovo pastangos moderni-zuoti valstybę nenuėjo veltui. Ka-taras tapo vienu Arabijos pusiasaliokultūros centrų, kuriame susipynėislamo tradicijos su modernistinė-mis Vakarų vertybėmis. Užsieniopolitikoje Kataro balsas svarus tarpvisų arabų valstybių. Juodojo auk-so - naftos ir gamtinių dujų ištekliaibei didžiuliai pinigai gerokai prisi-dėjo prie Kataro vardo garsinimovisame pasaulyje. •Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Kataro transformacija ir stulbinamos ambicijos

Kataras tapo vienu Arabijos pusiasalio kultūroscentrų, kuriame susipynė islamo tradicijos

su modernistinėmis Vakarų vertybėmis.

Į Niujorko prieplauką įsirėžė keltas “Seastreak Wall Street”,kuriuo amerikiečiai vyko į darbą, o Šveicarijoje susidūrėdu traukiniai. Laimei, žuvusiųjųnebuvo.

Incidentas Niujorke įvyko prie 11-osios Rytų upės krantinės Žemuti-niame Manhatane, netoli Volstrito.“Susižeidė 58 žmonės. Dviejų iš jųbūklė kritinė”, - sakė Pakrančių sar-gybos atstovas Charlesas Rowe’as. Jispridūrė, kad abu kritiškai sužalotikeleiviai patyrė galvos traumų. Kel-tu “Seastreak Wall Street” iš Naujo-jo Džersio plaukė 326 keleiviai irpenki įgulos nariai. Dėl avarijos lai-vo korpuse atsirado didelė skylė.

Liudininkų teigimu, keltas pergreitai artėjo prie krantinės. Į darbąvykstantys keleiviai stovėjo ir ruošė-si išlipti, kai įvyko nelaimė. Daugelisžmonių rankose laikė mobiliuosiustelefonus ir negalėjo sušvelninti su-sidūrimo smūgio. Kai kuriuos išlip-

ti skubančius keleivius apėmė pani-ka. Policija ir ugniagesiai sužeistuo-sius iš kelto išnešė neštuvais. Dauge-lis buvo nuvežti į vietos ligonines.Kitiems keleiviams, kol jie laukė pa-galbos krantinėje, buvo išdalytosantklodės.

Šios avarijos priežastis kol kasneaiški. Jos metu oro sąlygos pavo-jaus nekėlė: vėjo beveik nebuvo, omatomumas - gana geras. “Keltasplaukė 10-12 mazgų (19-22 kilo-metrų per valandą) greičiu, tačiaunesugebėjo prisišvartuoti”, - sakėmiesto susisiekimo komisarė Janet-te Sadik-Khan.

Kelto avarijos priežastis aiškinsisprofesionalūs ekspertai. Incidento ty-rimui vadovaus Nacionalinė susisieki-mo saugumo taryba, kuri paskyrė 12tyrėjų. Po avarijos buvo patikrintasįgulos narių blaivumas, o preliminarūsrezultatai rodo, kad jie nebuvo apsvai-gę nuo alkoholio. Nelaimės vietoje ap-silankė Niujorko meras MichaelasBloombergas.

Nelaimė įvyko ir Šveicarijoje, kur

traukinių stotyje rytą per eismo pi-ką susidūrė du keleiviniai trauki-niai. Nukentėjo mažiausiai 17 žmo-nių, 9 paguldyti į ligoninę, tačiaunė vieno iš nukentėjusiųjų būklėnėra sunki. Avarija įvyko apie 7 val.30 min. vietos laiku, kai keleivių pil-nas traukinys rėžėsi kitam į šonąNoihauzeno prie Reinfalio stotyjenetoli sienos su Vokietija. 220 gel-bėtojų per maždaug dvi valandasevakavo visus keleivius.

Avarijos priežastis kol kas neaiški.“Traukinys įjungė avarinius stabdžius,ir visi buvo išmesti iš savo vietų, - pa-sakojo vienas keleivis. Kitas sakė ma-tęs “be sąmonės gulinčią ir smarkiaikraujuojančią senyvą ponią”.

Traukinių stotis buvo uždaryta ikidienos pabaigos, o susisiekimas gele-žinkeliu tarp Šafhauzeno ir Dachse-no miestų Ciuricho kantone, taip pattarp Šafhauzeno ir Jėšteteno miestoVokietijoje buvo sustabdytas. •AFP, “Blick”, LŽ Susidūrus traukiniams, sužeista 17 žmonių. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Valdant H. bin Khalifa Al Thani Kataro sostinė Doha tapo moderniu mokslo ir kultūros centru.

Į prieplauką įsirėžė keltas, susidūrė traukiniai

EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Stipraus, spirituoto vyno pardavėjai nesitiki, kad šio produkto apyvarta labai padidės uždraudus prekiauti stipriu alumiir sidru didelės talpos taroje.

Pirkėjai pastebėjo, kad šalčiams su-grįžus į Lietuvą šalies prekybos tinklųlentynose neva pritrūko pigaus spiri-tuoto vyno. Galbūt jo paklausa šiemetdidesnė todėl, kad nuo sausio 1 dienosįsigaliojo draudimas alų pardavinėti di-desnėje nei 1 litro talpos taroje?

Lietuvoje pagaminto vaisių ir uogųvyno pardavimas pernai sausio-lapk-ričio mėnesiais sudarė 28,6 mln. litų -vos daugiau negu užpernai per tą patįlaikotarpį, kai šalies prekybos tinkluo-se šių alkoholinių gėrimų buvo parduo-ta už 27,2 mln. litų. Spirituoto vyno,kainuojančio 4-6 litus už butelį, gamin-tojai ir pardavėjai nesitiki jo pardavi-mo augimo ir neplanuoja užimti lais-vos likusios stipraus alaus vietosparduotuvių lentynose.

Vyno verslo užmojus stabdo ne tiktai, kad sausio 7 dieną Seimo Sveikatosreikalų komiteto pirmininkė DangutėMikutienė įregistravo parlamente Al-koholio kontrolės įstatymo pataisas, ku-rios panaikintų ką tik - nuo šių metųpradžios įsigaliojusius draudimus pre-kiauti alumi didesniuose nei 1 litro tal-pos buteliuose bei prekybą stipresniunei 7,5 proc. alumi ir sidru.

Pardavė 15 proc. daugiauUAB “Palink” priklausančio preky-

bos tinklo “Iki” komunikacijos vado-vas Valdas Lopeta sakė, kad pernai“Cento” ženklo įvairių rūšių spirituotovyno pardavimas padidėjo apie 15 pro-centų. Šiuos produktus “Palink” perka

iš tiekėjo UAB “Italiana LT”. “Tikimės,kad šiemet spirituoto vyno pardavimasaugs dar sparčiau, iki 20 procentų. Tu-rėtų didėti ne tik pigaus vyno, bet ir ki-tų, silpnesnių ar mažesnės talpos bute-liuose išpilstytų alkoholinių gėrimųpardavimas”, - atskleidė lūkesčius V.Lo-peta.

“Italiana LT” direktorius Sigitas Zai-kauskas LŽ pasakojo, kad spirituotasvynas Lietuvos rinkoje populiarus.“Mūsų senosios alkoholio įmonės AB“Alita” ir “Anyksčių vynas” nuo pat jųįkūrimo pradžios dešimtmečius gami-no ir tebegamina būtent tokį vyną. Taspats pasakytina ir apie mūsų įmonę.Viena iš mūsų gaminamo vyno katego-rijų yra spirituotas vynas. Be jau minė-tų įmonių, šios rūšies produkcija pre-kiauja visi didmenininkai, produktusperkantys iš įvairių Lietuvos gamintojųbei importuojantys iš kitų Europos Są-jungos šalių”, - pasakojo jis.

Pasak AB “Anykščių vynas” direk-toriaus Audriaus Zuzevičiaus, kol kassunku pasakyti, ar šiemet stipraus vy-

no pardavimo augimas bus jaučiamas.“Pirmasis metų ketvirtis gamintojamsvisada būna gana sudėtingas. Paprastaipo švenčių parduodama ne daugiau, omažiau. Labai juntamas sezoniškumas,ypač šaltuoju metų laiku, kai didžiąjądalį pajamų gyventojai skiria mokes-čiams už šildymą. Mes prognozuoja-me, kad pardavimas turėtų išaugti, ta-čiau ar tai bus ryškus pokytis - sunkupasakyti”, - svarstė jis.

Pagamino mažiauA.Zuzevičius sakė, kad pernai įmo-

nėje vyno pagaminta mažiau, nes su-mažėjo darbuotojų skaičius ir atitinka-mai vyno pardavimas. “Tačiau daugiauparduota mūsų natūralaus vyno “Voru-ta”. Tuo tarpu stipraus vyno pardavi-mas tiesiogiai priklauso nuo kainos.Įvairių rūšių natūralų vyną renkasi ži-novai arba norintieji paragauti ką norsnauja, ir kaina jiems nėra lemiamasveiksnys”, - aiškino “Anykščių vyno”direktorius.

A.Zuzevičius priminė, kad stiprausvyno gamintojų Lietuvoje yra ganadaug: UAB “Boslita”, “Italiana LT” ir“Selita”. Šių prekių įvežama ir iš Lenki-jos. Visa produkcija sudaro konkuren-ciją bendrovei “Anykščių vynas”.

“Mes džiaugiamės savo įvairių rūšiųnatūraliu vynu. Tokio niekas negami-na ir turbūt negamins - per daug vargo.O stiprus vynas - tai rinkos poreikis. Kaiyra poreikis, reikalinga ir pasiūla”, -konstatavo “Anykščių vyno” vadovasA.Zuzevičius.•

2013 01 11Lietuvos žinios10 Verslas

ARVYDAS JOCKUS

Maksimaliu pajėgumu dirbantysdu Lietuvos cukraus fabrikai šiemet pagamins daugiausia cukraus per visą šių įmonių istoriją.

Kėdainiuose ir Marijampolėje cuk-raus gamyba šiemet baigsis vėliau neiįprasta. Šiuo metu fabrikuose perdirba-mi cukriniai runkeliai, išauginti pagališankstines sutartis. Tačiau maždaug 15-20 proc. didesnį nei pernai derlių išau-ginę ūkininkai dar turi ką parduoti. Abufabrikai pasirengę tęsti gamybą ir per-dirbti visą žemdirbių išaugintą derlių.

Dirbs visą sausįFabrikas “Arvi cukrus” Marijampo-

lėje cukraus gamybą baigs sausio pabai-goje, nors paprastai ji čia pradedamarugsėjį ir baigiama metų pradžioje.“Gamybą baigsime tik sausio pabai-goje. Iš ūkininkų be sutarčių superka-me daug nekvotinių cukrinių runke-lių ir gaminame daug cukrausvirškvočio”, - LŽ sakė UAB “Arvicukrus” komercijos direktorius Ry-tis Morozovas.

Marijampolės fabrikas šiemet pa-gamins 26 043 tonas kvotinio cuk-raus ir apie 10 tūkst. tonų cukrausvirškvočio. Apie 50 proc. kvotiniocukraus ir 100 proc. cukraus viršk-vočio fabrikas eksportuoja.

Anot R.Morozovo, dėl gerų orosąlygų cukrinių runkelių auginto-jams užderėjo didesnis derlius, neijie buvo įsipareigoję užauginti pagalsutartis. “Nenorime pyktis su ūki-ninkais, todėl stengiamės supirkti vi-sus cukrinius runkelius ir juos per-dirbti. Ūkininkai dar turi cukriniųrunkelių laukuose, kai perdirbsimeatvežtus pagal sutartis, priimsime vi-są kitą užaugintą produkciją”, - sa-kė jis.

“Arvi cukrus” buvo sudaręs sutartisdėl 186 tūkst. tonų kvotinių ir daugiaukaip 70 tūkst. tonų nekvotinių runkelių,tačiau supirks apie 10 proc. daugiau, irtai jau viršys gamyklos pajėgumą.

Ūkininkus ir perdirbėjus šiemetdžiugina ne tik geras derlius, bet ir jokokybė. Runkelių cukringumas sie-kia apie 17,2 proc. “Ūkininkams šiemetai tikrai puikūs. Jie uždirbo ir išgrūdų, ir iš cukrinių runkelių. Nesuūkininkas, bet spėju, kad praėję me-tai jiems buvo vieni geriausių”, - sa-kė R.Morozovas.

Pasak jo, nors derlius buvo ir gau-sus, derliaus runkelių supirkimo kai-nos išliko panašios kaip praėjusiaismetais.

Dveji rekordiniai metaiFabrikas “Nordic Sugar Kėdai-

niai” cukraus gamybą planuoja baig-ti maždaug sausio viduryje. “Užaugogeras derlius, pagaminsime daugcukraus, todėl gamyba užsitęsė”, - LŽ

sakė fabriko žemės ūkio direktoriusSaulius Mozeris.

Jau pernai šis Kėdainių fabrikas paga-mino rekordinį per įmonės istoriją kie-kį produkcijos: 64,2 tūkst. tonų kvoti-nio baltojo cukraus ir apie 30 proc.cukraus virškvočio, iš viso - daugiau kaip100 tūkst. tonų. “Derlius, palyginti supraėjusiais metais, 15-20 proc. didesnis,ir mes pagaminsime 110 ir daugiautūkst. tonų cukraus, tai yra 15 proc. dau-giau negu pernai”, - sakė S.Mozeris.

“Nordic Sugar Kėdainiai” šiemetjau supirko 670 tūkst. tonų, o iš visoplanuoja supirkti apie 720 tūkst. tonųcukrinių runkelių. Tai taip pat šio fab-riko rekordas.

Visą kvotinį cukrų fabrikas par-duoda Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje,o perteklinį eksportuoja, daugiausiaį Rusiją.

Skatina plėtrąDidėjant cukrinių runkelių derliui

fabrikams tenka galvoti apie plėtrą.“Tiek, kiek šiemet pagaminsime, yraoptimalus kiekis. Daugiau pagamintijau nepajėgtume, nebent planuotumedar dirbti visą sausio mėnesį. Kėdai-nių fabrikas šiandien dirba tokiu našu-mu kaip geriausi Europos fabrikai. Taiyra maždaug 120 darbo dienų per se-zoną. Kad tokį lygį pasiekiame dirb-dami šiauresnėmis sąlygomis, yra ge-ras ženklas, rodantis, kad ateityjegalime būti konkurencingi”, - įmonėsrezultatais džiaugėsi “Nordic SugarKėdainiai” žemės ūkio direktorius.

Kėdainių fabrikas, anot S.Mozerio,įgyvendina projektą “20-20-20”. “Taireiškia, kad 2020 metais 20 proc. ge-riausių augintojų turėtų gauti 20 tonųcukraus iš hektaro. Natūralu, kad der-

lingumas didės ir kitur Europoje, irmes turime neatsilikti, intensyvinti te-chnologijas”, - sakė S.Mozeris.

Kainos nusistovėjusiosDidmeninė ir mažmeninė cukraus

kaina nekinta jau daugiau kaip metus.2012 metų pradžioje ir dabar vidutinėcukraus kaina prekybos tinkluose sie-kia 4,09 lito už kilogramą.

Labiausiai cukrus brango 2011 me-tais. Baltojo cukraus mažmeninė kai-na Lietuvoje tuomet padidėjo 27,5procento. Ji ypač kilo Baltijos valsty-bių sostinėse, per metus cukrus Talinepabrango 45 proc., Vilniuje - 30 proc.,Rygoje - 26 procentais. Didžiausią įta-ką tam turėjo pasaulio rinkose pabran-gęs cukrus.

“Europoje dabar cukraus kaina nu-sistovėjusi. Cukrus šiek tiek atpigo tikpasaulyje - dėl didelio cukrinių runke-lių derliaus Brazilijoje. Bet iš esmės už-darai Europos Sąjungos rinkai tai įta-kos neturės”, -teigė R.Morozovas.•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6427 +0,0757%

1 Australijos doleris 2,7919 +0,5588%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0446 -0,2102%

1 Kanados doleris 2,6805 +0,1903%

1 Šveicarijos frankas 2,8563 -0,0315%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2464 +0,0871%

10 Čekijos kronų 1,3459 -0,4086%

10 Danijos kronų 4,6280 -0,0086%

1 DB svaras sterlingų 4,2345 -0,0732%

100 Vengrijos forintų 1,1928 +0,8048%

100 Islandijos kronų 2,0400 -0,1961%

100 Japonijos jenų 2,9935 -0,8552%

100 Kazachstano tengių 1,7508 -0,0228%

1 Latvijos latas 4,9563 +0,0686%

10 Moldovos lėjų 2,1647 -0,1940%

10 Norvegijos kronų 4,7233 +0,1736%

10 Lenkijos zlotų 8,4816 +1,0658%

100 Rusijos rublių 8,7127 +0,3064%

10 Švedijos kronų 4,0255 +0,0273%

1 Turkijos naujoji lira 1,4888 +0,2015%

10 Ukrainos grivinų 3,2626 -0,3555%

2013 01 11, LB

Rekordinis derlius užpylė cukrumi

“Nenorime pyktis su ūkininkais, todėl stengiamėssupirkti visus cukrinius runkelius ir juos perdirbti.”

SKAIČIAI IR FAKTAILietuvoje cukrinius runkelius auginaapie 600 augintojų. Iš jų maždaug 400produkciją tiekia Kėdainių, apie 200 -Marijampolės cukraus fabrikams.Cukriniai runkeliai auginami 19,4tūkst. hektarų plote.Lietuvos nacionalinė kvota siekia 90,2tūkst. tonų baltojo cukraus per metus.64,2 tūkst. tonų tenka “Nordic SugarKėdainiai”, 26 043 tonos - Marijampo-lės “Arvi cukrus”. Tiek cukraus abu fab-rikai gali parduoti Europos Sąjungoje.Visas cukraus virškvotis pagal ES ekspor-to licencijas išvežamas į trečiąsias šalisarba parduodamas chemijos pramonei.Dabartinis cukraus režimas turėtų ga-lioti iki 2015 metų, paskui kvotų siste-ma turėtų būti pamažu naikinama iki2018-2020 metų.

Spirituoto vyno pardavimas verslo nešildo FAKTAI12-20 proc. stiprumo vaisių bei uogųneprisotintas angliarūgštės alkoholinisgėrimas, kurio rūgimas sustabdomasmaistiniu spiritu.Pagal tai, kokia spiritavimo trukmė irkiek cukraus turi gėrimas, skiriamasstiprus spirituotas vynas (madera,portveinas, cheresas) ir desertinis spi-rituotas vynas (pusiau saldus, saldus,likerinis).

Šaltinis: www.maistologija.com

LIETUVOJE PAGAMINTO VAISIŲ IR UOGŲ VYNO PARDAVIMAS, SAUSIO-LAPKRIČIO MĖN., MLN. LITŲ

2011 metai 2012 metaiIš viso 29,89 30,86

Lietuvoje 27,2 28,6

Šaltinis: Statistikos departamentas

Spirituotas vynas Lietuvos rinkoje populiarus.Oresto Gurevičiaus ir LŽ archyvo nuotraukos

Kėdainiuose ir Marijampolėje cukraus gamyba šiemet baigsis vėliau nei įprasta.

Žemės ūkis 112013 01 11Lietuvos žinios

FELIKSAS ŽEMULIS

Taip tvirtina Dotnuvos Akade-mijoje gyvenantis ir daug metųsojas bei kitus žemės ūkio au-galus tyrinėjantis selekcininkasprofesorius Antanas Svirskis.

Dotnuvos Akademija, derlingų ly-gumų kraštas ir Lietuvos aukštojožemdirbystės mokslo židinys, garsėjamokslininkais. Vietos žmonės pasako-ja legendas apie čia prieš kelis dešimt-mečius gyvenusį ir dirbusį profesoriųViktorą Ruokį, kuris buvo ne tik agro-chemikas, dirvožemininkas, bet ir svei-kuolis. Arba lietuviškosios žemdirbys-tės mokslo pradininkas - profesoriusPetras Vasinauskas, drįsęs sovietme-čiu ginčytis ne tik su Maskvos akade-mikais, bet net ir su SSRS vadovu Ni-kita Chruščiovu dėl jo primestoskukurūzų auginimo kampanijos. Jislaikomas ir kaimo turizmo idėjos su-manytoju.

O dabartiniai dotnuviečiai daugįdomaus galėtų papasakoti apie pro-fesorių A.Svirskį, kuris augina sojas irragina ūkininkus gyvulių pašarus, ku-riuose gausu importinių genetiškaimodifikuotų (GMO) sojų, keisti mū-siškėmis, lietuviškomis sojomis beGMO. Be to, mokslininkas įsitikinęs,kad Lietuvos ateitis - maži ūkiai.

Maži - lankstesni- Turtingas ir tvarkingas kaimas

buvo vienas žemės reformos tikslų1990 metais Lietuvai atkūrus ne-priklausomybę, kai buvo nutartaprivatizuoti kolūkių ir tarybiniųūkių turtą. Bet dabar daug kas tei-gia, kad iki šiol pasiekta nedaug.

- Todėl, kad pridaryta daug klaidų:žemės paveldėtojai išplėsti iki vaikai-čių, leista žemę paversti kilnojamuojuturtu, skubiai išskaidyti, išdraskyti ir“prichvatizuoti” gamybiniai, ypač me-chanizacijos centrai, nekontroliuoja-ma žemės rinka ir prekyba pesticidais,didžiausia Europos bei valstybės para-mos dalis atitenka stambiems, turtin-giems ūkininkams ir kt.

Dabar Lietuvoje garbinami stambūsūkiai. Daugelio pasaulio šalių patirtisbyloja, kad smulkūs, ypač mišrūs (au-galininkystės ir gyvulininkystės) ūkiaidaug greičiau negu stambūs prisitaikoprie rinkos ir aplinkos pokyčių, suku-ria daug darbo vietų ne tik savo šeimosnariams, bet ir kitiems žmonėms.

- Tačiau didelių ūkių savininkai tiki-na, kad perspektyvūs gali būti tikbent keleto tūkstančių hektarų ūkiai.

- Teoriškai stambūs ūkiai iš tiesųekonomiškai ir technologiškai pers-pektyvesni bei racionalesni negusmulkūs, tačiau praktiškai mūsų ša-lyje jie neišsprendžia nei ekonominių,nei socialinių ir ekologinių problemų.Taip yra todėl, kad beveik visų dabar-tinių mūsų stambių ūkių tikslas - tikintensyvi gamyba ir pelnas.

Tačiau dideli jų laukai ir monokul-

tūros sudaro geras sąlygas dirvožemioerozijai, augalų ligų sukėlėjams ir ken-kėjams plisti. Todėl tenka naudoti visdaugiau pesticidų, o tai mažina bioįvai-rovę, blogina daugelio naudingų gy-vūnų gyvenimo ir dauginimosi sąly-gas. Jau turime atsparių pesticidamsligų sukėlėjų, kenkėjų ir piktžolių. Tadateityje bus naudojami dar stipresni irpavojingesni pesticidai, tai duos dardaugiau neigiamų pasekmių.

Ar daug kam teko matyti, kad stam-būs dabartiniai ūkininkai prisidėtų priekaimo infrastruktūros kūrimo, sodintųparkus, apsaugines laukų juostas,paisytų optimalių lauko dydžių, plėto-tų mišrų ūkį ir verslą?

Net sudėtingame XIX amžiuje gyve-nę stambūs žemvaldžiai paliko Lietu-voje gausybę dvarų ir parkų. Dalis jų,nepaisant įvairiausių reformų ir van-dalų siautėjimo, išliko iki šių dienų.

Ką tokio gero paliks ainiams da-bartiniai stambūs ūkininkai?

Lietuvos žemės ūkis ir kaimas nu-vargintas ilgai užtrukusių biurokrati-nių reformų. Tačiau ir po jų šalyje darliko per 100 tūkst. smulkių (šeimos)ūkių ir beveik tiek pat kolektyviniųsodų savininkų. Tai didžiulis rezervassaugiems maisto produktams gamin-ti, nedarbui mažinti, kaimams ir gam-tai saugoti.

Gal tie smulkūs ūkiai ir neklestėtų,tačiau bent patys žmonės apsirūpintųsveikais maisto produktais, o dalį jųparduotų ir taip prisidurtų prie nedi-delių pajamų ar pensijų.

Taip yra kaimynėje Lenkijoje, kursudarytos geros sąlygos ūkininkauti irplėtoti smulkųjį verslą, o pigia lenkųprodukcija užversti šalių kaimynių, taippat ir Lietuvos, prekystaliai.

Net klestinčiose Švedijoje ar Šveica-rijoje yra daugybė smulkių ūkių ir miš-

kų savininkų, kurie sugeba išlaikyti šei-mos ūkius, nes ten labai išvystyta koo-peracija (kiekvienas ūkininkas yra ke-lių kooperatyvų narys), o agroservisostotys išdėstytos kas 30-40 kilometrų.

“Išvirkščia kooperacija”- Vis dėlto Lietuvoje esama gra-

žiai ir pelningai besitvarkančių ne-didelių šeimos ūkių.

- Bet nedaug. Nes nėra agroserviso,kooperacijos. Esant dabartinėms tech-nikos kainoms retas smulkus ūkinin-kas gali nusipirkti (o ir neapsimoka jamto daryti) net ir nenaujos technikos.

Jei taip bus toliau, greitai pirksimepieną, mėsą ir kitus maisto produk-tus, pagamintus užsienyje, o ne Lie-tuvoje. Be to, toliau stiprinsime emig-raciją, vaistų bei alkoholio pramonę ir

dar sparčiau mažinsime šalies gyven-tojų skaičių.

Kita vertus, negerai sureguliuotidarbdavių ir samdinių santykiai: grį-žo prieškariniai “ponai” ir “kumečiai”.Gal ir dėl to dabar daugelyje kaimo par-duotuvių perkamiausia prekė - pigusalus.

- Ne veltui sakoma: išsivaikščio-janti ir prasigerianti Lietuva...

- Nes viename poliuje formuojasistambūs ūkiai (latifundijos), kurių sa-vininkai - pralobę verslininkai, už gra-šius žemės ūkio bendrovių pajus supir-kę jų vadovai ar apsukrūs “berniukai”,taip pat maža kaina superkantys mūsųžemes užsieniečiai. Kitame poliuje -smulkūs ir vidutiniai sodybiniai bei ūki-

ninkų ūkiai, kuriems nesudarytos ly-gios ekonominės veiklos sąlygos.

Lėtai plėtojamas kooperatinis judė-jimas. Jis mūsų šalyje įgavo “išvirkščioskooperacijos” bruožų. Vakarų šalysekooperuoti žaliavos gamintojai turiperdirbamosios pramonės ir prekybosįmones, o Lietuvoje priešingai: pastaro-sios valdo kooperatyvus, gaminančiusir tiekiančius jiems žaliavas.

Taršios žemės ūkio produktų gamy-bos įmonės (pirmiausia kiaulininkys-tės) iš ES šalių senbuvių perkeliamos įLietuvą, nes čia pigi darbo jėga ir men-ki ekologiniai reikalavimai. Todėl kylaekologinių avarijų, nyksta kaimo pat-rauklumas.

ES ir Lietuvos nacionalinė paramapirmiausia teikiama stambiam žemėsūkio verslui. Šitaip baigiama nušluoti

ne tik smulkiuosius gamintojus, bet irdaug vidutinių ūkininkų šeimos ūkių.

Šias ir daug kitų blogybių dažniau-siai sukelia ES reglamentų dogmatiš-kas taikymas, neįvertinant Lietuvossąlygų, už pinigus parsidavusių mūsųvalstybės politikų ir pareigūnų veiks-mai. Visa tai tęsiasi nepaisant to, ko-kie politikai kurią kadenciją valdoLietuvą, nes visi jie nesugeba (arbanenori) padaryti tvarkos šalies kai-muose ir žemės ūkyje.

Mokslininko receptas- Profesoriau, tai ką daryti?- Būtina surengti referendumą dėl

žemės pardavimo užsieniečiams, neskartą pardavę jos nebesusigrąžinsime.

Visiems žemės ūkio subjektams rei-kėtų nustatyti vienodą privačios žemėssutelkimo maksimalią ribą. Ji neturėtųviršyti 300 ha (nuomojamos žemės plo-tas neturėtų būti ribojamas).

Būtina pripažinti ūkininko šeimosūkius prioritetine ūkininkavimo for-ma žemės ūkyje ir parengti šių ūkiųpripažinimo ir paramos tvarką.

Parduodant valstybinę žemę reikėtųsudaryti palankias ekonomines sąlygasją įsigyti ūkininko šeimos nariams, ne-paisant ūkininko amžiaus.

Subsidijomis dera sudaryti finan-sinę galimybę visiems žemdirbiamsbei ūkininkams, ne tik stambiesiemsir turtingiesiems, gauti aukštos kvali-fikacijos mokslo darbuotojų, konsul-tantų paslaugų.

Būtina riboti vienam žemės ūkiosubjektui tenkančios investicinės pa-ramos dydį, nustatant bendrą didžiau-sią sumą penkerių metų laikotarpiui.

Prioritetą teikti agroserviso ir koo-peracijos plėtrai. Agroservisą ir koope-raciją remti pirmiausia tose srityse, ku-rios didina ūkininkų produkcijoskokybę, pardavimą, produkcijos per-dirbimą vartoti, prisideda prie ūkioekologizavimo.

Agroserviso įmonės turėtų būti įkur-tos visuose rajonuose, galbūt ir didesnė-se seniūnijose. Šioms įmonėms reikėtųteikti visokeriopą paramą ir bent pen-kerius metus atleisti jas nuo mokesčių.

Pagrįsti Lietuvos agroklimatinėmissąlygomis priimtiną gyvulių skaičių gy-vulininkystės įmonėse ir sugriežtintigamtosaugos bei sanitarijos reikalavi-mus jiems steigti ir eksploatuoti.

Įvairinti kaimo žmonių veiklą: kur-ti smulkųjį verslą, kaimo turizmą ir eko-turizmą, diegti kurortinės, gamtinės,ekologinės, biodinaminės žemdirbys-tės sistemas, plėtoti bitininkystę.

2011 metais vykusiame 5-ajame Eu-ropos organinės žemdirbystės kongre-se nutarta, kad 2020-aisiais ES šalyseekologinė žemdirbystė turi apimtibent 20 proc. visų žemės ūkio naud-menų ploto. Tai būtų paskutinis ir be-ne vienintelis barjeras prieš nežabotąžemės ūkio chemizaciją, genetiškaimodifikuotų augalų bei organizmų in-vaziją į mūsų laukus ir skrandžius.

Bet neįsivaizduoju, kaip, esant da-bartiniam Lietuvos žemės ūkiui, taipadarysime. •

Lietuvą išgelbėtų smulkūs ūkiaiFaktai• Stambūs ūkiai Lietuvoje sudarotik 2 proc. visų ūkių, tačiau jie valdoapie 40 proc. žemės ūkio naudme-nų ir naudojasi didžiąja dalimi visosES skiriamos paramos.

• Kasmet vis mažiau kaimo žmo-nių augina daržoves, gyvulius ir ūki-ninkauja. Vien 2011 metais net 9tūkst. smulkių ūkių savininkų likvida-vo daugiau kaip 10 tūkst. karvių.

• Daugybė kaimiečių emigravo irskina braškes Skandinavijos šalysear apelsinus Ispanijoje, tad Lietuvoskaimuose gyvena jau tik apie mili-joną žmonių.

A.Svirskis: “Gal smulkūs ūkiai ir neklestėtų, tačiau bent patys žmonės apsirūpintų sveikais

maisto produktais.”

PRIORITETAS -GYVULININKYSTĖ

Žemės ūkio ministerijos priorite-tas artimiausius ketverius metus busgyvulininkystė. Taip šią savaitę pa-reiškė žemės ūkio ministras VigilijusJukna. Anot jo, pagal dabartinį Vy-riausybės planą, 98 proc. papildomųnacionalinių tiesioginių išmokų už2012 metus skirta šiam sektoriui, “kadbūtų pradėta gyvulininkystę išvesti išsąstingio arba bent stabilizuoti”. “Per

pastaruosius ketverius metus karviųLietuvoje sumažėjo beveik 18 proc.”, -sakė V.Jukna. Anot ministro, gyvuli-

ninkystės sektoriuje kyla problemų irdėl to, kad Lietuva užsiaugina tik pu-sę jai reikalingų kiaulių, todėl tenkajas importuoti. Šias problemas minis-terija planuoja spręsti ekonominėmispriemonėmis.

PASIDIDINO AKCIJŲ PAKETĄGrūdų perdirbimo įmonių irpaukštynų grupė “Kauno grūdai”

įsigijo 25 proc. žemės ūkio techni-ka, grūdų džiovinimo ir sandėlia-vimo įranga prekiaujančios “EastWest Agro” akcijų ir turimą akcijųpaketą padidino iki 51 procento.Sandorio vertė neskelbiama. “EastWest Agro” apyvarta 2012 metaisišaugo 145 proc., darbuotojų skai-čius - 50 procentų. Pranešimespaudai teigiama, kad bendrovėspelną numatyta investuoti ple-čiant parduodamos žemės ūkiotechnikos spektrą. Sandorių suda-

ryti dar 2012 metų liepą buvogautas Konkurencijos tarybos lei-dimas. Pirmąjį 26 proc. akcijų pa-ketą “Kauno grūdai” įsigijo 2012metų birželį. 2006 metais įkurta“East West Agro” dirba Lietuvos,Baltarusijos ir Rusijos rinkose,prekiauja traktoriais, javų nuėmi-mo kombainais, pjaunamosiomiskukurūzams, rapsams, šienavimoir kita technika.

LŽ, BNS

Trumpai

Profesorius A.Svirskis siūlo revoliuciją Lietuvos kaime. / Evaldo Pabrinkio nuotrauka

2013 01 11Lietuvos žinios12 Istorija

Pražūtingas neutralumo akligatvis

ARAS LUKŠAS

Kodėl būtent tą sausį, viršEuropos jau tvenkiantisbūsimo karo debesims,Lietuva pasiskelbė neutra-lia valstybe? Ar buvo gali-

ma tikėtis, kad nedraugiškų valstybiųžnyplėse atsidūrusios šalies neutralu-mą kas nors gerbs ir su juo skaitysis,kad šitaip jai pavyks išsaugoti sava-rankiškumą? Kaip žinome, nei Lietu-vai, nei neutraliomis pasiskelbusiomsjos šiaurinėms kaimynėms tokia po-zicija nieko nepakeitė. Tuo tarpu pa-čios Lietuvos neutralumas faktiškaitruko lygiai devynis mėnesius. Kodėltaip įvyko - nesunku atsakyti. Vis dėl-to prieš tęsdami šią istoriją turėtumežvilgtelėti, kokiame fone ji prasidėjo.

Prie verdančio katiloEuropa tuo metu jau virė kaip bet

kada galintis sprogti katilas. AdolfasHitleris, pamindamas Versalio susi-tarimus, jau prarijo kaimyninę Austri-ją. Jau įvyko liūdnai pagarsėjęs Miun-cheno sąmokslas, kuriuo DidžiosiosBritanijos, Prancūzijos, Vokietijos irItalijos vadovai iš esmės paskelbė mir-ties nuosprendį Čekoslovakijai. Būsi-mų II pasaulinio karo priešų susitari-mu šioji turėjo perduoti VokietijaiSudetų kraštą. Dar mėnuo kitas ir di-džiosioms Vakarų valstybėms tyliaistebint A.Hitleris užgrobs visą Čekos-lovakiją, o dar po savaitės jau sakyskalbą iš Klaipėdos teatro balkono.

Visa tai dar tik bus. O kol kas, kaiLietuva, sekdama savo šiaurinėmiskaimynėmis, skelbia neutralumą, netįžvalgiausi Europos politikai tikriau-siai nė nenumano, ko galima tikėtis išpamišusio fiurerio, kurį dauguma lai-ko paprasčiausiu politiniu avantiūris-tu. Tačiau visi mato, kad senoji poka-rio Europos tvarka ir jos kolektyviniosaugumo sistema, pagrįsta Versaliosutartimi, Tautų Sąjunga ir civilizuo-ta tarptautine teise, jau ima griūti kaipkortų namelis.

Vidurio Europos valstybės nebe-galėjo tikėtis jokios užuovėjos. Kaippažymi šio regiono neutralumo pro-blemas nagrinėjęs istorikas Algiman-tas Kasparavičius, 1938 metų rudenį“britai buvo pasirengę ginti nuo na-cistinės Vokietijos galimos agresijostik Belgiją ir Prancūziją, kurias lai-kė neatskiriama savo nacionaliniųinteresų dalimi. Na, o Lietuvos pa-siuntinybės Prancūzijoje patarėjas irlaikinasis reikalų patikėtinis LadasNatkevičius tų pačių metų lapkritįkonfidencialiame pranešime Užsie-nio reikalų ministerijos generaliniamsekretoriui Juozui Urbšiui be užuo-lankų konstatuoja Versalio sistemosgalą ir Tautų Sąjungos neefektyvumą“nuo to momento, kai daug valsty-bių ją apleido, kad galėtų turėti lais-vą agresijos kelią, o mažosios pasislė-pė po neutraliteto skraiste”.

Lygiai taip pat drauge su savo kai-mynėmis Latvija, Estija bei Skandi-navijos šalimis šia skraiste prisidengėir Lietuva. Beje, čia turbūt turėtumepažymėti, kad pati neutralumo idėjaLietuvoje nebuvo nauja. Bene pirmąkartą ją dar 1918 metais įgarsino tuo-metinės vyriausybės vadovas Augus-tinas Voldemaras. Kalbėdamas iškil-mingame Valstybės Tarybos posėdyjejis pasisakė prieš krašto kariuomenėskūrimą, nes tam nebuvo pinigų, gink-luotės ir parengtų žmonių. Todėl, ka-bineto vadovo požiūriu, Lietuva tu-rinti skelbti neutralitetą ir griežtai jo

laikytis. Kaip prisiminimuose rašo ge-nerolas Konstantinas Žukas, “tokianaujosios vyriausybės klaidinga pa-žiūra savo naivumu sukrėtė klausyto-jus, ypač tuos, kurie buvo ką tik išgy-venę bolševikų žiaurumus ir žinojo,su kokiu “kaimynu” teks Lietuvai tu-rėti reikalų”.

Tuomet nuo pražūties Lietuvą iš-gelbėjo lietuviai karininkai, kurie

lapkričio 21 dieną kabineto vadovosušauktame susirinkime nutarė “ne-atidėliotinai organizuoti reguliariąarmiją, vis tiek kokiu vardu ji būtųpavadinta”. Daugiau nei šimto kari-ninkų ir karo valdininkų spaudžia-mas ministras pirmininkas, draugeeinantis ir apsaugos ministro parei-gas, po dviejų dienų paskelbė istori-nį įsakymą dėl kariuomenės organi-zavimo. Nepraėjus ir mėnesiui, įLietuvą įžengė Raudonosios armijosdaliniai.

Be abejo, 1939 metų sausį paskelb-to neutralumo pagrindas buvo visiš-kai kitoks. Kaip minėjome, tokią po-ziciją inicijavo ne tik ir ne tiek Lietuva,o Latvija ir Estija, skatinamos savoSkandinavijos kaimynių. Rygos ir Ta-lino interesą galima nesunkiai supras-ti - jų geopolitinės problemos buvošiek tiek kitokios nei Lietuvos. Neut-

ralumas tiek šioms šalims, tiek skan-dinavams galėjo ir turėjo tapti savotiš-ku skydu nuo Sovietų Sąjungos intri-gų, siekiant įtraukti jas į kokias norsrytietiškas “kolektyvinio saugumo”sistemas ar veiksmus.

Žinoma, būtinybė neutralumu ap-sisaugoti nuo sovietų “globos” ir“partnerystės” buvo aktuali ir Lietu-vai, tačiau mūsų šalis turėjo ir kitų

problemų. Tarkime, Sudetų krizė la-bai jau priminė A.Hitlerio riksmus,kad Klaipėda turi priklausyti ir pri-klausys Reichui. Be to, nereikia pa-miršti, kad tuo mat metu turėjome irdar vieną nedraugiškai nusiteikusiąkaimynę - Lenkiją.

Sena bloga idėjaČia turbūt turėtume atsukti kalen-

dorių dvidešimčia metų atgal ir prisi-minti, kad nuo 1919-ųjų Lietuvos irLenkijos nesutarimai tapo pagrindinekliūtimi įkurti gynybinį Baltijos šaliųaljansą. Štai 1920 metais Estijai pasiū-lius sudaryti karinę konvenciją, turin-čią tapti atsvara galimai grėsmei iš Ru-sijos, Lietuva pasiūlymui nepritarė, nesšioje konvencijoje turėjo dalyvauti irLenkija, kurios kariuomenė tuo metubuvo užpuolusi Lietuvą. Viskas baigė-si tuo, kad karinė sąjunga 1923 metų

lapkritį buvo sudaryta ir be Lietuvos, irbe Lenkijos - gynybos sutartį tuometpasirašė tik Talinas ir Ryga.

Baltijos valstybių kolektyvinio sau-gumo idėja atgimė 1933 metais, Vo-kietijoje į valdžią atėjus naciams. Šįkartą pastangas suvienyti jėgas vaini-kavo sutartis, kurią 1934 metais Že-nevoje pasirašė ir Lietuvos, ir Estijosužsienio reikalų ministrai Stasys Lo-zoraitis ir Julius Seljamaa bei Latvijosužsienio reikalų žinybos vadovas Vil-helmas Munteris.

Tačiau ar tai nebuvo spąstai? At-kreipkime dėmesį į tai, kad derantisdėl 1934 metų sutarties itin aktyviaitarpininkavo Maskva, nors anksčiaubet kokios kalbos apie Baltijos šaliųaljansą sukeldavo isterišką Krem-liaus reakciją. Tuomet niekas nė ne-galėjo nujausti, kad taip Maskva pa-mažu kuria sau pretekstą ateityjelikviduoti Lietuvos, Latvijos ir Esti-jos nepriklausomybę. 1940-ųjų va-sarą Kremlius apkaltins tris Baltijosvalstybes sukūrus prieš Maskvą nuk-reiptą slaptą karinę sąjungą, tuošiurkščiai pažeidžiant 1939 metais susovietais sudarytas savitarpio pagal-bos sutartis, ir ultimatyviai pareika-laus įvesti į jų teritoriją papildomuskarinius dalinius, taip atverdamaskelią žaibiškai šių valstybių okupaci-jai ir aneksijai.

Kiek naudingas Lietuvai neutralu-mas, buvo galima suprasti dar iki ofi-cialaus tokio statuso įteisinimo. Dar1938-aisiais Lenkija pagaliau sulaukėpalankaus momento savo naudai iš-spręsti Vilniaus klausimą. Parėmusi

Vokietijos agresiją Austrijoje ir mai-nais gavusi tylų Berlyno pritarimąspustelėti Lietuvą, Varšuva įteikė Lie-tuvos vyriausybei ultimatumą, reika-laudama per 48 valandas užmegzti suja diplomatinius santykius. Priešinguatveju buvo grasinama panaudoti ka-rinę jėgą. Ultimatumas buvo nedel-siant priimtas. Vėliau ultimatumo priė-mimas aiškintas mėginimais išvengtiKlaipėdos krašto praradimo. Tačiautoks tikslas nebuvo pasiektas.

Tai, kad vokiečiai jau tuomet buvopasirengę užgrobti Klaipėdą, jei ulti-matumas būtų atmestas, liudija 1938metų spalio 21 dieną paskelbtas A.Hit-lerio nurodymas Vokietijos karinei va-dovybei. Jame sakoma: “Politinė pa-dėtis, ypač ginkluotas konfliktas tarpLenkijos ir Lietuvos, reikalauja, kadvokiečių karinės pajėgos užimtų Klai-pėdos kraštą. Įvesti pajėgas reikia perkuo trumpesnį laiką.” Tačiau, paskuti-nio nepriklausomos Lietuvos pasiun-tinio Berlyne Kazio Škirpos teigimu,lenkai apskritai nebūtų drįsę grasintikarine jėga, jei nebūtų žinoję, kad Lie-tuva tuomet buvo vieniša ir neturėjouž Lenkiją galingesnės Vokietijos pa-ramos. “Greičiausiai nebūtume gavęir J.von Ribbentropo ultimatumo dėlKlaipėdos, jei būtume blaiviau žiū-rėję į Lietuvos geopolitinę padėtį irlaiku sutvarkę santykius su Vokieti-jos reichu, užuot pasidavę politiniųnaivuolių sugalvotoms klaidingomsvalstybės saugumo doktrinoms”, - rašosavo prisiminimuose K.Škirpa, neabe-jotinai turėdamas galvoje ir neutralu-mo idėją.

Tai buvo pirmas žingsnis klystkeliu, vedančiu į pražūtį. Pasitraukusi iš Tautų Sąjungos

kolektyvinio saugumo sistemos, Lietuva likoviena, akis į akį su savo agresyviais “draugais”.

Prieš 74 metus, 1939-ųjų sausio 10 dieną, Seimas patvirtino Lietuvos neutralumo įstatymą, kuris, deja, neišgelbėjo jau tuomet pasmerktos mūsų šalies nepriklausomybės.

Hitlerininkų mitingas Klaipėdoje, Vokietijai užgrobus Lietuvos uostą.

Baltijos šalių diplomatai, pasirašius Lietuvos, Estijos ir Latvijos santarvės irbendradarbiavimo sutartį. Ženeva, 1934 m. rugsėjo 12 d.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Rygoje, Baltijos Santarvės V konferencijoje. Iš kairės: S.Lozoraitis, V.Monteris, F.Akelis.1926 m. gruodžio 10 d.

Pasirinkusiai neutralumo politiką Lietuvai teko laviruoti tarp stalininėsSovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos. Generolas Stasys Raštikis kalba-si su Adolfu Hitleriu. Centre - Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje Kazys Škir-pa. Berlynas, 1939 m.

Istorija 132013 01 11Lietuvos žinios

Nuo kelio prie takelioReikia pažymėti, kad tą pavasarį

neutralumo politiką rėmė toli gražune visi Lietuvos politikai, o ypač dip-lomatai. Priešingai, daugelis jų manė,kad atsitraukimas nuo Tautų Sąjun-gos Lietuvai ne tik nepadės, bet darir pakenks. Kaip matome iš K.Škir-pos pozicijos, tokį požiūrį visų pir-ma lėmė Klaipėdos problema. Deja,ši problema tą patį pavasarį tapo ne-beaktuali.

Vis dėlto rudenį Lietuva padarė le-miamą posūkį neutralumo link. 1938metų rugsėjo mėnesį J.Urbšys pasiun-tiniams Berlyne, Romoje, Maskvoje,Varšuvoje ir Prahoje nusiuntė tokioturinio instrukciją: “Ryšium su tarp-tautine padėtimi pasigendame daž-nesnių greitų informacijų apie galimąįtempimo vystymąsi karo ar taikos lin-kui. Taip pat apie valstybių grupavi-mosi eigą. Tamstos prašomi atidžiai irdažnai autoritetinguose sluoksniuoseinformuotis kas svarbesnio ir čia ži-notino trumpai telegrafuoti.”

Galiausiai lapkričio 18 dieną Lietu-vos, Latvijos ir Estijos užsienio reika-lų ministrai paskelbė specialų proto-kolą, deklaruojantį, kad visose trijoseBaltijos šalyse turi būti priimti tarpu-savyje suderinti neutraliteto įstatymai.Lietuva šį įstatymą priėmė paskutinė.Kaip rašo jau minėtas A.Kasparavi-čius, “Antrojo pasaulinio karo išva-karėse gana vieningai pasukdamos ikitol neišbandytu neutraliteto politikoskeliu trys Baltijos šalys - Lietuva, Lat-vija ir Estija - iš esmės ne tik nusigrę-žė nuo Tautų Sąjungos proteguojamųkolektyvinio saugumo sistemos prin-cipų, bet ir paneigė Baltijos Antantėspreambulėje iškilmingai deklaruotąir parašais patvirtintą nusistatymą“tvirtai (...) prisidėti prie taikos palai-kymo garantavimo ir koordinuoti (...)užsienio politiką Tautų sandorosprincipų dvasia”.

Tai buvo pirmas žingsnis klystke-liu, vedančiu į pražūtį. Galima saky-ti, kad tai tik kai kurių Baltijos šaliųistorikų požiūris, tačiau, atsižvelgiantį tai, kas mus visus ištiko 1940-ųjų va-sarą, su šiuo požiūriu sunku nesutik-ti. Pasitraukusi iš Tautų Sąjungos kur-tos kolektyvinio saugumo sistemos(kad ir kokia prasta ir apgriuvusi jibūtų), Lietuva liko viena, akis į akį susavo agresyviais “draugais” - Maskva,ir Berlynu. Tiesą sakant, greičiausiaitik su Maskva. Nes drąsiai ir, deja, pa-skutinį kartą pamėginusi vykdyti sa-varankišką užsienio politiką ir nutei-susi Klaipėdoje siautėjusius nacistinėsorganizacijos narius, Lietuva Berly-no paramą prarado negrįžtamai.

Dabar mūsų kraštas tapo menkakorta ant J.Stalino ir A.Hitlerio stalo.Tiesa, kuo baigsis šis lošimas, tuometdar niekas nežinojo. Iki pat 1939 me-tų rugsėjo 28 dienos, kai antruojuslaptu Molotovo-Ribbentropo paktuprotokolu Berlynas permetė LietuvąMaskvai.

Klaida po klaidosBe abejo, apie slaptuosius proto-

kolus nei Lietuvos diplomatai, neipolitikai nežinojo. Tačiau kad mūsųvalstybė drauge su visu jos neutrali-tetu yra tapusi sovietų ir nacių mai-nų objektu, Kaune jau buvo suvokta.Tai liudija kad ir Lietuvos nepapras-tojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministroDidžiojoje Britanijoje Broniaus Ka-zio Balučio 1940 metų balandžio 24dienos pranešimas J.Urbšiui. Čia, bekita ko, rašoma: “Turint omeny vo-kiečių ir rusų derybas Maskvoje (ku-rios atsispindėjo pranešimuose apiemūsiškes derybas ten pat); atsižvel-giant į tuomet reikštas vokiečių pre-tenzijas Lietuvos atžvilgiu; turint poakimi masinę vokiečių evakuaciją išEstijos, Latvijos ir stoką jos iš Lietu-vos - negalima pasidaryti sau kitokiosišvados, kaip tiktai tą, kad Lietuva pa-siliko dar ginčytinu objektu tarp Vo-kietijos ir Rusijos. Čia yra labai dide-

lis neaiškumas. Ir tame neaiškume la-bai didelis pavojus, nes tikrai nežino-dami ir neturėdami tikro diagnozo,ar tai yra cholera ar dėmėta šiltinė,neturime galimybės net atatinkamuvaistu pasirūpinti.”

Negalima teigti, kad Lietuvos Vy-riausybė nesuprato, jog bet kokiosšalies neutralitetui būtinos kokiosnors tarptautinės garantijos. Tačiaukas gali jas suteikti? Kuris nors iš Eu-ropoje susiformavusių konfrontuo-jančių blokų? O gal jie abu sutartinai?Sovietai? Vokietija? Nuo Europosreikalų nusišalinusi Amerika? Iš Lie-tuvos diplomatų konsultacijų su ko-legomis latviais matyti, kad visos šiosgarantijos tuomet buvo beveik ne-realios. Be to, pačių Baltijos valsty-bių pozicijos dėl galimų garantijų la-bai skyrėsi. Pasak A.Kasparavičiaus,Lietuvos ir Latvijos politikų konsul-tacijos akivaizdžiai rodė, “kokia idė-jinė ir geopolitinė distancija plytėjotarp dviejų kaimyninių Baltijos An-tantės valstybių”. Jis darė išvadą, kad,kalbant apie Baltijos šalių neutralite-to politiką Antrojo pasaulinio karoišvakarėse, “matyt, prasmingiau, tei-singiau ir labiau pagrįsta yra kalbėtiapie neutraliteto simuliavimą”.

Galimas dalykas, kad rugsėjo 28-osios protokolo net nebūtų buvę, jeiLietuva nebūtų taip atkakliai ir pakar-totinai deklaravusi neutraliteto, pra-sidėjus II pasauliniam kartui. 1939metų rugsėjį Vokietijos kariuomeneitriuškinant Lenkiją, šios daliniai buvoatitraukti iš Vilniaus krašto. Netrukus,vykdydami Molotovo-Ribbentropopakto sąlygas, į Lenkiją iš Rytų įsiver-žė ir sovietai. Tačiau iki tol buvo kelios

rugsėjo dienos, kai mobilizuota Lie-tuvos kariuomenė galėjo pati atsiimtiVilnių ir pagaliau ištraukti šį kozirį išJ.Stalino rankovės. Atrodo, kad tokiamLietuvos žingsniui tuo metu nebūtųprieštaravę ir vokiečiai. Tačiau kariuo-menė žygiui taip ir nebuvo mobilizuo-ta - tam pasipriešino Antanas Smeto-na, nes nenorėjo sudaryti įspūdžio,kad Lietuva atsisako neutralumo irrengiasi su kuo nors kariauti. Taigi vė-liau Vilnių atsiimti teko jau iš jį už-ėmusio Kremliaus tirono rankų.

1939 metų spalio 10 dieną sovietaiprimetė Lietuvai sutartį, kuria mainaisuž 6656 kvadratinių kilometrų terito-riją su Vilniumi ir Vilniaus kraštu ke-turiose šalies vietovėse buvo dislokuo-tos Raudonosios armijos įgulos, iš viso20 tūkst. karių. Prezidentūros kiemeir Karo muziejaus sodelyje sutartį pa-sirašiusią delegaciją sveikino tūkstan-tinė minia, o prezidentas A.Smetonasavo kalboje širdingai dėkojo geriau-siai Lietuvos draugei - Sovietų Sąjun-

gai, ne tik grąžinusiai Vilnių, bet ir ga-rantavusiai jai suverenitetą. Ar daugkas suprato, kad nuo šios akimirkosLietuva prarado ne tik teisę į savaran-kišką užsienio politiką, bet ir taip at-kakliai deklaruotą neutralios valsty-bės statusą?

Vis dėlto tuometinių Lietuvos poli-tikų galvose užgimusią neutralumoidėją gal ir galima suprasti. Tikriausiaijuos traukė kitų šalių pavyzdžiai, ypačtų, kurioms dešimtmečius ar net šimt-mečius pavyko išvengti karų ir išliktisavarankiškoms. Galbūt Lietuvos irkitų Baltijos šalių užsienio politikosformuotojus įkvėpė Amerika, nuo Pir-mojo pasaulinio karo laikų vykdžiusi“puikiąją izoliaciją”, o vėliau tiesiogilgą laiką nestojusi nė vienos iš konf-liktuojančių Europos valstybių pusėn.Galbūt taiki, rami ir soti Šveicarija, peršimtmečius spėjusi pamiršti karus irsuirutes, o gal Švedija, kurios neutra-lumas vis dėlto išgelbėjo ją nuo bai-siausio žmonijos istorijoje karo. Ta-

čiau Lietuvos vadovai, matyt, nesup-rato vieno - neutralumo paskelbimaspats savaime nieko nereiškia, jei to ne-utralumo niekas negarantuoja ir negi-na. Priešingu atveju tai tėra žodžiai,verti ne daugiau nei išdaužtame lan-ge švilpiantis vėjas.

Istorija - puiki mokytoja. Tai tik mū-sų atmintis kartais būna per trumpa.Turbūt daugelis vidutinės kartos lietu-vių prisimena Atgimimo pradžios arpirmųjų atkurtosios nepriklausomy-bės metų kalbas apie tai, jog neturimepriešų, kad galbūt galėsime gyventi ra-miai ir taikiai, būdami neutralūs. Kaipšvedai. Po sausio 13-osios tokios kal-bos gerokai pritilo, nors kai kuriosegalvose idėja “nei Rytams, nei Vaka-rams” vis dar gyva. Tuo tarpu liūdnatarpukario neutralios Lietuvos Res-publikos patirtis rodo, kad nuo išorėsgrėsmių negali apsaugoti nei “geriejikaimynai”, nei Pilėnų dvasia, nei Bal-tijos vienybė, nei taip atkakliai kadai-se propaguotas neutralitetas. •

Liūdna tarpukario patirtis rodo, kad nuoišorės grėsmių negaliapsaugoti nei “gerieji kaimynai”, nei Pilėnų

dvasia, nei Baltijos vienybė, nei taip

atkakliai kadaise propa-guotas neutralitetas.

Lietuvos kariai šarvuočiais važiuoja Gedimino prospektu arkikatedros link. Vilnius, 1939 m. spalio 28 d.

Lietuvos kariuomenės paradas atgavus Vilnių ir Vilniaus kraštą. Lietuvos kariai žygiuoja pro arkikatedrą Gedimino prospektu. 1939 m. spalio 29 d.LCVA ir LŽ archyvo nuotraukos

2013 01 11Lietuvos žinios14 Kelionės

JURATĖ MIČIULIENĖ

Burkina Fasas neturi priė-jimo prie jūros, negali pa-sigirti įspūdinga gamta,beveik pusė šalies terito-rijos - skurdžios sausos

stepės, uolos, raudona, išdegusi že-mė. Orestas prisipažino, kad liūd-niausia būdavo, kai prie jo priėjęsmažas vaikas klausdavo: “Pone, galturite vandens?” Įspūdžiai, nauja pa-tirtis Afrikoje ir tai, ką mėnesį matėaplinkui, pakeitė vaikino poreikius.“Jie tapo kuklesni”, - sakė jis.

Su fotoaparatu daugiausia šaliessostinėje Vagadugu laiką leidęs pa-šnekovas tvirtina, kad turistams čiatiesiog nėra ką veikti. Pasidairyti pošalį gal ir būtų įdomu, tačiau nesaugu.“Gretimose valstybėse vyksta pilieti-niai karai, neramumai. Kadangi lan-kėmės per rinkimus, kontrolė buvosustiprinta, tačiau apskritai čia nėralabai ramu ar saugu. Po Libijos krizėsį Afrikos vakarus patraukė daug radi-kalių islamistų. Pavyzdžiui, ir man nevienas grasino užmušti vien už tai,kad fotografuoju. O kai mums ėmėpasakoti, kad, tarkime, vidury dienosgatvėje kažkas šaudė į pravažiuojantįkanadiečių džipą, apvogė prancūzųautobusą, važiuojantis mopedu vieti-nis švedei nuo peties nuplėšė ranki-nuką su visais dokumentais, tai pava-žiavę pasidairyti toliau už sostinės netnelipdavome iš automobilio. Žvalgė-mės tik pro langus. Apskritai mumspatarta už sostinės į rytus ar šiaurę va-žiuoti ne toliau nei 60 kilometrų”, -pasakojo pašnekovas.

Tad nenuostabu, kad turistų Bur-kina Fase beveik nėra. Baltaodžiųtaip pat retai sutiksi. “Vaikai, pama-tę mus, šaukdavo “nasano, nasano”(“baltas, baltas”) ir sprukdavo išsi-gandę, nes tokių dar nebuvo matę, -tikino Orestas. - Manau, kad čia ap-skritai net nežino, kas tas turistas. Išdešimties atvykusiųjų tik kokie dugal bus tiesiog pažioplinėti atsidan-ginę, visi kiti - darbo reikalais.”

Rado auksoDar visai neseniai buvusi ketvirta

nuo galo pagal skurdumą pasaulyje

šalis pastebimai ėmė keistis tik nuo2009 metų, kai joje buvo atrasta auk-so. “Anksčiau pagrindinis eksportasbuvo medvilnė, iš taukmedžio gami-nama kosmetika, verdamas muilas.Dabar valstybė pajamų gauna ir išaukso. Kalbėjausi su žmonėmis, ku-rie čia iš Europos atvyko būtent taismetais. Pasak jų, oro uostas sostinė-je Vagadugu buvo tiesiog asfaltuotastakas ir medinė būdelė, kurioje dėda-

vo antspaudus į pasus. Dabar orouostas jau panašus į įprastus”, - tei-gė keliautojas.

Kol kas Burkina Faso jums nepa-siūlys nė viena Lietuvos kelioniųagentūra. Valstybė žemėlapyje - že-myn nuo Alžyro ir Malio. Vakaruo-se ribojasi su Dramblio KauloKrantu. Nuo Vilniaus tiesioginisatstumas - 3238 kilometrai. “Skren-dant keliskart persėdant, vien nuo

Alžyro lėktuve dar teks praleisti ke-turias valandas”, - aiškino Orestas.

Buvusioje Prancūzijos kolonijoje(nepriklausomybę atgavo 1960 me-tais) ir dabar valstybinė kalba - pran-cūzų. Anksčiau šalis vadinosi Aukštu-tinė Voltos Respublika. 1984 metaistuometinis prezidentas Thomas San-kara ją pavadino dviejų vietinių gen-čių - mosių ir dogonų - kalbų žodžiais,o tai išvertus reiškia “sąžiningų žmo-

nių žemė”. Pašnekovo teigimu, žmo-nės iš tikrųjų čia atrodo nuoširdūs, ta-čiau leistis vieniems keliauti po pro-vincijas būtų per daug nesaugu. Šalyjeapstu netvarkos. “Kartais nesupranti,ar prie tavęs prieina policininkas, arapsauginis, ar koks nors plėšikas. Ne-žinai, kuo pasitikėti. Gaila, kad nemo-kėjome prancūzų kalbos, nes sutiktižmonės buvo paslaugūs, norėdavo pa-dėti ir pabendrauti. Nors irgi abejo-davome, kiek tas nuoširdumas tikras,o kiek - tikintis kokios nors naudos.Nesu tikras, kur jie būtų mus nusive-dę ar nuvežę, ar apskritai būtume grį-žę. Girdėjome, kad užsieniečiai nere-tai grobiami tikintis išpirkos.

Apie šalies šiaurės rytuose gyve-nančią vudu gentį taip pat sklindabaugių pasakojimų, esą ji turi ganakeistų tradicijų, sakysime, sėkmėsženklu laikoma nešiotis kieno norsnukirstą galvą, - aiškino Orestas. - Gy-vybė šioje skurdžioje šalyje menkaver-tė, tad nusidanginęs kur nors toliaunuo sostinės gali ir nesugrįžti. Darprieš dešimt metų gyvenimo vidurkisčia buvo 17 metų. Daug vaikų mirda-vo ir nuo įvairių ligų. T.Sankara buvopradėjęs daug pažangių reformų: skie-pijo vaikus, statė mokyklas, namus.Vėliau valdžios keitėsi. Dabar nesup-rasi, kurlink šalis suka. Susidaro vaiz-das, kad jei ne Prancūzijos, kitų vals-tybių parama, žmonės čia badautų.”

Kultūrinis šokas“Kai atvykome iš Lietuvos, gana ma-

loniai nuteikė karšto oro pliūpsnis, -prisiminė Orestas. - Ilgainiui karštisėmė varginti. Beje, čia ištisus metus ne-būna vėsiau nei 18 laipsnių šilumos.”

Pasak keliautojo, gyvenimas šiamemieste virte verda: dieną ar naktį čiatikras chaosas, nuo kurio silpnesniųnervų žmogui ne juokais gali susisuk-ti galva. Centrinės miesto gatvės asfal-tuotos, apšviestos ir plačios, tačiau bešaligatvių. Šviesoforai stovi tik dides-nėse sankryžose. Tačiau kelio ženklųnepamatysi, kelio juostų ant asfaltotaip pat nėra, visi važiuoja, kaip kasnori. Aplink - dusinantis degėsių kva-pas, šiukšlių krūvos, dulkės. Pagrin-dinė transporto priemonė - mopedasarba motoroleris. Pasak Oresto, jį netgalima laikyti nacionaliniu sostinėssimboliu. Sunkesnius krovinius vyraigabena vežimu, pakinkytu asilu, o mo-terys tradiciškai neša ant galvos.

Pašnekovas prisipažino, kad Vaga-dugu jau pirmosiomis dienomis jį ir jodraugę ištiko kultūrinis šokas. “Išeiniį gatvę, o nuo eismo intensyvumo irsrautų sukasi galva, varva prakaitas, -

Burkina Faso vaikai nematę baltaodžiųVilnietis Orestas Gurevičius ir jo draugė Justina mėnesį viešėjo gana skurdžioje Vakarų Afrikos šalyje Burkina Fase. Padaręs išvadą, kad turistui čia beveik nėra ką veikti, vaikinas vis dėlto norėtų dar kartą sugrįžti. “Čia tikra, juodoji Afrika”, - teigė jis.

Orientuotis nebūdavolengva, nes ne visos

milijoninės sostinėsgatvės turi pavadinimus.

Nedrąsūs, bet smalsūs vaikai. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Taip gyvena vietiniai turtuoliai. Tokiose lūšnelėse glaudžiasi paprasti afrikiečiai.

prisiminė jis. - Pro šalį dideliu greičiulekia nuo svorio į vieną pusę pavojin-gai pakrypę autobusai ir autobusiu-kai. Viduje - žmonės, ant stogo - jųkroviniai arba į krūvą sumestos pririš-tos ir gailiai bliaunančios avys ar ož-kos, jaučiai ar karvės.”

Orestą stebino ir žalios spalvos taksiautomobiliai. “Jų techninę būklę sun-ku aprašyti, gal užtenka paminėti, kadužpakalinį stiklą galima užkalti me-diena, ir niekam tai rūpesčio nesu-kels. Pavakary čia gelbsti tik automo-bilių arba mopedų šviesos, gatviųapšvietimo nėra. Tačiau vietiniai suekstremaliomis eismo sąlygomis pui-kiai susitvarko. Avarijos čia nėra kas-dienybė”, - tvirtino keliautojas. Pa-šnekovas prisipažino, kad labiausiaimieste juos ir stebino tokios vairavimosąlygos, prie kurių europiečiui tiesiogneįmanoma priprasti.

Trūksta vandensKaip pastebėjo keliautojas, šalis dar

labai skurdi, ypač provincijoje. Dar-bų jokių, net sunku įsivaizduoti, iš kožmonės gyvena. “Žemė tokia, kad nie-ko joje neužsiauginsi. Parduotuvėsevisas maistas - importuotas, kainos di-delės. Čia perka tik turtingi ir turintysgerus darbus miestiečiai. Kiti valgo ga-na skurdžiai, kiek matėme - kukurū-zų košę, - pasakojo Orestas. - Vietosrestorane už 2,5 euro užsisakėme ry-žių su kažkokiu padažu ir žuvimi. Betgeriau jos būtume neragavę...

Labiau į šalies Vakarus - daugiaužalumos, auga ir įvairesnių vaisių. Betjų, žinoma, visam kraštui neužtenka.Šiaurėje niekas neauga, ten Sacharos

pakraštys. Jei šalyje būtų vandens,viskas žaliuotų ir ji nebūtų skurdi.”

Nors ir veši skurdas, gyvenimas sos-tinės gatvėse nuolat šurmuliuoja. “Tam-su ar šviesu, gatvėje gali nusipirkti įvai-riausios paskirties daiktų - šaldytuvų,lovų, daržovių, vaisių, spalvingų vietiniųdailininkų paveikslų, bronzinių skulp-tūrėlių, - pasakojo Orestas. - Tiesa, ko-kybės čia niekas negarantuoja. Sauleipasiekus aukščiausią tašką, laikas mies-te tarsi sustoja, prekybininkai snaudžiasusirangę pavėsyje prie savo turto.

Norėdami pažinti miestą, mes vistiek bandydavome klaidžioti po sosti-nę. Orientuotis nebūdavo lengva, nesne visos milijoninės sostinės gatvės tu-ri pavadinimus. Atokvėpį nuo miestodulkių ir pavėsį nuo alinančio karščiorasdavome netoli miesto centro esan-čiame parke. Akį paganyti ten buvokur: parko upės vėsa mėgaujasi kroko-dilai, medžių viršūnėse čiulba niekurnegirdėti ir nematyti paukščiai, o žales-nio ploto dairosi raguotos gazelės. Ar-tėjant vakarui miesto gatvės pakvimpadūmais. Kūrenasi laužai ir ruošiama-si kepti mėsą ir žuvis. Įsigyti dujų išga-li vienetai, todėl kepama tiesiog ant ža-rijų, ir dūmai niekada neišsisklaido.Tačiau švaresnio rytojaus vilčių teikiakur ne kur pastatytos saulės baterijos.”

Dulkėtame, murziname, netgi šiukš-liname mieste Orestą žavėjo afrikie-čių pomėgis menui: pavakarę sostinėscentre nuolat pasigirsdavo muzikan-tų būgnai. “Gyventojai labai mėgstašokti, žiūrėti kiną. Vagadugu vykstakino festivaliai. Jie netgi turi pamink-lą kinui. Yra ir skulptūrų parkas, tikjis nesutvarkytas.”

Šalis, regis, visiškas užkampis, to-dėl Orestą labai nustebino, kai Bur-kina Fase sutiko vietinių, viešėjusiųLietuvoje. “Pasirodo, jų draugai išNigerijos studijavo Lietuvoje, tadbuvo atvykę aplankyti”, - pasakojokeliautojas.•

Kelionės 152013 01 11Lietuvos žinios

“Pamatę mus vaikaišaukdavo “nasano,

nasano” (“baltas, baltas”) ir sprukdavo

išsigandę, nes tokiųdar nebuvo matę.”

Sostinės parko gaiva mėgaujasi krokodilas.

URTĖ KATINAITĖ

Vis daugiau faktorių rodo, kad internetas taponepamainomu kasdieniu tiek darbo, tiek laisva-laikio įrankiu. Lietuvos ryšių reguliavimo tarny-bos duomenimis, 2011 metais interneto abo-nentų skaičius išaugo 12,5 proc., o net 74 proc.visų interneto vartotojų naudojo fiksuoto pla-čiajuosčio interneto technologijas.

Besinaudojančiųjų internetu daugėja ir miesto,ir kaimo vietovėse. Lietuvos statistikos departa-mento atlikto tyrimo duomenimis, 2012 metaisasmeniniais kompiuteriais namie naudojosi 57, ointerneto prieiga - 55 proc. visų namų ūkių. Mies-te kompiuterius namie turėjo 64 proc., kaime - 43proc. namų ūkių, o interneto prieigą - atitinka-mai 63 ir 40 procentų.VšĮ “Plačiajuostis internetas” įgyvendinus RAIN 2projektą, nutiesta beveik 5000 km šviesolaidinioryšio linijų, kurių tinklas apima visus šalies regionus,pasiektos net atokiausios gyvenvietės. Taip kaimovietovių gyventojams, valstybės ir vietos savival-dos institucijoms bei verslo organizacijoms suda-rytos galimybės gauti informacinių, ryšio techno-logijų paslaugas ir naudotis sparčiu internetu.“Ryšio paslaugas operatoriai jau teikia 417 kaimogyvenviečių, iš viso prijungtos 775 gyvenvietės.

Tačiau gavus daug papildomų viešųjų institucijųprašymų, nuspręsta nutiesti dar 1000 km švieso-laidinių linijų, kurios pasieks dar 180 kaimo gy-venviečių. Tiesiant linijas, prioritetas teikiamas vie-šiesiems interneto centrams, bibliotekoms,mokymo įstaigoms ir savivaldos institucijoms -čia interneto poreikis didžiausias, nes juo naudo-jasi daug žmonių, namie neturinčių asmeniniųkompiuterių. Taip siekiame sumažinti skaitmeni-nę atskirtį tarp miesto ir kaimo”, - sakė RAIN-2projekto koordinatorius Vytautas Tvaronavičius.Naujausi Eurostato duomenys atskleidė, kad lietuviai

pirmauja Europoje pagal naujienų internete skaitymąir bendravimą socialiniuose tinkluose. Naujienų por-talus ir elektroninius leidinius skaito net 92 proc. inter-netu besinaudojančių lietuvių (Europos vidurkis siekia61 proc.), socialiniuose tinkluose bendrauja 71 proc.tautiečių. Kasmet daugėja ir besinaudojančiųjų elekt-ronine bankininkyste, tačiau kol kas šioje srityje lietu-vius lenkia estai. Šia elektronine paslauga naudojasi87 proc. estų, o lietuviai sudaro 65 proc. vartotojų.Projektui parama skirta iš Europos regioninėsplėtros fondo (ERPF) pagal veiksmų programosprioritetinę kryptį Nr. 3 “Informacinė visuome-nė visiems”. Užs. V-2026

Daugėja aktyvių interneto vartotojų

LR Statistikos departamento duomenys, 2012 m.

Taip sostinėje atrodo taksi automobiliai.

Statybininkas mielai pozavo.

Zoologijos sode galima arti prieiti prie stručio.

Ant stogo keliauja surištos gyvos ožkos.

Įprastas krovinių gabenimo būdas.

SAULIUS RAMOŠKA

Įsimintiniausių pergalių suMadrido “Real” ekipa pasiekęsIspanijos treneris Joanas Plazašiandien prieš buvusią komandą ves Kauno “Žalgirį”.

Nors šį sezoną Eurolygoje “Žal-giris” ir “Real” laimėjo po devyne-rias rungtynes, kauniečių trenerisneabejoja, jog šį vakarą Madride(rungtynių pradžia 21.45 val.) Lietu-vos čempionų laukia rimčiausias iš-šūkis. “Nesumeluosiu sakydamas,kad “Real” yra vienas rimčiausiųkandidatų ne tik patekti į finalo ket-vertą, bet ir laimėti Eurolygą”, - prieškelionę į Ispaniją sakė J.Plaza.

TOP 16 varžybų E grupėje bepralaimėjimų žengia MaskvosCSKA ir “Real”. Šiame etape “Ka-rališkasis” klubas abi pergales iško-vojo žaisdamas Vokietijoje - 77:67nugalėta Berlyno “Alba” ir 82:67 -Bambergo “Brose Baskets”. Kaunokrepšininkai E grupėje laimėjo vie-ną kartą - praėjusią savaitę priešMalagos “Unicają” (75:63).

“Į Madridą vykstame tam, kadgrįžę į Kauną jaustumės gerai. Gal-būt laimėsime, galbūt ne, bet steng-simės kovoti iki paskutinės sekun-dės, siekdami įrodyti, kad esame

verti žaisti TOP 16 etape”, - teigėketverius metus “Real” ekipoje dir-bęs J.Plaza. 49-erių strategui įsimin-tiniausi yra 2007-ieji - tąsyk suMadrido klubu jis laimėjo ULEBtaurę, tapo ACB lygos čempionu ir

Ispanijoje buvo pripažintas Metųtreneriu.

Šiandien “Žalgirio” krepšininkaimėgins nutraukti liūdną tradiciją -per pastaruosius kelis sezonus TOP16 turnyre jie išvykose pralaimėjo 21

rungtynes iš eilės. Tai padaryti bus ne-lengva, nes šį sezoną savo arenoje darnepralaimėjusi Madrido komanda,pasak J.Plazos, žaidžia greičiausiąkrepšinį Eurolygoje ir turi labai ilgąatsarginių žaidėjų suolelį. Negana to,žalgiriečiai versis be Darjušo Lavri-novičiaus, kuriam vėl atsinaujino nu-garos trauma. Problemų dėl petiesturi Paulius Jankūnas, o Kšištofą Lav-rinovičių kamuoja kelio skausmai.

Pablo Laso treniruojamas “Real” Is-panijos čempionate per 16 dvikovų su-klupo tik sykį ir turnyro lentelėje tvir-tai pirmauja. Šio klubo garbę gina buvę“Žalgirio” žaidėjai Mirza Begičius irMartynas Pocius. Pastarojo šiandienaikštelėje neišvysime - 26 metų 196 cmūgio lietuvis dėl peties traumos nerung-tyniauja nuo gruodžio pabaigos.

Į Ispaniją “Žalgirio” komanda iš-skrido vakar, tačiau kelionės pra-džia neapsiėjo be nuotykių. Anks-tų ketvirtadienio rytą Vilniaus orouosto darbą sujaukė pranešimasapie sprogmenis, tai suardė kelei-vių planus. Žalgiriečiai Madridą tu-rėjo pasiekti per Frankfurtą, lėktu-vas turėjo pakilti 6.15 val., tačiauvisi reisai buvo atidėti. Vilnių krep-šininkai paliko apie 8 val. Pasieku-si Frankfurtą “Žalgirio” delegacijanebespėjo į lėktuvą. Kelionę į Ispa-nijos sostinę Madridą kauniečiaipratęsė popiet.•

VILMANTAS REMEIKA

PenktajameDakaro ralio dykumųmaratone Pietų Amerikoje Lietu-vos lenktynininkas BenediktasVanagas bendrojoje įskaitoje pa-lypėjo į viršų, o motociklininkasGintautas Igaris vakar patyrė avariją ir iš trasos buvo išskraidintas sraigtasparniu.

Užvakar ralio maratono dalyviai išPeru įvažiavo į Čilės teritoriją. Moto-ciklininkams penktajame etape tekoįveikti 411 km (greičio ruožas - 136km), automobilininkams - 509 km(greičio ruožas - 172).

Karaliauja prancūzai“Yamaha” motociklą vairuojan-

tis G.Igaris ruožą įveikė per 2 val.48 min. 4 sek., užėmė 94 vietą, onuo etapo nugalėtojo prancūzoDavido Casteu (“Yamaha”) atsiliko1.08:22.

Penktajame etape lenktyninin-kams teko važiuoti kalvotomis ak-menuotomis trasomis, įveikti nevieną skardį. G.Igaris skundėsi, kadmatomumą trikdė gausios dulkės,tačiau savo pasirodymą įvertino la-bai gerai. Bendrojoje ralio įskaito-je lietuvis iš 108 vietos pakilo į 103-iąją, tačiau vakar greičio ruožepatyrė avariją ir iš ralio buvo pri-verstas pasitraukti. “Sveiki gyvi, tu-riu prastų naujienų. Sėdžiu kažkurČilėje, aerodrome, teko paskraidy-ti malūnsparniu. Liūdna, bet taireiškia, kad iškritau. Kanjone prie-kinis ratas vožėsi į kauburį, tai tekopaskraidyti per vairą...” - rašoG.Igaris “Facebook” paskyroje“Dakaro lietuviai”.

Iš viso klasifikuoti 149 motocikli-ninkai. Varžybų lyderio poziciją iš-saugojo prancūzas Olivier Painas(“Yamaha”). Jis penktojo etapo nuga-lėtoją D.Casteu lenkia 1.00:15. Tre-čias - kitas prancūzas Cyrilas Despres(KTM, +6:07).

Kopų spąstaiPo kelių nesėkmingų dienų, kupinų

avarijų ir gedimų, pradžiugino B.Va-nagas su šturmanu Sauliumi Jurgelė-nu, vairuojantys “OSCar” visureigį.Distanciją lietuviai įveikė per 2.34:40

ir užėmė 59 vietą. Nuo etapo nugalė-tojo ispano Nani Romos (“Mini”)“General Financing - Autopaslauga”ekipažas atsiliko lygiai 45 minutes.Mūsiškiai galėjo užimti ir aukštesnęvietą, tačiau sutrukdė prakiurusi pa-danga. Ją teko keisti. Vėliau lenktyni-ninkai dar sustojo patikrinti pakabos.

B.Vanago ekipažui nedaug trūkstaiki pirmojo šimtuko. Lietuvių “OSCar”yra 106 vietoje tarp likusių 116 dalyvių.

Bendrojoje įskaitoje tebepirmauja

prancūzas Stephane’as Peterhanselis(“Mini”). Jis 9:54 lenkia katarietį Nas-serą Al-Attiyah (“Buggy”) ir 33:50 -PAR lenktynininką Ginielį de Villier-są (“Toyota”).

Klastingos Dakaro ralio dykumoskoją kiša ne tik lenktynių naujokams,bet ir patyrusiems meistrams. Ameri-kietis Robby Gordonas su galingu vi-sureigiu “Hummer” buvo laikomas vie-nu ralio favoritų, tačiau su viltimisiškovoti prizinę vietą atsisveikino darketvirtajame etape. Tuomet R.Gordo-no mašina nesėkmingai nusileido nuokopos ir apsivertė. Kol sulaukė pagal-bos, amerikiečių ekipažas sugaišo be-veik 5 valandas. Penktajame etapeR.Gordonas lėkė greitai ir finišavo tre-čias, nuo N.Romos atsilikęs 1 min. 41sekundę. Tačiau bendrojoje įskaitoje“Hummer” yra vos 36-as, S.Peterhan-seliui jis pralaimi net 5.51:57.

Trečiadienį patekę į Čilę lenktyniųdalyviai pasiekė Ariką. Vakar jie judė-jo į Kalamą ir turėjo įveikti net 767 km(greičio ruožas - 454).•

2013 01 11Lietuvos žinios16 Sportas

RUSĖS STIPRESNĖS

Vilniaus “Kibirkšties-VIČI-IKI” mote-rų krepšinio komanda kontrolinį susi-tikimą Druskininkuose 48:83 pralai-mėjo Europos taurės savininkeiKursko “Dinamo” iš Rusijos. Šią ekipątreniruoja Alfredas Vainauskas ir Sau-lius Vadopalas, jos gretose rungtyniau-ja Aušra Bimbaitė. Rezultatyviausiaivilniečių komandoje žaidė Mantė Kve-deravičiūtė, ji pelnė 13 taškų. GretaŠniokaitė įmetė 12 taškų, Rima Valen-tienė - 9, Vita Kuktienė ir KristinaVengrytė po 5. “Dinamo” komandojeA.Bimbaitė surinko 11 taškų.

LEMIAMA KOVA

Lietuvos tenisininkas Ričardas Be-rankis (ATP reitingas - 111) atsidū-rė per žingsnį nuo pagrindinių“Australian Open” varžybų slenks-čio. Vakar antrajame atrankos rate 22-ejų lietuvis 4:6, 6:4, 6:2 nugalėjo bend-raamžį amerikietį Bradley Klahną(ATP-254). Už šią pergalę R.Berankiuiatiteko 16 ATP reitingo taškų ir 13,12tūkst. Australijos dolerių. Prieš tai jis6:4, 6:3 įveikė vokietį Peterį Gojowczy-ką. Trečiajame, lemiamame, atrankosrate R.Berankis susitiks su 29 metųPaulu Capdevilla iš Čilės (ATP-169).Šios poros nugalėtojas gaus tiesioginįpakvietimą į pagrindines varžybas. Išpradžių skelbta, kad net pralaimėjęs či-liečiui R.Berankis patektų į pagrindinįturnyrą, nes kaip aukščiausio atrankosvaržybų reitingo savininkas pakeistųtraumuotą amerikietį Johną Isnerį. Ta-čiau kas pakeis pastarąjį, bus nuspręstaburtais. R.Berankis vienintelį kartą žai-dė pagrindiniame “Australian Open”turnyre, tai buvo 2011 metais.

R.Berankis. / AFP/Scanpix nuotrauka

BE KLUPTELĖJIMŲ

Aštuntą pergalę iš eilės Nacionalinėsledo ritulio lygos (NLRL) atviro Lietu-vos čempionato aukščiausiajame divi-zione iškovojo lyderė Elektrėnų “Ener-gija” (24 tšk.), ji namie 5:3 (2:1, 0:1, 3:1)nugalėjo trečiojoje pozicijoje keturiųkomandų turnyre žengiančius Kėdai-nių LRK (6 tšk.) ledo ritulininkus. Duįvarčius nugalėtojams pelnė ŠarūnasKuliešius (15:39 bei 56:53), po vieną -Dovydas Kulevičius (10:06), AndriusŽidkovas (42:56) ir Petras Nausėda(44:13). Svečių gretose dviem įvarčiaispasižymėjo Jevgenijus Čiugajus (18:02bei 58:54), vienu - Andrejus Prichodka(23:04).

“KOOYONG CLASSIC”

Australijoje vykstančiame parodoma-jame “Kooyong Classic” vyrų tenisoturnyre pirmuoju finalo dalyviu tapošeimininkas 31-erių australas Lleyto-nas Hewittas. Besirengiantis septynio-liktajam savo atvirajam Australijos te-niso čempionatui jis vakar pusfinalyjeper 88 minutes 6:3, 6:2 nugalėjo šeštąjąpasaulio raketę 27-erių čeką TomašąBerdychą.

LŽ

J.Plaza buvusiai komandai kabina titulą

Trumpai

Geriausiu 2007-ųjų Ispanijos treneriu pripažintas J.Plaza tais metais suMadrido “Real” laimėjo ULEB taurę ir Ispanijos čempionatą. Sportacentrs.com nuotrauka

G.Igaris pasitraukė iš Dakaro

Apvirtusiam amerikiečio R.Gordono ekipažui teko ilgai laukti pagalbos.Reuters/Scanpix nuotraukaG.Igariui šešta Dakaro ralio diena tapo lemtinga. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Po penkių dienų“Yamaha” vairuojantis

G.Igaris bendrojojeįskaitoje buvo 103-ias.

BUTAIPARDUODA

1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje,Naujininkuose, Prūsų g. (kaina - sutartinė).Be tarpininkų. Vilnius, tel. 8 679 97 265.

SODYBOS, SKLYPAI

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka,atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuva auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taiso, keičiasuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PASLAUGOS

Kaminų valymo paslaugos. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 600 58 833.

Didžėjaus paslaugos. Renginių vedimas,garso aparatūros nuoma. www.tavodj.lt, tel. 8 671 97 597.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles.Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjantnaują, su transportavimo defektais arbanaudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Gydau depresiją, patariu kaip nuo jos ap-sisaugoti, kaip pačiam atspėti savo ateitį,padedu išspręsti šeimos problemas, vaikųauklėjimo klausimus. Teirautis: Rasa Nor-kutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas,LT-92129 Klaipėda.

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBOS PASLAUGOS

40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplin-kai ir gamtai buitiniai vandens minkštinimoįrenginiai AntiCa. Apsauga nuo nuovirų,kalkių nuosėdų susidarymo katiluose, boi-leriuose, šilumokaičiuose, skalbimo ir indųplovimo mašinose. Montavimas, garantija.Vilnius, tel. 8 687 73 616.

SIŪLO MOKYTISGroti gitara, bosine gitara, mušamaisiais irdainuoti. Tel. 8 616 43 418.

STATYBA IR REMONTASKlijuoju plyteles, montuoju gipskartonį,tinkuoju, betonuoju grindis, dirbu kitusdarbus. Tel. 8 609 91 421.

ĮVAIRŪSĮmonė nuolat neribotais kiekiais superkaplastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.).Tel. 8 699 31 161. Užs. LM-2031

PRANEŠIMAIPamestus Rudžio papuošalų gamybosįmonės “Variokas” (į. k. 121034843, Prūsųg. 14, Vilnius) registravimo pažymėjimą irįstatus laikyti negaliojančiais. Užs. LM-2055

Pamestą moksleivio pažymėjimą, išduotąVPVDPRC 2010 m. Gretai Dranginytei, laikyti negaliojančiu.

Klasifikuoti skelbimai 172013 01 11Lietuvos žinios

INFORMACIJA apie Radviliškio rajono savivaldybės Radviliškio m. Miško g. rekonstravimo, Miško gatvės dalių (RD8035, RD8036)

sujungimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertimo1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Radviliškio rajono savivaldybės administracija, Aušros a. 10, 82196 Radviliškis, tel.: (8 422) 69 003, (8 422) 69 000.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - Radviliškio rajono savivaldybės Radviliškio m. Miško g. rekonstravimas, Miško gatvės dalių (RD8035, RD8036) sujungimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Šiaulių apskritis, Radviliškio miestas, Radviliškio miesto se-niūnija, Miško g.

4. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 01 07 priimta atrankos išvada Nr. (4)SR-S-36: Radviliškio m. Miško g. rekonstravimui, Miško gatvės dalių (RD8035, RD8036) su-jungimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuošio skelbimo Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje, Aušros a. 10, LT-82196 Radviliškis.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d. d. nuo šio skelbimo Šiaulių re-giono aplinkos apsaugos departamente (M.K.Čiurlionio g. 3, LT-76303 Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43,faksas (8 41) 50 37 05).

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d.d. nuo šio skel-bimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente ir UAB “Kelprojektas” Susisiekimo komunikaci-jų plėtros ir aplinkosaugos skyriuje (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19). Užs. LM-2042

VIKINGˆ LOTO Lo‰imo Nr. 1035 Data: 2013 01 09AUKSO PUODAS - 17 033 865 LtDIDYSIS PRIZAS - 5 005 416 Lt

15 21 34 36 39 43Auksinis skaiãius 47Papildomi skaiãiai 20 38

Lietuvoje laimòti prizai: 5 + papildomas sk. 38 387 Lt (0 priz.)5 skaiãiai 3655 Lt (12 priz.)4 skaiãiai 147 Lt (408 priz.)3 skaiãiai 12 Lt (6767 priz.)2 + papildomas sk. 6 Lt (8870 priz.)DÏokeris - bil. Nr. 010 327 423 (180970 Lt)

Prognozò: Aukso puode - 15 mln. Lt Didysis prizas - 2,5 mln. Lt DÏokeris - 200 000 Lt

Îaidimas JñGA 2 TiraÏo Nr. 3996 Data: 2013 01 09 DIDYSIS PRIZAS - 211 811 Lt

01 17 20 27 28 30 + 066 skaiãiai - 211 811 Lt 5+1 skaiãius - 1727 Lt 5 skaiãiai - 422 Lt 4+1 skaiãius - 131 Lt 4 skaiãiai - 18 Lt 3+1 skaiãius - 5 Lt 3 skaiãiai - 3 Lt 2+1 skaiãius - 2 Lt

Îaidimas KENOLOTO TiraÏo Nr. 5364 Data: 2013 01 09 GALITE LAIMñTI 200 000 Lt!

01 02 03 04 07 10 11 16 27 2930 33 35 42 43 44 46 47 49 59

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 13 d. įsakymuNr. 3D-304 ir 2009 m. spalio 13 d. įsakymu 3D-745 patvirtintomis prekių, paslaugų ar dar-bų pirkimo taisyklėmis (įskaitant visus jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti pro-jekto įgyvendinimui, projekto vykdytojas

ŪKININKAS VIDMANTAS KVEDARASadresas: Užvalkių g. 5, Lančiūnavos k., Vilainių sen., Kėdainių r. sav. LT-58433

SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄBendras pirkimo objekto apibūdinimas - morkų nuėmimo kombainas.

Pirkimo objektas į dalis neskaidomas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimas bus vykdomas 2013 m. sausio 25 d. 10.00 val., adresu:Užvalkių g. 5, Lančiūnavos k., Vilainių sen., Kėdainių r. sav. LT-58433.

Atsiliepimus raštu dėl kvietimo pateikti pasiūlymą, prašome pateikti adresu: Užvalkiųg. 5, Lančiūnavos k., Vilainių sen., Kėdainių r. sav. LT-58433.

Kontaktai pasiteirauti: 8 659 52 845. Užs. LM-2054

Informuojame, kad 2013 m. sausio 20 d. 12.00 val. bus atliekamas žemės sklypų, esan-čių Žemoji g. 100 ir 100A, Vilniaus m., ribų ženklinimas - derinimas į kurį kviečiame dalyvauti gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0063:702), esančio Žemoji g. 98, Vilniaus m., savininkus.Žemės sklypo ribos vietovėje bus ženklinamos vadovaujantis 2012 09 28 Vilniaus miesto sa-vivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1898. Kontaktinis telefonas 8 659 95 540. Užs. LM-2058

UAB “Vilniaus zunda” akcininkų dėmesiuiBendrovės valdybos iniciatyva 2013 m. vasario 12 d. 11.00 val.

adresu: Eišiškių pl. 127, Vilniuje, ŠAUKIAMAS NEEILINIS uždarosios akcinės bendrovės “Vilniaus zunda” (buveinės adresas: Šv. Stepono g. 36,

Vilnius, identifikavimo kodas 120126018, PVM mokėtojo kodas LT201260113, duomenys apie kurią kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre)

AKCININKŲ SUSIRINKIMAS. Akcininkai registruojami nuo 10.30 val.

Susirinkimo darbotvarkė:1. Uždarosios akcinės bendrovės įstatų keitimas.Bendrovės vadovas. Užs. LM-2059

UAB “VK mechanikas”, įgyvendindama projektą “Statybų verslo vystymas” pagal Lietuvos kaimo plėtros

2007 - 2013 metų programos priemonę “Parama verslo kūrimui ir plėtrai”,

SKELBIA KONKURSĄ

vikšrinio ekskavatoriaus ir teleskopinio krautuvo pirkimui.

Pirkimo komisijos posėdis, kuriame bus atplėšiami vokai su pasiūlymais, vyks 2013 01 25 d. 11 val. 00 min.

Dėl konkurso dokumentų kreiptis: UAB “VK mechanikas”, Drevernos k., Priekulės sen.,96240 Klaipėdos r., tel. 8 614 92 402, el. p.: vkmechanikas@gmail.com. Užs. LM-2060

2013 01 11Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Gangsterių medžiotojai” - 15.20, 19.15, 21.50 val.“Kietašikniai” - 11.30, 14.15, 16.30, 18.45, 21.15 val.“Vargdieniai” - 14.30, 17.45, 21 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 17.30 val.“Baimės įlanka” - 20.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 15.10 val.“Džekas Ryčeris” - 13.45, 19 val.“Sėkmės džentelmenai” - 11.15, 16.45, 21.40 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.15, 15.30, 18, 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.30, 16.30 val.“Zambezija” - 13 val.“Zambezija” (3D) - 11 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14, 20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 17.20 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 12.20, 18.15, 21.30 val.“Legendos susivienija” - 12.30 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Gangsterių medžiotojai” - 13, 15.30, 18.40, 21.30 val.“Kietašikniai” - 11.40, 14, 16.20, 19, 21.45 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45, 21.15 val.“Baimės įlanka” - 20.20 val.“Provokuojantys užrašai” - 14.20, 16.45, 19.10, 21.40 val.“Sėkmės džentelmenai” - 14.30, 19 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15, 14, 17.15 val.“Ralfas Griovėjas” (originalo kalba)- 17, 22 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.30, 19.30 val.“Vargdieniai” - 15, 18.10, 21.20 val.“Zambezija” (3D) - 11 val.“Džekas Ryčeris” - 14.40, 21 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.20,13.30, 15.50, 18 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 20.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.40 val.“Optimisto istorija” - 18.15 val.“Pi gyvenimas” - 12.15, 15, 18.20, 21.15 val.“Legendos susivienija” - 14.15, 16.15 val.“Debesų žemėlapis” - 21 val.SKALVIJA“Angelų dalis” - 17 val.

“Aurora” - 21.30 val.“Apnuogintas žmogus” - 19 val.PASAKA“Nuogas prieglobstis” - 19.30 val.“Didieji lūkesčiai” - 22 val.“Angelų dalis” - 17.15 val.“Aurora” - 19.15, 21.30 val.“Apgaulinga aistra” - 17 val.“Magiškas Paryžius 3” - 20 val.“Optimisto istorija” - 17.30 val.

OZO KINO SALĖ“Igruški” - 16.30 val.“Viskas apie mano mamą” - 18 val.MULTIKINO“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45, 17.15 val.“Kietašikniai” - 16.45, 19, 21.15 val.“Gangsterių medžiotojai” - 14.30, 17, 19.30, 22 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 12.15, 19.45 val.“Aurora” - 18.30, 21 val.“Vargdieniai” - 13.45, 18.45 val.“Džekas Ryčeris” - 16, 22 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 12 val.“Sėkmės džentelmenai” - 22 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 10.30, 13, 15.45, 18.45,21.45 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45, 12.45, 14.30, 16.30 val.“Zambezija” - 10, 12 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 14, 18, 21.30 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10 val.

KAUNASCINAMON“Kietašikniai” - 13.10, 18, 20.05, 22.15 val.“Vargdieniai” - 14.45, 18.05, 21.20 val.“Aurora” - 12.15, 20.55 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.35, 12.50, 17 val.“Gangsterių medžiotojai” - 14.10, 16.35, 19, 21.35 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.“Džekas Ryčeris” - 15.20 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 15.05 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 19.15, 21.45 val.“Pi gyvenimas” - 11.30 val.“Zambezija” - 11.15 val.FORUM CINEMAS“Gangsterių medžiotojai” - 17.45, 19.15, 22, 22.45 val.“Kietašikniai” - 11.45, 16.15, 18.45, 21, 23.15 val.“Karališkas romanas” - 13.15 val.“Baimės įlanka” - 20.30 val.“Provokuojantys užrašai” - 15, 21.45, 23.59 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.45, 14.30, 16.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 11, 16, 18.15 val.“Sėkmės džentelmenai” - 20.45 val.“Vargdieniai” - 11.30, 18 val.“Zambezija” - 11.15 val.“Džekas Ryčeris” - 21.15 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.30, 15.45 val.“Optimisto istorija” - 23 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.30, 17.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 21.30 val.“Pi gyvenimas” - 12.15, 15.15, 18.30, 23.45 val.“Legendos susivienija” - 14 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Gangsterių medžiotojai” - 15.30, 18.15, 21.15 val.“Kietašikniai” - 13.30, 18.30, 21 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 13.15, 16, 17.45 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 19.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.30, 17 val.“Sėkmės džentelmenai” - 21.45 val.“Vargdieniai” - 18.30 val.“Zambezija” (3D) - 12.45 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30, 15.15 val.“Džekas Ryčeris” - 21.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 20.45, 21.20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.30, 15 val.“Pi gyvenimas” - 10.45, 15.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18.45, 22 val.

“Legendos susivienija” - 13 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Gangsterių medžiotojai” - 13, 15.45, 18.30, 21.30 val.“Kietašikniai” - 13.45, 19, 21.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15, 14, 17.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30, 18.15 val.“Vargdieniai” - 14.15, 21 val.“Džekas Ryčeris” - 21.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.30 val.“Pi gyvenimas” - 16.15 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 20.30 val.“Legendos susivienija” - 10.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Zambezija” - 10 val.“Pi gyvenimas” - 19 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.30, 13.20 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” - 15.15 val.“Aurora” - 16.50 val.“Gangsterių medžiotojai” - 21.10 val.I SALĖ“Monstrų viešbutis” - 11 val.“Džiunglės” - 12.40, 16.30 val.“Septyni psichopatai” - 14.25 val.“Didieji lūkesčiai” - 18.15 val.“Debesų žemėlapis” - 20.35 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Gangsterių medžiotojai” - 18.30, 21.45 val.“Kietašikniai” - 15.45, 21.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 15.15, 18.15 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 12.50 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.30, 16 val.“Vargdieniai” - 12.30, 18 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 21 val.

PENKTADIENIS 11 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 Atvira Lietuvos universi-

tetų žinių lyga “Lyde-riai”. Susitinka ISM, Lie-tuvos sveikatos mokslųuniversiteto, Tarptauti-nių santykių ir politikosmokslų instituto ko-mandos (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.Tiesioginė laida

12.00 “Laba diena, Lietuva”. 12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”. 14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”. 14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Lietuvos tūkstantmečio

vaikai”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Duokim garo!”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Duokim garo!” tęsinys23.15 Komedija “Laimi tik

dideli” N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris” (k.)7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindže-ris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.50 “Radži ieško

žmonos” (k.) N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas

Plačiakelnis”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.19 Komedija

“Nacionalinės medžiok-lės ypatumai” N-7

21.30 “Farai” N-1422.30 Veiksmo f.

“ Superbombonešis.Naikinti viską” N-7

0.50 Siaubo trileris “Sugrįžimasį namą ant vaiduokliųkalvos” N-14

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Aiškiaregys”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “X faktorius”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Ančiukas Donaldas ir

draugai”14.30 “Simpsonai”15.00 “Meilės prieglobstis”16.00 “Drąsi meilė”

17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 Komedija “Garfildas 2”21.00 “M.A.M.A. apdovanojimai

2013”. Tiesioginė trans-liacija

23.00 Komedija “Rokeris”1.00 Veiksmo f. “DOA:

gyvos arba mirusios”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Prajuokink mane” (k.) N-79.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)10.00 “Amerikos talentai”11.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Ekstrasensai detektyvai”

(k.) N-713.00 “Muchtaro sugrįžimas”

(k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Auksarankiai” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Savaitės kriminalai” N-721.00 Komedija “Prie jūros” N-723.00 “Dakaras 2013”23.30 “Amerikietiškos imtynės”

N-140.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS11 d. 18.30 val. “Bajaderė”

12 d. 18.30 val. “Traviata”13 d. 18 val. “Requiem”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS11 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Vilniaus mažasisteatras. “Maskaradas”12 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2”12 d. 19 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies”13 d. 12 ir 14 val. Mažojoje salėje. “Grybų karas”14 d. 19 val. Didžiojoje salėje. “Sniego simfonija”JAUNIMO TEATRAS11 d. 18 val. “Dėdė Vania”12 d. 18 val. “Kapinių klubas”13 d. 18 val. “Jei taip, tai šitaip”Salė 9912 d. 12 val. “Paika pelytė”13 d. 12 val. “Angelų pasakos”RUSŲ DRAMOS TEATRAS11 d. 18 val. “Tas, kuris gauna antausius”13 d. 12 val. “Morozko”13 d. 18 val. “Iš meilės man”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS12 d. 18.30 val. “Belaukiant Godo”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė12 d. 12 val. “Trys paršiukai”13 d. 12 val. “Princesė ir kiauliaganys”Mažoji salė12 d. 14 val. “Aukso obelėlė, vyno šulinėlis”13 d. 14 val. “Baltos pasakos”MENŲ SPAUSTUVĖ12 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Sibilė”RAGANIUKĖS TEATRAS12 d. 12 val. “Indėniukas Kikas”12 d. 16 val. “Pelenė”13 d. 12 val. “Batuotas katinas”“DOMINO” TEATRAS12 d. 12 val. “Briedis Eugenijus”12 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa”13 d. 19 val. “Žirklės”ŪKIO BANKO TEATRO ARENA11 d. 19 val. “Idioteatras”. “Boeing Boeing”12 d. 19 val. Maskvos teatrų aktoriai. “Dvigubu aromatu rožė”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS12 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”

13 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”13 d. 19 val. Rūtos salėje. “Švyturys”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS11 d. 18 val. “Madam Pompadur”12 d. 18 val. “Mieloji Čariti”13 d. 18 val. “Liučija di Lamermur”

KAUNO KAMERINIS TEATRAS11 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis”12 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė”13 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”KAUNO MAŽASIS TEATRAS11 d. 19 val. “Belgrado trilogija” (“Su NaujaisiaisMetais, Ana!”)KAUNO LĖLIŲ TEATRAS12 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Gulbė - karaliaus pati”13 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Meškiuko gimtadienis”KAUNO TEATRO KLUBAS11 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS

11 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”12 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu pirmyn”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS11 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo”13 d. 12 val. “Drambliuko Babaro istorija”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI12 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Lietuvos nacionalinisdramos teatras. “Katedra”13 d. 12 val. Teatro salėje. Jaunimo teatras “Be du-rų”. “Atsikrausto kiaulė”14 d. 19 val. Didžiojoje salėje. “Idioteatras”.“Boeing Boeing”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS12 d. 12 val. “Raudonkepuraitė”13 d. 12 val. “Labas, mažyli”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ12 d. 19 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS11 d. 18 val. “Viešbučio šeimininkė”12 d. 18 val. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities”13 d. 12 val. “Sausio žibuoklės”13 d. 18 val. “Kova”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS

11 d. 11 val. “Anė iš Žaliastogių”12 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus”13 d. 12 val. “Katės namai”13 d. 17 val. “Kreicerio sonata”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS12 d. 18 val. Panevėžio styginių kvarteto jubiliejiniskoncertasBENDRUOMENIŲ RŪMAI14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50“Sunkus vaikas” 8.15 “Betmenas ir narsuolių komanda”8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasisšuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00“San Francisko raganos III” N-7 11.00 “Naujieji RobinoHudo nuotykiai” 12.00 “Purpurinis deimantas” N-713.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia”15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-716.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “DetektyvėDžonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas”N-7 21.00 Detektyvas “Inspektorius Džordžas Džentlis.Šiaurietiškas soulas” N-14 22.50 Kriminalinė drama“Džesis Stounas. Persikūnijimas” 0.35 “Juokas juokais”(k.) 1.05 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “La-bas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Lietuvos šokių de-šimtukas” (k.) 12.30 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncer-tas (k.) 13.30 “Savęs link” (k.) 14.10 “Grynasgyvenimas” 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Labadiena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vil-niaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 “Arti to-li” 19.30 “Atmintis yra tiltas”. H.Perelšteinas Lietu-voje 20.00 Valstybinio Vilniaus mažojo teatrospektaklis. “Čia nebus mirties” 22.35 “Pergalėskaina” 23.00 Džiazo vakaras 0.00 Panorama (k.)0.45 Bardų festivalis “Purpurinis vakaras”. 1 laida

TV69.15 Teleparduotuvė 9.30 “Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstre-mali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraš-tis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai”14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Kro-kodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremalipagalba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “M.A.M.A.apdovanojimai 2013”. Tiesioginė transliacija 21.00“Liudininkai” 22.00 “Lyga” 23.00 “Anarchijos vaikai”23.55 Eurolygos rungtynės. TOP 16. Madrido “Real” -Kauno “Žalgiris”. Vaizdo įrašas 1.30 Siaubo f. “Černo-bylio dienoraščiai” 3.15 “Žvaigždžių vartai. Visata”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkime aug-ti” 10.55 Dok. f. “Izraelio gimimas” N-7 12.00 “Lietu-vos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 “Mokausigaminti” 13.40 TV parduotuvė 14.15 Žaidimas “Kastu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-715.45 Dok. f. “Visa tiesa apie liūtus”. 1 d. N-7 16.00Žinios 16.10 Dok. f. “Visa tiesa apie liūtus”. 1 d. tęsi-nys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-718.00 Žinios 18.35 “Pašėlę TV pokštai” N-7 19.35Dok. f. “Dingęs Everesto mirties zonoje” N-7 21.00“Reporteris” 21.40 “Mad Men. Reklamos vilkai” N-723.50 “Gyvenimo būdas” 0.50 “Girių takais”

Balticum Auksinis7.00 Drama “P.S. Myliu tave” 9.05 Drama “Paskuti-nė naktis” N-7 11.00 Trileris “Akis” N-7 13.00 Dra-ma “Meilė ir šokiai” 15.00 Nuotykių f. “Mažieji la-kūnai” 17.00 Drama “Emos laimė” N-7 19.00Drama “Persikėlimas” N-7 21.00 Drama “Saulėly-dis” N-7 23.00 Drama “Kelias” N-7 1.00 Melodra-ma “Šokis hip-hopo ritmu”

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios9.15 “Maisto detektyvai” 9.45 “Advokatė Lovinski”10.45 “Mūsų augintiniai” 11.15 “Karamelė” 12.15 “Su-grįžimas į Braidshedą” 14.35 “Kritinė riba” N-7 15.35“Maikas Taisonas” 17.15 “Komanda Č” N-7 18.15 “Rei-das” 18.45 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 19.45 “Ieškoki-me geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Įspū-dingiausių interjerų dešimtukas” 20.45 “Įžūlios dienos”22.25 “Balticum TV” žinios 22.40 “Skaitovas”

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 Ieškotojai 9.00 Žinios 9.30Visa Rusija 9.45 1000 smulkmenų 10.20 Apie tai,kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis13.00 Faraonų prakeikimas 13.55 “Kilmingų merge-lių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Visada sakyk “visada”

17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginiseteris 19.20 “Veronika. Prarasta laimė” 21.05 “Ob-jektas 11” 22.05 Vaid. f. “Skubiai ieškau vyro” 23.55Vaid. f. “Atėnų vakarai”

Viasat Sport Baltic11.15 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Finalas13.35 Krepšinis. Eurolygos finalas 16.00 Krepšinis.Eurolyga. “Panathinaikos” - “Unicaja” 17.50 Krepši-nis. Eurolyga. “Maccabi” - “Fenerbahce” 19.40 Ledoritulys. KHL. “Spartak” - Rygos “Dinamo” 21.40 Krep-šinis. Eurolyga. “Real” - “Žalgiris”. Tiesioginė translia-cija 23.40 Krepšinis. Eurolyga. “Montepaschi” -“Chimki” 1.30 Krepšinis. “Barcelona” - “Olympiacos”

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip taipagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų grio-vėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas lai-mikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai vei-kia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 B.Grilsonuotykiai 22.00 Nutrūktgalviai 0.00 Nusikaltimųtyrimas 1.00 Specialiosios paskirties dalinys

Viasat History8.00 “Laiko komanda” 9.00 “778-ieji: Rolando gies-mė” 10.00 “Susipažinkite: romėnai” 11.10 “Bombo-nešių pilotai” 12.50 “Gyvūnai, pakeitę istoriją” 13.20“Rusijos menas” 14.20 “Edvardo laikų ūkininkai”15.30 “Laiko komanda” 16.30 “Susipažinkite: romė-nai” 17.40 “Majų hieroglifų paslaptis” 18.45 “Edvar-do laikų ūkininkai” 19.55 “Titaniko” gelbėtojai”21.50 “Gynyba pagal Garou” 23.00 “778-ieji: Rolan-do giesmė” 0.00 “Majų hieroglifų paslaptis” 1.00“Laiko komanda” 2.00 “9-ojo dešimtmečio muzika”3.00 “Didžiojo ekrano žvaigždės” 4.00 “Susipažinki-te: romėnai” 5.10 “Tuberkuliozė: baltoji mirtis” 6.05“Pasaulis pagal Lennoną” 7.00 “Diena, kai mirėDžeimsas Dynas”

Orai 192013 01 11Lietuvos žinios

Avinas. Darbo reikalai eisis gerai:sutarsite su vadovu, kolegomis,tačiau romantiniai santykiai vėl

pašlis. Galbūt metas keisti požiūrį?Jautis. Kelsite sau ir kitiems di-delius reikalavimus. Tačiau ne-persistenkite, nes reikalaudami

iš kitų galite užsitraukti nemalonę. Būkitekantrūs.

Dvyniai. Labiau pasirūpinkite na-mais: kurkite naują interjerą. Pale-pinkite artimuosius, nes šiuo me-

tu jiems skyrėte ne itin daug dėmesio. Būkiteatsargūs su aštriais daiktais.

Vėžys. Šiuo metu matysite tai, kąnorite matyti, todėl darysite sku-botas išvadas. Geriau būkite ob-

jektyvūs. Tesėkite pažadus ir nesisielokite dėlskleidžiamų gandų.

Liūtas. Asmeninis gyvenimasseksis puikiai. Tačiau nepamirški-te, kad santykius reikia nuolat

gaivinti. Jei esate vienišius, šiandien sulauksitepriešingos lyties atstovų dėmesio.

Mergelė. Šiandien netinkamadiena išlaidauti, todėl jei buvotesuplanavę nupirkti ką nors pra-

bangaus - pakeiskite planus. Siūlykite savo idė-jas darbe - jos bus įvertintos ir išgirstos.

Svarstyklės. Maudysitės dėmesiojūroje. Naudokitės jums teikia-momis galimybėmis. Galite pri-

siimti sudėtingų užduočių, kurias lengvai įveik-site ir būsite pastebėtas vadovų.

Skorpionas. Būsite kupinas ener-gijos, todėl norėsite nuversti kal-nus. Tinkamas metas pradėti to-

bulintis, mokytis užsienio kalbos. Savopozityvumu įkvėpsite priešingos lyties atstovus.

Šaulys. Šiandien viską planuoki-te, o veikti pradėkite rytoj. Tinka-mas metas ieškoti naujo darbo,

buto. Finansiniai reikalai ima po truputį gerėti,todėl galite planuoti išlaidas.

Ožiaragis. Mintys materializuoja-si, ir tai pastebėsite šiandien. To-dėl verta kuo pozityviau mąstyti ir

piešti savo ateitį gražiomis spalvomis. Vandenis. Būkite budrūs ir neap-sigaukite. Išklausykite, ką jums sa-ko draugai ir artimieji, tačiau svar-biausius sprendimus priimsite jūs.

Pasirūpinkite savo sveikata.Žuvys. Romantiškiems susitiki-mams šiandien ne pati geriausiadiena. Teks rūpintis buitimi ir jo-

je iškilusiais rūpesčiais. Seksis tvarkyti finansi-nius reikalus.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 8:38leidžiasi 16:15dienos ilgumas 7:37

MĖNULISPirmąją jaunatiesdieną Mėnulis teka21:44, leidžiasi: -

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+15

-2

-3 -4

-3 -4

-3

-3 -3

-3 -4

-4

-2

Lisabona

+18Malaga

+8Madridas

+16Alžyras

+16Tunisas

+13

Atėnai+12

Larnaka

+7Stambulas

+16Barselona

+13Bordo

+6Dublinas

+6Paryžius

+4Londonas

+11 Nica

+14Roma

+14Dubrovnikas

+4Sofija

-1Bukareštas

Varna

-11Maskva

-7 Helsinkis

0Kijevas

0Berlynas

-4

Kopenhaga-1

Stokholmas

-3

Oslas

+2Amsterdamas

+3Miunchenas

-1Praha

-6Vilnius

-4Talinas

-4Ryga

-1

Minskas

-8Sankt Peterburgas

Bratislava

-2Varšuva

+2Viena

-1Budapeštas

JaunatisI 11

PriešpilnisI 19

PilnatisI 26

DelčiaII 03

Šiandien: debesuota, visame krašte snigs, pustys. Temperatūra dieną 2-3 laipsniai šalčio.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, vietomis pasnigs. Naktį temperatūranukris iki 7-11 laipsnių šalčio, dieną šals iki 4-8 laipsnių.

11-oji metų diena. Sausio vienuoliktoji, penktadie-nis, penktoji 2-osios metų savaitės diena, iki Naujų-jų metų lieka 354 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Audrius, Marcijonas, Narutis, Palemonas, Stefanija, Vilnė.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki šeštadienio, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir

laimėkite redakcijos savaitės prizą!Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų

teisingai atsakiusiųjų. Atsakymus galima siųsti iki penktadienio 15 valandos.Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

sausio 21 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”,

Vykinto 14, 08117 Vilnius.Laimėtojai renkami iš visų per savaitę

atsiųstų kryžiažodžių.

Sausio 10 d. sudoku sprendimas.

Ožiaragis 12 22 - 01 20

2013 01 11Lietuvos žinios20 Margumynai

Vokietijoje namuose viena palikta papūga privertė iškviesti policiją.

Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemėsIbenbiureno miesto policija ne juo-kais susirūpino sulaukusi vienos gy-ventojos skambučio. Moteris tikinoiš gretimo buto girdinti vaikų šauks-

mus: “Mama! Tėti! Mama, ateik!” Beto, ji jau kelias dienas nematė, kad kasnors būtų į tą butą užėjęs ar iš jo išėjęs.

Pareigūnai nedelsdami išvyko įįvykio vietą. Jiems paskambinus įduris, niekas neatidarė, tačiau poli-cininkai taip pat aiškiai išgirdo pa-galbos šauksmus. Ir kaip jie nuste-bo, kai išlaužę duris, kad išgelbėtų,

kaip manė, į bėdą pakliuvusį vaiką,bute rado tik narve nuobodžiaujan-čią papūgą, kuri be paliovos karto-jo vis tą patį: “Mama! Tėti! Mama,ateik!”

Policija nepatingėjo surasti paukš-čio šeimininkus. Paaiškėjo, kad šie iš-vyko atostogauti, o papūgą prižiūrė-ti paliko pažįstamiems. •

JAV pirmoji ponia Michelle Obama, savo šalyje laikomaelegancijos ir net mados etalonu, demonstruoja ypatin-gą ekonomiškumą. Ji jau kelis kartus pasirodė su ta pačiasuknele iš nebrangios parduotuvės.

Amerikiečiams patinka, kai jų pir-moji ponia puošiasi dizainerių dra-bužiais, kurie jai taip dera. Tačiau jiežavisi M.Obama ir tada, kai ji apsi-perka paprastose parduotuvėse, to-kiose kaip “Gap” arba “H&M”.

Visuomenė netruko pastebėti, kadpernai lapkritį per rinkimų vakarą

M.Obama buvo apsirengusi “MichaelKors” brokato suknele - ta pačia, kuriąjau prieš tai viešai vilkėjo kelis kartus.

Neseniai atostogaudama Hava-juose ji net du kartus apsivilko tą pa-čią raštuotą berankovę vasarinę“Merona” suknelę iš “Target” par-duotuvių tinklo. Ja apsivilkusi gruo-džio 22 dieną ji išlipo Honolulu iš“Air Force One” lėktuvo, o dar kar-tą suknelę vilkėjo sausio 5 dieną vėllėktuvu grįždama į Vašingtoną.

Prezidento žmona pademonstra-vo, kad nėra reikalo prisikrauti atos-togoms milžiniškų lagaminų, jei netir su ta pačia suknele galima atrody-ti taip puikiai. Pakanka pakeisti ne-

didelę detalę. Skrisdama į HavajusMichelle susijuosė juodu diržu, pri-derintu prie suknelės rašto. Grįžda-ma ji užsimetė mažytį juodą megzti-nuką trumpomis rankovėmis, įsivėrėperlų auskarus ir įsispyrė į patogiussandalus. Akyliems stebėtojams proakis nepraslydo linksmas geltonaspirmosios ponios pedikiūras.

Akivaizdu, kad vilkėdama šia“Merona” suknele M.Obama ypačmėgsta keliauti. Mat ji ją dėvėjo ir2009 metų rugpjūtį, kai atskrido įArizoną, o 2011 metų liepą su ja pa-sirodė per renginį Floridoje.

Ši pirmosios ponios suknelė jaudaug mačiusi! •

Ekonomiškas stilius

Jungtinėse Valstijose pareigū-nams pasidavė kelis mėnesiusMeksikoje slapstęsis jaunuolis,kuris vienoje Teksaso galerijo-je dažais ištepliojo PabloPicasso paveikslą.

Liepos 13 dieną 22 metų UrielisLanderosas purškiamais dažais antpaveikslo “Moteris raudoname fote-lyje” užrašė žodį “conquista” (“kon-kistadorai”), taip padarydamas už-uominą į ispanų kolonistus. Netrukus

su šiuo incidentu susiję įrašai ėmė ro-dytis svetainėje “YouTube”. Pirmaja-me, kurį tariamai įrašė atsitiktinisHjustono muziejaus lankytojas, įam-žintas tamsų kostiumą vilkintis vyras,kuris prišoka prie kubizmo šedevrulaikomo P.Picasso paveikslo “Mote-ris raudoname fotelyje”, apipurškiajį dažais ir greitai pabėga. Įrašo tit-ruose minimas U.Landeroso vardas.

Kitame vaizdo įraše bemarškinisU.Landerosas paaiškina, kad paveiks-lo sugadinti jis neketino, o jo poelgįreikia vertinti kaip meninį ir politinįpareiškimą. “Gailiuosi, jei įžeidžiau kąnors, kas neteisingai suprato mano ži-nutę. Tai padariau, norėdamas at-kreipti pasaulio dėmesį, kad mes vir-tome korumpuota, kariaujančia,žudančia ir prievartaujančia visuome-ne”, - aiškino U.Landerosas.

Dabar vandalas pats nutarė pasi-duoti policijai, o jo apgadintas mi-lijonais dolerių vertinamas paveiks-las jau restauruotas. •

Vandalas pasidavė policijai Iš nuobodžio ir vienatvės

P.Picasso paveikslas “Moteris rau-doname fotelyje”, ant kurio van-dalas užrašė žodį “conquista”.

U.Landerosas pats atėjo į policiją.

M.Obama vis su ta pačia nebrangia suknele įvairiomis progomis. / Reuters/AFP/ Scanpix nuotraukos

Papūga narve šaukėsi pagalbos.

Newsru.com, Upi.com,“Shine”, AFP, BNS, LŽ

Karalienė Elžbieta II pakeitė beveik prieš 100 metų įvestastaisykles, todėl princo Williamoir Kate dukra oficialiai bus vadi-nama princese. Tiesa, kokioslyties kūdikio laukiasi Kembri-džo kunigaikščiai, kol kasneskelbiama.

Pagal karaliaus Jurgio V 1917 metųgruodžio proklamaciją tik vyriausiasWilliamo sūnus būtų vadinamas prin-cu, o duktė turėtų tik ledi titulą. Tačiaukaralienė išleido privilegijų raštą ir šiątaisyklę pakeitė - visi Williamo, kuriotėvas yra sosto įpėdinis princas Charle-sas, vaikai turi būti tituluojami vienodai.Tokio pakeitimo buvo tikimasi, nes Di-

džioji Britanija ir 15 Sandraugos šalių,kurių valstybės galva yra karalienė, su-tiko pakeisti karališkojo paveldėjimotaisykles, kad pirmenybė nebebūtų tei-kiama vyriškos lyties palikuonims. Pri-vilegijų raštais monarchas gali nesik-reipdamas į parlamentą darytipakeitimus ar proklamacijas - papras-tai susijusias su žmogaus titulu. Būtenttokiu metodu karalienė suteikė Willia-mui Kembridžo kunigaikščio titulą, kaijis 2011 metų balandį vedė Kate.

Maždaug šių metų viduryje Kateturėtų pagimdyti poros pirmagimį.Pasaulyje kilo didžiulis susidomėji-mas jos nėštumu, apie kurį buvo pa-skelbta gruodį. Prieš kelias dienasKate atšventė 31-ąjį gimtadienį - ty-liai ir kukliai dėl nėštumo. •

Vaikai bus princai ir princesės

Williamas ir Kate vasarą taps tėvais.