2013 m. vasario 19 d. / Antradienis / Nr. 40 (13 465)

ORAI

Debesuota, daugelyje rajonų snigs. Temperatūra dieną 1-4 laipsniai šalčio.

19p.

Valdininkų atrankos sistemąnetrukus gali sudrebinti esminės permainos. Užsimotacentralizuotai tikrinti visus būsimus klerkus ir tik tada parinkimo teisę perleisti atitinkamoms valstybės institucijoms.

Valstybės tarnybos departamento(VTD) perrašytame Vyriausybės nu-tarimo projekte, kuriame numatomastarnautojų atrankos organizavimas, už-programuotos permainos. Jos iš esmėspakeis viešojo sektoriaus kadrų siste-mą. VTD pasišovė įdiegti bendrųjų ge-bėjimų tikrinimo filtrą, kurį tektų perei-

ti visiems būsimiems tarnautojams. Tikįveikę specialiai parengtą testą, jie galė-tų pretenduoti į pareigas. Siūlomi po-kyčiai, pirminiais skaičiavimais, valsty-bės kišenę pirmais metais palengvintųbeveik puse milijono litų, vėliau - darpo ketvirtį milijono kasmet.

3p.

Valdininkams atsijoti - naujas rėtis

UŽSIENIS

Rusai norikosminio skydo

Nieko nėra baisiau, kai gyvenimastampa panašus į mokslinę fantasti-ką. Tačiau kiti net pavydi tai patyru-siems rusams. Čeliabinsko gyvento-jai graibsto iš parduotuvių deficitutapusį stiklą ir polietileno plėvelę, omokslininkai prie Čebarkulio ežeroranda mažyčių meteorito gabalėlių.Beje, juos jau medžioja kolekcinin-kai. Virš Čeliabinsko sprogęs me-teoritas kursto žmonių vaizduotęvisame pasaulyje. Jau sklando įvai-rių nerealių istorijų apie tai, kas ištikrųjų nutiko. Iš fantastikos sritiesatrodo ir Rusijos vicepremjero siū-lymas sukurti kosminės apsaugosskydą, kuris šaliai gali kainuotiastronominę sumą. 7p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

9p.

MOKSLAS

Apie žemaičius - savus ir kitokius 12p.

DIENOS TEMOS

“Darbiečiai” ir“tvarkiečiai”ketinajungtis

Šalies savivaldybės apskaičiavo, kadvien minimaliai algai padidinti iki1000 litų jų biudžetuose šiemetstinga apie 40 mln. litų, todėl metųpabaigoje gali nelikti pinigų atlyginimams mokėti 4p.

Nuo viršytų lūkesčių iki fiasko, -taip Lietuvos biatlono federacijosprezidentas Arūnas Daugirdas įver-tino mūsų krašto sportininkų pasi-rodymą pasaulio čempionate Čekijoje 14p.

VERSLAS

Naktisprie Ūkio banko

Baltoji mirtis lenda iš pogrindžio

GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Kiek žmonių Lietuvoje kasdienapsinuodija narkotikais, nežinonei medikai, nei teisėsauginin-kai. Nežinomas ir pogrindiniųkvaišalų gamybos laboratorijų,dygstančių lyg grybai po lietaus, bandomosios produkcijos likimas.

Remiantis neseniai išplatintu bend-ru Europos Komisijos ir Europolo ra-portu, Lietuvos nusikalstamos gru-puotės metamfetaminu aprūpina netik Skandinaviją, bet ir Jungtinę Kara-lystę. Kauno apskrities vyriausiojo po-licijos komisariato (VPK) Organizuotonusikalstamumo tyrimo valdybos(ONTV) pareigūnai beveik kasmet de-maskuoja šios psichotropinės medžia-gos bei jos atmainos - amfetamino - ga-mybos fabrikėlius. Nuo 2000-ųjų, kaiaptikta pirma tokia pogrindinė labora-torija, jų suskaičiuota jau 10. Viena bu-vo įrengta pakaunėje esančiuose Drą-seikių soduose - ne per toliausiai nuoLapių miestelio, kuriame prieš keletąsavaičių įvyko Kauno krašte dar negirdėta tragedija. 5p.

LŽ a

rchy

vo n

uotr

auka

3p.

2013 02 19Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

ŽYGIMANTAS MAURICAS

Posakis “Kaip žiūri, taip ir matai”puikiai apibūdina finansų rinkosevykstančius pokyčius, kurie dažnaipriklauso ne nuo fundamentaliųveiksnių, o nuo investuotojų požiūrioį juos. Juk akivaizdu, kad atsakymasį klausimą, ar stiklinė yra pusiau tuš-čia, ar pusiau pilna, nepriklauso nuojoje esančio vandens kiekio. Ir vis dėl-to tai du skirtingi atsakymai. Praėju-sių metų vasarą tarptautiniai inves-tuotojai itin skeptiškai žiūrėjo į eurozonos ir paties euro ateitį, matė ištiesnegerų dalykų: dideles ir tebeaugan-čias euro zonos šalių, ypač pietinių,skolas, nuolat didėjantį nedarbo lygį,lėtą ekonomikos augimą, vyriausybiųnesugebėjimą vykdyti svarbių struk-tūrinių reformų ir susitarti tarpusavy-je dėl bendros Europos Sąjungos (ES)ateities. Euras silpnėjo, įmonių akci-jų kainos krito, o investuotojai vis la-biau nerimavo dėl galimo Ispanijos,Italijos ir net pačios ES “motinos”Prancūzijos bankroto.

Tačiau per pusmetį viskas apsi-vertė aukštyn kojomis, ir “ąžuolaisvijokliai virto, o vijokliais - ąžuolai”.Euras vėl tapo madingas ir paklau-sus. Išties euro, taip pat ir lito, kur-sas per pusmetį reikšmingai sustiprė-jo. Tai ne juokais išgąsdino Lietuvosemigrantus, gyvenančius JungtinėjeKaralystėje. Svaro kursas nuo 4,4 li-to 2012 metų rugpjūtį nusirito ikimažiau nei 4 litų 2013-ųjų vasariopradžioje. Taigi emigrantų santau-pos vien dėl valiutos kurso pasikei-timo sumažėjo apie 10 procentų.Požiūris, jog Pietų Europos valsty-bėms gresia bankrotas, taip pat ta-po nebemadingas. Dar praeitą va-

sarą investuotojai laikėsi nuomonės,kad Ispanijos tikimybė bankrutuo-ti per artimiausius penkerius metusyra 37 proc., Italijos - 35 proc., Pran-cūzijos - daugiau kaip 15 procentų.Tačiau per pusmetį Ispanijos ir Ita-lijos grėsmė bankrutuoti sumažėjokone perpus ir šiuo metu siekia apie20 proc., Prancūzijos - vos 7 pro-centus. Beje, Lietuvos bankroto ti-kimybė per pusmetį taip pat smuk-telėjo nuo 17 iki 8 proc., o padidėjęsinvestuotojų pasitikėjimas leido Lie-tuvai šių metų sausį gerokai pigiaupasiskolinti 400 mln. eurų tarptau-tinėse finansų rinkose.

Kyla natūralus klausimas: kas lė-mė tokius kardinalius pokyčius fi-nansų rinkose? Juk euro zonos vals-tybių skolos per pusmetį nesumažėjo,priešingai - dar labiau padidėjo, ne-darbo lygis tebesiekia istorines aukš-tumas, daugelio euro zonos šalių eko-nomika stagnuoja, o vyriausybėstoliau nesugeba vykdyti svarbiųstruktūrinių reformų ir susitarti tar-pusavyje dėl bendros ES ateities (ži-balo į ugnį šliūkštelėjo ir JungtinėsKaralystės pareiškimai apie galimąpasitraukimą iš ES). Tiesa, reikia pri-pažinti, kad žengta svarbių žingsniųdidinant euro zonos ir paties eurostabilumą, tačiau svarbiausias veiks-nys, mano vertinimu, yra pasikeitęsinvestuotojų požiūris. Jis leido pama-tyti ne tik neigiamas, bet ir teigiamaseuro bei visos euro zonos savybes. Ki-taip tariant, euro zona iš “pusiau tuš-

čios” vėl tapo “pusiau pilna”, o eu-ras - madingas.

Šią investuotojų požiūrių kaitąpuikiai iliustruoja garsaus ekono-misto Johno Meynardo Keyneso dar1936 metais aprašyta “Keyneso gro-žio konkurso” teorija, kuri teigia,kad finansų rinkų pokyčiai gali bū-ti lyginami su pokyčiais, vykstančiaisper gražiausios žurnalo merginosrinkimus. Šio konkurso taisyklės la-bai paprastos: kiekvienas žurnaloskaitytojas renka jam labiausiai pa-tinkančią merginą, tada rezultataisuskaičiuojami ir daugiausia balsųpelniusi mergina paskelbiama nu-

galėtoja, o už ją balsavusieji gaunaspecialius redakcijos prizus. Teori-jos esmė yra ta, kad ne visada apsi-moka balsuoti už labiausiai patin-kančią merginą, nes jeigu ji netapslaimėtoja, nebus apdovanotas irskaitytojas. Taigi norėdamas gautiprizą turi rinkti ne tau gražiausiąmerginą, o tą, kuri labiausiai patin-ka kitiems skaitytojams. Turint gal-voje, kad kiti taip pat nori būti apdo-vanoti ir stengiasi balsuoti ne už tąmerginą, kuri jiems mieliausia, betbando atspėti, kuri iš konkurso da-lyvių dailiausia kitiems, padėtis tam-pa dar sudėtingesnė. Kitaip tariant,reikia balsuoti už tuo metu “madin-giausią” merginą - tokią, kurią visitikisi būsiant nugalėtoja.

Analogiški gražiausio finansinioinstrumento “konkursai” kasdienvyksta ir finansų rinkose. Investuo-

tojai, pirkdami finansinius instru-mentus, tarytum balsuoja už jiems la-biausiai patinkančias įmonių akcijas,žaliavas, valiutas ar valstybes. “Pri-zas” laimimas tada, kai kiti investuo-tojai irgi “balsuoja” už tą patį instru-mentą, t. y. siekia jį įsigyti ir taippadidina jo paklausą, atitinkamai - irkainą. Galimybė parduoti finansinįinstrumentą brangiau, negu jis buvopirktas, ir yra vadinamojo konkurso“prizas”. Taigi investuotojas, norėda-mas laimėti “prizą” finansų rinkose,kaip ir gražiausios žurnalo merginosrinkimų atveju, turi pirkti ne tuosinstrumentus, kurie jam ir net ki-tiems atrodo patraukliausi, o tuos,kurie tuo metu yra “madingiausi”.

Būtent taip finansų rinkose susi-daro “mados tendencijos”. Pavyz-džiui, Lietuvoje prieš ekonomikoskrizę buvo “madinga” pirkti nekil-nojamąjį turtą. Paradoksalu, tačiaunet ir manydamas, kad nekilnojamo-jo turto kainos kris, investuotojas jįne pardavinėjo, bet priešingai - pirko.Ir tai buvo visiškai racionalus spren-dimas, nes norėdamas laimėti prizą(t. y. pasipelnyti iš nekilnojamojo tur-to kainų didėjimo) jis darė tai, kas tuometu buvo “madinga”. Jei, tarkime,man atrodė, jog nekilnojamojo turtokainos kris, o kiti investuotojai manė,kad jos liks stabilios, tačiau visi tuopat metu galvojo, kad kiti yra įsitiki-nę, jog kainos kils, norėdami laimėtiprizą, kaip ir gražiausios žurnalomerginos rinkimų atveju, visi pirko,o ne pardavinėjo nekilnojamąjį tur-tą, ir toliau didino jo kainą. Prasidė-jus ekonomikos krizei mada staigapasikeitė ir nekilnojamasis turtas pa-sidarė nebemadingas, tačiau į madąsugrįžo auksas. Paskui tapo populia-ru investuoti į žaliavas, dar vėliau -

į akcijas. O pastaruoju metu vėl atei-na į madą euras ir labai daug skolųturinčios euro zonos valstybės.

Įdomu tai, kad euras ir visa eurozona ilgą laiką buvo labai madingi netprasidėjus pasaulinei finansų krizei.2009-ųjų viduryje Graikijos bankro-to tikimybę per artimiausius penke-rius metus (t. y. iki 2014 metų) inves-tuotojai vertino vos 9 proc., norsšalies skola siekė daugiau kaip 130proc. bendrojo vidaus produkto irbuvo viena didžiausių pasaulyje. Ne-praėjus nė metams Graikijos bank-roto galimybė padidėjo iki 75 proc. -ji, kaip ir kitos prasiskolinusios eurozonos valstybės, staiga tapo nebema-dinga... Prabėgus keleriems metamsGraikija bankrutavo, o į madą atėjopožiūris, kad tas pats gali ištikti irdaugiau euro zonos šalių. Tapo ma-dinga manyti, jog net ir pačios stip-riausios euro zonos narės gali bank-rutuoti. Vokietijos bankroto tikimybė2012-ųjų vasarą buvo didesnė neguGraikijos (!!!) 2009 metų viduryje. Visdėlto euro zonos valstybių bankrotoidėja, neišsipildžius niūriausiems sce-narijams, išėjo iš mados, o euras irvėl tapo populiarus.

Būti madingiems nėra blogai, nestai padeda sumažinti skolinimosikainą, stiprina pasitikėjimą euru irvisos ES ateitimi. Pavyzdžiui, Lietu-va sausio pabaigoje tarptautinėse fi-nansų rinkose sėkmingai pasisko-lino 400 mln. eurų penkeriemsmetams už itin mažas palūkanas.Tačiau į madą sugrįžęs euras galipadaryti meškos paslaugą, mat eu-ro zonos šalys, matydamos, kad pa-dėtis taisosi, gali užmigti ant laurų.To daryti tikrai nevertėtų, nes ma-dos ateina ir išeina, o tebedidėjan-čios valstybių skolos lieka...•

Euras vėl tapo madingas

Galimybė parduoti finansinį instrumentąbrangiau, negu jis buvo pirktas,

ir yra vadinamojo konkurso “prizas”.

VYTAUTAS JOVAIŠAS

Vėl vis daugiau kalbama ir rašomaapie namų renovaciją. Nagrinėjamakitų šalių patirtis. Atrodo, kad atėju-sieji užčiuopė aukso gyslą. Žvelgiantį jau padarytus darbus ir šiemet nu-matomus atnaujinti dar kelis šimtusnamų, kilo keletas niūrių minčių.Manau, kad daugeliui jos pasirodyssmerktinos ir provokuojančios.

Visiems teko gyventi ar bent lan-kytis sovietmečiu statytuose vadi-namuosiuose miegamuosiuose ra-jonuose. Daugelis jų (neskaitantretų išimčių) man primena Vakarųmiestų varguolių rajonus. Ankštikiemai, prišnerkštos laiptinės, įvai-raus plauko kaimynai, triukšmas,morališkai bei fiziškai pasenę inži-neriniai tinklai ir taip toliau. Dabarmėgstama postringauti apie orų pi-liečių gyvenimą. Nemanau, kad ap-šiltinus lauko sienas ir patobulinus

šildymo sistemas šie skruzdėlynaiiš esmės pasikeis, o šių buveinių gy-ventojų gyvenimas taps geresnis.

Negana to, net įgyvendinus be-veik utopinę visuotinės renovacijosidėją ir realiai sutaupius šilumosenergijos naivu tikėtis, kad už šilu-mą mokėsime mažiau. Juk šilumostiekimo “aparatas” tikrai nemažės,ir jo pajamos turės likti bent jau to-kios pačios. Šilumos energijos ga-myba ir tiekimas yra verslas. Imsrastis kokie nors VIAP’ai ar panašūspinigų surinkimo būdai. Panašiaiyra su elektros energija. Taupome,gal mažiau suvartojame, o mokamepanašiai.

Dabar apie valstybės paramą. Ne-siplėsiu apie valstybinius užsakymus,Europos paramos, privatizacijos,įvairių kitų fondų ar biudžeto lėšųpanaudojimą Lietuvoje. Deja, daž-nai priešdėlį “pa” galima pakeisti į“auksinės tupyklos”, VEKS’ai ir taiptoliau. Jau randasi kažkokie “koordi-navimo” departamentai, agentūros -

ragų ir kanopų bendrovės. Kuriamasnaujas biurokratų būrelis, - juk rei-kia naujai atėjusiesiems priglausti sa-vus gerus dėdes ir tetas. Bus regu-liuojami prioritetai, eilės... Kitaiptariant, tvarkomi pirkimai už “val-diškus” pinigus. Kuo tai baigiasi,žmonės įtaria.

Daugelis skruzdėlynų buvo pa-statyti dar sovietų laikais. Žmonės,ypač artimesni draugams, juos daž-nai gaudavo už dyką, buvo ir vadi-namųjų kooperatinių butų. Žino-ma, dalis gyventojų tuos butusperpirko jau posovietiniu laikotar-piu, žinodami, ką perka. Ir pirkopigiau negu tie, kurie įsigijo jau mo-dernesnius būstus ir dabar toliausėkmingai moka palūkanas ban-kams. Kyla klausimas: kodėl mesapskritai turime remti šiuos žmo-nes? Gal galima tas lėšas panaudo-ti naudingai visai visuomenei?

Pirkusiuosius galima tik užjausti,niekas nekaltas, kad jie nusipirkoblogą prekę. Na, o gavusiuosius? Ką

darysi, kad keitėsi santvarka, išėjorusai, nuvertėjo turtas, jį tapo bran-gu išlaikyti. Niekas nekaltas. Ru-sams atėjus iš kai kurių žmonių tur-tas buvo tiesiog atimtas, o jie patysišvežti. Prieš istorijos permainasesame bejėgiai. Dabar bent jau nie-kas nenacionalizuoja turto, piliečiaigali kaip nori disponuoti nusidėvė-jusiu sovietų paveldu. Gali parduo-ti, keisti, galų gale patys renovuoti.

Socialiai remtinų gyventojų yravisur, deja, Lietuvoje jų daug. Ma-

tyt, neįmanoma rasti svarių argu-mentų prieš socialinę paramą tamtikrai kategorijai žmonių. Tik klau-simas: ką ir kodėl remti? Grasina-ma, kad nesutinkantieji renovuotibūstų bus palikti be paramos. O galgalima būtų švelniau - remti, šiuoatveju kompensuoti, šildymo išlai-das, tik už tam tikrą plotą? Žmo-nėms, gyvenantiems didesniuosebutuose, negu gali išlaikyti, atsiras-tų galimybė ir poreikis įsigyti gali-mybes labiau atitinkančius būstus.Galbūt tada paremti tuos žmones?

Taigi išnaikinus įvairaus plaukoagentūras, manau, atsirastų dau-giau lėšų remti tiems, kuriems tik-rai to reikia, ir tai, kas racionalu, ovisa kita sureguliuotų rinka. Neabe-joju, kad dalis sovietinių “dėžučių”sulauktų buldozerių, o jų vietoje ga-lima būtų tikėtis naujų šiuolaikiniųnamų.

Žinoma, viščiukus skaičiuoja ru-denį, visuotinės renovacijos užma-čių vaisius pamatysime...•

Išnaikinus įvairausplauko agentūras,

manau, atsirastų daugiau lėšų remti

tiems, kuriems tikraito reikia, ir tai, kas

racionalu, o visa kitasureguliuotų rinka.

Ar reikia prievartinės renovacijos?

Liet

uvo

s ži

nio

s Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888

Aktualijos

R.Ramelienė (tel. 249 2206)

R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)

T.Valančius (tel. 249 2247)

T.Bašarovas (tel. 249 2204)

Ekonomika

A.Jockus (tel. 249 2205)

K.Šliužas (tel. 249 2240)

Užsienis

P.Krupenkaitė (tel. 249 2244)

V.Sudikienė (tel. 249 2214)

Sportas

J.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)

FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašte

KaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)

K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)

KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)

D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)

PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)

AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dienraščio projektą“Istorija” remia Spau-dos, radijo ir televizijosrėmimo fondas.Šiandien - 12, 13 p.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Dienos temos 32013 02 19Lietuvos žinios

HUMANITARINIˆ IR SOCIALINIˆ MOKSLˆ SRITYSEFundamentiniai ir taikomieji mokslini˜ tyrim˜ darbai1. Zigmuntui Kiaupai uÏ darb˜ ciklà “Lietuvos istorijos sintezòs ir Lietuvos DidÏiosios

Kunigaik‰tystòs miest˜ tyrimai (1998-2011)„. Pateikò Vytauto DidÏiojo universiteto senatas.

2. Ritai Îukauskienei uÏ darb˜ ciklà “Lietuvos vaik˜, paaugli˜ ir suaugusi˜j˜ psichologinòsgerovòs tyrimai (1997-2011)„. Pateikò Mykolo Romerio universiteto senatas.

FIZINIˆ MOKSLˆ SRITYJEFundamentiniai ir taikomieji mokslini˜ tyrim˜ darbai1. Vytautui Baleviãiui, Valdui ·ablinskui uÏ darb˜ ciklà “Krizini˜ rei‰kini˜ ir struktrini˜

virsm˜ ekstremaliose terpòse spektrometrija (1997-2011)„. Pateikò Vilniaus universiteto senatas.

2. Romui Baronui, Feliksui Ivanauskui uÏ darb˜ ciklà “Matematinis netiesini˜ proces˜ ir sistem˜ nehomogeninòse terpòse modeliavimas (1997-2011)„. Pateikò Vilniaus universiteto senatas.

BIOMEDICINOS IR ÎEMñS ÌKIO MOKSLˆ SRITYSEFundamentinis ir taikomasis mokslini˜ tyrim˜ darbas

Daumantui Matuliui uÏ darb˜ ciklà “Karboanhidrazi˜ ir ‰aperon˜ slopikli˜ krimas ir tyrimas naudojant biotermodinaminius metodus (1997-2011)„. Pateikò Vilniaus universiteto senatas.

Eksperimentinòs plòtros darbasPranui Vi‰keliui, Îivilei Luk‰ienei uÏ darb˜ ciklà “Vaisi˜ ir darÏovi˜ kokybòs beisaugos tyrimai: inovatyvi˜ technologij˜ krimas (1997-2011)„. Pateikò Vilniaus universiteto senatas, Lietuvos agrarini˜ ir mi‰k˜ moksl˜ centro mokslo taryba, Lietuvos verslini˜ sod˜ asociacija “Vaisiai ir uogos„, UAB “Salpronò„, UAB “Baltic Food Technologies„, Îemòs kio ministerija, Îemòs kio rmai, UAB “Rta„.

VJ-2246 Lietuvos mokslo premij˜ komisija

Lietuvos mokslo premij˜ komisija prane‰a, kad 2012 met˜ Lietuvos mokslo premijos skirtos:

TADAS VALANČIUS

Valdininkų atrankos sistemą netrukus gali sudrebinti esminėspermainos. Užsimota centrali-zuotai tikrinti visus būsimusklerkus ir tik tada parinkimo teisęperleisti atitinkamoms valstybėsinstitucijoms.

Valstybės tarnybos departamento(VTD) perrašytame Vyriausybės nuta-rimo projekte, kuriame numatomas tar-nautojų atrankos organizavimas, už-programuotos permainos. Jos iš esmėspakeis viešojo sektoriaus kadrų sistemą.VTD pasišovė įdiegti bendrųjų gebėji-mų tikrinimo filtrą, kurį tektų pereiti vi-siems būsimiems tarnautojams. Tikįveikę specialiai parengtą testą, jie galė-tų pretenduoti į pareigas.

Siūlomi pokyčiai, pirminiais skaičia-vimais, valstybės kišenę pirmais metaispalengvintų beveik puse milijono litų,vėliau - dar po ketvirtį milijono kasmet.

VTD sumanymu, visų pretendentųgebėjimai būtų centralizuotai tikrina-mi testu pačiame departamente. No-rintiesiems gauti minkštesnį vadovokrėslą tektų “ištverti” papildomus iš-bandymus.

Osvaldo Šarmavičiaus vadovaujamasdepartamentas aiškina, kad naujoji sis-tema bus gerokai pranašesnė už dabar-tinę. Ji esą padidins visuomenės pasiti-kėjimą tarnautojų atranka, pagausinskonkursantų būrį. Taip pat sumažėsbiurokratinė našta, konkursus rengian-čio personalo krūvis. O įvedus atskiras

specialistų ir vadovų atrankos sistemasneva bus galima pasirinkti tinkamiau-sius žmones.

“Bus užkertamas kelias nepotizmui(bičiulių ar giminaičių globojimui) irpolitinių partijų narių protegavimui,taip pat kitos formos korupcijai”, - ža-da projekto rengėjai.

Kad šie sumanymai virstų realybe,būtina papurtyti valstybės piniginę. Nu-matoma, kad 40 kompiuterinių testavi-mo vietų įrengti prireiks 220 tūkst. litųvienkartinės investicijos. Už šias lėšasVTD pirkinių krepšelis pagausėtų 40kompiuterių, reikalinga operacine ir te-chnine įranga, baldais bei įdiegtu inter-neto ryšiu. Taip pat užsimota steigti še-

šias naujas pareigybes, joms išlaikytikasmet reikėtų 263,51 tūkst. litų.

Pagal naująją tvarką įsidarbinti vieša-jame sektoriuje panoręs kandidatas pir-miausia turėtų užsiregistruoti VTD in-formacinėje sistemoje. Užpildęsspecialią elektroninę formą jis galėtųspręsti iš dviejų dalių sudarytą bendrų-jų gebėjimų testą. Jį išlaikytų tie, kuriebent į pusę klausimų atsakytų teisingai.Testo rezultatai patektų į specialią duo-menų bazę ir galiotų dvejus metus, o jįišlaikiusieji atsidurtų pretendentų į vals-tybės tarnybą sąraše ir galėtų dalyvautivalstybės įstaigos konkurse. Kitiems vie-šojo sektoriaus durys pusmetį butų už-trenktos.

Būsimiems vadovams reikėtų ne tikįveikti bendrųjų gebėjimų testą, bet iržodžiu išlaikyti egzaminą VTD.

Kaip tikino VTD vadovas O.Šarma-vičius, dabartinė tarnautojų atrankossistema sulaukia itin daug kritikos dėlskaidrumo ir objektyvumo stokos,menko efektyvumo ir siauro atrankosmetodų taikymo. “Šiuo metu iš esmėstikrinamos pretendentų žinios, tačiaunetikrinami bendrieji gebėjimai irbendra kompetencija, reikalinga parei-goms atlikti. Vyriausybė savo progra-moje yra numačiusi diegti iš dalies cent-ralizuotą atrankos sistemą”, - LŽaiškino jis.

Naujoji sistema, anot O.Šarmavi-čiaus, bus kur kas profesionalesnė ir ob-jektyvesnė. “Toks valstybės tarnautojųatrankos modelis buvo pasirinktas at-sižvelgiant į Europos šalių gerąją patir-tį ir įvairių ekspertų atliktų tyrimų rezul-tatus”, - pridūrė VTD vadovas.•

Valdininkams atsijoti - naujas rėtis

O.Šarmavičius žada, kad naujojivalstybės tarnautojų atrankos sis-tema bus gerokai profesionalesnė.Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

TOMAS BAŠAROVAS

Valdančiajai koalicijai priklausan-čios Darbo partija (DP) ir partija“Tvarka ir teisingumas” svarstogalimybę susijungti į vieną politinį darinį. Ekspertai tokiuoseketinimuose įžvelgia savanaudiš-kų motyvų, o kai kurie kalba apiesocialdemokratams kylančiągrėsmę.

Ar “darbiečiai” ir “tvarkiečiai” vie-nysis, turėtų paaiškėti jau šį sekma-dienį. Tądien į skubiai šaukiamuspartinių prezidiumų ir tarybų posė-džius rinksis abiejų partijų atstovai.

Vakar pasklidus žiniai apie gali-mas šių politinių jėgų jungtuves, ki-lo klausimų, kaip tai paveiktų vadi-namąją DP juodosios buhalterijosbylą. Valstybinį kaltinimą joje palai-kantis Generalinės prokuratūrosprokuroras Saulius Verseckas užsi-minė, kad gali kilti problemų dėl ju-ridinio asmens atsakomybės. Esąviskas priklausys nuo partijų jungi-mosi sutarties sąlygų. Tačiau teisia-mi pavieniai “darbiečiai” atsakomy-bės tikrai neišvengs.

Kalbos sklandė seniaiIr “darbiečių”, ir “tvarkiečių” ats-

tovai vakar aiškino, kad diskusijųapie partijų bendradarbiavimą būtajau anksčiau. Bet, kaip teigė “Tvar-kos ir teisingumo” lyderis europar-lamentaras Rolandas Paksas, kalbosapie jungimąsi dar ankstyvos.

Tuo metu Seimo vicepirmininkas“tvarkietis” Kęstas Komskis tikino,kad derybos su “darbiečiais” esą jaugerokai pažengusios. “Dabar infor-muoti skyriai. Abipusis noras yra, sek-madienį taryba spręs, ar pritarti jun-

gimuisi”, - antrino jam Seimo “tvar-kiečių” seniūnas Petras Gražulis.

Savaitgalį aptarti galimas jungtu-ves planuoja ir “darbiečių” vadovy-bė. Sekmadienį šaukiamas neeilinisDP prezidiumo ir tarybos posėdis.“Jau seniai kalbėta, jog reikia vieny-ti centro jėgas, o kaip iš tikrųjų vis-kas bus, spręsime sekmadienį”, - LŽsakė DP vicepirmininkė Virginija

Baltraitienė. Ji mano, kad partijomssusivienijus būtų sukurta stipri po-litinė jėga.

Kaip vienas galimų naujos parti-jos pavadinimų svarstomas “Tvar-ka, darbas ir teisingumas”. Pirmuo-sius dvejus metus jai esą vadovautų“Tvarkos ir teisingumo” pirminin-kas R.Paksas, kitus dvejus - DP lyde-ris Viktoras Uspaskichas.

Jungtuvių nesibaiminaSeimo vicepirmininkas socialde-

mokratas Gediminas Kirkilas apiekoalicijos partnerių - “darbiečių” ir“tvarkiečių” - galimas jungtuves ti-kino išgirdęs tik vakar, tačiau tai joesą nenustebino. “Partijos, kurios išesmės veikia toje pačioje elektoratodalyje, vienijasi. Vertinu tai pozity-viai. Kuo labiau partijos stambės,tuo aiškiau bus žmonėms, už ką rei-kia balsuoti”, - dėstė G.Kirkilas.

Socialdemokratas įsitikinęs, kaddviejų partijų jungtuvės koalicijos su-tarčiai įtakos neturės. “Tikrai nesibai-miname. Tos partijos turi atitinkamąpasidalijimą, postus. Nemanau, kadbūtų peržiūrima koalicijos sutartis”, -kalbėjo socialdemokratas.

Tačiau kitus jo partijos kolegas ži-nia apie “darbiečių” ir “tvarkiečių”jungtuves apstulbino, o kai kurie taipalaikė tiesiog pokštu.

Bendrumo netrūkstaNe mažiau priblokšti buvo politi-

kos apžvalgininkai. “Tai tarsi griaus-tinis iš giedro dangaus, nes viešojeerdvėje jokių ženklų ir požymių dėl

galimo šių dviejų partijų jungimosinebuvo. Ši žinia - didelis netikėtu-mas”, - LŽ teigė politologas AlgisKrupavičius.

Tačiau tokios “santuokos” moty-vų, anot jo, pakanka. Esą dvi parti-jas sieja bendras politinis bendra-darbiavimas, jos niekada viena kitaineoponuodavo, daugeliu klausimųsutardavo. A.Krupavičiaus manymu,

abiem politinėms jėgoms būdingaspopulizmas ir panašus elektoratas.“Šiuo požiūriu bendra partija būtųdidesnis traukos centras negu kiek-viena atskirai”, - pridūrė jis.

Grėsmė koalicijai?Susijungusios dvi partijos įgytų

kiekybinę persvarą centro kairėskoalicijoje ir drauge turėtų daugiauatstovų nei šiuo metu joje dominuo-jantys socialdemokratai.

Politologas Tomas Janeliūnas sa-ko, kad net ir menka persvara galilemti postų persiskirstymą tarp val-dančiųjų. “Šis matematinis dalykasgali iš esmės pakeisti visą koaliciją,nes formaliai tarsi reikėtų persvarsty-ti koalicinę sutartį, o partija, kuri tu-rėtų didžiąją dalį balsų Seime, galėtųpretenduoti net į premjero poziciją”,- svarstė jis. Jei socialdemokratai ne-sutiktų su tokiais reikalavimais, T.Ja-neliūno teigimu, būtų įmanoma netkoalicijos griūtis.

Politologas A.Krupavičius pavojųkoalicijos stabilumui nemato. Esąsusijungusios partijos valdančiajaikoalicijai išeitų į naudą, nes dviem

dideliems partneriams priimtisprendimus būtų gerokai papras-čiau. Anot jo, premjero postas toliauturėtų likti socialdemokratų ranko-se. “Manau, nė vienas iš koalicijospartnerių nėra suinteresuotas trinti-mi dėl postų koalicijoje. Matyt, bentjau artimiausioje perspektyvoje kė-džių perstumdymo scenarijus ne-gresia”, - LŽ sakė politologas. •

Partijų meilė pakvipo išskaičiavimu

G.Kirkilas: “Tos partijos turi atitinkamą pasidalijimą, postus. Nemanau, kad būtų

peržiūrima koalicijos sutartis.”“Darbiečių” lyderis V.Uspaskichas (kairėje) ir “tvarkiečių” vadovas R.Paksas (dešinėje) sumanė suvienyti partines jėgas. / Romo Jurgaičio nuotrauka

TEODORAS BOLATOVAS

Kauno apylinkės teismas netrukus turėtų atversti bylą,kurioje dainininkės DžordanosButkutės-Strasevičienės buvęsilgametis draugas ir vadybininkasSergejus Gorbonas kaltinamasturto prievartavimu.

Žinoma atlikėja Dž.Butkutė suS.Gorbonu gyveno apie 10 metų. Jįdainininkė paliko, kai susipažinosu dabartiniu savo vyru ir vadybi-ninku Elegijumi Strasevičiumi.

LŽ duomenimis, nuoskaudą jau-čiantis S.Gorbonas buvusiai mylima-jai skambindavo ir siųsdavo SMS ži-nutes, reikalaudamas pinigų užtylėjimą. Priešingu atveju, negavęsdešimttūkstantinio atlygio, vyriškisžadėjo garsenybės “juodžiausias” pa-slaptis ne tik papasakoti žurnalis-tams, bet ir atskleisti knygoje.

Neapsikentusi šantažo dainininkėkreipėsi į policijos pareigūnus. Jie darpernai pradėjo ikiteisminį tyrimą,prieš kelis mėnesius jis buvo baigtas.Tyrimo medžiaga prieš savaitę pasie-kė Kauno apylinkės teismą.

Dž.Butkutės-Strasevičienės vyrasir vadybininkas E.Strasevičius LŽ va-kar komentuoti situaciją kategoriš-kai atsisakė. Nepavyko susisiekti irsu S.Gorbonu, šiuo metu su draugegyvenančiu Estijoje ir auginančiubendrą vaiką. Pareigūnams parody-mus jis yra davęs.

Tikėtina, kad teismo posėdžiai dėljuose ketinamų narplioti kaltinamo-jo ir nukentėjusiosios privataus gy-venimo detalių bus uždari.

Dž.Butkutė-Strasevičienė ne sykįviešai yra džiaugusis pastaruoju me-tu išgyvenanti pakilimą. Ji kartu su vy-

ru ketvirtadienį išvyksta į koncertinįturą užsienyje, apie kurį yra paskelbęsocialinio tinklo “Facebook” profily-je. Tik kovo pradžioje į Lietuvą grį-šianti pora šįmet gerbėjus ketina nu-džiuginti ir kompaktiniu disku,kuriame bus įrašytos naujos Dž.But-kutės-Strasevičienės dainos.

Praėjusių metų pradžioje daininin-kė pranešė atsikračiusi žalingo įpro-čio vartoti alkoholį ir susižadėjusi.•

2013 02 19Lietuvos žinios4 Dienos temos

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Šalies savivaldybės apskaičiavo, kad vien minimaliai algai padidinti iki 1000 litų jų biudžetuose šiemet stinga apie 40 mln. litų, todėl metų pabaigoje gali nelikti pinigų atlyginimams mokėti.

Lietuvos savivaldybių asociacijos(LSA) pateikti duomenys rodo, kad iš55 apklausoje dalyvavusių savivaldy-bių tik trys - Klaipėdos bei Šiauliųmiestų ir Kaišiadorių rajono - nuro-dė, kad lėšų minimaliai mėnesio algai(MMA) padidinti joms nestinga.

Daugiau kaip milijono litų trūks-ta Vilkaviškio (1,2 mln. litų), Taura-gės (1,2 mln. litų), Šilalės (1,3 mln.litų), Šakių (1,2 mln. litų), Pakruojo(1,06 mln. litų), Kretingos (1,0 mln.litų), Klaipėdos (1,58 mln. litų),Anykščių (1,1 mln. litų) rajonų, Pa-nevėžio (2,3 mln. litų), Palangos (1,5mln. litų), Kauno (7,3 mln. litų)miestų ir Marijampolės (1,6 mln.)savivaldybėms.

LSA direktoriaus pavaduotojas Ri-mantas Čapas LŽ teigė, kad dėl tokiossituacijos savivaldybės bus priverstossavo biudžetus tvirtinti nenumatyda-mos pakankamo finansavimo jomspavaldžioms įstaigoms. Nors finansi-nės skylės paaiškės tik metų pabaigo-je, beveik neabejojama, kad bandyda-mos jas lopyti savivaldybės vėl turėsimtis nepopuliarių sprendimų taupy-ti darbo užmokestį.

Prieita riba LŽ kalbinti merai neslėpė turintys

mažai vilčių, kad bus atsižvelgta į jųpagalbos šauksmą. Kad savivaldy-bėms gali pristigti lėšų MMA didin-ti, kalbėta jau pernai rudenį. Apie taiužsiminta ir dar anksčiau, kai nuo2012-ųjų rugpjūčio MMA buvo pa-didinta nuo 800 iki 850 litų. Ir tuometniekas papildomų lėšų savivaldybėmsneskyrė, tad joms teko verstis pa-čioms. Vienos naikino tam tikrus bū-tinus etatus, kitos prašė darbuotojųeiti nemokamų atostogų, atlyginimusuž gruodį mokėjo tik šiais metais. Di-delė tikimybė, kad taip bus elgiama-si ir šiemet.

Vilkaviškio rajono meras Algiman-tas Antanas Greimas LŽ tikino kolkas tik galintis prognozuoti, kokia pa-dėtis susiklostys baigiantis metams.“Bandysime daryti viską, kad žmonėsneliktų be atlyginimų”, - žadėjo jis.

A.A.Greimo teigimu, nors daugiau-sia lėšų trūksta vykdyti savivaldybėssavarankiškoms funkcijoms, pinigų -

beveik 98 tūkst. litų - stinga ir valsty-bės sutiktoms funkcijoms vykdyti, be-veik 29 tūkst. litų - švietimo srityje.

“Ten, kur buvo ką naikinti, tai pa-daryta jau anksčiau. Dabar tenkaimtis kitokių priemonių - įvairiosreorganizacijos”, - aiškino Vilkaviš-kio rajono vadovas. Pasak jo, dau-

giausia rajoninio biudžeto suryjašvietimo sistema, tad čia ir vykdomadidžiausia pertvarka. Jau ankstes-niais metais buvo sujungtos įvairios

mokyklos. Tai bus daroma ir šiemet- Klampučių mokykla jungiama prieGražiškių gimnazijos, Paežerių dar-želis taps Alvito pagrindinės mokyk-los skyriumi.

“Pasiekta riba, kai mažinti etatų nė-ra galimybių. Tokia reorganizacija lei-džia sutaupyti kiek daugiau pinigų, ne-

gu atleidus vieną ar du žmones, dirban-čius už minimalią algą. Švietimo įstaigo-se ir taip nebelikę sargų, o atleisti valy-tojas kitoms didinant valomą plotą - neišeitis”, - aiškino A.A.Greimas.

Nenumatė finansavimoLSA direktoriaus pavaduotojas

R.Čapas teigė, kad lėšų trūkumo ga-lėta išvengti, jei Vyriausybė ir Seimasbūtų atsižvelgę į savivaldybių dar praė-jusių metų pabaigoje pateiktus siūly-mus. Tačiau to nepadaryta. “Savival-dybėms tenkantis gyventojų pajamųmokesčio procentas buvo sumažintasnuo pernai buvusių 61,32 proc. iki57,34 proc. šiemet”, - pažymėjo jis.

Anot R.Čapo, savivaldybėms priva-lomuose patvirtinti (iki vasario pabai-

gos) šių metų biudžetuose trūksta lė-šų ne tik MMA didinti, bet ir kitomsreikmėms, kuriomis rūpintis jas perteisės aktų pataisas įpareigojo valstybė.

Dar prieš Seimui priimant šių metųbiudžetą LSA prašė padidinti savival-dybėms tvirtinamą gyventojų pajamųmokesčio tarifą, kad jos turėtų pinigųįgyvendinti Sodininkų bendrijų įsta-tymo pakeitimais numatytai prievoleiprižiūrėti 15 tūkst. kilometrų kelių so-dų bendrijose. Tam reikėtų apie 10mln. litų, tačiau į šį prašymą neatsiž-velgta. Taip pat ir į tai, kad savivaldy-bės neturi reikiamo milijono litų įreng-ti įspėjamiesiems žiburėliams ant 776mokyklinių autobusų, kaip reikalaujapakeistos Kelių eismo taisyklės.

Neturi jos ir 8 mln. litų, kurių rei-kia Gyvūnų globos, laikymo ir nau-dojimo įstatymo nuostatoms įgyven-dinti, 18 mln. litų - Žmonių palaikųlaidojimo įstatyme numatytam įpa-reigojimui iki 2014 metų atlikti šaly-je esančių daugiau kaip 6 tūkst. kapi-nių inventorizaciją ir kapinių žemėssklypus įregistruoti Nekilnojamojoturto registre.

Pažadų nežarstoSeimo Biudžeto ir finansų komite-

to pirmininkas Bronius BradauskasLŽ pripažino, kad savivaldybių pre-tenzijos galbūt ir yra pagrįstos, betkol kas viskas liks kaip buvę.

“Metų viduryje, kai bus peržiūrimasšių metų biudžetas, gal ir atsiras kokiųnors galimybių padėti savivaldybėms,surasti joms kokių nors papildomų fi-nansavimo šaltinių. Tačiau dabar jo-kios pagalbos nebus”, - sakė jis.•

Merų pagalbos šauksmas skamba tyruose

B.Bradauskas: “Metų viduryje, kai bus peržiūrimas šių metų biudžetas, gal ir atsiraskokių nors galimybių padėti savivaldybėms.”

Dž.Butkutės kantrybė trūko

DAIVA BARONIENĖ

Biržų moteris apdovanoti rožėmis sumanęs Seimo narysPetras Gražulis pridarė nemalo-numų į gėlių dalybas įtrauktambiržiečiui Petrui Jukoniui. Partijos “Tvarka ir teisingumas”vietos skyriui vadovaujantis vyras buvo priverstas minti policijos slenkstį.

Šiųmetės Valentino dienos ir Vasa-rio 16-osios progomis 2 tūkst. biržie-čių moterų gavo rožių iš P.Gražulio irP.Jukonio rankų. Abu vyrai LŽ tikinotaip reiškę meilę Šiaurės Lietuvos mo-terims, o šios už gėles jiems atsilyginomaloniomis šypsenomis, akių spinde-siu ir meiliais žodžiais. Tačiau rožiųdalybos vienam iš Petrų baigėsi vizituBiržų policijoje. Į parlamentaro P.Gra-žulio rengtą akciją įsitraukęs P.Juko-nis pareigūnų dėmesio sulaukė dėl kal-tinimų bandžius pirkti rinkėjų balsus.

“Artėjo šventojo Valentino diena irmūsų valstybės jubiliejus, tad progų pa-rodyti moterims dėmesį tikrai būta”, -LŽ aiškino parlamentaras P.Gražulis.Jis pasakojo apėjęs nemažai Biržų įs-taigų, kontorų, parduotuvių, apsilan-kęs turguje ir visur tiesęs moterims ro-žes. Esą vienos aukštaitės gėles ėmė sudžiaugsmu, kitos - abejodamos, ar tik-rai yra jų vertos. O tai P.Gražuliui ne-va davė peno pakalbėti apie moters ver-tę, tėvynės laisvės kainą, žmonių gerovę.Kad ją užsitikrintų, Seimo narys ragi-no žmones balsuoti kovo 3-iąją Biržų-Kupiškio rinkimų apygardoje vyksian-čiuose pakartotiniuose rinkimuose.

“Biržų moterys į gėlių dalybas rea-gavo deramai. Kiek kitokia buvo vyrųreakcija”, - teigė P.Gražulis. Esą labiau-

siai nustebino Biržų turguje sutiktasbuvęs Seimo narys, į parlamentą minė-toje apygardoje kandidatuojantis Val-demaras Valkiūnas. Jis ėmė fotogra-fuoti P.Gražulį. “Aš buvusiam kolegaiįrodinėjau, kad Biržuose yra tiek dauggražių moterų, kurias derėtų fotogra-fuoti, bet gerbiamas V.Valkiūnas neži-nia kodėl susitelkė į mane”, - stebėjo-si P.Gražulis. Kai grįžo į sostinę,parlamentaras sulaukė žinios, kad josurengtomis rožių dalybomis susido-mėjo policija. Ji pasiaiškinti dėl šios ak-cijos išsikvietė “tvarkietį” P.Jukonį.

Šis LŽ teigė, kad į rožių dalybas įsi-traukė su džiaugsmu ir net sugalvojošiai akcijai pavadinimą “Mylėkime mo-teris!” “Iš mūsų vyrai galėtų pasimoky-ti, kaip smagu padaryti moteris laimin-gas. Tam pakanka ir rožės žiedo”, -aiškino jis. Nacionalinės kategorijosdziudo treneris prisipažino baigiantisnugyventi šešias dešimtis metų, bet ikišiol nebuvo matęs tiek besidžiaugian-čių moterų. “Ir visas nudžiuginomemudu su P.Gražuliu! Dėl to verta ne tikpolicijos duris pavarstyti, bet ir arešti-nėje pasėdėti”, - dėstė P.Jukonis.

Kita vertus, biržietis stebėjosi, kad dėlrožių dalijimo į policiją buvo pakviestasjis, o ne P.Gražulis. “Policijoje man pa-aiškino, jog gautas skundas, kad turgu-je bandžiau materialiai papirkti rinkė-jas”, - sakė P.Jukonis. Jis teigė iškartsupratęs, kad jam kenkti bando pavydūsBiržų vyrai, nes jiems gaila pinigų, užkuriuos galėtų nupirkti gėlių moterims.

Apie P.Jukonio bėdas išgirdęsP.Gražulis LŽ pareiškė, kad jiemskenkia ne šiaip pavydūs vyrai, o pavy-dūs politikai. “Prie politinio pavydoesu įpratęs. Jei policija nubaus bičiulįPetrą, esu pasirengęs už jį sumokėtibaudą, o jei ką - ir belangėje pasėdėtidieną kitą už galimą viešosios tvarkospažeidimą”, - sakė parlamentaras.

Biržų policijos atstovė Zita Žalinke-vičienė, vakar kalbėdama su LŽ, Seimonarį ir jo partijos kolegą ramino, kadnei baudos, nei “šaltoji” jiems negre-sia. Pareigūnė teigė, jog policijos su-rinkta medžiaga dėl bandymo mate-rialiai papirkti rinkėjus parodė, kad dėlrožių dalybų nusikalstamos veikos po-žymių nenustatyta, todėl pradėti iki-teisminį tyrimą buvo atsisakyta.•

Rožių “kriminalas” subliūško

Dž.Butkutė ir jos naujasis vadybininkas E.Strasevičius vestuves atšoko 2012 metų gruodžio 12 dieną. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Manoma, kad savivaldybės bus priverstos savo biudžetus tvirtinti nenumatydamos pakankamo finansavimo joms pavaldžioms įstaigoms.Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Dėl parlamentaro P.Gražulio Biržuose surengtų rožių dalybų nusikalstamos veikos požymių nenustatyta. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Tyrimas 52013 02 19Lietuvos žinios

Atkelta iš • 1 p.

Dviejų išgelbėti nepavykoSausio 25-osios vidurdienį viena-

me privačiame Lapių name buvo ap-tikti trys, kaip įtariama, narkotikaisapsinuodiję jauni vyrai. Dviem jųmedikai buvo bejėgiai padėti.

“Mirties priežastis nežinoma”, -teigiama 26-erių Aivaro J. mirties liu-dijime. Jis rastas nebegyvas tiesiogužstalėje, o šalia jo buvo nugertas bu-telis šampano ir mįslingų pilkšvosspalvos miltelių likučiai. Dėl miru-siojo pusbrolio Tomo L., kuriam vosprieš mėnesį buvo sukakę 23-eji, gy-vybės Kauno klinikų medikai grū-mėsi beveik parą. Anot teismo medi-cinos ekspertų, jis taip pat mirėapsinuodijęs nenustatytos kilmėsmedžiagomis.

Trečią šios skandalingos užstalėsdalyvį iš mirties nasrų pavyko iš-traukti. Tačiau šis mįslingas apsi-nuodijimas negrįžtamai pažeidėvieną jo inkstą.

Mįslė dar neįminta Galutinio atsakymo, kas pakirto

šiuos tris jaunus vyrus, dar nėra. Pa-gal vieną versijų, remiantis pirmi-niais klinikiniais šio apsinuodijimopožymiais, galėjo būti perdozuotaamfetamino. Vienintelis gyvas likęsšios užstalės dalyvis kalba apie ko-kainą, nors vienas gramas šios nar-kotinės medžiagos kainuoja apie 200litų, arba penkis-septynis kartusbrangiau už amfetaminą. Būtent dėlkainos jo pateikta versija, turint gal-voje šios bedarbių trijulės socialinępadėtį, mažai tikėtina.

Su atvežtaisiais į Kauno klinikasbendravę medikai nelinkę atmesti irgalimo apsinuodijimo alkoholio su-rogatais. Yra duomenų, kad girtau-ta ne vieną dieną, o galiausiai baig-ta šampanu. Anot toksikologų, josąveika su bet kokiu kitu alkoholiuar svaigiąja medžiaga - blogiausiasderinys iš visų įmanomų. Neatme-tama ir galbūt nekokybiškų narkoti-kų versija.

Sulaikytas tik vienas medikasKauno ONTV 3-iojo skyriaus vir-

šininko Dariaus Gervės darbo stažasgalynėjantis su iš narkotikų verslogyvenančiais organizuoto nusikals-tamumo pasaulio atstovais - jau 16metų. Kaip pažymi pareigūnas, tikvienoje iš 10 demaskuotų pogrindi-nių laboratorijų dirbo asmuo, tu-rintis medicininį išsilavinimą, t. y.ragavęs chemijos mokslų. Tai buvodidesniu uždarbiu susigundęs buvęsanesteziologas.

Kvaišalų pagaminimo savikaina mi-nėtuose fabrikėliuose, nugabenus jųprodukciją, pavyzdžiui, į Norvegiją irten sėkmingai pardavus, atsiperkamaždaug 10 kartų. Tai ir yra atsaky-mas, kodėl šios pogrindinės laborato-rijos dygsta lyg grybai po lietaus. Tikpirmosios tokios laboratorijos darpriklausė “Daktarų” nusikalstamo su-sivienijimo atstovams, o asmenys, dir-bę pastaruosiuose demaskuotuosefabrikėliuose, jau buvo siejami su“Agurkiniais”.

Kokybę tikrina savanoriaiAnot D.Gervės, sulaikytųjų, įtaria-

mų tokia nusikalstama veika, kon-tingentas įvairus - pradedant vos še-šių klasių išsilavinimą turinčiais irniekur oficialiai nedirbusiais asme-nimis ir baigiant statybininkais pa-gal profesiją. Todėl nėra ko stebėtisminėtų fabrikėlių, kurių gamybosprocesas dažniausiai paremtas tiknuogirdomis, gaminamos produkci-

jos kokybe. Ten dirbančiųjų tikslasyra vienas: pagaminti atitinkamus(pageidautina - baltos spalvos) mil-telius, kurių pavartojus “važiuotųstogas”.

Nėra pogrindiniuose fabrikėliuoseir jokios specialios įrangos, kuria bū-tų galima nustatyti produkcijos koky-bę. Tai dažniausiai atlieka savanoriai.Ar gera ši produkcija, sprendžiama išatsiliepimų jos pavartojus.

Nuodų mišinysDar didesnį siaubą kelia pogrindi-

nėse laboratorijose naudojamos me-džiagos. “Apie 90 proc. jų nesuderina-mos su žmogaus gyvybe”, - įsitikinęsD.Gervė. Komisaro žiniomis, kvaiša-lų gamybai Lietuvos nusikalstamųgrupuočių nariai naudoja ir gyvsi-dabrį, ir įvairias rūgštis, ir amoniaką,ir techninį spiritą. Dalis pareigūnųperimtų amfetamino ar metamfeta-mino partijų, D.Gervės teigimu, bu-vo vos 20 proc. grynumo. Išsamiautirti, iš ko jie buvo pagaminti, Lietu-vai per brangu. Sunku ir kategoriškaiteigti, kurioje kelio pas vartotoją sta-dijoje į minėtą produkciją galėjo bū-ti pridėta naujų priemaišų.

Eksperimentui ryžosi belgai D.Gervės duomenimis, paprastai

kvaišalų gamintojai jų pardavimuneužsiima. Gamintojus su pardavė-jais sieja dar viena grandis - tiekėjai.Visos grandys siekia maksimalauspelno, o jis galimas dviem būdais:parduodant savo paslaugas brangiauarba, pavyzdžiui, iš vieno kilogramotam tikru būdu padarant pusantro.Dėl to, anot komisaro, ir kyla orga-nizuoto nusikalstamumo pasauliokonfliktų, apie kuriuos visuomenėsužino tik nuaidėjus šūviams.

D.Gervės pastebėjimus papildoapie 20 metų toksikologo stažą turin-tis Kauno klinikų gydytojas JonasŠurkus. Jis irgi mano, kad didžiausiaspavojus tai, kad su narkotikais neatlie-kami tokie medicininiai bandymaikaip, pavyzdžiui, su vaistais.

Prieš keletą metų Belgijos specialis-tai nusprendė ištirti vienos konfis-kuotos amfetamino tablečių siuntos

turinį. Anot policijos operatyvinin-kų, per Belgiją, mėtant pėdas, į Skan-dinaviją bei Jungtinę Karalystę galibūti gabenama ir mūsų pogrindiniųfabrikėlių produkcija.

Šokiruojantys radiniaiBelgų specialistų išvados šokiravo -

tirtose tabletėse rasta visko: prade-dant supresuota kreida (be jos dau-giau nieko tirtoje produkcijoje nebu-vo) ir baigiant meskalinu, sukeliančiupavojingų psichikos sveikatai haliu-cinacijų, bei strichninu, kuriuo anks-čiau buvo nuodijamos žiurkės. Beje,JAV ir šiuo metu minėta medžiaganuodijamos meškos ir kiti pavojųžmonėms keliantys gyvūnai.

Anot toksikologo J.Šurkaus, nemažiau pavojinga ir minėtose amfe-tamino tabletėse aptikta kreida. Šiaipžmogui ji nekenkia, tačiau narko-manas, suvartojęs tokios sudėtiestabletę, gali padaryti klaidingą išva-dą, kad dozė jo nebeveikia, ir pra-dėti vartoti po dvi tabletes. O šios jaugali būti iš kitos gamintojo partijos.

Tačiau strichninas pavojingastuo, kad sukelia traukulius. Juos su-kelia ir amfetaminas bei kokainas.Todėl jų sąveika su strichninu, kaipir su alkoholiu, yra ypač pavojingažmogui, turėjusiam net nedidelęgalvos traumą.

Pavojingi visi narkotikaiKuo gali baigtis panašūs eksperi-

mentai, savo kailiu patyrė vienas gar-sus Lietuvos sportininkas, kurį J.Šur-kui teko gelbėti tuo metu, kai vertėsiprivačia gydytojo praktika. Minėtasnelaimėlis pateko pas jį jau be sąmo-nės. Tuomet įtarta, kad jis buvo iš-tiktas alkoholinės komos. Pagal pir-minę informaciją, žmogus savaitęgėrė ir niekaip negalėjo sustoti. Ta-

čiau gydymo metu paaiškėjo, kadnuo kažkokių problemų bėgdamaįžymybė per tris dienas sugebėjo pa-vartoti ir LSD, ir marihuanos, ir ko-kaino, ir heroino. Laimei, tąkart jamviskas baigėsi sėkmingai.

Anot J.Šurkaus, dėl panašių prie-žasčių amfetaminą, marihuaną arkokainą vartojantys asmenys yra įsi-tikinę, neva jie yra saugūs, nes dėl jų“nesibadoma”. Tačiau, pašnekovoteigimu, tokiam asmeniui švirkštaspasiekiamas lengviau negu jo kole-gai, neįsivaizduojančiam penktadie-nio vakaro be taurės vyno. Nors ap-sinuodyti LSD ar “žole” beveikneįmanoma, šios medžiagos taip patpražūtingai veikia psichiką.

Tikrasis mastas slepiamasBe to, įvairių apsinuodijimų atve-

jais minėta privati pagalba, kuria,J.Šurkaus žiniomis, naudojasi dalismūsų elito - kai kurie politikai, vers-lininkai, menininkai, sportininkai, jųžmonos bei atžalos, ydinga tuo, kadtoks asmuo, turintis priklausomybęnuo žalingų įpročių, žino, jog bėdosištiktas galės kreiptis pagalbos į spe-cialistą, ir šis jam padės. Tačiau tai ke-lias, vedantis į degradaciją, nes, kaipir alkoholizmo (alkoholiu bandantspręsti problemas) atveju, gydomane pagrindinė liga, o jos pasekmė.

Tokia privati praktika, kaip ir kitospanašios paslaugos, slepia ir tikrąjįkvaišalų vartojimo mastą. Pavyz-džiui, jos prireikus kolegai medikuiarba verslininkui, paprastai doku-mentuose įrašoma visai kita diagno-zė. Panašiai yra ir nustatant mirtiespriežastį. Dažnai apsiribojama vientuo, kad, pavyzdžiui, žmogus mirėnuo lėtinės ligos komplikacijų arbaširdies smūgio, nesigilinant į tai su-kėlusias priežastis.

Mirusiųjų skaičius nežinomasDar praėjusiame dešimtmetyje

Kaune jau buvo mįslingas jaunųžmonių, dažniausiai randamų sušvirkštu rankose, mirčių bumas.

Tik po kurio laiko nustatyta, kaddauguma jų, švirkšdamiesi fentanilį,įsivaizdavo, kad tai - heroinas. Pre-keiviams fentaniliu trūko žinių, kadjų siūloma prekė - gerokai stipresnisnarkotikas už klientams įprastą he-roiną. 10 gramų heroino taip pat vei-kia kaip 0,02 gramo fentanilio. Bijo-dami per daug atskiesti šią medžiagą(vien dėl galimo preke nepatenkintųklientų keršto) prekeiviai greičiausiaipardavinėjo per stiprios koncentraci-jos fentanilį. Kiek tada mirtinai apsi-nuodijo žmonių, nežinoma.

Nuolat tenka vytis Amfetaminas ir metamfetaminas

yra paplitę tarp įvairių visuomenėssluoksnių atstovų, bet labiausiai tarpjaunų žmonių, besilankančių disko-tekose.

Minėtos psichotropinės medžia-gos kartu su kanapėmis įeina į šiuometu populiariausių kvaišalų ketver-tuką. Prieinama ir jų kaina - 30-40 li-tų už gramą.

Anot D.Gervės, pernai jų valdybabuvo susidūrusi ir su nauja amfeta-mino atmaina, įvežta į Lietuvą išAnglijos. Ją pavyko perimti vos pra-dėjus platinti. Apie pasirodančiusvis naujus sintetinius kvaišalus už-simena ir J.Šurkus. Jis, kaip ir komi-saras, pripažįsta, kad ir toksikolo-gai, ir teisėsaugininkai priversti tik“bėgti paskui įvykius”.

Burbuliukų spąstaiŠi skaudi tiesa konstatuota ir po ne-

seniai įvykusio Šiaurės šalių toksikolo-gų suvažiavimo, kuriame kalbėta irapie tai, kad medžiagų, iš kurių galimapasigaminti kvaišalų, jau galima įsigy-ti bet kurioje degalinėje. Tai labai pa-vojingi spąstai jauniems žmonėms,kurie ieško naujų potyrių ir linkę eks-perimentuoti - maišyti ne tik įvairiusnarkotikus, bet ir juos su alkoholiu.

Anot toksikologo J.Šurkaus, ypačpavojinga bet kokia tokių medžiagųsąveika su šampanu. Jame esantysangliarūgštės burbuliukai sustiprinabet kurios kitos kartu vartojamos me-džiagos poveikį, tad pasekmės galibūti neprognozuojamos. •

Baltoji mirtis lenda iš pogrindžio

J.Šurkaus įsitikinimu, didžiausias pavojus tai, kad mūsų, vartotojų, visuomenėje šiandien viskas lengvai prieinama. / Gretos Čižinauskaitės nuotrauka

Viena iš galimų pagalbų tokiais

atvejais - visą parą veikiantys

nemokami Apsinuodijimų kontrolės

ir informacijos biuro telefonai:

(8-5) 236 2052, 8 687 53 378.

Kauno grupuotėms priklausančių pogrindinių laboratorijų, kurios veikė ne tik pakaunėje, bet ir Panevėžio, Marijampolės bei Alytaus rajonuose, produkcija gabenama ir rankinėmis, ir maišais. / Kauno apskrities VPK ir Muitinės kriminalinės tarnybos nuotraukos

Amfetaminas ir metamfetaminas yra

paplitę tarp įvairių visuomenės sluoksniųatstovų, bet labiausiai

tarp jaunų žmonių, besilankančių

diskotekose.

2013 02 19Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Po visą praėjusią savaitę Bulgarijoje vykusių protestų dėl pabrangusios elektros nepasitenkinimas pasiekė kulminaciją sekmadienį - dešimtys tūkstančių žmoniųišėjo į gatves daugiau kaip 30 šalies miestų. Premjeras iš karto atleido finansų ministrą.

Prasidėjęs protestas dėl didelių sąs-kaitų už sausio mėnesį sunaudotąelektros energiją peraugo į masinį ne-pasitenkinimą dėl vyriausybės nesu-gebėjimo sutramdyti išsikerojusio fa-voritizmo ir korupcijos bei įveiktimonopolijų. Dainuodami “Taip buskasdien, kol laimėsime” neturtingiau-sios Europos Sąjungos (ES) šalies gy-ventojai paralyžiavo Sofijos ir dar 35kitų miestų centrus. Jie degino uželektrą gautas sąskaitas ir puldinėjoenergetikos bendroves. “Negalime il-giau su tuo taikstytis. Mano pensija155 levai (286 litai), o sąskaita užgruodį - 175 levai”, - sakė pensininkėPenka Slavova. Ypač daug žmoniųbuvo Sofijoje prie Nacionalinio susi-rinkimo (parlamento) pastato, mat

prie jų prisidėjo ir tie, kurie norėjoprotestuoti prie elektros skirstymotinklų bendrovės, tačiau policija už-kirto jiems kelią. Įpykę protestuoto-jai ėmė mėtyti į policininkus butelius

ir akmenis, o į parlamento pastatą pa-sipylė petardos ir kaušiniai. Pasipik-tinę bulgarai reikalavo, kad vyriausy-bė tuoj pat atsistatydintų, ir likviduotielektros rinkoje veikiančias kompa-nijas Čekijos CEZ ir “Anergo-Pro”,

taip pat Austrijos EVN, kurios yra tar-pininkės tarp Nacionalinės elektrosbendrovės ir vartotojų.

Piktindamiesi gautomis sąskaito-mis už elektrą, 10 tūkst. žmonių ėjo

į gatves ir Plovdive. Antrame pagaldydį Bulgarijos mieste protestuotojaitaip pat pagrasino, kad rengs protes-to akcijas kiekvieną dieną, kol val-džia jiems atsakys į klausimą, kodėlpastaruoju metu taip smarkiai ėmėbrangti elektra. Tas pats vyko Varno-je: centriniame miesto bulvare susi-rinko per 8 tūkst. žmonių. Jie apmė-tė akmenimis elektros skirstymobendrovės pastatą ir išdaužė jo lan-gus. Didžiulės demonstracijos vykoir mažesniuose šalies miestuose - Sli-vene, Loveče, Pazardžike, Pernike,Šumene, Vracoje. Ir visur - dėl tospačios priežasties, nes vasarį gavę

sąskaitas už sausį bulgarai pamatė,kad, palyginti su praėjusiais metais,elektra pabrango 50-100 procentų.

Kilus pasaulinei krizei Bulgarija li-ko ekonomiškai gana stabili valsty-bė, nors joje pragyvenimo lygis daugžemesnis nei ES - vidutinis mėnesioatlyginimas siekia vos 400 eurų. Poprotestų vyriausybė pažadėjo išsiaiš-kinti, kodėl taip smarkiai pabrangoelektra, bet atsisakė nacionalizuotienergetikos bendroves.

Per sausio 27 dieną vykusį referen-dumą bulgarai pasisakė už Belenėsatominės jėgainės, kurios buvo atsisa-kyta, statybą - už tai balsavo 66,55

proc. atėjusių rinkėjų. Bulgarija taippat ketina pratęsti dviejų Kozlodujausatominės elektrinės reaktorių darbą,nors anksčiau buvo ketinta juos užda-ryti 2017 ir 2021 metais. Keturis iš še-šių šios jėgainės reaktorių Bulgarijaiteko uždaryti prieš stojant į ES 2007metais, bet paskui elektros stygiausvalstybė nepajuto. Tačiau šį sausį Eu-ropos Komisija padavė Bulgariją, Es-tiją ir Jungtinę Karalystę į EuroposTeisingumo Teismą, nes šios trys šalystik iš dalies įvykdė ES energetikos rin-kos pertvarkymo direktyvas.

Bulgarijos vyriausybė nesureaga-vo į protestuotojų raginimą atsistaty-dinti, tačiau jau vakar ministras pir-mininkas Boiko Borisovas pasiūlėatleisti finansų ministrą ir viceprem-jerą Simeoną Diankovą. Jau aišku,kad vicepremjero postas bus pasiū-lytas populiariausiai B.Borisovo ka-bineto narei - regioninės plėtros mi-nistrei Lilianai Pavlovai. Ją, kaiprodo naujausia agentūros “Gallup”atlikta apklausa, teigiamai vertina 30proc. šalies gyventojų. Žinoma, irkam atiteks finansų ministro portfe-lis - jis bus atiduotas dabartiniam ESlėšų valdymo ministrui TomislavuiDončevui, kurį palaikė 18 proc. mi-nėtos apklausos dalyvių (pavyzdžiui,S.Diankovą palaikė 11 proc.). Lieposmėnesį Bulgarijoje vyks parlamen-to rinkimai, o po jų dabartinė deši-nioji B.Borisovo vyriausybė norėtųišsilaikyti valdžioje. Šiuo metu ją pa-laiko tik 22 proc. šalies gyventojų -maždaug tiek pat, kiek opozicijojeesančius socialistus. •

Pabrangusi elektra kainavo ministrui postą

Po protestų vyriausybė pažadėjo išsiaiškinti,kodėl taip smarkiai pabrango elektra.

Protestuotojai susirėmė su policija Sofijoje. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Jungtinės Karalystės nacionaliniotransliuotojo BBC žurnalistai,protestuodami prieš etatų maži-nimą, paskelbė parą trunkantįstreiką, kuris kiek sutrikdė televizijos ir radijo transliacijas.

Nacionalinė žurnalistų sąjungaapie streiką pranešė prieš savaitę. Jiinformavo, kad jei nebus baigtas žur-nalistų atleidinėjimas ir jų perkėlinė-jimas į rizikingas darbo vietas, streikasprasidės vasario 18 dienos vidurnak-tį. Korporacijoje dirbantys žurnalistaitaip ir padarė, nes yra nepatenkintinumatytu darbo vietų mažinimu, ku-ris, kaip žinoma, labiausiai palies na-cionalinių naujienų tarnyboje, taippat kanaluose “BBC Scotland”, “FiveLive”, “Asian Network” ir “WorldService” dirbančius žmones. Profsą-jungos generalinė sekretorė MichelleStanistreet aiškino, kad jos nariai vi-soje BBC imasi veiksmų, nes nori ap-

ginti darbo vietas ir žurnalistikos ko-kybę šioje korporacijoje. “Žurnalis-tai supykę ir nusivylę dėl prastų spren-dimų, priimamų BBC viršūnėje. Šiųsprendimų padarinys - priverstinisžurnalistų atleidimas iš darbo, o taikelia pavojų žurnalistikai bei laidų

kokybei”, - sakė profsąjungos gene-ralinė sekretorė.

Tuo metu BBC administracijos ats-tovė aiškina, jog nacionalinis trans-liuotojas supranta, “kokia gali būti nu-vilianti ir sudėtinga padėtis, susijusi suetatų mažinimu”, tačiau nenorėtų,kad žurnalistai imtųsi tokios formoskaip streikas savo nepasitenkinimuireikšti. “Labai stengiamės perkelti dar-buotojus į kitą vietą, kur tik tai įma-noma, ir bendradarbiausime su prof-sąjungomis, kad jų nariams būtųsurastas kitas darbas”, - pridūrė ji.

Nacionalinė žurnalistų sąjunga skel-bia, kad nuo 2004 metų BBC panaiki-no 7000 darbo vietų, ir reikalauja su-stabdyti etatų mažinimą šešiemsmėnesiams. Profsąjungą piktina tai,kad nors skelbiama, jog etatai naiki-nami, vėliau paaiškėja, kad BBC ad-ministracija pasirašo 6 mėnesių darbosutartis su žurnalistais, iki šiol nedirbu-siais BBC. Nacionalinė žurnalistų są-junga tvirtina neketinanti nusileisti beireikalauja, kad derybos būtų tęsiamostol, kol “viršų paims sveikas protas irbus surastas protingas sprendimas”. Jitaip pat žada padaryti viską, kad gy-ventojai neliktų be informacijos. •

Dėl mylimo Tėvelio mirties sunkią netekties valandą užjaučiame bendradarbę SILVIJĄ APERAVIČIENĘ.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl brolio Rimanto Stanislovo mirties

nuoširdžiai užjaučiame Lietuvos Respublikos Seimo narę DALIĄ TEIŠERSKYTĘ.

Lietuvos Respublikos Seimo varduSeimo Pirmininkas Vydas Gedvilas

Streikuoti ėmė BBC žurnalistaiLietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės savita retorika neliko nepastebėta ir Briuseliospaudoje - jos dialogą su žurnalis-tu aprašęs laikraštis “EuropeanVoice” teigia, kad stebėti jos vadovavimą Europos Vadovų Tarybai būtų “itin smagu”.

Laikraščio skilties “Entre Nous”(“Tarp mūsų”) autorius rašo “trum-pam pasigailėjęs, kad Europos Va-dovų Taryboje įvestas nuolatinioprezidento postas”. “Taip, tiesa, kaddabar šį postą užimantis Herma-nas Van Rompuy gerai pasirodė perpaskutinį viršūnių susitikimą, pa-dėdamas susitarti dėl Europos Są-jungos biudžeto 2014-2020 me-tams. Tačiau viskas galėtų būti irkitaip. Jeigu Bendrija neturėtų nuo-latinio prezidento, liepą Dalia Gry-bauskaitė galėtų perimti vadovavi-mą Europos Vadovų Tarybai, o taitikriausiai būtų itin smagu”, - rašo“European Voice”.

Laikraštis teigia, jog vienas nelai-mėlis žurnalistas iš Egipto televizi-jos “Nile News” ilgai prisimins, kadD.Grybauskaitė yra Lietuvos prezi-dentė. Paprašęs trumpo interviu, kaiji ėjo iš viršūnių susitikimo, žurna-listas šūktelėjo: “Premjere!” “Aš pre-zidentė, bet nesvarbu”, - šypsoda-masi atsakė D.Grybauskaitė ir priėjoprie laukiančių televizijos kamerų.

“Ponia prezidente, tačiau atrodo,kad mažosios šalys galiausiai gaus ma-žiau”, - pradėjo žurnalistas. “Priešin-gai, - jį pertraukė prezidentė. - Aš esumaža šalis, o gavau 10 proc. daugiau.Cha!” Savo žodžius D.Grybauskaitėsustiprino triumfuojančiu pagrūmo-jimu kumščiu, o šį judesį palydėjoperspėjamai bestas pirštas ir patari-mas: “Reikia mokėti derėtis.”

“Kažkaip sunku įsivaizduoti, kadH.Van Rompuy galėtų viešai pade-monstruoti tokią kovingą dvasią”, -daro išvadą “European Voice”. •Reuters, AFP, “European Voice”, BNS, LŽ

“Reikia mokėti derėtis”

Briuselyje D.Grybauskaitė šmaikščiai atsakinėjo į žurnalistų klausimus. AFP/Scanpix nuotrauka

BBC žurnalistai paskelbė 24 valandas trunkantį streiką. / PA/Scanpix nuotrauka

Pasaulis 72013 02 19Lietuvos žinios

Nieko nėra baisiau, kai gyvenimas tampa panašus į mokslinę fantastiką. Tačiau kiti net pavydi tai patyrusiems rusams.

Rusijos Uralo regione rasti frag-mentai meteorito, kuris penktadienįpralėkė virš Kazachstano ir dar pen-kių Rusijos regionų, o paskui suspro-go virš Čeliabinsko. Buvo sužeista1200 žmonių. Smūgio banga apgadi-no tūkstančius namų. Kaip pranešėRusijos pareigūnai, padaryta žala sie-kia milijardą rublių (33 mln. dolerių).

Mokslininkai skelbia, kad meteo-ritas sprogo kelių dešimčių kilomet-rų aukštyje virš Žemės, o jo nuolau-žos plačiai išsibarstė sunkiosiospramonės regione. Per pirminespaieškas viename ežere narai niekonerado, bet vėliau prie šio vandenstelkinio aptikti nedideli kosminiokūno gabalėliai, kuriuose yra apie 10proc. geležies. Pasak Uralo universi-teto mokslininkų, tai rodo jų meteo-ritinę prigimtį. Manoma, kad Čelia-binsko dangų nutvieskęs kūnas nuošiol ir bus vadinamas Čebarkuliometeoritu - pagal ežero, kurio ledepo smūgio atsirado maždaug 6 met-rų skersmens skylė, vardą. Rusijosmokslininkų teigimu, meteoritas svė-rė apie 10 tonų, kai kirto Žemės at-mosferą, lėkė maždaug 30 km per se-kundę greičiu ir subyrėjo 30-50 kmvirš žemės. Ant sniego prie Čebar-kulio ežero pavyko rasti tik keliasde-šimt mažyčių gabaliukų - vos keliųmilimetrų skersmens skeveldrų.Mokslininkai mano, jog tai klasikinischondritas - labiausiai paplitusi ak-meninio meteorito rūšis.

Kaip per karąČeliabinsko srities gyventojams

meteorito paieškos rūpi mažiau neitai, kur gauti stiklo, kuris staiga tapodeficitine preke, ir kaip greičiau už-kamšyti išdužusius langus bei atlikti

kitus remonto darbus lauke spau-džiant beveik 20 laipsnių šalčiui.Daug langų Čeliabinske užkalti fane-ra, uždangstyti antklodėmis arba plė-vele. Ūkinių ir statybinių prekių par-duotuvėse kilęs didžiulis ažiotažas -žmonės rogėmis velka drožlių plokš-tes, ritiniais perka polietileną, vasarąnaudojamą šiltnamiams dengti.

“Kaip karo metu po bombardavi-mo lopome langus. Mūsų stalius juosstiklindamas persišaldė. Šiandienkarščiuodamas dirba toliau”, - pasa-kojo vienos mokyklos darbuotojas.

Stikliai kartoja tą patį: “Dirbamelyg per karą, pagaminame po 10tūkst. kvadratinių metrų stiklo perparą.”

Kolekcininkai moka tūkstančiusValdžiai meteorito gabalai ne itin

rūpi. Gynybos klausimus kuruojan-tis vicepremjeras mėgina išsimuštiastronominę sumą kosminės ap-saugos skydui. Valdininkai neskubanei tęsti meteorito paieškų, nei jųfinansuoti, nors mokslininkai ir to-liau tvirtina, kad didieji dangauskūno gabalai guli Čebarkulio eže-re. Kur kas didesnį susidomėjimąmeteorito nuolaužos sukėlė kolek-cininkams. Jie interneto skelbimuo-se už gabalėlį šio “svečio” iš kosmo-

so siūlo iki 300 tūkst. rublių (25,7tūkst. litų).

Staugė vilkai, atbudo meškos“Sprogimo banga bloškė katiną į

sieną. Antra diena, kai Barsiką beperstojo pykina”, - skundėsi vienaČeliabinsko gyventoja.

Vietos zoologijos sodo darbuoto-jai atkreipė dėmesį, kad nukentėjone tik šis katinas: pastebėtas keistasgyvūnų elgesys, jie neramiai blaško-si voljeruose. Dabar zoologijos sodebudima ir naktį. Liudytojų teigimu,keistai elgėsi ir laukinė gyvūnija -sprogus meteoritui vilkai visą naktįkaukė miškuose, iš olų išlindo ne lai-ku iš žiemos miego pabudę lokiai.

Ragina nedelstiVakar vicepremjeras Dmitrijus

Rogozinas turėjo pristatyti didžiulįpranešimą premjerui Dmitrijui Med-vedevui. D.Rogozinas jau seniai kal-ba apie pavojų iš kosmoso, tad pasi-rodžius meteoritui iškart pareiškė:“Aš juk sakiau. Geriau nelaukti nau-jų incidentų ir iš anksto spręsti tokiasproblemas.” Jis pabrėžė, kad kosmi-nės gynybos sistemų šiuo metu netu-ri niekas - nei Rusija, nei JAV, bet to-kią būtina sukurti.

Kol kas sunku įsivaizduoti, kokiatai galėtų būti sistema ir kiek ji kai-nuotų, tačiau kai kurie specialistai jauspėlioja, jog suma būtų kosminė -daugiau kaip 28 mlrd. dolerių. Skep-tikai tvirtina, kad nieko iš to neišeis,nes neįmanoma nuspėti, kada ir ko-kioje vietoje pralėks kometa ar aste-roidas.

Rusijos gynyba nuo meteoritų ly-ginama su Anglijos futbolo klubo“Chelsea” įsigijimu - jis Rusijos oli-garchui Romanui Abramovičiui peraštuonerius metus, žurnalo “Forbes”skaičiavimu, atsiėjo 1,3 mlrd. dolerių.

Pavydi rusamsApie Čeliabinsko meteoritą daug

rašo ir užsienio spauda. Net keli leidi-niai stebisi kai kuriais technologiniaisir socioistoriniais gyvenimo Rusijojeypatumais. Teigiama, jog žmonija pir-mą kartą turėjo progą stebėti meteori-to sprogimą pro svetimo automobiliolangus. Vakaruose didžiulę nuostabąsukėlė tai, kad dauguma įdomiausiųneįprasto dangaus reiškinio įrašų pa-daryta iš automobilių. Juose daug kasprie priekinio stiklo yra įtaisę mažy-tes filmavimo kameras. Rusus galimasuprasti: keliuose jiems gresia nema-žai pavojų - beprotiškos spūstys ir sa-

vivalė, daugybė lupikauti pasiryžusiųpolicininkų ir įtūžusių vairuotojų, ku-rie bet kada gali trenkti į nosį. Visa taiįrodyti teisme neturint vaizdo įrašo la-bai sunku.

Žmonių nufilmuoti vaizdai pra-vers ir mokslininkams. Jie galės iš-nagrinėti unikalų ir tikrai baisų gam-tos reiškinį įvairiausiu rakursu. Šiųįrašų komentatorius internete la-biausiai stebino tai, kad rusai išliko

tokie ramūs, kai jiems ant galvų lėkėharmagedonas. Vairuotojų šaltak-raujiškumas išties stulbino - kai ku-rie net keitė važiavimo kryptį, kadgeriau nufilmuotų vaizdą danguje.

Vienas interneto vartotojas parašė:“Kodėl kiečiausi dalykai visuomet nu-tinka Rusijoje? Rusai iš visų pusių už-fiksavo, kaip krinta meteoritas, o ame-rikiečiai net neturi įrašo, kaip sumautaslėktuvas trenkiasi į Pentagoną.”

Patys rusai meteoritą vadina “šū-deliu, kuris atlėkė iš dangaus”. Ura-lo nepaprastųjų situacijų regioniniocentro viršininkas pasakė paprastai:“Bum, žiū, ir baigta.”

Meteorito skrydį užfiksavo ne tikČeliabinsko, bet ir Kazachstano gy-ventojai. Pasirodo, ugninius kamuo-lius danguje regėjo ir Didžiosios Bri-tanijos, Jungtinių Arabų Emyratų beiJAV gyventojai, o Kuboje trenksmasiš dangaus net sudrebino pastatus.

Sąmokslo teorijosMokslininkai, ypač NASA, tikina,

kad meteorito sprogimas neturėjonieko bendra su asteroidu, kuris šiektiek anksčiau labai menku atstumuprasilenkė su Žeme. Tai - melas. Ištikrųjų virš Rusijos sprogo įtaisas, iš-šautas iš tolimos galaktikos ir mėgi-nęs pakeisti asteroido kursą bei iš-gelbėti Žemę. Ateiviai iš kitų planetųiš tiesų nori pavergti Žemę, todėl nė-ra suinteresuoti jos žūtimi.

Štai tokį scenarijų sumanė vienasrežisierius. Meteoritas įkaitino žmo-nių vaizduotę, tad jau sklando bepro-tiškiausios teorijos. Net kai kuriepolitikai skelbia, esą tai buvo ne me-teoritas, o nežinomo ginklo bandy-mas. Kiti abejotini šaltiniai teigia, jogRusijos kariškiai susprogdino me-teoritą raketa.

Telieka tikėtis, kad visos šios be-protiškos hipotezės įkvėps rašytojusparašyti puikių knygų - kaip Tungus-kos meteoritas įkvėpė Arthurą Clar-ke’ą ir Isaacą Asimovą. •Newsru.com, Inopressa.ru, BBC, LŽ

Rusai jau kuria kosminio skydo planus

Kolekcininkai medžioja šiuos mažyčius meteorito gabalėlius. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Manoma, kad Čeliabinsko dangų

nutvieskęs kūnas nuošiol bus vadinamas

Čebarkulio meteoritu.

2013 02 19Lietuvos žinios8 Pasaulis

Armėnijos prezidento rinkimųkampanija truko tik vieną mėnesį, tačiau buvo kupinadramų: vienas kandidatas pašautas, kitas paskelbė bado streiką.

Armėnai pirmadienį pradėjo bal-suoti prezidento rinkimuose, kuriuostikisi laimėti dabartinis šalies vado-vas Seržas Sargsianas. Su juo varžėsidar 6 kandidatai. S.Sargsiano pirmo-ji kadencija 2008 metais prasidėjoskausmingai - netrukus po rinkimųper policijos ir S.Sargsianui pralai-mėjusio varžovo Levono Ter-Petro-siano šalininkų susirėmimus žuvo 10žmonių, 250 buvo sužeista. Vis dėltoS.Sargsianas sugebėjo numalšintiįtampą pradėjęs dialogą su kritikaisir leidęs opozicijai protestuoti. Kitaismetais parlamentas paskelbė amnes-tiją šimtams žmonių, areštuotų perneramumus po rinkimų.

S.Sargsianui priskiriami ir nuopel-nai dėl to, kad po stagnacijos pradė-jo augti šalies ekonomika, nors ap-skritai šios mažos Kaukazo valstybėsžmonės praėjus dviem dešimtme-čiams po Sovietų Sąjungos žlugimotebegyvena labai skurdžiai. JungtiniųTautų duomenimis, žemiau skurdoribos gyvena maždaug 36 proc. ar-mėnų, vidutinė alga - apie 300 dole-rių per mėnesį. Nors ekonomika2012 metais augo maždaug 7 proc.,nedarbas siekia 16 procentų.

Armėnijos ekonomiką stabdo tai,kad dėl Kalnų Karabacho konfliktouždarytos jos sienos su Azerbaidža-nu ir Turkija. Šį Azerbaidžano regio-ną okupavusios Armėnijos ir vietosetninių armėnų pajėgos. Nors tarp-tautinė bendruomenė deda daug pas-tangų, nematyti jokių šio įšaldytokonflikto sprendimo ženklų. Nuo1994 metų, kai kovos Kalnų Karaba-che liovėsi, Azerbaidžanas naudoja išnaftos gaunamus turtus savo karineigaliai stiprinti.

Oponentų negirdiPagrindinis S.Sargsiano oponen-

tas Amerikoje gimęs Raffi Hovanni-sianas, buvęs pirmasis posovietinėsArmėnijos užsienio reikalų mi-nistras, per rinkimų kampaniją kal-tino prezidentą pralaimint ginklavi-mosi varžybas Azerbaidžanui. LosAndžele dirbęs teisininkas grįžo įArmėniją po 1988 metų gruodį čiaįvykusio galingo žemės drebėjimo.Jis kaltina prezidentą, kad milijar-dai dolerių dingo iš valstybės biu-džeto dėl S.Sargsiano valdymo lai-kotarpiu suvešėjusios korupcijos.Per rinkimų kampaniją R.Hovanni-sianas taip pat akcentavo, jog iš 3mln. gyventojų turinčios šalies iš-

vyksta labai daug armėnų ieškoti ga-limybių svetur. Per pastaruosius dudešimtmečius dėl ekonominių su-nkumų ir nedarbo iš šalies išvykobeveik milijonas armėnų. Manoma,kad pernai iš Armėnijos išvykusiųžmonių skaičius buvo lygus 3,3 ištūkstančio.

Matyt, visa ši kritika mažai pavei-kė rinkėjus, nes apklausos rodė, jogS.Sargsianas surinks 68 proc. balsų,o R.Hovannisianas - tik 24 procen-

tus. Naujausia apklausa paskelbtavasario 7 dieną. Tuomet trečias pa-gal populiarumą buvo Paruiras Ai-rikianas, bet savaitę anksčiau perpaslaptingą užpuolimą jis buvo pa-šautas į petį. Neaišku, kiek šūviaipaveikė rinkėjų simpatijas šiamSSRS laikų disidentui. P.Airikianasnuolat prašė Konstitucinio Teismodviem savaitėmis pavėlinti rinkimus- tai numatyta, jei kandidatas nega-li vykdyti kampanijos dėl ypatingų

aplinkybių, - bet nieko nelaimėjo irprieš savaitę savo prašymą atsiėmė.

Prezidento šachmatų partijaDar vienas kandidatas - politikos

analitikas Andriasas Gukasianas -sausio 21 dieną prasidėjus rinkimųkampanijai paskelbė bado streikąprie Nacionalinės mokslų akademi-jos pastato Jerevane protestuoda-mas prieš S.Sargsiano partijos vyk-domą plataus masto balsų pirkimą.Jis reikalauja anuliuoti S.Sargsianokandidatūrą, o tarptautinius stebė-tojus ragina boikotuoti rinkimus.

Europos saugumo ir bendra-darbiavimo organizacijos stebėto-jų ataskaitoje atkreipiamas dėmesys,kad kai kurie S.Sargsiano rinkimųštabai veikia vyriausybiniuose pasta-tuose, o “ribos tarp rinkimų kampa-nijos veiklos ir valstybės funkcijų iš-plaukusios”.

Prezidento šalininkai tikina, kadrinkimai laisvi. Jie atmeta kaltinimussukčiavimu ir pabrėžia, jog buvusisovietinė valstybė yra politiškai sta-bili. S.Sargsianas ragino taip sureng-ti rinkimus, kad jie būtų “pavyzdi-niai”. Jis pabrėžė, jog naftos ir dujųneturinti Armėnija (kitaip nei kai-mynas ir priešininkas Azerbaidža-nas) neturės ateities, jei rinkimai ne-atitiks europietiškų standartų.

59 metų S.Sargsianas yra karo suAzerbaidžanu dėl Kalnų Karaba-cho veteranas ir jo populiarumą di-dele dalimi lemia griežtas militaris-tinis įvaizdis “bus padaryta”. Šiofanatiško šachmatininko, kuris va-dovauja Armėnijos šachmatų fede-racijai, ir užsienio politika atrodokaip apdairi šachmatų partija, nesmažytė Armėnija sugebėjo išsaugo-ti draugystę su NATO, Rusija ir ga-lingu kaimynu Iranu. Šalis puoselė-ja viltį kada nors priartėti ir prienarystės Europos Sąjungoje, tačiaukol kas jos geriausia draugė ir rė-mėja yra Rusija.•

Priešų apsupta Armėnija rinko prezidentą

Dabartinis Armėnijos prezidentas S.Sargsianas su žmona Rita išeina iš balsavimo apylinkės Jerevane. Reuters/Scanpix nuotrauka

Skandalingas demaskuojančiotinklalapio “WikiLeaks” įkūrė-jas panoro tapti Australijossenatoriumi, nes tai apsaugotųjį nuo galimo kriminalinio per-sekiojimo Jungtinėse Valstijoseir Didžiojoje Britanijoje.

Nuo birželio Julianas Assange’asslepiasi Ekvadoro ambasadoje Lon-done. Čia australas pabėgo todėl,kad nebūtų išduotas Švedijai, kurjam gresia seksualiniai kaltinimai.Visą tą laiką “WikiLeaks” įkūrėjasgyvena neišeidamas iš ambasadosteritorijos, bet kartais pasirodo pa-stato lange ar balkone ir ką nors pra-neša. Šį kartą jis davė interviu, kurįpaskelbė Australijos naujienų tink-lalapis “The Conversation”. J.Assan-ge’as apžvelgė kelis scenarijus, ku-rie leistų jam sugrįžti namo.

Jei “WikiLeaks” įkūrėjas rugsėjo 24dieną būtų išrinktas į Australijos par-lamento aukštuosius rūmus, JAV tei-singumo departamentas verčiau nut-rauktų savo tyrimą dėl šnipinėjimo,nei rizikuotų diplomatiniu skandalu.Tą patį padarytų ir Didžioji Britanija.O jei Londonas vis dėlto neatsisaky-tų ketinimų jį suimti, “dabartinėspriešpriešos politinė kaina taptų dardidesnė”. Aktyvistas pridūrė, kad Šve-dijoje jam iškelti kaltinimai dėl lyti-nių nusikaltimų taip pat “byra”.

Kvynslande gimusio J.Assange’ošalininkai praėjusią savaitę įre-gistravo jį Viktorijos valstijoje. Taibūtinas žingsnis siekiant kandida-to statuso. Kandidatų registracijabaigsis rugpjūčio pabaigoje, o šeše-rių metų Senato nario kadencija pra-sidės 2014-ųjų liepos 1 dieną. Taigibet kokiu atveju J.Assange’ui darteks ilgai tūnoti Ekvadoro prie-globstyje.

Užsienyje gyvenantys australaigali registruotis balsuoti ir tuo patmetu įgyti teisę balotiruotis į Sena-tą, jei Australiją yra palikę per pa-staruosius trejus metus ir jei ketinane vėliau kaip po šešerių metų nuoišvykimo sugrįžti į tėvynę. J.Assan-ge’as teigia pastarąjį kartą lankęsisAustralijoje 2010-ųjų birželį. Jisplanuoja įsteigti “WikiLeaks” par-tiją ir kelti kandidatus į Senatą ke-liose Australijos valstijose. Tinkla-lapio kūrėjas neabejoja, kad partijaturės jai įregistruoti būtinus 500 na-rių, kurie moka nario mokestį. Vie-nas bendražygis sakė, kad jei J.As-sange’as bus išrinktas į Senatą, bet

negalės ten dirbti, jo vietą užims ki-tas “WikiLeaks” kandidatas. Savorinkimų kampaniją partija grįs vy-riausybės skaidrumu.

Didžioji Britanija atsisako leistiJ.Assange’ui saugiai išvykti iš šalies irketina jį suimti, kai tik šis iškels ko-ją iš Ekvadoro teritorijos. Tada pa-gal teismo sprendimą “WikiLeaks”įkūrėjas turi būti perduotas jo išda-vimo reikalaujančiai Švedijai. Buvęskompiuterinis įsilaužėlis baiminasi,kad švedai perduos jį JungtinėmsValstijoms, kurios siekia apklaustiaustralą dėl tūkstančių įslaptintų ka-rinių ir diplomatinių dokumentųpaviešinimo.

Nors yra kaltinamas įvairiais nu-sikaltimais, J.Assange’as populiarusAustralijoje. Sekmadienį rinkimuslaimėjęs ir trečiai kadencijai per-rinktas Ekvadoro prezidentas Ra-faelis Correa paskelbė pareiškimądėl šio šalies ambasados gyventojo.“Tai diplomatinė situacija, todėl jaikiek įmanoma greičiau reikia rastiir diplomatinį sprendinį”, - pažy-mėjo R.Correa. Susidariusią padė-tį jis vadino neokolonializmu.

Reikalaujama, kad J.Assange’uibūtų leista saugiai išvykti iš Didžio-sios Britanijos arba sudarytos sąly-gos Švedijos teisėsaugos atstovamsapklausti jį Londone.•AP, BBC, AFP, BNS, LŽ

Šios mažos Kaukazo šalies žmonės praėjusdviem dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos

žlugimo tebegyvena labai skurdžiai.

J.Assange’as slėpsis už neliečiamybės

J.Assange’as jau 9 mėnesius slapstosi politinį prieglobstį jam suteikusioEkvadoro ambasadoje Londone. / PA/Scanpix nuotrauka

Nors yra kaltinamasįvairiais nusikaltimais,J.Assange’as populiarus

Australijoje.

NERIJUS JASAITIS

Lietuvos banko valdyba vakarvakare tris valandas trukusiameposėdyje Ūkio banką pripažinonemokiu ir visam laikui atšaukėjo veiklos licenciją. Ūkio bankoįsipareigojimus ir turtą nutartaperkelti į kitą banką. Derėtiskviečiamas Šiaulių bankas.

Lietuvos banko (LB) valdyba nu-tarė Ūkio banką skaidyti į gerąjį irblogąjį. “Lietuvos banko valdybanusprendė, kad tikslinga pasirinktitrečią alternatyvą iš keturių pasiūly-tų, t. y. siūlyti laikinajam administra-toriui pradėti derybas su Šiaulių ban-ku dėl turto, teisių ir įsipareigojimųperleidimo”, - vakar po LB valdybosposėdžio surengtoje spaudos konfe-rencijoje sakė Lietuvos banko valdy-bos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasigedo milijardo litųLB valdyba, įvertinusi Ūkio banko

laikinojo administratoriaus AdomoAudicko ataskaitoje pateiktą išvadą,kad Ūkio banko įsipareigojimai yradidesni negu turtas, pripažino Ūkiobanką nemokiu ir visam laikui atšau-kė jo veiklos licenciją. Laikinojo ad-ministratoriaus atliktas Ūkio bankopadėties įvertinimas rodo, kad šiobanko įsipareigojimai viršija turtą 1,1mlrd. litų. A.Audicko išvadose teigia-ma, jog “laiku sustabdžius banko veik-lą pavyko išsaugoti dalį sveiko turto,todėl įmanoma tęsti bankinę veiklą”.

Įvertinusi laikinojo administrato-riaus pateiktą išvadą ir siūlymus dėlŪkio banko veiklos stabilumo bei pa-tikimumo atkūrimo, LB valdyba nuta-rė šio banko turtą, teises, sandorius irįsipareigojimus perduoti kitam Lietu-voje veikiančiam bankui. Lietuvos ban-ko valdyba tvirtina, kad buvo atsižvelg-ta į būtinybę Ūkio banko krizę spręstigreitai ir veiksmingai, todėl laikinajamadministratoriui nurodyta pradėti de-rybas su Europos rekonstrukcijos irplėtros banko kontroliuojamu Šiauliųbanku. Jis pretenduoja perimti gerąjąŪkio banko dalį.

Premjeras Algirdas Butkevičius va-kar neslėpė tikįs, jog šio banko krizėbus išspręsta taip, kad neatneš nuos-tolių nei apdraustų indėlių savinin-kams, nei valstybei. Jis pabrėžė norin-tis, kad “bankas pradėtų kuo greičiauveikti nuo kitos savaitės”.

Ūkio banko laikinasis administrato-rius A.Audickas pabrėžė, kad Lietuvosbanko valdybos pasirinktas problemossprendimo būdas yra pigiausias iš pa-siūlytų variantų. Jis pareikalautų ma-žiausiai piniginių išteklių ir leistų dau-gumai banko indėlininkų per ganatrumpą laiką atgauti galimybę dispo-nuoti banke laikomomis lėšomis bei ki-tomis finansinėmis paslaugomis. Bank-roto atveju apie 200 tūkst. bankoindėlininkų reikėtų išmokėti daugiaukaip pustrečio milijardo litų.

LB taip pat konstatavo, kad bankoturto, teisių, sandorių ir įsipareigojimųperdavimas geriau apsaugotų indėlinin-kų pasitikėjimą bankų sistemos stabi-lumu ir patikimumu bei kitus viešuosiusinteresus nei akcinės bendrovės Ūkiobanko likvidavimas dėl bankroto.

Derybose dėl turto perėmimo turė-tų dalyvauti ir Indėlių draudimo fon-das. Tikimasi, kad jos prasidės jau šian-dien ir truks savaitę.

Iš probleminio banko į kitą banką tu-ri būti perduodami įsipareigojimai arjų dalis, neviršijanti Indėlių ir įsiparei-gojimų investuotojams draudimo įsta-tyme numatytos draudžiamos sumos.

Kol vyks derybos, Ūkio banko veik-la liks sustabdyta. Tačiau, kaip sakėA.Audickas, tikimasi, kad pasirinkus šįŪkio banko problemos sprendimo va-riantą “bus įvykdyti įsipareigojimai ab-soliučiai daugumai banko klientų, obanko operacijos galėtų būti atkurtosper vieną dvi savaites”. Kai kuriomis fi-nansinėmis paslaugomis Ūkio bankoklientai galės naudotis jau kitą savaitę.

Kadangi Ūkio banko licencijospanaikinimas laikomas draudimi-niu įvykiu, indėlininkai pagal įstaty-mą turi atgauti apdraustas lėšas per20 darbo dienų. Derybas planuoja-ma baigti šią savaitę.

Klientai jau pasirinkoŪkio banko sveikąja dalimi domė-

josi Šiaulių bankas ir “Swedbank”. SEB ir DNB bankai anksčiau atsisa-

kė ketinimų perimti žlugusio Ūkio ban-ko dalį turto ir įsipareigojimų. Šiauliųbankas praėjusį trečiadienį jau pasira-šė ketinimų protokolą su Ūkio bankolaikinuoju administratoriumi, o penk-tadienį kreipėsi į Konkurencijos tarybąleidimo koncentracijai įsigyjant dalįŪkio banko turto ir įsipareigojimų bei100 proc. bendrovių Ūkio banko lizin-go, gyvybės draudimo bendrovės “Bo-num Publicum” bei “Sporto klubų in-vesticijos” akcijų.

Vakar pranešta, kad Šiaulių bankoklientais jau tapo daugiau kaip 2 tūkst.praėjusią savaitę uždaryto Ūkio ban-ko klientų. Bankas daugiau kaip 1,5tūkst. buvusių Ūkio banko vyresnioamžiaus klientų jau išmokėjo daugiaunei 400 tūkst. litų pensijų avansų.•

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Sustabdyto Ūkio banko antrinės bendrovės UAB Ūkiobanko lizingo vadovai tikina,kad vėluojantiems mokėtiįmokas klientams artimiausiumetu sankcijų nebus taikoma.

“Ūkio banko veiklos sustabdymasnepaliečia Ūkio banko lizingo veik-los tęstinumo, nes jos yra dvi atskirosfinansinės institucijos ir veikia sava-rankiškai. Mūsų žiniomis, lizingobendrovė neturi finansinių proble-mų, jos įsipareigojimai klientams,verslo partneriams vykdomi, gyvento-jams ir toliau įprasta tvarka teikiamospaslaugos”, - išplatintame pranešimetvirtino Lietuvos bankų asociacijosprezidentas Stasys Kropas.

Vis dėlto 100 proc. Ūkio banko li-zingo, veikiančio nuo 1997 metų, įs-tatinio kapitalo valdo Ūkio bankas,kurio veikla Lietuvos banko valdy-bos sprendimu buvo sustabdyta vasa-rio 12 dieną.

Skolos nedingsLietuvos bankų asociacijos teigimu,

visi klientai eilines įmokas pagal varto-jimo kredito, išperkamosios nuomosir mokėjimo kortelių su kredito limitusutartis mokėti gali į Ūkio banko lizin-go sąskaitas, esančias kituose šaliesbankuose: “Swedbank”, SEB, DNB,Šiaulių ir “Danske”. Taip pat įmokospriimamos Lietuvos pašto skyriuo-se, Lietuvos spaudos kioskuose, R-KIOSK parduotuvėse, prekybos cent-ruose “Maxima” esančiuose “Perlo”terminaluose.

Taigi įsipareigojimai niekur ne-dings ir už išsimokėtinai pirktas pre-kes bei paslaugas teks atsiskaityti ikigalo. Asociacija taip pat pranešė, kadŪkio banko lizingas, nors likęs be

sąskaitos sustabdytame Ūkio banke,tęsia veiklą ir toliau sudarinėja smul-kiojo lizingo sutartis.

Ūkio banko lizingo generalinis di-rektorius Mindaugas Valančius LŽpatvirtino, kad bendrovė veikia kaipveikusi, kredito įmokos ir palūkanosprivalo būti mokamos įprasta tvarka.Tačiau, anot bendrovės vadovo, Ūkiobanke lėšų turėjusiems ir į Ūkio ban-ko lizingo sąskaitą įmokas mokėju-siems klientams nebus taikoma jokiųsankcijų, kol jiems bus suteikta galimy-bė disponuoti Ūkio banke esančiomislėšomis, tad ir delspinigiai už pradels-tas įmokas nebus skaičiuojami.

Bendrovės vadovas LŽ tvirtino,kad Ūkio banko lizingas po Lietuvosbanko sprendimo “ėmėsi operatyviųveiksmų, siekdamas klientus infor-muoti apie tolesnį įmokų mokėjimą įkituose bankuose esančias Ūkio ban-ko lizingo sąskaitas”.

Lieka tarp lyderiųInformuoti visus klientus Ūkio

banko lizingui nėra paprasta. Mat šibendrovė yra absoliuti lizingo rinkoslyderė pagal sudarytų sutarčių skai-čių. Vien pernai buvo sudaryta per120 tūkst. sutarčių, iš viso dabar ga-lioja daugiau kaip 165 tūkst. sutar-čių. Tačiau bendrovės vadovas kolkas LŽ negalėjo atsakyti, kiek klien-tų mokėjo įmokas į bendrovės sąs-kaitą Ūkio banke.

Praėjusiais metais, paskelbus banko“Snoras” bankrotą, Ūkio banko lizin-gas trečdaliu padidino vartojimo li-zingo sutarčių finansuojamą sumą iriš UAB “Snoro” lizingo perėmė smul-kiojo lizingo lyderio pozicijas.

Lietuvos bankų asociacijos duome-nimis, 2012 metų spalio 31 dienosŪkio banko lizingas užėmė 61,61 proc.vartojimo lizingo rinkos. Vidutinė šiosbendrovės sutarties finansuojama suma2012 metais buvo 1300 litų.•

Verslas 92013 02 19Lietuvos žinios

Lizingo bendrovė gyvuoja

Ūkio banko lizingas dabar turi daugiau kaip 165 tūkst. galiojančių sutarčių.Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Ūkio bankas bus skaidomas

“Lietuvos banko valdyba nusprendė siūlyti laikinajam administratoriuipradėti derybas su Šiaulių banku dėl turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo”, - sakė V. Vasiliauskas. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

A.Audickas: “Laiku sustabdžius banko

veiklą pavyko išsaugotidalį sveiko turto,

todėl įmanoma tęstibankinę veiklą.”

NAUJAS “LIETUVOSENERGIJOS” HOLDINGAS

Įgyvendinant energetikos sektoriauspertvarką numatoma, kad valstybėsvaldoma elektros gamybos grupė“Lietuvos energija” perimtų valsty-bės valdomas šilumos ir elektrosįmones. Premjeras Algirdas Butke-vičius teigė: “Ne Visagino atominėelektrinė (VAE) turėtų būti kaip pa-grindinė “Lietuvos energijos” įmo-nė, bet turėtų būti “Lietuvos energi-ja”, kuri valdytų šilumos ir elektrosūkį bei formuluotų aiškią strategiją.VAE būtų kaip atskira įmonė, kuripriklausytų “Lietuvos energijai”, -sakė premjeras. Ministrų kabinetaspraėjusią savaitę pritarė, jog di-

džiausias šalies energetikos įmonesvaldančios bendrovės VAE akcijosbus perduotos Finansų ministerijai.Artimiausiu metu Vyriausybė ketinapatvirtinti naują energetikos įmoniųstruktūrą - naujas “Lietuvos energi-jos” holdingas, kuriam turėtų prik-lausyti ir bendrovė VAE, bus per-duotas valdyti Energetikosministerijai. Nuo pernai rugsėjo pa-baigos Ūkio ministerijai pavaldi Vi-sagino atominė elektrinė valdo“Lietuvos energijos” ir LESTO akci-jas. Jos buvo perduotos iš Energeti-kos ministerijos Ūkio ministerijai,įgyvendinant ES trečiojo energeti-kos paketo reikalavimus ir atskiriantįmonių kontrolę. “Litgrid” valdy-mas liko Energetikos ministerijoje.

DU BANKROTAI

Licencijos netekusiai Nacionalineikredito unijai (NKU) Vilniaus apy-gardos teismas penktadienį iškėlėbankroto bylą. NKU bankroto bylaiškelta vasario 15 dieną, o unijosbankroto administratore paskirtabendrovė “Verslo konsultantai”. Vil-niaus apygardos teismas nustatė dvie-jų mėnesių laikotarpį, per kurį kredi-toriai bankroto administratoriui turipateikti savo reikalavimus. Nacionali-nė kredito unija sausio pabaigoje pri-pažinta nemokia, jos veiklos licencijaatšaukta visam laikui. LaikinojoNKU administratoriaus vertinimu,2012 metų gruodžio 13 dieną unijosgrynoji vertė buvo 99,1 mln. litų, įsi-pareigojimai - 123,4 mln. litų, turtogrynoji vertė buvo 24,3 mln. litų ma-žesnė už įsipareigojimus. Pagrindinėto priežastis - didelės paskolos, kuriųdidžiąją dalį NKU suteikė antrąjį2012 metų pusmetį. Laikinojo admi-nistravimo metu, pasitelkus Registrųcentro turto vertintojus, nustatyta,kad vien už 13 abejotinų paskolųįkeisto turto vertė yra ne 58,3 mln. li-tų, kaip deklaruodavo pati NKU, obeveik 30 kartų mažesnė - 2,1 mln. li-tų. Finansinių nusikaltimų tyrimotarnyba (FNTT) kartu su Valstybinemokesčių inspekcija tikrina 468 Na-cionalinės kredito unijos indėlinin-kus, kurie unijoje turėjo didesnius nei65 tūkst. litų indėlius ir pretenduojagauti atitinkamas išmokas. Kokia

bendra šių indėlių suma, nenurodo-ma. FNTT praėjusią savaitę skelbė,kad aiškinasi, ar didesni Nacionalinėskredito unijos indėlininkai praturtėjoteisėtai. Unijos indėlininkams, turėju-siems daugiau nei 65 tūkst. litų indė-lius, draudimo išmokų mokėjimaslaikinai pristabdytas. Anksčiau skelb-ta, kad likusiems 2617 indėlininkams,kurių indėliai nesiekė 65 tūkst. litų,pervesta 54,502 mln. litų draudimoišmokų. Kredito unijai “Švyturio”taupomajai kasai taip pat iškeltabankroto byla, kreditorių reikalavimųbus laukiama mėnesį, kai įsiteisėsKlaipėdos apygardos teismo nutartisdėl unijos bankroto. Bankroto bylaunijai iškelta vasario 15 dieną. Stab-dyti “Švyturio” taupomosios kasos

unijos veiklą Lietuvos bankas nutarėsausio pabaigoje. Suformavus reikia-mus specialiuosius atidėjinius, 2012metų gruodžio 31 dienos finansiniųataskaitų duomenimis, kredito uni-jos “Švyturio” taupomosios kasosturtas buvo 16,76 mln. litų, įsiparei-gojimai - 18,31 mln. litų, kapitalas -minus 1,55 mln. litų. Unijos turtogrynoji vertė buvo 1,55 mln. litų ma-žesnė už įsipareigojimus.

LŽ, BNS

LINA MRAZAUSKAITĖ

Sparčiausiai Lietuvoje augančiųįmonių sunkmetis neįbaugino -jos ir ateityje planuoja plėtrą,nors toliau už Baltijos šalių rinkų dar nesidairo.

Paradoksalu, tačiau verslą užklu-pęs sunkmetis kai kurioms įmonėmslėmė ne tik iššūkių, bet ir paskatossiekti geresnių rezultatų. Neretai iršimto procentų metiniu augimu pasi-girti galintis verslas tikina sugebėjęslaiku mobilizuoti komandą ir krizėsnė nepajutęs. Vieni savo stiprybe įvar-dija stabilią rinką, kiti - sugebėjimąlaiku pasiruošti sunkesniems laikams.

Išgelbėjo fondaiNuo pat įsikūrimo pradžios kasmet

ne mažiau kaip 50 proc. augusi įmo-nė “Specagra” ir toliau žada plėtrą,nors ir kuklesnę. Panevėžyje įsikūru-si žemės ūkio technika prekiaujantiįmonė, kaip pasakojo jos direktoriusRenaldas Pelanis, krizę išgyveno ne-skausmingai dėl palankios situacijosrinkoje ir gebėjimo lankstumu nu-rungti didžiuosius rinkos žaidėjus.

“Iš pradžių įmonėje dirbo vos dužmonės, prekiavome atsarginėmis da-limis. Tačiau po truputį plėtėme tech-nikos asortimentą ir 2007-2008 me-tais sulaukėme ryškesnio augimo. Ikišiol augame - pataikėme į sektorių,kuris nesiskundžia sunkmečiu, todėlkrizės metais veiklos rodikliai vis ge-rėjo”, - sakė R.Pelanis.

Pašnekovo teigimu, įmonei išgyven-ti krizę padėjo ES parama žemės ūkiui:iš pradžių į ją žiūrėję atsargiai ūkinin-kai vėliau ėmė sekti sėkmingais savokaimynų pavyzdžiais. Tuo laikotarpiusmulki įmonė pasistengė būti lankstes-nė bei greitesnė už rinkos “banginius”ir taip užsitarnavo klientų pasitikėjimą.

Pradėjusi prekiauti technika įmo-nė ėmė plėstis po visą Lietuvą, o per-

nai įkūrė filialą ir Estijoje. 2007-2010metais ji išaugo 236 procentais. “Šiųmetų įmonės planuose numatėmekuklų, 10 proc., augimą, nes dėl ma-žėjančios paramos rinka po truputįtrauksis. Tačiau tikimės toliau plėstistiek vidaus rinkoje, tiek Baltijos re-gione”, - planais dalijosi R.Pelanis.

Rado verslo nišąPer maždaug aštuonerius veiklos

metus laikinojo įdarbinimo paslau-gą teikiančios įmonės “Biuro” apy-varta išaugo daugiau nei 70 kartų.Įmonės generalinis direktorius Val-das Strazdas sakė, kad tokius rezulta-tus lėmė pirmiausia rasta neužimtaverslo niša. Nors užsienyje laikinojodarbo modelis veikė jau 20 metų, Lie-tuvoje tai buvo naujovė.

Rinkai plečiantis, kuriantis nau-jiems žaidėjams įmonė sugebėjo ne-užleisti savo pozicijos ir kelerius me-tus augti ne mažiau kaip 100 procentų.Tai, kaip pabrėžė, V.Strazdas, sąžinin-gos veiklos principų nuopelnas. “Mesnuo pat veiklos pradžios nemokamejokių “juodų”, “pilkų” ar panašių pi-nigų. Sakyčiau, pirmieji veiklos metaiir nebuvo tokie sėkmingi, nes rinkomsbuvo sunku persiorientuoti, o mums- konkuruoti su nelegaliu darbu. Vė-liau adaptavomės ir parduodami savopaslaugas išmokome rasti argumen-tų, kaip įmonei mokėti visus mokes-čius legaliai”, - sakė V.Strazdas.

Jis pažymėjo, kad skaidrus darboužmokestis pirmiausia palengvinadarbuotojų paiešką. O tai suteikia ne-mažą konkurencinį pranašumą prieš

dalį kitų ne taip skaidriai veikiančiųįdarbinimo įmonių.

Be to, įmonės vadovas pridūrė, kadspartų augimo tempą padėjo išlaiky-ti didelis padalinių tinklas. “Tai lei-džia mums operatyviai reaguoti įkliento poreikius įvairiose geografi-nėse vietovėse, todėl klientas teikiapirmenybę mums, o ne mūsų konku-rentams”, - aiškino jis. Nuo 2010 me-tų įmonė pradėjo plėtrą į Baltijos ša-lis ir kol kas ketina jomis apsiriboti.

Nors įmonės veiklos rezultataiapie didelius sunkumus krizės lai-kotarpiu nesignalizuoja, V.Strazdasneslėpė, kad sunkmečio pradžiaįmonei buvo nelengva. “Visame pa-saulyje per sunkmetį vienos pirmųjųnukenčia laikinojo įdarbinimo įmo-nės - mažindamas sąnaudas verslaspaprasčiausiai nebeužsisako laikinų-jų darbuotojų”, - sakė jis.

Kita vertus, 2008 metų viduryjegerokai stabtelėjęs įmonės augimasjau kitąmet siekė daugiau nei 100procentų. “Bijodamos rinkose tvy-rančio neužtikrintumo įmonės rė-mėsi laikinaisiais darbuotojais, o taiišlaikė mūsų teikiamų paslaugų pa-klausą”, - pridūrė V.Strazdas ir pro-gnozavo, kad šiais metais įmonė augsbeveik 140 procentų.

Sunkmetis mobilizavoInformacinių technologijų sprendi-

mus ir konsultacijas teikianti įmonė“Idamas” pateko net į tarptautinį grei-čiausiai augusių įmonių sąrašą, kai nuo2007-ųjų iki 2011 metų išaugo 473 pro-centais. Įmonės direktoriaus asistentėGražina Steponavičiūtė atskleidė, kadįmonė sustiprėjo būtent po sunkme-

čio. Anot jos, tuo metu, kai darbuoto-jams reikėjo sutelkti jėgas bei optimi-zuoti veiklą, įmonėje įvyko lūžis.

“Galima sakyti, kad krizė mumsbuvo naudinga - išgyvenome tikraisunkius laikus, tačiau tuo metu buvo-me kaip kumštis”, - teigė ji.

Įmonės direktorius Justas Urbonasyra sakęs, kad įmonė augo plėsdamaveiklą - pradėjo nuo interneto svetainiųir jų dizaino kūrimo paslaugų, o vėliauėmėsi dokumentų valdymo sistemų kū-

rimo, pradėjo vykdyti “vieno langelio”ir “e. demokratijos” projektus savival-dybėms bei valstybės institucijoms.

G.Steponavičiūtė teigė neabejojan-ti, kad ateityje bendrovė plėsis tokiaispat tempais - išlaikyti augimą planuo-jama eksportuojant paslaugas į už-sienio rinkas.

J.Urbonas patvirtino, kad įmonė jauyra atlikusi išorinių rinkų analizę ir kaikuriose jų turi kontaktų. “Daugiausiaanalizavome buvusias NVS šalis, Bal-tijos ir Skandinavijos šalis. Kadangimūsų veiklos sritis labiausiai susijusisu viešuoju sektoriumi, orientavomėsį rinkas, kuriose mūsų teikiamos pa-slaugos ir produktai būtų lengviau-siai pritaikomi. Pavyzdžiui, buvusio-se NVS šalyse valstybinio sektoriausreorganizaciniai procesai reikalaujanaujų informacinių sistemų ir konsul-tacinių paslaugų, kurias mes galėtu-me teikti”, - dėstė jis.

Anot pašnekovo, Baltijos šalyse vie-šojo valdymo procesai panašūs, todėlir ten matomos plėtros galimybės. OSkandinavijos rinkai gali būti pritaiky-ti įmonės kuriami el. švietimo produk-tai ir paslaugos, nes ten švietimui ski-riama ypač daug dėmesio.•

2013 02 19Lietuvos žinios10 Verslas

Ginklų sudėti nežada ir užaugusios

G.Steponavičiūtė: “Galima sakyti, kad krizė mums buvo naudinga - išgyvenome

tikrai sunkius laikus, tačiau tuo metu buvome kaip kumštis.”

Trumpai

V.Strazdo manymu, net sunkmečiu įmonė augo sparčiu tempu dėl skaidriosveiklos principų ir suformuoto plataus filialų tinklo. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,5887 +0,2859%

1 Australijos doleris 2,6652 -0,4015%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0031 +0,3996%

1 Kanados doleris 2,5701 -0,3735%

1 Šveicarijos frankas 2,8019 -0,0250%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1483 +0,1591%

10 Čekijos kronų 1,3595 +0,0221%

10 Danijos kronų 4,6285 -0,0043%

1 DB svaras sterlingų 4,0067 -0,1048%

100 Vengrijos forintų 1,1821 +0,0423%

100 Islandijos kronų 2,0046 -0,0998%

100 Japonijos jenų 2,7525 -1,3951%

100 Kazachstano tengių 1,7201 +0,2500%

1 Latvijos latas 4,9337 -0,0385%

10 Moldovos lėjų 2,1370 +0,2433%

10 Norvegijos kronų 4,6656 -0,0043%

10 Lenkijos zlotų 8,2351 -0,2526%

100 Rusijos rublių 8,5903 +0,2817%

10 Švedijos kronų 4,0899 +0,1296%

1 Turkijos naujoji lira 1,4634 +0,3622%

10 Ukrainos grivinų 3,1919 +0,4950%

2013 02 19, LB

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

LŽ archyvo nuotrauka

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Bliūkšta visuotinai paplitusinuomonė, kad ekologiškų mašinų rojus yra Estija. Pasirodo, per 2012 metus hibridinių automobilių lietuviai nupirko triskart daugiau nei estai ir šešiskartdaugiau nei latviai.

Naujieną, kuri gali būti prilygintasensacijai, atskleidė automobilių rin-kos tyrimus atliekančio portalo Au-toplius.lt neseniai paskelbti duome-nys. Anot jų, pernai į Estiją buvoįvežti 168, į Latviją - 81, o į Lietuvą -net 479 hibridiniai automobiliai. “Visdėlto būtina atkreipti dėmesį, kadkalbama ne vien apie visiškai naujus,bet ir apie naudotus hibridus. Beveikvisi, o gal ir visi estų nupirkti hibridi-niai automobiliai yra visiškai nauji, omūsų tautiečiai mieliau perka nau-dotas, pigesnes mašinas”, - dienraš-čiui LŽ sakė Autoplius.lt plėtros va-dovas Viktoras Daukšas.

Tačiau faktas akivaizdus - pastaruo-ju metu į mūsų šalį įvežama daug dau-giau ekologiškų automobilių nei į ki-tas Baltijos kaimynes, o artimiausiaismetais, pasak tyrimus atlikusio porta-lo atstovo, tas skirtumas dar didės.

Laukia antplūdžio Kodėl tautiečiai taip pamėgo hibri-

dus? “Kadangi rezultatas ir mums pa-tiems buvo labai netikėtas, fenomenopriežastims išsiaiškinti atlikome at-skirą tyrimą. Visų pirma sužinojome,kad net 70 proc. Lietuvos gyventojųmielai įsigytų taupius hibridinius au-tomobilius. Tačiau daugeliui jų ne-įveikiamas barjeras yra didelė tokiųmašinų kaina. Padėtis pradėjo keististuomet, kai Vakaruose baigėsi prieštrejus ar šiek tiek daugiau metų pa-gamintų hibridinių automobilių ga-rantinės priežiūros laikas. Kadangianksčiau labai masiškai hibridai ne-buvo gaminami, galima sakyti, kadtik pasibaigus garantijoms pradėjoformuotis ir šių automobilių rinka”, -teigė V.Daukšas.

Jis neabejoja, kad Lietuvos gy-ventojus pirmiausia patraukė labaitinkamos naudotų hibridinių auto-mobilių kainos. “Atlikdami tyrimąžiūrėjome, kiek kainuoja visiškainauji ir naudoti hibridai. Tarkime,visiškai naujas automobilis “Toyo-ta Avensis” su dyzeliniu varikliukainuoja apie 80 tūkst. litų, hibridi-nis “Toyota Prius” - apie 100 tūkst.litų, o penkerių metų senumo tųpačių mašinų kaina siekia atitinka-mai 25 tūkst. litų ir 19 tūkst. litų.Kitaip tariant, naudotas hibridinis

“Toyota Prius” yra 6 tūkst. litų pi-gesnis nei dyzelinis to paties gamin-tojo modelis. Jeigu prisiminsime,kad dauguma hibridų sunaudoja

perpus mažiau degalų nei dyzelinuvaromos mašinos, žmonėms pirktihibridus apsimoka”, - svarstė Au-toplius.lt plėtros vadovas.

V.Daukšas prognozavo, kad įLietuvą jau artimiausiu metu plūs-tels dar daugiau naudotų ekologiš-kų mašinų, nes Vakaruose baigia-si garantija tų hibridų, kuriuosvakariečiai dėl smarkiai patobulė-jusių technologijų pradėjo pirktiypač aktyviai.

Estijoje hibridai prieinamesni Bendrovė “Autotyrimai” dien-

raščiui LŽ pateikė kiek kitokiusnaujų hibridinių automobilių par-davimo duomenis. Pasak jos atsto-vų, tarkime, 2012 metais Estijoje irLatvijoje buvo nupirkta daugiaunaujų hibridinių automobilių (ati-tinkamai 205 ir 182), nei įvežta. Pa-radoksą galima paaiškinti tuo, kadestai ir latviai 2012-aisiais įsigijo nevien pernai, bet ir anksčiau įvežtasmašinas. Anot bendrovės “Autoty-rimai”, lietuviai pernai pagal naujųhibridų pardavimą buvo antri poestų - per 2012 metus Lietuvojeparduotas 141 hibridas.

Įdomu tai, kad naujų hibridų kai-nos Estijoje daug mažesnės nei Lie-tuvoje. Vieno modelio - net daugiaukaip 6 tūkst. litų. Daugumos ekolo-giškų automobilių kainų skirtumaibuvo tokie dideli, kad juos sieti viensu tuo, jog Estijoje cirkuliuoja eurasir kaimynams nėra į mašinos kainąįskaičiuojamas papildomas mokestisuž valiutos keitimą, tikrai neišeina.“Sunku tai pripažinti, bet, deja, Es-tijos piliečiai ir valdžia yra daug so-lidaresni nei Lietuvoje. Prieš kurį lai-ką estai vieningai deklaravo, kad savorinkoje pirmenybę skirs ekologiš-kiems automobiliams. Pavyzdžiui,perkantiems elektromobilius estamsVyriausybė išmoka net iki 18 tūkst.eurų (62,1 tūkst. litų) siekiančią pa-ramą. Su valdžia solidarizuojasi irautomobilių pardavėjai, jie sąmo-ningai mažina parduodamų mašinųmaržą”, - atskleidė automobilių eks-pertas Mindaugas Glinskis.

Kartu jis pripažino, kad daugiaunaujų automobilių parduodantys es-tai gali ir šiaip labiau mažinti mašinųkainas - dėl didesnės apyvartos parda-vėjų pelnas nenukenčia.•

Trasa 112013 02 19Lietuvos žinios

Gena estus nuo ekologijos olimpo

Pastaruoju metu įmūsų šalį įvežama daug

daugiau ekologiškųautomobilių nei į

kitas Baltijos kaimynes.

Prancūziškų automobilių gamintojai niekaip neišbrendaiš sunkių laikų. Smunkant paklausai, spaudžiant profsąjungoms ir artėjant masiniams atleidimams specialistai svarsto, ar įmonės nežlugs iki metų pabaigos.

Neramios nuotaikos vyrauja abiejųdidžiųjų gamintojų stovyklose. “Re-nault” grynosios pajamos per 2012metus sumažėjo 15 proc., o “PSA Peu-geot Citroen” koncernas pranešė per-nai patyręs net 5 mlrd. eurų nuostolį.Tiesa, didžiąją dalį kvapą gniaužian-čios sumos sudarė nurašytas 4,7 mlrd.eurų vertės turtas, taigi veiklos nuos-toliai nebuvo itin žlugdantys. Dar va-sarą pranešta, kad kiekvieną mėnesį“PSA Peugeot Citroen” išleidžia200 mln. eurų daugiau, nei sugeba su-rinkti, tačiau dabar padėtis santykinaipagerėjusi - išlaidos viršija pajamas“tik” apie 100 mln. eurų per mėnesį.

Laukia atleidimasKoncerno padėtį dar labiau sun-

kina rūpestis dėl uždaromoje One su

Bua gamykloje dirbančių žmonių.Kitų metų pradžioje galutinai užda-rius gamyklą darbo neteks daugiau nei3 tūkst. žmonių. Taip pat planuojamapanaikinti apie 1,4 tūkst. etatų gamyk-loje Rene ir atleisti dar apie 3,6 tūkst.darbuotojų iš administracijos, ko-mercijos bei tyrimų padalinių. Dėlkoncerno sunkumų darbo neteks

apie 8 tūkst. žmonių, todėl “PSAPeugeot Citroen” susidūrė su stipriuprofsąjungų pasipriešinimu. Po ilgųderybų praėjusią savaitę koncerno irprofsąjungų atstovai paskutinį kartąsėdo prie bendro stalo. Manoma,kad One su Bua gamyklos uždary-mas paveiks visos šalies ekonomiką.Pastarąjį kartą didelis fabrikas Pran-

cūzijoje buvo uždarytas prieš 20 me-tų - tuomet gamyklos Bijankūre atsi-sakė “Renault”. Daliai darbuotojųketinama rasti vietos gamykloje Pua-si, bet visiems suteikti naujų darbovietų nepavyks.

Profsąjungų dėmesį patraukė ir ki-tas didelis automobilių gamintojas“Renault”. Įmonės atstovai patvirti-no dalyvavę net dešimtyje susitikimųsu darbuotojų atstovais, o paskutinistaip pat vykęs praėjusią savaitę. “Re-nault” neplanuoja masinio atleidimo,tačiau įmonė ketina dar labiau apkar-pyti išlaidas ir kiekvieno automobiliogamybos sąnaudas sumažinti 300 eu-rų (apie 1035 litais).

Miglota ateitisTai neatrodo daug, bet įmonė ke-

tina iki 2016 metų pagaminti ma-žiausiai 710 tūkst. automobilių, tai-gi bendra sutaupyta suma susidarytųgana solidi. Tačiau nėra jokių garan-tijų, kad rasis šitiek naujų automo-bilių pirkėjų. Europos rinkose vyrau-ja kuklios prognozės šiems metams,stabilaus augimo dar nesitikima, tai-gi neaišku, kaip “Renault” ketina pa-siekti užsibrėžtus skaičius. “CreditSuisse” analitikas Davidas Arnoldas

spėjo, kad gamintojas “užstatė na-mus”, kad tik šįmet atsigautų. Anotjo, pardavėjų salonuose yra kaip nie-kad daug neparduotų šios markės au-tomobilių, o turint galvoje snaudžian-čią Europos rinką, gali būti sunkujuos parduoti. Tačiau finansinė “Re-nault” padėtis nėra bloga, mat pernaiįmonė už 924 mln. eurų pardavė tu-rėtas “Volvo” akcijas. Be to, 18 proc.kritusį “Renault” prekės ženklo au-tomobilių pardavimą Europoje iš da-lies kompensavo 9,1 proc. augimasuž žemyno ribų.

Transporto sektoriaus pramonęPrancūzijoje purto ne tik automobi-lių gamintojų sunkumai. StambusJAV padangų gamintojas “Titan”, ga-minantis “Goodyear” prekės ženklopadangas sunkiajai technikai, pranešėnutraukiantis gamybą fabrike Amje-ne. Dėl to Paryžiuje prie pagrindinės“Goodyear” būstinės buvo surengtosdidžiulės demonstracijos, kilo riau-šės. Uždarius padangų gamybos li-niją darbo neteks 1173 žmonės, ta-čiau dar neaišku, kokios pagalbos jiegali tikėtis.•just-auto.com, connexionfrance.com,reuters.com, LŽ

Prancūzijos įmonės ieško išsigelbėjimo

Viltį praradę automobilių ir padangų gamyklų darbuotojai per demonstracijąParyžiuje svaidėsi dažais ir liepsnomis. / Reuters/Scanpix nuotrauka

KAI KURIŲ HIBRIDINIŲ AUTOMOBILIŲ KAINŲ PALYGINIMAS (LT)Modelis Kaina Estijoje Kaina Lietuvoje

“Toyota Yaris Hybrid” nuo 58 615 nuo 59 990

“Honda Jazz” nuo 66 757,5 nuo 68 720

“Honda CR-Z” nuo 76 072 nuo 82 420

“Toyota Auris” nuo 76 210 nuo 78 360

“Honda Insight Hybrid” nuo 79 315 nuo 83 770

“Toyota Prius” nuo 97 876 nuo 98 980

“Lexus CT 200h” nuo 101 361 nuo 104 830

“BMW Active Hybrid5” nuo 222 525 nuo 243 796

“BMW Active Hybrid7” nuo 317 848 321 050

“Lexus LS 600h” nuo 370 633 nuo 383 340Šaltiniai: whatcar.ee, LŽ

Lietuvos gatvėmis važinėja greičiausiai daugiau ekologiškų automobilių nei Estijoje. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

2013 02 19Lietuvos žinios12 Mokslas

MILDA KNIEŽAITĖ

Šiemet minime Žemaitijoskrikšto 600 metų jubiliejų.Šiai sukakčiai dedikuota ir dr.P.Kalniaus etnologinė mo-nografija “Žemaičiai: XX a. -

XXI a. pradžia”. Mokslininkas žemai-čių tema pradėjo domėtis prieš kelioli-ka metų, kai nepriklausomybę atkūru-sioje Lietuvoje gana aštriai imtas keltivadinamasis žemaičių klausimas, ir šioamžiaus pradžioje atliko išsamų žemai-čių bendruomenės tyrimą, pažvelgė įšią lietuvių potautę ir kitų Lietuvos et-nografinių grupių akimis.

Iš tautų virsmo- Kodėl žemaičių klausimas iškilo

XX a. pabaigoje? - Jis yra visame pasaulyje vykstančių

procesų atgarsis. Esame prieštaringoreiškinio liudytojai, kai kartu su eko-nomikos globalizacija, neregėtais kul-tūriniais mainais tarp tautų, valstybių,žemynų, didžiule gyventojų migracijair maišymusi atsirado visiškai priešin-gas procesas. Visuose žemynuose, taippat ir Europoje, atgyja vadinamieji vie-tiniai identitetai, vietinių tapatybių, ma-žųjų tėvynių ieškojimas. Beveik visoseEuropos valstybėse vietinės kultūrinėsgrupės, dar vadinamos etnografinėmis,subetninėmis, lokaliosiomis bendruo-menėmis, skelbiasi tautomis ir reika-lauja autonomijos arba net nepriklau-somybės. Ypač aktyviai reiškiasi savovalstybingumo neturinčios autochto-ninės tautelės. Pavyzdžiui, katalonai irbaskai - Ispanijoje, friulai ir ladinai -Italijoje. Škotai Jungtinėje Karalystėjejau baigia nepriklausomybę išsikovoti,o fareriečiai Danijoje yra sutarę, kada jągaus, ir danai nesvyruodami ją atiduo-da. Prancūzijoje smarkiai juda elzasie-čiai, bretonai, korsikiečiai (jie - ne etni-niai prancūzai), taip pat ir galų kilmėsprancūzai provansalai. Korsikiečiai ri-botą autonomiją gavo, bet reikalaujapripažinti juos tauta, Paryžius nesutin-ka. Lenkijoje aktyviai reiškiasi kašubai(su jais draugauja žemaičiai), Latvijojetautos statuso reikalauja latgaliai, Esti-joje - setų bendruomenė. Rusijos Fe-deracijoje ugrų-finų tautos telkiasi įpasaulinę jas vienijančią kultūrinę or-ganizaciją ir tuo pat metu... visur jų su-betninės grupės skelbiasi atskiromistautomis. (Maskva jas linkusi pripažin-ti, atrodo, kad tokį procesą skatina.)Mažumų tyrėjai prognozuoja stiprų se-paratistinį judėjimą ir Bavarijoje.

Etnologų manymu, šiam procesuiįtakos turėjo tautinėse valstybėse labaiilgai egzistavęs kai kurių kultūrinių gru-pių tradicinių vertybių nevertinimas,menkinimas, tapatybių įvairovės igno-ravimas. Kai valstybės kūrėsi tautiniupagrindu (XIX a. - XX a. pradžioje),beveik visos jos, taip pat ir senosios,anksčiau egzistavusios imperijos, įsiur-bė daugybę etnografinių, subetniniųgrupių, net mažyčių vietinių tautų, ku-rios niekur kitur neturi valstybingumo.Ir kuriant bendrinę kalbą tų tarmių ne-labai paisyta. Jos visur buvo nustum-tos žemyn. Kai kur net ne tarmės, o ma-žų tautelių kalbos buvo paverstosregioniniais dialektais. Nuoskaudą dėlnevertinimo, tradicijų sumenkinimotos bendruomenės ilgai turėjo savo šir-dyje, bet XX a. antrojoje pusėje griū-vant paskutinėms imperijoms, išsiva-duojant daugybei tautų, ji prasiveržė.

Tam, kas dabar vyksta, britų socio-logas Anthony Smithas yra pasiūlęs Šet-lando efekto terminą: dar nebaigusŠkotijai išsikovoti visiškos nepriklauso-mybės iš Anglijos, Šetlando sala jau rei-kalauja nepriklausomybės iš Škotijos.Daugybė panašių pavyzdžių būtų ir ki-tose valstybėse, kituose žemynuose.

Mūsų žemyne šį procesą labai pa-skatino ir Europos Sąjungos pradėtapropaguoti regionizmo idėja. Daugiau-sia rūpintasi socialine ekonomine re-gionų plėtra, tačiau regionizmo idėjąvisose nacionalinėse valstybėse pasiga-vo etninių ir subetninių grupių lyde-riai: jei kuriami regionai ir kalbama apie

jų atsilikimo likvidavimą, tai, girdi, rei-kia daryti pirmiausia etnografiniu pa-grindu. Nors iš tikrųjų tas atsilikimasnėra griežtai apibrėžiamas etnografiš-kai - jis apima daugelio etnografiniųgrupių gyvenamas teritorijas. Žinoma,prisideda ir merkantiliniai pačių etnog-rafinių grupių kultūrinio, mokslinio arpolitinio elito interesai. Jei būtų kuria-mas savivaldos regionas etnografinėsgrupės gyvenamoje teritorijoje, tokį rei-kalavimą kėlę lyderiai jau pretenduotųį aukščiausius regiono valdžios postus.

Ko nori žemaičiai- Kas lėmė jūsų pasirinkimą imtis

mokslinės studijos žemaičių tema?- Šia tema yra rašę nemažai moksli-

ninkų, tiek etnologų, tiek istorikų, ir nekartą buvo kalbama neva visos žemaičiųbendruomenės vardu, nors dažniau-

siai - apklausus po keliasdešimt že-maičių Vilniuje ar Kaune, daugiausiastudentų arba Žemaičių kultūros drau-gijos aktyvistų. Akivaizdu, kad tokieduomenys yra nereprezentatyvūs, vieniš jų negalima spręsti apie visą žemai-čių bendruomenę, reikia matyti, kasvyksta pačioje Žemaitijoje. Aš apklau-siau iš viso daugiau kaip 600 žemaičiųdevyniuose Žemaitijos rajonuose. Ma-nau, kad padariau reprezentatyvią at-ranką kvotų metodu pagal oficialiosstatistikos duomenis, kad būtų propor-cingai įvairaus amžiaus grupių vyrų irmoterų, gyvenančių miestuose, mieste-liuose ir kaimuose, atitinkama propor-

cija ūkininkų, tarnautojų, valstybės val-dininkų, studijuojančio jaunimo.

- Kokia buvo 2001-2005 metais atlik-to tyrimo esmė, ko žmonių klausėte?

- Klausta daug ko. Pavyzdžiui, kaipsuvokia save ir kuo laiko savo tarmę,kaip įsivaizduoja savo regioną, kokiossavivaldos nori, kokių problemų ma-to, kaip vertina save ir kitus lietuvius.Palyginimui tais pačiais klausimais ap-klausiau ir kituose regionuose gyve-nančius suvalkiečius, dzūkus, aukštai-čius. Paaiškėjo, kad svarbiausiosproblemos yra visų vienodos ir dau-giausia - socialinės. Žmones labiausiaijaudino nedarbas, mažas užmokestisuž žemės ūkio produkciją, sunkiai pa-siekiama sveikatos apsauga, didelis nu-sikalstamumas ir kad nesaugu gyventikaimuose, nėra vaikų darželių, mažospensijos, maži atlyginimai ir kad ap-

skritai sunku pragyventi. Tik maždaugpenktadaliui žemaičių įdomi savo re-giono idėja. Vos keliems procentamsžemaičių svarbus ir “žemaičių tauty-bės” klausimas, tačiau beveik visi nori,kad jų tarmė būtų toleruojama valdžiosįstaigose, kad ji nebūtų pajuokiama vie-šose vietose.

Žadintojų rūpestis- Studijos išvadose rašote: “Į apatiją

ir pesimizmą linkusi žemaičių bendruo-menė...”

- Turėjau omenyje pirmiausia tai,kad gana nedidelė žemaičių dalis(mažesnė nei dzūkų) rūpinasi išlai-kyti savo tradicinę kultūrą. Tačiau rei-kia pabrėžti, kad Žemaitija yra labaisluoksniuota, įvairi ir kaip jokia kitabendruomenė Lietuvoje turi tokį dide-lį būrį savo “žadintojų”. Žemaičių kul-tūrinis elitas labai rūpinasi tarmės liki-mu, žemaičių tradicinės kultūrosišlaikymu, dažniau nei kiti kelia savi-valdos klausimus. Dar svarbu, kad že-maičiai vieninteliai tai daro nepaliauja-mai, nuolat ir iriasi į gilumą. Jiereikalauja tokių dalykų, kurių nereika-lauja kiti. Žemaičių bendruomenėje irtarp jų elito yra žmonių, kurie skleidžiažemaičių kaip tautos idėją, siekia, kadžemaičių tautybė būtų įskaityta ir pergyventojų surašymus. Žemaičiai kuriasavo raštą. Jie sukūrė savo abėcėlę (jipanaši į latvių, nes latviškos raidės la-biau tinka žemaitiškiems garsams iš-reikšti) ir rašybos taisykles. Kalbinin-kai Aleksas Girdenis ir Juozas Pabrėžayra parašę “Žemaičių rašybos” vadovė-lį. Dalis žemaičių reikalauja mokyti jųvaikus mokyklose žemaičių rašto, kaikas - gal net visus dalykus, bent jau pra-dinėse klasėse, dėstyti žemaitiškai. Ži-noma, tai turi tam tikrą realų pagrindą,

nes ir kalbininkai nežemaičiai pripa-žįsta, kad žemaičių vaikai, pradėję lan-kyti mokyklą, lietuvių bendrinę kalbąturi išmokti kaip naują. Nei dzūkams,nei suvalkiečiams, nei etnografiniamsaukštaičiams to nereikia daryti. Jie tiktruputį prisitaiko, nes priklauso tampačiam vadinamajam aukštaičių dia-lektui. Net kalbininkas Zigmas Zinke-vičius vienoje knygoje yra rašęs, kad že-maičių tarmė skiriasi nuo aukštaičiųkur kas labiau nei ukrainiečių ar balta-rusių kalbos nuo rusų kalbos.

Aktualiausiu klausimu- Savo studijoje pateikėte visuome-

nei ir dvi tarp mokslininkų išsiskirian-čias nuomones dėl žemaičių istorinioetniškumo.

- Vienas kertinių mokslinio ginčoklausimų, iškeltas dar sovietmečiu, - aržemaičiai tolimoje praeityje buvo tokiapat bendruomenė lietuvių atžvilgiukaip jotvingiai, prūsai ar kitos baltųgentys? Kalbininkai ir istorikai sutarė,kad tokio žemaičių etninio vienetonebuvo ir tarmė susiformavo gana vė-lai, apie XIV amžių. Tačiau absoliutidauguma archeologų, vadovaujamųAdolfo Tautavičiaus, pagrindė kon-cepciją, kad žemaičių etninis vienetasegzistavo jau prieš 1,5 tūkst. metų, tu-rėjo savo kultūrą, kitokią laidoseną,ginklus, ir žemaičiai buvo labiau gi-miningi žiemgaliams nei aukštai-čiams. Iš kalbininkų šią nuomonępalaikė A.Girdenis. Vis dėlto visimokslininkai vengė atsakyti į aktua-liausią klausimą, kurį pradeda keltižemaičių politikai: jei etninis žemaičiųvienetas egzistavo baltų genčių konso-lidacijos laikotarpiu, kada jis išnyko artebėra ir dabar? Jei tebėra, tai kas tokieyra žemaičiai? Ar jie iš tikrųjų tauta?

Žemaičiai savo istorine savimone, etnokultūriniu savitumu ryškiausiai išsiskiria iš visų Lietuvos etnografinių bendruomenių. Etnologas dr. Petras Kalnius nelinkęs veltis į lingvistinius ginčus ar į politines spekuliacijas, tačiau siūlo pasvarstyti, kas yra žemaičiai, nuo senovės tokie artimi kitiems lietuviams ir kartu - tokie skirtingi.

Atskira tauta save laiko mažiau kaip 4 proc. žemaičių. Tiek pat jų mano, kad žemaičių

tarmė yra atskira kalba.

Apie žemaičius - savus ir kitokius

Etnologas P.Kalnius į žemaičius pažvelgė ir iš istorinės perspektyvos, ir visame pasaulyje vykstančių procesų kontekste. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Mokslas 132013 02 19Lietuvos žinios

Mano, kaip etnologo, įsitikinimu, į šįklausimą reikia atsakyti. Neturiu kate-goriškos nuomonės apie praeityje bu-vusius žemaičius. Išstudijavus ir vienų,ir kitų pozicijas, man artimesnė ta, kadžemaičių etninis vienetas baltų genčiųkonsolidacijos laikotarpiu yra egzista-vęs. Man keistai atrodo tokie teiginiai,kad žemaičių etninio vieneto nebuvi-mą V-VIII a. įrodo tai, jog ir Vytautassavo laiške imperatoriui Zigmantui ra-šė, ir Konstanco bažnytiniame susirin-kime buvo deklaruota, kad žemaičiaiyra tie patys lietuviai. Tuo metu teigta,kad ir jotvingiai yra lietuviai, nors dabaržinome, jog taip nebuvo. Tai kas ir ka-da klydo? Manau, jei žemaičiai būtų iš-nykę kaip jotvingiai, šiuo metu apie juoskalbėtų lygiai taip pat. Jotvingiai ne-beaktualūs, todėl galima sakyti, kad bu-vo atskiras etninis vienetas. Tačiau že-maičiai egzistuoja dabar, todėl daugkam atrodo, kad taip teigti yra pavojin-ga, net jeigu kalbama apie prieš 1,5tūkst. metų buvusią gentį. Turiu labaiaiškią nuomonę apie dabartinę žemai-čių bendruomenę: šiuo metu žemaičiųkaip atskiro etninio vieneto nebėra.Man etninės bendruomenės nėra koksnors nekintantis dalykas, kaip kad ra-kandas, padėtas muziejuje. Gyva žmo-nių bendruomenė nuolat kinta - bend-rauja, maišosi, asimiliuojasi. Todėlkeistai atrodo istorikų mėginimai spręs-ti apie V a. žemaičius iš šaltinių, surašy-tų po beveik tūkstančio metų. Juose že-maičiai, kaip ir aukštaičiai, pradedamiminėti tik nuo XIII amžiaus. Manonuomone, žemaičiai per keliolika šimt-mečių labai keitėsi, pamažu integravo-si į lietuvių tautą ir joje šiuo metu yra iš-likę kaip labai integrali dalis, tačiau netokio pat pavidalo bendruomenė kaipdzūkai ar suvalkiečiai. Todėl tiek kalbi-ninkai, tiek istorikai, tiek etnologai že-maičius vadina lietuvių potaute. O tainėra tas pat kas etnografinė grupė. Že-maičiai ryškiai skiriasi savo dialektu, ke-liančiu minčių net apie atskirą kalbą. Jieturi istorinę savimonę, visos savo istori-jos atminimą: ir apie Durbės, ir apieSaulės mūšį, ir apie egzistavusią Žemai-čių seniūniją, praeityje turėtą autono-miją. Žemaičiai turi ir atskirą, labai sa-vitą tradicinę kultūrą. Ir šiuo metu dalisjų turi sudvejintą etninę savimonę: lie-tuviai, bet ir žemaičiai, arba lietuviai-žemaičiai, žemaičiai - lietuviai. Tokiossudvejintos savimonės neturi nei dzū-kai, nei suvalkiečiai, nei etnografiniaiaukštaičiai. Tačiau žemaičių etnoso ne-bėra, net jei pripažinsime, kad priešis-torėje jis yra buvęs. Jie yra integravęsi įlietuvių tautą: ėjo į bendrus istoriniusžygius su lietuviais, turėjo bendrus sie-kius, bendras kovas, ypač XIX a., daly-vavo bendrame knygnešių žygyje, XIXa. pabaigos lietuvių kultūriniame atgi-mime, Nepriklausomybės kovose, par-tizaniniame kare, Sąjūdyje. Žemaičiaisu kitais lietuviais labai vieningai suvo-kė savo istorinį bendrumą ir likimą.Šiuo metu didžioji dauguma žemaičiųbrangina ir vertina Lietuvos valstybę,gerbia ir pripažįsta lietuvių tautą kaipsavo. Dabartiniams žemaičiams Mika-lojus Konstantinas Čiurlionis yra tokspat savas kaip, sakysim, dzūkams ar su-valkiečiams - Steponas Darius ir StasysGirėnas. Arba Vytautas Didysis - vi-siems vienodai brangus. Apklausosduomenimis, atskira tauta save laikomažiau kaip 4 proc. žemaičių. Tiek patjų mano, kad žemaičių tarmė yra atski-ra kalba. Daugiau kaip 90 proc. žemai-čių mano, kad yra lietuvių tautos atsto-vai ir lietuvių kalba yra jų gimtoji kalba.Jie vertina ir gerbia bendrinę kalbą kaipsavą. Žemaičiams brangūs bendri isto-riniai herojai, bendra kalba, bendravalstybė. Jie yra glaudžiai integravęsi irintegruojasi savanoriškai.

Apie vienybę ir toleranciją- Ir visada taip buvo?- Pavyzdžiui, istorikas Edvardas Gu-

davičius yra teigęs, kad jau po Durbėsmūšio žemaičiai galėjo sukurti savovalstybę, tačiau nerizikavo to daryti. Jie

siuntė pasiuntinius pas Mindaugą, kadpriimtų į savo valstybę. Kai kūrėsi Že-maičių seniūnija, visose sutartyse, pri-vilegijose pažymėta, kad žemaičiai įLietuvos valstybę įėjo savanoriškai - ne-nukariauti.

- Ar jautė žemaičiai kokių nors nuos-kaudų?

- Žinoma, ano meto žemaičiai gal irturėjo nuoskaudų Vytautui, kai ne kar-tą juos pardavė kryžiuočiams, tačiaudaugelis, manau, ir tuo metu suprato,kad Vytautas tai darė neturėdamas ki-tos išeities, ir matė, kad toks jo atsitrau-kimas yra laikinas. Vytautas juk irgi nie-kada nenorėjo žemaičių išsižadėti.Manoma, kad Žalgirio mūšis dideledalimi dėl Žemaitijos kilęs, nes Vytau-tas norėjo ją atsiimti. Jis ir kitų žygiųdarė, kad atsiimtų Žemaitiją susiklos-čius palankioms sąlygoms, ir “staugėkaip liūtas”, anot metraščių, sužinojęs,kad imperatorius Zigmantas pripažįs-ta Žemaitiją Ordinui. Visiškai nesutin-ku, kad šiuo metu plačiuosiuose Že-maitijos sluoksniuose yra istoriniųnuoskaudų dėl Vytauto padarytųžingsnių. Jas eksploatuoja tik pavieniaižemaičių “politikieriai”.

Bet kai kalbame apie tradicinių ver-tybių negerbimą ar tapatumo įvairovėsignoravimą, iš dalies tai galima primin-ti ir Lietuvai žemaičių atžvilgiu. Tar-kim, prieškario Lietuvoje tarp lietuviųinteligentijos vyravo nuostata, kad rei-kia visiems atsisakyti savo tarmių ir vi-sai Lietuvai pradėti kalbėti bendrinekalba. Žemaičiai labiausiai tam prieši-nosi. Tarp valdininkų aukštaičių tuometu neretai pasitaikydavo tam tikronepakantumo žemaičių tarmei. Tačiau

ir tuo metu žemaičiai buvo gerbiamidėl savo istorinių žygdarbių, kovų sukryžiuočiais. Žemaitiškumas ne visa-da toleruotas sovietmečiu. Pavyzdžiui,dar septintajame praėjusio amžiaus de-šimtmetyje buvo pastatytas ne vienasradijo spektaklis žemaičių tarme, ta-čiau staiga jų neliko, nes nežemaičiainenorėjo klausytis. Tuometinėje Vals-tybinėje konservatorijoje taip pat neokupacinės valdžios, o greičiausiai pa-

čių lietuvių laikytasi griežtos nuostatos,kad aktorius, radijo, televizijos dikto-rius turi atsikratyti savo tarmiškos tar-ties, kitaip jis bus netinkamas. Žinoma,sovietmečiu reikėjo būti vieningiems.Šiuo metu esame kur kas tolerantiškes-ni. Tačiau kai pasidarėme laisvi, žemai-čiai pareiškė, kad jų tapatumas vis dėl-to yra šiek tiek pažeistas, todėl padėtįdera taisyti. Mano nuomone, tarmėsyra reikalingos ne tik kalbotyros moks-lui, kalbos raidai studijuoti, bet ir pa-čių žmonių savijautai. Jei žmogus ga-li kalbėti savo gimtąja tarme, jis dauggeriau jaučiasi - kaip namie. Tai pasa-kytina ne tik apie žemaičius. Manau,kad reikia leisti ir žemaitiškus viešuo-sius užrašus, nes žemaičių tarmė taippat yra valstybinės lietuvių kalbos at-maina. Ji turi kur kas didesnes teisesnei lenkų kalba Lietuvos valstybėje.Tačiau politinio pobūdžio žemaičiųreikalavimai yra visiškai nepageidau-

tini ir iš tikrųjų pavojingi Lietuvosvalstybei. Pavyzdžiui, savivaldos re-giono idėja. Toks regionas turėtų savoprezidentą, seimą, vyriausybę, leistųsavo teisės aktus, taip pat turėtų savosienas, nužymėtas konstitucijoje, onacionalinė valstybė būtų pasižadė-jusi jų neliesti ir nekeisti, kilus konf-liktui tarp valstybės ir regiono, valsty-bė negalėtų regiono panaikinti. Visatai yra pažymėta Europos regionų

asamblėjos deklaracijoje. Savivaldosregionai, kur jie buvo sukurti etnog-rafiniu pagrindu, beveik visur ritosi irdabar ritasi į separatizmą. Įsteigus že-maičių, aukštaičių, dzūkų, suvalkie-čių savivaldos regionus ir lenkų savi-valdos regiono įsteigimas taptųnebeišvengiamas. Nepritariu ir bend-

rinės žemaičių kalbos kūrimui. Že-maičių rašto sukūrimas ir vartojimasyra vienas dalykas. Kiekvienas gali pa-sirinkti, vartoti jį ar ne. O bendrinėkalba tame regione taptų privaloma.Ji turėtų būti vartojama ir oficialia-jai raštvedybai, ir švietimo sistemai.Manau, kad antroji bendrinė kalbatrukdytų jauniems žemaičiams in-tegruotis į Lietuvos valstybę. Mažato, sukeltų net dezintegraciją. Tokiedalykai būtų pražūtingi ir žemai-čiams, ir visiems lietuviams. Kai kasiškelia savivaldos regioną kaip išsi-gelbėjimą nuo globalizacijos. Dėl tovisiškai nesutinku. Manau priešin-gai: regioninės bendruomenės, su-telktos po vieningos nacionalinėsvalstybės skėčiu, gali daug sėkmin-giau atsilaikyti negu išsiskaidžiusiosį atskirus regionus. Regioniniųbendruomenių savitumą būtina (irgalima) išsaugoti veikiant tokiais bū-dais ir priemonėmis, kurie žemaičiusir kitus lietuvius vienus prie kitų artin-tų, o ne tolintų. •

Politinio pobūdžio žemaičių reikalavimai yravisiškai nepageidautini ir iš tikrųjų pavojingi

Lietuvos valstybei.

Žemaičiai kitokie ir per Užgavėnes. / Arūno Baltėno nuotrauka

Užrašas įvažiuojant į Telšius. / Žilvyčio Šaknio nuotraukos Paminklinis akmuo Mosėdyje Didiesiems žemaičiams atminti.

2013 02 19Lietuvos žinios14 Sportas

VILMANTAS REMEIKA

Didžiausiu atradimu tapo22 metų Tomas Kaukė-nas. Jis ryškiai pranokoir savo kolegas, ir DianąRasimovičiūtę, ilgus me-

tus buvusią neginčijama rinktinės ly-dere. T.Kaukėno rezultatai planetospirmenybėse geri ir daug žadantys.Tik trečius metus su vyrais konkuruo-jantis trenerio Viktoro Korčaginoauklėtinis pradžiugino 22 vieta sprin-to rungtyje ir 23 vieta individualioselenktynėse. Dar prieš metus geriau-sias jo pasiekimas pasaulio čempio-nate buvo 62 vieta sprinte.

Puikiais pasirodymais T.Kaukėnaspelnė teisę paskutinę čempionatodieną startuoti prestižinėse bendro-jo starto 15 km lenktynėse, kuriosekovoja tik 30 geriausių biatloninin-kų. Varžybas didele sparta pradėjęslietuvis po pirmosios šaudymo seri-jos buvo 13-as, vėliau pakilo į de-šimtuką, tačiau neišlaikė tempo irėmė leistis žemyn. Jis finišavo 29-as,bet aplenkė individualių lenktyniųsidabro medalio laimėtoją TimąBurke’ą iš JAV.

“Paskutinę dieną Tomui sutrukdėnuovargis. Su estafetėmis jam tai bu-vo jau šeštosios varžybos. Tačiau ne-dalyvauti bendrojo starto lenktynė-se kiekvienam sportininkui būtų lygnusikaltimas. Tai - papildomi reitin-go taškai ir prestižas”, - LŽ sakėA.Daugirdas.

Pora šaukštų degutoLBF prezidento nuotaika pasikei-

tė, kai prakalbome apie kitų lietuviųpasirodymą Moravijos Nove Mestotrasose. A.Daugirdas prieš čempio-natą vylėsi, kad komandinėje įskaito-je Lietuvos vyrai ir moterys pateks įdvidešimtukus. Tai būtų suteikę ga-

limybę Sočio olimpiadoje išvysti abimūsų estafečių komandas. Tačiautaip neįvyko.

“Optimizmas buvo įvertintas atsiž-velgiant į realias galimybes. Tačiauaukščiausio rango varžybose atletainesusidorojo su atsakomybe ir paty-rė fiasko, - vertino LBF vadovas. -Merginos pralaimėjo viską, ką galėjo,o vaikinams iki 20-tuko trūko ne-daug. Žinau viena - jei vyrų rinktinėbūtų taip pasirodžiusi ir pernai, So-čyje tikrai turėtume keturis atstovus.Deja, prieš metus Vokietijoje neteko-me daug taškų, kai estafečių varžy-bose dėl prasto reitingo startavomeiš žemų pozicijų ir mus paveikė ne-nugalimos jėgos - ėmė lyti, trasa su-minkštėjo. Rusai teigė, kad dėl to ri-kiuotės pabaigoje startavusieji galėjoprarasti net dvi minutes.”

Tiesa, Čekijoje iki tikslo trūko ne-daug. Tereikėjo sėkmingiau pasirody-ti individualiose lenktynėse. T.Kaukė-nas lenktynes baigė 23-ias, bet kitifinišavo daug vėliau. 5 kartus prašovęsKarolis Dombrovskis klasifikuotas 81-as, net 8 sykius į taikinį nepataikęs Ka-rolis Zlatkauskas - 108-as, o 6 sykiusklydęs Rokas Suslavičius - 118-as.

“Kai prašauni 6-8 kartus ir gaunitiek baudos minučių, tai - visiška ka-tastrofa. Po to jokių šansų užimtiaukštas vietas, - neslėpė nusivylimoA.Daugirdas. - Jei jie būtų padarębent perpus mažiau klaidų, būtumepelnę reikiamus reitingo taškus. Suži-nojus tai, apmaudas buvo didžiulis.”

Kalnų nenuvertė ir trijų olimpiadų

dalyvė, kitą pirmadienį 29-ąjį gimta-dienį švęsianti Diana Rasimovičiūtė.Mėgstamoje sprinto rungtyje ji fini-šavo 40-a, persekiojimo lenktynėsepakilo dviem vietomis (38), o indivi-dualiose varžybose buvo tik 70-a.

“40 vietos tarp 115 sportininkių ne-reikėtų sumenkinti, tačiau Dianai tai -ne rezultatas. Ji ir pati žino, kad galipasirodyti geriau. Po varžybų ir apsi-pykome, ir kalbėjomės gražiuoju. Potokių pasirodymų sportininkė labai iš-gyvena, būna ašarų, net minčių pasit-raukti iš sporto. Tik vėliau emocijosnurimsta”, - kalbėjo A.Daugirdas.

Dvejopi jausmaiKas sutrukdė kitiems Lietuvos

biatlonininkams Čekijoje pasirody-ti geriau?

A.Daugirdas nuo klausimo neišsi-sukinėjo ir atsakė savikritiškai: “Pasi-rengimo etape reikėjo daugiau dėme-sio skirti šaudymo pratimams, šialinkme kiti daug dirba vasaros pra-džioje. Įtakos turėjo ir psichologiniaiveiksniai. Gali šliuožti greitai, bet lai-ku nepaspaustas šautuvo gaidukaslems klaidą šaudykloje ir žemesnęvietą. Kitos rinktinės vežiojasi psi-chologus, mes, deja, jų neturime.”

LBF vadovas prisipažino, kad rezul-tatai pirmenybėse kelia dvejopus jaus-mus. “T.Kaukėno progresą vertinomeatsargiai ir žadėjome jam vietas pirmuo-se 40-tukuose. Tačiau jis gerokai viršijolūkesčius. Gaila, bet kiti mūsų sporti-ninkai pagal pasirengimo metu rody-tus rezultatus buvo verti aukštesnių vie-tų”, - aiškino jis.

Dabar žinoma, kad kitų metų Sočiožiemos olimpiadoje Lietuva turės povieną vietą vyrų ir moterų biatlono var-žybose. Jas išsikovojo T.Kaukėnas irD.Rasimovičiūtė. Tai galima vertintikaip nedidelį laimėjimą, nes dar 2010-aisiais Vankuveryje Lietuvos garbę gy-nė vienintelė D.Rasimovičiūtė.

Optimizmu nuolat trykštantis A.Dau-girdas tiki, kad Lietuvos biatlonininkųkvota 2018-ųjų žiemos olimpiadojegerokai padidės: “Jei nesumažinsime dė-mesio sportininkams, neišbarstysime ko-mandos ir suteiksime deramas sąlygas,2018-aisiais olimpiadoje tikrai turėsimevyrų estafetės komandą. Jau dabar buvo-me labai arti tikslo, o per kelerius metusvaikinai dar patobulės.”

Ateities startaiVaržybomis Čekijoje biatlono se-

zonas nesibaigia. Jau rytoj BulgarijosBansko miestelyje prasideda Europos

jaunimo iki 26 ir iki 21 metų čempio-natai, kuriuose aukštumų sieks T.Kau-kėnas. Kartu varžysis K.Dambrovskisir R.Suslavičius. Merginų komandąsudarys Marija Kaznačenko, KarolinaBanel ir Gaudvilė Nalivaikaitė.

Tuo metu D.Rasimovičiūtė, N.Ko-čergina ir Aleksandras Lavrinovičiusketina išmėginti jėgas rytoj Italijojeprasidedančiame pasaulio slidinėji-mo čempionate.

Paskui visi biatlonininkai vėl susi-burs kovo pradžioje ir dalyvaus pa-skutiniuose pasaulio taurės etapuoseOsle (Norvegija), Sočyje ir ChantyMansijske (Rusija). Sezonas ilgiausiaitruks T.Kaukėnui ir K.Dambrovskiui- jie kovo pabaigoje varžysis pasauliokariūnų žaidynėse Prancūzijoje.

Karaliavo norvegaiPasaulio biatlono čempionate per

11 dienų išdalyta 11 medalių komp-lektų. Neįtikėtiną formą demonstravęNorvegijos sportininkai iškovojo net 8aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos medalį.Medalių įskaitoje antrojoje vietoje li-kusi Prancūzija laimėjo “tik” 1 auksoir 4 sidabro medalius, trečiąją vietą už-ėmusi Ukraina - po 1 aukso ir sidab-ro bei 3 bronzos medalius.

Norvegė Tora Berger MoravijosNove Meste ant aukščiausio pakyloslaiptelio lipo net 4 kartus, prie šios ko-lekcijos pridėjo 2 sidabro medalius. Jostėvynainis Emilis Hegle Svendsenas iš-kovojo 4 aukso ir 1 bronzos medalį.

“Visi žinome, kad Norvegijos biatlo-nininkai - tarp pirmaujančiųjų pasau-lyje. Bet niekas nesitikėjo, kad jų prana-šumas bus toks didžiulis. Manėme, kadnorvegai medaliais dalysis su prancū-zais, rusais, vokiečiais, tačiau T.Bergerir E.H.Svendseno tempas buvo nuos-tabus”, - stebėjosi A.Daugirdas.

Tuo metu kita biatlono lyderė Vokie-tija savo derliumi Čekijoje nusivylė. Vo-kiečiai laimėjo 1 sidabro (Andrea Hen-kel) ir 1 bronzos (komandinė vyrųestafetė) apdovanojimus. Iš didžiojosporto pasitraukus olimpinei čempioneiMagdalenai Neuner, Vokietijos biatlo-nas susidūrė su rimtais sunkumais.

“M.Neuner pasitraukimas turėjodidelę įtaką, nes kartų kaitos procesasstringa. Lyderės vaidmuo buvo nu-matytas į biatloną perėjusioms labaigreitoms slidininkėms Evi Sachenba-cher ir Miriam Gossner, bet joms ne-siseka “susidraugauti” su šautuvu. Tai-gi vokiečių laukia sunkus darbas”, -svarstė A.Daugirdas.•

Kai vienas džiugino, kiti varė į neviltįNuo viršytų lūkesčių iki fiasko - taip Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidentas Arūnas Daugirdas įvertino mūsų krašto sportininkų pasirodymą pasaulio čempionate Čekijoje.

LIETUVIŲ STARTAIVyrų 10 km sprintas (136 dalyviai)22. T.Kaukėnas (24:44,06; 0 netaiklių šū-vių), 74. K.Dombrovskis (26:25,09; 2),86. K.Zlatkauskas (26:50,05; 3), 127.A.Lavrinovičius (29:11,06; 4).Vyrų 12,5 km persekiojimo lenktynės (60)38. T.Kaukėnas (36:32,14; 4).Vyrų 20 km individualios lenktynės (130)23. T.Kaukėnas (52:50,05; 2), 81.K.Dombrovskis (58:02,01; 5), 108.K.Zlatkauskas (1:02:53,03; 8), 118. R.Su-slavičius (1:04:48,0; 6).Vyrų 15 km bendrojo starto lenktynės (30)29. Kaukėnas (39:58,09; 3).Moterų 7,5 km sprintas (113 dalyvių)40. D.Rasimovičiūtė (22:53,01; 3), 99.N.Kočergina (25:43,07; 7), 105. M.Kaz-načenko (26:37,09; 4).Moterų 10 km persekiojimo lenktynės (60)38. D.Rasimovičiūtė (31:53,03; 3).Moterų 15 km individualios lenktynės (113)70. D.Rasimovičiūtė (54:08,02; 8), 103.M.Kaznačenko (1:00:51,07; 9), 111.K.Banel (1:06:31,04; 9).

A.Daugirdas: “T.Kaukėnas gerokai viršijo lūkesčius. Kiti mūsų sportininkai pagal

pasirengimo metu rodytus rezultatus buvo verti aukštesnių vietų.”

22 metų T.Kaukėnas (dešinėje) vyrų biatlone sparčiai progresuoja. / AFP/Scanpix nuotraukos

Biatlono genijus iš NorvegijosE.H.Svendsenas pasaulio čempionate iškovojo 4 aukso ir 1 bronzos medalį.

Sportas 152013 02 19Lietuvos žinios

SAULIUS RAMOŠKA

Džiaugsmas, kai po 6 mėnesiųpertraukos vasario 9-ąją į aikšte-lę grįžo Kauno “Žalgirio” viduriopuolėjas Robertas Javtokas, buvotrumpalaikis. Pirmadienį paaiš-kėjo, kad šalies čempionamssezoną teks baigti be kapitonoPauliaus Jankūno.

Pirmadienį Lietuvos sveikatosmokslų universiteto Kauno klinikoseatliktų tyrimų rezultatai 28 metų puo-lėjui P.Jankūnui buvo negailestingi - bū-tina peties operacija. Po jos prireiksmaždaug 4 mėnesių reabilitacijos. Taireiškia, kad sezonas 205 cm ūgio “Žal-girio” kapitonui jau baigtas. “Šis sezo-nas galėjo būti ypatingas, bet aš tikiu ko-manda, savo draugais. Dabar iš visųjėgų juos palaikysiu nuo atsarginių suo-lelio”, - sužinojęs medikų verdiktą sakėP.Jankūnas.

Neleido rizikuotiPirmą kartą peties traumą žalgirietis

patyrė gruodžio 7-ąją per Eurolygosrungtynes Italijoje su Milano “Empo-rio Armani”. Nuo to laiko P.Jankūnasžaidė su specialiu įtvaru, tačiau praė-jusį ketvirtadienį Bamberge per dviko-vą su “Brose Baskets” dėl kamuolio ko-vodamas varžovas užkabino P.Jankūnopetį. Kęsdamas skausmus lietuvis le-miamas minutes stebėjo nuo atsargi-nių suolo.

“Pauliui labai skaudėjo. Tąkart mū-sų gydytojai nusivedė jį į drabužinę, grą-žino petį į vietą, - LŽ pasakojo “Žalgi-rio” sporto direktorius VitoldasMasalskis. - O po pirmadienio tyrimųpaaiškėjo, kad sužeidimai kur kas rim-tesni - plyšo dešiniojo peties sąnariokapsulė. Puolėjui teks gultis ant opera-cinio stalo.”

Sekmadienį vykusiame VTB Jungti-nės lygos mače su Krasnojarsko “Jeni-sej” P.Jankūnas nebežaidė.

“Gydytojai nusprendė, jog nebega-lima rizikuoti - būtina operacija. Labaigaila, kad taip viskas išėjo, bet nuo trau-mų niekas neapsaugotas”, - “Žalgirio”svetainei sakė P.Jankūnas.

Kol puolėjas gydysis traumą, “Žalgi-rio” kapitono pareigos bus patikėtos įs-pūdingai šiemet rungtyniaujančiamkroatui Marko Popovičiui.

Pamainos neieškosP.Jankūno netektis - didelis smūgis

“Žalgiriui”, kuris šį sezoną įvardijamaskaip vienas Eurolygos favoritų. Ar fi-nansinių problemų kamuojamas klu-bas ieškos pamainos puolėjui? Laikodairytis papildomų pajėgų beveik ne-liko - Eurolygoje naujus žaidėjus, ku-rie nerungtyniauja TOP 16 etape, ga-lima registruoti tik vasario 19 ir 20dienomis.

- Ar bandysite ieškoti pamainosP.Jankūnui? - LŽ pasiteiravo “Žalgirio”sporto direktoriaus Vitoldo Masalskio.

- Tikrai neieškosime naujo krepši-ninko. Mums to neleidžia finansinė si-tuacija.

- O kaip dėl naujoko Donnie McGrat-ho? Pasirašysite su juo sutartį?

- Laukiame iš Salonikų klubo PAOKpaleidžiamojo rašto. Šiandien pasku-tinė diena, kai turime sulaukti atsa-kymo iš Graikijos. Jei nesulauksime,žaidėjas automatiškai bus gavęs palei-džiamąjį raštą, ir galėsime su juo pasi-rašyti sutartį.

- Jei sulauksite neigiamo atsakymo,D.McGrathas keliaus namo?

- Yra du keliai. Vienas - pasilikti jįVTB Jungtinės lygos varžyboms ir Lie-tuvos krepšinio lygos (LKL) finalui suVilniaus “Lietuvos rytu”, tik jau kito-kiomis finansinėmis sąlygomis. Nors įLKL finalą gali prasibrauti ir “Prienai”.Pamatysime, kaip D.McGrathas žai-džia, ir galvosime, ar jis mums reikalin-gas kitam sezonui.

Vilniečiai nesileis išstumiamiPer sekmadienio rungtynes su “Je-

nisej” Kauno ekipai nepadėjo čiurnąpasitempęs Tremmellas Dardenas. At-likus tyrimus paaiškėjo, kad amerikie-čio trauma nelabai rimta. Jei koja gis,kaip planuojama, puolėją aikštelėjeaistruoliai galės išvysti jau ketvirtadienįper Eurolygos rungtynes su Atėnų “Pa-nathinaikos”.

Tačiau ir žaisdami be P.Jankūno beiT.Dardeno žalgiriečiai užvakar 86:61nugalėjo “Jenisej” ekipą ir užsitikrinovietą ketvirtfinalyje.

Tą pačią dieną žaidusios kitos dviLietuvos ekipos VTB Jungtinėje lygojesavo aistruolių nenudžiugino. “Lietu-vos ryto” krepšininkai Lenkijoje 78:86pralaimėjo Zgoželeco komandai “Tu-row”, o Klaipėdos “Neptūnas” savų sir-

galių akivaizdoje turėjo pripažinti Že-mutinio Naugardo “Nižnyj Novgorod”(Rusija) ekipos pranašumą - 72:90.

Ir vilniečiams, ir uostamiesčio ekipaiJungtinės lygos reguliariajame sezoneliko žaisti po trejas rungtynes. DariausMaskoliūno treniruojamas “Lietuvosrytas” šiuo metu A grupėje užima šeš-tąją vietą ir turi puikią galimybę iškop-ti į aštuntfinalį. Iš šešeto, atveriančio ke-lią į atkrintamąsias varžybas, sostinėsklubą gali išstumti tik “Doneck” (Ukrai-na) ekipa, žaidusi rungtynėmis mažiau.Tad kovo 10 dieną “Lietuvos rytas” Do-necke gali išspręsti savo likimą nugalė-damas šeimininkus.

Kazio Maksvyčio treniruojamas“Neptūnas” B grupėje žengia devintas irgreičiausiai aukščiau nebepakils. Sek-madienį Klaipėdos komanda vertėsi bedviejų traumuotų žaidėjų: kapitonoMartyno Mažeikos, kurį kamuoja ko-jos piršto uždegimas, ir čiurną besigy-dančio Simo Galdiko. Taip pat “Neptū-nui” nepadėjo ir šį sezoną nebepadėsrusas Nikita Barinovas. Siekdami suba-lansuoti komandos biudžetą klubo va-dovai netrukdė šiam žaidėjui išvykti įLibercų ekipą “Triumf” - sutartis nut-raukta abipusiu susitarimu.•

Juodasis “Žalgirio” periodas nesibaigiaSTATISTIKAA grupėZgoželeco “Turow” - Vilniaus “Lietuvos ry-tas” 86:78 (26:17, 10:22, 23:14, 27:25).D.Jacksonas 19, M.Chylinskis ir R.Robinsonaspo 14; D.Ivanovas 14 (9 atk. kam.), R.Seibutis13, J.Blūmas 12.Mariupolio “Azovmaš” - Kazanės “Uniks”71:78 (25:24, 13:20, 16:21, 17:13). L.Gree-ras 18, A.Pečerovas 17; C.Eidsonas 18,T.Lyday 16.LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, pergalių procentas)

1. Krasnyje krylja (Rusija) 11 3 79

2. Uniks (Rusija) 11 4 73

3. Chimki (Rusija) 10 4 71

4. Spartak (Rusija) 10 4 71

5. Astana (Kazachstanas) 8 6 57

6. Lietuvos rytas (Lietuva) 8 7 53

7. Doneck (Ukraina) 5 9 36

8. Turow (Lenkija) 4 11 27

9. Kalev (Estija) 3 11 21

10. Azovmaš (Ukraina) 2 13 13

B grupėKlaipėdos “Neptūnas” - ŽemutinioNaugardo “Nižnij Novgorod” 72:90(29:23, 12:21, 21:26, 10:20). V.Vasylius16, V.Šarakauskas 14, D.Gailius 13;O.Trotteris ir P.Korobkovas po 17, S.Antonovas 15.Liubercų “Triumf” - Krasnodaro “Loko-motiv-Kuban” 78:89 (15:23, 22:20,23:18, 18:28). S.Karasiovas 20, K.Landry14; N.Calathesas 20, M.Kalnietis 12...S.Jasaitis 5.

1. Žalgiris (Lietuva) 14 1 93

2. CSKA (Rusija) 12 2 86

3. Lokomotiv-Kuban (Rusija) 11 4 73

4. VEF (Latvija) 9 6 60

5. Nižnij Novgorod (Rusija) 8 7 53

6. Triumf (Rusija) 7 8 47

7. ČEZ (Čekija) 5 9 36

8. Jenisej (Rusija) 5 10 33

9. Neptūnas (Lietuva) 2 13 13

10. Cmoki-Minsk (Baltarusija) 1 14 7

V.Masalskis: “Tikrai neieškosime naujo krepšininko vietoj

P.Jankūno. Mums to neleidžia finansinė

situacija.”

Gruodį pirmą kartą susižeidęs petį P.Jankūnas (atakuoja) nepaisydamasskausmo demonstravo geležinę valią. / AFP/Scanpix nuotrauka

ĮVERTINTAS UTENIŠKIS

Slovėnijoje vykusiame Europos beis-bolo konfederacijos (CEB) kongresepirmą kartą mūsų šalies beisbolo isto-rijoje į šios organizacijos vykdomąjįkomitetą išrinktas lietuvis. Tai - beisbo-lo pradininkas Lietuvoje, šalies beisbo-lo asociacijos prezidiumo narys, Ute-nos klubo “Vėtra” prezidentas, Utenos“Saulės” gimnazijos direktorius Valen-tinas Bubulis. CEB prezidentu išrink-tas olandas Janas Esselmanas, vicepre-zidentais - Peteras Kurzas iš Izraelio,vokietis Juergenas Elsishansas ir čekasPetras Ditrichas, generaliniu sekreto-riumi - ispanas Xavieras Mateu. BeLietuvos atstovo, CEB vykdomojo ko-miteto nariais tapo belgas Rene Lafor-ce’as, švedas Matsas Fransonas, airisMichaelas Manningas, prancūzas Di-dier Seminet ir Monique Schmitt išŠveicarijos.

VAKARŲ RINKTINĖSTRIUMFASŠiaurės Amerikos Nacionalinėskrepšinio asociacijos (NBA) “Visų

žvaigždžių” savaitgalio renginiusHjustone sekmadienį vainikavo ma-čas, kuriame Vakarų konferencijosrinktinė 143:138 (31:26, 38:39,39:39, 35:34) nugalėjo Rytų ekiposkrepšininkus. Tai buvo trečia iš eilėsVakarų komandos pergalė prieš Ry-tų atstovus “Visų žvaigždžių” ma-čuose. Naudingiausiu žaidėju nuga-lėtojų gretose pripažintas LosAndželo “Clippers” gynėjas ChrisasPaulas - 20 taškų, 15 rezultatyviųperdavimų bei 4 perimti kamuoliai.Šių mačų istorijoje jis tapo trečiuojupo Magico Johnsono (1985) ir IsiahThomo (1984) krepšininku, kuriampavyko pelnyti bent 20 taškų ir at-likti ne mažiau kaip 15 rezultatyviųperdavimų. 30 taškų prie Vakarųpergalės prisidėjo Kevinas Duran-tas, 19 - Blake’as Griffinas, 15 - Ja-mesas Hardenas, 14 - RussellasWestbrookas, 13 - Tony Parkeris, po9 - Dwightas Howardas ir KobeBryantas. Rytų konferencijos rinkti-nėje sėkmingiausiai rungtyniavoCarmelo Anthony (26 tšk. ir 12 su-griebtų kamuolių), Dwyane’as Wa-de’as (21 tšk.) ir LeBronas Jamesas(19 tšk.).

BALTARUSĖ ĮVEIKĖS.WILLIAMSKataro sostinėje pasibaigusį WTA se-rijos turnyrą “Qatar Total Open2013” antrus metus iš eilės laimėjobaltarusė Viktorija Azarenka. Ji finale7:6 (8:6), 2:6, 6:3 nugalėjo amerikietę

Sereną Williams. Tai jau šešioliktasV.Azarenkos laimėtas WTA serijosturnyras per karjerą. Šią savaitę var-žovei užleidusi WTA reitingo lyderėspoziciją Baltarusijos tenisininkė šį se-zoną aikštelėje iškovojo keturioliktąpergalę iš eilės, tačiau tarpusavio ma-čuose Viktorija amerikietei pralaimi

2:11. Atviro Australijos čempionatonugalėtojai 23 metų V.Azarenkai kar-tu su pagrindiniu prizu atiteko 426tūkst. JAV dolerių čekis ir 900 WTAtaškų. 31 metų S.Williams tenkinosi213 tūkst. dolerių premija ir 620 kla-sifikacijos taškų.

R.NADALIS ATSIGAVO

Brazilijoje pasibaigusio ATP serijosturnyro “Brasil Open 2013” nugalė-toju tapo po daugiau nei pusmečio įdidįjį sportą grįžęs ispanas RafaelisNadalis. Jis finale 6:2, 6:3 laimėjoprieš argentinietį Davidą Nalbandia-ną (ATP-93). Ispanas šį turnyrą lai-mėjo ir 2005 metais, o iš viso tai buvo51-asis jo triumfas ATP turnyruoseper karjerą. Penktajai pasaulio raketei26-erių R.Nadaliui su pagrindiniuprizu atiteko ir 82,3 tūkst. JAV dole-rių čekis, be to, jis uždirbo 250 ATPtaškų. 31 metų D.Nalbandianas, iš vi-so laimėjęs 11 ATP serijos turnyrų,tenkinosi 43,3 tūkst. dolerių premijair 150 ATP taškų.

LŽ

Trumpai

Po finalo - V.Azarenka (kairėje) ir S.Williams. / AFP/Scanpix ir Reuters?Scanpix nuotraukos

2013 02 19Lietuvos žinios16 Pramogos

JAUNIUS ČIULADA

Užvakar vakare finišavo muzikinis TV3 šou “X faktorius”.Projekto nugalėtoja ryškia žiūrovų balsų persvara tapoGiedrė Vokietytė.

Per tiesioginę superfinalo sekma-dienio transliaciją balsai lyderiamspasiskirstė taip: G.Vokietytė surinko36 971, trio RSP - 23 614, o Alek-sandra Metalnikova - 13 014 žiūro-vų balsų. LŽ paklausta, kodėl taipstipriai atitrūko, “X faktoriaus” nu-galėtoja juokiasi: “Neįsivaizduojukodėl. Tokius dalykus sunku komen-tuoti. Turbūt įtikau ir patikau plates-nei auditorijai. Be abejo, tuo džiau-giuosi.” Laimėjimas Giedrei buvostaigmena. “Tikrai nesitikėjau nuga-lėti, - tikina mergina. - Bet žmonėsbalsavo. Kai laimėjau, buvo gera iršiek tiek neramu - nėra laiko atsik-vėpti, nes laukia darbai.”

“X faktorių” pašnekovė vadina di-džiausiu gyvenimo nuotykiu. “Neblo-gas nuotykis, kartu ir iššūkis”, - kikenaji. Eiti į naujų muzikos žvaigždžių kal-vę pašnekovę pastūmėjo jos dainavi-mo mokytoja Raimonda Navickienė.

Vakar, kai buvo rašomas šis tekstas,Giedrė kalbėjo prikimusiu balsu.“Prieš superfinalą repetavau, kiekįmanoma stengiausi. Bet prikimęsbalsas nėra repeticijų rezultatas, tai -šventės padarinys. Pasibaigus trans-liacijai “X faktoriaus” dalyviai ir pro-jektą prodiusavusios “TV manijos”žmonės važiavo švęsti ir fotografuo-tis, - prisipažįsta pašnekovė. - Namogrįžau maždaug penktą ryto.”

Nežeria sau komplimentų“Iš RSP narių galima pasimokyti pa-

kantumo. Grupę sudaro nepaprastaiskirtingos ir ryškios asmenybės. Sutar-ti jiems turėjo būti sudėtinga. RSP yraperspektyvus projektas, kuris daug pa-sieks, jei eis tinkamu keliu. Aš jais ti-kiu, - paprašyta pažerti komplimentųkonkurentams sako G.Vokietytė. -Aleksandra nuoširdi, šilta - tarsi ma-

mytė. Jos didelėse akyse matyti gražisiela.” Įkalbinėjama pasakyti kompli-mentų sau, Giedrė kuklinasi. “Aš san-tūri. Nesu šuo, kuris kelia savo uode-gą”, - sako ji.

Kukliosios pašnekovės mokytojubuvo “X faktoriaus” prodiuseris irteisėjas Saulius Urbonavičius-Samas.“Jis - labai geras mokytojas. Su juo bu-vo lengva dirbti. Apskritai šio šou ko-

lektyvas labai šiltas - užsimezgė šeimy-niški santykiai”, - teigia dainininkė.

Nebūtinai pasiekia aukštumųG.Vokietytės laimėti prizai yra albu-

mo leidybos kontraktas su viena di-džiausių muzikos kompanijų “SonyMusic”, 50 tūkst. litų ir reklamos pake-tas TV3 eteryje. “Nežinau, kur leisiu lai-mėtus pinigus, - prisipažįsta atlikėja. -

Gali būti, kad investavusi daugiau pini-gėlių nusipirksiu butą. Iš tiesų šių pini-gų likimas neaiškus.” Nauja sužibusižvaigždė nežino ir tolesnių savo planų“Kas toliau? Neįsivaizduoju. Bet yranoras dainuoti. Vadinasi, reikia eiti šialinkme”, - dėsto ji. Ar gali būti, kad poporos metų Giedrė dings iš visuomenėsakiračio kaip daugelis muzikiniuoserealybės šou dalyvavusių žmonių? “Ne-bijau išnykti iš televizijos. Aš tikrai dai-nuosiu toliau, - ryžtingai nusiteikusimergina. - Tai - loterija. Nebūtinai lai-mėtojas pasiekia didžiausių aukštumų.”

Su “Sony Music” atstovu merginajau kalbėjo apie būsimą albumą. Kol

kas neaišku, kada jis pasirodys. “Pir-mieji darbai prasidės po savaitės, - pla-nuoja atlikėja. - Nekantrauju.”

Nesitiki praturtėtiPraėjusį penktadienį G.Vokietytė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetoVeterinarijos akademijoje atsiėmė dip-lomą. “Tapau veterinarijos gydytoja, -šypsosi Giedrė. - Norėčiau tęsti moks-lus rezidentūroje. Įgytą profesiją ban-dysiu derinti su dainavimu. Jeigu nori,gali viską padaryti.”

Pašnekovė žada niekada nedainuo-ti prasto lietuviško “popso”. “Niekadanesakyk “niekada”, bet prisižadu ne-dainuoti prastos muzikos”, - sako atli-kėja ir priduria nesitikinti iš muzikossusikrauti turtų.•

ŽYDRĖ JANKUTĖ

Lietuvos muzikos padangėje 35 metus gyvuojanti Klaipėdosmuzikos grupė “Studija” ir charizmatiškas jos vadovas Steponas Januška rengiasi artėjančiam jubiliejiniam pasirodymui, jie leisis į koncertų turą per Lietuvą.

Kol kas “Studijos” planai - trys pasi-rodymai. Turas šį penktadienį, vasario22-ąją, prasidės koncertu Panevėžyje,23-iąją - Druskininkuose ir 24-ąją -Kaune.

“Tai tarsi įžanga į sparčiai artėjan-čią solidžią 35 metų darbo scenoje su-kaktį, todėl jai ruošdamiesi esame nu-siteikę ne tik labai linksmai, bet irrimtai. Norime pradžiuginti su mu-mis užaugusius, subrendusius, galbūtir brandaus amžiaus sulaukusius ger-bėjus. Be to, patiems bus smagu pasi-džiaugti žiūrovų draugija ir savo buvi-mu scenoje”, - teigė grupės vokalistasir siela S.Januška.

Vadovas prasitarė, kad per artėjan-čius koncertus pasirodys ir nauja gru-pės narė vokalistė Edita Bodrovaitė. Jibuvo viena geriausių S.Januškos stu-denčių ir, laimėjusi ne vieną džiazo vo-kalistų konkursą, sulaukė tarptautiniopripažinimo, o televizijos žiūrovamspažįstama kaip muzikinio šou “X fak-torius” atrankų dalyvė.

“Grupė “Studija” - profesionalų ko-manda, pasiekusi savo brandos perio-dą ir dėl to tapusi dar žavesnė. Tai įro-do turtingas jų repertuaras, muzikosstilius varijuoja nuo popmuzikos ikibliuzo, džiazo, rokenrolo, regio. Gal-

būt dėl to šios grupės koncertuose nie-kada nebūna nuobodžiaujančiųjų”, -sakė koncertų turo organizatorius,“Combo concert” direktorius ArūnasEitutis.

Per artimiausius grupės “Studija”koncertus skambės geriausi, dešimt-mečius kaupti ir puikiai žinomi hitai

bei šlageriai, tarp kurių “Spindulys”,“Daina draugams”, “Mano mieste”,“Vaikystė” ir kiti.

Be kita ko, grupės “Studija” vetera-nai puikuojasi Lietuvos rekordų kny-goje - į ją pakliuvo ilgiausiai be pert-raukos vykęs koncertas. Jis truko net17 valandų, buvo atlikta 219 dainų.

Grupė “Studija” išsiskiria ne tik sa-vo ilgaamžiškumu ir rekordais, bet irvyriško kolektyvo patvarumu. 1978metais grupės pirmajame koncerte gro-ję muzikantai joje muzikuoja iki šiol.Prie grupės senbuvių kiek vėliau prisi-dėjo tik būgnininkas Valdas Galdikas,tačiau visa sudėtis - S.Januška, Gintau-tas Litinskas, Raimondas Jonutis, Vir-ginijus Pažemeckas - nesikeičia jau be-veik 35 metus.

Vyriškių kompaniją kartkartėmispapuošia jaunos ir talentingos voka-

listės. Taip “Studija” užaugino šian-dien populiarumo viršūnėje esančiasIreną Starošaitę ir Rūtą Ščiogolevai-tę. Grupėje sparnus į muzikos pasau-lį išskleidė ir dainininkės Larisa Če-kasina, Kristina Jatautaitė bei VilmaMartišiūtė.

Buvusias grupės vokalistes bus gali-ma išgirsti rudenį vyksiančiame įspū-dingame jubiliejiniame “Studijos” kon-certe gimtojoje Klaipėdoje, “Švyturio”arenoje, tikrąją gimtadienio dieną -lapkričio 9-ąją.•

“Studija” pradeda švęsti solidų gimtadienį

Grupė “Studija” išsiskiria ne tik savo ilgaamžiškumuir rekordais, bet ir vyriško kolektyvo patvarumu.

S.Januškos (centre) teigimu, grupės gyvavimo sukaktį atlikėjai nusiteikę švęsti ne tik labai linksmai, bet ir rimtai. / Grupės “Studija” archyvo nuotrauka

G.Vokietytė dar neišmoko puikybės

G.Vokietytė: “Kas toliau?Neįsivaizduoju. Bet yra

noras dainuoti. Vadinasi,reikia eiti šia linkme.”

G.Vokietytė didžiuojasi savo mokytoju S.Urbonavičiumi-Samu ir žada niekada nedainuoti prasto lietuviško“popso”. / TV3 archyvo nuotrauka

BUTAI

KEIČIA

2 kambarių butą Anykščiuose (mūrinio 5aukštų namo IV a., 50 kv. m) į sodybą kaimeVilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

NAMAI, PATALPOS

PARDUODA

Požeminį 20 kv. m garažą Vilniuje, Žvėryne, Paribio g. 23A (unik. Nr. 10/992-0075-01-8:0029, kaina - 19 000 Lt). Tel. 8 699 05 122.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arbasu transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju,derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

IEŠKO DARBO

42 metų vyras - sargo darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

LEIDINIAI

PARDUODA

Tarybinių laikų lietuvių rašytojų knygas.Tel.: (8 5) 279 9268, 8 611 64 129.

ĮVAIRŪS

Potencialiems partneriams ir investuoto-jams siūlau naujo verslo idėjas irtechnologijas. Vilnius, tel. 8 616 10 306.

Parduodu naujus dažų purkštuvus „Paint Zoom“ (kaina - 150 Lt), naujus„Kosmodisk Clasik“ rinkinius stuburui (kaina - 120 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kaina -80 Lt), tinklus nuo paukščių ir sporto inven-toriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt).Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus klausos aparatus (kaina -70 Lt), naujus elektrinius „Pest Repler“aparatus pelėms, tarakonams, blakėmsnaikinti (kaina - 40 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI

UAB „Belosvita“, k. 184836785, PARDUODA AUTOMOBILĮ CBL074,WV2ZZZ21ZSH0005156, 1994 m. irspintą už didžiausią pasiūlytą kainą. Pasiūlymai renkami 1-ną mėnesį. Infor-macijai tel. 8 616 26 289. Užs. LM-2248

Klasifikuoti skelbimai 172013 02 19Lietuvos žinios

UAB „Ecoservice“, juridinio asmens kodas 123044722, Jočionių g. 13, Vilnius, tel. (8 5) 264 9251, faks. (8 5) 264 9259, el. paštas: ecoservice@ecoservice.lt

SKELBIA KONKURSĄPerkamos prekės UAB „Ecoservice“ ketina įsigyti automatizuotą granuliavimo liniją (toliau - GL) skirtą

granuliuoti švarias (išplautas ir susmulkintas) polietileno pakuočių atliekas. Šia GL busgaminamos granulės iš žaliavos gautos išplovus LDPE (žemo slėgio polietilenas) ir HDPE (aukšto slėgio polietilenas) plėvelės.

Bendri reikalavimai granuliavimo linijai:1. Naudojama įranga, produktai ir medžiagos privalo turėti EB atitikties deklaracijas ir privalo būti pažymėtos CE ženklu;2. Turi būti suteikta galimybė pamatyti sumontuotą veikiančią analogiškų parametrų GL;3. GL turi sugranuliuoti 450-550 kg/h (pagamintų granulių svoris);4. GL turi būti pagaminta, pristatyta ir pajungta per 6 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo;5. Privalo turėti degazavimo kamerą, povandeninį granulių pjaustymą su automatiniugranuliavimo greičio reguliavimu vienodo dydžio granulėms išgauti.

Pirkimo procedūra Pirkimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Ūkio subjektų,kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikosaplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. D1-762, kt. viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais bei šiomis konkurso sąlygomis.

Pirkimo dokumentus Nuo šio skelbimo paskelbimo dienos iki 2013 03 06, 10.00 val. Lietuvos laiku: UAB „Ecoservice“,galima gauti Jočionių g. 13, Vilnius, tel. (8 5) 264 9251, faks. (8 5) 264 9259, el. paštas:

albinas.zakarauskas@ecoservice.lt. Atsakingas asmuo - Albinas Zakarauskas.

Pasiūlymų pateikimo Pasiūlymas, parengtas pagal konkurso sąlygas, turi būti pateiktas šiuo adresu:terminas ir adresas „Ecoservice“, Jočionių g. 13, Vilnius, iki 2013 03 06, 10.00 val. Lietuvos laiku. Užs. R-97

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos skelbia 2013 m. Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos,

atgaivinimo ir leidybos projektų paraiškų priėmimą daliniam finansavimui gauti!

Dalinis finansavimas renginiams, meninei ir kultūrinei veiklai, garso, vaizdo, informavimogali būti skiriamas: priemonių sukūrimui, internetiniams projektams (išskyrus internetinių

svetainių sukūrimą), propaguojantiems kultūros paveldo apsaugą, atgaivinimą, pažinimą, sklaidą; leidybai: šviečiamiesiems, pažintiniams-informaciniams, moksliniams-informaciniams, enciklopedinio pobūdžio leidiniams, mokslinėms studijoms, monografijoms, specialiajai profesinei literatūrai.

Reikalavimus atitinkančias paraiškas Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, at-gaivinimo ir leidybos projektams iki 2013 m. kovo 20 d. prašome siųsti adresu: Kultūros pa-veldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius, ant vokonurodant: „Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos pro-jektų dalinio finansavimo valstybės biudžeto lėšomis konkursui“.

Informaciją apie prioritetus, taisykles, paraiškų vertinimo kriterijus ir paraiškų formas žr. Kultūros paveldo departamento interneto tinklalapyje: http://www.kpd.lt/lt/dalinis_projektu_finansavimas.

Tel. ir el. paštas pasiteirauti: (8 5) 273 4236, akvile@heritage.lt. Užs. R-95

UAB „Specialus autotransportas“, juridinio asmens kodas 140026178, Šilutės pl. 101, Klaipėda,tel. (8 46) 38 34 73, faks. (8 46) 31 01 70, el. paštas: info@specauto.lt

SKELBIA KONKURSĄPerkamos prekės UAB „Specialus autotransportas“ ketina įsigyti įrangą (toliau - plovimo linija) skirtą

plauti polietileno pakuočių atliekas. Šia plovimo linija bus plaunamos iš buitinių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų surinkimo varpelių ar kitų, papildančių, antrinių žaliavų rinkimo sistemų atrūšiuotos LDPE (žemo slėgio polietilenas) ir HDPE (aukšto slėgio polietilenas) plėvelės. Numatoma plauti žaliava gali turėti kitų plastikų (PET, PP) priemaišų <=5 proc. Numatoma plauti žaliava taip pat gali būti užteršta smėliu <20 proc. Žaliavos drėgmė <=5 proc. Plėvelės į plovimo liniją bus tiekiamos supresuotais ir metalo viela surištais pokais, kurių svoris 100-500 kg.

Bendri reikalavimai plovimo linijai:1. Perkama nauja plovimo linija;2. Gamybos ir tiekimo terminas (ne daugiau 6 mėnesių po sutarties pasirašymo ir avansinio mokėjimo);3. Garantinis terminas ne mažiau 12 mėnesių;4. Turi būti suteikta galimybė pamatyti sumontuotą veikiančią analogiškų parametrųplovimo liniją;5. Plovimo linija turi išplauti 800-1000 kg/h (išplautos plėvelės svoris);6. Išplautos žaliavos drėgmė <=8 proc.

Pirkimo procedūra Pirkimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin. Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. D1-762 (Žin., 2010, 110-5648),viešuosius konkursus reglamentuojančiais teisės aktais bei šiomis konkurso sąlygomis.

Pirkimo dokumentus Nuo šio skelbimo paskelbimo dienos iki 2013 03 06, 10.00 val. Lietuvos laiku: galima gauti UAB „Specialus autotransportas“, Šilutės pl. 101, Klaipėda, tel. (8 46) 38 34 73, faks. (8 46)

31 01 70, el. p.: Laimonas.zemaitis@specauto.lt. Atsakingas asmuo - Laimonas Žemaitis

Pasiūlymų pateikimo Pasiūlymas, parengtas pagal konkurso sąlygas, turi būti pateiktas šiuo adresu:terminas ir adresas Šilutės pl. 101, Klaipėda, Lietuva, iki 2013 03 06, 10.00 val. Lietuvos laiku. Užs. R-98

Informuojame, kad yra parengtos privataus juridinio asmens, UAB „Aurstata“

(buvęs pavadinimas: IĮ „Aurstata“, įregistruotos 2012 m. rugpjūčio 13 d., Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale, įmonės kodas 302839032, buveinės adresas: Vytauto g. 78,

Dotnuvos mst., Kėdainių r. sav., registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie įmonę:VĮ Registrų centro Kauno filialo adresu: Gedimino g. 39A, Kaunas)

pertvarkymo sąlygos.

UAB „Aurstata“ perima visas IĮ „Aurstata“ teises ir pareigas, įmonės sandoriai buhalterinėjeapskaitoje laikomi UAB „Aurstata“ nuo 2013 m. balandžio 1 d. su sąlyga, kad iki šios datosbus atlikti visi veiksmai, susiję su pertvarkymu. Užs. R-86

UAB „Polipak“ (įm. k. 302689262, Klaipėdos r. sav., Priekulės II k., tel. +370 611 30 026, el. p.: polipaklt@gmail.com) vadovaujantis „Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtraipagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu 2007 m. balandžio 5 d. Nr. 3D-150,aktualia redakcija, SKELBIA KONKURSĄ.

Bendras pirkimo objekto apibūdinimas: tarpusavyje suderinamas žemo ir aukšto slėgiokompresorių komplektas, membraninis oro filtras suslėgto oro valymui, aušintuvas, auto-matinė mašina PET taros gamybai.Vokų su pasiūlymais atplėšimo data: 2013 m. kovo 5 d. 9.00 val. Asmuo, atsakingas už in-formacijos pateikimą tiekėjams - Algirdas Skulskis, tel. +370 611 30 026. Užs. R-96

UAB „Tauragės tiekimas“Akcininkų dėmesiui!

UAB „Tauragės tiekimas“ kviečia į visuotinį akcininkų susirinkimą,

kuris įvyks 2013 m. kovo 29 d. 16.00 val. adresu: Pramonės g. 16, Tauragė.

Susirinkimo darbotvarkė:1. Bendrovės veiklos ataskaita už 2012 metus;2. Finansinės atskaitomybės už 2012 me-tus tvirtinimas;3. 2012 metų pelno (nuostolio) paskirstymas;4. Gauto kredito įforminimas.

Valdyba Užs. LM-2245

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: Vykinto g. 14, VILNIUS. Tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

reklama@lzinios . l tTel.: 249 2165. Faksas: 278 4104.

R E K L A M A

2013 02 19 Lietuvos žinios18 TV programos

ANTRADIENIS 19 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Namelis prerijose” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu

į gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.45 “Nacionalinė paieškų

tarnyba”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Emigrantai”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Emigrantai”. Laidos

tęsinys22.15 “Pinigų karta”23.15 Vakaro žinios23.30 “Šnipai” N-70.30 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Kung Fu Panda” (k.)7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.45 Komedija “Policijos

akademija 4. Civiliai patruliai” (k.)

12.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas

Plačiakelnis”14.15 “Kung Fu Panda”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.00 “Pasaulis X” N-721.00 “Šlovė ir turtai” N-1421.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Veiksmo trileris

“Išminuotojų būrys” N-141.25 “4400” N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Biuras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Gyvenimas yra gražus”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Čipas ir Deilas skuba

į pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Pilis”20.30 “Be komentarų”21.00 “Moterys meluoja

geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Tėvynė”23.05 “CSI Majamis”0.00 “Kaulai”1.00 “Firma”1.50 “Liudininkai”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Tauro ragas” (k.) N-78.30 “Cukrus” (k.) N-79.00 “Ekstrasensai

detektyvai” (k.) N-710.00 “Alibi. Tapatybė” N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Mentai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Atsargiai - moterys!”20.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Juoko kovos” N-721.30 “Pasitarkime” N-722.30 “Sausas įstatymas.

Kova dėl valdžios” N-1423.30 “Ekstrasensų mūšis” N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50“Pirmykštė žemė” 8.15 “Nenugalimieji. Kovos tę-siasi” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III”(k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00“Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00“Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia”15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z”N-7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00“Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-720.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Trileris “Korumpuo-tasis” N-14 23.10 “Deksteris” N-14 0.10 “Bręstantisblogis” N-14 1.10 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno die-nos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 PoetoSigito Gedos 70-osioms gimimo metinėms. Vaka-ras Rašytojų klube (k.) 13.00 “Mokslo ekspresas”13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Mūsų miesteliai”. Deltu-va. 1 d. (k.) 15.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu”(k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrųkryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15 “Gimtoji žemė”18.45 “Lyderiai” 19.30 “Gintarinės batutosmeistrai”. Saulius Sondeckis 21.00 “ProfesoriausČeslovo Kudabos keliais”. Kelias. 1 d. 21.30 “Durysatsidaro” 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00Dok. f. “Su hidžabu ir aukštakulniais”. 3, 4 d. 0.00Panorama (k.) 0.45 Šventinis koncertas, skirtas Ba-lio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos65-erių metų sukakčiai paminėti. Dalyvauja MartaLukošiūtė, Gleb Pyšniak, Neda Malūnavičiūtė, Ger-da Storpirštytė, grupė “Subtilu-Z”, VU kamerinisorkestras ir kt. (k.) 2.55 “Muzikos pasaulio žvaigž-dės”. Fortepijoninės miniatiūros. SkambinaRobertas Bekionis

TV69.15 Teleparduotuvė 9.30 “Tavo augintinis” 10.00“Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00“Kamelotas” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsųmama” 14.00 “Moterų lyga” 14.30 Teleparduotuvė15.00 “Išlikimas” 16.00 “Kamelotas” 17.00 “112.Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Ma-jamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama”

21.00 “Moterų lyga” 21.35 UEFA Čempionų lygosrungtynės. “Arsenal FC” - “FC Bayern Miunchen”.Tiesiogine transliacija 23.40 “Naša Raša” 0.40“Kastlas” 1.25 UEFA Čempionų lygos apžvalga 1.40“CSI Majamis” 2.30 “Klyvlendo šou”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 7.55 “Rytoreporteris” tęsinys 9.15 “Gyvenimo būdas” 10.15“Šiandien kimba” 10.55 Dok. f. “Milijono vertės ūd-ra” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausigaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV par-duotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15“Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “TamsiojiAdolfo Hitlerio charizma”. 3 d. N-7 16.00 Žinios16.10 Dok. f. “Tamsioji Adolfo Hitlerio charizma”. 3d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesio-giai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45“Rossas Kempas. Gaujos” N-7 21.00 “Reporteris”21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti”23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-70.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum TV8.45 Ieškokime geriausio! 9.00 “Balticum TV” ži-nios 9.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas”9.45 “Komanda Č” N-7 10.45 “Jūros patruliai”11.45 Kinomano užrašai (k.) 12.00 Drama “Užsis-pyrėlė” 13.50 “Vaiduokliškos istorijos” 14.20“Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 14.50 Komedija “Boi-tono pakrantės našlių klubas” N-7 16.45“Dingusios civilizacijos” 17.15 “Neišvengiamos ka-tastrofos” 18.15 “Vienišų seselių klubas” N-7 18.45“Likimo dovana” 19.45 “Ieškokime geriausio!”20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Reidas” 20.45“Senas geras faras” N-7 21.45 “Balticum TV” žinios22.00 “Kritinė riba” N-7 23.00 “Advokatė Lovinski”N-7 0.00 “Karamelė”

Balticum Auksinis7.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu” 9.00 Me-lodrama “Šokis hip-hopo ritmu 2. Gatvės” 11.00Veiksmo f. “Audros karys” 13.00 Drama “Lūšnynųmilijonierius” N-7 15.00 Veiksmo f. “Gatvių lenkty-

nininkai” N-7 17.00 Melodrama “Šokis hip-hoporitmu 3” 19.00 Komedija “Eglutės” 21.00 Komedija“Tarnybinis romanas. Dabartiniai laikai” 23.00 Trile-ris “Išrinktųjų medžioklė” N-7 1.00 Drama“Mergišius” S

1 Baltijos Kanalas6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Nau-jienos 10.25 “Gerai ir pigiai” su Darja Doncova11.10 Noriu žinoti 12.00 Kitos naujienos 12.25 “Tune vienas” 13.00 Naujienos 13.20 Laikas pietauti!14.00 “Nelygiavertė santuoka” 14.55 Madosnuosprendis 16.00 Vakaro naujienos (su subtitraislietuvių k.) 17.05 Suprasti. Atleisti 17.40 Susituoki-me 18.55 Tegul kalba 20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas”21.05 “Aistros dėl Čiapajevo” 23.25 “Lietuvos “Lai-kas” (lietuvių k.) 23.35 “Vakarinis Urgantas” 0.20Vakaro naujienos 0.35 “Būkite sveiki!” su G.Malacho-vu 1.25 Suprasti. Atleisti 1.50 Mados nuosprendis

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Sonka” 9.00 Žinios 9.301000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kil-mingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Buvo mei-lė” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30Tiesioginis eteris 19.20 “Karininko žmona” 21.05“Karštais pėdsakais” 22.05 Specialusis koresponden-tas 23.05 “Sonka” 0.00 “Sąžiningas detektyvas” 0.30Vaid. f. “Konfrontacija”. 2 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic11.15 Boksas. Aleksandras Povetkinas - MarcoHuckas 12.25 Tenisas. ABN AMRO World turnyrofinalas 15.25 Ledo ritulys. KHL. Rygos “Dinamo” -“Slovan” 17.25 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.“Shakhtar” - “Dortmund” 19.15 Futbolas. UEFAČempionų lyga. “Real” - “Manchester United”21.05 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga21.35 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Porto” -“Malaga”. Tiesioginė transliacija 23.40 Futbolas.UEFA Čempionų lyga. “Arsenal” - “Bayern” 1.30 Fut-bolas. UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga

Kinas TeatrasVILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Valentinas vienas” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 21.40 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45, 14,16.15, 18.45, 21 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.15, 13.30, 15.45,19.50, 21.50 val.

“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30, 15, 17.30 val.“Ana Karenina” - 12, 14.45, 18, 20.45 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -11.30, 14.30, 17.15, 18.15, 20.30 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 16,21.30 val.“Skrydis” - 18.30 val.“Ištrūkęs Džango” - 21.15 val.“Vargdieniai” - 12.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 13 val.“Pi gyvenimas” - 15.30 val.“Legendos susivienija” - 10.30 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Valentinas vienas” - 11.40, 14.15, 16.45, 19.15,21.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.15, 13.45,16.30, 19, 21.20 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.30, 16.15 val.“Rusų nuotykiai Los Vegase” - 12, 14, 16, 18.15,19.15, 21.40 val.“Ana Karenina” - 15, 18.20, 21.20 val.“Argo” - 15.15, 18, 20.45 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -12.15, 15, 17.45, 20.45 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 22 val.“Dubleris” - 20.30 val.

“Skrydis” - 18, 21 val.“Ištrūkęs Džango” - 13.45, 17.15, 20.40 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.20, 15.40 val.“Pi gyvenimas” - 15.30, 21.30 val.“Vargdieniai” - 18.15 val.SKALVIJA“7 dienos Havanoje” - 16.50 val.“Tyli naktis” - 19.10 val.“Medžioklė” - 21 val.PASAKA“7 dienos Havanoje” - 21 val.“Ištrūkęs Džango” - 18 val.“Provokuojantys užrašai” - 20.30 val.“Populiari mergina” - 18.15 val.“Paslėptas veidas” - 18.30 val.“Magiškas Paryžius 3” - 20.45 val.OZO KINO SALĖ“Aurora” - 16 val.“Miegančių drugelių tvirtovė” - 18 val.MULTIKINO“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13, 15, 17.15,19.30, 21.40 val.“7 dienos Havanoje” - 18.15 val.

“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45, 15 val.“Žuviukas Nemo” - 11 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 12, 14, 16, 18, 20, 22 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -13.15, 15.45, 18.30, 21.15 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17.15,19.15 val.“Valentinas vienas” - 10, 12.15, 14.30, 16.45, 19,21.15 val.“Ana Karenina” - 16, 18.45, 21.30 val.“Dubleris” - 21.30 val.“Ištrūkęs Džango” - 21.15 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 10, 12.30, 15.30 val.“Zambezija” (3D) - 10 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.15 val.

KAUNASCINAMON“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12.30, 14.45,17, 19.15, 21.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 20.15, 22.15 val.

“Ana Karenina” - 11.25, 14, 18.45, 21.20 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11 val.“Valentinas vienas” - 13.15, 15.20, 17.25, 19.35,21.45 val.“Tyli naktis” - 13.45, 18.15 val.“Paskutinė tvirtovė” - 15.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.30, 16.30 val.FORUM CINEMAS“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 16.45,21.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45, 14.15,17, 19.15, 21.30 val.“Svajonių komanda” - 19 val.“Paryžius” - 19.15 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 16.15, 18.15 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13, 15.30 val.“Žuviukas Nemo” - 11.30, 14 val.“Ana Karenina” - 12.15, 15, 17.45, 20.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -11, 13.45, 16.30, 18.45, 21.45 val.“Valentinas vienas” - 10.45, 13.15, 16, 18.30, 21.15 val.“Ištrūkęs Džango” - 20.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.15 val.“Vargdieniai” - 13.30 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Žuviukas Nemo” (3D) - 11.15, 13.45, 16.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45, 14,16.30, 18.45, 21.15 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11, 13.15, 15.45,18.30, 20.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -10.45, 13.30, 16.15, 19, 21.30 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 21.45 val.“Valentinas vienas” - 10.30, 13, 15.30, 18, 19.15,20.45 val.“Ana Karenina” - 15, 18.15, 21 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Žuviukas Nemo (3D) - 10.30, 13.15 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -14.45, 17.45, 20.45 val.“Valentinas vienas” - 16.15, 19, 21.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 10.45, 13,15.15, 17.30, 19.45, 22 val.“Ana Karenina” - 14.30, 18, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val.“Skrydis” - 17.15, 20.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Žuviukas Nemo” - 10, 11.50, 13.40 val.“Valentinas vienas” - 17.40, 19.30, 21.20 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -15.30 val.I SALĖ“Legendos susivienija” - 11 val.“Kietašikniai” - 12.40, 16.40 val.“Gangsterių medžiotojai” - 14.30, 18.30 val.

“Vargdieniai” - 20.35 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Valentinas vienas” - 13, 18.15, 21 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 15.45 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -14.40, 20.20 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15,18.45, 21.20 val.“Ana Karenina” - 17.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.30 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS21 ir 23 d. 18.30 val. “Madam Baterflai”22 d. 18.30 val. “Miegančioji gražuolė”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS19 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Nutolę toliai”20 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Našlės”21 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas”21 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai”22 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji”22 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda”23 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Unė”JAUNIMO TEATRAS22 ir 23 d. 18 val. “Juoko akademija”Salė 9923 d. 12 val. “Paika pelytė”RUSŲ DRAMOS TEATRAS19 d. 18 val. “Trys mylinčios”21 d. 18 val. “Sveiki, emigrantai! (Squat)”22 d. 18 val. “Stabmeldžiai”23 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”23 d. 18 val. “Dviejų pasaulių viešbutis”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS20 d. d. 13 ir 18.30 val. “Madagaskaras”21 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais, tuo pačiu laiku”22 d. 18.30 val. “Paskutiniai mėnesiai”23 d. 18.30 val. “Damos vizitas”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė23 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka”Mažoji salė23 d. 14 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”KEISTUOLIŲ TEATRAS22 d. 19 val. “Penktas veiksmas”23 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte”MENŲ SPAUSTUVĖ19 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Ofelijos”20 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Salamandros sapnas(Paveikslas)”20 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja”22 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)”“DOMINO” TEATRAS19 d. 19 val. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras. “Beprotiškas savaitgalis”21 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa”22 d. 19 val. “Striptizo ereliai”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS21 ir 22 d. 19 val. OKT studijoje. “Emigrantai”VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS23 d. 12 val. “Prie laivo 8.00”KLUBAS-TEATRAS “NEW YORK”20 d. 19 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Vietų nėra”21 d. 19 val. “Kitoks teatras”. “Tik kūdikiai gimsta dori”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS19 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. Vilniaus mažasis teatras. “Maskaradas”20 d. 18.30 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai”21 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”22 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Tegyvuoja Bušonas!”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS20 d. 18 val. “Notrdamo legenda”21 d. 18 val. “Čigonų baronas”22 d. 18 val. “Karmen”KAUNO KAMERINIS TEATRAS21 d. 18 val. “Penki vakarai”22 d. 18 val. “Koba”KAUNO MAŽASIS TEATRAS19 ir 22 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės”20 d. 19 val. “Sesuo”KAUNO TEATRO KLUBAS22 d. 19 val. “Brendžio trims”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”20 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais, tuo pačiu laiku”21 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood”KAUNO “ŽALGIRIO” ARENA19 d. 19 val. “Šeimos patarėjas”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS21, 22, 23 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI22 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Mergaitė,kurios bijojo Dievas”23 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”. “Klounas ir pelytė Micė”23 d. 17 val. Menų spaustuvė. “Ribos”KLAIPĖDOS “ŠVYTURIO” ARENA20 d. 19 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ21 d. 19 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS22 d. 18 val. “Vieną vasaros dieną”23 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Iš miglos išniro angelas”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS23 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Gaidukas”20 d. 18 val. Akustinis Manto koncertas23 ir 24 d. 17 val. “Sveiki, žmonės!”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS21 d. 18 val. Keistuolių teatras pristato kabaretą“Atsakyk už save”TEATRAS “MENAS”23 d. 17 val. “Respublikos gatvės vaikai”LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS23 d. 12 val. “Mažojo automobiliuko nuotykiai”24 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai”

UKMERGĖUKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

LAZDIJAILAZDIJŲ KULTŪROS CENTRAS20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

VISAGINASVISAGINO KULTŪROS CENTRAS20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

MARIJAMPOLĖMARIJAMPOLĖS TEATRAS20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Gaidukas”

RADVILIŠKISRADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ŠILALĖŠILALĖS KILTŪROS CENTRAS21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ŠAKIAIŠAKIŲ KULTŪROS CENTRAS22 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

IGNALINAIGNALINOS KULTŪROS CENTRAS22 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

TELŠIAIŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS23 d. 14 ir 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

PLUNGĖPLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS20 d. 12 val. Klaipėdos dramos teatras. “Katės namai”

KURŠĖNAIKURŠĖNŲ KULTŪROS CENTRAS21 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Mergaitė,kurios bijojo Dievas”

Orai 192013 02 19Lietuvos žinios

Vandenis 01 21 - 02 20

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 7:35leidžiasi 17:32dienos ilgumas 9:57

MĖNULISTrečioji priešpilnio diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+15

-1

-3 -3

-3 -4

-3

-4 -5

-4 -5

-4

-1

Lisabona

+15Malaga

+9Madridas

+17Alžyras

+17Tunisas

+11

Atėnai+15

Larnaka

+9Stambulas

+13Barselona

+15Bordo

+9Dublinas

+9Paryžius

+9Londonas

+12 Nica

+12Roma

+13Dubrovnikas

+6Sofija

+6Bukareštas

Varna

-7Maskva

-4 Helsinkis

-1Kijevas

+1Berlynas

-2

Kopenhaga+1

Stokholmas

+1

Oslas

+6Amsterdamas

+6Miunchenas

+1Praha

-4Vilnius

-3Talinas

+1Ryga

-3

Minskas

-5Sankt Peterburgas

Bratislava

+1Varšuva

+2Viena

+4Budapeštas

Šiandien: debesuota, daugelyje rajonų snigs.Temperatūra dieną 1-4 laipsniai šalčio.

Rytoj: debesuota, daug kur snigs. Temperatūra naktį 4-7 laipsniai šalčio,dieną 3-5 laipsniai šalčio.

50-oji metų diena. Vasario devynioliktoji, antradienis, antroji 8-osios metų savaitės diena,iki Naujųjų metų lieka 315 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Nida, Konradas, Šarūnas, Zuzana.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Jaunatis III 12

Vasario 18 d. sudoku sprendimas.

Pilnatis II 24

Avinas. Norėsis tvarkos tiek as-meniniame gyvenime, tiek bui-tyje. Aplinkiniai tik reikalaus, o

jums teks paplušėti. Palanku spręsti įsidar-binimo ir verslo klausimus.

Jautis. Šiandien turėtų sektistarpininkauti, derėtis, megztinaują partnerystę. Galite tikė-

tis nuostabių meilės akimirkų arba nepakar-tojamų įspūdžių, jei leisitės į kelionę.

Dvyniai. Greičiausiai gausite ži-nią apie permainas ar finansinęparamą, paskolą, galimybę nau-

dingai kažką parduoti ar nusipirkti. Tikėti-na, kad turėsite galimybę ištaisyti kai kuriasklaidas.

Vėžys. Nusimato reikšminga ži-nia iš užsienio ar oficialios įstai-gos. Nepažįstamas žmogus ga-

li jus paskatinti ryžtis naujovei, neįprastaiavantiūrai. Padaugės optimizmo ir toli sie-kiančių planų.

Liūtas. Dalykiniuose reikaluosetikėkitės geranoriškos pagalbos,draugiškesnio požiūrio. Kuo ini-

ciatyvesni ir veiklesni būsite, tuo geriau seksis.Jūsų pastangos išties duos puikių rezultatų.

Mergelė. Šiandien be atvangosdaug kalbėsite. Jei planuojatesusitikti su bičiuliais ar giminai-

čiais, tam ši diena ypač tinka. Atnaujintospažintys gali būti naudingos.

Svarstyklės. Intuicija jūsų ne-apvils, puikiai tvarkysite reika-lus, kurie kitiems atrodo lyg

tamsus miškas. Iš konfidencialios veiklos ga-lite gauti pajamų.

Skorpionas. Netrūks kūrybin-gumo, naudingų idėjų ir ener-gijos joms įgyvendinti. Subliz-

gėsite kaip geri patarėjai. Galimas piniginėspapilnėjimas arba staigus įsimylėjimas.

Šaulys. Noriai bendrausite irdarbuositės. Galbūt palankio-mis sąlygomis įsigysite daiktą,

kurio seniai troškote. Yra tikimybė sulauktinaujų verslo pasiūlymų.

Ožiaragis. Palanku prelimina-riai tartis dėl galimų uždarbiošaltinių, nuomos, interviu, bend-

radarbiavimo. Jeigu rimtai ieškosite sprendi-mo, tikėtina, kad jį rasite ir nenusivilsite.

Vandenis. Šiandien būsite klau-sytojai, o ne kalbėtojai. Suprasi-te artimo žmogaus problemą,

jo susirūpinimo priežastį, padėsite. Rasiteramybę savo jausmų labirinte.

Žuvys. Būsite energingi, kūry-bingi. Nusipelnysite aplinkiniųsimpatijų. Užgims naujų ro-

mantiškų jausmų. Galite pasiekti neblogųrezultatų kurdami, sportuodami ar dirbda-mi su vaikais.

PriešpilnisII 17

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį

ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 4 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu

kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14,08117 Vilnius.

Delčia III 04

2013 02 19Lietuvos žinios20 Margumynai

Likus savaitei iki “Oskarų” įteikimo, savo šių metų apdovanojimus paskelbė ir Amerikos scenaristų gildija.

Amerikos scenaristų gildijos ap-dovanojimas už geriausią originalųscenarijų atiteko Markui Boalui,parašiusiam filmo “Taikinys Nr. 1”(“Zero Dark Thirty”) scenarijų. Taifilmas, pasakojantis apie JungtiniųValstijų pastangas susekti tarptauti-nio teroristų tinklo “Al-Qaedos”vadovą Osamą bin Ladeną ir priešjį surengtą operaciją Pakistane. Už-kulisiuose paklaustas, kokią žiniątikėjosi pasiųsti žiūrovams šiuo fil-mu, scenaristas atsakė: “Manau, taijau padarė režisierė Kathryn Bige-low paaiškindama, kad norėjo nu-šviesti vieną tamsų dešimtmetį. Ne-žinau, ar galėčiau geriau pasakyti.”

Antrasis Scenaristų gildijos ap-dovanojimas atiteko filmo “Opera-cija “Argo” (“Argo”), pasakojančioapie Irane per islamo revoliucijąlaikytų amerikiečių įkaitų vadavi-mo operaciją, kuri buvo surengta1979 metais, scenarijaus autoriuiChrisui Terrio. Ch.Terrio negalėjonuslėpti džiaugsmo, nes pirmą kar-tą per savo karjerą pelnė tokį gar-bingą apdovanojimą.

Amerikos scenaristų gildijos ap-dovanojimai - paskutinis pliusas fil-mams, besivaržantiems dėl “Oska-rų”. Be to, daug šios gildijos nariųpriklauso JAV kino meno ir moks-lo akademijai, kuri ir paskelbs, kamšiais metais vasario 24 dieną busįteiktos auksinės statulėlės.

Gildija taip pat skyrė specialų ap-dovanojimą filmo “Linkolnas” sce-narijaus autoriui Tony Kushneriui.Ši drama, pasakojanti apie JAV pre-zidento Abrahamo Lincolno kovądėl vergijos panaikinimo, varžėsi su

“Operacija “Argo” dėl apdovanoji-mo už geriausią adaptuotą scena-rijų. Abu šie filmai laikomi pagrin-diniais pretendentais į šių metų“Oskarą”, nors dabar “Argo” tarsijau tapo favoritu.

Tuo tarpu filmo “Cukrinio žmo-gaus beieškant” (“Searching for Su-gar Man”) scenarijaus autorius irrežisierius Malikas Bendjelloulas at-

siėmė apdovanojimą už geriausiądokumentinio filmo scenarijų. Ap-dovanojimas už geriausio draminiotelevizijos serialo scenarijų skirtas sa-gai “Brėkštantis blogis” (“BreakingBad”), o serialo “Lujis” (“Louie”)kūrėjai apdovanoti už geriausią tele-vizijos komediją. Geriausiu nauju te-levizijos serialu pripažintos “Mergi-nos” (“Girls”).•

Favoritai nesikeičia

Atsiėmęs Scenaristų gildijos apdovanojimą M.Boalas neslėpė, kad tikisigauti ir “Oskarą”. / AFP/Scanpix, Stuffpont.com ir Watch Styler nuotraukos

Naujojoje Zelandijoje prasidėjokampanija prieš kates, kurią palaiko ir kai kurie ekologai.

Šią kampaniją inicijavo ekono-mistas Garetas Morganas, teigian-tis, kad jei šalyje norima išsaugotipaukščių įvairovę, reikia atsikraty-ti kačių. Jis sukūrė interneto tink-lalapį “Cats to Go” ir rašo, kad“katės yra neįtikimai efektyviosmedžiotojos”. G.Morganas mano,jog katės kaltos, kad Naujojoje Ze-landijoje išnyko daugybė paukščiųrūšių, o ir kitoms gresia toks pat

pavojus. Jis teigia, kad atsikračiusikačių Naujoji Zelandija taps lauki-nės gamtos rojumi, o jos paplūdi-miuose skambės kivių ir pingvinųbalsai.

Tiesa, ekonomistas siūlo ne su-naikinti kates, o tiesiog nustoti jasauginti, be to, reiktų katėms antkaklo užkabinti varpelius, jas steri-lizuoti ir kastruoti, taip pat implan-tuoti joms elektroninius lustus.

Tačiau šalyje netrūksta ir kačiųgynėjų. Bobas Kerridge’as iš gyvū-nų teises ginančios organizacijosSPCA pareiškė, kad G.Morganas

nori atimti iš gyventojų teisę rink-tis, ką nori laikyti savo namuose, beto, sako, jog katės nėra tokios žudi-kės, kokiomis jas norima paversti.SPCA duomenimis, tik mažiau kaippusė naminių kačių yra ką nors su-medžiojusios, ir jos pirmiausia tai-kosi į graužikus, o ne paukščius.

Kačių Naujojoje Zelandijoje tik-rai daug, nes bent po vieną tokį gy-vūną laiko kas antra šeima. Tad jųpriskaičiuojama daugiau kaip 1,4milijono.•Reuters, AFP, “The NY Daily News”, LŽ

Kampanija prieš kates

Naujojoje Zelandijoje katėms skelbiamas karas.

Australijos Brisbano mieste kovo 10 dieną bus surengtasaukcionas. Jame pirkėjai galėsįsigyti daiktų iš Netikro Taičioprinco pravardę turinčioAustralijos nusikaltėlio HoheposMoreh Barlow kolekcijos.

H.M.Barlow, kuris Australijoje ži-nomas kaip Joelis Barlow, turi su-kaupęs didelę įvairių daiktų kolekci-ją. Ją sudaro netikra Taičio princokarūna, prabangūs “Rolex” laikro-džiai, meno kūriniai, juvelyriniaidirbiniai, ilgai brandinti alkoholi-niai gėrimai, garsių dizainerių dra-bužiai, banglentės, robotų kopijos,golfo reikmenys, baldai, knygos irantikvariniai daiktai. Netikro Taičioprinco aukcione ketinama parduo-ti apie tūkstantį šių daiktų.

Pasak aukciono organizatorių,labiausiai pirkėjus domina drabu-žių ir aksesuarų kolekcija iš madosnamų “Louis Vuitton”. Pirkėjai taippat domisi laikrodžiais, knygomis,juvelyriniais dirbiniais, meno kūri-niais. Aukciono organizatoriai su-rinktas lėšas ketina skirti įvairiomssveikatos programoms finansuoti.

H.M.Barlow dirbo finansų vady-bininku Kvynslando sveikatos de-

partamente. Savo pareigas jis atlikonesąžiningai ir iš Australijos biudže-to pavogė apie 16 mln. Australijosdolerių (43 mln. litų). Pagaliau jis bu-vo suimtas. Šiuo metu Netikras Tai-čio princas dienas leidžia kalėjime.

Aukciono organizatoriai tikisi, kaduž parduotus prabangius H.M.Bar-low daiktus gauti pinigai kompen-suos nesąžiningo sveikatos apsau-gos sistemos darbuotojo valstybeipadarytą žalą.•

J.Barlow kolekcijoje - prabangūs “Rolex” laikrodžiai.

Garsusis Holivudo komikas Steve’as Martinas pagaliau tapotėvu. Įdomiausia, kad pirmagi-mio aktorius sulaukė būdamas 67 metų.

Nors nepranešama, kokios lytiesvaikas gimė, žinoma, kad jį pagim-dė garsiojo aktoriaus 41 metų žmo-na Anne Stringfield, be to, dargruodžio mėnesį. Jai tai taip pat pir-mas kūdikis. Šią žinią jau oficialiaipatvirtino S.Martino atstovas.

Dienraštis “The New York Post”rašo, kad pora dėjo labai daug pa-

stangų norėdama susilaukti vaiko,tačiau kai pagaliau tai įvyko, nė vie-nas iš jų iki šiol niekaip nepako-mentavo šio fakto.

Ši Holivudo pora labai vengia vi-suomenės dėmesio. Jų vestuvės netgeriausiems draugams buvo labainetikėtos. Kai 2007 metais Steve’asir Anne pasikvietė į namus svečių,atėję jie netikėtai sužinojo, kad pa-taikė į vestuves.

Pastaraisiais metais aktorius ne-sifilmavo. Naujausias jo filmas ek-ranuose pasirodė 2011 metų rude-nį. Jis vadinasi “Didieji metai”.•

Netikro Taičio princo aukcionas

Pagaliau tapo tėvu

67 metų S.Martinas ir jo žmona Anne pagaliau turi vaiką, kurio seniaitroško.

Garsiausias šių dienų Australijossukčius J.Barlow.