2013 m. vasario 6 d. / trečiadienis / nr. 30 (13 455)

2013 m. vasario 6 d. / Trečiadienis / Nr. 30 (13 455)

ORAI

Debesuota, daug kur snigs, kris šlapdriba. Temperatūra dieną 0-2 laipsniai šilumos.

19p.

Po internetą klajojantys vadinamieji memai asmeninękai kurių konservatorių nuomonę prilygino didžiausios opozicinės partijos nuostatai. Tai sukėlė politinės jėgos lyderių nepasitenkinimą.

Pastarosiomis dienomis Tėvynės są-jungos-Lietuvos krikščionių demokra-tų (TS-LKD) paskyros lankomumassocialiniame tinkle “Facebook” kylakaip ant mielių. Į internetą paleisti dau-giausia jaunųjų konservatorių kurti me-mai - nuotraukos su užrašais, išsakan-čiais herojų poziciją vienu ar kitu

klausimu, - padidino vartotojų susido-mėjimą devynis kartus. Lankytojų reak-cija įvairi: nuo pritarimo iki juodos kri-tikos ir ironiško šaržo. Ypač prieštaringaibuvo sutiktas TS-LKD Vilniaus miestoskyrių sueigos pirmininko Seimo narioManto Adomėno žmonos Viktorijosmemas. 3p.

Internetiniai memai partijos vadovams nepatiko

UŽSIENIS

Išlaisvintaspenkiametis

Jungtinėse Amerikos Valstijose pa-galiau išvaduotas penkiametis ber-niukas, kurį ginkluotas užpuolikasbeveik savaitę laikė požeminiamebunkeryje Alabamos valstijoje. Gel-bėjimo operacijoje dalyvavę FTBagentai baiminosi, kad pagrobėjasgali vaiką nušauti, tačiau jis iš savi-gynai išduoto pistoleto nepaleido nėvieno šūvio. Derybos su užpuolikubuvo sunkios, todėl specialiosiomspajėgoms teko šturmuoti bunkerį irnušauti vyrą, kuris jaunystėje tarna-vo karinėse jūrų pajėgose, buvo lėk-tuvų mechanikas, tačiau kuo toliau,tuo labiau ėmė nemėgti JAV vyriau-sybės ir galų gale savo neapykantą išreiškė užpuldamas mokyklos autobusą. 7p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

VERSLAS

Kredito unija skolino dosniai 9p. 15p.

KULTŪRA

SudėtingasSigito Gedos žemynas 13p.

SPORTAS

Viskąžinantystegul dirbapatys

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Svarbiausiame Lietuvos pirmi-ninkavimo Europos Sąjungos (ES)Tarybai renginyje - ES narių ir Rytų partnerystės šalių vadovųsusitikime - laukiama Senojo žemyno politikos elito.

Vilniuje tikimasi užfiksuoti konk-rečius rezultatus derybose dėl susita-rimų, taip pat pažymėti progresą

Bendrijos ir partnerių dialoguose dėlvizų režimo liberalizavimo.

Rytų partnerystės iniciatyva yraES valstybių projektas, kuriuo sie-kiama bendrų tikslų - pasidalyti surytinėmis partnerėmis europine pa-tirtimi, kartu kuriant saugų, de-mokratišką ir ekonomiškai stiprųregioną.

Jau yra įvykę du Rytų partnerys-tės viršūnių susitikimai: 2009 metaisPrahoje ir 2011 metais Varšuvoje. Šiųmetų lapkričio pabaigoje toks aukš-

to lygio susitikimas rengiamas Vil-niuje. Į jį bus kviečiami 27 (jei iki tolaiko prie Bendrijos prisidės Kroati-ja - 28) ES valstybių ir 6 Rytų partne-rystės šalių - Baltarusijos, Ukrainos,Moldovos, Gruzijos, Azerbaidžanoir Armėnijos - vadovai. Tarp jų - irPrancūzijos prezidentas FrancoisHollande’as, Didžiosios Britanijospremjeras Davidas Cameronas, Vo-kietijos kancleris.

Ekspertas pažymi, kad Rytų part-nerystės programa išgyvena ne pa-

čius geriausius laikus - yra lūkesčiųir laukimo būsenos.

Pasak Užsienio reikalų ministeri-jos Lietuvos pirmininkavimo ES Ta-rybai atstovės spaudai Rasos Jakilai-tienės, Rytų partnerystė - konevienintelis šiuo metu ES turimasinstrumentas, skirtas rytinėje kaimy-nystėje esančių valstybių saugiai,ekonomiškai efektyviai, į europinesvertybes orientuotai raidai skatintibei remti.

3p.

Suvalkijos regioninės etninės kul-tūros globos taryba išreiškė siekį Su-valkijai grąžinti senąjį - Sūduvos -vardą, tačiau tokį sumanymą kritikuoja kalbininkai 4p.

Lietuva vis dažniau tampa Gruzi-jos, Afganistano ir kitų valstybių pi-liečių tramplinu į Vakarus. Vos pa-teikę prašymus dėl prieglobsčio, jietuoj pat sprunka iš mūsų šalies, ti-kėdamiesi pasiekti Vokietiją, Nyderlandus ar Belgiją. 5p.

Laukiamelyderių

LietuvospirmininkavimasES Tarybai

Reut

ers/

Scan

pix

nuot

rauk

a

2013 02 06Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Apie puolimą ir gynybą

ROMUALDAS OZOLAS

Visą laiką maniau, kad mes puola-me. Nuo to laiko, kai okupantai, pa-dedami išdavikų, išklojo miško bro-lius, ir mes, dar netikę miškui,perėmėme tautos gyvenimo estafetę,svarbiausiu uždaviniu laikiau sukaup-ti jėgas naujam puolimui. Jis įvyko suSąjūdžiu ir buvo vainikuotas valsty-bės atkūrimu. Gynyba tai gali atrody-ti nebent tam, kuris buvo anoje pu-sėje arba viską atsargiai stebėjostovėdamas po medžiu.

Ne gynėmės, o puolėme ir 1991-ųjųsausį, ir vėliau - iki pat pripažinimo.Visa istorinių įvykių seka norinčiajamjuos matyti ne kaip nacionalistų ar ra-dikalų (taip šiuos žmones vadinoMaskva) siautėjimą, o kaip dar vienątautos pakilimą pareikšti valią į sava-rankišką gyvenimą nuo pat 1988-ųjųbirželio ir dar anksčiau - 1949-ųjų va-sarį, 1941-ųjų birželį, 1918-ųjų vasarį- yra viena nenutrūkstama tautos ban-dymų įsikurti savo žemėje su visomissuvereniai tautai priklausančiomis tei-sėmis linija. Puolimo linija. Su pakili-

mais ir atoslūgiais, pralaimėjimais irpergalėmis, bet nuosekliai siekiantibūti tauta ir valstybe Žemėje. Prie jųkaip prologą priskirčiau ir tuos trisšimtus mūšių, kurių dalis vertė keistisvisą Europą dar iki Naujųjų laikų.

Dabar man sakoma, kad visa tai yraabejotinos vertės pastangos, nes 1918metais Jonas Basanavičius padarėstrateginę klaidą - pabrėždamas tau-tinio prado primatą, atsiribojo “nuolenkiškai kalbančios gyventojų da-lies”, ir “viena tautos šaka buvo nu-kirsta”. Suprask, tai lemia visas toles-nes mūsų istorijos nesėkmes iki patšių dienų, kai kuriame “troškią užda-ros erdvės atmosferą”, o tautą trak-tuojame “kaip uždarą sektą”. Dėl to,atrodo, ir prezidentė nesuteikia pilie-tybės čiuožėjai Isabellai Tobias. Taipdėsto Saulius Spurga savo tekste“Kaip atsispirti globalizacijai?”

Jeigu kas nors mano, kad lietuviųmodernios valstybės sukūrimas buvoklaida, beprasmiška yra diskutuoti,nes šiuo atveju veikia ne argumentai,o visai kas kita. Tokias pozicijas pali-kime pačių tokiamanių sąžinei. Tačiauklausimas, ar globalizmo kaip pasau-lio suvienmatinimo ideologijos užklo-ti nacionalinės valstybės kūrėjai nega-li pasakyti nieko pozityvaus, netneieško “konstruktyvaus prado” - jaune J.Basanavičiaus smerkėjų reikalas.

Kad esame gerokai susiskaldę, išsis-kaidę, susipriešinę, pasimetę ir t. t., pri-pažįstama visuotinai. Tai kur ieškotibendrumo, kuris galėtų integruoti visosnacijos pastangas valstybei, atramos?

Galimi įvairūs siūlymai. Bet jei vis darsakome, kad esame savarankiška vals-tybė, ar ne priimtiniausias, beje, ir įsak-miausias būtų bandymas atsiremti į sa-vo valstybės Konstituciją? Išgryninkimečia keletą svarbiausių jos postulatų.

1. Lietuva yra nepriklausoma de-

mokratinė respublika. 2. LietuvosRespublikos įkūrėja yra lietuvių tauta.3. Pamatiniai valstybės matmenys yrateritorija, kalba ir tikėjimas. 4. Tauty-bė nėra tapati pilietybei. 5. Valstybėspaskirtis - tautos kultūra, kultūros pa-skirtis - tautos intelektas. 6. Ryšys supasaulio kultūromis - vertimas. 7. Lie-tuvos žemė Respublikos teritorijoje -išimtinė lietuvių tautos nuosavybė.

Galima būtų paminėti ir daugiaupostulatų, nukreipiančių mus įkonstruktyvias mintis, žodžius irveiksmus. Šios ideologijos pagrindu,

manytina, retas nesutiktų ieškoti po-litinių sprendimų su visų politinių pa-kraipų jėgomis.

Ką praktikuojame? Užuot nustatę,kiek Lietuvos Respublika, įstojusi į Eu-ropos Sąjungą (ES), dar yra nepriklau-soma, o kiek ir kaip - priklausoma, kaiptuo savo nepriklausomybės potencialuji turi ir gali pasinaudoti, o kaip - prik-lausomybės, tuščiai malame liežuviais.Tuo metu galintieji tyliai siurbia ES fi-nansus ir šlovina “paramą”. Konstitu-

cija aiškiai sako, kad valstybę įkūrė lie-tuvių tauta, o kuria ją su visais valstybeilojaliais piliečiais, kuriais gali būti ne tiklietuviai (ir jų esama, deja, nelojalių!),bet ir Lietuvos teritorijoje gyvenančiostautinės bendruomenės bei mažumos.Ar turi teisę reikšti pretenzijas valsty-bei asmenys, nelojalūs jai iš principoarba deklaruojantys savo lojalumą ki-toms valstybėms (tiek lietuviai, tiek ki-tataučiai)? Vienas labiausiai supainio-tų yra tautybės ir pilietybės klausimas.Normą “Respublikos pilietybė įgyjamagimstant” įprasta aiškinti lietuvių pri-

gimtinės teisės į pilietybę prasme. Ta-čiau Konstitucija sako, kad visi Res-publikoje gimusieji, taigi ne tik lietu-viai, gauna galimybę įgyti Respublikospilietybę. O įgyja ją apsispręsdami, arnori jos, ar ne. Ir tai galioja ne vien Lie-tuvos lenkams, rusams, bet ir lietu-viams. Ne vienas jų ir neapsisprendžia.O mes traukiam: pagal Konstituciją lie-tuvis, net turintis kitos šalies pilietybę,turi prigimtinę teisę į Lietuvos pasą! Irt. t. Kur čia mūsų uždarumas? Kur čia“atvirųjų” logika?

Kas pasakyta, yra tik galimų diskusi-jų apmatai. Jos visiems aiškumo siekian-tiesiems ir argumentų paisantiesiemsgalėtų suteikti ne tik problemų suprati-mą, bet ir galimybę telktis jas spręsti, okartu aiškiai matyti, kam sveiko protoargumentai nepriimtini, kas savo valiapasitraukia į aną pusę, už konstrukty-vių valstybės problemų erdvės, įdestrukcijos ir absurdo zoną. Deja, už-uot bandžius sutelkti nacijos protą irvalią, toliau strateguojama ideologinė-se stovyklose ir partijose, kuriami su tau-tos tikrove beveik nieko bendra netu-rintys planai, o kitų pažiūrų netikšoskartkartėmis apmėtomi savadarbėmisbombutėmis, panašiomis į S.Spurgospublikaciją. Gaila. Ir apgailėtina.

Beje, aš asmeniškai maniau, kadI.Tobias turėjo pakankamą įdirbio mi-nimumą Lietuvos pilietybei gauti. •

Ar turi teisę reikšti pretenzijas valstybei asmenys, nelojalūs jai iš principo arba

deklaruojantys savo lojalumą kitoms valstybėms (tiek lietuviai, tiek kitataučiai)?

Seimo “Drąsos kelio” frakcijosnarys, ekonomistas prof. PovilasGylys įsitikinęs, kad euro zonanėra “Titanikas”, kuris į vande-nyno dugną nugrimztų greitai.Tai veikiau potencialus Černoby-lis, tad jei ištiktų katastrofa, jos padarinius justume ištisusdešimtmečius.

- Kaimynė Latvija eurą planuojaįsivesti 2014-ųjų pradžioje. Jau trejimetai, kai jis įvestas Estijoje. Kodėlmums tenka atsiliekančiųjų dalia? Ogal tai nėra jau taip blogai?

- Kai estai prisidėjo prie euro zo-nos, Nobelio premijos laureatas Pau-las Krugmanas pirmiausia Estijąpasveikino, o paskui pridūrė: “Už-jaučiu.” Įsivedus eurą išnyksta valiu-tinė rizika, susijusi su valiutos kursokitimu. Tačiau tuoj pat prarandamasmonetarinis suverenitetas. Nė vienaiš 17 euro zonos šalių neturi autono-minės pinigų politikos. Mūsų prem-jeras Algirdas Butkevičius neseniainustebino pareikšdamas, kad įsivedęeurą skolinsimės pigiau. Nors valiutayra bendra, kiekviena valstybė skoli-nasi savam biudžeto deficitui padeng-ti. Todėl ir skolinimosi išlaidos skiria-si - Vokietija skolintųsi pigiai, Graikija- labai brangiai. Euras negarantuojašviesios ateities, tačiau privalumų jisturi. Didžiausia problema, kad Lie-tuvoje nėra rimtos diskusijos, kurio-

je išryškėtų visi pranašumai, trūku-mai ir rizikos veiksniai.

- Naujoji Vyriausybė eurą Lietuvo-je mato 2015 metais. Tokius noruspremjeras A.Butkevičius pagarsinonuogąstaudamas, kad jei planas ne-pavyks, jis bus pasmerktas kaip poli-tikas. Tad galime drąsiai planuoti eu-rą po poros metų?

- Nei čekai, nei lenkai tikrai ne-mano, kad jų šalis ištiks katastrofa,jei bus uždelsta įsivesti eurą metus arilgiau. Premjeras be reikalo susiejosavo politinę ateitį su euro įvedimu.

Tačiau pirmiausia turime atsakyti į

klausimą, ar didžiosios euro zonos ša-lys laukia, kada prie jų prisidės Lietu-va ar Latvija. Nors kasdien skaitau už-sienio spaudą, man dar neteko matytibent vieno “ilgesingo” straipsnio.Premjeras, prezidentė ir kiti atsakingipolitikai turėtų visuomenei atsakyti įklausimą, ar mes ten esame laukiami.Ar euro zonoje maža problemų?

- Latviai bene labiausiai būgštaujadėl didėsiančių kainų. Tačiau politi-kai ramina, kad jos augs vos keliomisdešimtosiomis procento. Jei Lietuvaeurą įsivestų 2015 metais, ką jismums atneštų?

- Yra du pagrindiniai svertai, ku-riais valdomi makroekonominiaiparametrai, - fiskalinė ir monetari-nė politika. Nenaudojame nei vie-no, nei kito, tačiau teorinę galimybęjais pasinaudoti tebeturime. Didžio-ji Britanija ir JAV gęstančią ekono-miką kursto spausdindamos pini-gus. Mes tokios galimybės neturimeir jau niekada neturėsime. Pažvelki-me į Slovėniją. Ten kylančios kainos

sukėlė sąmyšį. Nors Slovėnija į eurozoną pateko palyginti lengvai, pro-blemų tai neišsprendė. Mūsų pro-blema bus ta, kad vykdydami taupy-mo politiką apleisime viešuosiusporeikius. Ir viskas dėl to, kad įsi-vestume eurą, nors to pasekmės ne-aiškios. Nuolat stebėdami biudžetoprocesus, deficitą, infliaciją, nesu-gebėsime tinkamai padėti periferi-jai. Tai yra didžiosios netektys. De-ja, matau, kad mūsų politikos elitasnesupranta makroekonomikos pa-grindų, nemato pasekmių.

- Gal manote, kad euro zonos dėlskolose dūstančių šalių per artimiau-sius dvejus metus tiesiog neliks?

- Jau dabar turime dviejų greičiųEuropos Sąjungą - euro zoną ir jainepriklausančias šalis. Pritariu ma-no srities ekonomistų nuomonei,kad krizė euro zonoje nesibaigė. Tadkyla klausimas, kodėl einame, anotįtakingo britų savaitraščio “TheEconomist”, į vadinamąją galimąČernobylio erdvę. Euro zona nėra“Titanikas”, kaip ją vadina kai kurieekonomistai. Tai yra galimas Černo-bylis. “Titanikas” nuskendo per kele-tą valandų, išsisklaidė sūkuriai, ir vis-kas liko vandenyne. MonetarinisČernobylis reikštų ilgus metus, penk-mečius, dešimtmečius truksiančiusdidžiulius praradimus visoje Euro-pos erdvėje. Neprognozuoju ir ne-noriu, kad taip nutiktų. Tačiau jei esistrategas ir mąstai apie ateitį, pagalįvairius signalus atitinkamai kore-guoji savo strategiją. Galbūt derėtųpalaukti, kol praeis vadinamasis Čer-nobylio pavojus, euro zona stabili-zuosis, ir tik tada viską įvertinti,priimti sprendimus. Spaudoje mirgapranešimų apie blogėjančią Prancū-zijos ekonomikos padėtį, o vieninte-lė iki šiol klestinti didžioji ekonomi-ka yra Vokietija. Tad lieka klausimas,kas nutiks euro zonai. •Seimo narį kalbino TADAS VALANČIUS

Lietuvoje nėra rimtos diskusijos dėl euro

Parlamentaras P.Gylys ragina luktelėti, kol euro zona stabilizuosis, ir tiktada priimti sprendimus. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. [email protected]

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Seimo tribūna

Pirmiausia turime atsakyti į klausimą,

ar didžiosios euro zonos šalys laukia,

kada prie jų prisidėsLietuva ar Latvija.

Dienos temos 32013 02 06Lietuvos žinios

Atkelta iš•1 p.

Vilniuje vyksiantis viršūnių susi-tikimas bus svarbus įtvirtinant Rytųpartnerystės pasiekimus peržiūrintdvišalę ir daugiašalę bendradarbiavi-mo darbotvarkę, formuluojant nau-jus siekius, patvirtinant abipusį ESbei rytinių partnerių įsipareigojimątęsti bendrą darbą aukščiausiu lygiu.

R.Jakilaitienės teigimu, kiekvie-na šalis partnerė turi individualųbendradarbiavimo su ES “takelį”,kuris apima ekonominės integraci-jos, žmonių judėjimo, teisinio suar-tėjimo klausimus. Iki šiol buvę duES ir Rytų partnerystės viršūnių su-sitikimai daugiau brėžė partnerys-tės programos apmatus ir formu-lavo politinius tikslus. Vilniujetikimasi užfiksuoti konkrečius re-zultatus dvišalėse ES ir Rytų part-nerių derybose dėl Asociacijos beiGlaudaus bendradarbiavimo ir vi-sapusiškos laisvosios prekybos zo-nos susitarimų, be to, pažymėtiprogresą dialoguose dėl vizų reži-mo liberalizavimo. “Svarbu pabrėž-ti, kad rezultatai priklausys ir nuoRytų partnerystės šalių pastangų irįsipareigojimų vykdyti demokrati-nių reformų darbotvarkę”, - sakėR.Jakilaitienė.

Pasirašys deklaracijąTikimasi, kad Vilniaus viršūnių su-

sitikime bus kalbama ir apie sustip-rintą daugiašalę Rytų partnerystės di-mensiją bei į aukštesnį lygmenį iškeltosektorių bendradarbiavimo rezulta-tus (Lietuvos pirmininkavimo metuplanuojama formalizuoti 27 (arba 28)+ 6 transporto ir vidaus reikalų bei tei-singumo ministrų susitikimus).

R.Jakilaitienė pažymėjo, kad at-sižvelgiant į rytinių partnerių pa-stangas ir pažangą Rytų partnerystėsprocesuose bei esamą politinį ir eko-nominį kontekstą, Vilniaus viršūniųsusitikime neišvengiamai iškils ir po-

reikis ieškoti bendro požiūrio, kaiptoliau išlaikyti Rytų partnerystės po-litiką patraukliu bei efektyviu bend-radarbiavimo instrumentu. Todėl,anot R.Jakilaitienės, vienas viršūniųsusitikimo tikslų yra aukščiausio lyg-mens politinis signalas apie tai, kadRytų partnerystė yra ir bus svarbusES politikos dėmuo.

Susitikimo rezultatai, sutarti tiks-lai ir gairės ateičiai paprastai užfik-suojami jungtinėje deklaracijoje.Tokį politinį dokumentą, suderintąsu visomis ES valstybėmis ir 6 ryti-niais partneriais, numatoma priim-ti ir Vilniaus viršūnių susitikime.

D.Grybauskaitės ir H.Van Rompuy kvietimai

R.Jakilaitienė pabrėžė, kad viršū-nių susitikimas yra labai svarbusLietuvos pirmininkavimo ES rengi-nys. “Vienas svarbiausių uždaviniųmūsų šaliai - užtikrinti sąžiningą tar-

pininkavimą derinant ES valstybiųir partnerių pozicijas. Laukia sudė-tingas darbas tiek su atskiromis ša-limis, tiek su ES institucijomis. Kar-tu tai - galimybė pademonstruotiLietuvos pasirengimą ir gebėjimuspadidinti savo įtaką pačioje ES, pa-rodyti, kad esame patikimas irkonstruktyvus partneris. Tai ir dide-lis iššūkis, nes viršūnių susitikimosėkmė priklauso nuo daugybėsveiksnių”, - aiškino URM atstovė.

ES ir Rytų partnerystės viršūniųsusitikimas yra visos ES renginys,kurį organizuojant Lietuva daly-vauja priimančios šeimininkės tei-sėmis. Tai reiškia, kad kvietimai į šįsusitikimą bus pasirašyti preziden-

tės Dalios Grybauskaitės ir Euro-pos Vadovų Tarybos pirmininkoHermano Van Rompuy.

Atvykti į Vilnių bus kviečiami vi-sų ES ir šalių partnerių lyderiai. Ta-čiau mūsų diplomatai nurodo, kadbūtų keblu tikėtis, jog asmenys, ku-rių atžvilgiu taikomi ribojimai atvyk-ti į ES, galėtų dalyvauti renginyje.Priminsime, kad sankcijos įvažiuotiį Bendriją taikomos Baltarusijos pre-zidentui Aleksandrui Lukašenkai.

Klausiama, kokia tikimybė, kadsusitikime dalyvaus didžiųjų ESvalstybių vadovai, R.Jakilaitienė tei-gė, jog reikia ne spėlioti, o dirbti,kad dalyvavimas susitikime būtųkuo aukštesnio lygio. “Dėl konkre-

čių šalių vadovų galima pasakyti tiktiek, kad pačios valstybės savaran-kiškai apsisprendžia, kas atstovaujašaliai. Žinoma, reikia turėti omeny-je ir objektyvias aplinkybes - pavyz-džiui, 2013 metų rudenį Vokietijo-je vyks rinkimai, jų baigties dabarnuspėti negalime. Jei Angela Merkelbus perrinkta ir toliau eis kanclerėspareigas, be abejo, tikimės jos daly-vavimo. Tikimasi ir Prancūzijosprezidento bei Jungtinės Karalystėsministro pirmininko dalyvavimo”, -pabrėžė R.Jakilaitienė.

Reikia proveržioPolitologo Tomo Janeliūno verti-

nimu, Rytų partnerystės programąsunkiai galima pavadinti sėkminga,nes kol kas norimi tikslai nepasiek-ti. Tačiau tai esą ne tik ES, bet ir part-nerystės šalių problema. “Ši progra-ma yra grindžiama abipusių lūkesčiųprincipu: ES nori matyti demokra-tijos vystymąsi, laisvą prekybą, kitair šiuos procesus skatinti. Tačiau toturi norėti ir šalys, su kuriomis bend-raujama. Šiuo požiūriu per vienpu-sišką norą, lūkesčius nedaug ką gali-ma įsiūlyti”, - pažymėjo ekspertas.

Kaip geriausią to pavyzdį T.Jane-liūnas paminėjo Ukrainą. Anot jo,šioje šalyje vidaus politika lemiadaugumą visų procesų, o ES išliekaper mažu traukos centru, kad dėl josbūtų stengiamasi keisti vidaus poli-tikos principus. “Todėl kol kas ne-matome šios programos rezultatų.Iki šiol tai daugiau popierinis, biu-rokratinis projektas, kuris deklaruo-ja ES norą Rytų kaimynes artinti Eu-ropos link”, - įsitikinęs politologas.

T.Janeliūnas abejoja, kad Lietuvaipirmininkaujant ES Tarybai pavyktųpasiekti proveržį šioje programoje.“Esminės sąlygos priklauso ne nuoLietuvos ir mūsų diplomatų pastan-gų. Deklaracijos gali būti padarytos,kokie nors rezultatai gali būti užfik-suoti. Tačiau tam, kad procesai būtųiš esmės išjudinti, reikia pokyčių to-je pačioje Ukrainoje, Baltarusijoje arkitose šalyse”, - įsitikinęs jis.•

RAIMONDA RAMELIENĖ

Po internetą klajojantys vadina-mieji memai asmeninę kaikurių konservatorių nuomonęprilygino didžiausios opozicinėspartijos nuostatai. Tai sukėlėpolitinės jėgos lyderių nepasitenkinimą.

Pastarosiomis dienomis Tėvynėssąjungos-Lietuvos krikščionių de-mokratų (TS-LKD) paskyros lanko-mumas socialiniame tinkle “Face-book” kyla kaip ant mielių. Į internetąpaleisti daugiausia jaunųjų konserva-torių kurti memai - nuotraukos suužrašais, išsakančiais herojų pozicijąvienu ar kitu klausimu, - padidinovartotojų susidomėjimą devynis kar-tus. Lankytojų reakcija įvairi: nuopritarimo iki juodos kritikos ir iro-niško šaržo. Ypač prieštaringai buvosutiktas TS-LKD Vilniaus miestoskyrių sueigos pirmininko Seimo na-rio Manto Adomėno žmonos Vikto-rijos memas. Socialiniame tinkle ji iš-platino savo nuotrauką ir tokį užrašą:“Esu konservatorė, nes klausau savovyro. O Tu?”

Dėl internetinės jaunųjų partijosnarių kūrybos TS-LKD pirminin-kas, Seimo opozicijos lyderis And-rius Kubilius išsakė internetinės pa-skyros kūrėjams rimtų pastabų.“Aptarėme, kad jaunimo iniciaty-vos neturėtų būti painiojamos su vi-sos partijos informacijos kampani-ja”, - vakar LŽ aiškino A.Kubilius.

Paklaustas, ar neketina kurti irsavo memo, partijos lyderis atsakėneigiamai. “Stengiuosi internetą ir

“Facebook” valdyti pats. Nenoriu,kad būtų priešingai”, - pridūrė jis.

Seimo TS-LKD frakcijos seniūnopirmajam pavaduotojui Jurgiui Raz-mai kai kurie jaunųjų kolegų memai

atrodo gana “nuoširdūs ir simpatiš-ki”. Tačiau M.Adomėno vietoje jisbūtų gerai pagalvojęs, ar verta “žmo-nos pavyzdžiu” skelbti būtent tokiąkonservatizmo principo išraišką.“Partijos tinklalapyje šis dalykas su-prantamas plačiau - ne vien kaip as-meninis reikalas, o kaip visiemspriimti siūlomas standartas”, - pažy-mėjo J.Razma. Jis teigė “gana rezer-vuotai” žiūrintis į galimybę sociali-niuose tinkluose propaguoti ką norsasmeniška. “Gal turiu daugiau san-tūrumo nei kiti”, - svarstė politikas.

Seimo narė konservatorė AgnėBilotaitė nusiteikusi dvejopai. “Ašasmeniškai laikausi kitokios nuo-monės, pasisakau už vyro ir moterssantykių lygiavertiškumą bei part-nerystę. Kita vertus, gal taip buvosiekiama pritraukti dėmesio. Ir taitikrai šauniai pavyko, į viešąją erd-vę iškilo diskusija apie šeimos san-tykius, vyro ir moters padėtį šeimo-je”, - kalbėjo parlamentarė.

Jaunoji konservatorė turi mintįsukurti ir savo memą. Jo idėją pa-diktavo artėjanti Vasario 16-oji.“Man regis, būtų prasminga paska-tinti tą dieną visus vilkėti tautinįkostiumą”, - sakė A.Bilotaitė.

Kaip LŽ vakar pasakojo M.Ado-mėnas, idėja kurti memus kilospontaniškai, diskutuojant su jau-naisiais konservatoriais. Jis pasi-džiaugė, kad sumanymas pasirodėesąs vykęs, sulaukta nemažai įdo-mių kūrinių. Į kritiką internete po-litikas teigė reaguojantis visiškai ra-miai. “Jei socialiniuose tinkluosenekyla ažiotažo, nebūna ir sklai-dos”, - paaiškino konservatorius.

M.Adomėnas prisipažino įtarian-tis, kad kai kurie partijos kolegos ga-li būti nepatenkinti dėl memų. Ta-čiau, anot jo, “į akis niekas nedrįsopasakyti”. Be to, partijos kolegos tu-rėtų tik džiaugtis, nes dėl memų nuo3 tūkst. iki 27 tūkst. per savaitę šok-telėjo lankytojų srautas TS-LKD“Facebook” paskyroje. M.Adomėnonuomone, savo memus galėtų kurtiir vyresni partijos nariai. Paklaustasapie žmonos memą, politikas prisi-pažino spėjęs, kad kūrinys gali su-kelti ažiotažą. Tačiau svarbiausia, pa-sak parlamentaro, yra tai, jog buvotaip plačiai iškeltas klausimas apiešeimą, jos sampratą ir darną.

Pati V.Adomėnienė stebėjosi, kaddauguma jos memą vertinusių žmo-nių praradę humoro jausmą.•

Vilniuje laukiama Europos lyderiųLietuvos pirmininkavimas ES Tarybai

Lietuvos diplomatai viliasi, kad į aukšto lygio susitikimą Vilniuje atvyks Senojo žemyno politikos elitas.Reuters/Scanpix nuotrauka

Rytų partnerystės programa išgyvena ne pačius geriausius laikus - yra lūkesčių

ir laukimo būsenos.

Internetiniai memai partijos vadovams nepatiko

M.Adomėnas: “Jei socialiniuose tink-luose nekyla ažiotažo,

nebūna ir sklaidos.”

TS-LKD pirmininkas A.Kubilius internetinės paskyros kūrėjams išsakė rimtų pastabų. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

DAIVA BARONIENĖ

Daugiau nei dešimtmetį kaimodaugiabutyje veikiančią koply-čią toleravusioms moterimsįgriso jos kaimynystė. Kiti namo gyventojai privatumoesą stokojančioms kaimynėmslinki būti supratingesnėms.

Pagal tipinį projektą pastatytasneišvaizdus Ukmergės rajono Bale-lių kaimo aštuonbutis iš tūkstančiųkituose Lietuvos kaimuose esančiųtokių pat statinių skiriasi tuo, kad ja-me įrengta koplyčia. Tad sekmadie-niais ir bažnytinių švenčių dienomisper bendrą daugiabučio įėjimą į kop-lyčią ima plūsti daugybė parapijiečių.Jų antplūdį daugiau nei 10 metų ken-tusios daugiabučio gyventojos nuta-rė padaryti tam galą. Moterys reika-lauja, kad koplyčia būtų iškeldinta.

Neturi privatumoĮ šią kovą drauge su kitomis bend-

ražygėmis pakilusi baleliškė BronėPalšauskienė LŽ guodėsi, kad gyven-dama koplyčios kaimynystėje nebe-turi jokio privatumo. “Esu tikintimoteris, bet tikrai nenoriu kiekvienąsekmadienį būdama namuose klau-sytis bažnytinių giesmių ar pamoks-lo žodžių. Melstis pageidauju, kai to

norisi man, o ne tuomet, kai už sie-nos užgieda “Pulkim ant kelių”, - LŽaiškino vieno butų savininkė. Ji pa-sakojo būstą name, kuriame įkurtakoplyčia, pirkusi bėdos prispirta, neskitur netekusi darbo gavo jo Bale-liuose. “Per tą laiką ir vaikai užaugo,ir aš baigiu pasenti, o religinės gies-mės mūsų name kaip aidėjo, taip te-beaidi”, - sakė moteris.

B.Palšauskienė tikino išsiaiškinusi,kad vietoje, kur įrengta koplyčia, kadai-se veikė Baleliuose gyvavusio kolūkioaktų salė. Vėliau ją įsigijo parapija, kuriiš pradžių ten įkurdino šarvojimo salę,o po kelerių metų atsirado koplyčia.

“Kol buvo šarvojimo salė, mes, dau-giabučio gyventojai, kentėjome dėlmirusiųjų kaimynystės. Dabar tenkaper prievartą melstis su besimeldžian-čiaisiais koplyčioje”, - B.Palšauskieneipritarė kaimynė Asta Pukienė. Ji pik-tinosi, kad daugiabučio gyventojai pa-rapijiečių yra nuolat raginami vasaro-mis kuo dažniau pjauti žolę, žiemomiskasti sniegą.

Trečia į kovą su koplyčia pakilusikaimynė Jurga Baravykienė pažymė-jo, kad daugiabučio moterys jau se-niai yra tapusios besirenkančiųjų įkoplyčią paskalų objektu.

Bažnyčios - per toliVisos moterys neslėpė esančios vie-

nintelės kovotojos su jų name įkurdin-

ta koplyčia. Jų pačių vyrai į šį reikaląnesikiša, nuomonės apie koplyčios kai-mynystę esą neturi ir nuodėmingą gy-venimo būdą pamėgęs kaimynas. Dardu namo gyventojai - skirtinguose bu-tuose gyvenantys Vitas Gailiušis ir jomama Alfonsa Gailiušienė - tvirtino,kad koplyčia jiems būtina.

A.Gailiušienė pasakojo, kad pasi-melsti į šią koplyčią šventomis dieno-mis renkasi net trijų kaimų žmonės.

“Iki kiekvienos iš artimiausių bažny-čių mums reiktų nusigauti po 10 ki-lometrų, bet nė į vieną jų nebevežaautobusai. Tad ar begali kas būti ge-riau kaip turėti koplyčią čia pat?” -klausė garbaus amžiaus moteris. Ji la-bai džiaugtųsi, kad Baleliuose būtųbažnyčia ar kur nors atskirai pastaty-ta koplyčia, bet apie tai nėra net kosvajoti.

Nieko nepažeidžiaBalelių koplyčią aptarnaujantis

Raguvos parapijos klebonas JuozasJanulis taip pat pabrėžė, kad būtųgera šiame kaime turėti gražią baž-nyčią ir kad tokių maldos namų ne-sant tenka tenkintis tuo, kas yra.“Kadangi koplyčia yra parapijos tur-tas, o drauge - bendri mūsų maldosnamai, įstatymai mums draudžiašiuose namuose naktimis kelti triukš-mą. Už tai būtume nubausti. O dėl

to, kad susirinkę į šią koplyčią va-landą pasimeldžiame, mes niekienonei viešųjų, nei privačių interesų ne-pažeidžiame”, - aiškino klebonas.

Jis pridūrė, kad Balelių parapijosnuosavybė yra ir buvusi šio kaimokatilinė. Tad jeigu iš kur nors rastų-si pinigų, už kuriuos būtų įmanomakatilinę paversti maldos namais, tainedelsiant ir būtų padaryta. Dvasi-ninkas ragino daugiabučio moterisbūti pakantesnes.•

2013 02 06Lietuvos žinios4 Dienos temos

“Esu tikinti moteris,bet tikrai nenoriu

kiekvieną sekmadienįbūdama namuose

klausytis bažnytiniųgiesmių ar pamokslo

žodžių”, - aiškino B.Palšauskienė.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Suvalkijos (Sūduvos) regioninėsetninės kultūros globos tarybaišreiškė siekį Suvalkijai grąžintisenąjį - Sūduvos - vardą.

Kol istorikai ir etnografai ginčija-si, kaip vadinti Marijampolės kraštogyventojus - suvalkiečiais ar sūdu-viais, kalbininkai leistis į diskusijasnelinkę. Beje, ginčijantis išaiškėjo irtai, kad įstatymais iki šiol neįteisintasnė vieno kito - Aukštaitijos, Žemai-tijos, Dzūkijos - etnografinio regio-no pavadinimas. Tad esą tebėra mįs-lė, kaip reikėtų įteisinti kraštoetnografinio pavadinimo keitimą.

Nori susigrąžinti senesnį vardąSuvalkijos (Sūduvos) regioninės

etninės kultūros globos tarybos pir-mininkas Zigmas Kalesinskas LŽteigė, kad Suvalkijos pavadinimas ra-dosi ne itin seniai - tik nuo carinėsRusijos laikų, kai numalšinus 1863metų sukilimą caro valdžia įsteigėSuvalkų guberniją su administraci-niu centru - Suvalkų miestu. DabarSuvalkai yra Lenkijos teritorijoje, to-dėl, Z.Kalesinsko nuomone, Suvalki-ja vadinti Lietuvos teritorijoje esan-čią buvusios Suvalkų gubernijos dalįnetikslinga. “Iš tikrųjų šis regionasturėtų būti vadinamas Sūduva, nesdar prieš beveik 2 tūkst. metų šį pa-vadinimą naudojo graikų geografasPtolemėjus”, - aiškino Z.Kalesins-kas. Jis priminė, kad Sūduvos vardasbuvo minimas ir 1422 metų Melnosutartyje, kai šios žemės buvo pri-jungtos prie Lietuvos Didžiosios Ku-nigaikštystės, ir vėliau, šią sutartį tiks-linant. Buvo apibrėžtos ir Sūduvosžemių ribos, kurios iš dalies sutam-pa su dabartinės Suvalkijos ribomis.

“Nežinia kodėl carinės Rusijosvaldžios sprendimą priimame kaipvalstybinį dalyką. Tačiau, manau,pagaliau vertėtų grįžti prie savo šak-

nų. Ir morališkai, ir istoriškai būtųteisinga šias etnografines žemes va-dinti tikraisiais jų pavadinimais”, -tikino Z.Kalesinskas.

Siekia aiškumoAplinkos ministerijos (AM) Sau-

gomų teritorijų ir kraštovaizdžio de-partamento Kraštovaizdžio skyriausvyriausioji specialistė Giedrė Godie-nė LŽ teigė, kad siekiama aiškumo,kaip iš tikrųjų reikėtų vadinti dalį da-

bartinės Užnemunės - Suvalkija arSūduva. Mat šiuo metu AM užsaky-mu Kauno mokslininkai rengia Lie-tuvos kelių bei geležinkelių krašto-vaizdžio gaires, jose turėtų būtinurodyti kiekvieno šalies etnografi-nio regiono informaciniai ženklai.Juose turėtų būti atspindėti etnogra-finių regionų tautiniai drabužiai, ki-ti savitumai bei lankytini objektai.

“Regionų etninės kultūros globostarybų paprašėme pateikti savo nuo-

monę, mat reikėtų žinoti, kokį pava-dinimą rašyti”, - sakė G.Godienė. Anotjos, kitais metais jau bus tariamasi suLietuvos automobilių kelių direkcija irdėl informacinių stendų statymo.

Neįteisinti pavadinimaiEtninės kultūros globos tarybos

(EKGT) prie Seimo pirmininkė DaliaUrbanavičienė neslėpė, kad ginčai dėlSuvalkijos vardo pakeitimo į Sūduvosvardą yra neišvengiami. “Prieštaravi-mų yra ir tarp istorikų, ir tarp kalbi-ninkų. Anksčiau neprieštaravome, kadto krašto regioninės etninės kultūrosglobos taryba kaip savo pavadinimąvartotų abu pavadinimus, bet dabarakivaizdu, kad dėl tokio tautinės savi-monės pasireiškimo kilusį ginčą reikiaspręsti”, - sakė D.Urbanavičienė.

Tačiau ji pabrėžė, kad Lietuvos et-nografinių regionų pavadinimai nė-ra įrašyti jokiame teisiniame akte.Tad iki šiol lieka neaišku, kaip reikė-tų įteisinti etnografinio pavadinimopakeitimą. D.Urbanavičienė atkrei-pė dėmesį, kad kaimynėje Latvijojetokie pavadinimai įrašyti net Kons-titucijoje. “Reikėtų parengti Etninėskultūros įstatymo pataisą arba net at-skiru Seimo dokumentu įteisinti et-nografinių regionų pavadinimus”, -siūlė EKGT pirmininkė.

Kitokią nuomonę LŽ išdėstė Isto-rijos instituto Etnologijos skyriaus ve-dėja dr. Vida Savoniakaitė. Ji teigė, kadSuvalkijos pavadinimas daugeliuižmonių yra įprastas. “Ir pati tą kraštąvadinu Suvalkija. Jis man labiaupriimtinas ir literatūriškai sunormin-tas. Kai neseniai leidome knygą “Lie-tuvos kultūra” ir rinkome jai medžia-gą, visi kalbintieji Marijampolės kraštogyventojus vadino suvalkiečiais. Ir kal-bininkai juos taip vadina. Tad nesup-rantu, kodėl dabar reikėtų keisti pa-vadinimą”, - sakė istorikė.

Nenori net girdėtiIstorikai ir etnografai ginčijasi,

kaip vadinti dalį Užnemunės - Su-valkija ar Sūduva, o kalbininkai lai-kosi kategoriškos nuomonės. Jie dar2005-aisiais atmetė siūlymą Suvalki-ją vadinti Sūduva.

Kaip LŽ sakė Kalbos komisijosvyriausioji specialistė Aistė Pango-nytė, Kalbos komisijos apsvarstyta-me “Vietovardžių žodyne” yra tei-kiami abu vardai - ir Suvalkija, irSūduva. Tačiau pagrindinis šios et-ninės srities pavadinimas tebėra vie-nas - Suvalkija (suvalkiečių gyvena-ma Lietuvos dalis). Tiesa, Sūduvalieka norminis istorinės srities, ku-rioje kažkada gyveno sūduviai, pa-vadinimas. “Suvalkija ir Sūduva ne-sutampa nei chronologiškai, neigeografiškai, tad keisti pavadinimųjokiu būdu negalima”, - aiškinoA.Pangonytė. •

Suvalkiečiai vėl panoro būti sūduviais

D.Urbanavičienė įsitikinusi, kad reikėtų parengti Etninės kultūros įstatymo pataisą arba etnografinių regionųpavadinimus įteisinti atskiru įstatymu. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

“Nežinia kodėl carinės Rusijos valdžios sprendimą priimame kaip valstybinį dalyką.

Tačiau, manau, pagaliau vertėtų grįžti prie savošaknų”, - tikino Z.Kalesinskas.

Koplyčia daugiabutyje kaitina aistras

Baleliškis V.Gailiušis tikino, kad jam ir jo mamai ši koplyčia yra didžiulisprivalumas. / Daivos Baronienės nuotraukos

Dienos temos 52013 02 06Lietuvos žinios

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Lietuva vis dažniau tampa Gruzijos, Afganistano ir kitųvalstybių piliečių tramplinu įVakarus. Vos pateikę prašy-mus dėl prieglobsčio, jie tuojpat sprunka iš mūsų šalies, tikėdamiesi pasiekti Vokietiją,Nyderlandus ar Belgiją.

Prie tokios užsieniečių migracijosprisideda ir Europos Sąjungos (ES)teisės normas atitinkantys Lietuvos įs-tatymai. Pareigūnai atkreipia dėmesį irpripažįsta jų netobulumą bei laukia,kol bus imtasi pribrendusių pataisų.

Parskraidino į LietuvąPirmadienį iš Frankfurto į Vilnių

lėktuvu buvo atskraidinti Vokietijo-je įkliuvę gruzinas ir afganistanie-tis. Jie buvo pasiprašę prieglobsčiomūsų šalyje, bet nė nemanė čia lik-ti ir pabėgo iš Pabradėje esančioValstybės sienos apsaugos tarnybos(VSAT) Užsieniečių registracijoscentro (URC). Į Lietuvą užsieniečiaigrąžinti pagal Dublino II reglamen-tą kaip į valstybę, kurioje pirmiausiapasiprašė prieglobsčio.

Naudojasi liberalia tvarkaURC vado pavaduotojas Alek-

sandras Kislovas LŽ teigė, kad pa-reigūnams daugiausia problemųkelia užsieniečiai, kurie pateikia aki-vaizdžiai nepagrįstus prieglobsčioprašymus ir nurodo motyvus, kurievisiškai neatitinka nustatytų tarptau-

tinių normų. Tačiau jie vis vien laiko-mi prieglobsčio prašytojais. Šie as-menys piktnaudžiauja teise vienaidienai išeiti iš URC ribų ir laisvai ju-dėti Lietuvoje, dažnai sprunka į kitąES šalį. Kitaip tariant, Lietuva nau-dojamasi kaip tarpine stotele. 2012metais iš URC išėjo ir į jį nebegrįžo397 prieglobsčio Lietuvoje prašyto-jai. Daugiausia tarp jų buvo Gruzijos(260) ir Afganistano (52) piliečių.

Tokius užsieniečius Vakarų Euro-pos ir Skandinavijos šalys į Lietuvągrąžina beveik kiekvieną savaitę.

Laukia EK sprendimųA.Kislovo teigimu, pastaruoju me-

tu mūsų pareigūnai ieško būdų, kaipsumažinti bėglių bumą. Jie prašo Lie-tuvos vyriausiojo administracinio

teismo, kad būtų suformuota nuomo-nė, jog akivaizdžiai nepagrįstų prašy-mų suteikti prieglobstį teikėjai, kol jųprašymai yra nagrinėjami, būtų sulai-kyti ir negalėtų laisvai keliauti po Lie-tuvą. Po tokių teismo sprendimų už-sieniečiai dažnai patys pasiprašo būtigrąžinti į savo šalį, nes nenori liktisuimti. Nors, pavyzdžiui, vieno Gru-zijos piliečio išsiuntimas iš Lietuvoskainuoja apie 2 tūkst. litų - tai kur kaspigiau, nei išlaikyti jį URC. “Pateikęsskundą dėl teismo sprendimo asmuogali toliau gyventi mūsų centre, oskundo nagrinėjimas gali trukti netmetus, tad mums tokį asmenį išsiųs-ti į jo šalį atsieina gerokai mažiau neijo gyvenimas čia tuos visus metus”, -pabrėžė URC vado pavaduotojas.

Anot jo, pareigūnai laukia, kada

bus patobulintas Užsieniečių teisinėspadėties įstatymas, tačiau pripažįsta,kad tai priklauso ne vien nuo Lietu-vos politikų valios. Mat mūsų šaliesįstatymai yra suderinti su ES aktais.

A.Kislovo teigimu, jau trejus me-

tus Europos Komisija (EK) niekaipnegali patvirtinti naujų dokumentų,kurie reglamentuoja prieglobsčioprašytojo gyvenimą po tokio prašy-mo pateikimo ir jo nagrinėjimo pro-cedūrą. Paskutinis terminas suėjopraėjusių metų gruodį, bet iki šios

dienos reglamentų pataisų paketasnėra priimtas.

“Neprarandame vilties, kad šie-met tai tikrai bus padaryta. Atsižvelg-damas į reglamentų pakeitimus Sei-mas turėtų koreguoti mūsų šaliesįstatymus. Tuomet problema būtų iš-spręsta”, - įsitikinęs URC vado pa-vaduotojas.

Skaičiai didėjaAnot VSAT Viešųjų ryšių skyriaus

viršininko Giedriaus Mišučio, vienšiemet pasieniečiai jau sulaikė 22Lietuvos sienos pažeidėjus. Todėlmanoma, kad ir šiais metais vyrausį pernykštes panašios tendencijos.2012-aisiais sulaikytų Lietuvos sie-nos pažeidėjų skaičius, palyginti su2011 metais, išaugo 60 procentų. Išviso būta 649 asmenų, neteisėtai kir-tusių Lietuvos sieną. 2011-aisiais jųbuvo 406, 2010 metais - 301.

Pernai VSAT pareigūnai gavo 309užsieniečių prašymus suteikti jiemsprieglobstį. Šis skaičius panašus į 2011metais pasiprašiusiųjų prieglobsčio

statistiką - tuomet buvo 299 prašy-tojai. Atsisakius patenkinti prašymusir pačių užsieniečių pageidavimupernai VSAT pareigūnai iš šalies iš-siuntė 122 užsieniečius. Tai dukartdaugiau nei 2011-aisiais, kai buvo iš-siųsti 62 asmenys. •

Prieglobsčio prašytojai šokdina pareigūnus

Tokius užsieniečius Vakarų Europos ir Skandinavijos šalys į Lietuvą grąžina beveik

kiekvieną savaitę.

RINKIMUOSE NEDALYVAUS

Europos Sąjungos (ES) atstovybeiRusijoje vadovauti paskirtas diplo-matas Vygaudas Ušackas teigia ne-dalyvausiantis Lietuvos prezidentorinkimuose ir artimiausius ketve-rius metus ketinantis dirbti ES dip-lomatinėje tarnyboje. V.Ušackaspraėjusių metų viduryje yra sakęs,kad jo sprendimą dėl dalyvavimobūsimuose prezidento rinkimuosenulems “visų pirma situacija Lie-tuvoje ir pasaulyje tuo konkrečiumetu, kai artės rinkimai”.

SIŪLO PERLAIDOTI

Kauno valdžia siūlo svarstyti gali-mybę kitąmet perlaidoti JungtinėseValstijose prieš 70 metų žuvusio irten palaidoto prezidento AntanoSmetonos palaikus. Dėl to miestomeras Andrius Kupčinskas žadakreiptis į A.Smetonos artimuosius.“Prezidento valią žinome, tačiaureikalinga ir artimųjų valia, kitaip ta

iniciatyva neturės prasmės”, - sakėjis. A.Kupčinsko teigimu, sužinotiartimųjų valią ir išsiaiškinti, ar tokiąidėją palaikytų išeivijos lietuviai, tu-rėtų pavykti per vasarą. Jei jai būtųpritarta, būtų galima diskutuoti, kurperlaidoti palaikus - Kaune, Vilniu-je ar A.Smetonos tėviškėje.

PANAIKINO NELIEČIAMYBĘ

Vyriausioji rinkimų komisija(VRK) vakar patenkino prokurorųprašymą leisti patraukti baudžia-mojon atsakomybėn balsų pirki-mo organizavimu įtariamą Rimvy-dą Podolskį. Jis kandidatams įSeimo narius garantuojamą teisinįimunitetą buvo praradęs dar spalį,bet vėl įgijo praėjusią savaitę, kaibuvo registruotas dalyvauti kovo 3dieną vyksiančiuose pakartoti-niuose rinkimuose į Seimą Zara-sų-Visagino apygardoje. Seimorinkimų rezultatai šioje apygardo-je dėl šiurkščių pažeidimų panai-kinti spalį, VRK pripažino R.Po-dolskį papirkinėjus rinkėjus.

PROKURORŲ AKIRATYJE

Generalinė prokuratūra (GP) pa-tvirtino sausio 14 dieną pradėjusiikiteisminį tyrimą dėl energetikosbendrovių grupę valdančios Visa-gino atominės elektrinės (VAE)viešųjų pirkimų. “Yra pradėtas iki-teisminis tyrimas dėl galimo pikt-naudžiavimo bendrovėje vykdantviešuosius pirkimus”, - sakė GPKomunikacijos skyriaus vyriausio-ji specialistė Rita Stundienė. Ji ne-nurodė, kokios apimties viešiejipirkimai pateko į GP akiratį.

BNS, LŽ

Trumpai

URC vado pavaduotojas A.Kislovasnepraranda vilties, kad Užsienie-čių teisinės padėties įstatymas buspagaliau patobulintas.

Vien šiemet pasieniečiai jau sulaikė 22 Lietuvos sienos pažeidėjus. VSAT nuotraukos

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Serbija savo derybininką su Kosovu paskyrė pirmuoju ambasadoriumi šioje naujoje Balkanų valstybėje, kuri SerbijosKonstitucijoje vis dar figūruojakaip Serbijos teritorija.

Šis sprendimas laikomas svarbiužingsniu gerinant Belgrado ir Prišti-nos santykius. To reikalauja ir šalimstarpininkaujanti Europos Sąjunga (ES).Sprendimas buvo priimtas praėjus voskelioms dienoms, kai Kosovas savo am-basadoriumi Serbijoje paskyrė karjerosdiplomatą Lulzimą Peci. Serbijos am-basadoriumi tapo 33 metų Dejanas Pa-vičevičius, nors dar neaišku, kada jispradės eiti pareigas. D.Pavičevičius tu-rės “palengvinti bendravimą ir prižiū-rėti, kad būtų įgyvendinami Belgradoir Prištinos susitarimai”. Šis teisės eks-pertas buvo vyriausiasis Belgrado dery-bininkas su Kosovu nuo 2011-ųjų ko-vo, kai globojant ES pradėtas dialogas suPriština. Abu ambasadoriai kol kasdirbs ES atstovybėse Serbijos ir Kosovosostinėse.

Kosovą, kuris 2008 metais paskelbėesąs nepriklausomas nuo Serbijos, pri-pažįsta beveik 100 valstybių, tarp jų irLietuva, bet Belgradui vis dar sunku sutuo susitaikyti. Serbija tebelaiko šią te-ritoriją savo pietine provincija. Tik2011-ųjų kovą abi šalys, siekdamos nor-malizuoti santykius, pagaliau pradėjo

derybas. Serbijai ir Kosovui pavyko su-sitarti dėl sienų kontrolės, muitų ir kitųklausimų, kad 1,7 mln. Kosovo gyven-tojų taptų lengviau gyventi.

Serbijos ministro pirmininko IvicosDačičiaus ir Kosovo premjero HashimoThaci derybos turi būti tęsiamos šį mė-nesį. Serbijos parlamentas dar kartą pa-skelbė, kad niekada nepripažins atski-lusio regiono nepriklausomybės, tačiaukartu paragino Kosove gyvenantiemsserbams suteikti didesnę autonomiją.Iš tokio pareiškimo aiškėja du dalykai:Serbija jau nebepuoselėja vilčių atgautitiesioginę Kosovo kontrolę ir netiesio-giai pripažįsta, jog Priština kontroliuo-ja visą Kosovą. Taigi galima tikėtis, kadKosovas nebus padalytas kaip Korėja, t.y. į serbų gyvenamą šiaurinę ir albanųdominuojamą pietinę dalį.

Tačiau abiejų šalių santykiai labaitrapūs. Belgradas nenori “parduoti”Kosovo serbų, bet kartu nenori pra-rasti ir galimybės įsilieti į ES. Į šį pro-cesą aktyviai įsitraukusi ir pati ES.Briuselis mano, kad būtų negerai, jeipusė Balkanų priklausytų Bendrijai, okita pusė liktų už jos ribų. Kita vertus,su ekonomikos krize kovojanti ES ne-rodo didelio entuziazmo dėl naujųvalstybių, tarp kurių yra ir jau šią vasa-rą turinti prisijungti prie BendrijosKroatija, narystės.

Pačioje Serbijoje daug kas sako, kadstojimo į ES klausimas ne tiek susijęs suBelgrado ir Kosovo santykiais, kiek sutuo, kokia valstybe siekia būti Serbija.“Serbijai Europos integracijos proce-

sas - tai kartu ir valstybės kūrimo pro-cesas, - aiškino Serbijos vyriausiojo de-rybininko dėl narystės ES pavaduoto-jas Srdjanas Majstorovičius. - Žinoma,ne tuo požiūriu, kad reikia sukurti vals-tybę, kuri ir taip egzistavo kelis šimtme-čius, o šalies demokratinių institucijųsteigimo požiūriu, kad šalyje įsitvirtin-tų teisės viršenybė. Mūsų svarbiausias

tikslas - turėti tokias demokratines ins-titucijas, kurios atlaikytų bet kokį po-litinį spaudimą. Tuomet galėsime tikė-tis, kad Belgrado ir Prištinos santykiaibus normalizuoti.”

Už narystę ES pasisako tik pusė ser-bų, tačiau Serbijos parlamente tokių yranet 90 procentų. Vis dėlto šalies vyriau-sybė, matyt, atsižvelgdama į gyventojų

nuotaikas, patvirtino “lėto” judėjimoEuropos link integracijos planą, todėlkyla klausimas, ar tokią “strateginędviprasmybę” yra pasirengę toleruotiBriuselis ir Kosovas.

Padėtis Kosove taip pat sudėtinga.Nors jo institucijos jau administruojašalies teritoriją, Serbija vis dar kliaujasiJungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybosrezoliucija 1244, kad Kosovą admi-nistruoja JT. Pati Serbija jau neturi jo-kių priemonių atskilusiai teritorijai ad-ministruoti, nors jos Konstitucijaskelbia, jog Kosovas tebėra Serbijos Res-publikos dalis. Tačiau Kosovo institu-cijos irgi nevaldo serbų gyvenamos šiau-rinės šalies dalies. Būtent dėl topirmiausia ir būtina rasti sprendimą,kad šioje teritorijoje gyvenantys žmo-nės išsivaduotų iš aklavietės, kurioje yraatsidūrę.

Būtinas kompromisas, nes dabarti-nė situacija - destabilizavimo faktorius.Socialinė ir ekonominė šio Balkanų re-giono padėtis gali privesti prie labai nei-giamų pasekmių. Kosove nedarbas sie-kia 45 proc. (kitų šaltinių teigimu, 60proc.), o 90 proc. gyventojų yra jaunižmonės. Tai tiksinti socialinė bomba.Serbijoje padėtis šiek tiek geresnė - 25proc. nedarbas ir 80 proc. gyventojų su-daro jaunimas. Jei artimiausiu laiku ne-bus rastas taikus ir konstruktyvus spren-dimas, jauni žmonės, tikėtina, pasiduospopulistinėms ir nacionalistinėms nuo-taikoms, o tada tiek Kosove, tiek Serbi-joje įsiviešpataus prievartos idėjos irideologija. •

2013 02 06Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Komunistiniais laikais Bulgarijojebuvo išplėtota stipri tabako pramonė, bet smūgį jai sudavėkritusios kainos. Dabar tabakoaugintojus galėtų prikelti Briuselio subsidijos, bet ar tai suderinama su Europos Sąjungos(ES) vykdoma programa prieš rūkymą?

Bulgarijos tabako ir tabako produk-tų institutas, komunistinės eros relik-tas, regėjo geresnius laikus. Jo labora-torijos dabar ištuštėjusios, sienos byra,lauke rūdija sovietinių laikų traktoriai,griūva pastatai. Institute dirba tik 60žmonių, nors kadaise jų ten buvo 360.Pinigų nepakanka net šildymui.

Tačiau geri laikai gali ir sugrįžti, jeiparlamentarai Briuselyje taip nutars.Bulgarijos žemės ūkio ministerijai prik-lausantis institutas siekia ES subsidijųtūkstančiams šios šalies tabako auginto-jų. To paties siekia ir kiti tabako augin-tojai Europoje.

Kvepalai vyrams ir moterimsES išleidžia dešimtis milijonų eurų

mokesčių mokėtojų pinigų kovos surūkymu kampanijai. Dabar svarstomaišleisti dar šimtus milijonų kultūrai,kuri daro didžiulę žalą sveikatai, au-ginti. Net Bulgarijos tabako institutodirektorius pripažįsta, jog tai gana keis-tas žingsnis. “Mes už tabako augini-mą, bet prieš tabako rūkymą. Tikriau-siai tai skamba juokingai. Tačiautabaką galima eksportuoti iš ES į Azi-ją”, - sako institutui vadovaujantis prof.Hristo Bozukovas.

Institutas, įsikūręs maždaug už 150km nuo sostinės Sofijos, ieško kitų taba-ko panaudojimo būdų. Vykdomi eks-perimentai paverčiant tabaką biomasėsdegalais, o naujausia inovacija - kvepa-lai vyrams ir moterims. Tabako institu-tas sukūrė bendrą įmonę su Bulgarijos

rožių ir aromatinių augalų institutu, irštai produktas - moteriški kvepalai “Ro-žės ir tabakas” ir tualetinis vanduo vy-rams “Tabakas ir rožės”.

Prof. H.Bozukovas šypsodamasis ro-do butelį naujųjų kvepalų. Ant dėžutėspavaizduoti trys rūkstantys cigarai ir trysraudonos rožės, o apačioje parašyta“Natūralus purškalas vyrams”.

Kažin ar šie kvepalai turės pasiseki-mą. Tačiau tai rodo, kokį spaudimąpatiria tabako pramonė dėl sveikatosreformų ir vis mažėjančio rūkalių skai-čiaus Vakaruose.

Tabakas - legalus produktasBulgarija yra antra didžiausia taba-

ko augintoja ES, ją lenkia tik Italija, daugdidesnė šalis, bet taip pat išgyvenantididžiausią tabako pramonės nuosmu-kį. 2011 metais (vėliausi turimi duome-nys) Bulgarija pagamino 40 tūkst. tonųtabako; 1989 metais - 160 tūkst. tonų.Bet kokios ES subsidijos gamybą vėl pa-didintų.

“ES tabako pramonei reikia apie500 tūkst. tonų kasmet, bet 11 ES ša-lių, kurios augina tabaką, pagaminatik maždaug pusę to. Likusi dalis im-

portuojama, - dėsto prof. H.Bozuko-vas. - Tabako reikia daugiau, bet mesnegalime jo pasiūlyti dėl ekonominiųpriežasčių.”

Bulgarijoje yra 30 tūkst. registruo-tų tabako augintojų, daugelis jų kulti-vuoja tik mažus sklypelius, kad pra-gyventų. Jie augina tabako rūšį“Oriental”, ji puikiai tinka kalnuotaivietovei, kur žemė prasta. Derlingosevidurio Bulgarijos lygumose augina-mas tabakas “Virginia”. Jo lapai daugdidesni, taip pat ir tuo užsiimantysūkiai. Cigaretės gaminamos maišantskirtingas tabako rūšis ir išgaunantskirtingą skonį. Kilogramas tabako la-pų vidutiniškai kainuoja 2 eurus. Ko-kia galėtų būti ES subsidija ateityje -neaišku, bet iki 2004 metų, pasak prof.

H.Bozukovo, ji sudarė 1,5 euro. Bul-garija tapo ES nare 2007 metais. “No-rime, kad ši subsidija grįžtų, - paaiški-na profesorius. - Tabakas yra legalusproduktas. Nesuprantu, kodėl negau-name subsidijų.”

Derlius gali pražūtiBulgarijos tabako pramonėje dirba

200 tūkst. žmonių. Prof. H.Bozukovassuorganizuoja susitikimą su kai kuriaisjų. Jie visai nepanašūs į ūkininkus: vilkigeras eilutes, turi brangius BMW ir beperstojo rūko viešbučio restorane visiš-kai ignoruodami neseniai Bulgarijojepriimtą tai draudžiantį įstatymą. Derliusbuvo puikus, bėda ta, kad už savo pro-dukciją jie negali gauti padorios kainos.

Didžiausia Bulgarijos cigarečių ga-mintoja “Bulgartabac”, komunistiniorežimo po karo įsteigta, o dabar priva-ti kompanija, siūlo jiems po 2 eurus užkilogramą. Augintojai nori padidintikainą 50 centų, bet jų pastangas kerta pi-gesnis subsidijuojamas tabakas iš tokiųES nepriklausančių šalių kaip Serbija irMakedonija. Šiuos augintojus spaudžialaikas, jie negali laukti ES subsidijų, nesjau dabar turi realizuoti 2012 metų der-lių. Tabakas buvo pasodintas pavasarį,o vasarą ir rudenį nuimtas rankomis, tądarbą atliko daugiausia romai už ma-žiau nei 10 eurų per dieną. Dabar jis su-krautas sandėliuose ir skubiai laukiapirkėjo. Kai ateis pavasaris ir orai atšils,tabaką užpuls vabalai, ir jis gali būti su-naikintas. Be to, ilgai laikomi lapai pra-deda juoduoti.

Bulgarijos tabako augintojai nejau-čia jokio optimizmo. Jei ES ateityje irpadės, jie netiki, kad pinigai tikrai juospasieks. Dėl valdžios pareigūnų bei po-litikų korupcijos bulgarai linkę manyti,kad didžioji dalis Briuselio pinigų nusėskitose kišenėse. “Juk čia Bulgarija”, - at-sidūsta dažnas. •“The Telegraph”, LŽ

Bulgarija laukia subsidijų tabakui

“Mes už tabako auginimą, bet prieš tabako rūkymą. Tikriausiai tai skamba juokingai.”

Bulgarės ruošia tabako lapus džiovinti.

Serbija ir Kosovas apsikeitė ambasadoriais

ES pastangomis jau dviejose vietose galima kirsti Serbijos ir Kosovo sieną.AFP/Scanpix nuotraukos

Pasaulis 72013 02 06Lietuvos žinios

Jungtinėse Amerikos Valstijoseper reidą išvaduotas penkiame-tis berniukas, o jo pagrobėjasnukautas. Berniuką ginkluotasužpuolikas beveik savaitę laikėpožeminiame bunkeryje Alabamos valstijoje.

“Išvadavome berniuką Ethaną. Jispatyrė daug streso, tačiau dabar yrasaugus ir jaučiasi gerai”, - sakė vienasJAV Federalinio tyrimų biuro (FTB)agentas Alabamos mieste MidlandSityje. Agentai teigė nuogąstavę, kadberniukui gresia “didelis pavojus”,kai pamatė, jog jį pagrobęs į pensijąišėjęs sunkvežimių vairuotojas Jim-my Lee Dykesas laiko ginklą. Laimei,pagrobėjas neiššovė nė vieno šūvio įberniuką.

Pasak FTB specialiojo agento Step-heno Richardsono, sunkiai sekėsi de-rėtis su užspeistu pagrobėju, todėl pa-reigūnams buvo įsakyta šturmuotibunkerį. “J.L.Dykesas nebegyvas”, -nurodė S.Richardsonas. Per trumpąspaudos konferenciją agentas atsisa-kė komentuoti pagrobėjo žūties deta-

les. “Buvome susirūpinę dėl vaiko sau-gumo. Jis labai drąsus, ir jam pasisekė.Viskas baigėsi labai sėkmingai. Etha-nas dabar su savo motina”, - sakė FTB

agentas S.Richardsonas. Berniukas susavo motina susitiko netoliese esančioDotano miesto ligoninėje. “Jis juokia-si, pokštauja, žaidžia, valgo - elgiasikaip bet kuris penkiametis ar šešiame-tis”, - pridūrė S.Richardsonas.

J.L.Dykeso kaimynai pasakojo,kad pareigūnų reido metu girdėjosprogimą ir šūvius. “Išgirdau garsųtrenksmą ir šūvius”, - sakė netoli

bunkerio, kuriame buvo kalinamasberniukas, gyvenantis Bryonas Mar-tinas. Vyras pridūrė, kad pasigirdęstrenksmas jį išgąsdino ir “privertėpašokti iš vietos”.

Policijos duomenimis, 65 metųJ.L.Dykesas praėjusį antradienį įlipoį vieną mokyklos autobusą ir nušovėjį mėginantį sustabdyti vairuotojąCharlesą Albertą Polandą. Tada už-puolikas pagrobė Ethaną ir šešias die-nas laikė jį savo sklype įrengtamebunkeryje. Policija stengėsi derėtis suužpuoliku ir bandė J.L.Dykesą įkal-bėti paleisti berniuką, tačiau pagro-bėjas nekreipė dėmesio į policininkųprašymus. “Sunkiai derėjomės su už-

puoliku. Jis buvo labai užsispyręs”, -po gelbėjimo operacijos sakė Deiloapygardos šerifas Wally Olsonas.

Užpuoliko kaimynų teigimu, J.L.Dy-kesas, kuris XX amžiaus septintajamedešimtmetyje tarnavo JAV karinėse jū-rų pajėgose lėktuvų mechaniku, kai ka-da užsidarydavo savo požeminiamebunkeryje net aštuonioms dienoms. Jietaip pat sakė, kad J.L.Dykeso nuotaikabūdavo labai permaininga ir jis labainemėgo Jungtinių Amerikos Valstijųvyriausybės.

Tuo tarpu nužudytas 66 metų au-tobuso vairuotojas Ch.A.Polandasapibūdinamas kaip ramus žmogus,džiaugęsis paprastu gyvenimu su sa-

vo žmona Jan. Jį pažinoję žmonėsteigė, kad Ch.A.Polandas beveik nie-kada nebardavo vaikų, jeigu jie išdy-kaudavo jo autobuse. “Biblijoje sa-koma, kad romieji paveldės pasaulį.Jis buvo romiausias žmogus iš manopažįstamų”, - paminėjo Ch.A.Polan-do svainis Melvinas Skipperis.

Penkiamečio berniuko pagrobimoistorija dar labiau padidino nerimą dėlAmerikoje epidemijos mastą pasieku-sio ginkluoto smurto. Jungtinės Ame-rikos Valstijos dar nespėjo atsigauti pomasinių šaudynių Sendi Huko mies-telyje Konektikute, kai prieš daugiaunei šešias savaites ginkluotas užpuoli-kas nušovė 20 pradinukų ir šešias mo-kyklos darbuotojas. Šios masinės žu-dynės Konektikuto valstijoje atnaujinoįnirtingus debatus dėl ginklų kontro-lės Jungtinėse Valstijose.

JAV prezidentas Barackas Obamaragina Kongresą artimiausiu metu im-tis veiksmų, siekiant sutramdyti gink-luotą smurtą. Šalies vadovas nori, kadbūtų uždrausta gyventojams įsigyti ko-vinių ginklų, taip pat apriboti preky-bą didelės talpos šovinių dėtuvėmis.Prezidento planams karštai priešina-si daugelis respublikonų, įsitikinusių,jog jis stengiasi suvaržyti Konstitucijo-je įtvirtintą JAV piliečių teisę turėtiginklų. Kritikos negaili ir įtakingosNacionalinės šaunamųjų ginklų aso-ciacijos (NRA) vadovaujami ginklųlobistai. Pati NRA mano, kad kiekvie-noje JAV mokykloje turėtų budėtiginkluotas apsaugininkas. •AFP, BNS, LŽ

Išlaisvintas penkiametis berniukas

FTB specialusis agentas S.Richard-sonas džiaugėsi sėkminga berniu-ko gelbėjimo operacija.

Užpuolikas J.L.Dykesas pagrobtą berniuką laikė savo sklype įrengtamebunkeryje. / AFP/Scanpix nuotraukos

Jau nuo mažų dienų mokyklojemus moko, kas yra Lietuvos valstybė ir kokios jos ribos. Taigi,tikriausiai dažnas lietuvis net irnaktį pažadintas be ilgų svarstymųgalėtų nubrėžti šalies ribas.

Žinome ir savo kaimynus - Lenki-ją, Latviją, Baltarusiją ir Rusiją. Bettikriausiai ne kiekvienas žino, kas irkaip saugo Lietuvos sieną, kokios iš-orės sienos, besiribojančios su trečio-siomis šalimis, apsaugos ypatybės.

Lietuva, tapusi Šengeno erdvės na-re, pasirašė susitarimą, kuris atvėrėmūsų šalies duris visiems EuroposBendrijos piliečiams. Šie gali laisvaijudėti Šengeno erdvėje, t. y. kirsti vi-dines valstybių sienas be imigracinėskontrolės. Tačiau šiuo susitarimu pri-siimtas ir didelis įsipareigojimas -stiprinti išorinių Šengeno erdvės sie-nų apsaugą. Bendra Lietuvos Res-publikos valstybės siena yra 1762 kmilgio. 1070 km, arba 60 proc. viso Lie-tuvos valstybės sienos ilgio, yra išori-nė Europos Sąjungos siena. Užtik-rinti saugumą šiame ruože, susekti irsulaikyti nelegalius migrantus, sienospažeidėjus Lietuvai padeda Išorėssienų fondo parama.

Išorės sienų fondas buvo įsteigtas2007-2013 m. laikotarpiui. Išorėssienų fondo biudžetą sudaro dau-giau kaip 6 280 mln. litų, iš kuriųLietuvai skiriama daugiau kaip 482mln. litų. Šiuo metu Lietuva yra pu-siaukelėje - 2012 m. viduryje buvobaigti įgyvendinti Išorės sienų fon-do 2010 m. metinės programos pro-jektai. Šiai metinei programai Euro-pos Sąjunga skyrė daugiau kaip 63mln. litų. Išorės sienų fondo para-ma naudojasi institucijos, atsakin-gos už sienų apsaugą ir kontrolę, už-tikrinančios sklandų Rusijos piliečių

vykimą tranzitu per Lietuvos Res-publiką. Didžioji dalis lėšų skiriamapagrindines išorės sienos apsaugosfunkcijas atliekančiai Valstybės sie-nos apsaugos tarnybai prie Vidausreikalų ministerijos.

Išorės sienų fondo 2010 m. meti-nės programos biudžete šiai institu-cijai buvo skirta daugiau kaip 19 mln.litų. Šios lėšos buvo panaudotos 9projektams įgyvendinti bei papildo-moms veiklos sąnaudoms, kurios at-siranda įgyvendinant Specialiąjątranzito schemą. Įgyvendinus pro-gramos projektus buvo įkurtas Na-cionalinis koordinavimo centras, ku-ris ištisą parą gaunama naujausiainformacija keičiasi su pasieniečiųužkardomis ir rinktinėmis. Pasienie-

čiai, turėdami naujausią informaci-ją apie padėtį, sąlygas ir veiklą pasie-nio ruožuose, gali operatyviai priim-ti sprendimus. Taip pat buvo sukurtabiometrinių duomenų patikros pa-sienyje sistema, išplėstos sausumossienos stebėjimo sistemos, atnaujin-ta turima bei įsigyta nauja, moderniįranga, surengti mokymai, vykdytikiti projektai. Visi šie veiksmai beinauja moderni įranga lemia koky-bišką ir efektyvų pasieniečių darbą.

Beveik 16 mln. litų Europos Sąjun-gos lėšų buvo skirta Užsienio reikalųministerijai, kuri lėšas panaudojo pa-pildomoms veiklos sąnaudoms, atsi-randančioms įgyvendinant Specia-liąją tranzito schemą, duomenųperdavimo tinklo techninei įrangai

atnaujinti, kompiuterinei įrangai irbiuro technikai įsigyti, pareigūnų irpersonalo mokymams.

Policijos departamentui prie Vi-daus reikalų ministerijos šioje meti-nėje programoje taip pat buvo skir-ta dalis lėšų - daugiau kaip 8,8 mln.litų. Buvo plėsta ir modernizuotabendra pajėgų valdymo sistema, įsi-gyta dokumentų tyrimo ir tikrinimo

įranga. Taip pat lėšos panaudotospapildomoms veiklos sąnaudoms,kurios atsiranda įgyvendinant Spe-cialiąją tranzito schemą. Įsigyti nau-ji įrenginiai gali būti naudojami po-licijos komisariatuose, pasieniokontrolės punktuose arba patruli-niuose automobiliuose. Jais galimalabai greitai nustatyti ieškomų ar vi-suomenei grėsmę keliančių asmenųtapatybę, tiesiog tokius asmenis pa-tikrinus vietoje.

Įgyvendinant Išorės sienų fondo2010 m. metinę programą buvo iš-plėstos galimybės visoms Šengenoerdvės valstybėms realiu laiku keistisieškomų ar nepageidaujamų asme-nų biometriniais duomenimis, ieš-komų ginklų, asmens dokumentų,numeruotų daiktų, transporto prie-monių foto skaitmenine informaci-ja. Visos šios priemonės yra skirtosEuropos sienų saugumui užtikrinti.Projekto „Nacionalinės Šengeno in-formacinės sistemos vystymas“ ver-tė 1,8 mln. litų, iš kurių Europos Są-jungos įnašas sudarė 75 proc., olikusi dalis buvo finansuota iš nacio-nalinio biudžeto.

Įgyvendinant šią programą buvovykdyta ir kitų išorės sienos apsaugaiužtikrinti itin svarbių projektų. Išorėssienų fondo lėšos ne tik padeda už-tikrinti efektyvesnę Europos Sąjun-gos sienos, už kurios dešimtadalį at-sakinga Lietuva, apsaugą. Jos duodanaudos ir kiekvienam iš mūsų, kaipLietuvos gyventojui. Užs. V-2056

Sparčiai modernėti padeda Išorės sienų fondas

ES parama padeda stiprinti išorės sienų apsaugą. / VSAT archyvo nuotrauka

Penkiamečio berniuko pagrobimo istorija darlabiau padidino nerimą dėl Amerikoje

epidemijos mastą pasiekusio ginkluoto smurto.

2013 02 06Lietuvos žinios8 Pasaulis

Vidurinės Azijos valstybė Uzbekistanas tikisi papildyti savokarinį arsenalą iš Afganistano besitraukiančių NATO šalių ginkluote. Ji derasi su JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijospareigūnais ir už karinę technikąsiūlo logistines paslaugas.

Uzbekistanui iki šiol taikomas priešdešimtmetį paskelbtas ginklų em-bargas, tačiau ši Vidurinės Azijosvalstybė norėtų jį sulaužyti. NATOkarių pasitraukimas iš Afganistano -pats tinkamiausias metas. Išvykstan-čios NATO pajėgos turės išgabenti se-ną ir nereikalingą karinę techniką, otam reikės sausumos kelių, laivų ar lėk-tuvų. Uzbekistanui tai svarbus koziris.Jis gali pasiūlyti šalies oro bazes ir gerussausumos kelius, bet mainais norėtųgauti karinės technikos ir ginkluotės.

Vakarų valstybėms šis Uzbekistanonoras priimtinas, tačiau Kremliui taiatrodo akiplėšiška. Rusija remia uzbe-kų kaimynę Kirgiziją ir yra sudariusisu ja 1 mlrd. dolerių vertės ginklų san-dorį. Uzbekistanas, siekiantis neatsi-likti nuo Kirgizijos, NATO valstybesmato kaip potencialias ginklų tiekėjas.“Uzbekistanas nori derėtis. Šiuo metujam reikalinga NATO šalių karinė tech-nika ir ginkluotė, - sakė Barnardo ko-ledžo profesorius Alexanderis Cooleyir pridūrė: - Jeigu Uzbekistanas tai gaus,jis neabejotinai įgis svarų karinį prana-šumą prieš kaimynus.”

Korumpuota ir žiauri valstybė Uzbekistanas - viena korumpuo-

čiausių pasaulio valstybių. Organizaci-jos “Transparency International” duo-menimis, pagal korupcijos suvokimoindeksą ji yra šešta pasaulyje. Šią šalįvaldantis režimas žiauriai susidoroja supolitiniais kaliniais. Žmogaus teisių or-ganizacijų ataskaitose skelbiama, kad kaikurie politiniai kaliniai buvo nežmoniš-

kai kankinami ir mirė nuo nudegimų- kalėjimo prižiūrėtojai juos gyvus įme-tė į verdantį vandenį.

Būtent šių organizacijų ataskaitos irprivertė NATO valstybes taikyti Uzbe-kistanui ginklų embargą. Tačiau nuožiauraus susidorojimo su politiniais ka-liniais jau praėjo dešimt metų. DabarAljansas palankiau žiūri į šią VidurinėsAzijos šalį. Jam reikalingi sausumos ke-liai ir oro bazės, kad galėtų iš Afganis-tano išgabenti karinį transportą.

NATO valstybėms parankiausia pa-sinaudoti Pakistano sausumos ir jūroskeliais. Jais iš Afganistano planuojamaišvežti 70 tūkst. transporto priemoniųir 120 tūkst. laivų konteinerių. TačiauPakistanas - neprognozuojama šalis. Jiuž logistikos paslaugas gali pareikalau-ti didelių pinigų arba neįsileisti NATOkarių į savo teritoriją. Per diplomatinę

krizę 2011 ir 2012 metais Pakistanasjau parodė ragus JAV - neleido ameri-kiečiams naudotis jo sausumos ir jūroskeliais. Taigi Uzbekistano pasiūlymassuteikti logistikos paslaugas už karinętechniką NATO valstybėms gali taptigeriausia alternatyva.

Logistikos problemosJAV vyriausybė šiuo metu rimtai

svarsto Uzbekistano siūlymą sudary-ti abiem šalims naudingus mainus iržada panaikinti prieš dešimtmetįpriimtą apribojimą dėl ginklų pirki-mo. Amerikiečiai puikiai prisimena,su kokiomis logistikos problemomis

susidūrė 2011 metais, kai turėjo išvež-ti karinę techniką iš Irako. Čia JAV ka-riai buvo priversti palikti dešimtistūkstančių gyvenamųjų priekabų irdaugybę šarvuočių, nes išgabenimoišlaidos viršijo jų vertę. Ginklų ir ka-rinės technikos išvežimas - ne vienamerikiečių, bet ir daugelio kitų iš ka-ro pasitraukiančių šalių problema. Dar1989 metais išeidami iš Afganistano so-vietai šiame ekonomiškai silpnamekrašte paliko daugybę senų ginklų, ovėliau jie pateko į Talibano rankas.

JAV nenori sekti sovietų pėdomis,todėl galingiausiai pasaulio valstybeinaudingiau, kad sena karinė techni-

ka atsidurtų Uzbekistane, nei liktųtalibams. JAV valstybės departamen-tas jau pranešė, jog perteklinė karinėtechnika gali būti parduota arba ati-duota Uzbekistanui už logistikos pa-slaugas. Uzbekai apsidžiaugė išgirdęšią žinią ir pradėjo reikalauti moder-nesnės bei galingesnės karinės techni-kos. Jų netenkina vien sraigtasparniai,minų ieškikliai ar naktinio matymožiūronai. Uzbekai ėmė derėtis dėl ko-vinių šarvuočių, 14 tonų sveriančiųsunkvežimių, kurie apsaugo nuo pa-kelės bombų, ir modernių nepilotuo-jamų lėktuvų.

Papiktino derybosUzbekistanas suprato, kad norė-

damas gauti šiuos ginklus jis turi ati-tolti nuo Rusijos. Praėjusių metųgruodį šalis pasitraukė iš Rusijos re-gioninio saugumo bloko - Kolektyvi-nės saugumo sutarties organizacijos.Šiek tiek anksčiau uzbekai pradėjoderėtis su Vokietijos ir DidžiosiosBritanijos kariniais pareigūnais dėlšių valstybių karinio transporto irginkluotės įsigijimo.

Uzbekistano derybos su Vokietijapapiktino šios Europos Sąjungos na-rės parlamentą. “Uzbekams nereikiacivilinės pagalbos. Jie tenori ginklų irkarinės technikos. Jeigu uzbekai jos ne-gaus, bus brangiai apmokestintas nau-dojimasis šalies infrastruktūra”, - kal-bėjo Vokietijos parlamentarė Viola vonCramon.

Žmogaus teisių grupėms Uzbekis-tano ir Vakarų valstybių derybos su-kėlė išgąstį. “Uzbekistanas - vienažiauriausių pasaulio šalių. LankiausiAfrikoje, Lotynų Amerikoje ir kitoseAzijos valstybėse, tačiau tokio žiauru-mo kaip Uzbekistane nemačiau. VienAndižane 2005 metais uzbekų kariš-kiai nužudė 745 nekaltus protestuoto-jus. Dar daugiau jų įkalino ir žiauriaikankino”, - pasakojo žmogaus teisiųstebėtojas Steve’as Swedlowas.•

Uzbekistanas nori amerikietiškųginklų

Rusijos vyriausybė, susirūpinusisavo piliečių gyvenimo kokybėsgerinimu, peržiūrėjo maisto var-tojimo krepšelį ir rekomendavožmonėms daugiau valgyti vaisiųir mažiau bulvių.

Rusijos ministras pirmininkas Dmit-rijus Medvedevas jau patvirtino naująpragyvenimo minimumą ir vartotojokrepšelio turinį 2013 metams. Kadan-gi sąvoka “vartotojo krepšelis” rusamsdar nauja, ją tenka aiškinti. Štai kaip taipadarė populiarus laikraštis “Komso-molskaja pravda”: “Tai maisto kiekis,kurį žmogus turi suvalgyti per metus,kad nenumirtų. Bet į krepšelį įeina netik maistas, bet ir išlaidos transportui,drabužiams, mokesčiai už butą. Krep-šelis įvertinamas pinigais ir gaunamaspragyvenimo minimumas.”

2013 metų vartotojo krepšelį sudaro126,5 kilogramo duonos ir kruopų,apie 100 kilogramų bulvių, 6 kilogra-mai vaisių, beveik 115 kilogramų dar-žovių, 58,6 kilogramo mėsos, 18,5 ki-logramo žuvų ir 210 kiaušinių. Rusijosvyriausybė pabrėžia, kad dabar į jį įt-raukta mažiau tokio “žalingo” maistokaip bulvės, duona ar majonezas, užtatdaugiau - vaisių ir mėsos.

Anksčiau Rusijos valdžia dar skai-čiuodavo, kiek žmogui reikia per me-tus drabužių, tačiau paskui nutarė, jogto daryti neverta. Šiandien maisto pro-

duktų krepšelio suma tiesiog dalijamaper pusę ir manoma, kad būtent tiekpinigų užtenka transporto išlaidoms,drabužiams, mokesčiams už butą.Laikraščiui “Komsomolskaja pravda”pasidomėjus, kodėl paslaugoms ir “ne-valgomiems”, bet žmogui būtiniemsdaiktams turi pakakti pusės maistui ski-riamos sumos, Socialinės politikos ins-tituto direktorius Sergejus Smirnovaspaaiškino: “Anksčiau buvo sakoma,kad vieno palto turi užtekti 10 metų, irviskas. Gal kas nors tą paltą ir nešioda-vo 10 metų, bet dar įsigydavo ir kelnes.Kitas galbūt vilki paltą 5 metus, tačiauneperka kelnių. Todėl nutarta konkre-čios sumos nenurodyti, o tik procentą,kad žmonės galėtų patys nuspręsti, kasjiems svarbiau - drabužiai ar naudoji-masis internetu.”

Konkretų pragyvenimo minimumąRusijoje nustato patys regionai, nes ša-lis yra padalyta į 10 klimato zonų. Jos irlemia, kiek kilokalorijų per dieną turitekti vietos gyventojams. Daugiausia rie-balinio, baltyminio ir angliavandeniųturtingo maisto (2916 kcal) rekomen-duojama vartoti antros zonos, kuri api-ma dalį Karelijos, šiaurinę Komiją iršiaurinę Archangelsko sritį, Murmans-ko sritį ir Vokiečių autonominę apygar-dą, žmonėms. Jiems per metus reikiasuvalgyti 156,8 kilogramo duonos irkruopų, 82,9 kilogramo bulvių, 112,6kilogramo daržovių, 65 kilogramus vai-sių ir 26,3 kilogramo saldumynų.

Mažiausia kilokalorijų norma (2525)numatyta dešimtai zonai, t. y. Dages-tanui, Ingušijai, Kabardino-Balkari-jai, Karačajevo-Čerkesijai, ŠiaurėsOsetijai, Čečėnijai ir Stavropolio kraš-tui. Į šios zonos gyventojų vartojimokrepšelį šiais metais patenka 134 ki-logramai duonos ir kruopų, 75 kilog-ramai bulvių, 60 kilogramų vaisių, 24kilogramai cukraus ir konditerijos ga-minių bei 122 kilogramai daržovių irarbūzų.

Bendras visos Rusijos vartojimokrepšelis šiemet yra 4,2 proc. didesnis

negu pernai. 2012-aisiais jis sudarė 6,8tūkst. rublių vienam dirbančiam žmo-gui per mėnesį. Tačiau Rusijoje mini-malus atlyginimas šiuo metu siekia 5,2tūkst. rublių. Paklaustas, ar gali algabūti mažesnė už pragyvenimo mini-mumą, S.Smirnovas atsakė: “Jeigugaunate mažiau, nei yra nustatytas pra-gyvenimo minimumas, galite kreiptisį socialines tarnybas dėl paramos. Pa-vyzdžiui, jums bus padengta dalis bu-to išlaikymo išlaidų.”

Nors vartojimo krepšelis Rusijojenėra dosnus, jį verta palyginti su tuo,kurį turėjo sovietinis žmogus 1990 me-tais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Tiesa,tada buvo skaičiuojamas ne minima-lus, o vidutinis krepšelis. Tuomet ofi-cialiai vienas rusas per metus suval-gydavo 69 kilogramus mėsos, 21kilogramą žuvų, 115 kilogramų duo-nos ir 10 kilogramų bulvių. Skaičiai be-veik nesiskiria, bet anais laikais juk bu-vo kalbama apie vidutinioką.

Rusijos mokslų akademijos Eko-nomikos instituto profesorius Vla-dimiras Dimovas ragina tų skaičiųnelyginti: “Juk kvaila nustatinėti vi-dutinę temperatūrą ligoninėse. Be to,ruso gyvenimo kokybė daug prastes-nė negu europiečio. Kas iš to, kad vy-riausybė bando suskaičiuoti kilogra-mus. Žinant, kiek laiko praeina, kolžmogus iš korumpuotų valdininkų iš-sikovoja socialinę paramą, visai ne-reikėtų džiaugtis.”

Taigi kiekvieną rublį skaičiuojan-čiam rusui belieka tikėti Vladimiro Pu-tino pažadu, kurį šis davė pernai vėlsiekdamas prezidento posto, kad jaupo šešerių metų Rusijos žmonės gyvensdaug geriau, nes tai svarbiausias jo prio-ritetas. Iki 2018-ųjų vidutinis gyvento-jų amžius pailgės iki 74 metų (šiuo me-tu yra 69), o vidutinis atlyginimaspadidės pusantro karto. •

Rusų skurdžius prilygsta sovietų vidutiniokui

“The New York Times”, “Komsomolskaja pravda”, NEWSru.com, LŽ

Koks vartojimo krepšelis tenka šioms Maskvos senutėms?“Komsomolskaja pravda” nuotrauka

NATO pajėgoms Uzbekistanas gali pasiūlyti šalies oro bazes ir gerus sausumos kelius.

Uzbekistanui parūpo iš Afganistano pasitraukiančių NATO šalių ginkluotė. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Verslas 92013 02 06Lietuvos žinios

LINA MRAZAUSKAITĖ

Praėjusią savaitę Valstybinėkainų ir energetikos kontrolėskomisija (VKEKK) atidėjo dvie-jų šiuo metu vykstančių saulėselektros aukcionų dalyvių sąra-šo patvirtinimą. Verslininkųteigimu, toks sprendimas - mažiausia blogybė iš to, ką valdžia jau pridirbo.

Energetikos ministerija teigė, kadšiuo metu leidimų saulės jėgainėmsplėtoti ir leidimų elektros energijaigaminti yra gerokai daugiau, nei įs-tatyme numatyta bendra šalies 10MW skatinimo kvota saulės elektrai.VKEKK šiuos nuogąstavimus tirsneribotą laiką.

“Gali tekti atlikti detalesnę pateiktųduomenų analizę, todėl galutinis ter-minas Aukciono komitetui nėra nus-tatytas”, - sakė VKEKK Bendrųjų rei-kalų skyriaus vedėja Loreta Kimutytė.Jei komitetas nustatys, kad visa skatini-mo kvota jau išnaudota, aukcionai,anot jos, turėtų būti nutraukti.

VKEKK duomenimis, šiuo me-tu paraiškas dalyvauti aukcione išviso yra pateikę 11 dalyvių: 5 iš tų,kurių elektrinių įrengtoji galia yradidesnė nei 100 kW, ir 6 dalyviai,kurių elektrinių įrengtoji galia ne-viršija 100 kW.

Energetikos ministerijos VKEKKpateiktame rašte nurodoma, kad iki2012 metų pabaigos leidimų plėtoti

saulės elektros gamybos pajėgumusbuvo išduota 195,73 MW galiai, oleidimų saulės elektrai gaminti -10,03 MW galiai. Taip pat per šiųmetų sausį papildomai išduota leidi-mų saulės elektrinėse gaminti elekt-rą dar 8,06 MW galiai.

Gelbėjasi nuo padarytų klaidųLietuvos energetikos konsultan-

tų asociacijos prezidentas Valdas

Lukoševičius sakė, kad aukcionųstabdymas yra tarsi gelbėjimosi ra-tas blaškantis, kaip atlikus tokiusklaidingus skatinimo veiksmus elg-tis toliau. “Rinkos dalyviams buvoduotas klaidingas signalas. Valdžiaprisivirė košės ir nežino, kaip jąsrėbti”, - sakė jis. Pašnekovo many-mu, atidedant aukcionus tikimasi,kad dalis investuotojų nespės įgy-vendinti projektų.

V.Lukoševičiaus manymu, spren-dimas bus pakibęs ore, kol komisi-ja išanalizuos teisines ir ekonomi-nes padarytų klaidų pasekmes.“Dabar svarbiausias klausimas yrane tai, ar toliau išduoti leidimus, okaip elgsis ir ko gali pasiekti inves-tuotojai, sustabdę projektų vykdy-mą. Skaičiuojama, kiek jie investa-vo lėšų, kokių nuostolių gali patirti,ir t. t. Vėliau bus sprendžiama, ar

toliau naudoti skatinimo sistemą,ar ją sustabdyti ir bylinėtis su inves-tuotojais”, - kalbėjo jis.

Baudžia nesąžiningusBendrovės “Alternatyvi energija”

pardavimo vadovo Vilando Meš-kausko manymu, stabdyti aukcionusyra teisingas sprendimas arba vienamažesnių valdžios padarytų blogy-bių. “Apskritai nederėjo šitaip sukel-ti kainų arba reikėjo jas kas pusę me-tų peržiūrėti, atsižvelgiant į įrangoskainą. Dabar įranga yra atpigusi be-veik 3 kartus, o elektros kaina iki 30kW jėgainėse nuo 1,62 lito nukritovos iki 1,44 lito”, - analizavo jis. AnotV.Meškausko, atpigus saulės jėgai-nėms apsukresni gyventojai greitaipamatė galimybę pasipelnyti ir su-skubo gauti plėtros leidimus.

“Įsteigta daug įmonių, kurios ga-vo leidimus, užtikrinančius didesnįfiksuotą tarifą, ir ėmė juos pardavi-nėti”, - sakė pašnekovas. Jis pridūrė,kad anuliuodama dalį leidimų val-džia bandys sustabdyti spekuliacijąir nubausti nesąžininguosius.

V.Meškausko teigimu, valdžia išdalies laiku susigriebė, nes leidimų yraišduota kelis kartus daugiau nei esa-ma realių projektų. “Kyla klausimas,kiek jėgainių bus pastatyta. Jų statyto-jai jau paėmė avansus iš įmonių ir gy-ventojų - būsimų jėgainių savininkų -ir tuos pinigus išleido. O savininkaigalbūt nusprendė jėgainių nebestaty-ti. Laukia santykių aiškinimasis”, -prognozavo V.Meškauskas. •

Įšaldė saulės elektros aukcionus

Saulės elektros aukcionai gali būti stabdomi, jei Aukciono komitetas patvirtins, kad įstatyme numatyta 10 MWskatinimo kvota saulės elektrai jau išnaudota. / LŽ archyvo nuotrauka

ARVYDAS JOCKUS

Indėlininkų turtą iššvaisčiusi Na-cionalinė kredito unija teikdavoklientams iki 5 mln. litų siekian-čias paskolas nekilnojamajamturtui pirkti ar ankstesnėmsskoloms dengti. Po savaitės teismas pradės nagrinėti šios“dosnios” unijos bankroto bylą.

Lietuvos banko (LB) sprendimuveiklą nutraukusios Nacionalinėskredito unijos (NKU) laikinasis ad-ministratorius Alvydas Mogenis LŽteigė, kad paskutinį praėjusių metųketvirtį tik pusė šios unijos skolinin-kų kredito įmokas mokėjo laiku.

Būtent A.Mogeniui pateikus išva-dą, kad NKU turtas yra mažesnis užįsipareigojimus, LB šių metų sausio24 dieną pripažino šią kredito unijąnemokia ir visam laikui atšaukė josveiklos licenciją.

LB Komunikacijos departamentodirektorius Giedrius SimonavičiusLŽ patvirtino, jog sausio 25 dienąVilniaus apygardos teismui įteiktaspareiškimas dėl bankroto bylos iškė-limo NKU. Teismas šį klausimą nag-rinės vasario 14 dieną.

Paskolų gavėjų netikrinoKaip nustatė A.Mogenis, unijos gry-

noji turto vertė pernai gruodžio 13 die-ną buvo 99,1 mln. litų, o įsipareigojimaisiekė 123,4 mln. litų. Kapitalas buvo nei-giamas ir sudarė 24,3 mln. litų.

Pagrindinė priežastis, kodėl uni-jos turtas tapo mažesnis už įsiparei-gojimus, LB nuomone, yra išdaly-tos didelės paskolos. Didžiąją dalįjų NKU suteikė 2012 metų antrąjįpusmetį.

Registrų centro turto vertintojainustatė, kad vien už 13 abejotinų pa-skolų įkeisto turto vertė yra ne 58,3

mln. litų, kaip deklaravo pati unija, obeveik 30 kartų mažesnė - tik 2,1mln. litų. Kai kurios paskolos suteik-tos įkeičiant nekilnojamąjį turtą(NT), kurio deklaruota vertė realią-ją vertę viršijo 70-100 kartų.

A.Mogenis LŽ teigė, jog NKU iš-duotos paskolos NT pirkti, versluiplėtoti, kreditams refinansuoti ir ki-tiems projektams siekdavo iki 5 mln.litų. “Kai kurios paskolos nebuvo už-tikrintos atitinkamos vertės turtu, kaikurie verslo projektai - nerealūs irnevykdomi”, - LŽ tvirtino jis.

Laikinojo administratoriaus teigi-mu, NKU paskolos buvo teikiamosneanalizuojant verslo planų realu-mo, jų įgyvendinimo perspektyvos,

nebuvo tikrinama, ar būsimi skoli-ninkai pateikė teisingus duomenis,būtinus jų rizikai įvertinti. LB patei-kiamose ataskaitose neatspindėtareali unijos finansinė būklė.

Kaip sakė A.Mogenis, paskolosbuvo išduodamos įvairiems termi-nams. Vis dėlto jis nesiryžo patvirtin-ti, kad trumpo laikotarpio paskolosbuvo geros, o ilgo - blogos. “Negali-ma teigti, kad pagal laikotarpio truk-

mę paskolas būtų galima skirstyti įgeras ir blogas”, - aiškino jis.

Tačiau A.Mogenis LŽ patvirtino,kad paskutinį 2012 metų ketvirtį tikapie 50 proc. paskolas gavusių asme-nų jų grąžinimo įmokas mokėjo pagalgrafiką.

LŽ prašomas pateikti pavyzdžių,kai NKU išduodamos paskolos iš es-mės negalėjo būti grąžintos, NKUlaikinasis administratorius atskleidė,jog tai rodė net kelios kreditų išdavi-mo aplinkybės. “Daugelio išduotųpaskolų grąžinimo grafikai sudarytitaip, kad didžioji paskolos dalis ar netvisa paskola numatoma grąžinti ter-mino pabaigoje. Ši aplinkybė, re-miantis paskolų vertinimo taisyklė-mis, verčia paskolą vertinti kaiprizikingą. Daugelyje įmonių, gavusiųdideles paskolas, dirba vos vienas dar-buotojas. Tai kelia abejonių dėl gali-mybės įgyvendinti net kuklius versloplanus”, - LŽ dėstė A.Mogenis.

Kėlė grėsmę indėlininkų pinigams

Neaiški NKU veikla jau kurį laikąkėlė įtarimų LB. Kaip jau skelbta,praėjusių metų spalio 16-26 dieno-mis LB Priežiūros tarnyba tikslinioinspektavimo metu nustatė, kadNKU vykdo itin rizikingą ir neskaid-rią veiklą, keliančią grėsmę indėlinin-kų pinigų saugumui. Net ir po ins-

pektavimo NKU tęsė rizikingą veiklą,tad LB praėjusių metų gruodį nušali-no NKU vadovybę, apribojo jos veik-lą, o kredito įstaigos finansinei būkleiir jos veiklos perspektyvoms įvertintiskyrė laikinąjį administratorių.

Kaip jau rašė LŽ, ieškodamas ga-limybių pratęsti šios unijos veiklą,laikinasis administratorius kreipėsi įjos narius ragindamas prisidėti at-kuriant NKU veiklą. Negavęs pasiū-lymų iš pajininkų ir įvertinęs unijosfinansinių srautų prognozes bei kitasaplinkybes, A.Mogenis pateikė išva-dą, kad realių galimybių atkurti šioskredito unijos stabilią ir patikimąveiklą nėra, ir pasiūlė kelti NKUbankroto bylą.

Indėliai, laikomi kredito unijose,apdrausti iki 100 tūkst. eurų sumos.Išankstiniais skaičiavimais, mokėtinųdraudimo išmokų suma NKU indė-lininkams siekia 120 mln. litų. Iš visoNKU indėlininkų, kuriems priklausodraudimo išmokos, yra 3120. •

Kredito unija skolino dosniai

Paskutinį 2012 metų ketvirtį tik apie pusęNacionalinės kredito unijos paskolas gavusių

asmenų įmokas mokėjo laiku, pagal grafiką.

“Daugelyje įmonių, gavusių dideles NKU paskolas, dirba vos vienas dar-buotojas. Tai kelia abejonių dėl galimybės įgyvendinti net kuklius versloplanus”, - sakė A.Mogenis. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,5623 +1,0967%

1 Australijos doleris 2,6687 +1,0529%

10 000 Baltarusijos rublių 2,9570 +0,9232%

1 Kanados doleris 2,5647 +0,8929%

1 Šveicarijos frankas 2,8131 +0,8603%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1138 +1,1182%

10 Čekijos kronų 1,3450 -0,0595%

10 Danijos kronų 4,6284 +0,0108%

1 DB svaras sterlingų 4,0310 +1,2404%

100 Vengrijos forintų 1,1789 -0,3647%

100 Islandijos kronų 2,0119 -0,1292%

100 Japonijos jenų 2,7784 +1,6808%

100 Kazachstano tengių 1,7017 +1,2106%

1 Latvijos latas 4,9332 +0,0588%

10 Moldovos lėjų 2,1278 +1,0997%

10 Norvegijos kronų 4,6589 +0,4465%

10 Lenkijos zlotų 8,2640 -0,8156%

100 Rusijos rublių 8,5048 +0,4985%

10 Švedijos kronų 4,0439 +0,6380%

1 Turkijos naujoji lira 1,4534 +0,1789%

10 Ukrainos grivinų 3,1462 +0,8645%

2013 02 06, LB

2013 02 06Lietuvos žinios10 Verslas

ILONA STAŠKUTĖ

VĮ “Regitra” specialistai pastebėjo,kad tautiečiai pirmiau pasigami-na savadarbę transportopriemonę, o tik paskui galvoja,kaip ją registruoti. Tačiau savosgamybos automobilių šalyje beveik neregistruojama.

Mūsų šalyje savadarbių transpor-to priemonių apskritai registruojamalabai mažai. Dažniausiai tai būnapriekabos, o lengvieji automobiliairegistruojami tik išimtiniais atvejais.“Regitros” duomenimis, 2012 metaisLietuvoje buvo įregistruotos 843 sa-vadarbės lengvųjų automobilių prie-kabos, o kitokių transporto priemo-nių pernai neregistruota. Daugiausiasavadarbius kūrinius registruoja fizi-niai asmenys, labai retai - įmonės.

“Prisigaminama visko, juk galimaautomobilį ir iš dviejų skirtingųmašinų pačiam susivirinti, tačiau no-rint tokį kūrinį įregistruoti privalu lai-kytis tvarkos. Pirmiausia reikia susi-žinoti, ar tai, ką norima pasigaminti,bus galima įteisinti kaip kelių trans-porto priemonę. Paprastai mūsų na-gingieji meistrai pirma pasigamina,

o paskui ieško būdų, kaip savo kūri-nį įteisinti. Iš tikrųjų reikėtų pirmiau-sia pasižiūrėti, kas leidžiama, kokieyra reikalavimai kelių transportopriemonei mūsų šalyje, kokia doku-mentacija turi būti paruošta, ką rei-kės atlikti, kai transporto priemonėjau bus pagaminta. Ir tik po to jaupradėti gaminti”, - tvirtino VĮ “Regit-ra” Transporto priemonių registraci-jos metodikos skyriaus vyresnysisspecialistas Rimvydas Strakšas.

Tačiau automobilių entuziastaineslepia, kad savadarbių mašinų be-veik neregistruojama dėl itin sudė-tingos tvarkos patvirtinant vienetinioautomobilio tinkamumą naudoti.Pagaminti automobilį ir atlikti jamvisas reikalingas ekspertizes neišei-na nei pigiai, nei greitai, todėl bandy-ti registruoti savo kūrinius ryžtasi tikdidžiausi entuziastai. Lietuviškoelektromobilio kūrėjas MindaugasMilašauskas LŽ pasakojo užtrukęsapie dvejus metus, kol jo elektra va-roma transporto priemonė buvo ofi-cialiai įregistruota. Tačiau tokį laikotarpą dar galima laikyti gana trumpu,nes pašnekovas pats nekonstravomašinos kėbulo, jis tik pakeitė visąįprastoje “Honda HRV” buvusią de-galų sistemą į baterijas bei elektrinį

variklį. Jei vyras būtų ėmęsis automo-bilio konstravimo nuo pagrindų, joprojektas būtų užtrukęs nepalygintiilgiau. “Taisyklės gana teisingos, tu-rinčios prasmę, bet kai kuriose vie-tose jos griežtesnės ir norinčiam kur-ti žmogui tampa kliūtimi. Jųlaikantis padaryti geresnį sprendi-mą nei gamintojui sunku”, - sakėM.Milašauskas.

Reikalavimus savadarbėms trans-porto priemonėms nustato Valsty-binė kelių transporto inspekcija prieSusisiekimo ministerijos. Sugalvojusmeistrauti savadarbį transportą, pa-sak R.Strakšo, reikėtų kreiptis pir-miausia į ją, arba į bet kurį techniniųapžiūrų centrą, nes techninių apžiū-rų centrai yra ir ekspertizės įmonės,ne tik tikrinančios, bet ir konsultuo-jančios dėl savadarbių transportopriemonių dokumentacijos, joms ke-liamų reikalavimų. Kai savadarbėtransporto priemonė pagaminama,toje pačioje ekspertizės įmonėje turibūti atlikta jau pagamintos mašinostechninė ekspertizė. Jeigu transpor-to priemonė pripažįstama atitinkan-čia Lietuvoje keliamus reikalavimus,jai išduodami atitinkami ekspertizėsįmonės dokumentai, leidžiantys re-gistruoti.•

VIDA BORTELIENĖ

Klaipėdos žvejų uostelyje apsilankę užsieniečiai niekaipnegali patikėti, kad sovietmetįmenantys surūdiję traleriai skirti ne supjaustyti ir atiduoti į metalo laužą, o plaukti į jūrą.

Savo akimis išvydęs Žemės ūkioministerijos (ŽŪM) kuruojamosūkio srities - jūros žuvininkystės -dramatišką vaizdą ministras VigilijusJukna žvejų bendruomenei teigė jausuplanavęs oficialų susitikimą suEuropos Komisijos žuvininkystėsreikalų komisare Maria Damanaki,kuriai išsakys jų mintis dėl neatidė-liotinos pagalbos.

Žvejų patirtis rodo, kad Rytų ša-lių laivynai gerokai atsilieka nuoEuropos Sąjungos (ES) senbuviųpagal techninę darbo priemoniųbūklę ir verslo uždirbamas paja-mas. Todėl jiems neturėtų būti tai-komas naujo finansinio paramoslaikotarpio nurodymas neskirti lė-šų laivams modernizuoti.

Jeigu nebus skiriama ES paramosar taikomos kitokios valstybės prie-monės, Lietuvai artėja laikas, kai iš-plaukti į jūrą nebegalės nė vienaslaivas, ir žvejų įmonės žlugs.

Nepajėgia išgaudyti Viena pirmųjų žuvininkystės už-

duočių ministerijai - parengti nau-jas žuvų kvotų skirstymo taisykles.Dėl ankstesnio ministro įsakymuprieš pat Naujuosius metus patvir-tintų diskriminacinių taisyklių, įtei-sinusių kvotų dalybas 10 metų irvienai įmonei suteikusių 80 proc.šprotų išgaudymo kvotą, kurių įsi-galiojimą V.Jukna jau sustabdė,konfrontuojančių žvejų organiza-cijų nuomonės buvo skirtingos. Pa-sak vienos šalies, kvotų koncesijaleistų limitus užstatyti bankamskaip ilgalaikės veiklos garantiją pra-šant paskolų laivams modernizuo-ti. Kiti, o tokių dauguma, pažymi,kad sugaunamų žuvų kiekis neto-

lygus: šiuo metu gaudomos men-kės, o kitais metais jų gali nebūti,bet pelno duos geri strimelių ar šp-rotų laimikiai. Vienai įmonei mo-nopolizavus visą tam tikrų žuvų rū-

šį, kitos atskirais laikotarpiais galilikti be pajamų.

Žvejai sutaria, kad kol kas gali-ma dirbti galiojant senosioms tai-syklėms. Tačiau visi vienbalsiai mi-

nistrui tvirtino, kad ekonominiussprendimus dėl žuvininkystės pro-duktų aukciono veiklos ir dėl lai-vų atnaujinimo reikia priimti ne-delsiant.

Registro duomenimis, šiuo metuatviroje Baltijos jūroje žvejojantįlaivyną sudaro 32 žvejybiniai laivai:29 mažieji žvejybiniai traleriai ir 3,gaudantys tinklais. 2012 metais lie-

tuviai neišgaudė 2 tūkst. tonų men-kių ir negavo 10 mln. litų pajamų.

Kalbėdamas apie prastą žvejųekonominę padėtį bendrovės “Star-kis” atstovas Einoris Gardžiulis sa-kė, kad prieš 10 metų žvejodamassu tėvu turėjo laivui skirtą 50 tonųmenkių kvotą, ir įmonė galėjo išgy-venti. Jeigu kurios nors kitos žuvųrūšies kvotos neišgaudydavo, metųpabaigoje ją atiduodavo “į bendrąkatilą” - tiems, kurie pajėgia sugau-ti daugiau. Dabar, kai degalų kainapadidėjusi 3 kartus, net 100 tonųmenkių kvota neduoda pelno, išsi-versti negaudant kitokių žuvų ne-įmanoma. Kaskart parengti laivąnaujam žvejybos sezonui kainuoja

100 tūkst. litų, todėl svajoti apie lė-šų kaupimą naujam varikliui nėraprasmės.

Plėsti aukciono veikląŽvejai atkreipė dėmesį, kad ŽŪM

reikalavimas pristatyti 80 proc. men-kių į aukcioną, neatitinka ekonomi-nių sąlygų. Lietuva esą vienintelė įsi-diegė tokią taisyklę, kai kitos šalysleidžia parduoti žuvis artimiausiameaukcione. Vienu metu visi žvejojaLenkijos vandenyse, kitu metu - Da-nijos, ten ir parduoda žuvis. Tik lie-tuviai turi gaišti kelias paras ir eikvo-ti degalus, kad parplukdytų menkesnamo. Nes “menkių” laivai privaloišlaikyti aukcioną, kuriam skiriama 6proc. prekybos kainos. Tos įmonės,kurios nežvejoja menkių, nuo tokiosprievolės atleistos, nors planuojantaukciono statybas prisidėti prie jo iš-laikymo žadėjo visi.

Pasak žuvininkystės koordinato-riaus Mindaugo Rimeikio, steigiantŽŪM pavaldžią bendrovę buvo nu-matyta, kad po 5 metų aukcionasbus perduotas valdyti žvejų bend-ruomenei, bet terminui suėjus tokieketinimai pamiršti. Įmonės “Spika”direktorius Gintaras Gylys pažymė-jo, kad aukcionas yra geras dalykas,bet blogai, kad žvejai jį turi išlaiky-ti. Jo nuomone, patekęs į “geras ran-kas” pastatas būtų pritaikytas ki-toms žvejų paslaugoms ir aukcionasgautų kitų pajamų.

Panašias mintis ministrui dėstė irKlaipėdos politikai. Sprendžiant pre-kybos šviežiomis žuvimis problemąpirmas žingsnis jau žengtas - preky-ba iš dviejų mašinų vyksta, miesto ta-rybos Jūrinių ir žuvininkystės reika-lų komisija nori eiti toliau. Ne kartąbuvo siūloma, kad aukcione vyktųne tik didmeninė, bet ir mažmeninėprekyba. Nors pastatas yra atokiaunuo miesto centro, dėl galimybės įsi-gyti menkių perpus pigiau nei tur-guje pirkėjų neturėtų stigti. Jų supir-kimo kainos aukcione 2012 metaissvyravo nuo 3,9 iki 4,5 lito už kilog-ramą. Turguje menkės kainuoja 10litų ir brangiau.•

Jei nebus skiriama ES paramos ar imamasi kitokių valstybės priemonių, Lietuvai artėja

laikas, kai išplaukti į jūrą nebegalės nė vienaslaivas, ir žvejų įmonės žlugs.

Žvejai ministrui rodė surūdijusius laivus

Tautiečiai išbando jėgas gamindami priekabas, bet savadarbių automobilių registruoti nesiryžta. / LŽ archyvo nuotrauka

Šiuo metu atviroje Baltijos jūroje žvejojantį laivyną sudaro 32 žvejybiniai laivai: 29 mažieji žvejybiniai traleriaiir 3, gaudantys tinklais. / Vidos Bortelienės nuotrauka

Nedrįsta gaminti automobilių

Trasa 112013 02 06Lietuvos žinios

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Iš Vakarų Europos į Estiją perLenkiją ir Baltijos valstybes,taip pat tarp vietinės reikšmėstransporto mazgų, geležinke-liais kroviniai vežami ir da-

bar. Lietuvos teritoriją jau senokaiyra kirtusi geležinkelio linija, jun-gianti pietinius ir šiaurinius kaimy-nus. Vis dėlto, kaip dienraščiui LŽtvirtino valstybės įmonės Transpor-to investicijų direkcijos (TID) Ko-kybės ir rizikos valdymo skyriausProjektų rizikos vertinimo poskyriovedėjas Albertas Arūna, linijos ap-krovimas tesiekia 50 proc. jos pro-jektinės galios. “Kyla nerimas vienpagalvojus, kas bus, kai šalia dabar-tinės linijos bus nutiesta ir europinėvėžė “Rail Baltica”, - sakė dienraščioLŽ pašnekovas.

Jis pripažino, jog sumanius “RailBalticos” projektą buvo planuojama,kad ateityje susivienijus Europai Pie-tų-Šiaurės kryptimi smarkiai išaugsir krovinių srautas. “Greičiausiai jisiš tikrųjų bus daug didesnis nei tas,koks yra dabar. Bet tuos srautus darreikia pritraukti. Tikrai niekas nesi-naudos geležinkeliu, jei krovinystraukiniu į paskirties vietą bus pris-tatomas daug vėliau nei automobi-liu, o gabenimo tarifas bus triskartdidesnis, nei vežant krovinius keliųtransportu, kaip yra dabar”, - sakėA.Arūna.

TID atstovas mato tik vieną išei-tį - greičiau Lietuvoje steigti VLCir skatinti kuo glaudesnį jų bend-radarbiavimą.

Pagalbos ranką tiesia kaimynaiA.Arūnos teigimu, problema ba-

do ne tik lietuvių transportininkų,bet ir jų partnerių Vakarų Europo-je akis. Todėl Berlyno senatas irHelsinkio municipalitetas inicijavo“Rail Baltica Growth Corridor”projektą, kurio svarbiausias tikslas -stiprinti regioninį bendradarbiavi-mą tarp Vokietijos, Lenkijos, Suo-mijos ir Baltijos valstybių logistikosgrandinių dalyvių ir užsitikrinti jųparamą tam, kad “Rail Balticos” ge-ležinkelio tiesimo projektas būtųsėkmingas. Pirmiausia kalbama apielogistikos tinklo plėtrą, nes vien iškeleivių vežimo naujasis geležinke-lis kažin ar išgyvens. “Tai ne vien“Rail Balticos”, tai - visos Europosproblema. Šiandien dauguma Senojožemyno geležinkelių specializuojasivežti keleivius, o kroviniams skiriamasantraplanis vaidmuo. Pavyzdžiui, kro-viniai vežami naktį, kai linijos nėra ap-krautos. Todėl Europos Sąjunga sten-giasi paremti kuo daugiau projektų,kurie intensyvina krovinių vežimą ža-liuoju transportu, kurio svarbiausiarūšis yra geležinkelis”, - pasakojoTID atstovas.

Anot jo, jau dabar palei numato-mą “Rail Balticos” geležinkelio lini-ją yra įsikūrę daugybė logistikoscentrų. “Vokietijoje veikia net 32VLC, iš kurių “Rail Balticai” krovi-nius tieks ir trečias pagal modernu-mą Europoje Berlyno pietų logisti-kos centras. Helsinkyje kroviniusirgi priims vienoje iš Suomijos įlan-kos salų pastatytas modernus Vuo-sario uostas - viešasis logistikoscentras. Latvijos sostinėje yra uos-tas, kuriame įsikūrę konteineriųterminalai. Rygos mieste įvairių fir-

mų sandėliai išdėstyti gana pato-giai, kad galėtume sakyti, jog Latvi-jos sostinė turi VLC. Taline - lygiaitas pat. Viešųjų logistikos centrų kolkas stinga tiktai Lenkijoje ir Lietu-voje. Tiesa, Varšuvoje aplink gele-žinkelio liniją išsidėstę įvairių fir-mų sandėliai, todėl nelabaiapsiriksime šią vietą pavadindami įVLC panašia logistikos zona. Ofi-cialiai skelbiama, kad mūsų šalyjepalei “Rail Balticos” liniją kuriamitrys VLC - Kaune, Klaipėdoje irŠiauliuose, tačiau jie veikiau pri-mins geležinkelių konteinerių ter-minalus nei viešuosius logistikoscentrus. Todėl galime teigti, kadVLC Lietuvoje artimiausiu metuneturėsime”, - sakė A.Arūna.

Trukdo bendradarbiavimo stokaBuvusio TID vadovo tvirtinimu,

logistikos centrų Lietuvoje netrūks-ta ir dabar. Tačiau dauguma jų priva-tūs, pritaikyti tik kelių transportui iryra išdėstyti palei Rytų-Vakarų kori-dorių, kuriuo geležinkeliais vežamadauguma krovinių. A.Arūnos many-mu, VLC yra daug pranašesni už pa-prastus logistikos centrus, nes klien-tui vienu metu gali suteikti daugiaupaslaugų, todėl šios gerokai atpinga.“VLC išskiria tai, kad juos kuriantdalyvauja ir valstybė. Jos pasamdytispecialistai šiems centrams skiria tamtikrą teritoriją, joje sukuriama inf-rastruktūra, paskui ši teritorija iš-nuomojama arba parduodama pri-vačiam investuotojui. Tokiame VLC

įsikuria įvairių firmų sandėliai, jameprivalo būti bent vienas intermoda-linis terminalas, į kurį krovinys galibūti atvežamas ir iš jo išvežamas netik kelių transportu, bet ir geležinke-liais”, - samprotavo TID atstovas.

Kol nepastatyti VLC, anot A.Arū-nos, šiandien Pietų-Šiaurės krypti-mi pristatyti krovinius nuo durų ikidurų taip operatyviai, kaip tai daro-ma automobiliais, nėra nė mažiau-sių galimybių. “Tarp logistikos ter-minalų ir centrų, veikiančių priegeležinkelių, nėra bendradarbiavi-mo. Pavyzdžiui, kroviniai traukiniuvežami tik tada, jei surenkamas pa-kankamas vagonų skaičius, o reikia,kad eismas būtų reguliarus. Todėlbendradarbiavimą būtina skatinti, iš-mėginti ir diegti. Ta prasme kol kasPietų-Šiaurės kryptis beviltiškai atsi-lieka”, - tvirtino pašnekovas.

Trukdo lenkai?Tačiau mokslo bendruomenei

atstovaujanti Vilniaus Gedimino te-chnikos universiteto (VGTU) Inter-modalinio ir logistikos kompeten-cijos centro tyrėja Laima Greičiūnėnepritarė TID atstovo nuomonei,kad Lietuva iki šiol yra nepakanka-mai išplėtojusi logistikos tinklą pa-lei būsimą “Rail Balticos” liniją.L.Greičiūnė mano, kad daugiauproblemų turi kaimynai. “Lietuvo-je viskas yra padaryta. Tuo metukaimynai lenkai dar tėra numatę tikartimiausių infrastruktūros objek-tų plėtros plane plėtoti logistikostinklus Šiaurės-Pietų koridoriumi.Matyti, kad šis koridorius Lenkijainėra labai svarbus. Per jos teritori-ją eina gana geras susisiekimas ge-ležinkeliais tarp Vakarų Europos irNepriklausomų valstybių sandrau-

gos šalių, šiai krypčiai Lenkija irskiria daugiausia dėmesio”, - sakėmokslininkė.

Anot L.Greičiūnės, Vokietija,trys Baltijos valstybės ir Suomijaspaudžia Lenkiją, kad ji kuo grei-čiau įdiegtų logistikos centrus Šiau-rės-Pietų kryptimi, tačiau reikalaisunkiai juda į priekį. “Tai yra dide-lė valstybė ir jos interesai nusveria”, -teigė VGTU tyrėja.

Į ateitį - optimistiškaiStasys Dailydka, bendrovės “Lie-

tuvos geležinkeliai” generalinis di-rektorius, pritarė L.Greičiūnės nuo-monei, kad didžiausias stabdysplėtojant Pietų-Šiaurės koridorių yraLenkija. Tačiau jis netvirtino, kadkaimynai tyčia lėtai atlieka darbus.LŽ pašnekovas savo teiginį iliustra-vo pavyzdžiu. Pasak jo, šiuo metusėkmingai veikia vadinamasis Šešto-kų ekspresas, į Rusijos miestą Smo-lenską vežantis iš Vakarų Europosper Lenkiją gabenamus krovinius.Jie yra surenkami Varšuvoje, vėliaugabenami iki Šeštokų stoties europi-ne, o nuo Šeštokų - plačiąja vėže. IšSmolensko kroviniai gali nukeliautibet kuria Rytų kryptimi.

Traukinys nuo Lietuvos pasienioiki Kauno važiuoja ta pačia linija, ša-lia kurios ateityje nusidrieks ir “RailBaltica”. “Kur yra plačioji vėžė - tenir logistikos dalykai gana gerai išplė-toti, čia problemų nėra. Tačiau kai-mynėje Lenkijoje valdymas dar nėratoks geras kaip Lietuvoje. Mes turimepatirties, o šit kaimynai jos neturi.Stengiamės ja dalytis, procesas vyksta,ir, manau, ateityje viskas bus gerai, ne-bekils nesklandumų ir vežant krovi-nius Pietų-Šiaurės kryptimi”, - sakė“Lietuvos geležinkelių” vadovas.•

Šiandien Pietų-Šiaurės kryptimi pristatyti kroviniusnuo durų iki durų taip operatyviai, kaip tai daroma

automobiliais, nėra nė mažiausių galimybių.

“Rail Balticos” galvosūkis: pritraukti krovinių

S.Dailydkos tvirtinimu, Lietuvos kaimynėms gerai valdyti savo logistikos sistemą trukdo patirties stoka. / LŽ archyvo nuotrauka

Šiandien logistikos centrai Lietuvoje dažniausiai statomi šalia Vakarų-Rytų transporto koridoriaus, kuriuo keliauja dauguma krovinių.Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Jeigu kelyje nuo Vokietijos iki Suomijos, ypač Lietuvoje ir Lenkijoje, nebus intensyviau kuriami viešieji logistikos centrai (VLC) ir stiprinamas jų bendradarbiavimas, po kelerių metų iš pietų į šiaurę nutiestas geležinkelis “Rail Baltica” gali stokoti krovinių.

2013 02 06Lietuvos žinios12 Kultūra

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Vasarą Vilniuje rastas lobis - 37 sidabrinės XVI amžiaus monetos - jau restauruotos irsaugomos Lietuvos nacionalinia-me muziejuje. Spėjama, kad jaspametė kuris nors iš Radvilų.

Kaip LŽ pasakojo lobį radęs ar-cheologas Gintautas Rackevičius,tai nėra retenybė. Per metus vienasar du panašūs atvejai pasitaiko. Šislobis aptiktas per archeologinius ty-rimus Vilniaus gatvėje 41. “Čia sto-vi avariniu pripažintas XIX amžiauspastatas be rūsio. Jame Lietuvosteatro, muzikos ir kino muziejusplanuoja įsirengti administracinespatalpas, saugyklas. Kadangi mu-ziejus nori rūsio, teritoriją reikėjonuodugniau ištirti. Tada ir radome37 sidabrines XVII amžiaus pra-džios monetas. Tarp jų daugiausia- Žygimanto Augusto ir ŽygimantoSenojo grašių, pusgrašių. Seniausiosmonetos - trys 1604 metų grašiai,

kaldinti Zigmanto Vazos”, - kalbė-jo G.Rackevičius.

Galbūt vyno padauginoKadangi lobis rastas ne kokiame

nors inde, užkastas ir paslėptas, okapšelyje, kuris per amžius sutrūni-jo, archeologas spėja, kad didikas jįpametė netyčia. “Gal vyno padaugi-nęs ėjo, - svarstė G.Rackevičius. - Su-lipusias monetas aptikome 2 metrų

gylyje, netoli buvusio XVII amžiausgrindinio fragmento. Jos buvo pames-tos prieš išgrindžiant gatvę akmeni-mis. Tuo metu šioje Radviloms prik-lausiusioje posesijoje vyko statybos.”

Į du stulpelius sulipusias monetasNacionalinio muziejaus restaurato-riai atskyrė ultragarso aparatu, kadjų nepažeistų.

Kapšas, pasak archeologo, neišli-ko, nes griuvenų sluoksnyje, į kurįpatenka deguonies, organika sutrūni-ja. Viskas gerai išsilaiko tik durpėse,pro jas deguonis neprasiskverbia.

Jaučiui užtektųNe vieną lobį matęs numizmatas

Linas Kvizikevičius teigė, jog šis radi-nys jam nėra kuo nors ypatingas: “Jeitai būtų XIV amžiaus, Vytauto laikų,monetos, jau būtų sensacija. Vilniausmieste tokių dar nerasta.” Paklaustas,ką už tiek monetų anais laikais buvogalima nupirkti, numizmatas patiki-no, kad jaučiui ar kokiam kitam gyvu-liui įsigyti jų tikriausiai būtų užtekę.

Archeologo manymu, paprastas mies-tietis tiek pinigų tikrai negalėjo nešiotis.Tačiau ko vertas to kapšelio turinys, tiks-liai nepasakė. “Nespėjau visko suskai-čiuoti, juk toje vietoje aptikome apie tristūkstančius radinių. Teritorija didelė - 130kvadratinių metrų. O dar du trečdaliainetyrinėti. Kultūrinis sluoksnis toje vieto-je - 4,5 metro”, - aiškino G.Rackevičius.

Į Nacionalinį muziejų patekusiu lo-biu džiaugėsi numizmatas Eduardas

Remecas. “Retai tokių pasitaiko. XVIIamžiaus monetų dažniau tenka maty-ti, o XVI - nelabai. Jos gana gražios, suvaldovo portretais, inicialais”, - sakėpašnekovas.

Archeologas patvirtino, kad mone-tos buvo vertingiausi radiniai iš tos

vietos Vilniaus gatvėje. “Šiaip daž-niausiai kapstomės po šiukšles, tyri-nėjame tai, ką žmonės išmeta. Juk ge-rų daiktų paprastai niekas neišmeta,- teigė G.Rackevičius. - Kapšelis su pi-nigais buvo pamestas neplanuotai, to-dėl šis radinys ir yra vertingas.” •

MINDAUGAS KLUSAS

Tarptautinės Amerikos mokyklos abiturientės korėjietės Sungwon SerafinosMin tapybos ir pastelinių aktų paroda “Kiklopai” kupinajaunimo kultūros ženklų.

Per devyniolika metų Serafina sa-vo tėvynėje praleido vos septynerius.Kompanijos “Ericsson-LG” vadybi-ninko dukra gimė Vengrijoje, po tosu šeima atsidūrė Rusijoje, gyvenoKazachstane, Pakistane. “Mano gy-venimas - nuolatinė kelionė. Pripra-tau”, - šnekinama “Lietuvos žinių”,tvirtino jaunoji parodos autorė. Ta-čiau priprasti Lietuvoje buvo neleng-va. Skaudino ir glumino nepažįsta-mųjų žvilgsniai, atvira nuostaba,rodoma kitos rasės žmogui. Toks pra-šalaitės, autsaiderės jausmas lydėjoją gana ilgai ir iš dalies įkvėpė sosti-nės viešbučio “Novotel” vestibiulyjeatidarytos parodos pavadinimą, kū-rinių temas.

Tapti nematomaSerafina teigia visuomet mėgusi

senovės graikų mitologinius pasa-kojimus. “Milžinas kiklopas atro-do kitaip nei kiti - turi tik vieną akį.Jis baugina žmones, todėl gyvena pa-sislėpęs giliai urve, - pasakojo S.S.Min. -Esu azijietė. Kai išeinu į Vilniaus gat-ves, kartais žmonės tiesiog ima spok-soti į mane. Nesijaučiu užtikrinta,pradedu manyti, kad netinkamai el-giuosi, kad mano apranga, makia-žas nederami. Tad kiklopams, tomskitaip atrodančioms būtybėms, pa-jutau savotišką simpatiją. Dabarman labai patinka Lietuva, tai gražuskraštas. Tačiau iš pradžių būta su-nkių akimirkų.”

Į Vilnių jaunoji dailininkė su šei-ma atvyko 2007 metais. Ir visi jos kū-riniai atsirado gyvenant jame. Tar-kim, drobėje “Žiemos šaltis” autorėvaizduoja Antakalnį - tai, ką matopro savo kambario langą. “Labaimėgstu Lietuvos gamtovaizdžius,man patinka žiema”, - sakė meni-ninkė. Pagrindinę parodos temą at-skleidžia drobė “Is it a Crime?” (“Artai nusikaltimas?”). Serafina sako,

kad šis kūrinys jai mieliausias. Juo jiprabyla apie toleranciją, rasių lygybęir klausia, kuo nusikalstame būdamikitokie.

Kai kurie korėjietės paveikslai at-rodo tarsi nutapyti vyriška ranka, ku-pini paauglių subkultūros ženklų. To-kia išvada ją truputį nustebino. Tačiaunetrukus prisipažino esanti kupina

prieštaravimų, kamuojama priešingųjėgų. “Labiausiai norėčiau atrasti sa-vo vietą pasaulyje. Ir tapti nemato-ma”, - teigia Serafina.

Liko LietuvojeNors jos tėtis prieš porą metų grį-

žo dirbti į Pietų Korėją, mergina tvir-tai nusprendė likti mūsų krašte ir čia

baigti vidurinįjį mokslą. Jai visuometpatiko piešimas. Tačiau daile rimtaisusidomėjo tik Lietuvoje. “Pamažuatradau savų temų, kūrinių motyvų.Juk prieš šešerius metus buvau darvaikas, šeštokė”, - juokėsi jaunoji kū-rėja. Moksleivei labai patiko Tarp-tautinės Amerikos mokyklos dailėsmokytojos Annos Platonovos pamo-kos, lankė ir jos popamokinius už-siėmimus. Serafina jau dalyvavo ke-turiose parodose Vilniuje, rodė netik drobes, bet ir fotografijas. 2010-2011 metais mergina lankėsi tapybosplenere Mirtos (Kreta, Graikija), ten

surengė parodą. Kai vasarą baigsdvyliktą klasę, Serafina ketina rink-tis kurią nors aukštąją meno mokyk-lą - JAV arba Jungtinėje Karalystėje.“Jau esu priimta į vieną meno insti-tutą Čikagoje ir mokyklą Delavarovalstijoje”, - pirmaisiais laimėjimaisgyrėsi moksleivė.

Jaunoji dailininkė yra kilusi iš Pie-tų Korėjos katalikų šeimos. Dukrą įparodą atlydėjusi mama teigė, jog Se-rafinos vardas mergaitei buvo suteik-tas per krikšto sakramentą. Jis taipprigijo, kad namiškiai ir giminaičiaikitaip jos ir nevadina. •

Serafina Lietuvoje atrado dailės pasaulį

S.S.Min: “Dabar man labai patinka Lietuva, tai gražus kraštas. Tačiau iš pradžių būta

sunkių akimirkų.”

G.Rackevičius: “Paprastas miestietis

tiek pinigų tikrai negalėjo nešiotis.”

Ką Vilniaus gatvėje pametė Radvila

Kelios sidabrinės XVII amžiaus monetos iš vasarą rasto lobio: lenkiškaspusgrašis, du Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denarai, pusgrašis, trysgrašiai ir Prūsijos grašis. / Eduardo Remeco nuotrauka

Baigusi mokslus Lietuvoje Serafina žada studijuoti JAV arba Jungtinėje Karalystėje. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Kultūra 132013 02 06Lietuvos žinios

MILDA KNIEŽAITĖ

“Susirinkome paminėtiSigito Gedos gimtadie-nį, - pradėjo vakarąpoetas Kornelijus Pla-telis. - Kartais minime

gyvų žmonių gimtadienius linksmai.Manau, ir šį turėtume minėti neliūd-nai. Juo labiau kad S.Geda yra sumumis. Jis gyvas savo eilėraščiais. Yramūsų šeimos narys iki šiol. Daugeliuibendravimo su juo akimirkos labaigiliai įstrigusios į atmintį.”

“Būtinai turėjau parašyti”Literatūrologė prof. Viktorija

Daujotytė prisipažino daug mąstan-ti apie S.Gedą ir iš tos ilgos apmąsty-mų kelionės nuo vienos knygos priekitos jubiliejinį vakarą pasidalyti pri-siminimais pasirinko eilių romaną“Žalio gintaro vėriniai”. Su šia “į šir-dį įkritusia knyga” susijusi ir istori-ja, kai 1985 metais, dar prieš išlei-džiant “Žalio gintaro vėrinius”,turėjo parašyti “Vagos” leidyklai va-dinamąją vidinę recenziją.

“Buvau jau pripratusi prie kitokioS.Gedos ir ne visai, kaip man atrodė,suvokiau šios knygos kitoniškumą,kažkokią laisvę, kuri buvo tikras iš-bandymas, kažkokius kitus pasaulius,kurių lyg ir nebuvau iki tol regėjusi, -prisiminė prof. V.Daujotytė. - Rašiauilgai tą recenziją, vargau dėl jos ir vistiek liko didelis neramumas.”

Apie tą “neramumą” parašiusi po-etui naujametiniame atviruke, litera-tūrologė netrukus sulaukė ilgo ir nuo-širdaus laiško. Jame S.Geda, be kitako, rašė: “Būtų nelabai gražu, jei pra-dėčiau dabar įrodinėti, kokią genialiąknygą esu sukūręs. Dabar, jau po ge-ro pusmečio, galvoju, kad aš ją būtinaiturėjau parašyti. @...: Matai, jau daugmano amžiaus žmonių po žeme. Jeikas mane dar laiko, tai imu galvoti,kad reiškia, jog turiu pasakyti kažką,ko jie nepasakė, bent jau kitokios tie-sos dalį. Visa kita, gražu ar negražu,ką tai reiškia žiūrint į mirtį ir tiesą.”

Pakeliui su S.GedaTais laikais, pasak K.Platelio, S.Ge-

da kartu su Judita Vaičiūnaite, Mar-celijumi Martinaičiu, Jonu Juškaičiu,Tomu Venclova, Albinu Žukauskupriklausė neformaliai poetų grupei,kritikų pravardžiuojamai modernis-tais. Tam tikra dalis kritikų juos puo-lė, o tarp aršiausių gynėjų buvo litera-tūrologas Kęstutis Nastopka.

“Nuo pat pradžių žavėjausi Sigituir sutikau daugelį jo knygų, - prisimi-nė prof. K.Nastopka. - Apie “Pėdas”nerašiau, tačiau po poros metų, kai“Literatūroje ir mene” vienas skai-tytojas ieškojo gyvenimiškos logikosir piktinosi, kaip poezijoje gali būtižalios žuvys, parašiau pirmą savoteorinį straipsnį “Apie žalias žuvis,gyvenimišką logiką ir poetinę kalbą”.Vėliau visas knygų recenzijas sudėjauį vieną vietą ir pavadinau “Pakeliuisu Sigitu Geda”. Aš jam ėjau iš pas-kos. Jis man padėdavo suprasti patįsave. Rašydamas apie S.Gedą, J.Vai-čiūnaitę, formavau savo nuostatas,savo poezijos supratimą. Tuo atžvil-giu jokio atstumo tarp mūsų turbūtnebuvo.”

Pirmas išsiskyrimas, pasak litera-tūrologo, įvyko dėl Francois Villono“Rinktinės poezijos” recenzijos, para-

šytos kartu su Nijole Kašelioniene iršiek tiek kritiškai įvertinusios S.Ge-dos vertimą. Nors ir buvo atsižvelgtaį poeto pastabas dar prieš spausdinantrecenziją “Pergalės” žurnale, savodienoraščiuose S.Geda nuolat prisi-mindavo K.N. ir polemizuodavo.

“Dėl S.Gedos vertimų ir visos kū-rybos, - patikslino prof. K.Nastopka. -Man S.Gedos poezija kaip visuma yražemynas, kuriame esama visko. Taippat ir jo vertimai, ypač didieji. Kiti

poetai atsirenka tuos eilėraščius, ku-rie pasiduoda verčiami, yra arčiau jųkraujo grupės, bet Sigitui to neužte-ko. Jei verčia F.Villoną, tai visą jo kū-rybą, jei Charles’į Baudelaire’ą - irgivisą. Žinoma, Dante - didysis jo žy-gis. Kai toks užmojis, ne visada pasi-seka išlaikyti vienodą lygį.”

Nors ir būta kivirčų, po S.Gedosmirties išėjusius Williamo Shakes-peare’o “Sonetus” Vilniaus knygųmugėje pristatė prof. K.Nastopka.

Tokia buvo S.Gedos valia. Tarsi irabiejų susitaikymas.

“Šiandien iš naujo skaitydamasS.Gedą, mėginu išsiaiškinti, kur yratos jo aukštumos ir kur galbūt - tienetesėjimai. Kaip žinome, jie papil-do vieni kitus”, - kalbėjo literatūro-logas.

Jis pabrėžė, kad nesutinka suT.Venclova, priskyrusiu S.Gedą irVytautą Bložę vadinamajai išcentri-nei poezijai, pravardžiuojamai darlietuvišku siurrealizmu. S.Gedos po-ezijos išcentrinė linija, pasaulio skal-dymas, kaip patikslino prof. K.Nas-topka, yra stiprus nuo pirmosiosknygos, tačiau kartu matyti ir vieni-janti jėga, jungimo linija, Eroso jėgakaip pasaulio jungtis. 1972 metaispasirodžiusios “26 rudens ir vasarosgiesmės” buvo apkaltintos chaosopoetizavimu ir po jų penkerius me-tus S.Gedos knygų neišėjo. 1977 me-tais išleistuose “Mėnulio žieduose”vėl galima matyti įcentrinę liniją. Jieina ir per vėlesnes knygas, pavyz-

džiui, “Žydinti slyva Snaigyno eže-re” (1981) ar “Mamutų tėvynė”(1985). Ypač išskirtinas rinkinys“Septynių vasarų giesmės” (1991).

“Bet kita linija nuo “Žydinčios sly-vos” vėl toliau eina ir pasaulio skal-dymo žygis, - kalbėjo literatūrologas. -Ši kryptis gana ryški S.Gedos verlib-ruose, kurie atsirado būtent toje kny-goje. Pažįstu kelis aistringus S.Gedosgerbėjus, kurie šį posūkį laiko poetoklystkeliu. Tačiau Sigitui, manau, taibuvo sąmoningas žingsnis, labaiįdomiai motyvuotas eilėraštyjeA.Žukauskui. Jame, perfrazuodamasA.Žukauską, formuluoja savo skaldy-mo ir, žinoma, jungimo principus.”

Prie pasaulį kuriančio Eroso te-mos S.Geda grįžta paskutinėse pa-rengtose knygose “Siuita Virginijai”(2009) ir “Freskos” (2012).

NecenzūruojantAktorius Andrius Bialobžeskis,

prieš skaitydamas S.Gedos “Naktiesžiedus. Paskyrimų poemą Fransua Vi-jonui”, prisiminė, kad lygiai prieš dvi-dešimt metų, kai pirmą kartą pamėgi-no perskaityti šį kūrinį tuometiniuoseMenininkų rūmuose, buvo paprašy-tas kai kurių eilėraščių atsisakyti.

“Taip S.Geda buvo cenzūruotasjau laisvoje Lietuvoje, - sakė akto-rius. - Nuo to laiko stengiuosi cikloneskaldyti. Taip darysiu ir šį vakarą.”

Jaunesnės kartos poetas GintarasBleizgys patikino, kad S.Gedą laikosavo mokytoju. Jo poema “Strazdas”,dar mokykloje išgirsta per pamoką,paskatino skaityti poeziją apskritai.Tada nuėjęs į biblioteką ir pasiėmęsvisas ten buvusias S.Gedos knygas.Taip sutapo, kad ir stodamas į Vil-niaus universitetą turėjo per egzami-ną atsakinėti apie šį poetą, o jau stu-dijuodamas sužinojo, kad pats esąsfiziškai labai panašus į jį.

“Gal balso tembru, nes esame iš topaties krašto, - spėjo G.Bleizgys. - Vė-liau susipažinome ir savo santykiusgalėčiau pavadinti labiau kaip tėvo irsūnaus, nes S.Geda mane globojo irpadėjo mano šeimai. Jis buvo pati-kimas, tvirtas ir vienveidis žmogus.Labai pasiilgstu dabar tokių, kurienesitraukia iš ten, kur stovi. Tas sto-vėjimas ir buvimas vienveidžiu kar-tais yra labai baisus dalykas. Jis žmo-gų paverčia truputėlį psichopatu armaniaku, nes kai viskas keičiasi ir vi-si tave puola, pasaulis eina kažkur, otu lieki stovėti savo žemėje, - tave plė-šo tiesiog gabalais ir išdrasko. Gal-voju apie S.Gedą ir savo kartą. Jis su-gebėdavo peržengti ribą ir grįžtiatgal, surinkti visa tai. Daug manokartos žmonių jau gydosi nuo alko-holizmo. Buvo didelių diskusijų irdidelė S.Gedos drama, kad galėjo pa-kliūti į kalėjimą, bet nepakliuvo, o aš,tarkim, pakliuvau. Būdamas tenai,svarsčiau, kaip čia yra, ar aš ką norstęsiu. Ir tada žmogus nejučiom pra-dedi prisiimti atsakomybę, ypač kaimirė S.Geda. Pasižiūri, koks men-kas, silpnas žmogus esi, ir laikas de-da jau ant tavęs tą atsakomybę.”

Pasak poeto, po S.Gedos mirties jįypač sukrėtė du skaudūs įvykiai. Pir-mas, kai Veisiejų vidurinė mokykla at-sisakė priimti S.Gedos vardą. Kitas,kai viena mokslų daktarė pareiškė, kadS.Gedos kūryba yra šunkelis. Raminovien mintis, kad prof. V.Daujotytė yraparašiusi knygą apie S.Gedą. •

Sudėtingas Sigito Gedos žemynas

Rašytojų klube vos tilpo žmonės, susirinkę paminėti S.Gedos gimimo septyniasdešimtmetį. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Įžvalgomis apie S.Gedos kūrybą dalijosi literatūrologas prof. K.Nastopka.

G.Bleizgys: “Jis buvopatikimas, tvirtas irvienveidis žmogus.

Labai pasiilgstu tokiųdabar.”

Šiemet vasario 4 dieną vienam žymiausių lietuvių poetų, Nacionalinės premijos laureatuiSigitui Gedai (1943-2008) būtų sukakę septyniasdešimt. Jubiliejiniame vakare, surengtameRašytojų klube Vilniuje, skambėjo poeto eilės, prisiminta tragiška jo asmenybė.

Aktorius A.Bialobžeskis nelinkęs cenzūruoti S.Gedos kūrybos.

Poetą prisiminė trys kartos: poetai Liudvikas Jakimavičius (iš kairės) irG.Bleizgys, literatūrologė prof. V.Daujotytė.

2013 02 06Lietuvos žinios14 Sportas

VILMANTAS REMEIKA

Šiandien visame pasaulyje busžaidžiama apie pusšimtį oficialiųtarpvalstybinių draugiškų futbolorungtynių. Deja, jau tampa tradicija, kad tokiu metu Lietuvosrinktinė draugėn nesusirinks.

Futbolo gerbėjų šį vakarą laukia ke-li gardūs desertai: Anglija prieš Brazi-liją, Prancūzija prieš Vokietiją, Italijaprieš Olandiją, Švedija prieš Argenti-ną, Ispanija prieš Urugvajų. Tokiųrungtynių prisiekęs aistruolis praleis-ti neturi teisės. Tuo metu Lietuvos fut-bolo federacija (LFF) per žiemą fut-bolo ištroškusių gerbėjų alkį mėginspasotinti keista dvikova tarp vadina-mosios B (rezervinės) ir U-21 (jauni-mo) rinktinių Marijampolės manieže.Įžvelgti jos naudą sunku.

Skirtingi kaimynų prioritetaiKol lietuviai imituos pasirengi-

mą pasaulio čempionato atrankoskovoms, būsimieji mūsiškių varžo-vai atliks tikrus kontrolinius testus.Atrankos G grupės lyderė Bosnijair Hercegovina Liublianoje varžysissu Slovėnija, Graikija namie priimsŠveicariją, Slovakija Briugėje kovossu Belgija. Nustebino latviai, kurietolimojoje Japonijoje susitiks su šiosšalies rinktine. Net nykštukinio Lich-tenšteino komanda lankysis Duba-juje ir ten išmėgins jėgas su Azer-baidžanu.

Prieš dešimtmetį vasario mėnesįLietuvos rinktinė žaisdavo nuolat.LFF rengdavo stovyklas Kipre, Mal-toje ir Turkijoje, po to organizavodraugiškas rungtynes Albanijoje,Prancūzijoje, Gruzijoje. Bet vėliauįjungta griežta taupymo programa.

2009 metai buvo paskutiniai, kaiLietuvos rinktinė draugiškoms rung-tynėms susirinko vasarį. Tuomečiamrinktinės treneriui portugalui JoseCouceiro pavyko išsireikalauti pro-duktyvios stovyklos savo gimtinėjeir ten sužaisti su Lenkija (1:1) beiAndora (3:1).

2010-aisiais tikslo žaisti vasarį ne-buvo, nes pasaulio čempionato at-rankos ciklas buvo pasibaigęs. 2011-aisiais įvesta nauja mada - draugiškos

rungtynės tarp B ir U-21 rinktiniųant dirbtinės dangos. Taip buvo per-nai. Taip bus ir šiemet. Tik aistruo-liai ir futbolo žinovai kraipo galvasabejodami, ar tokia dvikova padėstinkamai pasirengti būsimosiomskovoms su slovakais ir graikais.

“Pasiūlymų turėjome. Galėjomesvečiuose žaisti su Rumunija arbaMajamyje - su Venesuela. Bet ap-svarstęs visus argumentus nutariau,kad dėl vienų rungtynių blaškytispo pasaulį nėra geras sprendimas”, -aiškino lietuvių treneris CsabaLaszlo. Vis dėlto rinktinė į Majamįišvyko. Taip jaunimo žargonu vadi-namas Marijampolės miestas.

O štai lietuvių kaimynų požiūriskitoks. Estijos futbolo federacijosprezidentas Aivaras Pohlakas priešmetus duodamas interviu LŽ dėlio-jo savo argumentus: “Suteikti rinkti-

nei aukšto lygio draugiškas rungty-nes visada buvo mūsų užduotis ir fut-bolo plėtros programos dalis. To-kiems mačams rengti visada turimespecialių idėjų ir ryšių. Čia svarbiau-sia lankstumas. Jei nacionalinės rink-tinės treneris vienas spręs dėl drau-giškų rungtynių, bus sunku pasiektisusitarimą. Pas mus tai yra federaci-jos prioritetas, o treneris jau rūpina-si, kaip tas draugiškas rungtynes pa-naudoti komandos labui. Dar noriupridurti, kad niekada nespaudėmetrenerio dėl rezultatų. Svarbiausia -bendra futbolo plėtra.” Šiandien es-tai Aberdyne susitinka su Škotija.

Latvijos futbolo federacijos genera-linis sekretorius Janis Mežeckis prieškelias dienas pasigyrė, kad išvyka į Ja-poniją ir gyvenimas Kobės mieste lat-viams ne tik nekainuos, tačiau jie dargaus ir 50 tūkst. dolerių premiją.

Klubams - peilis po kaklu“Nesinori varginti pagrindinių

rinktinės žaidėjų. Daugelis jų tikpradės pasiruošimą naujam sezo-nui, ne vienas mėgins įsitvirtintinaujame klube. Tam reikia laiko irdauguma tikrai dar nebus pasiren-gę rimtoms rungtynėms su galingaisvaržovais”, - aiškino Cs.Laszlo.

Žinoma, su tuo sunku nesutikti.Žiemos metu klubus pakeitė jau 6rinktinės trenerio dėmesį nuolat pat-raukiantys žaidėjai: Tomas Danile-vičius (iš Neapolio “Juve Stabia” į“Latina”), Darvydas Šernas (iš Lu-bino “Zaglębie” į “Gaziantepspor”),Tadas Labukas (iš Rygos “Skonto” įMaskvos “Torpedo”), Saulius Miko-liūnas (iš Kijevo “Arsenal” į “Sevas-topol”), Marius Papšys (iš “Pribram”į Klaipėdos “Atlantą”), VytautasLukša (iš Panevėžio “Ekrano” į Var-šuvos “Polonia”). Be to, Kazachs-tano “Aktobe” mėgina įsitvirtintibuvęs “Šiaulių” snaiperis ArtūrasRimkevičius, o norvegų Kristiansan-do “Start” - sutartį su Gdansko “Le-chia” nutraukęs Vytautas Andriuš-kevičius.

Tačiau ir Lietuvos A lygos klubųpasirengimas sezonui dabar - pačia-me įkarštyje. Į B ir U-21 rinktines pa-kviesti 24 futbolininkai. Net 10 žaidė-jų atstovauja Panevėžio “Ekranui”.Akivaizdu, kad tai kiša pagalius į ra-tus klubams, kurie rengiasi sezonui.

“Viena vertus, smagu, kad tiekmūsiškių pakviesta. Antra vertus,mes rengiamės sezonui, ką tik su-grįžome iš stovyklos Turkijoje, kurtreniravomės ant natūralių dangų, oMarijampolėje bus žaidžiama antsintetikos. Viliuosi, kad žaidėjaitraumų nepatirs, - LŽ sakė “Ekra-no” treneris Valdas Urbonas. - Ma-nau, kad kur kas prasmingiau būtųrinktinei sužaisti su tikrais varžo-vais. Galbūt ne visi pajėgiausi žai-dėjai galėtų atvykti, tačiau tai būtųrealios rungtynės, kuriose būtų ga-lima spręsti strateginius tikslus, kur-ti žaidimą. Juk prasideda atsakingųrinktinės varžybų metai ir tokiomisprogomis reikia naudotis. Tikslaiturėtų būti kitokie nei treniruočiųpobūdžio rungtynės su jaunimo ko-manda.”

Visiškai kitaip pasielgė antras pa-gal pajėgumą šalies klubas Vilniaus“Žalgiris”. Naujam sezonui žalgi-riečiai dabar rengiasi Kroatijoje irkomandos treneris Marekas Zubasį nereikšmingą stovyklą neišleidonė vieno savo futbolininko.

B ir U-21 rinktinės susitiks šian-dien 13 val. Marijampolės “Arvi”manieže.•

Lietuviai futbole tebeišradinėja dviratį

Trenerio Cs.Laszlo nuomone, šiuo metu rinktinės kandidatų bendra treniruotė naudingesnė už draugiškas rungtynes. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Įšvyka į Japoniją ir gyvenimas Kobės mieste latviams ne tik nekainuos, tačiau jie dar gaus

ir 50 tūkst. dolerių premiją.

SAULIUS RAMOŠKA

Pusę savaitės Rusijoje trukusiKauno “Žalgirio” krepšininkųviešnagė baigėsi pagal geriausiąscenarijų. Iš Maskvos Joano Plazos treniruojami Lietuvosčempionai grįžta įsitvirtinę pirmojoje VTB Jungtinės lygos B grupės vietoje.

Sekmadienį 74:68 Maskvoje nu-galėję Rusijos čempioną CSKA va-kar žalgiriečiai tik paskutinėmis se-kundėmis išsigelbėjo nuo antrosnesėkmės lygoje. Po permainingoskovos “Žalgiris” 70:69 (20:16, 17:21,22:22, 11:10) nugalėjo Liubercų“Triumf” ekipą ir iškovojo dvyliktąpergalę.

“Žalgiris” Jungtinėje lygoje pra-laimėjo tik kartą, ir tai VEF ekipai.Manau, tai buvo atsitiktinumas.Mums reikės sėkmės, kurios trūkožaidžiant pirmas rungtynes, - dvi-kovos išvakarėse kalbėjo Liubercųekipos vyriausiasis treneris Vasili-

jus Karasiovas. - Turėsime galimybęlaimėti jei nuo pirmos iki paskutinėsminutės žaisime aktyviai ir agresy-viai. Mūsų ekipa pamažu pasiekiaoptimalią sportinę formą, kurios vi-si laukia.”

Antradienį viskas vyko taip, kaipšeimininkų treneris ir teigė. Tiksėkmė lydėjo “Žalgirio” komandą.Likus žaisti minutę ir 40 sekundžiųrezultatyviausiai “Triumf” ekipojerungtyniavęs Sergejus Karasiovas(pelnė 23 taškus) išvedė saviškius įpriekį 69:68. Tuomet abi ekipos nesykį apsikeitė nerezultatyviomisatakomis, kol “Žalgirio” amerikie-tis Oliveris Lafayette’as neatsistojoprie baudų metimo linijos. Dviemtaikliais metimais jis išvedė Kaunoklubą į priekį (70:69), o netrukusperėmė kamuolį, taip sugriaudamasrusų viltis išplėšti pergalę.

Rezultatyviausiai “Žalgirio” eki-poje žaidė Paulius Jankūnas (13 tšk.)ir Marko Popovičius (12). Aikštelė-je išvydome ir po ligos sveikstantįRimantą Kaukėną. Jis prie pergalėsprisidėjo 6 taškais.

Devintą pergalę savo sąskaiton įsi-rašė Ramūno Butauto treniruojamiRygos VEF krepšininkai, tarp kuriųrezultatyviai rungtyniavo DonatasZavackas ir Antanas Kavaliauskas.Latvijos ekipa savo aikštelėje 85:69(22:19, 23:18, 21:12, 19:20) įveikėKrasnojarsko “Jenisej” komandą.D.Zavackas, per 17 minučių pelnęs

23 taškus, savo komandoje buvo re-zultatyviausias. A.Kavaliauskas priepergalės prisidėjo 8 taškais. Dabarrygiečių laukia kelionė į Kauną - va-sario 9 dieną “Žalgirio” arenoje jie

susitiks su B grupėje pirmaujančiaisLietuvos čempionais. VEF yra vie-nintelė ekipa, kuriai Jungtinės lygosvaržybose pavyko nugalėti žalgirie-čius (77:72).•

B GRUPĖS LENTELĖ(pergalės, pralaimėjimai, pergaliųprocentas)

1. Žalgiris (Lietuva) 12 1 92

2. CSKA (Rusija) 11 2 85

3. Lokomotiv-Kuban (Rusija) 9 4 69

4. VEF (Latvija) 9 4 69

5. Nižnij Novgorod (Rusija) 7 6 54

6. Triumf (Rusija) 6 7 46

7. Jenisej (Rusija) 5 8 38

8. ČEZ (Čekija) 4 9 31

9. Neptūnas (Lietuva) 2 11 15

10. Cmoki-Minsk (Baltarusija) 0 13 0

O.Lafayette’as (kairėje) paskutinėmis sekundėmis padarė viską, kad“Žalgiris” įsitvirtintų lentelės viršuje. / vtb-league.com nuotrauka

Iš Maskvos grįžta nenugalėti

Sportas 152013 02 06Lietuvos žinios

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Jam ne gėda pripažinti savo klaidas. Jį piktina valdininkų neišmanymas ir abejingumas.Skaudu ir nepatogu dėl jų prieššeimas, patikėjusias jam savovaikus. Tačiau mokiniai ir yra gražiausia, ką jis turi ir ką draugesu jais patiria.

Tarptautinės kategorijos lengvosiosatletikos treneris 59-erių EdmundasNorvilas išugdė ne vieną puikų sprinte-rį. Tačiau didžiausių aukštumų pasiekėdrauge su 25-erių Lina Grinčikaite - jipirmoji Lietuvos sprinto istorijoje iško-vojo medalį prestižiniame sporto foru-me. Už 2012-ųjų nuopelnus vienas iški-liausių Klaipėdos sporto specialistųišrinktas Lietuvos lengvosios atletikosMetų treneriu.

Kalbantis su Edmundu Norvilurū-pėjo išsiaiškinti, koks gi tas kelias į pripa-žinimą ir kokios spalvos dominuoja tre-nerio darbe.

Kai papučia vėjas- Anksčiau manyta, kad sprinto rung-

tyse lietuviams nėra vilčių pelnyti meda-lių svarbiausiose metų varžybose. Tačiaupernai Europos čempionate Helsinkyjesu L.Grinčikaite tai paneigėte. Kas lėmėtokį kokybišką šuolį?

- Linos požiūris į sportą nuo pat kar-jeros pradžios. Kaip rengiasi varžy-boms, taip ir pasirodo. Ji labai sąžinin-gai dirba. Būna, kad sportininkui taisuskausta kur, tai kas nors dar jam su-trukdo ateiti į treniruotę. Linos kelyjeto niekada nebuvo. Žinoma, reikia įver-tinti ir Linos tėvelių nuopelną, kad to-kį talentą pagimdė.

- Kuriuo Linos startu pernai džiaugė-tės labiau - Europos čempionate iškovo-ta bronza ar Londono žaidynėse pasiek-tu Lietuvos 100 m sprinto rekordu(11,19 sek.)?

- Su Lina džiaugėmės abiem pergalė-mis - ir Europos bronza, ir tuo, kad svar-biausiame sporto forume, olimpiadoje,pavyko pagerinti šalies rekordą.

- Gal šį rekordą planavote pasiektianksčiau?

- Mūsų tikslas - ne siekti rekordų, oužimti kuo aukštesnę vietą. Būtų labaismagu bėgti pasaulio čempionato arolimpinių žaidynių finale, net jei ten Li-nos rezultatas būtų kad ir 12,0 sek. Svar-biausia - vieta. Pamenu, 2010-ųjų Eu-ropos čempionate Barselonoje Linailabai nepasisekė. Ji tikrai turėjo patekti įfinalą, bet per pusfinalio bėgimą papū-tė toks nepalankaus vėjo gūsis, kad, vosiššovus starteriui, buvo aišku - finalasnuplaukė. Kitas pusfinalis buvo be jo-kio vėjo. Užtat pernai Helsinkyje mumsbuvo atlyginta.

- Būdama 21 metų L.Grinčikaitė de-biutavo olimpinėse žaidynėse Pekine. Irtada, ir pernai Londone ji įsiveržė į pusfi-nalį. Lietuvai tai geras pasiekimas ar la-bai geras?

- Manau, kad sprinterei tai yra labaigeras rezultatas. Nes iki Linos nė vienaLietuvos trumpųjų nuotolių bėgikė to-kio rezultato ir tokios vietos olimpiado-je nebuvo iškovojusi.

Netrukdo kurti asmeninės laimės- Tikriausiai jaučiate Linos galimybių

ribas?- Kiekvienas sportininkas turi ribas.

Šiemet norėtume truputį atsipūsti - kolkas esame numatę dalyvauti tik univer-siadoje. Tai būtų jau trečia ir paskutinėjos universiada. O dėl kovą Geteborgevyksiančių Europos uždarųjų patalpųpirmenybių ir rugpjūtį Maskvoje ren-giamo pasaulio čempionato nieko ypa-tinga neplanuojame. Linai reikia pail-sėti. Nebuvo metų, kad ji praleistųsvarbiausias varžybas, tad manau, jogpo olimpiados nusipelnė nors trupučiopoilsio. Ji ir toliau treniruosis, bet šiemetitin aukštų tikslų sau nekelsime.

- Gal Jūsų mokinė rengiasi pailsėti dėlkitų priežasčių?

- Ne ne ne. Nors tikrai nedraudžiuLinai kurti asmeninės laimės. Žinoma,visko gali nutikti, bet kol kas tokių pla-nų nėra. Ji labai nori bėgti ir trečiojojeolimpiadoje - Rio de Žaneire.

- Tikriausiai vienas pirmųjų sužinositeapie jos vestuves?

- Tikiuosi, kad ne paskutinis. Lina tu-ri labai rimtą draugą. Jie gražiai drau-gauja. Džiaugiuosi tuo. Atsiklausti ma-nęs, ar gali tekėti, ji neprivalės, tačiaupranešti turės.

- Sakoma talentingas ir darbštus auk-lėtinis treneriui tarsi tikras vaikas.

- Tai tiesa.- Tikriausiai Liną pažįstate kaip

nuluptą? - Jau pažįstu. Buvo laikai, kai ją kvie-

tė į JAV. Tuomet ten išvyko ir Lietuvossprinto rekordininkė Agnė Eggerth (Vi-sockaitė). Linai sakiau: nori - važiuok.Nieko jai nedraudžiu, kad paskui ne-prikaišiotų, jog sugadinau gyvenimą. Pa-sirinkimas visada jos pusėje.

- Treniravote ir savo sūnų - su juo bu-vo lengva dirbti?

- Su Deividu problemų irgi neturė-jau. Tačiau lengvojoje jis neužsibuvo,nors ir neblogai sekėsi - tapo vaikų 60 mbėgimo čempionu. Vėliau Deividas iš-bandė karatė, kitas sporto šakas, o pa-skiausiai pasinėrė į muziką (tapo žino-mu dainininku Deiviu - aut.).

- L.Grinčikaitė irgi nebėgios amžinai.Gal jau nusižiūrėjote naują “atomiką”?

- Dairausi tokių aplink Klaipėdą -dirbu su pradinukais. Gabių vaikų at-siranda, tačiau perliuko kaip Lina darnematyti.

Talentų būta ir anksčiau- Talentingas mokinys padeda

atsiskleisti ir treneriui...- Dažniau sportininkas “daro” tre-

nerį, o ne atvirkščiai. Mūsų misija yrapadėti jam tobulėti. Didžiausias moks-las - kaip nesugadinti gabaus sportinin-ko. Turi būti abipusis supratimas ir pa-sitikėjimas. Esu matęs ne vieną pajėgųsportininką, vis klausiantį trenerio - ko-dėl reikia bėgti šitaip, o ne kitaip, kodėltaip laikyti rankas, o ne kaip jam geriau.Jei jie žino, kaip reikia, tegul patys ir tre-niruojasi. Man pasisekė. Lina ideali mo-kinė.

- Ar tiesus buvo Jūsų kelias iki2001-ųjų, kai pradėjote treniruotiL.Grinčikaitę?

- Kaune, Lietuvos kūno kultūros ins-titute (dabar - Sporto universitetas), ga-vęs trenerio diplomą iškart pradėjaudirbti pagal specialybę Klaipėdoje,Olimpinio rezervo sporto mokykloje,pas žinomą lengvosios atletikos specia-listą Mykolą Tumėną. Patekau, kur no-

rėjau. Buvo labai gera trenerių kompa-nija. Mano rungtys - sprintas ir šuoliai.Jaunas truputį šokinėjau į tolį, truputįbėgiojau, tačiau didelis sportininkas išmanęs neišėjo.

- Geram treneriui tai nebūtina.- Tačiau jam būtini talentingi sporti-

ninkai. Anksčiau turėjau labai gerą bė-gikę Raimondą Stonytę, ji 100 m bėgoper 11,5 sek., 200 m - per 23,6 sek.Gaila, kad tai buvo tarybiniais laikais,kai negalėjai niekur prasimušti. Labaiperspektyvūs buvo ir mano auklėtiniaisprinteriai Raimundas Švilpa - dabarjis žinomas fotomenininkas, Ilja Andru-senko, Saulius Urbutis. Negaliu skųs-tis, turėjau gerų mokinių, Lietuvos čem-pionų.

Gėdingos rinkliavos - Jei tektų agituoti jaunus žmones

rinktis trenerio profesiją, būtų lengva taidaryti?

- Nelabai. Jei dabar reikėtų rinktisprofesiją, dar labai pagalvočiau. Ne dėlto, kad nemėgčiau savo darbo. Man jislabai patinka. Tačiau piktina įvesta rink-liava - kas mėnesį vaikai privalo mokėti

po 10 litų. Tai didžiausias absurdas. Te-gul renka pinigus krepšinis, futbolas, kurtreneriai stoja piesta išgirdę pasiūlymąatšaukti mokesčius. Klaipėdoje kovojo-me kaip išmanydami prieš tokius mo-kesčius - paskutiniai Lietuvoje juos įve-dėme.

- Dabar nelengva prisivilioti vaikų įlengvąją atletiką?

- Sunku. Neretam vaikui tenka ilgai,su persėdimais, važiuoti į treniruotę iratgal. Visa tai kainuoja. Be to, sporto mo-kyklos nebeskiria vaikams nei batelių,nei aprangos, viskas - iš tėvų kišenės. Irį varžybas vaikai važiuoja už savo pini-gus. Anksčiau už gerą rezultatą bent ba-telius sportininkui skirdavo... Skaudu irnepatogu prieš šeimas, kurios mums pa-tiki savo vaikus. Šiuo klausimu esu labaipiktas. Tai labiausiai erzina mūsų darbe.

Man keista, kai miesto valdžia tei-gia, kad jai nereikia didelio sportomeistriškumo. Ir Vilniuje taip kalbėta.Tuomet klausimas: kurių velnių bai-giantis sezonui kviečiami visi geriausisportininkai į apdovanojimų ceremo-niją? Tegul pagerbia tuos, kurie surin-ko daugiausia pinigų iš vaikų. Juk jiemssvarbiausia - masiškumas. Ir dar noriuždirbti iš tų pačių vaikų.

Klaidos brandina- Kokios savybės būtinos geram tre-

neriui?- Tiesiog reikia mėgti savo darbą ir

mylėti sportininkus. Viskas prasidedanuo vaikų. Nenuostabu, kad treneriskartais net daugiau žino apie vaiką neiauklėtinio mama ar tėtis. Mes taip su-sigyvename su grupe, kad ir gimtadie-nius kartu švenčiame.

Ir Lina man kaip dukra. Iki šiolman atrodo, kad niekas nepasikeitė,kad ji vis dar mokinukė, nors iš tik-rųjų ji jau Sporto universiteto dokto-rantė.

- Ką labiausiai vertinate savo darbe? - Konkretaus atsakymo neturiu. Bet

savo profesijos į nieką nekeisčiau. - Kokį įvykį norėtumėte išbraukti iš

trenerio karjeros?- 2006-ųjų pasaulio jaunimo (iki 20

metų) čempionatą Kinijoje. Tuometsuvokiau, kad bėgdama 200 m Linagali iškovoti medalį, bet... padariau di-džiulę klaidą, leisdamas jai dalyvautidviejose rungtyse. Kai ji trečią kartąįveikė 100 m distanciją, netrukus bėgo200 m ir pateko į pusfinalį. Tačiau ki-tą dieną kojos Linos nebeklausė. Ji netnesugebėjo normaliai apšilti. Tik galiupasidžiaugti, jog nerizikavome, kai gy-dytojas pasiūlė suleisti Linai vaistų, kadbėgdama nejaustų skausmo. Pama-niau: jei bėgančią dar “suplėšysiu”,tuomet viskas prarasta. Ir mes atsisakė-me dalyvauti 200 m pusfinalyje.

- Kada ateina trenerio branda?- Štai tokios klaidos trenerį ir su-

brandina. Kad ir mūsų olimpietė bar-jerininkė Eglė Staišiūnaitė. Grįžusi išJAV ji labai stengėsi - Europos čem-pionate Helsinkyje įvykdė olimpinįnormatyvą, tačiau finale “sudegė”. Kaivisos jėgos atiduodamos siekiant įvyk-dyti normatyvą, dažnai nebelieka jėgųpagrindiniam startui. Čia neverta ieš-koti kaltų, tiesiog kartais taip nutinka.

Pastaruoju metu mums su Lina tar-si ir Dievulis padeda per pagrindiniusstartus.

- Mes, žurnalistai, akimirksniu pa-skleisdami žinią apie įspūdingą Lie-tuvos sportininko pergalę, labai skubėdami kartais nepaminime jįparengusio trenerio. Norėčiau atsipra-šyti už tai. Neabejoju, kad ir Jūs ne sykįbuvote “užmirštas”.

- Taip, turiu pripažinti, kad tokiedalykai skaudina. Manau, šalia spor-tininko visada turėtų būti rašoma irtrenerio pavardė. Juk jie kartu dirba,kartu siekia pergalių, kartu jas iško-voja.•

Viską žinantys tegul treniruojasi patys

Linos bėgimas Helsinkyje bronzos link. / Reuters/Scanpix nuotrauka

E.Norvilas: “Didžiausias mokslas - kaip nesugadinti gabaus sportininko.”

Treneris E.Norvilas su savo sūnumi Deiviu ir L.Grinčikaite, kuri jam tarsi dukra. / Jūratės Žemaitytės nuotrauka

NAMAI, PATALPOSPARDUODA

Mūrinį namą Žemaitkiemyje (93 kv. m, staty-tas 1984 m., yra 40 a žemės, ūkinis pastatas,daržinė, viralinė, kaina - 70 000 Lt). Ukmer-gė, tel. 8 606 42 512.

AUTOMOBILIŲ REMONTASKokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobi-lių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

BALDAI, INTERJERASPARDUODA

Naują neišpakuotą dvigulę tamsiai rudą me-dinę lovą (be grotelių, 200x180 cm, kaina -350 Lt). Vilnius, tel. 8 600 67 022.

PASLAUGOSPrijungia, taiso automatines skalbykles. Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba sutransportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju,derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja,atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai pa-darytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310,(8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTASŠlifuoju parketą, lakuoju. Restauruoju dažy-tas grindis. Kloju parketą, parketlentes,laminatą. Pigiai parduodu ąžuolinį parketą(408x68x15 mm). Vilnius, tel. 8 673 71 250.

IEŠKO DARBO42 metų vyras - sargo darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

PRANEŠIMAIParduodamas BUAB „Pocai“ priklausantis irbankui įkeistas nekilnojamasis turtas: že-mės sklypo dalis su statiniais, Tvenkinio g. 2,Pocaičių k., Girdžių sen., Jurbarko r. sav.Komerciniai pasiūlymai priimami 1 mėnesįnuo skelbimo išspausdinimo dienos. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis tele-fonu (8 5) 272 8038. Užs. R-71

Bankroto administratorius parduota BUAB „ELDRA“ debitorines skolas. Daugiau informacijos tel. 8 600 22 365 arba el. p.: [email protected]. Užs. R-69

Dingusius lopšelio-darželio „Menachemonamai“ (į. k. 191897571) įstatus bei re-gistracijos pažymėjimą laikytinegaliojančiais. Užs. R-68

2013 02 06Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Bankrutavusi DUAB „INGO Baltic“, įmonės kodas 110426768,

Odminių g. 3, Vilniuje, parduoda už pasiūlytą didžiausią kainą:

Patalpas Odminių g. 3-10A, Vilniuje, bend-ras plotas 101,95 kv. m, mūriniame name,mansarda, unikalus Nr. 1094-0257-5011:0023,statybos metai iki 1940 m., pradinė pardavi-mo kaina - 539 000 Lt.

Paraiškos turto pirkimui priimamos vienąmėnesį nuo paskelbimo dienos, t. y. iki2013 m. kovo 6 d. imtinai BDUAB „INGOBaltic“ patalpose, Odminių g. 3-10A, Vil-niuje (4-as aukštas).

Pradinis įnašas 10 proc. pradinės pardavimokainos sumokamas į BDUAB „INGO Baltic“sąskaitą LT48 7044 0600 0041 6237 AB SEBbanke.

Parduodamo turto apžiūra vyksta iš ankstosusitarus su turto pardavimo vykdytoju ad-ministratoriaus UAB „Jupoga“ įgaliotu asme-niu J.Dzekunsku, tel. 8 685 67 424. Užs. R-67

PRANEŠIMAS

apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitąPlanuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „Jenergija“, adresas: Draugystės g. 1, Pakiršnio k.,Radviliškio r., adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.PVSV ataskaitos rengėjas: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A, Vilnius, tel. (8 5) 210 7610,faks. (8 5) 212 4777, el. p.: [email protected] ūkinės veiklos pavadinimas: biodujų jėgainės statyba.Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Satkūnų k., Satkūnų sen., Joniškio r.Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: UAB „Jenergija“ nuomojame 2 ha ploto skly-pe planuoja vykdyti biodujų gamybą iš kiaulių mėšlo ir vietinių ūkininkų tiekiamos kukurūzų ma-sės siloso. Biodujos bus panaudojamos 1 MW galios kogeneraciniame įrenginyje šiluminės ir elekt-ros energijos gamybai.Susipažinti su PVSV ataskaita galima iki viešo susirinkimo: UAB „COWI Lietuva“, Ukmer-gės g. 369A (8 a.), Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: [email protected], irSatkūnų seniūnijoje, Sidabros g. 9, Satkūnų k., Joniškio r.Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitaįvyks 2013 vasario 25 d. 13.30 val. Satkūnų seniūnijoje.Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos orga-nizatoriui. Užs. R-70

AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“SKELBIA KONKURSĄ SEPARACINĖS (PJAUTINĖS) MEDIENOS TIEKIMUI 2013 METAMS.

Informacija teikiama tel.: (8 46) 39 95 19, 8 611 08 178.Konkurso aprašymas internetinėje pirkimų svetainėje:

„http://81.7.123.37/lt/konkursu_sarasas/itemID/2960“Pasiūlymus prašome įkelti į elektroninę pirkimų svetainę iki 2013 m. vasario mėn. 11 d. Užs. V-2198

SV-1

1028

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

2013 02 06Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.30,16, 18.15, 21.40 val.“Dubleris” - 12.15, 14.30, 16.30, 18.45, 21 val.“Skrydis” - 11.45, 14.45, 17.45, 21.45 val.“Taikinys” - 11, 14.15, 17.30, 20.45 val.“Tyli naktis” - 11.30, 17.15, 20 val.

“Ištrūkęs Džango” - 14, 18, 20.30 val.“Gangsterių medžiotojai” - 15.45 val.“Kietašikniai” - 21.50 val.“Vargdieniai” - 12.30, 18.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.45, 19 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.“Zambezija” - 10.45 val.“Pi gyvenimas” - 16.15, 21.30 val.“Legendos susivienija” - 10.30 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 11.40,14, 16.15, 18.30, 21 val.“Populiari mergina” - 16, 18.45, 21.40 val.12-asis Japonijos kino festivalis - 18.30 val.“Dubleris” - 12.15, 14.40, 17, 19.30, 22 val.“Skrydis” - 15, 18.10, 21 val.“Taikinys” - 16.30, 20.30 val.“Gangsterių medžiotojai” - 19.15, 21.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.20, 17.50, 21.20 val.“Kietašikniai” - 15.20 val.“Tyli naktis” - 16.30, 21.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 16.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.40, 15.30, 18 val.“Vargdieniai” - 14, 17.30, 21 val.“Zambezija” (3D) - 11.20 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.15,20.40 val.“Pi gyvenimas” - 21.15 val.SKALVIJA“Medžioklė” - 21 val.“Aurora” - 16.50 val.“Meilė kaip nuodai” - 19.10 val.PASAKA“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.“Debesų žemėlapis” - 18 val.“Provokuojantys užrašai” - 21 val.“Magiškas Paryžius 3” - 19.30 val.“Optimisto istorija” - 18.15, 21.30 val.“Maža šalis” - 17.30 val.OZO KINO SALĖ“Aurora” - 18 val.“Išpažinimas” - 16 val.MULTIKINO

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14,17.15, 19.15, 22 val.“Medžioklė” - 16.30, 19 val.“Dubleris” - 12, 16, 18, 20 val.“Paskutinė tvirtovė” - 21.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 11.45, 15.15, 18.45, 21.15 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 12.45, 17 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.30, 14.45 val.“Kietašikniai” - 14.30, 21.15 val.“Gangsterių medžiotojai” - 21.10, 22 val.“Tyli naktis” - 19.15 val.“Aurora” - 18.30 val.“Vargdieniai” - 15.15, 21 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 11.30, 14.30, 19 val.“Zambezija” (3D) - 10 val.“Zambezija” - 10.45, 12.40 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12, 15.30 val.

KAUNASCINAMON“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17.45,19.45 val.“Medžioklė” - 19.30 val.“Ištrūkęs Džango” - 21.45 val.“Tyli naktis” - 12, 14, 16, 18.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 11.45, 17.15, 21.55 val.“Kietašikniai” - 18, 20.05, 22.15 val.“Vargdieniai” - 14.05 val.

“Aurora” - 16.05, 20.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.50, 13.05, 15.30 val.“Gangsterių medžiotojai” - 19, 21.20 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.15, 14.30, 16.45 val.“Pi gyvenimas” - 13.30 val.“Zambezija” - 11.30 val.FORUM CINEMAS“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.45,15.45, 18.15, 22 val.“Populiari mergina” - 12.30, 15.15, 20.15 val.“Valentinas vienas” - 19 val.“Dubleris” - 21.30 val.“Skrydis” - 18.45 val.“Taikinys” - 14.20, 21 val.“Gangsterių medžiotojai” - 17.45 val.“Kietašikniai” - 14.45, 20.45 val.“Tyli naktis” - 13, 21.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 15, 18.30, 20 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 15.30 val.“Vargdieniai” - 11.30, 17.15 val.“Zambezija” - 11.45 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11 val.“Pi gyvenimas” - 17.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 12.45 val.

“Legendos susivienija” - 10.30 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 12.40,14.45, 17, 19.15, 22 val.“Valentinas vienas” - 19 val.“Dubleris” - 11.30, 13.30, 16, 18.30, 20.30 val.“Skrydis” - 18, 20.50 val.“Kietašikniai” - 15.15, 21.15 val.“Ištrūkęs Džango” - 10.45, 14.15, 17.30, 21 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15 val.“Tyli naktis” - 16.45, 21.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 13, 15.30 val.

“Vargdieniai” - 12, 17.45 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 13.45 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 11.30,13.45, 16, 18.30, 20.45 val.“Valentinas vienas” - 19 val.“Ištrūkęs Džango” - 14.15, 17.45, 21.15 val.“Kietašikniai” - 18.15, 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30 val.“Tyli naktis” - 16.15, 21.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 15, 21.30 val.“Vargdieniai” - 18 val.“Zambezija” (3D) - 10.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D

“Pi gyvenimas” - 13.35 val.“Ralfas Griovėjas” - 10, 11.45 val.“Tyli naktis” - 17.20 val.“Ištrūkęs Džango” - 20.35 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 15.45,19 val.I SALĖ“Legendos susivienija” - 10.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 20.30 val.“Džekas Ryčeris” - 12.10, 16.20 val.“Paskutinė tvirtovė” - 14.20, 18.30 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 21.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 20.30 val.“Valentinas vienas” - 19 val.“Ištrūkęs Džango” - 18 val.“Kietašikniai” - 15.45, 21.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 14 val.“Vargdieniai” - 17 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 15.30 val.

TREČIADIENIS 6 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00“Keliai. Mašinos. Žmonės” (k.)10.30 “Popietė su Algimantu

Čekuoliu” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Šnipai” N-719.45 “Stilius”. Namai20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Teisė žinoti”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Teisė žinoti”. Laidos tęsinys22.15 “Ugnies tramdytojai”22.45 “Pergalės kaina”23.15 Vakaro žinios23.30 “Šnipai” (k.) N-70.30 “Senis” (k.) N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso reindže-

ris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.40 “Pasaulis X” (k.) N-711.40 “Nuo... Iki...” (k.)12.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis”14.15 “Kung Fu Panda”14.50 “Volkeris,

Teksaso reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.00 “Diagnozė: valdžia”21.00 “Šlovė ir turtai” N-1421.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Trileris “Išpirka” N-141.05 “4400” N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Biuras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Be komentarų”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”

16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”.

Tiesioginė transliacija17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Akistata”20.30 “Motina ir sūnus”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Vikingų loto”22.05 “Daktaras Hausas”23.05 “CSI Majamis”0.00 “Kaulai”1.00 “Herojai”1.50 “Lujis”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Užkalnio 5” (k.) N-79.00 “Juoko kovos” (k.) N-710.00 “Svotai” (k.) N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Jūrų velniai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Komikų klubas” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Taip. Ne”21.30 “Sąmokslo teorija” N-722.30 “Mentai” N-723.30 “Jūrų velniai” (k.) N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS

6 d. 18.30 val. “Žydrasis Dunojus”

7 d. 18.30 val. “Traviata”8 d. 18.30 val. “Gulbių ežeras”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS6 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Ir vėl viskas bus gerai”8 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas”JAUNIMO TEATRAS6 d. 11 val. Spektaklis ekskursija “Ekspedicija į teatro vidų”

7 d. 18 val. “Kovos klubas”8 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo”Salė 996 d. 18 val. “Šmėklos”RUSŲ DRAMOS TEATRAS7 d. 18 val. “Nr. 13 (Out of Order)”8 d. 18 val. “Iliuzijos”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS6 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas”7 d. 18.30 val. J.Erlickas - vėl Mažajame teatre! “Ne-regėta programa”8 d. 18.30 val. “Trys aukštos moterys”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė8 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras”KEISTUOLIŲ TEATRAS

7 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte”8 d. 19 val. “Juokdario mirtis, arba kas nužudė Šekspyrą”

MENŲ SPAUSTUVĖ7 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”.“Sparnuotasis Matas”8 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Feel-Link”8 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”.“Brangioji mokytoja”“DOMINO” TEATRAS6 d. 19 val. “Sex guru”7 d. 19 val. “Žirklės”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS7 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Miranda”8 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Hamletas”KLUBAS-TEATRAS “NEW YORK”6 d. 19 val. “Kitoks teatras”. “Meilė ir taika”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS6 d. 18.30 val. Rūtos salėje. “Jah”7 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Laimingi”

8 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS7 d. 18 val. “Aida”8 d. 18 val. “Bučiuok mane, Keit”KAUNO KAMERINIS TEATRAS7 d. 18 val. “Plikagalvė dainininkė”8 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė”KAUNO MAŽASIS TEATRAS6 d. 18 val. Alytaus miesto teatras. “Tūla arba esame okupuota šalis”KAUNO TEATRO KLUBAS6 d. 19 val. A.Gotesmano trio. “Tribute to J.Coltrane”8 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS10 d. 17 val. “Adata”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI6 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Mums viskas gerai”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ7 d. 18 val. “Kitoks teatras”. “Meilė ir taika”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS6 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Atėjau, pamačiaus, negalėjau”8 d. 19 val. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities”

ALYTUSALYTAUS MIESTO TEATRAS6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

JONAVAJONAVOS KULTŪROS CENTRAS

7 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

PLUNGĖPLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS7 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.“Lūšies valanda”

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50“Pirmykštė žemė” 8.15 “EimiJumi roko grupė” 8.40“Kitas Džimio pasaulis” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas”9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis”N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis dei-mantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00“Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30“Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00“Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Lan-gai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Trileris “Bep-rotiškas miestas” N-7 23.15 “Deksteris” N-14 0.15“Užmirštieji” N-7 1.15 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra8.00 “Odisėjo klajonės” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00“Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Gintarinės batutosmeistrai”. Gintaras Rinkevičius (k.) 13.00 Poeto Si-gito Gedos 70-osioms gimimo metinėms. “Laikoportretai”. Sigitas Geda (k.) 13.45 “Muzikos pasau-lio žvaigždės”. S.Prokofjevo vienaveiksmio baleto“Sūnus palaidūnas” fragmentai (k.) 14.10 AtviraLietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai”. 15.00“Tapatybės labirintai” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietu-va” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15“Girių horizontai” 18.45 “Emigrantai” 19.30 “Pinigųkarta” 20.15 “Skulptūrų pėdomis” 20.45 “Pagaukkampą” 21.10 “Atžalos”. 5 s. 22.00 “Savęs link”.Mįslingi reiškiniai: NSO. 2 d. 22.30 “Elito kinas”. Če-kų animacijos klasika. “Viena taurele per daug”.“Liūtas ir daina”. “Įžanginį žodį tars...”. “Apie ką slie-kas net nenumanė”. “Jeigu...”. “Nakties angelas”.“Mechanizmas”. “Alus anapus gatvės”. “Labas ry-tas”. “Juoda ir balta”. 1983 m. 0.00 Panorama (k.)0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 1.45 “Muzi-kos pasaulio žvaigždės”. Dainuoja Asta Krikščiūnai-tė ir Vytautas Juozapaitis

TV69.15 Teleparduotuvė 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Iš-likimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00“Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Modernišeima” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė

15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo die-noraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00“Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Moderni šei-ma” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Fantastinis trileris“Grobuonis 2” 23.40 Europos pokerio turas 0.45“6 kadrai” 1.15 “CSI Majamis” 2.05 “Kastlas”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 7.55 “Bunda sirgaliai” 8.00 “Ryto repor-teris” (k.) 9.15 “Gamink sveikiau!” 10.15 “Namųdaktaras” 10.55 Dok. f. “Tamsioji Adolfo Hitleriocharizma” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Pa-dūkėlis Eliotas” 13.20 “Mokausi gaminti” 13.35 TVparduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 “Rossas Kem-pas. Gaujos” N-7 16.00 Žinios 16.10 “Rossas Kem-pas. Gaujos” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietu-va tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti”19.45 Dok. f. “El Nino” reiškinys” N-7 21.00 “Re-porteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliutylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai”N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Drama “Ponas Niekas” N-7 9.30 Drama “Pa-skutinė naktis” N-7 11.00 Miuziklas “Užburtoji flei-ta” 13.15 Drama “Emos laimė” N-7 15.00 Melodra-ma “Šokis hip-hopo ritmu 3” 17.00 Trileris“Išrinktųjų medžioklė” N-7 19.00 Drama “Meilė iršokiai” 21.00 Drama “Elektriniame rūke” N-723.00 Trileris “Pandorum” N-14 1.00 Komedija“Myliu tave, Filipai Morisai!” N-14

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45 “Aukščiausia klasė”10.45 “Vienišų seselių klubas” N-7 11.15 “Kritinė ri-ba” N-7 12.15 “Maisto detektyvai” 12.45 “KomandaČ” N-7 13.45 “Reidas” (k.) 14.15 “Mūsų augintiniai”14.45 “Ieškokime geriausio!” 15.00 Komedija “Kurje-ris” N-7 16.45 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas”17.15 “Senas geras faras” N-7 18.15 “Gyvūnai - darbo

pirmūnai!” 18.45 “Jūros patruliai” 19.45 “Ieškokimegeriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Advo-katė Lovinski” N-7 21.15 “Karamelė” 22.15 “BalticumTV” žinios 22.30 “Kinomano užrašai” (k.) 22.45 “Liki-mo dovana” 23.45 “GSG 9: elitinis būrys” N-7

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Sonka” 9.00 Žinios 9.301000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.Maskva. 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios.Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50“Kregždės lizdas” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Ži-nios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Perkūnas”20.15 “Marijos giria” 22.05 Šarlis de Golis 23.00“Sonka” 23.55 Žinios+ 0.10 “Miestelis” 0.40 Vaid.f. “Baltieji drabužiai”. 3 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic10.50 “Futbol Mundial” žurnalas 11.20 Ledo ritulys.KHL. Rygos “Dinamo” - “Lokomotiv” 13.20 Ledo ritu-lys. KHL. “Amur” - Rygos “Dinamo” 15.20 Krepšinis.Eurolyga. “Caja Laboral” - “Chimki” 17.10 Krepšinis.Eurolyga. “Unicaja” - “Anadolu Efes” 19.00 Rankinis.Pasaulio čempionatas. Rungtynės dėl trečios vietos20.30 Boksas. Manny Pacquiao - Juanas ManuelisMarquezas 21.25 Futbolas. Draugiškos rungtynės.Švedija - Argentina. Tiesioginė transliacija 23.30 Fut-bolas. Draugiškos rungtynės. Olandija - Italija

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinaslaimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pa-gaminta? 12.40 Inžinierių idėjos 13.35 Tai bent pa-pročiai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Ameri-kietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaiptai pagaminta? 21.00 Vienas laukinėje gamtoje22.00 Išlikimas 23.00 Britų iliuzionistas Dynamo1.00 Tikrieji aferistai

Orai 192013 02 06Lietuvos žinios

Avinas. Į viską reaguokite ramiai,taikiai, tada diena praeis neblo-gai. Būkite atidūs vaikams, nepy-kite ant jų. Nepasitikėkite žmo-

nėmis, kuriuos matysite pirmą kartą.Jautis. Šiandien aplinkiniai labiauakcentuos ir primins jūsų trūku-mus, klaidas, o ne nuopelnus.Nepraleiskite komentarų pro au-

sis, nes tai ateityje apsaugos nuo iliuzijų, pasi-rinkimo klaidų.

Dvyniai. Būsite įsitempę, todėlaplink viskas erzins. Likite kant-rūs ir atlaidūs, nes įsikarščiavęgalite įskaudinti artimiausius

žmones. Negatyvią energiją geriau išliekitesporto salėje.

Vėžys. Jausitės nejaukiai, nes tekstaisyti padarytas klaidas. Suimki-te save į rankas, imkitės veiksmų,kurie užkirstų kelią kitiems ne-

malonumams. Nesikarščiuokite, nespręskitenesusipratimų piktuoju.

Liūtas. Pastaruoju metu kils ne-malonumų dėl idealizmo, fanatiz-mo ar perdėtų ambicijų. Ši dienaprivers atsisakyti bent dalies iliu-

zijų. Mažiau norėkite ir planuokite: vargu arviską spėsite.

Mergelė. Aplinkiniai ne itin drau-giškai nusiteikę. Teks pripažinti,kad esate neteisūs. Negeras lai-kas imtis sudėtingų dalykinių už-

duočių, veltis į konfliktus, konkurencinę kovą.Svarstyklės. Pradėkite gyventišia diena. Niekada nežinote, ka-da kas gali apsiversti aukštyn ko-jomis. Tai, kas anksčiau nepatiko,

dabar gali pasirodyti visai miela.Skorpionas. Būsite melancholiš-ki, tačiau nepasiduokite liūd-noms nuotaikoms. Neapsiimkitesudėtingų užduočių, venkite

konfliktų. Paslaptis pasilaikykite sau. Saugoki-te pinigus ir dokumentus.

Šaulys. Nesiimkite nieko nauja,netvarkykite turto reikalų. Būkitetaktiškesni namiškių atžvilgiu.Antra dienos pusė bus palankes-

nė, ypač moterims.Ožiaragis. Galite sulaukti neti-kėtos pagalbos, gerų naujienų,bet neskubėkite džiaugtis, ne-pulkite imtis pasiūlyto darbo.

Galimos problemos dėl neištikimybės. Būkiteatsargūs naudodamiesi aštriais instrumentais.

Vandenis. Jokių skubotų išvadųir žaibiškų veiksmų! Nors seksistvarkyti neatidėliojamus reikalus,venkite skubėti ir skubinti. Būkite

labai atidūs atlikdami kasdienes užduotis.Žuvys. Derėtų stabtelėti, imtistik kasdienių reikalų. Nepalan-ku žadėti, įsipareigoti, ypač jeikas nors ragins greitai ap-

sispręsti. Pasaugokite turtą.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 8:02leidžiasi 17:05dienos ilgumas 9:03

MĖNULISKetvirtojidelčiosdiena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+16

+1

+2 -2

0 -1

+2

+2 -2

+1 -2

-2

0

Lisabona

+11Malaga

+7Madridas

+14Alžyras

+16Tunisas

+16

Atėnai+15

Larnaka

+11Stambulas

+14Barselona

+9Bordo

+7Dublinas

+6Paryžius

+6Londonas

+9 Nica

+11Roma

+13Dubrovnikas

+11Sofija

+9Bukareštas

Varna

0Maskva

-1 Helsinkis

+3Kijevas

+2Berlynas

0

Kopenhaga+1

Stokholmas

0

Oslas

+4Amsterdamas

+3Miunchenas

+4Praha

+2Vilnius

-1Talinas

+3Ryga

+2

Minskas

+2Sankt Peterburgas

Bratislava

+2Varšuva

+3Viena

+3Budapeštas

DelčiaII 03

JaunatisII 10

PriešpilnisII 17

PilnatisII 24

Šiandien: debesuota, daug kur snigs, kris šlapdriba. Temperatūra dieną 0-2 laipsniai šilumos.

Rytoj: debesuota, kai kur snigs. Temperatūranaktį 5-7 laipsniai šalčio, dieną 0-3 laipsniai šilumos.

37-oji metų diena. Vasario šeštoji, trečiadienis, trečioji 6-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 328 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Darata, Oksana, Paulius, Povilas, Urtė, Titas, Žyvilė.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite

žodį ar žodžius ir laimėkite

redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu

iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos.Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 18 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu [email protected] arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”,

Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 5 d. sudoku sprendimas.

Vandenis 01 21 - 02 20

2013 02 06Lietuvos žinios20 Margumynai

Žmogumi-voru vadinamasAlainas Robert’as nuolat be jokios įrangos kopia į aukštuspastatus visame pasaulyje, o dabar tai padarė Havanoje.

Prancūzas įlipo į vienu Kubos sos-tinės simbolių laikomą viešbutį “Ha-bana Libre” ir pareiškė, kad šiuo žygiunorėjo išreikšti palaikymą revoliuci-jos lyderiui Fideliui Castro.

“Kopimas yra būdas atrasti šalį,jos kultūrą”, - sakė nutrūktgalvis. Po

kopimų jis dažnai būna areštuoja-mas, nes daro tai negavęs leidimo.Havanoje taip nenutiko.

1958 metais atidarytas viešbutis išpradžių vadinosi “Habana Hilton” irbūtent jame buvo įkurtas laikinas F.Cas-tro štabas po jo triumfo žygio į sostinę.

A.Robert’as kopti pradėjo nuo 4-ojoaukšto, o Havanos širdyje esančiopastato 26-ąjį aukštą pasiekė po 28minučių. Viešbučio aukštis - 70 met-rų. Policija buvo sustabdžiusi eismąprie pastato, ten užvertę galvas žiop-sojo daugybė žmonių. Maždaug 2

tūkst. žiūrovų pratrūkdavo ploti kas-kart, kai prancūzas pasiekdavo nau-ją aukštą.

50 metų žmogus-voras yra įkopęsį daugiau nei 100 aukštų statinių ne-sinaudodamas virvėmis ar kitokiasaugumo įranga. 2006 metais jis taipadarė ir Vilniuje - per 40 minučiųužkopė į aukščiausią Vilniuje “Han-ner” 148 metrų aukščio dangoraižį“Europa”. Guinnesso pasaulio re-kordų knygoje A.Robert’as pripažin-tas žmogumi, “įkopusiu į daugiausiapastatų be pagalbos”. •

Kopimas F.Castro garbeiHeidi Klum teigia niekada nepa-miršianti mažos mergytės, kuriąvisą dieną ramino ligoninėjeHaityje. Toje šalyje garsi mane-kenė neišvydo jokios pažangos,nors pasaulis ir dėjo daug pa-stangų stengdamasis prikeltiHaitį po stichinės nelaimės.

Supermanekenė H.Klum kelias va-landas praleido žemės drebėjimo nu-niokoto Haičio ligoninėje raminda-ma ten paliktą kūdikį. Keturių vaikųmotina su Jungtinių Tautų vaikų fon-do (UNICEF) atstovais lankėsi Hai-tyje praėjusių metų pabaigoje ir stebė-jo, kaip bendruomenėms sekasiatsigauti po pražūtingo, mažiausiai220 tūkst. gyventojų gyvybių pareika-lavusio 2010 metų žemės drebėjimo.

Gražuolę nuvylė labai lėti drebėjimopadarinių likvidavimo darbai, tačiauapsilankius vienoje Port o Prenso ligo-ninėje H.Klum užvaldė motiniškijausmai. “Viena mergytė nuolat ver-kė. Jos motina buvo ją palikusi prieškelias dienas klinikoje, ir ji ten gulėjovisiškai viena. Aš paprašiau duoti pie-

no ir antklodę, kad galėčiau ją palai-kyti. - Mergytė gulėjo savo šlapime irišmatose, bet vos tik ją pakėliau, liovė-si verkusi. Visą dieną laikiau ją savoglėbyje. Labai skaudu buvo vėl ją pa-guldyti į lovelę ir atsisveikinti. Nesi-liauju galvojusi apie mažylę, man rū-pi, ar ji išgyvens”, - pasakojo H.Klumbritų žurnalui “Hello!”

Haityje H.Klum taip pat lankėsipalapinių miestelyje, kur įsikūrusioslabai sunkiai gyvenančios šeimos, irnusikaltimais garsėjančiame gete.Žvaigždė neslėpė susierzinimo, kadHaičio pareigūnai niekaip neatstatošalies po 2010 metų drebėjimo.

“Indijoje mačiau raupais sergan-čius žmones, apkeliavau visą Afriką.Esu miegojusi būstuose, kur nėra neišildymo, nei tualeto. Daugelyje vietųmačiau daug skurdo, bet ne tokiokaip Haityje...” - sakė manekenė. Perpastarąją kelionę ji tikėjosi pamatytitrejų metų pažangą, ypač turint gal-voje milžiniškas pasaulio, taip pat irAmerikos garsenybių, pastangas pa-dėti Haičiui, tačiau tai, ką išvydo, jąlabai nuvylė. “Šito aš neužmiršiu”, -sakė H.Klum. •

Gražuolei suspaudė širdį

Barbė išties turi viską: gausybę drabužių, svajonių namą, daugybękarjerų, o dabar dar ir - restoraną.

Barbė egzistuoja jau 54 metus. Šilėlė yra įkvėpusi daugybę dalykų, oneseniai Taivane duris gerbėjams at-vėrė ir teminis restoranas “Barbie Ca-fe”. Jis visas rožinis ir, kaip galima ti-kėtis, plastikinis.

Čia akį rėžia ryški rožinė sofųspalva, kėdės, apipavidalintos tarsisuvarstomi korsetai, kėdžių kojos -lyg rožiniai aukštakulniai. Restora-no padavėjos pasipuošusios diade-momis. Valgiaraštyje - migdoliniaisausainiai martinio taurėse, sumuš-tiniai, įvairūs desertai, papuošti bar-bės logotipu. Ant sienų - barbės įvai-riais apdarais atvaizdai. Ryški rožinėliejasi iš visų pusių.

Taipėjus šiam restoranui atidarytipasirinktas todėl, kad Taivane teminėsmaitinimo įstaigos labai populiarios irlankomos. “Kiekviena maža mergai-tė vaikystėje yra turėjusi lėlę, - sakorestorano savininkas Henry Chiu. -Barbė - mažos mergytės svajonė. No-rime, kad ji išsipildytų, tad sukūrėmešį fantazijų pasaulį.”

Pietūs restorane kainuoja 300 Tai-vano dolerių (10 JAV dolerių). Val-giaraštyje nurodytos ir patiekalų ka-lorijos, todėl “Barbie Cafe” jaupamėgo merginos iš aplinkinių kon-torų, nors įstaiga atvėrė duris tik sau-sio 30-ąją.

JAV žaislų gamybos milžinė ir bar-bės kūrėja “Mattel” suteikė Taivanosostinės parduotuvių rajone įsikūru-siam restoranui savo licenciją, nes ti-kisi, kad jis padės propaguoti barbėsmados liniją, įskaitant ir tą rožinįklostuotą sijonėlį, skirtą mažomsmergaitėms. Restorane taip pat pre-kiaujama šiomis lėlėmis, jų aksesua-rais, baldais. “Mattel” tikisi, kad bar-bės gerbėjai plūs į Taipėjų iš Kinijos,Honkongo ir Japonijos. Tiesa, anks-

tesnis kompanijos bandymas 2009metais atidaryti barbės restoranąŠanchajuje, Kinijoje, buvo nesėk-mingas. Jis nepateisino lūkesčių ir2011-aisiais užvėrė duris.

Taivane veikia populiarus resto-ranas, kuriame viskas padaryta iškartono, taip pat kavinė tualetų te-ma ir lėktuvo “Airbus A380” korpu-se įrengta maitinimo įstaiga. •WENN, BNS, Fox.news, Lenta.ru, LŽ

Rožinis barbės pasaulisKatinėlis po antvožu

Vienas mažas kačiukas sukorė300 kilometrų nuo Uchtos ikiSyktyvkaro po mašinos antvožu.

Kai Syktyvkaro stalius nuspren-dė pakeisti savo automobilio, kurįatsivarė iš Uchtos, tepalus, siaura-me tarpelyje tarp metalinės apsau-gos ir variklio jis aptiko juodos irbaltos spalvų kačiuką... Gyvūnėlisbuvo sveikas, bet nuo patirto šokonė nemiauktelėjo ir nesujudėjo.Automobilių serviso darbuotojai jįpriglaudė savo dirbtuvėse. Jie pa-rūpino katinėliui šiltą dėžę ir sakė,

kad jis joje puikiai jaučiasi - kaipnamie. Gyvūnėlis pamažėle atsi-gauna, nors didelio aktyvumo kolkas nerodo.

Katinai neretai palenda po antvo-žu, tokių neįtikimų jų kelionių pa-saulyje yra pasitaikę ne kartą. Tokiubūdu vienas Siamo kačiukas JAV nu-važiavo 200 kilometrų iš vienos vals-tijos į kitą. Jis lindėjo už automobi-lio “Mazda” radiatoriaus grotelių.Didžiojoje Britanijoje pusmečio ka-tinėlis įveikė 300 kilometrų atstumąpakeleivinga mašina. Vargšas atsipir-ko uodegos nudegimu. •

Įspūdingas A.Robert’o kopimas Havanoje. / Reuters/PC/Scanpix nuotraukos

H.Klum su draugu Martinu Kristenu ir savo vaikais Kalifornijoje.

Po siaubingos kelionės juodos ir baltos spalvų katinėlis atsigauna remontininkų dirbtuvėse.

Barbės restoranas tikisi privilioti garsios lėlytės gerbėjų iš viso pasaulio.

2013 m. vasario 6 d. / trečiadienis / nr. 30 (13 455)

Documents