2013–2022 2030 · 2018. 12. 18. · 2013 2014 2015 siekinys 2017 m. siekinys 2022 m. Šaltinis:...
TRANSCRIPT
-
ŠV
IET
IMO
P R O B L E M O S A N A L I Z Ė
2013–2022
Pagrindinis tikslas – paversti Lietuvos švietimą tvariu pagrindu valstybės gerovės kėlimui, ugdyti veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, Lietuvos ir pasaulio ateitį.
ISSN 1822-4156
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai)
2017 gruodis,Nr. 10 (166)
2030LIETUVAAtjauta
Sutarimas
Partnerystė
Lyderystė
Pilietiškumas
Kūrybingumas
Mokytojo asmenybė
Mokyklų kokybės kultūra
Bendra posistemių veikla dėl įtraukties
Mokymasis ir įgalinimas veiklai visą gyvenimą
Veik
lum
as
Solid
arum
as
Mok
ymas
is
VALSTYBINĖ ŠVIETIMO2013–2022 METŲ
STRATEGIJA
-
2017 gruodis2
Mokinių, pasiekiančių bent 3-ąjį (iš 6) PISA lygmenį ir nepasiekiančių 2-ojo lygmens, dalis (proc.)
Skaitymo gebėjimai
Vertinimo rodiklis, matavimo vienetas Strategijoje užfiksuota
būklė (metai)
Naujausia būklė (metai)
Siekinys 2017 m.
Siekinys 2022 m.
Mokinių, atitinkančių bent 3 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių mokymosi pasiekimų tyrimo PISA lygmens, dalis proc.
Skaitymo gebėjimai Matematikos raštingumas
Gamtamokslinis raštingumas
49,1 45,6 47,754,1 (2009)
47,2 48,247,945,6 (2015)
Vidutiniškai ne mažiau kaip 5047 4955
Vidutiniškai ne mažiau kaip 5449 5156
Mokinių, nepasiekiančių 2 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių mokymosi pasiekimų tyrimo PISA lygio, dalis proc.
Skaitymo gebėjimai Matematikos raštingumas
Gamtamokslinis raštingumas
22,524,3 26,317,0 (2009)
25,1 25,125,424,7 (2015)
Vidutiniškai ne daugiau kaip 20222415
Vidutiniškai ne daugiau kaip 15192014
Pilietinės galios indeksas 35,0 (2012) 33,4 (2015) 40,0 45 Lietuvos aukštųjų mokyklų, patenkančių į akademinio pasaulio universitetų reitingo (ARWU) 500-ą, skaičius
0 (2013) 0 (2016) 1 1
Iš Bolonijos proceso regiono atvykstančių ir į ten išvykstančių laikinai studijuoti studentų skaičiaus santykis Lietuvoje
0,09 (2009) 0,81 (2016) 0,3 0,6
20–24 metų asmenų, turinčių bent vidurinį išsilavinimą, dalis proc.
89,3 (2012) 91,3 (2016) 90 90
30–34 metų asmenų, turinčių aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, dalis proc.
48,6 (2012) 58,3 (2016) ne mažiau kaip 48,7
ne mažiau kaip 48,7
Įsidarbinančių* 25–64 metų asmenų dalis proc. 11,1 (2012) 12,1 (2014) 13 16 Nacionalinės išlaidos švietimui kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis proc.
5,36 (2010) 5,4 (2015) 5,8 6
* VŠS siekiniai. Duomenų šaltinis: PISA 2015 metų ataskaita
45,650,7 48,2 47* 49*
24,321,2
25,122*
19*
0
10
20
30
40
50
60
2009 2012 2015 2017 2022
Pasiekia bent 3 lygmenį Nepasiekia 2 lygmens
-
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai) 3
54,156,3
45,6
55* 56*
17 17,0
24,7
15* 14*
0
10
20
30
40
50
60
2009 2012 2015 2017 2022
Pasiekia bent 3 lygmenį Nepasiekia 2 lygmens
Mokinių, pasiekiančių bent 3-iąjį (iš 6) PISA lygmenį ir nepasiekiančių 2-ojo lygmens, dalis (proc.)
Matematinis raštingumas
52,0 48,0 48,0 49*51*
23,0 26,0 26,0 24*20*
0
10
20
30
40
50
60
2009 2012 2015 2017 2022
Pasiekia bent 3 lygmenį Nepasiekia 2 lygmens
* VŠS siekiniai. Duomenų šaltinis: PISA 2015 metų ataskaita
Mokinių, pasiekiančių bent 3-iąjį (iš 6) PISA lygmenį ir nepasiekiančių 2-ojo lygmens, dalis (proc.)
Gamtamokslinis raštingumas
* VŠS siekiniai. Duomenų šaltinis: PISA 2015 metų ataskaita
-
2017 gruodis4
49,1 51,747,2
≥50*≥54*
22,5 21,125,1
≤20*≤15*
0
10
20
30
40
50
60
2009 2012 2015 2017 2022
Pasiekia 3 ar aukštesnį lygmenį Nepasiekia 2 lygmens
Mokinių, pasiekiančių bent 3-iąjį (iš 6) PISA lygmenį ir nepa-siekiančių 2-ojo lygmens, dalis (proc.) visų raštingumų srityse
Didžiausia Lietuvos švietimo bėda yra prasta jo kokybė. Lietuvos penkiolikmečių PISA rezultatai smuko visose tirtose srityse, ypač smarkiai gamtamokslinio raštingumo srityje, todėl dar labiau atsiliekama nuo VŠS siekinių (išskyrus skaitymo gebėjimų srityje bent 3-iąjį PISA lygmenį pasiekiančių mokinių dalį).
* VŠS siekiniai. Duomenų šaltinis: PISA 2015 metų ataskaita
Pilietinės galios indeksas (PGI)
Pilietinės galios indekso tyrimai atskleidė Lietuvos visuomenės pilietinės galios sąstingį. Lietuvos visuomenė mažiau domisi politika, o dalyvavimas pilietinėse veiklose ir organiza-cijose itin silpnas. Uždavinys išlieka aktualus, todėl svarbu stiprinti ir plėtoti pilietines iniciatyvas, užtikrinti jų tęstinumą, ugdymo proceso nuoseklumą ir tvarumą, skatinti vaikus ir jaunuolius įsitraukti į prasmingas veiklas.
36 34 33,4
4045
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
2013 2014 2015
Siekinys 2017 m. Siekinys 2022 m.
Šaltinis: Pilietinės visuomenės institutas
-
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai) 5
Lietuvos aukštųjų mokyklų, patenkančių į akademinio pasaulio universitetų reitingo (ARWU) 500-ą, skaičius
Iki 2016 m. nė vienas šalies universitetas nepateko į akademinio pasaulio universitetų reitingo (ARWU) 500-ą.Nuo 2013 m. į tarptautinį universitetų reitingą „QS World University Rankings“ patenka keturi šalies universitetai:
Vilniaus universitetas Kauno technologijų universitetas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Metai 2013 2014 2015 2016 2017 2014–2016
2017 2014–2016
2017 2014–2016
2017
Vietų grupė
601–650
551–600
501–550
481–490
401–410
701+ 701–750
701+ 551–600
701+ 801–1000
Duomenų šaltinis: QS World University Rankings
Iš Bolonijos proceso regiono atvykstančių ir į ten išvykstan-čių laikinai studijuoti* studentų skaičiaus santykis Lietuvoje
0,08
0,32 0,31 0,33
0,81
0,3
0,6
0
0,1
0,2
0,3
0,4
0,5
0,6
0,7
0,8
0,9
2012 2013 2014 2015 2016
Siekinys 2017 m. Siekinys 2022 m.
* Pastaba. Išvykusių ir atvykusių studijuoti visą studijų programą studentų skaičius.Duomenų šaltinis: Eurostatas
Nuosekliai didėja atvykstančių į Lietuvą studijuoti užsienio studentų skaičius, tačiau iš-vykstančiųjų skaičius smarkiai mažėja. Todėl atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų skaičiaus santykis yra išaugęs ir viršija Strategijos siekinius.Uždavinys ir toliau išlieka aktualus, todėl reiktų gerinti studijų kokybę ir Lietuvos, kaip patrauklaus studijų centro, įvaizdį. Užtikrinti informacijos apie studijas Lietuvoje pasiekia-mumą ir sklaidą.
-
2017 gruodis6
20–24 metų asmenų, įgijusių bent vidurinį išsilavinimą, dalis (proc.)
Duomenų šaltinis: Eurostatas
20–24 metų asmenų, įgijusių bent vidurinį išsilavinimą, dalis auga ir jau viršijo numatytus VŠS 2017 ir 2022 m. siekinius.Metas sutelkti daugiau dėmesio ne į išsilavinimo kiekybę, bet ir kokybę, kad turintys že-mesnį išsilavinimą siektų aukštesnio ir pajėgtų visavertiškai įsilieti į darbo rinką.
90 91,4 90,9 91,3
90
50
60
70
80
90
100
2013 2014 2015 2016
Siekiniai 2017 m. ir 2022 m.
30–34 metų asmenų, įgijusių aukštąjį ar jam prilygintą išsila-vinimą, dalis (proc.)
30–34 metų asmenų, įgijusių bent vidurinį išsilavinimą, dalis auga ir jau viršijo numatytus VŠS 2017 ir 2022 m. siekinius.Itin daug dėmesio turėtų būti sutelkta į aukštojo mokslo kokybę ir programų tikslingumą, nes kol kas nemaža dalis aukštųjų mokyklų absolventų neįsidarbina pagal įgytą specialybę.
51,3 53,3 57,6 58,3
48,7
0
10
20
30
40
50
60
70
2013 2014 2015 2016
Siekinys 2017 m. ir 2022 m.*
* Ne mažiau kaip 48,7 proc.Duomenų šaltinis: Eurostatas
-
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai) 7
Įsidarbinančių* 25–64 metų asmenų dalis (proc.)
Lietuvoje sukuriančių sau darbo vietą 25–64 metų asmenų dalis pirmaisiais Strategijos įgy-vendinimo metais augo, tačiau dar gerokai atsiliko nuo 2017 ir 2022 m. siekinių. Kadangi vėluojama surinkti ir pateikti duomenis apie minėtą rodiklį, todėl šiuo metu sunku progno-zuoti, kaip pavyks pasiekti 2017 ir 2022 m. siekinius.
* Sukuriančių sau darbo vietą.Duomenų šaltinis: Eurostatas
Nacionalinės išlaidos švietimui kaip BVP dalis (proc.)
Nuo Strategijos įgyvendinimo pradžios Lietuvos BVP dalis švietimui sumažėjo. Būtina ieškoti galimybių didinti švietimo finansavimą. Viena jų – privačių lėšų pritraukimas į švietimą. Taip pat racionalesnis, efektyvesnis lėšų, materialinių išteklių naudojimas kituose šalies ūkio sektoriuose.
Duomenų šaltinis: Eurostatas
11,8 12,1
13
16
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
2013 2014
Siekinys 2017 m. Siekinys 2022 m.
5,6
5,45,4
5,8
6,0
2013 2014 2015
Siekinys 2017 m. Siekinys 2022 m.
-
2017 gruodis8
Gerinti mokinių mokymosi pasiekimus
PAGRINDINIO TIKSLO UŽDAVINIAI
Skatinti visuomenės pilietiškumą
Skatinti aukštojo mokslo tarptautiškumą
Didinti išsilavinusių žmonių dalį
Didinti sau darbo vietą sukuriančių asmenų dalį
Didinti švietimo finansavimą
-
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai) 9
470468
477
472
486
477479 478
488491
496
475
450
455
460
465
470
475
480
485
490
495
500
2006 2009 2012 2015
Tašk
ai
Skaitymo gebėjimai
Matematinis raštingumas
Gamtamokslinis raštingumas
Lietuvos mokinių PISA tyrimo rezultatų kaita
Duomenų šaltinis: EBPO 2015 metų rezultatų pristatymas (dr. R. Dukynaitė, M. Stundža) 2016 12 06
Skaitymo gebėjimai
ES šalių 2015 m. PISA tyrimo rezultatai
MOKINIŲ PASIEKIMAI
526 519 506 493 488 472
0
100
200
300
400
500
600
Suo
mija
Airi
ja
Est
ija
Voki
etija
Lenk
ija
Slo
vėni
ja
Nyd
erla
ndai
Šve
dija
Dan
ija
Pra
ncūz
ija
Bel
gija
Por
tuga
lija
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Ispa
nija
EB
PO
šal
ių v
idur
kis
Latv
ija
Kro
atija
Ček
ijos
Res
publ
ika
Italij
a
Aus
trija
LIE
TUVA
Veng
rija
Gra
ikija
Slo
vaki
ja
Mal
ta
Kip
ras
Rum
unija
Bul
garij
a
Tašk
ai
Duomenų šaltinis: PISA 2015 metų ataskaita
-
2017 gruodis10
Matematinis raštingumas
ES šalių 2015 m. PISA tyrimo rezultatai
Duomenų šaltinis: PISA 2015 metų ataskaita
520
504490
482 478
380
400
420
440
460
480
500
520
540
Est
ija
Nyd
erla
ndai
Suo
mija
Dan
ija
Slo
vėni
ja
Bel
gija
Voki
etija
Airi
ja
Lenk
ija
Aus
trija
Šve
dija
Pra
ncūz
ija
Por
tuga
lija
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Ček
ijos
Res
publ
ika
EB
PO
šal
ių v
idur
kis
Italij
a
Ispa
nija
Latv
ija
Mal
ta
LIE
TUVA
Veng
rija
Slo
vaki
ja
Kro
atija
Gra
ikija
Rum
unija
Bul
garij
a
Kip
ras
Tašk
ai
Gamtamokslinis raštingumas
ES šalių 2015 m. PISA tyrimo rezultatai
Duomenų šaltinis: PISA 2015 metų ataskaita
534501 493 490 475
0
100
200
300
400
500
600
Est
ija
Suo
mija
Slo
vėni
ja
Voki
etija
Nyd
erla
ndai
Airi
ja
Dan
ija
Bel
gija
Lenk
ija
Por
tuga
lija
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Pra
ncūz
ija
Aus
trija
Šve
dija
Ispa
nija
EB
PO
šal
ių v
idur
kis
Ček
ijos
Res
publ
ika
Latv
ija
Italij
a
Veng
rija
Kro
atija
LIE
TUVA
Mal
ta
Slo
vaki
ja
Gra
ikija
Bul
garij
a
Rum
unija
Kip
ras
Tašk
ai
-
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai) 11
Lietuvos mokinių, pasiekiančių aukščiausius (5–6) PISA ly-gmenis ir nepasiekiančių 2-ojo lygmens, dalis (proc.) 2015 m
Duomenų šaltinis: PISA 2015 metų ataskaita
Lietuvos merginų ir vaikinų dalis (proc.) pagal PISA tyrimo pasiekimų lygmenis 2015 m.
Duomenų šaltinis: PISA 2015 metų ataskaita
Matematinis raštingumas
5,9
17,9
2,9
32,2
4,5
25,1
8,3
20,1
Aukščiausius (5-6) lygmenis pasiekiantys
Nepasiekiantys 2-ojo lygmens
LT: MerginosLT: VaikinaiLT: VisiOECD šalių vidurkis
6,3
24,1
7,6
26,6
6,9
25,4
10,7
23,4
Aukščiausius (5-6) lygmenis pasiekiantys
Nepasiekiantys 2-ojo lygmens
3,9
22,6
4,4
26,9
4,2
24,8
7,8
21,2
Aukščiausius (5-6) lygmenis pasiekiantys
Nepasiekiantys 2-ojo lygmens
4,5
25,1
6,9
25,4
4,2
24,8
8,3
20,1
10,7
23,4
7,8
21,2
0
5
10
15
20
25
30
Aukščiausius (5-6) lygmenis pasiekiantys
Nepasiekiantys 2-ojo lygmens
Aukščiausius (5-6) lygmenis pasiekiantys
Nepasiekiantys 2-ojo lygmens
Aukščiausius (5-6) lygmenis pasiekiantys
Nepasiekiantys 2-ojo lygmens
Skaitymo gebėjimai Matematinis raštingumas Gamtamokslinis raštingumas
Lietuva OECD šalių vidurkisEBPO
EBPO
Skaitymo gebėjimai
Gamtamokslinis raštingumas
-
2017 gruodis12
25,1 17,9 32,2
22
19
Visi Merginos Vaikinai
Siekinys 2017 m. Siekinys 2022 m.
Nepasiekiančių 2-ojo PISA lygmens Lietuvos mokinių dalis (proc.) pagal lytį 2015 m.
Skaitymo gebėjimai Matematinis raštingumas
24,8 22,626,9
15
14
Visi Merginos Vaikinai
Gamtamokslinis raštingumas
Duomenų šaltinis: PISA 2015 metų ataskaita
25,4 24,1 26,6
24
20
Visi Merginos Vaikinai
9,9 11,39,1 10,6
22,3 21,2
17,0
17,9
11,1 11,1 10,614,4
16,2
25,1
17,7 20,0
12,5
8,1
13,315,0
27,424,4
17,6 18,5
30
25
20
15
10
5
0
Žemiau 2 lygmens
15,7 14,5
6,1 7,2
3,2 2,9 2,9
7,5
21,2
13,5
8,310,0
4,6 3,3 4,2
8,4
18,4
13,711,0
8,26,6
4,4 4,3
8,4
0
5
10
15
20
25
Singapūras Suomija Estija Lenkija Rusija LIETUVA Latvija OECD šalių vidurkis
2009 m.
2012 m.
2015 m.
5 ir 6 lygmuo
Geriausius ir prasčiausius skaitymo gebėjimus pademonstravusių mokinių dalies kaita
Duomenų šaltinis: EBPO 2015 metų rezultatų pristatymas (dr. R. Dukynaitė, M. Stundža) 2016 12 06
EBPO
-
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai) 13
Geriausius ir prasčiausius matematinio raštingumo rezultatus pademonstravusių mokinių dalies kaita
12,1
19,8
6,0
26,623,0
20,722,5
9,812,6
20,5
7,8
28,626,3
22,6
22,0
8,310,5
14,412,3
24,026,0
19,923,0
7,611,2
17,213,6
18,9
25,421,4
23,4
30
25
20
15
10
5
0
Žemiau 2 lygmens
12,5 10,6
24,4
7,4 9,1 6,6
12,5
35,6
12,1 10,4
21,7
5,2 7,0 5,7
12,5
40,0
14,6 16,7 15,3
7,8 8,1 8,012,5
34,8
14,2 12,2 11,78,8 6,9 5,2
10,6
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Singapūras Estija Lenkija Suomija Rusija LIETUVA Latvija OECD šalių vidurkis
2006 m.2009 m.2012 m.2015 m.
5 ir 6 lygmuo
Duomenų šaltinis: EBPO 2015 metų rezultatų pristatymas (dr. R. Dukynaitė, M. Stundža) 2016 12 06
Geriausius ir prasčiausius gamtamokslinio raštingumo rezultatus pasiekusių mokinių dalies kaita
11,5
6,08,3
13,1
17,014,7
22,017,8
9,67,7
5,0
9,0
16,112,4
18,817,7
9,611,5
8,8
16,3
24,7
17,2 18,2
21,3
4,1
7,7
17,0
20,317,4
22,219,9
25
20
15
10
5
0
Žemiau 2 lygmens
20,9
11,5
6,85,0 4,1 4,2
8,7
19,9 18,7
10,47,5
4,63,1 4,4
8,4
22,7
17,1
12,810,8
5,1 4,4 4,3
8,3
24,2
14,3 13,5
7,34,2 3,8 3,7
7,7
0
5
10
15
20
25
Singapūras Suomija Estija Lenkija LIETUVA Latvija Rusija OECD šalių vidurkis
2006 m.2009 m.2012 m.2015 m.
5 ir 6 lygmuo
Duomenų šaltinis: EBPO 2015 metų rezultatų pristatymas (dr. R. Dukynaitė, M. Stundža) 2016 12 06
EBPO
EBPO
-
2017 gruodis14
Lietuvos mokinių rezultatai (PISA skalės taškais) pagal vietovę 2015 m.
Matematinis raštingumas
Skaitymo gebėjimai
Gamtamokslinis raštingumas
Duomenų šaltinis: EBPO 2015 metų rezultatų pristatymas (dr. R. Dukynaitė, M. Stundža) 2016 12 06
EBPO
EBPO
EBPO
-
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai) 15
Nepasiekiančių 2-ojo PISA lygmens Lietuvos mokinių dalis (proc.) pagal vietovę 2015 m.
15,2 17,1 17,117,2 18,2 17,6
23,9 24,0 24,026,1 26,6 25,5
40,1 38,6 37,1
0,0
5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
30,0
35,0
40,0
45,0
Skaitymo gebėjimai Matematinis raštingumas Gamtamokslinis raštingumas
Vilnius Kiti didieji miestai Miestai Miesteliai Kaimo vietovė
Duomenų šaltinis: NEC
-
2017 gruodis16
Nepasiekiančių 2-ojo PISA lygmens Lietuvos mokinių dalis (proc.) pagal vietovę 2015 m.
15,2 17,2 23,9 26,1 40,1
22
19
Vilnius Kiti didieji miestai
Miestai Miesteliai Kaimo vietovė
Siekinys 2017 m. Siekinys 2022 m.
17,1 18,2 24,0 26,6 38,6
24
20
Vilnius Kiti didieji miestai
Miestai Miesteliai Kaimo vietovė
17,1 17,6 24,0 25,5 37,1
15
14
Vilnius Kiti didieji miestai
Miestai Miesteliai Kaimo vietovė
Matematinis raštingumas
Skaitymo gebėjimai
Gamtamokslinis raštingumas
Duomenų šaltinis: NEC
-
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai) 17
Bent 3-iąjį (iš 6) PISA lygmenį pasiekiančių Lietuvos mokinių dalis (proc.) pagal vietovę 2015 m.
30,333,2
29,7
45,0 44,5 42,647,2 47,9 44,9
58,7 57,0 54,8
61,5 61,9 59,8
0
10
20
30
40
50
60
70
Skaitymo gebėjimai Matematinis raštingumas Gamtamokslinis raštingumas
Kaimo vietovė Miesteliai Miestai Kiti didieji miestai Vilnius
Duomenų šaltinis: NEC
-
2017 gruodis18
Bent 3-iąjį (iš 6) PISA lygmenį pasiekiančių Lietuvos mokinių dalis (proc.) pagal vietovę 2015 m.
Matematinis raštingumas
Skaitymo gebėjimai
Gamtamokslinis raštingumas
61,5 58,747,2 45,0
30,3
47
49
Vilnius Kiti didieji miestai
Miestai Miesteliai Kaimo vietovė
Siekinys 2017 m. Siekinys 2022 m.
59,8 54,844,9 42,6
29,7
55
56
Vilnius Kiti didieji miestai
Miestai Miesteliai Kaimo vietovė
Duomenų šaltinis: NEC
61,9 57,047,9 44,5
33,2
49
51
Vilnius Kiti didieji miestai
Miestai Miesteliai Kaimo vietovė
-
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai) 19
Lietuvos mokinių 2015 m. PISA tyrimo rezultatai pagal socialinę, ekonominę ir kultūrinę (SEK) padėtį
433 443 438455463 458
487 489 488517
570520
0
100
200
300
400
500
600
Skaitymo gebėjimai Matematinis raštingumas Gamtamokslinis raštingumas
Tašk
ai
0-25 proc. 25-50 proc. 50-75 proc. 75 proc. - 100 proc.
Duomenų šaltinis: NEC
Pastaba: 0–25 proc. – vaikų dalis iš žemiausios SEK padėties; 75–100 proc. – vaikų dalis iš aukščiausios SEK padėties.
Nepasiekiančių 2-ojo PISA lygmens mokinių dalis (proc.) pagal socialinę, ekonominę ir kultūrinę (SEK) padėtį 2015 m.
38,45 39,61 38,6
30,42 29,6129,09
19,35 20,53 19,43
11,84 11,76 11,54
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
Skaitymo raštingumas Matematinis raštingumas Gamtamokslinis raštingumas
0-25 proc.
25-50 proc.
50-75 proc.
75-100 proc.
Duomenų šaltinis: NEC
Pastaba: 0–25 proc. – vaikų dalis iš žemiausios SEK padėties; 75–100 proc. – vaikų dalis iš aukščiausios SEK padėties.
75-100 proc.
-
2017 gruodis20
Nepasiekiančių 2-ojo PISA lygmens Lietuvos mokinių dalis (proc.) pagal socialinę, ekonominę ir kultūrinę (SEK) padėtį 2015 m.
38,5 30,419,4
11,8
22
19
0-25 proc. 25-50 proc. 50-75 proc. 75-100 proc.
Siekinys 2017 m. Siekinys 2022 m.
39,629,6
20,511,8
24
20
0-25 proc. 25-50 proc. 50-75 proc. 75-100 proc.
38,6 29,1 19,4 11,5
1514
0-25 proc. 25-50 proc. 50-75 proc. 75-100 proc.
Skaitymo gebėjimai
Matematinis raštingumas
Gamtamokslinis raštingumas
Duomenų šaltinis: NEC
Pastaba: 0–25 proc. – vaikų dalis iš žemiausios SEK padėties; 75–100 proc. – vaikų dalis iš aukščiausios SEK padėties.
-
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai) 21
Bent 3-iąjį (iš 6) PISA lygmenį pasiekiančių mokinių dalis (proc.) pagal socialinę, ekonominę ir kultūrinę (SEK) padėtį 2015 m.
30,1 31,8 28,9
39,7 40,336,8
53,9 52,6 50,9
68,4 68,9 66,4
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Skaitymo gebėjimai Matematinis raštingumas Gamtamokslinis raštingumas
0-25 proc.
25-50 proc.
50-75 proc.
75-100 proc.
Duomenų šaltinis: NEC
Pastaba: 0–25 proc. – vaikų dalis iš žemiausios SEK padėties; 75–100 proc. – vaikų dalis iš aukščiausios SEK padėties.
-
2017 gruodis22
Bent 3-iąjį (iš 6) PISA lygmenį pasiekiančių Lietuvos mokinių dalis (proc.) pagal socialinę, ekonominę ir kultūrinę (SEK) padėtį 2015 m.
30,139,7
53,968,4
47
49
0-25 proc. 25-50 proc. 50-75 proc. 75-100 proc.
38,5 30,419,4
11,8
22
19
0-25 proc. 25-50 proc. 50-75 proc. 75-100 proc.
Siekinys 2017 m. Siekinys 2022 m.
Skaitymo gebėjimai
31,840,3
52,668,9
49
51
0-25 proc. 25-50 proc. 50-75 proc. 75-100 proc.
28,9 36,850,9
66,4
55
56
0-25 proc. 25-50 proc. 50-75 proc. 75-100 proc.
Matematinis raštingumas
Gamtamokslinis raštingumas
Duomenų šaltinis: NEC
Pastaba: 0–25 proc. – vaikų dalis iš žemiausios SEK padėties; 75–100 proc. – vaikų dalis iš aukščiausios SEK padėties.
-
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai) 23
Lietuvos mokinių 2015 m. PISA tyrimo rezultatai (PISA skalės taškais) pagal mokomąją kalbą
Skaitymo gebėjimai
469
477
Matematinis raštingumas
Gamtamokslinis raštingumas
Duomenų šaltinis: EBPO 2015 metų rezultatų pristatymas (dr. R. Dukynaitė, M. Stundža) 2016 12 06
EBPO
EBPO
EBPO
-
2017 gruodis24
2017–2018 mokslo metais mokslo dienų skaičius didinamas 10 dienų:Pradinukams mokslo metai neilgės, tik bus atsisakyta papildomų 10 dienų tru-kmės atostogų, kurios trikdė mokymosi ir poilsio darną, rekomenduojamą psicho-logų.Kaip dirbti 10 papildomų dienų 5–11 klasėse, nusprendžia pačios mokyklos, jų steigėjos savivaldybės ir mokyklų savininkai. Dėl 5 papildomų ugdymo proceso dienų sprendimą priims savivaldybės, dėl kitų 5 – spręs pačios mokyklos.
Mokymosi pasiekimams gerinti – ilgesnė mokslo metų trukmė
-
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai) 25
Lietuvos gyventojų pilietinės galios indekso (PGI) kaita ir VŠS siekiniai*
VISUOMENĖS PILIETIŠKUMAS
2012 2013 2014* 2015
39,4 41,9 40,4 38,3
36 34
33,4
40* 45*
0
10
20
30
40
50
2013 2014 2015 2017 2022
20–29 metų jaunimo pilietinės galios indeksas
Šaltinis: Pilietinės visuomenės institutas
* 15–29 metų amžiaus grupė.
Pilietinės galios indeksas pagal jo sudedamąsias dalis (balais iš 100 galimų)
41
36,8
34,7
45,3
18,9
38,7
32
32,6
44,7
24,3
0 10 20 30 40 50
Domėjimasis viešaisiais reikalais
Pilietinis aktyvumas
Dalyvavimo pilietinėse veiklose potencialas
Pilietinės įtakos suvokimas
Pilietinės veiklos rizikų vertinimo indeksas
2015 2014
Šaltinis: Pilietinės visuomenės institutas
-
2017 gruodis26
Lietuvos gyventojų dalyvavimas organizacijose ir sambūriuose proc. (2015 m. PGI tyrimas)
Šaltinis: Pilietinės visuomenės institutas
68
22
73
Nedalyvauja nė vienoje
Dalyvauja vienoje
Dalyvauja dviejose
Dalyvauja trijose ir daugiau
-
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai) 27
Studentų užsieniečių, studijuojančių Lietuvoje, dalis (proc.) lyginant su bendru šalies studentų skaičiumi
STUDIJŲ TARPTAUTIŠKUMAS
2,22,5
3,1
3,7
4,3
0
1
2
3
4
5
2010 2011 2012 2013 2014
Duomenų šaltinis: LSD
Atvykusių ir išvykusių studijuoti ar atlikti praktiką pagal „Erasmus“ programą studentų skaičius
3420
4341
4289
2467
2548
2551
0 1000 2000 3000 4000 5000
2013-2014
2014-2015
2015-2016
Studentai atvykę studijuoti pagal ERASMUS programą
Studentai išvykę studijuoti pagal ERASMUS programą
Duomenų šaltinis: ŠMPF
-
2017 gruodis28
Iš Bolonijos proceso regiono atvykstančių ir į ten išvykstan-čių laikinai studijuoti* studentų skaičiaus santykis Lietuvoje
2012 2013 2014 2015 2016 2017 2022
Atvykstantys 791 1082 1267 1436 2502
Išvykstantys 10038 3368 4109 4319 3079
Santykis 0,08 0,32 0,31 0,33 0,81 0,3 0,6
Duomenų šaltinis: Eurostatas
* Pastaba. Išvykusių ir atvykusių studijuoti visą studijų programą studentų skaičius.** VŠS siekiniai.
-
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai) 29
20–24 metų asmenų, įgijusių bent vidurinį išsilavinimą, dalis (proc.) pagal vietovę
IŠSILAVINIMO MASTAI
9091,4
90,9
91,392,8 92,5
93,793,3
84,5
89,2
85,8
89,1
70
75
80
85
90
95
100
2013 2014 2015 2016
Miestas ir kaimas Miestas Kaimas
Duomenų šaltinis: Eurostatas
87
87,789,3 90
91,489,891,5 91,9 91,7
92,8
84,3 83,9
86,8
88,3
9090* 90*
78
80
82
84
86
88
90
92
94
2010 2011 2012 2013 2014 2017 2022
Iš viso Moterys Vyrai
20–24 metų asmenų, įgijusių bent vidurinį išsilavinimą, dalis (proc.)
Duomenų šaltinis: Eurostatas* VŠS siekiniai.
-
2017 gruodis30
20–24 metų asmenų, įgijusių bent vidurinį išsilavinimą, dalis (proc.) lyginant su ES 28 šalių vidurkiu
9091,4 90,9 91,3
81,182,2 82,7 83,1
74
76
78
80
82
84
86
88
90
92
94
2013 2014 2015 2016
Lietuva ES 28
Duomenų šaltinis: Eurostatas
20–24 metų asmenų, įgijusių bent vidurinį išsilavinimą, dalis (proc.) ES šalyse 2016 m.
91,383,1
0
20
40
60
80
100
Kro
atija
Airi
ja
Kip
ras
Slo
vėni
ja
LIE
TUVA
Slo
vaki
ja
Lenk
ija
Gra
ikija
Ček
ija
Aus
trija
Pra
ncūz
ija
Suo
mija
Šve
dija
Est
ija
Bul
garij
a
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Bel
gija
Latv
ija
Veng
rija
ES
vid
urki
s
Italij
a
Nyd
erla
ndai
Rum
unija
Por
tuga
lija
Voki
etija
Mal
ta
Liuk
sem
burg
as
Dan
ija
Ispa
nija
Duomenų šaltinis: Eurostatas
-
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai) 31
51,3
53,357,6 58,3
60,862,7
68,4 68,2
41,9 44,047,2 47,9
>48,7* >48,7*
0
10
20
30
40
50
60
70
80
2013 2014 2015 2016 2017 2022
Iš viso Moterys Vyrai
30–34 metų asmenų, įgijusių aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, dalis (proc.)
Duomenų šaltinis: Eurostatas* VŠS siekiniai.
30–34 metų asmenų, įgijusių aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, dalis (proc.) lyginant su ES 28 šalių vidurkiu
51,3 53,357,6 58,3
37,1 37,9 38,7 39
0
10
20
30
40
50
60
70
2013 2014 2015 2016
Lietuva ES 28
Duomenų šaltinis: Eurostatas
-
2017 gruodis32
30–34 metų asmenų, įgijusių aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, dalis (proc.) ES šalyse 2016 m.
58,3
39
0
10
20
30
40
50
60
70
LIE
TUVA
Liuk
sem
burg
as
Kip
ras
Airi
ja
Šve
dija
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Dan
ija
Est
ija
Nyd
erla
ndai
Suo
mija
Bel
gija
Lenk
ija
Pra
ncūz
ija
Slo
vėni
ja
Gra
ikija
Latv
ija
Ispa
nija
Aus
trija
ES
vid
urki
s
Por
tuga
lija
Bul
garij
a
Voki
etija
Veng
rija
Ček
ija
Kro
atija
Slo
vaki
ja
Mal
ta
Italij
a
Rum
unija
Duomenų šaltinis: Eurostatas
-
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai) 33
Įsidarbinančių 25–64 metų asmenų dalis (proc.) lyginant su ES 28 šalių vidurkiu
ĮSIDARBINANTYS ASMENYS
11,8 12,1
15,7 15,6
0,0
5,0
10,0
15,0
20,0
2013 2014
Lietuva ES 28
Duomenų šaltinis: Eurostatas
Įsidarbinančių 25–64 metų asmenų dalis (proc.)
11,8 12,1
9,7 10,3
13,9 14,013*
16*
0
5
10
15
20
2013 2014 2017 2022
Iš viso Moterys Vyrai
Duomenų šaltinis: Eurostatas* VŠS siekiniai.
-
2017 gruodis34
Įsidarbinančių 25–64 metų asmenų dalis (proc.) ES šalyse 2014 m.
Duomenų šaltinis: Eurostatas
15,612,1
0,0
5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
30,0
35,0
Gra
ikija
Rum
unija
Bul
garij
a
Italij
a
Lenk
ija
Slo
vėni
ja
Airi
ja
Nyd
erla
ndai
Kip
ras
Por
tuga
lija
Bel
gija
Kro
atija
Ček
ija
ES
28
Slo
vaki
ja
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Ispa
nija
Aus
trija
Suo
mija
LIE
TUVA
Latv
ija
Mal
ta
Voki
etija
Pra
ncūz
ija
Veng
rija
Est
ija
Dan
ija
Liuk
sem
burg
as
Šve
dija
-
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai) 35
Nacionalinės išlaidos švietimui kaip BVP dalis (proc.) ES šalyse 2015 m.
ŠVIETIMO FINANSAVIMAS
5,44,9
0,0
2,0
4,0
6,0
8,0
Dan
ija
Šve
dija
Bel
gija
Suo
mija
Est
ija
Latv
ija
Por
tuga
lija
Kip
ras
Slo
vėni
ja
Mal
ta
Pra
ncūz
ija
LIE
TUVA
Nyd
erla
ndai
Lenk
ija
Liuk
sem
burg
as
Veng
rija
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Aus
trija
Ček
ija
ES
28
Kro
atija
Gra
ikija
Slo
vaki
ja
Voki
etija
Ispa
nija
Bul
garij
a
Italij
a
Airi
ja
Rum
unija
Duomenų šaltinis: Eurostatas
Nacionalinės išlaidos švietimui (mln. eurų)
2318,1 2346,6 2357,0
0
1000
2000
3000
2013 2014 2015
Duomenų šaltinis: LSD
-
2017 gruodis36
Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos palyginti su BVP (proc.)
Metai 2010 2013 2014 2015
Ikimokyklinis ugdymas 0,7 0,6 0,6 0,7
Priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas 2,8 2,1 2,0 2,0
Profesinis mokymas 0,3 0,3 0,2 0,3
Aukštojo mokslo studijos 1,2 0,6 0,6 0,6
Neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas 1,2 0,6 0,6 0,6
Moksliniai tyrimai ir plėtra 0,1 0,2 0,2 0,1
Duomenų šaltinis: STD
Švietimo išlaidos vienam mokiniui (JAV doleriais) Europos šalyse 2013 m.
17959
84777138 6919
5079
0
5000
10000
15000
20000
Liuk
sem
burg
as
Šve
icar
ija
Nor
vegi
ja
Dan
ija
Aus
trija
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Šve
dija
Isla
ndija
Bel
gija
Slo
vėni
ja
Suo
mija
OE
CD
vid
urki
s
Italij
a
Nyd
erla
ndai
Voki
etija
Airi
ja
Por
tuga
lija
Pra
ncūz
ija
Est
ija
Ispa
nija
Lenk
ija
Slo
vaki
ja
Veng
rija
LIE
TUVA
Ček
ija
Turk
ija
Pradinis ugdymas
Duomenų šaltinis: EBPO
EB
PO
-
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai) 37
19762
98126417
6010 4826
0
5000
10000
15000
20000
25000
Liuk
sem
burg
as
Šve
icar
ija
Nor
vegi
ja
Aus
trija
Bel
gija
Nyd
erla
ndai
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Pra
ncūz
ija
Dan
ija
Šve
dija
Voki
etija
Airi
ja
Suo
mija
Por
tuga
lija
OE
CD
vid
urki
s
Isla
ndija
Italij
a
Slo
vėni
ja
Ispa
nija
Ček
ija
Lenk
ija
Est
ija
Latv
ija
Slo
vaki
ja
Rus
ija
LIE
TUVA
Veng
rija
Turk
ija
Duomenų šaltinis: EBPO
Švietimo išlaidos vienam mokiniui (JAV doleriais) Europos šalyse 2013 m.
Vidurinis ugdymas
Aukštasis mokslas
Švietimo išlaidos vienam mokiniui (JAV doleriais) Europos šalyse 2013 m.
40933
116078697 8193
0
10000
20000
30000
40000
50000
Liuk
sem
burg
as
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Šve
icar
ija
Šve
dija
Nor
vegi
ja
Nyd
erla
ndai
Suo
mija
Voki
etija
Aus
trija
Dan
ija
Pra
ncūz
ija
Bel
gija
Airi
ja
Ispa
nija
Slo
vaki
ja
Est
ija
Isla
ndija
Italij
a
Por
tuga
lija
Turk
ija
Ček
ija
Slo
vaki
ja
Veng
rija
Lenk
ija
LIE
TUVA
Rus
ija
Latv
ija
Duomenų šaltinis: EBPO
EB
PO
-
2017 gruodis38
IŠVADOS
Didžiausia Lietuvos švietimo problema yra jo kokybė. Paskutinio ciklo (2015 m.) PISA mokinių pasiekimų tyrimo rezultatai parodė, kad mokinių pasiekimai nege-rėja, todėl atsiliekame nuo VŠS 2017 ir 2022 m. siekinių (išskyrus skaitymo gebė-jimų srityje bent 3-iąjį PISA lygmenį pasiekiančių mokinių dalį).Minėto tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad spręstini šie uždaviniai:
sumažinti minimalių gebėjimų neįgyjančių mokinių dalį ir padidinti gerus mokymosi pasiekimus demonstruojančių mokinių dalį; sumažinti atotrūkį tarp berniukų ir mergaičių pasiekimų gamtamokslinio raš-tingumo ir ypač skaitymo gebėjimų srityse; sumažinti socialinę atskirtį ir mokymosi pasiekimų netolygumus miesto ir kaimo mokyklose.
Pilietinės galios indekso tyrimai atskleidė Lietuvos visuomenės pilietinės galios sąstingį. Lietuvos visuomenė mažiau domisi politika, o dalyvavimas pilietinėse veiklose ir organizacijose itin silpnas. Nors 20–29 metų jaunimo pilietinės galios indeksas (38,3) aukštesnis nei visos visuomenės (33,4) (2015 m.), jaunų žmonių aktyvumas politikoje ir visuomeniniame gyvenime yra menkas.Nuo pirmųjų Strategijos įgyvendinimo metų nė vienas šalies universitetas nepa-tenka į akademinio pasaulio universitetų reitingo (ARWU) 500-ą. Vilties pasiekti šį tikslą teikia Vilniaus universitetas, kurio vieta pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings“ kasmet kyla.Nuosekliai didėja atvykstančių į Lietuvą studijuoti užsienio studentų skaičius, tačiau mažėja išvykstančiųjų skaičius, nors vis dar tebėra didesnis nei atvyks-tančiųjų. Atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų skaičiaus santykis yra išaugęs ir viršija Strategijos siekinius.Lietuvoje sau darbo vietą sukuriančių (25–64 metų) asmenų dalis pirmaisiais Strategijos įgyvendinimo metais augo nuo 11,8 proc. 2013 m. iki 12,1 proc. 2014 m., tačiau dar gerokai atsiliko nuo 2017 ir 2022 m. siekinių (atitinkamai 13 ir 16 proc.). Kadangi vėluojama surinkti ir pateikti duomenis apie minėtą rodiklį, to-dėl šiuo metu sunku prognozuoti, kaip pavyks pasiekti 2017 ir 2022 m. siekinius.Nuo Strategijos įgyvendinimo pradžios Lietuvos BVP dalis švietimui mažėjo nuo 5,6 iki 5,4 proc. punkto ir dar labiau nutolo nuo 2017 m. (5,8 proc.) ir 2022 m. (6 proc.) siekinių. 2013 m. Lietuvoje švietimo išlaidos vienam mokiniui pradiniame ugdyme buvo 1,7 karto, o vidurinio ugdymo programos mokiniui – 2 kartus mažesnės nei EBPO ša-lių vidurkis. Švietimo išlaidos vienam studentui Lietuvoje yra labai mažos lyginant su kitomis Europos šalimis.
-
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai) 39
SIŪLYMAI MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMAMS GERINTI
Mokymosi kokybė ir pasiekimai priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl juos geri-nant reikalingos kompleksinės priemonės:
● ankstinti privalomojo mokymosi mokykloje amžių, užtikrinant gerą ug-dymo kokybę;
● atnaujinti ugdymo programas, jas labiau orientuojant į bendrųjų kompe-tencijų, aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymą(si);
● pagal atnaujintas ugdymo programas parengti mokymo ir mokymosi medžiagą, parengti mokytojus ja dirbti;
● mokytojų ir mokyklų vadovų atlyginimus susieti su jų veiklos rezultatais; ● griežtinti būsimų pedagoginės srities studijų dėstytojų atranką organi-
zuojant tarptautinius konkursus dėstytojo pareigoms užimti ir motyvuo-jant juos siekti puikios dėstymo kokybės. Siekiant į dėstytojų pareigas pritraukti dirbti jaunus, talentingus ir motyvaciją dirbti turinčius asmenis, svarstytinas dėstytojų amžiaus cenzo įvedimas;
● griežtinti būsimų mokytojų atranką keliant reikalavimus pretendentams į pedagogines studijas (pavyzdžiui, keliant minimalų konkursinį balą, rei-kalaujant mokyklos vadovo rekomendacijos ar pan.);
● didinti mokytojo profesijos ir pedagoginių studijų prestižą: išlaikyti san-tykinai didelius ir teisingai skirstomus atlyginimus, gerinti darbo sąlygas, teikti įvairią pagalbą mokytojams;
● gerinti mokytojų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą, kad mokytojai gebė-tų įgyvendinti atnaujinamą ugdymo turinį: diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą, tikslingai naudoti aktyviojo mokymo(si) metodus ir mokytis pa-dedančius vertinimo būdus, taikyti informacines ir komunikacines tech-nologijas ugdymo procese, sistemingai teikti kokybišką pagalbą specia-liųjų ugdymosi poreikių ir mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams;
● sukurti mokyklos vadovų rengimo sistemą; ● sukurti gabių vaikų papildomojo ugdymo sistemą ir individualizuoti jų
ugdymą mokykloje; ● gerinti teikiamos švietimo pagalbos kokybę (nuosekli ir laiku teikiama
pagalba, reikiamas specialistų skaičius mokykloje) turintiems specialių-jų ugdymosi poreikių ir mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams;
● išgyvendinti mokinių pamokų praleidinėjimą be pateisinamos priežas-ties ir vėlavimą į pamokas;
● gerinti mokyklų aprūpinimą šiuolaikinėmis ugdymo priemonėmis, užti-krinti mokyklų aprūpinimą programine ir kita mokymo įranga, kompiute-rinėmis mokymosi priemonėmis, prieiga prie interneto ir pan.;
● nustatyti šalies mokyklų gerąsias ugdymo proceso praktikas ir jas skleis-ti.
-
2017 gruodis40
Atnaujinti ir aktualinti pilietinio ir patriotinio ugdymo turinį bendrojo ugdymo mo-kykloje.Formalųjį ugdymą labiau susieti su neformaliuoju, skatinti mokinių dalyvavimą pilietinėse veiklose ir organizacijose.Parengti daugiau ir įvairesnių jaunimo užimtumo programų, skatinti jų tęstinumą, užtikrinti ugdymo proceso nuoseklumą ir tvarumą.
SIŪLYMAI MOKINIŲ PILIETIŠKUMUI SKATINTI
Užtikrinti informacijos apie studijas Lietuvoje prieinamumą ir sklaidą. Gerinti Lietuvos, kaip patrauklaus studijų centro, įvaizdį, atsižvelgiant į EBPO ir UNESCO rekomendacijas bei kitų šalių gerąją patirtį.
SIŪLYMAI AUKŠTOJO MOKSLO TARPTAUTIŠKUMUI SKATINTI
Racionaliau naudoti finansinius išteklius švietimo sistemos viduje.Susitarti dėl švietimo efektyvumo sąvokos.Vykdyti efektyvumo ir veiksmingumo stebėseną.Nemažinti BVP dalies švietimui, o esant galimybei ją didinti. Tai sudarytų palan-kesnes sąlygas toliau įgyvendinti Strategiją.
SIŪLYMAI DĖL ŠVIETIMO FINANSAVIMO
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelė (2013–2017 metai)
Parengė Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Švietimo politikos analizės skyriusRedaktorė Nijolė ŠorienėMaketavo Valdas Daraškevičius2017-12-11. Išleido Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, Geležinio Vilko g. 12, 03163 Vilnius