KRETINGOS RAJONO RŪDAIČIŲ MOKYKLA

2015 - 2020 METŲ STRATEGINIS PLANAS

Rūdaičiai

2015

2

TURINYS

ĮVADAS .......................................................................................................................................... 3

I. BENDROSIOS ŢINIOS ............................................................................................................... 3

II. BENDROSIOS NUOSTATOS ................................................................................................... 4

III. IŠORINĖ ANALIZĖ .................................................................................................................. 5

3.1. Politiniai - teisiniai veiksniai ................................................................................................ 5

3.2. Ekonominiai veiksniai .......................................................................................................... 6

3.3. Socialiniai - demografiniai veiksniai .................................................................................... 6

3.4. Technologiniai veiksniai ....................................................................................................... 7

IV. VIDINĖ ANALIZĖ .................................................................................................................... 7

4.1. Organizacinė struktūra. Įstaigos valdymas ........................................................................... 7

4.2. Ţmonių ištekliai .................................................................................................................... 8

4.3. Tėvai .................................................................................................................................... 11

4.4. Pedagogai ............................................................................................................................ 12

4.5. Personalas ............................................................................................................................ 12

4.6. Planavimo struktūra ............................................................................................................. 13

4.7. Finansiniai ištekliai .............................................................................................................. 13

4.8. Vidaus audito sistema .......................................................................................................... 14

4.9. Ryšių sistema ....................................................................................................................... 14

V. SSGG ANALIZĖS SUVESTINĖ ............................................................................................... 17

VI. MOKYKLOS STRATEGIJA .................................................................................................... 18

6.1. Misija, vizija, filosofija, vertybės ......................................................................................... 18

6.2. Prioritetai .............................................................................................................................. 18

VII. STRATEGINIAI TIKSLAI IR UŢDAVINIAI ........................................................................ 19

VIII. PRIEMONIŲ APRAŠYMAS ................................................................................................. 22

IX. PLANO STEBĖSENOS SISTEMA .......................................................................................... 26

3

PATVIRTINTA

Kretingos rajono Rūdaičių mokyklos

direktoriaus 2015 m. vasario 26 d.

įsakymu Nr. V1–80

KRETINGOS RAJONO RŪDAIČIŲ MOKYKLOS 2015–2020 METŲ STRATEGINIS

PLANAS

ĮVADAS

Kretingos rajono Rūdaičių mokyklos strateginį planą rengė darbo grupė, sudaryta

direktoriaus 2014 m. lapkričio 3 dienos įsakymu Nr. V1-54 „Dėl darbo grupės Rūdaičių mokyklos

2015–2020 metams strateginio plano projektui parengti“.

Kretingos rajono Rūdaičių mokyklos strateginio plano tikslas – telkti mokyklos

bendruomenę ir socialinius partnerius aktualių ugdymo problemų sprendimui, pokyčių kaitos

planavimui, mokyklos veiklos tobulinimui veiksmingai panaudojant finansinius, materialinius ir

ţmogiškuosius resursus.

Mokyklos 2015–2020 metų strateginis planas parengtas vadovaujantis:

Švietimo įstatymu;

Valstybine švietimo 2013–2022 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos

Seimo 2013 m. gruodţio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 „Dėl valstybės švietimo 2013–2022 metų

strategijos patvirtinimo“;

Lietuvos paţangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo

2012 m. geguţės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl valstybės paţangos strategijos „Lietuvos

paţangos strategija“ „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, keliamais uţdaviniais švietimui;

Kretingos rajono savivaldybės plėtros plano 2013–2020 projektu;

mokyklos veiklos kokybės įsivertinimu;

metų veiklos įgyvendinimo ataskaitomis, mokyklos bendruomenės pasiūlymais.

Rengiant mokyklos strateginį planą buvo laikomasi viešumo, bendravimo ir

bendradarbiavimo principų.

I. BENDROSIOS ŢINIOS

Oficialus pavadinimas Kretingos rajono Rūdaičių mokykla

Savininkas Kretingos rajono savivaldybė

Teisinė forma Biudţetinė įstaiga

Teisinis statusas Juridinis asmuo, kodas 303382871

Priklausomybė Savivaldybės mokykla, kodas 20

Savininko teises ir pareigas

įgyvendinanti institucija

Kretingos rajono savivaldybės taryba

4

Tipas Pradinė mokykla

Paskirtis Pradinės mokyklos tipo pradinė mokykla

Mokomoji kalba Lietuvių kalba

Pagrindinė veiklos rūšis 1. Mokyklos švietimo veiklos rūšys:

1.1. pagrindinė veiklos rūšis – pradinis ugdymas, kodas 85.20;

1.1.1. kitos švietimo veiklos rūšys:

1.1.2. ikimokyklinis ugdymas, kodas 85.10.10;

1.1.3. priešmokyklinis ugdymas, kodas 85.10.20;

1.1.4. pradinis ugdymas, kodas 85.20;

1.1.5. sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas 85.51;

1.1.6. kultūrinis švietimas, kodas 85.52;

1.1.7. kitas, niekur nepriskirtas švietimas, kodas 85.59;

1.1.8. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60.

2. Kitos ne švietimo veiklos rūšys:

2.1. kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas 56.29;

2.2. kita ţmonių sveikatos prieţiūros veikla, kodas 86.90;

2.3. nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir

eksploatavimas, kodas 68.20;

2.4. kita, niekur kitur nepriskirta, asmenų aptarnavimo veikla,

kodas 96.09.

Įkūrimo data Mokyklos įkūrimo data 1921 metai

Adresas Mokyklos g. 25, Rūdaičių k., 97230, Kretingos r.

Telefonai (8 445) 444 15, mob. 8 611 491 66

Faksas (8 445) 444 15

Elektroninis paštas direktorius@rudaiciai.kretinga.lm.lt

II. BENDROSIOS NUOSTATOS

Iki 1920 metų mokyklos Rūdaičių kaime nebuvo. Vaikus mokė „daraktoriai”, kurie po

vieną vasarą dirbdavo pas atskirus ūkininkus, kur susirinkdavo kaimo vaikai. Pirmoji daraktorė

Rūdaičių kaime buvo Teresė Kniūkštienė.

1921 metais Rūdaičių kaime įsikūrė pradinė mokykla. Namą mokyklai po pirmojo

pasaulinio karo iš grafo Tiškevičiaus uţ vokiškas markes nupirko kaimo gyventojai. Mokykloje

buvo mokoma šių dalykų: lietuvių kalbos, gamtos, krašto mokslo, istorijos, dailyraščio, dainavimo

ir tikybos. Mokyklą lankė iš viso 47 mokiniai. Inventorius buvo labai skurdus, knygynėlis –

negausus. Vaikus mokė mokytoja Elena Špakauskytė.

1949–1950 m. m. pradinė mokykla reorganizuojama į septynmetę, perkeliama į naujas

patalpas, direktoriumi paskiriamas Česlovas Girčys.

1960 metais mokyklai vadovauti paskiriama Emilija Giedraitienė. 1962–1963 m. m.

Rūdaičių mokykla tampa aštuonmete ir perkeliama į naujas patalpas.

Nuo 1985 metų mokyklai vadovauja Rima Narkienė. 1989 m. mokykla reorganizuota į

devynmetę, 1995 m. ji tampa pagrindine, o 1999 m. įkurta 10 klasė, pavaduotoja pradeda dirbti

Dalė Steponavičienė. 2000 metais įvestas priešmokyklinis ugdymas. 2003 metų vasarą baigtas

5

komplektuoti informatikos kabinetas, bibliotekoje įkurtas informacinis centras su 5 darbo vietomis.

Visi mokyklos kompiuteriai prijungti prie interneto.

2004–2005 m. m. vykdoma Rūdaičių mokyklos renovacija – rekonstrukcija. 2006

metais pradėjo veikti ikimokyklinio ugdymo grupė.

2009 metų rugsėjo 1 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-59

Rūdaičių mokykla reorganizuojama į pagrindinio ugdymo skyrių, o 2009-06-30 d. sprendimu Nr.

T2-209 tampa pradiniu ugdymo skyriumi ir prijungiama prie Kretingos Marijono Daujoto

vidurinės mokyklos. Rūdaičių pradinio ugdymo skyriaus vedėja tampa Rima Narkienė. Tais pačiais

metais įsteigiama lopšelio grupė 1,5–3 metų vaikams.

2014 m. rugsėjo 1 dieną Kretingos rajono savivaldybės tarybos vasario 27 d.

sprendimu Nr. T2-53 įsisteigiama Kretingos rajono Rūdaičių mokykla. Laimėjusi konkursą,

direktorės pareigas pradeda eiti Rima Narkienė.

Mokykla puoselėja tradicijas, atspindi dabarties aktualijas, telkia mokyklos

bendruomenę šiandieninei mokyklai keliamų uţdavinių sprendimui. Turi savo simboliką ir

atributiką.

III. IŠORINĖ ANALIZĖ

3.1. Politiniai – teisiniai veiksniai

Mokykla savo veiklą grindţia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių

konvencija, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, LR vaiko minimalios ir vidutinės prieţiūros

įstatymu. 2013 m. parengtu valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos projektu, Valstybės

paţangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. geguţės 15 d.

nutarimu Nr. XI-201, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministro

įsakymais, Kretingos rajono savivaldybės tarybos, administracijos nutarimais, įsakymais bei

mokyklos nuostatais. 2012 m. sausio 26 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.

T2-1 patvirtintu Kretingos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–

2015 metų bendruoju planu.

Kretingos rajono Rūdaičių mokykla teikia ikimokyklinį, priešmokyklinį ir pradinį

mokymą. Mokykla turi higienos pasą. 2012 metų gruodţio 10–14 dienomis, mokyklai esant

Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos Rūdaičių pradinio ugdymo skyriumi, buvo

atliktas veiklos kokybės išorinis vertinimas.

Priimant vaikus į darţelį, mokykla vadovaujasi Kretingos rajono savivaldybės tarybos

2013 m. balandţio 25 d. nutarimu Nr. T2-131 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2011 m.

spalio 27 d. sprendimo Nr. T2-396 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. sausio 27 d.

6

sprendimo Nr. T2-21 „Dėl vaikų centralizuoto priėmimo į Kretingos rajono mokyklų ikimokyklinio

ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimu“.

Komplektuodama klases, mokykla vadovaujasi Kretingos rajono savivaldybės

tarybos sprendimais „Dėl savivaldybės mokyklų klasių komplektų, priešmokyklinio ugdymo

grupių skaičiaus, vaikų ir mokinių skaičiaus vidurkio klasėse ir grupėse nustatymo“ bei „Dėl

Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklų aptarnavimo teritorijų nustatymo“.

3.2. Ekonominiai veiksniai

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalies ekonomikos raida spartėjo, tačiau pasaulinė

finansų krizė, šalies BVP maţėjimas darė neigiamą įtaką švietimo sistemos finansavimui. Nors

švietimas šalyje ir laikomas prioritetine sritimi, tačiau lėtas ekonomikos augimas neleidţia visiškai

patenkinti švietimo reikmių. Valstybės ilgalaikės raidos strategijos pagrindinis tikslas – sukurti

aplinką plėtoti šalies materialinei ir dvasinei gerovei, kurią apibendrintai nusako ţinių visuomenė,

saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika. Lietuvos ekonominės politikos tikslas yra stabili

makroekonominė aplinka – konkurencingas ūkis, spartus ekonomikos augimas, ţemas nedarbo

lygis, stabilios kainos. Švietimo sistemos finansavimas priklauso nuo išvardintų makroekonomikos

rodiklių, nuo jų priklauso ir mokyklų finansinė būklė. Pagrindiniai mokyklos finansavimo šaltiniai

yra valstybės ir savivaldybės lėšos. Kretingos rajono Rūdaičių mokykla yra graţioje Rūdaičių

gyvenvietėje. Čia sudarytos išskirtinai ekologiškos, palankios vaikų/ mokinių ugdymui(si), sąlygos.

Erdvi sporto salė, greta mokyklos esantis didţiulis stadionas su sportiniais įrenginiais ir puikiai

įrengta vaikų ţaidimo aikštele sudaro palankias sąlygas vaikų/ mokinių sveikatos stiprinimui.

Mokyklos pastatas yra renovuotas, sukurtos jaukios, šiltos, patogiai vaikams/ mokiniams įrengtos ir

skoningai, estetiškai apipavidalintos edukacinės erdvės. Mokykla turi higienos pasą.

3.3. Socialiniai – demografiniai veiksniai

Kretingos rajono Rūdaičių mokykla yra Kretingos kaimiškoje seniūnijoje, Kretingos

rajone. Ją lanko vaikai iš šeimų, gyvenančių šiuose Kretingos kaimiškosios seniūnijos kaimuose:

Rūdaičių, Ankštakių, Kvecių, Ţibininkų, Kretingsodţio. Kadangi Rūdaičių kaimas yra tik 6

kilometrai nuo Kretingos, tai Rūdaičių mokyklą lanko ir Kretingos mieste gyvenančių šeimų

vaikai. Pasirinkę Rūdaičių mokyklą, priešmokyklinio ugdymo grupę lankantys vaikai ir pradinių

klasių mokiniai į mokyklą paveţami Kretingos M. Daujoto pagrindinės mokyklos geltonuoju

mokykliniu autobusu.

Mokykla yra švietimo ir kultūros centras, susijęs partnerystės ryšiais su vietos

„Pajūrio“ bendruomene, yra jos ugdymo, jaunimo dvasinės traukos ţidinys, ţinių, mokėjimų,

įgūdţių formavimo pagrindinė grandis. Su vietos „Pajūrio“ bendruomene ir kultūros namais

7

mokyklą sieja: pagalba vieni kitiems, bendras darbas sprendţiant problemas, bendrų renginių

organizavimas, abipusė pagarba.

3.4. Technologiniai veiksniai

Ţiniomis grįsta ekonomika tampa prioritetiniu Lietuvos Respublikos siekiu. Pastebimas

visuomenės kompiuterinio raštingumo augimas. Pagrindinės informacinių technologijų plėtros

kryptys yra apibrėţtos Lietuvos informacinės visuomenės plėtros koncepcijoje. Informacinė

visuomenė kelia atitinkamus reikalavimus mokyklai – išmokyti vaikus naudotis šiuolaikinėmis

informacinėmis technologijomis, suformuoti poreikį mokytis visą gyvenimą. Todėl mokykla,

siekdama neatsilikti nuo visuomenės raidos ir keliamų uţdavinių, stengiasi efektyviai diegti

technologijas, jas taikyti ne tik ugdomojoje veikloje, bet ir mokyklos valdyme. Dviejuose pradinių

klasių mokomuosiuose kabinetuose yra įrengtos kompiuterizuotos mokytojų darbo vietos su

interneto prieiga, reikėtų įrengti dar 5 kompiuterizuotas mokytojų darbo vietas su interneto prieiga

2 pradinių klasių kabinetuose ir priešmokyklinio bei ikimokyklinio ugdymo grupėse. Mokykloje

įrengta 5 darbo vietų kompiuterizuota skaitykla su internetine prieiga, kuria galima naudotis kaip

IT klase, įdiegtas elektroninis dienynas, kuriamas mokyklos internetinis puslapis. Mokytojai

sistemingai kelia kvalifikaciją IT klausimais, tačiau vis dar nepakankamas jų įvaldymo lygmuo.

Grėsmę kelia ir tai, kad turima IT bazė sparčiai sensta, o papildomų lėšų jos atnaujinimui labai

trūksta.

IV. VIDINĖ ANALIZĖ

4.1. Organizacinė struktūra. Įstaigos valdymas.

Mokyklos administracija:

Vardas, pavardė Pareigos Vadybinė kategorija

Rima Narkienė Direktorė II

Jurgita Kripienė Direktorės pavaduotoja ugdymui -

Nijolė Ronkaitienė Direktorės pavaduotoja ūkio reikalams -

Mokyklai vadovauja direktorius, kuris skiriamas įstatymų nustatyta tvarka ir vykdo

Mokyklos nuostatuose apibrėţtas funkcijas.

Direktoriui padeda direktoriaus pavaduotojas ugdymui ir direktoriaus pavaduotojas ūkio

reikalams. Juos skiria direktorius įstatymų nustatyta tvarka. Jų veiklą reglamentuoja Mokyklos

nuostatai.

Mokykloje veikia šios savivaldos institucijos:

8

Mokyklos taryba – aukščiausia Mokyklos savivaldos institucija, telkianti mokinių

tėvų (globėjų), pedagogų ir Rūdaičių kaimo bendruomenės atstovus, svarbiausiems mokyklos

veiklos tikslams ir uţdaviniams įgyvendinti.

Mokytojų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija, pagrindiniams

mokytojų, pedagogų profesiniams bei ugdymo klausimams spręsti. Jai vadovauja mokyklos

direktorius. Mokytojų tarybą sudaro direktorius, direktoriaus pavaduotojai, visi mokykloje

dirbantys mokytojai ir auklėtojai, švietimo pagalbą teikianti specialistė, bibliotekininkas.

4.2. Ţmonių ištekliai

Mokiniai:

Pradinių klasių mokinių skaičiaus kaita ir prognozės:

Metai 2010–

2011

2011–

2012

2012–

2013

2013–

2014

2014–

2015

2015–

2016

2016–

2017

2017–

2018

2018–

2019

1 klasė 7 7 5 8 8 8 10 5 11 2klasė 5 8 8 4 7 8 8 10 5 3klasė 3 5 5 6 3 7 8 8 10 4klasė 5 3 4 4 7 3 7 8 8

Iš viso 20 23 22 22 25 26 33 31 34

Nuo 2011 metų mūsų mokykloje yra pastebimas neţymus tiek mokinių, tiek

ikimokyklinio ugdymo grupes lankančių vaikų skaičiaus augimas.

Vaikai:

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vaikų skaičiaus kaita ir prognozės:

9

Metai 2010–

2011

2011–

2012

2012–

2013

2013–

2014

2014–

2015

2015–

2016

Lopšelis 15 15 15 15 15 12

Darţelis 20 20 20 35 29 36

Priešmokyklinė - 8 10 - 8 11

Iš viso 35 43 45 50 52 55

Mokinių pasiskirstymas pagal amţių

Klasė Iš viso

mokinių

2008 m.

gimimo

2007 m.

gimimo

2006 m.

gimimo

2005 m.

gimimo

2004 m.

gimimo

1 8 1 7

2 7 7

3 4 1 3

4 6 1 5

Iš viso 25 1 7 8 4 5

Pradinėse klasėse pagal amţių didţiausią mokinių dalį sudaro gimusieji 2006 metais

(41%), po to seka gimusieji 2007 metais – 28% ir maţiausias skaičius gimusių 2005 (16%), viena

pirmos klasės mokinė yra 2008 metų gimimo.

Vaikų pasiskirstymas pagal amţių (ikimokyklinis ugdymas)

Vaikų

skaičius

2008 m.

gimusių

2009 m.

gimusių

2010 m.

gimusių

2011 m.

gimusių

2012 m.

gimusių

Lopšelis 15 4 11

Darţelis 29 11 5 13

Priešmokyklinė 8 8

Iš viso 52 8 11 5 17 11

Darţelio poreikio netenkiname, nes yra vaikų, kurie stovi ir darţelio, ir lopšelio

laukiančiųjų eilėje. Ikimokyklinio ugdymo grupes lanko didţiausias vaikų, gimusių 2011 m.

(32,6%), 2009 ir 2012 m. (21,2%), 2008 m. (15,4%) skaičius. Maţiau yra vaikų, gimusių 2010

metais (9,6%).

Mokinių paţangumas

Mokslo

metai

Aukštesnysis

lygis

% Pagrindinis

lygis

% Patenkinamas

lygis

%

2010–2011 0 0 10 66,6 5 33,3

2011–2012 5 17,9 15 57,57 8 28,53

2012–2013 2 10 11 52,3 8 38,1

2013–2014 1 5 10 45,45 11 50

Aukštesniuoju lygiu besimokančių mokinių skaičius nuo 2012–2013 mokslo metų

maţėja, taip pat neţymiai, tačiau maţėja ir pagrindiniu lygiu besimokančių mokinių skaičius ir

10

neţymiai didėja mokinių, kurių mokymosi pasiekimai įvertinti patenkinamu lygiu. Per pastaruosius

keturis metus nebuvo nepaţangių mokinių.

Mokinių lankomumas:

Mokslo metai Praleido pamokų

1 mok. per metus

Praleista dėl

ligos

Praleista dėl kitų

prieţasčių

Nepateisintos

pamokos

2010–2011 26,3 21,75 4,5 0

2011–2012 36,77 31,66 5,11 0

2012–2013 23,38 20,86 2,52 0

2013–2014 30,23 27,0 3,23 0

vidurkis 29,17 25,31 3,84 0

Ketverių pastarųjų metų praleistų pamokų, tenkančių 1 mokiniui vidurkis 29,17.

Didţiausia dalis pamokų praleista dėl ligos 25,31. Nepateisintų pamokų per visus 4 metus

nepasitaikė. Mokiniai gerai lanko pamokas ir jas praleidţia, tik dėl ligos, tai parodo jų atsakingą

poţiūrį į lankomumą.

Mokinių pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą:

Klasė Rūdaičių

kaimas

Ankštakių

kaimas

Kvecių

kaimas

Kretingsdis Kretinga

1 5 1 1 0 1

2 3 2 0 2 0

3 3 0 0 0 0

4 4 0 1 0 2

Iš viso 15 3 2 2 3

Rūdaičių mokyklą lanko (60%) rūdaitiškių. Likę (40%) mokinių yra iš aplinkinių

kaimų: po (12%) iš Ankštakių kaimo ir Kretingos miesto ir po (8%) iš Kvecių ir Kretingsodţio.

Mokinių pasiskirstymas pagal lytį:

Klasė Iš viso vaikų Mergaičių Berniukų

1 8 5 3

2 7 5 2

3 3 1 2

4 7 4 3

Iš viso 25 15 10

Mokykloje 60% besimokančiųjų sudaro mergaitės, 40% berniukai.

11

Vaikų pasiskirstymas pagal lytį (ikimokyklinis ugdymas):

Grupė Iš viso vaikų Mergaičių Berniukų

Lopšelis 15 8 7

Darţelis 29 13 16

Priešmokyklinė 8 4 4

Iš viso 52 25 27

Darţelį lanko 52% berniukų ir 48% mergaičių.

Specialiųjų poreikių vaikų / mokinių skaičius per ketverius metus neţymiai maţėjo

(2010–2011 m. m. 17 iš jų 3 mokiniai ir 14 vaikų su kalbos ir komunikacijos sutrikimais, 2011–

2012 m. m. 27 iš jų 7 mokiniai ir 20 vaikų su kalbos ir komunikacijos sutrikimais, 2012–2013

metais iš viso 26 iš jų 11 mokinių ir 15 vaikų su kalbos ir komunikacijos sutrikimais, 2013–2014 m.

m. iš viso yra 22 specialiųjų poreikių vaikai, 2014–2015 m. m. ugdosi 23 specialiųjų poreikių

vaikai, 5 yra pradinių klasių mokiniai ir 18 priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupes

lankantys vaikai, turintys kalbos ir komunikacijų sutrikimų.

4.3. Tėvai

Tėvų išsilavinimas

Aukštasis Aukštesnysis Spec. vidurinis Vidurinis Pagrindinis

6 5 20 4 8

13,95% 11,62% 46,51% 9,00% 19,0%

Šeimų socialinė padėtis

Šeimos

1 vaikas

šeimoje

2 vaikai

šeimoje

3 vaikai

šeimoje

4 ir daugiau

vaikų šeimoje

Socialiai remtinos šeimos 1 2 3 -

Probleminės šeimos - - - -

Disfunkcinės (asocialios) šeimos - - - -

Pilnos šeimos 4 10 5 -

Nepilnos šeimos 2 2 - -

Rūdaičių mokyklą lanko vaikai iš 23 šeimų. 20 šeimų yra pilnos ir 3 – nepilnos.

Asocialių ir probleminių šeimų neturime. Mokinių šeimų socialinė – ekonominė padėtis pamaţu

gerėja. Dauguma tėvų dirba įvairiose Kretingos, Palangos, Klaipėdos įmonėse ir organizacijose, jų

pajamos yra vidutinės. Nemokamą maitinimą gaunančių vaikų/mokinių skaičius nėra stabilus, jis

nuo 2010 metų kasmet didėjo (2010–2011 m. m. – 11; 2011–2012 m. m. – 12; 2012–2013 m. m.

– 17; 2013–2014 m. m. – 12 (54,55% ) o nuo 2014–2015 m. m. sumaţėjo iki 8 (32%).

12

4.4. Pedagogai

Pedagogų išsilavinimas

Iš viso pedagoginių darbuotojų Turi aukštąjį išsilavinimą Turi aukštesnįjį išsilavinimą

15 15 -

Mokykloje dirba 15 pedagoginių darbuotojų 100% su aukštuoju išsilavinimu. Iš jų

86,67% su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu, 2 – 13,33% su aukštuoju neuniversitetiniu

išsilavinimu.

Pedagogų kvalifikacija

Mokytojai

Auklėtojai

Vyresnieji

mokytojai

Mokytojai

metodininkai

Ekspertai Neatestuoti

6 1 0 8

40% pedagogų turi vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją, 6,66% – mokytojo

metodininko, o daugiau kaip puse pedagogų 53,33% yra neatestuoti.

Pedagogų darbo staţas

0-3 metai 4-9 metai 10-14 metų 15 ir daugiau

0 5 2 8

53,33% dirbančių pedagogų didesnis kaip 15 metų pedagoginio darbo staţas, 33,33%

mokykloje dirba turėdami 4 – 9 metų darbo staţą.

Pedagogų amţius

Jaunesni

kaip 25 m.

25–29 30–34 35–39 40–44 45–49 50–54 55–59 60–64 65 ir

vyresni

0 1 1 3 1 2 3 4 0 0

Kolektyvas moteriškas – 86,67% dirba moterys ir tik 13,33% – vyrai. Pedagogų

amţiaus vidurkis – 42,4 metai.

4.5. Personalas

Mokykloje dirba 10 aptarnaujančio personalo darbuotojų, pagal lytį jie pasiskirstę

vienodai: 5 vyrai ir 5 moterys. Personalo amţiaus vidurkis – 46,2 metų. Per pastaruosius 4 metus

kaitos nebuvo.

13

4.6. Planavimo struktūra

Mokyklos planavimo struktūrą sudaro:

mokyklos strateginis planas;

mokyklos ugdymo planas;

metinis veiklos planas;

mėnesio veiklos planas;

mokomųjų dalykų ilgalaikiai planai;

ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ilgalaikiai planai;

neformaliojo švietimo metinės programos;

savivaldos institucijų veiklos planai;

metodinės tarybos metinis veiklos planas;

vaiko gerovės komisijos metinis veiklos planas;

klasių vadovų veiklos planai;

bibliotekos – informacijos centro veiklos planas;

mokyklos biudţeto planas.

4.7. Finansiniai ištekliai

Kretingos rajono Rūdaičių mokyklos Mokinio krepšelio (MK) lėšos:

Metai Iš viso Mokytojų

Atlyginimai

su Sodra

Mokytojų

kvalifikaci

ja

Paţintinė

veikla

Vadovėliai

mokymo

priemonės

Ilgalaikis

materialusis

turtas

IKT

2014-

09-01

99.451 Lt. 87.256 230.00 244.00 3726.00 8.460 -

2015 80.496 Eur. 78.775 195.00 93.00 1.254 - 179.00

Mokinio krepšelio metodika nepalanki Rūdaičių mokyklai dėl maţo mokinių skaičiaus

klasėse.

Mokyklai skirta aplinkos lėšų:

Metai Iš viso Atlyginimai

su Sodra

Kvalifi

kacija

Mityba Prekės Kitos

paslaugos

Kom.

išlaidos

Soc.

para

ma

Ryšiai

2014-

09-01

82.397

Lt

69.661 - 2.882 1.645 987,00 6.600 242,

00

280,0

2015 94.008

Eur.

64.804 250,00 5.533 1.783 2.126 18.291 275,

00

946,0

14

4.8. Vidaus audito sistema

Mokyklos veiklos įsivertinimas pradėtas vykdyti švietimo ir mokslo ministrui

patvirtinus vidaus audito metodiką. Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo grupė, kuriai vadovauja

priešmokyklinio ugdymo pedagogė Giedrė Rusteikė, atlieka organizacinį darbą, rengia metinį

įsivertinimo planą, inicijuoja ir organizuoja kasmetį plačiojo audito atlikimą. Plačiojo įsivertinimo

anketas pildo visa mokyklos bendruomenė. Ir platųjį, ir giluminį auditą atlieka veiklos kokybės

įsivertinimo grupė, kuri skiriama mokyklos direktoriaus įsakymu. Įsivertinimas atliekamas

vadovaujantis Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės rekomendacijomis (Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ISAK-607). Įsivertinimo

rezultatai pristatomi ir analizuojami Mokytojų ir mokyklos tarybų posėdţiuose, jie naudojami

mokyklos veiklos kokybės kaitai planuoti, metiniam veiklos planui rengti.

4.9. Ryšių sistema

Mokykloje yra 16 kompiuterių. Ugdymo(si) procese naudojami 9 kompiuteriai, 1

interaktyvi lenta. Įrengtos 2 kompiuterizuotos mokytojų darbo vietos. Visi kompiuteriai prijungti

prie interneto, įrengta biblioteka – informacijos centras, kuriame yra 5 kompiuteriai. Jais gali

naudotis mokyklos bendruomenė. Mokiniai ir mokytojai gali naudotis 2 lazeriniais ir 1 spalvotu

rašaliniu spausdintuvais, 2 vaizdo projektoriais. Mokyklos turima kompiuterinė technika atitinka

mokyklos poreikius, naudojama tikslingai ir efektyviai. Mokyklos bendruomenė ţino apie turimą

kompiuterinę techniką ir gali ja naudotis. Informacija apie mokyklos veiklą pateikiama

elektroninėje svetainėje, elektroniniame dienyne, rajoniniuose laikraščiuose ir bendruomenės

susirinkimuose. Organizuojami bendri susirinkimai, pasitarimai, projektai, akcijos bei įvairūs

renginiai.

Sritis Stipriosios pusės Silpnosios pusės

1. Mokyklos kultūra

Mokykla yra sukūrusi savo simboliką ir

atributiką, puoselėja ilgametes tradicijas,

organizuoja tradicinius renginius: Mokslo

ir ţinių dieną, Mokytojų dieną,

Jubiliejinius mokyklos gimtadienius,

Tolerancijos dieną, Vaikų gynimo dieną,

vykdo ilgalaikius projektus: Kalėdinių

giesmių koncertus „Renkas piemenėliai

sveikint Kūdikėlį“, „Vasario -16 šeimų

sveikatingumo diena“, Motinos dienai

Nepakankamai išplėtoti ryšiai su

kitomis rajono ugdymo

įstaigomis. Tobulintinas

ugdytinių tarpusavio bei mokinių

ir personalo geranoriškumo,

pagarbos ir mandagumo lygis,

pageidaujamo elgesio

skatinimas.

Nors mokyklos veiklą

reglamentuoja darbo tvarkos,

15

„Tau Mamyte“, šeimų kūrybines

stovyklas, 4 klasės mokinių išleistuves.

Mokykla įsikūrusi graţioje Rūdaičių

gyvenvietėje, tai sudaro palankias sąlygas

vaikų ugdymuisi ir estetine, ir ekologine, ir

paţintine prasme. Mokykla renovuota,

funkcionalios edukacinės erdvės, saugi,

jauki aplinka. Dauguma mokyklos

bendruomenės narių kuria ir palaiko

aplinkos jaukumą. Geri bendruomenės

narių tarpusavio santykiai, gana stiprus

tapatumo jausmas. Mokiniai mokykloje

jaučiasi saugūs, geba išsakyti savo

nuomonę, jų poreikiai patenkinami.

Pakankamai aukšta tėvų ir kitų

bendruomenės narių priėmimo ir santykių

su jais kultūra. Mūsų mokykla – ugdymo

įstaiga, glaudţiai susijusi partnerystės

ryšiais su vietos bendruomene.

mokinių elgesio taisyklės, tačiau

neretai jos yra paţeidţiamos.

2. Ugdymas ir

ugdymasis

Mokykloje uţtikrinama bendrųjų programų

ir mokytojų ilgalaikių planų dermė.

Ugdymo turinys aktualus ir suvokiamas

mokiniams. Mokytojai atsakingai planuoja

veiklą, numato mokymo(si) tikslus ir

uţdavinius, su jais supaţindina mokinius.

Mokymas daţnai siejamas su gyvenimiška

mokinių patirtimi, turimomis ţiniomis, su

gyvenimo aktualijomis, mokomasi tai, ką

galima taikyti praktiškai, akcentuojamas

mokymo turinio ryšys su gyvenimu

Tinkamas patikrinimo, kiek mokiniai

suprato, ką išmoko, daţnumas.

Stengiamasi matyti kiekvieną mokinį ir

jam padėti. Pamokose vyrauja geri

tarpusavio santykiai, aiškūs susitarimai dėl

drausmės. Tiek pamokų, tiek ir

neformalaus švietimo tvarkaraščiai patogūs

vaikams. 2014 metais mokykloje atliktas

pradinių klasių mokinių mokymosi stilių

nustatymo tyrimas.

Nepakankamas dalies mokinių

noro mokytis, aktyvumo,

pasitikėjimo savo jėgomis lygis.

Pamokose vyrauja tradiciniai

mokymo metodai, nestebima

dalykų programų integracija.

Pamokų metu retai

atsiţvelgiama į skirtingus

mokinių mokymosi stilius,

galimybes ir gebėjimus,

daţniausiai skiriamos vienodos

uţduotys.

Reiktų ugdymo procesą labiau

diferencijuoti. Maţas valandų

skaičius pagal ugdymo planą

skiriamas neformaliajam

švietimui, todėl ši veikla nėra

reprezantatyvi, mokykla

daţniausiai nedalyvauja miesto ir

rajono renginiuose.

3. Pasiekimai Mokinių paţanga ir pasiekimai yra

vertinami tradiciškai: 2 kartus per metus

pasibaigus pusmečiams mokytojų ir

metodinės tarybų posėdţiuose

analizuojami ugdymosi pasiekimai ir

pamokų lankomumas. Mokinių pasiekimai

yra fiksuojami elektroniniame dienyne.

Pakankamai stabilūs pastarųjų kelerių metų

ugdytinių akademiniai pasiekimai, nėra

mokinių, kurių paţanga ir pasiekimai būtų

įvertinami nepatenkinamu lygiu.

Nuosekliai siekiama asmenybės ir

Nestebimas sistemingas

asmeninės mokinio paţangos

pamatavimas ugdymo procese.

Tobulintini mokymosi rezultatai,

jų tolygumo ir visuotinumo

laipsnis, kiti (ne akademiniai)

pasiekimai.

16

socialinės raidos paţangos: vertybių,

nuostatų, gebėjimų kaitos.

4. Pagalba mokiniui Mokykloje rūpinamasi kasdiene mokinių

gerove, jų saugumu, nemaţai dėmesio

skiriama ţalingų įpročių prevencijai.

Sprendţiami mokinių uţimtumo, saugios

ugdymosi aplinkos kūrimo klausimai.

Atlikti tyrimai parodė, kad mokiniai

mokykloje jaučiasi saugūs, jų poreikiai

tenkinami. Sukurta paveiki rūpinimosi

mokiniais politika. Mokiniai stengiasi

nepaţeisti mokinio elgesio taisyklių,

laikytis prisiimtų susitarimų.

Aktyvus mokytojų (ypač klasių auklėtojų)

mokymosi palaikymas: konsultavimas,

pagalba ilgiau nelankiusiems mokyklos,

ugdymosi sunkumų, elgesio problemų

turintiems mokiniams.

Tobulintinos psichologinės,

socialinės pagalbos mokiniui,

mokėjimo mokytis ir tėvų bei

mokytojų bendradarbiavimo

padedant vaikams mokytis sritys.

5. Mokyklos

strateginis valdymas

Planuojant mokyklos veiklą sudaromos

darbo grupės, didesnė dalis mokytojų

įsitraukia į mokyklos veiklos planavimą.

Metiniai veiklos rezultatai analizuojami ir

aptariami pasitarimuose. Vykdomas

mokyklos kokybės įsivertinimas.

Rezultatai analizuojami ir pristatomi

mokyklos bendruomenei. Sudaromos

sąlygos pedagogams tobulinti kvalifikaciją,

tačiau trūkstant lėšų neretai uţ seminarus

susimoka patys pedagogai. Pakankamai

gerai vykdoma mokytojų sukauptos

gerosios patirties sklaida, organizuojami

rajoniniai metodiniai uţsiėmimai,

dalijamasi sukaupta patirtimi. Personalas

gerai sukomplektuotas, maţa jo kaita,

todėl geba tenkinti mokyklos poreikius.

Tobulintinas valdymo

demokratiškumo ir dėmesio

personalui lygis (mokykla buvo

M. Daujoto pagrindinės

mokyklos pradinio ugdymo

skyrius).

Materialiniai ištekliai tik iš

dalies atitinka mokyklų

aprūpinimo standartus ir

mokyklos poreikius.

17

V. SSGG ANALIZĖS SUVESTINĖ

Stipriosios pusės

1. Sukurta aukšta mokyklos kultūra, išsaugotos

tradicijos, stiprus bendruomenės tapatumo

jausmas.

2. Mokykla atvira ir svetinga lankytojams

vyrauja teigiamas mikroklimatas.

3. Suburta kompetentinga pedagogų komanda.

4. Teikiamos kokybiškos ugdymo paslaugos.

5. Sukurta ne tik saugi, estetiška aplinka,

jaukios, gerai įrengtos edukacinės erdvės, bet ir

pagarbūs bei nuoširdūs tarpusavio santykiai,

glaudus bendravimas ir bendradarbiavimas su

ugdytinių šeimomis.

6. Sukurta paveiki rūpinimosi ugdytiniais

sistema nuolatinis dėmesys kiekvienam vaikui

geranoriškas bendradarbiavimas, jo saugumo

uţtikrinimas.

7. Kompetentingas mokyklos valdymas.

8. Patogi geografinė padėtis.

9. Kokybiški renginiai.

Silpnosios pusės

1. Silpna dalies mokinių mokymosi motyvacija,

nesuformuotas mokėjimo mokytis gebėjimas.

2. Nepakankamas ugdymo proceso diferen-

cijavimas ir individualizavimas kiekvieno

mokinio paţangai bei pasiekimams uţtikrinti.

3. Neįvairus neformalusis vaikų švietimas, maţas

būrelių pasirinkimas.

4. Nevisavertė pagalba vaikui / mokiniui (nėra

slaugytojos, specialiosios pedagogės).

5. Silpna projektinė veikla.

6. Jungtinės pradinės klasės.

7. Silpna mokyklos ir darţelio materialinė bazė

(pasenę kompiuteriai, trūksta lavinamųjų ţaislų).

8. Maţas bendravimas ir bendradarbiavimas

su kitomis rajono švietimo įstaigomis.

9. Neaptverta mokyklos teritorija.

Galimybės

1. Tobulinti pamokos kokybę: plačiau naudojant

informacines technologijas, diferencijuojant ir

individualizuojant ugdymo procesą, aktyvinant

projektinę veiklą.

2. Stiprinti mokyklos materialinę bazę, pritraukti

daugiau rėmėjų, surinkti paramą iš mokinių tėvų

ir darbuotojų (GPM 2%) dalyvauti, laimėti ir

įgyvendinti įvairius projektus.

3. Tobulinti tėvų švietimą, skatinti juos domėtis mokyklos gyvenimu, raginti savanorystei

darţelyje, įtraukti į renginių, švenčių, išvykų

organizavimą.

4. Kurti mokyklos viešuosius ryšius, uţmegzti ir plėtoti bendravimą bei bendradarbiavimą su

rajono švietimo įstaigomis, dalyvauti rajono

švietimo įstaigų organizuojamuose renginiuose,

aktyviau reprezentuoti mokyklą rajone, kurti ir

palaikyti teigiamą mokyklos įvaizdį.

5. Gerinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų

kokybę keičiant darbo laiką, didinant grupių

skaičių bei teikiant papildomas mokamas

paslaugas.

6. Stiprinti pagalbą vaikui pritraukiant socialinius

partnerius iš išorės.

7. Teikti įvairesnes neformalaus švietimo

paslaugas.

Grėsmės

1. Nepakankamas ŠMM rūpinimasis išsaugoti

maţas kaimo mokyklas.

2. Nedidinamas Mokinio krepšelio finansavimas

neatitinka realių mokyklos poreikių.

3. Biudţeto lėšų, skiriamų aplinkai atnaujinti

trūkumas būtinosioms išlaidoms finansuoti.

4. Neigiamos demografinės tendencijos (maţas

gimstamumas, jaunų šeimų kartu su vaikais

emigracija į uţsienį) gali įtakoti ikimokyklinio

ugdymo grupių, klasių komplektavimą ir auklėtojų

/ mokytojų skaičių.

5. Silpna mokinių mokymosi motyvacija.

6. Specialiųjų poreikių mokinių skaičiaus

didėjimas.

7. Specialistų trūkumas ikimokyklinio ugdymo

grupėse.

18

VI. MOKYKLOS STRATEGIJA

6.1. Misija, vizija, filosofija, vertybės

- Misija

Mokykla teikia kokybišką ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą bei pradinį

išsilavinimą ir sudaro galimybes neformaliojo švietimo srityje rinktis mėgstamą veiklą; garantuoja

vaiko, mokinio fizinį, moralinį ir psichologinį saugumą.

- Vizija

Mokykla – nuolat besimokanti, bendradarbiaujanti, moderni, susikūrusi saugias,

jaukias ir funkcionalias ugdymo(si) erdves, šeimai ir bendruomenei atviras švietimo ir kultūros

ţidinys.

Mokinys – atsakingas, sistemingai siekiantis asmeninės paţangos, įgijęs sėkmingam

gyvenimui būtinų bendrųjų kompetencijų pradmenis, suvokiantis mokymosi visą gyvenimą

būtinybę.

Mokytojas – profesionalus, plataus bendro ir profesinio akiračio, prisiimantis

asmeninę atsakomybę, atviras kaitai ir nuolat tobulėjantis, iniciatyvus, kūrybingas,

bendradarbiaujantis.

- Filosofija

„Diena be mokslo – tuščiai praleista diena. Tiek daug yra ko mokytis ir tiek maţai

turime tam laiko“. Albertas Enšteinas.

- Vertybės

Kartu su vaikais, mokiniais ir jų tėvais kuriame prasmės, atradimų ir mokymosi sėkmės

mokyklą savo veiklą grįsdami bendravimu ir bendradarbiavimu, abipuse pagarba, pasitikėjimu,

tolerancija ir nuoširdumu.

6.2. Prioritetai

Ugdymo(si) proceso kokybės gerinimas.

Šiuolaikinės, mokymąsi skatinančios aplinkos, kūrimas.

19

VII. STRATEGINIAI TIKSLAI IR UŢDAVINIAI

I Programa UGDYMO(SI) PROCESO KOKYBĖS GERINIMAS

Kodas Tikslas 1

01 Gerinti ugdymo proceso kokybę ir mokinių mokymosi pasiekimus

Tikslo

aprašymas

Įgyvendindama bendrąsias programas, jų turinį mokykla pritaiko taip, kad visi

mokiniai pagal savo išgales pasiektų geriausių rezultatų. Gerindami ugdymo proceso

kokybę, didţiausią dėmesį skirsime pamokos vadybos tobulinimui sistemingai

organizuodami pedagogų kvalifikacijos kėlimą, stiprinsime ir palaikysime mokinių

mokymosi motyvaciją, didesnį dėmesį skirsime ugdymo proceso individualizavimui ir

diferencijavimui. Mokymo(si) patrauklumą kursime mokymo turinį labiau siedami su

gyvenimu, sudarydami galimybes kiekvienam mokiniui patirti mokymosi dţiaugsmą.

Stiprinsime mokinio atsakomybę uţ savo mokymąsi bei asmeninę paţangą. Sukursime

mokinių mokymosi paţangos stebėsenos sistemą, leisiančią sistemingai analizuoti

kiekvieno mokinio asmeninę paţangą. Didesnį dėmesį skirsime pagalbos mokiniui

teikimo veiksmingumui, sieksime glaudesnio mokytojų tarpusavio ir su tėvais bei

pagalbos mokiniui specialistais bendravimo ir bendradarbiavimo.

II Programa ŠIUOLAIKINĖS, MOKYMĄSI SKATINANČIOS APLINKOS KŪRIMAS

Kodas Tikslas 2

02 Kurti šiuolaikinę, mokymąsi skatinančią, aplinką.

Tikslo

aprašymas

Šiuolaikinės, mokymąsi skatinančios, aplinkos sukūrimas yra vienas iš būdų leisiančių

gerinti ugdymo(si) kokybę. Bus telkiamos mokinio krepšelio ir rėmėjų lėšos idant

ţenkliai pagerintume mokyklos materialinę bazę ir apsirūpintume naujais

kompiuteriais bei spausdinimo ir kopijavimo technika, įsigytume ugdymo procesui

reikiamų mokymo priemonių bei vadovėlių. Atnaujinta kompiuterinė technika padės

sukurti šiuolaikines darbo vietas mokytojams. Toliau sėkmingai kursime funkcionalias

ir ugdymui, ir mokinių poilsiui skirtas erdves.

Kursime ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai saugią aplinką, tobulindami bendravimo

įgūdţius, mokydami mokinius labiau pasitikėti savimi, visuomenei priimtinais būdais

reikšti savo emocijas, gebėti spręsti konfliktus, priimti sprendimus bei prisiimti

asmeninę atsakomybę. Didelį dėmesį skirsime Vaiko gerovės komisijos veiklos

veiksmingumui bei neformaliojo vaikų švietimo paslaugų kokybei bei pasiūlai.

I PROGRAMA „UGDYMO(SI) PROCESO KOKYBĖS GERINIMAS“

Tikslas 1. Tikslo pavadinimas: „Gerinti ugdymo proceso kokybę ir mokinių mokymosi

pasiekimus“.

Uţdaviniai

Esamas rodiklis

Planuojamas rezultatas

Finansinių

išteklių

poreikis

(tūkst. Eur.)

Planuojamas

įgyvendinimo

laikas

1 2 3 4 5

1.1. Pamokos vadybos

tobulinimas

Kaip parodė apklausa,

daţniausiai mokytojai

ugdomąją veiklą

nepakankamai diferencijuoja,

o namų darbų uţduotys

uţduodamos vienodos,

neindividualizuojamos.

Mokytojai maţai bendradar-

biauja planuodami ugdymo

turinį, ilgalaikiuose planuose

retokai numato ir veda

Visi pradinėse klasėse

mokantys mokytojai

pamokose pagal mokinio

gebėjimus diferencijuoja ir

individualizuoja mokomąsias

uţduotis, namų darbus.

Mokytojai tarpusavyje

bendrauja ir bendradarbiauja

bei planuoja ir veda bent po

1 ilgalaikį integruotą

7,7 tūkst Eur. 2016-2020

20

integruotas pamokas.

Tik dalis mokytojų savo

pamokose naudoja aktyviąsias

mokymo strategijas.

Mokinių mokymosi paţangos

ir pasiekimų vertinimas

pamokoje nepakankamai

kryptingas, ne visada taikomi

įvairūs išmokimo stebėjimo

būdai, tobulintinas mokomųjų

dalykų vertinimas.

projektą.

80% mokytojų ugdomojoje

veikloje naudoja aktyviąsias

mokymo strategijas, kurios

leidţia vesti įdomesnes

pamokas, kelti mokinių

mokymosi motyvaciją.

Sukurta kryptinga mokinio

asmeninės paţangos

stebėsenos sistema, taikomi

veiksmingi išmokimo

stebėjimo būdai, parengta

aiški mokomųjų dalykų

vertinimo tvarka

1.2. Tėvų ir išorės partnerių

įtraukimas į ugdymo (si)

kokybės gerinimą.

Esama tėvų informavimo

sistema pakankamai

veiksminga, tačiau sudėtinga

bendrauti su tais tėvais, kurių

vaikai patiria mokymosi

sunkumų.

Pedagoginė pagalba mokiniui

daţniausia teikiama pertraukų

metu arba po pamokų. Maţos

Mokinio krepšelio lėšos ir

turimas mokinių skaičius

neleidţia įsivesti nei

specialiojo pedagogo, nei

socialinio pedagogo etatų, tad

pagalba teikiama tik

epizodiškai.

Mokykloje šiuo metu dirba

logopedė 0,5 etato.

Sukurta įvairesnė bendravimo

ir bendradarbiavimo su tėvais

sistema, leidţianti

operatyviau informuoti tėvus

apie jų vaikams iškilusius

mokymosi sunkumus,

organizuojamos individualios

konsultacijos, atvirų durų

dienos.

Sistemingai

bendradarbiaujama su

Kretingos PPT, Vaikų teisių

apsaugos tarnybomis ir

sukuriama paveiki pagalbos

mokiniui sistema ir teikiama

individuali, mokiniui

reikalinga pagalba.

0,00 2015–2020

II PROGRAMA „ŠIUOLAIKINĖS, MOKYMĄSI SKATINANČIOS, APLINKOS

KŪRIMAS“

Tikslas 1. Tikslo pavadinimas: „Kurti šiuolaikinę, mokymąsi skatinančią, aplinką.“

Uţdaviniai

Esamas rodiklis

Planuojamas rezultatas

Finansinių

išteklių

poreikis

(tūkst. Lt)

Planuojamas

įgyvendinimo

laikas

1 2 3 4 5

2.1. Mokyklos materialinės

bazės atnaujinimas

2005 metais atlikta

mokyklos renovacija –

rekonstrukcija, 2009 metais

mokyklai tapus Kretingos

M. Daujoto pagrindinės

mokyklos pradinio ugdymo

skyriumi, visiškai nebuvo

skiriama lėšų informacinių

technologijų, organizacinės

technikos atnaujinimui,

todėl per tą laikotarpį labai

nuskurdo mokykla, paseno

turima kompiuterinė

technika.

Nuo 2015 metų įvedamas

privalomas priešmokyklinis

ugdymas, tad šiam rugsėjui

planuojame įsteigti atskirą

priešmokyklinio ugdymo

grupę.

Iš viso per penkerius metus

planuojame atnaujinti

kompiuterinę bazę 10

kompiuterių, 3 vaizdo

projektoriais, 2 kopijavimo

aparatais. Įsigyta technika leis

gerinti ugdymo kokybę, vesti

įdomesnes pamokas, sukurtos

kompiuterizuotos darbo vietos

80,50 tūkst.

Eur.

2015–2020

21

Nuo 2009 metų bibliotekos

– informacijos centro fondai

nepasipildė nei dalykines,

nei groţines literatūros

knygomis.

Įkurtos ikimokyklinio

ugdymo 3 grupės buvo

finansuojamos iš tėvų

surinktų lėšų, tad ir

darţelio grupėse negausu

ţaislų ir mokymo

priemonių.

leis mokytojams geriau

pasiruošti ugdymo procesui.

Įsigyta dalykinė ir groţinė

literatūra pritrauks daugiau

skaitytojų į biblioteką

informacijos centrą, o jame

esantys stalo ţaidimai leis

mokiniams turiningai leisti

laisvalaikį.

Rėmėjų pagalba bus

turtinama darţelio grupių

materialinė bazė

lavinamaisiais ţaislais,

mokymo priemonėmis.

Atnaujinta ţaidimų aikštelė

leis vaikams saugiai ir

smagiai leisti laisvalaikį

mokyklos vidiniame

kiemelyje.

2.2. Bendruomenės lūkesčius

atitinkančios ugdymosi

aplinkos kūrimas.

Vadovaujantis ugdymo

planu, neformaliajam

švietimui skirtos 4

valandos. 3 meniniam ir 1

etnokultūriniam mokinių

lavinimui.

Programos tradicinės, jau

daug metų pasikartojančios,

tie patys būreliai veikia jau

eilę metų.

Ugdomąją veiklą

daţniausiai mokytojai

organizuoja klasėse.

Pasitaiko negraţaus,

nemokiniško elgesio atvejų,

kuriuos analizuoja

mokyklos vaiko gerovės

komisija.

Nuo 2014 metų rugsėjo 1

dienos Rūdaičių mokykla

pradėjo savo veiklą kaip

savarankiška institucija,

susikūrė naują viziją,

misiją, filosofiją, bet

dţiugu, kad bendruomenė

išsaugojo ilgaamţes

mokyklos tradicijas,

vertybes ir aukštą

mokyklos kultūrą.

Tirti mokinių poreikius

neformaliam mokinių

švietimui ir sudaryti sąlygas

rinktis mėgiamą veiklą.

Įpareigoti mokytojus parengti

įdomias, atnaujintas

neformaliojo švietimo

programas, didinti pasiūlos

įvairovę.

Skatinti mokytojus ugdomąją

veiklą organizuoti ne tik

klasėje, bet ir netradicinėse

erdvėse.

Siekti pagerinti klasių

mikroklimatą, organizuojant

socialinių įgūdţių formavimo

grupes, sistemingai skatinant

mokinių pageidaujamą elgesį,

dalyvaujant socializacijos ir

prevencijos projektuose bei

įgyvendinant programas.

Ir toliau saugosime ir

puoselėsime mokyklos

vertybes, laikysimės tradicijų,

atšvęsime mokyklos 95 metų

jubiliejų (2016 m.), kursime ir

palaikysime gerą mokyklos

įvaizdį bei bendrausime ir

bendradarbiausime ne tik su

vietos bendruomene, bet ir su

įvairaus tipo rajono švietimo

įstaigomis, dalinsimės gerąja

patirtimi organizuodami

metodinius renginius,

pristatydami mokyklos veiklą.

5,0 tūkst. Eur. 2015–2020

22

VIII. PRIEMONIŲ APRAŠYMAS

I PROGRAMA „UGDYMO(SI) PROCESO KOKYBĖS GERINIMAS“

Tikslas 1. Tikslo pavadinimas „Gerinti ugdymo proceso kokybę ir mokinių mokymosi pasiekimus“

Priemonė Pasiekimo indikatorius Pasieki-

mo laikas

Atsakinga

institusija

Lėšų

poreikis (tūkst..

Eur.)

Savivaldybės

lėšos

Nacionali-

nio biudţeto

lėšos

ES fondai,

kita uţsienio

valstybės

parama

Privačios

lėšos

1 2 3 4 5 6 7 8 9

1 Uţdavinys: Tobulinti pamokos vadybą

1.1.1. Stiprinti

diferencijavimą

ugdymo procese

pagal veiklas,

mokinių gebėjimus,

stilių, mokymosi

pasiekimus.

Atsiţvelgiant į

mokinių gebėjimus,

mokymosi stilius,

diferencijuojamos

uţduotys, klausimai,

veiklos tempas.

Mokiniai daro

individualius

gebėjimus atitinkančią

paţangą.

Iki 2020 Mokytojai

Intelek-

tualiniai

resursai

- - - -

1.1.2. Diferencijuoti

namų darbus ir

reguliuoti jų

apimtis.

Sistemingai

diferencijuojami

namų darbai,

sudaroma galimybė

mokiniams patiems

rinktis namų darbų

sunkumo lygį.

Mokytojai tariasi dėl

namų darbų uţduočių

apimties.

Iki 2016 Mokytojai

Intelek-

tualiniai

resursai

- - - -

1.1.3. Tobulinti

mokytojų

kompetencijas

dalyvaujant ugdymo

turinio

diferencijavimo ir

pamokos vedimo

klausimams

skirtuose

seminaruose

83 % mokytojų

seminaruose kels

kvalifikaciją pamokos

kokybės klausimais ir

įgytas ţinias taikys

praktikoje.

Iki 2020 Direktorė 3,5

tūkst.

Eur.

- 3,5 tūkst.

Eur.

- -

1.1.4. Pamokose

taikyti aktyviąsias

mokymo strategijas.

95% mokytojų

ugdymo procese

naudos aktyviąsias

mokymo strategijas.

Ugdymo procesas

taps įdomesnis, stiprės

mokinių mokymosi

motyvacija, vyraus

savarankiškas darbas.

Iki 2020 Metodinė

taryba,

mokytojai

1,5

tūkst.

Eur.

- 1,5 tūkst.

Eur.

- -

1.1.5. Planuoti ir

vykdyti

tarpdalykinę

integraciją.

70% mokytojų

planuodami ugdymo

turinį ilgalaikiuose

planuose numatys

mokomųjų dalykų

integraciją. Pradinių

klasių mokytojai veda

po 1 integruotą

projektą per mokslo

metus. Mokyklos

administracija sudaro

galimybes integruotų

projektų

įgyvendinimui.

2015–

2020

Metodinė

taryba,

Direktorė,

mokytojai

1,2

tūkst.

Eur.

- 1,2 tūkst.

Eur.

- -

1.1.6. Tobulinti

pamokos vedimo

50% mokytojų veda

atviras pamokas, jas

2016–

2020

Metodinė

taryba,

Intelek-

tualiniai

- - - -

23

kompetenciją,

gerąja patirtimi

dalijantis su

kolegomis

stebi, analizuoja ir

dalijasi patirtimi su

kolegomis.

Mokytojai resursai

1.1.7. Sistemingai

ir tikslingai vykdyti

mokinių pasiekimų

stebėseną

1 kartą per mokslo

metus atliekami

pradinių klasių

mokinių skaitymo,

rašymo, matematikos

pasiekimų įvertinimo

patikrinimo testai.

Mokytojų tarybos

posėdyje analizuojami

ir pristatomi gauti

rezultatai.

2015–

2020

Direktorė,

mokytojai

Intelek-

tualiniai

resursai

- - - -

1.1.8. Pamokose

taikyti įvairesnius

išmokino stebėjimo

būdus.

Visi mokytojai taiko

veiksmingus mokinių

išmokimo stebėjimo ir

fiksavimo būdus.

2016–

2020

Direktorė,

mokytojai

Intelek-

tualiniai

resursai

- - - -

1.1.9. Tobulinti mo-

kinių paţangos ir

pasiekimų

vertinimą.

Metodinėje taryboje

aptarti mokinių

paţangos ir pasiekimų

vertinimo dokumentų

kaupimo būdus,

vertinimo fiksavimą

el. dienyne,

mokomųjų dalykų

vertinimo tvarką.

Surinkus informaciją,

esant poreikiui

aprašas koreguojamas

ir tobulinamas.

2016–

2018

Metodinė

taryba

Intelek-

tualiniai

resursai

- - - -

1.1.10. Stebėti ir

fiksuoti kiekvieno

mokinio asmeninę

paţangą.

Sukuriama

individualios mokinio

paţangos stebėjimo ir

fiksavimo sistema.

2016 Darbo

grupė

Intelek-

tualiniai

resursai

- - - -

1.1.11. Tobulinti

pamokos ir kitos

ugdomosios veiklos

diferencijavimo ir

aktyviųjų mokymo

strategijų taikymo

stebėseną.

Mokyklos

administracija

sistemingai stebi

ugdomąją veiklą,

tobulina stebėsenos

formas, skleidţia ir

ragina pedagogus

dalintis su kolegomis

sėkminga patirtimi.

2015–

2020

Mokyklos

adminis-

tracija,

mokytojai

Intelek-

tualiniai

resursai

- - - -

1.1.12. Bendradar-

biauti su kitomis

rajono švietimo

įstaigomis,

mokytojais,

organizuojant

metodines dienas

pamokos kokybės

gerinimo

klausimais.

Per mokslo metus

organizuoti po 1

renginį.

Nuo

2015

Direktorė,

metodinė

taryba

1,5

tūkst.

Eur.

- 1,5 tūkst.

Eur.

- -

1.2. Uţdavinys Tėvų ir išorės partnerių įtraukimas į ugdymo (si) kokybės gerinimą.

1.2.1. Gerinti tėvų

informavimą apie

vaikų ugdymo(si),

mokinių mokymosi

paţangą,

pasiekimus

ir sunkumus

Klasių vadovai ir

dalykų mokytojai el.

dienyne arba

individualių pokalbių

metu informuoja

tėvus apie mokinių

mokymąsi,

pasiekimus, paţangą,

sunkumus, pusmečiui

pasibaigus išsamiai

aptaria su mokinio

tėvais individualia

vaiko paţangą.

Nuolat Klasių

vadovai,

mokytojai

Intelek-

tualiniai

resursai

- - - -

24

1.2.2. Organizuoti

atvirų durų dienas,

individualias

konsultacijas

ikimokyklinio bei

priešmokyklinio

ugdymo grupes

lankančių vaikų ir

mokinių tėvams.

Pagal poreikį 2015 Klasių

vadovai,

mokytojai

Intelek-

tualiniai

resursai

- - - -

1.2.3. Organizuoti

projektinę veiklą ir

į ją įtraukti

ikimokyklines bei

priešmokyklines

grupes lankančių

vaikų ir mokinių

tėvus.

100% klasių vadovų į

projektinės veiklos

organizavimą įtrauks

vaikų ir mokinių

tėvus.

Iki 2020 Pavaduot

oja

ugdymui

Intelek-

tualiniai

resursai

- - - 1,0

tūkst.

Eur.

1.2.4. Teikti

pedagoginę

psichologinę

pagalbą vaikams,

mokiniams,

mokytojams,

tėvams.

Mokytojams, vai-

kams, mokiniams ir

tėvams, esant reikalui,

bus teikiama pagalbos

specialistų

konsultacija.

Nuo

2015

Vaiko

gerovės

komisija

Intelek-

tualiniai

resursai

- - - -

1.2.5. Analizuoti ir

spręsti iškilusias

vaikų ir mokinių

adaptacijos

problemas.

Sistemingai

analizuojama

ikimokyklinio,

priešmokyklinio ir

pradinių klasių

mokinių adaptacija ir

kiekvienų mokslo

metų gruodţio

mėnesį, atlikus

analizę, aptariama

metodinėje taryboje.

Nuo

2015

Vaiko

gerovės

komisija,

klasių

vadovai,

auklėtojos

Intelek-

tualiniai

resursai

- - - -

1.2.6. Sistemingai

bendradarbiauti su

Vaiko teisių

apsaugos, Kretingos

PPT tarnybomis,

Kretingos policijos

komisariatu,

Pirminės sveikatos

prieţiūros centru ir

Kretingos seniūnija.

Glaudesnis

bendradarbiavimas su

išorės partneriais leis

geriau spręsti

mokiniams iškilusias

problemas, teikti

reikiamą pagalbą.

Nuo

2015

Direktorė,

Vaiko

gerovės

komisija

Intelek-

tualiniai

resursai

- - - -

II PROGRAMA „ŠIUOLAIKINĖS, MOKYMĄSI SKATINANČIOS, APLINKOS

KŪRIMAS“

Tikslas 2. Tikslo pavadinimas „Kurti šiuolaikinę, mokymąsi skatinančią, aplinką“.

Priemonė Pasiekimo

indikatorius

Pasiekimo

laikas

Atsakinga

institusija

Lėšų

poreikis

(tūkst..

Eur.)

Savivaldy

bės lėšos

Nacionali

nio

biudţeto

lėšos

ES fondai,

kita

uţsienio

valstybės

parama

Priva

čios

lėšos

1 2 3 4 5 6 7 8 9

2.1. Uţdavinys: Mokyklos materialinės bazės atnaujinimas

2.1.1. Įrengti atskirą

priešmokyklinio

ugdymo grupę,

aprūpinti mokymo

priemonėmis.

Gerinama

priešmokyklinio

ugdymo kokybė

įsteigiant atskirą

9 val.

priešmokyklinio

ugdymo grupė.

2015-09-

01

Direktorė 15,0

tūkst.

Eur.

- - - 15,0

tūkst.

Eur.

25

2.1.2. Atnaujinti

mokyklos

kompiuterinę ir

organizacinę

techniką.

Nupirkti 10 naujų

kompiuterių, 3

vaizdo projektorius

ir 2 kopijavimo

aparatus.

2020 Direktorė,

pavaduoto

ja ūkio

reikalams

17,0

tūkst.

Eur.

12,0 tūkst.

Eur.

- - 5,0

tūkst.

Eur.

2.1.3. Gerinti

aprūpinimą

mokymo

priemonėmis.

Išsiaiškinti

vadovėlių, mokymo

priemonių trūkumą,

sudarius darbo

grupę, parengti

apsirūpinimo

mokymo

priemonėmis

priemonių planą.

2016 Direktorė,

pavaduoto

ja ūkio

reikalams,

biblioteki

ninkas

5,0

tūkst.

Eur.

2,5 tūkst.

Eur.

- - 2,5

tūkst.

Eur.

2.1.4. Atnaujinti

biblioteką –

informacijos centrą,

aprūpinant nauja

groţine ir dalykine

literatūra bei stalo

ţaidimais.

Kiekvienais metais

turtinti bibliotekos-

informacijos centro

dalykinės ir

groţinės literatūros

fondus, aprūpinti

stalo ţaidimais,

sukurti mokinių

laisvalaikiui ir

neformaliam

bendravimui jaukią

poilsio erdvę.

2017 Direktorė,

pavaduoto

ja ūkio

reikalams,

biblioteki

ninkas

5,0

tūkst.

Eur.

2,5 tūkst.

Eur.

- - 2,5

tūkst.

Eur.

2.1.5. Atnaujinti

vaikų ţaidimo

aikštelę.

Suremontuoti ir

perdaţyti esamas

supynes, smėlio

dėţę ir įrengti naujų

sūpynių, laipynių ir

čiuoţyklų.

2019 Direktorė,

pavaduoto

ja ūkio

reikalams

5,0

tūkst.

Eur.

- - - 5,0

tūkst.

Eur

2.1.6. Mokyklos

antro aukšto

koridoriuje įrengti

poilsio zonas

mokiniams.

Atvirose erdvėse

pradinių klasių

mokiniai gali ţaisti

stalo, loginius ir

kitokius ţaidimus.

2017 Direktorė,

pavaduoto

ja ūkio

reikalams

1,5

tūkst.

Eur.

1,5 tūkst.

Eur

- - -

2.1.7. Atnaujinti

stadiono įrenginius

ir bėgimo takus,

sukurti poilsio

zonas.

Kaimo

bendruomenė ir

mokiniai galės

saugiai sportuoti

stadione.

2019 Direktorė,

pavaduoto

ja ūkio

reikalams

30,0

tūkst..

Eur.

30,0

tūkst..

Eur.

- - -

2.1.8. Atnaujinti

sporto salės

inventorių.

Įdomesni taps

sportiniai renginiai,

įdomesnės - kūno

kultūros pamokos.

2018 Direktorė,

pavaduoto

ja ūkio

reikalams

3,0

tūkst.

Eur.

3,0 tūkst.

Eur.

- - -

2.2. Uţdavinys „Šiuolaikinės mokymąsi skatinančios aplinkos kūrimas“

2.2.1. Analizuoti

neformaliojo vaikų

švietimo poreikį.

Kasmet tiriamas

neformaliojo

švietimo būrelių

poreikis, rengiamos

ir mokiniams

siūlomos

kokybiškos, jų

poreikius

atitinkančios

ugdymo programos.

Nuo 2015 Mokyklos

adminis-

tracija

Intelek-

tualiniai

resursai

- - - -

2.2.2. Pristatyti

neformaliojo

švietimo būrelių

veiklą mokyklos

bendruomenei.

Kiekvienų mokslo

metų pabaigoje

būrelių vadovai

kartu su juos

lankančiais

mokiniais pasirinkta

veiklos forma

pristato savo veiklą

mokyklos

bendruomenei.

Nuo 2015 Būrelių

vadovai

Intelek-

tualiniai

resursai

- - - -

2.2.3. Parengti

naujas neformaliojo

švietimo programas

ir siūlyti naujas

Įvairesnis

neformaliojo

švietimo būrelių

pasirinkimas

Nuo 2016 Būrelių

vadovai

Intelek-

tualiniai

resursai

- - - -

26

veiklos formas

mokiniams.

sudarys sąlygas

geriau reprezentuoti

mokyklą rajone,

dalyvauti įvairiuose

konkursuose.

2.2.4. Organizuoti

edukacines veiklas

netradicinėse

erdvėse.

Edukacinės veiklos

vykdomos

bibliotekoje-

informacijos centre,

parke, Rūdaičių

kaimo daugiafunk-

ciame centre ir

kitose netradicinėse

erdvėse.

2015–

2020

Mokytojai

būrelių

vadovai,

klasių

vadovai,

auklėtojai

Intelek-

tualiniai

resursai

- - - -

2.2.5. Gerinti klasių

mikroklimatą

organizuojant

tikslines socialinių

įgūdţių formavimo

grupes.

Bendradarbiaujant

su Kretingos PPT

organizuoti tikslinių

grupių uţsiėmimus.

2016 Klasių

vadovai,

vaikų

gerovės

komisija

- - - -

2.2.6. Sistemingai

skatinti vaikų ir

mokinių pageidau-

jamą elgesį

Viešinti gero

elgesio pavyzdţius

įvairiomis

formomis, skatinti

daryti gerus ir

visuomenei

naudingus darbus

2015–

2020

Klasių

vadovai,

auklėtojai

1,0

tūkst.

Eur.

1,0 tūkst.

Eur.

- - -

2.2.7. Paskatinti

pedagogus dalyvauti

projektinėje veikloje

teikti paraiškas

dalyvauti rajono

socializacijos,

prevencijos

programose.

Parašyti bent po 2

projektus kasmet,

dalyvauti rajone

skelbiamuose

socializacijos ir

prevencijos

programose.

Nuo 2015 Mokytoja,

klasių

vadovai,

auklėtojai

Intelek-

tualiniai

resursai

- - - -

2.2.8. Puoselėti ir

saugoti tradicijas

Kasmet planuoti ir

organizuoti

tradiciniais tapusius

mokyklos renginius

2015 Mokyklos

adminis-

tracija,

mokytojai

auklėtojai

2,0

tūkst.

Eur.

1,0 tūkst.

Eur.

- - 1,0

tūkst.

Eur.

2.2.9. Paminėti

mokyklos 95 metų

jubiliejų

Paminėtas 95 metų

mokyklos jubiliejus

2016 Direktorė,

darbo

grupė

2,0

tūkst.

Eur.

1,0 tūkst.

Eur.

- - 1,0

tūkst.

Eur.

2.2.10. Bendradar-

biauti su Rūdaičių

kaimo „Pajūrio“

bendruomene.

Tęsiami tradiciniais

tapę renginiai su

kaimo kultūros

namais, kaimo

biblioteka, rengiami

bendri projektai su

kaimo bendruomene

Nuo 2015 Direktorė Intelek-

tualiniai

resursai

- - - -

2.2.11. Nuolat kurti

ir palaikyti teigiamą

mokyklos įvaizdį.

Teigiamas

mokyklos įvaizdis

pritrauks daugiau

klientų, leis

pagerinti mokyklos

materialinę bazę.

Nuo 2015 Direktorė,

mokyklos

taryba

Intelek-

tualiniai

resursai

- - - -

IX. STRATEGINIO PLANO STEBĖSENOS SISTEMA

Strateginio plano stebėsena atliekama viso proceso metu ir visais lygiais. Mokyklos

direktoriaus įsakymu sudaryta strateginio planavimo grupė pristato strateginio plano įgyvendinimo

rezultatus bendruomenei kartą per metus. Tokiu būdu bendruomenė turi galimybę stebėti ir vertinti,

27

kaip įgyvendinami strateginiai tikslai ir programos, ar darbuotojai įvykdė pavestus uţdavinius, ar

vykdomų programų priemonės yra efektyvios ir atitinkamai patikslinti strateginius planus.

Strateginio plano stebėsenos grupė posėdţiauja 2 kartus per metus. Sausio mėnesį

vyksta praėjusių metų veiklos ataskaitos analizė, kuri pateikiama bendruomenei. Analizuojami

duomenys fiksuojami strateginio plano stebėsenos grupės sudarytoje 1 lentelėje.

1 lentelė

Strateginių tikslų pasiekimo lygio analizė

Ši forma pildoma kiekvienam tikslui

Eil.

Nr.

Prioritetinė kryptis,

tikslas

Indikatorių

apibrėţimas

Indikatoriaus reikšmė Pastabos

Buvusi

situacija

Buvo

planuojama

Dabartinė

situacija

Strateginio planavimo grupė, atsiţvelgusi į stebėsenos grupės ataskaitos rezultatus,

koreguoja mokyklos strateginį planą ir teikia stebėsenos grupei jį tvirtinti ir planas yra pratęsiamas.

___________________________

PRITARTA

Mokyklos tarybos

2015 m. vasario 5 d.

Protokolu Nr. V13-MT-1

PRITARTA

Kretingos rajono savivaldybės administracijos

Direktoriaus 2015 m. vasario 25 d.

įsakymu Nr. A1-112