1

PATVIRTINTA

Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos

direktoriaus 2016 m. rugsėjo 1 d.

įsakymu Nr. V- 65

2016–2017 MOKSLO METŲ

PLUNGĖS „BABRUNGO“ PAGRINDINĖS MOKYKLOS STANELIŲ PAGRINDINIO

UGDYMO SKYRIAUS

UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS

2015–2016 MOKSLO METŲ ANALIZĖ

1. Trumpa 2015–2016 mokslo metų apžvalga. 2015–2016 m. m. pradėjo 67 mokiniai,

baigė 63.

Buvo 6 klasių komplektai (tarp jų – priešmokyklinė klasė, jungtinės 1–3, 2–4, 5–6,

nebuvo 9 ir 10 klasių). Dirbo 22 pedagogai, 13 iš jų – pirmaeilėse pareigose. Buvo ugdoma 13

specialiųjų poreikių mokiniai, 17 mokinių turėjo kalbos ir kalbėjimo sutrikimų.

Pirmokė Saulė Norkutė mokslo metus baigė aukštesniuoju lygiu. Aukštesniuoju lygiu

mokėsi ir trys 5–8 kl. mokiniai: aštuntokė Deimantė Baubkutė, septintokas Norbertas Dapšys ir

penktokė Raimonda Varapnickaitė. Be septynetų mokslo metus baigė penktokės Akvilė Baubkutė ir

Orinta Raudytė, šeštokas Arvydas Reminas, septintokė Benita Miliūtė. Nepatenkinamų įvertinimų

metiniame turėjo septintokas Tadas Virkšas, tačiau išsitaisė per papildomus darbus. Pirmos klasės

mokinys Ugnius Stonkus liko kartoti pirmos klasės kurso (mokinys vasario mėnesį grįžo iš Airijos

ir nespėjo pasivyti klasės draugų).

Mokiniai ir jų tėvai mano, kad vaikams naudingi lietuvių kalbos ir matematikos

moduliai, mokiniai mėgsta neformaliojo ugdymo užsiėmimus. Mokykloje veikė šie būreliai:

„Dainorėliai“, „Grokime kartu“, „Etnokultūros būrelis“, „Skaičių šalyje“, „Jaunieji meistreliai“ ir

„Augu sveikas“.

2015–2016 m. m. mokykloje vyko daug įvairių renginių, mokiniai noriai juose

dalyvavo. Daugeliui įsiminė Rugsėjo pirmosios šventė, „Obuolių diena“ (pradinėms klasėms),

Europos kalbų diena, Mokytojų diena, rudeninis krosas, paroda „Iš senolių skrynios“, susitikimas su

vaikų rašytoja Nijole Kepeniene, protų mūšis AIDS dienai, Kalėdinis karnavalas, mokyklos

meninio skaitymo konkursas (27 dalyviai), Užgavėnės, Vasario 16-osios šventė, Žemės mėnesio

renginiai (margučių parodėlė ir gražiausio margučio rinkimai, „Sveikata ir grožis iš gamtos“ –

užsiėmimus mergaitėms, kuriuos vedė sveikatos priežiūros specialistė Rasa Staponkienė, šuoliukų

per virvutę varžybos, viktorina apie sveiką gyvenseną, kūno masės matavimai, keturkovės

varžybos), mokyklos 95-erių metų jubiliejaus minėjimas – koncertas „Mokykla kaip šeima“,

civilinės saugos diena, Vaikystės ir mokslo metų pabaigos šventė, sporto diena. Taip pat

prisijungėme prie bendruomenės senjorų šventės, vykusios kultūros namuose. Mokykloje vyko

akcijos: piešimas ant asfalto (pradinių klasių mokinių), kuprinių svėrimas, judrioji pertrauka (visus

mokslo metus, rugsėjo 15-ąją – šokiai hip hop ritmu su viešnia Monika Rupeikaite), Košės diena,

Pasaulinės regėjimo dienos paminėjimas, rudeninė lapų grėbimo talka, Tolerancijos diena, dantukų

valymo pamokėlės, vaikų ir suaugusiųjų susitikimai su policijos atstovais, Nacionalinio diktanto

rašymas, mokyklos darbuotojų sveikatos tyrimas, pavasarinės aplinkos tvarkymo talkos. Vyko

parodos: Muzikos dienai (1–8 kl.), „Pelėdos bibliotekoje“ (1–3 kl.), skirtukų parodėlė Kovo 11-ajai,

„Pavasario sodai bibliotekoje“ (4–8 kl.).

2

Birželio 1–8 dienomis vyko vasaros stovyklėlė 1–5 klasių mokiniams. Joje poilsiavo

18 vaikų.

Mokyklos mokiniai aktyviai dalyvavo rajoniniuose renginiuose: įvairiuose

konkursuose, varžybose, olimpiadose mokyklai atstovavo 26 mokiniai (daugiau nei trečdalis

mokinių). Staneliškiai nugalėtojais tapo policijos prevenciniame konkurse „Pasirink teisingą kelią“.

Septintokė Aistė Taurinskaitė ir penktokė Raimonda Varapnickaitė apdovanotos už piešinius. O

septintokai A. Taurinskaitė, Vanesa Simutytė, N. Dapšys, aštuntokė D. Baubkutė ir šeštokas

Arvydas Reminas kvietimu į boulingą apdovanoti už sukurtą filmą „Supermenai nerūko“

(scenarijaus autorė – K. Pilitauskienė). Septintokė Donalda Raudytė kalėdinėje puokščių parodoje

pelnė Savivaldybės kultūros ir sporto skyriaus simpatijas (mokytoja L. Danilevičienė). Stalo

tenisininkų komanda iškovojo 3 vietą. Aštuntokė D. Baubkutė tapo rajoninio meninio skaitymo

konkurso laureate (mokytoja D. Vilnienė). Ypač džiugina matematikų laimėjimai – rajono 5-8

klasių matematikos olimpiadoje net trys mūsų mokiniai iškovojo trečiąsias vietas. Tai penktokė

Raimonda Varapnickaitė, šeštokas A. Reminas ir septintokas N. Dapšys. Arvydas ir Norbertas kartu

su kitais matematikais atstovavo Plungės rajonui respublikinėje matematikos olimpiadoje

Šiauliuose (matematikus ruošė mokytoja D. Tamošauskienė).

Nuo 2016 m. rugsėjo 1-osios iš esmės keičiasi mokyklos situacija. Plungės rajono

savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu „Dėl biudžetinių įstaigų Plungės

„Babrungo“ pagrindinės mokyklos ir Plungės r. Stanelių pagrindinės mokyklos reorganizavimo ir

reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ Nr. T1-120, nuo 2016-09-01 Plungės rajono Stanelių

pagrindinė mokykla reorganizuojama prijungiant ją prie Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos

„Babrungo“ pagrindinei mokyklai pereina Stanelių pagrindinės mokyklos teisės ir pareigos.

Mokykla lieka Staneliuose, tačiau kaip Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos skyrius.

2. 2015–2016 m. m. ugdymo plane keltų uždavinių įgyvendinimas. Mokyklos 2015–

2016 mokslo metų ugdymo plane išsikeltus uždavinius iš esmės įgyvendinome. Pavyko skirti

dėmesio kiekvienam mokiniui, stebėti mokymosi rezultatus (prireikus buvo skiriamos lietuvių

kalbos ir matematikos trumpalaikės konsultacijos, iškilus problemoms, mokytojai padėdavo

mokytis po pamokų). Dėl to pagerėjo ugdymo kokybė (tai rodo faktas, kad tik vienas mokinys liko

kartoti kurso). Pavyko pasiekti, kad vaikai mokykloje būtų ir jaustųsi saugūs, laikytųsi mokyklos

bendruomenės narių susitarimų (tai rodo 2015 m. gruodį IQESonline pildyta mokinių anketa.

Pateikiame 5 aukščiausias mokinių išskirtas mokyklos kultūros vertes: 1. Aš jaučiuosi saugiai visoje

mokykloje: klasėje, koridoriuose, kieme, valgykloje, tualetuose (3,6). 2. Per paskutinius du

mėnesius mūsų klasėje (mokykloje) iš manęs niekas nesijuokė, nesišaipė, nesityčiojo (3,5). 3. Gerai

sutariu su visais bendraklasiais (3,5). 4. Mokytojai tiki, kad kiekvienas iš mūsų gali padaryti

pažangą mokantis jo dalyko (3,4). 5. Mokyklos mokytojai visuomet padeda, papildomai paaiškina

tiems mokiniams, kuriems sunkiau sekasi mokytis (3,4). Tikėtina, kad užtikrinti mokinių gerą

savijautą mokykloje padėjo įvairios šventės, renginiai, kasdien vykusios judriosios pertraukos.

Mokykla glaudžiai bendravo su Stanelių bendruomene „Pietuvė“ (kartu rengėme

parodą bibliotekoje „Iš senolių skrynios“, mokykla įsijungė į bendruomenės kultūros namuose

organizuotą senjorų šventę, bendruomenės atstovai dalyvavo mokyklos renginiuose). Pavasarį kartu

su bendruomene inicijavome lėšų rinkimą mokyklos krepšinio aikštelės sutvarkymui. Organizuota

teigiamo mokyklos įvaizdžio sklaida (tėvų susirinkimų, renginių metu, straipsniuose „Plungės

žiniose“).

Kiek sunkiau sekėsi įgyvendinti didinti mokinių norą mokytis ir ugdyti atsakomybę už

pasiekimus. Taip pat pritrūko glaudesnio mokinių, tėvų, mokytojų bendradarbiavimas (tėvai

dažniau ateina į renginius, tačiau vangokai jungiasi prie elektroninio dienyno, lankosi tėvų

susirinkimuose, susisiekia su klasių vadovais ir mokytojais). Todėl tikslinga šiuos uždavinius palikti

ir 2016–2017 m. m. ieškant dar efektyvesnių sprendimų.

Siekiant bent iš dalies įgyvendinti minėtus uždavinius, naudinga buvo anoniminė

anketa apie tėvų ir mokytojų bendradarbiavimą (parengta 2015-11-03 mokyklos tarybos, pateikta

2015-11-18 tėvų susirinkime), IQESonline pildytos tėvų ir mokinių anketos.

3

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2016–2017 m. m. Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos Stanelių pagrindinio

ugdymo skyriaus (toliau – skyriaus) ugdymo planas parengtas ir įgyvendinamas, vadovaujantis

Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio

ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio

ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio

ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos),

bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo

mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl

Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų

ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas)“ kitais pradinį ir pagrindinį ugdymą, mokyklos veiklą

reglamentuojančiais teisės aktais. Mokyklos ugdymo planą rengė darbo grupė (2016 m. birželio 9

dienos direktoriaus įsakymas Nr. V1-09).

2. Mokyklos ugdymo planas reglamentuoja pradinio ir pagrindinio ugdymo, specialiojo

ugdymo ir neformaliojo švietimo programų vykdymą.

3. Mokykla ugdymo plano projektą suderino su Mokytojų taryba (2016 m. birželio 17 d.

protokolas Nr. V2-24) bei Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi.

4. 2016–2017 m. m. veiklos uždaviniai:

4.1.Tinkamų ugdymo ir ugdymosi sąlygų užtikrinimas Plungės „Babrungo“ pagrindinės

mokyklos Stanelių pagrindinio ugdymo skyriuje.

4.2. Ugdymo kokybės gerinimas (pažangos skatinimas).

1) Skirti dėmesio kiekvienam mokiniui:

* stebėti mokymosi rezultatus;

* šalinti dėl įvairių priežasčių atsiradusias mokymosi spragas.

2) Didinti mokinių norą mokytis:

* pasitelkiant planavimą, pamokų uždavinių kėlimą,

* ieškant įvairių sudominimo būdų, mokymo metodų, priemonių, vedant integruotas

pamokas.

3) Mokyti mokinius suvokti savo mokymosi sunkumus, ugdyti atsakomybę už savo

mokymąsi (lankomumą, namų darbų atlikimą, darbą pamokų metu ir kt.).

5.Nuolatinis mokinių, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas, ryšių su mokykla

stiprinimas, užtikrinant mokyklos bendruomenės narių tapatumo jausmą:

*skatinant tėvus tapti aktyviais mokinių ugdymo proceso nariais;

*įtraukiant mokinius ir jų tėvus bei kitus Stanelių bendruomenės atstovus aktyviai

dalyvauti mokyklos gyvenime: planuoti, organizuoti renginius, juose dalyvauti;

*įtraukiant kuo daugiau mokinių į neformaliojo ugdymo užsiėmimus;

6. 2016–2017 m. m. veiklos uždaviniai kelti remiantis mokyklos veiklos 2015–2016 m.

m. stebėjimu, mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo anketų rezultatais:

2015 m. gruodžio mėn. atliktos mokinių apklausos (NMVA) 5 žemiausios vertės: 1. Mūsų mokyklos mokiniai drausmingai elgiasi net ir tada, kai nemato mokytojai

(2,5). 2. Mano tėvai mokykloje aktyvūs – įsitraukia į renginių organizavimą, veda pamokas, vyksta

kartu į ekskursijas, žygius ir kt. (2,2). 3. Aš noriai einu į mokyklą (2,3). 4. Mes, mokiniai dažnai

teikiame siūlymus, kaip mūsų mokykloje būtų galima ką nors pakeisti (2,5). 5. Mokytojai mane

dažnai pagiria (2,6).

Tėvų apklausos (NMVA) 5 žemiausios vertės: 1. Mokykla organizuoja tėvams

šviečiamuosius užsiėmimus įvairiomis vaikų ugdymo temomis (3,0). 2. Esu patenkintas(-a) savo

vaiko mokymosi rezultatais (2,9). 3. Mano vaikas noriai mokosi (3,1). 4. Mano vaiko mokykla

4

žinoma kaip sėkminga - pasiekimai įvairiuose konkursuose, olimpiadose yra žinomi mieste, šalyje

(2,9). 5. Mano vaikui patinka eiti į mokyklą (3,1).

I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

7. Ugdymo proceso įgyvendinimas 2016–2017 mokslo metais:

7.1. Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d. Ugdymo procesas baigiamas:

Klasė Ugdymo proceso pabaiga

2016–2017 m. m.

Savaičių skaičius

1–5 2017-05-30 32

6–8 2017-06-02 34

7.2. Ugdymo procesas organizuojamas pamokų forma.

Pamokos trukmė – 45 minutės, pirmai klasei – 35 min.

Mokykla dirba penkias dienas per savaitę.

Mokykloje yra 4 klasių komplektai: 1–2, 3–4, 5–6 ir 7–8 kl.

7.3. Ugdymo procesas skirstomas pusmečiais. Nustatyta tokia pusmečių trukmė:

Pirmas pusmetis: rugsėjo 1 d. – sausio 20 d.

Antras pusmetis: sausio 23 d. – ugdymo proceso pabaiga.

7.4. Mokinių atostogos 2016–2017 mokslo metais:

Atostogos Prasideda Baigiasi

Rudens 1-9 klasių mokiniams 2016-10-31 2016-11-04

Žiemos (Kalėdų) 1-9 klasių mokiniams 2016-12-27 2017-01-06

Pavasario (Velykų) 1-9 klasių mokiniams 2017-04-10 2017-04-14

Papildomos 1-5 klasių mokiniams 2017-02-17 2017-02-24

2017-04-18 2017-04-21

Žiemos atostogos 6-9 klasių mokiniams 2017-02-17 2017-02-17

Vasaros 1-5 klasių mokiniams 2017-05-31 2017-08-31

Vasaros 6-9 klasių mokiniams 2017-06-05 2017-08-31

7.5. Pamokos pradedamos 8.10 val. Pamokų laikas:

1 klasių mokiniams

1 pamoka 8.10 – 8.45

2 pamoka 9.05 - 9.40

3 pamoka 10.00 – 10.35

Valgymo pertrauka

4 pamoka 11.05 – 11.40

Fiziškai aktyvi pertrauka

5 pamoka 12.10 – 12.45

6 pamoka 13.05 – 13.40

2–8 klasių mokiniams

1 pamoka 8.10 – 8.55

5

2 pamoka 9.05 – 9.50

3 pamoka 10.00 – 10.45

Valgymo pertrauka

4 pamoka 11.05 – 11.50

Fiziškai aktyvi pertrauka.

5 pamoka 12.10 – 12.55

6 pamoka 13.05 – 13.50

7 pamoka 14.00 – 14.45

8. Mokyklos vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir

kultūrinė veikla), sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė ir kt. veikla sudaro formuojamo

mokyklos ugdymo turinio dalį. Ši veikla siejama su mokyklos ugdymo tikslais, mokinių mokymosi

poreikiais ir organizuojama mokykloje ir už jos ribų. Pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo

metus skiriamos 8 dienos (pradinėms klasėms) ir 7 dienos (5–8 klasėms).

8.1. Pažintinei ir kultūrinei veiklai skiriamų dienų planas (1–4 klasės )

Eil. Nr. Ugdymo turinys Numatoma data

1. Mokslo ir žinių diena (Rugsėjo 1-oji) 2016 m. rugsėjo 1 d.

2. Ekskursijų, išvykų diena 2016 m. spalio mėn.

3. Kalėdinė šventė 2016 m. gruodžio 23 d.

4. Kaziuko mugė 2017 m. kovo mėn.

5. Žemės diena (Sveikos gyvensenos diena) 2017 m. kovo, balandžio mėn.

6. Sporto šventė 2017 m. gegužės mėn.

7. Ekskursijų, išvykų diena 2017 m. birželio mėn.

8. Mokslo metų pabaigos šventė, Vaikystės diena 2017 m. gegužės 31 d.

8.2. Pažintinei ir kultūrinei veiklai skiriamų dienų planas (5–8 klasės)

Eil. Nr. Ugdymo turinys Numatoma data

1. Mokslo žinių diena (Rugsėjo 1-oji) 2016 m. rugsėjo 1 d.

2. Kalėdinė šventė 2016 m. gruodžio 23 d.

3. Projektas skirtas kovo 11 d. paminėti „Gimiau

Lietuvoje, šalelėj mylimoj“

2017 m. kovo 10 d.

4. Žemės diena (Sveikos gyvensenos diena) 2017 m. kovo, balandžio mėn.

5. Civilinės saugos diena, sporto šventė 2017 m. gegužės mėn.

6. Ekskursijų, išvykų diena 2017 m. gegužės mėn.

7. Mokslo metų pabaigos šventė, Vaikystės diena 2017 m. gegužės 31 d.

8.3. Išvardintomis dienomis vietoj pamokų vyks numatyta veikla. Už klasės

dalyvavimą veikloje ir elgesį renginio metu atsako klasės vadovas.

Atsakingas (-i) mokytojas (-ai) šioms dienoms paruošia veiklos aprašymą (nurodo

tikslą, uždavinius, užsiėmimų planą) ir jį pateikia mokyklos socialinei pedagogei.

Pradinių klasių mokytojai kultūrinei, meninei ir kt. veiklai skirtas dienas žymi dienyno

grafoje „Bendrosios pastabos“.

5–8 klasių mokytojai, turėję tą dieną vesti pamokas, dienyne žymi konkrečios dienos

ugdymo turinį (pvz., „Mokslo ir žinių diena“).

9. Jei oro temperatūra 20 laipsnių ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 1–5 klasių

mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Šios dienos

įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

6

10. Mokyklos vadovas, iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar

gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją situaciją, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

Ekstremalioji situacija – tai padėtis, kuri gali susidaryti dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio,

techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui,

gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius.

II. MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

11.1. Ugdymo turinio formavimas.

11.1.1. Mokyklos ugdymo planas rengiamas vadovaujantis demokratiškumo,

prieinamumo, bendradarbiavimo principais, į jo rengimą įtraukiami mokytojai, mokiniai, tėvai

(globėjai, rūpintojai).

11.1.2. Mokyklos vadovo įsakymu 2016-06-09 Nr. V1-09 sudaryta ugdymo plano

rengimo darbo grupė. Grupės darbui vadovauja mokyklos vadovas.

11.1.3. Mokyklos ugdymo plano turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo

turinį, kad kiekvienas besimokantysis pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi

visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų. Siekiama, kad ugdymo planas

maksimaliai tenkintų konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius, Lietuvos visuomenės vertybes bei

mokyklos veiklos tikslus, kurie numatyti 2016–2017 m. m. veiklos plane.

11.1.4. Formuojant mokyklos ugdymo turinį ir rengiant mokyklos ugdymo planą

remiamasi mokyklos tikslais, mokinių pasiekimų ir pažangos informacija, standartizuotų testų

rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis.

11.1.5. Ugdymo plane akcentuojama galimybė mokiniui dirbti aktyviai, stiprinti

mokymosi motyvaciją, rinktis lietuvių kalbos ir matematikos modulius, neformaliojo ugdymo

užsiėmimus; plėtoti kūrybiškumą ne tik pamokose, bet ir įvairiuose neformaliojo ugdymosi

užsiėmimuose bei mokyklos renginiuose.

11.1.6 Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimui nurodomas

kiekvienai klasei skirtas valandų skaičius (priedai Nr.1 ir Nr.2), atsižvelgiant į Bendruosiuose

ugdymo planuose nurodomą valandų skaičių.

11.2. Mokyklos ugdymo planas įgyvendinamas vadovaujantis šiais dokumentais:

11.2.1. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu (patvirtintu LR

švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309),

11.2.2. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433

„Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio

ugdymo bendrosios programos), atnaujinta lietuvių kalbos programa, patvirtinta LR Švietimo ir

mokslo ministro 2016 m. sausio 25 d. įs. Dėl švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d.

įsakymo Nr. ISAK- 2433 „Dėl pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“

pakeitimo“.

11.2.3. Bendraisiais ugdymo planais (2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pradinio

ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-459, bei 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457).

11.2.4. Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas formų ir mokymo

organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m.

7

birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo

patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas).

11.3. Mokykla, formuodama ugdymo turinį ir rengdama ugdymo planą, remiasi

mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, standartizuotų testų

rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis.

12.1. Dalykų mokytojai rengia ilgalaikius planus (siūloma naudotis

rekomendacijomis, pateiktomis puslapyje www.pedagogika.lt). Mokytojai rengia individualius

planus pusmečiui arba mokslo metams (2010 08 23 mokytojų metodinis posėdis Nr. 1).

Atspausdintus planus mokytojai pateikia Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos administracijai

ir turi pas save.

12.2. Dalykų modulių, kuriems nėra parengtų Bendrųjų programų, ir neformaliojo

ugdymo programas rengia dalykų mokytojai (neformaliojo ugdymo programos rengiamos

vadovaujantis „Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo

programų kriterijų aprašu“, patvirtintu LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymo

Nr. V-1214 redakcija).

12.3. Atspausdinti dalykų ilgalaikiai planai, modulių, neformaliojo ugdymo

programos aptariamos metodinėse grupėse iki rugsėjo 9 dienos. Metodinių grupių teikimu modulių

ir neformaliojo ugdymo programas tvirtina mokyklos direktorė.

12.4. Klasių vadovai vadovavimo klasėms veiklos planus rengia pusmečiui arba

metams ir iki rugsėjo 10 d. pateikia tvirtinti mokyklos direktoriaus pavaduotojai ugdymui.

III. SVEIKATA IR GEROVĖ

13. Mokykla, įgyvendindama pradinio ir pagrindinio ugdymo programas:

13.1. vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo

ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos

normos HN 21:2011. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos

reikalavimai“ (toliau – Higienos norma); taip pat – Ugdymo programų aprašais.

13.2. mokyklos darbuotojų pastangomis, elgesio taisyklėmis siekia sudaryti sąlygas

mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos

darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, stengiasi

laiku pastebėti ir nedelsdama stabdyti patyčių ir smurto apraiškas, užtikrina higienos reikalavimų

neviršijantį mokymosi krūvį;

13.3. sudaro sąlygas mokiniui ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti,

tyrinėti, bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose, dalį

formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklų organizuodama už mokyklos ribų (gamtoje, kultūros

namuose, muziejuose, įvairiose įstaigose ir pan.).

13.4. Mokykloje sudaromos sąlygos mokiniams mankštintis, žaisti fizinius žaidimus,

sportuoti mokyklos kieme, stadione, fojė (prieš pirmą pamoką, fiziškai aktyvios pertraukos po

keturių pamokų metu, po pamokų laukiant autobuso).

13.5. Mokykla planuoja ir organizuoja kryptingus sveikos gyvensenos, sveikatos

saugojimo ir stiprinimo renginius: rudeninį krosą, kvadrato, stalo teniso, lengvosios atletikos

varžybas, mėnesio „Išsaugokime Žemę ir save“ renginius.

8

14. Į mokyklos ugdymo turinį (pasaulio pažinimo, gamtos ir žmogaus, biologijos,

chemijos, technologijų, kūno kultūros pamokas ir klasės valandėles bei renginius) integruojama

Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos

patvirtinimo“.

IV. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

15. Mokyklos mokiniai turi skirtingų mokymosi poreikių. Diferencijuotas ugdymas

mokykloje taikomas siekiant sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis.

16. Mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių pasiekimus, motyvaciją, siekius, parenka

ugdymo turinį, užduotis, metodus, priemones, tempą, teikia mokymosi pagalbą pamokoje

diferencijuodamas ugdymo procesą pamokoje (pritaiko mokymosi užduotis, metodikas ir pan.).

17. Diferencijavimą taiko mokantys mokytojai ugdymo proceso metu:

17.1. mokiniui individualiai;

17.2. mokinių grupei (klasės mokiniai suskirstomi į grupes grupinėms užduotims

atlikti).

18. Diferencijavimo klausimai analizuojami dalykų metodinių grupių posėdžiuose,

mokytojų tarybos posėdžiuose. Juose aptariami diagnostinių testų, ugdomosios priežiūros,

mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rezultatai, mokinių pasiekimai ir pažanga, analizuojama,

kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų, ieškoma

veiksmingesnių ugdymo diferencijavimo variantų.

V. MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

19. Mokymosi pasiekimai gerinami itin daug dėmesio skiriant formuojamajam

vertinimui pamokoje, taip pat – diagnostiniam vertinimui.

20. Už 5–8 kl. mokinių mokymosi pasiekimų gerinimą ir mokymosi pagalbos

organizavimą atsakinga direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

20.1. Klasių vadovai nuolat stebi ir analizuoja auklėtinių pasiekimus.

20.2. Kiekvieno mėnesio pabaigoje klasių vadovai su stebėjimų rezultatais

(atsiradusiais mokymosi sunkumais, ilgesniu mokinio ligos laikotarpiu) supažindina direktoriaus

pavaduotoją ugdymui, socialinę pedagogę bei mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus). Klasės vadovas,

mokinys, mokantis mokytojas, tėvai ir, esant reikalui, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, socialinė

pedagogė kartu tariasi, kaip bus organizuojama veiksminga mokymosi pagalba.

21. Mokymosi pagalba teikiama, kai:

21.1. mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta

Pradinio ar pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos;

21.2. kontrolinis darbas įvertinamas nepatenkinamai;

21.3. mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų ir pan.

22. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio

mokiniui, atsižvelgus į mokančio mokytojo rekomendacijas ir mokyklos finansines galimybes.

23. Mokymosi pagalba teikiama:

23.1. pirmiausia pamokoje kaip grįžtamasis ryšys; pagal jį koreguojamas mokinio

mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.;

9

23.2. organizuojant pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams (pamokoje bei po

pamokų);

23.3. skiriant trumpalaikes konsultacijas, kurių trukmę (pvz., 2, 3 ar 4 savaitės)

rekomenduoja mokantis mokytojas ar nustato mokykla pagal mokymosi pagalbos poreikį ir

finansines galimybes;

23.3.1. Konsultacijoms sudaromos mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio

pagalbos, grupės. Išskirtiniais atvejais mokymosi pagalba skiriama individualiai.

24. Mokymosi pagalbos organizavimas aprėpia ne tik priimamus sprendimus ir

įgyvendinamas priemones, bet ir tų priemonių poveikio analizę. T. y., mokytojas, teikęs mokymosi

pagalbą, aptaria jos poveikį su direktoriaus pavaduotoja ugdymui, socialine pedagoge, klasės

vadovu, mokiniu bei pagal poreikį ir mokinio tėvais.

25. Mokykloje mokiniams, laukiantiems mokyklinio autobuso, sudaromos sąlygos

atlikti namų darbų užduotis (skiriamas kabinetas, pagal galimybes – prižiūrintis mokytojas).

26. Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti,

pasiekimams gerinti skirtos lietuvių kalbos moduliui ir trumpalaikėms konsultacijoms.

27. Sudaromos galimybės mokytojams tobulinti profesines žinias, ypač dalykines

kompetencijas ir gebėjimus.

VI. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)

BENDRADARBIAVIMAS

28. Mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos bendradarbiavimo formos – bendri

tėvų susirinkimai (bent du per mokslo metus), klasių tėvų susirinkimai (po bendrų susirinkimų ar

kviečiami esant reikalui), individualūs susitikimai, pokalbiai telefonu, atviros pamokos ir kt.

29. Mokiniai ir jų tėvai (globėjai, rūpintojai) turi galimybę susipažinti su ugdymo

plano projektu, paskelbiamu mokyklos internetiniame puslapyje iki rugpjūčio 31 d.

30. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) mokyklos internetiniame puslapyje nuolat

informuojami apie ugdymo procesą, renginius; elektroniniame dienyne nuolat – apie ugdymo

procesą, mokinių pasiekimus.

31. Kilus problemų dėl vaiko mokymosi pasiekimų (jiems pablogėjus), tėvai

įtraukiami į šių problemų sprendimą – mokymosi pagalbos teikimą (20.2. ugdymo plano punktas).

32. Mokykla konsultuoja ir skatina tėvus sukurti tinkamą edukacinę aplinką namuose,

pagrįstais lūkesčiais motyvuoti vaiką mokytis (el. dienyno, internetinio puslapio pagalba, bendrų

tėvų susirinkimų metu), padėti vaikui mokytis namuose (tarpininkaujant pradinių klasių

mokytojams, klasių vadovams), išsakyti mokyklos tobulinimo lūkesčius (apklausų, anketų forma).

33. Abipusį ir savalaikį grįžtamosios informacijos apie mokinių mokymąsi,

lankomumą, elgesį perdavimą mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) užtikrina klasių vadovai.

VII. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

34. Per dieną dalykui mokyti skiriamos ne viena, o kelios viena po kitos vykstančios

pamokos: lietuvių, rusų kalbų pamokos – rašiniams rašyti, projektiniams darbams atlikti; gamtos ir

10

žmogaus, biologijos, geografijos, fizikos pamokos – organizuoti eksperimentus, projektiniams

darbus; technologijų pamokos – ilgesniam gamybos procesui atlikti.

VIII. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

35. Pradinėms klasėms įvairių programų integravimas įgyvendinamas taip:

35.1. Žmogaus saugos bendroji programa (ŽS), patvirtinta Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Žmogaus saugos

bendrosios programos patvirtinimo“, susidedanti iš civilinės saugos, priešgaisrinės saugos, saugaus

eismo mokymo, integruojama į visus mokomuosius dalykus.

35.2. Sveikatos ugdymo bendroji programa (SP), patvirtinta Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo

bendrosios programos patvirtinimo“, integruojama į pasaulio pažinimo, technologijų, kūno kultūros

pamokas, klasės valandėles bei renginius (ne mažiau kaip 5 val. klasei per mokslo metus).

35.3. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos

programa (ATPP), patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d.

įsakymu Nr. ISAK-494 „Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo

prevencijos programos patvirtinimo“ – į pasaulio pažinimo, dorinio ugdymo pamokas, klasės

valandėles bei neformalųjį ugdymą (ne mažiau kaip 5 val. klasei per mokslo metus).

35.4. Ugdymo karjerai programa (UK), patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos

patvirtinimo“ – į visus mokomuosius dalykus, klasės valandėles, neformalųjį ugdymą (ne mažiau

kaip 5 val. klasei per mokslo metus).

35.5. Etninė kultūra ugdoma per lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo pamokas, klasės

valandėles, neformaliojo ugdymo užsiėmimus, mokyklos renginius.

35.6. Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip

ugdymo priemonė.

35.7. Bendrųjų kompetencijų ugdymo programa integruojama į visų dalykų turinį.

36. Pagrindinio ugdymo klasėms įvairių programų integravimas įgyvendinamas taip:

36.1. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos

programa (ATPP), patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d.

įsakymu Nr. ISAK-494 „Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo

prevencijos programos patvirtinimo“ – į gamtos ir žmogaus, biologijos, dorinio ugdymo pamokas ir

klasės valandėles bei neformalųjį ugdymą (ne mažiau kaip 6 val. klasei per mokslo metus).

36.2. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa (RŠ), patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 „Dėl

Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos patvirtinimo“ – į gamtos ir žmogaus, biologijos,

dorinio ugdymo, technologijų pamokas ir klasės valandėles (ne mažiau kaip 5 val. klasei per mokslo

metus).

36.3. Ugdymo karjerai programa (UK), patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos

11

patvirtinimo“ – į visus mokomuosius dalykus, klasės valandėles, neformalųjį ugdymą (ne mažiau

kaip 10 val. klasei per mokslo metus).

36.4. Sveikatos ugdymo bendroji programa (SP), patvirtinta Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo

bendrosios programos patvirtinimo“, integruojama į gamtos ir žmogaus, biologijos, chemijos,

technologijų, kūno kultūros pamokas ir klasės valandėles bei renginius (ne mažiau kaip 5 val. klasei

per mokslo metus).

36.5. Laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros

bei istorijos pamokas (18 val.).

36.6. Bendrųjų kompetencijų ugdymo programa integruojama į visų dalykų turinį.

37. Programų integravimo planavimas, organizavimas, pasiekimų fiksavimas bei

analizavimas:

37.1. Programų integravimas į mokomuosius dalykus, klasės valandėles, neformalųjį

ugdymą, renginius atsispindi sudarytame Integruojamųjų programų įgyvendinimo plane

(sudaromame 5–8 klasėms), mokomųjų dalykų, klasės valandėlių, neformaliojo ugdymo, renginių

planuose, el. dienyne.

37.2. Programų integravimo į mokomuosius dalykus apskaitai užtikrinti pamoką vedęs

mokytojas elektroniniame dienyne, pamokos įraše, nurodo, kad į pamoką integruota kuri nors

programa (pažymi programos santrumpą, pvz., UKP).

37.3. Mokykla po I ir II pusmečių analizuoja mokinių pasiekimus ir pažangą mokantis

įgyvendinamų integruojamųjų programų ir priima sprendimus dėl įgyvendinimo kokybės gerinimo

ar tolesnio turinio integravimo.

38. Informacinių technologijų integravimas 8 klasėje: 7–8 klasėse skiriamos 35

informacinių technologijų pamokos. Siekiant nedidinti mokinių mokymosi krūvio, 8 klasėje

organizuojamas integruotas informacinių technologijų mokymas. Informacinių technologijų

mokymas 8 klasei integruojamas į kitų mokomųjų dalykų pamokas. Šių pamokų apskaitai užtikrinti

integruojamų dalykų pamokų turinys dienyne įrašomas tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

IX. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

39. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra mokyklos ugdymo

turinio dalis ir dera su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant

mokinių pažangą ir pasiekimus, ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis,

Ugdymo programų aprašu, bei mokykloje priimta „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo

tvarka“, patvirtinta 2012-06-22 mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V1-17, „Pradinių klasių

mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo rekomendacijomis, priimtomis 2013-09-02 mokyklos

Priešmokyklinės ir pradinių klasių metodinio būrelio posėdyje Nr. 1.

40. Planuodamas ugdymo turinį (rašydamas ugdymo planą), mokytojas planuoja ir

mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą, jį sieja su mokymo (-si) tikslais, atsižvelgdamas į

mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus.

12

41. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programose daugiausia dėmesio skiriama mokytis

padedančiam formuojamajam vertinimui, t. y. mokinio mokymosi stebėjimui, laiku teikiamam

atsakui (grįžtamajam ryšiui) ir ugdymo turinio pritaikymui.

42. Mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti.

43. Pradinių klasių mokytojai naudoja ideografinį vertinimą; vertinimo informacija

kaupiama el. dienyne.

44. Pradinių klasių mokinių pusmečio pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per

mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje

aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) ir įrašomi

elektroniniame dienyne. Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma

„nepatenkinamas“.

45. Dorinio ugdymo (tikybos) pasiekimai pradinių klasių mokiniams pusmečio arba

mokslo metų pabaigoje įvertinami įrašu nurodant padarytą arba nepadarytą pažangą: „p. p.“ arba „n.

p.“.

46. Baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos

baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Penktokus mokantys mokytojai, numatydami

mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų

vertinimą, atsižvelgia į Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo

apraše pateiktą informaciją.

47. 5 klasės mokiniams rugsėjo mėnesį pažymiai nerašomi, o visą pirmąjį mokslo

metų pusmetį nerašomi pažymiai, žemesni kaip 4.

48. 5–8 klasėms taikoma 10 balų vertinimo sistema. Pažymiai rašomi vadovaujantis

tokiu dėsningumu: esant 1 savaitinei pamokai – bent 1 įvertinimas per mėnesį, 2 pamokos – bent 2

įvertinimai, 3 pamokos – bent 3 įvertinimai, 4 pamokos – bent 4 įvertinimai, 5 pamokos – bent 5

įvertinimai per mėnesį.

49. Diagnostinis vertinimas skirtas padėti nustatyti mokinio pasiekimus ir pažangą tam

tikro mokymosi etapo pradžioje ir pabaigoje, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi

žingsnius, suteikti mokymosi pagalbą sunkumams įveikti.

50. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais prieš mokymą ir mokymo

procese atliekamas reguliariai, kaip reikalauja dalyko mokymosi logika, ir vadovaujantis mokyklos

susitarimus: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas vertinimo užduotis, kurios parodo tam

tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos pažymiais, kaupiamaisiais balais ir kt. (priklauso nuo

mokytojo pasirinkimo).

51. Atlikdamas diagnostinį vertinimą, mokytojas gali atsižvelgti į formuojamojo

vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio vertinimo informacija remiamasi analizuojant

mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.

52. Apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir ugdymo

programos pabaigoje. Dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio ar mokslo metų pabaigoje įvertinami

pažymiu ar įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“ (apibendrinamasis vertinimas). Įrašu vertinami šie

mokomieji dalykai: etika, žmogaus sauga. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas

pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas „neatestuota“, – jeigu mokinio

pasiekimai nėra įvertinti.

53. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno

kultūros pamokose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

13

54. Modulių pasiekimai pažymiais nevertinami, o pusmečio pabaigoje įrašoma

„įskaityta“ arba „neįskaityta“ (ar „neatestuota“).

X. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

55. Per dieną mokiniams neskiriama daugiau kaip 7 pamokos, pradinių klasių

mokiniams – ne daugiau kaip 5 pam. Mokiniams neskiriamas didesnis negu maksimalus bendras

pamokų skaičius (didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, dalykų moduliams

mokytis 5–8 klasių mokiniams skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).

56. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę paskirstomas proporcingai. Penktadienį

organizuojama mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

57. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui, socialinė pedagogė, klasių vadovai el. dienyno

pagalba stebi mokinių mokymosi krūvį bei mokiniams skiriamų namų darbų apimtį.

58. Namų darbai atskirų klasių mokiniams skiriami taip, kad neviršytų nustatytų

normų: 2 klasėje – 0,5 val.; 3–4 klasėse – 1 val; 5–6 klasėse – 1,5 val.; 7–8 klasėse – 2 val.

59. Namų darbai mokiniams neužduodami atostogoms;

60. Mokiniams per dieną skiriamas tik vienas kontrolinis darbas. Kontrolinių darbų

skyrimo laiką su ta pačia klase dirbantys mokytojai derina tarpusavyje (pildydami stende esančią

lentelę). Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami prieš savaitę. Kontroliniai neskiriami po

atostogų ar šventinių dienų.

61. 5–8 klasių mokiniai, baigę arba lankantys dailės, muzikos, sporto mokyklas,

direktoriaus įsakymu gali būti atleidžiami nuo privalomo atitinkamo dalyko pamokų lankymo.

61.1. 5–8 klasių mokiniai, baigę arba lankantys dailės, muzikos, sporto mokyklas ir

nenorintys lankyti atitinkamų pamokų, turi iki rugsėjo 10 d. klasės vadovui (direktoriaus vardu)

pateikti:

61.2. Tėvų prašymą atleisti nuo to dalyko pamokų (prašyme tėvai įsipareigoja

užtikrinti mokinių saugumą pirmos ir paskutinės pamokos metu, o vidurinių pamokų metu mokinys

ilsisi ar dirba mokyklos bibliotekoje).

61.3. Jei mokinys yra baigęs arba lanko dailės, muzikos, sporto mokyklą ir yra

atleistas nuo atitinkamo dalyko pamokų, to dalyko mokytojas įvertina jo žinias ar gebėjimus

pažymiu kartą per pusmetį (pažymys tampa pusmečių ir metiniu įvertinimu).

61.4. Plačiau mokinių mokymosi krūvio reguliavimas aptartas „Stanelių pagrindinės

mokyklos mokymosi krūvio reguliavimo apraše“, aptartame 2015-08-31 Mokytojų tarybos

posėdyje Nr. V2- 38, patvirtintame 2015-08-31 direktoriaus įsakymu Nr. V1-05.

XI. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

62. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo

koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 20065, Nr. 4-115).

63. Neformaliojo švietimo pasiūla sudaroma atsižvelgiant į mokinių poreikius,

mokyklos galimybes ir tradicijas.

14

64. Neformaliojo švietimo programos skiriamos meniniam, sportiniam vaikų

ugdymui. Taip pat rengiamos ir siūlomos neformaliojo švietimo ugdymo programos, parengtos

derinant Bendrosios programos dalykų programų ir neformaliojo švietimo turinį, kurios padeda

gerinti mokinių pasiekimus, tobulinti bendrąsias kompetencijas.

65. Mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje turi būti ne mažesnis kaip 7

mokiniai.

66. Neformaliojo ugdymo programos rengiamos vadovaujantis „Bendrųjų iš valstybės

ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašu“,

patvirtintu LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. V-1214 redakcija.

66.1. Neformaliojo ugdymo valandų paskirstymo lentelė pateikiama 3 priede.

XII. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE (jeigu tokių mokinių atsiras mokslo metų eigoje)

67. Mokymas namuose organizuojamas švietimo ir mokslo ministro numatyta tvarka

(vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose

organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m.

rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros

įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

68. Mokiniui, mokomam namuose (jeigu tokių atsiras), mokykla, suderinusi su

mokinio tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo rekomendacijas, parengs

individualų ugdymo planą.

XIII. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

69. Jungtinei 1–2 klasei skiriamos 29 pamokos ir 1 pamoka neformaliajam ugdymui.

Jungtinei 3–4 klasei skiriamos 28 pamokos ir 2 pamokos neformaliajam ugdymui.

Jungtinei 5–6 kl. – 33 pamokos ir 2 pamokos neformaliajam ugdymui.

Jungtinei 7–8 klasei skiriamos 36 pamokos ir 3 pamokos neformaliajam ugdymui.

69.1. Mokykla, planuodama mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimą, numato, kurių

dalykų pamokas organizuos visiems klasės mokiniams vienu metu, o kurių atskirai; stebi ir

analizuoja jungtinėse klasėse mokinių daromą pažangą ir, nepasiteisinus numatytam pamokų

organizavimui, jį motyvuotai keičia.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

II SKYRIUS

PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS

NUOSTATOS

70. Mokykla, vykdydama pradinio ir pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi:

Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo

organizavimo tvarkos aprašu, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu bei kitais

teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą.

15

71. Penktos klasių mokiniams ir naujai atvykusiems mokiniams skiriamas 1 mėnesio

adaptacinis laikotarpis. Vieną mėnesį šių mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.

Pirmąjį pusmetį penktokams nerašomi pažymiai, žemesni kaip 4.

72. Socialinė - pilietinė veikla yra privaloma ugdymo proceso dalis. Jai skiriama 5

pamokų (valandų) trukmės veikla per mokslo metus pradinių klasių mokiniams ir 7 val. trukmės

veikla 5–8 kl. mokiniams.

72.1. Socialinė-pilietinė veikla – tai paties mokinio pasirinkta socialinė, pilietinė,

ekologinė, kūrybinė, savitarpio pagalbos savanoriška veikla, atliekama mokiniui patogiu laiku,

neįeinanti į savaitinių pamokų skaičių.

72.2. Socialinę-pilietinę veiklą mokinys atlieka savarankiškai ar bendradarbiaudamas

su asociacijomis bei savivaldos institucijomis ir kt.

72.3. Socialinė - pilietinė veikla fiksuojama dienyne, klasės valandėlių puslapyje, bei

lentelėse, kurias turi klasės vadovai. Už jos apskaitą atsakingi klasių vadovai.

72.4. Socialinė-pilietinė veikla plėtojama įvairiomis formomis:

72.4.1. Pilietine: pilietinių iniciatyvų organizavimas; darbas mokyklos savivaldoje;

72.4.2. Ekologine: dalyvavimas kaimo talkose, mokyklos teritorijos tvarkymas;

72.4.3. Pedagogine: pagalba draugui, kuriam sunkiau sekasi mokytis;

72.4.4. Visuomenine: budėjimas mokyklos renginiuose, mokyklos knygų fondų

tvarkymas, klasės ir mokyklos renginių organizavimas, pagalba mokytojui.

73. Mokykla, formuodama mokyklos pagrindinio ugdymo programos turinį, užtikrina

minimalų Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti skiriamų pamokų

skaičių per savaitę.

74. Mokykla siūlo mokiniams panaudoti pamokas, skirtas mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti lietuvių kalbos modulio 5 klasėje – 1/0 val.

75. Mokytojai turi galimybę iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoti ne

pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla ir ne mokyklos aplinkoje (tai jie

numato ugdymo planuose).

76. Pagrindinio ugdymo programos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti, panaudojamos mokymo(si) pasiekimams gerinti:

trumpalaikėms konsultacijoms, mokinio pasirinktiems dalykų moduliams.

ANTRASIS SKIRSNIS

UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

77. Mokykla užtikrina raštingumo, ypač skaitymo gebėjimų, ugdymą per visų dalykų

pamokas:

77.1. mokytojai užduotis naudoja ir skaitymo gebėjimams, ir lietuvių kalbai ugdyti;

atkreipia mokinių dėmesį į kalbinės raiškos logiškumą, teiginių argumentavimą, nuoseklumą.

77.2. mokytojai skatina mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis

žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas.

16

78. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika

ir tikyba), kalbos (lietuvių gimtoji kalba, lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalbos), matematika,

gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija),

meninis ugdymas (dailė, muzika), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra,

bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas.

79. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki

14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats.

Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etika arba tikyba renkamasi dvejiems

metams (5–6, 7–8 klasėms). Mokinio pasirinkimas įforminamas prašymu.

Pradinių klasių mokiniai mokosi tikybos. 5–8 klasių mokiniai – etikos.

80. Kalbos.

80.1. Lietuvių kalba 6,8 klasėse; lietuvių kalba ir literatūra 5,7 klasėse.

80.1.1. 5 klasės mokiniams siūlomas lietuvių kalbos modulis: „Tai įdomu“ – 1/0 val.

80.1.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos Pagrindinio ugdymo bendrojoje

programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaromos sąlygos pašalinti mokymosi spragas

(skiriamos trumpalaikės konsultacijos).

80.1.3. Laisvės kovų istorijai mokyti skirti 18 pamokų, integruojant temas į istorijos,

lietuvių kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas.

80.2. Užsienio kalbos.

80.2.1. Pirmosios užsienio kalbos mokoma nuo 2 klasės; antrosios užsienio kalbos

mokytis pradedama nuo 6 klasės.

81. Matematika.

81.1. Stebimi mokinių matematikos pasiekimai ir, remiantis mokinių pasiekimų,

standartizuotų testų rezultatais, numatoma pagalba (užduotys ir metodai spragoms įveikti)

mokiniams, kurių mokymosi pasiekimai žemi.

81.2. Ugdant gabius matematikai vaikus naudojamasi nacionalinių olimpiadų,

konkurso „Kengūra“ užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis) bei kitais šaltiniais.

81.3. Mokant matematikos, naudojamasi informacinėmis technologijomis,

skaitmeninėmis mokomosiomis priemonėmis.

82. Informacinės technologijos.

82.1. 7–8 klasėse skiriamos 35 informacinių technologijų pamokos. Siekiant nedidinti

mokinių mokymosi krūvio, 8 klasėje organizuojamas integruotas informacinių technologijų

mokymas. Mokykla integruoja informacinių technologijų mokymą 8 klasei į kitų mokomųjų dalykų

pamokas – chemijos, geografijos, lietuvių kalbos. Šių pamokų apskaitai užtikrinti integruojamų

dalykų pamokų turinys dienyne įrašomas tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

83. Gamtamokslinis ugdymas.

83.1. Pradinėms klasėms gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2

pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Pasirenkamos ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas

ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus, todėl apie 30 proc. dalykui skiriamo laiko skiriama

organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje aplinkoje.

83.2. Gamtamoksliniai tyrimai atliekami stebint, analizuojant, eksperimentuojant,

modeliuojant ar vykdant kitas praktines veiklas. Skatinamas mokinių bendradarbiavimas ir

komandinis darbas.

83.3. Atliekant gamtamokslinius tyrimus, naudojamasi turimomis mokyklinėmis

priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir pasigaminamomis priemonėmis.

83.4. Mokykloje stengiamasi dvi gamtos mokslų pamokas organizuoti vieną po kitos,

sudarant galimybes atlikti ilgiau trunkančius eksperimentinius darbus ar projektus.

17

84. Technologijos.

84.1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8

klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės,

konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

85. Socialinis ugdymas.

85.1. Pradinėms klasėms socialiniams gebėjimams ugdytis dalį pasaulio pažinimo

dalyko laiko skirti ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui

palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

85.2. Per socialinių mokslų pamokas mokymasis grindžiamas tiriamojo pobūdžio

metodais, diskusijomis, bendradarbiavimu savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis

technologijomis.

85.3. Laisvės kovų istorijai mokyti 5–8 kl. skiriama 18 pamokų, integruojant temas į

istorijos, lietuvių kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas.

85.4. istorijos 5–6 klasės turinį išdėstyti integruojant Europos ir Lietuvos istorijos

epizodus.

85.5. Į istorijos, geografijos dalykų turinį integruoti Lietuvos ir pasaulio realijas

(nuolat ir sistemingai jas atskleisti ir aptarti su mokiniais), nacionalinio saugumo ir gynybos

pagrindų temas ir kitas panašias temas.

86. Kūno kultūra.

86.1. 1 klasei skiriamos 3, 2 klasei – 2, 3–4 klasėms – po 3 savaitines kūno kultūros

pamokas, 5 klasei – taip pat 3 kūno kultūros savaitinės pamokos; 6–8 klasėse kūno kultūrai

skiriamos 2 savaitinės pamokos. Be to, visų klasių mokiniai įtraukiami į sportinę neformaliąją

veiklą (sportuoja fiziškai aktyvios pertraukos, įvairių sportinių mokyklos renginių metu).

86.2. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės moksleiviai dalyvauja

pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas

ir atsižvelgiant į savijautą.

86.3. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir

pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligos pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama

pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiems atlikti įprastų užduočių

mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir

gydytojo rekomendacijas.

86.4. Mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl

ligos, mokytojas siūlo kitą veiklą: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą bibliotekoje, socialinę

veiklą.

87. Meninis ugdymas.

87.1. Meninio ugdymo dalykus sudaro dailės ir muzikos dalykai.

88. Žmogaus sauga.

88.1. Žmogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo programoje organizuojamas

vadovaujantis Žmogaus saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668).

89. Sveikatos ugdymas.

89.1. Mokykla, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi Sveikatos ugdymo

bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio

31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347).

90. Ugdymas karjerai.

18

90.1. Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Profesinio orientavimo

vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314

(Žin., 2012, Nr. 82-4284).

91. Pradinio ugdymo programos dalykai ir jiems įgyvendinti skiriamas valandų

skaičius – 1 priede. Pagrindinio ugdymo programos dalykai ir jiems įgyvendinti skiriamas valandų

skaičius – 2 priede.

III SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMAS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

92. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja,

vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo

tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir specialiosios pedagogės, mokyklos vaiko gerovės komisijos,

pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijomis bei atsižvelgdama į mokyklos galimybes.

93. Individualus ugdymo planas (ugdymo programa) rengiamas:

93.1. mokiniui, kurio specialiųjų ugdymosi poreikių negali tenkinti bendrasis

mokyklos ar klasės ugdymo planas;

93.2. atsižvelgiant į ugdymo programą, pedagoginės psichologinės ar švietimo

pagalbos tarnybos rekomendacijas, ugdymo formą ir mokymo organizavimo būdą, mokyklos

galimybes;

93.3. mokiniui, turinčiam vidutinių ar didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir

besimokančiam bendrosios paskirties klasėje;

94. Bendrojo ugdymo dalykų programas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių,

pritaiko ir individualizuoja mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias bei specialiojo

pedagogo ir kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas. Taip pat mokytoją, esant reikalui,

konsultuoja pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai.

95. Mokykla, pritaikydama ugdymo planą mokinių reikmėms, gali formuoti nuolatines ar

laikinąsias grupes iš tos pačios ar skirtingų klasių mokinių, kurių skaičių grupėje, pogrupyje nustato

pati mokykla, atsižvelgdama į mokymo lėšas, mokinio ugdymosi poreikius, turimas mokymo(si)

sąlygas ir mokymo priemones.

96. Mokykla sudaromame mokyklos, klasės, grupės ar mokinio individualaus ugdymo

plane, atsižvelgusi į mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi formą ir

bendradarbiaudama su mokiniu ir/ar jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbos

specialistais:

96.1. užtikrina ugdymo nuoseklumą, tęstinumą;

96.2. išlaiko mokiniui Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytą minimalų pamokų skaičių

pradinio ir pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti.

97. Mokykla neturi galimybės teikti psichologo pagalbos, todėl, esant reikalui, kreipiasi

pagalbos į pedagoginę, psichologinę tarnybą.

19

ANTRAS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

98. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir

pasiekimai vertinami vadovaujantis mokyklos priimta mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo

sistema.

99. Mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo dalykų programą,

mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal mokyklos priimtą mokinių

pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemą. Vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais

(globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais.

100. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą,

mokymosi pasiekimų vertinimo būdai, periodiškumas ir įforminimas taip pat numatyti mokinių

pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemoje.

Kadangi tokių mokinių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai nesiekia Bendrosiose programose numatyto

mokomųjų dalykų minimaliojo pasiekimų lygmens, mokiniai vertinami pagal jiems sudarytos

programos įsisavinimo lygį.

TREČIAS SKIRSNIS

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS

PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS

101. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo

veiksmingumą.

102. Mokykla specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia

vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės tarnybos ar mokyklos

vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

103. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:

103.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr.V-

1228 (Žin., 2011, Nr. 92-4395);

103.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui;

103.3. specialiųjų pratybų forma: individualiomis ir pogrupinėmis (2–4 mokiniai)

pratybomis.

KETVIRTAS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ

IR BESIMOKANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO IR BENDROJO UGDYMO

PRITAIKYTAS PROGRAMAS, UGDYMAS

104. Mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo ar bendrojo ugdymo pritaikytą

programą ir turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, mokyklos ar individualus ugdymo planas

sudaromas vadovaujantis dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi.

105. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į

mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir kitų vaiko gerovės komisijos narių

rekomendacijas.

20

PENKTAS SKIRSNIS

MOKINIŲ, BESIMOKANČIŲ PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO

INDIVIDUALIZUOTĄ PROGRAMĄ, UGDYMAS

106. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą,

mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į mokinio intelekto sutrikimą

(nežymus, vidutinis, žymus).

107. Pagrindinio ugdymo individualizuota programa rengiama mokytojui atsižvelgiant

į mokinio galias ir gebėjimus bei vadovaujantis pedagoginės psichologinės tarnybos

rekomendacijomis.

____________________

21

1 priedas

STANELIŲ PAGRINDINIO UGDYMO SKYRIAUS

2016-2017 mokslo metų ugdymo valandų paskirstymo lentelė

1-4 klasėms

______________________

Klasės

Mokomieji dalykai

1 2 1-2 3 4 3-4 Tarifikuota

Mokinių skaičius 1 7 8 6 5 11 19

Berniukai/mergaitės 1/0 4/3 5/3 1/5 1/4 2/9 7/12

PRIVALOMIEJI DALYKAI:

Dorinis ugdymas (tikyba)

1

1 2

Lietuvių kalba 2 3 5 2 2 5 19

Pasaulio pažinimas

2

2 4

Užsienio kalba (anglų)

2

2 4

Matematika 3 2 2 3 2 2 14

Dailė ir technologijos

2

2 4

Muzika

2

2 4

Kūno kultūra 1

2

3 6

0

VISO: 6 7 16 5 4 19 57

Neformalusis ugdymas

1

2 3

Iš viso tarifikuota

valandų: 6 7 17 5 4 21 60

22

2 priedas

STANELIŲ PAGRINDINIO UGDYMO SKYRIAUS

2016-2017 mokslo metų ugdymo valandų paskirstymo lentelė

5-8 klasėms

_________________________

Klasė

Dalykas 5 6 5-6 7 8 7-8 Tarifikuota

Mokinių skaičius 7 5 12 8 8 16 28

Berniukai/mergaitės 5/2 3/2 8/4 6/2 3/5 9/7 17/11

PRIVALOMIEJI DALYKAI:

Dorinis ugdymas (etika)

1

1 2

KALBOS

Lietuvių kalba (6,8 kl.)

Lietuvių kalba ir literatūra (5, 7 kl.) 2 2 3 2 2 3 14

Anglų kalba

3 1 1 2 7

Rusų kalba

2

2 4

MATEMATIKA 1 1 3 1 1 3 10

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus

2

2

Biologija

2/1 2/1

Fizika

1 1 2

Chemija

2

2

Informacinės technologijos

1 1

2

Socialinis ugdymas

Istorija

2

2 4

Geografija

2

2 4

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

Dailė

1

1 2

Muzika

1

1 2

Technologijos

2 1

1 4

Kūno kultūra 1

2

2 5

Žmogaus sauga

0/1

0/1 0/2

Lietuvių kalbos modulis 1/0

1/0

Maksimalus pamokų skaičius 5/4 7 21/22 6 7 23 69/69

Integruotas informacinių

technologijų mokymas 1

23

3 priedas

PLUNGĖS „BABRUNGO“ PAGRINDINĖS MOKYKLOS STANELIŲ PAGRINDINIO

UGDYMO SKYRIAUS

2016-2017 M. M. NEFORMALIOJO UGDYMO

VALANDŲ PASKIRSTYMO LENTELĖ

1-8 KLASĖMS

Klasės

Būrelio

pavadinimas

1-2 3-4 5 6 7 8 Iš viso

Dainorėliai 0,5 1,5 - - - 0,5 2,5

Grokime kartu 0,5 1 - 1 2,5

Etnokultūros

būrelis

0,5 0,5 - - - - 1

Jaunieji meistreliai - - 0,5 - 0,5 - 1

Sportas – sveikata - - - - 1 - 1

Iš viso: 1 2 1 1 1,5 1,5 8

___________________