SUDERINTA:Vilniaus miesto savivaldybės administracijosŠvietimo, kultūros ir sporto departamentoBendrojo ugdymo skyriaus vedėjos2018 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A15-1834/18-(2.1.4E-KS1)

PATVIRTINTAVilniaus Fabijoniškių mokyklos direktoriaus2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-124

PRITARTAVilniaus Fabijoniškių mokyklostarybos susirinkimo nutarimu: protokolas 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nr. VFM/T/PRT-2018/40

VILNIAUS FABIJONIŠKIŲ MOKYKLOS 2018-2019 MOKSLO METŲ PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO PLANAI

Vilnius2018

2

Turinys

I SKYRIUS...................................................................................................................................................4I. BENDROSIOS NUOSTATOS....................................................................................................................4II. MOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS....................................................................4III. MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS..5IV. MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE.............................6V. PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS...............................7VI. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS..............................................................................7VII. MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS...................................................8VIII. MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS, ĮGYVENDINANT PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMAS........................................................9IX. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE...........................................10X. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS.................................................................................................10XI. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS............................................................................................11XII. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS........................................................................................................11XIII. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS......................................................12XIV. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS..................12XV. ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS...................................................................................................................13XVI. LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS........................................14XVII. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE........................................................................................................14II SKYRIUS...............................................................................................................................................15PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS..................................................................................15I. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS...................................15II. MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI..............................................18III SKYRIUS..............................................................................................................................................19PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS............................................................................19I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS............................19II. MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI..............................................20IV SKYRIUS..............................................................................................................................................25VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS.................................................................................25V SKYRIUS...............................................................................................................................................27ŠVIETIMO PAGALBOS (PSICHOLOGINĖS, SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS, SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS) TEIKIMAS......................................................................................27I. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS.........................................................................27II. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS........................................................................................................................30III. SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS...........30IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE..........................31

PriedaiNr. 1. Individualus mokinio ugdymo planas.Nr. 2. Siūlomi dalykų moduliai III gimnazijos klasės mokiniamsNr. 3. III-IV gimnazijos klasės mokinių mokomojo dalyko, dalyko kurso, mokėjimo lygio, modulio keitimo tvarkos aprašas.

3

I SKYRIUS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2018-2019 mokslo metų ugdymo planas reglamentuoja pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ir su jomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą Vilniaus Fabijoniškių mokykloje (toliau – mokykla).

2. Mokyklos ugdymo plano tikslas – nustatyti ugdymo turinio formavimą ir ugdymo proceso organizavimą, kad kiekvienas mokinys pasiektų asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumą.

3. Mokyklos ugdymo planų uždaviniai:3.1. pateikti 2018-2019 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų

ugdymo planų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-446 ir 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442, įgyvendinimo gimnazijoje aprašymus;

3.2. nurodyti minimalų privalomą pamokų skaičių, skirtą pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti gimnazijoje;

3.3. kurti ugdymo proceso dalyvių sąveiką (mokytojo ir mokinio, mokinio ir mokinio, mokymo ir mokymosi aplinkų) ugdymo(si) procese, siekiant personalizuoto ir savivaldaus mokymosi.

4. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos:Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus,

įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.Specialioji mokykla – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta

padėti įveikti mokymosi sunkumus, ar išskirtiniams gabumams ugdyti.Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų

ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, plėtojant gebėjimus ir galias.

Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

II. MOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS

5. Ugdymo organizavimas 1-8, 9(I)-10(II) ir III gimnazijos klasėse 2018-2019 mokslo metais:5.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2018 m. rugsėjo 3 d.5.2. Ugdymo proceso trukmė:1-4 klasės mokiniams – 175 ugdymo dienos (2018 m. rugsėjo 3 d. – 2019 m. birželio 7 d.),5-8, 9(I)-10(II) ir III gimnazijos klasės mokiniams – 185 ugdymo dienos (2018 m. rugsėjo 3 d. –

2019 m. birželio 21 d.).5.3. Ugdymo procese skiriamos atostogos:

Rudens atostogos 2018 m. spalio 29 d. – lapkričio 2 d.Žiemos (Kalėdų) atostogos 2018 m. gruodžio 27 d. – 2019 m. sausio 2 d.Žiemos atostogos 2019 m. vasario 18 d. – vasario 22 d.

4

Pavasario (Velykų) atostogos 2019 m. balandžio 23 d. – balandžio 26 d.

5.4. Vasaros atostogos 1-4 klasės mokiniams: 2019 m. birželio 10 d. – 2019 m. rugpjūčio 31 d.5.5. Vasaros atostogos 5-8, 9(I)-10(II) ir III gimnazijos klasės mokiniams: 2019 m. birželio 24 d.

– 2019 m. rugpjūčio 31 d.6. Ugdymo procesas, įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas 2018–

2019 mokslo metais, skirstomas pusmečiais:1-asis 2018-09-03 iki 2019-01-25,2-asis 2019-01-26 iki 2019-06-21, 1-4 klasė 2-asis 2019-01-26 iki 2019-06-07.7. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę. Mokiniams pageidaujant, jų tėvams (globėjams,

rūpintojams) pritarus, mokytojui sutikus ir gimnazijos direktoriui leidus, neformaliojo švietimo veikla gali būti organizuojama nedarbo dienomis.

8. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka. Pamokos trukmė 1 klasėje – 35 minutės, o 2-8, 9(I)-10(II) ir III gimnazijos klasėse – 45 minutės.

9. Mokyklos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Ekstremalioji padėtis – tai padėtis, kuri susidaro dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Sprendimą dėl ekstremaliosios padėties paskelbimo nelaimės apimtoje savivaldybės teritorijoje priima savivaldybės administracijos direktorius. Mokyklos vadovas apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentą ar jo įgaliotą asmenį.

10. Jei oro temperatūra yra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 1-5 klasių mokiniai, o esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Ugdymo procesas, atvykusiems į mokyklą mokiniams, vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje ir elektroniniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

III. MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

11. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal Vilniaus Fabijoniškių mokyklos strategijos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo” (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo” (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo” (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo” (toliau – Geros mokyklos koncepcija), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas

5

(išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas) ir kt.

12. Mokyklos ugdymo planą rengė darbo grupė, sudaryta mokyklos direktoriaus įsakymu. Mokyklos ugdymo planas parengtas, vadovaujantis demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais.

13. Mokykla, formuodama ugdymo turinį ir rengdama ugdymo planą, remiasi 2015 ir 2016 metų Nacionalinio egzaminų centro atliktomis brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo lyginamosiomis analizėmis, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis. 2016-2017 ir 2017-2018 m. m. 2, 4, 6, 8 klasių lietuvių, matematikos, socialinių ir gamtos mokslų standartizuotų testų rezultatais bei II mokyklos klasės PPUP rezultatais, gimnazijos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis.

14. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose dalyko turinys pateikiamas dvejiems mokslo metams.

15. Mokyklos ugdymo planas parengtas vieneriems mokslo metams. Mokyklos vadovo įsakymu ugdymo organizavimo sprendimai gali būti atnaujinti, pasikeitus bendrąjį ugdymą reglamentuojantiems teisės aktams.

16. Mokytojai ugdymo turinį planuoja vieneriems metams. Planus, aprobuotus metodinėje grupėje, tvirtina mokyklos direktorius.

17. Pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas mokykla siūlo atsižvelgdama į mokinio mokymosi poreikius ir šių dienų aktualijas. Programas (nesant švietimo ir mokslo ministro patvirtintų) rengia dalyko mokytojas(-ai). Programas, aprobuotas metodinėje grupėje, tvirtina mokyklos direktorius.

18. Brandos darbas organizuojamas, vadovaujantis Brandos darbo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 893 (2017 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 491 redakcija).

IV. MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE

19. Mokykla, įgyvendindama pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas:19.1. sudaro sąlygas mokiniui mokytis mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų

pagarba vienas kitam grįstoje psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, užtikrina tinkamą ir savalaikį reagavimą į patyčių ir smurto apraiškas, vadovaujantis ,,Patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo tvarkos aprašu”, patvirtintu direktoriaus įsak. 2016 spalio 3 d. Nr. V-176;

19.2. Mokykloje mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia mokyklos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi „Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo” tvarkos aprašu, patvirtintu direktoriaus įsak. 2016 rugpjūčio 29 d. Nr. V-130, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintu 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V579 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo”.

19.3. Mokykloje sudarytos galimybės mokiniui kiekvieną dieną prieš pamokas ir pertraukų metu užsiimti fiziškai aktyvia veikla: aktyvios pertraukos metu (20 min.) mokiniai naudojasi stadionu ir sporto sale, antro aukšto fojė pastatytais biliardo ir teniso stalais – tai praplečia kūno kultūros pamokų turinį.

19.4 Mokykla dalyvauja Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo programoje, kurią vykdant sudaromos sąlygos mokiniui mokytis dvasiškai ir fiziškai sveikoje, saugioje aplinkoje, ir užtikrina gerą psichologinį klimatą, higienos reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį.

6

19.5. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”.

19.6. Mokykloje integruota Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo”.

V. PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

20. Mokyklos pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė, projektinė veikla yra privaloma, ji yra sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis:

20.1. mokykloje organizuojamos Ugdymo dienos:Dienos 2018-2019 m. m.

1-4 klasės 5-III klasėsMokslo ir žinių diena Mokslo ir žinių diena 2018-09-03Popietė ,,Belaukiant Kalėdų” Popietė ,,Belaukiant Kalėdų” 2018-12-21Edukacinė pamoka - išvyka Edukacinė pamoka - išvyka 2019-01-25Vasario 16-oji 100-mečio minėjimas-mokyklos gimtadienis

Vasario 16-osios minėjimas-mokyklos gimtadienis

2019-02-15

Šeimos – Karjeros diena 2019 kovo III savaitėValsų vakaras 2019-05-17

Sveikatingumo ir sporto diena 2019-05-30Sveikatingumo ir sporto dienos 2019-06-20/21

Paskutinis skambutis 2019-06-07Paskutinis skambutis 2019-06-21

20.2. 10(II) ir III gimnazijos klasių mokiniams organizuojama Profesinio informavimo diena – išvyka į studijų parodą;

20.3. vasario mėnesį organizuojamas sveikatos mėnuo;20.4. kitos netradicinio ugdymo dienos mokiniams vyksta gegužės ir birželio mėnesiais.

Konkrečios datos kiekvienais metais nustatomos gimnazijos direktoriaus įsakymu.21. Pagal pagrindinio ugdymo programą privaloma socialinė-pilietinė veikla, kuriai skiriama ne

mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Vykdant socialinę-pilietinę veiklą vadovaujamasi ,,Socialinės – pilietinės veiklos organizavimo tvarkos aprašu”, patvirtintu direktoriaus 2018 sausio 3 d. įsakymu Nr. V-2.

22. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama socialinės veiklos lape.

VI. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

23. 1 klasėje mokiniui negali būti daugiau kaip 5 ugdymo valandos per dieną, 2-5 klasėse – 6 ugdymo valandos, 6-II – 7 ugdymo valandos, o III klasėse – 8 ugdymo valandos.

24. Mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui pagal kuruojamas klases organizuoja ir atlieka mokinių mokymosi krūvio bei skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę:

24.1. mokiniams per dieną nebūtų skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas;24.2. apie kontrolinį darbą mokinius mokytojas informuoja ne vėliau kaip prieš savaitę;

7

24.3. kontroliniai darbai nerašomi po ligos, atostogų, po šventinių dienų;24.4. namų darbai turėtų atitikti mokinio galias;24.5. namų darbai nebūtų užduodami atostogoms;24.6. namų darbai nebūtų skirti dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.25. Mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui organizuoja mokytojų bendradarbiavimą

sprendžiant krūvio optimizavimo klausimus.26. Mokykloje mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programą ir negali

tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių socialinių, ekonominių, kultūrinių sąlygų namuose, sudaromos sąlygos juos atlikti mokykloje.

27. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams mokytis 5-8, 9(I)-10(II) klasių mokiniams skiriamas, suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).

28. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, maksimalus pamokų skaičius per savaitę gali būti ne daugiau nei 34 pamokos (10 procentų didesnis už minimalų mokiniui skiriamų pamokų skaičių, nurodytą Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte).

29. Mokymosi pagalbai skiriamos trumpalaikės ar ilgalaikės konsultacijos. Trumpalaikės konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį, o ilgalaikės (trukmė lygi pamokos trukmei) įskaitomos į mokymosi krūvį. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar elektroniniais laiškais informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, apie mokinio daromą pažangą.

30. Mokinys mokyklos direktoriaus įsakymu atleidžiamas nuo dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros, išimties atvejais – ir nuo kitų dalykų pamokų (ar jų dalies) lankymo. Mokiniai atleidžiami mokyklos nustatyta tvarka.

31. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, jų metu gali mokytis individualiai gimnazijos patalpose (bibliotekoje, skaitykloje ir kt.). Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą. Kai šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, už mokinių saugumą atsako tėvai (globėjai, rūpintojai). Apie tai klasės vadovas informuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus).

VII. MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

32. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą vadovaujamasi ,,Vilniaus Fabijoniškių mokyklos pradinių klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu”, patvirtintu direktoriaus 2015 birželio 17 d. įsakymu Nr. V-142 ir ,,Vilniaus Fabijoniškių mokyklos 5-10 klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu”, patvirtintu direktoriaus 2018 sausio 3 d. įsakymu Nr. V-1.

33. Mokykla, siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų:

33.1. užtikrina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę gimnazijoje;33.2. kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą pažangą, pagalbos

būdus, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą;33.3. apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus)

informuoja gimnazijos nustatyta tvarka, remiantis ,,Mokyklos mokinių tėvų (globėjų/rūpintojų) informavimo ir švietimo tvarkos aprašu”, patvirtintu direktoriaus įsak. 2018 sausio 3 d. Nr. V-3 bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.

VIII. MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS, ĮGYVENDINANT PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMAS

8

34. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo aukštesnių pasiekimų.

35. Mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui atlieka mokymosi pasiekimų stebėseną ir koordinuoja mokytojų darbą siekiant mokinių asmeninės pažangos.

36. Mokykla, siekdama gerinti mokinių mokymosi pasiekimus:36.1. diegia aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui (tarp jų ir žemus pasiekimus

turintiems mokiniams), ugdo sąmoningą ir atsakingą požiūrį į mokymąsi;36.2. ugdo mokinių pasididžiavimo Vilniaus Fabijoniškių mokykla, mokymusi jausmus;36.3. ugdo atkaklumą mokantis;36.4. nuolat aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus mokyklos bendruomenėje;36.5. nuolat stebi ugdymosi procesą, laiku nustato, kokios reikia pagalbos, ir teikia ją

mokiniams, ypatingai iš šeimų, kuriose nepalanki socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka, migrantams ir kitiems, kurių lietuvių kalba nėra gimtoji, taip pat antramečiaujantiems;

36.6. kartu su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) vaiko gerovės komisija sprendžia mokinių vėlavimo į pamokas ir jų nelankymo priežastis;

36.7. tobulina mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procesus, itin daug dėmesio skirdama grįžtamajam ryšiui, formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam vertinimui; jais grindžia reikiamus sprendimus dėl įvairių mokinių grupių, klasių mokinių pasiekimų dinamikos, mokytojų ir visos mokyklos indėlio į mokinių pažangą;

36.8. sudaro galimybes mokytojams tobulinti profesines žinias, ypatingai dalykines kompetencijas ir gebėjimus, individualizuoti ugdymą, organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams, berniukams ir mergaitėms. Mokytojai turi galimybę prireikus pasitelkti švietimo pagalbos specialistus ugdymo turiniui planuoti ir laiku koreguoti, atsižvelgiant į mokinių mokymosi pagalbos poreikius;

36.9. skatina mokinius rinktis mokymosi strategijas, padedančias atskleisti kūrybingumą.37. Mokykla teikia sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų prevenciją (iš

anksto numatant galimus probleminius atvejus ir stengiantis jų išvengti), intervenciją (sprendžiant iškilusias problemas) ir žemų pasiekimų kompensacines priemones (suteikiant tai, ko mokiniai negali gauti namuose ir pan.).

38. Kiekvieno mokinio mokymosi procesas mokykloje nuolat stebimas, siekiant laiku pastebėti mokinius, kurių pasiekimai žemi, ir nustatyti tokių pasiekimų priežastis. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus ir galimas jų priežastis informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), kartu su jais sprendžiamos žemų mokymosi pasiekimų problemos. Aukščiausius pasiekimus demonstruojantiems mokiniams siūloma ir suteikiama reikiama mokymosi pagalba.

39. Mokykla mokymosi pagalbą teikia kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga. 40. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos reikalingumo

mokiniui ir mokančio mokytojo rekomendacijų. 41. Mokymosi pagalbos organizavimo ir įgyvendinimo būdai mokykloje:41.1. mokymo(si) užduočių, metodikų, grįžtamojo ryšio pritaikymas per pamoką; 41.2. konsultacijų mokinių grupėms skyrimas;41.3. pačių mokinių pagalbos kitiems mokiniams organizavimas;41.4. trišalių pokalbių (mokinys – tėvai (globėjai, rūpintojai) – mokytojas) organizavimas.42. Teikiant mokymosi pagalbą, sudaromos mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio

pagalbos, grupės.43. Mokymosi pagalba skiriama ir individualiai.

IX. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

9

44. Mokiniams siūlomos jų poreikius atitinkančios neformaliojo vaikų švietimo programos.45. Mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui kiekvienų mokslo metų pabaigoje,

bendradarbiaudamas su mokyklos mokinių taryba, įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, juos tikslina mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgdamas į juos, siūlo neformaliojo švietimo programas.

46. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į bendruosius valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro, ir vykdomos patraukliose ir saugiose mokiniui aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo tikslus. Valandos kiekvienai programai įgyvendinti skiriamos visiems mokslo metams.

47. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai registruojami Mokinių registre.

48. Neformaliojo vaikų švietimo grupės mokinių skaičius neturėtų būti mažesnis kaip 12 mokinių. Mokinių skaičius grupėje gali keistis priklausomai nuo turimų mokymo lėšų dydžio.

49. Neformaliojo švietimo veikla įrašoma į papildomojo ugdymo tvarkaraštį, el. dienyne pildomas kiekvienas neformaliojo švietimo užsiėmimas.

50. Neformaliojo švietimo organizavimas:50.1. meninė veikla: šokiai, chorai, vokaliniai ansambliai, dailė, dizainas ir kt.;50.2. sportinė veikla: kvadratas, krepšinis, tinklinis, futbolas, stalo tenisas, judrieji žaidimai,

imtynės, plaukimas ir kt.; 50.3. gamtamokslinė veikla: ekologija, gamtosauga, gamtotyra, Tarptautinis GLOBE projektas,

eksperimentinė chemija, fizika ir kt.;50.4. IT: kompiuterinė leidyba, programavimas ir kt.;50.5. kalbinė veikla – užsienio kalbos, kūryba, meninis skaitymas ir kt.;50.6. neformaliojo švietimo grupės sudaromos iš tos pačios klasės, paralelinių ar gretimų klasių

mokinių.

X. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

51. Į mokyklos dalykų ugdymo turinį, pažintinę, kultūrinę veiklą integruojamos šios programos: 51.1 bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo integruojamųjų programų – Mokymosi

mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo”, 11 priedas „Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas”);

51.2. Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo”;

51.3. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494;

51.4. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941„Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo”;

51.5. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo”:

10

51.5.1. ugdymas karjerai integruojamas į mokamųjų dalykų programų turinį, neformalųjį vaikų švietimą, klasės vadovo veiklą. Šios veiklos numatytos mokyklos 2018-2019 m. m. veiklos planuose;

51.5.2. ugdymo karjerai veiklos mokykloje organizuojamos asmenų, atsakingų už profesinio orientavimo veiklos koordinavimą mokykloje, ir vykdomos bendradarbiaujant su klasės vadovu, psichologu, socialiniu pedagogu bei įtraukiant mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus).

51.6. Žmogaus saugos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 ,,Dėl žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo”. 6, 8, klasėje žmogaus sauga dėstoma kaip atskiras dalykas.

52. Integruojamosios pamokos fiksavimas: integruojamoji programa nurodoma dienyne ir ilgalaikiame plane.

53. Mokykla analizuoja mokinių pasiekimus ir pažangą mokantis pasirinktu būdu įgyvendinamą integruojamąją programą ir priima sprendimus dėl įgyvendinimo kokybės gerinimo ar tolesnio turinio integravimo, taip pat stebi, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytus rezultatus, ir priima sprendimus dėl tolesnio mokymo organizavimo būdo.

XI. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

54. Mokykla numato intensyvinti sporto ir sveikatinimo integruotą kursą nuo 1 klasės. Šio kurso programa intensyvinama organizuojant pamokas, ekskursijas, sportinę veiklą, susitikimus.

55. Neformaliojo ugdymo užsiėmimai gali būti intensyvinami atsižvelgiant į veiklų ypatumus (veiklos prieš konkursus, olimpiadas, koncertus, spektaklius ir pan.). Intensyvinimas vykdomas mokinių ir grupės vadovo sutarimu pagal mokyklos direktoriaus įsakymu numatytą tvarką.

56. Šių dalykų pamokas leidžiama organizuoti kartą per savaitę po dvi pamokas iš eilės:56.1. lietuvių kalba ir literatūra;56.2. matematika;56.3. technologijos;56.4. informacinės technologijos;56.5. gamtos mokslai.

XII. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

57. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į mokinio turimą patirtį, motyvaciją, interesus, siekius, gebėjimus, mokymosi stilių, pasiekimų lygius, nes mokiniui pagal tai turi būti pritaikomi mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo(si) priemonės, mokymosi tempas, mokymosi aplinka ir gali būti skiriamas nevienodas mokymosi laikas. Diferencijuoto ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau siekti individualios pažangos. Juo taip pat kompensuojami brendimo, mokymosi tempo netolygumai, atsirandantys vertikaliojo skirstymo klasėmis pagal mokinių amžių sistemoje.

58. Diferencijavimas taikomas:58.1. mokiniui individualiai;58.2. mokinių grupei:58.2.1. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, brandos darbai,

darbo grupės), sudarant mišrias arba panašių polinkių, interesų mokinių grupes;58.2.2. III gimnazijos klasės mokiniams, norintiems pagilinti dalykines žinias ir tinkamai

pasirengti brandos egzaminams, siūlomi dalykų moduliai (priedas Nr. 2), pasirenkamieji dalykai. Vykdant projektinius, tiriamuosius, laboratorinius darbus, galimas laikinas mokinių skirstymas pagal jų ugdomuosius veiklų tikslus, poreikius ir mokinių gebėjimus.

11

59. Mokyklos metodinė taryba ir mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, individualizavimas, kokį poveikį jis daro pasiekimams ir pažangai, išvadas pateikia mokytojų tarybos posėdyje. Mokyklos direktorius priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo.

XIII. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

60. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis pasiekti aukštesnius ugdymo(si) pasiekimus, prisiimti asmeninę atsakomybę, įgyti reikiamas kompetencijas, išsikelti įgyvendinamus tikslus ir jų siekti.

61. Individualų ugdymo planą privaloma sudaryti:61.1. mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą (priedas Nr.1);61.2. asmeniui, atvykusiam mokytis iš užsienio;61.3. mokiniui, kuris mokomas namie.62. Mokyklos direktoriaus įsakymu individualus planas sudaromas mokiniui, kurio pasiekimai

žemi, arba mokiniui, kurio pasiekimai aukšti (ypatingai galinčių pasiekti aukščiausią ir aukštą lygmenis, gabumams plėtoti ir gebėjimams ugdyti, ir siekti individualios pažangos).

63. Stebint individualią mokinio pažangą ugdymo procese, mokinio individualus ugdymo planas pusmečio pabaigoje peržiūrimas ir, jeigu reikia, koreguojamas.

XIV. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

64. Mokykla:64.1. organizuoja mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą, siekdama

individualios kiekvieno mokinio mokymosi pažangos, puoselėdama jo sveikatą, socialumą ir brandą bei tėvų (globėjų, rūpintojų) susitikimus su mokytojais:

Susirinkimai 2018-2019 m. m.1-III klasių tėvų (globėjų, rūpintojų) 2018 m. rugsėjo 11-13 d.Tėvų (globėjų, rūpintojų) diena 2018 m. gruodžio 4 d.1-III klasių tėvų (globėjų, rūpintojų) 2019 m. sausio 31 d.Tėvų (globėjų, rūpintojų) diena 2019 m. gegužės 9 d.

64.2. užtikrina, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) ir mokykla keistųsi abipusiai reikalinga informacija;

64.3. sudaro tėvams (globėjams, rūpintojams) sąlygas dalyvauti mokyklos gyvenime, savanoriauti, kartu su mokytojais ir mokiniais spręsti mokymosi, pasiekimų gerinimo, elgesio, turiningo laisvalaikio, sveikos gyvensenos ir kitus klausimus;

64.4. užtikrina, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) galėtų išsakyti lūkesčius ir pasiūlymus gimnazijos veiklai tobulinti.

65. Klasių vadovai, socialinis pedagogas, psichologas skatina ir konsultuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus):

65.1. sukurti mokiniams tinkamą, skatinančią mokytis edukacinę aplinką namuose; 65.2. kelti vaikams pagrįstus mokymosi lūkesčius ir motyvuoti mokytis;65.3. padėti vaikams mokytis namuose;

12

65.4. palaikyti ir stiprinti dvasinius ryšius su vaiku, jį ramiai išklausyti, patarti, padėti, domėtis vaiko veiklomis gimnazijoje ir už jos ribų;

65.5. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose mokykloje ir už jos ribų.

XV. ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

66. Mokykla priima atvykusį asmenį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pagrindinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa), mokytis pagal Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašą, informuoja Vilniaus miesto savivaldybę ir numato atvykusio mokytis asmens tolesnio mokymosi perspektyvą, kurios tikslas – veiksmingai reaguoti į atvykusių mokytis asmenų poreikius ir, bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais ir rūpintojais) ar teisėtais atstovais, sudaryti mokiniams galimybes sklandžiai integruotis į Lietuvos švietimo sistemą:

66.1. išklauso atvykusiųjų asmenų lūkesčius ir norus dėl mokymosi kartu su bendraamžiais, švietimo pagalbos poreikio ar poreikio tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos;

66.2. aptaria mokyklos teikiamos pagalbos formas ir būdus; mokyklos, mokinio ir tėvų (globėjų, rūpintojų) įsipareigojimus;

66.3. atsižvelgdama į 68.1 ir 68.2 punktuose nurodytus dalykus parengia atvykusio mokinio įtraukties į mokyklos bendruomenės gyvenimą planą:

66.3.1. numato apytikrę adaptacinio laikotarpio trukmę;66.3.2. pasitelkia mokinius savanorius, galinčius padėti atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti

į mokyklos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis;66.3.3. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais

(globėjais, rūpintojais);66.3.4. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų skirtumams

likviduoti;66.3.5. numato atvykusio mokinio individualios pažangos stebėjimą per adaptacinį laikotarpį;66.3.6. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau integruotis;66.3.7. kai mokinys nemoka ar menkai moka lietuvių kalbą, organizuoja jo lietuvių kalbos

mokymąsi intensyviu būdu: be mokymosi kartu su bendraamžiais papildomai skiriamas lietuvių kalbos modulis ir ilgalaikės konsultacijos.

XVI. LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

67. Klasės dalijamos į grupes, laikinąsias grupes atsižvelgiant į mokinių poreikius, mokymuisi skirtas lėšas, gimnazijos mokymosi aplinką. Mažiausias mokinių skaičius laikinoje grupėje – 12, maksimalus – 31 mokinys. Mokinių paskirstymas į grupes, laikinąsias grupes tvirtinamas direktoriaus įsakymu.

68. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios grupės:

68.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę ir tikybą, ir etiką;68.2. užsienio kalboms, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys; 68.3. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti, atsižvelgiant į darbo vietų

kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos norma; 13

68.4. kūno kultūrai.69. Sudaromos laikinosios mokymosi grupės konsultacijoms, pasirenkamiesiems dalykams, III

klasėse dalykų kursams mokyti, dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko, gamtos mokslų dalykų eksperimentiniams darbams atlikti.

XVII. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

70. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo”, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

71. Mokiniai namie mokomi savarankišku ar(ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokiniai gali būti mokomi tik pritarus gydytojų konsultacinei komisijai. Mokiniui, mokomam namie, mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, suderinęs su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdamas į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą. Nuotoliniu būdu siūloma mokytis tik tokią teisę turinčioje Vilniaus Ozo gimnazijoje.

72. Savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu namie mokomam mokiniui mokyklos 9(I)–10(II) klasėse skiriama 15 pamokų, gimnazijos III klasėse – 14 pamokų. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniams, kurie mokosi namie nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, skiriama iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 124, 143 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę.

73. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gimnazijos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų gimnazijoje, įrašoma į mokinio individualaus ugdymo planą. Mokyklos sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę. Šias pamokas siūloma panaudoti mokinio pasiekimams gerinti.

II SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

74. Bendroji programa įgyvendinama vadovaujantis joje nustatytomis ugdymo turinio kūrimo ir įgyvendinimo didaktinėmis nuostatomis ir principais, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo, aplinkos kūrimo nuostatomis.

75. Formuojant mokyklos ugdymo turinį, t. y. numatant mokyklos mokinių pasiekimus ir ugdymosi tikslus, atsižvelgiama į nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų, pasiekimų vertinimo taikant nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimų testus mokykloje rezultatus ir rekomendacijas dėl mokinių pasiekimų gerinimo.

14

76. Bendrajai programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti 2018-2019 mokslo metais skiriamos ugdymo valandos, kai ugdymo valandos trukmė 1 klasėse – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.:

Dalykai 1–2 klasės 3–4 klasės Iš viso skiriama ugdymo valandų

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 70 70 140Lietuvių kalba 525 490 1015Užsienio kalba (anglų, prancūzų ar vokiečių)

70 140 210

Matematika 315 315 630Pasaulio pažinimas 140 140 280Dailė ir technologijos 140 140 280Muzika 140 140 280Kūno kultūra 175 210 385Valandos, skiriamos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti

70 105 175

Iš viso Bendrajai programai įgyvendinti

1645 1750 3395

Neformaliojo švietimo valandos   140 140 280

77. Ugdymo valandos Bendrajai programai įgyvendinti skirstomos taip:77.1. skiriant ugdymo dalykui konkrečiai klasei reikalingą ugdymo valandų skaičių (peskirstant

ketveriems metams ugdymo dalyko programai skiriamas ugdymo valandas), per ketverius metus užtikrinant 78 punkte ugdymo dalykui numatytą bendrą ugdymo valandų skaičių;

77.2. perskirstant ugdymo dalykams klasei vieneriems metams skiriamą ugdymo valandų skaičių, išlaikant bendrą pradinio ugdymo programos koncentrui (per dvejus metus) skiriamų ugdymo valandų skaičių;

77.3. Bendrosios programos ugdymo dalykams skiriant ugdymo valandas per savaitę:

Dalykai

Dalyko savaitinių ugdymo valandų skaičius

1–2 klasės 3–4 klasėsPradinio ugdymo

programa(1–4 klasės)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 2 2 4Lietuvių kalba 15 14 29Užsienio kalba (anglų, prancūzų ar vokiečių) 2 4 6

Matematika 9 9 18Pasaulio pažinimas 4 4 8Dailė ir technologijos 4 4 8Muzika 4 4 8Kūno kultūra ir šokis 5 6 11Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui

1 kl. – 222 kl. – 23

3 kl.– 244 kl.– 23 92

Valandos, skiriamos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti  2/1 0/2 5

Iš viso 97

15

78. Valandos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti skiriamos, įvertinus mokinių ugdymosi poreikius, atsižvelgiant į mokyklos iškeltus ugdymo prioritetus, spręstinas ugdymo problemas. Valandos naudojamos:

78.1. individualiam darbui su mokiniu(-iais), kuriam(-iems) reikalinga specialioji pedagoginė pagalba (nedidinant mokiniui privalomų ugdymo valandų skaičiaus per savaitę, pvz., kai vienu metu dirba du mokytojai: mokytojas ir mokytojo padėjėjas arba mokytojas ir specialusis pedagogas);

78.2. individualioms ir grupinėms konsultacijoms, mokymosi pagalbai teikti (pvz., gabiems mokiniams, mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, esant žemiems mokymosi pasiekimams);

78.3. projektinei, kūrybinei ir kitai mokinių ugdomajai veiklai (pvz., techninei kūrybinei, gamtamokslinio tyrinėjimo ir eksperimentavimo, skaitymo gebėjimų ugdymo ir kt.), padedančiai siekti Bendrosios programos tikslų;

78.4. mokyklos pasirinktoms prevencinėms ir kitoms programoms įgyvendinti. 79. Ugdymo valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: privalomų ugdymo valandų skaičius

visiems klasės mokiniams, valandos, skiriamos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti, valandos neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti, dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, ugdymo valandos.

80. Ugdymo valandos, nurodytos Bendrojo ugdymo plano 78, 79 punktuose, numatytos Bendrajai programai įgyvendinti, mokyklai ugdymo procesą organizuojant grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujantis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas).

81. Klasės dalijamos į grupes:81.1. doriniam ugdymui, jei tos pačios klasės mokinių tėvai (globėjai) mokiniams yra parinkę

tikybą ir etiką;81.2. užsienio kalbai mokyti, klasėje esant ne mažiau kaip 20 mokinių, ir jei mokykla turi

pakankamai mokymo lėšų.82. Laikinosios grupės iš kelių klasių mokinių sudaromos specialiajai pedagoginei pagalbai

teikti. Mokykla pagal turimas lėšas nusistato mažiausią mokinių skaičių laikinojoje grupėje.83. Bendrosios programos tikslų siekiama ugdymo turinį formuojant pagal dalykus arba

integravus atskirų ar visų ugdymo dalykų programas.84. Formuojant integralų ugdymo turinį (nesuskaidytą į atskirus dalykus), mokytojas:84.1. numato integruoto ugdymo laikotarpius (pvz., integruotai ugdoma dieną, mėnesį ar visus

mokslo metus), ugdymo sričiai ar dalykui skirdamas proporcingą ugdymo valandų skaičių;84.2. numato integracinius / jungiamuosius ugdymo turinio elementus. Jais gali būti: Bendrojoje

programoje numatyti ugdymo (si) pasiekimai, kompetencijos, aktualios temos, problemos, iškelti ugdymo tikslai ir kt.; 

84.3. gali pasirinkti įvairius ugdymo turinio integravimo būdus, kai integruojami visi ar keli Bendrosios programos ugdymo dalykai;

84.4. gali derinti Bendrosios programos ir neformaliojo švietimo programų turinį, kurdamas integralų pradinio ugdymo turinį;

84.5. planuodamas ugdymo laiką, išlaiko metams klasei ugdymo dalykams skiriamas ugdymo valandas, nurodytas Bendrojo ugdymo plano 78 punkte;

84.6. numato ugdymo laiką minutėmis per savaitę:

Dalykai Ugdymo laikas minutėmis per savaitę Iš viso minučių 1–4 klasėse

16

  1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasėDorinis ugdymas (tikyba arba etika)

770 1080 1080 1080

170

Lietuvių kalba 1225Užsienio kalba (anglų, prancūzų ar vokiečių)

360

Matematika 770Pasaulio pažinimas 340Dailė ir technologijos 340Muzika 340Kūno kultūra 475Privalomas mokinio ugdymo laikas (minutėmis) 

770 1080 1080 1080 4010

Neformaliojo švietimo laikas 90 90 90 90 360

85. Formuojant integralų klasės(-ių) ugdymo turinį, mokykloje numatoma dienos ugdymo proceso pradžia ir pabaiga, preliminarus ugdymo veiklų laikas. Dalykų pamokos, jų laikas nenurodomi.

86. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas pamoka ir kitomis mokymosi organizavimo formomis:

86.1. ugdymo procesą organizuojant pamoka nepertraukiamas ugdymo(si) proceso laikas 1–4 kl. numatomas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” patvirtinimo”;

86.2. ugdymo procesą organizuojant kitomis ugdymo organizavimo formomis (pvz., integruotos veiklos, kūrybinių dirbtuvių, projekto ir kt.), derinant Bendrosios programos ugdymo dalykų ir neformaliojo švietimo programų turinį:

86.2.1. ugdymo procesas gali būti skirstomas į įvairios nepertraukiamos trukmės ugdymo periodus;

86.2.2. ugdomoji veikla (derinant formaliojo ir neformaliojo švietimo programų turinį) per dieną 1 klasėje gali trukti ilgiau nei 5 ugdymo valandas, 2–4 klasėse – 6 valandas, atsižvelgiant į tai, kiek mokykla gali skirti laiko neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti. Į šį laiką neįskaičiuojamas pailgintos dienos grupės veiklai organizuoti skirtas laikas;

86.2.3. mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Mokykla priima sprendimą, kiek šiai veiklai per mokslo metus skirs pamokų, atsižvelgdama į pradinio ugdymo bendrojoje programoje numatytą turinį ir pasiekimus, mokinių amžių. Veikla siejama ne tik su mokyklos ugdymo tikslais, bet ir su mokinių mokymosi poreikiais. Ši veikla organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose, pavyzdžiui: muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose.

87. Ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymosi organizavimo formomis įgyvendinamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinys.

88. Ugdymo procesas organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.).

17

89. Mokykla einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymo poreikius, mokinių mokymosi rezultatus, išlaikydama mokslo metams skirtą ugdymo valandų skaičių.

II. MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

90. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:90.1. Dorinis ugdymas: 90.1.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės

religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą;90.1.2. mokykloje nesusidarius mokinių grupei etikai arba tikybai mokytis, sudaroma laikinoji

grupė iš kelių klasių mokinių;90.1.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų

(globėjų) parašytą prašymą.90.2. Kalbinis ugdymas:90.2.1. siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir

klausymo gebėjimai turi būti ugdomi ir per kitų dalykų ar ugdymo sričių ugdomąsias veiklas (pvz., naudojant mokomąsias užduotis teksto suvokimo gebėjimams, mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus);

90.2.2. pirmosios užsienio kalbos mokymas:90.2.2.1. 1 klasėje pirmosios užsienio kalbos (anglų kalbos) mokoma (si) pageidaujant tėvams

(globėjams), o antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais kalba yra privaloma;90.2.2.2. užsienio kalbai mokyti 1 klasėje skiriama 1 ugdymo valanda per savaitę, o 2–4 klasėse

skiriama po 2 ugdymo valandas per savaitę. 90.3. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:90.3.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto

ugdymo laiko. Ugdymo veiklos dalį (1/4) sudarančios sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus skiriama tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje, laboratorijose; 

90.3.2. socialiniams gebėjimams ugdytis dalį (1/4) pasaulio pažinimo dalyko laiko skiriama ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

90.4. Matematinis ugdymas: 90.4.1. organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi ne tik Bendrosios programos

matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių bei tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės.

90.5. Kūno kultūra:90.5.1. kūno kultūrai skiriamos 2 ugdymo valandos per savaitę, sudaromos sąlygos mokiniams

ne mažiau kaip 1 valandą per savaitę lankyti plaukimo pamokas baseine;90.5.2. Specialiosios medicininės fizinio parengimo grupės mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose

su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas.90.6. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis):90.6.1. technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dailės ir technologijų dalykui

skiriamo laiko;90.6.2. įgyvendinama šokio programa, skiriant 1 ugdymo valandą iš kūno kultūros dalykui

skiriamo laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 79.3 papunktyje.

18

91. Mokiniai, kurie mokosi pagal neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (pvz., dailės, muzikos, sporto), mokyklos vadovo įsakymu atleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, jiems numatomas šių dalykų mokymosi pasiekimų įskaitymas. Šių programų turinys turi derėti su Bendrųjų programų turiniu. Mokyklos vadovas nustato nedalyvaujančių pamokose mokinių saugumo užtikrinimo priemones.

III SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

92. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą. Mokiniui sudaromos sąlygos rinktis dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 „Dėl Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašo patvirtinimo” (toliau – Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašas).

93. Mokykla skiria mėnesio trukmės adaptacinį laikotarpį pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą ir naujai atvykusiems mokiniams. Mokiniams sėkmingai adaptuotis, padeda klasių vadovai, mokyklos švietimo pagalbos specialistai (psichologas, socialiniai pedagogai). Per adaptacinį laikotarpį mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami.

94. Mokykla, formuodama pagrindinio ugdymo programos turinį, siūlo mokiniams rinktis dalykų modulius (lietuvių kalbos, matematikos, kūno kultūros), jiems įgyvendinti panaudoja pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti mokantis.

95. Pagrindinio ugdymo programos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti, panaudojamos mokymo (si) pasiekimams gerinti: ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis, diferencijuoto ugdymo turiniui įgyvendinti, projektinei ir kitai veiklai.

II. MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

96. Lietuvių kalbos ugdymas vykdomas per visų dalykų pamokas.97. Pagrindinio ugdymo programa sudaryta iš ugdymo sričių. 98. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir tikyba),

lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių), matematika, gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, socialinė-pilietinė veikla, ekonomika ir verslumas), meninis ugdymas (dailė, muzika), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas (žmogaus sauga, sveikatos ugdymas, etninė kultūra, gyvenimo įgūdžių ugdymas).

19

99. Ugdymo sričių įgyvendinimas. 99.1. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų parenka

tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys renkasi savarankiškai pats. 99.2. Lietuvių kalba ir literatūra. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį:99.2.1. siūlo rinktis kalbos vartojimo, teksto suvokimo bei kūrybinio teksto rašymo modulius;99.2.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos ir literatūros Pagrindinio ugdymo bendrojoje

programoje numatyto patenkinamo lygio, mokymosi spragas pašalinti siūloma lankyti konsultacijas, raštingumo gerinimo modulį;

99.2.3. mokiniui, kuris mokėsi pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą, mokytis lietuvių kalbos ir literatūros sudaro individualų ugdymo planą.

99.3. Užsienio kalbos.99.3.1 Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi

kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.99.3.2 Antrosios užsienio kalbos mokyti pradedama nuo 5 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai)

mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: prancūzų, rusų, vokiečių, jei mokyklai pakanka mokymo lėšų.

99.3.3. Baigiant pagrindinio ugdymo programą, organizuojami užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS).

99.3.4. Pagrindinio ugdymo programoje užtikrinamas pradėtų mokytis užsienio kalbų mokymosi tęstinumas. Keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei numatyta tos kalbos Bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla negali sudaryti mokiniui galimybės toliau mokytis pradėtą kalbą. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

99.3.4.1. vienerius mokslo metus jam skiriama ne mažiau nė viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;

99.3.4.2. susidarius ne mažiau kaip penkių mokinių grupei, atsižvelgiant į mokymo lėšas, visai grupei skiriamos dvi papildomos pamokos.

99.3.5. Jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, ir mokyklos direktoriaus įsakymu sudaryta grupė nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja pagal dešimtbalę vertinimo sistemą. Mokykla sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoje užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ir literatūros ar kitos kalbos pamokas kitose klasėse.

99.3.6. Jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir, tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus, pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi tos kalbos mokytojo:

99.3.6.1. mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir su: Vilniaus miesto savivaldybe. Skiriant pamokų skaičių, vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų 124 punktu;

99.3.6.2. mokinys gali kalbos mokytis neformaliojo švietimo įstaigoje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų pasiekimų (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti mokyklai pagal iš anksto priimtą susitarimą, kuriame numatytas atsiskaitymo laikas ir apibrėžti pasiekimų įvertinimo kriterijai.

99.4. Matematika.

20

99.4.1. Mokinių matematikos žinių lygis, remiantis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų duomenimis, yra nepakankamas, todėl skiriama daugiau dėmesio jam įtvirtinti sprendžiant skaičių ir skaičiavimų, algebros, geometrijos uždavinius.

99.4.2. Mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti naudojamas problemų sprendimas bendradarbiaujant (darbas laikinose grupėse), finansinio raštingumo pavyzdinėmis užduotimis (integruojama su ekonomikos ir verslumo pamokomis), 9 ir 10 klasių mokiniai dalyvauja Nacionalinio egzaminų centro rengiamame matematinio-gamtamokslinio raštingumo konkurse. Visiems mokiniams kelti aukštus mokymosi lūkesčius naudojamasi tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų leidiniais ir publikacijomis.

99.4.3. Nuolat stebimi mokinių matematikos pasiekimai ir, remiantis duomenimis (standartizuotais testais, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatais), numatoma pagalba mokiniams, kurių mokymosi pasiekimai žemi.

99.4.4. Ugdant gabius matematikai mokinius ugdymo procesą labiau individualizuojant, diferencijuojant, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus pateikiama įvairesnių, įdomesnių, įvairaus sunkumo ir sudėtingumo užduočių, naudojamos nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra” užduotys.

99.4.5. Tikslingai naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės matematiniam ugdymui (naudojant interaktyviąsias užduotis, EDUKA).

99.4.6. 6-10 klasių mokiniams siūlomas matematikos modulis.99.5. Informacinės technologijos.99.5.1. Mokyklos 9-10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas

iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Modulį renkasi mokinys.

99.5.2. 9 ir 10 klasių mokiniams siūlomas programavimo modulis.99.6. Gamtamokslinis ugdymas.99.6.1. Siekiant gerinti gamtamokslinį raštingumą, pirmiausia, tobulinami mokinių pasiekimai

Žemės ir visatos bei gyvųjų sistemų ugdymo turinio srityse.99.6.2. Gamtos mokslus kuruojantis direktoriaus pavaduotojas ugdymui stebi, kad:99.6.2.1. per gamtos mokslų dalykų pamokas mokymasis vyktų tiriant;99.6.2.2. gamtos mokslų dalykų turinys apimtų mokinių gebėjimus analizuoti ir interpretuoti

gamtamokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo procedūras bei sąvokas, taip pat gebėjimų mąstyti ir diskutuoti gamtos temomis ugdymą;

99.6.2.3. atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ugdymo procesas individualizuojamas, diferencijuojamas. Ugdymo procese taikomos įvairesnės, įdomesnės, įvairaus sunkumo ir sudėtingumo užduotys. Mokymosi medžiaga pritaikoma atsižvelgiant į mokinių turimas žinias, įgūdžius ir ugdymosi poreikius.

99.6.3. eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti būtų skiriama ne mažiau kaip 30–40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Eksperimentams atlikti sudarytos sąlygos ir kitose tam tinkamose aplinkose, bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir Lietuvos edukologijos universitetu.

99.7. Technologijos.99.7.1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse),

kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

99.7.2. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Įgyvendinant šią programą dalyvaujama projektuose, ekskursijose, susitikimuose.

21

99.7.3. Baigę integruoto technologijų kurso programą, mokiniai pagal savo interesus ir polinkius renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų).

99.7.4. Mokiniai gali keisti pasirinktą technologijų programą: 99.7.4.1. mokiniai pateikia mokyklos direktoriui nustatytos formos rašytinį prašymą likus ne

mažiau 2 savaitėms iki pusmečio pabaigos;99.7.4.2. mokiniai informuoja technologijų mokytoją apie programos keitimą ir pateikia prieš tai

buvusios programos atsiskaitomąjį darbą.99.8. Socialinis ugdymas.99.8.1. Per socialinio ugdymo dalykų pamokas mokymasis grindžiamas tiriamojo pobūdžio

metodais, diskusijomis, bendradarbiavimu savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.

99.8.2. Siekiant gerinti Vilniaus miesto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes, dalis istorijos ir geografijos pamokų organizuojamos netradicinėse aplinkose (muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, saugomų teritorijų lankytojų centruose), naudojamos virtualiosios mokymosi aplinkos (Egzaminatorius, EDUKA).

99.8.3. Laisvės kovų istorija mokoma integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

99.8.4. Mokyklos formuojamas socialinių dalykų ugdymo turinys teikia galimybę mokant pilietiškumo ugdymo pagrindų siekti, kad dalis (apie 30 proc.) pasiekimų būtų įgyjama pamokose, o kita dalis – kitokios veiklos metu (pilietiškumo akcijos, projektai, išvykos ir kt.).

99.8.5. Į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruojama: Lietuvos ir pasaulio realijas, kurios turi būti nuolat ir sistemingai atskleidžiamos ir aptariamos su mokiniais, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: nacionalinio saugumo samprata ir sistema Lietuvos Respublikoje; rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas.

99.9. Kūno kultūra ir sveikata. 99.9.1. Kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę (5 klasei – 3 valandos) ir sudarytos

sąlygos visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (šokio, krepšinio, tinklinio, badmintono, smiginio, stalo teniso) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje. Mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą tvarko kūno kultūros mokytojai.

99.9.2. Kūno kultūrai mokytis nuo 7 klasės sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės. 99.9.3. Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose, atsižvelgiama į Higienos normos

reikalavimus.99.9.4. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaroma galimybė rinktis

fizinį aktyvumą. Mokykla numato, kaip organizuoti šių mokinių ugdymą. Mokiniams sudaryta galimybė rinktis vieną iš siūlomų fizinio aktyvumo formų:

99.9.4.1. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;

99.9.4.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.

99.9.5. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

22

99.9.6. Mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūloma kitą veiklą (stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

99.10. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas 6, 8, 10 mokyklos klasių mokiniams organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668), organizuojant ugdymo valandas, o kitose klasėse integruojant į dėstomus dalykus.

99.11. Meninis ugdymas.99.11.1. Meninio ugdymo dalykus sudaro dailės, muzikos dalykai. 100. Mokinys privalo mokytis visų dalykų, kurie nurodyti bendruosiuose ugdymo planuose.101. Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso

organizavimo būdu įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per savaitę 2018–2019 mokslo metais:

23

Klasė  Ugdymo sritys irdalykai

5 6 7 8

Pagrindinio ugdymo

programos I dalyje

(5–8 klasė)

9 10

Pagrindinio ugdymo

programoje (iš viso)

Dorinis ugdymas          Dorinis ugdymas (etika) Dorinis ugdymas (tikyba)

1;1 1;1 4 1;1 6

KalbosLietuvių kalba ir literatūra 5;5 5;5 20 4+1*;5+1* 29+2*

Užsienio kalba (1-oji) 3;3 3;3 12 3;3 18Užsienio kalba (2-oji) 2*;2 2;2 6+2* 2;2 10+2*Matematika ir informacinėstechnologijosMatematika 4;4 4;4 16 3+1*;4+1* 23+2*Informacinės technologijos 1;1 1;0 3 1;1 5

Gamtamokslinis ugdymas  

Gamta ir žmogus 2;2 – 4 – 4Biologija – 2;1 3 2;1 6Chemija – 0;2 2 2;2 6Fizika - 1;2 3 2;2 7

Socialinis ugdymasIstorija 2;2 2;2 8 2;2 12Pilietiškumo pagrindai – – – 1;1 2Socialinė-pilietinė veikla*** 10***;10*** 10***;10*** 40*** 10***;10*** 60***

Geografija 0;2 2;2 6 2;1 9Ekonomika ir verslumas – – – 1;0 1Meninis ugdymasDailė 1;1 1;1 4 1;1 6Muzika 1;1 1;1 4 1;1 6Technologijos, kūno kultūra, žmogaus sauga  

Technologijos (...) 2;2 2;1 7 1;1,5 9,5Kūno kultūra 3;2 2;2 9 2;2 13Žmogaus sauga 0;1 0;1 2 0;0,5 2,5Sveika gyvensena 1*;0 - 1* - 1*;Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę

25+3* 29 29 30 113+3* 31+2* 31+2* 175+7*

24

Pažintinė ir kultūrinė veikla Integruojama į ugdymo turinį  

  5–8 klasėse 9–10 klasėse  Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per savaitę

12* 12* 14* 26*

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per savaitę)

8** 8** 5** 13**

* pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti per savaitę** valandų skaičius per savaitę, skirtas neformaliam vaikų švietimui*** socialinė-pilietinės veiklos pamokų skaičius per metus

IV SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

102. Vidurinio ugdymo programa vykdoma, vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Ugdymo programų aprašu, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Geros mokyklos koncepcija, Bendraisiais ugdymo planais, gali būti atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašą ir kt.

103. Vidurinio ugdymo programos trukmė – dveji mokslo metai. Vidurinio ugdymo programos turinį sudaro:

103.1. privaloma dalis: privalomi mokytis dalykai ir privalomai pasirenkami dalykai ir (ar) moduliai;

103.2. laisvai pasirenkama dalis: pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai. Pasirenkamieji dalykų moduliai neskaičiuojami kaip atskiri dalykai.

104. Mokyklos nustatyta mokinio individualaus ugdymo plano struktūra (priedas Nr. 1) ir jo keitimo tvarka (priedas Nr. 3).

105. Mokinys, vadovaudamasis Ugdymo programų aprašu, mokyklos pasiūlymais ir atsižvelgdamas į tolesnius mokymosi planus, priima sprendimą, kokius dalykus ar modulius renkasi mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, apsisprendžia dėl vieno brandos darbo rengimo ir kartu su mokytojais, padedant ir tėvams (globėjams, rūpintojams), pasirengia individualų ugdymo planą.

106. Mokinio pasirinkti mokytis dalykai tampa privalomi. Jeigu pasirinkto dalyko programos mokinys nebaigia ir nepasiekia joje numatytų pasiekimų – pripažįstama, kad jis jo nesimokė.

107. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių pasirinkimus, jų individualius ugdymo planus, modeliuoja kokybišką vidurinio ugdymo programos įgyvendinimą. Laikinosios grupės sudaromos iš mokinių, kurie pasirenka tą pačią bendrojo ugdymo dalyko kurso programą, tą patį dalyko modulį, pasirenkamąjį dalyką.

108. Jeigu mokinys pageidauja, mokykla sudaro sąlygas pagerinti pasirinktų ugdymo sričių ar atskirų dalykų kompetencijas papildomai rengtis brandos egzaminams ar tolesniam mokymuisi baigus vidurinio ugdymo programą (dalykų moduliai, individualios konsultacijos).

109. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, mokykla sudaro galimybę įgyvendinti savo individualų ugdymo planą arba, nesant tam sąlygų, pasiūlo keisti pasirinktus dalykus ar modulius.

110. Vidurinio ugdymo programoje mokykla siūlo mokiniui:

25

110.1. jo mokymosi poreikius atliepiančius pasirenkamus dalykus, dalykų modulius. Nesant mokinio pageidaujamų pasirinkti švietimo ir mokslo ministro patvirtintų pasirenkamųjų dalykų programų ar dalykų modulių programų, jas parengia mokykla (Bendrųjų ugdymo planų 22 punktas);

110.2. daugiau pamokų, nei numatyta Bendrųjų ugdymo planų 143 punkte, mokytis kitus pasirinktus dalykus ar modulius.

111. Minimalus privalomų, privalomai ir laisvai pasirenkamų dalykų skaičius mokinio individualiame plane turi būti ne mažesnis nei 8, o minimalus pamokų skaičius per savaitę – 28.

112. Mokykla, siekdama užtikrinti, kad mokinys, mokydamasis pagal vidurinio ugdymo programą, tobulintų tolesniam mokymuisi, darbui būtinas kompetencijas, ugdymo procese taiko inovatyvius, besimokantiesiems patrauklius ir aktualius mokymo(si) būdus, plėtoja savarankišką mokymąsi, sudaro sąlygas mokinių socialinei-pilietinei veiklai, savanorystei, padeda mokiniams susipažinti su profesijų įvairove ir pasirinkimo galimybėmis, planuoti tolesnį savo mokymąsi ir(ar) darbinę veiklą, karjerą.

113. Žmogaus saugos dalykas integruojamas į dalykų ugdymo turinį.114. Vidurinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso

organizavimo būdu įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir per dvejus metus:

Ugdymo sritys, dalykai

Minimalus pamokų skaičius

privalomam turiniui per savaitę

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Dorinis ugdymas 2Dorinis ugdymas (etika ) 2 -Dorinis ugdymas (tikyba) 2 -KalbosLietuvių kalba ir literatūra 8 8 10Užsienio kalbos Kursas,

orientuotas į B1 mokėjimo

lygį

Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo

lygįUžsienio kalba (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) 6 6 6

Socialinis ugdymas 4Istorija 4 6Geografija 4 6Informacinės technologijos (...) 2 4Gamtamokslinis ugdymas 4Biologija 4 6Fizika 4 7Chemija 4 6Meninis ugdymas ir technologijos 4Dailė 4 6Muzika 4 6Šokis 4 6Technologijos kryptys. Technologijos (...)Turizmas ir mityba 4 6Kūno kultūra 4–6Bendroji kūno kultūra 4/6 8Pasirinkta sporto šaka (...) (4–6)

26

Žmogaus sauga (integruojama į ugdymo turinį) 0,5 0,5 0,5

Pasirenkamieji dalykai / dalykų moduliai/ projektinė veikla... (pasirenkamasis); ... (dalyko modulis); projektinė veikla (...)Brandos darbas (...) 0,5Mokinio pasirinktas mokymo turinys Iki 26 Iki 26Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę

28 pamokos per savaitę;

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius) klasei

6 (valandos) pamokos dvejiems metams

Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 24 pamokos per savaitę dvejiems metamsMaksimalus pamokų skaičius klasei – 51 pamoka per savaitę.

V SKYRIUS

ŠVIETIMO PAGALBOS (PSICHOLOGINĖS, SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS, SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS) TEIKIMAS

I. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

115. Mokykla, rengdama mokyklos ir mokinio individualųjį ugdymo planą, sudaro sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą ir būtiną švietimo pagalbą.

116. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo”, ir šio skyriaus nuostatomis ir atsižvelgia į:

116.1. formaliojo švietimo programą;116.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;116.3. individualizuoto ugdymo ir švietimo pagalbos reikmę, vykdydama švietimo pagalbos

specialistų, mokyklos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas;

116.4. mokyklos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinka, mokymo ir švietimo pagalbos lėšos).

117. Mokykla, pritaikydama ugdymo planą mokinio reikmėms ir vadovaudamasi mokyklos ugdymo planų 76, 101 punktuose nurodytu pradinio ir pagrindinio dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi.

118. Individualus ugdymo planas rengiamas:118.1. atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės ar

švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas, ugdymo programą, ugdymo formą ir mokymo organizavimo būdą;

118.2. mokiniui, kuris mokosi nuotoliniu ar savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu;

27

118.3. kai mokiniui pagal pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas tam tikru laikotarpiu reikia intensyvios švietimo pagalbos.

119. Pritaikant bendrąjį mokyklos ar klasės ugdymo planą individualioms mokinio ugdymosi reikmėms, galima:

119.1. vėliau pradėti mokyti pirmosios ar antrosios užsienio kalbos, mokyti tik vienos užsienio kalbos – mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), judesio ir padėties, bendrųjų mokymosi sutrikimų, turintį kochlearinius implantus;

119.2. besimokantį pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą pagrindinio ugdymo programoje prasidedančių dalykų pradėti mokyti metais vėliau, juos sieti su praktiniais mokinio interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi; mokymas gali būti organizuojamas atskiromis veiklomis;

119.3. nemokyti užsienio kalbų turinčiojo kompleksinių negalių ir (ar) kompleksinių sutrikimų, į kurių sudėtį įeina klausos sutrikimai (išskyrus nežymų klausos sutrikimą). Užsienio kalbų pamokų laikas gali būti skiriamas lietuvių, lietuvių gestų kalbai mokyti;

119.4. nemokyti muzikos turinčiojo klausos sutrikimą (išskyrus nežymų);119.5. nemokyti technologijų turinčiojo judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų (išskyrus

lengvus);119.6. vietoj šiame punkte nurodytų dalykų mokinys gali rinktis kitus individualaus ugdymo

plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą.

120. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 124 ir 143 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodomų savaitinių pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti mažinamas ar didinamas 1 ar 2 pamokomis.

120.1.Sutrikusios klausos mokiniui mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 124 ir 143 punktais, be to:

120.1.1. atsižvelgiant į klausos netekimo laiką, kalbos išsivystymo lygį, turimus tarties įgūdžius ir gebėjimą bendrauti kalba, ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti;

120.1.2. kurčio ir neprigirdinčio mokinio ugdymo plane turi būti skiriama: lietuvių gestų kalbai – 2–3 pamokos, lietuvių kalbai ir literatūrai – 6–8 pamokos;

120.1.3. kurčias ir neprigirdintis mokinys mokomas totaliosios komunikacijos žodiniu ar dvikalbiu metodu, atsižvelgiant į individualius gebėjimus ir tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus;

120.1.4. 9–10 klasėse iš mokinio ugdymo(si) poreikius tenkinančių pamokų 3 pamokos per savaitę skiriamos mokyti individualizuotai ir diferencijuotai bei karjeros valdymo kompetencijoms ugdyti;

120.1.5. mokiniui tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo specialiosioms pratyboms skiriama: 5 klasėje – 2 pamokos, 6–10 ir mokyklos klasėse – po 1 pamoką per savaitę, turintiems kochlearinius implantus – po 2 pamokas per savaitę. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti.

120.2. Sutrikusios regos mokiniui mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 124 ir 143 punktais. Ugdymo plane skiriamos specialiosios pamokos ir specialiosios pratybos:

120.2.1. silpnaregiui mokiniui, kuriam gresia pavojus apakti, individualioms pratyboms (iki ketverių metų) mokyti(s) Brailio rašto skiriamos 1 ar 2 pamokos per savaitę, kursas gali būti intensyvinamas;

28

120.2.2. aklam (regėjimo aštrumas nuo šviesos pojūčio iki 0,04) ir silpnaregiui (regėjimo aštrumas – 0,05–0,1) mokiniui regėjimui lavinti galima skirti 1 ar 2 pamokas per savaitę (turint mokymo lėšų). Šis kursas gali būti intensyvinamas;

120.2.3. tiflopedagoginė pagalba aklam ir žymią silpnaregystę (regėjimo aštrumas su korekcija geriau matančia akimi nuo 0,05 iki 0,1) turinčiam mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma;

120.2.4. nereginčiam mokiniui individualioms mobilumo lavinimo pratyboms skiriama po 1 pamoką per savaitę. Šios pamokos gali būti skiriamos ir kasdienio gyvenimo bei komunikaciniams įgūdžiams ugdyti.

120.3. Kurčneregio mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 7 priedu.

120.4. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniui mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 124 ir 143 punktais. Ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti:

120.4.1. specialiosioms pratyboms 5–8 klasėse skiriama po 2 pamokas trims mokiniams per savaitę, 9–10 klasėse – po 0,5 pamokos mokinio kalbai ir komunikacijai lavinti;

120.4.2. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 0,5–1 pamoką per savaitę (mokinys mokomas individualiai ar diferencijuotai).

120.5. Judesio ir padėties sutrikimų turinčiam mokiniui mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 124 ir 143 punktais. Ugdymo plane pamokos turėtų būti skiriamos gydomajai kūno kultūrai, sensomotorikai lavinti, naudojimosi kompiuteriu įgūdžiams formuoti, komunikaciniams gebėjimams ugdyti:

120.5.1. mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi ar turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms skiriama 1 ar 2 pamokos per savaitę;

120.5.2. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, 5–10 klasėse tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų ir komunikacinės, pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti;

120.5.3. 4–8 mokinių grupei gali būti skiriamos 2–3 gydomosios kūno kultūros pamokos per savaitę.

121. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas. Kai mokykloje nėra švietimo pagalbos specialistų, mokytoją konsultuoja mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir (ar) savivaldybės administracijos švietimo padalinių specialistai.

II. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

122. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 44–55 punktų nuostatomis.

123. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal bendrojoje programoje numatytus pasiekimus, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma (si), kokie bus mokinio

29

mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa (si) tikrinimo būdai, kokiomis mokymo (si) priemonėmis bus naudojamasi).

124. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba Socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Vertinimo būdus renkasi mokykla (vertinimo įrašai „įskaityta”, „neįskaityta”, aprašai, pažymiai ir kt.).

III. SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS

125. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

126. Mokykla specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

127. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:127.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo”;

127.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, atsižvelgiant į mokinio galias, keliamus ugdymo(si) tikslus, tenkinant jo reikmes. Siekiant įtraukties į bendrą ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai;

127.3. specialiųjų pratybų forma: individualių, mažoms grupelėms (2–4 mokiniai), grupėms (5–8 mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba gali būti teikiama per specialiąsias pamokas;

127.4. kai mokykloje nėra reikiamos kvalifikacijos specialiųjų pedagogų, galinčių teikti ugdymą ir švietimo pagalbą regos, klausos, įvairiapusių raidos (autizmo), elgesio ir (ar) emocijų sutrikimų turinčiam mokiniui, kuriam rekomenduota papildoma specialioji pedagoginė pagalba, jam skiriama nuo 2 iki 4 valandų per savaitę individualioms specialiojo pedagogo konsultacijoms ir (ar) papildomai dalyko mokytojo pagalbai arba sudaromos sąlygos šias paslaugas mokiniui gauti specialiosios paskirties įstaigoje, specialiojo ugdymo centruose.

128. Specialioji pagalba:128.1. teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias

mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo”;

128.2. teikiama mokytojo padėjėjo, gestų kalbos vertėjo, skaitovo;128.3. teikiama ugdymo proceso metu.

IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

129. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja mokykla pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

30

130. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 107–110 ir 124, 143 punktais, 1 ar 2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms, o mokiniui, kuris mokosi tautinės mažumos kalba, – 2 papildomos valandos lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti.

130. Mokiniui, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokyti namie skiriama ne mažiau kaip 8 valandos per savaitę:

130.1. mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 107–110 punktais, 1 ar 2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms;

130.2. turinčiam judesio ir padėties sutrikimų rekomenduojama 1–2 valandas per savaitę skirti gydomajai mankštai;

130.3. besimokančiam tautinės mažumos kalba, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių ir ugdomam namie, lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti gali būti skiriamos papildomos 1–2 valandos per savaitę.

_______________________________________

31