2018 m.VEIKLOS REZULTATAI

1 prioritetas:

DARNI, ATSAKINGA

IR SVEIKA VISUOMENĖ

SKURDO IR SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMAS

20 proc. padidėjo valstybės remiamos pajamos nuo 102

iki 122 eurų

Išlaidos piniginei socialinei paramai padidėjo 2 kartus(nuo 168,10 iki 362,55 mln. eurų)

Vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam

gyventojui išaugo 23,5 proc. (nuo 65 iki 80 euro)

PAGALBA ŠEIMOMS

67 proc. padidinti vaiko pinigai

(nuo 30 iki 50 eurų)

Sukurtos finansinės paskatos jaunoms

šeimoms pirmajam būstui regionuose

įsigyti (pasinaudojo 116 šeimų)

50 Eur

Pradėtos teikti bandomosios

apsaugoto būsto, laikino

atokvėpio, atvejo vadybos ir

kitos paslaugos

Pradėta mokėti nauja išmoka

skatinant įsivaikinimą (304

eurai per mėnesį)

Skatinamas vaikų įsivaikinimas

Finansinės paskatos pirmajam

būstui

Padidinti vaiko pinigai

Plėtotos viešosios paslaugos

DĖMESYS SOCIALIAI JAUTRIOMS GRUPĖMS

Iš viso 25 proc. nuo 2016 m.

Vidutinė senatvės pensija išaugo nuo

255 euro (2017 m.) iki 319 euro

(2018 m.)

Bus mokamos papildomos priemokos tiems, kurių

gaunama pensija nesiekia 95 proc. 2019 m.

minimalių vartojimo poreikių dydžio

Įvestas minimalių vartojimo poreikių dydis 2019 m.

susietas su socialinėmis išmokomis

Bendroji (pagrindinė) pensijos dalis finansuojama

valstybės biudžeto lėšomis

DĖMESYS SVEIKATOS APSAUGAI

Atpiginti kompensuojamieji vaistai:

Vidutinė vaistų

priemoka nuo

2016 m.

pabaigos

sumažėjo 47

proc.

Priemokų už

vaistus ir

medicinos

pagalbos

priemones

suma

sumažėjo apie

27 proc.

(pacientai

sutaupė apie

15 mln. eurų)

Kompensuo-

jamųjų vaistų

sąrašas

papildytas 45

vaistais, kurie

prieš tai nebuvo

kompensuojami

Viešosiose gydymo įstaigose dirbančių

gydytojų vidutinis darbo užmokestis

padidėjo 307 eurais (20 proc.), o

slaugytojų – 179 eurais (23 proc.)

Sutrumpėjo eilės pas gydytojus

2018 m. pabaigoje pas šeimos gydytoją

per 7 dienas pateko net 89 proc.

asmenų

ORO TARŠOS MAŽINIMAS

2018 m. leidimą dalyvauti

eisme turėjo 983

elektromobiliai (2017 m. – 620

elektromobilių) – iki šiol tai

didžiausias transporto

priemonių augimas (58 proc.)

2018 m. modernizuoti 224

daugiabučiai namai, kurie suvartoja

50–70 proc. mažiau šiluminės

energijos

2 prioritetas:

ŠVIETIMO, KULTŪROS IR

MOKSLO PASLAUGŲ

KOKYBĖS BEI

EFEKTYVUMO DIDINIMAS

45,7 proc. mokinių mokėsi pagal parengtas

ar atnaujintas modulines profesinio

mokymo programas (2017 m. - 26,6 proc.).

Tai leis jiems geriau pasirengti įsilieti į

darbo rinką

Buvo pertvarkomas universitetų tinklas –

sudarytos sąlygos reorganizuoti:

- Lietuvos edukologijos universitetą ir

Aleksandro Stulginskio universitetą

prijungiant prie Vytauto Didžiojo universiteto

- Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus

universiteto

- Mykolo Romerio universitetą prijungiant prie

Vilniaus Gedimino technikos universiteto

- Lietuvos sporto universitetą prijungiant prie

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

Tyrėjų ir dėstytojų atlyginimai

vidutiniškai padidėjo 20 proc.

Vidutinis mokytojo atlyginimas padidėjo

14 proc.

• Pradėtas diegti etatinis mokytojų darbo

apmokėjimas (baigtas I etapas)

• įsteigti 3 nacionaliniai pedagogų

rengimo centrai

• Parengtos naujo turinio pedagogų

rengimo programos

• Kuriamas ir išbandomas pedagoginės

stažuotės modelis

Priešmokyklinio ugdymo grupes

pradėjo lankyti 3 kartus daugiau

penkiamečių vaikų (2017 m. - 716

vaikų, 2018 m. - virš 2 000 vaikų)

ŠVIETIMO IR MOKSLO KELIU

Daugėja visuomenės narių, kurie linkę

dalyvauti kultūrinėje meninėje veikloje:

2017 m. jų pagausėjo iki 57,5 proc.

KULTŪRINĖS - MENINĖS VEIKLOS SKATINIMAS

Pradėtos iniciatyvos, skatinančios

aktyvesnį visuomenės dalyvavimą

kultūrinėje - meninėje veikloje:

• kultūros pasas (mokiniams)

• nemokamas muziejų lankymas

(visiems kiekvieno mėnesio

paskutinį sekmadienį)

• jaunųjų menininkų rezidencijos

Prognozuojama, kad 2019 m. kultūros

ir meno darbuotojų darbo užmokestis

vidutiniškai didės apie 20 proc.

3 prioritetas:

VIEŠOJO SEKTORIAUS

EFEKTYVUMO IR

SKAIDRUMO DIDINIMAS

VIEŠOJO SEKTORIAUS EFEKTYVUMAS

* Šios permainos – vienas iš svarbių žingsnių, gerinančių įmonių valdymą ir įgyvendinančių Lietuvos narystės EBPO rekomendacijas

Pasitikėjimas valstybės institucijomis

paaugo iki 71 proc. (2017 m. siekė 65

proc.)

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ)

sumažėjo net 43,5 proc. (2017 m.

– 108 vnt., 2018 m. – 61 vnt.)*

Konsoliduotos buhalterinės apskaitos ir

personalo administravimo funkcijos –

teikiamos 140-tyje viešojo

sektoriaus subjektų

VVĮ valdybos visiškai depolitizuotos –

jose nebeliko politinio pasitikėjimo

valstybės tarnautojų.

106 VVĮ kolegialių priežiūros ir valdymo

organų nariai buvo nepriklausomi nariai

- tai sudaro daugiau kaip pusę visų

narių*

Gyventojų pasitenkinimas paslaugomis

aukščiausias per 10 metų - 2018 m.

indekso reikšmė (0,88 balo)

Valstybės tarnautojų skaičius per du

metus sumažėjo 5 proc. - 2276

pareigybėmis (2017 m. – 2 proc., o

2018 m. – 3 proc.)

KOVA SU KORUPCIJA

Priimtas Pranešėjų apsaugos įstatymas

Kuriama antikorupcinė

aplinka

Stiprinamos kovai su korupcija

skirtos institucijos

Pertvarkoma kalėjimų

sistema

Parengti lobizmo, politinių

partijų finansavimo

įstatymų projektai

Centralizuojami viešieji pirkimai

4 prioritetas:

DARNI IR

KONKURENCINGA

EKONOMIKOS PLĖTRA

ENERGIJOS IŠTEKLIAI IR APLINKOSAUGA

Sutaupytas suminis galutinės energijos

kiekis 2016 m. (2 045 GWh) 4 kartus

viršijo planą (463 GWh) ir jau pasiekė

2020 m. tikslą (2 000 GWh)

Supaprastintas naujų verslo vartotojų

elektros įrenginių prijungimas prie

elektros tinklų procesas: sutrumpėjo

nuo 5 iki 4 procedūrų

Pagal prisijungimo prie elektros tinklų

rodiklį Lietuva pakilo per 7 pozicijas –

iš 33 vietos į 26 vietą ir aplenkė

Estiją, Latviją bei Lenkiją

Nuosekliai auga pakartotinai ar

kitaip panaudotų komunalinių

atliekų dalis (2016 m. – 65,4

proc., 2017 m. – 66,4 proc.)

Visas atliekas rūšiuojančių

gyventojų per pastaruosius

ketverius metus padaugėjo nuo

40 iki 47 proc.

Visai atliekų nerūšiuojančių

gyventojų sumažėjo nuo 27 iki

18 proc.

SUSISIEKIMAS

Klaipėdos valstybinio

jūrų uosto krovos

apyvarta augo 7,9

proc. – pasiektas naujas

uosto krovos rekordas

(46,6 mln. tonų)

Išankstiniais

duomenimis, 2018 m.

krovinių vežimas per

metus augo 15,8

proc. (iš viso 148,1

mln. t)

Transporto sektoriuje

sukurta 14 proc. visos

šalyje sukuriamos

bendrosios pridėtinės

vertės (4,97 mlrd.

eurų)

Piliečių pasitenkinimo judumu rodiklis išaugo nuo 35 iki 50 proc.

3 šalies oro uostai

aptarnavo daugiau

kaip 6,2 mln. keleivių

Atlikta daugiau kaip

61 tūkst. skrydžių

Pasiūlytos

99 kryptys

Išasfaltuota

268 km žvyrkelių

INOVATYVIAM IR SĄŽININGAM VERSLUI – PALANKESNĖS SĄLYGOS

Per 2018 m. įsisteigė 43,8 proc. daugiau

startuolių

Startuoliai pritraukė 7 kartus daugiau

investicijų nei pernai (2018 m. - 183

mln. eurų, 2017 m. – 24,6 mln. eurų)

Pagal verslo aplinkos indeksą "Doing Business" Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 14 vietą tarp 190 šalių

Lietuva užima 4 vietą tarp ES valstybių ir aplenkė Estiją (16 vieta), Airiją (17 vieta), Vokietiją (20 vieta)

Naujų TUI didelės pridėtinės vertės

projektų skaičius išaugo iki 67 vnt.

(18 vnt. daugiau nei 2017 m.)Įgyvendinant TUI projektus, 2018 m.

sudarytos galimybės sukurti 4 779 darbo

vietas

Pagal TUI projektų planuojamas sukurti

darbo vietas milijonui gyventojų Lietuva

užima 2 vietą pasaulyje

INOVACIJŲ REFORMA

▪ Inovacinės veiklos augimas 2010–2017 m. buvo sparčiausias pasaulyje ir sudarė 20,1 proc.

▪ Verslo išlaidos MTEP išaugo 2 kartus nuo 64,6 mln. eurų (2010 m.) iki 132,3 mln. eurų (2017 m.)

Vyriausybė parengė

inovacijų reformą, kuri

gerokai pakeis šalies

inovacijų ekosistemą

▪ Verslas turės palankesnes galimybes gauti

finansavimą produktams tobulinti

▪ Mokslas bus suinteresuotas uždirbti papildomų lėšų

▪ Sudarys galimybes augti inovatyvių įmonių skaičiui

▪ 2020 m. eksporto mastą padidins 1,4 mlrd. eurų

Kas iš to?

▪ Iki 2023 m. pabaigos penktadaliu pagreitins BVP

augimą

▪ Iki 2023 m. pabaigos verslo išlaidos į inovacijas

išaugs 1,5 karto

▪ Iki 2020 m. pabaigos gyventojų atlyginimas

didės šeštadaliu greičiau

MOKESČIAI

Sujungtos darbdavio ir

darbuotojo mokamos

valstybinio socialinio draudimo

įmokos

Įvestos valstybinio socialinio

draudimo (išskyrus

privalomąjį sveikatos

draudimą) įmokų „lubos“

Sumažintas valstybinio

socialinio draudimo įmokos

tarifas

€

€

2018 m. nustatytos savanoriško atsiskleidimo ir mokesčių

mokėjimo skatinimo bei nepakantumo pažeidėjams mokesčių

srityje priemonės – nuo 2019 m. pradžios pajamų tikslinimas

deklaracijose išaugo 11 proc.

ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS MAŽINIMAS

Gyventojai pradeda naudotis nauja galimybe – 2019 m. vasarį

sulaukta 5 kartus daugiau prašymų gražinti GPM (už išlaidas

būsto remontui, autoremontui, auklių paslaugoms) nei prieš tai

buvusį mėnesį

5 prioritetas:

SAUGI

VALSTYBĖ

UŽTIKRINAMAS KRAŠTO GYNYBOS FINANSAVIMAS

Nuoseklus gynybos biudžeto augimas - krašto apsaugai skirta 2 proc. BVP (894,5 mln. eurų)

0,77% 0,89% 1,14% 1,50% 1,80% 2,00%0,00%

0,50%

1,00%

1,50%

2,00%

2,50%

2013 2014 2015 2016 2017 2018

Krašto gynybos finansavimas, proc. nuo BVP

Pasitikėjimas Lietuvos kariuomene vidutiniškai siekė 58 proc. (augimas 2 proc.)

Prie kibernetinio

saugumo

informacinio

tinklo (KSIT)

prijungta

56 proc.

organizacijų

Suorganizuotos

Nacionalinės

kibernetinio

saugumo

pratybos

„Kibernetinis

skydas 2018“

Teiginiui, kad

,,propaganda

yra grėsmė

šalies

saugumui“,

pritarė 74 proc.

respondentų. (6

proc. daugiau

nei 2016 m.)

Lietuvos

energetinio

saugumo lygis

pasiekė 68

proc. ir

priartėjo prie

atitinkamo lygio

kaimyninėse

Baltijos

valstybėse

KIBERNETINIS IR ENERGETINIS SAUGUMAS

Pratybų dalyviai

nagrinėjo ir

valdė 150

incidentų.

Pratybose

dalyvavo 53

organizacijos

(135 dalyviai)

Priimtas

strategiškai

svarbus ir

ekonomiškai

naudingas

sprendimas dėl

suskystintų

gamtinių dujų

(SGD) laivo-

saugyklos ilgalaikio

įsigijimo

2018 m. pagerėjo policijos veikla: įvykių, į kuriuos reaguota laiku, dalis siekia 91-95 proc.

Pasitikėjimas policija per metus išaugo nuo 71 iki 75 proc. 75%

Žuvusiųjų gaisruose per metus sumažėjo 17 proc. –

užfiksuotas mažiausias per pastaruosius trisdešimt

metų žuvusiųjų gaisruose skaičius (86 žmonės)-17%

Žuvusiųjų keliuose skaičius per metus sumažėjo

11 proc. Nuo 2010 iki 2018 m. žuvusiųjų skaičius

sumažėjo 37 proc. – Lietuva 2018 m. užėmė 5

vietą pagal žūčių sumažinimą ES keliuose

-37%

PILIEČIŲ SAUGUMAS SVARBIAUSIA

95%

STIPRINAMAS TARPTAUTINIS SAUGUMAS

77 proc. gyventojų

mano, kad parama

besivystančioms

šalims prisideda

prie teisingesnio ir

sąžiningesnio

pasaulio

Bendra Lietuvos

įmokų į Europos

plėtros fondą suma

siekė 8 mln. eurų

Apie 1/3 Lietuvos

gyventojų mano,

kad Lietuvos

interesai

tarptautinėje

bendruomenėje

užtikrinami

Lietuvos ir

Lenkijos santykiai

sugrįžo į strateginės

partnerystės vagą

Lietuva oficialiai tapo

36-ąja visateise

EBPO šalimi nare.

2018 m. pabaigoje

Paryžiuje įsteigta

Lietuvos Respublikos

nuolatinė atstovybė

prie EBPO

Sėkmingai

paminėtas Lietuvos

valstybės atkūrimo

šimtmetis.

Vyko daugiau nei

100 renginių

užsienyje

VYRIAUSYBĖS ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI

6 struktūrinių reformų

įgyvendinimas

Inovacijų, švietimo, sveikatos apsaugos,

pensijų, mokesčių ir šešėlinės

ekonomikos mažinimo srityse

Vyriausybės strateginių projektų

įgyvendinimas

2019 m. planuojama baigti įgyvendinti 5

projektus, o 2020 m. – 18 projektų

strateginėse veiklos srityse

Viešojo sektoriaus efektyvumo

didinimas

Sprendžiant sistemines viešojo

sektoriaus darbuotojų darbo

užmokesčio problemas

Demografinių iššūkių įveikimas,

emigracijos mažinimas

Daug dėmesio bus skiriama tinkamam

Demografijos, migracijos ir integracijos politikos

2018–2030 metų strategijos įgyvendinimui

ET REKOMENDACIJOS LIETUVAI

Gerinti mokestinių prievolių vykdymą, plėsti mokesčių bazę.

Užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą kartu sprendžiant

pensijų adekvatumo klausimą

Gerinti švietimo ir mokymo sistemą įskaitant suaugusiųjų

mokymąsi.

Gerinti sveikatos priežiūros sistemos rezultatus.

Gerinti mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą

siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę

Skatinti našumo augimą didinant viešųjų investicijų

veiksmingumą, šalinant viešųjų priemonių, kuriomis remiamas

mokslo ir verslo bendradarbiavimas, spragas ir neefektyvumą

3 rekomendacijos:

ET REKOMENDACIJŲ LIETUVAI ĮGYVENDINIMAS

2018-2019 m. priemonių - planas 59 priemonės

Įgyvendinta

47,5

proc.

2018 m. buvo suplanuota įvykdyti 19 priemonių Vykdymo pažanga

84,2 proc. (pilnai įvykdyta 15

priemonių, 1- iš dalies)

29 priemonės bus įgyvendinamos 2019 m.

2 priemonės – 2020 m.

ET REKOMENDACIJŲ LIETUVAI ĮGYVENDINIMAS

2019 m. daugiau dėmesio bus skiriama 2 ir 3

rekomendacijų įgyvendinimui

Pažymėtina, kad pasiektos pažangos kol kas neatspindi skurdo

rodikliai, nes šiuo metu turimi statistiniai duomenys dažniausiai

atspindi 2016–2017 m. veiklos rezultatus

Didžiausia pažanga pasiekta įgyvendinant 1 rekomendaciją, gerinant mokestinių prievolių vykdymą ir tobulinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą siekiant sumažinti skurdą ir pajamų nelygybę, taip pat

sprendžiant pensijų adekvatumo klausimą

AČIŪ UŽ DĖMESĮ