2011.10.17

1

2.6 Medžiagų apykaita gamtoje ir visuomenėje

Visuomen ės medžiag ų naudojimo problema - atliekos

• kurios ir sąlygoja aplinkos teršimą

Gamtoje atliekų nesusidaro, ir čia mesturime idealų beatliekinių technologijųpavyzdį

2011.10.17

2

Materijos tvarumo d ėsnisMaterija iš niekur neatsiranda ir niekur neprapuola,tik kei čiasi jos forma

Žemė medžiagų apykaitos požiūriu yra uždarasistema,

tad vadovaujantis materijos tvarumo dėsniu,bendras medžiagų kiekis joje yra sąlyginaipastovus.

Problema!

Norint pakartotinai panaudoti jauatitarnavusius gaminius ir jų gamybaisunaudotas medžiagas (atliekas),

reikalingi dideli energijos kiekiai , gana dažnaididesni nei naudojant pirmines žaliavas(gamtos išteklius).

2011.10.17

3

Daugelio aplinkosauginių priemonių efektyvumasyra sąlyginis ir dažniausiai aplinkos problemosyra arba tik perkeliamos į kit ą vietą, arbaatidedamos vėlesniam laikui.

Pvz., aukštų kaminų statymas.

Remiantis materijos tvarumo dėsniu, šiosatliekos niekur nedingo, jos tik pasklidodidesnėse teritorijose ir laikui b ėgant sukėlėdidesnio masto aplinkos problemas

Nagrinėjant medžiagų srautus gamtojeir visuomenėje skirsime du galimusmedžiagų srautų tipus:

– apytakinis medžiag ų srautas;

– linijinis medžiag ų srautas.

2011.10.17

4

2.6.1 Medžiagų apykaita gamtoje

• organizmų sudėtyje vyrauja šešielementai , kurie sudaro per 95% jųmasės, tai– anglis, deguonis, vandenilis, azotas,

fosforas ir siera– kalis, kalcis, geležis (makroelementai)

– geležis, manganas, varis, cinkas, boras irkt., jų reikalingi kiekiai labai nedideli(mikroelementai)

Biogeocheminiai ciklai ekosistemose

• Elementų kiekiai žemėje yra ganapastovūs, tad norint palaikyti gyvųorganizmų funkcijas jie turi cirkuliuoti ratu.

• Milijonus metų tęsiasi:– apytakiniai cheminių medžiagų srautai tarp

gyvosios gamtos (bio cheminiai);– apytakiniai cheminių medžiagų srautai tarp

negyvosios gamtos (geocheminiai).

2011.10.17

5

Anglies ciklas ekosistemose

Azoto ciklas ekosistemose

2011.10.17

6

Vandens ciklas ekositemose

2011.10.17

7

Ekosistemos susideda

Iš trij ų pagrindini ų trofini ų (mitybini ų)lygi ų:

1. Gamintojų,

2. Naudotojų,

3. Skaidytojų.

Fotosintezė

Gamintojai , daugiausia žalieji augalai,sintetina organinę medžiagą iš elementariųneorganinių medžiagų – vandens ir angliesdioksido.

6H2O + 6CO2+ Saulės energija = C6H12O6+ 6O2

2011.10.17

8

Medžiagų apykaita ekosistemoje

SAULĖS ENERGIJA

H2O CO2

maistinės medžiagos

Gamintojaižalieji

augalai

Naudotojai žoliaėdžiai plėšrūnai

Skaidytojai bakterijos

grybai

6CO2+6H2O+Saulės energija=C6H12O6+6O2

C6H12O6+6O2=6CO2+6H2O+šiluma

2.6.2 Medžiagų apykaita visuomenėje

Palyginus su ekosistema, čia trūksta tikvieno, bet labai svarbaus komponento

–skaidytoj ų, kurie atliekas suskaido į

gamintojams v ėl naudingus komponentus,taip uždarydami medžiag ų apykaitos rat ą irpaversdami j į beatliekiniu.

2011.10.17

9

Medžiagų srautai visuomen ėje

ENERGIJA elektra šiluma

GAM TOS IŠTEKLIAI

Gamintojaipramonė

žemės ūkis

Naudotojai visuomenė

Sąvartynai kietos

atliekos

ATLIEKOS dujinės skystos

Visuomen ėje medžiagos juda viena kryptimi -

• Linijini ų medžiag ų sraut ų daliniopakeitimo į apytakinius srautusgalimyb ės– medžiagų srautų mažinimas;– linijinių medžiagų srautų transformavimas į

apytakinius srautus.

Ištekliai ⇒ Atliekos

2011.10.17

10

Linijini ų medžiagų srautų dalinio pakeitimo į apytakinius srautus galimybės

ENERGIJA elektra šiluma

GAMTOS IŠTEKLIAI

pastovūs riboti

atsinaujinantys

Gamintojaipramonė

žemės ūkis

Naudotojai visuomenė

Sąvartynai kietos

atliekos

ATLIEKOS dujinės skystos

EKOSIS-TEMOS

DARNAUS MEDŽIAG Ų NAUDOJIMO STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO B ŪDAI

ANTRINISMEDŽIAG Ų

PANAUDOJIMAS:

1. Daugkartinis tų pačių gaminių panaudojimas;

2. Daugkartinis medžiagų, kaip antrini ų žaliavų panaudojimas;

3. Pakartotinis medžiagų panaudojimas kitiems tikslams.

MEDŽIAG Ų

TAUPYMAS:

1. Panaudojimo efektyvumo didinimas;

2. Medžiagų kokybės gerinimas

3. Gaminių gabaritų mažinimas;

4. Gaminių daugiafunk-ciškumo didinimas.

GAMINI ŲILGAAMŽIŠKUMODIDINIMAS:

1. Gaminių kokybės gerinimas;

2. Geresnė gaminių apsauga nuo išorinių veiksnių;

3. Geresnė gaminių priežiūra;

4. Patogesnis ir lengvesnis gaminių remontas.

MEDŽIAG Ų

PAKEITIMAS:

1. Pavojingų medžiagų pakeitimas mažiau pavojingomis;

2. Retų medžiagų pakeitimas įprastomis;

3. Neatsinaujinančių medžiagų pakeitimas atsinaujinančiomis

2011.10.17

11

Atliekos

Kas yra atliekos?

• Atliekos - tai bet kokios medžiagosir daiktai,kuriais atliekų tur ėtojas atsikrato, noriatsikratyti ar privalo atsikratyti.

• Atliekos - tai medžiagos ar iš jų pagamintigaminiai, netinkami tolimesniam naudojimuipagal jų tiesioginę paskirt į.

• Atliekos - tai tinkami ištekliai netinkamojevietoje.

2011.10.17

12

Atliekų skirstymas

Pagal savo prigimtį bei keliamą pavojųaplinkai ir žmoni ų sveikatai atliekos yraskirstomos į:

• nepavojingas atliekas,

• pavojingas.

Kaip ypatingai pavojingų atliekų kategorija išpavojingų atliekų dažnai yra išskiriamosradioaktyviosiosatliekos.

1. Organinės atliekos.2. Mineralini ų žaliavų atliekos.3. Buitinės atliekos.4. Antrin ės žaliavos.5. Statybinių medžiagų atliekos.6. Gatvių ir keli ų sąšlavos.7. Kitos nepavojingos atliekos.

Nepavojingos atliekos, skirstomos į septyniaspagrindines grupes:

2011.10.17

13

1. Organinės (biodegraduojančios) atliekos tai -sodo atliekos, užterštas arba netinkamasperdirbti popierius ir kartonas, skystos ir kietosmaisto produktų atliekos, susidarančiosgaminant arba realizuojant maistą.

Tai bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytosaerobiniu ar anaerobiniu būdu.

2. Mineralini ų žaliavų atliekos tai karjer ų atliekos -mineralų iškasimo atliekos, skaldos irsusmulkintos uolienos atliekos ir kt.

3. Buitinės (komunalinės) atliekos tai atliekossusidarančios buityje arba komercinėse irpramonės įmonėse bei institucijose.

2011.10.17

14

4. Antrin ės žaliavos tai pakartotinai naudotitinkamos atliekos (popieriaus ir kartono atliekos,plastikai, stiklas ir kt.)

5. Statybinių medžiagų atliekos atliekossusidarančios statant, rekonstruojant,remontuojant ar griaunant statinius, taip patstatybos gaminių brokas.

6. Gatvių ir keli ų sąšlavos tai pakartotinainaudoti tinkamos atliekos (popieriaus irkartono atliekos, plastikai, stiklas ir kt.)

7. Kitos nepavojingos atliekos atliekossusidarančios statant, rekonstruojant,remontuojant ar griaunant statinius, taippat statybos gaminių brokas.

2011.10.17

15

Nepavojingos atliekos

Fosfogipsas, Kėdainiai

2011.10.17

16

Beveik pusė visų nepavojingų atliekų patenka į

sąvartynus. Kadangi iki šiol buitin ės atliekosLietuvoje beveik nerūšiuojamos, tai didžioji j ųdalis taip pat keliauja į sąvartynus.

Be to į sąvartynus patenka nemažai ir kitųkategorijų nepavojingų atliekų, tokių kaip gatviųir kelių sąšlavos, organinės (biodegraduojamos)atliekos iš maisto perdirbimo įmonių beimaitinimo įstaigų, statybos ir griovimo atliekos.

2011.10.17

17

Atliekų pasiskirstymas

� ~48 % atliekų patenka į sąvartynus,� 27 % lieka įmonėse(saugoma),� 11 % eksportuojama,� 6 % perdirbama,� 5 % panaudojama kitaip (naudojama

statybose, kelių remontui, dirvai tr ęšti,gyvuliams šerti ir t.t.),

� 3 % – deginama.

Šiuo metu Lietuvoje užregistruota~ 850 sąvartynų, iš kurių ~350 eksploatuojama.

Dauguma šiuo metu eksploatuojamų sąvartynų neatitinkaelementarių aplinkosauginių bei sanitarinių – higieniniųreikalavimų, pradedant netinkamai parinktomis vietomisbei prastu inžineriniu įrengimu ir baigiant netinkamueksploatavimu bei nepakankama šalinamų atliekųkontrole.

Atliek ų sistemos reorganizacija – 10 regioninių sąvartynų!

2011.10.17

18

Surinktų komunalinių atliekų kiekio, tenkančio vienam gyventojui, kaita 2004-2008 m. Lietuvoje

Didžioji dalis buitini ų atliekų yra nerūšiuojamos, oir surenkamų antrini ų žaliavų kokybė prasta, todėlperdirbančios įmonės dažnai atsisako priimti prastoskokybės antrines žaliavas irimportuoja jas iš užsienio.

2000 m.importuotos popieriaus ir kartono atliekos sudarė 41%, o plastikų atliekos – net 80 % viso perdirbamo šiųantrini ų žaliavų kiekio.

Tuo tarpu perdirbta tik 11% visų komunalinių atliekųVisa kita patenka į sąvartynus.

2011.10.17

19

2011.10.17

20

1. Atliekų vengimas

2.Atliekų susidarymo ir jųpavojingumo mažinimas.

3. Pakartotinis gaminių ir atliek ų kaipantrini ų žaliavų naudojimas.

4. Atliekų deginimasenergijai išgauti.5. Atliekų deginimas be energijos

gavimo.6. Atliekų kaupimas sąvartynuose.

ES yra nustačiusi tokią atliekų (medžiagų) tvarkymobūdų hierarchij ą:

Atliekų tvarkymas

Viena iš svarbiausių grandžių pereinant priešiuolaikiško buitini ų atliekų tvarkymo yra

pirminis atliek ų rūšiavimas:• Biodegraduojamosios atliekos neturi būti

maišomos su buitinėmis atliekomis, okompostuojamos.

– Neišsprendus šios problemos praktiškai neįmanomasnei platesnis antrinių žaliavų panaudojimas, neiorganinių atliekų tinkamas tvarkymas.

2011.10.17

21

Pavojingos atliekos

Pavojingos atliekos yra klasifikuojamos pagal jų tvarkymobūdą.

Skiriamos trys pagrindin ės pavojingų atliekų grupės:

1. Degintinos pavojingos atliekos.2. Fiziniais ir cheminiais būdais tvarkytinos pavojingos

atliekos.3. Deponuotinos (saugotinos) atliekos.

1. Degintinos pavojingos atliekos:

Didžiausią degintinų pavojingų atliekų dalįLietuvoje sudaro naftos ir vandens emulsijos.

Be to nemažai susidaro ir kitų šiai grupeipriskiriam ų pavojingų atliekų - odų ir kailiųišdirbimo dumblo, dervų, klij ų dažų bei lakų irmedicininių sanitarinių atliekų.

2011.10.17

22

2. Fiziniais ir cheminiais būdaistvarkytinos pavojingos atliekos:

Tai galvanizacijos cechų šlamas, mineralinėsvatos atliekos, naftos produktais užterštasgruntas, rūgštinių akumuliatori ųelektrolitas, liuminescencinės lempos ir pan.

3. Deponuotinos (saugotinos) atliekos:

• Deponuotinų atliekų pagrindinę dalį sudaro radioaktyviosios atliekos

2011.10.17

23

Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje 2004-2008 m.Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

Pavojingos atliekos

Didžiausią pavojingų atliekų dalį – ~ 95 % sudaro naftos irvandens mišiniai – naftos šlamas, kuris priskiriamas priedegintinų atliekų.

Daugiau nei du trečdaliai naftos šlamo susidaro“Mažeiki ųnaftoje”, likusi dalis – daugiausia Klaip ėdos naftosterminale.

Antroje vietoje po naftos šlamo pagal kiekį yra sunkiųjųmetalų turin čios atliekos, tame tarpe išeikvotos baterijos irakumuliatoriai.

2011.10.17

24

Pavojingų atliekų žymėjimas

Radioaktyviosios atliekos:

Radioaktyviosios atliekos Lietuvoje išskiriamos į atskirąypatingai pavojingų atliekų kategoriją ir apskaitomos beitvarkomos atskirai nuo kitų pavojingų atliekų.

Pagrindinis radioaktyviųjų atliekų šaltinis buvo Ignalinosatominė elektrinė.– Čia kasmet susidarė per 2000 m3 radioaktyviųjų atliekų, neskaitant

panaudoto branduolinio kuro.

– Didžiausią šių atliekų dalį - 1100 m3 sudarė kietos atliekos,

– 700 m3 bitumuotos atliekosir

– 200 m3 garinimo koncentratai bei filtravimo milteli ų ir jonitini ųdervų mišiniai.

2011.10.17

25

Kitos radioaktyvios atliekos

Be Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje kasmetsusidaro medicinos, pramonės ir mokslo tyrimų

radioaktyviųjų atliekų. Visos šios radioaktyviosios atliekossudarė tik apie 0,5 proc. IAE susidarančių radioaktyviųjųatliekų kiekio.

Radioaktyvių atliekų tvarkymas:

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo požiūriu patisudėtingiausia problema yra panaudoto radioaktyvauskuro saugojimas.

Ignalinos atominė elektrinė 1999 m.s dalinai išsprendė šiąproblemą pastatydama sauso tipo panaudoto branduoliniokuro saugyklą ir prad ėjusi naudoti metalo ar gelžbetoniokonteinerius, kuriuose kuras, gali būti laikomas iki 50metų.

Planuojama įrengti naują radioaktyviųjų atliekų kapinynąatominės elektrinės apylinkėse.

2011.10.17

26

Ką TU gali padaryti !!!

1. Sužinok apie galimybes perdirbti atliekas savogyvenvietėje ir paskatink savo šeimą rūšiuoti jas irperdirbti.

2. Daug prekybos centrų siūlo ne vienkartinius, odaugkartinio naudojimo plastikinius maišelius. Jie galikažkiek kainuoti, bet yra patvaresni ir tinka ilgesniamnaudojimui. Eidamas apsipirkti, nepamiršk pasiimti savoplastikinio maišelio, kad nereikėtų pirkti naujo.

3. Galbūt tau visiškai nereikia pakuotės, į kuri ą deda tavopirkinius. Jeigu tau nereikia dar vieno maišelio pirkiniamsnešti arba jei manai, kad tavo pirktas daiktas yra per daugnereikalingai įpakuotas, pranešk apie tai parduotuvėsdarbuotojui, grąžink jam maišelį bei pasiūlyk ateityje naudotijų mažiau.

4. Mažinti atliekų kiekį ir taupyti pakuotes galima,pavyzdžiui, pusryčių dribsnius ar gyvūnų ėdalą perkantdideliais kiekiais.

5. Ir t.t