3–4 klasių mokinių skaitymo gebėjimų ugdymas klasės mokinių...negrožinio teksto suvokimo,...

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

UGDYMASMetodinė priemonė

3–4 klasių mokiniųskaitymo gebėjimų

metodinė PRIEMONĖ

UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS2016


UGDYMASMetodinė priemonė

3–4 klasių mokiniųskaitymo gebėjimų

metodinė PRIEMONĖ

Rengė Violeta Jonynienė Nomeda Kasperavičienė Elena MarcelionienėNadia VenskuvienėRecenzavoMarija Bareikienė Ramunė Matonienė

ISBN 978-609-95660-9-2

Dizainas

UAB MANIFESTUS

MaketavoUAB MANIFESTUS

© Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija

© Ugdymo plėtotės centras

metodinė PRIEMONĖ

TurinysĮVADAS 7

I SKYRIUS 9VAIKAS SKAITYDAMAS AUGA (SKAITYMO GEBĖJIMŲ SVARBA ASMENYBĖS AUGIMUI) 9

II SKYRIUS 12KĄ SVARBU ŽINOTI MOKYTOJUI APIE MOKINIŲ SKAITYMO GEBĖJIMUS IR JŲ UGDYMĄ/SI (TEORINIS SKAITYMO GEBĖJIMŲ UGDYMO/SI PAGRINDIMAS) 121. Šiuolaikinė skaitymo samprata 122. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų gebėjimai suprasti tekstą ir jų ugdymosi sunkumai 13 2.1. Kas lemia vaiko gebėjimą suprasti tekstą 13 2.1. Teksto supratimo trikdžiai 143. Mokinio skaitymo gebėjimai ir jų ugdymo(si) strategijos 16 3.1. Skaitymo gebėjimų ugdymo/si principai 16 3.2. Skaitymo mokymo/si (teksto suvokimo) strategijų apžvalga 18 3.3. Grožinių tekstų skaitymo gebėjimų ugdymas/is 21 3.4. Negrožinių (informacinių, dalyki nių) tekstų skaitymo gebėjimų ugdymas/is 31

III SKYRIUS 40UŽDUOČIŲ PAVYZDŽIAI IR PAAIŠKINIMAI MOKYTOJUI, KAIP REIKĖTŲ DIRBTI 40I pavyzdys. Grožinis tekstas 40II pavyzdys. Eilėraštis 52III pavyzdys. Grožinis tekstas 60IV pavyzdys. Grožinis tekstas 74V pavyzdys. Publicistinis tekstas 92VI pavyzdys. Negrožinis tekstas 110

LITERATŪRA 121

metodinė PRIEMONĖ ĮVADAS I 7

Įvadasloginius ypatumus, turinčius lemiamos įtakos šio am-žiaus vaikų kalbinių kompetencijų plėtrai. Siekta, kad tekstai, praktinės užduotys būtų įdomios, patrau-klios vaikams, atliepiančios pradinukų socialinius, kultūrinius, pažintinius ir kt. interesus. Stengtasi, kad pateikiamos užduotys būtų susietos su pradinio ugdymo Bendrosiose programose nužymėtais ug-dymo/si tikslais ir pasiekimais, o mokytojams būtų pateikti užduočių vertinimo kriterijai ir patarimai, kaip juos taikyti.

Metodinėje priemonėje „3–4 klasių mokinių

skaitymo gebėjimų ugdymas“ mokytojai ras:• nuodugniai išnagrinėtą skaitymo gebėjimų

svarbą asmenybės augimui;• teorinį skaitymo gebėjimų ugdymo metodo-

loginį pagrindimą; • praktines skaitymo gebėjimų ugdymo užduotis;• paaiškinimus mokytojui, kaip sėkmingai ugdyti

skaitymo gebėjimus;• literatūrą, padėsiančią giliau suprasti skaitymo

gebėjimų ugdymo ypatybes.

Kaip naudotis metodine priemonePriemonėje „3−4 klasių mokinių skaitymo ge-

bėjimų ugdymas“ pateikti 3 užduočių rinkiniai su grožiniais tekstais ir 3 su informaciniais tekstais. Parinkti įvairių žanrų tekstai – pasaka, apsakymas, eilėraštis, interviu, straipsnis ir kita. Kai kuriuose tekstuose informacija pateikiama kaip instrukcija, tema ar kitaip. Teikiami tekstai nevienodi turinio, sudėtingumo, struktūros požiūriu.

Pateikiamos užduotys, ugdančios šiuos skai-tymo gebėjimus:• sutelkti dėmesį ir rasti tiesiogiai pateiktą in-

formaciją;• daryti tiesiogines išvadas;• susieti idėjas ir interpretuoti informaciją;• apmąstyti ir įvertinti skaitomo teksto turinį,

kalbą bei teksto elementus.

Rašto ženklai ir simboliai mus supa visur, todėl skaitymas – vienas pagrindinių gebėjimų, būtinų be-veik kiekvienoje gyvenimo srityje. Įvairūs skaitymo gebėjimai (ir darbo su skaitmeninėmis priemonėmis) yra itin reikšmingi asmeninei ir socialinei žmogaus raidai, kad jis galėtų aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir naudotis visomis teikiamomis galimy-bėmis. Be to, šie gebėjimai yra gyvybiškai svarbūs norint daryti sėkmingą profesinę karjerą. Tinkamų skaitymo gebėjimų neįgijusių žmonių gyvenimo perspektyvos šiuolaikinėje visuomenėje yra labai ribotos. Žmogus privalo gebėti gerai skaityti, kad galėtų atliepti visus nūdienos iššūkius.

Kam skirta metodinė priemonėMetodinė priemonė „3−4 klasių mokinių skai-

tymo gebėjimų ugdymas“yra skirta padėti pradi-nių klasių mokytojams sėkmingiau ugdyti mokinių skaitymo gebėjimus. Ji parengta atsižvelgiant į naujausią teorinę literatūrą ir tarptautinių skaitymo gebėjimų tyrimų (PIRLS, PISA ir kt.) išvadas bei re-komendacijas, vadovaujantis Bendrosiose pradinio ugdymo programose numatytais lietuvių kalbos ugdymo reikalavimais.

Šia priemone siekiama padėti pradinių klasių mokytojams suprasti, kokių skaitymo gebėjimų labiausiai trūksta jų vaikams ir kodėl, bei pateikti įrankius, padėsiančius siekti geresnių skaitymo re-zultatų jų klasėse. Metodinėje priemonėje pateiktas skaitymo ugdymo užduočių paketas su metodiniais patarimais mokytojui, kaip, taikant šias užduotis, veiksmingai ir tikslingai ugdyti mokinių grožinio ir negrožinio teksto suvokimo, supratimo, apibendri-nimo, išvadų darymo, interpretacijos, apmąstymo bei vertinimo ir kt. gebėjimus. Pateikiamos užduotys padės ugdyti ne tik kalbinius (skaitymo technikos, teksto suvokimo, interpretacijos ir kt.) gebėjimus, bet ir pažinimo, kūrybiškumo, asmeninę, socialinę kompetencijas.

Rengiant metodinę medžiagą, atsižvelgta į jaunesniojo mokyklinio amžiaus tarpsnio psicho-

metodinė PRIEMONĖI ĮVADAS8

Didesnis dėmesys leidinyje skiriamas užduotims ir klausimams, apimančioms 3 ir 4 skaitymo gebėji-mų punktus, tai yra ugdančioms aukštesniuosius mąstymo gebėjimus.

Prie kiekvienos užduoties yra pateikti metodi-niai paaiškinimai ir nurodymai, kaip dirbti su tekstu.

Šioje metodinėje priemonėje pateiktus skaity-mo gebėjimų ugdymo pavyzdžius su metodiniais nurodymais mokytojas ne tik galės pritaikyti kryp-tingai ir tikslingai ugdydamas skaitymo gebėjimus, bet ir, remdamasis pateiktais metodiniais paaiškini-

mais bei patarimais, kurti ir teikti mokiniams savo sugalvotas užduotis ar organizuoti veiklas, kurios labiausiai atlieptų jo klasės mokinių skaitymo gebė-jimų lygį ir pobūdį, mokymosi galimybes, interesus ir poreikius.

Tikimės, kad ši metodinė priemonė padės mo-kytojui ne tik geriau perprasti skaitymo gebėjimų (ypač „aukštesniųjų“ – teksto apibendrinimo, inter-pretacijos, refleksijos ir kt.) plėtojimo ypatumus, bet ir efektyviau juos ugdyti.

I skyrius. VAIKAS SKAITYDAMAS AUGA I 9metodinė PRIEMONĖ

I skyriusVAIKAS SKAITYDAMAS AUGA (SKAITYMO GEBĖJIMŲ SVARBA ASMENYBĖS AUGIMUI)

Angeliki VarellaKnygų šviesa

Brolis ir sesuo mėgo žaisti gaubliu. Sukdavo jį, sukdavo, o tada užmerktomis akimis besdavo pirštu į vieną tašką. Ir jeigu tas taškas būdavo Pekinas, Madagaskaras ar Meksikas, ieškodavo bibliotekose knygų, pasakojančių apie tą vietovę.

Skaityti jiems patiko. Tai buvo smagu. Jie rado būdą, kaip sklaidant puslapius tapti jūrininkais ir tyrėjais. Knygų šviesa padėjo broliui ir seseriai užkariauti Žemę, pažinti įvarias kultūras ir epochas, žavėtis jų margumu. Trumpai tariant, jie ištrūko iš savo mažo kambarėlio ir g yveno plačiajame pasaulyje. Visur skraidė, visur keliavo ir svajojo.

Ir, aišku, pamiršdavo užgesinti šviesą!– Vaikai, kada pagaliau eisite miegoti? – šaukdavo tėvai. – Jau vėlu. Gesinkite šviesą!– Negalime, – atsakydavo šie juokdamiesi. – Knygų šviesa niekada negęsta.

Šis žymios graikų vaikų rašytojos ir vertėjos Angeliki Varella pasakojimas [23, 2] atskleidžia mums skaitymo džiaugsmą ir naudą. Neįmanoma pervertinti skaitymo reikšmės vaiko ugdymuisi. Manytume, kad pagrindinis skaitymo svarbą pagrindžiantis ir apibendrinantis argumentas būtų – be skaitymo negalima vaiko saviugda, kuri yra „esminė jo paties tapsmo, jo kelio į brandą dalis“ [11, 332]. Skaitymo svarbą vaiko asmenybės augi-mui pabrėžia daugelis psichologų (G. Butkienė, A. Gučas, A. Kepalaitė, R. Žukauskienė, D. R. Olson, L. Vygotskis ir kt.). Jie atskleidžia skaitymo reikšmę vaiko mąstymui, pasaulio suvokimui, tvirtina, kad

gebėjimas skaityti suteikia vaikui galimybę perimti žmonijos rašytinės kultūros lobius. Žinoma, XXI a., kai žmogų daugelio sričių, tarp jų ir meno, informa-cija pasiekia ne vien rašytiniu pavidalu (pavyzdžiui, kino filmai, įvairūs internetiniai žaidimai), mokytojai gerai žino, kad daugelis vaikų (ir jų tėvų) pirmenybę teikia televizijai, minėtiems žaidimams, o ne knygai. Deja, ši tendencija nuolat didėja. Čia taip norisi pa-cituoti rašytojos V.Žilinskaitės, ne kartą vainikuotos Knygų Karaliaus karūna, žodžius: „...dar niekada mūsų vaikų nesupo tiek tamsių pagundų, kurioms, žiūrėk, net ir jų tėvai kartais neatsispiria. Čia ir turėtų padėti knyga – sumaniai parinkta ir laiku įduota, kol

I I skyrius. VAIKAS SKAITYDAMAS AUGA10metodinė PRIEMONĖ

jos neužgožė menkaverčiai pakaitalai iš virtualiosios virtuvės, nes kuo labiau stulbinantys ir viliojantys technikos laimėjimai, tuo lauko gėlelė tampa nuos-tabesnė, paslaptingesnė ir širdžiai mielesnė – kaip ir gėrį teigianti knyga“ [26, 1]. O vaikų literatūros tyri-nėtojas K. Urba pastebi: „Suprantama, mūsų laikais literatūra nėra vienintelis įrankis pasaulio įvairovei pažinti. Paprasčiau, patogiau įsijungti televizorių ir grožėtis egzotiškais vaizdais, tačiau jausenos, psichologijos, pasaulėžiūrų įvairovės niekas geriau neperteiks kaip knyga“ [22, 1].

Kalbant apie technologijų tobulėjimą, tarsi ir susilpninantį skaitymo reikšmę, negalima pamiršti ir kitos pusės – jomis naudojantis taip pat reikia tam ti-krų skaitymo gebėjimų. Esama dar vieno labai reikš-mingo skaitymo svarbą iliustruojančio šiandieninės visuomenės gyvenimo fakto, į kurį atkreipia dėmesį kai kurie užsienio skaitymo specialistai ir kuris, ma-nytume, būtų visai įdomus mūsų pradinių klasių

mokiniams. Vakarų mokslininkų atlikti suaugusiųjų veiklos stebėjimai atskleidė, kad išsivysčiusiose industrinėse šalyse 90 procentų visų darbo vietų reikalauja gebėjimo dirbti su rašytine medžiaga [9, 5]. Manytume, kad šis procentas nepaliaujamai auga – vis daugiau darbininkiškų ir žemės ūkio pro-fesijų reikalauja aukšto išsilavinimo lygio.

Nebūtinai laiku turėtume keliauti į šiandieni-nių pradinukų ateitį. Imkime ir su mokiniais vieną kartą paskaičiuokime, kiek minučių, valandų per visų dalykų pamokas, užklasinėje veikloje, namie jie naudojasi tuo nuostabiuoju „įrankiu“ – skaitymo gebėjimu, kurio, jeigu turi, niekas jau neatims. Tai būtų naudingas ir vaikams įdomus tyrimas.

Įvairių susitikimų metu esame klausę mokytojų, kaip jie apibūdintų skaitymo reikšmę pradinių klasių mokiniui. Atsakymus pateikiame atsitiktine tvarka, visiškai vienodų nekartojame (1 lentelė).

1 lentelė. Mokytojų mintys apie skaitymo reikšmę

Skaitymas – geriausias žinių gavimo būdas.

Skaitymas mėgstantiems skaityti teikia džiaugsmą.

Skaitymas gimdo naujas idėjas, skatina mąstyti, fantazuoti.

Skaitantis mokinys yra kūrybiškas.

Skaitymas lavina protą, moko.

Skaitydamas vaikas geriau pažįsta jį supantį pasaulį.

Mūsų pradinių klasių mokytojai išvardijo daug skaitymo naudų, kurios labai panašiai įvardijamos ir kituose metodiniuose darbuose, skirtuose skaitymo problemoms. Net keli mūsų mokytojai paminėjo, kad „skaitymas teikia vaikui džiaugsmą“, kas, su-

prantama, pradinėse klasėse yra labai svarbi, gal net svarbiausia, skaitymo paskata.

Pamėginome suskirstyti ir apibendrinti moky-tojų mintis apie skaitymo naudą vaikui – jomis verta remtis ugdant mokinių skaitymo gebėjimus (1 pav.).

I skyrius. VAIKAS SKAITYDAMAS AUGA I 11metodinė PRIEMONĖ

1 pav. Skaitymo naudos vaikui

SKAITYMAS

Teikia malonumą, skaitymo džiaugs-

mą, didina opti-mizmą ir savivertę.

Lavina kritinį mąstymą, intelektą.

Užtikrina sėkmingesnį

mokymąsi aukštesnė-se klasėse ir įgyjant

profesiją.

Žinių apie pasaulį gavimo būdas,

žadina smalsumą, žingeidumą.

Moko mokytis, savarankiškumo.

Moko būti, gyventi ir veikti su kitais

žmonėmis, geriau juos suprasti.

Ugdo ir rašytinę, ir sakytinę kalbą, plečia

žodyną.

Atveria savos tautos ir

pasaulio kultūros lo-bius, kad pats vaikas

taptų tos kultūros vartotoju ir kūrėju.

Ugdo jausmus, emocijas, padeda

įveikti stresą.

Lavina skonį, skatina domėtis gera literatūra.

Lavina vaizduotę, kūrybiškumą, skatina

svajoti ir siekti.

Visas šias vertes vaikas patirs, jeigu išsiugdys gerus skaitymo gebėjimus, kurie apima ne tik skaity-mo techniką (ji antrame pradinio ugdymo koncentre jau turi būti kokybiška), bet svarbiausią dalyką – gilų, įvairiaprasmį skaitomo teksto supratimą. „Kad skai-tymas teiktų naujų žinių, supratimą, skatintų kūrybinį mąstymą, paveiktų kiekvieną skaitytoją asmeniš-kai, jo turi būti mokoma,“ – rašo knygos „Mokinių kūrybiškumo ugdymo lietuvių (gimtosios) kalbos pamokose metodika“ autoriai [13, 32].

Vaikas, pradinukas, privalo gebėti gerai skaityti, kad augdamas galėtų siekti asmeninių tikslų. Puikūs skaitymo įgūdžiai yra visos mokinio mokyklinės „kar-jeros“ pagrindas; jų neišsiugdžius neįmanoma pa-siekti gerų mokymosi rezultatų aukštesnėse klasėse, įgyti gerą profesinį išsilavinimą, šviestis ir skleistis kaip kultūringai asmenybei. Todėl itin svarbu dar vaikystėje susiformuoti gerus skaitymo įgūdžius.

I II skyrius. KĄ SVARBU ŽINOTI MOKYTOJUI APIE MOKINIŲ SKAITYMO GEBĖJIMUS IR JŲ UGDYMĄ/SI12

metodinė PRIEMONĖ

II skyriusKĄ SVARBU ŽINOTI MOKYTOJUI APIE MOKINIŲ SKAITYMO GEBĖJIMUS IR JŲ UGDYMĄ/SI (TEORINIS SKAITYMO GEBĖJIMŲ UGDYMO/SI PAGRINDIMAS)

1. Šiuolaikinė skaitymo samprataPradinių klasių mokytojai puikiai supranta ir

skiria sąvokos skaitymas dvi prasmes: siaurąją ir plačiąją. Siaurąja prasme skaitymas apibūdinamas kaip tam tikrų ženklų (raidžių) iškodavimas ir iš jų sudarytų prasmingų kalbos atkarpų supratimas. Šį procesą – iškodavimą ir supratimą – nagrinėja psichologijos mokslas. Juo remiantis skaitymo pro-cesas aptariamas, galima sakyti, visose 1–4 klasių skaitymo metodikose; aiškinama, kaip nuo paskirų elementų (raidžių, skiemenų ar žodžių) atpažinimo pereiti prie automatizuoto skaitymo, kada jau nerei-kia dėti pastangų nei tiems elementams atpažinti, nei jiems sujungti į rišlius prasminius vienetus. Lie-tuvių kalbos metodininkai (M. Vasiliauskas, P. Nau-jokaitis) skaitymą siaurąja prasme vadino pradiniu skaitymu. Paskutiniais dešimtmečiais į jį žiūrima kaip į neatskiriamą skaitymo proceso grandį ir keliamas tikslas nuo pat pirmųjų metų mokykloje (ar darželyje) ugdyti gerą skaitytoją, o juo mokinys gali tapti tik įvaldęs skaitymo techniką, t. y. išmokęs sklandžiai ir sąmoningai skaityti. Lietuvių kalbos pradinio ug-dymo bendrojoje programoje (2016) numatyta, kad baigdamas 2 klasę mokinys jau „skaito balsu ir tyliai sakiniais, sąmoningai“ [10, 5 ]. Gebėjimas iškoduoti raštą ir elementari skaitymo technika įgyjami jau pir-

mame pradinio ugdymo koncentre. Būtina pabrėžti, kad, siekiant aukštesnių skaitymo rezultatų antro-joje pradinio ugdymo pakopoje (3–4 klasėje), labai svarbu 1–2 klasėje įgyti gerą skaitymo techniką, t. y. išsiugdyti sklandaus, raiškaus, tinkamo tempo skai-tymo įgūdžius ir kartu elementarius teksto suvokimo gebėjimus. Be to, svarbu išlavinti ir garsųjį, ir tylųjį skaitymą. Kyla klausimas, ar nereikėtų kiekvienam mokytojui gerai apmąstyti skaitymo mokymo ir mo-kymosi metodus savo klasėje (pavyzdžiui, patyrinėti, kiek minučių mokiniai skaito, o kiek piešia, karpo, lipdo per skaitymo pamoką, ar žaidimas nėra tik dėl žaidimo ir kt.). Nors kiekvienas vaikas skaitytojo keliu eina individualiai, tačiau siektina, kad 1–2 kla-sėje kiek galima daugiau mokinių susidarytų gerus skaitymo siaurąja prasme įgūdžius ir, žinoma, kartu būtų pradėję formuotis kaip skaitytojai. Antroji šio tikslo dalis jau susijusi su skaitymu plačiąja prasme. Apie jį toliau ir kalbėsime.

Šiandieninė skaitymo samprata labai plati. Trumpai ją galima apibūdinti kaip skaitomų tekstų (ar jų atitikmenų, pvz., schemų, žemėlapių ir kt.) supratimas ir naudojimas (ir materialia, ir dvasine prasme). Pavyzdžiui, M. Clay taip apibrėžia skaity-

13metodinė PRIEMONĖ II skyrius.

KĄ SVARBU ŽINOTI MOKYTOJUI APIE MOKINIŲ SKAITYMO GEBĖJIMUS IR JŲ UGDYMĄ/SI I

mą: „Skaitymas – tai prasmės kūrimo ir problemų sprendimo veikla, kuri yra juo našesnė ir lankstesnė, juo dažniau yra taikoma.“ [cit. iš 4, 35 ]. „Skaitytojas ne tik atkuria puslapyje surašytus žodžius, bet ir iš teksto konstruoja reikšmę. Reikšmė yra tai, kas aktyviai kuriama, o ne kas pasyviai gaunama,“ – taip apibendrina naujausius skaitymo psichologijos tyrimus D. Buehlas [3, 11]. Tarptautiniuose PIRLS dokumentuose skaitymas apibūdinamas „kaip gebėjimas suprasti ir naudoti tas rašytinės kalbos

formas, kurios reikalingos gyvenant visuomenėje ir / arba vertingos individui [18, 5]. Taigi šioje sam-pratoje skaitymo gebėjimas išskleistas daug plačiau negu skaitymo apibūdinime, vyravusiame XX a., kai skaityti reiškė gebėti perskaityti parašytą tekstą ir jį suprasti, t. y. atsakyti į teksto klausimus.

Tokia plati šiuolaikinė skaitymo samprata skai-tymo mokymui ir mokymuisi kelia naujus tikslus, o skaitymo didaktikai – didelius iššūkius.

2. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų gebėjimai suprasti tekstą ir jų ugdymosi sunkumai

2.1. Kas lemia vaiko gebėjimą suprasti tekstą

Daugelis literatūros tyrėjų, didaktų pažymi, kad teksto analizės pakopos – perskaityti, suprasti, apmąstyti (reflektuoti), vertinti tekstą, juo naudo-tis – grindžiami keletu dalykų: a) skaitymo technika (sklandumas, sąmoningumas), b) kalbos sistemos pažinimu (kaip mokinys suvokia žodžių ryšius sa-kinyje, žodžių darybos, leksikos ypatumus ir kt.), c) mokinio suvokimo galimybėmis – ne tik psichinėmis, bet ir literatūrine bei gyvenimiškąja patirtimi, kurias lemia įvairūs veiksniai: šeimos nuostatos, ištekliai, mokykla, draugai, vaiko sveikata ir kita, d) skaitomo teksto pobūdžiu, e) į skaitymo tikslais [5; 22; 1; 3; 4]. D. Buehlas pateikia skaitymo proceso tyrėjo D. Coo-ko interaktyvaus teksto supratimo modelį. Pasak jo, skaitomo teksto supratimą „lemia keturi tarpusavyje sąveikaujantys veiksniai: 1) ką skaitytojas atsineša į skaitymo situaciją; 2) rašytinio teksto ypatybės; 3) mokymosi kontekstas, kuris apibrėžia skaitytojo tikslą ir uždavinius; 4) strategijos, kurias skaitytojas sąmoningai taiko siekdamas suprasti. [3, 11].

Suprantama, kad „ką skaitytojas atsineša į skaitymo situaciją“ kiekvieną kartą išsiaiškina ir geriausiai žino mokytojas. Apie tai neišvengiamai tenka mąstyti pedagogui ir numatant užduotis prieš teksto skaitymą, ir individualizuojant mokinių dar-bą su tekstu. Puiku, jeigu į trečią klasę ateina vai-

kai, gerai įvaldę skaitymo techniką, t. y. skaitantys sklandžiai, tokiu tempu, kurio reikalauja skaitymo situacija ir teksto pobūdis, tačiau kiekvienoje kla-sėje būna vaikų, kurie dėl kokių nors sveikatos ar kitų problemų turi skaitymo sunkumų. Mokytojas su tokiais mokiniais dažniausiai dirba individualiai, numato specialias skaitymo užduotis, tariasi su tė-vais, psichologu, defektologu. Kiekvienas vaikas „atsineša“ ir individualius kalbos gebėjimus. Gim-tąja kalba besimokantys mokiniai skaitydami teks-tą dažniausiai neturi didelių problemų dėl kalbos dalykų – jie supranta vartojamas žodžių formas, jų ryšius sakinyje ir kita. Jiems neaiški gali būti tik kai kurių retesnių žodžių reikšmė ar specialūs terminai (žodyninis darbas visada yra viena teksto skaitymo grandžių). Klasėje gali būti mokinių, kurių gimtoji kalba nelietuvių, todėl šiems mokiniams dėl ne-pakankamo lietuvių kalbos sandaros supratimo gali kilti sunkumų suvokiant tekstą. Mokytojas turi atkreipti į juos dėmesį, jeigu reikia, suteikti jiems pagalbą.

Antrasis veiksnys – rašytinio teksto ypaty-bės – svarbus metodiniu požiūriu. Kaip jau įsitiki-nome, šiuolaikinė skaitymo samprata apima visą rašytinę kultūrą, t. y. visus rašytinius tekstus, ir kelia ugdymui labai didelius uždavinius. Reikia pastebėti,


metodinė PRIEMONĖ

kad toks supratimas gana abstraktus, deklaraty-vus, metodinėje plotmėje jį būtina sukonkretinti [8, 320]. Be galo plati sąvoka rašytinis tekstas pradinių klasių kalbos ugdymo programose susiaurinama iki tam tikrų literatūros rūšių ir žanrų bei teksto tipų, skaitymo mokymo procese dar labiau sukon-kretinama: mokome skaityti ne šiaip tekstą (toks ir neegzistuoja), o konkretų kurio nors rašytojo, informacinio leidinio ar kito šaltinio rengėjo tekstą. Kaip žinome, tekstų įvairovė begalinė, ją stengiasi aprėpti stilistikos, semiotikos, teksto lingvistikos, literatūrologijos ir kiti mokslai. Mokyklinėje skai-tymo didaktikoje analizuojami tie tekstai, kuriuos skaito atitinkamo amžiaus vaikai. Žinoma, negalima griežtai apibrėžti vaiko skaitomos literatūros tekstų rūšių, tipų, žanrų, tačiau bendriausios tendencijos ryškios. Jos kinta ne tik su vaiko amžiumi, bet ir su visuomenės būkle – socialinėmis, ekonominėmis, politinėmis sąlygomis. Pavyzdžiui, XX a. pradžioje lietuvių vaikų literatūroje vyravo didaktinė proza, beletrizuoti dalykiniai tekstai, XX a. antrosios pusės literatūra pažymėta ryškiu sovietinės ideologijos antspaudu, XXI a. didaktiškumas vaikų literatūroje traktuojamas kaip jos silpnumas, iškeliamas filo-sofinis pradas (kalbama apie filosofijos elementus vaikų literatūroje). Pažintinėje literatūroje, skirtoje vaikams, šiandien nevengiama mokslinių terminų, schemų, instrukcijų, netgi formulių. Be vaikų litera-tūros gausos ir įvairovės, dar reikia pastebėti vieną svarbų vaiko lektūros bruožą – labai sparčią jos kaitą, su kuria privalo suspėti ir mokytojas. Šiuolaikinio vaiko lektūros pažinimas, jos atranka, būdingiau-sių skaitomų tekstų požymių supratimas yra labai svarbus teksto skaitymo didaktikos elementas. Jis kuriamas remiantis stilistikos, literatūros teorijos, teksto lingvistikos ir kitais mokslais ir perkoduoja-mas į vaikui suprantamą kalbą. Reikia pabrėžti, kad supaprastintas teksto požymių pateikimas vaikui nereiškia šių mokslų nepaisymo, suprimityvinimo, neleidžia daryti dalykinių klaidų, kad ateityje ne-reikėtų paneigti tai, kas mokytasi, ir permokyti. Trečiasis teksto supratimo veiksnys – mokymosi kontekstas, lemiantis skaitymo tikslą, atsiskleidžia paties mokinio pasirinktoje arba kitų jam pasiūlytoje

skaitymo situacijoje. Galima numanyti, kad laisva-laikiu skaitydamas savo malonumui mokinys ne tik pasirenka jam tinkamą skaitymo aplinką, bet ir (intuityviai arba sąmoningai) kelia sau svarbius skai-tymo tikslus, tačiau atlikdamas skaitymo užduotis klasėje ne visuomet gali juos pasirinkti, o tai veikia ir jo teksto supratimą. Šiandieninėje humanistinėje ugdymo paradigmoje ypač pabrėžiami nedirekty-vaus prasmingo mokymosi principai: natūralios ga-limybės mokytis; mokomosios medžiagos siejimas su mokinio asmeniniais tikslais; veiklos prasmingu-mas, mokinio įsipareigojimas ir atsakingumas ir kt. [2, 23]. Reikia pridurti, kad tarp teksto ypatybių ir skaitytojo tikslo yra neatsiejamas ryšys, pavyzdžiui, turėdamas tikslą rasti reikalingą informaciją mokinys skaitys enciklopedijos, žinyno ar vadovėlio tekstą, o norėdamas pasijuokti ar pralinksminti draugus pasirinks anekdotą, humoreską ir kita.

Ketvirtasis veiksnys – teksto supratimo strate-gijos – susišaukia su daugybe įvairiai skirstomų bei apibūdinamų, netgi nevienodai įvardijamų skaitymo mokymo/si metodų. Mūsų manymu, tikslingiausia skaitymo strategijas aptarti kuo konkrečiau, t. y. kalbant apie skirtingų tekstų skaitymo gebėjimų ugdymąsi. Tam skirtas kitas šio metodinio darbo skyrius.

2.1. Teksto supratimo trikdžiai

Aptarėme teksto supratimą lemiančius veiks-nius, tačiau reikia nepamiršti, kad tai pažinimo procesas. Į įvairių reiškinių supratimą besigiliną psichologai atskleidžia sudėtingo psichinio pro-ceso trikdžius, kurie atsiranda ir dėl vaiko amžiaus ypatumų, ir dėl jo asmeninių savybių, ir dėl netin-kamos mokymosi aplinkos, metodikos ir kita. Be to, psichologai kalba apie skirtingus mokymosi stilius. Pastabus mokytojas taip pat gali daug pasakyti apie savo mokinių tekstų supratimo sunkumus. Nors, kaip pastebi psichologai, jaunesniajame mokykliniame amžiuje labai tobulėja vaiko mąstymas, vaizduotė, dėmesys, atmintis, kalba [28, 223]. Mokytojas turėtų žinoti, kad vaiko suvokimas skiriasi nuo suaugusiojo.



Jis, anot J. Piaget, vyksta „naudojantis visumos sche-momis“, kurios „išstumia paskirų detalių suvokimą“. Toks suvokimas vadinamas sinkretiniu. „Kalboje, kaip ir suvokimo procese, mąstymas eina nuo visumos prie atskirų dalių, nuo sinkretiškumo prie analizės, o ne atvirkščiai“ [15, 203–205]. Į šią mokinių mąstymo ypatybę svarbu atsižvelgti pasirenkant teksto skaitymo strategiją (visų pirma tekstas turi būti perskaitomas visas, kad vaikas su-voktų jo visumą, o tik paskui einama prie detalių) ir aiškinantis nesuprantamus žodžius – jų aptarimas be teksto ir konteksto gali neduoti rezultatų.

Mokytojui visada svarbu žinoti ugdytinių skai-tymo (teksto supratimo) mokymosi ypatumus ir pastebėti sunkumus. Mūsų nuomone, tikslingiausia kalbėti apie skaitomų tekstų supratimo skirtumus atsižvelgiant į jų rūšį, žanrą, tipą. Tai bus aptarta kalbant apie konkrečiuosius teksto suvokimo gebė-jimus, o dabar apibendrinsime ir išvardysime pačius ryškiausius mokinių teksto supratimo trikdžius arba problemas:1. Prasta skaitymo technika. Neįgudęs skaityto-

jas daug jėgų atiduoda žodžiui perskaityti, t. y.

skaitymo technikai, o ne sakinio, kuris yra labai

svarbus skaitymo vienetas, prasmės supratimui.

Tokį skaitytoją, skaitantį balsu, garsiai, išduoda

žodžių skiemenavimas, netiksli (vieno tono) sa-

kinio intonacija ir ilgesnė pauzė sakinio gale.

Tyliai skaitantį tokį skaitytoją mokytojui vertinti

sunkiau, tačiau paprastai galima pastebėti besi-

kartojančius jo lūpų judesius, piršto ar pieštuko,

lazdelės stabtelėjimą ties žodžiu. Paklaustas,

apie ką perskaitytas sakinys, dažniausiai toks

skaitytojas neatsako. Dar sunkiau jam atsakyti į

bendresnius, visą tekstą apimančius klausimus.

2. Nedidelė vaiko gyvenimiška patirtis kurioje

nors srityje. Kiekvienas tekstas yra tam tikra pras-

mė, savotiška pasaulio vaizdo (tikroviško, nelabai

tikroviško ar visiškai fantastiško) iškarpa, kurią

skaitytojas turi atkurti savo vaizduotėje, mintyse.

Kuo geriau jis pažįsta tą pasaulį, tuo skaitant jo

sukuriamas vaizdas bus autentiškesnis, t. y. jis

geriau supras tekstą. Jeigu vaikui trūksta žinių,

jis nepažįsta tos srities, todėl bus sunku suprasti

skaitinį: jis ne tik nesupras daugelio sąvokų, bet ir

negalės susikurti vaizdinių arba jie bus klaidingi.

Galima sakyti, kad per menka vaiko gyvenimiška

patirtis gali būti teksto nesupratimo priežastis.

3. Su antrąja priežastimi susijusi ir ši, trečioji –

skurdus vaiko žodynas. Nesusidaręs įgūdis

būti atidžiam kiekvienam žodžiui taip pat gali

trukdyti suprasti skaitomą tekstą, nors jo tema

labai artima vaikui, todėl reikia išmokyti vaiką

klausti ar pačiam savarankiškai išsiaiškinti (žody-

ne, iš konteksto ar kitaip) kiekvieno nežinomo

žodžio reikšmę. Ypač svarbus žodžio reikšmės

supratimas skaitant grožinį tekstą, nes reikia

suprasti ne tik tiesiogine, bet ir perkeltine reikš-

me pavartotus žodžius, sinonimus, antonimus,

palyginimus ir kitas menines priemones. Skaitant

negrožinius tekstus kyla specialiųjų terminų su-

pratimo problema.

4. Vaiko kalbos spragos, pavyzdžiui, netaisyklin-

gas garsų tarimas, netikslios sakinio konstrukci-

jos, žodžių derinimo sakinyje klaidos, intonavimo

trūkumai taip pat gali atsiliepti skaitomo teksto

supratimui. Žinoma, tai dažniausiai būdinga mo-

kiniams, atėjusiems iš nelietuviškų šeimų arba

turintiems raidos sutrikimų.

5. Teksto struktūros nepažinimas. „Struktūra,

panašiai kaip rėmai, leidžia suvokti sandarą,

apibrėžia ribas ir nužymi kontūrus,“ – rašo D.

Buehlas. Jis pateikia šešias teksto struktūras:

priežasties ir padarinio, sąvokos ir apibrėžimo,

tikslo, veiksmo ir rezultato, problemos ir spren-

dimo, teiginio ir patvirtinimo, palyginimo ir su-

priešinimo [3, 19]. Pradinėse klasėse supratimas

apie kai kurias iš jų gali būti naudingas mokytojui

kaip tam tikras teorinis pamatas skaitymo stra-

tegijai numatyti. Mokiniams visa tai pateikiama

kur kas paprasčiau: pradinukai ugdosi gebėjimą

suvokti grožinio ir negrožinio teksto skirtumus,

suprasti pasakojimo, aprašymo, samprotavimo

sandarą, atpažinti teksto elementus arba deta-

les (veikėjus, jų aprašymus, dialogus, įvykius,

teksto teiginius, įrodymus, juos patvirtinančius

pavyzdžius ir kt.). Trečiokams ir ketvirtokams jau

būtina turėti bent elementarių žinių apie teksto


metodinė PRIEMONĖ

sandarą, jo elementus, kad sąmoningiau skaitytų

tekstą: autentiškiau jį suprastų, giliau apmąstytų,

gebėtų juo naudotis.

6. Menka mokinio, kaip skaitytojo, patirtis.

Daug skaitantis vaikas iš pradžių intuityviai, vė-

liau jau sąmoningai pradeda atpažinti skaito-

mų tekstų pobūdį, supranta, ko galima tikėtis

iš skaitymo (malonių emocijų, įdomių nuotykių,

žinių, tikrų faktų ir kita). Jis tarsi užmezga ryšį su

autoriaus mintimis, idėjomis, atradimais ir kita.

Patyręs skaitytojas nutiesia „tiltą“ tarp įvairių

panašios tematikos, žanrų, paskirties tekstų,

juos lygina, geba atsirinkti vertingiausius. To-

kio skaitytojo estetinis skonis, smalsumas išla-

vėjęs, turtingos emocijos ir vaizduotė. Turintis

menką skaitymo patirtį viso to nepatiria: jam

sunku orientuotis ir pačiame tekste, ir tekstų

įvairovėje, jis gali nesuprasti rašytojo išmonės,

kūrinio sąlygiškumo, perkeltinės žodžių reikšmės

ir kita. Dalykinių tekstų skaitymą jam sunkina

negebėjimas skirti esminius ir ne taip svarbius

faktus, nežinomos sąvokos. Toks mokinys nejau-

čia skaitymo malonumo, nesupranta skaitymo

naudos ir todėl neturi skaitymo motyvacijos.

7. Nepakankamai išlavėjusi vaizduotė. Skaity-

tojas savo mintyse, vaizduotėje visada kuria nau-

ją, savitą prasmę ir vaizdą. Ypač svarbu gebėti

įsivaizduoti skaitant grožinį tekstą – vizualizuoti

žodinę išraišką. Pradinuko vaizduotė gali būti

dar nepakankamai išlavėjusi dėl menkos gyve-

nimiškos patirties, įspūdžių trūkumo, blogos

atminties. Be to, šiandieninis vaikas gali būti ne-

linkęs įsivaizduoti, nes nuo mažens įpratęs žiūrėti

paveikslėlių knygas, filmus, o juose pateikiamas

gatavas vaizdas, „išvaduojantis“ nuo vaizduotės

„darbo“. Jau ne kartą yra pastebėta, kad vaikas,

pamatęs filmą, sukurtą pagal kurį nors kūrinį,

vėliau jį analizuoja remdamasis ne autentišku

autoriaus tekstu, o matyto filmo vaizdais.

8. Nepakankamai rišli mokinio kalba. Mokinys

gali labai giliai pajausti grožiniame kūrinyje vaiz-

duojamus jausmus, patirti įvairiausių įspūdžių,

bet negeba to perteikti žodžiais. Dažnai tai bū-

dinga vadinamiesiems „tiksliukams“.

9. Skaitymo intereso, motyvacijos nebuvimas.

Mokytojas puikiai supranta, kad yra skirtumas

tarp skaitymo savo noru ir iš pareigos. Vaiko

netraukia neįdomi, jam neaktuali tema, nors

yra teigiančių, kad jį galima sudominti ir iš pir-

mo žvilgsnio jam neįdomiais dalykais [6]. Jeigu

mokykloje ar namie nepaaiškinama, kodėl reikia

perskaityti vieną ar kitą tekstą, kuo jis gali būti

naudingas, kodėl skaityti smagu, įdomu ir pan.,

vaikas skaitys nenoriai, nesistengs giliau suprasti

skaitinio, neįjungs savo vaizduotės, emocijų, to-

dėl itin svarbi pradinukui siūlomų tekstų atranka.

Be to, kai kuriems mokiniams suprasti tekstą

gali sutrukdyti įtampa, baimė, nepasitikėjimas

savimi, nepilnavertiškumo jausmas, kai jiems

reikia atlikti įvairius testus.

Mokytojui labai svarbu žinoti, kurie iš šių sunku-mų trukdo jo ugdytiniui ar ugdytiniams adekvačiai suprasti skaitomą tekstą.

3. Mokinio skaitymo gebėjimai ir jų ugdymo(si) strategijos3.1. Skaitymo gebėjimų ugdymo/si principai

Kiekvienas mokytojas, vadovaudamasis ben-draisiais ugdymo ir gimtosios kalbos didaktikos principais, yra susidaręs ir savus mokymo principus, pritaikytus savo mokiniams ir savo darbo stiliui. Šiuolaikinėje didaktinėje literatūroje, skirtoje teksto skaitymo problemoms, galima rasti specifinių prin-

cipų, kuriais mokytojui rekomenduojama vadovau-tis ugdant mokinių skaitymo gebėjimus ir teksto supratimą. Juos formuluodami vieni metodininkai daugiau dėmesio skiria teksto ypatumams, kiti – ugdymo procesui.



Pavyzdžiui, prie pirmosios grupės priskirtini šie principai:

1. Kryptingumo principas – kūrinio skaitymas

ir jo analizė turi būti tikslingi, kreipiantys moki-

nį į teksto turinio, autoriaus idėjos supratimą,

formuojantys mokinio kalbinius ir literatūri-

nius gebėjimus. Laikantis šio principo turi būti

pasirinkti tinkami skaitymo ir analizės būdai.

Mokytojas žino, kokias jau turimas žinias apie

tekstą panaudos mokinys, kokius gebėjimus

formuosis. Dažnai daroma klaida – nukrypimas

nuo skaitomo teksto, pavyzdžiui, ilgi įvadiniai

pokalbiai, dalykinių faktų gausa analizuojant

grožinį kūrinį ir kita.

2. Atidumas tekstui, t. y. pagarba autoriaus kū-

rybai. Šis principas daugiau taikomas grožinių

tekstų analizei ir reiškia, kad negalima keisti au-

toriaus minties, kalbos, kad reikia gerai įsiskaityti,

tekstu naudotis formuluojant atsakymus, o ne

tuščiažodžiauti reiškiant tik savo emocijas. De-

klaruojantieji šį principą pasisako prieš kūrinių

trumpinimą, keitimą (prie tokių kūrinių rašoma

„pagal...“).

3. Kūrinio formos ir turinio vieningumo prin-cipas. Turi būti analizuojama ne gyvenimiškoji

situacija, pavaizduota kūrinyje, o šios situacijos

vaizdavimas, tačiau pradinukas, turėdamas dar

ribotą literatūrinį išprusimą, nesuvokia kūrinio

sąlygiškumo, todėl mokytojas turi labai kruopš-

čiai formuluoti klausimus.

4. Atrankos principas taikomas aptariant ilgesnius

kūrinius – atsirenkama tik tai, kas tikslinga aptarti,

atsižvelgiant į mokymo/si tikslus. Pavyzdžiui,

herojaus būdo bruožų analizė mokantis suprasti

kūrinio veikėją, gamtos vaizdų analizė mokantis

aprašymo ir kita. Šis principas gana dažnai tai-

komas skaitant dalykinius tekstus – atsirenkama

tik reikalinga informacija.

Turi būti skaitomi įvairių tipų, žanrų, stilių, lygių tekstai, nes mokiniai su jais susidurs ir mokykloje, ir gyvenime.

Daug plačiau pedagoginėje literatūroje aptariami su ugdymo procesu susiję principai:

1. Konstruktyvizmo principas. Mokslininkai pa-

brėžia, kad taikant šį principą mokymasis yra

aktyvus konstravimo procesas: skaitomo teksto

supratimas vyksta naują informaciją susiejant (in-

tegruojant) su tuo, kas jau žinoma, atsižvelgiant į

skaitymo kontekstą, aplinkybes. Todėl kuo skai-

tytojai daugiau žino tam tikra tema ir turi to da-

lyko patirties, tuo lengviau jiems suprasti tekstą.

Kadangi kiekvieno mokinio (ir skaitytojo) patirtis

yra skirtinga, taikomi individualūs mokymo ir mo-

kymosi metodai (susisieja su individualizavimo

principu). Nuolatinis jau turimų žinių, gebėjimų

siejimas su naujai įgyjamais ir aukštesnio lygio

skaitomo teksto supratimo formavimasis (nau-

jo konstrukto atsiradimas) galimas tik aktyviai

mąstant: lyginant, apibendrinant, darant išvadas

ir kita. Tai skatina mokinių bendradarbiavimą,

diskusijas, savarankiškumą. Toks mokymasis yra

interaktyvus.

2. Mokinio vaidmens, savarankiškumo didini-mas. Mokiniai bus geri skaitytojai, kai turės aiškų

skaitymo tikslą, gebės stebėti savo pačių skaity-

mą, panaudoti žinias apie teksto struktūrą ir kita.

Skaitydami jie „įsigyvena“ į teksto prasmę. t. y.

pasiekia interpretacinį teksto suvokimo lygmenį,

o susidūrę su sunkumais žino, kaip juos įveikti

(pakartotinai skaito tekstą, aiškinasi nežinomus

žodžius ir kt.). Šį principą tiksliau galima būtų

apibūdinti kaip diferencijuotą požiūrį į skaity-

tojus: mokytojas visada žino, kad klasėje yra ir

puikių, ir silpnų skaitytojų, todėl taiko skirtingas

skaitymo strategijas, „išnaudoja“ pirmuosius

kaip pagalbininkus silpnesniesiems.

3. Motyvacijos principas (susijęs su antruoju):

reikia skatinti vaiko norą gilintis į tekstą (pavyz-

džiui, atrasti, įminti, pastebėti ir t.t.). Tai mo-

tyvuos skaityti, o motyvacija yra labai svarbi

teksto suvokimui.

4. Mokytojas turi būti aktyvus skaitymo proce-so dalyvis. Pensilvanijos universiteto profesorius


metodinė PRIEMONĖ

M. McLaughlinas apibendrino ir pateikė šiuos

įtakingo mokytojo darbo bruožus:

• mokytojas tiki, kad visi vaikai gali mokytis ir išmokti (pridurtume – neturintys didelių psi-chinės sveikatos problemų);

• diferencijuoja užduotis, klausimus ir žino, kad skaitymo motyvacija ir įvairios tekstų rūšys yra gebėjimo suprasti tekstą sėkmingo formavimosi pagrindas;

• supranta, kad skaitymas yra pagrįstas vaiko gyvenimiškąja patirtimi ir jam reikia tinkamų sąlygų;

• moko aplinkoje, kurioje gausu spausdintos medžiagos (knygų, žurnalų, įvairių plakatų, vai-kų rašto darbų ir kt.);

• jaučia glaudų ryšį tarp vaiko kalbėjimo, klausy-mo, rašymo ir skaitymo, pats siekia tuos ryšius megzti, optimaliai panaudoti kitas kalbinės veiklos sritis skaitymui tobulinti;

• sudaro daug galimybių mokiniams skaityti, rašyti ir diskutuoti;

• siekdamas, kad vaikai suprastų tekstą, nau-dojasi tikslų, strategijų, medžiagų įvairove, atsižvelgia į kiekvieno mokinio galimybes ir individualų mokymosi stilių;

• išmano apie gerų skaitytojų skaitymo strate-gijas ir jas perteikia savo mokiniams;

• stebi ir vertina mokinių mokymąsi, naudoja in-formaciją, gautą formuojamojo vertinimo metu, kad paaiškintų mokiniui, ką jis jau geba, ką dar reikia tobulinti ar išmokti, ir tikslingai planuoja tolesnį mokymąsi [12, 433–434].

Aktyvus mokytojas yra daug skaitantis. Kaip rašo ispanų rašytojas, vertėjas ir televizijos laidų vedėjas E. Teixidoras, ypač domėjęsis skaitymo skatinimu, svarbiausia yra pavyzdys: „Jei mažiau jaudinsimės dėl kitų skaitymo, o labiausiai susirū-pinsime savuoju, iš mūsų, be abejonės, liesis įkarštis, o mūsų artimieji pastebės šią knygų teikiamą pilna-tvę ir, galbūt, kai kurie, gėrėdamiesi iš mūsų laužo lekiančia maža kibirkštimi, pabandys įžiebti savo aistrą“ [19, 11]. Ši gražiai išreikšta mintis taikoma ir mokytojui, ir mokinio tėvams.

5. Turi būti naudojamos kuo įvairesnės skaitymo strategijos: jos skatina mokinių mąstymą, ge-

rina supratimą, moko savarankiškumo.

6. Mokinio žodyno plėtimas. Taikant šį principą

svarbu skaityti kuo daugiau ir įvairesnių tekstų.

Žodyno plėtimą skatina:

• žodinga aplinka: turtingas mokytojo, vaiko šeimos narių žodynas, geros televizijos, radijo laidos, aukšto meninio lygio grožinė literatūra, tinkami, taisyklingos kalbos dalykiniai tekstai;

• mokinio smalsumas, domėjimasis žodžio kilme, reikšme;

• supratimas apie žodžio sandarą ir žodžių da-rybą, lietuvių kalbai būdingus žodžių darybos ypatumus;

• gimtosios kalbos ir kitų dalykų mokymasis, nuo-lat integruojantis ir mokinio žodyno plėtimą;

• mokymasis naudotis įvairiais žodynais ir žodžio reikšmės atradimas kontekste;

• kai mokytojai prisipažįsta mokiniams dažnai ieškantys žodžių paaiškinimo, kai jie pateikia ugdytiniams užduočių pavartoti naujai išmoktus žodžius, žaisti žodžiais.

7. Mokinių pasiekimų vertinimo būdų įvairovė:

kaip suprastas skaitytas tekstas, gali būti ne

tik pasakojama, atsakoma į klausimus, rašoma,

bet ir piešiama, vaidinama, dainuojama, kuriami

projektai ir kita.

8. Kasdien naudoti formuojamąjį vertinimą: pa-

sakyti mokiniui, kas pasisekė, o ką reikia tobu-

linti, kad būtų nuolat gerinami teksto suvokimo

gebėjimai.

9. Mūsų manymu, daugelis šių principų žinomi pra-

dinių klasių mokytojams kaip bendresni ugdymo

principai, tačiau čia juos sukonkretinome taiky-

dami skaitymo gebėjimų ugdymo/si procesui.

3.2. Skaitymo mokymo/si (teksto suvo-kimo) strategijų apžvalga

Žodis strategija šiandien nepaprastai dažnai vartojamas įvairiose žmogaus veiklos srityse, taip pat ir kalbos ugdymo metodikoje. Mums aktualus skaitymo strategijos supratimas. Skirtingi autoriai



jį pateikia nevienodai. Kaip teigia B. C. Charlton savo knygoje „Neformaliojo vertinimo strategijos“, įgudę skaitytojai „supranta, kad menka nauda iš teksto rinkti informacijos nuotrupas ir mėginti jas prisiminti – tiesiog per daug žinių. Jie verčiau pasi-renka sąveiką su tekstu. Tokia sąveika – tai įvairių kognityvinių (pažinimo) ir emocinių procesų visumos rezultatas. Šie procesai, dažnai vadinami suvokimo strategijomis, pasitelkiami prieš kokios nors infor-macijos gavimą, jos gaunant ir jau gavus (pavyzdžiui, prieš skaitymą, skaitant ir perskaičius). Pasitelkti šiuos procesus – vadinasi, naudotis jau įgytomis žiniomis, užduoti klausimų, numatyti, patvirtinti, nustatyti, kas svarbu, sukurti asociacijų, sieti, da-ryti išvadas ir jungti informaciją. Teksto suvokimo strategijos yra naudingos, ir jos turi būti taikomos, jų turi būti mokoma mokant kiekvieno dalyko“ [4, 67]. Jau ne kartą mūsų minėtas autorius D. Buehlas vartoja žodį strategija jo neapibrėždamas, bet aišku, kad strategija autorius apibendrintai vadina visas teksto skaitymo pakopas ir pateikia kiekvienos stra-tegijos rodyklę, kurią sudaro trys dalys: pažintiniai procesai, teksto struktūros, mokinio veikla [3, 29]. Vokiečių kalbos didaktė S. H. Becker aprašo vaikų knygų skaitymo 99 tipus, kuriuos taip pat galima pavadinti strategijomis [1]. Vokiečių pedagogas ir vertėjas, daugelio metodinių knygų mokytojams autorius M. Kammeris kalba apie panašius teksto skaitymo būdus kaip D. Buehlo strategijos, bet juos vadina metodais. Labai taiklus jo knygos, skirtos skaitymo procesui, pavadinimas – „Kelias į teks-tą“ [8]. Mūsų manymu, strategija ir yra mokytojo numatytas ar mokinio pasirinktas, suplanuotas mokymo ar mokymosi kelias tekstui suvokti. Jis apima ir mokinio patirtį, ir žinias, ir gebėjimus, ir nuostatas.

Analizuojant kitų šalių patirtį, vertinant Lietuvos situaciją, kyla būtinybė atidžiau ir plačiau pažvelgti į skaitymo mokymo/si strategijas. Daugelis mūsų pradinių klasių mokytojų tikrai stengiasi naudoti, jų manymu, naujus, pažangius darbo būdus, pastebė-ta, kad ne vienas, aprašydamas savo patirtį, kalba apie D. Buehlo ir kitų užsienio autorių pasiūlytas aktyviojo mokymosi strategijas. Bet pats D. Buehlas

akcentuoja, kad realiame gyvenime tas strategijas pritaikyti nelengva. Jis siūlo prisiminti tris taisykles. „Pirma, svarbiau yra tai, ko mokiniai mokosi, o ne kokia strategija taikoma. <...> Vieniems tikslams ir vienokiai medžiagai tinkama mokymo strategija gali visai nederėti kitiems tikslams ir kitokiai medžiagai. <...> Antra, svarbu ne konkreti mokymo strategi-ja, o mokinio mąstymas. <...> Turime būti budrūs, kad mokiniai, užuot mąstę, neimtų tik „atlikti“. <...> Trečia, tai, ką darote, pritaikykite savo mokinių reikmėms. <...> Venkite aklai taikyti formules, kad neišleistumėte iš akių mokymosi“ [3, 13].

Šiuolaikinė humanistinė interpretacinė sąveikos paradigma, kurią itin plačiai ir išsamiai yra aptarusi Lietuvos švietimo reformos tyrėja R. Bruzgelevičienė savo studijoje „Ugdymo paradigma – didaktikos idė-jų pamatas“ [2], apsprendžia ir skaitymo gebėjimų ugdymo/si kelius arba strategijas. „Kai mokytojas vadovaujasi sąveikos paradigma, jo pamokose at-siranda aktyvus mokymas, prasmingai derinami mokymo bei mokymosi metodai. Mokymosi pa-radigmoje kiekvieno mokytojo uždavinys – surasti kuo efektyvesnius būdus, metodus ir formas, kad mokiniai bendradarbiautų, išmoktų kritiškai ir kūry-biškai mąstyti“ [17, 116–117]. Tai pasakytina ir apie skaitymo strategijų pasirinkimą.

Šiandien Lietuvos pradinių klasių mokytojai turi daug galimybių susipažinti su naujausiomis moky-mo/si idėjomis. Pastaraisiais metais Lietuvoje išleista daug vertingų knygų, kuriose įvairiais aspektais analizuojamas šiuolaikinis ugdymo ir ugdymosi procesas, aprašomos sėkmingo mokymosi strate-gijos, aktyvaus mokymosi metodai (R. I. Arends, B. C. Charlton, N. M. Grendstad, A. Helmke, E. Jen-sen, G. Petty, A. Pollard, P. Weeden ir kt.). Sekant pažangiausiomis ugdymo/si nuostatomis, mokant ir mokantis suprasti skaitomą tekstą turėtų vyrauti šiuolaikinės strategijos, skatinančios mokinio mąs-tymą, kūrybiškumą ir bendradarbiavimą. Jų, kaip jau atskleidėme šio skyriaus pradžioje aptardami strategijos sampratą, labai daug ir nėra vieningo skirstymo.


metodinė PRIEMONĖ

Mums rūpi strategijos, mokymosi būdai, skati-nantys teksto suvokimo procesą, kuris apima visus skaitymo etapus: pasirengimą skaityti, skaitymą ir veiklą po skaitymo. 1. Pasirengimo skaityti etape ypač svarbus vai-

ko sudominimas tekstu, skaitymo tikslo, prasmės

supratimas, skaitymo džiaugsmo ir malonumo

pajauta, t. y. skaitymo motyvacijos žadinimas ir stiprinimas. Čia tinka ir naudojamos įvairios stra-

tegijos: išankstinis temos apmąstymas, anks-tesnės informacijos prisiminimas, skaitymo tikslų numatymas. Klasėje gali būti naudojami diskusiniai, „minčių lietaus“ ir kitokie metodai.

2. Teksto skaitymas reikalauja dar aktyvesnės

vaiko veiklos – protinių, fizinių, emocinių galių

išsiskleidimo. Šį etapą galima išskirti į dvi dalis:

a) pirminį teksto skaitymą ir jo turinio supratimą,

b) pakartotinį teksto skaitymą (pastovų grįžimą

į tekstą) turint tikslą kuo giliau suprasti tekstą, jį

interpretuoti. Skaitant pirmą kartą dažnai naudo-

jamos strategijos, susijusios su skaitymo raiška,

audiopriemonių naudojimu, tyliuoju skaitymu

ir kita. Toliau, siekiant gilaus teksto supratimo,

pasitelkiama:

• savęs klausinėjimas, arba klausimų kėlimas (dar labai retai pradinėse klasėse naudojamas būdas);

• sąsajų su sava patirtimi, su kitais tekstais radimas;

• ryšių tarp atskirų teksto dalių nustatymas;• vadinamasis vizualizavimas – vaizdų kūrimas

skaitant; • žodžių prasmės ir ryšių tekste aiškinimasis

(naudojant žodynus, internetą, kontekstą); • tekste aprašytų dalykų prasmės supratimas; • teksto idėjų apibendrinimas, pavyzdžiui, pa-

grindinės minties formulavimas.

Trečioje ir ketvirtoje klasėje visiškai atmestinas vis dar gajus labai siauras supratimas, kad geras skaitymas – tai greitas skaitymo tempas ir teisingi atsakymai į teksto turinio klausimus. To pasekmė – pamokoje dažnai tenkinamasi skaitymu „grandi-nėle“, vengiama gilesnės teksto analizės klausimų, motyvuojant „mokiniams per sunku“.

3. Veikla po skaitymo. Ji gali būti nepaprastai

įvairi, įdomi, ugdanti ne tik teksto skaitymo ge-

bėjimus, bet ir mokinio kūrybiškumą, savikūrą,

gebėjimą komunikuoti ir kita. Po skaitymo nau-

dojamos strategijos, susijusios su vertinimu –

mokinio nuomonės apie autoriaus sukurtą tekstą

išsakymas ją pagrindžiant sava gyvenimiška ir

skaitytojo patirtimi bei teksto medžiaga.

Teksto suvokimo strategijų, būdų mokinius rei-kia mokyti (žinoma, pradinėse klasėse jos turi atitikti mokinio galimybes). Šiame kelyje mūsų minėtas autorius M. McLaughlinas išskiria penkias pakopas: aiškinimą, rodymą (demonstravimą), vadovavimą, praktikavimąsi ir reflektavimą. Pavyzdžiui, moky-damas apibendrinimo strategijos mokytojas gali pradėti nuo paaiškinimo, kas yra apibendrinimas, kokia tai strategija, viską pademonstruoti pavyzdžiu – sakoma „mąstyti balsu“, toliau pateikti mokiniams panašaus lygio apibendrinimo užduotį ir laiptelis po laiptelio vesti į jį (vadovauti), toliau skirti naujas užduotis (pavyzdžiui, grupėms) ir leisti mokiniams jas atlikti savarankiškai (praktikavimasis), po to pa-siūlyti jas apmąstyti ir įsivertinti (reflektavimas). Kol pradinukai išmoksta vieną ar kitą strategiją, reikia daug kartų jiems parodyti, dažnai padėti. Bet šis darbas atsiperka – mokiniai tampa vis savarankiš-kesni [12, 434–435].

Teksto skaitymo etapuose naudojamų visų darbo būdų aprašyti neįmanoma, nes kiekvienas tekstas diktuoja savitą jo skaitymo strategiją. Su konkrečiomis teksto suvokimo strategijomis mo-kytojai galės daugiau susipažinti šioje metodinė-je priemonėje pateiktose grožinio ir negrožinio teksto suvokimo gebėjimų lentelėse ir užduočių pavyzdžiuose, kuriais siekiama paskatinti mokytoją susikurti strategijas, tinkamas jo klasės mokiniams, konkrečiai skaitymo aplinkai ir situacijai bei pasi-rinktam tekstui.

Nuspręsti, ar buvo pasirinkta tinkama teksto skaitymo strategija, galima įvertinus mokinio skai-tyto teksto supratimo lygį, tačiau daugelis skaitymo tyrėjų pastebi, kad teksto supratimo vertinimas yra problema. Visų pirma todėl, kad teksto suvokimas yra individualus (apie tai jau užsiminta) ir kad tai yra



procesas, kuris skaitant skirtingus tekstus vyksta labai skirtingai ir gali būti ir labai fragmentiškas, ir labai gilus, visa apimantis. „Kas gali leisti sau pasa-kyti, kada tekstas tikrai teisingai suprastas?“ – klausia M. Kammeris [8, 5].

3.3. Grožinių tekstų skaitymo gebėjimų ugdymas/is

Metodiniais tikslais patogiausia atskirai aptarti grožinių ir negrožinių tekstų skaitymo gebėjimų ugdymą/si.

Grožinių tekstų rūšių ir žanrų gausa tokia didelė, kad čia neįmanoma aprėpti visų šių tekstų skaitymo konkretybių. Jau pradinukai mokosi skirtingai su-vokti prozą, poeziją, dramą, mįslę, pasaką, apsaky-mą, vaikų romaną, dainą, skaičiuotę, lyrinį eilėraštį, poemą, eiliuotą pasaką, pjesę ir kita. Pirmiausia pateikiame tik bendriausius grožinio teksto suvoki-mo ypatumus, o vėliau – konkrečius meniniam pasa-kojimui suvokti reikalingus gebėjimus, nes meninis pasakojimas (pasaka, apsakymas, apysakos, romano ištrauka) labiausiai vaikų skaitomi ir dažniausiai ana-lizuojami tekstai pradinėse klasėse. Ir neatsitiktinai, nes tai lemia pati pasakojimo prigimtis. Žymus nor-vegų rašytojas J. Gaarderis rašo: „Žmonių sąmonėje užkoduota nuodugni epinė, arba pasakojamoji, struktūra. Ji tiesiog taip suformuota ir visuomet tokia buvo nuo pat pirmojo mito ar medžioklės nuotykio laikų. Smegenys, ko gero, sukurtos pasakojimui, o ne skaitmeninei ar enciklopedinei informacijai. <...> Pasakojimas pranašesnis už dokumentiką, enciklo-pediją ir kompiuterinį žaidimą. Pasakojimas gyvuoja mumyse, gyvuoja su mumis. Jis mus užkrečia“ [7, 4].

Literatūra lietuvių kalba apie grožinių tekstų skaitymo gebėjimų ugdymą išsibarsčiusi po meto-dinius, mokslinius žurnalus („Žvirblių takas“, „Peda-gogika“, „Tiltai“), po internetą; literatūros teorijos ir metodikos pradinio ugdymo tarpsniui yra prie kai kurių vadovėlių komplektų išleistose mokytojo knygose (pavyzdžiui, prie 3 klasės „Šaltinio“), tačiau išsamios, plačios, šiuolaikiškos metodikos nėra. Net ir verstinėje labai populiarioje D. Buehlo knygoje „Interaktyviojo mokymosi strategijos“ [3] daugiausia rašoma apie informacinių tekstų skaitymą ir remia-

masi informacinių (politinių, istorinių, geografinių ir kt.) tekstų pavyzdžiais. Be to, kiekvienos tautos literatūra, kaip jos nacionalinės kultūros dalis, turi ir specifinių bruožų, todėl aklai taikyti užsienio „re-ceptų“ tikrai negalima. Yra dar viena problema: pagrindinė grožinės literatūros, kaip meno rūšies, funkcija – estetinė. Grožinė literatūra visų pirma veikia skaitytojo jausmus, vaizduotę, jos „skaitymas visada yra subjektyvus aktas, kuriam įtakos turi ir jausmas, ir fantazija, ir asmeniška patirtis“, – rašo R. Tūtlytė [22, 35]. Nustatant mokinių grožinio teksto supratimo lygmenį daugiausia orientuojamasi į lo-ginius teksto ryšius ir loginį supratimą, o ne į vaiko emocijas, jausmus. Toks kūrinio supratimas labiau artimas pragmatiškam dalykinio teksto supratimui, o ne meno kūrinio pajautai, sakytume, materialiajai, bet ne dvasinei žmogaus gyvenimo sričiai. Nors ir kaip svarbūs būtų mūsų mokyklai įvairūs skaitymo gebėjimų tyrimai (tarptautiniai, nacionaliniai, mo-kyklos lygiu), jokiu būdu negalima į antrą planą nustumti vaiko dvasingumo, estetinės nuovokos, kūrybinės vaizduotės, fantazijos, jausmų, išgyveni-mų ir kitų testais nepamatuojamų vertybių ugdymo.

Glaustai aptarsime pagrindines grožinio teks-to suvokimo proceso dalis. Paprastai išskiriamos šios grožinės literatūros kūrinio suvokimo proceso sudedamosios dalys: a) skaitymas siaurąja prasme – rašto iškodavimas į sąvokas ir vaizdinius; b) psichinių procesų įjungimas – regimųjų, girdimųjų, uoslės, lytėjimo įspūdžių, atminties; c) emocinių reakcijų ir sudėtingesnių psichinių procesų įjungimas: užuo-jauta, džiaugsmas, simpatija ir antipatija, baimė ir kitokie jausmai, nuojauta, laukimas, pateisinimas, intuicija, spėjimas, žodinių paveikslų vizualizacija ir kt.; d) mąstymo įjungimas – turinio ir meninės formos vienovės supratimas [1; 8]. Vaikui suvokiant meno kūrinį dalyvauja jo jausmai, vaizduotė, mąstymas. Kaip giliai meno kūrinys paveikia šias vaiko psichikos sritis, priklauso nuo daugelio dalykų: nuo jo gyvenimiškos patirties, emocinės ir protinės brandos, aplinkos sąlygų ir kita. Pavyzdžiui, mo-kinys skaitydamas K. Sajos ištrauką apie gaisrą iš knygos „Ei, slėpkitės!“, giliau pajaus kūrinio veikėjo Giedriaus būseną, jeigu pats bus matęs gaisrą, pa-jutęs jo karštį. Tremtinių atsiminimuose aprašomos


metodinė PRIEMONĖ

baisios gyvenimo sąlygos sunkiai suvokiamos dau-geliui pradinukų, nes jie niekada nėra matę pana-šių vaizdų. Tremtinės vaikaitis, kaip pasakojo viena mokytoja, jautriai ir giliai komentavo tos tematikos tekstą, kadangi jo šeimoje buvo daug kalbama apie tremtį, jis buvo matęs ne vieną tremties nuotrauką. Kiekvienas mokytojas galėtų pateikti pavyzdžių, kai vaikai, neturėdami kokios nors srities gyvenimiškos patirties, neautentiškai supranta perskaitytą tekstą.

Kai kurie šiuolaikiniai sociologai ir psichologai kalba apie kartų Z (dabartiniai vaikai) ir Y (jų tėvai, mokytojai) didžiulius skirtumus, kurie susiklostė veikiant elektroninei erdvei, jos padiktuotam ben-dravimo būdui (internetas, trumposios žinutės, vi-zualinės informacijos gausa ir kt.) [26]. Galima daryti išvadą, kad šiuolaikiniai vaikai visai kitaip supras ir meninį tekstą, negu jų tėvai. Ir vis tik manytume, kad meno kūrinio supratimas visais laikais turėjo bendrų bruožų ir kad pedagogų sukaupta patirtis pravers ir šiandien.

Literatūros kūrinio supratimas – sudėtingas psi-chinis procesas, ypatinga veiklos rūšis, kuri „aprėpia daugelį psichinės veiklos pusių, reikalauja iš skaitan-čiojo didelio emocijų, vaizduotės, proto aktyvumo, atitinkamo „bendradarbiavimo“ su rašytoju“ [16, 150].

Kaip teigia ir literatūros tyrėjai, ir jos didaktai, grožinio kūrinio supratimas yra itin individualus, netelpantis į kokius nors rėmus. Šis supratimas pri-klauso ir nuo skaitančiojo galimybių, ir nuo kūrinio tinkamumo skaitytojui [5, 132; 3, 11]. Negali būti vienintelio požiūrio į kurį nors eilėraštį, apsakymą ar kitą meninį tekstą. Grožinio kūrinio supratimo vertinimas yra nepaprastai atsakingas dalykas. Kiek- vienas vaikas savaip pajaus vieną ar kitą kūrinį. Nors jo išgyvenimai gali būti labai gilūs, bet jis negebės jų perteikti žodžiais. Kyla klausimas – kas svarbiau: ar teisingai atsakyti į įvairius mokytojo arba tyrėjo klausimus, ar norėti skaityti, vėl ir vėl pajausti skai-tymo malonumą.

Kaip rašo literatūrologas G. Viliūnas, „Natūra-laus skaitymo situacijoje suvokėjas savo tikslus ir skaitymo kryptį renkasi intuityviai: jis nori atsipa-laiduoti, užsimiršti ir praleisti laiką, patirti estetinį

malonumą, išgyventi vienokius ar kitokius jausmus, sužinoti apie tolimus kraštus, laikus, apie teksto kūrėją ir taip toliau. Atidus skaitymas paprastai yra tikslingas, sąmoningai kontroliuojamas.“ [25, 19]. Tokio atidaus skaitymo ir pradedama mokyti mo-kykloje (nėra abejonės, kad šis mokymas turi įtakos ir natūralaus skaitymo kokybei).

Mokantis giliai suvokti prozos kūrinį (apsakymą, romano, apysakos ištrauką – pavadinkime juos me-niniu pasakojimu) vaikui reikia gebėti: perskaityti ir suprasti jo turinį, atpažinti, rasti grožinio teksto elementus (veikėjus, jų mintis, aprašymus, įvykius, jų vyksmo vietą, laiką, pasakotojo idėjas ir kt.), visa tai apmąstyti ir interpretuoti – susikurti savo, naują, prasmę, įvertinti skaitinį. Tarptautiniuose skaitymo gebėjimų tyrimuose ypač pabrėžiamas gebėjimas interpretuoti ir integruoti idėjas bei informaciją [18].

Sąlygiškai galima išskirti esminius ir juos su-darančius konkrečiuosius skaitymo gebėjimus. Pagal naujausius skaitymo tyrimus išskyrėme keturis esminius teksto suvokimo gebėjimus, kiekvienas jų parodo vis aukštesnį grožinio teksto suvokimo lygmenį (2 lentelė):1) gebėti perskaityti tekstą ir suprasti jo turinį;2) gebėti tikslingai rasti ir paaiškinti grožinio teksto

elementus ir daryti tiesiogines išvadas; 3) gebėti interpretuoti skaitomą tekstą – aiškin-

ti jį, daryti apibendrinančias išvadas, teksto idėjas susieti su turima patirtimi, emocijomis, išgyvenimais;

4) gebėti įvertinti kūrinį – pasakyti savo nuomonę.

Numatydami konkrečiuosius gebėjimus atsi-žvelgėme ir į skaitymo tikslą bei skaitymo moty-vus, ir į teksto sandaros supratimą, ir į vertinimą. Šių gebėjimų pateikimo seka nereiškia, kad tokiu nuoseklumu ir privaloma analizuoti pasakojimą, be to, ne visada kiekvienam iš jų turi būti skiriama vienodai dėmesio.

Aptariant grožinio teksto suvokimo gebėjimus pateikiama ir konkrečių metodinių patarimų: siūlo-ma skaitymo strategijų pavyzdžių, būdų, priemonių (2 lentelė).



2 lentelė. Grožinio teksto (prozos) suvokimo gebėjimai

Gebėjimų blokai (esminiai gebėjimai)

1. GEBĖTI PERSKAITYTI TEKSTĄ IR SUPRASTI JO TURINĮ

Konkretieji teksto skaitymo gebėjimai

Metodiniai patarimai

1.1. Sklandžiai, tinkamu tempu skaito tyliai. Sklandžiai, tinkama intonacija (tempas, tonas, pauzės, loginiai kirčiai) skaito garsiai. Su-pranta, ką perskaitė.

1.1.1. Skaitymo kokybė turi didelės įtakos skaitomo teksto sampratai. Viena grožinio teksto skaitymo strategijų gali būti raiškusis skaity-mas (skirkime jį nuo meninio skaitymo) arba skaitymas balsu, t. y. kuo tikslesnis kiekvieno sakinio, kiekvienos pastraipos ir viso teksto perskaitymas atsižvelgiant į skyrybos ženklus, teksto komponavimą ir į teksto turinį.

1.2. Skiria grožinį tekstą nuo ne-grožinio, atpažįsta prozos, eiliuotą ir dramos tekstą ir pagal tai tikslin-gai pasirenka skaitymo strategiją.

1.2.1. Literatūros rūšių, žanrų skirtumus mokiniai geriau supranta pasitelkę palyginimą ir supriešinimą, pavyzdžiui, sudarydami tos pačios temos, bet skirtingo žanro kūrinių palyginimo schemą, lentelę (pvz., lyginama pasaka apie vilką ir enciklopedijos straipsnis apie šį žvėrį, fantastinis rašytojo pasakojimas ir astronomo straipsnis apie kurią nors planetą ir kt.). Taip pat naudingi įvairūs „tiriamieji“ darbai, susiję su biblioteka, vaikų žurnalais, tekstų rinkiniais, pavyzdžiui, reikia surūšiuoti knygas, atrinkti tekstus ir kita.

1.3. Supranta ir paaiškina grožinio teksto skaitymo motyvus: pasi-grožėti, jausti malonumą skaitant, išgyventi, stebėtis, susidomėti, patirti nepatirta ir kita. Paaiškina, kas pirmiausia sudomino ir paska-tino perskaityti tekstą (pavadini-mas, iliustracijos, pradžia ir kt.).

1.3.1. Mokinys, žinodamas skaitymo motyvus, tikslingiau pasirenka skaitinį, auga kaip skaitytojas, ugdosi estetinį skonį. Vis daugiau skaitydamas susiformuoja individualią knygos skaitymo strategiją. Perskaityti knygą gali motyvuoti ir draugo pasakojimas apie ją, pla-katas, knygos reklama, atsiliepimų apie knygą „siena“, knygų medis, o labiausiai susitikimai su rašytojais ir kita. Vėl populiarėja skaitymo dienoraščiai, kurių formą pasirenka patys mokiniai.

1.4. Mato ir supranta teksto gra-finio pavidalo ypatumus (šrifto, eilučių išdėstymo) ir paaiškina jų paskirtį (pvz., remarkų paskirtį dramos kūrinyje). Supranta ilius-tracijų paskirtį.

1.4.1. Šiuolaikinis grožinės knygos dizainas veikia skaitytoją ne tik estetiškai, bet ir padeda giliau suprasti teksto turinį, todėl būtina su mokiniais aptarti prie teksto pateiktas iliustracijas, šrifto ypatu-mus. Šiam tikslui tinka teksto ir iliustracijų sugretinimas, išankstinių lūkesčių išsakymas (ko tikimasi iš taip iliustruoto teksto). Suprasti, kokia svarbi yra grožinio teksto iliustracija, padeda savų iliustracijų kūrimas, žaidimas „dailininko dirbtuvės“, apsilankymas tikrose daili-ninko dirbtuvėse, klasės ar mokinio knygos maketavimas kompiuteriu.

1.5. Pagal pavadinimą supranta ir gali nusakyti kūrinio temą. Geba naujai skaitomą tekstą pagal temą susieti su jau skaitytais tekstais panašia tema.

1.5.1. Pavadinimas gali padėti mokiniui susidaryti pradinę nuovoką apie tekstą: pavadinimas vaikų literatūroje dažniausiai išreiškia: a) temą; b) pagrindinę mintį; c) temą ir pagrindinę mintį. Pavadinimas gali būti neparašytas (pvz., eilėraštis be pavadinimo, kūrinio ištrauka), bet visada yra galimybė jam būti. Reikia skatinti mokinį numanyti teksto turinį žinant tik pavadinimą, o paskui pasitikrinti savo numa-nymą knygos pabaigoje arba pradžioje pateikiamoje anotacijoje ir perskaičius visą kūrinį. Susidomėti kūrinio pavadinimu, patiems išmokti sugalvoti tinkamą savo rašiniui antraštę gali padėti įvairūs „tiriamieji“ darbai: sudaryti skirtingų autorių knygose pasikartojančių pavadinimų rodyklę, pasakų katalogą, rasti ilgiausią ir trumpiausią kūrinio pavadinimą ir kita.


metodinė PRIEMONĖ

1.6. Įgyja pirminį, bendriausią su-pratimą apie kūrinio turinį: apie ką jis, t. y. kokie veikėjai, įvykiai, kaip vaizduojami.

1.6.1. Kūrinio turinio samprata literatūros moksle nevienareikšmė. Mokyklinėje didaktikoje prozos teksto turinys dažnai tapatinamas su siužetu – papasakotu įvykiu. Pirmą kartą skaitydamas tekstą mokinys jau turi suprasti jo turinį: kas veikia ir kas vyksta, kitaip skaitymas nebus sąmoningas ir neturės prasmės. Skaitinio turinio supratimas gali būti labai paviršutiniškas (kai pakanka tik susipažinti, apie ką kūrinys, o kitų tikslų nekeliama), gilesnis (kai norima nuosekliai su-prasti papasakotą istoriją – tai gali būti skaitymo savo malonumui tikslas) ir labai gilus (kai įsigilinama į visas pasakojimo detales – tai aukštesnis skaitymo gebėjimų lygmuo, kurį pasiekia tik patyręs skaitytojas). Pradinių klasių mokinį reikia to mokyti – rasti, atpažinti grožinio teksto elementus ir suprasti jų reikšmę.

Grožinio teksto (prozos) suvokimo esminiai gebėjimai

2. GEBĖTI TIKSLINGAI RASTI IR PAAIŠKINTI GROŽINIO TEKSTO ELEMENTUS IR DARYTI TIESIOGINES IŠVADAS



2.1. Atpažįsta žodžius, pasakymus, tiesiogiai nurodančius teksto ar jo dalies temą, juos vartodami ją su-formuluoja.

2.1.1. Jau nuo pirmos klasės mokiniai aptaria, apie ką rašoma kūrinyje, t. y. temą. Trečioje klasėje susipažįsta ir su pačia temos sąvoka. Gana dažnai vaikų literatūroje tema pasakoma pavadinimu, tačiau glaustai ir tiksliai suformuluoti temą mokiniui gana sunku – reikia pastebėti, apie ką tekste daugiausia kalbama. Jeigu teksto tema tiesiogiai nesuformuluota, reikia padėti mokiniui atkreipti dėmesį į tekste pasikartojančius žodžius, kuriais kas nors įvardi-jama, pavyzdžiui, veikėjas ar veikėjai, ir žodžius ar pasakymus, kurie nurodo tų veikėjų veiksmus, ir padaryti tiesioginę išvadą. Dažniausiai ji ir bus teksto tema, pavyzdžiui, V. Žilinskaitės apsa-kyme „Susidūrimas erdvėje“ kalbama apie mažą berniuką Aurimą ir jo įspūdžius skrendant lėktuvu, todėl viena iš temos formuluočių gali būti Aurimo skrydis lėktuvu.

2.2. Randa pagrindinę mintį, jeigu ji aiškiai išreikšta (pavadinimu, teksto sakiniu).

1.2.1. Pagrindinė mintis gali būti išreikšta jau teksto pavadinime, pavyzdžiui: „Godus šuo“ – pasakėčios, „Įdomiau nebūna“ – V. Ži lins-kaitės pasakos, „Velniškai karštos atostogos“ – G. Morkūno knygos pavadinimas. Taip pat pagrindinė mintis gali būti suformuluota kūrinio sakiniu, pavyzdžiui: M. Valančiaus apsakyme „Guvus Vencė“: ...atsiranda kartais ir soduose mažiukai su apvalia galva, kaip tai pamatysim, V. Krėvės „Antanuko ryte“: Antanukas labiausiai myli savo senelę. <...> Joje Antanukas randa tik meilę, ji didžiausia ir uoliausia jo užtarytoja ir apgynėja. Pagrindinės minties tiesioginis reiškimas (tarsi išvada kūrinio pabaigoje) būdingas pasakėčioms, pasakoms, didaktinei prozai. Taip išreikšta pagrindinė mintis reikalauja iš pradinuko tik teksto prasmės supratimo ir atidumo atitinkamoms autoriaus mintims.



2.3. Išvardija grožinio teksto vei-kėjus. Randa veikėjų išorės, būdo aprašymus, dialogus, supranta jų reikšmę grožiniame tekste.

2.3.1. Veikėjas – kas kūrinyje veikia, mąsto, jaučia. Kadangi prozos, dramos kūrinyje veikėjas arba veikėjai gali būti ir gyvos būtybės (žmonės, gyvūnai), ir daiktai, reiškiniai (sūris, stalas, debesis, vėjas ir kt.), mokiniai veikėjams kartais priskiria ir veiksmo aplinkos daiktus. Esminis skirtumas – jie neveikia, jais tik naudojamasi. Grožiniame kūrinyje labai svarbūs veikėjų aprašymai (išorės, būdo bruožų) arba tik aprašymų detalės (jos reikšmingos), veikėjų tarpusavio santykiai, dialogai, mintys, kalba. Šių dalykų mokiniai dažnai nepastebi, bet visą dėmesį sutelkia įvykiams. Teksto supratimas bus negalutinis, jeigu neišsiaiškinsime veikėjų vaidmens vaizduojamoje istorijoje, todėl taikytinos įvairios veikėjų stebėjimo strategijos: sudaromi veikėjų sąrašai, lentelės, piešiami jų paveikslai, pasiskirsčius vai-dmenimis skaitomi jų dialogai, vaidinama ir kita.

2.4. Išvardija pasakojimo įvykius, supranta jų nuoseklumą: veiksmo užuomazgą (įvykio pradžią), veiks-mo vystymąsi (raidą), aukščiausią įtampos tašką (kulminaciją), atomaz-gą (pabaigą). Pavyzdžiui, sudaro įvykius reiškiančių veiksmažodžių grandinę, parašo pasakojimo pla-ną, randa paveikslėlį, iliustruojantį atitinkamą kūrinio dalį ir kita.

2.4.1. Prozos, dramos tekste, poemoje yra įvykis arba įvykiai, kurie, anot literatūrologų, negali vykti be veikėjų. Kita vertus, per veikėjų veiksmus, santykius, dalyvavimą vaizduojamuose įvykiuose arba reagavimą į juos geriausiai atsiskleidžia veikėjo vidiniai bruožai. Be to, analizuojant vaizduojamus įvykius reikia pastebėti su įvykiais susijusias, juos lemiančias svarbias aplinkybes, detales§. Pradi-nukai susipažįsta su pasakojimo sandara: veiksmo užuomazga, veiksmo vystymasis, arba raida ir aukščiausias įtampos taškas, arba kulminacija, veiksmo atomazga. Prozos kūrinyje vaizduojamiems įvykiams suprasti siūloma taikyti pasakojimo plano strategiją (D. Buehlas), kuri nuo įprasto teksto plano sudarymo skiriasi gilesne kūrinio struktūros analize, t. y. analizuojami veiksmo raidos etapai, veikėjai, veiksmo vieta, laikas. Kūrinio įvykius sekti padeda veikėjų nueito kelio braižymas (ypač tinka pasakos analizei), veiksmažodžių grandinės sudarymas, filmo scenarijaus kūrimas ir kita.

2.5. Randa veiksmo vietos aprašymą arba aprašymo detales.

2.5.1. Kūrinio įvykiai, jų seka mokiniui bus aiškesnė, jeigu su juo aptarsime veiksmo aplinkybes. Dažniausiai tekste aprašoma arba paminima, kur vyko veiksmas. Reikia paskatinti mokinius rasti tuos aprašymus ar frazes, nes vaikai linkę sekti tik kūrinio įvykius. Be to, labai svarbu išmokti pastebėti, kaip keičiasi tų įvykių aplinkybės, pavyzdžiui, stebuklinėse pasakose veiksmas dažnai prasideda karaliaus rūmuose, po to persikelia į neįžengiamą girią, į burtininko trobelę ar už devynių marių, devynių kalnų... Rašytojų sukurti veiks-mo vietos aprašymai dažnai būna labai vaizdingi, todėl mokinys, juos skaitydamas, ugdosi ir savo kalbą.

2.6. Randa tekste tiesiogines nuoro-das į vaizduojamą laiką (paaiškina, kokiomis kalbinėmis priemonėmis vaizduojamas laikas, pavyzdžiui, veiksmažodžiais, prieveiksmiais).

2.6.1. Veiksmo laikas – kada vyko, vyksta ar vyks vaizduojamas įvykis. Trečioje ir ketvirtoje klasėje mokiniai susipažįsta su pa-sakojimo laiku (integruota su veiksmažodžio mokymusi), todėl nesunkiai supranta, ar aprašomi įvykiai vyko praeityje, vyksta dabar ar dar tik vyks – analizuojant tereikia atkreipti mokinių akis į vartojamų veiksmažodžių laiką. Be to, jie jau pradeda suprasti, kodėl esamuoju laiku gali būti pasakytas ir praeityje vykęs veiks-mas (stilistinė priemonė). Pradinukai lengvai randa teksto detales, nurodančias metų, paros laiką, neapibrėžtą pasakos laiką („seniai seniai“, „žiloje senovėje“ ir kt.).


metodinė PRIEMONĖ

2.7. Randa ir geba išsiaiškinti neži-nomus žodžius. Paaiškina kalbos sti-listinių priemonių (vaizdingų žodžių, sinonimų, antonimų, palyginimų ir kt.) vartojimą grožiniame tekste.

2.7.1. Pradinėse klasėse jau siekiama atkreipti mokinių akis į skir-tingas literatūros kūrinių formas, pastebėti ryškiausias rašytojų kalbos ypatybes, rasti tekste vaizdingus žodžius, pasakymus, sinonimus, antonimus, palyginimus, perkeltine reikšme vartojamus žodžius (paprasčiausias metaforas). Mokiniai sudaro vaizdingų žodžių, pasakymų žodynėlį (būtų puiku, jeigu tokią medžiagą kauptų visose klasėse), tikslingai vartoja sukauptus žodžius savo kūryboje, pagal analogiją sudaro naujus žodžius ir pan. Mokinius itin domina žodžio kilmė, žaidimai žodžiais, pavyzdžiui, sudaryti kuo daugiau giminiškų žodžių ir kita.


3. GEBĖTI INTERPRETUOTI SKAITOMĄ TEKSTĄ – AIŠKINTI JĮ, DARYTI APIBENDRINANČIAS IŠVADAS, TEKSTO IDĖJAS SUSIETI SU TURIMA PATIRTIMI, EMOCIJOMIS, IŠGYVENIMAIS



3.1. Geba apmąstyti autoriaus pateiktą kūrinio pavadinimą: a) interpretuoti jį – pasakyti, kaip supranta tokią pavadini-mo formuluotę, ar sutinka su ja (vertinimo momentas); b) teksto pavadinimo tinkamu-mą pagrįsti kūrinio medžiaga; c) susieti ir palyginti dviejų kū-rinių panašia tema pavadini-mus arba visai skirtingų tekstų panašius pavadinimus ir kita.

3.1.1. Verta klasėje diskutuoti apie kūrinio pavadinimą, nes jis svarbus kūrinio supratimui (žinoma, ne kiekvienas pavadinimas reikalingas ati-desnės analizės – aptariami įdomesni, originalesni). Pavyzdžiui, rašytojas A. Pocius apsakymą apie du besivaidijančius berniukus pavadino „Du gaidžiai“. Tame kūrinyje visai nekalbama apie gaidžius. Tad kodėl, mo-kinių manymu, autorius sugalvojo tokį kūrinio pavadinimą, ką juo norėjo išreikšti, kurios teksto detalės patvirtina to pavadinimo tinkamumą, taiklumą? Vieno V. Žilinskaitės apsakymo pavadinimas gali labai nuste-binti ir sudominti skaitytoją – „Smauglio nugalėtoja“. Kaip jį interpretuo-tų apsakymo dar neskaitęs mokinys? Kaip pasikeistų ta interpretacija perskaičius tekstą? Lietuvių tautosakoje yra daug pasakų apie našlaitę, tačiau kokie skirtingi jų pavadinimai (pvz., galima paanalizuoti rinkinio „Kas miške, kas šile“ pavadinimus).

3.2. Geba apmąstyti kūrinio temą: a) susieti ir apibendrinti ilgesnio teksto atskirų dalių (pastraipų) temas ir suformu-luoti bendrą temą; b) paaiš-kinti, kodėl įdomi (neįdomi) perskaityto kūrinio tema; c) palyginti dviejų ar daugiau kūrinių temas.

3.2.1. Trečiokai, o labiausiai ketvirtokai skaito ilgesnius tekstus, kurie gali būti suskirstyti į dalis. Aptariant kiekvieną dalį išskiriama svarbiau-sia mintis, svarbiausias faktas, o apmąstant visą tekstą jau reikia išskirti pačią svarbiausią, visas dalis jungiančią mintį, t. y. nusakyti bendrą temą. Pavyzdžiui, rašytojo S. Zobarsko apsakyme „Paukščio likimas“ gvildena-ma keletas temų (veikėjų gyvūnų susipažinimo, draugystės, išdavystės ir kt.), tačiau apibendrinant visas galima suformuluoti pačią bendriausią, svarbiausią temą – paukščio (ančiuko) gyvenimas ir likimas. Reikia siekti, kad skaitydamas kūrinį mokinys apmąstytų temos aktualumą, svarbą jam pačiam, jos išskirtinumą, susietų ir palygintų kelis kūrinius ta pačia tema, panaudotų tą temą kūrybiniuose darbuose. Kūrinio temos interpretacijai bene tinkamiausi diskusiniai, kūrybiniai metodai, pavyzdžiui, diskusijų tinklo, požiūrio nagrinėjimo gairių strategijos (D. Buehlas), rašinys ir kita.



3.3. Apmąstęs ir susiejęs vi-sus teksto elementus mokinys geba: a) interpretuoti auto-riaus sukurtą prasmę – sufor-muluoti pagrindinę kūrinio mintį (kai ji tekste tiesiogiai nepasakyta); b) įvardyti kūri-nyje keliamą problemą, jeigu ji nėra labai užslėpta; c) pa-sakyti savo nuomonę (kelti hipotezę), kaip galima kitaip išspręsti aptartą problemą.

3.3.1. Kai kūrinio autorius tiesiogiai nesuformuluoja pagrindinės minties, kiekvienas mokinys ją gali suprasti šiek tiek skirtingai, tačiau kiekvienu atveju mokiniui reikės gebėti skaityti „tarp eilučių“, t. y. suprasti gilesnę kūrinio prasmę. Dažnai mokytojas klausia mokinio: Ką svarbaus supratai skaitydamas kūrinį? Ko pasimokei? Aišku, kad atsakymas priklausys nuo mokinio gyvenimiškos patirties, moralinių nuostatų. Dar sunkiau pradi-nukui suformuluoti kūrinyje keliamą problemą (galima to ir nereikalauti), tačiau reikia skatinti mokinį pasakyti savo nuomonę vienu ar kitu kūrinyje gvildenamu klausimu.

3.4. Gilinasi į rašytojo sukur-tus veikėjų paveikslus: a) rem-damasis veikėjo aprašymu ar tik atskiromis aprašymo de-talėmis, veikėjo elgesiu, kal-ba, mintimis, jausmais daro išvadas apie veikėjo ypatybes (išorines, vidines), susidaro savo nuomonę apie jį ir moka ją išreikšti (pasakoja, aprašo, gali suvaidinti, nupiešti); b) ly-gindamas veikėjų atliekamus veiksmus, jų aktyvumą (pavyz-džiui, kuris veikėjas dalyvau-ja pasakojimo įvykiuose nuo pradžios iki pabaigos) skiria pagrindinį veikėją (pagrindi-nius veikėjus) nuo antraeilio (antraeilių), paaiškina ryšius tarp šių veikėjų, savo išvadas pagrindžia teksto medžiaga; c) analizuodamas su veikėju susijusią informaciją supranta pasakotojo (kartu ir autoriaus) požiūrį į veikėją, šį požiūrį palygina su savuoju; d) geba įsivaizduoti kūrinio veikėjus kitomis aplinkybėmis, suteikti jiems kitokių ypatybių, keisti jų elgesį ir likimus.

3.4.1. Šis gebėjimas reikalauja ne tik rasti, išvardyti kūrinio veikėjus, bet ir susieti visą autoriaus apie juos pateiktą medžiagą (išorės, būdo aprašymą, veiksmus, mintis, jausmus, svajones ir kt.) ir apibendrinti: koks šis veikėjas (patrauklus, atstumiantis, juokingas...) ir kodėl taip galima apie jį sakyti (įrodoma autoriaus žodžiais), kaip jį įsivaizduoja, ar galėtų į jį įsikūnyti (jį suvaidinti). Pradinukai nesunkiai atpažįsta pagrindinius pasakų veikėjus ir jų pagalbininkus, pagal jų darbus, elgesį, skirsto juos į teigiamus ir neigiamus (jau išmano apie tautosakos personažus). Žinoma, mokiniams sunkiau įvertinti rašytojų sukurtus sudėtingesnius veikėjus, todėl perskai-čius tekstą būtina dar ne kartą grįžti ir atsirinkti (pasibraukti, išsirašyti ar kitaip pasižymėti) su veikėjais susijusias citatas, frazes. Veikėjų stebėjimo strategija apima: a) jų veiksmus, elgesį aplinkoje ir su kitais veikėjais; b) kalbą, mintis, jausmus; c) kitų veikėjų pasakymus (nuomonę) apie juos ir elgesį su jais; d) aiškinimąsi, koks jų vaidmuo kūrinyje (jie svarbūs, dalyvauja svarbiausiuose įvykiuose nuo pradžios iki pabaigos, lemia jų baigtį ar tik pasirodo trumpai ir kitaip); e) kaip keičiasi veikėjai, kodėl įvyksta (ar neįvyksta) tie pokyčiai. Kūrinio pasakotojas dažnai apibūdina veikėjus, tačiau mokinys nebūtinai turi sutikti su pateikta nuomone – reikia skatinti mokinį susidaryti ir pasakyti savo požiūrį, savaip interpretuoti veikėjo elgesį, reikšti savo jausmus. Gebėjimą savitai interpretuoti kūrinio veikėjus labai ugdo diskusijos su klasės draugais, mokytoju, kūrybiniai darbai, pavyzdžiui, laiškai veikėjams, recenzijos, kūrinio inscenizavimas. Įdomūs kūrinio veikėjai (kartu su įvykiais) yra ne tik pagrindinis grožinės literatūros skaitymo motyvas, bet ir gali būti geras stimulas mokinio kūrybai. Juk mokiniui įdomu patikusį veikėją įsivaizduoti dar sudėtin-gesnėmis aplinkybėmis, suteikti jam dar daugiau galių, patrauklumo ar tiesiog „atsivesti“ į klasę, su juo „bendrauti“.


metodinė PRIEMONĖ

3.5. Gilinasi į kūrinyje pavaiz-duotus įvykius: a) supranta ir, remdamasis savo patirtimi, gali paaiškinti vieno ar kito įvykio priežastis, net jeigu kūrinyje jos neįvardytos; b) susieja vieną įvykį su kitu ir gali paaiškinti, kaip vienas įvykis veikė kitą; c) supranta ir paaiškina įvykio (įvykių) svarbą veikėjo elgesiui ir liki-mui; d) remdamasis kuria nors įvykio grandimi (grandimis) kelia hipotezę apie galimą įvykių baigtį, geba pagrįsti savo hipotezę teksto medžia-ga; e) geba įsivaizduoti, kaip galėtų pasikeisti įvykiai, jeigu pasikeistų aplinkybės, veikė-jų elgesys ar atsirastų nauji veikėjai.

3.5.1. Gebėjimas suvokti pasakojimo įvykius, jų nuoseklumą – pirmasis žingsnis į kūrinio supratimą. Skaitant grožinį tekstą (meninį pasakojimą) labai svarbu mokiniui įsigyventi į vaizduojamus įvykius – tik tuomet jis patirs daugybę emocijų, o kartu – skaitymo malonumą. Pasiekti tokį skaitymo lygmenį pradinukui gali padėti ne tik kryptingi mokytojo klau-simai kodėl... ?, bet ir žaidimas, pavyzdžiui, „esu detektyvas ir tyrinėju pavaizduotus įvykius“. O „detektyvui“ kyla labai daug užduočių: suprasti vieno ar kito įvykio priežastis (pavyzdžiui, lėmė susiklosčiusios aplinkybės, veikėjo savybės, elgesys ar kita), kodėl įvykiai pasisuko tokia linkme, ar buvo galima to tikėtis, numatyti įvykių baigtį, jeigu autorius palieka tai pačiam skaitytojui arba skaitoma kūrinio ištrauka ir nėra pabaigos. Toks meninio pasakojimo apmąstymas, galima sakyti, tyrimas, skiriasi nuo paprasčiausio spėjimo ir fantazavimo, prie kurio įpratę pradinukai, tuo, kad mokiniui reikia įrodyti savo teiginius ir remiantis teksto detalėmis, ir savo gyvenimiška bei skaitytojo patirtimi. Pavyzdžiui, pradinukams gerai pažįstami rašytojo V. Račicko veikėjai Mikė ir Juozapėlis, „prikelti“ iš kelioms kartoms gerai žinomo P. Cvirkos apsakymo. Mokiniai nesun-kiai gali paaiškinti vieną ar kitą Mikės arba Juozapėlio elgesio motyvą remdamiesi jų būdo savybėmis.

3.6. Remdamasis realiai egzis-tuojančio pasaulio arba sukur-to knygose, filmuose pažinimu geba įsivaizduoti skaitomame tekste sukurtą erdvę: a) regi aprašytą įvykių vietą, gali ją apibūdinti savais žodžiais; b) geba atskiras veiksmo aplinkybių detales susieti į vientisą vaizdą, supranta ir paaiškina, kodėl autorius pa-naudojo vieną ar kitą deta-lę; c) supranta, kad veiksmo vietos aprašymas suteikia grožiniam tekstui tam tikrų nuotaikos atspalvių, geba paaiškinti kokių ir tai pagrįsti teksto medžiaga.

3.6.1. Veiksmo vieta (erdvė) – kur vyksta vaizduojami įvykiai; veiksmo vietos aprašymas (ar tik jo detalės), kaip jau buvo minėta, labai svarbios ne tik aprašomiems įvykiams įsivaizduoti, bet ir veikėjo būsenai suprasti, pavyzdžiui, saulėtas peizažas padeda atskleisti veikėjo džiaugsmą. Tokie aprašymai nuspalvina kūrinio nuotaiką šviesiomis arba tamsiomis spal-vomis. Radęs tekste veiksmo vietos aprašymą, kiekvienas skaitytojas vaizduotėje susikuria savitą aprašomą erdvę: vienas panašesnę į auto-riaus pavaizduotąją, kitas tolimesnę – nelygu, kokia skaitytojo patirtis (gali padėti ir kūrinio iliustracijos). Klasės draugų pasakojimai, ką jie įsivaizduoja skaitydami vieną ar kitą aprašymą, ką jiems sako viena ar kita to aprašymo detalė, gali paskatinti ir tuos mokinius, kurie kūrinį skaito paskubomis. Mokytojui labai svarbu pasirinkti tokią skaitymo strategiją, kad kiekvienas vaikas išmoktų „nepraeiti“ pro rašytojo meniškai sukurtus vaizdus, suprastų jų reikšmę kūrinyje. Tam tikslui naudojami įvairūs būdai: tekste pažymimi aprašymai, labai vaizdingi netgi gali būti nurašomi, jų mokomasi atmintinai, piešiamos iliustracijos. Tinka ir atmetimo būdas: kaip keičiasi pasakojimas, kai praleidžiame veiksmo aplinkos aprašymą, ko netenka pasakojimas.

3.7. Remdamasis realaus laiko samprata ir kalbine patirtimi, supranta kūrinyje pavaizduo-tą laiką: a) įvertindamas vei-kėjo gyvenimo momentus, veiksmo aplinkybes suvokia ir pasako pasakojimo laiką, net jeigu jis tiesiogiai nepasa-kytas; b) susiedamas atskiras pasakojimo dalis, geba nusa-kyti įvykių trukmę, kaitą laike; c) supranta, ar tekste vaizduo-jamas laikas yra realus ar fan-tastinis, savo samprotavimus pagrindžia teksto medžiaga.

3.7.1. Mokant pradinukus giliau suvokti grožiniame tekste vaizduojamą laiką, reikia su mokiniais aptarti, kad kūrinyje gali būti vaizduojama ir labai trumpa laiko atkarpa, ir labai ilga (pvz., įvykio minutės, visas žmogaus gyvenimas) – kiekvieno kūrinio laikas vis kitoks. Rasti aiškiai pasakytą laiką mokiniui nesunku, tačiau dažnai pasakojime pateikiamos tik detalės, todėl reikia gebėti ne tik pastebėti tokias detales, bet ir jas interpretuoti bei susieti su vaizduojamais įvykiais. Tam tikslui tinka kūrybinė užduo-tis – įsivaizduoti ir papasakoti. Pavyzdžiui, kaip mokiniai laiko požiūriu interpretuotų šią rašytojos R. Šerelytės „Krakatukų pievelės“ detalę: Nuo eglių šakų kapsi šalti lietaus lašai, netoliese slampinėja peršalęs vaiduo-klis ir čiaudo? Galima ginčytis: vieni sakys, kad veiksmas vyksta rudenį, kai dažnai lyja, drėgna, kiti – kad tai gali būti ir žiema, nes ir žiemą būna atodrėkių ir lietaus, treti – kad ir lietingą vasarą galima peršalti. Ir visi jie bus teisūs. Pradinukai jau supranta fantastiniame kūrinyje, stebuklų pasakose aiškiai neapibrėžtą, tik numanomą laiką.



3.8. Apibūdina kūrinio nuo-taiką: a) susiedamas veikėjų veiksmus, mintis ir jausmus, pasakotojo požiūrį į juos, nusako kūrinio nuotaiką; b) geba išsakyti savo patirtus jausmus (džiaugsmą, liūdesį, pasipiktinimą, susižavėjimą ir kt.) skaitant kūrinį, paaiškinti viso to priežastis.

3.8.1. Gebėti interpretuoti kūrinio nuotaiką mokinys jau gali išklausęs raiškiai skaitomo kūrinio, nes skaitovo balso tembras ją išduoda. Be to, skaitytojas kūrinio nuotaiką pajaučia intuityviai, tačiau gilesnei interpre-tacijai reikalingi įrodymai. Dažniausiai pradinukai netinkamus veikėjų veiksmus, blogus įvykius tapatina su liūdna kūrinio nuotaika, o sėkmę su linksma, tačiau mokytojas, radęs tinkamą tekstą, turėtų parodyti mokiniams, kad pasakojimo nuotaika atskleidžiama ir per veikėjų min-tis, jausmus, aplinkos aprašymą, smulkias detales. Ryškus pavyzdys – P. Cvirkos apsakymas „Rainiukai“: kūrinyje daug kartų kaitaliojasi pasako-jimo nuotaika, o ją rašytojas sukuria meistriškai parinktomis detalėmis. Pavyzdžiui, liūdną pasakojamos rainiukų istorijos tarpsnį išduoda tokia detalė: po tų žodžių Jurgiuko apatinė lūpa pradeda timpčioti, o jaudinan-čią, giedrą, pakilią nuotaiką tokia: Mama su ašaromis Jurgiuką glostė, o aš įsirėmęs vaikščiojau kaip burtininkas.Atsakydami į klausimą, kokius jausmus sukėlė kūrinys, mokiniai dažnai tenkinasi vienu dviem žodžiais, tačiau reikia prašyti jų pagrįsti savo at-sakymą. Reikia mokyti samprotauti: teiginį patvirtinti pavyzdžiu, faktu, kuris ir sukėlė tuos jausmus. Pavyzdžiui, geras, garbingas veikėjo poelgis, laiminga pasakojimo pabaiga sukėlė džiaugsmą, o bloga baigtis – liūdesį.

3.9. Geba skaitytą tekstą pa-naudoti kūrybiniam darbui: a) perkurti tekstą – sukurti savitą pabaigą, pakeisti vei-kėjų elgesį, perkelti juos į kitą laiką, situaciją ir kita; b) geba teksto motyvą panaudoti naujam pasakojimui sukurti; c) įsivaizduoja ir papasakoja, kaip iliustruotų skaitomą teks-tą, arba nupiešia iliustraciją.

3.9.1. Kūrybiniai teksto darbai gali būti nepaprastai įvairūs ir visi jie reika-lauja iš mokinio aukštesnių teksto suvokimo gebėjimų, nes kurti – tai ne atpasakoti skaitinį. Pradinukai geba sukurti naują pasakojimo pabaigą (ypač mėgsta nelaimingą pakeisti laiminga), fantazuoti apie veikėją, į pasakojimą įvesti naują veikėją ir kita. Fantazuoti linkusius mokinius reikia tik nukreipti tinkama linkme, dažniausiai išmokyti suprasti temos ribas (kad be reikalo nesiblaškytų, nenukryptų). Tiems, kuriems sunkiau sekasi tokio pobūdžio darbai, reikia padėti: pateikti pavyzdžių, naujų situacijų, kuriose gali atsidurti veikėjas, pasiūlyti užuominų, pavyzdžiui, nebaigtų sakinių ir kita. Kartais verta skaityto teksto motyvą panaudoti naujam pasakojimui sukurti (tokių pavyzdžių yra ir vaikų literatūroje, pavyzdžiui, mūsų jau minėtas V. Račicko kūrinys). Taip klasėje gali atsirasti serija pasakojimų apie kurį nors pamėgtą skaitytų kūrinių veikėją. Skiriant kūrybinius darbus skaityto kūrinio tema reikia su mokiniais ap-tarti ir autorystės klausimą. Autoriaus teksto perkūrimą priimame kaip žaidimą, daugelis autorių vaikams tai leistų, tačiau niekada negalima nurašyti kūrinio ar jo ištraukos ir skelbti kaip savo – tai jau vagystė.


metodinė PRIEMONĖ


4. GEBĖTI ĮVERTINTI KŪRINĮ – PASAKYTI SAVO NUOMONĘ



4.1. Remdamasis gyvenimiška ir skaitytojo patirtimi pasako savo nuomonę apie perskaitytą kūrinį, ją pagrindžia teksto medžiaga.

4.1.1. Pradinių klasių mokiniai, vertindami perskaitytą kūrinį, daž-niausiai tenkinasi žodžiais „patiko“, „nepatiko“, „gražu“, „negražu“, ir tokį vertinimą retas kuris pagrindžia. Paaiškinti išsakytą nuomonę gali paskatinti mokytojo, draugų klausimai Kodėl taip manai? Kodėl patiko (nepatiko)? Kas patiko (nepatiko)?, klasės diskusija, savotiš-kas provokavimas (pavyzdžiui, mokytojas iš pradžių pasako kritišką nuomonę apie kūrinį ir siūlo vaikams ją paneigti, nes žino, kad tas kūrinys jiems tikrai patinka). Vaiko nuomonę apie perskaitytą kūrinį lems jo estetinė nuovoka, kuri išsiugdoma skaitant ir lyginant įvairius kūrinius, ypač vertingus meniniu požiūriu. Be to, svarbus ir emocinis nusiteikimas, su kuriuo vaikas skaitė kūrinį: žinojo (girdėjo), kad jis įdomus ar buvo kieno nors priverstas skaityti, ieškojo pasitenkinimo, džiaugsmo ar nusiraminimo kaip priešpriešos jo gyvenimo situacijai ir kita.

4.2. Supranta ir paaiškina, kuo perskaitytas tekstas išsiskiria iš anksčiau skaitytų panašaus po-būdžio kūrinių (pavyzdžiui, įdo-miais veikėjai, netikėtais įvykiais, vaizdinga kalba ir t. t.).

4.2.1. Vertinant skaitytojui svarbu turėti elementarių žinių apie skai-tomą kūrinį ar jo ištrauką. Pirma, suprasti temą, atpažinti veikėjus, gebėti suvokti įvykių seką ir kt. Antra, žinoti apie skaitinio kontekstą (jeigu mažojo žanro kūrinys, iš kokio jis rinkinio, jeigu ištrauka, viso kūrinio žinojimas, parašymo laikas, aplinkybės, rašytojo asmenybės ir gyvenimo ypatumai, turėję įtakos kūriniui, ir kt.). Tik tuomet vaikas galės paaiškinti kūrinio išskirtinumą, kurį lėmė vaizduojamas metas (pavyzdžiui, S. Zobarsko apsakymuose kaimo vaikų gyvenimas), kūri-nyje keliamos problemos (V. Žilinskaitės apsakymo „Antras gurkšnis“ geriančių tėvų apleisto vaiko likimas) ar kalbos ypatybės (Žemaitės vartojamos svetimybės) ir kita.

4.3. Paaiškina, kuo, jo manymu, šis autorius išsiskiria iš kitų (pavyz-džiui, daug rašo apie gamtą arba kūrinių veikėjai – pajūrio vaikai, moka pašmaikštauti ir t.t.).

4.3.1. Šį gebėjimą savarankiškai išsiugdo daug skaitantys vaikai, ta-čiau mokytojas turėtų padėti jį išsiugdyti visiems pradinukams. Jeigu prieš skaitydami naują kūrinį trečiokai ar ketvirtokai prisimena, ką šio autoriaus jau yra skaitę, ir, naudodami išankstinių orientyrų arba išankstinių įspūdžių strategijas, aptaria savo lūkesčius, vaikai greitai suvoks rašytojo savitumą (pavyzdžiui, poetas M. Vainilaitis išsiskiria eiliuotomis mitologinėmis pasakomis, prozininkas R. Černiauskas – neįprastais veikėjais ir t. t.).

4.4. Pasirinktu aspektu lygina du tekstus ir daro išvadas – vertina juos pateikdamas savo argumen-tus, pagrįstus tekstų medžiaga ir skaitytojo bei gyvenimiška pa-tirtimi.

4.4.1. Šis aukščiausio lygmens gebėjimas reikalauja iš vaiko suvokti, kodėl ir kokiu pagrindu jis nori lyginti du (gal ir daugiau) skaitytus kūrinius (pavyzdžiui, įdomu palyginti lietuvių pasakos „Devyniabrolė“ ir A. Liobytės to paties pavadinimo scenos pasakos veikėjus ir įvy-kius kalbą; V. V. Landsbergio fantastiniame pasakojime „Dominykas Neptūne“ ir enciklopedijos straipsnyje „Neptūnas“ pateiktus šios planetos aprašymus ir kt.) ir daryti argumentuotas išvadas. Kad vaikas gebėtų taip lyginti skaitomus tekstus ir savo lyginimą pagrįsti, jis turi įgyti nemažą skaitytojo patirtį, kuri sujungtų visus grožinio teksto supratimo elementus ir kuri jaunesniajame mokykliniame amžiuje labiausiai priklauso nuo skaitymo kokybės (gebėjimo suprasti, ap-mąstyti skaitinį, jį išgyventi/interiorizuoti) ir kiekybės (kuo daugiau vaikas skaito, tuo daugiau įgyja skaitytojo patirties).



Kai kurie prozos teksto skaitymo konkretieji gebėjimai gali būti taikomi ir skaitant eilėraštį, pa-vyzdžiui: gebėjimas suprasti kūrinio temą, laiką, erdvę, nuotaiką, interpretuoti, vertinti tekstą, tačiau skaitant lyrinį eilėraštį neteks ieškoti veikėjų, įvykių, nes poezija yra ypatinga kūrybos sritis, kurioje vieš-patauja jausmai, emocijos, išgyvenimai. Ar galima

apibūdinti su jais susijusius gebėjimus? Manytume, kad mokytojui labiau pravers lyrinio

eilėraščio skaitymo planas (3 lentelė) ir pavyzdys (54 psl.). Eilėraščio skaitymo planas sudarytas remian-tis jau mokytojams pažįstamos literatūros tyrėjos R. Tūtlytės idėjomis [20], bet jis skirtas pradinukui.

3 lentelė. Eilėraščio skaitymo planas

I. Ką pajautei perskaitęs ar išgirdęs eilėraštį? Nebijok pasakyti, jeigu ir labai keistai jauteisi arba nieko nejautei.

II. Ar girdėjai daugiau šio poeto/poetės eilėraščių? Gal žinai eilėraščių panašia tema? Išsiaiškink, iš kokio rinkinio šis eilėraštis.

III. Įsivaizduok, kad šis eilėraštis turi duris, atverk jas ir įdėmiai žvalgykis, klausykis, uosk, jausk...1. Ką matai?

a) kokius daiktus, reiškinius? (mišką, lauką, miesto gatvę, jūrą, vaikus, paukščius, gėles, bites, žaibą, audrą, rytą, pavasarį, rudenį, žiemą,...);

b) kokias spalvas? (šviesias, tamsias, žalią, rausvą, geltoną, auksinę, purviną, ...);c) kokias formas, dydžius? (apvalus, didelis, trupinėlis, ...).

2. Ką girdi? (vėją, bangų šniokštimą, paukščių balsus, vaiko juoką, miesto triukšmą, lietų, muziką, ...)

3. Ką gali užuosti? (gėlių kvapą, medų, dūmus, ...)4. Ką gali palytėti, apčiuopti? (švelnias mamos rankas, šaltą akmenį, minkštas samanas, medžio

žievę, švelnų kailiuką, ...)5. Kokį skonį gali pajusti? (saldu, sūru, kartu, ...)6. Ką jauti? (gerumą, meilę, liūdesį, pyktį, pasididžiavimą, nuobodulį, džiaugsmą, ...)7. Kas kalba eilėraštyje ir į ką kreipiasi? (vaikas, stirniukas, gėlė, medis...; į vaikus, į medį, į žolę,

į ..., į nežinomą, bet jaučiamą skaitytoją)8. Kaip sudėlioti eilėraščio vaizdai? Tarsi grandinėle (vienas po kito)? Tarsi rėmas (pabaigoje

pasikartoja pradžios vaizdas)?9. Kas eilėraštyje yra iš tikrovės (dabartinio gyvenimo), iš istorijos, iš pasakos, iš mitologijos

(protėvių pasakojimų, tikėjimo), iš Biblijos, ...?10. Kokia eilėraščio kalba? (eilučių sąskambiai, vaizdingi žodžiai, palyginimai, ...; gal gali pasakyti,

ką reiškia (simbolizuoja) perkeltinės reikšmės žodžiai?) IV. Kodėl, tavo manymu, buvo verta šį eilėraštį skaityti?

3.4. Negrožinių (informacinių, dalykinių) tekstų skaitymo gebėjimų ugdymas/is

Gebėti skaityti informacinius tekstus – XXI am-žiaus visuomenės būtinybė. Šie gebėjimai nurodo-

mi ir Lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendrojoje programoje [10]. Informaciniai gebėjimai ugdomi ne tik per gimtosios kalbos, bet ir per kitų dalykų (ypač pasaulio pažinimo) pamokas bei nepamoki-nėje veikloje.

Gilinantis į negrožinių tekstų skaitymą pirmiau-


metodinė PRIEMONĖ

4 lentelė. Informacinių tekstų tipai

Informacinio teksto pobūdis (tipas)

Teksto paskirtis, tikslas (intencija)

Teksto žanras, pavyzdys

Informuojantis (mokomasis, moks linis – skirtas informacijai per teikti)

Suteikti žinių, perteikti faktus. Enciklopedijos, vadovėlio, ži nyno, mokslo žurnalo ir kt. straipsnis.

Argumentuojantis (įrodantis, įtikinantis – skirtas įrodyti, įtikinti)

Įrodyti informacijos tikrumą, svar bą ir paveikti skaitytojo po-žiūrį į tą dalyką.

Recenzija, atsiliepimas, inter-pretacija, mokslo straipsnis ir kita.

Apeliuojantis (paveikiantis – skir-tas paveikti, įtikinti)

Paveikti skaitytojo (klausytojo) nuomonę.

Reklama, politinė kalba, pa-mokslas ir kita.

Norminantis (nustatantis taisy-kles – skirtas paaiškinti)

Suteikti žinių ir paveikti skaityto-jo elgesį.

Taisyklės, įsakymai, elgesio taisyklės, instrukcijos ir kita.

Išreiškiantis (jausmus) Išreikšti jausmus, emocijas ir pa-veikti skaitytoją.

Dienoraštis, laiškas ir kita.

sia reikėtų kalbėti apie jų skirtumus nuo grožinių, kadangi su pastaraisiais vaikas susipažįsta pirmiau-sia – dar ikimokykliniais metais. Esminis negrožinių tekstų požymis – jų pragmatiškumas, t. y. juose pateikta informacija pritaikoma kurioje nors žmo-gaus veikloje: moksle, mene, politikoje, buityje ir kitur. Šiais tekstais siekiama suteikti žinių, pamokyti, paaiškinti, paveikti, įtikinti, informuoti, pranešti ir kita. Informacinių tekstų pobūdį, arba tipą, lemia jų rašymo tikslai, paskirtis, situacija, laikas ir kita. Pavyzdžiui, visiškai skirtingi bus skelbimo, sveikini-mo, instrukcijos, valgio recepto, kelionės maršruto, matematikos uždavinio, gamtos reiškinį, istorijos įvykį ir kt. aprašantys tekstai. Pradinėse klasėse ypač svarbūs mokomieji tekstai gamtos, geogra-fijos, istorijos, kalbos temomis bei matematiniai tekstai. Kiekvienas mokytojas supranta, kad šiuos ir kitus tekstus būtina ugdytinius mokyti skaityti, t. y. mokyti mokytis.

Aptarsime pradinukams skirtų mokomųjų, arba dalykinių, tekstų ypatumus: tai mokomojo dalykinio stiliaus tekstai, skirti ne specialistams, o jaunesnio-jo mokyklinio amžiaus vaikams. Stilistikoje tokie tekstai dar vadinami mokslo populiarinamieji. Kai kurie metodininkai išskiria ne tik šiuos, mokslo po-

puliarinamuosius, tekstus, bet dar ir atskirą vaikų grožinės literatūros žanrą – mokslinius grožinius kūrinius. Lietuvių vaikų literatūroje prie šio žanro galėtume priskirti daugelį gamtininko ir rašytojo S. Paltanavičiaus tekstų. Tokių „tekstų funkcija yra pateikti dalykinę informaciją, o kad ši būtų patrau-kli – apvelkama vaizdo ir emocijos drabužiu, t. y. siekiama ir poveikio, ir įtaigumo. Savo stiliumi tie tekstai priartėja prie publicistikos ar grožinės lite-ratūros“ [28, 83]. Pradinukams skirtiems mokomie-siems dalykiniams tekstams metodininkai kelia šiuos reikalavimus: a) tiesos kriterijų – juose pateikiama informacija turi būti teisinga, taisyklingai vartojami terminai; b) saiko kriterijų – jo turi būti ne per daug ir ne per mažai tokio amžiaus mokinio jėgoms; c) temos kryptingumo kriterijų – tema reikalinga, tin-kama, įdomi mokiniui; d) aiškumo kriterijų – tekstas turi būti parašytas aiškia, vaikui suprantama kalba.

Norint pasirinkti teisingą, tinkamą informacinio teksto skaitymo strategiją, reikia suprasti tokio teks-to pobūdį – kas ir kodėl jame pateikiama, t. y. teksto intenciją arba funkciją, kurią tekstas atlieka. Pasinau-dodami vokiečių metodininkų pasiūlyta negrožinių teksto skaitymo klasifikacija [19, 104], informacinius tekstus suskirstėme į keletą tipų (4 lentelė):

Konkretus negrožinis tekstas gali turėti ne vie-no tipo požymių, pavyzdžiui, informuojančiame tekste gali būti ir argumentacijos, ir apeliacijos

elementų. Suprasti teksto intenciją – tai suprasti jo pagrindinę mintį, kitaip sakant, suprasti, ko siekia-ma tekstu: „suteikti žinių? įtikinti? paskatinti veikti?



sužadinti jausmus?“ [14, 41]. Išsamiau aptarsime pradinėse klasėse dažniausiai skaitomų trijų tipų tekstus: 1) tekstai, skirti informacijai perduoti; 2) tekstai, skirti įtikinti (sujungiami argumentuojantys ir apeliuojantys tekstai); 3) tekstai, skirti paaiškinti.

Pradinukams skirti informuojantys tekstai, ga-lima sakyti, yra mokomieji arba dalykiniai. Jiems būdinga:• tekste pateikiamos tikros žinios, faktai pavyz-

džiui, apie augalus, gyvūnus, gamtos reiškinius, žmonių veiklą ir kita;

• autorius jas siekia pateikti išsamiai, aiškiai, nuosekliai, pavyzdžiui, gamtininkas išsamiai ir aiškiai aprašo kurį nors gyvūną, kelionių va-dovas nuosekliai aprašo kelionės maršrutą, istorikas – faktus, įvykius ir kita;

• tokio teksto kalba tiksli, joje yra specialių termi-nų, minimi vietovių pavadinimai, tikrai gyvenę ar gyvenantys žmonės, datos ir kt., vengiama vaizdingų žodžių (nors kai kurių tekstų autoriai jų pavartoja kalbai pagyvinti);

• prie šių tekstų gali būti nuotraukų, brėžinių, schemų, žemėlapių ir kt., kurie papildo ar pa-aiškina žodžiais pateiktą informaciją. Informuojančių tekstų tema sutampa su ap-

rašomu daiktu, reiškiniu, veiksmu, o pagrindinė mintis – su aprašymo tikslu,. Pavyzdžiui, autorius aiškina, kaip atsiranda vaivorykštė, tokio teksto tema ir bus vaivorykštė, o pagrindinė mintis – supažindinti skaitytoją, kaip atsiranda šis gamtos reiškinys. Infor-muojančiame tekste dažniausiai išvardijami daikto, reiškinio požymiai, konstatuojami faktai, jų atsiradi-mo priežastys arba jų reikšmė (funkcijos), tarpusavio ryšiai, tačiau autorius stengiasi būti objektyvus, vengia reikšti savo nuomonę. Informuojančių tekstų skaitymo tikslas – rasti reikalingą informaciją, t. y. žinių apie skaitytoją dominantį dalyką. Kad tos žinios būtų patikimesnės, skaitytojas gali jų ieškoti keliuose šaltiniuose (enciklopedijoje, internete, vadovėlyje ir kt.) ir palyginti kelių skirtingų autorių pateiktą informaciją, ją įvertinti.

Tekstuose, skirtuose įtikinti, autorius atrenka tik tuos aprašomo daikto, reiškinio požymius, kurie padeda pagrįsti jo mintį, pateikia tik jam svarbią in-formaciją ir ją pagrindžia savais argumentais, pavyz-

džiui, prekės reklaminiame tekste išvardijamos jos gerosios savybės žmogaus sveikatai, bet nutylimas galimas neigiamas poveikis. Mokinys, klasės drau-gams reklamuodamas perskaitytą knygą, pasakys teigiamą jos įvertinimą ir išvardys, kas jam patiko, tačiau rašydamas recenziją (argumentuojantį tekstą) jis jau pateiks įrodymų, pagrįstų tekstu, o ne vien savo nuomonę. Suprantama, griežtos ribos tarp apeliuojančių ir argumentuojančių tekstų gali ir nebūti. Vis tik argumentuojantys tekstai yra ilgesni, suteikia daugiau informacijos, o apeliuojantys – trumpesni, jų informacija, galima sakyti, neišsami, netgi subjektyvi.

Šie tekstai pasižymi aiškia struktūra: a) tezė, arba teiginys, kurį autorius nori įrodyti, įteigti skaitytojui; b) argumentai arba įrodymai (jų skaičius gali būti įvairus); c) argumentus (įrodymus) pagrindžiantys pavyzdžiai; d) išvada (išvados).

Paaiškinimui skirti tekstai – tai įvairios instruk-cijos, pamokymai, taisyklės, kurias skaitytojas prii-ma ir vertina atsižvelgdamas į savo nuostatas arba poreikius. Pavyzdžiui, mokyklos, klasės vidaus tai-syklių mokiniai stengiasi laikytis, bet tai nereiškia, kad visoms joms kiekvienas pritaria. Naudojimosi kokiu nors prietaisu instrukcija turi būti labai gerai suprasta ir vykdoma, tačiau gali būti vertinamas jos aiškumas, kalba. Svarbiausi šių tekstų, labiau-siai instrukcijų, požymiai – aiškumas, nuoseklumas, glaustumas. Nurodymai pateikiami aiškiai – detalės ar veiksmai įvardijami tiksliai, gana dažnai jie dar pateikiami ir kaip brėžiniai ar schemos. Veiksmų seka labai griežta, jos keisti beveik negalima, taikant praktikoje ją reikia įsidėmėti arba sekti tekste, t. y. skaityti. Instrukcijose vengiama nereikalingų žodžių, nukrypimų nuo tikslo, papildomų aiškinimų, kas apsunkintų jos supratimą. Instrukcijos tekstą gali atstoti brėžinys, schema.

Tekstas, pavyzdžiui, laiškas, išreiškian-tis jausmus, emocijas, išgyvenimus, nuostatas, nuomonę, gali turėti apeliuojančio, argumentuo-jančio ir informuojančio ypatybių. Dažniausiai tokie tekstai jau priklauso grožinei literatūrai.

Atsižvelgiant į informacinių tekstų pobūdį galima išskirti mokiniui svarbius jų suvokimo gebėjimus ir jiems ugdyti/s taikomas strategijas, būdus (5 lentelė).


metodinė PRIEMONĖ

5 lentelė. Negrožinio teksto suvokimo gebėjimai


1. GEBĖTI PERSKAITYTI INFORMACINĮ TEKSTĄ IR SUPRASTI JO TURINĮ

Konkretieji negrožinio teksto skaitymo gebėjimai


1.1. Atidžiai, apmąstydamas skai-tomą tekstą, pasirenka sau tinka-mą skaitymo būdą (garsiai arba tyliai), supranta, ką perskaitė.

1.1.1. Negrožinio teksto skaitymas reikalauja atidumo, todėl svar-bu pradinių klasių mokinius skatinti neskubėti, perskaičius sakinį, pastraipą, stabtelėti ir apmąstyti pateiktą informaciją. Tam tikslui tinka aktyvus klausinėjimas dirbant poroje (draugai pasitikslina, kaip suprato vieną ar kitą teiginį), konkretūs teksto turinio klausimai (jų neturi būti daug). Būtina, kad atsakymą mokinys rastų (patogu, kai gali pasibraukti ar kitaip pasižymėti) tekste, o nepasakytų iš atminties (dar kartą grįždamas į tekstą jį geriau supranta, mokosi tikslumo). Klystama manant, kad raiškiai skaityti reikia tik grožinį tekstą. Raiškusis dalykinio teksto skaitymas taip pat padeda geriau suprasti jo turinį, pavyzdžiui, pabrėžiant svarbiausią sakinio žodį, frazę, lengviau rasti, apie ką rašoma (išskirti objektą), išskaičiavimas padeda susieti lygiaverčius požymius, faktus ir kita. Gali būti, kad trečioje ar ketvirtoje klasėje mokiniai informacinius tekstus dažniau skaitys tyliai – tegul patys renkasi.

1.2. Skiria negrožinį tekstą nuo grožinio: supranta, kad negroži-niame tekste pateikiama tikroviš-ka informacija.

1.2.1. Pagrindinė negrožinių tekstų paskirtis – informacinė, t. y. juose pateikiamos tikros žinios: kurios nors mokslo, meno, politikos srities, žmonių gyvenimo, buities ir kita. Negrožinio ir grožinio teksto skir-tumus mokiniai geriau supranta lygindami ta pačia tema parašytą dalykinį ir grožinį tekstą (tokių užduočių pateikiama vadovėliuose). Tikslingai naudodamiesi enciklopedijomis, žodynais, internetu jau pradinukai supranta šių informacijos šaltinių paskirtį, jų nepainioja su grožinės literatūros knygomis. Šiandien klasėje būtina turėti tokio pobūdžio leidinių, prieigą prie interneto. Be to, kiekvienas mokyto-jas turėtų supažindinti mokinius su kuria nors pažintinės literatūros knygų serija, skirta vaikams, pavyzdžiui, „Lietuvos milžinai iš arti“, „Mano pirmoji gamtos enciklopedija“, „Pažinkime paukščius“ ir kita.

1.3. Paaiškina negrožinio teksto skaitymo tikslą: sužinoti nauja, praplėsti turimas žinias, ką nors išsiaiškinti, ko nors išmokti.

1.3.1. Dažniausiai skaitytojas ieško informacinio teksto ir jį skaito turėdamas konkretų tikslą. Mokinys, supratęs negrožinio teksto paskirtį, nesunkiai supras ir jo skaitymo tikslą. Mokytojas, su moki-niais aptardamas pamokos, pavyzdžiui, pasaulio pažinimo, temą bei tikslą, iš tiesų kartu aptaria ir tai temai skirto teksto skaitymo tikslą. Mokytojas, norėdamas kad pradinukas motyvuočiau ir sąmoningiau skaitytų negrožinį tekstą, turėtų dažniau jo prašyti pasakyti, kokiu tikslu skaito, pavyzdžiui, vadovėlio straipsnį apie kalbą, žurnalo straipsnį apie kurį nors istorijos įvykį, žaidimo instrukciją ir kita.



1.4. Moka naudotis vadovėliu, pratybų sąsiuviniu. Geba žino-muose informacijos šaltiniuo-se (enciklopedijose, žinynuose, žodynuose, internete) pats arba padedamas suaugusiųjų rasti rei-kalingą informaciją.

1.4.1. Išmokti rasti informaciją vadovėlyje, informaciniuose šaltiniuose galima tik jais nuolat naudojantis. Supažindindamas su vadovėliu mokytojas su mokiniais aptaria jo sutartinius ženklus, medžiagos iš-dėstymą (maketą), moko naudotis turiniu. Tokios pratybos mokiniams įdomesnės dirbant poromis, grupėje. Mokytojas daro metodinę klaidą, kai, taupydamas pamokos laiką, 3 ar 4 klasėje pats perskaito vadovėlio, pratybų sąsiuvinio užduotis. Mokiniai turėtų jas perskaityti patys, paaiškinti, kaip suprato.

1.5. Supranta negrožiniame tekste naudojamus paryškinimus ir kito-kius grafinio pavidalo išskirtinu-mus, žinomus sutartinius ženklus (pavyzdžiui, vadovėlio, žodyno), sutrumpinimus, šalia ar po teks-tu pateiktų paaiškinimų (išnašų), schemų, nuotraukų ir kt. iliustra-cijų paskirtį.

1.5.1. Vizualiai informaciniai tekstai labai įvairūs. Juos gali sudaryti įprasta tekstinė dalis ir ją papildanti, aiškinanti iliustracinė medžiaga: nuotraukos, realistiniai piešiniai, schemos, žemėlapiai, lentelės, gra-fikai ir kita. Tekstinėje dalyje dažnai kitu šriftu išskiriami apibrėžimai, svarbi informacija ar kita. Papildoma informacija gali būti pateikta mažesniu šriftu, išnašose po tekstu ar greta teksto. Mokomuosiuose tekstuose (pvz., vadovėliuose) paraštėse gali būti pateikiami svarbūs klausimai, teksto planas, tekste vartojamų terminų paaiškinimai ir kita. Informacinio teksto iliustracinė dalis gali paaiškinti teksto in-formaciją, suteikti naujos, t. y. papildomos informacijos. Be to, gana dažnai iliustracinė medžiaga gali būti traktuojama kaip savarankiškas informacinis tekstas, pvz., žemėlapis, piešinio forma pateikta instruk-cija, bandymas ir kita. Prie informacinio teksto esančią iliustracinę medžiagą būtina aptarti atsižvelgiant į jos paskirtį.

1.6. Pagal pavadinimą supranta ir gali nusakyti teksto temą. Geba naujai skaitomą tekstą pagal temą susieti su jau skaitytais tekstais.

1.6.1. Informacinio teksto pavadinimas yra tikslus, aiškus, dažniausiai išreiškia jo temą. Pavadinimas gali padėti mokiniui susidaryti pradi-nę nuovoką apie tekstą, pavyzdžiui, dalykinio teksto pavadinimas „Vilkai“ informuoja, kad tekste bus rašoma apie vilkus: jų išvaizdą, elgesį ir kita. Visai kitką gali reikšti toks pat grožinio teksto pava-dinimas – tikriausiai jis nusakytų pagrindinę kūrinio mintį: kartais žmonės gali elgtis kaip plėšrūs vilkai. Svarbu išmokyti pradinukus naudotis negrožinio teksto pavadinimu kaip informacijos radimo raktu. Tuo tikslu naudinga tyrinėti pažintinės knygos turinį, vartyti enciklopedijas.

1.7. Įgyja pirminį, bendriausią su-pratimą apie teksto turinį: koks objektas aprašomas (žmogus, gy-vūnas, augalas, daiktas ir kt.), koks reiškinys analizuojamas (žmonių gyvenimo, gamtos, šalies istori-jos ir kt.). Pagal pradinę nuovoką apie tekstą supranta, ar jame ras reikalingą informaciją.

1.7.1. Pirmasis informacinio teksto skaitymas gali būti žvalgomasis, kai keliamas tikslas tik susipažinti, apie ką tekstas, ir suprasti, ar gali-ma tikėtis jame rasti ieškomą informaciją. Tam tikslui mokytojas gali pasiūlyti mokinių grupei perskaityti ir palyginti keletą tekstų, atmesti netinkamus. Informacinių tekstų tematika begalinė. Dažniausiai pra-dinukų skaitomų tekstų temos yra šios: gamta (gyvūnų gyvenimas, augalija, gamtos reiškiniai ir kt.), geografija (svetimi kraštai, miestai, vandenynai, upės, dykumos ir kt.), istorija (šalių, miestų, žmonių ir kt.), literatūra (įdomūs faktai apie rašytojus, jų kūrybą), žmogaus veikla, mokslo atradimai ir kita. Labai svarbu su mokiniais aptarti, iš kurios srities yra skaitomas tekstas, nes supratimas, kad informaciniai tekstai gali būti skirstomi pagal tam tikras temas, padeda mokiniui orientuotis informacijos gausoje, jos kryptingiau ieškoti.


metodinė PRIEMONĖ


2. GEBĖTI RASTI NEGROŽINIAME TEKSTE TIESIOGIAI PATEIKTĄ INFORMACIJĄ IR DARYTI TIE-SIOGINES IŠVADAS



2.1. Randa tekste aiškiai pateik-tą informaciją: kieno nors požy-mius, ypatybes, faktus, įrodymus, taisykles, nurodymus ir kt., daro išvadą, kuri informacija yra svar-bi konkrečiam skaitymo tikslui, o kuri antraeilė.

2.1.1. Žinodamas negrožinio teksto skaitymo tikslą mokinys kryp-tingai ieško informacijos. Ją lengviau ras ir supras, jeigu praktiškai skirs informacinių tekstų pobūdį: ar tekste pateikiamos žinios, faktai (informacijai perduoti skirti tekstai, arba informuojantys), ar vyrauja paaiškinimai, aprašoma veiksmų seka (paaiškinimui skirti tekstai, arba paaiškinantys), ar pateikiamas teiginys, klausimas ir įrodymai, juos pagrindžiantys pavyzdžiai (įtikinimui skirti tekstai). Pradinukai su terminais nesupažindinami, teorijos nemokomi, tačiau skaitant šiuos skirtingus tekstus su jų ypatybėmis susipažįstama praktiškai. Mokantis rasti tekste faktus, kieno nors ypatybes, požymius, išskirti svarbiausius galima naudoti įvairius informacinius metodus, kaip antai, minčių žemėlapį, struktūruotus užrašus, svarbiausių žodžių santraukas ir kita. Mokant rasti paaiškinimus, įrodymus tinka įvairių schemų braižymas, teksto žymėjimas rodyklėmis ir kita.

2.2. Aiškindamasis informaciją, jeigu reikia, naudojasi teksto iš-našomis, schemomis, lentelėmis, žemėlapiais, nuotraukomis ir kt.

2.2.1. Reikia mokyti pradinukus skaitant tekstą atkreipti dėmesį į visas išnašas (pateikime joms skirtų klausimų), rasti teksto dalį atitin-kančią iliustraciją, brėžinį ar schemą (skaityti tekstą ir kartu nagrinėti vaizdinę informaciją), mėginti pakartoti schemą (pavyzdžiui, patiems dar kartą nubrėžti kelio planą), su draugu rasti tekste minimas vietas žemėlapyje ir kita. Taip praktiškai vaikai išmoksta susieti informaciją, pateiktą tekste ir prie jo esančioje vaizdinėje medžiagoje.

2.3. Geba išsiaiškinti nežinomus žodžius, naujas sąvokas, terminus.

2.3.1. Kiekvienas informacinis tekstas turi tam tikrai sričiai būdingą leksiką (žodyną). Dalykiniams tekstams būdingas tikslumas, terminų vartojimas, pavyzdžiui, jų gausu kalbos teorijos, matematikos teks-tuose. Populiariosios pažintinės literatūros tekstai, skirti jaunesnia-jam mokykliniam amžiui, dažnai turi grožiniams tekstams būdingų formos, kalbos ypatybių (pvz., gali būti veikėjų, dialogų, vaizdingų žodžių ir kt.). Trečioje ir ketvirtoje klasėje skaitant tekstus, kuriuose supažindinama su nauja sąvoka, terminu, nereikia reikalauti „iškalti“ apibrėžimus (tai formalus mokymas), o skatinti susipažinti su tą sąvoką reiškiančio žodžio kilme, jam giminiškais žodžiais, jų „lizdu“ – tada mokinys ge-riau suvoks sąvoką, terminą. Siūlytina pamėginti neaiškų teksto žodį suprasti iš konteksto, o tuomet pasitikrinti žodyne. Skaitant dalykinį tekstą mokiniui reikia įprasti turėti pieštuką, lapelį, kad pasižymėtų vieną ar kitą žodį.

2.4. Geba naudotis paprasčiau-siais skaitymo ir informacijos kaupimo būdais: žymėtis tekste, užsirašyti, sudaryti planą, nesu-dėtingą lentelę ir kt.

2.4.1. Jeigu mokytojas atsimintų savo studijų metus ar atsiverstų skaitytą pažintinės literatūros knygą, jis pamatytų, kad visada pasi-braukdavo pieštuku ar kitaip pasižymėdavo jam svarbią informaciją. To būtina mokyti jau pradinėse klasėse! Tiesa, šiam tikslui tinka tik pratybų sąsiuviniai, todėl būtina išnaudoti visus juose esančius da-lykinius tekstus (net užduočių formuluotes). Daugkartinio naudojimo vadovėliuose galima lipinti prie teksto lipnius lapelius, bet dažniau teks rašyti sąsiuviniuose, pavyzdžiui, pildyti mokytojo pasiūlytą lentelę (ilgainiui vaikai ir patys išmoksta ją nusibraižyti), schemą (rašo prie saulutės spindulių, žvaigždės kampų ir kt.). Naudodamasis asmeninėmis knygomis vaikas turėtų išmokti kultūringai pasižymėti svarbius dalykus.




3. GEBĖTI INTERPRETUOTI GAUTĄ INFORMACIJĄ: JĄ LYGINTI, SISTEMINTI APIBENDRINTI, SUSIETI SU TURIMOMIS ŽINIOMIS, GYVENIMIŠKA PATIRTIMI



3.1. Geba rasti pagrindinę mintį ir ją pagrįsti teksto medžiaga arba, apibendrinęs pateiktą informaciją ir remdamasis asmenine patirti-mi, pagrindinę mintį suformuluoja pats.

3.1.1. Gebėti interpretuoti dalykinį tekstą – tai visų pirma reiškia suprasti jo pagrindinę mintį. Informaciniame tekste gana dažnai pateikiamos tik faktinės žinios, pavyzdžiui, reto grybo požymiai, torto receptas, kelio instrukcija ir kt., o pagrindinė mintis reiškiama vertinamuoju sakiniu (pavyzdžiui: Šis grybas retas, todėl saugotinas. Šokoladinis tortas tikrai patiks vaikams. ir kt.). Mokant pasiekti aukštes-nį (interpretacinį) informacinio teksto supratimo lygmenį, reikia, kad mokinys ne tik rastų pagrindinės minties formuluotę, bet ir gebėtų ją pagrįsti teksto medžiaga, t. y. susietų su tekste pateikta informacija, kurios gali būti net keli vienetai, pavyzdžiui, torto recepte rasti tuos produktus, kurie, remiantis mokinio gyvenimiška patirtimi, tikrai patin-ka daugeliui vaikų (cukrus, šokoladas, kakava ir kt.). Tekste gali būti tie-siogiai keliama svarbi problema, pavyzdžiui, kodėl reikia tausoti van-denį, sportuoti, sveikai maitintis ir kita. Šioje problemos formuluotėje jau slypi pagrindinės minties atsakymo dalis (reikia tausoti vandenį, nes...), tereikia pridėti, mokinio manymu, patį svarbiausią įrodymą (...vandens ištekliai Žemėje gali pasibaigti). Daugelyje informacinių teks-tų pagrindinė mintis nesuformuluota, ji aiškėja iš viso teksto turinio, t. y. apibendrinus visą informaciją, pavyzdžiui, susipažinęs su tekste išvardytais oro prognozės duomenimis, kaime gyvenantis mokinys, remdamasis savo patirtimi, gali daryti apibendrinančią išvadą apie tos dienos darbą – suformuluoti pagrindinę mintį (diena bus tinkama ar netinkama vežti šienui).

3.2. Geba informuojančiame tekste rasti reikalingas žinias ir jas interpretuoti: a) skirstyti pa-sirinktu aspektu, pavyzdžiui, iš-skirti gyvūno išorės požymius ir elgesio ypatumus; b) rastas žinias palyginti su jau turimomis žiniomis apie tą objektą ir padaryti išva-dą apie jų naujumą (supranta, ką naujo sužinojo); c) palygina dviejų tekstų informaciją ir daro išvadą apie jos panašumus ir skirtumus; d) apibendrina turimą informaci-ją kuria nors tema ir vertina savo pasiekimus toje srityje.

3.2.1. Reikia mokyti pradinukus skaitant tekstą atkreipti dėmesį į visas išnašas (pateikime joms skirtų klausimų), rasti teksto dalį atitin-kančią iliustraciją, brėžinį ar schemą (skaityti tekstą ir kartu nagrinėti vaizdinę informaciją), mėginti pakartoti schemą (pavyzdžiui, patiems dar kartą nubrėžti kelio planą), su draugu rasti tekste minimas vietas žemėlapyje ir kita. Taip praktiškai vaikai išmoksta susieti informaciją, pateiktą tekste ir prie jo esančioje vaizdinėje medžiagoje.


metodinė PRIEMONĖ

3.3. Skiria įtikinimui skirtame tekste aiškiai suformuluotą teiginį arba probleminį teksto klausimą ir įrodymus (pavyzdžius, taisykles) arba pateiktus problemos spren-dimo būdus, paaiškina loginius ryšius įrodymų grandinėje, gali pasiūlyti savų ar kitame tekste skaitytų problemos sprendimo būdų.

3.3.1. Aptariant šiuos tekstus dažniausiai eilės tvarka numeruojami ir surašomi įrodymai. Būtų įdomiau taikyti kūrybinius metodus, pavyz-džiui, mokinių grupei pasiūloma problema arba teiginys, kurį reikia įrodyti, ir tekstai (gali jų pasirūpinti ir patys), kuriuose reikia rasti tos problemos sprendimo būdus. Mokiniai bendradarbiaudami atlieka užduotį: randa, lygina, apibendrina skaitytų tekstų informaciją, pagal savo galimybes pasirenka jos pateikimo formą (plakatą, referatą, pranešimą, rašinį ir kt.). Šiuose tekstuose, mokantis rasti teiginio įrodymus, galima skirti tarsi dvi teksto plotmes: tai, ką reikia įrodyti, ir įrodymus, kurie, vaizdžiai sa-kant, lyg stulpai paremia viršutinę teksto dalį (pavadinkime ją stogu). Tuomet informacijai suprasti vaizduotėje ar popieriaus lape, lentoje tinka piešti schemą, panašią į pastatą ar „statyti“ įrodymų piramidę.

3.4. Supranta paaiškinimui skirtą tekstą ir gali papasakoti, kaip at-likti nurodytus veiksmus (pavyz-džiui, kaip pagal receptą paga-minti patiekalą), gretina ir susieja tekstą su schema, piešiniu (jeigu jie yra), paaiškina piešinyje (sche-moje) pateiktą informaciją, ins-trukcijos nurodymus panaudoja praktinėje veikloje.

3.4.1. Be abejo, geriausiai šio pobūdžio tekstus mokinys išmoks suprasti atlikdamas tekste (recepte, instrukcijoje ir kt.) nurodytus veiksmus, pavyzdžiui, kepdamas pyragą ar darydamas paukščių lesyklėlę, tačiau ne visuomet galima sukurti tokią situaciją. Mokant teisingai suprasti kieno nors instrukciją svarbu: a) išmokti tekstą skaityti nuosekliai (jeigu nurodymai nesunumeruoti, pačiam sužymėti jų seką); b) gebėti suskirstyti instrukcijos nurodymus į stambesnius vienetus pagal veiksmų pobūdį (pavyzdžiui, pasirengimas, I etapas, II etapas, pabaiga); c) apmąstyti, kurie dalykai jau žinomi iš patirties (bus paprasčiau atlikti veiksmus). Jeigu prie šių tekstų yra schemos, brėžiniai, išsiaiškinama, kurias instrukcijos dalis jie iliustruoja.

3.5. Interpretuoja pasakojimą, ku-riame pateikiami tikri faktai (isto-rinis, biografinis ir kt. straipsnis): a) randa svarbiausius faktus; b) susieja faktus iš įvairių teksto dalių ir juos apibendrina, daro išvadą; c) integruoja viso teksto informa-ciją ir daro išvadą – paaiškina, ką svarbaus sužinojo (pagrindinės minties supratimas).

3.5.1. Dalykinis tekstas gali būti ir istorinis, biografinis pasakojimas, tada jam būdinga pasakojamojo teksto struktūra, jis turi grožinio teksto požymių. Pradinukai mielai skaito šiuos tekstus, nes jiems įdomūs žmogaus, šalies gyvenimo įvykiai, juos sieja su tėvų, senelių pasakojimais. Žinoma, šio amžiaus vaikai dar neskaito sudėtingų istorinių pasakojimų, tačiau jaunesniajam mokykliniam amžiui skirti tekstai būtini vaikų moralinėms nuostatoms, patriotizmui ugdytis. Į ką turėtų būti kreipiamas dėmesys skaitant šiuos tekstus? Tai pri-klauso nuo skaitymo tikslo. Jeigu mokiniui įdomios įvykių, žmogaus gyvenimo datos, jis ras jas, įsidėmės ar nusirašys, sudarys lentelę, lygins su šiandiena – suskaičiuos, prieš kiek metų viskas vyko. Jeigu mokinys norės geriau suprasti mūsų praeities istoriją, jis tekste išskirs svarbesnius faktus, gilinsis į jų aplinkybes, susies vienus su kitais – tuomet tiktų išsirašyti svarbius sakinius, sudaryti įvykių, pokyčių schemą, analizuoti žemėlapį ir kita. Pavyzdžiui, pradinukai, skaity-dami tekstus apie knygnešius, sužino apie žmones, gabenusius ir platinusius knygas, faktus apie gabentų knygų skaičių, suėmimus ir trėmimus, analizuoja Lietuvos, Mažosios Lietuvos, Sibiro žemėlapius, ieško papildomos informacijos muziejuje, istorijos vadovėliuose, žmonių atsiminimuose ir, visa tai apibendrinę, supranta pagrindinę tokių pasakojimų mintį – kaip labai pasišventę ir atsidavę lietuvių kalbai, Lietuvai buvo šie žmonės.




4. GEBĖTI ĮVERTINTI INFORMACINĮ TEKSTĄ – PASAKYTI SAVO NUOMONĘ APIE JAME PATEIK-TOS INFORMACIJOS PATIKIMUMĄ, PRITAIKYMO GALIMYBES



4.1. Supranta ir paaiškina, kodėl perskaitytas tekstas yra vertingas: suteikia naujų žinių, moko, jo ži-nios, patarimai gali būti pritaikyti gyvenime ir kt., savo aiškinimą pa-grindžia teksto medžiaga.

4.1.1. Apibendrinant informacinio teksto analizę ir jį vertinant, galimi tokie klausimai mokiniams: Ką naujo sužinojote skaitydami šį tekstą? Išvardykite. Ko išmokote? Pasakykite pavyzdžių. Kas jums buvo įdomu? Kodėl? Ką norėtumėte papasakoti draugams, artimiesiems? Kodėl? Ką pritaikėte ar manote, kad galite pritaikyti mokydamiesi, kitoje veikloje?

4.2. Moka lyginti gautą informa-ciją iš dviejų/trijų šaltinių (pavyz-džiui, iš enciklopedijos ir interne-to) arba su jau turima ir įvertinti jos patikimumą, savo vertinimą geba pagrįsti.

4.2.1. Vertindami du lyginamus tekstus pradinukai gali: a) palyginti konkrečius juose pateiktus duomenis (nebūtinai visus) – tokia užduotis labai tinka dirbant poromis arba grupėje (galima sudaryti schemą, lentelę, plakatą); b) duomenis palyginti su dar vieno informacijos šaltinio duomenimis – sudėtingesnė užduotis, tačiau labai ugdo savarankiškumą.

4.3. Siekdamas panaudoti gautą informaciją praktinėje veikloje, geba ją tikslingai pasirinkti ir pats geba susirasti reikalingą informa-ciją.

4.3.1. Galima sakyti, tai aukščiausias informacinio teksto skaitymo ly-gmuo. Kad jį pasiektų, mokiniui reikia: a) išmokti kelti teksto skaitymo tikslą; b) gebėti suprasti tekste pateiktą informaciją, skirti svarbius ir ne taip svarbius informacijos vienetus; c) daryti išvadas – vertinti tos informacijos reikšmę sau; d) žinoti, kur galima rasti reikalingą informaciją ir taikyti visus įgytus šių tekstų skaitymo gebėjimus.

40metodinė PRIEMONĖI III skyrius. UŽDUOČIŲ PAVYZDŽIAI IR PAAIŠKINIMAI MOKYTOJUI, KAIP REIKĖTŲ DIRBTI

III skyrius UŽDUOČIŲ PAVYZDŽIAI IR PAAIŠKINIMAI MOKYTOJUI, KAIP REIKĖTŲ DIRBTI

Šiame skyriuje teksto suvokimo gebėjimų ug-dymui panaudoti keturi grožiniai (du grožinės litera-tūros, pasaka, eilėraštis) ir du negrožiniai (interviu, straipsnis) tekstai. Po kiekvienu tekstu pateiktos užduotys ar teksto suvokimo klausimai. Visos už-duotys priskirtos esminiam ir konkrečiajam grožinio arba negrožinio teksto skaitymo gebėjimams (2 lentelė, 23 psl.; 5 lentelė, 34 psl.). Prie užduočių pateikti metodiniai patarimai mokytojui, kaip dirbti su tekstu klasėje, ugdant mokinių teksto suvokimo gebėjimus. Taip pat metodiniuose patarimuose nurodyta, kokius dar mokinių skaitymo gebėjimus padeda ugdyti pateiktos užduotys.

Visi šiame skyriuje pateikti tekstai analizuojami panaudojant skaitymo strategijas. Jos reikšmingos tuo, kad padeda mokiniams aktyviai, tikslingai ir sa-varankiškai dirbant geriau suvokti tekstą. Skaitymo strategijų pasirinkimas priklauso nuo to, kokiu tikslu skaitomas tekstas, kiek skaitytojui žinomas teksto turinys, su kokiomis strategijomis skaitytojas yra susipažinęs ir įgudęs taikyti. Šiame leidinyje teksto analizei panaudotos šios strategijos: pasakojimo pla-nas, eilėraščio skaitymo planas, veikėjų stebėjimas, skaitymas su numatymu, žinau – noriu sužinoti – su-žinojau, tinklo nėrimas, struktūruoti užrašai.

I PAVYZDYS. GROŽINIS TEKSTAS

G. Adomaitytės „Maumedžio maumas“

Teksto aprašymas:Panašiai skambančių žodžių žaismu pagrįsta

pasaka „Maumedžio maumas“ suteikia galimybę skaitytojui mąstyti, jausti, liesti, regėti.

Pasakos siužetas nesudėtingas, artimas vaiko patirčiai, nes pagrįstas draugystės motyvu. Abu pasakos veikėjai labai skirtingi, tačiau ir panašūs. Maumas – mielas nedidelis maumukas nykštukas, apsirengęs iš lapų ir žolių austu drabužiu. Jis gy-vena klampioje, pelkėtoje pakrantėje, kuri tinka tik maumams. Maumedis – aukštas, išdidus, stiprus

spygliuotis medis, augantis kitoje ežero pusėje. Juos sieja vienišumo jausmas. Abu jie apimti graudulingo ilgesio. Kiekvienas jų turi savo šviesią svajonę.

Pasakojimo kalba lakoniška, gana vaizdinga, aiš-ki ir įtaigi. Sakiniai trumpi, taupūs. Tai autorės stiliaus išskirtinumas. Užtat kūrinyje gausu meninių vaizdų: jame daug spalvų ir kvapų, užuominų ir lūkesčių.

Pasakos įrašas: http://lrvab.lrt.lt/archive/4821/Autorė – Gintarė Adomaitytė. Garso režisierė –

Sonata Jadevičienė. Redaktorė – Ona Rastenytė. Režisierė – Inga Tamulevičienė. Skaito Agnė Gre-gorauskaitė.

http://lrvab.lrt.lt/archive/4821/

III skyrius. UŽDUOČIŲ PAVYZDŽIAI IR PAAIŠKINIMAI MOKYTOJUI, KAIP REIKĖTŲ DIRBTI I 41metodinė PRIEMONĖ

Maumedžio maumas

Paseksiu Tau pasaką apie maumą ir maumedį. Maumedžio nesidairyk miškuose. Mūsų miškuose karaliauja eglės ir pušys. Maumedžiai

mėgsta būti vieni. Dar jiems patinka parkai arba tykios, nedidelės kapinaitės. Vasarą galbūt ne-atskirsi maumedžio nuo kitų spygliuočių. Palauk, kol ateis ruduo – kol ims dažyti lapus spalis, o lapkritis juos nukrės. Maumedis – spygliuotis, bet gels kartu su lapuočiais, o žiemop numes ir švelnias savo adatas. Kas, kad stovės nuogas... Maumedis stiprus. Ir išdidus.

Mano pažįstamas maumedis auga paežerėje. Seniai seniai ten būta dvaro. Ne vėjas sodino maumedį. Sodino gero žmogaus ranka. Ne vėjas išpustė dvaro gėrybes – išpustė karai. Godūs žmonės nusiaubė dvaro griuvėsius. Liko vien pamatai.

Gudrus valstietis kartą norėjo kirsti maumedį – ir... sudrebėjo ranka... Per stipriai tą aki-mirką suošė vėjas, per garsiai sušniokštė ežere vanduo, per šaižiai suklykė paukštis nebuvėlis kitame krante.

Maumedis liko. Dairosi sau išdidus. Vis svajoja: o kas ten, kitame ežero krante?Kitame krante, alksnyne, gyveno Maumas. Toks mielas nedidelis maumukas nykštukas iš

lapų ir žolių austu sidabro žalumo drabužiu. Jo pakrantė – tikras maumynas. Klampu, pelkė-ta – tinka vien tik maumams. Gal dar bebrams... Retsykiais atlekia kaimo vaikai. Apsidairo, pasislapsto kemsyne, sušlampa kojas ir lekia atgal. Maumyne nejauku.

Maumas iš tolo matė galingą maumedį kitame krante, o maumedis nediduko maumo – ne. Tylus tas maumukas, nedrąsus. Mauminėja nuo ryto iki vakaro, renka pelkių žoles, taisosi guolį, šnekina paukščius. Gražiausia jam atrodė gulbių šeima: išdidi, laisva. Ir visada kartu. O! Kad taip paplaukiojus po ežerą, kad paskrajojus padangėmis ant gulbių sparnų!

Bet gulbinas ant stiprios nugaros plukdė tik gulbiukus. Piktai į maumuką šnairavo gulbė. Ar gali jai būti savas tas keistas padaras – toks vikrus pakrantėje, toks baikštus vandenyje?

Kartą virš ežero skrido ančių šeima. Pikti medžiotojai išbaidė jas iš Mėlynų jų ežerų.Nėra vietos Mėlynuosiuose? Tiks Rudieji – tiks maumedžio ežeras. Jis pelkėtas, todėl rudas,

bet kartais, kai švysteli saulė, nusidažo violetine spalva. Krykštaudama po naujus namus – po ežerą – plaukiojo antis ir šeši ančiukai, o septintasis,

neklaužada, vis dairėsi į krantus. Maumo pusė jam atrodė įdomesnė nei maumedžio. Be reika-lo... Ančiukas pasiklydo tankiose žolėse.

Jei ne laiku atskubėjęs Maumas, dar ilgai būtų antis rykavusi ežere, graudžiai čiepsėtų bro-liai ir sesės, dairydamiesi jauniausiojo žolėtame ežero dugne.

Dėkinga už išgelbėtą sūnų antis Maumui siūlė ir šį, ir tą:− Gal nori pasivaišinti varle? O gal tau patiktų paskraidyti debesyse?Maumas norėjo tik vieno: aplankyti maumedį. Juk visada taip atrodo: tikrasis gyvenimas ne

savame, o kitame, nepasiekiamame krante.Kas ten plaukia ežeru vorele? Gal karaliaus svita?


O ne!Tai antis gabena Maumą į viešnagę, o paskui ją plaukia klusni ančiukų šeima. Vien septin-

tasis, tas neklaužada, tebesidairo: kas krantuose? Kas dugne?Gal kada paežerėje užtiksi ir Tu mano pažįstamą maumedį... Nenustebk, jei pasigirs daina.

Tai Maumas sūpuojasi aukštoje viršūnėje. Sūpuojasi ir dainuoja, ir glosto švelnius spyglius nedidele ranka.

Virš Maumo ir maumedžio praskrenda antys. Jos klausia:− Gal nori, Maumai, namo? Į pelkes?− Ne... Nė už ką!

Adomaitytė G. Karuselė. Vilnius: „Gimtasis žodis“, 2007, p. 35–36.

Skaitymo strategijos pasirinkimas (aprašymas)

Literatūrinės pasakos „Maumedžio maumas“ kūrinio analizei buvo pasirinkta pasakojimo plano stra-tegija. Ši strategija labiausiai tinka pasakojamojo pobūdžio tekstams, nes kūrinys analizuojamas remiantis pasakojimo struktūros žiniomis. Mokiniai grafiškai vaizduoja pagrindinius pasakojimo elementus, kurie padeda jiems lengviau išnagrinėti tekstą ir jį suprasti.

Patarimai mokytojuiPirmiausia analizuojamas kūrinio pavadinimas, nes jis yra pasakojimo struktūros dalis. Taip pat jis padeda skaitytojui susidaryti pradinę nuovoką apie kūrinį, nes jame atsispindi pasakojimo tema arba pagrindinė mintis. Šio pasakojimo pavadinimas – „Maumedžio maumas“. Jame atsispindi pasakojimo tema. Prieš pra-dėdami skaityti kūrinį, mokiniai remdamiesi pavadinimu gali numatyti būsimus pasakojimo veikėjus ar įvykius. Perskaitę kūrinį galėtų grįžti ir pasitikrinti buvusius numatymus.

UžduotisKaip manote, apie ką bus pasakojimas?

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti interpretuoti skaitomą tekstą – daryti apibendrinančias išvadas.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiGeba apmąstyti autoriaus pateiktą kūrinio pavadinimą: a) interpretuoti jį – pasakyti, kaip supranta tokią pavadinimo formuluotę; b) nusakyti kūrinio temą, pasakyti savo lūkesčius – ko tikisi iš teksto.

Patarimai mokytojuiKadangi tekstas analizuojamas remiantis pasakojimo plano strategija, toliau aptariami kiti pasa-kojimo struktūros elementai. Mokiniams išaiškinama, kad būtent pasakojimo struktūrinės žinios padės suprasti perskaitytą tekstą.


Bendrus pasakojimo struktūros elementus galima pavaizduoti kaip pasakojimo žvaigždę (2 pav.), iš-skiriant ir pabrėžiant atskirų struktūros elementų svarbą. Šis modelis, kaip pagalbinė priemonė, gali būti naudojamas analizuojant įvarius tekstus.

2 pav. Pasakojimo žvaigždė

Naudojantis pasakojimo žvaigždės modeliu galima sudaryti individualius pasakojimo planus, kuriuos mokiniai pildo perskaitę tekstą ir atlikdami teksto suvokimo užduotis (3 pav.).

1.Kas?

Veikėjai

4.Kaip viskas

baigėsi?Pasakojimo problemos sprendimas

5.Kodėl?Kūrinio

pagrindinė mintis

2.Kur? Kada?

Veiksmo vieta, aplinkybės ir

laikas

3.Kas atsitiko? Pasakojimo

įvykiai. Veikėjų patyrimai,

problemos


3 pav. Pasakojimo planas

SVARBIAUSIASĮVYKIS

Veiksmo vieta:

Pagrindiniai veikėjai:

Kiti (antraeiliai) veikėjai:

Pasakojimo problema:

Problemos sprendimas:

Pagrindinė pasakojimo mintis:

Įvykiai: įtampa

kyla

Įvykiai: įtampa slūgsta

Patarimai mokytojuiPirmoji pasakojimo plano dalis – veikėjai. Kūrinio „Maumedžio maumas“ pagrindiniai veikėjai yra du: maumas ir maumukas, o kiti (antraeiliai) veikėjai: valstietis, gulbės, antis, ančiukai, medžiotojai, kaimo vaikai.Mokiniai, atskirdami pagrindinius pasakojimo veikėjus nuo antraeilių, turi apmąstyti, aplink kuriuos veikėjus sukasi veiksmas. Jie turi suprasti, kad antraeiliai veikėjai tik padeda, kad veiksmas vyktų, tačiau įvykių centre yra pagrindiniai veikėjai. Galima atkreipti dėmesį ir į pavadinimą, nes jame kaip tik nurodyti pagrindiniai veikėjai.

UžduotisSurašykite grožinio teksto veikėjus. Aptarkite, kaip atskirti pagrindinius nuo kitų (antraeilių) pasa-kojimo veikėjų. Pagrindiniai veikėjai:................................................ Kiti (antraeiliai) veikėjai:................................................

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti tikslingai rasti ir paaiškinti grožinio teksto elementus ir daryti tiesiogines išvadas.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiSkiria pagrindinį veikėją (pagrindinius veikėjus) nuo antraeilio (antraeilių).


Patarimai mokytojui Kadangi kūrinio „Maumedžio maumas“ pagrindiniai veikėjai yra du, juos galima palyginti išskiriant panašumus ir skirtumus. Mokiniams galima pateikti lentelę, kurioje jie surinks ir pateiks pagrindinę informaciją apie maumą ir maumedį. Lentelės viduryje surašyti klausimai yra nuoroda, ką mokiniams reikia palyginti. Rinkti informaciją apie veikėjus patartina mažose 3-4 mokinių grupelėse.

UžduotisPalygink, kaip pasakoje apibūdinami maumedis ir maumas.

Maumedis Maumas

Apie ką jie svajoja?Kas ten, kitame ežero krante?Kokia jų išvaizda?Spygliuotis, rudenį pagelsta ir numeta spyglius. Ką jie veikdavo per dienas?Dairosi išdidus ir svajoja.

Su kuo jie buvo susitikę?Su godžiais žmonėmis, gudriu valstiečiu.

Apie ką jie svajoja?Nori aplankyti maumedį. Kokia jų išvaizda?Nedidelis maumukas nykštukas iš lapų ir žolių austu sidabro žalumo drabužiu. Ką jie veikdavo per dienas?Mauminėja nuo ryto iki vakaro, renka pelkių žoles, taiso guolį, šnekina paukščius. Su kuo jie buvo susitikę?Su godžiais žmonėmis, gudriu valstiečiu.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiGilinasi į rašytojo sukurtus veikėjų paveikslus: remdamasis veikėjo aprašymu ar tik atskiromis ap-rašymo detalėmis, veikėjo elgesiu, kalba, mintimis, jausmais, daro išvadas apie veikėjo ypatybes (išorines, vidines), susidaro savo nuomonę apie jį ir moka ją išreikšti.

Patarimai mokytojuiKitos užduotys padės mokiniams suprasti ir palyginti, apie ką veikėjai kūrinyje svajoja, ką veikia, mąsto, jaučia, kokia jų išvaizda ir kita. Atlikę užduotis mokiniai išsiaiškina, kad viena informacija įrodo veikėjų panašumus, o kita – veikėjų skirtumus, todėl remiantis ja galima formuluoti apibendrinančią išvadą.Lyginant veikėjų aprašymus, tarpusavio santykius, dialogus, mintis mokiniams bus lengviau suvokti ir pasiruošti tolimesnėms užduotims orientuotoms į pasakojimo įvykius – jų priežastis ir pasekmes.


UžduotisLinija sujunk, kurie apibūdinimai tinka maumedžiui, o kurie – maumui.

Maumedis

NedrąsusStiprusIšdidus

GalingasGeraširdis

JautrusNedidukas

Maumas


Konkretieji skaitymo gebėjimaiGilinasi į rašytojo sukurtus veikėjų paveikslus: remdamasis veikėjo aprašymu ar tik atskiromis ap-rašymo detalėmis, veikėjo elgesiu, kalba, mintimis, jausmais, daro išvadas apie veikėjo ypatybes (išorines, vidines), susidaro savo nuomonę apie jį ir moka ją išreikšti.

Patarimai mokytojuiKitas pasakojimo aspektas – veiksmo vieta. Ją reikia aptarti su mokiniais, kad būtų aišku, kur vyksta pasakojimo įvykiai. Pasakojimo vyksmo vieta – ežero krantai, tačiau jie skirtingi. Kad mokiniai susikurtų abiejų vietovių vaizdinius, siūloma juos abu išskirti ir palyginti. Atlikdami šią užduotį mokiniai turi surasti tiesiogiai tekste pateiktą informaciją su vietovės aprašymais. Jie yra keliose kūrinio dalyse, todėl informaciją reikia apibendrinti ir parašyti išvadą.

Užduotis1. Palygink maumedžio ir maumo vietoves.

Kur auga maumedis? Kur gyvena maumukas?

Paežerėje, šalia dvaro griuvėsių. Alksnyne, maumyne, klampioje pelkėje, kitoje ežero pusėje.

2. Surask ir nuspalvink tekste vietą, kur aprašytas maumedžio ežeras.

Jis pelkėtas, todėl ir rudas, bet kartais, kai švysteli saulė, nusidažo violetine spalva. 3. Nurodyk pasakojimo veiksmo vietą.

Veiksmo vieta: ......................................................................

Esminiai skaitymo gebėjimaiSupratau, kad jie abu ir panašūs, nes.... abu gyveno prie pelkės.Gebėti tikslingai rasti ir paaiškinti grožinio teksto elementus ir daryti tiesiogines išvadas.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiRanda veiksmo vietos aprašymą arba aprašymo detales.

Patarimai mokytojuiVaizduojamiems įvykiams suprasti mokiniams siūloma pasakojime lape užpildyti įvykių siužetinę liniją pagal pasakojimo sandarą: veiksmo užuomazga, veiksmo vyksmas, aukščiausias pasakojimo taškas (svarbiausias įvykis) ir veiksmo atomazga. Į lentelę mokiniai įrašo iš eilės vykusius pasakojimo siužeto įvykius. Pabrėžiama, kad jie turi išskirti ir fiksuoti tik svarbiausius įvykius, t.y. tuos, kurie skatina rutuliotis pasakojimui ir plėtotis įvykiui, nuo kurio viskas prasidėjo.

Užduotis1. Palygink maumedžio ir maumo vietoves.

Svarbiausias įvykis

7. Maumukas išgelbėja neklaužadą ančiuką.

6. Vienas ančiukas pasiklysta.5. Atskrenda antis su septyniais ančiukais.4. Maumukas nuo ryto iki vakaro renka

žoles, taiso guolį, kalbina paukščius.3. Kitame krante gyvena maumukas.2. Maumedis nori sužinoti, kas yra

kitame ežero krante.1. Viename krante auga maumedis.

8. Mama antis pasiūlo atsilyginti maumukui.

9. Maumukas paprašo perkelti jį į kitą krantą.

10. Maumukas supasi ant maumedžio šakos ir dainuoja.

11. Antys teiraujasi, ar maumukas nenori atgal į pelkę.

Įtampa kyla Įtampa slūgsta

2. Surask ir nuspalvink tekste vietą, kur aprašytas maumedžio ežeras.

Jis pelkėtas, todėl ir rudas, bet kartais, kai švysteli saulė, nusidažo violetine spalva. 3. Nurodyk pasakojimo veiksmo vietą.

Veiksmo vieta: ......................................................................


Konkretieji skaitymo gebėjimaiIšvardija pasakojimo įvykius, supranta jų nuoseklumą: veiksmo užuomazgą (įvykio pradžią), veiksmo vystymąsi (raidą), aukščiausią įtampos tašką (kulminaciją), atomazgą (pabaigą).


Patarimai mokytojuiSuprasdami įvykių nuoseklumą mokiniai gali atlikti sudėtingesnes užduotis, reikalaujančias išsiaiškinti, pagrįsti vieno ar kito įvykio priežastis ir pasekmes (kodėl...?). Taip pat rekomenduojama mokinius skatinti svarstyti, kodėl įvykiai pasisuko tokia linkme, skatinti pakeisti kūrinio baigtį įterpiant naujus veikėjus ar pakeičiant esamų veikėjų poelgius, netgi pabandyti paeksperimentuoti su siužetine linija. Atlikdami tokias ir panašias užduotis mokiniai mokosi interpretuoti skaitomą tekstą.

Užduotis1. Kodėl maumedis dairėsi į kitą krantą?

2. Kodėl maumedžio nenukirto?

3. Kodėl gulbinas piktai šnairavo į maumuką?

4. Kodėl antys išskrido iš Mėlynųjų ežerų?

5. Kas būtų neįvykę, jei į maumedžio ežerą neatskristų antys?

6. Kodėl maumukas nenorėjo grįžti į pelkę?

7. Kokius skirtingus jausmus patyrė maumukas pasakos pradžioje ir pabaigoje?

8. Paaiškink, kodėl pasikeitė maumuko jausmai.

9. Kaip kitaip galėjo susiklostyti įvykiai pasakoje?

10. Sugalvok naujų veikėjų arba pakeisk esamų veikėjų elgesį (pavyzdžiui – gulbino, anties, ančiukų, maumuko,

maumedžio, ežero, miško ar kt.).

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti interpretuoti skaitomą tekstą – daryti apibendrinančias išvadas, teksto idėjas susieti su turima patirtimi, emocijomis, išgyvenimais

Konkretieji skaitymo gebėjimaiGilinasi į kūrinyje pavaizduotus įvykius: a) supranta ir, remdamasis savo patirtimi, gali paaiškinti vieno ar kito įvykio priežastis, net jeigu kūrinyje jos neįvardytos; b) susieja vieną įvykį su kitu ir gali paaiškinti, kaip vienas įvykis paveikė kitą; c) geba įsivaizduoti, kaip galėtų pasikeisti įvykiai, jeigu pasikeistų aplinkybės, veikėjų elgesys ar atsirastų nauji veikėjai.

Patarimai mokytojuiDažniausiai mokiniams sunku suformuluoti kūrinyje keliamą problemą, todėl siūloma jiems paaiškin-ti, kad kiekviename kūrinyje vaizduojama problema, kurią veikėjai turi išspręsti. Problema gali būti susijusi su:• veikėjo kova su pačiu savimi: jis stengiasi nuspręsti, kaip jam elgtis tam tikroje situacijoje; • kitais veikėjais: jis gali nesutarti su kitais pasakojimo personažais ir tuomet jam reikia tuos ne-

sutarimus nutraukti;• įvairiais pavojais: grėsmingi gyvūnai, klastingos oro permainos, nelaimės ir kita.Tekste maumukas kovojo su pačiu savimi. Jis labai norėjo persikelti į kitą krantą ir aplankyti maumedį, todėl turėjo pasvarstyti, kaip tai padaryti (pagrindinio veikėjo problema). Nustatę kūrinio problematiką, mokiniai išsiaiškina, kaip viskas išsisprendė (sprendimas).


UžduotisKokią problemą turėjo išspręsti maumukas?

Problema – Kaip persikelti į kitą krantą?

Sprendimas – Mama antis, atsidėkodama už išgelbėtą sūnų, perkėlė maumuką į kitą ežero krantą.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti interpretuoti skaitomą tekstą – daryti apibendrinančias išvadas, teksto idėjas susieti su turima patirtimi, emocijomis, išgyvenimais.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiĮvardyti kūrinyje keliamą problemą, jeigu ji nelabai užslėpta.

Patarimai mokytojuiSuformuluoti pagrindinę mintį mokiniai galės gerai supratę visus teksto elementus – veikėjų veiks-mus, elgesį, mintis, jausmus, svajones, įvykių priežastis ir pasekmes, problemas. Kadangi visos šios grandys buvo išsamiai aptartos pasakojimo plane, mokiniai turėtų pakankamai lengvai suformuluoti pagrindinę mintį.Jei mokiniams vis dėlto būtų sunku tai padaryti, reikėtų juos nukreipti į kūrinyje keliamą problemą: kaip maumukui persikelti į kitą krantą? Arba klausti: kodėl mama antis perkėlė maumuką į kitą krantą? Taip pat galima mokiniams pateikti keletą patarlių arba minčių. Jas mokiniai turėtų apsvarstyti ir pa-sirinkę vieną tinkamiausią paaiškinti savo pasirinkimą.

Užduotis1. Kokia pagrindinė pasakos mintis?

Pagrindinė pasakojimo mintis (apibendrintai): – Visada reikia siekti savo tikslo, svajonės.

2. Kuri iš pateiktų minčių yra pagrindinė pasakos mintis? Paaiškink savo pasirinkimą.

A. Pasaulyje daug neteisybės.

B. Kai pasieki tikslą – tampi laimingu.

C. Visi turi rūpintis vienas kitu.

D. Visi laimingi tik savo gimtuosiuose namuose.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiApmąstęs ir susiejęs visus teksto elementus, mokinys geba interpretuoti autoriaus sukurtą prasmę – suformuluoti pagrindinę kūrinio mintį (kai ji tekste tiesiogiai nepasakyta).


Patarimai mokytojuiKūrinys „Maumedžio maumas“ pasižymi vaizdinga kalba, todėl mokiniai skatinami pastebėti rašytojos G. Adomaitytės kalbos ypatybes, rasti tekste vaizdingus žodžius, pasakymus, sinonimus, palyginimus ir kita.

Užduotis1. Rask tekste ir parašyk, kokiais žodžiais autorė pakeitė šiuos veiksmažodžius.

Yra eglių ir pušų Karaliauja eglės ir pušysAntys šaukė Antys rykavo Nepatenkinta žiūrėjo gulbė Piktai šnairavo gulbėIšplėšė dvaro griuvėsius Nusiaubė dvaro griuvėsius2. Kokį palyginimą tekste pavartojo autorė norėdama aprašyti maumedžio spyglius?

Žiemop numes ir švelnias savo adatas.

3. Surask tekste maumedžio kirtimo sceną, kokius vaizdus gali nupiešti skaitydamas. Kodėl tai rašytoja aprašė?

Gudrus valstietis kartą norėjo kirsti maumedį – ir... sudrebėjo ranka... Per stipriai tą akimirką suošė vėjas, per

garsiai sušniokštė ežere vanduo, per šaižiai suklykė paukštis nebuvėlis kitame krante.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiRanda ir geba išsiaiškinti nežinomus žodžius. Paaiškina kalbos stilistinių priemonių (vaizdingų žodžių, sinonimų, antonimų, palyginimų ir kt.) vartojimą grožiniame tekste.

Patarimai mokytojuiSu mokiniais reikėtų aptarti vieną svarbiausių grožinio teksto paskirčių – paveikti skaitytojo išgy-venimus, jausmus. Mokiniai turėtų jausti skaitymo malonumą ir kartu su kūrinio veikėjais išgyventi įvairius jausmus (džiaugsmą, liūdesį, nuostabą, pyktį, apmaudą, užuojautą ir kt.), grožėtis sukurtais aprašymais, stebėtis netikėtomis situacijomis, veikėjo poelgiais ar susidomėti perskaitytomis mintimis. Remdamiesi šiais išgyventais jausmais ir patyrimais mokiniai vertina perskaitytą kūrinį.

Užduotis1. Kurie žodžiai geriausiai apibūdina šį tekstą? Paaiškink savo pasirinkimą.

A. Liūdnas ir sukrečiantis.

B. Baisus ir paslaptingas.

C. Juokingas ir protingas.

D. Ilgesingas ir jaudinantis

2. Kas labiausiai tave sujaudino?

3. Ko nesitikėjai?

4. Kas pradžiugino?


Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti įvertinti kūrinį – pasakyti savo nuomonę.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiRemdamasis gyvenimiška ir skaitytojo patirtimi pasako savo nuomonę apie perskaitytą kūrinį, ją pagrindžia teksto medžiaga.

Patarimai mokytojuiPerskaičius ir išnagrinėjus visą kūrinį grįžtama prie pasitikrinimo, ar pasakojimo pavadinimas padėjo numatyti pasakos įvykius, veikėjus; ar pasitvirtino prieš teksto skaitymą išsakyti numatymai.

Taikydami pasakojimo plano strategiją mokiniai mokėsi savarankiškai nagrinėti tekstą. Mokytojo užduodami klausimai ir užduotys, orientuotos į pasakojimo sandarą, padėjo mokiniams suprasti teksto visumą ir pasiruošti savarankiškiems pasakojimų kūrimo darbams. Toliau siūloma naudojantis pasakojimo plano strategija atlikti kūrybinę rašymo užduotį.

Užduotis Remdamasis perskaityto kūrinio „Maumedžio maumas“ pagrindine mintimi – visada reikia siekti sva-jonės, noro išsipildymo, pasirink ir sukurk pasakojimą:• Kaip namukas nykštuko ieškojo?• Kaip vikšrelis norėjo tapti drugeliu?• Kaip jautis įsimylėjo baltagalvę (ramunę)?• Kaip kurmis norėjo pamatyti saulę?


Konkretieji skaitymo gebėjimaiGeba skaitytą tekstą panaudoti kūrybiniam darbui: geba teksto motyvą, veikėjus arba jų elgesį panaudoti naujam pasakojimui sukurti.


II PAVYZDYS. EILĖRAŠTIS

Poezija – ypatinga literatūros rūšis, ir ne tik dėl to, kad grožinis tekstas sudėliotas rimuotomis ar neri-muotomis eilėmis, bet ir todėl, kad poezijos suvokimas, supratimas ir išgyvenimas reikalauja iš skaitytojo kitokių nuostatų, gebėjimų ir žinių, nei, tarkim, prozos skaitymas. Mokiniai, skaitydami eilėraštį patirs ypatingas emocijas ir jausmus, galės mėgautis pačiu kalbos skambėjimu ir sklandžia jos tėkme. Mokiniai turėtų gebėti įjungti vaizduotę, fantaziją ir patys, drauge su autoriumi, kurti vaizdus ir nuotaikas; pajausti ir suprasti daugiau nei parašyta žodžiais; išmokti „šifruoti“ paprastas ir sudėtingas metaforas, perkeltines reikšmes ir prasmes.

J. Vaičiūnaitės „Sviedinys“

Eilėraščio aprašymasJudita Vaičiūnaitė (1937–2001), žymi lietuvių poetė, daugiausia kūrusi suaugusiems, bet išleidusi ke-

letą poezijos rinkinių ir vaikams. Kaip teigia literatūros tyrinėtojai, jos kūryboje vyrauja jaukus ir poetiškas miesto pasaulis. Tai pasakytina ir apie jos eilėraščius vaikams. Eilėraštis „Sviedinys“ į rinkinį „Aitvaras“ paimtas iš J. Vaičiūnaitės poezijos knygos vaikams „Balkonas penktame aukšte“, išleistos 1976 metais. Rinkinio pavadinimas „Balkonas penktame aukšte“ kalba apie eilėraščio kontekstą, o kūrinio pasirodymo laikas (pavasaris) – leidžia įsivaizduoti jo sukūrimo aplinkybes.

„Sviedinys“ – lyrinis eilėraštis, kuriame galima įžvelgti labai trumpą pasakojimo fragmentą: visą žie-mą liūdėjęs spintoje sviedinys kartu su mergaite skuba į saulėtą kiemą. Poetė eilėraštyje kalba vaikiško žaislo – sviedinio vardu.

Sviedinys

Aš toks apvalus, aš geltonai auksinis.Aš riedu per kambarį kaip apelsinas...Suduok į grindis – aš skambu ir skambu.Linksmiausi pasaulyje – mudu abu.

Aš spintos tamsoj praliūdėjau per žiemą,užtat šitaip skubame laiptais į kiemą, –ir plaikstosi tavo kasytė šviesi,ir vaikišką juoką išgirsta visi.

Atšoku nuo sienos ir šaunu į viršų.Kad niekur manęs kur kampe neužmirštum,kaip saulė į tavo rankas aš krentu,kaip mažas šuniukas rituosi kartu.

Vaičiūnaitė J. Aitvaras. Vilnius: Alma littera, 2005, p. 38.


Skaitymo strategijos pasirinkimas (aprašymas)J. Vaičiūnaitės eilėraščio „Sviedinys“ analizei buvo pasirinkta eilėraščio skaitymo plano strategija.

Taikant šią strategiją kūrinys analizuojamas žingsneliais, aptariant visas svarbiausias detales.

Patarimai mokytojuiKiekvienas mokytojas turi savitų klasės nuteikimo būdų skaityti lyrinį eilėraštį. Vienas sudaro ypatin-gą atmosferą: siūlo pasiklausyti šiam momentui tinkamos muzikos, kitas rodo gražius vaizdus (filmą, skaidres) ir kita. Galima pasiūlyti mokiniams ir labai paprastą dalyką: užsimerkti ir prisiminti, kaip šokinėja sviedinukas, daužomas į grindinį. Svarbu nepadaryti metodinės klaidos – nepradėti dalykinio pokalbio apie eilėraščio objektą ar vaizduojamą laiką.

Skaitymo žingsniai1. Mokinių nuteikimas klausytis skaitomo eilėraščio arba jį skaityti.

Ugdomi gebėjimaiSusikaupti, nusiteikti klausytis ar skaityti poezijos kūrinį.

Konkretieji eilėraščio skaitymo gebėjimaiSusikurti tinkamą nuotaiką eilėraščiui suvokti.

Patarimai mokytojuiJeigu mokytojas neturi aktoriaus meniškai skaitomo šio eilėraščio įrašo, gali pasirengti ir jį pirmą kartą perskaityti klasėje pats arba parengti klasės mokinį. Svarbu, kad eilėraštis būtų perskaitytas kuo autentiškiau perteikiant autorės sukurtą nuotaiką, vaizdus. Jeigu mokiniai eilėraštį klasėje skaito indi-vidualiai tyliai, reikia patarti jiems neskubėti, visi, ypač silpniau skaitantieji, gali jį perskaityti dar kartą.

Skaitymo žingsniai2. Eilėraščio klausymas arba skaitymas.

Ugdomi gebėjimaiKlausytis skaitomo kūrinio. Gebėti tyliai, susikaupus skaityti eilėraštį.

Konkretieji eilėraščio skaitymo gebėjimaiĮsiklausyti į eilėraščio garsyną, jo kalbos skambėjimą.

Patarimai mokytojuiKaip teigia literatūros tyrinėtojai, klausantis kūrinio pirmasis įspūdis būna stipriausias, todėl siūloma prieš eilėraščio skaitymą atsisakyti dalykinių pokalbių, kad skaitydamas eilėraštį kiekvienas vaikas galėtų patirti eilėraščio perteikiamus vaizdus ir jausmus. Po pirmojo eilėraščio skaitymo skatinkime mokinius išsakyti savo įspūdžius. Mokytojas taip pat turėtų pasakyti, ką jautė.


Skaitymo žingsniai3. Pirmųjų įspūdžių aptarimas

• Ką jautei klausydamasis šio eilėraščio (arba jį skaitydamas)? • Ką įsivaizdavai? • Pasakyk, jeigu ir labai keistai jauteisi arba nieko nejautei.

Ugdomi gebėjimaiGebėti išsakyti, ką jautė klausydamasis eilėraščio arba jį skaitydamas.

Konkretieji eilėraščio skaitymo gebėjimaiKlausantis eilėraščio, leisti sau išgyventi atitinkamas emocijas.

Patarimai mokytojuiSvarbu turėti savo nuomonę apie eilėraštį, tačiau nenutolti nuo teksto, todėl vien persiskaityti eilėraščio nepakanka, o reikia prisiminti ir rašytojo biografiją, ir kūrybą. Analizuojant eilėraštį reikia prisiminti tai, kad eilėraštis išsako ne vieną mintį, turi ne vieną prasmę ir yra susijęs su poetės gyvenimu.

Skaitymo žingsniai4. Eilėraščio konteksto aptarimas.

• Gal žinai daugiau eilėraščių panašia tema? • Kaip tau atrodo, kada poetė galėjo parašyti šį eilėraštį?• Kaip manai, kodėl poetė sukūrė šį eilėraštį?

Ugdomi gebėjimaiSuprasti eilėraščio kontekstą. Susieti eilėraščio vaizdą su savo gyvenimiška patirtimi.

Konkretieji eilėraščio skaitymo gebėjimaiĮsivaizduoti, ir pasakyti, kokiomis aplinkybėmis, dėl kokių priežasčių galėjo gimti šis eilėraštis.

Patarimai mokytojuiLyrinis eilėraštis ne tas kūrinys, kuriame reikėtų ieškoti informacijos. Jo analizė – tai interpretacija: kaip mokinys suvokia poetės sukurtus vaizdus ir pajaučia perteiktus jausmus. Mokiniams savarankiškai interpretuoti sunku, todėl pirmiausia pats mokytojas turėtų gerai apmąstyti eilėraštį: kokie įspūdžiai (regimieji, girdimieji, lytos, skonio, kvapo), kokie jausmai, emocijos perteikiamos kūrinyje ir tik tada atitinkamais klausimais ir užduotimis padėti mokiniams suprasti eilėraštį.


Skaitymo žingsniai5. Gilesnis eilėraščio supratimas, pajautimas (eilėraščio analizės gairės):

• Kas eilėraštyje kalba? Perskaitykite du pirmuosius eilėraščio posmus ir pasakykite, kas jame kalba, kam kalba. Kurie eilėraščio žodžiai tai pasako?Kalba sviedinys (kalba mergaitės sviedinys), nes jis sako „aš toks apvalus“, „aš riedu per kambarį“. Sviedinys kalbasi su mergaite, nes eilėraštyje yra žodžiai „ir plaikstosi tavo kasytė šviesi“

Ugdomi gebėjimaiUgdytis norą skaityti poeziją (gal net kurti). Interpretuoti eilėraštį. Suprasti, kas eilėraštyje kalba (kieno vardu kalba poetė).

Konkretieji eilėraščio skaitymo gebėjimaiĮsitraukti į „dialogą“ su autoriumi ar personažu.

Patarimai mokytojuiEilėraštyje „Sviedinys“ vyrauja regimieji ir girdimieji įspūdžiai bei vaikiškas džiaugsmas, todėl ir keliami trys pagrindiniai klausimai: ką matai?, ką girdi?, ką jauti?Regimieji įspūdžiai yra tai, ką skaitydami kūrinį regime (įsivaizduojame): galime matyti aplinkos vaiz-dus, žmones, gyvūnus, augalus, daiktus, reiškinius, spalvas, formas ir kita. Eilėraštyje galima išskirti du ryškiausius vaizdus: riedantį, šokinėjantį, geltoną, apvalų sviedinį ir skubančią laiptais mergaitę šviesia kasyte.


• Ką matai skaitydamas eilėraštį? (regimieji įspūdžiai)Dar kartą neskubėdamas skaityk eilėraštį ir regėk: kokius vaizdus matai? Arba paprasčiau – ką matai? Pasižymėk arba užsirašyk.Matau (įsivaizduoju) sviedinį. Jis geltonai auksinis, panašus į apelsiną.

Kurie eilėraščio žodžiai tai pasako?Aš toks apvalus, aš geltonai auksinis.Aš riedu per kambarį kaip apelsinas...

Ką dar matai? Peržvelk antrą posmą.Mergaitę ir sviedinį, kurie skuba (bėga, šokuoja) laiptais, nes poetė sako: „užtat šitaip skubame laiptais į kiemą“, ir „plaikstosi tavo kasytė šviesi“.

Perskaityk dvi paskutines eilėraščio eilutes. Su kuo pasilygina sviedinys?Sviedinys tarsi saulė, tarsi mažas šuniukas.


Man labai gražu. O jums? Užsimerkite, klausykitės ir įsivaizduokite: kaip saulė į tavo rankas aš krentu, kaip mažas šuniukas rituosi kartu.

Ugdomi gebėjimaiSuprasti regimuosius įspūdžius.

Konkretieji eilėraščio skaitymo gebėjimaiGebėti mintyse kurti vaizdus, įsivaizduoti ir tai pagrįsti eilėraščio žodžiais.

Patarimai mokytojuiGirdimieji įspūdžiai eilėraštyje gali būti perteikiami įvardijant garsus arba išreiškiami atitinkamais žodžiais, pamėgdžiojančiais tuos garsus, pavyzdžiui, ištiktukais, garsažodžiais. Be to, labai daž-nai poetai parenka žodžių, kuriuose kartojasi vienodi ar panašūs priebalsiai (aliteracija) arba vienodi ar panašūs balsiai (asonansas). Toks kartojimas sustiprina perteikiamo garso įspūdį. Eilėraštyje „Sviedinys“ perteikiamas atsimušančio į grindis sviedinio garsas: suduok į grindis – aš skambu ir skambu, kurį sustiprina skardžiojo priebalsio b kartojimas (skambu, skambu, abu).

Skaitymo žingsniai7. Ką girdi skaitydamas eilėraštį? (girdimieji įspūdžiai)

• Rask eilėraščio eilutes, kuriose perteikiami garsai. Kieno jie, kokie?Suduok į grindis – aš skambu ir skambu. / Atšoku nuo sienos ir šaunu į viršų. – sviedinio skam-bėjimas (galima paaiškinti mokiniams, kad labiausiai skamba guminiai sviedinukai).

Ugdomi gebėjimaiSuprasti girdimuosius įspūdžius.

Konkretieji eilėraščio skaitymo gebėjimaiIšgirsti (ar įsivaizduoti) eilėraštyje aprašomus ar jo sukeliamus garsus ir tai pagrįsti eilėraščio žodžiais.

Patarimai mokytojuiEmocijos, jausmai eilėraštyje gali būti įvardijami tiesiogiai arba perteikiami poeto kuriamais vaizdais, garsiniais ir kitais įspūdžiais. Visi eilėraščio vaizdai, garsai perteikia džiaugsmingą, šviesią, pava-sarišką nuotaiką. Sviedinys sugyvinamas: jis linksmas kaip ir mergaitė, jis skuba į kiemą, jis visą laiką yra su ja kaip saulė, kaip šuniukas. Tai galima įvardyti prieraišumu, meile vaikui. Įdomus, originalus poetės požiūris: jos eilėraštyje ne vaikas džiaugiasi žaislu, o žaislas vaiku.



• Ką jauti skaitydamas eilėraštį? (perteikiami jausmai, emocijos)Kurios kūrinio eilutės perteikia jausmus? Kokius? Kieno?Kaip saulė į tavo rankas aš krentu, / kaip mažas šuniukas rituosi kartu.Sviedinukas džiaugiasi draugyste su mergaite, prie jos prisirišęs, yra ištikimas jos draugas. Mo-kiniai gali pateikti ir daugiau kūrinio eilučių, nes iš tiesų beveik visos jos perteikia džiaugsmą.

Iš tiesų eilėraštis labai šviesus, džiaugsmingas, tik dviejose eilutėse neradau to džiaugsmo. Dar kartą peržvelkite tekstą ir raskite, kuriose eilutėse pritrūko džiaugsmo. Aš spintos tamsoj praliūdėjau per žiemą,Kad niekur manęs kur kampe neužmirštum,

Ką jaučiate skaitydami šias eilutes?Liūdesį (sviedinys liūdi).

Ugdomi gebėjimaiSuprasti, įvardyti eilėraštyje perteikiamus jausmus, emocijas.

Konkretieji eilėraščio skaitymo gebėjimaiIšgyventi eilėraščio sukeltas emocijas: džiaugsmą, liūdesį, meilę, prieraišumą ir kita.

Patarimai mokytojuiSu kompozicijos terminu pradinukai dar nesupažindinami. Jie pratinasi suprasti paprasčiausią eilė-raščio sandarą: kokiu vaizdu prasideda ir baigiasi eilėraštis, kaip pateikiami tie vaizdai (eina vienas po kito, pasikartoja). Galima aptarti ir posmų, eilučių skaičių, išdėstymą. Šiame eilėraštyje nėra rėmų (pabaigoje nesikartoja pradžios vaizdas), o vaizdai plėtojami vienas po kito: geltonai auksinis sviedinys per kambarį rieda kaip apelsinas → prisimintas spintos tamsos vaizdas → sviedinys kartu su mergaite skuba laiptais → sviedinys ir mergaitė kieme.


• Kaip sudėlioti eilėraščio vaizdai (eilėraščio sandara arba kompozicija)Jeigu šį eilėraštį reikėtų iliustruoti (arba pagal jį sukurti filmą), ką pieštumėte pirmiausia? Ne-skubėkite atsakyti, gerai apmąstykite pirmą posmą.Per kambarį rieda kaip apelsinas sviedinys.

Koks būtų kitas piešinys?Mergaitė ir sviedinys skuba laiptais. Mergaitė su sviediniu žaidžia kieme.Mokiniai tikriausiai praleis vaizdą, kuriame grįžtama į praėjusią žiemą. Galima jį priminti.


Ugdomi gebėjimaiUgdosi gebėjimą suprasti eilėraščio sandarą.

Konkretieji eilėraščio skaitymo gebėjimaiSuvokti bendrą eilėraščio kompoziciją, vaizdų skleidimosi nuoseklumą.

Patarimai mokytojuiSu pradinukais eilėraščio kalba aptariama dviem aspektais: eiliavimo ir kalbos vaizdingumo. Kad mokiniai labiau suvoktų poezijos ir prozos skirtumus, poezijos išskirtinumą, įsiklausoma ir įsiskai-toma į eilėraščio rimą, t.y. eilučių galūnių sąskambius. Galima skaityti ypatingu ritmu išsiskiriančius eilėraščius, taip pat pasiūlyti mokiniams įsiklausyti į ritmą, primenantį, pavyzdžiui, jūros bangavimą, raitelio jojimą ir kita. Eilėraščio kalba išsiskiria vaizdingais ir netikėtais palyginimais: sviedinys lyginamas su apelsinu, saule, šuniuku. Be to, poetė parinko labai taiklius veiksmažodžius, nusakančius sviedinio veiksmus: riedu, skambu, atšoku, šaunu, krentu, rituosi. Verta stabtelėti ir ties šiais apibūdinimais: geltonai auksinis, kasytė šviesi, vaikišką juoką.


• Eilėraščio kalbos aptarimasJūs jau žinote, kad daugelį eilėraščių lengva skaityti, nes ... Baikite sakinį:jie rimuoti, jų eilučių pabaigos panašiai skamba.

Raskite (arba įsiklausykite ir išgirskite) šio eilėraščio panašiai skambančias eilučių pabaigas.auksinis – apelsinas,skubu – abu,per žiemą – į kiemą,šviesi – visi,į viršų – neužmirštum,krentu – kartu.

Jau anksčiau aptarėme, kad eilėraštyje sviedinys lyginamas su... . Baikite sakinį ir prisiminkite gražius palyginimus.Sviedinys lyginamas su apelsinu.Kaip saulė; kaip mažas šuniukas.

Eilėraštyje yra ir labai gyvų veiksmažodžių, padedančių mums įsivaizduoti, ką veikia sviedinys. Raskite ir perskaitykite juos.Riedu, skambu, atšoku, šaunu, krentu, rituosi.

Kurie iš šių veiksmažodžių yra sinonimai?Riedu, rituosi.


Kurie dar eilėraščio žodžiai jums gražūs? Leiskime mokiniams pasakyti savo nuomonę.

Ugdomi gebėjimaiIšgirsti eilėraščio ritmą, sąskambius (rimą).

Konkretieji eilėraščio skaitymo gebėjimaiPajausti eilėraščio kalbos „tekėjimą“, slinktį, atpažinti vartojamas garsines kalbos priemones.

Patarimai mokytojuiEilėraščio apibendrinimas neturėtų būti ilgas, jeigu mokiniai jį jau aptarė daugeliu aspektų, t.y. apie jį daug ir išsamiai kalbėjo. Kreipkime mokinius į eilėraščio vertinimą (Kodėl, tavo manymu, buvo verta šį eilėraštį skaityti?) ir siūlykime išsakyti savo nuomonę apie skaitytą ir aptartą eilėraštį bei įvardyti regėtus vaizdus, patirtus išgyvenimus ir jausmus, kilusias mintis. Tegul kiekvienas pasistengia išsakyti savo vertinimą. Jei mokiniui dar sunkoka tai padaryti, vadinasi, mokytojo pareiga padėti jam kryptingai to mokytis ir įgyti reikalingus gebėjimus, išmokti skaityti poeziją.

Skaitymo žingsniai11. Eilėraščio apibendrinimas ir įvertinimas.

• Ilgai bendravome su J. Vaičiūnaitės eilėraščiu „Sviedinys“. Pamąstykite ir pasirinkite, kiekvieno manymu, tinkamus žodžius eilėraščiui apibūdinti:Eilėraštyje:• daug džiaugsmo;• daug pykčio; • truputis liūdesio;• daug šviesos ir saulės;• yra nerimo; • eilėraštis žaismingas; • nuobodus;• linksmas;• liūdnas;• šiltas.

• Kodėl, jūsų manymu, buvo verta šį eilėraštį skaityti? Kodėl norėtum šį eilėraštį išmokti deklamuoti? Mokinių atsakymai gali būti labai įvairūs.

Ugdomi gebėjimaiIšsakyti savo nuomonę apie skaitytą ir aptartą eilėraštį.

Konkretieji eilėraščio skaitymo gebėjimaiGebėti įvardyti regėtus vaizdus, patirtus išgyvenimus ir jausmus, kilusias mintis.Gebėti suformuluoti apibendrintą išvadą.


III PAVYZDYS. GROŽINIS TEKSTAS

Lietuvių pasaka „Lekiantis laivas“

Teksto aprašymas:Pasaka „Lekiantis laivas“ – tai maža stebuklų šalis, kurios pagrindinis veikėjas – trečiasis brolis. Jis iš

pradžių pristatomas kaip paikas ir nieko neišmanantis jaunuolis. Vėliau nuomonė apie veikėją keičiasi, nes po kvailumo kauke slypi protas. Jo nesavanaudiški poelgiai rodo jo moralumą ir kilnumą.

Pasakoje nėra išsamių aplinkos ar veikėjų išgyvenimų aprašymų, tačiau siužetas kintantis, intensy-vus ir keliantis įtampą. Pagrindinis veikėjas atlaiko išbandymą ir apdovanojamas, gauna lekiantį laivą. Vėliau jis susiduria su sunkiomis užduotimis. Jas įveikti jam padeda nepaprasti pagalbininkai, kurie turi ypatingų galių.

Pasakoje nugali herojai, įkūnijantys gėrį, ir viskas baigiasi laimingai.

Lietuvių pasaka

Lekiantis laivas

Augino tėvas tris sūnus. Du vyresnieji dėjosi didžiais gudruoliais, o jaunėlį visi niekino ir paiku laikė.

Vieną dieną vyriausias sūnus pasisakė savo tėvams, kad eisiąs į girią lekiančio laivo statyti. Motina jam prikimšo pilną pintinėlę gardžiausių valgių, tėvas pridėjo visokių įrankių, ir tas išėjo.

Nuėjęs į girią, atsisėdo ant kelmo, išsitraukė iš pintinės, pyragus ir ėmė valgyti. Tik atkūprina senas senutėlis ir prašo nors duonos kąsnelio.

– Kad aš kiekvienam perėjūnui duoną dalinčiau, tai pats alkanas būčiau! – piktai atkirto vyriausias sūnus ir nuvarė senuką šalin.

Tas nueidamas pasakė:– Tavo darbas nepasiseks.Kelias dienas vyriausias sūnus medžius kirto, rąstus tašė, visaip bandė lekiantį laivą statyti,

bet nieko jam neišėjo. Galop nusiminęs viską metė ir tuščiomis grįžo namo.Antrasis brolis jį išjuokė:– Ką tas neišmanėlis padirbs? Rytoj aš eisiu laivo statyti.Bet ir jam taip nutiko, kaip pirmajam.Dabar jaunėlis sakosi eisiąs, o visi iš jo tik šaiposi:– Ne tavo kvailai galvai tas darbas! Jei aniems nepasisekė, tau nėra ko nė pradėti.Nei jam motina pyragų prikrovė, nei jam tėvas įrankių davė – išėjo jaunėlis be nieko, tik

duonos žiauberę pasiėmęs.Į girią nuėjęs, atsisėdo ant kelmo ir galvoja, kaip čia reikėtų darbą pradėti. Vėl atkūprina

senas senutėlis, sakosi labai išalkęs ir prašo valgyti. Jaunikaitis jam atidavė duonos žiauberę ir išsipasakojo, kad norįs lekiantį laivą pastatyti, tik nežinąs kaip.

Senukas jam sako:– Už gerą širdį, kad manęs seno pagailėjai, aš tau padėsiu. Dabar tu gulk ir gerai išsimiegok,

o rytoj darbas bus padarytas.


Jaunikaitis atsigulė ir užmigo. Rytą pabudęs, žiūri – ogi stovi puikiausias laivas. Kai tik jis įlipo, viskas tikosi taip, kaip jis norėjo. Jaunikaitis pagalvojo: kilsiu į orą – ir kilo, leisiuos žemyn – ir leidos, keliausiu ten – ir keliavo.

Dabar jis sumanė po pasaulį palekioti ir visą žemę apžiūrėti.Daug dienų keliavęs, pamatė neregėtą vyrą. Jis buvo prisirišęs prie abiejų kojų po medį ir lėkė

kaip vėjas.Jaunikaitis klausia:– Kodėl taip bėgi?Tas atsakė:– Patinka, tai ir bėgu, o kad ne per toli ir ne per greitai nubėgčiau, prie kojų po medį pri-

sirišau.– Eikš pas mane! Keliausim po pasaulį drauge.Bėgikas paklausė ir įlipo į laivą.Netrukus pamatė jie vyrą ant beržo sėdint ir jį graužiant.– Ką tu čia veiki? – klausia abudu.– Mažumą išalkau, tai ir užkandžiauju. Kelis beržus priešpiečiams sukramčiau.Jaunikaitis sako:– Eikš su manim, geresnį valgį duosiu.Beržų graužėjas irgi paklausė.Dar toliau palėkę, žiūri – prie ežero prigulęs vyras, o ežero vanduo bematant senka.– Ką tu Čia veiki? – klausia visi trys.– Mažumą ištroškau, tai ir gurkšnoju. Šito ežero man nelabai užteks, reikės dar kito ieškotis.– Keliaukim drauge, geriau girdysiu,– pasiūlė jaunikaitis.Ir tas sutiko. Keliauja jau keturiese.Toliau jis priėmė į savo laivą dar vieną vyrą, kuris per šimtą mylių į uodą taikėsi šauti; antrą,

kuris, prie žemės ausį pridėjęs, klausėsi augančios žolės treškėjimo; trečią, kuris nykštį į burną įsikišęs laikė,– mat jam nykštį ištraukus, užeidavo baisus šaltis.

Taip jie ilgai skraidė po pasaulį, kol pagaliau sustojo dideliame mieste, kur gyveno rūstus karalius. Tas karalius buvo paskelbęs, jog išleisiąs savo dukterį už to, kas tris sunkius darbus at-liksiąs.

Išgirdęs tą žinią, jaunikaitis susigalvojo karalaitę laimėti ir klausė savo draugus, ar jie ap-siimsią jam pagelbėti.

– Mielai,– visi atsiliepė.Tada jis su draugais tuojau nuėjo pas karalių ir pasižadėjo visus darbus atlikti.Pirmiausia karalius liepė su jo bėgikais eiti lenktynių: kas pirmas atbėgsiąs, tas laimėsiąs.

Kai karaliaus bėgikai pasiruošė bėgti, ateina ir tas greituolis, sunkius medžius prie kojų prisirišęs. Žmonės stebėdamiesi klausia, kam tie medžiai.

– Man taip patinka,– atsakė šis ir, kai pasileido bėgti, bematant visus pralenkė ir greit visai dingo iš akių.

Po ilgos valandos žmonės pamatė karaliaus bėgikus grįžtant, o ano su medžiais prie kojų nei girdėt, nei regėt. Mat už akių visiems užbėgęs, jis pagalvojo: „Kam skubėti, geriau mažumėlį nusnūsiu“. O kaip atsigulė, kelmą po galva pasidėjęs, taip ir įmigo.

Anas stebuklingasis šaulys tuoj stvėrė šautuvą, nusitaikęs pokšt ir išmušė jam iš po galvos


kelmą. Greituolis, iš miegų pašokęs, pasivijo karaliaus bėgikus, juos pralenkė ir pirmas atbėgo.Karalius davė antrą darbą – pasakyti, kelintą valandą rodo ir kiek muša laikrodis už dviejų

šimtų mylių.Jaunikaitis pasišaukė du savo draugus ir gerai įmokė, ką reikia daryti. Akylas matė, ausylas

girdėjo, ir abu jam tylom pašnibždėjo. O tada jis drąsiai pasakė:– Tai man keista: laikrodis rodo dešimt, o muša dvylika!Ir jis atspėjo – karaliaus tyčia buvo taip sukalbėta.Dabar karalius davė trečią darbą: per vieną naktį suvalgyti visą pilyje esantį maistą.– Lengvas darbelis – daugiau nieko, tik valgyti,– sako jaunikaitis.– Bet aš norėčiau kartu ir

savo draugus pasiimti.Karalius sutiko.Pasivadinęs beržų graužėją ir kitus draugus, jaunikaitis įėjo į kambarį, kur buvo sukrauti

valgiai, o karalius pats užrakino duris ir pastatė sargą, kad jokios klastos nebūtų.– Dabar skubėkite visi prisivalgyti,– sako beržų graužėjas,– o kai aš pradėsiu, tai nė kaulelio

neliks.Taip tas besotis ir padarė: viską grynai sušveitė, net indus prarijo, o paskui dar stalus ir

suolus sugraužė.Rytą atrakinęs duris, karalius žiūri – kambarys tuštutėlis, nė šapo nelikę.Trys darbai jau buvo atlikti, bet karalius nenorėjo savo dukters už nežinomo jaunikaičio

išleisti. Paskyrė dar vieną darbą – visą rūsį vyno per naktį išgerti.– Tai juk dar lengviau, nekaip valgyti,– sako jaunikaitis.Nuėjo visi į rūsį, o tas ežerų gėrėjas ragina savo draugus:– Skubėkite atsigerti, o kai aš pradėsiu, tai nė lašelio neliks.Taip ir atsitiko: kai pradėjo tas besotis gerti, bematant visą vyną išmaukė, paskutinę raselę

išlaižė, o beržų graužėjas dar ir tuščius bosus su visais pakojais sukrimto.Karalius rytą rado rūsį kaip iššluotą, bet dukters vis tiek nenorėjo duoti. Daugiau darbų

sugalvoti negalėdamas, sumanė jaunikaitį su visais jo draugais nužudyti. Vakare juos klastingai įviliojo į tokią svetainę ir užrakino. Ten jiems bebūnant, pradėjo smarkiai kaisti grindys, net padai jau svilo. Mat karalius buvo liepęs po geležinėmis grindimis ugnį sukurti, kad jie gyvi iškeptų. Kai tik jaunikaitis su savo draugais tai suprato, tuoj vienas jų nykštį sau iš burnos ištraukė, ir užėjo toks šaltis, jog bematant grindys atvėso. Taip nė vienas ir nesudegė.

Kitą rytą karalius, atėjęs pažiūrėti, ar visi iškepė, tik pravėrė duris ir nušalo nosį.Dabar pabūgęs jis atidavė jaunikaičiui savo dukterį. O po senojo karaliaus mirties jam atiteko

ir visa karalystė. Toliau jaunikaitis gyveno linksmai ir laimingai. Rasi, dar ir šiandien tebėra gyvas.

Lekiantis laivas. Lietuvių pasaka. Pradinukų biblioteka. Kaunas: „Šviesa“, 2006.


Skaitymo strategijos pasirinkimas (aprašymas)Pasakos „Lekiantis laivas“ turinio aptarimui buvo pasirinkta veikėjų stebėjimo strategija. Ši strategija

padeda suprasti kūrinį analizuojant pasakos veikėjus.

Mokiniams siūloma tapti sekliais ir surasti kuo daugiau informacijos apie pagrindinį pasakos veikėją – jaunėlį brolį. Užuominų mokiniai turėtų ieškoti stebėdami veikėją, įsijausdami į tai, ką jis veikia ar kalba ir ką veikia ar kalba kiti. Ypatingą dėmesį mokiniai turėtų atkreipti į jaunėlio brolio pristatymą pasakos pradžioje ir kaip apie jį nuomonė pasikeičia pasakos pabaigoje.

Taikydami šią skaitymo strategiją mokiniai mokysis svarbią informaciją apie veikėją susisteminti vei-kėjo analizės lentelėje (4 pav.). Susisteminta medžiaga padės mokiniams geriau suprasti veikėjo keitimąsi, nuspręsti, kokia kūrinio tema, pagrindinė mintis. Mokiniai prašomi kalbėtis, diskutuoti, dalintis mintimis, kas jiems pasirodė svarbu tekste, kas patiko, nepatiko, paaiškinti kodėl. Svarbu, kad mokiniai mokytųsi įžvelgti reikšmes, dalintųsi savo įžvalgomis, nebijotų reikšti savo nuomonės.

4 pav. Veikėjo analizės lentelė

Veikėjas:

Problemos, su kuriomis veikėjas susidūrė:

Kaip buvo sprendžiama(-os) problema(-os):

1. Ką veikėjas veikia? 2. Ką veikėjas kalba ir mąsto?

3. Ką apie veikėją mano kiti? 4. Kaip veikėjas keičiasi?

Patarimai mokytojuiPerskaičius pasaką pirmiausia siūloma aptarti pagrindinius pasakos elementus. Ši veikla orientuota į pradinės nuovokos apie tekstą susidarymą. Taip pat mokiniams pristatoma veikėjo analizės lentelė (4 pav.) ir paaiškinama, kad atliekant teksto suvokimo užduotis mokiniai pildys lentelę ir susidarys bendrą įspūdį apie veikėjus.


Užduotis• Apie ką ši pasaka?• Kur ir kada vyko veiksmas?• Kas joje atsitiko?• Kaip viskas baigėsi?

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti perskaityti tekstą ir suprasti jo turinį.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiĮgyja pirminį, bendriausią supratimą apie kūrinio turinį: apie ką jis, t.y. kokie veikėjai, įvykiai.

Patarimai mokytojuiPasakoje aprašyti įvykiai yra viena kitą sukeliančios probleminės situacijos. Vos radęs išeitį iš vie-nos situacijos veikėjas susiduria su kita problema. Pildydami lentelę mokiniai turi apmąstyti tekste keliamas problemas ir atpažinti, kaip jos buvo išspręstos. Mokiniai, analizuodami teksto turinį gali suvokti, kokios veikėjo savybės padėjo išspręsti problemas. Reikėtų su mokiniais išskirti ir aptarti tas teksto dalis, kuriose tai aprašyta.

UžduotisUžpildykite lentelę.

Veikėjas: Jaunėlis brolis.

Problemos su kuriomis veikėjas susidūrė:Jaunėlis nori pastatyti lekiantį laivą. Jaunėlis nori laimėti karaliaus dukrą.

Kaip buvo sprendžiama (-os) problema (-os):Senelis padovanojo lekiantį laivą.Padeda jaunėlio draugai, kurie turi ypatingų galių.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiĮvardija kūrinyje keliamą problemą, jeigu ji nėra labai užslėpta. Pasako savo nuomonę (kelia hipotezę), kaip galima kitaip išspręsti aptartą problemą.


Patarimai mokytojuiToliau su mokiniais pildomos kitos lentelės dalys: • Ką veikėjas veikia? – užrašomi veikėjo poelgiai.• Ką veikėjas kalba ir mąsto? – užrašomos mintys ir žodžiai, kuriuos sako veikėjas.• Ką apie veikėją mano kiti (pasakotojas ir kiti pasakos veikėjai)? – pažymimas ir užrašomas kitų pa-

sakos veikėjų ir/ar pasakotojo požiūris į nagrinėjamą veikėją.

Pirmiausia šias tris lentelės dalis siūloma pildyti individualiai arba poromis, o vėliau aptarti visiems kartu. Atsakydami į šiuos klausimus mokiniai apibendrina kelis teksto fragmentus ir išskiria jaunėlio poelgius, veiksmus, kalbas, mintis, jausmus (pvz., Veikėjas: Jaunikaitis: Jaunikaitis jam atidavė duonos žiauberę; Eikš pas mane! Keliausim po pasaulį drauge; Išgirdęs tą žinią, jaunikaitis susigalvojo karalaitę laimėti ir kt.). Kad mokiniams būtų lengviau apibendrinti keliose teksto dalyse esančius fragmentus, patartina skirtingomis spalvomis pasibraukti tiesiogiai surastą informaciją ir tik po to ją apibendrinti.

Užduotis

1. Ką veikėjas veikia?

Eina statyti laivo.

Atiduoda seneliui savo duonos žiauberę.

Lekioja su lekiančiu laivu po pasaulį.

Susitinka keistus žmones.

Sugalvojo laimėti karalaitę.

Ateina su draugais pas karalių.

Su draugais atlieka visas karaliaus skirtas užduotis.

Laimi karaliaus dukterį.

2. Ką veikėjas kalba, ką mąsto?

Dabar jaunėlis sakosi eisiąs laivo statyti.

Išsipasakojo, kad norįs lekiantį laivą pastatyti, tik nežinąs, kaip.

Pasikviečia keliauti kartu bėgiką, graužėją, gėriką, šaulį, ausylą ir šaltį.


Klausia savo draugų, ar jie apsiimsią jam padėti.

Suprato, kad karalius nori juos pražudyti.

3. Ką apie veikėją mano kiti?

Visi iš jo šaiposi.

Broliai ir tėvai jį niekina ir paiku laiko.

Senelis suprato, kad jis geraširdis.

Sutikti draugai pasitiki jaunėliu.

Karaliui jis nežinomas jaunikaitis, todėl nenori jam atiduoti savo dukters.

Karalius suprato, kad jaunikaitis ir jo draugai labai ištvermingi ir galingi.

Jaunikaitis gyveno linksmai ir laimingai.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiGilinasi į rašytojo sukurtus veikėjų paveikslus: a) remdamasis veikėjo aprašymu ar tik atskiromis aprašymo detalėmis, veikėjo elgesiu, kalba, mintimis, jausmais, daro išvadas apie veikėjo ypatybes (išorines, vidines), susidaro savo nuomonę apie jį ir moka ją išreikšti (pasakoja, aprašo, gali suvaidinti, nupiešti); b) skiria pagrindinį veikėją (pagrindinius veikėjus) nuo antraeilio (antraeilių), paaiškina ryšius tarp šių veikėjų, savo išvadas pagrindžia teksto medžiaga.

Patarimai mokytojuiLentelės dalį Kaip veikėjai keičiasi? siūloma pildyti grupelėse po keturis. Mokiniai turi remtis informa-cija, kuri jau surašyta lentelėje. Jie turi suformuluoti veikėjo pokyčius, surašant juos kaip palyginimus pasakos pradžioje – pasakos pabaigoje.

Užduotis

4. Kaip veikėjas keičiasi?

Kvailelis – niekas juo nepasitikėjo.


Geraširdis – atidavė paskutinę duonos žiauberę.

Draugiškas – kviečia keliauti kartu.

Gudruolis – pasinaudoja draugų galiomis.

Pasitikintis, laimingas – laimėjo karaliaus dukrą.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiGeba įsivaizduoti kūrinio veikėjus naujomis aplinkybėmis, suteikti jiems kitokių ypatybių, keisti jų elgesį ir likimus.

Patarimai mokytojuiSu mokiniais išanalizavus veikėjų veiksmus, jausmus, mintis (pildant veikėjo analizės lentelę), toliau galima aptarti jų išskirtines savybes ir reikšmingumą, dėl to reikės apibendrinti tekstą arba jo fra-gmentus. Pirmiausia reikėtų rasti tekste dalis, kuriose buvo aprašyti veikėjai (pvz., Daug dienų kelia-vęs, pamatė neregėtą vyrą. Jis buvo prisirišęs prie abiejų kojų po medį ir lėkė kaip vėjas... – Patinka, tai ir bėgu, o kad ne per toli ir ne per greitai nubėgčiau, prie kojų po medį prisirišau.). Radę reikiamą teksto pastraipą (dalį), mokiniai joje išskiria (pvz., pasibraukia spalvotu ar paprastu pieštuku), kas yra svarbiausia, t.y., kuo buvo ypatingas veikėjas, pvz., Greituolis: lėkė kaip vėjas, kad ne per toli ir ne per greitai nubėgčiau. Apibendrinę šią informaciją mokiniai suformuluoja savo atsakymą (Greituolis galėjo greitai ir toli bėgti). Mokiniai galėtų nusakyti visų veikėjų ypatybes dirbdami poromis arba grupėmis.

Užduotis• Parašyk, kuo buvo ypatingi šie pasakos veikėjai?

Greituolis – galėjo greitai ir toli bėgti.Graužėjas – galėjo daug valgyti ir graužti beržus.Gėrėjas – galėjo išgerti ežerą.Ausylas – galėjo išgirsti, kaip auga žolė.Šaulys – galėjo nušauti uodą net už šimto mylių.Šaltis – galėjo iš burnos išleisti baisų šaltį.

• Kodėl jie buvo svarbūs pasakoje?Jie buvo svarbūs, nes padėjo Jaunėliui įvykdyti užduotis ir laimėti Karalaitę.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti tikslingai rasti ir paaiškinti grožinio teksto elementus ir daryti tiesiogines išvadas.Gebėti interpretuoti skaitomą tekstą – daryti apibendrinančias išvadas, teksto idėjas susieti su turima patirtimi, emocijomis, išgyvenimais.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiIšvardija grožinio teksto veikėjus. Randa veikėjų išorės, būdo aprašymus, dialogus, supranta jų reikšmę grožiniame tekste.Supranta ir paaiškina veikėjų svarbą pasakos įvykiams.

Patarimai mokytojuiKai kurie šios pasakos veikėjai pasirodo tik epizoduose, bet turi įtakos visai pasakos eigai. Toks buvo senelis, todėl labai svarbu aptarti jo vaidmenį ir pabandyti paeksperimentuoti su pasakos siužetine linija. Tuo tikslu galima kelti klausimus, į kuriuos atsakydami mokiniai turi samprotauti, padaryti išvadas ir kurti. Mokiniai turėtų pamąstyti apie pirmus du brolius, kurie ėjo lekiančio laivo statyti ir neįvykdę užduoties grįžo namo. Tas pats, ko gero, būtų nutikę ir jaunėliui, jeigu jis nebūtų sutikęs senelio. Jaunėlį visi paiku laikė, todėl ir toliau apie jį taip mąstytų. Atsakydami į kitą klausimą mokiniai turėtų prisiminti tuos įvykius, kurie vyko po jaunėlio susitikimo su seneliu (pvz., pastatė lekiantį laivą, sutiko Greituolį, Graužėją ir kitus draugus, dalyvavo karaliaus surengtose varžybose ir kt.). Jeigu jau-nėlis nebūtų jo sutikęs, pasakos įvykiai tikriausiai būtų kitokie. Mokiniai galėtų juos sukurti. Patartina su mokiniais apmąstyti abu klausimus.

Užduotis• Kas būtų nutikę jaunėliui, jei jis nebūtų sutikęs senelio?• Kas nebūtų įvykę, jei pasakoje nebūtų senelio?


Konkretieji skaitymo gebėjimaiSusieja vieną įvykį su kitu ir gali paaiškinti, kaip vienas įvykis turėjo įtakos kitam. Geba įsivaizduoti, kaip galėtų pasikeisti įvykiai, jeigu pasikeistų aplinkybės, veikėjų elgesys ar atsi-rastų naujų veikėjų.

Patarimai mokytojuiĮdomūs kūrinio veikėjai (kartu su įvykiais) yra ne tik pagrindinis grožinės literatūros skaitymo motyvas, bet taip pat gali būti geras stimulas mokinio interpretacijai ir kūrybai. Mokiniai skatinami ieškoti ryšių tarp skaitytų ar matytų skirtingų kūrinių veikėjų (gali būti analizuojami šiuolaikiniai ir klasikiniai kūriniai, knygos, filmai ir kt.), ieškoti jų panašumų/skirtumų, įsivaizduoti, sukurti naujas situacijas, kuriose šie veikėjai galėtų atsidurti, apmąstyti jų galimus veiksmus. Skirtingų kūrinių veikėjai galėtų apsikeisti vietomis, o atsidūrę naujose situacijose galėtų keisti tolimesnius įvykius, o, galbūt, net paveikti kitų veikėjų elgesį. Taip pat mokiniai galėtų sukurti naują veikėją pasakai „Lekiantis laivas“, kuris turėtų naujų savybių ir padarytų įtakos pasakos įvykiams. Visada verta nukreipti mokinius į tokius pasvarstymus.


Užduotis• Išsirink kelis pasakos „Lekiantis laivas“ veikėjus (Greituolis, Ausylas, Graužikas, Šaulys, Šaltis, Gė-

rikas) ir surask jiems panašių personažų šiuolaikiniuose filmuose ar knygose. • Apmąstyk ir parašyk, ką supratai.

.............................. savo galiomis panašus į .............................., nes jie abu gali ...............................

.............................. savo galimybėmis panašus į .............................., nes jie gali ...............................Palyginęs pasakos ir šiuolaikinius personažus supratau, kad .............................. .

• Sukurk ir nupiešk pasakos herojų. Parašyk, kokių ypatingų galių jis turi. Pasvarstyk, kuo jis galėtų padėti jaunėliui broliui pasakoje „Lekiantis laivas“.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti interpretuoti skaitomą tekstą – daryti apibendrinančias išvadas, teksto idėjas susieti su turima patirtimi, emocijomis, išgyvenimais.Gebėti interpretuoti skaitomą tekstą – daryti apibendrinančias išvadas, teksto idėjas susieti su turima patirtimi, emocijomis, išgyvenimais.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiGeba palyginti veikėjus, įsivaizduoti juos naujomis aplinkybėmis.Geba įsivaizduoti kūrinio veikėjus naujomis aplinkybėmis, suteikti jiems kitokių ypatybių, keisti jų elgesį ir likimus.

Patarimai mokytojuiGeriau suprasti skaitomo teksto turinį gali padėti teksto iliustracijos. Mokytojas su mokiniais galėtų atlikti užduotį atskirais etapais: iš pradžių nusakyti, apie ką buvo skaitytas tekstas, išskirti svarbiausius (esminius) siužeto momentus (tėvai augino tris sūnus, jie paeiliui ėjo statyti lekiančio laivo, du broliai dėjosi gudruoliais, trečią brolį paiku laikė ir t.t.). Tuomet nusakyti iliustracijos turinį, išskiriant esmę, kas joje pavaizduota (pvz., pavaizduota mama su lauknešėliu, tėtis, trys sūnūs, vienas sūnus turi kirvį, kitas – kaltą o trečias – šuniuką ir kačiuką ir t.t). Tada būtų galima ieškoti sąlyčio taškų ir palyginti ats-kirų dalių (teksto ir iliustracijos) turinį. Atlikę palyginamąją analizę mokiniai galės argumentuotai atsakyti, ar iliustracija tinka šiam tekstui.

Užduotis• Ar ši iliustracija tinka perskaitytai pasakai?


o Taip o Ne

• Paaiškink savo pasirinkimą.Taip, nes pasakoje paminėti trys sūnūs ir paveikslėlyje taip pat trys sūnūs.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiSugretina ir palygina tekstą ir iliustraciją.

Patarimai mokytojuiTeksto iliustracijos gali padėti apibūdinti veikėjus. Pirmiausia mokinių paprašoma nusakyti, kaip atrodo iliustracijoje pavaizduotas veikėjas (pvz., greitai bėga, lekia, prie kojų pritvirtinti rąstai, medžiai ir kt.). Nusakydami požymius, mokiniai įvardija ryškiausią, išskirtinį bruožą – prie kojų pririšti medžiai. Toliau mokiniai randa tekste paminėtų ir aprašytų veikėjų aprašymus ir nustato, kuriam pasakos vei-kėjui skirta iliustracija.

Užduotis• Kuriam pasakos personažui skirta ši iliustracija? Iš kokių požymių tai supratai?

Ši iliustracija skirta Greituoliui, nes jam prie kojų pririšti medžiai, o pasakoje taip irgi buvo parašyta.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiSugretina ir palygina tekstą ir iliustraciją.

Patarimai mokytojuiPildydami lentelę mokiniai išnagrinėjo veikėjo veiksmus ir suprato, kad veikėjas pasikeitė (tapo lai-mingas), išsiaiškino, kaip tai įvyko. Stebėdami veikėjo keitimąsi, mokiniai suprato svarbiausias kūrinio mintis, todėl remiantis jomis galės suformuluoti pasakos pagrindinę mintį. Jeigu mokiniams sunku patiems suformuluoti pasakos pagrindinę mintį, galima pateikti patarlių, kurias reikės atrinkti ir pa-aiškinti pasirinkimą.


Užduotis• Kokia šios pasakos pagrindinė mintis?

Arba:• Ko galėjo pasimokyti vyresnieji broliai iš jaunėlio? Vyresnieji broliai galėjo iš jaunėlio pasimokyti

gerumo.• Kuri patarlė labiausiai tinka pasakos pagrindinei minčiai nusakyti? Paaiškink savo pasirinkimą.

Už gera – geru, už bloga – blogu užmoka. XToks tokį pažino, draugu pavadino. Kai daug vairininkų, laivas skęsta. Sūnus išmintingas linksmina tėvą.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiInterpretuoti autoriaus sukurtą prasmę:a) suformuluoti pagrindinę kūrinio mintį (kai ji tekste tiesiogiai nepasakyta);b) įvardyti kūrinyje keliamą problemą, jeigu ji nėra labai užslėpta.

Patarimai mokytojuiPavadinimas svarbus kūrinio supratimui, todėl verta apie jį diskutuoti. Analizuodami pavadinimą mokiniai turi padaryti apibendrinančią išvadą apie teksto turinį ir argumentuoti savo atsakymą. Dažniausiai klausimai apie teksto pavadinimą padeda nukreipti mokinius į teksto temos arba pa-grindinės minties nusakymą. Mokytojas gali pasirinkti įvairius tokio klausimo variantus: paprašyti mokinių paaiškinti, kodėl autorius pasirinko tokį pavadinimą; paprašyti, kad mokiniai sukurtų savo pavadinimą, nusakantį temą ir/ar pagrindinę mintį; paprašyti mokinių sukurti alternatyvų teksto pa-vadinimą ir jį pagrįsti. Atsakyti į tokius klausimus mokiniams padės teksto informacija, kurią reikėtų kartu išskirti (veikėjai, įvykių raida, teksto nuotaika ir kt.).

Užduotis• Kaip manai, kodėl kodėl pasaka pavadinta „Lekiantis laivas“?Pasakoje Jaunėlis pastatė lekiantį laivą ir nuo to prasidėjo kiti nuotykiai.• Kaip tu pavadintum pasaką?Aš pavadinčiau „Jaunėlis brolis – tikras gudruolis“, nes jis pastatė lekiantį laivą ir gudrumu laimėjo karaliaus varžybas.



Konkretieji skaitymo gebėjimaiGeba apmąstyti autoriaus pateiktą kūrinio pavadinimą, interpretuoti jį – pasakyti, kaip supranta tokią pavadinimo formuluotę ir sukurti kitą.

Patarimai mokytojuiPasaką „Lekiantis laivas“ galima analizuoti dar vienu aspektu: išskirti stebuklų pasakų požymius. Stebuklų pasakos požymius galima mokiniams pateikti arba suformuluoti kartu su jais, o ieškoti įrodymų mokiniai galėtų poromis arba mažomis grupelėmis. Pavyzdžiui, pasakoje buvo nepaprastų galių turinčių veikėjų (Akylas, Ausylas ir kt.); jie padėjo įveikti įvairias užduotis (pasakė, kelintą valandą rodo ir kiek muša laikrodis už dviejų šimtų mylių). Taip pat svarbu aptarti jų įtaką pasakos įvykiams. Atpažinti pasakos požymius padės tiesioginiai teksto elementai. Mokiniai reikiamas mintis galėtų tekste pasibraukti ar kitaip pasižymėti. Galima prašyti, kad vienam požymiui surastų visus galimus įrodymus. Iš pradžių mokantis įrodymų patariama nurašyti iš teksto, vėliau nusakyti savais žodžiais.

Užduotis• Įrodyk, kad šis tekstas yra stebuklų pasaka.Stebuklų pasakos požymiai ĮrodymaiVyksta stebuklai Lekiantis laivas buvo valdomas mintimis. Yra stebuklingų daiktų Lekiantis laivas.Veikėjai patiria sunkių išbandymų, užduočių Reikia per naktį suvalgyti visą pilyje esantį maistą,

išgerti rūsį vyno.Išbandomiems veikėjams padeda sutikti Senelis, graužikas, bėgikas ir kt. pagalbininkaiStebuklų pasakos visada baigiasi laimingai Toliau jaunikaitis gyveno linksmai ir laimingai. Rasi, dar ir šiandien tebėra gyvas.

Esminiai skaitymo gebėjimai Gebėti įvertinti kūrinį.Konkretieji skaitymo gebėjimaiPasirinktu aspektu lygina du tekstus ir daro išvadas – vertina juos pateikdamas savo argumentus, pagrįstus tekstų medžiaga ir skaitytojo bei gyvenimiška patirtimi.

Patarimai mokytojuiGrožinio teksto paskirtis – sužadinti vaizduotę, sukelti išgyvenimus, sužadinti jausmus, todėl reikėtų su mokiniais aptarti, kokius išgyvenimus sukėlė perskaityta pasaka. Mokiniai skatinami ne tik išsakyti savo mintis, bet ir samprotauti: teiginį patvirtinti pavyzdžiu. Mokiniai galėtų pamąstyti apie patirtus išgyvenimus skaitant pasaką „Lekiantis laivas“. Jie turėtų vertinti teksto informaciją, remdamiesi atskiromis teksto dalimis, kurių turinys sukelia skirtingus iš-gyvenimus. Pavyzdžiui, teksto fragmentas, kuriame aprašoma, kaip trečiasis brolis ruošėsi į kelionę skraidančio laivo statyti, gali sukelti liūdesį, nes iš jo visi juokėsi: nei jam motina pyragų prikrovė, nei jam tėvas įrankių davė.


Patartina mokytojui pateikti mokiniams skirtingų išgyvenimų pavyzdžių, kad jie galėtų patys pasirinkti, ką jautė vienu ar kitu skaitymo momentu. Pateikus tokią užduotį galima paprašyti mokinių kitomis spalvomis ar lipniais lapeliais pasižymėti tuos teksto žodžius, posakius ar mintis, kurie padeda pagrįsti savo patirtus išgyvenimus.

Užduotis• Apmąstyk, kokius išgyvenimus patyrei skaitydamas pasaką. Paaiškink savo pasirinkimą. Arba:• Kokius skirtingus išgyvenimus patyrei skaitydamas tekstą? Paaiškink savo pasirinkimą.

Liūdesį, nes iš Jaunėlio pradžioje visi juokėsi.Smalsumą, nes buvo įdomu sužinoti, ar Jaunėlis įveiks visas užduotis.Pyktį, nes pirmi du broliai nedavė seneliui duonos.Džiaugsmą, nes pasaka baigėsi laimingai.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiGeba išsakyti savo patirtus išgyvenimus (džiaugsmą, liūdesį, pasipiktinimą, susižavėjimą ir kt.) skaitant kūrinį, paaiškinti viso to priežastis.

Patarimai mokytojuiPerskaičius kūrinį mokiniai skatinami kalbėtis, diskutuoti, išsakyti savo nuomonę apie perskaitytą pasaką, ją pagrįsti. Užduotys turėtų būti tokios, kad verstų mokinius ieškoti svarių argumentų, įtaigių įrodymų, geriausiai – iš savo asmeninės, gyvenimiškosios patirties.

Užduotis• Įrodyk, kad pasakas skaityti verta.

Pasakose gyvena nepaprasti veikėjai, kurie žadina vaizduotę.Pasakose visada laimi gerosios jėgos, todėl išmokstama tikėti, kad viskas baigiasi gerai.Pasakose daug įvykių – juokingų, liūdnų, baisių, paslaptingų, todėl skaityti nenuobodu.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiIšsako nuomonę apie perskaitytą kūrinį, pagrindžia teksto medžiaga.


IV PAVYZDYS. GROŽINIS TEKSTAS

Teksto aprašymas:Rumunų rašytojas Mirčia Sintimbrianusas ilgą laiką dirbo mokytoju. Jo knygos taip pat skirtos moki-

niams. Rašytojas su meile stebi savo auklėtinius, dažniausiai linksmus, nenuoramas, fantazuotojus, apra-šydamas kasdieninius jų nuotykius. Pasakojime „Kūrybiška vaizduotė“ pateikta įdomi situacija – berniuko kelionės pas draugą laukimas. Ši situacija labai artima vaikui, nes dažnai laukdami ko nors svarbaus, įdomaus ar ypatingo vaikai nori, kad tai kuo greičiau įvyktų. Vaikams tenka sugalvoti, kaip praleisti laiką, nes laikas slenka labai lėtai. Situacija tuo pačiu labai komiška, nes laukdamas berniukas sumąsto parašyti rašinėlį apie vasaros atostogas, nors atostogos vos prasidėjo. Galima nujausti, kad galiausiai rašinėlyje ne viskas parašyta taip, kaip iš tiesų nutiko. Dėl to ne viena mintis tekste kelia šypseną.

Tekstas labai artimas mokinių patirčiai, todėl jį nagrinėjant ir analizuojant galima panaudoti vaikų patyrimą ir išmonę. Galima kelti ne tik teksto turinio suvokimo klausimų, bet ir skatinti vaikus mąstyti, analizuoti, interpretuoti, vertinti. Kaip jie elgtųsi šioje situacijoje? Ką patartų berniukui? Ar nereikės perrašyti rašinėlio?

Mirčia Sintimbrianus

Kūrybiška vaizduotė

JAU DVIDEŠIMT KETURIOS VALANDOS, kai oficialiai prasidėjo atostogos. Jam, Emiliui, jos prasidės tik po dviejų valandų ir ... aštuoniolikos minučių. Kai traukinys pajudės iš Šiaurinės stoties. Dvi valandos ir aštuoniolika minučių? Be galo daug! Juo labiau kad stotis nuo namų visai netoli, ir viskas iš anksto paruošta kelionei: lagaminas, krepšys su valgiu, kortelė, ant ku-rios užrašytas adresas (kurį žinotų, net iš miego prikeltas): Šaltinių Slėnis, šešta stotelė, pagrindinė gatvė, antras namas kairėje mokyklos pusėje, iš akmenų išmūrytas šulinio rentinys, suolelis ir senas riešutmedis, prie kurio prikalta lentelė su numeriu: 264.

Ir tarsi jo nelauktų stotyje draugas – Kastelis Bidžika, geras draugas, su kuriuo pernai susipa-žino Novadorų stovykloje prie jūros. Turi visus jo laiškus, ir visi baigiasi žodžiais: Mielas Emili, atvažiuok, kai tik prasidės atostogos. Po dviejų – trijų savaičių kartu grįšime į Bukareštą! Gerai? Tavo ...Kastelis.

Ir štai atėjo laikas! Tiesą sakant, dar ne: liko dvi valandos ir septyniolika minučių... Berniukas nenustygsta. Ką daryti, kad greičiau laikas bėgtų? Skaičiuoti pravažiuojančius tramvajus? Spręsti kry-žiažodžius? Piešti? Ir staiga į akis krito sąsiuvinis. Dar nė dvi dienos nepraėjo, kai mokytoja pasakė:

– Pirmoji užduotis pirmąją pamoką... rudenį parašyti: „Kaip praleidau atostogas.“ Valio! Kam laukti rudens? Per valandą baigs rašinį! Emilis tuoj parašė pavadinimą ir ... sustojo.

Jis dar niekada nebuvo kaime. Niekada! Tai kas? Tiek daug skaitė apie kaimą knygose ir lai-kraščiuose! O be to, kiek kaimų pravažiavo traukiniu ir autobusu. Pradeda rašyti:

Pirmiausia atėjau į Šiaurinę stotį. Buvo didelė spūstis, visi žmonės skubėjo, garsiakalbiai skelbė traukinių atvykimą ir išvykimą.

Užteks, – pagalvojo. – nesėdėsiu visas atostogas stotyje. Rašo toliau: Traukinys pajudėjo. Kelio-nė buvo kaip malonus sapnas, ir greitai atvažiavome į Šaltinių Slėnio kaimo stotį.

Dar reikia trumpai aprašyti gamtą, taip jau įprasta! Dangus mėlynas, žolė žalia. Perskaito ir nepatenkintas burbteli:


– Taip tik pirmokai rašo. O danguje, žolėje – ar nieko nebuvo? Pradėkime nuo žolės... Kas gali būti žolėje? Žąsiukai? Kodėl ne? Rašo: Žolėje šmėžavo maži ir pūkuoti žąsiukai, kurie...

– Ką daro žąsiukai? Krykia? Ne! Antys krykia... žvengia? Ne! Baubia? Bliauna? Ką daro žąsys? – garsiai klausia save berniukas, bet niekaip neprisimena. Gal dėl to, kad skuba, o gal – kad tramvajai bilda.

– Sugalvojau! – nušvito Emilis ir net nepagalvojęs, pridūrė... kurie kėlė triukšmą. Mėlyname danguje skraidė gandrai, kurie... o ką gandrai daro? Ką daro, skraidydami mėlynoje padangėje? Čiul-ba? Lyg ir ne... Čirpsi? Kvaksi? Nieku gyvu! Taigi…

Jo žvilgsnis sustojo prie paskutinio sakinio. Valio! Sugalvojau! Parašė: ...skraidė gandrai, kurie kėlė triukšmą.

Toliau. Ką nors apie šunį. Kastelio šuo...Vėl stabtelėjo.Kaip aprašyti šuniuko džiaugsmą? Ką daro šuo, kai vizgina uodegą? Skalija? Šoka ant vienos

kojos? Kaip sunku prisiminti... Yra toks žodis, tikrai yra! – kamuojasi berniukas, žvelgdamas į laikrodį, bet niekaip neprisimena.

Ir staiga nusiramina. Argi du kartus nesugalvojo? Parašė: Kastelio šuo kėlė triukšmą. Gerai.Dabar dar ką nors… perekšlė su viščiukais! Kaime yra perekšlių! Yra! Ką daro jos? Perekšliau-

ja? Lyg ir taip, bet tikrai nežinau. O viščiukai? Viščiukuoja? Lyg ir taip, bet nėra laiko patikrinti. Taigi paprastai parašo: Perekšlė su viščiukais kėlė triukšmą.

Puiku! Dabar teliko užbaigti. Atsiminė vieną labai patikusį posakį, kurį žinojo žodis žodin. Šitas tai jau tikrai patiks mokytojui!

Ir parašė naujoje eilutėje: Visur viešpatavo gili tyla. Buvo girdėt, kaip auga žolė. Taškas. Laga-miną ir … į stotį. Dar buvo likę penkiolika minučių.

Ant stalo guli atverstas sąsiuvinis: Žalioje žolėje šmėžavo maži ir pūkuoti žąsiukai, kurie kėlė triukšmą. Mėlynoje padangėje skraidė gandrai, kurie kėlė triukšmą. Perekšlė su viščiukais kėlė triukšmą.

Stotyje buvo baisi spūstis, žmonės skubėjo, garsiakalbiai skelbė traukinių atvykimą ir išvykimą. Emilis buvo laimingas.– Tikrai, kaip mano rašinyje! – džiaugėsi berniukas. – Štai ką reiškia vaizduotė. Viską

numačiau! – džiaugėsi, žvalgydamasis pro traukinio langą. – Galiu kirsti lažybų, kad traukinys tuoj pajudės, kaip ir mano rašinyje.

Taip ir buvo. Sintimbrianus M. Ilgoji pertrauka. Vilnius: Vaga, 1976.

Skaitymo strategijos pasirinkimas (aprašymas):Atsižvelgiant į teksto „Kūrybiška vaizduotė“ turinį ir idėjas analizei buvo pasirinkta strategija skaity-

mas su numatymu. Strategija sužadina kūrybiškumą, vaizduotę, aktyvina mąstymą, lavina kalbinę raišką. Taikant šią strategiją tekstas skaitomas ir nagrinėjamas dalimis (etapais). Pirmiausia perskaitomas teksto pavadinimas. Mokiniai raginami samprotauti, apie ką galėtų būti tekstas. Jie gali drąsiai išsakyti savo nuomonę, reikšti mintis. Mokytojas priima visus, net pačius netikėčiausius, mokinių samprotavimus ir idėjas, tačiau jos turi būti pagrįstos ta informacija, kurią vaikai turi (teksto pavadinimas). Nors šiame etape nėra „teisingų“ ir „neteisingų“ atsakymų, tačiau jie turi būtų argumentuoti, pagrįsti, todėl disku-tuojant derėtų nuolat kelti klausimą kodėl taip manai?. Toliau mokiniai skaito teksto pirmąją dalį, o ją

76metodinė PRIEMONĖI III skyrius. UŽDUOČIŲ PAVYZDŽIAI IR PAAIŠKINIMAI MOKYTOJUI, KAIP REIKĖTŲ DIRBTI 76

baigę atlieka perskaitytos teksto dalies suvokimo užduotis. Aptaria, ar tai, kas buvo manyta perskai-čius vien pavadinimą pasitvirtino, ar ne. Prieš skaitydami teksto antrąją dalį vaikai numato, kas galėtų vykti toliau, o perskaitę aptaria, „pasitikrina“ prieš tai iškeltas idėjas. Vėl kuriamos naujos įžvalgos. Tokia tvarka skaitomas visas tekstas. Vaikai palaipsniui prieina prie įvykio kulminacijos ir atomazgos, formuo-jasi bendrą suvokimą apie tekstą. Įdomu stebėti, kaip keičiasi mokinių nuomonės kaskart apie tekste aprašomus įvykius sužinojus vis daugiau. Taikant šią strategiją taip pat ugdomi bendravimo įgūdžiai, tolerancija – pagarba kitų nuomonei.

I. TEKSTO ANALIZĖS ETAPASMokiniai perskaito tik teksto pavadinimą.

KŪRYBIŠKA VAIZDUOTĖ

Patarimai mokytojuiMokiniai turi būti anksčiau susipažinę, kad teksto pavadinimas padeda nusakyti teksto temą ar pagrindinę mintį. Jie išsako savo nuomonę, tačiau visos jų mintys turi būti pagrįstos pavadinimo idėja, jie negali spėlioti. Mokytojas gali užrašyti mokinių pasvarstymus lentoje arba popieriaus lape, nes prie pavadinimo bus grįžtama perskaičius visą tekstą, kad būtų galima palyginti, ar jie teisingai įsivaizdavo ir mąstė. Mokinių mintys aptariamos.

Užduotis• Kaip manote, apie ką bus rašoma tekste?• Kodėl autorius sugalvojo tokį teksto pavadinimą?


Konkretieji skaitymo gebėjimaiGeba apmąstyti autoriaus pateiktą kūrinio pavadinimą: interpretuoti jį – pasakyti, kaip supranta tokią pavadinimo formuluotę.

II. TEKSTO ANALIZĖS ETAPASMokiniai skaito teksto pirmąją dalį.

I DALISJAU DVIDEŠIMT KETURIOS VALANDOS, kai oficialiai prasidėjo atostogos. Jam, Emiliui, jos prasidės

tik po dviejų valandų ir ... aštuoniolikos minučių. Kai traukinys pajudės iš Šiaurinės stoties. Dvi valandos ir aštuoniolika minučių? Be galo daug! Juo labiau kad stotis nuo namų visai netoli, ir viskas iš anksto paruošta kelionei: lagaminas, krepšys su valgiu, kortelė, ant kurios užrašytas adresas (kurį žinotų, net iš miego prikeltas): Šaltinių Slėnis, šešta stotelė, pagrindinė gatvė, antras namas kairėje mokyklos pusėje, iš akmenų išmūrytas šulinio rentinys, suolelis ir senas riešutmedis, prie kurio prikalta lentelė su numeriu: 264.


Patarimai mokytojuiPerskaitę teksto pirmąją dalį, mokiniai iš dalies jau gali suprasti, apie ką bus tekstas, kas veikia ir kas vyksta bei numatyti, kas vyks toliau. Tai pirmoji pažintis su tekstu, kai jau sudedami tam tikri akcentai.

Pirmojoje dalyje pristatomas veikėjas – berniukas, todėl mokiniai gali susidaryti pirmąjį įspūdį apie jį. Aptardami veikėją, mokiniai ugdosi skirtingus gebėjimus: suprasti teksto turinį, rasti ir paaiš-kinti grožinio teksto elementus, daryti tiesiogines išvadas, interpretuoti, prognozuoti, numatyti galimus siužeto vingius.

Įvardyti veikėją mokiniams neturėtų būti sunku, nes jis aiškiai pristatytas tekste, o kiti teksto ele-mentai papildo jo vaizdą. Kiekvienas mokinys gali pateikti savo pastebėjimus apie berniuką. Vienas sako: jam prasidėjo atostogos, kitas – kad vyksta traukiniu, dar kitas – kad vyks į kelionę. Vaikai randa skirtingus grožinio teksto elementus, bet jie visi padeda susidaryti bendrą vaizdą apie veikėją. Mokytojas vis kelia papildomų klausimų: Ką dar galima sužinoti? Kas dar paminėta? ir kita. Atviri klausimai skatina surasti pastraipoje ne vieną tiesiogiai išsakytą mintį. Mokiniai gali pasibraukti, kas buvo pasakyta, o tada perskaityti visus pažymėtus teksto elementus, siekdami nusakyti bendrą įspūdį apie berniuką.

Užduotis• Su kokiu veikėju supažindinama šioje pastraipoje?

Su berniuku Emiliu.• Ką sužinojote apie berniuką?

Sužinojome berniuko vardą; kad jam prasidėjo atostogos; kad jis ruošiasi išvykti; vyks traukiniu; kad jis pasiruošęs kelionei; kad jis nerimauja; kad dar iki atostogų pradžios – dvi valandos ir aštuoniolika minučių.

• Koks yra Emilis?Jis pareigingas, iš anksto pasirengė kelionei, susidėjo reikalingus daiktus.Jis turi gerą atminti, nes įsiminė draugo adresą.Jis nekantrus, nes kankinasi laukdamas, kada galės vykti pas draugą.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti perskaityti tekstą ir suprasti jo turinį.Gebėti tikslingai rasti ir paaiškinti grožinio teksto elementus ir daryti tiesiogines išvadas.Gebėti interpretuoti skaitomą tekstą – daryti apibendrinančias išvadas, teksto idėjas susieti su turima patirtimi, emocijomis, išgyvenimais.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiĮgyja pirminį, bendriausią supratimą apie kūrinio turinį: apie ką jis, t.y. kokie veikėjai, įvykiai, kaip vaizduojami.Randa veikėjų išorės, būdo aprašymus, dialogus, supranta jų reikšmę grožiniame tekste.Gilinasi į rašytojo sukurtus veikėjų paveikslus: a) remdamasis veikėjo aprašymo atskiromis detalėmis, elgesiu, kalba, mintimis, jausmais, daro išvadas

apie jo ypatybes (išorines, vidines); b) susidaro savo nuomonę apie jį ir moka ją išreikšti (pasakoja, aprašo, gali suvaidinti, nupiešti).


Patarimai mokytojuiToliau būtų galima aptarti pateiktos teksto dalies atskirus elementus (įvykio vietą, laiką ir kt.). Nagri-nėdami, analizuodami teksto atskirus elementus mokiniai geriau suvoks įvykį, jo svarbą. Mokytojas padeda išskirti tekste svarbiausias vietas ir keldamas apie jas klausimus ragina mokinius nustatyti priežasties – pasekmės ryšius, interpretuoti, daryti apibendrinančias išvadas. Nepakanka vien tik rasti, išskirti teksto tiesioginę informaciją; ja reikia pasinaudoti siekiant suprasti kontekstą, ką iš tiesų autorius norėjo pasakyti.

Užduotis• Kodėl pastraipoje išryškinta sakinio pirmoji dalis:

JAU DVIDEŠIMT KETURIOS VALANDOS, kai oficialiai prasidėjo atostogos?Jame pateikta svarbi informacija.Autorius norėjo, kad mes pastebėtume šią informaciją.

• Kodėl Emiliui atostogos prasidės tik po 2 val. 18 min., nors oficialiai jos prasidėjo prieš 24 val.? Todėl, kad Emilis labai laukia kelionės pas draugą, tik tuomet prasidės jo atostogos, o iki kelionės dar 2 val. 18 min.Todėl, kad jis po 2 val. 18 min. išvažiuoja atostogauti pas draugą.

• Kodėl be tikslaus draugo adreso taip pat yra paminėta kita informacija: šešta stotelė, pagrindinė gatvė, antras namas kairėje mokyklos pusėje, iš akmenų išmūrytas šulinio rentinys, suolelis ir senas riešutmedis, prie kurio prikalta lentelė su numeriu: 264?Visi įvardyti objektai padės Emiliui lengviau rasti draugo namą.Šie dalykai – lyg orientyrai, padėsiantys Emiliui nuvažiuoti pas draugą.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti perskaityti tekstą ir suprasti jo turinį.Gebėti interpretuoti skaitomą tekstą – daryti apibendrinančias išvadas, teksto idėjas susieti su turima patirtimi, emocijomis, išgyvenimais.Gebėti interpretuoti skaitomą tekstą – daryti apibendrinančias išvadas, teksto idėjas susieti su turima patirtimi, emocijomis, išgyvenimais.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiMato ir supranta teksto grafiniopavidalo išskirtinumus (šrifto, eilučių išdėstymo) ir paaiškina jų paskirtį.Gilinasi į kūrinyje pavaizduotus įvykius: a) supranta ir gali paaiškinti bet kokio įvykio priežastis.Gilinasi į kūrinyje pavaizduotus įvykius: b) susieja vieną įvykį su kitu ir gali paaiškinti, kaip vienas įvykis veikė kitą; c) geba įsivaizduoti, kaip galėtų pasikeisti įvykiai, jeigu pasikeistų aplinkybės, veikėjų elgesys ar at-

sirastų naujų veikėjų.


Patarimai mokytojuiSkaitytą teksto dalį geriau suprasti padės ir pavartotos kalbinės raiškos aptarimas. Autorius tinka-mai perteikė berniuko nuotaiką, laukimo momentą, tad šiuos dalykus verta apsvarstyti su mokiniais. Tekste nesunku rasti tiesiogiai pateiktų įrodymų, kad berniukas laukė kelionės pas draugą: buvo pasiruošęs kelionei, žinojo adresą, skaičiavo minutes, valandas ir kita. Šios teksto detalės gali padėti geriau suprasti mintį Dvi valandos ir aštuoniolika minučių? Be galo daug!, kurią mokiniai turi interpre-tuoti. Mokiniams reikia atsižvelgti į intonaciją, kuria perteikiami du sakiniai, o taip pat remtis tuo, kas buvo pasakyta visoje perskaitytoje pastraipoje. Galima su vaikais pasvarstyti: Kada dvi valandos yra daug? O kada mažai? Juk laiko yra tiek pat, bet viskas priklauso nuo veiklos, kuria tuo metu užsiimi. Vaikai galėtų pateikti savo pavyzdžių. Šiame tekste taip rašydamas autorius norėjo pabrėžti kelionės laukimo momentą.

Užduotis• Rask pastraipoje žodžius, įrodančius, kad Emilis labai laukė kelionės.

Buvo iš anksto pasiruošęs kelionei. Mokėjo atmintinai adresą („Galėjo jį pasakyti net iš miego prikeltas“). Skaičiavo laiką iki kelionės. „Dvi valandos ir aštuoniolika minučių? Be galo daug!“

• Tekste parašyta Dvi valandos ir aštuoniolika minučių? Be galo daug! Ką šiais žodžiais norėjo pa-sakyti autorius?Kad Emilis labai laukė kelionės ir jam lėtai slinko laikas.Tikėtina, kad Emilis jau seniai laukia kelionės ir išlaukti dar dvi valandas jam yra nepakeliama užduotis.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiPaaiškina kalbos stilistinių priemonių (vaizdingų žodžių, sinonimų, antonimų, palyginimų ir kt.) varto-jimą grožiniame tekste.Gilinasi į kūrinyje pavaizduotus įvykius:a) susieja vieną įvykį su kitu ir gali paaiškinti, kaip vienas įvykis įtakojo kitą; b) geba įsivaizduoti, kaip galėtų pasikeisti įvykiai, jeigu pasikeistų aplinkybės, veikėjų elgesys ar

atsirastų nauji veikėjai.

Patarimai mokytojuiPerskaitytos teksto dalies turinys bus reikalingas toliau skaitant tekstą, todėl reikėtų jį apibendrinti. Remdamiesi pasakojimo pradžia vaikai kelia hipotezę apie įvykių tęsinį. Mokiniai provokuojami išreikšti savo jausmus ir mintis apie tekstą, taip pat numatyti tolimesnius įvykius. Galima dar kartą grįžti prie minčių apie teksto pavadinimą ir pasitikrinti, ar nuomonės pasikeitė, o gal minčių sąrašas pasipildė (jeigu buvo rašomas lentoje arba popieriaus lape). Apibendrinamojo pokalbio metu mo-


kytojui patariama kelti klausimus: kas tave suintrigavo? kas paskatino taip mąstyti? Vėliau vaikai ir vėl galės palyginti savo matymą, kas pasitvirtino apie pasakojimo tęsinį, o kas įvyko kitaip.

Užduotis• Kuo tave sudomino kūrinio pradžia?• Kuo įdomus buvo kūrinio vyksmas?• Kaip manai, ką sužinosime toliau?


Konkretieji skaitymo gebėjimaiRemdamasis gyvenimiška ir skaitytojo patirtimi pasako savo nuomonę apie perskaitytą kūrinį, ją pagrindžia teksto medžiaga. Supranta ir paaiškina, kuo perskaitytas tekstas išsiskiria iš anksčiau skaitytų panašaus pobūdžio kūrinių (pavyzdžiui, įdomiais veikėjais, netikėtais įvykiais, vaizdinga kalba ir t.t.).

III. TEKSTO ANALIZĖS ETAPASMokiniai skaito teksto antrąją dalį.

II DALISIr tarsi jo nelauktų stotyje draugas – Kastelis Bidžika, geras draugas, su kuriuo pernai susipažino

Novadorų stovykloje prie jūros. Turi visus jo laiškus, ir visi baigiasi žodžiais: Mielas Emili, atvažiuok, kai tik prasidės atostogos. Po dviejų – trijų savaičių kartu grįšime į Bukareštą! Gerai? Tavo ...Kastelis.

Ir štai atėjo laikas! Tiesą sakant, dar ne: liko dvi valandos ir septyniolika minučių... Berniukas nenu-stygsta. Ką daryti, kad greičiau laikas bėgtų?

Patarimai mokytojuiPerskaitę teksto antrąją dalį, mokiniai dar daugiau sužino. Atsiranda daugiau detalių, padedančių dar geriau įsivaizduoti teksto įvykius, veikėjus ir numatyti, kas bus toliau. Pirmiausia su mokiniais aptariama, ar pasitvirtino spėjimai apie pasakojimo tęsinį. Toliau atliekamos šios teksto dalies suvokimo užduotys.Šioje dalyje pristatomas dar vienas veikėjas – berniukas Kastelis Bidžika, Emilio draugas, pas kurį jis ruošėsi važiuoti į svečius. Šis veikėjas taip pat aiškiai pateiktas tekste, todėl vaikams neturėtų būti sunku jį įvardyti, apibūdinti (jo vardas Kastelis Bidžika; jis geras Emilio draugas; jiedu su Emiliu susipažino stovykloje ir kt.), o vėliau apibendrinti, koks jis. Mokiniai mokosi nuo smulkesnių teksto detalių radimo priartėti prie išvadų darymo. Mokytojas, ragindamas mokinius papildyti atsakymus vis naujomis įžvalgomis, pateikia klausimų: ką dar galima sužinoti? kas dar paminėta? ir kita. Mokiniai gali pasibraukti, kas jau buvo pasakyta, taip lengviau pastebės nepaminėtas detales. Atskirai panagrinėję teksto du veikėjus, mokiniai galėtų juos palyginti. Mokiniai jau išskyrė teksto elementus, kurie padės apibendrinti, kokiomis savybėmis pasižymi kiekvienas berniukas ir įvertinti, kuris atrodo įdomesnis ir kodėl? Mokiniai turėtų laisvai reikšti mintis, išsakyti savo nuomonę, tačiau labai svarbu, kad įrodymas būtų logiškas ir pagrįstas tekstu.


Užduotis• Su kokiu veikėju supažindinama šioje pastraipoje?

Su Kasteliu; su Kasteliu Bidžika.• Ką sužinojote apie berniuką?

Arba: • Ką sužinojote apie Emilio draugą?

Jo vardą; kad jis geras Emilio draugas; kad jie su Emiliu pernai susipažino; susipažino stovykloje, prie jūros; kad jie susirašinėja; kad Kastelis jau seniai kvietė Emilį atvažiuoti į svečius.

• Koks yra Kastelis Bidžika?Jis yra draugiškas, nes pasikvietė Emilį į svečius.

• Susipažinote su dviem teksto veikėjais. Kuris iš jų jums atrodo įdomesnis? Kodėl?Įdomesnis Emilis, nes jis toks pat nekantrus laukdamas ko nors, kaip ir aš.Įdomesnis Kastelis Bidžika, nes jis draugiškas, pasikvietė Emilį į svečius.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti perskaityti tekstą ir suprasti jo turinį.Gebėti tikslingai rasti ir paaiškinti grožinio teksto elementus ir daryti tiesiogines išvadas.Gebėti interpretuoti skaitomą tekstą – daryti apibendrinančias išvadas, teksto idėjas susieti su turima patirtimi, emocijomis, išgyvenimais.Gebėti įvertinti kūrinį – pasakyti savo nuomonę.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiĮgyja pirminį, bendriausią supratimąapie kūrinio turinį: apie ką jis, t.y. kokie veikėjai, įvykiai, kaip vaizduojami.Randa veikėjų išorės, būdo aprašymus, dialogus, supranta jų reikšmę grožiniame tekste.Gilinasi į rašytojo sukurtus veikėjų paveikslus: a) remdamasis atskiromis veikėjo aprašymo detalėmis, veikėjo elgesiu, kalba, mintimis, jausmais, daro

išvadas apie veikėjo ypatybes (išorines, vidines); b) susidaro savo nuomonę apie jį ir moka ją išreikšti (pasakoja, aprašo, gali suvaidinti, nupiešti).Pasirinktu aspektu lygina du teksto elementus ir daro išvadas – vertina juos pateikdamas savo argu-mentus, pagrįstus teksto medžiaga ir skaitytojo bei gyvenimiška patirtimi.

Patarimai mokytojuiToliau su mokiniais analizuojamos teksto atskiros detalės, susijusios su vaizduojamuoju laiku, įvykių vieta. Atskirų detalių nagrinėjimas padeda susidaryti įvykių ryškesnį paveikslą. Siekdami išsi-aiškinti, ar berniukai seniai susirašinėja, mokiniai turėtų išskirti teksto sakinį: Ir tarsi jo nelauktų stotyje draugas – Kastelis Bidžika, geras draugas, su kuriuo pernai susipažino Novadorų stovykloje prie jūros ir jame pasižymėti reikiamą informaciją. Žodžiai pernai susipažino Novadorų stovykloje pasako, kad berniukai susipažino prieš metus, nes į stovyklą dažniusiai vykstama per vasaros atostogas, tikėtina, maždaug tiek laiko jie susirašinėjo. Taip pat išsiaiškinama, kad Emilis pas Kastelį svečiuosis dvi–tris savaites, nes tekste parašyta, kad po dviejų–trijų savaičių kartu grįšime į Bukareštą! Kol kas sunku pasakyti, ar berniukai gyvena tame pačiame mieste. Viena vertus, galima manyti, kad jie gyvena skirtinguose miestuose, nes visą laiką susirašinėjo. Kita vertus, galbūt jie gyvena viename mieste, nes


paminėta kartu grįšime į Bukareštą! Reikėtų išklausyti ir vieną, ir kitą nuomonę, bet būtinai paklausti Kodėl taip manote? Taip mokiniai raginami remdamiesi teksto turiniu argumentuoti savo atsakymą.

Užduotis• Kiek laiko berniukai susirašinėjo?• Berniukai susirašinėjo apie metus; metus.• Kiek laiko Emilis planuoja atostogauti pas Kastelį? • Berniukai planuoja kartu atostogauti dvi–tris savaites.• Ar jie abu gyvena tame pačiame mieste?• Berniukai gyvena skirtinguose miestuose, kitaip jiems nereikėtų susirašinėti, jie galėtų susitikti. • Berniukai gyvena viename mieste, nes po atostogų kartu planuoja grįžti į Bukareštą.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiRanda tekste tiesiogines nuorodas į vaizduojamą laiką.Randa veiksmo vietos aprašymą arba aprašymo detales.

Patarimai mokytojuiTekstuose pavartotos kalbinės raiškos priemonės padeda geriau suprasti kontekstą, veikėjų san-tykius, jausmus, ryšius ir kt., todėl su mokiniais būtina tai aptarti. Taip pat, nagrinėdami skaitomų kūrinių kalbinės raiškos priemones, mokiniai turtina savo žodyną ir ateityje rašydami rašinius galės pavartoti naujus žodžius ar posakius, gebės aiškiau išreikšti tai, ką nori pasakyti. Siekiant nustatyti, ar Emilis ir Kastelis yra geri draugai, mokiniai tekste turi rasti tai įrodančių žodžių ir posakių: ir tarsi jo nelauktų stotyje draugas; geras draugas; turi visus jo laiškus; mielas Emili, atvažiuok, kai tik prasidės atostogos. Taip pat galima pagrįsti ir vaikų patirtimi. Kiekvienas turi draugų, galbūt net gyvenančių kitame mieste, miestelyje ar kaime. Būtų galima su vaikais trumpai pasikalbėti Kaip jūs susisiekiate su kitame mieste gyvenančiu draugu? Kaip suprantate, kad tai geras draugas? ir kita. Atkreiptinas dėmesys, kad šis pokalbis neturėtų trukti ilgai, vis dėlto atliekamos teksto suvokimo užduotys.

Užduotis• Rask pastraipoje žodžius, kurie įrodo, kad Kastelis ir Emilis geri draugai.

Kastelis pasitiks Emilį stotyje.Emilis turi visus Kastelio laiškus. Kastelis visus savo laiškus baigia sakiniu: Mielas Emili, atvažiuok, kai tik prasidės atostogos. Tavo...Kastelis.



Konkretieji skaitymo gebėjimaiRanda ir paaiškina kalbos stilistinių priemonių (vaizdingų žodžių, sinonimų, antonimų, palyginimų ir kt.) vartojimą grožiniame tekste.

Patarimai mokytojuiMokiniai raginami pastebėti teksto antrojoje dalyje ryškėjančią problemą (galima neįvardyti, kaip problemą, bet sakyti, pvz., sunkumas, uždavinys, kebli situacija, keblumas) ir pasiūlyti alternatyvių problemos sprendimo būdų. Taip pat atliekami spėjimai, keliamos hipotezės apie teksto tolimes-nius įvykius, kuriuos vaikai pasitikrins toliau skaitydami.Pirmiausia mokiniai įvardija problemą (Su kokiu sunkumu susidūrė Emilis?): Emilis nežino, ką daryti, kad laikas greičiau bėgtų. Toliau raginami rasti tekste informaciją, kuri padėtų geriau suprasti esamą situaciją: jam iki traukinio liko dvi valandos ir septyniolika minučių; Emilis jau pasiruošęs kelionei. Nors vėl tekste ieškoma tiesiogiai pateiktų detalių, tačiau tikslas kitas. Mokiniai turi įvertinti situaciją, kad pateiktų savo pasiūlymų. Turėdami dvi valandas ir septyniolika minučių galėtų spręsti kryžiažodžius, pažiūrėti filmą, tačiau laiko, ko gero, neužtektų tortui iškepti ar kita. Taip pat reikėtų pamąstyti apie kelionės laiką į traukinių stotį.

Užduotis• Su kokiu sunkumu susidūrė Emilis? Kitaip tariant, kokią problemą turi išspręsti Emilis?

Nežino, kuo užsiimti, kad greičiau prabėgtų laikas.• Kokią svarbią informaciją pateikė autorius apie susidariusią situaciją?

Kad jam iki traukinio liko dvi valandos ir septyniolika minučių. Kad Emilis jau pasiruošęs kelionei.• Ką tu darytum panašioje situacijoje?Arba:• Kokį laiko praleidimo būdą tu pasirinktum šioje situacijoje?

Spręsčiau kryžiažodžius. Pažiūrėčiau filmą. Žaisčiau žaidimą. Nueičiau į parduotuvę.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiApmąstęs ir susiejęs visus teksto elementus mokinys geba įvardyti kūrinyje keliamą problemą, jeigu ji nelabai užslėpta.Gilinasi į kūrinyje pavaizduotus įvykius: remdamasis kuria nors įvykio grandimi(s) kelia hipotezę apie galimą įvykių baigtį, geba pagrįsti savo hipotezę teksto medžiaga.


IV. TEKSTO ANALIZĖS ETAPASMokiniai skaito teksto trečiąją dalį.

III DALISSkaičiuoti pravažiuojančius tramvajus? Spręsti kryžiažodžius? Piešti? Ir staiga į akis krito sąsiuvinis.

Dar nė dvi dienos nepraėjo, kai mokytoja pasakė:– Pirmoji užduotis pirmąją pamoką... rudenį parašyti: „Kaip praleidau atostogas.“ Valio! Kam laukti

rudens? Per valandą baigs rašinį! Emilis tuoj parašė pavadinimą ir ... sustojo.Jis dar niekada nebuvo kaime. Niekada! Tai kas? Tiek daug skaitė apie kaimą knygose ir laikraščiuose!

O be to, kiek kaimų pravažiavo traukiniu ir autobusu. Pradeda rašyti:

Patarimai mokytojuiPerskaitę teksto trečiąją dalį, mokiniai sužino tai, apie ką neseniai kėlė hipotezes. Šioje dalyje atsklei-džiama, kaip Emilis sugalvojo praleisti laukimo laiką iki kelionės pradžios. Pirmiausia išsiaiškinama, ką Emilis manė veikti. Tekste randamos ir pasibraukiamos įvardytos de-talės: Skaičiuoti pravažiuojančius tramvajus?; Spręsti kryžiažodžius?; Piešti? Palyginama, ar Emilio pamąstymai sutapo su vaikų įžvalgomis. Vaikai turi perskaityti visą pastraipą ir ją apibendrinti, kad galėtų įvardyti, kaip Emilis vis dėlto sugalvojo praleisti laiką iki kelionės pradžios. Patariama išskirti pastraipoje šias detales: Mokytoja pasakė; – Pirmoji užduotis pirmąją pamoką... rudenį parašyti: „Kaip praleidau atostogas.“; Kam laukti rudens?; per valandą baigs rašinį; Emilis tuoj parašė pavadinimą. Mokiniai įvardija, kad Emilis sumanė parašyti rašinėlį apie tai, kaip praleido vasaros atostogas. Situacija išties neįprasta, tą reikėtų su vaikais aptarti. Juk atostogos tik ką prasidėjo ir, ko gero, daug įdomių dalykų dar įvyks. Galima pasvarstyti, iš anksto kelti hipotezę, ar Emiliui pavyks parašyti rašinėlį. Savo pasvarstymus mokiniai turėtų pagrįsti.

Užduotis• Kokias laiko praleidimo galimybes svarstė Emilis?

Skaičiuoti pravažiuojančius tramvajus.Spręsti kryžiažodžius.Piešti.

• Ką jis galiausiai sumąstė?Emilis sumąstė parašyti rašinėlį apie vasaros atostogas.Emilis sumąstė atlikti vasaros namų darbus.Emilis sumąstė rašyti, kaip jis atostogavo pas draugą Kastelį.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti tikslingai rasti ir paaiškinti grožinio teksto elementus ir daryti tiesiogines išvadas.Gebėti interpretuoti skaitomą tekstą.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiIšvardija pasakojimo įvykius, supranta jų nuoseklumą.Kelia hipotezę apie galimą įvykių baigtį, geba pagrįsti savo hipotezę teksto medžiaga.


Patarimai mokytojuiToliau nagrinėjami kiti teksto įvykių eigai svarbūs teksto elementai, formuluojama problema ir kelia-mos hipotezės. Nors tekste nėra tiesiogiai pasakyta, kad Emilis niekada nėra buvęs kaime, ši detalė itin svarbi tolimesniems įvykiams suvokti. Mokytojas galėtų paklausti: Ką apie vasaros atostogas mano rašyti Emilis? Tekste yra užuominų, kad Emilis planuoja rašyti apie savo kelionę pas draugą: Jis dar niekada nebuvo kaime. Niekada! Tai kas? Tiek daug skaitė apie kaimą knygose ir laikraščiuose! O be to, kiek kaimų pravažiavo traukiniu ir autobusu. Pradeda rašyti... Nors jis dar tik ruošiasi važiuoti pas draugą į kaimą, kuriame niekada nėra buvęs, tačiau jau dabar rašys rašinėlį apie vasaros atostogas. Čia pat atsiranda problema (sunkumas): Parašęs pavadinimą, jis sustojo rašyti, nes niekada nebuvo kaime. Emilis nusprendė tęsti rašinį (jo pasvarstymai ir motyvai jau buvo su vaikais išskirti tekste, galima prie jų grįžti). Verta su vaikais pasvarstyti, kaip Emiliui seksis rašyti rašinėlį? Su kokiais sunkumais jis susidurs? Mokiniai svarsto ir kelia hipotezes.

Užduotis• Kur Emilis niekada nėra buvęs? Kur gyvena draugas?

Emilis niekada nėra buvęs kaime. Jo draugas Kastelis gyvena kaime.

• Su kokiu sunkumu (problema) susidūrė Emilis, kai pradėjo rašyti rašinį? Kodėl?Parašęs pavadinimą jis sustojo rašyti, nes niekada nebuvo kaime.

• Nors berniukas niekada neatostogavo kaime, jis nusprendė tęsti rašinį. Kaip manai, kas vyks toliau ir su kokiais sunkumais jis susidurs?Jis supras, kad nežino, ką rašyti ir nerašys rašinio. Gal rašinys bus nesąmoningas ir kita.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiRanda veiksmo vietos aprašymą arba aprašymo detales.Susiedamas teksto komponentus supranta ir pasako kūrinyje keliamą problemą.Geba kelti hipotezę, kaip galima kitaip išspręsti aptartą problemą.

V. TEKSTO ANALIZĖS ETAPASSkaitoma teksto ketvirtoji dalis.

IV DALISPirmiausia atėjau į Šiaurinę stotį. Buvo didelė spūstis, visi žmonės skubėjo, garsiakalbiai skelbė trau-

kinių atvykimą ir išvykimą. Užteks, – pagalvojo. – nesėdėsiu visas atostogas stotyje. Rašo toliau: Traukinys pajudėjo. Kelionė

buvo kaip malonus sapnas, ir greitai atvažiavome į Šaltinių Slėnio kaimo stotį. Dar reikia trumpai aprašyti gamtą, taip jau įprasta! Dangus mėlynas, žolė žalia.


Perskaito ir nepatenkintas burbteli:– Taip tik pirmokai rašo. O danguje, žolėje – ar nieko nebuvo? Pradėkime nuo žolės... Kas gali būti

žolėje? Žąsiukai? Kodėl ne? Rašo: Žolėje šmėžavo maži ir pūkuoti žąsiukai, kurie...– Ką daro žąsiukai? Krykia? Ne! Antys krykia... žvengia? Ne! Baubia? Bliauna? Ką daro žąsys? – garsiai

klausia save berniukas, bet niekaip neprisimena. Gal dėl to, kad skuba, o gal – kad tramvajai bilda. – Sugalvojau! – nušvito Emilis ir net nepagalvojęs, pridūrė... kurie kėlė triukšmą. Mėlyname danguje

skraidė gandrai, kurie... o ką gandrai daro? Ką daro, skraidydami mėlynoje padangėje? Čiulba? Lyg ir ne... Čirpsi? Kvaksi? Nieku gyvu! Taigi…

Jo žvilgsnis sustojo prie paskutinio sakinio. Valio! Sugalvojau! Parašė: ...skraidė gandrai, kurie kėlė triukšmą.

Toliau. Ką nors apie šunį. Kastelio šuo...Vėl stabtelėjo.Kaip aprašyti šuniuko džiaugsmą? Ką daro šuo, kai vizgina uodegą? Skalija? Šoka ant vienos kojos?

Kaip sunku prisiminti... Yra toks žodis, tikrai yra! – kamuojasi berniukas, žvelgdamas į laikrodį, bet niekaip neprisimena.

Ir staiga nusiramina. Argi du kartus nesugalvojo? Parašė: Kastelio šuo kėlė triukšmą. Gerai.Dabar dar ką nors… perekšlė su viščiukais! Kaime yra perekšlių! Yra! Ką daro jos? Perekšliauja? Lyg

ir taip, bet tikrai nežinau. O viščiukai? Viščiukuoja? Lyg ir taip, bet nėra laiko patikrinti. Taigi paprastai parašo: Perekšlė su viščiukais kėlė triukšmą.

Puiku! Dabar teliko užbaigti. Atsiminė vieną labai patikusį posakį, kurį žinojo žodis žodin. Šitas tai jau tikrai patiks mokytojui!

Ir parašė naujoje eilutėje: Visur viešpatavo gili tyla. Buvo girdėt, kaip auga žolė. Taškas. Lagaminą ir … į stotį. Dar buvo likę penkiolika minučių.

Ant stalo guli atverstas sąsiuvinis: Žalioje žolėje šmėžavo maži ir pūkuoti žąsiukai, kurie kėlė triukšmą. Mėlynoje padangėje skraidė gandrai, kurie kėlė triukšmą. Perekšlė su viščiukais kėlė triukšmą.

Stotyje buvo baisi spūstis, žmonės skubėjo, garsiakalbiai skelbė traukinių atvykimą ir išvykimą. Emilis buvo laimingas.– Tikrai, kaip mano rašinyje! – džiaugėsi berniukas. – Štai ką reiškia vaizduotė. Viską numačiau! –

džiaugėsi, žvalgydamasis pro traukinio langą. – Galiu kirsti lažybų, kad traukinys tuoj pajudės, kaip ir mano rašinyje.

Taip ir buvo.

Patarimai mokytojuiŠi teksto dalis ilgiausia, nes joje aprašytas pagrindinis įvykis – rašinėlio rašymas. Po šios dalies skaitymo daug kas paaiškėjo, mokiniai sužinojo, kaip sekėsi Emiliui atlikti užduotį. Su jais aptariama, ar pasitvirtino spėjimai ir atliekamos teksto suvokimo užduotys.

Nagrinėjant šią teksto dalį, ypatingas dėmesys skiriamas Emilio parašytam rašinėliui: nagrinėjama jo tema, minčių nuoseklumas, logiškumas, pavartota kalbinė raiška. Emilio rašinėlis tekste išskirtas kitu šriftu, kad jį būtų lengviau pastebėti, skaityti. Mokiniai galėtų kita spalva paryškinti ir perskaityti tik Emilio rašinėlį. Nors rašinėlyje pastebimi netikslumai, o kai kurios Emilio parašytos mintys kelia šypseną, mokiniai skatinami pastebėti teigiamus dalykus (auklėjamasis momentas, kuris labai svarbus klasėje nagrinėjant kitus mokinių kūrybinius darbus). Mokiniai, remda-miesi tekstu, išsako savo nuomonę, įvertina rašinėlio turinį. Taip pat prašoma pasakyti, kas pasirodė


neįprasta. Mokiniai išskiria teksto detales: žąsiukai kėlė triukšmą; gandrai kėlė triukšmą; Kastelio šuo kėlė triukšmą; perekšlė su viščiukais kėlė triukšmą; visur viešpatavo gili tyla. Svarbiausia yra tai, kad Emilio rašinėlyje nėra ryšio tarp veiksmo vyksmo ir atomazgos. Berniukas rašo, kad gyvūnėliai kėlė triukšmą, nors pabaigoje paminėjo, jog visur vyravo gili tyla. Mokiniai skatinami mąstyti, kodėl taip nutiko.

Užduotis• Ištyrinėk šios pasakojimo dalies šriftą. Kodėl jis nevienodas?

Kitu šriftu yra užrašytas Emilio parašytas rašinėlis. Autorius pasirinko kitą šriftą, kad mums būtų lengviau pastebėti Emilio parašytą rašinėlį.

• Dar kartą perskaityk Emilio rašinėlį. Kas tau jame patiko?Patiko, kad Emilis rašė apie žąsiukus, viščiukus, gandrus, šunį.Jis stengėsi parašyti įdomiai, jo rašinėlyje yra vaizdingų pasakymų.

• Kas pasirodė neįprasta?Emilis nežinojo kai kurių dalykų. Manė, kad perekšlės – perekšliauja, viščiukai – viščiukuoja, gan-drai – čiulba, čipsi...Kartojosi sakinių pabaigos: ...pūkuoti žąsiukai, kurie kėlė triukšmą; perekšlė su viščiukais kėlė triukš-mą; skraidė gandrai, kurie kėlė triukšmą; Kastelio šuo kėlė triukšmą.Emilis, nors ir jautė, kad nežino kai kurių dalykų, vis tiek rašė rašinėlį.Neįprasta, kad Emilis rašė, jog žąsiukai, viščiukai, gandrai ir šuo kėlė triukšmą, bet pabaigoje pa-minėjo, kad visur viešpatavo tyla.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti perskaityti tekstą ir suprasti jo turinį.Gebėti įvertinti kūrinį – pasakyti savo nuomonę.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiMato ir supranta teksto grafinio pavidalo išskirtinumus (šrifto, eilučių išdėstymo) ir paaiškina jų paskirtį.Remdamasis gyvenimiška ir skaitytojo patirtimi pasako savo nuomonę apie perskaitytą kūrinį, ją pagrindžia teksto medžiaga.

Patarimai mokytojuiSu mokiniais aptariama Emilio rašinėlyje pavartota kalbinė raiška (vaizdingi žodžiai ir posakiai), aiš-kinamasi, kodėl Emiliui buvo sunku prisiminti, ką iš tiesų daro gyvūnėliai. Vaikai interpretuoja viso teksto turinį, prisimena, kas buvo pasakyta apie Emilį teksto pradžioje. Mokiniai samprotauja, kodėl Emilis skubėjo rašyti rašinėlį. Galima dar kartą aptarti, kada dvi valandos yra daug, o kada – mažai. Taip pat mokiniai siūlo savo pavyzdžių, ką jie rašytų. Sakiniai gali būti užbaigti įvairiai, reikėtų leisti mokiniams improvizuoti, kurti. Šiame tekste pateiktas Emilio kūrybinis darbas galėtų būti aptartas ne tik teksto suvokimo, bet ir jo kūrimo aspektu. Mokytojas galėtų kelti klausimus: Ar aiškiai atskleista tema? Ar teksto turinys sudo-mina skaitytoją ir kita.


Užduotis• Kurie Emilio pavartoti žodžiai, pasakymai tau gražūs?

Kelionė buvo kaip malonus sapnas.Mėlynoje padangėje skraidė gandrai.Visur viešpatavo gili tyla.

• Emilio rašinėlyje žąsiukai, gandrai, šuniukas, perekšlė su viščiukais kėlė triukšmą. Kodėl berniukui nesisekė prisiminti, ką iš tiesų daro šie gyvūnėliai?Emilis niekada nebuvo kaime ir negirdėjo šių gyvūnėlių „kalbos“.Jis rašė rašinėlį paskubomis, kurdamas būsimus įvykius, todėl jam taip ir išėjo, kad visi kėlė triukšmą.

• Rask tekste žodžius, įrodančius, kad berniukas labai skubėjo rašyti rašinėlį.– Ką daro žąsiukai? Krykia? Ne! Antys krykia... žvengia? Ne! Baubia? Bliauna? Ką daro žąsys? – garsiai klausia savęs berniukas, bet niekaip neprisimena. Gal dėl to, kad skuba, o gal – kad tramvajai bilda

• Kodėl Emilis skubėjo?Nes rašant rašinėlį laikas labai greitai bėgo.Nes jis nenorėjo daug laiko praleisti rašydamas rašinėlį.

• Kaip šiuos sakinius užbaigtum tu?Žalioje žolėje šmėžavo maži ir pūkuoti žąsiukai, kurie gageno. Mėlynoje padangėje skraidė gandrai, kurie atrodė išdidūs. Kastelio šuo skalijo.Perekšlė su viščiukais lesė grūdus.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti tikslingai rasti ir paaiškinti grožinio teksto elementus ir daryti tiesiogines išvadas.Gebėti interpretuoti skaitomą tekstą – daryti apibendrinančias išvadas, teksto idėjas susieti su turima patirtimi, emocijomis, išgyvenimais.Gebėti tikslingai rasti ir paaiškinti grožinio teksto elementus ir daryti tiesiogines išvadas.Gebėti interpretuoti skaitomą tekstą – daryti apibendrinančias išvadas, teksto idėjas susieti su turima patirtimi, emocijomis, išgyvenimais.Gebėti interpretuoti skaitomą tekstą – daryti apibendrinančias išvadas, teksto idėjas susieti su turima patirtimi, emocijomis, išgyvenimais.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiPaaiškina kalbos stilistinių priemonių (vaizdingų žodžių, sinonimų, antonimų, palyginimų ir kt.) varto-jimą grožiniame tekste.Gilinasi į kūrinyje pavaizduotus įvykius:supranta ir, remdamasis savo patirtimi, gali paaiškinti vieno ar kito įvykio priežastis, net jeigu kūrinyje jos neįvardytos.Paaiškina kalbos stilistinių priemonių (vaizdingų žodžių, sinonimų, antonimų, palyginimų ir kt.) varto-jimą grožiniame tekste.Gilinasi į kūrinyje pavaizduotus įvykius:supranta ir, remdamasis savo patirtimi, gali paaiškinti vieno ar kito įvykio priežastis, net jeigu kūrinyje jos neįvardytos.Gilinasi į kūrinyje pavaizduotus įvykius: remdamasis kuria nors įvykio grandimi (grandimis) kelia hipotezę apie galimą įvykių baigtį, geba pagrįsti savo hipotezę teksto medžiaga.


Patarimai mokytojuiŠi teksto dalis – paskutinė. Vaikai jau yra perskaitę visą tekstą, todėl galima kelti teksto visumą apiben-drinančius klausimus, pasitikrinti numatymus dėl temos ir pagrindinės minties, įvertinti visą tekstą. Teksto pavadinimo interpretavimas buvo pati pirmoji mokiniams skirta užduotis. Tada jie nežino-jo, apie ką bus tekstas ir galėjo tik numatyti jo turinį. Dabar mokiniai gali pasakyti, kodėl autorius pavadino kūrinį „Kūrybiška vaizduotė“, nes perskaitė visą tekstą. Vaikų atsakymai nuo pat pradžių buvo užrašomi lentoje ar popieriaus lape, todėl galima palyginti mokinių ankstesnes įžvalgas su jų nuomonėmis dabar, perskaičius tekstą. Taip pat mokiniai galėtų sukurti kitą teksto pavadinimą, kuris būtų pagrįstas teksto turiniu. Tokia užduotimi ugdomas mokinių kūrybiškumas, lavinama vaizduotė.Mokiniai turėtų nusakyti teksto temą (apie ką rašoma kūrinyje), formuluoti pagrindinę mintį. Pagrin-dinę mintį mokiniams formuluoti nėra lengva, nes reikia apibendrinti visą tekstą, išskirti esminius momentus, suprasti teksto kontekstą. To reikia mokyti pasižymint tekste svarbiausias mintis, raktinius žodžius. Taip pat reikėtų mokinių klausti, ko jie pasimokė skaitydami tekstą.

Užduotis• Kodėl autorius pasakojimą pavadino „Kūrybiška vaizduotė“?

Todėl, kad pasakojama apie berniuką Emilį, kuris, rašydamas rašinėlį, pasižymėjo kūrybiška vaizduote.Todėl, kad Emilis, rašydamas rašinėlį, viską labai gerai įsivaizdavo.

• Koks kitas pavadinimas tiktų šiam tekstui?Kelionės belaukiant.Keistas įvykis ir kita.

• Kokia pasakojimo tema?Emilio rašinėlis.Linksmas rašinėlis.Kaip Emilis rašinėlį rašė.

• Pasakojime Emiliui teko rasti išeitį šiose situacijose: • kuo užsiimti, kad greičiau praeitų laikas laukiant traukinio;• kaip parašyti rašinėlį apie atostogas dar joms neprasidėjus. Tu žinai, kaip Emiliui viskas pavyko. Ką svarbaus supratai, ko pasimokei skaitydamas šį kūrinį?Supratau, kad neverta paskubomis rašyti rašinėlio, nes gali prajuokinti visą klasę.Pasimokiau, kad kiekvieną darbą reikia dirbti atsakingai.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti interpretuoti skaitomą tekstą – daryti apibendrinančias išvadas, teksto idėjas susieti su turima patirtimi, emocijomis, išgyvenimais.Gebėti tikslingai rasti ir paaiškinti grožinio teksto elementus ir daryti tiesiogines išvadas.Gebėti interpretuoti skaitomą tekstą – daryti apibendrinančias išvadas, teksto idėjas susieti su turima patirtimi, emocijomis, išgyvenimais.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiGeba apmąstyti autoriaus pateiktą kūrinio pavadinimą: interpretuoti jį – pasakyti, kaip supranta tokią pavadinimo formuluotę.


Atpažįsta žodžius, pasakymus, tiesiogiai nurodančius teksto ar jo dalies temą, juos vartodami ją su-formuluoja. Geba: a) interpretuoti autoriaus sukurtą prasmę – suformuluoti pagrindinę kūrinio mintį (kai ji tekste tiesio-giai nepasakyta); b) įvardyti kūrinyje keliamą problemą, jeigu ji nelabai užslėpta.

Patarimai mokytojuiNusakydami nuomonę apie skaitytą tekstą mokiniai turi interpretuoti ir vertinti. Jie skatinami drąsiai reikšti savo nuomonę už ar prieš, tačiau turi argumentuoti, remdamiesi teksto turiniu.

Užduotis• Ar sutinki, kad Emilio vaizduotė kūrybiška?

o Taip o Ne

Paaiškink, kodėl taip manai.Taip, nes jis dar tik prasidėjus atostogoms jau įsivaizdavo, kas ir kaip bus.Ne, nes jo rašinėlyje dėl skubėjimo buvo daug pasikartojančių veiksmų.

• Kaip manai, ar tai, ką parašė Emilis iš tikrųjų įvyko? Savo atsakymą argumentuok.Manau, kad ne, nes jis net nežinojo, kaip atrodo kaimas. Manau, jis buvo nustebintas pamatęs.Galbūt iš dalies taip ir įvyko, kaip jis parašė, nes kaime iš tiesų yra žąsiukų, viščiukų, tačiau atosto-gaudamas jis patyrė daug nuotykių, kurių negalėjo nuspėti.

• Ką tu patartum padaryti Emiliui, kai jis grįš iš atostogų kaime?Patarčiau jam perrašyti rašinėlį.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti interpretuoti kūrinį – pasakyti savo nuomonę.Gebėti interpretuoti skaitomą tekstą – daryti apibendrinančias išvadas, teksto idėjas susieti su turima patirtimi, emocijomis, išgyvenimais.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiRemdamasis gyvenimiška ir skaitytojo patirtimi pasako savo nuomonę apie perskaitytą kūrinį, ją pagrindžia teksto medžiaga.Gilinasi į kūrinyje pavaizduotus įvykius: remdamasis kuria nors įvykio grandimi (grandimis) kelia hi-potezę apie galimą įvykių baigtį, geba pagrįsti savo hipotezę teksto medžiaga.

Patarimai mokytojuiSkaitytą tekstą reikėtų aptarti dar vienu aspektu: nusakyti teksto pobūdį (grožinis ar negrožinis). Mokiniams galima pateikti požymių sąrašą (grožinio ir negrožinio teksto), iš kurio jie išrinktų tinkančius grožiniam tekstui (pvz., aiškus siužetas, vaizdinga kalba, aprašyti įvykiai, yra dialogas, veikėjai ir kt.). Arba gali būti atviras klausimas, į kurį mokiniai turėtų atsakyti patys.


Užduotis• Pateik įrodymų, kad šis tekstas yra grožinis.

Tekstas yra grožinis, nes jame pavartota vaizdinga kalba, aprašyti įvykiai, yra dialogas.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiSkiria grožinį nuo negrožinio teksto.

Patarimai mokytojuiPaskutinė užduotis galėtų būti kūrybinė. Mokiniai galėtų sukurti ir parašyti šio pasakojimo tęsinį. Rašydami rašinėlį, jie panaudotų visas savo kūrybines galias, tačiau turėtų atsižvelgti į tai, ką perskaitė tekste. Rašinėlis būtų neįprastas tuo, kad mokiniai jį rašytų ne savo, o Emilio vardu.

Užduotis• Įsivaizduok, kad esi Emilis ir jau grįžai namo po kelionės pas draugą Kastelį. Supranti, kad tavo

anksčiau parašytas rašinėlis visai neatitinka tikrovės. Parašyk jį iš naujo.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiGeba skaitytą tekstą panaudoti kūrybiniam darbui: perkurti tekstą – sukurti savitą pabaigą.

Mokytojai, norėdami teksto suvokimui taikyti skaitymo su numatymu strategiją, turėtų atkreipti dė-mesį, kad kiekvienas tekstas skirstomas dalimis atsižvelgiant į jo įvykių seką, nuoseklumą. Galima skirstyti tekstą pagal teksto sandarą: užuomazga – veiksmo vyksmas – kulminacija – atomazga; arba pagal teksto įvykių loginį nuoseklumą. Reikėtų apmąstyti, kuo kiekviena išskirta teksto dalis yra naudinga turiniui atskleisti. Taip pat teksto skaidymas dalimis turėtų atitikti mokytojo išsikeltus tikslus: ką vaikai supras perskaitę tekstą; kur turėtų būti sudėti akcentai. Atkreiptinas dėmesys, kad mokiniai neturi matyti viso teksto iš karto. Jis pateikiamas ir skaitomas dalimis, tik mokytojui žinant, kas vyks toliau.


V PAVYZDYS. PUBLICISTINIS TEKSTAS

Publicistiniai (žiniasklaidos) tekstai – tai visuomenės gyvenimo problemas keliantys, aptariantys, informuojantys, žmonių aktyvumą skatinantys tekstai. Vaikai, skaitydami žurnalus vaikams ar žiūrėdami televizijos laidas, dažnai mato ir girdi įvairių žmonių pokalbius (interviu) su žurnalistais. Todėl svarbu vaikus skatinti suvokti publicistinį tekstą. Šis tekstas palankus suvokti ne tik turiniui, bet ir jo idėją galima pritaikyti klasėje, pavyzdžiui, kurti pokalbių laidą, kurioje vieni būtų žurnalistai, o kiti – pašnekovai.

„Naminuko“ interviu su Vytautu V. Landsbergiu „Vytautas V. Landsbergis – rašytojas, kuris svajojo būti Kauno zoologijos sodo direktoriumi“

Teksto aprašymas: Šiuo tekstu pristatomas pokalbis (interviu) su vienu populiariausių Lietuvos vaikų rašytoju Vytautu

V. Landsbergiu (g. 1962 m.). Šis rašytojas gerai pažįstamas vaikams, parašė ne vieną vaikų skaitomą ir mėgstamą knygą: „Obuolių pasakos“ (1999), „Angelų pasakos“ (2003), „Arklio Dominyko meilė“ (2004) ir kitas. Pokalbis su rašytoju yra labai šiltas. Rašytojas pasakoja apie kūrybą, dalijasi savo vaikystės prisi-minimais, svajonėmis, taip pat paaiškina, kodėl verta skaityti knygas.

VYTAUTAS V. LANDSBERGIS – RAŠYTOJAS, KURIS SVAJOJO BŪTI KAUNO ZOOLOGIJOS SODO DIREKTORIUMI

Kada supratote, kad Jums lemta tapti vaikų rašytoju?

Iki šiol dar nesupratau. O pradėjau rašyti vaikams, norėdamas jiems šį bei tą paaiškinti apie suaugusių pasaulį. Ir tai tapo pagrindiniu mano užsiėmimu.

Kam sunkiau rašyti – vaikams ar su-augusiems?

Vaikams yra sunkiau rašyti. Suaugusiems gali rašyti negatyvius dalykus ir jiems tai patinka. Žmonės mėgsta matyti baisumą ir paskui stebėti, kas iš to pasidaro. O vaikams visa tai turi parodyti per grožio pasaulį. Gėrį padaryti įdomų yra daug sunkiau. Bjaurybės labiau mėgstamos, prilimpa. Vaikų literatūros pasaulis yra toks rojaus kampelis, kur dar galima rašyti ir apie gražius dalykus, todėl man ten labai gera.

Iš kur semiatės idėjų? Kiekviena knyga turi savo isto-

riją. Tarkim, „Pelytė Zita“ atsirado tada, kai mažoji dukrelė labai bijojo, kad mama išeis į parduotuvę ir negrįš. Ir aš jai vakarais pasakodavau isto-rijas apie pelytę, kuri taip pat bijojo, kad mama gali negrįžti.

Paskutinė knyga „Dominykas dvasių karalystėje“ (ketvirtoji „Arklio Dominyko“ serijos knyga) atsirado norit papasakoti apie tai, ką radau Tibeto Mirusių jų knygoj ir šiaip domėdamasis pomir-tiniu gyvenimu. Norėjau papasakoti, kas yra po to, kai mūsų nebelieka fiziškai, norėjau pasakyti,


kad mes vis tiek esame, galime bendrauti. Mylėti. Ir kad susitiksim. Neseniai gavau žinią, kad šia knyga pavyko padėti vienam berniukui, netekusiam tėvelio. Jo tėtis žuvo avarijoje. Berniukas labai užsisklendė savyje.

Koks Jūsų knygų personažas Jums arčiausiai širdies?Ką berašytum, rašai apie save. Ar apie Rudnosiuką, ar apie briedį Eugenijų, ar apie pelytę

Zitą. Negali parašyti kūrinio nepersikūnydamas. Visgi arčiausiai manęs yra Rudnosiukas. Rudno-siuko istorijas vis rašau, niekaip negaliu jų pabaigti. Jis iš vaikystės, tai Vytės Nemunėlio sukurtas personažas, o paskui aš ėmiau kurti apie jį istorijas. Štai vos tik atėjo Motinos diena, Rudnosiukas ir vėl pasibeldė į mano makaulę.

Kokia knyga Jums pačiam mieliausia?Visos knygos yra skirtingos – kaip ir vaikai. Jei reikėtų išrinkti iš mano penkių vaikų, kuris

yra geriausias, tai aš labai nuskriausčiau kitus. Net nežinočiau, kuris yra geriausias. Ir kiekviena knyga vis kitokia. Jų visuma sudaro šeimą.

Kaip kūrybą vertina Jūsų vaikai? Ar sulaukiate kritikos?Sulaukiu, netgi jos pats išsireikalauju. Dar neparašytą knygą duodu skaityti savo vaikams bei

anūkams ir jie pasako labai gerų pastabų. Dažnai netgi iš esmės pataiso dar neparašytą kūrinį. Skaitau ir matau, kada jiems įdomu, o kada jau nuobodu.

Kodėl verta draugauti su knygomis?Knyga vysto fantaziją, ugdo vaizdinius. Turi sugalvoti, kaip viskas atrodo, užvertęs knygą gali

įsivaizduoti, kaip bus toliau. Toks vaizdinių menas vėliau labai praverčia kuriant savo gyvenimą, profesiją, šeimą. Pavyzdžiui, architektas, prieš projektuodamas namą, turi įsivaizduoti jį, pavaikš-čioti po kambarius, pasėdėti prie lango, pamatyti tolumoje mišką... Šituos dalykus vaikystėje ugdo knygų skaitymas.

Kokios buvo Jūsų vaikystės svajonės? Ar išsipildė?Viena mano svajonė buvo globoti vaikus, globoti mažesnius už save. Ir ta svajonė išsipildė. Antra

svajonė buvo globoti žvėrelius.Vaikystėje norėjau būti Kauno zoologijos sodo direktoriumi, kad… galėčiau paleisti visus žvėris

į laisvę. Man buvo labai gaila žiūrėti į mešką, uždarytą ankštame narve. Toks gyvūnų laisvinimas arba noras, kad ir kiti juos pamiltų kaip savo šeimos narius, dabar

vyksta knygose. Rašau apie arklį, apie briedį, apie pelytę. Koks Jūsų skaitytojas?Įsivaizduoju tokį tyraširdį vaiką, jautrų, galbūt pažeidžiamą. Aš jį noriu apginti, noriu, kad

nebijotų būti jautrus, kad liktų savimi. Dažnai net knygų mugėje rašydamas autografą palinkiu „drąsos būti savimi“. Išlik savimi, nekopijuok nieko kito. Dievas tau davė gražiausias savybes, kurių reikia norint pasiekti laimę.

Vytautas V. Landsbergis – rašytojas, kuris svajojo būti Kauno zoologijos sodo direktoriumi.// „Naminukas“, 2014, 6(257).

Skaitymo strategijos pasirinkimas (aprašymas)Siekiant sudominti mokinius tekstu ir suaktyvinti jų mąstymą skaitymo metu, prieš teksto skaitymą

patariama vaikams išdalyti lenteles su klausimais apie rašytoją Vytautą V. Landsbergį (6 lentelė). Lentelė sudaryta remiantis strategijos Žinau – noriu sužinoti – sužinojau pavyzdžiu. Rašytojas Vytautas V. Lands-bergis yra žinomas, todėl kai kuriuos dalykus apie jį vaikai galbūt žinos arba manys, kad žino. Skaitydami vaikai pasitikrins, ar tikrai taip manė.


Lentelė pildoma du kartus: vieną kartą prieš teksto skaitymą, o kitą kartą – perskaičius tekstą ir atlikus visas teksto suvokimo užduotis. Pirmiausia aptariami lentelėje pateikti klausimai, mokiniai užpildo tik tą lentelės dalį, kuri pažymėta Prieš skaitymą, tada perskaito tekstą, atlieka teksto suvokimo užduotis ir užpildo kitą len-telės dalį, kuri pažymėta Po skaitymo. Informacija lentelėje sugretinama, palyginama, su vaikais aptariama, ką įdomaus sužinojo, kas buvo netikėta, kas nustebino, kas nepasitvirtino. Vaikai išsako savo pastebėjimus.

6 lentelė. Informacijos pildymo lentelė prieš teksto skaitymą ir po jo.

Klausimai apie rašytojąPrieš skaitymą Po skaitymo

Žinau Nežinau Sužinojau Nesužinojau

Kodėl Vytautas V. Landsbergis tapo vaikų rašytoju?

Kaip gimsta rašytojo knygų personažai, istorijos?

Koks rašytojo knygos personažas yra jam pats mieliausias?

Kas pirmieji skaito ir vertina rašytojo kūrinius?

Apie ką rašytojas svajojo vaikystėje?

Patarimai mokytojuiPo lentelės pirmojo pildymo (Prieš skaitymą) mokiniai perskaito tekstą ir atsako į turinį apibendrinan-čius klausimus. Pirmiausia išsiaiškinama, su kuo vyksta pokalbis. Vytautas V. Landsbergis yra pagrin-dinis veikėjas, todėl jį įvardyti mokiniams nebus sunku. Mokiniai turės remtis tiesioginiu teksto turiniu ir daryti tiesiogines išvadas, kad galėtų nusakyti, ką sužinojo apie rašytoją. Detalių, padedančių padaryti šias išvadas, tekste yra nemažai. Patariama pasibraukti ar kitaip tekste pasižymėti išvadų darymui reikalingas detales: pradėjau rašyti vaikams; „Pelytė Zita“; arčiausiai manęs yra Rudnosiukas; vaikystėje norėjau būti Kauno zoologijos sodo direktoriumi ir kita.

Užduotis• Koks rašytojas pristatomas „Naminuko“ skaitytojams?

Vytautas V. Landsbergis• Ką sužinojai apie rašytoją?

Kad jis vaikų rašytojas; apie knygas, kurias parašė; iš kur semiasi idėjų; kokia jo parašyta knyga jam pačiam mieliausia; kuo svajojo būti užaugęs ir kita.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti perskaityti informacinį tekstą ir suprasti jo turinį.Gebėti rasti negrožiniame tekste tiesiogiai pateiktą informaciją ir daryti tiesiogines išvadas.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiĮgyja pirminį, bendriausią supratimą apie teksto turinį: koks objektas aprašomas (žmogus, gyvūnas, augalas, daiktas ir kt.).Randa tekste aiškiai pateiktą informaciją: kieno nors požymius, ypatybes, faktus, įrodymus, taisykles, nurodymus ir kt., daro išvadą, kuri informacija yra svarbi konkrečiam skaitymo tikslui, o kuri antraeilė.


Skaitymo strategijos pasirinkimas (aprašymas)Šiame tekste apie Vytautą V. Landsbergį pateikta įvairios informacijos (apie kūrybą, svajones, skaitytoją ir kt.), todėl teksto suvokimui ir informacijos išskyrimui, sisteminimui, interpretavimui, vertinimui galima panaudoti tinklo nėrimo strategiją. Taikant šią strategiją išskiriamas pagrindinis objektas (skaitytame interviu – Vytautas V. Landsbergis), o aplink jį pateikiami ir plėtojami su juo susiję reiškiniai, įvykiai, apie kuriuos sužinojome perskaitę tekstą (5 pav.). Šis tinklas yra labai plačiai išskleistas, nes norima parodyti mokytojui, kiek skirtingų dalykų galima išplėtoti apie rašytoją: nagrinėti Vytauto V. Landsbergio kūrybą; aptarti rašytojo vaikystę; išskirti ir analizuoti jo mintis apie skaitymo reikšmingumą, skaitytoją. Galima apimti viską kartu, tačiau nagrinėti ir analizuoti patariama dalimis ir tik po to apibendrinti visumą.

Patarimai mokytojuiMokiniai gauna tuščią (neužpildytą) tinklo nėrimo schemą ar jos dalį (priklauso nuo tikslo, nagrinėjamas visas tekstas ar jo dalis). Centre gali būti įrašytas rašytojo vardas ir pavardė. Kitus laukus mokiniai turės užpildyti mokytojui keliant klausimus apie tekstą. Patys pirmieji teksto suvokimo klausimai jau padėjo išsiaiškinti, koks rašytojas pristatomas tekste ir ką apie jį sužinojome, todėl toliau mokiniai turėtų išskirti ir išplėtoti atskiras detales apie rašytoją, o vėliau apibendrinti, interpretuoti, vertinti visą informaciją.

Patarimai mokytojuiInterviu buvo kalbėta apie rašytojo kūrybą (knygas, kritikus, kūrybines idėjas ir kt.), taip pat apie vaikystę (vaikystės knygas, svajones). Reikėtų išskirti šias dvi dalis, įrašyti jas Tinklo nėrimo schemoje (5 pav.) ir toliau kiekvieną nagrinėti giliau. Išskirti šias dalis savarankiškai vaikams bus sunku, todėl patariama pasinaudoti minčių lietaus metodu. Mokiniai išsako skirtingas mintis apie tai, kokie svarbiausi rašytojo gyvenimo momentai buvo aptarti per interviu, o mokytojas užrašo mintis lentoje arba lape. Svarbiausia padėti mokiniams apibendrinti, kas buvo pasakyta, ir išskirti, kad buvo kalbėta apie kūrybą ir vaikystę.

Užduotis• Kokie svarbiausi rašytojo gyvenimo momentai buvo aptarti per interviu?

Jo vaikystė, vaikystės svajonės.Koks jis yra žmogus.Kūryba, rašomos knygos.Jo kūrybos kritikai.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti interpretuoti gautą informaciją: ją lyginti, sisteminti apibendrinti, susieti su turimomis žiniomis, gyvenimiška patirtimi.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiInterpretuoja pasakojimą, kuriame pateikiami tikri faktai (istorinis, biografinis ir kt. straipsnis): a) randa svarbiausius faktus; b) susieja faktus iš įvairių teksto dalių ir juos apibendrina, daro išvadą.


5 pav. Tinklo nėrimo schema.

Kūryba

Knygos

Skaitytojas


Vytautas V. Landsbergis

IŠSIPILDĖ! IŠ DALIES IŠSIPILDĖ!

Vaikystė

Svajonės

Skaitiniai


Patarimai mokytojuiPirmiausia nagrinėjama Vytauto V. Landsbergio kūryba (6 pav.). Apie ją kalbant galima dar smulkiau išskirti pokalbį apie knygas, kūrinių kritikus, kūrinių skaitytoją. Smulkesnes kūrybos dalis (knygos, kri-tikai, skaitytojas) galima iš karto pasižymėti tinklo nėrimo schemoje, tačiau kiekvieną jų patariama analizuoti atskirai ir pildyti atsakinėjant į mokytojo keliamus teksto suvokimo klausimus.

6 pav. Tinklo nėrimo schema: kūryba

Vytautas V. Landsbergis

Kūryba

„Pelytė Zita“

„Rudnosiuko istorijos“

„Dominykas dvasių pasaulyje“

Knygos

Skaitytojas

Kritikai

Neparašytą knygą duoda skaityti savo

vaikams bei anūkams ir jie pasako labai gerų pastabų. Dažnai netgi iš esmės pataiso dar

neparašytą kūrinį.

Atsirado tada, kai mažoji mergaitė bijojo, kad mama išeis į par-

duotuvę ir negrįš.

Arčiausiai autoriaus yra Rudnosiukas.

Rašytojas vis kuria apie jį istorijas.

Atsirado norint papasakoti vaikams

apie pomirtinį gyvenimą.

Vaikams galima rašyti apie gražius dalykus ir jiems tai

patinka. Tai lyg rojaus kampelis, kuriame

labai gera.

Tyraširdis vaikas, jautrus, galbūt, pažeidžiamas.

Patarimas: išlikti savimi.


Patarimai mokytojuiPirmiausia mokinių prašoma išskirti tekste Vytauto V. Landsbergio parašytas knygas. Tai nėra sunki užduotis, nes knygų pavadinimai yra tiesiogiai paminėti tekste, tačiau reikalinga norint giliau anali-zuoti tekstą. Taip pat mokiniai gali rasti tekste rašytojo atsakymus, kaip ir kodėl atsiranda jo rašomos knygos, pvz.: „Pelytė Zita“ atsirado tada, kai mažoji dukrelė bijojo, kad mama išeis į parduotuvę ir negrįš. Aš jai vakarais pasakodavau istorijas apie pelytę, kuri taip pat bijojo, kad mama gali negrįžti. Galima klasėje plėtoti diskusiją, ar knyga gali padėti įveikti baimes; ar ji gali būti draugė ir kita. Vytautas V. Landsbergis interviu paminėjo, kuris personažas jam pačiam mieliausias: arčiausiai manęs yra Rudnosiukas. Mokinių prašoma pamąstyti, kodėl? Jie gali rasti užuominų: Rudnosiuko istorijas vis rašau, niekaip negaliu jų pabaigti; jis iš vaikystės; Rudnosiukas ir vėl pasibeldė į mano makaulę. Taip pat galima paklausti, kuris knygos personažas yra jų mylimiausias ir kodėl.

Užduotis• Kurias šiame interviu paminėtas knygas parašė Vytautas V. Landsbergis?

„Pelytė Zita“ „Rudnosiuko istorijos“„Dominykas dvasių karalystėje“

• Kodėl Vytautas V. Landsbergis parašė knygas „Pelytė Zita“, „Rudnosiuko istorijos“, „Dominykas dvasių karalystėje“?

Arba:• Kokį tikslą turėjo rašytojas rašydamas šias knygas?

Rašydamas apie Pelytę Zitą, autorius norėjo nuraminti mažą mergaitę, kad ji nebijotų, kai mama išeina į parduotuvę. Rudnosiukas yra iš Vytauto V. Landsbergio vaikystės, rašytojas vis rašo ir rašo apie jį.Rašydamas apie Dominyką dvasių karalystėje, autorius norėjo papasakoti vaikams apie pomirtinį pasaulį.

• Kuris knygos personažas artimiausias rašytojui (gali būti be pasirenkamųjų atsakymų):a) Pelytė Zitab) Briedis Eugenijusc) Meškiukas Rudnosiukasd) Arklys DominykasArba:

• Kieno sukurtas personažas dar ir dabar gyvena Vytauto V.Landsbergio knygose? Vytės Nemunėlio.

• Kodėl rašytojas Vytautas V. Landsbergis niekaip negali pabaigti rašyti knygos „Rudnosiuko istorijos“?Rašytojas nebaigia knygos „Rudnosiuko istorijos“ todėl, kad...- Rudnosiukas vis pasibeldžia į rašytojo galvą, todėl atsiranda vis naujų istorijų apie jį;- rašytojas vis sugalvoja naujų pasakojimų/istorijų apie jį;-Rudnosiukas iš rašytojo vaikystės, todėl jam labai patinka ir kitaip.


Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti rasti negrožiniame tekste tiesiogiai pateiktą informaciją ir daryti tiesiogines išvadas.Gebėti interpretuoti gautą informaciją: ją lyginti, sisteminti apibendrinti, susieti su turimomis žiniomis, gyvenimiška patirtimi.Gebėti rasti negrožiniame tekste tiesiogiai pateiktą informaciją ir daryti tiesiogines išvadas.Gebėti interpretuoti gautą informaciją: ją lyginti, sisteminti apibendrinti, susieti su turimomis žiniomis, gyvenimiška patirtimi.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiRanda tekste aiškiai pateiktą informaciją: kieno nors požymius, ypatybes, faktus, įrodymus, taisykles, nurodymus ir kita.Geba informuojančiame tekste rasti reikalingas žinias ir jas interpretuoti: a) skirstyti pagal pasirinktą aspektą; b) apibendrinti turimą informaciją kuria nors tema.Randa tekste aiškiai pateiktą informaciją: kieno nors požymius, ypatybes, faktus, įrodymus, taisykles, nurodymus ir kt., daro išvadą, kuri informacija yra svarbi konkrečiam skaitymo tikslui, o kuri antraeilė.Interpretuoja pasakojimą, kuriame pateikiami tikri faktai (istorinis, biografinis ir kt. straipsnis): a) randa svarbiausius faktus; b) susieja faktus iš įvairių teksto dalių ir juos apibendrina, daro išvadą.

Patarimai mokytojui Iliustracijų aptarimas ugdo mokinių gebėjimą savarankiškai renkantis knygą atkreipti dėmesį į vir-šelį, paveikslėlius, nuotraukas, nes ši vaizdinė informacija padeda numanyti teksto turinį. Iš pradžių mokiniai gali išsakyti savo įžvalgas, susijusias su paveikslėliuose, iliustracijose, nuotraukose tiesiogiai matomais dalykais: knyga apie Rudnosiuką; matome, kaip atrodo Vytautas V. Landsbergis ir kita. Vėliau galima paprašyti, kad mokiniai apibendrintų, kam reikalingos iliustracijos, nuotraukos (sudominti), ką jos padeda suprasti (supažindinti, parodyti, kokie bus veikėjai), ko nesužinotume, jeigu jų nebūtų. Tuo pačiu galima paraginti mokinius pamąstyti, o gal net ir sukurti, apie ką galėtų būti knyga, kokios istorijos joje aprašytos sprendžiant tik iš viršelio, paveikslėlių, iliustracijų. Toks aptarimas itin naudingas pirmą kartą į klasę atnešus ir pristatant nematytą, neskaitytą knygą.

Užduotis• Kokia šių iliustracijų paskirtis?

Pritraukti skaitytojo dėmesį, sudominti, suintriguoti, supažindinti.

III skyrius. UŽDUOČIŲ PAVYZDŽIAI IR PAAIŠKINIMAI MOKYTOJUI, KAIP REIKĖTŲ DIRBTI I101metodinė PRIEMONĖ

• Ko nesužinotum, jei tekste nebūtų šios nuotraukos?

Nežinotume, kaip atrodo rašytojas Vytautas V. Landsbergis.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti perskaityti informacinį tekstą ir suprasti jo turinį.Gebėti perskaityti tekstą ir suprasti jo turinį.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiSupranta negrožiniame tekste naudojamus paryškinimus ir kitokius grafinio pavidalo išskirtinumus, žinomus sutartinius ženklus sutrumpinimus, šalia ar po tekstu pateiktų paaiškinimų (išnašų), schemų, nuotraukų ir kt. iliustracijų paskirtį.Supranta negrožiniame tekste naudojamus paryškinimus ir kitokius grafinio pavidalo išskirtinumus, žinomus sutartinius ženklus sutrumpinimus, šalia ar po tekstu pateiktų paaiškinimų (išnašų), schemų, nuotraukų ir kt. iliustracijų paskirtį.

Patarimai mokytojui Aptariant Vytauto V. Landsbergio kūrybos kritikus tikėtina, kad mokiniams bus įdomu sužinoti, kad kritikais gali būti vaikai, pasakantys savo nuomonę ir galintys turėti įtakos kuriamo pasakojimo turiniui. Svarbu su mokiniais aptarti kritiko vaidmenį, kad jis pataria, pasiūlo, kaip geriau keisti kūrinį, nurodo, kurias vietas reikėtų taisyti. Mokiniai dažnai patys būna kaip kritikai, kai vertina savo klasės draugų rašinėlius. Reikia mokyti išsakyti savo nuomonę kultūringai, kitų neįžeidžiant.

Užduotis• Paaiškink, kodėl rašytojas Vytautas V. Landsbergis pirmiausia savo kūrinius duoda skaityti vaikams,

anūkams. Kad jie pasakytų, ar gerai, įdomiai parašyta.Kad gautų gerų pastabų.Kartais jie gali pataisyti kūrinį.Kad jis vaikų rašytojas; knygas, kurias parašė; iš kur semiasi idėjų; kokia jo parašyta knyga jam pa-čiam mieliausia; kuo svajojo būti užaugęs ir kita.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti rasti negrožiniame tekste tiesiogiai pateiktą informaciją ir daryti tiesiogines išvadas.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiRanda tekste aiškiai pateiktą informaciją: kieno nors požymius, ypatybes, faktus, įrodymus, taisykles, nurodymus ir kt., daro išvadą.

Patarimai mokytojui Vytautas V. Landsbergis yra vaikų rašytojas, todėl reikėtų aptarti, kodėl jis rašo vaikams, kokiems vaikams skirti jo kūriniai ir ko pamoko. Mokiniai gali pasižymėti atsakymus tekste: norėdamas jiems šį bei tą paaiškinti apie suaugusiųjų pasaulį; vaikų literatūros pasaulis yra toks rojaus kampelis, kur dar galima rašyti ir apie gražius dalykus, todėl man ten labai gera; įsivaizduoju tokį tyraširdį vaiką, jautrų, galbūt, pažeidžiamą. Pateikdami įrodymų apie tai, kad rašytojo knygos padeda vaikams įgauti drąsos, pasitikėti savimi, mokiniai turi susieti teksto elementus.

Užduotis• Kas yra Vytauto V. Landsbergio skaitytojai?

Vaikai.• Kodėl Vytautas V. Landsbergis rašo vaikams?

Nes nori vaikams paaiškinti apie suaugusiųjų pasaulį.Todėl, kad jis nori rašyti apie gražius dalykus, kas būdinga vaikų literatūrai.

• Kokiems vaikams skirtos Vytauto V. Landsbergio knygos? Rašytojas skiria savo knygas tyraširdžiams, jautriems, pažeidžiamiems vaikams.

• Pateik įrodymų, kad rašytojo knygos padeda vaikams įgauti drąsos, pasitikėti savimi. Knyga „Dominykas dvasių karalystėje“ padėjo berniukui išgyventi tėčio netektį. Rašytojo dukra, perskaičiusi „Pelytę Zitą“ suprato, kad nereikia bijoti.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti perskaityti informacinį tekstą ir suprasti jo turinį.Gebėti rasti negrožiniame tekste tiesiogiai pateiktą informaciją ir daryti tiesiogines išvadas.Gebėti interpretuoti gautą informaciją: ją lyginti, sisteminti apibendrinti, susieti su turimomis žiniomis, gyvenimiška patirtimi.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiĮgyja pirminį, bendriausią supratimą apie teksto turinį: koks objektas aprašomas (žmogus, gyvūnas, augalas, daiktas ir kt.), koks reiškinys analizuojamas (žmonių gyvenimo, gamtos, šalies istorijos ir kt.). Randa tekste aiškiai pateiktą informaciją: kieno nors požymius, ypatybes, faktus, įrodymus, taisykles, nurodymus ir kt., daro išvadą.Interpretuoja pasakojimą, kuriame pateikiami tikri faktai (istorinis, biografinis ir kt. straipsnis): a) randa svarbiausius faktus; b) susieja faktus iš įvairių teksto dalių ir juos apibendrina, daro išvadą.


Patarimai mokytojui Toliau nagrinėjama rašytojo vaikystė (7 pav.). Išskiriamos ir atskirai analizuojamos smulkesnės dalys: skaitiniai, svajonės. Jas galima iš karto pasižymėti tinklo nėrimo schemoje. Pirmiausia keliami klausi-mai ir atliekamos užduotys, susiję su tiesioginiais teksto elementais. Toliau prašoma apibendrinti ir daryti išvadas.

7 pav. Tinklo nėrimo schema: vaikystė.

Globoti vaikus, globoti mažesnius

už save.

Rudnosiukas yra iš vaikystės, tai Vytės

Nemunėlio sukurtas personažas.Vytautas

V. Landsbergis

IŠSIPILDĖ! IŠ DALIES IŠSIPILDĖ!

Vaikystė

Svajonės

Skaitiniai

Globoti žvėrelius. Norėjo būti Kauno

zoologijos sodo direk-toriumi.


Patarimai mokytojui Tekste įvardyta rašytojo Vytauto V. Landsbergio vaikystės svajonė būti zoologijos sodo direktoriumi ir priežastis, kodėl jis norėjo juo būti: kad… galėčiau paleisti visus žvėris į laisvę. Tesiogiai nepasakyta, kad Vytautas V. Landsbergis yra tyros širdies; tačiau galima rasti užuominų tekste, kurios padėtų mokiniams tai suprasti: viena mano svajonė buvo globoti vaikus, globoti mažesnius už save; antra svajonė buvo globoti žvėrelius; man buvo labai gaila žiūrėti į mešką, uždarytą ankštame narve. Moki-niai turi interpretuoti teksto turinį, daryti argumentuotą išvadą, kad šios užuominos rodo širdies tyrumą. Taip pat mokiniai gali rasti užuominų tekste, kad Vytautas V. Landsbergis vaikystėje labiausiai mėgo skaityti Meškiuką Rudnosiuką: visgi arčiausiai manęs yra Rudnosiukas; jis iš vaikystės, tai Vytės Nemunėlio sukurtas personažas, tačiau, kad tai patvirtintų, turi susieti ir apibendrinti šias detales.

Užduotis• Kuo vaikystėje svajojo tapti rašytojas Vytautas V. Landsbergis? Kodėl?

Zoologijos sodo direktoriumi.Nes norėjo išgelbėti ir paleisti į laisvę visus zoologijos sodo gyvūnus.

• Įrodyk, kad rašytojas Vytautas V. Landsbergis vaikystėje buvo labai tyros širdies. Jis svajojo globoti vaikus, globoti mažesnius už save; norėjo išleisti iš zoologijos sodo visus žvėris.

• Kurią knygą Vytautas V. Landsbergis labiausiai mėgo skaityti vaikystėje?Vytės Nemunėlio „Meškiukas Rudnosiukas“.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti tikslingai rasti ir paaiškinti grožinio teksto elementus ir daryti tiesiogines išvadas.Gebėti interpretuoti gautą informaciją: ją lyginti, sisteminti apibendrinti, susieti su turimomis žiniomis, gyvenimiška patirtimi.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiRanda tekste aiškiai pateiktą informaciją: kieno nors požymius, ypatybes, faktus, įrodymus, taisykles, nurodymus ir kt., daro išvadą.Interpretuoja pasakojimą, kuriame pateikiami tikri faktai (istorinis, biografinis ir kt. straipsnis): a) randa svarbiausius faktus; b) susieja faktus iš įvairių teksto dalių ir juos apibendrina, daro išvadą; c) integruoja viso teksto infor-maciją ir daro išvadą.

Patarimai mokytojui Užpildę tinklo nėrimo schemą, mokiniai bus surinkę svarbiausią informaciją apie rašytoją, tačiau skaitant tekstą nepakanka vien išsiaiškinti, kas buvo aiškiai ir tiesiogiai pasakyta. Surinkta informacija reikėtų pasinaudoti keliant klausimus, į kuriuos atsakydami mokiniai interpretuos, argumentuos, vertins. Tekste nėra tiesiogiai parašyta, koks žmogus yra Vytautas V. Landsbergis, tačiau tai galima nusakyti remiantis tekstu. Mokiniai, vertindami veikėją, jo poelgius turės pateikti įrodymų. Informacija apie veikėjo poelgius randama skirtingose teksto vietose ir padeda nusakyti skirtingas rašytojo savybes: „Pelytė Zita atsirado tada, kai mažoji dukrelė labai bijojo, kad mama išeis į parduotuvę ir negrįš (rū-pestingumas); viena mano svajonė buvo globoti vaikus, globoti mažesnius už save (globėjiškumas).


Svarbu įsidėmėti, kad įrodymai priklausys nuo klausimo Koks žmogus yra Vytautas V. Landsbergis? išvadų, mokiniai turės jas logiškai pagrįsti. Su mokiniais taip pat vertėtų aptarti vertybines nuostatas: kodėl reikia būti jautriu, geru? ir kt., pasikalbėti apie kiekvieno asmenines savybes, pamąstyti, kodėl svarbu padėti kitam, užjausti, paguosti ir kita.

Užduotis• Koks žmogus yra Vytautas V. Landsbergis?

Labai jautrus, globėjiškas, suprantantis vaikus, norintis jiems padėti.• Kokie poelgiai tai rodo? Pateik pavyzdžių iš teksto.

Rašytojas parašė knygą apie pelytę Zitą, kuri vaikams padeda įveikti baimes. Vaikystėje svajojo globoti mažesnius ir jo svajonė išsipildė. Jam rūpi vaikų išgyvenimai, jis nori padėti jiems įveikti baimes.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti interpretuoti gautą informaciją: ją lyginti, sisteminti apibendrinti, susieti su turimomis žiniomis, gyvenimiška patirtimi.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiInterpretuoja pasakojimą, kuriame pateikiami tikri faktai (istorinis, biografinis ir kt. straipsnis): a) susieja faktus iš įvairių teksto dalių ir juos apibendrina, daro išvadą; b) integruoja viso teksto informaciją ir daro išvadą.

Patarimai mokytojui Dažniausiai 3–4 klasių mokiniai nesunkiai nusako teksto temą (apie ką yra tekstas?), tačiau suformu-luoti pagrindinę mintį arba nusakyti teksto tikslą jiems būna sunku, todėl patariama naudotis teksto pavadinimu, kuris dažniausiai nusako, apie ką yra tekstas arba kokia jo pagrindinė mintis. Skaityto interviu pavadinimas susijęs su Vytauto V. Landsbergio vaikystės viena svajonių. Tekste taip pat buvo paminėta kita informacija, kitos detalės, todėl mokiniai raginami sugalvoti kitą pavadinimą, kuris būtų nesusijęs su svajonėmis. Pavyzdžiui, galima sugalvoti pavadinimą, kuris apibendrintų visą tekstą: Vaikų rašytojas – Vytautas V. Landsbergis. Taip pat teksto pavadinimas gali būti išreikštas vaizdingu posakiu arba patarle. Su mokiniais reikėtų išbandyti įvairius variantus.

Užduotis• Su kuo susijęs teksto pavadinimas – Vytautas V. Landsbergis – rašytojas, kuris svajojo būti Kauno

zoologijos sodo direktoriumi.Jis susijęs su rašytojo vaikystės svajonėmis.

• Sugalvok kitą teksto pavadinimą, kuris atspindėtų kitą rašytojo vaikystės svajonę.Vytautas V. Landsbergis – globoja mažesnius už save.Vytautas V. Landsbergis – vaikų globėjas.


Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti perskaityti informacinį tekstą ir suprasti jo turinį.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiPagal pavadinimą supranta ir galinu sakyti teksto temą. Geba naujai skaitomą tekstą pagal temą susieti su jau skaitytais tekstais.

Patarimai mokytojui Mokiniai turi suvokti, kuo naudingas, reikšmingas vienas ar kitas tekstas, ką galima sužinoti jį perskai-čius. Teksto tikslą mokiniams nelengva nusakyti, todėl reikėtų iš pradžių kalbėti apie informacijos naujumą, reikšmingumą, naudingumą. Teksto tikslą su mokiniais galima aptarti siejant jį su žurnalu, kuriame buvo išspausdintas interviu. Žurnalas „Naminukas“ skirtas vaikams, todėl tikslas, kodėl in-terviu buvo išspausdintas būtent šiame žurnale, yra aiškus – supažindinti vaikus su rašytoju Vytautu V. Landsbergiu, papasakoti apie jį, sudominti jo kūryba. Vytautas V. Landsbergis yra vaikų rašytojas, todėl buvo tikslinga spausdinti jo interviu vaikų, o ne suaugusiems skirtame žurnale. Norėdami rasti papildomos informacijos (pvz., apie žurnalus) mokiniai gali naudotis informacinėmis technologijomis arba nueiti į biblioteką, knygyną.

Užduotis• Kokiu tikslu „Naminuke“ buvo išspausdintas pokalbis su rašytoju Vytautu V. Landsbergiu?

Kad vaikai susipažintų su mėgstamu rašytoju; kad vaikai susidomėtų rašytojo Vytauto V. Landsbergio knygomis ir jas perskaitytų ir kita.

• Kodėl šis interviu išspausdintas žurnale „Naminukas“, o ne kitame žurnale?Šis interviu apie vaikų rašytoją, todėl jis spausdinamas vaikams skirtame žurnale.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti perskaityti informacinį tekstą ir suprasti jo turinį.Gebėti įvertinti informacinį tekstą – pasakyti savo nuomonę apie jame pateiktos informacijos patiki-mumą, pritaikymo galimybes.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiPaaiškina negrožinio teksto skaitymo tikslą: sužinoti nauja, praplėsti turimas žinias, ką nors išsiaiškinti, ko nors išmokti.Moka palyginti dviejų trijų šaltinių informaciją (pvz., iš enciklopedijos, interneto) arba su jau turima ir įvertinti jos patikimumą, savo vertinimą geba pagrįsti.

Patarimai mokytojui Nagrinėjant tekstą taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į teksto pobūdį: tikroviškas ar pramanytas. Su mokiniais išsiaiškinama, kas būdinga tekstams, kuriuose pateikta tikroviška informacija (tikros vie-tos, datos, žmonės ir kt.), ir kokie požymiai rodo, kad teksto informacija pramanyta (vyksta stebuklai, išgalvotos vietos, žmonės ir kt.). Mokiniai ieško įrodymų tekste, įrodančių, kad skaitytas interviu yra


tikroviškas: rašytojas Vytautas V. Landsbergis yra tikras; jis kalba apie savo anūkus; interviu paminė-tos knygos iš tiesų jo sukurtos. Mokinai gali nežinoti, ar teksto informacija tikra, ar pramanyta. Tada naudinga pasitikrinti internete, enciklopedijose. Mokiniai gali savarankiškai ieškoti informacijos apie rašytoją arba tą galima padaryti visiems kartu klasėje.

Užduotis• Įrodykite, kad šiame tekste pateikta tikroviška informacija.

Yra rašytojas Vytautas V. Landsbergis; yra knygos: „Pelytė Zita“, „Dominykas dvasių karalystėje“ ir kita.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiSkiria negrožinį tekstą nuo grožinio: supranta, kad negrožiniame tekste pateikiama tikroviška informacija.

Patarimai mokytojui Toliau kalbant apie teksto pobūdį su mokiniais reikėtų aptarti teksto žanrą – interviu. Išsiaiškinama, kokie požymiai padeda jį atpažinti (žurnalisto klausimai ir rašytojo atsakymai), kokiais klausimais interviu pradedamas, kokiais baigiamas; kodėl būtent tokius klausimus kelia žurnalistė ir kita. Atkrei-piamas mokinių dėmesys, kad interviu klausimus reikėtų parengti iš anksto, tačiau pokalbio metu juos galima koreguoti, kai kurių atsisakyti, reaguojant į pašnekovo atsakymus ir siejant klausimus su prieš tai išsakytomis pašnekovo mintimis. Interviu su Vytautu V. Landsbergiu pastebime klausimų – atsakymų ryšį. Pavyzdžiui, žurnalistė, sužinojusi, koks personažas rašytojui yra arčiausiai širdies, klausia: Kokia knyga Jums pačiam mieliausia? Arba po to, kai rašytojas papasakojo, kodėl jis tapo vaikų rašytoju, žurnalistė paklausė: Kam sunkiau rašyti, suaugusiems ar vaikams? Siekiant parodyti moki-niams klausimų – atsakymų ryšį, klausiama: Kuo prasidėjo pokalbis su rašytoju? Kuo baigėsi pokalbis?

Užduotis• Kokie požymiai rodo, kad čia vyksta pokalbis (interviu)?

Yra išryškinti žurnalisto klausimai, o rašytojas į juos atsako.• Kuo prasidėjo pokalbis su rašytoju?

Vytautas V. Landsbergis pasakoja, kodėl jis tapo vaikų rašytoju.• Kuo baigėsi pokalbis?

Rašytojas pasakoja apie savo skaitytoją ir ko jam palinkėtų.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti perskaityti informacinį tekstą ir suprasti jo turinį.Gebėti rasti negrožiniame tekste tiesiogiai pateiktą informaciją ir daryti tiesiogines išvadas.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiSupranta negrožiniame tekste naudojamus paryškinimus ir kitokius grafinio pavidalo išskirtinumus.Interpretuoja tekstą, kuriame pateikiami tikri faktai (istorinis, biografinis ir kt.): susieja faktus iš įvairių teksto dalių ir juos apibendrina, daro išvadą.

Patarimai mokytojui Nagrinėjant tekstą su mokiniais svarbu aptarti teksto kalbą: nežinomus terminus, perkeltinės reikšmės žodžius, posakius. Taip plečiamas mokinių žodynas, o taip pat padedama geriau suvokti skaitomą tekstą. Supažindinant su nauja sąvoka, terminu, nereikia reikalauti „iškalti“ apibrėžimo, bet skatinti susipažinti su tą sąvoką reiškiančio žodžio kilme, jam giminiškais žodžiais. Siūlytina pamėginti neaiškų teksto žodį suprasti iš konteksto, o tada pasitikrinti žodyne. Skaitant dalykinį tekstą, mokiniui reikia įprasti turėti pieštuką, lapelį, kad pasižymėtų vieną ar kitą žodį. Interviu su Vytautu V. Landsbergiu galėtume išskirti keletą tokių žodžių, kuriuos vertėtų aptarti su mokiniais: kritika, autografas ir kita.

Užduotis• Išsiaiškink, ką reiškia žodžiai: kritika, autografas.• Kritika – kūrinio nagrinėjimas, vertinimas.

Autografas – parašas, įrašas.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiGeba išsiaiškinti nežinomus žodžius, naujas sąvokas, terminus.

Patarimai mokytojui Teksto nagrinėjimą galima užbaigti apibendrinamaisiais klausimais, kuriais taip pat ugdomos ver-tybinės nuostatos. Skatinama mokinius rasti įrodymų (Kodėl verta skaityti knygas?), pasidalinti savo nuomone, patirtimi (Kas labiausiai sudomino pokalbyje su rašytoju Vytautu V. Landsbergiu?). Nėra teisingo arba neteisingo atsakymo, kiekvieno mokinio nuomonė gali būti savita, svarbiausia, kad mokinys gebėtų ją paaiškinti, argumentuoti.

Užduotis• Rask tekste įrodymą, kad verta skaityti knygas?

Knyga plėtoja fantaziją, ugdo vaizdinius.Arba:

• Kokį pavyzdį pateiktum draugui įrodant, kad verta skaityti knygas.Knyga plėtoja fantaziją, ugdo vaizdinius. Turi sugalvoti, kaip viskas atrodo, užvertęs knygą gali įsivaizduoti, kaip bus toliau. Toks vaizdinių menas vėliau labai praverčia kuriant savo gyvenimą, profesiją, šeimą. Pavyzdžiui, architektas, prieš


projektuodamas namą, turi įsivaizduoti jį, pavaikščioti po kambarius, pasėdėti prie lango, pamatyti tolumoje mišką... Šituos dalykus vaikystėje ugdo knygų skaitymas.

• Kas labiausiai tave sudomino pokalbyje su rašytoju Vytautu V. Landsbergiu?

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti interpretuoti gautą informaciją: ją lyginti, sisteminti apibendrinti, susieti su turimomis žiniomis, gyvenimiška patirtimi.Gebėti įvertinti informacinį tekstą – pasakyti savo nuomonę apie jame pateiktos informacijos patiki-mumą, pritaikymo galimybes.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiInterpretuoja pasakojimą, kuriame pateikiami tikri faktai (istorinis, biografinis ir kt. straipsnis): a) randa svarbiausius faktus; b) susieja faktus iš įvairių teksto dalių ir juos apibendrina, daro išvadą; c) integruoja viso teksto informaciją ir daro išvadą – paaiškina, ką svarbaus sužinojo (pagrindinės minties supratimas).Supranta ir paaiškina, kodėl perskaitytas tekstas yra vertingas: suteikia naujų žinių, moko, jo žinios, patarimai gali būti pritaikyti gyvenime ir kt., savo aiškinimą pagrindžia teksto medžiaga.

Patarimai mokytojui Perskaičius ir išnagrinėjus interviu su Vytautu V. Landsbergiu su mokiniais galima pritaikyti įgytą patirtį ir pasirengti interviu su mokyklos bendruomenės nariais (pvz., mokyklos direktore, bibliotekininke, kitų klasių mokiniais, kurie sportuoja, lanko meno būrelius, gerai mokosi) ir kita. Galima kartu rengti klausimus, vėliau sutvarkyti įrašytą pokalbį, jį paviešinti (klasės, mokyklos stende, laikraštyje). Svarbu, kad mokiniai pamatytų įgytos patirties svarbą gyvenime ir gebėtų savarankiškai taikyti žinias.


VI PAVYZDYS. NEGROŽINIS TEKSTAS

Negrožinis tekstas: Straipsnis „Lesykla – ne tik pramoga“ Teksto aprašymas:Šis negrožinis tekstas – straipsnis. Jame pateikta informacija parašyta aiškia, lakoniška, dalykine

kalba. Jis informuoja, kad žiema – sunkus metas mažiems paukšteliams. Atšalus orams sumažėja maisto. Jiems sunku rungtis su didesniais paukščiais, todėl tenka kęsti alkį.

Šio straipsnio tikslas – pakviesti visus miesto gyventojus rūpintis mažais paukšteliais, padirbti jiems tinkamų lesyklėlių.

Dažniausiai tokio pobūdžio straipsniai dėl informacijos neskaitomi, tačiau mokiniai dažnai su jais susiduria, todėl turėtų gebėti suprasti, interpretuoti, vertinti.

Lesykla – ne tik pramoga!

Kaip pagal laikrodį atėjusi į Lietuvą žiema, jau dabar priverčia mūsų krašte likusius žiemoti sparnuočius suskubti ieškoti prieglobsčio ir maisto.

Visi sutiks, kad mieste surasti maisto paukščiai turėtų nesunkiai, kadangi beveik kiekviename namo kieme ar balkone žmonės ne tik kabina lesyklas, bet palieka ir kitų maisto atliekų, tačiau problema iškyla tada, kai tokias vietas užima didesni paukščiai – balandžiai, kuosos, kėkštai. Tokiose vietose mažiems paukščiams sunku rungtis su didesniais ir jie būna priversti ieškoti maisto kitur. Dažnai jie taip ir krenta nespėję susirasti maisto, nes per naktį 10 °C šaltyje zylė netenka 10 procentų savo svorio. O juk neretą žiemos naktį temperatūra nukrenta iki 20 °C šalčio ir dau-giau. Dar nemažai energijos, o kartu ir riebalų atsargų sunaudojama kasdienei maisto paieškai.

Mes galime padėti smulkiems paukšteliams – įrengti tokią lesyklą, kuri būtų jiems pritaikyta. Lesykla paukščiams turėtų būti saugi, joje neturi būti aštrių detalių ar briaunų, ji turi būti

apsaugota nuo stambesnių paukščių. Lesykla turi būti šalia tankesnių krūmų, medžių ar kitų žel-dynų, kur prireikus išalkę žvirbliai ar zylės galėtų pasislėpti.

Gamtininkų klubas „ORNI" kviečia visus daugiabučių namų gyventojus prisijungti prie šios iniciatyvos ir savo kiemo prieigose įrengti didesnę paukščių lesyklą, kuria galėtų rūpintis aplinkinių namų gyventojai. Ir primena, kad lesyklos turi būti nuolat papildomos lesalu.

Iškilus neaiškumams, bet kada jums gali patarti klubo „ORNI“ nariai. Gamtininkų klubas „ORNI“

Skaitymo strategijos pasirinkimas (aprašymas)Mokiniams dažnai tenka rinkti informaciją nurodyta tema. Atlikdami šias užduotis, jie susiduria su

informacijos gausa ir, išskirdami svarbiausią informaciją, dažnai tiesiog perrašo viską, bet neatskleidžia teksto esmės. Struktūruoti užrašai – tai strategija, kuri padeda mokiniams išmokti užsirašyti tik tai, kas svarbiausia, bus naudinga ir reikalinga. Mokiniai skatinami rinkti informaciją remiantis grafine schema. Mokytojui siūloma iš langelių, rodyklių, apskritimų ar kitokių vaizdinių priemonių sukurti schemą, kuri atspindėtų konkrečią teksto struktūrą. Schemos gali būti įvairių formų: voratinklio, lentelės, eigos, ciklo ir kitos. Pagal Doug Buehlo knygą „Interaktyviojo mokymosi strategijos“. Teksto struktūros nustatymas schemos pateikiamos su tipiniais klausimais. Mokytojas, atsižvelgdamas į nagrinėjamo teksto turinį, turi suformuluoti tokius klausimus, kurie padėtų mokiniams išskirti svarbiausią teksto informaciją.

Straipsnį „Lesykla – ne tik pramoga“ siūloma nagrinėti pasitelkiant problemos ir sprendimo teksto struktūros schemą (8 pav.). Ši schema naudojama, kai mokiniams reikia suprasti informaciją apie įvai-


rias problemas, gyvenimo sąlygų, buities permainas. Schemoje gali atsispindėti klausimai, padedantys mokiniams suprasti, kaip reikia spręsti problemą.

8 pav. Problemos ir sprendimo teksto struktūros schemos pavyzdys

Paukščių gyvenimas

žiemą

Kokia kyla problema?

Kokie šių sprendi-mų rezultatai?

Kieno tai problema?

Dėl ko problema kilo?

Kokie problemos padariniai?

Kas stengiasi pro-blemą išspręsti?

Kokie buvo siūlo-mi sprendimai?

Patarimai mokytojui Kadangi pateiktą tekstą siūloma nagrinėti pasitelkiant problemos ir sprendimo teksto struktūros schemą, mokiniai pirmiausia turi būti puikiai susipažinę su straipsnio struktūra ir teksto dalyse išdėstyta informacija.

Užduotis• Sunumeruok, kokia seka straipsnyje pateikta informacija.

2. Mažiems paukščiams sunku rungtis su didžiaisiais. 4. Gamtininkų klubo „ORNI“ kvietimas.1. Atėjo žiema.3. Kokia lesykla saugi smulkiems paukšteliams?

• Kurioje teksto dalyje (pastraipoje) atskleidžiama, kodėl reikia pagelbėti smulkiems paukšteliams susirasti maisto?Mažiems paukščiams sunku rungtis su didžiaisiais.



Konkretieji skaitymo gebėjimaiLygina ir susieja kelias teksto dalis, pastebi jų tarpusavio ryšį, randa teiginį (teiginius) ir įrodymus, juos iliustruojančius pavyzdžius.

Patarimai mokytojui Perskaitytame tekste gvildenama smulkiųjų paukščių maitinimosi žiemos sąlygomis problema. Mo-kiniams pristatoma iš anksto paruošta problemos ir sprendimo teksto struktūros schema (9 pav.). Į ją reikės surinkti ir susisteminti bei apibendrinti teksto informaciją pagal nurodytus aspektus. Mo-kiniai gali dirbti individuliai arba mažomis (3–4 vaikų) grupelėmis. Jie ne tik išmoks išskirti svarbiausią informaciją, suvoks informacijos ryšius, tačiau vaizdžiai pateikta informacija padės ją greičiau suprasti ir panaudoti savarankiškam mokymuisi.

9 pav. Problemos ir sprendimo teksto struktūros schema

Kam iškilo pavojus?

Smulkiesiems paukšteliams –

zylėms, žvirbliams...

Ar problema išspręsta? Gal ją

sprendžiant kilo naujų problemų?

Labai svarbu į pakabintą lesyklą nuolat berti lesalą,

nes pripratę vienoje vietoje maitintis paukšteliai

neskrenda kitur.

Kokie siūlomi problemos sprendimo

būdai?Įrengti saugias, pritaikytas smul-kiems paukšteliams lesyklas. Jos turi būti mažos, be aštrių detalių ar briaunų. Pakabinti lesyklą šalia

krūmų, kad esant pavojui jie galėtų pasislėpti. Savo kiemo prieigose įrengti didesnę paukščių lesyklą,

kuria galėtų rūpintis aplinkinių namų gyventojai.

Kokie šių sprendimų rezultataiĮ mažas lesyklas negalės

įlįsti didieji paukščiai. Mažieji bus saugūs ir

išvengs pavojų.

Kas gali problemą išspręsti?

Žmonės

Kokie problemos padariniai?

Parašyk įrodymą. Dažnai smulkūs paukšteliai

žūsta nespėję susirasti maisto, nes šaltyje greitai praranda

savo svorį. Zylė 10°C šaltyje netenka 10 %

savo svorio.

Su kokiais sunkumai susiduria mažieji

paukščiai?Jiems sunku žiemą susirasti maisto ir

prieglobstį.

Dėl ko iškilo problema?Nes smulkiems

paukščiams sunku rungtis su didžiaisiais paukščiais

prie lesyklų.


Patarimai mokytojui Su mokiniais taip pat aptariamas teksto pobūdis. Jie turi suprasti ir nustatyti, ar tekste pateikiamos žinios, faktai; ar vyrauja paaiškinimai, aprašoma veiksmų seka; ar pateikiamas teiginys, kurį reikia įrodyti, pagrįsti pavyzdžiais.

Užduotis• Kokiame leidinyje galėjo būti išspausdintas šis tekstas?

Laikraštyje.• Kokiai sričiai (menų, gamtos, istorijos, literatūros) priskirtum šį straipsnį? Paaiškink savo pasirinkimą.

Gamtos, nes kalbama apie pagalbą paukščiams žiemą.• Koks pagrindinis šio teksto skaitymo tikslas?

Informuoti: sužinoti nauja, praplėsti turimas žinias.• Pažymėk, kas šiame tekste pateikiama.

o Faktai o Prasimanymai

• Paaiškink savo pasirinkimą. Nes rašoma apie tikrus dalykus, kad atėjo žiema ir reikia pasirūpinti paukščiais. Iš tikrųjų yra gamtininkų klubas „ORNI“. Čia yra straipsnis iš laikraščio. Straipsnyje yra patarimų, kaip įrengti saugią lesyklą. Paaiškinama, kodėl reikia pasirūpinti smulkiais paukšteliais.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiSupranta negrožinio teksto tikroviškumą (dalykiškumą), informatyvumą ir praktiškumą (taikomąją paskirtį), skiria negrožinį tekstą nuo grožinio. Paaiškina negrožinioteksto skaitymo tikslą: sužinoti nauja, praplėsti turimas žinias, ką nors išsiaiškinti, ko nors išmokti.Skiria negrožinį tekstą nuo grožinio: supranta, kad negrožiniame tekste pateikiama tikroviška informacija.

Patarimai mokytojui Mokiniai turi suvokti, kad tekstų pavadinimai – tai informaciniai raktai. Jie padeda susidaryti pradinę nuovoką apie tekstą ir informuoja, apie ką bus rašoma tekste. Dažniausiai negrožinių tekstų pavadi-nimai būna tikslūs, aiškūs, išreiškiantys teksto temą. Šio straipsnio pavadinimas atspindi pagrindinę mintį, nes nukreipia skaitytojų mintis į lesyklos paskirtį ir naudą.


Užduotis• Kodėl straipsniui reikia pavadinimo?

Kad suprastume, apie ką bus rašoma tekste.• Pažymėk, ką nusako straipsnio pavadinimas.

o Temą o Pagrindinę mintį

• Paaiškink savo pasirinkimą.Nes pavadinime pasakyta mintis, kuri verčia susimąstyti apie lesyklos paskirtį ir naudą.


Konkretieji skaitymo gebėjimaiPagal pavadinimą supranta ir gali nusakyti teksto temą ar pagrindinę mintį. Geba naujai skaitomą tekstą pagal temą susieti su jau skaitytais tekstais.

Patarimai mokytojui Išanalizavus visą tekstą, siūloma su mokiniais aptarti informacijos pritaikymo gyvenime galimybes. Mokiniai, remdamiesi perskaityta informacija, turi išsakyti savo nuomonę.

Užduotis• Apie ką susimąstei, kai perskaitei straipsnį „Lesykla – ne tik pramoga!“?• Kokios dar informacijos skatina paieškoti šis straipsnis?

Kaip padaryti lesyklėlę, kuri būtų pritaikyta mažiems paukščiams?Kaip atrodo mažiems paukščiams pritaikyta lesyklėlė?

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti įvertinti informacinį tekstą – pasakyti savo nuomonę apie jame pateiktos informacijos patiki-mumą, pritaikymo galimybes. Konkretieji skaitymo gebėjimaiSupranta ir paaiškina, kodėl perskaitytas tekstas yra vertingas: suteikia naujų žinių, moko, jo žinios, patarimai gali būti pritaikyti gyvenime ir kt., savo aiškinimą pagrindžia teksto medžiaga.


Negrožiniai tekstai: 1) Receptas „Užmaišykite paukščiams pyrago“2) Instrukcija „Kaip padaryti lesyklėlę“

Tekstų aprašymas:Pristatomi du negrožiniai tekstai – paukščių pyrago receptas ir lesyklėlės darymo instrukcija. Jų pa-skirtis – gauti informacijos ir panaudoti ją praktikoje. Siekiama sudominti skaitytoją ir paskatinti pasi-gaminti vieną iš siūlomų gaminių. Instrukcijoje ir recepte labai aiškiai, tiksliai ir nuosekliai pateikiama informacija nuo tikslo, veiksmo iki rezultato. Šalia pateikiamos nuotraukos, brėžiniai papildantys teksto medžiagą, nurodantys veiksmų eigą ir galutinį produktą.

I TEKSTAS. RECEPTAS

Užmaišykite paukščiams pyrago

Iš kiaulienos taukų arba margarino, sėklų, kruopų ir riešutų galima užmaišyti paukščiams pyrago. Kadangi jis ruošiamas iš įvairių produktų, tą patį pyragą gali lesti skirtingų rūšių sparnuočiai. Paruoštą paukščių pyragą galima patiekti indeliuose arba pakabinti tinkleliuose.

Pyragui: kiaulienos taukų arba nesūdyto margarino; saulėgrąžų; žemės arba lazdynų riešutų; baltos duonos; avižinių dribsnių; sorų kruopų; aguonų; kukurūzų ar kitokių grūdų.

Lesyklai: tinklinio maišelio; vielos; plastikinio butelio; eglių arba kukmedžių šakelių.

Gaminimo eiga:1. Puode išlydykite taukus arba nesūdytą margariną. 2. Į karštus riebalus suberkite saulėgrąžas, riešutus,

grūdus ir kruopas, įtrupinkite baltos duonos. Pava-sarėjant į pyragą reikėtų įmaišyti kiaušinių lukštų, kad paukščiai gautų kalcio. Viską gerai išmaišykite, leiskite masei šiek tiek atvėsti.

3. Sukrėskite masę į polietileninius maišelius, sufor-muokite rutulius, maišelius užriškite ir palaikykite šaldytuve.


4. Sukietėjusį pyragą dėkite į tinklinį maišelį.

II TEKSTAS. INSTRUKCIJA

Lesyklėlė

Visiems aišku, kad lesyklėlės paskirtis – maitinti paukštelius žiemą. Prieš dirbdami lesyklėlę nepa-mirškime dviejų svarbių dalykų:

1. Lesyklėlė turi apsaugoti lesalus nuo lietaus, sniego ir vėjo.2. Turi būti patogu užpilti lesalus ir išvalyti jų likučius.Kaip pačiam padirbti lesyklėlę? Labiausiai paplitusios pakabinamos lesyklėlės. Tokią gali padirbti

net ir vaikai.

Jai reikės:dviejų vienodo dydžio gabaliukų faneros;keturių pagaliukų (geriausiai – keturkampių);keturių siaurų lentelių;nedidelių aštuonių medvaržčių arba vinių;virvelės.

5. Paukščių pyragui nuo sniego apsaugoti iš plastikinio butelio ir žaliuojančių medžių šakelių padarykite stogelį. Nupjaukite plastikinio butelio viršų, pridenkite eglių ar kukmedžių šake-lėmis ir apsukite siūlu.

6. Kamštyje pradurkite skylę, perverkite storą vielą, vieną jos galą palikite ilgesnį, kad galėtumėte kabinti ant šakos, ant kito pakabinkite tinklelį su pyragu.

Paukščių pyragą ir lesyklėlę gamino Kristina ŠilinytėTeodoro Biliūno nuotraukos

1. Pirmiausia prie dugneliui skirtos faneros nedideliais medvaržčiais prikalkite arba prisukite keturis kampinius pagaliukus.

2. Po to tokiu pat būdu pritvirtinkite stogeliui skirtą faneros gabaliuką.3. Prieš prikalant stogelį reikia jo kampuose pragręžti 4 skylutes

pakabinimo virvutei įverti.


4. Aplink visą lesyklėlės dugnelį prikalkite siauras lenteles, kurios apsaugos lesalus nuo vėjo gūsių ir neleis trupinėliams nubyrėti ant žemės.

5. Įverkite virvutę ir pakabinkite lesyklėlę gerai matomoje vietoje.

Skaitymo strategijos pasirinkimas (aprašymas)Abu tekstai panašūs (susiję tematine raiška, t.y. abu apie lesyklas), bet ir skiriasi (abi lesyklos daro-

mos skirtingai), juos galima nagrinėti taikant tekstų palyginimų ir supriešinimų strategiją (10 pav.). Ši strategija naudojama, kai mokiniams reikia išsiaiškinti daiktų, reiškinių ar kt. panašumus ir skirtumus. Schemoje gali atsispindėti klausimai, padedantys mokiniams suprasti, kad tam tikri dalykai yra pana-šūs arba skiriasi.

10 pav. Tekstų palyginimų ir supriešinimų strategijos pavyzdys

Lesyklėlės

Kokios ypatybės lemia, kad tie dalykai

skiriasi?

Kokios ypatybės lemia, kad tie dalykai

panašūs?

Kuo šie dalykai nepanašūs arba

nesiskiria?

Kokios ypatybių ar požymių kategorijos

lyginamos arba priešinamos?

Kokie šie dalykai yra: labiau panašūs ar labiau

skirtingi pagal svarbiausias jų

ypatybes?

Kas yra lyginama arba priešinama?


Taikant tekstų palyginimų ir supriešinimų strategiją, mokiniai ne tik suvoks recepto ar instrukcijos turinį, bet ir mokysis išskirti perskaitytų tekstų panašumus ir skirtumus, palyginti dviejų tekstų informaciją, daryti išvadas apie jų panašumus ir skirtumus bei apibendrinti turimą informaciją. Ši strategija padeda ugdyti mokinių mąstymo gebėjimus: mąstymo lankstumą, samprotavimą, tikslumo siekimą, bendravimą.

H. F. Silverio knygoje „Palyginimas ir sugretinimas. Ugdome lyginamąjį mąstymą mokinių mokymosi pasiekimams gerinti“ pristatoma šios strategijos eiga:

• apibūdinti kiekvieną objektą atskirai, taikant tam tikrus kriterijus;• pažymėti svarbiausius panašumus ir skirtumus;• suformuluoti ir aptarti apibendrinimus ir išvadas;• apibendrinti žinias atliekant praktinę užduotį.

STRATEGIJOS TAIKYMO ETAPAI

I ETAPAS. Apibūdink!

Patarimai mokytojuiMokytojas pateikia schemą lentelėje. Jos viduje pateikiami kriterijai, pagal kuriuos reikės apibūdinti dviejų tekstų požymius. Mokiniai dirba mažomis grupelėmis (3–4 vaikai). Pirmiausia jie perskaito abu tekstus, vėliau išskiria kiekvieno teksto informaciją pagal tokius kriterijus: gaminys, paskirtis, priemo-nės, eiga, priežiūra ir parašo apibendrinančią išvadą. Parengus aiškius, tikslius tekstų aprašymus, lengviau atlikti gilesnį ir išsamesnį tekstų palyginimą.

Užduotis• Apibūdink dviejų tekstų informaciją.

I tekstas Kriterijai II tekstasPaukščių pyragas Gaminys Medinė pakabinama lesyklėlėLesinti skirtingų rūšių paukštelius. Paskirtis Berti lesalus ir maitinti paukštelius. Priemonių daug – vienos skirtos Priemonės Priemonių nedaug –medinės lentelės, pyragui, kitos – lesyklėlės gamybai. fanera, vinys. Eiga pateikta su aprašymu ir Eiga Pateikta detaliai aprašyta ir sunumeruo nuotraukomis. ta gaminio gamybos eiga. Nukabinti tinklelį, kai pyragas baigiasi. Priežiūra Pakabintą lesyklėlę reikia nuolat valyti, įberti lesalų.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti rasti negrožiniame tekste tiesiogiai pateiktą informaciją ir daryti tiesiogines išvadas.Konkretieji skaitymo gebėjimaiRanda tekste aiškiai pateiktą informaciją: kieno nors požymius, ypatybes, faktus, įrodymus, taisykles, nurodymus ir kt., daro apibendrinančias išvadas.


II ETAPAS. Palygink!

Patarimai mokytojuiMokiniai, remdamiesi pirmosios lentelės informacija, pildo palyginimo lentelę ir joje pažymi svarbiausius tekstų panašumus ir skirtumus. Lentelės gali būti labai įvairaus formato (pvz., Venno diagramos ir kt.).

Užduotis• Palygink dviejų tekstų informaciją.

Skirtumai:Paukščių pyragas Medinė pakabinama lesyklėlė Reikės užmaišyti pyragą ir Reikės medinių lentelių, vinių, faneros. padaryti lesyklą.

Reikės mokėti virti. Reikės mokėti kalti, gręžti. Tokią lesyklėlę padaryti Brėžinyje bus galima pasitikslinti, ar gerai dirbama. padės nuotraukos. Kai pyragas bus sulestas, reikės Reikės nuolat papildyti lesalų ir valyti. nukabinti tuščią tinklelį su stogeliu. Galima naudoti kelerius metus.Panašumai:Skirtos paukščiams lesinti.Lengvai padaromos net vaikų.Abi pakabinamos.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti interpretuoti gautą informaciją: ją lyginti, sisteminti, apibendrinti, susieti su jau turimomis žiniomis, gyvenimiška patirtimi.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiGeba informuojančiame tekste rasti reikalingas žinias ir jas interpretuoti: skirstyti pasirinktu aspektu; palygina dviejų tekstų informaciją.

III ETAPAS. Išvada!

Patarimai mokytojuiMokiniams siūloma padiskutuoti apie tai, ką sužinojo lygindami tekstus. Jiems užduodami klausimai, skatinantys pamąstyti, surasti įrodymų, nuodugniau išnagrinėti abu tekstus ir, remiantis atliktomis užduotimis, padaryti išvadas.


Užduotis• Ar šios lesyklos labiau panašios ar skirtingos? Kodėl?

Labiau skirtingos, nes į vieną beriamas lesalas, o kitai reikia užmaišyti „paukščių pyragą“.• Koks svarbiausias jų skirtumas?

Viena medinė, kita – tinklelis su „paukščių pyragu“.• Koks galėtų būti šio skirtumo poveikis?

Lesalas medinėje lesykloje gali būti nuolat papildomas, o „paukščių pyragą“ vėl reikės užmaišyti.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti interpretuoti gautą informaciją: ją lyginti, sisteminti, apibendrinti, susieti su jau turimomis žiniomis, gyvenimiška patirtimi.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiGeba informuojančiame tekste rasti reikalingas žinias ir jas interpretuoti: daro išvadą ir apibendrinimus apie tekstų panašumus ir skirtumus.

IV ETAPAS. Pritaikyk!

Patarimai mokytojuiMokiniai išanalizavo du skirtingus tekstus. Jie susidarė nuomonę apie kiekvieną iš gaminių ir gali įsi-vertinti, kuris variantas iš pateiktų jiems būtų lengviau arba įdomiau padaromas. Kitas žingsnis – per dailės ir technologijų pamokas padaryti vieną iš aprašytų lesyklėlių.

Užduotis• Kurią iš pateiktų lesyklų tu galėtum padirbti? Paaiškink savo pasirinkimą. • Remdamasis lesyklos instrukcija arba „paukščių pyrago“ receptu padaryk lesyklėlę.

Esminiai skaitymo gebėjimaiGebėti įvertinti informacinį tekstą – pasakyti savo nuomonę apie jame pateiktos informacijos patiki-mumą, pritaikymo galimybes.

Konkretieji skaitymo gebėjimaiSupranta ir paaiškina, kodėl perskaitytas tekstas yra vertingas: suteikia naujų žinių, moko, jo žinios, patarimai gali būti pritaikyti gyvenime ir kita.

IV skyrius. LITERATŪRA I 121metodinė PRIEMONĖ

Literatūra1. Becker S. H. 99 neue Lesetipps. Klett/ Kallmeyer, 2012.2. Bruzgelevičienė R. Ugdymo paradigma – didaktikos idėjų pamatas. Rankraštis.3. Buehl D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Iš anglų kalbos vertė V. Poviliūnienė. V.: Garnelis,

2004.4. Charlton B. C. Neformaliojo vertinimo strategijos: kaip formuluoti klausimus, stebėti mokinius

ir planuoti pamokas, kad jos skatintų tinkamai suvokti tekstą. Iš anglų kalbos vertė I. Simonavi-čiūtė. V.: Tyto alba, 2007.

5. Daujotytė V. Tekstas ir kūrinys. V.: Kultūra, 1998.6. Egan K. Nuodugnus mokymasis: paprasta naujovė, galinti keisti mokymą. Iš anglų kalbos vertė

UAB „Gloria lingua“. V.: Švietimo aprūpinimo centras, 2014.7. Gaarderis J. Knygos – pasauliui be skaitytojų? Iš anglų kalbos vertė A. Šiaulienė. // Rubinaitis.

2004. Nr. 2 (30), P. 3–9. 8. Kammer M. Wege zum Text. Sechzehn Unterrichtsmethoden für die Entwicklung der Lesekom-

petenz. Schneider Verlag Hohengehren GmbH, 2004.9. Klicpera CH., Gasteiger-Klicpera B. Psychologie der Lese- und Schreibschwierigkeiten: Entwic-

klung, Ursachen, Förderung. 2. Auflage. Weinheim: Beltz, Psichologie Verlags Union, 1998.10. Lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendroji programa. http://www.upc.smm.lt/ugdymas/doku-

mentai/Pradinio-ugdymo-lietuviu-kalbos-programa.pdf.11. Lukšienė M. Jungtys. V.: Alma littera, 2013. 12. Mc. Laughlin. Reading comprehension: What Every Teacher Needs to Know. // The Reading

Teacher. Vol. 65. Issue 7 (2012). P. 432–440.13. Mokinių kūrybiškumo ugdymo lietuvių (gimtosios) kalbos pamokose metodika. Parengė Šiuo-

laikinių didaktikų centras. V., 2013. 14. Nauckūnaitė Z. Iškalbos mokymas. K.: Šviesa. 15. Piaget J. Vaiko kalba ir mąstymas. Iš prancūzų kalbos vertė A. Grigaravičiūtė. V.: Aidai, 2002.16. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. V: Gimtasis žodis, 2001.17. Šiaučiukėnienė L., Stankevičienė N., Čiužas R. Didaktikos teorija ir praktika. K.: Technologija, 2011.18. Tarptautinis skaitymo gebėjimų tyrimas. PIRLS, 2011. Skaitymo gebėjimus tikrinančių užduočių

pavyzdžiai. 4 klasė. V.: Nacionalinis egzaminų centras, 2013.19. Texte, Themen und Strukturen. Herausgegeben von Angela Mielke und Bernd Schurf. Cornelsen

Verlag, Berlin, 2011. 20. Tūtlytė R. Eilėraščio skaitymas. V.: Gimtasis žodis, 1996.21. Tūtlytė R. Modernioji literatūra ir jos skaitymas. – Kn.: Teksto analizė mokykloje. V.: Alma littera, 1998.22. Urba K. Koks įvairus pasaulis! // Rubinaitis. 2008. Nr. 3 (47). P. 1.23. Varella A. Knygų šviesa. Iš graikų kalbos vertė D. Bučiūtė. // Rubinaitis. 2004. Nr. 1 (29). P. 2.24. Viliūnas G. Nuo ko pradėti? – Kn.: Teksto analizė mokykloje. V.: Alma littera, 1998.25. Z karta: kitokie vaikai, kitoks ir mokymasis. http://www.delfi.lt/gyvenimas/namai_ir_seima/z-kar-

ta-kitokie-vaikai-kitoks-ir-mokymasis.d?id=65110313#ixzz3KNBRNWc226. Žilinskaitė V. O kilti oi kaip nelengva. Pasisakymas gavus Geriausios 2006 m. vaikų knygos ir

Vaikų literatūros premiją. // Rubinaitis. 2007. Nr. 2 (42). P.1. 27. Žukauskienė R. Raidos psichologija. V.: Margi raštai, 1996.28. Župerka K. Stilistika. Šiauliai, 2001.

http://www.upc.smm.lt/ugdymas/dokumentai/Pradinio-ugdymo-lietuviu-kalbos-programa.pdf

http://www.upc.smm.lt/ugdymas/dokumentai/Pradinio-ugdymo-lietuviu-kalbos-programa.pdf

I IV skyrius. LITERATŪRA122metodinė PRIEMONĖ

Tekstų analizei naudota literatūra:1. Adomaitytė G. Karuselė. V.: „Gimtasis žodis“, 2007, p. 35–36.2. Buehl D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Iš anglų kalbos vertė V. Poviliūnienė. V.: Garnelis,

2004.3. Harvey F. Silver Palyginimas ir sugretinimas. Ugdome lyginamąjį mąstymą mokinių mokymosi

pasiekimams gerinti. Tarptautinis bakalaureatas, 2012.4. Lekiantis laivas. Lietuvių pasaka. Pradinukų biblioteka. K.: „Šviesa“, 2006.5. Lesykla – ne tik pramoga! Prieiga per internetą: http://orni.lt/index.php?option=com_content&-

task=view&id=116&Itemid=16. Lesyklėlė. Prieiga per internetą: http://meistriukas.ucoz.com/7. Pagaminkite paukščiams pyrago. Prieiga per internetą: http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/

laisvalaikis/rankdarbiai/lesyklele-sparnuociams-567-288999#ixzz3KUpAEkFL8. Sintimbrianus M. Ilgoji pertrauka. V.: Vaga, 1976.9. Vaičiūnaitė J. Aitvaras. V.: Alma littera, 2005, p. 38.10. Vytautas V. Landsbergis – rašytojas, kuris svajojo būti Kauno zoologijos sodo direktoriumi.//

„Naminukas“, 2014, 6 (257).

http://orni.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=116&Itemid=1

http://orni.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=116&Itemid=1

http://meistriukas.ucoz.com/


3–4 klasių mokiniųskaitymo gebėjimųUGDYMASMetodinė priemonė

Tiražas 1500 egz.

Išleido UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRASKatkaus g. 44, LT-09217 [email protected], www.upc.smm.lt

Spausdino UAB „Araneum”J.Jasinskio g. 16 G, LT-03163 [email protected], www.araneum.lt

978-609-95660-9-2

3–4 klasių mokinių skaitymo gebėjimų ugdymas klasės mokinių...negrožinio teksto suvokimo,...

Documents