43

4. TECHNOLOGINĖ DALIS

4.1 BENDRI DUOMENYS APIE SILIKATINĮ BETONĄ

Ţmogus jau seniai naudojo smiltainį savo namų statybai. Jau senovėje ši medţiaga buvo

vertinama, kaip viena iš tvirčiausių išgaunamų gamtoje. Egipto piramidės buvo pastatytos kaip

tiktai iš smiltainio. Garsiosios gotikinės katedros, kurios puikiai išsilaikę sulaukė mūsų laikų,

tokios kaip: Paryţiaus katedra, Ulmo ir Kelno katedros, o taip pat Paryţiaus Luvras, ţymi

smiltainio kelią iki šių laikų.

Natūralaus smiltainio sluoksniai formavosi ţemės viduje iš smėlio ir kriauklelių

sluoksnių daugelį milijonų metų, kaip nuoseda po senųjų jūrų ir vandenynų. Tektoniniai judesiai

iškėlė smiltainio sluoksnius į ţemės paviršių, taip suformuodami natūralų, puikios statybinės

medţiagos rezervuarą.

Silikatinius dirbinius plačiau pirmieji pradėjo naudoti vokiečiai. Paprasčiausi· tankaus

silikatbetonio gaminiai yra silikatinės plytos, pradėtos plačiai gaminti 1880 metais pagal

vokiečių mokslininko Michaeliso pasiūlymą.

Jau 1854 metais Vokietijoje buvo pastatytas pirmas dviaukštis namas iš silikatinių plytų

ir nuo to laiko Europoje buvo pastatyta šimtai gamyklų, kurios gamina įvairiausių matmenų

kokybiškus silikatinius gaminius. Silikatinių plytų gamyba yra gana paprasta, jos yra pigios

palyginus su kitomis statybinėmis medţiagomis. Jų gamybai reikia maţiau investicijų.

Silikatinis betonas - tai ekologiškai švari, ilgaamţiška, geros kokybės, nereikalaujanti

didelių papildomų išlaidų statyboje medţiaga. Plyta yra nedegi, sunkiai įgeria drėgmę, atspari

cheminiai korozijai. Tinka maţaaukščių ir daugiaaukščių, įvairios paskirties pastatų, vidinėms ir

išorinėms sienoms mūryti.

4.2 SILIKATINIŲ GAMINIŲ ISTORIJA

Lietuvoje silikatinės plytos pradėtos gaminti 1929m Kauno priemiestyje Petrašiūnuose,

tačiau gamykla buvo nedidelė ir išleisdavo nedaug produkcijos. Gamyba išaugo tik pokario

laikotarpiu, kai atsirado naujos, didesnės gamyklos. Silikatinių plytų gamykla „Silikatas“ įkurta

1954m. Gamykloje gaminamos silikatinės paprastosios (pilnavidurės ir su tuštymėmis) apdailos

44

(iškiliuoju reljefiniu ir grublėtu paviršiumi) plytos, silikatiniai blokai ARKO M. Gaminiai

naudojami būsto, viešosios paskirties, pramoninės ir ūkinės paskirties pastatams statyti.

Silikatinės plytos ir blokai yra gaminami iš natūralių medţiagų- smėlio ir kalkakmenio, todėl yra

nekenksmingos aplinkai, sukuria palankiausią gyvenamąją aplinką. Silikatinės plytos gerai

išlaiko šilumą, apsaugo nuo triukšmo, yra atsparios ugniai ir šalčiui. Iš silikatinių plytų pastatyti

namai yra patogūs, graţūs ir ilgaamţiai, o statybų sąnaudos- palyginti nedidelės.

Silikatinės plytos būna paprastos - jų

matmenys 250 x 120 x 65 mm, ir modulinės -

matmenys 250 x 120 x 88 mm. Modulinės plytos gali

būti tuščiavidurės arba su akytais uţpildais. Pagal

stiprumą silikatinės plytos skirstomos į 8 markes: 75,

100, 125, 150, 200, 250 ir 300. Silikatinės plytos

pagal atsparurną šalčiui jos turi išlaikyti nuo 35 iki

100 šaldyrno ciklų. Atsparumas šalčiui priklauso nuo

kietėjant susidarančių kalcio hidrosilikatų sudėties,

tankumo ir mikrostruktūros. Šias savybes gerina aC2S hidratas. 1.1 pav. Silikatiniai blokeliai

Neatsparios šalčiui plytos šaldomos trūkinėja ir netenka didelės dalies mechaninio

stiprumo. Plytų vandens imlumas turi būti didesnis kaip 6%, nes jos turi sugerti vandenį iš

mūrijimo skiedinių. Be to, vandens įgerimas yra susijęs su gaminio poringumu, taigi ir šilumos

laidumu. Pernelyg didelis vandens įgėrimas yra nepageidaujamas, nes įmirkusios plytos yra

silpnesnės uţ sausas. Be paprastų plytų, dar yra apdailos plytos. Jos yra aukštesnės markės,

atsparesnės šalčiui, tikslesnės formos. Apdailos plytos gali būti ir spalvotos. Iš silikatinių plytų

mūrijamos maţaaukščių ir daugiaaukščių pastatų sienos. Jos netinka pamatams, kuriuos ardo

gruntiniame ir nutekamajame vandenyje ištirpęs CO2, nes plytose esančiam CaC03 reaguojant su

anglies (IV) oksidu ir vandeniu, susidaro tirpus kalcio vandenilio karbonatas Ca(HC03)2.

Nerekomenduojama jų vartoti krosnims ir kaminams, nes jos neatsparios aukštenei temperatūrai

(skyla plytose esantys kalcio hidrosilikatai). Silikatinės plytos ir vienos iš pigiausių sieninių

medţiagų. Jos gaminamos iš pigios ţaliavos. Palyginti su molio plytomis, silikatinėms plytoms

pagaminti suvartojama maţiau kuro, elektros energijos ir darbo jėgos. Jų gamybos technologija

yra paprasta, o technologiniai procesai mechanizuoti ir automatizuoti.

45

4.3 SILIKAT1NIŲ DIRBINIŲ GAMYBA

4.3.1. Pagrindinės silikatų pramonės žaliavos. Visos pradinės medţiagos, iš kurių

gamybos procese gaunama galutinė produkcija, vadinamos ţaliavomis.

Silikatų pramonėje vartojamas ţaliavas galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:

1) natūralios gamtinės uolienos bei mineralai;

2) dirbtinės medţiagos;

3) pramoninės atliekos.

Iš ţaliavų silikatų pramonėje daugiausia vartojamos gamtinės uolienos bei mineralai.

Silikatinės gamtinės ţaliavos pagal cheminę ir mineralinę sudėtį gali būti suskirstytos į tokius

pogrūpius:

a. turinčias daug Si02 (kvarcinis smėlis, smėlis, trepelis, opoka ir kt. );

b. turinčias daug Al2O3 ir aliuminosilikatines ( moliai, feldšpatai, ir kt. );

c. karbonatines (klintys, kreida, mergelis, dolomites, magnezitas ir kt. ).

Silikatų pramonėje nemaţai suvartojama savo gamybos ( silikatinių plytų lauţo, stiklo duţenų)

atliekų. Tai svarbus ţaliavų šaltinis, kurio dėka sunaudojamos atliekos ir neteršiama gamta,

tačiau perdirbimas jų yra sudėtingas ir brangus. Tam reikalingi papildomi įrengimai, specialios

transporto priemonės, tad gamykloms perdirbti atliekas daţniausia kainuoja daugiau nei

gamtinės ţaliavos.

4.3.1.1. Smėlis

46

Smėliu vadinamos birios gamtinės arba dirbtinės medţiagos, kurių grudelių dydis nuo

0,14 iki 5,00 mm. Natūralaus, gamtinio, smėlio susidaro dūlėjant granitams, smiltainiams,

kvarcitams ir kitoms daug kvarco (Si02) turinčioms uolienoms. Smėlio frakcija gali susidaryti

smulkinant monolitines gamtines uolienas, pavyzdţiui dolomitą, kvarcitą. Be natūralaus,

gamtinio, smėlio gali būti ir dirbtinis: keramzitinis arba gaunamas susmulkinus agroporitą,

įvairius kūryklų arba metalurgijos šlakus. Lietuvoje silikatinių plytų gamybai naudojami

nautūralūs smėliai. Daţniausiai gamtoje randama polimineralinių smėlių. Juos sudarantys

mineralai:

Mineralu klasė Mieneralai Mineralu cheminė sudėtis

Oksidai

Silicio oksidai Kvarcas Si02

Chalcedonas Si02+Si02 n H20

Opalas Si02 n H2O

Geležies oksidai Limonitas 2 Fe203 3H20 Hematitas Fe203 Magnetitas Fe304

Titano oksidas Rutilas Ti02

Silikatai

Aliumosilikatai:

- feldšpatai Ortoklazas K[AISi3O8]

Mikroklinas K[AISi03O8]

Albitas (Na, K) [AISi03O8]

Anortitas Ca[AI2Si2O8]

Nefe1inas KNa3 [AISi04]

- žėručiai Biotitas K(Mg, Fe2+, Mn) 3 [(OH, F) 2(AI, Fe3+)Si3010]

Muskovitas KAI2[(OH, F) 2AISi3010]

Magnio silikatai Olivinas (Mg, Fe) 2Si04]

Augitas Ca(Mg, Fe2+, Fe3+, Ti, Al) [(Si, Al2O6]

Raginukė (Na, K) Ca [Mg, Fe2+, Fe

3+, Al) 5 [(OH, F)2 (Si, Al) 2Si6022]

Diopsidas (Mg, Ca) [Si2061

Karbonatai Kalcitas CaC03

Dolomitas CaMg(C03) 2

Silikatinių plytų gamybai vartojamo smėlio cheminėje sudėtyje turi būti ne maţiau Si02

kaip yra nurodyta ţaliavų gamybos reikalavimuose (60%).

Gamtinis smėlis yra biri nuosėdinė uoliena. Jis būna tokios kilmės:

upinis - aliuvinas;

47

vėjo - eolinis;

ledynų - fliuvoglacialinis.

Nuo jo kilmės priklauso priemaišų kiekis ir rūšys, smėlio dalelių dydis ir forma, jų

pasiskirstymas pagal frakcijas.

Maţiausiai uţteršti yra aliuviniai smėliai, bet jų dalelės yra apzulintos ir apvalainos.

Labai gryno kvarcinio smėlio yra Anykščių rajone. Daţniausiai gamtiniai smėliai būna gerokai

uţteršti įvairiomis priemaišomis: feldšpatų mineralais, ţėručiais, glaukonitu, karbonatais,

dolomitu, opalu, chalcedonu, geleţies, sieros junginiais, organinėmis priemaišomis.

Kokybę lemiantys kriterijai:

Iki 10% lauko špatų priemaiša - kietinant tokias plytas, padidėja aktyvios silicio rūgšties

kiekis, ir dėl to greičiau sureaguoja kalkės.

Esant smėliuose lauko špatų, ant silikatinių plytų paviršiaus gali atsirasti druskos dėmių.

Žėručio grupės mineralų priemaišos - mineralai blogai sukimba su cementuojančiąja

medţiaga; susilpnina ryšį tarp smėlio grūdelių; sumaţina plytų stiprumą; lengvai skyla

sluoksniais.

Gipsas, tirpiosios druskos ir organinės medžiagos smėlyje - sumaţina silikatinių plytų

stiprumą, atsparumą šalčiui .

Organinės priemaišos - silikatinės plytos kietinimo metu išsipučia.

Smėlio granuliometrinė sudėtis - esant vienodagrūdţiam smėliui, padidėja kalkių

panauda, jos sąveikos greitis ir sumaţėja plytų stiprumas, todėl pageidautina, kad smėlio

grūdeliai būtų įvairaus dydţio.

Smėlio dalelių forma - smėlio dalelės būna apzulintos (beveik rutulio formos), pusiau

apzulintos (banguotos formos), pusiau kampuotos (netaisyklingų formų, bet be aštrių

kampų ir briaunų) ir kampuotos (su aštriomis briaunomis ir kampais). Nustatyta, jog

smėlio dalelių apzu1inimo laipsnis priklauso nuo jų dalelių dydţio. Smulkiose smėlio

frakcijose (0,05-0,1mm) vyrauja kampuotos, stambesnėse apzulintos ir pusiau apzulintos

dalelės. Daug įtakos dalelių formai turi ir

paties smėlio mineralinė sudėtis. Kvarco

48

dalelės daţniausiai būna apvalios.

Smėlis, kurio grūdeliai yra aštriabriauniai, su ne lygiu paviršiumi, ţymiai geriau

sureaguoja su kalkėmis, esti didesnis reakcijos produktų sankabumas su tokiu smėliu, negu su

apvalios formos smėlio grūdeliais. Todėl silikatinių plytų gamybai geriau tinka kalnų smėlis

negu upių.

Smėlio dalelių paviršius gali būti lygus, ruplėtas ir regeneruotas. Regeneruotas

paviršius susidaro, kai dalelės paviršių padengia tos pačios medţiagos kristalėliai, pavyzdţiui

kvarco kristalėliai kvarcinio smėlio dalelių paviršiuje.

Smėlio dalelių paviršius daţnai būna padengtas plona plėvele, sudaryta iš kitokių

junginių negu pati dalelė. Plėvelė gali būti molinga, geleţinga (vyrauja geleţies hidroksidai),

mišri (molis su didesniu geleţies hidroksidų kiekiu) ir dviguba (pvz.: vidinė - geleţinga, o

išorinė - molinga, arba molinga plėvelė su kitų medţiagų stambiais intarpais).

Tokios paviršinės smėlio grūdelių plėvelės gali gerokai pakeisti autoklavinių rišamųjų

medţiagų sąveikos su smėlio grūdeliais pobūdį, sąveikos laipsnį bei susidarančio

cementuojančio sluoksnio struktūrą.

Smėlio rupumo modulis - viena iš svarbiausių silikatinių plytų gamybai vartojamo smėlio

charakteristikų.

Smėlio granuliometrinės sudėties nustatymas: pradţioje atsikiriamos stambesnės kaip

5mm dalelės (ţvyro frakcija), paskui sijojama standartiniais sietais. Pasvėrus likučius ant

kiekvieno sieto, apskaičiuojami daliniai ir bendrieji likučiai (A) ant sietų procentais bei smėlio

rupumo modulis Mr:

Mr= (A2,5+A1,25+A0,63+A0,315+A0,14)/ 100;

A- bendrieji likučiai % ant sietų.

Smėlio vidutinis tankis 2600-2650 kg/m3;

piltinio tankio ribos dar didesnės, nes jis priklauso

nuo smėlio rupumo, frakcijų kiekių santykio bei smėlio drėgnumo. Padidėjus smėlio drėgnumui

nuo 0 iki 5% (pagal sausąją masę), piltinis tankis padidėja 35-40%, bet dar didėjant drėgnumui

jis pradeda maţėti: 30-40% drėgnumo smėlis uţima apie 10% maţesnį tūrį negu sausas smėlis. Į

49

tai būtina atsišvelgti transportuojant smėlį, ypač geleţinkeliu. Gamybiniuose skaičiavimuose

priimama, kad natūralaus drėgnumo smėlio pi1ti`nis tankis ρm = 1550 kg /m3

4.3.1.2. Kalkės

Kalkės - pagrindinė silikatinių gaminių rišamoji medţiaga. Ka1kės būna degtos

negesintos ir gesintos. Degtos kalkės būna gabalinės ir maltos. Maltos negesintos kalkės- yra

gabalinių kalkių, išimtų iš krosnių, malinys. Pagal gesinimosi trukmę kalkės skirstomos į greitai,

vidutiniškai bei lėtai besigesinančias. Kalkių gesinimosi trukmę apibudina laikas nuo kalkių

mi1telių uţmaišymo vandeniu pradţios iki to momento, kai temperatūra pakyla iki maksimalios.

Greitai besigesinančiomis vadinamos ka1kės, kurių gesinimosi trukmė ne ilgesnė kaip 8min,

vidutiniškai besigesinančių kalkių gesinimosi trukmė ne ilgesnė kaip 25min, o lėtai

besigesinančių - ilgesnė kaip 25min. Kuo didesnis ka1kių aktyvumas, t.y. kuo daugiau juose

aktyvių CaO ir MgO, tuo jos yra geresnės.

Kalkės pagal MgO kiekį:

Maltoms kalkėms būdingos maţesnės vandens sąnaudos, dėl tokio pat slankumo skiedinį

galima paruošti su maţesniu vandens kiekiu, o gautas skiedinys būna tankesnis ir stipresnis.

Kietėjant maltoms kalkėms, išsiskiria daug šilumos, o tai naudinga, kai statoma ţiemą. Kalkės

būna smulkiai sumaltos: pro tinklelį Nr.02 turi praeiti ne maţiau kaip 98,5% sijojamos

medţiagos, o pro tinklelį Nr.008- ne maţiau kaip 85%. Maltos kalkės turi būti uţnaišomos

grieţtai nustatytu vandens kiekiu. Jos kietėja normaliai, jei vanduo skiedinyje sudaro 100-150%

ka1kių kiekio. Yra keli būdai optimaliam vandens ir kalkių santykiui (V/k ); optimalus santykis

yra to paplotėlio, kuris po paros nesupleišėja. Neleistina, kad masė kietėdama per daug įkaistų,

todėl ji uţmaišoma šaltu vandeniu, dalis kalkių iš anksto pagesinama, pridedama kalkių

hidratacijos lėtiklių (gipso, natrio sulfato, paviršių modifikuojančių medţ.), kurie kartu sumaţina

šilumos skyrimosi intensyvumą. Maltų kalkių skiedinį maišyti galima tik pradiniu kalkių

hidratacijos periodu, nes maišant ilgiau, gali suirti susidaręs kietėjančios medţiagos karkasas.

50

4.3.1.3. Vanduo

Vanduo silikatinių plytų gamybai naudojamas iš artezinio gręţinio arba iš miesto

vandentiekio tinklų, kuriame nėra jokių mechaninių priemaišų, cheminių priedų.

4.3.2. Žaliavu poreikis.

Praktiškai tiksliai reikalingus 1m3 gaminių medţiagų kiekius galima apskaičiuoti pagal

šias formules:

Sausų medţiagų kiekis (M) kg:

M = k * γ s = 0,95 * 1800 = 1710 kg;

k - koeficientas, parodantis, kiek kalcio hidrosilikatuose yra surišto vandens (praktiškai

0,95-0,98)

γs - sauso gaminio tankis kg/m3, daţniausiai skaičiavimuose imama 1800-1950 kg/m

3;

Kalkių arba kalkių-smėlio malimo kiekis (K) kg:

K=(M* am)/ ak=1710*7/85=140,82 kg;

am - ka1kių-smėlio mišinio aktyvumas %,

ak - ka1kių malimo aktyvumas %;

Smėlio kiekis (S) kg:

S=M -K = 1710-140,82= 1569,18kg;

Karjerinio drėgnumo smėlio kiekis (S1) kg:

S1 =S(1+ Ws/100)=1569,18(1+5/100)= 1647,64 kg;

Ws- smėlio karjerinis drėgnumas %; Bendras vandens kiekis (v) l;

V=M*V/M=1710*0.07=119,7l;

V/M - vandens ir sausų medţiagų santykis;

Reikalingas uţmaišymui vandens kiekis (V1)l, įvertinus smėlio drėgnumą:

V1=119,7-1569,18/100=41,24l.

51

4.3.3. Naudojamų žaliavų charakteristika

Eil. Nr Ţaliavų pavadinimas Pagrindiniai kokybės rodikliai ir jų dydţiai

1. Kalkės Aktyvaus CaO+MgO %, ne maţiau 55;

Aktyvaus MgO kiekis %, ne daugiau 5;

Gesinimo greitis min, ne daugiau 25; Gesinimo temperatūra, ne maţesnė kaip 65°C;

Priedų kiekis %, ne daugiau 2;

Sumalimo smu1kumas %, likutis ant sieto Nr008 ne daugiau 15;

2. Kvarcinis smėlis Smėlio drėgmė %, ne daugiau 3-8;

Si02 kiekis smėlyje %, ne maţiau 60;

3. Vanduo Iš vandentjekio tinklų, neuţterštas, be mechaninių priemaišų

4.3.4. Žaliavų sunaudojimo normos

Eil. Ţaliavų bei medţiagų pavadinimas Mato Sunaudojimo norma 1 m3

Nr. vnt. produkciios 1. Kvarcinis smėlis kg 1647,64

2. Kalkės kg 119,74 3 . Vanduo l 41,24

4.3.5. AB "Silikatas" gamyba ir kontrolė.

AB "Silikatas"

GAMYBA IR KOKYBĖS POLITIKA

Mūroi blokai ARKO M gaminami iš smėlio, kalkių ir vandens. Galingais presais

suformuoti blokai keliauja į autoklavus.

Veikiami prisotintų vandens garų, aukšto slėgio ir 200 laipsnių temperatūros jie visiškai

suakmenėja. Po 8–10 valandų jau pagaminti silikatiniai blokai gali keliauti į statybų aikšteles.

Pagaminti blokai laikomi ant padėklų arba paketuose ant tvirto lygaus pagrindo. Pirkėjo

pageidavimu gali būti įpakuojami į polietileną.

AB "Silikatas kokybės politika"

Klientų poreikių ir lūkesčių patenkinimui uţtikrina, kad:

Nuolat tobuliname kokybės valdymo sistemą ir didiname jos rezultatyvumą pagal

LST EN ISO 9001:2001 (ISO 9001:2000 standarto reikalavimus).

52

Nuolat tobuliname gamybos kontrolės sistemą, atitinkančią LST EN 771-

2+A1:2005 standarto reikalavimus.

Visi įmonės darbuotojai ţino kokybės politiką ir supranta jos svarbą.

Kokybė, operatyviai vykdomi uţsakymai – mūsų pranašumas, siekiant

patrauklaus ir patikimo partnerio pozicijų.

Kiekvienas darbuotojas skatinamas tobulėti ir rodyti iniciatyvą.

Gerinti kokybę padeda kokybės valdymo sistema, kokybės gerinimo planai,

auditai ir nuolatinis darbuotojų mokymas.

Kokybė – pagrindinė darbo sąlyga.

4.3.6. Silikatinių blokelių gamybos schema.

53

4.3.7. Silikatiniu plvtų ir blokelių gamvbos operacijos. Įrengimų modernizavimas.

Silikatinių gaminių gamyba susideda iš šių pagrindinių operacijų:

a. Smėlio kasimo ir jo paruošimo;

b. Maltų kalkių transportavimo;

c. Maltų kalkių ir smėlio mišinio sumaišymo bei jo gesinimo;

d. Plytųformavimo;

e. Plytų kietinimo;

f. Gatavos produkcijos iškrovimo ir sandėliavimo.

AB "Siliakatas" naudojama naują, nedaug energijos reikalaujanti, ekonomiška, nedaug

priežiūros ir investicijų reikalaujanti technika. Prieš keletų metų gamykloje atliktas įrengimų

modernizavimas, siekiant plėsti darbo apimtis, taikytis prie šiuolaikiškų statybinių medžiagų

asortimento masto ir užsakovo reikalavimų, taip pat išvengta galimo greito gamyklos bankroto.

4.3.7.1. Smėlio kasimas ir jo paruošimas

Smėlis kasamas karjere, jis išplautas ţemsiurbės pagalba, kaupiamas iš apvandeninto

sluoksnio į rietuves,o po to tiesioginiu kasimo ekskavatoriumi sukauptas smėlis pakraunamas į

automašinas ir traktorines priekabas ir atveţatnas į saugyklą.

Saugykloje smėlis kaupiamas į dvi krūvas atskirai pagal frakcijas. Ti1tiniu kranu

paduodamas į smulkaus ir rupaus smėlio bunkerius. Iš atsiveţto smėlio į gamyklą pašalinamami

stambūs akmenys, šaknys ir kt., kurie pasilieka ant smėlio priėmimo bunkeryje esančio

apsauginio ardyno. Po to smėlis persijojamas pro vibracinius arba bugninius sijotuvus, kurių

sietų skylutės yra 15-20mm dydţio. Nuolatinei silikatinių plytų gamybai sudaroma kelių

pamainų smėlio atsarga bunkeriuose. Ţiemą bunkeriai apšildomi. Išsijotas smėlis pro

vibrosijotuvą byra ant nuoţulnaus juostinio galerijos transporterio, o smėlio atsijos patenka į

smėlio saugyklos kraštą, kur tiltiniu kranu kaupiamos į krūvą, po to pakraunamos į automašinas

ir išveţamos.

4.3.7.2. Maltų kalkių transportavimas

Kalkės sraigtiniu transporteriu patenka į kalkių bunkerį, silikatinės masės dozavimo

skyrių. Paruošiant kalkių- smėlio mišinį, didelę reikšmę turi tikslus kalkių dozavimas.

54

Dozuojama svoriniais periodinio veikimo dozatoriais.

Mišinyje priklausomai nuo kalkių aktyvumo, malimo smulkumo, smėlio grūdelių

stambumo esti nuo 6 iki 8% kalkių, skaitant aktyviu CaO+MgO. Praktiškai kiekviena įmonė

optimalų kalkių kiekį mišinyje nustato bandymais. Didinant kalkių kiekį mišinyje, pagamintų

silikatinių plytų ir blokelių stiprumas didėja. Tačiau per daug pridėjus kalkių (daugiau kaip

20%), produkcijos stiprumas vėl sumaţėja, nes tada dalis kalkių pasilieka nesureagavusios.

Panaudojus maţus kalkių kiekius, silikatinė masė esti nepakankamai rišli. Iš tokios masės

suformuoti pusfabrikačiai suyra, nuimant juos nuo preso. Šiuo atveju tikslinga panaudoti

plastškus priedus: priemolį, molį, cemento gamybos dulkes, pelenus ir kt.

4.3.7.3. Maltų kalkių ir smėlio mišinio sumaišymas bei jo gesinimas

Sudozuotos kalkės ir smėlis sumaišomi dviveleniais periodinio veikimo maišytuvais, kur

masė sudrėkinama. Masės sudrėkinimui naudojamas karštas vanduo. Labai svarbu gerai

sumaišyti kalkes smėliu, nes nuo to priklauso plytų kokybė.

Permaišyta sudrėkinta silikatinė masė keliauja nuoţulniu juostiniu transporteriu ir

pneumatinių nuţerėjų pagalba patenka į raktorius, kur išbūna ne maţiau kaip vieną valandą.

Dviveleniais maišytuvais maišomos kalkės su smėliu prieš kalkių-smėlio mišinio gesimą

ir po gesinimo. Vienalytis mišinys jau turi būti gautas pirmą kartą maišant. Antrojo maišymo

paskirtis yra sudrėkinti masę iki reikiamo drėgnumo formavimui,o jeigu masė yra per daug

aktyvi, tai ją reikia suliesinti, pridedant papildomai smėlio. Galima pridėti ir kitų priedų.

4.3.7.4. Plytų formavimas.

Sudrėkinta masė toliau juda juostiniu transporteriu, praeinančiu virš visų plytų ir

pneumatinių formavimo presų, nuţerėjų pagalba į plytų formavimo preso bunkerius. Bunkeryje

esanti masė, po to dar patenka į vieną maišyklę, kurioje, esant reikalui, dar kartą sudrėkinamą.

Ypač pirmieji supresuoti silikatinių plytų pusfabrikačiai, nuimant plytų nuėmimo automatais,

subyra, o tai reškia, jog mišinys nebuvo pakankamai geras: kalkės nepilnai pasigesinusios, per

maţai drėgmės, mišinys nerišlus ir pan.

55

Presa maišomo mišinio orientacinė drėgmė yra 5-6%. Gamykloje stovi revolveriniai

presai SM- 816 ir SMS- 152. Preso rėme įtvirtinta kolona 1, apie kurią sukasi stalas 4. Stale yra

16 formų 5, kuriose įstatyti štampai 3 padengti plokštėmis 12. Šios plokštelės ir sudaro formų

dugną. Kalkių- smėlio mišinio pripildomos iš karto dvi formos. Pasisukus stalui 45 ( 0,785 rad )

kampu, formos patenka po preso stumokliu 9. Švaistikliu 10 alkūninis velenas 11 pastumia svirtį

7, kuri judėdama aukštyn, per presavimo alkūnę 8 spaudţia stumoklį 9, o pastarasis drauge su

viršun kylančia plokštele 12, supresuoja plytą. Išstūmus supresuotą plytą ir nuėmus nuo stalo,

viršutinė štampo plokštelė nuvaloma metaliniu šepečiu 2. Preso našumas 2000- 3000 blokelių

per valandą. Didelę reikšmę silikatinių blokelių kokybei turi presavimo slėgimas. Yra įrodyta,

kad padidinus presavimo slėgimą iki 60MN/m2

, padidėja plytų stiprumas. Tačiau, esant dideliam

slėgimui, sugadinami presai, presuojamasis gaminys susisluoksniuoja. Praktiškai kalkių- smėlio

mišinys presuojamas, esant 14-20 MN/m2 slėgimui.

Mišinio susipresavimo laipsnis priklauso nuo jo drėgnumo, smėlio grūdelių stambumo ir

formos. Labai didelę reikšmę turi presavimo trukmė. Nuo preso silikatinės plytos nuimamos

automatiniu būdu - presu SM-1030 ir padedamos ant juostinio transporterio, kuris vis paimant

presui plytas, pasi slenka per atsumą, kad tilpų kita paimtų plytų eilė . Po to nuo juostinio

transporterio, susikaupus reikiamam plytų eilių skaičiui, jos perdedamos ant vagonėlio. Jei

paimamos plytas nuo presavimo stalo subyra, tai šalia stovintis(-i) priţiūrėtojas, vagonėlio

krovimo metu turi uţpildyti susidariusius tarpus. Vagonėlio visos eilės turi būti uţpildytos,

pirmiausia todėl, kad kraunant kitą eilę plytų, kaţuri gali nukristi į buvusios vietą ir sutrupėti,

antra reikia, kad veţimėlis būtų pripildytas

tam tikru skaičiumi plytų, trečia - neracionalu

būtių dėti kelias plytas ir jį

veţti kietinti į autoklavą, kuris

tuo atveju būtų pustuštis ir

kurio ekspoatacija yra brangi.

Nubyrėjusi silikatinė masė nuo

presų bei automatų grandiklinio

transporterio, masės surinkimo

transporteriu ir elevatoriumi

perduodama ant juostinio

56

transporterio ir grąţinama į plytų formavimo presus.

Dauguma šių problemų išvengiama įdiegus naujus presavimo aparatus:

Vokiečių kompanijos B&B

"Baumer & Baumer" BSP

500 ir BSP 400 markės

hidraulinius presus. Naujo

preso privalumai yra

aukštos kokybės silikatinės

plytos, silikatiniai blokeliai

ir kiti autoklaviniai

dirbiniai, tenkinantys LST,

EN-, DIN standartų

reikalavimus, t.y. silikatinių

3.13 pav. Plytų formavimo presas 20 dirbinių geometrinių tikslumą.

Tokio preso įrengimas taip pat didina gamybos apimtis, našumą ir labiau automazijuojama

technologinė matmenų linija.

57

BSP 400, BSP 500 ir BSP600 markės hidraulinis presas išsiskiria automatizavimo

lygiu, našumo ir ekonomiškumu, kompaktiškumu, geru priėjimu prie mazgų,

paprastais ir nedideliais pamatais.

Pagrindiniai jo privalumai: dvipusis presavimas,

hidraulinė sistema,

specialūs voţtuvai tiksliai reguliuojantys masės

kiekį presformų liŢpildymui,

visiškai automatizuota kokybės sistemos kontrolė,

paprasta konstrukcija,

kompiuteriu valdomi plytų dėjimo ir vagonėlių padavimo

mechanizmai,

plytų pakėlimui naudojamas specialus įrenginys, kuris keliant

nepaţeidţia plytų kampų,

pilna preso valdymo apsauga,

BSP 600 presas gali gaminti 17 pavadinimų silikatines plytas- paprastas ir tuštumėtas.

Tarp jų ir silikatiniai tūštumėti blokeliai, kurių formatas 250 X 248 X 238. Blokelyje yra

devynios cilindrinės tuštumos, o šonuose vienas kitą atitinkantys iškilimai ir įdubimai, t.y.

išėmos ir keteros, kurios mūrijant sujungia ir blokeliams neleidţia judėti, o vertikali siūlė

statybos metu nereikalinga.

58

tai suteikia klientui suvartoti daug maţiau cementinio skiedinio mūrijant sienas,

didelio blokelio matmenų tikslumo dėka, mūrijant horizontalios siūlės gali būti labia

plonos,

vienas blokelis atstoja 5,5 plytos, kas maţina darbo sanaudas.

4.3.7.5. Plytų kietinimas.

Kai vagonėlis prikrautas reikiamu skaičiumi plytų, stovintis (-i) priţiūrėtojas kviečia

elektros perdavimo vėţimėlio su gervėmis vairuotoją, kuris patrauktų jį tolyn, o pats

priţiūrėtojas, rankų pagalba, patraukia tuščią vėţimėlį į reikiamą poziciją, kad presu paimtiems

supresuotiems pusgaminiams būtų kur padėti. Jei pasitaiko, kad vėţimėlio su gervėmis

vairuotojas nespėja atvykti patraukti pripildyto vėţimėlio, tai preso darbą reikia trumpam laiko

tarpui sustabdyti. Tačiau tokių pravaikštų dabar stengiamasi išvengti. Tačiau įrengus tokius

presavimo įrengimus, bus išvengiama:

1. pirmos presavimo partijos metu galimų nekokybiškų gaminių, nes įrengta kokybės

sistemos kontrolė, todėl galima

atsisakyti papildomų vėţimėlių

statymo šalia presavimo įrenginio.

2. stovinčiam priţiūrėtojui

nereiks tempti kito vėţimėlio, kai

vienas bus pripildytas.

3. Sutrumpėja perveţimo

vėţimėlio vairuotojo darbas -

neteks perdėjinėti vėţimėlio su

nekokybiškomis plytomis, o bus galima jį iš karto transportuoti į autoklavą, bus išvengiami preso

aparato sstabdymai ir kitos pravaikštos, padidės gamybinis pajėgumas.

Elektros perdavimo vėţimėliu su gervėmis yra uţtraukiami 1 ar 2 vėţimėliai ir veţami

prie atidaryto, išgarinto ir paruošto (nuo autoklavo viduje esančių bėgių iki elektros perdavimo

vėţimėlio esančiame tarpe turi būti padėti maţdaug 1m ilgio bėgiai, kad būtų galima veţimėlius

iš karto sustumti į autoklavą) vėţimėlių uţpildymui autoklavo. Silikatinės plytos kietinamos

2,0m skersmens 19m ilgio autoklavuose (AP-12 2x19) garu, esant 8at (0,785 MN/m2) ir

didesniam slėgimui. Autoklave telpa 17 vėţimėliu talpinančių 922 są1yginių ar 686 modulines

plytas. Pripildytas autoklavas uţdaromas ir 1,5 valandos keliamas slėgis iki 10kglm3, t.y. ne

59

daugiau kaip 2°C per 1 minutę. 6,0-7,0 valandas laikoma darbinio slėgio rėţime (0,8 MPa).

Kietinimo metu svarbiausia, kad slėgis nenukrisutų ţemiau, blogiausiu atvėju kėlimo metu jis

gali tik sustoti vienoje vietoje. Tai sąlygoja plytos stiprumą. Garo išleidimas trunka 1,0-1,1

valandos.

4.3.7.6. Gatavos produkcijos iškėlimas ir sandėliavimas.

Iš autoklavo iškietintų blokelių veţimėliai ištraukiami gerve, esančia ant

elektroperdavimo veţimėlio.

Baigta produkcija lauke išlaikoma

ne maţiau kaip dvi valandas, kads

galėtų pilnai ataušti ir baigtųsi dar

tebesitęsiantis plytų kietinimo

procesas. Iškrauti veţimėliai

grąţinami atgal į gamyklą

grandikliniu transporteriu, prieš tai

juos paduodant po valytuvu ir

kaproniniu šepečiu nušluojant ir

nuvalant sukietėjusias atliekas.

60

4.3.8. Technologinės linijos skaičiavimas

Konvejerinės technologinės linijos našumas:

QKpam=(60 x Vmas)*h*T*k1*k2*n/r;

QKpam - konvejerinės linijos naušumas,m3;

Vmas - nesupjaustyto masyvo tūris, m3;

r - konvejerio darbo ritmas,min;

h - darbo valandų skaičius per pamainą;

k1 - darbo išnaudojimo koeficientas;

k2 - įrenginių išnaudojimo koeficientas;

n - pamainų skaičius;

Iš čia renkamas konvejerio darbo ritmas vienam gaminui:

r = 60*Vmas*h*T*k1* k2*n/ QKpam =60*0,0061*8*0,85*0,95/186,2 = 0,0123min=0,76 s

Preso pajėgumas 480 supresavimų per valandą - 480*8 plytos=3840 plytų/h, arba 480*2

blokeliai=960blokų/h; 3840*8h*0,85 = 26112 pl/pamainą*254=6632448 pl/metus ,

960*6,8=6528 bI/pamainą*254=1658112 bl/metus; t.y. 30443m3 + 35616 m

3=66060 m

3

gamyklos pajėgumas.

Į vieną vagonėlį telpa 922 standartinių arba 686 modulinių plytų arba 126 blokelių, tad

per vieną pamainą dirbant 50% blokelių, 0 likusią dalį plytų, iš viso reikia 90 vagonėlių, 0 kai į

autoklavą telpa 17, tai reikia 5,28 autoklavo.

Metinis autoklavų darbo laiko fondas:

Tįr= T * K1 * K2 * K3 = (254 * 8 )* 0,95* 0,95 * 1,0 = 1834 h;

T - metinis darbo laikas;

Kl - autoklavų išnaudojimo koeficientas;

K2 - technologinės linijos paruošimo koeficientas;

K3 - pamainos darbo laiko išnaudojimo koeficientas;

Per vieną pamainą vidutiniškai sunaudojama 260 m3 silikatbetonio, tad tam reikia

maišyklės, kurios pajėgumas 32,5 m31h, arba 55 tib.

Silikatbetoniui išlaikyti reikalingi reaktoriai. 32,5 * 8 = 260 t, t.y. esantys 4 silosai po

70m3 yra pakankami išlaikyti tokiam mišinio kiekiui.

61

4.3.9 Pagalbinių cechų ir gamybinių barų aprašymas

Smėlio sandėlio talpa:

Smėlio atsargos, reikalingos 5 dienoms: ((260*164,64/1000)*5*1,04)/0,95=2345 t

Kalkių sandelio talpa:

Kalkių atsargos reikalingos 7 dienoms: ((260*119,74/1000)*5*1,04)/0,95=171 t

Pagamintos produkciios sandėlio plotas:

Fs= Qp*ts k1 * k2 / qn = 260 * 30 * 1,5 * 1,3 / 1,8 = 8450,5 m2.

Qp - našumas per parą, m3;

t s - sandėliavimo trukmė paromis;

k1 - sandėlio ploto išnaudojimo koeficientas;

k2 - kranams reikalingą plotą įvertinantis koeficientas;

qn - norminis gaminių kiekis sandėlio ploto vienete, m3/m

2;

4.3.10. Silikatinių blokelių “Arko M” privalumai

Kodėl verta naudoti ARKO M?

Mūro blokai ARKO M yra su tuštymėmis. Šie gaminiai pasiţymi dviem ypatybėmis:

Specialia forma (įlaidos ir iškyšos), leidţiančia mūryti sienas be vertikaliųjų

siūlių (mūrijamos tik horizontaliosios siūlės).

Matmenų tikslumu. Tai leidţia mūryti sienas naudojant plonasluoksnį skiedinį

(Mira 5010).

Statant pastatus taikant ARKO M technologiją galima gerokai sumaţinti investicijos į

statybas kaštus. Tai lemia maţesnės darbo sąnaudos ir trumpesnis montavimo laikas.

Blokai ARKO M labai lengvai apdorojami – nesunkiai skaldomi, gręţiami, frezuojami.

Materialinių nuostolių procentas yra labai maţas.

Blokai ARKO M – sveikiausia statybinė medţiaga

Gaminami tik iš natūralių komponentų.

Atitinka higienos normas.

Neturi kenksmingų cheminių medţiagų.

Gaminant mūro blokus ARKO M sunaudojama maţiausiai elektros energijos.

Labai maţas radioaktyvumas.

Ţmogus yra nuolat veikiamas radioaktyviųjų spindulių iš aplinkos. Vienas iš

spinduliavimo šaltinių būtų gyvenamasis namas. Radioaktyvumo dydį lemia panaudotos

62

statybinės medţiagos. Radioaktyviausi elementai – kalis, radis, toris ir uranas. Pvz., molio

radioaktyvumas 3 kartus didesnis negu smėlio ar ţvyro.

Mūro blokai ARKO M, pagaminti iš smėlio ir kalkių, pasiţymi labai maţu

radioaktyvumu. Jie gaminami iš ţaliavos, kuri atitinka higienos normas HN 85 – 1998, taigi yra I

statybinių medţiagų ir statybinių gaminių klasės.

Lentelėje pateikiamas kai kurių statybinių medţiagų radioaktyviųjų elementų turinys.

Atsparumas cheminei korozijai

Mūro blokai ARKO M, kaip chemiškai neutrali medţiaga, yra atsparūs reakcijoms net su

aktyviausiais cheminiais junginiais. Iš blokų ARKO M galima statyti komposto rezervuarus,

kurių nebūtina cementuoti iš vidaus.

Bandymai parodė, kad po 30 metų sandėliavimo tokie rezervuarai visiškai nepatyrė

medţiagų korozijos.

Panašūs tokio pat storio, bet pagaminti iš betono rezervuarai dėl agresyvių rūgščių,

esančių komposte, poveikio prakiuro (susidarė angų), o pagaminti iš raudonųjų (keramikinių)

plytų – irgi buvo smarkiai paţeisti (išėsdinti).

4.3.11. Dešimt priežasčių, dėl kurių verta naudoti ARKO M

Ekologiški

ARKO M švariausias mūro gaminys, sveikam gyvenimo būdui.

Laidūs garams

Nesikaupia kambaryje kondensatas. Sienos visada sausos.

Apsauganty snuo triukšmo.

Namuose visada bus ramu. Negirdėsite pašalinių garsų.

Saugiausi

Saugo mus nuo gamtos temperatūros pokyčių kambariuose. Vėsu - vasarą, šilta - ţiemą.

63

Atspariausi šalčiui

Nebaisios gamtos stichijos. Namas stovės šimtmečius.

Atsparūs drėgmei

Nepelija, nedrėksta sienos. Galima mūryti bet kokiu metų laiku.

Tvirčiausi

Uţtikrina namo ilgaamţiškumą. Taupo nervus ir pinigus statybose.

Nedegūs ir atsparūs ugniai

Atitinka grieţčiausiems priešgaisriniams reikalavimams.

Tiksliausi matmenys

Greita statyba. Apdailos medţiagų taupymas.

Universaliausi

Lengva pjaustyti ir skaldyti. Nereikia specialių įrankių.

4.3.11. SiIikatinių eaminių charakteristikos

Plyta Plyta Plyta

Tuštumėta Tuštumėta Blokelis

plyta plyta

Ilgis, mm 250 250 250 250 250 250

Plotis, mm 120 120 120 120 120 248

Aukštis, mm 65 88 138 88 138 238

Masė,kg 3,4 4,6 7,2 3,6

5,6 18,5

Markė 175-200 100-175

Vandens Ne didesnis 16%

įgeriamumas

Atsparumas šalčiui 35-100

Šilumos laidumo

koeficientas 0,8

0,53-

0,61w/mK

Siūlių kiekis 17 14 10 14 10 4

į 1 m2

Kiekis vnt m3 512 378 241 378 241 -67

1 m3 masė kg 1740 1738 1735 1360 1349 1239

Kiekis vnt m2 52 40 26 40 26 15,5

Plytų kiekis

padėkle vnt 240 240 48

Padėklo masė kg 110,4 864 888

Plytų, turinčių įtrūkas, kiekis nurodytas lentelės Nr.2. 6 plmkte, vienoje partijoje gali būti ne

daugiau kaip 1O%.

Vienoje apdailos ir I rūšies paprastųjų partijoje pusplyčių gali būti ne daugiau kaip 5% II rūšies

paprastųjų plytų partijoje pusplyčių gali būti ne daugiau kaip 12%.

64

Pusplytės susideda iš dviejų dalių arba turi įtrukas .

Plytų su defektais, didesniais negu nurodyta 2lentelės 1-5 punktuose, vienoje apdailos arba I

rūšies paprasuijų plytlų partijoje gali būti ne daugiau kaip 5% ir ne daugiau kaip 12 % II rūšies paprastųjų

plytų partijoje.

Apdailos plytų spalva, atspalvis ir apdailinio paviršiaus išvaizda turi atitikti etaloninį pavyzdį.

Pagal atsparuną šalčiui markę prisotintos plytos be jokių irimo poţymių turi atlaikyti ne maţiau kaip 15

šaldymo ir šildymo ciklų.

Po atsparnuno šalčiui bandymų paprastųjų plytų gniuţdymo stiprumo sunaţėjimas turi būti ne

didesnis kaip 30%, o apdailos plytlĮ - ne didesnis kaip 25% jų markės.

Plytlų vandens sugerimnumas turi būti ne maţesnis kaip 6,0%

Plytų gniuţdymo ir lenkimo stipnunas turi būti ne maţesnis kaip nurodyta

Blokelių gabaritiniai matmenys:

Matuojamas dydis

Matmenys, mm

Blokeliai

Pusiniai Standartiniai

Ilgis 250 250

Plotis 120 248

Storis 238 238

Blokelių techniniai rodikliai:

Rodiklio pavadinimas Bandymo metodas

Matavimo vnt. Deklaruojamoji

vertė

Bloko markė (stipris gniuždant pagal 5 pvz m~chaninio stiprumo viclurki) ne

mažiau. LST 8462-85 Kg/cm2

75,100,125, 150,175,200

Atsparumas šalčiui markė- ne mažiau

LST 1167-91 ciklai 15,25,35

Vandens įgėris- ne mažiau.

LST 1167-91 % 6

65

4.3.12. SiIikatiniu gaminių nuokrypiai

Defekto pavadinimas

Norma

Apdailos plytos Paprastoji plyta Blokelis

I rūšis II rūšis I rūšis II rūšis

1. Matmenų nuokrypiai, mm: ilgio

pločio storio

±2 ±2;±51)

±2

±3 ±2 ±3

±3 ±2 ±4

±1 ±O5 ±2

±2 ±1 ±3

2. Netaisyklingumas ( kyliškumas ), mm

2 3 4 1

2

3. Nutrūpėję ir nudaužyti kampai

gylis, mm kiekis, vnt

5-15 1

20-25

3

25-30

3

1-5 1

4. Nusilupusio ir nuplėšto paviršiaus gylis, mm]

neleipžiama iki 5 iki 5 neleidžiama

5. Defektai dėl nepasigesinusio mišinio

neleidžiama

6. Įtrūkos per visą plytos storį iki 40mm ilgio,

nusiręsiančios atraminiu paviršiumi, vnt

neleidžiama 1 1 neleidžiama

1) grublėtojo arba iškiliojo reljefinio paviršiaus apdailos plytoms leidžiamas lygiosios plokštumos pločio nuokrypis. PASTABA: Apdailos plyta turi dvi dailiąsias plokštumas: ilgainę ir trumpainę. Apdoroto paviršiaus apdailos plytos dailusis paviršius yra grublėtasis arba iškilus reljefinis. Kitų apdailos plytos plokštumų formos ir paviršiaus defektai turi atitikti paprastųjų I rūšies plytų reikalavimus.

66

4.3.13. Silikatinių gaminių niekalo atveiai Eil. Nr.

Niekalo rūšys Niekalo atsiradimo prieţastys Pašalinimo būdai

1 2 3 4

1 Nestandartinis ilgis bei Išsidėvėjęs preso stalo formavimo Restauruoti preso stalo formavimo

plotis dėţučių angos dėţučių angas

2 Stotis Nevienodai nusidėvėję preso Pakeisti preso štampus

štampai

2 Ploni gaminiai Storos plokštelės ant stūmoklio Plokšteles ant stūmoklio dangčio

dangčio pakeisti plonesnėmis

Susikaupusi masė ant stūmokIio Nuvalyti masę nuo stumokIio

dangčio ir presavimo plokštelių dangčio ir presavimo plokštelių

4 Stori gaminiai Nusidėvėję nevieno do aukščio Pakeisti štampus restauruotais,

štampai, susidėvėję štampų pakeisti štampų rodiklius ir ašeles

r6likai, ašelės.

Nusidėvėjusios arba per plonos Pakeisti tinkamo storio presavimo

presavimo plokštelės ant plokšteles ant stįUnoklio dangčio.

stūmoklio dangčio.

Išsidėvėjusios preso stalo angos Pakeisti preso stalą restauruotu

5 Galinis gaminio Išsidėvėjusios presformų apatinių Pakeisti presformų apatinių

kyliškumas dėţučių plokštelės dėţučių plokšteles.

Netvarkingas, susidėvėjęs Suremontuoti ir atreguliuoti

presavimo mechanizmas presavimo mechanizmą

Per siauri prese štampai, Pakeisti preso štampus, pa-keisti

susidėvėjusios presavimo plokšteles ant stūmoklio dangčio

plokštelės ant stūmoklio dangčio

6 Išilginis gaminio Nevienodai išsidevėję apačios Pakeisti štampus, nuvalyti

kyliškumas arba ant presavimo plokštelių susikaupusią masę, pakeisti

prisikaupę masės, arba išsidevėję presavimo plokšteles

presavimo plokštelės

7 Nutrupėjusios Nusidevėję preso štampų Pakeisti preso štampų plokšteles

pusfabrikačio briaunos plokštelės ("viršiukai") ("viršiukus")

Išsinešioję preso stalo angos, Pakeisti preso stalą restauruotu,

nevienodas ke1iuko aukštis sulyginti ke1iuko aukštį

Netvarkingos ir neatreguliuotos Pakeisti arba atreguliuoti

automato mechaninės rankos arba mechanines rankas arba griebtuvo

griebtuvo kameros kameras

Netvarkingos, (nenuvalytos, Prie presų paduoti švariai

nelygiais kraštais, nelygios ) nuvalytus su lygiomis

keitimo vagonė1ių platformos, per platformomis ir vienodo aukščio

Netvarkingi pusfabrikačio Sutvarkyti transportavimo kelius

transportavimo keliai

Netvarkingas pusfabrikačio Sutvarkyti pusfabrikačio

pardavimo veţimė1is pardavimo vėţimėlį

67

1 2 3 4 8 Numušti, nutrupėję Netvarkingos nuėmimo automato Sutvarkyti nuėmimo automato

pusfabrikačio kampai rankos ir griebtuvo kameros rankas ir griebtuvo kameras

Netvarkingi kietinimo vagonėliai Pusfabrikatį krauti ant tvarkingų

kietinimo vagonėlių

N etvarkingi transportavimo keliai Sutvarkyti transporto kelius arba

arba pervėţimo veţimėlis transportavimo vėţimėlį

9 Iši1giniai arba Išsidėvėjusios preso deţučių Pakeisti preso dėţučių plokšteles

skersiniai gaminio plokštelės

Pusfabrikatis kraunamas ant Prie presų duoti tik nuva1ytus,

nenuvalytų, sulankstytomis lygiomis platformomis vagonėlius

platformomis kietinimo vagonėlių

Pusfabrikatis sudauţomas Sutvarkyti transportavimo kelius ir

transportuojant į autoklavus atsargiai transportuoti

pusfabrikačio vagonė1ius

10 Specifiniai išilgį'1iai Pusfabrikatis fonnuojamas iš per Silikatinės masės drėgmę tinkamai

gaminio įtrūkimai sausos, pernelyg smulkios arba atreguliuoti masėsprmaišymo .

("kaušai") aktyvios masės skyriuje. Sudozuoti reikiamo

rupumo smėlio mišinį ir

normalaus aktyvumo silikatinę

11 Netolygus, nuplėštas Netolygiai nusidėvėję Pakeisti kontraštampo plokšteles.

plytos plokštumos kontraštampo plokštelės. Štampų Reguliariai valyti štampų

(250x120) paviršius "viršiukai" aplipę si1ikatine mase "viršiukų" paviršių

12 Smulkūs įtrūkimai Nepinai pasigesinusi silikatinė Kontroliuoti sudozuotos masės

gaminio paviršiuje, masė išlaikymo silosuose tmkmę

puslėtas gaminio

Nepakankamas sudrėkintos masės Pakeisti dvivelenio maišytuvo

permaišymas apdilusias mentes

Pusfabrikatisformuotasišper Formuojama masė turi biiti

drėgnos masės tinkamos drėgmės

13 Tinklainiški įtrūkimai Staigus garų slėgio kritimas Kontroliuoti, kad būtų laikomasi

plytos paviršiuje autoklavuose, pradėjus kietinti reikiamo kietinimo rėţimo

pusfabrikatį, esant 0,5-5 kg/cm2

slėgio

14 Plytos turi mineralinių Slėgis arba silikatinė masė Iš smėlio priemaišas atskirti

bei organinių intarpų užteršti organinėmis ar smėlio pamošimo skyriuje. Visoje

mineralinėmis priemaišomis technologinėje linijoje neįmesti į

silikatinę masę pašalinizĮ atliekų

(skudunt medžio gabalų ir pan.)

12, 14 - įdiegus naują silikatinių gaminių presavimo aparatūrą bei kokybės sistemos

kontrolę, tokie gatavų gaminių atvejai neturėtų pasitaikyti, nes prieš juos presuojant duomemų

bazėje būtų parodyti kokybės nukrypimai ir automatiškai sustabdytas tolimesnė presavimo eiga.