4 tema. pinigų vertė laiko atžvilgiu - wordpress.com...©r.Šadţius, 2011 uŽdaviniai (4)1....

© R.Šadţius, 2011

Rimantas Šadžius

4 tema.

Pinigų vertė laiko atžvilgiu

(tęsinys)

2011 m.

(neakivaizdinis sk.)


UŽDAVINIAI (4)

1. Pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį kasmet metų

pradţioje įmokama po 1000 Lt. Investicijų metinis pelningumas

8 proc. Kokia suma bus sukaupta gyvybės draudimo sąskaitoje

po 10 metų?

2. Į kaupiamąjį indėlį, kuriam nustatyta 8 proc. metinė palūkanų

norma, kasmet įnešama po 1000 Lt. Kokia bus indėlio suma po

10 metų?

3. Į kaupiamąjį indėlį, kuriam nustatyta 6 proc. metinė palūkanų

norma, kasmet įnešama po 1000 Lt. Kokia bus indėlio suma po

1, 2, 3 metų?


PERIODINIŲ MOKĖJIMŲ BŪSIMOJI VERTĖ

A – periodinio (metinio) mokėjimo suma

FVA – būsimoji vertė (future value)

k – palūkanų norma per metus

n – metų skaičius

)1()1()1( 1 kAkAkAFVA nnn

...A

palūkanos

pagrindinė

suma


nnn

n yyFFyyy 11 12

k

k

y

yF

nn

n

1)1(

1

1

(čia y = 1 + k)

Būsimosios vertės tiksli išraiška:

todėl

k

kkAFkAFVA

n

nn

]1)1)[(1()1(


UŽDAVINIAI (5)

1. Įmonė F iš banko B gavo 100 000 Lt paskolą su 6 proc.

metinėmis palūkanomis. Paskola grąţinama per 3 metus mokant

kasmet vienodo dydţio sumas. Kokią pinigų sumą įmonė F

sumokės per visą laikotarpį bankui B?

2. Kokią sumą pinigų reikia padėti į banko sąskaitą su 6 proc.

metinėmis palūkanomis, kad 3 metus kasmet būtų galima iš jos

išmokėti po 1000 litų anuitetą?


BŪSIMŲ PERIODINIŲ MOKĖJIMŲ ESAMOJI VERTĖ


PVA – esamoji vertė (present value)



...A

nnk

A

k

A

k

A

k

APVA

)1()1()1(1 32

palūkanos

pagrindinė

suma

(PVA)


nk

A

k

A

k

A

k

APV

)1()1()1(1 32

PVPVkPVk )1(

132 )1()1()1(1 nk

A

k

A

k

A

k

AA

nn k

A

k

A

k

A

k

A

k

A

)1()1()1()1(1 132

nk

AA

)1(

Po pirmojo laikotarpio bankui grąţinamoje

sumoje apskaičiuotos palūkanos uţ visą kredito likutį:

O tai ankstesnėje schemoje prilygsta paskutiniojo (dešiniojo)

stulpelio raudonosios dalies aukščiui.

viso sumokame mėlynosios dalies aukštis

paskutiniajame stulpelyje

PV – kredito suma

A – kas laikotarpį mokama

vienoda grąţinama suma


Rimantas Šadžius

3 tema.

Įmonių finansai.

Finansiniai rodikliai

(tęsinys)

2011 m.

(neakivaizdinis sk.)


Balansas

TURTAS

A. Ilgalaikis:

- Nematerialusis

- Materialusis

- Finansinis

B. Trumpalaikis:

- Atsargos, sumokėti avansai

- Gautinos sumos

- Pinigai

VISO: XYZ

NUOSAVYBĖ

C. Nuosavas kapitalas:

- Kapitalas

- Rezervai

- Nepaskirstytasis pelnas

D. Dotacijos, subsidijos

E. Mokėtinos sumos:

- Ilgalaikiai įsipareigojimai

- Trumpalaikiai įsipareig.

VISO: XYZ=


Pajamų rūšys

Produkcijos realizavimo pajamos

Nerealizacinės pajamos:

• Uţ investuotą, išnuomotą turtą

• Palūkanos uţ indėlius ir paskolas

• Dividendai iš kitų įmonių

• Draudimo išmokos uţ patirtą ţalą

• Gautos paramos lėšos

• Gautos netesybos (baudos ir delspinigiai)

Turto vertės pokyčiai:

• Valiutų kurso pasikeitimo įtaka

• Nurašytas negrąţintas kreditorinis įsiskolinimas

• Turto perkainojimas

• ...


Sąnaudų (išlaidų) rūšys

Gamybos ir veiklos sąnaudos:

• Materialiosios ir joms prilygintos išlaidos

• Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija

• Darbo apmokėjimas, socialinis ir sveikatos draudimas

Kitos išlaidos ir sąnaudos:

• Palūkanos uţ kreditinius išteklius

• Draudimo įmokos

• Mokesčiai

• Valiutų kurso pasikeitimo įtaka

• Sumokėtos baudos, delspinigiai

• Nurašytas beviltiškas debitorinis (pirkėjų) įsiskolinimas

• Turto netekimai, praradimai ar perkainojimas

• ...


Pelno (nuostolių) ataskaita

[Pardavimo pajamos] – [Pardavimo savikaina]

= Bendrasis pelnas (nuostoliai)

– [Veiklos sąnaudos]

= Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai)

+ [Kitos veiklos, finansinės ir investicinės veiklos rez.]

= Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai)

+ [Pagautė] – [Netekimai]

= Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą

– [Pelno mokestis]

= Grynasis pelnas (nuostoliai)


Finansiniai rodikliai (koeficientai)

Tikslai:

• įvertinti įmonių būklę,

• įvertinti įmonių veiklą,

• palyginti įmones tarpusavyje.

Rūšys:

• Likvidumo rodikliai

• Turto valdymo rodikliai

• Skolų valdymo rodikliai

• Pelningumo rodikliai

• Rinkos vertės ir kiti rodikliai


Likvidumo rodikliai

Likvidumas – kiek pajėgi įmonė apmokėti savo trumpalaikius

įsipareigojimus pasibaigus jų terminui? (Galimybė greitai ir

lengvai pakeisti aktyvus kitais, neprarandant jų vertės.)

• Bendrojo likvidumo koeficientas (padengimo koeficientas) =

[Trumpalaikis turtas] / [Trumpalaikiai įsipareigojimai]

>1,5 saugi riba

<1 – nemokumo rizika

• Absoliutus mokumas = [Pinigai] / [Trumpal. įsipareigojimai]

• Kritinio vertinimo koeficientas (skubaus padengimo) =

[Trumpalaikis turtas – Atsargos] / [Trumpal. įsipareigojimai]

nuo 1,2 iki 2 – saugios ribos


Turto valdymo rodikliai

• Atsargų apyvartumas =

[Pardavimai] / [Atsargos]

(kuo daugiau, tuo geriau panaudojamos atsargos)

• Pirkėjų įsiskolinimų apyvartumas =

[Pardavimai] / [Vidutinis pirkėjų (debitorinis) įsiskolinimas]

(kuo didesnis, tuo geriau)

• Viso turto apyvartumas =

[Pardavimai] / [Vidutinis turtas]

(kuo didesnis, tuo efektyviau naudojamas turtas)


Skolų valdymo rodikliai

• Įsiskolinimo (skolos) koeficientas =

[Visas įsiskolinimas] / [Visas turtas]

30% – labai gerai; 70% – optimalu; >100% – bankrotas (nes

nuosavas kapitalas < 0).

• Skolų-nuosavybės koeficientas (finansinis svertas) =

[Visas įsiskolinimas] / [Nuosavas kapitalas]

Jei = 1, tai skolos koeficientas 50%; daugiau – blogiau.

• Palūkanų padengimo koeficientas =

[Pelnas prieš palūkanas ir mokesčius] / [Palūkanos]

<= 1 – bankrotas.

• Vidutinė įsiskolinimo trukmė (debitorinio, kreditorinio).


Pelningumo rodikliai

• Bendrasis pelningumas (pelno marţa) =

[Bendrasis pelnas] / [Pardavimai]

Normalios ribos 10% – 35%.

• Grynasis pelningumas = [Grynasis pelnas] / [Pardavimai]

• Nuosavo kapitalo pelningumas =

[Grynasis pelnas] / [Nuosavas kapitalas]

• Turto pelningumas (turto grąţa; bendrojo kapitalo

pelningumas) =

[Grynasis pelnas] / [Visas turtas]


Kiti veiklos pelningumo įverčiai

• EBIT – Earnings Before Interest and Taxes (~ tipinės veiklos

pelnas)

• EBITDA – Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation

and Amortization (~ tipinės veiklos pelnas + amortizacija ir

nusidėvėjimas)


Rimantas Šadžius

4 tema.

Kreditas ir kredito sistema

(tęsinys)

2011 m.

(neakivaizdininkams)


Kredito esmė

• Kreditas – tai ekonominiai piniginiai santykiai, susiję su

įmonių, organizacijų ir gyventojų laikinai laisvų pinigų

kaupimu ir tiksliniu jų teikimu atlygintinumo ir grąţintinumo

pagrindais.

• Kreditas – tai komercinis pasitikėjimas, kurį kreditorius

(skolintojas) išreiškia kredito gavėjui (skolininkui) tiesiogiai

(skolindamas pinigus) arba netiesiogiai (parduodamas prekes

ir paslaugas skolon).

• Prielaida – skirtinga turto apyvarta skirtingose įmonėse ir

skirtingose ūkio šakose; gamybos sezoniškumas; ilgalaikio

turto apyvarta nesutampa su gamybos ciklu.


Finansų valdymo sprendimai

Investavimo sprendimai

(ko reikia įmonei)

Finansavimo sprendimai

(iš kokių šaltinių finansuoti)

Ilgalaikis

turtas

Trumpalaikis

turtas

Akcinis

kapitalas

Paskolos,

kitos kreditavimo

priemonės

Skolos

tiekėjams

Pelnas,

atidėjiniai

Ţmogiškieji

ištekliai


Kredito funkcijos

• perskirstomoji (perskirsto rinkoje laikinai laisvus išteklius)

• trumpalaikio turto apyvartumo pagreitinimas

• kapitalo koncentracijos ir centralizacijos spartinimas

• prekių apyvartos aptarnavimas

• kontrolinė funkcija


Kredito santykių dalyviai

KREDITO GAVĖJAI

PIRMINIAI

INVESTUOTOJAI

BANKAI IR KITOS

KREDITO ĮSTAIGOS


Vekselio

davėjas QĮmonė A

Bankas

€900

VEKSELIS (€1000)

VEKSELIS (€1000)

€980

VEKSELIS

apmokėjimui

€1000

1

23


Kredito ciklas

Kredito ištekliai Kredito gavimas

Kredito naudojimas Kredito grąţinimas


Kredito sistema

• tai kredito ekonominių piniginių santykių (t.y. ekonominių

piniginių santykių, susijusių su įmonių, organizacijų ir

gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir tiksliniu jų

teikimu atlygintinumo ir grąţintinumo pagrindais) formų ir

metodų visuma.


Kredito principai

• terminuotumas

• grąţintinumas

• atlygintinumas

• garantuotumas

• tikslinis pobūdis


Kredito klasifikavimas

• pagal paskirtį: komercinis, finansinis, tarpinis

• pagal formą: piniginis, prekinis

• pagal terminus: iki pareikalavimo, terminuotas

• trumpalaikis (iki 1 m.), vidutinės trukmės (1–5 m.), ilgalaikis

(ilgiau 5 m.)

• pagal uţtikrinimą: uţtikrinti (garantuoti, apdrausti),

neuţtikrinti (blankiniai)

• pagal kreditorius: privatūs (įmonių, gyventojų), valstybiniai,

mišrūs, tarpbankiniai, tarptautiniai


Kredito formos:

PINIGINIS KREDITAS

• tiesioginis banko kreditas

• overdraftas

• kreditinė linija

• kredito kortelės

• vekseliai

• obligacijos

• faktoringas

• forfeitingas

PREKINIS KREDITAS

• komercinis (tiekėjų)

kreditas

• lizingas


Palūkanų rūšys

• paprastosios

• sudėtinės

• fiksuotos

• kintamosios


Kredito užtikrinimo būdai

• turto įkeitimas, hipoteka

• garantija (subsidiari, ribota atsakomybė)

• laidavimas (solidari atsakomybė)

• kredito draudimas


Kredito grąžinimo būdai

• vienkartinio įnašo būdas: kredito suma ir visos palūkanos

sumokamos suėjus kredito terminui (arba periodiškai

mokamos tik palūkanos, o kredito suma sumokama suėjus

kredito terminui)

• linijinis būdas:

kintama grąţinimo įmoka = pastovi pradinės vertės dalis +

visos apskaičiuotos uţ tą laikotarpį palūkanos

• anuitetinis būdas:

pastovi grąţinimo įmoka = kintama pradinės vertės dalis +

visos apskaičiuotos uţ tą laikotarpį palūkanos


BŪSIMŲ PERIODINIŲ MOKĖJIMŲ ESAMOJI VERTĖ


PVA – esamoji vertė (present value)



...A

nnk

A

k

A

k

A

k

APVA

)1()1()1(1 32

palūkanos

pagrindinė

suma

(PVA)


Faktoringas

• Faktoringas – tai banko ar specialios įmonės vykdomas

tiekėjo piniginių reikalavimų jo pirkėjams supirkimas ir

vėliau jų inkasavimas uţ tam tikrus komisinius.

• Faktoringas – tai debitorinio įsiskolinimo ir/ar debeto

pavedimų supirkimas iš klientų (prekių ir paslaugų tiekėjų).


Faktoringo schema

FAKTORINGO ĮMONĖ

(FAKTORIUS)

PREKIŲ TIEKĖJAS

(KLIENTAS)

PIRKĖJAS

PIRKĖJAS

PIRKĖJAS

PIRKĖJAS

pardavimo

(reikalavimo

teisės)

dokumentai

70-90%

avansas

prekėsprekės

likę 10-30%

minus

komisiniai

pinigai pinigai


Faktoringo funkcijos

• faktoringo paslaugų (pirkėjo mokumo tikrinimas, inkaso,

skolų išieškojimas)

• mokėjimo rizikos draudimo

• finansavimo

Faktoringo kaštai

• faktoringo komisiniai (0,5–2 proc.)

• mokėjimo rizikos draudimo komisiniai (iki 0,4 proc.)

• palūkanos


Faktoringo rūšys

• vidinis / tarptautinis

• atviras / uţdaras (konfidencialus)

• su regreso teise / be regreso teisės


Forfeitingas

Forfeitingas (forfaiting arba forfeiting) – tai

• pavienių

• vidutinės trukmės ir ilgalaikių

• eksporto mokestinių reikalavimų (daţniausiai vekselių)

pardavimas forfeitingo įmonei

• be regreso teisės eksportuotojo atţvilgiu.

Forfeitingo esmė – eksporto kreditavimas, perkant

importuotojo vekselius ar kitus skolos jam reikalavimus. Tai

komercinio kredito transformacija į bankinį.


Forfeitingo schemawww.forfaiters.org


Faktoringo ir forfeitingo palyginimas

FAKTORINGAS

• Einamųjų mokestinių

reikalavimų pardavimas

(trukmė iki 180 dienų).

• Trumpalaikis finansavimas

• Faktorius neperima šalies

politinės rizikos ir

(daţniausiai) valiutos

kurso pasikeitimo rizikos

• Pasiliekamas apie 10-30

proc. garantinis įnašas

• Nereikia banko garantijos

FORFEITINGAS

• Pavienių mokestinių reikalavimų

pardavimas (trukmė nuo 180

dienų iki 7 metų).

• Vidutinės trukmės ir ilgalaikis

finansavimas

• Forfeiteris perima šalies politinę

riziką ir valiutos kurso

pasikeitimo riziką.

• Eksportuotojui išmokama visa

suma.

• Reikia banko garantijos


Lizingas

• Lizingas – tai ūkinė veikla, kai sutartiniais pagrindais vienas

ūkio subjektas perleidţia teisę naudotis jam priklausančiu ar

jo iš trečiojo asmens tuo tikslu įsigytu tam tikru nekilnojamu

ar kilnojamu turtu fiksuotam ar neapibrėţtam laikotarpiui

kitam ūkio subjektui, uţ kurią pastarasis moka iš anksto

sutartus (daţniausiai periodinius) nuomos mokėjimus.

• Tai ilgalaikė mašinų, įrengimų, transporto priemonių ir kito

kilnojamo ir nekilnojamo turto nuoma su išpirkimo teise ir

kreditavimo elementais.


Lizingo (finansinės nuomos) schema

TURTO

PRADINIS SAVININKAS

(GAMINTOJAS, TIEKĖJAS)

LIZINGO DAVĖJAS

(LIZINGO BENDROVĖ)

LIZINGO

GAVĖJAS

(TURTO

NAUDOTOJAS)

periodiniai

mokėjimai

turto

nuosavybė

išnuomoja

turtą

apmokėjimas

(pasirinko

tiekėją)

(perdavė turtą

naudotis)


Lizingo rūšys

• finansinis lizingas (išperkamoji nuoma):

gavėjui perduodama visa rizika ir nauda, susijusi su turtu

turto naudojimo (visiškos amortizacijos) ir lizingo terminai

sutampa

• operatyvinis (veiklos) lizingas:

visa rizika ir nauda lieka lizingo davėjui ir savininkui

trumpesnis nuomos terminas su galimybe pratęsti arba

išsipirkti turtą uţ likutinę vertę

• grįţtamasis lizingas: parduodamas nuosavas turtas, kuris

vėliau išsinuomojamas iš pirkėjo.


Kredito sistema

Gyventojai Gyventojai

Namų ūkio kreditas

Valstybinis kreditas

Valstybė

Kredito įstaigos

Centrinis

bankas

Komerciniai

bankai

Kitos kredito

įstaigos

Tarpbankinis kreditas

Įmonės,

organizacijos

Įmonės,

organizacijos

Įmonių, organizacijų kreditas


Kredito įstaigų sistema Lietuvoje

KREDITO ĮSTAIGOS Lietuvos bankas

Komerciniai bankai Specialūs

bankai

Parabankai

Turto bankas

Lizingo bendrovės

Kredito unijos

Lombardai

Uţsienio bankų

atstovybės

Uţsienio bankų

skyriai

Komercinių bankų pagrindinės įstaigos


NAMŲ DARBAS 4.1 (neprivalomas)

Pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį kasmet metų pradţioje

įmokama po 1000 Lt. Investicijų metinis pelningumas 8 proc.

• Kokia suma bus sukaupta gyvybės draudimo sąskaitoje po 10

metų?

• Įvertinkite vidutinį metinį pelningumą (vidutines metines

palūkanas), skaičiuojant nuo per visą laikotarpį įmokėtos sumos.


NAMŲ DARBAS 4.2 (neprivalomas)

Įmonė F iš banko B gavo 100 000 Lt paskolą su 8 proc. metinėmis

palūkanomis. Paskola grąţinama per 4 metus mokant kasmet

vienodo dydţio sumas.

• Sudarykite paskolos grąţinimo grafiką. Kokio dydţio turi būti

metinė įmoka?

• Kokią pinigų sumą įmonė F sumokės bankui per visą laikotarpį?

• Įvertinkite sumokėtą faktinę vidutinę metinę palūkanų normą.


PABAIGA

4 tema. pinigų vertė laiko atžvilgiu - wordpress.com...©r.Šadţius, 2011 uŽdaviniai (4)1....

Documents