Kultra ir visuomenVilmant Liubinien4. Kultros komponentai:universalij vertybi sistema,moral, normos ir sankcijos

Italy versus Europehttp://www.pandanet.co.jp/English/essay/europe_italy.html

VertybsKultrikai apibrti grio ir groio standartai Idjos ir sitikinimai, formuojantys pageidautin elgsen Vertinimo kriterijai

VertybsAtspindiideal pasaul,koks jis turt bti Formuoja asmenyb ir aplink, kuri susikuriameFormuoja sitikinimus, kurie priimami kaip neginijama tiesa

Sava ir svetima kultraSavoji kultra yra pripastama kaip neginijamai teisinga.Visa, kas svetima atmetama.

Vertybs - kriterijai, kuriais vadovaudamiesi mons Rokeach(1973), Williams (1968), Kluckholhn (1951)Pasirenka ir pateisina veiksmusvykiusVertina savekitus mones

Vertybs Schwartz ir Bilsky (1987)

Idjos ir sitikinimai, formuojantys pageidautin mogaus bv ar elgsen.Jomis vadovaujamasi specifinse situacijose, dka j pasirenkamas ir vertinamas mogaus elgesys bei vykiai, kurie ms smonje isidsto santykine svarbos tvarka.

Trys visiems individams ir visuomenms priimtiniveiksniai:Individ, kaip biologini organizm, poreiki tenkinimaskoordinuotos socialins sveikos btinumasgrupi ilikimo, gerovs klimo utikrinimas

Universalij mogikj vertybi teorija Schwartz ir Bilsky (1987)Vertybs atspindi individualius, kolektyvinius interesus arba abu i interes tipus. IndividualizmasKolektyvizmas

Universalij vertybi teorija Schwartz ir Bilsky (1987)

valdiatikslo siekimashedonizmas aktyvumas savarankikumas

palankumastradicikumas konformizmas universalumassaugumas IndividualizmasKolektyvizmas

IndividualizmasPaanga = vystymasis, kaitaVidutinikas lygis =pastovumasKolektyvizmas

Kolektyvizmas - individualizmastempia visus draugeparemia silpnesniusstipresnius grina atgalnukrypimas nuo normos netoleruojamas

silpnesni paliekami likimo valiaisuteikia stipresniesiems galimybi laisvai taikyti naujas idjas, kurti, tobulti

Vakarietika vertybi sistema - individualizmasVertybins orientacijos lemia gyvenimo kokybs siekiamum.Materialus gerbvis, visuotinis saugumas - jau nebra prioritetins vertybs, tai savaime suprantami dalykai. Materialios vertybs transformuojasi postmaterialisias. Individualism-Collectivism:http://www.youtube.com/watch?v=4uFa0hBPqOY

A. Maslow poreiki piramid (1943)

Maslow teorija skiria 5 poreiki, kurie reguliuoja moni elgsen, lygmenis fiziologiniai poreikiai: maistas, vanduo, pastog; saugumo poreikiai: apsauga nuo pavoj, grsmi ir varg; socialiniai poreikiai: priklausomybs kokiai nors grupei jausmas, draugyst, parama; poreikis bti gerbiamam ir pripaintam: savivert, reputacija, statusas, aplinkini pagarba ir pripainimas. savs aktualizavimo (saviraikos) poreikis: poreikis ireikti savo galimybes siekiant nuolat tobulti.

Abraham Maslow

Maslow's Hierarchy Of Needs Pyramidhttp://www.youtube.com/watch?v=E67bJ4Lc2OI Expanded Maslow's Hierarchy of Needshttp://www.youtube.com/watch?v=yM8SwZkvCIY

Ronald Inglehart

Institute for Social Research University of Michigan

Vertybi kaitos teorija Inglehart,1990

Asmens prioritetins vertybs yra socialins - ekonomins aplinkos atspindys: labiausiai vertinama tai, ko toje aplinkoje trksta.1 Hipotez

Vertybi kaitos teorijaInglehart,1990 Socialins - ekonomins aplinkos ir vertybini prioritet kaita - ilgai trunkantis procesas.2 Hipotez

Vertybi kaitos teorijaInglehart,1990 Asmens vertybins orientacijos formuojasi paauglysts metais ir yra to laikotarpio socialins ekonomins aplinkos atspindys.3 Hipotez

Siekiant itirti materialistini ir postmaterialistini vertybini prioritet santyk, 9 Europos Sjungos valstybse ir Amerikoje 1977 metais pradtos apklausos. http://www.youtube.com/watch?v=mp0G5iKZCFQ

Materialistin pasaulir reikia i tiksl prioritetinis vertinimas:Materialistiniai tikslai:Utikrinti tvark visuomenje.Stabilizuoti kain augim.Garantuoti greit ekonomikos vystimsi.Pasiekti, kad alis turt stiprias gynybines pajgas.Ilaikyti stabili ekonomik.Kovoti prie nusikalstamum.

Postmaterialistiniai tikslai:

Leisti monms aktyviau dalyvauti sprendiant bendruomens ir valstybs reikalus.Ginti kalbos laisv.Rpintis gamta, puoselti miesto ir kaimo aplink.Siekti draugikesns, labiau atsivelgianios paprast mog, visuomens.Formuoti visuomen, vertinani idjas labiau nei pinigus.

Materializmas / postmaterializmasMaterialistiniai tikslai turt bti labiau vertinami t moni, kurie paauglysts metais, kai formavosi j vertybin sistema, nejaut ekonominio ir fizinio saugumo.Postmaterialistiniai tikslai turt bti labiau vertinami t, kurie augdami jautsi visapusikai saugs.

Inglehart vertybi kaitos teorijaPagrindinis veiksnys, kur reikia atsivelgti analizuojant pokyius visuomenje, yra amius.Jauni mons yra imlesni pokyiams ir daug greiiau prie j prisitaiko. Kiekvienos kartos patyrimas veikia ir tos kartos vertybi sistem.

Inglehart vertybi kaitos teorijaTradicins vertybs ir normos yra paplitusios tarp vyresnio amiaus moni.Kuo mogus jaunesnis, tuo jis imlesnis naujovms. Kai jaunosios kartos laipsnikai keiia sensias, visuomenje keiiasi ir dominavusios nuostatos bei pairos.

Mapping Authority and Survival or Well Being. Source: R. Inglehart, Modernization and Postmodernization (Princeton, 1997).

The historically Protestant, Catholic and Communist societies. Source: R. Inglehart, Modernization and Postmodernization (1997)

Authority and Value Systems. Source: R. Inglehart, Modernization and Postmodernization, 1997

Scatter chart of Authority and Survival or Well Being. Source: R. Inglehart, Modernization and Postmodernization,1997.

Values by Birth Cohort and Education Level. Source: R. Inglehart, Modernization and Postmodernization, 1997

Subjective well-being by level of economic development. Source: R.Inglehart and H-D. Klingemann, "Genes, Culture and Happiness," 2000.

Subjective well-being by level of economic development and historical heritage of given societies. Source: R.Inglehart and H-D. Klingemann, "Genes, Culture and Happiness," 2000

World Value SurveyHappiness is a how, not a what Hermann HesseDenmark happiest place on earth

http://www.youtube.com/watch?v=fTGKUwMegZ4

TOP TEN MOST HAPPIEST COUNTRIES AROUND THE PLANET http://www.youtube.com/watch?v=t8gW6yTr-Ac

Kultrins normos ir moralSocialin kontrol ir sankcijos

Kultrins normosTaisykls, reguliuojanios visuomens nari elgesLeidiamaDraudiama

Moral paios svarbiausios kultrins normos Kultrins normos grietai draudia udyti, vartoti fizin prievart Draudimus (tabu) formina statymai U statym lauymbaudiama

Paproiai ir tradicijos Ne tokios grietos visuomenje nusistovjusios elgesio, bendravimo, etiketo, rengimosi stiliaus taisykls. Rodo, kaip elgtis yra priimtina vienoje ar kitoje kultroje.

Socialin kontrolVisuomen turi riboti bei kontroliuoti savo nari elges, tuo utikrindama, kad didioji nari dalis laikytsi statym.

Vidin kontrol

Remiasi moraliniais principais, kurie mog motyvuoja elgtispagal daugumos nustatytus elgesio standartus.

Naudoja oficialias ir neoficialias sankcijas, siekdama, kad mons paklust taisyklms ir normoms.Iorin kontrol

Vidin kontrolAsmens identiteto dalis, visuomens ar grups norm laikymasis. Savivoka socializacijos idava. Kai mogus socialiai subrsta, jis vadovaujasi savo vidiniu cenzoriumi, t.y., prisitaiko prie visuomenje vyraujani norm ir taisykli, net jei niekas jo nekontroliuoja.

Iorin kontrolVykdoma per socialinias sankcijas.Kai kurios sankcijos yra taikomos neoficialiai, t.y., dka t moni, su kuriais mes bendraujame. Neoficiali sankcij taikymas yra labai svarbus.

Oficialios sankcijosOficiali socialin kontrol vykdo jgos institucijos: policija, teismai, kaljimai, kariuomen.Visuomen sukr organizacijas, kuri pagrindin funkcija - socialin kontrol.

3 seminarasKultrinio ir tautinio identiteto problema Lietuvoje ir pasaulyje

Ianalizuokite Geert Hofstede kultr klasifikavimo model. Kokias kultros dimensijas jis iskiria?Socialins asimiliacijos privalumai ir trkumai.Rasiniai, etniniai ir kultriniai stereotipai lietuvikame kontekste.Rekomenduojama literatraGEERT HOFSTEDE National cultural dimensions http://geert-hofstede.com/national-culture.htmliburien, J. ; J. Guinskien (2007). KULTRA, JOS DIMENSIJOS IR VARTOJIMO PASIKEITIMAI GLOBALIZACIJOS SLYGOMIS. Ekonomika ir vadyba, nr. 12Lewis, R. D. (2002). Kultr sandra. Alma Littera.