6. Kainų, produktyvumo ir 6. Kainų, produktyvumo ir atlyginimo analizėatlyginimo analizė

Kainų rodiklių reikšmingumas

• Tarptautinis-politinis: Infliacijos rodiklis ES konvergencijos kriterijuose

• Verslui – Žemvaldžiams– Nekilnojamo turto nuomotojams

• Socialinio draudimo gavėjams• Valstybės institucijoms- biudžeto

planavimas

Rodiklių skaičiavimasBazinis rodiklis- Infliacijos tempas (IR - Rate of Inflation)

Kainų indeksai- kaip kainų lygio bazinių metų atžvilgiu rodikliai

Metinė infliacija – tai vidutinio kainų lygio santykinis pokytis tarp ataskaitinio mėnesio ir praėjusių metų atitinkamo mėnesio

Vidutinė metinė infliacija – tai dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis

Perskaičiuota metinė infliacija ketvirtinių duomenų pagrindu

%100*1

4

1

tdefl

tdefl

BVP

BVPIR

Paklausos-pasiūlos įtaka kainoms ekonomikoje

• Pasiūlos infliacija, defliacija (dezinfliacija???)– Kaštų veiksniai

• Paklausos infliacija, defliacija, dezinfliacija– Pajamų veiksniai

IR=∑XD%- ∑XS%

Q

P AS

AD

AD1

Kainų įtakos veiksniai• Struktūrinis infliacijos vertinimas

– Gamybos kaštai (kokie straipsniai?)– Paklausa (kokios prekės?)– Regioninė?- vietinės problemos

• Vyriausybės politika– Monetarinė

– Fiskalinė (paklausa)

%%%% QVMP Q

VMP

Kainų vertinimo kriterijai• Kriterijus –< 3%: kodėl?

– Gamybos augimo tempų įtaka– Statistiniai tyrimai

• ES konvergencijos kriterijus (kainų stabilumas): – “valstybės narės kainų raida ir infliacijos lygio vidurkis per

vienerius metus iki tikrinimo neturi būti 1,5 procentinio punkto didesnis už tą lygį, kurį yra pasiekusios ne daugiau kaip trys valstybės narės, kuriose kainos yra stabiliausios”

• Infliacija natūralaus nedarbo lygmenyje (kultūrinis aspektas)

• Dominuojanti nuomonė: – Didelė infliacija negerai, bet...– defliacija- prieškrizinis signalas

• Kodėl taip yra??? Pasiūlos vaidmuo

Paklausos infliacijos dėsningumas Filipso kreivėje

0–2

-4

-6

2

4

6

64 9

A

E

B

UR

PCIR

Kainų vertinimo rodiklių įvairovė

• BVP defliatorius (ketvirtinis, metinis)

• CPI (vartojimo prekės ir paslaugos)

• PPI (didmeninė prekyba, be paslaugų)

• Importo kainų indeksas

• Samdos kaštų indeksas (employment cost index)

• Darbuotojo darbo kaštų indeksas (unit labor costs)

BVP defliatoriusBVP defliatorius (kainų indeksas)- kainų lygio

rodiklis (Paasche):

Paasche

Laspeyres

n

iii

n

iii

defl

PQ

PQBVP

100

110

n

iii

n

iii

defl

PQ

PQBVP

101

111

n

iiidefl pbvpBVP

1

100

Vartotojų kainų indeksas CPI• Mėnesinė apskaita• Vartotojų kainų indeksas (Consumer Price index

CPI)- atsiliekantis indikatorius JAV (kodėl???)• įtraukia importą! Importinių prekių kainos kinta mažiau• Laspeyres metodas

– CPI-W (JAV samdomiems darbuotojams 32%- be maisto ir benzino: greitas, paliečia “kolektyvinius” darbuotojus)

– CPI-U (JAV miesto darbuotojams 87%)

• Poreikis – Poveikis realioms pajamoms; gyvenimo kokybė

(pensijos, pašalpos, maistas); LūkesčiaiPaklausa gamyba (gamybos kaštai, investicijos

CPI skaičiavimasVartojimo prekių kainų indeksas - apskaičiuojamas lyginant

fiksuoto skaičiaus pirmojo būtinumo vartojimo prekių (paslaugų) vartotojo krepšelio vertinę išraišką atskirais laikotarpiais

• Prekių krepšelio (JAV- 200 prekių; Lietuvoj- 650) pagrindu– Komunalinės paslaugos 42,1% (nuoma 32,9; šildymas ir kanalizacija

4,7; valdos priežiūra 4,5)– Maistas ir gėrimai 15,4%– Transportas (privatus, benzinas, remontas, naudotos mašinos;

viešasis transportas) 16,9– Sveikatos priežiūra 6,1– Apranga (apparel) 4,0– Poilsis 5,8– Švietimas ir komunikacijos 5,9– Kitos prekės ir paslaugos 3,8

• BVP defliatoriaus-CPI svyravimai?

n

iii pcCPI

1

100

n

iiiCPI pcCPIIR

1%%

Italijos BVP defliatoriaus ir CPI infliacijos tempai, 1985-2001

0.0

1.0

2.0

3.0

4.0

5.0

6.0

7.0

8.0

9.0

10.0

1985 1987 1989 1991 1993 1995 1997 1999 2001

% p

okyt

is n

uo p

raėj

usio

laik

otar

pio

BVP defliatoriaus infliacija

Vartotojų kainų indekso infliacija

Šaltinis: IMF

Gamintojų kainų indeksas PPIGamintojo kainų indeksas (PPI - Producer Price Index) -

rodiklis apibūdinantis gamybinės paskirties ir didmeninių kainų dinamiką

• Verslo struktūrų mokamos kainos (neįtraukia paslaugų)– Žaliavinės prekės: kainos įtakojamos staigaus ekonominių-

geopolitinių sąlygų pasikeitimo (sausra, karai)- (tik jis (be maisto ir energijos) pralenkiantis indikatorius JAV)

– Pusfabrikačiai (tarpiniai produktai) – Gatavi produktai (kaip ir vartojimo prekės JAV 75% visų baigtinių;

25%- kapitalo prekės)

• PPI ir CPI svyravimo amplitudė- kurio didesnė BVP atžvilgiu? kuris kinta anksčiausiai? kas lemia?

PPI CPI

n

iii pfPPI

1

100

Kainų kitimo įtaka finansų rinkoms • Kainų augimas (mažėjimas)

– Obligacijų • paklausa ..........................• Kaina......................

– Akcijų • paklausa ..........................• kursai......................................

– Nacionalinės valiutos • paklausa ..........................• kursai......................................

Samdos kaštų analizė

• Reikšmė- Darbo užmokestis- 70% gamybos kaštų (išsivysčiusiose ekonomikose)

• Darbo užmokestis: valstybės ir privatus sektorius• Samdos kaštų indeksas: kaip darbo užmokesčių

svertinis lygisiDU=aj·DUj

– Valandinis atlygis (Compensation per hour)- su priedais (pralenkiantis JAV)

• Atlygio ypatybės: siekis pririšti prie darbdaviopirma “bonusai” lūkesčiai

• Profsąjungiečiai-kiti• Smulkios-stambios įmonės?• Realus užmokestis vėluojantis poveikis vartojimui

– Darbo jėgos vieneto kaštai (tik darbo išlaidos)

Produktyvumo ir kaštų analizė• Produktyvumas- produkcijos apimtis vienam

gamybos veiksnio vienetui – Gamyba (BVP be valstybės sektoriaus, žemės ūkio,

nuomos pajamų) darbo jėgos valandai (pralenkiantis)– Produktyvumas atlyginimo atžvilgiu: pretekstas kainų

kitimui

• Metinis produktyvumo augimas poreikio darbo jėgai mažėjimas?- poveikis visai ekonomikai– Kai produktyvumas auga sparčiau nei BVP, nedarbo

lygis.......– Kai produktyvumas auga lėčiau nei BVP, nedarbo

lygis.......

Produktyvumo įtaka finansų rinkoms

• Produktyvumo kitimas, kaštų kitimo kontekste– Obligacijų

• paklausa ..........................• kainos......................................

– Akcijų • paklausa ..........................• kainos......................................

– Nacionalinės valiutos • paklausa ..........................• kainos......................................

Importo ir eksporto kainų indeksas

• Reikšmė: JAV eksportas 10%, importas 15% BVP (Lietuva- Apyvarta apie 70%)

• Poveikis kainoms– Eksporto augimas (mažėjimas) kainas.................– Importo augimas (mažėjimas) kainas.................

• Importo poveikio kainoms įvertinimas:Defl=a·DeflBVPvidaus+b·Deflimporto

• Importo kainų poveikis BVP– Importo struktūros reikšmė– Pardavimai augs (mažės) .................................

Eksporto (importo) prekių indekso įtaka finansų rinkoms

• Žemas patikimumas JAV- būtina papildoma informacija; sektorinei ar įmonių lygmeny analizei– Kainų pasikeitimo struktūrinis poveikis

• Vidaus gamyba<>užsienio importas• Žaliavos ar gatava produkcija?

• Kainų augimas (mažėjimas)– Obligacijų (jautrumas kainų augimui)

• paklausa ..........................• kainos......................................

– Akcijų • paklausa ..........................• kainos......................................

– Nacionalinės valiutos • paklausa ..........................• kainos......................................

Obligacijų pelningumo kreivė• Obligacijų pelningumas (yield) iš valstybės obligacijų

– Kaina (vertė) ir pelningumas kinta priešingomis kryptimis• JAV jautriausias rodiklis numatant ekonomikos “posūkio

taškus” (nors didelio finansų rinkoms kol kas neturi)– A- tipinis– B- nerimas – C- abejonės– D- nuosmukis (ilgalaikių obligacijų paklausa didelė, pelningumas krenta)

Obligacijų veikimo laikotarpis3mėn.0

Obligacijų pelningumas, %

6mėn 1m. 2m.

АB

C

D

– Gyventojų skaičiaus kitimas (Olandijos tulpių bumas)

– Psichologiniai veiksniai (panika, nepasitikėjimas, perdėti lūkesčiai) - Politinis nestabilumas

– Biudžetinė politika- restrikcinė, ekspansyvi (pasiūlos- paklausos)

– Pinigų politika (monetarinė-mainų lygtis)– Valiutos kursas

Kainų lygio įtakos veiksnių pavyzdžiai