6 paskaita Nv 1

Nusikalstamos veikos rūšys. Nusikaltimų klasifikacija ir jos baudžiamoji teisinė reikšmė.

Nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo atribojimo kriterijai.

Nusikalstamos veikos atribojimas nuo kitų teisės pažeidimų (civilinio delikto, administracinio

teisės pažeidimo).

Nusikalstamų veikų rūšys (klasifikacija)

Nusikalstamas veikas galima klasifikuoti pagal įvairius požymius: pagal vertybes, į kurias

kėsinamasi, pagal padarymo būdą, motyvus, pagal bausmes, numatomas už nusikalstamas veikas.

Nv klasifikacijų įvairovėje patys svarbiausi Nv skirstymai yra tie, kurie yra minimi BK ir kurie turi

tam tikros teisinės reikšmės – svarbūs kvalifikuojant kaltininko padarytą Nv arba sprendžiant dėl

teisinių priemonių (pasekmių), taikytinų Nv kaltininkui.

BK 10 straipsnyje nurodomos dvi Nv rūšys – nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai.

BK 11 straisnyje viena iš Nv rūšių – nusikaltimai – dar skirstoma į kategorijas. Išskiriami

neatsargūs, nesunkūs, apysunkiai, sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai.

Pagal ką skiriamos BK minimos Nv rūšys ir kategorijos? Kokie jų atskyrimo kriterijai?

Pažvelgus į N ir bn apibrėžimus, galima pamanyti, kad nusikaltimai nuo baudžiamųjų

nusižengimų skiriasi tik už juos numatytomis bausmėmis - . Iš tiesų, N ir bn skiriasi bausmėmis,

bet ne tik. Galima išskirti dvi N ir bn skirtumų grupes – formalius skirtumus ir materialius.

Formalūs skirtumai yra tokie, kurie padeda atskirti N nuo bn nesigilinant į paties

pažeidimo (Nv) pobūdį:

1 formalus kriterijus – skiriasi bausmės;

2 formalus kriterijus – apie tai, kad Nv yra bn, visada tiesiogiai nurodoma BK spec. dalies

straipsnio dispozicijoje, pvz., žr. 178.4, 259.2, 284.2, 313.

Formalūs kriterijai padeda atskirti N nuo bn, kai atskyrimo klausimas kyla vartant BK.

Tačiau praktikoje susidūrus su tam tikra Nv ir prireikus atsakyti, ar toks poelgis yra N ar

bn, formaliųjų požymių gali nepakakti. Pavyzdžiui, iškilus klausimui, ar nedidelės vertės turto

vagystė iš patalpos yra nusikaltimas (BK 178.2) ar bn (178.4), formalieji požymiai visiškai

nepadeda išspręsti problemos. Taigi, šalia formaliųjų N ir bn atskyrimo kriterijų reikia išskirti ir

materialųjį – N ir bn skiriasi pavojingumu. N yra pavojingesni, bn – mažiau pavojingi.

Kuo būtent skiriasi N ir bn pavojingumas?

Dažniausiai N ir bn atskiriami pagal jų dalyko (požymio, kuris veikiamas darant Nv)

ypatumus (kiekį ar vertę). Pvz. 259: jeigu savo reikmėms laikomas narkotinių ar psichotropinių

medžiagų kiekis nėra nedidelis, tokia Nv yra nusikaltimas, jei kiekis nedidelis – tai bn (259.2).

Vagystės arba sukčiavimo atveju (178, 182) taip pat vagystės ar sukčiavimo bn apibrėžiami kaip

nedidelės vertės turto pagrobimai. Analogiškai 219.3 mokesčių nesumokėjimas, 225.4

6 paskaita Nv 2

kyšininkavimas.

Pagal kilusius padarinius – 176.1-2; 270.3;

Kitas požymis, pagal kurį atskiriami N ar bn – Nv padarymo būdas. Antai įžeidimo

nusikaltimas ir bn (155.1 ir 155.2) skiriasi pagal tai, ar įžeista buvo viešai, ar ne. Šaukimo į

privalomą karo tarnybą vengimas irgi skiriamas pagal vengimo būdus (314). Pagal Nv padarymo

būdą atskiriami ir viešosios tvarkos pažeidimo N ir bn (284), nors tai padaryti nėra lengva, nes 284

formuluotės yra gana abstrakčios.

Nv padarymo kartai – 161 str. - įtraukimas į girtavimą ir nugirdymas.

Nv padarymo tikslas (tikslas platinti vs. tokio tikslo nebuvimą) – 258, 259.2/260; 201.1 ir

201.3

Pati aktualiausia praktinė N ir bn atribojimo problema yra vagystės nusikaltimo ir bn

atribojimas. Pagal 178.2 vagystė yra nusikaltimas, jei padaroma tam tikru būdu, pvz., iš patalpos.

Pagrobto turto vertė 178.2 nenurodoma. 178.4 dalis vagystės bn apibrėžia pagal pagrobto turto

vertę (tarp 1 ir 3 MGL, 130-390 Lt), nenurodydama pagrobimo būdo. Taigi, jei vagystė turi ir

178.2 ir 178.4 dalyje numatytų požymių, ar tai bus N ar bn? Tokia problema kilo LAT byloje 2K-118

/ 2004, kurioje kaltinamieji iš UAB patalpų pagrobė spalvoto metalo už 360 Lt.

Teorijoje yra įvairių nuomonių. Teismų praktika pasirinko tokį kelią, kad minėtu atveju Nv

turi būti laikoma N, o ne bn ir Nv kvalifikuojama pagal 178.2. Ši pozicija remiasi tuo, kad Nv,

turinti ir N, ir bn požymių, savo pavojingumu yra artimesnė nusikaltimui, o ne nusižengimui.

Taigi, sprendimas dėl N ir bn atribojimo daromas vien materialiojo požymio pagalba.

BK 11 straipsnis išskiria N kategorijas:

visų pirma skiriami tyčiniai ir neatsargūs N.

o tyčiniai skiriami į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius.

N skyrimo į kategorijas pagrindai:

kaltės forma (tuo pačiu ir pavojingumas)

tyčinių – 1) pavojingumas (gilinantis konkrečiau, iš esmės tokie patys kriterijai, kaip

ir atskiriant N ir bn) bei 2) (formaliai) maksimalios bausmės dydis: ne daugiau 3, 6, 10 ir virš 10

metų LA. Pabrėžtina, kad pagal bausmės dydį skirstomi tik tyčiniai N, o neatsargūs, nesvarbu kokia

maksimali bausmė už juos nustatyta, priklauso neatsargių N kategorijai, ne nesunkių, sunkių ar

pan. Pvz., KET pažeidimas, sukėlęs žmonių mirtį, jei kaltininkas buvo neblaivus, pagal 281.6

baudžiamas nuo 3 iki 10 m. LA. Bet tai nėra sunkus nusikaltimas, tai neatsargus N.

6 paskaita Nv 3

BK sutinkama ir kiek sustambinta Nv klasifikacija: vieną grupę sudaro labai sunkūs ir

sunkūs N, o kitą – visi, kurie nėra sunkūs: bn, neatsargūs, nesunkūs, apysunkiai. Apie šios

sustambintos klasifikacijos reikšmę kiek vėliau.

Dar viena Nv klasifikacija, esanti BK – tai Nv skirstymas pagal vertybę, į kurią Nv

kėsinamasi (Nv objektą). Šios klasifikacijos pagrindu yra sudaryta (suskirstyta į skyrius) BK

specialioji dalis.

Nv klasifikacijų reikšmė

Nv skirstymas pagal Nv objektą kaip minėta, svarbus teisės technikos požiūriu

kodifikuojant Nv į vientisą sistemą. Šis skirstymas gali turėti reikšmės ir kvalifikuojant Nv, tuomet,

kai Nv skiriasi praktiškai tik objektu.

Pavyzdžiui, kaimynas kerštaudamas padega automobilių aikštelėje stovintį kaimyno automobilį.

Turto sunaikinimas padegant viešoje vietoje yra aprašytas ir 187.2 daly kaip nusikaltimas nuosavybei

(turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu), ir 250.1 kaip nusikaltimas visuomenės saugumui

(teroro aktas). Jeigu nuspręsime, kad šiuo nusikaltimu buvo siekiama tik sunaikinti svetimą turtą, Nv

bus kvalifikuojama kaip N nuosavybei (187.2), o jei nuspręsime, kad siekta įbauginti ir kitus žmones,

sukelti grėsmę ne tik kaimynui, bet ir atsitiktiniams žmonėms (t. y. buvo sukelta grėsmė visuomenės

saugumui) – bus teroro aktas.

Viena reikšmingiausių praktiniu požiūriu yra minėta sustambintoji klasifikacija, kuri

visas Nv skiria į dvi grupes – (sunkius ir labai sunkius N) ir (visas kitas Nv). Šis skirstymas aktualus

sprendžiant dėl teisinių padarinių už Nv padarymą. Asmeniui, padariusiam sunkų ar labai sunkų

N, itin ribotai taikomi atleidimo nuo BA bei kiti kaltininko padėtį lengvinantys institutai. Tuo

tarpu kitų asmenų, padariusių Nv, kurios nėra sunkios, atžvilgiu valstybės politika yra iš esmės

kitokia – jiems numatyta daug nubaudimo alternatyvų. Padarius LsN ar sN:

netaikomas atleidimas nuo BA pagal 38, 39 (šis netaikomas ir padarius apysunkį N),

40 straipsnį,

netaikomas atleidimas nuo BA 18.2 ir 19.2 pagrindu (N padarymas apsvaigus ne

savo valia ar ribotai pakaltinamo asmens)

netaikomas bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75, 93 str.),

BA kyla tik už rengimąsi padaryti sN ir lsN, o rengimasis padaryti mažiau

pavojingas Nv yra nebaudžiamas (BK 21 str.)

Skirstymas į N kategorijas, taip pat bn išskyrimas svarbus:

nustatant sankcijoje numatytos bausmės - baudos dydį (BK 47 str.);

skaičiuojant terminą, kada asmuo gali būti lygtinai atleistas nuo LA bausmės prieš

terminą (77 str. 1 d.)

6 paskaita Nv 4

skaičiuojant senaties terminus (95, 96 str.), teistumo terminus (97 str.)

skiriant bausmes už kelias Nv pagal 63 str. ir sprendžiant, ar už sunkiausiąjį N

paskirtoji bausmė apims už kitas Nv paskirtas bausmes ar ne (apima tik tuomet, kai

Nv skiriasi bent per dvi kategorijas arba priklauso skirtingoms Nv rūšims). Pvz., jei

asmuo teisiamas dėl plėšimo (180.2 sunkusN) ir kanapių (259.2 bn) laikymo, bausmė

už plėšimą apims bausmę už kanapes. Jei teisiamas asmuo dėl vagystės iš buto (178.2 –

apysN) ir plėšimo (180.2 sunkusN), bausmė už plėšimą neapims bausmės už vagystę ir

prie bausmės už plėšimą teismas pridės bausmę už vagystę.

Nv santykis su kitų rūšių teisės pažeidimais (ATP ir CTP)

Ši tema yra itin išsamiai nagrinėjama V. Piesliako vadovėlyje, ten rasite gausybę pavyzdžių.

Aš padarysiu tik nedidelį apibendrinimą.

Iš principo non bis in idem išplaukia, kad tas pats poelgis negali būti kartu ir Nv ir

administracinis teisės pažeidimas (ATP). Taigi šias sąvokas yra būtina atriboti. Pagal tą patį principą

tas pats poelgis gali būti ir Nv ir Ctp, tad jų atriboti nereikia, bet būtina išsiaiškinti jų santykį.

Nv ir ATP santykis

Galiojant 1961 m. BK nemažai N turėjo savo analogus ATPK ir N / ATP atribojimo

problema buvo itin aktuali. Šią problemą aštrino tai, kad N ir ATP dažnai neturėjo aiškių kriterijų,

o priėmus vienokį ar kitokį sprendimą kaltininko atsakomybės griežtumas skyrėsi iš esmės.

Kuriant naują BK buvo sumanyta išspręsti šią problemą sukuriant bn institutą. Jis turėjo apimti

pažeidimus, kurie anksčiau buvo tarsi „ant BT ir AT ribos“ - už kuriuos buvo numatyta ir BA ir

AA. N ir ATP atribojimo problemos turėjo nelikti. Deja, rengiant BK, šio tikslo iki galo pasiekti

nepavyko. Bn buvo numatyti, bet ATP neišnyko pažeidimai, turintys savo analogus BK. Taigi nv ir

atp atribojimo problema liko, tik dabar daugeliu atvejų tai yra bn ir atp atribojimo problema.

Pagrindiniai bn ir ATP atribojimo kriterijai

Jie yra iš esmės tokie patys, kaip ir N ir bn atribojimo kriterijai. Formaliai Nv ir ATP – tai

pažeidimai, numatyti skirtinguose kodeksuose (bet reik nepamiršti ir LAT išaiškinimo dėl EŽTT

pozicijos). Materialiuoju aspektu jie skiriasi savo pavojingumu. Konkrečiai atribojama panašiai

kaip ir N nuo bn:

pagal dalyko ypatumus, pvz., smulkus grobimas (ATPK 50 str., bauda iki 700 Lt) – kai

turtas iki 1 MGL, o BK 178.4 – kai turtas nuo 1 MGL; mažiau kaip 10 litrų namų gamybos

stipriųjų gėrimų gaminimas ar laikymas, be tikslo juos realizuoti – ATPK 170, o daugiau – 201.3;

kontrabanda, jei daiktų vertė neviršija 250 MGL baudžiama pagal ATPK 210, o virš 250 MGL –

6 paskaita Nv 5

BK 199.1

pagal kilusius padarinius, pvz., aplaidus ar apgaulingas buhalterinės apskaitos vedimas, jei

tai nesutrukdė įvertinti įmonės veiklos rezultatų bus ATP (ATPK 173 (1)), o jei sutrukdė – BK

222 ar 223; KET pažeidimas, jei padaryta tik nedidelės turtinės žalos lygiai kaip ir vairavimas

apsvaigus nesukeliant jokių padarinių bus ATP (ATPK 126, 127), o KET pažeidimas, kai sunkiai

sutrikdoma sveikata, ar žūna žmonių arba jei padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas vairuotojui

esant neblaiviam kils BA pagal BK 281.

pagal pažeidimo padarymo būdą – pasipriešinimas pareigūnui panaudojant smurtą ar

grasinant jį panaudoti – BK 286, o pasipriešinimas kitokiais būdais – ATPK 187.

Esminė Nv ir ATP atribojimo problema ir didelis Lietuvos teisės sistemos trūkumas

yra tai, kad nemažai pažeidimų yra identiškai aprašomi ir BK ir ATPK. Jų neįmanoma atriboti nei

pagal vieną anksčiau paminėtą požymį. Pavyzdžiui, atsakomybė už nedidelio kiekio narko ar

psichotropinių medžiagų laikymą be tiklso platinti numatyta ir ATPK 44 str ir BK 259.2; atsakomybė

už banderolių klastojimą ar suklastotų laikymą – ATPK 173 (6) ir BK 224; nesunkus sveikatos

sutrikdymas pažeidus KET – ATPK 127.1 ir 281.1; gyvūnų, kuriuos draudžiama medžioti,

medžiojimas – ATPK 85 ir BK 272; nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas – ATPK 174 ir BK 284.2.

ir dar daug kitų.

Susidūrus su tokia absurdiška situacija (įstatymų leidėją galima iš dalies pateisinti tik tuo,

kad neatitikimai susidarė dėl to, kad, priėmus naują BK, dar vis galioja senas ATPK) yra siūlomi

du skirtingi jos sprendimo keliai (principai) – principas „nepašalinamas abejones reikia aiškinti

kaltininko naudai“ vs. „baudžiamosios atsakomybės pirmenybės prieš administracinę pirmenybės“

principą, įtvirtintą ATPK 9 str. 2 dalyje: „Administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės

pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia

baudžiamosios atsakomybės“.

Teismų praktikoje vadovaujamasi ATPK 9 str. 2 d. įtvirtintu principu. Pavyzdžiui, LAT b.b. Nr. 2K-

60/2006. Nuteistoji buvo nuteista pagal BK 284.2 dėl to, kad viešoje vietoje – parduotuvėje – necezūriniais

žodžiais keikdama J. R. ir nepadoriu elgesiu – spjaudama J. R. į veidą – trikdė visuomenės rimtį.

Kasatorė prašė nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti, nes jos pažeidimas atitinka ATPK 174

straipsnį. Tačiau LAT pasirėmė ATPK 9 str. 2 d. ir jos skundą atmetė.

Nv ir civilinės teisės pažeidimų santykis

Civilinės teisės pažeidimas – tai toks pažeidimas, kuriuo kitam asmeniu padaroma žalos.

CK 6.245 apibrėžia civilinės atsakomybės kilimo pagrindus. Jie gali kilti iš sutarties nevykdymo

(sutartinė atsakomybė) ar kitais pagrindais (deliktinė atsakomybė). Nv taip pat dažnai padaroma

6 paskaita Nv 6

turtinės ar neturtinės žalos. Tiesa, kartais, darant Nv, žalos, kaip ji suprantama civilinėje teisėje,

nepadaroma, pvz., neteisėtai perėjus valstybės sieną (BK 291), laikant narkotines medžiagas be

tikslo platinti (259), davus kyšį, kad būtų greičiau tvarkomi reikalai (227) ir pan.

Taigi, dažnai Nv yra kartu ir ctp (pvz., vagystės (BK 178), sukčiavimo (182), sveikatos

sutrikdymo (135 - 139), gyvybės atėmimo (129 - 132), įžeidimo (155), turto sunaikinimo (187) ir

pan. atvejais). Kaltininkas privalo atlyginti žalą + yra (ar gali būti) baudžiamas.

Tačiau nemažai ctp nėra tokio pavojingumo, kad kartu būtų ir Nv (pvz., skolos

negrąžinimas dėl asmens nerūpestingumo, netinkama darbų atlikimas ar jų neatlikimas ir pan.)

Asmuo turi tik atlyginti padarytą žalą, bet BA netraukiamas.

Yra ir Nv, kurias padaręs asmuo yra baudžiamas, bet jam nekyla civilinė atsakomybė, nes

jis niekam žalos (CT prasme) nepadarė (minėtos Nv, 259, 227, 291 ir kt.).

178

CTP 182 Nv

135