62

besná veikalà ið miðkø mokslø srities, iðleistà lietuviø kalba).Stasys Rudys. Pedagogas, visuomenininkas. Gimë 1906 metais.

Mokësi Plungës gimnazijoje. Baigë Vytauto Didþiojo universitetà,kur studijavo kalbas. Nuo 1932 m. dirbo mokytoju Ðvëkðnos gimna-zijoje, dëstë vokieèiø ir prancûzø kalbas. 1936–1939 m. buvo Ðvëkð-nos gimnazijos vicedirektorius, 1939–1940 m. – direktorius. Vëliaudirbo Birþuose. 1944 m., artëjant frontui, pasitraukë á Vakarus. Nuo1949 m. gyveno JAV. Èia organizavo lituanistines mokyklas, buvoLietuviø mokytojø sàjungos pirmininkas.

Jonas Rugis. Inþinierius, gydytojo Juozapo Rugio sûnus. Gimë1901 metais. Aukðtàjá chemijos inþinieriaus iðsilavinimà 1928 m.ásigijo Belgijoje. Vëliau dirbo Kaune, Marijampolëje. 1921–1924 m.buvo Ðvëkðnos progimnazijos mokytojas, o nuo 1944 m. – Ðvëkð-nos gimnazijos mokytojas. 1944 m. spalio mënesá pasitraukë áVokietijà. 1949 m. ásikûrë JAV. Buvo Rosary koledþo profesorius.Gyvendamas Èikagoje paraðë ir 1950 m. iðleido istorinæ apybraiþà„Ðvëkðnos praeitis“. Mirë 1968 metais.

Alicija Rûgytë. Pedagogë, istorikë, gydytojo Juozapo Rugio duk-

të. Gimë 1902 metais. 1927 m., baigusi Kauno mokytojø seminari-jà, ástojo á Kauno Vytauto Didþiojo universitetà ir èia studijavo isto-rijà. 1933 m. uþbaigusi universitetà, dirbo mokytoja – ið pradþiøGarliavoje, vëliau – Kaune, Vilniuje. 1942–1944 m. vadovavo Ðvëkð-nos gimnazijai. 1944 m. rudená, artëjant frontui, pasitraukë á Vokietijà.Ten organizavo lietuviðkas mokyklas ir vadovavo joms. 1949 m.ásikûrë JAV. Keletà metø vadovavo Èikagos lituanistinei mokyklai.Gyvendama Vokietijoje ir JAV, aktyviai dalyvavo lietuviø visuomeni-niame judëjime. Jos rûpesèiu buvo atnaujinta Ðvëkðniðkiø draugijosveikla. 1974 m. iðleido monografijà „Ðvëkðna“. Mirë 1985 metais.

Kazimieras Rumða. Kariðkis, pulkininkas, buvæs lenkø divizijosvadas. Gimë Ðvëkðnos apylinkëse.

Petras Rumðas. Þymus pedagogas, matematikas. Gimë 1921 m.lapkrièio 2 d. Paulaièiø kaime (Ðvëkðnos seniûnija). Mokësi Ðvëkð-nos gimnazijoje. Mirë 1987 m. vasario 23 d. Vilniuje.

Pranas Rumðas. Matematikas, fizikas, matematikas, mokslødaktaras. Gimë 1929 m. rugpjûèio 16 d. Paulaièiø kaime (Ðvëkðnosseniûnija).

Juozapas Rupðys. Pedagogas, visuomenës veikëjas, virðaitis,draudþiamos lietuviðkos spaudos bendradarbis. Gimë 1863 m. sau-sio 2 d. Valuèiø kaime (Ðvëkðnos vlsè.). Mokësi Ðvëkðnos pra-dþios mokykloje, Ðiauliø gimnazijoje. Petrapilio universitete studi-javo matematikà. Susirgæs dþiova, sugráþo á gimtinæ ir ásijungë ávisuomeninæ veiklà, mokë vaikus, norinèius stoti á gimnazijà. Èiasusipaþino ir susidraugavo su gydytoju Juozu Rugiu ir kartu su juoplatino uþdraustus lietuviðkus laikraðèius, knygas. Jis savo lietu-vybës gaivinimo veikla taip buvo ákyrëjæs þandarams, policijai irkitiems carinës Rusijos valdþios „apaðtalams“, kad buvo papraðy-tas apleisti Ðvëkðnà. 1896 m. miestelio inteligentø kvietimuJ. Rupðys sugráþo á Ðvëkðnà ir buvo iðrinktas Ðvëkðnos valsèiausvirðaièiu. Garsëjo kaip geras, sumanus, teisingas, þmoniø gerbia-mas virðaitis. Vëliau dirbo Petro Vileiðio sekretoriumi ir buhalteriu.1909 m. nusipirko ûká Vilkëno kaime ir èia ûkininkavo. Nuo 1919 m.iki iðëjimo á pensijà (1936 m.) mokytojavo Kurmiø pradþios mokyk-loje, vëliau – Ðvëkðnos pradþios mokykloje.

Lietuviðkos spaudos draudimo metais jo straipsnius ûkio, koo-peracijos, ðvietimo ir kitomis temomis spausdino draudþiami lietu-viðki leidiniai „Varpas“, „Ûkininkas“, „Lietuviø laikraðtis“, „Vilniausþinios“, „Lietuvos ûkininkas“, „Viltis“ ir keletas kitø. Pasiraðinëjoslapyvardþiais J. Ðvëkðnys, Plepis, Ilglieþuvis, Melagis, Kristu-pas, Marë Mëlynakë, Onë Geltonplaukë, Barbë Raudonskruostë,

(Atkelta ið 61 p.)

IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

Ið kairës: Ðvëkðna ir ðvëkðniðkiai XX a. pradþioje; grupë Ðvëkðnos gimnazijos mokytojø 1930 m., Juozapui Rupðiui áteikus Gedimino ordinà.Nuotraukos ið Onos Norkutës archyvo

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2008 / 4

63

Kadagys, J. R, J. Ðv., Pur(v)bridis ir kt.Raðë atsiminimus. Buvo paraðæs elemen-

toriø þemaièiams – skaitymo ir raðymo va-dovëlá, taèiau jis nebuvo iðleistas, neþino-ma, kur yra ir rankraðtis (jis dingo pas lei-dëjà Pesá).

Buvo Tautininkø partijos, Ðauliø sàjun-gos narys, aktyviai dalyvavo Ðvëkðnos gim-nazijos statymo komiteto veikloje, taip patbuvo ûkininkø ratelio, kooperatyvo narys.

Uþ straipsnius spaudoje Lietuvos Res-publikos ðvietimo ministerija J. Rupðiui su-teikë pradþios mokyklos mokytojo cenzà,nereikalaudama prieð tai iðlaikyti kitiemsprivalomø egzaminø. Uþ ypatingus nuopel-nus Lietuvai Prezidentas Antanas Smetona1929 m. J. Rupðá apdovanojo Lietuvos Didþio-jo Kunigaikðèio Gedimino ordinu. Mirë J. Rup-ðys 1941 metais. Palaidotas Ðvëkðnoje.

Jonas Vytautas Rupðys. Bibliofilas,kraðtotyrininkas, nusipelnæs mokytojas,Ðvëkðnos muziejaus ákûrëjas, JuozapoRupðio sûnus. Gimë 1910 m. Kurmiø kai-me (Ðvëkðnos vlsè.). 1933 m. baigë Ðvëkð-nos gimnazijà. Mokësi Kauno Vytauto Di-dþiojo universitete. Gimnazijoje priklausëbendro lavinimosi bûreliui „Àþuolas“. Bu-vo Jaunosios Lietuvos organizacijos narys,redagavo laikraðtël ius „Su jaunyste“,„Àþuolas“. Vëliau dirbo Þagarënës ir Tetervi-nø pradinëse mokyklose (Zarasø apskr.).1943 m. gráþo á gimtinæ ir pradëjo mokytojau-ti Pempiðkiø pradinëje mokykloje. Nuo 1944m. iki pensijos (1970 m.) Ðvëkðnos viduri-nëje mokykloje dëstë lietuviø kalbà ir litera-tûrà, dirbo bibliotekininku, vadovavo literatøbûreliui, daug dirbo organizuodamas moki-niø turizmà, dalyvaudavo respublikiniuose tu-ristø sàskrydþiuose, varþybose. 1957 m. su-darinëjo apylinkës archeologiniø paminkløpasus, surinko daug archeologijos, buitieseksponatø. Keliuose bibliotekos kambarëliuo-se jis árengë pirmàsias Ðvëkðnos muziejausekspozicijas. Daug knygø, dokumentø ðiammuziejui padovanojo ið savo rinkinio.J. V. Rupðys sukaupë didþiulæ retø knygø irspaudos leidiniø kolekcijà, iðgelbëjo nuo su-deginimo dalá lietuviðkø ir vokiðkø grafø Plia-teriø knygø, 1944 m. iðmestø ið Ðilutës bib-liotekos ir ið Ðvëkðnos gimnazijos bibliotekos.Mirë J. V. Rupðys 1974 m. rugsëjo 30 dienà.Ðvëkðniðkiai já prisimena kaip didelës dva-sinës kultûros, erudicijos, plaèiø interesøþmogø. Jis buvo labai gerai susipaþinæs supasaulio literatûra, filosofija. Mokëjo rusø, vo-kieèiø, italø kalbas.

Domininkas Serapinas. Knygneðys. (Nukelta á 64 p.)

IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

Virðuje – 1950 m. dar stovëjæs apie 300 metøturëjæs Ðvëkðnos dvaro medinis gyvenamasisnamas. Iliustracija ið Onos Norkutës archyvo.Deðinëje – knygneðio Domininko Serapino(1860–1935) kapas Ðvëkðnos kapinëse, 2008 m.Danutës Mukienës nuotrauka

Gimë 1860 metais. Mirë 1935 m., sulaukæs75 metø amþiaus. Palaidotas Ðvëkðnoskapinëse.

Petras Serapinas. Fizikas, profesorius, ha-bilituotas mokslø daktaras. Gimë Ðvëkðnosseniûnijoje. Mokslø daktaro disertacijos te-ma „Stipriai suþadintø atomø sàveikos suatomais pagrindinëje bûsenoje spektrosko-pinis tyrimas“ (apgynë 1970 m. birþelio 1d.). Habilituoto daktaro disertacijà tema „Du-jø iðlydþiø plazmos fluktuacijø spektrosko-pija“ apgynë 1994 m. rugsëjo 2 dienà. DirbaTeorinës fizikos ir astronomijos institute.

Simonas Stanevièius. Vienas ið þymiau-siø XIX a. pradþios raðytojø, lietuviø kultû-ros veikëjø, pasakëèios þanro klasikas. Gi-më 1799 m. Viduklës valsèiaus Kanopënøkaime (Raseiniø r.). Tëvai buvo smulkûs þe-maièiø bajorai. 1817 m. Simonas pradëjomokytis Kraþiø gimnazijoje. Baigæs gimna-zijà, metams pasiliko Kraþiuose ir èia uþsi-ëmë korepetitoriaus darbu. Susibièiuliavosu jaunaisiais grafais Broel Pliateriais, tapoJurgio Konstantino Broel Pliaterio korepeti-toriumi. Nuo 1822 m. mokësi Vilniaus uni-versiteto Literatûros ir laisvøjø menø fakul-tete, talkino á Vilniø atvykusiam mokytisJ. K. Broel Pliateriui. 1823 m. iðspausdintiketuri S. Stanevièiaus leidiniai. 1826 m. bai-gë universitetà ir gavo filosofijos kandidatolaipsná. Ið pradþiø gyveno Vilniuje ir tæsëlituanistikos studijas, rengë spaudai lietu-viðkus leidinius. Pragyvenimui uþsidirbda-vo versdamasis privaèiomis pamokomis.1829 m. iðleido gramatikà, dainø rinkiná, pa-skelbë odæ „Ðlovë Þemaièiø“, pasakëèias.Tais paèiais metais iðvyko gyventi á Rasei-nius – pas grafà J. K. Broel Pliaterá, èia tvar-kë jo bibliotekà, kurioje buvo siekiama su-

kaupti visus leidinius ir visokius rankrað-èius, susijusius su Lietuvos istorija ir lietu-viø kalba. 1830 m. pabaigoje – 1831 m.pradþioje kartu su J. K. Broel Pliateriu lan-kësi Karaliauèiuje ir ten susitiko su Liudvi-ku Rëza. Toliau kaupë medþiagà lituanisti-kos darbams. Vëliau J. K. Broel Pliateris bu-vo iðvykæs á Rygà (tikëtina, kad kartu su juoir S. Stanevièius). Èia, Rygoje, J. K. BroelPliaterio lëðomis buvo iðspausdintos S. Sta-nevièiaus iðleistø dainø melodijos.

Po J. K. Broel Pliaterio mirties S. Stane-vièius, kurá laikà pagyvenæs Raseiniuose,persikëlë pas J. K. Broel Pliaterio brolá Kazi-mierà Broel Pliaterá á Stempliø dvarà (netoliÐvëkðnos). Èia jis toliau tvarkë J. K. BroelPliaterio bibliotekà, paraðë studijà apie lietu-viø mitologijà. Tuo metu jis jau sirgo dþiova.Mirë S. Stanevièius 1848 m. Stemplëse. Pa-laidotas Ðvëkðnoje.

Jokûbas Staniðauskas. Matininkasinþinierius, buvæs nepriklausomos Lietuvossusisiekimo ministras. Gimë 1892 m. sau-sio 24 d. Ðvëkðnos valsèiaus Paðlûþmiokaime. Baigæs Liepojos komercinæ mokyk-là ir Maskvos matininkø institutà, 1920 m.gráþo á Lietuvà ir ásitraukë á Lietuvosnepriklausomybës átvir tinimo darbus. BuvoDotnuvos matininkø kursø vadovas, nuo1922 m. – Dotnuvos þemës ûkio technikumodirektorius, vëliau – Dotnuvos þemës ûkioakademijos lektorius.

1926–1934 m. ëjo ávairias pareigas: bu-vo þemës tvarkymo departamento direkto-rius, þemës reformos valdybos pirmininkas,1927–1934 m. – Këdainiø aukðtesniosioskultûrtechnikø mokyklos, kurios ákûrimu jispats ir rûpinosi, direktorius.

64

(Atkelta ið 63 p.)

IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

1934–1938 m. Juozo Tûbelio ir Vlado Mirono Vyriausybëse ëjosusisiekimo ministro pareigas. Jo vadovavimo ministerijai laiko-tarpiu buvo gerokai pasistûmëta á prieká gerinant senuosius Lietu-vos kelius, tiesiant naujus plentus, statant tiltus, elektrifikuojantLietuvà. J. Staniðauskas rûpinosi ir kad Inkakliuose bûtø pastatytastiltas per Aðvà (jo turëkluose iki ðiol iðlikæ didþiuliai Gediminaièiøstulpai) ir Ðvëkðnos tiltas per Ðvëkðnalæ.

1939 m. J. Staniðauskas buvo paskirtas specialaus mokslo de-partamento direktoriumi, 1939–1941 m. dëstë Þemës ûkio aka-demijoje, Vilniaus universitete, buvo ðio universiteto docentas, pro-fesorius. Dalyvavo Lietuviø tautininkø sàjungos veikloje. Bendra-darbiavo spaudoje – nemaþai jo straipsniø yra paskelbæ laikraðèiaiir þurnalai „Þemëtvarka ir melioracija“, „Þemës ûkis“, „Sàsieka“,„Savivaldybë“, „Technika ir ûkis“, „Kosmas“. Geodezijos, kultûr-technikos klausimais yra paraðæs ir moksliniø veikalø, iðleido duvadovëlius. 1941 m. birþelio 14 d. J. Staniðauskas buvo suimtas iriðtremtas á Sibirà. Ten 1943 m. mirë badu.

Pranas Stankevièius. Þemaièiø bajoras, 1863 m. sukilimo daly-vis, knygneðys (platino uþdraustas lietuviðkas knygas). Gyveno Vir-kytø kaime (Ðvëkðnos seniûnija). 1884 m. iðvyko gyventi á JAV.

Augustinas Steigvilas. Argentinos lietuviø veikëjas, kunigas, vie-nuolis, poliglotas. Gimë 1924 m. rugpjûèio 28 d. Uþlaukio kaime(Ðvëkðnos seniûnija). Mokësi Ðvëkðnos gimnazijoje. 1944 m., kaimokësi Telðiø kunigø seminarijoje, ar tëjant frontui, kapeliono kun.Jono Kuèingio patartas, kartu su klieriku Petru Girèiumi pasitraukëá Vakarus. Pësèiomis pasiekë Lenkijà, Bavarijà (Vokietija), ten ásto-jo á kunigø seminarijà ir jà baigë. Vëliau iðvyko gilinti þiniø á Romà,ástojo á Marijonø vienuolijà. Gerai moka lietuviø, vokieèiø, italø,ispanø, portugalø kalbas, skaito ir susikalba angliðkai, prancûzið-kai ir lotyniðkai. Gyvena Argentinos Rozarijo mieste (turi Argentinospilietybæ). 1996 m. apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu. Akty-viai dalyvauja Argentinos lietuviø organizacijø veikloje. Yra ALOStarybos sekretorius (ALOS vienija daugiau kaip 1900 nariø, tarybaipriklauso „Lietuviø centras“, „Lietuviø susivienijimas“, „Mindaugo“,

„Nemuno“ draugijos).Petras Stirbys. Gydytojas kardiochirurgas, habilituotas biome-

dicinos mokslø daktaras, profesorius. Gimë 1948 m. vasario 4 d.Ðiuraièiuose (Klaipëdos r.). 1955–1963 m. mokësi Skomantø að-tuonmetëje mokykloje (Klaipëdos r.), 1963–1966 m. – Ðvëkðnosvidurinëje, 1966–1972 m. – Kauno medicinos institute. 1972–1973 m. atliko internatûrà Klaipëdos respublikinëje ligoninëje, 1973–1974 m. dirbo Klaipëdos medicinos mokykloje, 1974–1978 m. bu-vo Kauno medicinos instituto mokslinis bendradarbis, 1978–1983 m.dirbo Kauno klinikose. 1981 m. apgynë mokslø daktaro disertacijà.1983 m. sugráþo dirbti á Kauno medicinos institutà. 1988 m. apgynëhabilituoto mokslø daktaro laipsná. 1989–1991 m. buvo Kauno me-dicinos akademijos prorektorius gydymo reikalams. 1991 m. jamsuteiktas profesoriaus vardas. Nuo 1992 m. dirbo Ðirdies elek-trostimuliacijos klinikos vadovu, nuo 1995 m. – papildomai dar irKauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos gydytoju, kar-diochirurgu. Implantuoja ðirdies elektrostimuliatorius, koreguoja jøveiklà. Yra 15 iðradimø autorius ar bendraautoris. Paskelbë dau-giau kaip 150 moksliniø publikacijø.

P. Stirbys – Lietuvos, Europos kardiologø draugijos narys, Niujor-ko (JAV) Mokslo akademijos tikrasis narys, Ðiaurës Amerikos ðir-dies elektrostimuliacijos ir elektrofiziologijos, Pasaulio ðirdies ritmo,Tarptautinës kardiovaskulinës, Tarptautinës nesoèiøjø riebaliniø rûgð-èiø ir lipidø tyrimø draugijø narys. Yra iðleidæs ðias knygas: „Progra-muojama ðirdies elektrostimuliacija“ (parengë kartu kitais autoriais)(1989); „Jûs ir Jûsø ðirdies elektrostimuliatorius“ (1992); „Ðirdiesligos (vadovëlis, parengë kartu su kitais autoriais) (2001); „Ðirdieselektrostimuliacija optimaliais energiniais parametrais“ (2003)15.

Karlas Eduardas Strandmannas. Architektas, naujosios Ðvëkð-nos baþnyèios projekto autorius. Gimë 1867 m. geguþës 17 d. Lin-èipingo miestelyje (Ðvedija). Mokësi Stokholme, Berlyne. Bûda-mas 27-eriø metø amþiaus, atvyko gyventi á Liepojà ir daugelá metøprojektavo Latvijos ir Lietuvos baþnyèias, koplyèias, kitus pasta-tus. Daugiausiai parengë neogotikiniø baþnyèiø projektø. 1940 m.,prieð ávedant sovietø valdþià Latvijoje, ið Latvijos iðvyko ir sugráþogyventi á Ðvedijà. Paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido

Ið kairës: ðvëkðniðkis, buvæs Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Jokûbas Staniðauskas(1892–1943) su þmona; Ðvëkðnos gimnazijos mokiniai 1930 m. balandþio 30 d. prieð medeliøsodinimà Gedminaièiø gatvëje (per ðià talkà pasodinta 200 medeliø). Nuotraukos ið Onos Norkutësarchyvo

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2008 / 4

65

(Nukelta á 66 p.)

IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

Vermadëje (netoli Stokholmo). Mirë 1946 m. balandþio 14 dienà.16

Jonas Stonys. Kauno technikos universiteto elektrotechnikoskatedros dëstytojas, docentas, mokslø daktaras. Gimë 1942 m.Jomantuose (Ðvëkðnos seniûnija).

Petras Stukas. Kunigas. Gimë ir augo Vabalninko parapijoje (Bir-þø r.). Gavæs áðventinimus, pirmiausia buvo paskir tas vikaru á Kre-tingos baþnyèià, po pusantrø metø – vikaru á Ðilalæ, kur dirbo trejusmetus. Vëliau buvo perkeltas á Pagëgius, kur ëmësi statyti baþny-èià. Tuometinei valdþiai tai nepatiko ir po pusantrø metø jis buvoiðkeltas dirbti á Vieðvilës parapijà. Vëliau (po trijø metø) paskirtasklebonauti á Salantus, o 1976 m. – á Ðvëkðnà. Èia itin daug dëmesioskyrë baþnyèios atnaujinimui. 1982–1983 m. buvo remontuojamibaþnyèios bokðtai, graþinamas baþnyèios vidus, 1981 m. pagamin-ti neogotikinio stiliaus sietynai, 1986–1990 m. baþnyèios languspapuoðë vitraþai (dailininkas Zenonas Vaièiakauskas ið Garliavos),1991–1995 m. buvo restauruoti ir paauksuoti altoriai.

Dovydas Sûdþius. Vieno ið pirmøjø Ðilutës rajone pradëjusiø veiktiekologiniø ûkiø ásteigëjas. Gimë Jurgaièiuose (Ðvëkðnos seniûnija).

Jokûbas Sûdþius. Vilniaus universiteto astronomijos observato-rijos vedëjas docentas, gamtos mokslø daktaras. Gimë Jurgaièiuo-se (Ðvëkðnos seniûnija).

Petras Sûdþius. Pedagogas, literatas, kultûrologas. Gimë 1898 m.rugpjûèio 15 d. Pavilnuèio kaime (Ðvëkðnos seniûnija). Baigë Tel-ðiø gimnazijà. Vëliau studijavo istorijà Kauno Vytauto Didþiojo uni-versitete. Po 6 semestrø pradëjo savarankiðkai dirbti – mokytojavoKraþiø gimnazijoje. 1927–1931 m. buvo Ðvëkðnos progimnazijos(vëliau – gimnazijos) direktorius. Vëlesniais metais buvo mokyklødirektorius Suvalkø Kalvarijoje ir Sedoje, dirbo mokytoju Skuode irÞagarëje. 1941 m. bolðevikai já suëmë ir ákalino. Prasidëjus karui,ið kalëjimo pabëgo, taèiau pakeliui á namus 1941 m. birþelio 25 d.þuvo – buvo nuðautas sovietø kariø.

Dainius Ðarkus. Meninio metalo apdirbimo meistras, kalvis. Gy-vena Pavilnuèio kaime (Ðvëkðnos seniûnija).

Irena Ðarkuvienë. Keramikë, dailininkë. Gyvena Pavilnuèio kai-me (Ðvëkðnos seniûnija).

Jurgis Ðaulys. Lietuvos Nepriklausomybës akto (1918 m. vasa-rio 16 d.) signataras, filosofas, þymus tarpukario Lietuvos diploma-tas, dirbæs ambasadoriumi Vokietijoje, Ðveicarijoje, Italijoje, Vati-kane, Lenkijoje. Gimë 1897 m. geguþës 5 d. Ðvëkðnos valsèiausBalsënø kaime. Mokësi Palangoje, Þemaièiø kunigø seminarijoje,Berno (Ðveicarija) universitete. Vienas ið Demokratø partijos ákû-rëjø Lietuvoje. Nuo 1918 m. daugiausia dirbo diplomatu – Vokietijo-je, Ðveicarijoje, Italijoje. 1923–1927 m. Klaipëdoje rûpinosi periodi-nës spaudos reikalais. 1927–1946 m. vël dirbo diplomatiná darbà –Vatikane, Vokietijoje, Lenkijoje, Ðveicarijoje. Kolekcionavo knygasapie Lietuvos istorijà. Mirë 1948 m. spalio 18 d. Ðveicarijoje.

Kazimieras Steponas Ðaulys. Dvasininkas, baþnytinës tei-sës profesorius, Kauno arkivyskupijos generalinis vikaras, pre-latas, Lietuvos nepriklausomybës akto (1918 m. vasario 16 d.)signataras. Gimë 1872 m. sausio 28 d. Ðvëkðnos valsèiaus Stem-pliø kaime. Mokësi Ðvëkðnoje, Palangos progimnazijoje, Kaunokunigø seminarijoje, Petrapilio dvasinëje akademijoje. Dalyva-vo Didþiajame Vilniaus Seime, buvo Lietuvos tarybos narys.1906–1922 m. dëstë Kauno kunigø seminarijoje, nuo 1922 m.dirbo Kauno Vytauto Didþiojo universitete, vëliau buvo ðio uni-versiteto profesorius. 1944 m. pasitraukë á Vakarus ir apsigyve-

no Ðveicarijoje. Mirë 1964 m. geguþës 9 d. Lugane (Ðveicarija).Mantas Ðaulys. Sportininkas, Lietuvos ðuolio á aukðtá èempionas.

Mokësi Ðvëkðnos „Saulës“ vidurinëje mokykloje (jà baigë 1998 m.).Vaclovas Ðaulys. Gydytojas, visuomenininkas, spaudos darbuo-

tojas, medicinos mokslø daktaras. Gimë 1920 m. sausio 16 d.Stemplëse (Ðvëkðnos seniûnija). 1944 m. baigë Kauno Vytauto Di-dþiojo universiteto Medicinos fakultetà. Baigiantis Antrajam pasau-liniam karui, pasitraukë á Vakarus. 1949 m. atvyko gyventi á JAV.1965–1966 m. buvo Ilinojaus lietuviø gydytojø draugijos pirminin-kas. Nuo 1968 m. – Lietuviø gydytojø biuletenio redakcinës kolegi-jos narys. 1981 m. ëmë redaguoti JAV þurnalà „Medicina“.

Pranciðkus Ðernas. Raðytojas. Gimë 1934 m. spalio 17 d. Ðvëkð-noje. Baigæs Ðvëkðnos vidurinës mokyklos 7 klases, 1951 m. pra-dëjo dirbti laiðkininku Ðvëkðnos paðte. 1952 m. tapo Vëþaièiø paðtoskyriaus virðininku. 1953–1956 m. tarnavo armijoje. Atlikæs tarny-bà, dirbo laivø statybose. Nuo 1956 m. iki pensijos vël dirbo paðtosistemoje – ið pradþiø Vëþaièiø paðto virðininku, nuo 1965 m. –Salantø paðto skyriaus virðininku (ðias pareigas ëjo 10 metø).1965 m. neakivaizdþiai baigë Vilniaus finansø-kredito technikumà,kur ásigijo paðto techniko specialybæ. 1973 m. buvo paskirtas Kre-tingos ryðiø mazgo virðininku. 1976 m. neakivaizdþiai baigë Vil-niaus universiteto Teisës fakultetà. Nuo 1992 m. iki 2006 m. rugsëjomënesio vadovavo Kretingos rajono paðto sistemos darbuotojams.

1994 m. uþ knygà „Liksi man meilës liepsnele“ P. Ðernui paskir-ta A. Kulvieèio premija. 1995 m. priimtas á Kaimo raðytojø sàjungà.1996 m. tapo dr. Kazio Griniaus fondo laureatu. Buvo vienas iðLietuvos paðto literatø klubo „Laiðkas“ ákûrëjø. 15 metø buvo Lietu-vos Aukðèiausiojo Teismo tarëjas. Aktyviai bendradarbiavo spau-doje. 1991–2006 m. iðleistos 7 jo knygos: „Prisiminimø keliais“(1991), „Liksi man meilës liepsnele“ (1994), „Gyvenimo sienlaik-raðèiai“ (1995), „Kûryba – ne vienspalvë diena“ (1997), „Teisë áatminimà“ (1999 m.), „Sugráþimai“ (2004 m.), „Paðtininkai“. Mirë2006 m. rugsëjo 16 d. Kretingoje. Po P. Ðerno mir ties, 2007 m., joþmonos Elvyros Ðernienës ir raðytojo Algio Kuklio rûpesèiu iðleistaaðtuntoji jo knyga – „Lygtis su daugybe neþinomøjø“. Tarp P. Ðernoknygø – romanai, apybraiþos, publicistiniø straipsniø rinkiniai.

Antanas Ðertvytis. Sportininkas, treneris. 1961 m. baigë Ðvëkð-nos „Saulës“ vidurinæ mokyklà. Rajono rekordininkas ieties meti-me. Buvo 1966–1967 m. TSRS moksleiviø èempionës, Seulo olimpi-niø þaidyniø sidabro medalio laimëtojos L. Baikauskaitës treneris.

Rimas Ðilingis. Sportininkas, Lietuvos èempionas triðuolyje. 1979m. baigë Ðvëkðnos „Saulës“ vidurinæ mokyklà.

Kazys Ðilinskis. Kunigas, vienas ið Ðv. Kazimiero draugijos stei-gëjø. Gimë Ðvëkðnos apylinkëse.

S. Toleikis. Sportininkas, ieties metimo Lietuvos èempionas.1976 m. baigë Ðvëkðnos „Saulës“ vidurinæ mokyklà.

Leonas Toliuðis. Pedagogas, mokslininkas (biochemikas). Gi-më 1927 m. Nikëluose (Ðvëkðnos seniûnija). Dirbo Kauno medici-nos institute.

Antanas Urbonas. Mokslininkas chemikas, docentas. Gimë1939 m. spalio 24 d. Pavilnuèio kaime (Ðvëkðnos seniûnija).

Pranas Urbonas. Mokslininkas (gamtos mokslø daktaras, do-centas). Gimë 1932 m. Pavilnuèio kaime (Ðvëkðnos seniûnija).

Zigmas Urbonas. Agronomas, þemës ûkio specialistas, moksli-ninkas, LTSR nusipelnæs agronomas (1965 m.), docentas. Gimë