Nr. 70 (9022) * 2007 m. rugsëjo 5 d., treèiadienis* Kaina prenumeratoriams - 67 ct, pardavimui - 99 ct

Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

www.meistras.lt

2 p.

3 p.

5-6 p.Ðiandien – mënulio delèia. Saulë teka 6.32, leidþiasi

20.02. Dienos ilgumas 13 val. 30 min.Vardadieniai: ðiandien – Dingailas, Dingailë, Erdenë,

Erdenis, Filibertas, Firmina, Firminas, Rozvita, rytoj – Beata,Beatas, Fausta, Faustas, Kantigirdas, Kantigirdë, Magnas,Tautenë, Tautenis, Vaiðtar tas, Vaiðtar të, Vaiðtautas,Vaiðtautë, penktadiená – Bartenë, Bar tenis, Palmyra,Pulcherija, Regina, Rëda.

Dalë LAZAUSKIENË

Sprendimai dëlikimokyklinio ugdymo

Patvirtintas naujas Ikimokyk-linio ugdymo organizavimo Prienørajono savivaldybës ikimokykliniougdymo mokyklose ir bendrojo la-vinimo mokyklø skyriuose tvarkosapraðas.

Praðymus á ikimokyklinio ugdy-mo grupes vël priiminës mokyklødirektoriai. Tarybos nariai prië-mimo á ikimokyklinio ugdymo gru-pes tvarkà pakeitë, atsiþvelgdami átai, kad prieð kurá laikà Ðvietimo,kultûros ir sporto skyriuje panai-kinus sekretoriaus etatà, praðymusrenka tik vienas specialistas. Kai jisuþimtas kitais darbais, tëveliamstenka laukti arba á skyriø sugráþtikità kartà. Laikinai einanti sky-riaus vedëjos pareigas LaimutëRaugevièienë tikisi, kad, gràþinusankstesnæ tvarkà, tëvai greièiaugaus informacijà apie gaunamaspaslaugas.

Atsiþvelgiant á maisto produktøbrangimà ir Visuomenës sveikatoscentro rekomendacijas lopðeliuosedarþeliuose pagerinti vaikø maiti-nimo kokybæ, nuspræsta pakeltimaitinimo dienos normos kainà.Vienos dienos maitinimo normalopðelio grupëse – 5,54 Lt, darþeliogrupëse – 6,31 Lt, savaitiniolopðelio ir darþelio grupëse – 6,23Lt ir 7,10 Lt. Numatytos ir mo-kesèio uþ vaikø iðlaikymà lengvatos.

Posëdyje buvo siûlyta ávestimokestá ikimokyklinës ástaigosreikmëms, po 0,50 Lt uþ kiekvienàlankytà, nelankytà ir nepateisintàdienà. Per mënesá tëveliams bûtøtekæ papildomai mokëti po 10 – 15Lt, priklausomai nuo dienø skai-èiaus, taèiau tarybos nariai sutar-tinai balsavo uþ tai, kad ðis ástaigøvadovø pasiûlytas mokestis bûtøatmestas.

Tarybos nariai pritarë deðimtiesPrienø miesto ir rajono darþeliø,mokyklø ir jø skyriø ikimokykliniougdymo programoms. Patvirtintiprieðmokyklinio ugdymo organiza-vimo modeliai Prienø rajono sa-vivaldybës mokyklose ir darþeliuoseðiems mokslo metams.

Keis mokyklø langusPatvirtinta Prienø rajono savi-

valdybës ðvietimo ástaigø pastatølangø keitimo programa 2007 –2008 metams. Ðiuo laikotarpiu buskeièiami langai tose mokyklose irdarþeliuose, kuriuose nenumatytarenovacija, ið viso 15 – oje ástaigø.Taip tikimasi bent ið dalies suma-þinti ðilumos nuostolius, uþtikrintisveikà ir komfortiðkà mikroklimatà,pagerinti pastatø fizinæ bûklæ irestetiná vaizdà.

Ðvietimo ástaigø langø keitimoprograma finansuojama ið savival-dybës biudþeto lëðø, tam mero

A.Vaicekausko teigimu, prireiks 1,5mln. litø. Tikimasi, kad dar ðiaismetais biudþete atsiras papildomø500 tûkst. litø áplaukø pirmojoetapo darbams. Taèiau jei biudþetenepasiseks surinkti reikiamø lëðø,savivaldybë ketina skolintis.

Rekomendavonevykti á Baltarusijà

Opozicijoje esantys liberalcent-ristai, norëdami ágelti valdantie-siems koalicijos partneriams, ne-vengia netgi prieðtaringø palygi-nimø. Antai, tarybos nariams svars-tant, ar pritarti savivaldybës meroA.Vaicekausko tarnybinëms ko-mandiruotëms á Bitteto miestà(Italija) ir Naugarduko miestà(Baltarusija), liberalcentristasA.Gustaitis netikëtai pareiðkëkvieèiantis merà susilaikyti nuokelionës á Baltarusijà, sekti Euro-pos pavyzdþiu, kuri nusigræþusi nuoLukaðenkos reþimo. Antraip busmanoma, kad jis vyksta pasisemtiðio valdymo patirties (kurio poþy-miø, anot A.Gustaièio, jau galimaáþvelgti ir Prienø savivaldybëje).

Vis dëlto koalicijos partnerisK.Palionis sakë tikintis, kad per ðiàkomandiruotæ pavyks „pralauþtiledus“ ir á baltarusiø gyvenimàáneðti daugiau demokratijos, oL.Sakalavièius á ðià situacijà pa-þvelgë kaip krikðèionis, jo manymu,eiliniai þmonës niekaip nesusijæ suðalies vadovo valdymo stiliumi. Me-ras A.Vaicekauskas dël koman-diruotës „skaidrumo“ paþadëjo á jàveþtis ið opozicijos atstovà.

Tarybos sprendimu nuo þemësûkio mokesèio uþ 2007 metus at-leisti visi þemës savininkai, kuriemsnustatytas 0 – 40 proc. darbingumolygis, sukakæs senatvës pensijosamþius, ar nepilnameèiai vaikai, kaiminëtø savininkø ðeimose apmo-kestinamojo laikotarpio pradþiojenëra darbingø asmenø ir jiems pri-klausantis þemës plotas nëra di-desnis nei 0,25 ha ne kaimo vie-tovëje ir 3 ha kaimo vietovëje.

Sutartys ir pinigaiTarybos nariai pritarë savival-

dybës ketinimui pasiraðyti sutartá suKauno SÁ „Kauno planas“ dëlPrienø miesto teritorijos bendrojoplano parengimo paslaugø uþ 895tûkst. litø. Ketinama pasiraðyti su-tartá ir su UAB „Hidrosta“ dël Prie-nø „Þiburio“ gimnazijos ir „Àþuo-lo“ pagrindinës mokyklos stadionorekonstravimo darbø uþ 453,4tûkst. litø. Dar viena sutartis bussudaryta su „Rûdupis“ dël Stak-liðkiø vidurinës mokyklos rekonst-rukcijos darbø uþ 447,5 tûkst. litø.Pritarta, kad bûtø pasiraðyta su-tartis su AB DnB Nord Bankas dël

( N u k e l t a á 3 p . )

Mokyklos pradëjo naujusmokslo metus

Ðá rugsëjá á Prienø rajonomokyklas susir inko beveik4700 mokiniø, ið jø - 310pirmokëliø.

Nauji mokslo metai miestomokykloms þada bûti darbingi –graþias ugdymo tradicijas turintiNemuno pradinë mokykla iðsau-gojo savo patrauklumà, „Revuo-nos“ vidurinë mokykla toliau tæssuaugusiøjø mokymà, neatsisa-kydama vilèiø steigti katalikiðkàmokyklà, „Àþuolo“ pagrindinë mo-kykla, pritarus savivaldybës tarybai,vël suformavo pirmokëliø klasæ, o„Þiburio“ gimnazijà papildë 57nauji mokiniai, buvo priimti aðtuoninauji mokytojai, Jaunimo mokyklapagerino ikiprofesinio ugdymo sà-lygas mokiniams. Iðvakarëse vykokonkursas Prienø rajono savivaldy-bës Ðvietimo, kultûros ir sporto sky-riaus vedëjo pareigoms uþimti, jálaimëjo ðvietimo sistemoje ir vady-boje turintis patirties RimvydasZailskas.

Rugsëjo 1 – àjà ir kaimo, ir mies-to mokyklose vyko mokslo metøpradþios iðkilmës, kuriø centreatsidûrë pirmokëliai ir abiturientai.Vyriausiems mokyklø ðeiminin-kams tradiciðkai teko pareigospalydëti á klases maþiausiuosius.

Prienø mieste ðventë tradiciðkai

prasidëjo ðv. Miðiomis Prienø baþ-nyèioje. Ið ten miesto mokykløbendruomeniø nariai, neðini pa-ðventinta ugnimi, simbolizuojanèiamokslo ir þiniø ðviesà, mokykløvëliavomis ir emblemomis, pa-traukë ant „Þiburio“ kalnelio.

Visus, susirinkusius á Prienøkraðtui svarbià vietà, kurioje prieð89 metus prasidëjo rajono mokykløistorija ir nuoseklios mokymo siste-

mos kûrimas, pasveikino „Þiburio“gimnazijos direktorius Juozas Pad-velskis, rajono meras Alvydas Vai-cekauskas, vicemeras Kæstutis Pa-lionis, laikinai einanti Ðvietimo,kultûros ir sporto skyriaus vedëjospareigas Laimutë Raugevièienë,vikaras kun. Mindaugas Martinai-tis. Toliau ðventë persikëlë á mo-kyklas.

Dalë Lazauskienë

Sprogimas paguldë kaminà á tiksliainumatytà vietà

Pirmadien á po p ie tø s t iprus sprog imassudrebino Prienus – taip buvo nugriautas buvusiøkareiviniø teritorijoje stovëjæs kaminas.

Buvusios katilinës, kuri tarybiniais metais ðildë karinámiestelá, pastatas ir ðalia esantis kaminas jau seniai avarinësbûklës ir këlë grësmæ aplinkiniams bei visur mëgstantiemslandþioti vaikams. Dabartiniai pastato savininkai - UAB„Maèiûnai” - nusprendë já nugriauti ir ðioje vietoje statytinaujà gamybinës – komercinës paskirties pastatà.

Kaminà susprogdino AB „Detonas” darbuotojai, kuriøspecializacija - sprogdinimai, pastatø, bokðtø griovimas irpanaðûs darbai. Buvo numatyta, kad kaminas grius ant

Autorës nuotrauka

Prienieèiai nëraabejingi savo miestoproblemoms

Dovana –geltonasautobusiukas

buvusios katilinëspastato, já perlauðir sukris á vidø.Darbai buvo atliktilabai tiksliai –nusëdus dulkëms,kamino vietojematësi tik jopamatø likuèiai,pastato ðone irstoge þiojëjo skylës,o visos kamino ply-tos buvo sukritu-sios á pastato vidø.Sprogdinimui buvo

Autorës nuotraukasunaudoti 6 kg sprogmenø.UAB „Maèiûnai” vadovas A.Zdanys informavo, kad UAB „Marstata”

iðveð visas statybines medþiagas, jas susmulkins ir naudos kaip pagrindàasfalto dangai.

Laima Duoblienë

2007 m. rugsëjo 5 d. Nr. 70 (9022) 2 p.

Rytas StaselisRytas Staselis"Vers lo k lasës" þurna l is tas

valstybës valdininkai staiga prarado sveikà nuovokà ir ëmë elgtis itpaskutinës turgaus bobos. Premjeras Gediminas Kirkilas vieðai skelbia„ið neoficialiø ðaltiniø“ suþinojæs, jog nuo kitø metø pradþios rusø dujømonopolininkui „Gazprom“ uþ tiekiamas dujas teks mokëti brangiau. Joversija: dujø kaina kils nuo dabartiniø 190 doleriø (475 Lt) iki 320 doleriø(800 Lt) uþ tûkstantá kubiniø metrø.

Áspûdþiui sustiprinti ið atostogø oficialiai atðauktas net uþsienio reikaløministras Petras Vaitiekûnas, kuriam pavesta derëtis su Rusija dël bûsimødujø kainø.

Kainø ir energetikos kontrolës komisijos pirmininkas VidmantasJankauskas vieðai átaria G.Kirkilà sutirðtinus spalvas. Jo versija – kainagali pakilti daugiausia iki 280 doleriø (700 Lt) – t.y. nebus didesnë uþ tà,kurià rusams uþ dujas moka Vakarø europieèiai.

Bendrovës „Lietuvos dujos“ generalinis direktorius ViktorasValentukevièius, bendraudamas su þurnalistais, puola á visiðkà isterijà irkalba apie „Lietuvos dujø“ (taigi ir jos átakingiausio akcininko„Gazprom“) diskriminacijà Lietuvoje: „Dujø verslo reguliavimas virtosabotaþu“. Galø gale pasako, jog G.Kirkilo pateikta kainos versija –„realesnë“.

Tik labai ásigilinus á potekstæ galima spëti, kad V.Valentukevièiausisterija – tikrai ne dël bûsimøjø dujø kainø, o dël to, kad teisæ tiesti dujøvamzdþius Lietuvoje gauna ne didesnæ jø dalá valdanèios „Lietuvos dujos“,o konkurentai. Tai ið esmës atitinka naujàjà Europos Sàjungos energetikospolitikà, apie kurià Lietuvoje vis reèiau kalbama.

Atrodo, kad ne tik viename aukðèiausiø Maskvos dangoraiþiø ásikûræaukðèiausi „Gazprom“ vadybininkai, bet ir visa politinë Kremliauskompanija turi progà pajusti aukðèiausià orgazmà: tvirtos atrodo tikáþûliøjø lietuviø politinës deklaracijos. Pakvipus gamtinëms dujoms, jieima spiegti ne kà prasèiau uþ ukrainieèius su baltarusiais kartu sudëjus.„Gazprom“ atstovas Sergejus Kuprijanovas tarytum ramina: dujos Rusijoskaimynëms brangs „subtiliai“. Vieðasis „Gazpromo“ veidas tarsi senaspaþástamas. S.Kuprianovas apie subtilybes kalba tada, kai „Gazprom“,atsipraðau uþ iðsireiðkimà, kà nors tvirtai laiko uþ kiauðiø. Esminisklausimas – kà: visà Lietuvà ar jos esamà valdþià?

Dël Lietuvos èia daugmaþ aiðku: kam norisi uþ ðilumà mokëti brangiau.Ypaè kai dar nuo Brazausko laikø visi buvo skatinami ne taupyti, ðiltintipastatus, maþinti kiaurai pro kaminus iðrûkstanèià energijà (palyginti suES, Lietuvos ûkio energijos sànaudos kai kur tebevertinamos santykiu1:5), o pasitikëti valdþia – ji su „Gazpromu“ susitarsianti.

Dël Vyriausybës isterijos – daug ádomiau. Viena vertus, sunku patikëti:juk dar prieð metus rusai aiðkiai pasakë – anksèiau ar vëliau iki 2009-øjøvisi dujø pirkëjai uþ prekæ mokës be nuolaidø. Dël iðimèiø bus kalbamasitik su tais, kurie galës pasiûlyti kà nors vertingo: pvz., „Gazprom“kontrolën atiduoti vamzdþius (taip pasielgë armënai ir trejiems metamsgavo garantuotà kainà – 1 tûkst. kub.m uþ 110 doleriø) arba strateginæpartnerystæ (kaip Lukaðenka Baltarusijoje). Kadangi lietuviai savovamzdþius „prakalë“ dar tais paèiais Brazausko laikais, vëliau priëmëdujø bendroviø pelnus ribojanèià Dujø ástatymo pataisà ir dar iðdrásoleisti tiesti vamzdynus „Lietuvos dujø“ konkurentams – paskutinës smiltyssmëlio laikrodyje iki pasauliniø kainø gali iðbyrëti anksèiau, nei rusønumatytais 2009 m.

Prekybos gamtinëmis dujomis tarpininkø pelno marþos buvovienintelis „Gazpromui“ patrauklus argumentas Lietuvoje (kone visasámones valdo „Gazprom“ arba su ja susijæ þmonës), nes leido, grubiaitariant, ne tik konkretiems þmonëms pasipelnyti, naudojant neskaidriasfinansines schemas, bet ir investuoti „juodus“ ar „pilkus“ pinigus á Lietuvospolitikà. Apie tai intensyviai kalbama pastaruosius pusantrø metø.

Dar daugiau – nevertëtø stebëtis, jeigu vokieèiai uþ „Gazprom“ dujasiðkart po Naujøjø mokës 300 doleriø, o mes – ir visus 320, nes neturimepasirinkimo. Genialusis Brazausko „Lietuvos dujø“ privatizavimo modelisbûtø tapæs genialus, jeigu per keletà atokvëpio metø 500 - 700 mln. Ltbûtø investuoti á suskystintø dujø terminalà Latvijoje arba Lietuvoje. Tiktada bûtø galima tikëtis, kad „Gazprom“ savo dujø kainà nustatys nekokiais politiniais „rimbo ir meduolio“ kriterijais, o rinkos principais.Beveik be abejonës: truputá pigiau, nei kainuotø suskystintos dujos,atsiplukdytos specialiais gabenti pritaikytais tanklaiviais (áspûdingàvaizdinæ medþiagà „Power Point“ programoje Ûkio ministerijospareigûnai demonstravo maþiausiai prieð pusantrø metø).

Kadangi terminalo nëra (uþtat uþ pusæ jo kainos tais paèiais 2009-aisiais turësime Valdovø rûmus Vilniuje), S.Kurijanovas ðypsosi, o mûsølyderius iðtiko permanentinis isterijos priepuolis. Nors politikus, regis,samdome tam, kad jie spræstø visuomenës problemas, o ne vieðai krioktøapie vis kraupesnius baubus.

Per pirmuosius vadovavimo ministrø kabinetui metus G.Kirkilasbeveik visais klausimais rodë polinká á kompromisus. Dienotvarkën iðkilusdujø tarpininkø interesams, premjeras visada buvo nuoseklus jøpuoselëtojas. Nors visada teigë taip siekiàs „nesupykdyti“ „Gazpromo“,taigi - ginàs „Lietuvos þmoniø interesus“. Jis tarsi siûlo susitaikyti suneskaidriais „Gazprom“ ir Lietuvoje jos sukurtø parazitø ánoriais, norsniekada negarsëjo naivumu. Ar dirbtinai keldamas sumaiðtá visuomenëjepremjeras ið tikrøjø nesiekia iðblaðkyti dël paèiø ávairiausiø interesø Seimesusiformavusá dabartinio gamtiniø dujø rinkos modelio oponentø blokà?

Jeigu taip, tai jis nusipelno tik pasenusio modelio rusiðkos dujokaukës.Ne já patá apsauganèios nuo dujø atakos, o visuomenæ nuo jo kalbø.

Dujokaukiøuþsakëte?

Dujø ataka: aukðèiausi politikai, átakingiausi

Pasigenda ramybësAktyvaus prienieèio Rièardo

Budbergio iniciatyva buvo surinktaper 200 miesto centro gyventojøparaðø. Taip gyventojai iðreiðkë savonepasitenkinimà centrinëje miestoaikðtëje iki pusiaunakèio trunkan-èiais triukðmingais renginiais ir siûlëjuos rengti miesto prieigose. Vis dël-to meras nedavë paþado, kad ren-giniø miesto centre bus atsisakyta,jo manymu, miesto aikðtë tam ir skir-ta, kad joje vyktø reprezentaciniairenginiai. Pastaruoju metu imtatrumpinti renginiø laikà, ateityjesvarstoma rajoninius renginius, pa-vyzdþiui, dainø ðventes, organizuotiestradoje uþ Nemuno.

Gyventojai salëje pasigedo rajo-no policijos komisariato atstovø: ápareigûnø „darþà“ nukrito ne vienas„akmenukas“. Miesto centras tamparatuotø jaunuoliø susibûrimø vieta– tyliais vakarais þviegiantys auto-mobiliai tuðèioje gatvëje „pieðia“saules, garsiai bumsi muzika. Pa-truliai arba nepasirodo, arba atvykæ…pasisveikina su paþástamais irvaþiuoja savo keliais. Gyventojaipiktinosi, kad po tokiø naktiniøsusirinkimø lieka sudauþytø buteliø,apðnerkðta aikðtë. Negi vieðajaitvarkai palaikyti mieste reikës kvies-tis vidaus tarnybos I pulkà? –retoriðkai klausë jie, beje, turëdamipareigûnams priekaiðtø ir dël to, kadtai viename, tai kitame miesto nameklesti nelegalûs pilstuko „taðkai“.

J.Brundzos, Vytauto gatviø dau-giabuèiø namø gyventojai sakë ne-galintys apsikæsti dël to, kadautomobiliais atvykusieji á darbàmiesto ástaigose, stato juos pogyventojø langais, kiemuose. Ypaèpraðyta atkreipti dëmesá á padëtáJ.Brundzos gatvëje ties privaèiuautoservisu. Gyventojai, kuriø butølangai yra gatvës pusëje, nepa-tenkinti dël abiejose gatvës pusësestatomø automobiliø, nuolat kau-kianèiø jø signalizacijø, kuriomsretkarèiais paantrina ir èia patásikûrusios parduotuvës elektriniøpjûklø bei krûmapjoviø bandymailauke. Gyventojai bandë gautipatarimà, kaip kovoti su naktimis beperstojo pypsinèiomis, staugianèio-mis ir neleidþianèiomis uþmigtiautomobiliø sirenomis. Kaip tekogirdëti, vieno kiemo gyventojai iðsi-vertë be plytos – kaimynui pakakovos vieno anoniminio raðtelio uþstiklo su kiekvienam suprantamuperspëjimu.

Stadiono gatvës gyventojas taip

Prienieèiai nëra abejingi savomiesto problemoms

Esantys valdþioje koalicijos atstovai prienieèiams pademonstravo:nebûtina laukti rinkimø karðtligës, kad galëtum su politikais iratsakingais asmenimis padiskutuoti apie miesto reikalus ir spræstinasûkines problemas. Praëjusià savaitæ á Prienø kultûros centrà buvopakviesti tie bendruomenës nariai, kuriems rûpi, kaip tvarkomasmiestas, uþtikrinama vieðoji tvarka. Á susitikimà su savivaldybës meruAlvydu Vaicekausku, mero pavaduotoju Kæstuèiu Palioniu,savivaldybës specialistais, Seimo nariu Vytautu Kamblevièiumisusirinko negausus bûrelis pilietiðkai nusiteikusiø pensininkø.

pat turëjo kà pasakyti ðiuo klausimu:jo manymu, reikëtø sugëdinti tuospilieèius, kurie ir taip ankðtoseaikðtelëse spraudþia savo automobi-lius, nakèiai stato juos ant ðaligatviø,nors turi garaþus. Jis siûlë pasvars-tyti, ar nevertëtø mieste árengti sau-gomà automobiliø stovëjimoaikðtelæ – nemaþëjant vagysèiø, jojebûtø patikimiau palikti savo auto-mobilá.

Susirûpinæ dëlekologijos

Valkataujantys ðunys, visokiaisbalsais kniaukianèios katës...Atrodo, kad mieste nebûtø priimtosgyvûnø laikymo taisyklës. Prienieèiaipasigenda ne tik ramybës, bet ir tyrooro gurkðnio – vakarais pro dau-giabuèiø langus smelkiasi ið indi-vidualiø namø kaminø besidrie-kiantys dûmai. Paprienës gyventojaisunerimæ dël planø ðalia degalinësstatyti „Iki“ prekybos centrà – jiemano, kad tuomet eismà dar labiauapsunkins padidëjæ transportosrautai, o galbût dël automobiliøstovëjimo aikðtelës netgi bus pa-aukotas gyventojø sodintas berþy-nëlis. Su nerimu aplinkiniø gatviøgyventojai stebi, ar Paprienëje,buvusiuose skvereliuose, þemæatgavæs savininkas neiðkirs josklypuose atsidûrusiø prieð kelisdeðimtmeèius gyventojø sodintørieðutmedþiø, sidabriniø egliø,àþuolø, nenurëð miesto þaliøjø„plauèiø“ dalies.

Duobæ galima apeiti,o þibintuvëliupasiðviesti…

Duobëtos gatvës, iðklypæ ðaligat-viai, prastas gatviø apðvietimas –rajono savivaldybës meras A.Vaice-kauskas pripaþino, kad visø prob-lemø iðspræsti ið karto neámanomadël lëðø stokos, juolab kad vieneilinio gatviø remonto nepakanka,reikia dideliø investicijø reikalau-janèios renovacijos. Ðiuo metuvyksta gatviø apðvietimo rekonstruk-cijos darbai – keièiamos skydinës,ðviestuvai, todël gali pasitaikytilaikinø trikdþiø. Gatvës atnauji-namos pagal eiliðkumà, galbûtgyventojams ir atrodo, kad jø asfal-tuota gatvë yra prasèiausios bûklës,bet juk yra ir duobëtø þvyrkeliø, ku-riuos reikia iðasfaltuoti. Numatytasir automobiliø stovëjimo aikðteliøpraplëtimas bei asfaltavimas – ðiedarbai taip pat bus vykdomi pagal

savivaldybës tarybos nustatytà eilæ.

Skatins renovuotidaugiabuèius

Á atskirà diskusijà peraugogyventojø paklausimas, ar ðià þiemàdaugiabuèiø namø gyventojai galitikëtis subsidijø uþ ðildymà. MerasA.Vaicekauskas davë suprasti, kadði praktika nepasiteisina, þvelgiant áateitá, savivaldybë rems tuos namus,kuriø bendrijos pasiryð pastatø reno-vacijai. Tam ðiais metais savivaldybësbiudþete numatyta 60 tûkst. litø.Mero teigimu, atlikti tyrimai rodo,kad daugiausia ðilumos iðeina perlangus, balkonus, kampines sienas,rûsius. Iðloð tie, kurie suskubspirmieji apðiltinti pastatø sienas,stogus, renovuoti ðildymo sistemas.Modernizuotø namø gyventojai uþpaslaugas mokës maþiau, pakils jøbûstø vertë rinkoje.

Bûti savo miestoðeimininkams

Prienø rajono savivaldybës meropavaduotojas Kæstutis Palionispasidþiaugë, kad mieste pagaliaubaigësi dviprasmiðka padëtis: miestogyventojai turi savo seniûnijà, kurifaktiðkai ir yra tikrasis miesto ðei-mininkas – su skundais ir su dþiaugs-mais jau galima kreiptis tiesiai áseniûnà Algimantà Matulevièiø ir jopavaduotojà Irenà Stasytienæ. Susi-tikime su gyventojais dalyvavusiI.Stasytienë pripaþino, kad miestaspamaþu yra tvarkomas, atsiþvelgiantá programiná finansavimà. Jospastebëjimu, nors netvarka ir trukdogyventi, taèiau kur kas labiau vienikitiems kartina gyvenimà patysþmonës. Seniûnijai ne kartà tekospræsti kaimynø nesutarimus irginèus. Ji praðë visø gyventojøparamos sprendþiant aktualiusklausimus – upeliø, gatviø ðvarapriklauso nuo kiekvieno kultûros irsupratimo. Seniûno pavaduotojapaþadëjo mieste inicijuoti ir kitøbendruomeniø kûrimàsi, galbût taipaskatins tapti tikriems ðeiminin-kams savame kieme ir nelikti abejin-giems aplinkos terðëjams ir ramybësdrumstëjams.

Vicemeras K.Palionis tikisi, kadkitàkart miesto vadovai susitiks ir suStadiono mikrorajono gyventojais –ðiame miesto rajone taip pat iðkylaávairiø problemø. Seimo narys Vy-tautas Kamblevièius pasiûlë bendrussusirinkimus organizuoti kas ketvirtá.

Dalë Lazauskienë

Aut

orës

nuo

trau

ka

Vytauto g. 24, Prienai.

Parfumerija, kosmetika.Drabuþiai ir avalynëkûdikiams, vaikams,

paaugliams, suaugusiems.

Prienø ir Birðtono savivaldy-biø civilinës metrikacijos sky-riuose rugpjûèio 16 – 31 die-nomis uþregistruota

GimimaiJûnë Auksoriûtë – Veiveriø sen.Ugnius Þuklija – Prienø m.Dovydas Radzevièius – Veiveriø sen.Minija Batutytë – Prienø m.Grantas Stagniûnas – Prienø m.Lukas Dainauskas – Ðilavoto sen.Rokas Norkevièius – Jiezno sen.Aistë Jankauskaitë – Balbieriðkio sen.Rûta Ðidlauskaitë – Prienø m.Milvita Ginkutë – Jiezno sen.

MirtysAðmintos seniûnijaAntanas Karpavièius – 64 m.

Antanina Cikotienë – 83 m.Ona Ðiugþdinienë – 84 m.Vincas Marcinkevièius – 65 m.Balbieriðkio seniûnijaMagdelena Kazlauskienë – 71 m.Juozas Buþinskas – 74 m.Jonas Baranauskas – 65 m.Iðlauþo seniûnijaBronius Alikonis – 65 m.Vitautas Kizelevièius – 82 m.N.Ûtos seniûnijaAntanas Sikorskas – 99 m.Pakuonio seniûnijaMargarita Bauþienë – 58 m.Jonas Kazlauskas – 87 m.Stakliðkiø seniûnijaMarija Èerneckienë – 57 m.Veiveriø seniûnijaLevas Matusevièius – 52 m.Sigitas Jurkða – 78 m.Antanas Senavaitis – 98 m.

Jiezno miestasRomas Ðimkus – 46 m.Jiezno seniûnijaOna Kandrotienë – 85 m.Algirdas Januðauskas – 17 m.Prienø miestasValerija Gaigalienë – 71 m.Alena Driþilauskaitë – 78 m.Vidmantas Keturakis – 50 m.Irena Davidavièienë – 76 m.Fabijonë Matulaitienë – 95 m.Vladislava Mockienë – 86 m.Pranas Dranginis – 47 m.Danutë Gainienë – 59 m.Birðtono seniûnijaJuozas Galinis - 77 m.Juozas Bingelis - 76 m.Morta Palionienë - 77 m.Birðtono miestasJuozas Didþiapetris - 53 m.Danutë Jurkonienë - 65 m.

2007 m. rugsëjo 5 d.3 p. Nr. 70 (9022)

ilgalaikës 656 tûkst. litø paskolosëmimo.

Patalpas ávertinskomisija

Sudaryta nuolat veikianti ko-misija pripaþinti gyvenamàsiaspatalpas netinkamomis gyventi.Joje dirbs Prienø rajono savival-dybës skyriø specialistai, Prienøprieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos,Kauno visuomenës sveikatos cent-ro, Prienø butø ûkio, Kauno ap-skrities virðininko administracijosatstovai.

Nepaliks be vandensTarybos nariø dauguma pritarë,

kad bûtø perkamas Janinai Sen-kuvienei nuosavybës teise priklau-santis artezinis græþinys, vanden-tiekio bokðtas ir siurblinë, esantysSkriaudþiø kaime. Artezinio græþi-nio tiekiamà vandená naudoja 22kaimo gyventojø ðeimos ir trysámonës. Savininkë pasiûlë turtàásigyti savivaldybei, nes vandenstiekimo, árenginiø prieþiûros beiadministravimo darbai reikalaujapapildomø iðlaidø ir laiko sànaudø,be to, gyventojai vëluoja atsiskaitytiuþ tiekiamà vandená.

Liberalcentristai nuo balsavimosusilaikë. Antanas Gustaitis abe-jojo, ar verta pirkti senà bokðtà, uþjá mokëti beveik 20 tûkst. litø, jeiguateityje numatoma árengti bebokðtævandens tiekimo sistemà. Jis pri-mygtinai reikalavo sprendime ára-ðyti, kad kartu perkami ir þemëssklypai po minëtais objektais. Pa-aiðkëjus, kad sklypø negalimapirkti, kol jie neprivatizuoti, A.Gus-taitis siûlë áraðyti punktà dël þemësnuomos, kitu atveju paþadëjo ap-skøsti sprendimà Vyriausybësatstovui.

Perduotasnekilnojamasis turtas

Nusprendus Prienø miesto se-niûnijà perkelti á nenaudojamasKultûros centro patalpas, priimtassprendimas dël ðiø patalpø per-davimo Prienø rajono savivaldybësadministracijai 10 metø laikotarpiuipanaudos pagrindais. Patalpøeksploatavimo, ðildymo, elektros,vandens ir komunaliniø paslaugømokesèius sumokës savivaldybë.

Kunigiðkiø pagrindinës mokyk-los Tartupio pradinio ugdymo sky-riaus pastate likusi laisva patalpapanaudos pagrindais 10 metø laiko-tarpiui perduota Prienø rajono sa-vivaldybës vieðajai bibliotekai.Kunigiðkiø pagrindinës mokyklosdirektorë Ilona Balèiukynienë ága-liota pasiraðyti ir patalpø panaudossutartá su Prienø rajono pirminëssveikatos prieþiûros centru. Negy-venamoji patalpa, esanti buvusiosTartupio pradinës mokyklos pasta-te, jau anksèiau buvo perduota kai-mo medicinos punktui.

Balbieriðkio seniûnijos kaimøbendruomenës „Vidupis“ praðymu10 metø laikotarpiui panaudos pa-grindais perduotas savivaldybei pri-klausantis vandens bokðtas, esantisPrienø mieste, kurá panaudos teisevaldo Prienø PSPC. Bendruomenëtikisi bokðtà persiveþti ir pastatytiSûkuriuose, jis bus naudojamasgeriamojo vandens tiekimui gyven-tojams.

Skirtos lëðos gatviøapðvietimo tinklø

renovacijaiPrienø mieste pradëjus pase-

nusiø ir susidëvëjusiø gatviø ap-ðvietimo tinklø renovacijà, tarybosnariai pakoregavo investicinio pro-jekto, vykdomo ið privatizavimofondo lëðø, sumas atskiriems objek-tams. Ðiemet darbams numatyta131 tûkst. litø. Uþ jas bus remon-tuojami J.Brundzos, Birutës –J.Lukðos, Þaliakalnio gatviø, Vo-lungiø gatvës dalies, tako nuoRevuonos gatvës iki sodø bendrijø„Kalnai“ ir „Vandenis“ apðvietimotinklai – keièiami ðviestuvai ir atra-mos, klojamos naujos poþeminëskabelio linijos, pakeisti elektrosapskaitos ir reguliavimo skydai.

Atrado neapskaitytøsavivaldybës butøÁ rajono savivaldybës admi-

nistracijos buhalterijos balansàáraðyti trys butai, esantys Uþuguos-èio ir Vyðniûnø kaimuose, Stak-liðkiø seniûnijoje. Butai nebuvoteisiðkai áregistruoti ir apskaitytisavivaldybës balanse. Jø kadastri-niai matavimai atlikti tik 2007 me-tais.

Tarybos nariai priëmë spren-dimus ir kitais klausimais.

(Atkelta ið 1 p.)

Prie atstatytos partizanøþeminës - istorijos pamoka

Politiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungos (LPKTS) Prienø sky-riaus nariø ir pirmininkës Da-lytës Raslavièienës iniciatyvaVangø miðke buvo atstatytapartizanø þeminë ir ðalia pa-statytas paminklinis akmuoðiose vietose þuvusiems par-tizanams atminti.

Pakuonio baþnyèioje uþ þuvu-sius ðio kraðto partizanus buvoaukojamos ðv. Miðios, po kuriø ilgamaðinø vilkstinë pasuko á Vangømiðkà. Èia ávyko þeminës ir pa-minklinio akmens ðventinimoceremonija.

- Dþiaugiuosi, kad iðsipildë ma-no didþiausia svajonë – atstatytinors vienà þeminæ, - sakë LPKTSPrienø skyriaus pirmininkë D. Ras-lavièienë.

Ðioje vietoje 1947 m. rugsëjo 30d. þuvo trys partizanai: JonasRuþinskas – Berþelis, Alfonsas Vir-bickas – Lapinas ir Jonas Þukaus-kas – Broliukas.

Atrakinæs atstatytà þeminæ, par-tizano Juozo Lukðos – Daumantobrolis, LPKTS pirmininkas Anta-nas Lukða pakvietë visus uþeiti pa-siþiûrëti, kokiomis sàlygomis gy-veno Tëvynës gynëjai.

Þeminæ ir paminklà paðventinoVeiveriø klebonas Kazimieras Sku-èas. Ðalia pirmosios rajone atsta-tytos partizanø þeminës jis prisi-minë ir partizanø þûties vietoje pa-statytà pirmàjá kryþiø – tai buvo ne-toli Veiveriø esanèiame Skausmokalnelyje.

- Dþiaugiuosi, kad ðio renginioorganizatoriai rûpinasi istorijos ið-saugojimu, - sakë Prienø rajonomeras Alvydas Vaicekauskas.

Meras paþadëjo, kad rajono sa-vivaldybë visuomet rems tokias isto-rijos pamokas ir pakvietë pokarioistorijos liudininkus uþsukti á mo-kyklas pasidalinti prisiminimais.

- Pokario kovose uþ laisvæ þuvo25 tûkstanèiai vyrø. Jeigu tiek daugnarsiø vyrø bûtø dabar, bûtø ma-þiau neteisybës, o visuomeniniai beivalstybiniai reikalai bûtø keliamiaukðèiau asmeniniø, - kalbëjo Sei-mo narys Povilas Jakuèionis.

Uþ pagarbà partizanams, jøidëjø puoselëjimà dëkojo ir Seimo

narys Rytas Kupèinskas, Veiveriøseniûnijos bendruomenës pirmi-ninkë Janina Venckûnienë, LPKTSpirmininkas Antanas Lukða, savokûrybos eilëraðtá perskaitë politka-linë ið Prienø Agota Stanevièienë.

Partizanø dainas ir dainas apiepartizanus dainavo Pakuonio ir Vei-veriø laisvalaikio saliø moterø an-sambliai (vadovës I. Raèinskienë irA. Bareiðienë), birbyne grojo Veive-riø Antano Kuèingio meno mokyk-los mokytojas Narutis Baginskas.

- Aèiû uþ Lietuvà ir uþ tai, kadiðliko lietuviø tauta. Jûsø neapvilsjaunoji karta,- sakë Pakuonio pa-grindinës mokyklos skautai (vadovëO. Zmejauskienë).

D. Raslavièienë dëkojo visiemsgeriems þmonëms, kurie palaikë josidëjà ir prisidëjo prie þeminës at-statymo bei paminklo kûrimo. Dau-giausia padëkos þodþiø nusipelnëbuvæs rajono meras Antanas Gus-taitis, UAB „Akmens kryþius” di-rektorius Justinas Mikalauskis irjo ðeima, LPKTS bei jos pirminin-kas A. Lukða, J. Venckûnienë, V.

Matijoðaitis, D. ir A. Rakauskai irkiti.

Nuo ðiol istorijos pamokas apiepokará bus galima vesti ir èia, Vangømiðke. Norintys atvykti apþiûrëtiþeminæ, pirmiausiai turi pasiimtiraktà. Raktus turi D. Raslavièienë,Pakuonio pagrindinës mokyklosmokytoja O. Zmejauskienë ir Pa-kuonio seniûnijos darbuotoja A.Tamoðiûnienë.

Laima Duoblienë

Aut

orës

nuo

trau

kos

Dovana – gel tonas autobusiukasNors gamta Rugsëjo 1 – àjà pagailëjo ðiltesniø saulës

spinduliø, Kunigiðkiø pagrindinëje mokykloje ðis rytas buvodþiugus ir linksmas. Á Mokslo ir þiniø dienos ðventæ susirinkonemaþas mokiniø, jø tëveliø, seneliø, mokytojø ir sveèiø bûrys.

Ðventæ pradëjusi mokyklosdirektorë Ilona Balèiukynienëkalbëjo, kad mokykla - tai didelëðeima, kuri dirba, mokosi, ðvenèiakartu, su liûdesiu iðlydi baigusiusmokyklà ir su dþiaugsmu sutinkanaujus vaikus. Dþiugu, kad moki-niai sugráþo á atnaujintas, daþaiskvepianèias klases. Ji visiems susi-rinkusiems mokiniams ir moky-tojams palinkëjo gerø ir prasmingønaujøjø mokslo metø.

Smagu, kad mokyklai nëra abe-jingi ir á ðventæ atvykæ sveèiai: Bal-bieriðkio seniûnijos seniûnas A.Mar-cinkevièius bei „Senukø” ámoniøasociacijos prezidentas A. Rakaus-kas. Seniûnas pasidþiaugë, kad mû-sø mokyklos ðokiø bûrelis „Ritmas”(vad. D. Alaveckienë) dalyvavo Bal-bieriðkio miestelio 705 metø ðven-tëje, kad mokykla daug prisidedasavo darbais, saugodama gamtà.

Jau keletà metø ið eilës á mûsømokyklos ðventæ atvyksta “Senukø”ámoniø asociacijos prezidentas A.Rakauskas. Ðiais metais jis vëlatvyko, ir ne tuðèiomis - padovanojomokyklai teleskopà. Todël dabar ga-lësime stebëti dangaus kûnus iðarèiau. Uþ tai nuoðirdþiai dëkojame.

Jau prieð ðventës pradþià mûsø

akys krypo á aikðtelëje stovintá ba-lionais papuoðtà geltonàjá autobu-siukà. Visiems kirbëjo klausimas –ið kur jis atsirado? Á ðá klausimàatsakë direktorë. Pasirodo, rugpjû-èio 30 d. Vilniuje, Prezidentûrosaikðtëje, jis buvo perduotas mûsømokyklai. Ðio autobusiuko doku-mentus direktorei áteikë pats Res-publikos Prezidentas V. Adamkus.Uþ tai esame dëkingi Prienø rajonosavivaldybei ir mokyklos direktoreiI. Balèiukynienei. Nuo ðiol atsivërëplatesnës galimybës vykdyti ávairiusprojektus, efektyviau dalyvauti ra-joniniuose renginiuose, aplankytiáþymesnes rajono ir Respublikosvietas.

Po oficialiosios dalies pirmo-këliai, vedini deðimtokø, ir visi kitimokiniai, skambant mokykliniamvarpeliui, pasuko á savas klases, oten jø laukë klasiø vadovai.

Nuo pirmadienio visi mokytojaiir mokiniai pradëjo rimtà ir atsa-kingà darbà – siekia naujø moksloaukðtumø.

Kristina Laukaitytëir Laura Mickevièiûtë

Mokyklos jaunøjø þurnalistøbûrelio narës Prie geltonojo autobusiuko mokytojai ir sveèiai. Danguolës Damijonaitytës nuotrauka

2007 m. rugsëjo 5 d. Nr. 70 (9022) 4 p.

Aðtuntà deðimtá ápusëjæs Vytau-tas gimë, augo ir iki ðiol gyvenaBaèkininkëliuose. Ið gimtinës buvoiðvykæs tik á tarnybà kariuomenëje.Anksti mirus tëvui ir kaip tik tuo metusunkiai susirgus motinai, mokyklàpaliko baigæs tik keturis skyrius. Norsir labai norëjo mokytis, pieðtukà tekoiðkeisti á plûgà. Menkas dar buvogaspadorius, bet jau nuo trylikos –keturiolikos metø, mamai vadovau-jant, kaimynams bei giminëms pa-dedant, arë, pjovë ir atliko kitus ûkiodarbus.

Raðyti eilëraðèius pradëjo septy-niolikos metø. Aktyvus kûrybinislaikotarpis truko deðimtmetá:

- Tuo metu buvo toks uþsidegi-mas. Ranka nespëdavo uþraðyt, kàgalva diktuodavo,- prisimena jis.

Vytautas neturi jokio literatûrinioiðsilavinimo, todël raðë pasiskaitæsþinomø poetø eilëraðèius. Didþiau-sioji jo poema „Kolûkio keliu”paraðyta tokia pat eilëdara kaip T.Tilvyèio „Dièius”, kiti kûriniai – pagalMaironio ar P. Ðirvio, B. Brazdþionio,Vaièaièio, Salomëjos Neries eilërað-èius. Ðiø poetø kûryba jis labai þavisiir atmintinai moka daugybæ jøsukurtø eiliø.

- Raðydavau, kai tik mintys á galvàateidavo, - vis prisimena Vytautas.

O ákvëpimas kartais ateidavo nepaèiu tinkamiausiu metu – naktá, dir-bant. Tuo metu „gimusias” eiles jis„ásidëdavo á galvà” ir, vos atsiradusgalimybei, uþraðydavo á „ðpargalkæ”.Vëliau, kai bûdavo daugiau laisvolaiko, savo kûriná pataisydavo irperraðydavo á sàsiuviná.

Nesunku nuspëti, kur poetas bûtøatsidûræs, jei tuometinë valdþia bûtøperskaièius kad ir tokias jo eiles:

Apie niekðus bolðevikusSu giliu pykèiu raðau,Nes planus jie man sugriovë,Tarsi milþinø tvirtovæ.Arba:Trauk velniai, bolðevikus,Kad paliko mus plikus.Todël daug metø dalá savo kûry-

bos sàsiuviniø Vytautas laikë miðkepaslëptoje dëþëje arba ádëtus á prieð-tankiniø sprogmenø gilzes ir uþkastas

Marc inkev iè ius

„R anka nespëdavo u þ raðy t ,kà ga l va d i k t uodavo”

þemëje, o pavienius lapelius - uþkiðtuskluone. Gaila, bet keleto sàsiuviniøperskaityti nebeámanoma - nuodrëgmës susiliejo raðalas.

Daþniausia Vytauto kûriniø tema– meilë Tëvynei. Nemaþai eilëraðèiøskirta svarbiems ávykiams ar ypatin-goms progoms, daug yra apie meilæ,gamtà, religine tematika. Yra eiliø,virtusiø dainomis ir „einanèiø persvietà”. Ðalia kiekvieno eilëraðèiouþraðyta ir jo sukûrimo data.

Tuo metu jis raðë ir dienoraðtá:- Daþniausiai tai darydavau sek-

madieniais, kai ádomesnës dienosbûdavo.

Vytautas buvo pradëjæs raðytiromanà, kurá pavadino „Trys”, nesjame turëjo bûti apraðyti jo ir dviejødraugø nuotykiai. Deja, romanoraðymas sustojo ir nebuvo tæsiamas.Nutrûko ir deðimtmetá (1948 – 1958m.) trukæs kûrybinis laikotarpis.Vytauto manymu, geriausius eilërað-èius jis paraðë 1954-1955 m.

Po keliø deðimtmeèiø, 1985 m.,vël buvo pradëjæs raðyti, taèiau tai„jau buvo nebe tas”...

Dar vienas ðirdþiai mielas Vytau-to uþsiëmimas – knygø ir þurnaløskaitymas. Kiek jø perskaityta – jaunesuskaièiuos. Skaityti pradëjovaikystëje ir skaitë kas tik pakliûdavoá rankas. Vëliau imdavo ið bibliotekos,skolindavosi ið paþástamø ar pusbrolis– irgi knygø mëgëjas – parûpindavo.Daugumos perskaitytø knygø turináiki ðiol gali smulkiai atpasakoti.Anksèiau paðtininkai á Marcinkevièiønamus atneðdavo daug laikraðèiø irþurnalø. Vytautas iki ðiol saugo „Mû-sø sodø”, „Nemuno”, „Pergalës”,„Ðeimos” ir kitø populiariø þurnaløkomplektus. Kai kurie jø – áriðti á kie-tus virðelius ir suradæ garbingà vietàðalia daugybës namuose esanèiøknygø. Ypaè gerbiami seni, dar Vy-tauto tëtës prenumeruoti, prieðkariolaikø þurnalai „Þvaigþdë”, „Lurdas”,arba 1943-1944 metais leisto þurnalo„Kûryba” egzemplioriai.

Puiki Vytauto atmintis iðsaugo-jusi daugybæ artimøjø prisiminimøapie kelias savo giminës kartas, daugþino apie kaimynus, o apie save jis

prisimena nuo penkeriø metø.Ið artimøjø pasakojimø þinoma,

kad Marcinkevièiø pavardë nëratikroji, priklausanti jø senai giminei.Vytauto tëvo senelis Jurgis buvoRaðkevièius ir gyveno Treèioniø kai-me (Stakliðkiø parapijoje), kuri tuo-met priklausë Vilniaus gubernijai.Norëdamas iðvengti rekrûto dalios,atsikraustë èia, á Baèkininkëlius, kuriepriklausë Suvalkø gubernijai, irpasivadino Marcinkevièiumi.

Vytautas iki ðiol nëra uþfiksavæssavo giminës turtingos ir ádomios isto-rijos, nes „rankos jau nebe taip klau-so”, taèiau ketina pasikviesti á talkàanûkus ir viskà, kà prisimena, uþ-raðyti.

Vytauto þmona Onutë, kilusi iðPanemunës kaimo, skeptiðkai þiûri ávyro jaunystës laikø „raðliavas” ir netnëra skaièiusi jo eilëraðèiø.

Dabar jau graudþiai juokingaatrodo ir jø paþintis. Vytautas supirðliu vaþinëjo pas panelæ, gyvenan-èià netoli Onutës tëviðkës, ji taip patjau ketino neðti pareiðkimus ir tekëtiuþ savo moksladraugio. Taèiau viskaspasisuko taip, kad nuo pirmo susiti-kimo prabëgus vos trejetui mënesiø,jie susituokë, ir, kaip abu tvirtina:

- Graþiai nugyvenom tuos 48-erius metus. Nei barëmës, nei pyko-mës, tris dukras uþauginom, turimðeðis anûkus. Dievas padëjo, todëlmums sekësi – ir pavalgyt, ir apsirengtvisada turëjom, o sveikata ir dabar darnesiskundþiam.

Vytautas apsivedë bûdamas 28-eriø, Onutë uþ já ketveriais metaisvyresnë. Kaip pati sako, jau „tikrasenmergë” buvo.

Vytautas kolûkyje dirbo nuo patjo susikûrimo iki pensijos, kuri beveik

Á Baèkininkëliø kaimo gyventojø Onutës ir Vytauto Marcinkevièiø sodybàuþsukau ne tik norëdama pasigërëti ávairiaspalviais rudeniniø gëliø þiedais,nuo obuoliø gausos svyranèiomis obelø ðakomis ar ið kiemo atsiverianèiunuostabiu vaizdu á Nemunà. Labiau norëjosi laikraðèio skaitytojussupaþindinti su ðios sodybos ðeimininku Vytautu, kuris saugo daugybæmokykliniø sàsiuviniø su jaunystëje paraðytais eilëraðèiais, þino galybæ ádo-miø istorijø ir pasiþymi puikia atmintimi: gali nesustodamas ilgas valandasdeklamuoti savo ir kitø poetø eilëraðèius, nesuklysdamas pasakyti bet kuriogiminaièio ar paþástamo gimimo metus, jø þmonø, vyrø ar vaikø vardus...

sutapo su kolûkiø griûtimi. Ið pradþiø- daugiausia statybose, vëliau fermojeðërë gyvulius. Kaip pasakoja Onutë,jos vyras lëtas, uþ save nemokantiskovoti, todël daþnai bûdavo siun-èiamas atlikti paèiø sunkiausiø irnemaloniausiø darbø: uþkasti gaiðe-nø, beicuoti grûdø ir pan. O Vytautuilabiausiai patikdavo dirbti su medþiu.

Onutë kolûkyje dirbo maþai,daugiau laiko skirdavo audimui:

- Austi pradëjau, kai tik pasiekiaupakojus, ir audþiau daug metø. Iðpradþiø tai buvo bûtinybë, nes drabu-þiams ir kitiems gaminiams audiniaibûdavo tik namø darbo. Vëliau ðisuþsiëmimas tapo ir neblogu uþdarbiu.

Ir dabar jø didþiuliuose namuoseviskas – uþuolaidos, lovatiesës,kilimëliai – Onutës rankø darbo.

Audimo staklës jau keleri metaiiðardytos, nes „ir akys, ir rankos jaunebe tos, nebeklauso”. Dukros, kolgyveno pas tëvus, kartais padëdavomamai, todël dabar neleidþia stakliøiðmesti, vis ketina imtis ðio amato. Galausti iðmoks ir viena ið trijø anûkiø.O senelis jau turi pasekëjà - poetinægyslelæ paveldëjo anûkë Justë An-driukevièiûtë.

Ir dabar Onutë ir Vytautas nesëdirankø sudëjæ. Jie augina penkiaskiaules, laiko dvi karves, pulkelá viðtø,turi 6 ha nuosavos ir 2,5 ha nuomo-jamos þemës, kurià su pagalbininkaisdirba.

- Gaunam neblogas pensijas, dar„prisiduriu” gamindama ir parda-vinëdama sûrius, varðkæ, sveikata darleidþia krutët – ko daugiau reikia?Kasdien dëkoju Dievui, kad sulau-këm ðios dienos, kad ji gerai praëjo,– dþiaugiasi Onutë.

LaisvëMelsvø rugiagëliø akys,Gelsvojo lino plaukai,Grakðti ir linksma lyg plaðtakëÐypsojaisi man taip ðvelniai.

Maloni, be galo kuklutë.Tada kaip su manim kalbies?Pasakyk, mergele ðvelnute,Pasakyk, kaip tu vadinies?

Ar vasaros ryto raselë,Ar vidurdienio þavi gëlë?Ar turtingosios þemës dukrelë,Ar naðlaitë ...pakelëj?

Atsakë jinai – ne raselë,Taip pat að esu ne gëlë,Að laisvë – tavoji seselë,Kurià tu prisiekæs mylët.

1954-11-20

Antanas MARCINKEVIÈIUS

La i m a D U O B L I E N Ë

...

Pasakyk, Tëvyne, kodël taip ilgaiPabusti ið miego nenori.Ar uþsnûdo, Tëvyne, tavo sargai,Pasakyk, kur bûriai savanoriø.

Kurie liejo kraujà, gyvybæ aukojoDël tavo laisvës ir likimo.Argi jau bailiu lietuvis pastojo,Kad negirdët marðø gaudimo.

Ar laisvë jau paliko nebrangi,Ar ásimylëjo vergijà,Ar tavo, Tëvyne, gamta neþavi,Kad paaukot gyvybæ bijojo.

Ar pamirðo garsius Vytauto laikus,Kada lietuvis buvo galingas,Kada virð pulkø plevësavo Vytis,Aidëdavo himnas garbingas.

O ðiandien sakyk, kodël taip ramu,Kodël jis netrokðta jau þygiø.Ar negëda, kad vëliava svetimaPlazda prie þuvusiø karþygiø.

Nors sunku, Tëvyne, ðá skausmà taukæst,Kai likimas blaðko tavo sûnus,Bet nenusimink ir ðá jungà kæsk –Dar iðvysi didvyrius – galiûnus.

1955-07-08

Trys bokalai alaus ApysakaPetras ÞEMKAUSKAS

Antrasis bokalasAntrajam bokalui alaus Riman-

tas Blaþys ruoðësi ið anksto: á specialiaitam paskirtà sàsiuviná suraðë visaskiek prisiminë Jeronimo Daugëlospasakojimo detales, pasiruoðë to-limesniam raðymui. Jeronimas atëjopakeitæs savo dëmëtàjá puspaltá ðva-resniu, turbût iðeiginiu.

- Kodël jûs nepaklausëte manæsanàkart, kokiam velniui að apie tàJovità tiek daug pasakojau? Ir dartaip saldþiai...

- Viena, jûs grieþtai reikalavotenepertraukinëti, - atsakë Rimantas,- antra – að be paaiðkinimø supratau,kad ði moteris neatsitiktinë jûsøgyvenime.

- Jûs áþvalgus, - nusiðypsojoJeronimas, - kaip tik ðiandien að irnoriu apie Jovità jums papasakoti...

Kai ant staliuko jau stovëjo dubokalai alaus, ir Jeronimas „sutvir-tino“ savo bokalà ið kiðenës iðtrauktubuteliuku, nugëræs porà gurkðniø

alaus, Jeronimas praðneko:- Po to neuþmirðtamo vakaro pra-

dëjau uþeidinëti pas Jovità daþniau.Jai, matyt, irgi patiko mano apsi-lankymai, nes visada ant stalo lauk-davo gardi vakarienë, kartais ir bute-liukas, skiriantis ji visada stengdavositiksliai susitarti, kada vël ateisiu.Atvirai kalbant, Jovita kaskart vislabiau pradëjo man patikti. Nesakau,kad ji buvo ideali: pasirodo, ji buvoiðtekëjusi ir po keleriø metø iðsi-skyrusi, turi du vaikus, bet laiko juosne namie, o pas mamà, kad netruk-dytø jai dirbti. Teko matyti ir jos ma-mà, labai mylinèià anûkus pensinin-kæ, bet su Jovitos elgesiu ne visai no-rëjosi sutikti. Taèiau mane þavëjo josnoras raðyti, jos pastangos savo eilë-raðèius tobulinti, ðifruoti, ir að patsstengiausi kiek galëdamas jai padëti.Uþsibûdavau pas jà ilgai ir, þinoma,neiðeidavau tà naktá namo. PradþiojeJovita man klojo patalà atskiramekambary, paskui tame paèiamekambary ant kuðetës, nuo kurios man

visai nebuvo sunku persikelti á jospatalus. Po pirmosios nakties, kaiBonifacas parveþë mudu ið „Vakaro“,Jovita garsiai priekaiðtavo sau, kaipji galëjusi po pirmo susitikimo dalintismeilës patalu su svetimu þmogumi,prisiekinëjo, kad tai buvæs pirmas irpaskutinis kartas, paskui vis lengviauir lengviau priimdavo tà „svetimà“ ásavo lovà, o galop ir toks klausimasnë vienam nekildavo: jeigu likaunakvoti, vadinasi, aiðku, kur ir kaipnakvosiu. O lovoje ji buvo tikrai iðra-dinga, kiekvienàkart nustebindavokokiais nors naujais meilës niuansais.

- Ar tau gera su manimi? – mëg-davo ji paklausti vos ne po kiekvienomeilës prasiverþimo.

- Gera – ne tas þodis, - atsaky-davau. – Pasaka!

- Geriau negu su kitomis? – klas-tingai nusiðypsodavo ji.

- Neþinau, neturiu tokios prak-tikos, - atsakydavau, nors ið tikrøjø jitikrai buvo aistringesnë, negu anks-tesniosios mano „vienkartinës“ ir ne

vien vienkartinës drauguþës. Ðito jai,þinoma, nesakiau, nes neabejojau,kad ji jau spëjusi pragyventi daugturtingesná gyvenimà negu að. Ji ne-sidalija savo „patirtimi“, tai kodëlturiu girtis að?

Taip pragyvenome beveik pus-metá. Nakvodavau pas Jovità visdaþniau ir daþniau. Jovita jau ne kartàprasitarë, ar ne geriau bûtø visai per-sikelti pas jà – butà galëèiau iðnuo-moti, bûtø ðiokios tokios papildomospajamos.

- Galvojau apie tai ir að, - atsakiau,- bet ar ne geriau bûtø pirma susi-tuokti, tada persikelti ir pradëtinormalø ðeimyniná gyvenimà?

- O kam tø vedybø? – ið karto ëmëprieðtarauti Jovita. – Nejaugi tumanim netiki? Pagaliau, jei kuris pa-matysime, kad apsirikome, papras-èiausiai be jokiø barniø ir skyrybøeiname kas sau, ir viskas. Nieko jukneprarandame, argi taip ne geriau?Nei að á tavo turtà kësinuos, nei tu ámano – jokiø ginèø, jokiø dalybø.

Vis dëlto átikinau jà, kad geriaususituokti. Jauèiau, kad ji ne idealas,vis labiau ëmë ryðkëti valdingas joscharakteris, bet tikëjausi, kad paleng-va prisiðlifuosime vienas prie kito ir

tapsime darni ðeima.Vestuvës buvo kuklios ir negau-

sios. Dalyvavo jose tik jos sesuo subroliu, mano brolis su þmona ir manodarbovietës ðefas.

- O kodël tu nenori Tado pakvies-ti? Judu juk draugai!

- O kam jis man? – atsakë Jovita.– Savo vaidmená jis atliko, suvedëmudu, o dabar ir be jo puikiai galimegyventi. Va, jeigu tu pakviestum kà iðsavo paþástamø, þinomø raðytojø,bûtø visai kas kita: tokie ateity galipraversti. Kaip manai?

Perbëgau mintyse savo bièiulius,bet nesuradau tokio, kurá galëèiaupavadinti ðeimos draugu. Jovitàsupratau: ji galvoja apie savo poetiðkàkarjerà, bet man atrodë, kad geriaueiti á literatûrà savo kojomis, o nedraugø sprandais. Tik Jovita netrukuspo vestuviø atskleidë savo dràsiassvajones:

- O be reikalo nepakvietëme á ves-tuves ko nors ið þinomø literatûrosðulø! Gal bûtø jie padëjæ mums pra-stumti, pavyzdþiui, bendrà mûsø ðei-mos eilëraðèiø rinkiná?! Kaip bûtøgraþu: vyras ir þmona – poetø ðeima!

Aut

orës

nuo

trau

ka

Tæsinys. Pradþia Nr. 66 (9018).

2007 m. rugsëjo 5 d.5 p. Nr. 70 (9022)

Du puslapiai ûkininkams,

sodo, darþo ir visiems þemës

ir namø ðeimininkams

Darbai rugsëjo mënesáSode. Skinkiterudeninius obuolius irkriauðes. Nuo medþiønuskinkite ligotus

vaisius ir tuoj pat sunaikinkite.Ant tokiø vaisiø ligos sukëlëjaivystosi toliau ir plinta.

Nuskynæ obuolius, nuimkiteatramas, kuriomis buvoteparëmæ ðakas, o vaismedþiuspatræðkite srutomis, mëðlu arfosforo, kalio tràðomis.Apþiûrëkite vaismedþiø þievæ,surinkite ir sunaikinkitevaisgrauþiø vikðrus. Nugnybkitesparèiai auganèiø jaunø obelø irkriauðiø ûglius bei iðpjaukiteligotas ir nusilpusias deranèiøvaismedþiø ðakas.

Mënesio pabaigoje iðkasamosprilenktos, ásiðaknijusiosserbentø, agrastø, vynuogiø irdekoratyviniø krûmø atlankos.Paskutinæ rugsëjo dekadàkriauðes bûtinai nupurkðkite nuoþiedgrauþio.

Mënesio pradþioje iðgenëkitesilpnus avieèiø, gervuogiø ûglius,nuskabykite silpnai iðaugusiøvirðûnes, supurenkite þemæ.

Avietes geriausia sodinti rudená,taèiau galima ir anksti pavasará.Jauno augalo ðaknys labaijautrios. Prieð sodindamipamerkite jas á vonelæ suvandeniu. Negalima paþeistiûgliø akuèiø, nes ið jø augsðakelës, kurios kitais metais duosderliø. Pasodinæ palaistykite irmulèiuokite. Avietes træðkitesuperfosfatu.

Pirmàjá rugsëjo deðimtadiená visdar galima sodinti braðkiø daigus.Pasodintus daigus patræðkitemineralinëmis tràðomis,mulèiuokite dabar ir pavasará,kad uogos nepûtø.

Ðá mënesá sodinkite ir persodinkitejaunus spygliuoèius, nuo rugsëjopabaigos nuolat laistykite.

Darþe. Iki rugsëjovidurio lengvosetràðiose þemëse galitepasisëti ridikëliø,

ðpinatø - dar spës uþaugti. Oramsatvësus pridenkite agroplëvele.

Mënesio pradþioje dar pasisëkitekrapø, jie nebijo vëstanèiø orø,gerai auga. Kad sudygtø greièiau,tris paras pamirkykite vandenyje(nepamirðkite kelis kartus perdienà keisti vandená).

Mënesio pradþioje nulauþykitebriuseliniø kopûstø virðûnes, kadsparèiau augtø ir bræstø gûþelës,nuskabykite apatinius lapus.Patræðkite rudens derliuiauginamus þiedinius kopûstus.Gûþines salotas, kurios darnesuformavo gûþeliø, uþdenkiteagroplëvele.

Nuimkite ðalnoms jautriasdarþoves. Cukinijos, patisonai,aguroèiai ir kitos moliûginësdarþovës prinoksta laikomosðiltoje patalpoje. Vaisiussandëliuokite taip, kad nesiliestøir negautø saulës spinduliø,vaiskoèiais aukðtyn. Pomidoraiilgiau iðsilaikys, jeisutrûkinëjusias vietaspabarstysite stambia druska.Prieð ðalnas nuskinkite visuspomidorus. Nokinami pomidoraimaþiau pus, jei nuskynæ juos 30min. pamirkysite 1 proc. kaliopermanganato tirpale. Iðëmæ iðtirpalo nuplaukite ðvariuvandeniu ir nuðluostykite.

Jei porus dar patræðite, jie gerokaipaaugs. Kaskite krienø ðaknis.Mënesio viduryje pasodinkiteèesnakø skilteles.

Paprastai pats tinkamiausias laikaskasti bulves - nuo rugsëjo 15 d.iki spalio 15 d.

Kai pradeda gelsti rabarbarø lapai,laikas juos persodinti ir dauginti.Geriausiai tinka 2 - 4 metørabarbarø ðaknys, supjaustytos 3-4 cm gabalais. Iðkastø ðaknø ilgainegalima laikyti ore, sodinkitetaip, kad ðaknø pumpurai bûtø 1-2 cm þemiau dirvos pavirðiaus.

Kad þiemà turëtumëte ðvieþiøpetraþoliø, rugsëjo mënesásodinkite jas á vazonus. Tinkadarþo ar smëlinga kompostoþemë. Iki ðalèiø laikykite laukearba inspektuose.

Nuëmæ derliø, likusià laisvà darþoplotà uþsëkite rugiais. Pavasaráapkasti jie ne tik praturtins dirvàmaisto medþiagomis, bet irapvalys jà nuo ligø.

Ið inspektø ir polietileniniøðiltnamiø paðalinkite visasdarþoviø liekanas irdezinfekuokite cheminiaispreparatais. Tai atlikite ðiltàdienà, nes esant þemesnei nei 12laipsniø C temperatûrai, kaikurie preparatai tampa

neefektyvûs.Gëlyne. Kero dalimisdar galite dalintidaugiameèiø gëliøkrûmelius ir juos

persodinti. Ruoðdami dirvàdaugiametëms gëlëms, patræðkiteorganinëmis ir mineralinëmistràðomis.

Ðá mënesá sodinkite tulpes(paskutinæ rugsëjo dekadà),narcizus, hiacintus ir krokus(mënesio pradþioje).Persodinkite visø rûðiø lelijas,iðskyrus baltàjà, pastarojisodinama rugpjûtá). Lelijosmëgsta pavësá. Kad iki ðalèiøaugalai spëtø ásiðaknyti, sodinkitene vëliau kaip rugsëjo 10-àjà.

Dauguma raganiø dar þydi, jasgausiai laistykite, aplink keruspurenkite þemæ, rinkite sëklas.Mënesio pradþioje á nuolatinævietà sodinkite raganiø sodinukus- iki þiemos jie spës ásiðaknyti.

Ðluoteliná flioksà, astilbes,monardas galima persodintirugsëjo antroje pusëje.Persodinkite raktaþoles,laumenes, smaliukes. Dirva turibûti iðvalyta nuo piktþoliø.

Mënesio pabaigoje, saulëtà dienà,iðkaskite kardelius, po pirmøjøðalnø - jurginus, gumbinesbegonijas. Jurginø, begonijøgumbai gerai laikosi sausosedurpëse, vësiame rûsyje.

Rugsëjo pradþioje kalio tràðomis(kalio magnezija, kalio sulfatu)træðkite floribundines, krûminesroþes. Genëti nereikia.

Vasarojusias lauke kambarinesgëles pratinkite prie patalpossàlygø. Kad uþmegztø þiediniuspumpurus, kalëdinius kaktususdabar maþdaug ðeðias savaiteslaikykite sausai, pusiau ðeðëlyje.

Bityne. Iki rugsëjo 6dienos parsiveþtas bitesið virþynø ir dobilø

baigiame maitinti þiemai.Tvarkant lizdus, negalima ðiuo

metu ádëti galiniø kamðø. Kadmotinëlë nustotø dëtikiauðinëlius, patartina nuimtipagalves, paliekant virð lizdø tikdrobulæ arba plëvelæ.

Jeigu perø nedaug, rugsëjopabaigoje juos iðpjauname irapskaièiuojame jø erkëtumà. Jeijis didesnis kaip 5 proc., erkesbûtina naikinti. Paprastaipaskutiniuose peruose bûna daugerkiø. Jas sunaikinus, bitësramiau þiemos.

Pasibaigus perams, patikrinamibièiø ðeimø lizdai, maisto kiekis.Po papildomo bièiø maitinimoþiemai maitintuvës kartu suvaistø juostelëmis iðimamos iðlizdo. Nei gabono, nei apifosojuosteliø þiemai palikti negalima.Lakos, kurios buvo susiaurintosbièiø maitinimo metu,prapleèiamos paliekant daugiaunei 1 cm vienam koriui.

Paskutinës bièiø apþiûros metukoriuose, prie balkeliø,padarome pralandas, kad bitësþiemà galëtø lengvai pereiti nuovieno korio ant kito.

Pasirûpiname gera avilioventiliacija. Orams atðalus,uþdedame pagalves

Rugsëjis seniau dar vadintas Rudenio, Vësu-linio, Paukðtlëkio, Ðilø, Rujos, Strazdinio, Rudugio,Virþiø, Sëjos, Veselinio, Vesulio mënesiu. Ðie vardaiatitiko gamtos pokyèiø ir lauko darbø pavadinimus.Rudená ir darbai, ir ðventës - labai svarbûs.

Rugsëjo 8 d. ðvenèiama Ðvè. Mergelës Marijosgimimo iðkilmë, dar vadinama Ðilinë, Ðilinës,Sëmenë, Aþpaþia, Aþpaþëlë, Boèinë. Tebëra garsûsÐiliniø atlaidai (vyksta rugsëjo 8-15 dienomis).

Rugsëjo 22 d. naktis vël susilygina su diena.Rudens lygiadienis (Lygë) laikomas astronominiorudens pradþia. Ið tikrøjø tamsusis paros laikasprilygsta ðviesiajam kiek vëliau, rugsëjo 25 - 26 d.Apie lygiadiená gamtoje vyksta ir daugiau svarbiøpokyèiø: smarkiai atvësta eþerø vanduo, iðtinkapirmosios gilios ðalnos, baigiasi masinis paukðèiøtraukimas á pietus, miðke prasideda kanopiniøþvëriø vestuvës - ruja.

Tikëtina, kad senoviniai rudens lygiadienioðventimo paproèiai krikðèionybës laikais yra

iðsisklaidæ á ðv. Mato dienà (rudens Sambariai,padëka dievams uþ derliø, aukojimai) ir áMykolines (duoklës valdovams ir dievams,Patalkiø vaiðës, orø spëjimai, bûsimø pirðlybøburtai). Liaudyje Mykolinës susijusios subulviakasio pabaiga (daþniausiai kvieèiamatalka), derliumi, pabaigtuviø vaiðëmis ir „auksiniurudeniu“ arba „bobø vasara“ (kitados per ðiaspaskutines ðiltesnes ir saulëtas dienas buvopagerbiamos ir apdovanojamos „bobutës“ -kaimo gimdyviø pribuvëjos). Mykolinës - tai ir visøkitø metiniø duokliø atidavimo terminas. Senovëjeði diena dar vadinta Dagos ðventë, Dagotuvës.Þodis „daga“ reiðkia brandà ir derliø, taip patsudygusius þiemkenèiø daigus.

Rugsëjis auksinëmis spalvomis padabinaberþus, blunka liepø, kaðtonø þalias apdaras.Subræsta daugelio medþiø, krûmø uogos ir vaisiai.Stiprëja vëjai, prasideda ðalnos. Bet gamta vis darkupina auksinës spalvos.

�Koks oras rugsëjá, toks bus ir spalá.�Drëgna vasara ir ðiltas ruduo – ilga þiema.�Klevai auksu pasidabino – po mënesio lauk

ðalnø.�Daug giliø – ðalta þiema.

�Jei gervës iðskrenda iki Mykoliniø, ðv. Kalëdosbus ðiltos.�Rugsëjo griaustinis pranaðauja daug sniego

þiemà.

L iaudies medic ina

ImbierasPrieð 5000 metø imbierà jau

rekomendavo vartoti perðalus, kre-èiant drugiui, susirgus stablige irraupais.

Imbiero arbata padeda nuo gal-vos skausmo. Du ðaukðtelius maltoimbiero uþpilkite 1,5 stiklinës ver-danèio vandens. Palikite 10 min., kadpritrauktø, ir gerkite lëtai, ne-dideliais gurkðneliais, vis ákvëpdamikvapniø garø.

Be to, ði arbata atpalaiduoja ási-tempusius raumenis, gerina krau-jotakà, veikia kaip ðvelnus analge-tikas. Gërimas naudingas moterims,kurias kankina prieðmenstruacinissindromas. Imbieras gerina ir virðki-nimà. Graikai já vartodavo po soèiøpietø, kad nejaustø persivalgymo. Ojei arbatà gersite nuolat, net negydymo tikslais, bûsite sveiki ir pui-kios nuotaikos.

Gyslo t isDar galite papildyti savo vais-

taþoliø krepðelá plaèialapiu gysloèiu.Ðiø augalø preparatai slopina uþ-degimus, skatina þaizdø gijimà,palengvina atsikosëjimà, laisvina

vidurius. Jie skiriami bronchitui,bronchø astmai, kvëpavimo takøuþdegimams, uþkimimui gydyti.

10 g lapø uþpilkite 2 stiklinëmisverdanèio vandens, palaikykite 15min ir nukoðkite. Gerkite po pusæstiklinës 3 kartus per dienà prieðvalgá nuo gerklø uþdegimo (larin-gito). Ðio antpilo negalima vartotisergant gastritu, kai padidëjæs rûgð-tingumas. Dþiovintø lapø antpilugalite skalauti burnà, jei ið jos sklindanemalonus kvapas. 1 valgomàjáðaukðtà þaliavos uþplikykite stiklineverdanèio vandens, palaikykite 30min, nukoðkite.

Natûralieji antibiotikaiÈesnakai. Èesnakai malðina þar-

nyne vykstanèius rûgimo ir puvimoprocesus.

Rekomenduojama viena smul-kiai supjaustyta èesnako skiltelepaskaninti mësos ir þuvies patiekalus.

Èesnakai nerekomenduojamisergant gastritu, opalige, uþdegi-minëmis inkstø ligomis.

Svogûnai. Jø sultys gydo kolitus,pasireiðkianèius viduriø uþkietëjimu,hemorojø.

Rekomenduojama po arbatiná

ðaukðtelá svogûnø sulèiø 3 - 4 kartusper dienà prieð valgá.

Sergant opalige, nefritu, pankrea-titu, ðvieþi svogûnai ir jø sultys ne-rekomenduojami.

Obuoliai. Ðie vaisiai gydo skran-dþio - þarnyno traktà. Rekomen-duojama kasdien suvalgyti po 1 obuo-lá, gerti ðvieþiø obuoliø kompotà.Naudinga valgyti ir be sëklidþiø ið-keptus obuolius.

Rûgðtûs obuoliai nerekomen-duojami sergant opalige, gastritais,kasos uþdegimais.

Burokëliai. Kà tik iðspaustø buro-këliø, obuoliø ir morkø sulèiø kok-teilis gydo skrandá, stimuliuoja jo liau-kø funkcijas. Sergant cukriniu dia-betu, burokëliø patiekalus reikia ri-boti.

Þalioji arbata. Ði arbata malðinaþarnyne vykstanèius puvimo proce-sus.

Rekomenduojama: profilaktikai- po 1 arbatiná ðaukðtelá ðvieþio ant-pilo; gydymui - gerti vakarykðèià þa-liosios arbatos antpilà.

Ridikai. Grietine arba saulëgràþøaliejumi paskaninti tarkuoti ridikaigydo skrandþio - þarnyno traktà, ska-tina opø gijimà.

Ridikai nerekomenduojami ser-gant kasos, inkstø ir ðirdies - krau-jagysliø sistemos ligomis.

2007 m. rugsëjo 5 d. Nr. 70 (9022) 6 p.

Apsilankëme Kupriø kaimeesanèioje Krunglevièiø sodyboje.Sustojusá lengvøjø automobiliøkorteþà pasitinka ðeimininkëKastulë Krunglevièienë. Ði malonisvetinga moteris papasakojo, kaipjai ir sûnaus Rimvydo ðeimai kiloidëja savo sodyboje áruoðti þemësûkio padargø ir kitø jau atitar-navusiø namø apyvokos daiktømuziejø. Tam paskyrë dideláklojimà ir svirnà, net kiemo ribasnuo sodo skiria tvarkingai iðdë-liotos ávairiø veþimø ir kitø þemësûkio padargø detalës.

Ekspozicija klojime patraukiaaká savo gausumu. Visi eksponataiiðrikiuoti eilëmis, iðdëlioti pagalpaskirtá: puodai, geldos, sviestomuðtuviai, linø apdirbimo reik-menys, klumpës, pasagos, liktar-nos ir kiti. Vien tik ávairiø veþimoratø suskaièiavome 47. KaimynaiNaginioniai padovanojo muziejuiiðlikusá generolo Bulotos veid-rodá. Sodybos ðeimininkei mieli irbrangûs eksponatai – kadaise tëvøið Amerikos parsiveþtas didþiulislagaminas ir ið Sibiro á Lietuvàjuos parveþæs motociklas su lop-ðeliu.

Kaimo sodybosenetrûksta iðradingumo ir groþio

Nuostabiai graþi savo kalvomis ir kloniais, savo puðynaisir ðilais, savo upeliais ir eþerø akimis mûsø gimtinë Lietuva.O kiek daug yra graþiai sutvarkytø sodybø. Manau, sutiksite,kad i r mûsø , Ve iver iø , sen iûn i jo je y ra daug g raþ ia iiðpuoselëtø, në kiek nenusileidþianèiø savo groþiu kitoms,pripaþntoms vienomis ið graþiausiø rajone, sodybø. Todël ðiømetø rugpjûèio 21 dienà bendruomenës „Veiveriø kraðtas“pirmininkë Onutë Skuèienë ir bûrelis ðios bendruomenës nariøbei Veiveriø neágaliøjø kolektyvo „Viltis“ saviveiklininkaiiðsiruoðë pasidairyt i po Veiveriø seniûni jos apyl inkes,apsilankyti tose sodybose, kuriø ðeimininkø darbðèios rankosir noras kurti groþá dþiugina kitus þmones.

Svirne taip pat pilna ádomybiø.Në vienas negalëjome atspëti dar20 a. pradþioje naudotos vaikð-tynës, skirtos vaikeliams, prade-dantiems þengti pirmuosius þings-nius, buvo ir daugiau mums sun-kiai ámenamø „másliø“.

Gërëjomës K. Krunglevièie-nës rankdarbiais, iðsaugotais nuopat jaunystës.

Besivaiðinant ðeimininkës sal-diniu sûriu ir gira, ádomûs jospasakojimai persipynë su Veiveriøneágaliøjø ansamblio „Viltis“ dai-nuojamomis senovinëmis daino-mis, su Vilytës Stelmokienës skai-tomais posmais apie lietuviðkokaimo groþá, apie meilæ tëviðkei,motinai, tëvynei.

Atsisveikindami sodybos ðei-mininkei ir jos sûnaus Rimvydoðeimai dëkojome uþ jø darbðtumà,rûpestá ir norà iðsaugoti senovinesvertybes ne tik mûsø, bet ir bûsi-moms kartoms.

Gráþdami gërëjomës Juod-bûdþio kaime Dzemydø, Kai-riûkðèiø ir kitø gyventojø sody-bomis.

Vilytë Stelmokienë

Apklausus susirgusiuosius, kiloátarimas, jog infekcija galëjo patektiper viðtienos ðaltienà, pirktà UAB„Norfos maþmena“. Kaunoapskrities valstybinës maisto irveterinarijos tarnybos inspektoriaikartu su Prienø VMVT teritoriniopadalinio specialistais atliko skubøðios parduotuvës patikrinimà.

Tikrinimo metu paimti ðaltienosmëginiai iðsiøsti tyrimui áNacionalinës veterinarijos labora-torijos Kauno skyriø. Nustatyta,kad ðaltiena buvo pagamintaRokiðkio UAB „Rivona“ kuli-narijos ceche.

Informacija apie átarimà sukë-lusá maisto produktà perduotaPanevëþio apskrities valstybineimaisto ir veterinarijos tarnybai, kadji kuo skubiau patikrintø ðaltienosgamintojà – Rokiðkio UAB „Rivo-na“ - ir nustatytø, ar produktai ðiojeámonëje gaminami nepaþeidþiantmaisto saugos reikalavimø.

Infekcijagalëjo patekti per ðaltienà

Rugpjûèio pabaigoje á Kauno 2-àjà klinikinæ ligoninæ buvopaguldyti 6 Prienø rajono gyventojai su ûmiomis þarnynouþkreèiamosiomis ligomis.

„Turint omenyje, kad þmonësapsinuodijo dar karðtomis vasarosdienomis, prieþastis galëjo bûti irnetinkamas produkto laikymas.Karðtuoju metø laikotarpiu varto-tojai turëtø bûti itin atsargûs rink-damiesi greit gendanèius maistoproduktus. Perkant ir vartojantvisada reikia ásitikinti, ar maistoproduktas saugus, atkreipti dëmesáá nurodytà galiojimo terminà. Tokiøproduktø, kaip ðaltiena, galiojimolaikas trumpas. Nors greit gendan-tys produktai turi bûti laikomi tikðaldytuve, juos poilsiautojai, deja,neretai veþasi á gamtà, nepaisydaminei temperatûros, nei sanitarijos beihigienos reikalavimø. Tokiaisatvejais apsinuodijimo pavojusdaug didesnis“, – perspëja Prienørajono valstybinës maisto irveterinarijos tarnybos vyriausiojigydytoja higienistë – maistoproduktø inspektorë MargaritaUmbraþiûnienë.

Raudonieji burokëliai1kg burokëliø, 2 skiltelës èes-

nako, kelios ruginës duonos plu-telës, 0,5 ðaukðtelio kvapiøjø pipirø,lauro lapelis, 15 g druskos.

Burokëlius nuplauti, nulupti,dar kartà nuplauti, supjaustytigrieþinëliais ir sudëti á iðplikytàmolinæ puodynæ arba stiklainá. Antvirðaus ámesti nuluptà èesnakà irduonos pluteles. Puode uþvirinti 3l pasûdyto vandens ir atðaldyti. Pa-ruoðtus burokëlius uþpilti atvësusiusûrymu ir uþsukti stiklainá. Po keliødienø burokëliai bus tinkami val-gyti. Jø rûgðties galima pilti ádarþoviø nuovirà arba sultiná.

Cukinija padaþeNuluptà cukinijà supjaustyti

kubeliais. Uþpilà paruoðti ið keèu-po, cukraus, stalo acto bei gau-sesnio kiekio èesnako. Tokiu uþpiluapsemti supjaustytos cukinijos ku-beliai ðaldytuve palaikomi 12 - 24val., patroðkinami 20 - 25 min. antsilpnos ugnies, paskaninami druskair uþdaromi á stiklainius.

Makaronaisádaryta paprika

5 paprikos, 2 kiauðiniai, 200 gspageèiø, 200 g sûrio, 125 g laði-nukø, þalumynø, 1 valgomasisðaukðtas aliejaus, 6 valgomiejiðaukðtai grietinëlës, druskos, pipirø,50 g mësos sultinio.

Paprikas nuplauname ir nupjau-name virðûnëles. Gaminame ádarà.Iðverdame makaronus, kubeliais su-pjaustome sûrá ir laðinukus, su-smulkiname þalumynus. Viskà su-maiðome su makaronais. Ádarà de-dame á paprikas. Jas susidedame áformà. Suplakame kiauðinius su grie-tinële, pagardiname druska irpipirais, uþpilame ant paprikø. Á for-mà ápilame ir sultiná. Apie 20 minuèiøkepame 200 laipsniø C orkaitëje.

Porø apkepas2 - 3 porai, 100 g varðkës, 3 kiauðiniai, 1 stiklinë pieno, 60 - 80 g

fermentinio sûrio, 80 -100 g miltø, 125 g virtø ryþiø, prieskoniø, pipirø,druskos, aliejaus.

Ið miltø, varðkës, 1 kiauðinio ir pieno uþminkyti teðlà. Jà iðkoèioti iriðkloti aliejumi pateptà skardà. Porus supjaustyti ir apkepti aliejuje,sumaiðyti su ryþiais, 2 plaktais kiauðiniais, paskaninti prieskoniais,druska ir pipirais. Gerai iðmaiðyti ir sudëti ant teðlos. Skardà dëti áákaitintà iki 180 0C temperatûros orkaitæ, kepti apie 30 min. Baigiantkepti uþbarstyti tarkuoto fermentinio sûrio. Valgyti karðtà, ðaltà, tinkaprie sultinio.

Keptas moliûgas800 g moliûgo, 4 svogûnai, 100 g sviesto, salotø ðluotelë, druskos,

prieskoniø.Moliûgà nuplauname, iðimame sëklas ir nulupame odà,

supjaustome gabalëliais, svogûnà pjaustome pusþiedþiais. Viskàkepame gerai ákaitintoje keptuvëje, pagardiname druska ir prieskoniais.Patiekiame moliûgà ant salotø lapo.

Konservavimas

Marinuota paprikaMarinatui: 0,5 stiklinës 9%

acto, 3 stiklinës vandens, 0,5 stik-linës cukraus, 1 ðaukðtas aliejaus,1,5 ðaukðto druskos.

Á iðkaitintus stiklainius dedamelauro lapø, kvepianèiøjø ir karèiøjøpipirø þirneliø. Paprikà perpjau-name, iðvalome sëklas, pjaustomekubeliais, ðiaudeliais arba juoste-lëm ir nuplikinam verdanèiu vande-niu. Uþverdam marinatà, suberiampaprikas ir paverdam 2 - 3 min.Tada sudedam á stiklainiukus iruþsukam.

Ið visø nurodytø produktø, ið-skyrus paprikà, iðvirti uþpilà. Papri-kà nuvalyti, supjaustyti gabalëliaisskersai ar iðilgai, 1 - 2min. ámesti áverdantá uþpilà ir iðgriebti. Karðtàpaprikà sudëti á stiklainius, uþpiltiverdanèiu uþpilu, ádëti po skiltelæèesnako ir uþdengti. Kaitinti ne-reikia.

Marinuotosðparaginës pupelës

1 stiklinë 9% acto, 2 stiklinësvandens, 1 stiklinë cukraus, 2ðaukðtai druskos, krapø, laurolapø, pipirø.

Pupeles pavirti 10 - 15 min. Ástiklainius dëti lauro lapus, krapø,pipirø, sudëti pupeles. Iðvirti mari-natà, uþpilti ir uþsukti dangtelius.Pupeles galima pjaustyti arba ne,neturi reikðmës. Abejoti dël cuk-raus kiekio nereikëtø, ðparagi-nëms pupelëms tikrai reikia dau-giau cukraus, nei druskos.

Marinuotos cukinijos3 litrai vandens, 5 ðaukðtai (be

kaupo) druskos, 1 stiklinë acto, 5ðaukðtai cukraus.

Cukinijas nulupam, perpjau-nam per pusæ, iðimam minkðtimàir supjaustom norimais gabaliukais.Á indelius dedam lauro lapø, pipirø,krapø ir èesnako. Galima naudotiagurkø konservavimo miðiná. Su-dedam cukinijas, uþvirinam mari-natà, uþpilam ir uþsukam dang-teliais. Greita, skanu. Galima val-gyti vienas, labai skanu á miðrainesvietoj agurkø, ypaè á tradicinæburokëliø miðrainæ su pupelëm.

Uþpilta paprika2-3 kg paprikos, èesnako, 6

stiklinës vandens, stiklinë cukraus,stiklinë aliejaus, 2 - 3 ðaukðtai drus-kos, 2 ðaukðteliai citrinos rûgðties,kvapniøjø ir karèiøjø pipirø.

Su þelatinamarinuoti patisonai

1 kg patisonø, 0,5 kg pomidorø,300 g svogûnø, 2 saujos petraþoliølapø, 1 sauja gelsvës lapø. Mari-natui: 1 l vandens, 2 ðaukðtai drus-kos, 2 ðaukðtai cukraus, 3 ðaukð-teliai citrinø rûgðties, laurø lapø,pipirø, 3 ðaukðtai þelatinos.

Patisonus, pomidorus ir svo-gûnus supjaustykite grieþinëliais,susmulkinkite þalumynus. Darþo-ves sluoksniais sudëkite á stiklainius.Iðvirkite marinatà. Iðbrinkintà iriðtirpintà þelatinà supilkite á atvë-susá marinatà. Ðiuo marinatu uþ-pilkite darþoves, stiklainius priden-kite dangteliais ir kaitinkite 20 min.Sandariai uþdarykite.

Marinuota paprikasu kopûstais

30 paprikos ankðèiø, 4 - 5 ko-pûstø gûþës (raudonøjø ar baltøjø),5 ðaukðtai druskos, 7 ðaukðtai cuk-raus, vyno acto, lauro lapeliø, kvap-niøjø ir karèiøjø pipirø.

Kopûstus susmulkinti, iðmaiðytisu druska, pipirais ir cukrumi. Pap-rikà nuplauti, iðskobti vidø ir pridëtiten kopûstø. Uþpilti marinatu iðvienodo kiekio vandens ir acto. Uþ-dengus stiklainius pakaitinti - pirmàdienà 30 min. 100 laipsniø tempe-ratûroje, antrà dienà – 20 min. 90laipsniø temperatûroje.

Naudingi patarimaiKai gaminate pietus, nepraleiskite

progos suskeldëjusias rankasapiplauti vandeniu, kuriame virëbulvës.

Þiedinius kopûstus virkite kotais ávirðø ir ápilkite á vandená 2 – 3ðaukðtus pieno.

Ankðtiniai gerai iðverda tik antnekaitrios ugnies. Iðvirtus juosuþpilkite ðaltu vandeniu taip,kad apsemtø 1 cm.

Þiediniai kopûstai bus itin skanûs,jei juos troðkinsite piene.

Kepamos bulvës bus trapios irskanios, jei jas supjaustytasapvoliosite miltais.

Apdþiûvæs sûris vël pasidarysminkðtas, jei já kuriam laikui

ámerksite á ðvieþià arba rûgusápienà.

Jeigu prastas apetitas, valgykiteaðtriø sûriø.

Ryþiø dieta. Nustatytà savaitësdienà (pavyzdþiui,penktadieniais) maitinkitës vienryþiais. Iðvirkite 250 g ryþiø bedruskos. Ðio davinio turi pakaktivisai dienai. Kartais galite juospaskaninti nesaldintomis vaisiøsultimis. Ryþiai iðplauna iðaudiniø visà nereikalingàvandená, sumaþëja kûno masë,dël to puikiai jauèiatës.

Pûliuojanèioms þaizdoms, opomsir nudegimams gydyti vartokitekopûstlapiø, sumaiðytø sukiauðinio tryniu, tyrelæ.

2007 m. rugsëjo 5 d.7 p. Nr. 70 (9022)

Amþinàj á a t i ls á . . .UAB "EKOFRISA" priima á darbàDARBININKUS, ÐALTKALVIUS, ELEKTRIKUSMes siûlome:- atlyginimà pagal darbo rezultatus, jei noriteuþsidirbti;- ilgalaiká darbà, jei norite stabilios ámonës;- karjeros galymybæ;- socialines garantijas.Darbas pamaininis.

Tel.: (8~682) 23360, (8~686) 40735.

UAB "IMMENSUM" reikalingi vai-ruotojai, turintys patirtá gabenantkrovinius tarptautiniais marðrutais.Kreiptis tel.: (8 ~ 37) 373026, mob.(8 ~ 698) 39301.

AB „SPORTINË AVIACIJA“ REIKALINGAS:BUDINTIS ELEKTRIKAS (darbas kas ketvirtà parà po 24 val.).

Atlyginimas nuo 900 Lt.Telefonai pasiteiravimui:

(8~699) 31354,(8~319) 60567,

arba siøsti CV info@lak.ltinfo@lak.ltinfo@lak.ltinfo@lak.ltinfo@lak.lt

naftos produktøoperatoriai (-ës)

Neturinèius reikiamø paþymëjimø,apmokome.

Dël darbo galima kreiptis tiesiogiaiá degalinës vadovà adresu:Ignacavos km., Prienai arba tel. (8~ 612) 72373; gyvenimo apraðy-mus siøskite cv@saurida.lt

UAB „Saurida“degaliniø

tinklui, darbuiPrienuose, reikalingi:

Firmai, gaminanèiai kietuosius baldusKaune, REIKALINGI: staliai - baldøsurinkëjai (nuo 1500 Lt be mokesèiø),staliai - frezuotojai (nuo 2200 Lt bemokesèiø), staliai - supjovëjai (nuo 1500Lt be mokesèiø), daþytojai (darbas supulverizatoriumi, nuo 1700 Lt be mo-kesèiø), suvirintojai - ðaltkalviai (nuo2200 Lt be mokesèiø). Siûlome visassocialines garantijas, laiku mokamàatlyginimà, nemokamus pietus,nemokamà atveþimà á darbà. Tel.: (8~37)310861, (8~618) 27302.

UAB "Miglûnas" reikalinga buhalterë,darbas Liepaloto k., Prienø r.. Tel. (8 ~600) 91819.

Reikalingas stalius - staklininkas dirbtiStrielèiuose. Tel.(8 ~ 676) 39501.

Birðtono miesto tvarkymo tarnybaireikalingas þirgø priþiûrëtojas. Tel.(8~682) 56063, (8~319) 65770.

Reikalingi tarptautiniø reisø vairuotojai,turintys C,E kategorijas. Laiku mokamasatlyginimas. Tel.: (8 ~ 37) 221814, (8 ~687) 11217, (8 ~ 615) 14643.

Nuolatiniam darbui reikalingi padavëjai,valytoja, virëjos. Tel. (8~614) 37767.

Kepyklai Kaune reikalingi kepëjai. Darbaspamainomis. Siûlome patrauklø atlyginimàir apmokame kelionës iðlaidas. Tel.(8~698) 75006.

Vieðbuèiui – restoranui nuolatiniam darbuireikalingi darbuotojai: barmenai,padavëjai(-os). Privalumai: uþsienio kalba,darbo patirtis. Tel.: (8~319) 65825,mob.(8~680) 33327, el. paðtas:seklytele@sonatahotel.ltseklytele@sonatahotel.ltseklytele@sonatahotel.ltseklytele@sonatahotel.ltseklytele@sonatahotel.lt

Vieðbuèiui – restoranui nuolatiniam darbuireikalingi darbuotojai: virëjai (-os), virëjopagalbinis (-ës), kambarinës. Privalumai:darbo patirtis. Tel.: (8~319) 65825,mob.(8 ~680) 33327, el. paðtas:seklytele@sonatahotel.ltseklytele@sonatahotel.ltseklytele@sonatahotel.ltseklytele@sonatahotel.ltseklytele@sonatahotel.lt

Reikalingi statybininkai, apdailininkaividaus darbams atlikti Birðtone. Darbasprivaèioje valdoje. Tel.: mob. (8~613)33884, (8~611) 32353.

Reikalingas automobiliø ruoðëjasdaþymui. Tel.(8 ~ 686) 08944.

Ámonei, vykdanèiai statybosdarbus, reikalingi: betonuotojai,mûrininkai, tinkuotojai, apdai-lininkai ir brigados. Darbas Prienørajone. Tel.(8 ~ 37) 460647.

15 metø dirbanti transportoámonë siûlo darbàVILKIKØ VAIRUOTOJAMS

AUTOÐALTKALVIAMS(Kaune) .

Privalumai dirbant mûsø ámonëje:geros darbo sàlygos;didelis atlyginimas;Kreiptis tel.: (8~687) 31190, (8~ 37)408074.

UAB „ERELITOS BALDAI“,gaminanti minkðtus baldus,siûlo darbà:- baldø apmuðëjams,- staliams staklininkams,- staliams surinkëjams,- pakuotojams .Darbas Rokuose, viena pamaina,apmokome. Tel.: (8~686) 38766,(8~37) 407443 .

UAB „Alsena“ reikalingi:�ELEKTRIKAS,�STAKLININKAI,�CECHO DARBININKAI.Darbas pamainomis. Apmokome.Tel.: (8~616) 00962, (8~ 319)

60593.Norinèius dirbti praðome at-

vykti á Èiurliø k., Veiveriø s.,Prienø rajone.

Reikalingas vadybininkas (-ë) -ekspeditorius autotransporto ámo-nëje. Tel. (8 ~ 611) 78888.

Muzikos ir ðokio ðventë„Vasaros mozaika‘‘ Birðtone

Rugsëjo 6 d., ketvirtadiená, 19.30 val.Fotografijos parodos „Vasara Birðtone‘‘ atidarymas20 val. Kultûros centro fojëAkustinës dainos ir dainuojamosios poezijos vakarasDalyvauja: Julija Ritèik („4 Fun‘‘), Jûratë Miliauskaitë, Andrius Kulikauskas.Bilieto kaina 10 Lt.Rugsëjo 7 d., penktadiená, 18 val.Kultûros centro salëjeSusitikimas su reþisieriumi Audriumi Stoniu ir filmø „Uostas‘‘, „Viena‘‘,

„Skrajojimai mëlynam lauke“ bei „Skrydis per Lietuvà“ perþiûra.Áëjimas nemokamas20 val. Kultûros centro fojëDþiazo vakaras ,,Nuotaikos 3‘‘Dalyvauja: Artûras Anusauskas-klaviðiniai,Vytautas Labutis- saksofonas,Neda Malûnavièiûtë- vokalas.Bilieto kaina: 12 Lt (prie staliukø), 8 Lt.Rugsëjo 8 d., ðeðtadiená, 16 val.Prie sanatorijos „Versmë‘‘ fontanoKlaipëdos pilies teatro gatvës vaidinimas „Sirenos‘‘ ir puèiamøjø

orkestro „Panevëþio garsas‘‘ koncertas.19 val. Kultûros centro salëjeVilniaus baleto ðokio spektaklis- premjera „Idiotas‘‘F. Dostojevskio romano motyvaisChoreografas - Jurijus SmoryginasBilieto kaina 15 Lt, 10 Lt.22 val. Kultûros centro fojëDiskoteka jaunimui su DJ AugiuBilieto kaina 7 Lt.Rugsëjo 9 d., sekmadiená, 17val.Ðv. Antano Paduvieèio baþnyèioje Vilniaus styginiø kvintetas

„Intermezzo‘‘ ir solistë Gintarë Skërytë (sopranas)Programoje F. Hendelio, A. Vivaldþio, È. Bruno ir F. Ðuberto kûriniai.Kasa dirbs nuo rugsëjo 3 d. kasdien 15 - 18 val. (renginio dienà – ikiKasa dirbs nuo rugsëjo 3 d. kasdien 15 - 18 val. (renginio dienà – ikiKasa dirbs nuo rugsëjo 3 d. kasdien 15 - 18 val. (renginio dienà – ikiKasa dirbs nuo rugsëjo 3 d. kasdien 15 - 18 val. (renginio dienà – ikiKasa dirbs nuo rugsëjo 3 d. kasdien 15 - 18 val. (renginio dienà – iki

renginio pradþios).renginio pradþios).renginio pradþios).renginio pradþios).renginio pradþios). Informacija ir bilietø rezervacija tel.: 65546, 65550.

Nuoðirdþiai uþjauèiame Raimondà ir Vytá RAGAUSKUS beijø artimuosius, mirus mylimai mamai.

UAB "Maèiûnai" administracija

Skaudþià netekties valandà dël mylimos þmonos ir mamosmirties nuoðirdþiai uþjauèiame Vytautà RAGAUSKÀ ir jo sûnusRaimondà ir Vytá su ðeimomis.

Kaimynai: Karpavièiai, Klimai, Kuèinskai ir Leonavièiai

Þodþiai nepaguos, nenuramins, gal tik tyliai primins,Kad esame kartu liûdesio valandà.Nuoðirdþiai uþjauèiame Raimondà ir Vytá RAGAUSKUS

dël jø mylimos mamytës mirties.UAB "Monopolis" darbuotojai

Mes visi bejëgiai prieð lemtá ir mirtá.Tad nors uþuojauta norime palengvinti praradimo jausmà.Skaudþià netekties valandà nuoðirdþiai uþjauèiame Raimondà

ir Vytá RAGAUSKUS dël jø mylimos mamytës mirties."Gyvenimo" redakcija

Skausmo valandos visada ilgos. Jos negali uþgydytiþaizdos, netekus artimo þmogaus. Nuoðirdþiai uþjauèiamedirektoriø Raimondà RAGAUSKÀ dël mylimos mamytësmirties.

UAB "Prienø energija" darbuotojai

Mes visi bejëgiai prieð lemtá ir mirtá.Tad nors uþuojauta norime palengvinti praradimo jausmà.Dël Danutës GAINIENËS mirties nuoðirdþiai uþjauèiame jos

vaikus ir artimuosius.Kaimynai: J. ir S. Tamoðiûnai, B. ir V. Baronai,

N. ir P. Èernevièiai, A. Laukaitienë

Reikalingi vairuotojai su Ekategorija, turintys ir norintyságyti tarptautiniø perveþimøpatirties.

Vilkikuose yra navigatoriai,mini ðaldytuvai kondicionieriai.

Tel.: (8~37) 473845,(8~698) 38628.

UAB „Rûdupis“ langø cechuireikalingi: daþytojas (daþymaspurðkiant), autokrautuvo vairuoto-jas, pakuotojas - krovikas, langømontuotojai. Tel. (8~319) 51213.

Ámonei, vykdanèiai statybosdarbus, reikalingas (-a) dar-buotojas (-a), mokantis dirbtikompiuteriu, vesti medþiagøapskaità objekte Vazgaikiemiokaime, Prienø r.

Tel. (8~37) 460647.

Birðtono kultûros centreBirðtono kultûros centre

Gyvenimas negailestingas, neþiûri amþiaus nei jausmø.Á Amþinybæ pasikvieèia brangiausius mums ir artimiausius ið visø.Mirus mylimai mamai, nuoðirdþiai uþjauèiame Raimondà

RAGAUSKÀ.Prienø rajono prieðgaisrinës tarnybos administracijos darbuotojai

Mirus mylimai mamai, nuoðirdþiai uþjauèiame RamunæLAUKEVIÈIENÆ.

Kaimynai

Prienø rajono savivaldybës administracija skelbia atvirà konkursà ðvietimo ástaigos vadovo– Prienø rajono Jiezno vaikø muzikos mokyklos direktoriaus pareigoms.

Pareiginës algos koeficientas: 15,85 – 23,45 BMA nustatomas pagal kvalifikacinæ kategorijà irpedagoginio darbo staþà.

Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentams: mokëti lietuviø kalbà pagal Lietuvos Respublikosvalstybinës kalbos ástatymo nustatytus reikalavimus, turëti aukðtàjá iðsilavinimà, ne maþesná kaip 3 metøpedagoginio darbo staþà, iðmanyti ástaigos pagrindinës veiklos organizavimà, biudþetiniø ástaigøfinansavimo tvarkà, darbo teisinius santykius, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos ástatymai,Vyriausybës nutarimai, Ðvietimo ir mokslo ministro ásakymai ir kiti teisës aktai.

Pretendentø privalumai: vadybinio darbo patirtis, baigtos vadybos magistrantûros studijos, iðklausytosðvietimo vadybos kvalifikacijos tobulinimo programos, uþsienio kalbø mokëjimas, darbo kompiuteriupagrindai, raðtvedybos ágûdþiai, projektinio darbo patirtis.

Pretendentai pateikia ðiuos dokumentus: praðymà dalyvauti konkurse, asmens tapatybæ liudijantádokumentà ir jo kopijà, iðsilavinimà liudijantá dokumentà ir jo kopijà, valstybinio socialinio draudimopaþymëjimà ir jo kopijà, gyvenimo apraðymà, veiklos programà, asmeniniø privalumø sàraðà, kuriamepretendentas laisva forma nurodo savo gebëjimus ir dalykines savybes, rekomendacijà (-as).

Dokumentai pateikiami: 14 kalendoriniø dienø nuo konkurso paskelbimo Prienø rajono laikraðtyje,,Gyvenimas“ dienos, áskaitant konkurso paskelbimo dienà, adresu: Laisvës a.12, 126 kab., Prienai.

Atrankos bûdas : pokalbis, testas, veiklos programos vertinimas, privalumø vertinimas.Telefonas pasiteirauti (8~319) 61107.

2007 m. rugsëjo 5 d. Nr. 70 (9022) 8 p.

Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale.lazauskiene@takas.lt); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8-682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, o.lodiene@takas.lt); maketuotojai (tel./faksas 60522). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Laikraðtis ákurtas 1946 m.gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19a, LT-59147 Prienai.

El.paðtas: info@gyvenimas.ot.lt

Leidþia UAB “GYVENIMAS” (SL 066).

Internete skaitykite www.gyvenimas.ot.lt

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais. Ofsetinëspauda. Apimtis - 2 spaudos lankai. Indeksas 67283.Tiraþas 3400 egz. Rinko, maketavo UAB "Gyvenimas".

Spaudë UAB "Alytaus spaustuvë",Seirijø g. 17, tel. (8-315) 73786.

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

perka karves, jauèius, telyèias.Moka 6 - 18 proc. Sveria vietoje,atsiskaito ið karto. Tel.: (8 ~ 620)35000, (8 ~ 614) 44299.

ÁmonëSUPERKAark l ius.Gyvo svorio kg kaina - nuo 2 iki4,80 Lt. Moka 18 proc. priedà.Tel. (8 ~ 685) 55185.

SUPERKA verðel ius,avis, jauèius. Sveria irpasi ima patys.Tel . : (8 ~ 686) 46230,(8 ~ 319) 58110.

I n d i v i d u a l iOV ID I JAUSBALÈIÛNOá m o n ë

S I E N Ø Ð I LT I N I M A SUþpildant oro tarpà termoputomis

(ICSO Chemical production)Tel.: (8~37) 440212, (8~611) 53224.

wwwwwwwwwwwwwww.resikona.lt.resikona.lt.resikona.lt.resikona.lt.resikona.lt

ÁVÁVÁVÁVÁVAIRÛSAIRÛSAIRÛSAIRÛSAIRÛS

ÐILDYMAS, SANTECHNIKA* katilai, katiliniø áranga* vandentiekis, kanalizacija* atliekame santechnikos darbus

Basanavièiaus g. 9, Prienai.

Tel. (8~687)27340.

UAB „Stateta“Plas t i k in ia i l anga i ,garaþo var tai, ðarvuo-tos durys nuo 699 Lt, garaþoir k iemo var tø automat ika,dekoratyvinës tvoros, monta-vimas.

Pramonës g. 5, PrienaiTel.: (8 ~ 685) 84183.

Parduoda "Opel Omega" 1987 m., 2 lbenzinas - dujos, T. A. iki 2008 m. 06mën., draudimas iki 2008 m., techniðkaitvarkinga. Kaina - 2000 Lt. "RenaultRapid" 1992 m., 1,9 l dyzelis, T. A. iki2008 m. 06 mën. Kaina - 2500 Lt.Tel.(8 ~ 682) 44020.

Parduoda Ford Escort 1993 m., 1,8 ldyzelis, þalias, 4 durys, cheèbekas, stip-rintuvas, stoglangis, magnetola,veliûras, centrinis uþraktas, signalizacija,T. A. iki 2009 m., draudimas. Kaina -2700 Lt. Tel.(8 ~ 656) 03561.

Parduoda "Renault - 11" 1986 m., 1,6l, dyzelis. T.A. iki 2009 - 09 mën.,draudimas, tvarkingas ir ekonomiðkas.Tel. (8 ~ 670) 25084.

Parduoda 2 metø kumelaitæ. Tel. (8 ~617) 38598.

Parduoda sekcijà „Vilnius-5“ ir 3 durøspintà su antresolëmis (geros bûklës).Kaina - sutartinë. Tel. (8~605) 99530.

Parduoda sertifikuotà grûdø sëklà þ.kvieèius: „Ðirvinta“ C1,„Arona“ C2,„Cardos“ C2: þ. kvietrugius: „Valentino“C2. Parduoda: þ. kvieèius „Tarso“, þ.rugius „Duoniai“, þ. rugius „Recrut“.Ûkininkas R. Juodeikis, Kaiðiadoriø r. Tel.(8~682)36521, teirautis nuo 8 iki 18val.

Parduoda maþai naudotus ðaldytuvus,ðaldiklius, ðaldymo dëþes, vitrinas,skalbimo maðinas, indaploves, dþiovi-nimo maðinas, virykles, ðakø smulkin-tuvus, þoliapjoves, motoblokus, gene-ratorius. Atveþa. Tel.: (8 - 343) 59475,(8 - 688) 94458.

Parduoda labai ankstyvø veisliø kvieèiøsëklas: "Alma C3", "Maxi" ûkinæ sëklà.Tel.:(8 ~ 698) 25846, 68238.

ÞÛB "Þara" superka karves, jauèiusir telyèias. Atsiskaito ið karto. Tvarkovalstybës iðmokas, sveria, pasiimasavo transportu. Tel.: 43386, (8 ~698) 28063, (8 ~ 685) 86121.

"Krekenavos agrofirmos" ágaliotasatstovas Prienø r. superka raguo-èius: karves, bulius ir telyèias,sveria vietoje, tvarko valstybësiðmokas, moka 6 - 18 proc. PVM.Atsiskaito grynais. Tel. (8 ~ 685)86131.

UAB "Agrovet" ágaliotas atstovasPrienø r. superka raguoèius: karves,bulius ir telyèias, sveria vietoje,tvarko valstybës iðmokas, moka 6-18 proc. PVM. Atsiskaito grynais.Tel. (8 ~ 652) 49527.

UAB „Taurolis“ nuolat superkabulius, telyèias ir karves. Sveriamevietoje ir pasiimame savo trans-portu. Atsiskaitome ið anksto. Mo-kame 6 ir 18 proc. Tvarkome vals-tybës skirtas iðmokas. Tel. faksas (8~ 687) 73691, (8 ~ 37) 725768.

A. Bagdono PÁ brangiai perka verðe-lius auginimui, karves skerdimui.Moka 6 - 18 proc. PVM, taip pat perkaauginimui buliukus nuo 200 kg. Sveriair pasiima patys. Tel.: 69541, (8 ~699) 93682.

UAB „Remuona“ brangiai perkakarves, telyèias, bulius ir kiaules,pasiima patys, moka 6 - 18 %. Tvarkovalstybines iðmokas. Tel. (8 ~ 698)05818.

Brangiai perka verðelius, avis, gal-vijus. Moka 6 arba 18 proc. priemokà.Tvarko visas valstybës teikiamas ið-mokas. Tel.: (8 ~ 686) 27927 (Om-nitel), (8 ~ 655) 35091 (Bitë), (8 ~616) 26510 (Tele - 2).

Birutës Revuckienës IÁ brangiai su-perka verðelius. Moka 6 ir 18 proc.priedà. Pasiima patys. Tel.: 43745,44426, (8 ~ 611) 35973.

Laimuèio Palionio firmos supirkëjasAlgimantas Revuckas brangiai perkaverðelius auginimui, sveria ir moka 6ir 18 proc. PVM. Tel. (8 ~ 611)39582, 44426.

Perka melþiamas karves iki 5 metø.Buliukus auginimui nuo 150 iki 350kg. Tel.(8 ~ 613) 79515.

Superkame SAKø suvirinimo genera-torius. Skambinti tel.:(8 ~ 5) 2371138,(8 ~ 685) 63871.

UAB "EKOFRISA" superka þirnius,ekologiðkus þirnius, grikius, ekolo-giðkus grikius, mieþius, ekologiðkusmieþius, kvieèius, ekologiðkus kvie-èius. Tel. mob.(8~618) 88096.

Perka deguonies, angliarûgðties ba-lionus. Tel.(8 ~ 653) 26800.

Uþsienietis palankiomis sàlygomis iraukðtomis kainomis pirktø sodybà,pamatus, þemes, miðko sklypus ið-skirtinai graþiuose Lietuvos kampe-liuose. Pageidautina prie upës areþero. Tel. (8 ~ 688) 77777.

Perka miðkà. Moka brangiai. Tel. (8~ 687) 17787.

Skubiai perka sodybà ðalia miðkoarba tik miðkà iki 25 ha. Tel. (8 ~ 611)01110.

Siûlo tarpininkauti ir uþdirbti uþsuteiktà informacijà apie parduo-damus objektus ðalia miðko, vandenstelkiniø, miðko sklypus su þeme.Atlygis iki 5000 Lt. Tel. (8 ~ 680)84444.

Greitai ir kokybiðkai betonuojamegrindis. Tel. (8~614) 78079.

Nerûdyjanèio plieno kaminø ádëklai,pristatomi apðildomi kaminai, fasadosienø valymas. Tel. (8~671) 55061.

Keièia vandens talpyklà ant ratø 3,2 ttalpos á 6 - 8 t talpos arba perka. Tel.(8~ 676) 36244.

Iðnuomojamos 130 kv.m patalpos Ia., Vytauto gatvëje, Prienuose. Tel.(8~ 699) 59883.

Bibliotekininkë ieðko darbo. Tel.(8~617) 36466.

Birðtono ir Prienø þemëtvarkos skyrius informuoja, kad:2007 m. rugsëjo 17 d. 11 val. Birðtono ir Prienø þemëtvarkos

skyriaus patalpose, adresas: Klevø g. 4, Balbieriðkio mstl., Prienør., LT-59243) ávyks vieðas Kunigiðkiø kadastro vietovës þemësreformos þemëtvarkos projekto (papildymo) svarstymas.

Pateikti pasiûlymus ir susipaþinti su projektu galite Balbieriðkioseniûnijos þemëtvarkos skyriuje.

Visus suinteresuotus asmenis praðome dalyvauti. Informacija:Birðtono ir Prienø þemëtvarkos skyriuje (telefonais: 61153, 59260).

Projektà rengia VÁ Valstybinio þemëtvarkos instituto Kaunoþemëtvarkos skyrius (telefonas (8 37) 22 30 32), projekto autoriusIrena Kudriavcovienë.

Nepakluso reikalavimui neþvejoti.Rugpjûèio 30 d. Prienø r. PK gavoKauno rajono savivaldybës Linksma-kalnio kaimo gyventojo, UAB „Iðlauþoþuvis“ apsaugos darbuotojo, pareiðki-mà dël to, kad tàdien 3.30 val. Iðlauþokaime prie UAB „Iðlauþo þuvis“ 19 tven-kinio jo reikalavimui neþvejoti nepaklusodu nepaþástami vyrai ir já sumuðë.Chuliganizmas. Rugpjûèio 29 d. Prienømiesto gyventoja, atvykusi á savo na-mus Prienø mieste, rado iðdauþytus ke-turis langø stiklus. Padaryta nuostoliøuþ 250 litø.Apgadino automobilá. Rugpjûèio 31 d.apie 3.30 val. prieniðká paþadino suvei-kusi automobilio „VW Passat“ signa-lizacija. Vyriðkis, priëjæs prie daugia-buèio namo kieme stovëjusio automo-bilio, pamatë, kad sugadintos priekiniødureliø spyneliø apdailos detalës irsignalizacija. Padaryta nuostoliø uþ1200 litø. Automobilis draustas.Maþameèiø nelaimës. Rugsëjo 1 d.apie 18.45 val. á Prienø ligoninësPriëmimo skyriø dël galvos sumuðimobuvo atveþta maþametë ið Balbieriðkiomiestelio. Maþametë po medikø

apþiûros iðveþta á Kauno MUK. Pir-miniais duomenimis, mergaitë propravirà langà iðkrito ið antro aukðto.Rugsëjo 1 d. apie 17.10 val. Ðilavotoseniûnijoje, Juodbûdþio kaime, maþa-metis ásëdo á neuþrakintà automobilá„VW Golf“, iðjungë pirmà pavarà, irautomobilis, pariedëdamas atgal,partrenkë maþametæ. Nukentëjusiojiiðveþta gydyti á Kauno MUK.Vagystë. Rugsëjo 1 d. namo, esanèioJiezno miestelyje, savininkas kaunietisrado iðlauþtas namo duris. Pavogta ávai-riø elektros árankiø, elektros ðviestuvai,laidai. Nuostoliai siekia 11080 litø.Mirë nuo elektros iðkrovos. Rugsëjo 2d. apie 16 val. á Prienø ligoninës Pri-ëmimo skyriø buvo atveþtas Prienømiesto gyventojas (1979 m. g.), kuris,pirminiais duomenimis, dël suþalojimonuo elektros iðkrovos po 20 minuèiøReanimacijos skyriuje mirë. Patikslinusaplinkybes, nustatyta, kad tàdien apie15.30 val. jis rastas be sàmonës garaþe,kuriame remontavo automobilá, prieájungto kompresoriaus pusiau sëdomisant þemës, be iðoriniø smurto þymiø.

Parengta pagalPrienø r. PK ávykiø suvestines

Nuskendo septyniolikmetisSkaudi nelaimë Jiezno gimnazijai apkartino Rugsëjo 1 –

osios ðventæ. Gimnazija neteko septyniolikmeèio vienuoliktoko,kuris nuskendo Pikelioniø kaime esanèiame tvenkinyje.

Treèiadienio, rugpjûèio 29 –osios, vakarà grupë jaunuoliø ðventëvasaros palydëtuves. Jaunuolis sudraugais kaitinosi Pikelioniø kaimeesanèioje pir tyje greta tvenkinio.Spëjama, kad moksleivis nuskendodar naktá á ketvirtadiená, bet tuomet

draugai nepastebëjo, kad jo nëra. Jiesusirûpino tik rytà, iðvydæ draugodrabuþius. Jaunuoliai pagalboskreipësi á policijos pareigûnus, jie átarë,kad draugas galëjo nuskæsti. Naraiskenduolio kûnà rado uþ 15 metrø nuokranto 3 metrø gylyje.