„aqua4d60pro aparato poveikis vandens kokybei ir paukščių ...20030877/20030877.pdf1 darbas...

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA

Veterinarijos fakultetas

Dalia Raginytė

„Aqua4D60PRO aparato poveikis vandens kokybei ir paukščių sveikatingumui“

"Aqua4D60PRO device`s impact on water quality and birds` health"

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijųMAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: lekt. dr. Gediminas Gerulis

Kaunas, 2016

1

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Aqua4D60PRO aparato poveikis vandens kokybei ir paukščių sveikatingumui“:

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo(-os)

vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės(-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

2

TURINYSSANTRUMPOS...................................................................................................................................4

SANTRAUKA/ SUMMARY............................................................................................. .................5

ĮVADAS.............................................................................................................................................. 6

1.LITERATŪROS APŽVALGA........................................................................................................ 7

1.1 Paukščiai ir geriamasis vanduo..........................................................................................7

1.1.1 Kodėl vanduo svarbus.........................................................................................7

1.1.2 Paukščių anatominės ir fiziologinės ypatybės, susijusios su vandens apykaita .8

1.2 Geriamojo vandens kokybė............................................................................................... 9

1.3 Geriamojo vandens kokybės gerinimas aparatu Aqua4D60PRO......................................9

1.3.1 Bioplėvelė ir jos susidarymas............................................................................10

1.3.2 Aparato Aqua4DPRO60 veikimas.....................................................................11

1.4 Broilerių auginimas mėsai................................................................................................12

1.5 Kraujo serumo rodikliai...................................................................................................14

1.5.1 Bilirubinas.........................................................................................................14

1.5.2 Bendras baltymas (T-PRO)...............................................................................15

1.5.3 Albuminas (ALB).............................................................................................16

1.5.4 Alaninaminotransferazė (ALT arba GPT)........................................................16

1.5.5 Aspartataminotransferazė (AST arba GOT).....................................................17

1.5.6 Cholesterolis (CHOL).......................................................................................17

1.5.7 Trigliceridai (TG)..............................................................................................17

1.5.8 Kalcis (Ca).........................................................................................................18

1.5.9 Fosforas (P).......................................................................................................19

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS.......................................................................................20

2.1 Tyrimo objektas...............................................................................................................20

2.2 Vandens tyrimai...............................................................................................................22

2.2.1 Amonis (NH4+) vandenyje................................................................................22

2.2.2 Vandens pH......................................................................................................22

2.2.3 Nitritai (NO2- )vandenyje..................................................................................22

2.2.4 Nitratai (NO3-)vandenyje..................................................................................23

3

2.2.5 Geležies vandenyje nustatymas........................................................................24

2.2.6 Sulfatų nustatymas vandenyje..........................................................................24

2.2.7 Chloridų nustatymas vandenyje.......................................................................25

2.3 Kraujo serumo tyrimai....................................................................................................26

2.4 Kraiko drėgnis.................................................................................................................26

2.5 Rezultatų statistinis patikimumas....................................................................................26

3. TYRIMO REZULTATAI ............................................................................................................27

3.1 Broilerių augimo rezultatai.............................................................................................27

3.2 Kraujo serumo tyrimai....................................................................................................28

3.2.1 Bendrasis baltymas T-PRO..............................................................................28

3.2.2 Albuminai ALB...............................................................................................29

3.2.3 Bilirubinas Bil..................................................................................................30

3.2.4 MTL cholesterolis............................................................................................31

3.2.5 DTL cholesterolis.............................................................................................32

3.2.6 AST asparagintransaminazė.............................................................................33

3.2.7 ALT alaninaminotransferazė............................................................................34

3.2.7 Trigliceridai Tg.................................................................................................35

3.2.8 Fosforas P.........................................................................................................36

3.2.9 Kalcis Ca..........................................................................................................37

3.3 Vandenyje esančių cheminių medžiagų nustatymas.......................................................38

4. REZULTATŲ APTARIMAS......................................................................................................39

4.1Vandens rezultatų ir normų palyginimas.........................................................................39

4.2 Sveikatos parametrai pagal kraujo serumo duomenis.....................................................40

4.3Broilerių augimas ...........................................................................................................40

IŠVADOS.........................................................................................................................................42

REKOMENDACIJA.........................................................................................................................43

LITERATŪROS SĄRAŠAS............................................................................................................44

PRIEDAS..........................................................................................................................................47

4

SANTRUMPOS

ALB -albuminas

ALT arba GPT - alaninaminotransferazė

AST arba GOT - aspartataminotransferazė

BIL - bilirubinas

Ca - kalcis

CHOL - cholesterolis

DTL - didelis lipidinis tankis

MTL - mažas lipidinis tankis

P - fosforas

TG -trigliceridai

T-PRO - bendrasis baltymas

B grupė – bandomoji grupė

K grupė – kontrolinė grupė

TV - tarptautiniai vienetai

g/l - gramai litre

kcal/kg - kilokalorijos kilograme

mmol/ - milimoliai litre

µg/l - mikrogramai litre

5

SANTRAUKA„Aqua4D60PRO aparato poveikis vandens kokybei ir paukščių sveikatingumui“

Dalia Raginytė

Magistro baigiamasis darbas

Darbo tikslas: išsiaiškinti atitekėjusio per aparatą Aqua4D60PRO vandens kokybę ir paukščių amžiaus

grupių sveikatos pokyčius naudojant aparatą ir jo nenaudojant. Darbo apimtins – 46 psl. be priedų.

Darbe pateiktos 6 lentelės ir 12 paveikslų. Iškelti uždaviniai buvo ištirti vandens cheminę sudėtį,

viščiukų augimą ir jų sveikatos parametrus, atspindėtus kraujo tyrime bandomojoje ir kontrolinėje

grupėse. Rezultatams gauti buvo įvykdyti vandens biocheminiai tyrimai, kraujo serumo biocheminiai

tyrimai, kohortiniai viščiukų augimo ir maitinimosi tyrimai. Rezultatai: pagerėję viščiukų sveikatos

rodikliai, nustatyti kraujo serumo tyrimais, padidėję priesvoriai ir vidutinis svoris, sumažėjusios lesalų

sąnaudos. Padidėjęs viščiukų išsaugojimas. Nustatyti vandens biocheminiai skirtumai tiriamosiose

grupėse ir kraujo parametrai tiriamosiose grupėse. Išvados: vandens, apdorotas apratu Aqua4D60PRO,

rodikliai buvo artimesni rekomendacijoms.Viščiukų, geriančių aparatu Aqua4D60PRO apdorotą

vandenį, sveikatos tyrimų rezultatai buvo artimesni normoms, augimo greičiai spartesni.

Raktažodžiai: Aqua4D60PRO, viščiukai, broileriai, produktyvumas, sveikata, vanduo, bioplėvelė

SUMMARY"Aqua4D60PRO device`s impact on water quality and birds` health"

Dalia Raginytė

Aim of the research paper: to find out quality of water using device Aqua4DPRO60 and

birds` health of variuos age stages using the device and without using. Reasearch paper contains 46

pages without addition, 6 tables, 12 pictures. Research goals were: investigate water biochemical

parameters, blood serume biochemical parameters, cohort investigation of chickens` growth and

nutrition. Results: improved birds` health indicators of blood serum, increased makeweights and

average weight, decreased feed expenditures. Increased number of live birds` saving. Investigated

biochemical water and blood serum facts. Conclusions: water parameters, affected by

Aqua4D60PRO device, were closer to recomendations. Chickens`, drinking this affected water,

health results were closer to norms, growth rate higher.

Keywords: Aqua4D60PRO, chicken, broiler, productivity, health, water, biofilm

6

ĮVADAS

Vandens kokybės svarba broilerių auginime didelė tiek mitybos, tiek sveikatos prasme.

Kokybiškas geriamasis vanduo turi reikšmės produkcijai ir ekonominių išlaidų mažinimui. Siekiant

ūkyje naudotis švariu, kokybišku geriamuoju vandeniu ir pasiekti ekonominės naudos, reikia ieškoti

inovatyvių vandens valymo ir gerinimo priemonių. Viena iš tokių priemonių yra aparatas

Aqua4D60PRO. Jo pagalba vanduo valomas ekologiškai. Valymas vyksta žemo dažnio

elektromagnetinių virpiesių poveikiu. Vandenyje esančios mineralinės medžiagos nesušoka į

konglomeratus ir nesudaro kalkinės dangos, kurioje bakterijos galėtų augti, daugintis ir išskirti į

geriamą vandenį savo medžiagų apykaitos prduktus.

Darbo tikslas: Išsiaiškinti atitekėjusio per aparatą Aqua4D60PRO vandens kokybę ir įvairaus amžiaus

paukščių sveikatos pokyčius, naudojant vandens kokybės gerinimui aparatą Aqua4D60PRO ir jo

nenaudojant.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti girdymui skirto vandens sudėtį naudojant aparatą Aqua4D60PRO ir jonenaudojant;

2. Įvertinti paukščių, girdytų skirtingos kokybės vandeniu, sveikatos pokyčius;

3. Įvertinti paukščių, girdytų skirtingos kokybės vandeniu, augimo spartumą ir lesalų suvartojimą.

7

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Paukščiai ir geriamasis vanduo

1.1.1 Kodėl vanduo svarbus

Vanduo gyvybiškai svarbus paukščiams. Vanduo organizme atlieka daugybę svarbių funkcijų:

∑ įeina į ląstelių, audinių sudėtį, sudaro vandenilinius ryšius;

∑ nepakeičiamai dalyvauja medžiagų skaidyme, pernešime, visose biocheminėse

reakcijose, suskaidytų medžiagų atskiedime, virškinimo, įsiurbimo ir šalinimo

procesuose, tirpinant mineralines druskas (universalus tirpiklis);

∑ padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą (homeostazė) dėka pajėgumo kaupti ir

atiduoti šilumą. Taip vanduo apsaugo ląsteles nuo perkaitimo, reguliuoja šilumos

pasiskirstymą, pats sugerdamas didesnį šilumos kiekį nei pakyla jo temperatūra;

∑ palaiko intraląstelinį turgorą, dėl to kūno raumenų ir kitų audinių tonusas yra pastovus,

yra universalus organizmo tepalas, padedantis sąnariams judėti (32,38) .

Būdamas universalus tipriklis, vanduo yra ir mitybos pagrindas, nes kintant suvartojamo

vandens kiekiui ir sudėčiai, kinta maisto medžiagų poreikis ir įsisavinimas, o to pasekoje - augimas ir

porodukcijos davimas.

Paukščių vandens suvartojimą nulemia daug aplinkos faktorių, tokių kaip aplinkos temperatūra,

santykinė drėgmė, druskų ir mineralų balansas lesale, paukščio teikiama produkcija (kiaušiniai ar

mėsa), individualus paukščio gebėjimas rezorbuoti vandenį inkstuose (18). Šių veiksnių pasekoje

matome, kad vandens poreikis gali stipriai svyruoti. Todėl svarbu ir kiek bei kokių medžiagų su

vandeniu gaus viščiukas. Negavusiam atsigerti dvylika ar daugiau valandų viščiukui, lėtėja ir stoja

mėsinių paukščių augimo porcesai, mažėja dedeklių dėslumas, pasireiškia virškinimo sutrikimai.

Troškinimas trisdešimt šešias ir daugiau valandų tiek jaunus, tiek subrendusius paukščius išsekina iki

mirties (19). Todėl vėsus, švarus, tinkamos sudėties, normų reikalavimus atitinkantis vanduo

viščiukams turi būti tiekiamas ir prieinamas nuolatos (20).

8

1.1.2 Paukščių anatominės ir fiziologinės ypatybės, susijusios su vandens apykaita

Paukščių vandens apykaita skiriasi nuo žinduolių. Tai lemia paukščių anatominė struktūra. Tiek

žmonėms, tiek gyvūnams yra normalu šalinti vandenį su šlapimu ir prakaituojant. Paukščių šlapimo

išskyrimo organai daug paprastesni nei žinduolių.Jie beveik neišskiria vandens su šlapimu,

neprakaituoja.

Inkstai yra porinis organas, guli juosmens - kryžiaus kaulų ventralinėje duobėje. Surenkamieji

šlapimo kanalėliai iš inkstų atsiveria į porinį šlapimtakį. Pastarieji atsiveria į kloaką, pas patinus - tarp

sėklatakių, pas pateles - dešiniau nuo kiaušintakio atsivėrimo vietos. Šlapimo pūslės paukščiai neturi.

Šlapimo rūgštis, kuri yra pagrindinis šlapimo produktas, baltomis kristalinėmis nuosėdomis pašalinama

kartu su išmatomis (40).

Vanduo yra pasisavinamas plonajame ir

storajame žarnyne, ypač aklojoje žarnoje.

Pasyvi vandens absorbcija yra aktyvios tokių

junginių kaip gliukozė, natris,

aminorūgštyspernašos rezultatas. Priekinė

kloakos dalis (lot. Coprodeum), gaubtinė ir

akloji žarna atlieka svarbų vaidmenį natrio,

chloridų ir vadens įsisavinimo procese.

Vanduo iš paukščių organizmo

pasišalina garavimo būdu kvėpuojant. Jei

aplinkos temperatūra per didelė, paukščiai

intensyviai kvėpuoja pražiotais snapais, todėl

šiuo atveju vandens pašalinimas vyksta greičiau

ir reikalinga skubiai atstatyti prarastą vandenį.

Taip pat dalis vandens pašalinama su

išmatomis. Viduriuojant prarandama daug

vandens (1-3, 10).1. pav.Paukščių šlapimo išskyrimo sistema

http://people.eku.edu/ritchisong/bird_excretion.htm

9

1.2 Geriamojo vandens kokybė

Yra nustatyta daugelio vandenyje esančių medžiagų poveikiai viščiukų organizmui bei

rekomendacijos, kiek ir ko vandenyje gali būti. Geriamojo vandens kokybei keliami reikalavimai yra

apibrėžti Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.

Įvairių medžiagų kiekiai, viršijantys normas, gali sukelti metabolinius sutrikimus, intoksikacijas,

predisponuoti kai kurių ligų atsiradimą ir pasireiškimą (11,12).

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinama medžiagų ir kitų parametrų įtaka broileriams.

1 lentelė. Norminės vandens rekomendacijos viščiukams

Rodiklis Ribos Poveikis

pH < 6 Prastas rodiklis, lemiantis prastus augimo rezultatus, sutrikdo

skrandžio rūgštingumą, kas gali nulemti viščiukų viduriavimą, taip pat

kenkia vandentiekiui

6,0 - 6,4 Šiek tiek mažesnė aukščiau išvardintų dalykų tikimybė

6,5 - 8,5 Rekomenduojamas rodiklis

> 8,6 Nepatenkinamas rodiklis – sutrikdomas šarmų balansas organizme

Sulfatai, mg/l 50-200 Rekomenduojamas rodiklis, neviršijant maiste ir vandenyje Na ar Mg

daugiau nei 50mg/l

200-250 Maksimali toleruotina norma

250-500 Netoleruotinas kiekis, gali sukelti viduriavimą

500-1000 Labai tikėtinas viduriavimas, prastesnis vario įsisavinimas

>1000 Didina vandens suvartojimą, sutrikdo fermentų sekreto išskyrimą,

pavojingas jaunesnio amžiaus viščiukams

Chloridai, mg/l 250 Tinkamas kiekis, rekomenduotina šios normos neviršyti

500 Viršutinė rekomenduojamos normos riba

>500 Labai tikėtinas skystas viduriavimas, sumažėja lesalų suvartojimas nes

iš organizmo ląstelių išstumiamas vanduo, padidėja vandens

suvartojimas

Nitratai,mg/l 50 Leidžiama norma

> 50 Pavojus sveikatai, signalizuoja apie taršą organinės kilmės

medžiagomis. Patekę į organizmą, reakcijų eigoje sudaro

methemoglobiną, kuris trikdo deguonies pernešimą.

http://en.aviagen.com/assets/Tech_Center/Ross_Broiler/Ross-Broiler-Handbook-2014i-EN.pdf

10

1. lentelės tęsinys

Nitritai, mg/l 0,5 Leidžiama norma

>0,5 Signalizuoja apie taršą organinės kilmės medžiagomis. Patekę į

organizmą, reakcijų eigoje sudaro methemoglobiną, kuris trikdo

deguonies pernešimą. Susidaro skylant nitatams. Žinomas

kancerogeninis poveikis.

Geležis, µg/l 200 Leidžiama norma

>200 Nerekomenduojama. Trūkstant organizme geležes, sutrinka

eritropoezė.

Amonis, mg/l 50 Leidžiama norma

>50 Signalizuoja apie taršą organinės kilmės medžiagomis ir jų puvimą.

Amonis organizme keičia fermentaciją ir virškinimą, yra toksiškas

organizmo ląstelėms. Atskirais atvejais, viršijant normą, gali paveikti

nervines ląsteles.

http://en.aviagen.com/assets/Tech_Center/Ross_Broiler/Ross-Broiler-Handbook-2014i-EN.pdf

1.3 Geriamojo vandens kokybės gerinimas aparatu Aqua4D60PRO

1.3.1 Bioplėvelė ir jos susidarymas

Į vandenį iš jo išgavimo šaltinio arba tekant vamzdynu iki girdyklos gali patekti mineralinės

medžiagos, organinės medžiagos, mikroorganizmai. Visų šių veiksnių kombinacija duoda pagrindą

bioplėvelės susidarymui. Vamzdyne susidaranti bioplėvelė - tai mikroorganizmų inicijuota, prie

vamzdžio vidinio paviršiaus prilibusi danga, kurią sudaro patys mikroorganizmai, įvairūs vandenyje

esantys jonai, prikibusios kietosios dalelės, dumbliai, pelėsiai (41). Plėvelė gali susidaryti ne tik

vamzdžiuose, bet kitose vandens talpyklose, krano, dušo galvutėse, nipeliuose, kitur. Bioplėvelė

formuojasi greičiau, kuo vandens tėkmė lėtesnė, o temperatūra aukštesnė (iki tam tikrų temperatūrų,

nepalankių bakterijoms augti). Bioplėvelę formuojantys mikroorganizmai patys naudoja organines ir

neorganines medžiagas iš atitekančio vandens savo metaboliniams procesams vykdyti, išskiria gleivių

(glikokalikso) sluoksnį aplink savo kolonijas. Jis veikia kaip skydas nuo biocidinių dezinfekcinių

medžiagų. Į bioplėvelės sudėtį įeinančios mineralinės medžiagos padeda formuoti papildomą

bioplėvelės karkasą. Taip palaipsniui bioplėvelė tampa struktūruotas, organizuotas mikroorganizmų

darinys (33).

11

Vamzdyne susidariusios bioplėvelės mikroorganizmai ne tik surenka iš vandens ir perdirba savo

reikmėms naudingąsias medžiagas, mineralus, tačiau ir teršia jį metaboliniais medžiagų apykaitos

produktais, veikiant tėkmei atskilusiomis dispersiškomis kietosiomis dalelėmis. Apykaitos produktai

kenkia ne tik vandens kokybei, bet ir ardo patį vamzdį, sukelia koroziją, kas gali padidinti vandenyje

esančios geležies kiekį, keičia vandens pH (33).

1.3.2 Aparato Aqua4D60PRO veikimas

Cheminiai vandens valymo metodai, pavyzdžiui chloravimas, biocidų naudojimas, nepalankūs

tuo, kad apvalo tik dalį pratekėjusio vandens, nes negali prasiskverbti pro tirštą bakterijų glikokaliksą ir

pilnai sunaikinti plėvelės ir paveikti mineralinių medžiagų sudaryto kalkinio karkaso, teršia aplinką,

juos reikia normuoti, dozuoti, valymus reikia atlikti nuolat. Aparatas Aqua4DPRO6 yra gamtą

tausojanti alternatyva cheminėms priemonės, nes veikia žemo dažnio elektromagnetinėmis bangomis.

Jų dėka rūdys nekoaguliuoja ir nesudaro nuosėdų, kalkės suminkštėja ir atšoka nuo vamzdžio sienelių,

kitaip tariant, virpesiais bioplėvelė yra atkeliama nuo vamzdyno ir per 4 - 6 savaites su vandeniu išeina

iš vandentiekio sistemos. Kai vamzdžiai jau yra švarūs, šie virpesiai trukdo susidaryti naujai

bioplėvelei (33).

Įrodytas geresnis vaistinių medžiagų ištirpimas šiuo aparatu apdorotame vandenyje. Suduodant

paukščiams vaistines medžiagas su vandeniu, galima tikėtis, kad į paukščio organizmą pateks būtent

tokia vaisto dozė, kokia paskirta, bei ji bus gerai įsisavinta. Šį teiginį patvirtina bandymas (2 pav.).

Paveikslėlyje matomame du išdžiovintus vandens lašus. Dešinėje - Aqua4DPRO60 aparatu apdoroto

vandenslašas. Kairėje esantis mineralas nelygiais kraštais, šiurkščiu paviršiumi, linkęs koaguliuoti.

Dešinėje mineralas lygiais kraštais, koaguliacijos tikimybė sumažėjusi (33,42) .

2 pav.Išdžiovinto vandens lašosu penicilinu0,5 g/l mikroskopinė analizė http://www.planethorizons.com/application-domains/livestock/advantages.html

12

Ankstesniuose poskyriuose jau minėta, koks svarbus yra kokybiško vandens poreikis užauginti

sveikus, gyvybingus, produktyvius viščiukus.

1.4 Broilerių auginimas mėsai

Pasak Lietuvos Respublikos Statistikos departamento, paukštiena sudaro apie 40 proc. visos

pasaulyje parduodamos mėsos (32). Iš jos apie 90 proc. sudaro vištiena (19). Paukštienos Lietuvoje

suvartojama daugiausiai po kiaulienos (30). Vištiena pripažįstama mitybos specialistų kaip vertinga

mėsa: neriebi ,baltyminga mėsa, nesukelianti sunkumo jausmo pavalgius, joje yra daug aminorūgščių,

reikalingų žmogaus organizmui (valino, leucino, lizino, metionino, triptofano, fenilalanino, treonino),

dėl neapsunkinto virškinimo ir lengvo įsisavinimo vištiena rekomenduojama tiek augantiems vaikams,

tiek vyresnio amžiaus žmonėms su sulėtėjusia medžaigų apykaita, tiek sportuojanties ar besilaikantiems

dietų žmonėms (31).

Dėl nemažo vištienos suvartojimo, vištininkystė yra stambi ir svarbi ūkinė šaka. Šalyje yra

nemažai didesnių ir vidutinių mėsinių vištų augintojų, tiekiančių rinkai vištieną. Anot Statistikos

departamento, Lietuvoje 2015 metais išperinta 47,9 mln. mėsinių viščiukų (22). Konkurencingumas

skatina pagaminti kuo daugiau vištienos už kuo mažesnę kainą. Todėl čia svarbu taikyti pažangias

technologijas, padedančias pasiekti geriausią viščiukų broilerių augimą mažiausiomis sąnaudomis.

Norint taikyti šias technologijas, būtina išmanyti vištų fiziologiją, natūralius poreikius ir taikyti

atitinkamus sprendimus. Pasinaudojant natūraliomis savybėmis ir derinant jas su auginimo

technologijomis, pasiekiamas geriausias rezultatas.

Mėsai išvestos viščiukų veislės, pasižyminčios greitu bendru augimu ir maistui vartojamų kūno dalių

geru raumeningumu. Siekiant gauti dar geresnius rezultatus, mėsinių viščiukų ūkiai laiko ne tam tikrų

veislių, o konkrečių krosų atstovus. Krosai - tarpusavyje sukryžmintų labai produktyvių linijų paukščių

hibridai. Linija - iš dviejų, tam tikros veislės, atrinktų konkrečių, labai geromis vertingosiomis

savybėmis pasižymėjusių, paukščių gautos palikuonių kartos. Geriausiomis savybėmis pasižymėjusių

linijų atstovai vėl atrenkami ir poruojami gauti dar geresniems rezultatams. Tokie gauti palikuonys

duoda pagrindą naujam krosui. Taip gauti yra populiarūs Lietuvoje ir pasaulyje auginami viščiukų

broilerių krosai ROSS, KOBB ir kiti. Šie viščiukai pasižymi geru raumeningumu, greitu augimu,

gyvybingumu, taip sveikomis kojomis, kardiovaskuline sistema (16). Skerdimui tinkamą svorį,

13

priklausomai nuo laikymo sąlygų, jie pasiekia per penkias - septynias savaites (18). Namų ūkiuose

mėsinius viščiukus, suteikus daugiau judėjimo, pavyzdžiui, išleidus į kiemą, galima auginti ir ilgiau.

Europoje ir Lietuvoje dažniausias skerstinų viščiukų amžius svyruoja apie 40 dienų. Šis amžius

per trisdešimties metų laikotarpį nuo 1976 iki 2007 metų yra sutrumpėjęs dvigubai, o per metus vis dar

mažėja po maždaug 1 dieną. Nuo 1976 m. pašaro, reikalingo pasiekti 2 kg svorį sumažėjo beveik 40

proc. (29). Įspūdingą broilerių konstitucijos kaitą demonstruoja 3-as paveikslėlis. Nors eiliniam

vartotojui gali atrodyti, kad tokie tempai pasiekiami tik nesąžiningomis priemonėmis, tokiomis kaip

draudžiamas priverstinis maitinimas ar hormonai augimui skatinti, iš tikrųjų tai ilgo selekcinio darbo

gerinant genetinį fondą ir optimalių auginimo sąlygų kombinacija.

3 pav. Viščiukų broilerių augimo tempų palyginimas 1957m. - 2005 m.

https://www.reddit.com/r/interestingasfuck/comments/3c6kor/the_size_of_commercially_raised_broiler_chicken/

14

1.5 Kraujo serumo rodikliai

Kraujo serumo tyrimai yra būdas įvertinti paukščių pulko sveikatos būklę ir nustatyti ligas arba

sveikatos sutrikimus kai jie yra subklinikinėje stadijoje (7,18, 25). Deja, dažnai atlikti tyrimą dideliam

pulkui yra sudėtinga ir užima daug laiko bei daug kainuoja. Vis dėlto, tai rezultatyvus tyrimas, ir jei

nusprendžiama jį atlikti, išanalizavus veikiančius veiksnius ir vedant jų koreliavimo su kraujo rodikliais

stebėjimą, galima spręsti apie pulko sveikatos būklę, ją veikiančius veiksnius ir priimti tam tikrus

sprendimus, kurie ateityje lems broilerių augimą, gyvybingumą ir sveikatą.

1.5.1 Bilirubinas

Bilirubinas - rusvai gelsvos spalvos pigmentas, kuris susidaro fermentams veikiant žalios

spalvos pigmentą biliverdiną. Tai senų eritrocitų natūralaus irimo kepenyse produktas. Abu šie

pigmentai kartu su cholesteroliu, riebiosiomis rūgštimis, gleivėmis, natrio, kalio, kalcio, magnio ir

chloro druskomis įeina į tulžies sudėtį (25). Kraujyje bilirubinas nustatomas kaip susijungęs su plazmos

baltymais ( nekonjuguotas) arba laisvas (tiesioginis). Į kraują abiejų formų bilirubinas nedideliu kiekiu

patenka iš kepenų. Iš viso kraujyje cirukuliuoujančio bilirubino apie ketvirtadalis yra tiesioginis, o trys

ketvirtadaliai - netiesioginis (nekonjuguotas).

Apie paukščių tulžies išskyrimą yra santykinai nedaug žinių. Ištyrimą sąlyginai sunkina

paukščių anatominė - fiziologinė struktūra: kairiosios skilties kepenų latakas ductushepaticus atsiveria į

dvylikapirštę žarną, o dešiniosios skilties - į tulžies pūslę. Tulžies pūslės latakas ductuscysticus taip pat

atsiveria į dvylikapirštę žarną. Nustatyta, kad badaujančių (alkinamų) viščiukų broilerių tulžies

sekrecijos greitis siekia 24,2 μl/min (25). Jei paukščių išmatose esantys uratai tampa žalsvos spalvos,

tai rodo kepenų veiklos sutrikimą. Toks spalvos pakitimas reiškia padidėjusią biliverdino,

reikšmingiausio paukščių tulžies pigmento ekskreciją. Rudos spalvos išmatos galimos dėl bakterijų

veiklos, verčiant biliverdiną bilirubinu. Tačiau klinikinėje praktikoje tulžies gamybos sutrikimai,

sukeliantys geltą, paukščiams pasitaiko retai. Eksperimentiškai ligatūravus viščiukams abu tulžies

latakus, plazmoje cirkuliuojantys tulžies pigmentų rodikliai staigiai padidėja, tačiau po dviejų savaičių

stabilizuojasi ties 85μmol/l riba, o tai yra daug žemesnis rodiklis nei randamas žinduoliams su visiška

tulžies latakų obstrukcija (25). Retą geltų pasireiškimą viščiukams galima paaiškinti tuo, kad fermentas

biliverdino reduktazė, kuris verčiabiliverdiną į bilirubiną, pas viščiukus šiame virsme nedalyvauja: jo

nėra arba yra tik labai mažas kiekis (18).

15

Jei kraujo plazma intensyviai geltona, tai dar nėra geltos rodiklis, nes plazma gali būti tokia, jei

viščiukų racione daug morkų, saldžiųjų bulvių ar kitų karotinoidais gausių pašarų (25).

1.5.2 Bendras baltymas (T-PRO)

Dauguma plazmos baltymų, išskyrus imunoglobulinus ir baltyminės kilmės hormonus,yra

sintetinami kepenyse. Baltymai formuoja organų ir audinių parenchimą, veikia kaip katalizatoriai

(fermentai) biocheminėse reakcijose, kaip hormoniniai reguliatoriai, plazmos sudėtinių dalių

pernešėjai. Visų šių baltymų biologinis aktyvumas priklauso nuo jų pirminės ir antrinės struktūros.

Bendro baltymo, kurį sudaro albuminai ir globulinai, diagnostinė reikšmė yra svarbi. Parametro

sumažėjimas gali rodyti skrandžio ir žarnyno, kepenų, inkstų veiklos sutrikimus. Plazmos baltymų

kieks bus abnormalus ir esant infkeciniam susirgimui, nes tada suaktyvėja imuninė sistema. Iš bendro

baltymo kiekio galima spręsti apie ligos progresą. Taip pat bendrojo baltymo parametro kitimai gali

rodyti dehidrataciją (rasime hiperproteinemiją) ar per didelį vandens suvartojimą - intoksikaciją

vandeniu (rasime hipoporteinemiją). Tačiau lesinimo įtaka bendrajam baltymui nežymi arba

nenustatoma.

Bendrojo baltymo kiekį gali įtakoti ir kai kurie fiziologiniai faktoriai, į kuriuos reikėtų

atsižvelgti. Vištoms dedeklėms šis rodiklis padidėja, taip pat didėja testosterono, estrogenų, augimo

hormonų įtakoje, tačiau jį mažina tiroksinas. Temperatūrinis stresas taip pat veikia

T-PRO baltymą, nes karštyje ar šaltyje netenkama azoto, o to pasekoje suintensyvėja antinksčių

veikimas, pagreitėja baltymų apykaita ir bendrojo baltymų rodmenys krenta.

Hipoproteinemija ir hiperproteinemija signalizuoja apie sutrikimus. Hipoproteinemija gali

rodyti sumažėjusią baltymų sintezę dėl:

∑ kepenų patologijos,

∑ lėtinių enteropatijų (enterito, auglių, parazitų) nulemtos malabsorbcijos,

taip pat baltymų netekimą dėl:

∑ inkstinėskilmės proteinurijos,

∑ praradus kraujo,

∑ badaujant ar esant nepilnavertei mitybai.

Hiperproteinemija galima dėl:

∑ lėtinių infekcinių ligų, kurių patogenezė suaktyvina gama imunoglobukinų sintezę;

16

∑ kitų lėtinių ligų, kurių metu proliferuoja limfoidiniai audiniai;

∑ dehidratacijos.

1.5.3 Albuminas (ALB)

Albuminai yra sintetinami kepenyse. Tai svarbūs baltymai, kurie užima pagrindinį vaidmenį

palaikant kraujo slėgį ir osmosinį slėgį bei pernešant maistingasias medžiagas, lipofilinius hormonus,

bilirubiną, medikamentus, tulžies rūgštis, riebiasias rūgštis, mineralines medžiagas - kalcį, cinką (27).

Įeina į bendrojo baltymo (T-PRO) sudėtį (iki 60 proc.) ir sudaro didžiausią jo frakciją.

Esant uždegiminiam procesui, bendrojo baltymo rodiklis kraujo plazmoje kyla, tačiau

procentinis albuminų kiekis jame mąžta. Albuminų kiekio sumažėjimas gali rodyti įvairius sutrikimus:

∑ albuminų sintezės sutrikimą dėl lėtinių kepenų ligų,

∑ lėtinį uždegimą,

∑ albuminų netekimą dėl inkstų veiklos sutrikimų, per didelio vandens suvartojimo.

Albuminų netekimo rezultatas - edema, nes krinta osmosinis slėgis, kurį turėtų palaikyti albuminai. Tuo

tarpu albuminų koncentracijos padidėjimas yra dehidratacijos signalas (26).

Vertinant plazmos albuminų kiekį, privalu atsižvelgti ir į fizioloignes paukščio būkles. Rodiklis

gali sumažėti dėl prailginto tamsiojo periodo, taip pat svyruoja paros eigoje. Vištų dedeklių albuminų

kiekis taip pat yra mažesnis.

1.5.4 Alaninaminotransferazė (ALT arba GPT)

Šie ypač svarbūs fermentai (ALT kartu su AST) katalizuoja amino grupės pernešimą nuo

aminorūgščių. Daugiausiai ALT randamas kepenyse, kiek mažiau širdies ir skeleto raumenyse,

inkstuose. Daugeliui gyvūnų rūšių tai yra informatyvus rodiklis, tačiau paukščiams rekomenduojama

ALT tyrimą derinti su labiau specifiškais testais (26). Nustatyta, kad esant subklinikinei daugelio ligų

stadijai, šis fermentas kinta nežymiai. Kadangi įeina į ląstelių citoplazmos sudėtį, pažeidus bet kurį iš

kūno audinių, ALT fermentas patenka į tarpląstelinę terpę, o taip jo kiekis padidėja ir kraujo plazmoje.

Yra nustatyta fiziologinė priklausomybė nuo amžiaus - su amžiumi šio fermento aktyvumas didėja

(26).

17

1.5.5 Aspartataminotransferazė (AST arba GOT)

Tai alaninaminotransferazei artimas fermentas, daugiausiai randamas griaučių ir širdies

raumenyse, šiek tiek inkstuose ir kepenyse. Taip pat, kaip ir ALT, yra intraląstelinis fermentas - dalis

randama citoplazmoje, dalis mitochondrijose, todėl audinių pažeidimo atveju patofiziologija ta pati:

fermentas išeina į tarpląstelinę erdvę. Indikuotinas diagnozuojant raumenų ir kepenų pažeidimus. Tiksli

diagnozė reikalauja papildomų speicifinių testų, pavyzdžiui, kreatininkinazės aktyvumo tyrimas

reikalingas norint atmesti raumenų pažeidimus iš galimų diagnozių sąrašo. Pastebėtas didėjantis

aktyvumas paukščiams senstant (26).

Patologinis AST aktyvumas nustatytas trūkstant vitamino E, seleno, metionino, dėl psitakozės

pažeistoms kepenims, apsinuodijus anglies tetrachloridu ar pesticidais, pažeidus raumenis.

1.5.6 Cholesterolis (CHOL)

Tai svarbus lipidas, visų steroidinių hormonų pirmtakas, įeina į visų kraujo plazmos

lipoproteinų sudėtį. Tiek žmonės, tiek gyvūnai šį lipidą sintetina patyskepenyse bei gauna dalį su

maistu. Cholesterolis dar yra skirstomas į mažo tankio lipoptroteinų frakciją - MTL cholesterolį bei

didelio tankio lipoproteinų frakciją - DTL cholesterolį. Kartu jie sudaro bendrąjį cholesterolį. Žmonėms

MTL cholesterolis yra aterogenas - aterosklerozės veiksnys. Svarbus DTL cholesterolio kiekis. Kuo jis

didesnis, tuo geriau gali atlikti savo funkciją - vykdyti CHOL pernešimą į kepenis, neleidžiant jam

kauptis ant arterijų sienelių (26).

Patologinis CHOL padidėjimas paukščių kraujo serume gali rodyti hipotiroidizimą, kepenų

veiklos sutrikimus (ir padidėjimas, ir sumažėjimas), susirgus aflatoksikoze, taip pat nustatyta, kad

augalinės kilmės lesalo bei lesalo, su sumažintu riebalų kiekiu gaunančių paukščių šis rodiklis yra

žemesnis nei gaunančiųjų ir gyvūninės kilmės pašaro.

Normalus CHOL kiekis paukščiams laikomas 100 - 300 mg% ( 1 - 3 g/l). (12)

1.5.7 Trigliceridai (TG)

Trigliceridai yra susiję su cholesteroliu. Tai riebaluose netirpūs alkoholiai, galintys savyje

sukaupti didelį energijos kiekį. Jei dėl pernelyg sočios mitybos neišnaudojamas energijos kiekis, jis

kaupiamas riebaliniame audinyje adipocituose, plėstis galinčiuose lipidų lašeliuose būtent šių

hidrofobiškų triglicerolių, arba triacilglicerolių, pavidalu. Triglicereidai yra sintetinami plonojo

18

žarnyno gleivinėje bei kepenyse iš su maistu gautų riebalų skaidymo produktų. Įdomumo dėlei,

šiuolaikiniai mėsiniai viščiukai pasiekę komercinį skerdimo amžių, būna sukaupę 150 - 220g riebalų

viename kilograme kūno masės (33). Ištikus energijos trūkumui, pavyzdžiui, sumažėjus maisto kiekiui,

trigliceridai yra panaudojami lipolizei - jie oksiduojami gauti energijai cheminiu būdu. Naujai

sintezuoti trigliceridai jungiasi su fosfolipidais, cholesteroliu, specifiniais lipoproteinų pirmtakais, iš

kurių vėliau susidaro tam tikri lipoproteinai. Pas gyvūnus šie lipoproteinai patenka i limfinę sistemą, o

pas paukščius, dėl menkai išvystyto limfinio tinklo, - tiesiai į vartų veną.

Paukščiams trigliceridų koncentracija plazmoje gali skirtis fiziologiškai dėl klimato poveikio,

hormonų įtakos, lyties ir mitybos. Padidėjimas stebimas nutukusiems paukščiams sukėlus badavimą.

Trigliceridus didinančiai veikia estrogenų injekcijos.

1.5.8 Kalcis (Ca)

Kalcis organizme gyvybiškai reikalingas kaip pagrindinė kaulų sudedamoji dalis, užtikrinanti

kūno karkaso (griaučių) tvirtumą. Taip pat atlieka tokias svarbias fiziologines funkcijas kaip nervinių

impulsų perdavimas, membraninio pralaidumo ir jaudrumo užtikrinimas, fermentinių sistemų

aktyvavimas (pavyzdžiui, kraujo krešėjimo), paukščiams dar svarbus kiaušinio lukšto kalcifikacijai.

Kraujyje egzistuoja kelių formų kalcis: jonizuotas kalcis, su baltymais susijungęs kalcis (daugiausiai

jungiasi su albuminais) bei kalcis chelatiniuose junginiuose su anijonais, pavyzdžiui, fosfatai ar citratai.

Kadangi viščiukai broileriai skerdžiami gana jauno amžiaus, kalcis šiuo apsketu mažiau svarbus kaip

kiaušinio lukšto formavimosi medžiaga, tačiau ypač svarbus kaulų augimui ir struktūrai, nes broileriai

auga stambūs ir pasižymi greitu augimu.

Tiriant kalcį svarbu kaip į gretutinį duomenų suteikiantį tyrimą atsižvelgti į albumino (ALB)

koncentraciją. Jeigu paukščiui būtų nustatyta hipoalbuminemija, galima tikėtis ir hipokalcemijos, bent

jau kalbat apie bendrąjį kalcio kiekį, mat paprastai biologiškai aktyvaus kalcio koncentracija

nesumažėja. Hiperproteinemijos atveju, paprastai dėl dehidratacijos, kalcio koncentraciją gausime

didesnę. Kalcio kiekį kraujyje neigiamai įtakoja ir navikai - osteolitiniai kaulų augliai didina kalcio

koncentraciją plazmoje.

Fiziologiniu atžvilgiu dėsliųjų veislių vištos pasižymi didesniu bendru kalcio kiekiu negu

mėsinės. Jaunesnių paukščių šis rodiklis žemesnis negu vyresnių (26).

Žemas bendro kalcio kiekis kraujo plazmoje gali būti nulemtas nepakankamos mitybos, inkstų

disfunkcijos bei kitų metabolinių sutrikimų. Tačiau paukštis turi būti jau labai ilgai badaujantis, kad

19

kalcio koncentracija pastebimai kristų: net keletą dienų griežtai badaujančio paukščio organizme

parathormonai normaliai mobilizuoja kalcį iš kaulų ir taip palaiko Ca koncentraciją fiziologiškai

normalią. Per didelis vitamino D3 kiekis lesale veikia kalcio kiekį didėjančiai bei gali sukelti inkstų

mineralizaciją (26).

1.5.9 Fosforas (P)

Fosforas aktyviai dalyvauja kaupiant, išskiriant ir perduodant energiją,yra ląstelių sudedamoji

dalis, dalyvauja metaboliniuose rūgščių skaidymo procesuose. Didžioji jo dalis kaupiasi kauluose, o

nedidelė dalis cirkuliuoja tolygiai pasiskirsčiusi organizme. Iš serumo nustatoma fosforo dalis ir

repreznetuoja tik tą fosforo procentą, kuris yra ne kauliniame audinyje. Fosforas gaunamas neorganine

forma su pašaru. Pastebėta, kad daugiausiai sėklas lesančių paukščių plazmoje fosforo koncentracija

linksta į didesnę pusę. Nepastebėta skirtumo tarp mėsinių ir dėsliųjų veislių vištų plazmos fosforo.

Forforo kiekį kraujyje reguliuoja hormonas paratiroidinas.

Pakilusi plazmos fosforo koncentracija gali rodyti vitamino D hipervitaminozės sukeltą inkstų

mineralizaciją, antrinį maistinės kilmės hiperparatiroidizimą bei hipoparatiroidizimą, o vitamino D

hipovitaminozė lems žemesnę fosforo, taip pat ir kalcio, koncentraciją (27). Klaidingai teigiamas

rezultatas gali gautis jei kraujo mėginyje įvyko hemolizė. Nukritusią P koncentraciją įtakoja ir fosofrą

surišančių veiksnių sukelta malabsorbcija ir ilgalaikė gliukokortikoidų terapija.

20

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS

2.1 Tyrimo objektas

Tyrimui buvo pasirinktas viščiukų broilerių ūkis X su įdiegta Aqua4D PRO60 žemo dažnio

elektromagnetinių virpesių vandens kokybės gerinimo sistema. Ūkyje auginami abiejų lyčių ROSS-

308 kroso viščiukai broileriai. Viščiukai ūkyje auginami laikantis nurodymų, pateiktų Įsakyme „dėl

paukštininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT04:2012 patvirtinimo“, priimto

2012 m. birželio 21 d. Viščiukai broileriai laikomi ant 7 - 10 cm kraiko sluoksnio, kreikti naudojamos

pjuvenos. Gauna subalansuoto pagal amžiaus tarpsnį lesalo ir vandens ad libitum. Į ūkį patalpinami iki

trisdešimt tūkstančių vienetų vienadienių viščiukų, įsigyjamų iš specializuotų licencijuotų peryklų.

Pasiekę realizavimui tinkamą amžių (38 dienas), broileriai nukreipiami į vištienos mėsos gamybos

įmonę. Prieš įsigyjant naują pulką, patalpos valomos ir dezinfekuojamos.

Vištidėje įrengtas pastovus dirbtinis apšvietimas, visi procesai pilnai automatizuoti. Paukščių

priežiūrai nereikia daug darbuotojų, pakanka atidžiai stebėti sistemų rodmenis. Temperatūra palaipsniui

mažinama nuo 320 C 1 - 3 dienų paukščiukams iki 190 C 36-ų ir daugiau dienų sulaukusiems

viščiukams. Lesalai įsigyjami iš AB "Kauno grūdai" įmonės, yra sertifikuoti ir nebuvo keičiami į kitą

lesalą. Lesalų sudėtis pateikta 1 Priede. Lesalai pritaikyti kiekvienai viščiukų augimo stadijai, jų yra

trys:

∑ 1 - 18 dienų,

∑ 19 - 35 dienų,

∑ 36 ir daugiau dienų amžiaus.

Vandens tiekimo sistema bandomojoje paukštidėje įrengta prieš šešis metus. Ūkis įkurtas prieš

mažiau nei dešimt metų. Vanduo tiekiamas iš vietinio gręžinio, vamzdynais paduodamas į girdymo

sistemas. Vandens gerinimo sistema Aqua4D PRO60 įdiegta 2010 metais, prieš tai vandeniui švarinti

buvo naudojama geležies mažinimo (nugeležinimo) įranga.

Kontrolinėje paukštidėje vanduo tiekiamas iš gręžinio vamzdynais.

Paukščiai abiejose grupėse buvo tirti sulaukę 7, 21 ir 35 dienų amžiaus. Buvo tiriami viščiukų

augimo rodikliai: paros priesvoriai, lesalų ir vandens suvartojimas, vidutinis viščiukų svoris,

fiksuojamas viščiukų skaičius tyrimo pradžioje ir pabaigoje. Iš aplinkos rodiklių tirtas kraiko

drėgnumas.

21

Paros priesvoriai tirti pasveriant atsitiktine tvarka atrinktus viščiukus du kartus 24 valandų

intervalu, pavyzdžiui, jei vieną dieną viščiukai buvo sveriami 9 valandą ryte, kitą dieną procedūra

pakartota vėl 9 valandą ryto. Svėrimui naudotos elektroninės svarstyklės, rodančios svorį kilogramais,

šimtųjų dalių tikslumu. Sveriami viščiukai buvo pažymimi tirpalu su maistiniais dažais uodegos srityje,

ant plunksnų, tam, kad būtų lengviau sekančio svėrimo metu identifikuoti tuos pačius paukščius,

atrinktus tyrimui.

Viščiukų skaičius tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo nustatomas iš pradinio viščiukų skaičiaus

atėmus nugaišusių viščiukų skaičių.

Vidutinis viščiukų svoris buvo tiriamas sudėjus ištirtų (pasvertų) viščiukų svorį ir padalijus jį iš

tirtų viščiukų skaičiaus.

Įrengtos lesalinės - automatinės, vienoje eilėje (apvalios) ir nipelinės girdyklos. Šėrimas ir

girdymas automatizuoti, paukščiai lesa ir geria iki soties.

Vandens suvartojimas buvo apskaičiuojamas pagal vandens skaitiklio dienos parodymų

skirtumą. Skaitiklio parodymai buvo fiksuojami vienos dienos ryte, pavyzdžiui 9.00 val ir po 24

valandų, kitos dienos ryte.

Kraiko mėginiai drėgnumui tirti buvo imami į švarius, sandarius stiklinius indelius su gumine

tarpine prie kaklelio, kad mėginio drėgnis pakiltų, nei išgaruotų. Kraikui naudojamos maždaug 0,5 x

0,5 cm dydžio pjuvenų drožlės. Tyrimui imta 50 g mėginiai.

22

2.2 Vandens tyrimai

2.2.1 Amonis (NH4+) vandenyje

Amonio, azoto koncentracijos nustatymas fotokolorimetru:

Analizei imama 50 ml gerai nusistovėjusio vandens. Jis praskiedžiamas 50-čia ml

beamoniakinio vandens stiklinėlėje, įpilama 1 ml Segneto druskos. Išmaišius įpilama 1 ml Neslerio

reagento. Pamaišius po 20 minučių, matuojame absorbcijos intensyvumą fotokolorimetru (λ = 400 nm)

su mėlynuoju filtru tirpalus supylus į 1 – 5 cm ilgio kiuvetes. Amonio azoto koncentracija tiriamąjame

vandenyje apskaičiuojama pagal formulę:

X = 50·C/V

Čia:

C- amonio jonų koncentracija pagal kalibracinį grafiką;

V- analizei paimtas mėginio tūris (ml).

2.2.2 Vandens pH

Vandenilio jonų (H+) koncentraciją patikimiausia nustatyti pH-metru. Prietaisas įjungiamas,

sukalibruojamas gamintojo parengtuose žinomo rūgštumo tirpaluose. Tuomet matavimo elementas

merkiamas į tiriamąjį vandenį, užrašomi rodmenys ekrane.

2.2.3 Nitritai (NO2- )vandenyje

Nitrito kiekio nustatymas molekulinės absorbcijos spektrometriniu metodu:

Tiriamoji dala imama 40 ml. Nitritai, esantys tiriamojoje daloje reaguoja su 4 – aminobenzeno –

sulfanilamido reagentu ortofosforo rūgšties terpėje, kai tirpalo pH = 1,9, susidaro diazonio druska, kuri

su N – (1-naftil) – 1,2 – diaminoetandihidrochloridu (įeinančiu į 4 – aminobenzensulfamido reagentą)

sudaro junginį, nudažantį tirpalą rožine spalva. Įpilamas 1 ml spalvos reagento, sumaišoma, skiedžiama

vandeniu iki žymės. Vėl sumaišoma, paliekama 20-čiai minučių.

Matuojama tirpalo šviesos absorbcija, naudojant bangos ilgį λ = 540 nm, naudoti pasirinkto

optinio kelio ilgio kiuvetę. Palyginamąjį tirpalą imame distiliuotą vandenį.

Analizuojamo mėginio tikroji absorbcija Ar apskaičiuojama:

Ar= As – Ab;

Čia:

23

As- analizuojamo mėginio absorbcija;

Ab –tuščio mėginio absorbcija;

Nitritų koncentracija išreikšta miligramais azoto litrui, apskaičiuojama pagal formulę:

V

mN;

Čia:

mN – nitritų masė mikrogramais, atitinkanti tikrąją absorbciją (Ar);

V – tirimosios dalos tūris, ml.

Rezultatas gali būti išreiškiamas kaip azoto, CN arba nitritų CNO2 masės koncentracija mg/l arba

kaip nitritų jonų koncentracija C(NO2) µmol/l. Lentelėje pateikti perskaičiavimo koeficientai.

2 lentelė.Skaičiavimo koeficientai

ρN ρ NO2 C(NO2)

mg/l mg/l µmg/lρN = 1 mg/l 1 3,29 71,4ρ NO2= 1 mg/l 0,304 1 21,7C(NO2) = 1 µmg/l 0,014 0,046 1Pavyzdžiui: 1 mg/l azoto atitinka 3,29 mg /l nitritų koncentraciją.

2.2.4 Nitratai (NO3-)vandenyje

Nitratų koncentracijos nustatymas fenoldisulforūgštimi:

Fenildisulforūgštis reaguoja su nitratais ir virsta pikrino rūgštimi, kuri jungdamasi su amoniaku

sudaro nuo gelsvos iki rudos spalvos pikratą.

Tyrimui imama 50 ml nusistovėjusio tiriamojo vandens. Jis pilamas į porceliano lėkštelę. Pilame

tiek sidabro sulfato, kiek reikia sujungti chloridams. Verdančio vandens vonelėje išgariname sausai ir

ta liekana drėkinama 1 ml fenoldisulforūgšties. Stikline lazdele ištrinama tam, kad ištirptų fenildisulfo

rūgštyje. Pripilame 20 ml distiliuoto vandens, pridedamas lakmuso popierėlis ir atsargiai lašinamas

koncentruotas amoniako tirpalas iki kol pamėls lakmusas. Kai yra nitratų, tirpalas nusidažo citrinos

geltonumo spalva. Tuo tarpu sidabro chlorido nuosėdos ištirpsta. Iš porcelianinės lėkštelės tirpalas

pilamas į 100 ml matavimo kolbą ir skiedrižiamas iki brūkšnio distiliuotu vandeniu. Matuojamas

24

absorbcijos intensyvumas 1 ar 5 cm ilgio kiuvetėje. Nitratų koncentracija tiriamąjame vandenyje

skaičiuojama pagal formulę:

X = V

C 100¥;

Čia:X – nitratų koncentracija tiriamam vandenyje mg/l;

C - nitratų koncentracija pagal kalibracinį grafiką, mg NO3N/l;

V – analizuotas mėginio tūris ml.

2.2.5 Geležies vandenyje nustatymas

Bendrosios geležies nustatymas rodanidu:

Imama 50 ml gerai suplakto(sumaišyto) vandens. Jis supilamas į 100 ml kolbutę, įpilami 2 ml

koncentruotos druskos rūgšties, įberiami keli amonio kristalai. Tirpalas gerai išmaišomas, įpilamas 1

ml kalio rodanido tirpalo, išmaišoma ir matuojama šviesos absorbcijos intensyvumaskai λ = 490 –

540nm.

Rezultatai apskaičiuojami pagal formulę:

x = V

C 50¥;

Čia:

x – geležies koncentracija mg/l;

C - geležies koncentracija pagal kalibracinį grafiką, mg/l;

V – analizuotas mėginio tūris ml.

2.2.6 Sulfatų nustatymas vandenyje

Sulfatų kiekis vandenyje nustatomas ekspres metodu. Apie rezultatą sprendžiama vertinant

spalvinę reakciją.

Darbo metodika: į mėgintuvėlį pilama

∑ 5ml tiriamojo vandens,

∑ lašinami 3 lašai HCl tirpalo,

∑ 5lašai bario hipochlorito.

25

Sumaišius mėgintuvėlio turinį, pagal atsiradusią balzganą drumstą spalvą nustatomas sulfatų

kiekis (mg/l), remiantis 3 lentele.

3 lentelė. Apytikris sulfatų kiekio vandenyje nustatymas pagal drumstumo intensyvumą

Tirpalo drumstumas Sulfatų kiekis, mg/l

Silpnas, atsiranda po kelių minučių 1-10

Silpnas, atsiranda iš karto 10-100

Didelis 100-500

Tirpalas labai drumstas, nuosėdos greit kaupiasi >500

2.2.7 Chloridų nustatymas vandenyje

Cloridų koncentraciją vandenyje tyriau ekspres metodu, kuriam reikalingas sidabro nitrato

tirpalas.

Darbo eiga: į mėgintuvėlį pilti

∑ 5ml tiriamo vandens,

∑ lašinti 2 lašus azoto rūgšties,

∑ 2 lašus 10% sidabro nitrato.

Jei chloridų yra, tirpale susidaro baltas drumsta spalva, pagal kurio intensyvumą chloridų

kiekis (mg/l) vandenyje nustatomas pagal 4 lentelę.

4 lentelė. Apytikris chloridų kiekio vandenyje nustatymas pagal drumstumo intensyvumąTirpalo drumstumas Chloridų kiekis, mg/l

Silpnas 1-10

Stiprus 10-20

Susidaro balti dribsniai 50-100

Iškrenta baltos nuosėdos 250

Vientisos baltos nuosėdos > 350

26

2.3 Kraujo serumo tyrimai

Kraujas tyrimui surinktas į sterilius, vienkartinius RST serumo mėgintuvėlius su trombino

pagrindu sukurtu krešėjimo veiksniu. Nedelsiant po kraujo ėmimo pavyzdžiai pristatyti į laboratoriją

atlikti serumo rodiklio tyrimams. Mėginiai tirti analizatoriumi Piccolo® Xpress. Tai greitai veikiantis

analizatorius, serumo tyrimui naudojantis optinę fluorescentinę matavimo technologiją, kur šviesa

naudojama kaip referentinis atskaitos taškas. Visi pageidaujami rezultatai užprogramuojami vienu metu

ir atliekami iš vienos testo ploštelės, todėl tyrimas neužtrunka ilgiau nei keliolika minučių. Į tiriamąją

plokštelę 100 µl tiriamojo pavyzdžio įlašinama specialia vienkartine pipete. Aparatas

užprogramuojamas tirti mėginį. Tyrimo rezultatai gaunami atspausdinti ant specialaus čekio iškart po

mėginio ištyrimo.

2.4 Kraiko drėgnio tyrimas

Kraiko drėgniui tirti imti 3 mėginiai po 50 gramų. Kraiko mėginiai imti iš paukščių laikymo

aikštelės vidurio. Kraiko mėginiai iš po girdyklų, pasienių gali rodyti specifiškai aukštesnį ar žemesnį

drėgnį ir iškreipti tyrimo rezultatus.

Prieš tyrimą kraiko mėginiai dar kartą gerai išmaišyti. Iš pasverto svorio indelis + mėginys,

atmetus indelių svorį, nustatytas visų trijų mėginių svoris prieš kaitinimą. Indeliai patalpinti į

termostatą 24 valandoms 800Ctemperatūroje. Po 24 valandų visi mėginiai dar kartą pasverti. Kraiko

kiekvieno mėginio drėgnis apskaičiuotas pagal formulę:

% kraiko drėgnis = (išdžiovinto kraiko svoris x 100) / drėgno kraiko svorisir išvestas trijų

mėginių vidurkis.

2.5 Rezultatų statistinis patikimumas

Tyrimų, aprašytų aukščiau, rezultatai apdoroti statistinės analizės programa SPSS Statistics

19.0.0. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant Stjudento T-testą nepriklausomos imtims. Tyrimų

duomenys statistiškai reikšmingai skiriasi jei p<0,05 arba statistiškai reikšmingai nesiskiria jei

p>0,05.

27

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Broilerių augimo rezultatai

Bandymo pradžia 2015-02-22

Bandymo pabaiga 2015-03-25

5 lentelė.Viščiukų broilerių, girdytų vandentiekio vandeniu,apvalytu aparatu Aqua4DPRO60, tyrimas. (Kiekvieno svėrimo viščiukų skaičius n=50)

Grupė Mato vienetai Kontrolinė Bandomoji

Viščiukų skaičius bandymo pradžioje vnt. 30000 30000

Viščiukų skaičius bandymo pabaigoje vnt. 28277 28619

Vandens suvartojimas 7-tą dieną ml 52 49

Vandens suvartojimas 21-ą dieną ml 176 181

Vandens suvartojimas 35-tą dieną ml 363 380

Viščiukų išsaugojimas proc. 94,3 95,4

Kraiko drėgnumas 7-tą dieną proc. 34 34

Kraiko drėgnumas 35-tą dieną proc. 47 44

Vidutinis paros priesvoris 7-ą dieną, (p=0,007) g 40 41

Vidutinis paros priesvoris 21-ą dieną, g

(p=0,986)

g 65 65

Vidutinisaros priesvoris 35-ą dieną, (p<0,001) g 79 84

Vidutinis viščiukų svoris 35-ą dieną, (p<0,001) g 2190 2221

Lesalų sąnaudos, kg kg 1,830 1,801

28

3.2 Kraujo serumo tyrimai

3.2.1 Bendrasis baltymas T-PRO

Grafiškai atvaizduotą Tg pasiskirstymą tiriamųjų paukščių grupėse matome paveikslėlyje

nr. 4. Čia rezultatai beveik nenutolsta nuo medianos, kuri lygi 30g/l. Tačiau kontrolinės grupės

variacijos ribos yra didesnė nei bandomosios, varijavimo skirtumas tarp K ir B grupių lygus beveik 12

proc. PaukščiųT-PRO aritmetinis vidurkis skyrėsi nežymiai, bandomosios grupės jis buvo 3,5 proc.

didesnis. Skirtumas nėra statistiškai reikšmingas(p>0,05).

4pav. Bendrojo baltymo rezultatų svyravimai tarp tirtų broilerių (p=0,088)

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49

T-PR

O s

erum

e g/

l

Broileriai, vnt.

T-PRO rezultatų pasiskirstymas imtyje

Kontrolinė grupė Bandomoji grupė K ir B mediana

29

3.2.2 Albuminai Alb

Grafiškai atvaizduotą Alb pasiskirstymą tiriamųjų paukščių grupėse matome paveikslėlyje

nr. 5. Čia kreivės beveik nenutolsta nuo medianos, kuri lygi 12 g/l. Tačiau kontrolinės grupės variacijos

ribos yra didesnė nei bandomosios, varijavimo skirtumas tarp K ir B grupių beveik 14 proc. Matome,

kad paukščių Alb aritmetinis vidurkis vos skyrėsi, bandomosios grupės jis buvo 1 proc. didesnis.

Skirtumas nėra statistiškai reikšmingas(p>0,05).

5 pav.Albuminų rezultatų svyravimai tarp tirtų paukščių (p=0,788)

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25

ALB

ser

ume.

, g/l

Broileriai, vnt.

Albuminų pasiskirstymas imtyje


30

3.2.3 Bilirubinas Bil

Grafiškai atvaizduotą Bil pasiskirstymą tiriamųjų paukščių grupėse matome paveikslėlyje

nr. 6. Čia kreivių medianos nesutampa. Bandomosios grupės kreivė prasideda ir kyla aukščiau nei

kontrolinės. Bandomosios grupės variacijos ribos yra didesnės nei kontrolinės, varijavimo skirtumas

tarp K ir B grupių lygus40 proc. Matome, kad paukščių Bil aritmetinis vidurkis nemažai skyrėsi,

bandomosios grupės jis buvo 35 proc. didesnis. Skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,05).

6 pav. Bilirubino rezultatų svyravimai tarp tirtų paukščių (p<0,001)

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49

BIL

seru

me,

mm

ol/l

Broileriai, vnt.

Bilirubino pasiskirstymas imtyje

Kontrolinė grupė Bandomoji grupė K mediana B mediana

31

3.2.4 MTL cholesterolis

Grafiškai atvaizduotą MTL pasiskirstymą tiriamųjų paukščių grupėse matome paveikslėlyje

nr. 7. Čia kreivių medianos beveik visiškai sutampa. Kontrolinės grupės variacijos ribos yra didesnės

nei bandomosios, varijavimo skirtumas tarp K ir B grupių lygus 50 proc. Matome, kad paukščių MTL

cholesterolio aritmetinis vidurkis truputį skyrėsi, bandomosios grupės jis buvo 0,3 proc. didesnis.

Skirtumas nėra statistiškai reikšmingas(p>0,05).

7 pav. MTL cholesterolio rezultatų svyravimai tarp tirtų paukščių (p = 0,974)

0

10

20

30

40

50

60

70

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47

MTL

Cho

lest

erol

is s

erum

e,m

mol

/l

Broileriai, vnt.

MTL cholesterolio rezultatų pasiskirstymas imtyje


32

3.2.5 DTL cholestorolis

Grafiškai atvaizduotą DTL cholesterolio pasiskirstymą tiriamųjų paukščių grupėse matome

paveikslėlyje nr. 7. Čia kreivių medianos nedaug nutolusios. Kontrolinės grupės variacijos ribos yra

didesnės nei bandomosios, varijavimo skirtumas tarp K ir B grupių lygus 32 proc. Matome, kad

paukščių DTL cholesterolio vidurkis truputį skyrėsi, bandomosios grupės jis buvo 4 proc. didesnis.

Skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05).

8 pav. DTL cholesterolio rezultatų svyravimai tarp tirtų paukščių (p=0,795)

0

0.5

1

1.5

2

2.5

3

3.5

4

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45

DTL

Cho

lest

erol

is, m

mol

/l

Broileriai, vnt.

DTL cholesterolio rezultatų pasiskirstymas imtyje


33

3.2.6 AST aspartataminotransferazė

Grafiškai atvaizduotą AST pasiskirstymą tiriamųjų paukščių grupėse matome paveikslėlyje

nr. 8. Čia kreivių medianos nedaug nutolusios. Kontrolinės grupės variacijos ribos yra truputį didesnės

nei bandomosios, varijavimo skirtumas tarp K ir B grupių lygus 6,5 proc. Matome, kad paukščių AST

vidurkis truputį skyrėsi, bandomosios grupės jis buvo 9,2 proc. didesnis. Skirtumas nėra statistiškai

reikšmingas (p>0,05).

8 pav. AST rezultatų svyravimai tarp tirtų paukščių (p=0,858)

0

1

2

3

4

5

6

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49

AST

ser

ume,

mm

ol/l

Broileriai, vnt.

AST rezultatų pasiskirstymas imtyje


34

3.2.7 ALT alaninaminotransferazė

Grafiškai atvaizduotą ALT pasiskirstymą tiriamųjų paukščių grupėse matome paveikslėlyje

nr. 9. Čia kreivių medianos identiškos. Kontrolinės grupės variacijos ribos yra ženkliai didesnės nei

bandomosios, varijavimo skirtumas tarp K ir B grupių lygus 2,2 karto. Matome, kad paukščių ALT

vidurkis truputį skyrėsi, kontrolinės grupės jis buvo 14 proc. didesnis.

9 pav. ALT rezultatų svyravimai tarp tirtų paukščių (p=0,206)

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33

ALT

seru

me,

mm

ol/l

Broileriai, vnt.

ALT rezultatų pasiskirstymas imtyje


35

3.2.7 Trigliceridai Tg

Grafiškai atvaizduotą Tg pasiskirstymą tiriamųjų paukščių grupėse matome paveikslėlyje

nr. 10. Čia kreivių medianos skiriasi 1,5 karto. Kontrolinės grupės variacijos ribos yra ženkliai didesnės

nei bandomosios, varijavimo skirtumas B grupės didesnis 64 proc. nei K grupės. Matome, kad

aritmetinis paukščių Tg serume vidurkis skyrėsi, bandomosios grupės jis buvo beveik 1,9 karto

didesnis. Skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05).

10 pav. Tg rezultatų svyravimai tarp tirtų paukščių (p = 0,69)

0

0.2

0.4

0.6

0.8

1

1.2

1.4

1.6

1.8

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47

Tg s

erum

e, m

mol

/l

Broileriai, vnt.

Trigliceridų rezultatų pasiskirstymas imtyje

Kontrolinė grupė Bandomoji grupė B grupės mediana

36

3.2.8 Fosforas P

Grafiškai atvaizduotą P pasiskirstymą tiriamųjų paukščių grupėse matome paveikslėlyje nr. 11.

Čia kreivių medianos skiriasi beveik du kartus. Kontrolinės grupės variacijos ribos yra ženkliai

didesnės nei bandomosios, varijavimo skirtumas B grupės didesnis 64 proc. nei K grupės. Matome, kad

aritmetinis paukščių P serume vidurkis pas skyrėsi, bandomosios grupės jis buvo beveik 1,9 karto

didesnis. Skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,05).

11 pav.Fosforo rezultatų svyravimai tarp tirtų paukščių (p< 0,001)

0

0.5

1

1.5

2

2.5

3

3.5

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45

P se

rum

e, m

mol

/l

Broileriai, vnt.

Fosforo rezultatų pasiskirstymas imtyje


37

3.2.9 Kalcis Ca

Grafiškai atvaizduotą Ca pasiskirstymą tirimųjų paukščių grupėse matome paveikslėlyje nr. 12.

Čia B grupės mediana didesnė 1,9 karto. Kontrolinės grupės variacijos ribos yra ženkliai didesnės nei

bandomosios, varijavimo skirtumas tarp B ir K grupių didesnis daugiau nei du kartus. Matome, kad

paukščių grupių Ca serume aritmetinis vidurkis skyrėsi, bandomosios grupės jis buvo beveik 76 proc.

didesnis. Skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,05).

12 pav. Kalcio rezultatų svyravimai tarp tirtų paukščių (p< 0,001)

0

0.5

1

1.5

2

2.5

3

3.5

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47

Ca s

erum

e, m

mol

/l

Broileriai, vnt.

Kalcio rezultatų pasiskirstymas imtyje


38

3.3 Vandenyje esančių cheminių medžiagų nustatymas

Buvo paimti vandens mėginiai iš trijų skirtingų vandens tiekimo sistemos vietų.

∑ Nr. 1 - iš gręžinio

∑ Nr. 2 - neapdorotas Aqua4d PRO60 (kontrolinė grupė)

∑ Nr. 3 - pratekėjęs pro aparatą Aqua4d PRO60 (bandomoji grupė)

Gauti rezultatai rodo, kad amonio kiekis kontrolinės grupės vandenyje beveik dukart viršijo

bandomosios grupės ir gręžinio rezultatą, tačiau nesiekė viršutinės normos ribos. Bakterijos,

tarpstančios bioplėvelėje, naudoja dvivalentę geležį savo gyvybinėms reikmėms, ko pasėkoje ji

tampa tyrimais nustatoma trivalente geležimi (45) ir todėl tiriant jos nustatyta daugiau kontrolinėje

grupėje nei bandomojoje. Geležies Fe3+ kiekis kontrolinės grupės vandenyje buvo pusantro karto

didesnis nei bandomojoje bei gręžinyje, bet neviršijo leistinos ribos. Geležies nuosėdos rodo

dvivalentę geležį. Nesant bioplėvelės, ji nevirsta trivalente, todėl iškrinta rusvais dirbsniais (45).

6 lentelė. Nustatytos medžiagos vandenyje

Parametras Parametro

norma

Mėginys Nr. 1 Mėginys Nr. 2 Mėginys Nr. 3

Amonio jonai, mg/l 0,5 0,2 0,38 0,2

pH 6,5 - 9,5 8 8 8

Nitritai NO2, mg/l 0,5 0,001 0,001 0,001

Nitratai NO3mg/l 50 0,01 0,01 0,01

Geležis, µg/l 200 20 30 20

Geležies matomos

nuosėdos (Fe2+)

Gali būti Yra Nėra Yra

Sulfatai, mg/l 250 60 60 60

Chloridai, mg/l 250 0,4 0,4 0,4

39

REZULTATŲ APTARIMAS

4. 1 Vandens rezultatų ir normų palyginimas

Vandenyje amonio buvo nustatyta leidžiama norma. Apdoroto vandens amonio koncentracija

sutapo su tiesiai iš gręžinio paimto vandens koncentracija. Kadangi amonis rodo organinę taršą,

vadinasi, vanduo nebuvo papildomai užterštas tiekimo nuo gavybos vietos iki girdyklos eigoje. Taigi,

vamzdynuose nėra susiformavusios bioplėvelės, galimo papildomos taršos šaltinio. Kontrolinės grupės

vanduo taip pat atitiko leidžiamas normas, tačiau 0,18 mg/l viršijo bandomosios grupės vandens

rezultatą.

Vandens pH visų mėginių buvo vienodas ir atitiko rekomenduojamą normą.

Nitratų ir nitritų kiekiai atitiko normas ir rekomendacijas, jų vandenyje buvo labai nežymus

kiekis. Maži šių medžiagų kiekiai į vandenį gali patekti su trąšomis per gruntinius vandenis, todėl

nebūtinai turi rodyti užteršimą irimo medžiagomis. Visuose mėginiuose šių medžiagų kiekis buvo

vienodas, tai rodo, kad jie greičiausiai nėra patekę į vandenį kaip bakterijų metabolitai, o labai

tikėtinas gruntinis patekimo kelias į gręžinio vietą.

Geležies buvimas vandenyje gali rodyti korozinius vamzdžių procesus, kaip matome iš rezultatų,

neapdorotame vandenyje yra matomų geležies dribsnių. Tačiau bendras geležies kiekis skyrėsi tarp

tiriamųjų grupių. Bandomosios grupės geležis sutapo su tiesiai iš gręžinio paimto vandens geležies

kiekiu. Kontrolinės grupės geležis buvo 10 µg/l didesnė. Tačiau visi mėginiai atitikto normas ir

rekomendacijas.

Sulfatams ir chloridams galioja tos pačios norminės rekomendacijos ir reikalavimai kiekiui, jų

perteklius sukelia panašius negalavimus, o abiejų šių elementų maži kiekiai yra būtini normaliems

orgaznizmo gyvybiniams procesams. Į vandenį gruntiniu keliu patenka su laukams tręšti

naudojamomis minrealinėmis trąšomis. Mėginiuose esantys kiekiai buvo vienodi, neviršijo nei normų,

nei rekomendacijų.

Manyčiau, kad į ūkį tiekiamas vanduo yra geros kokybės ir atitinka normas, tačiau jį išvalius

tiriamu aparatu, rodikliai tampa dar artimesni rekomendacijoms.

40

4.2 Broilerių augimas

Tyrimo metu buvo ištirti broilerių, geriančių Aqua4DPRO60 aparatu fiziškai apdorotą vandenį

augimo tempai, fiksuotas išsaugotų gyvų viščiukų skaičius, vandens ir lesalų suvartojimas. Bandymų

metu buvo įrodyta teigiama aparato įtaka vandens kokybei ir paukščių produkcijai, todėl šį fizikinio

apdorojimo prietaisą noriai diegia gyvulininkystės įmonės valyti geriamajam vandeniui visame

pasaulyje (21). Gerėja šį vandenį geriančių gyvūnų medžiagų apykaita, didėja priesvoriai, išsaugoma

daugiau gyvūnų, gerėja eksploatuojamų įrenginių būklė, vandens rodiklių normos priartėja prie

leistinų, gerėja vaistinių medžiagų disimiliacija geriamajame vandenyje (21). Apskaičiavus sveikatinę

ir materialinę naudą, sutaupytus kaštus vandens valymui, pašarams, gavus daugiau produkcijos iš

gyvūnų, matoma, kad aparatas atsiperka ir duoda grįžtamąją naudą.

Kraiko drėgnis turi būti optimalus. Labai sausas kraikas dulka, gali sukelti viščiukams kvėpavimo

takų ligas bei alergiją. Labai drėgname kraike palankios sąlygos daugintis bakterijoms, kurios sukelia

viščiukų pododermatitą (4, 16, 36). Kraiko drėgnį gali padidinti netinkama ventiliacija, netvarkingi

girdyklų nipeliai, ligos, kurių metu viščiukai viduriuoja (37). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 35-ą

dieną bandomosios grupės kraiko drėgnumas buvo 3 proc. mažesnis nei kontrolinės, nors vandens

suvartojimas - 4,7 proc. didesnis nei kontrolinės. Rekomenduojamas optimalus kraiko drėgnis

svyruoja apie 20-30 proc.

4.3 Sveikatos parametrai pagal kraujo serumo duomenis

Iš tyrimo duomenų matome, kad tirti paukščiai pasižymėjo skirtingais kraujo serumo parametrais.

Kai kuriais atvejais parametrai skyrėsi procentiškai nežymiai, kai kuriais skyrėsi ženkliai - ne

procentais, o kartais.

Bendrojo baltymo T-PRO tyrimas padeda įvertinti, ar broileriai gerai įsisavina maistines

medžiagas ir vandenį, suvartoja jų pakankamus kiekius, taip pat pakitimai leidžia įtarti metabolinius

sutrikimus, uždegimus, inkstų, kepenų ligas (18). Trumpai tariant, tyrimas rodo bendrą paciento

būklę. Baltymai ypatingai svarbūs organizmo pernašos, imuninio atsako funkcijos, fermentinei veiklai

(5). Tyrimo metu gautas nežymus svyravimas tarp abiejų tiriamųjų grupių. Bandomosios grupės

bendrasis baltymas vidutiniškai buvi 1,07 mmol/l didesnis nei kontrolinės. Rezultatai rodo, kad

baltymų sintezės organų veikla gera, paukščiai nedehidratuoti.

41

Albuminai kontrolinėje grupėje buvo 0,12 g/l didesnis nei bandomojoje. Žinoma, kad albumino

procentą bendrajame baltyme mažina globulinai (24, 31), todėl galima manyti, kad bandomiosis

grupės paukščių imuninis atsakas buvo stipresnis.

Bilirubino kiekis serume nėra diagnostiškai svarbus paukščių atžvilgiu. Jo kiekiai plazmoje gali

mažėti dėl biliverdino skaidymo sutrikimų arba tulžies latakų obstrukcijos ir yra sietini labiau su

lėtinėmis ligomis, kurios nėra labai aktualios greitai realizuojamiems broileriams. Tyrimų duomenys

šiek tiek svyravo tarp abiejų tiriamųjų grupių. Bandomosios grupės jis buvo 2,46 µmol/l didesnis nei

kontrolinės.

Cholesterolis tiek MTL, tiek DTL vidutiniškai skyrėsi labai nedaug abiejose grupėse, atitinkamai

0,07 mg/dl bei 0,1 mg/dl. Abiem atvejais jis buvo didesnis bandomojoje grupėje. Geras rezultato

aspektas tas, kad vyrauja gerą poveikį turintis didelio lipidinio tankio cholesterolis, naudingas tiek

pačių viščiukų sveikatai, tiek vėliau jų mėsą vartosiantiems žmonėms. Gauti duomenys rodo, kad

viščiukų mityba yra pakankama – rezultatuose atspindėti tolygiai didėjantys priesvoriai.

Fermentai AST ir ALT taip pat skyrėsi nedaug. Diagnostiškai jie leidžia spręsti apie audinių

būklę, fermentinį aktyvumą, kepenų būklę. AST buvo didesnis 0,26 mmol/l bandomojoje grupėje nei

kontrolinėje. Tuo tarpu ALT buvo vienintelis rodiklis, kurio daugiau buvo kontrolinės grupės paukščių

serume, bet tik 0,03 mmol/l. Rezultatai rodo, kad viščiukai sveiki (traumų atžvilgiu).

Trigliceridai yra pagrindinis amino rūgščių gavybos šaltinis organizme. Kliniškai pavienis

trigliceridų tyrimas neduoda labai didelės vertėts tiriant paukščių serumą (3, 18, 35). Lyginant abi

tiriamasias grupes, bandomosios grupės paukščių organizme buvo vidutiniškai 0,16 mmol/l

trigliceridų nei kontrolinės.

Broilerių auginimo atžvilgiu P ir Ca koncentracija yra reikšmingas jų augimo rodiklis, rodantis

sveikatos būklę. Dėl didelio svorio ir greito augimo, paukščiams svarbi greita kaulų mineralizacija ir

augimas, raumenų augimas, todėl kalcio ir fosforo trūkumas gali silpninančiai veikti augimą, didinti

kaulų osteoporozės, o jos pasekoje traumų ir lūžių riziką, o tuo būdu mažinti produkciją (7-9,12, 18).

Tyrimo metu buvo nustatyta geriamojo vandens įtaka tiriamoms paukščių grupėms. Abiem atvejais

bandomosios grupės rezultatai buvo beveik du kartus didesni nei kontrolinės, o konkrečiai skyrėsi

fosforas vidutiniškai 0,93 mmol/l, kalcis 0,94 mmol/l. Tai rodo, kad bandomiosios grupės viščiukai

pasižymi geresniu augimu, kaulų mineraliazija.

Tyrimo metu lesalai buvo vienodos sudėties abiems grupės. Lesalų receptūros pateiktos 1 priede.

Tyrimo atveju kintamasis veiksnys buvo tik vanduo.

42

IŠVADOS

1. Vandenyje, kuris apvalytas aparatu Aqua4DPRO60, nustatyta:

a) organinė tarša amoniu 52 proc. mažesnė;

b) geležies kiekis, susidarantis bakterijų veiklos eigoje, 33,3 proc. mažesnis;

Aparatas neturėjo įtakos nitratų, nitritų, sulfatų, chloridų kiekiui ir pH vertei.

2. Paukščių, girdytų vandeniu, kuris apdorotas aparatu Aqua4DPRO60, kaulų mineralizacijos rodikliai

(Ca ir P) buvo aukštesni nei negirdytų.

a) Esminio bendrųjų baltymų ir albuminų skirtumo tiek kontrolinės, tiek tiriamosios grupės

viščiukų kraujo serume nenustatyta (p>0,05).

b) Bilirubino bandomosios grupės paukščių serume nustatyta 35 proc. daugiau nei kontrolinės

(p<0,05);

c) Esminio DTL ir MTL cholesterolio (p>0,05) bei trigliceridų (p<0,05) skirtumo tiek

kontrolinės, tiek tiriamosios grupės viščiukų kraujo serume nenustatyta.

d) Esminio ALT irAST skirtumo tiek kontrolinės, tiek tiriamosios grupės viščiukų kraujo

serume nenustatyta (p>0,05).

f) Kalcio bandomosios grupės viščiukų kraujo serumuose nustatyta 1,9 karto daugiau, o fosforo

76 proc. daugiau nei kontrolinės (p<0,05).

3. Paukščių, girdytų vandeniu, kuris apdorotas aparatu Aqua4DPRO60:

a) viščiukų išsaugojimas buvo 1,2 proc. (p<0,05), vandens suvartojimas 7-ą dieną- 5,6 proc, 21-ą

dieną - 2,8 proc, o 35-ą dieną - 4,6 proc. didesnis nei kontrolinėje grupėje;

b) vidutinis bandomosios grupės viščiukų priesvoris 7-ą dieną buvo 2,5 proc, o 35-ą dieną - 6,3

proc didesnis nei kontrolinės grupės (p<0,05). Vidutinis bandomosios grupės viščiukų svoris buvo 1,4

proc. didesnis, o lesalų suvartojimas 1,6 proc. mažesnis nei kontrolinėje grupėje.

43

REKOMENDACIJA

Mūsų gautais duomenimis, aparato naudojimas pagerino vandens kokybę. Paukščių, gėrusių

aparatu Aqua4D60PRO apdorotą vandenį, buvo geresnė sveikata, geresnis augimas, mažesni

produkcijos gavimo kaštai.

Rekomenduojame naudoti aparatą Aqua 4D60PRO vandens kokybei gerinti.

44

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Knygos:

1. Acamovic T., Apjalahti J., Arnason S.S., Beal R.K., Bedford M.R.,Bisgaard M. et al., Avian gut

function in Health and Disease, edited by G.C. Perry, Carfax publishing company, 2006, 157- 210p.

2. Lorenzoni G., Poultry diseases influenced by Gastrointestinal Health, Context productions LTD,

2010, 12-15 p.

3. Summers J.D., Adams C.A., Leeson S., Metabolic disorders in poultry, Context productions LTD,

2013, 81p.

4. Russell S. M., Controlling salmonella in poultry producing and processing, 2012, 50 p.

5. Bestman M., Ruis M., Heijmans J., van Middelkoop K., Poultry Signals, Roodbont publishers, 2012,

76 – 88p.

6. Rose, S.P., Principles of poultry science, CAB international, 2010, 116-124p.

7. Blair R., Nutrition and feeding of organic poultry, CAB international, 2008, 23-30, 35-38 p.

8. Klasing K. C., Comparative avian nutrition, Antony Row limited, 2006, 133- 171, 178-180p., 234 –

277p.

9. Kleyn R., Chicken Nutrition, Context, 2013, 13-15, 69-78p.

10. Pesti G. M., Bakalli R. I., Driver J. P., Atencio A., Foster E. H., Poultry nutrition and feeding,

Trafford publishing, 2005, 18 sk.

11. Roberts Alley E., Water quality control, WEF press, 2007, sk. 3.1

12. Ahuja S., Water purity and quality, Elsevier, 2009, 7p.

13. Quevauviller P, Thompson K. C, Anlytical Methods for drinking water, 2006, 10-15 p.

14. Šeškevičienė J., Kulpys J., Jeroch H., Žemės ūkio gyvulių ir paukščių mitybos fiziologinės

reikmės, 2004, 37 – 49 p.

15. Wilson G. Pond, David C. Church, Kevin R. Pond, Patricia A. Schoknecht, Basic animal nutrition

and feeding, Wiley, 2005, 479 – 501p.

16. Aniulienė E. B., Paukštininkystė, Terra Publica, 2004, 20-21, 49 – 56 p.

17. Clark L., Hagelin J., Werner S. et al, Sturkie`s Avian Physiology, edited by Colin G. Scanes,

Elsevier, 2015, 365 – 370, 442 – 446 p.

18. Ross broiler management book, Aviagen, 2014, 62 p.

45

19. Turner J., Garces L., Smith W., The welfare of broiler chickens in the European Union, 2005, 5-6

p.

20. Sell J. L., Kratzer F. H., Latshaw D. et al, Nutrients requirement of poultry ninth revised edition,

1994, National Academy press, 16-17 p.

Straipsniai:

21. Ataskaita apie fizikinio vandens valymo su Aqua-4D įtaką kalkėjimo mažinimui bei naujo

kalkėjimo ir korozijos išvengimui pastato geriamojo vandens vamzdynuose, nr. MKT-RAP03-002-00-

DE

22. Agro RINKA Nr. 20 (258), 2015

23. Bowes V. A., Julian R. J., Stirtzinger T., Comparison of serum biochemical profiles of Male

broilers with Female broilers and White Leghorn chickens, 1989

24. Silva P. R. L., Freitas Neto O. C., Laurentiz A.C. et al, Blood serum components and serum

protein test of Hybro-PG broilers of different ages, Brazilian journal of poultry science, 2008, 229-

231p.

25. Lumeij J. T., Hepatology, chapter 20, 523-525p.

26. Hotcleithner M., Biochemistries, chapter 11, 224-243p.

27. Sakas P. S., Understanding avian laboratory tests, Essentials of Avian Medicine: A Practitioner’s

Guide 2nd Edition by Sakas P.S., DVM, MS. AAHA Press, 2002, 1-10p.

28. Polo F. J., Celdran J. F., Peinado V. I. et al, Hematological values for four species of birds frey,

The Condor 94:1007-1013 0 The Cooper Ornithological Society, 1992, 1007-1011p.

29. Zuidhof M. J., Schneider B. L., Carney V. L., Korver D. R., Robinson F. E., Growth, efficiency,

and yield of commercial broilers from 1957, 1978, and 2005, 2014 Poultry Science 93:2970–2982,

2014.

Interneto sveitainės:

30. http://www.vartotojai.lt/index.php?id=7575 (prieiga per internetą 2016-03-12)

31. https://www.sveikaszmogus.lt/Maistas-1354-Kodel_sveika_valgyti_paukstiena (prieiga per

internetą 2016-03-12)

32. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize1 ( prieiga per internetą 2016-02-25)

http://www.ciwf.org.uk/media/3818904/welfare-of-broilers-in-the-eu.pdf

http://www.vartotojai.lt/index.php?id=7575

https://www.sveikaszmogus.lt/Maistas-1354-Kodel_sveika_valgyti_paukstiena

https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize1

46

33. http://www.merckvetmanual.com/ (prieiga per internetą 2016-09-10)

34. http://synlab.lt/tyrimai/biocheminius/plazmos-baltymai/ (prieiga per internetą 2016-19-15)

35. http://www.merckvetmanual.com/poultry/nutrition-and-management-poultry/nutritional-

requirements-of-poultry (prieiga per internetą 2016-09-15)

36. http://kvitrina.lt/vanduo-ir-jo-reiksme-sveikatai/ (prieiga per internetą 2016-09-15)

37. http://www.planethorizons.com/fileadmin/user_upload/downloads/Applications/MKT-DCC-007-

04-EN_Livestock.pdf (prieiga per internetą 2016-09-21)

38. http://www.ligos.lt/lt/laboratoriniai-tyrimai/trigliceridai/261/ (prieiga per internetą 2016-09-25)

39. http://www.thepoultrysite.com/articles/2704/managing-litter-moisture-in-broiler-houses-with-

builtup-litter (prieiga per internetą 2016-10-05)

40. http://www.aaap.info/assets/AWC/litter%20presentation%20-%20paaco.pdf (prieiga per internetą

2016-10-05)

41. http://gid.lt/biologija/vandens-reiksme-vaidmuo-lasteleje-organizme-ir-ekosistemoje (prieiga per


42. http://www.poultryhub.org/physiology/body-systems/excretory-system/ (prieiga per internetą

2016-10-08)

43. https://chekasmikrobio.blogspot.lt/2016/03/glikokaliksas.html (prieiga per internetą 2016-10-10)

44. http://www.planethorizons.com/application-domains/livestock/advantages.html (prieiga per


45. http://www.efiltrai.lt/lt/duomenu_baze/gelezis_vandenyje (prieiga per internetą 2016-10-24)

http://www.merckvetmanual.com/

http://synlab.lt/tyrimai/biocheminius/plazmos-baltymai/

http://www.merckvetmanual.com/poultry/nutrition-and-management-poultry/nutritional-requirements-of-poultry

http://www.merckvetmanual.com/poultry/nutrition-and-management-poultry/nutritional-requirements-of-poultry

http://kvitrina.lt/vanduo-ir-jo-reiksme-sveikatai/

http://www.planethorizons.com/fileadmin/user_upload/downloads/Applications/MKT-DCC-007-04-EN_Livestock.pdf

http://www.planethorizons.com/fileadmin/user_upload/downloads/Applications/MKT-DCC-007-04-EN_Livestock.pdf

http://www.ligos.lt/lt/laboratoriniai-tyrimai/trigliceridai/261/

http://www.thepoultrysite.com/articles/2704/managing-litter-moisture-in-broiler-houses-with-builtup-litter

http://www.thepoultrysite.com/articles/2704/managing-litter-moisture-in-broiler-houses-with-builtup-litter

http://www.aaap.info/assets/AWC/litter%20presentation%20-%20paaco.pdf

http://gid.lt/biologija/vandens-reiksme-vaidmuo-lasteleje-organizme-ir-ekosistemoje

http://www.poultryhub.org/physiology/body-systems/excretory-system/

https://chekasmikrobio.blogspot.lt/2016/03/glikokaliksas.html

http://www.planethorizons.com/application-domains/livestock/advantages.html

http://www.efiltrai.lt/lt/duomenu_baze/gelezis_vandenyje

47

PRIEDAI

1 priedas. Broilerių lesalai

1. Broilerių prestartinis augimo periodas

Sudėtis: džiovintų garintų išlukštentų sojų rupiniai (pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų

pupelių), kviečiai, kukurūzai, aliejus, kalcio karbonatas, fatty acid mix, monokalcio fosfatas, žuvies

miltai, kvietiniai miltai, natrio chloridas, natrio sulfatas, bredol. butyrinė rūgštis, kiti priedai.

Analitinės sudedamosios dalys ir jų kiekiai:

Apykaitos energija paukščiams, kcal/kg 3025

Žali baltymai, % 22,5

Žalia ląsteliena % 2,57

Žali pelenai, % 6,45

Neapdoroti aliejai ir riebalai, % 5,34

Drėgnis, % 12,40

Metionias, % 0,74

Lizinas, % 1,44

Kalcis, % 0,98

Fosforas, % 0,71

Natris, % 0,17

Priedai: Vitaminai, provitaminai ir panašaus poveikio gerai apibrėžtos cheminės sandaros medžiagos

E672 Vitaminas ATV/kg 12000

Vitaminas E mg/kg 90

E671 Vitaminas D3 TV/kg 5000

48

Mikroelementų junginiai:

E1 Geležis - Fe (geležies sulfatas) 40 mg/kg

E2 Jodas - J (kalio jodidas) 2 mg/kg

E4 Varis - Cu (vario sulfatas) 16 mg/kg

E5 Manganas - Mn (mangano oksidas) 112,5 mg/kg

E6 Cinkas - Zn (cinko oksidas) 100 mg/kg

E8 Selenas - Se (natrio selenitas) 0,32 mg/kg

Zootechniniai priedai: fermentai, virškinimą gerinanti medžiaga: E1604 Endo - 1,3 (4) - beta

gliukanazė - NEC 3.1.3.6 gauta iš Penicillum funiculosum, 120000 EU.

Endo - 1,4 - beta - ksilanazė - NEC 3.2.1.8 gauta iš Penicillum funiculosum, 1320000 EU, e1640 6 -

phytase - NEC 3.1.3.26 gauta iš Schizosaccharomysces pombe, 900 FYT.

Kokcidiostatikai:

E722 Narazinas 49,60 mg/kg

E722 Nikarbazinas 49,60 mg/kg

2. Broilerių startinis ir augimo pradžios periodas

Sudėtis: Kviečiai, džiovintų garintų išlukštentų sojų rupiniai (pagaminti iš genetiškai

modifikuotų sojų pupelių), kukurūzai, aliejus, kalcio karbonatas, monokalcio fosfatas, fatty acid mix,

noba vital plus, kvietiniai miltai, natrio chloridas, natrio sulfatas, bredol, butyrinė rūgštis, kiti priedai.

Analitinės sudedamosios dalys ir jų priedai:






Drėgnis, % 13,0

Metionias, % 0,69

49

Lizinas, % 1,34

Kalcis, % 0,90

Fosforas, % 0,61

Natris, % 0,16


E672 Vitainas ATV/kg 12000



Mikroelementų junginiai




E5 Manganas - Mn (mangano oksidas) 112,5 mg/kg




gliukanazė - NEC 3.1.3.6 gauta iš Penicillum funiculosum, 120000 EU.

Endo - 1,4 - beta - ksilanazė - NEC 3.2.1.8 gauta iš Penicillum funiculosum, 1320000 EU, e1640 6 -

phytase - NEC 3.1.3.26 gauta iš Schizosaccharomysces pombe, 900 FYT.

Kokcidiostatikai:



3. Broilerių augimo vidurio periodas

Sudėtis: Kviečiai, džiovintų garintų išlukštentų sojų rupiniai (pagaminti iš genetiškai

modifikuotų sojų pupelių), kukurūzai, kvietrugiai, rapsų išspaudos, aliejus, kalcio karbonatas,

50

monokalcio fosfatas, fatty acid mix, kvietiniai miltai, natrio chloridas, natrio sulfatas, bredol, kiti

priedai.







Drėgnis, % 13,50

Metionias, % 0,58

Lizinas, % 1,16

Kalcis, % 0,71

Fosforas, % 0,53

Natris, % 0,15

Priedai: Vitaminai, provitaminai ir panašaus poveikio gerai apibrėžtos cheminės sandaros medž.

E672 Vitainas ATV/kg 11000







E5 Manganas - Mn (mangano oksidas) 120 mg/kg




gliukanazė - NEC 3.1.3.6 gauta iš Penicillum funiculosum, 130000 EU/ml.

51

Endo - 1,4 - beta - ksilanazė - NEC 3.2.1.8 gauta iš Penicillum funiculosum, 1430000 EU/ml, E1640 6

- phytase - NEC 3.1.3.26 gauta iš Schizosaccharomysces pombe, 900 FYT/ml.

Kokcidiostatikai:



4. Broilerių augimo pabaigos periodas

Sudėtis: Džiovintų garintų išlukštentų sojų rupiniai (pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių),

kukurūzai, kviečiai, kvietrugiai, rapsų išspaudos, aliejus, kalcio karbonatas, monokalcio fosfatas, fatty

acid mix, Nova Vital Plus, kvietiniai miltai, lignobondas, natrio chloridas, natrio sulfatas, bredol, kiti

priedai.







Drėgnis, % 13,20

Metionias, % 0,64

Lizinas, % 1,24

Kalcis, % 0,71

Fosforas, % 0,53

Natris, % 0,15


E672 Vitainas TV/kg 7920



52


E1 Geležis - Fe (geležies sulfatas) 47,99 mg/kg


E4 Varis - Cu (vario sulfatas) 19,2 mg/kg

E5 Manganas - Mn (mangano oksidas) 135 mg/kg

E6 Cinkas - Zn (cinko oksidas) 119,37 mg/kg



gliukanazė - NEC 3.1.3.6 gauta iš Penicillum funiculosum, 130000 EU/ml.

Endo - 1,4 - beta - ksilanazė - NEC 3.2.1.8 gauta iš Penicillum funiculosum, 1430000 EU/ml, E1640 6

- phytase - NEC 3.1.3.26 gauta iš Schizosaccharomysces pombe, 900 FYT/ml.

„aqua4d60pro aparato poveikis vandens kokybei ir paukščių ...20030877/20030877.pdf1 darbas...

Documents