LIETUVOS TSR MOKSLlj AKADEMIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS

•

OBELIV KAPINYNAS

MONOGRAFIJA

+

VILNIUS "MOKSLAS" 1988

BBK 63.4(2L) Obl2

L 0504000000 1471.. 88 M854(08) 88

ISBN 5-420 00407 .... 0

Redakcine kolegija

istorijos m. daklare L TSR MA nare korespondente REGI) A VOLI\AlTE·l\ULII\AUSl\lE E (pirmininke)

istorijos m. kandidata ADOLFAS TAUTAVICIUS (a ts. redak lori us)

biologijos m. daklaras GINTAUTAS CESNYS

Nuotraukos skyril! autoril! ir I\AZIMIERO VAINORO Pies iniai ALVYROS MIZGIR IENES,

IRENOS BAJORONAITES ir

I DA UTES GRElBUTES I Breziniai skyri4 auloril! ir AURIMO VALEVICIAUS

Nuo kito numerio Lietuvos archeoiogija eis pai<eistu vi rsei iu ir anlraSliniu pusiapiu.

Co CJIeAYIOmero HOMepa ApxeoJIorl15I JII1TBbI 113AaeTC5I C 113MeHeHHbIMI1 06JIO)KKOH 11 TI1TYJIbHbIM JII1CTOM.

ISleista L TSR MA lslorijos instituto uzsakymu © L TSR MA Islorijos institutas, 1988

25. HaHHHc fl.-B. Yi,ll,eHTfujJHKaUH5I JIlllJHOCTH no npoK'

CHMaJIbHblM KOCT5IM KOHelJHOCTei1. BHJIbI-IlOC, 1972. 26. l{.ecHHC r. AIHponoJIorIllJeCI<Hfl THn .1IlO,ll,eH KYJIb'

TYPbl 60eBblx TonopoB ,ll,peBHeil fl pyccHH II .LI.oCTH)I(eHH5I

Mop<jJOJIorHH ,ll,JI5I Me,ll,HUlfHbl H CeJIbCKOrO X0351flcTBa.

nAJ1 EO,lI,EMO rPA<I> 1151

Ma Tep IIaJI bl 1 V pecny6J111J(a H CKOi"1 MOp<jJoJlorHlJeCl<oil 1(011

<jJepeHUHH. BHJIbIIIOC, 1985. C. 96. 27. l{ecHflc r. 3nl H'leCKa51 3IHpOrIOJIOrH51 6ilJITCI'''X n Jle·

MeII Ha TeppHTopHH JI HTBbl B [ TblC5I'leJI eTHH I-I. 3. / / n po·

6JIeMbl 3TI-IOreHe3a II 3THH'leCKOII HCTOPHH 6aJITOB. BUJIb­

HlOC, 1985. C. 144 158.

11 AHTPOn0J10rl151

r . l.JECHYiC

PE3IOME

MaTepHaJI pa60Tbl COCTaBJI5IlOT 58 lJepenOB, ,ll,JIlfHilble

KOCTH 44 JIHU H naJIeO,ll,eMorpa<jJHlJeCKHe ,ll,aI-IHbl e 0 81 no­

rpe6eHlfH V VI BB., a TaK)I(e 25 lJepenOB H ,ll,JIHHHble KO­

CTI{ 13 JIHU XV B. II. 3.

.LI.eTH B MOrHJIbI-IUKe V VI BB. COCTaBJI5IJIH 50,6% Bcex

norpe6eHHblx (Ta6JI. 1) , Cpe,ll,H5IlI np O,ll,OJI)J<HTeJIbHOCTb

npe,ll,CT05llueH )J(H3HH HOBOpO)l(,ll,eHHbIX (eg) 6blJIa 22,6 -JIeT, ,ll,Ba,ll,uaTHJIeTHHX (e~o) MY)I(IJHH 20,4 JIeT, )l(eHll.\HH -

15,5 JI eT, 060HX nOJIOB 18,5 JIeT H 9TJ{ ,ll,e~lOrpa<jJIIlJe­CKHe nOKa3aTeJIH CJIe,ll,yeT CIJHTaTb TlmI1lJHblMH ,ll,JI5I 3nOXII

)l(eJIe3a B JI HTBe. C KpaIIHOMeTpHlJeCKO!1 TOIJKH 3peHH5I MY}KCKa51 11 )J(eH­

CKa51 cepHH 'lepenoB OTJIfllla IOTC 51 He3HaIJHTeJIbHblM BHyTpII ­

rpynnoBblM pa 3Ho06pa 3HeM KaK B O,ll,HOMepUoM (Ta6JI . 2), Tal( H B MHorOMepUOM nJIaHe (Ta6JI. 3 4). fl pH <jJ3KTO-

• • pU3aUIIH KOppeJI5IUHOHHOH MaTpHUbl MY)J(CKOH cepHH Bbl-

AeJI5IJIHCb rJI3BI-Ible KOMnOHeHTbl (Ta6JI. 3), xapaKTepI-Ible

AJI5I O,ll,I-IOPO,ll,IIbIX rpynn, a nOCJIe BaplfM aKcKoro HX Bpa­

ll.\eHH5I (Ta6JI. 4) OKa3aJIOCb, 'ITO Bce <jJ aKTopbl OKa3bIBa lOT

B03AelIcTBHe Ha <jJI13HOJIOrHlJeCKH CuenJIeHlIble npH3HaKI1.

l.Jepena V VI BB., KaK MY)J(CKHe, T aK H }KeHCKHe

(Ta6JI . 2), OT JIHlJaJIHCb nmepMop<jJHefl M03rOBoro OTAe.na,

pe3KoH AOJIHXOKpaH Hei'l , Cpe,ll,HeWHpOKI{M If cpeAHeBblcoKHM,

p e3Ko npo<jJIIJIHpOBa HH bIM B ropH30lITaJIbHOM CelJeIIHH JIH­

I..\OM , HH3KHMH op6HTaMH, Me30pHHHblM, pe3Ko BblcTynalo­

ll.\HM HOCOM. 3TOT TIm 6blJI npeACT3BJIeH B CHHXPOHHblX

MOrHJIbHHKaX BOCTOl/HOH nOJIOBHI·lbl JIHTBbl (Ta6JI. 5) I{

CHJIbHO Ha nOMIIII3JI TOT apXHMop<jJHblH TIm, KOTOPblH 6blJI •

xapaKTepeH AJI5I HeOJIHTH'leCKHX nJIeMeH WHypOBOH Kep a-

MHKH If 60eBblX TonopOB.

fl pH MHorOMepHOM cpaBHeHHH lJ epenOB V VI BB . H3

065IJI5I rl C 9 CHHXPOHI-IblMH JIIITOBCKHMII CepH5IMH no CII­

CTeMe AHCKpeTHblX npH3HaKOB LJepena (Ta6JI. 6) BbI5lBH­

JIHCb ,ll,OBOJIbHO Xapal(TepHble B3aHMOOTHOWeI-IH5I. fl o 'Iac­

TOTaM npJl3HaKOB (Ta6.n. 7) paCC'IIHaJIHCb cpeAHHe Mepbl

lI,HBepreI-IUHH Me}J(AY 10 CepH5IMH, H HX M3TpHua nOABep­

raJIaCb KJIaCTep"oMY 3HaJIH3Y. B AeHAporpaMMe ero pe-

3YJIbTaTOB (pHC. 1) nonYJI5IUH5I H3 0651JI5I n nonaJIa B O,ll,HII

KJIaCTep C •

nonYJI5IUHH,

AeH H5I .

60JIbWHH CTBOM

'ITO YK33blBaeT

• OCTaJIbHblX npaaY'(WTaHTCKHX

Ha 06ll.\HOCTb HX npOHCXO)J(-

.LI.JIHHHble KOCTI{ CKeJleTa (Ta6JI . 8) B V VI DB. OT­

JIH4aJIHCb MaCCHBHOCTblO H KpenKHM CTpoeHHeM; A ,l11Ba

TeJIa, YCTa HOBJIeHH3 51 pa3JIH'lIlblMH MeTO,ll,3MH (Ta6JI. 9), 6blJIa AOBOJIbHO 60JIbWoi1. TaK, rIO JIHTOBCJ(HM perp eccHoH­

HbIM ypaBHeHH5IM olla COCTaBJI5IJIa 172,9 CM Y My)J(tIHH

H 159,9 CM Y )J(eHll.\HH, no MaHYBpHe 172,7 H 161,2, no TeJIKK5I 173,4 H 160,8, no TpOTTep- r Jl e3ep 175,1 H 163,8 CM.

flo <jJparMeHTapHoMY MaTepnaJIY XV B. MO)J(HO nOJIy­

l.JHTb npe,ll,CTaBJIeHHe 0 KpaHHOJIOrH4eCKHX OC06eHI-IOCTHX

HaCeJIeHH5I (Ta6JI. 10) . 0110 OTJIH4aJIOCb rHrICpMopqlIIeli .. M03rOBoro OT,ll,eJIa l.Jepena, Me30KpaHHeH, Y3KHM H H1131<HM,

CJIerKa ynJIOll.\eHHbIM Ha ypOBHe rJla3HHll JIHUOM, xaMe­

KOHXHblMH op6HTaMH, pe3J(0 BblcTynalOll.\HM HOCOM II nepe­

HOCbeM. BOJIblllHHCTBO pa 3JIHl.JHH no cpaBHeHHIO C HaCeJIe­

HHeM 60JIee paHHero n epHO,ll,a nOMell.\aIOTC51 B pYCJIe 3no-•

XaJIbHblX H3MeHeHHH, Ha npaBJIeHHe KOTOPblX nOBTOp5leTCH

B 3 MorHJIbHHKaX, H3 KOTOPblX IfMeeTC5I MaTepHaJI 060HX

YKa3aHHblX nepIIOAOB. II B 06be,ll,HHeIlHOM MaTepHaJIe Bcex

aYKwTaHToB (Ta6JI_ 11 ). 3nOXaJIbIlblll C,ll,BHr npOllBJI5IeTCH

B rpaUHJIH3al..\HH H 6paxHKpaHH3aUlm M03rOBoro OT,ll,eJIa

l.Jepen3 (pHC. 2), cY}KeHHH JIHua, JIerKOM ero ynJIOll.\eIIHII • B npe,ll,eJIax BnOJIHe eBponeoHAIloH KJIHIIOnp030rIHH, B oe-

JIa6JIeHHH BblcTynaHH5I II OCOBblX KOCTe!! H nepeHOCb51 (pHC.

3). H eT OCHOBaHH5I COMlIeBaTbC5I B npeeMCTBeHHOCTH 11a­

CeJIeHJl51 0651JI51I:1 AByX nepHO,ll,OB BpeMelHI.

.LI.JIHHHbIe KOCTH HaCeJIeHII5I XV B. OTJIWI3JIHCb rpaUHJIb­

HOCTblO (Ta6JI. 15), a AJIHHa TeJIa 6blJIa MaJIoi\ (Ta6JI. 9) no cpaBHeHHIO C 9noxoii )J(eJIe3a. T aK, no JIHTOBCKHM pe­

rpeCCHOHHblM ypaBHeHH5IM olla COCTaBJI5IJIa 168, 1 CM Y MY)J(l.JHH H 157,3 CM Y )KeHlllHH, no MaHYBpHe 167,4 H 158,7, no T eJIKKH 169,5 H 157,9, no TpOTTep-rJIe3ep-

170,7 H 160,5 CM. J,'XY,ll,WeHHe <jJH3H4eCKoro COCT051HHH

HaCeJIeHH5I B Cpe,ll,HeBel<OBbe 06b5lCIIlIeTC51 COUHaJIbJlblMII

npWIHHaMH.

ETNINES ODONTOLOGIJOS DUOMENYS

IRENA BALCIONIENE

Obelil! kapinyno imonil! odontologine medi ia­ga yra ne tik viena gausiausil! rytl! Lietuvoje, bet ir viena vertingiaus il!, nes leidiia sugre­tinti toje pacioje vietoj e skirtingai s laikai s (V­VI ir XV a.) gyvenus il! imonil! tipus.

Straip snio tikslas nustatyti V VI ir XV a. Obeli4 kapinyne palaidot4 imonil! odontologi-

100

nius ti p us ir j t.! viet'! Li eiuvos ir kaimyniniL) kra stl! odonto loginil! tiPtJ fone. IStirtos 42 V­VI a. kaukoles ir 20 XV ami iaus. Obelil! l<a­pinyno V VI a. imonem s (iI'. lent.) bO dinga tai, I<ad jie neturejo kraudingo, ryskios 12 re­dukcijos ir I I kastuvo form~s (2+3 ba lL1 ), 6-gumburil! ir 4-gumburi 4 M I , dista lines trigo-

nido keieros, lauztos metakonido rauksles, t.a. m.i., retai pasitaike Karabelio gumburelis, daz­nai aptinkama I ' kastuvo forma (1 balas), 12 kastuvo forma (1 ir 2+3) balai, 5-gumburiai M, ir M' 1 pa 3 tipas. Pagal siq pozymil! daz­numus V VI a. Obelil! zmones priklause Vi­durio Europos odontologiniam tipui.

Taciau reikia pazymeti, kad daugokai aptikta l' kasiuvo formos J balo (18,8%), 12 kastuvo formos 2+3 bah! (11,8%), ypac Lietuvos mas­tu) MI 1 pa 3 iipo (12,5%) ir mazokai Ka­rabelio gumburelio (16,7%). Tai leidzia itarti, kad obeliski!i Vidurio Europos odontologinis tipas yra ne "grynas", 0 patyr~s Rytq komp­lekso itakq. Kaimynai V VII a. vakarq auks­taiciai (Kriemala, Geluva, Grauziai, Griniunai), taip pat ir to paties iaikotarpio zemaiciL! bei paribio su aukstaiciais gvventojai (Plinkaiga­lio, Kairenelitj, Sauginil!, Labunavos, Pagrybio, Pasusvio kapinynai) odontologiskai buvo visis­kai vienodi ir priklause ,,£rrynam" Vidurio Eu­ropos tipui. Vis delto V VI a. obeliskiams Ry­tq komplekso jiaka yra nedidele, nes ji is es­mes nekeicia bLidingo Vidurio Europos tipo. Bet jauciama dar ir XV amziuje. Antai Obe­litj kapinyne palaidoti to laikotarpio zmones taip pat priklause Vidurio Europos odontolo­giniam tipui. Tai rodo (zr. lent.) I' kastuvo formos kandz il! , distalines trigonido keteros, lauztos meiakonido rauksles, t.a.m.i., M, med III varianto nebuvimas, daznai pasitaikantys 5-gumburiai M" vpac +5 tipo ir 4-gumburiai M2, M, 2 med II variantas . Taciau daugokai 6-gumburill M , (10,0%) ir Mil pa 3 formos (14,3%) yra visi skai nebudinga Vidurio Euro­pos odontolo£riniam tipui ir vel rodo Rytu komp­lekso itakq. Veda pastebeti, kad XIV XVII a. tiek rytq, tiek vakarq Lieiuvos ir apskritai vi­sos Lietuvos zmonems buvo budingas itin "gry­nas" Vidurio Europos odontologinis tip as.

Etnines odontologijos poziuriu viduramziLJ Lietuvos gyven tojai buvo labai yienalyciai. Tai patvirtina dispersine analize. Patikimai neva­rijuoja ne vienas poiymis. Pagal labiausiai ivairuojanc ius pozymius apskaiciuoti vidutiniai divergencijos matai isejo labai mazi. Antai net­gi tarp geografiskai, taip pat ir divergencijos mattj klastcrizacijos dendrogr amoje labiausiai nutolusiq grupil! ryiq ir vakarl! Lietuvos ­biologinis atstumas yra minimalus ir tesudaro 0,314. Toks XIV XVII a. Lietuvos Vidurio Eu­ropos odontologinis monolitiskumas rodo gene­t ini grupil! artimumq. XV a. Obelil! zmones taip pat is esmes nekeicia visai to meto Lietu­vai ir kartu rytLJ Lietuvai budingo Vidurio Eu­ropos tipo, tuo labiau kad ir jie patys priklau­so tik gal kiek modifikuota11l jo variantui.

Lieluvos tiek kraniologine medziaga, tiek ir dabarliniai gyvcnlojai ncdaznai luri M' J pa 3

formq, ir tai ypac budinga Vakarl! odontologi­nio kamieno "grynam" Vidurio Europos tipui. Apskritai sis pozymis labai stabi lus; tai pa­tvirlina ir Lietuvos medziaga (nepatikima epo­chine jo variacija II VII, VIII XII, XIV­XVII a. ir tarp dabartiniq lietuviq; nustatyta, kad epoch ine itaka siam pozymiui labai maza-1~2 0,09%) . Patikrinus pozymi, patvirtinta, ka d j is ga lip a deti skirti Rytq ir Vakarq odon­tologinius kamienus [51. Vakarl! odontologinia­me kamiene didesni M' 1 pa 3 tipo procentai rodo Ryll! itakq arba pedsakus. Pirmojo m. e. tukstantmecio Lietuvoje sis pozymis is visa pa­sitaike tik 4 kartus (4,7±2,2%), is jq vienq kart q Obel i l! ka p inyne (J 2,5 % ). Beveik ne­pasikeite paMtis ir viduramziais: pozymis pa­sitaiko 5,0± 1,8% atvejl! (Obeli uose 14,3%). Idomu tai, kad sio tipisko rytietiSko bruozo daznis nepasikeite ir tarp siuolaikinil! Lietuvos gyveniojlJ (5,6±0,4%).

Nors V VI ir XV a. Obelil! kapinynq me­cIziagoje aptinkama neryski Ryil! odontologinio komplekso itaka, sie kapai laidosena ir jkape-11lis yra analogiski kiliems to paties laikotar­pio Lietuvos laidojimo paminklams [4, p. 57]. Tode! reikia manyti, kad tokia menka Rytl! odontologinio komplekso itaka Obeliq kapinyno imonems (kiek didesne XV a .) reiskia, jog jie palaike rysius su toliau i rytus gyvenusiomis likriausiai giminiskomis gentimis.

Vidurio Europos odontologinis tipas Lietuvo­je labai sen as, budingas apskrita i baItams, bet savo saknimis siekia ir ikibaltiskq laikq. Anks­tvviaus ios odontologines medziagos aotikta SvencioniL! raj. Kretuono neolitineje Narvos kulturos gyvenvieteje r2, p. 9]. Kretuoniskiai, be abejones, buvo ryskus europida i, ir pagal danttj morfologines ypatybes priklause Vidurio Europos odontologinio tipo archaiskam varian­tui, kuris buvo budingas ir kiil! ikibalt iskq Lie­tuvos kulturl! atsiovams, taip pat ir seniesiems baltams Pamaril! kultoros zmonems . Apie tai rasyla kitame darbe [3, p. 20].

Galima manyti, kad V VI a. Obelil! zmo­nems padaryta Rytl! odontologinio J<ompJekso itaka yra atsitiktine ir nesusijusi su visq rytl! aukstaicil! odontologiniq ypatybil! formavimusi. Taip galima teigti remiantis ir kaimyniniq sri­ci l! a titikmenimis. G. Cesnys [1, p. 145] masy­viam dolichokraniniam pJaciaveidziui Obelil! V­VI a. antropologiniam tipui atitikmenq aptinka rytl! Latvijoje, Latgaloje (VII X a. Lejasbi­tenai). 0 R. Graveres [6, p. 35] duomenimis, VII X a. iatgalilJ. odontoJogini s tipas sutampa su neolito pabaigos Fatjanovo kultDros zmoniq lipu, ir aulore teigia esant bendras latgalil! ir fatjanoviecilJ. fiziniL! ypatybilJ. formavi11l0si is­takas. Fatjanovo kulluros atstovlJ. odonto logi­nis tipas yra Vidurio Europos, ir jame aptin-

1101

kama siokiLJ. tokiLJ. RytLJ. komplekso priemaisLJ., tik jos labai neryskios: jau pasitaiko lauzta metakonido rauksie (5,8%), 6-gumburiai M\ (2,9%), ret ai MI +5 tipas (8,8%) ir ypac Ka­rabelio gumbureli s (18,6%).

Taigi apie obeli skiLJ. Ryb-! komplekso itakos kilm~ ir senumq s pr~sti kol kas sunku. Tam tikrus RytLJ. komplekso itakos pedsakus XV a. obeli skiams reiketLJ. ai skinti rysiais su toliau i rytu s gyvenusiomis baItLJ. gentimis. Be to, pir-

mojo tDkstantmecio antrojoje puseje jau vyko ir kaimyniniLJ. rytLJ. slavLJ. kelimasis i vakarus [7, p. 63].

ISvados. V VI ir XV a. obeliskiams, kaip ir kitiems sil! laikotarpiLJ. Lietuvos gyventojams, buvo bDdingas Vidurio Europos odontologinis tipas. Neryski Ryitl komplekso itaka V VI ir XV a. nesietina su siLJ. zmoniLJ. tipo formavimu­si, 0 greiciausiai yra kiek toliau i rytus gyve­nUSiL! baltIi genciLJ. veiyvesnio poveikio isdava.

OBELI\.I IR I(IT\.I LIETUVOS ODONTOLOGINI\.I SERIJ\.I SUGRETINIMAS

Obeliai Obe liai (V-VI a.) (XV a. )

Va ka ru a llks l a iciai 7.em aicia i Rvlll Li elu va Vaka rt! Li e lu va Visa Li elu va (V- VII a .) (V- VII a .) (XIV- XVII a. ) (XIV- XVII a. ) (XIV- XVII a .)

Pozy mio pava di nim as

1'1 N % N

I. Dias tema 23 17,4 8 0,0 17 2. Kraudingas 31 0,0 I I 0,0 31 3. J2 redukcija (I ba- 22 9, I 8 0,0 18

las) 4. 12 redukcija (2 + 3 22 0,0 8 0,0 18

bal a i) 5. I I kas tuvo forma (I 16 18,8 6 0,0 9

balas) 6. II kastuvo forma 16 0,0 6 0,0 9

(2+3 balai) 7. J2 kastuvo forma

(I balas) 17 23,5 5 0,0 II

8. J2 kastuvo forma (2+3 balai)

17 11 ,8 5 0,0 I I

9. M I tipas 4 16 100,0 1 I 100,0 7 10. MI ti pas 4 - 16 0,0 I I 0,0 7 II. M2 tipas 4 10 20,0 5 20,0 5 12. M2 tipas 4 - 10 60,0 5 60,0 5 13. M2 tipas 3+ ir 3 10 20,0 5 20,0 5 14. MI KarabeIio gum - 6 16,7 I

bureIis (2 5 balai) 9 0,0 10 10,0 15. 6-gumburia i M I 3

16. 5-gumburiai MI 9 100,0 10 90,0 3 17. M I tipas + 5 9 33,3 10 70,0 3 18. M I tipas Y5 9 33,3 10 20.0 19. 4-gumburiai M I 9 0.0 10 0,0 3 20. 5-gumburiai M 2 4 25,0 4 25,0 3 21. 4-gumburiai M 2 4 75.0 4 75,0 3 22. DistaIine tri gonido 8 0,0 I I 0.0 3

ketera 23. Lau zta mela konido 7 0,0 9 0,0 3

rauksle 24. T_ a. m. i. 10 0,0 I I 0.0 4 25. M I 2 med. (II va- 4 0,0 7 42,9 2

rianlas) 50,0 7 57, I 2 26. M I 2 med. (fc va- 4

rianl as) 27. M I 2 med (III va- 4 50,0 7 0,0 2

riantas) 28. MI I pa (I forma) 8 37,5 7 42 ,9 3 29. MI I pa (2 forma) 8 50,0 7 28,6 3 30. MI I pa (3 forma) 8 12,5 7 14,3 3

LITERATORA

1. Cesnys G, III XI a. zelllaiciai kraniolo gijos as pel< ­lu II Lieluvos archeolog ija . V., 1984. T. 3. P. 141 151.

2. Girininkas A. I\ rel uono r gyvenvi ete I I Archeolo­gini ai Iyrinejima i Li etuvoje 1980 ir 1981 melais. V., 1982. P. 9 12.

102 •

•

% I N

11 ,8 115 10,4 106 7,5 0,0 175 0,0 160 0,6 0,0 103 8,7 88 13,6

0,0 103 0,0 88 0,0

0,0 94 8,5 71 5,6

0,0 94 I , I 71 0,0

9, I 76 32,9 81 21 ,0

9, I 76 5,3 81 2,5

100,0 108 99, I 69 94,2 0,0 108 0,9 69 5,8 0,0 60 18,3 31 22,6

60,0 60 66,7 31 61.3 40,0 60 15,0 31 16, I

100,0 39 56,4

0.0 59 3.4 42 4,8 100,0 59 91,S 42 92.9 100,0 59 46,2 42 57,5

42 35,0 0,0 59 5, I 42 2,4 0,0 23 8,7 17 I I ,8

100,0 23 91,3 17 88,2 0,0 58 0,0 44 0,0

0,0 53 1,9 36 0,0

0,0 67 I ,5 45 2.2 50,0 40 25,0 31 22,6

50,0 40 52,5 31 54,8

0,0 40 22,5 31 22,6

0,0 56 50.0 38 26,3 100,0 56 48,2 38 63,2

0,0 56 1,8 38 10,5

187 9, I 274 0,4 159 11,3

159 0,0

148 4,7

148 0,0

139 17,3

139 5,0

117 95,7 117 4,3 78 15,4 78 47,4 78 37,2

50 0,0 50 96,0 50 55,8 50 39,5 50 4,0 33 15,2 33 84.8 49 0,0

37 5,4

50 2.0 31 22 ,6

31 64,5

31 12,9

42 35.7 42 59,5 42 4,8

N

483 736 410

410

363

363

364

364

325 325 193 193 193

-

151 I 1) I I 51 I 51 I 51 83 83

156

125

162 103

103

103

141 141 141

,. o

7,9 0,4

13,2

0,2

6,3

0,3

17,9

5,2

96,6 3,4

14,0 55,4 30,6

2,6 93,4 51,5 40,2

4,0 12.0 86,7

0,0

1,6

1,2 27,2

53,2

19,0

31 ,2 63,8 5,0

3. Papreckiene I. Akmens am ziaus kaukoIill odonlo­loginiai duom enys I I Archeologiniai tyrinejimai Lietu· voje 1980 ir 1981 metais. V., 1982. P. 20 23.

4. Urbanavicius V. Obcli Ll kapin yno tyrinejilllai I I Ar­cheo loginiai tyr inejimai Lielu voje 1980 ir 1981 meta is. V., 1982. P. 57 59.

5. 6aJlb'lIOHeHe H. 3nOXaJl bHbie C,llBHrH HeKoTopblX

npH3HaKOB OtJ,OHTOrJlHcpHKH II Jl.ocTH)I{eHHH MOPCPO.~O­fHH MetJ,HUIWe II CeJlbCKOMY X03HlkTBY. BHJlbIlJOC, 1985.

C. I I. 6_ rpaBep e P. Y. OtJ,oHTOJlOrH'leCKaH xapaKTepHcTHKa

ApeBHero H cOBpeMeHHoro HaCeJleHliH JlaTBIIH B CBH3H

C 3THHlJeCKoi'i HCTopfleii JlaTbl llleii: ABTopecp .•.. tJ,HC. KaHtJ,.

HCT. HaYK. M., 1978. 7. KYJlHKaycKeHe P. K. 06pa30BaHHe JlHTOBCKOii HapOA­

HOCTH (no AaHHblM apXeOJlOrHH) II np06J1eMbi 3THHlJeCKoi'i

HCTOPHH 6aJIToB: Te3. tJ,OKJI. PHra, 1977. C. 61 65.

JI.AHHhIE OJI.OHTOJlOfHH

H. BAJlblJlOHEHE

PE3IOME

HCCJIetJ,OBaHO 42 lJepena V VI BB. H 20 lJepenOB XV B.

H3 MOfHJIbHHKa 06HJISlii.

Jl.JIH HaCeJleHHSI 06S1JIHii V VI BB. J( XV B. xapaKTe­

peH cpetJ,HeeBponeiicKHii OtJ,OHTOJIOfHlJeCKHH THIl. 06 3TOM

CBHtJ,eTeJIbCTBYJOT OTCYTCTBHe KpaytJ,HHra, JIOllaT006pa3Ho­

CTH MetJ,HaJlbHblX pe3UOB 6aJIJIOB (21+3), tJ,HCTaJIbHOrO

rpe6HH TpHroHHtJ,a, KOJIeHlJaTOii CKJlatJ,KH MeTaKOHHtJ,a, t. a. m. L, petJ,YKUHH IZ 6aJIJIOB (21+31); HIi3KHe npoueHTbl pe­

tJ,yKUHH IZ 6aJIJIa J (9, J' Ii O,Q); BblCOKHe IlpOueHTbl 5-6y­

ropKoBblX MI (100 Ii 90), 4-6yropKoBblX Mz (75 H 75) . OJ(.HaKo cpetJ,H HaCeJIeHHSI 06HJIHii V VI BB. B 1l0BblllleH­

HblX lJaCTOTax JIOllaT006pa3HocTH MetJ,HaJIbHbIX pe3'-lOB

6aJIJIa 1 (18,8 %), CPOPMbl 3 60P03tJ,bl 1 pa Ha MI

(12,5 %), B nOHH)I{eHHblX lJaCTOTax 6yropKa Kapa6eJlJIH

no 6aJIJIaM 2 5 (16,7 % ) H cpeJ(.H HaCeJIeHHH 06HJISJli

XV B. B nOBblllleHHblX lJaCTOTax 6-6yropKoBblX M I (10 %)

H CPOPMbI 3 60p03tJ,bI 1 pa Ha MI (14,3%) MO)l{HO 06Ha­

PY}KHTb BJIHHHHe BOCTOlJHOrO KOMnOHeHTa. OJ(.oHTOJIOrH'IeCKHe J(.a HHble nOtJ,TBep)l{tJ,a lOT HtJ,eHTH'I­

HOCTb cpetJ,HeeBpOlleiicKoro OtJ,OHTOJIOfH'leCKoro THlla cpetJ,H

3anaJ(.J-IbIX ayKllITaHTOB H }KeMafITOB V VII BB., a '1YTb

YJIOBHMble BOCTO'lHble oc06eHHOCTH, 06HapY)l{eHHbie JIHllIb

cpetJ,H BOCTO'lHblX aYKllITaHTOB (06HJlHH V VI BB .), CJIe­tJ,yeT 06bHCHHTb BJIHHHHeM 60JIee OTtJ,aJIeIlHblX Ha BOCTOKe

apeaJIOB tJ,peBHHX 6aJITOB. HaJIH'IHe BOCTO'lHOrO KOMIlOHeH ­Ta cpetJ,H HaCeJIeHHH MOfHJlbHHKa 06HJlSlH B XV B . 06bHC­

HHeM TOH )l{e npeeMCTBeHHOCTblO tJ,peBHero BJlHSlHHH 60JIee

BOCTO'lHbIX 6aJITCKHX nJIeMeH . He3Ha'lHTeJIbHOe BJIHHHHe

BOCTOlJHOrO KOMIlOHeHTa He CJIetJ,yeT CBH3blBaTb C CPOPMH ­

pOBaHHeM OtJ,OHTOJIOfHlJeCKOrO THlla BOCTO'lHblX aYKllITaH­TOB H TeM caMblM HaCeJleUHH 06HJlHH, TaK KaK B 31l0XY

KaMUH B BOCTOlJHOH lJaCTf! JlHTBbl 06HapY)I{eH cpetJ,HeeBpo­

lleHCKHH, THlllllJHbli'1 tJ,JIH 6aJITOB, OJ(.OHTOJlOrHlJeCKHH THIl.

PALEOPATOLOGINIAI TYRIMAI

RIMANTAS JANKAUSKAS

Ligos ir traumos yra neatski r iama imonil! gyvenimo dalis. Todel mu sl! iinios ap ie praei­t ies pop uliacijas butl! nepilnos, jei neatsiivelg­tume i s it:! problemt:!. Zmogaus aplinka, bu itis, darbas, socialines st:!lygo atsiliepia jo svei­katai, kuri tam tikru mastu atsispindi ir skele­teo Taigi pa leopatologiniai kaull! tyrimai at­skleidi ia tai, ko negali kiti mokslai. Ypat ingq reiksm~ j ie iga una tada, kai ner a kitl! saltinil! sp r ~sti apie praeities imonil! sveikatq. Antra vertus, paleopatologija, kaip medici nos saka, atskleisdama ligl! istorijt:!, padeda geriau su­prasti kai kuril! ligl! esm~.

Osteoskop iskai iStirta V VI a. 24 vyrl!, 19 motert4 ir 15 vaikl! ir paauglil! (iki 20 m.) ske­letai bei XV a. 5 vyrl!, 7 moterl! ir 2 vaikl! kaulai (1 ir 2 lent.) . Diagnozei patikslinti kai kurie kaulai buvo tirti rentgenologiskai. Ra· dangi XV a. ka ul4 neda ug, negalejome paly­g inti jl! su V VI a. kaulais, reikejo tenkintis vien paprastu patologijos aprasymu.

Traumq pedsakai. Skeleto l r aumlJ, aptikta 8 asmen4 palaikuose. Rapo Nr. 9 vyresnes kaip 55 m. motel's kaktikaulyje i des in~ nuo meto­piono pastebeta ovali 18 X 14 mm negili impre­sija uapvalejus iais nuolaidiiais I<rastai . Tai

s ugiju s i mustine iaizda. Rape Nr. 14 palaidoto 40 45 m. vyro kairiojo smilkinio srityje buvo lenkla skilimo linija, prasidedanti kaktikaulyje j prieki nuo pteriono, kertanti vainikin~ siul~ ir lanku einanti kairiuoju momenkauliu mai­daug 10 mm virs ivynines sill Ies (pav. 1). At­sturn as tarp tol imiausiLJ skilimo tasklJ, sagitali­ne kryptimi 70 mm. Rairysis skruosto lankas sveikas. Luiimo krastai suapvalej~, pasideng~ kompakline mediiaga. Tai impresinis kaukoles skliaulo lUiimas nuo smugio buku didelio pa­virsiaus (apie 70X50 mm) daiktu. Zaizda su­gijus i. Rape Nr. 44 palaidoto 45 50 m. vyro lui~s (nuo smugio buku daiktu) ir sugij~s kai­ry is skruosto lankas. To paties asmens sugi­je kaikada lUi~s anlrasis juosmens slankste­li s. Slanksteliai taip lUita nuo stipraus s uspau­dime r 17, p. 931, krintant is aukstai [14, p. 165]. 45 50 m. vyrui is kapo Nr. 57 buvo lUiusi nosies nugarele. Rape Nr. 118 pa1aidoto 45-50 m. vyro pirmasi s juosmens s lankstelis su­plotas, s uaug~ su dvylikluoju krulines s lanks­teliu, s ukalk e i ~ tarpslankslelini s di kas. Tai s ugiju s io kompres ini o lu iimo iymes. Kapc Nr. 119 palaidotam 30 35 m. vyrui nustatyt i 2 be dislokacijos s ugij ~ kairiojo a lkunkaulio

103