acdsee pdf image. · a-indeksas, laisvas klasterizavimas. research on multilayer archaeological...
TRANSCRIPT
![Page 1: ACDSee PDF Image. · A-indeksas, laisvas klasterizavimas. Research on multilayer archaeological sites, especially sandy soil Stone Age settlements, seems to be less informative because](https://reader035.vdocuments.pub/reader035/viewer/2022062913/5e4dcd5f14f76b20716f7248/html5/thumbnails/1.jpg)
Lietuvos archeologijos draugija
Lietuvos istorijos institutas
Klaipedos universitetas
• •
VILNIUS 2010
![Page 2: ACDSee PDF Image. · A-indeksas, laisvas klasterizavimas. Research on multilayer archaeological sites, especially sandy soil Stone Age settlements, seems to be less informative because](https://reader035.vdocuments.pub/reader035/viewer/2022062913/5e4dcd5f14f76b20716f7248/html5/thumbnails/2.jpg)
v
Leidyb~ finansavo
LIETUVOS MOKSLO TARYBA NACIONALINE LITUANISTIKOS PLETROS 2009-2015 METlJ PROG
Redaktoriq kolegija:
Dr. Andra Simniskyte (ats. redaktore) (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius)
Dr. Anna Bitner-Wr6blewska (Valstybinis archeologijos muziejus Varsuvoje, Lenkija)
Prof. dr. Rimantas Jankauskas (Vilniaus universitetas, Lietuva)
Prof. dr. Eugenijus Jovaisa (Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuva)
Prof. dr. Vladimir Kulakov (Rusijos archeologijos institutas, Maskva)
Prof. dr. Valter Lang (Tartu universitetas, Estija)
Doc. dr. Algimantas MerkeviCius (Vilniaus universitetas, Lietuva)
Dr. Gintautas RackeviCius (PiliLf: tyrimo centras "Lietuvos pilys'~ Vilnius)
Dr. Arnis Radil)s (Latvijos nacionalinis istorijos muziejus, Ryga)
Dr. Eugenijus Svetikas (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius)
v
Doc. dr. Valdemaras Simenas (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius)
Dr. Vykintas VaitkeviCius (Klaipedos universitetas, Lietuva)
Doc. dr. Ilona VaskeviCiiite (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius)
Dr. Gintautas Zabiela (Klaipedos universitetas, Lietuva)
Dovile UrbonaviCiiite (ats. sekretore) (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius)
Zurnalas registruotas: EBSCO Publishing: Central and Eastern European Academic Source.
European Reference Index for the Humanities (ERIH)
© Lietuvos istorijos institutas, 2010 ISSN 0207-8694 © Straipsniq autoriai, 2010
• •
![Page 3: ACDSee PDF Image. · A-indeksas, laisvas klasterizavimas. Research on multilayer archaeological sites, especially sandy soil Stone Age settlements, seems to be less informative because](https://reader035.vdocuments.pub/reader035/viewer/2022062913/5e4dcd5f14f76b20716f7248/html5/thumbnails/3.jpg)
fragca -
study)
0605
LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2010. T. 36, p. 87-102. ISSN 0207-8694
DAUGIASLUOKSNIQ CHEOLOGINIQ OBJEKTQ • •
E VINE IZE
• v - •
EGLE CINKEVICIUTE
Daugiasluoksnil{ archeologinil{ objektl{, ypac akmens amiiaus smelinil{ gyvenviei5il{, tyrimai del persimaiSiusilf skirtingl{ laikotarpil{ radinil{ dainai, atrodo, teikia maiai informacijos. TaCiau komp/eksiskai taikant erdvinfi-statistinfi analizfi ir stebint gautl{ rezultatlf tarpusavio koreliacijq bei rySj su gamtos moksll{ tyrimlf, eksperimentines archeologijos, etnoarcheologijos duomenimis, imanoma isskirti ivairilf laikotarpil{ kompleksus ir jUos datuoti, nustatyti archeologinil{ objektl{ vidaus struktUrq ar net atkurti imonilf gyvensenq.
ReikSminiai zodziai: daugiasluoksnis archeologinis objektas, veiklos zona, erdvine analize, artimiausios kaimynystes analize, segregacijos ir agregacijos indeksas, asociacijos Hodder ir Okell A-indeksas, laisvas klasterizavimas.
Research on multilayer archaeological sites, especially sandy soil Stone Age settlements, seems to be less informative because of mixed artefacts from different periods. Nevertheless by using a multiple intrasite spatial-statistical analysis and observing the correlation and links between the results and natural science research data, experimental archaeology, and ethno-archaeology, it is possible to extract and date complexes from different periods, to define the internal structure of archaeological sites, and even to reconstruct the way people lived.
Keywords: multilayer archaeological site, activity area, intrasite spatial analysis, Nearest Neighbour Analysis, Segregation Index, Aggregation Index, Hodder and Okell's A-index of Association, Unconstrained Clustering.
Daugiasluoksniq archeologiniq objektq, ypac akmens amiiaus smeliniq gyvenvieCiq, tyrimai del persimaisiusiq skirtingq laikotarpiq radiniq daznai atrodo neperspektyvUs ir teikia mazai informacijos. Del aplinkos s,!lygq ne tik pasikeiCia pirmine artefakto vieta, bet ir prastai islieka organika. Daznai susidaro ispudis, kad is atskirq radini4 imanoma nustatyti tik jq tipologij,! ar funkcines savybes, taCiau lieka neaiskus bendras gyvenvietes vaizdas. Siekiant isskirti atskirq laikotarpiq kompleksus, nustatyti gyvenvieciq formavimosi procesus ir jq vidaus struktur'! svarbi naujq tyrim4 metodq paieska. Vienas is tokiq gali buti erdvine analize, kuri uzsienio archeologams kar-
tais leidzia interpretuoti gyvenvieteje buYUsi,! veikI,! bei is dalies rekonstruoti senoves zmoniq gyvensen'!.
Kadangi erdvine analize Lietuvos archeologijoje dar gana mazai taikoma, todel sio straipsnio tikslas - apZvelgti kelis pagrindinius erdvines analizes metodus, nustatyti jq taikymo lietuviskai archeologinei medziagai galimybes, iliustruoti tai pavyzdziais bei paskatinti Lietuvos archeologus plaCiau j,! taikyti.
XX a. astuntojo desimtmeCio pradzioje Naujosios archeologijos mokyklos arba kitaip - procesines krypties atstovai diskutuodami iskele prielaid,!, kad senoves gyvenvietese aptinkami
![Page 4: ACDSee PDF Image. · A-indeksas, laisvas klasterizavimas. Research on multilayer archaeological sites, especially sandy soil Stone Age settlements, seems to be less informative because](https://reader035.vdocuments.pub/reader035/viewer/2022062913/5e4dcd5f14f76b20716f7248/html5/thumbnails/4.jpg)
88
radiniai nera issimety atsitiktinai, 0 j4 pasiskirstymas - tai senoveje toje vietoje buvusios veiklos rezultatas. Netolyg4 radini4 issidestymq - daugiau ar maziau aiskiai pasiZyminCias skirtingo tankio bei atskir4 dirbini4 tiP4 koncentracijas Naujosios archeologijos mokyklos atstovai ivardijo kaip "veiklos zonas", kurias charakterizuoja specifiniai "iranki4 komplektai" (Whallon, 1973). Siekiant analizuoti radini4 erdvini issidestymq ir isskirti bei rekonstruoti "veiklos zonas", XX a. astuntajamedevintajame desimtmeCiais pradeti intensyviai kurti ar taikyti archeologijoje erdviniai-statistiniai metodai. Prie j4 vystymo daugiausia prisidejo R. Whallon (1973, 1984), T. D. Price (1978), I. Hodder, C. Orton (1976), E. Okell (Hodder, Okell, 1979). XX a. paskutiniajame desimtmetyje juos tobulino K. W. Kintigh (1990), H. P. Blankholm (1991 ).
Erdvine analize yra paremta teorinemis prielaidomis, kad:
1) archeologini4 radini4 pasiskirstymas - tai senovines zmogaus veiklos rezultatas;
2) irankiai naudoti ir ismesti tame paCiame plote;
3) archeologl! apibreztos dirbinil! kategorijos atspindi skirtingas jl! funkcijas;
4) veikla toje paCioje vietoje kartodavosi. GyvenvieCil! formavimqsi veike gamtiniai ir
kulturiniai procesai. Vidaus strukturoje svarbus erdves padalijimas. GyvenvieCil! formavimasis prasideda nuo objekt4 (zidinil!, pastat4, atliekl! duobi4) ikurimo. J4 vietos parinkimui itakos turi mikrotopografines savybes, atstumas nuo van-
y
dens, augmenija, vyraujanti vejo kryptis. Zidiniai irengiami gyvenvietes centre ir apie juos, kaip sviesos ir silumos saltinius, dazniausiai koncentruojasi aktyviausia veikla, 0 siukslynai ikuriami periferijoje.
Senoves gyvenvieCil! formavimosi procesl!, veiklos rekonstrukcijos, atskirl! kompleks4 is skyrimo ir datavimo galimybes priklauso nuo sukaupt4 duomen4 kokybes, tinkamai parenkam4 metod4 bei interpretacijai taikom4 elgesio mo-
EGLE MARCINKEVrCrOTE
deli4. Duomen4 kokybe labiau priklauso ne nuo istirto ploto dydzio ar radini4 gausos, bet nuo kruopscios j4 fiksacijos. Negausius ar nepakan· kamai informatyvius archeologinius duomenis gali papildyti gamtos moksl4 tyriml! rezultatai: senoveje buvusios gamtines aplinkos (krastovaizdZio, mikrotopografinil! sqly8l!, augmenijos, gyviinijos sudeties) nustatymas, radio ·os anglies datavimas.
Meginant atkurti medziotojl!-maisto rinkeju gyvenvieci4 vidaus strukturq ir aktyvi4 zonll pa· siskirstymq, svarbus L. Binfordo sedinCi4 apie ii· dini zmoni4 veiklos modelis. Remdamasi etnografine medziaga jis nustate, kad valgant, skal· dant titnagq ar atliekant kitus darbus susidaran· Cios smulkios siuksles nukrinta netoli nuo sedincio zmogaus. Taip susiformuoja nukritimo zona. Ta· Ciau dalis j4 gali nulekti ir toliau ar zmogaus biiti numestos. Taip susiformuoja metymo per peti if r prieki zonos (Binford, 1983, 149-159, fig. 89).
Eksperimentine archeologija parode, kad se· dintis ant zemes titnago skaldytojas aplink save sukuria tirstq artefaktl! koncentracijq 50 cm2 plo· te ir gerokai mazesnio tankio - 1 m2 plote. Sto· vi ntis zmogus gali isbarstyti nuoskalas net 9 m·
plote (Boaz, 1998, 80). Tokios zinios ypac vertingos analizuojant tit·
nago skaldq. Turint didelio tankio radinill grupe. jq gana patogu analizuoti tiesiog nubraizius radio ni4 tankio ar svorio izolinijas. Nubraizius skaldos (skeICil! ir nuoskall!) tankio izolinijas ir pritaikiu L. Binfordo modeli galima ne tik bandyti rekonst· ruoti veiklos zonas, bet ir pagal erdvini radiniu bei radioaktyvios anglies metodu datuotll zidiniu issidestymq datuoti sias veiklos zonas.
y
Siam ir kitiems metodams iliustruoti kaip pa· vyzdys pateikiamas 1999 m. habil. dr. A. Girinin· ko ir dr. Dz. BrazaiCio tirtos Piet4 Lietuvoje. Varenos rajone, esanCios daugiasluoksnes smeli· nes Katros 2-osios senoves gyvenvietes (Brazai·
y
tis, 1999) 160 m2 plotas. Cia aptikti titnago radiniaJ tipologiskai suskirstyti i tris laikotarpius: a) vely· vqji paleolitq, kuri reprezentuoja keletas dvigaliu skaldytini4, vidurinil! reztuk4, trys ikotiniai ant·
1
1
12
12
12
121
96 Zi
+
1 pav. Pagal vciklos
gal iai, taip Vcui mezo)" na didzioji mazos skel
• •
onlnl4 niai nelygi kinta n palikimas -galiai,
Pagal ti pl(He .
ias titnago luoti jas
![Page 5: ACDSee PDF Image. · A-indeksas, laisvas klasterizavimas. Research on multilayer archaeological sites, especially sandy soil Stone Age settlements, seems to be less informative because](https://reader035.vdocuments.pub/reader035/viewer/2022062913/5e4dcd5f14f76b20716f7248/html5/thumbnails/5.jpg)
ne nuo t nuo
gali
mikro-
rinkej4 onl! pa-
• v •
! aple Zl-
lamasis mt, skalsidaransedincio Dna. Taaus biiti peti ir i
· 89). kad se
mk save ::m2 ploIte. Stolet 9 m 2
~ant tit! grupy, us radiskaldos ritaikius "ekonstradini4 · zidini4
• (aIP pa-f'"""'I. • •
Jlnnlll-
:tuvoje, s smeIi·Brazai-•
radiniai a) velyjvigalil! iai ant-
• •
DAUGlASLUOKSNIl) ARCHEOLOGINIl) OBJEKTl) ERDVINE ANALIZE 89
-Nr. 7 Duobe Nr 8 Zidi Nr. 4 Duobe Nr. 9 • ------------ --------------~ "--' c + Titnago
+
.. • • •
+ ' + 1
•
. skaldos + + tankis
m2
+
+ ~ . ... ,.. ............ . .. ' +
56
52
48
44
40
36
32
28
24
20
16
12
8
4
<>
1
•
• •
· 1
•
•
•
+ 12
121
1 <>
1
<>
•
•
<>
<> <>
1
<>
<> c·
I ~ I
••••••••••••••••
1.6.
• •
1
. 1 .~.
+ ' .. +
1
+ t 1
1 <>
•• .... "
s·····+ ++
• • • • <>
1
+
.6.1
1
1 1
t
1
+
+
+
t
+
+
+
+
1
+ + 1
o
96 97 9 Zidinys Nr. 6
99 1 01 102 103 04 105 1 107 108 109 110 111 112 Zidinys Nr. 2 Zidinys Nr. 1
(Ki-7643) 6020±70 bp inys Nr. 3 Zidinys Nr. 5 Duobe Nr. 10 1 1m I
(Ki-7644) 5950±70 bp
+ + Keramika su augalinemis priemaisomis (nuo 1 iki 6 suki4)
t ASmenelis
~ Lancetas
<> Mikroreztukas
J:.. Trikampis antgalis
I pay. Pagal titnago skaldos tankio izolinijas Katras 2-ojoje gyvenvieteje isskirtos sedinci4 apie zidinius titnago skaldytoj4 veiklos zonas A, B, C.
galiai, taip pat biidingos stambios skeltes; b) velyv~i mezolit'l-ankstyvqji neolite'!, kuriam priskirtina didzioji radini4 dalis - kiiginiai skaldytiniai, maZos skeltes, dauguma gremituk4, kampini4 ir sonini4 reztukl!, lancetai, mikroreztukai, janislaviciniai nelygiasoniai trikampiai ir ivairil! tipl! uzbukinta nugarele asmeneIiai; c) velyvqji neolite'!, kurio
- keli trikampiai plokSCiai retusuoti antgaliai, netaisyklingi skaldytiniai, kirveli4 fragmentai.
Pagal titnago skaldos tankio izolinijas siame plote galima isskirti bent tris salia zidini4 buvusias titnago apdirbimo veiklos zonas bei interpretuotijas pagal L. Binfordo modeij (1 pav.). Veiklos
zona A tipologiskai, pagal gausiai aptiktus asmenelius, lancetus ir mikroreztukus gali biiti datuojama mezolito pabaiga-ankstyvuoju neolitu. Veiklos zonos B datavime'! apsunkina salia ankstyvajam neolitui biidingos keramikos su augalinemis priemaiSomis suki\! aptikti velyvajam neolitui biidingi keli trikampiai antgaliai. Kadangi veiklos zonl! A ir B teritorijoje koncentruojasi net penki zidiniai su dviem ryskesnemis titnago ir keramikos koncentracijornis, todel sunku pasakyti, ar sie zidiniai, kartu ir veiklos zonos gali biiti vienalaikiai. Pagal vieno is zidinil! gaute'! radioaktyvios anglies date'! - (Ki-7643) 6020±70 bp (Antanaitis-Jacobs,
![Page 6: ACDSee PDF Image. · A-indeksas, laisvas klasterizavimas. Research on multilayer archaeological sites, especially sandy soil Stone Age settlements, seems to be less informative because](https://reader035.vdocuments.pub/reader035/viewer/2022062913/5e4dcd5f14f76b20716f7248/html5/thumbnails/6.jpg)
90
as, 2002, 21) bent vienq is si4 veiklos zon4 galima datuoti neolito pradzia.
Mazesnio tankio radini4 grupems analizuoti informatyvesni yra erdviniai-statistiniai metodai, pritaikyti dirbti su tiksliai uzfiksuotomis kiekvieno radinio dvimatemis ar trimatemis koordinatemis. Toki4 taskini4 erdvini4-statistini4 metod4 pagrindinis uzdavinys - nustatyti, ar atskir4 radini4 tiP4 pasiskirstymas tiriamame plote yra atsitiktinis, ar ne, ir, ivertinus skirtinm grupi4 tarpusavio rysi, isskirti iranki4 komplektus (Wha11on, 1973).
v
Siems metodams iliustruoti pasirinktos trys ra-dini4 grupes is Katros 2-osios senoves gyvenvietes, t.y. asmeneliai, lancetai ir mikroreztukai. Tipologiskai nelygiasoniai trikampiai ir ivairi4 tiP4 uzbukinta nugarele asmeneliai, lancetai su virsutineje ar apatineje skeltes dalyse suformuota virsune bei mikroreztukai gali buti priskiriami bendram velyvojo mezolito-ankstyvojo neolito lai-
v
kotarpio kompleksui. Sios radini4 grupes gyven-vieteje turet4 reprezentuoti iranki4 gamybos arba titnago skaldymo veiklos zonas. Remiamasi prielaida, kad asmeneliai ir Iancetai funkciskai naudoti medziokleje, t.y. veikloje uz gyvenvietes rib4, o gyvenvieteje jie tik gaminti ir gamybos vietoje netyCia pamesti arba ismesti kaip brokuoti, mikroreztukai kaip nereikalingas lancet4 gamybos subproduktas taip pat ismesti j4 nuskelimo vietoje.
Vienas paprasciausi4 ir dazniausiai naudojam4 metod4 yra artimiausios kaimynystes anaHze. Ji pritaikyta vienu metu analizuoti dvimateje, reCiau - trimateje ar daugiamateje koordinaCi4 sistemoje uzfiksuotus vienos radini4 grupes duomenis. Artimiausios kaimynystes koeficientas nu-
EGLE MARCINKEVICIOTE
statomas kaip santykis tarp viS4 grupes radini4 artimiausi4 atstum4 vidurkio ir atstum4, kuri4 but4 galima tiketis, jei toks pat radini4 kiekis tokio paties dydzio plote but4 pasiskirstys atsitiktinai, vidurkio (Wha11on, 1973).
Artimiausios kaimynystes koeficientas gali igyti reiksmes nuo 0,00 iki 2,15. Reiksme apie 1,00 rodo atsitiktini issidestymq. Kuo reiksme artimesne 0,00, tuo radini4 grupavimasis yra reiksmingesnis, 0 reiksme apie 2,15 rodo, kad radiniai tolygiai pasiskirsty tiriamame plote.
Artimiausios kaimynystes analize leidzia tirti ivairaus tankio radini4 grupes ivairaus dydzio pIotuose, taciau ploto dydis turi didely itakq koeficiento vertei ir neparodo, kiek yra koncentracijl) bei kokio jos gausumo. Pavyzdziui, palyginus Katros 2-osios gyvenvietes asmeneli4, lancet4 ir mik· roreztuk4 paplitimq 160 m 2 ir 56 m2 plotuose matyti, kad nors mazesniame plote apibrefta intensyvi mikroreztuk4 koncentracija, taciau koeficientas rode mazesni radini4 grupavimqsi nei viso ploto, kur yra ir nutolusi4 radini4 (2 pav.).
Nepaisant si4 trukum4, artimiausios kaimynystes analize yra pripazistama ir plaCiai naudojama. Meginant isvengti minet4 trukum4 dazniau analizuojami ne absoliutus atskir4 radini4 grupi4 artimiausios kaimynystes koeficientai, bet reIiatyvUs atskir4 grupi4 paplitimo tame paCiame plote santykiai (Kintigh, 1990, 171). Pavyzdziui, palyginus Katros 2-osios senoves gyvenvietes mikroreztuk4 ir lancet4 artimiausios kaimynystes ko· eficient4 santyki matyti, kad asmeneliai 1,15 karto labiau koncentruojasi nei lancetai, 0 mikroreztukai - net 1,54 karto labiau nei lancetai (1 Ient.).
1 lentek. Artimiausios kaimynystes koeficientq santykis
Artirniausios Artirniausios kaimynystes koeficientll Radinill
kaimynystes santykis kiekis
koeficientas Asmeneliai Lancetai Mikroreztukai
Asmeneliai 44 0,92 1,00 0,87 1,33
Lancetai 29 1,06 1,15 1,00 1,54
Mikroreztukai 53 0,69 0,75 0,65 1,00
1
1
1
1:
1;;
12
12
12
v
S
,
2 pay. j
tingo d' •
K. tes an, priklat tiesiog koncer ios kaJ
tykis tc iki antI ros gru t4 galiI
![Page 7: ACDSee PDF Image. · A-indeksas, laisvas klasterizavimas. Research on multilayer archaeological sites, especially sandy soil Stone Age settlements, seems to be less informative because](https://reader035.vdocuments.pub/reader035/viewer/2022062913/5e4dcd5f14f76b20716f7248/html5/thumbnails/7.jpg)
•
•
• q ar-q bu-tokio
• • ,
• •
IGY-1,00
-diniai
a tirti . plo-
koefintracijq us Katir mik-
lotuose • v •
ezta In-
u koefi-• • el VISO
•
kaimynaudo
:lazniau • gruplq
:t relia
me plo-7zdziui, Ees mikstes kol5 karto
• v ·oreztu-
lent. ).
• •
DAUGIASLUOKSNH) ARCHEOLOGINH) OBJEKTt) ERDVlNE ANALIZE 91
1 1 1 1 1 1 1
1 1 1 1 1 III 1 I 1 -~--- - - ------ ----------- - ------~ 1 I 1 1 1 1 1
1 1 1 1 1 1 1 I 1
-
• -- -1-
<> I
<>
- - - - I - J - -I - -
1 1 1
- - I- - -J. - -I - - t- + - -I - - 1- -
1 1 1 1 1 1 0-1:> I r - - - -
1 ~ 1 1 1 1 1 - - - - - - - -
1 1 1 -1 1
1 ~ 1 <} -I--~.T-
0 1 I- -,; -- I - 1
1 - T
1 - - - -1- -
I I
1 1 1 1 1 1 0-1 ~ 1 "- -
1
- I- r- 1
1 1 1
+ - - 1- -1 1
-~
-
1
___ L _ -'- __ , __ L _ -..l __ 1_ 1 1 1 --'\---------1 1 1 1
1 1 1 1 1 1 1 1 - - - - - - - - - - - - - - - - - -
1 1 1 1 1 1
, , ,
121 --1--1 -t-- --1-".. 0-
--1- --1--" - -1- -<>
- - -I--
1
12 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112
v
S t asmenelis
lancetas
<> mikroreZtukas
radiniq koncentracijos plotas
jungtis tarp artimiausiq tos paCios grupes radiniq
asmeneliai lancetai
rnikroreztukai
I I
1m
Artirniausios kaimynystes koeficientas
16xlO m plote 8x7 m )lote 0,92 0,98 1,06 1,17 0,69 0,74
2 pay. ASmeneli4, lancetlj bei mikroreztuk4 paplitimas ir atskirlj radinilj grupilj artimiausios kairnynystes koeficientas skirlingo dydzio plotuose.
K. W Kintigh pritaike artimiausios kaimynystes analizy tirti ne tik atskiras radiniq grupes, nepriklausomai nuo jq tarpusavio paplitimo, bet ir tiesiogiai stebeti radiniq grupiq poros tarpusavio
v
koncentravimqsi ar izoliacijq. Siuo atveju artimiau-sios kaimynystes koeficientas nustatomas kaip santykis tarp visq vienos grupes radiniq artimiausiq iki antros grupes radiniq atstumq vidurkio ir antros grupes radiniq artimiausiq atstumq, kuriq but4 galima tiketis, jei toks pat kiekis tokio paties
dydzio plote butq pasiskirstys atsitiktinai, vidurkio. Reiksmes, artimos 1,00, interpretuojamos kaip atsitiktinis abiejq radiniq grupiq pasiskirstymas, maziau negu 1,00 atspindi bendras abiejq grupiq radiniq sankaupas, daugiau kaip 1,00 -atskiras skirtingq radiniq grupiq sankaupas. Tarpgrupinis artimiausios kaimynystes koeficientas, skirtingai nei vienos grupes, neturi reiksmes virsutines ribos, be to, artimiausios kaimynystes koeficientas nuo pirmosios iki antrosios grupes nebus
![Page 8: ACDSee PDF Image. · A-indeksas, laisvas klasterizavimas. Research on multilayer archaeological sites, especially sandy soil Stone Age settlements, seems to be less informative because](https://reader035.vdocuments.pub/reader035/viewer/2022062913/5e4dcd5f14f76b20716f7248/html5/thumbnails/8.jpg)
92
lygus koeficientui nuo antrosios radiniq grupes iki pirmosios (Kintigh, 1990, 172). Pavyzdziui, Katros 2-osios senoves gyvenvietes analizuojamame plote lancetq su mikroreztukais artimiausios kaimynystes koeficientas 1,46 rode izoliuotq atskirq radiniq grupiq sankaupq tendencij,!, tuo tarpu mikroreztukq su lancetais koeficientas 0,79 -bendras abiejq grupiq radiniq sankaupas (2Ient.). Tokias isvadas galima daryti ir stebint
2 lentele. Artimiausios kaimynystes koeficientas tarp grupi4
Artimiausios kaimynystes koeficientas tarp radiniq grupiq
Asmeneliai Lancetai Mikroreztukai
Asmeneliai 0,92 1,01 1,13
Lancetai 1,06 1,06 1,46 +
Mi kroreztukai 0,63 0,79 0,69
radiniq issidestym'! plane. Matyti, kad salia visq mikroreztukq aptikti ir lancetai, taCiau yra nemazai tokiq, salia kuriq mikroreztukq nepasitaike
v
(2 pav.). Sie duomenys gali biiti interpretuojami, kad dalis lancetq buvo ismesti kaip brokuoti ar pamesti kartu su mikroreztukais jq gamybos vietoje, taciau kita gyvenvieteje rastq lancetq dalis buvo pamesta veliau, juos panaudojus.
Norint analizuoti radinil! grupiq poros tarpusavio pasiskirstym,! kartais naudojamas segregacijos ir agregacijos indeksq nustatymas. Agregacija - kai abi radiniq grupes sudaro bendras koncentracijas, segregacija - kai jos koncen-
v
truojasi atskirai. Si metod'! XX a. astuntajame desimtmetyje archeologijoje pritaike ir tobulino I. Hodder ir C. Orton (1976) bei T. D. Price
v
(1978). Sio metoda privalumai: 1) nepriklausymas nuo analizuojamos terito
rijos dydzio; 2) galimybe pagal chi kvadrato kriterijq su
Yates tolydumo pataisa (X2 Yates) arba pagal Fise
rio tikslqji kriterijq patikrinti tikimyby, kad abi radiniq grupes pasiskirsciusios neatsitiktinai.
Metodika yra artima artimiausios kaimynystes koeficiento nustatymui ir yra lengvai apskai-
EGLE MARCINKEVICIOrt
Ciuojama. Pradzioje ismatuojamas abiejl! grupiq (A ir B) kiekvieno radinio atstumas iki artimiausio tos paCios ar kitos grupes radinio. Jei A grupes radiniui artimiausias tos pacios grupes radinys, toks rysys ivardijamas AA, jei is antros grupes -AB, taip pat jei B grupes radiniui artimesnis tos pacios grupes radinys - BB, 0 jei is kitos - BA. AA rysiq suma - a, BA sum a - b, AB suma - c. BB suma - d irasoma i toki,!lentely (Hodder, Orton, 1976, table 6.4):
Gr~eA Gr~eB
Gr~eA a b e Gr~eB c d
h N
e=a+b; f=c+d; g=a+c; h=b+d; N=e+j=g+h
Tada segregacijos indeksas apskaiCiuojamas pagal formules:
a) S=l-(c+b)N/(eh+fg) (pagal Hodder, Orton, 1976);
b) S=l-(c+b) /N(wx+yz), kur w=(a+c)/. x=(b+d)/N, y=(a+b)/N, z=(c+d)/N (paga! Price, 1978).
Agregacijos indeksas apskaiCiuojamas paga! formuly: A = (c+b) /N(wx+yz).
Segregacijos indeksas gali igyti reiksmes nuo + 1,00 - visiska segregacija iki -1,00 - visiska agregacija. Reiksme apie 0,00 rode atsitiktini pa. i
skirstym'!. Agregacijos indeksas gali igyti reiksmes nuo
2,00 - visiska agregacija iki 0,00 - visiska segregacija, apie 1,00 - atsitiktinis pasiskirstymas.
Nors segregacijos ir agregacijos indeksai atrode lengvai apskaiCiuojami, 0 jl! patikimumas patikrinamas statistiskai, taCiau jie neatspindi, kaip plaCiai radiniai pasklidy teritorijoje, tode! karta~ isivedama atstumo riba, ne toliau kurios turi biill nutolys artimiausios kaimynystes taskas. Be to.jei skirtingq radiniq grupiq koncentracijos persidengia toje pacioje vietoje, nebiitinai tai atspindes segregacijos indeksas, nes jis neparodo, kaip radiniai tarpusavyje paplity tos paCios grupes viduje (Blankholm, 1991, 130).
• grupI • v
rorez
(SMA skirs
• v
rcztu taCiau csant
• gruplq statisti scgreg
Xl -Yates -
abi rad yra sta mikror sulanc todelly
v •
asmene kai reik
Me indcksq
• grupesv •
namam 1:.Okell mctodq. Ilustatyti radiniq 1979, 10 dzia ana
• ma Ir n •
linkusios Ciusios at kaiCiuoj
modulius •
VIC no tos
a) aps ko iki kie
•• grupcJc ta"k4 skai ma rAA ta
![Page 9: ACDSee PDF Image. · A-indeksas, laisvas klasterizavimas. Research on multilayer archaeological sites, especially sandy soil Stone Age settlements, seems to be less informative because](https://reader035.vdocuments.pub/reader035/viewer/2022062913/5e4dcd5f14f76b20716f7248/html5/thumbnails/9.jpg)
• l! grupn!
• • mIHu-. A gruradinys,
• grupes -esnis to
-BA. -c ,
, Or-
e
N
j=g+h
• • Jamas
der, Or-
(a +c)/N, Pri-
pagal
mes nuo ag
ktini pasi-
v mes nuo segrega
las. Cleksai atnumaspaindi, kaip el kartais s turi bliti . Be to, jei ersidengia des segrep radiniai es viduje
• •
DAUGIASLUOKSNll,I ARCHEOLOGINIl,l OBJEKTV ERDVINE ANALIZE 93
Pavyzdziui, Katros 2-osios senoves gyvenvie[e analizuojamame plote nustaCius trijq radiniq grupi4 pOI1! segregacijos indeksus matyti, kad mikroreztuk4 ir asmeneIiq segregacijos indeksas ( \tA =0,083) rodo beveik atsitiktini radiniq pasikirstymq. NeZymiai i segregacijq linksta mikro
rehuk4 ir lancetl! pasiskirstymas (SML =0,187), [aCiau X2 Yates reiksmes reiksmingumo lygmeniui esant a=0,05 rodo, kad tikimybe, jog sios radiniq grupi4 poros pasiskirsciusios neatsitiktinai, nera [atistiskai reiksminga. Tik asmeneliq ir lancetq egregacijos indeksas SAL = 0,266 rodo ryskesny gregacijq, t.y. kad asmeneliai ir lancetai erdvis-
kai pasiskirsty i atskiras koncentracijas. X"l< =3,907 taip pat rodo, kad tikimybe, jog sios hi radini4 grupes pasiskirsciusios neatsitiktinai,
~ra statistiskai reiksminga. Vizualiai matyti, kad mikroreztukl! koncentracija is dalies persidengia su lancet4 ir asmenelil! ryskesnemis sankaupomis, [odellyginant mikroreztukq grupy su lancetais ar 3\meneliais jl! pasiskirstymas neatrodo statistiskai reiksmingas (3 pav.).
Megindami salinti segregacijos ir agregacijos tndeks4 triikumus, tokius kaip analizes radiniq ;rupes viduje nebuvimas, realaus pasiskirstymo tinamame plate neatspindejimas, I. Hodder ir E. Okell sukiire asociacijos A-indekso nustatymo metodq. lis, anot kUrejq, yra jautresnis meginant nustatyti skirtingomis aplinkybemis susiklosciusio radini4 pasiskirstymo ypatybes (Hodder, Okell, 1979, 106). I. Hodder ir E. Okell A-indeksas leidiia analizuoti radiniq grupiq poros pasiskirstym~ ir nustatyti, ar radiniq grupes tarpusavyje Iinkusios i agregacijq, ar i segregacijq, ar pasiskirselU ios atsitiktinai arba persikloja. A-indeksas apIkaiciuojamas pagal atstumus (ne vektorius, bet modulius) nuo kiekvieno vienos grupes iki kiek\lenO tos paCios ir kitos grupes tasko:
a) apskaiciuojama atstumq nuo kiekvieno tasko iki kiekvieno tos paCios grupes tasko radiniq grupeje A suma, kuri padalinama is jungCiq tarp [ask4 skaiCiaus - taip randamas vidutinis atstumas r
AA tarp vienos grupes radiniq;
b) taip pat apskaiciuojamas vidutinis atstumas rss tarp B grupes radiniq;
c) apskaiciuojama atstumq tarp A ir B radiniq grupiq taskq suma, kuri padalijama is jungCiq skaiciaus - taip randamas vidutinis atstumas r AB tarp A ir B grupiq radiniq. Kadangi apskaiciuojamos visos imanomos taskq is skirtingq radiniq grupiq jungtys, vidutinis atstumas tarp A ir B grupiq yra lygus atstumui tarp B ir A grupiq (rAB=r
SA);
d) A-indeksas apskaiCiuojamas padauginus A grupes vidutini atstumq r AA is B grupes vidutinio atstumo rss ir padalinus is A ir B grupiq vidutinio atstumo r AB kvadrato:
A=rAA rsi(rAB)2
Jei A-indekso reiksme artima 1,00 - abiejl! grupiq radiniai erdviskai tarpusavyje susimaisy arba jq koncentracijos persidengia. Reiksmes, artimos 0,00, atspindi segregacijq, kuomet radiniq grupes sudaro atskiras koncentracijas, didesnes nei 1,00 - agregacijq, kai skirtingq grupiq radiniai labiau tarpusavyje koncentruojasi nei radiniai grupiq viduje (Blankholm, 1991, 132).
v
Sio metoda pranasumas - jis nepriklauso nuo tiriamos teritorijos dydzio ir radiniq tankio, be to, analizuojant visas imanomas jungtis tarp taskq grupiq viduje bei tarp grupiq, sukaupiama informacija ne tik apie radiniq grupiq tarpusavio asociacijq, bet ir apie radiniq pasiskirstymq tiriamame plote bei jq asociacijas grupes viduje. Gali biiti interpretuojamas ne tik A-indeksas, bet ir lyginami vidutiniai atstumai tarp radiniq taskq grupes viduje ar tarp grupiq (Kintigh, 1990, 174).
Pavyzdziui, Katros 2-osios senoves gyvenvietes analizuojamame plote pagal vidutini atstumq grupiq viduje matyti, kad mikroreztukai gerokai labiau linky tarpusavyje koncentruotis nei asmeneliai ar lancetai. Palyginus vidutinius atstumus tarp grupiq galima daryti isvadas, kad mikroreztukai ne tik koncentruojasi tarpusavyje, bet ir paplity netoli asmeneliq bei lancetq, tuo tarpu lancetai erdviskai zenkliai nutoly nuo asmeneliq. Tai patvirtina ir A-indekso reikSmes - tarp lancetq
![Page 10: ACDSee PDF Image. · A-indeksas, laisvas klasterizavimas. Research on multilayer archaeological sites, especially sandy soil Stone Age settlements, seems to be less informative because](https://reader035.vdocuments.pub/reader035/viewer/2022062913/5e4dcd5f14f76b20716f7248/html5/thumbnails/10.jpg)
94
1
1
1
12
1
12
1
12
12
121
96 v
S
EGLE MARCINKEVICIOrt
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - --1 1 1 1 1 1 1 1 1 1
1 1 1 1 1 1 1 1 - "I - T - - -1- - r- - - - - I -I - -1- - - T - -I - -
0 1 1 1
01 1 1 1 1 1
-1- -I- - -1-- - - - - l- - --I - - - - - - - + - -I - -1- -0 0 1 0 1 1 I 1 1 1
1 1 1 0 1 1 1 1 1 1 - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - --1 1 f i t 1 1 1 1 1 1 1 1 10 0 1 10 1 1 0 1 1 1
- -I - - - T - - -1- - r: - :l - - - - I - - -1- - T - -I -1 8 1 1
01
0 1 1 1 1 1 1
--1- -I - + -I +- -t I- -+ -1- + - -I - -- - - - - - - - - - -0 1 1 1 1 1 1
1 1 l 1 1 1 1 1 1 1 - _I _ _ - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1
- - - - - - - - - - - - - - - -- - - - - - - - - -1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1
--1- -I t-- -1- -1- -- - - -0
10
10
1 1 1 1 1 0
97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112
mikroreztukas
lancetas
t asmenelis
asmeneliai asmeneliai 32
lancetai 11 43
mikron!ztukai mikroreztukai 39
lancetai 14 53
mikroreztukai mikroreztukai 38
asmeneliai 15 53
, I
jungtis nuo asmenelio iki artimiausio kaimyno is asmeneliq arba lancetq gropes
jungtis nuo lanceto iki artimiausio kaimyno is lancetq ar asmeneliq gropes
lancetai
13 45 14 25 SAL= 0,266 X\atos=3,907
27 70
lancetai 16 55 13 27
2 X Yates =2,104
29 82
asmeneliai
28 66 16 31 SMA= 0,083 X\ates=0,396
T 44 97
1m
3 pay. Radinilj grupilj porlj artimiausios kaimynystes rysilj kiekio lenteles ir segregacijos indeksai.
131
12~
12
12
12
12
1
12
12
121
v
S
4 pay.
• Ir 1m • v
Ir asme • •
CIJl! P regacij
• .. me ••
rcgacIJq,
koncen
dek 0 rei io kai
indeksais
![Page 11: ACDSee PDF Image. · A-indeksas, laisvas klasterizavimas. Research on multilayer archaeological sites, especially sandy soil Stone Age settlements, seems to be less informative because](https://reader035.vdocuments.pub/reader035/viewer/2022062913/5e4dcd5f14f76b20716f7248/html5/thumbnails/11.jpg)
-
-
L 112 I
!l.m
• • DAUGIASLUOKSNll,I ARCHEOLOGlNIl,I OBJEKn,J ERDVlNE ANALIZE 95
1 -
1
1
-
I
1
1
-I
1
I
I
-
- -
-
121 - --1 - -
o
t t
1
1
1
-[-
I
~
t
I
--
t
1
1
1
1
......... 1
1 t 1
1
1
1
1
1
1
1
I 1
I I
1
1
1
1
- -,- - I - I - - - - r - - - -,-/~ o
+-t o <> 0 - - -
01
-t
t - -
- -
-
-------t
I t I
I I I-- - -+ - -1- -}
_ L _ J: __ +- _ l
t
I
+ - - -1- -I
I --------I I
- T - -- - - I-
t I I t - - - -1-1 I
I I -------- t r -.. t t I I
I - - - - -
t ..v-...... I
t t t t - --j ~ - - - f-- - --t - - - ~ + - - - - 1- -
I 10 .0 t
96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 I I
v
S mikroreztukas
lancetas
vieno lancetq grupes tasko jungtys su tos pacios gropes taskais
1m
t asmenelis vieno lancetq grupes tasko jungtys su asmeneliq gropes taskais
Vidutinis atstumas AAL =0,168
ALM=0,787
A MA=0,709
asmeneliai lancetai asmeneliai 5,64 m 14,26 m lancetai 14,26 m 6,06 m rnikroreztukai 5,11 m 5,03 m
4 pay. AtstUI114 tarp task4 vidurkis ir asociacijos A-indeksai.
ir mikroreztukq ALM
=0,787 ir tarp mikroreztukq
ir asmenetiq AMA =0,709 pastebimas koncentra
cijl) persidengimas su neryskia tendencija i segregacijq, tuo tarpu A-indekso reiksme tarp
asmenetiq ir lancetq AAL =0,168 zenkliai rodo segregacijq, t.y. sios radiniq grupes sudaro izoliuotas koncentracijas (4 pav.).
Palyginus siq trijq radiniq grupiq porq A-indekso reiksmes su anksCiau aprasytais artimiau
sios kaimynystes koeficientais ar segregacijos indeksais toms paCioms radini4 grupems, matyti,
rnikroreztukai 5,11 m 5,03 m 3,29 m
kad visais siais metodais gautos reikSmes leidzia
daryti panasias isvadas, taCiau A-indeksas bei su juo susij(( atstum4 vidurkiai bene issamiausiai at
spindi radini4 pasiskirstymo tiek grupi4 viduje,
tiek tarp grupi4 tendencijas. Metodai, kai operuojama tiksliomis radini4
koordinatemis, yra labiau pritaikyti analizuoti gyvenvietems, kuriose buvo gyvenama trumpai ir vie
nq kartq. Deja, toki4 trumpa1aiki4 vienasluoksni4 nesuardyt4 gyvenvieci4 aptinkama retai. Kuo il
gesni laikotarpi ir kuo didesne imoni4 populiacija
![Page 12: ACDSee PDF Image. · A-indeksas, laisvas klasterizavimas. Research on multilayer archaeological sites, especially sandy soil Stone Age settlements, seems to be less informative because](https://reader035.vdocuments.pub/reader035/viewer/2022062913/5e4dcd5f14f76b20716f7248/html5/thumbnails/12.jpg)
96
buvo apsistojusi vienoje vietoje, tuo labiau tiketina ivairesne veikla bei tai, kad veiklos zonos gali persidengti. Etnoarcheologiniai tyrimai liudija, kad nebutinai panaudoti darbo irankiai ismetami jq naudojimo vietoje, kartais jie pataisomi ir pernesami i kitq. Be to, gyvenant ilgesni laikq salia zidiniq esanCioje intensyvios veiklos zonoje isvalomi nereikalingi stambesni artefaktai, ismetant juos i gyvenvietes pakrascius, 0 smulkesni fragmentai mindant ar paspiriant is "nukritimo zonos" nukeliauja i "metyrno zonas" (Binford, 1983, 189-190). Su valymo procesu greiCiausiai galima sieti ir Katros 2-ojoje gyvenvieteje salia ukiniq duobiq Nr. 8-10 pastebimas ryskesnes titnago skaldos koncentracijas (1 pav.).
Svarbus ir neigiami faktoriai, turejy itakos velesniam radiniq persiskirstymui, pvz., veliau apsigyvenusiq zmoniq teritorijos valymas, pustymai, saltis, vandens sroves, arimas, augalq saknys, gyviinq urveliai ir pan. Del siq priezasCil! naudingesni daugialypiai erdviniai metod ai, kurie nera "priristi" prie tiksliq koordinaCil! ir pagrindinis demesys skiriamas ne radiniq pasiskirstyrnui, bet rysiq tarp skirtingq dirbinil! grupil! bendroje kompozicijoje analizei. lie leidzia aprasyti radinil! ivairovy grupil! viduje ir ivertinti, kokiq itakq turejo radinil! persiskirstyrnq lemiantys procesai. Tokiu budu imanoma ne tik aprasyti radinil! tankumq bei tipus, kurie dabar randami, bet ir analizuoti gyvenvietes formavimosi procesus.
Vienas populiariausiq daugialypil! erdvinil! metodl! yra 1984 m. R. Whallon pasiiilytas lais-
v
vas klasterizavimas (Whallon, 1984). Sis meto-das leidzia nustatyti radiniq issidestymq ir sankaupas tiriamame plote tokiu budu, kad dydis, forma, tankis, kompozicija ir asociacijos arba kovariacijos modeliai nebera suvarZantys faktoriai, bet tampa kintamaisiais, kuriais galima aprasyti erdvini issidestymq ir sankaupas (Whallon, 1984, 244). lis itin naudingas analizuojant Lietuvos senoves gyvenvietes, kuriose daznai buna istirta tik nedidele teritorijos dalis, nes jam nera svarbus analizuojamo ploto dydis. Be to, jis pri-
EGLE MARCINKEVICIOTE
taikytas dirbti su kvadratuose, t.y. 0,5xO,5 m arba lxl m plotuose, aptiktais radiniais, todel yra tin· kamas analizuoti medziagq, kur tyrimq metu ne· buvo uzfiksuojamos tikslios radiniq koordinates.
Laisvas klasterizavimas paremtas statistine analize, neatsiejant duomenl! nuo jq erdvinio pa· siskirstymo. lis leidzia analizuoti atskirl! radiniu grupil! santykini tanki ivairaus dydzio plotuose. isskirti radiniq sankaupl! panasumus bei skirtu· mus ir juos pateikti ne tik kaip statistiny suvesti· ny, bet ir grafiskai pavaizduoti klasterine analize isskirtl! radinil! grupil! paplitimq gyvenvieteje, Radinil! grupil! kompozicijq galima supranta· miau ir lengviau interpretuojant aprasyti nei, pa· vyzdziui, koreliacijos koeficientl! matric~ ar faktoriny analizy.
v
Sio metoda taikymo etapai: 1) kiekvienos radinil! grupes tankio izoliniju
nubraiiymas; 2) radinil! taskl! perskaiciavimas i vektoriu ,
t.y. i 0,5xO,5 m arba lxl m plotus, jei buvo uzfik· suotos tikslios radinil! koordinates;
3) visl! radinil! grupil! tankio kiekviename kvadrate apskaiCiavimas bei perskaiciavimas i san· tykinius daznius;
4) klasterine analize, pagal kuriq kvadratuose esanCil! radinil! grupil! santykiniq daznil! panasu· mq sugrupuoja kvadratus i klasterius;
5) klasteril! perkelimas i tiriamos teritorijos pia· nq ir tikrinimas, ar yra erdvinis vientisumas arba interpretuotinas modeliavimas. Erdvinio vientisu· mo buvimas ar nebuvimas radiniq sankaupose }T3
pagrindinis faktorius vertinant, kokiq itakqjoms tu· rejo velesni persiskirstyrnq lemiantys procesai;
6) esant erdviniam vientisumui ar interpretuotin am modeliavimui - sankaupq aprasymas pagal dydi, formq, tanki, sudetL radinil! tarpusavio f}sj:
7) interpretacija ir elgesio ar Proces4, sufor· mavusil! tokiq erdviny strukturq, nustatyma ,
v
Siuo metodu galima analizuoti pagal ivairius kriterijus isskirtas radiniq grupes. Dazniau iai skirstant i grupes svarbus du kriterijai - radiniu funkcija ir chronologija, taCiau gali biiti analizuo·
• Jamos gal radin 120)
tes
giant i nusta dcncij
• pagn dinil!
• vlcnas statyti nis did hlidas
v •
amZla
tinka • vlcn
nago Kl
fiutlis namc
nius, t diniq
• VI q i V to(
V' mazl 1984, n mo tiktin radi jgi 1
v
Si . -paslu
[ -
![Page 13: ACDSee PDF Image. · A-indeksas, laisvas klasterizavimas. Research on multilayer archaeological sites, especially sandy soil Stone Age settlements, seems to be less informative because](https://reader035.vdocuments.pub/reader035/viewer/2022062913/5e4dcd5f14f76b20716f7248/html5/thumbnails/13.jpg)
. E
m mba yra tin
u nc-• nate.
tistine • 10 pa-
radiniq
skirtusuvc tianalize victcje. pranta-
• nCI, pa-
• fIe,! ar
• •• tnlJ4
• IUS,
uzfik-
• lename • ! sall-
tuose v asu-
... pla
arha • I.,U-
yra oms tu-
pagal v·
ryS!; , sufor-
•
• •• !vamus • •• laUSlal
radini4
• •
DAl)GIASLUOKSNIl) ARCHEOLOGINIl) OBJEKTl) ERDVINE ANALIZE 97
rna radini4 grupes, isskirtos morfologiSkai, paal medziagq, is kurios pagamintas, pagal tai, ar dinys degys, ar ne, pagal dydi (Boaz, 1998, 115-
120) ar yorio Taip pat galima tirti ir atskiras radimq ,nkaupas.
Analizuojant Katros 2-osios senoves gyvenvieI mcdziagq pradzioje laisvam klasterizavimui pamnktos pagal funkcijq isskirtos radiniq grupes:
nuo kalos, mikroskeltes, skeltes, skaldytiniai, mediioklcs ir darbo irankiai (5 pav.). Tiesa, atsiivel-lant i tai, kad si gyvenviete nevienalaike, siekiant
nustatyti chronologines radiniq grupavimosi tendencijas, laisvas klasterizavimas taikytas ir visoms pagrindinems tipologiskai isskirtoms titnaginiq radmiu grupems (6 pav.).
Radini4 grupiq tankio izolinijq braiZymas yra lenas paprasCiausiq ir greiciausiq budq norint nu-lal)li radini4 pasiskirstymq, taCiau jis tinkames-
v
m didesnio tankio radiniq grupems analizuoti. Sis blidas itin patogus analizuoti keramikq ar akmens miiaus gyvenvietese gausiai randamq titnago
\kald~ - skeltes ar nuoskalas, kuriq daznai aptmkama po kelias desimtis ar net kelis simtus II name kvadrate. ISsiskiriancios skaldos koncenlracijos gali buti lengvai interpretuojamos kaip titnago apdirbimo veiklos zonos (1 pav.).
Klasterinei analizei gali buti pateikiami absohutiis kiekvienos radiniq grupes tankiai kiekviename kvadrate, taCiau R. WhalIon siUle naudoti kiekvieno kvadrato santykinius radiniq grupiq dainiu\ t.y. proporcijas, apskaiCiuojamas vienos radini4 grupes tanki viename kvadrate padalinus is \i u radini4 tame kvadrate tankio ir padauginus I" 100%. Anot jo, santykiniai dazniai turetq sumalinti dideli4 tankiq itakq rezultatams (WhalIon, 19 .247), bet kadangi daugelyje kvadratq vyrauja nuoskalos, tode! procentine israiska sios problemas . tuo tarpu tusciame plote atsitlklinai pasitaikys mazo tankio grupes vienas radinys, jei jis bus vienintelis visame kvadrate -tgi 100% reiksmy.
Siq problemq megino sprysti K. W. Kintigh, pasiiilydamas skaiCiuoti ne kiekvieno kvadrato,
o kiekvienos radiniq grupes santykinius daznius, t.y. kiek procentq vienos grupes radiniq yra konkreCiame kvadrate, skaiCiuojant tos grupes radinius, aptiktus visame tiriamame plote. Tiesa, siuo atveju yra nuvertinamos paties didziausio absoliutaus tankio radiniq grupes, 0 grupes, kurias sudaro mazesnis radiniq kiekis, igyja didesny reiksmy. TaCiau dazniausiai tai yra daugiau privalumas nei trukumas, nes taip masine medziaga nenustelbia retesniq radiniq grupiq (Kintigh, 1990, 190-191). Pavyzdziui, Katros 2-osios senoyes gyvenvietes viename is kvadratq 20 nuoskalq sudaro vos 0,63% visq nuoskalq, tuo tarpu 1 gremztukas tame paCiame kvadrate - net 1,59% visq gremztukq.
Tikslingiausia klasterinei analizei taikyti tiek R. Whallon pasiUlytus kiekvieno kvadrato, tiek K. W Kintigh kiekvienos grupes santykinius dainius. Klasterinei analizei radiniq grupes statistineje programoje aprasomos kaip kintamieji, 0
radiniq grupiq santykiniai tankiai kvadratuose -kaip poZyffiiai.
Klasteriny analizy siUloma atlikti hierarchiniu Wardo metodu, atstumui iki klasteriq centrq skaiciuoti naudojant Euklido atstumo kvadratq, arba nehierarchiniu k-vidurkiq klasterizavimo metodu. Tiesa, taikant Wardo metodq rezultatams didely itakq daro tankio isskirtys (Blankholm, 1991, 81). Hierarchiniai metodai nera patogus dideliam skaiciui objektq analizuoti ir labiau apibudina klasteriq tarpusavio hierarchijq nei paCius klasterius, tuo tarpu siam tyrimui yra svarbesne klasteriq struktura. K-vidurkiq metodas leidzia lengvai analizuoti dideli objektq skaiCiq, be to, pateikiarni galutiniai klasteriq centrai, kurie iskart leidzia stebeti, kaip skiriasi radiniq grupiq santykiniai tankiai konkreCiuose klasteriuose.
Katros 2-osios senoves gyvenvietes medziaga tirta klasterines analizes k-vidurkiq metodu, klasifikuojant kvadratus pagal santykini radiniq kvadrate ir santykini radiniq grupes dazlli. Stebint klasterizavirno pabaigoje gautq klasteriq centrq reikSmes matyti, kad klasifikuojant pagal santykinius kvadrato
![Page 14: ACDSee PDF Image. · A-indeksas, laisvas klasterizavimas. Research on multilayer archaeological sites, especially sandy soil Stone Age settlements, seems to be less informative because](https://reader035.vdocuments.pub/reader035/viewer/2022062913/5e4dcd5f14f76b20716f7248/html5/thumbnails/14.jpg)
98 EGLE MARCINKEVICIOrt
13
12
12
12
12
12
1
12
12
121
1
441 2 524 2 4 2 2 4 262 2 242 2 1 2 2 2 2 2 2 222 2 12242 242214242242462244422224 21412 222 2 2 5 2 4 2 2 2 5 2 2 2 5 2 2 2 6 2 4 2 4 5 456 2 2 4511422242445 222522 -2 4 4 4 6 2 1 4 5 2 244 2 2 242 241 2 ~ 2 3 222 6 4 4 4 2 444 5 444 2 4 2 2 4 2 2 224 3 3 2 2 222 4644546 444414422224442414642 12 14454444 4444441442324624 214222 1 5 6 2 4 5 2 5 2 4 4 5 2 4 5 4 114 4 6 4 1 6 4 4 4- 6- 2 4 4 2 6 4 2 4 2 4 1 4 4 2 4 411 4 2 4 6 5 4 1 2 4 4 2 2 2 2 2 2 244
4 4 11 5 2 5 4 4 4 4 5 5 64 2 6 2 4 4 4 2 2 2 2 2 2 442 2 3 165 4 1 5 4 2 444 544 5 2 4 2 2 4 2 442 2 2 2 222 -- r--- --. ~
1 124 1 1 144 2 4 444 4 2 142 4 2 254 4 4 444 4522646244444244442 124442521442 2 3 2 1 244 444 2 4 2 442 2 2 2 4 4 4 4 124 2 242 3 4 4 4 2 244 2 4 2 4 144 1 1 2 1 2 2 4 4 4 2 1
- - ,<
4214222442422554224242'2244222441 44444524 22444222422244224444244 2 4 544 1 1 422 242 2 2 2 2 2 2 244 2 4 2 2 4 4 2 2
96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 100 I
1m
80
60
40
20
o 1 2 3 4 5 6
o Nuoskalos 35,83 89,95 8,33 56,20 20,21 24,94
• M ikroskeltes 4,78 3,01 12,00 16,36 62,03 4,62
oSkeltes 11,73 3,80 12,33 16,11 10,38 66,92
• Skaldytiniai 1,57 1.18 67,33 1,41 ,16 ,60
• Medziokles irankiai 3,37 ,53 ,00 5,85 2,88 1,67
el Darbo irankiai 42,71 1,53 ,00 4,09 4,35 1,26
5 pay. Laisvo k1asterizavimo pagal kvadratus rezultatai.
3
2
1
daznius i pirmq klasteri pateko kvadratai, kuriuose gausiausiai aptikta darbo iranki4, antrqji - kur absoliuCiai vyrauja nuoskalos, treCiqji - tie, kuriuose gausu skaldytini4, ketvirtqji - kvadratai, kuriuose aptikta viS4 grupi4 radini4, taCiau sqlyginai daug medziokles iranki4, penktqji - kur vy-
rauja mikroskeltes, sestqji - kur vyrauja skeltes (5 pav.). Klasifikuojant pagal santykinius grupes daznius, i pirmq klasteri pateko kvadratai, kuriuose aptikta daugiau gremztuk4, i antrq -Iancet4, i treCiq - mikroreztuk4, i penktq - reztukq. i seStq - skaldytini4. I ketvirtq klasteri pateko
v
S
6
13
1
12
1
12
1
12
12
![Page 15: ACDSee PDF Image. · A-indeksas, laisvas klasterizavimas. Research on multilayer archaeological sites, especially sandy soil Stone Age settlements, seems to be less informative because](https://reader035.vdocuments.pub/reader035/viewer/2022062913/5e4dcd5f14f76b20716f7248/html5/thumbnails/15.jpg)
![Page 16: ACDSee PDF Image. · A-indeksas, laisvas klasterizavimas. Research on multilayer archaeological sites, especially sandy soil Stone Age settlements, seems to be less informative because](https://reader035.vdocuments.pub/reader035/viewer/2022062913/5e4dcd5f14f76b20716f7248/html5/thumbnails/16.jpg)
100
daugiausia kvadratl!, paprastai juose aptiktos tik skeltes ir nuoskalos (6 pay.).
Kitame etape i tiriamos teritorijos planq perkeliami duomenys, kuris kvadratas kuriam klasteriui priskirtas. Stebint klasteril! issidestymq tiriamame plote matomas tam tikras erdvinis vientisumas bei interpretuotinas modeliavimas. Galima daryti isvadq, kad radiniai nera zenkliai persimaist(. Santykinil! daznil! nuo kvadrato klasteriai labiau atspindi nuoskall! ir skelCil! pasiskirstymq, taCiau pirmam klasteriui priskirtuose ploteliuose galima rekonstruoti odos ir kaulo-rago apdirbimo veiklos zonas. Ketvirtasis klasteris parodo pagal titnago skaldos izolinijas isskirtos titnago apdirbimo veiklos zonos A (1 pav.) struktiirq - cia salia nuoskall! aptiktas gana didelis velyvojo mezolito-ankstyvojo neolito titnago apdirbimo tradicijas atspindincil! skelCil! ir mikroskelCil! kiekis, taip pat medZiokles irankil! gamybos atliekos. Antro, ketvirto, penkto ir sesto klasteril! issidestymas rodo, kad tiriamos teritorijos pietineje dalyje esanciuose kvadratuose vyrauja nuoskalos, 0 centrineje, siaurineje-siaures rytineje - skeltes. Pagal nuoskalint( titnago apdirbimo technikq pietint( tiriamo ploto dali galima labiau sieti su velyvuoju neolitu, tuo tarpu didziojoje ploto dalyje vyrauja veIyvojo mezolito-ankstyvojo neolito palikimas (5 pay.). Stebint santykinil! daznil! nuo grupes klasteril! issidestymq tiriamame plote, taip pat galima isskirti mikroreztukl! (treCias klasteris) koncentracijq (centrineje ploto dalyje), leidzianciq atkurti veiklos zonq A kaip medziokles irankil! gamybos vietq. Nors su kaulo-rago ir odos apdorojimu susijusil! darbo irankil! - greffiZtukl! ir reztukl! -pasiskirstymas neatrodo erdviskai vientisas, taciau pastebimos jl! koncentravimosi tendencijos pietyakarineje ploto dalyje (6 pav.), kur buvo duobe
v
10, uzpildyta degusiais kaulais (1 pav.). Siq tiria-mo ploto dali galima sieti su kaulo-rago ir odos apdirbimo veiklos zona ir pagal nustatytq duobes 10 radioaktyvios anglies datq - (Ki-7644) 5950±70 bp (Antanaitis-Jacobs, Girininkas, 2002, 21) sieti su ankstyvojo neolito pradzia.
EGLE MARCINKEYICIOrt
v
ISVADOS
1) Lietuvos daugiasluoksniuose archeologi· niuose objektuose pastebimq senoyes zmoni4 veiklq atspindinti radinil! erdvini issidestymq ir sankaupas galima analizuoti taikant iYairius erd· vinius-statistinius metodus bei stebint gaut4 rezultatl! koreliacijas;
2) meginant isskirti veiklos zonas kartais gali uztekti tik nubraiZyti radinil! tankil! izolinijas ar nedidelio tankio radinil! grupes taskus grafiskai pavaizduoti tiriamo ploto plane, taciau siekiant nustatyti radinil! grupavimosi tendencijas bei gauti interpretuojamas statistines isvadas reikia naudoti erdvinius-statistinius metodus;
3) analizuojant nedidelio tankio radini4 grupill erdvini issidestymq bene naudingiausia nustatyti asociacijos A-indeksq, kuris parodo radinil! pasiskirstymo tendencijas tiek grupi4 viduje, tiek tarp grupil!. Tiesa, metod ai, pritaikyti dirbti su tiksliai uZfiksuotomis radinil! koordinatemis, labiau atspindi tyriml! metu archeologo aptiktq gyvenvietes vaizdq, 0 ne toki, koks buvo gyvenvietes egzistavimo laikotarpiu, nepayeiktq radinil! susimaisymui itakos turejusi4 neigiam4 veiksnil!;
4) siekiant ivertinti susimaisymo mastq bei aprasyti skirtingl! radinil! grupil! iyairovt( bendroje kompozicijoje naudingesni daugialypiai erdviniai-statistiniai metodai. Vienas is toki4 yra laisvas klasterizavimas, leidziantis analizuoti atskirl! radinil! grupil! santykini tanki ivairaus dydzio plotuose, nustatyti radinil! sankaup4 panasumus bei skirtumus ir juos pateikti ne tik kaip statistint( suvestint(, bet ir grafiskai payaizduoti klasterine analize suklasifikuotl! radini4 grupil! paplitimq gyvenvieteje. Tokiu biidu aprasoma radinil! kompozicija gali biiti lengviau interpretuojama, 0 pritaikius etnoarcheologijos ir eksperimentines archeologijos tyrimais pagristus teorinius modelius galima gauti siek tiek daugiau zinil! apie senoves gyvenyietese vykusius procesus.
h 5,
ly
bi I 25 o
m
• SI
T
P se te • III
C
se a a
xe
fo
![Page 17: ACDSee PDF Image. · A-indeksas, laisvas klasterizavimas. Research on multilayer archaeological sites, especially sandy soil Stone Age settlements, seems to be less informative because](https://reader035.vdocuments.pub/reader035/viewer/2022062913/5e4dcd5f14f76b20716f7248/html5/thumbnails/17.jpg)
oIogi-•
n01ll4 • mq Ir
s erd
t4 re-
s gali • ras ar fiskai bant
gauti udoti
gru
r nurodo • • H! VI-
~ikyti
dina
>logo buvo eiktq
~ bei Idro-
erd
! yra ti at
s dy
LUpq
e tik • valZ-
.liniq
lpra-•
U lll-•
os lr
istus • .glau
'oce-
• •
DAUGIASLUOKSNIl,J ARCHEOLOGINIl,J OBJEKTl,J ERDVINE ANALlZE 101
SALTINIl,J IR LITERATUROS SJ\RASAS
Antanaitis-J acobs I., Girininkas A., 2002 - Periodization and Chronology of the Neolithic in Lithuania II Archaeologia Baltica. Vilnius, 2002. Vol. 5, p. 9-39.
Binford L. R., 1983 - In Pursuit of the Past: De
coding the Archaeological Record. London, 1983. Blankholm H. P., 1991- Intrasite Spatial Ana
lysis in Theory and Practice. Aarhus, 1991. Boaz J., 1998 - Hunter-Gatherer Site Varia
bility: Changing Patterns of Site Utilization in the Interior of Eastern Norway, between 8000 and
2500 B.p. Universitetets OldsaksamIings Skrifter. Oslo, 1998. Vol. 20.
Brazaitis Dz., 2000 - Katros 2-oji gyvenviete II Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1998-1999 metais. Vilnius, 2000, p. 5-8.
Hodder I. R., Orton C., 1976 - Spatial Analysis in Archaeology. Cambridge, 1976.
Hodder I. R., Okell E., 1979 - An Index for
Assessing the Association between Distributions
of Points in Archaeology II Simulation Studies in Archaeology. Cambridge, 1979, p. 97-108.
Kintigh K. w., 1990 - Intrasite Spatial Analy
sis: A COlllmentary on Major Methods II Mathematics and Information Science in Archaeology:
A Flexible Framework. Studies in Modern Archaeology. Holos, Bonn, 1990. Vol. 3, p. 165-200.
Price T. D., 1978 - The Analysis of Artefact Distribution and Association on Prehistoric Oc
cupation Floors II Vanderbilt University Publications in Anthropology. Nashville, 1978. Vol. 8, p. 1-33.
Whallon R., 1973 - Spatial Analysis of Occu
pation Floors I: The Application of Dimensional Analysis of Variance II American Antiquity. 1973, Vol. 38, No.3, p. 266-278.
Whallon R., 1984 - Unconstrained clustering for the analysis of spatial distributions in archae
ology II Intrasite Spatial Analysis in Archaeology. Cambridge, 1984, p. 242-277.
THE SPATIAL ANALYSIS OF MULTILAYER ARC OLOGICAL SITES
Egle Marcinkeviciiite
Summary
The researches of multilayer archaeological sites,
particularly of sandy soil Stone Age settlements seems to be less informative because of mixed ar
tefacts of different periods. Nevertheless applying intrasite spatial-statistical analyses and
correlating with data of radiocarbon analysis researches of landscape micro-topographical floral
and faunal features as well as ethno-archaeology and experimental archaeology patterns gets pos
sible to extract and date different period complexes or activity areas, define internal structure and
formation processes of archaeological sites. Studying the site formation processes there
were made a number of assumptions concerning
the spatial distribution of the artefacts: 1) human activities result in the patterned distribution of ar
tefacts and features; 2) artefacts were used and
discarded in the same general area; 3) the tool categories defined by the archaeologists represent functionally discrete and significant units; 4) du
ring a period of occupation, recurring activities were performed in the same general location of the site.
The spatial analyses in this article are illustra
ted by using data from Stone Age multilayer Katra 2nd settlement (Varena Dist., Southern
![Page 18: ACDSee PDF Image. · A-indeksas, laisvas klasterizavimas. Research on multilayer archaeological sites, especially sandy soil Stone Age settlements, seems to be less informative because](https://reader035.vdocuments.pub/reader035/viewer/2022062913/5e4dcd5f14f76b20716f7248/html5/thumbnails/18.jpg)
102
Lithuania). One of the simplest methods to describe the horizontal distribution of the artefacts on a site is a contour diagram. Contour diagrams demonstrate the location of the majority of the finds, that the concentrations have differential density and shape, as well as the variability in the densities within the concentrations (Fig. 1). There is easy to interpret these diagrams with help of ethno-archaeology and experimental archaeology patterns. Most clearly defined model of the creation and use of a hunter-gather activity area is the hearth centered-drop and toss zone model developed by L. R. Binford.
Most intrasite spatial-statistical analysis such as Nearest Neighbour Analysis (Fig. 2) Segregation and Aggregation Index (Fig. 3) A-index of Association (Fig. 4) are essentially a three fold operation: 1) define the distribution of each artefact as random regular or clustered; 2) analyse the degree of association between two or more artefact types; 3) classify the artefact clusters according to their location contents and size. Those analyses are largely focused on the distribution of pairs of artefact groups with low density (tools and retouched artefacts) and operate on coordinate data. Multivariate methods that define concentration of artefacts on the basis of assemblage composition have several advantages over bivariate methods that emphasize artefact location. Unconstrained Clustering is a multivariate method of spatial analysis that provides the means to describe the associations between a number of
Egle MarcinkeviCiiite Vilniaus universitetas, Universiteto g. 7, 01513 Vilnius el. pastas: [email protected]
EGLE MARCINKEVICIOTE
artefact types across the site both graphically and numerically (Fig. 5-6). The information on these means may be used for interpretation and reconstruction of the behaviour or formation processes which produced the concentration of artefacts at these sites.
LIST OF TABLES
Table 1. Ratios of Nearest Neighbor coefficients.
Table 2. Between-class Nearest Neighbor coefficients.
LIST OF ILLUSTRATIONS
Fig. 1. Around the hearths sitting flintknappers' activity areas defined at Katra 2nd site, according to the contours of debitage density.
Fig. 2. Distribution of inserts, lancets and microburins as well as Nearest Neighbour coefficients for individual artefact classes in different size plots.
Fig. 3. Tables of nearest neighbour counts for pair wise class combinations and Indexes of Seg· regation.
Fig. 4. Average distances between points and A-indexes of Association.
Fig. 5. Results of grid-based Unconstrained Clustering.
Fig. 6. Results of group-based Unconstrained Clustering.
Gauta 2009 091"
• nra
rctu tisti
nis"
tas -I ren tati