CSK “LP” internete:Puslapis

www.csklp.ltForumas

www.chemikai.tinkle.lt“Acetono” blog’as ir

archyvaswww.csklp.lt/acetonas

ISSN 2029-2708

9772029270009

CSK“LP”leidžiamasChemijosfakultetolaikraštis

Nr.14;Ketvirtiejileidimometai;Tiražas300egz.2010žiema

2005

ANNOACETONAS

Lietuviškas„marketingas“,

„Paslaugų ar prekių tiekėjui visiškai nusispjauti į vartotoją, jam svarbu kuo mažesnėmis pastangomis iš kliento išpešti kuo daugiau pinigų.“ 6 psl.

ChF pakrikštijo dar vienąnulių kartą

„Pirmakursių veidai buvo kupini nežinomybės ir išgąsčio, tuo tarpu vyresnieji studentai iš nekantrumo negalėjo nustygti savo vietose ir zujo po fakultetą pasidabinę ironiškom šypsenėlėm.“ 2 psl.

„2006-aisiais metais, Nature žur-nale pasirodžiusiame straipsnyje, buvo aprašomi pirmieji mėginimai sulankstyti DNR.“

Nano-šypsenėlės

9 psl.

„Tąkart buvo labai žiemiška be-sibaigiančios dienos popietė. Už lango stūgavo vėjas ir krin-tančias snaiges mušė į labora-torijos lango stiklą.“ 11 psl.

Trumpas organikosapnas

„Vilniaus universitete be privalo-mų dėstomų dalykų, kurie sudaro 65%, pagal pasirinkimo pobūdį taip pat yra pasirenkamieji dalykai (PD) bei laisvieji dalykai (LD).“

O ne! Tik ne LD ir PD…

4 psl.

8 psl.

„Snaigė kuriasi molekulė po moleku-lės. Kiekvieną kartą gimstančiai snaigei praskriejus pro vandens kon-densatą, kelios vandens molekulės prie jos prikimba.“

Kodėl snaigės šešiakampėsir ne kitokios

2

Mielas skaitytojau. Kiek-vienas iš mūsų yra giliai, po milijonais sluoksnių, pasislė-pusi balta, tik gruntu įsotinta, drobė, kurios pasaulį – dažų sluoksnius – sudaro kitų žmonių mintys, žvilgsniai,

šypsenos, aplinka.Mes statomės sau ne-

matomas sienas, kai pavarg-stam nuo aplinkinės nyku-mos, mes gyvenam sapne, kurio niekaip nesinori palikti. Nukritus pirmiems rudenio lapams suvokiam, kad bai-gėsi dar viena vasara, nukri-

tus paskutiniam spalvotam lapui ir jam sušalus bekren-tant mes jau žinom, kad tai žiemos pradžia.

Žiema, jei ji tikrai, tokia balta ir iš išorės šalta, kaip kiekvienas iš mūsų. Ji savyje laiko visas spalvas, bet atspindi viską, kas nori

pavogti jos baltumą. O mielas, baltas žmogau,

nebūk nykus kaip rudens paskutinis lietus, atsiverk ir pilnais plaučiais kvėpuok didingą žiemą, kuri jau slenka link tavo kojų pirštų.

Redaktoriaus žodisMarija Tunevičiūtė

Žvarbų spalio 7-osios rytą, Chemijos fakulteto pirma-kursiai, kaip ir kiekvieną ketvirtadienį rinkosi į bendro-sios chemijos paskaitą. Visgi tas rytas buvo kažkuo ypa-tingas. Pirmakursių veidai buvo kupini nežinomybės ir išgąsčio, tuo tarpu vyresnieji studentai iš nekantrumo negalėjo nustygti savo vieto-se ir zujo po fakultetą pasi-dabinę ironiškom šypsenė-lėm. Taip, jūs nė kiek neklys-tate, tai buvo didžioji nulių Krikšto diena. Bendrosios chemijos paskaita, turėjusi vykti KDA, tą rytą buvo nu-stumta į antrą planą. Pirma-kursiai stypčiojo vieni prie kitų, dalindamiesi savom prognozėm apie Krikštą, atvesiantį juos į tikro Chemi-jos fakulteto studento gyve-nimo kelią. Kalbos ir šnab-ždesys netilo net ir pras-idėjus paskaitai ir tik antroje jos pusėje gerb. R. Raudonis sugebėjo grąžinti nekrikštus į termochemijos pasaulį. Ga-liausiai paskaita baigėsi, ir nuliukai puolė ruoštis savo krikštui. Kas nuskuodė į „Humaną“ nusipirkti tinkamų drabužių, kas namo persi-rengti, kas pasistiprinti į „Ma-ximą“ ar „Redoksą“, o kas tiesiog parūkyti ir toliau ne-kantriai laukti krikštynų.

Pagaliau laikrodis išmušė 12-ą valandą. Chemijos fakulteto kiemelį gretai už-plūdo varganai apsirengusių nulių lavina. Savo nerimas-tingomis sapalionėmis ir

šūksniais bei atsikalbinėji-mais, jie priminė didelę per-augusių darželinukų minią. Krikštytojai atrodė kaip nie-kad griežti ir nuožmūs. Pir-miausia pirmakursiai buvo atsitiktinai paskirstyti į 7-ias grupes. Kiekvienai grupei buvo įteiktas nedidelis že-mėlapio gabalėlis, kuriame buvo pažymėta jų vargų pradžia – pirmasis punktas, kuris buvo įkurtas Užupyje. Jame nuliukų laukė plasti-kinis butelis, užpildytas ne-aiškios kilmės gelsvu skys-čiu. Aišku buvo tik viena – tai tikrai ne alus... Kad užduotis nebūtų per lengva, ant bu-telio galo krikštytojai užmovė po guminę pirštinę. Kiekvie-nas "pagonis" turėjo čiulpti gelsvą skystį per vieną iš tos pirštinės pirštų. Jau pirmieji lašai, patekę pirmakursiams į burnas, atskleidė paslaptin-gojo skysčio prigimtį. Tai buvo ne kas kita kaip karčių-jų kiečių, dar žinomų pelynų vardu, nuoviras. Ir, patikėkite manimi, jis tikrai nebuvo sal-dus! Sėkmingai įveikę pirmą-jį ruožą, pirmakursiai gavo dar vieną nedidelį žemėlapio gabalėlį su nuoroda į antrąjį punktą. Antrasis punktas neatrodė taip paslaptingai. Vos tik jį pamatę, nuliai suprato, kad teks čiuožti keliais polietileno plėvele nuklotu kalnu žemyn. Tiesa, ir ši užduotis buvo „pagerin-ta“. Plėvelė buvo nuklota vandens ir miltų sluoksniu, o aplinkui susmaigstytos vėlia-vėlės, kurias reikėjo bečiuo-žiant pagriebti. Ant vėliavėlių

buvo surašyti patys baisiausi žmonijai žinomi keiksmažo-džiai, tokie kaip fizika, kvanti-nė chemija ir t. t. Matyt, dėl to krikštytojai pavadino šį punk-tą egzaminu. Jau po šio punkto pasiteisino nulių spėlionės, kad švarūs jie neišlįs, mat visų kelnės iki kelių buvo padengtos miltine (aš tikrai nuoširdžiai tikiuosi, kad ten buvo miltai) tešla. Išlaikę egzaminą, pirma-kursiai buvo išsiųsti į trečiąjį punktą, kur juos pasitiko ypač grėsmingai nusiteikę trečiakursiai. Rankose jie lai-kė pagalius ir nuožmiai rikia-vo nulius prie užduoties. Ji susidėjo iš dviejų dalių. Pir-moji buvo neutralaus tirpalo gamyba rankose. Pirma-kursiams buvo duotas actas bei soda, ir liepta pagaminti pH = 7 tirpalą. Po sėkmingos tirpalo gamybos nuliai buvo pasiųsti ieškoti savo gyve-nimo (kaip pareiškė gerb. A. Momotas: „Kadangi įstojot į Chemfaką, vadinas, gyveni-

mo neturėjot. Tai bent dabar kažką susiraskit"). Ši užduo-tis buvo ganėtinai sudėtinga, nes vadinamasis „gyveni-mas“ (dar viena žemėlapio dalis su užuomina į kitą punktą) buvo užkastas po žeme. Vis dėlto pagaliais ir nagais pirmakursiams pavy-ko atkasti savo gyvenimą ir jie nuskuodė ketvirto punkto link. Ketvirtasis punktas buvo įrengtas pačioje Kalnų parko estradoje. Joje nuliukų laukė kūrybinis išbandymas. Kiekviena grupė gavo po lapelį su šešiais žodžiais (mano grupės lapelyje buvo tokie žodžiai: chemija, seiliotis, vadelotis, skola, saulutė ir dimetilaminonaftil-sulfachloridas). Panaudoda-ma visus duotuosius žo-džius, kiekviena grupė turėjo sukurti himną pagal legenda jau tapusio M. Mikutavičiaus singlo „Trys milijonai“ melo-diją. Prieš giedant himną, grupių vokalistų burnos buvo pripildytos vandens, o muzi-

Rokas Grigaitis

ChF pakrikštijo dar vieną nulių kartąChemikai po stalu

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

3

kantams įteikti ypatingi instrumentai – mėgintuvėliai, kolbos ir buteliai. Kurioziškai sugiedojusi himną, kiekvie-na grupė gavo nuorodą į tolimesnį punktą. Matyt, ne veltui penktasis punktas buvo įkurtas Taikomosios dailės muziejaus kaimynys-tėje, nes ir užduotis buvo susijusi su daile. Apšilę dėl „Šešių taisyklės“, nuliai buvo priversti įsidėti piešimo kreideles į burnas ir tokiu būdu nupiešti naują šedevrą. Braukydami piešimo lentą nosim ir kreidelėm, vargais negalais nuliukai pagaliau nukeverzojo savas Siksto Madonas ir, gavę žemėlapį su tolimesnėmis nuorodo-mis, nuskubėjo šeštojo punkto link. Jame pirma-kursių laukė užrištos akys ir plastikiniai puodeliai su burokėlių piurė. Pasidalinę į poras, pirmakursiai turėjo išsirinkti, kuriam iš poros bus užrištos akys. Vargšui su užrištomis akimis porininkas turėjo maitinti burokėlius, o kad daugiau niekada gyveni-me neskleistų per daug ge-rumo, „atrištaakis“ turėjo suvalgyti viską, ko nesumai-tino draugui. Atlikę šią ne-skanią užduotį, pirmakursiai nuskubėjo septintojo punkto link. Ten jų jau laukė dar vie-na nuotaikinga krikštytojų kompanija. „Vaskinimo“ būdu kiekviena grupė išsirin-ko savo atpirkimo ožį, kuriam buvo užmautos XXL dydžio sauskelnės ir ant užpakalio parašyta skambi frazė „Aš nulis“. Po to pirmakursiai galiausiai gavo paskutinįjį žemėlapio gabaliuką su nuo-roda, vedančia atgal į Che-mijos fakulteto kiemelį. Ra-miai nusiteikę, galvodami, kad jų kančios jau baigtos, pirmakursiai žingsniavo jo link. Tačiau kokios gi krikšty-nos be netikėtumų. Tik įžen-gusius į fakulteto kiemelį pirmakursius pasitiko MIF'o atstovai su savo punktu. Už-duoties pradžia atrodė ne chemiška, mat nuliai turėjo skanduoti MIF'o šūkius. Kiek vėliau kiekviena grupė gavo po klaviatūrą be mygtukų. Kaip jau ko gero supratote,

užduotis buvo klaviatūros sudėliojimas. Kiekviena gru-pė gavo po kibirą su kisie-lium ir jame paskendusiais mygtukais. Pasitelkę savo kompiuteristų sugebėjimus ir komandinį darbą, pirma-kursiai vis dėlto sudėliojo MIF'o klaviatūras ir pridavė jas šeimininkams (dabar MIF'as vėl turės normalias informatikos paskaitas). Po šios užduoties visų nulių laukė vakaro desertas. Krikštytojai, aštuntuoju pa-saulio stebuklu – „chamu-tais“, sujungė pirmakursius į vieną didelę nulių grandinę (matoma fizikos labora-torinių įtaka šiame punkte... Gerai, kad elektros srovės nesugalvojo paleisti...). Da-bar vargšams pirmakurs-iams teliko sulaukti savo krikšto draugų. Visgi pirmųjų

komandų atstovams užverž-tomis kojomis ir sukabin-tiems į vieną grandinę savo draugų teko pralaukti gerų porą valandų. Po daugybės keiksmų ir riksmų, vargais negalais paskutinės koman-dos nariai buvo prijungti prie grandinės. Tada nuliukų grandinė kaip vienas ilgas polimeras per skausmus ir kančias apėjo garbės ratą (gerb. A. Kavaliauskas pasakytų, kad jų ratas tęsėsi vos ketvirtadalį π). Po šios fiziškai ir morališkai palaužu-sios užduoties nuliams beli-ko duoti priesaką. Prisaik-dinti etanolį vartoti tik pagal paskirtį, visus katinus palikti MIF'ui, mylėti dekaną kaip mamą ir tėtį, neturėti kitų namų, tik Chemijos fakul-tetą, bent kartais pasimokyti ir, žinoma, pakrikštyti kitų

metų pirmakursius, 2010 metų Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto nuliai oficialiai tapo pilnaverčiais studentų bendruomenės nariais – fux'ais.

O kad krikštynos būtų dar labiau įsimintinos 8-ą valan-dą vakaro naujai iškepti fux'ai (ir ne tik) rinkosi į klubą „In Japan“, kur vyko linksmoji dalis. Kadangi visų vakari-nės dalies aktualijų, matyt, apžvelgti neįmanoma, o ir šiaip po to, matyt, būčiau priduotas į karo lauko teismą bei išketvirčiuotas, paminė-siu tik, kad šios šventės metu buvo pristatytas 2010 m. Chemijos fakulteto fux'ų stovyklos filmas. Ir aš ten buvau, alų, midų geriau, su „Arklio gaila“ išsitaškiau, į baraką žygiavau, o ryte aspiriną rijau.

Nuotr

auka

iš

asm

enin

io a

rchyv

o

Nuotr

auka

iš

asm

enin

io a

rchyv

o

5

kamasis dalykas kaip tik ir yra puiki galimybė.

Sandra rinkosi chemijos istoriją ir mano, kad svarbu gauti ne tik tradicinius pa-grindus universitete, bet ir sužinoti, įtvirtinti žinias įdo-miojoje chemijoje ir siūlo klausytis įdomiosios chemi-jos penktadieniais.

Laisvieji dalykai

Chemikai LD turi nuo pirmo kurso, o biochemikai nuo antro. Pasižiūrėkime, ką kolegos renkasi pavasariui.

Estų kalba (FilF)Dėstytojas: V. StrikaitytėMartyno atsiliepimas:„Pradžioje truputį kilo pro-

blemų dėl dėstytojo, nes ža-dėtasis dėstytojas iš Estijos neatvyko, bet buvo rasta pamaina iš estų ambasados. Bendrai esu labai patenkin-tas laisvuoju dalyku. Šį daly-ką rekomenduočiau studen-

tams, kuriems įdomi kaimy-nų kultūra, kalba arba tiems, kurie tiesiog domisi finų-ugrų kalbomis.“

Vaikų sveikata (MF)Dėstytojas: A. VingrasManto atsiliepimas:„Buvo gan įdomu. Tik verti-

nimas gal kiek griežtokas. Rekomenduočiau tiems, ku-riem aktualu sveikata, nebū-tinai vaikų. Pasirinkę šį daly-ką tikrai įgausite žinių susi-jusių su sveika gyvensena.“

Prancūzų kalba (FilF)Dėstytojas: I. SubačienėArtur atsiliepimas:„Puiki dėstytoja su aiškia

programa. Personalus priėji-mas prie kiekvieno studento gabumų bei galimybių.“

Bendravimo pedagogika (FilosF)

Dėstytojas: I. StonkuvienėAstos atsiliepimas:„Dėstytoja medžiagą pri-

statė ganėtinai plačiai, bet daugiau laiko skyrė diskusi-joms, pamąstymams grupė-se. Man tokia dėstymo forma patiko. Nors ir yra kalbama apie vaikus ir jų auklėjimą, tačiau nemažai laiko skiria-ma ir tarpusavio žmonių supratimui, kelios paskaitos apie komunikaciją, never-balinį bendravimą.“

Sveika mityba (MF)Dėstytojas: R. StukasViktorijos atsiliepimas:„Rekomenduočiau visie-

ms, kuriems svarbi jų sveika-ta ir nori sužinoti daugiau kaip galima pagerinti savo mitybą. Paskaitų medžiagą ir dabar panaudoju renkantis įvairius produktus. Paskaitos buvo tikrai naudingos.“

Retorika ir modernusis ginčas (FilF)

Dėstytojas: R. ČičinskaitėGiedriaus atsiliepimas:„Dalykas super, dėstytoja

ne. Neverta rinktis dalyko vien dėl dėstytojos „užsicikli-nimo“ ties savo tiesomis. Vienintelis geras dalykas - vieša kalba, kurią tenka sa-kyti. Bet norintiems atprasti nuo scenos baimės ir išmokti kalbėti rekomenduočiau per-skaityti knygą ar dvi ir ban-dyti, bandyti, bandyti.“

Psichoanalizės įvadas (MF)

Dėstytojas: E. LaurinaitisŽenios atsiliepimas:„Rekomenduoju visiems,

kas domisi psichologija, psichoanalize. Tikrai verta.“

Alchemija (ChF)Dėstytojas: A. BrukštusDovilės atsiliepimas:„Šių paskaitų medžiaga

esi tu pats. Dėstytojas moko gilintis į save ir suprasti kitaip supantį pasaulį. „

Nemažai chemijos fakul-teto studentų, ypač pirma-kursių, žino tik katedrų pava-dinimus, o jų veikla ir proje-ktai – tai miglų jūros. Tad kuo anksčiau tos jūros pavirs upeliūkščiais, tuo lengvesnis bus pasirinkimas, kurioje ka-tedroje rašyti bakalauro dar-bą. Pirmoji katedra, kuri bus pristatyta – Organinės che-mijos katedra.

Organinės chemijos kate-droje dirba 19 darbuotojų, 10 doktorantų. Trylika žmonių – dėstytojai, iš kurių trys yra profesoriai: S. Tumkevičius, E. Butkus ir P. Vainilavičius. Katedros vedėjas – prof. Sigitas Tumkevičius. Į kate-dros veiklą savanoriškai dažnai įsitraukia ir bakalauro (nuo II kurso), ir magistro studentai.

Finansavimas gaunamas iš valstybės biudžeto, mo-kslininkų dotacijų, taip pat yra vykdomi Lietuvos Mokslo Tarybos, tarptautiniai proje-ktai, dalyvaujama komple-

ksinėse programose, kurių rėmuose bus atnaujinama materialinė bazė ir tobuli-nama studijų kokybė. Proje-ktų (juos rengia grupių vado-vai) tikslai dažniausiai yra palengvinti medžiagų sinte-zę, atrandant naujus sinte-zės būdus, bei susintetinti tam tikromis savybėmis pasižyminčius naujus jungi-nius. Daugeliui susintetintų junginių įvertinamas toksiš-kumas, biologinis aktyvu-mas. Atliekami taikymo šiuolaikinėse technologijose tyrimai. Tarp susinetintų junginių rasta medžiagų, pa-sižyminčių stipriu antiužde-giminiu, hipolipideminiu, priešvėžiniu, karboanhidra-zes slopinančiu poveikiais. Kai kurių junginių biologinis poveikis yra geresnis nei šiuo metu naudojamų atitin-kamų vaistinių preparatų. 2010-2011 metais vykdo-mas projektas, kurio metu yra sintetinamos organinės medžiagos, kurių molekulės sudarytos iš p-konjuguotų aromatinių ir heteroaroma-

tinių sistemų (oligohetero-arilenai). Tokios medžiagos dažnai pasižymi vertingomis optinėmis bei fotopuslai-dininkinėmis savybėmis ir yra plačiai taikomos įvairiuo-se elektronikos ir optoele-ktronikos prietaisuose (sau-lės baterijos, spausdinimo ir kop i j av imo į reng in ia i , OLED). Oligoheteroarilenų sintezei katedros darbuoto-jai naudoja efektyvias Pd(0) junginiais katalizuojamas reakcijas su organiniais boro junginiais (už šių reakcijų atradimą, tyrimus ir taikymą R.F. Heck'ui, E. Negishi ir A. Suzuki 2010 m. buvo skirta Nobelio premija chemijos srityje).

Organinės chemijos kate-dra bendradarbiauja su Orle-ano Universitetu (Prancū-zija), Lundo Universitetu (Švedija), Latvijos Organi-nės Sintezės Institutu, Indianos Universitetu (JAV), Madeiros univeristeu (Portu-galija), Lietuvos Bioche-mijos, Chemijos, Biotechno-logijos Institutais ir t.t.

Studentai dalyvauja įvairiose konferencijose, pavyzdžiui, praeitais metais – Rygoje vykusiame Balticum Organi-cum Sytheticum, taip pat vasaros bei studijų laikotar-piu Lietuvos mokslo tarybos organizuojamose mokslo tiriamojo darbo praktikose, dalyvauja Erasmus mainų programose.

Gauti rezultatai skelbiami įvairiuose tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose: „Tetrahedron“, „Tetrahedron Letters, Synlett“, „Synthesis (Stutgart) Chemistry and physics of lipids“ ir t.t. Per penkis pastaruosius metus katedros darbuotojai paskel-bė virš 80 straipsnių. Jų ben-draautoriais dažnai yra ir ka-tedroje dirbantys studentai.

Tikiuosi, jog „Organinės chemijos katedra“ jums ne-bėra tik skambus pavadini-mas. Tačiau daug išsames-nę informaciją galėsite patys „susišaudyti“ trečiajame kurse, kai vyks katedrų pristatymai.

Organinės chemijos katedra. Darbai darbeliai.Indrė Lebedytė

ChSMD

4

Fakulteto žmogus

Mūsų fakultete gausu gerų žmonių, kurie dalyvauja kasdieniame studentų gyve-nime tačiau daugumos jų mes nepažįstame ar nepa-stebime. Šiame numeryje acetonas nusprendė pakal-binti Eglę Gražėnaitę, kuri dvejus metus užėmė Socia-linio-akademinio struktūrinio padalinio direktorės vietą, o dabar studijuoja magistran-tūroje.

Acetonas: Esi baigusi konservavimo ir restaura-vimo chemijos bakalaurą, ar tai buvo tavo vaikystės/ jaunystės svajonė, ar norėjai būti kuo nors kitu?

Eglė: Vaikystėje ir anksty-vojoje paauglystėje labai neapsisprendžiau, kuo noriu būti: tai dailininke, tai gydy-toja, tai archeologe, tai psi-chologe, tai dar kokia nors –loge... O kai buvau kokioje 9–10 klasėje, močiutė papa-sakojo apie pažįstamą res-tauratorę – iškart „užside-

giau“. Tais pačiais metais sužinojau, kad Vilniaus universitete atsirado nauja studijų programa „Konserva-vimo ir restauravimo chemi-ja“. Man visuomet patiko chemija, o nuo pat mažumės buvo įdiegta meilė menui, senovei, muziejams ir visie-ms kitiems panašiems daly-kams. Todėl abejonių, kuo noriu būti, nebeliko.

A: Kuo užsiimi fakultete dabar?

E: Šiuo metu studijuoju magistrantūroje chemiją. Taip pat šiek tiek prisidedu prie „Acetono“ veiklos. O šiaip dažnai niūniuoju sau panosėje ir, kai niekas ne-mato, šoku.

A: Ilgą laiką (gal gali pasa-kyti, kiek metų) buvai Sociali-nio-akademinio struktūrinio padalinio direktorė mūsų studentų klube CSK „LP“. Ar tai buvo labai sunku? Dažnai kildavo keblumų?

E: Nepasakyčiau, kad tai buvo ilgas laikas – tik dveji

meteliai. Momentais gal ir būdavo sunku suderinti mokslus su šia veikla, tačiau dabar atmintyje yra išlikę tik geri prisiminimai. Sunkiau-sia, matyt, būdavo tikrai svarbius darbus patikėti at-likti kam nors kitam. Mat iki šiol turiu tokią giliai įsišakni-jusią ydingą nuomonę, kad viską tikrai gerai padaryti galiu tik aš pati. Gyveni ir mokaisi, kas belieka.

A: Ar tokios pareigos tave ko nors išmokė, ar tiesiog turėjai kur pritaikyti savo gebėjimus?

E: O, šios pareigos mane labai daug ko išmokė: nuo komandinio darbo iki savos nuomonės apginimo, nuo laiko planavimo iki dėkingu-mo ir atlaidumo. Tiesa, dar daug kur reikėtų pasitempti, bet, apskritai, dalyvavimas CSK „LP“ veikloje davė labai daug teigiamų dalykų, ku-riuos dabar lengvai pritai-kau ir kasdieniniame gyve-nime.

A: Ar šiuo metu turi svajo-nių ar ateities planų, susi-jusių su mokslu arba ne?

E: Mano mokslinis darbas bus susijęs su grafenu. Kol kas viskas vyksta tik teorinia-me lygmenyje, kai pradėsiu sėdėti laboratorijoje, žiūrė-sim. Tačiau jau dabar įtariu, kad man net labai patiks. O kaip bus toliau – pamatysim. Kol kas nenoriu per daug žarstyti savo svajonių.

A: Ko palinkėtum „Aceto-nui“ ir visiems jo skaityto-jams?

E: Visiems visiems linkiu pozityvaus požiūrio visame kame.

Anastasija Lopaitytė

Eglė Gražėnaitė

doc. Kazys Daukšas

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Chemikai tiria

O ne! Tik ne LD ir PD…Aistė Kirkutytė

Vilniaus universitete be privalomų dėstomų dalykų, kurie sudaro 65%, pagal pa-sirinkimo pobūdį taip pat yra pasirenkamieji dalykai (PD) bei laisvieji dalykai (LD). PD galima rinktis iš studijų pro-gramoje pateikiamų alterna-tyvų. LD galima rinktis iš visų universitete dėstomų dalykų, jeigu šie dalykai nėra priva-lomi, o pasirengimo lygis (iki šiol studijuoti dalykai) leidžia studijuoti juos. Kadangi artė-ja PD ir LD pasirinkimo me-tas „Acetonas“ sugalvojo pa-siklausinėti studentų, ką jie renkasi arba ką gali patarti jaunesniems kolegoms pasi-rinkti pavasario semestre.

Pasirenkamieji dalykai

Chemikams ir konservavi-mo-restauravimo chemi-kams PD apsireiškia tik ketvirtame kurse. Pavasario semestre chemikai gali rink-tis iš mokslotyros, vadybos, cheminio eksperimento sta-tistikos, mokslinės informa-cijos paieškos, chemijos is-torijos. Iš visų dalykų reikia pasirinkti du.

Kalbinome Eglę, kuri pasi-rinko chemijos istoriją ir che-minio eksperimento statis-tiką. „Chemijos istorija - leng-vas pasisėdėjimas, įdomių dalykų sužinojimas, o statis-tika - sudėtingas, bet tikrai naudingas dalykas, ypač rašant bakalauro darbą, man jį rekomendavo vyresni analitikai“ – pasakoja savo atsiliepimus Eglė ir pataria

nebijoti dėst. Armalio. Kitas kalbintas chemikas

Domas pasirinko mokslotyrą ir vadybą. Mokslotyros pas-kaitos jį sudomino, nes jose dėstoma apie mokslo situa-ciją Lietuvoje taip pat jos padeda suprasti, kas iš tiesų yra mokslas, kokie jo tikslai. Domas rekomenduoja rinktis mokslotyrą, jei domiesi mokslo aktualijomis, planuoji tęsti mokslinę karjerą, o vadybą jei planuoji ateityje –dirbti kokioje nors įmonėje, kurti savo verslą ar šiaip nori lengvai „praslysti“.

Biochemikai turi PD trečio kurso pavasarį. Jiems siūlo-ma rinktis iš trijų dalykų, ku-riuos lanko kartu su ketvir-takursiais chemikais – moks-lotyros, chemijos istorijos ir

vadybos. Algirdas pasirinkęs moks-

lotyrą antrina Domui, jog labai naudinga sužinoti apie Lietuvos ir pasaulio mokslo institucijų struktūras, moksli-nius fondus, sistemas ir pan. Ir rekomenduoja rinktis šį dalyką ypač tiems žmonėm, kurių veikla siesis su mokslu.

Kitaip nei Algirdas Monika rinkosi vadybą ir džiaugėsi, kad paskaitų medžiagos nė-ra per daug ir nereikia ieškot papildomos literatūros, taip pat pasakojo, kaip įgijo prak-tinių žinių apie komandinį darbą rengiant ir pristatant projektą. Monikos manymu, kiekvienas išsilavinęs žmo-gus turėtų nusimanyti apie vadybą, organizacijos valdy-mą ir struktūrą, o šis pasiren-

6

Nuomonė pH=14

Lietuviškas „marketingas“,

arba kitaip, man nusi-spjaut, kad už lango -30, vistiek jie pirks tą kremą nuo saulės.”

Nestudijuoju ekonomikos, nesidomiu rinka, esu tiesiog kritiškas vartotojas ir noriu pasidalinti rinkodaros stebu-klų pastebėjimais šioje ma-žoje šalyje. Niekam čia ne-darau nei reklamos, nei anti-reklamos. Ir man už šį strai-psnį niekas nesumokėjo. Deja.

Požiūris į vartotoją. Pas-laugų ar prekių tiekėjui visiš-kai nusispjauti į vartotoją, jam svarbu kuo mažesnėmis pastangomis iš kliento išpeš-ti kuo daugiau pinigų. Jie ma-no, kad vartotojas yra visiš-

kai kvailas ir jį galima lengvai apmulkinti beveik nededant pastangų, deja, tai pasitei-sina.

Reklama. Aš tikrai gerbiu įmones, kurios įdeda nema-žai resursų savo įmonės re-klamai, bet didžioji dauguma daro kuo pigiau, joms terei-kia kvailo šūkio, nereikia, kad būtų per įmantrus ir poros „google“ nuotraukų.

„Facebook“. Ypač puikiai nuteikia įmonės, kurios netu-ri savo tinklalapio, nes tam reikia pastangų ir daug paprasčiau susikurti puslapį, taip populiariame socialinia-me tinklalapyje – „Face-book“. Kita rūšis įmonių, ku-rios reklamuojasi šitame tinklalapyje vėlgi kainos ir fantazijos stokos sumeti-

mais – tereikia vieno peveik-sliuko, neaiškaus pavadini-mo ir štai jau matome rekla-mą. Trečios – palepina nuolankius „laikintojus“ kon-kursais ir prizais.

Kvaili „baneriai“. Atsidarai savo mėgstamą puslapį, nori skaityti naujieną, o ten iš-šoka koks nors ežys ir nieko nematai, gerai jei greitai surandi X ir išsigelbėji jį paspausdamas, bet jei išėji-mo nėra, kas tada?

Užsisakyk nemokamai ir susimokėk. Žvaigždutės kaip sėdimosios skylutės su papildomom sąlygomis. Smagu ką nors nemokamai gauti, pamatai, o 0 Lt, susivi-lioji ir žiūri, kad dantyse sūris, o galva spąstuose.

Vienintelis sprendimas –

akcijos visus metus. Vakar kainavo litu pigiau, bet šian-dien gi akcija. Vėlgi žaidžia-ma vartotojo pastabumu arba tuo, kad ne kiekvienam patinka trintis ir įprasminti savo dieną parduotuvėje stebint ir renkantis, daugelis nori greičiau iš ten dingti.

Lojalumo kortelės. Kai turi visų didžiųjų prekybos cent-rų korteles, tai tikrai nebe-svarbu, ar esi į „Maximą“ ar į „IKI“, o įmonių, kurių prekes perki daugiausiai tris kartus per metus (nebent esi ma-niakas), kortelių aš nesu-prantu, nes vis tiek rinksies, kur pigiau tai galima nusi-pirkti, ar kur patogiau, o ne ar turi kortelę, kuri net nesutei-kia jokios nuolaidos.

Tiek šiam kartui.

Aistė Kirkutytė

Prakalba į senajį pastatąM a n o m i n t y s š i a m

straipsniui brendo gana seniai, jau tada, kai pradėjo sklisti gandai apie planuoja-mą statyti Saulėtekio slėnį. Galbūt tada dar nežinojau kaip tas mintis išreikšti, ar sulipdyti taip, kaip norėčiau paskleisti Jums, brangūs „Ace tono “ ska i t y to ja i . Pasirinkau rašytinį žodį, nes jis labiau suprantamas, lengviau ir susikaupčiau f o rmuo jamas , p r i e j o paprasčiau sugrįžti ir dar kartelį permąstyti tai, kas svarbu kiekvienam iš Mūsų, ypač tada, kai kalbama apie daugelio iš Jūsų, kažkada ir mano, antruosius namus – Senąjį Chemijos fakultetą.

Išgirdus, kad bus stato-

mas tiksliojo mokslo lopšys, Saulėtekio slėnis, su šviežio-mis patalpomis, naujomis, moderniomis laboratorijomis ir t. t., pirmoji mano reakcija buvo: „Bravo, tai juk nuos-tabu!“ Nežinojau, nei koks konkretus Saulėtekio slėnio tikslas, nei kas jame konkre-čiai bus, mano žinios rėmėsi nuogirdomis ir agitaciniais, skysto turinio, informaciniais straipsniais, kuriuos taip

noriai spausdino gerai žino-mi studentų laikraščiai. Dar ir dabar visko iki galo nežinau, kaip ten kas. Taip, tai mano kaltė, nes bėgo laikas, keitėsi aplinka ir rūpesčių forma, palikus reguliarią veiklą „Acetono“ redakcijoje ir Vilniaus universitete, palengva mano žinios šiuo klausimu pasidengė dulkė-mis, paseno ir užsigulėjo. Susidomėjimas juo prigeso, kaip ir pats Saulėtekio slėnio projektas.

Esu labai dėkingas „Ace-tonui“, kuris sužadino mano senas ambicijas ir suteikė galimybę išsakyti, tai ką jau senokai norėjau ir turėjau pasakyti. Kad ir kaip bebūtų, laikas nesutrukdė naujomis mintimis pažvelgti ir pagal-voti apie paradoksalias situ-acijas, kurias sukėlė pasta-rieji įvykiai, gal ir šioks toks informacijos trūkumas, bet apeliuoju ne į tai.

Pakalbėkime apie konkre-čią, širdyje ramybės neduo-dančią, situaciją. Tarkim, pastato Saulėtekio slėnį su kažkelių žvaigždučių pato-gumais. Visi džiūgaujame, plojame, susirenkame daik-tus ir su šypsena veide iš-

dundame į naujas patalpas. Senasis Chemijos fakultetas lieka tuščias ir apleistas, popieriaus skiautės plaiks-tosi tuščiuose koridoriuose, nutyla studentų klegesiai, dėstytojų argumentuoti gin-čai laboratorijose, nebelieka visuotinio darbo ir nuolatinio galvojimo pojūčio, viskas tampa tuščia ir sustoja, Senasis Chemijos fakultetas miršta.

Kas gali atsirasti jo strate-giškai patogioje vietoje? Gal koks „piniguočius“ pastatys biuro patalpas? Juk pakilus šiek tiek aukštėliau fakulteto stogo atsidengia nuostabus

vaizdas į Vilniaus sena-miestį. Gal viską išgriaus ir viduje įrengs retro stiliaus viešbutį, ar retro paliks tik išorę? O gal šioje vietoje įsikurs gyventojai? Juk turi-me toki jaukų kiemą, tilptų ne tik fontanas ir vaikų žaidimo aikštelė, bet ir nedidukas parkelis, tinkantis rafinuotam skoniui. UŽTEKS!!!

Kažkada ir pats mąsčiau naiviai globaliai, aklai žiūrė-damas tik į ateitį. Nuolatos sakiau sau, kad nėra nieko amžino ir todėl neverta sten-gtis dėl nieko kito, išskyrus žmogų, nes žmogus yra visatos centras, kad ne sto-

Aleksandros pieš.

7

rose sienose slypi žmogaus stiprybė. UŽTEKS!!!

Svarbu ne pačios sienos, bet tai, kas jose slypi, svarbi yra jų atmintis ir mūsų visų suvokiama jų reikšmė. Juk Senasis Chemijos fakultetas statytas XX a. pradžioje ir iki šių dienų ugdo būsimus Lietuvos protus. Jo sienose įsišaknijusi mūsų praeities ir dabarties savastis. Šis

pastatas yra ne tik senojo Vilniaus atminimas, bet ir dabartinių jame dirbančių žmonių ir studijuojančių stu-dentų saugomas paveldas, kuriame sklando kartų išmintis ir pagarba chemijos mokslui.

Esu iki kaulų smegenų vilnietis ir labai myliu šį miestą, myliu ir tai, kas jame yra, todėl labai sunku stebė-

ti, kaip niokojamas istorinis šio miesto paveldas. Senovi-nių pastatų sienose kerta-mos milžiniškos angos vitri-noms, neatpažįstamai re-konstruojamas vidus, sunio-kojami pastatų prisiminimai, uždaromi nuostabaus grožio kiemai. Eini senamiesčiu ir matai: vitrinos, vitrinos, uždaryti kiemai, vitrinos... Nenorėčiau, kad kažkas

panašaus atsitiktų su mūsų brangiu senuoju fakultetu. Galiu drąsiai širdyje sakyti – niekam kitam Tavęs neati-duosiu. Neatiduosiu to, kas mano širdyje liko brangiu prisiminimu, nes būtent čia padėjau tvirčiausius pama-tus savo paties asmenybei, ir čia prabėgo mano pačios nuostabiausios studi jų akimirkos.

griuvo į lovą, kas laukė vaka-rienės, o kas keliavo į pirtį pasišildyti. Tai buvo vakaras, per kurį šiek tiek pažinom vienas kitą, galbūt kažkiek ir įsivertinom patys, kaip asmenybės naujam žmonių rate.

Kitą rytą tęsėm mūsų mokymus tema - atstovavi-mas. Šiuos mokymus vedė Justinas. Jis mums pasiūlė palyginti mokyklas ir univer-sitetus, kai ėmėmės lyginti mokymosi įstaigas vieniems atgimė senos nuoskaudos, kitiems malonūs prisimini-mai. Plėtodami šią temą nu-sprendėm, kad universitete galima susikurti sau priimti-ną atmosferą. Deja, moky-mai truko tik tris valandas, tačiau per tą laiką sužinojom daug naujo ir kai kas liko apmąstymams. Žinoma po to atėjo laikas, kai reikėjo keliauti namo.

Apibendrinus viską, moky-mai tikrai išėjo į naudą, nes iš šių mokymų pasiėmėm vis-ko: susipažinom su naujais komandos nariais, įtvirtinom santykius su senais, išklau-sėm begales naudingos ir įdomios informacijos ir žino-ma gavom gera dozę moty-vacijos. Tad pirmyn!

Kaip ir kiekvienais metais šiais metais vėl vyko CSK „LP“ narių mokymai, šįkart jie vyko spalio 22-24 dienomis Kaune.

Aš atvykau tik šeštadienį, todėl aptarsiu tai, kas buvo nuveikta per dvi mokymų dienas. Programa išties buvo labai įtempta, bet netrūko geros nuotaikos. Nustebau matydama tokį gausų būrį susirinkusiųjų. Pirmoji tema, kurią aptarėm buvo komandinis darbas, kurį vedė Paulius Jonis. Prisipažinsiu - komandinio darbo mokymuose esu bu-vusi ne vieną kartą, bet kiekvienas lektorius naujai sudomina ir išmoko kažką naujo. Pati pirma užduotis buvo sau atsakyti į tokius klausimus: Ko aš tikiuosi iš šių mokymų? Ko aš bijau? Išsikelk tikslą (iššūkį). Nors pradžioje atsakymai į klausi-mus atrodė visiškai tušti, ta-čiau įsibėgėjus mokymams, galiu tvirtai pasakyti, kad jie įgavo prasmę. Antra, tokia judresnė ir sakyčiau sukta užduotis buvo „X ir Y". Visi

susiskirstė į keturias grupes ir spėjimo būdu bandė su-rinkti kuo daugiau taškų, spėliodami X ar Y. Užduoties pabaigoje, susumavus mūsų visų rezultatus, Pauliaus Jo-nio pastebėjimu, išsikovo-jom aukščiausią balą minusi-nėje skalėj. Taip pat per mo-kymus diskutavom kas yra grupė, kas yra komanda, kuo pasižymi komanda, kaip išvengti konfliktų. Žinoma, neapsiejom be praktinių už-duočių. Viena iš tokių buvo sustoti skaičių didėjimo tvar-ka, bet užrištomis akim ir ne-kalbant. Buvom paskirstyti į dvi grupes, kol vieni atlikinė-jo šią užduotį, kiti tuo tarpu viską matydami plačiai juo-kėsi iš to, kaip kas, ką ir už ko pasičiupinėjo. Dar buvo tokia smagi užduotis su puodu – jis sklidinas stovėjo rato vidury, o tikslas buvo tą puo-dą nunešti maždaug penkis metrus iki užbrėžtos linijos ,bet buvo išlygos - 5 žmonės galėjo liesti virvę(kuria nešė-me puodą), bet negalėjo lies-ti žemės, kiti 5 galėjo liesti žemę, bet negalėjo liesti virvės, trys buvo užsimerkę, o kiti trys buvo vedliai. Buvo

labai sudėtinga, bet mes su-sitvarkėme su užduotimi, nors ir padarėme dvi klaidas. Taip mes plušom nuo 9h ryto iki 16h popietės, be pietų.

Atlikus visas užduotis, pa-sidarius išvadas ir apsitarus pastebėjimus, visų bendru nutarimu užsisakėm tuziną picų. Tai mums leido bent šiek tiek atsikvėpti iki kitos užduoties, kuri visgi nebuvo tokia paprasta. Mums teko surašyti savo vertybes, vė-liau tas vertybes palyginti su kolegos, vėliau su kita ko-legų pora ir t.t., kol bendrai turėjom nutarti 10 vertybių tinkančių mums visiems. Iš tikrųjų kebli užduotis, ji su-laukė daugybės prieštara-vimų, diskusijų, bet viską apsitarus apsistojom ties še-šiomis bendromis vertybė-mis ir užduotį nutraukėm. Tokiais atvejais gauni ne tik pakovoti už savo vertybes, bet kartu išgirsti įdomių nuomonių apsvarstymams, kodėl taip, o ne kitaip. Pabaigoje Kristina mums išdalino situacijas, kurias aptarėm ir iškėlėm galimas problemas ateičiai.

Po dvylikos valandų įtem-pto darbo keliavom pas Mar-tyną į namus, kur buvome apsistoję. Visi nuvargę, kas

CSK “LP”

Kasmetiniai CSK „LP“ nariųAna Moroz

mo

ky

ma

i

Nu

otr

auka

iš

asm

enin

io a

rchyv

o

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

8

Chemikai tiria

Kodėl snaigės šešiakampės ir ne kitokiosAndrius Popovas

Jau visai šalia tas nuosta-bus laikas, kai visi galėsime džiaugtis iškritusiu gausiu sniegu, kaip vaikystėje, pasi-imti rogutes ir lėkti nuo kal-niukų, įsispyrus į slides pasi-leisti miškų keliukais, pasi-vaikščioti vakarėjančio mies-to gatvėmis krentant dide-liems sniego kąsniams. Taip, skamba linksmai ir romantiš-kai, bet visa tai turi ir kažko-kią pradžią. Snaigės. Tie mažučiai sniego kristaliukai, kuriuos taip malonu gaudyti liežuviu. Manau, kiekvienas bent kartą bandėte rasti bent dvi vienodas snaiges, grožė-jotės ištaigingomis jų formo-mis. Tačiau dėl ko, visgi, jos yra būtent tokių formų? Ir ar tikrai negalima rasti dviejų vienodų snaigių?

Viską lemia gana daug faktorių

Esant tinkamoms tempe-ratūros ir drėgmės sąly-goms, atskiros vandens mo-lekulės, esančios atmosfero-je, daugiausia - debesyse, gali lėtai susikondensuoti ir sudaryti nedidelius ledo kris-talus. Snaigė kuriasi moleku-lė po molekulės. Kiekvieną kartą gimstančiai snaigei praskriejus pro vandens kondensatą, kelios vandens molekulės prie jos prikimba.

Norint tai paaiškinti, van-dens molekulės modelį gali-me supaprastinti iki papras-tos V formos dalelės. Centri-nė jos dalis yra deguonies atomas, prie jo iš abiejų pu-sių yra prikibę vandenilio atomai. Kampas tarp abiejų molekulės atšakų yra 104,5 laipsnio. Deguonies atomai turi labai stiprią elektronų de-besėlių, esančių vandenilio atomuose, trauką, dėl to pri-sitraukia juos arčiau savęs. Dėl to abu vandenilio atomai lieka šiek tiek labiau teigia-mai įelektrinti. Savo ruožtu, „V“ centras tampa labiau neigiamai įelektrintas. Ki-toms vandens molekulėms

prisilietus prie augančios snaigės, jėgos tarp neigia-mai įelektrintos vienos dale-lės vietų ir teigiamai įelektrin-tos kitos dalelės vietų „sulim-pa“, sudarydamos specifinę trimatę formą, turinčią šešia-kampę simetriją. Kiekviena vandens molekulė, prisijun-gianti prie šios struktūros, atkartoja šią formą, kol galų gale mes galime išvysti makroskopinę šešiakampę struktūrą.

Snaigei skrajojant atmo-sferoje, nežymūs tempera-tūros ir drėgmės pokyčiai keičia jos susidarymo struk-tūrą, taip ją padarydami unikalia. Tačiau visa snaigės forma išlieka šešiakampė.

Ar tikrai nebūna dviejų identiškų snaigių?

Ir taip, ir ne. Jokios dvi snaigės nėra visiškai identiš-kos. Turima omenyje tikslus vandens molekulių kiekis, elektronų sukiniai, vandeni-lio ir deguonies izotopų gau-sa ir t.t. Iš kitos pusės, labai tikėtina, kad yra bent dvi snaigės, atrodančios lygiai taip pat. Ir veikiausiai kie-kvienai snaigei per visą istoriją galima būtų rasti beveik identišką sesę. Ka-dangi tiek daug faktorių daro įtaką snaigės formavimuisi, bei kadangi snaigės struktū-ra pastoviai kinta dėl aplin-kos sąlygų, yra visiškai neįti-kima, kad kas nors galėtų savo delne rasti dvi identiš-kas snaiges. Norint tai įrody-ti, galime pasitelkti kelis skai-čius.

Ne visos vandens moleku-lės yra visiškai vienodos. Jei apsiribosime ties vandens molekulėmis, kurios suside-da iš dviejų įprastų vandeni-lio atomų ir vieno įprasto O atomo, fizika mums nurodo, kad visos šios molekulės yra visiškai vienodos. Tačiau maždaug viena iš 5000 natū-raliai susidarančių vandens molekulių turės vieną deute-rio izotopą vietoj vieno iš vandenilių, bei viena iš 500

turės O vietoj gerokai daž-niau pasitaikančio 16O. Šios dalelės yra kitokios nei jų įprastos pusseserės. Kadan-gi įprastinė snaigė turi maž-daug 10 vandens mole-kulių, galime teigti, kad maž-daug 10 šių molekulių skirsis nuo likusiųjų. Šios molekulės bus padrikai pasiskirstę po visą snaigę, suteikdamos jai unikalų dizainą. Tikimybė, kad dvi snaigės bus visiškai vieno-dos, netgi teigiant, kad per metus jų iškrenta 10 , paė-mus visą Visatos gyvavimo periodą, yra vos didesnė nei 0.

D a u g y b ė s k i r t i n g ų formų ir raštų

Atidžiai pasižiūrėję į ant delno nusileidusias snaiges, pastebėsite, kad kiekviena jų skiriasi ne tik raštais, bet ir savo formomis. Yra išskiria-mos 35 dažniausios, arba lengviausiai atskiriamos formos. Dažniausia jų yra paprasčiausia šešiasienė prizmė. Priklausomai nuo sienelių augimo greičio, vie-nos prizmės gali atrodyti kaip šešiakampės plokštelės, kitos - kaip tūtelės (labai panašios į medinius pieštu-kus). Šios snaigelės papras-tai yra tokios mažos, kad pli-ka akimi yra vos įžiūrimos.

Kitos, dažniausiai mato-mos snaigės, būna žvaigž-dės formos. Jos būna labai plonos, kaip plokštelės, turi šešias ilgas atšakėles. Jų paviršius paprastai yra deko-ruotas įspūdingais, sudėtin-gais ir simetriškais raštais. Snaigės, turinčios atšakėles, panašias į medžių šakas, vadinamos žvaigždiniais dendritais. Šios snaigės pa-prastai būna gan didelės, 2 - 4 mm skersmens, lengvai matomos plika akimi. Šio tipo snaigės yra populiariau-sios kultūroje, žiemos šven-čių metu naudojamos deko-racijoms.

Snaigės - milžinėsJau šimtmečiais sklinda

kalbos apie snaiges - milži-nes, krintančias iš dangaus. Teniso kamuoliuko, lėkštės dydžio ar net didesnės - su užlenktais į viršų galais, dėl savo masės skriejančios greičiau nei aplinkinės snaigės. Kaip ir su ateiviais ar visokiom pabaisom, stebėjimai niekada nėra bu-vę tikslūs, todėl nėra tikslių įrodymų. Taigi šios milžinės skrajojo mokslo sutemose, niekad nepatvirtintos, tačiau niekad ir neatmestos.

Šiais laikais nemažai teoretikų, astrologų sutinka, kad tie pastebėjimai veikiau-siai buvo teisingi. Mat fizika neprieštarauja tokių snaigių susidarymui. Taigi, neįpras-tai didelės, „pūkuotos“, nuo 5 iki 15 centimetrų skersmens, snaigės reguliariai krenta vi-same pasaulyje, tuo stebin-damos vietinius gyventojus, suteikdamos jiems neįprasto džiaugsmo. Gineso rekordų knygoje yra užfiksuotos di-džiausios snaigės, iškritu-sios 1887 metais Montanoje, JAV, vietinių pramintos „di-desnėmis už pieno indus“, buvo apie 38 centimetrų skersmens.

Tikrai ne vienas mūsų la-bai apsidžiaugtų pamatęs to-kias snaiges, skrajojančias ir virš mūsų galvų.

168

188

18

15

24

Snaig

ių fo

rmos

9

Origami – tai japoniškas popieriaus lankstymo me-nas. Kai kam tai, galbūt, lais-valaikio praleidimo būdas, tačiau per pastarąjį dešimt-metį origami vis dažniau randa pritaikymų sferose, su kuriomis, atrodytų, popie-riaus lankstymas neturi nie-ko bendra: kosmoso techno-logijos, biologija, chemija, medicina.

Kalifornijos technologijų institute (Caltech) dirbantys mokslininkai jau kelerius me-tus „lanksto“ mikroskopinio dydžio DNR gijas į įdomių bei neįtikėtinai mažų formų struktūras.

2006-a is ia is meta is , žurnale „ pasirodžiu-Nature“siame straipsnyje, buvo ap-rašomi pirmieji mėginimai sulankstyti DNR. Pirmasis žmogus, pradėjęs šią veiklą buvo Paul W. K. Rothe-mund. Jis pasinaudojo DNR grandinių savybe „susiklijuo-ti“ tam tikrose vietose, prisi-minkime – A su T, G su C. Norint vienaip ar kitaip sulan-kstyti DNR ir ją „suklijuoti“ reikia vienos labai ilgos DNR vijos. Daugumoje organizmų

virvutės jungiasi tam tikrose vietose, suriša ilgają giją, ir gaunama forma, kokios norėjome.

2 pav. iliuostruota DNR lankstymo eiga. Visų pirma, žinoma, sugalvojama būsi-ma forma, šiuo atveju veidu-kas. Tuomet nupiešiamas kelias, pagal kurį „suguldo-mos“ DNR gijos. Kompiuteri-nės programos padeda ap-skaičiuoti kokios trumposios DNR (apie 250 virvučių, vidutiniškai 30 bazių ilgumo), atitinkančios ilgosios kodą, bus reikalingos gijai susilan-kstyti būtent tose vietose, kur tikimasi. Turint visus reikalin-gus komponentus belieka juos sujungti. Sumaišius juos su šiek tiek valgomosios druskos, pakaitinus beveik iki virimo ir atšaldžius, trum-posios virvutės jungiasi prie ilgųjų DNR, suformuodamos

neįtikėtinai mažas, 100 nm skersmens struktūras, (1000 kartų mažesnės nei plauko storis), 2 nm storio ir kiek-vieną jų sudaro apie 14 000 bazių. Kiek mažiau nei 7000 iš pradinio M13 genomo. Viename mėginio laše gali būti apie 5 milijardus tokių šypsenėlių. Joks šviesinis mikroskopas nėra tinkamas šiems kūriniams pamatyti – jie mažesni už šviesos bangos ilgį. Figūroms foto-grafuoti naudojami atominės jėgos mikroskopai (angl. Atomic force microscopes).

Naudojant šią technolo-giją, galima sukurti bet kokią figurą, kokia kyla mūsų vaizduotėje – beveik kaip ir paprastame origami (3 pav.). Argi ne gražu?

Kai kuriems smalsuoliams kyla klausimas: kodėl iš DNR nesukūrus žmogaus (4

pav.)? Na, tai yra vienintelis DNR lankstymo trūkumas – jis neįmanomas, kai norime tai daryti dideliu masteliu. Norint sukurti normalaus dy-džio žmogų, mums reikėtų DNR gijos, kurios ilgis 10nukleotidų. Vargu, ar įmano-ma gauti 3 šviesmečių ilgu-mo DNR, taigi ši idėja liks neįgyvendinta.

Žinoma, visa tai žavi ir kelia šypseną, bet tai tėra prezentacinė šios technolo-gijos dalis. P. W. K. Rothe-mund tikisi, jog ši technolo-gija bus panaudota kompiu-terių technologijoje, DNR gabalėlius naudojant kaip pagalbinius elementus ma-žyčiams elektroniniams lu-stų komponentams pozicio-nuoti. Taip pat kuriant mikro-skopinius organizmus įvai-riems tikslams, pavyzdžiui,

Nano-šypsenėlėsPaulius Mielinis

25

DNR paprastai būna dvi-grandė, todėl ji netinka. Vienagrandę DNR turi M13 bakterinis virusas, kuris daž-niausiai yra randamas žmo-gaus žarnyne, E. Coli bakte-rijose. Šios DNR ilgis – 6407 nukleotidai, taigi ji yra pakan-kamai ilga ir tinkama nau-doti.

DNR origami principams suprasti, paimkime supa-prastintą modelį (1 pav.). Čia ilgoji DNR vija – tai genomas paimtas iš viruso, o trum-posios „virvutės“ – sintetinės DNR. Pagal komplementa-rumo principą trumposios

tokios DNR galėtų iš oro „suryti“ tam tikrus teršalus, arba nustatyti, kurios žmo-gaus kūne esančios ląstelės yra vėžinės ir, prieš vėžiui išplintant, jas sunaikinti.

Šaltiniai:TED.comdna.caltech.eduNature Vol. 440

3 pav.

1 pav.

4 pav.

2 pav.

10

Nesioksiduojanti plunksna

Tąkart buvo labai žiemiš-ka besibaigiančios dienos popietė. Už lango stūgavo vėjas ir krintančias snaiges mušė į laboratorijos lango stiklą. Zigmas nuo ankstyvo ryto įkinkęs begalę indų ir įrengimų vykdė sudėtingas organinės chemijos reakci-jas. Šiandien teko dirbti vie-nam ir buvo be galo nuobo-du. Vykstant procesui, susi-darė gan ilga veiklos pauzė, kurią jis galėjo skirti poilsiui. Zigmas pasiėmė šūsnį užra-šų ir, patogiai atsisėdęs prie stalo, įniko į popierius. Dė-mesys trumpai buvo sukon-centruotas į juos. Šiurenda-mas tarp pirštų, lapus tvar-kingai išdėliojo ant stalo ir įsistebėjo į už lango vėjo plaikstomas ir tarsi šokan-čias snaiges.

- Kokie gražūs maži krista-liukai! - įsistebėjo. Snaigės sukosi ir sukosi, taip ramiai ir švelniai, rodėsi tuoj įsuks net ir patį Zigmą. Jis nejučiomis pradėjo monologą, žodžiai patys veržėsi jam iš burnos ir kilo į viršų taip, kaip kyla bur-buliukai verdančiame skys-tyje:

- Kaip išmatuoti lango skaidrio įtaka elektromagne-tinėms bangoms, krintan-čioms į langą kapu x, skir-toms fotojautraus organinio tirpalo poveikiui.

O kaip tai priklausytų nuo stiklo išgaubimo? Stiklas yra stačiakampio formos... O jeigu kubas... Kubas mano rūbas...

Zigmas akinių rėmeliais kaukštelėjo į stalo kampą ir vos jų nesulaužė. Pašoko, nubėgdamas stabdyti reak-cijos dar spėjo žvilgtelti į laikrodį.

- Pažiūrėkit, pažiūrėkit! Kaip gražiai jis dirba! - pa-gautos vėjo šuoro tauškėjo snaigės, vis naujos ir naujos skriejo į langą, ten pat prilipdamos pažiūrėti.

Trumpas organiko sapnasGediminas Aleksa

Aleksandros Timochovos pieš.Ch

em

do

ku

CHEM DO KU yra cheminė SU DO

KU versija, tik vietoj skaičiukų yra

raidės, o žodis POLIMERAS.

I LO

EA

I

O

M

P

L

E

R

A

S

O

M

P

E

A

I

S

P

R

S

O

S

11

Lida Tamulevičienė

Gyvenimo prasmės dar antikos laikais ieškojoNerado niekas, gal ir nesuras.Gerais darbais išgrįstas rojus,Bet daugeliui tik per klaidų kekes.

Tiesa, ji kiekvienam kitokia,Nelygu kokią rolę vaidini.Ant pažinimo medžio vaisiai ne visi prinokę,Ir juos kaip aklas iš eilės skini.

Trumpėja dienos, bėga net paknopstom,Atrodo, kad per greitai gyveni.Kiekvienas turime po savo uostą,Po virtualų kryžių žemės vidury.

SkalbiniaiVėjelis pūsteli ir jie suklūsta.Taip tingiai sujuda kaip drimbos.Arba erotiškai linguoja, atsidūsta.Tai viens prie kito limpa.

Prigludę sagomis bučiuojasi.Čia jų rankovės ima pintis.Rodos viens kitą matuojasi,Vis niekaip negali nurimti.

Tai burėm pučiasi, per vėją brenda.Tai musę gina šalin.Jau vienas ant žemės krenta.Ateina moteris, susirenka visus glėbin.

Ji šypteli lūpų kampučiais.Jų kvapo įkvepia saulei dėkingaPo to ramiai nueina takučiuŠia akimirką jaučias laiminga.

* * *

Laisvomis sielomis(Arba laisvoms sieloms)

Prabėgomis prasapnuoji praėjusias žiemas.Kai vasaros gėlės jau mindo ir glosto pėdas.Mažyčiai lašai nuo lietaus kabarojasi ant vienišų Tavo plaukų,Kol galiausiai delnais - į šalis, ir pasileidi ieškoti savo sparnų..Tarp dviejų pasaulių pasiklydo tavo sienų paveikslai.Kur kadais vaikiškais pirštais tepliojai savo mintis.Dabar - tik vidurvasario pasauly svajomis vaikštai.Ir tave dar paguodžia rytiniai praeiviai kvailomis pantomimomis.

Tadas Joskaudas

Užkastieji

Jis miega po skylėtais lapais.Jis nejuda, tik keistas kvapasVis dirgina jo minkštą dvasią.Nejau dievai bus jį užkasę?Atkando jį lyg duonos kąsnį,Lyg duonos, už kurią prastesnėYra ambrozija. Bet ką gi –Darykit iš aukos melagį...Ir aš gulėsiu netoliese.Sintetišką besielę šviesąNuniekinsiu, užtversiu žemėm.Net iš dangaus mes mirtį semiam...Abu jau mirę, kūnai pūna,Ir sielos bąla, akys džiūna,Bet mums jau visiškai vienodai...Gyvybe, tu gražiai atrodai.

Galėtumėme

Nemokam bėgti, augti, melstis,Tik mokam žaisti. Tyliai belstis...Kankinti sapną, trinti sielą,Neįsiminti to, kas miela.Uždegti šviesą, saulę bartiIr savo žemę kumščiais arti.Išgirsti juoką, tyliai rėkti.Neturim dievo – ko mums siekti?Ir ko gailėtis? Kam vergauti?Jei krisim, kas galės pagauti?Mes savo pasaulėlį gyrę,Mes jo dievai, mes jo didvyriai.Ne, mes ne puspročiai... Mes mirę.

Jelena Čalyševa

12

“Acetonas”:Vyr. Redaktorius: Marija Tunevičiūtė; Kalbos redaktorė: Eglė Gražėnaitė; Korespondentai: Aistė Kirkutytė, Donata Stancelytė, Andrius Popovas, Anastasija Lopaitytė, Gediminas Aleksa, Ana Moroz, Tadas Juoskaudas, Rokas Grigaitis, Paulius Mielinis, Indrė Lebedytė;Prisidėjusieji: Lida Tamulevičienė, Gintarė Latvytė, Jelena Čalyševa; Piešimas: Eglė Stankevičiūtė, Aleksandra Timochova;Maketavimas: Vytenis Gustainis; Patalpos: VU ChF, 147 kab. Kontaktas: acetonas@csklp.lt; Išleido: „Greita spauda“ Taip pat dėkojame visiems prididėjusiems morališkai, idėjiškai ir fiziškai.

Komiksas: „Nulio kelias“

Pirmakursiaipažymimi.

Sunumeruoti nuliukai gavoužduotis ir skuodė į centrą.

Čiulpkit, nuliai, arbatą –negailėkit!

Pasimėgaukit miltųir kečupo vonia.

dimetilaminonaftilsulfoo-chloo-ridas... ♫♪♫♪

Šedevrą?

Burokėliai – pirmą irpaskutinį kartą gyvenime.

Aš tai jau tikrainevalgysiu –fu-uu-uj...

O dabar visibendrai nuotraukai.

„Pampersai“nemokančiam

„vaskint“.Atrodo viskastaip tolerantiška,

tačiau be ašarų neapsieita...

Vyrai verkia kaip mergytės, mat, nutrynė jiem kojytes.

„Gatavas“ fuksas.

Dievaž – manoveido oda perjautri markeriui!

Nu, nuliai, nebežinot anekdotų?

Tikri lietuviai –

užkasė taip, kad tuojšulinį iškasim!

Lia lia lia, – vandenspilna burna, -

Beproblemų...

Su dantim?