achemieciu naujienos · 2017. 1. 9. · 2 achemieciu naujienos 2012 m. spalio 26 d. gintauto...

4 - 5 p.

Nr. 9-10 (115-116) 2012 m. spalio 26 d., penktadienis Leidžiamas vieną kartą per mėnesį

ACHEMIEcIu naujienos

Šiame numeryje skaitykite:

7-8 p.

Valerijaus Buklajevo nuotr.

Tą pačią dieną paskelbtas KPPAR Jonavos atstovybės, įsikūrusios už-darojoje akcinėje bendrovėje „Bal-dai Jums“, atidarymas.

Iškilmingos ceremonijos metu KPPAR prezidentas Benjaminas Žemaitis šios įstaigos vicepreziden�emaitis šios įstaigos vicepreziden-tui, koncerno „Achemos grupė“ valdybos nariui Jonui Sirvydžiui už ilgametę veiklą įteikė Rūmų amba-sadoriaus raktą. Įstaigos viešųjų ryšių atstovė Audronė Jankuvienė atkreipė dėmesį, kad šias pareigas

Jonui Sirvydžiui - Rūmų ambasadoriaus raktas

Šį rudenį Jonavos rajono savivaldybėje vyko Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) išvažiuojamasis posėdis.

buvęs „Achemos“ generalinis di-rektorius ėjo nuo 1998 metų. „Poną Joną Sirvydį vadiname keturių ka-dencijų Rūmų viceprezidentu ir labai džiaugiamės jo veikla“, � sakė ji.

Bendrovių, tapusių naujomis Rūmų narėmis, vadovams įteikti pažymėjimai, suteikiantys teisę aktyviai dalyvauti Prekybos, pra-monės ir amatų rūmų veikloje. Tarp daugelio „naujokų“ yra ir „Transachemos“ bendrovė.

“Achemiečių naujienų” inf.

Liko pavyzdžiu daugeliuiRenginiai, skirti a. a. dr. B.Lubiui

atminti, prasidėjo Skarulių Šv. Onos bažnyčioje kunigo Audriaus Mikitiuko aukojamomis šv. Mišio-mis. Iš klebono lūpų liejosi žodžiai apie žmogaus � geradario veiklą. Tačiau svarbiausiu Išėjusiojo bruo-žu buvo įvardyta viena savybė � dosnumas.

„Jis � ir šiuolaikiškas, ir ateities žmogus, kuris buvo ir liko pavyz-džiu daugeliui. Šiandien galima padėkoti Dievui, kad istorijoje yra toks žmogus. Tegul Viešpats būna jam gailestingas ir atleidžia pasi-taikiusias klaidas“, � sakė klebonas kun. A.Mikitiukas.

Šv. Mišių metu nuostabias giesmes giedojo solistai Rita Preikšaitė ir Mindaugas Jankaus�reikšaitė ir Mindaugas Jankaus-kas, vargonais grojo vargonininkė Dalia Jatautaitė.Norėjo kalbėt - o tyla

Iš Skarulių susirinkusieji pager-bimo ceremoniją tęsė bendrovėje „Achema“, kur mirusiam Jonavos rajono Garbės piliečiui buvo ati�arbės piliečiui buvo ati-dengtas bareljefas.

Kauno dramos teatro direkto-rius, aktorius Egidijus Stancikas

Spalio nostalgija

Visą gyvenimą - į svajonių viršukalnes Irena NAGULEVIČIENĖ

Šį mėnesį sukanka metai, kai staigi mirtis nutraukė koncerno „Achemos grupė“ prezidento, „Achemos“ bendrovės įkūrėjo, Jona-vos rajono Garbės piliečio dr. Bronislovo Lubio gyvenimą. �palio aš� �palio aš��palio aš-tuntąją, jo gimimo dieną, prie bendrovės „Achema“ administracinio pastato šios iškilios asmenybės atminimui buvo atidengtas skulpto� šios iškilios asmenybės atminimui buvo atidengtas skulpto-riaus Alfonso Vauros sukurtas bareljefas, visiems priminsiantis, kad čia, �karulių žemėje, dirbo, kūrė ir statė Lietuvą iš Žemaitijos kilęs sumanus žmogus B.Lubys.

publiką pasitiko Algimanto Mac�ubliką pasitiko Algimanto Mac-kaus eilėmis, bylojančiomis apie kalnais vadinamą svajonę.

Norėjau gyventi - o mirštu.Norėjau kalbėt - o tyla. Paukštis krisdamas smingakaip strėlė ties mano sala.

Matau jo kraujuojantį kaklą,Jo akis su didžiuliais kalnais.Nepraskrisi, paukšti, pro saląsavo lūžtančio sapno sparnais.

Nepakėliau numirusio paukščiosu nulūžusiais sapno sparnais:per sunkus man nedidelis paukštis,kuris krinta su savo kalnais.

Skambant Jonavos Janinos Miš�čiukaitės meno mokyklos peda-gogių Romos Balienės ir Audros Ostasevičienės grojamai Gliuko melodijai, aktoriaus padeklamuoti žodžiai krito į kiekvieno atėjusiojo širdį. Anot aktoriaus, a. a. B.Lubys turėjo didelių svajonių, panašių į kal-nus, įgyvendino labai daug siekių, kurie panašūs į paukščio skrydį.

„Todėl ir pasirinkau šį Algiman�Todėl ir pasirinkau šį Algiman-to Mackaus eilėraštį šios sueigos proga. Prisipažinsiu: negaliu va�dinti Bronislovo Lubio „buvusi-

uoju“. Apie šią asmenybę galima kalbėti kaip apie esamą ir visada išliksiančią, tik kūnu atitolusią nuo realybės, bet širdimi ir siela vis labiau prisiliečiančią ir kiekvieną mūsų vis labiau apglobiančią, � kalbėjo E.Stancikas. � Praėjo me� � Praėjo me� Praėjo me-tai, bet mes dar nepatikėjome, ko gero, ir ateityje nepatikėsime, kad jo nebėra. Jo akyse ir dabar atsi-spindi didžiulės svajonės, palietu-

sios mus visus ir vedančios į pačias aukščiausias kalnų viršūnes, reiš-kiančias jų išsipildymą. Šiandien atidengiamas bareljefas kiekvieną rytą sakys - tikėk, o kas vakarą dovanos naują svajonę, kuria būtų galima pradėti naują dieną.“Kurstė vidinė ugnelė

Akcinės bendrovės „Achema“ generalinis direktorius Valdema-ras Vareika visiems priminė, kad,

nenutrūkus prezidento B.Lubio gyvenimo gijai, kitais metais būtų švenčiamas jo darbo įmonėje 50�ties metų jubiliejus. Jis, sugrįžda-mas į praeitį, priminė, kad būsima-sis koncerno prezidentas, Jonavoje pradėjęs dirbti 1963�iaisiais kaip jaunas specialistas, greit kilo karje-ros laiptais. u

Nukelta į 2 p.


Apdovanojimo ceremonija: B.Žemaitis įteikia Rūmų ambasadoriaus raktą J.Sirvydžiui.

Atminimo lentą atidengė p. L.Lubienė, A.Laurinaitis ir J.Sirvydis.

Karbamido cecho darbuotojams sudėtinga įrenginių priežiūra netrukdo pašmaikštauti, švęsti ir sportuoti.

„Administracijos“ komandos žaidėjai apgynė „Achemos“ krepšinio lygos čempionų vardus.

2ACHEMIECIU NAUJIENOS

2012 m. spalio 26 d.

Gintauto Tiškos nuotr.

„Jį kėlė neišsenkanti energija, kurios užteko ne tik įmonei, bet ir politinei veiklai Lietuvoje. Jis buvo Lietuvos Atkuriamojo Seimo narys, Kovo 11�osios Akto signata�11�osios Akto signata�s Akto signata-ras. Dirbo kurstomas vidinės ugne-lės, tiesiog vedančios jį į priekį. Prie „Achemos“ atidengtas Bro-nislovo Lubio bareljefas kiekvie-ną rytą pasitiks dirbančiuosius, ateinančius į darbą. Jis pasitiks ir kitus, atvykstančius į įmonę. Mes kas rytą su juo pasisveikinsime, o išeidami tarsime: „Iki pasimatymo rytoj“. Tikrai tikiu, kad prezidento akys, žvelgiančios iš atminimo len-

tos, mums padės būti tvirtesniems, labiau pasitikintiems ir skatins nepasiduoti pasitaikantiems sun-kumams“, � kalbėjo generalinis di�generalinis di-rektorius V.Vareika.Skulptoriaus akimis

Po tokios chemijos įmonės va-dovo kalbos skraistę, dengusią a. a. dr. B.Lubio bareljefą, nudengė jo žmona p. Lyda Lubienė, šalia jo padėjusi didžiulę raudonų ro-žių puokštę, koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Arūnas Lau-rinaitis ir buvęs Išėjusiojo ben-dražygis bei ilgametis bendrovės vadovas, dabar esantis koncerno valdybos narys Jonas Sirvydis. Prie įėjimo į administracijos pas-tatą išryškėjo chemijos pramonės Jonavoje įkūrėjo veidas ir gilus akių žvilgsnis.

Anot kūrinio autoriaus A.Vauros, prieš kurdamas B.Lubio bareljefą, jis ilgai analizavęs šią asmenybę skulptoriaus akimis.

„Norėjau kuo tiksliau perteikti jo vidaus bruožus � žvilgsnį, veido raukšleles. Nežinau, kaip man pa-sisekė. Tikriausiai per šimtą metų gimsta tik vienas toks iškilus, su-

manus ir matantis ateitį žmogus. Jį galima vadinti didžiavyriu, galbūt panašiu į Radvilas, gal kitus lie-tuvius, daug atidavusius Lietuvos gyvenimui ir amžinai įrašytus į mūsų krašto istoriją. Šis a. a. dak-taro Bronislovo Lubio įamžinimas prie chemijos įmonės sienos, kiek�vienam primins garsų žmogų, dau-gelio renginių ir viso miesto mece-natą“, � kalbėjo A.Vaura. Visada šalia

Ponia L.Lubienė, prisiminda�L.Lubienė, prisiminda-ma savo vyrą, kalbėjo: „Keistas šis jo gimtadienis, turėjęs padova-noti 74�uosius. Šįvakar stalas bus tuščias - tik deganti žvakutė atstos vyrą man ir tėtį dukrai Viktorijai.

Gyvename dvidešimt pirmame amžiuje, garsėjančiame galingais atradimais, pažangiausiomis tech-nologijomis. Bet ką šiandien tai reiškia mūsų šeimai? Praėjusių metų spalį atsivėrusi tuštuma nė kiek ne-nori mažti. Netrukus, spalio 26�ąją, bus atidengtas paminklas Bronis�lovui ant jo kapo. Tai taps simboliu, bylojančiu, kad jo iš manęs net mirtis niekada negalės atimti. Aš kiekvieną kartą galėsiu padėti puokštę raudonų rožių, kurias jis labai mėgo gauti ir dovanoti artimiems ir jį gerbian-tiems žmonėms. Rožė buvo jo gyvenimo gėlė. Man liūdna, kad šiandien vadinamą dosnų žmogų beveik pamiršo jo remtos partijos. Tačiau tikiu, kad čia susirinkę žmo-nės jį ilgai prisimins.

Mielas Bronislovai, mes niekada Tavęs nepamiršime. Tu visada būsi mūsų, Tavo artimųjų, atmintyje, būsi mano širdyje. Aš prašau: su�širdyje. Aš prašau: su�. Aš prašau: su-teik man stiprybės. Man šie metai buvo labai sunkūs. Stovėdama čia, sakau: būsiu stipri. Tu buvai dos-nus, turėjai daug gerų savybių. Bet pirmiausia Tu buvai Žmogus iš di-džiosios raidės.“

Gimtadienį gaubia liūdesys

Koncerno „Achemos grupė“ prezidentas A.Laurinaitis atviravo, kad spalio 8�oji � pirmoji tokia die�na, kai gimtadienis minimas be pre-zidento. Bet, anot jo, „ši data įeis į Lietuvos istoriją kaip šalies pramo�šalies pramo� pramo-nės architekto, statytojo, koncerno „Achemos grupė“ įkūrėjo daktaro Bronislovo Lubio gimimo diena“.

„Kiekvienas kalendorinis metų laikotarpis mūsų mintyse įstringa tomis spalvomis, kuriomis jį nu�jį nu-dažo įvykiai, emocijos, išgyve-nimai. Atrodo, dar taip neseniai skubėjome visi, vedini džiugaus jaudulio, pasveikinti šį išskirtinį žmogų gimtadienio proga, prisi-liesti prie jo, kad būtume sutikti jo įprastiniu sąmojumi, žemai-tišku posakiu ar priežodžiu. Bet šiandien spalio aštuntoji, kurios visi laukdavome, � nėra nuotaikin� nėra nuotaikin-ga diena, ją gaubia liūdesio spalva. Į tautos istoriją įėjusio Lietuvos pramonės architekto, statytojo, „Achemos grupės“ įkūrėjo Bro-nislovo Lubio gimimo diena dabar mums visiems skaudi. u

Atkelta iš 1 p.

Visą gyvenimą - į svajonių viršukalnes

Nukelta į 3 p.

Jį galima vadinti didžiavyriu, galbūt pa-našiu į Radvilas, gal kitus lietuvius, daug atidavusius Lietuvos gyvenimui ir amži-nai įrašytus į mūsų krašto istoriją.

V.Vareika ir A.Vaura - savo mintyse. Atidengiant bareljefą, dalyvavo daug a. a. B.Lubio buvusių kolegų.

Atėjusiuosius į šv. Mišias pasitiko gražiai papuošta Šv. Onos bažnyčia.

Išėjusįjį į Anapilį pagerbė ne tik bendradarbiai, bet ir daug Jonavos gyventojų.

3ACHEMIECIU NAUJIENOS 2012 m. spalio 26 d.

Visą gyvenimą - į svajonių viršukalnesAtkelta iš 2 p.

AtsisveikinimasSako - Druskininkų ruduo,Sako, jisai - auksinis…Mums - kaip sunkus akmuo -Slegiantis prisiminimas.

Viešpatie, kaip tai įvyko?Taip atsitikt neturėjo,Kad pasalūnė mirtisPrezidento pėdom atėjo…

Liko žmona, vaikai,Darbų nebaigtų - gausybė.Viską išeidamas Tu palikai,Dabar - ilsėkis ramybėj…

Achemiečiai

Praėjo tiktai metai, labai trum-pas laiko tarpas, kad galėtum su-vokti tą skausmingą praradimą, su kuriuo susidūrėme jam išėjus už laiko horizonto ribos. Bet kartu metai buvo labai ilgi. Mes pasige-dome įprastų ir reikalingų kasdie-nių susitikimų. Atidengdami šį ba-reljefą, norime išreikšti Išėjusiajam begalinį dėkingumą už jo protu, atsidavimu išgarsintą mažą provin-cijos miestelį, kuris šiandien vadi-namas Lietuvos pramonės centru, chemijos mokslo vietove. Tegul šis bareljefas primins iškilią asmeny-bę, kuri veržėsi į priekį, o Lietuvą matė kur kas gražesnę ir mylimes-

nę negu ji yra. Čia bus ta vieta, kur arčiausiai jausime jo buvimą“, � dalijosi mintimis A.Laurinaitis.

Vienas gyvenimas pranoksta penkis

Nuoširdžiai kalbėjęs B.Lubio kolega ir bičiulis J.Sirvydis prisi-minė, kad jie drauge dirbo 47�erius metus. Per tiek laiko, būdami šalia vienas kito, spręsdami sudėtin-giausias įmonės problemas, aptar-dami „Achemos“ ir viso koncerno reikalus, bendradarbiai suartėja. Tad J.Sirvydžiui kolegos netektis suteikė labai didelių išgyvenimų, sukėlė įvairių prisiminimų, kuriais gimimo dienos ir mirties metinių minėjime pasidalijo buvęs įmonės vadovas.

„Kai jis atėjo čia dirbti, aplink matėsi tik smėlynai. Taigi drąsiai galiu pasakyti, kad kiekvienas akmenėlis, kiekviena plyta, jeigu nėra jo rankų paliesta, tai tikrai perskaityti visi brėžiniai, � pasako-jo J.Sirvydis. - Jis išvarė gilią vagą Lietuvos pramonėje. Ši asmeny-bė rėmė ir bažnyčias, ir kultūrą, ir meną, ir įvairias visuomenines organizacijas visoje Lietuvoje. Esu įsitikinęs, kad per vieną savo gy-venimą Bronislovas Lubys padarė tiek, kiek kitam nepavyktų nuveikti ir per penkis gyvenimus. Barelje-inė lenta visiems primins, kad Bronislovas buvo žmogus, nu-veikęs labai daug visos mūsų šalies labui.“

Socialinio atsakingumo jausmas

Lietuvos Respublikos Seimo na rys Rimantas Sinkevičius pasi-džiaugė, kad turėjo galimybę dirbti B.Lubio vadovaujamame koncer-ne ir galėjo pažinti jį ne tik kaip vadovą, bet ir kaip jautrios sielos žmogų.

„Jaučiu, kad nebėra tų susi-tikimų, kai galėjai pasiklausti, pasitarti, išgirsti, pasimokyti. Jo gyvenimas, dalis ir asmeninio lai-ko, paaukota Lietuvos industrijos kūrimui, valstybės ekonominiam statusui stiprinti, šalies nepriklau-somybei įsitvirtinti. Jis turėjo ir labai svarbų socialinio atsakin-

gumo jausmą. Jam nebuvo sveti-ma pagalba kitam, žmogiškumas ir jautrumas. Daugelis prezidentą įsi vaizdavo kaip griežtą, reiklią, protingą, įžvalgią asmenybę. Aš jį mačiau kaip paprastą ir labai jau-trų žmogų. Manau, kad jo gyve-nimo analizės knygą ateityje tik�rai kas nors parašys“, � atviravo R.Sinkevičius.Trumpa pažintis

Rajono Savivaldybės meras Min�daugas Sinkevičius prisipažino bu-vęs nustebintas prezidento B.Lubio paprastumu.

„Man sudėtinga kalbėti apie šį mūsų rajono Garbės pilietį, nes a. a. Bronislovą Lubį, matyt, pažino-

jau trumpiausiai. Tiesiog mirtis iš mūsų abiejų atėmė laiką. Tapęs meru, nuvažiavau su juo paben-drauti. Jis man pasirodė paprastas, labai įžvalgus žmogus. O po kurio laiko nepasididžiavo ir pats atvyko į mano kabinetą aptarti kai kurių projektų. Šiandien sutinku su vi-sais kalbėjusiais ir jį ilgus metus pažinojusiais žmonėmis: tai buvo asmenybė, galėjusi kiekvienam pradedančiajam � tiek politikui, tiek verslininkui � duoti naudingų ir labai svarbių patarimų“, � kalbė-jo rajono vadovas.Buvęs ir likęs ne sau

Jonavos rajono Garbės pilietį B.Lubį, pernai spalio 8�ąją pami�pernai spalio 8�ąją pami�spalio 8�ąją pami-nėjusį 73�iąjį gimtadienį, mirtis pasitiko Druskininkuose to paties mėnesio 23 dieną, krintant lapams. Jo vardu šiame mieste pavadinta sakurų alėja, kurioje nutilo iškilios asmenybės širdis. Gražus, bet liūd�nas rudens mėnuo.

Tai nuo tavęs čia taip šviesu,Nuo žodžio šitaip pasakyto.Nuo pagalvojimo balsu:turbūt ne dėl savęs esu -esu turbūt dėl ko nors kito. Tokiais mirusio poeto Justino

Marcinkevičiaus, taip pat iškilios asmenybės, žodžiais ceremonijos vedėjas E.Stancikas baigė renginį, kuriame pagerbtas didis žmogus, šalies patriotas, nuoširdus draugas ir bičiulis, atidavęs save Lietuvai ir mūsų kraštui, Jonavai.Liko ilmuota medžiaga

Renginių salėje susirinkusieji, žiūrėdami ilmuotą medžiagą, dar kartą susitiko su besišypsančiu koncerno prezidentu, kuris kirpo naujų objektų atidarymo simbo�simbo-lines juosteles, sveikino „Ache�juosteles, sveikino „Ache-mos“ darbo veteranus, šypsojosi Chemikų dieną.

Visa tai, atrodo, buvo visiškai neseniai. Norėjosi tikėti, kad tai pa-sikartos rytoj, poryt, po metų. Tas B.Lubio išėjimas � tarsi sapnas, nu�� tarsi sapnas, nu�sapnas, nu-trūkęs ir nedavęs pamatyti jo baig-ties. Sako, išsiskyrimas tik suartina bendravimą. Norisi tuo tikėti. Tik bendravimas bus kitoks: mintimis, padedant rožių prie jo bareljefo ar vartant knygas, kuriose įrašytas jo pasakytas žodis, išspausdinta nuo�, išspausdinta nuo� išspausdinta nuo-

trauka, iš kurios žvelgia pažįsta-mos akys.

Viskas labai trumpa ir laikina. Tad tie, kurie mielai pasidalijo pri-siminimais, dar kartą prisilietė prie malonių ir šildančių praeities aki�aki-mirkų.Gyvenu laukimu

Domicelė KITRIENĖ, buvusi bendrovės „Achema“ Centrali-zuoto techninės kontrolės skyriaus viršininkė:

� A. a. Bronislovą Lubį prisi�A. a. Bronislovą Lubį prisi�Lubį prisi�ubį prisi-menu tarsi jis stovėtų šiandien čia, šalia mūsų. Manau, kad mes visi suvokiame, kas yra mirtis, visam laikui pasišaukianti žmogų į Amžinybę. Mėginu suprasti šio skaudaus įvykio prasmę ir, patikė-

kite, negaliu priprasti, kad niekada daugiau su juo nebesusitiksiu. Pra�Pra-ėjo vieneri metai, kai jam supiltas kauburėlis, o man atrodo, kad jis vieną dieną sugrįš iš kažkokios ke-lionės. Juk tiek reikalų turėjo pre-zidentas.

Nuo 1963�iųjų būsimoje „Ache-moje“ dirbau kartu su p. Bronislo�vu Lubiu ir Andriejumi Ancuta. Su būsimuoju pramonininkų kon-federacijos prezidentu pirmaisiais pažinties metais sėdėjome prie vie-no stalo, tik kiekvienas turėjome kitokias pareigas. Prisimenu jį kaip nuostabų žmogų - ir linksmą, ir pyktelėjusį. Visko pasitaikė. Būda�. Visko pasitaikė. Būda�ikė. Būda-vo susirenka į kabinetą vien tik vy-riška kompanija, sėdžiu ir aš, viena moteris. Kai jie imdavo keiktis, aš pakildavau, norėdama palikti juos vienus. Tai Bronislovas sakydavo: „Doma, nepyk, atsiprašom“.

Vėliau, kai labai pavargdavo, at-eidavo į mano kabinetą ir pakvies-davo pasivaikščioti po cechus � pa� � pa� pa-sidairydavome, pasikalbėdavome. Tai būdavo atokvėpio akimirkos.

B.Lubys � neišsenkančios ener�senkančios ener-gijos, drąsus, nevengiantis rizikos, nebijantis atsakomybės žmogus. Kad įmonė nesužlugo tomis vi-suotinės suirutės sąlygomis, kaip atsitiko didžiajai daliai Lietuvos gamyklų, yra Bronislovo Lubio prasmingo gyvenimo, valios, orga-nizacinių gabumų rezultatas.

Gyvenime jis buvo labai malo-nus ir šilumą skleidžiantis žmogus.

Toks ir liko mano atmintyje. Gai-la, kad po žeme ilsisi ir jo tėtis, ir brolis, ir jis. Liko tik mama. Lai-mingos tos mamos, kurios išaugina tokius vaikus, koks buvo Bronislo-vas. Jis nešiojo mamos dovanotą laikrodį. Kartais sakydavo: viską galiu nusipirkti, o nešioju myli�, o nešioju myli-mos mamos gimtadienio proga padovanotą laikrodį, nes tai � bran�dovanotą laikrodį, nes tai � bran�, nes tai � bran-giausia ir mieliausia dovana. Tokio žmogaus pamiršti neįmanoma. Tad ir gyvenu laukimu.

Praradimas ir žmonėms, ir ūkiui

Leopoldas KAMINSKAS, 1972-1985 metais ėjęs azotinių trąšų ga-myklos, vėliau pavadintas Jonavos gamybiniu susivienijimu „Azotas“, direktoriaus pareigas:

� Man likimas lėmė dalyvauti parenkant statybos vietą būsimai azoto trąšų gamyklai Jonavoje, o įsibėgėjus statyboms, po dešim-ties metų, tapau jos direktoriumi. Bronislovas Lubys, baigęs Kauno politechnikos mokyklą, atvyko į naują įmonę, bet pusei metų buvo išsiųstas į Severodonecką stažuotis azoto pramonės srityje. Grįžo jau būdamas tikras specialistas. Iš karto atkreipė darbuotojų dėmesį savo protu bei nepaprasta orienta-

cija pramonės ūkyje. Tad spėriai kilo karjeros laiptais � nuo meistro iki cecho viršininko, vėliau � tik aukštyn ir aukštyn.

Daugelis stebėjosi jo įžvalgu-mu, inžinerinių ir inansinių klau-simų giliu suvokimu. Ir dar vienas labai svarbus jo bruožas: gebėji-mas atrasti žmogų, su kuriuo ma-lonu ir smagu visiems dirbti, kurio teigiamos savybės nukrypdavo į gamyklos reikalus.

Aš, matydamas jį visada sku-bantį, tiesiog stebėdavausi, kaip galima visur suspėti? Jis buvo viso koncerno „Achemos grupė“ geroji dvasia, įkvėpdavusi atskirų pada-linių kolektyvus dirbti iš širdies ir atsidavusiai. Tokių žmonių ir draugų, koks buvo a. a. Bronislo-vas Lubys, visoje Lietuvoje labai sunku rasti. Jo netektis � didžiulis praradimas ir žmonėms, ir visam pramonės ūkiui.

Turėjo vidinę vadovo gyslelę

Virmantas JURGAITIS, buvęs „Ache mos“ vyriausiasis energetikas:

� Apie Bronislovą Lubį pasa�ie Bronislovą Lubį pasa-kyta labai daug gražių žodžių. Bet kalbėdami apie jo gerąsias sa�apie jo gerąsias sa�erąsias sa-vybes ir valandų valandas visko neišpasakotume. Neabejoju, kad šis žmogus jau gimdamas atsinešė vadovo gyslelę, nes juo tapti nega-lima. Vadovą galėčiau palyginti su

kompozitoriumi, kuris turi talentą. Bronislovas Lubys buvo vado-vas iš didžiosios raidės, mokėjęs kiek vieną uždegti, įjungti į bendrą tikslą ir siekius. Ir man teko su juo susipažinti 1963�iaisiais. Iš pradžių dirbome ceche, gamyboje, vėliau � administracijoje. Tik visą laiką jis buvo aukščiau negu aš.

Išėjusįjį vadinu žodžio žmogu-mi. Kartais stebindavo, kad, būda�, būda� būda-mas net labai užimtas, nepamirš-davo vakarykštės temos, kitądien tęsdavo pradėtą pokalbį, sugrįžda-vo prie nebaigto nagrinėti klausimo ar prie kažkokio sutarimo. Išskir� sutarimo. Išskir-tinis žodžio žmogus. Todėl smagu buvo dirbti drauge su juo. Jis nie-kada neprimesdavo savo nuomonės ir neliepdavo klusniai pritarti jai. Todėl diskusijų metu leisdavo ieš-koti dar geresnio atsakymo. Jeigu sugebėdavai įrodyti, jis sutikdavo su kitokia nuomone ir ją priimdavo.

Prezidentą galima vadinti ir sprendimų žmogumi. Klausimas niekada nelikdavo atviras ar ke-liantis abejonių � arba taip, arba ne. Kiekvienas žmogus, pasikalbėjęs su Bronislovu Lubiu, gaudavo at-sakymą ir žinodavo savo klausimo rezultatą.

Su juo buvo malonu ir gera dirbti. Tai nuostabus vadovas, spe�. Tai nuostabus vadovas, spe-cialistas, patarėjas. Jis galėjo būti visiems pavyzdys, nes jį lydėjo vadovo balsas iš vidaus. Tikiu, kad kiekvienas, kuriam teko bendrauti su prezidentu, analizuoti vieną ar kitą klausimą, suprato, kad tai reto vidinio grožio asmenybė.

Kiekvienas, kuriam teko bendrauti su prezi-dentu, analizuoti vieną ar kitą klausimą, su-prato, kad tai reto vidinio grožio asmenybė.

Gintauto Tiškos nuotr.



Vadovo įgūdžiaiV.Grigaliūnas, azoto trąšų gamyk-

los karbamido ceche pradėjęs dirbti prieš gerą trisdešimtmetį, chemiko patirties sėmėsi nitrofoskos ceche, kur praleido dešimt metų. Būdamas nitrofoskos cecho viršininko pa-vaduotoju, jis susipažino ne tik su daugeliu trąšų gamybos paslapčių, bet įgavo ir vadovo įgūdžių.

„Žinote, tuo laiku buvau jaunas, norėjau pasiekti daugiau, išbandyti man dar nepažįstamus gamyklos eksploatavimo klodus. Paskui atė-jęs į karbamido cechą, dirbau pa-mainos viršininku. O dabar esu šio padalinio vadovas. Kitaip tariant, neskubėdamas „ropoju“ karjeros laiptais. Džiaugiuosi kolektyvu, visa komanda puikiai supranta rei-kalavimus ir stengiasi siekti kuo geresnių rezultatų“, � pasakoja V.Grigaliūnas.Trečiasis agregatas

Žvelgdamas į cecho praeitį, jis sako, kad padalinys, kaip ir žmo-gus, laikui bėgant, taip pat keičiasi. „Šis cechas „atsirado“ 1970�aisiais. Per kelis dešimtmečius jame įvyko didžiulių pokyčių. Pavyzdžiui, sena-jame karbamide buvo sumontuoti du agregatėliai, per parą pagamindavę apie 540 tonų karbamido, � dalijasi

patirtimi padalinio vadovas. � Čia stovėjo nedidelis granuliavimo bokš-tas. Tačiau, augant karbamido pa-klausai, buvo atlikta cecho rekons-trukcija ir 1985 metais iškilo naujas, jau didesnis bokštas, pradėta gaminti apie 850 t karbamido per parą. Nuo-lat, be didesnių pokyčių dirbome maždaug iki 2003 metų, kol įmonė buvo privatizuota. Paskui cechą pa-pildė naujas agregatas, kurį atsiga-benome iš Angarsko. Tada gamybos galia išsiplėtė � per parą pagaminda-vome jau po 1350 tonų karbamido. Tai nėra didelis agregatas, nes jo našumas siekia tik 350 tonų, bet jis aprūpintas šiuolaikine automatika, palengvinančia įrengimų valdymą.“

Karbamidas, anot V.Grigaliūno, Lietuvoje nėra labai paklausus, žem-dirbiai linkę daugiau į salietrą, tačiau pasaulyje karbamidas yra pagrindinė azoto trąša. „Mažesnę paklausą gal-būt lemia mūsų gamtinės sąlygos, gal tam įtakos turi ir pati žemdir-bystės kultūra. Tad lietuviai salietrą laiko „madingesne“ už karbamidą“, � šypteli pašnekovas.Gamybos pajėgumai išaugo

Dar vienas sėkmingas pokytis ce-che buvo atliktas prieš trejetą metų, pradėjus eksploatuoti ketvirtąjį agre-

Sudėtingas darbas netrukdo pašmaikštauti, Irena NAGULEVIČIENĖ

„Achemos“ karbamido cechas, veikiantis nuo 1970 metų, laiko mas vienu sudėtingesnių padalinių. Pradėjus eksploatuoti ketvirtąjį agregatą, jame per parą pagaminama 2100 tonų karbamido. Pa-sak padalinio vadovo Vidmanto Grigaliūno, teoriškai būtų gali-ma pagaminti 2350 t, tačiau jo priberiama tiek, kiek reikalauja gamyklos paklausa.

gatą, per parą pagaminantį per 1000 tonų trąšų.

„Jo jau nebevadiname „agrega-tuku“, kaip ankstesnių įrenginių. Šis buvo pargabentas iš Italijos. Dabar-tiniu metu teoriškai galėtume paga-minti 2350 tonų, nes senieji įrengi-niai, kaip minėta, pagamintų 1350 tonų ir šis � visą tūkstantį. Tačiau realiai pagaminame iki 2100 tonų

karbamido, kurio pagrindinė dalis sunaudojama kaip žaliava skystų trąšų KAS gamyboje. KAS trąšose trečdalį sudaro būtent karbamidas, jų sudėtyje yra tiek pat salietros ir tiek pat vandens. KAS gamyba yra ga-mybos pajėgumus limituojanti dalis. Birų karbamidą sudėtingiau reali-zuoti, nes sunkiau išspręsti logistikos klausimus. Tad KAS‘as turi didesnę paklausą“, � supažindina su cecho ypatumais jo viršininkas.Išugdė gerus specialistus

V.Grigaliūno teigimu, bėgant laik mečiui, kolektyvas ganėtinai pa-sikeitė. Šiuo metu padalinyje triūsia 100 žmonių. „Yra pora darbuotojų, kurie dirba net nuo statybos pra-džios, daugiau nei keturiasdešimt metų. Taigi Ireną Januškevičienę ir Vladimirą Krol vadiname pačiais ištvermingiausiais achemiečiais. Šie ilgamečiai darbuotojai dar prisime-na, kad, pradėjus veikti pirmiesiems agregatams, ceche dirbo apie 130 žmonių. Įsisavinus gamybos techno-logiją, galėjo susitvarkyti ir mažesnis kolektyvas, tad buvo likę septynias-dešimt darbuotojų. O pradėjus veikti ketvirtajam agregatui, išaugus gamy-bos apimtims, kolektyvas išsiplėtė iki šimto“, � sako V.Grigaliūnas.

Iš karbamido cecho į aukštesnes

Iš karbamido cecho į aukštesnes pareigas išėjo keli puikūs savo srities specialistai. „Juokauju, kad gamyklos vadovybė mus „skriaudžia“, bet kartu ir malonu, kai mūsų žmogui suteikiamos aukštesnės pareigos.

Nukelta į 5 p.

pareigas išėjo keli puikūs savo srities specialistai. „Juokauju, kad gamy-klos vadovybė mus „skriaudžia“, bet kartu ir malonu, kai mūsų žmogui suteikiamos aukštesnės pareigos. Štai neseniai mano pavaduotojui Vy-tautui Galeckui pasiūlytos gamybos direktoriaus pavaduotojo pareigos. Prieš metus į vyriausiojo mechaniko pavaduotojo postą buvo “nuviliotas“ Šarūnas Dargenis. Dar kiek anksčiau iš mūsų įmonės vyriausiuoju energe-tiku paskirtas Vykintas Virkutis. Tai-gi ir sakome, kad mūsų cechas yra „skriaudžiamas“, � tęsia pasakojimą.Padalinio ypatumai

Pasak V.Grigaliūno, pasistažavęs žmogus gali įsilieti į gamybą po ke-lių mėnesių. Bet, iškilus kokiai nors problemai, jam tokios patirties ne-pakaks, nes karbamido cechas yra sudėtingas padalinys. „Reikia kele-rių metų patyrimo, kad darbuotojas žinotų, kaip elgtis ekstremalių si-tuacijų metu. Manau, kad tam pri-reiktų maždaug trejų metų. Galbūt kiekvienam atrodo, kad jam jokių paslapčių nebelikę, tačiau labai svarbu atskirti, kas tą akimirką yra svarbiausia, o kas gali būti antraei-lis dalykas. Tik patyrimas sudėlio-

ja viską � įgytas teorines ir praktines žinias � į savo vietas“, � samprotauja cecho viršininkas.

Ketvirto agregato skyriaus virši�ninko Andriaus Vestfalio nuomone, patyrusiu darbuotoju derėtų laikyti tą, kuris karbamido ceche atidirbęs kokius penkerius metus.

„Kiekvienas naujokas privalo labai kruopščiai ir įdėmiai klausyti vyresniųjų patarimų, pamokymų. Pa-vyzdžiui, mūsų padalinyje dirbantie-

siems pusantrų metų vis dar atsiran-da dalykų, kuriuos jiems vieniems sunku išspręsti. Manau, kad viską gerai įsisąmoninti reikia maždaug penkerių metų. Tai priklauso ir nuo paties darbuotojo imlumo, požiūrio į darbą, pagaliau ir jo paties domė-jimosi cecho ypatumais“, � įsiterpia į pokalbį jis. u


Padalinio vadovas V.Grigaliūnas.Karbamido cecho išorė liudija apie sudėtingą gamybos procesą viduje.

A.Vestfalis ir S.Liutkus stebi monitorius.

A.Manionis džiaugiasi geru ir nuoširdžiu kolektyvu.V.Krol - karbamido cecho senbuvis.


Karbamido cecho viršininko pa-vaduotojo Raimondo Gudonavičiaus nuomone, jam svarbu „įsisavinti biurokratinę savo darbo pusę“, nepa-siklysti reikalingo ir abejotino popie-rizmo jūroje“, nes cecho viršininko pareigas užima tik nuo liepos 1 d. “Tiesa, turiu pagalbininkų: ketvirto� turiu pagalbininkų: ketvirto-jo agregato dokumentacija rūpinasi Andrius Vestfalis, kokybės, darbų saugos sistemomis � A.Lisauskas“, � prisimena. „Yra ir daugiau žmonių, kurie tvarko techninę dokumenta-ciją, beje, ceche turime visas būtinas instrukcijas, reglamentus“, � priduria V.Grigaliūnas.Nuostabūs darbuotojai

Karbamido padalinio vadovas atvirauja, kad visų kruopščiai dir-bančių ir ypač pareigingų žmonių yra labai daug � visų jų išvardyti tiesiog neįmanoma. „Bet tikrai galiu pasidžiaugti pamainos vir-šininku Aleksandru Kostromovu, mechaniku Vidmantu Staniuliu, skyriaus inžinieriumi Vladimiru Krol, karbamido gamybos aparati-ninkais: Alfridu Krištupu, Edvardu Nenartavičiumi, Valentinu Sidoro-vu, Arvydu Darinsku, Algiu Gela-žunu, Narūnu Baranausku, Arvydu Zubricku. Be jų daug ko nepadary-tume, nes šie specialistai, darbinin-kai realiai reguliuoja visą gamybą. Inžinieriai rūpinasi technine doku-mentacija, remontu, o aparatininkai atlieka savo funkcijas. Stipriausieji net ir pamainas surikiuoja. Tokie žmonės turi būti gabūs iš prigimties ir norintys padėti visam kolektyvui, tai, sakyčiau, yra universalūs spe-cialistai, � vardija V.Grigaliūnas. � Yra tiek daug gerų darbuotojų, jog visų neišvardysiu. Didžioji dalis kolektyvo dirba labai gerai, yra reiklūs sau ir kitiems.”

Sudėtingame padalinyje triū-sia ir kelios moterys: išgarinimo skyriuje, kur reikia moteriško kruopštumo, trys dailiosios lyties atstovės yra granuliavimo bokšte, tiek pat pluša fasavime sandėlyje. „Taigi gamyboje dirba devynios moterys ir šešios � administracijoje“, � priduria cecho vadovas.Patrauklus cechas

Anot A.Vestfalio, krizės laikotar-piu apie 25 proc. personalo pasitrau-kė iš cecho. Vieni pabūgo ateities, kiti galbūt pasirinko kitas valstybes ir pan. „Galima teigti, kad žmonės neatlaikė ekonominio sunkmečio. Svarbiausia, jog netekome ir labai stiprių gamybos aparatininkų, ant

kurių pečių laikėsi gamyba. Atvirai kalbant, dar ir šiandien jaučiamas jų trūkumas, nes personalas dar ne-priaugo iki jų buvusio lygio“, � pri-pažįsta A.Vestfalis.

V.Grigaliūnas mano, kad tokie ne itin malonūs reiškiniai neliko nepastebėti ir įmonės vadovybėje. „Kolektyvas sukomplektuotas, vieni iš kitų semiamės patirties. Buvo atsi-gręžta veidu į mūsų padalinį. Ir dabar materialinės sąlygos yra neblogos, uždarbiu darbininkai skųstis negali“, � priduria jis.

Nors karbamido ceche dirbti ne-lengva, tačiau yra nemažai šeimų, kada tėvus pakeičia jų vaikai � kei-čiasi kartos. „Tai rodo, kad čia dar-bo sąlygos nėra blogos. Štai ir dabar vienas geriausių darbininkų Alfredas Krištupas pas mus dirbti atsivedė sūnų Aivarą, augantį ir perspektyvų darbuotoją. Vladimir Krol, įmonėje dirbantis per 40 metų, taip pat paruo-šė pamainą � pasikvietė sūnų Dmitri-jų. Edgaras Nenartavičius � kartu su tėvu, mūsų cecho kolektyvo nariu

Edvardu. Mūsų padalinyje įsidarbino darbuotojos Genovaitės Gedrimaitės atžala Gintautas. Yra ir daugiau jau-nų žmonių, kurie norėtų ateiti ir dirb-ti kartu su tėvais, deja, visų priimti negalime, nes neturime tiek laisvų vietų“, � mintija V.Grigaliūnas.Sporto entuziastai

Pasak A.Vestfalio, karbamido ce-che � pamaininis darbas, tačiau ko-lektyvas moka paminėti savo kolegų jubiliejus, nepamiršta jų pasveikinti, yra aktyvūs visų tradicinių šven-čių dalyviai. Prieš metus įdomiai ir smagiai paminėtas karbamido cecho veiklos 40�metis. Džiugu, kad šiemet nemažai darbuotojų mini asmenines 40�ies metų sukaktis, taigi jie yra ce-cho bendraamžiai.

„Visada mielai dalyvaujame įvai-riose sporto varžybose. Šiemet mūsų padalinys sudarė net dvi krepšinio „trys prieš tris“ komandas. Ypač noriai įsijungiame į organizuojamas varžybas Chemiko dieną. Gaila, tada į inalą nepatekome, bet dar ne va-karas, kaip sakoma, dar ne pabaiga, � šmaikštauja A.Vestfalis. � Malonu, kad turime sporto klubui „Aches-

po“ vadovaujantį entuziastą Alvydą Strazdą, kuris organizuoja įvairius sportinius užsiėmimus. Sportininkai turi galimybes treniruotis gaisrininkų salėje, kuri yra čia pat, įmonės te-ritorijoje. Esu krepšinio fanatikas. Tačiau surinkti krepšinio komandų, kurios galėtų reguliariai dalyvauti treniruotėse ir varžybose, tiesiog neįmanoma, nes reikėtų keisti pa-mainas, sukti galvas dėl graikų.“

V.Grigaliūno nuomone, nebūti-na, kad būtų suburtos komandos, kurias, dirbant pamainomis, labai sunku sukomplektuoti. „Svarbiau-sia, kad žmonės nori judėti, spor-tuoti, dalyvauja varžybose. Aš ir pats porą kartų per savaitę žaidžiu tenisą. Pas mus dirba nemažai žvejų. O ką � žvejyba juk irgi sportas“, � nusijuokia V.Grigaliūnas.Pirmieji žingsniai

Aštuonerius metus karbamido ce-che triūsiantis Algimantas Manionis, šiuo metu laikinai dirbantis gamybos aparatininku, su gamykla susipažino 1995�aisiais. „Centriniame valdymo

pulte man tenka reguliuoti trijų agre-gatų valdymą. Apskritai padalinyje man labai patinka, puiku. Džiugina geras ir nuoširdus kolektyvas, ypač vadovai, visada patariantys ir pagel-bėjantys sudėtingesnėse situacijose. Suprantantys žmonės. Dirbame pa-mainomis: dvi rytines � nuo 6 ryto iki 18 valandos, o paskui dvi naktines � nuo 18 valandų iki 6 ryto. O po to turime keturias paras laisvadienių, tai tikrai pakanka įvairiems reikalams sutvarkyti, ir pagrybauti, ir pake-liauti“, � mielai pasidalija mintimis pašnekovas.

Rokas Greblikas prieš pusantro mėnesio pradėjo stažuotis karbami-do ceche. Jis prisipažįsta, kad pir-moji pažintis su vienu sudėtingiausių padalinių gamykloje kelia šiek tiek nerimo. Tačiau jaunuolis žada už-sispyrusiai siekti žinių ir įsisavinti kiekvieną paaiškinimą, pamokymą. Rokas, baigęs technologijos baka-lauro studijas Veterinarijos akademi-joje, dabar įstojo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir studijuoja ge-netinius išteklius. „Stengsiuosi patei-sinti savo sugebėjimus, įrodyti gerus

norus ir būti kolektyve vertinamas“, � kukliai tarsteli jis.Karbamide - keturiasdešimt metų

Ketvirtojo karbamido gamybos agregato skyriaus inžinierius V.Krol atvirauja , kad „Achemoje“ jis niekur kitur nedirbęs � kaip įžengė į karba-mido cechą, taip jame ir liko. „Kol kas eksploatuojami trys senieji agregatai, turime ketvirtą, nauju vadinamą. Šiame padalinyje pra-dėjau dirbti turėdamas dvidešimt metų. Galiu pasakyti tik tiek: reikia dirbti sąžiningai, ir jokių problemų nekils. Niekada neišsisukinėjau, nieko neapgaudinėjau, triūsiau, kaip sakoma, iš širdies ir iš peties, tai tas keturiasdešimtmetis viename pa-dalinyje nepastebimai ir prabėgo. Sumontavus trečią agregatą, į ce-chą įžengė kompiuteriai, o įrengus ketvirtąjį, visas technologijos pro-cesas buvo automatizuotas. Taigi dirbti kur kas lengviau. Tačiau tiek skyriaus viršininko, tiek inžinie-riaus atsakomybė yra labai didelė � mes esame atsakingi ir už palei-dimą, ir už padalinio stabdymą, jei to prireikia. Per mano darbo metus karbamide pasikeitė nemažai žmo-nių. Dabar ateina daug jaunimo. Būsiu atviras: jeigu įsidarbina tik vedinas noro pasiimti algą, nieko nebus, ilgai nedirbs. Reikia, kad žmogus norėtų dirbti, rūpintųsi cecho reikalais, o ne tik leistų čia laiką. Turi žinoti, kur eina, ką jam aiškina patyręs kolega“, � pasakoja ilgametis, penkis kartus darbo vete-ranas Vladimiras.Pamainoje - trys sukaktuvininkai

Sintezės operatorius Sigitas Liut-kus, karbamide dirbantis 20 metų, rodydamas į monitorių, aiškina, kad

švęsti ir sportuoti

Atkelta iš 4 p.

jame mato karbamido gamybos tech-nologiją � aparatūrą, slėgius, pagal tai atlieka technologinius procesus. „Pagal technologinę gamybą karba-midas priskiriamas prie sudėtinges-nių cechų. Pradedančiajam čia nėra paprasta ir labai lengva. Bet kai iš-moksti, tai nieko baisaus nėra. Reikia tik noro � kiekvienas gali išmokti ir suprasti tą technologiją. Esu baigęs žemės ūkio technikumą, ketinau studijuoti toliau, tačiau man būtinai reikalingas pamaininis darbas. O jeigu pradėčiau mokytis aukštojoje mokykloje, tektų dirbti dienomis. Kol kas keisti nusistovėjusio darbo stiliaus tikrai negaliu. Vėliau maty-siu, kaip bus“, � sako jis.

Karbamido gamybos opera-torius Valentinas Sidorovas, anot A.Vestfalio, yra svarbiausias pamai-nos žmogus, į karbamido padalinį atėjo tada, kai buvo uždarytas amoni-ako cechas.“Net neprisimenu, kada tai buvo. Vienerius metus dirbau amonia kinio vandens ceche, o pas-kui � čia. Mane svarbiausiu laiko dėl to, kad stebiu ir vertinu visą gamybos procesą, kitaip sakant, už viską atsa-kau � nuo žaliavų priėmimo ik gata-vos produkcijos išdavimo. Tai mano pareigos“, � aiškina jis.

A.Vestfalis primena, kad trys šioje pamainoje dirbantys žmonės šiemet minės apvalias asmeni-nes sukaktis: „Liutkus ir Marius Miščiukas jau atšventė keturiasde-šimtmetį, o Sidorovui sukaks pen-kiasdešimt. Taigi šioje pamainoje jis yra ne tik svarbiausias, bet ir vyriausias asmuo.“

Atsisveikindami su karbamido cecho darbuotojais, jiems visiems linkime sėkmingo darbo ateityje. Kaip sako V.Grigaliūnas, bendras tikslas ir susikalbėjimas � kelias į gerą rezultatą.

Karbamido ceche - pamaininis darbas, ta-čiau kolektyvas moka paminėti savo kolegų jubiliejus, nepamiršta jų pasveikinti, yra ak-tyvūs visų tradicinių švenčių dalyviai.


Ant R.Gudonavičiaus pečių - tech�

ninės dokumentacijos tvarkymas.A.Vestfalis: „Esu krepšinio fanatikas.“

Rudenėjanti gamyklos teritorija.

R.Greblikas karbamido ceche dar naujokas.

6 ACHEMIECIU NAUJIENOS 2012 m. spalio 26 d.

Mes, 76 Chemikų veteranų klu-bo nariai, išvykome į mūsų prezi-dento, a. a. dr. B.Lubio tėviškę, į jo amžinojo poilsio vietą. Visų noras buvo vienas � tyloje pasikalbėti su žmogumi, kuris niekur neišėjo, ku-ris įsiterpė į kiekvieno širdį taip, kaip į dirvožemį susigeria lietus, kuris įsipynė į dainą.

Atvykę prie kapo, padėjome gė-lių, uždegėme žvakes ir klausėmės eilių, kurias skaitė veteranės Gailu-tė Jurčicienė ir Adelija Mykolaitie-nė. Visi sukalbėjome maldą. Po to išvykome į Mykolo Oginskio dvaro rūmų žirgyną. Ten vyko Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas, skirtas a. a. dr. B.Lubio atminimui.

Kelionės metu daugelis iš mūsų mielai dalijosi prisimini-mais apie šį Žmogų. Pasak Marijos Kaminskienės, šiandien mes dar nesuprantame, ko netekome. Jo protas buvo be galo godus, nes ver-žėsi pirmyn ir tik pirmyn.

„Dirbdami naktinėje pamainoje, prieš rytą matydavome, kaip tuo-metis mūsų generalinis direktorius jau apžiūri teritoriją. Jis siekė pats žinoti, ar naktį nebuvo jokių ga-mybos pažeidimų. Tuomet viską

aptardavo su cechų viršininkais per gamybinį pasitarimą“, � pasakojo Nadija Arlauskienė.

Ona Irena Maskoliūnienė įsiti-kinusi, kad tai buvo Žmogus iš di-džiosios raidės, kurio nepakeitė nei turtai, nei pareigos.

„Laiminga, jog dirbau tokioje gamykloje. Iki šiol jaučiu paramą darbo žmogui. Niekada nebijojau užeiti pas gerbiamą vadovą ir pasi-kalbėti apie asmenines problemas“, � džiaugdamasi ir didžiuodamasi kalbėjo Bernarda Činčienė.

Algirdas ir Giedrė Šereikos pri�s ir Giedrė Šereikos pri-siminė vadovo reiklumą ir žodžio laikymąsi: „Kai gamykloje įvyko avarija, su juo kartu važiavau savo automobiliu. Teritorijoje � didžiulis purvas. Pamenu, jis apgailestavo: “Kas liks iš tos tavo mašinos... Mes tau duosim paskyrą naujai“. O aš tik pasakiau, kad ta mašina yra nu-lis, palyginti su tuo, kas įvyko ga-mykloje. Praėjo nemažai laiko. Net ir pamiršau apie tą pokalbį. Tačiau prisiminimus atgaivino kvietimas pas vadovą. Nuėjau į jo kabinetą. Duodamas paskyrą, jis man ir sako: „Štai tau žadėta mašina. Važinėk laimingai“.

Zigfridai Stončienei labiausiai

Neblėstantys prisiminimai

Veteranų klubo nariai nulenkė galvas garbaus Žmogaus amžinojo poilsio vietoje

Chemikų veteranų klubo nariai lankėsi Plungėje, a. a. dr. Bro-nislovo Lubio tėviškėje. Kelionės metu jie dalijosi prisiminimais apie bendrovės vadovą, prieš metus išėjusį Amžinybėn.

įstrigo direktoriaus kuklumas. Jis mielai bendravo su kiekvienu žmo-gumi, nesvarbu, kokios profesijos jis būtų. Be galo mylėjo savo tė-viškę, tad ją ir pasirinko amžinam poilsiui.

„Tais laikais choras „Žemyna“, kuriame dainavo dauguma gamy-klos darbuotojų, rengėsi koncer-tinei kelionei po Italiją. Ir kaip tik ta nelemta avarija įmonėje. Choristai svarstė, ar įvyks kelio-nė. Daugelis nesitikėjo gauti pa-ramos, tačiau mūsų prezidentas ryžtingai pasakė: „Jei susiruošėt, tai ir važiuojat“. Štai koks jis buvo žmogus“, � pasakojo choro narė Audra Sirtautienė.

Veteranų nuomone, a. a. dr. B.Lubys, susitikęs su dirbančiu žmogumi, bendraudavo kaip su sau lygiu. Visi žinojo, kad bet kuriuo atveju jis išklausys ir padės.

„Esu išdirbusi 22 metus. Pame-nu, buvo renkami duomenys apie etatų mažinimą. Pakliuvau ir aš į tą sąrašą. Tačiau galutinis spren-dimas buvo man palankus. Vado-vas pasakė: „Tokių žmonių į gat�vę neišleidžiame“. Iš tikrųjų darbo problemų reikalai visada buvo sprendžiami teigiamai. Išklausy-

davo visų nuomones ir tik tuomet priimdavo sprendimą. Kalbėdavo viską apgalvodamas, nesiblašky-damas. Galėjome dirbti ramiai ir saugiai“, � patikino Irena Tamoše-vičienė.

Prezidento bendraklasė Nijolė Lenktaitienė prisiminė tą dieną, kai B.Lubiui iškilmingo posėdžio metu buvo suteiktas Garbės dak-taro vardas. „Posėdis vyko Kau-no politechnikos instituto Elek-tros fakulteto mažojoje auloje. Dalyvavo iškilmingai pasipuošę tuometinių aukštųjų mokyklų rektoriai. Savo pranešimuose jie akcentavo B.Lubio aktyvią vei-klą chemijos pramonėje, gyrė jo įdomias paskaitas studentams. Sveikinimo žodis taip pat buvo suteiktas jo dukrai Jūratei, ben-draklasei Vandai Šukytei. Keli studentai, apsirengę tautiniais drabužiais, jam įteikė molinį ąso-tį, linkėdami sveikatos ir energi-jos. Posėdžio pabaigoje B.Lubys padėkojo visiems ir šypsodama-sis pridūrė: „Iš to ąsočio išgersiu alaus � stiprybės šaltinio“.

Joana TATARŪNIENĖChemikų veteranų klubo

tarybos narė

Tai buvo Žmogus iš didžiosios raidės, kurio nepakeitė nei turtai, nei pareigos.

Valios Utyrienės nuotr.M.Oginskio dvaro rūmuose skambėjo simfoninė muzika.

Prie kapo visi klausėsi G.Jurčicienės ir A.Mykolaitienės skaitomų eilių.

Chemikų veteranų klubo nariai pagerbė a. a. B.Lubio atminimą Plungės kapinėse.


Gražūs vaizdai suteikia mums teigiamų emocijų, kelia nuotaiką, išblaško nuo kasdienių rūpesčių. Šiemet irgi ilsėjomės dvi pamai-nas. Pirmoji prasidėjo nuo rugpjū-čio 31�osios, o antroji � nuo rugsėjo 6�osios. Iš viso į Palangą vyko 135 veteranai ir jų šeimos nariai.

Tas pats autobusas vežė abiejų pamainų žmones. Po kelių valandų kelionės � jau ir Palangoje. Kuror-tas mus pasitiko lietučio pliūpsniu. Tad susitikus su išsiruošusiais grįžti į namus, pirmiausia buvo klausiama: „Ar oras netrukdė?“. O atsakymai buvo tokie: „Nuostabiai pailsėjome. Puikiai.“ Turėjome nemažai laiko pabendrauti su išvykstančiaisiais. Iš jų sužinojome, kur kokie renginiai vyks, kas per metus pasikeitė Palan-goje, kur galima skaniai papietauti.

Pasikalbėję įsikūrėme skirtuose kambariuose ir skubėjome pasisvei-kinti su jūra. Saulutė jau skaisčiai šypsojosi, o Baltija mus pasitiko ošiančiomis bangomis. Šilumos ne-trūko per visas poilsio dienas.

Susigrupavome pagal pomėgius ir atitinkamai leidome laiką. Dau-gelis buvo prie jūros arba parke. Vakarais susitikdavome Palan-gos pučiamųjų orkestro koncer-te. Nemažai mūsų veteranų laiko-si sveikos gyvensenos taisyklių. Kiekvieną rytą prie jūros maudytis skubėjo B.Jurgilaitė, Z.Jarulienė, I.Tamoševičienė, J.Galvydienė.

Turiningai poilsiavo PalangojeChemikų veteranų klubo nariai poilsį kasmet renkasi prie Baltijos jūros, nes Baltija � mūsų praei-

tis, dabartis ir ateitis. Čia kiekvienas randame tai, kuo galėtume mėgautis: gamtovaizdžiai, nuostabi jūra, puikūs parkai ir aromatingas pušynas.

Kiti domėjosi miesto archi-tektūra, bažnyčiomis, gražiomis sodybomis, poilsio namais. Vete-ranės I.Virbalienė, G.Budraitienė, G.Šematovič aplankė evangelikų liuteronų bažnyčią, pasiklausė dva-sininko pasakojimo. Rugsėjo 8�ąją daugelis iš mūsų dalyvavo šv. Mišio-se, kurios buvo aukojamos Švč. Mer-gelės Marijos gimimo garbei. Tądien vyko Birutės parko dienos renginiai, skirti Maironiui. O popietę praleido-me Botanikos parke.

Maironio poezijos takais kvietė pasivaikščioti dailininkai E. Ir G. Ačai. Literatūros mokytojai kartu su moksleiviais skaitė eiles. Gintaro muziejuje dalyvavome knygos „Še-šėlis I.M.M.“ pristatyme. Meninius Maironio biograijos etiudus skaitė autorė A.Ruseckaitė. Taip pat skam-bėjo smuiko melodijos. Ant Birutės kalno irgi vyko renginys „Dainuoja-me Maironį“. Mums labai patiko, tad kelias dienas su draugais dalijomės įspūdžiais.

Per tą laiką pailsėjome puikiai, pabendravome su buvusiais bendra-darbiais, pažįstamais. Nesinorėjo iš-vykti, atrodė, kad galėtume dienelę, kitą pabūti. Bet iš kažkur atūžęs lie� Bet iš kažkur atūžęs lie�et iš kažkur atūžęs lie-tus tarsi paragino grįžti į Jonavą.

Dėkojame klubo tarybos mote-rims, kurios rūpinosi mūsų poilsiu. Tai klubo pirmininkė B.Jurgilaitė, tarybos narės R.Bizokienė ir S. Jaku-bauskaitė.

Laimingi, pailsėję ir sustiprinę savo sveikatą, grįžome namo. Ti-kimės, kad mūsų įmonės vadovai niekada nepamirš garbaus amžiaus žmonių, skirdami paramą Chemikų veteranų klubui. Viliamės, kad jū-ros tiltas vėl kvies palydėti saulę, pasigėrėti begaline erdve ir didy-be. Todėl šiandien mes nesakome „Sudie“. Mes išdidžiai tariame „Iki pasimatymo“.

Joana TATARŪNIENĖKlubo tarybos narė

Antrus metus iš eilės krepšinio aikštelėje nenugalima buvo ,,Admi-nistracijos” komanda. Jai atstovavo Vilius Stankevičius, Marius Barei-kis, Šarūnas Purvinis ir Paulius Iva-nauskas. Šie krepšininkai didžiajame inale 15:10 įveikė “Karbamido�1″ žaidėjus. Pastarąją ekipą sudarė Mindaugas Stanevičius, Vytautas Trilikauskis, Marius Kazakevičius, Aivaras Krištupas ir Sigitas Liutkus.

„Administracijos“ krepšininkai apgynė čempionų vardusSportas

�porto klubo ,,Achespo” salėje po dviejų mėnesių kovų inišavo “Achemos” krepšinio lygos (3×3) inalinio ketverto varžybos bei tritaškių ir baudų metimų konkur-sai. Šis turnyras, kurį organizuoja sporto klubas ,,Achespo”, rengiamas jau šeštą kartą. Jame dalyvavo 15 achemiečių komandų, registravosi 75 varžybų dalyviai, buvo sužaista apie 40 rungtynių.

Mažajame inale dėl trečiosios vietos ,,Achempak” kolektyvas (Darius Orechovas, Artūras Rim-kus, Ruslanas Zaičenko, Nerijus Sadzevičius) sužaidė lygiosiomis 10:10 su krepšininkais iš UAB ,,Budrus sakalas”, bet palankių burtų dėka trečiąją vietą užėmė ,,Achempak”. u

Nukelta į 8 p.Krepšinio aikštelėje nenugalima buvo „Administracijos“ komanda: P.Ivanauskas, M.Bareikis, V.Stankevičius ir Š.Purvinis.

Jonavos kūno kultūros ir sporto centro direktorė R.Stupurienė komandos kapitonui V.Stankevičiui įteikė kvietimus į baseiną.

Nuotr. iš „Achespo“ klubo archyvo.

Irenos Virbalienės nuotr.Veteranai „išdykavo“ kavinės „Pas Juozapą“ teritorijoje.

Nors vėsoka, bet nuotaika - puiki.



„Naujienų“ laikraščio priedasRedaktorė Violeta LIUKAITIENĖ. Tel./faks. 53685.ACHemieciu NAUJIENOS

Redaktorės pavaduotoja Irena Nagulevičienė � 59656, sekretoriatas � 53197, korespondentai � 59656.el. p. [email protected] Tiražas 700 egz.

Jubiliejinius gimtadienius švenčia šie

AB „Achema“ darbuotojai

Spalio mėnesį:

Akcinės bendrovės “Achema” vadovybė sveikina visus jubiliatus gimtadienio proga ir linki stiprios sveikatos,

suteikiančios energijos, didelių siekių, optimizmo ir meilės kiekvienai gyvenimo akimirkai.

Smagios nuotaikos šventės dieną, džiuginančių rezultatų visuose kasdienybės darbuose!

Lidija KOKOULINA, azoto rūgšties cecho DVP operatorė;Jonas SABAITIS, filialo „Sistematika“ direktorius;

Vida PANAVIENĖ, techninės kontrolės skyriaus kontrolierė mi�neralinių trąšų gamybos kontrolei; Aleksandras JUDKINAS, amoniako vandens cecho produkcijos

krovimo aparatininkas; Irena NOREIKIENĖ, techninės kontrolės skyriaus kontrolierė mi�neralinių trąšų gamybos kontrolei;Algirdas SKUODIS, karbamido cecho siurblių mašinistas;Nikolaj TALAN, amoniako vandens cecho pamainos inžinierius; Algirdas PRAPIESTIS, amoniako cecho Nr. 1 skaidymo apara-tininkas operatorius;Gitanas KARKALAS, organinių produktų cecho sintezės apara�

tininkas; Arvydas DARINSKAS, karbamido cecho karbamido gamybos aparatininkas; Dainius ŠLEPETIS, kalcio amonio salietros cecho inžinierius-technologas (amonio nitrato gamybai); Aivaras KRIŠTUPAS, karbamido cecho operatorius; Aleksejus ADAMENKO, filialo „Sistematika“ inžinierius auto-matikas; Ričardas STASYTIS, kalcio amonio salietros cecho KAN gamy�

bos aparatininkas;Olegas VANICKIS, vyriausiojo metrologo skyriaus vadovaujan-yriausiojo metrologo skyriaus vadovaujan-aus vadovaujan�us vadovaujan� vadovaujan�vadovaujan�

tysis specialistas.

Lapkričio mėnesį:Jadvyga BALČIENĖ, santechnikos cecho pamainos inžinierė; Bronė FILIPAVIČIENĖ, amoniako cecho Nr. 2 ekonomistė; Valentinas SIDOROVAS, karbamido cecho aparatininkas; Audronė AUGŪNIENĖ, techninės kontrolės skyriaus kontrolierė mi�neralinių trąšų gamybos kontrolei; Marijonas ŽUKAUSKAS, amonio salietros cecho sandėlio darbi�ninkas; Kęstutis MOZŪRAITIS, amonio salietros cecho šaltkalvis-re�

montininkas; Ramūnas TAUTKEVIČIUS, amoniako cecho Nr. 1 pamai nos in�

žinierius; Ratmiras VOSYLIUS, ilialo „Sistematika“ inžinierius automatikas; Oleg CECHMISTER, amoniako cecho Nr. 1 operatorius; Giedrius JODENIS, organinių produktų cecho sintezės aparatininkas; Darius PETROŠIUS, amonio salietros cecho mechanikas; Artūras JUKNEVIČIUS, kalcio amonio salietros cecho gatavos produkcijos aparatininkas brigadininkas; Vytautas KLIŽENTIS, kalcio amonio salietros cecho bazinio kon den sato valymo aparatininkas.

Sveikiname

Rugsėjo mėnesį Jonavoje vyko V Lietuvos seniūnijų sporto žai-dynių inalas.

Iš viso varžėsi 56 savivaldybės, iš jų � 41 rajono ir 15 miestų. Rengi-nyje dalyvavo apie 2000 sportininkų. Bendroje įskaitoje tarp rajonų pirmą-ją vietą iškovojo Jonavos rajono sa-vivaldybė, antra buvo Lazdijų, trečia � Klaipėdos rajono savivaldybė.

Jonaviečiai pirmi buvo trijų iš vienuolikos sporto šakų (krepšinis, futbolas, stalo tenisas) rungtyse. Prie šio puikaus mūsų rajono spor-tininkų rezultato daug prisidėjo ir achemiečiai. Džiugu, kad sporto klubo “Achespo” nariai � amoniako vandens ceche dirbantis Gintaras Armonaitis, UAB ,,Transachema” darbuotojas Gintaras Kazakevičius, UAB ,,Budrus sakalas” gelbėtojas Alvydas Strazdas, kartu į pagalbą pakvietę Raimundą Arbočių, sun-kiose krepšinio kovose įveikė visus varžovus ir tapo nugalėtojais savo amžiaus grupėje (41+).


Pergalių kraitį seniūnijųžaidynėse didino ir achemiečiai

Pusinalių rezultatai: “Adminis�tracija” � “Budrus sakalas” 15:7 ir “Karbamidas 1” � “Achempak” 18:16.

Baudos metimo konkurse ne-nugalimas buvo amoniako van�amoniako van-dens cecho atstovas Ramūnas Jur�cecho atstovas Ramūnas Jur�Ramūnas Jur-kevičius. Jis inale rezultatu 14:5 įveikė Alvydą Strazdą iš ,,Budraus sakalo“. Tritaškių konkursą lai�. Tritaškių konkursą lai-mėjo amoniako vandens cecho atstovas Gintaras Armonaitis (2 metimai iš 6), inale už nugaros palikęs V.Stankevičių (administraci-ja), N.Sa dzevičių ir D.Orechovą iš UAB ,,Achempak“ (2�6).

Paguodos taurė įteikta koman-dai ,,Karbamidas�2”, kuriai ats� kuriai ats�i ats-tovavo Artūras Paukštė, Danas Triukas, Žydrūnas Sinkevičius, Vidas Antanavičius ir Egidijus Černuhas.

Taures, prizus ir bilietus į VTB lygos rungtynes tarp ,,Žalgirio” ir CASK komandų nugalėtojams ir prizininkams įteikė AB ,,Achema” personalo ir bendrųjų reikalų direk-torius Gitenis Subačius, Jonavos krepšinio mėgėjų lygos pirminin-kas Valdas Zinys ir SK ,,Achespo” pirmininkas A.Strazdas. Jonavos kūno kultūros ir sporto centro di-rektorė Regina Stupurienė varžybų inalininkus apdovanojo kvietimais į baseiną.


„Administracijos“ krepšininkai apgynė čempionų vardusAtkelta iš 7 p.

Geriausi krepšinio „snaiperiai“: G.Armonaitis ir R.Jurkevičius.

„Karbamido-1“ cecho komandos žaidėjus sveikino G.Subačius.

Pirmąją vietą užėmusius krepšininkus sveikino Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.



achemieciu naujienos · 2017. 1. 9. · 2 achemieciu naujienos 2012 m. spalio 26 d. gintauto...

Documents