51

DARŽININKO DARBAI

SUSIPAŽINKItE SU DARŽO AUGALAISVisi kiti agurkai, auginami pavasa­

rio–vasaros laikotarpiu, priskiriami prie antrosios grupės. Tai šviesą mėgstantys, greitai derantys, ligoms atsparūs augalai.

Ankstyvieji ar vėlyviejiPagal derėjimo ankstyvumą agurkai

skirstomi į ankstyvuosius (nuo sudygi­mo iki pirmo derliaus praeina ne dau­giau kaip 45 dienos), vidutinio anks­tyvumo (45–50 dienos) ir vėlyvuosius (daugiau kaip 50 dienų). Vardyti veisles nėra prasmės  – dabar jų pasirinkimas didžiulis ir informacija apie derėjimo laiką nurodoma ant pakuotės.

Kam agurkai auginamiRenkantis sėklas dar reikia pagalvo­

ti, ar agurkus vartosite tik šviežius, o gal marinuosite, rauginsite. Agurkai labai panašūs vienas į kitą, tačiau tik iš pa­žiūros. Iš tiesų jie skiriasi žievelės storiu, minkštimo tankiu. Nuo to priklauso, ar jie tinkami rauginti. Yra ir tokių, kurie skirti marinuoti, o rauginti netinka.

Pagal tai agurkai skirstomi į salotinio tipo, skirtus konservuoti ir universalius. Salotinio tipo agurkai skirti šviežiai var­toti, rauginti ir marinuoti netinka.

Salotinio tipo agurkaiJuos galima atskirti pagal spygliukų

spalvą. Jeigu jie balti, agurkas salotinio tipo. Jeigu jų spalva rusva ar juoda, tokie agurkai tinkami rauginti, marinuoti ir, be abejonės, valgyti šviežius. Tai universalūs agurkai. Jie paprastai nėra labai derlingi. Konservuoti skirtų agurkų žievelė plona, tad pro ją greitai įsigeria marinatas.

Salotinio tipo veislės yra ‘Iwa’, ‘Mo­nika’ ir kt. Tik marinuoti skirti hibridai:

MOLIūGINIų šEIMOS DARŽOvėS

AgurkaiVeislė ar hibridas

Agurkų veislės turi trūkumų: ant au­galo nedaug užuomazgų, vaisiai stam­būs, greitai perauga ir gelsta. Žinoma, yra veislių, kurias augintojai tebeaugina nuo seno, nes jų vaisiai labai tinka raug­ti. Viena tokių – ‘Iziačnyj’. Hibridai turi nemažai privalumų: kiekvienoje pažas­tyje formuojasi užuomazgos, kai kurių hibridų – po 2–5 vienoje pažastyje, anks­ti dera, vaisiai gražūs, įvairios formos, nedideli, ilgai laikosi, negelsta. Tačiau hi­bridų sėklos yra brangesnės negu veislių.

Kaip agurkas apdulkinamasVisi agurkai skirstomi į dvi grupes:

bičių apdulkinamus ir partenokarpi­nius. Bičių apdulkinami agurkai nederės be bičių. Tai hibridai ‘Estafetė’, ‘Atlet’, ‘Rodničiok’, ‘Sequenza’, ‘Opera’, ‘Levina’, ‘Astora’, ‘Regal’, ‘Rojal’, ‘Daugiai’, ‘Kru­kiai’, ‘Žalsviai’.

Partenokarpiniai agurkai yra savi­dulkiai, jiems nereikia bičių. Tai agurkų hibridai ‘Mandy’, ‘Pasalimo’, ‘Pasamon­te’, ‘Mathilde’ ir daugelis kitų. Taigi au­ginti šiltnamiuose rinkitės partenokar­pinius, lauke – ir bičių apdulkinamus, ir partenokarpinius agurkus.

Žieminiai ar vasariniaiŽieminiai agurkai auginami stikli­

niuose šiltnamiuose nuo vasario iki lie­pos. Jie vėlyvi, pasižymi stipriu vegeta­tyviniu augimu, stambiais lapais, tačiau neatsparūs ligoms. Jų daigus reikia pa­pildomai apšviesti.

52

ŽIEMA / SAuSIS

‘Dirigent’, ‘Melody’, ‘Adam’, ‘Anulka’ (kornišonai), ‘Rufus’ (kornišonai), ‘Ty­tus’, ‘Polonez’, ‘Libelle’. Agurkų hibridai, skirti auginti lauke: ‘Cross Country’, ‘Šremski’, ‘Dalila’, ‘Fantasy’, ‘Regal’, ‘So­nate’, ‘Sremianin’, ‘Wagner’, ‘Rodničiok natur’ (skirti auginti ir lauke, ir šiltnamy­je). Visi jie tinkami marinuoti ir rauginti.

Vaisiaus dydis, spalva, kauburiuotumas

Pagal vaisiaus ilgį agurkai skirstomi į smulkius – vaisiaus ilgis 6–8 cm, vidu­tinius – 8–11 cm, stambius – 12–18 cm ir labai stambius  – per 18  cm. 3–5  cm ilgio agurkų vaisiai vadinami pikuliais, o 5–9 cm – kornišonais. Kornišono tipo agurkų hibridai ‘Bestal’, ‘Conda’, ‘Hocus’, ‘Parsifal’, ‘Gunnar’, ‘Betina’, ‘Satina’. Yra išvesti mini kornišonų tipo agurkų hi­bridai, vadinamieji pikuliai: ‘Filipok’, ‘Motyliok’. Jie labai tinkami konservuo­ti. Agurkų vaisių spalva  – nuo šviesiai iki tamsiai žalios. Galima pasirinkti su stambiais ar smulkiais kauburėliais.

Agurkai pagal šakojimosi būdąGerai besišakojantys agurkai šonines

atžalas leidžia beveik iš kiekvienos pa­žasties, jos yra ilgos. Tokias atžalas rei­kia trumpinti pagal atitinkamą genėjimo schemą. Agurkai, kurie šakojasi ribotai, gali formuoti daug šoninių atžalų, ta­čiau jų augimas ribotas. Tokius augalus

nesunku auginti, lengva formuoti. Vie­nas tokių hibridų, išsiskiriantis ribotu šoninių atžalų skaičiumi, yra ‘Daugiai’. Agurkai, kurie šakojasi silpnai, greitai dera – per mėnesį surenkamas beveik vi­sas derlius. Jie beveik neturi šoninių at­žalų, jos trumpos (iki 10–15 cm), beveik be lapų ir jų augimas baigiasi nuderėjus.

Balkone auginami agurkaiLabiausiai vertėtų dėmesį atkreipti į

kornišono tipo agurkų veisles ir hibri­dus. ‘Kaliopa’, ‘Levina’  – tai kornišono tipo agurkų veislės, auginančios 7 cm il­gio vaisius. Dar keletas balkone tinkamų auginti kornišono tipo hibridų: ‘Bobrik’, ‘Kadril’, ‘Avans’, ‘Kapučino’.

Kiek auginti ir ką mėgstaJei agurkų ketinate auginti 10 m2 plo­

te tarp eilių palikę 80  cm, tarp augalų 10 cm tarpus, reikėtų maždaug 15 g sė­klų. Iš 1 m2 gaunama apie 5 kg vaisių.

Auginant lauke lysvėje labai svarbu žinoti, kad agurkai mėgsta šilumą, drė­gmę ir maisto medžiagas. Sėkite arba so­dinkite daigais lauke nuo vėjo apsaugo­toje vietoje, puveningame dirvožemyje, kurio pH 6,0–7,0. Toje pačioje vietoje jie gerai dera po 3–4 metų pertraukos.

Agurkai mėgsta šviežias organines trąšas, todėl 1 m2 galite pakrėsti apie 5–7 kg mėšlo. Dirvožemį tręškite kom­pleksinėmis bechlorėmis trąšomis, nes jie jautrūs chloro trąšoms.

Keletas šiltnamiuose auginamų agurkų veislių

Partenokarpiniai (jiems apdulkinti nereikia bičių) hibridai

Bičių apdulkinami hibridai

Agurkai, tinkami rauginti

‘Mandy’, ‘Pasalimo’ H, ‘Monika’, ‘Orion’ H, ‘Pasamonte’ H, ‘Mathilde’ ir kt.

‘Daugiai’, ‘Krukiai’, ‘Žalsviai’, ‘Rodničiok’, ‘Sequenza’, ‘Opera’, ‘Levina’, ‘Astora’

‘Rodničiok’, ‘Daugiai’, ‘Krukiai’, ‘Žalsviai’, ‘Libella’, ‘Perenta’, ‘Topoliok’ ir kt.

53

DARŽININKO DARBAI

šiurkštieji agurkaičiaiTai neseniai į Lietuvą atkeliavęs au­

galas (dažniausiai vadinamas afrikiniu, afrikietišku agurku). Tai tarsi dekora­tyvinė liana, kurios stiebai gali siekti 3–5 m. Lapai tris kartus mažesni nei agurkų. Žiedai ryškiai geltoni, smul­kūs, moteriškieji lapų pažastyse būna po vieną, vyriškieji – po kelis. Abiejų lyčių žiedai išauga ant vieno augalo. Vaisiai

Keletas agurkų veislių

Veislė Požymiai

‘Aladyn’ H Veislė ankstyva, hibridinė, vaisiai žali, maži.

‘Concerto’ H Ankstyva veislė, vaisiai kieti, ryškiai žali, maži.

‘Dirigent’ H Ankstyva partenokarpinė, derlinga veislė, pakankamai atspari ligoms, vaisiai nedideli.

‘Julian’ H Veislė skirta auginti atvirame grunte, vaisiai taisyklingos formos, 8–10 cm ilgio, šviesiai žali, neperauga.

‘Krak’ H Veislė vidutinio ankstyvumo, atspari netikrajai miltligei, vaisiai su stambiais kauburėliais.

‘Libelle’ H Vidutinio ankstyvumo, vaisiai tamsiai žali, su mažais kauburėliais ir apaugę baltais spygliukais.

‘Mandy’ H Vidutinio ankstyvumo, labai derlinga, atspari ligoms, vaisiai trumpi, karpuoti, tamsiai žali.

‘Motiva’ H Ankstyva, derlinga, savidulkė, vaisiai tamsiai žali su stambiais retais kauburėliais, skinami kasdien, atspari ligoms.

‘Pasalimo’ H Veislė ankstyva, partenokarpinė, atspari ligoms, vaisiai šviesiai žali, cilindriški, nelinkę peraugti.

‘Pasamonte’ H Veislė ankstyva, partenokarpinė, atspari ligoms, vaisiai šviesiai žali, cilindriški, 8–10 cm ilgio.

‘Pasarebo’ H Ankstyva, partenokarpinė, vaisiai nedideli, stambiai kauburiuoti, nekartūs, 6–10 cm ilgio.

‘Polan’ H Vidutinio ankstyvumo, vaisiai maži, gero skonio, nekartūs.

‘Racibor’ H Vidutinio ankstyvumo, vaisiai taisyklingos formos, sodriai žali, kauburėliai vidutinio dydžio, vaisiai apaugę baltais plaukeliais.

‘Rodničiok natur’ H

Vidutinio ankstyvumo, vaisiai taisyklingos formos, ryškiai žali, su vidutinio dydžio kauburėliais, baltais spygliukais, kvapūs.

‘Sremski’ H Skirta auginti lauke, vaisiai žali, stambiai kauburiuoti, 5–8 cm ilgio, vaisiai skinami kas dieną.

‘Tytus’ H Vidutinio ankstyvumo, atspari ligoms, derlinga, vaisiai maži, skinami kas dieną.

3–4  cm ilgio, tamsiai žali su šviesesniais dryžiais, primena mažučius ritiniš­kus, kiaušiniškus arba rutuliškus ar­būzėlius. Jų skonis kaip agurkų, žievelė maloniai rūgšti. Tin­ka sūdyti, marinuoti.

54

ŽIEMA / SAuSIS

Auga greitai, gerai šakojasi, sparčiai plin­ta, lengvai ūseliais kimba prie atramų. Augalas nereiklus, mėgsta purų ir drė­gną dirvožemį. Tinka apželdinti – ryški žaluma ir maži valgomi vaisiai džiugins iki rudens.

Agurkai ‘Citrus’

Šie paprastai citrininiais vadinami agurkai panašesni į kabančias citrinas, o ne į agurkus. Tačiau su citrina šie agurkai neturi nieko bendra.

Citrininių agurkų liana gali išaugti iki 5 m, todėl šiems augalams reikia tvirtų atramų, kuriomis galėtų kopti. Sėkite balandžio pradžioje (galima sėklas porą valandų pamirkyti) į atskirus indelius. Uždenkite plėvele ir laikykite šiltai, kol sudygs. Agurkams išdygus plėvelę nu­imkite. Kai orai atšils, po šalnų, sodin­kite šiltnamyje. Įšilus žemei daigus gali­ma sodinti arba sėklas (galima taip pat pamirkyti) sėti kaip įprastų agurkų ir lauke, tik pridenkite daržo plėvele. Šiuos

agurkus būtina sodinti atskirai nuo įprastųjų, antraip jie gali susikryžminti.

Citrininių agurkų skonis primena mums įprastų žalių agurkų, gal kiek švelnesnis. Valgykite jaunus, marinuo­tus, raugintus. Vėliau žievelė sustorėja, pagelsta, galiausiai tampa oranžinė.

AguročiaiAguročiai gerai auga šiltose augavie­

tėse, puriame, derlingame ir drėgname dirvožemyje, todėl sėdami ar sodindami parinkite nuo vėjo apsaugotas, saulėtas vietas. Gerai dera sodinami po pomi­dorų, svogūnų ar kopūstų. Dirvožemį ruoškite kaip ir agurkams.

Keletas aguročių veislių

Veislė Požymiai

‘Long White Bush 2’

Veislė ankstyva, vaisius cilindriškas, lygiu paviršiumi, balsvas.

‘Squash Courge’

Moliūginių agurotis, vaisius trumpas, storas, saulėje balsvas, pavėsyje žalias, minkštimas – makaroniškos skaidulos.

‘Zloty cepelin’ Veislė ankstyva, vaisius cilindriškas, lygiu paviršiumi, geltonas.

CukinijosŠios daržovės nėra reiklios dirvože­

miui, ištvermingesnės nepalankiems orams. Tiesa, derliui svarbus dirvože­mis. Cukinijos gali būti sėjamos tiesiai į žemę arba lysvėje sodinamos daigais. Lysvėje daigus sodinkite 70 × 60–70 cm tarpais. Užauginti ir lauke pasodinti cu­kinijų daigai greičiau pradeda derėti.

55

DARŽININKO DARBAI

Nepatartina cukinijų auginti toje pa­čioje vietoje 3–4 metus iš eilės arba po kitų moliūginių daržovių. Lysves mul­čiuokite kompostu arba kitomis medžia­gomis.

Cukinijas, kaip ir moliūgus, patisonus, aguročius, apdulkina vabzdžiai. Tačiau šaltu oru, jei nesimezga vaisiai, reikėtų apdulkinti rankomis. Tada reikia nuskabyti vyriškus žiedus (jie neturi vaisiaus užuomazgos) ir nuo jo žiedlapius. Jį prispausti prie moteriškojo (už žiedlapių yra mažytis gumbelis – vaisiaus užuomazga) žiedo.

MelionaiŠias daržoves patartina auginti šilt­

namiuose arba po priedangomis. Šie augalai jautrūs šviesos ir šilumos trūku­mui. Mėgsta mėšlu ar kompostu patręštą ir supurentą dirvožemį. Sodinti geriau daigais šalnoms pasibaigus, gegužės pa­baigoje. Antroje balandžio pusėje sėklos sėjamos į durpinius puodelius ar daigy­nėlį, į durpių substratą. Sodinami 50 × 50  cm tarpais. Šiltnamyje dieną turėtų būti 25–30 °C, naktį – 18–22 °C. Prižiū­rimi panašiai kaip agurkai.

Jei vis dėlto nutarsite melionų užsiau­ginti lauke, parinkite nuo šiaurės ir šiau­

Keletas cukinijų veislių

Veislė Požymiai

‘Astra Polka’ Vaisius cilindriškas, tvirtas, tamsiai žalias.

‘Goldena’ Vaisius cilindriškas, 20–60 cm ilgio, geltonas.

‘Greta’ H Vaisius cilindriškas, 20 cm ilgio, žievelė šviesiai žalia, veislė atspari ligoms.

‘Kveta’ Vaisius cilindriškas, 10–20 cm ilgio, žievelė žalsvai balta.

‘Tapir’ Vaisius cilindriškas, 20–60 cm ilgio, žievelė žalia su baltomis juostomis.

Keletas melionų veislių

Veislė Požymiai

‘Ananas’ Vidutinio vėlyvumo. Vaisius ovalus, žievė geltona. Galima auginti ir šiltnamiuose, ir lauke saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Ankstyvam derliui gauti auginami daigai.

‘Charentais’ Derlius imamas po 70–90 dienų nuo daigų pasodinimo. Vaisiai apvalūs, pilkai žalia žieve, sveria apie 800–900 g. Minkštimas oranžinis, kvapus, sultingas, labai saldus. Galima auginti ir šiltnamiuose, ir lauke saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Ankstyvam derliui gauti auginami daigai.

‘Emir’ H Ankstyvas netikrajai miltligei atsparus hibridas.Užaugina ovalius, daugiau nei 1 kg sveriančius vaisius. Žievė melsvai žalia, sunokusių – šviesiai gelsva, minkštimas kvapus ir saldus. Auginamas nešildomuose šiltnamiuose ir lauke. Gerai ištveria temperatūros svyravimus, todėl dera net ir vėsesnę vasarą.

‘Canari 2’ Ankstyva veislė. Vaisiai ovalūs, geltona žieve, gelsvu saldžiu ir kvapiu minkštimu, sveria apie 1,5 kg. Auginama šiltnamyje ir lauke. Kad sulauktumėte ankstyvo derliaus, geriausiai auginti daigus.

56

ŽIEMA / SAuSIS

rės vakarų vėjų apsaugotą vietą, nerūgš­tų, humusingą priemolį ar priesmėlį. Sėklas sėkite šiltlysvėje gegužės pradžio­je. Ant mėšlo užberkite apie 20  cm pu­rios žemės. Sodinkite gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje kas 50–60  cm. Tarp eilių palikite 1–1,2 m tarpus. Jiems labai tiks 25–28 °C karštis.

MoliūgaiMoliūgai, kaip ir agurkai, gerai auga

pasėti arba pasodinti daigais nuo vėjų apsaugotose, trąšiose, šiltose daržo vie­tose. Moliūgai išaugina labai plačią ša­knų sistemą, todėl sėklas sėkite ar dai­gus sodinkite 1,4 × 1,4 arba 1, 4 × 2,1 m tarpais. Geriau dera greitai įšylančiame, lengvesniame dirvožemyje. Jis ruošia­mas kaip ir agurkams.

vAISINėS DARŽOvėS

BaklažanaiBaklažanai auginami tik šiltnamyje.

Gerai auga giliai įdirbtoje, humusingoje, su vandeniui laidžiu podirviu žemėje.

PaprikosPaprikos pagal skonį skirstomos į

saldžiąsias ir aitriąsias. Saldžiųjų vaisiai įvairių formų, dydžio ir spalvų. Šie auga­lai yra ilgos vegetacijos – 130–170 dienų.

Paprikų daigai sodinami, kai pražįs­ta pirmas žiedas, taigi, antroje birželio pusėje. Parinkite derlingą, purų, trąšų dirvožemį. Šios daržovės maisto me­džiagas gerai pasisavina, kai dirvožemio pH 5,5–5,8. Parinkite nuo šaltų vėjų ap­saugotą, saulėtą vietą, naudokite laikinas priedangas. Atsižvelgdami į veislės po­žymius, daigus sodinkite eilutėmis tarp jų palikdami 30–40 × 60–70 cm tarpus, 4–5 cm giliau, nei augo daigyne.

Keletas moliūgų veislių

Veislė Požymiai‘Amazonka’ Veislė ankstyva, nuo sudygimo iki derliaus praeina apie 90 dienų,

vaisius ovalus, iki 1,5 kg, žievė oranžinė, minkštimas geltonas.

‘Ambar’ Pusiau vijoklinė, vaisius tamsiai žalias, 2–4 kg, minkštimas ryškiai oranžinis, ilgai išsilaiko.

‘Atlantic Giant’ Labai stambius vaisius užauginanti veislė.

‘Danka Polka’ Sėklos stambios, su luobele, tinka aliejui spausti, vaisius apvalus, 5–8 kg.

‘Early Sugar’ Vijoklinė, ankstyva, vaisius apvalus, geltonas, iki 3 kg, minkštimas labai saldus, geltonas arba oranžinis.

‘Miranda’ Aliejinių moliūgų veislė, išauginanti skanias sėklas, vaisius ovalus, 5–8 kg, žalsvas, minkštimas gelsvas.

‘Sweet Mama’ Vaisius mažas, 1 kg, žalias, minkštimas saldus, oranžinis.‘Vegetable Spaghetti’

Vijoklinė, vaisius pailgas, gelsvas arba balsvas, apdorotas minkštimas dalijasi ilgais makaronais.

‘Waltham Butternut’

Vidutinio ankstyvumo, vaisius kriaušiškas, iki 2 kg, minkštimas ir žievė oranžiniai.

57

DARŽININKO DARBAI

Baklažanų veislės

Veislė Požymiai

‘Snežnyj’ Augalų aukštis 90 cm. Vaisiai sunoksta praėjus 106 dienoms po daigų išdygimo. Vaisiai cilindro formos, lygūs, vidutiniškai sveria 280–320 g. Subrendusių žievelė minkšta, baltos spalvos.

‘Adona’ Ankstyva veislė. Vaisiai stambūs, cilindro formos, tamsiai violetinės spalvos. Jų minkštimas standus, baltas.

‘Ping-pong’ H Vidutinio ankstyvumo baklažanų hibridas. Augalų aukštis 60–70 cm. Veda daug nedidelių, rutuliškų, 5–6 cm ilgio, 4–6 cm skersmens vaisių. Jie vidutiniškai sveria 50–70 g. Minkštimas baltai žalios spalvos, pikantiško skonio.

‘Lebedinyj’ Vidutinio ankstyvumo veislė. Augalų aukštis 60–70 cm. Šie baklažanai tinkami auginti lauke ir plėvele dengtuose šiltnamiuose. Vaisiai cilindriški, 18–22 cm ilgio, 5–7 cm skersmens, 200–250 g svorio. Minkštimas baltas, švelnaus skonio, nekartus.

Paprikų veislės

Veislė Požymiai

‘California Wonder’

Vidutinio ankstyvumo, geromis sąlygomis užauga lauke, vaisiai raudoni.

‘Gloria’ Vidutinio ankstyvumo, galima auginti po priedangomis, vaisiai raudoni, stambūs.

‘Oda’ Ankstyva, žemaūgė, apie 40 cm aukščio, vaisiai kūgiški, violetiniai, sultingi.

‘Rokita’ Ankstyva, žemaūgė, iki 70 cm aukščio, vaisiai pailgi, raudoni, aštroko skonio.

‘Rubinova’ Vidutinio ankstyvumo, apie 50 cm aukščio, vaisiai plokščiai apvalūs, tamsiai raudoni.

‘Topepo Rosso’ Ankstyva, apie 65 cm aukščio, vaisiai panašūs į pomidorą, skanūs.

šiltnamiuose auginamų paprikų veislės

Veislė Požymiai

‘Reda’ Augalai 70 cm aukščio, vaisiai raudoni, 190 g svorio.

‘Alanta’ Augalai 77 cm aukščio, vaisiai geltoni, nupjauto cilindro formos, 226 g svorio.

‘Gourmet’ Augalai 67 cm aukščio, vaisiai geltoni, nupjauto cilindro formos, 226 g svorio.

‘Alberto’ F1 Vaisiai raudoni, dideli arba labai dideli, 250 g svorio, storomis sienelėmis, sodrios raudonos spalvos. Auga greitai, auginamos 2–4 šakos. Itin ankstyva veislė, lengvai užmezga vaisius, atspari rūdims.

‘Spartacus’ F1

Vaisiai raudoni arba žali, labai dideli, storasieniai. Labai ankstyva ir derlinga veislė, itin atspari sausam puviniui, rūdims, nesideformuoja. Greitai auga, augalo forma atvira.

‘King Arthur’

Vaisiai tamsiai raudoni, žvilgūs, lygūs, sienelės storis iki 9 mm, sveria apie 200 g. Labai ankstyva veislė, derėti pradeda po 65–70 dienų pasodinus.

58

ŽIEMA / SAuSIS

PomidoraiSėklų pasirinkimas

Pagal kokius požymius reikėtų rink­tis pomidorų veisles ar hibridus? Kuo jie skiriasi? Kuriuos geriau auginti?

Be abejo, svarbiausia pomidorų sko­nis. Tad reikia žinoti, kad geriausiomis jo savybėmis pasižymi mažučiai (kok­teiliniai ir vyšniniai), mėsiniai, „bif“ tipo pomidorai. Skanūs kitų spalvų po­midorai, pvz., balti, geltoni, oranžiniai, nes juose daugiau cukraus. Be to, kai kurie pomidorai turi kur kas daugiau antioksidantinių savybių. Tiesa, skonį lemia ir genetinės augalo savybės, augi­mo sąlygos, temperatūra, apšvietimas, mineralinė mityba, laistymas, vaisių skynimo laikas. Beje, lauke užauginti pomidorai kur kas skanesni nei šiltna­myje.

Rinkdamiesi, kokių pomidorų augin­site, turite žinoti ir sodinimo laiką, vietą, augalo tipą, jo ankstyvumą, atsparumą ligoms, vaisiaus dydį. Reikėtų auginti kelis hibridus, nes vienais metais dėl kli­mato sąlygų geriau augs vienos veislės ir hibridai, kitais  – kitos. Dar itin svarbu tai, ar lauke, ar šiltnamyje pomidorai skirti auginti. O gal pirksite universalių, kuriuos galima auginti ir vienur, ir kitur (‘Kilates’, ‘Sungold’)?

Jei......ant pomidorų sėklų pakelio prie augalo pavadinimo parašytos raidės H arba F1.

Vadinasi, pomidoras yra hibridinis, o ne veislinis. Beje, pagal naujausias Europos Sąjungos taisykles turi būti rašoma H raidė.

Aukštaūgiai ar žemaūgiaiHibridiniai pomidorai yra aukštaū­

giai (indeterminantiniai) ir žemaūgiai (determinantiniai ir superdeterminan­tiniai). Aukštaūgiai yra neriboto augi­mo. Pirma kekė formuojasi virš 8–11 lapo, o naujas žiedynas – kas tris lapus. Indeterminantiniai vešės ir ves vaisių, kol juos pribaigs šalnos ar ligos. Šio tipo pomidorus geriau auginti stikliniuose ar aukštuose plėvele dengtuose, nebūtinai šildomuose šiltnamiuose. Tačiau jei šil­tnamis nėra gerai vėdinamas, dėl vešlios lapijos šie pomidorai greičiau suserga puviniu. Štai keletas pomidorų hibridų, kurie tinkami auginti polietileniniuose šiltnamiuose: ‘Jury’, ‘Marissa’, ‘Matias’, ‘Lemon Boy’.

Determinantinio tipo pomidorai yra riboto augimo, jų stiebas dažniausiai baigiasi susiformavus 4–6 ir daugiau žiedinių kekių. Pirmoji formuojasi virš 6–8 lapo, nauji žiedynai  – kas 1–2 la­pus. Beje, ant šių augalų galima palikti papildomą atžalą, todėl jie ilgiau derės. Determinantines veisles verta rinktis, jei ketinate konservuoti pomidorus, nes jie veda ribotą laiką. Keletas šių pomidorų hibridų: ‘Benito’, ‘Bologna’, ‘Blagovest’, ‘Celzus’, ‘Garmonia’, ‘Ildiko’, ‘Magnus’, ‘Master’, ‘Platus’, ‘Polbig’, ‘Polfast’, ‘Pol­set’, ‘Portlend’, ‘Sultan’, ‘Start’, ‘Verlioka’. Veislės ‘Viltis 2’ ir ‘Aušriai’.

Kiti žemaūgiai pomidorai (superde­terminantiniai) užauga 50–60 cm. Jų au­gimas baigiasi 2–3 žiedinėmis kekėmis. Deja, šie pomidorai kartais gali augti ir kaip aukštaūgiai, ir kaip pirmieji minėti žemaūgiai – tai lems klimato sąlygos.

Ketindami lauke užsiauginti pomido­rų, geriau rinkitės žemaūgius, nes tokius lengviau prižiūrėti, jų neišlaužys vėjas.

59

DARŽININKO DARBAI

Derėjimo laikasPagal derėjimo laiką pomidorai

skirstomi į ankstyvuosius (A), derančius praėjus 95–115 dienų po sudygimo, vi­dutinio ankstyvumo (VA) – po 111–125 dienų, vėlyvuosius (V)  – po 125–140 dienų. Pastaruosius ir visus hibridinius pomidorus patartina auginti šildomuose šiltnamiuose.

Jei......norite tokių pomidorų, kurių vaisiai nuskinti ilgai išsilaiko.

Auginkite vidutinio ankstyvumo arba vėlyvų pomidorų.

Vaisių dydisVyšniniai  – vaisiaus masė 15–25  g

(gali būti iki 40 g). Vaisiai būna saldūs, geltoni, raudoni, rožiniai, oranžiniai, žali, apvalūs, pailgi, lašo formos. Tai po­midorų hibridai: ‘Bianca’, ‘Black Cher­ry’(tamsūs), ‘Cinchita’, ‘Majorita’, ‘Mari­lee’, ‘Nectar’, ‘Sakura’.

Kokteiliniai – vaisiaus masė 30–40 g. Kekėse auga 8–12 vaisių. Tai pomidorų hibridai: ‘Aranca’, ‘Campari’, ‘Elstar’, ‘Evita’, ‘Favorita’, ‘Goldita’ (geltoni), ‘Sungold’ (oranžiniai).

Smulkūs  – vaisiaus masė 60–100 g. Jie dažniausiai apvalūs. Tai pomidorų hibridai: ‘Betalux’ (65–70 g, žemaūgis), ‘Careza’ (5–95 g), ‘Jamaica’ (95–110 g), ‘Pureza’ ( 90–100 g), ‘Tiesto’ (110–120 g, tamsiai raudoni), ‘Tolstoj’ (100–110 g).

Vidutinio dydžio  – vaisiaus masė 100–150  g ir didesni. Tai pomidorų hi­bridai: ‘Boderine’ (140–150 g), ‘Brooklyn’ (150–170 g, nuskinti ilgai laikosi), ‘Cune­ro’ (140–160 g), ‘Kassa’ (150–170 g), ‘Ma­gnus’ (160–180 g), ‘Recento’ (140–160 g), ‘Ronaldo’ (140–150 g).

Stambūs  – vaisiaus masė 180–220 g, mėsingi. Tai pomidorų hibridai: ‘Co­razon’ (neįprastos formos, briaunoti), ‘Grace’ (200–230 g, derlingi net žiemą), ‘Quest’ (180–200 g), ‘Listell’ (160–180 g), ‘Matrix’ (200–220 g)‚ ‘Starbuck’ (200–230  g, ilgiausiai pomidorus išlaikantis hibridas. Tai viena iš pagrindinių stam­biavaisių mėsingų pomidorų veislių, dažniausiai auginamų Lietuvoje), ‘To­mimaru Muchoo’ (160–180  g, avietinės spalvos), ‘Lemon Boy’ (200 g, geltoni).

„Bif“ tipo  – vaisiaus masė 250  g ir daugiau. Šie pomidorai neretai pavadi­nami jautiniais arba „jaučio širdimi“ ir kartais gali užauginti iki 450 g sverian­čių vaisių. Tai daugiausia aukštaūgiai ar neriboto augimo pomidorai. Augalai už­augina didelę antžeminę masę. Taigi jų augimo metu reguliuojant temperatūrą ir kitus parametrus, reikia stimuliuoti generatyvinį augimą. Tai pomidorų hi­bridai: ‘Big Beef ’, ‘Cetia’ (230–250 g, la­bai atspari ligoms, itin tinkama auginti šiltnamyje, ilgastiebė), ‘Melodia’, ‘Ma­tias’ (200–300 g), ‘Oxheart’, ‘Shakira’, ‘Stealth’, ‘Torero’ (240–260 g).

Jei......auginate ankstyvų pomidorų, tačiau jie derėti pradėjo gana vėlai.

Veikiausiai daigus auginote žemoje temperatūroje. Be to, derėjimui įtakos turi ir aplinkos temperatūra, apšvietimas, mityba, substratas.

Slyviniai  – vaisių masė  – 15–30  g arba 80–100 g. Jie gali būti skinami ke­kėmis. Tai pomidorų hibridai: ‘Cortes’,

60

ŽIEMA / SAuSIS

‘Garincha’, ‘Jury’ (110–130 g), ‘Palenque’, ‘Sahel’ (80–90 g, tamsiai raudoni), ‘Sunstream’.

Jei......auginamų pomidorų vaisiai mažesni, nei rašoma ant sėklų pakelių.

Ant sėklų pakelių nurodoma vidutinė vaisiaus masė. Kad vaisiai užauga mažesni, gali būti kaltas ne vienas veiksnys: pvz., esant karštam orui, blogai apsidulkina augalai, todėl mažėja vaisių masė; jeigu pomidorai auginami per tankiai ar dirvožemis pertręštas, uždruskėjęs, vaisiai taip pat būna smulkesni.

Vaisių spalvaVieniems labiau patinka geltoni, ki­

tiems oranžiniai ir veikiausiai visiems raudoni pomidorai. Spalva priklauso nuo pigmentų ir jų santykio vaisiuose. Jeigu juose daugiau likopeno, pomidorai būna raudoni. Tamsiai raudonos spal­vos vaisiuose likopeno dar daugiau. Tai stiprus antioksidantas. Jeigu vaisiuose daugiau ksantofilo  – jų spalva geltona. Oranžinės spalvos vaisiuose daugiau ka­roteno.

Kiek sėti ir ką mėgstaPomidorai yra šilumamėgiai, todėl

daigus sodinkite nuo šaltų šiaurės ir rytų vėjų apsaugotose, saulėtose vietose, nesodinkite po medžiais. Augalai labai mėgsta purų, derlingą, su laidžiu podir­viu priemolį arba priesmėlį.

Šių daržovių nesodinkite po bulvių arba šalia jų. Į tą pačią vietą jie sodintini po 3–4 metų. Gerai auga po gausiai mėš­lu tręštų agurkų ar kopūstų.

Pomidorai geriau auga pH 5,5 dirvo­žemyje nei šarminiame. Per didelį dir­vožemio rūgštingumą mažinkite kalkių milteliais, kreida arba medžių pelenais. Juos išberti galite ir pavasarį. Organinė­mis trąšomis patręškite iš rudens arba anksti pavasarį, azotu – prieš sodinimą. Vėliau naudokite kompleksines trąšas.

Daigus lauke sodinkite iki birželio 10 dienos. Tada žemė jau gerai įšilusi. So­dinimo tarpus parinkite atsižvelgdami į veislės požymius: žemaūgius sodinkite 30  ×  60  cm, aukštaūgius  – 40  ×  70  cm. Daigus sodinkite 3–5  cm giliau, nei augo daigyne, pasodintus pririškite prie atramų.

Jei......vienų pomidorų sėklos gerokai brangesnės už kitų pomidorų sėklas.

Kuo pomidorų hibridas turi daugiau atsparumo genų, tuo sėklos brangesnės. Atsparumas ligoms žymimas specialiomis santrumpomis po pomidoro pavadinimu, pvz., TmVF2C5Fr.

Jei......ant pomidorų sėklų pakelio nurodyta, kad hibridas yra labai atsparus ligoms, tačiau augalas gana greitai buvo pažeistas.

Atsparumas ligoms yra santykinis: jeigu pažeidžiama auginimo technologija, pomidorų atsparumas labai sumažėja arba jie tampa visai neatsparūs.

Neįprasti pomidorai – išvesta rausvai rudų (‘Black Aisberg’), rudai raudonų (‘Black Prince’), šokoladinės (‘Brown

61

DARŽININKO DARBAI

Pomidorų veislės

Veislė Požymiai

‘Ryčiai’ Vidutinio ankstyvumo, 90–120 cm aukščio, vaisius vidutinio stambumo, apvalus arba plokščiai apvalus, raudonas, rūgštokas.

‘Vytėnų didieji’ Vidutinio ankstyvumo, 90–120 cm aukščio, vaisius stambus, apvalus, raudonas.

‘Viltis 2’ Ankstyva veislė, 80 cm aukščio, augina dvi viršūnes, vaisius plokščiai apvalus, stambus, raudonas, gero skonio.

‘Svara’ Vėlyva veislė, iki 100 cm aukščio, pakenčia žemą temperatūrą, palyginti atspari ligoms, vaisius apvalus arba plokščiai apvalus, raudonas, tvirta žievele, nuskintas gerai laikosi.

‘Laukiai’ Labai ankstyva veislė, žema, pusiau besidriekiančiu stiebu, vaisius plokščiai apvalus, raudonas.

‘Balčiai’ Vidutinio ankstyvumo, apie 130 cm aukščio, pakanti drėgmės pertekliui, vaisius plokščiai apvalus, raudonas.

‘Slapukai’ Vidutinio ankstyvumo, apie 120 cm aukščio, kekės trumpos, dera gausiai, vaisius tamsesnis už kitų veislių, mėsingas, skanus.

‘Delfine’ H Vidutinio ankstyvumo, iki 150 cm aukščio, atspari temperatūros svyravimams, vaisius ryškiai raudonas, stambus.

‘Denar’ Vidutinio ankstyvumo, derlinga veislė, vaisius pailgas, raudonas.

‘Sabala’ Ankstyva, derlinga veislė, stiebas tvirtas, vaisius apvalus, tamsiai raudonas.

‘Betalux’ Ankstyva, derlinga, populiari veislė, stiebas tvirtas, vaisius apvaliai plokščias, tamsiai raudonas, labai skanus.

‘Polfast’ H Labai ankstyva, derlinga veislė, vaisius stambus, apvaliai plokščias, ryškiai raudonas.

‘Tigerella’ Vidutinio ankstyvumo, apie 200 cm aukščio, vaisius dryžuotas, apvalus, labai skanus.

‘San Marzano’ Vidutinio ankstyvumo, apie 180 cm aukščio, vaisius pailgas, labai skanus.

‘Rio Grande’ Vidutinio vėlyvumo, žema, tvirtu stiebu, vaisius ovalus.

šiltnamiuose (ir lauke) auginamų pomidorų veislės

Ankstyvieji hibridai Vidutinio ankstyvumo hibridai

‘Blagovest’ (vaisius sveria 90–100 g, tinka auginti ir šiltnamyje, ir lauke), ‘Karina’ (vaisius sveria 80–100 g), ‘Madam’ (vaisius sveria 75–125 g), ‘Radek’ (vaisius sveria 100–120 g)

‘Delfine’ (vaisius sveria 160 g, aukštaūgis, tinka auginti ir šiltnamyje, ir lauke), ‘Faustine’ (vaisius sveria 150–160 g, tinka auginti ir šiltnamyje, ir lauke), ‘Tolstoj’ (vaisius sveria 100–110 g, tinka auginti ir šiltnamyje, ir lauke), ‘Ronco’ (vaisius sveria 80–120 g), ‘Anita’ (vaisius sveria 80–90 g), ‘Monito’ (vaisius sveria 60–80 g, pailgos formos), ‘Olan’ (vaisius sveria 80–100 g), ‘La La Fa’ (vaisius sveria 140–160 g, tinka auginti ir šiltnamyje, ir lauke), ‘Master’ (vaisius sveria 130–160 g, tinka auginti ir šiltnamyje, ir lauke)

245

SODININKO DARBAI

rytų didesnė santykinė oro drėgmė ir daigai geriau prigytų.

Vėliau palaistytą šiltnamį būtinai išvėdinkite sudarydami skersvėjį. Tada geriau apdžius dirvožemio paviršius, geriau apsidulkins žiedai, sumažės san­tykinė oro drėgmė. Pomidorai itin nepa­kantūs kondensaciniams lašams, todėl šiltnamyje turėtų būti įrengtas tinkamas vėdinimas.

Jei......šiltnamyje tvanku.

Pomidorams reikia gero vėdinimo apačioje ir jiems tinka skersvėjis. Vėdinama per šiltnamio šonų apačioje įrengtus langelius.

SODININKO DARBAIAr žinote, ką daryti, jeigu dar prana­

šaujamos šalnos ir po jų?Iki gegužės vidurio daugumos rūšių

vaismedžius ir uogakrūmius patariama baigti sodinti.

Apžiūrėkite rudenį pasodintus vais­medžius ir uogakrūmius. Jei vaisme­džius pasodinote pernelyg giliai ar pernelyg arti dirvos paviršiaus, juos iš­kaskite, pasodinkite iš naujo, paliekite, o dirvos paviršių mulčiuokite.

Lysvėse patariama pasėti stratifikuo­tas vaismedžių sėklas. Galima sodinti tik pradėjusias dygti.

Laikas pradėti skiepyti vaismedžius.Naikinkite obelų žiedgraužius.Avietes nupurkškite nuo kenkėjų, iš­

genėkite, patręškite ir mulčiuokite. Susi­pažinkite su jų kenkėjais.

Jeigu rugpjūtį nepasisodinote šilauo­gių, tai galite padaryti dabar.

Išgenėkite gervuoges ir jų pasodinkite.Šio mėnesio pradžioje pasodinkite

spanguolių.Mulčiuokite sodo augalus.Šio mėnesio pradžioje dar galite so­

dinti braškių daigusDar galite prilenkti serbentų šakelių,

jei norite jų padauginti.Gegužės pradžia ir vidurys  – ge­

riausias laikas sodinti naujus vynme­džių sodinukus (kai dirvožemio tem­peratūra apie 40  cm gylyje pasiekia +10–12  °C). Nepamirškite pasodintų sodinukų kas 1–2 sav. palaistyti (lemia kritulių kiekis).

Jei pasitaiko šalnų, nakčiai vynme­džius uždenkite daržo plėvele ar kita medžiaga. Jei dar vynmedžio šakų ne­pririšote prie vielų, tai padarykite dabar. Pririšę šakas supurenkite žemę aplink vynmedžius. Išlaužykite nereikalingus ūglius.

Laikas sėti veją.Ar žinote, kaip apsisaugoti nuo kur­

mių? Susipažinkite su keliais būdais, gal­būt padės.

vAISMEDŽIų SKIEPIJIMAS

Gegužės mėnuo  – bene geriausias metas skiepyti vaismedžius, nes juose aktyviai juda sultys. Auginiams pata­riama naudoti vienamečius pernykščius, stiprius, gerai subrendusius ir laiku nu­pjautus ūglius. Kol nepaskiepysite, augi­niai turi būti ramybės būsenos.

Labai svarbu perskiepyti obelis ir kriaušes. Perskiepijami menkaverčiai, prastų veislių vaismedžiai. Nedideli vaismedžiai perskiepijami per vieną kar­tą, augesni per 2–3 metus.

246

Pavasaris / GeGužė

JEI DAR PRANAšAUJAMOS šALNOS

Šalnoms atspariausi yra pumpurai: sė­klavaisių augalų pakenčia iki –4 °C, kau­lavaisinių – iki –5 °C. Jautriausios jaunos užuomazgos. Jas pakanda 1,1 °C šaltukas. Gegužę vaismedžiai ir uogakrūmiai pra­deda žydėti. Obelų žiedų kuokelės ir pies­telės žūva 1,7 °C šaltyje, todėl svarbu jas apsaugoti nuo šalnų. Nuo seno sodo au­galus nuo nakties šalnų įprasta apsaugoti dūminiais laužais. Jie oro temperatūrą padidina 1–2 °C. Itin veiksminga, jei dū­minius laužus uždegsite visose sodo vie­tose. Iš anksto paruoškite 6–9 dūminius 1 m aukščio ir 1 m pločio laužus. Apa­tinį dūminių laužų sluoksnį turi suda­ryti sausos ir degios medžiagos (šakelės, skiedros, šiaudai ir t.  t.). Antrąjį dūmi­nių laužų sluoksnį turi sudaryti drėgnos ir standžios medžiagos (lapai su stiebais,

lapai, miško samanos). Ant dūminių laužų viršaus ir šonų užmeskite žolės, velėnos, žemių ar durpių, kurios susti­prins laužų dūminimą. Įdėkite sausų šiukšlių ir popieriaus. Laužus uždekite, kai oro temperatūra nukrinta iki 0  °C. Jei praėjus 30 min., kai nusileido saulė, oro temperatūra nenukrinta žemiau nei +1,5  °C, dūminius laužus užgesinkite, nes jų dar gali prireikti. Žinoma, kur­ti laužus nėra taip paprasta. Lengviau ryte, po šalnos vaismedžius apipurkšti vandeniu, tada žiedai atsigauna ir ma­žiau nukenčia.

Braškių žiedpumpurius ir pirmuosius žiedus dažnai pažeidžia pavasarinės šal­nos. Jei temperatūra nukrinta iki –1,5 °C, žūva piestelės. Juo šalčiau, tuo daugiau pažeidžiama žiedų. Kai temperatūra nukrinta iki  –3  °C, žūsta 9–23  proc., iki  –4  °C  – gali žūti iki 50  proc. žiedų. Po ilgesnės šalnos dalis piestelių išlieka,

Pirmiausia ties pumpuru nupjaukite poskiepį, nes jis atsparesnis džiūvimui. Požievinis sluoksnis turi būti žalias, mediena – balta.

Poskiepio viršuje esantis pumpuras būtinas, nes jis turės maitinti skiepą.

Nupjaunant įskiepį taip pat reikia žiūrėti, kad jo viršuje būtų pumpuras, nes iš jo formuosis šakelė.

Paprasčiausias skiepijimo būdas, kai įskiepis lengvai ir greitai prigyja, yra skiepijimas suduriant poskiepio ir įskiepio šakeles. Parenkami maždaug vienodo storio poskiepis ir įskiepis. Pirmiausia įstrižai (galima daryti karbelį) nupjaunama poskiepio šakelė ar viršūnė – daroma apie 3 cm ilgio nuopjova. Kuo įstrižiau pjaunama, tuo didesnis nuopjovos plotas. Jis turėtų būti 3–5 kartus ilgesnis už pjaunamos šakelės skersmenį.

Lietimosi vieta tvirtai apvyniojama specialia arba izoliacine juosta. Sodo tepalu patepama tik nupjauta įskiepio viršūnė.

Įskiepis ties pumpuru nupjaunamas ir suglaudžiamas su poskiepiu. Jei storis nevienodas, reikia stengtis, kad susiliestų kuo didesnis įskiepio ir poskiepio žievės plotas.

247

SODININKO DARBAI

bet užsimezga smulkios, deformuotos uogos. Saugant braškes tereikia uždengti keliais sluoksniais daržo plėvele, šiau­dais, jeigu ramus oras, galima dūmyti.

Kaip pagelbėti šalnas išgyvenusiems augalams? Vaismedžiai ir vaiskrūmiai greičiau pasisavina skystas trąšas. Todėl specialistai pataria augalus nupurkšti arba palaistyti kompleksinėmis trąšomis su boru. Tai būtų gera pagalba nenušalu­siems žiedynams.

NAIKINKItE OBELų ŽIEDGRAUŽIUS

Obelų žiedgraužių patelės kiaušinius deda į vos prasiskleidusius žiedus. Anksti ryte jas nukratykite ant plėvelės, paties­tos po medžiais, ir sunaikinkite. Šiuos vabalus atbaido pušų spyglių nuoviras. 700 g spyglių užpilkite 10  l karšto van­dens. Palaikykite 10–12 val., paskui pusę valandos pavirkite, įdėkite 40  g ūkiško muilo. Nuoviru vaismedžius purkškite žiedpumpuriams parausvėjus.

SODO AUGALų MULČIAvIMAS ŽOLE

Gegužę ir birželį žolė sparčiai auga. Norint grožėtis pavyzdinga veja, ją reikia pjauti ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Šviežia žole drąsiai apdėkite me­delius, krūmus. Tai greitai veikianti ir efektyvi organinė trąša. Be to, net ir per sausrą po tokiu apklotu žemė bus drė­gna. O persodinus medelius ar krūmus taip mulčiuoti tiesiog būtina.

Tačiau žolės mulčias patinka ne tik augalams. Po juo tuoj pat įsikuria slie­kai, vabalai. Jų ieškodami mulčią ir dirvožemį pradeda varpyti pelėnai ir kurmiai.

SERBENtų šAKELIų PRILENKIMAS

Dar galima prilenkti serbentų ir kitų uoginių kultūrų stiebus. Greta pagrindi­nio krūmo padarykite negilią duobutę, į ją prilenkite stiebą ir jį prismeikite ka­bliuku prie žemės. Ties duobutės pradžia į stiebo žievę šiek tiek lankeliu įpjaukite ir šitaip kuriam laikui palikite. Iš hori­zontaliai esančio stiebo, tai yra iš visų pumpurų pradeda augti ūgliai. Kai jie paauga ir būna 15–20  cm aukščio, pri­lenktą stiebą apipilkite žeme, ją vis pa­laistykite. Tada iš miegančių pumpurų ima augti šaknys. Rudeniop naują krū­melį reikia atskirti nuo pagrindinio krū­mo, jį galima išdalyti dalimis arba visą iš karto pasodinti.

AvIEČIų PRIEŽIūRA

Pavasarį prieš žydėjimą (gegužės pabaigoje) vasarines avietes nupurkški­te nuo kenkėjų (kad uogos nekirmytų) insekticidais, o fungicidais – nuo žievė­plaišos, degulių. Remontantines avietes, kai užauga iki kelių, purkškite insektici­dais nuo lapgraužių ir kitų kenkėjų.

Pavasarį patręškite amonio salietra. Papildomai apipurkškite mikroelemen­tinių trąšų tirpalu, jei lapai gelsta – gele­žies chelato tirpalu.

Avietyną mulčiuokite. Nuolat mul­čiuojamame dirvožemyje pagausėja humuso, jis tampa puresnis, avietės iš­leidžia daugiau smulkių, mitybai rei­kalingų šaknų, pastovesnė būna dirvos temperatūra, geriau laikosi drėgmė, stel­biamos piktžolės. Mulčiui tinka durpės, kompostas, perpuvęs mėšlas, smulkin­ta spygliuočių žievė. Jei reikia, pavasarį avietės ravimos.

248

Pavasaris / GeGužė

Avietės turi daug lapų, jų negili šaknų sistema, todėl išgarina daug vandens ir yra labai jautrios sausrai. Jos laistomos retai, bet gausiai. Jei pavasaris sausas, avietės dažniau laistomos vegetacijos pradžioje ir intensyviai augant stiebams.

Jauni pasodintų aviečių stiebai trum­pinami iki 20  cm aukščio. Gegužės pradžioje, kai susiformuoja pirmame­tės atžalos, atrinkite 10–12 stipriausių ūglių, visus kitus pašalinkite. Ūgliai nuo krūmo turi būti išsidėstę ne toliau kaip 30 cm spinduliu.

AvIEČIų KENKėJAI

Kekerinį puvinį, žievėplaišas, degu-lius sukelia grybai. Žydinčias avietes rekomenduojama 2–3 kartus kas 12–14 dienų purkšti fungicidais.

Avietiniai žiedgraužiai  – vabzdžiai, išgraužiantys lapuose skylutes, į žiedų užuomazgas dedantys kiaušinėlius. Pa­dėjusios kiaušinėlius patelės pagraužia žiedkočius ir jie dažniausiai nukrinta. Patartina žiedpumpurių fazėje ir nusky­nus uogas, kol jauni vabalai maitinasi la­pais, avietes nupurkšti insekticidais.

Paprastieji avietinukai pavasarį maitinasi jaunais lapais, vėliau  – žiedų kuokeliais ir piestelėmis. Lervos išsirita žiedpumpuriuose. Jos gadina besisklei­džiančius žiedus, vėliau vaisių užuo­mazgas, uogas. Kol žiedpumpuriai dar neišsiskleidę, ne vėliau kaip likus 5–6 dienoms iki žydėjimo, avietes reikia nu­purkšti insekticidais.

GERvUOGIų SODINIMAS IR REtINIMAS

Stačiastiebės sodinamos 1,25 m, guls­čiastiebės – 4 m atstumu. Sodinant kelias eiles, tarp eilių paliekamas 1,5–2,5 m tar­

pas. Geriau sodinant palikti vieną stiebą, jį reikia patrumpinti iki 3–4 gerų pum­purų. Gervuogės sodinamos tokiu gyliu, kad 1–2 pumpurai atsidurtų po žeme.

Ruošiant vietą dirvožemis purena­mas 50 cm gyliu. Sodinant svarbu, kad nuo šaknų nenubyrėtų žemės, mat ger­vuogės turi labai mažai smulkių šaknų. Padaromos atramos – išilgai eilių ištem­piamos vielos.

Praretinti reikėtų ir jaunus stiebus. Kuo tankesnės gervuogės, tuo jų paliki­te mažiau. Jeigu jos auga 1 m atstumais, palikite 3–4 stipriausius jaunus stiebus, jei kas 3 m – visus.

SPANGUOLIų SODINIMAS IR PRIEŽIūRA

Spanguolių krūmelius sodinkite į vietą, kurią paruošėte rudenį. Juos so­dinkite kas 30 cm. 1 m2 reikės 9–10 krū­melių.

Gegužės pradžioje spanguoles galima dauginti: supjaustytus 10–12 cm vegeta­tyvinius (galima ir generatyvinius – ims anksčiau derėti) ūglius po 1–2 įkiškite į durpėse paruoštas duobutes taip, kad paviršiuje liktų tik 2 cm ūglio. Durpes gerai apspauskite ir 3–4 sav. palaistykite, kad būtų vos drėgnos. Per šį laikotarpį ūgliai įsišaknija ir pradeda augti.

Įdomiau auginti kelių veislių span­guoles: jas susodinkite šalia ir atskirkite kokiu nors žymekliu, sakykime, akme­nėliais, tuomet galėsite palyginti augalų skirtumus, uogų spalvą, dydį, derlin­gumą. Vegetatyviniu būdu padaugintos spanguolės pradeda derėti 4–5 metais.

Anksti pavasarį, kai ruošite ūglius dauginti, geriausiai apkarpyti visus ve­getatyvinius ūglius, kurie driekiasi virš sąžalyno arba išeina už ribos. Tuomet

249

SODININKO DARBAI

gyvybinė energija nebus išeikvojama veltui ir sąžalynas bus tvarkingesnis.

Kai spanguolynas po žiemos pakei­čia spalvą ir tampa vėl žalias, jei reikia, tręškite skystomis trąšomis (NPK santy­kis 1 : 2 : 2, o tirpalo koncentracija apie 1  proc.). Geriau patręšti mažiau negu pertręšti, nes dėl azoto pertekliaus ūgliai išveši ir derlius būna mažesnis, be to, au­galai labiau pažeidžiami ligų.

Laistykite tiek, kad durpės būtų vos drėgnos. Susiformavusiam sąžalynui vandens reikia mažiau, nes jis mažiau ir garina, jauniems krūmeliams jo reikia daugiau, bet po laistymo abiem atvejais durpės turi būti vos drėgnos: suspaudus saujoje iš jų neteka vanduo.

šILAUOGIų SODINIMAS

Iškaskite maždaug 0,5 m gylio ir 1 m pločio duobes, jas pripilkite rūgščių krai­kinių durpių ir pridėkite pjuvenų. Arba į duobę įpilkite 5–10  cm rupaus žvyro, aukštapelkių durpių. Yra ir dar vienas variantas – duobės kraštus išklokite po­lietileno plėvele, toliu ar ruberoidu. Ją pripilkite mišinio: 1 dalį smėlio, 2 dalis gerai perpuvusios kompostinės žemės ir 3 dalis aukštapelkių durpių. Apie krūmą pabarstykite sieros miltelių, kad žemė ne­būtų per rūgšti. Priesmėlyje galima nau­doti durpių ir perpuvusių lapų mišinį.

vYNMEDŽIų PRIEŽIūRA

Vynmedžiams būtinos atramos. Pir­mus metus, kol augalas dar nedidukas, gali pakakti ir stulpelio, bet geriausiai iš karto įrengti tvirtas atramines sieneles.

Pirmus ketverius metus vynme­džiams geriausiai visai neduoti derėti – reikėtų išskinti visus žiedus. Mat būtina

suformuoti vynmedį ir priversti šaknis skverbtis gilyn į žemę. Pasirodo, vaisių užmezgęs vynmedis šaknų nebeaugina, o puola stiebtis į viršų – formuoja vešlią antžeminę dalį. Stiprios šaknys būtinos pirmiausia dėl žiemojimo.

Pradėkite saugoti nuo kenkėjų ir ligų. Dažnai gelbsti paprastas liaudiškas bū­das: 1  kg pelenų išvirkite 10  l vandens. Į atvėsintą nuovirą įmaišykite 100 g kar­bamido ir nupurkškite vynuogienojus.

Tiesa, didžiausias vynmedžių ligų šaltinis  – nuo žemės atšokę vandens lašai. Taip nutinka smarkiai lyjant ar neprotingai laistant. Taigi jokiu būdu nešlapinkite lapų. Vynmedžiai labai ne­pakenčia užmirkimo. Tas vynmedis, ant kurio nuo stogo kapsės vanduo, tikrai neaugs.

Patartina šalia vynmedžio auginti rožę: kuo suserga ši, tuo sirgs ir kaimynas. Tik rožė suserga maždaug trimis dieno­mis anksčiau. Taigi galima spėti užbėgti vynuogienojo ligai už akių. Tarkime, ro­žei susirgus netikrąja miltlige, vynmedį reikia suskubti nupurkšti per 16–18 val., nes miltligė plinta tiesiog žaibiškai.

Pomedžiuose turėtų būti juoda žemė, netinka jos mulčiuoti nupjauta žole. Mat juoda žemė labiau traukia saulės spindu­lius, greičiau įšyla, o vynmedžiai šilumą tikrai mėgsta. Dar geriau pomedžiuose ištempti juodą plėvelę.

Tik genėjimu formuojama tinkama vynmedžio forma, pristabdomas itin spartus augimas, išskinamos vos užsimez­gusios perteklinės kekės, o nokstančios uogos atidengiamos saulės spinduliams.

Kai kurie specialistai pataria drąsiai dalgiu pamojuoti per vynmedžių viršū­nes. Tais metais vynmedžiai duos puikų derlių. Žinoma, visą vasarą galima eiti

250

Pavasaris / GeGužė

aplink vynmedžius ir visada rasite ką pagenėti. Tinkamai genimi vynmedžiai gauna daugiau saulės spindulių ir gerai vėdinasi, o tai labai gera ligų profilakti­ka. Vegetacijos metu genima kas savai­tę. Jauni priaugantys ūgliai nugnybiami ranka, jie labai lengvai lūžta per narelius: nulaužiamos ūglių viršūnės paliekant še­šis–aštuonis lapus virš paskutinės kekės. Laiku trumpinami pažastiniai ūgliai, paliekant du lapus.

Pagrindinį genėjimą, ko gero, geriau­siai atlikti vėlai rudenį, kai jau pašąla žemė ir ore nebeskraido ligų sukėlėjų sporos (jos lengvai patektų per genint padarytas žaizdeles). Tie vynmedžiai, kurie prilenkiami ir dengiami žiemoti, išgenimi rudenį, kiti genimi pavasarį.

Vynmedžių tręšimas niekuo nesiski­ria nuo kitų sodo augalų. Geriausiai kas­met pomedžiuose pabarstyti mėšlo. Pa­vasarį, prasidėjus vegetacijai, daugiausia reikia azoto trąšų, prieš žydėjimą ir tris savaites po jo  – fosforo, uogoms noks­tant  – kalio. Mineralines trąšas geriau­siai ištirpinti vandenyje (normos būna nurodytos ant pakuočių).

KAD SUŽALIUOtų vEJA

Jei dirvožemis paruošta iš rudens, veją sėkite pirmoje gegužės pusėje. Šiuo metu žemė gana šilta ir drėgna, įšilusio­je žemėje greičiau dygsta sėklos, žolyno neužstelbia piktžolės. Pasėjus pernelyg anksti, kai dirvožemis nėra gerai įšilęs, ilgai dygstančias vejos žoles gali užgožti piktžolės. Jei iki pavasario nespėta tin­kamai paruošti žemės, vejas galima sėti antroje vasaros pusėje. Pavėlavus sėją dygstančioms žolėms trūks drėgmės, žolynai blogai sudygs, reikės laistyti. Jei dirvožemis ruošiamas iš pavasario,

žolynai sėjami iki liepos pabaigos arba rugpjūčio 10 dienos. Vėluoti negalima, antraip augalai nespės įsišaknyti ir nu­kentės nuo žiemos šalčių.

DrenažasDekoratyviosiose vejose drenažo

sistema įrengiama 0,9–1,2  m gylyje, o drenos klojamos padarant 0,5–1  proc. nuolydį. Pirmiausia nustumkite derlingą dirvožemį, paskui vėl galėsite jį paskleis­ti paviršiuje. Jei vejoms skirtame plote negalite kloti drenų, nukaskite derlin­gą žemę, papilkite 20  cm žvyro ir apie 15  cm smėlio, galiausiai užpilkite 15–20 cm trąšios žemės. Svarbu žinoti, kad purus, derlingas dirvožemis per ilgesnį laiką susiguli ir suplonėja iki 20  proc. Jei tinkamo dirvožemio neturite, galite apskaičiuoti, kiek jo reikės atsivežti. Pi­lant 20 cm derlingo dirvožemio sluoksnį 10 m² reikia 2 m3 dirvožemio.

Vejai nereikėtų didesnio kaip 15 proc. nuolydžio. Jei sklype yra statesnių šlaitų, geriau įrengti atramines sieneles. Van­dens perteklius lengviau nutekės, jei bus mažas vejos nuolydis. 2  proc. nuolydį nuo namo, pavėsinių, terasų, poilsio ar vaikų žaidimų aikštelėje galima įrengti storiau papilant žemės.

Dirvožemio sudėtisVejų žolynai gerai auga, kai dirvože­

mio pH 6,0–6,5. Rūgščią žemę kalkinki­te. Tinkamiausia kalkių norma įvairios mechaninės sudėties dirvožemiams yra 40 kg į 100 m². Jei reikia padidinti rūgš­tingumą, naudokite amonio ir kalio sul­fatų turinčių trąšų ar rūgščių durpių.

Vidutiniškai derlingą vejų dirvą tręš­kite amofosu (2 kg arui) ir kalio chlorido (2 kg arui) trąšomis. Jei naudosite kom­

251

SODININKO DARBAI

pleksines NPK trąšas, pasirinkite tas, kuriose mažai azoto, o fosforo ir kalio yra apie 20–30  proc. (NPK 8–20–30). 1  arui reikės apie 3  kg šių trąšų. Vejos žemę tręškite ir kalkinkite rudenį arba prieš žolių sėją. Gamtiniai mineralai ceolitai pagerina substratų kokybę ir re­guliuoja dirvožemio drėgmę. Naudojant ceolitus žolynas 40  proc. daugiau pasi­savina maisto medžiagų iš dirvožemio, vejos būna išvaizdesnės. 1  m² reikėtų 1–1,5 kg ceolitų.

Dirvožemio purenimas, lyginimas ir volavimas

Prieš lyginimo darbus žemę 2–3  cm gyliu išpurenkite. Dekoratyviojoje vejoje negali būti didesnių kaip apie 2 cm įdu­bimų. Lyginant kasinėtose vietose žemę reikia sutankinti (suslėgti). Vaikštant ge­rai sutankinta dirva pėdos turi įsispausti ne giliau kaip 0,5  cm. Gerai išlygintas paviršius voluojamas. Svarbu žinoti, kad voluojant žemė neturi būti pernelyg drė­gna. Dirvą voluokite 2–3 kartus volu, sveriančiu apie 90–110 kg.

Po sėjosPasėtos sėklos grėbliu įterpiamos

iki 1  cm gilyn. Paskui žemė voluojama 90–100 kg volu. Suvoluotoje dirvoje sė­klos greičiau dygsta. Kad iš suvoluotos žemės neišgaruotų drėgmė, galite mul­čiuoti kompostu arba durpėmis (90  kg 100  m²). Vejos bus išvaizdžios, jei po sėjos bent 2–3 savaites žolių sėkloms už­teks drėgmės.

Vejų žolės sudygsta skirtingu laiku. Sėklų dygimui įtakos turi temperatūra. Žolių vegetacija prasideda, kai viduti­nė paros oro temperatūra yra +5,5  °C. Šaknys gerai vystosi ir auga, kai dirvos

temperatūra yra +12–18  °C. Jei sąlygos palankios, pasėti žolynai sudygsta per 3  savaites. Daugiametės svidrės žemę padengia per 35, pievinės miglės per 60 dienų.

KURMIAI!

Nuo seno su kurmiais kovojama triukšmą keliant vėjo malūnėliais. Deja, jam nurimus po kurio laiko kurmiai ir vėl grįžta. Kad jie negrįžtų, reikėtų į žemę aplink sklypą įkasti specialų pusės metro tinklelį.

Kurmiai nemėgsta daugelio kvapų, pvz., jiems nepatinka pupų kvapas  – į jomis apsodintą daržą nelenda. Juos ga­lima nubaidyti ir pūvančių silkių galvų kvapu landose. Pabandykite į tunelius įdėti skudurų, išmirkytų naftos produk­tuose arba fenolyje. Kurmius iš daržo išvys rauginti kopūstai ar jų sultys. Ma­žas krūveles reikia išdėlioti kas 5–8 m jų landose. Į kurmiarausius beriama amo­nio salietros ir užpilama vandens. Šią procedūrą tenka pakartoti 2–3 kartus. Kurmiai bijo pjaustytų svogūnų ir čes­nakų, karbito, naftalino (reikia maišyti su pjuvenomis ir gniužulėlius susukti į skudurėlį), kreolino, chlorkalkių, nedeg­tų kalkių.

Pavasarį, kai veda vaikus, arba ru­denį, kai ruošia maisto atsargas žiemai, kurmiai tampa aktyvūs. Biologinis lai­krodis juos pažadina saulei tekant. Tad tokiu metu pasiėmę kastuvą laukite kur­mio jo lankomose vietose. Kai žemės pa­viršius pradės judėti, įsmeikite kastuvą priešais kurmį. Kai jis priartės, išmeskite jį kartu su žemėmis lauk.

Veiksmingiausia kurmių takuose statyti specialius spąstus, pagamintus iš standžios plieninės vielos. Spąstus

281

GĖLININKO DARBAI

vienamečių gėlių sodinimas lauke

Augalas Daigų priežiūra Pastabos

Argemonos Retinami paliekant 20–30 cm tarpus.

Celiozijos Sodinami 25–30 cm tarpais. Gali būti auginamos kaip vazoninės gėlės. Tada daigai po vieną pikuojami į Nr. 7–9 vazonus. Mišinys ruošiamas iš mėšlinės, durpinės žemių ir smėlio (2 : 1 : 1)

Gvaizdūnės Sodinami 20–40 cm tarpais. Šio mėn. pradžioje.

Heliotropai Sodinami 25–30 cm tarpais. Šio mėn. pradžioje.

Petunijos Sodinami 20–30 cm tarpais. Šio mėn. pradžioje.

Suteros Po 4 daigus į 1 m2. Šio mėn. pradžioje.

vienamečių gėlių priežiūra

Augalas Priežiūra

Argemonos Nuo drėgmės pertekliaus, ypač esant šaltam orui, pūva žiedai, žiedpumpuriai, vėliau ir lapai.

Flioksai Kenčia ir dėl dirvožemio drėgmės trūkumo, ir dėl užsilaikančio vandens. Pertręšti organinėmis trąšomis žydi negausiai.

Gvazdikai Drėgmei vidutiniškai reiklūs.

Gvaizdūnės Per sausras gausiai laistomos. Jas reikia tręšti ištirpintomis mineralinėmis trąšomis ir raugintomis vandeniu atskiestomis srutomis.

Heliotropai Nepatartina laistyti šaltu vandeniu.

Irezinės Vegetacijos laikotarpiu reikia gausiai laistyti.

Kuprutės Auginamas saulėtose vietose reikia gausiai laistyti.

Lakišiai Pakabinamose gėlinėse augančius lakišius reikia gausiai tręšti ir laistyti. Peržydėjusių augalų stiebus galima patrumpinti, atžėlę vėl žydės.

Laumakės Kai kurie gėlininkai nurodo, kad laumakės dėl drėgmės pertekliaus pradeda pūti, ypač vaisiai, kitų nuomone, trūkstant drėgmės, augalai žydi negausiai, trumpesnė vegetacija. Matyt, laumakės nemėgsta didesnių liūčių ir ilgai užsilaikančio vandens, bet nuolat drėgnokas priesmėlis joms tinkamiausias.

Leukonijos Aukšta temperatūra ir ilgalaikė sausra mažina puošnumą.

Perilės Patartina karpyti ir neleisti joms žydėti.

Ragilės Reiklios vandeniui, todėl vasarą reikia gausiai laistyti, ypač neperdžiovinti auginant vazonuose, tiesa, paprastosios ragilės pakenčia ir sausrą. Jei norima persodinti, tai daroma, kol augalai jauni, nes šaknynas negausus ir jos vėliau sunkiai prigyja.

Šlamučiai Labiau vertinama žilųjų šlamučių lapija ir žydėti augalui neleidžiama.

Žydrūniai Nemėgsta drėgnos žemės.

282

Vasara / Birželis

Pradėkite rudbekijas laistyti minera­linių trąšų tirpalais ar skiestomis sruto­mis. Aukštaūges rudbekijas pririškite.

Gėlyne pats geriausias laikas perso­dinti vilkdalgius. Juos galima dauginti supjaustytais šakniastiebiais: turi būti vienas lapų kuokštas, sutrumpintas iki vieno trečdalio, ir keletas šaknelių ša­kniastiebyje.

Jei norite išauginti gražius, tinkamus skinti bijūnų žiedus, išskabykite šoni­nius žiedpumpurius, išaugusius iki žir­nio dydžio. Dabar bijūnams ypač reikia

vandens ir trąšų – jie krauna pumpurus kitiems metams. Nuskinkite peržydėju­sius žiedus.

Sodinkite smulkiažiedes ir stambia­žiedes chrizantemas, jas tręškite super­fosfatu, kai susiformuoja žiediniai pum­purai.

Aukštaūgius jurginus pririškite prie kuolų.

Jau galite rožes dauginti žaliaisiais auginiais.

Rožes, jei puola miltligė, barstykite sieros milteliais arba purkškite ištirpin­

Dvimečių gėlių dauginimas

Augalas Kuo ir kada dauginama Kur dauginama Pastabos

Našlaitės Sėklomis VI–VII mėn. Į dėžutes, inspektus arba lysves.

Palaikant 16 °C temp. sudygsta per 14–18 d.

Saulutės Sėklomis (daigios 3 m.) IV–VII mėn., auginiais ir dalijant kerą (vegetacijos laikotarpiu).

Sėjamos į lysves. Auginiai (bešaknės lapų skrotelės) lengvai įsišaknija pasodinti į nuolatinę vietą.

Palaikant 18 °C temp. sudygsta per 8–14 d.

Dvimečių gėlių priežiūra

Augalas Priežiūra

Našlaitės Per sausras reikia laistyti, nes trūkstant drėgmės žiedai smulkėja, augalai nustoja žydėti arba visai nudžiūsta. Sėklos renkamos rankomis 2–3 kartus per savaitę dėžutėms pageltus, bet dar nesuskilus. Baigia bręsti džiūdamos, tik reikia pridengti, nes skildamos toli išbarsto sėklas. Sėklomis motininių augalų požymių neperduoda.

Neužmirštuolės Jei nereikia brandinti sėklų, nupjaunami nužydėję žiedai ir augalas pražysta antrą kartą.

Daugiamečių gėlių priežiūra

Augalas Priežiūra

Astilbės Šakniastiebis kasmet priauga 4–5 cm, todėl kero viršuje esantys augimo pumpurai ir maitinančios pridėtinės šaknys iškyla į žemės paviršių, kur trūksta drėgmės, ir augalas pradeda skursti. Tarpus tarp kerų kasmet reikia mulčiuoti pūdiniu arba išsivėdinusiomis durpėmis.

Bergenijos Saulėkaitoje auginamas per sausras reikia laistyti.

283

GĖLININKO DARBAI

tais vandenyje. Pastebėję rudas dėmes (rūdis), tuos lapus ar šakutes tuojau nu­kirpkite ir sudeginkite.

Visą gėlyną tręškite, laistykite, ra­vėkite, purenkite (ypač po lietaus). Ste­bėkite, ar gėlių nepuola ligos, kenkėjai, galima profilaktiškai purkšti fitoncidi­nių augalų nuovirais. Išravėtas piktžoles užmerkite statinėje su trečdaliu mėšlo. Turėsite gerų trąšų.

Auginiais padauginkite dailiųjų aus­karėlių, jei to nepadarėte gegužės mėnesį.

Galite pradėti auginiais dauginti saulaines, saulakius, šilokus (geriausiai šliaužiančiais stiebais, visžalius; daugi­nimui labiausiai tinka ūglių viršūnės), uolaskėles.

Šakninėmis atžalomis dar galite dau­ginti stimbures, jeigu to nepadarėte pra­ėjusį mėnesį.

Patręškite kardelius.Pasiruoškite bijūnams duobių. Tai

reikia daryti likus 1–1,5 mėnesio iki so­dinimo, kad jose susigulėtų žemė.

Šakninėmis atžalomis padauginkite gailiardijų, jei to nepadarėte gegužę.

tRĘšIMAS

Pirmoje birželio pusėje gėlynų auga­lus būtina patręšti: specialistai rekomen­duoja 20–30 g mineralinių trąšų į 1 m2.

Daugiamečių gėlių priežiūra

Augalas Kaip prižiūrėti

Gailiardijos Kad gausiau ir ilgiau žydėtų, vasarą patariama 2–3 kartus papildomai tręšti.

Juodžolės Į žemės paviršių iškylančius šakniastiebius reikia mulčiuoti pūdiniu arba durpėmis.

Vilkdalgiai, hibridiniai

Tręšiami ilgiau veikiančiomis mineralinėmis trąšomis. Nepertręšti azoto trąšomis, nes vešliau augančius vilkdalgius labiau pažeidžia bakteriozės.

Hiacintai Kas 3–4 metus svogūnus iškaskite lapams nudžiūvus.

Taip pat gėles šiuo metu reikėtų palais­tyti natrio ir fosforo trąšomis, organinių trąšų tirpalais.

Birželį kardeliai papildomai tręšiami: iš pradžių amonio salietra (40 g/m2), už­augus 4–5 lapams  – kalio salietra arba kalio druska (40 g/m2).

Rožės gausiau žydės, jei nuo birželio jas kas 10 dienų tręšite kompleksinių mineralinių trąšų tirpalais (10  g/10  l vandens arba vadovaukitės įsigytų trąšų gamintojų rekomendacijomis). Galima tręšti ir karvių mėšlo tirpalu (1 : 10).

Chrizantemas žydėjimo pradžioje patariama kas 10 dienų pakaitomis tręšti kompleksinių trąšų ir karvių mėšlo tir­palais. Vegetacijos metu chrizantemoms reikia ypač daug drėgmės.

Birželio mėnesį rečiau vertėtų tręšti svogūnines gėles.

BIJūNų PRIEŽIūRA

Bijūnai gerai žydės gausiai laistomi bent kartą per savaitę. Ypač naudinga laistyti formuojantis žiedpumpuriams, žydint ir po žydėjimo, kai bijūnai kau­pia jėgas kitų metų žydėjimui. Dažnai skundžiamasi, kad bijūnai sukrauna žiedpumpurius, bet nežydi. Dalis ūglių pajuoduoja, po kiek laiko jie nuvysta. Sergančias augalo dalis tuojau pat paša­

284

Vasara / Birželis

Dau

giam

ečių

gėl

ių d

augi

nim

as ir

per

sodi

nim

as

Aug

alas

Kuo

ir k

ada

daug

inam

asK

aip

daug

inti

Past

abos

Ast

rai

Rud

enį ž

ydin

tys

astr

ai d

až-

niau

siai

dau

gina

mi d

alija

nt

kerą

ir a

ugin

iais

. Aug

inia

is

daug

inam

a V

I–V

II m

ėn.

Augi

niam

s pj

auna

mi 3

–4 c

m il

gio

šoni

niai

ir

virš

ūnin

iai ū

glia

i.D

augi

nim

o ly

svės

e ar

ba

insp

ektu

ose

įsiš

akni

ja a

pie

90 p

roc.

aug

inių

.

Eran

čiai

Sodi

nam

i gum

belia

i. Sė

jam

os

sėkl

os.

Prie

š so

dini

mą

tręš

iam

a pū

dini

u (5

–10 

kg/m

2 ),

įdirb

ama

iki 2

0 cm

gyl

io. S

odin

ama

5–6 

cm g

ylyj

e pa

lieka

nt 6

–8 c

m ta

rpus

. Sur

inkt

os s

ėklo

s iš

kar

to

sėja

mos

pus

iau

pavė

syje

į ly

svę

0,5 

cm g

yliu

.

Gum

belia

i sod

inam

i birž

elį–

rugs

ėjį.

Vasa

rą ir

rud

enį p

asėt

os

sėkl

os s

udyg

sta

kita

is m

etai

s.

Pirm

ais

met

ais

išau

ga s

ėkla

skilt

ės

ir gr

eita

i sun

ykst

a, a

ntra

is –

po

vien

ą tik

rąjį

lape

lį, tr

ečia

is m

etai

s gu

mbe

lius

jau

galim

a so

dint

i į

nuol

atin

ę vi

etą.

Gal

ima

savi

sėja

.

Flio

ksai

Žalia

isia

is a

ugin

iais

ir la

pais

V

I–V

II m

ėn.

Ger

iaus

iai t

inka

vid

urin

ė ūg

lio d

alis

, nes

virš

ūnė

per

liaun

a, o

apa

tinė

ūglio

dal

is s

umed

ėjus

i. Au

gini

ai r

uoši

ami s

u dv

iem

prie

šini

ų la

pų p

orom

is,

šakn

ydin

ami i

nspe

ktuo

se, į

vairi

uose

sub

stra

tuos

e.

Po 3

–4 s

av. s

usifo

rmuo

ja k

aliu

s, v

ėlia

u –

šakn

ys.

Lapa

i dau

gini

mui

imam

i nuo

vis

iška

i išs

ivys

čius

ių

stie

bų. I

š vi

durin

ės s

tiebo

dal

ies

išpj

auna

mas

stie

bo

gaba

lėlis

su

lapu

ir p

umpu

ru. L

apas

pat

rum

pina

mas

. D

augi

nam

a dė

žutė

se s

u de

rling

a že

me,

ant

virš

aus

užpi

lam

a 2 

cm s

mėl

io.

Gva

zdik

aiAu

gini

ais

Šakn

ydin

ami i

nspe

ktuo

se a

r ši

ltnam

iuos

e sa

man

inės

e du

rpės

e, s

mėl

yje,

per

lite

ar š

ių

med

žiag

ų m

išin

iuos

e. G

vazd

ikai

sod

inam

i 30–

40 c

m

tarp

ais.

Augi

niai

ruo

šiam

i birž

elio

pr

adži

oje.

Hei

cher

osŠa

knia

stie

biai

s, la

pų

skro

telė

mis

su

šakn

iast

iebi

o da

limi

5–8 

cm il

gio

šakn

iast

iebi

ų da

lys

ir la

pų s

krot

elės

su

šakn

iast

iebi

o da

limi š

akni

s tu

ri iš

leis

ti in

spek

tuos

e ar

ba ly

svės

e. P

radž

ioje

apl

inka

nuo

lat d

rėki

nam

a.

Šakn

iast

iebi

s da

lijam

as a

ugal

ui

perž

ydėj

us.

Leva

ndos

Žalia

isia

is a

ugin

iais

šio

mėn

. pa

baig

oje

Sodi

nam

i 50

× 5

0 cm

tarp

ais.

Naš

laitė

sAu

gini

ais

5–6 

cm il

gio

augi

niai

sod

inam

i į p

aruo

štą

subs

trat

ą.

285

GĖLININKO DARBAI

linkite, nupurkškite 0,3 proc. fundazolo tirpalu. Liga labiau plinta drėgną ir šiltą pavasarį bei vasarą. Sergančius bijūnus pravartu palaistyti bent du kartus da­rant savaitės pertrauką kalio perman­ganato tirpalu. Bijūnų nereikia pertręšti azoto trąšomis.

PENtINIų PRIEŽIūRA

Kad stiebai neišlūžtų, pentiniai ri­šami prie kuolų arba uždedami lankai su keliais skersiniais žiedais. Atramos aukštis parenkamas atsižvelgiant į auga­lo aukštį.

Vegetacijos metu pentiniai 2–3 kar­tus papildomai tręšiami vandenyje ištir­pintomis mineralinėmis trąšomis (NPK santykis 1 : 1,5 : 2).

KENKėJAI

Nuolat vertėtų stebėti savo augalus, ar neužpuolė jų ligos ar kenkėjai. Jei rei­kia, augalus nuplaukite tabako antpilu su jame ištirpintu tarkuotu ūkišku mui­lu. Arba nupurkškite reikiamais chemi­kalais.

Birželio mėnesį šluotelinius flioksus rekomenduojama nupurkšti 0,3  proc. fundazolo tirpalu – tai padės apsaugoti nuo miltligės. Neturint fundazolo, ga­lima purkšti skalbimo miltelių tirpalu: imamos 3 suspaustos saujos skalbimo miltelių į 10 l vandens. Antrąkart purš­kiama po dviejų savaičių. Toks profilak­tinis purškimas neleis miltligei plisti.

Rud

beki

jos

Plun

ksna

lapė

s, h

ibrid

inės

ir

plau

kuot

osio

s ru

dbek

ijos

gali

būti

daug

inam

os ir

aug

inia

is.

Dau

gini

mui

tink

a 4–

10 c

m il

gio

virš

ūnin

iai i

r šo

nini

ai

ūglia

i, ku

rie įš

akny

dina

mi l

ysvė

se la

uke.

Dar

gal

i būt

i dau

gina

mos

liep

ą ir

rugp

jūtį.

Uol

askė

lės

Augi

niai

sPj

auna

mos

jaun

os ž

olin

ės s

krot

elės

(ūg

liai).

3–4

 cm

ilg

io a

ugin

iai,

paša

linus

apa

tiniu

s la

pus,

šak

nydi

nam

i in

spek

tuos

e ar

ba ly

svės

e.

Augi

niai

s ga

lima

daug

inti

visą

va

sarą

. Įsi

šakn

ija a

pie

80 p

roc.

au

gini

ų. P

alie

kam

a ži

emot

i da

ugin

imo

viet

oje.

Į nu

olat

inę

viet

ą so

dina

ma

kitų

met

ų pa

vasa

rį.

Vilk

dalg

iai,

hibr

idin

iai

Dal

ijam

as k

eras

. Tuo

j po

žyd

ėjim

o pa

daug

inti

auga

lai g

erai

prig

yja,

tači

au

susi

truk

do ž

iedi

nių

pum

purų

fo

rmav

imas

is ir

kita

is m

etai

s si

lpni

au ž

ydi.

Dau

gina

mie

ms

auga

lam

s pa

trum

pink

ite

lapu

s.

Dal

ijam

a pa

lieka

nt 2

–3 la

pų k

uokš

tus

(gal

i būt

i ir

1)

ir pa

trum

pina

nt p

er il

gas

šakn

is. S

odin

ama

2–3 

cm

gyliu

pal

ieka

nt 3

0–40

 cm

tarp

us.