VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS

AUTOMOBILIŲ TRANSPORTO KATEDRA

Rūta Vitaitė

I TIPO Y6+ KATEGORIJOS ELEKTRINIS VISUREIGIS

THE I-TYPE Y6+ CATEGORY ALL – TERRAIN VEHICLE

Baigiamasis bakalauro darbas

Transporto inžinerijos studijų programa, valstybinis kodas 612E20002

Automobilių transporto inžinerijos specializacija

Sausumos transporto inžinerijos studijų kryptis

Vilnius, 2015

2

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS

AUTOMOBILIŲ TRANSPORTO KATEDRA

TVIRTINU

Katedros vedėjas s

(Parašas)

Saugirdas Pukalskas s (Vardas, pavardė)

s (Data)

Rūta Vitaitė

I TIPO Y6+ KATEGORIJOS ELEKTRINIS VISUREIGIS

THE I-TYPE Y6+ CATEGORY ALL – TERRAIN VEHICLE

Baigiamasis bakalauro darbas

Transporto inžinerijos studijų programa, valstybinis kodas 612E20002

Automobilių transporto inžinerijos specializacija

Sausumos transporto inžinerijos studijų kryptis

Vadovas _______________________ __________ _________ (Pedag. vardas, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Konsultantas_______________________ __________ _________

(Pedag. vardas, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Konsultantas_______________________ __________ _________

(Pedag. vardas, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Vilnius, 2015

3

Užduotis

4

Anotacija LT kalba

5

Anotacija eng Kalba

6

Sąžiningumo deklaracija

7

Turinys

Įvadas ................................................................................................................................................. 11

1. Visureigės keturratės transporto priemonės aprašymas ............................................................. 12

2. Visureigio saugos reikalavimai ir (arba) apsaugos priemonės ................................................... 13

2.1. Mechaniniai pavojai ............................................................................................................ 13

2.1.1. Akceleratorius .............................................................................................................. 13

2.1.2. Stabdymo įtaisai .......................................................................................................... 13

2.1.3. Vairavimo sistema ....................................................................................................... 14

2.1.4. Judamosios dalys ......................................................................................................... 16

2.1.5. Aštrios briaunos ........................................................................................................... 16

2.1.6. Vairuotojo pėdų sritis .................................................................................................. 17

2.1.7. Vairuotojo sėdynė ir vairas .......................................................................................... 17

2.1.8. Mechaninė pakaba ....................................................................................................... 17

2.1.9. Padangos ...................................................................................................................... 18

2.1.10. Y kategorijos ATV maksimalaus greičio reikalavimai ............................................ 19

2.1.11. Variklio stabdymo jungiklis ..................................................................................... 20

2.2. Elektros pavojai .................................................................................................................. 20

2.3. Karštų paviršių pavojus ...................................................................................................... 20

3. Variklio parinkimas bei skaičiavimai ......................................................................................... 21

3.1. Variklio galios nustatymas .................................................................................................. 21

3.1.1. Pasipriešinimas riedėjimui ........................................................................................... 21

3.1.2. Oro pasipriešinimas ..................................................................................................... 22

3.2. Elektros varikliai ................................................................................................................. 25

3.3. Pasirinkto variklio aprašymas ............................................................................................. 27

3.4. Skaičiavimai su pasirinktu varikliu ..................................................................................... 30

4. Valdiklio parinkimas .................................................................................................................. 41

5. Baterijų parinkimas .................................................................................................................... 41

8

6. Elektrinio keturračio rėmo modeliavimas .................................................................................. 43

7. Galinės varančiosios ašies skaičiavimai ..................................................................................... 48

7.1. Sukimo skaičiavimas .......................................................................................................... 48

7.2. Lenkimo skaičiavimas ........................................................................................................ 52

7.3. Stebulės patikrinimas „SolidWorks Simulation“ programa ............................................... 58

7.3.1. Varžtų patikrinamasis skaičiavimas ............................................................................ 61

8. Elektrinio keturračio kainos nustatymas .................................................................................... 63

9. Eksploatavimo instrukcijos ........................................................................................................ 65

9.1. Darbų sauga ........................................................................................................................ 65

9.2. Aplinkos apsaugos reikalavimai ......................................................................................... 66

9.3. Techninė priežiūra .............................................................................................................. 67

9.4. Transporto priemonės ženklinimas ..................................................................................... 67

10. Darbo rezultatai, išvados ir pasiūlymai .................................................................................. 67

11. Literatūros sąrašas .................................................................................................................. 69

Priedai ................................................................................................................................................ 71

9

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

Paveikslai

1.1 pav. Projektuojamo elektrinio keturračio bendras vaizdas ......................................................... 12

2.1 pav. Parinktos akceleratoriaus rankenos bendras vaizdas ........................................................... 13

2.2 pav. Numatyta vairavimo sistema. 1- vairas, 2 – kotas, 3 – vairo traukės .................................. 15

3.1 pav. Variklio galia, reikalinga atitinkamoms varžoms nugalėti .................................................. 25

3.2 pav. PM8018 nuolatinės srovės variklis ..................................................................................... 27

3.3 pav. PM8018 variklio bendras vaizdas ...................................................................................... 28

3.4 pav. Pasirinkto variklio charakteristikos. .................................................................................... 28

3.5 pav. PM8018 variklio galios priklausomybė nuo sūkių .............................................................. 30

3.6 pav. Grafikas grandinės parinkimui. ........................................................................................... 35

3.7 pav. Ritininės grandinės schema. ................................................................................................ 36

3.8 pav. Žvaigždutės schema ............................................................................................................ 38

3.9 pav. Elektros variklio galios balansas ......................................................................................... 40

5.1 pav. Baterijų tipai: 1. Ličio – jonų baterija; 2. Nikelio metalų hibridų baterija; 3. Natrio baterija;

4. Švino – rūgštinė baterija ................................................................................................................ 42

6.1 pav. Elektrinio keturračio rėminės konstrukcijos vaizdas........................................................... 44

6.2 pav. Parinkto profilio skerspjūvio vaizdas .................................................................................. 45

6.3 pav. Skaičiuojamojo modelio bendras vaizdas ........................................................................... 45

6.4 pav. Įtempių pasiskirstymas elektrinio keturračio rėmo konstrukcijoje ..................................... 47

6.5 pav. Ilgio deformacijos elektrinio keturračio rėmo konstrukcijoje ............................................. 47

7.1 pav. Bendras varančiosios ašies vaizdas ..................................................................................... 48

7.2 pav. Varančiosios ašies pavojingas skerspjūvis .......................................................................... 49

7.3 pav. Skaičiuojamoji ašies schema ............................................................................................... 52

7.4 pav. Elektrinio keturračio skaičiuojamoji schema ...................................................................... 53

7.5 pav. Elektrinio keturračio ašies skaičiuojamoji schema ............................................................. 55

7.6 pav. Ašies pavojingame pjūvyje skerpsjūvio vaizdas ................................................................. 56

7.7 pav. Ašies pavojingame pjūvyje skerpsjūvio vaizdas ................................................................. 58

7.8 pav. Galinės stebulės bendras vaizdas ........................................................................................ 59

7.9 pav. Įtempių pasiskirstymas galinių varančiųjų ratų stebulėje ................................................... 60

7.10 pav. Ilgio deformacija galinių ratų stebulėje ............................................................................. 60

7.11 pav. Galinio rato tvirtinimo bendras vaizdas ............................................................................ 61

10

9.1 pav. Aukštosios įtampos įrangos ženklinimas ............................................................................ 66

Lentelės

2.1 lentelė. Parinktų padangų aprašymas .......................................................................................... 18

3.1 lentelė. Pasipriešinimo riedėjimui koeficientai .......................................................................... 21

3.2 lentelė. Apskaičiuotos galios riedėjimo varžoms nugalėti esant tam tikriems greičiams .......... 22

3.3 lentelė. Oro varža esant skirtingiems transporto priemonės greičiams ....................................... 23

3.4 lentelė. Apskaičiuotos galios oro pasipriešinimo varžoms nugalėti esant skirtingiems greičiams

........................................................................................................................................................... 24

3.5 lentelė. Bendros riedėjimo ir oro varžų galios ............................................................................ 24

3.6 lentelė. Parinkto variklio parametrai ........................................................................................... 27

3.7 lentelė. Variklio galios priklausomybė nuo sūkių ....................................................................... 29

3.8 lentelė. KA koeficiento reikšmės ................................................................................................. 32

3.9 lentelė. Ritininės grandinės parametrai pagal ISO R606, DIN 8187. ........................................ 35

3.10 lentelė. Ritininės grandinės pagrindiniai parametrai pagal ISO R606, DIN 8187. ................... 36

3.11 lentelė. Parinktų žvaigždučių parametrai . ................................................................................ 38

3.12 lentelė. Apskaičiuotas keturračio greitis esant tam tikriems variklio sūkiams. ....................... 39

5.1 lentelė. Parinktų ličio jonų akumuliatorių charakteristikos......................................................... 42

6.1 lentelė. Deformuojamo aliuminio profilio charakteristiniai stipriai (B priedas)....................... 44

6.2 lentelė. Vienetų sistema atliekant rėmo analizę .......................................................................... 45

7.1 lentelė. Varžtų stiprumo klasės ................................................................................................... 63

8.1 lentelė. Elektrinio keturračio visureigio galutinė kaina .............................................................. 64

8.2 lentelė. Elektrinio keturračio visureigio kainos nustatymas ....................................................... 64

Santrumpos

EV – elektros variklis

ATV- visureigis keturratis

DC – nuolatinės srovės variklis

TP – transporto priemonė

VDV – vidaus degimo variklis

PMDC – nuolatinio magneto nuolatinės srovės variklis

11

Įvadas

Elektromobiliai yra perspektyvi kryptis transporto sektoriuje, iš naujo atgimusi po

daugiau kaip šimtmečio. Per praėjusius keletą metų jie įsiveržė į visų pagrindinių pasaulio

automobilių gamyklų planus, o dabar jau sparčiai skverbiasi į transporto priemonių rinką. Pasaulyje

jau gaminami ne tik elektromobiliai, pakeičiantys tradicinius lengvuosius skystais degalais varomus

automobilius, bet ir nedideli elektriniai sunkvežimiai, autobusai, elektriniai motociklai, dviračiai,

žaislai ir t.t.

Šiuo metu inžinerija labai sparčiai skverbiasi ir į vaikų ugdymą. Dailės ar muzikos

mokyklas keičia robotikos ir konstravimo mokyklos. Žaisdami vaikai įgauna pirmąsias mechanikos,

automatikos ar mechatronikos žinias. Žaislai, taip pat tampa vis inovatyvesni, jų pagalba siekiama

kurti visuomenę, kuri teigiamai žvelgtų į nuolat besikeičiančias technologijas. Šiame darbe

projektuojamas vaikams nuo 6 metų skirtas važinėti elektrinis keturratis visureigis. Taip siekiama

prisidėti prie neformalaus inžinerinio vaikų ugdymo bei jų techninių įgūdžių lavinimo.

Šiame darbe projektuojama transporto priemonė atitinka LST EN 15597 „Visureigiai.

Visureigiai keturračiai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai“ standartą. Baigiamasis darbas

sudarytas iš dviejų dalių: teorinės bei skaičiuojamosios. Teorinėje dalyje apžvelgti saugumo

reikalavimai projektuojamai transporto priemonei, skaičiuojamojoje - suprojektuotas visureigio

rėmas bei apskaičiuotas jo atsparumas apkrovoms naudojantis „SolidWorks Simulation“ programa,

atlikti galinės varančiosios ašies atsparuminiai skaičiavimai bei nubraižyti brėžiniai. Taip pat parinkti

visi reikiami elektrinei transporto priemonei komponentai.

12

1. Visureigės keturratės transporto priemonės aprašymas

Šiame baigiamajame darbe projektuojama visureigė keturratė transporto priemonė Y6+

kategorijos (1.1 pav.). Pagal EN ISO 12100-1:2003 standartą visureigis keturratis, tai variklinė

transporto priemonė, varoma vidaus degimo varikliu skystais degalais, pirmiausia skirta važinėti

bekele keturiais ratais su žemo slėgio padangomis, vairuotojui sėdint apžergus sėdynę ir valdant vairu.

Pagal gamintojo ženklinimą skirstoma į du tipus:

I tipo visureigis keturratis – tai transporto priemonė, skirta vairuotojui be keleivio;

II tipo visureigis keturratis – tai transporto priemonė skirta vairuotojui ir vienam keleiviui

vežti. (Visureigiai. Visureigiai keturračiai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai. 2014.

LST EN 15997).

I tipo Y6+ visureigio keturračio aprašymas

I tipo Y kategorijos visureigis keturratis (jaunimo modelis). Tai atitinkamo dydžio I tipo

pramoginės paskirties visureigis keturratis, skirtas jaunesniems kaip 16 metų vairuotojams,

prižiūrimiems suaugusiųjų. Skiriamos šios toliau pateikiamos visureigių keturračių kategorijos:

Y6+ kategorija. Ši kategorija skirta vaikams nuo 6 metų ir vyresniems;

Y10+ kategorija. Ši kategorija skirta vaikams nuo 10 metų ir vyresniems;

Y12+ kategorija. Ši kategorija skirta vaikams nuo 12 metų ir vyresniems (Visureigiai.

Visureigiai keturračiai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai. 2014. LST EN 15997).

1.1 pav. Projektuojamo elektrinio keturračio bendras vaizdas

13

2. Visureigio saugos reikalavimai ir (arba) apsaugos priemonės

Pagal EN 15997:2011 standartą „Visureigiai. Visureigiai keturračiai. Saugos reikalavimai ir

bandymo metodai“ išnagrinėsiu šiame bakalauriniame darbe projektuojamai transporto priemonei

keliamus saugos reikalavimus. (Visureigiai. Visureigiai keturračiai. Saugos reikalavimai ir bandymo

metodai. 2014. LST EN 15997).

2.1. Mechaniniai pavojai

2.1.1. Akceleratorius

Visuose ATV turi būti įrengtos palaipsninio variklio galios valdymo priemonės –

akceleratorius. Akceleratorius turi būti dešinėje vairo pusėje ir valdomas neatitraukiant rankos nuo

vairo. Vairuotojui atleidus akceleratoriaus rankenėlę, ji turi grįžti į tuščios eigos padėtį.

Šiame baigiamajame darbe projektuojamai transporto priemonei parinkau akceleratoriaus rankeną,

kartu komplektuojamą su mikrovaldikliu. (2.1 pav). (Visureigiai. Visureigiai keturračiai. Saugos

reikalavimai ir bandymo metodai. 2014. LST EN 15997).

2.1 pav. Parinktos akceleratoriaus rankenos bendras vaizdas (Electric bicycle speed controller, 2015)

2.1.2. Stabdymo įtaisai

Visuose ATV turi būti įrengti du darbiniai stabdymo įtaisai su nepriklausomais valdytuvais

ir perdavimo sistemomis: vienas veikiantis tik priekinius ratus, o kitas – bent galinius ratus.

Du darbiniai stabdymo įtaisai gali daryti bendrą stabdomąjį poveikį, užtikrinant, kad vieno

stabdymo įtaiso gedimas neturės poveikio kito įtaiso veiksmingumui.

14

Abu vairuotojo valdomi stabdymo įtaisai turi būti valdomi ranka valdytuvu ant vairo, arba

dešine koja.

Visuose ATV turi būti stovėjimo stabdys arba stovėjimo mechanizmas, galintys be

nuolatinio su jais daromo veiksmo išlaikyti ATV nejudama, kai šių darbinių dalių užfiksuotą padėtį

visiškai išlaiko mechaninis įtaisas. Valdytuvas turi būti pasiekiamas iš įprastos vairuotojui vietos.

(Visureigiai. Visureigiai keturračiai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai. 2014. LST EN

15997).

Darbiniai stabdžiai

Nepriklausomai valdomi priekiniai stabdžiai turi būti įjungti rankine svirtimi, esančia

dešinėje vairo pusėje ir valdomi neatitraukiant rankos nuo vairo.

Nepriklausomai valdomi galiniai stabdžiai turi būti įjungiami pedalu, esančiu netoli dešinės kojos ir

valdomi dešine koja, jei nėra sankabos svirties, - rankine kairėje vairo pusėje esančia svirtimi ir

valdomi neatitraukiant rankos nuo vairo, arba koja, ir ranka.

Vienu metu veikiantys ir priekiniai ir galiniai stabdžiai turi būti valdomi pedalu, esančiu

netoli dešinės kojos, ir valdomi dešine koja arba, jei nėra sankabos svirties, - rankine kairėje vairo

pusėje esančia svirtimi ir valdomi neatitraukiant rankos nuo vairo, arba ir koja, ir ranka. (Visureigiai.

Visureigiai keturračiai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai. 2014. LST EN 15997).

2.1.3. Vairavimo sistema

ATV turi būti įrengta vairavimo sistema, užtikrinanti saugų jo važiavimą vardiniu greičiu ir

stabdymo pajėgumą. Vairavimo sistema turi būti suprojektuota ir sukonstruota taip, kad sumažintų

staigių smūgių į vairuojamuosius ratus jėgą, kuri perduodama vairuotojui per vairo sistemą. Šiame

darbe numatyta transporto priemonei vairavimo sistema matoma 2.3 paveiksle. (Visureigiai.

Visureigiai keturračiai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai. 2014. LST EN 15997).

15

2.2 pav. Numatyta vairavimo sistema. 1- vairas, 2 – kotas, 3 – vairo traukės

Reikalavimai vairavimo sistemai:

ATV konstrukcija turi būti tokia, kad vairavimo sistemai atlikti savo funkcijas negalėtų

pavojingai trukdyti jokie papildomi komponentai, pvz., kabeliai, laidai ir kt.

transporto priemonės konstrukcija turi būti tokia, kad būtų galima patikrinti svarbiausias jos

dalis, pvz., vairavimo stabdiklius, virintines siūles ir kt.

važiuojant vairavimo sistema jokiomis aplinkybėmis negali užstrigti. (Visureigiai. Visureigiai

keturračiai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai. 2014. LST EN 15997).

Vairavimo stabdikliai

ATV turi būti įengti du vairavimo stabdikliai, neleidžiantys:

per daug pasukti vairo;

prispausti ir (arba) sutraiškyti pirštų.

Vairavimo stabdikliai turi atitikti šiuos reikalavimus:

turi leisti pasukti vairą ne mažiau kaip 15° abiem kryptimis nuo važiavimo tiesiai pirmyn

krypties;

turi užtikrinti bent 25 mm tarpą nuo vairo iki bet kurios ATV dalies, kai vairas pasuktas iki

kraštinės padėties. (Visureigiai. Visureigiai keturračiai. Saugos reikalavimai ir bandymo

metodai. 2014. LST EN 15997).

16

2.1.4. Judamosios dalys

Nejudamieji apsaugai arba jų funkciją atliekančios dalys, kuriuos reikia nuimti atliekant

įprastą apžiūrą, reguliavimą arba techninę priežiūrą, kaip aprašyta instrukcijų žinyne, turi būti

pritvirtinti tvirtinimo elementais, kurie, nuėmus apsauginę dalį, išlieka joje arba lieka sujungti su

ATV.

EN 953 atitinkantys apsaugai arba mašinos konstrukcijos dalys turi neleisti prieiti prie šių

pavojingų dalių:

visų judamųjų dalių, kurias, ATV stovint, sėdėdamas ir užimdamas įprastą vairavimo padėtį

vairuotojas gali pasiekti ranka arba kurias gali pasiekti stovintieji šalia;

visų judamųjų dalių, kurias, ATV važiuojant, vairuotojas, iš savo įprastos vairavimo padėties

besinaudojantis valdytuvais, kurie valdomi būtent iš tos vietos, gali pasiekti ranka arba kai

taikoma, visų keleivio pasiekiamų dalių.

Tvirtinama sritis apima šias plokštumas:

iš ATV priekio: vertikaliąja plokštumą, statmena išilginei vidurinei transporto priemonės ašiai

ir einančiai per priekinių ratų vidurį;

iš ATV galo: vertikaliąją plokštumą, statmeną išilginei vidurinei transporto priemonės ašiai ir

einančiai per galinį sėdynės tašką;

iš ATV kairiojo krašto dešinio link: vertikaliąją plokštumą, lygiagrečią su išilgine vidurine

transporto priemonės ašimi ir einančią per tolimiausią pakojos tašką. (Visureigiai. Visureigiai

keturračiai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai. 2014. LST EN 15997).

2.1.5. Aštrios briaunos

Vairas

Vairas turi būti pakankamo stiprumo, kad be jokio nors žymesnio įlinkio arba liekamosios

deformacijos atlaikytų įprasto naudojimo metu veikiančia apkrovą.

Vairas turi būti suprojektuotas taip, kad jam sulūžus dėl apkrovos neatsirastų aštrių briaunų,

kurios galėtų sužaloti.

Vairo galai sudarantys suimamąjį paviršių, turi būti atitinkamo ilgio ir skersmens (pagal

vairuotojo kategoriją, kuriai suprojektuotas ATV), jie gali būti padengti minkšta guma arba plastiku,

kurių kietumas aplinkos temperatūroje (20±5)°C, matuojant pagal Šoro A skalę, būtų mažesnis kaip

65. Vairo galai negali būti vamzdelių atvirais galais formos.

Rankenos turi būti pritvirtintos mechaniškai arba, bandomos pagal D priedą „Vairas“, turi

atlaikyti 70N numaunamąją jėgą.

17

Jei vairas turi skersinį, jis turi būti aptrauktas minkštu apvalkalu. (Visureigiai. Visureigiai

keturračiai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai. 2014. LST EN 15997).

Kitos dalys

Visos kitos dalys, prie kurių gali prisiliesti vairuotojas, turi būti be aštrių briaunų.

2.1.6. Vairuotojo pėdų sritis

I tipo mašinos konstrukcija turi būti tokia, kad vairuotojas batais negalėtų pasiekti žemės

vietoje priešais galinį ratą arba paties galinio rato. (Visureigiai. Visureigiai keturračiai. Saugos

reikalavimai ir bandymo metodai. 2014. LST EN 15997).

2.1.7. Vairuotojo sėdynė ir vairas

ATV turi būti įrengta apžergiama minkšta sėdynė ir vairas, kuriuo vairuotojas gali saugiai

vairuoti transporto priemonę visomis numatytomis sąlygomis.

Vairas neturi būti platesnis už bendrą mašinos plotį, matuojamą ties priekine ašimi.

Vairo padėtis neturi daryti poveikio valdytuvų veikimui.

Jei sėdynė nuimamoji arba judamoji, jos konstrukcija turi užtikrinti, kad ji būtų tinkamai

įstatyta ir užfiksuota be jokio specialaus veiksmo ir ne vėliau kaip vairuotojui atsisėdus į važiavimo

padėtį. (Visureigiai. Visureigiai keturračiai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai. 2014. LST EN

15997).

2.1.8. Mechaninė pakaba

ATV turi būti įrengta mechaninės pakabos sistema, tinkama mašinai atlikti numatytą

važiavimo bekele funkciją ir suteikianti vairuotojui bei keleiviui reikiamą apsaugą nuo smūgių. Visų

ratų pakabos eiga turi būti ne mažesnė kaip 50 mm, o spyruokliavimą ir amortizavimą turi užtikrinti

ne padangos, bet kiti elementai.

Šiame darbe projektuojamam elektriniam keturračiui spyruokliavimą užtikrina trys

amortizatoriai. Du amortizatoriai tvirtinami prie rėmo bei priekinių ratų, bei vienas tvirtinamas prie

galinės svirties ir transporto priemonės rėmo. (Visureigiai. Visureigiai keturračiai. Saugos

reikalavimai ir bandymo metodai. 2014. LST EN 15997).

18

2.1.9. Padangos

Bendrosios nuostatos

Kaip pirminė įranga montuojamas padangas ir ratus ATV gamintojai turi rinktis

atsižvelgdami į numatytas transporto priemones naudojimo sąlygas ir ISO 29802 nustatytus

ratlankio ir padangų pločio intervalus bei kontūrus.

ISO 29802 neapibrėžiamos padangoms turi būti taikomi atitinkami standartai, pvz., ETRO,

TRA arba JATMA.

Padangos turi atitikti šiuos reikalavimus:

Kiekvienos ATV sumontuotos padangos maksimali apkrova turi būti bent lygi maksimaliai

leidžiamai jo ašies masei, padalytai ir ant tos ašies sumontuotų padangų skaičiaus;

Kiekvienos ant ATV sumontuotos padangos greičio indeksas turi būti didesnis už

maksimalų projektinį šios transporto priemonės greitį (įskaitant kintamumą dėl serijinės

gamybos);

Rato sukimosi erdvė turi būti tokia, kad leistų laisvai suktis ratui naudojant didžiausio

leidžiamojo dydžio padangą, atsižvelgiant į ATV gamintojo numatytus pakabos, vairavimo,

važiuoklės ir ratų apsaugų apribojimus.

ATV tinkamų padangų dydžio žymenys, apkrovos indeksas ir tipas turi būti nurodyti

instrukcijų žinyne.

Padangų parinkimas

Šiame bakalauriniame darbe pasirinktos 13x5.00-6 padangos, kurių charakteristikos

aprašomos 2.1 lentelėje (Pneumatic tire 13x5.00-6, 2015).

2.1 lentelė. Parinktų padangų aprašymas

Gamintojas KINGHOOD

Pavadinimas Pneumatinė padanga 3.50-4

Slėgis 36 P.S.I

Padangos diametras 310 mm

Padangos plotis 113 mm

Ratlankio diametras 160 mm

Rato svoris 1,9 kg

Maksimali apkrova ratui 136 kg

19

Padangų ženklinimas

Visi ATV turi turėti padangas, paženklintas ISO 29802 nustatytais ženklais, kuriais

nurodoma ši informacija:

a) Bent ant vieno padangos šono turi būti šis arba lygiavertis užrašas: „Maunant ant ratlankio

nepripūsti daugiau kaip XY kPA“;

b) Ant abiejų padagos šonų turi būti nurodytas gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas;

c) Bent ant vieno padangos šono turi būti nurodytas pagaminimo datos kodas.

Reikalaujama informacija turi būti pateikta matomomis ir įskaitomomis raidėmis arba skaičiais.

(Visureigiai. Visureigiai keturračiai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai. 2014. LST EN

15997).

Padangų slėgis

Eksploatuojant ATV, tinkamą padangų slėgį turi būti galima lengvai kontroliuoti.

Slėgio matuoklis

Visuose ATV turi būti slėgio matuoklis, tinkamas rekomenduojamam darbiniam padangos

slėgiui bei visuose ATV turi būti slėgio matuoklio vežiojimo priemonės. (Visureigiai. Visureigiai

keturračiai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai. 2014. LST EN 15997).

2.1.10. Y kategorijos ATV maksimalaus greičio reikalavimai

Greičio ribotuvai

Visuose Y kategorijos transporto priemonėse turi būti įrengti greičio ribotuvai, kuriais

prižiūrintis suaugęs asmuo gali riboti maksimalų ATV greitį pagal jaunojo vairuotojo įgūdžius.

Maksimalaus greičio ribojimo priemonės gali būti reguliuojamos ir (arba) nuimamos, tačiau turi turėti

priemones, neleidžiančias jas reguliuoti arba nuimti be įrankių ar kitų specialių įtaisų. Įtaiso

nuostatoms negali pakenkti smūgiai arba virpesiai, pvz., naudojama fiksavimo veržlė.

Kai ATV yra Y6+ kategorijos –greičio ribotuvai turi galėti apriboti greitį iki 16 km/h ar

mažiau.

Nuėmus bet kokį nuimamąjį greičio ribotuvą ir bet kokį reguliuojamąjį greičio ribotuvą

sureguliavus taip, kad užtikrintų nustatytą ATV maksimalų greitį, šis greitis neturi viršyti 24 km/h

greičio kai transporto priemonė I tipo Y6+ kategorijos.

20

Visi Y kategorijos elektriniai keturračiai turi būti pateikiami su greičio ribotuvu,

sureguliuotu taip, jog transporto priemonės greitis būtų apribotas iki mažiausios įmanomos nurodytos

vertės (maksimalaus apribotojo greičio), kad nebūtų galima važinėti didesniu greičiu tol, kol

prižiūrintis suaugęs asmuo nuspręs, kad jaunasis vairuotojas įgijo įgūdžių ir patirties važinėti ATV

didesniu greičiu. (Visureigiai. Visureigiai keturračiai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai.

2014. LST EN 15997).

2.1.11. Variklio stabdymo jungiklis

Visuose ATV turi būti variklio sustabdymo jungiklis, sumontuotas ant kairiosios vairo pusės

ir valdomas nykščiu, neatitraukiant rankos nuo vairo. Norint išjungti variklį sustabdymo jungikliu,

neturi reikėti laikyti jo išjungimo padėtyje. Jungiklio valdymo įtaisas turi būti oranžinis arba

raudonas. (Visureigiai. Visureigiai keturračiai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai. 2014. LST

EN 15997).

2.2. Elektros pavojai

Elektros sistema turi būti pakankamo pajėgumo, kad atlaikytų didžiausią numatytos įrangos

kiekį. Elektros komponentai ir laidininkai turi būti įrengti taip, kad būtų išvengta pažeidimo dėl

aplinkos ir naudojimo sąlygų poveikio. Elektros komponentų izoliacija turi pasižymėti ugnį

slopinančiomis savybėmis. Rėmo ar pertvarų kirtimo vietos turi būti apsaugotos nuo trynimosi.

(Visureigiai. Visureigiai keturračiai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai. 2014. LST EN

15997).

2.3. Karštų paviršių pavojus

Apsauga nuo karštų paviršių priklauso nuo asmeninių apsaugos priemonių pvz., šalmo,

odinių pirštinių, odinių batų, naudojimo. Kraštutinės temperatūros požiūriu apibrėžtos šio Europos

standarto reglamentuojamos galimos ATV pavojingos zonos tai:

1. Sėdynė;

2. Vairas ir rankenos;

3. Diskinis stabdys;

4. Variklis;

5. Pakoja;

6. Paleidimo svirtis. (Visureigiai. Visureigiai keturračiai. Saugos reikalavimai ir bandymo

metodai. 2014. LST EN 15997).

21

3. Variklio parinkimas bei skaičiavimai

3.1. Variklio galios nustatymas

Pirmiausia įvertinsiu pagrindines elektrinį visureigį veikiančias judėjimo varžas: riedėjimo

ir oro pasipriešinimo. Projektuojama transporto priemonė turi išvystyti iki 24 km/h greitį važiuojant

sausa švaria asfalto danga be greičio ribotuvo. Su greičio ribotuvu maksimalus transporto priemonės

greitis 16 km/h. Po to, apskaičiuosiu galias reikalingas šioms varžoms įveikti. Įvertinsiu įvairias

eksploatacijos sąlygas ir atsižvelgusi į numatomą transmisijos naudingumo koeficientą, apskaičiuosiu

reikiamą variklio galią.

3.1.1. Pasipriešinimas riedėjimui

Atliekant įprastinius elektrinio keturračio pasipriešinimo jėgų skaičiavimus, ratams

riedant atsižvelgiama į bendrąjį lėtinantį jų poveikį dėl guolių trinties, pasipriešinimo riedėjimui,

priekinių ratų suvedimo ir (kai šlapia) dėl vandens pasipriešinimo. Skaičiuoju pasipriešinimą

riedėjimui, nes jis praktikoje sudaro didesnę ratų pasipriešinimo dalį (Pečeliūnas, 2012):

𝐹𝑟 = 𝑓𝑚𝑔; (3.1)

Čia: 𝐹𝑟 – riedėjimo varža, N;

𝑓 – riedėjimo pasipriešinimo koeficientas;

m – automobilio masė, kg;

𝑔 – laisvojo kritimo pagreitis, 9,81 m/s2.

Riedėjimo varžos koeficiento reikšmės pateikiamos 3.1 lentelėje.

3.1 lentelė. Pasipriešinimo riedėjimui koeficientai (Pečeliūnas, 2012)

Kelio danga Riedėjimo varžos koeficientas

Betonas, asfaltas, akmenų grindys, žvyras,

(danga praktiškai kieta)

0,010-0,020

Žvyrkelis 0,040-0,080

Ariama žemė Apie 0,1

Birus smėlis 0,15-0,30

22

Priimu koeficientą: f = 0,015 visiems elektrinio visureigio važiavimo greičiams. Keturračio

masė su vairuotoju – 130 kg.

𝐹𝑟 = 0,015 ∙ 130 ∙ 9,81 = 19,13 N ;

Galios riedėjimo varžoms įveikti apskaičiuojamos pagal formulę (Pečeliūnas, 2012):

𝑃𝑟 =𝐹𝑟 ∙ 𝑣

3,6 ∙ 𝜂𝑡𝑟; (3.2)

Čia: 𝑃𝑟 – galia riedėjimo varžai nugalėti, W;

v – automobilio greitis, km/h;

𝜂𝑡𝑟 – transmisijos naudingumo koeficientas, 0,95.

𝑃𝑟1 =𝐹𝑟 ∙ 𝑣

3,6 ∙ 𝜂𝑡𝑟=

19,13 ∙ 2

3,6 ∙ 0,95= 11,19 W;

𝑃𝑟2 =𝐹𝑟 ∙ 𝑣

3,6 ∙ 𝜂𝑡𝑟=

19,13 ∙ 4

3,6 ∙ 0,95= 22,37 W.

Gautas reikšmes surašau į 3.2 lentelę.

3.2 lentelė. Apskaičiuotos galios riedėjimo varžoms nugalėti esant tam tikriems greičiams

Greitis,

km/h 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24

Galia

varžai

įveikti,

W

11,18 22,4 33,6 44,7 55,9 67,1 78,3 89,5 100,9 111,9 123,1 134,2

3.1.2. Oro pasipriešinimas

Transporto priemonė juda ramioje (nepučiant vėjui) arba jau savaime judančioje oro masėje.

Elektrinį keturratį veikiant aptekančiam orui, atsiranda jėgos, kurios stabdo automobilį dėl šių

priežasčių:

23

1) Oro dalelės slegia priekinį automobilio paviršių, todėl jo priekyje oro slėgis padidėja, o

užpakalyje sumažėja;

2) Elektrinį keturratį aptekantis oro srautas pasiskirsto ir sueina užpakalyje ne tuo pačiu

momentu, todėl mažesnio slėgio zonoje susidaro oro sūkuriai;

3) Tarp visureigio paviršiaus ir jį aptekančio oro srauto susidaro trintis (Pečeliūnas, 2012).

Oro pasipriešinimas skaičiuojamas pagal formulę (Pečeliūnas, 2012):

𝐹𝑜 =1

26∙ 𝜌 ∙ 𝑐𝑥 ∙ 𝐹 ∙ 𝑣2; (3.3)

Čia: 𝐹𝑜 – oro varža, N;

𝜌 – oro tankis, 𝜌 = 1,225 kg/m3;

𝑐𝑥 – aerodinaminis koeficientas, 𝑐𝑥 = 0,35 ;

F – automobilio frontalinės projekcijos plotas, F = 0,6 m2;

𝑣 – automobilio judėjimo greitis, km/h;

𝐹𝑜1=

1

26∙ 1,225 ∙ 0.35 ∙ 0,6 ∙ 22 = 0,0396 N;

𝐹𝑜2=

1

26∙ 1,225 ∙ 0.35 ∙ 0,6 ∙ 42 = 0,1583 N.

Gautas reikšmes surašau į 3.3 lentelę.

3.3 lentelė. Oro varža esant skirtingiems transporto priemonės greičiams

Greitis,

km/h 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24

Oro

varža,

N

0,0396 0,158 0,356 0,633 0,989 1,425 1,939 2,53 3,20 3,96 4,79 5,69

Galia prarandama oro tėkmės veikiančioms jėgoms nugalėti (Pečeliūnas, 2012):

𝑃𝑜 =𝐹𝑜 ∙ 𝑣

3,6 ∙ 𝜂𝑡𝑟; (3.4)

24

Čia: 𝑃𝑜 – galia oro varžai nugalėti, W;

Atsižvelgusi į transmisijos naudingumo koeficientą 𝜂𝑡𝑟 = 0,95, gautus duomenis surašau į

3.4 lentelę.

𝑃𝑜 =0,0396 ∙ 2

3,6 ∙ 0,95= 0,0231 𝑊;

𝑃𝑜 =0,158 ∙ 4

3,6 ∙ 0,95= 0,185 W.

3.4 lentelė. Apskaičiuotos galios oro pasipriešinimo varžoms nugalėti esant skirtingiems greičiams

Greitis,

km/h 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24

Galia

oro

varžai

įveikti,

W

0,0231 0,185 0,625 1,481 2,89 5,0 7,94 11,85 16,85 23,1 30,8 40,0

Susumuoju riedėjimo ir oro pasipriešinimo galių reikšmes ir surašau į 3.5 lentelę.

𝑃 = 𝑃𝑟 + 𝑃𝑜; (3.5)

Čia: P– suminė galia varžoms nugalėti, W;

3.5 lentelė. Bendros riedėjimo ir oro varžų galios

Greitis,

km/h 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24

Galia

reikalinga

varžoms

įveikti, W

11,21 22,6 34,2 46,3 58,9 72,1 86,25 101,3 117,6 135,0 153,9 174,2

Pagal gautas reikšmes sudarau riedėjimo ir oro varžų priklausomybės nuo greičio grafiką (3.1 pav.).

25

3.1 pav. Variklio galia, reikalinga atitinkamoms varžoms nugalėti

3.2. Elektros varikliai

Elektros variklis – tai pagrindinis elektromobilio komponentas. Nepriklausomai nuo tipo,

visi elektriniai varikliai turi du komponentus: rotorių (judama dalis) ir statorių (įtvirtinta dalis).

Elektriniai varikliai yra patikimesni ir efektyvesni už vidaus degimo variklius. Elektrinių variklių

sūkių ribos pakankamai plačios dėl to nereikia pavarų dėžės. Jie dinamiškesni už VDV, t.y. per

trumpą laiką pasiekia maksimalią galią, tačiau galimas variklio perkaitimas. Elektros varikliai

skirstomi į nuolatinės ir kintamos srovės variklius.

Nuolatinės srovės varikliai yra populiariausi tarp elektromobilių perdarinėtojų. Tai lemia

lengvas variklių pritaikymas prie sistemos, nesudėtingi valdikliai, bei maža kaina. Šių variklių

valdymas labai paprastas – didinant ar mažinant įtampą, keičiant elektros srovės kryptį. Pagrindinis

jų trūkumas – jie negali dirbti maksimaliais režimais ilgą laiką, nes perkais (Seth Leitman, 2009).

Nuolatinės srovės variklių rūšys, naudojamos elektromobiliuose:

1. Nuoseklaus apvijų jungimo;

2. Pastovaus magneto;

3. Bešepetis.

y = 5,5934x + 5E-13

y = 0,1215x2 - 1,4118x + 3,8883

y = 0,1215x2 + 4,1816x + 3,8883

0

50

100

150

200

250

0 5 10 15 20 25 30

GA

LIA

, W

GREITIS, KM/H

Galia riedėjimo varžainugalėti

Galia oro varžai nugalėti

Bendra galia riedėjimo iroro varžoms nugalėti

26

Nuoseklaus apvijų jungimo variklis

Tai pati populiariausia nuolatinės srovės variklių rūšis. Apvijos yra sujungtos nuosekliai su

variklio inkaru. Nuosekliai sujungtuose varikliuose sukimo momentas turi kvadratinę priklausomybę

nuo srovės stiprio. Kuo didesnis sukimo momentas tuo didesnis srovės stipris.

𝑀 = 𝐾 ∙ 𝐼2; (3.6)

Čia: M – sukimo momentas, Nm;

K – koeficientas;

I – srovės stipris.

Paleidimo metu sukimo momentas gali būti milžiniškas, kas paverčia šio tipo variklius labai

pageidaujamus traukos agregatuose. Taip pat geras pradinis sukimo momentas praverčia tempiant

pilnai pakrautą elektromobilį iš vietos. Nuoseklaus apvijų jungimo variklių trūkumas – galimas

perkaitimas pilnai pakrautam varikliui dirbant ilgą laiką.

Šio variklio privalumas –didelis pasirinkimas ir gera kaina lyginant su kitais varikliais, jiems

pakanka paprasto valdiklio, kurių didelis pasirinkimas rinkoje (Seth Leitman, 2009).

Nuolatinio magneto nuolatinės srovės varikliai (PMDC)

Šio tipo varikliai vis plačiau naudojami dėl naujos technologijos – retų Žemės magnetų. Tai

leidžia sukurti mažesnį ir lengvesnį variklį, turint tą pačią galią. Šių variklių privalumas – lengvai

regeneruojama energija stabdymo metu, pastovaus magneto varikliai turi gerą pradinį sukimo

momentą. Jų trūkumas – keliamas triukšmas. Tai labai paprastas variklis, tačiau per paprastas

elektromobiliams. Ribotas polių ir magnetų skaičius sako, jog variklis neveiks stabiliai. Variklis

silpnas ir neišvysto gero sukimo momento, todėl labiau tinkamas lengvoms elektra varomoms

priemonėms – motociklams, dviračiams (Seth Leitman, 2009).

Bešepetis variklis

Tai variklis neturinti šepečių ir kolektoriaus keičiamų dalių, todėl šis variklis yra pats

ilgaamžiškiausias ir reikalaujantis mažiausiai priežiūros. Savo sandara šiek tiek primenantis kintamos

srovės variklius. Šių variklių charakteristikos kaip ir pastovaus magneto variklių. Šiems varikliams

reikalinga minimali priežiūra, tačiau valdikliai šiems varikliams gana brangūs (Seth Leitman, 2009).

27

3.3. Pasirinkto variklio aprašymas

Šiame baigiamajame bakalauro darbe projektuojamam elektriniam visureigiui parenku

šiuolaikišką nuolatinės srovės variklį, kurio bendras vaizdas manomas 3.2 paveiksle, o techniniai

parametrai - 3.6 lentelėje (A priedas).

3.2 pav. PM8018 nuolatinės srovės variklis (DC Motors, 2015).

3.6 lentelė. Parinkto variklio parametrai

Variklio modelis PM8018

Nominali galia 168 W

Nominali įtampa 24 V

Variklio efektyvumas 77,4 %

Maksimalūs variklio sūkiai (be apkrovos) 2508 aps/min-1.

Variklio svoris 4 kg

28

3.3 pav. PM8018 variklio bendras vaizdas (DC Motors, 2015).

3.4 pav. Pasirinkto variklio charakteristikos (DC Motors, 2015).

29

Remdamasi 3.4 paveiksle esančia gamintojo pateikta variklio charakteristika apskaičiuoju

variklio galią esant tam tikriems variklio sūkiams:

𝑃 = 𝑀 ∙ 𝑛 ∙ 0,0118; (3.7)

Čia: P – variklio galia, W;

n – variklio sūkiai, aps/min-1;

M – sukimo momentas, lb-in.

𝑃 = 45 ∙ 300 ∙ 0,0118 = 159,3 W;

𝑃 = 42,5 ∙ 450 ∙ 0,0118 = 225,7 W.

Gautus rezultatus surašau į 3.7 lentelę:

3.7 lentelė. Variklio galios priklausomybė nuo sūkių

Variklio sūkiai,

aps/min-1

Variklio galia,

W

2595 30,6

2550 75,2

2445 144

2325 206

2200 256

2100 310

1985 351

1860 384

1725 407

1575 418

1460 431

1360 441

1200 425

1050 403

900 371

750 332

600 283

450 226

300 159

1 0,590

30

Apskaičiavusi pasirinkto variklio galios priklausomybę nuo sūkių braižau grafiką (3.5 pav.).

3.5 pav. PM8018 variklio galios priklausomybė nuo sūkių

3.4. Skaičiavimai su pasirinktu varikliu

Transmisijos perdavimo skaičius

Pagal LST EN 15997 standartą projektuojama transporto priemonė be greičio ribojimo

įrenginio gali važiuoti didžiausiu 24 km/h greičiu, pagal tai apskaičiuojamas transmisijos perdavimo

koeficientas esant didžiausiems variklio galimiems sūkiams 2508 aps/min-1.

Transmisijos perdavimo skaičius apskaičiuojamas pagal formulę:

𝑖 =𝜋 ∙ 𝑟𝑟 ∙ 𝑛𝑣.𝑚𝑎𝑥

𝑣𝑚𝑎𝑥 ∙ 30; (3.8)

Čia: 𝑖 – transmisijos perdavimo skaičius;

y = -0,0002x2 + 0,6698x - 19,889

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

500

0 500 1000 1500 2000 2500 3000

Gal

ia, W

Variklio sūkiai, min-1

Variklio galios priklausomybėneįvertinant transmisijoskoeficiento

31

𝑣𝑚𝑎𝑥 – automobilio maksimalus tiesinis greitis, m/s;

𝑛𝑣.𝑚𝑎𝑥 – maksimalūs variklio sūkiai, min-1;

𝑟𝑟 – rato riedėjimo spindulys, m.

𝑟𝑟 =𝑟0 ∙ 𝑘

1000; (3.9)

Čia: 𝑟𝑟 – rato riedėjimo spindulys, m;

𝑟0 – rato laisvasis spindulys, 165mm;

𝑘 − padangos deformacijos koeficientas (k = 0,86 – 0,88).

Kadangi projektuojama transporto priemonė privalo judėti bekele, tai padangos deformacijos

koeficientą parenku 0,86.

𝑟𝑟 =165 ∙ 0,86

1000= 0,1419.

Įstatau reikšmes į formulę, kad apskaičiuočiau transmisijos perdavimo skaičių:

𝑖 =3,14 ∙ 0,1419 ∙ 2508

6,666 ∙ 30= 5,59.

Grandininė perdava

Grandinė parenkama pagal skaičiuotiną perdavos galingumą 𝑃1 𝑠𝑘 ir mažosios žvaigždutės

sukimosi dažnį 𝑛1iš grafiko 3.6 pav.

Skaičiuotinas perdavos galingumas, kai 𝑛1 ≥ 10 min -1 (Vaičiulis, 2011):

𝑃1 𝑠𝑘 =𝐾𝐴 ∙ 𝑃1 ∙ 𝐾6

𝐶𝑒; (3.10)

Čia: 𝑃1 𝑠𝑘 – skaičiuotinas perdavos galingumas, W;

𝐾𝐴 – apkrovos pobūdžio koeficientas, 𝐾𝐴 = 1;

𝑃1 − mažosios žvaigždutės perduodamas galingumas, W;

32

𝐾6 – žvaigždučių skaičiaus koeficientas;

𝐶𝑒 – grandinės eilių skaičiaus koeficientas, 𝐶𝑒 = 1.

Apkrovos pobūdžio koeficientas 𝐾𝐴 parenkamas pagal 3.8 lentelę.

3.8 lentelė. Apkrovos pobūdžio koeficiento reikšmės (Vaičiulis, 2011).

Varančiosios mašinos

(variklio) apkrovos pobūdis

Varomojo įrenginio apkrovos pobūdis

Pastovi Pastovi su

smūgiais

Kintama su

smūgiais Smūginė

Pastovi arba pastovi su

smūgiais

1,0 1,2 1,4 1,6

Kintama su smūgiais 1,0 1,3 1,5 1,7

Smūginė 1,2 1,4 1,7 1,9

Apkrovos pobūdžio koeficientu įvertinama apkrovos papildoma dedamoji, atsirandanti dėl

dinaminių procesų darbo metų. Jei ši dedamoji buvo įvertinta nustatant apkrovą, tai imama 𝐾𝐴 = 1.

Apkrova pastovi – nėra smūgių ir perkrovų. Varančiosios mašinos: elektros variklis, garo turbina

ar hidraulinis variklis. Varomosios mašinos: vienodo tankio skysčių maišyklės, ventiliatoriai, valytuvai,

išcentriniai kompresoriai, juostiniai konvejeriai ir t.t

Apkrova pastovi su smūgiais – yra nedideli smūgiai ar perkrovos. Apkrova kintama su

smūgiais –apkrova kintama su vidutinėmis neilgomis apkrovomis ir reguliariais vidutiniais smūgiais.

Varančioji mašina – kelių cilindrų vidaus degimo variklis. Varomosios mašinos: skirtingų tankių skysčių

maišyklės, birių medžiagų maišyklės, užterštoje aplinkoje dirbantys įrenginiai, kelių cilindrų švaistikliniai

kompresoriai, keltuvai, grandininiai konvejeriai ir kt.

Apkrova smūginė – labai kintama apkrova su dažnais stipriais smūgiais ir perkrovomis.

Varančioji mašina – vieno cilindro vidaus degimo variklis. Varomosios mašinos: vieno cilindro

švaistikliniai kompresoriai, užterštoje aplinkoje dirbantys plytų presai, vibraciniai konvejeriai, konvejeriai

esant dažniems reversavimams, įvairūs smulkintuvai ir kt.

Žvaigždučių skaičiaus koeficientas apskaičiuojamas (Vaičiulis, 2011):

𝐾6 = 0,92−𝑧𝑧; (3.11)

Čia: 𝑍𝑧 – žvaigždučių, įeinančių į perdavą, skaičius.

𝐾6 = 0,92−2 =1;

33

Įstatau reikšmes į 3.9 formulę:

𝑃1 𝑠𝑘 =1 ∙ 168 ∙ 1

1= 168 W.

Žvaigždučių krumplių skaičius turi būti kiek galima mažesnis. Mažosios (varančiosios)

žvaigždutės rekomenduojamas krumplių skaičius apskaičiuojamas taip (Vaičiulis, 2011):

𝑧1 = 0,65 + 0,5𝑧1′ + 0,3 (

𝑍1∙′ 𝑝𝑔 ∙ 𝑛1

60 ∙ 103− 1) ≥ 𝑧1 𝑚𝑖𝑛; (3.12)

Čia: 𝑧1𝑚𝑖𝑛 – mažosios žvaigždutės minimalus krumplių skaičius;

𝑝𝑔 – grandinės žingsnis, 8 mm;

𝑛1 – mažosios žvaigždutės sukimosi dažnis, min-1.

𝑧′1 = 32 − 2,5 𝑖 (3.13)

Čia: 𝑖 – grandinės perdavos perdavimo skaičius 𝑖 = 5,65;

𝑧′1 = 32 − 2,5 ∙ 5,65 = 18

𝑧1 𝑚𝑖𝑛 = 9 + 0,2𝑝𝑔; (3.14)

𝑧1 𝑚𝑖𝑛 = 9 + 0,2 ∙ 8 = 11;

Įstatau apskaičiuotas reikšmes į 3.11 formule ir apskaičiuoju varančiosios žvaigždutės krumplių

skaičių.

𝑧1 = 0,65 + 0,5 ∙ 18 + 0,3 ∙ (18 ∙ 8 ∙ 2508

60 ∙ 103− 1) = 11,31;

Sąlyga yra tenkinama:

11 = 11

34

Didžiosios žvaigždutės krumplių skaičius skaičiuojamas pagal formulę (Vaičiulis, 2011):

𝑧2 = 𝑧1𝑖 ≤ 125 (3.15)

𝑧2 = 11 ∙ 5,65 ≤ 125

𝑧2 = 63 < 125

Kad grandinė diltų tolygiai, 𝑧1 ir 𝑧2 vertes rekomenduojama apvalinti iki nelyginio sveiko

skaičiaus.

Tikrasis transmisijos perdavimo koeficientas:

𝑖𝑇 =𝑧2

𝑧1=

63

11= 5,73. (3.16)

Tikrojo perdavimo skaičiaus vertė nuo pradinės i vertės negali skirtis daugiau kaip 𝑖𝐺𝑎𝑑𝑚 =

±3 %, t.y. (Vaičiulis, 2011):

∆𝑖 = |𝑖𝑇 − 𝑖

𝑖| ∙ 100 % ≤ 𝑖𝐺 𝑎𝑑𝑚 (3.17)

∆𝑖 = |5,73 − 5,65

5,65| ∙ 100 % ≤ 𝑖𝐺 𝑎𝑑𝑚

Sąlyga yra tenkinama:

1,4 % < 3 %

35

3.6 pav. Grafikas grandinės parinkimui (Vaičiulis, 2011).

Grandinės parinkimas

Pagal ISO R606 DIN 8187 ir (3.6 pav.,) parenku projektuojamai transporto priemonei vienos

eilės ritininę grandinę, kurios charakteristikos matomos 3.9 ir 3.10 lentelėse.

3.9 lentelė. Ritininės grandinės parametrai pagal ISO R606, DIN 8187 (Vaičiulis, 2011).

Grandinės žymėjimas 05B – 1

Grandinės žingsnis 𝑝𝑔,mm 8,000

Grandinės trūkimo jėga 𝐹𝐵, kN 5

Grandinės 1 m masė 𝑞𝑔, kg/m 0,20

Momentinis grandinės ritinėlių darbinis plotas 𝐴𝑔𝑟, mm2 11

36

3.7 pav. Ritininės grandinės schema (Vaičiulis, 2011).

3.10 lentelė. Ritininės grandinės pagrindiniai parametrai pagal ISO R606, DIN 8187 (Vaičiulis,

2011).

Grandinės

žymėjimas

𝑏𝑔1, mm 𝐵𝑔, mm 𝑑𝑔1,

mm

𝑏𝑔3, mm 𝑒𝑔, mm ℎ𝑔, mm 𝑠𝑔1, mm 𝑠𝑔2, mm

05B – 1 3,00 8,60 2,31 5,00 - 7,10 0,75 0,75

Tiesinis grandinės greitis skaičiuojamas pagal formulę (Vaičiulis, 2011):

𝑣 =𝑧1 ∙ 𝑝𝑔 ∙ 𝑛1

60 ∙ 103; (3.18)

Čia: 𝑧1 – mažosios (varančiosios) žvaigždutės rekomenduojamas krumplių skaičius;

𝑝𝑔 – grandinės žingsnis, 8 mm;

𝑛1 – mažosios žvaigždutės sukimosi dažnis, min-1.

𝑣 =11 ∙ 8 ∙ 2508

60 ∙ 103= 3,68, m/s; (3.19)

Maksimalus leistinas tiesinis grandinės greitis apskaičiuojamas pagal formulę (Vaičiulis,

2011):

37

𝑣𝑎𝑑𝑚 =𝐾𝑣𝑚𝑎𝑥 ∙ 𝜋 ∙ 𝑝𝑔

60 sin (180°

𝑧1)

∙

∙ (82,5

7,95𝑃𝑔𝑟𝑒𝑑 ∙ 1,0278𝑧1 ∙ 1,323𝑃1

4448𝑣

)

1

1,59 lg(𝑝𝑔𝑟𝑒𝑑)+1,873, m/s;

(3.20)

Čia: 𝑧1 – mažosios (varančiosios) žvaigždutės rekomenduojamas krumplių skaičius;

𝑝𝑔 – grandinės žingsnis, 8 mm;

𝑛1 – mažosios žvaigždutės sukimosi dažnis, min-1.

𝐾𝑣𝑚𝑎𝑥 = 0,3 + 𝑝𝑔/50,8 (3.21)

Čia: 𝐾𝑣𝑚𝑎𝑥 – maksimalus greičio koeficientas

𝐾𝑣𝑚𝑎𝑥 = 0,3 +8

50,8= 0,457

𝑝𝑔𝑟𝑒𝑑 = 𝑝𝑔/25,4 (3.22)

Čia: 𝑝𝑔𝑟𝑒𝑑 – redukuotas grandinės žingsnis, mm.

𝑝𝑔𝑟𝑒𝑑 =8

25,4= 0,315 mm.

Apskaičiuotas reikšmes įstatau į 3.19 formulę:

𝑣𝑎𝑑𝑚 =0,457 ∙ 3.14 ∙ 8

60 sin (180°/11)∙

∙ (82,5

7,950,315 ∙ 1,027811 ∙ 1,323168

4448∙3,68

) 1

1,59 lg 0,315+1,873 = 16,94, m/s;

Tiesinis grandinės greitis turi neviršyti leistino greičio, t.y. (Vaičiulis, 2011):

𝑣 ≤ 𝑣𝑎𝑑𝑚 (3.23)

38

Apskaičiuotos reikšmės šią sąlygą tenkina:

3,68 < 16,94, m/s

Žvaigždučių parinkimas

Projektuojamai transmisijai parenku „Chiaravalli Transmissioni SpA“ standartines žvaigždutes.

Abiejų žvaigždučių techniniai parametrai matomi 3.11 lentelėje.

3.8 pav. Žvaigždutės schema (Žvaigždučių parinkimas, 2015).

3.11 lentelė. Parinktų žvaigždučių parametrai (Žvaigždučių parinkimas, 2015).

Varančiosios žvaigždutės aprašymas Varomosios žvaigždutės aprašymas

Krumplių skaičius 𝑧1 11 Krumplių skaičius 𝑧2 63

Diametras de , mm 31,7 Diametras de, mm 162

Diametras dp, mm 28,39 Diametras dp, mm 157,95

Skylė velenui D1, mm 12,7 Skylė velenui D1, mm 25

Žvaigždutės storis B1, mm 2,8 Žvaigždutės storis B1, mm 2,8

Iš gamintojo pateiktos charakteristikos atitinkamiems variklio sūkiams apskaičiuoju elektrinio

keturračio greitį.

𝑣 =𝜋 ∙ 𝑟𝑟 ∙ 𝑛

𝑖𝑇 ∙ 30; (3.23)

39

𝑟𝑟 =𝑟0 ∙ 𝑘

1000; (3.24)

Čia: 𝑟𝑟 – rato riedėjimo spindulys, m;

𝑟0 – rato laisvasis spindulys, m;

k – padangos deformacijos koeficientas (k=0,86…0,88).

𝑟𝑟 =0,165 ∙ 0,87

1000= 0,1466 m.

Iš gamintojo pateiktos charakteristikos atitinkamiems variklio sūkiams apskaičiuoju elektrinio

keturračio greitį pagal 3.22 formulę.

𝑣1 =3,14 ∙ 0,1466 ∙ 300

5,73 ∙ 302,83 km/h;

𝑣2 =3,14 ∙ 0,1466 ∙ 450

5,73 ∙ 30= 4,24 km/h.

Gautas reikšmes surašau į 3.12 lentelę.

3.12 lentelė. Apskaičiuotas keturračio greitis esant tam tikriems variklio sūkiams.

Variklio sūkiai,

min -1

Transporto priemonės greitis,

km/h

1 0,00944

300 2,83

450 4,24

600 5,66

750 7,08

900 8,50

1050 9,91

1200 11,32

1360 12,84

1460 13,78

1575 14,87

1725 16,28

1860 17,56

1985 18,74

2100 19,82

40

3.12 lentelės tęsinys

Variklio sūkiai,

min -1

Transporto priemonės greitis,

km/h

2200 20,77

2325 21,94

2445 23,08

Taip pat atsižvelgiu į transmisijos naudingumo koeficientą (𝜂𝑡𝑟 = 0,95), gaunu variklio

traukos galią. Įstačiusi į formulę reikšmes, braižau grafiką (3.9 pav.).

3.9 pav. Elektros variklio galios balansas

Iš 3.9 pav. matomo keturračio galios balanso galime nustatyti maksimalų

projektuojamos transporto priemonės greitį esant normaliomis sąlygomis. Taškas, kuriame susikerta

bendros galios reikalingos trinties ir oro varžoms nugalėti ir variklio galios priklausomybės nuo

greičio grafikai, atitinka maksimalų greitį. 𝑣𝑚𝑎𝑥 = 22,57 km/h.

y = 5,5934x + 5E-13

y = 0,1215x2 - 1,4118x + 3,8883

y = 0,1215x2 + 4,1816x + 3,8883

y = -2,6342x2 + 67,408x - 18,894

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 26 28

Gal

ia,

W

Greitis km/h

Galia riedėjimo varžomsnugalėti

Galia oro varžomsnugalėti

Bendra galia riedėjimo iroro varžoms nugalėti

Variklio galios balansas

41

4. Valdiklio parinkimas

Valdiklio pagrindinė užduotis – valdyti variklio greitį, tai pasiekiama įtampos reguliavimu.

Didinant įtampą variklio greitis proporcingai didėja, mažinant – mažėja.

Valdikliai nuolatinės srovės varikliams

Patys paprasčiausi – tai mechaniniai valdikliai. Vienas iš jų – tai reostato pagrindu. Keičiant

varžą, keičiamas įtampos pralaidumas. Tai labai paprasta ir pigi sistema, tačiau naudingumas gana

mažas, to priežastis – per reostatą išsiskiria labai daug šilumos, kas netausoja baterijų energijos. Kitas

mechaninis valdiklis – jungiklio tipo. Šis valdiklis naudoja kontaktus, kurie sujungia baterijas į

įvairias kombinacijas (nuosekliai, lygiagrečiai), siekiant keisti įtampą. Šio tipo valdiklio privalumas

tai maža kaina bei efektyvumas neprarandant energijos per šilumą.

Populiariausi nuolatinės srovės varikliams skirti valdikliai yra elektroniškai valdomi. Jų

veikimo principas pagrįstas pulsuojančia moduliacija. Šie valdikliai tinkamiausi elektromobiliams

(Mikrovaldiklių apibrėžimas ir savybės, 2011).

Šiame baigiamajame bakalauro darbe projektuojamam elektriniam keturračiui parenku

elektroniškai valdomą valdiklį, kurio darbinė įtampa nuo 12V iki 36V. Valdiklio galia nuo 300W iki

900W, priklausomai nuo įtampos. Esant 24V sistemai galia – 600W (Electric bicycle speed

controler , 2015).

5. Baterijų parinkimas

Baterija kol kas yra pats brangiausias mazgas automobilyje. Egzistuoja dviejų tipų baterijos

– vienkartinės ir įkraunamos. Elektromobiliams taikomos įkraunamos baterijos. Tokio tipo baterijų

gali būti įvairių rūšių:

1. Ličio-jonų (Li-jonų) baterijos. Jos pasižymi labai geru energijos tankiu, kuris viršija 200

Wh/kg, geru galios tankiu, labai geru įkrovos – iškrovos ciklo efektyvumu, siekiančiu 80-90

%. Tokios baterijos silpnos vietos yra ne itin didelis jų darbo amžius (ciklų skaičius iki kelių

tūkstančių) ir gana žymi degradacija didėjant jų darbo laikui. Jei netinkamai įkraunamos, šios

baterijos gali sukelti gaisrą. Ličio – jonų baterijos kol kas yra brangios ir tai yra pagrindinė

kliūtis dar spartesnei elektromobilių plėtrai.

2. Nikelio – metalų hibridų baterijos (NiMH). Jų gamybos technologija yra gana brandi, bet

įkrovos – iškrovos ciklo efektyvumas gana nedidelis – 60 – 70 %. Jų sukauptos energijos

tankis yra gana vidutiniškas – 30 – 80 %. Tinkamai eksploatuojamos šios baterijos turi gan

42

ilgą darbo amžių, kuris viršija 10 metų. Šių baterijų trūkumas - gana žymi savaiminė

elektrolito iškrova.

3. Natrio (Sodium) baterijose (Na), kaip elektrolitas naudojamas išlydytas karštas natrio

cloraliuminatas (NaClAl4), kurio temperatūra turi būti palaikoma apie 270°C. Šio tipo

baterijos turi gana didelį energijos tankį (120 Wh/kg), o jos galios tankis nedidelis - neviršija

300 W/kg. Kadangi darbo metu jų elektrolitas turi būti šildomas, tai esant šaltam orui

elektrolitui šildyti reikia daugiau energijos. Jų gamybos technologija yra taip pat gana brangi.

4. Švino – rūgštinės baterijos. Tai paprasčiausi ir pigiausi energijos kaupikliai, kurie naudojami

elektromobiliuose. Šio tipo baterijos gali būti greitai įkraunamos, darbo amžius yra gana

nedidelis – normaliai eksploatuojamos baterijos keičiamos kas treji metai. Kiti, labai svarbūs,

švino – rūgštinių baterijų trūkumai yra didelis baterijų svoris (sudaro 20-25 % viso

elektromobilio svorio), nedidelis energijos tankis (30 – 40 Wh/kg), nedidelis įkrovos –

iškrovos ciklo naudingumo koeficientas (70 – 75 %) (Seith Leitman, 2009).

5.1 pav. Baterijų tipai: 1. Ličio – jonų baterija; 2. Nikelio metalų hibridų baterija; 3. Natrio baterija; 4. Švino

– rūgštinė baterija

Šiame baigiamajame bakalauro darbe projektuojamam elektriniam visureigiui parenku ličio

geležies fosfato bateriją (LiFePO4). Jos pasižymi ilgaamžiškumu, mažiausiu savaiminiu išsikrovimu

bei didžiausia celės įtampa ir specifine energija. Parenku TAICO TAICO12-100 modelio baterijas,

kurios naudojamos elektromobiliams, elektriniams autobusams, elektriniams motociklams, golfo

automobiliams, motoroleriams, neįgaliesiems skirtoms transporto priemonėms. Parinktos baterijos

charakteristikas pateikiu 5.1 lentelėje.

5.1 lentelė. Parinktų ličio jonų akumuliatorių charakteristikos (Electric bike battery, 2015).

Baterijos tipas, modelis Ličio jonų (LiFePO4) baterija 18650, TAICO12-100

Nominalioji talpa, Ah 12

Nominalioji įtampa, V 24

Masė, kg 2,5

Kaina, USD 208

Matmenys, mm 200x100x100

43

Pagal užduotą sąlygą, projektuojama transporto priemonė turi važiuoti vienu įkrovimu ne

trumpiau kaip 2 valandas. Pagal 3.5 lentelėje esančius duomenis suminė galia varžoms nugalėti

važiuojant transporto priemonei 16 km/h greičiu sunaudojamas energijos kiekis yra 101,34W.

Todėl bendra baterijų talpa reikalinga projektuojamai transporto priemonei bus:

𝐶 = 𝑃 ∙ 𝑡; (4.1)

Čia: C – bendra baterijų talpa, Wh;

P– suminė galia varžoms nugalėti, W;

t – važiavimo laikas, h.

101,34 ∙ 2 = 202,68 Wh;

Ličio jonų akumuliatoriaus nerekomenduojama įkrauti virš 80 %, todėl į tai atsižvelgdama

nustatau, kad 32 km nuvažiuoti bus reikalinga:

202,68 ∙ 100

80= 253,35 Wh;

Transporto priemonėje naudosiu vieną 24 V ličio jonų bateriją, kurios nominalioji įtampa

12Ah, taigi bendra baterijos talpa:

24 ∙ 12 = 288Wh

Taigi sąlyga yra tenkinama: 253,35 Wh<288 Wh.

6. Elektrinio keturračio rėmo modeliavimas

Elektrinio keturračio rėmas (5.1 pav.) yra standus, jėgomis ir momentais apkrautas

konstrukcijos pagrindas. Prie jo tvirtinamos baterijos, pakabos elementai, jis perima žmogaus,

variklio bei kitų elementų svorį. Taip pat ant rėmo tvirtinamos plastikinės apsauginės detalės. Rėmą

iš viršaus veikia agregatų bei žmogaus svoris, iš apačios per varytuvus ir pakabą – horizontalios ir

vertikalios kelio reakcijos.

44

Pagrindiniai reikalavimai rėmui yra jo standumas ir atraminių paviršių, prie kurių tvirtinami

transporto priemonės elementai, tarpusavio tikslumas. Kadangi projektuojama transporto priemonė

yra vienetinė, tai rėmas suvirinamas iš standartinių profilių. Rėmo forma ir matmenys priklauso nuo

ant jo montuojamų elementų formų, gabaritų, tarpusavio padėties bei vairuotojų ūgio ir svorio

(Gastila, 1978).

6.1 pav. Elektrinio keturračio rėminės konstrukcijos vaizdas

Rėminei konstrukcijai naudoju standartinį EN-AW 6082 (Al Si1MgMn), aliumininį profilį,

kurio charakteristikos matomos 6.1 lentelėje. Rėminės konstrukcijos patikrinimą atlieku

„SolidWorks“ simuliacijos paketu.

6.1 lentelė. Deformuojamo aliuminio profilio charakteristiniai stipriai (B priedas).

Lydinys Pavadinimas Grūdinimas Sienelės storis,

mm

f0,2, MPa fu , MPa

EN AW - 6082 EP/H T5 t ≤ 5 230 270

Žymuo: EP/H – tuščiaviduriai presuotieji profiliuočiai;

Terminis apdirbimas T5 – Ataušintas po karšto deformavimo ir dirbtinai sendinamas.

f0 – charakteristinis aliuminio stipris, kuris lygus sąlyginės takumo ribos f0,2 reikšmei pagal

aliuminio standartus ir technines tiekimo sąlygas.

fu - charakteristinis ribinis aliuminio stipris imamas lygus stiprumo ribos σu reikšmei pagal

aliuminio standartus ir technines tiekimo sąlygas.

45

6.2 pav. Parinkto profilio skerspjūvio vaizdas

Profilio matmenys: D = 20 mm;

A = 2 mm;

d = 16 mm.

Vienetų sistema atliekant šią analizę matoma 5.2 lentelėje.

6.2 lentelė. Vienetų sistema atliekant rėmo analizę

Vienetų sistema: Si

Ilgio deformacija: mm

Įtempiai: N/m2

Įvertinu pagrindines jėgas ir apkrovas veikiančias transporto priemonės rėmą (5.3 pav.).

Rėminę konstrukciją įtvirtinu amortizatoriaus tvirtinimo taškuos, nes šiuose taškuose veikia

didžiausios apkrovos.

6.3 pav. Skaičiuojamojo modelio bendras vaizdas

46

Skaičiuojant modelį įvertinamos šios jėgos ar apkrovos:

1. Vairuotojo masė. Priimu, kad maksimaliai 6 metų jaunasis vairuotojas gali sverti 50 kg. Šia

mase apkraunu konstrukciją sėdynės vietoje bei rėmą, kurio pagalba vairuotojas užlipa ant

keturračio.

𝐹 = 𝑚𝑔; (5.1)

Čia: F – jėga, N;

m – masė, kg;

𝑔 – laisvojo kritimo pagreitis, 9,81 m/s2.

𝐹 = 50 ∙ 9,81 = 490,5 N.

2. Baterijų masė. Parinktų baterijų masė – 4 kg, taip pat įvertinų nuosavą dėžės masę,

mikrovaldiklį bei tvirtinimo elementus.

𝐹 = 5 ∙ 9,81 = 49,5 N.

3. Galinės pakabos ir variklio veikiamos jėgos. Galinės pakabos elementai kartu su varikliu

sveria 15 kg. Didžioji šio svorio dalis tenka varantiesiems ratams.

𝐹 = 7 ∙ 9,81 = 65,87 N.

5.4 paveiksle matyti, kad veikiant jėgoms ir apkrovoms, dviejose vietose susidaro maksimalūs

1,32e 108 N/m2 įtempiai, t.y 132 MPa. Šie įtempiai neviršija leistinos takumo ribos 230 MPa.

Pavojingos vietos yra ties pagrindinės rėminės konstrukcijos jungimo vieta su kojų atramai skirtu

vamzdžiu kai vairuotojas pilnu 50 kg mase aprauna tolimiausią profilio tašką. Kadangi šią

konstrukciją dengia plastikinė apsauga, tai lipimo momentu vairuotojo masė paskirstoma visam kojų

atramos rėmui.

47

6.4 pav. Įtempių pasiskirstymas elektrinio keturračio rėmo konstrukcijoje

5.5 paveiksle matoma konstrukcijos deformacija jėgos veikimo kryptimi. Didžiausia

deformacija kojų atramos profilio tolimiausiuose kampuose. Poslinkis – 5,72 mm.

6.5 pav. Ilgio deformacijos elektrinio keturračio rėmo konstrukcijoje

48

7. Galinės varančiosios ašies skaičiavimai

Šiame skyriuje patikrinsiu suprojektuoto elektrinio visureigio galinę varančiąją ašį, t.y.

apskaičiuosiu atsparumą sukimui ir lenkimui. 6.1 paveiksle matome bendrą galinės varančiosios ašies

vaizdą, kuriai pagal standartą EN 10025 parinkau S235JR plieno markę.

7.1 pav. Bendras varančiosios ašies vaizdas

7.1. Sukimo skaičiavimas

Sukimas tai toks strypo deformavimo atvejis, kai jo skerspjūvyje veikia vieną įraža – sukimo

momentas. Varančiosios ašies patikrinimui reikia apskaičiuoti pavojingame skerspjūvyje veikiančius

sukimo įtempius.

Apvaliems sukamiems strypams taikoma tokia stiprumo sąlyga (Juodis, 2009):

𝜏 =|𝑇|

𝑊𝑝≤ 𝜏𝑎𝑑𝑚; (6.1)

Čia: 𝜏 – pavojingame veleno skerspjūvyje veikiantys sukimo įtempiai, MPa;

𝑇 – sukimo momentas veikiantis varančiąją ašį, Nm;

𝑊𝑝 – pavojingojo veleno skerspjūvio polinis ploto atsparumo momentas, m3.

Iš variklio charakteristikos grafiko sukimo momentas lygus (Juodis, 2009):

𝑇 = 𝑇𝑣 ∙ 𝑖𝑇; (6.2)

49

Čia: 𝑇 – sukimo momentas veikiantis varančiąją ašį, Nm;

𝑇𝑣 – variklio sukimo momentas, Nm.

Remiantis variklio charakteristika matoma 3.4 paveiksle skaičiuoju variklio sukimo

momentą veikiantį varančiąją ašį. Maksimalus variklio sukimo momentas yra 49,38 lb-in (DC

Motor Calculations, 2014):

𝑇𝑣 =𝑇𝐿

8,851; (6.3)

Čia: 𝑇𝐿 – variklio sukimo momentas, lb-in;

𝑇𝑣 =49,38

8,851= 5,57 Nm;

𝑇 = 5,57 ∙ 5,73 = 31,9 Nm;

Varančiosios ašies skerspjūvio polinis ploto atsparumo momentas priklauso nuo veleno

skerspjūvio ploto. Šiame baigiamajame darbe projektuojamos transporto priemonės varančioji ašis

yra skirtingų skerspjūvių tipų, todėl šiame skyriuje patikrinsiu stiprumą dvejiems pavojingiems

skerspjūvio tipams.

1. Skaičiuoju sukamo strypo stiprumą pirmame pasirinktame pavojingame skerspjūvyje,

(Juodis, 2009). Skerspjūvio tipas pavaizduotas 6.2 paveiksle.

7.2 pav. Varančiosios ašies pavojingas skerspjūvis

50

𝑊𝑝 ≈𝜋𝑑3

16(1 −

𝑎

𝑑) −

𝑏𝑡𝑣(𝑑 − 𝑡𝑣)2

2𝑑; (6.4)

Čia: 𝑑 – varančiosios ašies skersmuo, 0,023 m;

𝑎 – skylės, skirtos kaiščiui diametras, 0,005 m;

𝑏 – išdrožos plotis, 0,006 m;

𝑡𝑣 – išdrožos gylis, 0,0026 m.

𝑊𝑝 ≈3,14 ∙ 0,0233

16∙ (1 −

0,005

0,023) −

0,006 ∙ 0,0026(0,023 − 0,0026)2

2 ∙ 0,023

= 1,6 ∙ 10−6 m3;

Įsistatau apskaičiuotą reikšmę į 6.2 formulę ir skaičiuoju stiprumą:

𝜏 =31,97

1,6 ∙ 10−6= 20 MPa.

Apskaičiuoju ašies skerspjūvio polinius inercijos momentus (Juodis, 2009):

𝐼 =(𝜋𝑑𝑎)4

32(1 −

1,54𝑎

𝑑) −

𝑏𝑡𝑣(𝑑 − 𝑡𝑣)2

2𝑑; (6.5)

Čia: 𝐼 – ašies skerspjūvio polinis inercijos momentas, m4;

𝐼 =(3,14 ∙ 0,023)4

32(1 −

1,54 ∙ 0,005

0,023) −

0,006 ∙ 0,0026(0,023 − 0,0026)2

2 ∙ 0,023

= 3,95 ∙ 10−7 m4;

Skaičiuoju veleno dalių sąsukio kampus, (Juodis, 2009):

𝜑 =𝑇 ∙ 𝑎𝑏

𝐺 ∙ 𝐼; (6.6)

Čia: 𝜑 – veleno sąsūkio kampas, rad;

a,b – atstumas iki pavojingo taško, m;

51

G – šlyties modulis, G = 79 GPa.

𝜑1 =31,97 ∙ 0,407

79 ∙ 109 ∙ 3,95 ∙ 10−7= 0,0004 rad;

rad;

𝜑2 =31,97 ∙ 0,288

79 ∙ 109 ∙ 3,95 ∙ 10−7= 0,003 rad;

2. Skaičiuoju sukamo strypo stiprumą antrame pasirinktame pavojingame galinės ašies

skerspjūvyje. Skerspjūvio tipas – apvalus strypas (Juodis, 2009):

𝑊𝑝 =𝜋𝑑3

16; (6.7)

Čia: 𝑑 – varančiosios ašies skersmuo pavojingame skerspjūvyje, 0,017 m;

𝑊𝑝 =3,14 ∙ 0,0173

16= 9,64 ∙ 10−7m3.

Įsistatau apskaičiuotą reikšmę į 6.2 formulę ir skaičiuoju antrame pavojingame skerspjūvyje:

𝜏 =31,97

9,64 ∙ 10−7= 33,16 MPa.

Apskaičiuoju ašies skerspjūvio polinius inercijos momentus:

𝐼 =(𝜋 ∙ 0,017)4

32= 8,2 ∙ 10−9 m4;

Skaičiuoju veleno dalių sąsukio kampus:

𝜑1 =31,97 ∙ 0,027

79 ∙ 109 ∙ 8,2 ∙ 10−9= 0,001 rad;

52

T,

Nm

𝜑,

rad

𝜑2 =31,97 ∙ 0,668

79 ∙ 109 ∙ 8,2 ∙ 10−9= 0,033 rad.

Apskaičiavusi reikšmes sudarau pavojingiausio skerspjūvio sukimo momentų diagramą:

𝑚𝐿 = 0,1𝑚

𝑐𝑚;

𝑚𝑇 = 2𝑁𝑚

𝑚𝑚;

𝑚𝜑 = 0,001𝑟𝑎𝑑

𝑚𝑚;

7.3 pav. Skaičiuojamoji ašies schema

7.2. Lenkimo skaičiavimas

Lenkimu vadinamas toks elemento deformavimas, kai jo skerspjūvyje veikia dvi įražos –

lenkimo momentas ir skersinė jėga. Jei skersinė jėga lygi nuliui, tai toks lenkimas vadinamas

grynuoju. Šiame skyriuje išnagrinėsiu varančiosios ašies grynąjį lenkimą. Tam, kad galėčiau rasti

jėgas veikiančias priekinę Fa ir galinę Fb ašį nusibraižau skaičiuojamąją transporto priemonės schemą

matomą 6.3 paveiksle.

53

7.4 pav. Elektrinio keturračio skaičiuojamoji schema

Susidarau atramines reakcijas, (Juodis, 2009):

∑ 𝑀𝐴 = 0; (6.9)

∑ 𝑀𝐵 = 0; (6.10)

∑ 𝑀𝐴 = 𝑞1 ∙ 𝑙8 ∙𝑙8

2− 𝐹4 ∙ 𝑙4 − 𝑞1(𝑙1 ∙ 𝑙8) ∙

𝑙1−𝑙8

2− 𝐹3 ∙ 𝑙3 − 𝐹2 ∙ 𝑙2 − 𝐹6(𝑙 − 𝑙6) −

𝐹7(𝑙 − 𝑙7) − 𝑞5 ∙ 𝑙5 ∙ (𝑙 −𝑙5

2) + 𝐹𝐵 ∙ 𝑙;

(6.11)

∑ 𝑀𝐵 = 𝑞1 ∙ 𝑙8 (𝑙 +𝑙8

2) − 𝐹𝐴 ∙ 𝑙 + 𝐹4(𝑙 − 𝑙4) + 𝑞1(𝑙1 − 𝑙8) ∙ (

𝑙1−𝑙8

2+ 𝑙5) +

𝐹3(𝑙 − 𝑙3) + 𝐹2(𝑙 − 𝑙2) + 𝐹6𝑙6 + 𝐹7𝑙7 + 𝑞5𝑙5∙𝑙5

2;

(6.12)

Čia: 𝑀𝐴 –Sukimo momentas, Nm;

𝑞1 – išskirstyta rėmo apkrova, 𝑁

𝑙8 – atstumas nuo rėmo priekinio taško iki priekinės ašies centro, 𝑙8 = 0,123 m;

𝑙4 – atstumas nuo priekinės ašies centro iki vairo centro, 𝑙4 = 0,070 m;

𝑙1 – atstumas nuo rėmo priekinio iki galinio taško, 𝑙1 = 0,772 m;

𝐹3 – baterijos veikiama jėga, 𝐹3 = 49,5 N;

𝑙3 – atstumas nuo priekinės ašies iki baterijų masės centro 𝑙3 = 0,385 m;

54

𝐹2 – vairuotojo svoris veikiama jėga, 𝐹2 = 490,5 N;

𝑙2 – atstumas nuo priekinės ašies centro iki vairuotojo masės centro 𝑙2 = 0,405 m;

𝐹6 – variklio svorio veikiama jėga, 𝐹6 = 40 N;

𝑙6 – atstumas nuo variklio centro iki galinės varančiosios ašies centro, 𝑙6 = 0,225 m;

𝐹7 – amortizatoriaus svorio veikiama jėga, m;

𝑞5– išskirstyta galinės svirties apkrova, N;

𝑙5– atstumas nuo galinės svirties tvirtinimo taško iki varančiosios ašies centro, m;

𝐹𝐵– jėga veikianti galinius varančiuosius ratus, N;

𝐹𝐴– jėga veikianti priekinius ratus, N;

l– atstumas nuo priekinės ašies iki galinės ašies centro, m;

Pastaba: visos 6.9 ir 6.10 formulėje esančios jėgos apskaičiuotos pagal 3.1 formulę

𝑞 =𝑚𝑔

𝑙; (6.13)

Čia: 𝑞 – išskirstyta apkrova, N;

𝑙 – atstumas, m.

𝑞1 =5 ∙ 9,81

0,773= 64,8 N;

𝑞5 =1,73 ∙ 9,81

0,300= 56,7 N;

Įsistatau reikšmes į 6.9 ir 6.10 formules ir skaičiuoju Fb ir Fa jėgas, veikiančias priekinę ir

galinę ašis:

64,8 ∙ 0,123 ∙0,123

2− 35 ∙ 0,07 − 64,8(0,772 − 0,123) ∙ (

0,772−0,123

2) − 49,5 ∙

0,358 − 490,5 ∙ 0,405 − 40(0,950 − 0,225) − 10(0,950 − 0,223) − 56,7 ∙ 0,3 ∙

(0,950 −0,3

2) + 𝐹𝑏 ∙ 0,950 = 0;

−278,9 + 𝐹𝑏 ∙ 0,950 = 0 N.

55

𝐹𝑏 = 293,6 N.

64,8 ∙ 0,123 (0,950 +0,123

2) − 𝐹𝑎 ∙ 0,950 + 35(0,950 − 0,070)

+ 64,8(0,772 − 0,123) ∙ (0,772 − 0,123

2+ 0,3) + 49,5

∙ (0,950 − 0,385) + 490,5(0,950 − 0,405) + 40 ∙ 0,225 + 10

∙ 0,223 + 56,7 ∙ 0,300 ∙0,300

2= 0;

74,2 − 𝐹𝑎 ∙ 0,950 = 0;

𝐹𝑎 = 393,9 N.

Braižau varančiosios ašies lenkimo skaičiuojamąja schemą, matomą 6.4 paveiksle.

7.5 pav. Elektrinio keturračio ašies skaičiuojamoji schema

𝐹1 = 𝐹2 =𝐹𝑏

2; (6.14)

Čia: 𝐹1 – jėga veikianti dešinį galinį transporto priemonės ratą, N;

𝐹2 – jėga veikianti kairį galinį transporto priemonės ratą, N.

293,6

2= 146,8 N;

Stiprumo sąlyga lenkimui (Juodis, 2009):

56

𝜎𝑚𝑎𝑥 =|𝑀𝑚𝑎𝑥|

𝑊𝑥≤ 𝜎𝑎𝑑𝑚; (6.13)

Čia: 𝜎𝑚𝑎𝑥 – pavojingame ašies skerspjūvyje veikiantys lenkimo įtempiai, MPa;

𝑀𝑚𝑎𝑥 – lenkimo momentas veikiantis pavojingame ašies skerspjūvyje, Nm;

𝑊𝑥 – pavojingo veleno ploto ašinis atsparumo momentas, mm3.

𝜎𝑎𝑑𝑚 – normaliniai leistinieji lenkimo įtempiai, 𝜎𝑎𝑑𝑚 = 200 MPa.

Ašies stiprumą lenkimui patikrinu dviejuose pavojinguose skerspjūviuose.

1. Projektuojamos varančiosios ašies skerspjūvio plotas (6.5 pav.) pavojingame pjūvyje

skaičiuojamas pagal formulę (Mikuckis, 2008):

𝑊𝑥 =𝜋𝑑3

32; (6.15)

Čia: 𝑑 – veleno skersmuo, mm.

7.6 pav. Ašies pavojingame pjūvyje skerpsjūvio vaizdas

𝑊𝑥 =3,14 ∙ 0,0213

32= 9,1 ∙ 10−7 m;

𝐹𝑠𝑢𝑘 = 𝐹1 ∙ 𝜇; (6.16)

Čia: 𝐹1 – Jėga veikianti ratą, N;

𝜇 – Rato sukibimo su keliu koeficientas, 𝜇 = 0,9.

57

𝐹𝑠𝑢𝑘 = 146,8 ∙ 0,9 = 132,1 N;

𝐹ž =𝑀

𝑅ž; (6.17)

Čia: 𝑅ž – Varančiosios žvaigždutės spindulys, m.

𝐹ž =38,9

0,081= 480 N;

Lenkimo momentas veikiantis pirmame tikriname pavojingame veleno skerspjūvyje

apskaičiuojamas pagal formulę (Juodis, 2009):

|𝑀1 𝑚𝑎𝑥| = √(𝐹1 ∙ 𝐿1)2 + (𝐹𝑠𝑢𝑘 ∙ 𝐿1)2 + 𝐹ž ∙ 𝐿2; (6.18)

Čia: 𝐿 – atstumas nuo jėgos veikimo taško iki įtvirtinimo, m;

|𝑀1 𝑚𝑎𝑥| = √(146,8 ∙ 0,287)2 + (132,1 ∙ 0,287)2 + 480 ∙ 0,220; = 162,6 N∙m;

Apskaičiavusi reikšmes skaičiuoju pasirinkto skerspjūvio įtempius:

𝜎𝑚𝑎𝑥 =162,6

9,1 ∙ 10−7= 178,7 MPa;

178,7 < 200 MPa;

2. Projektuojamos varančiosios ašies skerspjūvio plotas (6.6 pav.) pavojingame pjūvyje

skaičiuojamas pagal formulę (Vaičiulis, 2011):

𝑊𝑥 ≈𝜋𝑑3

32∙ (1 −

1,54 ∙ 𝑎

𝑑) −

𝑏 ∙ 𝑡𝑣(𝑑 − 𝑡𝑣)2

2𝑑; (6.19)

58

7.7 pav. Ašies pavojingame pjūvyje skerpsjūvio vaizdas

𝑊𝑥 =3,14 ∙ 0,0233

32(1 −

1,54 ∙ 0,005

0,023) −

0,006 ∙ 0,0026(0,023 − 0,0026)2

2 ∙ 0,023

= 6,5 ∙ 10−7m;

Lenkimo momentas veikiantis antrame tikriname pavojingame veleno skerspjūvyje

apskaičiuojamas pagal formulę:

|𝑀2 𝑚𝑎𝑥| = √(𝐹2 ∙ 𝐿3)2 + (𝐹𝑠𝑢𝑘 ∙ 𝐿3)2; (6.20)

|𝑀1 𝑚𝑎𝑥| = √(146,8 ∙ 0,287)2 + (132,1 ∙ 0,287)2 = 56,7 N∙m;

Apskaičiavusi reikšmes skaičiuoju pasirinkto skerspjūvio įtempius:

𝜎𝑚𝑎𝑥 =56,7

6,5 ∙ 10−7= 87,2 MPa;

Sąlyga yra tenkinama:

87,2 < 200 MPa;

7.3. Stebulės patikrinimas „SolidWorks Simulation“ programa

Automobilių pakabą sudaro daugybe agregatų bei detalių. Pakaba - mechanizmų ir tamprių

elementų visuma jungianti mašinos atramines dalis (ratus) su rėmu arba kėbulu. Sumažina dinamines

59

apkrovas tolygiai jas paskirsto važiuojančios transporto priemonės atramoms. Būna standžios, pusiau

standžios ir tamprios. Automobiliui važiuojant kelio nelygumais, ratus veikia smūginės jėgos. Šios

jėgos per pakabą perduodamos elektrinio keturračio rėmui. Taigi elektrinio visureigio pagrindinis

uždavinys – atlaikyti kelio smūgius bei juos paversti nežymiais kėbulo virpesiais. Šiame skyriuje

išnagrinėsiu elektrinio keturračio galinės stebulės (6.7 pav.) atsparumą apkrovoms.

7.8 pav. Galinės stebulės bendras vaizdas

Apskaičiuotą 6.2 formulėje sukimo momentą veikiantį varančiąją ašį bei 6.14 formulėje

apskaičiuotą jėgą veikiančią galinius elektrinio keturračio ratus atidedu „SolidWorks“ modelyje ir

įtvirtinu stebulę varžtų tvirtinimo vietose. 6.8 paveiksle matome, jog maksimalūs įtempiai veikia

tvirtinimo varžtus, o stebulės suminiai įtempiai pavojingame pjūvyje neviršija 28 MPa.

60

7.9 pav. Įtempių pasiskirstymas galinių varančiųjų ratų stebulėje

7.10 pav. Ilgio deformacija galinių ratų stebulėje

61

7.3.1. Varžtų patikrinamasis skaičiavimas

Šiame skyriuje patikrinsiu parinktus M6 diametro DIN 931 tvirtinimo varžtus tvirtinančius

galinius elektrinio keturračio ratus prie stebulės (6.10 pav.).

7.11 pav. Galinio rato tvirtinimo bendras vaizdas

Šiuo atveju skersinę apkrovą išlaiko varžto stiebelis. Šiose jungtyse varžto įveržti nebūtina.

Atliekant skaičiavimus į trinties jėgas neatsižvelgiama. Varžtai skaičiuojami tikrinant kirpimą ir

glemžimą.

Kirpimo įtempis apskaičiuojamas pagal formulę (Dulevičius, 2000):

𝜏𝑠 =𝐹1

𝑚 ∙ 𝑖 ∙ 𝐴; (6.21)

Čia: 𝜏𝑠 – kirpimo įtempis, MPa;

m – sandūrinių paviršių skaičius;

i – varžtų skaičius;

A – kerpamos varžto dalies arba apsauginės įvorės skerspjūvio plotas, m.

𝐴 = 𝜋𝑑2; (6.22)

Čia: 𝑑 – tvirtinamo varžto diametras, m;

62

𝐴 = 3,14 ∙ 0,0062 = 1,13 ∙ 10−4 m;

Įsistatau apskaičiuotą reikšmę į 6.21 formulę ir skaičiuoju kirpimo įtempį veikiantį tris

tvirtinimo varžtus.

𝜏𝑠 =146,8

1 ∙ 3 ∙ 1,13 ∙ 10−4= 0,43 MPa;

Apskaičiuotieji kirpimo įtempiai neturi viršyti leistinųjų. Mašinų gamyboje, kai apkrova

pulsuojanti, naudotina (Dulevičius, 2000):

𝜏𝑎𝑙𝑙𝑠 ≈ 0,5 ∙ 𝜎𝑦; (6.23)

𝜏𝑎𝑙𝑙𝑠 ≈ 0,5 ∙ 240 = 120 MPa;

Sąlyga yra tenkinama:

0,43 < 120 MPa;

Glemžimo įtempis skaičiuojamas pagal formulę (Dulevičius, 2000):

𝜎𝑝 =𝐹1

𝑑 ∙ 𝑠 ∙ 𝑖; (6.24)

Čia: 𝑑 – glemžiamo varžto arba įvorės skersmuo, m;

𝑠 – mažiausias glemžimo aukštis, m;

𝜎𝑝 =146,8

0,006 ∙ 3 ∙ 0,003= 2,7 𝑀𝑃𝑎;

MPa;

Apskaičiuotieji glemžimo įtempiai, kai apkrova pulsuojanti arba kinta pagal simetrinį ciklą,

neturi viršyti leistinųjų (Dulevičius, 2000):

63

𝜎𝑎𝑙𝑙𝑝 ≈ 0,9 ∙ 𝜎𝑦; (6.25)

Čia: 𝜎𝑎𝑙𝑙𝑝 – leistinieji glemžimo įtempiai, m;

𝜎𝑦 – mažiausia takumo riba parenkama pagal 6.1 lentelę 𝜎𝑦 = 240 N/mm2.

𝜎𝑎𝑙𝑙𝑝 = 0,9 ∙ 240 = 216 MPa;

2,7 < 216 MPa.

7.1 lentelė. Varžtų stiprumo klasės (Dulevičius, 2000).

Varžtams

Stiprumo

klasė

Mažiausia takumo riba 𝝈𝒚,

N/mm2

3.6 192

4.6 240

4.8 340

5.6 300

5.8 420

6.8 480

8.8 640

10.9 940

12.9 1100

8. Elektrinio keturračio kainos nustatymas

Elektriniai keturračiai turi mažiau komponentų ir yra paprastesnės konstrukcijos. Nėra

papildomų gamybos išlaidų degalų sistemai (vamzdeliai, žarnelės, bakas ir t.t). Taip pat jie reikalauja

mažiau priežiūros nei VDV varomi keturračiai visureigiai. Šiame baigiamajame darbe

projektuojamos transporto priemonės kainos nustatymas matomas 8.1 ir 8.2 lentelėse.

64

8.1 lentelė. Elektrinio keturračio visureigio galutinė kaina

KA

INA

Keturračio gamybos kaštai 1931 EUR

Keturračio pardavimo kaina įvertinus

pelną 3862 EUR

Keturračio kaina su PVM 21% 4673,02 EUR

8.2 lentelė. Elektrinio keturračio visureigio kainos nustatymas

Elektriniai keturračio

komponentai 39,00%

PA

VA

DIN

IMA

S

Variklis 305 EUR

Valdiklis 75 EUR

Baterija

183 EUR

Viso: 563 EUR

Mechaninė keturračio

įranga 18,50%

PA

VA

DIN

IMA

S Stabdymo įtaisai 20 EUR

Vairavimo sistema 111 EUR

Priekinė pakaba 136 EUR

Galinė pakaba 90 EUR

Viso: 357 EUR

Kiti reikiami

komponentai 14,70%

PA

VA

DIN

IMA

S Rėmas 20 EUR

Ratai 91 EUR

Plastikinė apsauga 100 EUR

Tvirtinimo elementai 50 EUR

Viso: 261 EUR

65

Darbų sąmata 27,80%

PA

VA

DIN

IMA

S Projektavimas 500 EUR

Surinkimas 100 EUR

Nenumatytos išlaidos 100 EUR

Vartotojo instrukcijos

parengimas 50 EUR

Viso: 750 EUR

Ekonominės dalies apibendrinimas

Šiame darbe projektuojamos transporto priemonės kaina yra net 6,35 karto didesnė už šiuo metu

rinkoje esančio elektrinio keturračio vidutinę kainą, kuri siekia 735 EUR. Priežastys yra kelios.

Pirmiausia tai vienetinių transporto priemonių gamyba yra daug brangesnė negu masinė. Gaminant

daugiau negu 500 vnt. šio gaminio kaina sumažėtų drastiškai. T.y sumažėtų projektavimo, gamybinės

įrangos kaštai bei gamintojui susipažinus su technologiniu procesu darbas būtų našesnis ir greitesnis.

9. Eksploatavimo instrukcijos

9.1. Darbų sauga

Nekokybiškai pagamintas ir ne pagal vartotojo instrukciją eksploatuojamas elektrinis

keturratis gali sukelti pavojų vairuotojui ar aplinkiniams. Šiame skyriuje trumpai apžvelgsiu saugos

reikalavimus elektra varomoms transporto priemonėms.

Transporto priemonė turi turėti apsaugą nuo elektros smūgio, kadangi elektrinėje

automobilio grandinėje vyrauja aukšta įtampa. Tai užtikrinama įrengus apsaugą nuo tiesioginio

sąlyčio su įtampingosiomis dalimis. Apsauga gali būti izoliatoriaus, gaubto ar pertvaros pavidalo.

Apsaugos neturi būti įmanoma atidaryti, išrinkti arba nuimti be įrankių. Jungtys turi būti įrengiamos

su užraktais, kuriuos galima nuimti tik įrankiais.

Pagrindiniai gaminamoms elektrinėms transporto priemonėms taikomi saugos reikalavimai

(C priedas) yra šie:

1. Transporto priemonėje keleivių saugumas turi būti užtikrintas taip, kad jeigu akumuliatorių

baterija montuojama skyriuje, neatskirtame nuo keleivių skyriaus, baterija turi būti pritvirtinta

66

taip, kad eismo įvykio atveju ji ar elektrolitas nesužalotų keleivių. Baterijos pritvirtinimas turi

būti apskaičiuotas taip, kad atlaikytų 20 G perkrovą judėjimo kryptimi ir 10 G kitomis

kryptimis.

2. Įkrovimo metu automobilis turi būti įžemintas ir negali pajudėti daugiau kaip 10 cm. Įkrovimo

stotelėje turi būti sumontuota srovės nuotekio relė.

3. Baterijų blokas turi būti pažymėtas ISO 3864:1984 ženklu ir nurodyta jo įtampa. Taip pat turi

būti nurodytas baterijų cheminis tipas bei išryškintas įspėjimas dėl iš akumuliatorių galimai

išskiriančių dujų.

4. Transporto priemonėje naujai įrengtų aukštos įtampos laidų izoliacija turi būti ryškios spalvos

ir skirtis iš kitų laidų.

5. Įrangos korpusai, kuriuose yra aukštos įtampos sistemos kontaktų, turi būti pažymėti

standartiniu aukštos įtampos ženklu: juodu žaibo simboliu geltono fono trikampyje su juodu

rėmeliu (9.1 pav.). (Perdirbamos ar gaminamos transporto priemonės reikalavimai, 2011).

9.1 pav. Aukštosios įtampos įrangos ženklinimas

9.2. Aplinkos apsaugos reikalavimai

Elektromobilių akumuliatoriai turi būti surenkami kaip ir įprastiniai akumuliatoriai, tačiau

jų perdirbimo procesas yra sudėtingesnis. Ličio jonų akumuliatoriai yra perdirbami sertifikuotose

įmonėse, kur specialistai jas perdirba vadovaujantis Direktyva 2006/66/EC, Aplinkos ministro 2008

m. įsakymu dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisyklių

patvirtinimo Nr. D1-386 ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu. Akumuliatorių

perdirbimo metu baterijos komponentai yra padalijami į 3 galutinius produktus:

a) kobalto ir ličio druskų koncentratus; b) nerūdijančio plieno; c) vario, aliuminio ir plastiko. Atskirti

visi šie produktai yra vėl panaudojami rinkoje. (Europos Parlamento ir tarybos direktyva

2006/66/EB, 2006).

67

9.3. Techninė priežiūra

Traukos akumuliatoriaus įkrovimo ciklų skaičius ir eksploatavimo laikas yra riboti, todėl

elektrinio keturračio visureigio eksploatavimo laikotarpiu gali prireikti jį keisti nauju. Įvykus eismo

įvykiui, būtina apžiūrėti ir įvertinti traukos akumuliatoriaus būklę: jei jis pažeistas, privaloma jį keisti

nauju, remontuoti akumuliatorių nepatartina.

Elektrinis keturratis negali būti nuolatos įkraunamas greituoju režimu, kadangi pratekanti

maksimali krovimo elektros srovė skatina laikiną akumuliatoriaus temperatūros pakilimą. Šis

procesas ilgainiui sutrumpina akumuliatoriaus eksploatavimo laikotarpį ir sumažina maksimalų

įkrovimo ciklų skaičių.

Traukos akumuliatoriaus nepatartina eksploatuoti jam esant beveik visiškai iškrautam (pvz.,

likus 10 % energijos). Tokiu atveju baterija yra papildomai sekinama, padaroma neatstatoma žala,

mažėja likęs įkrovimo ciklų skaičius ir eksploatavimo laikotarpis.

9.4. Transporto priemonės ženklinimas

Ant kiekvieno ATV per visą numatytą jų eksploatavimo laiką įskaitomai ir nepanaikinamai

turi būti pateikta ši informacija:

a) Gamintojo ir, kai taikoma, įgalioto atstovo įmonės pavadinimas ir visas adresas;

b) Privalomieji ženklai;

c) Transporto priemonės žymenys;

d) Serijos arba tipo žymenys;

e) Serijos numeris (jei yra);

f) Pagaminimo metai (metai, kuriais baigtas gamybos procesas);

g) Klasifikavimo informacija: vardinė galia kilovatais (kW), standartinė

komplektacijos masė kilogramais. (Visureigiai. Visureigiai keturračiai. Saugos

reikalavimai ir bandymo metodai. 2014. LST EN 15997).

10. Darbo rezultatai, išvados ir pasiūlymai

Šiame baigiamajame darbe išanalizavau „Visureigiai. Visureigiai keturračiai. Saugos

reikalavimai ir bandymo metodai“ standartą. Šis Europos standartas EN 15997:2011 turi Lietuvos

standarto statusą ir taikomas visureigiams keturračiams. Aprašyti reikalavimai taikytini jų naudojimui

viešuosiuose keliuose. Suprojektuotas elektrinis keturratis atitinka šiame standarte aprašytas saugumo

nuostatus bei reikalavimus.

68

Suprojektuotam elektriniam keturračiui parinktas 24V 168W galios nuolatinės srovės

variklis, kuris sukimo momentą per grandininę tiesiogiai perduoda į galinius varančiuosius ratus.

Perdavimo skaičius 𝑖 = 5,53. Parinkto variklio maksimaliai išvystomas greitis yra 22,58 km/h,

apribotas greičio ribotuvu maksimalus transporto priemonės greitis 16 km/h.

Parinkta 24V 12Ah geležies fosfato (LiFePO4) akumuliatorių baterija užtikrina, jog

suprojektuota transporto priemonė maksimaliu 16 km/h greičiu vienu įkrovimu važiuos ne trumpiau

kaip 2 valandas.

Suprojektuotas elektrinis keturračio rėmas bei apskaičiuoti rėmo, stebulės, galinės

varančiosios ašies atsparumai apkrovoms:

Rasti maksimalūs aliuminio rėmo konstrukcijos įtempiai 132 < 230 MPa.

Galinės ašies įtempiai lenkiant: 178,7 < 200 MPa, ir sukant: 33,16 < MPa.

Elektrinio keturračio visureigio gamybos kaštai yra 1931 EUR, lyginant su vidutine rinkoje

esančia kaina skirtumas 6 kartus didesnis. Priežastis – vienetinių transporto priemonių gamyba visada

yra brangesnė už masinę.

69

11. Literatūros sąrašas

1. Adomavičius, V. 2011. Elektromobiliai ir jų plėtros perspektyvos. [interaktyvus] Kauno

technologijos universitetas. [žiūrėta 2015 kovo 9 d.]. Interneto prieiga:

http://gjstudija.net/ltma/ltma-darbai/LTMAmd-7-VA-Elektromob.pdf

2. Ali Emadi. Handbook of Automotive Power Electronics and Motor Drives.

3. Cylindrical roller bearings, single row, full complement. 2015 [interaktyvus] [žiūrėta 2015

kovo 10 d.]. Interneto prieiga: http://www.skf.com/group/products/bearings-units-

housings/roller-bearings/cylindrical-roller-bearings/single-row-full-complement-cylindrical-

roller-bearings/single-row-full-complement/index.html?prodid=1430103007

4. Convert lb-in to N-m. 2015 [interaktyvus] [Žiūrėta 2015 m. kovo 13 d.]. Interneto prieiga:

http://www.convertunits.com/from/lb-in/to/N-m

5. DC Motors. Product 4101. 2015 [interaktyvus] [Žiūrėta 2015 m. kovo 1 d.]. Interneto prieiga:

http://www.groschopp.com/product/motors/dc-motors/?id=32

6. DC Motor Calculations. 2014 [interaktyvus] [Žiūrėta 2015 m. kovo 15 d.]. Interneto prieiga:

http://www.micromo.com/technical-library/dc-motor-tutorials/motor-calculations

7. Dulevičius, J.; Eidukynas, V.; Liutkevičius, M.; Naginevičienė, L.; Palionis, A.; Pilkauskas,

K.; Žiedelis, S.; Žiliukas, P. 2000. Mašinų elementai. Skaičiavimas ir konstravimas. Kaunas:

Technologija.

8. Electric bicycle speed controller. 2015 [interaktyvus] [Žiūrėta 2015 balandžio 30 d.].

Interneto prieiga: http://www.aliexpress.com/item/Electric-bicycle-speed-controller-with-

handle-pwm-dc-motor-speed-controller-12v-36v-25a-900w-power/1660054646.html

9. Electric bike Battery. 2015 [interaktyvus] [Žiūrėta 2015 m. balandžio 1 d.]. Interneto prieiga:

http://www.aliexpress.com/item/Free-shipping-24V-12Ah-electric-bike-Battery-Li-ion-

Battery-with-PVC-Case-BMS-charger/32248701944.html

10. Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2006/66/EB. Dėl baterijų ir akumuliatorių bei

baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo. 2006 [interaktyvus].

[žiūrėta 2015 gegužės 15 d]. Interneto prieiga: http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2006:266:0001:0014:lt:PDF

11. Gastila, L. 1978. Automobiliai ir traktoriai. Teorija ir konstravimo pagrindai. Vilnius:

Mokslas, 280 p.

12. Juodis, J.; Sankauskienė, T. 2009. Medžiagų atsparumas. Praktinių darbų aprašymas.

Kaunas: Akademija, 35 p.

70

13. Lingaitis, L. P. 2012. Baigiamojo bakalauro darbo metodikos nurodymai. Vilnius: Technika.

43 p.

14. Mikelaitis, J.; Jotautienė, E. 2009. Mašinų detalių matavimai ir pakeičiamumo pagrindai.

Kaunas: Akademija. 53 p.

15. Mikrovaldiklių apibrėžimas ir savybės. 2011 [interaktyvus] [Žiūrėta 2015 gegužės 3 d.].

Interneto prieiga: http://www.scritub.com/limba/lituaniana/Mikrovaldikli-apibrimas-ir-

sav111982314.php

16. Mikuckis, F. 2008. Medžiagų atsparumas. Kaunas: Ardiva. 184 p.

17. Pečeliūnas, R.; Sokolovskij, R. 2012. Automobilių dinamika. Vilnius: Technika, 141 p.

18. Perdirbamos ir gaminamos transporto priemonės reikalavimai. 2011 [interaktyvus] [Žiūrėta

2015 balandžio 25 d.]. Interneto prieiga: http://www.elektromobilis.org/naujienos/patvirtinti-

perdirbam-elektrini-transporto-priemoni-reikalavimai/

19. Pneumatic tire 13x5.00-6. 2015 [interaktyvus] [Žiūrėta 2015 m. kovo 3 d.]. Interneto prieiga:

http://www.alibaba.com/product-detail/13x5-00-6-pneumatic-tire_1824533340.html

20. Presuotų profilių lydiniai ir terminiai apdirbimai. 2014 [interaktyvus] [Žiūrėta 2015

balandžio 15 d.]. Interneto prieiga:

http://www.plantas.lt/file/repository/Aliuminio_profiliu_lydiniai_ir_terminiai_apdirbimai.pd

f

21. Ramonas, Z.; Ramonienė, A. 2014. Mašinų braižyba II. Pavyzdžiai ir rekomendacijos.

Vilnius: BMK, 110 p.

22. Seth Leitman and Bob Brant. 2009. Build Your Own Electric Vehicle. Second edition. 229 p.

23. Statybos techninis reglamentas. STR 2.05.06:2005. Aliuminių konstrukcijų projektavimas.

2005 [interaktyvus] [Žiūrėta 1015 balandžio 12 d.]. Interneto prieiga: http://www.e-

plans.eu/files/Main/old/STR2-05-06-2005.pdf

24. Vaičiulis, D. Atvirųjų ir uždarųjų perdavų projektavimas. Grandininė perdava. [Žiūrėta 2015

kovo 20 d.]. Interneto prieiga: http://stud.ppf.ktu.lt/vaiciulis/paskaitos/me2/me2-06.1.pdf

25. Vaičiulis, D. Patikrinamasis velenų skaičiavimas. [interaktyvus] [Žiūrėta 2015 kovo 25 d.].

Interneto prieiga: http://stud.ppf.ktu.lt/vaiciulis/paskaitos/me2/me2-13.pdf

26. Visureigiai. Visureigiai keturračiai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai. 2014. LST EN

15997. Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas, 30 p.

27. Žvaigždučių parinkimas. 2015 [interaktyvus] [Žiūrėta 2015 m. balandžio 10 d.]. Interneto

prieiga:

http://www.dagmita.lt/uploads/file/Produktu_katal/Transmisijos%20dalys/Chiaravalli%20en

.pdf

71

Priedai

72

A priedas. Parikto variklio duomenys.

73

B priedas. Aliuminio charakteristikos.

74

75

76

C priedas. Reikalavimai perdirbamoms ar gaminamoms transporto priemonėms.

VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS

PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS VIRŠININKO

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO

MINISTERIJOS VIRŠININKO 2008 M. GRUODŽIO 23 D. ĮSAKYMO NR. 2B-515 „DĖL

MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IR JŲ PRIEKABŲ GAMYBOS IR PERDIRBIMO BEI

MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ, PRIEKABŲ, KURIOMS UŽDRAUSTA DALYVAUTI

VIEŠAJAME EISME, REMONTO IR TECHNINĖS EKSPERTIZĖS REIKALAVIMŲ IR

ATLIKIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2011 m. gegužės 27 d. Nr. 2B-216

Vilnius

II. PERDIRBAMOS AR GAMINAMOS TRANSPORTO

PRIEMONĖS REIKALAVIMAI

6. Perdirbant transporto priemonę neturi sumažėti jos aktyvioji ir pasyvioji sauga, konstrukcijos

sudedamųjų dalių tvirtinimo atsparumas ir patikimumas bei pablogėti aplinkos apsaugos rodikliai, keleivių bei

krovinių vežimo sąlygos.

7. Keičiant transporto priemonės variklio tvirtinimo vietą, būtina apskaičiuoti savos gamybos tvirtinimo

elementų atsparumą. Keičiant tvirtinimo vietą, neturi padidėti transporto priemonės (jos agregatų) keliamas

triukšmas, vibracija ir ašių apkrovos.

8. Turi būti užtikrintas transporto priemonių, varomų tiek vidaus degimo varikliu, tiek elektros varikliu,

įrenginių, kurių šaltinis – elektros energija, veikimas ir būklė.

9. Transporto priemonėje keleivių saugumas turi būti užtikrintas taip, kad jeigu akumuliatorių baterija

montuojama skyriuje, neatskirtame nuo keleivių skyriaus, baterija turi būti pritvirtinta taip, kad eismo įvykio

atveju ji ar elektrolitas nesužalotų keleivių. Baterijos pritvirtinimas turi būti apskaičiuotas taip, kad atlaikytų

20 G perkrovą judėjimo kryptimi ir 10 G kitomis kryptimis.

10. Jei akumuliatorius bet kuriuo darbo režimu išskiria dujų, turi būti įrengta akumuliatoriaus dujų

ventiliacija. Akumuliatoriams, išskiriantiems vandenilį, vandenilio koncentracija transporto priemonės išorėje

ar viduje neturi viršyti 0,8 proc. tūrio normaliomis eksploatacijos sąlygomis ir 3,5 proc. tūrio, įvykus pirmam

gedimui (sutrikus ventiliacijai viduje, sugedus įkrovikliui, atsijungus akumuliatoriaus kabeliui, atsijungus dujų

nuvedimo ortakiui).

11. Turi būti užtikrintos ir bazinės transporto priemonės, ir keičiamo hidraulinio ar vakuuminio siurblio

stabdžių stiprintuvo slėgio charakteristikos.

12. Jei vairo stiprintuvas naudoja hidraulinį slėgį, turi būti užtikrintos ir vairo stiprintuvo slėgio

charakteristikos.

13. Transporto priemonės variklio grandinės aktyvavimas galimas tik paspaudus stabdį.

14. Transporto priemonėje naujai įrengtų aukštos įtampos laidų izoliacija turi būti ryškios spalvos ir skirtis iš

kitų laidų.

77

15. Jei transporto priemonės pastovios srovės sistemos viršija 60V, tai jos turi būti sumontuotos taip, kad

jų be pagalbinių įrankių žmogui nebūtų įmanoma pasiekti ir prisiliesti prie šios sistemos laidininkų laidų

išvedžiojimo ir prijungimo vietose bei korpusuose.

16. Įrangos korpusai, kuriuose yra aukštos įtampos sistemos kontaktų, turi būti pažymėti standartiniu

aukštos įtampos ženklu: juodu žaibo simboliu geltono fono trikampyje su juodu rėmeliu.

17. Transporto priemonėje turi būti paliktas bazinėje komplektacijoje numatytas pagalbinis žibintų ir garso

signalo maitinimo akumuliatorius (dažniausiai naudojamas 12V akumuliatorius) ir užtikrinamas šio

akumuliatoriaus įkrovos palaikymas normaliomis sąlygomis. Transporto priemonės prietaisų skydelyje turi

būti matoma šio bazinės elektrinės sistemos akumuliatoriaus baterijos įkrovimo informacija. Jeigu baterija

neįkraunama, kai ji turėtų krautis darbinei įtampai palaikyti, turi įsižiebti signalinė lemputė.

18. Jei buvo keisti ar kitaip permontuoti stabdžių vamzdeliai, jie laikikliais turi būti pritvirtinami prie

kėbulo, kad patikimai laikytųsi ir nesitrintų vienas į kitą bei kitas transporto priemonės konstrukcijas.

19. Jei transporto priemonę vairuotojui įmanoma palikti tik atidarius dureles, vairuotojas apie paliekamą

veikiančią elektros variklio grandinę, atidarius dureles, turi būti informuojamas garsiniu signalu. Jei transporto

priemonė durelių neturi arba jų atidarymas, norint palikti transporto priemonę, nebūtinas, kai variklis veikia,

prietaisų skydelyje visą laiką turi šviesti ryškus šviesos signalas, kuris informuoja, kad transporto priemonė

veikia.

20. Jei variklio grandinė aktyvi, turi būti įrengtas papildomas vaizdinis signalas.

21. Turi būti užtikrinamos šios sąlygos:

21.1. Variklio grandinės aktyvavimas galimas tik rakteliu-jungikliu, kuris turi bent dvi padėtis: 1 – „Išjungta“,

2 – „Darbas“. Raktelį įkišti ir ištraukti turi būti įmanoma tik padėtyje „Išjungta“. Padėtyje „Išjungta“ variklio

elektros grandinės privalo būti išjungtos ir važiuoti negalima. Jeigu variklio grandinė išjungta, raktelį pasukus į

padėtį „Darbas“, variklio grandines aktyvuoti turi būti galima tik po papildomo vairuotojo veiksmo, pavyzdžiui,

laikino raktelio pasukimo į trečią padėtį, pavarų svirties padėties pakeitimo iš neutralios / parkavimo į važiavimo

pirmyn ar atgal. Automatinio variklio grandinę išjungus / įjungus pakartotinai, variklio grandinės aktyvavimas

galimas tik pakartojus anksčiau įvardintą procedūrą. Apie variklio grandinės aktyvavimą laikinai ar pastoviai

turi informuoti vaizdinis signalas / prietaisas.

21.2. Atitinkamas prietaisas turi informuoti vairuotoją apie mažą akumuliatoriaus įkrovimo lygį, kurio dar

pakaktų transporto priemonei patraukti iš aktyvaus transporto priemonių srauto ir kuris užtikrintų būtinų

saugumo žibintų (gabaritiniai arba avariniai) darbą pagal galiojančius transporto priemonių saugumo

reikalavimus.

21.3. Jei važiuojant atbulomis keičiama elektros variklio sukimosi kryptis, reikia vykdyti toliau išvardytus

reikalavimus. Atbulinės eigos režimas turi būti lengvai nustatomas ir indikatorius su didžiąja raide „R“ turi

rodyti atbulinės eigos režimą. Turi būti įdiegta apsauga nuo krypties perjungimo, važiuojant arba vykdant

dviejų vienas po kito einančių atskirų veiksmų kombinaciją, arba taikoma priemonė, kuri leidžia įjungti

atbulinę pavarą tik transporto priemonei stovint.

21.4. Pagrindinis traukos akumuliatoriaus jungiklis turi užtikrinti bent vieno traukos akumuliatoriaus

poliaus išjungimą bet kuriuo metu. Vairuotojas turi turėti galimybę įjungti ir išjungti pagrindinį jungiklį

lengvai ranka pasiekiamu valdymo prietaisu, pavyzdžiui, rakteliu-jungikliu. Išjungus variklio grandinę, turi

būti įmanoma aktyvuoti variklio grandinę tik pakartojus paleidimo (variklio grandinės aktyvavimo) procedūrą.

21.5. Transporto priemonės eksploatacijos metu papildomos funkcijos (būtent apšvietimas, signalai ir

saugumo funkcijos) turi atitikti atitinkamas ES direktyvas.

21.6. Turi būti numatytos apsaugos priemonės, kurios transporto priemonę apsaugo nuo nenumatyto

savaiminio transporto priemonės pajudėjimo daugiau kaip 0,1 m ir neturi atsirasti sukimo momentų stabdant,

ypač jei naudojami keli varikliai.

21.7. Bet koks netikėtas elektros signalų jungčių išjungimas neturi sukelti pavojaus transporto priemonei.

78

21.8. Jei tarp traukos grandinių ir pagalbinių elektros įrenginių grandinės (žibintai, garso signalas ir pan.)

nėra galvaninės izoliacijos, turi būti numatytos priemonės, kurios leistų apsaugoti pagalbinę elektros grandinę

nuo per didelės įtampos.

21.9. Transporto priemonėje bent ant vieno traukos grandinės šaltinio poliaus turi būti sumontuotas srovės

automatas ar saugiklis, kuris grandinę apsaugotų nuo per didelės srovės. Jei yra tik vienas toks įrenginys, jis

turi būti sumontuotas tiesiai ant akumuliatoriaus baterijos išvado. Suveikus šiam apsaugos nuo per didelės

srovės įrenginiui, variklio grandinės turi būti aktyvuojamos tik pakartojus variklio aktyvavimo procedūrą.

22. Turi būti parengtas transporto priemonės eksploatavimo žinynas, kuriame turi būti:

22.1. bendro valdymo instrukcijos (variklio paleidimas, stabdžių sistemos veikimas);

22 2. valdymo ir papildomos funkcijos;

22.3. techninis aptarnavimas ir priežiūra;

22.4. aplinkos apsaugos reikalavimai;

22.5. saugumo instrukcijos;

22.6. judėjimo galimybės (kilimas įkalne, leidimasis nuokalne, maksimalus greitis, stabdymo savybės).

23. Perdirbimo metu transporto priemonė turi būti fotografuojama. Turi būti parengtos transporto

priemonės bendro vaizdo, identifikavimo lentelės, identifikavimo numerio nuotraukos. Jos pridedamos prie

techninės ekspertizės dokumentų. Pabaigus transporto priemonės perdirbimą turi būti padarytos jos bendro

vaizdo fotografijos. Nuotraukos turi perteikti transporto priemonės perdirbimą.

24. Atskirų sistemų veikimas gali būti tikrinamas akredituotose (pripažintose) tarnybose.

25. Po perdirbimo maksimalios ašių apkrovos neturi pasikeisti daugiau kaip 10 proc. Transporto priemonės

po perdirbimo turi būti sveriamos (kiekviena ašis atskirai).

26. Transporto priemonei įkrauti galimi įkrovimo būdai nuo „Mode 1“ iki „Mode 4“, kurie aprašyti

tarptautiniame elektrotechnikų komisijos standarte IEC 61851-1. Minimalių reikalavimų turintis įkrovimo

būdas „Mode 1“ numato transporto priemonės krovimą iš buitinio vienfazio (pavyzdžiui, įprastinis buitinis

CEE 7/7 tipo kištukinis sujungimas) ar trifazio įvado su įžeminimu. Transporto priemonės įkrovimo įvade turi

būti numatytas įžeminimo kontaktas, kuris transporto priemonės kėbulą patikimai sujungia su krovimo šaltinio

žemės išvadu, o varža tarp įžeminimo išvado ir pasiekiamų kėbulo metalinių dalių neturi viršyti 0,05 Ω.

Transporto priemonė turi būti kraunama tik iš įžemintų elektros tinklo krovimo įvadų. Transporto priemonės

krovimo įvado konstrukcija turi būti sukonstruota taip, kad prie aukštos įtampos kontaktų, tiek esant sujungtai,

tiek ir atjungtai jungčiai, nebūtų galima prisiliesti. Jei krovimo laidas prijungtas, turi būti neįmanoma aktyvuoti

variklio grandinių ir pradėti važiuoti, nebent toks krovimo būdas yra numatytas projekte ir toks projektas yra

sudarytas laikantis saugumo reikalavimų.

27. Jei transporto priemonėje yra naudojamos elektros grandinės, kurios viršija 60V, tai būtina patikrinti

transporto priemonės skleidžiamus siaurajuosčius ir plačiajuosčius elektromagnetinius trukdžius pripažintoje

techninėje tarnyboje / laboratorijoje (Lietuvoje – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba) pagal JT

EEK taisyklės Nr. 10 punktų 6.2 ir 6.3 metodiką ir bandymo protokolą pateikti ekspertizės įmonei.