akademinËs didaktikos dalykas ir problematika · deminë didaktika. bet kurios fundamentinës...

7

AKADEMINËS DIDAKTIKOS DALYKAS

IR PROBLEMATIKA

VYTAUTAS ÐERNAS

Vytautas Ðernas gimë 1927 m. balandþio 15 d.Birjagalos kaime (Pakruojo r.). 1946 m. baigë Ðedu-vos gimnazijà, ástojo á Vilniaus pedagoginá institutà(1946–1949), 1952 m. neakivaizdiniu bûdu baigëGardino pedagoginá institutà.

1949–1959 m. mokytojavo. Nuo 1959 m. Peda-gogikos mokslinio tyrimo instituto mokslinis ben-dradarbis (1959–1966), sektoriaus vadovas (1966 –1982). Pedagogikos mokslø kandidato (dabar dak-taro) disertacijà apgynë 1966 m., habilituoto dak-taro – 1979 m. 1982–1994 m. – Vilniaus technikosuniversiteto (buv. VISI) docentas, profesorius(1984). Nuo 1995 m. – Vytauto Didþiojo universite-to profesorius, senatorius, socialiniø mokslø (edu-kologijos) doktorantûros koordinatorius (1995–1998). Nuo 1996 m. – Tarptautinës techninio ðvieti-

mo akademijos akademikas, ¥Þiemgalos” draugijos prezidentas, Vilniaus skyriaus vado-vas (viceprezidentas), tæstiniø leidiniø ¥Lietuvos edukologija”, ¥Acta paedagogica Vilnen-sia”, ¥Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos”, ¥Èçâåñòèÿ ìåæäóíàðoäíoé àêàäåìèèòåõíè÷åñêoão oáðàçoâàíèÿ”, ¥Þiemgala”, ¥Filologija” redaktoriø kolegijø narys.

Habilituoto socialiniø mokslø daktaro V. Ðerno darbo ir mokslinës veiklos kryptys –glotoedukologija, didaktika, profesinë pedagogika, akademinë edukologija, ugdymofilosofija ir metodologija, leksikografija bei kraðtotyra. Iðleido 20 monografijø, þodynø, ið jø– ¥Lingvodidaktikos apybraiþos” (1976), ¥Kaip racionaliau mokytis kalbø. Basic English”(1994), ¥Profesinë pedagogika” (1995), ¥Profesinës veiklos didaktika” (1998), ¥Glotoeduko-logija”(1 ir 2 dalys, 2002, 2006), elektroninis ¥Lietuviø–rusø ir rusø–lietuviø kalbø þody-nas” (bendraautoris) ir kt., yra iðleidæs daug knygeliø, programø ir kt. Sudarë ir redagavodaugiau negu 20 straipsniø rinkiniø, ið jø – ¥Lietuvos edukologija”, ¥Inþinieriø rengimasLietuvoje” (2 leidiniai lietuviø ir vienas anglø kalba), ¥Bendravimo kultûra aukðtojojemokykloje”, ¥Aukðtosios mokyklos pedagogika ir bendroji metodika. Studentø sava-rankiðkas darbas”, ¥Daugyvenës kraðtas” ir kt.

Spaudoje yra paskelbæs daugiau kaip 500 straipsniø lietuviø, rusø, vokieèiø, anglø,baltarusiø ir kt. kalbomis.

Prof. V. Ðernas iðugdë bûrá edukologijos ir glotoedukologijos mokslo daktarø, yra dau-giau nei 10-ies doktorantø, habilitaciniø komitetø pirmininkas arba narys.

LIETUVOS MOKSLAS

8 AKADEMINË EDUKOLOGIJA

1. AKADEMINËS DIDAKTIKOS DALYKAS

1.1. AKADEMINËS DIDAKTIKOS SAMPRATA IR FUNKCIJOS

Didaktikos terminas yra kilæs ið senosios graikø kalbos þodþiø ¥didaskein” (moky-ti), ¥didaskales” (mokytojai). Etimologiðkai reiðkia mokymo(-si), lavinimo(-si), auk-lëjimo mokslà ir menà. Akademinë didaktika – tai vadovavimo studijoms mokslas,padedantis dëstytojams ir studentams sëkmingiau bendrauti ágyjant pastariesiems vi-eno ar kito mokslo pagrindus, dëstytojo perteikiamas þinias performuojant á konk-reèios bûsimos profesinës veiklos ávaizdá studento sàmonëje. Todël tikros studijospasiþymi gana átempta studentø sàmonës veikla. Netapusios studento savastimi dësty-tojo perteiktos þinios tëra balastas, kuris gali bûti naudingas tik formaliam egzaminui,bet ne bûsimai profesinei veiklai. Deja, pastaroji problema – didelë studijø blogybë.

Studentø pastangomis jø psichikoje susiformavæ jau savosios informacijos, aktua-lios bûsimai profesinei veiklai, blokai (kaip ir meninio vaizdo suvokimo [23, 123–127]) paprastai tampa ilgalaikiais jø veiklos vidiniais reguliatoriais, leidþianèiais kûry-biðkai, savarankiðkai atlikti pareigas darbe. Netapusios savastimi ðios þinios pamirðta-mos gana greitai pagal bendrus þmogaus atminties dësningumus (1,2 pav.).

Akademinë didaktika – bendrosios didaktikos ðaka. Jos pagrindinës funkcijos –nagrinëti fundamentinius studentø ugdymo klausimus: studijø tikslus ir jø struktûrà,ðio proceso pagrindus – studijø turiná, principus, metodus bei akademiniø pratybøorganizavimo formas; studentø asmenybës pasirengimo jø profesijai ugdymà, kon-trolës, vertinimo ir apskaitos bûdus ir formas. Akademinë didaktika siekia padëti in-tensyvinti studijas, spartinti bûsimo specialisto, jo asmenybës brandà. Akademinëdidaktika grindþiama dalykø logikos ir studijø proceso bei studijø turinio dësningu-mais bei dësniais.

1 pav. Uþmirðimo kreivë [2, 21]

020406080100120

20 min. 1 val. 8 val. 24 val. 2 d. 5 d. 31 d.

Prajo laiko po išmokimo

Skiemen

, išsaugo

tatmintyje, skaiius

9

Akademinës didaktikos struktûrà sudaro: bendroji studijø didaktika, dalykø ciklo(matematikos, gamtos mokslø, lingvodidaktikos ir pan.) ir atskirø disciplinø dëstymodidaktika. Tarp bendrosios didaktikos ir akademinës didaktikos, jos ðakø yra ávairia-rûðiai ryðiai. Kiekviena akademinës didaktikos ðaka turi turëti savus fundamentinius irtaikomuosius pagrindus. Ðakø teorinius fundamentinius pagrindus apibendrina aka-deminë didaktika. Bet kurios fundamentinës akademinës didaktikos ðakos uþdavinys– padëti studijø praktikai (taikomajai), o studijø praktika patvirtina ar paneigia atski-rus ðios teorijos teiginius.

Akademinë didaktika turëtø apimti ir modifikuoti studijø tikslams visa tai, kà galijai duoti psichologija, auklëjimo teorija, kibernetika, informacijos teorija, neurokiber-netika, biokibernetika, semantika, sociologija, semiotika, filosofija, fiziologija ir kitimokslai. Jø pasiekimø intergracija – ateities reikalas. Vientisos akademinës didakti-kos sukûrimas pagrástas jø sisteminimu, struktûrø sudarymu kuriant atskirø dalykøarba jø ciklø (matematikos, fizikos, ekonomijos, medicinos, kalbø ir kt.) didaktikas.Visais atvejais esminæ átakà dalyko ar ciklo dalykø didaktikai daro konkretaus moksloar jo ciklø, kurie dëstomi, turinio dësniai ir studijø proceso dësningumai, suvokimoypatumai.

Akademinës didaktikos tapsmas, jos raida tiesiogiai priklauso nuo studentø,visuomenës, valstybës, o ypaè universiteto dëstytojø suinteresuotumo, jø noro ieðkotinaujø bûdø bei metodø studijoms intensyvinti.

Akademinës didaktikos tikslas, perfrazuojant pedagogikos klasikà J.A.Komenská(Komenský), – tai studijø organizavimo teorija ir praktika, kad dëstytojai ¥maþiaumokytø”, o studentai ¥daugiau mokytøsi”, kad ¥krikðèioniðkoje valstybëje bûtømaþiau tamsos, sumiðimo, nesantaikos, o daugiau ðviesos, tvarkos, taikos ir ramybës”[18, 192]. Studijos turi ugdyti ne vien specialistus, bet ir asmenybes (3, 4, 5 pav.), ¥ne

2 pav. Atmintyje iðlaikytos informacijos kiekio priklausomybë nuo laiko, praëjusio

po beprasmiø triraidþiø ásidëmëjimo [22, 58, 193–198]

0

20

40

60

80

100

0 3 6 9 12 15 18Sekund s, pra jusios po sid mjimo

Išlaikyta atmintyje in

form

acija

VYTAUTAS ÐERNAS

10

3 pav. Specialisto ugdymo modelis

AKADEMINËS DIDAKTIKOS DALYKAS IR PROBLEMATIKA

11

4 pav. Asmenybës funkcionavimas

LIETUVOS MOKSLAS

12

5 pav. Temperamentas ir jo rûðys

AKADEMINË EDUKOLOGIJA

13

prisitaikëlius ir vartotojus, o veiklius visuomenës narius” [9, 3]. Në minutæ dëstytojainegali uþmirðti: ¥Nëra doro þmogaus, Lietuvos pilieèio, nëra ir tikro specialisto”.

1.2. DËL PAGRINDINIO AKADEMINËS DIDAKTIKOS OBJEKTO

Studijas optimizuoti, tobulinti neretai trukdo dogmatinis didaktikos objekto supra-timas, dël to randasi didaktikø ávairovë, kuri, bûdama siaurai orientuota, klaidinadëstytojus. Pvz., L.Jovaiða teigia, jog didaktika yra ¥mokymo ir mokymosi mokslas”[11, 8], V.Rajeckas – ¥mokymo teorija” [24, 79], A.Juðka – ¥mokymo mokslas, kurisgvildena dvi esmines mokymo problemas – ko mokyti ir kaip mokytis” [12, 110].

Vokieèiø didaktai yra susikûræ ávairias didaktikos ðakas. Jie iðskiria mokymo irmokymosi mokslà (Lehrkunde: J.Dolchas (Dolch), C.Hausmanas (Hausmann)), protolavinimo didaktikà (Unterrichtslehre: D.Heimanas (Heimann), V.Ðulcas (W.Schulz),T.Ðvertas, (Schwerdt), H.Bekeris (Becker) ir kt.), lavinimo teorinæ didaktikà (Bildungs-theoretishe Didaktik: O.Vilmanas (Willmann), E.Venigeris (Weniger), V.Klafkis(W.Klafki), G.Kerðenðteineris (Kerschensteiner)). Ðios mokymo(-si) teorijos nukreiptosá individà, jo protiná ir kt. lavinimà euristiniais, kûrybiniais ir kitokiais metodais.Atskiras didaktikos modelis, skirtas pedagoginio proceso valdymui, yra kibernetinëdidaktika ir þiniø pateikimo teorinë didaktika (Kybernetische Didaktik; Informations-theoretische Didaktik: M.Frankas (Frank), F.Kube (Cube)), psichodidaktika [Psycho-logische Didaktik], mokymo funkcijø didaktika [Didaktik der Lehrfunktion], dalykødidaktikos ir kt. [12, 21; 4, 7–39]. Kiekviena ið ðiø didaktikos krypèiø turi savo tyrimoobjektus: vienu atveju – þiniø ásiminimo, kitu – dëstymo, treèiu – protinimo ir pan.Nëra bendro ugdymo teorijos objekto. Neaiðku, kuria ið ðiø didaktikø dera vadovau-tis. Todël vokieèiø didaktikos kûrimo kelias Lietuvai vargu ar priimtinas, studijuoti-nas, nors jø patirtyje yra daug gero.

Didaktikos modeliø, teorijø ávairovë, jø gausumas rodo, jog keièiantis didaktikos ob-jektui, mokymo paskirèiai, keièiasi ir didaktikos pobûdis, mokymo(-si), lavinimo(-si), auk-lëjimo(-si) studijø principai, metodai, pratybø, paskaitø, laboratoriniø darbø pobûdis,struktûra, kontrolë, individø pasirengimo apskaita ir vertinimas. Iðvada: jei nëra vienodidaktikos objekto, vargiai galima kalbëti apie brandþià didaktikà.

Gráþkime á Lietuvos realybæ, esamybæ. J.Vabalas-Gudaitis tokiu pedagoginio pro-ceso objektu laikë pedagogo ir individo psichikos sàveikà, kurià pedagogas turi regu-liuoti, o V. A. Petersenas (W. A. Petersen) [21, 65] ávardijo jau trikampá: pedagogà,studijuojantájá ir mokomàjà medþiagà. Ilgameèiai mano didaktiniai tyrimai rodo, jogdidaktikos objektas susideda ne ið 2 ar 3 pedagoginio proceso sàveikos veiksniø regu-liavimo, o ið daug daugiau, t.y. dëstytojo (D), studentø (S), ugdymo(-si) tikslø (T),konkretaus dalyko turinio (C), mokymo(-si) proceso, jo dësningumø (P), aplinkos (A),jo nuostatø (N), individualaus studijø stiliaus (SS), individo patirties (I) ir veiklos re-zultatø (R). Lavinamosios pedagoginës veiklos poveikio lygá studentui geriausiai

VYTAUTAS ÐERNAS

14

atspindi jo konkreèios praktinës veiklos galimybës procesas, jo kokybë, individo ¥sà-monëjimas” (Vydûnas), o ne vien dëstytojo perteiktos þinios. Studentas ir turëtø bûtivertinamas uþ sàmonëjimo proceso poslinkius, veiklos (elgsenos, intelektinës, fizinës)kokybæ. Taigi didaktikos objektas sàmonëjimo veiklos iðmokimo poþiûriu ir bus visøðiø veiksniø ( D<->S<-> T<-> C <-> P<->A<->N <->SS <-> I <-> R) kryptingossàveikos racionalaus reguliavimo mokslas, siekiant studento asmenybës ir profesinëspilnaties, t.y. visapusiðko jo sàmonëjimo, profesinës veiklos projektavimo, studentoveikdinimo. Akademinës veiklos didaktikos centras – studentas, jo veikdinimas persàmonëjimà, asmenybës, specialisto brandinimà. Dëstytojo uþdavinys – organizuotioptimaliai kryptingà visø ðiø veiksniø D<-> S<-> T<-> C<-> P<-> A <-> N<-> SS<-> I <-> R racionaliausià sàveikà, atsiþvelgiant á perteikiamo mokslo pagrindø turi-nio, pedagoginio proceso dësningumus. Realizuoti ðá uþdaviná ir turi siekti didaktikosspecialistai, didaktikos mokslas [30]. Ðiø samprotavimø pagrindu, manau, bûtø tikslin-ga gráþti prie O.Vilmano, akad. S.Ðalkauskio rekomenduotos didaktikos kaip lavinimo,protinimo mokslo [Bildungsdidaktik]. Studijuodami siekiame iðmokimo, bet ið-moktagreitai pamirðtama (þr. 1, 2 pav.). Todël studijø metu individas turi siekti konkreèiosbûsimos profesinës veiklos vizijos, ðios veiklos algoritmø sau paèiam susiprojek-tavimo, savo galimybiø iðbandymo.

Tai, kas iðgirsta, yra þiniø lygmens iðsimokslinimas. Paþintinis studijø procesassudëtingesnis: racionalusis (sensorinis, loginis) sudaro vienovæ su emociniu (jausmai,iðgyvenimai) ir dvasiniu (dvasia, intuicija). Viso to rezultatas – iðsilavinimas. Pasta-ruoju atveju ágytos þinios tampa studento savastimi, lieka visam gyvenimui, tik varguar jis mokës praktiðkai veikti, þinias praktiðkai taikyti. Antruoju atveju paþinimas –tai ¥sàmonëjimas” (Vydûnas), ávairiapusë asmenybës branda, susijusi su iðplëstomisindivido veikdinimo galimybëmis. Ðiuo tikslu bûtina, anot S.Ðalkauskio, sieti dëstomà-jà medþiagà su paties studento ¥gyvenimu, jo patyrimu, pergyvenimais, gyvastingaisreikalais, kasdienine jo aplinkuma, o paskui padëti pereiti tris sumanumo laipsnius;pirma, suprasti ðitie gyvenimo faktai, antra, iðkelti aikðtën glûdinèius juose dësningu-mus ir, treèia, iðsidirbti pagaliau praktinæ normà savo gyvenimui bei elgimuisi”. Paþin-imas, toliau nurodoma, turi eiti nuo siauresnio: ¥ðeimynos per bendruomenæ,visuomenæ, valstybæ prie visos þmonijos”, ¥nuo dabarties prie praeities ir net ateities.Tik tokiu bûdu pasiekiamas praktinis arba organingas þmogus, jo <...> ásijautimas ágyvenimo problemas (pridurèiau: sàmonëjimas – V. Ð.), kas charakterizuoja tikraiiðlavintà bei iðauklëtà þmogø” [ 28, 16]. Todël didaktikos mokslas glaudþiai susijæs suprotinëmis, dorinëmis, estetinëmis, religinëmis, tautinëmis, visuomeninëmis,kultûrinëmis gërybëmis ir vertybëmis [29, 247–277], kurios J.Lauþiko darbuose toliaubuvo rutuliojamos kaip ðvietimo lobiai ir vertybës [15, 245–254). Ypaè vertingosdidaktikai J.Lauþiko sàvokos: ëmyba (suvokimas, ásisavinimas, iðmokimas), jungyba irreiðkyba, rodanèios studijø proceso vientisumà, pabrëþianèios ne vien mokymà, bet irmokymàsi, iðmokimà, sàmonëjimà, veikdinimà, asmenybës ir specialisto brandà.


15

Iðvada. Pagrindinis akademinës didaktikos objektas yra studentø vidiniø ir iðoriniøveiksniø pedagoginiame procese kryptinga, optimali paþintinë lavinamoji auklëjamojisàveika, atsiþvelgiant á profesinio ugdymo tikslus, individualias psichikos ir amþiaussavybes, patirtá, interesus, siekius, nuostatas, individualø studijø stiliø, veiklos (darbi-nës, inþinerinës, medicininës) patirtá, þinias, mokëjimus ir ágûdþius bei gebëjimus,veikdinimo ir sàmonëjimo proceso tempà, gebëjimà profesiðkai reikðtis, veikti, projek-tuoti, ávertinti, kritiðkose situacijose optimaliai spræsti ir pan. Glausèiau: akademinësdidaktikos objektas – ávairiapusës studijos, ne vien mokymasis. Jø tikslas – taptiiðsilavinusiu (o ne vien iðmokslintu) specialistu, pilnutine asmenybe, tikru inteligentu.

Pagrindiniai akademinës didaktikos bruoþai, problemos schemiðkai pateiktos 6 pav.Kaip matyti ið 6 paveikslo, akademinë didaktika nëra vien mokymo, t.y. vadovavi-

mo mokymui, studijoms, ar lavinimo, vien mokymosi ar protinimo mokslas. Ji apima,kaip yra sakæs F. K. Egersdorfas (F. X. Eggersdorf), ¥gyvà þinojimà”, kuris teikia gyvøjëgø, ¥ádvasintø gebëjimø” (veikti, paþinti, ugdyti save kaip profesionalà, asmenybæ,¥apðviestà norëjimà”). Vadinasi, akademinë didaktika – tai racionalaus pasaulio pa-þinimo, veiklos iðmokimo, asmenybës psichiniø ir kitokiø studentø galiø ( ne vienprotinimo) studijø metu ugdymo mokslas.

Akademinë didaktika – tai racionalaus profesinës teorijos ir praktinës veiklos stu-dijø metu iðmokimo, psichiniø ir kitokiø studentø asmenybës galiø ugdymo, siekiantjas optimizuoti, mokslas (teorinis ir taikomasis).

6 pav. Pagrindinës akademinës didaktikos problemos

Kokybišk studijorganizavimas

Studij mok jimformavimas

Student psichini irkitoki gali ugdymas,

asmenyb s formavimas

Mokslini tyrimmetodologini pagrind

valdymas

AKADEMINDIDAKTIKA

Profesin s veiklosmok jim ir g dži

formavimas

Specialybei, dalykui,profesinei veiklai

palankios nuostatosformavimas

Atskir profesin sveiklos b d valdymas,

adaptavimosiprofesin je veikloje

praktika

Profesinio m stymougdymas

LIETUVOS MOKSLAS

16

2. PAGRINDINËS AKADEMINËS DIDAKTIKOS

KATEGORIJOS IR SÀVOKOS

Studijø tikslai ir uþdaviniai sàlygoja bûtinumà atrinkti pagrindines kategorijas irterminus, apibrëþti jø turiná, vartojimà.

2.1. Profesija ir specialybë. Profesija ( lot. – professio; vok. – Beruf; lenk. – za-wód; pranc. – profession; angl. – vocation, occupation) – nuolatinës veiklos rûðis,kuriai reikia specialaus pasirengimo ir kuri yra pragyvenimo ðaltinis. Profesija – taigebëjimas atlikti kompleksà reguliariai pasikartojanèiø ir visuomenei bei þmogui nau-dingø veiksmø, funkcijø. Profesinis bûsimøjø specialistø meistriðkumas sàlygoja tau-tos, jos kultûros, gamybos ir verslo paþangà.

Tarptautinæ profesijø klasifikacijà sudaro deðimt profesijø: ðachtininkai (0), dar-bininkai (1,2), þemdirbiai (3), transporto ir ryðiø darbuotojai (4), prekybininkai (5),inþinieriai ir technikai, fizikai ir matematikai, chemikai ir geologai (6), gydytojai irmedicinos seserys (7), istorikai, sociologai, juristai, ekonomistai, mokytojai ir kt. (8),kontorø tarnautojai ir administracijos darbuotojai (9). Taèiau profesijø yra labai daug.Pavyzdþiui, JAV profesijø þinyne randame 22000 profesijø, ið kuriø net 6000 buvoneþinomos prieð 25 metus. Unikalios profesinës þinios neleidþia greitai persikvali-fikuoti. Per savo gyvenimà þmonëms tenka 2–3 kartus keisti profesijà, prisitaikytiprie naujø sàlygø.

Psichologai klasifikuoja profesijas pagal darbo objektus: darbas su þmonëmis,gyvàja ir negyvàja gamta; pagal profesijai reikalingà dëmesingumà, dëmesio pasto-vumà, gebëjimà já paskirstyti, koncentruoti, greitai prisitaikyti; pagal interesus: á mok-slininkus, literatus, pedagogus, artistus, muzikantus, verslininkus, inþinierius, gydy-tojus, mokytojus ir kt.

Kiekvienoje ið ðiø grupiø – deðimtys ar net ðimtai profesijø. Aukðèiausio lygiospecialistus pramonei, þemës ûkiui, ðvietimui, sveikatos apsaugai, aptarnavimui rengiaaukðtosios mokyklos (universitetai, akademijos, institutai).

Sakoma, kad kiekvienas þmogus gali pasirinkti kokià tik nori profesijà. Ar tai tei-singa? [1, 145–146].

Specialybë – (pranc. – spécialité; angl. – speciality; vok. – Fach; lot. – specia-lis, – ypatingas, atskiras) – þmogaus darbo, veiklos sritis, kuriai jis yra ágijæs ganadaug þiniø, mokëjimø ir ágûdþiø dirbti, turi tai patvirtinantá paþymëjimà, diplomà. ¥Pa-gal kvalifikacijà specialybës skirstomos á darbininkiðkàsias, techniðkàsias (vidurinësgrandies) ir inþinerines bei kitokias aukðtosios grandies specialybes. Ðiø klasifikacijøspecialybës ágyjamos atitinkamose mokyklose (profesinëse, aukðtesniosiose, kolegijo-se, aukðtosiose) ir kursuose” [10].

Specializacija – (angl. – specialisation; vok. – Spezialisation) þmogaus pasiren-gimas dirbti pagal siaurà specialybæ, t. y. siauresnæ uþ specialybæ.


17

Kvalifikacija – (angl. – qualification; vok. – Qualifikation) pasirengimo dirbtipagal ðià profesijà pakopa, laipsnis.

2.2. Studijos (angl. – studies; lot. – studium) – studijavimas, uolus, stropusmokymasis, lavinimasis universitete, kruopðtus tyrinëjimas kurio nors dalyko, mokslo,veikalo, reiðkinio, specialybës; mëgstama veikla.

2.3. Ugdymas ir mokymas. Ugdymas – tai ávairiapusis specialisto rengimas, jo as-menybës formavimas, profesinis lavinimas, þiniø pagrindø individui suteikimas, profesiniøgebëjimø puoselëjimas, ágûdþiø veikti pagal specialybæ lavinimas. Ugdymas apima ðvieti-mà, mokymà, lavinimà, prusinimà, globojimà, auklëjimà ir formavimà ið iðorës (aplinka) irið vidaus („að”). Ugdymas, pasak J.Lauþiko, ¥yra tas socialinës kultûros veiksmas, kuriamesusitinka praeities kultûros lobynas, dabarties asmens ir þmonijos gyvenimas ir ateitiesperspektyvos” [16, 41]. Tà veiksmà atlieka ne vien dëstymas, o tikros studijos. Ugdymasvisada turi tikslà (idealà, pozicijà), veikiamàjá objektà–subjektà–ugdytiná, ugdomojoveiksmo subjektà, veikëjà (pedagogà dëstytojà), perteikiamas ugdomàsias gërybes (do-rines, mokslines, gamybines, kultûrines, darbines, estetines ir kt.), svarbias studentui.Dëstytojo uþdavinys – padëti studentui susiorientuoti, suþinoti, galëti uþmojá ágyvendinti.

Mokyti galima vykdytojà, bet kûrybiðkà specialistà reikia ugdyti. Vadinasi, pir-miausia – rengti já profesijai, ugdyti jo profesiná intelektà, protà, gabumus, dorovæ,estetiná skoná, charakterá, asmenybæ (profesinis ugdymas), plësti akiratá, pratinti spræs-ti ávairias problemines situacijas. Ugdyti galima individà (individualus ugdymas),kolektyvà (kolektyvinis ugdymas), visuomenæ (visuomeninis ugdymas), patriotizmà,meilæ savam kraðtui, tautai (patriotinis, tautinis ugdymas), pagarbà kitoms tautoms(tarptautinis ugdymas). Ugdoma pagal dvasinius, materialinius, profesinius ir kultûri-nius individo, grupës, tautos poreikius.

7 pav. Uþmirðimo kreivës, nustatytos ávairiais atminties tyrimo metodais [20, 37]

1009080706050403020100

Atpažinimas

Atk rimas

1 val. 1 diena 2 dienos

Išlaik

yti m

edžia

g at

minty

je (%

)

VYTAUTAS ÐERNAS

18

Mokymas (angl. – teaching; vok. – Lehren) – vadovavimas mokymuisi, t. y.tikslingas, nuoseklus dëstytojo ir studentø veikimas, padedantis stimuliuoti ir organi-zuoti studentø paþintinæ profesinæ veiklà. Mokymas – dëstytojo, studentø profesiniorengimo tikslø ir turinio bei profesinës veiklos sàveikos kryptingo reguliavimo, sie-kiant optimaliø profesinës veiklos iðmokimo rezultatø, modelis. Mokymosi rezultatas– studentø gebëjimø, profesiniø galiø, iðradingumo kà nors tobuliau padaryti, pasta-bumo, dëmesingumo, profesinës vaizduotës, valios, charakterio, asmenybës ugdyma-sis.

Pagrindinë mokymo termino reikðmë yra profesiniø ir kitø þiniø, dëstytojo gyveni-mo iðminties, naujø profesiniø vertybiø sistemos perteikimas, pagalba studentams,ágyjantiems naujø þiniø ir profesinius mokëjimus bei ágûdþius. Ávairiø studentø tikslørealizavimas priklauso nuo studentø tikslø (ko siekia individas?), studijø uþdaviniø(kam yra mokoma?), studijø turinio (ko yra mokoma?) ir studijavimo metodø beibûdø (kaip yra mokoma ar mokomasi?). Studijos turi garantuoti iðmokimà, tvirtasþinias ir profesinius mokëjimus, ágûdþius.

Iðmokimo sëkmë priklauso nuo studentø mokslumo (vok. – Lernfähigkeit; rus. –oáó÷àåìoñòü), individo studijø stiliaus ávaldymo, studentø atminties, pasikartojimø.

Studentams neuþmirðti iðmokto padeda sistemingas kartojimas, medþiagos ádomu-mas, jos aktualumas jiems (7 pav.). Þmonës yra linkæ uþmirðti pasenusià informcijà,ðalutinius faktus, nerimà kelianèià informacijà.

Studentai lengviau ásimena, jei:– nuo visumos eina prie detaliø arba prieðingai, priklausomai nuo to, koks stu-

dentui bûdingas ásiminimo bûdas: dedukcinis ar indukcinis, taip pat ir jø studijø sti-lius;

– mintyse kartojamas perskaitytas tekstas;– kartojimas neákyrus;

8 pav. Kritikos poveikis darbo naðumui [2, 56]

Vieða grieþta arba ironiðka

kritika

Vieða dalykiðka kritika Dalykiðka kritika akis á aká

Blog ja Ger ja Lieka toks pat


19

20%

30%

50%

70%

90%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

girdi mato mato ir girdi patys pasako patys rodo

– iðsiraðomi ásidëmëtini pavadinimai, formulës, vardai, skaièiai ir kelis kartus jiepakartojami;

– asocijuojama nauja medþiaga su jau gerai þinoma;– ásimenamos informacijos yra ne daugiau kaip 7 ar 12 vienetø;– kartojimas organizuojamas tinkamais laiko tarpsniais;– randama ávairiø ryðiø tarp gerai iðmoktos ir naujos medþiagos;– ásimenama medþiaga studentams yra prasminga;– ásimenama medþiaga iðdëstyta pagal tam tikrà loginá dësningumà;– naudojamasi ta atminties rûðimi, kuri labiau iðtobulinta (regimoji, girdimoji,

emocinë, motorinë);– mokomasi vakare, o rytà kartojama.2.4. Studijø bûdai paprastai iðskiriami ðie:Asociacinis. Dëstytojo veikla, jo perteikiama informacija (S) sukelia studentø

psichikoje reakcijas (R). S ir R sàveikauja tam tikromis X aplinkybëmis (dëstytojo irstudentø santykiai, veiklos bûdai, nuostatos, poveikio S efektyvumas ir kt.). Iðreikðtiðià sàveikà galima formule S X R. Kai kurie dëstytojai, taikantys asociaciná studijøbûdà, dirba pagal ðûká: ¥Daryk taip, kaip darau að”.

Instrumentinis studijø bûdas grindþiamas veikla, kurios metu taikomos naujosþinios. Pageidautina, kad ðias þinias ir jø ágijimo bûdus lydëtø studento veiklos sëkmë.Pozityvios ar negatyvios veiklos pasekmës reguliuoja studento nuostatas, jo pastangasiðmokti darbinës, inþinerinës, pedagoginës ar komercinës veiklos. Pagyrimas, gerano-riðka kritika, galimybë studentui ágyvendinti savo siekius, interesus daro iðorës po-veiká veiksmingà (þr. 8 pav.).

Probleminis studijø bûdas reikalauja akademiniø pratybø metu daþnai analizuotisàryðingumus, ieðkoti sprendimo praktinio panaudojimo bûdø, pratinti studentusspræsti gamybos, komercijos, pedagogikos, medicinos, agronomijos ir kitas problemas.

9 pav. Pateiktos medþiagos iðmokimo procentas atsiþvelgiant á pateikimo pobûdá [2, 21]

LIETUVOS MOKSLAS

20

Jis apima ðiuos studijø proceso veiks-mus: 1) stebëjimà-analizæ; 2) galimø re-zultatø prognozavimà; 3) problemosiðsprendimà; 4) praktiná sprendimo tai-kymà ir 5) rezultatø ávertinimà. Proble-minis studijø bûdas aktualus, nes spe-cialybës þinios greitai sensta (maþdaug

kas 5 metai jos atsinaujina), o studentui ateityje nuolat teks prisitaikyti prie naujøtechnologijø, situacijø, t.y. nuolat savarankiðkai kelti savo kvalifikacijà.

Socialinis studijø bûdas reikalauja stebëti ir perimti kitø (kolegø, dëstytojø, dar-bininkø, komersantø, pedagogø, tëvø) patirtá, mokytis ið kitø klaidø. Perimant kitøpatirtá svarbu, kad ji bûtø teoriðkai pagrásta, dëstytojo þodþiai neprieðtarautø jo veiks-mams.

Inþinerinës ar kitos veiklos studijø refleksija – studentø mokëjimas refleksuoti sa-vo paþinimà, profesinæ veiklà, jà kontroliuoti, analizuoti. Todël bûtina parengti ðios re-fleksijos ávertinimo testus, kad studentai patys iðmoktø operatyviai pasitikrintidëmesingumà, veiklos tikslumà.

Iðmokimas – tai pakitimai studento psichikoje, ávykæ dël dëstytojo ir studentøveiklos sàveikos, rodantys palankø studijø rezultatà, kai studentas ásisavina þinias,profesinius mokëjimus ir ágûdþius, pamaþu keièiasi jis pats, tapdamas specialistu.

Ásisavinimas vyksta individo pasàmonëje, bendraujant. Jis rodo suvokto rezultatà.Jei iðmokimas yra sàmoningo mokymosi rezultatas, tai ásisavintos þinios jau au-tomatiðkai apdorojamos, naudojamos veikloje. Pvz., kalbinës veiklos metu individasoperuoja ásisavintomis þiniomis. Sàmoningai tik koreguojama ði kalbinë veikla. Pro-jektuojant vidinæ kalbà vyraujasàmoninga individo intelektinëveikla.

10 pav. Studento minties aktyvumo pri-

klausomybë nuo pojûèiø, kuriø dëka gauna-

ma nauja informacija [2, 20]

78%

13%

3%3% 3%

Reg jimas Gird jimas Skonis Uosl Jutimas

11 pav. Veiklos ágûdþiø forma-

vimo dësnis [35, 110]. Simboliø

reikðmë: H – asociacinio ryðio tarp

S–R ðiame bandyme dydis; M –

maksimali asociacinio ryðio jëga;

H1 – pirminë asociacinio ryðio

reikðmë. Slenkstis – riba, kai veikla

ið þiniø ir mokëjimø lygmens perei-

na á jos ágûdþius


21

2.5. Iðmokimo dësningumai ir sàlygos. Iðmokimo sëkmë priklauso nuo studentømokslumo, jø atminties pobûdþio (regimoji, girdimoji, motorinë, ilgalaikë, trumpa-laikë ir kt.). Atminèiai bûdingi savi dësningumai (angl. – Law governing; vok. – Ge-setzmässigkeit; rus. – çàêoíoìåðíoñòü), t.y. objektyvûs, ávairiose situacijose pasikar-tojantys savumai. Dësniais arba dësningumais grindþiami akademinës didaktikos prin-cipai, metodai. Pavyzdþiui, psichologø nustatyta, jog studentø iðmokimo lygmuopriklauso nuo pateikimo pobûdþio, orientuoto á jø atmintá (7, 10 pav.). Þmogaus at-minties aktyvumas priklauso nuo jo pojûèiø: kur kas aktyvesnë bûna atmintis, kai jismato ir girdi (50%). Jei jis vien girdi, ásimena 20%, o jei vien mato – 30% (9 pav.).

Imkime kità dësningumo pavyzdá. Anglø mokslininkai R. Atkinsonas (Atkinson) irkiti nustatë, jog veiklos ágûdis susiformuoja per 28 bandymus (þr. ágûdþio formavimosikreivæ 11 pav.).

Atsiþvelgiant á studijø proceso dësningumus dëstytojo pagalba studentams galibûti ávairi:

– nuolatinio poreikio aktyviai studijuoti formavimas; susidomëjimo ðia profesija,su ja susijusiø interesø skatinimas; teoriniø ir praktiniø disciplinø intensyviø studijømotyvø ugdymas; ðiai profesijai, saviðvietai, profesinei savikûrai palankios nuostatosformavimas; ðiai profesijai bûdingø profesiniø studijø nagrinëjimas; studentø brandi-nimas profesinei, kûrybiðkai veiklai ir pan;

– gerai apgalvotas naujo kurso dalies paskaitoje pateikimas (dëstymo paprastu-mas ir ðios medþiagos sàryðingumas, pagrindiniø taisykliø iðryðkinimas, problemiðku-mas, vaizdumas, medþiagos priminimas per ilgesná laikà, sunkaus ir lengvo paskaitojederinimas);

– susidarymas sàlygø praktiðkai taikyti pateiktas þinias, ávairiø jø naudojimo gali-mybiø numatymas.

2.6. Specifinës profesinës veiklos didaktikos sàvokos:Þinios – tai informacija, susijusi ar nesusijusi su studentø bûsima profesine veik-

la. Teorinës þinios: faktai, sàvokos, dësniai, principai, teoremos, paþinimo metodai,empirinës þinios, konstrukcinës, techninës þinios, teorijos, idëjos, taisyklës, praktinësþinios, mokslinio màstymo bûdai, veikimo bûdai, vaizdiniai (þr. 12 pav.).

Mokëjimas – sugebëjimas tam tikromis sàlygomis atlikti tam tikrus intelektualiusveiksmus, kai bûtinai reikia situacijà ir veiksmus ávertinti ir valdyti protines operaci-jas, judesius ir kûnà. Mokëjimas argumentuoti, operuoti teorinëmis þiniomis, jutimineir praktine patirtimi, loginiais samprotavimais, sàmoningais veiksmais (þr. 13 pav.).Mokëjimai gali bûti: elementarûs, kai studentas geba atlikti paprastas logines operaci-jas koordinuodamas atitinkamø centrø darbà (apibendrinimas); funkciniai mokëjimaiatlikti protiná veiksmà, darbà, kai sudëtingesnë intelektualioji veikla apima ávairiuspaprastus veiksmus, judesius; sudëtingi – kompleksai intelektiniø mokëjimø, kuriuossudaro ávairios operacijos, funkciniai mokëjimai, atliekami siekiant konkretaus tikslo.

VYTAUTAS ÐERNAS

22

Ágûdþiai – tai automatizuotø gamybiniø, agronomo, mediko ar kitø mokëjimøkompleksai, kai nebereikia tam tikros átampos norint taisyklingai atlikti veiksmus,nebereikia ir reiklios savo veiksmø kontrolës. Ágûdis – tai ¥dinaminis stereotipas” pa-gal pasikartojanèias situacijas, lydimas vienodø impulsø. Veiksmas tada atliekamas bepastangø. Taèiau ne visi veiksmai gamybos procese gali tapti ágûdþiais, nes ne visossituacijos yra tapaèios.

13 pav. Profesiniø mokëjimø schema

Mok jimas kaipsud tingasveiksmas

Profesin steorin s žinios

(d sniai, s vokos)

Techniniaiveiksmai

Sud tingi judesiai

Jutimin patirtis

Motoriniai pro iai

Saviugda,savikult ra

Praktiniai veiksmai

Intelektiniaiveiksmai

Darbiniai judesiai

g džiai(automatizuotiveiksmai)

Paprasti judesiai

KomerciniaiGamybiniai

Funkciniai

Elementar s

12 pav. Teoriniø þiniø schema

Teorin s žinios

Faktai

Konstrukcin stechnin s žinios

Teoremos

Principai

Užduotys

Metodai

Mokslinio m stymob dai

S vokos

Empirin sžinios

TeorijosId jos

Vaizdiniai

Taisykl s

Konstrukciniaivaizdiniai

Veiksmo b dai(mok jimai)

Pažinimometodai

D sniai

Konstrukcin sk rybin s

žinios


23

Psichologai, atsiþvelgdami á vyraujanèius ágûdþiuose veiksnius, iðskiria ðias ágû-dþiø rûðis: sensorinius, pagrástus jutimo organais; motorinius, kai vyrauja raumenøveiksmai; sensorinius, kai motoriniai veiksmai kontroliuojami regëjimu ar girdëjimu;intelektinius, kai veikloje dalyvauja protas (veiklos projektavimas, planavimas, prob-lemø sprendimas ir kita).

Ágûdþiai formuojami laipsniðkai, pratimais:– atskiri judesiai, veiksmai sujungiami á sudëtingà veiklà;– nereikalingi judesiai, veiksmai paðalinami;– regimosios ar girdimosios kontrolës vaidmuo maþëja;– veiksmai numatomi, prognozuojami, t.y. vyksta anticipavimas;– lanksèiai parenkami judesiai tikslui pasiekti.Ágûdþio formavimosi greitis priklauso nuo studento suinteresuotumo ávaldyti ðá

ágûdá (palanki nuostata), tikslo suvokimo, veiklos ávaizdþio, operatyvios informacijosapie ágûdþio kokybæ.

Ágûdþiø formavimosi sëkmë priklauso ir nuo to, ar studijø metodai sëkmingai tai-komi, ar apgalvotai instruktuojama, ar studentà stimuliuoja dëstytojo vertinimo siste-ma ir kita [8, 63–68].

Curriculum (lot. curriculum – 1. bëgimas, 2. prk. bëgimo ratas, 3. veikimo sritis,sfera; angl. curriculum – mokymo planas, programa) – ¥ugdymo turinys” (R.Lauþac-kas); ¥visa apimanti mokymo tikslø, turinio, metodø, medþiagos ir priemoniø, moky-mo organizavimo ir kontrolës sistema” (V.Foigtas (W.Voigt, 1975)); ¥visuminis moky-mo proceso apibûdinimas, t. y. jo numatymas (planavimas), vyksmas ir kontrolë. Tokáapibûdinimà sudaro iðsamûs duomenys apie mokymo tikslus, jo turiná, metodus, prie-mones bei tikslø pasiekimo kontrolæ” (A.Schelten, 1991; cit. ið 14, 10). Kadangi ðià sà-vokà vokieèiai, amerikieèiai, lietuviai ne visai vienodai supranta, todël vengsiu vartotiðá terminà, nes akademinë didaktika, kaip mokslas, reikalauja tiksliø, vienodai suvo-kiamø sàvokø.

2.7. Ðvietimas, lavinimas, auklëjimas, formavimas, profesinis màstymas. Akade-minë didaktika negali iðsiversti be tokiø terminø kaip ðvietimas, lavinimas, auklëji-mas, formavimas ir profesinis màstymas.

Ðvietimas (vok. – Bildung, Aufklärung; angl. – education; rus. – oáðàçoâàíèå,

ïðoñâåùåíèå) – tai: 1) inþinerijos, medicinos, pedagogikos ir kt. þiniø, skirtø profes-inës, socialinës patirties gausinimui, perteikimas; 2) visuomenës istorinës, kultûrinës,gamybinës ir kt. plëtotës sàlygotas þmoniø ðvietimas, organizuojamas tam tikrø insti-tucijø. Ðvietimas skirstomas á formaløjá (institucinis) ir neformaløjá (pagal þmoniøporeikius). Mus domina formalusis profesinis ðvietimas, kurá sudaro mokymas(-is)/stu-dijos, lavinimas(-is) ir auklëjimas(-is).

Lavinimas (angl. – development, training; vok. – Bildung; rus. – ðàçâèòèå, âoñ-ïèòûâàþùåå oáó÷åíèå) – studentø fiziniø, protiniø, paþintiniø galiø, gabumø plë-tojimas, praktinës veiklos mokëjimø, kûrybiðkumo ugdymas. Jei þinios lengvai

LIETUVOS MOKSLAS

24

uþmirðtamos, tai iðsilavinimo prarasti negalima. Anot O.Vilmano, yra trys pagrindiniaiiðsilavinimo kriterijai: gyvas þinojimas, sudvasintas gebëjimas ir nuðviestasis norëjimas(Wissen, Können, Wollen). Paprastai iðskiriami trys iðsilavinimo lygmenys: bendrasis,profesinis ir bendras pilnutinis individo asmenybës susiformavimas.

Profesinio lavinimo uþdavinys – ¥suteikti þmogui specialaus iðsilavinimo, supon-uojant, kad ðis iðsilavinimas turi ávykti pagal jo prigimtàjá paðaukimà <...>. Ið profesin-io lavinimo <...> privalu reikalauti, kad jis suteiktø þmogiðkajai asmenybei baigiamojopobûdþio” [27, 332]. Materialusis (þiniø lygmenyje) lavinimas turi bûti suderintas suformaliuoju. Universitetuose, ásigalëjus materialiajam lavinimui, siekiama vien ðiaiprofesijai aktualiø þiniø. Ásivyravus formaliajam lavinimui, svarbiausiu dalyku laikomaugdyti studentø psichines, paþintines galias, ágimtus bendrus ir specifinius gebëjimus,siekti þmogaus visapusiðkumo. Antai senovës Graikijos pedagogai daugiau dëmesioskyrë fiziniam, mûziniam lavinimui, retorikai; viduramþiais prioritetas buvo teikiamasloginiam màstymui ir oratoriniam menui; dabartiniais laikais absoliutinamas protinislavinimas, þinios.

Auklëjimas (vok. – Erziehung; angl. – education; rus. – âoñïèòàíèå) – studen-to vidiniø santykiø su aplinka ir paèiu savimi formavimas; doroviniø, estetiniø ir kitøvertybiø sistemos studentø sàmonëje kûrimas; jø tautinës, religinës sàmonës ir savi-monës ugdymas bei profesinë branda. Auklëjimas neatsiejamas nuo profesinëssaviðvietos ir savikûros.

Formavimas(-is) – tai naujø studento psichiniø galiø, bruoþø, gebëjimø, savybiø,charakterio ugdymas, formuojant já ir kaip þmogø, ir kaip specialistà. Formavimas

14 pav. Ágûdþiø formavimosi kreivë sprendþiant to paties tipo uþdavinius

(pagal L.Itelsonà (Itelson) [35])


25

vyksta ir brandinant asmenybæ, charakterá, ugdant þmogø fiziðkai, já miklinant. Indi-vidà formuoja ir vidinës, ir organizuotos ar neorganizuotos iðorës sàlygos.

Profesinis màstymas – tai motyvuota profesinë specialisto veikla atsiþvelgiant áávairius profesinës situacijos komponentus (turiná, darbuotojø savybes, jø supratimà,profesiná sprendimà ir kt.), strateginius ir taktinius uþdavinius.

2.8. Pagrindinës individualios profesinës veiklos iðmokimo sàlygø sàvokos yra

ðios:

– gabumai (vok. – Begabung; rus. – ñïoñoáíoñòü, oäàðåííoñòü) – ¥sëkmin-gos veiklos biologiniø pradmenø, uþuomazgø visuma, sàlygojanti lengvà, greità irkokybiðkà fiziniø ir protiniø veiksmø plëtrà <...>. Gabumas – visø sugebëjimø, ágytømokantis ir dirbant, pagrindas” [10, 61]. Sugebëjimas – tai fizinë, protinë, psichinëgalia atlikti kurá nors veiksmà. Aukðèiausias gabumø lygmuo – talentas. Gabumai ga-li bûti bendrieji (dëmesingumas, atmintis ir kt.) ir specifiniai (kalboms, technikai,tapybai ir pan.);

– inteligencija (lot. – intelligentia – iðmanymas, sumanumas, protas; vok. – In-telligenz) – protinis iðsilavinimas, kultûringumas, ¥bendras sugebëjimas protuiðspræsti naujas, dar neiðspræstas problemas” [17, 5], gebëjimas neprarasti orientacijosesant naujoms gamybinëms, komercinëms situacijoms (logiðkai màstyti, ásiminti, tik-sliai reikðti mintis, ásivaizduoti, apskaièiuoti, sisteminti, apibendrinti, planuoti savoveiklà, aiðkintis prieþastis, rasti ryðius, numatyti tobulinimo galimybes, analizuoti savoir kitø gamybinæ, komercinæ veiklà). Ðios sàvokos negalima painioti su terminu ¥in-teligentija”;

– kûrybiðkumas (vok. – Kreativität) reiðkiasi kûrybiniu màstymu, veikla, spren-dimu ir sàryðingumu, kurie padeda gerinti darbo naðumà.

3. VEIKLOS PEDAGOGIKA IR PROFESINËS VEIKLOS

IÐMOKIMO DIDAKTINIS MODELIS

3.1. Pedagogikos srovës. Pedagogikos istorijoje þinomi ávairûs pedagogikos tipai:scholastika (Tomas Akvinietis (Thomas Aquinus) ir kiti), humanizmo pedagogika (Vi-torinas da Feltre (Vittorino da Feltre), Fransua Rable (Rabelais), Chuanas Luis Vivas(Chuan Luis Vives)), reformacijos sensualinë pedagogika (V. Ratke (Ratke), J. A. Ko-menskis, Dþonas Lokas (John Locke)), ðvietëjø pedagogika (Þ. Þ. Ruso (J. J. Rous-seau), S. Daukantas, M. Valanèius), racionalistinë pedagogika (R.Dekartas (Descartes),J.H.Pestalocis (Pestalozzi), J.F.Herbartas (Herbart)), sàveikos pedagogika (J. Vabalas-Gudaitis), liberalinë demokratinë pedagogika (A. Dystervegas (Diesterweg), K. Uðins-kis, J. Lauþikas), socialdemokratinë pedagogika (K. Marksas (Marx) ir kiti), socialinëpedagogika (E. Durkheimas (Durkheim), A. Dystervegas ir kiti). Kiekvieno tipo peda-dogika turi ir trûkumø priklausomai nuo siekiamø tikslø. Ðiuo metu yra susiformavu-

VYTAUTAS ÐERNAS

26

sios ávairios Vakarø ir Rytø pedagogikø kryptys. (Ðis skirstymas yra atliktas ið daliesvadovaujantis J.Vaitkevièiaus str. ¥Lietuvos pedagogika ir jos ateitis” [32, 6–7]).

Pedagogikos mokslo plëtotë susijusi su ávairiausiø pedagogikos sroviø formavimu-si. Ðtai A. Hergetas (Herget) nurodo eksperimentinæ, socialinæ, individualinæ ir asme-nybës pedagogikos sroves [7]. L. Jovaiða iðskiria ðias pedagogikos sroves: natû-ralistinæ, psichologinæ – H. Spenseris (Spencer) ir kiti, bihevioristinæ – E. Torndai-kas (Thorndike), B. F. Skineris (Skinner), personalinæ – ¥naujojo ugdymo” – J. Kor-èakas (Korczak) ir kiti, asmenybës – H. Gaudigas (Gaudig), egzistencialistø,pragmatizmo – Dþonas Diuji (John Dewey), kultûros – Georgas Kerðenðteineris, so-cialinæ – Emilis Durkheimas) ir religinæ – Þakas Maritenas (Jacques Maritain), ðv.Tomas Akvinietis, ðv. Aurelijus Augustinas (St. Aurelius Augustinus) [10].

Lietuvoje nuo 1918 m. pasireiðkë ðios pedagogikos srovës bei kryptys: natûra-listinë, prigimties ir aplinkos poveikio (M. Peèkauskaitë-Ðatrijos Ragana, A. Damb-rauskas-Jakðtas, A. Guèas, J. Lauþikas, J. Vaitkevièius ir kiti), eksperimentinë (J. Va-balas-Gudaitis, J. Lauþikas, B. Bitinas), socialinë (V. Ruzgas, Z. Bajoriûnas, J. Uzdila),kultûros (V. Storasta-Vydûnas, S. Ðalkauskis, M. Lukðienë, V. Jakavièius), ¥Naujojoauklëjimo”, personalistinë (J. Geniuðas, S. Ðalkauskis, J. Lauþikas, V. Aramavièiûtë,

V A K A R A I R Y T A I

– Monistinë individualizmo, asme-nybës pedagogika (G. Hegelis (Hegel) irkiti);

– Kolektyvinë pedagogika (A. Ma-karenka (Makarenko) ir kiti);

– Monistinio materializmo pedago-gika (K. Marksas, F. Engelsas (Engels)ir kiti);

– Totalitarinë pedagogika (stalini-në, maodzeduniðkoji);

– Biologizatorinë pedagogikaÞ. Lamarkas (J. Lamarck), È. Darvinas(Ch. Darwin)), kuri nudvasina þmogø;

– Humanitarinë pedagogika (Meilë.Ramybë. Susivaldymas. Tiesa. Dora), ku-rioje vyrauja dvasiðkumas (indø vedos,rusø – V. Solovjovas (Solovjev) ir kiti);

– Intelektualizmo pedagogika (Sok-ratas, Platonas, Aristotelis, J. F. Herbar-tas, A. Dystervegas ir kiti), pagrindusiávairias mokymo ir protinimo teorijas:sisteminæ, integraliàjà, apraðomàjà, ðvie-timo, inþinerinæ, humanistinæ ir kt.

– Formalioji, dogmatinë pedagogi-ka (J. Kairovas (Kairov), N. Gonèiarovas(Gonèarov), J. Ogorodnikovas (Ogorod-nikov), J. Jesipovas (Esipov) ir kiti), at-siradusi totalitarinio reþimo sàlygomis.Tai bedvasë, nuasmeninta, reikalavimøpedagogika.


27

S. Valatkienë), psichologinë (J. Vabalas-Gudaitis, J. Lauþikas, L. Jovaiða), veiklos irdarbo (M. Maèernis, R. Lauþackas, V. Ðernas, V. Mikënas, J. Galkauskas, J. Jasaitis,A. Grabauskienë), tautinë (V. Storasta-Vydûnas, S. Ðalkauskis, A. Maceina, V. Ðernas),religinë (A. Maceina, A. Stasiulevièiûtë, S. Dzenuðkaitë, V. Aramavièiûtë) (smulkiauþr. 31, 34–35).

Pagaliau vargu ar gali bûti ávairioms tautoms bendra pedagogika ar didaktika.Vieno reikia Lietuvai, kitko – Vokietijai, treèio – Anglijai ar Prancûzijai, ketvirto –Rusijai ar Lenkijai.

Vienø ðaliø ðvietimo sistemos, didaktika orientuotos á vienas filosofijos sroves, ku-riø centre dalykas (perenializmas, esencializmas), kitø – á visuomenæ (progresyviz-mas, rekonstrukcionizmas, socialinë pedagogika), treèiø – á individà, ugdytiná (hu-manizmas, egzistencializmas); vienur, pvz., JAV, orientuojamasi á naudà, veiklà (prag-matizmas), kitur – á kultûrà, dvasines vertybes (kultûrinë pedagogika), dar kitur – áveiklos ir darbo pedagogikà ar psichopedagogikà ir pan. Ávairiø pedagogikos krypèiømechaninis sintetinimas veda á eklektizmà, kuris vargiai kà gali padëti Lietuvai ren-giant aukðtos kvalifikacijos specialistus. Prieðingai, neiðvengiamai sukels naujø, dardidesniø ðvietimo, valstybës problemø.

3.2. Veiklos didaktikos modelis. Þmogaus, visuomenës, tautos egzistavimo, klestë-jimo pagrindas – darbas, veikla, ypaè kûrybinio specialisto. Bet remdamasis vien teo-rinëmis þiniomis profesinës kûrybinës veiklos nedaug kas iðmoksta. ¥Argo, ego sum”(¥Veikiu, taigi esu”) – sako pragmatizmo pradininkas Pirsas (Peirce) [13, 32]. Vienasið ryðkiausiø akademiniø studijø trûkumø tas, kad jos daþniausiai nukreiptos á infor-macijos perteikimo technologijà, o ne á profesinës veiklos iðmokimo modelá, pagrástàpsichologiniais dëstytojo perteikiamø þiniø suvokimo mechanizmais, svarbiais jo bûsi-mai profesinei veiklai.

Mokëjimas veikti – tai individo sàmonëjimo procesas, leidþiantis jam organiðkaiderinti ávairialypæ veiklà (profesinæ, dorinæ, estetinæ ir kt.), tai mokëjimas praktiðkaioperuoti þiniomis, projektuoti, màstyti, spræsti, perprasti veiklos kultûrà, o ne vienþinias apie jà. Jei ávairiø dalykø studijavimas bus atplëðtas nuo individo sàmonëjimo,jo veikdinimo, neiðvengiamai suðlubuos jo vidinio dvasinio gyvenimo vystymasis, pa-sunkës gyvenimo prasmës, savo vietos gyvenime radimas, socializavimosi procesas,savo ¥að” áprasminimas, savo gabumø, vidiniø galiø, polinkiø ugdymas, individo áëji-mas á profesinæ, socialinæ, darbinæ, ðeimos aplinkà. Veikdamas individas pats ásitikinajam teikiamø þiniø naudingumu, ágyja kitø aktualiø gyvenimui dalykø. Todël veiklosdidaktika jau seniai brandinta, puoselëta Lietuvoje [19].

Vienas ið svarbiø veiklos didaktikos tikslø – padëti dëstytojui nukreipti individovidines ir iðorines galias konkreèiai veiklai, savirealizacijai, iðoriniø ir vidiniø individogaliø ¥ëmybos, jungybos, reiðkybos” (J. Lauþikas) ugdymui, savo vietos gyvenimesuradimui, dvasingumo idealø susiformavimui.

LIETUVOS MOKSLAS

28

Lietuvos studentø profesinio pasi-rengimo kokybæ sàlygoja keturi pradai,jø sàveika:

– aplinka (visuomeninës, materia-linës, kultûrinës sàlygos ir pan.);

– materialinës studijø sàlygos(materiali studijø esamybë): studijø irkonkreèios profesinës veiklos moky-mosi bazë (planai, programos, vado-vëliai, kompiuteriai, internetas, labora-torijos ir kt.);

– metamateriali studijø esamybë:studentai, jø gabumai, nuostatos, pasirengimas studijoms, psichinës galios ir kt.;dëstytojai, jø psichinës galios, nuostatos, profesinë dalykinë dëstytojo branda;

– akademinë didaktika ir dëstytojo pedagoginë branda (15 pav).

STUDIJØ DIDAKTIKOS MODELIS

I. Studijø esamybës bûklë: IDEALAS, DARNA, ATSIPALAIDAVIMAS ávairiais ly-giais:

– pasirengimas veiklai: mokëjimai, ágûdþiai, patirtis, projektavimas;– psichinës individo galios, svarbios veiklai: valia, emocijos, vaizduotë, charakte-

ris, iðtvermë;– dvasinë, vidinë individo branda veiklai (sàmonëjimas): jo siekiai, idëjos, norai;– santykiai studijø metu: su savimi, kitais, technika, visuomene, kolektyvu, peda-

gogu;– psichinë ir iðorës energija, ryþtas ir kitos nematomos, vidinës, taip pat iðorës jë-

gos, spartinanèios veiklos tobulinimà ar jai trukdanèios.II. Studijø rezultatø kaitos bûklë: SUSIDÛRIMAS SU NAUJA KLIÛTIMI, SU STU-

DENTO NAUJØ POREIKIØ SAVIREALIZACIJA.III. Kaitos noras: ÁSITEMPIMAS, SPROGIMAS, VIRSMAS (sàmonëjimas, sàmonës

ir pasàmonës, fizinës, intelektinës, dvasinës energijos blyksniai).IV. Nauja individo bûklë: IÐSILYGINIMAS, ATSIPALAIDAVIMAS NAUJAME KO-

KYBËS LYGMENYJE, iðvedanèiame á naujà asmenybës ir studijø brandos pakopà(vyksta evoliucija, sàmonëjimas).

V. Nauja asmenybës bûklë: IDEALAS, DARNA, ATSIPALAIDAVIMAS, UGDYTINISSUVOKIA SAVE KAIP VERTYBÆ, ÁKVËPIMAS NAUJAI STUDIJØ PAKOPAI. NAUJIPASÀMONËS BLYKSNIAI.

15 pav. Bendroji studento profesinio ir

asmenybës tapsmo bei studijø evoliucija

STUDIJOS -KETURI PRAD

S VEIKA

APLINKA

METAMATERIALISTUDIJ

ESAMYB

MATERIALISTUDIJ

ESAMYB

AKADEMIN DIDAKTIKA IRD STYTOJ PEDAGOGIN

BRANDA


29

Svarbu, kad studentas pradëtø pasitikëti savo jëgomis, pajustø sëkmæ visaispaþinimo lygiais. Kartu siektina, kad jis iðmoktø pats daug kà pasigaminti, naðiai dirb-ti ir uþsidirbti, perprasti gamybà, komercijà, metodo, pedagogo veiklos specifikà,suremontuoti elektros árenginius, skaityti radijo, maðinos schemas, suvokti jø veiklosprincipus, pataisyti gedimus ir pan. Pagaliau studentai siekia autonomijos. O jàpasiekti galima tik iðmokus konkreèios veiklos, fizinës ir intelektinës (bûsimai profesi-jai svarbios informacijos suradimo, kalbø, gamybinës ar kt. veiklos, savarankiðko ama-to iðmokimo ir pan.).

Studijos bus spartesnës, sëkmingesnës, jei studentai nuosekliai susiformuos ávai-riems savo veiklos lygiams reikalingus veiklos mokëjimus. Profesinës veiklos mokëji-mai susiformuoja ne ið karto. Mokëjimams susidaryti reikalingi ðeði lygiai, kurievienas su kitu glaudþiai susijæ.

I. Minties, intereso iðmokti ðios profesinës ar kt. veiklos susiformavimo lygis, arbaporeikio lygis. Ðiame lygyje atsiranda susidomëjimas atitinkamais mokëjimais, norasjuos ávaldyti. Stebima atitinkama kitø veikla.

II. Diagnostiniam profesinës veiklos lygiui bûdinga: specifiniø, svarbiø ðiai veiklaigalimybiø iðbandymas; ðio mokëjimo judesiø, protiniø veiksmø pirminis projektavimas(stebëjimas, analizë, projekto metmenys).

III. Orientacinis, projektinis profesinës veiklos lygis, kuriam bûdinga: ðios konkre-èios veiklos mokëjimo analizë ir sintezë; veiklos sunkumø prognozavimas; reikiamøþiniø apie medþiagas, gamybiná ar kitoká procesà atrinkimas; galimø klaidø þidiniønustatymas; profesinës veiklos schemos, instrukcinës kortelës susidarymas; veiklos al-goritmø praktiðkas susiprojektavimas, jø iðmokimas.

IV. Vykdomasis profesinës veiklos lygis, kuriam bûdinga: veiklos schemos, tech-nologinës kortelës nurodymø realizavimas; ðios veiklos mokymosi sunkumø suvoki-mas, áveikimas; savikontrolë; kontrolë, uþtikrinanti sëkmæ; savikorekcija siekiantveiklos kokybës (judesiø spartos, tikslingumo, loginio nuoseklumo, ekonomiðkumo);ðiø mokëjimø automatizavimas.

V. Profesinës veiklos (¥reiðkybos” – J. Lauþikas) kontrolës, apskaitos ir vertinimobei savæs vertinimo lygis. Jis jungia kontrolæ, savikontrolæ, apskaità, vertinimà, sà-monëjimà. Ðiam lygiui priklauso: profesinës veiklos savikontrolës bûdø þinojimas irmokëjimas juos taikyti; operatyvus ir kolektyvinis veiklos kokybës ávertinimas; prati-mai, padedantys iðvengti klaidø ir netikslumø; vertinimo kriterijø nustatymas ir jøtaikymas (sàmonëjimas); savo konkreèios profesinës veiklos iðmokimo lygio bendrasávertinimas; tolesnio profesinio tobulëjimo (veikdinimo ir sàmonëjimo) projektavimas.

VI. Pastiprinimo, pasitenkinimo, tolesnio savæs stimuliavimo, sàmonëjimo ðiojeprofesijoje lygis keliant sau naujus reikalavimus; profesinës veiklos sëkmës, palankiøemocijø pojûtis; ákvëpimas intensyviau mokytis ðios veiklos, naujo potraukio ðiaiveiklai atsiradimas (didëjantis suinteresuotumas) – nauja sàmonëjimo pakopa, stro-pumas, atradimø dþiaugsmas.

VYTAUTAS ÐERNAS

30

Toks turëtø bûti bet kokios veiklos (profesinës, intelektualiosios ar fizinës) mokë-jimø formavimo, studento laipsniðko sàmonëjimo daugiapakopis modelis, sudarytas iðávairiø lygiø, kuriø pagrindas: ¥Wollen, Wissen, Können” (O. Vilmanas), t.y. norëji-mas, þinojimas, gebëjimas.

3.3. Veiklos didaktikos taikymo studijoms kai kurios nuostatos, postulatai. Aka-deminiø studijø didaktika bus efektyvi, jei galës iðplësti savarankiðkà profesinæ stu-dento veiklà (intelektualiàjà, gamybinæ, ekonominæ ir kt.), kai jis pats, dëstytojokonsultuojamas, lavins ir miklins savo jëgas, prigimtines, paþintines, psichines irfizines. Studijø didaktikos dëka studentai 70–80% þiniø savarankiðkai iðmoks veiklo-je. Tai pasiekti studentas galës, jei jis vadovausis laisvu apsisprendimu ir pasirinkimu,noru geriau pasirengti gyvenimui – ateièiai. Tokiø studijø metu, jei perfrazuosimeJ. Lauþiko þodþius aukðtajai mokyklai, turëtø klestëti pilnutinis gyvenimas: dþiaugs-mas, pasismaginimas, darbas, liûdesys, rûpesèiai, gamyba, asmeniniai ir bendruome-niniai ávairûs poreikiai ir veiksmai, joje galëtø skleistis individualybë ir vystytis integ-ruota, vientisa ir su gyvenimo visuma susijusi asmenybë. ¥Tokia mokykla yra natûrali-nio þmogaus bendravimo bûvis, neatskiriamas nuo namø, nuo plaèios erdvës: tatai yralygiai mëgstama, trokðtama kaip ir kiekvienas kitas bûvis, kuriame reiðkiasi pilnutinisgyvenimas su visais savo kraðtutinumais <...>. Èia jaunuolis jauèiasi augàs, turtëjàs,semiàsis ir atsiskleidþiàs” [16, 137]. Tokios studijos – ateities studijos.

Studijø veikdinimas turëtø: – padëti ¥iðsitiesti” silpnesniems studentams, padëti jiems socializuotis, tapti nau-

dingesniais visuomenei; – padëtø talentingiems, bet dël ávairiø prieþasèiø stokojantiems studijø motyvaci-

jos, sunkiai gebantiems savarankiðkai studijuoti, praktiðkai taikyti gaunamas þinias.Jie sëkmingiau susirastø savo vietà gyvenime, geriau paþintø savo silpnybes (sàmonë-jimas), plëstø fizines ar protines profesinës veiklos galimybes;

– iðmokytø studentus protinio ir fizinio darbo kultûros, saviðvietos ir saviugdos,savikûros bûdø;

– iðugdytø talentingus individus, turinèius ávairiø polinkiø ir poreikiø, padëtøjiems iðsiugdyti savo gebëjimus; spartintø jø savimonës plëtotæ;

– skatintø spontaniðkà studentø aktyvumà, kai pats individas sàmoningai, apgal-votai stengtøsi suvokti profesijai aktualià medþiagà, jà kaupti;

Veiklos fenomenas akademiniø studijø metu gali bûti ávairiai sukonkretintas:– savo ir kitø veiklos (intelektualiosios, darbinës, profesinës, ekspresinës ir kt.)

stebëjimu, analizavimu, sugretinimu. Tai leidþia plësti savo profesinës ar mëgëjiðkosveiklos galimybes, formuoti nacionalinius (tarnauti Lietuvai), paþintinius ðios veiklosmotyvus, palankià nuostatà studijoms, ðiai veiklai;

– konkreèios veiklos mokymusi. Sàmonëjimas studijø metu spartina visokeriopàstudento brandà, nuosekliai moko já veiklos: ið pradþiø – atlikimas vien pamëgdþio-


31

jant, toliau – aktyvus atlikimas, dar toliau – aktyvus savarankiðkas veiksmas, paga-liau – kûrybinis savarankiðkas atlikimas;

– profesinës veiklos pobûdþio keitimu. Jis daro esminá poveiká studento refleksinës pozicijos progresuojanèiam sàmonëjimui, savojo ¥að” áprasminimui;

– studento iniciatyvumu, savarankiðkumu, asmenybës galimybiø plëtote, – taipasiekti padeda besipleèiantys jo interesai, motyvai, poreikiai, nuostatos, pasitenkini-mas savimi (að suprojektavau, iðsprendþiau, ávykdþiau projektà);

– nuoseklia studijø eiga, jø savianalize, tai kelia studentø pasitikëjimà savo jëgo-mis, tobulëja jø aktyvioji ir refleksinë pozicija, formuojasi sàmoningas tautos pilietis,iniciatyvi, dora asmenybë, geras specialistas.

Studijø uþdaviniai: 1) formuoti palankià nuostatà profesinei veiklai: sàmoningà (at-titude) ir nesàmoningà (set), savikûrai, saviðvietai, saviraiðkai, praktinei ir teorineiveiklai; 2) turinio, orientuoto á profesinæ veiklà, kryptingas ið atskirø dalykø atrinki-mas; 3) protinio, fizinio darbo ir bendravimo kultûros tobulëjimas; 4) iðmokimas ge-riau paþinti save, ugdyti savo charakterá, asmenybæ, gebëjimus (màstymà, vaizduotæ,jausmus, veiklos atmintá, dvasingumà ir kt.).

Pagrindiniai organizaciniai reikalavimai ðioms studijoms: 1) paskaitos, akademinëspratybos turi bûti studentui perspektyvios, ádomios, aktualios ðiai specialybei; 2) veik-los mokëjimai kruopðèiai atrinkti, tinkami kelioms profesijoms; 3) studento veiklosproduktai (intelektiniai, gamybiniai ir kt.) turëtø bûti maksimaliai individualizuoti iratitikti jo poreikius.

Pagrindiniai didaktiniai studijø postulatai:1) dëstytojui privalu vadovautis dësniu: rizika -> studijos (formalios ir neformalios)

-> veikla -> rezultatai -> sëkmë -> pasitenkinimas, palanki nuostata -> sàmonëjimas-> ákvëpimas -> vidinis aktyvumas -> sàmonës blyksnis ir vël rizika -> studijos ir t.t.;

2) studento paþintinës ir kitokios veiklos sëkmæ turëtø siekti uþtikrinti dëstytojas,taèiau to nepabrëþti;

3) ði veikla turëtø bûti reikðminga studentø gyvenimui, atitikti jø interesus, sie-kius, poreikius;

4) studijø centras turëtø bûti studentas, jo savarankiðkumas, o pedagogas – tikvedlys, dirigentas;

5) gaunamos þinios turëtø bûti ne primetamos, o studento iðgyventos, tapusios josavastimi;

6) dëstytojo vaidmuo – ne vien plësti profesiná akiratá, bet ir iðmokyti gyvenimoiðminties, padëti studentams sàmonëti, kad ateity jie galvos nenusisuktø.

Pagrindinës studentø aktyvinimo sàlygos yra ðios: 1) jø interesø, savimonës nu-kreipimas kûrybinëms paieðkoms; 2) pratinimas sistemingai, stropiai dirbti; 3) atsako-mybës uþ viskà, kas aplinkui vyksta, kryptingas didinimas, vidinio dvasinio aktyvumo,susijusio su asmenybës ir profesine branda, skatinimas ieðkant racionalesniø sprendi-mø, padedanèiø ðalinti asmeninius ar visuomenës, gamybos, verslo ir kitus trûkumus;

LIETUVOS MOKSLAS

32

4) diskutavimo, bendravimo kultûros mokëjimø ir ágûdþiø formavimas, mokymasisginti savo nuomonæ, argumentuoti árodymus, gilintis á paþinimo procesà, mokytis kri-tiðkai vertinti situacijà, nebûti uþsispyrusiam, jei neteisus.

Akademinës studijos tai profesinës veiklos studijos, kryptingo sàmonëjimo mokyk-la. Kartu vengtina perkrauti studento atmintá þiniomis, kuriomis neþinia ar kada norsteks jam pasinaudoti. Akademinës studijos tai kryptingo profesinës veiklos mokëjimøformavimo kalvë, padedanti suþinoti, iðsiaiðkinti, apmàstyti, projektuoti, realizuoti sa-vo sumanymus, lengvinti savo ir kitø veiklà rinkos ekonomikos sàlygomis.

4. STUDENTØ DVASINGUMO UGDYMAS

KAIP DIDAKTINË PROBLEMA

Dvasingumo samprata. Dvasingumas – tai gebëjimas savarankiðkai màstyti (audesapere – iðdrásk bûti savarankiðkas), tai sàmonës ir pasàmonës vienovë, þiniø,jausmø, áproèiø ir dvasinio pasaulio sintezë, laipsniðkas sàmonëjimas, pagal Vydûnà– ið ¥sau þmogaus” tapsmas ¥tautos þmogumi”.

Kas yra dvasingumas? Dvasingumas – kiekvieno mûsø ðventovë, nuolatinis sà-þinës budëjimas. Kaip sëkloje slypi visa, tarkim, gëlës prigimtis, taip ir dvasioje glûdigiluminiai, daugiau ar maþiau subrendæ, iðneðioti individo daigai – jo ateitis. Baisusdvasios Èernobilis, dvasinë tuðtuma, leidþianti suveðëti ávairiems þmogaus instinktams(þiaurumo, libido ir kt.), vedanti á nuopuolius, nusikaltimus, palaidà gyvenimà, ke-liantá pavojø tautai iðsigimti. Dvasingumas jungia tokias sàvokas kaip þmoniðkumas,pareiga, sàþinë, tiesa, teisingumas, gebëjimas pakilti virð gyvenimo smulkmenø, gro-þis, gëris, meilë, þmogaus orumas, jo sielos, mikro ir makroaplinkos harmonija. Dva-singumas – galingesnë jëga uþ tankus ir baisiausià ginkluotæ. Jis gali bûti suvoktas irnesuvoktas. Dvasingumas, ypaè jeigu jis masinis, yra didesnë jëga nei ginkluotas pa-siprieðinimas. Þmogus galingas dvasingumu, nes èia jo jëga. Nuo individo dvasingu-mo priklauso, ar jis yra kûrëjas, ¥deiviø ðalies” (M.Gimbutienë) valdovas, ar nukapo-jæs savo ðaknis trumparegis, siaurakaktis technokratas, visuomenës naðta. Dvasingu-mas – tai aukðtumø vertybë, jø filosofija, pasaulëjauta, vidinis þmogaus spindesys, iðkurio randasi visuomenës darna; dvasingumas padeda áveikti þmoniø sumaterialëjimà,abejingumà vienas kitam, be to, ir menui, groþiui, tautos praeièiai ir ateièiai, pilka-piams ir protëviø kapams bei sovietø sunaikintiems kaimams, svetimøjø ateiviø ar sa-vøjø kolaborantø dvasiðkai arba fiziðkai nuskriaustiems kaliniams, tremtiniams, parti-zanams, visaip niekintiems jø artimiesiems. Dvasingumo stokojantys þmonës skleidþiaaplink save Blogá – sukelia kitø kanèias, aðaras, kraujo praliejimà.

Dvasingumas glaudþiai susijæs su ðeimyniniu, tautiniu, estetiniu, doroviniu, religi-niu auklëjimu, studijomis, paþinimu. Be dvasingumo neámanoma tikra saviaukla, sa-viðvieta, visuomenës tobulëjimas.


33

Dvasingumà sudaro: 1) tautos, visuomenës uþdaviniø suvokimas; 2) þmoniðkumas,gerumas, sàþiningumas, tautinë visuomeninë ir individuali savimonë; 3) savitvarda,mokëjimas laukti, ¥glûdëti” (Vaiþgantas), o atëjus momentui, oriai iðsitiesti; 4) gebëji-mas matyti save ir kitus ið dvasinës aukðtumos, t.y. mokëjimas plaèiai màstyti, pakiltivirð gyvenimo smulkmenø. Tokiems þmonëms svetimos intrigos, kivirèai dël niekø arnoro valdyti; 5) valia, iðtvermë, vidinë ramybë, harmonija, ðvari sàþinë; 6) dorumas –tai asmenybës, individualybës ðerdis; 7) meilë þmonëms, pareigos ir atsakomybës uþviskà, kas aplink mus vyksta, jausmas, meilë tiesai; 8) glaudus vidinis þmogaus ryðyssu aplinka, kosmosu, Visata, Dievu.

Dvasingumo ugdymo sàlygos:– pedagogo likimas reikalauja ið jo bûti ne vien dëstytoju, inþinieriumi, agrono-

mu, gydytoju, bet ir apaðtalu, Gërio, dvasingumo neðëju, gyvenimo iðminties skleidë-ju, kad jo studentai, pasak Vaiþganto, iðmoktø vaþiuoti, tarkim, su rogutëmis á pakal-næ taip, ¥kad galvos neprasimuðtø, kartais kad jos nenusisuktø” [33]. Deja, pakeliui ámokslus, profesijà studentas neretai sudraskomas kaip gëlës þiedas: jis ruoðiamas iðatskirø dalykø, neatsiþvelgiant á jø turinio, individo patirties integracijà jo sàmonëje.Þenklinës psichologinës iðmokimo teorijos principø (sistemø sistemos sàmonëje kû-rimas ir kt.) ignoravimas ugdo ne galingus Visatos, kosmoso valdovus, o þemaþiûrius,siaurakakèius, savanaudþius technokratus, neretai atplëðtus nuo Lietuvos dvasinëskultûros, savo ðeimos, gyvenvietës, tautos istoriniø ðaknø, nesuvokianèius Visatosdësniø, Þemës ir kosmoso ávairiø jëgø sàveikos ir savo vietos ðeimoje, mokykloje, tau-toje;

– dvasingumas ugdomas paþinimu, per akademines paskaitas bei pratybas. Kaipteigia ugdymo epistemologija, yra trys paþinimo bûdai: racionalusis (pojûèiai ir pro-tas, logika); emocionalusis, susijæs su daile, literatûra, architektûra ir kitais groþiuspinduliuojanèiais ðaltiniais, ir dvasinis (filosofinis, religinis, giluminis, intuityvusis).Ignoravus dvasiná ar kitoká paþinimo bûdà, paþinimas lieka neiðsamus, dalinis, tarkim,tik þiniø lygmens, þinios netampa individo profesinëmis, asmenybinëmis, gyveni-miðkosiomis vertybëmis. Apsistosiu prie dvasinio paþinimo bûdo. Anot profesoriausS.Ðalkauskio, mokymas ir studijos turi tarnauti protinimui, lavinimui. Iðsilavinimo ne-galima prarasti, uþmirðti, nes pasisavintos ne paprastos þinios, o idealios ugdomosiosgërybës, atpalaiduojanèios individo dvasiná gyvenimà, veiklà, t.y. þmogus ágyja nepra-randamus protinius nusiteikimus, atitinkanèius intelektualiosios kultûros reikalavi-mus. Kartu protinimas, kaip studijø rezultatas, yra sistemingas, t.y. individo psichikojekuriamos integruotos sistemø sistemos perteikiant þinias, mokant já matematinës, fizi-kinës, kalbinës ar kt. veiklos, lavinamos jo protinës galios. Protinimas kaip ugdymas¥sykiu turi auklëti vertingà, tvirto bûdo dorinæ þmogaus asmenybæ”, – teigia S. Ðal-kauskis, ávairiapusiðkai ugdyti individà, sudaryti jam sàlygas natûraliai pasisavinti ug-domàsias ðvietimo gërybes, jam svarbius dvasinius ir kt. lobius.

VYTAUTAS ÐERNAS

34

– dvasingumas ugdomas, kai visapusiðkai plëtojama individo prigimtis, jo psichi-nës galios, nes tik tai leidþia iðsiskleisti asmenybei visu savo ploèiu ir gyliu. Studentodvasiniø galiø plëtotë glaudþiai susijusi su visuomenës nariø dorovingumu. Ji leidþiasuteikti lietuviø tautai gyvybingumo, per tautos praeitá tiesti kelius á dabartá ir ateitá,kaip kvietë mus Vydûnas. Deja, ágimtøjø ir kitø individo galiø ugdymas paskaitø irpratybø metu jau ne kartà buvo keltas. Taèiau rezultatø lyg ir nematyti;

– tik dvasingas dëstytojas, tikras inteligentas gali iðugdyti dvasingas studentø as-menybes. Deja, specialisto inteligentiðkumas daþnai suvokiamas kaip formalus specia-lybës dalyko þinojimas (neretai vien teorinis), gebëjimas ásiminti ir iðsaugoti informa-cijà; pamirðtama, jog dëstytojui svarbiausia yra plati humanitarinë erudicija, apsiskai-tymas, dvasingumas, inteligentiðkumas. O pagrindiniai inteligento bruoþai, anot prof.S. Ðalkauskio, nepriklauso nuo specialybës, luomo, socialinës klasës. Negalima ástoti áinteligentus, reikia jais tapti. Inteligentui reikalingas: 1) universalus dvasinis iðsilavini-mas; 2) visuomeninis susipratimas, sàmoningumas, kryptinga kova dël visuomenës do-rinimo, pusiausvyros, harmonijos joje palaikymo, paþangos skatinimo, studentø ir kt.asmeninës laisvës, dvasinës brandos puoselëjimo. Inteligentija ¥dël savo universaliniodvasinio iðsilavinimo yra paðaukta bûti <...> visuomenës pusiausvyros saugotoja, kul-tûrinës kûrybos skatintoja, asmeninës laisvës gynëja, paþangaus visuomeninio judëji-mo ákvëpëja” [29]. Universitetai turëtø bûti Lietuvos inteligentijos dvasingøspecialistø rengimo tikrosios institucijos. Deja... Verta susimàstyti, kà turëtume daryti,kad padëtis pasikeistø, pagerëtø;

– studentams dvasingumà ugdyti gali ir turi padëti dëstytojai, kuriø svarbus uþ-davinys – iðvaduoti studentà ið nesavarankiðkumo, iðmokyti já iðdrásti vadovautis gy-venime savo ðventovës balsu, kartu ir atsakyti uþ savo veiksmus. Todël kiekvienasdëstytojas paskaitø, akademiniø pratybø bei seminarø metu privalo: a) sistemingaiformuoti palankià studentø nuostatà savikûrai, saviugdai, savireguliavimui; b) padëtijiems kurti artimas, vidutines ir tolimas perspektyvas, projektuoti save, savo ateitá; c)apsaugoti studentus nuo jø dvasingumà griaunanèiø jëgø, pritraukti juos kaip magne-tas, áþiebti ðirdyje kilnius idealus, troðkimus, siekius, iðmokyti tikros elgesio kultûros,etiketo; d) pats turi mëgti dalykà, mylëti kraðtà, jo þmones, istorijà, liaudies kultûrà,bûti aukðtos erudicijos, dvasinës kultûros, plataus akiraèio ir aukðtos doros. Pagaliaujuk visi trokðta ¥bûti didûs” (Z. Froidas (S. Freud)), ¥bûti reikðmingi” (Dþ. Diuji), ¥aist-ringai nori bûti pripaþinti” (V. Dþeimsas (W. James)). Kurie dëstytojai pajëgs ðá stu-dentø troðkulá numalðinti, tie taps jø valdovais, vedliais á dvasingumà.

Studento pasaulëþiûra – tai vienas ið svarbiø jo dvasingumo komponentø. Jà for-muoja:

– paskaitos, akademinës pratybos bei seminarai,– studijø turinys,– individo idëjos, siekiai, galimybës, vidinës jëgos, iðorës sàlygos, nuostatos, pri-

gimtis,


35

– savitvardos, valios, iðtvermës, jausmø, aistrø, pojûèiø ir proto santykiai, indivi-do patirtis, vertybiø sistemos,

– dëstytojø, draugø ir kt. dvasingumas,– dvasingam bendravimui ir bendradarbiavimui skirtos etikos, estetikos paskai-

tos, pratybos ir seminarai.Intelekto ir dvasios sintezë turëtø iðvesti Lietuvos studentijà á naujà lygmená, naujà

aukðtesnæ pakopà XXI a. Dëstytojo veikla turi padëti studentui ¥susiformuoti dvasinætautos individualybæ” (A. Maceina), darniai ugdyti jo kûnà ir sielà, ¥màstanèià ðirdá”(Hegelis). Apleisti studentø dvasiná pasaulá – tai nusikaltimas, anot Ð. Amonaðvilio(Amonaðvili), prilygstantis ðventovës apleidimui. O apleistoje ðventovëje velniai vei-siasi. Dvasingumas – tai nenutrûkstamas individo tobulëjimas, jo dvasios vir-pëjimas,nuolatinis atsinaujinantis jos ðvytëjimas. Dvasingumui prieðingos trys labiausiai dabarplintanèios Lietuvoje destruktyvios dvasinës vertybës: pragmatizmas (beatodairiðkosnaudos siekimas), hedonizmas (neþabotas malonumø vaikymasis) ir komfor-mizmas(prisitaikëliðkumas). Bedvasiðkumo virðûnë – egoizmas ir savanaudiðka vartotojiðkapsichologija, gobðumas, abejingumas þmogui, jo kanèioms, svarbiems tautos iðgyveni-mams, tautos kultûrai. Aukðèiausias akademinio bendravimo lygmuo – dvasinis. Jûsøstudentas – dvasinio prado neðëjas, kuris daug kà permàstë, iðkentëjo. Mokëkime jáklausyti, suprasti. Ieðkokime dvasiðkai turtingø paðnekovø, nes su di-dþios dvasiosþmogumi visi mes tampame didingesni, – sakë Markas Tvenas (Mark Twain), o sumenkos – tampame menkystomis. ¥Ðvietimo ateities misija – didþiadvasiðkumo ug-dymas”, – teigia holistinës ugdymo krypties principø kûrëjas Lynas Stodardas (LynnStoddard).

Studentø dvasingumo ugdymas – didelë ir sudëtinga problema. Jos sprendimaspriklauso nuo to, ar parengsime dvasingus dëstytojus, ar taps Lietuvos universitetaiinteligentø ugdytojais, ar akademinë didaktika padës iðspræsti ðá uþdaviná.

IÐVADOS

1. Tai, kas per paskaità iðmokstama, susijæ su penkiomis stadijomis: 1) paþintinëpajauta, 2) þiniø pagrindu veiklos ávaizdþio modeliavimas studento psichikoje (analizë,sintezë, apibendrinimas), 3) suvokimas, 4) savarankiðkas veiklos projektavimas, 5) su-pratimas. Analogiðkai individo smegenyse nauja medþiaga priimama perëjusi per 3smegenø zonas: pojûèiø (vyksta paþinimas), integracijos (analizës, sintezës, apiben-drinimo; dalyvauja abu smegenø pusrutuliai) ir savarankiðkos veiklos projektavimo(smegenø kaktos zona). Universitetuose vyrauja þiniø perteikimas [25, 26]. Todël stu-dento specializacija labai pasunkëja, nes þinioms apdoroti, nuodugniai jas suvoktipaskaitos metu jam nelieka nei laiko, nei realiø sàlygø.

2. Akademinës didaktikos uþdavinys – studijø lengvinimo paieðkos.

LIETUVOS MOKSLAS

36

3. Pagrindiniø akademinës didaktikos kategorijø ir sàvokø perteikimu aiðkinantisdidaktines problemas buvo siekta lengvinti ávairiø disciplinø dëstytojø adaptacijà.

4. Akademinës didaktikos ðerdis – veiklos didaktika, studijø didaktikos modelis.Profesinës veiklos mokëjimams susiformuoti bûtinas pakopiðkumas.

5. Pagrindiniai veiklos didaktikos taikymo studijoms postulatai yra ðie: 1) studijøcentras – studentas; dëstytojas – tik vedlys, 2) visokeriopas studentø savarankiðkøpastangø gerai suprasti medþiagà skatinimas (sëkmës dësnis, palankios nuostatos, su-sidomëjimo formavimas ir pan.), 3) pateikiamø þiniø reikðmingumas bûsimai studentoprofesinei veiklai ir kt.

6. Yra trys epistemologiniai paþinimo bûdai: racionalusis (pojûèiai ir protas, logi-ka), emocionalusis, susijæs su vidiniu pasitenkinimu, ir dvasinis (giluminis, filosofinisir kt. paþinimas, intuityvinis, religinis, pasaulëþiûrinis). Studijø metu në vienas ið jøneturi bûti ignoruojamas.

7. Didaktikos, kaip lavinimo mokslo, sëkmingà kûrimà laiduotø dalykø, ciklo da-lykø (humanitariniø, techniniø, ekonominiø ir pan.) ir bendrøjø didaktiniø dalykø ko-ordinuotas tyrimas.

8. Akademinës studijos turëtø ne vien duoti atskirø dalykø giluminius pagrindus,bet ir visokeriopai spartinti studentø veikdinimà, sàmonëjimà, estetinimà, dorinimà,protinimà, sudaryti sàlygas jø profesinei saviraiðkai, psichiniø ir kt. galiø plëtotei, t.y.ne su dalyku dëstytojas turëtø eiti prie ugdytinio, o su studentu – prie ðio dalykopaslapèiø, reikðmingø jam bûsimoje profesinëje veikloje.

9. Naujos Lietuvos inteligentijos ugdymas ne maþiau svarbu kaip ir studentø spe-cializacija.

1. Barvydienë V., Petkevièiûtë N. Mano profesija // Psichologija studentui. K., 1993.2. Berufs- und Arbeitspädagogik. München, 1989.3. Bitinas B. Ugdymo filosofija. V.: Enciklopedija, 2000.4. Blankertz H. Theorien und Modell der Didaktik. München, 1969. 5. Bonz B. Methoden der Berufsbildung: Ein Lehrbuch. Stuttgart: Hirzel, 1999.6. Classification internationale. Types des professions // Bureau internacional du Travail.

Geneve, 1969.7. Herget A. Svarbiausios pedagoginës srovës ðiø dienø gyvenime, 1. Kaunas–Marijampolë,

1923.8. Jacikevièius A. Asmenybës veikla ir bendravimas // Bendroji psichologija. V., 1996.9. Jackûnas Þ. Lietuvos mokykla ir jos misija pasitinkant XXI amþiø (A.Liaudanskienës str.)

// Informacinis leidinys. 1998. Nr. 33(39). P. 3.10. Jovaiða L. Pedagogikos terminai. K: Ðviesa, 1993.11. Jovaiða L.,Vaitkevièius J. Pedagogikos pagrindai. 2. Didaktika. K.: Ðviesa, 1989.12. Juðka A. Didaktika – mokymo mokslas // Jakavièius V., Juðka A. Mokyklos pedagogi-

ka. K.: Ðviesa, 1996.13. Lazauskas J. Ðis tas apie pasaulëþiûros sroves ir sûkurius. K., 1938.


37

14. Lauþackas R. Profesinio mokymo turinio reforma: didaktiniai bruoþai. K.,1997.15. Lauþikas J. Pedagoginiai raðtai. K.: Ðviesa, 1993.16. Lauþikas J. Ðvietimo integracijos pagrindai // Pedagoginiai raðtai. K.: Ðviesa. 1993.17. Liaugminas A. Bendrosios inteligencijos testai. K.,1940.18. Komenskis J.A. Rinktiniai pedagoginiai raðtai. K.: Ðviesa, 1975.19. Maèernis M. Veiklos mokyklos didaktika // Pedagoginis metraðtis. Klaipëda, 1937. Sàs. 1.20. Markevièienë E. Kà ir kaip atsimename // Psichologija studentui. K., 1993.21. Petersen W.A. Allgemeine Didaktik: Lehrbuch. München, 1992.22. Peterson L.R., Peterson M.J. Short-term retention of individual verbal items // Journal of

Experimental Psychology. 1959. P. 58, 193–198.23. Pilièiauskas A. Muzikos paþinimas. Studijos, rezultatai ir reikðmë. 2. V.: Lamus, 1998.24. Rajeckas V. Didaktikos dalykas ir raida // Bitinas B. ir kt. Pedagogika. V.: Mokslas,

1981.25. Ramoðkienë A., Ðernas V. Studijø Lietuvos universitetuose reorganizavimo gairës //

Inþinieriø rengimas Lietuvoje, I. V.: Technika, 1993 [lietuviø ir atskirame analogiðkame leidinyjeanglø kalba]. P. 93–110.

26. Ramoðkienë A., Ðernas V. Dabartinës studijø nuostatos Vilniaus universitete ir Vilniaustechnikos universitete bei jø formavimo sàlygos // Inþinieriø rengimas Lietuvoje, II. V.: Techni-ka, 1996. P. 21–35.

27. Ðalkauskis S. Bendrieji pedagogikos pagrindai // Pedagoginiai raðtai. K.: Ðviesa, 1991. 28. Ðalkauskis S. Didaktikos mokslas (áþanga): Paskaitø konspektai. VUB Rankraðèiø sky-

rius. Prof. S. Ðalkauskio archyvas. F.140–119.29. Ðalkauskis S. Pedagoginiai raðtai. K.: Ðviesa, 1991.30. Ðernas V. Profesinës veiklos didaktika. V.: Presvika, 1996.31. Ðernas V. Profesinë pedagogika. V., 1995.32. Vaitkevièius J. Lietuvos pedagogika ir jos ateitis // Mokslas ir gyvenimas. 1993. Nr.4.33. Vaiþgantas. Greitoji vaþiuotë // Lietuvos mokykla. 1930. Nr. 2.34. Àòêèíñoí Ð., Áàóýð Ò., Êðoòåðñ Ý. Ââåäåíèå â ìàòåìàòè÷åñêóþ òåoðèþ oáó÷åíèÿ.

Ìocêâà, 1969.35. Èòåëüñîí Ë. Á. Ïñèõîëîãè÷åñêèå òåoðèè íàó÷åíèÿ è ìoäåëè ïðîöåññà oáó÷åíèÿ //

Ñîâåòñêàÿ ïåäàãîãèêà. 1973, ¹ 3. C. 83–85.

VYTAUTAS ÐERNAS

akademinËs didaktikos dalykas ir problematika · deminë didaktika. bet kurios fundamentinës...

Documents