Kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos ugdymo projektas

„Kalbėti gražiai ir taisyklingai mokysimės kartu... “

2011-2013 m.m.

Projektą parengė ir vykdo grupės auklėtoja Rosita Varkalienė ir logopedė

Danguolė Zilbergienė

1. Patikrinusi vaikų kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos įgūdžius logopedė nustatė, kad šioje grupėje vaikų kalba gramatiškai pakankamai taisyklinga. Dauguma vaikų tinkamai vartoja veiksmažodžių linksnius, skaičius, gimines. Kartais, nežinodami žodžio, vaikai naudoja gestus (tai būdinga 4- 5 metų vaikams). 2. Dauguma šią grupę lankančių vaikučių turi pakankamą jų amžiui žodyną ir jis nuolat gausėja. Atskirų vaikų žodyno apimtis skirtinga. Žodžių atsarga labai priklauso nuo gyvenimo sąlygų, auklėjimo, bendravimo.

Vienam- stebimas kalbos tempo sutrikimas

Yra vaikų, kuriems diagnozuotas nežymus kalbos neišsivystymas (arba

truputį sulėtėjusi kalbos raida);

Kiti vaikai netaria šnypščiamųjų ( š, ž, s, z ), sprogstamųjų (c, č, dz, dž) ir vibrantų (r ),

retkarčiais minkština kai kuriuos priebalsius. Netariamus garsus praleidžia arba keičia kitais. Kartais tuos pačius garsus vienuose

žodžiuose praleidžia, o kituose pakeičia arba net tuos pačius žodžius ištaria tai

praleisdami, tai pakeisdami, taip pat sukeičia garsus, kuriuos moka taisyklingai

Bendradarbiaujant su grupėje dirbančiais mokytojais , logopedu sudaryti sąlygas

kiekvienam vaikui ugdytis visavertę kalbą grupės aplinkoje

Įvairios veiklos metu plėtoti sakytinę vaikų kalbą;

Pratinti vaikus nuolat refleksuoti savo kalbą;

Lavinti girdimojo ir erdvinio suvokimo, atminties, mąstymo, dėmesio operacijas;

Formuoti frazes, rišlią ir vaizdingą kalbą.

Vaikams buvo suteiktos lygios galimybės būti pripažintiems, nepaisant pažintinių, fizinių, bendravimo ar emocinių sunkumų, taip pat ir kalbos sutrikimų;

Jie mokėsi paremti vienas kitą, suprasti su kokiomis problemomis susiduria jų draugai;

Turintiems kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų, auklėtoja ir logopedė , grupinės veiklos metu priminė vaikams, kaip taisyklingai ištarti garsą ir skatino pasitaisyti. Tokia tarimo kontrolė sudarė sąlygas greičiau pasiekti ugdytinių taisyklingo kalbėjimo rezultatų;

Įdomi vaikui veikla turtino jo sakytinę kalbą, kuri iš dialogo pamažu virto monologu;

Projektas buvo vykdomas šiomis kryptimis: 1)Aktyvios ugdymuisi aplinkos sukūrimas grupėje; 2) Darbas su vaikais; 3)Mokytojų darbas ir bendradarbiavimas; 4) Darbas su tėvais;

Aktyvios aplinkos sukūrimas :

Parengėme projekto informacinį stendą .

Paskirtis - apie projekto vyksmą pateikta

informaciją tėvams ( grupės informacinėje

tėvelių lentoje ir susirinkime)

Magnetinėje lentoje vaikai kūrė ir inscenizavo įvairias pasakas ir grožinės literatūros tekstus.

Sudarytos sąlygos patiems vaikams ugdytis

bendraujant( grįžti prie savo darbelių, juos aptarti

tarpusavyje ir kt. )

„Gražiausių žodžių skrynelė“ (joje vaikai talpino jiems gražiausius, naujai išgirstus žodžius, bandė „užrašyti“ juos, nupiešti, kartu aptarti, kurti „gražiausių žodžių vainikus“);

Papildyta grupės bibliotekėlė naujomis knygelėmis (tautosakos, pažintinės, grožinės literatūros);

Žaidimai su garsais (gamtos garsų, reiškinių, gyvūnų pamėgdžiojimas ir pan.)

Šnekamosios kalbos turtinimas ir mokymas (paveikslėlių istorijos; siužetiniai pasakojimai; mįslės minklės; greitakalbės; skaičiuotės; patarlės , priežodžiai; pasakos; naujų ir nežinomų žodžių tyrinėjimas ir aiškinimas);

Žodinė kūryba (komiškos situacijos, improvizacijos ratu ,

vardų pajuokavimai, žaidimas žodeliais ); Klausą lavinantys žaidimai ; Kalbą lavinantys žaidimai (eilėraštukai, pirštukų žaidimai...); Bendravimas tarpusavyje (pastabos, patarimai, pagyrimai,

paskatinimai, susitarimai );

Kalbinės motorikos lavinimas (Kalbėjimas su kliūtimis,

atminties žaidimas, grimasos, liežuvis- automatas, lūpų antspaudai, ir kt.);

Žaidimai kvėpavimo ir oro srovės valdymui;

Foneminės klausos lavinimas ( naudojamos inovatyvios priemonės: vamzdinis telefonas, garso įrašų plokštelės);

Išraiškingas pasakų skaitymas (su mimika, ištiktukais, jaustukais);

Pirštukų žaidimai lavinantys klausą, atmintį, mąstymą (,,Išėjom į mišką“...);

Buvo kuriamos pasakas, pasakojimai, užrašomi, piešiami, po to aptariami;

Atkreipėme vaikų dėmesį į naujai išgirstus žodžius, siūlėme juos paaiškinti, išskirti iliustracijoje ir pan.( ,,Gražiausių žodžių skrynelės“ panaudojimas);

Lankstinukai (informacija kaip skaityti vaikui, patarimai kaip ugdyti vaiko kalbą namuose, internetinių puslapių nuorodos, kurios pagelbės rasti informaciją aktualiais kalbos ugdymo klausimais);

Patarimai, konsultacijos (individualiai, susirinkimuose);

Projekto lankstinukas (projekto apibendrinimui);

Užduotys tėveliams su vaikais (pasiūlyti tėvams sukurti ir paruošti šeimos knygelę , pamokyti vieną skaičiuotę)

Auklėtoja ir logopedė tikslingai vertino vaikų individualius gebėjimus ir specialiuosius ugdymosi poreikius ir fiksavo juos ,,Ikimokyklinuko pasiekimų aplanke“, kompetencijos apraše.

Aptarėme grupės bendruomenėje projekto stipriąsias ir silpnąsias veiklas, jų poveikį vaikų kalbos ugdymui ir lavinimui.

Tikslingai ir veiksmingai integruota kalbinė veikla į vaikų ugdomosios veiklos turinį ( šias veiklas numatė ir planavo auklėtoja);

Kiekvieną savaitę logopedė dirbo su vaikų grupėmis ( neišskirdama vaikų, kuriems nereikalinga pagalba ).

Numatytos dienos – ketvirtadieniais ;

Vaikai buvo sudominami kalbine aplinka ( vidine ir išorine ), kurioje noriai veikė, ugdėsi arba tobulinosi komunikavimo gebėjimus.

Berniukas suvėręs iš karoliukų papuošalą patenkintas praneša : -Auklėtoja, aš jau susiuvau karolius.

Mergaitė mato paliktą bėgantį vandenį iš krano ir sako: - Mano mama tai negadina vandens.

Ryte mergaitė atėjusi į grupę pareiškia: - Labas rytas, auklėtoja, labas rytas, Ritute, aš jus myliu. Myliu ligi pat dangaus…

Viena mergaitė aiškina auklėtojai: - Mama man namuose neišverda tokių skanių varškėtukų kaip darželyje, nes mama“ nepažįsta“ darželio varškėtukų skonio.