a.karpaviciene.a.seibutiene.p.zachovajevas. .zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.lt
DESCRIPTION
Ši „Žmogaus anatomija“ yra atnaujintas bei papildytas 1990 metų mokymo priemonės (A. Seibutienė) leidimas.Anatomija – mokslas, nagrinėjantis kūno sandarą, formas bei struk-tūrą. Viena iš pagrindinių šio mokslo dalių yra skiriama atramos judėjimo aparatui, kuris sudarytas iš aktyviosios dalies – raumenų ir pasyviosios – kaulų bei jų jungčių. Šias dalis reikia mokėti vienodai gerai ir sugebėti gautas žinias integruoti į kitas disciplinas.Šiame leidinyje daugiau dėmesio yra skiriama audinių, kaulų ir są-narių aprašymui. Vaizdumui gerinti medžiaga yra pagausinta paveikslais iš įvairių medicinos studentams skirtų anatomijos atlasų ir papildyta lietu-viškais terminais. Didžioji dalis iliustracijų – iš 1974 m. R. D. Sinelnikovo (Р. Д. Синельников) išleisto Žmogaus anatomijos atlaso. Tačiau knygoje neteikiama žinių apie žmogaus anatomijos istoriją, raumeninį audinį bei raumenis.Leidinys skirtas Lietuvos kūno kultūros akademijos Edukologijos fa-kulteto studentams. Jis yra naudingas ir Biomedicinos fakulteto bei kitų aukštųjų mokyklų studentams, būsimiems treneriams ir visiems norintiems tapti gerais kūno kultūros, sporto ir sveikatinimo specialistais.TRANSCRIPT
![Page 1: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/1.jpg)
LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJA
Aiva Karpavičienė, Angelė Seibutienė, Pavelas Zachovajevas
ŽMOGAUS ANATOMIJA
KAULAI. JUNGTYS
Studijų knyga
2-asis pataisytas leidimas
Kaunas 2011
![Page 2: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/2.jpg)
UDK 611.7(075.8)
Ka463
Recenzavo: doc. dr. Gražina KRUTULYTĖ
Milda GINTILIENĖ
Patvirtinta LKKA Leidybos komiteto 2011-04-13 posėdyje (prot. Nr. LK-1)
Aiva Karpavičienė, 2011
Angelė Seibutienė, 2011
Pavelas Zachovajevas, 2011
Lietuvos kūno kultūros akademija, 2011
ISBN 978-609-8040-53-1
2
![Page 3: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/3.jpg)
3
Turinys Pratarmė .......................................................................................4
1. AUDINIAI ............................................................................................5 1.1. Epitelinis audinys ...................................................................5 1.2. Jungiamasis audinys..............................................................7
1.2.1. Retikulinis jungiamasis audinys...................................9 1.2.2. Purusis jungiamasis audinys .......................................9 1.2.3. Skaidulinis jungiamasis audinys..................................9 1.2.4. Kremzlinis audinys.......................................................10 1.2.5. Kaulinis audinys...........................................................10
1.3. Nervinis audinys.....................................................................11 2. OSTEOLOGIJA ..................................................................................12
2.1. Bendroji osteologija................................................................12 2.1.1. Kaulas kaip organas....................................................12 2.1.2. Kaulų forma ir sandara ................................................13 2.1.3. Kaulų cheminė sudėtis ................................................15
2.2. Specialioji osteologija.............................................................16 2.2.1. Liemens kaulai.............................................................16 2.2.2. Pečių lanko kaulai........................................................18 2.2.3. Rankos kaulai ..............................................................18 2.2.4. Dubens kaulai..............................................................19 2.2.5. Kojos kaulai .................................................................20 2.2.6. Kaukolės kaulai ir jų jungtys ........................................21
3. ARTROLOGIJA ..................................................................................24 3.1. Bendroji artrologija .................................................................24 3.2. Specialioji artrologija ..............................................................28
3.2.1. Stuburo kaulų jungtys..................................................28 3.2.2. Šonkaulių jungtys su krūtinkauliu ................................29 3.2.3. Šonkaulių jungtys su stuburu ......................................29 3.2.4. Pečių lanko ir rankos kaulų jungtys .............................30 3.2.5. Dubens kaulų jungtys ..................................................32 3.2.6. Kojos kaulų jungtys......................................................33
PAVEIKSLAI ...........................................................................................36 Kaulai ............................................................................................37 Sąnariai .........................................................................................72
Literatūra .......................................................................................86
![Page 4: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/4.jpg)
4
Pratarmė
Ši „Žmogaus anatomija“ yra atnaujintas bei papildytas 1990 metų
mokymo priemonės (A. Seibutienė) leidimas.
Anatomija – mokslas, nagrinėjantis kūno sandarą, formas bei struk-
tūrą. Viena iš pagrindinių šio mokslo dalių yra skiriama atramos judėjimo
aparatui, kuris sudarytas iš aktyviosios dalies – raumenų ir pasyviosios –
kaulų bei jų jungčių. Šias dalis reikia mokėti vienodai gerai ir sugebėti
gautas žinias integruoti į kitas disciplinas.
Šiame leidinyje daugiau dėmesio yra skiriama audinių, kaulų ir są-
narių aprašymui. Vaizdumui gerinti medžiaga yra pagausinta paveikslais
iš įvairių medicinos studentams skirtų anatomijos atlasų ir papildyta lietu-
viškais terminais. Didžioji dalis iliustracijų – iš 1974 m. R. D. Sinelnikovo
(Р. Д. Синельников) išleisto Žmogaus anatomijos atlaso. Tačiau knygoje
neteikiama žinių apie žmogaus anatomijos istoriją, raumeninį audinį bei
raumenis.
Leidinys skirtas Lietuvos kūno kultūros akademijos Edukologijos fa-
kulteto studentams. Jis yra naudingas ir Biomedicinos fakulteto bei kitų
aukštųjų mokyklų studentams, būsimiems treneriams ir visiems norintiems
tapti gerais kūno kultūros, sporto ir sveikatinimo specialistais.
![Page 5: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/5.jpg)
5
1. AUDINIAI
Audiniai skirstomi į keturias grupes: epitelinį arba pasieninį, jungia-
mąjį, raumeninį ir nervinį.
Audinius sudaro ląstelės ir tarpląstelinė medžiaga, tačiau jų kiekio
santykis įvairiuose audiniuose nevienodas.
1.1. Epitelinis audinys
Epitelinis audinys turi daug ląstelių ir mažai tarpląstelinės medžiagos.
Ląstelės yra išsidėsčiusios ant bazinės membranos, po ja yra purio-
jo jungiamojo audinio sluoksnis. Epitelyje nėra kraujagyslių ir limfagyslių,
todėl per membraną ląstelės maitinamos, iš jų šalinami medžiagų apykai-
tos produktai.
Epiteliniai audiniai dengia išorinį ir iškloja vidinį organizmo paviršių.
Jie apsaugo giliau esančius audinius nuo sužeidimų, mikrobų patekimo. Per
epitelį į kraują įsiurbiamos maisto medžiagos, vanduo ir šalinami medžiagų
apykaitos produktai. Epiteliniai audiniai gamina prakaitą, virškinimo sultis.
Epitelinio audinio funkcijos:
1. Apsauginė. Epiteliniai audiniai sudaro odos paviršinį sluoksnį,
iškloja vidaus organus. Jie apsaugo giliau esančius organus
nuo pažeidimų, mikrobų patekimo.
2. Maitinamoji. Per žarnų epitelį į kraują įsiurbiamos maisto me-
džiagos ir vanduo.
3. Sekrecinė. Epiteliniai audiniai sudaro liaukų galines dalis, ište-
kamuosius latakus, gamina sekretus: prakaitą, virškinimo sultis.
4. Išskiriamoji. Iš organizmo per epitelinius audinius išskiriami me-
džiagų apykaitos produktai.
Epitelinis audinys klasifikuojamas:
1. Pagal funkciją:
a) dengiamasis;
b) liaukinis.
![Page 6: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/6.jpg)
6
2. Pagal sluoksnių skaičių:
a) vienasluoksnis;
b) daugiasluoksnis.
3. Pagal paviršinio sluoksnio ląstelių formą:
a) plokščiasis;
b) kubiškasis;
c) stulpiškasis.
Vienasluoksnis epitelis. Jo ląstelės išsidėsčiusios ant bazinės
membranos vienu sluoksniu. Epitelis skirstomas pagal ląstelių formą:
1. Plokščiasis epitelis. Ląstelės plokščios, netaisyklingos, bran-
duolys plokščias. Šis audinys dengia kraujagyslių, limfagyslių
vidų, pilvo bei krūtinės ertmes.
2. Kubiškasis epitelis. Ląstelės – kubo formos, jų centre yra apva-
lus branduolys. Šis audinys dengia liaukų ištekamuosius lata-
kus, inkstų latakėlius.
3. Stulpiškasis epitelis. Ląstelės siauros, aukštos, branduolys pail-
gas, guli arčiau bazinės membranos. Jis dengia virškinimo or-
ganus.
4. Stulpiškasis virpamasis epitelis. Branduoliai išsidėstę įvairiame
aukštyje nuo bazinės membranos, ląstelės turi citoplazmos iš-
augas – plaukelius, kurie juda viena kryptimi. Jis dengia kvėpa-
vimo takus, kiaušintakius.
Daugiasluoksnis epitelis. Jo ląstelės išsidėsčiusios keliais sluok-
sniais. Apatinis sluoksnis, esantis ant bazinės membranos, yra prizmės
formos, jų branduoliai pailgi. Paviršiau esančios ląstelės yra kubo formos,
jų branduoliai apvalūs. Pačiame paviršiuje esančios ląstelės yra plokščios,
jų branduoliai plokšti. Daugiasluoksnis epitelis skirstomas pagal paviršinio
ląstelių sluoksnio ypatybes:
1. Plokščiasis ragėjantis epitelis. Paviršiuje esančios ląstelės su-
ragėja, netenka branduolio, žūva ir nukrinta nuo odos. Iš bazi-
nės membranos pusės nuolat auga naujos ląstelės. Šis audinys
sudaro paviršinį odos sluoksnį.
2. Plokščiasis neragėjantis epitelis. Paviršinis ląstelių sluoksnis ne-
suragėjęs. Jis dengia rageną, burnos, ryklės, stemplės gleivinę.
![Page 7: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/7.jpg)
7
3. Pereinamasis epitelis. Kai organas tuščias, epitelio sluoksnių
daugėja, ląstelės darosi kubinės ar net cilindrinės. Kai organas
pilnas, išsitempia, sluoksnių skaičius mažėja, ląstelės pasidaro
beveik plokščios. Jis dengia organų, keičiančių savo tūrį, vidų
(šlapimo pūslę).
Iš liaukinio epitelio yra sudarytos liaukos. Liaukinio audinio ląstelės
sugeba sintezuoti ir išskirti specifinius produktus – sekretus.
Pagal ląstelių skaičių liaukos skirstomos į vienaląstes ir daugialąstes.
Daugialąstės liaukos klasifikuojamos pagal sandarą į paprastąsias
ir sudėtingąsias; pagal formą – į vamzdines, pūslines ir mišrias; pagal sek-
reto išskyrimo būdą – į vidaus sekrecijos ir išorinės sekrecijos.
Paprastos vamzdinės arba pūslinės liaukos turi dugną, kūną, kakle-
lį. Išorinės sekrecijos liaukos turi latakėlius, per kuriuos sekretas išteka į
organų ertmes arba odos paviršių. Vidaus sekrecijos liaukos ištekamųjų
latakų neturi, jų pagamintas sekretas, hormonai, išskiriami į kraują.
1.2. Jungiamasis audinys
Jungiamasis audinys turi mažai ląstelių, daug tarpląstelinės me-
džiagos.
Jungiamasis audinys dalyvauja sudarant griaučius, sausgysles,
raiščius, gaubia vidaus organus, kraujagysles, nervus.
Jungiamojo audinio funkcijos:
1. Apsauginė. Kraujo ląstelės fagocituoja mikrobus ir gamina antikū-
nus. Šis audinys apgaubia vidaus organus, nervus, kraujagysles.
2. Maitinamoji. Kraujas ir limfa išnešioja po organizmą maisto me-
džiagas.
3. Atraminė. Suformuoja griaučius, raiščius.
![Page 8: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/8.jpg)
8
Kraujas Kraujas yra skystas audinys. Žmogaus organizme yra 4,5–5 l krau-
jo. Kraujo ląstelės yra trijų rūšių:
1. Eritrocitai. Tai raudonieji kraujo kūneliai. Jie yra iš abiejų pusių
įdubusio disko formos, neturi branduolio. Eritrocito viduje esantis hemog-
lobinas sugeba prisijungti deguonį. Eritrocitus gamina raudonieji kaulų
čiulpai, jie gyvena 2–3 mėnesius, suyra blužnyje.
2. Leukocitai. Tai baltieji kraujo kūneliai. Pagal protoplazmos ypaty-
bes jie skirstomi į grūdėtuosius (granuliocitus) ir negrūdėtuosius (agranu-
liocitus). Pagal tai, kaip nusidažo protoplazma, granuliocitai skirstomi į:
a) eozinofilus;
b) bazofilus;
c) neutrofilus.
Agranuliocitai skirstomi į:
a) monocitus;
b) limfocitus.
Granuliocitų branduolys yra segmentuotas, agranuliocitų branduo-
lys – apvalus, užima didžiąją dalį ląstelės. Leukocitus gamina raudonieji
kaulų čiulpai, gyvena – nuo 2–3 dienų iki kelių mėnesių. Jie gali pereiti per
kraujagyslių sieneles, klajoti audiniuose, fagocituoti mikrobus. Limfocitus
gamina limfmazgiai, blužnis, užkrūčio liauka, migdolai.
3. Trombocitai. Tai mažos, neturinčios branduolio ląstelės, dalyvau-
jančios kraujo krešėjime. Gyvena apie 5–8 dienas.
Kraujo tarpląstelinė medžiaga yra vadinama kraujo plazma. Ją su-
daro vanduo, baltymai, įvairios organinės ir neorganinės medžiagos. Pa-
grindinės kraujo funkcijos yra apsauginė ir maitinamoji.
Limfa
Limfa yra audinių skystis, esantis tarp visų organų ląstelių. Jos
skystąją dalį sudaro kraujo plazma, kuri persisunkia per kraujagyslių sie-
neles į audinius. Į ją patenka medžiagų apykaitos produktai. Limfa atlieka
maitinamąją ir apsauginę funkciją.
![Page 9: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/9.jpg)
9
1.2.1. Retikulinis jungiamasis audinys
Retikulinio jungiamojo audinio ląstelės yra retikuliocitai. Jos yra ne-
taisyklingos formos su ataugomis, kuriomis liečiasi su kitomis ląstelėmis ir
sudaro tinklą. Tarp tinklo kilpų išsidėsčiusi tarpląstelinė medžiaga, kurioje
daug retikulinių skaidulų. Retikuliocitai gali ištrūkti iš audinio, laisvai judėti,
fagocituoti mikrobus. Šis audinys sudaro kaulų čiulpus, blužnį, limfmazgius.
1.2.2. Purusis jungiamasis audinys
Purusis jungiamasis audinys sudaro poodinį sluoksnį, gaubia krau-
jagysles, vidaus organus, nervus. Jo yra visuose organuose.
Puriojo jungiamojo audinio ląstelės:
1. Fibroblastai – jaunos ląstelės. Jos gamina tarpląstelinę medžia-
gą, formuoja randus.
2. Fibrocitai – neaktyvios ląstelės.Tai subrendę fibroblastai.
3. Plazminės – gamina antikūnus.
4. Putliosios – gamina hepariną. Tai medžiaga, kuri stabdo kraujo
krešėjimą.
5. Riebalinės – jų citoplazmoje daug riebalinių lašelių.
6. Pigmentinės – jų citoplazmoje yra pigmento.
7. Histiocitai – stambios ląstelės, kurios naikina mikrobus, svetim-
kūnius, neutralizuoja nuodingas medžiagas.
Tarpląstelinę medžiagą sudaro amorfinė medžiaga ir skaidulos.
Skaidulos yra trijų rūšių: kolageninės (jos yra storos ir tiesios), elastinės
(jos yra plonos, išsišakojusios) ir retikulinės (jos sudaro tinklą).
1.2.3. Skaidulinis jungiamasis audinys
Skaidulinio jungiamojo audinio yra odos, sausgyslių, raiščių, fascijų,
tarpraumeninių pertvarų, antkremzlio, antkaulio sudėtyje.
Tarpląstelinę medžiagą sudaro pluoštais, pagal jėgos veikimo kryp-
tį, išsidėsčiusios kolageninės skaidulos.
Sausgyslėse ir raiščiuose kolageninių skaidulų pluoštai išsidėstę ly-
giagrečiai, o aponeurozėse, fascijose, tarpraumeninėse pertvarose –
sluoksniais (kiekviename sluoksnyje skaidulų kryptis skirtinga).
![Page 10: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/10.jpg)
10
Skaidulinis jungiamasis audinys, kurio tarpląstelinę medžiagą suda-
ro elastinės skaidulos, vadinamas elastiniu jungiamuoju audiniu. Iš šio
audinio sudaryti geltonieji stuburo raiščiai. Šio audinio yra odos sudėtyje.
Skaidulinio jungiamojo audinio ląstelės vadinamos fibrocitais (jos
yra suspaustos tarp skaidulų).
1.2.4. Kremzlinis audinys
Kremzlę dengia antkremzlis. Tai yra jungiamojo audinio plokštelė,
per kurią vyksta medžiagų apykaita.
Kremzlinio audinio ląstelės vadinamos chondrocitais.
Pagal tarpląstelinę medžiagą, kremzlės skirstomos į tris rūšis:
1) hialininę;
2) elastinę;
3) skaidulinę.
1. Hialininė kremzlė, žmogui sulaukus vyresnio amžiaus, yra linkusi
sukaulėti. Tarpląstelinę medžiagą sudaro kolageninės skaidulos. Ląstelės
guli grupėmis po kelias, apsuptos kapsule. Hialininė kremzlė dengia kaulų
sąnarių paviršių, sudaro šonkaulių priekinį galą, yra gerklose, gerklėje,
bronchuose.
2. Elastinė kremzlė niekada nesukaulėja. Tarpląstelinę medžiagą
sudaro elastinės skaidulos (jos sudaro tinklą). Ląstelės yra tarp skaidulų
po 2–3 apsuptos kapsule. Elastinė kremzlė sudaro antgerklį, ausies kau-
šelį, išorinę klausomąją landą.
3. Skaidulinė kremzlė sudaro tarpslankstelinius ir sąnarinius diskus,
meniskus. Tarpląstelinę medžiagą sudaro kolageninės skaidulos, išsidės-
čiusios lygiagrečiais pluoštais. Ląstelės yra suspaustos tarp skaidulų.
Kremzlinis audinys atlieka atraminę ir apsauginę funkcijas.
1.2.5. Kaulinis audinys
Tarpląstelinę kaulinio audinio medžiagą sudaro kolageninės skaidu-
los. Ląstelės yra trijų rūšių:
1. Osteoblastai. Tai jaunos kubo, piramidės ar daugiakampės ląs-
telės, gaminančios kaulinį audinį, mineralines medžiagas.
![Page 11: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/11.jpg)
11
2. Osteocitai. Tai subrendę osteoblastai. Jos yra netaisyklingos
formos, turi ilgas ataugas, neveiklios.
3. Osteoklastai. Tai didelės, daug branduolių turinčios ląstelės.
Jos ardo seną kaulinį audinį, formuoja augančių vamzdinių kau-
lų ertmes.
Beveik visus suaugusio žmogaus kaulus, išskyrus raumenų prisitvir-
tinimo vietas ir kaukolės siūles, sudaro plokštelinis kaulas. Jo struktūrinis
funkcinis vienetas yra osteonas. Jį sudaro tam tikra tvarka išsidėsčiusios
kaulinės plokštelės. Pagrindinės kaulinės plokštelės guli koncentriškai
apie osteono kanalą, kuriuo eina kraujagyslės ir nervai. Įterptinės plokšte-
lės užpildo tarpus tarp atskirų osteonų. Osteocitų yra visų kaulinių plokšte-
lių ertmėse arba tarp jų. Dviejų gretimų plokštelių skaidulos eina beveik
stačiu kampu. Tai lemia ypatingą kaulinio audinio tvirtumą.
1.3. Nervinis audinys
Nervinis audinys sudaro nervų sistemą. Nervinio audinio ląstelės
vadinamos neuronais. Neuronai yra įvairios formos ir dydžio. Šios ląste-
lės turi kūną ir dviejų rūšių ataugas. Vieną ilgą, storą, lygią – aksoną ir
daug trumpų, plonų, išsišakojusių – dendritų. Ląstelės centre yra apvalus
branduolys. Dendritais nervinis impulsas eina į ląstelę, o aksonu – iš ląs-
telės kūno į dirbantį organą.
Ląstelių kūnai sudaro pilkąją smegenų medžiagą, o ataugos – bal-
tąją medžiagą ir nervus.
Tarpląstelinę medžiagą sudaro neuroglija – tai įvairios formos ląs-
telės, atliekančios atraminę ir maitinamąją funkcijas.1
1 Šiame leidinyje nėra aprašytas raumeninis audinys. Šią medžiagą galima rasti kitoje literatūroje.
![Page 12: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/12.jpg)
12
2. OSTEOLOGIJA
2.1. Bendroji osteologija Osteologija yra mokslas apie kaulus (osteon – kaulas, logos –
mokslas). Bendroji osteologija nagrinėja morfologines kaulų savybes, bū-
dingas visai kaulų sistemai.
2.1.1. Kaulas kaip organas
Suaugusio žmogaus kaulų sistemą sudaro 206 kaulai. Iš jų 85 yra
poriniai, 36 – neporiniai. Kaulai, susijungę tarpusavyje jungtimis, sudaro
griaučius.
Griaučių funkcijos:
1. Atraminė. Griaučiai išlaiko pastovią kūno formą. Prie kaulų pri-
sitvirtina griaučių raumenys.
2. Apsauginė. Griaučiai suformuoja kūno ertmes ir apsaugo jose
esančius organus nuo sužalojimų, pvz., kaukolės ertmė apsau-
go galvos smegenis.
3. Judėjimo. Kai dirba raumenys, prisitvirtinę prie kaulų, keičiasi
kūno vieta erdvėje.
4. Kraujo gamybos. Kauluose esantys raudonieji kaulų čiulpai ga-
mina kraujo forminius elementus.
5. Mineralinių medžiagų ir mikroelementų kaupimo. Kaulinis audi-
nys sukaupia daug mineralinių medžiagų, ypač kalcio, fosforo,
kurias organizmas, esant reikalui, gali panaudoti.
Kaulai (kaip organai) atlieka specifinę funkciją, turi tam tikrą sanda-
rą ir susideda iš įvairių audinių. Kaulas auga, jame vyksta medžiagų apy-
kaita; jame yra kraujagyslių, limfagyslių, nervų. Visus gyvybinius proce-
sus, vykstančius kauluose, reguliuoja nervų sistema.
Kaulai yra sudaryti iš šių audinių:
1. Kaulinio. Jis sudaro pagrindinę kaulo dalį.
2. Kremzlinio. Jis dengia kaulo sąnarinius paviršius.
3. Retikulinio. Jis sudaro raudonuosius kaulų čiulpus.
![Page 13: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/13.jpg)
13
4. Riebalinio. Jis sudaro geltonuosius kaulų čiulpus.
5. Skaidulinio jungiamojo.
6. Puriojo jungiamojo. Abu jungiamieji audiniai sudaro antkaulį.
7. Nervinio.
2.1.2. Kaulų forma ir sandara
Kaulų forma priklauso nuo paveldėjimo, raumenų traukiamosios jė-
gos, atliekamo darbo, mitybos. Raumenų prisitvirtinimo prie kaulų vietose
yra šiurkštumų, gumburų, ataugų, skiauterių, linijų. Kuo stipresni raume-
nys, tuo ryškesni šie dariniai. Greta kaulų esantys organai formuoja juose
duobutes, vagas, įlankas, įspaudus, angas.
Šviežias kaulas yra gelsvos spalvos. Kaulas yra sudarytas iš ant-
kaulio, kaulinės kietosios ir akytosios medžiagos.
Visą kaulą, išskyrus jo galus, iš išorės dengia antkaulis. Kaulo galus
dengia kremzlės.
Antkaulį sudaro du sluoksniai:
1) išorinis, kurį sudaro skaidulinis jungiamasis audinys ir
2) vidinis, kurį sudaro purusis jungiamasis audinys. Šiame sluoks-
nyje yra ląstelių osteoblastų. Dėl šių ląstelių veiklos kaulas sto-
rėja, gyja kaulų lūžiai.
Antkaulyje yra kraujagyslių, limfagyslių, nervų. Antkaulis saugo kau-
lą, jį maitina ir gamina. Pašalinus antkaulį kaulas žūtų. Kraujagyslės įeina
ir išeina iš kaulo pro maitinamąsias angas. Arterijos išsišakoja osteonų
kanaluose ir kaulų čiulpuose. Venos prasideda iš kaulų čiulpų kapiliarų.
Limfagyslės į kaulo vidų nepatenka, išsišakoja tik antkaulyje. Vieni nervai
baigiasi antkaulyje juntamaisiais kūneliais, kiti nervai įnervina kraujagysles
ir kartu su jomis patenka į kaulų vidų bei čiulpus.
Po antkauliu yra kietoji kaulinė medžiaga, o dar giliau – akytoji kau-
linė medžiaga. Kietoji kaulinė medžiaga sudaro kaulų paviršinį sluoksnį.
Ją sudaro:
1. Bendrosios kaulinės plokštelės. Jos yra išorėje.
2. Osteonai. Jie yra po plokštelėmis, išsidėstę labai arti vienas ki-
to. Tarpus tarp osteonų užpildo įterptinės plokštelės.
![Page 14: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/14.jpg)
14
Kaulų viduje yra akytoji medžiaga. Akytąją medžiagą sudaro kauli-
nės sijos, tarp kurių yra akučių. Stambias sijas sudaro osteonai, o smul-
kias – kaulinės plokštelės. Kaulinės sijos išsidėsto pagal pagrindines
spaudimo ir tempimo jėgų kryptis.
Kaulai klasifikuojami pagal:
1. Išorinę formą.
2. Sandarą.
Pagal išorinę formą kaulai yra keturių rūšių:
1. Ilgieji (rankų, kojų) kaulai. Jų išilginiai matmenys daug didesni
už skersinius, tai leidžia atlikti judesius didele amplitude. Ilguo-
sius kaulus sudaro kūnas ir du galai – artimasis ir tolimasis.
2. Trumpieji (riešo, čiurnos) kaulai. Jų visi matmenys beveik vie-
nodi. Tai lemia tvirtą sandarą ir ribotą paslankumą.
3. Plokštieji (dubens, kaukolės) kaulai. Jie yra ploni, jų skersiniai ir
išilginiai matmenys yra dideli. Šie kaulai formuoja kūno ertmes
(kaukolę, dubenį).
4. Netaisyklingieji (stuburo slanksteliai). Jie yra sudėtingos for-
mos, atskiros jų dalys gali turėti įvairių kaulų tipų bruožų.
Pagal sandarą kaulai yra penkių rūšių:
1. Oriniai (pleištakaulis, kaktikaulis, viršutinis žandikaulis, akytkau-
lis). Jų viduje yra ertmės, užpildytos oru. Iš vidaus šias ertmes
iškloja gleivinė.
2. Sezamoidiniai – įterptiniai. Tai įsiterpę į sausgysles kaulai (gir-
nelė).
3. Vamzdiniai (rankų, kojų) kaulai.
4. Akytieji (riešo, čiurnos kaulai, stuburo slanksteliai, krūtinkaulis,
šonkauliai, raktikaulis).
5. Plokštieji (kaukolės, dubens) kaulai.
Vamzdiniuose, akytuose, plokščiuose kauluose yra skirtingai išsi-
dėsčiusi kietoji ir akytoji kaulinė medžiaga. Vamzdinių kaulų kietasis
sluoksnis storas, apima visą kaulo paviršių. Kaulo viduje yra ertmė išklota
vidiniu antkauliu. Kaulo galuose išsidėsčiusi akytoji medžiaga. Akytųjų
kaulų išorėje yra plona kietosios medžiagos plokštelė, visą kaulo vidų už-
![Page 15: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/15.jpg)
15
pildo akytoji medžiaga (jos yra daug). Plokščiųjų kaulų išorinis kietosios
medžiagos sluoksnis storas, kaulo vidus užpildytas plonu akytosios me-
džiagos sluoksniu.
Vamzdinių kaulų ertmėse embrioniniu periodu ir iki 3–4 metų am-
žiaus yra raudonieji kaulų čiulpai, vėliau jie nustoja gaminti kraujo formi-
nius elementus ir, susikaupus riebaliniam audiniui, virsta geltonaisiais
kaulų čiulpais. Vamzdinių kaulų galuose ir akytuose kauluose raudonieji
kaulų čiulpai gamina kraujo forminius elementus visą gyvenimą.
2.1.3. Kaulų cheminė sudėtis
Kaulą sudaro: vanduo 50%, neorganinės medžiagos 22%, riebalai
16%, organinės medžiagos 12%.
Tokią sudėtį turi gyvo ir mirusio žmogaus kaulai. Kaulai, kurie nau-
dojami anatomijos užsiėmimuose, yra kitokios sandaros, kadangi jie yra
specialiai paruošti: išmirkyti, iš jų pašalinti riebalai, jie yra išdžiovinti ir iš-
balinti. 1/3 sauso kaulo masės sudaro organinės medžiagos ir 2/3 – neor-
ganinės medžiagos.
Kaulų organinė medžiaga yra oseinas, neorganinės medžiagos –
įvairios druskos, ypač daug kalcio fosfatų. Organinių ir neorganinių me-
džiagų junginiai lemia pagrindines kaulų savybes – lankstumą, elastingu-
mą, tvirtumą, kietumą. Jeigu druskos rūgštyje ištirpintume mineralinių me-
džiagų, kaulas suminkštėtų. Jeigu sudegintume organines medžiagas,
kaulas taptų trapus.
![Page 16: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/16.jpg)
16
2.2. Specialioji osteologija Specialioji osteologija nagrinėja atskirų kaulų sandarą. 2.2.1. Liemens kaulai
Liemens kaulus sudaro stuburo slanksteliai, šonkauliai, krūtinkaulis.
Stuburą sudaro 33–34 slanksteliai: 7 kaklo, 12 krūtinės, 5 juos-
mens, 5 kryžmens, 4–5 stuburgalio. Tai netaisyklingos formos akytieji kau-
lai. Slankstelį sudaro priekinė dalis – slankstelio kūnas ir užpakalinė dalis –
slankstelio lankas. Ant lanko išsidėsčiusios septynios ataugos: užpakalyje –
viena keterinė, šonuose – dvi skersinės, viršuje – dvi viršutinės sąnarinės,
apačioje – dvi apatinės sąnarinės. Tarp kūno ir lanko yra slankstelio anga.
Susijungusių slankstelių angos sudaro stuburo kanalą. Slankstelio kūno ir
lanko jungties vietoje yra įdubimai – dvi viršutinės slankstelio įlankos ir dvi
apatinės slankstelio įlankos. Susijungus slanksteliams iš įlankų susidaro
tarpslankstelinės angos, pro kurias išeina nugaros nervai.
Atskirų stuburo dalių slanksteliai turi skirtumų.
Kaklo slankstelių kūnas mažas, slankstelinė anga didelė, keteri-
nės ataugos dvišakės, pirmasis slankstelis jos neturi, o septintojo – ji atsi-
kišusi atgal, skersinėse ataugose yra skersinės angos, kuriomis kyla
slankstelinė arterija. Labai nuo kitų slankstelių skiriasi pirmasis ir antrasis
kaklo slanksteliai. Pirmasis kaklo slankstelis, atlantas, neturi kūno ir kete-
rinės ataugos. Jį sudaro priekinis ir užpakalinis lankai bei šoninės masės.
Priekinio lanko vidiniame paviršiuje yra danties duobutė. Šoninės masės
viršuje yra viršutinė sąnarinė duobutė, apačioje yra apatinė sąnarinė duo-
butė. Antrasis kaklo slankstelis – ašis, turi kūną ir atsikišusį dantį, sąnari-
nės ataugos labai trumpos.
Krūtinės slankstelių keterinės ataugos pakrypę žemyn. Skersinė-
se ataugose yra skersinės šonkaulinės duobutės. Tokių duobučių neturi
vienuoliktas ir dvyliktas, kartais – dešimtas slankstelis. Pirmojo slankstelio
kūno šono viduryje yra šonkaulinė duobutė, nuo antrojo iki devintojo
slankstelio kūno šono viršuje ir apačioje yra po pusduobutę, dešimtasis
turi tik pusduobutę šono viršuje, vienuoliktasis ir dvyliktasis šono viduryje
taip pat turi duobutę.
![Page 17: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/17.jpg)
17
Juosmens slankstelių kūnai ir keterinės ataugos stambios, kyšo
tiesiai atgal.
Suaugusio žmogaus kryžmens slanksteliai yra suaugę į vieną
kaulą – kryžkaulį. Kryžkaulis – plokščiasis, trikampio formos kaulas. Viršu-
tinė jo dalis vadinama pamatu, apatinė – viršūne. Dubeninis paviršius
įgaubtas, lygus, jame matomos skersinės linijos – slankstelių suaugimo
vietos bei keturios poros dubeninių kryžkaulio angų. Nugarinis paviršius
nelygus, jame matomos penkios skiauterės. Ties viduriu iškilusi viena vi-
durinė kryžkaulio skiauterė, kuri susidaro susijungus slankstelių keteri-
nėms ataugoms. Dvi tarpinės skiauterės susiformuoja suaugus viršuti-
nėms ir apatinėms sąnarinėms ataugoms; dvi šoninės skiauterės susidaro
suaugus skersinėms ataugoms. Tarp skiauterių yra keturios poros nugari-
nių angų. Kryžkaulio šonines dalis dengia ausinis sąnarinis paviršius, šalia
matosi kryžkaulio šiurkštuma (abiejose pusėse). Kryžkaulio kanalas yra
stuburo kanalo tęsinys.
Stuburgalio slanksteliai yra suaugę ir sudaro stuburgalį. Ryškes-
nis yra pirmas slankstelis, kurio kūnas yra rutulio formos, skersinės atau-
gos mažos, viršuje kyšo du stuburgalio ragai. Kiti slanksteliai yra plokšte-
lių pavidalo.
Šonkaulių yra dvylika porų. Tai ilgieji, akytieji kaulai. Šonkaulį su-
daro kūnas, priekinis krūtinkaulinis galas (jaunų žmonių jis būna kremzli-
nis, vėliau sukaulėja), užpakalinis stuburinis galas. Užpakaliniame gale
yra šonkaulio galva, kaklas, gumburėlis. Šonkaulio vidinio paviršiaus apa-
čioje matosi šonkaulio vaga.
Krūtinkaulis – plokščiasis, akytasis kaulas. Jį sudaro rankena, kū-
nas, kardinė atauga. Krūtinkaulio šonuose yra septynios poros šonkaulinių
įlankų, rankenoje – dvi raktikaulinės ir viena jungo įlankos.
Krūtinės ląstą sudaro krūtinės slanksteliai, šonkauliai, krūtinkaulis.
Viršutinį krūtinės ląstos atvarą apsupa pirmas krūtinės slankstelis, pirmieji
šonkauliai, krūtinkaulio rankenos viršutinis kraštas. Apatinę atvarą – dvy-
liktasis krūtinės slankstelis, dvyliktieji šonkauliai, krūtinkaulio kardinės
ataugos viršūnė.
![Page 18: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/18.jpg)
18
2.2.2. Pečių lanko kaulai
Pečių lanką sudaro mentė ir raktikaulis.
Mentė – plokščiasis trikampio formos kaulas. Ji turi du paviršius:
šonkaulinį, kuriame yra pomentinė duobė, ir nugarinį. Nugarinį paviršių
mentės dyglys dalija į antdyglinę ir podyglinę duobes. Mentės dyglys šone
baigiasi petimi. Mentė turi tris kampus – viršutinį, apatinį, šoninį ir tris kraš-
tus – viršutinį, vidinį, šoninį. Šoniniame kampe yra sąnarinė duobė, virš
jos – antsąnarinis gumburėlis, žemiau – posąnarinis gumburėlis. Į priekį
atsikišusi mentės snapinė atauga.
Raktikaulis – ilgasis akytasis kaulas. Jis turi kūną ir du galus – pe-
tinį ir krūtinkaulinį.
2.2.3. Rankos kaulai
Rankos kaulai skirstomi į žasto, dilbio ir plaštakos kaulus.
Žasto kaulas yra žastikaulis. Tai ilgasis vamzdinis kaulas. Jo ar-
timąjį galą sudaro sąnarinė galva, kurią juosia anatominis žastikaulio kak-
las. Žemiau jo yra du iškilimai – didysis ir mažasis žastikaulio gumburėliai,
nuo kurių žemyn leidžiasi didžiojo ir mažojo gumburėlių skiauterės. Abu
gumburėlius ir jų skiauteres skiria tarpgumburinė vaga. Žemiau gumburė-
lių yra chirurginis žastikaulio kaklas. Žastikaulio kūne matoma deltinė
šiurkštuma. Tolimajame gale yra du žastikaulio krumpliai. Vidinis vadina-
mas skridiniu, virš jo priekyje yra vainikinė duobutė, užpakalyje – gili alkū-
nės duobutė. Šoninis krumplys vadinamas galvute. Krumplių šonuose yra
du antkrumpliai – vidinis ir šoninis.
Dilbio kaulai yra alkūnkaulis ir stipinkaulis. Tai ilgieji vamzdiniai
kaulai.
Alkūnkaulio artimasis galas yra storesnis už tolimąjį, jame matosi
pusmėnulinė (skridininė) įlanka, virš jos kyšo alkūninė atauga, žemiau –
vainikinė atauga, po ja – alkūnkaulio šiurkštuma. Šoninėje pusėje yra sti-
pinkaulinė įlanka. Alkūnkaulio kūnas turi aštrų tarpkaulinį kraštą. Tolima-
jame gale yra alkūnkaulio galva su sąnariniu apvadu bei ylinė atauga.
Stipinkaulio tolimasis galas storesnis už artimąjį. Artimajame gale
yra stipinkaulio galva su sąnariniu apvadu ir galvos duobutė. Žemiau gal-
![Page 19: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/19.jpg)
19
vos yra kaklas, dar žemiau – ryški šiurkštuma. Stipinkaulio kūne yra ašt-
rus tarpkaulinis kraštas. Tolimajame gale yra riešo sąnarinis paviršius, al-
kūnkaulinė įlanka, ylinė atauga.
Plaštakos kaulai skirstomi į riešakaulius, delnakaulius ir pirštakaulius.
Riešakauliai yra aštuoni trumpieji akytieji kaulai, išsidėstę dviem ei-
lėm po keturis. Artimojoje eilėje, skaičiuojant nuo nykščio, yra laivelis,
mėnulis, trikampis ir žirnis, tolimojoje eilėje – didysis daugiakampis, ma-
žasis daugiakampis, galvinis ir kablinis kauliukai.
Delnakauliai yra penki ilgieji vamzdiniai kaulai, turintys kūną ir du
galus. Artimasis galas vadinamas pamatu, tolimasis – galva.
Pirštakauliai yra ilgieji vamzdiniai kaulai. Jų yra keturiolika. Nykš-
tys turi du pirštakaulius – artimąjį ir tolimąjį. Kiti pirštai turi po tris piršta-
kaulius – artimąjį, vidurinį, tolimąjį. Kiekvienas pirštakaulis turi kūną, arti-
majame gale – pamatą, tolimajame gale – galvą (išskyrus tolimąjį).
2.2.4. Dubens kaulai
Dubens kaulus sudaro du dubenkauliai. Tai plokštieji kaulai. Iki 16 me-
tų amžiaus dubenkaulį sudaro trys atskiri kaulai (klubakaulis, sėdynkaulis,
gaktikaulis), sujungti kremzle. Vėliau šie kaulai suauga į vieną. Visų trijų
kaulų kūnai, suaugę vienas su kitu, suformuoja dubenkaulio gūžduobę.
Klubakaulis turi kūną ir sparną. Virš sparno tęsiasi klubakaulio
skiauterė. Priekyje ji baigiasi priekiniu viršutiniu ir priekiniu apatiniu kluba-
kaulio dygliais, užpakalyje – užpakaliniu viršutiniu ir užpakaliniu apatiniu
klubakaulio dygliais. Sparno išorinis paviršius vadinamas sėdmeniniu, vi-
dinis – dubeniniu. Dubeninis paviršius yra įdubęs ir sudaro klubinę duobę,
žemiau jos yra lankinė linija, skirianti didįjį ir mažąjį dubenis. Sparno už-
pakalinėje dalyje yra ausinis sąnarinis paviršius, o šalia jo – klubakaulio
šiurkštuma.
Sėdynkaulis yra dubenkaulio užpakalyje. Jis turi kūną, žemiau jo
yra sėdimasis dyglys ir sėdimasis gumburas. Virš sėdimojo dyglio yra di-
džioji, po juo – mažoji sėdmeninė įlanka. Sėdimasis gumburas pereina į
sėdynkaulio šaką.
![Page 20: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/20.jpg)
20
Gaktikaulis yra dubenkaulio priekyje. Jį sudaro kūnas, viršutinė
gaktikaulio šaka, apatinė gaktikaulio šaka, sąvaržinis paviršius. Gaktikau-
lis ir sėdynkaulis riboja užtvarinę angą.
Dubenį sudaro du dubenkauliai ir kryžkaulis. Jo dugną sudaro tarp-
vietės raumenys, išsidėstę tarp sėdynkaulio, gaktikaulio, kryžkaulio ir stu-
burgalio.
2.2.5. Kojos kaulai
Kojos kaulai skirstomi į šlaunies, blauzdos ir pėdos.
Šlaunies kaulas yra šlaunikaulis. Tai ilgasis vamzdinis kaulas, tu-
rintis kūną ir du galus – artimąjį ir tolimąjį. Artimajame gale yra šlaunikau-
lio galva su duobe centre, žemiau jos yra kaklas, šone – didysis gūbrys, iš
vidaus turintis gūbrinę duobę. Vidinėje užpakalinėje pusėje yra mažasis
gūbrys. Užpakalyje abu gūbrius jungia tarpgūbrinė skiauterė, priekyje –
tarpgūbrinė linija. Žemiau didžiojo gūbrio iškilusi ryški sėdmeninė šiurkš-
tuma, žemiau mažojo gūbrio – skiauterinė linija. Šlaunikaulio kūnas išlin-
kęs į priekį. Išilgai užpakalinio kūno paviršiaus eina šiurkščioji linija, kuri
apačioje išsiskiria į dvi šiurkščiosios linijos lūpas – vidinę ir šoninę. Toli-
majame gale yra vidinis ir šoninis krumpliai, tarp jų – tarpkrumplinė duobė.
Priekyje yra girnelės sąnarinis paviršius, užpakalyje – pakinklio plokštu-
ma. Krumplių šonuose yra vidinis ir šoninis antkrumpliai.
Blauzdos kaulai yra blauzdikaulis, šeivikaulis, girnelė.
Blauzdikaulis yra ilgasis vamzdinis kaulas. Artimajame gale yra
įgaubti vidinis ir šoninis krumpliai, tarp jų – tarpkrumplinė pakyla. Šoninio
krumplio šoninėje užpakalinėje pusėje yra apvalus šeivikaulinis sąnarinis
paviršius. Priekyje yra blauzdikaulio šiurkštuma. Kūnas – trikampio for-
mos, turintis aštrų tarpkaulinį kraštą. Tolimajame gale yra apatinis sąnari-
nis paviršius, vidinė kulkšnis, šeivikaulinė įlanka.
Šeivikaulis – ilgasis vamzdinis kaulas, turintis kūną ir du galus. Ar-
timajame gale yra galva, tolimajame – šoninė kulkšnis.
Girnelė – trikampė plokštelė, įsiterpusi į keturgalvio šlaunies raumens
sausgyslę. Ji turi du paviršius – priekinį ir užpakalinį (sąnarinį) bei du galus –
artimasis galas yra platus ir vadinamas pamatu, tolimasis galas – viršūne.
![Page 21: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/21.jpg)
21
Pėdos kaulai skirstomi į čiurnakaulius, padikaulius, pirštakaulius.
Čiurnakauliai yra septyni trumpieji akytieji kaulai. Tai šokikaulis,
kurio viršuje yra skridinys; kulnakaulis, užpakalyje turintis kulno gumburą,
o priekyje – kūną; laivakaulis, kubakaulis, trys pleištukai – vidinis, viduri-
nis, šoninis.
Padikauliai yra penki ilgieji vamzdiniai kaulai, turintys kūną ir du
galus. Artimasis galas vadinamas pamatu, tolimasis – galva. Penktojo
padikaulio pamato šone yra šiurkštuma.
Pirštakauliai yra ilgieji vamzdiniai kaulai. Jų yra keturiolika. Nykš-
tys turi du pirštakaulius – artimąjį ir tolimąjį. Kiti pirštai turi po tris piršta-
kaulius – artimąjį, vidurinį, tolimąjį. Kiekvienas pirštakaulis turi kūną, arti-
majame gale – pamatą, tolimajame gale – galvą (išskyrus tolimąjį).
2.2.6. Kaukolės kaulai ir jų jungtys
Kaukolės kaulai skiriami į veidinės ir smegeninės dalies kaulus.
Smegeninės dalies kaulai yra pakauškaulis, pleištakaulis, smilkinkaulis,
kaktikaulis, momenkaulis. Veidinės dalies kaulai yra akytkaulis, apatinė
nosies kriauklė, viršutinis žandikaulis, gomurikaulis, nosikaulis, ašarikau-
lis, noragas, skruostikaulis, apatinis žandikaulis, poliežuvinis kaulas.
Pakauškaulis yra neporinis plokščiasis kaulas. Jį sudaro keturios
dalys, kurios apsupa didžiąją pakauškaulio angą. Tai pakauškaulio žvy-
nas, dvi šoninės dalys ir viena pamatinė dalis. Žvyno vidiniame paviršiuje
iškilęs vidinis pakauškaulio kyšulys. Nuo gumburo į šonus eina skersinių
ančių vagos, į viršų kyla viršutinio strėlinio ančio vaga. Žvyno išoriniame
paviršiuje iškilęs išorinis pakauškaulio kyšulys, nuo jo į šonus eina viršuti-
nės ir apatinės sprando linijos. Pamatinėje dalyje yra pakauškaulio nuo-
kalnė, ant kurios guli pailgosios smegenys. Šoninėse dalyse yra ovalūs
krumpliai, jungo įlankos. Susijungus pakauškauliui ir smilkinkauliui iš jun-
go įlankos susiformuoja jungo anga.
Pleištakaulis yra neporinis, netaisyklingos formos, orinis, centrinis
kaukolės pamato kaulas. Jį sudaro kūnas, didieji sparnai, mažieji sparnai,
sparninės ataugos. Virš kūno yra iškilęs turkiškas balnas. Pro mažųjų
sparnų pamatą eina regos nervo kanalas. Tarp didžiųjų ir mažųjų sparnų
![Page 22: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/22.jpg)
22
matosi viršutinis akiduobės plyšys. Didžiuosiuose sparnuose yra dvi an-
gos – ovali ir apskrita, pro kurias išeina galviniai nervai.
Smilkinkaulis yra netaisyklingos formos, porinis, orinis kaulas. Tai
labai sudėtingas kaulas, sudarytas iš žvyno, būgninės ir uolinės dalių. Vi-
sos dalys supa išorinę klausomąją angą, šalia kurios yra žandikaulinė
duobė. Uolinė dalis yra piramidės formos, jos pamatą sudaro speninė
atauga. Piramidėje yra klausos ir pusiausvyros organas, iš kurio pro vidinę
klausomąją angą išeina nervai. Uolinėje dalyje yra veidinio nervo bei mie-
go arterijos kanalai. Smilkinkaulis turi ylinę, speninę ir skruostinę ataugas.
Kaktikaulis – neporinis plokščiasis, orinis kaulas. Jį sudaro žvynas,
dvi akiduobinės ir nosinė dalis. Virš akiduobinių dalių yra antakiniai lankai,
o ant žvyno – kaktiniai gumburai. Vidiniame paviršiuje išilgai kaulo eina
viršutinio strėlinio ančio vaga.
Momenkaulis – porinis plokščiasis kaulas. Jo šonuose eina smilki-
nio linijos. Vidinio paviršiaus viršuje išilgai kaulo eina viršutinio strėlinio
ančio vaga. Ši vaga eina išilgai kaktikaulio, momenkaulių ir pakauškaulio.
Akytkaulis sudaro pagrindinius rėmus nosies ertmėms. Jis labai
oringas, neporinis, sudarytas iš stačiosios plokštelės, kuri įeina į nosies
pertvaros sudėtį, bei gulsčiosios plokštelės. Ji dar vadinama akytąja
plokštele. Į šalis nuo stačiosios plokštelės yra akytkaulio labirintai bei vir-
šutinė ir vidurinė nosies kriauklės.
Apatinė nosies kriauklė yra porinė, kriauklės formos plokštelė.
Viršutinis žandikaulis – porinis, orinis kaulas. Jį sudaro kūnas, ku-
rio viduje yra ertmė – viršutinio žandikaulio antis. Kaulas turi ataugas –
kaktinę, skruostinę, dantinę, gomurinę. Susijungus abiejų žandikaulių go-
murinėms ataugoms, susidaro kietojo gomurio priekinė dalis. Dantinės
ataugos apatiniame krašte yra aštuonios dantinės duobutės.
Gomurikaulis yra porinis plokščiasis kaulas. Jis susideda iš dviejų
netaisyklingų plokštelių – gulsčiosios ir stačiosios. Gulsčioji plokštelė su-
daro kietojo gomurio užpakalinę dalį, stačioji plokštelė įeina į nosies per-
tvaros sudėtį.
Nosikaulis – porinis plokščiasis kaulas. Sudaro nosies nugarėlę.
Ašarikaulis – porinis plokščiasis kaulas, esantis akiduobės sudėtyje.
![Page 23: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/23.jpg)
23
Noragas – neporinis plokščiasis kaulas, įeinantis į nosies pertvaros
sudėtį.
Skruostakaulis – porinis, plokščiasis kaulas.
Apatinis žandikaulis – neporinis kaulas. Jį sudaro kūnas ir dvi ša-
kos. Kiekvienos šakos viršuje yra vainikinė ir sąnarinė ataugos. Sąnarinę
ataugą sudaro galva ir kaklas. Kūno viršutiniame krašte yra šešiolika dan-
tinių duobučių.
Poliežuvinis kaulas yra pasmakrės ir kaklo priekinio paviršiaus
kampe. Jis yra pakabintas raiščiais ant smilkinkaulio ylinių ataugų. Prie jo
apatinio krašto jungiamojo audinio plėve jungiasi gerklos. Jis susideda iš
kūno, mažųjų ir didžiųjų ragų.
Kaukolės kaulai susijungę nepaslankiomis kaulinėmis jungtimis –
siūlėmis. Judrus tik vienas kaulas – apatinis žandikaulis. Jis jungiasi su
smilkinkauliu, smilkininiu apatinio žandikaulio sąnariu. Šį sąnarį sudaro
smilkinkaulio žandikaulinė duobė ir apatinio žandikaulio galva. Sąnarys
yra sudėtingasis, derintinis, kompleksinis, balno formos. Jo paslankumą
didina viduje esantis sąnarinis diskas. Sąnarį tvirtina raiščiai, einantys nuo
pleištakaulio ir smilkinkaulio iki apatinio žandikaulio.
![Page 24: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/24.jpg)
24
3. ARTROLOGIJA
3.1. Bendroji artrologija
Artrologija yra mokslas apie kaulų jungtis (arthron – sąnarys, logos –
mokslas). Bendroji artrologija nagrinėja morfologines savybes, būdingas
visoms kaulų jungtims.
Kaulų jungtys skirstomos į:
a) tiesiogines;
b) netiesiogines (sąnariai);
c) pusiau sąnarius.
Tiesioginės jungtys – tai tokios jungtys, kurios jungia dviejų kaulų
galus ištisiniu audiniu, nepalikdamos tarpo. Kaulų galus gali jungti skaidu-
linis jungiamasis, kremzlinis ir kaulinis audiniai. Skaidulinės jungtys yra
raiščiai, plėvės, siūlės. Kremzlinė, tiesioginė jungtis gali būti pastovi, tai
yra išliekanti visą gyvenimą, ir nepastovi, kuri vyresniame amžiuje sukau-
lėja. Kaulų galus gali jungti skaidulinė arba hialininė kremzlė. Kaulinė
jungtis jungia kaulų galus kauliniu audiniu.
Pusiau sąnariai jungia kaulus ištisiniu audiniu, tačiau šio audinio
viduje yra ertmė pripildyta skysčio. Tai tarpinė jungtis.
Netiesioginės jungtys (sąnariai) jungia kaulų galus palikdamos
tarp jų tarpą. Tai paslankios jungtys.
Sąnarį sudaro:
1. Pagrindiniai elementai:
a) sąnariniai paviršiai;
b) sąnario kapsulė;
c) sąnario ertmė.
2. Sąnario priklausiniai:
a) diskai;
b) meniskai;
c) sąnarinės lūpos;
d) sąnariniai raiščiai.
![Page 25: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/25.jpg)
25
Sąnariniai paviršiai – tai kaulų galai padengti hialinine arba skai-
duline (dengia mažiau paslankių sąnarių kaulų galus) kremzle. Kremzlės
funkcijos:
1) mažina trintį tarp kaulų;
2) gerina jų slydimą vienas kitu;
3) amortizuoja;
4) apsaugo kaulus nuo suaugimo.
Sąnario kapsulė – tai maišelis, kuris apgaubia kaulų galus. Ji su-
daryta iš dviejų sluoksnių:
1) skaidulinės plėvės, kuri yra išorėje ir pereina į antkaulį.
2) tepalinės plėvės, kuri sudaryta iš puriojo jungiamojo audinio ir
iš vidaus padengta vienasluoksniu plokščiu epiteliu. Ji gamina
lipnų, skaidrų skystį, kuris vadinamas sąnariniu tepalu.
Jeigu tepalinės plėvės yra daug, ji gali sudaryti tepalines klostes,
kurios įeina į sąnario ertmę. Kai kuriose klostėse kaupiasi riebalinis audi-
nys, tokios klostės vadinamos riebalinėmis. Jeigu tepalinė plėvė suplonė-
ja, ji gali išsigaubti ir sudaryti tepalinius maišelius. Jie yra pripildyti sąnario
tepalo, guli po raumenimis ar jų sausgyslėmis ir mažina judančių raumenų
bei sausgyslių trintį.
Sąnario ertmė – tai nedidelis plyšys tarp sąnarinio paviršiaus ir są-
narinės kapsulės. Ji pripildyta sąnarinio tepalo, kuris mažina trintį, amorti-
zuoja smūgius.
Diskai yra skritulio formos, meniskai – pusmėnulio formos. Jie yra
sąnario viduje, amortizuoja, didina sąnarių paslankumą.
Sąnarinės lūpos apgaubia sąnarinį paviršių ir jį padidina, pagilina.
Diskai, meniskai ir sąnarinės lūpos yra sudarytos iš kremzlių.
Raiščiai yra sudaryti iš skaidulinio jungiamojo audinio, jie sutvirtina
sąnarinę kapsulę, stabdo judesius, lemia jų kryptį. Raiščiai gali būti išsi-
dėstę sąnario išorėje arba viduje.
Sąnariai klasifikuojami pagal:
1. Sąnarinių paviršių skaičių:
a) paprastieji;
b) sudėtingieji;
![Page 26: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/26.jpg)
26
c) kompleksiniai;
d) derintiniai.
2. Sąnarinių paviršių formą:
a) ritininiai (cilindriniai). Jie primena įmautus vienas į kitą cilin-
drus. Vienas paviršius išgaubtas, kitas įgaubtas (stipininis al-
kūnkaulio sąnarys);
b) skridininiai. Vienas paviršius įdubęs, kitas turi duobutę su
skiauterėle (pirštų sąnariai);
c) elipsoidiniai. Jie yra elipsės formos, vienas paviršius išgaub-
tas, kitas įgaubtas. Skersinės ir išilginės išgaubos nevienodos
(atlantiniai pakaušio sąnariai);
d) balniniai. Paviršiai primena balną, viena kryptimi išgaubti, kita
įgaubti (krūtinkaulinis raktikaulio sąnarys);
e) krumpliniai. Tai tarpinė forma tarp ritininių ir elipsoidinių sąna-
rių. Juos sudaro vieno kaulo išgaubti krumpliai, kito kaulo ati-
tinkamos įdubos (kelio sąnarys);
f) rutuliniai. Vienas paviršius yra rutulio formos – galva, kitas
įgaubtas – duobė (peties sąnarys). Tai paslankiausi sąnariai;
g) riešutiniai. Tai rutulinių sąnarių atmaina. Jų sąnarinė duobė
gili, į ją telpa daugiau kaip pusė sąnarinės galvos, todėl jų pa-
slankumas mažesnis negu rutulinių sąnarių (klubo sąnarys);
h) plokštieji. Jų paviršius plokščias, judesių amplitudė maža, ga-
limas nežymus slydimas apie visas judėjimo ašis (tarprieša-
kauliniai sąnariai).
3. Sąnarių funkciją:
a) vienaašiai. Apie vieną ašį juda skridininiai ir ritininiai sąnariai.
Skridininiai – apie skersinę ašį, ritininiai – apie vertikalią ašį.
b) dviašiai. Apie dvi ašis juda elipsoidiniai, balniniai ir krumpliniai
sąnariai. Elipsoidiniai ir balniniai – apie skersinę ir sagitalią
ašis. Krumpliniai – apie skersinę ir vertikalią.
c) daugiaašiai. Apie tris ašis – skersinę, vertikalią, sagitalią – ju-
da rutuliniai, riešutiniai ir plokštieji sąnariai.
![Page 27: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/27.jpg)
27
Paprastuosius sąnarius sudaro dviejų kaulų sąnariniai paviršiai
(peties sąnarys).
Sudėtinguosius sąnarius sudaro trijų ar daugiau kaulų sąnariniai
paviršiai, esantys vienoje kapsulėje (alkūnės sąnarys).
Sąnariai, kurių sąnarines ertmes diskai arba meniskai dalija į dvi
dalis, vadinami kompleksiniais (krūtinkaulinis raktikaulio sąnarys).
Du atskiri sąnariai, kurie gali judėti tik abu kartu, o ne atskirai, vadi-
nami derintiniais (smilkininiai apatinio žandikaulio sąnariai).
Sąnariai pagal funkciją klasifikuojami atsižvelgiant į tai, apie kiek
ašių jie gali judėti.
Skiriamos trys kūno ašys:
1. Vertikali. Ji yra statmena atramos plotui, eina iš viršaus žemyn.
2. Skersinė. Ji yra lygiagreti atramos plotui, eina iš vieno šono į kitą.
3. Strėlinė. Ji yra lygiagreti atramos plotui, eina iš priekio atgal.
Apie kiekvieną ašį yra atliekami du judesiai. Apie vertikalią – nugrę-
žimas, tai yra sukimas į vidų; atgręžimas, tai yra sukimas į išorę. Apie
skersinę – lenkimas, tiesimas. Apie strėlinę – atitraukimas (nuo kūno),
pritraukimas (link kūno).
Sąnarių paslankumas priklauso nuo:
1. Amžiaus: vaikų sąnariai paslankiausi, žmogui senstant paslan-
kumas mažėja.
2. Lyties: moterų sąnariai paslankesni nei vyrų.
3. Paros laiko: ryte paslankumas mažesnis negu vakare. Optima-
lus paslankumas būna 12–14 valandą.
4. Oro temperatūros: esant žemai temperatūrai paslankumas ma-
žesnis.
5. Individualių anatominių savybių.
Sąnarių paslankumą mažina:
stiprūs, stori raiščiai;
įtempta sąnario kapsulė;
stiprūs, neelastingi raumenys.
![Page 28: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/28.jpg)
28
3.2. Specialioji artrologija
Specialioji artrologija nagrinėja konkrečių kaulų jungčių sandarą.
3.2.1. Stuburo kaulų jungtys
Stuburo kaulų jungtys skirstomos:
1. Stuburo jungtys:
a) slankstelių kūnų jungtys;
b) slankstelių lankų jungtys;
c) slankstelių ataugų (keterinių, skersinių, sąnarinių) jungtys.
2. Stuburo jungtys su kaukole.
Slankstelių kūnai jungiasi tarpslanksteliniais diskais, kuriuos sudaro
skaidulinis žiedas ir minkštuminis branduolys, bei tiesiogine skaiduline
jungtimi – priekiniu ir užpakaliniu išilginiais raiščiais.
Slankstelių lankai jungiasi tiesiogine skaiduline jungtimi – geltonai-
siais raiščiais.
Keterinės ataugos jungiasi tiesiogine skaiduline jungtimi – tarpkete-
riniais raiščiais ir antketeriniu raiščiu, kuris nuo keterinės ataugos ašies
pereina ant pakauškaulio ir yra vadinamas sprando raiščiu.
Skersinės ataugos jungiasi tiesiogine skaiduline jungtimi – tarpsker-
siniais raiščiais.
Sąnarinės ataugos jungiasi netiesiogine jungtimi, sudarydami tarps-
lankstelinius sąnarius. Sąnarį sudaro aukščiau esančių slankstelių apati-
nės sąnarinės ataugos ir žemiau esančių slankstelių viršutinės sąnarinės
ataugos. Pagal sąnarinių paviršių skaičių – derintiniai, pagal formą –
plokštieji. Stuburas juda apie tris ašis: skersinę – lenkimas pirmyn ir tiesi-
mas atgal, sagitalią – lenkimas į šonus, vertikalią – pasukimai į šonus.
Stuburas su kaukole jungiasi netiesioginėmis jungtimis: dviem at-
lantiniais pakaušio ir vienu viduriniu bei dviem šoniniais ašiniais at-
lanto sąnariais. Atlantinius pakaušio sąnarius sudaro pakauškaulio krum-
pliai ir atlanto viršutinės sąnarinės duobės. Sąnarys yra elipsoidinis, derin-
tinis, dviašis, judantis apie skersinę (galvos lenkimas ir tiesimas) ir sagita-
![Page 29: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/29.jpg)
29
lią (galvos lenkimas į šonus) ašį. Tarpą tarp pakauškaulio ir abiejų atlanto
lankų uždaro priekinė ir užpakalinė atlantinės pakaušio plėvės.
Vidurinį ašinį atlanto sąnarį sudaro atlanto priekinio lanko danties
duobutė ir ašies danties sąnarinis paviršius. Sąnarys – ritininis, vienaašis,
judantis apie vertikalią ašį (galvos sukimas į šonus kartu su visu atlantu).
Šoninius ašinius atlanto sąnarius sudaro atlanto apatiniai sąnariniai pavir-
šiai ir ašies viršutiniai sąnariniai paviršiai. Sąnariai plokštieji. Ašiniai atlan-
to sąnariai yra derintiniai. Sąnarius sutvirtina sparniniai ir kryžminis atlanto
raiščiai. Sparniniai raiščiai eina nuo danties šonų prie pakauškaulio krum-
plių vidinio paviršiaus. Kryžminis atlanto raištis, įtvirtinantis dantį atlante,
susideda iš skersinių pluoštų, kurie eina tarp atlanto šoninių masių ir išil-
ginių pluoštų; viršutinis prisitvirtina prie pakauškaulio nuokalnės, apatinis –
prie ašies kūno.
3.2.2. Šonkaulių jungtys su krūtinkauliu
Pirma – dešimta poros jungiasi su krūtinkauliu, vienuolikta ir dvylik-
ta poros su krūtinkauliu nesijungia ir baigiasi pilvo raumenyse. Pirma pora
jungiasi tiesiogine kremzline jungtimi, antra – septinta poros jungiasi ne-
tiesiogine jungtimi – krūtinkauliniais šonkaulių sąnariais; aštunta, devin-
ta, dešimta poros jungiasi tiesiogine kremzline jungtimi tarpusavyje ir prisi-
jungia prie septintos poros. Sąnariai yra derintiniai, plokštieji, judantys
apie vieną sagitalią ašį (įkvepiant šonkauliai pakyla, iškvepiant – nusilei-
džia). Sąnarius sudaro šonkaulių priekiniai galai ir krūtinkaulio šonkaulinės
įlankos. Juos sutvirtina spinduliniai krūtinkauliniai šonkaulių raiščiai.
3.2.3. Šonkaulių jungtys su stuburu
Šonkauliai ir krūtinės slanksteliai jungiasi netiesioginėmis jungtimis.
Susidaro du sąnariai – šonkaulio galvos ir šonkaulio gumburėlio sąna-
riai. Pagal sąnarinių paviršių skaičių – sudėtingieji, derintiniai. Pagal for-
mą – plokščiasis šonkaulio galvos sąnarys, ritininis šonkaulio gumburėlio
sąnarys, judantis apie vieną sagitalią ašį (įkvepiant šonkauliai pakyla, iš-
kvepiant – nusileidžia). Šonkaulio galvos sąnarį sudaro šonkaulio galva ir
slankstelio kūno pusduobutės; sąnarį sutvirtina spindulinis šonkaulio gal-
![Page 30: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/30.jpg)
30
vos raištis. Šonkaulio gumburėlio sąnarį sudaro šonkaulio gumburėlis ir
slankstelio skersinės ataugos šonkaulinė duobutė, sąnarį sutvirtina sker-
sinis šonkaulio raištis.
3.2.4. Pečių lanko ir rankos kaulų jungtys
Pečių lanko kaulai – raktikaulis ir mentė – jungiasi netiesiogine
jungtimi – petiniu raktikaulio sąnariu. Sąnarį sudaro raktikaulio petinis
galas ir mentės petinė atauga, jo viduje yra sąnario diskas. Sąnarys yra
paprastasis, kompleksinis, plokščios formos, mažai paslankus. Jį sutvirti-
na petinis ir snapinis raktikaulio raiščiai.
Pečių lanko kaulas – raktikaulis – jungiasi su liemens kaulu krūtin-
kauliu netiesiogine jungtimi – krūtinkauliniu raktikaulio sąnariu. Sąnarį
sudaro raktikaulio krūtinkaulinis galas ir krūtinkaulio raktikaulinė įlanka, jo
viduje yra sąnario diskas, kuris didina sąnario paslankumą. Sąnarys yra
paprastasis, kompleksinis, balno formos, juda apie tris ašis: apie skersi-
nę – nežymūs sukamieji judesiai, apie sagitalią – pečių lanko judesys
aukštyn ir žemyn, apie vertikalią – pečių lanko judesys pirmyn ir atgal.
Sąnarį sutvirtina tarpraktikaulinis, krūtinkaulinis ir šonkaulinis raktikaulio
raiščiai.
Pečių lanko kaulas (mentė) jungiasi su rankos kaulu (žastikauliu)
netiesiogine jungtimi, peties sąnariu. Sąnarį sudaro mentės sąnarinė
duobė ir žastikaulio galva. Mentės sąnarinę duobę pagilina sąnarinė lūpa.
Sąnarys yra paprastasis, rutulio formos, labai paslankus. Žastas gali judėti
apie skersinę ašį – lenkimas, tiesimas; apie sagitalią ašį – atitraukimas,
pritraukimas; apie vertikalią ašį – nugręžimas, atgręžimas, taip pat gali-
mas sukimas ratu. Sąnarį sutvirtina snapinis žasto raištis, dvigalvio žasto
raumens ilgosios galvos sausgyslė, einanti tarpgumburine vaga ir prisitvir-
tinanti prie mentės antsąnarinio gumburėlio.
Žastikaulis su dilbio kaulais jungiasi netiesiogine jungtimi, sudėtin-
guoju alkūnės sąnariu. Sąnarį sutvirtina šalutinis alkūnkaulio, šalutinis
stipinkaulio ir žiedinis stipinkaulio raištis. Dilbis gali judėti apie dvi ašis:
skersinę – lenkimas, tiesimas ir vertikalią – nugręžimas, atgręžimas. Alkū-
nės sąnarį sudaro trys atskiri sąnariai, apgaubti viena kapsule. Tai žasti-
![Page 31: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/31.jpg)
31
kaulinis alkūnkaulio sąnarys, žastikaulinis stipinkaulio sąnarys ir artimasis
stipininis alkūnkaulio sąnarys. Žastikaulinį alkūnkaulio sąnarį sudaro
žastikaulio skridinys ir alkūnkaulio pusmėnulinė (skridininė) įlanka. Sąna-
rys yra paprastasis, skridinio formos, per jį galimi judesiai apie skersinę
ašį – lenkimas ir tiesimas. Judesius riboja kauliniai iškyšuliai: lenkiant dilbį
alkūnkaulio vainikinė atauga įsiremia į žastikaulio vainikinę duobę, tiesiant –
alkūnkaulio alkūnė įsiremia į žastikaulio alkūninę duobę. Nuo vidinio žasti-
kaulio antkrumplio iki alkūnkaulio eina šalutinis alkūnkaulio raištis. Žasti-
kaulinį stipinkaulio sąnarį sudaro žastikaulio galvutė ir stipinkaulio galvos
duobutė. Sąnarys yra paprastasis, rutulio formos, per jį būtų galimi judesiai
apie visas tris ašis, jeigu jis būtų izoliuotas. Nuo žastikaulio išorinio ant-
krumplio iki stipinkaulio eina šalutinis stipinkaulio raištis, toliau jis pereina į
žiedinį stipinkaulio raištį. Artimąjį stipinkaulinį alkūnkaulio sąnarį sudaro
stipinkaulio galvos sąnarinis apvadas ir alkūnkaulio stipininė įlanka. Sąnarys
yra paprastasis, ritininis, juda apie vieną vertikalią ašį (dilbio nugręžimas,
atgręžimas). Sąnarį tvirtina žiedinis stipinkaulio raištis. Jis prasideda nuo
alkūnkaulio, juosia stipinkaulio kaklą ir vėl prisitvirtina prie alkūnkaulio.
Dilbio kaulų kūnus jungia tiesioginė skaidulinė jungtis – tarpkaulinė
dilbio plėvė, įsiterpusi tarp alkūnkaulio ir stipinkaulio tarpkaulinių kraštų.
Artimuosius galus jungia netiesioginė jungtis – artimasis stipinkaulinis
alkūnkaulio sąnarys. Jis įeina į alkūnės sąnario sudėtį. Tolimuosius galus
jungia netiesioginė jungtis – tolimasis stipinkaulinis alkūnkaulio sąna-
rys. Jį sudaro stipinkaulio alkūninė įlanka ir alkūnkaulio galvos sąnarinis
apvadas. Sąnarys yra paprastasis, ritininis, juda apie vieną vertikalią ašį
(nugręžimas, atgręžimas). Sąnarį sutvirtina šalutinis alkūnkaulio ir šaluti-
nis stipinkaulio raiščiai.
Dilbio kaulai su plaštakos kaulais jungiasi netiesiogine jungtimi –
stipinkauliniu riešo sąnariu. Jį sudaro stipinkaulio riešinis sąnarinis pa-
viršius ir artimoji riešakaulių eilė. Alkūnkaulis į sąnario sudėtį neįeina, jį
nuo riešakaulių atskiria sąnarinis diskas. Sąnarys yra sudėtingasis, elip-
soidinis, kompleksinis, dviašis. Plaštaka gali judėti apie skersinę ašį – len-
kimas, tiesimas ir sagitalią ašį – pritraukimas, atitraukimas. Sąnarį sutvirti-
na šalutiniai alkūnkaulio ir stipinkaulio raiščiai.
![Page 32: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/32.jpg)
32
Artimoji ir tolimoji riešakaulių eilės jungiasi netiesiogine jungtimi –
viduriniu riešo sąnariu. Sąnarys yra sudėtingasis, plokščiasis, mažai pa-
slankus. Jį sutvirtina daug raiščių, išsidėsčiusių delninėje ir nugarinėje
riešo pusėje. Riešakauliai delno pusėje sudaro įgaubtą lanką, kurio kraš-
tus jungia skersinis riešo raištis. Tarp šio raiščio ir riešakaulių susiformuo-
ja riešo kanalas, kuriuo eina pirštų lenkiamųjų raumenų sausgyslės, krau-
jagyslės, nervai.
Riešakaulius ir delnakaulius jungia netiesioginė jungtis, du rieša-
kauliniai delno sąnariai. Vieną sąnarį sudaro didysis daugiakampis ir pir-
mo delnakaulio pamatas. Jis yra paprastasis, balno formos, dviašis. Juda
apie skersinę ašį – delnakaulio lenkimas, tiesimas ir sagitalią ašį – pritrau-
kimas, atitraukimas. Kitą sąnarį sudaro 2–5 delnakaulių pamatai ir tolimoji
riešakaulių eilė (išskyrus didįjį daugiakampį). Sąnarys sudėtingasis, plokš-
čiasis, mažai paslankus. Sąnarius sutvirtina nugariniai riešiniai delno raiš-
čiai ir delniniai riešiniai delno raiščiai.
Delnakaulius su pirštakauliais jungia netiesioginė jungtis – delniniai
pirštų sąnariai. Juos sudaro delnakaulių galvos ir pamatinių pirštakaulių
pamatai. Sąnariai yra paprastieji, rutulio formos, jų paslankumą mažina
skersiniai delnakaulių raiščiai. Per šiuos sąnarius pirštai juda apie skersi-
nę ašį (lenkimas, tiesimas) ir sagitalią ašį – pirštų skėtimas.
Pirštakauliai jungiasi netiesioginėm jungtim – tarppirštakauliniais
(pirštų) sąnariais. Juos sudaro artimųjų pirštakaulių galvos ir viduriniųjų
pirštakaulių pamatai (artimieji pirštų sąnariai) bei viduriniųjų pirštakaulių
galvos ir tolimųjų pirštakaulių pamatai (tolimieji pirštų sąnariai). Sąnariai
yra paprastieji, skridininiai, vienaašiai. Pirštai gali judėti apie skersinę ašį –
lenkimas, tiesimas. Sąnarius tvirtina šalutiniai raiščiai.
3.2.5. Dubens kaulų jungtys
Dubens kaulai – klubakaulis, sėdynkaulis, gaktikaulis – jungiasi tie-
sioginėmis jungtimis (iki 16 metų kremzlinėmis, vėliau kaulinėmis). Abiejų
dubenkaulių gaktikauliai jungiasi pusiau sąnariu – gaktine sąvarža. Tarpą
tarp abiejų gaktikaulių sąvaržinių paviršių užpildo skaidulinė kremzlė, ku-
![Page 33: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/33.jpg)
33
rios viduje yra sąvaržinis plyšys, pripildytas skysčio. Jungtis yra beveik
nepaslanki.
Dubenkauliai jungiasi su liemens kaulu (kryžkauliu) netiesiogine
jungtimi – kryžkauliniais klubakaulio sąnariais. Sąnarius sudaro kluba-
kaulių ausiniai sąnariniai paviršiai ir kryžkaulio ausiniai sąnariniai paviršiai.
Sąnarys yra paprastasis, plokščiasis, mažai paslankus. Jį sutvirtina trumpi
priekiniai ir užpakaliniai kryžkauliniai klubakaulio raiščiai, klubinis juos-
mens raištis, einantis nuo klubakaulio skiauterės iki juosmens slankstelių,
kryžkaulinis gumburo ir kryžkaulinis dyglio raiščiai, einantys nuo sėdyn-
kaulio iki kryžkaulio nugarinio paviršiaus.
3.2.6. Kojos kaulų jungtys
Šlaunikaulis su dubenkauliu jungiasi netiesiogine jungtimi – klubo
sąnariu. Jį sudaro šlaunikaulio galva ir dubenkaulio gūžduobė. Gūžduobę
pagilina jos kraštuose išsikišusi sąnarinė lūpa. Sąnarys yra paprastasis,
riešutinis, leidžia judėti šlauniai apie tris ašis: skersinę – lenkimas, tiesi-
mas; sagitalią – pritraukimas, atitraukimas; vertikalią – nugręžimas, atgrę-
žimas (taip pat galimas sukimas ratu). Sąnarį sutvirtina klubinis šlaunies
raištis, sėdimasis šlaunies raištis, gaktinis šlaunies raištis bei žiedinė juos-
ta, juosianti šlaunikaulio kaklą ir prisitvirtinanti prie klubakaulio.
Šlaunis su blauzda jungiasi netiesiogine jungtimi – kelio sąnariu.
Sąnarį sudaro šlaunikaulio išgaubti ir blauzdikaulio įgaubti krumpliai bei
girnelė. Sąnarinėje ertmėje yra du meniskai – vidinis ir šoninis, riebalinės
klostės. Jie amortizuoja, gerina paslankumą. Sąnarys yra sudėtingasis,
kompleksinis, krumplinis, dviašis. Blauzda juda apie skersinę ašį – lenki-
mas (atgal), tiesimas (pirmyn) ir sulenkus blauzdą apie vertikalią ašį – nu-
gręžimas, atgręžimas. Sąnarį sutvirtina vidiniai ir išoriniai raiščiai. Sąnario
viduje yra priekinis ir užpakalinis kryžminiai raiščiai. Išoriniai raiščiai supa
sąnarį iš visų keturių pusių: šalutinis blauzdikaulio, šalutinis šeivikaulio,
girnelės, įstrižinis pakinklio raiščiai.
Blauzdos kaulus – blauzdikaulį ir šeivikaulį – jungia dvi tiesioginės
skaidulinės jungtys ir viena netiesioginė jungtis, blauzdikaulinis šeivikaulio
sąnarys. Artimuosius kaulo galus jungia paprastasis, plokščiasis, mažai
![Page 34: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/34.jpg)
34
paslankus blauzdikaulinis šeivikaulio sąnarys. Jį sudaro šeivikaulio gal-
va ir blauzdikaulio šeivinis sąnarinis paviršius. Jį sutvirtina priekinis ir už-
pakalinis šeivikaulio galvos raiščiai. Blauzdos kaulų kūnų tarpkaulinius
kraštus jungia tarpkaulinė blauzdos plėvė. Tolimuosius blauzdos kaulų
galus jungia raištinė jungtis. Ją sutvirtina priekinis ir užpakalinis blauzdi-
kauliniai šeivikaulio raiščiai.
Blauzdos kaulai su pėdos kaulais jungiasi netiesiogine jungtimi –
blauzdiniu pėdos sąnariu. Susijungus blauzdos kaulų tolimiesiems ga-
lams susidaro įduba, į kurią įsistato šokikaulio skridinys. Sąnarys yra su-
dėtingasis, skridininis, vienaašis. Pėda gali judėti apie skersinę ašį – len-
kimas (žemyn), tiesimas (aukštyn). Sąnarį sutvirtina šalutiniai raiščiai, ei-
nantys nuo blauzdos kaulų link čiurnos kaulų. Vidinėje pusėje šie raiščiai
labai stiprūs, šoninėje – silpnesni.
Čiurnakauliai tarpusavyje jungiasi netiesioginėmis jungtimis. Tarp
šokikaulio ir kulnakaulio užpakalinių sąnarinių paviršių susidaro paprasta-
sis – pošokikaulinis sąnarys. Tarp šokikaulio, kulnakaulio ir laivakaulio
sąnarinio paviršiaus susidaro sudėtingasis šokikaulio, kulnakaulio ir
laivakaulio sąnarys. Abu sąnariai funkcionuoja kartu, jų dėka visa pėda
juda apie šokikaulį. Abu sąnariai kartu sudaro daugiaašį rutulinį sąnarį.
Apie vertikalią ašį galimas pėdos pritraukimas, atitraukimas; apie sagitalią
ašį – nedidelis pėdos pasukimas į vidų ir į išorę; apie skersinę ašį – pėdos
lenkimas, tiesimas (papildo blauzdinio pėdos sąnario galimybes). Tarp
kulnakaulio ir kubakaulio sąnarinio paviršiaus susidaro paprastasis, balni-
nis kulnakaulinis kubakaulio sąnarys. Galimi riboti judesiai apie sagitalią
ašį, kurie palengvina pėdos nugręžimą ir atgręžimą. Tarp laivakaulio ir trijų
pleištukų sąnarinio paviršiaus susidaro sudėtingasis, plokščiasis, mažai
paslankus pleištukinis laivakaulio sąnarys. Tarpčiurnakaulinius sąnarius
tvirtina daug raiščių, einančių nuo vieno kaulo prie kito. Tvirčiausias raištis
yra ilgasis pado, einantis nuo čiurnakaulių iki padikaulių pamatų.
Čiurnakauliai su padikauliais jungiasi netiesioginėmis jungtimis –
čiurniniais pado sąnariais. Juos sudaro visų trijų pleištukų, kubakaulio
sąnariniai paviršiai ir 1–5 padikaulių pamatai. Pirmo padikaulio sąnarys
yra paprastasis, balninis. Kiti sąnariai yra sudėtingieji, plokštieji. Sąnariai –
![Page 35: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/35.jpg)
35
mažai paslankūs, juos tvirtina nugariniai ir padiniai čiurniniai padikaulių
raiščiai.
Padikauliai su pirštakauliais jungiasi netiesiogine jungtimi – padi-
niais pirštų sąnariais. Juos sudaro padikaulių galvos ir pamatinių piršta-
kaulių pamatai. Sąnariai yra paprastieji, rutuliniai. Galimi pirštų judesiai
apie skersinę ašį – lenkimas, tiesimas ir apie vertikalią ašį – nežymus skė-
timas. Paslankumą mažina skersiniai padikaulių raiščiai.
Pirštakauliai jungiasi netiesioginėm jungtim – tarppirštakauliniais
(pirštų) sąnariais. Juos sudaro artimųjų pirštakaulių galvos ir vidurinių
pirštakaulių pamatai (artimieji pirštų sąnariai) bei vidurinių pirštakaulių gal-
vos ir tolimųjų pirštakaulių pamatai (tolimieji pirštų sąnariai). Sąnariai yra
paprastieji, skridininiai, vienaašiai. Pirštai gali judėti apie skersinę ašį –
lenkimas, tiesimas. Sąnarius tvirtina šalutiniai raiščiai.
![Page 36: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/36.jpg)
36
PAVEIKSLAI
![Page 37: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/37.jpg)
Kaulai
viršutinė sąnarinė duobutė
užpakalinis lankas
užpakalinis gumbur
slanks
ėlis
telinės arterijos vaga
skersinė anga
šoninė dalis
danties duobutė
priekinis lankas priekinis gumburėlis
skersinė atauga
1 pav. Atlantas (vaizdas iš viršaus)
viršutinis sąnarinis paviršius
dantis
priekinis sąnarinis paviršius
apatinis sąnarinis paviršius slankstelio kūnas skersinė atauga
2 pav. Ašis (vaizdas iš priekio)
37
![Page 38: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/38.jpg)
priekinis sąnarinis paviršius dantis
užpakalinis sąnarinis paviršius
38
slankstelio lankas
viršutinis sąnarinis paviršius
skersinė anga
apatinėsąnarin
keterinė atauga
ė atauga
skersinėatauga
slankstelio kūnas
3 pav. Ašis (vaizdas iš kairės)
slankstelio lankas
keterinė atauga
skersinė anga
skersinė atauga
slankstelio anga
slankstelio kūnas
priekinis gumburėlis
užpakalinis gumburėlis
apatinis sąnarinis paviršius
4 pav. Kaklo slankstelis (vaizdas iš apačios)
![Page 39: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/39.jpg)
viršutinė sąnarinė atauga
viršutinė slank
viršutinė
skersinė šonkaulinė duobutė stelio įlanka
šonkaulinė pusduobutė
slankstelio kūnas
skersinė atauga
apatinė šonkaulinė pusduobutė
apatinė slankstelio įlanka
apatinė sąnarinė atauga
keterinė atauga
5 pav. Krūtinės slankstelis (vaizdas iš dešinės)
speninė atauga
skersinė atauga
39
viršutinė sąnarinė atauga
viršutinė slankstelio įlanka
slankstelio kūnas
apatinė slankstelio įlanka
apatinė sąnarinė atau
keterinė atauga
ga
6 pav. Juosmens slankstelis (vaizdas iš dešinės)
![Page 40: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/40.jpg)
kryžkaulio pamatas
kryžkaulio virš
dubeninės angos
viršutinė sąnarinė atauga
dubeninis paviršius
skersinės linijos
ūnė
7 pav. Kryžkaulis (vaizdas iš priekio)
40
![Page 41: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/41.jpg)
ausinis paviršius
šoninė kryžkaulioskiauterė
nugarinės angos kryžkaulio kanalas
viršutinė sąnarinė atauga
kryžkaulio šiurkštuma
tarpinė kryžkaulio skiauterė
vidurinė kryžkaulio skiauterė
s paviršius nugarinikryžkaulio ragai
viršutinė sąnarinė atauga
8 pav. Kryžkaulis (vaizdas iš nugaros)
41
![Page 42: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/42.jpg)
šonkaulio galvos sąnarinis paviršius
io as
šonkaulio vaga
šonkaulkaklšonkaulio kūnas
šonkaulio galvos skiauterė
šonkaulio galva
9 pav. Šonkaulis (vaizdas iš vidaus ir priekio)
šonkaulio kūnas
šonkaulio kampas
šonkaulio gumburėlis
šonkaulio galva
10 pav. Šonkaulis (vaizdas iš išorės ir nugaros)
42
![Page 43: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/43.jpg)
kardinė
krūtinkaulio rankena
43
atauga
krūtinkaulio kūnas
krūtinkaulio kampas
šeštojo, septintojošonkaulių šonkaulinės
įlankos
trečiojo, ketvirtojo, penktojo šonkaulių
šonkaulinės įlankos
antrojo šonkaulio šonkaulinė įlanka
pirmojo šonkaulio šonkaulinė įlanka
raktikaulinė įlanka jungo įlanka
11 pav. Krūtinkaulis (vaizdas iš priekio)
![Page 44: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/44.jpg)
a)
stuburgalio ragai
b)
alio ragai stuburg
12 pav. Stuburgalis (vaizdas iš priekio (a) ir iš nugaros (b)
44
![Page 45: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/45.jpg)
išorinė
pakauškaulio skiauterė
krumplinė duobė
jungo atauga
jungo įlanka
ryklinis gumburėlis
pamatinė dalis
viršutinė sprando linija
apatinė sprando linija
krumplinis kanalas
pakauškaulio krumplys
aukštutinė sprando linija
didžioji
pakauškaulio anga
išorinis pakauškaulio kyšulys
13 pav. Pakauškaulis (vaizdas iš nugaros)
45
![Page 46: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/46.jpg)
skersinio ančio vaga
kryžminė pakyla
viršutinio strančio vaga
ėlinio
lambdinis kraštas
pakauškaulio žvynas
vidinis pakauškaulio kyšulys
vidinė pakauškaulio skiauterė
speninis kraštas
riestinio ančio vaga
krumplinis kanalas
apatinio uolinio ančio vaga
nuokalnė
pamatinė dalis
šoninė dalis
jungo įlanka
jungo gumburėlis
jungo atauga
14 pav. Pakauškaulis (vaizdas iš priekio)
46
![Page 47: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/47.jpg)
išorinis paviršius momeninis gumburas
viršutinė smilkinio linija
apatinė smilkinio linija
15 pav. Momenkaulis (vaizdas iš dešinės)
47
![Page 48: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/48.jpg)
kaktikaulio žvynas
kaktinis gumburas
tarpakis
nistas
antakikraš
nosinis dyglys
smilkininis paviršius
smilkininė linija
skruostinė atauga kaktinė įlanka
antakinė anga
antakinis lankas nosinė dalis kaktinė siūlė
16 pav. Kaktikaulis (vaizdas iš priekio)
arterijų vagos
viršutinio strėlinio ančio vaga
kaktinė skiauterė
skruostinė atauga
smegenįspauda
ų vingių i
akloji angaakiduobinė dalis
smegenų vingių įspaudai
17 pav. Kaktikaulis (vaizdas iš vidaus)
48
![Page 49: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/49.jpg)
didysis sparnas
apskritoji angapleištinis liežuvėlis
ausies trimito anga
mažasis sparnas
užpakalinė ataug
priekinė ataug
a
a
turkiškasis balnas regos nervo kanalas
pleištakaulio kūnas
viršutinis akiduobės plyšys
sparninis kanalas
sparninė duobėšoninė plokštelė
vidinė plokštelėsparninės
ataugos
18 pav. Pleištakaulis (vaizdas iš priekio)
momeninėįlanka
arterijos vaga
žvyninė dalis
žandikaulinė duobė
skruostinė atauga
sąnarinis gumburėlis
būgninė dalis
ylinė atauga
išorinė klausomoji landa
būgninis speninėsataugos plyšys
speninė anga
uolinė dalis
speninė atauga
19 pav. Smilkinkaulis (vaizdas iš dešinės)
49
![Page 50: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/50.jpg)
akytkauliolabirintas
akytkauliolabirintas
stačio
aky
akytoji plokštelė
ji plokštelė
tkaulio piltuvėlis
kablinė atauga
akytkaulio pūslė
vidurinė nosies kriauklė
viršutinė nosies kriauklė
20 pav. Akytkaulis (vaizdas iš apačios)
21 pav. Apatinė nosies kriauklė (vaizdas iš šono)
50
![Page 51: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/51.jpg)
22 pav. Nosikauliai
23 pav. Ašarikaulis
24 pav. Noragas (vaizdas iš šono)
51
![Page 52: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/52.jpg)
dantinis lankas
dant
iltinė du
nosinė
poakid
poakid
ašarin
priek
kaktinė
dantinės angos
gumburas
poakiduobinė vaga
skruostinė atauga
inės kalvelės
obė
įlanka
uobinė anga
uobinis kraštas
ė vaga
inė ašarinė skiauterė
atauga
akiduobinis paviršius
25 pav. Viršutinis žandikaulis (vaizdas iš dešinės)
kaktinė atauga
gomurinė atauga
viršutinio žandikaulio antis
nosinė skiauterė
dantinė atauga
26 pav. Viršutinis žandikaulis (vaizdas iš vidaus)
52
![Page 53: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/53.jpg)
gulsčioji plokštelė
stačioji plokštelė
27 pav. Gomurikaulis (vaizdas iš šono)
28 pav. Skruostakaulis (vaizdas iš šono)
53
![Page 54: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/54.jpg)
sąnarinės ataugos galva
sąnarinės ataugos kaklas
vainikinė atauga
smakrinė anga
apatin
apatinio žandikaulio pamatas
apatinio žandikaulio kampas
apatinio žandikaulio šaka
io žandikaulio kūnas
29 pav. Apatinis žandikaulis (vaizdas iš priekio)
didysis ragas
mažasis ragas
kūnas
30 pav. Poliežuvinis kaulas (vaizdas iš priekio)
54
![Page 55: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/55.jpg)
petyspeties sąnarinis paviršius
snapinė atauga mentės įlanka
viršutiniskraštas
apatinis kampas
šoninis kraštas
posąnarinis gumburėlis
šoninis kampas
sąnario duobė
mentės kaklas
viršutinis kampas
pomentinė duobė
vidinis kraštas
šonkaulinis paviršius
antsąnarinis gumburėlis
31 pav. Mentė (vaizdas iš priekio)
55
![Page 56: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/56.jpg)
šoninis kampas
podyglinė duobė
šoninis kraštas
apatinis kampas
vidinis kraštas
snapinė ataugpetys
a viršutinis kampas
antdyglinė duobė
mentės dyglys
viršutinis kraštas
mentės įlanka
32 pav. Mentė (vaizdas iš nugaros)
56
![Page 57: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/57.jpg)
petinis galas
krūtinkaulinis galas
sąnarinis paviršius
33 pav. Raktikaulis (vaizdas iš viršaus)
sąnarinis paviršius
trapecinė linija
maitinamoji anga
kūginis gumburėlis
sąnarinis paviršius
krūtinkaulinis galas
šonkaulinio raraiščio į
petinis galas
ktikauliospaudas
34 pav. Raktikaulis (vaizdas iš apačios)
57
![Page 58: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/58.jpg)
didžiojo gumburėlio skiauterė
tarpgumburinė vaga
didysis gumburėlisžastikaulio galva
anatominis kaklas
mažasis gumburėlis
chirurginis kaklas
mažojo gumburėlio skiauterė
priekinis paviršius
maitinamoji anga
vidinis kr
vainiki
vid
žastikaulio skridinys
žastikaulio galvutė
šoninis antkrumplis
stipininė duobė
aštas
nė duobė
inis antkrumplis
šoninis kraštas
žastikaulio kūnas
deltinė šiurkštuma
35 pav. Žastikaulis (vaizdas iš priekio)
58
![Page 59: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/59.jpg)
did
chirurginis kaklas
anatominis kaklas
žastikaulio galva
žastik
šoni
alkūnė
žastikaulio skridinyalkūninio nervo vaga
vidinis antkrumplis
vidinis kraštas
užpakalinis paviršius
ysis gumburėlis
aulio kūnas
nis kraštas
s duobė
šoninis antkrumplis
s
36 pav. Žastikaulis (vaizdas iš nugaros)
59
![Page 60: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/60.jpg)
atgręžiamojo raumens skiauterė
stipinkaulinė įlanka
alkūnė
pusmė(skridin
nulinė inė) įlanka
vainikinė atauga
alkūnkaulio šiurkštuma
tarpkaulinis kraštas
alkūnkaulio galva ylinė atauga
užpakalinis paviršius
užpakalinis kraštas
37 pav. Alkūnkaulis (vaizdas iš šono)
60
![Page 61: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/61.jpg)
stipinkaulio kaklas
sąnarinis apvadas stipinkaulio galva
stipinkaulio šiurkštuma
tarpkaulinis kraštas
priekinis paviršius
alkūnkaulinė įlanka
ylinė atauga
priekinis kraštas
stipinkaulio kūnas
38 pav. Stipinkaulis (vaizdas iš priekio)
61
![Page 62: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/62.jpg)
artimasispirštakaulis
tarpkauliniai delnakaulių tarpai
kabliukas kablinio kauliuko
kablinis
žirnis
trikampis
mėnulis galvinis
laivelis
didysis dau
maža
pam
k
pir
piršta
piršta
vidurinispirštakaulis
tolimasispirštakaulis
giakampis
sis daugiakampis
atas
ūnas
delnakaulis
galva
sezamoidiniai kaulai
štakaulio galva
kaulio pamatas
kaulio kūnas
39 pav. Plaštakos kaulai (delno vaizdas)
62
![Page 63: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/63.jpg)
užtvarinė vaga
viršutinė gaktikaulio šaka
gaktikaulio skiauterė užtvarinė skiauterė
gaktikaulio kūnas
klubakaulio kūnas
lankinė linija
apatinis priekinis klubakaulio dyglys
viršutinis priekinis klubakaulio dyglys
klubakaulio skiauterė
klubakaulio sparnas
klubakaulisklubaduobė
klubakaulio s
kl
didžioji sėdi
sėdynkaulio k
sėdimasis dy
mažoji sėdimo
užpakalinis
sėdynkaulio š
sėdynkaulis
užtvarinė anga
sėdynkaulio šaka
apatinė gaktikaulio šaka
sąvaržinis paviršius
gaktikaulis
kiauterė
viršutinis užpakalinis klubakaulio dyglys
ausinis paviršius
apatinis užpakalinis ubakaulio dyglys
moji įlanka
ūnas
glys
ji įlanka
užtvarinis gumburėlis
aka
40 pav. Dubenkaulis (vaizdas iš vidaus)
63
![Page 64: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/64.jpg)
užpakalinė sėdmeninė linija
klubakaulis
klubakaulio sparnas
priekinė sėdmeninė linijaišorinė klubakaulio ski
tarpinė linija
vidinė kl
s
auterės lūpa
ubakaulio skiauterės lūpa
ėdmeninis paviršius
viršutinis priekinis klubakaulio dyglys
apatinis priekinis akaulio dyglys
kaulio kūnas
uobė
utinė gaktikaulio šaka
klub
kluba
gūžd
virš
64
gaktikaulio gumburėlis
tikaulis
aktikaulio šaka
gak
apatinė g
sėdynkaulio šaka
sėdynkaulis
sėdimasis gumburas
sėdynkaulio kūnas
mažoji sėdimoji įlanka
sėdimasis dyglys
pusmėnulinis paviršius
apatinė sėdmeninė linija
didžioji sėdimoji įlanka
apatinis užpakalinis klubakaulio dyglys
viršutinis užpakalinis
klubakaulio dyglys
priekinis užtvarinis gumburėlis
41 pav. Dubenkaulis (vaizdas iš šono)
![Page 65: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/65.jpg)
didysis gūbrysšlaunikaulio kaklas
šlaunikaulio galvašlaunika
tarpgūbrinė linij
mažasis gūbrys
vidin
girnelinis paviršius
šoninis antkrumplis
šlaunikaulio kūnas
priekinis paviršius
ulio galvos duobutė
a
is antkrumplis
42 pav. Šlaunikaulis (vaizdas iš priekio)
65
![Page 66: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/66.jpg)
šlaunikaulio galva
šlaunikaulio kaklasgūbrinė duobė
didysis g
sėdmen
šoninė šiurkš
pakinklio
tarpkrump
šoninis krumpvidinis krumplys
užpakalinis paviršius
vidinė šiurkščiosios linijos lūpa
skiauterinė linija
mažasis gūbrys
tarpgūbrinė skiauterė
ūbrys
inė šiurkštuma
čiosios linijos lūpa
plokštuma
linė duobė
lys
43 pav. Šlaunikaulis (vaizdas iš nugaros)
66
![Page 67: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/67.jpg)
girnelės pamatas
girnelės viršūnė
sąnarinis paviršius
44 pav. Girnelė (užpakalinis paviršius)
priekinis paviršius
girnelės pamatas
girnelės viršūnė
45 pav. Girnelė (priekinis paviršius)
67
![Page 68: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/68.jpg)
vidinis krumplis
tarpkrump
šoni
šeivikauli
užpakalinis paviršius
blauzdikaulio kū
vidinė kulkšnis
kulkšninė vaga
vidinis kraštas
plekšninio raumens linija
linė pakyla
nis krumplis
nis sąnarinis paviršius
nas
46 pav. Blauzdikaulis (vaizdas iš nugaros)
68
![Page 69: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/69.jpg)
šeivikaulio sąnarinis paviršius
tarpkrump
blau
šoninis pav
priekinis kraštas
vidinė
šeivikaulinė įlanka
tarpkaulinis kraštas
užpakalinis paviršius
linė pakyla
zdikaulio šiurkštuma
iršius
kulkšnis
47 pav. Blauzdikaulis (vaizdas iš šono)
69
![Page 70: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/70.jpg)
šeivikaulio galvos viršūnė
šoninė kulkšnis
priekinis kraštas
šoninis paviršius
šeivikaulio galva
vidinis paviršius tarpkaulinis kraštas
48 pav. Šeivikaulis (vaizdas iš vidaus)
70
![Page 71: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/71.jpg)
penktojo padikaulio šiurkštuma
šokikaulio skridinys
kuln
šo
kub
lai
šon
vi
padi
p
t
t
tolimasis pirštakaulis
vidurinis pirštakaulis
artimasis pirštakaulis
vi
akaulis
kikaulis
akaulis
vakaulis
inis pleištukas
durinis pleištukas
pamatas
kaulio kūnas
adikaulis
padikaulio galva
pirštakaulio pamatas
artimasis pirštakaulis pirštakaulio kūnas
olimasis pirštakaulis
pirštakaulio olimasis galas
dinis pleištukas
49 pav. Pėdos kaulai (vaizdas iš viršaus)
71
![Page 72: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/72.jpg)
Sąnariai
skaidulinė jungtis
skersinė atauga
viršutinėsąnarinė atauga
antketerinis raištis
tarpketerinis raištis
geltonieji raiščiai
tarpslankstelinė anga
užpakalinis išilginis raištis
tarpslankstelinis diskas
minkštuminis branduolys
skaidulinis žiedas
priekinis išilginis raištis
ataugaapatinė sąnarinė
50 pav. Stuburo jungtys (vaizdas iš šono)
72
![Page 73: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/73.jpg)
sprando raištis
užpakalinė atlantinė pakaušio plėvė
priekinė atlantinė pakaušio plėvė
atlantas
šoninio ašinio atlanto sąnario kapsulė
51 pav. Stuburo jungtys su kaukole (vaizdas iš šono)
ašis
kryžmeninis atlanto raištis
atlantas
atlantinio pakaušiosąnario kapsulė
pakauškaulis
skersinis atlanto raištis
pakaušk
polie
aulio pamatas
žuvinio nervo kanalas
sparniniai raiščiai
išilginiai pluošteliai
sąnario kapsulė
dangtinė plėvė
52 pav. Kaklo slankstelių jungtys su pakauškauliu (vaizdas iš nugaros)
73
![Page 74: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/74.jpg)
šonkaulio galvos sąnarys
skersinis šonkaulių raištis
šonkaulio gumburėlio sąnarys
viršutinė sąnarinė slankstelio atauga
šoninis skersinis šonkaulių raištis
apatinė sąnarinė slankstelio ataugalankinis ataugos sąnarys
skersinė atauga
šoninis skersinis šonkaulių raištis
skersin
šonkauli
šonkaulio gal
spindulinis šo
is šonkaulių raištis
o kaklas
vos sąnarinis paviršius
nkaulio galvos raištis
geltonieji raiščiai
53 pav. Šonkaulių jungtys su stuburu (vaizdas iš viršaus)
spinduliniai krūtinkauliniaišonkaulių raiščiai
krūtinkaulio plėvė
išorinė tarpšonkaulinė plėvė
šonkaulinis raktikaulio raištis
krūtinkaulinis raktikaulio raištis
tarpraktikaulinisraištis
krūtinkaulis
tarpkremzliniai sąnariai
krūtinkauliniai šonkaulių raiščiai
krūtinkauliniai šonkaulių sąnariai
šonkauliniai kardinėsataugos raiščiai
54 pav. Šonkaulių jungtys su krūtinkauliu (vaizdas iš priekio)
74
![Page 75: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/75.jpg)
sąnario diskas
tarpraktikaulinis raištis
krūtinkaulinis ra
raktikaulis
ktikaulio raištis
pirmasis šonkaulis
šonkaulinis raktikaulio raištis
krūtinkaulio rankena
55 pav. Krūtinkaulinis raktikaulio sąnarys (vaizdas iš priekio)
dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos sausgyslė
sąnario kapsulė
petys
viršutinis sk
mentė
ersinis mentės raištis
sąnario ertmė
sąnariokapsulė
56 pav. Peties sąnarys (vaizdas iš priekio)
75
![Page 76: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/76.jpg)
stipinkaulis
dvigalvio žasto raumens sausgyslė
žiedinis stipinkaulioraištis
šalutinis stipinkaulioraištis
žastikaulis
įstrižini
sąnario kapsulė
šalutinis alkūnkaulio raištis
s raištis
alkūnkaulis
57 pav. Alkūnės sąnarys (vaizdas iš priekio)
76
![Page 77: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/77.jpg)
stipinkaulis
įstrižinis raištis
dvigalvio žasto raumens sausgyslė
žiedinis stipinkaulio raištis
stipinkaulio galva
žastikaulio galvutė
žastikaulis
alkū
tarpkau
alkū
sąnario kapsulė
žastikaulio skridinys
sąnario ertmė
nkaulis
linė dilbio plėvė
tolimasis stipinkaulinis nkaulio sąnarys
58 pav. Alkūnės sąnarys ir dilbio kaulų tarpusavio jungtys
(vaizdas iš priekio)
77
![Page 78: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/78.jpg)
šalutiniairaiščiai
deln
delnraišč
giliejdel
giliojo pirštų lenkiamojoraumens sausgyslė
paviršinio pirštų lenkiamojoraumens sausgyslė
skaidulinė makštis
delniniai riešiniai akaulių raiščiai
iniai delnakaulių iai
i skersiniai nakaulių raiščiai
delniniai pirštų sąnariai
skaidulinė makštis
pirštų sąnariai
59 pav. Plaštakos kaulų jungtys (vaizdas iš priekio)
78
![Page 79: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/79.jpg)
riešakauliniai delnosąnariai
galvinis kauliukas
kablinis kauliukas
trikampis
šalutinis alkūnkaulinis riešo raištis
mėnulis
sąnario diskas
tolimasis stipinkaulinisalkūnkaulio sąnarys
sąnario ertmė
alkūnkaulis
tarpkaulinė dilbio plėvė
stipinkau
tarpkauraištis
stipinsąnar
laive
šalraištis ta
lis
linis riešakaulių
kaulinis riešo ys
lis
utinis stipinkaulinis riešo
rpkauliniai raiščiai
mažasis daugiakampis
didysis daugiakampis
riešakaulinis delno sąnarys (nykščio)
kaulinis delno rys
riešasąna
tarpkauliniai delnakaulių sąnariai
60 pav. Stipinkaulinis riešo sąnarys ir plaštakos kaulų jungtys
(vaizdas iš nugaros)
79
![Page 80: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/80.jpg)
kryžkaulinis gumburo raištis
mažoji sėdimoji anga
kryžkaulinis dyglio raištis
didžioji sėdimoji anga
priekiniai kryžkauliniai klubakaulio raiščiai
klubinis juosmens raištis priekinis išilgi
sądi
gaktinė sąvarža
nis raištis
tarpkauliniai kryžkauliniai klubakaulio raiščiai
kryžkaulinis klubakaulio sąnarys
priekinis kryžkaulinis stuburgalio raištis
nario (tarpgaktinis) skas
61 pav. Dubens kaulų jungtys (vaizdas iš viršaus ir priekio)
žiedinė juostasąnario lūpa
užtvarinė plėvė
kryžkaulinis dyglio raištis
sėdimasis šlaunies raištis
80
sąnario kapsulė
klubinis šlaunies raištis
šoninis kryžkaulinis stuburgalio raištis
nugarinis gilusis krystuburgalio raištis
žkaulinis nugarinis paviršinis kryžkaulinis
stuburgalio raištis
62 pav. Dubens kaulų jungtys, klubo sąnarys (vaizdas iš nugaros)
![Page 81: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/81.jpg)
klubinis šlaunies raištis
priekinis apatinis klubakaulio dyglys
užtv
užtvarinė pl
gaktinis šlaunies
sąnario kapsulė
arinis kanalas
ėvė
raištis
63 pav. Klubo sąnario raiščiai (vaizdas iš priekio)
81
![Page 82: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/82.jpg)
gūžduobė
riebalinis audinys gūžduobėje
tiesusis šlaunies raumuo
gūžduobės lūpa
šlaunikaulio galvos raištis
šlaunikaulio galva
sąnario kapsulė
užtvarinė plėvė
skersinis gūžduobės raištis
64 pav. Klubo sąnarys (vaizdas iš priekio)
82
![Page 83: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/83.jpg)
tarpkaulinė blauzdos plėvė
šeivikaulio galva
priekinis šeivikaulio galvos raištis
dvigalvio šlaunies raumens sausgyslė
šoninis meniskas
šalutinisšeivikaulio
raištis
girnelinis paviršius
užpakalinis kryžminis raištis
priekinis kryžminis raištis
priekinis šlaunikaulinis menisko raištis
skersinis kelio raištis
inis meniskas vid
šalutinis blauzdikaulio raištis
ės raištis
ąnarinis paviršius
girnel
girnelės s
65 pav. Kelio sąnarys (vaizdas iš priekio)
83
![Page 84: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/84.jpg)
šeivikaulis
tarpkaulinė blauzdos plėvė
priekinis šeivikaulio galvos raištis
priekinis blauzdikaulinis šeivikaulio raištis
blauzdikaulis
66 pav. Blauzdos kaulų jungtys (vaizdas iš priekio)
84
![Page 85: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/85.jpg)
padikaulinis piršto sąnarys
tarpkauliniai padikaulių raiščiai
kubakaulis
pleištakaulinis kubakaulio raištis
čiurninis pado sąnarys
nugarinis kubakaulinislaivakaulio raištis
sąnario ertmė kulnakaulinis kubakaulio sąnarys
kulnakaulinis kubakaulio raištis
kulnakaulinis laivakaulio raištis
šokikaulinis kulnakaulio raištispošokikaulinis sąnarys
užpakalinis šeivikaulinisšokikaulio raištis
šeivikaulis blauzdika
blauzdi
blauzd
blauzdi
skersin
šokika
laivak
kubak
ulis
nis pėdos sąnarys
ikaulinis šokikaulio raištis
kaulinis laivakaulio raištis
is čiurnos sąnarys
ulinis laivakaulio sąnarys
aulis
aulinis laivakaulio sąnarys
tarppleištakaulinis raištis
viviš
dinis pleištukas durinis pleištukas oninis pleištukas
čiurninis pado sąnarys
pleraiš
ištukinis padikaulio tis
pirštų sąnariai
šalutiniai raiščiai
67 pav. Pėdos kaulų jungtys (vaizdas iš viršaus)
85
![Page 86: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/86.jpg)
86
Literatūra
Astrauskas S., Biziulevičius S., Pavilionis S. ir kt. Medicinos terminų žodynas. Vilnius, 1980.
Gedrimas V., Sasnauskas V. Mažasis žmogaus anatomijos atlasas. Vilnius, 2004.
Pavilonis S., Burneikis E., Gavelis V. ir kt. Žmogaus anatomija. Vilnius, 1984.
Seibutienė A. Žmogaus anatomija. Vilnius, 1990.
Stropus R., Tamašauskas K. A., Paužienė N. Žmogaus anatomija. Kaunas, 2005.
Terminologia anatomica. Thieme. Stuttgart, N. York, 1998.
Zachovajevas P., Karpavičienė A. Anatomijos praktikos darbai. Kaunas, 2001.
Синельников Р. Д. (1974). Атлас анатомии человека. – Tом I. Москва, 1974.
![Page 87: A.karpaviciene.a.seibutiene.P.zachovajevas. .Zmogaus.anatomija.kaulai.jungtys.2011.LT](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012315/563db992550346aa9a9e965a/html5/thumbnails/87.jpg)
87
K a r p a v i č i e n ė , Aiva ; S e i b u t i e n ė , Angelė ; Z a c h o v a j e v a s , Pavelas
Ka463 Žmogaus anatomija. Kaulai. Jungtys : studijų knyga. / Aiva Karpavičienė, Angelė Seibutienė, Pavelas Zachovajevas ; Lietuvos kūno kultūros akademija. – Kaunas : LKKA, 2011. – 87 p.: iliustr.
ISBN 978-609-8040-53-1 Studijų knygoje aprašomi žmogaus audiniai, kaulai ir jungtys. Leidinyje gausu iliustracijų apie kaulų ir sąnarių anatominę sandarą, vartojami lietuviški terminai. Skiriama kūno kultūros ir sporto specialybių studentams, sveikatinimo ir sporto specialistams, kūno kultūros mokytojams.
UDK 611.7(075.8)
Lietuvos kūno kultūros akademija
Aiva Karpavičienė, Angelė Seibutienė, Pavelas Zachovajevas
ŽMOGAUS ANATOMIJA. KAULAI. JUNGTYS
Studijų knyga
Redaktorė G. Brazaitytė
Maketavo R. Ramanauskienė
2011 04 31. 5,4 sp. l. Tiražas 100 egz. Leido Lietuvos kūno kultūros akademija, Sporto g. 6, LT-44221 Kaunas. _______________________________________________________________________________________
Spausdino UAB „Printėja“, Vytauto Didžiojo g. 114b, LT-56111 Kaišiadorys.