Atspausdintas ant ekologiško popieriaus aplinkai nekenksmingais dažais. Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk draugams arba atiduok perdirbti.

E K O L O G I Š K O S K U L T Ū R O S G I D A S • 2 0 0 7 / 3 • W W W . E K O L O G I J A . L T • W W W . O Z O N A S . L T

Akistata

Koks Kuršių Nerijos likimas?>>4p.

Tema

Baltijos jūra pavojuje. Bet kitoms ne geriau>>3,5p.

Alternatyvi energetika

Saulės energijos panaudojimas gerės>>7p.

ozonometrasKLAIPĖDOS miesto apylinkės prokuratūra pranešė, jog pareiškė įtarimus Valstybinės saugo-mų teritorijų tarnybos direktorei Rūtai Baškytei. Ji įtariama sudariusi sąlygas neteisėtoms staty-boms Kuršių Nerijoje. Prokuratūra praneša, kad aukšta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pareigūnė įtariama tuo, kad, būdama valstybės tarnautoja, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas. OZONAS prisijungia prie zuokas.lt, giriančio prokuratūrą už veiksmą ir formuluo-tę „dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas“, kuria lyg ir rodo, jog jei tikrai nori, proku-rorai gali surasti būdų, kaip bausti valdininkus, netinkamai atliekančius savo pareigas, pvz., vei-kimu ar neveikimu padedančius nelegalioms statyboms. Kartu liūdime, kad tai bene pirmas toks atvejis, gal net vienintelis ir dar nežinia ar sėkmingas.

VYRIAUSYBĖS Strateginio planavimo komitetas patvirtino Klimato kaitos įstatymo koncepciją, kuri pagrindžia tokio įstatymo būtinybę ir nusako pagrindines jo nuostatas. Šią koncepciją rengu-si Aplinkos ministerija rėmėsi Danijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Latvijos ir kai kurių kitų Europos Sąjungos šalių patirtimi reguliuojant su pastangomis priešintis klimato kaitai susijusius santykius. Tokios veiklos sferą dabar Lietuvoje – labai fragmentiškai – reguliuoja tik atskiri teisės aktai. Tikimasi, kad įstatymas padės Lietuvai sėkmingai vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus mažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekį ir prisidėti prie visuotinių pastangų apsaugo-ti klimato sistemą nuo žmogaus veiklos padarinių. Tokius įsipareigojimus Lietuva prisiėmė ratifi -kavusi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją ir šios Konvencijos Kioto protokolą. 2008-2012 metais, per pirmąjį Protokolo reikalavimų įgyvendinimo laikotarpį, į atmosferą išme-tamą šiltnamio dujų kiekį mūsų šalis turi sumažinti 8 proc., palyginti su 1990 metais.

LIETUVOS paštas atšaukė popierinį klientų aptarnavimą, įdiegęs centralizuotą paštų veiklos val-dymo sistemą (CVVS). Savo ruožtu TEO nuo kito mėnesio klientams atsisako siųsti popierines sąskaitas, tai motyvuodamas ekologiniu sąmoningumu: „Elektroninis informacijos klientams pateikimo būdas mums yra svarbus ekologiniu požiūriu. Turėdama milžinišką klientų bazę TEO vien sąskaitoms ir vokams pagaminti kasmet sunaudoja apie 200 tonų popieriaus. Šiuo veiks-mu siekiame prisidėti prie gamtos išteklių taupymo“, teigia gen. direktoriaus pavaduotojas Da-rius Gudačiauskas.

TAČIAU apskritai „žaliųjų pirkimų” rodikliai Lietuvoje apgailėtini, pasak „Baltijos aplinkos foru-mo” ir „Europos namų”, atlikusių tyrimą, tiek šios programos žinomumo, tiek, tuo labiau, jos tai-kymo prasme.Klimato kaita nelėtėja.Ozono sluoksnis nestorėja.Dujotiekio Baltijos, atsiprašome, Iprito jūros dugnu tiesyba tęsiasi be trukdžių. Rusija planuoja Prano Juozapo Žemėje ir Viktorijos saloje Arkties vandenyne įsteigti 8,36 mln. hektarų gamtos draustinį. Nesusiprantame, gera tai naujiena ar bloga, nes ši valstybė, pasižy-minti cinišku elgesiu su gamtos, ypač enegetiniais ištekliais, pastaruoju metu deklaruoja savo tei-sę juos išgauti būtent šioje ir susijusiose teritorijose, kur gali glūdėti dar nenaudotų Žemės, pvz., naftos atsargų, siekiančių ketvirtadalį pasaulio išteklių. ARKTYJE šią vasarą plūduriuojančių ledynų apimtys sumažėjo daugiau nei bet kurią kitą vasarą nuo 1979 m., kai tokie stebėjimai buvo pradėti iš palydovų, – praneša „New York Times“, cituo-damas stebėtoją William L. Chapmaną iš Ilinojaus universiteto. Be to, pasiektas rekordinis anks-čiausias mėnesio laikas, kai prasideda tirpsmas.

„PLANUOJAMA skelbti naujos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo pradžią. Verti-nimo procese dalyvaus ne tik valstybės institucijos, atsakingos už visuomenės sveikatą, prieš-gaisrinę saugą, kultūros paveldą, savivaldybės, apskritys, bet ir visuomenės atstovai, gyvento-jai, bus vykdomos valstybinės ir tarpvalstybinės konsultacijos. Galutinis sprendimas dėl naujos atominės elektrinės statybų bus priimtas ne tik atsižvelgus į atsakingų (kompetetingų) instituci-jų išvadas, bet ir į mūsų šalies visuomenės nuomonę, o taip pat tarpvalstybinių konsultacijų re-zultatus su Latvija, Baltarusija ir kitomis šalimis, kurioms būsimoji elektrinė galėtų turėti poveikį. Koordinuoti šį darbą pavesta Aplinkos ministerijai. Taip kalba pastarosios ministerijos PR (vie-šieji ryšiai). O jūs ar tikite, kad galite sustabdyti atominės elektrinės statybą, ar ji išvis dar gali būti kvestionuojama?

NYKSTA Kuršių Marios – dienraštyje „Klaipėda“ praneša gamtos mokslų daktaras Kazys Gaiga-las. Ekologinė situacija visoje Kuršių Marių priekrantėje yra neigiamai pakitusi. Dėl upinių neš-menų kasmet prarandama vis daugiau žuvininkystei naudingų plotų.

„ŽURNALISTINIS tyrimas“ praneša, kad teršiama upė, kuri ligšiol laikyta švariausia Lietuvo-je – Žeimena. Aplinkos ministerija nesnaudžia ir padidino teršėjams taršos apyvartos leidimų apimtis trigubai.

BANKRUTUOJA vienintelė Lietuvoje ir pirmoji Baltijos šalyse geoterminė elektrinė, išgaunanti ši-lumos energiją iš žemės gelmių šalia Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos esančiame Lypkių kaime. Galva rūpestingai linguoja LR Prezidentas, pastaruoju metu reiškiantis rūpestingą rūpes-tingumą dėl dėmesio atsinaujinantiems ir alternatyviems energijos šaltiniams.

Gamtos laikrodis tiksi nenumaldomai. Skaičiuojamas ne tik žmonių ar gyvūnų laikas. Skaičiuojamas ir gamtinių išteklių, kuriuos godžiai naudoja žmonija, laikas. Ar toli ta diena, kai išseks neatsinaujinančių resursų atsargos, palaikančios gali-mybę greitai judėti, gyventi šiltai ir patogiai? Likusį laiką mokslininkai skaičiuoja dešimtmečiais.Alternatyvios energijos panaudojimo būdai ne tik išbandomi, bet jau senokai pritaiko-mi ir praktiškai. Pasaulyje egzistuoja ir atskiras terminas eco-village, kuriuo vadina-mos ekologinės gyvenvietės. Jos išsiskiria tuo, kad gyvenvietės infrastruktūrai palaikyti naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, siekiama tiek buitiškai, tiek morališ-kai kuo taikiau sugyventi su gamta. Galima paminėti „BedZED“ gyvenvietę Anglijo-je, „Findhorn“ Škotijoje, „Aldinga Arts Ecovillage“ Australijoje... Tokių ir panašių gy-venviečių yra daugelyje šalių.

Generalinis numerio rėmėjas

Rėmėjai Partneriai:

„Saulėtasis sodžius“ pažabos gamtos jėgas

nuotr. Eugenijaus Barzdžiaus

2 / redakcija ozonas nr. 3 / 2007 08 08 / www.ekologija.lt redakcija 3

Nelikus vasaros, lieka bemaž bana-liausia patarlė paguodai: žiema Lietu-voje tęsiasi šešis mėnesius, o likusius du būna šalta. Ar panašiai.

Vis dėlto saulėtų orų pasitaiko. Kaip tik tokie tvyro virš namų rašant šį vilties tekstą. Ką tokiais atvejais darome mes, lietuviai? Sulendame į biurus, kambarė-lius bei kabinetus ir užsitraukiame ža-liuzes, kad bent šiek tiek mažiau plieks-tų ta prakeikta saulė, per kurią nieko nesimato monitoriuose. O kad nebū-tų taip nejauku prieblandoje, įsijungia-me puikiąsias elektros lempeles palu-bėj. Pirmą valandą dienos.. vasarą.

Jau nekalbant apie augančias išlaidas ventiliatoriams, kondicionieriams ir ki-tiems nelietuviškiems žodžiams. O kol pasiekiame savo darbinę priebėgą, ten-ka paskutiniais žodžiais išplūsti pra-kaito liaukas, paūksmės trūkumą be-toninėje urbanistikoje – tarsi ne patys ją būtume sukūrę – ir pagaliau (dabar tau jau ne tik madinga, bet ir pažangu) patį klimato atšilimą.

Man atrodo, kad tai metafora eko-nominės santvarkos, kurioje gyvena-me ir entuziastingai žadame gyventi toliau: viską ir visur daryti atbulai; tiks-liau – iš kažkokios nepalaužiamos, be-

viltiškos inercijos, nuožmiausių stereo-tipų („darbo valandos“, „atostoginiai“, „tokia mūsų įmonės tvarka. Geros die-nos!“, „čia atliekas pilti bus pigiau“); iš-pūsti „rinkos ekonomikos“, konkuren-cijos ir vartojimo auginimo burbulus iki begalybės, o kai ji jau smaugia per vi-sas įmanomas žinias ir laidas, padažy-ti šiuos burbulus „hibridinių variklių“, „eko-produktų linijos išrankesniems vartotojams“ ir panašiais skoniais. Argi ne rinkos ekonomika sukūrė po-reikį išauginti „vištą“ per tris dienas? (30 iš kvadratinio metro! Juntate sko-nį? Paragauk kokybės...)

Aš, žinoma, netikrinau wikipedijos – galbūt šiuolaikinės technologijos jau lei-džia tai padaryti ir per šešias valandas... Pavyzdžiui, eliminavus „normalaus au-gimo tempo“ geną.

Įdomu tik, kad tas pats porei-kis gyvavo ir socializmą stačiusiose santvarkose.

Tad kas atsirado pirmiau – kiauši-nis ar vištos, kurių protas suabsoliutino rinkos ekonomikos gydomąsias galias, o paskui jas ir pritaikė? Kurto Vonnegu-to „Čempionų pusryčiuose“ per Ameri-ką tranzuojančiam herojui vairuotojas rodo neaprėpiamus miškus, kurių vie-

toje dabar plyti nuostabūs gamyklų ir sandėlių angarų peizažai. Visos jos ele-gantiškai KONKURUOJA: kas pasiū-lys rinkos labiau pageidaujamą valiklį, indų ploviklį, dantų baliklį ar smegenų minkštiklį. Dabar nesunku įsivaizduo-ti, kaip kokį nors Amerikos Labanorą ar Čepkelių draustinį gali panaikinti vie-nas improvizuotas rinkos tyrimas apie galimą milijono tonų tualetinio dezo-doranto poreikį.

Pušų kvapo. Su kelių retų gyvūnų rūšių pėdsakais.Akivaizdu, kad šie angarai – tai vir-

tualios (arba globalios, bet nerealios,

OZONAS3/Jūra

Projekto koordinatorius: Artūras Nečejauskas 8 699 37833 info@ekologija.lt Redaktorius: Linas Kranauskas 8 682 52400 editor@ekologija.lt Projekto vadovas Mindaugas Diglys 8 651 66623 info@ozonas.lt Reklama, kalbos kultūra Irma Narbutaitė 8 619 64048 vilnius@ekologija.lt Kita reklama, rėmimas, partnerystės Mindaugas Galiauskas 8 614 68145 ozonas@ekologija.lt Akvilė Rėklaitytė 8 610 08285 redakcija@ekologija.lt Leidėjas: Vš.į. „Kultūros idėjų institutas“Laikinoji būstinė: Konstitucijos pr. 23C-618 Vilnius, tel./faksas (8 5) 2735919 ISSN 1822-6191

Nadeždos Romanovos nuotr.

Remkite „Ozoną“ – kursite švaresnę ateitį!

Tapkite leidinio OZONAS rėmėju, paskirdami nedi-delę savo lėšų dalį ekologiško gyvenimo būdo leidiniui OZONAS, kurio misija - užmegzti, vystyti ir palaikyti dialogą tarp visuomenės, valstybės ir verslo, siekiant ekologinio sąmoningumo ir vartojimo racionalumo stra-teginėje visuomenės gyvavimo eigoje.Jei Jūs esate ekologinio, t.y. švaresnio ir racionalesnio vartojimo są-moningumo šalininkas/-ė, perveskite Jūsų pageidau-jamą arba Jums priimtiną, kad ir nedidelę ar simbolišką sumą į mūsų redakcijos sąskaitą ir tuo būdu prisidėki-te prie kiekvieno naujo numerio išleidimo.

Pervesdami lėšas, jei pageidaujate, galite nurodyti, kaip norite, kad šios lėšos būtų panaudotos – pavedi-me be pavedimo paskirties „Parama“ trumpai pridė-kite kokiam tikslui (autoriniams honorarams, spaus-dinimo išlaidoms ir kt.).

Jei Jūs esate juridinis asmuo (t.y. įmonė) ir mano-te, kad Jūsų paslaugos arba lėšos gali būti naudin-

gos OZONUI, o tuo pačiu Jūsų prekės ženklas arba re-klama leidinyje OZONAS būtų naudingi Jūsų įmonės įvaizdžiui – susisiekite su mumis ir mes pasiūlysime Jums geriausią pasirinkimą, kokį tik išgalėsime!

Kasmet, iki gegužės mėn. 1 d. paskirkite 2% pa-jamų mokesčio sumos naudojantis savo banko elek-troninės bankininkystės paslauga arba užpildydami 2% standartinę VMI prašymo formą.

Mūsų duomenys paramai gauti: Paramos gavėjo identifi kacinis numeris (įmonės kodas): 300125569

Paramos gavėjo pavadinimas: VšĮ “Kultūros idėjų institutas”

Registracijos adresas: Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius

Atsiskaitomosios sąskaitos numeris: LT28 7044 0600 0574 0636

netikros – rinkos tyrimų ir kitų rin-kodaros manipuliacijų) tikrovės kolo-nijos realiame pasaulyje. Absurdiška, kad šios manipuliacijos tirpdo ledynus ir bioįvairovę (toliau vardinkite patys). Bet dar absurdiškiau, kad poreikis šva-resniems produktams, pvz., automobi-liams, kurių kurui naudojamas bioeta-nolis, suvokiamas kaip rinkos užgaida, kuri priverčia iškirsti dar trečdalį Ama-zonės džiunglių, kad būtų kur auginti šiam kurui reikalingą biomasę.

Tad kova (kokia? Ar kas nors matėte tai, ką būtų galima pavadinti kova?) jau pralaimėta, reziumuoja Vonnegutas. Pa-mirškit. Ir jei net kažkoks bankininkas per klimato kaitos mokslininkų suvažia-vimą pastebi, kad realiems pokyčiams reikia keisti pačius šiandienės ekonomi-kos principus, tai net aršiausi žaliųjų ti-kėjimo fundamentalistai (nekalbant apie vyriausybes) apsiriboja išsėtiniais išpuo-liais ir nenuosekliu protestų sruvenimu; kiti – tiesiog kosmetiniais gestais, „so-cialine reklama“ ar nerealiausiomis idė-jomis, siūlančiomis, daugmaž, statytis namus iš varnalėšų.

Vienas iš tokių gestų – tai ir morali-zavimas bei auklėjimas. Viena iš auklė-jimo doktrinų – „ir tu gali kažką pakeis-ti“, kaip kad daro Al Gore kampanija (ne per seniausiai paaršėjusi pasauli-niais „Live Earth“ koncertais): įtikink „paprastą žmogų“, kad pokyčius lemia ar gali lemti jo kasdieniai sprendimai (įpročiai, poreikiai ar užgaidos). Visa, kas parašyta aukščiau, irgi galėjo atro-dyti kaip moralizavimas ar apokalipti-niai pagraudenimai, nors nuo pat pra-džių taip brėžėmės „problemą spręsti per pozityvą“. Aš tai linkęs vadinti ti-krovės konstatavimu.

O kadangi konstatavimu gyvas ne-būsi, leiskite ir OZONUI pabandyti paformuluoti tam tikras pozicijas ar prielaidas, kaip pagaliau viskas galėtų papozityvėti. Pirmiausia – atsiprašau už pasikartojimą:

Joks ekologas nėra ekologas, jei ne-sivienija su kitais ekologais.

Miela/s drauge. Liaukis kovoti už ekologiją savo „viduje“. Tai tau ne budiz-mas. Kaip kokie nors tikslai šioje srityje gali būti pasiekti pavieniui, iš savo kam-bario ar išvis tik pritaikius tam savo „fi -losofi ją“ (ar net ir gyvenimo būdą)? Dar daugiau – pasitelkime šiek tiek Che Gu-evaros: individualizmas eko-kovoje – tai greičiau jau pasityčiojimas.

Tad skleisk žinią, rask panašius į save, bei būdus, kaip įtraukti į ekologizacijos organizuotumą, kad eko-balsas būtų vientisas ir nuoseklus; toks, kad nebū-tų galima ignoruoti. (Apie viską nepro-šal išgirsti ir mums.)

EkoliucijaToks žodis kaip ekologizacija iš pir-mo karto gali skambėti juokingai, bet kiek galima klausytis žinių apie „vie-no Britanijos kaimo“ kovą su plastiki-niais maišeliais? (Pirmiausia, kas bus? Popieriniai? Argi jie nemažina miškų? Gal geriau pagerinti plastikinių surin-kimą? Juk Vakaruose šiukšlių rūšiavi-mas nėra tokia komedija kaip Lietu-voje?) Metas išgirsti, kokių priemonių nuspręsta imtis, kokia jų visuma ir efektyvumas, ir kur, pagaliau, pats ė-mi-ma-sis? TV vis rodo įdomų para-dą, vadinamą G-8. Net jeigu ir G-208 ar bet koks kitas G-taškas – kur veiks-mai? Juk paskutiniųjų susitikimų vie-nas esminių tikslų buvo sukurti planą prieš klimato kaitą.

Tad nepaisant ko prireiks – revoliu-cijos, evoliucijos ar ekoliucijos, viskas galų gale turi įgauti kryptį. Jei meni-ninkai, nusižiūrėję iš komikų, klausia, kodėl lėktuvai (pvz. nukritę) gamina-mi ne iš tos pačios medžiagos, kaip jų juodoji dėžė, tai OZONAS klausia, ko-dėl visi produktai negalėtų būti ekolo-giški? Ir nesakykite, kad tai brangiau – nes nerimta. Ekoliucija parodys. Ta-čiau kaip minėjome, ji neįvyks, jei an-tiglobalistai tik rodys plakatus, plaka-tai kovos prieš verslą, o verslas kovos prieš protestuotojus. Teismais ir aša-rinėmis dujomis. Taigi grįžtame prie solidarumo idėjos. Pradžioje užtektų palaikyti švarias įmones, nešvarią-sias baudžiant nepirkimu. Vakaruo-se taip buvo išgyvendinti sportbačiai, pagaminti iš vaikų darbo, tuo tarpu lietuviai dešrų kompaniją, atleidusią darbuotoją už paskelbimą apie atlygi-nimus vokeliuose, pamalonino abejin-gu: pirko toliau.

Ekologija = ekonomika. Ar neApskritai, žinoma, čia ypatinga šalis. Visoje Europoje ekologiškų produktų pardavimui nenumaldomai augant, čia tai kažkaip... neapsimoka. Lietuviai ge-riausiai žino, kas apsimoka ir kas ne, nors jų verslumo rodikliai irgi vieni ma-žiausių Europoje. Ekologiškas gyveni-mo būdas – tai kažkas ne mums, ne apie mus, ne iš mūsų pasaulio...

Tad gal gana malti, švelniai tariant, mėšlą? Pūsti arabus į akis? Kabinti vė-darus ant ausų? Saulės ar vėjo energi-ja, žinoma, irgi „neapsimoka“, nors sau-lė ir vėjas nemokami, ir ši pozicija ją kontempliuojančiųjų galvose visai nesi-kerta su nesibaigiančiais verkšlenimais apie brangstantį benziną. Genialu. Ne-paprasta. Kaip ir SMS, gauta iš nepa-žįstamo numerio į mobilų:

Perskaicius ozonas. Nesustabdysit

oro tarsos. Tam reiketu sustabdyti naftos gamykla mazeikiuose. O su kuo tada vazinesit ? Jei bus nutrauk-ta naftos ga mykla masinos nebeva-zines be kuro. Teks tada jums kulni uoti y darba pesciom. Vat taip. O ki-tus fabrikus gamyklas neimanoma imti, ir isjungti. Grestu katastrofa. Toks atsakymas.

Ačiū tau, gerasis žmogau. Tiesą sakant, nebuvau susimąstęs,

kad jei pasisakysime prieš malkų in-dustriją, nebebus kuo kūrenti kros-nį, kad būtų kur vaikams virti košes ir cepelinus; o jei dar pakeltume ranką prieš titnago fabrikus – kuo tada išvis tą ugnį reiktų įplieksti? Ir t.t.

Tačiau ekologija ne tik moko taupy-ti energiją (vadinasi – ir pinigus). Eko-nomiška ji ir tuo, jog yra viena pastebi-miausių pastarųjų metų madų, reiškia – ir papildomų verslo nišų ar „rinkų“, pokalbių ir susirūpinimo temų, idė-jų, trendų ar kaip bepavadinsi. Pama-žu nelieka laidos, labiau prakutusios įmonės, tinklapio ar leidinio, kuris ne-sistengtų to paliesti, panaudoti, pa-skelbti „numerio tema“ ar pan. Kitas klausimas – kiek iš tikrųjų tų leidinių, pavyzdžiui, perėjo prie ekologiško po-pieriaus. Pasitikrinkite savo prenume-ratas. Bet kad ir kiek realaus švarumo tai bereikštų, nepaneigsi, jog dėmesys ekologijai auga nenumaldomai.

EkologikaEkologiniai judėjimai nepasieks jokio persilaužimo ne tik kol neras tam tikros nuoseklumo ašies, jungiančios juos tar-pusavyje bei su politinių jėgų supratimu ir veiksmų planais, bet ir kol – kasdie-niame lygmeny – visuomenės ar įvai-raus plauko „intelektualų“ bus laikomi arba mada, arba dar viena „anastasija“. Tačiau užvis labiausiai, kaskart nori-si grįžti prie logikos ligos pavadinimu „neapsimoka ta jūsų ekologija“. Siun-čiu atvirą laišką-palinkėjimą ir viduri-niosios klasės viduriniesiems, ir nau-jiesiems lietuviams, ir seno kirpimo, soviet- ar postsovietiniams direkto-riams ir kt.: paklauskite savęs ar savo nekilnojamo turto konsultantų – kas labiau apsimoka – kavinė prie dvokian-čios Neries ar kavinė (laivyba, turizmas, „rojaus apartamentai“ ar kas tai bebū-tų) prie švarios Neries; butas su langais į automobilių spūstį ar su langais į par-ką su paukščiais; naftoje išmirkęs del-fi nas ar.. tęskite patys. Ir su atsakymu „kodėl“. O mes palaipsniui, bet uoliai kelsime klausimus, veikėjus ir darbus, kurie labiausiai priartėja prie darnaus ir apgalvoto santykio su aplinka.

Mūsų skaitytojai:Visuomenė.

Verslo segmentas.

Mokslo, specializuotos ekologijos, gamtosau-gos, biotechnologijų srities specialistai, kt.

Leidinio platinimas:Didžiosios „IKI“ prekybos tinklo parduotuvės visoje Lietuvoje.

Atliekų perdirbimo įmonės.

Universitetai.

Parodos, ekologiniai renginiai.

Kuriamas unikalus skaitymo skatinimo „O.zonų“ tinklas kavinėse ir kitose netradicinėse vietose.

Populiarinama galimybė parsisiųsti leidinį PDF formatu iš kuriamo tinklapiowww.ekologija.lt

Įsisenėjusios Baltijos jūros ligos ar-tėja prie paskutinių savo stadijų. Apie tai primena į jūros krantus ir paplūdi-mius bangų vis išmetami teršalai. Da-bar Baltijos dugnas yra nusėtas senais žvejų tinklais, nuo II pasaulinio karo likusiomis laivų nuolaužomis, mino-mis, yrančiomis pavojingo cheminio ginklo iprito pakuotėmis ir t. t. Įvai-rias žemės ūkio, buities ir pramoni-nes šiukšles bei nuotekas į jūrą plukdo maždaug 200 upių. Jūros ekosistemo-je per metus susikaupia iki 556 tūkst. tonų azoto, apie 55 tūkst. tonų fosfo-ro, apie 20 tūkst. tonų sunkiųjų me-talų: vario, švino ir cinko – atliekų. Šių medžiagų perteklius daro milži-nišką žalą jautriai Baltijos jūros eko-sistemai ir kelia grėsmę biologinei jos įvairovei.

Vanduo Baltijos jūroje sėslus: su Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynu ją jungia keli seklūs kanalai, todėl jūros

vanduo keičiasi tik kas 25–30 metų. Į telkinį patekę teršalai „dusina“ vande-nį ir pamažu jūrą verčia pelke.

Šių jūros „ligų“ metastazės ypač akivaizdžios žvejams, kurie kasmet pagauna vis mažiau menkių ir laši-šų, o savo tinkluose vis dažniau randa mutavusių žuvų. Patyrę žvejai vieto-mis negali jūroje apsieiti be respira-torių, nes iš vandens garuojančios du-jos yra nuodingos jau ne tik žuvims, bet ir žmogui. Jūreivių jau nebestebi-na dumblėjantis vanduo (vyksta eu-trofi kacijos procesai) ir atvirame van-denyje aptinkami šiukšlynai.

Europos Sąjungos tarpregioninės programos remiamas ilgalaikis pro-jektas ,,Baltijos jūros brizas” rūpi-nasi Baltijos jūros švara ir išlikimu. Pagrindiniai projekto tikslai yra at-kreipti visuomenės dėmesį į jūros tar-šos problemą ir taip stabdyti, mažinti vis didėjančią ekologinės katastrofos grėsmę. Anot projekto iniciatorių, ži-nių ir įsipareigojimų nebuvimas pa-darė Baltijos ekosistemai milžiniškos žalos, kuri turėtų rūpėti kiekvienai Baltijos šaliai ir kiekvienam žmogui. Todėl projekte didelis dėmesys skiria-mas ekologiniam švietimui, darniems Baltijos jūros regiono plėtros proce-sams bei inovacijų diegimui.

Baltijos jūra – ateities kartoms

Baltijos jūra po truputį miršta. Pagrindinės šios ekolo-ginės katastrofos priežastys yra jūros užterštumas. Kaip išsaugoti Baltijos jūrą ateities kartoms?

Nuotr. Mindaugo Krivicko

Nuo

tr. A

ušrin

ės S

tonk

utės

tema 54 / akistata ozonas nr. 3 / 2007 08 08 / www.ekologija.lt

Britų Aplinkos, žūklės ir van-dens kultūros mokslinio centro (angl. UK’s Centre for Environ-ment, Fisheries and Aquaculture Science, Cefas) mokslininkų gru-pė nustatė, kad per pastaruosius 50 metų Juodojoje jūroje mažiausiai perpus sumažėjo plėšriųjų žuvų iš-teklių, ir dėl to radikaliai pasikeitė šios jūros ekosistema.

Septintojo dešimtmečio pra-džioje sparčiai nyko delfinų (1950-1960 m. jie aktyviai medžioti), di-delių plėšriųjų žuvų – skumbrių ir tunų – ištekliai. Todėl padidėjo smulkių žuvų – kilkių ir ančiuvių – populiacijos. Žvejai su tuo su-sitaikė ir pradėjo žvejoti smulkią žuvį. Tačiau pastarąjį dešimtmetį jūroje neliko ir jos. Kartu pastebė-ta, kad Juodojoje jūroje atsirado la-bai daug medūzų, mokslininkams žinomų lotynišku „Mnemiopsis leidyi“ pavadinimu. Anksčiau Juo-dojoje jūroje šių medūzų apskri-tai nebuvo. Mokslininkai mano, kad jos galėjo į jūros vandenis pa-tekti iš žvejybinių laivų balasti-nių cisternų.

2005 m. Europos aplinkos apsau-gos agentūra savo ataskaitoje pa-žymėjo, kad kartais šios medūzos jau sudaro 90 proc. visų Juodosios jūros organizmų gyvosios masės. Kodėl taip yra? Anksčiau manyta, kad medūzos tiesiog išstūmė žuvį. Tačiau britų tyrinėtojai priėjo iš-vadą, jog dėl žuvies išnykimo kal-tę turi prisiimti žmogus, o medū-zos tiesiog užpildė atsilaisvinusią ekologinę nišą.

Jūrų vandenų mitybos grandinės pagrindą sudaro planktonas – įvai-rūs smulkučiai organizmai, plau-kiojantys netoli vandens paviršiaus. Mitybos grandinė tokia: plankto-

nu minta ir mažos žuveles, ir me-dūzos, o smulkesnes žuvis medžioja didesnės plėšriosios žuvys, skum-brės ar tunai, ir vandens žinduo-liai, pavyzdžiui, delfi nai.

„Jeigu dėl stambiųjų žuvų išgau-dymo išbalansuojama jautri eko-sistemos pusiausvyra, neišven-giami didžiuliai pokyčiai“, – sakė mokslininkų grupės vadovas Ge-orgi Daskalovas. Sutrikus pusiaus-vyrai, atsirado daugiau planktono ir medūzų. Jo nuomone, be pra-žūtingos žuvininkystės pramonės atstovų veiklos medūzos negalė-jo taip smarkiai išplisti, o tuo la-biau išstumti iš ekosistemos žuvies. „Žuvys prisitaikiusios gyventi to-kioje aplinkoje, kurioje nėra labai daug planktono, o medūzoms ak-tyviam dauginimuisi kaip tik rei-kia daugiau planktono“, – aiškina G. Daskalovas.

Pastaruoju metu, atsidūrus aki-vaizdžios grėsmės akivaizdoje, be-saikė žvejyba pristabdyta, tačiau, G. Daskalovo nuomone, norint atkurti darnią ekosistemą, to ne-pakanka. Tai, kas įvyko Juodojoje jūroje – iškalbingas pavyzdys, kur gali nuvesti plėšrūniškas ir besai-kis jūros išteklių naudojimas. G. Daskalovas sakė: „Būtina suvokti, kad pramoninė žvejyba ne tik ma-žina natūralius žuvų išteklius, bet ir keičia visą ekosistemą. Žinant, kad pasauliniu mastu žuvų ište-kliai sparčiai mažėja, dėl užterš-tumo traukiasi jų paplitimo teri-torijos, riekia stengtis atkurti jūrų ekosistemas, nes greitai gali būti per vėlu.“

Su tyrimo duomenimis išsamiau galima susipažinti žurnale „Proce-edings of the National Academy of Sciences“.

Mokslininkų teigimu, pastarieji de-šimtmečiai Europos jūroms – ne pats geriausias metas. Dėl sparčios pajū-rio regionų plėtros, intensyvios žve-jybos ir žemės ūkio taršos pesticidais joms iškilo didelė grėsmė. Ekonomi-nis Europos augimas ir Europos Są-jungos plėtra – taip pat svarbios di-dėjančio neigiamo poveikio jūroms priežastys.

Tokios išvados buvo pateiktos tre-jus metus trukusio Europos Sąjun-gos projekto „Europietiškas gyveni-mo būdas ir jūrų ekosistemos“ (angl. European Lifestyles and Marine Eco-systems, ELME) ataskaitoje. Šiame projekte dalyvavo daugiau kaip 100 specialistų iš 15 valstybių ir analiza-vo žmogaus veiklos bei Europos jūrų ryšį. Daugiausia dėmesio buvo ski-riama keturiems pasaulinių vande-nų regionams – Atlanto vandenyno šiaurrytinei daliai, Viduržemio, Bal-tijos ir Juodajai jūroms.

Nustatyta, kad Atlanto vandenyno šiaurrytinėje dalyje dėl pernelyg ak-tyvios pramoninės žvejybos nuken-čia vandens paukščių populiacijos, dėl aktyvėjančių jūrinio transporto kelių pakrantėse statoma daugiau uostų, dugnas rausiamas ir gilina-mas „tiesiant“ naujus vandens ke-lius. Baltijos jūroje didėja tarša dėl aktyvios žvejybos, Juodojoje jūroje apskritai sutrikdyta ekosistema, be to, ji kenčia nuo dumblių gausos, o Viduržemio jūrą, kurioje iki šiol buvo didžiausia biologinė įvairovė Euro-poje, vis labiau žaloja ekonomikos au-gimas, intensyvi žvejyba ir ekosiste-mai pavojingų rūšių plitimas.

Projekto vadovas Plimuto (Didžio-ji Britanija) universiteto Jūrų insti-tuto direktorius prof. Laurence Mee BBC sakė: „Visiems tyrinėtiems re-gionams padaryta didelė žala. Dabar

labai svarbu suvokti, kaip žmogaus veikla keičia jūrų gyvenimą, o tai tu-rės daug įtakos ir mūsų ateičiai.“

Mokslininkai tyrinėjo, kaip jūras veikia šie veiksniai: europiečių gy-venimo būdo pokyčiai, intensyvus žuvų auginimas gėluosiuose vande-nyse, cheminė tarša ir pramoninė žvejyba. Prof. L. Mee teigimu, visi šie veiksniai tarpusavyje glaudžiai susi-ję. Daug įtakos turi Europos Sąjungos plėtra ir planuojamas ekonominis šio regiono augimas. Mokslininkai per-spėja, kad didėjantis europiečių tur-tas kelia vis naujas ekologines proble-mas, kurias jau seniai reikia spręsti. Viena iš naujų problemų yra didėjan-tis pajūrio kurortų ir privačių vasar-namių ant Viduržemio jūros kranto skaičius, taip pat mėsos suvartoji-mo augimas, kuris lemia spartų že-mės ūkio intensyvėjimą, o pesticidais ir trąšomis užteršti kanalų bei upių vandenys visus teršalus atneša į jū-ras. O kur dar tanklaivių ir naftos ga-vybos platformų avarijos…

Tačiau Europoje esama vandenų, kuriuose ekologinė padėtis gerėja, pa-vyzdžiui, Šiaurės jūroje. Bet prof. L. Mee nėra optimistiškai nusiteikęs: „Deja, Šiaurės jūros ekosistemos ge-rėjimą lemia ne visai džiuginančios priežastys. Šiame regione iš tiesų ma-žėja pramonės įmonių, teršiančių jūrą, tačiau jos neišnyksta, o tik persikelia į Kiniją ar Indiją, kur tarša dar labiau didėja. Tai pasaulio vandenynams gali turėti labai neigiamų padarinių.

Projekto „Europietiškas gyveni-mo būdas ir jūros ekosistemos“ da-lyviai tikisi, kad jų darbo rezultatai bus naudingi politikams ir padės tin-kamai įvertinti Europos ekonomikos augimo ir žalos aplinkai santykį. Pa-žanga gerai, bet reikia mąstyti ir apie gamtą...

Kur saugomi paskutinie-ji gyvos gamtos gabalai, likę planetoje „Žemė“? Rezervatuose, drausti-niuose, biologijos pamo-kų kabinetuose ir naci-onaliniuose parkuose. Vienas iš tokių – Lietu-vos Respublikos terito-rijai priskiriama Kuršių Nerijos dalis, kur ypatin-gai globojami kormoranai ir garbaus amžiaus nos-talgiški vokiečiai. Kuršių Neriją kadaise iš skreito supylė už Eifelio bokš-tą aukštesnė Neringa, o dabar tai laikoma vienu charizmatiškiausių kraš-tovaizdžių pasaulyje. Ar bent jau Lietuvoje. O kad jis unikalus – išgirsi bet kuriame buklete. Tačiau svarbiausia, kad ir kiek ironizuotume, meilikau-tume, dievagotumės ar gėrėtumės, – akivaizdu, kad ši smėlio juosta yra ypač trapus ir subtilios priežiūros reikalaujantis nepakartojamas pamin-klas, kuriam bet koks pa-kitimas gali reikšti nebea-titaisomą žalą. Žinodami, kokio princi-pingo valdymo reikalau-ja toks gamtos, paveldo, landšafto objektas, kar-tu mes sopulingai sugūž-čiojame pečiais, pagalvo-ję apie valdymo principus, įsigalėjusius čia po šios respublikos atkūrimo. Pa-vyzdžiui, kadaise buvo naivu kvestionuoti pas-tatus, dygstančius naci-onalinių parkų pašonė-

se ir viduriuose, saugomus spygliuotos vielos ir kam-puotos apsaugos. O net ir nesaugomus. Iš žinių esi kone priversta/s gėrėtis pareigūnais, drįstančiais rasti šiuos daigus, o kart-kartėmis ir nubausti jų sa-vininkus 90 Lt + PVM bauda arba įspėjimu. (Ir iš tikrųjų. Juk vėliau pa-tys pareigūnai gali būti nubausti – pažvelkite į N. Puteikio, mėginusio su-stabdyti griovybas Klaipė-dos senamiestyje, istoriją.) Vėliau stebime peripeti-jas, kaip rasti teismus, įpa-reigojančius nugriauti ne-legalius statinius; žinoma, tokių rasti nepavyksta, kol nėra Konstitucinio teismo nutarimo. Dabar neaišku, kaip – jei pagaliau statinių nelegalumas būtų pripa-žintas nelegaliu – juos nu-griauti iš tikrųjų, ne vien teismo bylų archyvo tikro-vėj. Bet absoliučiai aišku, kad Lietuva niekad nesu-galvos, kaip tokius pasta-tus panaudoti, pavyzdžiui, visuomenės reikmėms.Tuo metu iš nevyriausy-binių organizacijų iški-lusi Alternatyvi paveldo komisija nutarė kvestio-nuoti pačią Kuršių Neri-jos tolesnio likimo/vys-tymo viziją. Rubrikoje „Akistata“, kuri tokius kritinius klausimus suve-da su kardinaliomis re-akcijomis, žvelgiame į šio judėjimo išplatintą pozi-ciją ir Neringos savivaldy-bės atsakymą.

Šis alternatyvios paveldo komisijos, kurią sudaro įvairios pilietinės asoci-acijos, judėjimai ir bendruomenės, ne-abejingos Lietuvos paveldui ir gamtai, protestas išsiųstas Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Minis-trui Pirmininkui, aplinkos ministrui, Sei-mo Aplinkos apsaugos komiteto pirmi-ninkui, UNESCO Lietuvos nacionalinės komisijos generalinei sekretorei, VSTT direktorei, KNNP direktorei.

Kreipiamės į Jus, reikalaudami im-tis veiksmingos atsakomybės už Kuršių Nerijos ateitį. Prieš kelerius metus kilęs skandalas dėl nelegalių statybų, darkan-čių unikalų kraštovaizdį, buvo vadina-mas lakmuso popierėliu – nes reakcija į barbarizmą išskirtiniame objekte pui-kiai parodo, ar valstybė dar geba ginti na-cionalines vertybes nuo privataus intere-so agresijos. Tačiau ši istorija vis dar lieka be logiškos pabaigos – nėra nugriautas nė vienas skandalingas statinys. Tuo metu agresyvios urbanizacijos tendenciją yra bandoma įtvirtinti. Todėl šiandien vėl esame pasirinkimo kryžkelėje: ar išsau-goti unikalų kraštovaizdį, dėl kurio Kur-šių Nerija yra įrašyta į Pasaulio paveldo objektų sąrašą – ar paversti ją vienu iš daugelio urbanizuotų kurortų.

Su nerimu stebime šiuo metu vykstan-čią kovą dėl Kuršių Nerijos ateities, ren-giant Neringos savivaldybės strateginį ir bendrąjį planus bei Kuršių Nerijos spe-cialųjį (tvarkymo) planą. Nuostabą ke-lia vieši Neringos savivaldybės vadovų pareiškimai, kad Neringa bus standar-tinis urbanizuotas kurortas su tarptauti-niu oro uostu, vandens pramogų centrais ir neribojamu žmonių srautu. Manome, kad tokios vizijos kuriamos nesuvokiant Kuršių Nerijos vertės.

Šioje kovoje tarp viešojo ir privataus intereso mus stebina atsakingų valsty-bės institucijų neryžtingumas ar šališ-kumas. Todėl primename, kad:

1. LR Prezidentas, kurį gerbiame už

svarbius gamtosaugos darbus, yra ne kartą ryžtingai pareiškęs, kad Kuršių Nerija turi būti kuriama kaip Naciona-linis parkas, o ne urbanizuotas kurortas. Būtent toks požiūris atitiktų šimtame-tę Vakarų valstybių saugomų teritorijų patirtį ir derėtų Lietuvai, kaip Europos valstybei. 1998 m. Prezidento V. Adam-kaus ir visuomenės pastangomis buvo sustabdyta tarptautinio Nidos oro uos-to statyba, kuri būtų pražūtinga Kuršių Nerijos kraštovaizdžiui.

2. Konstitucinis Teismas 2006 03 14 iš-aiškino, kad ypatingai saugomų teritori-jų saugojimas yra konstitucinė valstybės (Seimo ar Vyriausybės) priedermė, to-dėl ribojimai bei draudimai, kuriais sie-kiama užtikrinti ypač vertingų vietovių apsaugą – viešąjį interesą – gali ir TURI būti nustatomi ne tik valstybei ir savival-dybėms, bet ir kitiems tokių objektų sa-vininkams bei naudotojams.

3. Ypatingąjį Kuršių Nerijos statusą valstybė nustatė, paskelbdama visą Kur-šių Nerijos žemę išskirtine valstybės nuo-savybe ir įkurdama Nacionalinį parką, kurio generalinį vystymo planą rengė kompetentingų mokslininkų kolektyvas, o 1994 m. patvirtino LR Vyriausybė.

4. Kuršių Nerija į Pasaulio paveldo są-rašą yra įtraukta kaip ypatingai Lietuvos Respublikos saugoma teritorija. Rūpin-tis jos priežiūra Lietuva įsipareigojo Eu-ropos ir pasaulio bendruomenei, ratifi -kuodama Pasaulio Kultūros ir gamtos paveldo, Europos architektūros pavel-do apsaugos bei Europos kraštovaiz-džio konvencijas.

Pritardama 2007 04 06 vykusios tarp-tautinės ICOMOS konferencijos siūly-mui, Alternatyvi kultūros paveldo ko-misija reikalauja, kad ICOMOS, kaip ofi cialus UNESCO ekspertas, atliktų Ne-ringos savivaldybės rengiamų bendrojo bei strateginio planų, bei parengto Kur-šių Nerijos specialiojo plano ekspertizes – nes nuo šių strateginių dokumentų pri-

klausys nacionalinės ir pasaulinės reikš-mės objekto ateitis. Esame įsitikinę, kad ICOMOS turi įvertinti ir kitą Kuršių Ne-rijos ateičiai svarbų jau patvirtintą do-kumentą – Klaipėdos bendrojo plano Smiltynės dalį. Ekspertizės metu prašo-me palyginti šiuo metu paruoštą Kuršių nerijos specialųjį planą su 1994 m. Vy-riausybės patvirtinta Kuršių Nerijos pla-navimo schema (Generaliniu planu) bei anksčiau rengtais Kuršių Nerijos Gene-raliniais planais – manome, kad šis paly-ginimas padės tinkamai įvertinti naujo-jo projekto kokybę ir išsamumą.

Alternatyvi Kultūros paveldo komisi-ja perspėja: jei bus pakeista jau šimtme-tį plėtojama strateginė Kuršių Nerijos – kaip ypatingai saugomos teritorijos – vystymosi kryptis, jei Seimas ir Vy-riausybė neužtikrins šiai teritorijai ap-saugos, atitinkančios tarptautines tokių teritorijų priežiūros normas, būsime pri-versti kreiptis į LR teismus dėl valsty-bės institucijų nevykdomos Konstituci-nės priedermės, o taip pat į tarptautines organizacijas ir ES teismą dėl Lietuvos Respublikos nevykdomų tarptautinių įsipareigojimų.

Alternatyvią kultūros paveldo komi-siją sudaro: Kuršių Nerijos mylėtojų ben-druomenė, LR jūrinės istorijos ir kultū-ros klubas „Budys“, Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, Lietuvos Žaliųjų judėjimas, M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo ap-saugos klubas „Aukuras“, Kauno istori-jos draugija, Kauno centro bendruome-nė, neformalus Panevėžio paveldosaugos sąjūdis, Žvėryno bendruomenė, Pilaitės bendruomenė, Vilniaus nepriklausomų bendruomenių asociacija, Visuomeninė aplinkos apsaugos komisija prie Vilniaus savivaldybės, Visuomeninė miesto plė-tros komisija prie Vilniaus savivaldybės, VšĮ „Plėtros konsultacijos“, neformalus judėjimas „už Lietuvą be kabučių“.

Neringos savivaldybės taryba ir administracija Alternatyvios kultū-ros paveldo komisijos proteste išdės-tytas mintis laiko nepagrįstomis ir prieštaraujančiomis realybėje egzis-tuojantiems faktams.

Pabrėžiame, kad Neringoje nėra „bandoma įvirtinti agresyvios urba-nizacijos tendencija“. Kuršių Nerija ur-banizuota tik 2 procentus, visą likusią teritorijos dalį užima miškai, kopos, paplūdimiai. Niekas nesiekia šių ribų plėsti daugiau.

Proteste piktinamasi, kad Kuršių Nerijoje nėra nugriautas nei vienas „skandalingųjų statinių“. Primename, kad šiuo metu vyksta teismai, kuriuose yra nagrinėjami „skandalingųjų“ pas-tatų detalieji planai. Be teismo spren-dimo šie statiniai negali būti nugriauti. Atkreipiame dėmesį, kad visos staty-bos, vykstančios ir vykusios Neringoje turi leidimus, kuriuos derino visos ins-titucijos, privalančios tai daryti. Sava-vališkos statybos Neringoje nevyksta. Daugeliu atveju pastatai yra renovuo-jami, o ne statomi nauji.

Proteste teigiama, kad egzistuoja du keliai: išsaugoti unikalų kraštovaizdį arba paversti Kuršių Neriją urbanizuo-tu kurortu. Savivaldybės taryba mato tik vieną kelią – vienas pagrindinių jos tikslų yra rūpintis Kuršių Nerija ir jos unikaliu gamtovaizdžiu.

Įgyvendindama šiuos siekius Ne-ringos savivaldybės taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad Kuršių Nerijos žemė gautų išskirtinos teritorijos statusą ir būtų išskirtinė valstybės nuosavybė. Būtent Nerin-gos žmonių išrinktos tarybos inicia-tyva buvo įkurtas Kuršių Nerijos na-cionalinis parkas. Daugelis pamiršta, kad taryba priėmė sprendimus ir krei-pėsi į vyriausybę, siekdama šią terito-riją įtraukti į pasaulio paveldo objek-tų sąrašą.

Neringos savivaldybės taryba bei administracija kaip ir Alternatyvios kultūros paveldo komisija yra neabe-jinga Lietuvos paveldui ir gamtai. Jos siekis rūpintis Kuršių Nerijos gamta išryškėja ir 2004 metų sprendime Nr. T – 293 „Dėl Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo pla-no rengimo tikslų“ taryba nusprendė „rengti Bendrąjį planą vadovaujantis darnaus vystymosi principais, deri-nant Savivaldybės ir Kuršių Nerijos na-cionalinio parko – UNESCO Pasaulio vietoves – raidos interesus“. Taip pat „saugoti, racionaliai naudoti ir atkur-ti gamtos išteklius, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Išryškinti ir plačiau panaudoti kultūrinį ir gamtinį savitu-mą, ypatingą dėmesį skiriant tradici-niams šio krašto verslams“.

Alternatyvios kultūros paveldo ko-misijai nuostabą keliantys vieši Nerin-gos savivaldybės vadovų pareiškimai, kuriuose teigiama, kad Neringa bus standartinis urbanizuotas kurortas“ yra „iš piršto laužti“.

Nei savivaldybės taryba nei vado-vybė nėra pasakiusi, kad Neringa bus „standartinis kurortas“. Atvirkščiai, nuolat teigiame, kad Neringa yra iš-skirtinis kurortas, kurio statusą dik-tuoja unikali Kuršių nerijos gamta, bei jos siūlomi ištekliai.

Siekdami prailginti vasaros sezo-ną, planuojame įkurti vieną nedide-lį vandens pramogų centrą, kuriame būtų išnaudota tai, ką siūlo Neri-jos gamta: tyras oras, jūros vanduo, karšti mineraliniai vandenys. Šiam tikslui įgyvendinti ketiname užsaky-ti specialius planus, kurie bus rengia-mi konsultuojantis su atitinkamomis institucijomis.

Neringa yra orientuota į kultūrinį turizmą, dėl to mūsų tikslas nėra pri-traukti neribojamų žmonių srautų. Mes orientuoti ne i kiekybę, o į ko-

kybę. Vykstančių kultūros renginių išskirtinis bruožas – aukštas meni-nis lygis, išliekamoji vertė. Neringoje turizmas orientuotas į intelektuales-nį, didesnes pajamas turintį, natūra-lią gamtą mylintį žmogų.

Norime atkreipti dėmesį, kad Ne-ringoje nėra tarptautinio oro uos-to. Tai pakilimo nusileidimo takas, o ne oro uostas. Takas nutiestas 1967 metais, vėliau renovuotas. Šis pakili-mo ir nusileidimo takas yra vietinės reikšmės, skirtas mažiems lėktuvams, parasparniams, malūnsparniams nu-tūpti. Taip pat takas būtų naudojamas įvairiais nelaimės atvejais. Pavyz-džiui, kilus nelaimei Naftos platfor-moje D - 6.

Nors visa Neringos savivaldybės administruojama teritorija yra saugo-ma, neturime pamiršti ir čia gyvenan-čio žmogaus. Būtent prieš kelis šimtus metų Nerijoje įsikūrę žmonės sustab-dė smėlio slinkimą, suformavo apsau-ginius kopagūbrius ir taip išsaugojo Kuršių Neriją, surado tinkamas vietas gyvenvietėms. Kuršių Nerija yra tiks-lingos žmogaus veiklos pavyzdys, sau-gant šio krašto kraštovaizdį.

Suvokdami Kuršių Nerijos ver-tę nuolatos dedame visas įmanomas pastangas puoselėjant jos gamtą. Ne-prieštarautume, jei būtų atliktas Ne-ringos savivaldybės rengiamų bendro-jo bei strateginio planų ir parengto Kuršių Nerijos nacionalinio parko spe-cialiojo plano ekspertizės. Šiame pro-cese dalyvautume ir mes patys. Pabrė-žiame, kad šias ekspertizes turi atlikti užsienio specialistai.

Proteste Alternatyvios kultūros pa-veldo komisija pateikė netikrus faktus. Norėdami išvengti tokių nesusiprati-mų ateityje, kviečiame šios komisi-jos atstovus apsilankyti Kuršių Neri-joje ir patiems susipažinti su esama situacija.

Alternatyvios kultūros paveldo komisijos protestas dėl planų paversti Kuršių neriją urbanizuotu kurortu

Neringos savivaldybės atsakymas

Niūri Europos jūrų ateitis

Juodojoje jūroje sutrikdyta ekosistema

Nuotr. Milda Kozyrovičiūtė

Koks Kuršių Nerijos likimas?

alternatyvi energetika 76 / interviu ozonas nr. 3 / 2007 08 08 / www.ekologija.lt

KRISTINA KUČINSKAITE

KRISTUTE.K@GMAIL.COM

– Prieš kiek laiko atsirado „Saulėtasis sodžius“? Kas jo gyventojai?

– Apie tokį projektą svajojau visą gy-venimą. O realiai jį įgyvendinti pradė-jau gal prieš penkerius metus. Labai daug laiko reikia dokumentams su-tvarkyti. Gal net daugiau nei eksperi-mentams bei jų rezultatams realizuoti. Gyventojai suvažiuoja iš įvairių vieto-vių. Dauguma namų dar net nepradė-ti statyti. Įskaitant specialiuosius stati-nius jų turėtų būti apie 150. Dabar jau gyvenamų yra apie dešimt.– „Saulėtasis Sodžius“ – ekologinė gyvenvietė. Kiek tos ekologijos yra ar bus žmonių gyvenime?– Čia ir yra pagrindinis klausimas. Tos ekologijos gali būti daug. Būčiau lai-mingas, jei niekas jokios krosnies ne-kūrentų gyvenvietėje. Savo namuose krosnies net nemontuojame. Bet ne-gali žmogui įpiršti to, ko dar neparo-dei gyvai.

Jeigu mes naudotume saulės ener-giją tiek tiesioginiu, tiek netiesioginiu būdu – tuomet nereikėtų nei malkų, nei dujų, nei skystojo kuro. Būtų sutau-pomas didžiulis energijos kiekis viso-je valstybėje.

Taigi tai turi būti valstybės vyrų tiks-las ir garbės reikalas, ir atspindys to, ką jie suvokia. Reikėtų padaryti kuo daugiau demonstracinių objektų, kad žmonės galėtų pamatyti ir įsitikinti jų efektyvumu.

Kitas etapas: turi būti natūralių pra-moninių pavyzdžių, kurie būtų sumon-tuoti butuose. Dabar tik kai kurie gy-ventojai sodžiuje naudoja alternatyviąją energiją. Kiekvienas sklypelis yra priva-ti valda ir „priversti“ naudoti naujoves galima tikai geru pavyzdžiu.

Taigi čia turi rimtai įsikišti pati vals-tybė. Yra tekę girdėti, kad daugelyje valstybių tokie darbai dotuojami apmo-kant pusę, trečdalį, ar net visą instalia-

vimo kainą. Lietuvoje, manau, reikėtų skirti penkerių ar dešimties metų dota-vimo laikotarpį. Bet nustatyti tam tikrą laikotarpį, o ne amžinai. Jei būtų dotuo-jami šilumos siurbliai, tuomet per ko-kius penkerius metus jų atsirastų tiek, kad visi aplinkui susižavėję tęstų tą dar-bą ir be dotacijų. Tuo turėtų rūpintis vyriausybė ar ūkio ministerija. – Savo namuose bandote kelis ši-lumos siurblių modelius, kokie jie yra?– Prieš keletą metų pradėjom eksperi-mentuoti su šilumos siurbliais, kurie apšildo namą nenaudojant jokio įpras-tinio kuro. Dabar mėginami keturi va-riantai – švediškasis, kurį naudojame jau 3 žiemas, ir prancūziškas, čekiškas bei amerikietiškas, kurie prijungti tik šį pavasarį. Laukiame šaltų dienų, tada galėsime nustatyti visų variantų efekty-vumą. Tai yra – kiek galima gauti šilu-minės energijos, sunaudojant minima-lų elektros energijos kiekį. Švediškasis variantas ima pirminę šilumą iš grunto. Yra padaryta trasa – iškasta 1,3 m gy-lio tranšėja, ten paklotas vamzdis, už-pildytas neužšąlančiuo skysčiu, ir siur-blys, varinėjantis tą skystį. Nepaisant to, kad lauke -5, -10 ar daugiau laips-nių, įrenginys vis tiek sugeba dar la-biau atšaldyti gruntą ir paimti šilumą, kurios pakanka visam namui apšildy-ti. Toks variantas sutrumpintai vadina-mas „žemė – vanduo“, nes jis ima šilu-mą iš žemės ir atiduoda ją vandeniui, o vanduo radiatoriuose arba po grin-dimis šildo namą.

Antrasis variantas – prancūziškasis. Jis pirminę šilumą ima iš paprasčiau-sio lauko oro. Pastatyti oro siurbliai si-urbia orą, kad ir kokios temperatūros jis būtų, jį atšaldo, ir iš to oro srauto paima šilumą. Šiluma teikiama įren-giniui, kuriame šyla vanduo, o tas van-duo šildo namą. Šita sistema vadinama „oras – vanduo“. Panašiu principu vei-kia ir čekiškasis variantas. Jis jau taip

pat prijungtas. Šis modelis šildo arba šaldo namą. Jei šalta – šiluma paima-ma, o jei karšta – šilumos perteklius iš-metamas laukan.

Yra dar ir amerikiečių variantas. Jau minėti modeliai ima šilumą iš grunto ar oro ir šildo vandenį, o šio modelio esmė ta, kad šiluma imama iš lauko bei atvė-susio šildomų patalpų oro, tas oras pa-šildomas ir pučiamas į patalpas. Kažkas panašaus, kaip parduotuvėse esančios oro užtvaros. Su tokiais keturiais vari-antais mes šiuo metu eksperimentuo-jame. Tačiau tie variantai nėra pasku-tiniai. Jų bus ir daugiau.

Tarkime, kad lauke yra +5 laipsniai. Tą orą ataušinus iki +2, +3 perteklinė šiluma atiduodama namui. O jei lauke -5, -10, tuomet tokių siurblių efektyvu-mas sumažėja. Kaip tada?

Tada mes tuos siurblius tobuliname... Statome saulės kolektorius, kurie pašil-do siurbiamą orą ir į siurblius patenka jau ne - 5 ar -10 laipsnių oras, o šiltes-nis. Oras pašildomas penkiais ar dešim-čia laipsnių, todėl taip didinamas efek-tyvumas. Dar nežinau, kiek tiksliai tas efektyvumas didėja. Žinau tik, kiek ši-lumos duoda mūsų kolektoriai iš vieno kvadratinio metro, ar kitokio ploto. O kiek tai duoda efektyvumo sistemai – dar reikia nustatyti. – Paminėjote ne vieną modelį. Bet ar kas nors gyvenvietėje, pastaty-tuose namuose jau yra pritaikyta ir naudojama?– Taip, yra. Nežinau tiksliai kiek, bet naudojama. Šitoje gyvenvietėje taip ir turėtų būti, kad visi gyventojai naudo-tų. Visas tas minėtas sklypas sudarytas iš keleto dalių. Dalis sodžiaus gyventojų savo sklypuose stato namus ir šildo tuo, kuo nori. Juos prikalbinti naudoti eko-logišką šilumą galima tik parodžius jau veikiantį pavyzdį arba suteikiant vals-tybės kompensaciją už tai, kad jie pir-mieji ryžtųsi tokį projektą įgyvendinti. Kiti laukia, kol bus statomi kultūriniai objektai: klojimo teatras, mokyklėlė ir darželis, senelių namai, sporto kom-pleksas... Tie objektai bus šildomi nau-dojant anksčiau minėtus šildytuvų mo-delius. Bus ir želdiniai, ir tvenkiniai.Taip pat tame plote bus ir keletas eks-perimentinių gyvenamųjų namų. Juo-se bus jau įrengta šildymo sistema. Ga-lima tikėtis, kad jau po keleto metų ši „Saulėtojo sodžiaus“ dalis bus visiš-kai ekologiška. Jei niekas nepamaišys – čia galėsime padaryti absoliučiai ne-priklausomą ekologišką variantą, ku-ris bus kaip pavyzdys aplinkiniams, ir galbūt valdžios nariams, kuriems ga-lėsime sakyti: „va, jeigu jūs padėtumė-te – Lietuva galėtų vystyti ekologišką dvasią“.– Kaip manote, per kiek laiko pavyks

įgyvendinti projektą?– Viskas priklauso nuo daugelio aplin-kybių. Girdime, kad iš Europos Sąjun-gos ateina didelės lėšos, bet nematome, kur jos dedamos. Kai aš bandau su pro-jektais kreiptis į specialistus ar į fi rmas, kurios užsiima fi nansavimo tvarkymu, man sakoma, kad to ir to negalima... Taip ir lieki žmogus nesuprastas.

Galiu pateikti pavyzdį. Įsivaizduoki-te, kad turime namą apie 150-200 kva-dratinių metrų. Tokie dabar yra madin-gi. Tad jam apšildyti, priklausomai nuo statybos kokybės, reikėtų 12-15 kw ga-lios šildytuvo – nesvarbu, kokiu kuru „kūrenamo“: elektra, dujomis, šiaudais, malkomis ar kitkuo. Jei įvertinsime tai, kad mediena baigiasi ir brangsta vos ne kasdien, durpes gamtosauga kažin ar beleis ilgai naudoti, dujas pikta ranka gali užsukti – tai suprasim, kad įpras-tiniai kuro šaltiniai nėra amžini. Nesu girdėjęs tolesnių prognozių nei 50-čiai metų, o tai – tik vieno žmogaus gyve-nimas. Todėl reikia galvoti, kuo galima pakeisti tradicinius metodus. Elektra? Tačiau jei pastatytume tokios galios šildytuvus kiekviename name – žmo-nės neišsimokėtų, nes tai labai bran-gu. Tad reikia statyti šilumos siurblį, varomą ta pačia elektra, nes jį naudo-jant kiekviena elektros kilovatvalandė atneša apie 4 kilovatvalandes šilumos. Pritaikykime savo pavyzdžiui: jei rei-kia 12 kw šildytuvo ir mes norime su-mažinti elektros sąnaudas, tada reikia dalinti iš keturių. Vadinasi vietoj 12 kw elektros mums reikėtų apie 3 kw, kad gautume 12 kw šilumos. Ir jokių dūmų, jokių teršalų. Tiesiog įjungi elektrinį si-urblį, kuris sukasi ir duoda šilumą. Yra dar vienas dalykas, kuris apverčia vis-ką aukštyn kojomis. Kiekvienas namas yra įprastinis energijos vartotojas. Nau-dojant šilumos siurblį 12 kw/h šilumos gaunama sunaudojus tik 3 kw/h elek-tros energijos. Tokiu atveju būstas tam-pa ne energijos naudotoju, o energijos tiekėju. Vienas namas laisvai gali duo-ti apie 10 kw galios perteklinės energi-jos. Tada 100 namų – jau 1000 kw. O tai jau – 1 Mw. Pavyzdžiui, Kauno hidro-elektrinė duoda apie 100 Mw. Vadina-si, įrengus šildymo sistemas su šilumos siurbliais dešimtyje tūkstančių namų būtų papildomai gaunama tiek energi-jos, kiek jos gali tiekti Kauno HES.– Jei perspektyva tokia, kaip atro-do – vien teigiama – kodėl tai dar nėra įdiegiama praktiškai? Tai la-bai brangu?– Ne. Tiesiog niekas neskuba tuo už-siimti. Pavyzdžiui, per 60 savo dar-bo metų šioje srityje dirbu jau 20 m. Ir kas mane palaikė? Viskas padaryta iš entuziazmo. Panaši ir kitų moksli-ninkų dalia.

Čia yra perspektyva. Tam aš ir pro-fesorius – atiduodu „suvirškintą“ me-džiagą. Paskambina mokytojai ar stu-dentai, klausia ar galima pažiūrėti, aš viską aprodau. Esu paruošęs 22 moks-lų daktarus. Buvo keletas magistrantų, kuriems specialiai buvo sukonstruoti stendai. Magistrantai tuos stendus nau-dojo tyrimo darbams, už kurių rezulta-tus jiems buvo suteiktos magistrų kva-lifi kacijos. Kuo galiu, tuo padedu.– Kaip manote, ką reikėtų daryti, kad gyvenvietės ir miestai Lietuvo-je kuo labiau priartėtų prie ekologiš-ko modelio, patirdami kuo mažiau nuostolių?– Reikia judėti įvairiomis kryptimis. Reikia įvertinti gyventojų galimybes naudoti kitokią energiją. Jei žmogus kūrena malkomis ir neskaičiuoja savo darbo sąnaudų – tai yra gana pigus va-riantas. Tačiau naujoviški siurbliai kai-nuoja brangiai. Paprasti žmonės tiek pi-nigų neturi. Valstybė pasitarnautų sau jei dotuotų siurblių įsigijimą. Valstybė turi būti tuo suinteresuota.

Kitas dalykas, ekologiją apsprendžia ne tik tai, ką gamini, bet ir tai, ko nega-mini. Dabar sunku rasti namą be kami-no, jie gamina dūmus, o esant žemam slėgiui gali susiformuoti smogas. Todėl galbūt reikėtų imti taršos mokestį. Tai irgi būtų skatinimas, vengiant mokes-čio, ieškoti alternatyvų.

Visada žmogus žiūri į tai, kiek kas kainuoja ir ką kiekvienas iš jų gali sau leisti. Žiūri ir renkasi tai, kas pigiau.– Kada, Jūsų nuomone, senkant pa-saulio resursams pagaliau bus priei-ta prie alternatyvios energijos ište-klių naudojimo?– Manau, viskas vyks palaipsniui, bet palyginti greitai. Pasaulio masteliu daug dėmesio skiriama vandenilio panaudo-jimo galimybėms tirti. Atrandami nauji energijos gavimo būdai, kuriamos nau-jos medžiagos, leidžiančios pigiau ge-neruoti alternatyviąją energiją. Norint tuos procesus paspartinti, reikia labiau globoti mokslininkus, nepalyginamai efektyviau juos skatinanti. Lietuvoje irgi yra žmonių užsiimančių tokia, dau-giau švietėjiška veikla. Artėjant energi-jos krizei visi sukrus. Yra dokumentų, kuriuose nurodoma, kad Lietuva ir ki-tos valstybės artimiausiais metais apie 10 procentų visos savo sunaudojamos energijos turi išgauti alternatyviu būdu. Kitos išsivysčiusios šalys tą kartelę da-bar kelia iki 20 procentų.

Tokių demonstracinių parabolinių veidrodžių ir saulės kolektorių laikui bėgant atsiras kur kas daugiau. Jie ir kiti alternatyviai energijai panaudoti skir-ti prietaisai bus eksponuojami specia-lioje aikštelėje.

„Saulėtasis sodžius“ pažabos gamtos jėgas pastatams apšildyti

Habil. dr. prof. Vilius Ži-donis ne vienerius metus puoselėja idėją mūsų šalyje sukurti ekologišką gyven-vietę. Specialiame sklype Slengiuose, šalia Klaipėdos, jau keleri metai kyla gyve-namieji pastatai. Laukiama, kol bus patvirtintas detalu-sis planas, leisiantis pradėti gyvenvietės centro statybą. Ten visi visuomeniniai pas-tatai, gyvenamieji namai ir kiti objektai bus apšildo-mi naudojant alternatyvios energijos šaltinius.

Habil. dr. prof. Vilius Židonis šalia prancūziško šilumos siurblio elemento, apšildymui surenkančio paprasčiausią lauko orą.

„Saulėtojo sodžiaus“ plano centre – erdvė, kurioje statomi pastatai bus apšildomi nau-dojant vien tik ekologiškus metodus.

Mokslininkai pademonstra-vo nanometri-nio dydžio ge-nerator iaus prototipą, ga-lintį energi-ją, reikalingą elektrai gene-ruoti, „pasiim-ti“ iš aplinkos – ultragarso

bangų, mechaninių virpesių, net iš vir-pesių, kuriuos sukelia kraujo tekėjimas žmogaus kūne.

Jo pagrindinis elementas – verti-kaliai išdėstytų cinko oksido nanos-trypelių masyvas, o veikimo prin-cipas pagrįstas unikaliomis cinko oksido pjezoelektrinėmis ir puslai-dininkinėmis savybėmis. Cinko ok-sido nanovamzdeliai gali svyruoti ir retkarčiais prisiliesti prie specialaus elektrodo, esančio viršuje, nelygaus paviršiaus. Jame yra duobutės, kuriose nanovamzdelių galai gali svyruoti. Dėl savo pjezoelektrinių savybių cinko ok-

sido strypeliai, kai yra veikiami net ir labai menkų išorinių jėgų, palinksta ir įgyja elektros krūvį, kurį gali atiduoti, susilietę su viršutiniu elektrodu.

Šis veikimo principas gana papras-tas, bet didžiausia problema yra tin-kamai „sumontuoti“ tokį įrenginį. Vienas jo kūrėjų Džordžijos techno-logijos instituto profesorius Zhong Lin Wang mano, jog kurdami nano-prietaisus mokslininkai dar nemąs-to, kaip sukurti jiems maitinimo šal-tinius, o toks nanogeneratorius tam puikiai tiktų.

Nors kol kas jis gali sukurti tik na-noamperų stiprumo srovę, tačiau skai-čiavimai rodo, kad optimizavus jo pa-rametrus, jis gali generuoti apie 4 vatų galią vienam kubiniam centimetrui, o to pakaktų įvairiems sensoriams, me-dicininiams implantams, ryšių ir gyny-bos pramonėms, mikroprietaisams ar nanorobotams.

Straipsnis apie šį nanogeneratorių spausdinamas 2007 m. balandžio 6 d. žurnalo „Science“ numeryje. WWW.MOKSLASPLIUS.LT

Džordžijos universitete kuriami saulės elementai su specialia erdvine pavir-šių geometrija teikia vilties, kad jie bus veiksmingesni, mažesni bei paprastesni pagaminti negu įprastiniai silicio sau-lės elementai.

Naujieji 3D saulės elementai sugeba „sugauti“ visus Saulės šviesos fotonus, pakliūnančius į juos, naudodami ypatin-gą savo paviršiaus struktūrą, kuri pri-mena tankiai išdėstytus dangoraižius miesto kvartale – čia pakliuvusi šviesa jau nebegali ištrūkti, todėl toks pavir-šius, kitaip negu silicio plokštelė, prak-

tiškai nebeatspindi šviesos. „Mūsų tikslas buvo pagauti visus fo-

tonus, pakliuvusius į saulės elementą, ir juos paversti elektra, – sakė vyresny-sis Džordžijos universiteto Elektroopti-nių sistemų laboratorijos inžinierius Ju-das Ready. – Sugaudami daugiau šviesos, galime sukurti veiksmingesnes sistemas, o tai reiškia ir mažesnį svorį, ir mažesnį jų užimamą plotą. Tai labai svarbu kos-moso tyrinėjimams. Be to, tokių saulės elementų nebereikia orientuoti į šviesos šaltinį, jie gali veikti ir pagaudami tik iš-sklaidytą šviesą“.

„Dangoraižiai“, esantys elementų paviršiuje ir pagaminti iš anglies nano-vamzdelių, yra vos 100 mikronų aukš-čio, atstumas tarp jų – 10 mikrometrų. Jie sulaiko ir absorbuoja šviesą, krentan-čią skirtingais kampais.

Įprastiniuose saulės elementuose jų fotoelektrinė danga turi būti pakanka-mai stora, kad pagautų fotonus, kurie iš-muša elektronus ir taip sukuria elektros srovę, tačiau ji turi būti ir ne per stora,

leidžianti elektronams greitai ją palik-ti, nes kitaip padidėja tikimybė elektro-nams rekombinuoti su teigiamo krūvio „skylutėmis“; tuomet srovė sumažėja.

3D saulės elementuose, kurie absor-buoja beveik visus fotonus, galima for-muoti plonesnes fotoelektrines dangas ir taip padidinti jų veiksmingumą. Moksli-ninkai, kurdami šiuos saulės elementus, panaudojo jau žinomas technologijas: fo-toelementų pagrindas buvo silicio plokš-teles, ant kurių fotolitografi jos būdu buvo formuojami metalo takeliai, o po to ant jų garų depozicijos technologija užaugina-mi anglies nanovamzdeliai, kurie buvo padengti kadmio teluridu (CdTe) ir ka-dmio sulfi du (CdS) – jie tapo p-tipo ir n-tipo fotoelektriniais sluoksniais.

Kol kas sukurti tik tokių elementų pro-totipai, tačiau jau mąstoma, kaip optimi-zuoti „dangoraižių“ masyvą, kad jis dar veiksmingiau pagautų šviesą, bei atpiginti technologinius procesus, kad tokie saulės elementai taptų konkurencingi rinkoje.WWW.MOKSLASPLIUS.LT

Kuriami trijų dimensijų saulės elementai

Juokas – jei ko nors neturi, nusipiešk – gali virsti tikrove – Niudžersio tech-nologijos instituto mokslininkai (New Jersey Institute of Technology /NIJT/, JAV) sukūrė technologiją nebran-giems organiniams saulės elemen-tams gaminti.

Ši nauja technologija aprašoma 2007 m. liepos 21 d. žurnale „Journal of Ma-terials Chemistry“, straipsnis vadinasi „Fullerene single wall carbon nanotu-be complex for polymer bulk hetero-junction photovoltaic cells“ (Vienasie-nių anglies nanovamzelių su fulerenu panaudojimas polimeriniams sau-lės elementams su heterojungtimi).Mokslininkai pasinaudojo unikalio-mis anglies nanovamzdelių savybė-mis: dalis jų, susuktų į nedidelius ka-muoliukus, veikiant šviesai emituoja elektronus, kuriuos kiti nanovamzde-liai, veikiantys tarsi laidininkai, gali pagauti ir nukreipti viena kryptimi, taip sukurdami elektros srovę.

Somenath Mitra, NIJT profesoriaus žodžiais, šie elementai ateityje galės būti paprasčiausiai atspausdinami ant lankstaus plastikinio paviršiaus nau-dojant rašalinį spausdintuvą, uždeda-mi ant stogo ar kitos saulėtos plokštu-mos, sujungiami į elektros grandinę; ir bus galima didžiuotis nebrangia nuo-sava nedidele elektros jėgaine.

Prof. S. Mitra nuomone, tai labai daug žadanti technologija, nes kiti būdai gau-ti „žaliosios“ energijos reikalauja didelių investicijų ar specialių sąlygų (vėjuoto rajono, didelio žemės ploto, užtvan-kos), ir nėra tiesiogiai prieinami dau-geliui vartotojų, silicio saulės elemen-tų gamybos technologija vis dar brangi.O saulės elementų gaminimas orga-ninių polimerų pagrindu yra gana pa-prastas, ir galbūt ateis diena, kad no-rint apsirūpinti elektros energija, pakaks nusidažyti namo sieną specia-liais nanodažais.WWW.MOKSLASPLIUS.LT

Nanogeneratorius gali kurti elektros energiją pasinaudodamas jį supančios aplinkos virpesiais

Saulės elementus bus galima atsispausdinti ir patiems

Sukurti 40 proc. efektyvumo saulės elementai

„Spectrolab, Inc.“, korporacijos „Boeing“ padalinys, paskelbė sukūręs 40,7 proc. efektyvumo saulės elementus. Šiuo metu tai geriausias rezultatas pasaulyje.

Šiems elementams sukurti buvo naudojama jau įsisavinta technologi-ja, naudojama ir kosminių stočių sau-lės elementams gaminti, todėl šios ben-drovės teigimu, naujieji elementai galės būti pradėti gaminti netrukus, jų gamy-bos kaina išliks panaši, o gamybos pajė-gumus bus galima gerokai padidinti.

„Gauti rezultatai nuteikia ypač opti-mistiškai, nes panaudojome naujas me-tamorfi nes puslaidininkines medžiagas, kurios gerai tinka skirtingoms Saulės spektro dalis paversti elektros energija“, – sakė dr. Richard R. King, naujųjų Sau-lės elementų kūrėjų grupės vadovas.

Naujuose saulės elementuose yra tri-jų skirtingų draustinių juostų puslaidi-ninkiai, todėl gaunamas šviesos srautas suskaidomas į tris dalis, kurias veiks-mingai absorbuoja kiekvieno tipo pus-laidininkiai. „Spectrolab“ skaičiavimais, teorinis saulės elementų, turinčių pus-laidininkius su daugiau negu trimis draustinėmis juostomis, veiksmingu-mas gali siekti net 58 proc.

Šiuo metu „Spectrolab“ sukurti ele-mentai išmėginami Australijos dykumo-je, kur įmonė yra įrengusi 33 kW jėgainę su saulės šviesos koncentratoriais. WWW.MOKSLASPLIUS.LT

Benediktas XVI taps pirmuoju pon-tifi ku, kurio popiežiavimo metu bus naudojama saulės energija Vatikanui apšviesti. Jau kitais metais Šventojo Petro bazilikos Pauliaus VI audien-cijų salės stogas bus pakeistas nauju, kuris iš saulės energijos sugebės ge-

neruoti elektros energiją. 4 800 stogo dangos skydų bus pakeisti saulės ele-mentais. Šis projektas Vatikanui kai-nuos 2,5 mln. eurų.

Pagal vyriausiojo Vatikano inžinie-riaus Piero Carlo Cuscianna skaičia-vimus, naujasis stogas pagamins tiek elektros energijos, kad jos užteks ne tik salei apšviesti, bet ir šildyti, taip pat jos kondicionavimo sistemų darbui. Kai salė bus nenaudojama, sukuria-ma energija pateks į bendrą Vatikano aprūpinimo elektros energija sistemą ir bus naudojama kitoms reikmėms.

Pauliaus VI audiencijų salė, ku-rią suprojektavo Pieras Luigi Nervi, buvo atidaryta 1971 m. Šioje pagrin-dinėje Vatikano salėje, kurioje popie-

žius susitinka su maldininkais blogu oru, gali tilpti 10 tūkst. piligrimų.Tokia Vatikano iniciatyva turėtų pa-skatinti italus aktyviau naudoti atsi-naujinančiuosius energijos šaltinius, nes šioje šalyje jie kol kas nėra labai populiarūs.

Benediktas XVI kviečia krikščio-nis atsakingiau žvelgti į gamtinius energijos išteklius ir naudoti atsinau-jinančiųjų energijos šaltinių pagamin-tą elektrą. Jis jau kritikavo „nesuba-lansuotą energijos naudojimą“. Pernai Romos Popiežius buvo pareiškęs, kad planetos ekologijai daroma žala pir-miausia sunkina gyvenimą skurdžiau-siai gyvenantiems žmonėms. WWW.MOKSLASPLIUS.LT

Vatikanui apšviesti bus naudojama saulės energija

Vilniaus Gedimino technikos universitetas gaudo saulės energiją Basanavičiaus gatvėje

ekotransportas 98 / ekotransportas ozonas nr. 3 / 2007 08 08 / www.ekologija.lt

Oro užterštumas, automobiliai ir dviračiai

Žiniasklaidoje vos ne kas dieną prane-šama, o Aplinkos apsaugos agentūroje jau visą savaitę skelbiama apie padidė-jusį užterštumo lygį didžiuosiuose Lie-tuvos miestuose.

Geležinio Vilko, Žirmūnų ir Kalva-rijų gatvės, Savanorių prospektas, di-delė dalis Senamiesčio ir Naujamiestis – tai labiausiai užterštos vietos Vil-niuje. Didėja rizika susirgti kvėpavi-mo takų ligomis, alergija ir vėžiniais susirgimais. Geležinio Vilko gatvėje ir Savanorių prospekte, arti didžių-jų automagistralių, vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD10) koncentracija viršija vidutinę metinę Europos ribi-

nę vertę – 40 mikrogramų teršalų ku-biniame metre. Vilniaus oras užterš-tas labiau nei Stogholmo, nors mažiau negu Londono, Helsinkio ar Prahos. Didžiausi Lietuvos teršėjai – energe-tika, transportas ir pramonė. Medikai pataria gyventojams piko metu mieste dėvėti kaukes – tą ir praktikuoju jau senokai, kai važiuoju dviračiu mieste. Kartais tikrai pamanau, kad reikėtų ir vaikščioti su respiratoriais mieste – tai būtų ne tik geriau sau, bet ir parodytu-me vairuotojams, kad jie smirda :).

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvai-rų komponentų – rūgščių, sulfatų, ni-tratų, organinių junginių, metalų, dir-vožemio dalelių, dulkių, suodžiių ir kt. Didžiausią žalą žmonių sveikatai gali padaryti smulkiausia kietųjų dalelių frakcija (KD10) – 10 mikronų ir mažes-nio aerodinaminio skersmens – kurios dėl smulkumo nesulaikomos viršuti-niuose kvėpavimo takuose ir prasi-skverbia į žmogaus organizmą.

Automobilių išmetami teršalai ab-sorbuojasi ant nevalytų gatvių dul-kių, o tai sudaro nuodingą industri-nį miesto kokteilį. Europos Sąjungoje planuojama iki 2020 m. penktadaliu

sumažinti automobilių išmetamo an-glies dvideginio kiekį. Nuo 2012 m. bus įvestos privalomos leistinos tar-šos normos visiems ES rinkoje pasi-rodysiantiems naujiems automobi-liams – ne daugiau kaip 120 g anglies dvideginio (CO2) šimtui kilometrų. Nuo 2005-ųjų naujiems automobi-liams galioja „Euro 4“ emisijos stan-dartų normos: kietųjų dalelių (PM) kiekis dyzelinių lengvųjų automobi-lių išmetamosiose dujose neturi vir-šyti 0,025 g/km; azoto oksidai (NOx) – 0,25 g/km, benzininių – 0,8 g/km; angliavandeniliai (HC) benzininiuose automobiliuose neturi viršyti 0,10 g/km. Dar griežtesni „Euro 5” standar-tai turėtų įsigalioti iki 2010 m.

Lietuva, kaip ir daugelis kitų nau-jųjų ES šalių, tampa senų automobi-lių sąvartynu, o nuo jų keliamo triukš-mo ir smarvės kenčiame mes patys ir mūsų vaikai.

Man juokingas mėginamas seime prastūminėti PVM mokesčių naujiems automobiliams lengvatos įstatymą, ku-ris galios tik įmonėms, o ne atskiriems gyventojams, kurie kaip išprotėję šei-mai perkasi po 2 automobilius ar net daugiau. Abejoju, ar tai paskatins keis-ti senus automobilius – įmonių vado-vai dar jų įsigis daugiau „papigiai“. Taip galvodami niekur nenueisime.

Štai, pvz., JAV hibridiniams auto-mobiliams (benzinu + elektra varo-miems) valstybė suteikia įsigijimo lengvatas. Yra sukurta technologija, leidžianti nesunkiai pakeisti dyzelinį variklį taip, kad galimą būtų pilti pa-naudotą aliejų (pvz., likusį po fri bul-vyčių:)) – tai vadinamieji „Fraibridai“ (Frybrid).

Racionaliausias sprendimas mano galvą būtų minėtą PVM mokesčių len-gvatą taikyti įsigyjant dviračius (arba sugrąžinti iki 27 % kainos, kaip kad per-kant kompiuterį).

Tikiu, kad ateis laikas, kai benzini-nis/dyzelinis automobilis taps nesvei-ko gyvenimo įvaizdžiu, koks dabar yra rūkymas. Ir važinėtis tokiu morališkai pasenusiu įtaisu bus draudžiama, kaip kad dabar yra draudžiama rūkyti vie-šose patalpose.

Dviračių revoliucija

Paryžiuje prasidėjo dviračių revoliu-cija – už nedidelį mokestį galima išsi-nuomoti pilkšvą dviratį. Iš viso įrengta 750 automatizuotų nuomos punktų su daugiau nei 10 600 dviračių. Iki metų pabaigos jų kiekis turi išaugti iki 20 600. Pastaroji programa vadinasi „Vé-lib“ (t.y. „vélo“ – dviratis, ir „liberté“ – laisvė).„Tai yra tikra miesto kultū-ros revoliucija“ – sako Paryžiaus mies-to meras, praeitą sekmadienį atidaręs 15 dviračių „stotelių“. „Ilgą laiką auto-mobiliai buvo tapatinami su judėjimo laisve ir lankstumu. Mes norime pa-rodyti žmonėms, kad dviračiai dauge-liu atvejų patenkina šį poreikį labiau ir šiuolaikiškiau.“

Žmonės gali išsinuomoti dviračius internetu arba prie stotelės atsiskaitę kreditine kortele. Vienai dienai nuo-ma kainuoja 1 eurą, savaitei – 5 eu-rus, o metinis nuomos bilietas – 29 eurus. Viršijus 30 min. taikomas pa-pildomas mokestis.

Dviračius nupirko lauko reklamos įmonė „J. C. Decaux“, kuri taip pat prižiūri nuomos punktus. Savo ruož-tu dviračių stotelės bus panaudojamos kaip reklamos stendai. Miesto savival-dybė gauna dalį nuo nuomos mokesčių ir tikisi, kad turės milijoninį pelną.

Tai iš ties apgalvota ir paprasta prie-monė miesto užterštumui mažinti bei kamščių problemai spręsti. Patys esa-me liudininkai „oranžinių dviračių“ fi asko, nors galbūt tai turėjo ir teigia-mą psichologinį poveikį – dviračių Vilniuje tikrai daugėja.

Per pastaruosius šešis metus dvi-račių kiekis Paryžiuje išaugo 50 %. Kritinės masės principas pasiteisino – KUO DAUGIAU DVIRAČIŲ GA-TVĖSE, TUO YRA SAUGIAU VAŽI-NĖTI. Vairuotojai yra tiesiog privers-

ti įprasti prie dviratininkų.Planuojama panašias dviračių nuo-

mos programas įgyvendinti kituo-se miestuose: Berlyne, Stokholme ir kt. Barselonoje nuo kovo mėnesio jau taip pat veikia dviračių nuomos pro-grama „Bicing“.

Dyzelio tarša „užkemša“ kraujagysles

„Kiekvienas sergantis lėtine plaučių ar širdies liga turėtų vengti būti lauke, kaiužterštumo lygis aukštas”, įspėja Brita-nijos Širdies Fondas.

O žurnale „Genome Biology“ neseniai paskelbtas mokslinis straipsnis įrodo, kad dyzelinių variklių išmetamose dujo-se esančios dalelės (angl. diesel exhaust particles (DEP)) kartu su cholesterolio dalelėmis pasižymi didesniu kraujagys-les pažeidžiančiu poviekiu, nei veikda-mos atskirai.

Tyrėjai matavo žmogaus kraujagyslių viduje esančių ląstelių (endotelio) dauge-lio genų raiškos (ekspresijos) pokyčius, jas paveikus DEP ir mažo tankio lipopro-teinų (MTL) cholesteroliu – vadinamuo-ju „bloguoju“ cholesteroliu, kuris sukelia aterosklerozę (kraujagyslių užsikimši-mą). Abi medžiagos yra žalingų mole-kulių, vadinamų laisvųjų radikalų (LR) šaltinis, kurių perteklius sukelia krauja-gyslių endotelio pažeidimą, skatina už-degimą ir įtakoja aterosklerozę.

Tyrėjas dr. André Nel teigia, kad dy-zelio dūmų dalelių ir cholesterolio su-keltas pažeidimas kur kas pranoksta tą žalą, nei jie veiktų pavieniui.

Taigi per tradicinę Kritinę masę ne-pamirškite respiratorių ir venkite dyze-linių transporto priemonių.EKOBLOGAS.INFO

Šiandienos kryptis – „hibridai“MINDAUGAS GALIAUSIAS

OZONAS@EKOLOGIJA.LT

Bespėliojant, kada ir ar baigsis naf-ta, pamažu visi pradeda suvokti, kad jau dabar reikia vaduotis iš šios ža-lingos priklausomybės. Net jei nafta ir nesibaigs, globalinis atšilimas pri-vers permąstyti naudojimosi trans-portu įpročius. Kodėl gi nepradėjus dabar?

Iš šiuo metu vystomų technologijų, vieninteliai hibridiniai automobiliai kol kas sugebėjo masiškai prasibrau-

ti iki eilinių vartotojų. Jų pardavi-mai nuo pat pasirodymo Japonijoje 1997-aisiais metais skaičiuojami šim-tais tūkstančių ir nuolat auga. Jung-tinėse Amerikos valstijose „hibridai“ sudaro apie du procentus visų auto-mobilių pardavimų, o patys „hibri-dai“ buvo paversti stiliaus ikona, ypač dėka Holivudo žvaigždžių.

Žinoma, vien rinkodaros specialis-tų pastangų nepakaktų norint par-duoti tokį kiekį automobilių, tad kur slypi „hibridų“ patrauklumas? Visų pirma, žymiai mažesnėje aplinkos taršoje. Tai pasiekiama naudojant mišrią – elektros ir įprastinio (ben-zininio) variklio sukuriamą – ener-giją. Pats veikimo principas yra maž-daug toks: kai automobilis juda lėtai

(pavyzdžiui, transporto spūstyse), t.y. degina daugiausiai kuro, naudojamas elektrinis variklis, o pasiekus dides-nį greitį, kai kuro sunaudojama ma-žiau, įjungiamas įprastas benzininis motoras. Elektros variklis naudoja pa-ties automobilio sukuriamą energiją, saugomą baterijose, taip pat skleidžia mažiau triukšmo. Tiesa, šios papildo-mos technologijos kilsteli hibridinio automobilio kainą, tačiau yra apskai-čiuota, kad per maždaug penkerius metus pridėtinės išlaidos turėtų at-sipirkti, ypač jei nafta ir toliau nenu-stos brangti.

Didesnės kainos problemą sėkmin-gai sprendžia daugelio valstybių vy-riausybės, klasifikuodamos automo-bilius pagal taršą ir pritaikydamos

įvairias lengvatas perkantiems „hi-bridus“, bet šiuo klausimu Lietuvo-je nieko konkretaus nepasiekta, nors pasiūlymų ir buvo. Panašu, kad pati visuomenė ir vėl turi įkvėpti pokyčių, o ne atvirkščiai.

Hibridiniai automobiliai taip pat yra ir toliau tobulinami: jau kuriami ir „hibridai“, naudojantys elektros ir dyzelinį variklį. Naudojant biodyze-liną aplinkos taršą būtų galima dar labiau sumažinti. Vis dėlto tai esmės nekeičia – žmogus, naudodamasis au-tomobiliu, ir toliau teršia aplinką. Ta-čiau „hibridai“ būtent dabar ir neto-limojoje ateityje yra geriausia išeitis, leidžianti sumažinti visiems mums reikalingo oro teršimą ir pristabdyti bekaistančią aplinką.

Aliejus vietoj dyzelino?DONATAS KARANAUSKAS

Visai nesenai aliejaus panaudojimo vie-toj dyzelinio kuro idėją Lietuvoje ėmėsi įgyvendinti UAB ,,Biomotorai“. Firma spe-cializuojasi automobilių su dyzeliniu vari-kliu perdirbimu į varomus augaliniu alieju-mi. Pasak įmonės vadovo D. Karanausko, yra žinoma daug perdirbimo būdų, tačiau išanalizavusi juos įmonė atsirinko pačias geriausias įrangas ir sistemas. Šiuo metu Vokietija yra lyderė tarp dyzelinių variklių konvertavimo įrangų gamintojų. UAB ,,Bi-omotorai“ tapo ofi cialiu daugiausiai įrangų pasaulyje sumontavusios Vokietijos kom-panijos „ATG“ atstovu Lietuvoje.

Pastaraisiais metais nuolat kylant dy-zelinio kuro kainoms atsirado susido-mėjimas pigesnių degalų paieškomis. Pasirodo, kad viena iš alternatyvų tra-diciniam kurui gali būti paprasčiausias augalinis aliejus, kuris yra ne tik nebran-gus, bet ir ekologiškas dyzelinio kuro pa-kaitalas. Toks kuras neteršia aplinkos, jame nėra sieros komponentų, jis netu-ri toksinių medžiagų, o svarbiausia, kad variklio galia išlieka nepakitusi.

Labiausiai savo charakteristika į dy-zeliną panašus yra rapsų aliejus, tačiau kurui tinka beveik visos augalinio alie-jaus rūšys. Svarbu, kad aliejus neturė-tų jokių mechaninių priemaišų ir ne-būtų užterštas vandeniu. Aliejų galima pirkti įprastose parduotuvėse arba di-desnį kiekį užsakyti UAB „Biomotorai“. Netgi naudotas augalinis kepimo alie-jus gali sėkmingai tapti kuru, tačiau jį rekomenduojama fi ltruoti iki 1 mikro-no. Neišfi ltravus smulkios maisto da-lelės gali užkimšti purkštukus ar suga-dinti kuro siurblį. Taip pat naudotame aliejuje gali būti druskos, kuri paspar-tina variklio dėvėjimąsi. Tačiau tinka-mai naudojamas augalinis aliejus ne tik 50 proc. sumažina perdirbtų dyzelinių variklių eksploatacijos kašus, bet ir dėl daug geresnių sutepimo savybių prail-gina variklio tarnavimo laiką. Sutepi-mui pagerinti į dyzeliną dedami sieros elementai, o augalinis aliejus yra natū-ralios kilmės lubrikantas.

Įmonės vadovas patvirtina, kad „dy-zeliniai varikliai puikiai veikia naudo-jant augalinį aliejų, nes jo klampumas yra daug didesnis nei dyzelino“. Aliejų reikia pakaitinti iki 70-80 Co, kol suskys-tės ir klampumas susilygins su dyzelino klampumu. Pačiame variklyje nedaroma jokių pakeitimų, tačiau reikia sumontuo-ti specialią įrangą: papildomą kuro baką, aliejaus šilumokaitį, degalų perjungimo mechanizmą, elektroninį valdymo pultą. Įranga yra prijungiama prie kuro pada-vimo sistemos. Šaltas variklis pradžioje turi būti užkuriamas naudojant dyzeli-nį kurą, o jam užkaitus iki 70 Co per alie-jaus šilumokaitį tekantis karštas variklio aušinimo skystis sušildo aliejų iki reikia-mos temperatūros. Tuomet valdymo pul-to pagalba perjungiama degalų rūšis ir automobilis važiuoja naudodamas aliejų. Likus keletui kilometrų iki kelionės pa-baigos būtina perjungti į dyzelino rėžimą, kad atvėsusiame variklyje neliktų aliejus. Užgesinus variklį apie paliktą netinkamą rėžimą perspėja garsinis signalas.

Perdirbti galima praktiškai visus me-chanizmus, naudojančius dyzelinį kurą. Tokį kuro panaudojimo būdą galima pritaikyti ne tik lengvuosiuose automo-biliuose, bet ir sunkvežimiuose, laivuo-se, elektros generatoriuose ir t.t. Lietuvo-je didžiausią panaudojimo perspektyvą turi transporto įmonės, autobusų parkai, statybų ir kelių remonto darbams nau-dojančios techniką įmonės. Daugumai automobilių sumontuoti įrangą trun-ka vieną dieną, tai jau galima padary-ti specializuotuose UAB „Biomotorai“ autoservisuose.

Turint dviejų bakų sistemą vartotojai gali žymiai padidinti pravažiuojamą ats-tumą, o tai ypač aktualu komercinės pa-skirties ir kelioniniam transportui. Šiuo metu tiesiog savartynuose šalinamos to-nos panaudoto aliejaus, o juk tūkstančiai jų galėtų būti išfi ltruotos ir panaudotos antrą kartą. UAB „Biomotorai“Tel.: (8 5) 2620092, 8 606 75w851El. p. info@biomotorai.ltwww.biomotorai.lt

Nuotr. Gina Beinoravičiūtė

Nuotr. ekoblogas.info.ltKritinė Masė Budapešte, Vengrija.

ekoproduktai 1110 / ekoproduktai ozonas nr. 3 / 2007 08 08 / www.ekologija.lt

VYTAUTAS VALINSKAS

VYTAUTAS@TECHNOLOGIJOS.LT

1: Nuo senovinės selekcijos iki genetinių „stebuklų“

GMO – dar neseniai tik kažkur va-karų pasaulyje skambėjęs trumpinys – jau pasiekė ir Lietuvą. Pasiekė su tokia banga, jog iš karto sukėlė ginčų – rei-kia to Lietuvai ar nereikia. Vis dėlto kol kas laimi negatyvi reakcija, ir Lietuva atsiribojo nuo bandymų jos teritorijoje

priveisti įvairių genetiškai modifi kuotų augalų. Nors visuomenė aktyviai daly-vauja išsakydama savo nuomonę, tačiau retas iš besiginčijančių galėtų nuosekliai ir argumentuotai paaiškinti, kas yra tie GMO produktai ir kuo jie geri ar blogi.

Ląstelės branduolyje yra sutelkta in-formacija apie organizmą genų pavida-lu. Genas – tai tam tikra deoksiribonu-kleino rūgšties (DNR) grandinės dalis. Iš spirale susukto DNR siūlo ir baltymų yra sudaryta chromosoma – struktūri-

nis genetinės medžiagos vienetas. Ge-nuose užkoduota informacija apie įvai-rias organizmo savybes ir funkcijas, pavyzdžiui, plaukų spalvą, kūno sudė-jimą bei paveldimas ligas.

Stebėdami skirtingas tos pačios rū-šies augalų ir gyvūnų savybes žmonės sumąstė, kad, poruojant geriausias sa-vybes turinčius individus, jų palikuo-nys turėtų jas dar labiau išryškinti. Taip gimė selekcijos idėja – sukryžminant tos pačios rūšies, bet skirtingų savy-

bių augalus arba gyvūnus, išvedamos naujos veislės, turinčios pageidauja-mų savybių, išreikštų nepalyginamai stipriau.

Aišku, jog selekcijos atveju genotipas keičiamas tik tos rūšies viduje – iš esmės genai yra tie patys, tik pasiekiamos skir-tingos jų kombinacijos. Ir galimų nau-jų savybių kiekis yra ribotas – kokios savybės ta rūšis apskritai neturėjo, jo-kiais selekciniais metodais jos ir nega-lima suteikti.

Genų inžinerija – laisvė fantazijai ir žinių stygius

Genų inžinerija – tai vieno arba kele-to genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Taip sukuriami transgeniniai orga-nizmai su svetimais genais. Dažniausiai tokie organizmai yra vadinami genetiš-kai modifi kuotais (GM). Taigi pagrin-dinis skirtumas nuo selekcijos yra tas, jog šiuo atveju iš principo performuoja-ma rūšies genetika – įterpiamos visiškai negiminingų rūšių savybės ir padaroma tai, kas neįmanoma jokiais selekcijos me-todais. Genų inžinerija leidžia peržengti rūšies ribas ir perkelti genus į negiminin-gus ir evoliuciškai nutolusius organiz-mus. Į GM augalus gali būti įsodinami tiek virusų ir bakterijų, tiek gyvūnų ge-nai. Ne taip seniai, tik 1953 m., moksli-ninkams James Watson ir Francis Crick pasisekė nustatyti DNR sandarą. 1973 m. Syanley Cohen ir Herbert Boyer, pritaikę genų inžineriją, į augalų bei gyvūnų ge-nus sugebėjo įterpti žarnyno lazdelę E. Coli (Escherichia coli). Taigi 1973 metus galima laikyti biotechnologijos, o taip pat ir genų inžinerijos mokslo atsiradi-mo pradžia. Įvertinus tai, kad genotipas yra tokia sudėtinga sistema, kurią galima lyginti su mikrovisata, tie metai iki mūsų dienų tėra genų mokslo kūdikystė.

Mokslui reikia atlikti dar labai daug tyrimų, kol bus sukauptas pakankamas žinių ir įgūdžių kiekis tvarkyti šiai mil-žiniškai mikrovisatai. Įsivaizduokite, jog senovės graikai ar net astronomai po Galilėjaus atradimų praėjus 40 metų turėjo teisę perstumdyti žvaigždžių ir planetų judėjimo trajektorijas vien tam, kad pas juos būtų šiltesnė ar šaltesnė va-sara. Įdomu, ar būtų tokia visata išgyve-nus iki šių dienų.

Kaip vyksta genetinės modifi kacijos?

Tikroji genetinė inžinerija apima me-todikas, kuriomis iš organizmo paima-ma genetinė medžiaga, iškerpama ir naujai sujungiama norima genų atkar-pa, sudarant naujas jų kombinacijas, po to padidinamas rekombinuotos DNR kopijų skaičius ir galiausiai šios kopijos perkeliamos į kitus organizmus.

NUKELTA Į 12P.

Genetiškai modifi kuoti organizmai

Per praėjusius 20 metų apytikriai 1 milijonas rūšių išnyko iš pasau-lio tropinių miškų.

Nuo 1960-ųjų iki 1985-ųjų galo 40% centrinės Amerikos drėgnos atogrąžų girios buvo sunaikinta tam, kad būtų sukurtos ganyklos galvijams.

Viename akre ( apie 0.4 ha ) že- mės galima pagaminti 9091 kg bulvių. Viename akre žemės gali-ma pagaminti tik 75 kg jautienos.

Norint užauginti svarą (0,45 kg) pomidorų arba žaliųjų sal-toų, reikia sunaudoti 23 galo-nų vandens (87 l). Norint gauti svarą vištienos, reikia 815 galo-nų (3085 l) bandens, o svarą jau-tienos - net 5214 galonų (19737 l)! Pagal John’o Robbins’o tyrimo duomenis, nevalgydamas jautie-nos, išsaugosi daugiau vandens negu jei nesipraustum po dušu 6 mėnesius.

Pagaminti 1 kg duonos reikia 1 kg grūdų. Pagaminti 1 kg jautienos sunaudojama iki 20 kg grūdų.

75% grūdų siunčiamų į trečiasias pasaulio šalis yra sunaudojami galvijų produkcijai.

Šalys, kurios maitinasi daugiausia

gyvūlinės kilmės produktais, taip pat yra šalys,kuriose didžiausiais tempais plinta vėžys, širdies ligos, diabetas, osteoporozė (sisteminė kaulų liga) ir taip toliau.

80% Amerikos žemės ūkio depar- tamento vištienos inspektorių ne-bevalgo vištienos.

50% žmonių, kurie reguliariai valgo mėsa, miršta nuo širdies ligų. Tik 4 % žmonių, kurie ne-valgo jokių gyvulinės kilmės pro-duktų, miršta nuo širdies ligų.

Tik 1 iš 10 šimpanzių jauniklių iš- gyvena kelionę nuo džiunglių iki zoologijos sodo.

1 milijardas gyvūnų yra kie- kvienais metais nužudoma dėl eksperimentų.

Vienam spąstais sugautam gy- vūnui (kailinių gamybai) tenka 2 kiti gyvūnai (šunys, katės, elniai ir kt), kurie atsitiktinai patenka į spąstus bei miršta.

90% visų maisto auginimui skirtų pesticidų yra atrandama mėsos ir pieno produktuose.

Atliekant vėžio tyrimus JAV, pa- aiškėjo, kad 99% žindančių mote-rų, vartojančių mėsą, turėjo DDT

(t.y. pirmojo šiuolaikinio neorga-ninio pesticido pėdsakų, kuris ži-nomas kaip sukeliantis vėžį) savo krūtų piene. Tik 8% žindančių moterų, besimaitinančių vegeta-riškai, savo piene turėjo DDT.

Kad karvė duotų daugiau pieno yra naudojami įvairūs chemikalai bei naudojama genoterapija - teš-muo kartais tampa toks sunkus, kad karvės kartais nesugeba išlai-kyti savo svorio.

Vienos labiausiai atšilimą suke- liančios dujos yra metanas, jo pa-grindinis šaltinis - gyvulinin-kystė. Metano reikšmė klimato atšilimui yra didesnė už visų šil-tnamio efektą sukeliančių dujų reikšmę kartu paėmus, neįskai-tant CO2 emisijų. Palyginus su CO2, metanas 21 kartą stipriau sukelia šiltnamio efektą.

Anot straipsnio, publikuoto „Jungtinių Tautų Maisto ir Že-mės Ūkio organizacijos“ (“Food And Agriculture Organization Of Th e UNITED NATIONS”), na-minių gyvulių sektorius išski-ria daugiau dujų, sukeliančių šil-tnamio efektą, negu transportas, ir yra pagrindinė pasaulinio at-šilimo priežastis. Jis taip pat yra vienas didžiausių žemės irimo ir vandens taršos šaltinių.

Jau vien šiais metais 20 milijonų žmonių visame pasaulyje mirs iš bado. Daugiau kaip pusė jų – vai-kai. 18000 vaikų kasdien miršta dėl alkio ir blogos mitybos (vie-nas vaikas miršta kas 2,3 sekun-dės). 100 milijonų žmonių galėtų būti papildomai išmaitinti pa-naudojus atlaisvintą (nuo pašarų gyvuliams gaminimo) dirbamą dirvožemį, jei amerikiečiai su-mažintų savo mėsos suvartojimą vos 10 %. 80 % kukurūzų ir 95 % avižų, užaugintų JAV, yra su-šeriama naminiams gyvuliams. 56 % visos JAV dirbamos žemės skirta jautienos gaminimui, o tam, kad būtų gautas 1 kilogra-mas mėsos, reikia 16 kilogramų sojų pupelių ir grūdų, kurie ga-lėtų būti panaudoti pamaitinti alkstantiems.

Daug sunkių pasaulio aplin- kos problemų, įskaitant globali-nį atšilimą, dirbamosios žemės sluoksnio netekimą, drėgnų-jų atogrąžų miškų, rūšių nykimą, galėtų būti išspręstos sumažinus ar iš viso atsisakius mėsos varto-jimo. Medžiai, o ypač sengirės bei tropiniai miškai, yra būtini pla-netos išlikimui. Jų nykimas yra viena svarbiausių pasaulinio atši-limo ir dirbamojo dirvos sluoks-nio irimo priežasčių. Mėsos var-tojimas yra pagrindinis veiksnys, naikinantis šiuos miškus. Per pastaruosius dešimtmečius apie 100 milijonų hektarų JAV miš-kų buvo iškirsti tam, kad atsiras-tų žemės pasėliams, kad paten-kinti visuomenės, kur mėsa yra bazinis maistas, poreikius. 5 m² tropinių atogrąžų miškų sunau-dojama